UTENOS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

EKONOMIKOS KATEDROS

VERSLO VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMA

DARNUS VYSTYMASIS IR ŠVARESNĖ GAMYBA. DARNAUS

VYSTYMOSI PRINCIPŲ DIEGIMAS ŽEMĖS ŪKYJE

Savarankiškas darbas

Darbą atliko:

VV – 09 gr. stud.

nbvnbvb

2011–04-29

Darbo vadovė

Lektorė

Nm,nm,nm

2011-04-29

UTENA 2011

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

1.TEORINĖ DALIS.............................................................................................................................4

1.1 Darnusis vystymasis...................................................................................................................4

1.2 Žalieji pirkimai...........................................................................................................................6

1.3 Švaresnė gamyba........................................................................................................................8

1.4 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos.........................................................................................8

2. PRAKTINĖ DALIS.......................................................................................................................10

2.1 Griciūnų ekologinis ožkų ūkis..................................................................................................10

2.2 Ekologinis V. Stragio ūkis........................................................................................................11

2.3 Jadvygos žolės..........................................................................................................................12

2.4 Giedriaus Prakapavičiaus ūkis..................................................................................................13

IŠVADOS...........................................................................................................................................15

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................16

2

ĮVADAS

Gausėjant alerginiams, vėžiniams ir kitokiems susirgimams, plintant apsigimimams ir

pasitaikant apsinuodijimų pesticidais atvejų, žmonės ima vengti chemikalais apdorojamų produktų.

Žmonės nori gyventi sveikai, žmonija privalo saugoti juos supančią aplinką, todėl siekiama darnaus

vystymosi.

Darbo objektas: Darnus vystymasis žemės ūkyje.

Darbo tikslas: Susipažinti su darnaus vystymosi principais žemės ūkyje..

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti kas yra darnusis vystymasis, švaresnė gamyba, žalieji pirkimai bei

aplinkos vadybos sistemos.

Apžvelgti keletą ūkių besiremiančių darnaus vystymosi principais.

3

1.TEORINĖ DALIS

1.1 Darnusis vystymasis

Darnusis vystymasis – ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje

vartojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, tenkinantį

žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. (Anksčiau vartotos

sąvokos - tvarioji plėtra, subalansuotas vystymasis).

Darnaus vystymosi tikslas yra sumažinti skurdą, įtvirtinti prasmingus gyvenimo

standartus (gyvenimo kokybę), patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį

ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomoos žalos natūraliajam kapitalui (gamtos

ištekliams), galinčios pasireikšti vėlesnėse kartose.

Apibrėžimai

Darnaus vystymosi sąvoka pirmą kartą oficialiai buvo pateikta 1987 m. vadinamojoje

Bruntland ataskaitoje (Brundtland report). Šios ataskaitos apibrėžimas yra šiuo metu dažniausiai

naudojamas, tačiau skirtingų disciplinų viduje darnusis vystymasis apibrėžiamas šiek tiek skirtingai:

Ekonomikoje – vystymasis, užtikrinantis, kad ateities kartų asmeninės pajamos (per capita)

nebūtų mažesnės nei dabartinių kartų.

Sociologijoje – vystymasis, kuris išsaugo bendruomenę, t. y., išlaiko glaudžius socialinius

ryšius ir santykius bendruomenėse.

Ekologijoje – vystymasis, išsaugantis biologinių rūšių įvairovę, esmines ekosistemas ir

ekologinius procesus.

Vystymasis ir pokyčiai, leidžiantys užtikrinti kuo ilgesnį žmonijos egzistavimą.

Dėl šių skirtumų galimos koncepcijų prieštaros, pvz., ekonomikoje darnus vystymasis nebūtinai

įtraukia ekologinius darnaus vystymosi aspektus.

Darnus vystymasis sujungia tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi,

nuo 2005 m. JTO dokumentuose įvardijamus kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius,

nors išlieka klausimas ar praktikoje pusiausvyra tarp visų jų yra galima. Sąvoka yra labai plati ir kai

kuriuose kontekstuose kultūrinė įvairovė taip pat įtraukiama kaip aspektas, lygiavertis minėtiesiems.

4

Taikymo sferos pagal JTO Atmosfera

Atnaujinama energija

Bioįvairovė

Biotechnologija

Buitinės, pavojingos ir radioaktyvios atliekos

Demografija

Dykumėjimas (dykumų formavimasis) ir sausros

Ekonomika, finansai

Informacijos sklaida

Institucinės nuostatos ir susitarimai

Integruoti sprendimai

Kalnai

Katastrofų mažinimas ir kontrolė

Klimato kaita

Mažosios salos

Miškai

Mokslas

Našumo stiprinimas

Pavojingos medžiagos

Pramonė

Prekybos ir aplinkos santykis

Rodikliai

Sanitarija

Skurdas

Sveikata

Švietimas

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinė teisė

Tautinės tvarios plėtros strategijos

Technologija

Transportas

Turizmas

Vandenynai ir jūros

5

Vandens ištekliai

Vartojimo ir gamybos formos

Žemės ūkis

Žemėtvarka

Į darnaus vystymosi sąvoką įtrauktų aspektų gausa paverčia ją silpnai apibrėžta ir

diskusijų objektu. Dėl skirtingo suvokimo taip pat atsiranda prieštara tarp antropocentrizmo ir

egocentrizmo koncepcijų.

Kritika

Darnaus vystymosi terminas dažnai kritikuojamas kaip oksimoronas, kadangi

ekonominis augimas neįmanomas be dar didesnio Žemės resursų panaudojimo. Dalis darniojo

vystymosi kritikų siūlo augimo mažinimo įdėją, t. y. tausoti gamtą visų pirma mažinant vartojimą.

1.2 Žalieji pirkimai

Žalieji pirkimai – kai perkančioji organizacija pasirenka produktą ne tik pagal jų kainą

ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse.

 

Žaliųjų viešųjų pirkimų organizavimo teisiniai pagrindai

 

Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa

(2007-08-08 LRV nutarimas Nr. 804 ir jo pakeitimai 2009-07-01 Nr. 696, 2009-09-09 Nr. 1057,

2009-10-21 Nr. 1371)

skatinti žaliuosius pirkimus;

pasiekti, kad viešųjų pirkimų pagalba įsigytos prekės, paslaugos ar darbai būtų kuo

palankesni aplinkai.

Žaliųjų pirkimų programos uždaviniai

6

Stiprinti perkančiųjų organizacijų gebėjimus atlikti žaliuosius pirkimus;

Užtikrinti, kad žalieji pirkimai būtų atliekami pagal aplinkosaugos kriterijus, o taip įsigyti

produktai – palankūs aplinkai;

Rinkti ir kaupti informaciją apie aplinkai palankius produktus, informuoti perkančiasias

organizacijas apie juos ir aplinkosaugos kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti atliekami žalieji

pirkimai;

Atlikti žaliųjų pirkimų stebėseną.

Aplinkosaugos kriterijų taikymas viešuosiuose pirkimuose

LRV įstaigos ir kitos LR Vyriausybė  atskaitingos valstybinės institucijos ir įstaigos, LR

Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms

pavaldžios valstybininės institucijos ir įstaigos, atlikdamos prekių, paslaugų ir darbų

viešuosius pirkimus p r i v a l o  taikyti aplinkosaugos kriterijus ne mažiau kaip (kai yra

rinkoje „žaliųjų“ produktų):

15% – 2009 m.

20% – 2010 m.

25% – 2011 m.

 Kitoms perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama į tai atsižvelgti.

Tiekiančiųjų organizacijų kvalifikacija

Aplinkosaugos reikalavimus galima nustatyti minimaliuose kvalifikacijos reikalavimuose ir/arba 

atsižvelgti į susijusius tiekėjo pranašumus kvalifikacinės atrankos tvarkoje.

 

Tikslas - išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas

Keliami reikalavimai:

Minimalūs;

negali dirbtinai riboti konkurencijos;

pagrįsti ir proporcingi POB, tikslūs ir aiškūs;

nepažeidžia tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį;

nurodyti skelbime apie pirkimą ar kt. pirkimo dokumentuose;

privalomi visiems tiekėjams.

1.3 Švaresnė gamyba

7

Švaresnė gamyba tai prevencinė integruota aplinkos apsaugosvadybos strategija, kuri

nuolat turi būti taikoma gamybos procesams bei gaminiams per visą jų būvio ciklą, siekiant

sumažinti poveikį aplinkai ir žmonėms.

Gamybos procesai: ŠG apima racionalų žaliavų ir energijos vartojimą, toksinių

medžiagų šalinimą, atliekų ir emisijų kiekio bei toksiškumo mažinimą gamybos procesuose;

Gaminiai: ŠG strategija orientuojama į gaminių poveikio aplinkai mažinimą jų būvio

ciklo metu, t.y. nuo žaliavos išgavimo iki galutinio gaminio deponavimo;

Paslaugos: ŠG sumažina paslaugų, teikiamų būvio ciklo metu, poveikį aplinkai, t. y.

įskaitant sistemos sukūrimą ir naudojimą bei išteklius, reikalingus normaliam sistemos

funkcionavimui užtikrinti.

Švaresnė gamyba tai ideali galimybė tapti ekonomiškai efektyvesniu ir į gyti

konkurencinį pranašumą mažinant atliekų kiekį, medžiagų sąnaudas, efektyviai naudojant energiją.

Keletas tarptautinių organizacijų, bankų ir donorinių institucijų iniciavo įvairius projektus ir įkūrė

specialius fondues, skatinančius bei finansuojančius švaresnės gamybos projektų diegimą.

1.4 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos

Aplinkos apsaugos vadybos sistema yra bendrosios vadybos sistemos dalis, kuri apima

organizacinę struktūrą, veiklos planavimą, pareigas, praktikas, procedūras, procesus ir išteklius

aplinkosaugos politikai plėtoti, įgyvendinti, pasiekti, analizuoti ir palaikyti. Įdiegtos aplinkosaugos

vadybos sistemos perkančiajai organizacijai gali parodyti ūkio subjekto techninius pajėgumus, jeigu

vykdant sutartį kiltų grėsmė aplinkai ir reiktų imtis priemonių jai apsaugoti.

Europos Sąjungoje taikomos šios dvi pagrindinės aplinkosaugos vadybos sistemos:

Europos ir tarptautinis standartas EN/ISO 14001 bei Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir

audito sistema EMAS.

EMAS – tai savanorišku dalyvavimu grindžiama sistema, skirta įmonėms ir kitoms

organizacijoms, pageidaujančioms ir įsipareigojančioms vertinti, valdyti ir gerinti savo

aplinkosaugos veiksmingumą. Sistema buvo sukurta 1993 metais ir atnaujinta 2001 m. kovo 19 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško

dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS). EMAS yra atvira

Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE) veikiančioms organizacijoms visose

ekonominės veiklos srityse.

8

Europos ir tarptautinis standartas EN/ISO 14001 buvo išleistas 1996 metais. Standartą

sukūrė Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO). Standartas EN/ISO 14001 taikomas bet

kuriai organizacijai, veikiančiai bet kuriame pramonės sektoriuje. Jis paremtas dviem

koncepcijomis: nuolatinis gerinimas ir atitiktis reikalavimams.

EMAS yra panaši į ISO 14001, tačiau kelia didesnius reikalavimus: EMAS reikalauja

atlikti pirminę aplinkosaugos analizę, EMAS registruotos organizacijos privalo demonstruoti atitiktį

aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimams ir viešai pateikti informaciją apie reikšmingus

aplinkosaugos aspektus ir susijusius aplinkosaugos tikslus bei uždavinius, pagrindinius duomenis

apie aplinkosaugos veiksmingumą, EMAS reikalauja aktyviai įtraukti darbuotojus į EMAS

įgyvendinimą. EN ISO 14001 reikalauja atlikti auditą, tačiau neapibrėžia jo dažnumo bei nenustato

audito atlikimo metodologijos taip detaliai, kaip tai yra padaryta EMAS. Be to, EN ISO14001

nenustato, iki kokio lygio turi būti gerinamas aplinkosaugos veiksmingumas. EMAS nustato, kad

organizacijos privalo siekti “sumažinti poveikius aplinkai iki lygių, kurie yra pasiekiami naudojant

ekonomiškai pateisinamus geriausius prieinamus gamybos būdus“.

Kaip EMAS sudėtinę dalį, visos šalys dalyvės sukūrė patikros mechanizmus, kurių

pagrindu akreditavimo institucijų įgalioti nepriklausomi tikrintojai tikrina, kaip laikomasi EMAS, ir

patvirtina informaciją. Toks patvirtinimas turi būti užregistruotas valstybės narės paskirtų

kompetentingų institucijų. Lietuvos EMAS kompetentinga įstaiga yra Lietuvos Aplinkos apsaugos

agentūra (http://aaa.am.lt).

Užregistruotų Europos Sąjungos valstybių narių ir EEE šalių organizacijų sąrašai

reguliariai pateikiami Europos Komisijai, o visą sąrašą galima rasti          

http://europa.eu.int/comm/environment/emas. Deja, kol kas šiame sąraše nėra Lietuvos

organizacijų.

Lietuvos standartizacijos departamentas, būdamas ISO nariu korespondentu, kasmet

teikia informaciją ISO apie sertifikuotas vadybos sistemas. Lietuvoje sertifikuotų vadybos sistemų

sąrašai skelbiami Lietuvos standartizacijos departamento interneto svetainėje (http://www.lsd.lt).

Šiuo metu yra apie 300 organizacijų, turinčių EN/ISO 14001 sertifikatus.

9

2. PRAKTINĖ DALIS

2.1 Griciūnų ekologinis ožkų ūkis

Tai šeimyninis ekologinis sertifikuotas pieninių ožkų ūkis. Ožkų bandoje kartu su

mažyliais yra arti 400 ožkų, iš kurių  125 yra pastoviai melžiamos. Teritorija 80 ha, kurią akylai

stebi 10  šunų. P. Dalia ūkininkauja jau 12 metų. Prieš 9 metus ūkis buvo sertifikuotas kaip

ekologiškas ūkis. Ūkyje laikomasi principo, kad gyvuliai turi augti tarsi natūralioje gamtoje (laukai,

kuriuose ganosi ožkos yra netręšiami, gyvuliai negydomi vaistais, o jei gydomi, tai po to 2 mėn.

nepardavinėjama produkcija iš melžto pieno, pašarams taikoma daugybė apribojimų).

Ūkyje gamina ožkų sūrius ir kitą ožkų produkciją. Ūkininkai nori būti saviti ir

nemėgdžioja nei Prancūzijos sūrių gamintojų, nei kitų Lietuvos gamintojų. Jie manome, kad

gaminant plataus asortimento gaminius galima įtikti įvairaus skonio vartotojams.

Jų produkcijos galima nusipirkti Tymo turguje kiekvieną ketvirtadienį nuo 16 val.,

produkciją galima nusipirkti ir ūkyje, tiesiog reikia susiskambinti.

Aplankę tokius ūkius dar kartą įsitikiname, kad ir Lietuvoje yra puikių, modernių

ūkių, ūkininkų, galvojančių ne tik apie šiandieną. Ir eilinį kartą negalim atsigrožėti Lietuvos gamta.

Turbūt ir ta ožkų banda, besigananti plačiose savo valdose, galvoja taip pat. Sunku įsivaizduoti,

kaip ponia Dalia sugeba per dieną aprėpti visas savo valdas, prižiūrėti ne tik ožkas, bet ir daržą apie

namus, suslėgti sūrius ir suridenti įžymiuosius Griciūnų kukuliukus naujoje moderniose sūrinėje.

Gaila, negalim perteikti, kaip Dalia šaukia savo ožkeles - neišdildomas įspūdis, kaip Dalios balso

klauso visos ožkos!

Griciūnų ekologinio ožkų ūkio produkcija:

1. Ožkų pienas

2. Saldaus pieno varškė

3. Saldaus pieno varškė su žolelėmis

4. Rūgštaus pieno varškė (iš nepasterizuoto pieno)

5. Rūgštaus pieno varškė su žolelėmis

6. Natūralus sūris

7. Griciūnų kukuliukai - pats populiariausias produktas

10

8. Brindza

9. Rūkytas sūris

10. Saldaus pieno sūris su kmynais, rūštaus pieno sūris su kmynais

11. Sūris su dilgynėmis

12. Sūris su krapais

13. Sūris su spragintom kanapėmis

14. Saldus sūris su apelsino žievelėmis

15. Sūris „Dinamitas“

16. Sūris su saldžia paprika

17. Sūris su česnaku ir žolelėmis

18. Sūris su česnaku ir juodaisiais pipirais

19. Sūris su česnaku ir Čili

20. Fermentinis sūris

21. Saldus sūris su džiovintais tropikų vaisiais

22. Kukuliukai su kokosu

23. Kukuliukai su šokoladu

Ožkų pieno sūriai pasižymi dietinėmis ir gydomosiomis savybėmis. Kai kurios pieno

rūgšties bakterijos stabdo puvimo bakterijų vystymąsi. Sūriuose daug nepakeičiamų amino rūgščių,

juose esantis metioninas ir cholinas reikalingas sergant kepenų ligomis. Didelis kiekis metionino

padeda pašalinti iš organizmo cholesteriną, todėl ožkos varškės sūriai rekomenduojami

aterosklerozės profilaktikai. Ožkų sūris rekomenduojamas valgyti sutrikus inkstų veiklai, sergant

hipertonine liga. Ožkų sūryje yra daug mineralinių medžiagų, iki 30 procentų pilnaverčių baltymų,

lengvai įsisavinamų riebalų, magnio, kalio, natrio, mikroelementų ir vitaminų. Ožkų sūris turi

medžiagų, stabdančių senėjimo procesus.

2.2 Ekologinis V. Stragio ūkis

Ekologiškai ūkininkauti pradėjo 1999 metais. Savo ūkyje pradėjo auginti švarią ir

sveiką produkciją savo šeimai, draugams, o pastaruoju metu vis daugiau užaugintų produktų

parduoda ekologiniuose turgeliuose, mugėse, tiekia į parduotuves, priima individualius užsakymus.

Ūkininkauja Ukmergės rajone, šiuo metu ūkis apima 136 ha plotus,kuriuose auginami javai, karvės

ir Lietuvos juodgalvių avių banda. Ūkyje dirba šeimos nariai, sezono metu samdo nuolatinius

11

darbuotojus. Daug dėmesio skiria augalininkystei, daržovių įvairovė tikrai didelė - augina beveik

visas, kurios auga Lietuvoje. Per 10 ūkininkavimo metų daržovių auginimo plotai išaugo nuo 1 iki

10 ha. Bėgant metams jų auginamos daržovės atrado vietą rinkoje ir jų paklausa ypač

paskutiniaisiais metais sparčiai didėja. Vienos daržovės vienais metais dera prasčiau, o kitos geriau,

nes ekologinis ūkis ypač priklausomas nuo gamtinių sąlygų, reikalauja nuolatinio sunkaus ir

nuoširdaus rankų darbo. Paskutiniais metais išaugino gausų saldžių ir sultingų morkų, raudonųjų

burokėlių, kopūstų, kitų daržovių derlių, puikių petražolių, taip pat užderėjo įvairus asortimentas

ridikų, ropių, griežčių, kaliaropių. Šiais metais svajoja išauginti dar įvairesnį ir gausesnį daržovių

derlių.

Tai tikras ekologinis ūkis, kuriame "gyvena" ne tik daržovės, bet ir avytės, vištos ir net

kelios kiaulaitės. Smagu, kai ūkininkavimo patirtį perima ir jaunoji karta - ūkininkų Stragių dukra.

O didžiausią įspūdį sudaro pilnos buvusios arklidės MOLIŪGŲ - vaizdas nepakartojamas. Jie vos

ne vieninteliai, auginantys briuselio kopūstus. Ir ūkininkų Stragių žemė labai palanki morkoms - jos

ten užauga laaaabai didelės ir saldžios.

2.3 Jadvygos žolės

Jadvygos Balvočiūtės ekologinis vaistažolių ūkis - žinomas žolelių arbatų gamintojas.

Čia dažnai užsuka lankytojai - įsigyti arbatų, sužinoti apie vaistažoles, žolelių rinkimą ir ruošimą,

ekologinį ūkininkavimą. Ūkyje yra vaistinių augalų ekspozicija po atviru dangumi, norintiems

pravedamos ekskursijos.

Jadvyga Balvočiūtė šį ūkį įkūrė 1991 m., grįžusi gyventi į Žemaitiją, savo gimtąjį

Gyvolių kaimą. 1994 m. ji įstojo į Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“ (dabar -

asociacija), o 1999 m. pradėta ūkio ekologinio sertifikavimo procedūra, kuri truko dvejus metus.

Nuo 2001 m. „Ekoagros“, kaip kontroliuojanti įstaiga, kasmet iš naujo peržiūri ūkio atitikimą

ekologinės gamybos ūkio statusui, taip pat perdirbamą produkciją ir išduoda sertifikatus vieneriems

metams. Jie garantuoja, kad ūkio produkcija yra ekologiška, kaip šį terminą apibrėžia ES

dokumentai ir Lietuvos įstatymai, įskaitant tai, kad augalai nėra genetiškai modifikuoti.

Nuo ūkininkavimo pradžios J.Balvočiūtė Gyvoliuose sukūrė turtingą augalų kolekciją.

Ėmusi ekologiškai ūkininkauti ji didino jų plotus. 2006 m. vaistažolių auginimui buvo skirta jau

12,75 hektaro sertifikuoto ekologinio ploto; dar 1,5 hektaro buvo nuomojami; kartu minėti plotai su

apsaugine zona sudarė 14,76 hektaro.

12

Jadvygos Balvočiūtės sodyba su paupio pieva ir augalų kolekcija - ekspozicija yra

Ventos regioninio parko teritorijoje.

2006 m. ūkyje arbatų gamybai auginta daugiau kaip 100 rūšių augalai, iš kurių

surinkta 140 skirtingų žaliavų. Daugiausiai tai kultūriniai augalai, pvz., renkami vaistinės medetkos

žiedai, įvairių veislių šluotinio burnočio žolė ir sėklos, sėjamųjų grikių žydinčios viršūnėlės,

vaistinio valerijono šaknys ir t.t. Tačiau ūkyje taip pat kultivuojama ir nemažai laukinių augalų,

pvz., auginamos ir renkamos varnalėšų šaknys, žiedynai ir lapai, geltonžiedžio barkūno žolė,

paprastojo ir karčiojo kiečių žolė ir šaknys, pilkosios miltinaitės žolė, kvapiosios aniužės žolė,

smalkinio tvertiko žolė ir t.t.

Vaistažolių mišiniams gaminti naudojama ir kita svarbi žaliava - augalai iš natūralių

augimviečių (pievų, miškų, laukų, vandens telkinių ir pan.). Laukiniai augalai renkami iš

ekologiškų, sertifikuotų plotų, laikantis laukinės augmenijos rinkėjo sertifikato reikalavimų. 2006

m. J.Balvočiūtės ekologiškos augmenijos rinkimo plotas apėmė 6960 hektarų. Iš viso buvo surinkta

180 rūšių žaliavos iš 151 skirtingų rūšių augalų.

Augalų nuimami, smulkinami, džiovinami, kitaip ruošiami (priklausomai nuo žaliavos

rūšies) rankiniu būdu, prisilaikant nustatytų procedūrų, kad būtų užtikrinta aukšta arbatų kokybė.

Nors ūkis realizuoja ir pavienes vaistažoles, daugiausia žaliavų sunaudojama gaminti žolelių

mišinius ūkyje. Arbatos parduodamos pačiame ūkyje, mugėse, tiekiamos įvairiems prekybos

taškams visoje Lietuvoje. VšĮ „Kulinarinio paveldo fondas“ Jadvygos Balvočiūtės arbatas pripažino

šalies kulinariniu paveldu.

Šis ūkis - vienas iš netradicinių verslų pavyzdžių Lietuvoje1 . Jadvyga Balvočiūtė savo

žolelių arbatas pristatė ir užsienyje: Lietuvos ekspozicijoje Tarptautinėje maisto pramonės, žemės

ūkio ir sodininkystės mugėje „Žalioji savaitė“ (Vokietijoje, 2006 ir 2007 m.), mugėse Lenkijoje,

Suomijoje ir Latvijoje.

2.4 Giedriaus Prakapavičiaus ūkis

Ūkininko G.Prakapavičiaus ūkis įregistruotas 1998.08.25.

Nupirkus 5 Romanovo veislės avytes ir 1 veislinį aviną, ši veislė auginta iki 2003m.

2002m. į ūkį iš Lenkijos atvežta 30 Suffolk veislės avyčių ir 2 avinai.

2003m. iš Vokietijos, Žemutinės Saksonijos žemės, buvo atvežta 241 Suffolk veislės

ėriavedės ir 6 avinai reproduktoriai.

Nuo 2003 m. ūkyje yra auginamos tik Suffolk veisės avys.

13

Dabar Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje yra 800 ėriavedžių, 20 avinų reproduktorių ,

200 pakaitinių avyčių ir apie 800 ėriukų.

Suffolk veislės banda yra pripažinta veisline, todėl, nuolat vertinamas avių veislingumas,

produktyvumas, išsivystymas, konstitucija.

2009.08.14 Viešoji įstaiga "Ekoagros" sertifikavo Giedriaus Prakapavičiaus ūkio

žemes - 381,53 ha, avis - 2091 vnt. Ir suteikė P1 statusą. Sertifikato Nr. SER-U-09-01325

2010.09.27 Viešoji įstaiga "Ekoagros" sertifikavo Giedriaus Prakapavičiaus ūkio

žemes - 375,81 ha, avis - 1970 vnt ir suteikė P2 statusą . Nutarimo išrašas Nr. NUS-U-10-02186

Suffolk avys yra mėsinio tipo avys, ši veislė išvesta pietryčių Anglijoje, Suffolko

grafystėje, mišrinant vietines Norfolkų raguotąsias avis su Sautdaunų avinais. Suffolkų avys yra

stambios, labai juoda bevilne iki paausių galva ir bevilnėmis kojomis.

Jos labai judrios ir ištvermingos, iš 100 ėriavedžių pirmais metais gaunama nuo 125

iki 140 ėriukų, antrais metais nuo 140 iki 170 ėriukų. Ėriukų svoris gimus vienetukui būna nuo 4,5

kg iki 6,5 kg, o dvynukams nuo 3,5 kg iki 5,5 kg. Paros ėriukų prieaugis gali siekti nuo 400 g iki

450 g. Jau 3 mėnesių nupenėti ėriukai sveria nuo 30 kg iki 35 kg, jų skerdienos išeiga siekia 52

procentus.

Nors Suffolk gerai prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų, tačiau jiems būtina

užtikrinti pilnavertį šėrimą. Subrendę avinai sveria nuo 120 kg iki 160 kartais būna iki 200 kg

svorio, o ėriavedės sveria nuo 80 iki 100 kg, nuo šių avių prikerpama nuo 3,5 kg iki 6,0 kg 7-9 cm

ilgio baltos vilnos, kuri yra 48 – 50 plonumo klasių 30 – 34 mikronų storio. Suffolk avys gali būti

veisiamos grynuoju veisimu ir taip pat avinai gali būti naudojami kitų veislių mėsinių savybių

pagerinimui.

Ūkyje nuolat parduodama:

Avys ir avinai su kilmės dokumentais

Ėrienos ir avienos skerdiena

Avies vilna

Avies kailiai

14

IŠVADOS

Darnusis vystymasis, švaresnė gamyba, žalieji pirkimai bei aplinkos vadybos sistemos yra

reikalingos tam, kad būtų saugoma žmonių sveikata bei aplinkos gerovė, natūralumas.

Lietuvoje yra nemažai ūkių tausojančių gamtą, propoguojančių ekologinį ūkininkavimą.

15

LITERATŪROS SĄRAŠAS

http://lt.wikipedia.org/wiki/Darnusis_vystymasis

http://www.juridicum.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=138

http://www.krda.lt/eko/procurements/vadyba

http://lietuviski.lt/lt/ukis/griciunu-ekologinis-ozku-ukis

http://www.lietuviski.lt/lt/ukis/ekologinis-v-stragio-ukis

http://www.jadvyga.lt/lt_apie_uki.php

http://www.prakapaviciausukis.lt/index.php?page=aviu_pardavimas

16