„klimato kaita –iššūkis ar galimybė žemės ūkiui?“ europos … · 2016-09-19 ·...
TRANSCRIPT
„Klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo priemonės žemės ūkyje, tai –
išgyvenimo būtinybė, galimybės ar kliūtys...?“
Zigmas Medingis
Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas
Žemės ūkio ministerija
2016-09-07
„Klimato kaita – iššūkis ar galimybė žemės ūkiui?“
Europos Parlamento Žaliųjų/Europos Laisvojo Aljanso grupės nario Bronio
Ropės ir Aleksandro Stulginskio universiteto konferencija
2
1. Klimato politikos tęstinumą užtikrinantys sprendimai
2. Rizikos žemės ūkyje kintant klimatui
3. Klimatui palankios priemonės žemės ūkyje
4. Kokie veiksmai gali pasitarnauti klimato tikslų įgyvendinimui?
5. Apibendrinimas
3
Dabartiniu metu mažai žinome (arba
mažai norime žinoti) apie klimato kaitos
pasekmes ir galimybes žemės ūkyje, todėl
esame natūraliai linkę priešintis klimato
politikos tikslų įgyvendinimui.
4
Klimato tikslai skamba kaip
įpareigojimas, tačiau klimato kaitos
mažinimas ir prisitaikymas yra žemės
ūkio gyvybingumo išsaugojimo ir išlikimo
klausimas.
„Klimatui sumanus (palankus) žemės ūkis“ (CSA) ir „Tvarus
intensyvinimas“ (SI) – tai pasaulinių tyrimų susivienijimai siūlantys
sprendimus ne tik dėl įsipareigojimų klimatui, bet ir dėl žemės ūkio
gyvybingumo išsaugojimo.
?
5
JT Generalinė Asamblėja 2015 m. rugsėjį priėmė Tvaraus vystymosi darbotvarkės
tikslus dėl tinkamo ir tausaus gamtos išteklių naudojimo, kurių 2 tikslas:
įveikti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu, pagerinti maisto produktų
maistingumą ir plėtoti tvarų žemės ūkį.
Dabartinė žemės ūkio gamyba žaloja gamtos išteklius ir yra vienas didžiausių
antropogeninės veiklos ŠESD emisijos šaltinių (19-29 proc.) - Science Direct, „Carent
Opinion in Environmental Sustainability“
Klimato kaita yra tarpvalstybinė užduotis, kuri gali būti išspręsta tik tarptautiniu
lygiu, todėl visos valstybės turi prisiimti įsipareigojimus.
2007 m. remiantis mokslininkų rekomendacijomis į esminių saugumo iššūkių sąrašą
yra įtraukta ir klimato kaita.
Naujos ir geresnės kokybės investicijos yra esminis tvaraus ir produktyvaus augimo
komponentas įveikiant klimato kaitos ir nelygybės iššūkius. Angel Gurría, OECD
Secretary-General (2016-06-09)
Tarptautinės gairės, kuriomis privalome
vadovautis ir žemės ūkyje
Kas mus moraliai įkvepia siekti klimato
tikslų ir tvarios ekonominės veiklos? (1)
6
1. Laudato Si („Būk pagarbintas“) enciklika - „laiškas“ skirtas visiems planetos
žmonėms ir įvardina glaudų ryšį tarp aplinkosaugos ir socialinio teisingumo. (Tai yra
pasaulio padėties vertinimas paremtas moksliniais tyrimais. Šventasis Sostas kvietė žymius
mokslininkus, ekonomistus, sociologus, klimato specialistus. Enciklika yra pripažinta
didžiųjų valstybių vadovų, B. Obama‘os, F. Hollande, S. Mattarella ir kt.).
Romos Popiežiaus Pranciškaus manifestas aplinkosaugos klausimais, perspėja apie klimato
atšilimo grėsmę planetos ateičiai ir pabrėžia, kad neatsinaujinančių gamtinių energijos
ir gamybos išteklių vartojimo mažinimas yra ne tik skubi būtinybė, bet ir moralinė
pareiga.
Klimato kaita, pasak popiežiaus, yra globalinė problema, turinti rimtų ekologinių,
socialinių, ekonominių ir politinių padarinių, kurie yra vieni rimčiausių iššūkių
dabartinei žmonijai“ (25).
„Gamtos aplinka yra kolektyvinis gėris, visos žmonijos paveldas, už kurį esame visi
atsakingi“ (95). Žmogaus ir gamtos aplinka degraduoja kartu, sako popiežius - turime
jausti atsakomybę ateities kartoms.
Kas mus moraliai įkvepia siekti klimato
tikslų ir tvarios ekonominės veiklos? (2)
7
„Susiduriame ne su dviem atskiromis krizėmis, ekologine ir socialine, bet su viena
sudėtine krize, kuri yra ir socialinė, ir ekologinė“(139).
Trečiame Enciklikos skyriuje „Ekologinės krizės žmogiškosios šaknys“, minimos
dvi pagrindinės dabartinio pasaulio problemos. Pirmoji yra darbo problema -
„liautis investuoti į žmones, siekiant vien didesnės trumpalaikės finansinės
naudos, yra prastas verslas visuomenei“ (128). Antroji problema liečia
technologinės pažangos ribas (pvz. GMO ir panašiai).
Popiežius perspėja, kad nesugebėjimas imtis klimatui naudingų veiksmų ves į
karus dėl derlingų teritorijų ir vandens išteklių.
Turtingosios šalys turėtų dėti didesnes pastangas ir prisiimti didesnę finansinę
naštą negu neturtingosios valstybės...
Pabrėžiama, kad gamta yra savaime vertinga.
8
2. Rugsėjo 1-oji paskelbta - Rūpinimosi Kūrinija diena.
Visos krikščioniškos konfesijos skelbia maldos dieną už rūpinimąsi kūrinija. Meldžiamasi
už tuos, kuriems priklauso valdžia ir pinigai, kad jie nenupultų į abejingumo nuodėmę,
kad mylėtų bendrąjį gėrį, padėtų vargšams ir rūpintųsi mūsų gyvenamu pasauliu“, kad
visi saugotume pasaulį, jo neplėštume ir, kad sėtume grožį... “.
(Ortodoksų pasaulyje Kūrinijos diena švenčiama jau ne vieną dešimtmetį (nuo
1989 m.). Ją paskatino švęsti Ortodoksų dvasinis vadovas Dimitrijus I.)
3. Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus nurodė „Kūrėjas žmogui žemę davė, kad
ją dirbtų ir rūpintųsi ja. Per didelis žemės dirbimas ir nesirūpinimas žeme – didelė
nuodėmė.
4. Popiežius Pranciškus, 2016-09-01:
Klimato tikslų įgyvendinimas yra svarbus ne dėl jų pačių, bet dėl žmogaus.
Kūrinijos naikinimas yra nuodėmė.
Popiežius kviečia saugoti natūralią aplinką ir rūpintis bendrais namais - žeme.
Biologinės įvairovės naikinimas kenkia visos žmonijos paveldui.
Kas mus moraliai įkvepia siekti klimato tikslų
ir tvarios ekonominės veiklos? (3)
9Šaltinis: Climate-smart agriculture global research agenda: scientific basis for action © Steenwerth et al.; licensee BioMed Central Ltd. 2014
Kokį kelią norėtume rinktis?
?
10
☼ Europos Vadovai 2014 m. spalio mėn. išvadose įtvirtino ES įsipareigojimą non-ATLPS
sektoriuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 proc. iki 2030 m. (tuo
tarpu ATLPS sektoriuose šis mažinimas yra numatytas 43 proc.).
☼ 2015 m. gruodį JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijoje
(COP21) patvirtintas visuotinis teisiškai privalomas Paryžiaus susitarimas, kurį 2016 m.
balandžio 22 d. Niujorke pasirašė 175 valstybės.
o Jo tikslas – imtis priemonių, kad vidutinis visuotinio klimato temperatūros pokytis nesiektų 2
°C, ir dėti pastangas, kad šis pokytis neviršytų 1,5 °C. Tuo būdu yra siekiama sumažinti
klimato kaitos keliamą riziką ir pasekmes.
☼ Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) išvadose nurodo, kad Europos Sąjungos
klimato tikslas iki 2050 m. yra ŠESD kiekį sumažinti 80–95 proc., lyginant su 1990 m.
Kokie ES ir pasaulinio lygio sprendimai
skatina klimatui palankią veiklą žemės ūkyje?
11
2. RIZIKOS ŽEMĖS ŪKYJE DĖL KLIMATO
KAITOS
12
ŽEMĖS PAVIRŠIAUS TEMPERATŪRA (1000–2100 M.)
1860-2000 m. – vidutiniškai visame
pasaulyje.
12
Šaltinis: TEAM, C. (2001). Climate change 2001: synthesis report.
Apskaičiuotieji netiesioginių
matavimų duomenys
Tiesioginių
matavimų
duomenys
Tikėtiniai
pokyčiai
Industrializacijos, o nuo XX a. vidurio ir intensyvaus
žemės ūkio laikotarpis, kai sparčiai auga anglies dioksido
(CO2) koncentracija.
2000-2100 m. nubrėžtos vidutinės
temperatūros prognozės pagal IPCC
scenarijus, priklausomai nuo žmonių
elgesio.
Duomenys apie temperatūros svyravimą
vidutiniškai Šiaurės pusrutulyje iki 1860
m.
2015 metai buvo karščiausi ir Lietuvoje!
13Nuokrypis nuo 1961–1990 m. klimato normos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
14Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Apibendrinimas - klimato pokyčiai Lietuvoje
Faktai:
Per pastaruosius 50 metų vidutinė
oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,7
ºC.
Vidutinis kritulių kiekis padidėjo 4
proc.
Atvejų skaičius kai oro temperatūra
yra aukštesnė kaip 30 °C, išaugo 3
kartus.
Dienų skaičius su sniego danga
sumažėjo vidutiniškai 10 dienų.
Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo
apie 15 cm.
Prognozė:
• Vidutinė oro temperatūra iki 2100 m.
gali pakilti dar 1,5–5,1 °C.
• XXI a. pab. žiemos vidutinė
temperatūra taps teigiama.
Vidutinis metinis kritulių kiekis
padidės dar 3,7–13,5 %.
• Nors kritulių kiekis keisis mažai,
tačiau didės kritulių intensyvumas.
• Baltijos jūros vandens lygis pakils
50–100 cm.
15
RIZIKOS ŽEMĖS ŪKYJE DĖL KLIMATO KAITOS (1)
1. Pasėlių derlingumo sumažėjimas dėl: pasikeitusių vidutinių higroterminių sąlygų (drėgmės ir temperatūros pokyčių ir pastovios
sniego dangos išnykimo žiemos metu), (pvz. 2016 m. nuo pavasarinių šalnų stipriai
nukentėjo AT, SK, HR, CZ, HU, SI, PL – per pastaruosius 16 metų tokio reiškinio nebuvo)
dirvožemio degradacijos;
dirvos, vandens ir oro kokybės pokyčių.
2. Žemės ūkio produkcijos sumažėjimas dėl: klimato ekstremalių reiškinių ir jų sukeltų padarinių poveikio (sausrų, potvynių, speigų,
audrų, lijundrų ir kitų reiškinių padažnėjimo);
Naujų ir esančių ligų bei kenkėjų pagausėjimo.
3. Gamybos sąnaudų padidėjimas dėl: prisitaikymo priemonių įgyvendinimo prie pakitusio ir vis kintančio klimato sąlygų;
biologinės įvairovės sunykimo;
taršos padarinių šalinimo;
būtinybės atkurti derliaus ir gyvulių netektis dėl įvykusių ekstremalių klimato reiškinių.
16
RIZIKOS ŽEMĖS ŪKYJE DĖL KLIMATO KAITOS (2)
Labiausiai klimato kaita paveiks mažus ūkius, kurie turi mažas finansinės
galimybės imtis prisitaikymo veiksmų.
Komisijos teigimu, nėra šalies, kurioje negrėstų katastrofiški klimato kaitos
padariniai, (todėl G7 šalių vadovai įsipareigojo paspartinti perėjimą prie
energetikos sistemos, kuri leistų sumažinti pasaulio ekonomikos priklausomybę
nuo iškastinio kuro, nustatyti terminą, nuo kurio nebeliktų didžiosios dalies
iškastinio kuro subsidijų).
UNCCD Vykdančioji sekretorė, Monique Barbut įvardino, jog pasaulyje iki
2030 m. apie 130 mln. žmonių bus priversti emigruoti dėl dirvožemio
sudykumėjimo, o dykumėjimo reiškiniai jau vyksta daugiau, kaip 160
valstybių.
17
Ką geriau
rinktis?:
- Investuoti tik į pasekmes (į „prisitaikymą“ ir rizikuoti nepajėgti atremti kintančio klimato jėgos) ar
- Investuoti į priežasčių šalinimą (vystyti
mažąteršę ekonomiką)?
18
3. KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKYJE
Rūpinkimės žeme - Dalai Lama
19
KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS
ŪKYJE (1)
Pagrindinės priemonių grupės žemės ūkyje mažinant ŠESD
išmetimus (pagal French National Institute for Agriculture Research, 2013):
I. Cheminių azoto trąšų kiekio mažinimas – azoto junginių valdymas.
II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje. (Auginant
medžius ir gyvatvores arba didinant organinių medžiagų sugrąžinimą į
dirvožemį, arba lėtinant organinių junginių mineralizaciją, kombinuojant
ūkinę veiklą iš skirtinų sektorių.)
III. Mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas (įskaitant energijos
gamybai) ir iškastinio kuro (degalų) naudojimo efektyvinimas.
IV. Gyvulių pašarų sudėties keitimas, kad sumažėtų CH4 ir N2O išsiskyrimas
virškinimo trakte ir srutose.
20
KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS
ŪKYJE (2)
I. Cheminių azoto trąšų kiekio sumažinimas (didžiausia dalis priemonių,
mažinančių ŠESD emisijas ir turinčių teigiamą ekonominį poveikį ūkiui yra
susijusios su azoto junginių valdymu):
1. Tręšiant cheminėmis trąšomis: azoto trąšas panaudoti pagal galimai realų
derlių (sąnaudos apie (– 50) €/t CO2 e.); geriau panaudoti organines trąšas
(sąnaudos apie (– 80) €/t CO2 e.); tręšimą vykdyti pagal realų augalų poreikį
atidedant pavasarinį tręšimą (sąnaudos apie (– 100) €/t CO2 e.); vykdyti
vietinį (tikslųjį) tręšimą (sąnaudos apie (– 70) €/t CO2 e.); naudoti trąšas su
inhibitoriumi (brangiausia priemonė apie (+ 55) €/t CO2 e. ); N junginiai
sudaro 51 proc. ž.ū. emisijų. (PVZ. Suomijoje 1990-2000 m. N pavyko sumažinti
nuo 75 iki 50 kg/ha, o – P nuo 39 iki 10 kg/ha.)
2. Padidinti baltyminių augalų proporcijas: padidinti baltyminių augalų
proporciją ariamoje žemėje (sėjomainoje) (apie (+25) €/t CO2 e.); padidinti
baltyminių augalų kiekį pievose (apie (-180) €/t. CO2 e.) dirvožemyje paliekant
azotą kaupiančių augalų liekanas, tokiu atveju nebereikia papildomai tręšti
azoto trąšomis.
KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS
ŪKYJE (3)
II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje:
1. Plėtoti nearimines sistemas išsaugant angies junginius dirvožemyje (+
sutaupant degalų) (sąnaudos apie (- 13) €/ t CO2 e.).
2. Sėti tarpinius (arba įsėlinius) augalus, kad kuo ilgiau žemė būtų padengta
augalais (sąnaudos apie (+150) €/t CO2 e.). Buferinėse juostose prie
vandens telkinių (sąnaudos apie (+500) €/t CO2 e.), lauko kraštuose ir
soduose įveisti žaliąją „dangą“ (sąnaudos apie (+3) €/t CO2 e.)
3. Sodinti kraštovaizdžio elementus (gyvatvorių ir medžių eiles)
skiriamosiose laukų juostose (agromiškininkystės priemonė) (sąnaudos apie
(+5) €/t CO2 e.)
21
KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS
ŪKYJE (4)
II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje:
4. Optimizuoti pievų ir ganyklų naudojimą. Prailginti ganiavos laikotarpį
taip sumažinant mėšlo gamybą tvartuose (sąnaudos apie (-290) €/t CO2 e.)
Prailginti „laikinų“ pievų ir ganyklų išlaikymą jų nesuariant ((sąnaudos apie
(-180) €/t CO2 e.). Plėtoti ekstensyvias pievas, kuriose pasvertai būtų
padidinamas gyvulių tankumas, skatinant žolės produktyvumą mažiau
derlinguose regionuose ((sąnaudos apie (-3) €/t CO2 e.).
5. Nederlingų plotų apželdinimas mišku arba pavertimas pievomis.
6. Nekeisti žemės naudojimo (iš miškų, daugiamečių pievų ar durpynų į
ariamąją žemę).
22
23
Nuo Dieveniškių link Norviliškių (2016-05-14 d.)
Širvintų raj.
(medžių skersmuo apie 15-20 cm, aukštis – 6-8 m.)
KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS
ŪKYJE (5)III. Mėšlo ir organinių atliekų perdirbimas (panaudojant jį
energijos gamybai) ir iškastinio kuro (degalų) panaudojimo
efektyvinimas:
1. Organinių atliekų, mėšlo ir kitų bioskaidžių atliekų panaudojimas biodujų
gamybai (siekiant sumažinti gyvulininkystės ūkių išskiriamo metano kiekį ir
tuo pačiu gaminti atsinaujinančią energiją ir kompostą) (sąnaudos apie
(+17/+55) €/t CO2 e.), o biodujų sudeginimo būdu (sąnaudos apie (+75)
€/t CO2 e.);
2. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas, gerinant pastatų ir šiltnamių šildymo
sistemas (sąnaudos apie (-120/-180) €/t CO2 e.), ir optimizuojant technikos
panaudojimą (parenkant tinkamus padargus pagal traktoriaus galingumą ir
taikant ekovairavimo principus) (sąnaudos apie (-170) €/t CO2 e.);
3. Racionaliai išdėstant žemėnaudą (įsigyjant žemės sklypus racionalioje
teritorijoje arba konsoliduojant sklypus). 24
KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS
ŪKYJE (6)
IV. Keisti gyvulių pašarų sudėtį, kad sumažėtų CH4 išsiskyrimas virškinimo
trakte ir N2O srutose ir mėšle.
1. Sumažinti galvijų išskiriamą metaną gerinant metabolinius procesus per ribotą
parašo pakeitimą (padidinant neprisotintųjų riebalų kiekį pašare (pvz. aliejinių
augalų produktais) vietoj angliavandenių turinčių pašarų (sąnaudos apie
(+250) €/t CO2 e.). Įkomponuoti į pašarą azoto priedus su lėtai virškinamais
azoto junginiais (sąnaudos apie (+45) €/t CO2 e.). Sumažinti pašaruose
baltyminių medžiagų kiekį melžiamoms karvėms (sąnaudos apie (-75) €/t CO2
e.); Vengti perteklinio šėrimo; Sumažinti pašaruose baltyminių medžiagų kiekį
paršavedėms (sąnaudos apie (-80) €/t CO2 e.) (pvz. Leucaena leucocephala
medžiai pievose-padidina karvių produktyvumą)
2. Panaudoti naudinguosius mikroorganizmus, kurie mažina dujų, turinčių
didesnį klimato šilimo potencialą, emisijas (pvz. CH4 verčia į CO2 ir naikina
kvapą.) 25
26Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio
mokslinių tyrimų institutas, 2013 m.
1. Ugdant ūkininkų suvokimą apie klimato kitimo pasekmes ir jo kitimo
greitį. (KK tikrai vyksta ir ji spartėja, atnešdama vis didesnes problemas.)
2. Sustiprinant supratimą apie galimybes gauti ekonominę ir moralinę
naudą mažinant ŠESD emisijas. (Tiesioginės sąsajos tarp produktyvumo,
pelningumo ir emisijų intensyvumo mažinimo suvokimas yra vienas iš
svarbiausių akstinų įgyvendinti klimatui palankius veiksmus.)
3. Sustiprinant supratimą politikos formuotojų ir techninių ekspertų apie
klimatui palankios veiklos potencialią naudą (pvz. kad genetiniai ištekliai
gali padėti ne tik sumažinti ŠESD emisijas, bet pasitarnauti prisitaikant prie
KK yra ne visada iškaro aišku ir genetikos ekspertams.)
4. Pripažįstant klimatui palankią veiklą viešąja gėrybe. (Net ir
įgyvendinantieji ŠESD emisijų mažinimo veiksmus ne visada susivokia
teikiantys naudą sau ir visuomenei. (pvz. Tikslinga „apdovanoti“ už
klimatui palankią veiklą, - bet ne būtinai finansiškai.))Remiantis CION atliktu tyrimu.
27
4. Kokie veiksmai gali pasitarnauti klimato
tikslų įgyvendinimui?
1. PASAULINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ALJANSAS (Global research
alliance)
2. KLIMATUI PALANKUS ŽEMĖS ŪKIS (Climate smart agriculture)
3. TAUSUSIS INTENSYVINIMAS (Sustainable intensification)
4. ŽEMĖS ŪKIO ATEITIES FORUMAS (The Forum for the Future of
Agriculture (FFA)) (SDG)
Šių mokslinių susivienijimų veiklos kryptys iškelia žemės ūkio veiklą ant pagarbos pjedestalo, nes
tvariais principais pagrįsta produkcijos gamyba puoselėja gyvybiškai svarbią žemės ūkiui bioįvairovę,
turtina dirvožemį, mažinama emisijas, o kartu sugebama pagaminti daugiau maistingesnės produkcijos.
• Klimato politikos tikslai sudaro palankias sąlygas inovacijoms žemės ūkyje.
• Bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principų diegimas gamyboje tiesiogiai atspindi (įgyvendina)
klimato tikslus, didina gamybos našumą (mažina savikainą (sąnaudas)) bei skatina darbo vietų
kūrimą. 28
Kur ieškoti gerųjų pavyzdžių dėl Klimatui palankaus
ūkininkavimo?
29
5. Apibendrinimas
(1)
1. Klimato kaita yra tarpvalstybinė užduotis, kuri gali būti įveikta tik
tarptautiniu lygiu, todėl visos valstybės turi prisiimti tikslus ir
įsipareigojimus, bet daugiau įsipareigojimų – turtingosios valstybės.
2. Klimato kaitos padariniai labiausiai paveiks mažus ūkius ir grasins
sumažinti bendras žemės ūkio produkcijos apimtis, paskatins milijonus
žmonių migruoti ir net gali išprovokuoti karinius konfliktus.
3. Pagrindiniai iššūkiai yra švietimas ir ugdymas: „Elgsenos kaita neįmanoma
be motyvacijos ir švietimo proceso“ (15)... vartotojų pasirinkimai „keičia
gamintojų elgesį, verčia juos atsižvelgti į poveikį gamtai ir gamybos būdus“
(„Laudato Si“ (206)).
4. Klimato politikos tikslai yra ilgalaikiai ir nuo jų sėkmingo įgyvendinimo
priklausys ypač žemės ūkio gyvybingumas ir net jo išlikimas.
30
5. Apibendrinimas
(2)
6. Protingai pasirenkant priemones, investicijos į ŠESD emisijų mažinimą
atsiperka (yra ir ekonomiškai, ir moraliai naudingos).
7. Būtinas bendras sutarimas tarp gamintojų, mokslo bendruomenės ir
politikos formuotojų bei pastangų suvienijimas parenkant efektyviausias
klimatui palankias priemones. Nebėra laiko kratytis atsakomybės. Turime
imtis klimatui palankių veiksmų, nes būsimos kartos mūsų pasyvumo
nedovanos.
8. Siekiant mažesnėmis sąnaudomis atlikti klimatui palankių priemonių
inventorizaciją ir pritaikymą, turime stiprinti Lietuvos mokslo įsitraukimą į
tarptautinius aljansus, dirbančius klimato klausimais, (tai yra į Global
research alliance, Climate smart agriculture, Sustainable intensification,
The Forum for the Future of Agriculture)
31
Pučiant permainų vėjams, vieni stato
užuovėjas, o kiti – vėjo malūnus...
Kokį kelią turėtume pasiūlyti mes?
Mes neturime teisės naudotis
laime, nekurdami jos
– G. B. Show
Dėkoju už dėmesį
Zigmas MedingisEkonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas
Žemės ūkio ministerija,
t. 8 (5) 239 1366, [email protected]