Clostridioides di�cile infekcijos ligoninėse

www.hi.lt/hospitalines

2018

1

HIGIENOS INSTITUTAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS

Clostridioides difficile infekcijos ligoninėse

2018 m.

2019

2

Turinys

Santrumpos .......................................................................................................................................... 3

1. Įvadas ........................................................................................................................................... 4

2. ECDC koordinuojama Clostridioides difficile infekcijų stebėsena Europoje .............................. 6

3. Clostridioides difficile infekcijos epidemiologinė priežiūra Lietuvoje ........................................ 6

4. Clostridioides difficile infekcijos epidemiologinės priežiūros rezultatai ..................................... 7

4.1. Bendrieji duomenys apie nustatytas Clostridioides difficile infekcijas ........................................ 7

4.2. Clostridioides difficile infekcijos rodikliai Lietuvos ligoninėse ................................................ 10

4.3. Clostridioides difficile infekcijos mikrobiologinė diagnostika .................................................. 11

5. Apibendrinimas .......................................................................................................................... 17

6. Literatūros šaltiniai ..................................................................................................................... 18

3

Santrumpos

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga

CDC – Ligų prevencijos ir kontrolės centras Jungtinėse Amerikos Valstijose (angl. Centre for

Disease Prevention and Control)

CDI – Clostridioides difficile infekcija

ECDC – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. European Centre for Disease

Prevention and Control)

EEE – Europos ekonominės erdvė

EIA – imunofermentinis tyrimas

ES – Europos Sąjunga

ESCMID – Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugija (angl. European Society

of Clinical Microbiology and Infectious Diseases)

GDH – glutamato dehidrogenazė

HI – hospitalinė infekcija (arba su sveikatos priežiūra susijusi infekcija)

NAAT – nukleino rūgščių amplifikacijos testas

PGR – polimerazės grandininė reakcija

TC – toksigeninė kultūra

4

1. Įvadas

Clostridioides difficile, anaerobinė gram-teigiama sporas formuojanti lazdelė, yra

žmogaus normalios žarnyno floros dalis. Tai yra pagrindinė su sveikatos priežiūra susijusių žarnyno

infekcijų, pasireiškiančių viduriavimu, priežastis išsivysčiusiose šalyse. Esant CDI Clostridioides

difficile bakterija gamina ekstraląstelinius toksinus, kurie sukelia gaubtinės žarnos audinių

pažeidimą ir klinikinius simptomus.

CDI paplitimas ir sukeliama našta tiek gydymo įstaigoms, tiek visuomenei didėja. Su

sveikatos priežiūra susijusios CDI labai padidina sveikatos priežiūros išlaidas, sukeldamos

pacientams gyvybei pavojingą pseudomembraninį kolitą, toksinį megacolon sindromą, gaubtinės

žarnos perforaciją sepsį ir netgi mirtį. Skirtingai nuo kitų žarnyno infekcijų, CDI būdingi

pasikartojantys epizodai (recidyvai ar pakartotinės infekcijos) ir dažnai nesėkmingas gydymas.

CDC duomenimis, JAV CDI yra dažniausia infekcinio viduriavimo ligoninėse priežastis ir

sudaro nuo 15 iki 39 proc. su antibiotikų vartojimu susijusios diarėjos. JAV kasmet nustatoma

maždaug 400 000 CDI atvejų, o sveikatos priežiūros sistemos išlaidos viršija 3 milijardus JAV

dolerių. Nors ligoninių pacientai turi padidėjusią CDI riziką, visuomenėje įgytų CDI skaičius taip

pat didėja.

Greita ir tiksli CDI diagnostika yra svarbus veiksnys, siekiant taikyti savalaikį gydymą ir

užtikrinti tinkamą infekcijos plitimo prevenciją.

Rizikos veiksniai. Klasikinė CDI pasireiškia, kai normali žarnyno flora slopinama

antibiotikais – tai palengvina virškinamojo trakto kolonizaciją Clostridioides difficile sporomis,

esančiomis aplinkoje. Sporos žarnyne pereina į vegetatyvinę būklę, kolonizuoja paciento žarnyną ir

augimo stadijoje gamina žarnyną žalojančius toksinus. CDI rizikos veiksniai - amžius virš 65 metų,

įvairios lėtinės gretutinės ligos, imunosupresija, onkologiniai susirgimai, žarnyno operacijos,

gydymas antibiotikais, ilga hospitalizacijos trukmė aktyvaus gydymo, slaugos ligoninėse ar

gyvenimas globos namuose. Pacientų riziką sirgti CDI didina kai kurių vaistų vartojimas, pvz.,

protonų siurblio inhibitorių, histamino-2 receptorių antagonistų. Antibiotikai, dažniausiai

sukeliantys CDI išsivystymą, yra fluorchinolonai, klindamicinas, cefalosporinai ir plataus spektro

penicilinai, nors bet kuris antibiotikas gali paskatinti CDI.

Galimi CDI pasikartojimai apsunkina ligos gydymo galimybes. Manoma, kad

pasikartojančios CDI dažniausiai kyla dėl nuolatinių paciento žarnų floros pokyčių. CDI atkryčius

skatina vyresnis amžius ir sergamumas lėtinėmis ligomis. Tyrimų duomenimis, nuo 33 proc. iki 50

proc. pasikartojančių CDI atsiranda dėl naujų Clostridioides difficile padermių. Pasikartojanti CDI

nustatoma, kai CDI simptomai atsiranda po gydymo antibiotikais nutraukimo pabaigos, praėjus 2-8

5

savaitėms nuo ankstesnio CDI infekcijos epizodo. 25 proc. pacientų pasikartojanti CDI nustatoma

po 30 dienų nuo gydymo pabaigos. Rečiau pasikartojanti CDI pasireiškia praėjus 2 mėnesiams po

gydymo nutraukimo. Pacientui patyrus vieną epizodą, kito epizodo pasikartojimo rizika išauga.

Clostridioides difficile PGR ribotipai. Iš viso yra atrasta daugiau nei 66 Clostridioides

difficile PGR ribotipai (atmainos). Pagrindinė daugelio CDI protrūkių Europoje priežastis yra

Clostridioides difficile PGR ribotipas 027, kuris yra labai virulentiškas. Manoma, kad šis ribotipas

gamina toksinus ilgesnį laiką. 027 ribotipas sąlygoja žymiai didesnį pacientų sergamumą bei

sunkesnes komplikacijas ir didesnį mirtingumą. Pagrindiniai šio ribotipo rizikos veiksniai:

hospitalizacija reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose, ilga gulėjimo juose trukmė bei

selektyvios virškinamojo trakto dekontaminacijos taikymas.

Laboratorinė diagnostika. Tyrimui turėtų būti paimamos šviežios, nesuformuotos,

vandeningos, amorfinės arba skystos išmatos pacientų, turinčių rizikos veiksnius (t.y. viduriavimas,

amžius virš 65 m., gydymas antibiotikais, pseudomembraninio kolito simptomatika).

CDI laboratorinei diagnozei patvirtinti būtina nustatyti Clostridioides difficile toksiną (-

us) arba išskirti toksigeninę Clostridioides difficile kultūrą. Egzistuoja daug mikrobiologinių išmatų

tyrimų, atliekamų atskirai arba diagnostikos algoritmo dalis.

Ląstelių citotoksiškumo tyrimas - auksinis standartas toksigeninių Clostridioides difficile

nustatymui. Šis tyrimo metodas yra jautrus ir specifiškas, tačiau užima daug laiko ir reikalauja

palyginti didelių išlaidų, todėl atliekamas referentinėse laboratorijose.

ESCMID rekomenduojamas CDI laboratorinės diagnostikos algoritmas pavaizduotas 1

paveiksle.

1 paveikslas. CDI laboratorinės diagnostikos algoritmas

1 etapas: NAAT arba GDH EIA tyrimas

Tolimesni tyrimai nereikalingi,

CDI tikimybė maža

Neigiamas

rezultatas

Teigiamas

rezultatas

2 etapas: Toksinų A/B EIA tyrimas

Teigiamas

rezultatas

Tikėtina, kad yra CDI

Neigiamas

rezultatas

Klinikinis įvertinimas – yra CDI arba toksigeninės

CD perdavimo galimybė

3 etapas (pasirinktinai): vykdyti TC arba NAAT

(jei 1 etape buvo atliktas GDH EIA)

6

2. ECDC koordinuojama Clostridioides difficile infekcijų stebėsena Europoje

ECDC 2016 m. sausio 1 d. pradėjo koordinuoti CDI stebėseną ES ir EEE šalių aktyvaus

gydymo ligoninėse. Stebėsena vykdoma remiantis ECDC parengtu protokolu - standartizuotu

įrankiu ligoninėms, skirtu CDI rodiklių monitoravimui. Protokolas sujungia epidemiologinius ir

mikrobiologinius duomenis. Šalių duomenys yra perduodami ECDC HAI-net tinklui per TESSy

sistemą (The European Surveillance System).

Pirmaisiais stebėsenos metais – 2016 m. – CDI stebėsenoje dalyvavo 556 ligoninės iš 20-ies

ES/EEE šalių ligoninės. Startuojant naujai stebėsenai šalys galėjo pasirinkti dalyvaujančių ligoninių

skaičių ir stebėsenos periodą nuo 2016 m. sausio iki kovo (nuo 1 iki 3 mėn.). 2016 m. dalyvavo 3

Lietuvos ligoninės, kurių CDI stebėsenos periodas buvo 1 mėnuo.

2016 m. ES šalyse buvo nustatyta 7 711 CDI, iš kurių 74,6 proc. buvo hospitalinės. 20,7 proc.

pacientų su CDI mirė, 3,9 proc. pacientų mirtys buvo sąlygotos CDI.

Vertinant CDI mikrobiologinio testavimo dažnį, kuris buvo matuojamas išmatų mėginių

skaičiumi, tenkančiu 10 000 lovadienių, nustatyta, kad ES šalyse šis rodiklis sudarė vidutiniškai

42,9, o Lietuvos ligoninėse perpus mažesnis – 21,9. Dažniausiai (71,5 proc.) ES šalys 2016 m.

dažniausiai naudojo ECMID rekomenduojami CDI nustatymo algoritmus.

Trečdaliui CDI atvejų (34,5 proc.) ES šalyse buvo nustatyti PGR ribotipai – vyravo RT027

(22,9 proc.), RT001 (7,5 proc.) ir RT014 (6,37 proc.) ribotipai.

ES šalių vidutinis hospitalinių CDI atvejų skaičius, tenkantis 10 000 lovadienių, 2016 m.

sudarė 2,38, o visuomenėje įgytų – 0,81. Šalims, kurių mažiau nei 5 ligoninės dalyvavo stebėsenoje,

skaičiuotas grubus sergamumo rodiklis, tačiau jis nelygintas su kitomis šalimis.

3. Clostridioides difficile infekcijos epidemiologinė priežiūra Lietuvoje

Clostridioides difficile infekcijų epidemiologinė priežiūra Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 2017

m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d.

įsakymo Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ pakeitimu.

CDI epidemiologinė priežiūra yra vykdoma visose stacionarines paslaugas teikiančiose ASPĮ, jos trukmė

turi būti ne trumpesnė kaip 3 mėn. per metus (nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. arba nuo spalio 1 d. iki

gruodžio 31 d.), tačiau rekomenduotina – nuolat. ASPĮ CDI turinčius pacientus stebi visą gydymosi

skyriuje laikotarpį, stebėseną vykdo infekcijų kontrolės skyriaus specialistas ir (ar) atsakingas už

infekcijų epidemiologinę priežiūrą gydytojas. Duomenų teikimas yra laisvanoriškas - ASPĮ,

teikiančios CDI epidemiologinės priežiūros duomenis Higienos institutui, privalo juos rinkti pagal

7

pateiktas Higienos instituto tinklalapyje www.hi.lt/lt/hospitalines.html anketas, ir iki vasario 1 d.

perduoti Higienos institutui elektronines duomenų bazes.

4. Clostridioides difficile infekcijos epidemiologinės priežiūros rezultatai

4.1. Bendrieji duomenys apie nustatytas Clostridioides difficile infekcijas

Pirmaisiais CDI stebėsenos Lietuvoje metais duomenis pateikė mažiau nei pusė visų

Lietuvos aktyvaus gydymo (bendrojo pobūdžio, infekcinių ir onkologijos) ligoninių:

2017 m. – 43,8 proc.; 2018 m. – 43,3 proc.

Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės 2017 -2018 m. duomenų neteikė.

2017 m. ligoninėse užregistruoti 468 CDI atvejai, 2018 m.– kiek daugiau – 571 CDI atvejis.

Didžiausią jų dalį sudarė hospitalinės CDI (atitinkamai 77,8 proc. ir 67,6 proc.), panašiai kaip ir

ES šalyse (74,6 proc. – 2016 m.) 2018 m. sumažėjo hospitalinių CDI dalis, tačiau padidėjo

visuomenėje įgytų CDI ir pasikartojančių CDI. (1 lentelė). Dalies CDI infekcijų pobūdis buvo

nežinomas (7 proc. - 2017 m. ir 6,8 proc. - 2018 m.)

1 lentelė Clostridioides difficile infekcijų pasiskirstymas 2017 m ir 2018 m.

Clostridioides difficile infekcijos 2017 m. 2018 m.

Visos CDI: 468 (100 proc.) 571 (100 proc.)

hospitalinės CDI 364 (77,8 proc.) 386 (67,6 proc.)

visuomenėje įgytos CDI 17 (15,2 proc.) 146 (25,6 proc.)

nežinoma 33 (7,0 proc.) 39 (6,8 proc.)

Pasikartojančios CDI 64 (13,7 proc.) 143 (25,0 proc.)

CDI (tiek visuomenėje įgytos, tiek hospitalinės) šiek tiek dažniau nustatytos moterims – apie

60 proc. (2 lentelė).

8

2 lentelė. Clostridioides difficile infekcijų pasiskirstymas pagal lytį 2017 m. ir 2018 m.

Lytis Visos CDI Hospitalinės CDI Visuomenėje įgytos CDI

2017 m. 2018 m. 2017 m. 2018 m. 2017 m. 2018 m.

Vyrai 187

(40,0 proc.)

235

(41,2 proc.)

149

(40,9 proc.)

164

(42,5 proc.)

26

(36,6 proc.)

52

(35,6 proc.)

Moterys 281

(60,0 proc.)

336

(58,8 proc.)

215

(59,1 proc.)

222

(57,5 proc.)

45

(63,4 proc.)

94

(64,4 proc.)

Iš viso 468

(100 proc.)

571

(100 proc.)

364

(100 proc.)

386

(100 proc.)

71

(100 proc.)

146

(100 proc.)

Pacientų amžius virš 65 m. yra vienas iš CDI rizikos veiksnių. Pacientų su CDI amžiaus

mediana 2017 m. buvo 74 m. (nuo 0 iki 97), o 2018 m. – šiek tiek mažesnė – 70 m. (nuo 0 iki 98).

Daugiau nei pusė hospitalinių CDI nustatyta 65-84 m. amžiaus grupės asmenims (2017 m –

51,6 proc., 2018 – 57,2 proc.), o visuomenėje įgytos CDI vyravo 18-64 m. ir 65-84 m. amžiaus

pacientų grupėse. Vaikams iki 18 m. amžiaus dažniau nustatomos visuomenėje įgytos CDI (2

paveikslas).

2 paveikslas. Clostridioides difficile infekcijų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2017

m. ir 2018 m.

9

Bendras CDI atvejų skaičius, tenkantis 10 000 lovadienių, 2017 m. ir 2018 m. išliko toks pat

(2,5) ir buvo mažesnis už ES vidurkį 2016 m. (3,19). Šiek tiek sumažėjo hospitalinių CDI – nuo 1,9

iki 1,7, nežymiai padidėjo visuomenėje įgytų CDI rodiklis (3 paveikslas). Hospitalinių CDI rodiklis

taip pat mažesnis už ES vidurkį, kuris 2016 m. sudarė 2,38 atvejo 10 000 lovadienių.

3 paveikslas. Clostridioides difficile infekcijos rodikliai 2017 m. ir 2018 m. (CDI atvejų

skaičius 10 000 lovadienių

Literatūros duomenimis, CDI infekcijai būdingas nesėkmingas gydymas, kurio pasekmė -

paciento mirtis. Lietuvos ligoninėse dėl CDI mirė 2,1 proc. pacientų 2017 m. ir 0,2 proc. – 2018 m.

Mirtis galimai dėl CDI nustatyta 5,8 proc. pacientų 2017 m. ir 3,2 proc. – 2018 m. 2016 m. (4

paveikslas). ECDC duomenimis, ES šalyse mirtys dėl CDI sudarė 3,9 proc. (2016 m.).

4 paveikslas. Clostridioides difficile infekcijos išeičių pasiskirstymas 2017 m. ir 2018 m.

10

Dažniausiai hospitalinės CDI įgyjamos ligoninėje, kurioje pacientas buvo hospitalizuotas

(dviem trečdaliais atvejų), ketvirtadalis pacientų hospitalinę CDI įgijo kitoje ligoninėje. Ilgalaikės

slaugos ir globos namuose įgyjama apie 6-8 proc. hospitalinių CDI (5 paveikslas).

5 paveikslas. Clostridioides difficile infekcijos įgijimo vieta 2017 m. ir 2018 m.

4.2. Clostridioides difficile infekcijos rodikliai Lietuvos ligoninėse

Lietuvos ligoninėse visų nustatytų CDI atvejų skaičius 10 000 lovadienių išliko toks pat

2017 m. ir 2018 m. (2,5), tačiau atskirų ligoninių rodikliai labai skyrėsi. Dalis ligoninių (17,9 proc.

2017 m. ir 18,5 proc. 2018 m.) iš viso neregistravo šių infekcijų. Didžiausias CDI rodiklis

ligoninėse nustatytas 2017 m. ir sudarė 54,1 (6 paveikslas). Rodiklio reikšmės varijavo atskirose

ligoninėse skirtingais metais, todėl neįžvelgta kokių nors vyraujančių tendencijų.

Hospitalinių CDI rodiklis skirtingose ligoninėse skyrėsi iki 10 kartų ir svyravo nuo 0 iki

13,5. 2018 m. stebėtas hospitalinių CDI rodiklio ženklus padidėjimas kai kuriose ligoninėse (7

paveikslas).

11

4.3. Clostridioides difficile infekcijos mikrobiologinė diagnostika

Mikrobiologinės diagnostikos mastai atskirose ligoninėse tai pat labai skyrėsi. Išmatų tyrimų

dėl CDI skaičius 10 000 lovadienių svyravo nuo 0 iki 11 (8 paveikslas). Lietuvos ligoninėse

lyginant su ES šalimis atliekama 2,7 karto mažiau tyrimų - vidutiniškai apie 16 išmatų tyrimų 10

000 lovadienių, kai tuo tarpu ES vidurkis – 42,9 (ES šalių mediana – 29,6).

Analizuojant, kuri dalis visų atliktų išmatų tyrimų dėl CDI buvo teigiami tyrimai, nustatyta

panaši vidutinė teigiamų išmatų tyrimų dalis 2017 m. (25,2 proc.) ir 2018 m. (19,5 proc.). Teigiamų

tyrimų dalis kai kuriose ligoninėse siekė 80-100 procentų.

12

6 paveikslas. Visų Clostridioides difficile infekcijos atvejų skaičius 10 000-ių lovadienių aktyvaus gydymo ligoninėse

13

7 paveikslas. Hospitalinių Clostridioides difficile infekcijos atvejų skaičius 10 000-ių lovadienių aktyvaus gydymo ligoninėse

14

8 paveikslas. Išmatų tyrimų dėl Clostridioides difficile infekcijos skaičius 10 000-ių lovadienių aktyvaus gydymo ligoninėse

15

Lietuvos ligoninėse naudojami CDI laboratorinės diagnostikos algoritmai pateikti 3 lentelėje.

Mažiau nei pusė Lietuvos ligoninių 2017 m. ir tik 26 proc. 2018 m. nurodė, kad naudojo ESCMID

rekomenduojamus algoritmus, kai tuo tarpu 2016 m. ES šalyse ženkliai daugiau – vidutiniškiai 71,5

proc.

3 lentelė. Clostridioides difficile infekcijos nustatymo algoritmai

Clostridioides difficile infekcijų nustatymo algoritmai Ligoninių, naudojančių algoritmus,

abs sk. ir proc.

ESCMID rekomenduojami algoritmai 2017 m. 2018 m.

Atrankinis NAAT tyrimas, patvirtinamas toksino A/B

EIA tyrimu 7 (25,0 proc.) 8 (29,6 proc.)

Atrankinis GDH ir toksino A/B EIA tyrimas, pasirinktinai

patvirtinamas NAAT tyrimu ar TC nustatymu 2 (7,1 proc.) 5 (18,5 proc.)

Atrankinis GDH EIA tyrimas, patvirtinamas toksino A/B

EIA tyrimu, pasirinktinai sekantis patvirtinamasis NAAT

tyrimas ar TC nustatymas 4 (14,3 proc.) 1 (3,7 proc.)

Kiti nustatymo algoritmai 12 (42,9 proc.) 14 (51,9 proc.)

Nenurodytas nustatymo algoritmas 3 (10,7 proc.) 6 (22,0 proc.)

Iš viso 28 (100,0 proc.) 27 (100,0 proc.)

Vyraujantis CDI mikrobiologinės diagnostikos metodas Lietuvos ligoninėse yra

Clostridioides difficile A/B toksinų nustatymas imunofermentiniu metodu – jis buvo atliekamas 96

– 99 proc. atvejų. Binarinio toksino geno nustatymas atliktas 25 – 30 proc. atvejų (9 paveikslas).

16

9 paveikslas. Clostridioides difficile toksinų nustatymas

Clostridioides difficile PGR ribotipo nustatymas laboratorijose atliekamas mažiau nei pusei

pacientų su CDI (2017 m. – 22,9 proc., 2018 m. – 39,8 proc.). Lietuvoje kol kas nustatomas tik

RT027 ribotipas, nes laboratorijos turi tam reikalingą įrangą ir reagentus. Iš tų atvejų, kai buvo

atliktas ribotipo nustatymas, maždaug dviem trečdaliams patvirtintas RT027 ribotipas. ES šalyse

taip pat dažniausiai nustatomas RT027 ribotipas (22,9 proc. – 2016 m.).

Clostridioides difficile antimikrobinio atsparumo tyrimai Lietuvos laboratorijose nebuvo

atlikti arba duomenys apie juos nepateikti.

17

5. Apibendrinimas

Per pirmuosius dvejus CDI epidemiologinės priežiūros metus Lietuvoje duomenis pateikė virš

40 procentų aktyvaus gydymo ligoninių.

2017 m. ligoninėse užregistruoti 468 CDI atvejai, 2018 m. – 571 CDI atvejis. Didžiausią jų

dalį sudarė hospitalinės CDI (atitinkamai 77,8 proc. ir 67,6 proc.), panašiai kaip ir ES šalyse (74,6

proc. – 2016 m.).

Daugiau nei pusė hospitalinių CDI nustatyta 65-84 m. amžiaus grupės asmenims (2017 m. –

51,6 proc., 2018 – 57,2 proc.). CDI dažniau nustatytos moterims – apie 60 proc. atvejų.

Bendras CDI skaičius, tenkantis 10 000 lovadienių 2017 m. ir 2018 m. išliko toks pat – 2,5 ir

buvo mažesnis už ES vidurkį 2016 m. – 3,19. 2018 m. šiek tiek sumažėjo hospitalinių CDI – nuo

1,9 iki 1,7. Hospitalinių CDI rodiklis taip pat mažesnis už ES vidurkį, kuris 2016 m. sudarė 2,38.

Nustatyti skirtumai tarp atskirų ligoninių – hospitalinių CDI atvejų skaičius 10 000 lovadienių

varijavo nuo 0 iki 13,5.

Lietuvos ligoninėse lyginant su ES šalimis atliekama 2,7 karto mažiau mikrobiologinių tyrimų

– vidutiniškai apie 16 išmatų tyrimų 10 000 lovadienių, kai tuo tarpu ES vidurkis – 42,9, o mediana

– 29,6. Mažiau pusė Lietuvos ligoninių 2017 m. ir tik 26 proc. 2018 m. nurodė, kad CDI

laboratorinei diagnostikai naudojo ESCMID rekomenduojamus algoritmus (ES šalyse – 71,5 proc.).

18

6. Literatūros šaltiniai

1. European Centre for Disease Prevention and Control. Healthcare-associated infections:

Clostridium difficile infections. In: ECDC. Annual epidemiological report for 2016.

Stockholm: ECDC: 2018. Prieiga internete: https://ecdc.europa.eu/en/publications-

data/healthcare-associated-infections-Clostridioides-difficile-infections-annual

2. European Centre for Disease Prevention and Control. European surveillance of Clostridium

difficile infections. Surveillance protocol version 2.3. 2017. Prieiga internete:

https://bit.ly/2FhxC89.

3. Clostridium difficile infekcijų epidemiologinės priežiūros protokolas. Higienos institutas;

2017. Prieiga internete: https://bit.ly/2ZEAunp.

4. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-

1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“. Prieiga internete:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.332026/asr

5. Tariq R, et al. Association of Gastric Acid Suppression With Recurrent Clostridium difficile

Infection: A Systematic Review and Meta-analysis. JAMA Intern Med 2017.

6. Yvette H. van Beurden, Olaf M. Dekkers, Marije K. Bomers et.al. An Outbreak of

Clostridium difficile Ribotype 027 Associated with Length of Stay in the Intensive Care

Unit and Use of Selective Decontamination of the Digestive Tract: A Case Control Study.

PLOS|One; 2016, 17: 1-13

7. Freeman J, Bauer MP, Baines SD, Corver J, Fawley WN, Goorhuis B et al. Factors

Associated With Complications of Clostridium difficile Infection in a Multicenter

Prospective Cohort. Clin Infect Dis2015; 61:1781.

8. Jamal W, Pauline M E, Vincent O. Comparative performance of the GeneXpert C. difficile

PCR assay and C. diff Quick Check Complete kit assay for detection of Clostridium difficile

antigen and toxins in symptomatic community-onset infections. International Journal of

Infectious Diseases. 2014; 29: 244–248.

9. Kamal Desai, Swati B. Gupta, Erik R. Dubberke, Vimalanand S. Prabhu, Chantelle Browne,

and T. Christopher Mast, Epidemiological and economic burden of Clostridium difficile in

the United States: estimates from a modeling approach. BMC Infect Dis. 2016; 16: 303.

19

10. Lamont JT, Bakken J S, Clostridioides (formerly Clostridium) difficile infection in adults:

Clinical manifestations and diagnosis. Literature review current through: Mar 2019. Last

updated: Oct 25, 2018.

11. European Society of Clinical Microbiology and Infectious Diseases: update of the diagnostic

guidance document for Clostridium difficile infections. Prieiga internete:

https://bit.ly/2XK6y8z.

12. Clostridium difficile infekcijos epidemiologija ir profilaktika. Metodinės rekomendacijos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė; 2011. Prieiga

internete: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/difficile%20met.pdf