JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Norvegijoje klesti „mažoji Lietuva“

JKLB 64-asis suvažiavimas ir jo sprendimai

Studentai ieškojo neatrastos Lietuvos

Lietuvės dizainerės svajonė – Londono madų savaitė

Nr. 4 (2643)Leidžiamas nuo 1947 07 25

Kitame numeryje: Ar tik tas lietuvis, kas lietuviškai kalba?

2012Balandis

Balandis 2012

Balandis 2012

Na štai, ir vėl „Britanijos lietuvis“ jūsų rankose. Kuklus palyginus su „glianci-niais“ žurnalais tirštai nugulusiais prekybos centrų lentynas, tačiau tikiuosi, kad laukiamas, o kai kam gal ir mielas. Ačiū tiems, kas „Britanijos lietuvį“

palaiko ir gero žodžio nepašykšti, na, o kritikams, kurių irgi nestinga, turiu vieną pa-siūlymą – prisidėkite, rašykite, siųskite nuotraukas, visi kartu padarykim geriau. Nes šis žurnalas kaip ir visi ankstesnieji išleistas nedidelėmis, ne už pinigus dirbančių, o savanoriškai prisidedančių bendradarbių pajėgomis. Nuoširdus ačiū visiems žurnalą parengti ir platinti padedantiems kolegoms. Skandalingų istorijų kaip anksčiau, taip ir šį kartą nebus. Nors kita vertus, pati situacija, kai žmogui tenka ne savo noru išvykti iš tėvynės, nes joje negali užsidirbti duonos kąs-nio, jau yra skandalinga. Deja, toji situacija darosi ilgalaikė ir „mažam“ žmogui, norin-čiam pragyventi iš savo darbo, nebelieka nieko kito, kaip svečiose šalyse kurti „mažąsias Lietuvas“. Apie tai, kaip „mažajai Lietuvai“ sekasi Norvegijoje skaitykite pokalbyje su Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininke, Norvegijoje pragyvenusia jau 20 metų.Beje, dėl tų bendruomenių. Na, neišeina išvengti dviprasmybės tarp bendruomenės kaip organizacijos ir bendruomenės plačiąja prasme, apimančios visus toje ar kito-je šalyje gyvenančius lietuvius. Yra pasaulio lietuvių bendruomenė, yra Šveicarijos lietuvių bendruomenė, yra Vokietijos lietuvių bendruomenė ir jos egzistuoja kaip or-ganizacijos. Ir niekas nesinervina, ar jos atstovauja kiekvienam atitinkamos šalies lietuviui, ar ne. Dėl JK lietuvių bendruomenės kartais ima ir pasigirsta irzulys, kad arba tegu organizacija pasistengia, kad visi 200 tūkst. čia gyvenančių tautiečių taptų jos nariais, arba tegu pasinaikina. Skamba utopiškai, bet į 64 suvažiavimą susirinkę JKLB atstovai šį kartą sprendė ne utopines, o laikinimo problemas, kurios susidarė po Neeilinio suvažiavimo praeitų metų spalio mėnesį. Apie tai daugiau sužinosite atsi-vertę rubriką „Bendruomenė“.Pavasaris, regis, ne tik vilčių, meilės, bet ir suvažiavimų metas. Štai ir Anglijoje besimo-kantys lietuviai studentai sugužėjo į Londoną, į VI metinį studentų suvažiavimą ieškoti neatrastos Lietuvos. Ir panašu, kad viltis ir meilė padės jiems iš naujo atrasti tėvynę. Tradiciniu jau tapęs „pažinčių“ skyrelis pristato vis naujus, čia, Anglijoje, savo ateitį kuriančius žmones. Šį sykį pasakojimas apie lietuvę rūbų modeliuotoją, žingsnis po žingsnio einančią savo svajonės, vardinės kolekcijos pristatymo Londono madų sa-vaitėje, link.Nuolatinė „Britanijos lietuvio“ bendradarbė, psichologė Edita Radzevičiūtė šį kartą žvilgteli į konflikto užkulisius, drąsiai teigdama, kad ne pats konfliktas, o jo vengimas sukuria neišsprendžiamas problemas. Tai įdomu, nes juk niekas nemėgsta konflikti-nių asmenybių, bet, kitaip pažiūrėjus, ir tie „nekonfliktiniai“ nėra tobulybė.Beje, bendradarbių gretas nuo šio numerio papildys ir teisės specialistė, Londone dir-banti advokato padėjėja. Šį kartą ji pateikia keletą patarimų, ką reikia žinoti, jei su-stabdo policija, o ateityje žada aptarti ir kitas teisines situacijas, į kurias kiekvienas mūsų galime papulti. Pavasariškai nusiteikusių skaitytojų knygų lentyną gražiai papildys „Įsimylėjėlių žo-dynas“ bei kiti rubrikoje „Knygos“ pristatomi skaitiniai.Ko dar tikėtis iš pavasariškai nusiteikusio „Britanijos lietuvio“? Paraginimo balsuoti už Lietuvos atstovą Eurovizijoje? Na, nežinau, nesiimčiau, nes to jau gali būti per daug.

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK LtdLithuania House2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir reda-guoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą re-dakcija neatsako.

Kontaktai:

Redaktorė Zita ČepaitėTel. +44 7534857093El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

AKTUALIJOS Norvegijoje klesti „mažoji Lietuva“

PSICHOLOGIJA Malonumas susipykti ir malonumas

susitaikyti: konfliktas ir jo sprendimo

būdai

INFORMACIJARenginiai, anonsai ir kt.

naujienos

4

6

26

10JAUNIMAS Studentai

ieškojo neatrastos Lietuvos

13

VERTA ŽINOTI Ką reikia žinoti,

jei sustabdo policija

MES ANGLIJOJE Lietuvos

universitetai Londone viliojo

studentus

18

BENDRUOMENĖ

Suvažiavimas išsprendė laikinumo problemą

KNYGOS „Įsimylėjėlių

žodynas“ ir kiti pavasariniai

skaitiniai

TĖVYNĖJE Lietuvos atstovas Eurovizijoje tikisi emigrant balsų

Informacija:Tel. +44 7534857092El. paštasinfo@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio nuotrauka www.dreamstime.com

25

22

24

PAŽINTIS Lietuvės

dizainerės svajonė –

Londono madų savaitė

LIETUVIAI PASAULYJE

Vokietijoje paminėti

Maironio metai23

20

04 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

VASARIS 2012

NORVEGIJOJE KLESTI „MAŽOJI LIETUVA“

Pirmą kartą į Norve-giją Daina Bogdanie-nė atvyko 1990 m.

Oslo universitete mokytis norvegų kalbos. Užsimezgė pirmieji kontaktai su norve-gais, besidominčiais Lietuva, Sąjūdžiu, lietuvių troškimu atsiskirti nuo SSSR. 1991 m. buvo įkurtas Lietuvos info-macijos biuras, kuriame Dai-na ir pradėjo dirbti. Nuo to laiko ji gyvena Norvegijoje.

Beveik visą laiką D. Bogda-nienė dirbo informacinį ar šviečimąjį darbą, ir daugiau-sia jis buvo susijęs su migra-cija. Pastaruosius ketverius metus ji darbuojasi Norvegi-jos Darbo inspekcijoje, pas-laugų centre užsieniečiams ir teikia konsultacijas darbo teisės klausimais. Per pasta-rąjį dešimtmetį Dainai teko bendradarbiauti ir įvariuose projektuose bei tyrimuose, susijusiuose su migrantų da-lyvavimu darbo rinkoje, so-cializacija, integracija ir pan. Šiuo metu ji išrinkta ir Norve-gijos lietuvių bendruomenės

Pastarųjų metų nesibaigianti aktualija – emigracija iš Lietuvos ir pastangos įsitvirtinti užsienio šalyse. Kai kurios jų lietuviams atrodo patrauklesnės už kitas. Šiuo metu ypač patrauklių sąraše atsidūrė Norve-gija. Kas ten traukia ir kokia dalia ten nuvykusiųjų laukia – pokalbis su Norvegijos lietuvių bendruome-nės pirmininke Daina Bogdaniene.

primininke. Kadangi pastaruoju metu Norvegija yra trečioji šalis pagal tai, kur daugiausia emigruoja lie-tuviai, buvo smalsu sužinoti, kaip ten sekasi mūsų tautiečiams.

Norvegija ilgą laiką buvo truputį egzotiška šalis, kur lietuviai atsidurdavo arba dėl ve-dybų, arba jau turėdami konkretų darbą. Ki-taip sakant, tai nebuvo šalis, kur važiuojama tiesiog laimės ieškoti. Ar šiuo metu situacija pasikeitė?

Atvykusi į Norvegiją apie šią šalį aš taip pat žinojau labai nedaug. Tuomet čia mūsų tebuvo tik keli lietu-viai, vienos rankos pirštų užtektų. Paskui ėmė atva-žiuoti mokslininkai į stažuotes, gydytojai ir medici-nos seserys atvykdavo pagal specialistų įdarbinimo programas, ir pan.

Nuo 1995 metų didžiuma Norvegijos lietuvių buvo už norvegų ištekėjusios lietuvaitės. Įprasta pasiliki-mo Norvegijoje schema buvo atvykti dirbti aukle, susipažinti su norvegu ir už jo ištekėti.

Nuo 1996-1998 pasirodė darbo migrantai, dirban-tys sezoniniais darbininkais Norvegijos ūkiuose, aliekantys įvarius statybinius darbus. Dažnai šie žmonės dirbdavo nelegaliai. Dirbti Norvegijoje buvo labai pelninga, žmogus per kelis mėnesius se-zoninio darbo uždirbdavo visų metų lietuvišką algą, todėl toks uždarbiavimas darėsi itin populiarus. Kai kuriems pavyko užsikabinti, įsikurti Norvegijoje, ir vėliau pas juos ir per juos ėmė čia važiuoti ir kiti lie-tuviai – giminės ir draugai. Dabar lietuviai yra antro-

Didelė dalis informacijos yra visiškai

klaidinga, bet lietuviai tiki ja taip, kaip vaikai tiki

Kalėdų seneliu ir važiuoja čia laimės ieškoti.

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 05 AKTUALIJOS

ji pagal skaičių imigrantų į Norvegiją grupė (pirmi lenkai).

Pastaruoju metu lietuviškoje spaudoje nema-žai ginčų, ar emigrantams lietuviams Norve-gijoje gera. Per tiek metų tau turbūt teko susi-durti su daugybe lietuvių, tad kaip tau atrodo, kokia yra iš Lietuvos į Norvegiją neseniai at-vykusio lietuvio situacija?

Skaitant internetinių portalų ir forumų diskusijas apie Norvegiją, matyti, kad žmonės tiki, jog Norve-gijoje yra nuostabios gyvenimo sąlygos, labai geros algos, puikios socialinės garantijos. Didelė dalis in-formacijos yra visiškai klaidinga, bet lietuviai tiki ja taip, kaip vaikai tiki Kalėdų seneliu, ir važiuoja čia lai-mės ieškoti.

Grubiai skirstant į Norvegiją atvyksta dvi kategorijos lietuvių. Viena – išsilavinę, turintys profesiją, gerai mokantys bent jau anglų kalbą bei žinantys, kad len-gva nebus.

Kita grupe plūstelėjo pastaraisiais metais, įtikėję, kad užsienyje labai lengva praturtėti. Tai kaimo, pramo-nės miestų jaunimas, vidutinio amžiaus ir net pagy-venę žmonės su šeimomis. Atvažiuoja, ateina pas mus ir sako: „Labas, aš emigravau, ką man dabar da-

Kelionės po Norvegiją padeda suprasti šalies kutūrą ir papročius.

Taip „mažoji Lietuva“ ar „mažoji Lenkija“ įsikūrė ir klesti Norvegijoje su visais savo ydingais darbo santykiais, kuriuos Norvegi-

ja buvo beveik išnaikinusi.

Balandis 2012

Dažnas lietuvis "gudriai kvailas", jis rizikuoja,

ieško įvariausių kelių kaip apeiti įstatymą.

06 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

ryti?“. Jie įsitikinę, kad sve-tima šalis turi pulti jiems į pagalbą, sukurti jiems pui-kias ar bent jau normalias gyvenimo sąlygas.

Pažįstu daug lietuvių, ku-rie gyvena labai gerai. Jie dirba jiems mielą darbą, gerai uždirba, keliauja. Tačiau visi tokie lietuviai pasakys, kad susikurti tokį gyvenimą truko 10 ir dau-giau metų. Be to situacija Norvegijoje buvo kitokia, didesnis darbo pasirinki-mas, būstai daug piges-ni, nebuvo tokios didelės konkurencijos.

Dabar iliuzijų kupinam imigrantui realybė gali pasirodyti tikrai žiauri. Mitas, kad Norvegijoje iš-kart gausi darbą, neatitin-ka realybės. Lietuviams tenka konkuruoti darbo paieškose su lenkais, la-tviais, bulgarais, rumu-nais, ispanais ir kitais atvykėliais. Darbo rinkos tyrimai rodo, kad kai kuriose profesijose dirba išimtinai tik imigrantai. Tai kvalifikacijos ir kalbos mokėjimo nereikalaujančios profesijos - valymas, statybos, maisto pramonė (mėsos , žuvies fabrikėliai) , skalbyklos, šiukšlių išvežiojimas, laikraščių išvežiojimas, daržovių rūšiavimas, pakavimas ir kt. Tai profesijos, atsidūrusios už nematomos ribos, jose beveik nebėra nor-vegų. Tyrimai rodo ir tai, kad šiose profesijose yra nemažas darbo jėgos išnaudojimas. Daugelis emigrantų kaip savo išvykimo priežastį įvardina tai, jog užsienyje juos neva labiau vertina. Esą „plaunu tualetus, bet vistiek mane gerbia.“ Norvegijoje niekas demonstratyviai neniekina fizinį darbą dirbančių žmonių, tačiau būtent čia pastebimas vis didėjantis išnaudoji-mas ir prastesnės sąlygos.

Norvegija per dešimtmečius sukūrė visuomenę, kurioje dirbantis žmo-gus jaučiasi saugiai. Tačiau įmonėse, kuriose dirba vien imigrantai, ne-susikalbantys tarpusavyje ir nežinantys savo teisių, ima formuotis kitokie darbiniai santykiai. Į ES įstojus dvylikai naujų Rytų Europos šalių, ir jų pi-liečiams dešimtimis tūkstančių ėmus plūsti čia dirbti, jie kartu su savimi atsiveža iš savo šalių visas darbo rinkos bėdas, visas "vokelių" ir kitokias sukčiavimo sistemas. Taip „mažoji Lietuva“ ar „mažoji Lenkija“ įsikūrė ir klesti Norvegijoje su visais savo ydingais darbo santykiais, kuriuos Nor-vegija buvo beveik išnaikinusi.

Emigrantai patys neatpažįstamai pakeitė Norvegiją ir jos darbo rinką. Pa-radoksas – bėga nuo praeities, nuo blogų salygų, nuo negerų darbdavių

- išnaudojimo ir mažų algų, - bet, o varge, visa tai atsiveža į išsvajotą užsienį kartu su savimi.

Kokių norvegiško įstatymų as-pektų lietuviai dažnai nežino ir dėl to patys sau pakenkia?

Lietuviai dažnai taikstosi su labai prastomis sąlygomis, neįvertina rizi-kos. Jie išsiskiria savo nuolankumu, pakantumu. Dažnas lietuvis „gudriai kvailas“, jis rizikuoja, ieško įvariausių kelių kaip apeiti įstatymą. Kai pagau-na – graudus raudojimas, koks aš ne-laimingas vargšas, nežinojau.

Štai tipiška istorija, darbininkas sako : „Dirbau 2 mėnesius, nesu-mokėjo algos. Darbdavys nekelia ragelio. Padėkit“. Ar turi įdarbini-mo kontraktą? Ne, nedavė. Kas darbdavys? Petras. Pavardė? Ne-žinau. Kokiu adresu dirbai? Neat-simenu, labai sunkus pavadinimas. Kas būsto, kuriame dirbai, savinin-kas? Nežinau. Deja, pagalba tokiu atveju neįmanoma.

Prisiminė viena gana siaubinga is-torija. Viena 40 metė lietuvė gavo darbą mėsos perdirbimo įmonėje. Tai buvo nedidelis fabrikėlis tik su keliais darbuotojais. Jai teko ne tik dienomis už labai mažą atlyginimą kimšti dešras, bet ir tvarkyti „šei-mininko“ namus visiškai veltui, nes jis (viengungis) ją apgyvendino pas save. Naktimis jis išsikviesdavo mo-terį į savo miegamąjį dar „papildo-moms paslaugoms“. Už pastaruo-sius darbus, atliekamus darbdavio namuose, jai nebuvo mokama. Moteris taip darbavosi kelis mėne-sius, ir kreipėsi į tam tikras įstaigas tik tada, kai suprato, jog darbdavys nei jos ves (o ji tikėjosi), nei mokės jai papildomus pinigus. Kai ji ėmė prašyti daugiau mokėti, susilaukė smurto ir keiksmų. Šeimininkas tuoj pat ją išsiuntė namo.

Kita istorija. Kelių vyrų brigada dirbo pas (ir vėl) „šeimininką“, ku-ris juos išnaudojo, nepasirašinėjo kontraktų, sudarė nesaugias dar-

20 metų Norvegijoje gyvenanti Daina Bogdanienė šią šalį puikiai pažįsta.

Balandis 2012

Požiūris į savo tautą ir tautiečius labai priklauso nuo žmogaus asmenybės,

jo praeities.

Britanijos lietuvis 07AKTUALIJOS

bo sąlygas, bet vyrai vistiek užstrigo pas jį beveik me-tus. Galiausiai vienas per nelaimingą atsitikimą darbe neteko rankos, liko nedarbingas. Tačiau teisme nepavy-ko išsireikalauti nei kompensacijos, nei uždirbtų pinigų, byla pralaimėta ir lietuviams priteistos teismo išlaidos.

Užsieniečių šeimos, tarp jų ir lietuviai, susiduria ir su problemomis dėl kultūrinių skirtumų. Paminėsiu vie-ną - tai vaikų paėmimas iš šeimos, kai šeima kaltinama netinkamomis vaikui auginti sąlygomis. Sprendimą to-kiose bylose priima teismas. Šeima dažniausia būna įsiti-kinusi, kad turi prigimtinę teisę į savo vaiką, o kas vyksta šeimoje - girtuokliavimas, smurtas, nuolatiniai barniai ir pakeltas tonas – tai šeimos, o ne vaikų teisių apsaugos tarnybos reikalas. Pagal Norvegijos įstatymus taip nėra. Jei yra požymiai, jog šeimoje vaikui blogai, vaikas bus paimtas. Pirmenybė teikiama ne tėvų teisėms į vaiką, o vaiko teisėms į saugų ir tvarkingą gyvenimą. Užsieniečių šeimos to neretai nesupranta. „Juk vyras muša mane, o ne vaiką! Aš jį myliu, o jei mes mušamės, tai mūsų reikalas“ – skamba isteriški motinos argumentai vaiko atėmimo iš šeimos bylose. Arba tvirtina: „Čia mano vaikas, ir aš darau ką noriu. Mane motina mušė, ir aš savo vaiką turiu teisę mušti. Lietuvoje tai leidžiama.“

Dažnai tokiose situacijose tėvai jaučiasi nepelnytai puolami, jiems atrodo, kad Norvegija jiems nori kenkti, nes jie užsieniečiai, nori atimti vaiką ir jį atiduoti vaikų neturinčioms šeimoms. Tokių tėvų elgesys dažnai la-bai audringas, bet kuo labiau tėvas ar motina pyksta, grasina, reiškia savo neginčijamas teises į vaiką ir kuo isteriškiau tai daro, tuo labiau tikėtina, kad pareigūnai parašys neigiamus raportus, tapsiančius teisiniais do-kumentais, ir tuo nepalankesnėje šviesoje atrodys tė-vai. Komunikacijos specialistai tai, kas vyksta tokiose istorijose, vadina kultūrine avarija.

Kiek Norvegijos valdžia rūpinasi atvykusių inte-gracija ir socialiniu saugumu? Ar susirgę ar su-sižaloję atvykėliai iš Lietuvos turi teisę į socialinę paramą?

Norvegijos Vyriausybė paskutiniaisias metais skiria di-džiulį dėmesį, siekiant integruoti imigrantus, pažaboti

imigrantai, arba užsienio įmonės, vežančios iš užsienio komandiruotus darbuotojus. Pastarosiose, jei darbuoto-jui kas nors atsitinka, negalioja Norvegijos juridikcija ir nepriklauso norvegiškos socialinės garantijos. Susižalojai - kreipkis į tave įdarbinusią užsienio įmonę. Bet lietuviai dažnai net nežino ar jų firma norvegiška, ar užsienio.

Štai viena istorija - vaikinukas žuvų fabrike neteko dvie-jų pirštų. Pagal norvegiškus įstatymus jam priklausytų gydymas ir kompensacijos dėl traumos darbe. To jis ir tikėjosi. Tačiau paaiškėjo, kad jo įdarbinimo kontraktas buvo sudarytas su lietuviška įmone, tad visos socialinės garantijos ir kompensacijos jam priklausė tik Lietuvoje. Na, o jei turi pastovų darbą, moki mokesčius, esi lega-lus - tau priklauso ir visos socialinės garantijos.

Čia Anglijoje neretai lietuviai vieni į kitus žiūri gana šnairai, nemėgsta organizuotis, kad ką nors nuveiktų bendram labui. Gal Norvegijoje kitaip?

Visaip yra ir Norvegijoje. Požiūris į savo tautą ir tautie-čius labai priklauso nuo žmogaus asmenybės, jo praei-ties. Man susidaro įspūdis, kad daugelis dabar atvyks-tančių yra labai nusivylę, nuskriausti ir įskaudinti savo šalies. Yra deklaruojančių, kad su lietuviais nebendraus, kad Lietuva – baisi šalis, yra pasikeičiančių pavardes ir vardus, nes nenori būti tapatinami su šia tauta.

Labai liūdna, kad Lietuvoje vyrauja vienas kito ir savo šalies kritikavimo ir niekinimo dvasia. Turėtume atsi-minti kad labai nekaip atrodome, jei blogai atsiliepia-me apie savo Tėvynę ir tautiečius, garsiai deklaruoja-me, kad lietuvių reikia vengti ir gėdijamės savo tautos. Kas gi kitas mylės Lietuvą ir lietuvius, jei ne mes patys?

Aš turiu nuostabių draugų lietuvių ir nuolat susitinku pui-kius lietuvius. Daugelis labai įdomios asmenybės, nori bendrauti, padėti vienas kitam, turi daug gražių iniciatyvų.

Kaip gyvena Norvegijos lietuvių bendruomenė, kurios pirmininkė esi? Ar mielai įsijungia į lietu-viškumo palaikymo veiklą?

Mūsų bendruomenėje yra daug ryškių asmenybių, kūrybingų žmonių. Veikia lituanistinė mokykla vado-vaujama Vitos Čepauskės, vyksta nemažai kultūrinių

darbo ir socialinį išnaudojimą. Skiriamos lėšos, steigiamos in-formacinės įstaigos. Didžiulis dėmesys skiriamas informavi-mui ir darbininkų sąmoningu-mo kėlimui.

Reikia pasakyti, kad dažniausiai nukenčia dirbantys ne norve-gų, o užsieniečių įmonėse. Tai gali būti Norvegijoje registruo-tos įmonės, kurių savininkai

renginių. Dabar pastebime didelį norą dažniau bendrau-ti, todėl stengsimės inicijuoti įvairių klubų veiklą. Susikūrė Stavangerio ir Bergeno lie-tuvių bendruomenės. Galiu pasakyti, kad gyvenimas pas mus virte verda.

Kalbėjosi Zita Čepaitė

Balandis 2012

08 Britanijos lietuvis BENDRUOMENĖ

Metinis JKLB suvažiavimas išsprendė laikinumo klausimą

JKLB informacija

Šių metų kovo 24 dieną, Lietuvių Sodyboje, vyko Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės 64-asis ataskaitinis suvažiavimas. Pradžioje suvažiavimo buvo sugiedota Tautiška giesmė ir tylos minute pagerbti per praėjusius me-tus anapilin iškeliavę lietuvių bendruomenės nariai.

Suvažiavimas susikaupęs darbui

suvažiavime dalyvavęs Lietuvos ambasadrius Jungtinėje Karalystėje dr. Oskaras Jusys sveiki-nimo žodyje kalbėjo apie bendruomenės svar-

bą, būtinybę plėsti narių skaičių, atspindėti lūkesčius. Vienas iš Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės tikslų, pasak ambasadoriaus, būtų sujungti visas lietu-viškas organizacijas Jungtinėje Karalystėje „po vienu skėčiu“ bei padidinti lietuviškų mokyklėlių skaičių. Ambasadorius dr. Oskaras Jusys akcentavo, jog Lietuva – diasporinė tauta, todėl kal-bos išlaikymas yra labai svar-bus. Buvo iškelta idėja, gal-būt jau pribrendo metas, kai reikėtų atskiros ministerijos su aktyviu ministrų priešaky, užsiimančios lietuvių išeivijos klausimais. Ambasadorius garbingo jubiliejaus proga taip pat pasveikino aktyvią lietuvių bendruomenės narę Oną Dobrovolskienę, visų

meiliai vadinama tiesiog Onute.Suvažiavimo metu laikinoji Jungtinės Karalystės lietu-vių bendruomenės pirmininkė Živilė Ilgūnaitė perskai-tė pranešimą, kuriame akcentavo bendravimo su visais poreikį bei kvietė visus bendrai veiklai. Buvusi pirminin-kė akcentavo po neeilinio suvažiavimo spręsti tekusias problemas, kurios susidarė dėl neatsakingų ar neapgal-

votų ankstesnės vadovybės veiksmų, privedusių prie to, kad teko mokėti nema-žą baudą Company House institucijai, kur organizacija yra registruota. Ž. Ilgūnaitė aptarė per pusmetį laiki-nosios centro valdybos nu-veiktus darbus, tarp kurių suorganizuotas ir pravestas Lituanistinių mokyklų ir kitų švietimo įstaigų mokytojų kvalifikacijos kėlimo semi-naras, atnaujintas bendruo-menės žurnalas „Britanijos

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 09BENDRUOMENĖ

LIETUVOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO UŽUOJAUTA DĖL ILGAMEČIO PLB PIRMININKO VYTAUTO KAMANTO MIRTIES

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažu-balis pareiškė užuojautą dėl kovo 31 dieną Jungti-nėse Amerikos Valstijose mirusio buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės ir JAV lietuvių bendruome-nės pirmininko Vytauto Kamanto mirties.

„Mirus ilgamečiam Pasaulio lietuvių bendruome-nės pirmininkui, vienam iš Lietuvių fondo steigė-jų, iškiliam visuomenininkui V. Kamantui, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vardu reiškiu gilią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, vi-siems jį pažinojusiems ir skaudžiai išgyvenantiems šią netektį“, – rašoma Lietuvos diplomatijos vadovo užuojautos laiške.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, V. Kaman-tas net ir Lietuvai sunkiausiais okupacijos dešim-tmečiais savo energiją skyrė tautinės savimonės puoselėjimui ir Lietuvos laisvės bylos gynimui, savo pavyzdžiu rodydamas tautai, kaip sekti lietuvybės idealais.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmi-ninko pareigas Vytautas Kamantas ėjo 16 metų (1978–1988 ir 1997–2003 metais). Velionis taip pat (1970–1973 ir 1991–1994 metais) buvo JAV Lietuvių bendruomenės pirmininkas. 2000 metais už nuopel-nus Lietuvai jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu.

V. Kamantas gimė 1930 metais Macikuose, Šilutės valsčiuje. 1944 metais jis su tėvais pasitraukė į Vo-kietiją. Eichštato karo pabėgėlių stovykloje 1949 metais baigė lietuvių gimnaziją, priklausė skautams, ateitininkams. 1949 metais apsigyveno JAV. 1951–1953 metais dalyvavo Korėjos kare. 1959 metais bai-gė Klyvlendo universitetą. 1958–1982 metais dirbo architektūros ir inžinerijos bendrovėse, nuo 1982 metų - Mičigano valstijos vakarų srities ligoninės ir sveikatos korporacijos Grand Rapidse direktorius. 1973–1976 metais V.Kamantas buvo Maironio litu-anistinės mokyklos Lemonte direktorius.

lietuvis“, suorganizuotos Vasario 16-osios, užgavėnių šventės bei kiti renginiai.Vėliau suvažiavime sekė iždininkės, revizijos komisijos, Tarybos, Baltų tarybos, Labdaros fondo „Tiltas“, skau-tų organizacijos, skyrių vadovų ir atstovų pasisakymai. Buvo akcentuojami tikslai išlaikyti papročius, kalbą, nešti lietuvybės ugnelę į kiekvieno širdį.Kadangi 63 suvažiavime buvo nutarta, jog reikalinga pakeisti įstatus, suvažiavimui buvo pristatytos organi-zacijos įstatų pataisos, kuris parengė teisininkas Kasty-tis Baublys. Dėl pataisų kilus diskusijoms bei daliai su-važiavimo dalyvių pareiškus, jog pataisų nesuprato, nes jos nebuvo išverstos į liteuvių kalbą, naujos redakcijos įstatų priėmimas atidėtas kitam suvažiavimui. Lietuvių namų bendrovės atstovas S. Giedraitis pristatė Lietu-vių Sodybos finansinę padėtį, kylančius iššūkius, idėjas bei perspektyvas. Vėliau sekė P. Podvoiskio pranešimas apie siūlymą keisti Jungtinės Karalystės lietuvių ben-druomenės statusą į labdaros organizaciją, tačiau to-kiai idėjai nepritarta.Nemažai diskusijų kilo ir kritinių pastabų buvo išsaky-ta dėl jaunimo pritraukimo į organizaciją, dėl darbo su skyriais, dėl informacijos sklaidos. Suvažiavimo pabaigoje vyko naujojo Jungtinės Kara-

lystės lietuvių bendruomenės pirmininko rinkimai, ku-riuose slaptu balsavimu ir stipria balsų persvara nuga-lėjusi E. Vildę ir R. Bružą laimėjo „Britanijos lietuvio“ redaktorė Zita Čepaitė.Vėliau sekė rinkimai į kitas labai svarbias bendruo-menės valdymo pozicijas: JKLB valdybą, Tarybą, mandatų – nominacijų komisiją, revizijos komisiją, Baltų tarybą, kandidatų į PLB seimą bei kandidatų į LNB valdybą. Svarbiausios JKLB valdybos nariais tapo: Vladas Chockevičius, Kostas Malinauskas, Po-vilas Podvoiskis, Laima Vaitkevičiūtė, Daiva Lydekie-nė bei Robertas Bružas. Naujieji valdybos nariai bei pirmininkė Zita Čepaitė sieks tęsti pradėtus darbus, skleisti lietuviškumą bei organizuoti šventes, iš kurių viena svarbiausių – Sekminės – jau už dviejų mėnesių.„Kol kas ir JKLB viduje ir aplink ją atmosfera ne pati svei-kiausia, pernelyg gausu kritikos ir pernelyg mažai pasi-rengimo ką nors nuveikti savo tautiečių labui. Kol bus manoma, kad JKLB yra kažkokia struktūra, kuri turi kaž-ką „mums“ padaryti, tol stumdysimės aiškindamiesi, kas ko nedaro, vietoj pastebėję, kas ką padarė. Manau, kad laikas kritišką negatyvumą keisti pozityviu nusiteikimu. Tik tada ateis tai, ko visi norim – narių gausėjimas, ben-drystės dvasia ir lūkesčių išpildymas,“ – po suvažiavimo pabrėžė naujai išrinkta JKLB pirmininkė Zita Čepaitė.

Balandis 2012

10 Britanijos lietuvis JAUNIMAS

STUDENTŲ SUVAŽIAVIME BANDYMAI IŠ NAUJO ATRASTI LIETUVĄ

Marius Jankauskas

Studentų prisirinko pilna LR ambasados salė.

Antrąjį kovo mėnesio šeštadienį trečiąjį naujosios Lietuvos ambasados Londone aukštą užpildė džiugus jaunų balsų ūžesys. Visi smagiai bendravo laukdami VI-ojo lietuvių studentų suvažiavimo Londone pradžios. Iš visų Anglijos kampelių čia buvo susirinkę per pusantro šimto studentų.

Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos prezidentė Rūta Freitakaitė pasveikino susirinku-sius studentus ir diskusijų dalyvius pažymėdama,

kad nuo 2005 m. lietuvių studentų kiekis Jungtinėje Ka-ralystėje padidėjo 10 kartų. Apie nuolat augantį lietuvių skaičių užsiminė ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje dr. Oskaras Jusys priminęs, kad Londonas pa-gal čia gyvenančių lietuvių skaičių - trečias pagal dydį Lietuvos miestas po Vilniaus ir Kauno.

Milda Dargužaitė, organiza-cijos Investuok Lietuvoje di-

rektorė šiandienos studentams priminė laikus kai dar nebuvo interneto ir papasakojo apie savo patirtį įgytą Jungtinėse Valstijose. Jos nuomone, patirtis, kurią įgyji užsienyje, yra be galo svarbi. Grįžusi į Lietuvą dėl įdo-

maus darbo pasiūlymo Milda Dargužaitė įsitikino, kad Lietuvo-je yra labai daug ką veikti ir karje-rą Lietuvoje puikiai galima daryti. „Kad Lietuva eitų į priekį, reikia žinių iš užsienio,“ – teigė organi-zacijos „Investuok Lietuvoje“ di-rektorė.

Diskusijos moderatorius Dau-mantas Mockus dirbantis Royal Bank of Canada investiciniame banke Londone pabrėžė, kad

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 11JAUNIMAS

STUDENTŲ SUVAŽIAVIME BANDYMAI IŠ NAUJO ATRASTI LIETUVĄ

tė studentus nenuvertinti nei Lietuvos galimybių, nei studijų Lietuvoje. Pasak M. Dargužaitės, Lietuvoje speci-alistai niekuo nesiskiria nuo kitų pasaulyje, o po studijų ar darbų užsienyje grįžtantys į Lietuvą geresniais specialis-tais automatiškai netampa. „Nereikia galvoti, kad aš čia (užsienyje) pasimokiau ir esu kažkuo geresnis“.

Skirmantas Kriaučionis, Vėžio ir epigenetikos laborato-rijos Oksfordo Universitete vėžio tyrimų vadovas, tei-gė, kad norint dirbti mėgstamą darbą, reikia pasverti,

ką gali pasiūlyti Lietuva ir ką gali pasiūly-

jaunimui labiau rūpi pradėti sėkmingą karjerą, negu grįžti į Lietuvą. Investicinio banko GILD Corporate Finance par-tneris Šarūnas Skyrius žais-mingai pridūrė, kad „Lietuva yra neatrastų galimybių šalis. Jas reikia atrasti. Svarbiausia save tobulinti ir neprisikalbėti nesamonių“.

Lietuvos laisvosios rinkos ins-tituto direktorius Žilvinas Šilėnas aiškino: „Versle nėra pamestų galimybių, kurias randi, pakeli ir padarai vers-lą. Verslą reikia sukurti“.

Architektas Lukas Rekevičius akcentavo, kad architektū-ra – puikus saviraiškos darbas, ir kad Lietu-voje yra daug galimybių įgyven-dinti kūrybinį potencialą. Pokalbininkai kvie-

Balandis 2012

ti pasaulis. „Reikia atrasti savo sritį ir būti joje ge-riausiu“.

Tiek Skirmantas, tiek Žilvi-nas Šilėnas mano, jog yra būtina išvažiuoti pasimo-kyti į užsienį, ir netgi keis-ti universitetus įvairiuose mokymosi lygiuose.

Kas negerai su Lietuvos universitetais?

Kadangi susirinko studentai, diskusijos metu neiš-vengiamai iškilo klasusimas, kas negerai su Lietuvos universitetais, jeigu jaunimas nenori juose studijuoti. Architekto Luko Rekevičiaus atsakymas buvo šmaikš-tus: „Tai labai geras startinis taškas. Jie atsijoja, kas yra verti lietuviškų universitetų“.

Žilvino Šilėno nuomone problema ta, kad Lietuvoje aukštasis mokslas yra viešasis sektorius. „Reikia gero impulso ir geros konkurencijos. Reikia gerų užsie-nio universitetų filialų Lietuvoje ir prasti uni-versitetai užsidarys“.

Lietuva turi problemų ir dėl to, kad visi siekia aukštojo mokslo, nors ne visi yra tam pasiruošę arba negabūs. Lietuvai reikia pakeisti požiūrį į išsilavinimo neturintį žmogų. Tačiau, pasak seminarų dalyvių, nereikia nuvertinti Lietuvos. Netgi mokslo prasme nėra taip blogai, na, tik mažiau pinigų.

Į klausimą, kaip vertinate moksleivių norą iš karto po mo-kyklos išvykti studijuoti į užsienį, Kęstas Pikūnas atsakė, jog mato ir neigiamų aspektų, nes „moks-leiviai pasirenka ir niekam tikusius užsienio universitetus. Svarbu išsitirti, kur tu važiuoji“. Tačiau dauguma dis-kusijos dalyvių studijas užsienyje vertino kaip galimybę kiekvienam asmeniškai ir kaip galimybę Lietuvai. Žilvinas Šilėnas: „Nemąstyki-me šabloniškai, žmonių mobilumas visada buvo. Pats išvažiavimas nėra nei gėrybė, nei blogybė. Galimybė yra gėrybė“.

12 Britanijos lietuvis JAUNIMAS

Verslo klimatas ir gyve-nimo kokybė Lietuvoje

Remiantis Žilvinu Šilėnu, esmę sudaro tai, kokias tai-sykles ir kokią sistemą, ku-rioje būtų galima atsiskleis-ti, paruošia valstybė. Pasak Žilvino, Lietuvoje taisyklės ir sistema geriau veikia priva-čiame sektoriuje, o Šarūno Skyriaus nuomone būtina

eiti į viešąjį sektorių ir jį gerinti. Lietuvos viešąjame sektoriuje yra kvalifikacijų stoka ir didelė biurokratija, bet yra ir labai daug gerų dalykų padaryta, tačiau, pa-sak Mildos Dargužaitės, yra nemo-

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 13JAUNIMAS

kėjimas „papijarinti“ savęs. Reikia pritraukti daugiau privačių praktikų, nes daug viešojo sektoriaus funkcijų gali efektyviau valdyti priva-tus sektorius.

Beje, Šarūnas Skyrius pri-pažino, kad „Lietuvoje yra mada – pašefuok kažkieno dukrą ar sūnų“. Privačiame sektoriuje, pasak Žilvino Ši-lėno, to nėra. „Pasamdysi kažkieno draugą ir jis nieko

nedirbs – kam tau to reikia?“.

Milda Dargužaitė pripažino grįži-mą į Lietuvą traktuojanti kaip lab-darą. „Grįžus į ministeriją, pirmas darbas, kurį man davė – išversti tekstą. Aš buvau šokiruota. Lietu-voje niekas išskėstomis rankomis nelaukia. Pastangų reikėjo įdėti trigubai daugiau, kad tave paste-bėtų. Tai, kad tu dirbai Goldman Sachs Lietuvoje niekam nieko

nereiškia“. Tačiau, pasak jos, pasirenkant profesiją finansinė motyvacija turi būti paskutinėje vietoje. Kita vertus ji mato daug Lietuvoje daug pliusų. „Ne-palyginsi Lietuvos su Londonu. Lietuvoje gali sėsti į mašiną ir už 5 min. būti prie ežero ir išsimaudyti po darbo. Lietuvoje galima ramiau gyventi, pailsėti ir nebūtinai pasiilgti viso to (Londono ar Niujorko) triukšmo“,- teigė Milda. Be to, jos nuomone, Lietu-voje visada bus didesnis augimas nei kitur, dėl to karjerą Lietuvoje galima greičiau pasidaryti.

Iškilo ir tolerancijos klausimas. Čia diskutantų po-žiūriai nesutapo. Pasak Žilvino Šilėno Lietuva

visada buvo tolerantiška ir darni šalis, tačiau Milda sakė priešingai: „Lietuva nėra tole-

rantiška šalis. Aš buvau šokiruota, kad Lietuvoje yra labai daug seksizmo, neto-

lerancijos visokioms mažumoms. Grį-žus iš Niujorko man buvo baisu ir yra baisu. Mes šimtą metų esame pase-nę su mūsų mąstymu“.

Pasak Pasaulio lietuvių jaunimo są-jungos prezidento Kęsto Pikūno „ką mes galime visi padaryti, tai pradėti mentaliteto kaitą. Mes galime tai pa-

keisti“. Jam pritarė ir Milda Dargužai-tė: „Reikia rėkti garsiai, kai matote jog

daromi blogi dalykai. Žmonės yra pasy-vūs. Reikia kalbėti, rašyti straipsnius“.

Suvažiavimo pabaigoje Kęstas Pikūnas pa-pasakojo apie liepos mėnesį vyksiantį Pasau-

lio lietuvių jaunimo susitikimą, kurio pagrindinis tikslas – sumažinti atstumą tarp lietuvių ten ir lie-tuvių čia.

Studentų prisirinko pilna LR ambasados salė.

Diskusiju dalyviai. Iš kairės: Lukas Rekevičius, Žilvinas Šilėnas, Kęstas Pikūnas, Šarūnas Skyrius.

Balandis 2012

14 Britanijos lietuvis PAŽINTIS

Lietuvės svajonė – savo kolekciją parodyti Londono mados savaitėjeZita Čepaitė

„Aš pagal profesiją esu siuvėja-sukirpėja,“ – neslepia Sigita, kuri nors nuo mažens domėjosi drabužių dizainu,

jokių specialių diziano mokslų nebaigė.

Pačiame Londono centre, Mayfair rajone, šalia žymaus Claridges viešbučio ir Selfridges mados prekybos cen-tro esančioje The Music Room salėje praėjusią savaitę savo debiutinę „Jan Si“ mados studijos kolekciją prista-tė Sigita Janelionytė.Kolekcijos idėja ir jos įkvėpimo šaltinis yra įvairi dra-bužių kirpimo, siuvimo, odos apdirbimo technika. Iš pažiūros paprastas gaminys yra sukirptas labai sudė-tingai, tad ne kiekvienas „plika“ akimi pamatys, kur buvo įdėta begalė darbo, kad viena ar kita klostė kristų

taip, kaip sumanyta. Iš 21 ansamblio sudarytą „ready to wear“ kolek-ciją S.Janelionytė ne tik sukūrė, bet ir siuvo pati.

„Aš pagal profesiją esu siu-vėja-sukirpėja,“ – neslepia Sigita, kuri nors nuo mažens do-mėjosi drabužių dizainu, jokių specia-lių diziano mokslų nebaigė. Sigita Janelionytė.

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 15PAŽINTIS

Lietuvės svajonė – savo kolekciją parodyti Londono mados savaitėje

Vienas iš mano tikslų yra parodyti savo kolekciją Londono

mados savaitėje, o norint ten patekti vienas iš reikalavimų

yra pardavinėti savo rūbus bent keliose parduotuvėse Anglijoje ar

kažkur kitoj pasaulio šaly.

„Kodėl pasirinkau tokiu keliu eiti? Norėjau pradžioje įgyti specialybę, kad galėčiau įgyvendinti savo norus, savo vizijas. Londone dizaineriai yra ruošiami taip, kad jie turi viziją, bet nemoka jos įgyvendinti. Aš norėjau ir turėti viziją, ir mokėti ją įgyvendinti. Išmokau siūti, braižyti brėžinius, konstruoti, pažinti medžiagas, ir pla-navau studijuoti dizainą, bet gyvenimas pakrypo taip, kad atvažiavau į Angliją, čia neturėjau galimybių mo-kytis ir domėjausi savo sritim, lankiau kursus koledžuo-se, universitetuose, eidavau visur, kur tik leido galimy-

bės ir kur galėjau ką nors išmokti.“Tačiau didžioji jos mokykla buvo darbas su žinomais Londono dizaineriais, kurių užsakymu ji siuva nedide-les jų sukurtų rūbų partijas arba talkina jiems rengian-tis Londono madų savaitei. Net keletą sezonų Sigitai teko dirbti su Mary Katrantzou, šiuo metu ji talkina Meadham Kirchhoff bei atlieka tokių mados industrijo-je žinomų firmų kaip Delusion Clothing, MASC, Ralph& Russo ir kt. užsakymus.Prieš pusantrų metų iš Mančeterio į Londoną persi-Sigita Janelionytė.

16 Britanijos lietuvis PAŽINTIS

krausčiusi lietuvė pasakoja, kad rūbus ji kuria stilingai,veikliai, kosmopolitiškai moteriai, sti-priai asmenybei, kurios neužgoš net pats gra-žiausias derinys. “Jie yra skirti nešioti, tai “ready to wear” kate-gorija, bet jie neskirti masinei gamybai. Neno-rėčiau, kad mano rūbai būtų masiškai siuvami ir jų galima įsigyti kiekvienoje parduotuvėje. Bandau ieškoti mažų parduotuvėlių, “butikų”, kurie priimtų pardavinėti mano siuvinius ma-žais kiekiais.”Kainų Sigita irgi neslepia – kolekcijoje pristatytų drabužių kainos svyruoja nuo 250 iki 800 svarų. Tai ne tūkstantinės sumos, kuriomis savo dra-bužius įkainoja dizaino garsenybės, bet aukš-tesnės už tas, kurios dominuoja masine gamy-ba prekiaujančiose parduotuvėse.Drabužių spalvos santūrios – juo-da, balta, chaki, detalių ne-daug. “Mažiau yra geriau, pavyzdžiui, šioje mano kolekcijoje pagrindinis akcentas pas mane yra kaklas, tai sten-giuosi kitų detalių neakcentuoti.” Šiuo metu Sigita ieško, kur savo ko-lekciją parduoti, su-darinėja katalogus ir siuntinėja, gal kas susidomės. Jau gavo kelatą pasiūlymų iš in-ternetinių parduotuvių, tačiau jos tikslas susirasti kelias parduotuves Anglijoj ar už Anglijos ribų, kurios imtų-si prekiauti jos gaminiais. „Vienas iš mano tikslų yra parodyti savo kolek-ciją Londono mados savaitėje, o norint ten pa-tekti vienas iš reikalvimų yra pardavinėti savo rūbus bent keliose parduotuvėse Anglijoje ar kažkur pasaulio šaly,“ – atskleidžia Sigita. Debiutinę kolekciją Londono centre pristačiusi kūrėja prisipažįsta, kad į mados rinką įeiti ne-lengva „Konkurencija begalinė, tačiau tų dizai-nerių, su kuriais tenka dirbti, aš konkurentais nelaikau, nes jie mielai pasidalina patirtimi, pasako savo pastabas. Londone konkurencija yra visur, ką bedarytum, kur beeitum, žmonių begalės ir talentingų jaunų žmonių begalės, manyčiau ne vien drabužių dizaine, bet ir visose

srityse.“Į savo šou Sigita pakvietė ne tik savo kolegas britus, bet ir kitus lietuvius rūbų dizainerius, dirbančius Londone, ir tikisi, kad pavyks susibendrauti ir galbūt ką nors šaunaus sumąs-tyti, pavyzdžiui, vien lietuvių dizainerių pasirodymą. Beje, jos kolekcijos pristatyme dalyvavo net 6 lietuvaitės, kurios Sigitos manymu turi labai gerą potencialą, yra pageidauja-mos mados kūrėjų ir turi pasisekimą. O gal kada nors lietuviai drabužių dizaineriai sujungs savo pajėgas su modeliais dirban-čiomis lietuvėmis ir kada nors turėsime grynai lietuvišką šou kad ir Londono mados savaitėje? Tai išgirdusi Sigita nusijuokia, sakydama, kad reikia tikėtis geriausio. Ir iš tikrųjų – kas žino?Šiuo metu jos galvoje jau bręsta nauja 2013 m. pavasario/vasaros kolekcija, tačiau ją kurti pradės tik vasarai įpusėjus. Dabar Sigita sėda prie darbo, nuo kurio ir prasidėjo jos kaip

drabužių dizianerės karjera – prie nuotakų užsakymų.

Būtent suknelių nuotakoms siuvimu ji užsiėmė dar gy-

vendama Šiauliuose, at-likdavo nuotakų salonų

užsakymus. Londone ji įkurė savo dizaino

studiją ir užsakymų nestokoja, nes ar-tėja vasara, pats tuoktuvių metas.Tarp klienčių, ne-mažai ir lietuvių nuotakų, kurios

net jei ir Lietuvoj nusprendžia tuok-

tis, suknelę užsisako Londone. Sigita sako

pastebėjusi, kad lietu-vės pradėjo eksperimen-

tuoti daugiau, renkasi trum-pesnes ar modernesnio stiliaus

sukneles, o anglių skonis daugiau tradicinis - suknelė pūsta, žeme besivelkan-

tis šleifas. Nuo vestuvinių suknelių nesunkiai peršokame prie kalbos apie tai, aks stilingiau apsirengusios – lietuvės ar angles? „Baisu ką nors pasakyti, nuo žmogaus priklauso. Na, užsie-niečiai į Lietuvą atvažiavę sako, kad lietuvės išsipuošusios. Bet visa tai, manau, keičiasi, nes anksčiau gal moterys Lie-tuvoj nežinojo, neskirdavo, kur eina ir kaip rengtis, ir suka-bindavo ant saves, ką geriausia randusios spintoje. Manau, situacija keičiasi ir jau atsiranda supratimas, kad nereikia eiti į gatvę apsirengus taip, kaip į naktinį klubą. Yra lietuvių gerai besirengiančių, ir yra kieno skonis mkan nepriimtinas. Yra ir anglių, kurios gražiai rengiasi,“ – sako Sigita.

Britanijos lietuvis 17PAŽINTIS

Drabužiams dizianerė naudoja tik aukštos kokybės audinius: natūralią odą, moherą, medvilnę, vilną, kašmyrą, zomšą, šiek tiek šilko.

S.Janelionytė (viduryje) su kolekciją pri-stačiusiomis merginomis.(S.Matulio nuotr.)

Rudens/Žie-mos'12/13 kolekcijos pristatymą susirinko Anglijos ir Lietuvos mados, grožio, ži-niasklaidos atstovai.

Balandis 2012

18 Britanijos lietuvis PSICHOLOGIJA

Konfliktą galėtume palyginti su kūno temperatūros pakilimu. Paki-lus kūno temperatūrai žinome, jog į mūsų organizmą pateko sveti-ma bakterija, virusas, su kuriuo kūnas pradėjo kovoti. Jei rūpinamės savimi ir savo kūnu bei padedame jam kovoti ilsėdamiesi, valgydami sveiką maistą, kvėpuodami švarų orą, organizmas pats įveiks sveti-mas bakterijas greičiau ir efektyviau. Jei esame įpratę nesirūpinti savimi, vengiame pripažinti, kad mums reikalingas poilsis ir sekina-

Malonumas susipykti ir malonumas susitaikyti. Konfliktas ir jo sprendimo būdai

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Konfliktai mūsuose dažniausiai suprantami ir priimami kaip sunki, baisi, vengtina, bloga patirtis. Taip, tikriausiai, yra dėl mūsų nesusi-mąstymo ir nesupratimo, kas konfliktas yra iš esmės. Problema - ne pats konfliktas kaip toks, nuomonių ir interesų susidūrimas yra na-tūralus dalykas. Problemas ir bėdas dažniausiai sukelia netinkamas konfliktų sprendimo būdas.

Foto

: ww

w.d

ream

stim

e.co

m

Konfliktas gali būti didelės grėsmės ženklas ir, jei jo centre yra tokie esminiai poreikiai kaip saugumas, pagarba, supratimas,

intymumas, artumas, gali sukelti itin stiprius jausmus

me savo kūną, tampame savo pačių priešais. Žmonės nualina save fiziškai ir emociškai iki imuniteto susilpnėjimo ar netgi rimtos ligos.Konfliktas santykiuose parodo, kad kažkurio ar kelių asmenų poreikiai yra skirtingi, nesuprasti ir neatliepti. Konfliktas yra ženklas, kad asmuo ar asmenys jaučia grėsmę, kad jų esminiai poreikiai ar poreikis nėra ir nebus atliepti. Konfliktas gali būti didelės grėsmės ženklas ir, jei jo centre yra tokie esminiai poreikiai kaip saugumas, pagarba, supratimas, intymumas, artumas, gali sukelti itin stiprius jausmus.Konflikto išvengti praktiškai yra neįmanoma. Konfliktas yra sveikų santykių dalis – skirtingi žmonės negali mąstyti vienodai. Žmogiška ir natūralu turėti skirtingas nuomones, vertybes, požiūrius. Tačiau įmano-ma, ir, beje, daugelis tai patiriame, - atidėlioti ir net vengti konflikto sprendimo. Vengimas spręsti konfliktus dažniausiai veda į santykių iširimą. Viduje paslėptas, ignoruojamas ir nesprendžiamas konfliktas neišnyksta, bet šaknijasi gilyn. Taip yra todėl, kad suvokiama ar jaučiama grėsmė mūsų gerbūviui, saugumui ir išgy-venimui niekur nedingsta savaime. Pozityviai, pagarbiai ir sėkmingai išspręstas konfliktas yra galimybė abiems asmenims augti bei gilin-ti ir stiprinti tarpusavio ryšį. Gebėjimas spręsti konfliktus suteikia žmogui saugumą bei pasitikėjimą savimi, drąsą atsiverti ir priimti nesutarimus, iššūkius, skirtingumus, o ne bandyti išlaikyti esamą situaciją kontroliuojant kito žmogaus veiksmus.Į konfliktus mes reaguojame kiekvienas skirtingai, kiekvie-nas pagal anksčiau turėtą patirtį, pagal savo supratimą, vertybes, įsitikinimus. Kartais mums atrodo, jog konf-liktas yra daug grėsmingesnis, nei jis yra iš tikrųjų. Kodėl žmogus bijo konflikto ir visais įmanomais bū-dais jo vengia? Dažniausiai tai yra susiję su anksčiau turėta negatyvia, smurtine konfliktų sprendimo patirtimi, skaudžiais prisiminimais, traumomis, ypač vaikystėje. Jei būdami vaikai esame paty-rę, jog mūsų nuomonė negali skirtis nuo tėvų ar kitų reikšmingų suaugusių, jog pasipriešinimas

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 19PSICHOLOGIJA

Foto

: ww

w.d

ream

stim

e.co

m

suaugusiųjų nuomonei gali baigtis psichologiniu ar fiziniu smurtu, pažemi-nimu, - būdami suaugę ga-lime pasąmoningai vengti konflikto, baimę tėvams perkelti savo partneriui, draugui, bendradarbiui bei negebėti išreikšti savo nuomonės ir jausmų. Tai savyje atpažinus, reikėtų sau nuolat priminti, jog žmogus, kurio bijome da-bar, nėra smurtautojas ir mes nebesame maži bejėgiai berniukai ir mergaitės priklausomi nuo kitų suaugusiųjų bei jog mūsų saugumui nebegresia pavojus. O jei esame santykyje su smurtaujančiu žmogumi, neprisiimančiu at-sakomybės už savo elgesį, dėl savo saugumo ir gerovės reikėtų nedelsiant ieškoti pagalbos bei santykį nutraukti.Konfliktą lydintys baimės ir grėsmės jausmai gali kilti ir iš mūsų tėvų tarpusavio konfliktų sprendimo nega-tyvios patirties. Jei tėvai negebėjo valdyti savo pykčio, vienas kitą žemino, negerbė, smurtavo, vengė atsako-mybės - mums gali būti sunku atskirti iš praeities ky-lančius jausmus nuo dabartinių, konkrečių santykių sukeliamų jausmų. Iš vaikystės patirties kylantys baimė ir grėsmės nerimas gali mus nuolat persekioti dabarti-niuose santykiuose. Kai pasitinkame konfliktą su išanks-tine baimės ir nerimo nuostata, labai sunku pamatyti konflikto priežastis, išgirsti kitą asmenį bei nukreipti savo energiją į konstruktyvų konflikto sprendimą. Visa mūsų energija išnaudojama baimės ir nerimo įveikimui.Sėkmingas konflikto sprendimas priklauso nuo:• gebėjimo savo emocijas atpažinti, įvardinti bei nežei-džiant kito asmens aiškiai išreikšti;• gebėjimo klausyti ir išgirsti kito asmens žodinę ir kūno kalbą;

• atvirumo ir pagarbos skirtingumui;• gebėjimo atleisti už klaidas sau ir kitam asme-

niui bei žaismingai pasijuokti;• gebėjimo atpažinti, kada vienintelis konflikto

sprendimo būdas yra santykį nutraukti arba sukurti atstumą, bei ryžto tą padaryti.

Bendravime labai svarbu kiekvie-nam suprasti savo jausmus

bei gebėti juos aiškiai įvardinti. Jei žmogus nesupranta, ką jaučia, iš

kur jausmas kyla, nežino kaip jį išreikšti, ir kitam

jį suprasti bus sunku. Dėl žinių apie žmogaus emoci-

jas ir emocinius poreikius stokos, mes į jausmus kar-tais žiūrime kaip į ateivius iš kitos planetos – nežinome nei kokie jie yra, nei ką su jais daryti, nei kur juos dėti. Dažnai bijome patys savo jausmų, neleidžiame sau jų išreikšti. Tai turi esminės įtakos konfliktų sprendi-mui. Užgniaužtos emocijos anksčiau ar vėliau, kaip ir veikiančio ugnikalnio lava, -

prasiveržia agresija, smurtu, neuroze, depresija, psicho-somatinėmis ligomis ir kt.Žmonės yra linkę slopinti stiprius pykčio, liūdesio, baimės jausmus. Konflikto sprendimo sėkmė priklauso nuo to, kiek žmogus yra pajėgus šiuos jausmus pripažinti ir įvar-dinti. Jei mes bijome stiprių emocijų ir jų vengiame bei mūsų sprendimai yra griežti ir racionalūs, mes būsime linkę kontroliuoti situacijas, asmenis ir mums bus sunku atsiverti skirtingumui. Kad bendravimas mums teiktų pa-sitenkinimą ir galėtume jaustis saugiai, reikia išmokti su-prasti savo jausmus, jų nebijoti, juos išreikšti bei valdyti. Gebėjimas atpažinti savo jausmus padeda giliau pažinti save ir suprasti savo pačių sunkumus, suprasti kitų žmo-nių sunkumus, skaidriai ir nedviprasmiškai bendrauti.Svarbiausia informacija konfliktų sprendime yra perduo-dama ne žodiniu būdu, bet kūno kalba. Manoma, jog apie 90% informacijos žmogus perteikia neverbaliai, tai yra kūnu - veido išraiška, žvilgsniu, atstumu, balso tonu, gestais, prisilietimu. Jei sunkiai sekas skaityti kūno kal-bą, sunkiai sekas ir suprasti save bei kitą. Kūno kalba yra natūraliai kylantis, pasąmoningas kalbėjimas apie savo jausmus, įsitikinimus, nuostatas. Dažniausiai žmogaus, kuriam sunkiai sekasi suprasti savo jausmus arba kuris savo jausmų bijo, žodinė ir kūno kalbos informacija vie-na kitai prieštarauja. Tai, kas mumyse nėra pripažinta, užgniaužta, slepiama, prabyla kūno kalba vienu ar kitu būdu. Mūsų gebėjimas skaityti kito asmens kūno kalbą priklauso nuo gebėjimo suprasti savo pačių emocijas. Konflikto metu atkreipę dėmesį į kito žmogaus kūno kal-bą, galime giliau suprasti, ką jis jaučia, išgyvena, kas jam yra svarbu, kokie jo motyvai ir poreikiai. Taip pat supras-dami savo kūno kalbą konflikto metu galime kontroliuoti savo emocijas, įtakoti konflikto atmosferą.Na, ir pats paprasčiausias ir jau visiems, tikriausiai, ži-nomas dalykas, jog sėkmingai išsprendus konfliktą, nėra laimėtojų ir pralaimėtojų, teisių ir neteisių. Konflikto sprendimo tikslas nėra laimėti ginčą, bet suprasti vieni kitų poreikius ir juos atliepti. Taigi sėkmingai išspręsto konflikto finiše laimėtojais yra visi.Sėkmės savęs pažinime ir vienas kito supratime!

20 Britanijos lietuvis VERTA ŽINOTI

SAUSIS 2012

KĄ REIKIA ŽINOTI, JEI SUSTABDO DIDŽIOSIOS BRITANIJOS POLICIJA Viktorija Afanasjeva, Advokato padėjėja, Levenes Solicitors

Ne paslaptis, kad ne vie-nam Lietuvos piliečiui Di-džiojoje Britanijoje yra tekę susidurti su teisėsauga. Nuo šio numerio pradeda-me teisinių patarimų skyre-lį, kuriame supažindinsime skaitytojus su Anglijos įsta-tymais ir teisinėmis pro-cedūromis. Šį kartą apie tai, kuo remiantis policijos pareigūnai gali sulaikyti ir apieškoti žmogų.

12

tą priemonę. Įtarimas turi būti paremtas konkrečiais faktais, informacija ar žval-gyba. Sulaikymas negali būti paremtas vien tik as-meniniais faktoriais, tokiais kaip žmogaus amžius, rasė, išvaizda ar reputacija;

• Sulaikymo priežastis gali būti pagrįsta net tuo atve-ju, kai policija neturi spe-cifinės informacijos apie žmogų, bet sustabdo as-menį apieškojimui, pavyz-džiui, dėl to, kad žmogus elgiasi įtartinai.

Ką reikia žinoti, jeigu policija nori Jus apieškoti? • Remiantis Aktu dėl rasizmo (Race Relations (Amendment) Act 2000)

sulaikymas pagrįstas vien tik rasės, religijos, tautybės, odos spalvos, etniniais ar nacionaliniais pagrindais bus neteisėtas;

• Apieškojimo laikas, kuris traktuojamas kaip žmogaus laisvės apriboji-mas, turi būti kiek įmanoma trumpesnis;

• Sulaikymo pagrindas turi būti pagrįstas, pavyzdžiui, įtarimas, kad žmogus turi vogtus daiktus, šaunamąjį ginklą, peilį ar kitą uždraus-

Kokie įstatymai?• Aktas dėl policijos veiksmų įžvelgiant galimą nusikaltimą (Police and Crimi-

nal Evidence Act 1984) • Akcijos stabdyk ir apieškok įgyvendinimo tvarka (Code of Practice on stop

and search, Code A)

3Ką policijos pareigūnai priva-lo Jums paaiškinti?

• Kad Jūs esate sulaikomas apieškai;• Turi pasakyti savo pavardę (išskyrus, jei

esate įtariamas terorizmu);• Turi pateikti teisinį apieškos pagrindą; • Suprantamai paaiškinti koks yra apieš-

kos tikslas, koks pagrindas įtarimui (tam tikrose bylose pagrįstas įtarimas nėra reikalaujamas) arba, jei sulaiky-mas buvo įvykdytas pagal aukštesnės instancijos nurodymą, informuoti koks to nurodymo pagrindas.

Policijos pareigūnas turi teisę apieškoti žmogų viešoje vietoje arba kitoje vieto-je, kurią gali pasiekti visuomenė. Jei žmogus yra gyvenamajam namui priklau-sančiame kieme, pareigūnas gali apieškoti žmogų tik jei yra pagrindas tikėti, jog įtariamasis tame name negyvena ir tame name gyvenantis žmogus jam nesuteikė leidimo būti toje vietoje. Visi sulaikymai bei apieškos turi būti atliktos su pagarba žmogui. Policija privalo daryti viską, kas įmanoma, kad sumažinti gėdą, kurią patiria apieš-komas žmogus. Kiek įmanoma policijos pareigūnai privalo siekti apieško-mo žmogaus bendradarbiavimo. Jei žmogus bendradarbiauti nesutinka, policija gali panaudoti jėgą, tačiau ši turi būti naudojama proto ribose. Laikas, kuriam žmogus gali būti sulaikytas, turi būti minimalus. Policija turi apieškoti žmogų toje vietoje, kur jis buvo sulaikytas arba kur nors netoliese. Pareigūnai neturi teisės reikalauti žmogaus nusirengti rūbų, išskyrus paltą, švarką ar pirštines. Verta paminėti, jog šiai taisyklei yra taikomos dvi išimtys:• Pirma, remiantis Aktu dėl terorizmo (Terrorism Act 2000), policijos pa-reigūnas gali pareikalauti nusiimti skaras/kepures/kitus galvos apdangalus

bei batus viešoje vietoje. • Antra, remiantis 1994 m priimtu Aktu dėl viešosios tvarkos ir nusikals-tamumo (Criminal Justice and Public Order Act 1994) pareigūnas turi teisę reikalauti, kad žmogus nusiimtų bet kokį apdangalą slepiantį jo identifika-ciją. Jei policija turi pagrindą manyti, jog kruopštesnė apieška yra būtina, tai turi būti atlikta ne viešoje erdvėje, o pavyzdžiui policijos furgone ar gre-timoje policijos būstinėje. Verta paminėti, kad sulaikymas ir apieška turi būti registruojami, kad būtų užtikrintas teisingumas bei žmonių lygybę.

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 21VERTA ŽINOTI

KĄ REIKIA ŽINOTI, JEI SUSTABDO DIDŽIOSIOS BRITANIJOS POLICIJA

4Kokia situacija po 2011 m. rugpjūčio mėnesio įvykių?Paskutiniuoju metu Criminal Justice and Public Order Act 1994 ir ypatingai šio įsta-tymo 60-oji pastraipa, nereikalauja „pagrįsto sulaikymo pagrindimo“, kadangi žmo-gus gali būti sulaikytas ir apieškotas „numatant smurtą“. „The Guardian“ laikraštyje būtent 60-oji pastraipa buvo paminėta kaip sunkinanti aplinkybė 2011 metų Rug-pjūčio mėnesį Anglijoje kilusiose riaušėse. Dar ir dabar yra nerimavimų dėl policijos ir visuomenės santykių. Londono Ekonomikos Mokykla (London School of Economics) ir Atviros visuomenės iniciatyvų dėl teisingumo gru-pė (Open Society Justice Initiative) surengė tyrimą, kuris atsklei-dė, jog per paskutinius 12 mėnesių juodaodžiai buvo 29.7 kar-to dažniau sustabdomi apieškai nei baltaodžiai. Šis skaičius ankstesniais metais buvo mažesnis (26.6 karto). Kita analizė, atlikta remiantis Vidaus reikalų ministerijos (Home Office) duomenimis, parodė, jog mažiau nei 0.5% sulaikymų, atlik-tų remiantis 60-ąja įstatymo pastraipa, baigėsi rezultatyviai ir įtariamieji buvo suimti, nes turėjo pavojingų ginklų. „The Guardian“ laikraštis praneša, kad ponas Leebourne Clarke, kilęs iš Karibų, laimėjo bylą prieš Metropolitan policijos komisarą Hogan-Howe dėl rasinės diskriminacijos, užpuolimo, neteisėto įkalinimo bei neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Komisa-ras sutiko sumokėti ponui Clarke £50,000 kompensaciją bei jo

5Šiokios tokios išvadosTurbūt kiekvienas žmogus pripažins, jog visuomenės pasi-tikėjimas teisėsauga yra gyvybiškai būtinas. Reikia pripa-žinti, pono Clarke patirtis ir įvairūs raportai įrodo, jog 60-as skyrius aukščiau minėto įstatymo turi būti kuo skubiau persvarstytas. Kita vertus, reikia nepamiršti, jog policijos pajėgos nori apsaugoti žmones, tai yra jų prioritetas. Juk vos ne kasdien spaudoje mirga straipsniai apie nušau-tus/peiliais subadytus paauglius ar sužalotą penkiametę mergaitę, kuri visam gyvenimui liks paralyžuota, nes dvi kovojančios Londono grupuotės į ją netyčia paleido kul-ką. Kuomet viena žmonių pusė sako, jog policija per daug sau leidžia, kita ginčijasi – jog policija daro nepakankamai. Manau, jog jei įstatymas bus keičiamas, tai turi būti daro-ma atsižvelgiant į balansą tarp žmonių teisių bei policijos pareigų efektyvaus vykdymo. Žinoma, pasakyti yra kur kas lengviau nei padaryti ir sunkiausia užduotis atiteks D. Bri-tanijos Parlamentui.

6Kontaktams: El. paštas vafanasjeva@levenes.co.uk Tel. 020 8826 1372

advokatų išlaidas. Šioje byloje vis-kas prasidėjo nuo to, kad policijos pareigūnai, sustabdę ir apieškoję poną Clarke, melagingai tvirtino, jog jis smirdėjo kanapėmis ir tai buvo pagrindas jį sulaikyti apieš-kai ir suimti.

22 Britanijos lietuvis

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Šį mėnesį pristatome:

A. Čekuolis FAKTAI IR ŠYPSENOSAlma LitteraMėgstantiems Algimanto Čekuo-lio laidas leidykla „Alma Littera“ išleido ketvirtą knygą. Šį kartą palepindama skaitytojus ne tik tekstu, bet prie knygos priedėtu DVD su televizijos laidomis. Kaip ir prieš tai buvusioje knygoje „Še-šios progos numirti“, autorius knygą baigia savo asmeniniais pri-

siminimais iš kelionių vadovo darbo. A.Čekuolio knygų negali neskaityti ne todėl, kad sužinotu-mei apie pasaulyje vykstančius pokyčius, karus ir katakliz-mas, tam užtektų kas vakarą pažiūrėti žinias, ar paskaity-ti laikraštį. Šios knygos skaitomos ir dėl įdomių temų, ir dėl taiklių komentarų, bei subtilaus jumoro ir bendrumo jausmo: regis autorius sėdi šalia patogiame fotelyje ir tau vietinteliam porina savo istorijas.

D. Levithan ĮSIMYLĖJĖLIŲ ŽODYNASVaga Kaip pasakoti apie meilę? Ar apskri-tai turime tinkamų žodžių apibūdinti tam, kas gali būti ir visiškai žemiška, ir absoliučiai transcendentiška, tam, kas išplėšia iš kasdienybės ir priverčia jaustis kažko, didesnio už mus pačius, dalimi? Davido Levithano sumany-mas – originalus: bevardis Įsimylėjėlių žodyno pasakotojas konstruoja savo

meilės istoriją žodyno principu. Knygos skyriai – žodžiai ir jų reikšmės – praveria intymų langą į svarbius poros gyvenimo įvy-kius ir banalias smulkmenas, piešia neišdildomą bei jaudinantį šiuolaikinės meilės portretą.„Įsimylėjėlių žodynas prikausto – pašėlusiai smagu skaityti. Pri-trenkiantis nuoširdumas sukelia tokį jaudulį, kokį išgyveni slapta įlindęs į svetimą elektroninio pašto dėžutę. Levithano žodyno įrašai parodo, kokie proto bokštai ir kokie kvailiai būname įsisu-kę į santykių žaidimus. Ir, turbūt svarbiausia, ši knyga įrodo ste-buklingą tiesą: visi žodžiai žodyne – meilės sinonimai.“ Heather O’Neill, rašytoja.

E. Mildažytė PASIMATYMAS SU LIETUVATyto AlbaKovo 9 dieną knygyne Knygnešys viešėjo ir į klau-simus, kuo gi galime di-džiuotis būdami lietuviais, atsakė žinoma televizijos laidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė.

Kuo įpatinga ši knyga apie Lietuvą? Ką naujo joje galime ras-ti, be to, ką ir taip gerai žinome, kad Lietuva tai – cepelinų ir šaltibarščių kraštas, kad krepšinis Lietuvoje antroji, o gal net pirmoji religija ir kad LDK teritorija siekė Juodają jūrą. Pradėsime nuo to, kad viršelyje panaudota autentiška ves-tuvinė nuotrauka – fotografijoje Lietuvos armijos karininko vestuvių akimirka. Ši nuotrauka šiek tiek intymi, tačiau labai šilta, atspindi pačią knygos esmę. Čia nerasite pompastikos ir pigaus blizgesio. Šioje knygoje sąmoningai išplėšomi ga-baliukai iš įvairių gyvenimo sričių, tarsi kaleidoskopas. Nu-stebsite radę nežinomų dalykų, o kiti puikiai žinomi - staiga nušvis naujoje šviesoje. Svarbiausia, kad knygoje taip pat pristatomi ir mūsų amžinkai, žmonės, kuriuos daugiau ma-žiau žinome ir kuriais galime didžiuotis pasauliui. Kai kurias temas, apie teatrą, kalbą, dailę pristato speci-alistai : Daiva Šabasevičienė, Antanas Smetona, Giedrė Jankevičiūtė. Kompaktinę plokštelę „Taip skamba Lietu-va“ sudarė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Tai, ką mūsų tauta turi ypatingo, svarbiausia žinoti mums patiems.

B.M.F. Galdikas ROJAUS ATSPINDŽIAIEugrimas Anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis jau išleista knyga leidyklos Eugri-mas ir Tarptautinio Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondo pastangomis pagaliau pasie-kė ir Lietuvos skaitytojus, kurie šios knygos labai laukė. Tai – ir autobio-grafija, ir nuotykių romanas, ir Na-

tional Geographic puslapių tikrai verta istorija. „Aš gimiau tyrinėti orangutanus. Mano kultūrinis požiūris ir perpspektyva kilo iš didžiųjų šiaurės miškų mano protėvių kraš-te, Lietuvoje, ir mano pačios krašte, Kanadoje “, – savo knygoje „Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje su orangu-tanais“ rašo Birutė Marija Filomena Galdikas, kuri didžiuojasi būdama Lietuve ir dėkoja savo tėvams, atskleidusiems jai gam-tos pasaulį. „Gyvendama tarp jų ir su jais išmokau būti kantresnė ir ramesnė. Orangutanai, kaip ir indonezai, yra labai harmoningi ir romūs – jie nieko nedaro impulsyviai, bet viską apmąsto“, – neslėpdama susi-žavėjimo savo tyrimo objektu, pasakojo pokalbininkė, kuri pripa-žino, kad žmonijai reikėtų suprasti tai, ką orangutanai suprato jau labai seniai – „mums visiems reikia vienas kito“.

Balandis 2012

Britanijos lietuvis 23TĖVYNĖJE

Lietuvos gyventojai galės palankesnėmis sąlygomis tuoktis ir skirtis su kitų šalių piliečiais – Lietuva pri-sijungė prie grupės Europos Sąjungos šalių, kurios yra pradėjusios sustiprintą bendradarbiavimą dėl skyrybų ir santuokų reglamentavimo. „Nebebus, kaip vyko iki šiol, kai, tarkime, lietuvė išteka už vokiečio ir skyrybų atveju, jeigu yra ne-sutarimų, kiekvienas skuba kuo greičiau į savo ša-lies teismą, kad tame teisme būtų nagrinėjamas skyrybų klausimas ir atitinkamai būtų taikoma tos valstybės teisė. Visi šie dalykai bus tiksliau regla-mentuoti ir jie nebus paremti vien atsitiktinumu ar skubėjimu, - sakė Teisingumo ministras R. Ši-mašius. - Teismas galės spręsti taikytinos teisės klausimą, tai priklausys nuo santuokos sudarymo ir nuo kitų aspektų, iš tikrųjų, yra daugybė tech-ninių aspektų, tie klausimai sudėtingi, bet jau ne-bebus tokio chaoso, kuris dažnai atveda prie sil-pnesnės pusės pralaimėjimo. O ne paslaptis, kad ypač lietuviai ar lietuvės, sudarę santuokas užsie-nio valstybėse, dažnai atsiduria būtent silpnesnės šalies pozicijoje.“Valstybės, bendradarbiausiančios teisiniais san-tuokos ir ištuokos klausimais yra Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys, prie jų planuoja jung-tis ir Estija. „Lietuva ilgą laiką neprisijungė prie šito sustiprinto bendradarbiavimo dėl pagrindinės priežasties, kad netektų Lietuvos teismams spręsti tų klausimų, kurių jie negali spręsti, tai yra vienos lyties asmenų santuokos, kurios šiandien Lietuvoje yra negalimos. - primena ministras. - Pavyko pasiek-ti, kad sustiprinto bendradarbiavimo šalys padarytų išlygą šitame dokumente.“Pasak jo, jei į Lietuvos teismus patektų atvejis, kuris prieštarauja šalies teisei, teismai turės galimybę to-kių bylų nespręsti. „Esant tokiai galimybei yra prisi-jungta prie sustiprinto bendradarbiavimo sutarties, o tai yra, mano supratimu, labai svarbu Lietuvai, tu-rint omenyje, kad mišrių santuokų su kitų valstybių piliečiais netrūksta ir įvairių praktinių problemų, ar sudarant, ar išyrant toms santuokoms, deja, taip pat netrūksta. Tas reglamentas padės išspręsti ir teis-mingumo, ir taikytinos teisės, ir kitus klausimus“, - sakė R. Šimašius.

Artėjant Seimo rinkimams per pastarąjį pusmetį savo pageidavimus įregistruoti partiją pareiškė bent kelios naujos politinės jėgos, kurios sušaukė savo narių suvažiavimus ir pateikė dokumentus Teisingumo mi-nisterijai, kuri patikrinusi dokumentų atitikimą įstatymams leidžia arba neleidžia registruoti naują partiją. Pagrindinis Ūkio banko akcininkas V.Romanovas galės oficialiai įregistruoti savo sukurtą Lietuvos žmonių partiją. Teisingumo ministerija patvirtino šios partijos dokumentus.Tuo tarpu J.Murausko iniciatyva sukurtos Emigrantų partijos bei K. Bra-zauskienės suburtos Demokratinės darbo ir vienybės partijos doku-mentus ministerija grąžino partijų steigėjams, nes įstatų nuostatos, val-dymo organų formavimo procedūros neatitiko įstatymų reikalavimų. Pasak ministerijos, partijų steigėjai gali sušaukti savo narių steigiamuo-sius suvažiavimus ir dokumentus pataisyti bei pateikti juos dar kartą. Ministerija pabrėžia, kad norinčios suspėti į rudenį vyksiančių rinkimų traukinį, politinės partijos turi visus steigimo formalumus susitvarkyti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 9 d. Rinkimai į Seimą numatyti spalio 14 d.

Paaiškėjus, kokia eilės tvarka visos šalys pasirodys „Eurovizijos“ dainų konkurse Azerbaidžane, sužinojome, jog Lietuvos atstovas dainuos paskutinis. „Reikšmės tam nesuteikiam ir neatimam. Svarbiausia, kad nedainuosime pirmi“, – sakė antrajame konkurso pusfinalyje 18 nu-meriu pasirodysiančio Donny Montell (Donato Montvydo) prodiuse-ris M. Tyla naujienų portalui Balsas.lt. Tačiau daugelis žmonių mano, kad paskutinis pasirodymo numeris garantuoja šiek tiek daugiau žiū-rovų dėmesio ir suteikia vilties, kad nebūsime užgožti įspūdingiau pa-sirodžiusių konkurentų. „Tebūnie. Jei žmonės taip mano, tada viskas gerai. Dainininkui tai neturi didelės reikšmės. Svarbiausia, kad nedai-nuosime pirmi“, – sakė gerai nusiteikęs M. Tyla. Jis prasitarė, kad daug svarbiau buvo žinoti, jog Donatas pasirodys antrajame pusfinalyje.Labiausiai burtų traukime pasisekė Suomijai ir Airijai iš pirmojo, Ukrai-nai ir Lietuvai iš antrojo pusfinalio. Šios šalys laimėjo galimybę pačios pasirinkti dalyvio eilės numerį. Beje, Airija taip pat pasirinko dainuoti paskutiniu numeriu. Burtus traukė Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos atstovas A. Giržadas. Pasirinkdamas paskutinįjį, 18-tą, nu-merį jis motyvavo, kad lietuviai konkurse jau keletą kartų pasirodė pirmu numeriu, įdomu, ar sėkmė šypsosis pasirodysiant paskutiniu. „Su mumis jis nesitarė. Bet kaip supratau, Audrius turėjo galimybę rinktis numerį ir, manau, pasirinko labai logiškai – ir Lietuvoje pasi-rodėme paskutiniai“, – sakė M. Tyla. Jis sako pastebėjęs, kad „trijų minučių“ efektas Lietuvoje puikiai suveikė, todėl tikisi, kad tas pats nutiks ir Azerbaidžane. „Pradžioje bei visos transliacijos metu manau balsuos visi emigrantai, o tada, kaip aš sakau – „kai jie visi išsitaškys“, žmonės pradės balsuoti už dainas. Kadangi Donatas yra paskutinis, belieka tikėtis, kad ir emigrantams, ir visiems kitiems patiks pati dai-na“, – sakė Donato prodiuseris.

Lietuva bendradarbiaus su Europos šalimis dėl skyrybų ir santuokų reglamentavimo

Emigrantų partija neįregistruota

Lietuvos atstovas Eurovizijoje tikisi emigrantų balsų

Parengta pagal Lietuvos žiniasklaidos pranešimus

Balandis 2012

24 Britanijos lietuvis LIETUVIAI PASAULYJE

Maironis, Jonas Mačiulis

„Skausmo skundas“

Parengta pagal Lietuvos žiniasklaidos pranešimus

Europoje vaiko teisėms skiriama daugiau dėmesio nei Lietuvoje

Dubline šurmuliavo Kaziuko mugė

Vokietijoje paminėti Mai-ronio metai

Kovo pradžioje Dubline dvi dienas šurmuliavo mugė “Tebūnie Kaziukas 2012”, kuri vyko viešbučio „Crowne Plaza Blanchards-town“ salėse. Šventę organizavo Airijoje gyvenančių lietuvių įkurta bendrovė „PiBox“. Airijos lietuviai ir kiti svečiai turėjo galimybę ne tik įsigyti tradicinių maisto produktų, kaimiško alaus, giros, verbų, amatininkų dirbinių bei unikalių suveny-rų, bet ir pamatyti folkloro ansamblių „Lietuviškas Dobilas“ ir „Nalšia“ pasirodymus, o Dublino Mažasis teatras pristatė spektaklio „Geltonų plytų kelias“ premjerą. Be to mugės metu buvo rodomi dokumentiniai filmai apie Lietuvos kultūrą, vyko tradicinių amatų dirbtuvės mažiems ir dideliems, viktorinos ir žaidimai, „4 vėjų“ mokyklos vaikų pasirodymas.Mugę atidarė Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius, kuris į mugę atvyko su 10-ies žmonių delegacija – joje buvo Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys bei Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis.„Džiaugiuosi, kad šios mugės tradicija Airijoje stiprėja. Tai gražus renginys, pritraukiantis vis daugiau tautiečių, taip pat jaunųjų Lietuvos piliečių. Svarbu ir tai, kad ši mugė – taip pat airių, kitų tautų supažindinimas su Lietuvos tradicijomis“ – džiaugėsi V. Purlys.Šventės generalinis rėmėjas – tarptautinė pinigų pervedimų kompanija „MoneyGram“.

Kartu su bardu ir aktoriumi Gediminu Storpirščiu Hamburgo lietuviai šventė pavasarį ir Maironio 150-ąsias gimimo metines. Į pagalbą pasitelkęs muzikan-tus Vytautą Mikeliūną ir Saulių Petreikį jis kovo 23 ir 25 dienomis surengė du koncertus: suaugusiems ir vaikams.Pirmąjį vakarą pagarba buvo atiduota poetui Maironiui. Buvo deklamuoja-ma jo kūryba - kai kurie eilėraščiai ir su švelniu vokišku akcentu, nes poeto kūrinius skaitė ir čia gimusios bei už-augusios lietuvių atžalos, skelbia orga-nizatoriai.Kiek svarbi Maironio poezija lietuvių

Europos valstybių vaiko teisių sergėtojai atakuoja kolegas Lietuvoje skundais. Vien pernai į Europos Sąjungos (ES) ir kelių Bendrijai nepriklausančių valstybių vaiko teisėmis be-sirūpinančių tarnybų akiratį pateko 106 emigravusių lietuvių šeimos. Nerimauta dėl 148 vaikų. Tokių Lietuvą pasiekiančių nemalonių pranešimų skaičius, palyginti su 2010 metais, iš-augo dvigubai. Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (LVTAĮT) vyriausioji specialistė Virginija Vaičiulytė LŽ teigė, jog dauge-lyje ES šalių priimti tokie griežti vaikus ginantys įstatymai, kad problemų neretai gali kilti net dėl barnio. Tačiau dažniausiai atitinkamos tarnybos imasi veiksmų, kai vaikų tėvai svaiginasi alkoholiu, vartoja narkotikus, mušasi.ES valstybėse draudžiama vaikus iki 10 metų (kai kuriose šalyse iki 12 metų) palikti be priežiūros namuose ar vienus

išeivijai, pasakojo Hamburgo lietuvių mokyklėlės vadovė Salomėja Böttcher. Kartu su iš Lietuvos atvykusiais muzikantais visi susirinkę žiūrovai dainavo garsiąsias lietuvių dainiaus eiles, virtusias daino-mis: „Trakų pilis“, „Oi, neverk motušėle“. Vakarą tęsė G. Storpirščio parengtas koncertas. „Buvo labai jauku“, kalbėjosi tarpusavyje žiūrovai, ilgai nuo scenos nepaleidę bardo. Saulėtą sekmadienio popietę i kocertą rinkosi vaikai su tėveliais. Prisi-statę dėdėmis, G. Storpirštis su muzikine palyda žaismingai ir smagiai su vaikais traukė dainas apie begemotą, traukinį, varles, katinus. „Kai jie šypsos, šviečia saulė...“, taip buvo apdainuoti angelai. Tą dieną jie tikrai šypsojosi – koncerte visus šildė pavasarinė saulė.

išleisti į gatvę. Šitaip nusižengusieji taip pat sulaukia valstybinių ins-titucijų dėmesio.„Tai mes, lietuviai, esame gana abejingi ir skriaudžiamiems vaikams, ir mušamoms moterims, o tenykštės visuomenės pasižymi pilietišku-mu ir atsakomybe už kitą. Todėl, tarkime, jei ginekologė ant besilau-kiančios moters kūno pamato smurto žymių, į tą šeimą atsiunčiami vaiko teisių apsaugos specialistai, kad pasirūpintų dar negimusiu kū-dikiu“, - sakė V.Vaičiulytė. Ji teigė, kad tokiose šalyse žmonės pagalbą kviečia net tada, kai mato suaugusių barnio klausantį vaiką. Įstatymai apibrėžia, kad toks vaikas patiria psichologinį smurtą.Anot V.Vaičiulytės, LVTAĮT specialistai taip pat bando padėti į užsienį išvykusioms ir atžalų turinčioms šeimoms, kurios dar gyvendamos Lietuvoje buvo patekusios į vaikų gynėjų akiratį. Sužinojusi, kur nuvyko probleminė šeima, LVTAĮT tos šalies specialistams praneša apie šeimą, nurodo, kokios problemos ją slegia.

Balandis 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25MES ANGLIJOJE

Kovo 17 dieną, Londone, Emiratų stadione vyko aukšto-jo mokslo mugė (Student World Fair), kurioje su bendru stendu „Study in Lithuania“ pirmą kartą dalyvavo penki Kauno universitetai ir kolegija. Tai nuo 2010 metų vykdo-mas Europos Socialinio Fondo finansuojamas projektas „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“, kurio tikslas pristatyti Lietuvos aukštojo mokslo reformą, su-kurti vieningą šalies aukštojo mokslo įvaizdį, pristatyti jo patrauklumą ir kviesti užsienio piliečius ar kitose šalyse gyvenančius lietuvius studijuoti Lietuvoje.„Student World Fair“ parodoje dalyvavo mokslo ir stu-dijų institucijų atstovai iš Centrinės Lietuvos grupinės iniciatyvos: Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno tech-nologijos universiteto, Lietuvos kūno kultūros akade-mijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kole-gijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.Dieną prieš mugę Lietuvos universitetų ir kolegijos at-stovai susitiko su ambasadoriumi, ambasados darbuo-tojais bei lietuvių bendruomenės Londone atstovais. Buvo diskutuota aktualiais švietimo, valstybinės kalbos išlaikymo, mokslo kokybės gerinimo klausimais.Aukštojo mokslo mugėje dalyvavo apie 50 universite-tų bei kolegijų iš viso pasaulio ir apie 3000 lankytojų. Pagrindinės priežastys, kodėl britai ieško galimybių studijuoti užsienyje yra aukšta studijų kaina Jungtinėje Karalystėje, taip pat kitokia patirtis ir naujos kultūros pažinimas. Paklausiausios studijų sritys buvo medicina, ekonomika ir politikos mokslai. Studijų mugėje dalyva-vę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai liko patenkinti potencialių studentų susidomėjimu galimybe studijuo-ti Lietuvoje, organizatorių profesionalumu bei puikia renginio nuotaika.

Lietuvos universitetai vi-liojo studentus iš užsienio

Krepšinio aistros pasiekė ir Notingemą

Studijų mugėje – desantas iš Lietuvos.

Marius Jankauskas

Kovo 30 d. Notingeme vyko Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyras „Nottingham 2012“, skirtas Lietuvos krepšinio 90-mečiui paminėti. Idėja kilo Notingemo lie-tuvių bendruomenės prezidentui Juliui Narkui. Antrus metus Anglijoje gyvenantis ir teisės mokslus studijuojan-tis vaikinas suprato, kad po visą Jungtinę Karalystę išsi-barsčiusius tautiečius gali suvienyti tik krepšinis.„Jungtinėje Karalystėje aukštojo mokslo diplomo siekia apie 3 tūkstančius studentų iš Lietuvos. Daugelį jų vienija meilė krepšiniui, todėl geriausias būdas suburti skirtingų universitetų studentų bendruomenes surengti krepšinio turnyrą“, pasakojo J. Narkus.Pasak LKF, susisiekęs su skirtingų universitetų lietuvių bendruomenių atstovybėmis jis išgirdo labai daug palan-kių atsiliepimų. Už tokio turnyro surengimą pasisakė tiek studentai, tiek jaunimo organizacijos, tiek Anglijoje gyve-nantys ir dirbantys tautiečiai.„Labai norėtume, kad šios varžybos taptų tradiciniu kas-metiniu Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyru. Šias viltis sutvirtina ir daugybė tautiečių pasakymų, kad jie tokiame turnyre mielai dalyvautų ir kitais metais“, pasa-kojo J. Narkus.Pirmajame Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyre varžysis 10 komandų iš dešimties skirtingų universitetų. Pasibaigus turnyrui visi jo dalyviai sės vakarienės prie lie-tuviškų patiekalų stalo, o iš kitų Jungtinės Karalystės mies-tų į Notingemą atvykę studentai nakvos tautiečių namuose.Prisidėti prie gražios, tautiškumą skatinančios, iniciaty-vos sutiko LR ambasada Londone, o prizus pirmojo An-glijos lietuvių studentų krepšinio turnyro nugalėtojams įsteigė Lietuvos krepšinio federacija. Prizininkėmis tapu-sioms komandoms įteiktos taurės, medaliai ir padėkos raštai, pasirašyti LKF prezidento Arvydo Sabonio.„Džiaugiamės gražia iniciatyva lietuvių išeivius Anglijoje suvienyti krepšiniu. Studentai Lietuvos ateitis, jie turėtų žinoti svarbias mūsų šaliai datas. Džiugu, kad Lietuvos krepšinio 90-metis bus paminėtas ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje bei Vašingtone, kur gyvena nemažai tautiečių“, sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Balandis 2012

Kada: Gegužės 15 d., antra-dienį, 19.30 val.Jaunas ir fortepijoninės muzikos mėgėjų pasaulyje vis plačiau žinomas K. Uinskas garsiojoje Wigmore Hall salėje koncertuo-ja jau ne pirmą kartą. Jau nuo pirmojo pasiridymo jį įsidė-mėjo ir klausytojai, ir muzikos kritikai. „Kasparas Uinskas turi viską, ko reikia geram pianistui ir muzikui.,“ – pastebėjo leidi-nys New York Concert Review. Koncerte Wigmore Hall salėje Kasparas Uinskas atliks Šope-no ir Bramso kūrinius. Bilietai nuo £12 iki £22Bilietus įsigytis galima Wigmore Hall kasoje arba internetuwww.wigmore-hall.org.ukDaugiau informacijos:Tel. 020 7935 2141

„Hamletas“ lietuviškai Globe teatre Kada: Birželio 2 d., šeštadienį 14.30 val. Birželio 3 d., sekmadienį 12.00 ir 19.30 val.Kur: Shakespeare’s Globe teatre21 New Globe WalkLondon SE1 9DTKreiptis dėl bilietų: Tel.: 020 7401 9919

Į Šekspyro laikus menančia-me Globe teatre kovo pra-džioje prasidėjusį Šekspyro festivalį pakviestas ir garsusis Eimunto Nekrošiaus režisuo-tas „Hamletas“. Pagrindinį princo Hamleto vaidmenį vi-same pasaulyje išgarsėjusia-me spektaklyje atlieka daini-ninkas Andrius Mamontovas. Spektaklis vyks lietuvių kalba. Tai puiki galimybė susipažinti su A.Mamontovu ne kaip su dainininku, bet ir kaip su ak-torium, sugebančiu bet kokios tautybės publikai perteikti savyje pasimetusio ir aplinka nepatenkinto Danijos princo dramą.

26 Britanijos lietuvis INFORMACIJA

RENGINIAI:

Atvelykio mugė LondoneKada: Balandžio 15 d., sekmadienį, 13.30 – 17.30Kur: 3 King Edward's road London, E9 7SFLietuviška pavasarinė Atvelykio mugė Londone, Hackney, vyks balandžio 15 dieną, sekmadie-nį, nuo 13.30 iki 17.30 val. Bus įvairūs pasirodymai, lietuviškas Kaziuko turgus, maistas, gėrimai, muzika, bei Atvelykio pramogos vaikams( kiaušinių ridenimas, bei Velykų bobutė). Mugė vyks salėje pirmame aukste, tai nebus proble-mų mamoms su mažyliais vežimė-liuose. Įėjimas nemokamas. Norin-tiems prekiauti, stalo kaina £20.Daugiau informacijos: Tel.: 07424302520, Mantas.E-mail: kriwaitis@yahoo.com

Trečiasis seminaras iš ciklo „Pra-dėk savo verslą, Prisidėk prie lietuviško eksporto plėtros“Kada: Balandžio 16d., 18.30Kur: LR ambasada, Lithuania House 2 Bessborough Gardens London, SW1V 2JETrečiasis Komercijos rūmų ir LR ambasados organizuojamas se-minaras skirtas visiems, besido-mintiems verslo pradžios gali-mybėmis Jungtinėje Karalystėje. Seminare, kurio tema "Marke-tingas, pardavimai ir reklama", pranešimus skaitys UKTI, "Mano Anglija Ltd" bei "Tiesa" atstovai. Registracija: renginys nemoka-mas, tačiau registracija būtina. Registruotis prašome iki balan-džio 12 dienos, ketvirtadienio: info@lithuanianchamber.co.ukRegistruojantis būtina nurodyti vardą, pavardę bei ką šiuo metu veikiate.

Pianisto Kasparo Uinsko koncertas Kur: Wigmore Hall 36 Wigmore Street London W1U 2BP

Sąskrydis „Draugystės tiltas - Airija 2012“

Dėmesio nusistatykite laikrodžius! Pradedamas skaičiuo-ti laikas likęs iki nuostabaus, nepakartojamo, fantastiškai įdomaus, aštuntą kartą organizuojamo, tarptautinio litu-anistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“, kuris vyks birželio 15 – 18 dienomis Airijoje.

Korko Airijos lietuvių bendruomenė kviečia šeimas, moky-tojus ir mokinius, bei bendruomenių atstovus dalyvauti li-tuanistinių mokyklų sąskrydyje ,,Draugystės Tiltas – 2012“.„Draugystės tiltas“ šiais metais bus nutiestas per nuos-tabią, uolėtą Airijos įlanką, Birželio 15-18 dienomis, kviesdamas visus dalyvius apsilankyti „Trabolgan Holiday Centre“, Whitegate, Midleton, netoli Korko (Cork). Šis atostogų miestelis įsikūręs ant jūros kranto siūlo įvairiau-sius turistinius atrakcionus, nuotykius vaikams, bei suau-gusiems. Daugiau informacijos apie šį centrą galite rasti www.trabolgan.com Šių metų „Draugystės tilto“ svečiuose „Klaipėdos lėlių te-atras“, kuris ne tik parodys nuostabų spektaklį, bet ir visus pakvies į įdomias lėlių dirbtuvėles. „Draugystės Tilto“ or-ganizatoriai jums siūlo praleisti ne tris, o keturias nuosta-bias dienas Airijoje: penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, bei pirmadienio rytą. Todėl Korko lietuvių bendruomenė jums gali prižadėti daugiau pramogų, daugiau smagiai praleisto laiko su draugais ir bendraminčiais.Kviečiame suplanuoti savo atostogas ir laisvalaikį, taip, kad galėtumėte dalyvauti „Draugystės Tilte – 2012‘‘. Dau-giau informacijos el.paštu draugystestiltas2012@alb.ie arba telefonais +353 87 2601862 Inga Girdenytė. +353 86 8130263 Laima Ignatavičienė. Taip pat kviečiame prisijungti prie „Draugystės tilto” pus-lapio Facebook’e. Laukiame Jūsų visų ir iki malonaus su-sitikimo!!!

„Draugystės tilto 2012“ org. komitetas

Balandis 2012