TVbd4-03 gr. 7 seminaras (15 tema). Bendrosios nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuostatos

1. Teisminio nagrinėjimo stadijos sąvoka, reikšmė ir uždaviniai (Jolita Norbutaitė)

Te ismjniOJiagr¡nėjjmo stacUįaj- pagrindinė ir centrinė BP stadija, kurios metu vykdomas tiesioginis ar žodinis, laikantis viešumo bei rungimosi principų reikalavimų, bylos nagrinėjimas apylinkės ar apygardos teisme,atliekamas siekiant įvykdyti teisingumą ir užbaigiamas nuosprendžio ar nutarties priėmimu. Reikšmė: Šioje stadijoje laikantis BP principų Jvykdoma teisingumo f-jnjt.y. kad tik teismas išnagrinėjęs bylą, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos apl, gali nuspręsti ar kaltinamasis kaltas ir paskirti jam bausmę . Šioje stadijoje byla nagrinėjama iš esmės. Joje be jokių apribojimų veikia tokie BP principai, kaip nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas ( sąžiningumas), proporcingumas, rungimasis, teisė į gynybą, proceso greitumas ir pan. Būtent teisminio nagrinėjimo stadijoje galutinai įgyvendinama BP paskirtis - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir v-bės interesus, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismas ne tik baudžia nusikalstamas veikas padariusius asmenis bet ir siekia juos pataisyti, kad atlikę bausmes nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagrindiniai teisminio nagrinėjimo stadijos^ždąviniaul 1) Bylos išnagrinėjimas iš esmės; 2) Proceso šalių teisių apsauga 3) Įstatymo nustatytų proceso garantijų užtikrinimas 4) Įrodymų tyrimas: patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pačių dalyvių pristatytus bei paties teismo išreikalautus

duomenis; išsamiai ir nešališkai ištirti bylos apl; nustatyti tiesą byloje; ¿)Kaltės klausimo išsprendimas ir bausmės paskyrimas - teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimas t.y. toks nuosprendis , kai atsižvelgiant į

nustatytus bylos faktus tinkamai pritaikoma atitinkama materiali teisės norma ir byla išnagrinėjama laikantis procesinių taisyklių.

2. Bendrųjų teisminio nagrinėjimo taisyklių samprata ir reikšmė. Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė ir rungimosi principas nagrinėjant bylą teisme. Teismo sudėties nekeičiamumas. Atsarginis teisėjas.

(Jūratė Pikšrytė)

Bendrųjų teisminio nagrinėjimo taisyklių samprata ir reikšmė. Bylos nagrinėjimo teisme bendrąsias nuostatas galima paskirstyti į dvi kategorijas:

1) bylos nagrinėjimo teisme principai; 2) bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos.

Bylos nagrinėjimo teisme principaj^yra konstitucinės ir baudžiamojo proceso teisės nuostatos, kurios apibrėžia bendruosius ir būdingiausius teisinės ir demokratinės valstybės sąlygojamus teisingumą vykdančios stadijos bruožus. Svarbiausi iš šių principų yra:

1) teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas; 2) rungimosi principas; 3) bylų nagrinėjimo teisme viešumas.

Būtina nurodyti, kad be šių principų teisme taikomi ir bendrieji baudžiamojo proceso pnnapafy-^nekaltumo prezumpcijai proceso teisingumas (sąžiningumas) ir kiti. Nurodyti bylos nagrinėjimo teisme principai veikia tik šioje stadijoje, bet ne ikiteisminio tyrimo procese. [Bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos^- baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų specifinių taisyklių, numatančių procesinės veiklos ir procesinių santykių ypatumus centrinėje proceso stadijoje, visuma. Šios sąlygos yra:

1) vadovavimas nagrinėjimui teisme; 2) tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme; 3) asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme; 4) bylos išskyrimas ir nutraukimas; 5) bylos nagrinėjimo teisme ribos; 6) teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas; 7) teisiamojo posėdžio tvarka.

Bylos nagrinėjimo teisme bendrosios nuostatos reikšmingos teismo procesui tuo, kad jos: 1) veika per visą teisiamąjį posėdį ir bet kuriuose bylų kategorijose; 2) numato vadovaujantį teismo vaidmenį viso proceso metu; 3) saugo bylos nagrinėjimo dalyvių teises ir teisėtus interesus; 4) numato procesinės komunikacijos formas; 5) nustato procesinės veiklos įtvirtinimo būdus.

2.1 Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė ir rungimosi principas nagrinėjant bylą teisme.

LR Konstitucinis teismas, tirdamas kai kurių BPK nuostatų atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad teisminis teisių ir laisvių gynimas, skirtingai nuo kitų jų gynimo būdų, turi tik jam būdingus visuotinai pripažintus demokratinius principus ir, be kita ko, pažymėjo, kad vienas iš jų yra rungimosi principas, taip pat, kad svarbi asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisės į gynybą garantija yra teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė ir minėto principo laikymasis jiems įstatymais turi būti užtikrintos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti prašymus, bylos turi būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Pirmoji, tarptautiškai pripažįstama rungimosi principo reikšmė baudžiamajame procese apima nuostatas, savaime išplaukiančias iš teismo pareigos išklausyti kaltinimo ir gynybos šalis, t.y. suteikti joms galimybę pareikšti nuomonę visai bylai reikšmingais klausimais. Šių nuostatų efektyvų įgyvendinimą tiesiogiai užtikrina procesinio lygiateisiškumo principas, grindžiamas teisės į teisingą teismą principu r asmenų lygybės principu.

Kitos rungimosi principą baudžiamajame procese sudarančios nuostatos kildintinos iš draudimo teismui savo iniciatyva iškelti fakto bei teisės klausimus ir atlikti jų tyrimą. Tokia rungimosi principo samprata - pasyvaus teismo koncepcija iš esmės reiškia griežtą kaltinimo, gynybos ir teismo funkcijų apribojimą. Tačiau pastarasis apima ir kitus aspektus, glaudžiai susijusius su teise į nešališką teismą. Antra vertus, pasyvaus teismo koncepcija grindžiama rungimosi principo samprata, taip pat glaudžiai susijusi su minėtos teisės samprata. Jeigu tam tikri teismo įgaliojimai veikti savo iniciatyva dėl kitų principų įgyvendinimo konkrečioje baudžiamojo proceso sistemoje pripažįstami neprieštaraujančiais teisei

į nešališką teismą, jie neturėtų būti laikomi prieštaraujančiais ir rungimosi principui, ir atvirkščiai. Rungimosi principas baudžiamajame proct tiesiogiai susijęs su teismo ir kitų proceso subjektų funkcijų atskyrimo principu, kildinamu iš valstybės institucijų įgaliojimų atribojimo principų. Rungimosi principas baudžiamajame procese apima draudimus teismui savo iniciatyva pradėti baudžiamąjį procesą, tęsti bylos nagrinėjii kaltintojui atsisakius kaltinimo, papildoma tirti bylos aplinkybes kaltinamajam prisipažinus, keisti inkriminuojamos nusikalstamos veik kvalifikaciją tiek griežtesne, tiek švelnesne, skirti sunkesnę bausmę, negu reikalauja kaltintojas, ir kitais su dispozityvumu susijusias nuostatj draudimą savo iniciatyva rinkti ir tirti įrodymus. Taigi, rungimosi principas yra esminis baudžiamojo proceso principas - iš esmės baudžiamojo proceso formą lemianti pamatinė nuostata.

Iš ^ n ^ I į t u j ų n i o J Į ^ j i ^ ^ apie teisminio nagrinėjimo dalyvių teisinę lygybę: 11. Reguliuojant baudžiamojo proceso santykiui privalu paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinis Teismas sa\

aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, vykdant teisingumą, kad šis konstitucinis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat fakti savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai s kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami ir kad jiems negali būti teikiama privilegijų.

Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti s kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienoda traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d nutarimai).

Kaip ne kartą savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nepaneigia galimybė: įstatyme nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Šiamt Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad bendrojo baudžiamojo proceso modelio konstitucinis įtvirtinimas savaime nepanaikina galimybė; baudžiamojo proceso santykius reguliuoti ir taip, kad tam tikrais atvejais ikiteisminis tyrimas nebūtų atliekamas ir (arba) valstybinis kaltinimas teisme nebūtų palaikomas, kad Konstitucija neužkerta kelio įstatymu įtvirtinti ir tokias baudžiamojo proceso rūšis, kurios daugiau ar mažiau skiriasi nuo bendrojo baudžiamojo proceso konstitucinio modelio, tačiau bet kokių šio modelio išimčių nustatymas turi būti konstituciškai pagrįstas.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją teisinis reguliavimas turi būti toks, kad baudžiamojo proceso dalyviai, turintys tą patį procesinį teisinį statusą (nukentėjusieji, asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, kaltinamieji, liudytojai, gynėjai ir kt.), būtų traktuojami vienodai. Taigi tą patį procesinį statusą turintys baudžiamojo proceso dalyviai turi turėti ir tokias pačias teises bei pareigas, nebent tarp jų būtų tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinių teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. Kartu pažymėtina, kad tokiu diferencijuotu baudžiamojo proceso teisinių santykių reguliavimu negali būti paneigtos ir iš Konstitucijos kylančios baudžiamojo proceso dalyvių teisės arba jų įgyvendinimas pasunkintas taip, kad taptų neįmanomas. 2.2 Teismo sudėties nekeičiamumas. Atsarginis teisėjas.

223 str. Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą

Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio kodekso 222 str. numatytus atvejus.

Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas, užtikrinantis išsamų ir nešališką kiekvienos bylos išnagrinėjimą.

Reikalavimas, kad kiekvieną baudžiamąją bylą nagrinėtų tos pačios sudėties teismas, taikomas nagrinėjant bylas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacine ar kasacine tvarka.

Nuostata, kad bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas, reiškia tik tai, kad viso kiekvienos bylos nagrinėjimo metu negali keistis bylą nagrinėjantys teisėjai, jei bylą nagrinėja kolegija, ar teisėjas, jei bylą nagrinėja vienas teisėjas.

Nagrinėjant bylą gali keistis prokuroras, gynėjas, poėdžių sekretorius, ekspertas, kurie atlikus kai kuriuos procesinius veiksmus gali prisijungti prie bylos nagrinėjimo ir tuomet, kai byla jau pradėta nagrinėti ir atlikti konkretūs procesiniai veiksmai.

Nors šiame straipsnyje kalbama apie tos pačios sudėties teismą, taip pat apie kurį nors iš teisėjų, negalinčių dalyvauti posėdyje, šis straipsnis taikomas ir tuomet, kai baudžiamąją bylą nagrinėja vienas teisėjas apylinkės ar apygardos teisme.

Jeigu kuris nors iš kolegijos teisėjų ar teisėjas, nagrinėjantis bylą vienasmeniškai, negali dalyvauti nagrinėjant bylą, j į keisti kitu teisėju ne visuomet būtina. Jeigu teisėjas laikinai negali dalyvauti bylos nagrinėjime (pvz., dėl trumpalaikio nedarbingumo ir pan.), paprastai daroma bylos nagrinėjimo pertrauka iki tol, kol tas tesėjas vėl galės nagrinėti bylą.

Tik tais atvejais, kai matyti, kad bylą nagrinėti pradėjęs teisėjas negalės jos užbaigti (pvz., jam pareikštas nušalinimas ir pan.), bylos nagrinėjimas atidedamas, paskiriamas kitas teisėjas ir bylą pradedama nagrinėti iš pradžių, nepriklausomai kokioje bylos nagrinėjimo dalyje procesas buvo nutrauktas'

Jeigu nuo bylos nagrinėjimo pradžios yra paskirtas ir dalyvauja atsarginis teisėjas, procesas iš naujo nepradedamas, o tęsiamas toliau.

222 str. Atsarginis teisėjas

1. Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia.

2. Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą trijų teisėjų kolegijoje, nereikalauja kartoti teismo veiksmų arba vieno teisėjo nagrinėjamoje byloje to nenusprendžia pats, byla nagrinėjama toliau.

Siekiant užtikrinti teismo proceso nenutraukiamumą ir spartumą, atskirais atvejais, kai matoma, kad bus nagrinėjamos didelės apimties, ilgai trunkančios bylos, ir gali būti, kad dėl įvairių priežasčių tas pats teisėjas ar teisėjų kolegija neužbaigs bylos, dalyvauti nagrinėjant tokias bylas gali (bet ne privalo) būti paskirtas atsarginis teisėjas.

Išimtinais atvejais, kai bylos nagrinėjimas gali tęstis metus ar daugiau laiko, gali būti paskirtas ne vienas atsarginis teisėjas. Tokiais atvejais visiems atsarginiams teisėjams galioja komentuojamame straipsnyje nurodyti reikalavimai.

Paskirti atsarginį teisėją gali tiek teismo pirmininkas, tiek jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas, skirstantis bylas teisėjams. Užtikrinant įstatymo reikalavimą, kad atsarginis teisėjas turi būti posėdžių salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios, jis turi būti

paskirtas prieš pradedant nagrinėti bylą teisme ir teismo proceso metu negali būti keičiamas. Rekomenduotina sprendimą paskirti atsarginį teisėją nurodyti tame pačiame aptvarkyme, kuriame baudžiamoji byla skiriama

konkrečiam teisėjui. Tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių atsarginis teisėias nepali Hniv^nut; „„„..¡-a:—» • •• •

( l ! 1 ( i n n p i a m i M l i o i i u ' '

Jeigu tai atsitinka prognozuojamo ilgo bylos nagrinėjimo teisme pradžioje ar yra kitos priežastys, dėl kurių laikoma, ka nagrinėjant bylą turi dalyvauti atsarginis teisėjas ir bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių.

Bylos nagrinėjimo teisme pradžioje, kai sprendžiami nušalinimų kausimai, proceso dalyviams turi būti pristatomas ir atsargini teisėjas, jam, kaip ir byląnagrinėjantiems teisėjams, gal būti pareikšti nušalinimai.

Teisiamojo posėdžio metu atsarginis teisėjas paprastai sėdi posėdžių salėje tokioje vietoje, iš kurios gali laisvai stebėti ir girdėti kas vyksta posėdyje, bet ne už teisėjų stalo.

Atsarginis teisėjas posėdžio metu tik stebi procesą, jis negali duoti klausimų proceso metu apklausiamiems asmenims, dalyvaut teismui sprendžiant proceso metu iškylančius klausimus ar priimant procesinius dokumentus ir pan.

Vėl pakeisti atsarginį teisėją bylą prieš tai nagrinėjusiu teisėju negalima, nors ankstesnis teisėjas po kurio laiko galėtų toliai nagrinėti bylą. Tai BPK nenumatyta ir tuo atveju, jei bylą pradėjęs nagrinėti teisėjas buvo posėdžių salėje, kai bylą nagrinėjo atsarginis teisėjas.

Jeigu bylos negali užbaigti ir atsarginis teisėjas, bylos nagrinėjimas atidedamas (jei buvo tik vienas atsarginis teisėjas) ir kiti ar tie patys teisėja bylos nagrinėjimą pradeda iš pradžių.

Naudota literatūra: BPK; BPK komentaras II dalis; Girdauskas M. Rungimosi principas baudžiamajame procese: turinio aspektai// Teisė, 2004 Nr. 53; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 32 "Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, nustatančias teisminio nagrinėjimo ribas (BPK 279 - 282 str.)// Teismų prktika, 2001, Nr. 16;

Goda G., Kazlauskas M. Baudžiamojo proceso teisė, 2005, Vilnius.

2.3-4. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. Išimtys iš šios taisyklės. Nepertraukiamas bylos nagrinėjimas. Išimtys iš šios taisyklės. (Renata Pileckaitė)

2.3. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. Išimtys iš šios taisyklės.

Siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, įstatyme numatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turi tiesiogiai ištirti bylos įrodymus.'¿apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojus,Išklausyti ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus;fepžiūrėti daiktinius įrodymusftbalsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Tiesioginis įrodymų ištyrimas leidžia teismui gauti informaciją "iš pirmų rankų", apklausiant asmenis nustatyti apklausos dalyko detales ir niuansus. Teisėjas, matydamas ir stebėdamas parodymus duodantį asmenį, turi galimybę suvokti apklausiamojo psichologines savybes, parodymų davimo motyvus, kas padeda teisingiau įvertinti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus. Teisėjas pats apžiūrėdamas daiktus kaip įrodymus gali geriau ir tiksliau įvertinti jų įrodomąją reikšmę bylai.

Tiesioginis įrodymų ištyrimas yra glaudžiai susijęs su BPK 301 str., reikalaujančiu, kad teismas nuosprendį pagrįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tiesioginis įrodymų ištyrimas sudaro sąlygas proceso šalims aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese. Visi proceso dalyviai gali užduoti klausimus apklausiamiems asmenims dėl faktų ir aplinkybių, kurios yra reikšmingos kaltinimo ir gynybos funkcijoms įgyvendinti konkrečioje byloje, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus (daiktus, dokumentus) ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus ar savo nuomonę bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis.

Tiesioginis įrodymų ištyrimas užtikrinamas tuo, jog nagrinėjimo teisme metu privalo dalyvauti kaltinamasis, taip pat nukentėjusieji ir liudytojai, kurių parodymai reikšmingi bylai.

Tik tais atvejais, kai nėra galimybės tiesiogiai teisme ištirti visų įrodymų, teismas gali išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais laikytis kitokios įrodymų tyrimo t v a r k o s ^ v į , nesant galimybių tiesiogiai teisme ištirti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus šiuos asmenis apklausiant teisiamajame posėdyje, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar anksčiau teisme, gali būti perskaitomi (BPK 276str.). Tiesiogiai netiriami įrodymai ir sutrumpinto įrodymų tyrimo atvejais (BPK 291 str.). Kitokia įrodymų tyrimo tvarka laikytina tokia, kai įrodymai tiriami ne tiesiogiai ar ne žodžiu (pvz., atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą pagal BPK 273str.). Antra vertus, tai nedraudžia tirti įrodymus kitokia eilės tvarka nei numatyta BPK 242str. ld.

Žodinis bylos nagrinėjimas reiškia, kad teisiamajame posėdyje apklausiami asmenys parodymus ir paaiškinimus duoda žodžiu. Byloje esantys dokumentai paskelbiami žodžiu. Proceso dalyviai prašymus pareiškia žodžiu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas visai proceso

eigai vadovauja žodžiu. Žodinis bylos nagrinėjimas sudaro galimybę proceso dalyviams tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, o teismo "publikai" sėkmingai

stebėti visą proceso eigą, suvokti baudžiamosios bylos bei teismo sprendimų esmę ir prasmę.

Tiesioginis ir žodinis bylos nagrinėjimas teisme užtikrina galimybę betarpiškai, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, išvengti klaidų ir sudaryti galimybes priimti teisingus bei teisėtus sprendimus.

2.4. Nepertraukiamas bylos nagrinėjimas. Išimtys iš šios taisyklės.

Pagal bendrą taisyklę (BPK 243str.): teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas. Tik įstatyme numatytais atvejais gali būti daromos pertraukos:

1) poilsiui; 2) neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui; 3) naujų įrodymų išreikalavimui; 4) dėl kitų_svarbių priežasčių.

Kitomis svar iomis priežastimis gali būti-įlaikinas kaltinamojo ar kito proceso dalyvio nedarbingumasfpeatvykimas į teismo posėdį dėl kitų priežasčių,"^ekspertizių, kurių negalima atlikti teisme, paskyrimas ir kt.

Tais atvejais, kai padaromos nagrinėjimo teisme pertraukos, teismo procesas kitame posėdyje iš naujo nepradedamas, tęsiamas toliau, nebekartojant jau atliktų veiksmų, nepriklausomai, ar buvo pertrauka parengiamojoje teismo posėdžio dalyje, tiriant įrodymus, ar rašant nuosprendį.

Pertraukų trukmė gali būti nuo kelių minučių ar valandų iki kelių dienų, savaičių ir pan. įstatymas neriboja pertraukų trukmės! Pertraukų metu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas ir atlikti kitus darbus (spręsti suėmimų skyrimo klausimus ir pan.)

Po pertraukų gali pasikeisti prokuroras, kaltinamojo gynėjas, kitų proceso dalyvių atstovai, vertėjai, posėdžių sekretoriai, ekspertai, specialistai ir kt. Tokiais atvejais pradedant teisiamąjį posėdį po pertraukos teisėjas turi pranešti, kad pasikeitė proceso dalyvis ar kitas asmuo.

dalyvaujant kitiems asmenims ir priimami sprendimai dėl pareikštų nuomonių, o teisėjas per visą bylos nagrinėjimo laiką, nepriklausomai, ar buvo procese daromos pertraukos, negali būti keičiamas.

Nepriklausomai, ar teisiamasis posėdis vyksta su pertraukomis, rašomas vienas teisiamojo posėdžio protokolas, kuris pasirašomas pasibaigus visam posėdžiui. Tik tais atvejais, kai pasikeičia teismo posėdžio sekretorius, jis pasirašo tą protokolo dalį, kurią surašė. Protokole turi būti žymima nutartis daryti pertrauką nurodant, kuriam laikui ir dėl kokių priežasčių daromos pertraukos.

Tam tiktais atvejais, kai neatvyksta į teisiamąjį posėdį kviesti asmenys, gali būti atidedamas bylos nagrinėjimas arba teisiamajame posėdyje daroma pertrauka. Tokiais atvejais teismas turi nuspręsti, ar atidėti bylos nagrinėjimą, ar pradėti posėdį, atlikti visus galimus veiksmus ir padaryti pertrauką.

Pertrauka skiriasi nuo bylos nagrinėjimo atidėjimo tuo, kad po pertraukos nagrinėjant bylą procesas tęsiamas toliau, galioja visi proceso veiksmai ir sprendimai, padaryti iki pertraukos, o jei bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, teisme jis pradedamas iš pradžių.

Siekiant proceso ekonomiškumo ir spartumo, tokiais atvejais, kai galima pradėti bylą nagrinėti, geriausia padaryti pertrauką, kad kitą kartą nebereiktų kartoti atliktų ankstesniame posėdyje veiksmų.

Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jų neatvykimo pasekmės. (Mantas Radžiūnas)

245 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme

1. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant teismo iškviestiems prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo

atstovui pagal įstatymą ir gynėjui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui bei jų atstovams.

2. Nagrinėjant bylą teisme, gali dalyvauti keli prokurorai, vieną kaltinamąjį gali ginti keli gynėjai.

Nagrinėjimo teisme dalyvius iš kitų byloje dalyvaujančių subjektų išskiria šios savybės: 1. jie gina savo teises ir teisėtus interesus, o gynėjas ir atstovai - atitinkamai kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo

teises ir teisėtus interesus; 2. jie yra suinteresuoti bylos baigtimi; 3. jie gali naudotis suteiktomis teisėmis, kuriosjiems leidžia aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir daryti įtaką šiam procesui bei jo

rezultatams.

BPK nustato kiekvieno bylos nagrinėjimo dalyvio teises ir pareigas nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į tai, koks jo dalyvavimo tikslas ir kokią funkciją procese dalyvis įgyvendina. Bylos nagrinėjimo dalyviai esminiais proceso klausimais yra lygūs.

Kadangi įstatymas suteikia išskirtinį vaidmenį tokiems proceso dalyviams vykdant teisingumo uždavinius, specialiai numatyta, kokias proceso pasekmes lemia tokių dalyvių neatvykimas į teisiamąjį posėdį.

Prokuroras _ ^Prokuroras(yra prokuratūros kaip baudžiamojo persekiojimo institucijos atstovas, palaikantis baudžiamosios bylos nagrinėjimo

teisme metu valstybinį kaltinimą. Kad teisme kaltinimas egzistuotų, būtinąj į palaikyti - tai gali atlikti tik prokuroras, nes tik jis vykdo kaltinimo funkciją (įstatymo numatytais atvejais dar privatus kaltintojas). BPK numato, kad teisme visose baudžiamosiose bylose (išskyrus privataus kaltinimo bylas) prokuroro dalyvavimas yra būtinas. Palaikydami kaltinimą byloje gali dalyvauti keli prokurorai.

Prokurorui neatvykus, teismas turi imtis priemonių tame posėdyje j į pakeisti kitu, o nesant galimybės tai padaryti, o nesant galimybės tai padaryti, daroma teisiamojo posėdžio pertrauka ar bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas. Prokuroras gali būti pakeičiamas nepaisant kitų proceso dalyvių nuomonės. Prokurorui įstojus į jau pradėtą teisme bylą, bylos nagrinėjimas iš pradžių nepradedamas, tačiau naujai įstojusiam prokurorui duodamas laikas, reikalingas susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti dalyvauti teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusysis ĮNukentėiusvsis/yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizines, turtinės ir moralinės žalos. Nukentėjusysis teisme

užima dvejopą procesinę padėtį, nes jis yra kaltinimo šalis ir liudytojas. Nukentėjusysis kaip bylos nagrinėjimo dalyvis ir kaltinimo šalis teisme: 1. Gina savo teises ir teisėtus interesus; 2. yra suinteresuotas bylos baigtimi; 3. gali aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir daryti įtaką šiam procesui bei jo rezultatams (BPK 7, 28, 34str.).

251 straipsnis. Nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimo pasekmės Jei neatvyko nukentėjusysis ar jo atstovas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus.

Jeigu į teismo posėdį neatvyko nukentėjusysis, tačiau atvyko nukentėjusiojo atstovas (pagal įstatymą ar įgaliotas atstovas) ir teismas j į pripažįsta tinkamu, savo nutartimi leidžia jam dalyvauti procese, byla gali būti nagrinėjama be nukentėjusiojo. Jei nukentėjusįjį reikia apklausti kaip liudytoją, kurio parodymai svarbūs priimant nuosprendį, atstovas nukentėjusiojo pakeisti negali ir jis turi būti iškviestas į teismą išskyrus atvejus, kada nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jeigu privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas į taikinamąjį teismo posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, procesas dėl skundo nutraukiamas.

Be svarbios priežasties neatvykusio nukentėjusiojo atžvilgiu gali būti taikomos BPK 163str. numatytos priemonės.

^Ka įtinamasis TČaltinamasis{yra centrinė proceso figūra, apie j į teisme telkiasi kitų bylos nagrinėjimo dalyvių pastangos ir veiksmai. įstatymas jam suteikia plačias ir realias teises gintis nuo pareikšto ir teisme nagrinėjamo kaltinimo. 246 straipsnis. Kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme 1. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma Nagrinėti bylą,

..„,/,./....,...:.. I-!J»I- •

z. Kai kaltinamasis šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nedalyvauja teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas vyksta bendra tvarka, išskyrus šio Kodekso XXXII skyriuje nustatytas išimtis.

247 straipsnis. Kaltinamojo neatvykimo pasekmės Jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.

Taigi byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant kaltinamajam tik jei yra abi sąlygos numatytos BPK 246str. ld. t.y.: 1.Kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoįs_2^/engia atvykti į teismą. Įstatyme numatytoglsirntyaEikai byla nagrinėjama be kaltinamojo jo savavališko pasišalinimo iš teismo posėdžio atvejais (BPK 248str. 3d . f f ia i kaltinamasis pašalinamas iš teismo posėdžių salės dėl netinkamo elgesio (BPK 259 str. ld.)jjTcai teismas leidžia kaltinamiesiems laikinai nedalyvauti tiriant kitų kaltinamųjų padarytas veikas (BPK 248 str. 2d.) ir pan. Nepaneigia bendro reikalavimo, kad kiekviena byla turi būti nagrinėjama teismo posėdyje, dalyvaujant pačiam kaltinamajam.

Teisme kartu su nepilnamečiu kaltinamuoju gali dalyvauti jo atstovas pagal įstatymą, tačiau atstovo neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jo dalyvavimas būtinas (BPK 249str.)

Gynėjas Viynė]as[kaip ir kaip ir kaltinamasis pirmosios instancijos procese yra šalis. Gynėju baudžiamosiose bylose yra advokatas. Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jei tam neprieštarauja kaltinamasis. įstatymas gynėjui suteikia visapusiškas teises, kuriomis naudodamasis jis gali tinkamai vykdyti gynybos funkciją (BPK 48str.). Gynėjas ypač teisme kaip pagrindinėje baudžiamojo proceso stadijoje privalo panaudoti visas įstatymuose numatytas priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės teisinančios kaltinamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę ir teikti kaltinamajam teisinę pagalbą. Gynėjas, neatvykęs į teismą, gali būti pakeistas kitu. Jeigu gynėjas negali daugiau kaip tris dienas iš eilės dalyvauti procese, teisėjas siūlo kaltinamajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šis to nepadaro privalo paskirti gynėją(BPK 50str.). Tokiais atvejais kaltinamojo sutikimas nebūtinas. Naujai įstojusiam gynėjui duodama laiko susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti dalyvauti teisiamajame posėdyje. Pakviestas ar paskirtas gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti į teismą (be pateisinamos priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163str. numatyta bauda). Pagal BPK 248str. 2d. gynėjas kaip ir jo ginamas kaltinamasis grupinėje byloje gali nedalyvauti tiriant įrodymus, nesusijusius su šiuo kaltinamuoju, ir nebūti tuo metu posėdžių salėje.

Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas įGivitimr?e!čovaabaudžiamoioie byloje pripažįstamas juridinis ar fizinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirktą turtinę ar neturtinę žalą. Civilimais atsakovai^gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už nusikalstama veika kaltinamojo padarytą žalą.

Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyksta civilinis ieškovas ar jo atstovas, kuriems buvo pranešta apie posėdį ir iš kurių nėra jokio prašymo nagrinėti civilinį ieškinį jiems nedalyvaujant (jeigu yra raštinis prašymas nagrinėti civilinį ieškinį jam nedalyvaujant, teismas, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomonės priima nutartį nagrinėti civilinį ieškinį neatvykus civiliniam ieškovui. Tokia nutartis įrašoma į teisiamojo posėdžio protokolą), teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą ir tai nurodo rezoliucinėje nuosprendžio dalyje. Civiliniui ieškovui tokiu atveju paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį tais atvejais, kurie numatyti BPK 117str.( Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ). Tokiu atveju teismas gali pripažinti, kad reikia bylą nagrinėti nedalyvaujant civiliniam ieškovui ar asmeniui, kuriam nusikalstama veika padaryta žala

Jei į teisiamąjį posėdį neatvyksta civilinis atsakovas ar jo atstovas, civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas ir jiems neatvykus.

Literatūra: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. Goda G., Kazlauskas M., Kuconis Pr. Baudžiamojo proceso teisė. Vadovėlis. Vilnius. 2005 Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso komentaras Teismų praktika (atskirame dokumente): Baudžiamoji byla Nr. 2K-541/2006

Baudžiamoji bylaNr. 2K-7-393/2005

4. Bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinimo pakeitimas teisme. (Karolina Rudaitvtė) , ,

A 55-Pranešimo negavau.

5. Teisiamojo posėdžio tvarka (Rūta Skinkvtė)

Siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso įstatymuose įtvirtintas proceso dalyvių teises išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, kad būtų priimti teisėti, pagrįsti ir teisingi sprendimai, teisiamojo posėdžio metu turi būti laikomasi tam tikros tvarkos ir drausmės. Teisiamojo posėdžio tvarka apima tris skirtingus, tačiau aiškiu loginiu ryšiu susietus dalykus:

I. teismo etiketą (BPK 258 str.); II. nagrinėjimo teisme pertrauka ir bylos nagrinėjimo atidėjimą (BPK 243 ir 244 str.);

III. teisiamojo posėdžio tvarką pažeidusiems asmenims taikomas priemones (BPK 259str.).

eigą. Teismui įeinant į posėdžių salę, taip pat išeinant iš jos, visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys atsistoja. Paprastai apie tai, jog į posėdž salę įeina balsu praneša posėdžio sekretorius. Visi proceso dalyviai gali kalbėti, užduoti klausimus, pateikti paaiškinimus ir pan. tik leidus teisiamo posėdžio pirmininkui. Proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami, išskyrus asmenis, kurie yra ligoti stovėti negali. Tais atvejais, kai proceso dalyviai bendrauja tarpusavyje ar su kitais į teismą kviestais asmenimis, j ie tai gali daryti ir nestovėdarr Proceso dalyviai savo baigiamąsias kalbas, kaltinamasis savo paskutinį žodį pasako stovėdami. Skelbiant nuosprendį visi teismo posėdžių salė esantys asmenys nuosprendį išklauso stovėdami.

II. Pertraukos ir bylos nagrinėjimo atidėjimas yra organizacinio pobūdžio teisiamojo posėdžio tvarkos elementai, kurių paskirtis - sudaryti sąlygas normaliam bylų procesui.

Teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali hfiti gp.rtrauJctns^ išskyrus poilsiui, neatvykusiems į posėdį asmenims pakartotini iškviesti, naujiems įrodymams išreikalauti arba dėl kt. svarbių priežasčių daromas pertraukas. Padarius pertrauka teismo posėdis tęsiamas toliai nekartojant jau atliktų veiksmų. Įstatymai neriboja pertraukų trukmės. Pertraukų metu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas bei atlikti kitus darbus. P pertraukų gali pasikeisti prokuroras, kaltinamojo gynėjas, vertėjas, ekspertas, bet teisėjas negali būti keičiamas. Nors teismas vyksta su pertraukoir rašomas vienas teisiamojo posėdžio protokolas, kuris pasirašomas pasibaigus visam posėdžiui. Tik pasikeitus posėdžio sekretoriui, jis pasirašo t protokolo dalį, kurią j is surašė. Protokole turi būti žymima nutartis daryti pertrauką, nurodant kuriam laikui ir dėl kokių priežasčių daromo pertraukos.

Bylos nagrinėjimo atidėjimas - bylos nagrinėjimo nukėlimas į kitą teisimąjį posėdį. Pagal įstatymą bylos nagrinėjimas atidedamas, kai:

1) į teisiamąjį posėdyje neatvyksta kas nors iš šauktų asmenų; 2) nesant tokiems asmenims negalima nagrinėti bylos tame teisiamajame posėdyje.

Tačiau ir esant tokiai situacijai dar nebūtina atidėti bylos nagrinėjimo, nes, kaip minėta, procese galima padaryti pertrauką ir pakartotinai iškviesti neatvykusius asmenis. Bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į:

& Konstitucinį Teismą, kol bus gautas j o nutarimas; JZ { kompetentingą ES teisminę instituciją dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo, kol bus gautas šios

institucijos preliminarus nutarimas. Šias atvejais byla turi būti būtinai atidėta. Jei bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių, t.y. pakartojant

per pirmą nagrinėjimą jau atliktas, tačiau procesui privalomas procedūras. Bylos nagrinėjimas atidedamas teismo nutartimi.

III. /Teisiamojo posėdžio tvarkos paže id imas^ tai veiksmai arba neveikimas, kuriais nesilaikoma BPK nustatytos teisiamojo posėdžio tvarkos ir kliudoma tinkamai vesti posėdį arba neklausoma teisiamojo posėdžio pirmininko nurodymų ar kitaip demonstruojama nepagarba teismui. Įstatymas

numato tokias priemones pažeidėjams. Teisiamojo posėdžtojyarkos pažeidėjaj įspėjami žodžiu. Šis įspėjimas įrašomas į teisiamojo posėdžio protokolą. Teisiamojo posėdžio tvarką pažeidę asmenys pirmiausia teisiamojo posėdžio pirmininko yra įspėjami, kad jie netinkamai elgiasi. Jeigu į

tokius įspėjimus nereaguojama, teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjai teismo nutartimi pašalinami iš posėdžių salės<Prokurora5 ar^ynėjas^ kurie po teisiamojo posėdžio primininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, tęį^ijio nutarĮjmį pali būti nušalinti nuo

dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas atidedamas arba daroma pertrauka, kol nušalintas prokuroras ar gynėjas bus pakeistas kitaisT Bvloje nedalyvaujantys asjTiens k,teismo publika") pašalinami posėdžio pirmininko patvarkymu. Visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys, nepaklūsta sprendimui juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ar pašalinti iš posėdžių salės, arba nors ir paklūsta, bet tai daro triukšmaudami

ar rodydami kitokią nepagarbą teismui, gali būti teismo nutartimi nubausti bauda arba areštu remiantis BPK 163 str. Areštas negali būti paskirtas prokurorui ar gynėjui. Tokios nutartys gali būti skundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka: skundas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos turi

būti paduodamas nutartį priėmusiam teismui.

6. NUTARTYS, PRIIMAMOS TEISIAMAJAME POSĖDYJE. JŲ RŪŠYS IR PRIĖMIMO TVARKA.

(Erika Ščiogoleva)

nagrinėjant baudžiamąją bylą I-osios i. teismo teisiamajame posėdyje yra atliekami įvairūs procesiniai veiksmai (e.g. pareiškimus daro proceso dalyviai, ekspertai ir specialistai teikia išvadas ir paaiškinimus ir pan.). Dažniausiai procesinė veikla teisiamajame posėdyje vyksta žodžiu, tačiau viską būtina fiksuoti. Fiksuojant procesinius veiksmus siekiama tinkamai įgyvendinti teisingumo tikslus, sukurti realias proceso dalyvių procesinių teisių gynimo būdus ir t.t.

P r i e ž a s t y s, dėl kurių būtina teisiamojo posėdžio eigą ir rezultatus fiksuoti: 1. teismui priimant nuosprendį (ypač jei procesas vyksta ilgesnį laiką) tenka remtis raštu užfiksuotais įrodymais: tam, kad teisingai ir tinkamai

būtų įvertintos visos bylos aplinkybės, argumentuotai motyvuoti būtų galima galutinį sprendimą dėl bylos išsprendimo; 2. kaip užtikrinimo priemonė, kad proceso dalyvių parodymai ir pareiškimai tinkamai (būtent taip kaip j ie sakė) įforminti; 3. tuo, kas užrašyta galima remtis apskundžiant teismo sprendimą kontrolinėse stadijose (apeliacijoje ir kasacijoje) - teisių įgyvendinimo

priemonė; 4. procesas taip pat gali būti atnaujintas; 5. tam, kad bylos medžiaga - teisingumo valdymo kaip valstybės funkcijos rezultatas - išliktų tam tikrą laiką archyvuose.

Visa teisiamojo posėdžio eiga ir rezultatai fiksuojami trijų tipų procesiniuose dokumentuose: - f . teismo nutartyse; - (2) teisiamojo posėdžio protokole; - ( 2 ) naudojant vaizdo ir garso įrašymo priemones.

( ^ į ) TEISMO NUTARTYS.

BPK 253 str. nurodo, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones.

Tai reiškia, kad iškilę klausimai užfiksuojami teismo procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad BET KOKS teismo sprendimas yra užfiksuojamas teismo nutartimi. Jei nėra nutarties, reiškia, kad klausimas neišspręstas. Svarbu tai, kad visi klausimai, iškylantys teisiamajame posėdyje, sprendžiami pirmiausiai išklausius proceso šalių nuomonę.

SVARBU: teismo nutartys, priimamos teisiamojo posėdžio metu gali būti skundžiamos: a) apeliacine tvarka; b) BPK X dalyje numatyta tvarka.

1) r a š y t i n ė s (t.y. tokios, kurios surašomos kaip atskiri procesiniai dokumentai, klausimų sprendimai čia priimami pasitarimų kambaryje. Be to, šiuose dokumentuose išdėstoma sprendžiamo klausimo esmė, taip pat sprendimo priėmimo motyvai ir suformuluojamas priimtas sprendimas);

2) p r o t o k o l i n ė s (teismo priimti sprendimai, kuriuos teismas apsvarsto ir priima posėdžių salėje, t.y. neišeinant į pasitarimų kambarį. Priimtas sprendimas paskelbiamas ir jis užrašomas protokole teisiamojo posėdžio).

Kokią formą ji įgis, priklauso nuo sprendžiamo klausimo svarbos. Svarbesnės nutartys surašomos kaip atskiri dokumentai. įstatyme ne visada konkrečiai nurodoma, kada turi būti priimtos rašytinės, o kada žodinės nutartys.

Teismų praktika čia: tais atvejais, kai įstatyme nenumatyta, jog turi būti priimta rašytinė nutartis, ji priimama, kai atmetami pareikšti proceso dalyvių prašymai, kai įstatyme numatyta tokių nutarčių apskundimo galimybė, tp bet kuriuo kt atveju, kai abejojama, rašytinė ar žodinė nutartis turi būti priimama.

BPK 253 str. 2 d. nurodo, kad šį klausimą sprendžia teismas. (?)

t v a r k a : dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomonės išklausymas; klausimo/sprendimo apsvarstymas; nutarties priėmimas pasitarimų kambaryje/posėdžių salėje; nutarties paskelbimas (+ įrašymas į teismo posėdžio protokolą).

Teismo nutartimis taip pat gali būti priimami tokie procesiniai sprendimai: 1. bylos nagrinėjimo atidėjimas (remiantis BPK 234 str. 5 d. nurodytais pagrindais. LAT konsultacija: kai išnyksta nurodyti šioje dalyje

pagrindai, turi būti atnaujinamas nagrinėjimas); 2. bylos išskyrimas ir sujungimas (išskiriama vadovaujantis BPK 254 str. numatytomis taisyklėmis. Išskiriama tada, jei tai padėti gali

greičiau išnagrinėti bylas, ir remiantis 254 str. 2 d. Sujungimas gana retas: paprastai galima sujungti bylas, jei keli asmenys yra kaltinami kartu padarę Nv ar kelias Nv, arba jei vienas asmuo kaltinamas kelių Nv padarymu);

3 . bylos nutraukimas (BPK 235 str.* ir taip pat 254 str. 4 d.*(, be to nutraukimo pagrindui svarbu BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. numatytos aplinkybės - žr. "svarbu žinoti");

4. bylos perdavimas prokurorui (BPK 234 str. 2 d. TURI būti perduodama - BPK 219 str. numatytų pagrindų buvimas, 3 d. numatytu atveju GALI BŪTI perduodama);

5. kiti sprendimai.

* LAT konsultacija. Dėl BPK 235 straipsnio, 254 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo B3-295 2003 m. gruodžio U d.

Klausimas. Kurioje teisminio nagrinėjimo stadijoje gali būti sprendžiamas baudžiamojo proceso nutraukimo, suėjus apkaltina-mojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, klausimas? Konsultacija. Baudžiamojo proceso nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, klausimas gali būti sprendžiamas visose bylos teisminio nagrinėjimo stadijose, pradedant nuo bylos parengimo nagrinėti pirmosios instan-cijos teisme. Galimybę spręsti šį klausimą numato BPK 235 straipsnis, 254 straipsnio 4 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad patys senaties terminai yra skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosp-rendžio priėmimo dienos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (BK 95 straipsnio 2 dalis).

** Ištrauka iš baudžiamosios bylos Nr. 2K- 338/2006 Kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad baudžiamasis procesas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, turi būti nutrauktas teismo nutartimi, nes to reikalauja BPK 254 straipsnio 4 dalis. Taigi pritartina teismų praktikai, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas dėl konkretaus kaltinimo nutraukiamas teismo nutartimi. Tačiau ta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino pasibaigimo buvo nutrauktas pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne atskira teismo nutartimi, kasatoriaus A. B. įstatymų garantuotų teisių nesuvaržė ir teismui nesukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingo sprendimo byloje. Kasatorius įsitikinęs, kad tik teismui priėmus atskirą nutartį, o ne apkaltinamuoju nuosprendžiu išsprendus baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl kaltinimo pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, jis galėjo nevaržomai pasinaudoti gynybos teise apskųsti teismo priimtą nutartį ir tokiu būdu, kasatoriaus nuomone, tikėtina, kad būtų suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl kito kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tokie kasatoriaus samprotavimai dėl teisės į gynybą realizavimo garantijų grindžiami prielaidomis ir yra nepagrįsti.

Šioje byloje teismas vadovavosi LAT konsultacija: Dėl BPK 235,254 str. taikymo B3-250 2003 m. birželio 24 d.

Klausimas. Ar nutraukiant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties termi nams, sprendžiamas kaltinamųjų kaltės klausimas? Kaip tokiais atvejais spręstinas civilinio ieškinio klausimas? Konsultacija. Klausime nurodytais atvejais kaltinamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas, nes dėl baudžiamosios atsakomybė: senaties terminų suėjimo byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235 str., 254 str. 4 d.). Tokiais atvejais civilinis ieškinys pa

Nutarčių priėmimo - A - 2 " i " y

SVARBU ŽINOTI - LAT konsultacija

Dėl BK 2 straipsnio 6 dalies, BK 291 straipsnio, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 235, 254 straipsnių taikymo B3-351 2005 m. vasario 14 d.

Klausimas. Ar gali būti asmuo teisiamas už neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą, jeigu jis už tuos pačius veiksmus (tą patį sienos perėjimą) nubaustas administracine tvarka Latvijos Respublikoje, bet tik už neteisėtą Latvijos Respublikos valstybės sienos per-ėjimą? Jeigu Lietuvos Respublikoje asmuo negali būti teisiamas, tai kokį ir pagal kokias BPK normas teismas turi priimti sprendimą? Konsultacija. Sprendžiant Latvijos Respublikoje administracine tvarka už neteisėtą valstybės sienos perėjimą nubausto asmens pakartotinio nubaudimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Latvijos Respublikos valstybės sienos režimo pažeidimas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas (Latvijos Respublikos BK 283 straipsnis), už kurį gali būti baudžia-ma areštu arba pataisos darbais, arba bauda iki 30 minimalių mėnesinių algų, ir kaip administracinis teisės pažeidimas (Latvijos Respublikos ATPK 194-1 straipsnis), už kurį gali būti baudžiama bauda iki 150 latų ar administraciniu areštu iki 15 parų. Vertinant sankcijų griežtumą, galima daryti išvadą, kad asmens veika Latvijos Respublikos teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai sričiai. Taip pat reikia įvertinti tai, kad neteisėtas Latvijos Respublikos valstybės sienos perėjimas kartu yra ir neteisėtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimas. Atsi-žvelgiant į šias aplinkybes ir pripažinus, kad Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimas nubausti asmenį administracine tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisei, Lietuvos Respublikos teisme esanti byla nutraukiama.

Nutraukdamas bylą, teismas turėtų vadovautis BK 2 straipsnio 6 dalimi ir BPK 235 straipsniu (nagrinėjant bylą teisme - 254 straipsnio 4 da-limi), nes dėl asmens padarytos veikos yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos teismų pripažintas Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimas. Tai pagal analogiją atitinka BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto numatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Nepriklausomai nuo to, ar ši aplinkybė paaiškėja rengiant bylą nagrinėti teisme, ar teisminio nagrinėjimo metu, teismas bylą nu-traukia nutartimi.

Naudota literatūra: BPK BPK komentaras Teismų praktika.