MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOTEISĖS FAKULTETO

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS IR KRIMINOLOGIJOS KATEDRA

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SPECIALIOSIOS DALIES PASKAITŲ IR SEMINARŲ TEMINIAI PLANAI

Pagrindinių dieninių studijų 3 kurso studentams

5 semestras Paskaitos - 32 val., seminarai – 32 val. Auditorinio darbo formulė: 2+2

Parengė: doc. dr. Olegas Fedosiukas

5 semestro paskaitų ir seminarų teminis planas:

Nr. Temos pavadinimas Iš viso val.

Pask. (val.)

Sem. (val.)

Kolok(val.)

1. Įvadas į baudžiamosios teisės specialiosios dalies studijas 2 - 22. Nusikaltimai žmogaus gyvybei 8 4 43. Nusikaltimai žmogaus sveikatai 4 2 24. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei 4 2 25. Nusikaltimai žmogaus laisvei 6 2 26. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio

apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui8 4 4

7. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai 2 2 28. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir

orumui. 3 2 1

9. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui 3 2 110. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms

teisėms ir turtiniams interesams18 8 8

11. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei

2 2 1

12. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms

1 1 1

13. Nusikaltimai asmenų rinkimų ar referendumų teisėms bei tvarkai

1 1 -

1 semestro temos 2Viso: 64 32 30 2

Temos savarankiškoms 5 semestro studijoms:1. Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.2. Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.3. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai piliečių rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos prezidento, seimo bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai.

1

5 semestro seminarų teminis planas

1 seminaras. Įvadas į baudžiamosios teisės specialiosios dalies studijas (2 val.).

Tema: Nusikaltimai žmogaus gyvybei (4 val.)

2 seminaras. Nužudymas (2 val.)1. Nužudymo samprata:

Gyvybė kaip įstatymo saugoma vertybė. Gyvybė kaip įstatymų saugoma vertybė yra socialinė vertybė saugoma visuomenės besąlygiškai. Draudimas žudyti yra būtina visuomenės gyvavimo iš išlikimo sąlyga, socialinės tvarkos neatimama dalis. Pati gyvybė yra biologinė būsena būdinga žmogui, kai žmogus jau gimęs, bet dar nemiręs. Gyvybė saugoma įstatymo nepriklausomai nuo žmogaus padėties, jo sveikatos būklės, amžiaus. Su gyvybe susijęs nusikaltimo dalykas, tai yra žmogaus kūnas, gyvas žmogus arba nukentėjusysis (ne procesine prasme).

Gyvybės pradžios ir mirties momentai.Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas4 straipsnis. Vaiko gimimo momentas1. Vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijai yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo.

Mirties momentas labai svarbus ir tai nustato žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymasMirtis – negrįžtama žmogaus organizmo, kaip visumos, žūtisMirties momentas – laikas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba kai negrįžtamai nutrūksta visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veikla.

Gyvybės atėmimo būdai, priežastinio ryšio nustatymo nužudymų bylose ypatumai.

Pagrindinis nužudymo sudėties subjektyvusis požiūris yra veika, kuri pasireiškia ir veikimu ar neveikimu. Dažniausiai tai yra veikimas. Aktyvūs ir dažniausiai smurtinio poveikio veiksmai. Veiką detalizuoja būdai (būdai yra fakultatyvusis požymis). Gali būti nužudymas ir nesmurtinis (nuodai, mechanizmu sugadinimas. Smurtas – audiniu ir ju vientisumo pazeidimas. Neveikimas – maisto nedavimas, vaistu nedavimas ir tt. Kai yra neveikimas, turi būti kažkieno pareiga veikti. Gyvybė nors ir absoliuti vertybė, bet įstatymas turi išimčių. Įstatymas nesaugo gyvybės nuo savižudybės. Kartais veiką pateisina specialios aplinkybės ir smurtinį veikimą kitų asmenų gyvybės atžvilgiu pvz būtinoji gintis, karo operacijos, tarnybos pareigų vykdymas, tokie atvejai nelaikomi nužudymu, nes egzistuoja teisėtumo sąlygos. Veika turi būti neteisėtas aktas, prieštaraujantis įstatymas. Po veikos kitas svarbus požymis yra padariniai arba mirtis ir mirtis turi būti įvykusi, jei žmogus dar bent kiek gyvas, nužudymas nebaigtas, yra tik pasikėsinimas. Jei mirė po pasikėsinimo – perkvalifikuojama. Tarp veikos ir padarinių turi būti priežastinis ryšys. Visada būtina nustatyti, kad neteisėta veika tapo mirties priežastimi. Nužudymuose priežastinis ryšys labai svarbus.

1. Nukentėjusysis mirti gali ne iš karto2. Nukentėjusysis gali mirti nuo poveikio, kuris paprasta mirties nesukelia, pvz nuo vieno smūgio. 3. Kartais pati auka pasirenka dėl veikos labai rizikinga gelbėjimosi būdą ir žūsta.

4. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsi-radusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

2

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomy-bė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padary-tos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau mirtį sukėlė kita ap-linkybė (pvz., dėl to, kad gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan.), veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis.

Tyčinė kaltė. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia nužudant. Motyvų nustatymo reikšmė kvalifikuojant nužudymus.

5. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė at-imama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmo-ningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia.

6. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Šių tyčios rūšių nustatymas ypač svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių.

Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai at-imti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (šovė ir nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą.

Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužu-dymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinky-bes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėju-siojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

15. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nėščios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas žinojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo su-vokti, kad nukentėjusioji yra nėščia.

Veikos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas.

Nužudymo, padaryto bendrininkaujant, kvalifikavimo ypatumai.

7. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų.

Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudenti-niais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

3

Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiks-mus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti as-menys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia.

8. Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų daly-vavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis.

Dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamą vei-ką (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį – bendrininko aktyvumo lygis atimant gyvybę.

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nužudymo vykdytojas yra toks asmuo, kuris nukentėjusįjį nužudė pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis, arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asme-nis, arba kitus asmenis, kurie dėl nužudymo nėra kalti.

Asmenys, kurie dėl nužudymo nėra kalti, tai tokie asmenys, kurie, neturėdami tyčios atimti gyvybę, veikė pagal kaltininko valią ir savo veiksmais nukentėjusiajam atėmė gyvybę arba sutrikdė sveikatą. Jeigu toks asmuo turėjo ir galėjo numatyti, kad savo veiksmais nukentėjusiajam gali atimti gyvybę arba sutrik-dyti sveikatą, tai jis atsako pagal BK 132 ar kitus straipsnius.

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiek-vienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu. Tokių bendrininkų veika kva-lifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį.

Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne vi-si asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių pada-ryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo žmogui atimant gyvybę, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šį nusikaltimą kitam ar kitiems asmenims, jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. Tačiau jei nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tie-siogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Organizatoriaus, tiesio-giai dalyvavusio atimant žmogaus gyvybę, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis.

9. Nužudymas gali būti padarytas bet kokia bendrininkavimo forma. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatą nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų as-menų yra nužudymo vykdytojai.

Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, todėl pagal BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalis ir vienas nužu-dymas gali būti pripažintas padarytas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo. Tada visų orga-nizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį, o nusikalstamo susivienijimo – pagal BK 129 straipsnio atitinkamas dalis ir 249 straipsnį.

Nužudymo, padaryto peržengiant būtinosios ginties ribas, kvalifikavimas.

11. Nužudymas, padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, kvalifikuojamas tik pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytiems kvalifikuoja-miesiems požymiams.

2. Nužudymą kvalifikuojančių požymių turinys.

12. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (mažamečio), kai nužu-domas asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus, ir kai nustatyta, kad kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplin-kybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturi 14 metų.

13. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejegiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos po-būdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui.

Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžia-

4

gų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes.

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panau-dojimo.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nu-kentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę.

14. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (savo motinos, tėvo ar vaiko), kai kaltininkas nužudo savo motiną, tėvą ar vaiką, kurie tokie jam yra pagal kilmę, ir ši aplinkybė jam yra žinoma.

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tais atvejais, kai nužudomi motina ar tėvas, kuriems kalti-ninko atžvilgiu yra apribota tėvų valdžia arba jų teisės yra panaikintos vaiką įvaikinus, bet kaltininkas ži-no, kad tas asmuo yra jo motina ar tėvas pagal kilmę, taip pat ir tais atvejais, kai kaltininkas nužudo kitų įvaikintą asmenį, žinodamas, kad nukentėjusysis yra jo vaikas pagal kilmę.

Motinos ar tėvo, nužudžiusių savo vaiką, veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus.

Šio nusikaltimo vykdytoju gali būti tik nukentėjusiojo tėvas, motina ar vaikas. Kitų asmenų, kurie atliko vykdytojo veiksmus nužudant bendrininko tėvą, motiną ar vaiką tai suvokdami, veika kvalifikuoja-ma pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

15. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nėščios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas žinojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo su-vokti, kad nukentėjusioji yra nėščia.

Veikos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas.

16. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmo-nių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atski-rų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą su-manymą nužudyti bent du asmenis.

Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužu-dyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straips-nio 2 dalies 5 punktą.

Kai kėsinamasi nužudyti du asmenis, tačiau nė vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pa-gal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Tuo atveju, kai kaltininko sumanymas buvo nužudyti tris ir daugiau asmenų, bet pavyko nužudyti du asmenis, o į kitus tik pasikėsinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas ir tada, kai kaltininkas sumanymą nužudyti vieną žmo-gų įgyvendina numatydamas, jog dėl jo veikos gali žūti keli žmonės. Tokiu atveju, žuvus bent dviem žmonėms, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nepriklausomai nuo to, kad dėl vienų asmenų gyvybės atėmimo jo tyčia buvo tiesioginė, o dėl kitų – netiesioginė.

17. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiauru-mu.

Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skaus-mo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.).

Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panau-doto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą.

Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias.

5

Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

Veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs, negali būti vertinami kaip nužudymo tąsa, ir jų pobūdis nužudymo būdo vertinimui reikšmės neturi.

Jeigu po nužudymo lavonas sunaikinamas ar susmulkinamas į dalis, turint tikslą paslėpti nužudymą, dėl to veika taip pat negali būti kvalifikuojama kaip nužudymas itin žiauriai.

Kai po nužudymo kaltininkas padaro veiksmus, kuriais išniekinamas mirusiojo kūnas, iš jo pasity-čiojama, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį – BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 311 straips-nio 1 dalį.

18. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pa-vojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei.

Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali.Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia

nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan.Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nu-

kentėjo bent vienas kitas žmogus.Jei siekdamas nužudyti vieną žmogų ir veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas

atima gyvybę dviem ar daugiau žmonių, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus.

Tuo atveju, kai veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas siekė nužudyti ir nužudė vieną žmogų, o kitiems padarė sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 da-lies 7 punktą kaip nužudymas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ar 140 straipsnį, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio.

Jei veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas siekė nužudyti du ar daugiau asme-nų, bet nužudytas tik vienas, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkta bei 22 straipsni ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus.

Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tik tada, kai kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužu-dymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei.

19. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paska-tų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamų-jų požymių.

Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asme-ninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Jei kaltininkas vienu metu dėl chuliganiškų paskatų nužudė vieną asmenį, o kitiems sutrikdė sveika-tą, be to, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir priklausomai nuo jo tyčios rūšies kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu – arba pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, arba pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, arba pagal 138 straips-nio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Jei kaltininkas nužudė nukentėjusįjį po to, kai šis pasipriešino jam kaltininko daromiems BK 284 straipsnyje numatytiems veiksmams, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kai kaltininkas nužudo žmogų dėl to, kad šis, atlikdamas tarnybos ar pilietinę pareigą, bando nu-traukti kaltininko daromą viešosios tvarkos pažeidimą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 284 straipsnį.

20. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paska-tų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdo-mas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėji-mo, kito asmens išlaikymo ir pan.).

6

Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Jei siekis turėti turtinės naudos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendintas, tai neturi įtakos nužudymo kvalifikavimui.

Jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų po-žymių, ir 178 straipsnį ar kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Asmens, kuris kitą asmenį kurstė, organizavo ar padėjo jam padaryti nužudymą už atlyginimą, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Nužudymas, padarytas plėšimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straips-nio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų po-žymių arba pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnį ar 263 straipsnio 2 dalį, jei plėšimo ar turto prie-vartavimo dalykas yra daiktai, numatyti šiose normose, ir veikos, padarytos dėl savanaudiškų paskatų.

Negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto tur-to, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradu-sias teisėtu pagrindu, ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos.

21. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (dėl nukentėjusiojo as-mens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai veiklai vykdant tarnybos ar piliečio pareigas dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdy-tą praeityje.

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tuo atveju, jei nukentėjusysis nužudymo metu jau nėjo tų tarnybos pareigų, dėl kurių vykdymo kaltininkas kėsinasi į jo gyvybę.

Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vyk-dančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių in-strukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organiza-cijoje, veikla.

Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respub-likos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, pranešimas teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, užpulto as-mens gynimas ir pan.).

Jei nužudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, taip pat ne dėl nukentėjusiojo, o dėl jo artimųjų teisėto tokių pareigų vykdymo, toks nužudymas negali būti pripažintas padarytu dėl nukentėju-siojo tarnybinės ar pilietinės pareigos vykdymo.

Kėsinimasis į asmenų, numatytų BK 115 ir 116 straipsniuose, gyvybę yra baigtas nusikaltimas ne-priklausomai nuo kilusių padarinių ir papildomai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą nekvalifi-kuojamas.

22. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą) tik nustačius tokį tikslą, kuris yra būtinas šios nužudymo sudėties požymis.

Toks tikslas yra tada, kai iki nužudymo teisėsaugos institucijai arba nėra, arba, kaltininko manymu, dar nėra žinoma apie kitą (baigtą, pasikėsintą padaryti bet kokį, o rengiamą – tik sunkų ar labai sunkų) nusikaltimą, kurį kaltininkas siekė nuslėpti. Kitas nusikaltimas kvalifikuojamas atskirai. Kitas nusikalti-mas, kurį kaltininkas siekė nuslėpti, gali būti padarytas jo paties ar kito asmens, taip pat tuo pačiu kaip nužudymas ar skirtingu laiku.

Kai kaltininkas nužudo, siekdamas nuslėpti kito asmens padarytą nusikaltimą, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, o pagal BK 237 straipsnį papildomai nekvalifikuojama.

Nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko pasiekti norimą tikslą – nuslėpti kitą nusikaltimą, jis atsako pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

23. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 12 punktą (siekiant įgyti nuken-tėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui), kai nustatomas toks nužudymo tikslas nepriklausomai nuo to, ar pavyko kaltininkui audinį ar organą igyti.

24. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nuken-tėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplin-kybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psi-chiatrinė ar kitokia ekspertizė.

7

Neteisėtas poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėju-siojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėju-siojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pa-siruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga la-bai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga la-bai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių.

Kaltininkui artimų asmenų sąvoka nėra ribojama formaliais požymiais. Tai gali būti šeimos nariai, artimi giminaičiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais kaltininką sieja glaudūs ryšiai ir jų pobū-dis leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo poelgis dėl to ir sukėlė labai didelį kaltininko susijaudinimą.

Jei dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto kaltininkas veikė esant būtinajai ginčiai, tai veikai taikomos BK 28 straipsnyje numatytos taisyklės. Jei būtinosios ginties ribos peržengtos esant staigaus didelio susi-jaudinimo būsenai, tai tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį.

Nužudymas staiga labai susijaudinus, padarytas net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytoms kvalifikuojamosioms aplinkybėms, kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį.

25. Pagal BK 131 straipsnį veika kvalifikuojama tada, kai motina nužudo savo naujagimį dėl gimdy-mo nulemtos psichinės būsenos, o ne dėl kitų priežasčių.

Moters psichinės būsenos, kurią sukėlė gimdymas, ypatybės nustatomos remiantis specialisto išvada, o prireikus gali būti skiriama teismo psichologinė, psichologinė–psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik naujagimio motina. Kitų asmenų, dalyvavusių nužudant nauja-gimį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus arba, priklausomai nuo jų vaidmens darant nusikaltimą, ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis. BK 131 straipsnis neregla-mentuoja laikotarpio tarp gimdymo ir nužudymo trukmės, todėl, kvalifikuojant veiką, medicininiai nauja-gimio sąvokos kriterijai neturi reikšmės.

Jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iš anksto, dar iki gimdymo, tada nepriklauso-mai nuo gimdymo sukeltos būsenos ypatybių motinos veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 da-lies atitinkamus punktus.

2 punktas ir 3 seminaras3 seminaras. Privilegijuoti nužudymai ir neatsargus gyvybės atėmimas (2 val.)1. Nužudymas labai susijaudinus: Afekto samprata. Nukentėjusiojo neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis kaip priežastis, sukelianti afektą. Laiko tarpo tarp nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio ir nužudymo reikšmė. Kaltės turinys. Nužudymo labai susijaudinus atribojimas nuo būtinosios ginties ribų peržengimo.2. Naujagimio nužudymas: Naujagimis kaip nukentėjusysis. Gimdymo nulemta motinos būsena kaip privilegijuojantis požymis. Priežastinis ryšys tarp gimdymo nulemtos būsenos ir veikos. Naujagimio motina kaip nužudymo subjektas. Kitų asmenų, kartu su motina dalyvavusių naujagimio nužudyme, veikos kvalifikavimas. Kaltės turinys.3. Neatsargus gyvybės atėmimas ir jo požymiai.

8

4. Baudžiamoji atsakomybė už sukurstymą ar privedimą prie savižudybės, taip pat už padėjimą nusižudyti.

Literatūra temai „Nusikaltimai asmens gyvybei“:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“// Teismų praktika. 2004. Nr. 21.Teismų praktikos bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei apžvalga // Teismų praktika. 2004. Nr. 21.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalga 1997 m. birželio 13 d. „Dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo įstatymų taikymo baudžiamosiose bylose” // Teismų praktika. 1997. Nr. 7Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Aliukonienė R., Milinis A. Kitų žmonių gyvybei pavojingas būdas kaip nužudymo, sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis // Teisė. 2006. Nr. 59 .Kavoliūnaitė E. Žmogaus vaisiaus gyvybės apsauga baudžiamojoje teisėje //Teisės problemos 2006. Nr. 2 (52) arba http://www.teise.org/docs/research/egle(pataisytas).docLiesis M. Baudžiamosios atsakomybės už savanorišką aktyviąją eutanaziją ir padėjimą nusižudyti kritika filosofiniu – žmogaus teisių aspektu // Teisė. 2007. Nr. 64Liesis M. Hipokrato priesaika ir eutanazijos bei padėjimo nusižudyti kriminalizavimas: baudžiamosios teisės ir moralės santykio problemos // Teisė. 2008. Nr. 66 (1)Milinis A. Nužudymo kvalifikavimo problemos teismų praktikos pavyzdžiu // Teisė. 2003. Nr. 48.Piesliakas V. Kaltė ir jos nustatymo problemos bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai teismų praktikoje // Socialinių mokslų studijos. M.Romerio universiteto mokslo darbai. 2009. Nr.4Piesliakas V. Ką galima vadinti žudiku? // Justitia. 2010. Nr. 1 (73). Riaubaitė E. Tyčinės ir neatsargios kaltės atribojimas nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113).Gumbis J.  Eutanazija žmogaus teisių ir autonomijos kontekstu // Teisė 2003. Nr. 47.Juškevičius J. Kai kurie teisės į gyvybę prenataliniu laikotarpiu probleminiai aspektai // Sveikatos mokslai. 2007. Nr. 2.Jovaišas K. Nusikaltimai prieš asmenį BK projekte: įstatymų išbaigtumo problema // Teisės problemos. 1997. Nr.2.Kavoliūnaitė E. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios koncepcijos //Teisės problemos 2005. Nr. 2 arba http://www.teise.org/docs/upload/kavoliunaitepataisyta%20(1).docKavoliūnaitė E. Žmogaus vaisiaus gyvybės apsauga baudžiamojoje teisėje //Teisės problemos 2006. Nr. 2 (52) arba http://www.teise.org/docs/research/egle(pataisytas).docKlimka A. Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus gyvybei ir sveikatai.V.,1964.Liesis M. Baudžiamosios atsakomybės už aktyviąją eutanaziją ir padėjimą nusižudyti reglamentavimas Lietuvos, Vokietijos ir Olandijos baudžiamuosiuose kodeksuose // Teisė. 2005. Nr. 54Milinis A. Nužudymo samprata Europos sąjungos valstybių narių baudžiamojoje teisėje // Teisė. 2006. Nr. 59.Nocius J. Nusikaltimai žmogui. V.1998.

Tema: Nusikaltimai žmogaus sveikatai (2 val.)

4 seminaras. Sveikatos sutrikdymai (2 val.)1. Sveikatos sutrikdymo samprata ir jų klasifikavimas pagal sunkumo laipsnį bei kaltės formą. Sveikata kaip įstatymo saugoma vertybė. Sveikatos sutrikdymo ir fizinio smurto sampratų santykis. Sveikatos sutrikdymo kvalifikavimas, atsižvelgiant į atsiradusias pasekmes ir kaltės formą bei rūšį. Apibrėžtos ir neapibrėžtos tyčios įtaka kvalifikavimui.2. Sunkus sveikatos sutrikdymas ir jo požymiai. Sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantys požymiai.3. Nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jo požymiai. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantys požymiai.4 Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas ir jų pagrindiniai ir kvalifikuojantys požymiai. 5. Sveikatos sutrikdymo atribojimas nuo pasikėsinimo nužudyti.6. Sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas kaip kitų nusikaltimų sudėčių požymiai.

Literatūra temai „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“:

9

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ // Žin., 2003.05.30, Nr. 52-2357).Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Aliukonienė R. Kankinimas ar kitoks ypatingas žiaurumas kaip požymis, kvalifikuojantis sunkų sveikatos sutrikdymą // Teisė. 2005. Nr. 54 .Aliukonienė R. Milinis A. Kitų žmonių gyvybei pavojingas būdas kaip nužudymo, sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis // Teisė. 2006. Nr. 59 .Aliukonienė R. Sunkus sveikatos sutrikdymas: teorinės ir praktinės kvalifikavimo problemos. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. Pečkaitis. J.S. Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą // Teisiniai medicininiai smurto aspektai. Vilnius. 2002.

Tema: Nusikaltimai, pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai (2 val.)

5 seminaras. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai (2 val.)1. Neteisėtas abortas: Aborto samprata. Norminių aktų reglamentuota abortų atlikimo tvarka. Neteisėtas abortas kaip veika ir kaip pasekmė. Požymiai, rodantys kriminalinį aborto pobūdį. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Neteisėto aborto, sukėlusio moters mirtį arba sveikatos sutrikdymą, kvalifikavimas. 2. Privertimas darytis abortą: Privertimo samprata: privertimas kaip veika ir kaip pasekmė. Privertimo būdai. Kaltės turinys.3. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei: Palikimo be pagalbos samprata. Pavojus kito žmogaus gyvybei ir galimybė padėti kaip būtini nusikaltimo požymiai. Specialieji subjekto požymiai: pareiga rūpintis nukentėjusiuoju arba pavojaus jam sukėlimas kaip alternatyvios subjekto atsakomybės sąlygos. Kaltės turinys. Palikimo be pagalbos, sukėlusio žmogaus mirtį arba sveikatos sutrikdymą, kvalifikavimas.4. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas: Bendroji grasinimo samprata, realumas, turinio nustatymas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą kaip savarankiška nusikalstama veika ir kaip kitų nusikalstamų veikų objektyvusis požymis. Žmogaus terorizavimas ir jo galimos formos

Literatūra temai „Nusikaltimai, pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai“:Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ // Žin., 1994.03.09, Nr. 18-299).Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Čaikovski A., Žukovaitė I. Neteisėto aborto kriminalizavimas Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse // Teisė. 2010. Nr. 75.Docka P. Nuo aborto iki žmogžudystės // Justitia. 1999. Nr. 3.Fedosiuk O. Psichinės prievartos samprata baudžiamojoje teisėje // Jurisprudencija. 2001. T. 21 (13).Kavoliūnaitė E., Ragauskas P. Teisiniai abortų uždraudimo problemos aspektai ir jų vertinimas // http://www.infolex.lt/portal/papildomiok/isvados_apie_abortu_draudima.docMarcinauskaitė R. Psichinės bei fizinės prievartos sąsajos probleminiai aspektai baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje // Jurisprudencija. 2008, Nr. 11(113). p. 42-49.

Tema: Nusikaltimai žmogaus laisvei (24 val.)

6 seminaras. Neteisėtas laisvės atėmimas, žmogaus veiksmų laisvės varžymas (2 val.)1. Žmogaus laisvė kaip įstatymo saugoma vertybė.

10

2. Neteisėtas laisvės atėmimas: Neteisėto laisvės atėmimo samprata, formos, baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kvalifikuojantys požymiai. Neteisėtas laisvės atėmimas kaip kitų nusikaltimų požymis.3. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas: Žmogaus valios laisvė kaip įstatymo saugoma vertybė. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas kaip nusikalstamas vertimas elgtis prieš savo valią. Neteisėto reikalavimo ir psichinės prievartos turinys, baigtumo momentas. Kaltės turinys. Santykis su kitais nusikaltimais, kurie pasireiškia kaip vertimas elgtis prieš savo valią.

7 seminaras. Prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui (2 val.)1. Prekyba žmonėmis: Prekyba žmonėmis tarptautinėje ir ES teisėje. Laisvės pažeidimo mechanizmas prekiaujant žmonėmis. Prekyba žmonėmis kaip nusikaltimas, susijęs su žmogaus išnaudojimu. Išnaudojimo sritys. Asmens pardavimo, pirkimo, perleidimo, įgijimo, verbavimo, gabenimo, laikymo nelaisvėje sampratos. Baigtumo momentas. Veikos padarymo būdai (fizinis smurtas, grasinimai, kitoks atėmimas galimybės priešintis, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulė, naudos suteikimas). Juridinio asmens atsakomybė. Prekybos žmonėmis subjektyvieji požymiai. Kvalifikuota prekybos žmonėmis sudėtis. Prekybos žmonėmis normos santykis su kitomis LR BK normomis.2. Išnaudojimas priverstiniam darbui: Priverstinio darbo ir vergovės sampratos tarptautinėje teisėje Vertimas dirbti kaip veika. Baigtumo momentas. Vertimo dirbti būdai. Juridinio asmens atsakomybė. Subjektyvieji požymiai. Kvalifikuota sudėtis. Išnaudojimo priverstiniam darbui normos santykis su prekyba žmonėmis.

Literatūra temai „Nusikaltimai žmogaus laisvei“:2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 52)Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Bolzanas D., Drakšienė A. Prekybos žmonėmis samprata // Teisė 2004. Nr. 53.Fedosiuk O. Prekyba žmonėmis kaip nusikaltimas laisvei // Jurisprudencija. 2003. T. 45 (37).Fedosiuk O. Prekyba žmonėmis baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje // Teisė. 2005. Nr. 54.Fedosiuk O. Prekybos žmonėmis nusikaltimo normos naujosios redakcijos (2005 m. birželio 23 d.) aiškinimo ir taikymo problemos // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).Gutauskas A. Prekybos žmonėmis baudžiamojo teisinio vertinimo ypatumai Lietuvos teismų praktikoje // Verslo ir teisės aktualijos. 2009. T. 3 (http://www.vtvk.lt/files/1299.pdf)Mickevičius D. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintų prekybos žmonėmis ir vaiko pirkimo arba pardavimo sudėčių atitikties Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims ir Europos Sąjungos teisės aspektai // Teisė. 2005. Nr. 54.

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (4 val.)

8 seminaras. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas (2 val.)

11

1. Seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas kaip įstatymo saugomos vertybės.2. Išžaginimas: Išžaginimo nukentėjusysis. Lytinio santykiavimo, būdingo išžaginimui, samprata. Fizinės ir psichinės prievartos, būdingos išžaginimui, turinys. Kitokio atėmimo galimybės priešintis samprata. Pasinaudojimas bejėgiškumu kaip išžaginimo požymis. Baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. 3. Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai: Grupinis išžaginimas. Nepilnamečio ir mažamečio išžaginimas.4. Seksualinis prievartavimas: Panašumai ir skirtumai nuo išžaginimo Kitokio fizinio sąlyčio požymio aiškinimas

9 seminaras. Privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, seksualinis priekabiavimas ir mažamečio tvirkinimas (2 val.)1. Privertimas lytiškai santykiauti: Privertimo lytiškai santykiauti kaip veika ir kaip pasekmės. Baigtumo momentas. Psichinė prievarta ir pasinaudojimas priklausomumu kaip būdai priversti lytiškai santykiauti arba kitaip tenkinti lytinę aistrą. Kaltės turinys. Kvalifikuota privertimo lytiškai santykiauti sudėtis. Privertimo lytiškai santykiauti normos santykis su išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu ir jų atribojimas.2. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Pilnamečio asmens lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu ir atsakomybės už tai sąlygos. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu už atlygį ir atsakomybės už tai sąlygos. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu piktnaudžiaujant turimais įgaliojimais ir atsakomybės už tai sąlygos.3. Seksualinis priekabiavimas: Priekabiavimas kaip veika. Jos baigtumo momentas. Vulgarūs ir panašūs veiksmai, pasiūlymai, užuominos kaip priekabiavimo būdai. Nukentėjusiojo priklausomumas kaip būtinas požymis. Kaltės turinys. Seksualinio priekabiavimo panašumas ir skirtumas nuo privertimo lytiškai santykiauti. 4. Mažamečio tvirkinimas: Mažametis kaip tvirkinimo nukentėjusysis. Tvirkinimo samprata ir formos, baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktino asmens amžius Kaltės turinys. Tvirkinamųjų veiksmų atribojimas nuo išžaginimo ir kitų lytinių nusikaltimų ir nusižengimų.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“:

12

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ // Teismų praktika. 2005. Nr. 22.Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalga // Teismų praktika. 2005. Nr. 22.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Abramavičius A. Švedas G. Kai kurios baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui reglamentavimo problemos // Teisė. 2008. Nr. 66 (1)Dvilaitis V. Seksualinis priekabiavimas ir teisinė atsakomybė už jį // Jurisprudencija. Nr. 60 (52). Veršekys P. Baudžiamosios atsakomybės už seksualinį priekabiavimą reglamentavimo Lietuvoje problemos // Teisė. 2008. Nr. 68

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (2 val.)

10 seminaras. Nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai (2 val.)1. Vaikas ir šeima kaip įstatymo saugomos vertybės. 2. Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas: Svetimo vaiko samprata. Vaiko pagrobimo ir vaikų sukeitimo sampratos. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kvalifikuojantys požymiai.3. Vaiko pirkimas arba pardavimas kaip speciali prekybos žmonėmis norma.4. Vaiko palikimas ir jo atribojimas nuo nužudymo ir sveikatos sutrikdymo.5. Vaiko išnaudojimas pornografijai. Vaiko išnaudojimo pornografijai santykis su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su disponavimu pornografinio turinio dalykais.6. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjų ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis: Piktnaudžiavimo teisėmis ir pareigomis vaikų atžvilgiu samprata. Piktnaudžiavimo būdai. Nusikaltimo baigtumo momentas. Specialieji subjekto požymiai. Kaltės turinys. Piktnaudžiavimo, sukėlusio vaiko sveikatos sutrikdymą arba mirtį, kvalifikavimas.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“:2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 10)Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Abramavičius A. Švedas G. Kai kurios baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui reglamentavimo problemos // Teisė. 2008. Nr. 66 (1)Dapšys A., Sakalauskas G. Smurtą patyrusių vaikų reabilitacijos teisiniai aspektai. Teisės institutas. T. 2. Vilnius, 2005Drakšienė A. Nusikaltimai nepilnamečiams Lietuvos baudžiamojo kodekso projekte // VII Baltijos šalių kriminologų simpoziumo medžiaga. Teisės instituto leidinys. Vilnius, 1995.Drakšienė A. Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimas nacionalinėje baudžiamojoje teisėje // Teisė. 2005. Nr. 54.Grinevičiūtė K. Žiauraus elgesio su vaiku samprata baudžiamojoje teisėje // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113).Grinevičiūtė K. Vaikas ir šeima kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).Grinevičiūtė K. Piktnaudžiavimo tėvų, globėjų (rūpintojų) arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis subjekto samprata // Socialinių mokslų studijos. M.Romerio universiteto mokslo darbai. 2009. Nr.4.Misiūnas J. Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus nepilnamečiams (baudžiamojo kodekso straipsnių komentaras) // Teisės problemos. 2001. Nr.1. Nikartas S. Prekybos vaikais nusikaltimo teisinė samprata // Teisės problemos. 2009. Nr. 2(64).Sakalauskas G. Ūselė L. Smurto prieš vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai // Teisės problemos. 2007. Nr. 2 (56) arba http://www.teise.org/docs/publications/sakalovskis.docŽėkas T. Vaiko išnaudojimas pornografijai ir prostitucijai – nusikalstamų veikų vaikui ir šeimai sudedamoji dalis // Teisė. 2008. Nr. 66 (1)

13

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (2 val.)

11 seminaras. Nusikalstamos veikos garbei, orumui ir privataus gyvenimo neliečiamumui (2 val.)

1. Šmeižimas: Garbė ir orumas kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. Civilinės ir baudžiamosios teisinės garbės ir orumo gynimo priemonės. Informacija, kurios paskleidimas laikytinas šmeižimu. Paskleidimo samprata. Baigtumo momentas. Subjekto amžius. Kaltės turinys. Kvalifikuota šmeižimo sudėtis. Baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą ir žodžio laisvės santykio problema. Atsakomybės už viešųjų asmenų šmeižimą specifika. 2. Įžeidimas: Žmogaus pažeminimo samprata ir būdai. Viešumo samprata. Subjekto amžius. Kaltės turinys. Įžeidimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Įžeidimo santykis su šmeižimu ir jų atribojimas.3. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas: Būsto neliečiamumas kaip kėsinimosi objektas. Įsibrovimo samprata, būdai, baigtumo momentas. Subjekto amžius. Kaltės turinys. Įsibrovimas kaip kitų nusikalstamų veikų požymis. Veikos kvalifikavimas, kai įsibrovimas padarytas viršijant įgaliojimus.4. Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas: Asmens susižinojimo neliečiamumas kaip kėsinimosi objektas. Neliečiamumo pažeidimo samprata ir būdai. Baigtumo momentai. Subjekto amžius. Kaltės turinys. Veikos kvalifikavimas, kai neliečiamumo pažeidimas padarytas viršijant įgaliojimus.5. Nusikaltimai, susiję su neteisėtu informacijos apie asmenį rinkimu, atskleidimu arba panaudojimu.

Literatūra temoms „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui. Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui“:Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Jovaišas K. Informacijos apie privatų žmogaus gyvenimą rinkimo teisėtumo kriterijai // Teisės problemos. 2004. Nr. 2(44).Jovaišas K. Žmogaus garbė ir orumas: interpretavimo ir gynimo problemos // Teisės problemos. 2004. Nr. 1(43).

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (8 val.)

12 seminaras. Vagystė ir plėšimas (2 val.)1. Baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. 2. Vagystė: Vagystė kaip turto pagrobimo rūšis. Turto pagrobimo samprata.

14

Turto kaip vagystės dalyko samprata, pagrobto turto vertės nustatymas ir jo reikšmė veikos kvalifikavimui. Vagystė kaip nesmurtinio pagrobimo rūšis. Vagystės padarymo būdai. Turtinė žala kaip vagystės padarinys ir jos turinys. Vagystės baigtumo momentas. Kaltės turinys. Vagystės kvalifikavimas esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai. Vafystę kvalifikuojantys požymiai. Nedidelės vertės turto vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas. Administracinė atsakomybė už vagystę.3. Plėšimas: Plėšimas kaip smurtinis turto pagrobimas. Vagystės ir plėšimo atribojimas. Fizinis smurtas, grasinimai ar kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis kaip turto pagrobimo būdai. Plėšimo baigtumo momentas. Kaltės turinys. Plėšimą kvalifikuojantys požymiai. 13 seminaras. Turto prievartavimas (2 val.)1. Įstatymo saugomos vertybės.2. Objektyvieji turto prievartavimo požymiai: Neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaip veikos požymis. Neteisėto vertimo užmaskuoti ir atviri būdai. Turtinės pretenzijos neteisėtumo samprata ir turto prievartavimo atribojimas nuo savavaldžiavimo. Kaltininko siekiamos neteisėtos turtinės naudos rūšys: turto perdavimo, turtinės teisės suteikimo, turtinės prievolės panaikinimo, kitų turtinio pobūdžio veiksmų ar susilaikymo nuo jų sampratos. Psichinės prievartos, būdingos turto prievartavimui, rūšys bei turinys. Šantažas kaip specifinė psichinės prievartos forma. Turto prievartavimo baigtumo momentas.3. Kaltės turinys.4. Turto prievartavimą kvalifikuojantys požymiai:5. Turto prievartavimo atribojimas nuo plėšimo.

14 seminaras. Sukčiavimas ir turtinės žalos padarymas apgaule. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis. (2 val.)1. Sukčiavimas: Įstatymo saugomos vertybės. Sukčiavimo metu gaunamos turtinės naudos rūšys. Svetimo turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės panaikinimo ir turtinės prievolės išvengimo sampratos. Veikos padariniai ir jų turinys. Žalos turinys kaltininkui užvaldžius svetimą turtą, įgijus turtinę teisę, panaikinus arba išvengus prievolės. Apgaulės kaip turtinės naudos gavimo būdo samprata. Apgaulė ir melas, šių sąvokų atribojimas. Aktyvioji ir pasyvioji apgaulė. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės rūšis. Apgaulė darant poveikį elektroninių duomenų perdavimo ar apdorojimo procesui. Apgaulės išvengiant turtinės prievolės ypatumai. Sukčiavimo baigtumo momentas. Kaltė ir jos turinys. Didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių sukčiavimas kaip kvalifikuota sudėtis. Nedidelės vertės turto sukčiavimas kaip baudžiamasis nusižengimas. Administracinė atsakomybė už sukčiavimą. 2. Turtinės žalos padarymas apgaule:

15

Vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas bei vengimas privalomų įmokų kaip veika. Turtinė žala kaip nusikalstamos veikos pasekmė, turinės žalos turinys. Apgaulė kaip atsiskaitymų ar privalomų įmokų vengimo būdas. Turtinės žalos padarymo apgaule baigtumo momentas. Kaltė ir jų turinys.3. Sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės ir turtinės žalos padarymo apgaule santykis, šių veikų atribojimas nuo civilinio delikto.4. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis: Turtas ir paslaugos, tiekiamos vartotojams per tiekimo linijas, kaip nusikaltimo dalykas. Neteisėtas naudojimasis per tiekimo linijas tiekiamu turtu kaip veika. Neteisėto naudojimosi būdai. Turtinė žala kaip veikos padariniai ir jos turinys. Kaltės turinys. Didelės turtinės žalos padarymas kaip kvalifikuojantis požymis. Nedidelės turtinės žalos padarymas kaip baudžiamojo nusižengimo požymis. Neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis atribojimas nuo vagystės ir civilinio delikto.

15 seminaras. Turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (2 val.)

1. Baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. 2. Svetimas turtas ir svetimos turtinės teisės kaip pasisavinimo ir iššvaistymo dalykai. Kaltininkui patikėto ir kaltininko žinioje esančio turto ir turtinės teisės sampratos.3. Turto pasisavinimas: Turto pasisavinimas kaip veika ir kaip padariniai. Padarinių turinys. Turto pasisavinimo atribojimas nuo vagystės, sukčiavimo, turtinės žalos padarymo apgaule ir radinio pasisavinimo. Turto pasisavinimo baigtumo momentas. Subjekto amžius, specialieji subjekto požymiai. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė Kaltės turinys. Didelės vertės turto ar turtinės teisės, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pasisavinimas kaip kvalifikuojantis požymis. Nedidelės vertės turto ar turtinės teisės pasisavinimas kaip baudžiamasis nusižengimas. Administracinė atsakomybė už turto pasisavinimą.4. Turto iššvaistymas: Iššvaistymo samprata ir jo panašumai bei skirtumai su pasisavinimu. Specialieji subjekto požymiai. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Kaltės turinys. Didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas kaip kvalifikuojantis požymis. Nedidelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas kaip baudžiamasis nusižengimas. Administracinė atsakomybė už turto iššvaistymą. Tyčinės ir neatsargios kaltės turinys.5. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė. 6. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas: Nusikalstamu būdu gauto turto kaip nusikaltimo dalyko samprata. Veikos požymių „įgijimas“, „naudojimasis“ ir „realizavimas“ turinys. Nusikaltimo baigtumo momentas. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Kaltės turinys. Didelė turto vertė, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės kaip kvalifikuojantis požymis.

16

Nedidelė turto vertė kaip baudžiamojo nusižengimo požymis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo atribojimas nuo bendrininkavimo turtiniuose nusikaltimuose.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“:2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 123)LR Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“.// Teismų praktika. 1996. Nr.3-4.LR Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 str. ir 275 str.)“. // Teismų praktika. 1998. Nr.10.Įstatymų dėl baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą, turto pasisavinimą arba iššvaistymą taikymo teismų praktikoje apibendrinimo apžvalga// Teismų praktika. 1998. Nr.10.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ // Teismų praktika. 2005. Nr.23.Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga// Teismų praktika. 2005. Nr. 23.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009. Bukelienė D. Nusikalstamo turto iššvaistymo subjektyviųjų požymių nustatymo problemos // Teisės problemos, 2004. Nr. 3 (45).Bukelienė D. Turto pasisavinimo subjektas: ypatumai ir problematika // Teisė. 2004. Nr. 53.Bukelienė D. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą ir turto iššvaistymą (teoriniai ir praktiniai aspektai).- Vilnius: Eugrimas, 2008.Drakšienė A., Stauskienė E. Nusikaltimai nuosavybei Lietuvos ir kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. V.1998.Drakšienė A. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę // Teisė, 2000. Nr. 37.Fedosiuk O. Turto prievartavimas ir jo kvalifikavimas. V., 2002.Fedosiuk O. Turto prievartavimo atribojimo problemos // Kriminalinė Justicija. LPA Mokslo darbai. 1997. T.6.Fedosiuk O. Šantažas užsienio valstybių ir Lietuvos baudžiamojoje teisėje // Teisės problemos. 1998. Nr. 3-4.Fedosiuk O. Turtinė nauda kaip nusikalstamos veikos dalykas: sisteminė normų analizė // Jurisprudencija. MRU mokslo darbai. T. 60 (52). 2004.Fedosiuk O. Nuosavybė ir turtas civiliniame ir baudžiamajame kodeksuose // Jurisprudencija. 2002. T. 28 (20).Fedosiuk O. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės takoskyra turtinių prievolių išvengimo bylose // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7(85).Fedosiuk O. Sukčiavimo normos koncepcija naujame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir jos įgyvendinimo problemos // Teisė. 2003. Nr. 48.Fedosiuk O. Patikėtos svetimos turtinės teisės pasisavinimo ir iššvaistymo samprata // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113).Gutauskas A. Nusikalstamu būdu įgyto turto ar pinigų legalizavimo baudžiamasis teisinis vertinimas // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).Piesliakas V. Nusikalstamų veikų atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimų problemos Lietuvos teisėje ir teismų praktikos pavyzdžiai // Justitia. 2005. Nr. 2.Sinkevičius E., Fedosiuk O. Turto problema baudžiamojoje teisėje// Justicija.1999. Nr.5-6.Vosyliūtė A. Baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą vagystę. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius. 2009.Vosyliūtė A. Vagystės baigtumo nustatymo problemos Lietuvos Respublikos teismų praktikoje // Teisė. 2007. Nr. 64Vosyliūtė A. Įsibrovimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją kaip vagystę kvalifikuojančio požymio samprata teisės moksle ir teismų praktikoje // Teisė. 2008. Nr. 66 (1) Vosyliūtė A. Vagystę kvalifikuojančio požymio – didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, samprata teisės moksle ir teismų praktikoje // Teisė. 2010. Nr. 75.

16 seminaras. (kolokviumas).

Pastaba: Jei dėl tvarkaraščių pasikeitimo, švenčių ar kitų priežasčių neįvyksta paskaitos ar seminarai, studentai privalo praleistas temas studijuoti savarankiškai.

17

6 semestras Paskaitos - 24 val., seminarai –24 val. Auditorinio darbo formulė: 2+2

6 semestro paskaitų ir seminarų teminis planas:Nr. Temos pavadinimas Iš viso

val.Pask. (val.)

Sem. (val.)

Kolokv.(val.)

1 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai

10 4 6

2 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai

4 2 2

3 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui 2 2 -4 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams4 2 2

5 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai

4 2 2

6 Nusikaltimai visuomenės saugumui 4 2 21-7 temos 2 2

7 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis, radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga

3 1 2

8 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis

3 1 2

9 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui

4 2 2

10 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai

4 2 2

11 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai

2 2 -

12 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei 2 2 -Viso: 48 24 22 2

Temos savarankiškoms 6 semestro studijoms:

1. Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei.2. Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.3. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai.4. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai mirusiojo atminimui.5. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai.

18

6 semestro seminarų teminis planas:

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (6val.)

1 seminaras. Ekonominio nusikaltimo samprata. Kontrabanda (2 val.)1. Ekonominio nusikaltimo samprata. Ekonominiai nusikaltimai siaurąja ir plačiąja prasme. Ekonominių ir turtinių nusikaltimų santykis. Ekonominių nusikaltimų sistema.2. Kontrabanda: Įstatymo saugoma vertybė. Kontrabandos dalykas. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimas. Neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną kaip veika. Neteisėtumo požymiai: nepateikimas ar kitoks muitinės kontrolės išvengimas. Kontrabandos baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kontrabandą kvalifikuojantys požymiai.3. Muitinės apgaulė ir jos požymiai.4. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis.5. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos.

2 seminaras. Atsakomybė už ekonominės veiklos bendros tvarkos pažeidimus. Nusikaltimai vartotojų interesams (2 val.)

1. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla: Bazinių ekonominių įstatymų nustatyta ekonominės veiklos tvarka kaip apsaugos objektas. Komercinės, ūkinės, finansinės ir profesinės veiklų sampratos. Baigtumo momentas. Veiklos neteisėtumas. Licencijuojamų ekonominės veiklos rūšys. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veiklos mastą. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Uždraustos komercinės, ūkinės ar finansinės ar profesinės veiklos sampratos problema.2. Neteisėta juridinio asmens veikla: Viešojo ir privataus juridinio asmens sampratos ir jų veiklai keliamų reikalavimų skirtumai. Steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos samprata ir draudžiamumas viešajam juridiniam asmeniui. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veiklos mastą. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai slėpti, steigimas ir vadovavimas jam kaip veikos. Slepiamos veiklos rūšys. Slepiamos veiklos masto lyginant su teisėta veikla problema. Baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Asmenų, dirbusių juridiniame asmenyje bei vykdžiusių neteisėtą veiklą, veiksmų kvalifikavimas.3. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas: Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių ir aparatų jiems gaminti požymiai.

19

Gaminimas, laikymas, gabenimas, realizavimas kaip veikos. Neteisėtumo samprata. Baigtumo momentas. Kaltė ir realizavimo tikslai kaip subjektyviosios pusės požymiai. Realizavimo tikslo nustatymo kriterijai. Kvalifikuota sudėtis. Baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Realizavimo tikslų nebuvimas kaip nusižengimo požymis. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimas.

3 seminaras. Nusikaltimai kreditorių interesams (2 val.)1. Turtiniai kreditorių interesai kaip įstatymo saugoma vertybė.2. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką: Kreditas, paskola, tikslinė parama kaip nusikaltimo dalykai, jų būtinas dydis. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį samprata. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką samprata Nusikaltimo baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kvalifikuotos nusikaltimo sudėties požymiai: kredito ar paskolos negrąžinimas ir turtinė žala kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui. Žalos turinys. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. . Kaltės turinys. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį atribojimas nuo turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo.3. Kreditinis sukčiavimas: Kreditiniai įsipareigojimai ir subsidija kaip nusikaltimo dalykas. Kreditinių įsipareigojimų gavimo apgaule samprata. Baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Kreditinio sukčiavimo atribojimas nuo sukčiavimo.4. Skolininko nesąžiningumas: Sunkios ekonominės padėties, nemokumo ir bankroto grėsmės sampratos. Nesąžiningas vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimas (favoritizmas) arba tokių reikalavimų užtikrinimas kaip veika. Turto, galinčio padengti kreditorių reikalavimus, paslėpimo, iššvaistymo, perleidimo ar pardavimo nepateisinamai pigiai samprata ir požymiai. Turtinės žalos kreditoriams turinys. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys.5. Nusikalstamas bankrotas: Blogo įmonės valdymo samprata. Įmonės bankroto samprata. Priežastinis ryšis tarp blogo įmonės valdymo ir bankroto bei turtinės žalos kreditoriams. Kreditoriams padaromos turtinės žalos turinys. Bankroto baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“:LR Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ // Teismų praktika. 2004. Nr.20.Teismų praktikos, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kontrabandos, apžvalga// Teismų praktika. 2004. Nr.20.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II. Specialioji dalis (99-212 straipsniai). Vilnius, 2009.

20

Abramavičius A. Kai kurie baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus ūkininkavimo (verslo) tvarkai klausimai pagal naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą // Teisė. 2003. Nr. 48Ivoška G. Nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai objekto apibrėžimo teorinės ir praktinės problemos // Teisės problemos. 2003. Nr. 2 (40).Ivoška G. Baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai reglamentavimo Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais problemos. Daktaro disertacija. Vilnius, 2006.Kuncevičius G. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas kaip mokesčių vengimo būdas: administracinė ir baudžiamoji atsakomybė // Jurisprudencija. 2007. T. 1 (91). Panomariovas A. Viešai neskelbiama informacija baudžiamajame procese. Daktaro disertacija. V., 2001. P. 4-85. Piesliakas V. Ekonominiai nusikaltimai Vakarų Europos valstybių ir JAV teisėje. // Kriminalinė Justicija. LPA Mokslo darbai. 1993. T.1.Piesliakas V. Nusikaltimai ekonomikai. Vertimasis uždrausta komercine ūkine veikla. Neteisėta įmonės veikla. Komentaras. // Teisės problemos.1994. Nr.2.Piesliakas V. Nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai. Kontrabanda. Komentaras // Teisės problemos. 1993. Nr.1.Sinkevičius E. Veikos, susijusios su neteisėtu banko kredito gavimu arba panaudojimu, bei jų teisinio vertinimo problemos. Daktaro disertacija. V. 1999.Sinkevičius E. Neteisėtas banko kredito gavimas arba panaudojimas ir jų kvalifikavimas. - Vilnius, 2002.

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (2 val.)

4 seminaras. Nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčių vengimu ir apskaitos tvarkos pažeidimais (2 val.)

1. Mokesčių nesumokėjimas. Finansų sistema kaip įstatymo saugoma vertybė. Mokesčių sistema Lietuvos Respublikoje. Mokesčių rūšys, dėl kurių vengimo gali atsirasti baudžiamoji atsakomybė. Pajamų ir turto deklaravimo subjektai. Mokesčių nesumokėjimas laiku kaip veika. Priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius kaip būtinas nusikaltimo požymis. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Kvalifikuota mokesčio nesumokėjimo sudėtis. Baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai.2. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas Neteisingų duomenų į deklaraciją arba kitą ataskaitą ar dokumentą įrašymas kaip ir šio dokumento pateikimas kaip veikos požymiai. Baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys: kaltė ir tikslas. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis.3. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas. Pajamų ir turto deklaravimo subjektai. Ataskaitos ir kito dokumento samprata. Deklaracijos nepateikimas laiku kaip veika. Priminimas apie pareigą pateikti deklaraciją kaip būtinas nusikaltimo požymis. Nusikaltimo baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Kvalifikuota deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo nusikaltimo sudėtis4. Apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas. Norminiuose aktuose reglamentuotos apskaitos tvarkymo pagrindinės taisyklės. Veikos, sudarančios apgaulingą apskaitos tvarkymą: apgaulinga apskaita, apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas, sugadinimas. Veikos, sudarančios aplaidų apskaitos tvarkymą: apskaitos netvarkymas, aplaidi apskaita, dokumentų neišsaugojimas. Apgaulingos ir aplaidžios apskaitos padariniai kaip būtinas nusikaltimo požymis. Baigtumo momentas.

21

Atsakomybėn trauktinas asmuo. Apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo kaltės turinys.5. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu mokėjimo instrumentų gaminimu, įgijimu, laikymu ir panaudojimu (BK 214-215 str.).6. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“:2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 158)Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“. // Teismų praktika. Nr. 24Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga// Teismų praktika. Nr. 24Greičius M. Nusikalstamo apskaitos tvarkymo dalyko samprata bei reikšmė kvalifikacijai // Jurisprudencija. 2003. Nr. 45 (37).Gutauskas A. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo baudžiamasis teisinis vertinimas // Jurisprudencija. 2007, Nr. 8(98). Ivoška G. Nusikalstamų veikų finansų sistemai kriminalizavimo ir dekriminalizavimo kryptys ir problemos naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse// Teisė. 2001. Nr. 41. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Piesliakas A., Dvilaitis V. Elektroninės mokėjimo priemonės, kaip BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dalyko, samprata // Jurisprudencija. 2008. T. 11(113).Piesliakas A. Nusikalstamų veikų susijusių su mokėjimo instrumento panaudojimu kvalifikavimas // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).Piesliakas V. Nusikaltimai finansams. Operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimas. Komentaras // Teisės problemos. 1994. Nr.4.Piesliakas V. Nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai. Nusikalstamas apskaitos vedimas. Komentaras // Teisės problemos. 1993. Nr.2.Sinkevičius E. Vertybiniai popieriai kaip nusikaltimų dalykas // Kriminalinė Justicija. LPA Mokslo darbai. 1997. T.6.Ušinskaitė D. Mokėjimo instrumento sąvoka Lietuvos baudžiamojoje teisėje // Jurisprudencija. 2004. Nr. 60 (52).

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (2 val.)

5 seminaras. Nusikaltimai tarnybai ir viešiesiems interesams (2 val.)1. Valstybės tarnyba ir viešieji interesai kaip įstatymo saugomos vertybės. Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens kaip nusikaltimų subjektų sampratos.2. Kyšininkavimas ir papirkimas: Kyšio samprata. Kyšininkavimą sudarančios veikų – priėmimo, pažadėjimo, susitarimo priimti, reikalavimo ir provokavimo sampratos. Tiesioginis ir netiesioginis kyšininkavimas Baigtumo momentas. Teisėto veikimo ar neveikimo, už kurį duodamas kyšis samprata. Kyšininkavimo kaltės turinys. Kyšininkavimą kvalifikuojantys požymiai: faktas, kad kyšis buvo duotas už neteisėtą veikimą ar neveikimą; didelė kyšio vertė. Kyšininkavimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą ir atleidimo nuo jos specialioji rūšis. 3. Tarpininko kyšininkavimas: Pasinaudojimas tikėtina įtaka, žadant už kyšį paveikti instituciją ar asmenį, kaip veika. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Tarpininko kyšininkavimo skirtumas nuo bendrininkavimo kyšininkaujant. Tarpininko kyšininkavimo skirtumas nuo sukčiavimo.

22

Tarpininko kyšininkavimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis.4. Piktnaudžiavimas: Piktnaudžiavimą sudarančių veikų sampratos. Didelė žala kaip būtinas nusikaltimo požymis. Priežastinio ryšio nustatymo problema Specialus piktnaudžiavimo subjektas. Kaltės turinys. Kvalifikuota piktnaudžiavimo sudėtis. Turtinės ir asmeninės naudos siekimo kaip kvalifikuojančių požymių sampratos. Piktnaudžiavimo skirtumas su tarnybos pareigų neatlikimu.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“:2003 m. liepos 22 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 182)Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga // Teismų praktika. 2007. Nr. 26.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Čaikovski A. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės reikšmė reglamentuojant ir aiškinant nacionalinėje teisėje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybą // Teisė. 2005. Nr. 54.Čaikovski A. Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo: funkcijos ir įgaliojimai // Jurisprudencija. 2007. T. 6 (96).Čaikovski A. Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjektas. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. Gavelytė I. Kyšininkavimas kaip korupcinė nusikalstama veika // Teisė. 2004. Nr. 53.Gavelytė - Kalytienė I. Kyšininkavimo prevencija ir kontrolė. Daktaro disertacija. Vilnius, 2006. Girdenis T. Didelės žalos darymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam arba fiziniam asmeniui kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85).Gutauskas A., Laucius J. Korupcija Lietuvoje: ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo praktika. Teisės institutas T. 4. Vilnius, 2007Gruodytė E. Nukentėjusiojo samprata „Nusikaltimų valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai“ skyriuje // Jurisprudencija. 2007. T. 1 (91). Gruodytė E. Valstybės tarnautojo samprata nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyriuje // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85).Jovaišas K. Nusikaltimai valstybės tarnybai // Teisės problemos. 1996. Nr.1. Taip pat žr. Verslo ir komercinė teisė. 1999. Nr. 4-5.Michailovič I. Korupcijos apibrėžimo problematika // Teisė. 2005. Nr. 54.Pakštaitis L. Kyšininkavimo baudžiamumas baudžiamosios politikos kontekste // Jurisprudencija. 2003. Nr.45 (37)Pakštaitis L. Tarpininko kyšininkavimas ir jo kvalifikavimo klausimai // Jurisprudencija. MRU mokslo darbai. T. 60 (52). 2004.Pakštaitis L. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymas tiriant kyšininkavimo nusikaltimus. // Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2001. Nr. 23 (15)Pakštaitis L. Kyšininkavimo nusikaltimų kriminalizacijos raida Lietuvoje // Teisė. Mokslo darbai. 2001, Nr. 41. Pakštaitis L. Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą: teorinės ir praktinės problemos. Daktaro disertacija. Vilnius. 2004.Pakštaitis L. Piktnaudžiavimo kriminalizavimo, vertinimo bei normos tobulinimo problemos // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85). Piesliakas V. Nusikaltimai valstybės tarnybai Lietuvos baudžiamojoje teisėje (nuo 1961 metų iki naujo LR BK projekto) // Tarptautinio seminaro „Korupcijos prevencija“, vykusio Lietuvos policijos akademijoje 1997 m. balandžio 8-9 d., medžiaga.Pivoriūnas A. Nusikaltimai valstybės tarnybai ir korupcija – problemos bei jų sprendimo būdai//Justitia. 1997. Nr.6.

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai (2 val.).

6 seminaras. Nusikalstamos veikos valdymo tvarkai (2 val.)1. Valdymo tvarka kaip įstatymo saugoma vertybė. Nusikalstamų veikų valdymo tvarkai

klasifikacija.2. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas ir neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną:

23

Valstybės sienos samprata. Valstybės sienos neteisėto perėjimo samprata. Veikos baigtumo momentas. Prieglobsčio siekimas kaip aplinkybė, rodantį nusikaltimo sudėties nebuvimą. Kaltės turinys. Specialios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą rūšys. Užsienio pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kaip gabenimo per valstybės sieną ir slėpimo Lietuvos teritorijoje objektas. Neteisėto žmogaus gabenimo per valstybės sieną ir jo slėpimo sampratos. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Neteisėto užsieniečių gabenimo per valstybės sieną ar jų slėpimo organizavimas kaip kvalifikuota sudėtis.3. Savavaldžiavimas. Saugoma vertybė. Subjektyvių teisių įgyvendinimo tvarka ir principai. Savavališko savo ar kito asmens teisės vykdymo samprata. Tikros ir tariamos teisės sampratos. Didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams kaip būtinas požymis. Savavaldžiavimo baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kvalifikuota savavaldžiavimo sudėtis. Savavaldžiavimo atribojimas nuo turto prievartavimo ir kitų turtinių nusikaltimų.4. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. Dokumento samprata. Tikro ir netikro dokumento sampratos. Alternatyvių veikų sampratos ir baigtumas:

a) netikro dokumento pagaminimas;b) tikro dokumento suklastojimas;c) suklastoto ar netikro dokumento laikymas;d) suklastoto ar netikro dokumento gabenimas;e) suklastoto ar netikro dokumento siuntimas;f) suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas;g) suklastoto ar netikro dokumento realizavimas.

Kaltės turinys. Kvalifikuotos sudėtys.5. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas.6. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“:2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 64Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Aidukas M. Baudžiamosios atsakomybės už dokumentų suklastojimą problemos naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse // Teisė. 2003. Nr. 48.Aidukas M. Baudžiamoji atsakomybė už dokumentų suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą pagal kai kurių užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus // Teisė. 2006. Nr. 59.Sinkevičius E. Dokumentų suklastojimo koncepcija pagal naują Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą. LTU Mokslo darbai. Jurisprudencija. 45 (37) 2003.Sungailaitė J. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės //Justitia. 2004. Nr.2(40).Sungailaitė J. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas pagal naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą //Justitia. 2004. Nr. 2(49).Tamašauskienė A. Dokumento samprata ir jo reikšmė nusikalstamos veikos kvalifikavimui // Jurisprudencija. MRU mokslo darbai. T. 60 (52). 2004.

24

Tema: Nusikaltimai visuomenės saugumui (2 val.)

7 seminaras. Nusikaltimai visuomenės saugumui (2 val.)1. Visuomenės saugumas kaip įstatymo saugoma vertybė.2. Nusikalstamas susivienijimas: Nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo forma, atspindinti organizuoto nusikalstamumo reiškinį. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje samprata. Baigtumo momentas. Nusikalstamo susivienijimo dalyvių padarytų nusikaltimų kvalifikavimas. Kaltės turinys. Nusikalstamo susivienijimo ginkluotumas kaip kvalifikuojantis požymis. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas jam kaip kvalifikuota nusikaltimo sudėtis.3. Teroro aktas: Veikos, sudarančios teroro aktą: sprogdinimas, padegimas, sprogmenų padėjimas. Sampratos, baigtumo momentai. Teroro akto atribojimas nuo kitų nusikaltimų, kurie gali pasireikšti sprogdinimais bei padegimais. Kaltės turinys. Kvalifikuotos teroro akto sudėtys. Teroristų grupių (bendrininkų grupės, organizuotos grupės, organizacijos) kūrimas ir dalyvavimas jų veikloje kaip atskiros nusikaltimų sudėtys. 4. Terorizmo kurstymas:

Terorizmą kurstančio pareiškimo samprata Teroro akto aukų niekinimo samprata. Kaltės turinys.

5. Žmogaus pagrobimas įkaitu: Dvi skirtingos žmogaus pagrobimo įkaitų rūšys, numatytos dispozicijoje. Pirmos rūšies žmogaus pagrobimo įkaitu objektyvieji požymiai: žmogaus pagrobimas, jo laikymas ir reikalavimas trečiajam asmeniui. Reikalavimo adresatas. Baigtumo momentas. Antros rūšies žmogaus pagrobimo įkaitu objektyvieji požymiai: sulaikymo grėsmė, žmogaus pagrobimas, grasinimas jį tuoj pat nužudyti, reikalavimas trečiajam asmeniui. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kvalifikuota sudėtis. Žmogaus pagrobimo įkaitu santykis su kitomis nusikalstamomis veikomis, pasireiškiančiomis kaip vertimas elgtis prieš savo valią.

Literatūra temai „Nusikaltimai visuomenės saugumui“:2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18)Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga // Teismų praktika. 2007. Nr. 26.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Fedosiuk. O. Atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo kūrimą bei dalyvavimą jo veikloje (BK 2271 str.). // Kriminalinė Justicija. LTA Mokslo darbai. 1997. T. 7-8.Gutauskas A. Organizuotas nusikalstamumas ir jo teisinio apibrėžimo problema // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1999. T. 13(5).Gutauskas A. Organizuotas nusikaltimas jo teisinis vertinimas. Daktaro disertacija. V., 2002.Gutauskas A. Tarptautinio organizuoto nusikalstamumo prevencijos organizavimas Lietuvoje. V. 2000.Gutauskas A. Organizuoto nusikalstamumo baudžiamasis teisinis vertinimas pagal naują baudžiamąjį kodeksą // Jurisprudencija. 2003. Nr. 45(37)Gutauskas A. Terorizmo baudžiamasis teisinis vertinimas pagal naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą // Teisė. 2005. Nr. 54.Paukštė A. Terorizmo sąvoka // Jurisprudencija: mokslo darbai. 2004, T. 59 (51)

25

Paukštė A. Pagrindinės šiuolaikinio terorizmo ideologinės kryptys // Jurisprudencija: mokslo darbai. 2005, T. 68 (60)Paukštė A. Terorizmas ir jo prevencija Lietuvoje. Daktaro disertacija. Vilnius. 2006Piesliakas V. Organizuotas nusikalstamumas: samprata ir definicija // Teisės problemos. 1993. Nr. 1.

8 seminaras. Kolokviumas (2 val.)

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis,

radioaktyviomis medžiagomis. (2 val.)

9 seminaras. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (2 val.)

1. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis: Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų sampratos. Veikų, sudarančių neteisėtą disponavimą, sampratos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme pateikta klasifikacija ir jos reikšmė nustatant disponavimo neteisėtumą. Kaltės turinys. Kvalifikuojantys požymiai: didelio kiekio, didelės sprogstamosios galios sampratos.2. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas: Minėtų daiktų pagrobimo samprata. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kvalifikuotos pagrobimo sudėties požymiai.3. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu: Nešaunamojo ginklo ir kitokio žmonėms žaloti pritaikyto įtaiso sampratos ir jų rūšys. Neteisėto gaminimo ir realizavimo sampratos. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Įgijimas ir nešiojimas kaip baudžiamojo nusižengimo požymiai. Įgijimo ir nešiojimo neteisėtumas.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis, radioaktyviomis medžiagomis“:Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Misiūnas J. Nusikaltimai visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai (234, 234-1, 234-4, 235, 236 str.) // Verslo ir komercinė teisė. 1999. Nr. 4-5.Misiūnas J. Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, susijusius su šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, taip pat nešaunamojo ginklo apyvartos pažeidimais//Teisės problemos. 1998. Nr. 3-4.Pivoriūnas A. Neteisėtas šaunamojo ginklo panaudojimas: Problemos ir kontrolė. // Teisės problemos. 1997. Nr.1.Kurapka E., Malevski H., Pečkaitis J., Vaitkevičius E. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas baudžiamosios teisės ir kriminalistikos kontekste // Jurisprudencija. 2006. Nr. 7 (85).

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis

medžiagomis (2 val.)

10 seminaras. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (2 val.)

1. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tarptautinės kovos su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis konvencijos, prie kurių prisijungusi Lietuvos Respublika. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sampratos, rūšys. Oficialus šių medžiagų sąrašas.

26

Neteisėtą disponavimą sudarančios veikos ir jų sampratos bei baigtumo momentas. Kaltės turinys. Platinimo tikslo buvimas ar nebuvimas kaip kvalifikavimo ir atsakomybės diferencijavimo kriterijus. Neteisėto disponavimo be platinimo tikslo nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtys. Nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kriterijai. Neteisėto disponavimo turint platinimo tikslą pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys. Didelio ir labai didelio kiekio kriterijai. Speciali atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis Speciali narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams norma 2. Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) Prekursorių samprata ir jų rūšys. Oficialus prekursorių sąrašas. Neteisėtą disponavimą sudarančios veikos ir jų sampratos bei baigtumo momentas. Kaltės turinys.3. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas. Minėtų daiktų vagystės, užvaldymo apgaule ir prievartavimo sampratos, baigtumo momentai. Kaltės turinys. Fizinis ir psichinis smurtas kaip nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai. Didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Dalyvavimas organizuotoje grupėje kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis.4. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Kito asmens pratinimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas samprata ir jo būdai (padėjimas įsigyti, vertimas, lenkimas ir kt.). Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Lenkimas nepilnamečio vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas kaip kvalifikuota sudėtis.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis)“:2004 m. spalio 25 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (OL 2004 L 335, p. 8)Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. Nutarimas Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232-1, 232-2, 232-5, 232-10 str.)“//Teismų praktika. 2002. Nr.17Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Gruodytė E. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Daktaro disertacija. Vilnius. 2003.Gruodytė E. Narkotikai ir baudžiamoji atsakomybė. Vilnius. 2004.Pečkaitis J. Įstatymų, nustatančių baudžiamąją atsakomybę už neteisėtus veiksmus su psichotropinėmis arba narkotinėmis medžiagomis, tobulinimo problemos // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 2000. T. 10 (2).Pečkaitis J. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos kaip nusikaltimo dalykas // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 2000. T. 15 (7).Pečkaitis J. S. Neteisėtų veiksmų, susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamasis teisinis vertinimas pagal 2000 m. Baudžiamąjį kodeksą // Jurisprudencija. LTU mokslo darbai. T. 45 (37). 2002

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (2val.)

11 seminaras. Nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui (2 val.)

27

1. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas: Transporto priemonės samprata. Transporto priemonę vairuojantis asmuo kaip specialus subjektas. Eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas kaip veika. Padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas. Dvigubo priežastingumo nustatymo teisinės pasekmės. Padariniai kaip atribojimo nuo administracinės atsakomybės kriterijus. Padarinių sunkumas ir vairuotojo blaivumas ar neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kaip veikos kvalifikavimo ir atsakomybės diferencijavimo kriterijai. Neblaivumas ir apsvaigimas. Kaltės turinys. Veikos kvalifikavimas kaip pažeidimas padarytas tyčia.2. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas: Eismo tvarkos ar saugumo taisyklės. Norminiai aktai, numatantys tokias taisykles. Eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimo samprata bei rūšys. Padariniai ir priežastinis ryšis tarp pažeidimo ir padarinių. Asmuo, nevairuojantis transporto priemonę kaip nusikaltimo subjektas. Kaltės turinys.3. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas. Transporto priemonių ar kelių netinkama priežiūra ar remontas kaip veikos. Tarnybos, atsakingos už priežiūrą ir remontą. Padariniai ir priežastinis ryšis tarp netinkamos priežiūros ar remonto ir padarinių kaip būtini nusikaltimo požymiai. Baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Kvalifikuota netinkamos priežiūros ar remonto sudėtis. Baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Reali grėsmė kaip nusižengimo požymis. Kaltės turinys.4. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas. Išardymas ir sugadinimas kaip veikos. Išardymo ir sugadinimo dalykai. Sunkių padarinių grėsmė kaip būtinas sudėties požymis. Baigtumo momentas. Atsakomybėn trauktinas asmuo. Kaltės turinys. Kvalifikuota sudėtis.

Literatūra temai „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui“:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga. (Teismų praktika, Nr. 30).Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Zdanavičiūtė I. Baudžiamosios atsakomybės už transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus problemos pagal naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą // Jurisprudencija. 2003. Nr. 45 (37).Truncienė I. Kaltė ir jos nustatymas bylose, susijusiose su kėlių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais // Jurisprudencija. 2004. Nr. 53 (45).Truncienė I. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas. Daktaro disertacija. Vilnius, 2005.

Tema: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (2 val.)

12 seminaras.1. Viešoji tvarka kaip įstatymo saugoma vertybė.2. Viešosios tvarkos pažeidimas: Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ar aplinkai kaip veika.

28

Nepagarbos demonstravimo būdai: įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Viešosios vietos samprata. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas kaip padariniai. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Viešosios tvarkos pažeidimo santykis su kitais nusikaltimais, padarytais viešojoje vietoje. Viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Necenzūrinių žodžių ir nepadoraus elgesio samprata. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Atribojimas nuo nusikaltimo ir nuo administracinės teisės pažeidimo.3. Riaušės: Žmonių sambūrio samprata. Sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką organizavimo, išprovokavimo ir tiesioginio dalyvavimo riaušėse sampratos. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Kvalifikuota riaušių sudėtis. Riaušių atribojimas nuo viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų nusikaltimų. 4. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę. Melagingo pranešimo turinys ir adresatas. Sumaišties ir didelės turtinės žalos kaip padarinių sampratos. Baigtumo momentas. Kaltės turinys. Melagingas pranešimo baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę atribojimas nuo melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą.

Literatūra temai: „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai“:Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. III. Specialioji dalis (213-330 straipsniai). Vilnius, 2010.Gruodytė E. Takoskyra tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos viešosios tvarkos sektoriuje // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).

Egzaminas Baudžiamosios teisės specialioji dalis

Pastaba: Jei dėl tvarkaraščių pasikeitimo, švenčių ar kitų priežasčių neįvyksta paskaitos ar seminarai, studentai privalo praleistas temas studijuoti savarankiškai.

29