bakalauro metodika.pdf
TRANSCRIPT
-
LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS
Vandens kio ir emtvarkos fakultetas
Algis Kvaraciejus, Laima Taparauskien, Graina ibien
BAKALAURO STUDIJ BAIGIAMASIS
DARBAS
Metodiniai patarimai aplinkos ininerijos studij krypties studentams
AKADEMIJA
2008
-
Algis Kvaraciejus, Laima Taparauskien, Graina ibien BAKALAURO STUDIJ BAIGIAMASIS DARBAS Metodiniai patarimai aplinkos ininerijos studij krypties studentams Recenzavo docentas Vidmantas Gurklys, LU emtvarkos katedra, docentas Feliksas Mikuckis, LU Statybini konstrukcij katedra, profesorius eslovas Linksmutis Ramonas, LU Statybini konstrukcij katedra Aprobuota: Vandens kio ir emtvarkos fakulteto tarybos studij komisijos posdyje, 2008 05 13, protokolas Nr. 26 Kalb redagavo Maryt idonien Algis Kvaraciejus, Laima Taparauskien, Graina ibien, 2008 Lietuvos ems kio universitetas, 2008
-
TURINYS
VADAS ........................................................................................................................................... 4 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI ............................................................................................... 4
2. BAIGIAMOJO DARBO SUDTINS DALYS .............................................................. 4 2.1. Titulinis lapas .................................................................................................................... 5 2.2. Baigiamojo darbo uduotis ............................................................................................... 5 2.3. Turinys .............................................................................................................................. 6 2.4. Santrauka ........................................................................................................................... 6 2.5. Pagrindins svokos ir j apibrimai .............................................................................. 7 2.6. Santrumpos ....................................................................................................................... 7 2.7. vadas ................................................................................................................................ 8 2.8. Literatros apvalga .......................................................................................................... 9 2.9. Darbo metodika ............................................................................................................... 11 2.10. Darbo rezultatai ............................................................................................................... 11 2.11. Ivados ir pasilymai ....................................................................................................... 12 2.12. Literatra ......................................................................................................................... 13 2.12.1. Literatros srao sudarymas .......................................................................................... 13 2.12.2. Bibliografini apra pavyzdiai .................................................................................... 14 2.13. Grafin dalis .................................................................................................................... 15 2.14. Priedai .............................................................................................................................. 16
3. BAIGIAMOJO DARBO FORMINIMAS ............................................................................ 16 3.1. Lapo parats ir parametrai ............................................................................................. 16 3.2. Dokumento struktra ....................................................................................................... 16 3.2.1. Dokumento dali antrats .............................................................................................. 17 3.2.2. Dokumento tekstas .......................................................................................................... 17 3.3. Lentels ........................................................................................................................... 18 3.4. Formuls ......................................................................................................................... 20 3.5. Iliustracijos ...................................................................................................................... 21 3.6. Puslapi numeriai ............................................................................................................ 22 3.7. Darbo riimas ................................................................................................................. 22
LITERATRA ................................................................................................................................ 22 PRIEDAI
1 priedas. Bakalauro studij baigiamojo darbo titulinio lapo pavyzdys ..................................... 23 2 priedas. Bakalauro studij baigiamojo darbo uduotis ............................................................ 24 3 priedas. Bakalauro studij baigiamojo darbo vadovo atsiliepimas .......................................... 25 4 priedas. Bakalauro studij baigiamojo darbo recenzija ........................................................... 26 5 priedas. Lietuvos ems kio universiteto Vandens kio ir emtvarkos fakulteto pagrindini
universitetini studij baigiamj atsiskaitym tvarka ............................................. 27
-
4
VADAS
Pagrindins universitetins studijos baigiamos baigiamojo egzamino ilaikymu arba
baigiamojo darbo parengimu ir jo apgynimu. Bakalauro studij baigiamasis darbas tai
savarankikas pagrindini universitetini pirmosios pakopos studij baigiamasis darbas, kurio
pagrindu Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisija vertina studento pritaikytas studij
metu gytas teorines inias savarankikai sprendiant konkret aplinkos ininerijos problemin
klausim ir pasirengim savarankikam darbui praktinje veikloje arba tolesnms magistrantros
studijoms bei suteikia aplinkos ininerijos bakalauro kvalifikacin laipsn.
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Baigiamasis darbas rengiamas laikantis darbo rengimo grafiko, numatyto baigiamojo darbo
uduotyje. Baigiamojo darbo rengimas pradedamas renkant pirmin mediag ir detaliai
susipastant su analizuojamu objektu (jei manoma, objektas apirimas natroje). Pirmin
mediaga gali bti studento studijuoto dalyko kursinio projektavimo arba savarankiko darbo metu
sukaupta mediaga, duomenys i atitinkam institucij. Surenkama reikiama literatra, topografin,
statistin mediaga, norminiai ir normatyviniai dokumentai, papildomi altiniai, jei reikia, atliekami
praktiniai tiriamieji stebjimai ir pan.
Toliau atliekama literatros ir surinkt duomen analiz. Studentas baigiamojo darbo
tekstinje dalyje privalo pagrsti savo sprendimus, darbe pateikti reikiamas lenteles, diagramas, kit
iliustracin mediag, esant poreikiui parengti brinius ar paveikslus. Baigiamajam darbui ginti
naudojamos vaizdins priemons.
Vadovas teikia dalykines bei metodines konsultacijas ir tikrina baigiamojo darbo rengim,
darbo kokyb. Vadovas neturi teikti baigt sprendim, o tik nurodyti sprendimo bdus, literatr,
kitus altinius. U darbo turin, kokyb, sprendimus, technini ir ekonomini skaiiavim tikslum
atsako tik pats studentas baigiamojo darbo autorius.
2. BAIGIAMOJO DARBO SUDTINS DALYS
Bakalauro baigiamj darb sudaro tekstin dalis (vadas, literatros apvalga, darbo
rezultatai, ivados ir pasilymai ir kt.), grafin dalis (projektiniai briniai) ir priedai (su
papildomais briniais ir kita mediaga).
-
5
Darbo apimtis 30...40 psl. kompiuteriu 1,5 eiltarpiu spausdinto teksto, neskaitant pried.
Baigiamojo darbo struktr sudaro privalomi elementai:
- titulinis lapas;
- bakalauro baigiamojo darbo uduotis;
- turinys;
- santrauka lietuvi ir usienio kalbomis;
- pagrindins svokos ir j apibrimai;
- santrumpos;
- vadas;
- literatros apvalga;
- darbo metodika;
- darbo rezultatai;
- ivados ir pasilymai; - literatra;
- grafin dalis;
- priedai.
Baigiamajame darbe kryptingai, logikai, nuosekliai, glaustai apraomi atlikto darbo
rezultatai. Ypating dmes reikia atkreipti skyri, poskyri bei skyreli pavadinimus, kurie turi
nuosekliai vardinti atitinkamus atlikto darbo etapus.
Baigiamajame darbe reikia aprayti tik tai, kas tiesiogiai susij su nagrinjama tema.
Projektavimo, tyrim ir statistiniai duomenys turi bti tinkamai apdoroti, ianalizuoti ir dalykikai
pakomentuoti. Tarp tekstins dalies skyri ir poskyri turi bti nuoseklumas.
2.1. Titulinis lapas
Tituliniame lape (1 priedas) nurodoma institucija, autorius, baigiamojo darbo pavadinimas,
studij programa ir kryptis, darbo rengimo vieta ir metai.
2.2. Baigiamojo darbo uduotis
I karto po titulinio lapo segama baigiamojo darbo uduotis (2 priedas). Joje privalo bti
nurodyti baigiamojo darbo autorius ir tema, detalus turinys su darb atlikimo terminais. Uduotis
turi bti pasirayta studento, darbo vadovo bei patvirtinta katedros vedjo.
Po uduotimi raoma katedros ivada apie baigiamojo darbo gynimo katedroje vertinim.
-
6
2.3. Turinys
Po baigiamojo darbo uduoties pateikiamas turinys. Jame nurodomi vis darbo skyri,
poskyri ir skyreli pavadinimai, deinje lapo pusje uraant puslapio numer, kuriame jie
prasideda. Skyri pavadinimai turi bti raomi didiosiomis, poskyri ir skyreli maosiomis
raidmis.
2.4. Santrauka
Santrauka tai sutrumpintas bakalauro baigiamojo darbo esms idstymas lietuvi ir viena
i usienio kalb (pageidautina angl). Santrauka pradedama rayti nuo baigiamojo darbo aprao
(pateiktas emiau), toliau pateikiama pati darbo santrauka. Jos apimtis yra nuo 0,5 iki 1 puslapio
kiekviena kalba atskirai.
Baigiamojo darbo aprao pavyzdys lietuvi k.
Studentaitis S. Drenao sistem rekonstrukcijos modeli tyrimai: Aplinkos ininerijos
bakalauro baigiamasis darbas / vadovas doc. dr. V. Vadovaitis; Lietuvos ems kio universitetas,
Vandens kio ir emtvarkos fakultetas, Melioracijos katedra. Akademija, 2007. 35 p.
SANTRAUKA
Toliau raomas pats tekstas lietuvi kalba, kuriame apibendrinta darbo apimtis, paaikintas
darbo tikslas, udaviniai, gauti svarbiausi rezultatai.
Baigiamojo darbo aprao pavyzdys angl k.
Studentaitis S. Research of Drainage Reconstruction Models: Bachelor's Work in
Environmental Engineering / supervisor dr. assoc. prof. V. Vadovaitis; Department of Land
Reclamation, Faculty of Water and Land Management, Lithuanian University of Agriculture.
Akademija, 2007. 35 p.
SUMMARY
Toliau raomas santraukos angl kalba vertimas.
-
7
2.5. Pagrindins svokos ir j apibrimai
iame skyriuje pateikiamos baigiamajame darbe naudojamos pagrindins svokos ir j
apibrimai. Priklausomai nuo darbo specifikos tai galt bti 1020 svok. Kituose skyriuose
(Literatros apvalgoje, Darbo metodikoje, Darbo rezultatuose ir kt.) papildomai svokos
neaprainjamos. Svokos pateikiamos abcls tvarka. Svoka raoma pajuodintu riftu, jos
apibrimas prastu.
Pavyzdys
Baigiamajame darbe naudojamos pagrindins svokos ir j apibrimai:
aukiausias vandens lygis vandens lygis, auktesnis u normalj patvankos lyg,
laikinai leidiamas auktutiniame bjefe ypatingomis hidrotechnikos statinio naudojimo slygomis;
hidrotechnikos statiniai statiniai ir renginiai, skirti vandens itekliams naudoti ir
aplinkai nuo alingo vandens poveikio saugoti;
normalusis patvankos lygis projektinis patvankos vandens lygis, nustatytas esant
normalioms hidrotechnikos statinio naudojimo slygoms;
perteklinio vandens pralaida hidrotechnikos statinys, skirtas vandens pertekliui i
tvenkinio (utvenkto eero) praleisti; bna achtins, slenkstins, sifonins, liuzaireguliatoriai,
vamzdins ir kt.);
tvenkinys vandens telkinys, sudarytas patvankiniu hidrotechnikos statiniu utvenkus
vandentkm vandeniui kaupti, laikyti ir nuotkiui reguliuoti.
2.6. Santrumpos
iame skyriuje pateikiamos baigiamajame darbe naudojamos santrumpos ir j paaikinimai,
todl kituose skyriuose (Literatros apvalgoje, Darbo metodikoje, Darbo rezultatuose ir kt.)
papildomai santrumpos neaikinamos. Santrumpos pateikiamos abcls tvarka. Santrumpa raoma
pajuodintu riftu, jos paaikinimas prastu.
Pavyzdys
Baigiamajame darbe naudojamos santrumpos ir j paaikinimai:
GFS grunto filtracinis stiprumas;
GMU gruntini mediag utvanka;
HTS hidrotechnikos statinys;
KMA kontrolin matavimo aparatra;
-
8
PVP perteklinio vandens pralaida;
STR statybos techninis reglamentas.
Jeigu baigiamojo darbo tekste naudojama nedaug ir tik pagrindini svok santrumpos, jas
paaikinti galima Pagrindini svok ir j apibrim skyriuje.
2.7. vadas
vade akcentuojamas ir pagrindiamas pasirinktos temos aktualumas ir naujumas, teorin ir
praktin reikm, darbo tikslas ir udaviniai.
Temos aktualumas. Autorius, remdamasis kit autori nuomonmis ar savo praktine
patirtimi, privalo nurodyti, kuo btent aktuali pasirinkto darbo tema, atkreipiant dmes tai, kokiu
poiriu (teoriniu ar praktiniu) ji yra svarbi ir koks jos itirtumo laipsnis.
Temos naujumas. Bakalauro baigiamasis darbas nebtinai turi parodyti temos naujum. Jis
gali bti naujas iais aspektais:
- pirm kart apibendrintas maiau ianalizuotas klausimas ar problema;
- inomi metodai pritaikyti neprastai problemai nagrinti;
- problema nagrinta kitu aspektu;
- susijs su nauj dsni ar teorij apibendrinimu;
- panaudotas naujas metodas, o gauti rezultatai patvirtina (ipleia) jau inom teorij ar
jos teiginius arba, prieingai, juos paneigia, ir t.t.
Darbo autoriui utenka nurodyti bent vien i mint darbo naujum apibdinani
element.
Teorin ir praktin reikm. Jeigu yra apibrtas temos naujumas, tai teorins darbo reikms
galima ir neiskirti, taiau jeigu darbo aspektai turi praktin reikm, juos btina nusakyti. Be to,
reikia paymti, kaip konkreiai gali bti diegti darbo metu gauti rezultatai. Gali bti ir prieingai
darbas gali neturti nei teorins, nei praktins reikms. To reikia nebijoti ir vardinti.
Baigiamojo darbo tikslas ir udaviniai. vade turi bti aikiai ir tiksliai, vienu sakiniu
suformuluotas darbo tikslas. Jis turi btinai atitikti pasirinktos temos pavadinim ir ireikti norim
gauti rezultat. J apibdinti reikt pradti naujoje eilutje tokiais odiais: io baigiamojo darbo
tikslas yra ....
Tikslui ireikti naudotini veiksmaodiai: itirti, inagrinti, nustatyti, pagrsti,
ianalizuoti, apibdinti, apibrti, atskleisti, numatyti, parengti, sudaryti, sukurti ir pan.
Nevartotinos formuluots suinoti (tai galima per kelias minutes), isiaikinti (individualus studij
-
9
tikslas), rasti, gauti (vienkartinis veiksmas su atsitiktinumo elementais), kaip ir formuluot rodyti
(terminas bdingas matematikai).
Ikeliami 35 udaviniai, formuluojantys procedras, kurias reiks atlikti darbo metu siekiant
gyvendinti darbo tiksl. Formuluojant udavinius naudotini veiksmaodiai: palyginti, itirti,
nustatyti ir pan. Darbo udaviniai numeruojami ir kiekvienas raomas naujoje eilutje. Kiekvienas
udavinys privalo turti sprendin, t.y. bti isprendiamas, sprendinys turi atsispindti ivadose.
Sprendimo kokyb, sprendini pagrstum turi bti manoma vertinti.
Tikslas su udaviniais turi bti glaudiai tarpusavyje susij logins subordinacijos santykiu.
Tai reikia, kad dalinis darbo udavinys negali bti bendresnis u pat tiksl, kad udavin
modeliuojanios svokos turi priklausyti tiksl modeliuojani svok loginiam kontekstui.
vado pabaigoje rekomenduojama nurodyti darbo struktr: Darb sudaro vadas, literatros
apvalga, darbo metodika, darbo rezultatai, ivados, naudotos literatros sraas, priedai (lentels,
anketos ir pan.). Darbo apimtis puslapiai, jame yra lenteli ir paveiksl. Bibliografin
apra sudaro altiniai. Darbo pabaigoje pateikti priedai, papildantys tyrimo duomenis.
vadas turi sudaryti 12 puslapius.
2.8. Literatros apvalga
Literatros apvalgoje studentas isamiai idsto nagrinjamos temos iki jo jau atlikt
teorini tyrinjim apvalg, pateikia savo vertinimus ir pastabas. Kad tai galt tinkamai atlikti, jis
turi susidaryti literatros darbo tema sra ir t literatr planingai istudijuoti.
Kritikas literatros vertinimas nagrinjama darbo tema student pareigoja krybikai
iekoti, eksperimentuoti, sitikinti samprotavim teisingumu ar ribotumu.
Literatros apvalgoje studentas turi atskleisti gebjim analizuoti literatr pasirinkta tema.
ia svarbiausia isami, nuosekli ir originali analiz; apvalga turt bti perteikiama per
asmenini student atradim, nuomoni, vertinim ir ivad prizm.
Analiz tai autori darb aikinimas atskirai pagal pasirinkt tematik, pagrindini teigini
akcentavimas, i teigini aktualumo atskleidimas ir ssajos su baigiamojo darbo tema,
argumentuotas kritinis bei asmenins pozicijos pateikimas. Literatros analiz turt sudaryti dvi
pagrindins dalys:
- nagrinjimas. Aptariami svarbiausi tyrinjimai, rezultatai, susumuojami vairi
autori pagrindiniai teoriniai teiginiai, ivados, laimjimai, lyginama, kaip jie dera
tarpusavyje, ar neprietarauja vienas kitam. Tai ne tik pastebjimas, k teigia
autoriai, bet ir ryi tarp atskir idj ar teigini atskleidimas, susiejimas su
baigiamojo darbo idjomis. Btina pademonstruoti vairi tekst ir altini tak
-
10
studento darbui, inagrinti vairias autori koncepcijas ir palyginti jas, galbt
suklasifikuoti;
- apibendrinimas. Tai pagrindin analizs dalis, skirta pateikti vairi autori mintis
kaip vientis login struktr ir pritaikyti j baigiamajam darbui rengti.
Apibendrinant literatr turi atsiskleisti pagrindai, kuriais grindiamos baigiamojo
darbo idjos bei j realizavimas.
Literatros apvalgos skyrius gali bti raomas dvejopai:
- referatyviai nurodant, k ir kaip tam tikru klausimu rao skirtingi autoriai,
atkreipiant dmes nuomoni vairov, bendrus ir skirtingus teiginius. Galima
sugrupuoti autorius, vienaip ar kitaip traktuojanius kok nors klausim. is
literatros apvalgos bdas yra paprasiausias, taiau juo piktnaudiauti nereikia,
ypa tuo atveju, jei apvelgiama empirini tyrim mediaga (savaime ji nra labai
vertinga). Visk lemia temos aktualumas, o apvalga tiriamuoju klausimu tik nusako
tyrjo pozicij kit autori ir nagrinjamos problemos atvilgiu, j parykina, bet tik
tuo atveju, jeigu btent apie tai yra kalbama ir nenukrypstama neesminius
aprainjimus;
- chronologikai kai skirting autori nuomons, susijusios su darbo tema,
idstomos chronologine tvarka, t. y. pradedant nuo senesni altini ir baigiant
naujausiais. is bdas taikytinas tada, kai norima problem ianalizuoti istoriniu
aspektu.
Nuorodos tekste ymimos naudojant lenktinius skliaustus, juose raant tik autoriaus
pavard ar altinio pavadinimo pirm od ir altinio publikavimo metus, pvz., (Petraitis, 2001),
(Peterson, 2001), (Valstybs, 2000). Jei literatros altinis paraytas daugiau kaip vieno
autoriaus, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavard, o po jos raoma tekste lietuvi kalba ir kt., o
angl kalba et al., pvz., (Jonaitis ir kt., 1999), (Johanson et al., 2002).
Norint tiksliau perteikti kito autoriaus mint, be nuorodos, gali bti naudojamos citatos.
Citata tai raomame tekste pavartotos kito autoriaus literatros altinio itisins teksto, ivad,
formuli ar teigini itraukos. Citatos raomos su kabutmis, po to pateikiama nuoroda su
literatros altinio puslapio, i kurio paimta citata, numeriu. Pvz., Tai atitiko anksiau gautus
rezultatus (Peterson, 2001, p.15).
Kai tekste perteikiama mokslinio literatros altinio autoriaus mintis nepaodiui, nuorodoje
galima pateikti tik altinio publikavimo metus, pvz., Draudim, kaip rizikos mainimo priemon,
labai isamiai apibdina V.Gronskas (1996).
Teisingas literatros naudojimas ir jos srao sudarymas svarbi baigiamojo darbo dalis.
Baigiamasis darbas privalo bti tinkamai bibliografikai formintas. Nuorodos ir citatos siningai
-
11
raaniojo mini dstymo poymis. Btina slyga kiekvienas tekste nurodomas literatros
altinis turi bti pateikiamas literatros srae. Privaloma pateikti bet kurios tekste pateikiamos kit
autori informacijos nuorod altin: skaiiaus, datos, lentels, diagramos, paveikslo, teiginio ir kt.
Tokios mediagos pateikimas be nuorodos altin laikomas plagijavimu.
Aptikus plagijavimo element baigiamajame darbe, darbas katedros sprendimu neturi bti
teikiamas vieam gynimui.
Literatros apvalgos skyri turt sudaryti nuo 3 iki 6 psl. (1015 % teksto).
2.9. Darbo metodika
Ji idstoma isamiai apraant darbo objekt (objektus), metodus, naudot rang, darbo
slygas. Darbo metodik lemia darbo tikslas ir turinys. Nuo to, k numato studentas, ko jis siekia,
priklauso ir kaip tai reikia padaryti. Metodika turi bti parayta gana detaliai, kad skaitaniajam
nekilt klausim dl darbo eigos, naudotos rangos ar pan.
Tyrimo metodas tai tam tikr praktini arba paintini rezultat gavimo bdas, taikant
vairias priemones. Savo ruotu tai sistemin procedra, susidedanti i nuosekliai pasikartojani
operacij, kuri taikymas kiekvienu konkreiu atveju leidia pasiekti norim rezultat.
Slygikai galima skirti dvi metod grupes: mediagos rinkimo ir duomen apdorojimo.
Btina aprayti duomen rinkimo metodus. Standartinius metodus pakanka ivardyti pateikiant
nuorodas, o nestandartinius, specifinius arba specialiai iam darbui sukurtus metodus btina
apibdinti detaliai. Metodai gali nulemti duomen rinkimo, j analizs bei viso darbo kokyb.
Metodikoje skirtingi darbai apraomi tokia seka, kaip jie buvo atlikti.
2.10. Darbo rezultatai
Bakalauras rengdamas baigiamj darb turt vertinti esam situacij, analizuoti surinktus
duomenis apie objekt, surinkti pradinius duomenis, reikalingus projektuoti ar skaiiavimams,
priimti ininerinius sprendinius ir pateikti juos briniuose, apibdinti sprendimo gyvendinimo
galimybes ir katus bei kt. Darbo metu gauti duomenys leidia daryti apibendrinimus ir ivadas.
Darbo rezultatai ir j analiz yra svarbiausias baigiamojo darbo skyrius, kur raant svarbs
trys momentai:
- fakto konstatavimas. Darbo autorius lenteli, grafik ir paveiksl forma pateikia gautus
rezultatus, numato pagrindines j raidos tendencijas (jei analizuojami dinamik
stebjim duomenys);
-
12
- gaut rezultat lyginimas su kit autori duomenimis (jei toki yra), nes tik tokiu atveju
rezultatai tampa prasmingi. Taiau lygindamas ir nustatydamas rezultat panaumus ir
ypa skirtumus, autorius privalo bti labai atsargus ir taktikas, nedaryti skubot ivad.
Privalu atsivelgti darbo atlikimo metodus, slygas bei kitas aplinkybes. Tai ypa
svarbu lyginant rezultatus su seniau gautais duomenimis, kadangi skirtumai gali bti
gauti dl ne toki tobul metod bei prastesns aparatros;
- darbo autorius, ianalizavs savo arba surinktus rezultatus ir palygins juos su kit asmen
duomenimis, daro ivadas.
Raant Darbo rezultat skyri patartina laikytis patarim:
1. apraant gautus rezultatus, priimta vartoti beasmen gramatikos form. Pavyzdiui,
rayti ne mano tyrimo metu gauti rezultatai , bet tyrimo rezultatai ;
2. skiriami du pagrindiniai duomen grafinio forminimo bdai: lentels ir paveikslai
(grafikai, diagramos ir pan.). Duomenys, nagrinjami logins analizs bdu, pateikiami
lentelse, o norint parodyti reikinio visum ir raidos tendencijas, pirmenyb teikiama
vaizdinei mediagai;
3. mokslins etikos poiriu draudiama pateikti darbe kit autori publikuotas lenteles ar
paveikslus, nenurodant j altinio;
4. iliustracijos ir tekstas turi vienas kit papildyti, o ne dubliuoti. Todl netikslinga tekste
ivardyti visus lentelje ar paveiksle esanius skaiius. Teksto udavinys tikslingai
orientuoti skaitytoj vaizdins mediagos sudarymo principus, remiantis bdingais
rodikliais;
5. svarbu neperkrauti teksto lenteli ar paveiksl gausybe. Jeigu autoriui atrodo, jog reikia
pateikti daug lenteli, tai dal j galima nukelti priedus, o tekste palikti tik svarbiausias.
Darbo rezultat dalies apimtis 1824 psl. (6070% teksto).
2.11. Ivados ir pasilymai
Darbo ivados turi atspindti darbo tiksl ir atsakyti suformuluotus darbo udavinius.
Ivadose akcentuojami pagrindiniai skaiiavimai ar projektavimo mediaga, nurodomos j
gyvendinimo galimybs. Pageidautina, kad ivad skaiius atitikt udavini skaii. Tai turi bti
trumpi, konkrets ir aiks teiginiai, be papildomo iplstinio aikinimo. Perskaiius ivad, turi
bti aiku, kas nustatyta, vertinta ir pan. Ivados numeruojamos. Kai darbe pateikiami pasilymai,
jie formuluojami po ivad.
-
13
2.12. Literatra
iame skyriuje pateikiamos inios apie literatros altinius, minimus ar cituojamus
baigiamajame darbe, kurios leidia dokumentus identifikuoti ir surasti. Kiekvienas naudotas
baigiamajame darbe literatros altinis literatros srae raomas naujoje pastraipoje. Tekstas
lygiuojamas per vis puslapio plot be pastraipos traukos. Pastraip teksto eilui intervalas 1, o
intervalai tarp toki pastraip 6 pt. Egzistuoja vairios bibliografini nuorod taisykls. Studentai,
raydami baigiamuosius darbus, turt vadovautis emiau pateiktais nurodymais.
2.12.1. Literatros srao sudarymas
Baigiamojo darbo teksto nuorodos jungia pat tekst su cituojamais leidiniais, todl darbo
pabaigoje sudaromas literatros sraas, kur sudaro:
- moksliniai leidiniai (monografijos, straipsniai, disertacijos bei j santraukos, mokslini
darb ataskaitos, konferencij mediaga);
- metodins priemons (vadovliai, mokomosios knygos);
- galiojantys dokumentai (statymai, reglamentai, standartai);
- internetiniai tinklapiai ir kt.
Literatros sraas sudaromas pagal abcl, t.y. pagal autori pavardes ar altinio
pavadinimo pirm od. altiniai nurodomi originalo kalba. Pirmiausiai pateikiami literatros
altiniai lotynikomis raidmis, toliau kitomis originalo kalbomis (pvz., rus).
Keletas to paties autoriaus darb suraomi chronologikai. Kai vieno autoriaus pavard
minima tarp kit bendraautori pavardi, eils tvarka tokia: autoriaus leidiniai, ileisti su vienu
bendraautoriumi, to paties autoriaus leidiniai, ileisti su daugiau kaip vienu bendraautoriumi. Vieno
autoriaus darbai suraomi chronologine tvarka. Kai vieno autoriaus leidiniai ileisti tais paiais
metais, jie suraomi taip: 2003 a, 2003 b ir t.t.
Srae sutrumpinimai nenaudojami ia pateikiamos vis altinio bendraautori pavards ir
visas pavadinimas. Srae visi raai suymimi arabikais skaitmenimis, itisine numeracija. sra
tas pats altinis raomas tik vien kart.
Pavyzdys
1. Aplinkos medicina : vadovlis medicinos specialybi studentams / J.Amenskas, A.Baubinas, V.Obelenis, B.imknien. Vilnius : Avicena, 1997. 486, [2] p. : iliustr.
2. Burneckien I. Braiyba : vadovlis bendrojo lavinimo mokyklai. Kaunas : viesa, 1998. 142, [1] p. : iliustr.
-
14
3. Herberein T. A., Baumgartner R. Factors affecting response rates to mailed questionnaires : a quantitative analysis of the published literature // Amer. Sociol. Rev. Vol. 43, no 4 (1978), p. 726735.
4. Silva D. Baltic brace for Russian refugees. Iliustr. Angl. // The Balt. times. Riga, 1998, Sept. 1723, p. 1, 7.
2.12.2. Bibliografini apra pavyzdiai
(Pateikta pagal Bibliografini nuorod sudarymas (II variantas). [irta 20071022]. Internete: )
Knygos
Vieno autoriaus dokumentas
Anzenbacher A. Filosofijos vadas. Vilnius : Katalik pasaulis, 1992. 343 p. Mackeviiut R. Tenisas mgjams ir profesionalams : [monografija]. Vilnius : Perkno lkla, 1997. 204, [1] p. : iliustr. Paulaviius K. B. Darbo rinka : mokymo priemon. Vilnius : [VPU lkla], 1998. 63, [1] p. : br. Bibliogr. : p. 62 (30 pavad.).
Trij autori dokumentas
Bitinas B., Juodaityt A., Rupien L. Vaik ir paaugli delinkventumo teritorinis monitoringas : apraas ir taikymo rekomendacijos / Klaipdos universitetas. Klaipda : KU lkla, 1998. 43 p. Bibliogr. : p. 33.
Dokumentai apraomi pagal pavadinim, kai nepamintas autorius ar yra kolektyvinis autorius
Aplinkos medicina : vadovlis medicinos specialybi studentams / J.Amenskas, A.Baubinas, V.Obelenis, B.imknien. Vilnius : Avicena, 1997. 486, [2] p. : iliustr.
Paantrats raomos tik tada, kai siekiama aikumo (apraant vadovlius, konferencij mediag ir panaiai)
Bitinas B. Ugdymo tyrim metodologija : [vadovlis auktosioms mokykloms]. Vilnius : Joara, 1998. 245, [1] p. Bibliogr. : p. 234236. Burneckien I. Braiyba : vadovlis bendrojo lavinimo mokyklai. Kaunas : viesa, 1998. 142, [1] p. : iliustr. Gaigalien M. Moksleivi rengimo eimai socialiniai pedagoginiai parametrai : daktaro disertacijos santrauka, socialiniai mokslai, ugdymas (edukologija) (078) / Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius : VPU lkla, 1998. 18, [2] p.
Jei sudarytojai, dailininkai ar kiti asmenys ir organizacijos yra labai svarbs, jie minimi po pavadinimo ir paantrats (jei tokia yra)
Tepperwein K. Menas mokytis nepavargstant : nauji metodai palengvina mokymsi / [i vokiei kalbos vert L.Anilionyt]. Vilnius : Alma littera, 1998. 182, [1] p. (Sveikata ir valumas).
Rankratis Grinceviien V. Ugdymo dalyvi poiris dabarties mokykl [Rankratis] : (socialinis pedagoginis aspektas) : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija (078) / Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius, 1998. 165 lap. : iliustr.
Grafiniai dokumentai (emlapiai, gaid, vaizduojamojo meno leidiniai ir nuotraukos) Lietuvos geleinkeli emlapis. 1 : 600 00. Vilnius : Valst. m. Lietuvos geleinkeliai, 1994. 1 ml. Wilczynski J.K. Vilniaus albumas : [litogr.] / pareng Z.Budryt. Vilnius : Vaga, 1987. 12 p., [24] iliustr. lap. aplanke. Tekstas lygiagr. liet., rus., angl. Reprod. sr. : p. 1312.
Interneto altiniai Okenson A. Strengh in Numbers: Library Consortia in the Electronic Age // Les Consortiums Documentaires. [irta 20020409]. Internete: < http://www.idt.fr/idt/pages_fra/actes/actes2000/page3.htm> Okrston A. Nordic Countries [presentation] // 3rd eICOLC (International Coalition of Library Consortia in Europe) , 29.11. 1.12.2001 Espoo, Finland. [irta 20020409]. Internete: < http://www.lib.helsinki.fi/finelib/eicolc/Ohrstrom1.ppt>
Garso ir (ar) vaizdo raai Haydn J. Stygini kvartetas : op. Nr. 2 : cdur / J.Haidnas; atl. Viln. Kvartetas. Vilnius : Melodija, 1985. 1 pl.
-
15
Straipsniai ar skyriai i knygos
Jacknas . Demokratinio vietimo sklaida Lietuvoje // vietimo reforma ir mokytoj rengimas : humanizmas, demokratija ir pilietikumas mokykloje : IV tarptautin mokslin konferencija : mokslo darbai : Vilnius, 1997 spalio 810 d. Vilnius, 1997, p. 5760.
Guoga V. Auktj mokykl saviveiklos statyminio reguliavimo klausimai // Lietuvos mokslas ir pramon : konferencijos praneim mediaga / ats. red. P.iliukas. Kaunas, 1997, p. 2327.
Paluckien J. Pensinink darbo rinka // IX pasaulio lietuvi mokslo ir krybos simpoziumas = 9 th Lithuanian sympozium on arts and sciences : tezs : 1995 m. lapkriio mn. 2225 d., Vilnius. [Vilnius, 1996], p. 151. adeikait L. Vernderungstendenzen in der Allgemeinbildung // Litauische Gesprche zur Pdagogik II : Staat und Schule = Lietuvos valstybingumas ir mokykla / GerdBodo Reinert, Irena Musteikien (Hrsg.). Frankfurt am Main, 2000, p. 127133.
Motiejnien E., adeikait L. Development of Competence A Challenge to the Creators of the Contents of Education // Entwicklung erziehungswissenschaftlicher Paradigmen: Theorie und Praxis = Development of educational paradigms: theory and practice : [Beitrge der XI. Internationalen wissenschaftlichen Konferenz vom 19. bis 20. Oktober 2005 in Vilnius zur Bildungsreform und Lehrerbildung] / GerdBodo von Carlsburg (Hrsg./ed.). Frankfurt am Main, 2007, p. 187194. ISBN 363156029X
Serialini (periodini, tsiamj ir serijini) leidini straipsniai Kardelis K. Edukologijos disertacini darb, apgint po 1991 met Lietuvoje, metodologiniai aspektai. Santr. angl. // Socialiniai mokslai. Edukologija. ISSN 1392 0758. 1996, Nr. 1, p. 5658. Grigas G. Tolimasis programavimo mokymas Lietuvoje. Bibliogr. inaose // Lietuvos mokslas. 1995, t. 3, kn. 6, p. 5057.
Beresneviien D. Ontogenetiniai techninio intelekto ypatumai. Santr. angl. Bibliogr. : 9 pavad. // Pedagogika. ISSN 13920340. T. 34 (1997), p. 122128.
Pancekauskien D. Habilituotas daktaras Kazys Eringis : 77 metai gyvenimo keliuose ir krykeliuose. Portr. // Botanica Lithuanica. ISSN 1392 1665. 1998, vol. 4, no 1, p. 103107.
Herberein T. A., Baumgartner R. Factors affecting response rates to mailed questionnaires : a quantitative analysis of the published literature // Amer. Sociol. Rev. Vol. 43, no 4 (1978), p. 726735.
Silva D. Baltic brace for Russian refugees. Iliustr. Angl. // The Balt. times. Riga, 1998, Sept. 1723, p. 1, 7.
Matukonien A. Pedagogikos klasika etikos pamokoms // Dialogas. ISSN 13921916. 1998, rugpj. 14, p. 10.
Geiauskas E. Ryt Lietuvos politin padtis // Tautinink inios. 1996, bir. 22liep. 5 (Nr. 12).
vambryt J. Objekto galininko ir kilmininko linksni kaita prie neiginio J.Basanaviiaus publikuotuose pasakojamosios tautosakos rinkiniuose. Santr. angl. Bibliogr. inaose // Lituanistica. ISSN 0235716X. 1998, Nr. 3, p. 5360.
Recenzijos Dabainskas G. Naujas universiteto istorijos puslapis. Rec. kn. : Vilniaus universiteto istorija, 15791994. Vilnius, 1994 // Literatra ir menas. 1994, rugs. 24, p. 6.
2.13. Grafin dalis
Projektuojant vandens ininerijos statinius ar j konstrukcijas, planuojant vandens kio
statybos technologijas ar aplinkosaugines priemones tenka rengti brinius. Kadangi baigiamojo
darbo grafiniai briniai daniausiai rengiami naudojant kompiuterines programas, jie pateikiami
grafinje dalyje A4 vertikalaus arba A3 horizontalaus formato lapuose segami su visu darbu (ne
atskirai). Didesnio formato briniai pagal brini lankstymo taisykles sulankstomi tik skmingai
apgynus baigiamj darb vieai ginti. Jie pateikiami atskirame segtuve. Skaiiuojamosios schemos
gali bti pateiktos tekstinje dalyje.
-
16
Briniai turi bti reikiamo tikslumo, atlikti pagal nustatytus sutartinius enklus ir atitikti
briniams keliamus reikalavimus.
2.14. Priedai
Prieduose talpinama tik tiek duomen, kiek i tikrj btina. Viename priede gali bti kelios
lentels arba paveikslai, j atskirai numeruoti nereikia.
Prieduose pateikiama pagalbin mediaga, kuri pagrindin tekst be reikalo perkraut. Tai
duomenys, papildantys baigiamj darb, tarpiniai rezultatai, statistiniai duomenys, fotonuotraukos,
pieiniai ir kt. Sudarytas pried sraas pateikiamas darbo turinyje. Kiekvienas priedas pradedamas
naujame puslapyje ir pateikiamas pagal sudaryt sra. Pried eils tvark nustato autorius, taiau
reikt juos pateikti pradedant nuo pagrindini. Prieduose pagalbin mediaga, kuri btina
papildomai pagrsti tekstus, pvz., statistin informacija, kai kurios pagalbini duomen lentels,
dokument kopijos. Priedai numeruojami (1 priedas, 2 priedas ir t. t.) ir baigiamojo darbo apimt
netraukiami. kiekvien pried btinai pateikiama bent viena nuoroda pagrindiniame baigiamojo
darbo tekste.
3. BAIGIAMOJO DARBO FORMINIMAS
3.1. Lapo parats ir parametrai
Lapo dydis A4 210297 mm, orientacija vertikali Portrait. Lapo parai dydiai tokie: kairje pusje Left 2,5 cm, deinje Right 1,0 cm, viruje Top ir apaioje Bottom 2,0 cm.
Kiekvieno puslapio antratje bus puslapio numeris, todl nurodomi antrai parai Header ir
Footer dydiai 1,25 cm. Nuostatos tvarkomos Page Setup dialogo lange, kuris atveriamas atliekant
FilePage Setup. Dokumentas spausdinamas tik vienoje lapo pusje, todl jungiklis Different odd and even
turi bti ijungtas.
3.2. Dokumento struktra
Dokumento mediaga pateikiama iskaidyta ubaigtas dalis, turinias savo antrates:
skyrius, poskyrius ir skyrelius. Kiekvienos dalies mediag sudaro tekstas, idstytas pastraipomis.
ia taip pat gali bti formuls su j eils numeriais, iliustracijos su paveiksl eils numeriais,
pavadinimais, paaikinimais ir lentels su lenteli pavadinimais ir eils numeriais. Rekomenduotina
visame dokumente naudoti Times New Roman rift.
-
17
3.2.1. Dokumento dali antrats
Vis lygi antrats centruojamos, antrats tekste odiai nekeliami ir gale takas
neraomas.
Skyri antrats raomos didiosiomis raidmis, simboli dydis 14 pt, stilius Bold. Skyriai i
eils numeruojami arabikais skaiiais ir visuomet pradedami naujame lape. Prie skyriaus antrat
ir emiau jos paliekamas 18 pt intervalas.
Poskyri antrats simboli dydis 12 pt, stilius Bold. Poskyri numeracija sudaryta i dviej
skaii: pirmasis yra to skyriaus, kuriam priklauso poskyris, numeris, antrasis poskyrio eils
numeris tame skyriuje. Kiekvieno skyriaus poskyri numeriai pradedami 1 numeriu.
Skyreli antrats simboli dydis 12 pt, stilius Regular. Skyreli numeracija sudaryta i trij
skaii: pirmasis yra to skyriaus, kuriam priklauso skyrelis, numeris, antrasis poskyrio, kuriam
priklauso skyrelis, numeris ir treiasis skyrelio eils numeris. Kiekvieno poskyrio skyreli
numeriai pradedami numeriu 1.
Numeruojamos tik skyri Literatros apvalga, Darbo metodika, Darbo rezultatai
Ivados antrats. Nenumeruojam skyri (pvz., vadas, Literatra ir kt.) antrai stilius
sutampa su numeruojam skyri antrai stiliumi.
3.2.2. Dokumento tekstas
Dokumento pagrindinis tekstas idstytas pastraipose. Pirmoji pastraipos eilut traukta 1,27
cm dydiu, o atstumas tarp pastraipos eilui 1,5 intervalo. Eiluts ilyginamos pagal abu kratus.
Pastraipos pagrindinio teksto simboli riftas Times New Roman, j dydis 12 pt, stilius Regular.
Pastraipos tekste gali bti panaudoti signal, element, firm gamintoj pavadinimai
originalo kalba. Pagrindiniame tekste ie odiai turi bti iskirti raant juos tarp kabui arba
panaudojant Italic stili.
Pavyzdiai
Signal Pirmyn ir Atgal ryio linijos turi bendr laid GND.
Signal Pirmyn ir Atgal ryio linijos turi bendr laid GND.
Pastraipos tekste gali bti iliustracijos element ar kintamj raidiniai ymjimai. J ir
indeks raids raomi panaudojant Italic stili. Skaiiai ymjimuose ir j indeksuose raomi
Regular stiliumi.
-
18
Pavyzdys
rengus upje A vandens saugykl, jos vandens lygis y1 yra didesnis nei ups B (y1 > y2),
todl vanduo filtruojasi i ups A up B, ir geofiltracijos debitas yra q2.
Jei indeksas turi savo indeks, tai tokiam ymjimui teks naudoti formuli raymo Equation
Editor priemones.
Dokumente gali bti ivardintos savybs, veiksm seka, techniniai parametrai ir kt.
Pastraipos, kuriose svarbus ivardinimo eilikumas, yra paymimos skaii seka. Skaiiaus trauka
1,27 cm. i pastraip teksto eilui intervalas 1, o intervalai tarp toki pastraip 6 pt.
Pavyzdys
Erdvini duomen rinkimas ir klimas kompiuter (GIS) apima kelis etapus:
1) gauto atvaizdio analiz;
2) atvaizdio taisymas, kontrasto didinimas;
3) temin analiz;
4) temin atranka;
5) klimas geoinformacijos sistem.
Jei ivardint pastraip eilikumas neturi jokios reikms, tai jos ymimos brkniu. yms
brknio trauka 1,27 cm.
Pavyzdys
Turimi du skirtingi modeliai:
rastrinis tai lsteli rinkinys su atitinkamomis koordinatmis kiekviena lstel pateikiama atskirai ir turi savo poym;
vektorinis jame yra trys geografiniai vienetai takai, tiess ir plotai. Plotai apibriami kontrais ir susiejami su poymiais bei koordinatmis. Takai ir tiess taip
pat siejami su poymiais ir koordinatmis.
3.3. Lentels
Lentels ir paveikslai tekste pateikiami ten, kur paminimi pirm kart, taiau negali bti
spausdinami po skyriaus Ivados ir btinai tik po tako sakinio gale. Lentels turi turti aikius
-
19
pavadinimus, spausdinamus j viruje, centre. Pavadinimai bei pastabos po lentelmis raomi 12 pt
riftu, tarp pavadinimo ir lentels paliekant 1 eiluts interval. Po lentels prie tekst taip pat
paliekama tuia eilut. Tekstas lentelse raomas 10 pt riftu, o atstumas tarp eilui 1,0
intervalo.
Lentels numeruojamos. Numeris susideda i atskirto taku skyriaus numerio ir lentels eils
numerio tame skyriuje. Lentels pavadinime, atitinkamoje lentels eilutje ar skiltyje nurodyti
matavimo vienetai kableliu neatskiriami.
Lentelse iskiriamos skiltys (vertikali grup) ir eiluts (horizontali grup). Pagrindini
skili pavadinimai pradedami didija raide, o papildom maja, kai jos sudaro bendr sakin su
pagrindins skilties pavadinimu, ir didija, kai papildom skili pavadinimai yra nepriklausomi.
Analogikai upildomos ir kratins skilties eiluts.
Lentelse pateikiama tik tam tikra tvarka sugrupuota skaitmenin mediaga. Skaitmeniniai
rodikliai privalo turti vienod skaii enkl po kablelio. Jei skiltyje ar eilutje nra skaitmens, jo
vietoje raomas brknys.
Lentels turi bti kuo paprastesns ir vaizdingesns. jas nereikia rayti duomen, kuriuos
pakankamai aikiai ir trumpai galima aprayti tekste.
Lentelse pateikiami duomenys (rodikliai) tekste komentuojami (detaliai nekartojant) ir
analizuojami.
Jei lentel netelpa puslapyje, jos skiltys numeruojamos, o lentel tsiama kitame puslapyje
perkeliant tik atitinkam skili numeracij.
Pateikiant vis lentel, publikuot kitame altinyje, prie lentels pavadinimo riestiniuose
skliaustuose nurodomas autorius ir metai (r. citavimo taisykles skyriuje 3.7. Literatros
apvalga).
Lentels pavyzdys
2.1 lentel. 19931998 m. meteorologiniai ir isiurbto vandens kiekio (nuosiurbio) metiniai
duomenys (Jukauskas ir kt., 2001)
Isiurbta vandens (nuosiurbis) mm Metai Krituliai mm Vidutin paros oro temperatra oC Rusns polderis Vorusns
polderis yos polderis
1993 882 7,1 262 186 80 1994 764 7,6 211 340 189 1995 686 7,5 150 100 144 1996 541 5,9 300 430 188 1997 692 7,4 546 564 159 1998 932 7,1 401 120 343
Vidut. 750 7,1 312 290 184 Norma 781 6,8
-
20
3.4. Formuls
Formuls tekst raomos panaudojant Microsoft Equation 3 formuli redaktoriaus
priemones. Tai atskira programa, dirbanti MS Word terpje, todl prie redaguojant ar raant
formules btina patikrinti esamas stili ir simboli dydi nuostatas.
Formul raoma atskiroje eilutje su kairiojo krato trauka 1,27 cm. Po formuls raomas
takas. Deinje pusje skliaustuose raomas formuls eils numeris. is numeris sudarytas i
skyriaus ir formuls sekos tame skyriuje skaii, raytas skliaustuose ir ilygintas pagal deinj
krat (pavyzdio 1 variantas). Kiekvieno skyriaus formuli numeriai pradedami vienetu. Galima
taikyti ir itisin formuli numeracij pradedant 1 ir numeruojant per vis tekst (pavyzdio 2
variantas).
Pavyzdiai
1 variantas.
( ) .esbsbsbb
sasaapW s+++++= 3
32
210
2210 (4.1)
2 variantas.
( ) .esbsbsbb
sasaapW s+++++= 3
32
210
2210 (1)
Jei formulje rayti simboliai tekste pateikiami pirm kart, tai jie turi bti paaikinti.
Paaikinimas pradedamas odiu ia, raant j naujoje eilutje, be traukos, maja raide, ir su
trauka 1,27 cm paaikinami dydiai, kiekvien paaikinim atskiriant kabliatakiu raant atskirose
eilutse. Po paaikinto formuls simbolio prie dimensij neturi bti raomas kablelis.
Pavyzdys
,J
MM
dtd
n
iiv
=
= 1 (4.3)
ia kampinis sukimosi greitis rad/s;
Mv variklio sukuriamas momentas Nm;
-
21
=
n
iiM
1 vis pasiprieinimo jg ir moment algebrin suma Nm;
J sukam kn inercijos moment suma, perskaiiuota variklio veleno sukimosi
greiio atvilgiu, skaitant ir paties variklio rotoriaus inercijos moment kgm2.
Prie raant formul tekste btina nuoroda cituojam literatros altin.
3.5. Iliustracijos
Visos darbo iliustracijos, tai gali bti nuotraukos, diagramos, schemos, brini fragmentai,
vadinami paveikslais. Jei dokumento tekste nra jokios nuorodos kur nors paveiksl, tai toks
paveikslas nereikalingas. Paveikslai centruojami pagal parates. Po kiekviena iliustracija raomas
jos numeris, sudarytas i skyriaus ir paveikslo sekos tame skyriuje skaii, pavadinimas ir, jei
reikia, paaikinantis tekstas. Jei visas tekstas telpa vienoje eilutje, tai i eilut centruojama.
Paveiksl pavadinimai pateikiami po paveikslais, raant 12 pt riftu. Po pavadinimo prie tolesn
tekst paliekamas 1 eiluts intervalas.
Pavyzdys
4.1 pav. Itirt atodang isidstymo schema (Jurgaitis ir kt., 2002)
Paveiksl paaikinaniame tekste ivardinamos pavaizduoto objekto dalys, diagramos
kreivi parametrai ir kt. iuo atveju paveikslo pavadinimas ubaigiamas dvitakiu ir toliau raomas
paaikinantis tekstas. Jei yra ivardinamos objekto dalys, tai jos atskiriamos kabliatakiais. Toks
tekstas daniausiai netelpa vienoje eilutje ir tada jis yra ilyginamas pagal abu kratus, pritaikant
kabaniosios pastraipos nuostat.
-
22
Pavyzdys
4.2 pav. Skirtingas tak isidstymas renkant duomenis: a tolydusis idstymas; b atsitiktinis;
c, d kryptingai orientuotas, e lizdinis; f kontrinis (Borrough and McDonnell, 1998)
3.6. Puslapi numeriai
Dokumento lapai numeruojami itisai, pradedant nuo lapo, kuriame yra turinio pradia.
Numeris arabikais skaiiais terpiamas lapo apaioje, eiluts centre. Numerio riftas ir jo dydis toks
pats, kaip ir pastraipos teksto simboli.
3.7. Darbo riimas
Parengtas baigiamasis darbas riamas. Paskutiniame virelyje i vidaus puss klijuojamas
vokas vadovo atsiliepimui ir recenzento recenzijai patalpinti (3 ir 4 priedai).
LITERATRA
1. Andziulien B. Mokslinio darbo metodologija. Elektroninis konspektas. 2003. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/moksldarb/
2. Barzdiukien L.D., Celieien V., Kaulakien A. Baigiamasis studij darbas. Kalbinink patarimai : teorija ir tvarkyba / Klaipdos universitetas. 2asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius : Technika, 2005. 148 p.
3. Kardelis K. Mokslini tyrim metodologija ir metodai : vadovlis / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 1997. 208 p.
4. ilinskas P.J. Patarimai rengiantiems rato darbus : mokomoji knyga. Vilnius : VU leidykla, 2001. 169 p.
-
23
1 priedas
LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS1
VANDENS KIO IR EMTVARKOS FAKULTETAS2
______________________________________KATEDRA2
Studento vardas, pavard3
BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS4
Bakalauro studij baigiamasis darbas3
_________________________________________ studij programa5
_________________________________________ studij kryptis5
Akademija, 205
1 Times New Roman, 14 p., didiosios raids 2 Times New Roman, 12 p., didiosios raids 3 Times New Roman, 14 p. 4 Times New Roman, 14 p., didiosios raids, pajuodintas riftas 5 Times New Roman, 12 p.
-
24
2 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS
Vandens kio ir emtvarkos fakultetas __________________________________________ katedra
TVIRTINU: Katedros vedjas
_____________________________
(Paraas) _____________________________
(Vardas, pavard) _____________________________
(Data)
Bakalauro studij baigiamojo darbo uduotis Studentas () ........................................................................................................................................
(Vardas, pavard)
Darbo pavadinimas ................................................................................................................................ ............ ............
Detalus darbo turinys ir jo vykdymo kalendorinis planas:
Baigiamojo darbo dalys Terminai vadas Literatros apvalga Darbo metodika Darbo rezultatai
1. 2. 3. 4. 5. 6.
Uduoties gavimo data 20......m. ........................................ mn. ........... d. Darbo baigimo terminas 20......m. ........................................ mn. ........... d. Studento paraas ____________________________________________ Darbo vadovas ___________________________________________________ ___________________
(Pedag. vardas, moksl. laipsnis, vardas, pavard) (paraas) Katedros ivada: Darbas gali bti teikiamas vieam gynimui Baigiamj darb vertinimo komisijoje
taip / ne (nereikaling nubraukti)
Protokolo Nr._____________________ Data ___________________________________________ ________________________________
Katedros vedjas
-
25
3 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS
Vandens kio ir emtvarkos fakultetas __________________________________________ katedra
Bakalauro studij baigiamojo darbo vadovo atsiliepimas
Studentas () ........................................................................................................................................
(Vardas, pavard)
Darbo pavadinimas ................................................................................................................................ .................................................................................................................................................................................... Vertinimo kriterijai Studento savarankikumas ruoiant darb (kiekvien etap pakomentuoti): Literatros paieka ir analiz ............................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... Duomen rinkimas ............................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... Analiz, skaiiavimai ir projektavimas ................................................................................................................ ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... Darbo rezultat apibendrinimas ........................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................... Baigiamojo darbo rengimo plano vykdymas (paymti atitinkamus variantus ir pakomentuoti):
Visikai vykdytas vykdyta plano dalis Nevykdytas
................................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................................
Darbo vadovo ivada: Darbas atitinka baigiamojo darbo reikalavimus ir gali bti teikiamas vieai ginti taip / ne (nereikaling nubraukti) Darbo vadovas _____________________________________________
_________________
_____________ (Pedag. vardas, moksl. laipsnis, vardas, pavard) (paraas) (data)
-
26
4 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS
Vandens kio ir emtvarkos fakultetas
Bakalauro studij baigiamojo darbo recenzija Studentas () ........................................................................................................................................
(Vardas, pavard)
Darbo pavadinimas ................................................................................................................................ ........................................ ........................................ ............ Eil. Nr.
Vertinimo kriterijai Reikmingumo koeficientas
Recenzento vertinimo balas 10 bal sistema
1. Bendrieji: 1.1. Darbo struktros reikalavim atitiktis 0,5 1.2. Santraukos informatyvumas 0,1 1.3. Kalbos stiliaus ir raybos taisyklingumas 0,5 1.4. Lenteli, paveiksl ir formuli forminimas 0,2 1.5. Literatros srao sudarymo ir citavimo reikalavim atitiktis 0,2 2. Specialieji 2.1. Darbo pavadinimo ir turinio atitiktis 1,0 2.2. vade suformuluot tikslo ir udavini gyvendinimas 1,0 2.3. Panaudotos literatros ir darbo turinio atitiktis 0,5 2.4. Temos itirtumo pristatymas literatros apvalgoje 0,5 2.5. Darbo metod parinkimas ir slyg apraymas 1,0 2.6. Darbo rezultat (analizs, skaiiavim, projektavimo) vert ir
pateikimo kokyb 2,5
2.7. Darbo rezultat apibendrinimas 1,0 2.8. Ivad ir ikelt udavini bei gaut rezultat atitiktis 1,0
Recenzento vertinimo bal suma Komentarai: ........................................................................................................................................... ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................
Bendras vertinimas (skaiiumi ir odiu) ______________________________________________ Pastaba: Bendras vertinimas gaunamas recenzento vertinimo bal sum padalijus i 10 ir suapvalinus pagal apvalinimo taisykles. Recenzentas _____________________________________________
_________________
_____________
(Pedag. vardas, moksl. laipsnis, vardas, pavard) (paraas) (data)
-
27
5 priedas
Patvirtinta Vandens kio ir emtvarkos fakulteto taryboje
2008 m. balandio mn. 23 d. (protokolas Nr. 28)
LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETO
VANDENS KIO IR EMTVARKOS FAKULTETO
PAGRINDINI UNIVERSITETINI STUDIJ BAIGIAMJ ATSISKAITYM TVARKA
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. is dokumentas reglamentuoja Vandens kio ir emtvarkos fakulteto vis pagrindini
universitetini studij program baigiamj atsiskaitym (baigiamj egzamin laikymo,
baigiamj darb rengimo ir gynimo) nuoseklum, procedras ir vertinimo kriterijus.
2. Baigiamj atsiskaitym paskirtis kompleksikai vertinti student teorines inias ir
gebjimus bei i ini taikym praktinse situacijose pagal pagrindines kompetencij sritis.
3. Pagrindins universitetins studijos baigiamos baigiamojo darbo parengimu ir jo apgynimu
arba baigiamojo egzamino ilaikymu. Rengti baigiamuosius darbus turi teis:
dienini studij studentai, kuri paangumas per 1 6 semestrus yra lygus arba didesnis u
dekano potvarkiu nustatyt minimal svertin paymi bal vidurk;
neakivaizdini studij studentai, kuri paangumas per 1 8 semestrus yra didesnis u
dekano potvarkiu nustatyt minimal svertin paymi bal vidurk.
4. Studentai, neturintys teiss rengti baigiamj darb, laiko baigiamj egzamin. Baigiamj
egzamin taip pat laiko ir tie studentai, kurie nenori pasinaudoti baigiamojo darbo rengimo teise.
Student, rengiani baigiamuosius darbus ir laikani baigiamuosius egzaminus, sraai yra
patvirtinami dekano potvarkiu ne vliau kaip prie 9 (dienini studij) ir prie 3 mnesius
(neakivaizdini studij) iki vieojo darb gynimo ar egzamino laikymo.
2. BAIGIAMJ DARB IR EGZAMIN VERTINIMO KOMISIJA
5. Baigiamieji darbai ginami ir baigiamieji egzaminai vertinami Baigiamj darb ir egzamin
vertinimo komisijoje. ios komisijos nariais gali bti dstytojai, turintys mokslin laipsn. Ne
maiau kaip trys dstytojai turi bti i studij program kuruojani katedr. Pageidaujama, kad
bent vienas komisijos narys bt i kitos mokslo ir studij institucijos arba darbdavius
atstovaujanios organizacijos. Jam mokslinis laipsnis nra btinas. Komisijos pirminink
(pageidautina i kitos mokslo ir studij institucijos arba darbdavius atstovaujanios organizacijos) ir
-
28
narius tvirtina Universiteto rektorius Fakulteto tarybos silymu. Komisijos sudtis yra vieai
paskelbiama dekanato ir katedr skelbim lentose.
3. BAIGIAMJ EGZAMIN LAIKYMO TVARKA
6. Studentas privalo ilaikyti vien baigiamj egzamin. Dalykus, kurie traukiami baigiamj
egzamin, katedr teikimu numato Fakulteto tarybos studij komisija.
7. Baigiamj egzamin klausimus ir praktines uduotis parengia katedros vedjo paskirtas
dstytojas(ai). Egzamino klausimai turi aprpti visus egzamin trauktus dalykus, bti
nedviprasmiki, aikiai nusakantys klausimo turin. Praktins uduotys gali bti skirtos studento
perkeliamiesiems gebjimams atskleisti. Fakulteto tarybos studij komisija gali katedroms
rekomenduoti egzaminavimui naudoti testus. Egzamino klausimus, uduotis ir testus periri juos
rengs dstytojas(ai), katedros vedjas, studij prodekanas. Egzamino klausimai, uduotys ir testai
yra laikomi uantspauduotame voke dekanato seife.
8. Studentams pageidaujant, organizuojama egzamino konsultacija, kuri turi vykti iki egzamino
likus ne maiau kaip savaitei. Baigiamj egzamin ir j konsultacij grafik tvirtina dekanas ne
vliau kaip likus vienam mnesiui iki egzamino. Grafike nurodomi ir konsultuojantys dstytojai.
9. Egzamin studentai laiko ratu, raydami specialiuose egzamino lapuose, kuri form
patvirtina dekanas. Lape turi bti nurodytas egzamino pavadinimas, studento vardas ir pavard,
egzamino laikymo data, Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos sudtis, egzamino
klausimai ir praktin uduotis. Po paskutinio atsakymo studentas turi pasirayti. Paskutiniame lape
Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisija rao egzamino vertinim ir pasirao.
10. Egzaminas vyksta dekano patvirtintame grafike nurodytu laiku ir auditorijoje. Jeigu
studentas egzamin atvyksta pavlavs, jam laikyti egzamino neleidiama. Jeigu studentas
egzamin neatvyko dl dokumentais rodom svarbi prieasi ir apie tai prie egzamin prane
dekanatui, tai jam egzamino laikymas organizuojamas kitu laiku. Kiti studentai, nelaik egzamino
nustatytu laiku, j gali laikyti tik kitais metais dekano patvirtintame grafike nurodytu laiku.
11. Egzaminas vyksta dalyvaujant bent vienam Baigiamj darb ir egzamin vertinimo
komisijos nariui ir ne maiau kaip dviems dalyk dstytojams. Egzamino pradioje komisijos
pirmininkas informuoja studentus apie egzamino trukm, patikrina dalyvaujaniuosius egzamine.
Studentams idalijami specials egzamino lapai. Egzamino trukm nustato Baigiamj darb ir
egzamin vertinimo komisija bendru sutarimu, atsivelgiant egzamino klausim ir uduoi
skaii bei j sudtingum.
12. Esant nusirainjimo atvejui, egzamino laikymas nutraukiamas, egzamino lapuose vietoje
vertinimo nurodant nusirainjimo fakto ufiksavimo laik ir naudotas nusirainjimo priemones.
-
29
Mediagins nusirainjimo priemons yra pridedamos prie egzamino lap. Baigiamojo egzamino
protokole ir studij knygelje nusirainjusiam studentui raoma Egzamino rezultatai panaikinti.
Nusirainjs studentas egzamin turi teis perlaikyti tik kitais metais dekano patvirtintame grafike
nurodytu laiku.
13. Katedros vedj paskirti dalyk dstytojai vertina klausim ir praktins uduoties
atsakymus. Klausimai ir praktin uduotis gali turti reikmingumo koeficientus, jeigu taip buvo
numatyta rengiant iuos klausimus ir uduotis.
14. Egzaminas apibendrinamas Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos udarame
posdyje. Apibendrindami atsakymus, komisijos nariai gali konsultuotis su dalyk dstytojais.
Komisijos pirmininkas sudaro vertinim suvestin ir nustato galutin vertinim.
15. Egzamino galutiniai vertinimai yra suraomi Baigiamojo egzamino laikymo protokol ir
student studij knygeles. iuos dokumentus pasirao visi komisijos nariai. Student pageidavimu
egzamino rezultatai gali bti skelbiami vieai arba praneami asmenikai kiekvienam studentui.
16. Bakalauro kvalifikacija suteikiama studentui, kurio egzamino vertinimas yra ne maesnis
kaip 5 (silpnai). Studentui, kurio egzamino vertinimas yra 4 ir maiau, bakalauro kvalifikacija
nesuteikiama, egzamin jis gali perlaikyti po met dekano patvirtintame grafike nurodytu laiku.
17. Baigiamj egzamin laikiusio studento egzamino lapai saugomi studento asmens byloje.
4. BAIGIAMJ DARB RENGIMAS
18. Baigiamj darb tematika pagal studij programas yra sudaroma ias programas
kuruojaniose katedrose ir tvirtinama katedr posdiuose. Baigiamj darb temas silo dstytojai,
dstantys atitinkamas studij programas, pagal savo dstomo dalyko tematik arba praktin, mokslo
tiriamj veikl. Baigiamojo darbo vadovu gali bti magistro laipsn arba j atitinkani
kvalifikacij, bent 2 met mokslinio tiriamojo arba praktinio darbo patirt baigiamojo darbo srityje
turintis asmuo. Tem sraai ne vliau kaip lapkriio mn. 1 d. paskelbiami katedr skelbimo
lentose.
19. Studentas, turintis leidim rengti baigiamj darb, jo tem renkasi i katedrose patvirtint
tem sra ir per lapkriio mnes registruojasi katedrose. Studentas turi teis argumentuotai
prayti ir nesanios srae temos, taip pat i pateikt sra rinktis darbo vadov. Katedros vedjas,
atsivelgdamas praomos temos ir studij programos atitikt, dstytoj pedagoginius krvius,
katedros mokslins veiklos kryptis, patenkina studento praym arba silo j koreguoti. Nesant
galimybi patenkinti student praym vienoje katedroje, dekanatas studentus gali nukreipti kit
katedr. Katedros vedjas iki gruodio 1 d. sudaro student, raani katedroje baigiamuosius
-
30
darbus, sra, nurodydamas darb temas ir vadovus. Dekano potvarkiu student pasirinktos
baigiamj darb preliminarios temos ir vadovai tvirtinami pirmj gruodio savait.
20. Studentas, konsultuodamasis su baigiamojo darbo vadovu, per dvi savaites nuo baigiamojo
darbo temos patvirtinimo sudaro baigiamojo darbo rengimo uduoties turin. Inagrinjus
baigiamojo darbo turin atitinkani literatr ir j apibendrinus, iki vasario 10 d. pagal reikal
patikslinamas turinys ir galutinai (dviem egzemplioriais) forminama baigiamojo darbo rengimo
uduotis (1 priedas). Joje pateikiamas darbo turinys, darbo rengimo grafikas, darbo parengimo
galutin data. Uduot pasirao studentas ir darbo vadovas, tvirtina katedros vedjas. Sudarant
uduot baigiamojo darbo tema gali bti tikslinama. Darbo turinys turi turti bendruosiuose
baigiamojo darbo rengimo metodiniuose patarimuose pateiktas sudtines dalis. Vienas baigiamojo
darbo rengimo uduoties egzempliorius paliekamas studentui, kur jis vliau sega baigiamj
darb, antrasis lieka katedroje. Baigiamojo darbo uduoties kopija pateikiama dekanatui.
Neparengus iki nustatyto termino baigiamojo darbo uduoties, dekano sprendimu studentui
neleidiama rengti baigiamojo darbo ir skiriamas baigiamasis egzaminas.
21. Koreguojant baigiamojo darbo uduot, jos galutinis variantas sudaromas iki vieojo gynimo
likus ne maiau kaip 1,5 mn. dviem egzemplioriais, i kuri vienas paliekamas studentui, antrasis
lieka katedroje.
22. Darbas rengiamas pagal uduotyje sudaryt darbo rengimo grafik. Kiekvieno etapo
pabaigoje studentas ir darbo vadovas aptaria atliktus darbus, j rezultatyvum, btinus pataisymus,
naujojo darb etapo metodik, informacijos altinius. Nesilaikant baigiamojo darbo rengimo
grafiko, vadovas apie tok atvej informuoja katedros vedj, kuris, ianalizavs situacij,
rekomenduoja dekanui neleisti studentui toliau rengti baigiamojo darbo. Dekano potvarkiu tokiam
studentui neleidiama toliau rengti baigiamojo darbo ir jam skiriamas baigiamasis egzaminas.
23. Darbo vadovo pareigos:
konsultuoti student sudarant baigiamojo darbo rengimo uduot;
vertinti studento surinkt ir ianalizuot literatr;
konsultuoti nustatant darbo tiksl ir udavinius, darbo objekt ir sudarant darbo metodik;
teikti konsultacijas kiekvieno baigiamojo darbo rengimo etapo pradioje ir pabaigoje,
vertinti jo rezultatus;
perskaityti vis parengt baigiamj darb, vertinant jo turinio ir studij programos atitikt,
studento pastangas, darbo rezultatus ir parayti atsiliepim.
24. Darbo vadovo teiss:
gauti i studento informacij apie darbo rengimo eig ir i eig paliudijani mediag
(surinkt ir ianalizuot literatr, atliktus skaiiavimus, parengtas darbo dalis ir pan.);.
-
31
atsisakyti vadovauti baigiamojo darbo rengimui, jeigu studentas visikai nesilaiko darbo
rengimo grafiko. Ratikas ir argumentuotas atsisakymas vadovauti pateikiamas katedros
vedjui. Atsisakymas sigalioja tik katedros vedjui j patvirtinus.
25. Studento pareigos:
sudaryti baigiamojo darbo rengimo uduot ir laiku j pateikti katedrai bei dekanatui;
surinkti reikiam literatr, j susisteminti;
padedant vadovui, nustatyti darbo tikslus ir udavinius, apibrti darbo objekt, sudaryti
darbo plan;
sudaryti darbo metodik;
rengti baigiamj darb laikantis darbo rengimo grafiko, t.y. pateikti vadovui darbo rengimo
grafike numatytu laiku informacij apie darbo rengimo eig ir i eig paliudijani
mediag (surinkt ir ianalizuot literatr, atliktus skaiiavimus, parengtas darbo dalis ir
pan.);
laikytis Studij komisijos patvirtint pagrindini universitetini studij baigiamj darb
reikalavim;
nustatytais terminais ubaigti darbo rengim, pateikti darb vadovui (ne maiau kaip 2
savaits iki gynimo katedroje) ir recenzentui (ne maiau kaip savait iki vieojo gynimo);
darb apginti katedroje;
likus ne maiau kaip dviem dienoms iki vieo gynimo, baigiamj darb pristatyti
dekanat;
dekano sudarytame darb gynimo grafike nurodytu laiku darb apginti Baigiamj darb ir
egzamin vertinimo komisijoje, laikantis reikalavim, nurodyt ios tvarkos 5 skyriuje.
26. Studento teiss:
tikslinti temos pavadinim, nekeiiant jos esms ir koreguoti baigiamojo darbo uduot,
jeigu iki vieojo gynimo liko ne maiau kaip 1,5 mnesio;
prayti vadovo konsultuoti darbo rengimo uduoties, metodikos sudarymo, mediagos
idstymo ir sisteminimo klausimais;
nutraukti baigiamojo darbo rengim, apsisprendiant laikyti baigiamj egzamin, jeigu iki
baigiamojo egzamino liko ne maiau kaip vienas mnuo;
prayti pakeisti vadov, jeigu vadovas neatlieka ios tvarkos 19 punkte nurodyt pareig.
Praym pakeisti vadov studentas pateikia ratu katedros vedjui. Prayme turi bti
idstyti pakeitimo motyvai. Praymas patenkintinas, jeigu praymo motyvai yra
argumentuoti ir iki vieojo gynimo liko ne maiau kaip du mnesiai.
27. pusjus baigiamojo darbo rengimo laikotarpiui, katedrose atliekamas tarpinis baigiamojo
darbo rengimo patikrinimas. Studentai katedros dstytojams pristato savo atlikt darb, o dstytojai
-
32
pagal baigiamojo darbo rengimo uduot vertina io darbo rengimo ir rengimo grafiko atitikt (50%
baigiamojo darbo apimties). Katedros vedjas duomenis apie student baigiamj darb 50% darbo
apimties vykdym pateikia dekanatui. Jei studentas neparengia iki nustatyto termino numatytos
baigiamojo darbo apimties, dekano sprendimu jam neleidiama toliau rengti baigiamojo darbo, ir
skiriamas baigiamasis egzaminas.
28. Likus ne maiau kaip 3 savaitms iki vieojo gynimo, studentas turi darb ubaigti ir nerit
teikti vadovui. Vadovas darb turi perskaityti per 3 darbo dienas ir parayti atsiliepim. Vadovas
gali rekomenduoti studentui operatyviai paalinti smulkius trkumus ir pakartotinai jam pateikti.
29. Darbo gynimo katedroje metu studentas trumpai pristato darbo tiksl, udavinius ir kokius
metodus taikydamas gavo rezultatus, pakomentuoja gautus rezultatus, vertina j reikmingum. Po
to studentas atsako katedros dstytoj klausimus. Darbo vadovas gali odiu idstyti savo
argumentus apie atlikt darb. Atsivelgdama studento pasisakym, atsakymus klausimus,
vadovo ir kit dstytoj nuomon, katedra priima sprendim dl katedros rekomendacijos ginti
darb vieai. is sprendimas raomas baigiamojo darbo rengimo uduotyje. Jeigu sprendimas yra
teigiamas, tai studentas gali tsti darbo recenzavimo procedr. Jeigu sprendimas yra neigiamas, tai
darbas yra laikomas neparengtu, jis turi bti taisomas i esms ir ginamas po met dekano
patvirtintame grafike nustatytu laiku. Neigiamo sprendimo atveju, katedros vedjas turi operatyviai
pristatyti dekanatui katedros posdio protokolo ira.
5. BAIGIAMJ DARB VIEASIS GYNIMAS
30. Likus vienam mnesiui iki viej gynim pradios, dekanas patvirtina galutines baigiamj
darb temas ir paskiria recenzentus. Recenzentai parenkami derinant baigiamj darb temas su
dstytoj (recenzent) metodinio, mokslinio darbo tematika. Likus savaitei iki viej gynim
pradios, dekanas paskelbia baigiamj darb gynimo grafik.
31. Studentas, parengs darb ir turintis vadovo teigiam atsiliepim bei katedros rekomendacij
darb ginti vieai, likus savaitei iki vieojo gynimo, turi rit darb (vien egzempliori) kartu su
vadovo atsiliepimu, perduoti recenzentui. Recenzentas per 3 darbo dienas perskaito darb ir vertina
j pagal iuos kriterijus:
darbo struktros ir reikalavim atitiktis;
santraukos informatyvumas;
kalbos stiliaus ir raybos taisyklingumas;
lenteli, paveiksl ir formuli forminimas;
literatros srao sudarymo ir citavimo reikalavim atitiktis;
darbo pavadinimo ir turinio atitiktis;
-
33
vade suformuluot tikslo ir udavini gyvendinimas;
panaudotos literatros ir darbo turinio atitiktis;
temos itirtumo pristatymas literatros apvalgoje;
darbo metod parinkimas ir darbo slyg apraymas;
darbo rezultat (analizs, skaiiavim, projektavimo) vert ir pateikimo kokyb;
darbo rezultat apibendrinimas;
ivad ir ikelt udavini bei gaut rezultat atitiktis.
Pagal kiekvien kriterij recenzentas atlieka vertinim. Recenzijos pabaigoje darbas
vertinamas 10 bal sistema. Po recenzavimo bet kurie taisymai baigiamajame darbe yra
draudiami.
32. Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos nariai turi teis i anksto susipainti su
kit dien ginamais baigiamaisiais darbais. Likus ne maiau kaip dviem dienoms iki darbo vieojo
gynimo, studentas j privalo pristatyti dekanat. Pristaius darb, dekanate baigiamojo darbo
pirmame puslapyje paymima apie darbo pristatymo laik. Jeigu darbas iki 15 valandos
nepristatomas, jis vieai neginamas.
33. Baigiamieji darbai ginami vieajame Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos
posdyje. Darbai ginami grietai laikantis dekano patvirtinto darb gynimo grafiko. Esant itin
svarbi prieasi (tai negali bti nesptas parengti darbas), studentas gali ratikai prayti dekano
pakeisti darbo vieojo gynimo dat. Jeigu studentas nustatytu laiku ginti neatvyko, tai darbo
gynimas atidedamas vieneriems metams.
34. Baigiamj darb vieasis gynimas vyksta, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip du
tredaliai komisijos nari. Posdyje rekomenduojama dalyvauti darbo vadovui. Recenzentas privalo
dalyvauti ginant baigiamj darb.
35. Vieai baigiamieji darbai ginami ia tvarka:
35.1. Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos pirmininkas supaindina studentus su
bendrja gynimo tvarka, primena, kokia turi bti praneimo struktra ir trukm.
35.2. Baigiamj darb gynimo grafike numatyta seka studentai kvieiami ginti savo darbus.
Darbai ginami iuo nuoseklumu:
pirmininkas patikrina, ar yra visi darb ginaniojo studento dokumentai: baigiamasis darbas,
vadovo atsiliepimas, recenzija;
pirmininkas skelbia darb ginaniojo vard, pavard, baigiamojo darbo tem, vadovo
mokslin laipsn ir pedagogin vard, vard ir pavard, recenzento mokslin laipsn ir
pedagogin vard, vard ir pavard;
-
34
studentas, naudodamas vaizdin mediag, nurodo baigiamojo darbo pavadinim, objekt,
apibria tiksl ir udavinius, idsto taikytus metodus ir gautus rezultatus, vertina gaut
rezultat reikmingum. Studento praneimo trukm 8 10 min;
recenzentas pristato recenzij, atskleisdamas pagrindinius darbo privalumus bei trkumus ir
paskelbia galutin vertinim;
studentas, argumentuodamas baigiamuoju darbu, teorinmis iniomis ir praktiniais
gebjimais, atsako recenzento pastabas;
komisijos pirmininkas ir nariai pateikia studentui klausimus ir iklauso jo atsakymus.
Klausimai turi bti tiesiogiai susij su baigiamojo darbo tema, jos teorini, metodini ir
praktini aspekt bei gaut rezultat aikinimu. Kiekvienas komisijos narys gali patekti ne
daugiau kaip du klausimus, iskyrus paklausimus, kurie tiesiogiai susij su atsakym
anksiau pateiktus klausimus detalizacija. Studento atsakymai neaptariami ir
nekomentuojami. Komisijos nariai turi garsiai vardinti klaidas, kurias jie pastebjo
baigiamajame darbe ar vaizdinje mediagoje;
klausimus gali pateikti kiti vieajame gynime dalyvaujantys asmenys (dstytojai, studentai),
jeigu jie to pageidauja. J klausimai taip pat turi bti tiesiogiai susij su baigiamojo darbo
tema;
pirmininkas apibendrina gynimo rezultatus.
36. Posdio metu komisijos nariai, studentai ir kiti dalyvaujantys asmenys turi laikytis
bendrj etikos norm, bti tolerantiki, neugaulioti vieni kit, susilaikyti nuo iankstini viej
vertinim. Kiekvienas komisijos narys atlieka asmenin baigiamj darb vertinim 10 bal sistema
pagal iuos kriterijus:
baigiamojo darbo baigtumas, sistemikumas ir isamumas (reikmingumo koeficientas
0,3);
studento gebjimas sistemikai atskleisti baigiamojo darbo rezultatus (reikmingumo
koeficientas 0,3);
atsakym klausimus isamumas (reikmingumo koeficientas 0,3);
studento elgsena, kalbos kultra ir baigiamojo darbo bei demonstracins mediagos
estetin ivaizda (reikmingumo koeficientas 0,1).
37. Baigiamj darb gynimas vertinamas Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos
udarajame posdyje dalyvaujant posdio sekretoriui. Kiekvienas komisijos narys garsiai pranea
bendrj asmenin vertinim. Komisijos pirmininkas sudaro vertinim suvestin, traukdamas
recenzento vertinim, ir aritmetinio vidurkio skaiiavimo bdu nustato galutin vertinim. Esant
ribiniam vertinimui, lemia komisijos pirmininko nuomon. Komisijos nariai, pranedami savo
nuomon, turi teis isakyti ir vertinimo argumentus. Jeigu kurio nors nario vertinimas yra dviem ir
-
35
daugiau bal maesnis ar didesnis u vidutin, tai is narys privalo isakyti vertinimo argumentus.
Kai darbo vadovas yra komisijos narys, tai jis darbo gynimo nevertina.
38. Baigiamj darb gynimo galutiniai vertinimai suraomi Baigiamj egzamin laikymo
protokol ir student studij knygeles. Protokol surao dekano paskirtas posdio sekretorius.
iuos dokumentus pasirao visi gynime dalyvav komisijos nariai. Student pageidavimu
baigiamj darb gynimo rezultatai gali bti skelbiami vieai arba praneami asmenikai
kiekvienam studentui teikiant baigiamojo egzamino laikymo protokolo kopij.
39. Bakalauro kvalifikacija suteikiama studentui, kurio baigiamasis darbas vertintas ne maiau
kaip 5 balais (silpnai). Studentui, kurio baigiamasis darbas vertintas 4 balais ir maiau, bakalauro
kvalifikacija nesuteikiama, jis turi i esms pertvarkyti darb ir nustatyta tvarka j ginti kitais
metais.
40. Skmingai apginti baigiamieji darbai saugomi katedroje 5 metus.