aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir aukštųjų mokyklų tinklo ... 03 kokybės...ištakos...
TRANSCRIPT
Aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir aukštųjų mokyklų
tinklo pertvarkos planas
Vilnius
2016 05 04 1
SMTD
Ištakos
2015-11-30 Valstybės pažangos taryba:
ŠMM kartu su LRVK inicijuoti aukštojo mokslo kokybės gerinimo veiksmų planą.
2015-12-15 MP pavedimas ŠMM.
2016-02-25 ŠMM siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių išsiuntė LRV ir Valstybės pažangos tarybai.
2016-03-17 ŠMM į Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos 2016–2018 metų veiksmų planą įtraukė priemones susijusias su a.m. kokybės gerinimu ir išteklių konsolidavimu.
2016-03-29 LRV Strateginis komitetas:
• iš esmės pritarė ŠMM pateiktiems siūlymams dėl a.m. kokybės gerinimo;
• pavedė ŠMM peržiūrėti MTEP ir studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo projektų sąrašą pagal a.m. kokybės gerinimo principus;
• pavedė ŠMM iki 2016-06-01 pateikti LRV atitinkamų teisės aktų projektus a.m. kokybei gerinti ir sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti mokslo ir studijų institucijų tinklą.
2
Ištakos
Siūlymuose dėl a.m. kokybės gerinimo buvo argumentuotos pagrindinės problemos (studijose):• pastaraisiais metais labai mažėja studentų skaičius, bet aukštųjų mokyklų
skaičius išlieka stabilus;• per LAMA BPO (2015 m.) tarp įstojusiųjų į v.f.v. daugiau nei 25 %, o 5 v.n.v. –
60 % surinko mažiau nei 4 KB;• dar apie 25 proc. priimtųjų į v.n.v. ne per LAMA BPO duomenų nėra;• programų skaičius didėja, studentų skaičius jose mažėja;• iš Lietuvos į ES 27 / EEE išvyksta (2012) apie 8 %, ES – 3,5%; iš ES 27 / EEE –
0,2%;• pagal asmenų, įgijusių a.išsil., dalį 30-34 m. amž.gr. Lietuva pirmauja
ES(2014 m.), bet tik 52% dirba pareigybėse, kurioms reikia a.išsil.;
3
Ištakos
Siūlymuose dėl a.m. kokybės gerinimo buvo argumentuotos pagrindinės problemos (MTEP):
• didelės dalies mokslininkų grupių veikla įvertinta (2015 m.), kaip vidutinišką nacionaliniu mastu arba kaip stiprią nacionaliniu mastu su ribotu tarptautiniu pripažinimu. SM srityje veikla įvertinta kaip silpna;
• mokslinės veiklos valdymas - silpniausia visų mokslo sričių grandis;
• Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas;
• Lietuva - viena mažiausiai bendrų publikacijų su užsienio partneriais skelbianti valstybė;
• tik 2,3 % doktorantų Lietuvoje yra iš užsienio;
• pagal Europos inovacijų švieslentę, nežiūrint besikeičiančio ES narių skaičiaus, jau daug metų užima 4-5 vietą nuo galo;
4
Ištakos
Siūlymuose dėl a.m. kokybės gerinimo buvo argumentuotos pagrindinės problemos (finansavime):
• Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) viršija ES vidurkį, sunku tikėtis papildomo finansavimo;
• Lietuvoje MTEP tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) gerokai atsilieka nuo ES vidurkio;
• Lietuva priskiriama prie labai mažą dalį MTEP išlaidų skiriančių darbo sąnaudoms šalių;
• pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje tiek verslo, tiek valdžios skiriamos lėšos MTEP pagal dalį nuo BVP labai atsilieka nuo ES vidurkio;
• Pagal MTEP išlaidas (panaudojimą) pagal sektorius: Lietuvoje per verslo sektorių išleidžiama labai maža dalis MTEP lėšų, ateinančių iš įvairių šaltinių, per viešąjį sektorių išleidžiama gerokai didesnė dalis ir pagal procentą nuo BVP ji panaši, kaip ES vidurkis.
5
Siūlymai
Aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai ir mokyklų vertinimo pertvarka:
• detalesni universiteto ir kolegijos apibrėžimai dėl jų misijos visuomenėje,
• kriterijai, kuriais remiantis vertinamas aukštosios mokyklos atitikimas statusui: dėl skaičiaus studijų sričių, kuriose vykdomos studijos; reikalavimų mokslinių tyrimų lygiui; mokslo ir studijų tarptautiškumui, mobilumui; bendradarbiavimo su verslu apimtims; mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūrai; priimamų studentų kompetencijai; absolventų įsidarbinamumo lygiui ir pan.,
Studijų programų akreditavimo pertvarka:
• perėjimas nuo studijų programų prie studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo;
• rodikliai pagal studijų kryptis dėl būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūrai, bendradarbiavimui su verslu; dėstytojų pedagoginėms kompetencijoms; absolventų įsidarbinamumui ir pan.
6
SiūlymaiFinansavimo pertvarka: studijų finansavimas:
• sąlygos aukštajai mokyklai (stojančiųjų minimali kompetencija pagal studijų kryptis; minimalūs st. priimamų į studijų kryptį (programą) skaičiai, kad būtų užtikrintas studijų rentabilumas), kurias tenkinant gali būti skiriamas valstybės biudžeto finansavimas (studijų krepšeliai, studijų stipendijos);
• v.f.v. skaičius - tik įvertinus, kokia tos st. kr. absolventų dalis dirba a. išsilavinimo reikalaujančiose pareigose (o kolegijoms ir pagal tai, kokia dalis dirba pagal įgytą išsilavinimą), kokios turimo potencialo galimybės.
Finansavimo pertvarka: bazinis finansavimas:
• Lėšos ūkiui ir admin. įskaičiuojamos į st.krepš. lėšas bei skiriamos proporcingai baz. MTEP finansavimui;
• bazinis finansavimas MTEP skiriamas atsižvelgiant į kasmetinio bibliometrinio vertinimo ir tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos vertinimo (vykdomo kas 5 m.)rezultatus;
• vertinant MTEP darbus, numatomas MTEP tarpt. l. darbų skatinimas (už publikacijas papuolančias į 10 proc. l. cituojamų); tarptautinio bendr. skatinimas (už bendras publikacijas su užsienio partneriais, bendrus su užsienio partneriais MTEP projektus), bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi skatinimas (už b.publikacijas, labiau akcentuojant ūkio subjektų MTEP užsakymų vykdymą, bendrų su verslu MTEP projektų vykdymą);
• Supaprastinamas (subendr.) MTEP veiklos vertinimui (metiniam vertinimui; lyginamajam mokslo veiklos vertinimui; v. teikiant doktorantūros teisę; vykdant institucinį vertinimą) informacijos iš institucijų rinkimas.
7
SiūlymaiFinansavimo pertvarka: konkursinis finansavimas:
• nauji LMT nuostatai, kartu su mokslo komitetais įteisinantys Strateginį komitetą, patikslinant komitetų sudarymo principus, funkcijas ir atsakomybes, jų vaidmenį formuojant nacionalines mokslo programas pagal valstybės institucijų teikiamas tematikas, numatant finansavimo schemų stambinimo galimybę bei privalomą užsienio ekspertų pasitelkimą, vertinant projektus; sustiprinant LMT fondo vaidmenį.
Verslo MTEP potencialo didinimas ir MTEP finansavimo apimčių peržiūra :
• priemonės skatinančias verslo MTEP pajėgumo didėjimą (naujo mokslui imlaus verslo gimimo rėmimas; mokslo ir studijų institucijų mokslo rezultatų komercinimo gebėjimų stiprinimą; bendros su verslu doktorantūros galimybė);
• koncentruoti MTEP potencialą, kad efektyviau naudoti MTEP skiriamas biudžeto lėšas ir padidinti Lietuvos patrauklumą mokslui imlaus verslo iš užsienio investicijoms;
• peržiūrėti galimybes daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti MTEP tiek viešajame sektoriuje, tiek versle skatinti.
8
Reikalingi teisės aktai
Siūlymams dėl a.m. kokybės gerinimo įgyvendinti pirmiausia reikalingos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos.
Dalis jų buvo numatyta LRV pateiktame MSĮ projekte, kitą dalį, LRV Strateginiam komitetui pritarus siūlymams dėl a.m. kokybės gerinimo, 2016 m. balandžio mėn. ŠMKK įregistravo kaip naujus pasiūlymus MSĮ projektui.
9
Reikalingi teisės aktai
MSĮ projekte:
1. Naujai apibrėžiamas universitetas ir kolegija, jų misija ir išryškinami veiklos skirtumai - binarė aukštojo mokslo sistema.
2. Įteisinama, kad ŠMM nustato rodiklius, atskirus universitetinėms ir koleginėms studijoms:
- studijų vertinimui ir akreditavimui (pagal juos būtų vertinama studijų kokybė ir studijų programų poreikis, jie būtų susieti su vertinamosiomis sritimis, konkrečia studijų kryptimi ir pakopa ar profesinėmis studijomis;
- institucijos vertinimui ir akreditavimui, pagal juos būtų vertinama atitiktis aukštosios mokyklos tipui.
10
Reikalingi teisės aktai
3. Įteisinama, kad ŠMM nustato sąlygas valstybės finansuojamiems studentams ir visoms aukštosioms mokykloms, siekiančioms vf studijų vietų ar studijų stipendijų:
- ŠMM nustato mažiausią galimą konkursinį balą stojantiesiems į I pakopos ir vientisųjų vf vietas ir studijų stipendijas (nepriklausomai nuo AM statuso – valstybinė ar nevalstybinė);
- aukštosios mokyklos nustato mažiausią priimamų studentų konkursinį balą (ne žemesnį nei ŠMM nustatyto);
- ŠMM nustato valstybinėms aukštosioms mokykloms mažiausią galimą vf studijų vietų skaičių studijų programai pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.
4. Įteisinama, kad LRV nustato valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamo valstybės finansavimo naujus principus:
- ūkio ir administravimo lėšos skiriamos proporcingai dabartinei norminei studijų kainai ir baziniam MTEP finansavimui skiriamoms lėšoms;
- siūloma į norminę atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina įtraukti ūkio ir studijų administravimo lėšas.
11
Reikalingi teisės aktai
LRS priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, būtų rengiami atitinkami LRV nutarimai bei ŠMM įsakymai.
12
Natūralus konvergavimas link tinklo pertvarkos
Įsigaliojus MSĮ:
1. ŠMM atsirastų galimybė nustatyti reikalavimus a. mokykloms, pvz., universitetams:
• vykdyti studijas 4 studijų srityse;
• o studijų sritis atitinkančiose mokslinių tyrimų srityse pagal MT lygį: dvejose - ne žemesnį nei „stiprus tarptautiniu mastu“, likusiose – ne žemesnį nei „vidutinis nacionaliniu mastu“;
• absolventų įsidarbinamumo lygis - ne žemesnis nei 70% pareigybėse, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo;
• studentų tarptautinis mobilumas – ne mažesnis nei 5% ir pan.
13
Natūralus konvergavimas link tinklo pertvarkos
2. ŠMM atsirastų galimybė nustatyti minimalius pasirengimo reikalavimus priimamiems į a.mokyklas , priklausomai nuo studijų krypties, pvz.:
• į universitetus ne žemesnis nei 4 KB;
• į kolegijas ne žemesnis nei 2 KB,
kas pristabdys studijų sąlygų blogėjimą gerai studijoms pasirengusiesiems;
3. ŠMM atsirastų galimybė nustatyti minimalius priimamųjų į studijų programą (vykdomą konkrečioje vietovėje) į v.f.v. skaičių, kad užtikrinti finansinį rentabilumą ir skatinantį tame neišskaidyti studijas pagal tą pačią studijų programą (kryptį) po kelias a.mokyklas ar filialus.
4. Ūkio ir administravimo išlaidų įskaičiavimas į studijų krepšelio vertę bei į MTEP skiriamą bazinį finansavimą panaikintų ydingą praktiką, kai ūkio ir administravimo lėšos nepriklauso nuo studijų ir MTEP veiklos rezultatų.
5. MTEP veiklos rezultatų vertinime didesnio svorio suteikimas aukštesnio tarptautinio lygio darbams skatintų institucijas labiau konkuruoti dėl geriausių protų.
14
Ar galimas kitas kelias?
Taip, jei:
• tikimės, kad:o MSĮ bus priimtas;o poįstatyminiuose aktuose bus įteisintos reforminės nuostatos;
• sugebame prognozuoti:o stojančiųjų srautus, įvertinę demografinę situaciją;o dabartinių valstybinių aukštųjų mokyklų finansinę perspektyvą;
• sugebėsime: o sutarti dėl principų, kuriais remiantis parengiami tinklo pertvarkos scenarijai;o tų principų laikytis, kai į procesą įsijungs įvairios interesų grupės besipriešinančios
tinklo pertvarkai.
15
Ką galima įvertinti, rengiant tinklo planą
16
Dabartinė situacija. Kauno universitetai
17611 17386 17590
16073
1386413206
11861
10913 10843
8720 8642 88989442 9469 9409 9257
8774 8340
7343 72897719
7005
61475518
4744 4594 4619
6991 7239 7626 7771 7855
4803 4984 5175 5225
1671 1709 1871 1755
2555 2507 2461 2601 2458 2297 2168 1978 2051
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
20000
2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012 2012–2013 2013–2014 2014–2015
Studentų skaičius Kauno m. universitetuose, 2006-2014 m. m.
Kauno technologijos universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Kauno medicinos universitetas Lietuvos veterinarijos akademija Lietuvos sporto universitetas
17
Dabartinė situacija. Kauno universitetai
1 334
127
4 15
71
237
54
10
11632
55 10
2
387
37
70
148
179
501
159
641
145
0
100
200
300
400
500
600
T P A Medicinos Kt_biomed H S
Sąlyginiai tyrėjų Kauno universitetuose 2014 m.
Lietuvos sporto universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas Kauno technologijos universitetas
18
Dabartinė situacija. Kauno universitetai
370 375 273
1 446
4 935
310
5 511
1 480
15
271
3 022
193
1 322
1 701
1 703
1 439
577
5
7 836
151
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
T P B H S M
Studentų skaičius pagal studijų sritis 2015 m.
Vytauto Didžiojo universitetas Kauno technologijos universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas
Lietuvos sporto universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
19
Dabartinė situacija. Kauno universitetai
1 334
127
505
174
71
237
60
51
156
63
2
55 10
2
38
7
37
70 148
179
0
100
200
300
400
500
600
T P A Medicinos kiti Biomed. H S
Sąlyginiai tyrėjų Kauno universitetuose 2014 m.
Lietuvos sporto universitetas KTU + LSMU Aleksandro Stulginskio universitetas Vytauto Didžiojo universitetas
20
Dabartinė situacija. Kauno universitetai
370 375 273
1 446
4 935
310
1 322 1 701
1 703
1 439
577
5 511
1 485
7 851
271
3 173
193
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
T P B H S M
Studentų skaičius pagal studijų sritis 2015 m.
Vytauto Didžiojo universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas Lietuvos sporto universitetas KTU + LSMU
21
Dabartinė situacija. Vilniaus universitetai
24794 24937 2450223707
2257021562
2078520091 19856
15514 15549
1681215975
14306
13073
11743
10574 10436
1255211684 11545 11479
100759008
66735610
4531
1667817765
19662 19703 1995419318
17551
15982
13329
1148 1157 1169 1135 1038 937 968 886 886
2172 2120 2097 2362 1975 1871 1840 1832 1768
355 376 367 378 368 318 307 323 3520
5000
10000
15000
20000
25000
30000
2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012 2012–2013 2013–2014 2014–2015
Studentų skaičius Vilniaus m. universitetuose, 2006-2014 m. m.
Vilniaus universitetas Vilniaus Gedimimo technikos universitetas Lietuvos edukologijos universitetas
Mykolo Romerio universitetas Lietuvos muzikos ir teatro akademija Vilniaus dailės akademija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
22
Dabartinė situacija. Vilniaus universitetai
60 75
3 9 2 2 7
612
3 40
736
30 130
5 100 2 1
39
232
63
344
28
240
27588
574
1
227
102
0
100
200
300
400
500
600
700
h s t f a med kt_biomed
Sąlyginių tyrėjų skaičius, 2014 m.
LEU LKA LMTA MRU VDA VGTU VU
23
Dabartinė situacija. Vilniaus universitetai
23 39 8 296
3 786
10252
3 782 4 0833 185
8 468
5
50
835
155
174
11 263
94
173
1 440
6 069571 32
3 103
437
352696
0
5 000
10 000
15 000
20 000
25 000
30 000
T P B H S M
Studentų skaičius pagal studijų sritis 2015 m.
Lietuvos edukologijos universitetas Vilniaus universitetas
Lietuvos muzikos ir teatro akademija Mykolo Romerio universitetas
Vilniaus dailės akademija Vilniaus Gedimino technikos universitetas
24
Dabartinė situacija. Priėmimas
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
50 403 49 707 44 650 39 745 38 348 36 140 34 490 33 361 32 451 30 021 27 339
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Vidurinį išsilavinimą įgyja, dalis 89,9% 91,0% 90,3% 89,3% 88,6% 88,6% 88,2% 87,7% 87,3% 86,9% 86,5%
Vidurinį išsilavinimą įgyja 45 299 45 224 40 337 35 492 33 986 32 009 30 404 29 269 28 335 26 088 23 643
Stoja į AM 28 390 27 729 25 131 22 322 21 748 20 394 19 522 18 913 18 427 17 074 15 574
Įstoja į AM 23 636 23 388 21 039 18 819 18 562 17 600 16 872 16 446 16 121 15 028 13 790
Įstoja į Universitetus 15 145 14 971 13 497 12 132 12 034 11 242 10 866 10 600 10 398 9 700 8 906
Įstoja į Kolegijas 8 491 8 417 7 542 6 687 6 528 6 358 6 005 5 846 5 723 5 329 4 883
14 - mečiai metų pradžioje
25
Stojančiųjų ir įstojusiųjų prognozė
8491 8417 7542 6687 6528 6358 6005 5846 5723 5329 4883
15145 1497113497
12132 12034 11242 10866 10600 10398 9700 8906
4754 4341
4092
3503 31862794 2650 2467 2306
20461784
16909 17495
15206
1317012238
1161510882
10356 99089014
8069
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
45000
50000
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Įstojo į kolegijas Įstojo į universitetus Stojo, bet neįstojo Nestoja į Lietuvos AM
26
Priėmimo per LAMA BPO prognozė
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
20000
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
VU
KTU
VGTU
LSMU
MRU
VDU
Viso priimta
27
Stojančiųjų prognozė
Išvada.
Jei išliktų tos pačios tendencijos, tai 2020 m. lyginant su 2010 m.,
• į universitetus įstojusiųjų sumažėtų nuo15145 iki 8906, t.y., 41%;
• į kolegijas – nuo 8491 iki 4883, t.y., 42%.
28
2015 m. įstojusiųjų surinkti konkursiniai balai
Studijų sritis iš viso Nesurenka 3 K.B. 3-4 didesnis nei 4
B 2153 28% 17% 55%
F 321 21% 24% 55%
H 112 17% 20% 63%
M 355 3% 2% 95%
S 4328 46% 23% 31%
T 4059 64% 22% 14%
B 2592 10% 10% 81%
F 1484 3% 6% 92%
H 1279 3% 8% 89%
M 631 0% 5% 94%
S 6039 21% 18% 60%
T 2648 10% 11% 80%
Ko
legi
jos
Un
ive
rsit
eta
i
29
Priėmimas 2015 m. Biomedicina
ASU
KU
LSMU
LSU
ŠUVDU
VU
0
200
400
600
800
1000
1200
Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=3 30
Priėmimas 2015 m. Biomedicina
Studijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4
B ASU 121 65 162 348 35% 53%
B KU 41 29 58 128 32% 55%
B LSMU 9 21 1042 1072 1% 3%
B LSU 66 118 206 390 17% 47%
B ŠU 11 4 2 17 65% 88%
B VDU 3 4 29 36 8% 19%
B VU 13 588 601 0% 2%
Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ASU, KU, LSU sumažėtų apie 50 %, į ŠU jau dabar priimamas neracionalus studentų skaičius, o liktų tik 4.
31
Priėmimas 2015 m. Technologiniai mokslai
ASU
KTU
KU
ŠU
VDU
VGTU
VU0
200
400
600
800
1000
1200
Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=332
Priėmimas 2015 m. Technologiniai mokslai
Studijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4
T ASU 54 31 43 128 42% 66%
T KTU 52 100 918 1070 5% 14%
T KU 25 10 84 119 21% 29%
T ŠU 11 5 21 37 30% 43%
T VDU 11 19 99 129 9% 23%
T VGTU 99 125 918 1142 9% 20%
T VU 23 23 0% 0%
Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ASU sumažėtų virš apie 60 %, į KU – beveik 30%, į ŠU jau dabar priimamas neracionalus studentų skaičius, o liktų tik 5 studentai.
33
Priėmimas 2015 m. Fiziniai mokslai
BU FV
KTU
KULEU LSMU MRU ŠU
VDU
VGTU
VU
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=334
Priėmimas 2015 m. Fiziniai mokslaiStudijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4
F BU FV 5 5 0% 0%
F KTU 10 21 391 422 2% 7%
F KU 6 4 18 28 21% 36%
F LEU 1 1 2 0% 50%
F LSMU 1 4 5 0% 20%
F MRU 1 2 8 11 9% 27%
F ŠU 4 6 10 20 20% 50%
F VDU 4 15 37 56 7% 34%
F VGTU 15 11 146 172 9% 15%
F VU 24 739 763 0% 3%
Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ŠU sumažėtų 50 % iki neracionalaus skaičiaus, į KU, VDU – apie trečdalį, į LEU, LSMU, MRU jau dabar priimamas neracionalus studentų skaičius, o jis dar sumažėtų.
35
Priėmimas 2015 m. Humanitariniai mokslai
KTU KU
LCCLEU MRU ŠU VDA
VDU
VU
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=336
Priėmimas 2015 m. Humanitariniai mokslai
Studijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4
H KTU 2 6 60 68 3% 12%
H KU 10 12 52 74 14% 30%
H LCC 1 1 0% 0%
H LEU 6 8 16 30 20% 47%
H MRU 5 6 23 34 15% 32%
H ŠU 2 3 18 23 9% 22%
H VDA 1 12 13 0% 8%
H VDU 12 26 217 255 5% 15%
H VU 46 735 781 0% 6%
Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į LEU sumažėtų 47, į KU, MRU – apie 30%.
37
Priėmimas 2015 m. Socialiniai mokslai
ASU
BU FV EHU
ISM
KSU
KTUKU
LCC
LEU
LKA
LMTALSMU
LSU
MRU
ŠU
VDA
VDU
VGTU
VU
VU TVM0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=3
38
Priėmimas 2015 m. Socialiniai mokslaiStudijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4
S ASU 118 51 46 215 55% 79%
S BU FV 3 2 5 0% 60%
S EHU 4 3 7 57% 57%
S ISM 7 24 165 196 4% 16%
S KSU 17 25 14 56 30% 75%
S KTU 41 66 216 323 13% 33%
S KU 100 66 107 273 37% 61%
S LCC 3 3 0% 0%
S LEU 81 117 326 524 15% 38%
S LKA 6 13 44 63 10% 30%
S LMTA 7 7 0% 0%
S LSMU 2 3 43 48 4% 10%
S LSU 26 24 40 90 29% 56%
S MRU 527 319 500 1346 39% 63%
S ŠU 42 31 66 139 30% 53%
S VDA 5 1 8 14 36% 43%
S VDU 148 132 428 708 21% 40%
S VGTU 149 103 309 561 27% 45%
S VU 131 1291 1422 0% 9%
S VU TVM 21 7 11 39 54% 72%
Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į ASU sumažėtų 79 %, į KU, MRU – virš 60%, į LSU, ŠU – virš 50%, VGTU, VDA, VDU – virš 40%.
39
Priėmimas 2015 m. Menai
KTUKU
LMTA
ŠU
VDA
VDUVGTU
0
50
100
150
200
250
300
Viso K.B. be P.B >=4 K.B. be P.B >=3
40
Priėmimas 2015 m. Menai
Studijų sritis (F,B,T,H,S,M) AM K.B. be P.B <3 3 <= K.B. be P.B <4 K.B. be P.B >=4 Viso Dalis kuri atkristų su min. K.B. 3 Dalis kuri atkristų su min. K.B. 4
M KTU 1 24 25 0% 4%
M KU 30 30 0% 0%
M LMTA 1 165 166 0% 1%
M ŠU 11 11 0% 0%
M VDA 2 23 250 275 1% 9%
M VDU 5 54 59 0% 8%
M VGTU 1 3 61 65 2% 6%
Išvada. Įvedus minimalų priėmimo balą 4, priėmimas į menų studijas iš esmės nesikeistų, nes priimant organizuojamas stojamasis egzaminas, kurio vertinimo balai yra labai aukšti.
41
MTEP (menui) lėšos, skiriant valstybės subsidiją
42
0
2 000
4 000
6 000
8 000
10 000
12 000
ASU KTU KU LEU LMTA LSMU LSU MRU ŠU VDA VDU VGTU VU
Lėšos MTEP ir menui (su ūkiui ir adm.) 2014-2015-2016 m., tūkst. Eur
Išvada. Didžiausios sėkmingos MTEP veiklos apimtys VU, KTU, LSMU.
MTEP (menui) lėšos, skiriant valstybės subsidiją
43
0
5
10
15
20
25
ASU KTU KU LEU LMTA LSMU LSU MRU ŠU VDA VDU VGTU VU
Lėšos MTEP ir menui (su ūkiui ir adm.) 1 sąl. mokslininkui/menininkui 2014-2015-2016 m., tūkst. Eur
Lėšos 2016 m. skaičiuotos pagal 2012-2014 m. mokslo (meno) veiklos rezultatus.Išvada. Efektyviausiai MTEP (meno) veiklą minėtu laikotarpiu vykdė KTU, ASU, LMTA, VU mokslininkai (menininkai).
Universitetų TOP 10 ir tarptautinės publikacijos
44
VU
KTU
VDU
KU
ASU
VGTU
ŠULEU
VDA
LSU
LSMU
MRU
LKA
ISM
LMTA
EHU
LCC
KSU
VU TVM
-0,05
0
0,05
0,1
0,15
0,2
0,25
0,3
0,35
0,4
-0,2 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8
Pu
blik
acijų
ska
ičiu
s, p
aten
kan
tis
į TO
P1
0%
lab
iau
siai
cit
uo
jam
ų /
są
lygi
nių
tyr
ėjų
ska
ičiu
s
Tarptautinių publikacijų skaičius / sąlyginių tyrėjų skaičius
Skritulio dydis - sąlyginių tyrėjų skaičius
Šaltinis: Th. Reuters, LSD.Skaičiavimai: Mosta
Ar verta?
Taigi, kodėl yra prasmė turėti a. mokyklų tinklo pertvarkos planą?
1. Sutaupomas laikas ir tinklo reforma pradedama nelaukiant tolimesnio Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumo smukimo, situacijos aukštojo mokslo sistemoje blogėjimo ir jos institucijų, akademinės bendruomenės bei visuomenės nepasitenkinimo augimo.
2. Tinklo pertvarka vis vien bus įgyvendinama po 3-4 metų tik blogesnės situacijos aukštojo mokslo sistemoje sąlygomis. Po 3-4 metų didžioji dalis universitetų reformos nuostatų įgyvendinimo bei demografinės situacijos pasėkoje bus natūraliai priversti susitaikyti su tinklo pertvarkos būtinybe, nes netenkinantiems reformos įteisintų reikalavimų universitetams skiriama valstybės biudžeto finansavimas akivaizdžiai mažės.
45
Ar verta?
3. Po 3-4 metų LRV neturės tokio finansinio sverto, kaip SF lėšos, reformai skatinti, nes SF lėšos jau bus išdalintos ir panaudotos ne taip efektyviai, kaip tai būtų galima padaryti dabar, nes institucijos dalyvaujančios tinklo pertvarkoje ir infrastruktūrinius projektus įgyvendintų (labiau derintų tarpusavyje) turėtų galimybę (ir pareigą) derinti su pradedama įgyvendinti tinklo pertvarka.
Aišku, kad galima daugybė tinklo pertvarkos scenarijų, bet...pakaktų sutarti dėl kelių pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis per gerą
mėnesį galima būtų parengti 2-3 tinklo pertvarkos scenarijus, iš kurių LRV po diskusijų ir argumentų išklausymo pasirinktų tinkamiausią.
46
Galimi principai
1. Universitetų įvairiapusiškumas ir aukšto lygio mokslinių tyrimų veikla
(Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, menkas mokslo ir studijų tarptautiškumas bei tarpdiscipliniškumas.)
Universiteto mokslinių tyrimų lygis bent 2 mokslo srityse (atitinkančiose vykdomų studijų sritis) turėtų atitikti stipraus tarptautiniu mastu (t.y., vertinamo 4 penkiabalėje vertinimo sistemoje, vertinant tarptautiniams ekspertams) lygį, o kitose studijas atitinkančiose mokslo srityse – ne žemesnį nei vidutinį nacionaliniu mastu (t.y., 2 penkiabalėje vertinimo sistemoje, vertinant tarptautiniams ekspertams) lygį.
Dabartinėms universitetinėms aukštosioms meno mokykloms VDA ir LMTA bei Lietuvos karo akademijai, funkcionuojančiai pagal atskirą įstatymą, bei bažnyčios jurisdikcijoje esančioms kunigų seminarijoms galėtų būti suteiktas akademijos statusas, kurioms nekeliamas mokslinės veiklos ir aukšto jos lygio reikalavimas.
47
Galimi principai
2. Stojančiųjų į universitetus pasirengimas studijoms bei studijoms skiriamų lėšų racionalus naudojimas
(30 proc. stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas surenka iki 3 priėmimo balų, į ketvirtadalį programų priimama iki 10 studentų.)
Ne vėliau kaip po poros metų:• studijas konkrečioje aukštojoje mokykloje iš valstybės biudžeto finansuoti
tik tada, kai:• jos laikosi nustatyto minimalaus priėmimo balo, kuris priklausomai nuo studijų
krypties turėtų universitetuose būti ne žemesnis nei 4, kolegijose – 2;• konkrečiai studijų programai priimamas iš anksto nustatytas minimalus studentų
skaičius.
• lėšos a. mokyklos ūkiui ir administravimui skiriamos proporcingai v.f.v. bei baziniam MTEP finansavimui.
48
Galimi principai
3. Mieste turimo mokslo ir studijų potencialo koncentracija
(2020 metais į Lietuvos universitetus pagal dabartines tendencijas būtų priimama tiek studentų, kiek 2010 m. buvo priimama į 4 didžiausius Lietuvos universitetus.)
Neturi būti išskaidomos tos pačios studijų srities universitetinės studijos po kelis tame pačiame mieste funkcionuojančius universitetus.
Dabartiniame universitetų tinklo pertvarkos etape galima būtų leisti ir ne viename mieste esančiame universitete vykdyti tos pačios studijų srities studijas, bet studijų kryptys neturėtų persidengti ir universitetai turėtų būti pakankamai stambūs, t.y., į juos turėtų būti priima ne mažiau nei 15-20 proc. tais metais šalyje į universitetus priimamų studentų (surinkusių ne mažiau kaip 4 stojamuosius balus).
Iš to seka ir tai, kad universitetai neturi turėti filialų tuose miestuose, kuriuose funkcionuoja kiti universitetai.
49
Galimi principai
4. Kolegijos – į regiono poreikius lanksčiai reaguojančios aukštosios mokyklos
Kolegijos yra labiau specializuotos, siauro profilio, į regiono, konkrečių darbdavių poreikius orientuotos aukštosios mokyklos, todėl joms mažiau aktualus įvairiapusiškumo principas. Smulkius universitetus, kuriems būtinas didesnis tarpdiscipliniškumas, būtina brangi mokslinių tyrimų įranga išlaikyti regionuose yra neperspektyvu ir neracionalu.
Kolegijų tinklo pertvarka turėtų būti atidėta iki universitetų tinklo pertvarkos plano parengimo ir minimalaus balo (bent 4), stojant į universitetus, įvedimo. Stojantiesiems į valstybės finansavimą gaunančias kolegijas taip pat turėtų būti keliami minimalūs reikalavimai stojantiems (bent 2 balai). Įvertinus pastaruosius sprendimus (universiteto tinklo planą, bei minimalaus balo įvedimą), turėtų būti rengiami kolegijų pertvarkos planai.
50
Diskusijoms
Ačiū už dėmesį!
51