KURKIME ATEITĮ DRAUGE !

EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas

PROFESINIO MOKYMO METODIKOS

CENTRAS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

PROFESINIO MOKYMO METODIKOS CENTRAS

MOKYMO MODULIS

AUGALŲ APSAUGA

2006

Vilnius

Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos l÷šomis, įgyvendinant

projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0049 „Strateginių kompetencijų

suteikimas profesijos mokytojams: patirties pl÷tra“

Profesinio mokymo metodikos centro interneto svetain÷je skelbiamų autorinių kūrinių autorių neturtin÷s ir turtin÷s teis÷s saugomos įstatymų. Kūrinius atgaminant teis÷tiems tikslams (citavimas, mokymo ir mokslinių tyrimų, informacijos ir pan.) būtina nurodyti autoriaus vardą ir naudojamą šaltinį. Kūrinių atgaminimas (skelbimas, spausdinimas, kopijavimas ir pan.) siekiant komercin÷s naudos ar panašiais tikslais draudžiamas.

© Profesinio mokymo metodikos centras, 2006 m.

Mokymo modulį reng÷:

Darbo grup÷

Irena Tulabien÷, Remigijus Zinkevičius.

1

TURINYS

Santrauka...........................................................................................................................................3

1. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba ir jos funkcijos....................................................................5

2. Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys augalų apsaugą, jų paskirtis.......................................10

3. Augalų apsaugos produktai .........................................................................................................12

3.1. Augalų apsaugos metodai ...............................................................................................12

3.2. Augalų apsaugos produktų klasifikavimas .....................................................................13

3.3. Pavojingumo klas÷s ir ženklai.........................................................................................15

3.4. Pagrindin÷s produktų formos .........................................................................................16

3.5. Augalų apsaugos produktų sand÷liavimas ......................................................................17

3.6. Augalų apsaugos produktų transportavimas ...................................................................19

4. Piktžol÷s ir jų klasifikacija ..........................................................................................................20

5. Augalų ligos ir kenk÷jai...............................................................................................................63

5.1. Lauko augalų ligos ir kenk÷jai......................................................................................63

5.2. Sodo ir daržo augalų ligos ir kenk÷jai ..........................................................................81

5.3. Dekoratyvinių augalų ligos ir kenk÷jai........................................................................111

5.4. Karantinin÷s ligos ir kenk÷jai ......................................................................................118

5.4.1. Vaismedžių bakterin÷ deglig÷ ......................................................................118

5.4.2. Nematodai - pavojingi augalų kenk÷jai ........................................................122

5.4.3. Runkelių nekrotinio gyslų pageltimo (rhizomania) virusas .........................125

5.4.4. Aptikti pirmieji pepino mozaikos viruso židiniai Lietuvoje.........................127

6. Augalų apsauga ekologiniame ūkyje..........................................................................................130

7. Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai...................................................................135

8. Augalų apsaugos priemonių paskleidimo būdai..........................................................................136

9. Augalų apsaugos mašinų klasifikacija.........................................................................................138

2

10. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo sandara.................................................................................139

11. Hidraulinių vamzdinių purkštuvų nustatymas, valymas ir priežiūra.........................................166

12. Pneumohidraulinių vamzdinių purkštuvų konstrukcijos ypatumai...........................................169

13. Globalin÷s pozicionavimo sistemos (GPS) naudojimas purkštuvų valdyme............................174

14. Ventiliatoriniai ir aerozoliniai purkštuvai bei jų nustatymas....................................................178

15. Rankiniai ir nugariniai purkštuvai bei jų nustatymas................................................................181

16. Purkštuvų technin÷ apžiūra........................................................................................................184

17. Literatūra....................................................................................................................................195

3

Santrauka

Modulio pavadinimas: Augalų apsauga

Kreditų skaičius: 2 kreditai

Vieta mokymo programoje: Pirmieji studijų metai. Laikas planuojamas tokiu būdu : trys dienos

mokymo/si sesijos metu ir studijų dalyvių ( besimokančiųjų ) laikas jų mokymo/si institucijose.

Paskirtis: Suteikti galimybę profesijos mokytojams studijų metu įgytas žinias augalų apsaugos

srityje taikyti pedagogin÷je praktikoje savo mokymo institucijoje (darbo vietoje).

Kompetencijos:

• Išmanyti teis÷s aktus, reglamentuojančius augalų apsaugą

• Organizuoti augalų apsaugos technologinį procesą

• Parinkti tinkamą augalų apsaugos priemonių paskleidimo techniką laikantis aplinkosaugos

reikalavimų

Tikslai:

• Išmanyti Lietuvos valstybinę augalų apsaugos sistemą

• Žinoti teisinius dokumentus, reglamentuojančius augalų apsaugą ir mok÷ti jais vadovautis

savo veikloje

• Mok÷ti nustatyti augalų ligas ir kenk÷jus bei jų daromus pažeidimus

• Parinkti augalų apsaugos produktus

• Išmanyti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus

• Nustatyti augalų apsaugos produktų poveikį aplinkai

• Apibūdinti augalų apsaugos priemonių paskleidimo būdus

• Aprašyti šiuolaikinių purkštuvų konstrukciją, privalumus ir trūkumus, veikimą bei

pagrindinius reguliavimus

• Pasirinkti tinkamus purkštukus, saugiai paruošti tirpalus ir pripildyti purkštuvą, patikrinti jo

veikimą bei atskirų purkštukų našumą

• Nustatyti purkštuvą reikiamai tirpalo normai išpurkšti

Numatomas turinys:

1. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba ir jos funkcijos. 2. Teisiniai dokumentai,

reglamentuojantys augalų apsaugą, jų paskirtis. 3. Augalų apsaugos produktai ir jų klasifikacija.

4. Profesionalaus ir individualaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąrašai. 5. Augalų

apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. 6. Asmenin÷s apsaugin÷s priemon÷s. 7. Augalų

apsaugos produktų poveikis aplinkai.

8. Augalų apsaugos priemonių paskleidimo būdai. 9. Augalų apsaugos mašinų klasifikacija. 10.

Hidraulinio vamzdinio purkštuvo sandara: rezervuaras, siurblys, maišiklis, valdymo įrenginiai,

4

filtrai, sija, purkštukai, ženklintuvai, preparatų supylimo sistema. 11. Hidraulinių vamzdinių

purkštuvų nustatymas, valymas ir priežiūra. 12. Pneumohidraulinių vamzdinių purkštuvų

konstrukcijos ypatumai. 13. Globalin÷s pozicionavimo sistemos (GPS) naudojimas purkštuvų

valdyme. 14. Ventiliatoriniai ir aerozoliniai purkštuvai bei jų nustatymas. 15. Rankiniai ir

nugariniai purkštuvai bei jų nustatymas. 16. Purkštuvų technin÷ apžiūra.

Mokymo – mokymosi metodai: Paskaitos, praktiniai užsi÷mimai, darbas grup÷je, savarankiškas

darbas, diskusija, ekskursija. Besimokantieji remsis savo turima patirtimi, pasinaudos įgytomis

žiniomis ir geb÷jimais, refleksuos ir vertins savo veiklą, d÷stomą kursą, studijų veikla bus centruota

į besimokantįjį, sudarant optimalias galimyb÷s atskleisti jo geb÷jimams.

Atsiskaitymo forma: Individuali užduotis - konkrečios problemos įvertinimas, jos ištyrimas ir

galimų sprendimų projektavimas.

Apibūdinti augalų ligas ir kenk÷jus, jų daromus pažeidimus augalų apsaugos produktų

paskleidimo būdus. Laikantis aplinkosaugos reikalavimų parinkti augalų apsaugos produktus,

purkštukus, nustatyti purkštuvą reikiamai tirpalo normai išpurkšti.

Nurodymai praktin÷s užduoties įvykdymui :

-apibūdinti augalų ligas, kenk÷jus ir augalų apsaugos produktų paskleidimo

būdus;

-laikantis aplinkosaugos reikalavimų parinkti augalų apsaugos produktus ir

purkštukus;

-išsiaiškinti firmas, prekiaujančias augalų apsaugos produktais, jų kainas;

-nustatyti purkštuvą reikiamai tirpalo normai išpurkšti;

-aprašyti purkštuvų valymą ir priežiūrą

Vertinimo strategijos: Siekiant objektyviai įvertinti besimokančiųjų žinias, įgūdžius, pasiekimus

bei tobul÷jimą, bus vertinamas individualios užduoties atlikimas.

Vertinimo kriterijai: originalumas, sud÷tingumas, vientisumas, panaudotos medžiagos kiekis

literatūros, tyrimo duomenų, patentų ir kt.).

5

Mokymosi medžiaga

1. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba ir jos funkcijos

Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba randasi Vilniuje. Jos buvein÷s adresas Kalvarijų 62.

Tarnybos steig÷ja yra Žem÷s ūkio ministerija. . Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstyb÷s tarnybos, Lietuvos Respublikos

fitosanitarijos, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos

tarptautin÷mis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimais žem÷s ūkio ministro

įsakymais, bei kitais teis÷s aktais. . Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas,

pagal savo kompetenciją turi teisę gauti iš valstyb÷s ar savivaldyb÷s institucijų, taip pat įmonių,

įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų informaciją augalų sveikatingumo ir augalų apsaugos

priemonių įvežimo, prekybos, saugojimo, naudojimo klausimais, naudotis kitomis Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teis÷s aktų suteiktomis teis÷mis.

Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba yra oficiali augalų apsaugos institucija, veikianti

prie Žem÷s ūkio ministerijos. Tarnyba vykdo valstybinę augalų sveikatingumo politiką, siekdama

apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų

organizmų, ligų ir piktžolių įvežimo bei paplitimo, atlieka kontrolinius tyrimus augalų ligų, kenk÷jų

ir piktžolių paplitimui šalies teritorijoje išaiškinti. Tarnyba organizuoja augalų apsaugos priemonių

registraciją bei jų naudojimo kontrolę. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba ruošia dokumentų

projektus augalų apsaugos ir karantino srityse, harmonizuoja juos su ES direktyvomis ir kitais

tarptautiniais susitarimais.

Tarnybos uždaviniai yra:

• vykdyti valstybinę augalų sveikatingumo kontrolę Lietuvos Respublikos

teritorijoje (nacionalin÷ priežiūra);

• vykdyti įvežamų ir išvežamų augalų ir augalin÷s kilm÷s produktų fitosanitarinę

kontrolę;

• vykdyti įvežamų vaisių, daržovių, kitų augalų ir augalinių produktų kokyb÷s

sertifikatų bei produkcijos atitikimo privalomuosius kokyb÷s reikalavimus

patikrą;

• organizuoti augalų apsaugos priemonių registravimą ir vykdyti jų įvežimo,

prekybos, sand÷liavimo ir naudojimo kontrolę;

• vykdyti tarptautinius įsipareigojimus augalų sveikatingumo ir augalų apsaugos

srityje, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje.

• Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1. Organizuoja:

6

• augalų ir augalinių produktų, užkr÷stų kenksmingais organizmais,

nukenksminimą ar sunaikinimą;

• augalų apsaugos priemonių registraciją;

• augalų apsaugos priemonių kokyb÷s laboratorinius tyrimus;

• augalų apsaugos purkštuvų techninius tikrinimus, jų technines apžiūras ir

kontrolę;

• geros eksperimentin÷s praktikos veiklą;

2. Kontroliuoja:

• krovinių su augalais ir augaliniais produktais jud÷jimą tranzitu per Lietuvos

Respublikos teritoriją;

• fitosanitarinių priemonių, nustatytų tarptautin÷mis augalų sveikatingumo

konvencijomis ir sutartimis, taikymą;

• iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką įvežamų augalų ir augalinių produktų

fitosanitarinę būklę;

• augalų apsaugos priemonių įvežimą, saugojimą, prekybą ir naudojimą;

3. Vykdo:

• kenksmingų organizmų analizę ir identifikaciją;

• muitin÷s sand÷lių vertinimą d÷l tinkamumo laikyti augalin÷s kilm÷s prekes,

kurioms privalomas fitosanitarinis tikrinimas;

• įvežamų ir išvežamų augalų bei augalinių produktų fitosanitarinį patikrinimą ir

laboratorinę kenksmingų organizmų ekspertizę;

• fitosanitarinius tyrimus medelynuose, mokslo tyrimo įstaigose, s÷klininkyst÷s,

g÷lių ir dekoratyvinių augalų ūkiuose, plotuose, paskelbtuose tarpiniu karantinu,

gamybiniuose pas÷liuose, soduose ir kituose sklypuose, siekiant išsiaiškinti, ar

naudota s÷klin÷ ir sodinamoji medžiaga neužkr÷sta karantininiais augalų

kenk÷jais, ligomis ir piktžol÷mis (nacionalin÷ priežiūra);

• įvežamų vaisių, daržovių, kitų augalų ir augalinių produktų kokyb÷s sertifikatų

bei produktų atitikimo privalomuosius kokyb÷s reikalavimus patikrą;

• registracijai pateiktų augalų apsaugos priemonių poveikio žmonių sveikatai ir

aplinkai rizikos, fizinių-cheminių savybių ir analitinių metodų galiojimo

vertinimą;

4. Rengia:

• pasiūlymus Žem÷s ūkio ministerijai d÷l augalų karantino paskelbimo ir

panaikinimo;

7

• pasiūlymus Muitin÷s departamentui prie Finansų ministerijos d÷l muitin÷s

sand÷lių pripažinimo tinkamais augalin÷s kilm÷s prek÷ms, kurioms privalomas

fitosanitarinis tikrinimas, laikyti;

• registruotų augalų apsaugos priemonių sąrašus;

• pasiūlymus d÷l teis÷s aktų pri÷mimo augalų sveikatingumo ir augalų apsaugos

priemonių naudojimo klausimais;

• mokymą fitosanitarijos ir augalų apsaugos priemonių naudojimo klausimais;

5. Kaupia ir sistemina:

• genetiškai modifikuotų augalų ir augalin÷s kilm÷s produktų bei invazinių augalų

rūšių įvežimo, vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu, išvežimo

duomenis;

• įvežamų ir išvežamų augalų bei augalinių produktų fitosanitarinio patikrinimo ir

kenksmingų organizmų laboratorin÷s ekspertiz÷s duomenis;

• informaciją apie augalų sveikatingumo situaciją valstyb÷se, su kuriomis Lietuvos

Respublika prekiauja augalais ir augaliniais produktais;

6. Dalyvauja:

• mokant augalų apsaugos priemonių naudotojus ir prekiautojus pagal patvirtintas

programas;

• Europos Sąjungos augalų apsaugos priemonių veikliųjų medžiagų priežiūros

programoje;

• Europos augalų apsaugos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupių veikloje;

• svarstant mokslo įstaigų darbų planus ir mokslines ataskaitas bei teikia

pasiūlymus d÷l augalų sveikatingumo ir augalų apsaugos srities mokslo darbų;

7. Išduoda:

• fitosanitarinius sertifikatus eksportui ir reeksportui;

• karantinin÷s ekspertiz÷s liudijimus;

• registravimo fitosanitariniame registre pažym÷jimus;

• karantino leidimus įvežti į Lietuvos Respubliką augalus ir augalinius produktus;

• muitin÷s sand÷lio pripažinimo tinkamu augalin÷s kilm÷s produkcijai laikyti

pažym÷jimą;

• leidimus augalų apsaugos priemon÷ms įvežti, prekiauti ir sand÷liuoti;

• bendradarbiauja:

• su tarptautin÷mis organizacijomis augalų apsaugos ir sveikatingumo srityje;

8

• su mokslo įstaigomis, rengiant augalų sveikatingumo instrukcijas,

rekomendacijas ir reglamentus, taip pat kovos priemonių prieš augalų ligas,

kenk÷jus ir piktžoles sistemas;

8. Informuoja:

• fizinius ir juridinius asmenis apie fitosanitarinių apribojimų taikymą jų

kontroliuojamose teritorijose;

• žem÷s naudotojus apie augalų apsaugos priemonių naudojimo laiką ir normas;

• visuomenę per radiją, televiziją, spaudą ir kitas informavimo priemones įvairiais

augalų apsaugos ir sveikatingumo klausimais;

• klasifikuoja registruotas ir registracijai pateiktas augalų apsaugos priemones;

• sudaro įvežamų bei naudojamų augalų apsaugos priemonių statistinių ataskaitų

suvestines ir rengia ataskaitas;

• teis÷s aktuose numatytas sankcijas už fitosanitarijos reikalavimų ir augalų

apsaugos priemonių įvežimo, prekybos, saugojimo ir naudojimo pažeidimus;

• analizuoja augalų biologines savybes, augalų ligų, kenk÷jų ir piktžolių paplitimą

Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvertina jų galimo paplitimo ir žalingumo

rizikos laipsnį ir tuo remdamasi sudaro ir teikia tvirtinti žem÷s ūkio ministrui

kenksmingų organizmų sąrašą;

• nustato Lietuvos Respublikoje auginamų augalų ligas ir kenk÷jus, augalinių

produktų pažeidimus, vykdo jų apskaitą ir pagal įvertinimo duomenis sudaro jų

pasireiškimo prognozes;

• registruoja, perregistruoja fitosanitarinio registro objektus, kasmet atnaujina ir

sistemina registro duomenis ir, vadovaujantis galiojančiais teis÷s aktais, teikia

Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro viešai skelbtinus duomenis;

• rengia, pildo ir tobulina tyrimų ir pavyzdžių pa÷mimo metodikas;

• aiškina fiziniams ir juridiniams asmenims apie augalų apsaugos ir sveikatingumo

reikalavimus;

• vykdo kitas Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatytas funkcijas.

9

1.1. pav.Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos struktūra.

Valstybinę augalų apsaugos tarnybą sudaro 6 skyriai centriniame biure, 10 Regioninių

augalų apsaugos ir karantino punktų, kurie vykdo kenksmingų organizmų paplitimo kontrolinius

tyrimus žem÷s ūkio kultūrų pas÷liuose, dalyvauja sudarant žem÷s ūkio kenk÷jų pasireiškimo

prognozes, atlieka importuojamų ir eksportuojamų augalų ir augalinių produktų kontrolę bei

išduoda fitosanitarinius sertifikatus, konsultuoja augalų apsaugos priemonių naudotojus ir 8

pasienio kontrol÷s fitosanitarijos punktus, kurie atlieka importuojamų ir eksportuojamų augalų ir

augalinių produktų pasienio kontrolę. Tarnyboje dirba apie 255 darbuotojų, centriniame biure

Vilniuje – apie 50.

Pelesos gatv÷je įsikūręs augalų apsaugos skyrius, Kalvarijų gatv÷je – karantino skyrius.

10

2. Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys augalų apsaugą, jų paskirtis

Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas

(Žin., 2003, Nr.102-4583, nauja redakcija nuo 2004-05-01)

Pagrindinis dokumentas, nustatantis visų Lietuvos respublikos juridinių ir fizinių asmenų

veiklą susijusią su augalų apsauga nuo ligų, kenk÷jų ir piktžolių, taip pat augalų apsaugos produktų

registracija, gamyba, įvežimu, prekyba saugojimu, naudojimu. Vadovaujantis šiuo įstatymu , yra

parengti kiti teis÷s aktai, detaliau reglamentuojantys augalų apsaugos produktų naudojimo tvarką.

Įstatymo sąvokose yra išskirti individualūs ir profesionalūs naudotojai. Individualūs

naudotojai – fiziniai asmenys, kurie neturi agronominio mokslo diplomo arba augalų apsaugos

kursų baigimo pažym÷jimo ir turi teisę įsigyti ir naudoti tik individualiam naudojimui skirtus augalų

apsaugos produktus. Profesionalūs naudotojai – asmenys, turintys agronominio mokslo diplomą

arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimą ir turi teisę įsigyti ir naudoti profesionaliam

naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus. Profesionaliam naudojimui skirtų augalų

apsaugos produktų negalima naudoti sodininkų bendrijų soduose.

Augalų apsaugos produktų registravimo, įvežimo, sand÷liavimo, prekybos, naudojimo ir

kontrol÷s valstybinį valdymą vykdo Žem÷s ūkio ministerijos įgaliota institucija – Valstybin÷ augalų

apsaugos tarnyba, Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jų įgaliotos

institucijos pagal savo kompetenciją.

Augalų apsaugos produktų profesionalūs ir individualūs naudotojai privalo:

• Vadovautis šiuo Įstatymu ir kitais teis÷s aktais;

• Laikytis augalų apsaugos produktų sand÷liavimo ir naudojimo reikalavimų;

• Laikytis higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

Profesionalūs naudotojai privalo tvarkyti įsigytų bei naudojamų augalų apsaugos produktų

apskaitą ir teis÷s nustatyta tvarka teikti informaciją Tarnybai bei kitms suinteresuotoms

institucijoms apie augalų apsaugos produktų naudojimą.

Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymas

(Žin., 1999, Nr.113-3285)

Šio įstatymo tikslas – nustatyti prevencines priemones, kad į Lietuvos Respublikos

teritoriją nebūtų įvežami ir nepaplistų augalams bei augaliniams produktams kenksmingi

organizmai. Įstatymas reglamentuoja privalomuosius fitosanitarijos reikalavimus beifitosanitarin÷s

11

kontrol÷s pagrindus fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridinio asmens teisių neturinčioms

įmon÷ms, auginantiems, dauginantiems, įvežantiems, sand÷liuojantiems, gabenantiems,

realizuojantiems augalus bei gaminantiems, įvežantiems, sand÷liuojantiems, gabenantiems ir

realizuojantiems augalinius produktus bei kitus objektus.

Fitosanitarinis registras – kaupiama, sisteminama ir saugoma oficiali informacija apie

fizinius ir juridinius asmenis bei juridinio asmens teisių neturinčias įmones, auginančius,

dauginančius, įvežančius, sand÷liuojančius, gabenančius, realizuojančius, superkančius augalus bei

gaminančius, įvežančius, sand÷liuojančius, gabenančius, realizuojančius, superkančius augalinius

produktus.

Fitosanitarinis sertifikatas – Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos išduodamas oficialus

dokumentas, pažymintis, kad augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarin÷ būkl÷ atitinka

juos įvežančios šalies nustatytus reikalavimus.

2001-06-19 Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas Nr. 199 "D÷l purkštuvų

tikrinimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2001, Nr.55-1967);

2000-12-19 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas

Nr.532/742 "D÷l pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos"

(Žin., 2001, Nr.16-509).

2005-11-09 Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-525 "D÷l Lietuvos

Respublikos žem÷s ūkio ministro 2004 liepos 9 d. įsakymo nr. 3d-408 "D÷l importuojamų,

eksportuojamų ir tiekiamų į vidaus rinką šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams

tikrinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 134-4834).

2006-02-02 Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-39 "D÷l valstybin÷s

augalų apsaugos tarnybos uniformų ir darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių išdavimo ir

d÷v÷jimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2006, Nr. 18-636).

2006-12-30 Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas Nr. 3D – 564 „D÷l augalų

apsaugos produktų įvežimo, sand÷liavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių patvirtinimo(Žin., 2003

Nr. 25-1019)“

3. Augalų apsaugos produktai

3.1. Augalų apsaugos metodai

Augalų apsauga – tai veikla, kai yra naudojamos biologin÷s, chemin÷s, karantino ir kitos

priemon÷s, apsaugančios augalus nuo ligų suk÷l÷jų ir piktžolių arba mažinančios jų žalą, kartu

išsaugant ekologinę pusiausvyrą gamtoje. Kultūriniams augalams apsaugoti nuo ligų, kenk÷jų ir

piktžolių gali būti taikomi įvairūs metodai: agrotechninis, biologinis, cheminis, fizinis-

mechaninis ir kt.

Agrotechninis metodas – tai žem÷s ūkio augalų auginimas optimaliomis sąlygomis,

kurios skatina augalus sparčiai augti, stimuliuoti natūralų augalų atsparumą patogenams, stabdo

žalingųjų organizmų paplitimą pas÷liuose bei mažina jų daromą žalą derliui ir jo kokybei.

Agrotechnin÷s augalų apsaugos priemon÷s yra tinkama s÷jomaina, dirvos dirbimo sistema ir

s÷klos paruošimas, s÷ja ir tręšimas tinkamu laiku, optimali augalų priežiūra.

Biologinis metodas – tai natūralių priešų – entomofagų ar parazitinių vabzdžių, erkių,

nematodų, bakterijų, grybų ar virusų – panaudojimas žalingųjų organizmų plitimui ir daromai

žalai sustabdyti ar apriboti.

Fizinis-mechaninis metodas – tai augalų kenk÷jų surinkimas rankomis ar specialiais

įrenginiais ir sunaikinimas, kenk÷jų naikinimas kaitinant, šaldant arba išdžiovinant grūdus,

terminis s÷klų apdorojimas, ligotų augalų pašalinimas iš pas÷lių, piktžolių naikinimas

mechanin÷mis priemon÷mis.

Cheminis metodas – tai augalų ligų, kenk÷jų ir piktžolių naikinimas, jų gausumo bei

žalos ribojimas arba augalų augimo reguliavimas naudojant augalų apsaugos produktus.

Integruota augalų apsauga – tai biologinių, biotechnologinių, cheminių, agrotechninių

priemonių derinio racionalus taikymas, kai augalų apsaugos priemon÷s naudojamos tokiais

kiekiais, kurie leidžia žalingųjų organizmų populiaciją išlaikyti tokio dydžio, kuris nepadarytų

nepageidaujamos ekonomin÷s žalos.

Augalų apsaugos produktai – veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar

daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti.

3.2. Augalų apsaugos produktų klasifikavimas

Herbicidai – tai cheminiai preparatai, kurie naikina nepageidaujamus augalus ir piktžoles

arba stabdo jų augimą.

Pagal veikimo apimtį herbicidai skirstomi taip:

13

• Visuotinio arba ištisinio veikimo, kurie naikina visą augmeniją, tod÷l naudojami ten,

kur n÷ra kultūrinių augalų, paprastai prieš s÷ją arba nu÷mus derlių, taip pat geležinkelių,

aikštelių, sankasų vietose. Prie tokių herbicidų priskiriami Lietuvoje įregistruoti preparatai, kurių

veiklioji medžiaga yra glifosatas – raundapas 360 g/l, uraganas 360 g/l v.t., ir kt.

• Atrankinio arba selektyvaus veikimo, kurie vienus augalus naikina, o kitiems

nekenkia, jei laikomasi nustatytų reglamentų reikalavimų. Jais naikinamos piktžol÷s žem÷s ūkio

augalų pas÷liuose. Tam tikros šių preparatų normos veikia tik tam tikros vystymosi stadijos

augalus. Tokie herbicidai yra : MCPA, granstaras 75% v.t.g.. ir kt.

• Pagal veikimo būdą herbicidai skirstomi į kontaktinius ir sisteminius:

• Kontaktiniai herbicidai pažeidžia tas augalo dalis, ant kurių patenka. Jiems priklauso

betanalas Progres AM, bazagranas 480 g/l v.t. ir kt.;

• Sisteminiai herbicidai, patekę ant augalo, prasiskverbia į jo vidų ir kartu su medžiagų

apykaitos produktais pasiskirsto po visą augalą ir sutrikdo fiziologinius procesus (fotosintezę,

transpiraciją ir kt.).

Pagal patekimo į augalus būdą sisteminiai herbicidai skirstomi taip:

• Antžeminiai, kurie į augalo vidų patenka per lapus, stiebus. Jais purškiama

kultūriniams augalams ir piktžol÷ms sudygus. Tokie herbicidai yra duplozanas super, fokus ultra,

glinas 75% v.t.g. ir kt.;

• Dirviniai, kurie patenka per dygstančių piktžolių šaknis (goltiksas 700 g/l k.s.,

gezagardas 500 g/l k.s.);

• Mišrūs, kurie patenka per lapus, stiebus ir šaknis. Jais galima purkšti dirvas prieš

sudygstant kultūriniams augalams ir piktžol÷ms arba jiems sudygus. Tokiems herbicidams

priklauso butizanas 400 g/l k.s., piraminas Turbo ir kt.

Pagal naudojimo laiką herbicidai skirstomi taip:

• Priešs÷jiniai, kurie naudojami prieš kultūrinių augalų s÷ją;

• Nesudygusių pas÷lių, kurie purškiami s÷jos metu arba tuoj po jos;

• Sudygusių pas÷lių.

Kai kurie herbicidai yra sudaryti iš kelių veikliųjų medžiagų, kurios skirtingai veikia

piktžoles. D÷l skirtingo jų veikimo būdo galima sunaikinti daugiau įvairesnių piktžolių ar

sustabdyti jų vystymąsi. Tokie herbicidai yra, duplozanas super, dialenas, harmony ekstra ir kt.

Arboricidai – tai preparatai, skirti krūmams ir menkaverčiams medžiams naikinti. Jais

purškiami sulapoję augalai. Lietuvoje įregistruoti preparatai krūmams naikinti yra šie:

raundapas, uraganas.

Fungicidai – preparatai, kurie naikina augalų ligas sukeliančius grybus. Pagal naudojimo

pobūdį fungicidai skirstomi į apsauginius (profilaktinius) ir gydomuosius (terapinius).

14

Pagal veikimą skirstomi taip:

• Kontaktiniai, kurie aptraukiami augalų ištisine apsaugine pl÷vele ir neleidžia ligų

suk÷l÷jams patekti į augalus;

• Sisteminiai, kurie patekę į augalą naikina jau prasiskverbusius grybus;

• Lokaliai sisteminiai, kurie, patekę ant augalo, pasklinda toje augalo dalyje, ant kurios

pateko, tačiau nepernešami su augalo sultimis į neapipurkštas augalo dalis.

Fungicidais purškiami augalai, beicuojamos s÷klos, dezinfekuojama dirva, sand÷liai.

Beicai – preparatai augalų s÷klai ir sodiniams beicuoti nuo s÷kloje ir dirvoje esančių

suk÷l÷jų.

Pagal veikimo būdą jie skirstomi taip:

• Kontaktiniai, kurie naikina grybus, esančius s÷klų paviršiuje ar negiliai po luobele

(panoktinas 35 FS);

• Sisteminiai, kurie naikina s÷klos viduje esančius grybus (vitavaksas 200 FF,

kemikaras T, baitanas universalas 19,5 WS).

Insekticidai – preparatai, naudojami kenksmingiems vabzdžiams naikinti. Jais naikinami

augalų kenk÷jai. Pagal veikimo būdą insekticidai skirstomi taip:

• Vidiniai, kurie su maistu patenka į vabzdžių virškinamąjį traktą;

• Kontaktiniai, kurie patenka į kenk÷jų organizmą per odą;

• Sisteminiai, kurie įsiskverbia į augalo lapus, stiebus arba šaknis, susimaišo su augalo

sultimis ir tam tikrą laiką naikina jomis mintančius vabzdžius;

• Dujiniai, kurie patenka į vabzdžių organizmą per kv÷pavimo takus.

Aficidai – insekticidai amarams naikinti (pirimoras).

Akaricidai – preparatai erk÷ms naikinti. Jie skirstomi taip:

• Specifiniai, kurie naikina tik erkes (apolo);

• Insektoakaricidai, kurie naikina ir erkes, ir vabzdžius (mitakas, pegasas).

Ovicidai – preparatai, naikinantyus kenk÷jų kiaušin÷lius (apolo).

Fumigantai – preparatai, naudojami garų arba dujų pavidalu kenk÷jų ir ligų suk÷l÷jams

naikinti. Jiems priklauso fostoksinas, magtoksinas.

Atraktantai- specifinio kvapo medžiagos kenk÷jams privilioti. Jie skirstomi taip:

• Maistiniai, kurie vilioja kenk÷jus maisto kvapu;

• Lytiniai (sin. fermonai), kurie vilioja priešingos lyties kenk÷jus (gyvūnus).

Lytiniai atraktaintai paprastai naudojami vabzdžiams privilioti.

Repelentai - chemin÷s medžiagos, skirtos kenk÷jams atbaidyti.

15

Desikantai – preparatai, pagreitinantys antžemin÷s augali dalies džiūvimą. Naudojami

derliaus brendimui pagreitinti, kad būtų lengviau jį nuimti. Šiuo metu naudojami reglonas ir

reglonas super.

Defoliantai – preparatai augalų lapams šalinti ir s÷klų brandai pagreitinti. Naudojami

prieš derliaus nu÷mimą ilgai ir nevienodai bręstančiuose dobilų, liucernų ir kitų s÷klinių pas÷lių

plotuose, bulvienojams šalinti. Augalų brendimą desikantai pagreitina 1-2 savait÷mis.

Rodenticidai – preparatai, skirti graužikams naikinti. Jiems priklauso štormas, kleratas.

Nematocidai - preparatai , skirti nematodams naikinti.

Augimo reguliatoriai – preparatai, veikiantys augalų augimą ir vystymąsi. Šiuo metu

Lietuvoje įregistruoti ir naudojami cykocelis, stabilanas, kemira CCC, rokita CCC, terpalas.

Biologiniai preparatai, skirti augalų apsaugai, yra grybiniai, bakteriniai, virusiniai ir kiti.

Jie skirstomi pagal tai, kokie mikroorganizmai, grybai ar jų veiklos produktai sudaro preparato

pagrindą. Šiuo metu Lietuvoje registruoti: biologinis fungicidas mykostopas, kurio veiklioji

medžiaga yra gyvos antagonistinio Streptomyces griseoviridis kero K61 sporos ir micelis.

3.3. Pavojingumo klas÷s ir ženklai

Pagal toksikologines charakteristikas produktai skirstomi taip:

•labai toksiški (T+), kurie mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą (per burną,

kv÷pavimo takus, odą ar kitaip), sukelia mirtį arba ūmius ir l÷tinius ypač sunkius sveikatos

sutrikimus;

• toksiški(T), kurie mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą (per burną, k÷pavimo

takus, odą ar kitaip), sukelia mirtį arba ūmius ir l÷tinius sunkius sveikatos sutrikimus;

• kenksmingi(Xn), kurie patekę į žmogaus organizmą (per burną, kv÷pavimo takus, odą

ar kitaip), gali sukelti ūmius ar l÷tinius sveikatos sutrikimus ir net mirtį;

• ardantys (C), kurie, susilietę su gyvais audiniais, gali juos suardyti;

• dirginantys (Xi), kurie neardo, bet po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio

susilietimo su oda ar gleivine, gali sukelti jų uždegimą;

• jautrinantys, kurie įkv÷pti ar prasiskverbę pro odą, gali sukelti padid÷jusio jautrumo

reakciją ir tolesnis jų poveikis gali būti kenksmingas;

• kancerogeniniai, kurie patekę į žmogaus organizmą (per burną, kv÷pavimo takus,

odą ar kitaip), gali sukelti v÷žį ar padidinti susirgimo juo tikimybę;

• mutageniniai, kurie patekę į žmogaus organizmą (per burną, kv÷pavimo takus, odą ar

kitaip), gali sukelti paveldimus genetinius susirgimus arba padidinti jų tikimybę;

16

• labai toksiški reprodukcijai, kurie patekę į žmogaus organizmą (per burną, kv÷pavimo

takus, odą ar kitaip), gali sukelti nepaveldimus įgimtus palikuonių susirgimus arba padidinti jų

tikimybę bei gali pakenkti žmonių lytiniam paj÷gumui ar reprodukcijos funkcijoms arba

padidinti šių susirgimų tikimybę.

Pagal poveikį aplinkai produktai skirstomi taip:

• pavojingi aplinkai (N), kurie patekę į aplinką gali sukelti tiesioginį ar uždelstą

pavojų.

Pavojaus ženklai etiket÷je yra juodos spalvos, oranžiškame geltoname fone ir turi užimti

mažiausiai 1/10 etiket÷s paviršiaus, bet ne mažiau kaip 1 cm2. pavojaus ženklas etiket÷je

parenkamas pagal preparato pavojingumo pobūdį.

Pagal Lietuvos Respublikos Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 9,10,11,12

straipsnius (Žin., 2000, Nr. 36-987) preparatų klasifikavimo tvarką, pakuot÷s bei pakavimo

reikalavimus nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, o

saugos duomenų lapo turinį ir jo duomenų pateikimo profesionaliems naudotojams tvarką

nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusį su Aplinkos ir Socialin÷s apsaugos ir darbo

apsaugos ministerijomis.

3.4. Pagrindin÷s produktų formos

Šlampantys milteliai (š.m.)- miltelių pavidalo preparatas, išsisklaidęs vandenyje

naudojamas kaip suspensija.

Koncentruota emulsija – vienalytis skystis, atskiedus vandeniu, purškiamas kaip emulsija.

Vandenyje tirpus koncentratas – skaidrus arba spalvą keičiantis skystis, kuriame veiklioji

medžiaga ištirpinta vandenyje, purškiamas kaip tirpalas. Jame gali būti vandenyje netirpių

sud÷tinių dalių.

Koncentruota suspensija – stabili veikliosios medžiagos suspensija skystyje, kurią prieš

naudojant reikia atskiesti vandeniu.

Suspoemulsija – nevienalytis skystis, kurio sud÷tin÷s dalys yra stabili kietų dalelių ir

smulkių lašelių formos veikliųjų medžiagų stabili dispersija skystyje.

Vandenyje dispersiškos granul÷s – granulių pavidalo preparatas, purškiamas joms suirus

ir išsisklaid\ius vandenyje.

Vandenin÷ emulsija – nevienalytis skystis, kurio sud÷tin÷ dalis yra organiniame skystyje į

smulkius lašelius išskaidytas preparato tirpalas.

Preparatų formos, skirtos s÷kloms beicuoti:

17

• milteliai sausam beicavimui – milteliai, skirti beicuoti tiesiai ant s÷klų;

• emulsija – stabili emulsija, skirta s÷kloms beicuoti neskiesta arba atskiesta;

• skystas tekantis koncentratas – stabili suspensija, skirta s÷kloms beicuoti neskiesta

arba atskiesta;

• tirpalas – skaidrus arba keičiantis spalvą skystis, naudojamas s÷kloms beicuoti

neskiestas arba atskiestas vandeniu. Jame gali būti vandenyje netirpių kitų sud÷tinių dalių;

• vandenyje tirpūs milteliai – milteliai prieš beicuojant s÷klas turi būti ištirpinti

vandenyje;

• vandenyje dispersiški milteliai – milteliai, atskiedus vandeniu, naudojami beicavimui

kaip suspensija

Produktų maišymas. Produktų naudojimo instrukcijoje turi būti pateikiama informacija

apie galimus jų mišinius. Jei mišiniuose naudojami kiti nerekomenduojami preparatai,

naudotojas pats yra atsakingas už šių mišinių naudojimą.

3.5. Augalų apsaugos produktų sand÷liavimas

Ūkininkai didesnius kaip 500 kg preparatų kiekius privalo saugoti specialiuose

sand÷liuose.

Sand÷liai preparatams laikyti turi atitikti Augalų apsaugos priemo0nių naudojimo

taisyklių reikalavimus:

• sand÷liai turi būti erdvūs, betonin÷mis grindimis, pakeltomis aukščiau žem÷s

paviršiaus, o visas medines konstrukcijas privaloma padengti ugniai atspariais mišiniais.

• Privaloma įrengti lentynas, natūralią ar dirbtinę ventiliaciją.

• Preparatus maišuose ir d÷ž÷se, metalin÷je ar plastmasin÷je taroje leidžiama krauti

lentynose ne daugiau kaip trimis aukštais, paliekant tarpus: nuo taros iki sienos – ne mažiau kaip

0,8 m., iki lubų – ne mažiau kaip 1 m., iki šviestuvų – ne mažiau kaip 0,5 m.

• Preparatus leidžiama laikyti viename pastate su mineralin÷mis trąšomis, jeigu jie

izoliuoti aklina nedegių medžiagų siena.

• Preparatus, kurie nesukelia sprogimo ir neoksiduoja, reikia krauti į atskirą sekciją ir

išd÷styti atsižvelgiant į paskirtį bei fizinį būvį (fungicidas, herbicidas ir t.t.).

• Oksiduojančius preparatus saugoti atskiroje patalpoje.

• Nežinomus preparatus sud÷ti pagal fizinį būvį, atskirai nuo žinomų.

• Preparatus būtina priimti sand÷liuoti su saugos duomenų lapu, kurį reikia laikyti

metalin÷je nerakinamoje spintel÷je, pakabintoje prie sand÷lio pagrindinių durų iš kair÷s pus÷s.

18

• Į sand÷lį priimamus ir išduodamus preparatus būtina registruoti. Kartą per metus

sand÷lyje atlikti inventorizaciją ir surašyti aktą.

• Preparatus saugoti ir išduoti tvarkingoje originalioje taroje su gerai įskaitoma etikete

lietuvių kalba.

• Prie sand÷lių reikia įrengti buitines patalpas asmenin÷ms apsaugin÷ms priemon÷ms,

vandeniui, muilui, rankšluosčiui ir pirmosios pagalbos vaistin÷lei bei preparatų likučių

nukenksminimo priemon÷ms laikyti.

• Priešgaisrinį inventorių sukomplektuoti pagal priešgaisrinį aprašą ir iškabinti

matomoje vietoje.

• Norintys prekiauti preparatais, jiems saugoti privalo tur÷ti atskirą užrakinamą patalpą

arba užrakinamą spintą.

• Sodų bendrijų 2-3 ha žem÷s naudotojai ir ūkininkai gali laikyti preparatus garaže ar

ūkiniame pastate užrakintoje d÷ž÷je.

• Už preparatų pri÷mimą, saugojimą ir išdavimą yra atsakingas sand÷liukas, kuris turi

žinoti jų toksines ir degiąsias savybes, paskirtį, saugaus darbų organizavimo tvarką.

• Visi, turintys mažus preparatų kiekius (sodų bendrijų nariai, 2-3 ha žem÷s naudotojai,

ūkininkai), gali juos laikyti garaže ar ūkiniame pastate užrakinamoje d÷ž÷je.

1. Draudžiama laikyti lauke, stogin÷se, degalų ar tepalų sand÷liuose.

2. draudžiama laikyti ant grindų be pad÷klų.

3. griežtai draudžiama laikyti kartu su pašarais, maisto produktais ar trąšomis.

4. sand÷lius būtina užrakinti.

5. draudžiama palikti išbarstytus ar išlietus preparatus.

6. dirbant sand÷lyje, draudžiama:

• valgyti, gerti, rūkyti;

• dirbti be apsauginių priemonių.

7. prieš įeinant į sand÷lį, būtina 30 min. jį v÷dinti ventiliaciniais įrenginiais ar

sukelti skersv÷jį.

8. maisto prekių parduotuv÷se sand÷liuoti preparatus ir jais prekiauti griežtai

draudžiama.

9. sand÷lyje leidžiama būti tik priimant ir išduodant preparatus bei atliekant

būtiną trumpalaikį darbą.

19

3.6. Augalų apsaugos produktų transportavimas

Produktų vežimas ir ženklinimas turi atitikti Europos Sutarties d÷l pavojingų krovinių,

tarptautinių vežimų keliais (ADR) ir jos pasirašymo protokolo reikalavimus (Žin., 1998, Nr. 106

(1), 106 (2), 106 (3), 106 (4), 106 (5) - 2931).

Preparatų transportavimas turi atitikti Augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklių

reikalavimus:

• Darbuotojai, kraunantys ar iškraunantys preparatus k÷limo įrenginiais, turi būti

supažindinti su darbo apsauga ir atestuoti.

• Vairuotojas, vežantis preparatus, privalo tur÷ti atitinkamą pasirengimo vežti

pavojingus krovinius pažym÷jimą, sveikatos pažym÷jimą ir asmenines apsaugines priemones.

• Preparatus kraunant būtina:

1. tolygiai paskirstyti krovinį;

2. ant sausų preparatų ned÷ti skystų;

3. jei skirtingos pakuot÷s yra panašios, ant viršaus d÷ti mažiau pavojingas;

4. jei pakuot÷s nestabilios, naudoti tarpiklius;

5. pavojingiausius preparatus krauti k÷bulo gale, arčiau durų;

6. gabenant lengvuoju automobiliu, preparatus krauti priekaboje ar bagažin÷je.

• Kraunant preparatus, jų nem÷tyti, o išsibarsčius ar išsiliejus, skubiai surinkti ir

nukenksminti.

• Nesiderančius preparatus leidžiama gabenti kartu tik apsaugojus nuo tarpusavio

sąveikos.

• Įvykus avarijai būtina:

1. pranešti atitinkamoms tarnyboms, nurodytoms instrukcijoje;

2. pagal galimybę izoliuoti pasiskleidusius preparatus;

3. mažus nuot÷kius užpilti žem÷mis, sm÷liu, gesintomis kalk÷mis;

4. naudoti asmenines apsaugines priemones.

• Transporto priemones galima v÷l eksploatuoti tik jas išvalius ir nukenksminus.

20

4. Piktžol÷s ir jų klasifikacija

Piktžol÷s – tai tokie augalai, kurie plinta kultūrinių augalų plotuose, naudoja jiems skirtas

maisto medžiagas, stelbia kultūrinių augalų augimą ir mažina jų derlių. Dauginasi vegetatyviškai

ir s÷klomis. Jos pranašesn÷s už kultūrinius augalus, nes užaugina gausybę s÷klų, geba išlaikyti

savo pozicijas įvairiomis sąlygomis.

Piktžolių klasifikacija pateikta 4.1 pav.

4.1. pav. Piktžolių klasifikacija

Piktžolių s÷klos dirvožemyje būna daigios daugelį metų. Jei vieno žieminio kviečio

augalas subrandina 2000 s÷klų, tai bekvap÷ ramun÷ – 5000, baltoji balanda 100 tūkst., daržin÷

žliūg÷ 500 tūkst. Piktžolių s÷klos, tur÷damos tvirtą luobelę, dirvoje daigios išbūna ilgai. Piktžolių

išplitimas pateiktas 4.2. pav., o piktžolių s÷klų biologin÷s savyb÷s pateiktos 4.1. letel÷je.

21

4.2. pav. Piktžolių išplitimas įvairiose žem÷s ūkio kultūrose

22

4.1. lentel÷ Piktžolių s÷klų biologin÷s savyb÷s

Piktžol÷s S÷klų skaičius ant vieno augalo

tūkst. vnt. S÷klų daigumas dirvoje metais

Vienamet÷s ir dvimet÷s

Vijoklinis rūgtis (Polygonum convolvulus L.) 64,0 10 Takažol÷ (Polygonum aviculare L.) 5,4 5 Garstukas (Sinapis arvensis L.) 32,0 11 Daržin÷ žliūg÷ (Stellaria media L.) 15,0 25 Rugin÷ dirs÷ (Bromus secalinus L.) 5,0 2 Dilg÷l÷ gailioji (IJrtica urens L.) 22,0 - Baltoji balanda (Chenopodium album L.) 700,0 38 Trikert÷ žvagin÷ (Capsella bursa-pastoris) 273,6 35 Brantas (Cuscuta campestris Junck.) 114,0 15 Dirvinis kežys (Spergula arvensis L.) 28,2 20 Bekvap÷ ramun÷ (Matricaria inodora L.) 1650,0 6 Dirvin÷ čiužut÷ (Thalaspi arvense L.) 50,0 10 Daugiamet÷s Dirvin÷ usnis (Cirsium arvense Scop.) 40,0 20 Paprastoji kiaulpien÷ (Taracacum officinale L.) 12,2 - Dirvin÷ pien÷ (Sonchus arvensis L.) 30,0 5 Plačialapis gyslotis (Plantago mojor L.) 320,0 11 Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata) 48,1 - Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.) 150,0 - Paprastasis varputis (Agropyron repensP.B.) 10,0 5 Raugtalap÷ rūgštyn÷ (Rumex crispus L.) 7,0 80

23

4.3. pav. Labiausiai paplitusių vienamečių dviskilčių piktžolių aprašymas

24

4.4. pav. Labiausiai paplitusių vienamečių vienskilčių piktžolių aprašymas

25

Dirvin÷ aguona (Papaver dubium)

Aguoninių šeima Paplitimas Neutralios reakcijos dirvose. Morfologija Lapai plaukuoti apatiniai su kotais, plunksniškai suskaldyti į skiltis. Žiedai ant ilgų žiedkočių, apaugę prigludusiais plaukeliais, žiedlapiai raudoni. S÷klos inkstų formos, nelygiu duob÷tu paviršiumi pilkos ar rusvos. Stiebas stačias, mažai šakotas 20 – 60 cm. aukščio apaugę plaukeliais. Biologija Vasarin÷, trumpaamž÷, dviskilt÷. Žydi birželio - liepos m÷n. Dauginasi s÷klomis.

4.5. pav. Dirvin÷ aguona (Papaver dubium)

26

Dirvinis kežys (Spergula arvensis) Gvazdikinių šeima Paplitimas Auga rūgščiose dirvose. Morfologija Lapai linijiški, yliški, išsid÷stę puokšt÷mis. Žiedai ant žiedkočio, nedideli, balti, susitelkę stiebų viršūn÷se. S÷klos tamsios, lęšiškos, vaisius kiaušiniška daugias÷kl÷ d÷žut÷. Stiebas status, kylantis 10 – 40 cm. aukščio, nuo pamato šakotas. Biologija Ankstyva - vasarin÷, trumpaamž÷, dviskilt÷. Žydi birželio - rugs÷jo m÷n. Dauginasi s÷klomis.

4.6. pav. Dirvinis kežys (Spergula arvensis)

27

Daržin÷ žliūg÷ (Stelaria media) Šeima gvazdikinių Paplitimas Dr÷gnose dirvose, daržuose. Morfologija Lapai kiaušiniški smailiomis viršūn÷mis. Žiedai smulkūs, balti. S÷klos beveik apvalios, plokščios, tamsiai pilkos vaisiai atsidarančios d÷žut÷s. Stiebas gulsčias ar kylantis, apvalus, silpnas, apaugę viena išilgine eile plaukelių 5 – 20 cm. ilgio. Biologija Vasarin÷ efemerin÷, vienamet÷, dviskilt÷. Žydi iki užšalimo. Dauginasi s÷klomis ir atžalomis.

4.7. pav. Daržin÷ žliūg÷ (Stelaria media)

28

Takažol÷ (Polygonum aviculare) Šeima rūgtinių Paplitimas Auga visur. Morfologija Lapai lancetiški 2 - 5mm. pločio. Žiedai susibūrę po 2 - 5 lapų pažastyje, vainiklapiai žali su baltu ar su žymiu apvadu. S÷klos smulkiai garubl÷tos matin÷s, raudonos, juodos su rausvu atspalviu, tamsios spalvos. Stiebas gulsčias ar kylantis 10 – 60 cm. ilgio. Biologija Vienamet÷, dviskilt÷. Turi karotino ir eterinių aliejų. Dauginasi s÷klomis. Žydi visą vasarą.

4.8. pav. Takažol÷ (Polygonum aviculare)

29

Plaukuotasis rūgtis (Polygonum lapathifolium) Šeima rūgtinių Paplitimas Dr÷gnose, humusingose dirvose. Morfologija Lapai pailgai ovališki ar lancetiški iš viršaus matomos tamsesn÷s pusm÷nulio formos d÷m÷s. Žiedai balsvai žali ar rausvi, stiebo galuose sudaro tankią varpą. S÷klos paplokščios, blizgančios, rudos. Stiebas išsišakojęs su stambiais bambliais, kylantis ar gulsčias 20 – 80 cm. aukščio. Biologija Vienamet÷, dviskilt÷, trumpaamž÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi birželio - rugs÷jo m÷n.

4.9. pav. Plaukuotasis rūgtis (Polygonum lapathifolium)

30

D÷m÷tasis rūgtis (Polygonum persicaria) Šeima rūgtinių Paplitimas Dr÷gnesn÷se, derlingesn÷se dirvose. Morfologiją Lapai lancetiški, smailiomis viršūn÷mis su juodomis d÷m÷mis viršutin÷je lapų dalyje. Žiedai sukrauti storose, tankiose varpose, lapu pažastyse ar viršutin÷je stiebo dalyje. S÷klos su briaunele, blizgančios, rudos, nuodingos gyvuliams. Stiebas šakotas, kylantis 20 – 50 cm. aukščio. Biologija Vasarin÷, vienamet÷, trumpaamž÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi birželio - liepos m÷n.

4.10. pav. D÷m÷tasis rūgtis (Polygonum persicaria)

31

Vijoklinis rūgtis (Polygonum convolvulus) Šeima rūgtinių Paplitimas Lengvose, nederlingose dirvose. Morfologija Lapai trikampiški, sk÷tiškais pamatais. Žiedai smulkūs, žalsvi po 3-6 sukrauti stiebų gale ar lapų pažastyse. S÷klos forma ir dydis panašus į grikių s÷klą. Stiebas vijoklinis nuo pagrindo besišakojantis 30 - I00 cm. aukščio. Biologija Vienamet÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi liepos - rugpjūčio m÷n.

4.11. pav. Vijoklinis rūgtis (Polygonum convolvulus)

32

Rauktalap÷ rūgštyn÷ (Rumes crispus) Šeima rūgtinių Paplitimas Soduose, daržuose, laukuose ir kt. Morfologiją Lapai stori, garbanoti, raukšl÷tais kraštais, apatiniai pailgai lancetiški, viršutiniai linijiški. Žiedai šluotel÷s formos. Vaisiai pailgai trikampiški, lygiu, blizgančiu rausvai rudi riešut÷liai su rausvais apyžiedžiais. Stiebas stačias, briaunuotas, 50 - l20 cm. aukščio, plikas, rusvo atspalvio. Biologija Daugiamet÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis ar šaknų dalimis. Žydi liepos - rugpjūčio m÷n.

4.12. pav. Rauktalap÷ rūgštyn÷ (Rumes crispus)

33

Baltoji balanda (Chenopodium album) Balandinių šeima Paplitimas Auga visur, įvairiose sąlygose. Morfologija Lapai kiaušiniški, viršutiniai lancetiški. Žiedai žalsvai gelsvi, smulkūs, neryškūs. S÷klos stambios ar smulkios, apvalios ar plokščios, su storu apvalkal÷liu ar b÷jo. Stiebas šakotas, tiesus, sultingas I20 cm. aukščio Biologija Trumpaamž÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. S÷klas augina liepos - rugs÷jo m÷n.

4.13. pav. Baltoji balanda (Chenopodium album)

34

Vaistin÷ žvirbliarūt÷ (Fumaria officinalis) Šeima aguoninių Paplitimas Visoje Lietuvoje. Morfologija Lapai žaliai melsvi, suskaldyti du kartus lancetiškomis skiltel÷mis. Žiedai sukrauti nedidel÷se kek÷se, purpuriniai. S÷klos apvalios, rudos. Stiebas stačias, šakotas 10 – 60 cm, aukščio. Biologija Vienamet÷, vasarin÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi ir s÷klas augina birželio - rugs÷jo m÷n.

4.14. pav. Vaistin÷ žvirbliarūt÷ (Fumaria officinalis)

35

Bekvap÷ ramun÷ (Matricaria inodora) Graižažiedžių šeima Paplitimas Žiemkenčiuose, pakel÷se ir kt. Morfologija Lapai 2 - 3 kartus plunksniškai suskaldyti į linijiškai siūliškas daleles. Žiedai sudaro graižą. Vaisiai pailgai rusvi, skersai raukšl÷ti lukštavaisiai su 3 išilgin÷mis skiauter÷l÷mis. Stiebas stačias, plikas, 20 – 50 cm. aukščio. Biologija Gali žiemoti, dviskilt÷, vienamet÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi birželio - spalio m÷n.

4.15. pav. Bekvap÷ ramun÷ (Matricaria inodora)

36

Paprastoji žil÷ (Senecio vulgaris) Graižažiedžių šeima Paplitimas Daržuose, laukuose, dykviet÷se ir kt. Morfologija Lapai pražangas, plunksniškai skiaut÷ti, pliki ar pūkuoti, nelygiai dantyti, kiaušiniški. Žiedai vamzdiški, graižiški, geltoni žiedlapiai. Vaisiai cilindriški su 5mm. skristuku, pilki, rudi plaukuoti lukštavaisiai. Stiebas stačias 15 – 30 cm. aukščio. Biologija Vasarin÷, trumpaamž÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi kovo - rugs÷jo m÷n.

4.16. pav. Paprastoji žil÷ (Senecio vulgaris)

37

Paprastoji kiaulpien÷ (Taraxmum officinale) Šeima graižažiedžių Paplitimas Derlingose žem÷se. Plačiai. Morfologija Lapai plunksniškai skiauteri ar dantyti. Žiedai graižai geltoni ant 5 – 30 cm. tuščiaviduriai rausvų žiedstiebių. Vaisiai šviesiai rudi su skristukais. Stiebas neturi lapuoto stiebo. Biologija Daugiamet÷, dviskilt÷s. Dauginasi s÷klomis ir vegetatyviškai. Žydi geguž÷s - birželio m÷n.

4.17. pav. Paprastoji kiaulpien÷ (Taraxmum officinale)

38

Dirvin÷ pien÷ (Sonchus arvensis) Šeima graižažiedžių Paplitimas Dr÷gnesn÷se dirvose. Morfologija Lapai lancetiški, plunksniškai suskaldyti. Žiedai geltoni sudaro graižą. S÷klos ovalios, tamsiai rudos su skristuku. Stiebas 60 - l50 cm. aukščio tiesus, viršutin÷je dalyje plaukuotas, šakotas. Biologija Daugiamet÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis ir vegetatyviškai. Šaknys turi daug pumpurų.

4.18. pav. Dirvin÷ pien÷ (Sonchus arvensis)

39

Dirvin÷ usnis (Crsium arvense) Šeima graižažiedžių Paplitimas Visose ž. u. kultūrose. Morfologija Lapai lancetiški, lygiakraščiai ar plunksniškai skiaut÷ti, spygliškai dantyti. Žiedai graižiški, violetiškai raudoni. S÷klos smulkios, rusvos su skristukais. Stiebas stačias, šakotas I20 cm. aukščio. Biologija Dviskiltis, daugiametis. Dauginasi s÷klomis ir vegetatyviškai. Žydi birželio - rugpjūčio m÷n.

4.19. pav. Dirvin÷ usnis (Crsium arvense)

40

Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris) Šeima graižažiedžių Paplitimas Sausuose šlaituose, pakel÷se, dykviet÷se, pamišk÷se, labiau rytų Lietuvoje. Morfologija Lapai plunksniškai suskaldyti, apačia sidabriška. Žiedai graižiški, vainik÷liai geltoni šluotel÷se. Vaisius sidabriškai pilkas, vagotas, suspaustas lukštavaisis. Stiebas 30 - I20 cm. aukščio, kylantis, šakotas. Biologija Šakniastiebinis, daugiametis, dviskiltis.Dauginasi s÷klomis ir vegetatyviškai. Žydi liepos - rugpjūčio m÷n.

4.20. pav. Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris)

41

Triskiautis lakišius (Bidens tripatika) Šeima graižažiedžių Paplitimas Dr÷gnuose dirvožemiuose, pakrant÷se, daržuose ir laukuose. Morfologija Lapai priešiniai, suskaldyti į 3 - 5 dalis, pailgai ovalūs, tamsiai žali, mažai plaukuoti. Žiedai graižai stiebų viršūn÷se, geltonai rudi. Vaisius pilkai rudas, suspaustas, keturbriaunis. Stiebas stačias 20 – 80 cm. aukščio, šakotas, rusvas, nežymiai plaukuotas. Biologija Vienametis, dviskiltis. Dauginasi s÷klomis. Žydi liepos - spalio m÷n.

4.21. pav. Triskiautis lakišius (Bidens tripatika)

42

Plačialapis gyslotis (Plantago major) Šeima gyslotinių Paplitimas Dr÷gnesn÷se dirvose. Morfologija Lapai sudaro skrotelę, platūs, kotuoti, gysloti. Žiedai gelsvai žalios spalvos, ilga varput÷. S÷klos rusvos, plikos, blizgančios. Stiebas turi žiedstiebį. Biologija Daugiametis, dviskiltis. Dauginasi s÷klomis. Žydi birželio - rugs÷jo m÷n. Vaistinis.

4.22. pav. Plačialapis gyslotis (Plantago major)

43

Dirvin÷ karpažol÷ (Euphorbia helioscopia) Šeima karpažolinių Paplitimas Daržuose, laukuose. Morfologija Lapai atvirkščiai kiaušiniški, smulkiai dantytomis viršūn÷mis. Žiedai žalsvai gelsvi, žiedynas su 5 spinduliais. S÷klos juosvos, trilizd÷je d÷žut÷je. Stiebas 8 – 30 cm. aukščio, kylantis, plaukuotas. Biologija Vienamet÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi birželio - rugs÷jo m÷n. Nuodinga.

4.23. pav. Dirvin÷ karpažol÷ (Euphorbia helioscopia)

44

Dirvin÷ neužmirštuol÷ (Myosotis arvensis) Ežeininių šeima Paplitimas Dr÷gnuose dirbamuose laukuose. Morfologija Lapai pamatiniai atvirkščiai kiaušiniški, kotuoti, viršutiniai lancetiški bekočiai. Žiedai maži, melsvi, ant žiedkočio. Vaisius kiaušiniški riešut÷liai, lygūs, žalsvi. Stiebas stačias, šakotas, kylantis, 5 – 25 cm. aukščio. Biologija Vienamet÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi nuo geguž÷s iki rudens.

4.24. pav. Dirvin÷ neužmirštuol÷ (Myosotis arvensis)

45

Dirvinis progailis (Anagalis arvensis) Šeima raktažolinių Paplitimas Pas÷liuose, pūdymuose, daržuose, ne rūgščiuose priemolio dirvožemiuose. Morfologija Lapai priešiniai, bekočiai, kiaušiniški, apatin÷je pus÷je taškuoti, siaur÷jančiais pamatais. Žiedai pavieniai, ilgakočiai, raudoni ryškūs. S÷klos tamsiai rudos, žvynuotos, įv. formos. Stiebas įsišaknijantis, gulsčias ar kylantis, plikas 8 – 30 cm. aukščio. Biologija Vienametis, gali būti dvimetis. Dauginasi s÷klomis ar vegetatyviškai. Žydi birželio - rugs÷jo m÷n.

4.25. pav. Dirvinis progailis (Anagalis arvensis)

46

Gailioji dilg÷l÷ (Urtika urens) Dilg÷linių šeima Paplitimas Kaupiamųjų augalų laukuose. Morfologija Lapai priešiniai, kiaušiniški, dantyti, plaukuoti. Žiedai vienanamiai. kek÷se, žali. Vaisius kiaušiniškas, suplotas, žalsvai rudas. Stiebas stačias 5 – 60 cm. aukščio, plaukuotas. Biologija Vasarin÷, trumpaamž÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis ir vegetatyviškai. Žydi birželio - rugs÷jo m÷n.

4.26. pav. Gailioji dilg÷l÷ (Urtika urens)

47

Raudonžied÷ notrel÷ (Lamium purpureum) Lūpažiedžių šeima Paplitimas Laukuose, daržuose, soduose. Morfologija Lapai karpyti, plaukuoti, apatiniai ilgakočiai apskritoki, viršutiniai inkstiški trumpakočiai. Žiedai purpuriniai. Vaisius atvirkščiai kiaušiniškas, pilkšvai žalsvas karpuotas riešut÷lis. Stiebas keturbriaunis, plaukuotas 10 – 40 cm. aukščio su kylančiomis šakomis. Biologija Žiemojanti, trumpaamž÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis ir vegetatyviškai. Žydi liepos – rugs÷jo m÷n.

4.27. pav. Raudonžied÷ notrel÷ (Lamium purpureum)

48

Geltonžied÷ akl÷ (Galeopsis spp.) Lūpažiedžių šeima Paplitimas Rūgščiuose dirvožemiuose. Morfologija Lapai pailgai kiaušiniški, dantyti. Žiedai lapų pažastyse, visame stiebe. Vaisius pilkai rudas skeltavaisis riešut÷lis. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas, 60 cm. aukščio. Biologija Trumpaamž÷, dviskilt÷, nuodinga, medinga. Dauginasi s÷klomis. Žydi nuo liepos iki rugs÷jo pabaigos.

4.28. pav. Geltonžied÷ akl÷ (Galeopsis spp.)

49

Kibusis lipikas (Galium aparine) Lipikinių šeima Paplitimas Derlingose dirvose. Morfologija Lapai siauri po 6 - 8 mentūr÷se, plaukuoti. Žiedai maži, balti ar žalsvi lapų pažastyse ant ilgų žiedkočių. Vaisius skeltavaisis, padengtas kibiais, gelsvais plaukeliais. Stiebas silpnas, šiurkštus, keturbriaunis, laipiojantis ar gulsčias, 50 – 200 cm. aukščio. Biologija Ankstyvasis, vasarinis, dviskiltis, vienametis. Dauginasi s÷klomis. Žydi geguž÷s - spalio m÷n.

4.29. pav. Kibusis lipikas (Galium aparine)

50

Dirvin÷ našlait÷ (Viola arvensis) Našlaitinių šeima Paplitimas Lengvesn÷se, nualintose dirvose. Morfologija Lapai apatiniai širdiškai kiaušiniški, viršutiniai pailgi ar lancetiški. Žiedai maži, gelsvi. S÷klos rusvos ar gelsvos, atvirkšč. kiaušiniškos. Stiebas stačias, šakotas, 40 cm. aukščio. Biologija Trumpaamž÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi balandžio - spalio m÷n.

4.30. pav. Dirvin÷ našlait÷ (Viola arvensis)

51

Turneforų veronika (Veronika persika Poir.)

Šeima berdvidnių Paplitimas Laukuose, daržuose, dirvonuose. Morfologija Lapai kiaušiniškai širdiški, karpyti, viršutiniai bekočiai, apatiniai su koteliais. Žiedai maži 3 – 4 m. žydri. S÷klos smulkios, ovalios, suplotos, gelsvai matin÷s, nelygiu paviršiumi. Stiebas stačias, kylantis, prie pamato šakotas, plaukuotas 10 – 30 cm. aukščio. Biologija Vasarin÷, trumpaamž÷, dviskilt÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi geguž÷s - rugs÷jo m÷n.

4.31. pav. Turneforų veronika (Veronika persika Poir.)

52

Šliaužiantysis v÷drynas (Rununkulus repens)

Šeima v÷dryninių Paplitimas Dr÷gnuose dirvožemiuose, laukuose, pievose, krūmynuose. Morfologija Lapai trilapiai, ilgakočiai. Žiedai šviesiai gelsvi, smulkūs. Vaisiai netaisyklingos formos riešut÷liai. Stiebas l5 – 70 cm. ilgio, šliaužiantis. Biologija Daugiametis. Dauginasi s÷klomis ir iš bamblių išaugintomis šaknimis plinta savarankiškai. Žydi visą vasarą.

4.32. pav. Šliaužiantysis v÷drynas (Rununkulus repens)

53

Trikert÷ žvagin÷ (Capsella bursa-pastoris)

Šeima kryžmažiedžių Paplitimas Visoje Lietuvoje Morfologija Lapai pamatiniai stambūs, plunksniškai suskaldyti, kotuoti, stiebo lapai mažesni bekočiai. Žiedai smulkūs, balti,susitelkę stiebo gale. S÷klos ovalin÷s geltonos, vaisius ankštar÷l÷. Stiebas stačias 20 - 40 cm. aukščio, kartais šakotas, plaukuotas. Biologija Dviskiltis, trumpaamžis, vaistingasis. Dauginasi s÷klomis. Žydi ir s÷klas augina balandžio - rugs÷jo m÷n.

4.33. pav. Trikert÷ žvagin÷ (Capsella bursa-pastoris)

54

Dirvin÷ čiužut÷ (Thlaspi arvense) Šeima kryžmažiedžių Paplitimas Javuose, dykyn÷se ir daržuose. Morfologija Lapai pailgi, dantyti, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai balti, nedideli, stiebo gale - šluotel÷je. S÷klos tamsiai vyšnin÷s ar juodos, ankštar÷l÷je Stiebas stačias, šakotas iki 50 cm. aukščio. Biologija Dviskilt÷, trumpaamž÷ vasarin÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi geguž÷s - liepos m÷n.

4.34. pav. Dirvin÷ čiužut÷ (Thlaspi arvense)

55

Garstukas (Sinapis arvensis)

Šeima kryžmažiedžių Paplitimas Vasarojuje, pūdymuose, daržuose, kalkingose molio dirvožemiuose. Morfologija Lapai prisegti pražambiai, apatiniai skiaut÷ti ar dantyti, viršutiniai bekočiai. Žiedai žiedynuose, vainiklapiai du kartus ilgesni už taur÷lapius. geltoni. Vaisius nusmail÷jusi, juoda, ilga ankštam. Stiebas plaukuotas, šakotas 30 - 100 cm. aukščio. Biologija Trumpaamž÷, dviskilt÷, vasarin÷. Medinga. Dauginasi s÷klomis. Žydi geguž÷s - liepos m÷n.

4.35. pav. Garstukas (Sinapis arvensis)

56

Rapsas (Brassica napus)

Šeima kryžmažiedžių Paplitimas Buvusiuose rapso laukuose. Morfologija Lapai melsvai žali. Žiedai šviesiai geltoni, žyd÷jimo metu susikaupia daug gliukozido. S÷klos ovalios, tamsiai rusvos ar šviesios spalvos, vaisius ilga ankštar÷l÷. Stiebas šakotas, kylantis, 60 - 100 cm. aukščio. Biologija Rapsų yra žieminių ir vasarinių, medingi, žyd÷jimo metu nuodingi. Dauginasi s÷klomis. Žydi birželio - liepos m÷n.

4.36. pav. Rapsas (Brassica napus)

57

Paprastasis dalgutis (Erodium cicutarium)

Šeima snaputinių Paplitimas Lengvesn÷se, sausose dirvose, vasarojuje, linuose. Morfologija Lapai plaukuoti, plunksniški. Žiedai su raudonais žiedlapiais, žiedynas sk÷tiškas. Vaisius s÷kla su ilgu spirališku snapeliu. Stiebas stačias, kylantis, plaukuotas 10 – 80 cm. aukščio. Biologija Žiemojanti dviskilt÷, vienamet÷, gali būti ir dvimet÷. Žydi balandžio m÷n. Dauginasi s÷klomis.

4.37. pav. Paprastasis dalgutis (Erodium cicutarium)

58

Vienamete migl÷ (Poa annua)

Šeima varpinių Paplitimas Nereikli dirvožemiams, auga dr÷gnesn÷se vietose, pievose, pakel÷se ir kt. Morfologija Lapai siaurai linijiški, paplokšti, lygus. Žiedai šluotel÷je iki 8 cm. ilgio, varput÷se 3 - 5 žiedai. Vaisius žvynagrūdis, rudas, tribriaunis. Stiebas stačias 10 – 30 cm. aukščio. Biologija Tipiška vasarin÷, efemerin÷, vienaskilt÷. Žydi balandžio m÷n. Dauginasi s÷klomis.

4.38. pav. Vienamete migl÷ (Poa annua)

59

Dirvin÷ smilguol÷ (Apera spica-venti)

Šeima varpinių Paplitimas Lengvesn÷se, dr÷gnesn÷se dirvose. Morfologija Lapai linijiški, lancetiški, šiurkštūs su 6 mm. Ilgio liežuv÷liais. Žiedai žalsvos ar violetines spalvos varput÷s. Šluotel÷ stambi iki 30 cm. ilgio išsipl÷tusi. S÷klos smulkios ir lengvos. Stiebas stačias 25 - 100 cm. aukščio, plikas, pamatuose šakotas. Biologija Tipiška žiemin÷, vienaskilt÷. Žydi ir s÷klas augina birželio - rugpjūčio m÷n. Dauginasi s÷klomis.

4.39. pav. Dirvin÷ smilguol÷ (Apera spica-venti)

60

Rugin÷ dirs÷ (Bromus secatinus L)

Šeima varpinių Paplitimas Dr÷gnesnių, sunkesnių molių ir priemolių, žiemkenčių piktžol÷. Morfologija Lapai linijiški, 1 cm. pločio. Žiedai šluotel÷je, varput÷s pailgos gelsvai žalios. Vaisius žvynagrūdis, akiuotas, trumpas. Stiebas stačias 40 – 120 cm. aukščio, gelsvai žalios, pilkas, apačioje išsikrūmijęs. Biologija Trumpaamž÷, žiemin÷. Dauginasi s÷klomis. Žydi geguž÷s - birželio m÷n.

4.40. pav. Rugin÷ dirs÷ (Bromus secatinus L)

61

Paprastasis varputis (Agropyron repens)

Varpinių šeima Paplitimas Visoje respublikoje. Morfologija Lapai linijiški iki 1 cm. pločio. Žiedai neišvaizdūs, susitelkę iš šonų suplotose varput÷se. S÷klos pailgas grūdas, viršutin÷ dalis plaukuota. Stiebas stačias iki 120 cm. aukščio, plikas, bambliuotas. Biologija Daugiamet÷, vienaskilt÷, šakniastiebin÷. Dauginasi s÷klomis ir šakniastiebiais. Žydi birželio -liepos m÷n. pavieniai augalai ir ilgiau.

4.41. pav. Paprastasis varputis (Agropyron repens)

62

Dirvinis asiūklis (Eguisetum arvense)

Šeima asiūklinių Paplitimas Rūgščiose dr÷gnose dirvose. Morfologija Lapai 10 – 20 cm. ilgio išsid÷stę graižu stiebe. Stiebas subrandina sporas 7 - 25 cm. aukščio su bukomis varpomis, rusvas. Nevaisiniai stiebai yra plonesni ir šakoti 9 - 12 šakelių. Biologija Daugiametis, šakniastiebinis. Dauginasi sporomis ir stangriais, šiurkščiais šakniastiebiais, seni būna juodi, jauni gelsvi. Vaisiniai stiebai išauga kovo - balandžio m÷n.

4.42. pav. Dirvinis asiūklis (Eguisetum arvense)

63

5. Augalų ligos ir kenk÷jai

5.1. Lauko augalų ligos ir kenk÷jai

Žirnių miltlig÷ (Erysiphe pisi)

Suk÷l÷jas: žirninis miltenis. Jis parazituoja žirnius, lubinus, vikius, lęšiukus, dobilus,

liucernas. Žirnių miltlig÷ mūsų respublikoje yra dažna liga. Didesnę žalą ji padaro daržuose.

Ligos požymiai: miltlig÷ dažniausiai pažeidžia lapus, rečiau stiebus ar ankštis. Apkr÷stos

augalo dalies paviršiuje susidaro balta voratinkliška grybiena. Tai konidijakočiai ir

besidriekiantys hifai. Peržiemojusios aukšliaspor÷s pavasarį baigia bręsti ir, patekusios ant

ankštinių augalų, juos apkrečia. V÷liau ligos suk÷l÷jas plinta vis naujai susidarančiomis

konidijomis. Jos ir apkrečia augalus.

Nuo miltlig÷s labiau nukenčia vešliau augantys žirniai ir šiltomis sausomis vasaromis,

jeigu ilgiau būna apvytę. Į tokius augalus pro jų žioteles lengviau įauga ligos suk÷l÷jo

sporadaigiai. Tuo tarpu grybo sporos tiesiogiai saul÷s apšviestose vietose net greičiau sudygsta,

nors dr÷gm÷s ir nedaug.

Apsauga. Vengti per tankių, vešlių pas÷lių. Rudenį giliai užarti augalų liekanas.

5.1.1. pav. Žirnių miltlig÷ (Erysiphe pisi)

64

Žirnių netikroji miltlig÷ (Peronospora pisi Syd.)

Suk÷l÷jas: žirnin÷ peronospora. Ji parazituoja tik žirnius. Plačiai išplitusi liga. Nuo jos

žirniai labiau nukenčia v÷saus ir dr÷gno klimato zonose. V÷siomis lietingomis vasaromis kai

kuriose mūsų respublikos vietov÷se netikrąja miltlige serga net iki 20 procentų augalų.

Ligos požymiai: šia liga gali sirgti bet kurios vystymosi faz÷s žirniai. Dauguma

susirgusių daigų nudžiūsta, o jeigu ir išlieka, tai silpnai auga, būna pageltę, menkai dera arba

visai nedera. V÷liau smarkiau nukenčia apsikr÷tusių žirnių jaunų augančių dalių lapai ir ankštys.

Jose s÷klos jeigu ir susidaro, būna smulkios, apsikr÷tusios.

Ant sergančių žirnių lapų atsiranda gelsvų, neryškiai atsiskiriančių nuo sveikų augalo

audinių d÷mių. Jos gali susilieti ir apimti visą lapą bei prielapius. Kiek v÷liau d÷mių vietose

lapalakštis paruduoja ir žūsta. Tokiu būdu gali nudžiūti visas lapas arba pavieniai lapeliai.

Žiemoja oosporos, iš kurių išauga konidijakočiai su konidijomis. Šiomis sporomis ligos suk÷l÷jas

ir plinta.

Apsauga. S÷ti sveiko pas÷lio, beicuotą s÷klą. Nu÷mus derlių, pašalinti augalų liekanas ir

giliai suarti dirvą.

5.1.2. pav. Žirnių netikroji miltlig÷ (Peronospora pisi Syd.)

65

Varpinių augalų skals÷s (Claviceps purpurea Tul.)

Suk÷l÷jas: purpurin÷ skals÷. Skals÷mis serga rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, soros ir

įvairiausios kultūrin÷s bei laukin÷s varpin÷s žol÷s. Iš javų nuo šios ligos labiausiai nukenčia

rugiai. Ligos suk÷l÷jui plisti palankios sąlygos susidaro tuomet, kai augalams žydint būna dr÷gni

orai.

Ligos požymiai: ant žiedų patekusios grybo aukšliaspor÷s dygsta, ir pro piestelę į žiedo

užuomazgą įsiskverbia sporadaigis. Užuomazgą išraizgo grybiena, iš kurios išauga daug

bespalvių vienaląsčių konidijų, išsiveržiančių į varpų paviršių kartu su saldžiu skysčiu. Šį skystį

m÷gsta įvairūs vabzdžiai. Lankydami varpinius augalus, jie kartu perneša sporas. Pas÷lių

pakraščiuose vabzdžių būna daugiau, tod÷l čia ir skals÷s labiau išplinta. Ligos suk÷l÷ją platina ir

lietus bei v÷jas. Augalai gali apsikr÷sti tol, kol būna žydinčių varpų. Bręstant s÷kloms,

sergančiose varpose bei šluotel÷se išauga po vieną ar kelis ragelių pavidalo tamsiai violetinius

grybo skleročius, vadinamus skalsiagrūdžiais. Dalis jų išbyra lauke, o likę kartais įsimaišo tarp

s÷klų ir pas÷jami kartu su jomis. Žiemoja skleročiai. Iš jų pavasarį išauga po 5 – 30 stromų,

kuriose susidaro periteciai. Aukšliaspor÷s bespalv÷s, siūliškos, vienaląst÷s. Šios sporos apkrečia

varpinius augalus.

Sergančių augalų derlius smarkiai sumaž÷ja. Skalsių skleročiai labai nuodingi žmon÷ms,

gyvuliams ir paukščiams.

Apsauga. S÷ti išvalytą, be skalsiagrūdžių s÷klą. Šalia rugių s÷klinių pas÷lių dažniau

nušienauti varpines žoles. Iš lauko pakraščio 1 – 2 kombaino apvažiavimų metu prikultų grūdų

neskirti s÷klai.

5.1.3. pav. Varpinių augalų skals÷s (Claviceps purpurea)

66

Miežių dulkančios kūl÷s (Ustilago nuda)

Suk÷l÷jas: miežin÷ dulkančioji kūl÷. Plačiai išplitusi labai žalinga miežių liga. Vietoje

sergančių augalų normalių varpų išplauk÷ja tik jų stagar÷liai, aplipę tamsia kūl÷sporių mase,

pridengta plona greit praplyštančia pl÷vele. Kai kurių augalų dalis varpos būna sveika. Retais

atvejais liga pažeidžia ir lapus. Kūl÷spor÷s šviesiai rudos, rutuliškos kampuotos, elipsiškos arba

pailgos, smulkiai dygliuotu paviršiumi. Jų dulk÷jimas sutampa su miežių žyd÷jimu. Patekusios

ant žiedo piestel÷s purkos, kūlespor÷s sudygsta ir grybiena įauga į žiedo užuomazgą, o v÷liau – ir

į grūdą. Kūlespor÷ms dygti minimali temperatūra yra +0,5 laipsniai, optimali + 20 laipsniai

šilumos.

Apkr÷stos s÷klos savo išvaizda nesiskiria nuo sveikųjų. Žiemoja ligos suk÷l÷jas grūduose

ir juose gali išlikti gyvybingas 1 – 5 metus. Pas÷jus apkr÷stus grūdus, tolesn÷ ligos eiga labai

priklauso nuo to, kurioje grūdo dalyje ir kiek yra parazito grybienos. Svarbu ir meteorologin÷s

sąlygos bei agrotechninis lygis. S÷klos su silpniau pažeistais gemalais sudygsta, bet dalis daigų

žūva nesp÷ję pasiekti dirvos paviršiaus. Iš likusių išauga sergantys, kūl÷tomis varpomis, blogai

išsikrūmiję augalai. Optimaliomis miežiams dygti sąlygomis iš stambių, nors ir apkr÷stų grūdų

gali išaugti sveiki augalai. Dalis augalų serga slapta ligos forma – be išorinių požymių. Jie

išaugina menkaverčius grūdus. Jeigu daug grybienos būna grūdo gemale ir gemalas žuvęs, s÷klos

nesudygsta.

Apsauga. S÷ti atsparios veisl÷s, sveiko s÷klinio pas÷lio, didelio daigumo beicuotą s÷klą.

S÷klinius miežius auginti ne arčiau kaip 500 metrų nuo miežių kitų pas÷lių.

5.1.4. pav. Miežių dulkančios kūl÷s (Ustilago nuda)

67

Javų pavasarinis pel÷sis (fuzarioz÷) (Fusarium nivale)

Suk÷l÷jas: pavasarinis ir kt. lieliai. Dažna žalinga žieminių javų liga. Rugiai ir kviečiai

apsikrečia rudenį.

Ligos požymiai: ligos židinius sudaro apkr÷stos s÷klos ir lieliais užteršta dirva. Lietingą

šaltą rudenį susidaro palankios sąlygos lieliams vystytis ir apkr÷sti nusilpusius daigus. Dalis

susirgusių daigų žūva nesp÷ję pasiekti dirvos paviršiaus, kai kurie beaugdami susisuka. Jeigu

prisninga ant šlapios neįšalusios dirvos ir po sniegu susidaro pliusin÷ temperatūra, augalai

pradeda kv÷puoti, nusilpsta, pasidaro lengvai prienami fuzarioz÷s suk÷l÷jams. Iš jų

pavojingiausias yra F. nivale, nes jis gali vystytis nuo 0 iki 30 °C temperatūroje. Tuo tarpu

kitiems lieliams, pavyzdžiui F. culmorum, minimali temperatūra yra +6 °C. Pavasarį, nutirpus

sniegui, matomi išgedusių ir labai nusilpusių žiemkenčių plotai, ypač žemesn÷se vietose, kur

ilgiau išsilaik÷ sniegas. Javų želmenys būna sulipę, apraizgyti balzgana, pilkšva ir rausva

voratinkliška bei stromiška grybiena. Joje būna daug konidijų. F. nivale konidijos bespalv÷s, bet

jų mas÷ rausva, pjautuviškai lenktos, su 1 – 3 skersin÷mis pertvar÷l÷mis, 14 – 25 x 3 – 4 µm

dydžio. Šaltas lietingas pavasaris fuzariozei yra palankus. Ligos suk÷l÷jai plinta augale, ir jo

lapų, stiebų bei varpų paviršiuje sudaro rausvas grybienos apnašas su konidijomis. Neretai pūdo

javų šaknis ir stiebo požeminę dalį. Tokie augalai gali suklupti, būna pabalę, nesubrandina s÷klų.

Sergančiose varpose išauga menkaverčiai apkr÷sti nuodingi grūdai.

Apsauga. Laikytis agrotechnikos reikalavimų. Sausinti šlapias dirvas. S÷ti geros kokyb÷s

beicuotą s÷klą. Rudenį žiemkenčius, turinčius tris ir daugiau lapelių, purkšti fungicidu. Pavasarį,

jeigu pasireiškia fuzarioz÷, žieminius kviečius purkšti pakartotinai.

5.1.5. pav. Javų pavasarinis pel÷sis (fuzarioz÷) (Fusarium nivale)

68

Varpinių augalų geltonosios rūdys (Puccinia striiformis West.)

Suk÷l÷jas: geltonoji rūd÷. Plačiai išplitusi, nevienodu intensyvumu pasireiškianti kviečių,

rugių, miežių, šunažolių, miglių, varpučių ir dirsių liga.

Ligos požymiai: šios rūdys gali pažeisti lapus, lapamakštes, stiebus, varpas ir net grūdus.

Ant sergančių augalo dalių atsiranda įvairaus dydžio dryžių. Ryškiausi jie būna ant lapų.

Dryžiuose eil÷mis išsid÷sčiusios citrinos spalvos praplyštančios pūslel÷s – uredžiai. Ant daigų

lapų jie gali būti pakriki. Urediniosporos 19 – 29 x 17 – 25 µm dydžio, blyškios oranžin÷s

spalvos, rutuliškos arba elipsiškos, smulkiai dygliuotu paviršiumi palankios plisti sąlygos. Ypač

smarkiai liga išplinta, kai būna lietinga ir v÷si pirmoji vasaros pus÷, nes urediniosporoms dygti

optimali temperatūra +11 ÷ 13 °C. Jeigu ilgiau išsilaiko karšti orai, augaluose esanti grybiena

žūva ir ligos suk÷l÷jas toliau nesivysto. Tokiu atveju ligos žalingumas nedidelis. V÷liau uredžių

vietose susiformuoja smulkūs poepiderminiai tamsiai rudi teliai. Lapų apatin÷je pus÷je jie

išsid÷stę pakrikai, o ant stiebų ir varpažvynių – eil÷mis. Teliosporos dviląst÷s, rudos, 32 – 67 x

13 – 26 µm dydžio. Jos gali dygti tuojau pat arba peržiemojusios. Iš jų išauga bazidiosporos.

Žiemkenčių želmenys rudenį apsikrečia uredinio sporomis.

Žiemoja grybas želmenyse ir apkr÷stose s÷klose.

Žiemojimas: grybas žiemoja želmenyse ir apkr÷stose s÷klose. Pavasarį šios rūdys

pirmiausia išplinta apatiniuose lapuose, laipsniškai plinta į aukščiau esančius lapus, varpas ir

pačius grūdus. Tokie grūdai būna raukšl÷ti, lengvesni už sveikuosius.

Apsauga. S÷ti gerai išvalytą, beicuotą s÷klą. Nesuv÷luoti ražienų skutimo ir užarimo.

Jeigu javai purškiami fungicidais nuo kitų, žalingesnių, ligų, naikinamas ir šios ligos suk÷l÷jas.

5.1.6. pav. Varpinių augalų geltonosios rūdys (Puccinia striiformis West.)

69

Javų rudad÷m÷ dryžlig÷ ir rinchosporioz÷ (Helminthosporium sativum ir

Rhynchosporium graminicola Heins)

Rudad÷m÷ dryžlige serga miežiai, kviečiai, rugiai, svidr÷s. Jau ant pirmųjų lapų atsiranda

tamsiai rudų pailgų d÷mių bei dryželių. Sergantys daigai išsikraipo ir žūva.

Ligos požymiai: ant senesnių lapų susidaro elipsiškos tamsiai rudos, senstant

švies÷jančios d÷m÷s, apjuostos tamsiai rudu apvadu. Gali pūti stiebo apatin÷ dalis ir šaknys.

Ligos apimta lapų bei stiebo dalis apsitraukia tamsiai pilkomis apnašomis, sudarytomis iš

daugialąsčių tamsiai rudų konidijakočių ir žalsvai rusvų verpstiškų, šiek tiek lenktų daugialąsčių

60 – 134 x 17 – 30 µm dydžio konidijų. Sergančiose varpose išauga mažo daigumo grūdai su

pajuodusiu arba parudavusiu gemalo pagrindu.

Žiemojimas: žiemoja grybo konidijos ir grybiena ant grūdų ir augalų liekanose.

Rinchosporioze dažniausiai serga miežiai ir rugiai, rečiau kiti javai. Liga smarkiai išplinta, kai

yra dr÷gm÷s perteklius. Ant lapų atsiranda ovalių arba netaisyklingos formos pilkšvai žalsvų

pavandenijusių d÷mių, apjuostų tamsiai rudu apvadu. D÷m÷s matomos iš abiejų lapo pusių.

Panašiai d÷m÷ti būna ir lapamakščiai. Apatin÷je lapo pus÷je d÷m÷se, po epidermiu susiformuoja

grybo acervuliai, matomi kaip pilkšvi kūneliai. Konidijakočiai vienaląsčiai, bespalviai. Konidijos

bespalv÷s, sudarytos iš dviejų skirtingos formos ląstelių, 16 – 18 x 3 – 5 µm dydžio. Žiemoja

ligos suk÷l÷jas žiemoja augalų liekanose ir s÷klų paviršiuje.

Apsauga. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, beicuoti s÷klą. Prad÷jusius sirgti javus

rekomenduojama purkšti fungicidais. Nupurškus plauk÷jančius miežius, mažiau plinta ir ši liga.

5.1.7. pav. Javų rudad÷m÷ dryžlig÷ ir rinchosporioz÷ (Helminthosporium sativum ir

Rhynchosporium graminicola Heins)

70

Švedin÷s musel÷s (avižin÷ ir miežin÷) (Oscinella frit L., O. Pusilla Meig.)

Kenkia avižoms, rugiams, kviečiams, kukurūzams, miežiams, eraičinams, svidr÷ms,

motiejukams ir kitoms varpin÷ms žol÷ms. Maitinasi ir varpin÷mis piktžol÷mis. Puola augalus,

turinčius ne daugiau kaip 4 lapelius.

Pažeidimo požymiai: pažeidžia centrinio lapelio pamatą, d÷l to daigo vidurinis lapelis

būna plonas, nulinkusia viršūne, o v÷liau pagelsta ir nudžiūsta. Lervos išgraužia kukurūzų

augimo kūgelį, pragraužia lapus, tod÷l ant išsiskleidusių lapų matomos pailgos ar apvalios

tolygiai išsid÷sčiusios skyl÷s, o lapų viršūn÷s dažnai supleiš÷ja arba persipina.

Vabzdžio kūno sandara: musel÷s juodos, blizgančios, 1,5 – 3,0 mm ilgio. Kiaušiniai

balti, pailgi, su ryškiomis išilgin÷mis vagel÷mis, apie 0,6 mm ilgio. Lervos bekoj÷s, gelsvai

baltos, iki 4,5 mm ilgio. L÷liuk÷s bosin÷s, iš pradžių geltonos, v÷liau – rudos.

Žiemojimas: žiemoja suaugusios lervos žiemkenčių želmenyse arba piktžol÷se. Pavasarį

virsta l÷liuk÷mis. Suaugusios musel÷s skraido ir kiaušinius į jaunus daigus (1 – 3 lapelių faz÷je)

deda vidudienį, kai orai atšyla iki +16 ÷ 30° C. Išsiritusios lervos maitinasi centrinio lapo

pamate.

Generacijos: mūsų respublikoje per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos.

Pavasarin÷ generacija žalingiausia vasarojui ir kukurūzams, rudenin÷ – žiemkenčiams.

Apsauga: beicuoti s÷klą kombinuotais beicais, turinčiais insekticido. Javus s÷ti

optimaliais terminais. Skusti ir rudenį giliai suarti ražienas. Pakankamai tręšti mineralin÷mis

trąšomis. Kai javų pas÷liuose 1 – 3 lapelių faz÷je šimtu entomologinio tinklelio mostų

sugaunama daugiau kaip 25 – 50 švedinių muselių (kukurūzų – 25 – 30), purkšti insekticidais.

5.1.8. pav. Švedin÷s musel÷s (avižin÷ ir miežin÷) (Oscinella frit L., O. Pusilla Meig.)

71

Amarai (javinis ir ievinis) (Macrosiphum avenae F.)

Kenkia javams. Gyvena kolonijomis ant lapų, stiebų, varpų ir šluotelių. Maitinasi augalų

sultimis, platina virusinių ligų suk÷l÷jus. Iščiulpti lapai pagelsta, dalis apniktų stiebų

neišplauk÷ja, o jeigu išplauk÷ja, išauga mažos varpos ir smulkūs grūdai. Amarai labai išplinta

v÷lyvos s÷jos vasarojuje, ypač per gausiai patręštame azoto trąšomis.

Vabzdžio kūno sandara: suaugę amarai pilkšvai žali, žali arba rausvai rudi, besparniai ir

sparnuoti, 2,0 – 3,2 mm ilgio. Lervos visada besparn÷s ir smulkesn÷s. Žiemojantys kiaušiniai

apie 0,5 mm ilgio, juodi, blizgantys. Vasarą amarai veisiasi partenogenez÷s būdu. Patel÷s

gyvaved÷s.

Generacijos: palankiais metais per vieną vegetaciją gali išsivystyti iki 15 amarų

generacijų. Jie l÷čiau dauginasi karštu sausu oru ir per liūtis.

Javinis amaras nemigruojantis. Rudenį apvaisintos patel÷s kiaušinius sudeda ant liekanų

tų pačių javų, kur per vasarą maitinosi ir kenk÷. Ievinis amaras rudenį perskrenda ant ievų ir ant

jų šakučių žiev÷s sudeda kiaušinius. Pavasarį išsiritusios lervos gyvena ant ievų lapų, ir tik

vasaros pradžioje suaugusios sparnuotos patel÷s skrenda į javų pas÷lius. Nemažai amarų

sunaikina penkiatašk÷ ir septyntašk÷ boruž÷s, bet jos ne visada gali likviduoti amarų židinius.

Apsauga. Nedelsiant skusti ražienas, rudenį giliai suarti dirvą. Vasarojų s÷ti optimaliais

terminais. Pas÷lių per gausiai netręšti azoto trąšomis, išlaikyti optimalų azoto, fosforo ir kalio

trąšų santykį. Amarams labai paplitus, purkšti insekticidais (krūmijimosi faz÷je, jeigu apnikta

daugiau kaip 60٪ augalų, bambl÷jimo faz÷je, jeigu apnikta daugiau kaip 50 ٪, ir javams

išplauk÷jus, jeigu ant kiekvienos varpos randami 3 – 5 amarai).

5.1.9. pav. Amarai (javinis ir ievinis) (Macrosiphum avenae F.)

72

Lemai (raudonkrūtinis ir paprastasis) (Lema cyanella L., Lema melanopus)

Kenkia javams ir pašarin÷ms žol÷ms, maitinasi varpin÷mis piktžol÷mis. Pažeidžia lapus.

Suaug÷liai išgraužia lapuose pailgas skyles, lervos skeletuoja lapus pailgais ploteliais,

palikdamos apatin÷s pus÷s epidermį. Labai pažeisti lapai nudžiūsta. Labiau m÷gsta plačialapius

augalus.

Vabzdžio sandara: suaugę vabalai 3,5 – 5,0 mm ilgio, tamsiai m÷lyni. Priešnugar÷l÷

siauresn÷ už antsparnius. Kiaušiniai ryškiai geltoni, pailgi. Lervos 4 – 6 mm ilgio, šviesiai

geltonos, kuprotos, apsitraukusios tamsiai rudomis gleiv÷mis. Turi krūtin÷s kojas.

Raudonkrūtinio lemo priešnugar÷l÷ raudonai rusva.

Žiemojimas: žiemoja vabalai dirvoje. Javų pas÷liuose jie pasirodo geguž÷s m÷n.

Papildomai pasimaitinusios, patel÷s ant lapų sudeda geltonus kiaušinius grandin÷le po 3 – 7. Po

10 – 14 dienų išsiritusios lervos kenkia maždaug 2 savaites, paskui dirvoje, 2 – 3 cm gylyje,

kokonuose virsta l÷liuk÷mis. Po 2 – 3 savaičių išsiritę jauni vabalai lieka dirvoje iki kitų metų

pavasario.

Generacijos: per metus išsivysto viena generacija.

Paprastojo lemo kūnas ir kojos vienspalviai – tamsiai m÷lyni. Kenkimo pobūdis,

ekologija ir biologija panaši į raudonkrūtinio lemo, tik paprastojo lemo lervos l÷liuk÷mis virsta

baltuose kokonuose ne dirvoje, bet javų lapų pažastyse arba tarp kviečių varpų. Išsiritę vabalai

prieš javapjūtę pereina ant varpinių žolių, kuriomis minta iki rudens.

Apsauga: skusti ražienas, rudenį giliai suarti dirvą. Taip galima sumažinti žiemojančių

vabalų skaičių. Chemin÷s priemon÷s specialiai nuo lemų nenaudojamos, bet, naikinant

insekticidais javines museles arba amarus, sumaž÷ja ir lemų.

5.1.10. pav. Lemai (raudonkrūtinis ir paprastasis) (Lema cyanella L.)

73

Javinis lapinis pjūklelis (Nematus clitellatus Lep.)

Kenkia kviečiams, rugiams, avižoms, miežiams. Maitinasi ir įvairiomis varpin÷mis

žol÷mis. Lervos lapų pakraščiuose iš÷da netaisyklingos formos iškandas. Kartais labai apgraužia

javų lapus ir mažina derlių.

Vabzdžio kūno sandara: suaugęs vabzdys 7,0 – 8,5 mm ilgio, šviesiai geltonos. Skersai

krūtin÷s ir pilvelio eina juodos juostel÷s. Galva geltona, už antenų yra juoda d÷mel÷. Antenos

kūno ilgio. Sparnai skaidrūs, rudomis gyslomis. Pilvelis liemeninis. Lervos iki 22 mm ilgio,

gelsvai žalsvos arba beveik gelsvos. Išilgai kūno eina gelsvos siauros juostel÷s. Turi 10 porų

kojų.

Žiemojimas: žiemoja pjūklelių lervos kokonuose dirvoje, 3 – 7 cm, kartais iki 50 cm,

gylyje. Pavasarį virsta l÷liuk÷mis. Suaug÷liai skraido nuo geguž÷s vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Kiaušinius patel÷s deda lapų pakraščiuose, prieš tai prapjovusios kiaušd÷te epidermį. Į paruoštą

plyšį grandin÷le sudeda po 1 – 6 kiaušinius. Embrioninis vystymasis trunka maždaug 5 – 10

dienų. Išsiritusios lervos maitinasi ir kenkia apie m÷nesį, paskui sulenda į dirvą ir ten ruošiasi

žiemoti. Per metus gali išsivystyti viena dvi generacijos. Ypač palankios sąlygos pjūkleliams

vystytis yra varpin÷se daugiamet÷se žol÷se.

Javinis lapinis pjūklelis jau keletą metų kenkia respublikos ūkiuose. Paplitęs visoje

respublikoje, ypač rytin÷je dalyje – Vilniaus, Šalčininkų ir kituose rajonuose (1 kvadr. metre

pas÷lio čia būna 60 – 120 lervų).

Apsauga. Laikytis s÷jomainos ir erdvin÷s pas÷lių izoliacijos reikalavimų (varpinių javų

nes÷ti šalia daugiamečių varpinių žolių). Skusti ražienas, rudenį giliai suarti dirvą. Pjūkleliams

paplitus masiškai, lervų maitinimosi metu pas÷lius purkšti insekticidais.

5.1.11. pav. Javinis lapinis pjūklelis (Nematus clitellatus Lep.)

74

Sprakšiai (žaliasis, juostuotasis, tamsusis, pas÷linis ir kt.) (Selatosomus aeneus L.,

Agriotes lineatus L., A. obscurus L., A. sputator L. ir kt.)

Polifagai. Ypač pavojingi javams (tarp jų kukurūzams) ir kaupiamiesiems, mažiau kenkia

ankštiniams ir linams.

Pažeidimo požymiai: lervos apgraužia dygstančias s÷klas, jaunus daigus, pažeidžia

šaknies kaklelį arba krūmijimosi mazgą (a); graužia šakniavaisius ar kitus požeminius augalų

organus, kur iš÷da siauras landas. Ypač pavojingos daigams. Suaugę vabalai nelabai žalingi.

Vabzdžio kūno sandara: suaug÷liai – 6 – 15 mm ilgio plokšti į abu galus siaur÷jantys

vabalai (b). Spalva įvairi: juoda, ruda, raudonai ruda, žalia ir kt. Priešnugar÷l÷s užpakaliniai

kampai ištįsę į smailias ataugas. Lervos iki 25 – 30 mm ilgio, plonos, kietos, geltonos ar rusvos

spalvos, tamsesne galva ir trumpomis kojomis (c). Galinis kūno segmentas kūgiškas (d).

Žiemojimas: žiemoja lervos ir vabalai dirvoje, 15 – 40 cm gylyje. Vabalai skraido

birželio – liepos m÷n. Apvaisintos patel÷s kiaušinius deda į dirvą. Išsiritusios lervos iki rudens

minta puvenomis, o kenkti pradeda tik kitais metais. Vystymosi ciklas – 3 – 5 metai.

Sprakšiai labiausiai paplitę piktžol÷tose dirvose. Daug jų prisiveisia po daugiamečių

žolių.

Apsauga. Kalkinti rūgščias dirvas, laikytis s÷jomainos reikalavimų, intensyviai dirbti

žemę (skusti ražienas, rudenį giliai suarti, purenti tarpueilius). S÷ti optimaliais terminais,

tinkamu gyliu, gerą s÷klą, nes taip pas÷ti javai sparčiau dygsta ir vešliau auga, daigai būna ne

tokie jautrūs spragšių pažeidimams. Kai 1 kūbiniame metre dirvos randama iki 10 sprakšių

lervų, padeda s÷klos beicavimas kombinuotais beicais.

5.1.12. pav. Sprakšiai (žaliasis, juostuotasis, tamsusis, pas÷linis ir kt.) (Selatosomus

aeneus L., Agriotes lineatus L., A. obscurus L., A. sputator L. ir kt.)

75

Bulvių maras (fitofteroz÷) (Phytophthora infestans)

Tai pavojingiausia bulvių liga. Mūsų respublikoje d÷l jos netenkama 25 - 30% bulvių

derliaus, o lietingais metais – net 50 - 70%. Ja serga ir pomidorai.

Maras pažeidžia bulvių lapus, stiebus ir gumbus. Dažniausiai ligos požymiai pasirodo

bulvių žyd÷jimo pradžioje, bet kartais jau ant daigų.

Ligos požymiai: pirmiausia žemutinių lapų viršūn÷se arba pakraščiuose atsiranda

stambių tamsiai rudų d÷mių. Dr÷gnu oru apatin÷je lapų pus÷je aplink d÷mes susidaro balzganų

apnašų ratas. V÷liau tokių d÷mių atsiranda ant stiebų ir vidurinių lapų. Pažeisti bulvienojai

paruduoja, nuvysta. Ant pažeistų bulvių gumbų matomos netaisyklingos tamsiai pilkos truputį

įdubusios d÷m÷s. Bulv÷s minkštimas po d÷m÷mis ruduoja. Maro pažeisti gumbai dirvoje ir

sand÷liuose pūva.

Vystymasis. Baltas apnašų ruoželis aplink lapų d÷mes sudarytas iš konidijakočių ir

konidijų. Konidijakočiai vienaląsčiai, tiesūs, viršūn÷se šakoti, su bespalv÷mis citrinos formos

vienaląst÷mis grūd÷tomis konidijomis – zoosporang÷mis. Kai oras dr÷gnas ir šiltas, grybas plinta

konidijomis. Dr÷gnesniu v÷siu oru konidijose išsivysto po 6 – 16 bespalvių inksto arba kitokios

formos su dviem žiuželiais zoosporų. Zoosporos (arba konidijos) apkrečia visus naujus lapus, o

vandens lašų nuplautos į dirvą – ir gumbus. Be to, gumbai gali apsikr÷sti per bulviakasį,

prisiliesdami prie nepašalintų ligotų bulvienojų.

Žiemoja: maro suk÷l÷jo grybiena apsikr÷tusiuose bulvių gumbuose.

Apsauga. Auginti marui atsparių veislių bulves. Sodinti sveikus beicuotus gumbus.

Prognozių tarnybos nurodytais terminais bulvienojus apipurkšti fungicidais.

5.1.13. pav. Bulvių maras (fitofteroz÷) (Phytophthora infestans)

76

Bulvių baltoji kojel÷, šašai (Hypochnus solani Prill)

Suk÷l÷jas: bulvinis šašagrybis.

Liga išplitusi daugelyje šalių. Lietuvoje bulv÷s serga kasmet, ypač sunkiose šlapiose

dirvose.

Ligos požymiai: bulvinis šašagrybis pažeidžia gumbus, daigus ir stiebo žemutinę dalį.

Ant gumbų, dažniausiai prie akučių, susidaro plokšti juodi 1 – 5mm skersmens skleročiai.

Kartais jų būna labai daug. Susilieję ant gumbo vietomis jie sudaro juodą kietą plutelę. Žiemoja

skleročiai su gumbais sand÷liuose.

Labai šašuotos bulv÷s nedygsta. Gali nesudygti 6 procentai ir daugiau gumbų. Iš silpniau

pažeistų gumbų išauga vienas kitas daigelis, bet ant jų stiebų greit atsiranda rudų pailgų įdubusių

žaizdelių. Daug tokių stiebų nudžiūsta. Dalis apsikr÷tusių daigų išlieka, bet jų stiebai būna silpni,

žemutin÷je dalyje apsitraukę pilkšvai balta tankia grybiena. Joje susidaro bazid÷s su keturiomis

ovaliomis bespalv÷mis vienaląst÷mis bazidiosporomis kiekvienos paviršiuje. Baltąja kojele

sergančių bulvienojų viršūn÷s gelsta, o saul÷tomis karštomis dienomis vysta.

Ligai plisti didel÷s reikšm÷s turi oro temperatūra ir dr÷gm÷. Daigai labiau nukenčia, kai

dygimo metu būna v÷sūs orai ir dr÷gna dirva. Suaugusių augalų vytimas ir baltosios kojel÷s

intensyvumas būna didesnis, kai liepos – rugpjūčio m÷n. oro temperatūra neaukšta ir gausiai

palyja.

Apsauga. Laikytis s÷jomainos reikalavimų. Beicuoti gumbus. Tinkamai prižiūr÷ti bulves,

nes šia liga apsikrečia silpni, skurstantys augalai.

5.1.14. pav. Bulvių baltoji kojel÷, šašai (Hypochnus solini prill)

77

Bulvių bakterinis šlapiasis ir juodas kietasis puviniai (Pectobacterium carotovorum

Janes Weldel)

Šlapiasis bakterinis puvinys daugiausia žalos padaro sand÷liuose. Apsikr÷tę gumbai būna

tamsiai rudi, pavandeniję, minkšti. Jų audiniai sutežę lyg koš÷, gleiv÷ti, dvokia. Morkin÷s

pentinbakter÷s pūdomi audiniai baltos spalvos, kartais gelsvi.

Ligos požymiai: jeigu gumbus pažeidžia gelsvažalis pseudomonas, pūvančių bulvių

vidus būna pilkšvas. Į šlapiai pūvančių gumbų paviršių dažnai išsiveržia gelsvai rusvos gleiv÷s.

Bakterijos į gumbus patenka per įvairias žaizdeles bakterinį šlapiąjį puvinį nuo neinfekcinio

galima atskirti pagal kvapą (bakterinio puvinio pažeisti gumbai dvokia, neinfekcinio- skleidžia

spirito kvapą), pagal išskyras gumbų paviršiuje (pirmuoju atveju matomos gelsvos gleiv÷s,

antruoju- baltos krakmolo krūvel÷s) ir pagal plitimo intensyvumą (neinfekcinio puvinio židinys

nedid÷ja, bakterinio greit did÷ja).

Jeigu patalpoje labai sausa ir temperatūra pakyla iki +8 - 12ºC, juodu kietuoju puviniu

bulvių gumbai pradeda sirgti sand÷liavimo pabaigoje. Tuomet dalis gumbų sukiet÷ja, patams÷ja,

susitraukia deformuojasi. Tokias bulves sunku perpjauti, o perpjovus matomas juodas vidus. Jos

neturi nemalonaus kvapo, neišskiria gleivių. Pigmentinis pseudomonas gumbus apkrečia tik per

mechaninius sužalojimus.

Apsauga. Žiemai laikyti sveikus apdžiovintus gumbus išdezinfekuotuose gerai

v÷dinamuose sand÷liuose. Palaikyti optimalią temperatūrą ir dr÷gmę. Šalinti šlapiojo puvinio

židinius.

5.1.15. pav. Bulvių bakterinis šlapiasis ir juodas kietasis puviniai

(Pectobacterium carotovorum Janes Weldel)

78

Runkelių ramulairioz÷ (baltuliai) (Ramularia betae Rostr.)

Suk÷l÷jas: runkelin÷ ramuliarija.

Serga pašariniai bei cukriniai runkeliai ir burok÷liai. Lietuvoje šia liga runkeliai serga

kasmet. Tačiau tik kai kuriais metais ramuliarioz÷ išplinta masiškai ir padaro didelę žalą.

Žalingiausia pašariniams runkeliams.

Ligos požymiai: runkelin÷ ramuliarija pažeidžia pirmamečius runkelius ir s÷klojus. Liga

išplinta antrojoje vasaros pus÷je, apie rugpjūčio pradžią. Ant senesnių lapų atsiranda nešvariai

žalsvų, iš pradžių neryškiai atsiskyrusių nuo sveikų audinių, v÷liau apjuostų šiek tiek tamsesn÷s

spalvos apvadu kampuotų arba apvalių, laipsniškai did÷jančių, bet ne didesnių kaip 10-15 mm

skersmens, d÷mių. V÷liau jos pasidaro pilkšvai baltos, kiek pakilios, dažnai su rausvais apvadais

pakraščiuose. D÷mių gali atsirasti ir ant lapkočių. Jose išauga vos įžiūrimos balzganos apnašos,

sudarytos iš grybo konidijakočių ir konidijų. Konidijakočiai ilgi, cilindriški, šiek tiek laiptuoti ir

išaugę grup÷mis. Konidijos bespalv÷s, vienaląst÷s ar dviląst÷s, 8-20×1,5-6µm dydžio,

cilindriškos, smailais galais. Jomis baltuliai ir plinta. Stambesnių d÷mių centruose audiniai

sutrūkin÷ja ir ištrupa. D÷m÷tuose lapuose sutrinka asimiliacija, tod÷l ligoti runkeliai menkiau

dera, šakniavaisiuose susikaupia mažiau cukraus ir kitų organinių medžiagų.

Optimalios sąlygos grybui vystytis yra +17-20ºC temperatūra ir didelis oro dr÷gnumas.

Žiemoja: runkelin÷ ramuliarija dirvoje sirgusių augalų liekanose ir s÷klų paviršiuje.

Apsauga. S÷ti beicuotą s÷klą. Ligai plintant, runkelių s÷klojus purkšti fungicidais.

Maistui ir pašarui skirtus runkelius purkšti tik tada, kai ligai plisti yra palankios sąlygos ir ji gali

padaryti daug žalos. Rudenį giliai užarti runkelių liekanas.

5.1.16. pav. Runkelių ramulairioz÷ (baltuliai) (Ramularia betae Rostr.)

79

Runkelių cerkosporoz÷ (rudmarg÷) (Cercospora beticola Sacc.)

Serga cukriniai ir pašariniai runkeliai, burok÷liai ir kiti balandinių šeimos augalai. Mūsų

respublikoje kai kuriais metais būna sunku rasti visai sveikų runkelių.

Ligos požymiai: cerkosporoz÷ pažeidžia lapus ir stiebus. Liepos pabaigoje- rugpjūčio

pradžioje runkelių lapų abiejose pus÷se atsiranda daugyb÷ nedidelių,2-5mm skersmens,

kampuotų, rusvų, tamsesniais rudai rausvais arba rausvai violetiniais iškilusiais kraštais d÷mių.

V÷liau d÷m÷s švies÷ja, balzgan÷ja, prakiūra, ir lapas pasidaro skyl÷tas. Pirmiausia pradeda sirgti

seni, išoriniai, lapai. Pagaliau liga apima ir vidurinius lapus. D÷mių kartais būna tiek daug, kad

lapai patams÷ja, nudžiūsta ir susiraito. Panašiai d÷m÷ti gali būti lapkočiai ir s÷klojų stiebai. Jeigu

orai sausi, lapai sutrupa, jei dr÷gna- supūva, bet lapkočiai laikosi ant šakniavaisių.

Lapų apatin÷je pus÷je d÷mių paviršius būna apsitraukęs pilkomis apnašomis grybo

konidijakočiais ir konidijomis. Rusvi 30-50×4-5µm dydžio konidijakočiai išauga grup÷mis.

Sporos bespalv÷s, buožiškos, ilgos, 30-120×3-5µm dydžio, padalytos daugeliu (iki 20) skersinių

pertvar÷lių, išsilaiko gyvybingos iki 4-8 m÷n. jas platina v÷jas. Runkeliams užsikr÷sti

cerkosporoze palankiausios sąlygos tada, kai oro temperatūra dieną apie +20-25ºC, naktį +15ºC,

o dr÷gnumas didesnis kaip 70%ir vyrauja apsiniaukę orai, rūkas. Stipriai pažeisti lapai silpnai

asimiliuoja, tod÷l šakniavaisių derlius būna mažesnis, o cukringumas gali sumaž÷ti net keliais

procentais.

Žiemoja: ligos suk÷l÷jas runkelių liekanose ir s÷klose.

Apsauga. Laikytis s÷jomainos ir agrotechnikos reikalavimų. Beicuoti s÷klą. Ligos plitimo

metais pirmamečius runkelius ir sergančius s÷klojus purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti.

5.1.17. pav. Runkelių cerkosporoz÷ (rudmarg÷) (Cercospora beticola Sacc.)

80

Linų stiebalūž÷ (polisporoz÷) (Polyspora lini Laft.)

Mūsų respublikoje labai išplitusi ir žalinga liga, per visą vegetacijos periodą pažeidžianti

įvairias augalo dalis. Be linų, stiebalūže serga dobilai, balandos, garstukai, kežiai.

Ligos požymiai: ant vos sudygusių linų skilčialapių, poskilčio ir šaknies kaklelio

atsiranda žalsvai pilkų d÷melių, kurios per 3 – 4 dienas paruduoja. Daigai nulinksta ir nudžiūsta.

V÷liau tokie pat požymiai matomi ant žalių lapų ir stiebų. Pažeisti lapai paruduoja, nudžiūsta ir

nusvirę prilimpa prie stiebo. Stiebai d÷mių vietose suplon÷ja, atsiranda įsmaugimų, ties kuriais

jie nulinksta arba nulūžta. Ligai progresuojant, ant peržyd÷jusių linų d÷m÷s susilieja, įdumba, ir

nuruduoja visos antžemin÷s augalo dalys. Grybas patenka į galvenas ir apkrečia s÷klas.

Apkr÷stos s÷klos būna smulkios, matin÷s ir mažo daigumo. Stiebalūž÷s apimtose vietose linų

pluoštas sumed÷ja, pasidaro trapus ir sunkiai atsiskiria linus apdirbant.

Kai pakanka dr÷gm÷s, d÷mių paviršiuje ir ant s÷klų susidaro balkšvų lašelių pavidalo

drebučių konsistencijos kaubur÷liai – acervuliai su konidijomis. Sporos labai įvairios formos –

cilindriškos arba ovalios, bespalv÷s, vienaląst÷s, 9 – 20 x 4 µm dydžio. Konidijos gali

pumpuruoti. Jas išplatina v÷jas, lietus ir vabzdžiai. Ligą skatina dr÷gnas oras, rūgšti dirva,

fosforo perteklius. Optimali temperatūra grybui vystytis + 20 ÷23° C. Stiebalūž÷ labiau plinta

retuose, gerai apšviestuose pas÷liuose.

Žiemojimas: žiemoja linin÷ polispora dirvoje augalų liekanuose ir ant s÷klų paviršiaus.

S÷klose gali išsilaikyti iki 2,5 metų.

Apsauga. Laikytis s÷jomainos ir visų agrotechnikos reikalavimų. Tręšti linus kalio ir

mikroelementų turinčiomis trąšomis. S÷ti sveiko pas÷lio gerai išbeicuotą s÷klą. Plintant

stiebalūžei, eglut÷s faz÷je linus purkšti fungicidais.

5.1.18. pav. Linų stiebalūž÷ (polisporoz÷) (Polyspora lini Laft.)

81

5.2. Sodo ir daržo augalų ligos ir kenk÷jai

Obelų raupl÷s(Venturia inaequalis (Cke) wint.)

Suk÷l÷jas: obelinis raupl÷grybis.

Pažeidimo požymiai: pavasarį arba vasaros pradžioje viršutin÷je lapo pus÷je atsiranda apvalių,

neryškias kontūrais, juosvai žalių, tarsi aksominių d÷melių. Ant vaisiaus d÷mel÷s būna apvalios su

ryškiu kontūru. D÷mių vietoje vaisiaus odel÷ sukamšt÷ja ir vaisiui augant gali sutrūkin÷ti. Jei liga

pažeidžia ūglius jie būna rudai d÷m÷ti, sutrūkin÷ja žiev÷.

Apsauga: rudenį giliai užarti tarpueiliuose nukritusius lapus, išpjaustyti raupl÷tus ūglius.

Vegetacijos metu purkšti fungicidais.

5.2.1 pav. Obelų raupl÷s(Venturia inaequalis (Cke) wint.)

Kriaušių raupl÷s ( Venturia pirina (Bref.) Aderh.)

Suk÷l÷jas: kriaušinis raupl÷grybis.

Pažeidimo požymiai: lapo apatin÷je pus÷je atsiranda žaliai juodos lyg aksomin÷s apnašos

išsid÷sčiusios netaisyklingai. Ant vaisiaus taip pat atsiranda d÷mel÷s,jos gali susilieti ir vaisiai giliai

supleiš÷ti. Pažeista ūglių žiev÷ sutrūkin÷ja, pasidaro atšokusi.

Žiemoja: sergančiose šakut÷se ir nukritusiuose lapuose žiemoja grybiena.

Apsauga: auginti atsparesnių veislių kriaušes.Išgen÷ti raupl÷tas šakutes. Užarti nukritusius lapus.

Purkšti fungicidais.

82

5.2.2. pav. Kriaušių raupl÷s ( Venturia pirina (Bref.) Aderh.)

Obuolių rudasis puvinys ( Monilia fructigena Pers. arba Monilia cinerea Bonor.)

Suk÷l÷jas: sodin÷ monilija arba slyvin÷ monilija.

Pažeidimo požymiai: ant vaisių atsiranda nedidel÷ ruda apskrita kiek įdubusi puvinio

d÷mel÷,paviršiuje atsiranda gelsvai rusvos arba pilkšvos dulkingos karput÷s.Sodin÷s monilijos

karput÷s išsid÷sto koncentriškais ratais, slyvin÷s monilijos - pakrikai. Patamsyje pūvančio vaisiaus

paviršius tampa juodas, lygus ir blizgantis be karpučių.

Žiemoja: grybas peržiemoja mumijose.

Apsauga: rinkti ir naikinti mumijas. Sand÷liuose obuolius nuolat perrinkin÷ti. Purškimus atlikti

ramyb÷s ir vegetacijos metu.

5.2.3. pav. Obuolių rudasis puvinys ( Monilia fructigena Pers. arba Monilia cinerea Bonor.)

Kriaušių rūdys ( Gymnosporangium sabinae (Dicks.) Wint.)

Suk÷l÷jas: kriaušin÷ gleiv÷trūd÷.

83

Pažeidimo požymiai: ant viršutin÷s lapų pus÷s atsiranda apskritos ar ovalios raudonai oranžiniais

pakraščiais d÷m÷s, kurių centras raudonai rudas,su tankiais juodais taškeliais. Truputį v÷liau

apatin÷je lapų pus÷je atsiranda ryškiai oranžinių spenelių telkiniai.

Žiemoja: kriaušin÷ gleiv÷trūd÷ žiemoja apsikr÷tusiose kazokinio kadagio šakut÷se.

Apsauga: soduose ir greta sodų neauginti kazokinio kadagio.Ligotas jo šakutes nupjauti ir

sudeginti.

5.2.4. pav. Kriaušių rūdys ( Gymnosporangium sabinae (Dicks.) Wint.)

Obelų paprastasis v÷žys ( Nectria galligena Bres.)

Suk÷l÷jas: sodinis raudonspuogis.

Pažeidimo požymiai: pažeidžia obelų kamienus, šakas. Serganti žiev÷ parausta, džiūdama įdumba,

koncentriškai įtrūkin÷ja. Liga pažeidžia kamienus ir šakas.

Žiemoja: grybiena ir periteciai.

Apsauga: išgen÷ti sergančias šakas, jeigu pažeistas kamienas jį išoperuoti maždaug su 2-3 cm.

Sveiko audinio ir patepti sodo tepalu.

84

5.2.5. pav. Obelų paprastasis v÷žys ( Nectria galligena Bres.)

Obelų mozaika ( Pyrus virus 2 (Bradford et Joley) Smith.)

Suk÷l÷jas: virusas 2.

Pažeidimo požymiai: sergančių medžių lapai išmarginti gelsvomis arba šviesiai žalsvomis,

neryškių kontūrų susiliejančiomis d÷mel÷mis. D÷m÷s būna ratukų, juostų arba netaisyklingos

formos, apima visą lapalakštį o kartai išsid÷sto pagal centrinę gyslą. Kartais tokie lapai

deformuojasi, pakraščiai užsiriečia į viršų, būna standūs, trapūs, lenkiami lūžta. Saul÷tą vasarą

d÷m÷s darosi rudos, audiniai apmiršta, lapai pirma laiko pradeda kristi.

Apsauga: poskiepiams atrinkti tik sveikus obelų s÷jinukus, įskiepiams ūglius ir akutes imti.taip pat

tik nuo sveikų medžių. Naikinti bet kokio amžiaus mozaika sergančias obelis. Genint

medžius,nuolat dezinfekuoti darbo įrankius. Per vegetaciją insekticidais naikinti amarus ir blakutes.

5.2.6. pav. Obelų mozaika ( Pyrus virus 2 (Bradford et Joley) Smith.)

Žaliasis obelinis amaras (Aphis pomi Deg. (A.mali Fabr.))

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Pažeidimo požymiai: iščiulpti ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšl÷ja ir susisuka. Amarai užteršia

augalus lipniomis išmatomis ant kurių įsiveisia suodgrybiai ir sukelia suodligę.

Žiemoja: kiaušiniai ant šakučių.

Apsauga: nukritus lapams arba iki pumpurų brinkimo medžius purkšti ovicidais. Vegetacijos metu

amarus naikinti aficidais.

85

5.2.7. pav. Žaliasis obelinis amaras (Aphis pomi Deg. (A.mali Fabr.))

Obelinis žiedgraužis ( Anthonomus pomorum L. )

Kenkia: lervos

Pažeidimo požymiai: pažeisti žiedpumpuriai neišsiskleidžia, ruduoja, džiūsta. Jų šonuose matosi

apvalios 2,5-3 mm. skersmens skylut÷s.

Žiemoja: vabalai po nukritusiais lapais,žem÷je ar žiev÷s plyšiuose.

Apsauga: rudenį arba anksti pavasarį sugr÷bstyti ir sudeginti lapus,perkasti pomedžių dirvą.

Medžių kamienus išbaltinti kalkių pienu. Suaug÷lius galima nukratyti ant politilenin÷s pl÷vel÷s ir

sunaikinti. Reik÷tų kr÷sti 3-4 kartus kas 3-4 dienas. Dideliuose soduose purkšti insekticidais, prieš

išsiskleidžiant pumpurams.

5.2.8. pav. Obelinis žiedgraužis ( Anthonomus pomorum L. )

86

Obuolinis vais÷dis (Laspeyresia pomonella L.)

Kenkia: vikšras.

Pažeidimo požymiai: išsiritę vikšrai įsigraužia į vaisių iki s÷klalizdžio, pažeidžia s÷klas ir, kita

landa išsigraužęs į paviršių, ropoja ant kito obuolio.Vaisiaus išor÷je matyti anga užkimšta kamšteliu

iš vaisiaus trupin÷lių,sulipdytų voratinkliais.

Žiemoja: vikšrai voratinkliniuose kokonuose po kamieno žiev÷s atplaišomis,prie kamieno žem÷s

paviršiuje.

Apsauga: sodus purkšti insekticidais. Rudenį perkasti pomedžių dirvą. Pavasarį nugrandyti žiev÷s

atplaišas ir išbaltinti vaismedžius kalkių pienu. Kasdien būtina rinkti krituolius.Nedideliuose

soduose tinka gaudymo žiedai ir kvapiniai vabzdžiagaudžiai.

5.2.9. pav.Obuolinis vais÷dis (Laspeyresia pomonella L.)

Obelin÷ voratinklin÷ kandis ( Yponomeuta malinellus Zell. )

Kenkia: vikšrai.

Pažeidimo požymiai: išsiritę vikšrai skleidžiantis pumpurams įsigraužia į lapo parenchimą. Tokio

lapo viršūn÷ paruduoja ir sudžiūsta. Obelims žydint vikšrai palieka lapo parenchimą ir ant jo iš

plonų voratinklių pasidaro gūžtą. V÷liau apraizgo kelis lapus ir ūglius.

Žiemoja: vikšrai po skydeliu.

Apsauga: nukritus lapams arba iki pumpurų brinkimo purkšti sodus ovicidais. Peržyd÷jusias obelis

purkšti insekticidais.Gūžtos nuo medžių renkamos,deginamos ar užkasamos.

87

5.2.10. pav. Obelin÷ voratinklin÷ kandis ( Yponomeuta malinellus Zell. )

Kriaušin÷ erkut÷ (Eriophyes pyri Pgst.)

Kenkia: lervos, v÷liau nimfos.

Pažeidimo požymiai:anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja erkut÷ atrodo lyg išbrinkę. Lapai

būna raukšl÷ti, nevienodo ilgio lapkočiais.Atsiranda šviesiai žalios neaukštos pūslel÷s, kurios v÷liau

gelsta, rausv÷ja, ruduoja ar net juoduoja.

Žiemoja: po pumpurų žvynais kriaušin÷s erkut÷s patel÷s.

Apsauga: purkšti akaricidais.

88

5.2.11. pav. Kriaušin÷ erkut÷ (Eriophyes pyri Pgst.)

Kablelinis skydamaris (Lepidosaphes ulmi L )

Kenkia: patel÷s ir lervos.

Pažeidimo požymiai: medeliai ir krūmai skursta, blogai dera, kai kurios šakos gali

nudžiūti,sumaž÷ja atsparumas šalčiams.

Žiemoja: kiaušiniai po rudenį žuvusių patelių skydeliais.

Apsauga: nukritus lapams arba iki pumpurų brinkimo purkšti ovicidais. Po obelų peržyd÷jimo

purkšti insekticidais.

5.2.12. pav. Kablelinis skydamaris (Lepidosaphes ulmi L )

Žieduotasis verpikas (Malacosoma neustria L.)

Kenkia: vikšrai.

Pažeidimo požymiai: vikšrai ritasi geguž÷s m÷nesį, skleidžiantis pumpurams. Naktį grauia

pumpurus, jaunus lapus, žiedpumpurius, žiedus. Dieną slapstosi gūžtose, suraizgytose

tarpušakiuose.

Žiemoja: Ant plonų šakučių žiedu sud÷ti kiaušiniai.

Apsauga: genint vaismedžius, nupjaustyti ir sudeginti ūglius ant kurių yra žieduotojo verpiko

kiaušinių. Gūžtas rinkti ir deginti. Prieš žyd÷jimą ir tuoj pat po jo purkšti sodus insekticidais.

89

5.2.13. pav. Žieduotasis verpikas (Malacosoma neustria L.)

Liepinis cigarsukis (Byctiscus betulae L )

Kenkia: vabalai.

Pažeidimo požymiai: vasarą matyti kabančios, susuktos iš 6 - 8 lapų tūtel÷s.Iš pradžių tūtel÷s lapai

būna žali,v÷liau vysta ir ruduoja.

Žiemoja: vabalai dirvoje arba po nukritusiais lapais.

Apsauga: nukritus lapams sukasti pomedžius.Vasarą rinkti ir deginti “cigarus„ .

5.2.14. pav. Liepinis cigarsukis (Byctiscus betulae L )

90

Vyšnių monilioz÷ (Monilia cinerea Bonor.)

Suk÷l÷jas: slyvin÷ monilija.

Pažeidimo požymiai: baigiant žyd÷ti vyšnioms,kai kurios šakut÷s žiedai,lapai ir jauni ūgliai

nusvyra, paruduoja ir sudžiūvę ilgą laiką lieka kaboti ant šakų. Medžiai atrodo lyg apdeginti. Ant

uogų pasirodo nedidel÷s rudos puvinio d÷m÷s, kurios did÷damos gali apimti visą vaisių. Sergančios

uogos nukrinta ir virsta mumijomis.

Žiemoja: grybiena pažeistose šakut÷se arba mumijose.

Apsauga: išgen÷ti pažeistas šakutes ir sudeginti.Purkšti fungicidais.

5.2.15. pav. Vyšnių monilioz÷ (Monilia cinerea Bonor.)

Vyšnių lapų rudmarg÷ (Mycosphaerella ceraslle Aderh.)

Suk÷l÷jas: vyšninis rutulgrybis.

Pažeidimo požymiai: ant apsikr÷tusių lapų atsiranda apskritos nedidel÷s gelsvos,rusvos arba

pilkšvos, purpuriniu arba violetiškai raudonu apvadu d÷m÷s.V÷liau centrai švies÷ja,audiniai miršta

ir iškrinta,lapai pasidaro skyl÷ti. Apatin÷je lapų pus÷je d÷mių paviršius būna padengtas pilkšvai

rusvomis arba tamsiai rudomis apnašomis.

Žiemoja: rutulgrybis vyšnių lapuose, o gal ir šakut÷se.

Apsauga: nupjaustyti sergančias šakutes. Rudenį sunaikinti lapus.Ramyb÷s ir vegetacijos metu

purkšti vyšnias fungicidais.

91

5.2.16. pav. Vyšnių lapų rudmarg÷ (Mycosphaerella ceraslle Aderh.)

Vyšnių kokomikoz÷ (Coccomyces hiemalis Higg.)

Suk÷l÷jas: kaulavaisinis purpurgrybis.

Pažeidimo požymiai: lapų viršutin÷je pus÷je matyti rausvai rudos pakrikos arba grupel÷mis

susitelkusios smulkios d÷mel÷s,o apatin÷je pus÷je d÷mel÷se formuojasi smulkūs rausvi kūneliai.

Lapai gelsta,masiškai krinta.

Žiemoja: grybiena nukritusiuose lapuose.

Apsauga: pašalinti nudžiūvusius medžius. Ramyb÷s ir vegetacijos metu purkšti fungicidais.

5.2.17. pav. Vyšnių kokomikoz÷ (Coccomyces hiemalis Higg.)

92

Slyvų rūdys(Transzchelia pruni-spinosae (pers.) Diet.)

Suk÷l÷jas: kryklin÷ dygliuotrūd÷.

Pažeidimo požymiai: geltonžied÷ pluk÷ yra tarpinis augalas šiai ligai plisti. Pavasarį geltonžied÷s

pluk÷s lapo apatin÷je pus÷je atsiranda gelsvos pailgos pūslel÷s. Lapai deformuojasi. Apkrečiamos

slyvos ir lapų viršutin÷je pus÷je matosi gelsvos, neryškių ribų d÷mel÷s, o apatin÷je – šviesiai rudos

dulkingos pūslel÷s.

Žiemoja: sporos žiemoja nukritusiuose lapuose.

Apsauga: slyvynuose ir greta jų naikinti ar bent nušienauti geltonžiedes plukes.Nukritusius slyvų

lapus užarti,sudeginti arba kompostuoti.Purkšti fungicidais.

5.2.18. pav. Slyvų rūdys(Transzchelia pruni-spinosae (pers.) Diet.)

Vyšnių raupl÷s ( Venturia cerasi Aderh.)

Suk÷l÷jas: vyšninis raupl÷grybis.

Pažeidimo požymiai: ant uogų susidaro apskritos, nepūvančios,sausos,dumbančios d÷mel÷s.Jų

paviršius apsitraukia juosvai žalsvomis aksomin÷mis apnašomis .Jauni vaisiai augdami

deformuojasi,sukamšt÷ja,kartais suaiž÷ja ir sudžiūsta. Ant lapų d÷mel÷s-tamsiai rudos,

apvalios,susiliejančios, irgi padengtos aksomin÷mis apnašomis. Susirgusios šakut÷s nudžiūsta.

Apsauga: mažuose soduose rinkti ir naikinti rauplių pažeistas uogas. Rudenį naikinti ligotus lapus.

Sergančias vyšnias ramyb÷s ir vegetacijos metu purkšti fungicidais.

93

5.2.19. pav. Vyšnių raupl÷s ( Venturia cerasi Aderh.)

Slyvų monilioz÷ ir rudasis vaisių puvinys (Monilia laxa (Her.)Sacc.-M.fructigena Pers..)

Suk÷l÷jas: slyvin÷ monilija ir sodin÷ monilija.

Pažeidimo požymiai: slyvin÷ monilija - Žiedynai ir ūglių bei jaunų šakučių lapai staiga

nuvysta,džiūdami nuruduoja ir lieka kaboti. Jei pakanka dr÷gm÷s, ant žuvusių augalo dalių susidaro

smulkios pelenų pilkumo karput÷s. V÷liau išaugusios sporos apkrečia vaisius, dažniausiai per

odel÷s žaizdeles. Pūvanti vaisiaus dalis suminkšt÷ja, paruduoja ir puvinys greit apima visą vaisių.

Vaisius pūdo ir sodin÷ monilija. Baigdami pūti, vaisiai traukiasi, susiraukšl÷ja, sukiet÷ja, virsta

mumijomis.

Žiemoja: slyvin÷s onilijos grybiena žiemoja žuvusiose augalo dalyse arba dar gyvose šakut÷se.

Apsauga: pjaustyti ir deginti nudžiūvusias šakutes bei vaisių mumijas. Neauginti slyvų v÷jo

neprapučiamuose, pav÷singose vietose. Purkšti fungicidais.

5.2.20 pav. Slyvų monilioz÷ ir rudasis vaisių puvinys (Monilia laxa (Her.)Sacc.-M.fructigena

Pers..)

94

Slyvinis miltamaris (Hyalopterus pruni Goeffr.)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Pažeidimo požymiai: iščiulpti lapų pakraščiai truputį palinksta į apačią,ūgliai nustoja augti, vaisių

užuomazgos byra, vaismedžiai silpsta ir kartais vasaros viduryje pradeda mesti lapus.

Žiemoja: kiaušiniai ant šakučių prie pumpurų arba žiev÷s atplaišose.

Apsauga: iki pumpurų brinkimo purkšti slyvas ovicidais, o per vegetaciją - aficidais.

5.2.21 pav. Slyvinis miltamaris (Hyalopterus pruni Goeffr.)

Slyvinis vais÷dis (Grapholita funebrana Fr.)

Kenkia: vikšrai.

Pažeidimo požymiai: vikšrai ÷da minkštimą. Pasiekia kauliuką, iš÷da minkštime ertmes, kurias

užpildo savo trupin÷tomis išmatomis. Pažeisti vaisiai nustoja augti, pasidaro violetinio atspalvio ir

nukrinta, iš sužalotos vietos sunkiasi lipai, dažnai pažeisti vaisiai pradeda pūti.

Žiemoja: vikšrai žiemoja po žiev÷s atplaišomis apatin÷je kamieno dalyje, rečiau po nukritusiais

lapais ir dirvos viršutiniame sluoksnyje voratinkliniuose kokonuose.

Apsauga: sugr÷bti nukritusius lapus ir perkasti pomedžių žemę.Anksti pavasarį pašalinti ir

sudeginti žiev÷s atplaišas,p kamienus nubalinti kalkių pienu.Vasarą nuolat rinkti ir šalinti iš sodo

krituolius,kuriuose yra kenk÷jo vikšrų.Kai pradeda skraidyti vais÷džiai sodą purkšti insekticidais.

95

5.2.22. pav. Slyvinis vais÷dis (Grapholita funebrana Fr.)

Vyšninis amaras (Myzus cerasi F.)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Pažeidimo požymiai: čiulpia sultis, gyvena apatin÷je lapo pus÷je, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių.

Pažeisti lapai raukšl÷jasi, susisuka,v÷liau ruduoja ir džiūsta.Jauni ūgliai iškrypsta.

Žiemoja: kiaušiniai ūglių viršūn÷se prie pumpurų.

Apsauga: purkšti ovicidais, o per vegetaciją insekticidais.

5.2.23. pav. Vyšninis amaras (Myzus cerasi F.)

96

Vyšninis gleiv÷tasis pjūklelis (Caliroa cerasi L.)

Kenkia: lervos.

Pažeidimo požymiai: skeletuoja lapus iš viršaus ir iš apačios.Pažeisti lapai ruduoja ir džiūsta.

Medžiai nusilpsta, mažiau susidaro žiedpumpurių kitiems metams, sutraump÷ja metūgliai.

Žiemoja: lervos kokonuose,viršutiniame dirvos sluoksnyje.

Apsauga: perkasti pomedžių dirvą rudenį ir pavasarį.Vegetacijos metu purkšti insekticidais.

5.2.24. pav. Vyšninis gleiv÷tasis pjūklelis (Caliroa cerasi L.)

Serbentin÷ erkut÷ (Eriophyes ribis Nal.)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Pažeidimo požymiai: pažeidžia pumpurus.Pažeidimas išryšk÷ja pavasarį. Kenkia čiulpdamas

sultis. Pažeisti pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Smarkiai apnikti augalai

nustoja der÷ti ir per 2-3 metus gali visai nudžiūti.

Žiemoja: patel÷s pernykščiuose pumpuruose.

Apsauga. Naujas serbentų plantacijas sodinti ne arčiau kaip per 1,5 km. nuo senųjų.Nesodinti per

tankiai.Anksti pavasarį išgen÷ti ir sudeginti pažeistas šakas.Besiformuojančius jaunus pumpurus

purkšti akaricidais.

97

5.2.25. pav. Serbentin÷ erkut÷ (Eriophyes ribis Nal.)

Serbentinis amaras (Cryptomyzus ribis L.)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Pažeidimo požymiai: amarai gyvena lapų apatin÷je pus÷je,o viršutin÷je lapų pus÷je susidaro

stambios gelsvai žalsvos pūsl÷s,kurios v÷liau saul÷kaitoje parausta.Smarkiai pažeisti lapalakčiai

deformuojasi,išsigaubia į viršų.Krūmai menkiau dera,dažniau serga virusin÷mis ligomis.

Žiemoja: kiaušiniai ant šakučių žiev÷s.

Apsauga: norint sunaikinti kaišinius reikia iki pumpurų brinkimo arba lapams nukritus purkšti

ovicidais,o vegetacijos metu pasirodžius amarams - aficidais.Mažuose soduose galima išskinti lapus

ir sunaikinti.

5.2.26. pav. Serbentinis amaras (Cryptomyzus ribis L.)

98

Geltonasis agrastinis pjūklelis (Pteronidea ribesii Scop.)

Kenkia: lervos.

Pažeidimo požymiai: vikšrai iš pradžių skeletuoja,v÷liau iš÷da nedideles skylutes ir gali sunaikinti

visą lapo minkštimą. Smarkiai apniktų krūmų uogos suvysta ir nubyra.

Žiemoja: lervos voratinkliniuose kokonuose,viršutiniame dirvos sluoksnyje.

Apsauga: rudenį sukasti dirvą po krūmais. Lervas naikinti insekticidais.

5.2.27. pav. Geltonasis agrastinis pjūklelis (Pteronidea ribesii Scop.)

Avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi Hbst.)

Kenkia: vabalai.

Pažeidimo požymiai: lapuose išgraužia skyles,o jų patel÷s pagraužia žiedpumpurių žiedkočius.

Pažeistas žiedpumpuris arba iš karto nukrinta žem÷n, arba parudavęs kurį laiką dar kybo ant

pagraužto žiedkočio.

Žiemoja: vabalai žiemoja po nukritusiais lapais, augalų liekanomis ar dirvos grumsteliais.

Apsauga: rudenį sugr÷bti ir pašalinti nukritusius lapus,piktžolių liekanas,giliai suarti tarpueilius.

Žiedpumpurių faz÷je purkšti augalus insekticidais.Nedideliuose soduose skinti ir naikinti pakąstus

žiedpumpurius.

99

5.2.28. pav. Avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi Hbst.)

Kopūstų diegavirt÷ (Olpidium brassicae)

Suk÷l÷jas: kopūstų diegavirtę dažniausiai sukelia kopūstinis paplaiškis, kartais ir kiti grybai.

Kopūstinis paplaiskis gyvena dirvoje ir inspektų žem÷je, kur 8-25 µ skersmens storu raukšl÷tu

apvalkal÷liu bespalv÷s arba šviesiai gelsvos ilgalaik÷s jo sporos išlieka gyvybingos kelerius metus.

Požymiai: liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplon÷ja, pradeda pūti

(a). Anksti apsikr÷tę daigai išvirsta ir nudžiūsta.

Apsauga. S÷ti beicuotą s÷klą, daigus saikingai laistyti, prieš sodinimą daigus brokuoti. Pamačius

sukniubusius daigus užpilti 1-2 cm storio švaraus sm÷lio sluoksnį, kad susidarytų prid÷tin÷s šaknys.

100

5.2.29. pav. Kopūstų diegavirt÷ (Olpidium brassicae)

Kopūstų netikroji miltlig÷ (Peronospora brassicae Gaum)

Suk÷l÷jas: kopūstin÷ peronospora vasarą plinta konidijomis, kurių išsivysto kelios generacijos.

Požymiai: netikrąja miltlige serga įvairūs kopūstai, griežčiai, rop÷s, ridikai, ridik÷liai. Pažeidžiami

daigai, suaugusių augalų bei s÷klojų lapai, s÷klojų stiebai ir ankštaros. Apsikr÷tusių augalų lapų

viršutin÷je pus÷je atsiranda gelsvų netaisyklingų d÷mių (a). Apatin÷je lapų pus÷je jos būna

apsitraukusios pilkšvomis arba balzganomis pakrikai pasiskleidusiomis apnašomis (b). Ant s÷klojų

stiebų ir ankštarų d÷m÷s tarsi išsiliejusios, be ryškių kontūrų, rusvos. Pažeisti lapai gelsta ir džiūsta,

ligotose ankštarose išauga smulkios, apsikr÷tusios s÷klos.

Apsauga. S÷ti beicuotą s÷klą, saikingai laistyti. Pasteb÷jus pirmuosius ligos požymius purkšti

fungicidais.

101

5.2.30. pav. Kopūstų netikroji miltlig÷ (Peronospora brassicae Gaum)

Kryžmažiedžių miltlig÷ (Erysiphe communis Grev. f. brassicae Hammari)

Suk÷l÷jas: paprastasis miltenis.

Požymiai: ligos apimti lapai, lapkočiai, o s÷klojų ir stiebai bei ankštaros vietomis arba ištisai

apsitraukia balta grybienos valktimi , kuri v÷liau pasidaro šviesiai rusvos spalvos (a). Nors ji būna

ant lapų abiejų pusių, bet daug ryškesn÷ ant viršutin÷s.D÷l sutrikusios asimiliacijos ligotų augalų

lapai džiūsta, tod÷l griežčių bei ropių šakniavaisiai būna smulkūs, o s÷klojai skursta, išaugina

menkas s÷klas arba jų visai nebūna. Augalų paviršiuje esanti valktis sudaryta iš hifų ir bespalvių

ovalių vienaląsčių grandin÷mis sukibusių konidijų. Miltlig÷ smarkiai gali išplisti sausą šiltą saul÷tą

vasarą.

Apsauga. S÷ti beicuotą s÷klą, vegetacijos metu purkšti fungicidais.Purškimus kartoti kas dvi

savaites.

5.2.31. pav. Kryžmažiedžių miltlig÷ (Erysiphe communis Grev. f. brassicae Hammari)

102

Kryžmažiedžių kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Pers.)

Suk÷l÷jas: pilkasis kekeras.

Požymiai: ant apsikr÷tusių pūvančių gūžių arba s÷klojų lapų atsiranda pilkšvas purus pel÷sis.

Pažeistos augalo dalys suminkšt÷ja. Pilkasis kekeras saugyklose labai žalingas gali būti tada, kai

gūžių viršutiniai lapai apvysta arba lauke būna apšalę, nes tik nusilpę arba negyvi audiniai lengvai

prieinami šiam parazitui. Pūva ne tik gūž÷s, bet ir kotai. Ant pūvančių audinių esantis pilkas pel÷sis

sudarytas iš kodijakočių ir konidijų (a). Konidijakočiai tiesūs, daugialąsčiai, viršūn÷se šakoti (b).

Jų bazalin÷s ląstel÷s rudai pilkšvos , viršūn÷se – bespalv÷s, šakelių galuose storesn÷s, tankiai

apkibusios konidijomis ir atrodo lyg galvut÷s ar kek÷s.

Apsauga. Sergančius s÷klojus purkšti fungicidais. Nu÷mus derlių pašalinti liekanas, giliai užarti.

Laikymui atrinkti sveikas gūžes – nesužalotas, neapšalusias. Saugykloje temperatūra turi būti ne

aukštesn÷ nei +1 laipsnis C.

5.2.32. pav. Kryžmažiedžių kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Pers.)

Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae L.)

Kenkia: suaugę amarai ir lervos.

Požymiai: iščiulpti lapai pagelsta arba pasidaro rausvo atspalvio, jų pakraščiai užsiraito į apačią (a).

Pažeistų kopūstų gūž÷s būna mažesn÷s ir purios. Apniktų s÷klojų žiediniai ūgliai pasidaro rausvai

violetin÷s spalvos, žiedų butonai ir žiedai nudžiūsta.

Vystymasis: vasarą kopūstiniai amarai veisiasi partenogenetiškai: neapvaisintos patel÷s veda gyvas

lervas, kurios labai panašios į suaugusius amarus, tik mažesn÷s ir visada besparn÷s. Viena patel÷ per

vasarą atveda vidutiniškai 40 lervų. Rudenį pasirodo dvilyt÷ amarų generacija. Apvaisintos patel÷s

deda ant kopūstų kotų ir kryžmažiedžių piktžolių apie 0,5 mm ilgio juodus blizgančius kiaušinius

(d), kurie žiemoja.

103

Apsauga. Šalinti augalų liekanas, nes ant jų žiemoja amarų kiaušiniai. Rudenį giliai suarti dirvą.

Vegetacijos metu naudoti insekticidus.

5.2.33. pav. Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae L.)

Kryžmažiedin÷s sprag÷s (Phyllotreta nemorum)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Požymiai: vabalai išgraužia lapuose smulkias skylutes (a), lervos ap÷da šakneles arba minuoja

lapus. Kai sprag÷s pažeidžia augimo kūgelį, daigai žūva. Kartais gali kenti ir s÷klojams.

Vystymasis: suaugę vabalai 2 - 4 mm ilgio, juodi, su geltonomis išilgin÷mis juostel÷mis

antsparniuose (b ir c), rečiau vienspalviai, šokin÷jantys. Kenkti jie pradeda anksti pavasarį:

balandžio pabaigoje ar geguž÷s pradžioje. Mažus, 0,3 - 0,4 mm ilgio, gelsvus kiaušinius patel÷s

dažniausiai deda į žemę, o šviesiakoj÷s sprag÷s - ant augalų lapų. Embrioninis vystymasis trunka 3

– 12 dienų. Lervos gelsvos, kirm÷liškos, turi 3 poras krūtin÷s kojų (d). Vystosi ir kenkia jos 16 – 30

dienų, paskui dirvoje virsta l÷liuk÷mis. L÷liuk÷s laisvosios, gelsvos spalvos.

Žiemoja: rugpjūčio pabaigoje pasirodo jauni vabalai, kurie žiemoja po augalų liekanomis,

nukritusiais lapais ar dirvos grumsteliais.

Apsauga. Rudenį giliai užarti augalų liekanas. Nev÷luoti s÷jos ir augalų persodinimo, papildomai

patręšti, kad augalai sparčiau augtų. Vegetacijos metu naudoti insekticidus.

104

5.2.34. pav. Kryžmažiedin÷s sprag÷s (Phyllotreta nemorum)

Kopūstin÷ kandis (Plutella maculipennis Curt.)

Kenkia: kopūstin÷s kandies vikšrai maždaug 9 - 15 dienų.

Požymiai: pažeidžia kryžmažiedes daržoves, ypač kopūstus: graužia augalų lapus, s÷klojų žiedus ir

ankštaras, kartais užsimezgančiosios gūž÷s šerdį. Iš pradžių lapų minkštime atsiranda trumpų tiesių

arba kiek lenktų minų. V÷liau lapuose matomi išgraužti langeliai – iš÷stas lapo minkštimas (lieka

tik viršutinis epidermis). Išdžiūvęs epidermis gali ištrup÷ti. Tada pažeistuose lapuose atsiranda

skylių (a).

Vystymasis: užaugę vikšrai pasigamina retus, voratinklinius verpst÷s formos kokonus ir juose

virsta l÷liuk÷mis (c). Po 7 -14 dienų pradeda skraidyti suaug÷liai. Tai smulkūs rusvai pilki drugiai.

Jų išskleisti sparnai 14 – 17 mm ilgio (d). Ant apatin÷s lapų pus÷s, dažniausiai išilgai gyslų,

pavieniui arba nedidel÷mis krūvel÷mis patel÷s deda smulkius ovalius suplotus kiaušinius. Ką tik

pad÷ti jie būna gelsvi, v÷liau palaipsniui tams÷ja. Po 3 – 7 dienų išsirita vikšrai.

Žiemoja: l÷liuk÷s augalų liekanose.

Apsauga. Naikinti piktžoles. Nu÷mus derlių šalinti augalų liekanas, kuriose gali žiemoti kenk÷jo

l÷liuk÷s.Pasirodžius vikšrams, purkšti insekticidais. Atliekant purškimus, būtina laikytis karencijos

terminų.

5.2.35. pav. Kopūstin÷ kandis (Plutella maculipennis Curt.)

105

Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae L.)

Kenkia: vikšrai.

Požymiai: vikšrai graužia lapus: ap÷da iš pakraščių lapų minkštimą, palikdami tik stambesnes

gyslas.

Vystymasis: vikšrai iki 40 mm ilgio, gelsvai žali, su juodomis d÷mel÷mis ir taškeliais,

išsid÷sčiusiais taisyklingomis ar nevisiškai taisyklingomis eil÷mis, su 8 poromis kojų. Kūno šonais

eina šviesiai gelsva juostel÷ (a). Pasimaitinę 15 – 30 dienų, jie virsta l÷liuk÷mis. Po 10 – 17 dienų

pradeda skraidyti stambūs baltais sparnais naujos generacijos drugiai. Jų priekinių sparnų viršūn÷s

juosvos, užpakalinių priekiniame pakraštyje yra juoda d÷mel÷. Patel÷s ant priekinių sparnų dar turi

dvi apskritas juodas d÷meles

( b ir c). Suaug÷liai maitinasi žiedų nektaru, paskui poruojasi ir patel÷s ant apatin÷s lapų pus÷s

krūvel÷mis deda kiaušinius (d). Po 6 – 13 dienų išsirita vikšrai, kurie iš pradžių laikosi krūvel÷mis,

v÷liau išsiskirsto po visą augalą.

Žiemoja: l÷liuk÷s ant medžių kamienų, pastatų sienų.

Apsauga. Mažesniuose plotuose galima naikinti mechaniniu būdu – sutraiškant kiaušinius ar jaunų

vikšrų lizdus. Dideliuose plotuose naudoti insekticidus, išsiritus vikšrams.

5.2.36. pav. Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae L.)

Kopūstinis pel÷dgalvis (Barathra brassicae L.)

Kenkia: vikšrai.

Požymiai: vikšrai išgraužia augalų lapuose stambokas ovalias skyles. Pažeidžia ir kopūstų gūžes,

kuriose išgraužia gilias landas ir užteršia jas savo išmatomis(a). V÷liau į landas prib÷ga vandens.

Sužalotos kopūstų gūž÷s pradeda pūti ir skleidžia nemalonų kvapą.

106

Vystymasis: patel÷s ant lapų apatin÷s pus÷s grupel÷mis po 10 – 40 deda pusrutuliškus, iš pradžių

gelsvus, v÷liau melsvai pilkus kiaušinius, kurių paviršius išvagotas spinduliškai išsid÷sčiusiomis

briaunel÷mis (d). Viena patel÷ padeda 600 – 700 kiaušinių. Po 15 – 20 dienų išsirita vikšrai. Iš

pradžių jie laikosi grupel÷mis, v÷liau išsiskirsto pavieniui.

Žiemoja: l÷liuk÷s žem÷je.

Apsauga. Rudenį giliai suarti dirvą. Pavasarį nesuv÷luoti daigų sodinimo. Esant vikšrams naudoti

insekticidus.

5.2.37. pav. Kopūstinis pel÷dgalvis (Barathra brassicae L.)

Pavasarin÷ kopūstin÷ mus÷ (Delia brassicae Bouche)

Kenkia: lervos.

Požymiai: lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį: smulkesnes šakneles visai nu÷da,

storesnių šaknų apgraužia žievę arba išgraužia jose griovelius. Pradeda kenkti dar inspektuose.

Pažeisti augalai apvysta, lapai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, daigai lengvai išsirauna (a).

Pažeistų ridik÷lių ir ridikų šakniavaisiuose būna išgraužti vingiuoti takai.

Vystymasis: lervos iki 8 mm ilgio, baltos, be galvos ir be kojų. Vienas jų galas smailus, kitas bukas

(b). Buko galo apatiniame krašte yra 4 stamboki kūgiški kaubur÷liai (c). Jos maitinasi ir kenkia 20 –

30 dienų, paskui dirvoje virsta bosin÷mis l÷liuk÷mis (d). Po 15 -20 dienų pasirodo naujos

generacijos suaug÷liai. Tai 6,0 – 6,5 mm ilgio dvisparniai vabzdžiai. Embrioninis vystymasis trunka

3 – 8 dienas.

Žiemoja: l÷liuk÷s dirvoje, 5 – 10 cm gylyje.

Apsauga. Rudenį giliai suarti dirvą. Laikytis s÷jomainos. Daigus sodinti ievoms sužaliavus.

Nesodinti per giliai. Naikinti kryžmažiedes piktžoles.

107

5.2.38. pav. Pavasarin÷ kopūstin÷ mus÷ (Delia brassicae Bouche)

Agurkų miltlig÷ (Erysiphe cichoracearum)

Suk÷l÷jas: trūkažolinis miltenis.

Požymiai: baltos grybienos apskritos d÷mel÷s – pastebimos ant senesnių lapų viršutin÷s pus÷s (a).

Besipl÷sdama grybiena gali aptraukti visą lapo viršutinę pusę, pereiti į apatinę ir ant stiebų.

Vystymasis: šis grybas parazituoja apie 230 skirtingų augalų rūšių, iš daržovių agurkus, arbūzus,

salotas. Miltlig÷ yra labai išplitusi, dažna agurkų liga.

Miltlige dažniausiai serga jau derantys augalai, nors gali sirgti bet kurio amžiaus. Šiltnamiuose

ankščiau suserga labiau saul÷s apšviečiami ir turintys daugiau galimybių apvysti agurkai

Žiemoja: trūkažolinis miltelinis žiemoti prisitaikiusius vaisiakūnius – kleistotecius – retai tesudaro.

Mūsų respublikoje jie visai nepasteb÷ti, tod÷l kol kas nežinoma, kaip šis grybas žiemoja.

Apsauga. Dezinfekuoti šiltnamius, neleisti agurkams apvysti. Šalinti pirmuosius susirgusius lapus.

Vegetacijos metu purkšti fungicidais.

5.2.39. pav. Agurkų miltlig÷ (Erysiphe cichoracearum)

108

Paprastoji voratinklin÷ erk÷ (Tetranychus urticae Koch)

Kenkia: suaug÷liai.

Požymiai: erk÷ pirmiausia puola apatinius augalų lapus. Viršutin÷je jų pus÷je atsiranda smulkių

gelsvų d÷melių, kurių greitai daug÷ja. Pagaliau jos susilieja, lapai gelsta ir netrukus nudžiūsta.

V÷liau nudžiūsta ir visas augalas (a). Iš pradžių tik lapų apatin÷je pus÷je galima įžiūr÷ti plonus

voratinklius, tarp kurių ropoja paprasta akimi sunkiai įžiūrimos erk÷s (b). V÷liau, kenk÷jui išplitus,

ploni voratinkliai driekiasi tarp atskirų lapų ar net greta augančių augalų. Jais erk÷s pereina nuo

vieno lapo ant kito.

Vystymasis: kiaušinius deda apatin÷je lapų pus÷je, maždaug po 100. Optimalios sąlygos vystytis

yra +28-30 laipsnių C temperatūra ir 35-55 proc. santykinis oro dr÷gnumas.

5.2.40. pav. Paprastoji voratinklin÷ erk÷ (Tetranychus urticae Koch)

Pomidorų maras (Phytophthora infestans (Mont))

Ligos suk÷l÷jas: bulvin÷ fitoftora

Požymiai: pomidorų maru serga pomidorų vaisiai, ypač žali. Ant jų atsiranda rudų netaisyklingų,

lyg išsiliejusių, puvinio d÷mių, plintančių tiek vaisiaus paviršiuje, tiek ir viduje. Dr÷gnu oru ant

nukritusių žem÷n pažeistų vaisių kartais atsiranda balzganas pel÷sis.

Šiltnamiuose maras puola ir lapus. Jų apatin÷je pus÷je būna pilkšvai baltų apnašų, o v÷liau

viršutin÷je lapų pus÷je atsiranda rudų d÷mių

Žiemoja: žiemoja ligos suk÷l÷jas bulvių gumbuose. Kartais gali peržiemoti ir pomidorų s÷klų

plaukeliuose bei luobel÷je.

Apsauga. Pomidorus gausiau tręšti kalio ir fosforo trąšomis.Vegetacijos metu purkšti fungicidais.

109

5.2.41. pav. Pomidorų maras (Phytophthora infestans (Mont))

Šiltadaržinis baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum Westw.)

Kenkia: lervos ir suaug÷liai

Požymiai: ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų d÷mių, kurios palaipsniui did÷ja, lapai gelsta,

augalai būna labai užteršti lipniomis skystomis išmatomis, ant kurių veisiasi suodlig÷s suk÷l÷jai.

Kenk÷jai gyvena apatin÷je lapų pus÷je, siurbia sultis. Pajudinus apniktą baltasparnių augalą, į orą

pakyla pulkeliai smulkių baltų vabzdžių.

Vystymasis: baltasparniai yra 1,0 – 1,5 mm. ilgio, gelsvi, turi dvi poras ryškiai baltų sparnų.

Kiaušiniai pailgi ovališki, 0,2 mm. ilgio, žalsvai geltoni, v÷liau juodi.

Prasid÷jus naujam vegetacijos sezonui, lapų apatin÷je pus÷je jos krūvel÷mis padeda po 15 – 20

kiaušinių. Po 10 – 13 dienų išsirita lervos. Po kurio laiko jos virsta puparijais ir pagaliau

suaug÷liais.

Žiemoja: apvaisintos patel÷s.

Apsauga: šiltnamiuose, kur auginamos daržov÷s neauginti dekoratyvinių augalų. Vegetacijos metu

naudoti biologinį metodą, esant stipriam pažeidimui purkšti insekticidais.

5.2.42. pav. Šiltadaržinis baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum Westw.)

110

Šiltadaržinis tripsas (Heliothrips haemorrhoidalis Bouche)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Požymiai: patel÷ 1,2 – 1,4 mm. ilgio, siauros, tamsiai rudos. Pilvelio galas oranžinis. Antenos ir

kojos šviesiai geltonos. Sparnai pl÷viški, tiesūs, pakraščiai apaugę ilgais šereliais.

Ant pažeistų augalų lapų iš pradžių atsiranda smulkių gelsvų arba sidabriškų d÷melių, kurių vis

daug÷ja. Pagaliau jos susilieja, lapai pagelsta arba išblykšta, v÷liau paruduoja ir nudžiūsta.

Vystymasis: pavasarį patel÷s kiaušinius deda ant apatin÷s lapų pus÷s. Optimalios vystymuisi

sąlygos +25-30 laipsnių temperatūra ir 85 proc. santykin÷ oro dr÷gm÷.

Žiemoja: suaugusios patel÷s po augalų liekanomis ir viršutiniame dirvos sluoksnyje. Šiltnamiuose

dekoratyvinių augalų lapų audiniuose gali žiemoti ir kiaušiniai.

Apsauga. Naudoti biologinį apsaugos metodą. Masiškai pasirodžius tripsams naudoti insekticidus.

Nu÷mus derlių, sunaikinti augalų liekanas, atlikti dezinfekciją.

5.2.43. pav. Šiltadaržinis tripsas (Heliothrips haemorrhoidalis Bouche)

111

5.3. Dekoratyvinių augalų ligos ir kenk÷jai

Mažasis žiemsprindis (Operophtera brumata)

Kenkia: vikšrai.

Pažeidimo požymiai: vikšrai apgraužia lapus, palikdami tik pagrindines gyslas, arba visai juos

nu÷da.

Žiemoja: kiaušiniai ant šakučių, prie pumpurų.

Apsauga: naikinti kiaušinius rugs÷jo m÷nesio pabaigoje ant medžių kamienų užd÷ti klijų juostas.

Vegetacijos metu purkšti insekticidais.

5.3.1. pav. Mažasis žiemsprindis (Operophtera brumata)

Maumedin÷ makštikand÷ (Coleophora laricella Hb.)

Kenkia: vikšrai.

Pažeidimo požymiai: vikšrai minuoja spygliu, kurių viršūn÷s pabąla ir nulinksta, v÷liau juos

apgraužia.

Žiemoja: vikšrai makštel÷se, prisitvirtinusiuose prie pumpurų arba šakučių.

Apsauga: purkšti insekticidais.

5.3.2. pav. Maumedin÷ makštikand÷ (Coleophora laricella Hb.)

112

Eglinis žaliasis chermesas (Sacchiphantes viridis Ratz.)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Pažeidimo požymiai: čiulpia augalų sultis. Gyvena ant eglių ir maumedžių. Eglių pažeistų ūglių

pamatuose susidaro apie 3 cm ilgio kankor÷žio išvaizdos žali gumbai. Ant gumbų, esantys spygliai

būna trumpi, o jų apatin÷ dalis išsipūtusi, tuščiavidur÷, susidaro uždara kamera, kurioje gyvena

patys kenk÷jai. Pakenkti ūgliai iškrypsta ir nudžiūsta.

Žiemoja: besparn÷s patel÷s. Geguž÷s m÷nesį jos čiulpia eglių ūglių sultis.

Apsauga: išpjaustyti ir sudeginti gumbus, kol jie neplyšę. Pavasarį jaunas eglaites purkšti

insekticidais.

5.3.3. pav. Eglinis žaliasis chermesas (Sacchiphantes viridis Ratz.)

Škotiškasis spygliakritis (Rhabdocline pseudotsugae Syd.)

Ligos požymiai: Spygliai pagelsta ar paruduoja ir nukrenta.

Priežastys: Labai įvairios priežastys, kaip savaiminis (natūralus) spyglių kritimas, sausros

arba šalčio padariniai, žem÷s sukritimas, magnio trūkumas, grybų apnikimas, taip pat voratinklin÷s

erkut÷s arba amarų.

Apsauga: Priežastys, kurios sukelia ligą,turi išsiaiškinti specialistas.Reikia patikrinti ar

dirvoje pakanka maisto medžiagų. Visų pirma atkreipti d÷mesį į serbines egles, ar pakanka magnio.

113

5.3.4. pav. Škotiškasis spygliakritis (Rhabdocline pseudotsugae Syd.)

Rožių miltlig÷ (Spaerotheca pannosa (Walls.) Lev)

Tai grybin÷ liga.

Pažeidimo požymiai: Gali pažeisti visas antžemines dalis, o labiausiai jaunus ūglius ir

lapus. Lapai raukšl÷jasi, ūgliai deformuojasi, pumpurai neišsiskleidę nudžiūsta. Ūglių viršūn÷s ir

lapai būna aptraukti baltu, v÷liau pilku apnašu.

Apsauga: Rožių veisl÷s yra nevienodai atsparios ligoms. Reikia kiek galima parinkti

atsparias veisles. Esant stipriam augalų apnikimui, būtina pukšti fungicidais, tai pakartoti daug

kartų, kad apsaugotume naujai augančias.

5.3.5. Rožių miltlig÷ (Spaerotheca pannosa (Walls.) Lev)

Raudonjuodis dem÷tumas (Diplocarponrosae (Lib) Nolf.)

Tai grybin÷ liga.

Pažeidimo požymiai: gali pažeisti visas antžemines augalo dalis, tačiau labiausiai nukenčia

lapai. Ant lapų atsiranda juodos, kiek rausvo atspalvio d÷m÷s. Labai pažeisti lapai pirma laiko

nukrinta.

114

Apsauga: Nukritusius rožių lapus sunaikinti. Jeigu būtina, pakartotinai purkšti su fungicidu,

tuomet laiku sunaikinamas raudonjuodis d÷m÷tumas. Sodinti atsparesnes veisles.

5.3.6. pav. Raudonjuodis dem÷tumas (Diplocarponrosae (Lib) Nolf.)

Rūdys (Phargmidium disciflorum (Tode) Jomes)

Pažeidimo požymiai: pavasarį ant jaunų rožių ūglių, lapkočių ir apatin÷s lapų pus÷s

atsiranda oranžin÷s ecid÷s. Iš jų išdulk÷jusios ecidiosporos v÷l apkrečia rožes ir vasarą apatin÷je

lapų pus÷je pasirodo geltoni uredosorai. Šiuo metu rož÷s labiausiai nukečia. Pažeisti lapai pagelsta

ir pirma laiko nukrinta. Rudenį vietoj uredosorų išsivysto teleutosorai.

Žiemoja: teleutosporos.

Apsauga: auginti atsparias veisles, sodinti pažeistus lapus. Dirvoje turi būti pakankamai

kalio trąšų, vegetacijosmetu purkšti fungicidais.

5.3.7. pav. Rūdys (Phargmidium disciflorum (Tode) Jomes)

Bijūnų kekerinis puvinys (Botrytis paeonia Oud.)

Suk÷l÷jas – grybas..

Pažeidimo požymiai: pasireiškia ant jaunų bijūnų ūglių nors gali sirgti ir senesni ūgliai-

Jauni ūgliai prie žem÷s juoduoja ir greit džiūsta, senesnių ūglių stiebas pradeda džiūti nuo žem÷s į

viršų kol visas pajuosta ir nudžiūsta. Taip pat liga pasireiškia butonų apmirimu, kartais gali apmirti

ir lapų galai. Esant dr÷gnam orui pažeistos augalo dalys apsitraukia kekeriniam puviniui būdingu

115

pilku pel÷siu. Liga labiau plinta jei augalai pasodinti sunkiose vandeniui nepralaidžiose dirvose,

liga plinta v÷jo ir lietaus pagalba.

Žiemoja: ligos suk÷l÷jas šakniagumbiuose ir augalų liekanose.

5.3.8. pav. Bijūnų kekerinis puvinys (Botrytis paeonia Oud.)

Ąžuolo miltlig÷ (Microsphaera alphitoides)

Suk÷l÷jai - grybai.

Pažeidimo požymiai: lapų paviršius tampa baltai d÷m÷tas arba ištisai baltas, ir lapai atrodo kaip

apibarstyti storu miltų sluoksniu. Net ir labai d÷m÷ti lapai ilgai išlieka gyvi ir tik vegetacijos

sezonui baigiantis pradeda džiūti. Liga pasireiškia karštomis, sausomis vasaromis. Ypač smarkiai

nukenčia 1 – 3 metų amžiaus ąžuolo daigai. Ūglių bei lapų paviršiuje išaugus labai sodriai, baltai

miltingai grybienai, ūgliai nesp÷ja sumed÷ti ir žiemą nušąla. Ligai kartojantis ąžuoliukai netenka

viršūninio ūglio ir tampa keružiais.

Apsauga: daigynuose ir medelynuose naudoti fungicidus. Pirmą kartą birželio m÷nesio pirmomis

dienomis, v÷liau kartojant kas 10 – 15 dienų.

5.3.9. pav. Ąžuolo miltlig÷ (Microsphaera alphitoides)

116

Briaunuotasis pjov÷jas (Otiorrhynchus sulcatus)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos.

Pažeidimo požymiai: suaug÷liai lapuose išgraužia U raid÷s formos įlanką (iš lapo krašto), o

lervos kenkia grauždamos augalų šaknis. Kenkia ciklamenams, geben÷ms, begonijoms. Terasose ir

soduose nuo jų ypač kenčia azalijos ir rododendrai. Suaug÷liai dieną slepiasi dirvos paviršiuje.

Apsauga: tarp augalų išd÷styti medžio drožlių, šieno krūveles, po kuriais dieną

pasisl÷pusiais vabalus, galima surinkti ir sunaikinti. Nuvytusius augalus persodinti, prieš tai nuo

šaknų nurenkant lervas. Naudoti insektocidus.

5.3.10. pav. Briaunuotasis pjov÷jas (Otiorrhynchus sulcatus)

Rožinis ūglevis pjūklelis (Ardis brunniventris Htg.)

Kenkia: lervos

Pažeidimo požymiai: lervos graužia ūgliuose išilginius takus. Pažeisti ūgliai nuvysta ir

sudžiūsta. Dažniausiai pažeidžia vešliausius ūglius.

Žiemoja: lervos kokonuose dirvoje, o pavasarį virsta l÷liuk÷mis.

Suaug÷liai skraido gegužes viduryje ir birželio pradžioje. Patel÷s deda po 1 kiaušinį į vos

besiskleidžiančius jauno ūglio viršūn÷je lapus. Po 9-10 dienų išsirita lervos, kurios įsigraužia į

pumpuro vidų, o v÷liau į ūglį. Ūglio viduje išgraužia 4 - 6 cm ilgio taką.

Apsauga: perkasti dirvą po krūmais pavasarį ir rudenį. Skraidant suaug÷liams purkšti

insekticidais. Nuvytusius ūglius, kol juose yra kenk÷jas, iškarpyti ir sudeginti.

117

5.3.11. pav.Rožinis ūglevis pjūklelis (Ardis brunniventris Htg.)

Rožin÷ cikad÷l÷ (Typhlocyba rosae)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos

Pažeidimo požymiai: čiulpia augalo sultis. Gyvena apatin÷je lapo pus÷je. Ant pažeistų lapų

atsiranda smulkios, balzganos d÷m÷s, kuriom susiliejus lapai išblykšta.

Žiemoja: kiaušiniai ant ūglių.

Apsauga: purkšti insekticidais.

5.3.12. pav.Rožin÷ cikad÷l÷ (Typhlocyba rosae)

Didysis rožinis amaras (Macrosyphum rosae)

Kenkia: suaug÷liai ir lervos

Pažeidimo požymiai: čiulpia sultis, jie teršia lapus, platina virusines ligas. Gyvena

kolonijomis ant jaunų ūglių viršūnių ir lapkočių. Pažeisti ūgliai pasidaro kreivi.

Žiemoja: kiaušiniai ant šakučių. Išsivysto kelios generacijos.

Apsauga: purkšti insekticidais.

118

5.3.13. pav. Didysis rožinis amaras (Macrosyphum rosae)

5.4. Karantinin÷s ligos ir kenk÷jai

5.4.1. Vaismedžių bakterin÷ deglig÷

Vaismedžių bakterinę degligę sukelia bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Vinslov et al.

Bakterija įtraukta į žem÷s ūkio ministro 2000m. lapkričio 20d. įsakymo Nr. 315 “D÷l karantininių

organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir 1998 12 28 įsakymo

Nr. 321 pripažinimo netekusiu galios” antrą priedą kaip kenksmingas organizmas, neaptinkamas

Lietuvoje.

Vaismedžių bakterin÷ deglig÷ (toliau deglig÷) pirmą kartą buvo pasteb÷ta New York

valstijoje JAV 1780 m. Tik po šimto metų buvo atrasta ligos suk÷l÷ja – bakterija E. amylovora.

Šiuo metu deglig÷ atrasta 40-je pasaulio šalių. Nuo to laiko, kai 1957 metais pirmą kartą liga buvo

pasteb÷ta Europoje (Anglijoje), ji plačiai paplito po visą žemyną. Europos šalys, kuriose nuolat

randami vaismedžių bakterin÷s deglig÷s židiniai: Albanija, Austrija, Belgija, Bosnija, Bulgarija,

Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lenkija,

Liuksemburgas, Makedonija, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Švedija,

Šveicarija, Vengrija, Vokietija (5.4.1.1 pav.).

5.4.1.1. pav. Vaismedžių bakterin÷s

deglig÷s paplitimas Europoje pagal užkr÷timo

laipsnį

Labiau užkr÷sta

X Atsitiktiniai pasteb÷jimai arba keletas

pranešimų

! N÷ra, išnaikinta

119

Fitopatologai degligę traktuoja kaip unikalią, „labai svarbią” ir skiria jai antrą ir/arba trečią

vietą svarbiausių ligų sąraše. Vieno sezono metu liga gali sunaikinti visą kriaušių ar obelų

medelyną, bet gali pasireikšti tik ant atskirų žiedynų, šakų. Tod÷l sunku nusakyti ekonominę ligos

žalą. Tačiau paskutiniais metais deglig÷s padaryti nuostoliai jau ryškūs: 1998 metais vien nuostoliai

JAV šiaur÷s-vakaruose viršijo 68 mln USD, (Bonn, 1999), Italijoje teko iškirsti 500.000 vaismedžių

(Calzolari et al., 1999).

Mokslininkai mano, kad ligos ekonomin÷ svarba augs d÷l kelių priežasčių. Pirmiausia,

deglig÷ plinta į naujus geografinius rajonus, tame tarpe ir į botanikos sodus (Melburno). Antra,

išskyrus streptomiciną, n÷ra registruoto produkto, kurio pagalba galima būtų efektyviai kontroliuoti

degligę. Tačiau streptomiciną leidžia naudoti ne visos šalys. Pagaliau atsirado atsparūs

streptomicinui E. amylovora štamai, ir antibiotiko panaudojimas darosi nebeefektyvus. Galiausiai,

naujausi metodai, tokie kaip sodinukų sodinimas dideliu tankumu, panaudojimas jautrių degligei

poskiepių M.26, M.9, naujų veislių ‘Gala’ ir kt., ateityje tur÷s įtakos deglig÷s ekonominei svarbai.

Bakterija, sukelianti degligę, gali pažeisti apie 200 rūšių eršk÷tinių šeimos augalus: kriaušes,

obelis, svarainius, slyvas, dyglainius, kaulenius, gudobeles, lokvas, šliandras, šermukšnius, rožes,

avietes ir kt. Jautriausi patogenui 1–4 metų sodinukai.

Ligos suk÷l÷ja plinta v÷jo, lietaus, krušos pagalba. E. amylovora – pirmoji išaiškinta augalų

patogenin÷ bakterija, kurią platina vabzdžiai ( bit÷s, vapsvos, mus÷s, amarai ir kt.), paukščiai. Ji gali

būti pernešta su sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, retai vaisiais, eksudatu ištepta tara ir pakavimo

medžiaga.

Į augalą ligos suk÷l÷ja patenka per žioteles, žiedus, šakelių, stiebų, kamienų žaizdeles,

įtrūkimus. Užkratas – visas augalas, išskyrus s÷klas, iš žaizdų išsiskyręs eksudatas.

Vaismedžių bakterin÷ deglig÷ kaip liga ir jos suk÷l÷ja E. amylovora kaip augalų patogenin÷

bakterija – abi yra unikalios. Po šimtmetį trukusių tyrimų ir tūkstančių publikacijų daug atskleista

įdomaus apie ligą ir patogeną. Tačiau iki šiol taip ir neaišku, kaip E. amylovora sukelia degligę,

koks veikimo mechanizmas, kod÷l deglig÷ pažeidžia ne visas eršk÷tinių šeimos rūšis, kod÷l

rezidentin÷ epifitin÷ E.amylovora populiacija, gyvenanti ir neparazituojanti vidiniuose augalo

audiniuose, staiga iššaukia deglig÷s epidemiją. Unikalios ir neprognozuojamos. Liga per 1–2 metus

apima 88% - 90% sodo. Per kelias dienas augalo šakose infekcija išplinta 15 – 30 cm ilgiu. Ligos

paplitimui palankios sąlygos kai pakankamai dr÷gna (70%). Patogenas gali daugintis esant plačiam

temperatūriniam diapazonui: +4oC - +32oC. Tačiau liga labiausiai vystosi, kai aplinkos temperatūra

neviršija +19oC. Bet buvo infekcijos atvejų, kai temperatūra neviršijo +13oC žyd÷jimo metu. Karštu

vasaros laikotarpiu ligos plitimas gali sustoti, tačiau v÷l atsinaujinti rudenį. Nustatyta, kad liga

greičiau vystosi šiltose ir dr÷gnose sąlygose, negu v÷sesn÷se ir/arba sausesn÷se.

120

Ligos ciklas. Deglig÷s sukeltų v÷žinių žaizdų pakraščiuose bakterijos per žiemą išlieka

gyvybingos. Orams atšilus, vabzdžių, lietaus ir kt. pagalba bakterijos gali patekti ant žiedų –

žiedynų deglig÷. Iš čia infekcija v÷l gi per platintojus patenka ant šakelių – formuojasi v÷žin÷s

žaizdos. Jos išskiria eksudatą, lipnų skystį, kuriame gausu bakterijų – ligos suk÷l÷jų. Jis v÷l gali

užkr÷sti naujus žiedynus, šakeles, kamienus – antrin÷ infekcija. Tod÷l dažniausiai nukenčia v÷liau

žydintys vaismedžiai, nes padid÷ja ne tik bakterijų, bet ir vabzdžių populiacija, atsiranda įvairesni

užkr÷timo keliai (lietus, kruša ir kt.). Rudenį susiformavę v÷žiai žiemoja, išsaugodami gyvybingas

bakterijas. Pavasariop ligos ciklas kartojasi.

Deglig÷ gali pažeisti visas augalo šeimininko dalis. Išoriniai ligos simptomai:

• žiev÷ aplink pumpurus pašvies÷ja, v÷liau pumpurus apsupa sidabrin÷s spalvos, žvyniuotas

bakterijų eksudatas- pražydę žiedai (nebūtinai visame žiedyne) vysta ir žūsta pajuoduodami, tačiau

nenukrenta, o lieka ant medžių (5.4.1.2 pav.);

• lapuose atsiranda nekrotin÷s d÷m÷s, kurios plinta priklausomai nuo pirmin÷s infekcijos

patekimo vietos arba nuo lapo pakraščio, arba lapkočio ir centrin÷s gyslos. V÷liau lapai juoduoja,

susisuka, apmiršta, bet nenukrenta;

• vysta ir žūsta ūgliai, jaunos šakel÷s, šakos. Iš pradžių ant žiev÷s atsiranda tamsiai žalios ar

tamsiai rudos vandeningos d÷m÷s. Pažeista žiev÷ suminkšt÷ja, iš jos pradeda tek÷ti eksudatas,

kuriame daug bakterijų. Skystis būna pilkšvai baltos ar pieno spalvos. Esant sausam orui, eksudatas

sustingsta, pasidaro gintaro spalvos. Pažeista žiev÷ sutrūkin÷ja, išryšk÷ja riba tarp sveiko ir pažeisto

audinio. Charakteringas ligos bruožas – intensyvaus ūglių, metūglių augimo metu jų viršūn÷

susisuka kabliu (vadinamas “šeferdo kablys”) (5.4.1.3 pav.). Dažnai ūglio viršūn÷se pasirodo

eksudato lašeliai.

• kamiene liga paprastai prasideda nuo viršaus ir leidžiasi žemyn per parenchimą. Žiev÷je, o

v÷liau ir gilesniuose sluoksniuose susidaro žaizdos (v÷žiai) (5.4.1.4 pav.). Kartais žiev÷, supanti

opą, suskyla. Pjūvyje opos audiniai atrodo rausvai rudi ar oranžiniai (spalva priklauso nuo pažeisto

augalo rūšies ir net veisl÷s), o pažeisti indai sudaro “marmurinį piešinį”.

• dažniausiai pažeidžiami nesubrendę vaisiai. Ant jų atsiranda vandeningos žalios, o v÷liau

rausvai rudos d÷m÷s. Iš tokių vaisių išsiskiria lašelinis eksudatas. Vaisiai pasidaro rudi iki juodumo,

mumizuojasi, bet nenukrenta. Charakteringa, kad parudavusias ar net pajuodusias kriaušių d÷mes

juosia tamsiai žalias žiedas, o obuolių – rausvas. Pažeisto vaisiaus nešlapiuojančiose vietose

susidaro daugyb÷ paviršinių į siūlus ar apvijas panašių bakterinių darinių;

• serga poskiepiai, šaknys. Požymiai analogiški esant stiebo (kamieno) degligei: nu÷mus

įtrūkusią žievę, matosi charakteringas medienos spalvos pakitimas.

Nors liga dažnai pasireiškia ūmiai, greitai plinta, tačiau galima sumažinti jos paplitimo

galimybę, taikant atitinkamas priemones:

121

1.Vaismedžių sodų vietos parinkimas ir priežiūra (geras drenažas; apsauga nuo vabzdžių;

naikinti medžių ataugas ir šaknų atžalas, šalinti v÷žines žaizdas; vengti pernelyg smarkaus

gen÷jimo; nuolat patruliuoti sode žyd÷jimo metu ir anksti vasarą).

2.Medžių parinkimas ir mityba, dirvožemio priežiūra (parinkti atsparias ligoms veisles,

poskiepius, įskiepius; atlikti lapų analizę, kad pasiekti maitinimo metu būtiną medžiams N-P-K

balansą; palaikyti dirvos pH 5,5–6,5; vengti išviršinio laistymo, geriau naudoti kur reikia lašelinį

laistymą).

Kontrol÷s priemon÷s ( po gen÷jimo apdoroti Bordo tirpalu; steb÷ti aplinkos temperatūrą,

dr÷gmę, nuolat žyd÷jimo metu patruliuoti sode; jei n÷ra išankstin÷s prognoz÷s, taikyti purškimą

žyd÷jimo metu 5 dienų intervalais, ypač jei šilta, dr÷gna, lynoja; naudoti insekticidus vaisių augimo

sezono metu, po krušos 24 val. b÷gyje purkšti bakteriocidais).

5.4.1.2 pav. Deglig÷s pažeistas kriauš÷s žiedynas

5.4.1.3 pav. Būdingas degligei “Šeferdo” kablys

122

5.4.1.4 pav. Kriauš÷s kamienu tekantis eksudatas

Norint apsaugoti sodinamąją medžiagą, medelynus, sodus nuo šios pavojingos ligos, kai

kurios šalys arba jų teritorijos skelbiamos apsaugin÷mis zonomis. Šios zonos ypač atidžiai stebimos

ir kontroliuojamos. Apsaugin÷s zonos statusas išaiškintas 2000 m. geguž÷s 8 d. Europos Sąjungos

Tarybos direktyvoje 2000/29/EC. Tokios apsaugin÷s zonos yra Austrija, Ispanija, Italija,

Portugalija, Suomija, Šiaur÷s Airija, dalis teritorijų Jungtin÷je Karalyst÷je ir Prancūzijoje.

Lietuvoje specialūs vaismedžių bakterin÷s deglig÷s ir jos suk÷l÷jo E. amylovora tyrimai iki

1998 m. nebuvo atliekami. Tik nuo 1998m. vasaros prad÷ti sistemingi medelynų, sodų tyrimai,

kurie tęsiasi jau tris sezonus. Šiai bakterijai būdinga latentin÷ (ramyb÷s) vystymosi stadija, metas,

kai liga išoriškai nepasireiškia, nors patogenas dauginasi, o toks augalas yra puikus užkratas. Tod÷l

atliekami tyrimai latentinei E. amylovora nustatyti arba patvirtinti, kad ja tirtoji medžiaga

neužkr÷sta. Vadovaujamasi 1998m. EPPO standartu PM 3/40(1) “Fitosanitarijos procedūra.

Erwinia amylovora. Pavyzdžių pa÷mimo ir tyrimo metodai”.Tuo tikslu kiekvienais metais vasaros

pradžioje bakteriolog÷ ir regioninių punktų inspektoriai dalyvauja ekspedicijose, kurios trunka virš

m÷nesio, po šalies medelynus, sodus,. Jų metu imami pavyzdžiai, stebima bendra augimviečių

būkl÷, ieškoma augalų su būdingais degligei simptomais. Laboratorijoje surinkta medžiaga tiriama

imunofluorescenciniu (IF), ELISA metodais. Įtartini pavyzdžiai papildomai testuojami tabaku –

augalu indikatoriumi.

Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje 1998m. buvo ištirti 125 pavyzdžiai (1353 ha ploto),

atitinkamai 1999m. – (1179 ha), 2000m. – (407 ha). 2000m. daugiausia buvo tiriami pavyzdžiai iš

medelynų ir kolektyvinių bendrijų sodų. Atlikus min÷tais metodais 363 pavyzdžių tyrimus, E.

amylovora nenustatyta. Nežiūrint to, būtina toliau steb÷ti vaismedžių sodus, ypač medelynus,

testuoti įvežamą sodinamąją medžiagą.

5.4.2. Nematodai - pavojingi augalų kenk÷jai

Pagal paplitimą gamtoje nematodai užima pirmą vietą tarp visų dirvos organizmų. Jie

gyvena ir atšiaurioje Antarktidoje ir karštose versm÷se trykštančiose iš žem÷s gelmių. Jų dirvoje

123

begalo daug. Viename kvadratiniame metre dirvos, galima rasti iki 1 milijono nematodų.

Nematodai minta ir dirvoje esančiomis organin÷mis dalel÷mis ir bakterijomis, vieni kitais. Bet tarp

jų yra ir tokių, kurie parazituoja augalus.

Tai mikroskopin÷s (0,5 - 1 mm ) kirm÷l÷s – nematodai, tačiau su nematodais galima gan

s÷kmingai kovoti taikant agrotechninius, cheminius ir biologinius metodus.

5.4.2.1 pav. Nematodai

Nematodas - tai 1 mm kirm÷lait÷ su galvos dalyje matomu stiletu - “durklu” su kuriuo

praduria augalo audinius ir minta jo sultimis.

Lietuvoje taip pat randami nematodai. Kaip pavojingus augalų kenk÷jus galima pamin÷ti

šiuos nematodus: cistas sudarančius nematodus Globodera rostochiensis - auksinis bulvinis

nematodas, (Pav.1) parazituoja bulves, pomidorus, baklažanus. Heterodera schachtii - runkelinis

nematodas, randamas ant cukrinių bei pašariniu runkelių, burok÷lių.

Auksinis bulvinis nematodas. Bulvinių nematodų lervut÷s, patekusios per šaknis ir

misdamos augalo sultimis virsta cistomis (motininiai individai). Cista (0.4- 1,1 mm) - tai mirusi

patel÷, kurios viduje būna iki 600 gyvų kiaušin÷lių. Iš kiaušin÷lių išsivysto lervut÷s. Bulvinis

nematodas yra dviejų rūšių G.pallida - blyškusis ir G.rostochiensis - auksinis bulvinis nematodas.

Žinomi 5 auksinio bulvinio nematodo patotipai Ro1, Ro2, Ro3, Ro4, Ro5. Lietuvoje rastas tik Ro1

prototipas.

Bulvinis nematodas parazituoja bulvinių šeimos augalus - tai bulv÷s, pomidorai, baklažanai,

juodoji drign÷, juodoji kiauliauog÷, karklavijas.

Pažeistų augalų apatiniai lapai apvytę. Jei augalas labai pažeistas, jo visi lapai apvytę.

Pažeistos bulv÷s dažniausiai būna su 1-3 stiebais (žr.pav.1). Iškasus augalą ant jo šaknų matyti

aguonos dydžio cistos. Lauke, antroje vegetacijos pus÷je stebimi židiniai, kuriuose augalai būna

žemesni, blogiau išsivystę, apvytusiais ir pageltusiais lapais. Akivaizdžių židinių galime ir

nepasteb÷ti, jei auginami atsparūs bulviniam nematodui augalai.

124

5.4.2.2 pav. Auksinio bulvinio (A) ir blyškiojo (B) nematodų cistos. Identifikavimo

skirtumai (C, D )

Plinta bulvinis nematodas su augalais, gumbais, žem÷mis, inventoriumi, tara, padargais,

prilipęs prie avalin÷s. Taip pat cistas gali pernešti paukščiai, gyvūnai, v÷jas.

Lietuvoje nematocidai neregistruoti, tod÷l vienas iš pigiausių ir efektyviausių būdų išnaikinti

bulvinį nematodą - tinkamai parinkti s÷jomainą laukuose ir juose auginamas žem÷s ūkio kultūras.

Laukuose, užkr÷stuose bulviniu nematodu, bulv÷s (neatsparios bulviniam nematodui veisl÷s)

gali būti auginamos ne anksčiau kaip po 4 metų.

Geriausias priešs÷lis žiemkenčiai, kukurūzai, daugiamet÷s žol÷s, ankštinių-varpinių mišinys,

lubinai, soja, rapsas. Nematodo nepažeidžiamos ir geriausios s÷jomainoje yra ankštin÷s kultūros

(ypač pašariniai lubinai) ir daugiamet÷s žol÷s, soja.

Labiausiai efektyvūs šie s÷jomainos deriniai:

Mažai nematodais užkr÷stuose laukuose:

a) žiemkenčiai, nematodui atsparios bulvių veisl÷s* (s÷klai naudoti draudžiama), miežiai;

b) žiemkenčiai, lubinai, žiemkenčiai, nematodui atsparios bulvių veisl÷s* (s÷klai naudoti

draudžiama), miežiai.

Vidutiniškai ir gausiai nematodais užkr÷stuose laukuose -

a) vasariniai javai, žiemkenčiai, avižos, vikių - avižų mišinys, lubinai, žirniai;

b) daugiamet÷s žol÷s, žiemkenčiai, lubinai, miežiai.

Vidutiniškai nematodais užkr÷stuose laukuose bulves galima sodinti ne anksčiau kaip po 4

metų, o gausiai - po 6 metų.

Priešnematodin÷s s÷jomainos efektyvumas did÷ja tręšiant azotin÷mis ir organin÷mis

medžiagomis: m÷šlu (50 t/ha) lengvoms dirvoms pavasarį, sunkioms dirvoms rudenį m÷šlu (50 t/ha)

125

su mineralin÷mis trąšomis (2 cnt/ha nitrofoskos, arba 1 cnt/ha superfosfato, arba 0.5 cnt/ha amonio

salietros).

Tik aukštos kultūros žemdirbyst÷ gali nulemti ir laukų užkr÷timo maž÷jimą ir derligumo

did÷jimą.

5.4.3. Runkelių nekrotinio gyslų pageltimo (rhizomania) virusas

Šis pavojingas virusas pirmą kartą užregistruotas ant paprastojo runkelio (Beta vulgaris L.)

Italijoje. Bet šiuo metu vis dažniau pasirodo nauji pranešimai ir kai kuriose kitose Europos šalyse.

Lietuvoje Rhizomanijos virusas įtrauktas į Žem÷s ūkio ministro 2000m. lapkričio 20d. įsakymu Nr.

315 “D÷l karantininių organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir

1998 12 28 įsakymo Nr. 321 pripažinimo netekusiu galios" kenksmingų organizmų sąrašą 4 priedas.

kaip kenksmingas organizmas, neaptinkamas Lietuvoje. Siekiant gauti apsaugotos zonos statusą

įstojus į ES, d÷l šio viruso atliekamas kasmetinis monitoringas Lietuvoje.

Simptomai. Išoriniai ligos simptomai Rhizomanija užsikr÷tusiuose augaluose labai skirtingi.

Ligos simptomų išsivystymas labai priklauso nuo ligos suk÷l÷jo koncentracijos augaluose, augalo

užsikr÷timo amžiaus, ypač, nuo dirvožemio struktūros. Ryškesni simptomai išsivysto augaluose

augančiuose sunkesn÷se dirvose. Užsikr÷tusių augalų lopin÷liai lauke išsiskiria šviesiai gelsva

spalva. Aplink tokius lopin÷lius tarp sveikų augalų galima pasteb÷ti išsim÷čiusius pavienius arba

smulkiomis grupel÷mis šviesiai gelsvais lapais augalus. Užsikr÷tę augalai daug smulkesni, žemesni.

Šiai ligai charakteringi simptomai išsivysto ant augalų šaknų; tai gali būti pagrindin÷s šaknies

nekrotizacija, įvairūs įdubimai, raukšl÷tumas, daug šoninių šaknelių, kurios sudaro barzdas (ligos

pavadinimo kilm÷). Pusiau sunkiose dirvose augančių runkelių ligos simptomai ne tokie ryškūs ir

apsiriboję tik šoninių šaknų gausumu. Stipriai pageltusios viršūninių lapų gyslos. Užsikr÷tę jauni

augaliukai nustoja augti, v÷liau žūsta.

5.4.3.1. pav. Lapų pažeidimai

126

5.4.3.2. pav. Gumbų pažeidimai

Paplitimas. Liga nustatyta: Anglijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Bulgarijoje,

Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jugoslavijoje (buvusioje), Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje

(vakarin÷je dalyje), Rumunijoje, Rusijoje (pietin÷je dalyje), Sirijoje (ligos apimtis - virš 44 %

užkr÷stų laukų), Slovakijoje, Slov÷nijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje (Rhizomanija -

didžiausia cukrinių runkelių auginimo problema), Vengrijoje, Vokietijoje.

5.4.3.3. pav. Rizomanijos paplitimas

Rizomanijos paplitimas Europoje pagal užkr÷timo laipsnį.

labai užkr÷sta

X atsitiktiniai pasteb÷jimai arba keletas pranešimų

Plitimo būdai. Virusą nuo vieno augalo ant kito perneša užsikr÷tęs dirvožemio grybas

Polymyxa betae Keskin. Žem÷je grybo sporos infektiškos gali išlikti 15-20 metų. Virusas plinta su

s÷kla, tiksliau su ant s÷klos apdangalo likusiu dirvožemiu, kuriame yra virusu užsikr÷tusių grybo

sporų. Į šalį virusas gali patekti su užkr÷stų augalų šaknimis (perdirbimui, pašarui ar auginimui

skirtais daigeliais), su užkr÷stu dirvožemiu, likusiu ant bulvių ar kitų daržovių gumbų, augintų

užkr÷stoje dirvoje. Šalies viduje iš vieno lauko į kitą ligos suk÷l÷jai gali plisti su dirvožemiu,

127

prilipusiu prie žem÷s ūkio mašinų ratų, įvairių žem÷s ūkio padargų, žmonių batų ir kitų darbo

įrankių ar aprangos priemonių. Be to, ramyb÷s stadijoje esančias grybų zoosporas gali pernešti

vanduo, v÷jas.

Daroma žala. Šalyse, kur ši liga paplitusi, cukrinių runkelių šaknų derlius gali sumaž÷ti iki

50-70%, o cukringumas - nuo 2 iki daugiau nei 4%. Nuostolių dydis labai priklauso nuo dirvos

struktūros. Sunkesn÷se dirvose augančių augalų nuostoliai didesni nei lengvose. S÷klų derlius

antrais metais sumaž÷ja pusiau.

Situacija Lietuvoje. Lietuvoje cukrinių runkelių tyrimai imunofermentin÷s analiz÷s

(ELISA) metodu prad÷ti 1998 metais. Per tris metus buvo patikrinti 1204 pavyzdžiai surinkti 2630

hektarų plote. 1998 metais buvo surinkta ir patikrinta 350 pavyzdžių iš 943 hektarų ; 1999 metais -

390 pvz. iš 915 ha ; 2000 metais - 564 pvz. iš 772,44 ha ploto. Ligos (Rhizomanijos) suk÷l÷jas

(Runkelių nekrotinio gyslų pageltimo virusas) neaptiktas.

Pagrindin÷s apsaugos priemon÷s. Cheminių priemonių, tiesiogiai veikiančių virusus, n÷ra,

tod÷l labai svarbu tinkamai naudoti profilaktines priemones:

1.kontroliuoti s÷klų įvežimą. S÷klos turi būti tik išlukštentos (viruso pernešimas sumaž÷ja iki

minimumo), be augalinių liekanų;

2.vengti įvežti infekciją tiesiog su ant augalų šaknų esančiu auginimo substrato likučiais;

kontroliuoti runkelių s÷klos įvežimą iš šalių, kuriose yra Rhizomanijos virusu užkr÷stų

regionų.

5.4.4. Aptikti pirmieji pepino mozaikos viruso židiniai Lietuvoje

Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos specialistai, atlikdami šiltnamių fitosanitarinę

kontrolę, šiais metais pasteb÷jo pepino mozaikos viruso požymius ant auginamų pomidorų augalų.

Šio viruso židiniai jau yra užregistruoti Anglijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje,

Olandijoje, Skandinavijos šalyse ir Bulgarijoje.

Manoma, kad pepino mozaikos virusas Į Lietuvą pateko su pomidorų s÷klomis iš Olandijos,

kadangi virusas gali plisti ne vien tik su infekuotomis vegetatyvin÷mis augalo dalimis, bet ir su

s÷klomis. Šiltnamiuose pepino mozaikos virusui palankiausia plisti infekuotomis sultimis, liečiantis

augalams, skiepijant, per virusu užkr÷stus darbo įrankius, drabužius ir naudojant daugkartines

nedezinfekuotas pakavimo priemones ir medžiagas. D÷l šios priežasties labai svarbu, kad

pomidorus ketinančios pakuoti įmon÷s gautas panaudotas pakuotes ne vien tik jas plautų, bet ir

dezinfekuotų siekiant išvengti šio viruso paplitimo. Šiuo metu registruota augalų apsaugos

priemon÷ yra viena – MENNO Florades, kuri skirta tiek paviršių, tiek įrankių bei taros

dezinfekcijai.

128

Pepino mozaikos viruso požymius gana sunku atskirti nuo augalų apsaugos produktų žalingo

poveikio. Pirmiausiai šio viruso p÷dsakai pastebimi ant lapų. Jų forma pakinta, lapai tampa pūsl÷ti

(5.4.4.1. pav.). Atsiradusios pavien÷s chlorotin÷s d÷m÷s ilgainiui tampa ryškiai geltonomis,

susiformuoja lapų pakraščių nekroz÷. Infekuotų augalų žiedkočiai paruduoja, žiedai nudžiūva, o ant

užsimezgusių vaisių atsiranda marmurą imituojančios chlorotin÷s d÷m÷s (5.4.4.2. pav). Viruso

pažeisti augalai ne vien tik tampa neproduktyvūs, bet ir negausus jų derlius yra nekokybiškas.

Pepino mozaikos viruso infekuoti pomidorų vaisiai atrodo nesubrendę. Jie neatitinka Europos

Komisijos reglamentais patvirtintų prekybos pomidorais standarto nuostatų ir tokie vaisiai gali būti

realizuojami tik perdirbimui.

Kadangi šio viruso keliama ekonomin÷ žala privert÷ susirūpinti daugelį Europos Sąjungos

valstybių, Europos Komisija nuo 2000 metų prad÷jo leisti teis÷s aktus, reglamentuojančius

fitosanitarines priemones prieš Pepino mozaikos viruso įvežimą ir platinimą Europos Bendrijoje.

Komisijos sprendime 2004/200/EB nustatyti fitosanitariniai reikalavimai įvežamiems pomidorų

augalams ir s÷kloms į Europos Bendriją. Šiame teis÷s akte akcentuojama, kad pirk÷jas, įsigydamas

sodinamąją medžiagą ar s÷klas, tur÷tų pasidom÷ti, ar toje šalyje, regione arba augimviet÷je pagal

nustatytas metodikas atlikus tyrimus nebuvo aptiktas Pepino mozaikos virusas. Be to, perkamos

s÷klos turi būti apdorotos ekstrakcijos rūgštimis metodu. Sodinamąją medžiagą ir s÷klas, įsigyjant iš

ne Europos Sąjungos šalių, turi lyd÷ti fitosanitarinis sertifikatas. O s÷klos Europos Bendrijoje juda

su augalo pasu.

Ūkiams, besiverčiantiems pomidorų daigų ir vaisių auginimu, būtina šias veiklas vystyti bei

daigų ir vaisių prekinį paruošimą atlikti skirtingose patalpose, bei steriliai dirbant. Tai vieni

svarbesnių fitosanitarinių reikalavimų, siekiant išvengti kraštutinių priemonių taikymo aptikus

pepino mozaikos virusą.

Pasteb÷jus anksčiau pamin÷tus požymius, prašome pranešti Jūsų apskrityje esančiam

Regioniniam augalų apsaugos ir karantino punktui. Tik betarpiškai bendradarbiaujant ir laikantis

nurodytų fitosanitarinių priemonių galima išvengti pepino mozaikos viruso židinių susiformavimo

ir ekonomin÷s žalos, kurią jau patyt÷ intensyvią daržininkystę išvysčiusios Bendrijos valstyb÷s.

129

5.4.4.1. pav. Lapų pažeidimas

5.4.4.2. pav. Vaisių pažeidimas

130

6. Augalų apsauga ekologiniame ūkyje

Ekologinio ūkininkavimo esm÷ - sintetinių, greitai išsiplaunančių trąšų ir cheminių medžiagų

pakeitimas organin÷mis medžiagomis ar mechanin÷mis agropriemon÷mis. Cheminių medžiagų

apribojimai skatina intensyvesnius negu tradicin÷je žemdirbyst÷je gyvybinius procesus, aktyvesnę

mikrofloros ir mikrofaunos veiklą dirvožemyje.

Ekologinę žemdirbystę skatina ir papildomos subsidijos, ir did÷janti produkcijos paklausa.

Tačiau net ir tokiomis sąlygomis sud÷tinga gauti didelį pelną, nes derliai užauga mažesni. Didesn÷s

kompensacin÷s išmokos skiriamos tam, kad padengtų prarastas pajamas d÷l mažesnio derliaus ir

papildomas išlaidas, patirtas d÷l didesnių aplinkosaugos reikalavimų.

Organin÷s trąšos. Ekologinei žemdirbystei pelningai pl÷toti reikia daug daugiau ir gilesnių

žinių negu įprastai. Visų pirma, - apie augalų biologiją, dirvožemį, jame sukauptą maisto medžiagų

kiekį, rūgštingumą. Būtina žinoti bioįvairov÷s išlaikymo ir augalų kaitos ekologiniame ūkyje

principus, nusimanyti, kokie augalai serga tomis pačiomis ligomis, kokiuose pas÷liuose plinta tos

pačios piktžol÷s, kurie augalai ir kaip turtina, o kurie alina dirvožemį.

Ekologinio ūkininkavimo pagrindas yra organin÷s trąšos: m÷šlas, kompostas, žaliosios trąšos

dirvožemyje sukaupto humuso balansui palaikyti ir didinti. S÷jomainoje turi būti kuo daugiau

daugiamečių ar žiemojančių augalų, kurie turi stiprią šaknų sistemą, galinčią paimti maisto

medžiagas iš gilesnių sluoksnių. Tokie augalai dirvožemyje palieka daug organinių medžiagų ir

skatina intensyvesnį humifikacijos procesą. Dažnas ekologinių ūkių trūkumas - juose per mažai

auginama ankštinių, ypač daugiamečių žolių, motyvuojant mažu gyvulių kiekiu. Ankštinių augalų

vert÷ didžiul÷. Jų gerai išvystytos šaknys iš atmosferos fiksuoja azotą. Atmirštančių šaknelių

optimalus anglies (C) ir azoto (N) santykis (1:15) skatina mikroorganizmų veiklą dirvožemyje.

Esant žaliosios mas÷s pertekliui, ankštinius augalus galima panaudoti žaliajai trąšai.

Tinkama s÷jomaina. Ypatingą reikšmę ekologiniuose ūkiuose piktžol÷tumui mažinti ir

potencialiam derlingumui palaikyti turi augalų kaita. Ekologiniuose ūkiuose dar svarbiau tinkamai

suderinti dirvožemį turtinančių ir alinančių augalų kaitą negu intensyviuose. S÷jomainoje reikia

auginti kuo daugiau azotą fiksuojančių augalų.

Ekologiniuose ūkiuose būtina išlaikyti ilgesnius tarpus tarp augalų sugrįžimo į tą patį lauką,

tod÷l s÷jomainos rotacija turi būti ilga. Klaidinga tur÷ti trumpą, 4-5 augalų, s÷jomainą, iš jų 2

laukus daugiamečių žolių: d÷l greito sugrįžimo į tą patį lauką išplis žol÷ms būdingos ligos ir

kenk÷jai.

Lengvesn÷se dirvose vietoj liucernų galima s÷ti lubinus, serad÷les ar kitus ankštinius augalus,

tačiau aplinkosaugos požiūriu būtina išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. žiemojančių augalų. Kasmet

reik÷tų kaitalioti pas÷lius su skirtingų biologinių savybių augalais, ypač žieminius javus su

131

vasariniais, kadangi žieminių augalų pas÷liuose išplinta žiemojančios piktžol÷s, kurios sudygsta

rudenį (bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvin÷s smilguol÷s), o vasarojuje - vienamet÷s

(baltosios balandos, dirviniai garstukai).

6.1. lentel÷

Azoto, fosforo ir kalio, esančių m÷šle, panaudojimo koeficientai

Naudojimo metai Kraikinis m÷šlas N P2O5 K2O

1 metai 0,35 0,45 0,65

II metai 0,25 0,15 0,15

III metai 0,1 0,05 0

Bendras efektas 0,7 0,65 0,8

Stabilų maisto medžiagų balansą dirvožemyje palaikanti s÷jomaina

1 s÷jomaina II s÷jomaina

1. Liucernos I n. m. (dobilai) Sideralinis pūdymas

2. Liucernos II n. m. (dobilai) Žieminiai kvietrugiai

Žieminiai kviečiai Žirniai

Žirniai + baltosios garstyčios

(tarpiniuose pas÷liuose)

Vasariniai miežiai + liucernų

įs÷lis

Miežiai Liucernos I n. m.

Vikių ir avižų mišinys + m÷šlas Liucernos II n. m.

Žieminiai kviečiai + liucernų

(dobilų) įs÷lis

Žieminiai kviečiai + dobilai

žaliajai trąšai

Avižos

Kokias augalų apsaugos priemones galima naudoti ekologiškai ūkininkaujant, apibr÷žia

reikalavimai, pateikiami viešosios įstaigos „EKOagros“ leidžiamame leidinyje „Reikalavimai

ekologiškų žem÷s ūkio ir maisto produktų gamybai ir tvarkymui“. Kas dveji metai reikalavimai

atnaujinami.

Remiantis šiais reikalavimais, taikomos augalų apsaugos priemon÷s ar sistemos.

Nuo kenk÷jų, ligų ir piktžolių galima apsisaugoti:

• parenkant tinkamas augalų rūšis ir veisles;

• taikant tinkamą s÷jomainą ir agrotechnikos priemones;

• saugant, prižiūrint ir gausinant natūralius kenk÷jų priešus (įrengiant paukščiams peryklas,

prižiūrint lizdavietes, tinkamai prižiūrint pagriovius, kelkraščius, nesausinant visų ūkio pelkučių,

želdinant aplinką gyvatvor÷mis ir kt.);

132

• naudojant ištraukas ar nuovirus, ūkyje pagamintus iš sertifikuotame ūkyje augančių

pesticidinių savybių turinčių augalų (svogūnų, česnakų, kiaulpienių, pomidorų ir kt.). Šių produktų

naudojimas negali kelti pavojaus ekosistemai ar ekologiškų produktų kokybei;

• sodinant pesticidinių savybių turinčius augalus;

• naikinant piktžoles garais ar liepsna.

Draudžiama naudoti sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kitus augalų apsaugos

produktus, augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, taip pat genetiškai modifikuotus organizmus

ar produktus, pagamintus iš jų. Draudžiama naudoti terminę dirvos sterilizaciją kovai su kenk÷jais ir

ligomis.

Jei iškyla tiesiogin÷ gr÷sm÷ žem÷s ūkio augalams, leidžiama naudoti šias augalų apsaugos

priemones: augalin÷s ir gyvulin÷s kilm÷s medžiagas; mikroorganizmus biologinei kenk÷jų

kontrolei; medžiagas, naudojamas spąstuose ir gaudykl÷se; tradicines ekologinio ūkininkavimo

priemones.

Iš augalin÷s kilm÷s medžiagų šiuo metu Lietuvoje yra naudojamas nimazalis 10 g/l k. e.

(NeemAzal T/S). Nimazalis yra Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A. Juss ekstraktas,

išskirtas iš šio medžio s÷klų ir labai efektyviai naikinantis augalų kenk÷jus: baltukus, pel÷dgalvius,

amarus, baltasparnius, tripsus, voratinklines erkes ir kitus. Veiklioji medžiaga – azadirachtinas A 10

g/l. Preparatas skirtas profesionaliam ir indvidualiam naudojimui.

Veikimo būdas. Nupurškus nimazaliu, augalas pasidengia plona pl÷vele, taip pat per lapų

paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja į vidinius augalo audinius. Kenk÷jus

preparatas veikia tik oraliniu būdu (jiems maitinantis augalais, nupurkštais nimazalio tirpalu).

Patekus veikliajai medžiagai į organizmą, kenk÷jas nebegali nusinerti bet kurioje vystymosi

stadijoje. Pra÷jus kelioms valandoms po nupurškimo, jau galima pasteb÷ti pirmuosius preparato

veikimo požymius: kenk÷jai, jų lervos ar vikšrai praranda aktyvumą ir nustoja maitintis. Po kelių

dienų kenk÷jai žūva, nesp÷ję palikti palikuonių.

Naudojimas. Kenk÷jai, kurių trumpas vystymosi ciklas (amarai, voratinklin÷s erk÷s),

purškiami preparatu pakartotinai po 5–7 dienų, tripsai – po 10–14, graužiantieji kenk÷jai – po 12–

14 dienų. Ypač geri rezultatai gaunami, kai tirpalas padengia augalo lapus iš abiejų pusių, o

kenk÷jai būna pradin÷se vystymosi stadijose. Jei po purškimo nepra÷jus 6 valandoms nulijo lietus,

purškimą būtina pakartoti. Kadangi preparato veiklioji medžiaga vandenyje greitai skyla, tirpalą

reikia sunaudoti tą pačią dieną.

Mikrobiologiniai (biologin÷s kilm÷s) preparatai nuo cheminių skiriasi tuo, kad jie gamtoje

greitai nukenksminami, jų nuodingi likučiai neteršia aplinkos, yra mažai pavojingi žmogui,

nekenkia augalams, neturi įtakos produkcijos skoniui ir kvapui. Dažniausiai tai bakterin÷s kilm÷s

preparatai. Lietuvoje yra registruotas preparatas mykostopas (Mycostop). Preparato veiklioji

133

medžiaga – Streptomyces griseoviridis. Šis biologinis kontaktinis fungicidas skirtas profesionaliam

naudojimui. Augalai juo purškiami, darant 3–6 savaičių pertraukas, kol išnyksta ligos požymiai.

Naudojamas nuo pilkojo puvinio ir šaknų puvinių.

Medžiagos, naudojamos spąstuose arba gaudykl÷se.

Gaudykl÷se naudojami insekticidai ir atraktantai – feromonai. Bendrosios sąlygos:

• spąstai arba gaudykl÷s turi neleisti medžiagoms prasiskverbti į aplinką, taip pat neleisti

joms liestis su auginamais žem÷s ūkio augalais;

• panaudotus spąstus būtina surinkti ir sunaikinti.

Lietuvoje žem÷s ūkyje leidžiamų naudoti feromonų n÷ra užregistruota.

Tradicin÷s priemon÷s, naudojamos ekologiniuose ūkiuose.

Vario sulfatas (m÷lynasis akmen÷lis). Augalai purškiami ramyb÷s periodu – iki pumpurų

sprogimo. Naikinami vaismedžių ir vaiskrūmių puvinių, rauplių, degulių, kokomikoz÷s,

šviesmargių ir kitų ligų suk÷l÷jai, vaismedžiai apvalomi nuo kerpių ir samanų. Ruošiami 1 proc.

koncentracijos tirpalai obelims, kriauš÷ms, vyšnioms, slyvoms, abrikosams, serbentams, agrastams

purkšti. Stengiantis apsaugoti vaismedžių šaknis nuo gumbo, šaknys prieš sodinimą tame tirpale

pamirkomos. Tinka vaismedžių žaizdoms, rūsiams dezinfekuoti.

Bordo skystis. Juo naikinami netikrųjų miltligių, maro, rauplių, d÷m÷tligių, puvinių

suk÷l÷jai. Tačiau tikrųjų miltligių, agurkų rauplių suk÷l÷jai nuo vario grup÷s fungicidų nežūva.

Bordo skysčiu galima apdoroti įvairius augalus. Paprastai vartojamas 1 proc. koncentracijos

tirpalas.

Kalio permanganatas naudojamas s÷kloms, svogūn÷liams, gumbasvogūniams,

šakniastiebiams beicuoti. Paruošiamas 0,1–0,15 proc. tirpalas, jame sodinamoji medžiaga mirkoma

2 valandas. Stipresniame, 0,3 proc., tirpale mirkoma 20 minučių. Augalus, sergančius pašaknio

ligomis, galima palaistyti 0,3 proc. kalio permanganato tirpalu.

Entomofagus ir akarifagus panaudoti lauko sąlygomis Lietuvoje sunkiau d÷l palyginti v÷sių

vasarų, lietingų ir v÷juotų orų. Perspektyviausia juos naudoti šiltadaržių daržininkyst÷je ir

g÷lininkyst÷je. Stambiųjų šiltnamių biometodo laboratorijose veisiami entomofagai ir akarifagai

svarbiausiems šiltnamių augalų kenk÷jams naikinti. Šiuo metu daugiausia veisiami entomofagai

fitosejulus, enkarzija ir afidimyza arba jie įvežami iš užsienio.

Fitosejulus (Phytoseiulus persimilis) – tai grobuoniškoji erk÷, kuri maitinasi voratinklin÷mis

erk÷mis. Naikina kiaušinius, lervas ir suaugusias erkes. Per parą vienas grobuonis gali su÷sti iki 24

erkių arba 30 jų kiaušinių. Židiniuose vienam augalui reikia išleisti 10–60 grobuonių, o masinio

plitimo pradžioje žieminiuose šiltnamiuose – 200–240 vnt./m2, pavasariniuose – 60–100 vnt./m2.

Enkarzija (Encarsia formosa) – entomofagas, kuris parazituoja šiltadaržio baltasparnius.

Viena enkarzija gali sunaikinti iki 115–120 baltasparnio lervų. Pasirodžius šiltnamiuose

134

baltasparnių židiniams, išleidžiamos suaugusios enkarzijos arba išd÷liojamos jų l÷liuk÷s (40–50

vnt./m2).

Afidimyza (Aphidoletes aphidimyza) – grobuoniškasis gumbauodis (entomofagas), kurio

lervos ÷da amarus.

Soda. 0,5 proc. tirpalu purškiami augalai nuo miltligių. Dažniausiai naudojama kalcinuota

soda. Į 10 l paruošto tirpalo pridedama 40 ml muilo.

Kitos, čia nepamin÷tos, priemon÷s gali būti naudojamos tik gavus sertifikavimo įstaigos

leidimą.

Kai kurių medžiagų ar preparatų Lietuvoje n÷ra arba jie labai retai naudojami, pvz.,

parafinin÷s, mineralin÷s alyvos, diatomin÷ žem÷, kalcio polisulfidas ir kiti. Tik÷tina, kad sparčiai

plečiantis ekologinių ūkių plotams, apsaugos priemonių asortimentas did÷s

135

7. Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai

Augalų apsaugos produktai naudojami laikantis geros augalų apsaugos praktikos bei

integruotos kontrol÷s principų pagal etiket÷se nurodytus reikalavimus. Profesionalūs naudotojai

privalo pildyti naudotų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą. Augalų apsaugos produktų

tirpalai turi būti ruošiami specialiose vietose, atitinkančiose higienos ir aplinkos apsaugos

reikalavimus ( tirpalų ruošimo aikštel÷se ). Rezervuarų pripildymas turi būti kontroliuojamas tik

pagal lygio matuokl÷s parodymus. Draudžiama atidaryti rezervuarą ir jo pripildymo lygį tikrinti

vizualiai. Tirpalų ruošiame tiek, kiek reik÷s tos dienos darbams. Ruošiantis apdoroti pas÷lius

produktais, ne v÷liau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina pranešti asmenims, turintiems bičių.

Saugant bites, produktus geriausia naudoti vakare. Draudžiama purkšti insekticidais augalus

žyd÷jimo metu, išskyrus tuos, kurie nekenkia bit÷ms. Karštu metų laiku visus darbus su produktais

reikia atlikti ryte arba vakare. Purškiant ventiliatoriniais purkštuvais smulkialašiu būdu, v÷jo greitis

turi būti ne didesnis kaip 3 m/s, o stambialašiu – 4 m/s, oro temperatūra ne aukštesn÷ kaip +20

laipsnių C. Purškiant hidrauliniais ( su purškimo vamzdžiu ) purkštuvais smulkialašiu būdu, v÷jo

greitis turi būti iki 4m/s, o stambialašiu – 5m/s, oro temperatūra ne aukštesn÷ +25 laipsniai C.

Apdorojant augalus nugariniais purkštuvais, negalima purkšti labai toksiškų ir toksiškų preparatų.

Purškimas atliekamas tokia kryptimi, kad v÷jo srov÷s neužneštų purškiamo tirpalo ant dirbančiojo.

Draudžiama palikti produktus ir purškimui paruošto tirpalo likučius lauke be priežiūros. Vanduo,

panaudotas purkštuvui ar tarai plauti, išpurškiamas ant to paties produktais apdoroto lauko.

Dirbantieji su augalų apsaugos produktais privalo naudotis asmenin÷mis apsaugin÷mis

priemon÷mis taip, kaip nurodyta etiket÷se. Draudžiama asmenines apsaugines priemones laikyti

produktų saugojimui skirtoje patalpoje. Griežtai draudžiama baigus darbą d÷v÷ti spec. Drabužius ir

av÷ti spec. avalynę. Produktų tirpalų ruoš÷jai, jų pilstytojai į tarą ir purkštuvus, s÷klų beicuotojai

privalo juos÷ti neperšlampančias prijuostes. Draudžiama naudoti gumines medicinines

pirštines.Guminiai batai turi būti atsparūs rūgštims ir šarmams. Akių apsaugai naudojami hermetiški

akiniai. Baigus darbą, nenumovus nuo rankų pirštinių, jos nuplaunamos nukenksminančiu tirpalu (

3-5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu), po to vandeniu, nusiaunami batai, nusivelkamas

kombinezonas, nusiimami apsauginiai akiniai, respiratorius, ir v÷l nukenksminančiu tirpalu ir

vandeniu nuplaunamos pirštin÷s.

Augalų apsaugos produktų įvežimo, sand÷liavimo, prekybos ir naudojimo taisykl÷s,

pateiktos priede Nr. 3 priedas.

136

8. Augalų apsaugos produktų paskleidimo būdai ir jų charakteristika

Miltelių arba granulių pavidalo augalų apsaugos produktus galima paprasčiausiai išbarstyti

ant dirvos (8.1 lentel÷). Svarbiausia, kad šiuo atveju nereikia vandens, maža preparatų norma ir d÷l

to didelis našumas. Išbarstyti augalų apsaugos produktai veikia ilgai, veikliosios medžiagos

išsiskiria pastoviai. Darbo sąnaudos preparatams paskleisti yra nedidel÷s. Didžiausia problema čia

yra tiksliai dozuoti ir tolygiai paskleisti augalų apsaugos produktus.

Skystus, ištirpintus vandenyje arba sumaišytus su juo preparatus galima išpurkšti ant augalų

ar dirvos paviršiaus bei paskleisti miglos arba dulksnos pavidalu.

Purškimo būdas yra visuotinai naudojamas, nes mažai pavojingas naudotojui, nedidelis

išpurkšto preparato lašelių nunešimo pav÷jui pavojus. Tačiau purškiant augalų apsaugos produktus

sunaudojama daug vandens, didel÷s išlaidos ir darbo sąnaudos, palyginti nedidelis našumas.

Paskleidžiant augalų apsaugos produktus dulksnos pavidalu vandens reikia žymiai mažiau,

dirbama našiau, taip pat sumaž÷ja išlaidos bei darbo sąnaudos. Be to, preparatų lašeliai geriau

įsiskverbia į lapiją. Tačiau šiuo atveju nemažai galios reikia ventiliatoriui sukti, d÷l didesn÷s

koncentracijos ir lašelių nunešimo pav÷jui didesnis pavojus naudotojui (būtina naudoti individualias

apsaugines priemones), apipurškiamiems augalams (fitotoksiškumas, likučiai) bei greta augančioms

kultūroms.

Našiausiai dirbama paskleidžiant augalų apsaugos produktus miglos pavidalu. Čia vandens

sunaudojama labai mažai arba visai nebereikia. Išlaidos ir darbo sąnaudos esti labai nedidel÷s. Be

to, augalų apsaugos produktai įsiskverbia ir į sunkiai prieinamas vietas, jų nenuplauna lietus. Tačiau

šiuo atveju esame labai priklausomi nuo gamtinių sąlygų, naudotojai turi d÷v÷ti individualias

apsaugines priemones, d÷l lašelių nunešimo yra didelis pavojus greta augantiems augalams ir

aplinkai.

Augalų apsaugos produktų išpurškimo kokyb÷ priklauso nuo daugyb÷s veiksnių. Juos

galima būtų suskirstyti į keturias grupes (8.1 pav.):

- purkštuvo techniniai reguliavimai, lašelių susidarymas ir jud÷jimas;

- preparato ir tirpalo (preparatas + vanduo) fizin÷s ir chemin÷s savyb÷s;

- apipurškiamas augalas;

- klimatin÷s sąlygos.

137

8.1 lentel÷. Augalų apsaugos produktų paskleidimo būdai Būdas Išpurški-

mas Lašelių/dalelių

jud÷jimas Pastabos Privalumai Trūkumai

Purški-mas

hidraulinis

balistinis ir/arba oro

srauto pagalba

darbinis sl÷gis nuo 0,5 iki 60 bar, darbinio skiedinio išpurš-kimo norma 50 - 6000 l/ha ir dau-giau, išpurškia-mo skiedinio koncentracija ne-didel÷, 0,01-3 %

visuotinai naudo-jamas esant pa-kankamam van-dens kiekiui, in-tensyvus objektų apdorojimas, ma-žai pavojingas naudotojui, nedi-delis lašelių nune-šimo pavojus

didel÷s vandens ir darbo sąnaudos, pa-lyginti nedidelis na-šumas, didel÷s išlai-dos, naudotojams reikalingos apsaugi-n÷s priemon÷s

Dulks-nojimas

hidraulinis ir/arba

pneumati-nis

oro srauto pa-galba, iš da-lies d÷l natū-ralaus oro ju-d÷jimo; nau-dojant orlai-vius d÷l sedi-mentacijos ir oro jud÷jimo

darbinis sl÷gis iki 60 bar, dar-binio skiedinio išpurškimo nor-ma 50-500 l/ha, oro kiekis 300-120000 m3/h; iš-purškiamo skie-dinio koncentra-cija 3-5 ir dau-giau kartų dides-n÷, negu purš-kiant

nedidel÷s vandens ir darbo sąnaudos, tod÷l mažesn÷s iš-laidos ir didesnis našumas, d÷l smulkesnių laše-lių geriau įsi-skverbia į lapiją

nemažai galios rei-kia ventiliatoriui sukti, d÷l didesn÷s koncentracijos ir la-šelių nunešimo pa-v÷jui didesnis pavo-jus naudotojui (bū-tina d÷v÷ti apsau-gines priemones), apipurškiamiems augalams (fitotok-siškumas, likučiai), greta augantiems augalams

Barsty-mas

n÷ra; dalelių dy-dis aps-prendžia-mas gamy-bos proce-so metu

balistinis ir/arba oro

srauto pagalba

veikliosios me-džiagos įveda-mos į kvarco arba mineralinių trąšų grūdelius

nereikia vandens, maža norma ir d÷l to didelis našu-mas; ilgas, pasto-vus veikliųjų me-džiagų išsiskyri-mas, ilgalaikis poveikis, nedide-l÷s darbo sąnau-dos

iki šiol neišspręstas tikslus dozavimas ir paskleidimas

Dulki-nimas

n÷ra

d÷l natūralaus oro jud÷jimo ir/arba oro srauto pagal-ba

labai mažos kon-centracijos veik-lioji medžiaga sumaišoma su skalūnų miltais, kaolinu ir pan.

nereikia vandens, nedidel÷ norma ir d÷l to didesnis na-šumas, nedidel÷s darbo sąnaudos

mažas sankabumas, lengvai nuplauna lietus, gali nunešti v÷jas, dirbant reikia d÷v÷ti apsaugines priemones

Migloji-mas

pneumati-nis ir/arba terminis

d÷l natūralaus oro jud÷jimo, iš dalies d÷l papildomo oro srauto

darbinis sl÷gis iki 3 bar, veik-lioji medžiaga paskleidžiama ventiliatoriumi ar be jo gryna arba didel÷s koncen-tracijos tirpalo pavidalu

nereikia vandens, didelis našumas, mažos darbo są-naudos, nedidel÷s išlaidos ploto vie-netui, geras skvarbumas į sun-kiai prieinamas vietas, nenuplau-na lietus

negalima tikslingai nukreipti veiklio-sios medžiagos, la-bai priklauso nuo gamtinių sąlygų, būtinos apsaugin÷s priemon÷s, labai pavojingas greta augantiems au-galams ir aplinkai

138

Svarbesni purkštuvo techniniai reguliavimai yra tirpalo išpurškimo norma, purškimo

agregato važiavimo greitis, darbinis sl÷gis, purškimo aukštis, purkštukų tipas ir purškimo kampas

bei išpurkšto tirpalo skersinis pasiskirstymas. Lašelių susidarymą ir jud÷jimą įtakos jų dydis, greitis,

skridimo kelias ir atakos kampas, pasiekus apipurškiamą paviršių.

Apipurškiamų paviršių padengimo laipsnis priklausys ir nuo augalų apsaugos preparato arba

tirpalo fizinių bei cheminių savybių: koncentracija, klampumas, paviršiaus įtempimai ir pan.

Augalų apsaugos produktų išpurškimo kokyb÷ priklauso ir nuo apipurškiamų augalų lapų

dydžio, plaukuotumo, gyslotumo, vaško sluoksnio, pas÷lio tankumo bei aukščio.

Apipurškiamų paviršių padengimo laipsnis taip pat priklauso ir nuo v÷jo greičio, santykinio

oro dr÷gnumo, temperatūros bei termikos procesų.

8.1 pav. Faktoriai, įtakojantys augalų apsaugos produktų paskleidimo tolygumą

9. Augalų apsaugos mašinų klasifikacija

Pagal paskirtį augalų apsaugos mašinas galima suskirstyti į šias grupes:

- purkštuvai, kurie apipurškia dirvą arba augalus smulkiais nuodingo skysčio lašeliais;

- dulkintuvai, paskleidžiantys nuodingus miltelius ant medžių ir augalų, kurie yra aps÷sti kenk÷jų;

- fumigatoriai, kurie yra naudojami, norint įšvirkšti į žemę greitai garuojantį nuodingą skystį;

- beicavimo mašinos, skirtos sausam arba dr÷gnam s÷klų beicavimui.

Purkštuvai pagal j÷gos šaltinį būna:

� rankiniai;

Purkštuvas Augalų apsaugos preparatas /darbinis skiedinys

Apipurškiamasaugalas

Oras

Techniniai reguliavimai

- bendroji išpurškimo norma- važiavimo greitis- darbo sl÷gis- purškimo aukštis- purkštukų tipas ir purškimo

kampas- išpurkšto skysčio skersinio

pasiskirstymo tolygumas

Lašelių susidarymas irjud÷jimas

- lašelių dydis- lašelių greitis- skridimo kelias- atakos kampas

Apipurškiamo paviršiaus padengimo laipsnis

Fizin÷s ir chemin÷ssavyb÷s

- koncentracija- klampumas- paviršiniai įtempimai- sl÷gimas

Lapo paviršius

- dydis- plaukuotumas- gyslotumas- vaško

sluoksnis

Aukštis

Pas÷liotankumas

V÷jo greitis

Santykinisoro

dr÷gnumas

Temperatūra

Termika

139

� traktoriniai;

� automobiliniai;

� savaeigiai;

� aviaciniai.

Pagal paskirtį jie skirstomi į:

� lauko;

� sodo ir

� universalius.

Pagal purškimo būdą purkštuvai skirstomi į:

� hidraulinius;

� pneumohidraulinius;

� ventiliatorinius ir

� aerozolinius.

Dulkintuvai gali būti traktoriniai ir motoriniai.

Fumigatoriai būna traktoriniai ir rankiniai.

Beicavimo mašinos skirstomos į sauso, dr÷gno, skysto beicavimo ir universalias. Pagal

darbo principą beicavimo mašinos yra periodinio ir tolydaus veikimo.

10. Hidraulinių vamzdinių purkštuvų sandara

Pagrindin÷s purkštuvų dalys yra rezervuaras, siurblys, valdymo įrenginiai, filtrai, sija,

purkštukai, ženklintuvai, r÷mas. Dažniausiai naudojami universalūs hidrauliniai vamzdiniai lauko

purkštuvai.

Purkštuvas veikia taip (10.1 pav.). Siurblys (2) siurbia tirpalą iš rezervuaro per filtrą (1) ir

tiekia per išsivalantį sl÷gio linijos filtrą (3) į valdymo pultą ir hidraulinį maišiklį (5), redukciniu

vožtuvu (6) nustačius reikiamą sl÷gį, tirpalas iš valdymo pulto tiekiamas į purkštuvo siją su

purkštukais (11), per kuriuos išpurškiamas ant augalų. Tirpalo perteklius grįžtamosiomis linijomis

grįžta į rezervuarą.

Reikalavimai purkštuvų rezervuarams:

• lygus paviršius, užapvalinti kampai, atsparūs rūdijimui, lengvai išplaunami;

• nuožulnus dugnas su tirpalo išleidimo čiaupu ir gilia vonele jam surinkti;

• tirpalo lygio skal÷s padalos vert÷ – 50 l (gerai matoma);

• minimalus įpylimo angos skersmuo – 200 mm (iki 600 l talpos) ir 300 mm (> 600 l talpos);

• išimamas, gilus įpylimo angos sietas;

• 5% rezervuaro talpos rezervas;

140

• besisukantis plovimo purkštukas rezervuarui išplauti.

10.1 pav. Hidraulinio vamzdinio lauko purkštuvo schema: 1 – siurbimo linijos filtras; 2 –

siurb-lys; 3 – išsivalantis sl÷gio linijos filtras; 4 – grįžtamoji linija; 5 – hidraulinis maišiklis; 6 –

reduk-cinis vožtuvas, uždaromas veržiama spyruokle; 7 – uždarymo čiaupas; 8 – manometras; 9 –

purkš-tuvo sijos sekcijų valdymo čiaupai; 10 - redukcinis vožtuvas, uždaromas sraigtu; 11 – sija su

purkštukais

Siurblys siurbia tirpalą iš rezervuaro ir tiekia į skirstomąjį vamzdį su purkštukais. Jis turi

užtikrinti norimą tolygų tirpalo srautą ir pastovų darbinį sl÷gį bei reikiamą srautą hidrauliniam

maišikliui.

Reikalingas hidraulinio vamzdinio purkštuvo siurblio našumas, esant įprastai tirpalo

išpurškimo normai (iki 600 l/ha) ir maksimaliam leidžiamam darbiniam greičiui (iki 10 km/h)

apskaičiuojamas taip: prie 5-10 l/min kiekvienam darbinio pločio metrui pridedama 10%

rezervuaro talpos tirpalui maišyti, kai sl÷gis 5 bar.

Ventiliatorinio purkštuvo siurblio našumas: prie 10-15 l/min pridedama 10% rezervuaro

talpos tirpalui maišyti, kai sl÷gis 30 bar. Jei esamas siurblio našumas 15% mažesnis už reikiamą –

siurblys yra sugedęs. Labai sumaž÷jus siurblio našumui, pablog÷ja maišymo kokyb÷.

Stūmoklinis siurblys sudarytas iš korpuso su alkūniniu velenu, ant kurio užmauti

švaistikliai kilnoja stūmoklius (10.2 pav.). Stūmokliai slankioja cilindruose, virš kurių yra d÷žut÷ su

siurbimo ir sl÷gio vožtuvais bei sl÷gio išlyginimo įtaisu.

Privalumai:

- patvaresni, didelis sl÷gio diapazonas;

141

- mažiau d÷visi negu membraniniai siurbliai;

- didinant sl÷gį, našumas beveik nesikeičia;

- su kenksmingais tirpalais susiliečia tik nedidelis stūmoklių paviršiaus plotas.

Trūkumai:

- brangūs;

- sunkūs;

- didelių gabaritų;

- negalima užmauti ant traktoriaus galios tiekimo veleno;

- purškiant suspensijas ar esant vandenyje sm÷lio, labai d÷visi stūmokliai ir cilindrai;

- dirbant tuščiąja eiga gali būti pažeisti stūmokliai.

10.2 pav. Stūmoklinis siurblys: 1 – korpusas; 2 – alkūninis velenas; 3 – švaistiklis; 4 – pul-

savimų išlyginimo įtaisas sl÷gio linijoje; 5 – manometras; 6 – sl÷gio linija; 7 – sl÷gio vožtuvas; 8 –

stūmoklis; 9 – siurbimo vožtuvas; 10 – siurbimo linija

Membraninio (10.3 pav.) arba stūmoklinio membraninio (10.4 pav.) siurblio pagrindin÷

dalis – membrana, kuriai įsigaubiant ar išsigaubiant keičiasi kameros dydis. Membrana išgaubiama

arba įgaubiama kumšteliniu ar alkūniniu mechanizmu.

Privalumai:

1

2

3

4 5

6

7

8

9

10

142

10.3 pav. Membraninis siurblys: 1 – korpusas; 2 – alkūninis velenas; 3 – švaistiklis; 4 –

membrana; 5 – sl÷gio vožtuvas; 6 – sl÷gio linija; 7 – siurbimo linija; 8 – siurbimo vožtuvas

10.4 pav. Stūmoklinis - membraninis siurblys: 1 – korpusas; 2 – alkūninis velenas; 3 – švaistiklis; 4 – pulsavimų išlyginimo įtaisas sl÷gio linijoje; 5 – sl÷gio linija; 6 – tepalo įpylimo anga; 7 – mem-

brana; 8 – stūmoklis; 9 - sl÷gio vožtuvas; 10 – siurblio tvirtinimo kronšteinas

- nedaug sveria;

- mažai d÷visi, tod÷l nedidel÷s išlaidos priežiūrai ir remontui;

- gali kurį laiką dirbti tuščiomis;

- didelis sl÷gio diapazonas;

- did÷jant darbiniam sl÷giui, našumas sumaž÷ja nežymiai;

1

2

3

4

5

6

7

8

1

2

3

4

5 6

7

8

9

10

143

- galima purkšti bet kokios sud÷ties preparatus, nes visos judančios dalys yra uždarame

korpuse ir nesiliečia su purškiamuoju tirpalu.

Membraninių arba stūmoklinių – membraninių siurblių trūkumai:

- d÷l didelio savo ploto labai stipriai mechaniškai ir chemiškai veikiamos membranos;

- siurblio patvarumas labiausiai priklauso nuo membranos kokyb÷s.

Krumpliaratiniame siurblyje tirpalas pumpuojamas sukantis dviem krumpliaračiams,

esantiems korpuse. Viename korpuso šone yra siurbimo, kitame – sl÷gio angos.

Privalumai: nebrangūs, lengvi, nereikia siurbimo ir sl÷gio vožtuvų, lengva aptarnauti.

Trūkumai: labai d÷visi krumpliaračiai purškiant suspensijas arba patekus teršalams, did÷jant

sl÷giui, smarkiai maž÷ja našumas, labai svarbu vandens kokyb÷, negalima purkšti vario turinčių

preparatų, pavojinga dirbti tuščiąja eiga.

Sl÷gio pulsavimų išlyginimo įtaisai būtini visiems stūmokliniams, membraniniams ir

stūmokliniams-membraniniams purkštuvų siurbliams (10.5 pav.). Jie montuojami siurbimo ir sl÷gio

linijose arba tik sl÷gio linijoje. Įtaisas, montuojamas siurbimo linijoje, sudarytas iš plastmasinio

korpuso ir jš gaubiančios gumin÷s membranos. Sl÷gio linijoje esantis įtaisas sudarytas iš dviejų

plastmasinio arba metalinio korpuso dalių ir tarp jų įtaisytos membranos. Per ventilį virš

membranos pripučiama oro. Oro sl÷gis nurodomas siurblio instrukcijoje. Jis priklauso nuo purškimo

sl÷gio. Kai darbinis sl÷gis 1,5 - 3 bar, rekomenduojamas oro sl÷gis pulsavimų išlyginimo įtaise 0 - 1

bar, kai sl÷gis 3 - 15 bar, oro sl÷gis turi būti 1 - 3 bar, o dirbant 15 - 25 bar darbiniu sl÷giu – net 3 -

4 bar.

10.5 pav. Sl÷gio pulsavimų išlyginimo įtaisai purkštuvo siurblyje: 1 – ventilis; 2 - pulsavimų

išlyginimo įtaisas sl÷gio linijoje; 3 - pulsavimų išlyginimo įtaisas siurbimo linijoje

Maišiklis įtaisytas purkštuvo rezervuaro viduje ir maišo nuodingą tirpalą, kad dirbant, būtų

vienoda jo koncentracija (10.6 pav.). Maišikliai būna mechaniniai, hidrauliniai ir pneumatiniai.

Mechaniniai maišikliai būna mentiniai arba diskiniai. Hidrauliniuose maišikliuose tirpalas į

144

rezervuarą patenka per maišymo vamzdį, per inžektorinius maišymo purkštukus arba per vamzdį ir

inžektorinius purkštukus. Hidrauliniai maišikliai sukonstruoti taip, kad didžiąją dalį tirpalui maišyti

reikalingo srauto jie įsiurbia per inžektorinio maišymo purkštuko šonuose esančias skylutes.

Pavyzdžiui, jeigu į hidraulinį maišiklį siurblys tiekia 2 l/min srautą – A, tai iš rezervuaro įsiurbiama

apie 10 l (C) ir tirpalas maišomas jau 12 l/min srautu – B (10.6 pav.). Išmaišyti tirpalams pakanka 4

l/min srauto kiekvienam 100 l rezervuaro talpos, emulsijoms reikia 6 l/min srauto, suspensijoms –

net 8 l/min.

10.6 pav. Hidraulinis maišiklis: 1 – inžektorinis maišymo purkštukas; 2 – vamzdis; 3 – purkštuvo

rezervuaras

Valdymo pultu valdomas purkštuvo darbo procesas. Įprasta valdymo pulto įranga yra tokia (10.7

pav.):

• tikslus sl÷gio reguliatorius;

• manometras;

10.7 pav. Purkštuvo rankinio valdymo pultas: 1 – proporcinis redukcinis vožtuvas, uždaromas

sraigtu; 2, 3 ir 4 – grįžtamosios, sl÷gio ir maišymo linijos; 5 – filtras; 6 – redukcinis vožtuvas su

įveržiama spyruokle; 7 – sekcijos čiaupas; 8 – manometras; 9 – uždarymo čiaupas

• centrinis uždarymo čiaupas;

1

2

3

145

• skirstomojo vamzdžio sekcijų valdymo čiaupai su sl÷gio išlyginimo įtaisais;

• sl÷gio linijos filtras.

Sl÷gis purkštuvuose reguliuojamas redukciniais vožtuvais. Redukcinis vožtuvas gali būti

uždaromas įveržiama spyruokle (10.8 pav., a), tuomet sl÷gio dydis priklauso nuo vožtuvo

spyruokl÷s įveržimo. Kai redukcinis vožtuvas uždaromas sraigtu (10.8 pav., b) sumažinant angą,

per kurią tirpalas grįžta į rezervuarą, sl÷gio dydis priklauso nuo angos atidarymo laipsnio.

ab

10.8 pav. Redukciniai vožtuvai: a – uždaromas veržiama spyruokle; b – uždaromas sraigtu

Purkštuvo darbinis plotis susiaurinamas uždarant sekcijų valdymo čiaupus. Išjungus

purkštuvo sekcijas (10.9 pav., b), sl÷gio išlyginimo įtaisai palaiko pastovų sl÷gį, nes tirpalas

grąžinamas į rezervuarą. Pakeitus purkštukus, sl÷gio išlyginimo įtaisą būtina sureguliuoti.

10.9 pav. Skirstomojo vamzdžio sekcijų valdymo čiaupai: a – atidarytas; b - uždarytas

Traktorininkas dirbdamas turi lengvai pasiekti rankomis valdomą centrinį uždarymo čiaupą,

sekcijų čiaupus ir redukcinį vožtuvą, o manometrą gerai matyti. Labai patogu ir saugu juos valdyti

iš traktoriaus kabinos elektromagnetiniais vožtuvais (10.10 pav.). Svarbiausi veiksniai, lemiantys

tirpalo išpurškimo hektarui yra tikslus ir tolygus darbinis greitis ir išpurškimo norma. Kiekvienam

naudotojui labai svarbu tiksliai išmatuoti šiuos du rodiklius. Tam yra įvairūs važiavimo greičio ir

tirpalo išpurškimo normos matuokliai.

146

Purškimo kompiuteriai išmatuoja abu min÷tus rodiklius ir palaiko nustatytą reikiamą lygį

(10.11 pav.). Jie veikia taip. Į mikroprocesorių įvedama norima išpurkšti tirpalo norma (l/ha).

aa

b 4

10.10 pav. Distancin÷ purkštuvo valdymo įranga: a – purkštuvo valdymo pultas: 1 – grįžtamosios li-nijos; 2

– elektromagnetiniai skirstomojo vamzdžio sekcijų valdymo vožtuvai; 3 – elektromagneti-nis redukcinis

vožtuvas; 4 – manometras; b – valdymo pultas traktoriaus kabinoje: 1 – jungikliai sekcijų čiaupams valdyti;

2 – jungikliai tam tikroms funkcijoms įjungti (kair÷je – 2-3 pad÷čių čiau-pams valdyti, viduryje – valdyti

galinius purkštukus, dešin÷je – putų ženklintuvui valdyti); 3 – įtam-pos jungiklis; 4 – purškimo sl÷gio

reguliavimo jungiklis; 5 – jungiklis centriniam uždarymo čiaupui valdyti

1

2 3

4

1

2

3 5

147

Radarinis jutiklis matuoja važiavimo greitį ir siunčia duomenis į procesorių, kuris

apskaičiuoja reikiamą purškimo sl÷gį, kad būtų išlaikyta norima tirpalo išpurškimo norma.

Debitmatis matuoja išpurkšto tirpalo kiekį (l/min) ir perduoda duomenis procesoriui. Šis palygina

esamą ir norimą reikšmes ir siunčia reikiamas valdymo komandas reguliatoriui.

11 12 13 14 15 16

7 6 5 4 3 2 1

10.11 pav. Purškimo kompiuteris: 1 – klavišas automatiniam valdymo režimui įjungti; 2 – klavišas

agregato nuvažiuoto kelio rodmenims įjungti; 3 – klavišas išpurkšto skysčio rodmenims įjungti; 4 –

klavišas nupurkšto ploto rodmenims įjungti; 5 – klavišas skysčio kiekio rezervuare rodmenims

įjungti; 6 – klavišas purškimo agregato važiavimo greičio rodmenims įjungti; 7 – klavišas skysčio

išpurškimo normos rodmenims įjungti; 8 – ketvirtoji rodmenų eilut÷; 9 – trečioji rodmenų eilut÷; 10

– pagrindiniai rodmenys; 11 – rankinio valdymo režimo rodmuo; 12 – išorinio ryšio rodmuo; 13 –

įsp÷jamasis rodmuo; 14 – purkštuvo sijos statuso rodmuo; 15 – registracinis numeris; 16 -

daugiafunkciniai klavišai

Filtrai išvalo iš tirpalo smulkias priemaišas ir apsaugo, kad per greitai nesid÷v÷tų purkštuvo

siurblys, neužsikimštų vožtuvai ir purkštukai. Purkštuvuose gali būti šie filtrai (10.12 pav.): įpylimo

angos, siurbimo linijos, centrinis sl÷gio linijos, skirstomojo vamzdžio sekcijų ir purkštukų.

Purkštuvą lengviau naudoti papildomai įtaisius skirstomojo vamzdžio sekcijų filtrus. Tokį filtrą

sudaro korpusas ir į jį įstatytas sietelis arba plokštel÷s su 0,1 - 0,7 mm (100 - 25 akučių/coliui)

skylut÷mis. Patartina sekcijų filtrus pasirinkti smulkesnius už purkštukų filtrus.

Išsivalantis sl÷gio linijos filtras (10.13 pav.) sudarytas iš dviejų plastmasinio korpuso dalių,

sietelio 3, srautą nukreipiančio kūgio 4 ir sklend÷s 6. Skystis iš siurblio į filtrą tiekiamas sl÷gio

linija 1. Kūgis padidina skysčio tek÷jimo greitį ir nukreipia prie sietelio sienelių. Išvalytas skystis

9

8

10

148

sl÷gio linija 5 tiekiamas į valdymo pultą, o priemaišos bei neištirpę preparatų dalel÷s per sklendę 6

grįžtamąja linija 7 patenka atgal į rezervuarą. Sklend÷s dydis (nuo 3 iki 6 mm) parenkamas pagal

siurblio markę, didžiausią darbinį sl÷gį ir didžiausią visų purkštukų našumą. Užsiteršus filtrui,

tirpalas per apsauginį vožtuvą grįžtamąja linija 2 gali patekti atgal į rezervuarą.

Smulkiausias tur÷tų būti centrinis sl÷gio linijos filtras, kurio akučių dydis turi būti mažesnis

už naudojamų purkštukų angos skerspjūvio plotą. Stambiausias būna vandens pripylimo žarnos

filtras. Jo akučių dydis būna iki 20 mm. Preparatų bakelio filtro akučių dydis esti iki 1 mm, o

įpylimo angos sieto - 0,5…2 mm. Rekomenduojamas įvairių filtrų akučių skaičius pateikiamas 2

lentel÷je.

10.12 pav. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo filtrų sistema: 1 – išsivalantis filtras; 2 – siurbimo

linijos filtras; 3 – purkštukų filtrai; 4 – sekcijos filtras; 5 – sl÷gio linijos filtras

10.13 pav. Išsivalantis sl÷gio linijos filtras: 1, 5 – sl÷gio linijos; 2, 7 – grįžtamosios linijos;

3 – sietelis; 4 – kūgis; 6 – sklend÷

149

10.1 lentel÷. Rekomenduojamas įvairių filtrų akučių skaičius viename colyje

Purkštukų dydis

Siurbimo linijos

Išsivalantis

Sl÷gio linijos

Sekcijų

Purkštukų

01, 015, 02 50 100 100 100 100 025, 03 50 80 80 80 80 04, 05, 06, 08 30 80 50 50 50

Purkštuvo sijos paskirtis – darbo metu laikyti purkštukus lygiagrečiai apipurškiamam

paviršiui, kad išpurkštas tirpalas pasiskirstytų tolygiai. Sija būna metalin÷ arba plastmasin÷,

sudaryta iš kelių šarnyriškai tarp savęs sujungtų 3 - 4 m pločio dalių (10.14 pav.).

a

I II

b c

10.14 pav. Purkštuvo sija: a – bendras vaizdas: I – transportavimo pad÷tyje; II – darbin÷je pad÷tyje:

1 – purkštuvo prikabinimo įtaisas; 2 – purkštuvo rezervuaras; 3 – ratai; 4 – sijos sekcijos; b – sija iš

plieninio lovinio profilio: 1 – sija; 2 - purkštukas; c – erdvin÷s konstrukcijos sija iš aliuminio: 1 –

sija; 2 – purkštukai; 3 – skirstomasis vamzdis

1 2 3

4

1

2

1

2

3

150

Purkštukai tiesiog ant purkštuvo sijos ar prie jos pritvirtinto skirstomojo vamzdžio

montuojami apkabomis 0,5 m atstumu po vieną arba galvut÷se po tris ar keturis su įvairių matmenų

skylut÷mis. Tuomet, norint pakeisti antgalius ir išpurškimo normą, užtenka galvutes pasukti vienu

trečdaliu ar ketvirtadaliu apskritimo ir įjungti kitus purkštukus. Priklausomai nuo apipurškiamų

augalų aukščio, sija gali būti kilnojama vienu, dviem hidrauliniais cilindrais arba lyniniu suktuvu.

Turi būti galimyb÷ keisti purkštuvo sijos aukštį iki apipurškiamo paviršiaus nuo 0,40 iki 2 m. Kad

sija nesvyruotų dirbant nelygiame lauke, ji prilaikoma svyravimų slopinimo įtaisais (10.15 pav.).

a

b

10.15 pav. Purkštuvo sijos pakabinimo ir svyravimų slopinimo įtaisai: a – horizontalioje

plokštumoje: 1 – sija; 2 – trapecinis pusr÷mis; 3 – purkštuvo r÷mas; 4 – sijos pakabinimo taškas; 5 –

sijos mas÷s centras; 6 – spyruokliuojantys elementai; 7 – slopinantys elementai; b – vertikalioje

plokštumoje: 1 – sija; 2 – spyruokliuojantys ir slopinantys elementai; 3 - šarnyras

Išpurkšto tirpalo išilginis pasiskirstymas labai priklauso nuo purkštuvo sijos horizontalių

svyravimų, taip pat nuo važiavimo greičio ir lauko lygumo. Didesn÷s kaip 12 m darbinio pločio

purkštuvo sijos tur÷tų būti su svyravimų slopinimo įtaisais ir kab÷ti laisvai. Kalvotoje vietov÷je

patartina naudoti purkštuvą su sijos pad÷ties fiksavimo mechanizmu. Naudojant 110° ar 120°

purškimo kampo purkštukus, atstumas iki apipurškiamo paviršiaus turi būti 0,40 - 0,60 m

(optimalus 0,50 m). Labai svarbu tiksliai nustatyti purškimo aukštį, nes jau 0,10 m aukščiau pak÷lus

1 1

2

4 3

5

6 7

2 1

3 1

151

purkštuvo siją, lašelių pav÷jui gali būti nunešama dvigubai daugiau. Jei purkštuvo sija platesn÷ kaip

20 m, reik÷tų naudoti 80° purškimo kampo purkštukus, kurių optimalus purškimo aukštis 0,75 m.

Nuo purkštukų labai priklauso augalų apsaugos preparatų paskleidimo tolygumas. Jie taip

pat skirstomi į daugelį rūšių:

•pagal paskirtį: ištisinio ir juostinio purškimo bei plovimo;

• pagal veikimo principą: hidrauliniai, pneumohidrauliniai ir rotaciniai;

• pagal konstrukciją hidrauliniai purkštukai skirstomi į plyšinius, skylinius ir deflektorinius.

Plyšiniai purkštukai būna standartiniai, universalieji, su dozatoriumi (pav÷jui nunešama

mažai lašelių), inžektoriniai. Pagal srautų skaičių: viensraučiai ir dvisraučiai. Plyšiniai purkštukai

būna simetriško ir asimetriško srauto.

Skyliniai purkštukai būna vienskyliai ir daugiaskyliai. Vienskyliai purkštukai būna

standartiniai ir inžektoriniai, pilnavidurio arba tuščiavidurio kūgiško srauto, o daugiaskyliai – trijų,

penkių, šešių, aštuonių skylių.

Rotaciniai purkštukai būna l÷kštiniai ir būgniniai.

Pneumohidrauliniai būna su oro tiekimu iš viršaus ar iš šono.

• pagal purškimo kampą: 65, 80, 90, 110, 120, 150°;

• pagal našumą: 01, 015, 02, 025, 03, 04, 05, 06, 08, 09.

Standartinį arba universalų plyšinį purkštuką sudaro korpusas su momentiniu uždarymo

vožtuvu, filtras, antgalis ir greitajung÷ veržl÷ (10.16 pav.). Plyšinio purkštuko antgalis – tai

keramin÷, plienin÷, plastmasin÷ ar žalvarin÷ įvor÷ su plyšiu, įpresuota į plastmasinį spalvotą

korpusą. Įvor÷s medžiagą patartina rinktis priklausomai nuo panaudojimo srities ir apimties.

a b

10.16 pav. Hidraulinis purkštukas: a – momentinis uždarymo vožtuvas uždarytas; b – atidarytas: 1 –

korpusas su momentiniu uždarymo vožtuvu; 2 – filtras; 3 – antgalis; 4 – greitajung÷ veržl÷

44 33

11 22

152

Purkštuko antgalio ir greitajung÷s veržl÷s spalva rodo plyšio dydį: oranžin÷ – 01, žalia –

015, geltona – 02, violetin÷ – 025, m÷lyna – 03, raudona – 04, ruda – 05, pilka – 06, balta - 08.

Purkštukai žymimi pagal ISO standartą. Pavyzdžiui, LU 120 – 04S reiškia: LU – purkštuko tipas,

šiuo atveju - Lechler universalus; 120 – purškimo kampas, 03 – purkštuko našumas, šiuo atveju –

0,3 amerikietiško galono per minutę esant 40 psi sl÷giui (1 amerikietiškas galonas = 3.7854 l, o 1

psi = 0,0703 bar, šiuo atveju 1,136 l/min, kai sl÷gis 2,81 bar); S – antgalio įvor÷ pagaminta iš

specialaus nerūdijančio plieno (raid÷ „C“ rodo, kad įvor÷ keramin÷).

Standartinis arba universalus plyšinis plokščiasrautis purkštukas (10.17 pav.) visuotinai

naudojamas, nebrangus. Keičiant sl÷gį tirpalą galima išpurkšti smulkiais, vidutiniais ir stambiais

lašeliais. Galima purkšti esant v÷jo greičiui iki 3 m/s. Tirpalas dozuojamas ir išpurškiamas per plyšį.

10.17 pav. Universalaus plyšinio plokščiasraučio purkštuko antgalis

Plyšiniuose mažo lašelių nunešimo purkštukuose (10.18 pav.) yra papildomas pirminis

purkštukas (dozatorius), kuris suformuoja plokščią srautą. Taip sumažinamas nepageidaujamų

smulkių lašelių, kurie gali būti nunešti pav÷jui ar išgaruoti, kiekis. Išpurkšto tirpalo lašelių pav÷jui

nunešama iki 5 kartų mažiau, negu įprasta ir galima dirbti, kai v÷jo greitis iki 5 m/s. Pirminis

purkštukas (dozatorius), kurio kiaurym÷s skerspjūvio plotas yra mažesnis už purkštuko antgalio

plyšio plotą, šiek tiek sumažina sl÷gį, tirpalas išpurškiamas stambesniais lašeliais ir gerokai mažiau

ddoozzaavviimmaass iiššppuurršškkiimmaass

153

susid÷vi pagrindinis purkštuko antgalio plyšys. Be to, jis būna iki 50 proc. didesnis, negu įprastų

plyšinių purkštukų, tod÷l rečiau užsikemša.

10.18 pav. Mažo lašelių nunešimo purkštuko antgalis: 1 – dozatorius; 2 – purkštuko antgalis

Inžektoriniai plyšiniai plokščiasraučiai purkštukai (10.19 pav.) veikia čiurkšlinio siurblio

principu. Purkštuko į÷jimo angoje sl÷gis siekia 8 bar, tirpalas dideliu greičiu patenka į inžektorių ir

per korpuso šonuose esančias skylutes įsiurbia orą. Skirtingai nuo kitų purkštukų, tirpalas

išpurškiamas ne lašeliais, o pūslel÷mis, nes purkštuko korpuse įsiurbtas oras susimaišo su tirpalu.

Jis per purkštuko antgalį išpurškiamas tik apie 2 bar sl÷giu stambesn÷mis ir sunkesn÷mis

pūslel÷mis, sumaž÷ja jų nunešimo pav÷jui pavojus, galima dirbti esant v÷jo greičiui net iki 7 m/s.

Nepažeisdamos vaškinio sluoksnio, pūslel÷s priglunda prie lapo paviršiaus ir tik tuomet, kai

paviršiaus įtempimas būna per didelis, sprogsta. Šitaip apipurškiamas paviršius padengiamas geriau.

Inžektoriniai purkštukai yra gana universalūs: labai gerai tinka herbicidams, fungicidams,

insekticidams ir akaricidams, taip pat augimo aktyvatoriams bei skystoms mineralin÷ms trąšoms

išpurkšti. Naudojant inžektorinius purkštukus, pailg÷ja purkštuvų naudojimo trukm÷, nes galima

dirbti esant didesniam v÷jo greičiui, purkšti preparatų mišinius arba preparatus ir skystas

mineralines trąšas. Be to, reikia mažiau investicijų, lyginant su pneumohidrauliniais purkštuvais,

mažiau lašelių nunešama pav÷jui, mažiau d÷visi, gali dirbti 2 – 20 bar sl÷giu (optimalus darbinis

sl÷gis – 5-8 bar).

Inžektoriniai plyšiniai plokščiasraučiai purkštukai būna sud÷tiniai ir kompaktiški.

Kompaktiški inžektoriniai purkštukai dar skirstomi į didelio ir mažo sl÷gio. Kompaktiškuose

1

2

154

didelio sl÷gio inžektoriniuose purkštukuose oras įsiurbiamas per korpuso šonuose esančias skylutes

(10.19 pav., a), o mažo sl÷gio – iš apačios (10.19 pav., b).

Kompaktiškų mažo sl÷gio inžektorinių plyšinių plokščiasraučių purkštukų privalumai:

• trumpesnis ir tvirtesnis korpusas;

• inžektorių, kurio pad÷tis fiksuota, lengvai galima išimti be jokių įrankių;

• optimalus darbinis sl÷gis daug mažesnis (1,5-3 bar);

• nebrangus.

a b

10.19 pav. Kompaktiškų inžektorinių plyšinių plokščiasraučių purkštukų antgaliai: a – didelio sl÷gio; b – mažo sl÷gio

Sud÷tinį inžektorinį purkštuką TurboDrop® (10.20 pav.) sudaro adapteris, greitajung÷s

veržl÷s, dozavimo plokštel÷, inžektorius, maišymo ir skysčio pulsavimų slopinimo kameros,

guminis sandariklis ir angalis. Per adapterį 1 šiuos purkštukus galima prijungti prie bet kokių

greitajungių veržlių 2. Į inžektorių 4 per dozavimo plokštelę 3 išpurškiamas apskritas srautas. Oras

įsiurbiamas per inžektoriaus šonuose esančias skylutes. Oras ir skystis maišomi kameroje 5.

Skysčio sūkuriavimas sumažinamas plačiausioje maišymo kameros zonoje 6, o pulsavimai yra

slopinami žiedin÷je kameroje 7. Per purkštuko antgalį 8 išpurškiamas homogeniškas skysčio ir oro

mišinys. Anksčiau purkštuke susl÷gtas oras, ištek÷damas per antgalį labai išsiplečia, padidina

155

lašeliu (pūslelių) jud÷jimo greitį ir tuo pačiu jų įsiskverbimo į lapiją galimybes. Stambesn÷s ir

sunkesn÷s pūslel÷s mažai jautrios nunešimui pav÷jui, tod÷l greitai pasiekia apipurškiamą paviršių ir

sprogsta gerai jį padengdamos. Purkštuko našumas priklauso tik nuo dozavimo plokštelių. Antgalis,

šiuo atveju, neturi jokios įtakos. Sud÷tiniame inžektoriniame purkštuke gali būti naudojami bet

kokie plyšiniai, skyliniai ar deflektoriniai antgaliai. Kadangi susimaišius su oru padid÷ja skysčio

tūris, tai purkštuko antgalio kiaurym÷s skerspjūvio plotas turi būti didesnis už inžektoriaus

kiaurym÷s plotą (minimum du kartus).

10.20 pav. Sud÷tinis inžektorinis purkštukas TurboDrop®: 1 – adapteris; 2 ir 9 – greitajung÷s

veržl÷s; 3 – dozavimo plokštel÷; 4 – inžektorius; 5 – maišymo kamera; 6 – guminis sandariklis; 7 –

skysčio pulsavimų slopinimo kamera; 8 – antgalis

Papildomi sud÷tinių inžektorinių purkštukų privalumai:

- dviejų dalių (inžektorius ir antgalis) modulin÷ konstrukcija, teoriškai leidžianti pasiekti

bet kokią srauto formą ir lašelių dydį. Kuo didesn÷ angalio kiarym÷, tuo didesni išpurškiamo

skysčio lašeliai. Patentuota dozavimo plokštel÷ užtikrina patikimą purkštuko darbą ir kai antgalio

kiaurym÷ būna daug didesn÷ už inžektoriaus kiaurymę;

- labai platus darbinio sl÷gio diapazonas (1 – 35 bar), tod÷l yra didel÷s galimyb÷s reguliuoti

purkštukų našumą, o kartu ir skysčio išpurškimo normą. Patentuotos dozavimo plokštel÷s ir

žiedin÷s skysčio pulsavimų slopinimo kameros d÷ka lašelių spektras visame sl÷gio diapazone būna

pastovesnis negu purškiant kompaktiškais inžektoriniais purkštukais;

- plačios panaudojimo galimyb÷s. Siekiant optimizuoti išpurškiamo skysčio srautą ar purš-

kimo charakteristiką, t. y. lašelių dydį, prie to pačio inžektoriaus galima montuoti bet kurį angalį.

156

Pavyzdžiui, javuose, purškiant nuo varpų ligų, universalių plyšinių plokščiasraučių purkštukų

antgalius galima pakeisti labiau tinkamais skyliniais kūgiško srauto. Kadangi inžektorius lieka tas

pats, purkštuko našumas ir darbinis sl÷gis nesikeičia;

- universalumas. Universalios greitajung÷s veržl÷s d÷ka inžektorių galima montuoti bet

kokio tipo purkštukų laikikliuose, o angalius galima naudoti ir atskirai, t.y. kaip paprastus

purkštukus;

- paprasta priežiūra. Kadangi sud÷tiniai inžektoriniai purkštukai yra didesni ir masyvesni

negu kompaktiškieji, juos lengvai galima išardyti, nenaudojant jokių įrankių;

- didelis ilgaamžiškumas. Sud÷tinių inžektorinių purkštukų gamyboje naudojama

d÷v÷jimuisi atspari plastmas÷ POM ir ypač kieta rožin÷ aliuminio oksido keramika.

Dvisrautis plyšinis purkštukas – tai specialus purkštukas smulkialašiam purškimui (10.21

pav.). Dvigubas plokščias srautas purškiamas važiavimo kryptimi 30° pirmyn ir atgal. Dirbant

pasiekiamas geras ir vertikalių paviršių (pvz., stiebų, varpų) padengimas. Ypač gerai tinka

kontaktiniams ar (dalinai) sisteminiams fungicidams išpurkšti.

a b

10.21 pav. Dvisrautis plyšinis purkštukas: a – bendras vaizdas; b – skysčio srautų išsid÷stymo

schema

Greitajungiai laikikliai TwinSprayCap (10.22 pav.) sukurti, siekiant suderinti inžektorinių

purkštukų privalumus mažinant išpurkšto skysčio lašelių nunešimą pav÷jui ir dvisrautį purškimą,

užtikrinantį geresnį apipurškiamų paviršių padengimą. Laikiklis sudarytas iš dviejų dalių. Jis

lengvai išardomas, ištraukiant fiksatorių, ir tinka visiems purkštukams, kurių išorinis skersmuo 8

arba 10 mm. Dvigubas plokščias srautas purškiamas važiavimo kryptimi 30° pirmyn ir atgal.

Siekiant optimalaus išpurškiamo skysčio skersinio pasiskirstymo, purkštukų pad÷tis fiksuojama

automatiškai. Panaudojimo sritys:

- ypač tinka kontaktiniams, (dalinai) sisteminiams augalų apsaugos preparatams išpurkšti;

- javų varpoms apipurkšti;

- daržininkyst÷je;

157

- piktžol÷ms naikinti;

- juostiniam purškimui.

10.22 pav. Greitajungis laikiklis TwinSprayCap

Deflektorinis plokščiasrautis purkštukas – tai keraminis ar plastmasinis vamzdelis, kurio

vienas galas baigiasi įpjova ir skydeliu – deflektoriumi (10.23 pav.). Jo purškimo kampas iki 140°,

labai retai užsikemša. Purškiant 1 - 2 bar sl÷giu, pav÷jui nunešama labai nedaug lašelių. Purkštukas

ypač gerai tinka dirviniams herbicidams išpurkšti. Taip pat jį patartina naudoti purškimo

vamzdžiuose išpurškiant skystas mineralines trąšas.

10.23 pav. Deflektoriniai plokščiasraučiai purkštukai

Plyšiniai asimetriško srauto purkštukai gali būti paprasti (pvz., Lechler OC) ir

inžektoriniai (pvz., Lechler IS). Paprastuose asimetriško srauto purkštukuose (10.24 pav., a ir b)

plyšys yra šone, o skystis išpurškiamas 90º kampu. Jie gaminami iš žalvario arba nerūdijančio

plieno. Rekomenduojamas darbinis sl÷gis 1,5 – 2,5 bar. Pagal išpurškiamo srauto plotį šie

purkštukai skirstomi į trumpačiurkšlius ir ilgačiurkšlius. Trumpačiurkšliais purkštukais išpurškiamo

158

srauto plotis būna nuo 1,2 iki 2,5 m, o ilgačiurkšlių – net 6 – 8 m. Išpurškiamo srauto plotis

priklauso nuo purkštukų nustatymo kampo, kuris gali būti nuo 25 iki 45º.

Trumpačiurkšliai asimetriško srauto purkštukai gali būti naudojami:

- pakraščių purškimui (10.24 pav., c) ir vamzdinių purkštuvų užgriebio pločiui padidinti (10.24

pav., d);

- herbicidams juostomis išpurkšti soduose ir vynuogynuose;

- herbicidams po lapais išpurkšti kaupiamųjų augalų pas÷liuose (pvz., runkelių, šparagų).

Ilgačiurkšliai asimetriško srauto purkštukai naudojami lietinimui bei jojimo maniežams dr÷kinti.

Jie montuojami sijos galuose. Skystis į purkštukus gali būti tiekiamas atskirais arba jau esančiais

vamzdynais, įrengiant T pavidalo atsišakojimus. Svarbu, kad purkštuvas tur÷tų pakankamo našumo

siurblį, nes dviems ilgačiurkšliams purkštukams papildomai reikia apie 80 l/min srauto.

a b

c d

10.24 pav. Plyšiniai asimetriško srauto purkštukai ir jų darbo schemos: a – trumpačiurkšlis; b –

ilgačiurkšlis; c – purškiant pakraščius ar išilgai atvirų vandens telkinių; d – siekiant padidinti

vamzdinių purkštuvų užgriebio plotį

Inžektoriniais asimetriško srauto purkštukais (10.25 pav., a) skystis išpurškiamas 80º

kampu, t. y. 20º nuo simetrijos ašies į vieną pusę ir 60º į kitą (10.25 pav., b). Jie gaminami iš

plastmas÷s nuo 02 iki 06 dydžio. Rekomenduojamas darbinis sl÷gis purškiant herbicidus nuo 3 iki 8

bar. Inžektoriniai asimetriško srauto purkštukai gali būti naudojami:

- juostoms ir augalų eil÷ms apipurkšti bei ištisiniam purškimui kartu su ID purkštukais,

montuojant sijos galuose;

- purkšti ištisai išilgai atvirų vandens telkinių apsauginių juostų arba lauko pakraščių;

- jautrių, greta augančių augalų apsaugai;

- herbicidams išpurkšti po kaupiamųjų augalų lapais;

- herbicidams išpurkšti soduose, vynuogynuose ir medelynuose;

159

- ventiliatoriniuose purkštuvuose plokščiam srautui riboti (pirmas ir paskutinis purkštukai).

Firmos „Lechler“ inžektoriniai asimetriško srauto purkštukai IS 80 yra pripažinti Vokietijos

federalin÷je biologin÷je tarnyboje (BBA) kaip 90% nuostolius mažinanti purškimo priemon÷.

a

b

10.25 pav. Inžektorinis asimetriško srauto purkštukas ir jo darbo schema: a – bendras vaizdas; b –

išpurškiamo skysčio srautas

Rotaciniame l÷kštiniame purkštuke (10.26 pav.) tam tikro dydžio tirpalo srautas tiekiamas

ant besisukančios l÷kšt÷s su dantytais kraštais. Išcentrin÷s j÷gos veikiamas tirpalas paskleidžiamas

vienodo dydžio lašeliais, kurių dydis priklauso nuo l÷kšt÷s sūkių dažnio, jos skersmens ir tiekiamo

srauto dydžio.

Rotacinis būgninis purkštukas (10.27 pav.) sudarytas iš cilindrinio metalinio tinklelio,

besisukančio apie tuščiavidurį veleną. Tinklelį suka oro perdavos sraigtas. Tirpalas tiekiamas į

tuščiavidurį veleną ir per rutulinį uždarymo vožtuvą patenka ant besisukančio tinklelio, kuris ir

paskleidžia jį smulkiais lašeliais, kurių dydis priklauso nuo tinklelio skylučių dydžio ir sūkių

dažnio.

160

Tinklelio sūkių dažnis priklauso nuo oro perdavos sraigto skersmens ir menčių formos,

purkštukų nustatymo kampo ir montavimo vietos, skridimo greičio, tirpalo išpurškimo normos ir

skraidomojo aparato tipo.

10.26 pav. Rankinis purkštuvas su rotaciniu l÷kštiniu purkštuku: 1 – preparatų bakelis; 2 –

preparatų bakelio kamštis; 3 – purkštukas; 4 – elektros variklis; 5 – korpusas; 6 – l÷kšt÷

10.27 pav. Rotacinis būgninis purkštukas: 1 – skysčio tiekimo vamzdis; 2 – rutulinis vožtuvas; 3 –

žiedas su purkštukais; 4 – skirstomasis vamzdis; 5 – būgnas su tinkleliu; 6 - sraigtas

161

Plyšiniai plokščiasraučiai purkštukai juostiniam purškimui (10.28 pav., a) d÷l specialios

konstrukcijos išpurkšto tirpalo lašeliai apipurškiamame ruože pasiskirsto tolygiai, tod÷l kokybiškai

purškia ir esant 1 bar sl÷giui. Galima apipurkšti labai siaurus ruožus (10 – 25 cm). Šie purkštukai

naudojami purkštuvuose arba montuojami ant s÷jamųjų (10.28 pav., b) bei tarpueilių kultivatorių

(10.28 pav., c). Tikslaus išpurkšto srauto apribojimo d÷ka augalų apsaugos preparatų nuostoliai yra

minimalūs.

a b c

10.28 pav. Plyšinis plokščiasrautis purkštukas juostiniam purškimui: a – bendras vaizdas; b –

s÷jamoji su įranga juostiniam purškimui; c – tarpueilių kultivatorius su įranga juostiniam

purškimui

Plačiasraučiai purkštukai (10.29 pav.) yra skirti tausojančiam augalų lietinimui bei fermų

dezinfekavimui. Šie purkštukai skystį išpurškia plačiu srautu, labai smulkiais lašeliais. Jie

gaminami iš lengvo metalo.

a b

10.29pav. Plačiasrautis purkštukas: a – bendras vaizdas; b – purškiamo srauto vaizdas

Plyšiniai (10.30 pav., a) arba skyliniai plovimo mašinų purkštukai (10.30 pav., b)

gaminami iš atsparaus dilimui, specialiai apdirbto nerūdijančio plieno. Skysčio ištek÷jimo kiaurym÷

yra apsaugota nuo mechaninių pažeidimų. Šių purkštukų purškimo kampas gali būti 0º, 15º, 25º ir

40º.

162

Plovimo purkštukai gali būti daugiaskyliai pilnavidurio kūgiško srauto ir besisukantys.

Daugiaskylių pilnavidurių kūgiško srauto plovimo purkštukų (10.31 pav., a) purškimo kampas 120º

arba 240º. Jie gaminami iš nerūdijančio plieno arba plastmas÷s. Naudojami augalų apsaugos

preparatų pakuot÷ms ir mažesniems (skersmuo iki 1,2 m) rezervuarams plauti. Pesticidų pakuot÷ms

plauti naudojami įvairūs besisukantys plovimo purkštukai (10.31 pav., b, c, d ir e). Jų purškimo

kampas gali būti nuo 300º iki 360º. Jie yra gaminami iš plastmas÷s, nerūdijančio plieno arba

teflono.a

b

10.30 pav. Purkštukai plovimo mašinoms: a – plyšiniai plokščiasraučiai; b – skyliniai, pilnavidurio

kūgiško srauto

a b c d e

10.31 pav. Plovimo purkštukai: a – daugiaskylis, pilnavidurio kūgiško srauto; b – besisukantis, su rimties

pad÷timi; c – besisukantis, su slydimo guoliu; d – besisukantis, su rutuliniu guoliu; e – besisukantis, iki 3 m

skersmens rezervuarams plauti

163

Ankstyvajam tręšimui tinka universalūs plyšiniai plokščiasraučiai, deflektoriniai bei

stambialašiai (su dozatoriumi) ir inžektoriniai purkštukai. V÷lesniam tręšimui naudojami specialūs

daugiaskyliai purkštukai, laistomosios žarnos arba purškimo vamzdžiai.

10.2 lentel÷. Įvairių purkštukų tinkamumas skystoms mineralin÷ms trąšoms išpurkšti

Plyšiniai Deflekto-

riniai

Skyliniai

inžektoriniai Su dozato-

riumi

universa-

lūs

standar-

tiniai

kūgiško

srauto

daugia-

skyliai

ID IDK AD LU ST FT ITR FL

+ +

(2,0-3.5)

+ +

(1,5-2,5)

+ +

(1,5-2,5)

+ +

(1,5-2,0)

+

(2)

+

(1-2)

+ +

(3-5)

+ +

(1-5)

+ + labai gerai tinka

+ gerai tinka

(1-2) optimalus darbinis sl÷gis, bar

Daugiaskyliai purkštukai (10.32 pav.) skystas mineralines trąšas išpurškia labai stambiais

lašeliais. Jie gaminami iš nerūdijančio plieno arba plastmas÷s. Darbinis sl÷gis nuo 1 iki 5 bar, o

našumas keičiamas parenkant nerūdijančio plieno plokštelę su atitinkamo dydžio kiauryme ir

reguliuojant sl÷gį.

a b c d

10.32 pav. Daugiaskyliai purkštukai: a – triskylis; b – penkiaskylis Lechler FL; c – penkiaskylis

Hardi Quintastream; d - aštuonskylis

Laistomosios žarnos ant purkštuvo skirstomojo vamzdžio montuojamos vietoje purkštukų

arba prie specialių T formos laikiklių (10.33 pav.). Šiuo atveju nenudeginami viršutiniai augalų

164

lapai, mažesn÷ priklausomyb÷ nuo oro sąlygų. Konstrukcija – tvirta, paprasta, lengvai montuojama.

Konstrukcijos ilgis apie 0,80 m, o atstumas tarp žarnų 0,25 arba 0,50 m.

10.33 pav. Laistomosios žarnos

Naudojant purškimo vamzdžius nenudeginami viršutiniai augalų lapai, trąšos

paskleidžiamos bei dozuojamos tolygiai ir tiksliai (10.34 pav.). Purškimo vamzdžius lengva

montuoti (kas 0,5 m), mažas pasipriešinimas darbo metu, konstrukcija atspari smūgiams, lengva. Į

pas÷lį apie 0,75 m ilgio purškimo vamzdžiai turi įsiskverbti mažiausiai 0,35 m. Maksimalus

važiavimo greitis priklauso nuo pas÷lio tankumo ( 8 km/h). Jei važiuojama per greitai, purkštukai

gali nesiekti pas÷lio ir apipurkšti viršutinius augalų lapus. Kai purškimo vamzdis vertikalus, srautas

turi būti nukreipiamas 30° kampu pirmyn, kad, atsilenkus vamzdžiui, būtų purškiama žemyn.

Preparatų supylimo sistema greitai ir tolygiai paskirsto preparatus purkštuvo rezervuare

bei garantuoja saugų darbą (10.35 pav.). Graduotas preparatų bakelis montuojamas patogioje

vietoje, tod÷l nereikia papildomo matavimo indo. Bakelyje įtaisytu besisukančiu plovimo purkštuku

patogu išplauti preparatų tarą.

Purkštuvų hidrauline sistema išskleidžiama ir reikiamu aukščiu nustatoma purkštuvo sija,

keičiamas ventiliatoriaus sūkių dažnis. Ją sudaro prie traktoriaus hidraulin÷s sistemos prijungtas

skirstytuvas, alyvos vamzdeliai, žarnos, hidrauliniai cilindrai ir hidrauliniai varikliai.

165

a b

10.34 pav. Purškimo vamzdžiai: a – lenktas: 1 – tarpin÷; 2 – greitajung÷s veržl÷s; 3 – žarnos įmova;

4 – spaustukai; 5 – spyruokl÷; 6 – žarna; 7 – vamzdis; 8 – alkūn÷; 9 – greitajung÷ įmova; 10 –

filtras; 11 – tarpin÷; 12 – deflektorinis purkštukas; b – tiesus

10.35 pav. Preparatų supylimo sistema: 1 – preparatų bakelis; 2 – plovimo purkštukas

1

2

166

11. Hidraulinių vamzdinių purkštuvų nustatymas, valymas ir priežiūra

Norint teisingai ir tiksliai nustatyti purkštuvą reikia žinoti šiuos veiksnius:

- važiavimo (darbinį) greitį km/h;

- purkštuvo užgriebio plotį m arba purkštukų skaičių vnt/m;

- augalų apsaugos preparato išpurškimo normą l/ha;

- visų purkštukų našumą l/min.

Tikrasis važiavimo (darbinis) greitis, išmatavus laiką, per kurį traktorius pastoviais sūkiais

nuvažiuoja tam tikrą atstumą (pvz., 100 m), apskaičiuojamas taip:

v = t

l6,3, km/h.(1)

Čia:3,6 – konstanta;

l – nuvažiuotas atstumas, m;

t – išmatuotas laikas, s.

Reikiamą važiavimo (darbinį) greitį, kai kiti veiksniai yra žinomi, galima apskaičiuoti taip:

v = NB

Q600, km/h.(2)

Čia:Q – visų purkštukų našumas, l/min.;

B – purkštuvo užgriebio plotis, m;

N – tirpalo išpurškimo norma, l/ha;

600 - konstanta.

Tirpalo išpurškimo norma tikrinama prieš darbų sezono pradžią bandomojo purškimo metu

(pas÷lyje):

- rezervuarą pripildome vandeniu iki tam tikros žym÷s;

- pasirinkta pavara pastoviais variklio ir j÷gos veleno sūkiais bei darbiniu sl÷giu purškiant

nuvažiuojamas 100 m ilgio bandomasis kelias;

- iki žym÷s matavimo indu pripildant purkštuvo rezervuarą išmatuojamas išpurkštas vandens kiekis.

Tirpalo išpurškimo norma į hektarą apskaičiuojama taip:

N = Bl

Qs10000, l/ha.(3)

167

Čia:Qs – sunaudotas vandens kiekis, l;

l - bandomojo kelio ilgis, m;

B - purkštuvo užgriebio plotis, m;

10000 - konstanta.

Kai tiksliai žinomas tikrasis važiavimo (darbinis) greitis, paprasčiau purkštuvą patikrinti

išmatuojant atskirų purkštukų našumą per minutę:

- į matavimo indus atskirai surenkamas keleto purkštukų per minutę išpurkštas tirpalas;

- apskaičiuojamas vidurkis, t.y. vidutinis vieno purkštuko našumas l/min.

Tirpalo išpurškimo norma l/ha apskaičiuojama taip:

N = vB

nqv600, l/ha.(4)

Čia:qv - vidutinis vieno purkštuko našumas, l/min;

n - purkštukų skaičius, vnt.;

B - purkštuvo užgriebio plotis, m;

v - tikrasis važiavimo (darbinis) greitis, km/h;

600 – konstanta.

Žinant tirpalo išpurškimo normą, purkštuvo darbinį plotį ir tikrąjį važiavimo (darbinį) greitį,

visų purkštukų našumą galima apskaičiuoti taip:

Q = 600

vBN, l/min.(5)

Čia:N – tirpalo išpurškimo norma, l/ha;

B - purkštuvo užgriebio plotis, m;

v - darbinis greitis, km/h;

600 – konstanta.

Reikiamą purkštukų našumą galima pasiekti, keičiant darbinį sl÷gį. Kartais tenka rinktis kito

dydžio purkštukus.

Purškiant ištisai, preparato kiekis vienam purkštuvui pripildyti apskaičiuojamas taip:

K = M

Vk, l arba kg.(6)

168

Čia:K – preparato kiekis vienam purkštuvui pripildyti, l arba kg;

k – preparato norma, kg arba l į hektarą;

V – purkštuvo rezervuaro talpa, l;

M – reikiamas vandens kiekis, l/ha.

Purškiant skystas mineralines trąšas, būtina įvertinti didesnį jų lyginamąjį svorį, purkštukų

našumą l/min purškiant vandenį, padauginant iš atitinkamo koeficiento (11.1 lentel÷).

11.1 lentel÷. Koeficiento vert÷s, priklausomai nuo purškiamo skysčio tankio Skysčio tankis 0,84 0,96 1,00 1,11 1,28 1,38 1,44 1,50 vanduo karbamidas KAS NP

tirpalas

Koeficientas 1,09 1,02 1,00 0,95 0,88 0,85 0,83 0,81

Nustatant purkštuvą juostiniam purškimui, reikia įvertinti apipurškiamo ruožo ir tarpueilio

pločio santykį:

S = 100a

b, proc.(7)

Čia:S – apipurkšto ploto dalis viename ha proc.;

b – apipurškiamo ruožo plotis, m;

a - tarpueilio plotis, m.

Tirpalo išpurškimo norma juostiniam purškimui yra tiek procentų mažesn÷, negu purškiant

ištisai. Preparato norma purškiant juostiniu būdu:

Kj = a

bK i , kg/ha arba l/ha.(8)

Čia:Ki - preparato norma purškiant ištisai kg arba l/ha;

a - tarpueilio plotis, m;

b - apipurškiamo ruožo plotis, m.

Apskaičiuotą preparato normą juostiniam purškimui galima naudoti formul÷je, apskaičiuojant

preparato kiekį vienam purkštuvo pripildymui.

Purškimo įrangos valymo darbai:

- preparatų taros ir matavimo indų plovimas;

- tirpalo likučių atskiedimas;

- purkštuko vidaus plovimas;

- purkštukų ir filtrų valymas;

169

- išorinis purkštuvo valymas.

Tam, kad būtų lengviau išplauti purškimo įrangą, reikia vengti tirpalo likučių, tiksliai

apskaičiuojant normą paskutiniam važiavimui, tam naudojami tikslūs tirpalo lygio matuokliai.

Tirpalo likučius, jei lieka, reikia atskiesti vandeniu mažiausiai 10 kartų ir išpurkšti lauke, kuriame

dirbome. Plovimui naudojami specialūs plovimo purkštukai.

Purkštukų ir filtrų valymas:

- purkštukus ir filtrus reikia išardyti, praplauti vandeniu, valyti šepet÷liais;

- purkštukų antgalius švariu vandeniu praplauti rekomenduojama po kiekvieno purškimo.

Išoriškai purkštuvai valomi neapipurkštoje lauko dalyje arba specialioje aikštel÷je, naudojant

specialų šepetį. Dirbant svarbu pakankamas švaraus vandens kiekis bake ir žarnos ilgis.

Be plovimo purškimo įrangą reikia nuolat prižiūr÷ti: keisti tepalus, sutepti, saugoti nuo

rūdžių.

Purkštuvo priežiūra purškiant skystas mineralines trąšas:

- purkštuvo darbin÷s dalys (purkštukai, valdymo pultas, manometras) tur÷tų būti plastmasin÷s,

keramin÷s arba iš nerūdijančio plieno;

- esant žemesn÷ms temperatūroms, d÷l didesnio KAS tirpalo klampumo purškiant vamzdynuose

susidaro didesni sl÷gio nuostoliai. Būtina atitinkamai pakoreguoti darbinį sl÷gį;

- KAS tirpalui išpurkšti geriausiai tinka membraniniai arba stūmokliniai-membraniniai siurbliai;

- ugnis pavojinga išdžiūvusioms KAS liekanoms. Atliekant suvirinimo ar šlifavimo darbus jos gali

užsiliepsnoti!

12. Pneumohidraulinių vamzdinių purkštuvų konstrukcijos ypatumai

Pneumohidraulinis purkštuvas - tai purkštuvas, kuriame yra ventiliatorius arba kompresorius,

pučiantys orą į pneumohidraulinius purkštukus, pritvirtintus prie purkštuvo sijos, arba į oro

paskirstymo kanalus, sumontuotus virš purkštuvo sijos. Oro srautas į smulkius lašelius suskaido pro

purkštukus išpurkštą tirpalą ir nuneša iki apipurškiamų paviršių. Šiuos purkštuvus gamina įvairios

firmos. Galima išskirti dvi vamzdinių ventiliatorinių purkštuvų konstrukcijos koncepcijas. Firmos

Knight, Danfoil ir John Deere gamina purkštuvus su pneumohidrauliniais purkštukais (,,Airtec”,

,,Twin-Fluid”, ,,Danfoil”), kuriuose tirpalas sumaišomas su oru, o firmų Rau, Hardi ir Kyndestofte

vamzdiniuose ventiliatoriniuose purkštuvuose naudojamas papildomas oro srautas, kuris padeda

išpurkšto skysčio lašeliams greičiau pasiekti apipurškiamą paviršių.

Firmų Knight r John Deere gaminamų pneumohidraulinių purkštuvų konstrukcija yra panaši

(12.1 pav.).

170

Purkštuvo siurblys tirpalą į pneumohidraulinius purkštukus Airtec (firma ,,Cleanacres”) arba

Twin-Fluid (firma ,,John Deere”) tiekia iš šono. Per dozatorių tirpalas išpurškiamas į maišymo

kamerą, į kurią iš kompresoriaus atskira linija tiekiamas susl÷gtas oras (12.2 pav.). Vienam

purkštukui reikia apie 60 - 70 l/min oro. Maišymo kameroje dalis lašelių prisipildo oro, t.y. susidaro

pūslel÷s. Šis oro ir tirpalo mišinys išpurškiamas per deflektorinį purkštuką. Sud÷tingos purkštuko

konstrukcijos d÷ka mažesnių kaip 100 mikronų ir didesnių kaip 400 mikronų lašelių (pūslelių) būna

nedaug. Tirpalas išpurškiamas vienodo dydžio lašeliais (pūslel÷mis), tod÷l daugiau jo panaudojama

naudingai, pakanka 100 - 120 l vandens į hektarą. Firmos John Deere purkštuvas dar turi specialų

prietaisą Twin Fluid Controler, kuris gali automatiškai reguliuoti išpurškiamų lašelių (pūslelių)

dydį, keisdamas oro sl÷gį, priklausomai nuo v÷jo greičio ir skysčio sl÷gio (12.3 pav.).

12.1 pav. Pneumohidraulinio vamzdinio purkštuvo schema: 1 – oro filtras; 2 – siurblys; 3 – kompresorius; 4 – oro

linijos valdymo pultas; 5 – valymo šepetys; 6 – oro linijos sekcijų valdymo čiaupai; 7 – sl÷gio linijos valdymo

pultas; 8 – sl÷gio linijos sekcijų valdymo čiaupai; 9 – pneumohidrauliniai purkštukai; 10 – sl÷gio linijos sekcijų

filtrai; 11 – rezervuaras; 12 – preparatų bakelis

siurbimo l. sl÷gio l. grįžtamoji l. oro linija

1

3

2

4

5

6

7 8

9 10

11

12

171

1 2 3

5 4

12.2 pav. Pneumohidraulinis purkštukas Twin-Fluid: 1 – deflektorinis antgalis; 2 – maišymo

kamera; 3 – skysčio tiekimo linija; 4 – dozatorius; 5 – oro linija

12.3 pav. Prietaisas Twin Fluid Controler

172

Firmos ,,Danfoil" pneumohidrauliniame purkštuve, oras dideliu greičiu, kurį galima keisti

priklausomai nuo darbo sąlygų, iš viršaus žemyn pučiamas per specialų pneumohidraulinį

purkštuką Eurofoil pas÷lyje paskleidžia iš šono tiekiamą tirpalą (12.4 pav.). Kadangi lašelių

jud÷jimo greitis didelis, pav÷jui jų nunešama labai mažai, augalai apipurškiami tiksliau. Tirpalo

lašeliai nus÷da ir ant apatin÷s lapų pus÷s, nes oro srautas intensyviai sūkuriuoja. Purškiant šiais

purkštukais, vandens kiekį galima sumažinti net iki 30 l/ha.

a b

12.4 pav. Pneumohidraulinio vamzdinio purkštuvo Danfoil bendras vaizdas (a) ir

pneumohidraulinis purkštukas Eurofoil (b)

Firmos ,,Kyndestofte” purkštuvuose AirSpayer ventiliatorius orą tiekia apvaliu audekliniu

kanalu, sumontuotu virš purškimo sijos (12.5 pav.). Šis oro srautas, kurio kampą su vertikale galima

keisti nuo 0 iki 40°, saugo išpurkšto tirpalo lašelius nuo nunešimo pav÷jui. Susidarius vakuumui,

pailg÷ja lašelių šleifas (iki 1,20 m) ir augalai padengiami tolygiau ir geriau (smulkūs lašeliai), o ant

žem÷s nus÷da mažiau lašelių. Preparatai veikia geriau ir patikimiau, be to, du kartus padid÷ja

našumas, nes preparatų ir vandens sąnaudas galima sumažinti iki 50%.

12.5 pav. Pneumohidraulinio vamzdinio purkštuvo AirSprayer darbo schema

173

Rau-AirPlus purkštuvuose papildomas oro srautas tiekiamas vertikaliai žemyn, o tirpalas

išpurškiamas smulkialašiais, kiek galima siauresnio lašelių spektro, skyliniais kūgiško srauto

purkštukais, kurių purškimo kryptį su vertikale galima keisti (12.6 pav.). Naudojant šios firmos

purkštuvus preparatų sąnaudas galima sumažinti 25 - 30%, pakanka 100 l/ha vandens. Be to, beveik

dvigubai galima padidinti darbinį greitį ir purkšti, esant v÷jo greičiui net iki 8 m/s.

a b

12.6 pav. Pneumohidraulinio purkštuvo Rau-AirPlus darbo schema (a) ir bendras vaizdas (b)

Firmos ,,Hardi” purkštuvuose su Twin sistema naudojami didesni plyšiniai plokščiasraučiai

purkštukai, o kampas tarp tirpalo purškimo krypties ir oro srauto visuomet išlieka pastovus, tačiau

vertikal÷s atžvilgiu jį galima keisti (12.7 pav.). Šiuo atveju taip pat pakanka 100 l/ha vandens,

galima naudoti 25 - 30% mažiau pesticidų ir purkšti esant v÷jo greičiui net iki 9 m/s.

12.7 pav. Pneumohidraulinio vamzdinio purkštuvo Hardi Twin darbo schema

174

,,Dammann” firmos purkštuvuose naudojami ir standartiniai, ir inžektoriniai plyšiniai

plokščiasraučiai purkštukai, o išpurkšto skysčio lašelius nuo v÷jo poveikio saugo du oro srautai,

prieš purškimo siją ir už jos (12.8 pav.). Ši sistema sukuria inžektorinį efektą, tai yra, siurbia

lašelius į pas÷lį. Privalumai: geresnis pesticidų veiksmingumas, mažesn÷s jų sąnaudos, mažesnis

išpurkšto tirpalo lašelių nunešimas pav÷jui.

12.8 pav. Pneumohidraulinis vamzdinis purkštuvas Dammann

Apskritai Vakarų Europos žemdirbiai teigiamai vertina šią sud÷tingą ir gana brangią

purškimo techniką. Tačiau ne visada galima sulaukti žadamo efekto. Pavyzdžiui, naudojant

pneumohidraulinius purkštukus, ne visuomet augalų apsaugos priemonių sąnaudas galima

sumažinti 30%. Tai labai priklauso nuo apipurškiamų augalų ir pačių augalų apsaugos preparatų.

Kadangi apipurškiami paviršiai padengiami labai gerai, galima sumažinti kontaktinių preparatų

sąnaudas, tačiau nepatartina mažinti sisteminių augalų apsaugos priemonių normas. Geri rezultatai

gaunami purškiant sumažintas herbicidų normas naikinant piktžoles bulvių ir cukrinių runkelių

pas÷liuose, tačiau nereik÷tų mažinti dirvinių herbicidų normų. Priklausomai nuo apipurškiamų

augalų, gali atsirasti insekticidų veiksmingumo problemų, nes čia reikalingi didesni vandens kiekiai

į hektarą.

Naudojant vamzdinius ventiliatorinius purkštuvus, labai svarbu tinkamai nustatyti oro sl÷gį.

Jei jis bus per didelis, tirpalas bus išpurškiamas smulkiais lašeliais, kurie gali būti nunešti v÷jo arba

išgaruoti. Jeigu oro sl÷gis bus per mažas, d÷l stambių lašelių gali susilpn÷ti preparatų veikimas.

Kadangi, naudojant šią purškimo techniką, labai didel÷ tirpalo koncentracija, svarbu, kad jo likučiai

būtų kuo mažesni. Prisiminkime, kad 50 l tirpalo pakanka nupurkšti 0,5 - 1,0 ha. Kad nesusidarytų

nuos÷dos, purkštuvo žarnų skersmuo netur÷tų būti daug didesnis kaip 10 mm.

Specialistai pataria net ir naujus purkštuvus su pneumohidrauliniais purkštukais patikrinti

specialiose dirbtuv÷se, nes nustatyti optimalų skysčio skersinį pasiskirstymą yra sunku. Šio tipo

175

purkštukus būtina ypač kruopščiai išvalyti, nes ir mažiausios nuos÷dos ant deflektorių turi daug

įtakos skysčio skersinio pasiskirstymo tolygumui.

13. Globalin÷s pozicionavimo sistemos (GPS) naudojimas purkštuvų valdyme

Tikslusis ūkininkavimas, siaurąja prasme, yra maisto medžiagų kiekio dirvoje nustatymas

atskirose lauko vietose ir po to sekantis tikslus tręšimas bei derlingumo žem÷lapių sudarymas

nuimant derlių. Platesne prasme - tai vadyba, apimanti visą įmon÷s ūkinę veiklą nuo dirvos

įdirbimo iki derliaus nu÷mimo ir visų duomenų (trąšų, s÷klų, augalų apsaugos preparatų, darbo

laiko sąnaudos, mašinų panaudojimas) apskaitą (13.1 pav.).

13.1 pav. Tiksliojo ūkininkavimo turinio schema

Svarbi tiksliojo ūkininkavimo priemon÷ yra GPS - globalin÷ pad÷ties nustatymo sistema,

kurią taikant galima nustatyti augalų būklę, įvertinti dirvožemį ir t.t. Tikslesni duomenys yra

gaunami naudojant DGPS - diferencinę globalinę pad÷ties nustatymo sistemą.

Viena iš labiausiai ES šalyse paplitusių tiksliojo ūkininkavimo sistemų yra SOYL sistema.

Naudojant šią sistemą pirmiausia yra sudaromas lauko žem÷lapis, t.y. pažymimi lauko kontūrai bei

Vietin÷ aplikacija/Local appliqueremiantis/based on:- turimomis maisto medžiagomis/

available mitrients;- esamu augalų aprūpinimu maisto

medžiagomis/supply of plants byavailable mitrients;

- vandens atsargomis/water – supply;- planuojamu derlingumu/planned

productivity of land;- vieta/location;- kitais veiksniais/another factors

Tikslus darbas/Precise operationsišlaikant/in accordance with- darbinį gylį/working depht;- darbinį plotį/working spread- sandūras tarp gretimų važiavimų/

exact joint wheelings;- nustatytus darbinius režimus/fixed

operating conditions

tręšiant/on fertilization,purškiant pesticidus/on sprayingpesticides,s÷jant ir įdirbant dirvą/on sowingand soil tillage

Tikslusisūkininkavimas

Precision FarmingTiksli pas÷lių priežiūra/Precise cultivation of crops

Valdymas ir reguliavimas/management and regulation

Automatin÷ duomenų apskaita/Automated data accounting

Tiksli informacija/Precise informationapie/about- darbo laiko sąnaudas/labour expenditures;- mašinų naudojimo laiką/mechanical usage;- degalų sąnaudas/fuel costs;- derlingumą/productivity of land;- gedimus/breakdowns;- mašinų priežiūros trukmę/maintenance

176

išmatuojamas plotas, pažymimos lauke esančios įvairios kliūtys (pvz., statiniai, vandens telkiniai,

medžiai ir pan.). Didelio ploto laukas suskirstomas į mažesnius plotelius. Matavimo duomenys

sukaupiami mobiliame GPS imtuve, kuris diferencinę pataisą priima iš bazinių stočių radijo

švyturių ar korekcinių imtuvų. Duomenys apskaičiuojami kompiuteriu. Sudarius lauko žem÷lapį,

mobili laboratorija su GPS imtuvais važiuoja lauku, ima m÷ginius ir juos analizuoja. M÷giniai

imami kiekviename laukelyje nustatytais atstumais. Nustatomas dirvos pH, fosforo, kalio ir magnio

kiekis. Paskui kompiuteris apskaičiuoja duomenis ir sudaro dirvos sud÷ties žem÷lapius. Nustatyta,

kad dirvos m÷ginius reikia imti turint laukų derlingumo žem÷lapius. Žem÷lapiai sudaromi nuimant

javus, kai kombainuose yra GPS imtuvas, derlimatis ir turima duomenų apskaičiavimo įranga bei

programa. Įvertinus lauko derlingumo duomenis, žem÷lapyje pažymimos koordinat÷s ir tiksliai

nustatomos vietos, kuriose reikia paimti dirvos m÷ginius ir įvertinti dirvos struktūrą bei nustatyti

maisto medžiagų likučius.

Didžiojoje Britanijoje sparčiai diegiama AGRO - SOIL tiksliojo ūkininkavimo sistema.

Dirva analizuojama augalams pasiekus trijų lapelių vystymosi tarpsnį. Javų lauke išskiriami plotai,

kuriuose augalai yra mažesni, pageltę ir prastai išsivystę. Analizę atlieka speciali mobilioji

laboratorija, turinti dirvos m÷ginių pa÷mimo ir analiz÷s įrangą, GPS imtuvą, kompiuterį ir specialią

kompiuterinę programą. Laboratorijai važiuojant lauku, fiksuojamos vietos, kur augalai

neišsivystę, ir atliekama dirvos analiz÷, o kompiuteris sudaro dirvos sud÷ties žem÷lapius.

Tolesnis etapas - tai žem÷lapių sintez÷. Derlingumo žem÷lapis, dirvos sud÷ties tose vietose,

kur augalai neišsivystę, žem÷lapis ir viso lauko dirvos sud÷ties žem÷lapiai sujungiami į vieną ir taip

gaunami tręšimo bei pesticidų išpurškimo žem÷lapiai. S÷jos metu galima sudaryti išberiamų s÷klų

kiekio kitimo žem÷lapį.

Sudaryti trąšų įterpimo ir pesticidų išpurškimo žem÷lapiai įrašomi į diskelį, duomenys

įvedami į duomenų šifratorių bei į tręšiamosios arba purkštuvo valdymo kompiuterį.

Žem÷s ūkio mašinai važiuojant lauku, apie jos pad÷tį lauke valdymo kompiuteris nuolat

gauna duomenis iš GPS imtuvo (antena yra ant traktoriaus stogo) ir radijo švyturio (diferencin÷

pataisa). Nustatęs mašinos pad÷tį, kompiuteris iš trąšų įterpimo ar pesticidų išpurškimo žem÷lapio

perduoda komandą tręšiamosios ar purkštuvo valdymo įrenginiams, kurie nustato tikslią trąšų

įterpimo ar pesticidų išpurškimo normą reikiamoje lauko vietoje.

Tiksliojo ūkininkavimo technologijos nuolat tobulinamos. Javų kombainuose įrengiami

elektroniniai jutikliai, kurie pjūties metu, keičiantis pas÷lio tankumui ir grūdų dr÷gnumui, koreguoja

kombaino reguliavimo parametrus. Taip pat kuriami jutikliai, kurie išmatuotų grūdų kokybę pjūties

metu.

Daug naujovių tręšimo azotin÷mis mineralin÷mis trąšomis srityje. Sukurti bekontaktiniai N

jutikliai, kurie trąšų normą gali reguliuoti tiesiogiai tręšimo metu. Natūralu, kad nekontaktiniu būdu

177

matuojant azoto kiekį augaluose atsiranda paklaidos, pvz., d÷l nevienodo apšvietimo, reto pas÷lio

arba augalų ligų, kitų maisto medžiagų perdozavimo. Šiuos netiklumus galima eliminuoti

atitinkamai išd÷stant jutiklius bei apdorojant jų signalus. Kol kas šių įtaisų panaudojimas dienos

metu yra ribotas.

Tiksliai tręšti P ir K trąšomis bei kalk÷mis yra kiek sud÷tingiau. Norint sudaryti dirvos

aprūpinimo fosforu ir kaliu žem÷lapį arba nustatyti jos rūgštingumą, būtina imti dirvos m÷ginius.

JAV manoma (Jürschik P, 1999), kad reikia didinti m÷ginių skaičių, o Europoje galvojama, kad

galima sumažinti jų skaičių iki minimumo, panaudojant pigiau gaunamą papildomą informaciją

(pvz., derlingumo žem÷lapius arba palydovines pas÷lių nuotraukas). Dirvos aprūpinimo šiomis

maisto medžiagomis laipsnį bandoma nustatyti ir darbo metu, tačiau ši įranga yra tik tyrimų

stadijoje. Ekonomiškiausias ir realistiškiausias P ir K nustatymo būdas - pagal derlingumo

žem÷lapius, įvertinant maisto medžiagų pa÷mimą iš dirvos kartu su augalų derliumi.

Nustatyta, kad derlingumas nuo s÷klos normos priklauso tik tuomet, kai būna išsemtos

natūralios augalų savyb÷s prisiderinti prie skirtingų vietinių sąlygų. Tod÷l skirtingų s÷klos normų

išs÷jimas atskirose lauko vietose, visų pirma, aktualus nesikrūmijantiems augalams. Čia labai

naudingi yra dirvos žem÷lapiai. Be dirvos tipo, labai svarbu yra augalų aprūpinimas vandeniu bei

atstumas iki gruntinio vandens. Ar atskirose lauko vietose kaitaliojant s÷klos normą bus gautas

didesnis derlius, visų pirma, priklauso nuo meteorologinių sąlygų augalų vegetacijos metu.

Apskritai, keisti s÷klos normą atskirose lauko vietose techniškai yra paprasčiausia.

Skirtingų pesticidų normų paskleidimas atskirose lauko vietose labai domina žemdirbius,

nes yra ir ekonominių, ir ekologinių privalumų. Tačiau kol kas neišspręsta pas÷lio piktžol÷tumo

nustatymo mažuose lauko ploteliuose problema. Laikantis žalingumo ribos principo, norint

nustatyti reikalingą herbicidų kiekį, būtina žinoti tikslų piktžolių skaičių ploto vienete. Kol kas

tiksliai tai galima padaryti tik rankiniu būdu. Tačiau intensyviai tiriami automatiniai piktžolių

atpažinimo būdai, panaudojant specialius optinius – elektroninius jutiklius ir skaitmeninio vaizdo

kameras. Naudojant optinius – elektroninius jutiklius kol kas negalima nustatyti piktžolių rūšin÷s

sud÷ties, neregistruojama mašinos pad÷tis ir nesaugojami duomenys. Skaitmeninių vaizdo kamerų,

pritvirtintų prie antžeminių transporto priemonių, panaudojimas išsprendžia daugelį problemų (pvz.,

galima nustatyti piktžolių rūšinę sud÷tį, parinkti kiekvienai jų efektyviausią preparatą ir pan.), nors

yra gana brangus, dirbama palyginti l÷tai. Nemažai d÷mesio skiriama ir fungicidams bei augalų

aktyvatoriams. Čia reikalingi jutikliai, kurie gali lauke suskaičiuoti augalus bei nustatyti biomas÷s

pasiskirstymą.

Nuotolinis pas÷lių steb÷jimas labai populiarus JAV, tačiau Europoje naudojamas retai.

Tiesa, šiuo būdu yra sunku nustatyti piktžolių skaičių ankstyvuose jų augimo tarpsniuose. Pas÷lių

fotografavimas iš l÷ktuvų daugelio autorių (Nette T., Götz K., Resch H.-N., Schneider W., 2000)

178

laikomas vienu pigiausių ir našiausių piktžolių bonitavimo būdų, tačiau trūksta nuotraukų

apdorojimo algoritmų piktžolių bonitavimo duomenims paversti konkrečiomis technologin÷mis

operacijomis. Dar viena problema, nurodoma daugelio mokslininkų, yra skaitmeninio vaizdo

kokyb÷, esant įvairioms oro sąlygoms (Gerhards R., Sökefeld M., Kühbauch W., 1998; Philipp I.,

Rath T., Nordmeyer H., 2002; Wartenberg G., Dammer K. H., 2002).

14. Ventiliatoriniai ir aerozoliniai purkštuvai bei jų nustatymas

Ventiliatorinis purkštuvas yra skirtas medžiams ir krūmams apipurkšti. Nuo hidraulinio

vamzdinio lauko purkštuvo jis skiriasi tuo, kad jame purkštuvo sija pakeista žiedo formos vamzdžiu

su purkštukais ir yra ventiliatorius (14.1 pav.). Ventiliatorius oro srautu į smulkius lašelius suskaido

per purkštukus išpurkštą tirpalą ir nuneša iki apipurškiamo paviršiaus. Purkštuvų darbo kokyb÷

labai priklauso nuo ventiliatoriaus tiekiamo oro kiekio ir krypties

14.1 pav. Ventiliatorinis sodų purkštuvas: 1 – siurblys; 2 – siurbimo linija; 3 – hidraulinis maišiklis;

4 – grįžtamoji linija; 5 – valdymo pultas; 6 – sl÷gio linija; 7 – ventiliatorius; 8 – purkštukai

Purkštuvo ventiliatorius turi tiekti tokį oro srautą, kad išpurkšto skysčio lašeliai kuo greičiau

pasiektų apipurškiamą paviršių. Kuo didesnis atstumas iki apipurškiamų augalų, tuo reikia

galingesnio ventiliatoriaus. Jei darbo metu aiškiai matoma dulksna, tai oro kiekis yra pakankamas.

Dirbant su ventiliatoriniu purkštuvu važiavimo greitis priklauso nuo ventiliatoriaus našumo.

Kuo mažesnis purkštuvo ventiliatoriaus našumas, tuo l÷čiau reikia važiuoti. Normalus

ventiliatorinio purkštuvo darbinis greitis yra nuo 1 iki 6 km/h. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo

blogesnis purškimo rezultatas, t.y. tuo mažiau tirpalo nus÷da ant apipurškiamo paviršiaus. Tod÷l

patartina važiuoti vidutiniu, 2 - 3 km/h greičiu.

8

179

Ventiliatoriniais purkštuvais išpurkšto tirpalo lašelių stambumas priklauso nuo reikiamo

apipurškiamų paviršių padengimo laipsnio ir darbinio sl÷gio. Stambesniais lašeliais patartina purkšti

jaunus, retai augančius medžius ir krūmus. Kai augalų lapija labai gausi, geriau purkšti

smulkesniais lašeliais, kurie lengviau įsiskverbia į lapiją ir nus÷da ant apipurškiamų paviršių.

Purškiant stambesniais lašeliais, kai lapija labai gausi, lapeliai gali sukibti ir preparatas negal÷s

patekti į lapų audinius.

Normalus ventiliatorinių purkštuvų su skyliniais purkštukais darbinis sl÷gis yra 5 - 20 bar.

Purkštuvuose su pneumohidrauliniais purkštukais jis būna gerokai mažesnis – apie 0,5 - 5 bar. Čia

tirpalo lašelius susmulkina oro srautas. Nuo sl÷gio ir purkštukų našumo lašelių dydis priklauso

nežymiai.

Ventiliatorinių purkštuvų tirpalo išpurškimo norma labai priklauso nuo apipurškiamų augalų

lapijos tankumo. Kuo tankesn÷ lapija, tuo reikia didesn÷s išpurškimo normos, norint užtikrinti

reikiamą apipurškiamų paviršių padengimo laipsnį (ne mažiau kaip 50 lašelių/cm2). Jei specialaus

popieriaus 1 cm2 per specialią lupą matyti mažiau kaip 50 lašelių, reikia pakoreguoti lašelių dydį,

važiavimo greitį arba padidinti tirpalo išpurškimo normą.

Ventiliatoriniuose purkštuvuose dažniausiai naudojami skyliniai, kūgiško srauto purkštukai,

su keraminiais įd÷klais. Jų dydis parenkamas pagal darbo sąlygas. Didesni purkštukai arba daugiau

jų montuojami toje purkštuvo dalyje, kuri apipurškia plotą su gausesne lapija. Apatiniai ir

viršutiniai purkštukai dažniausiai išjungiami. Kad išpurkštas skystis tolygiai pasiskirstytų visame

plote, naudojant ventiliatorinius purkštuvus miškuose, didesni purkštukai montuojami viršutin÷je

ventiliatoriaus angoje.

Dirbant ventiliatoriniais purkštuvais, išpurkšto tirpalo lašelių nunešimo pav÷jui pavojus yra gerokai

didesnis. Juose naudojant plyšinius plokščiasraučius inžektorinius purkštukus, v÷jas nuneša mažiau

išpurkšto preparato lašelių. Tod÷l patartina:

• pasirinkti tokį ventiliatorinį purkštuvą, kuriame purkštukai būtų kuo arčiau apipurškiamo

paviršiaus;

• nepurkšti, kai v÷jo greitis didesnis kaip 3 m/s;

• jei darbo sąlygos tinkamos, purkšti stambesniais lašeliais.

Aerozoliniai purkštuvai yra skirti vabzdžiams kenk÷jams naikinti miškuose, sand÷liams,

šiltnamiams bei gyvulininkyst÷s pastatams dezinfekuoti.

Šalto rūko aerozolinį purkštuvą (14.2 pav.) sudaro r÷mas, purkštukas, oro kompresorius,

ventiliatorius, preparatų rezervuaras ir valdymo pultas. Preparatų rezervuare 4 sudaromas nedidelis

– 0,10-0,15 bar sl÷gis, kad tirpalas tek÷tų į purkštuką 1. Iš kompresoriaus 2 į purkštuką 2-5 bar

sl÷giu tiekiamas oras, kuris išpurškia tirpalą labai smulkiais lašeliais. Ventiliatorius 3 paskleidžia

rūką apie 60 m atstumu.

180

Karšto rūko aerozolinio purkštuvą (14.3 pav.) sudaro stovas, variklis, kompresorius,

susl÷gto oro vamzdis, degimo kamera su kaitriniu vamzdžiu, žikleris, tūta, pesticidų rezervuaras,

degalų bakas. Vidaus degimo variklis varo oro kompresorių 4, kuris susl÷gtą orą vamzdžiu tiekia

pro difuzorių 6 į degimo kamerą 8. Difuzoriuje oras susimaišo su benzinu, tekančiu iš bako 3

vamzdeliais. Susidariusį oro ir benzino garų mišinį uždega žvak÷. Degant mišiniui, degimo

kameroje 8 ir kaitriniame vamzdyje 1 susidaro oro ir degimo dujų sl÷gis. Karštos dujos veržiasi pro

kaitrinio vamzdžio susiaur÷jimą, o čia, per žiklerį 9, įsiurbiamas preparatas, kuris d÷l didelio dujų

greičio išsitaško ir išgaruoja. Iš÷jęs per kaitrinį vamzdį į aplinką, nuodingo skysčio garų ir degimo

dujų mišinys kondensuojasi į nuodingą rūką – aerozolį. Termocheminiu būdu išpurškiamas rūkas

iki 100 m pločio juosta. Sunaudojamo nuodingo tirpalo kiekis (l/min) priklauso nuo degalų tiekimo

reguliatoriaus ir nuodingo tirpalo normavimo čiaupo pad÷ties.

14.2 pav. Šalto rūko aerozolinis purkštuvas: 1 – purkštukas; 2 – kompresorius; 3 – ventiliatorius; 4

– preparatų rezervuaras; 5 – elektros variklis; 6 – bakas; 7 – valdymo pultas; 8 – sl÷gio linija

14.3 pav. Karšto rūko aerozolinis purkštuvas: 1 – kaitrinis vamzdis; 2 – preparatų rezervuaras; 3 – degalų

bakas; 4 – kompresorius; 5 – akumuliatorių baterija; 6 – difuzorius; 7 – oro filtras; 8 – degimo kamera; 9 –

žikleris; 10 – degalų vamzdis

1

181

Aerozoliniams purkštuvams preparato išpurškimo norma paprastai nurodoma l/1000 m2

ploto. Tam tikram plotui apipurkšti reikiamas preparato kiekis apskaičiuojamas taip:

reikiamas apipurkšti plotas, m2 x preparato išpurškimo norma l / 1000 m2

= reikiamas preparato

1000kiekis, l

Pavyzdys. Reikia dezinfekuoti 1500 m2 šiltnamį, išpurškiant 200 ml/1000 m2 preparato. Jo

reik÷s: (1500 m2 x 200 ml) / 1000 m2 = 300 ml.

Nustatant karšto rūko aerozolinį purkštuvą, svarbu apskaičiuoti purškimo laiką, per kurį bus

išpurkštas reikiamas tirpalo kiekis, priklausomai nuo purkštuvo našumo. Purškimo laikas

apskaičiuojamas taip:

preparato išpurškimo norma, l/1000 m2 x plotas, m2 x 60

= laikas, min.

1000 x purkštuvo našumas, l/h

15. Rankiniai ir nugariniai purkštuvai bei jų nustatymas

Rankinių ir nugarinių purkštuvų konstrukcija labai paprasta, tačiau darbo kokyb÷ ir našumas

labai priklauso nuo naudotojo. Rankiniai purkštuvai gali būti su rotaciniu, plyšiniu ar skyliniu

purkštuku, su siurbliu ir be jo, su purškiamuoju vamzdžiu ir be jo. Nugariniai purkštuvai būna

hidrauliniai arba ventiliatoriniai. Hidrauliniai nugariniai purkštuvai būna su stūmokliniu arba

membraniniu siurbliu, su rankine perdava arba motoriniai. Ventiliatoriniai nugariniai purkštuvai

būna motoriniai.

Hidraulinį nugarinį purkštuvą su stūmokliniu siurbliu sudaro rezervuaras 1, stūmoklinis

siurblys 3 su sl÷gio išlyginimo įtaisu ir rankine perdava 4, diržai, sl÷gio žarna 5 ir purškimo

vamzdis su uždarymo vožtuvu ir purkštuku 2 (15.1 pav.).

Judinant rankeną, kilnojamas siurblio stūmoklis, kuris slankioja cilindre. Kildamas aukštyn

stūmoklis, atsidarius siurbimo vožtuvui, siurbia tirpalą į cilindrą, o leisdamasis žemyn per sl÷ginį

vožtuvą išspaudžia jį į sl÷gio išlyginimo įtaisą. Iš ten skystis teka į sl÷gio žarną ir purškimo vamzdį.

Nuspaudus purškimo vamzdyje esantį uždarymo vožtuvą, tirpalas išpurškiamas per vamzdžio gale

esantį purkštuką. Ant purškimo vamzdžio gali būti montuojamas manometras, kuris rodo darbinį

sl÷gį, apsauginis skydelis (15.2 pav., a) ar skirstomasis vamzdis (15.2 pav., b).

182

15.1 pav. Hidraulinis nugarinis purkštuvas: 1 – rezervuaras; 2 – purškimo vamzdis su momentiniu

uždarymo vožtuvu ir purkštuku; 3 – siurblys; 4 – rankin÷ perdava; 5 – sl÷gio žarna

a b

15.2 pav. Papildoma nugarinių purkštuvų įranga: a – apsauginis skydelis; b – skirstomasis vamzdis

Rankiniai purkštuvai su rotaciniu purkštuku yra skirti koncentruotiems preparatams

paskleisti. Nepraskiestas preparatas iš bako 1 (15.3 pav.) per žarną teka į rotacinį purkštuką 2, kuris

jį paskleidžia smulkiais lašeliais. Tirpalo srauto dydis priklauso nuo purkštuko skylut÷s dydžio.

Idealus tirpalo tek÷jimo greitis yra apie 1 ml/s. Tuomet vidutinis tūrinis paskleisto tirpalo lašelių

skersmuo apie 250 µm, o darbinis plotis 1,2 - 1,5 m. Kad tirpalas imtų tek÷ti iš preparatų bako,

purkštuvo korpusą reikia pakreipti 35 - 40° kampu ir laikyti nuo apipurškiamo paviršiaus apie 0,20

m atstumu.

4

5

183

15.3 pav. Rankinis purkštuvas su rotaciniu purkštuku: 1 – preparatų bakelis; 2 – rotacinis

purkštukas

Nugarinį ventiliatorinį purkštuvą sudaro r÷mas, variklis, ventiliatorius, preparatų bakas ir

vamzdis su antgaliu (15.4 pav.). Variklis suka ventiliatorių 4, kuris sukuria oro srautą, kurio

pagrindin÷ dalis teka vamzdžiu 6, suskaido smulkiais lašeliais per purkštuką 3 ištekantį tirpalą, ir

per antgalį išpurškia į aplinką. Dalis oro srauto žarnomis 5 patenka į preparatų rezervuarą, maišo ir

spaudžia tirpalą į sl÷gio žarną 2.

15.4 pav. Nugarinis ventiliatorinis purkštuvas: 1 – rezervuaras; 2 – sl÷gio žarna; 3 – purkštukas; 4 –

ventiliatorius; 5 – oro žarnos; 6 – purškimo vamzdis

184

Nešiojamaisiais purkštuvais išpurkštas tirpalas tolygiai pasiskirsto žingsniuojant atitinkamu

greičiui. Svarbu žinoti purkštuvo darbinį plotį ir žingsniavimo greitį. Nugarinių hidraulinių

purkštuvų darbinis plotis priklauso nuo purškimo aukščio, kampo ir darbinio sl÷gio. Nugarinių

ventiliatorinių purkštuvų darbinis plotis priklauso nuo purškiamojo vamzdžio pad÷ties. Būtina

stengtis tiksliai išlaikyti darbinį plotį, vengti užlaidų. Nuo žingsniavimo greičio priklauso tikslus

tirpalo normavimas. Reikiamas žingsniavimo greitis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

vidutinis vieno purkštuko našumas, l/min x purkštukų skaičius, vnt x 10000

= greitis, m/min.

darbinis plotis, m x tirpalo išpurškimo norma, l/ha

Esamas žingsniavimo greitis apskaičiuojamas taip:

60 x nupurkštas plotas, m2

= greitis, m/min.

purkštuvo užgriebio plotis, m x purškimo laikas, s.

Reikiamas žingsniavimo greitis purškiant rankiniu purkštuvu su rotaciniu purkštuku

apskaičiuojamas taip:

600 x purkštuko našumas, ml/s

= greitis, m/min.

darbinis plotis, m x preparato norma, l/ha

Rekomenduojama nueiti 50 - 60 m/min. arba per sekundę žengti 2 nedidelius žingsnius.

Srauto dydis priklauso nuo preparato temperatūros ir klampumo.

16. Purkštuvų technin÷ apžiūra

Šiuolaikin÷ augalų apsauga yra daugiau nei atitinkamų preparatų naudojimas. Darbinio

skysčio lašeliai turi galimai tiksliau ir tolygiau padengti apipurškiamą paviršių. Tik tuomet galima

tik÷tis optimalaus rezultato. Be to, saugant gamtą netur÷tų būti nuostolių d÷l skysčio lašelių

nunešimo pav÷jui, nulaš÷jimo ar išgaravimo. D÷l šių priežasčių šiuolaikin÷ms augalų apsaugos

priemonių išpurškimo priemon÷ms, o ypač purkštukams, keliami labai aukšti reikalavimai. Toks

purkštukų darbo tikslumas, kurio reikia šiandien, dar prieš keletą metų buvo neįmanomas.

185

Renkantis purškimo techniką taupyti nevert÷tų, nes nuostoliai d÷l nekokybiško purkštuvo

darbo gali būti žymiai didesni, ar net pražūtingi. Tyrimais nustatyta, kad d÷l purkštukų kiaurymių

išsid÷v÷jimo cheminių preparatų nuostoliai siekia iki 10 %, o papildomos išlaidos – apie 10 – 40

Lt/ha.

Tiksliausiai nustatyti naudojamų purkštuvų darbo kokybę galima jų techninių apžiūrų metu.

Šalių, kuriose purkštuvų patikros sistema veikia jau daugelį metų, patirtis rodo, kad vidutiniškai

18,8 % tikrintų purkštuvų išpurkšto skysčio skersinis pasiskirstymo netolygumas viršijo leistinas

ribas, 13,4 % atvejų purkštukai buvo nesandarūs (blogi uždarymo vožtuvai), 10,6 % - nustatyti

skysčio tiekimo vamzdynų ir žarnų gedimai, 9,4 % - skirstomųjų vamzdžių gedimai, manometrų –

6,4 %, siurblių – 3,8 %, filtrų – tik 3,2 %.

16.1. Purkštuvų tikrinimo taisykl÷s ir kitos įstatymų nuostatos

Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas yra pagrindinis dokumentas, nustatantis

visų Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų veiklą, susijusią su augalų apsauga nuo ligų,

kenk÷jų ir piktžolių, taip pat augalų apsaugos priemonių registracijos, gamybos, įvežimo, prekybos,

saugojimo, naudojimo ir valstybin÷s priežiūros tvarką (priimtas 1998 m. birželio 4 d. Nr. VIII-769,

Valstyb÷s žinios, 1998, Nr. 56-1545).

Augalų apsaugos priemonių naudojimo taisykl÷s, patvirtintos žem÷s ūkio, aplinkos ir

sveikatos apsaugos ministrų 1999 m. geguž÷s 7 d. įsakymu Nr. 196/134/225 (Valstyb÷s žinios,

1999, Nr. 45-1454), reglamentuoja visų fizinių ir juridinių asmenų veiklą, susijusią su augalų

apsaugos priemonių įvežimu, prekyba, saugojimu, pervežimu, naudojimu ir nukenksminimu,

siekiant užtikrinti saugų darbą bei higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimus:

- įvežti, prekiauti, saugoti ir naudoti leidžiama tik tuos preparatus, kurie įregistruoti ir

įrašyti į “Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašą”;

- asmenys, norintys preparatus įvežti, prekiauti ir sand÷liuoti, privalo tur÷ti atitinkamus

leidimus;

- asmenys, norintys pirkti ir naudoti, privalo tur÷ti agronomijos mokslo diplomus arba

augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimus;

- nurodyti darbų saugos reikalavimai, įsp÷jamieji ir pavojaus ženklai, jų reikšm÷, augalų

apsaugos mašinų priežiūra, tirpalų ruošimas ir purškimas;

- pavojingiausių darbų atlikimo tvarka, augalų apsauga šiltnamiuose, aerozolių

naudojimas, sand÷lių fumigavimas, s÷klų beicavimas, pervežimas ir s÷ja bei preparatų

naudojimo apskaita;

186

- nurodyta, kaip nukenksminti augalų apsaugos mašinas, transporto priemones, patalpas ir

asmenines apsaugines priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 17 d.

įsakymu Nr. 24 “Draudžiami ir ribojami pesticidai” (Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 6-174), negalima

naudoti tų preparatų arba apribota jų naudojimo tvarka, kurią nurodo šios higienos normos.

Statant preparatų sand÷lius, s÷klų beicavimo punktus, aikšteles purškiamiesiems tirpalams

ruošti bei naudojant preparatus, privaloma laikytis reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 “D÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo

sąlygų patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1996, Nr. 2-43, Nr. 43-1057;

1999, Nr. 104-2995) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr.

304 “D÷l paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklių

patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 60-1794).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. rugs÷jo 11 d. nutarimu Nr. 1055

“D÷l asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir

asmenų nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo

tvarkos patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 1996, Nr. 87-2065), draudžiama vaikams ir jaunimui iki 18

metų dirbti su augalų apsaugos priemon÷mis.

Preparatų atliekos tvarkomos vadovaujantis 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymu Nr. VIII-787 (Valstyb÷s žinios, 1998, Nr. 61-1726) ir Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 “D÷l atliekų tvarkymo

taisyklių patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 1999, Nr. 63-2065).

Purkštuvų tikrinimo taisykl÷s, patvirtintos žem÷s ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 199 (Valstyb÷s žinios, 2001, Nr. 45-1454), nustato traktorinių pakabinamų,

prikabinamų, uždedamų ir savaeigių vamzdinių bei ventiliatorinių purkštuvų techninių tikrinimų ir

apžiūrų tvarką bei kontrolę ir jų atlikimo būdus:

- techniniai tikrinimai vykdomi naujiems ir pertvarkytiems purkštuvams, o technin÷s

apžiūros ir kontrol÷ - naudojamiems purkštuvams;

- purkštuvų techninius tikrinimus, technines apžiūras ir kontrolę pagal savo kompetenciją

vykdo Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba, Valstybin÷ mašinų bandymų stotis, Lietuvos

žem÷s ūkio inžinerijos institutas ir įgalioti rajonų žem÷s ūkio skyrių žem÷s ūkio

technikos valstybin÷s priežiūros inžinieriai-inspektoriai arba oficialios ar oficialiai

pripažintos institucijos;

- parduoti ir naudoti galima tik tuos purkštuvus, kuriems išduoti nustatyto pavyzdžio

purkštuvų pažym÷jimai, kurie galioja 3 metus nuo išdavimo arba pratęsimo dienos.

Pažym÷jimai pratęsiami atlikus purkštuvų technines apžiūras arba pertvarkius

187

purkštuvus. Pertvarkyti purkštuvai turi būti techniškai patikrinti, o išimtys gali būti

taikomos tik naujiems ES sertifikatus turintiems purkštuvams. Naujų purkštuvų

techninio tikrinimo išlaidas apmoka gamintojai arba pardav÷jai, o pertvarkytų ir

naudojamų – savininkai.

16.2. Naujų ir pertvarkytų purkštuvų techninis tikrinimas

- naujiems ir pertvarkytiems purkštuvams, kurie atitinka taisykl÷se nurodytus

reikalavimus, Valstybin÷ mašinų bandymo stotis išduoda arba pratęsia

pažym÷jimus, juos registruoja, suteikia įvežamų purkštuvų techninio tikrinimo

išimtis;

- reikalavimai purkštuvų konstrukcijai: purkštuvai turi būti sukonstruoti pagal LST EN

907 reikalavimus;

- reikalavimai purškimo kokybei:

- lauko purkštuvų siurblys turi užtikrinti ne mažesnį kaip 0,5 MPa (5 bar), o

sodų purkštuvų - 1,5 MPa (15 bar) sl÷gį. Sl÷gio kitimas vamzdyne neturi

viršyti ± 10 proc. nustatyto sl÷gio reikšm÷s;

- purškimo metu sija turi būti lygiagreti dirvos paviršiui. Purkštuvo sijos jud÷jimo

bendras laisvumas pirmyn ir atgal neturi viršyti 5 proc. jos darbinio pločio.

Išpurškiamas tirpalas neturi patekti ant purkštuvo dalių. Sl÷gio skirtumas

matuojant valdymo pulte ir ties purkštukais neturi viršyti 0,03 MPa (0,3 bar).

Purkštuvo sija turi būti sukonstruota taip, kad tirpalą būtų galima išpurkšti

tolygiai. Per purkštukus išpurškiamų lašelių sklaidos skersinio pasiskirstymo

variacijos koeficientas neturi viršyti 15 proc., kai purkštuvo sijos aukštis ir

atstumas tarp purkštukų yra toks, kokį nurod÷ gamintojas. Sijos galuose privalo

būti apsaugos;

- purkštukai ant sijos turi būti vienodi. Sodų purkštuvams vieno tipo purkštukų

naudoti nebūtina, tačiau reikalaujama, kad būtų išlaikyta purkštukų išd÷stymo

simetrija abiejose pus÷se. Purkštukai turi būti atitinkamai paženklinti, kad būtų

galima lengvai nustatyti kiekvieno purkštuko tipą, dydį, puškimo kampą ir

našumą. Išpurškiamo tirpalo kiekio netolygumas įvairiuose purkštukuose neturi

viršyti ± 5 proc. vidutin÷s reikšm÷s.

- siurblio siurbimo linijoje filtras turi būti sumontuotas taip, kas būtų patogu jį

išvalyti ir pakeisti. Sl÷gio linijoje turi būti ne mažiau kaip vienas filtras, kurio

188

akučių dydis turi būti mažesnis už mažiausią naudojamų purkštukų skylučių

skersmenį;

- purkštuvų maišikliai turi užtikrinti kokybišką augalų apsaugos priemonių ir

vandens sumaišymą;

- didžiausia manometro paklaida neturi viršyti ± 0,02 MPa (0,2 bar).

Manometrai, kurių maksimali sl÷gio matavimo riba iki 0,5 MPa (5 bar), turi

tur÷ti skalę, kurios padalos vert÷ ne didesn÷ kaip 0,02 MPa (0,2 bar).

Manometro matavimo ribos turi būti bent 1,5 karto didesn÷s už didžiausią

leistiną sl÷gį;

- sl÷gio reguliatorius turi užtikrinti ne didesnį kaip ± 5 proc. sl÷gio svyravimą,

kai sustabdomas ir pakartotinai atnaujinamas tirpalo tiekimas į purkštukus

siurbliui dirbant vienodais sūkiais;

- purkštuvų rezervuarai privalo tur÷ti žymes arba matuoklę patogiam tirpalo lygio

steb÷jimui. Mažiausia rezervuaro talpa turi būti 200 litrų, o didesnių rezervuarų

tūris turi did÷ti kas 50 litrų. Purškiant tirpalo lygis rezervuare bei tūrį

nusakančios žym÷s turi būti aiškiai matomos iš operatoriaus darbo vietos.

Rezervuaro talpos skal÷s padalos vert÷ turi būti 50 l;

- visi purkštuvai siurblio sl÷gio linijoje turi tur÷ti apsauginį vožtuvą. Sl÷gio

linija turi atlaikyti sl÷gį, ne mažiau kaip 1,5 karto didesnį už didžiausią

leistiną;

- purkštuvai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų išvengta preparatų poveikio

operatoriui;

- purkštuvo valdymo prietaisai tur÷tų būti lengvai pasiekiami ir operatoriaus

darbo vietos. Purkštuvų kontrol÷s prietaisai ir jų rodmenys turi būti gerai

matomi;

- rezervuaro pripildymo anga ir kitos purkštuvo dalys turi būti lengvai ir saugiai

prieinamos. Purkštuvų konstrukcija turi būti patogi juos pripildyti tirpalu ir

paruošti darbui;

- rezervuaro pripildymo angos dydis ir pad÷tis turi būti patogi operatoriui.

Pripildymo angoje turi būti sietas;

- purkštuvai, kurių rezervuaro talpa yra didesn÷ nei 800 l, turi tur÷ti preparatų

supylimo sistemas;

189

- purkštuvai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų patogu naudotis asmenin÷mis

apsaugin÷mis priemon÷mis;

- papildomas, lengvai prieinamas švaraus vandens bakelis turi būti pritvirtintas

patogioje vietoje prie purkštuvo arba šalia tirpalo ruošimo ir supylimo vietos.

16.3. Naudojamų purkštuvų techninių apžiūrų atlikimo tvarka

Purkštuvų technines apžiūras organizuoja ir atlieka, pažym÷jimus išduoda arba pratęsia

įgalioti rajonų žem÷s ūkio skyrių žem÷s ūkio technikos valstybin÷s priežiūros

inžinieriai-inspektoriai arba oficialios ar oficialiai pripažintos institucijos pagal purkštuvų

tikrinimo taisyklių reikalavimus:

- pavara turi būti be defektų. Leistini nedideli trūkumai: nežymus pavaros detalių

susid÷v÷jimas, nepakankamas grandin÷s sutepimas, per mažas diržų įtempimas;

- siurblio našumas ir sudaromas sl÷gis turi atitikti purkštuvo technines charakteristikas.

Našumo nukrypimai turi būti ne didesni kaip 10 proc. Matavimai turi būti atlikti

pasiekus nominalų našumą ir 0,5 MPa (5 bar) sl÷gį. Siurblio sl÷gio pulsavimų

išlyginimo įtaisas turi veikti gerai. Apsauginis vožtuvas turi dirbti patikimai. Siurblys

turi būti sandarus. Leistini nedideli trūkumai: siurblio sandarinimo elementai nežymiai

sudr÷kę, bet pro juos tirpalas nelaša;

- siurbliui sukantis nominaliais sūkiais, maišomo tirpalo jud÷jimas rezervuaro viduje turi

būti aiškiai matomas;

- rezervuaras ir pripildymo angos uždarymo dangtis turi būti sandarūs, pripildymo

angoje turi būti sietas, tirpalo lygio skalę turi būti gerai matoma. Turi būti galimyb÷

surinkti visą iš rezervuaro išleidžiamą tirpalą. Turi veikti purkštuvo pripildymo ir

preparatų pakuot÷s plovimo įtaisai. Pripildymo įtaisas turi tur÷ti atbulinį vožtuvą.

Leistini nedideli trūkumai: vamzdis tirpalo lygiui nustatyti n÷ra visiškai skaidrus, plūd÷

yra vos įžiūrima, žarnos dalinai slepia skalę, sunku valdyti išleidimo čiaupą, nepatogi

žarnos pad÷tis trukdo surinkti tirpalą;

- visi sl÷gio matavimo, valdymo ir kontrol÷s prietaisai turi veikti ir būti sandarūs.

Ventiliatorinių purkštuvų valdymo pulte turi būti dešin÷s ir kair÷s pus÷s sekcijų

išjungimo jungiklis. Manometro skal÷s ribos turi būti didesn÷s už nurodytą

190

maksimalų purkštuvo išvystomą sl÷gį. Manometro skal÷s padalos vert÷, esant darbiniam

sl÷giui iki 0,5 MPa (5 bar), neturi būti didesn÷ kaip 0,02 MPa (0,2 bar).

Mažiausias manometro korpuso skersmuo 63 mm, matavimo paklaida turi būti ne

didesn÷ kaip ± 0,02 MPa (0, 2 bar). Leistini nedideli trūkumai: sl÷gio svyravimas ne

didesnis kaip ± 5 proc., valdymo ir kontrol÷s prietaisai įrengti ne visiškai patogiai,

tačiau jie veikia gerai, tirpalo lygio rezervuare matuoklio veikimo paklaida yra ne

didesn÷ kaip ± 7,5 proc., išpurškiamo tirpalo kiekio netolygumas ne didesnis kaip ±

10 proc. per 7 sekundes;

- vamzdžių sistema turi būti sandari, žarnos nesulenktos arba įtrūkusios, gerai

pritvirtintos, neturi kliūti už purkštuvo dalių ar būti apipurškiamos. Leistinas nežymus

trūkumas: dr÷gsta, tačiau nelaša;

- įsiurbimo ir sl÷gio linijose turi būti bent po vieną filtrą, o jų akučių dydis turi

atitikti purkštuvų gamintojų nurodymus. Filtrai turi būti sandarūs ir nesugadinti.

Purkštukų filtrai nelaikomi sl÷gio linijos filtrais. Išardomo filtro įd÷klas turi būti

keičiamas;

- purkštuvo sija turi būti tiesi ir visomis kryptimis stabili. Ilgesn÷s kaip 10 m sijos

turi tur÷ti įtaisą, leidžiantį jai atsilenkti sutikus kliūtį. Vienodi tarpai turi būti tarp

purkštukų ir nuo purkštukų iki apipurškiamų augalų. Purkštuvo dalys negali būti

apipurškiamos. Ilgesn÷s kaip 10 m sijos galuose turi tur÷ti apsaugas. Kai sijos

sekcijos ilgis didsnis kaip 6 m, turi būti sulankstymo įtaisas. Sijos kilnojimo ir

svyravimų slopinimo įtaisai turi gerai veikti. Leistini nedideli trūkimai: nežymios

purkštuvo sijos deformacijos, neturinčios įtakos purkštukų pad÷čiai, tarpai tarp

purkštukų ir nuo sijos iki apipurškiamų augalų gali svyruoti ± 10 cm;

- visi purkštukai, jų filtrai ir momentiniai uždarymo vožtuvai turi būti tarpusavyje

suderinti, jų tipai ir dydžiai - nesiskirti. Nutaukus purškimą, pro purkštukus neturi

laš÷ti. Išpurškiamo tirpalo lašelių paskleidimo tolygumą nusako jų skersinio

pasiskirstymo variacijos koeficientas, kuris, matuojant elektroniniu stendu su

loveliais, neturi viršyti 15 proc. Matuojant skersinį pasiskirstymą rankiniu stendu su

loveliais ir atžymonis, ant skysčio surinkimo indelių nurodančiomis vidutinę reikšmę, ne

daugiau kaip 15 proc. indelių turi rodyti ± 15 proc. nukrypimą nuo vidurkio. Nesant

matavimo stendų su loveliais, purškimo tolygumui nustatyti laikinai leidžiama naudoti

specialius debitmačius. Jais matuojamas visų, ant sijos esančių, purkštukų našumas.

191

Kiekvieno purkštuko našumo paklaida neturi viršyti ± 5 proc., palyginti su vidurkiu,

arba 15 proc., palyginti su nurodomais gamintojo instrukcijose naujų purkštukų

našumo duomenimis;

- ventiliatoriniams sodų purkštuvams purškimo tolygumas nustatomas matuojant

kiekvieno purkštuko našumą. Jų parodymų paklaida neturi viršyti ± 10 proc., palyginti

su vidurkiu, arba 15 proc., palyginti su nurodomais gamintojo instrukcijose naujų

purkštukų našumo duomenimis. Skirtumas tarp našumų kair÷je ir dešin÷je pus÷se

gali būti ne didesnis kaip 10 proc. Kair÷je ir dešin÷je ventiliatorinio purkštuvo pus÷se

purkštukai turi būti vienodi. Maksimalus sl÷gio skirtumas tarp purkštukų turi būti ne

didesnis kaip 15 proc. Sodų purkštuvuose ventiliatorius turi tur÷ti atskirą jungiklį,

oro nukreipimo įtaisas turi gerai veikti, purkštuvo dalys negali būti apipurškiamos.

- purkštuvai turi būti sukonstruoti taip, kad juos naudojant būtų išvengta pavojingo

tirpalo nunešimo pav÷jui (ventiliatorius su oro padavimo kanalais, specialūs

purkštukai, mažinantys lašelių nunešimą pav÷jui ir pan.)

Kiti teis÷s aktai:

- Žem÷s ūkio, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų 1998 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymas Nr. 160/488/158 “D÷l Valstybin÷s augalų apsaugos priemonių registracijos

komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 1998, Nr. 83-2340);

- Augalų apsaugos priemonių registracijos nuostatai (patvirtinti žem÷s ūkio, aplinkos ir

sveikatos apsaugos ministrų 1999 m. geguž÷s 7 d. įsakymu Nr. 196/134/225, Valstyb÷s

žinios 1999, Nr. 45-1454);

- Žem÷s ūkio ministro 2000 m. rugs÷jo 6 d. įsakymas Nr. 259 “D÷l geros eksperimentin÷s

praktikos nuostatų patvirtinimo” (Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 78-2372);

- Aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 12 “D÷l augalų apsaugos

priemonių įvežimo į Lietuvos Respubliką leidimų išdavimo tvarkos” (Valstyb÷s žinios,

1999, Nr. 11-268);

- cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, priimtas 2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-

1641 (Valstyb÷s žinios, 2000, Nr. 36-987);

- Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 381 “Lietuvos higienos

norma HN 54-1998. Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos

cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais

izotopais lygiai” (Valstyb÷s žinios, 1998, Nr. 61-1771).

192

16.4. Purkštuvų paruošimas techninei apžiūrai

Ruošiant purkštuvus techninei apžiūrai, rekomenduojama patikrinti šiuos jų mazgus:

•perdavas;

•siurblį;

•maišiklį;

•rezervuarą;

•valdymo pultą;

•vamzdynus;

•filtrus;

•purškimo siją;

•purkštukus.

Pirmiausia apžiūrimi perdavų elementai. Būtina patikrinti galios tiekimo veleną, grandines,

žvaigždutes ir reduktorių.

Siurblio našumas paprastai nurodomas purkštuvo instrukcijoje arba prie jo korpuso

pritvirtintoje plokštel÷je. Paprasčiausia jį patikrinti galima taip: daugiašakį čiaupą pasukus į pad÷tį

„Pripildymas“, tam tikrą laiką (pvz., vieną minutę) steb÷ti skysčio lygio skalę. Jei esamas siurblio

našumas 10 proc. mažesnis už nurodytą instrukcijoje, reikia pakeisti sugedusias membranas arba

vožtuvus. Taip pat reik÷tų patikrinti, ar siurblys neįsiurbia oro. Jei pildomame siurbliu purkštuvo

rezervuare (daugiašakis čiaupas pad÷tyje „Pripildymas“) matyti oro burbuliukų, reikia patikrinti

siurbimo linijos ir filtrų sandarumą.

Paprastai siurblio našumas matuojamas, galios tiekimo velenui sukantis 540 min-1 dažniu ir

esant įprastam naudojamų purkštukų darbiniam sl÷giui. Tai ypač svarbu, jei naudojami inžektoriniai

purkštukai. Reikiamas hidraulinio vamzdinio purkštuvo siurblio našumas, esant įprastai skysčio

išpurškimo normai (iki 600 l/ha) ir maksimaliam leidžiamam darbiniam greičiui (iki 10 km/val.),

apskaičiuojamas taip: prie 5–10 l/min. kiekvienam purkštuvo užgriebio pločio metrui pridedama 5–

10 proc. rezervuaro talpos skysčiui maišyti, kai sl÷gis 5 bar. Pavyzdžiui, 800 l talpos, 12 m

užgriebio pločio purkštuvu važiuojant 9 km/val. greičiu, 400 l/ha skysčio išpurkšti reikalingas visų

purkštukų našumas 72 l/min. Papildomai hidrauliniam maišikliui reikia 5 proc. rezervuaro talpos (t.

y. 40 l/min.). Taigi šio purkštuvo siurblio našumas tur÷tų būti 112 l/min.

Sl÷gio pulsavimų išlyginimo įtaisai būtini visiems stūmokliniams, membraniniams ir

stūmokliniams-membraniniams siurbliams. Reik÷tų patikrinti oro sl÷gį įtaise, sumontuotame

purkštuvo sl÷gio linijoje. Kai sl÷gis 1,5–3 bar, rekomenduojamas oro sl÷gis pulsavimų išlyginimo

įtaise 0–1 bar, kai sl÷gis 3–15 bar, oro sl÷gis turi būti 1–3 bar, o dirbant 15–25 bar darbiniu sl÷giu –

193

net 3–4 bar. Nustačius per didelį oro sl÷gį, galima sugadinti membraną. Jei taip atsitiktų, sugadintą

membraną reikia pakeisti.

Apsauginis vožtuvas ir purkštuvo sandarumas tikrinami, esant 10 bar arba maksimaliam

instrukcijoje nurodytam sl÷giui. Atkreipkite d÷mesį, kad manometrai, kurių skal÷s riba tik 5 bar,

dirbant didesniu sl÷giu gali sugesti.

Į maišiklį tiekiamo skysčio srauto dydį galima patikrinti taip: nuo hidraulinio maišiklio

atjungiama sl÷gio žarna ir nukreipiama į kitą skysčio surinkimo baką. Įjungus purkštuvą, vieną

minutę surenkamas į maišiklį tiekiamas skystis ir išmatuojamas jo kiekis. Skysčio maišymo kokyb÷

gali pablog÷ti tik d÷l per mažo siurblio našumo. Purkštuvuose, kurių rezervuaro talpa iki 1 000 l,

hidrauliniam maišikliui turi būti tiekiamas srautas, sudarantis 5 proc. rezervuaro talpos. Iki 2 000 l

talpos purkštuvuose šis srautas tur÷tų būti 3–5 proc., o daugiau kaip 2 000 l – pakaktų 3 proc.

rezervuaro talpos.

Rezervuaras turi būti sandarus. Įpylimo angoje turi būti sietas, o jos dangtyje – alsuoklis.

Reik÷tų sutepti dangčio užraktus, jei būtina, pakeisti guminius sandariklius. Kadangi skysčio lygio

matuoklis arba skal÷ turi būti gerai matomi, neryškias, užterštas skales, žarnas ar įstrigusias plūdes

reik÷tų išvalyti arba pakeisti. Patartina išjudinti sunkiau besisukin÷jančius čiaupus. Senesniuose

purkštuvuose prie čiaupų skysčio likučiams iš rezervuaro išleisti rekomenduojama pritvirtinti

trumpas žarnas, kad skystis netek÷tų ant purkštuvo r÷mo. Purkštuvai su rezervuaro pripildymo

įtaisais turi būti su atbuliniu vožtuvu, o pripildymo žarnos – su apsauginiu tinkleliu, kurio akučių

dydis ne didesnis kaip 20 mm. Rezervuaro ir preparatų pakuočių plovimo įtaisai turi veikti.

Ruošiantis apžiūrai, reik÷tų patikrinti min÷tų įtaisų sandarumą.

Visi matavimo, valdymo ir sl÷gio reguliavimo įtaisai turi būti sandarūs ir patikimai veikti.

Valdymo pulte turi būti įrengtas centrinis uždarymo čiaupas. Sl÷gio reguliavimo įtaisai turi išlaikyti

darbinį sl÷gį, esant pastoviam traktoriaus galios tiekimo veleno sūkių dažniui. Išjungus ir v÷l

įjungus purkštuvą, darbinis sl÷gis turi v÷l pasiekti buvusią reikšmę (leidžiamas tik 5 proc.

nuokrypis). Jei išjungus atskiras purkštuvo sijos sekcijas per purkštukus laša skystis, reik÷tų

pakeisti nesandarius momentinio uždarymo vožtuvus. Valdymo pultas turi būti gerai matomas.

Traktorininkas dirbdamas turi lengvai pasiekti rankomis valdomą centrinį uždarymo čiaupą, sekcijų

valdymo čiaupus ir redukcinį vožtuvą.

Manometro korpuso skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 63 mm, o skal÷s padalos vert÷,

esant darbiniam sl÷giui iki 5 bar, neturi būti didesn÷ kaip 0,2 bar. Reikalavimų neatitinkantį

manometrą reik÷tų pakeisti. Maksimali debitmačių, naudojamų purškiamam skysčiui dozuoti,

nuokrypa – 5 proc. matuojamos reikšm÷s. Pavyzdžiui, jei matuojamo skysčio srauto dydis 60

l/min., tai maksimali leidžiama nuokrypa bus 3 l/min. Jei debitmačio rodmenų nuokrypa yra

didesn÷, patiems prietaisą reguliuoti nepatartina. Reik÷tų kreiptis į kvalifikuotus meistrus.

194

Purkštuvo vamzdynai turi būti sandarūs ir taip išvedžioti, kad į visus purkštukus būtų

tiekiamas pakankamas ir vienodas skysčio kiekis. Vamzdynų ir sujungimų sandarumą reik÷tų

tikrinti, esant maksimaliam leidžiamam sl÷giui, bet ne didesniam kaip 10 bar. Skystis netur÷tų

laš÷ti. Tikrinant reik÷tų įvertinti manometro skal÷s ribas. Žarnos tur÷tų būti nesulenktos,

neįtrūkusios, gerai pritvirtintos. Jos neturi kliūti už purkštuvo dalių ar būti apipurškiamos. Reik÷tų

apžiūr÷ti purkštuvą darbo metu ir, jei reikia, pritvirtinti daugiau laikiklių, o pažeistas žarnas

pakeisti. Patartina naudoti originalias atsargines dalis, nes nekokybiškos žarnos gali sprogti.

Purkštuvo siurbimo ir sl÷gio linijose turi būti bent po vieną filtrą. Jei jų trūksta, reik÷tų jų

įrengti daugiau. Taip pat patartina patikrinti, ar veikia apsauginis vožtuvas. Purkštukų filtrai n÷ra

sl÷gio linijos filtrai. Ruošiant purkštuvą apžiūrai, reik÷tų įvertinti visų filtrų sandarumą bei įsitikinti,

ar nepažeistos atskiros jų dalys.

Purkštuvo sija turi būti tiesi ir visomis kryptimis stabili. Tarpai nuo jos iki apipurškiamų

augalų gali svyruoti ±10 cm. Sijos tiesumas tikrinamas ištempus siūlą tarp kraštinių purkštukų.

Reik÷tų patikrinti, kaip veikia apsauginiai jos įtaisai. Jie turi nekliudyti sijai atsilenkti esant kliūčiai

ir v÷l grąžinti ją į pradinę pad÷tį. Nesuteptus alyva įtaisus patartina sutepti. Ilgesn÷s kaip 10 m sijos

galuose turi būti apsaugos. Jei jų n÷ra, apsaugas reik÷tų sumontuoti. Sijos kilnojimo, svyravimų

slopinimo bei jos posvyrio reguliavimo įtaisai turi veikti. Reik÷tų patikrinti, ar paspaudus žemyn

vieną arba kitą sijos galą, ji sugrįžta į pradinę pad÷tį. Purkštuvo sija koreguojama tam tikrose

vietose ant jos užd÷jus svorius.

Visi purkštukai, jų filtrai ir momentiniai uždarymo vožtuvai turi būti suderinti vienas su

kitu, o jų tipai ir dydžiai nesiskirti. Ruošiantis apžiūrai, rekomenduojama išimti purkštukus ir jų

filtrus išvalyti, o skirstomuosius vamzdžius išplauti švariu vandeniu. Naudojant laikiklius su keliais

purkštukais, reik÷tų įsitikinti, ar jų deriniai visur yra vienodi. Stebint purkštuvo darbą, taip pat

reik÷tų įvertinti, ar visi purkštukai purškia tolygiai ir ar jie sijos atžvilgiu nustatyti vienodu kampu

(5–10º). Baigus purkšti, skystis pro purkštukus neturi laš÷ti ilgiau kaip 5 sekundes. Išpurškiamo

skysčio lašelių paskleidimo tolygumą galima patikrinti, išmatavus visų ant sijos esančių purkštukų

našumą. Naudojami specialūs debitmačiai arba matavimo indai. Kiekvieno purkštuko našumo

paklaida neturi viršyti ±5 proc., palyginti su vidurkiu arba 15 proc., palyginti su nurodomais

gamintojo instrukcijose naujų purkštukų našumo duomenimis.

195

Literatūra

1. Augalų purškimo pagrindai: [mokomoji knyga / Arūnas Čepel÷, Jonas Grigaliūnas, Vytautas

Kazakevičius …[et al.]; Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir

mokymo metodikos tarnyba; Danijos žem÷s ūkio konsultavimo centras; sudar÷ Veronika

Pilipavičien÷.- Vilnius: UAB "Valstiečių laikraštis", 2001.- 126, [2] p. iliustr.

2. Belova O., Milišauskas Z., Padaiga V., Valenta V., Vasiliauskas A., Zolubas P., Žiogas A.

Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

3. Juronis V., Snieškien÷ V. Pocūgių liga – škotiškasis spygliakritis // Mano ūkis, 2005. Nr. 1

P. 27.

4. Klimavičius D., Tulabien÷ I. Piktžol÷s ir herbicidai. Kaunas, 2003.

5. Kučinskas J., Pekarskas J., Pranckietien÷ I., Zinkevičius R., Žemaitis A.. Karbamido -

amonio salietros tirpalo (KAS) savyb÷s ir jo panaudojimo metodiniai nurodymai.- Kaunas -

akademija, 2000.- 40 p.

6. Minkevičius A. Grybin÷s medžių ir krūmų ligos. Kaunas, 1950.

7. Petrauskait÷ E., Vengeliauskait÷ A. Dekoratyvinių augalų ligos ir kenk÷jai. Vilnius, 1978.

8. Pileckis S. ir kt. Daržovių kenk÷jai ir ligos. Vilnius, 1983.

9. Pileckis S. ir kt. Lauko augalų kenk÷jai ir ligos. Vilnius, 1994.

10. Pileckis S. ir kt. Sodo kenk÷jai ir ligos. Vilnius, 1994.

11. Pileckis S., Vengeliauskait÷ A. Žem÷s ūkio entomologija. Vilnius, 1977.

12. Rimkus P., Žievyt÷ – Kulvietien÷ Z. Vadovas kovai prieš augalų ligas ir kenk÷jus. Vilnius,

1964.

13. Šurkus J., Gaurilčikien÷ I. Žem÷s ūkio augalų kenk÷jai, ligos ir jų apskaita. Kaunas, 2002.

14. Zinkevičius R. Agritechnika ’99 naujienos // Agroinžinerija ir energetika.- 2000, Nr. 2.- P.

40 - 44.

15. Zinkevičius R. Hidraulinių vamzdinių purkštuvų sijos stabilumo testas // Mano ūkis.- 2005

m. spalio m÷n., Nr. 10.- P. 64-66.

16. Zinkevičius R. Įtaisai skystoms mineralin÷ms trąšoms paskleisti // Ūkininko patar÷jas.- 2006

m. vasario 11 d., Nr. 18 (1918).- P. 7.

17. Zinkevičius R. Naujausia purškimo technika. // AGROinfo.- 2002.- Nr. 1.- P. 42-44.

18. Zinkevičius R. Nuostolius mažinanti purškimo technika // Mano ūkis.- 2004, Nr. 4.- p. 24-

26.

19. Zinkevičius R. Oro srautas padeda purkšti augalų apsaugos priemones. // Agroinžinerija ir

energetika.- 2002.- Nr. 6.- P. 61-64.

20. Zinkevičius R. Purškimo technikos naujov÷s // Mano ūkis.- 2002.- Nr. 3.- P. 26.

196

21. Zinkevičius R. Skystų mineralinių trąšų išpurškimo įtaisai // Mano ūkis.- 2000.- Nr. 4.- P.

25 - 26.

22. Zinkevičius R. Šiuolaikin÷ sodų purškimo technika // Ūkininko patar÷jas.- 2001 m. rugs÷jo

11 d. - Nr. 108 / 249.

23. Zinkevičius R. Šiuolaikiniai pesticidų purkštukai // Agroinžinerija ir energetika.- 1999.-

Nr.1.- P.55-61.

24. Zinkevičius R. Šiuolaikinis lietuviškas purkštuvas. // AGROinfo.- 2003.- Nr. 4.- P. 44-46.

25. Zinkevičius R. Vamzdiniai ventiliatoriniai purkštuvai // Agroinžinerija ir energetika.- 2001,

Nr. 5.- P. 44 - 47.

26. Zinkevičius R., Janarauskas R. Patarimai, kaip purkšti augalus // Lietuvos žem÷s ūkio

konsultavimo tarnyba.- Akademija, K÷dainių r., 2001.- 18 p.

27. Zinkevičius R.Geros kokyb÷s purkštuvai - mažesni nuostoliai // Ūkininko patar÷jas.- 1999.-

Nr.70 (907).-P.3.

11. http://www. vaat. lt

PRIEDAI

199

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUGALŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2003 m. spalio 14 d. Nr. IX-1761 Vilnius

(Žin., 1995, Nr. 90-2013; 1998, Nr. 56-1545; 2001, Nr. 48-1655, Nr. 110-3986) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymą ir jį išd÷styti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUGALŲ APSAUGOS

Į S T A T Y M A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų veiklą, susijusią su augalų

apsaugos produktų registracija, įvežimu, sand÷liavimu, prekyba, naudojimu ir kontrole. 2. Šis Įstatymas taikomas nepažeidžiant teis÷s aktų, nustatančių: 1) cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą, ženklinimą ir pakavimą; 2) draudžiamus ir ribojamus naudoti preparatus; 3) žem÷s ir miško naudojimo sąlygas, paviršinio vandens telkinių pakrančių

apsaugos juostas ir zonas; 4) vaikų ir jaunimo darbo sąlygas; 5) dirbančiųjų su augalų apsaugos produktais profilaktinius sveikatos tikrinimus. 3. Šis Įstatymas, išskyrus 18 straipsnį, taikomas ir augalų apsaugos produktams,

kurių sud÷tyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. 4. Šis Įstatymas netaikomas augalų apsaugos produktų gamybai bei augalų

apsaugos produktų, kurie neskirti naudoti Lietuvos Respublikoje, sand÷liavimui, eksportui, reeksportui ir tranzitui.

5. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teis÷s akto, nurodyto šio Įstatymo priede, taikymą.

200

2 straipsnis. Pagrindin÷s šio Įstatymo sąvokos 1. Aplinka – vanduo, oras, žem÷, laukin÷s faunos ir floros rūšys ir bet kurie jų

tarpusavio ryšiai bei santykiai. 2. Augalai – gyvi augalai ir jų gyvos dalys, įskaitant šviežius vaisius ir s÷klas. 3. Augaliniai produktai – iš augalų gauti neperdirbti produktai arba paruošti

paprasčiausiu būdu: sumalti, išdžiovinti, suspausti ir kt., tačiau neįskaitant pačių augalų. 4. Augalų apsaugos produktai – veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys

vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti, ir skirti: 1) augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų

arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui tiek, kiek tokios medžiagos ar preparatai n÷ra apibr÷žiami kitaip;

2) daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, tačiau kitaip nei mitybin÷s medžiagos (augimo reguliatoriai ir panašiai);

3) augaliniams produktams konservuoti, tačiau atsižvelgiant, kiek tokioms medžiagoms ar produktams netaikomos specialios nuostatos d÷l konservantų;

4) nereikalingiems augalams sunaikinti; 5) augalų dalims sunaikinti ar užkirsti kelią nepageidaujamam augalų augimui. 5. Augalų apsaugos produktų likučiai – viena ar kelios medžiagos (įskaitant jų

metabolitus bei produktus, atsirandančius d÷l jų skilimo ar sąveikos su kitomis medžiagomis), esančios augaluose ar augaliniuose produktuose arba ant jų, gyvūnin÷s kilm÷s produktuose arba ant jų, dirvožemyje, vandenyje, taip pat kitur po to, kai buvo panaudotas augalų apsaugos produktas.

6. Augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentas – nustatyta naudojimo paskirtis, norma, purškimų skaičius, sąlygos, laikas ir naudojimo apribojimai.

7. Augalų apsaugos produkto registracijos savininkas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstyb÷s fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu užregistruotas augalų apsaugos produktas ir jam išduotas registracijos liudijimas.

8. Augalų apsaugos produktų registravimas – administracinis veiksmas, kuriuo Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba pagal pareišk÷jo pateiktą paraišką suteikia teisę augalų apsaugos produktą tiekti į rinką.

9. Augalų apsaugos produktų tiekimas į rinką – bet kuris augalų apsaugos produktų pristatymas už pinigus arba nemokamai, išskyrus jų pristatymą pagal važtaraštį iš Europos Sąjungos valstybių narių saugoti ar sunaikinti. Pagal šį Įstatymą augalų apsaugos produktų įvežimas į Lietuvos Respubliką taip pat laikomas tiekimu į rinką.

10. Esamos veikliosios medžiagos – medžiagos, kurios buvo Europos Sąjungos valstybių narių rinkoje iki 1993 m. liepos 15 d.

11. Gyvūnai – žmonių auginami arba maistui naudojami gyvūnai. 12. Individualūs naudotojai – fiziniai asmenys, kurie neturi agronominio mokslo

diplomo arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimo ir turi teisę įsigyti ir naudoti tik individualiam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus.

13. Integruota kontrol÷ – biologinių, biotechnologinių, cheminių, kultūrinių arba s÷klininkyst÷s priemonių derinio racionalus taikymas, kai cheminiai augalų apsaugos produktai naudojami tik minimaliais kiekiais, siekiant kenksmingų organizmų populiaciją išlaikyti tokio dydžio, kad ji nepadarytų nepageidautinos ekonomin÷s žalos ar nuostolių.

14. Kenksmingi organizmai – augalų ar augalinių produktų kenk÷jai, priklausantys gyvūnijai ar augmenijai, taip pat virusai, bakterijos, mikoplazmos, grybai ir kiti patogeniniai organizmai.

15. Konsultavimo komisija – mokslo ir kitų institucijų atstovų grup÷, teikianti moksliškai pagrįstus siūlymus ir rekomendacijas d÷l augalų apsaugos produktų registracijos.

201

16. Medžiagos – cheminiai elementai ir jų junginiai, susidarantys natūraliai ar gamybos būdu, įskaitant visas gamybos proceso metu atsirandančias priemaišas.

17. Naujos veikliosios medžiagos – medžiagos, kurios tiekiamos į Europos Sąjungos valstybių narių rinką po 1993 m. liepos 15 d.

18. Operatorius – darbuotojas, darbo metu turintis sąlytį su augalų apsaugos produktais.

19. Pareišk÷jas – augalų apsaugos produktų gamintojas arba jo įgaliotas juridinis asmuo, kuris teikia paraišką įregistruoti augalų apsaugos produktus.

20. Prekyba analogiškais augalų apsaugos produktais – prekyba augalų apsaugos produktais, kurie yra tapatūs Lietuvos Respublikoje įregistruotiems augalų apsaugos produktams pagal savo kilmę, tos pačios preparatin÷s formos, pagaminti naudojant tą pačią veikliąją medžiagą ir pasižymi tokiu pat poveikiu.

21. Preparatai – tirpalai arba mišiniai, sudaryti iš dviejų ar daugiau medžiagų, iš kurių bent viena yra veiklioji medžiaga, skirta naudoti kaip augalų apsaugos produktas.

22. Profesionalūs naudotojai – asmenys, turintys agronominio mokslo diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimą ir teisę įsigyti ir naudoti profesionaliam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus.

23. Rizikos fraz÷ – standartin÷ fraz÷, nurodanti specifinę riziką, atsirandančią naudojant augalų apsaugos produktą.

24. Saugos fraz÷ – standartin÷ fraz÷, duodanti patarimą, kaip saugiai naudoti augalų apsaugos produktą.

25. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba – valstybin÷ augalų apsaugos institucija, veikianti prie Žem÷s ūkio ministerijos ir įgaliota registruoti augalų apsaugos produktus, kontroliuoti jų įvežimą, sand÷liavimą, prekybą ir naudojimą.

26. Veikliosios medžiagos – medžiagos ar mikroorganizmai, įskaitant virusus, pasižymintys bendru ar specifiniu poveikiu kenksmingiems organizmams, augalams, jų dalims arba augaliniams produktams.

3 straipsnis. Bendrieji reikalavimai 1. Įvežti, sand÷liuoti, prekiauti ir naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiama tik

pagal šį Įstatymą įregistruotus augalų apsaugos produktus, išskyrus šio Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnyje ir 31 straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Naudojant augalų apsaugos produktus privaloma laikytis šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 17 straipsnio reikalavimų bei geros augalų apsaugos praktikos taisyklių, o jeigu yra galimyb÷, ir integruotos kontrol÷s rekomendacijų. Profesionaliam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai privalo būti naudojami tik su sertifikuota įranga.

3. Į rinką tiekiami augalų apsaugos produktai privalo būti supakuoti, klasifikuoti, paženklinti pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo bei šio Įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Specialiąsias augalų apsaugos produktams skirtas rizikos ir saugos frazes tvirtina žem÷s ūkio ministras, suderinus su aplinkos ministru ir sveikatos apsaugos ministru.

4. Profesionaliam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų negalima naudoti sodininkų bendrijų soduose.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ REGISTRACIJA 4 straipsnis. Paraiškų augalų apsaugos produktams registruoti pateikimas

202

1. Paraiškas įregistruoti augalų apsaugos produktus pareišk÷jai teikia Valstybinei augalų apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba). Pareišk÷jai privalo tur÷ti nuolatinę buveinę vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių.

2. Paraiškos įregistruoti augalų apsaugos produktus pateikiamos lietuvių kalba, o duomenys pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus gali būti pateikiami lietuvių arba anglų kalba.

3. Reikalavimus duomenims, kuriuos reikia pateikti apie veikliąsias medžiagas, esančias augalų apsaugos produktuose, tvirtina žem÷s ūkio ministras, suderinus su aplinkos ministru ir sveikatos apsaugos ministru.

4. Reikalavimus duomenims, kuriuos reikia pateikti apie augalų apsaugos produktus, tvirtina žem÷s ūkio ministras, suderinus su aplinkos ministru ir sveikatos apsaugos ministru.

5 straipsnis. Duomenų augalų apsaugos produktams įregistruoti teikimas 1. Pareišk÷jai, kurie kreipiasi d÷l augalų apsaugos produktų įregistravimo, kartu su

paraiškomis pateikia: 1) duomenis apie augalų apsaugos produktus pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

2) duomenis apie veikliąsias medžiagas augalų apsaugos produktuose pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

2. Jeigu duomenys apie veikliąsias medžiagas buvo pateikti pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus iki jų įrašymo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą, pareišk÷jams nebūtina pateikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujamų duomenų, išskyrus duomenis apie veikliųjų medžiagų tapatumą, jeigu tokios veikliosios medžiagos pagal grynumą ir priemaišų pobūdį labai nesiskiria nuo tų veikliųjų medžiagų, kurios yra įrašytos į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą.

3. Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sud÷tyje, sąrašą tvirtina žem÷s ūkio ministras, atsižvelgus į Europos Komisijos veikliųjų medžiagų peržiūros programą ir jos priimtus sprendimus.

6 straipsnis. Augalų apsaugos produktų registravimas 1. Augalų apsaugos produktai registruojami Lietuvos Respublikoje, jeigu:

1) veikliosios medžiagos yra įrašytos į šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą ir yra įvykdytos visos šiame sąraše nurodytos sąlygos, augalų apsaugos produktai įvertinti pagal šio straipsnio 13 dalyje nurodytą augalų apsaugos produktų įvertinimo ir sprendimų pri÷mimo tvarką ir laikomasi šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimų;

2) įvertinus pateiktus duomenis apie augalų apsaugos produktą pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir visas jo naudojimo sąlygas bei galimas pasekmes, yra nustatyta, kad augalų apsaugos produktas veikia kenksmingus organizmus, kuriems naikinti yra skirtas, neturi nepageidautino poveikio augalams ar augaliniams produktams, nesukelia nereikalingų kančių ir skausmo stuburiniams gyvūnams, neturi tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio žmogaus ar gyvūnų sveikatai, nedaro neleistino poveikio aplinkai. Ypatingą d÷mesį reikia atkreipti į augalų apsaugos produktų išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, geriamojo ir gruntinio vandens teršimą, poveikį naudingoms augalų ir gyvūnų rūšims;

3) veikliąsias medžiagas ir jų kiekius, o prireikus – toksikologiškai ar ekotoksikologiškai svarbias priemaišas, galima nustatyti atitinkamais metodais;

203

4) tinkamai naudojant augalų apsaugos produktus, jų likučius galima nustatyti atitinkamais metodais;

5) buvo ištirtos fizikin÷s ir chemin÷s savyb÷s ir jas įvertinus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai tinka naudoti ir sand÷liuoti;

6) nustatyti laikini didžiausi leistini augalų apsaugos produktų likučių kiekiai augaluose ir augaliniuose produktuose;

7) Tarnyba, įregistruodama augalų apsaugos produktus, nustato tokius jų naudojimo reglamentus, kad nebūtų viršijami laikinieji didžiausi leistini likučių kiekiai augaliniuose produktuose.

2. Tyrimai ir analiz÷s šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytiems reikalavimams įvykdyti turi būti atlikti institucijose, turinčiose geros eksperimentin÷s praktikos ir geros laboratorin÷s praktikos sertifikatus, ir tokiomis žem÷s ūkio, fitosanitarijos ir aplinkos sąlygomis, kuriomis šie augalų apsaugos produktai bus naudojami Lietuvos Respublikoje. Geros eksperimentin÷s praktikos nuostatus tvirtina žem÷s ūkio ministras. Geros laboratorin÷s praktikos principus tvirtina sveikatos apsaugos ministras, aplinkos ministras ir žem÷s ūkio ministras.

3. Augalų apsaugos produktai įregistruojami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Jei kitas pareišk÷jas pateikia augalų apsaugos produkto registracijos savininko raštišką sutikimą naudotis jo nurodytais duomenimis, augalų apsaugos produktai registruojami ne ilgesniam laikotarpiui, negu pirmieji buvo įregistruoti.

4. Jei nevykdomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, registruotų augalų apsaugos produktų dokumentai turi būti peržiūrimi. Tarnyba turi pareikalauti pareišk÷jo pateikti papildomą informaciją, būtiną augalų apsaugos produktams įvertinti. Registracija gali būti pratęsta laikotarpiui, kuris būtinas informacijai pateikti ir pakartotinai įvertinti duomenis.

5. Augalų apsaugos produktai, kurių naujos veikliosios medžiagos neįrašytos į šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą, gali būti registruojami laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 metams, Europos Komisijai patvirtinus, kad duomenys d÷l numatyto veikliųjų medžiagų naudojimo įvertinimo yra išsamūs.

6. Tarnyba, nustačiusi, kad veikliosios medžiagos gali atitikti šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kad augalų apsaugos produktai gali atitikti šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus, nedelsdama praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai apie duomenų vertinimo rezultatus ir augalų apsaugos produktų įregistravimo sąlygas pateikdama šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

7. Jeigu augalų apsaugos produktų likučiai (toliau – likučiai), atsirandantys panaudojus augalų apsaugos produktą, pagal gerą augalų apsaugos praktiką turi kenksmingą poveikį žmonių ir gyvulių sveikatai bei gruntiniams vandenims arba aplinkai, Tarnyba, remdamasi Europos Komisijos vertinimo rezultatais, panaikina augalų apsaugos produktų laikiną įregistravimą.

8. Jeigu po 3 metų Europos Komisijos sprendimas d÷l veikliųjų medžiagų įrašymo į sąrašą dar nepriimtas, Tarnyba išimties tvarka gali prašyti pratęsti laikinosios registracijos terminą, per kurį būtų galima išsamiai išnagrin÷ti dokumentus ar papildomą informaciją.

9. Laikinai įregistruojant augalų apsaugos produktus, laikomasi šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatų.

10. D÷l kiekvienos paraiškos pradedama atskira byla. Kiekvienoje byloje turi būti paraiška, sprendimas d÷l augalų apsaugos produktų registravimo, jų toksikologinis, ekotoksikologinis, išlikimo ir pasiskirstymo aplinkoje, fizikinių ir cheminių savybių, biologinio efektyvumo įvertinimas, analiz÷s metodų pripažinimas galiojančiais, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos pateiktos rekomendacijos d÷l didžiausių

204

leistinų likučių kiekių, Tarnybos patvirtinta etiket÷ lietuvių kalba pagal šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus ir augalų apsaugos produkto registracijos liudijimo kopija. Šie duomenys gali būti pateikti Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai jų prašymu.

11. Tarnyba, vadovaudamasi Europos Sąjungos esamų ir naujų veikliųjų medžiagų peržiūros programos išvadomis, registruoja augalų apsaugos produktus, išduoda registracijos liudijimus, panaikina registraciją ar keičia augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentus žem÷s ūkio ministro nustatyta tvarka.

12. Augalų apsaugos produktų fizikin÷s ir chemin÷s savyb÷s ir analiz÷s metodai, rizika žmonių sveikatai ir aplinkai bei biologinis efektyvumas vertinami pagal Europos Komisijos tos srities metodinius nurodymus ir kitus tarptautiniu mastu pripažįstamus vertinimo kriterijus.

13. Augalų apsaugos produktų įvertinimo ir sprendimų pri÷mimo tvarką tvirtina žem÷s ūkio ministras, suderinus su aplinkos ministru ir sveikatos apsaugos ministru.

14. Tarnyba apie augalų apsaugos produktų įregistravimą, perregistravimą, naudojimo reglamentų pakeitimą, naudojimo išpl÷timą, registracijos panaikinimą, apribojimą arba uždraudimą skelbia „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

7 straipsnis. Augalų apsaugos produktų perregistravimas 1. Pasibaigus registracijos laikotarpiui, augalų apsaugos produktai gali būti

perregistruojami, jei pareišk÷jas pateikia paraišką ir patikrinus nustatoma, kad laikomasi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

2. Augalų apsaugos produktui, registruotam pagal šio Įstatymo reikalavimus, perregistruoti pareišk÷jas pateikia paraišką ir papildomus duomenis, jei jų yra, apie produkto naudojimą, poveikį žmogui, gyvūnams ir aplinkai.

3. Jeigu augalų apsaugos produktas buvo įregistruotas iki šio Įstatymo įsigaliojimo, pareišk÷jas pateikia duomenis pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus.

8 straipsnis. Augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentų pakeitimas 1. Augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentai gali būti keičiami: 1) remiantis naujomis mokslo žiniomis; 2) gavus augalų apsaugos produktų registracijos savininkų prašymą. 2. Augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentai gali būti keičiami pareišk÷jo

prašymu, pateikus dokumentus apie produkto veiksmingumą ir likučius. 3. Keičiant augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentus, laikomasi šio

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nuostatų.

9 straipsnis. Augalų apsaugos produktų naudojimo mažais plotais auginamiems augalams pl÷tra

1. Paraiškas išpl÷sti įregistruotų augalų apsaugos produktų naudojimą mažais plotais auginamiems augalams gali pateikti su žem÷s ūkio veikla susijusios mokslo įstaigos, augintojų asociacijos arba profesionalūs naudotojai.

2. Tarnyba išplečia registruotų augalų apsaugos produktų naudojimą mažais plotais auginamiems augalams, jeigu:

1) su žem÷s ūkio veikla susijusios mokslo įstaigos, augintojų asociacijos ar profesionalūs naudotojai pateik÷ dokumentus apie šių produktų veiksmingumą ir likučius, pagrindžiančius naudojimo išpl÷timą;

2) įvykdytos šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytos sąlygos ir augalų apsaugos produktas yra veiksmingas prieš kenksmingus organizmus, kuriems naikinti yra skirtas, neturi nepageidautino poveikio augalams ar augaliniams

205

produktams, nesukelia nereikalingų kančių ir skausmo stuburiniams gyvūnams, neturi tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio žmogaus ar gyvūnų sveikatai (per geriamąjį vandenį, maistą, pašarus ir pan.), nedaro neleistino poveikio aplinkai. Ypatingas d÷mesys atkreipiamas į šių produktų išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, geriamojo ir gruntinio vandens teršimą, poveikį naudingoms augalų ir gyvūnų rūšims;

3) naudojimo išpl÷timas susijęs su mažais plotais auginamais augalais, kurių sąrašą tvirtina žem÷s ūkio ministras.

3. Tarnyba, išpl÷tusi augalų apsaugos produktų naudojimą mažais plotais auginamiems augalams, apie tai paskelbia oficialiai arba raštiškai įpareigoja augalų apsaugos registracijos savininkus papildyti įrašus etiket÷je.

10 straipsnis. Augalų apsaugos produktų registracijos panaikinimas 1. Augalų apsaugos produktų registracija panaikinama, jeigu: 1) pareišk÷jai d÷l įregistravimo buvo pateikę suklastotus dokumentus ar neteisingą

informaciją; 2) veiklioji medžiaga ar augalų apsaugos produktas nebeatitinka registracijos metu

nurodytų reikalavimų; 3) yra gautas augalų apsaugos produktų registracijos savininkų prašymas panaikinti

registraciją. 2. Tarnyba apie augalų apsaugos produktų įregistravimo panaikinimą praneša raštu

augalų apsaugos produktų registracijos savininkams ir gali nustatyti laikotarpį, per kurį augalų apsaugos produktai turi būti pašalinti iš rinkos arba sunaudoti turimi jų kiekiai. Šio laikotarpio trukm÷ priklauso nuo registracijos panaikinimo priežasčių.

11 straipsnis. Veikliųjų medžiagų duomenų įvertinimas, ataskaitos rengimas ir pateikimas Europos Komisijai

1. Tarnyba, Europos Komisijos įgaliota parengti veikliųjų medžiagų duomenų įvertinimo ataskaitą ir ją pateikti Europos Komisijai, gavusi paraišką ir patikrinusi, ar duomenys yra išsamūs, įpareigoja pareišk÷jus išsiųsti duomenis pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus kitoms Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai.

2. Veikliųjų medžiagų duomenų įvertinimo, ataskaitos rengimo ir pateikimo Europos Komisijai tvarką tvirtina žem÷s ūkio ministras.

12 straipsnis. Informacijos apie galimą kenksmingą poveikį pateikimas

1. Pareišk÷jai ar augalų apsaugos produktų registracijos savininkai pateikia Tarnybai visą naujausią informaciją apie bet kurių įregistruotų arba registruojamų augalų apsaugos produktų, jų veikliųjų medžiagų arba likučių galimą kenksmingą poveikį žmogaus ar gyvūnų sveikatai, aplinkai bei gruntiniams vandenims.

2. Tarnyba įpareigoja, kad pareišk÷jai ar augalų apsaugos produktų registracijos savininkai nedelsdami perduotų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją kitoms Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai.

13 straipsnis. Augalų apsaugos produktų registracijos kitose Europos

Sąjungos valstyb÷se nar÷se pripažinimas

206

1. Tarnyba, gavusi iš pareišk÷jo paraišką įregistruoti augalų apsaugos produktus, jau įregistruotus kitoje Europos Sąjungos valstyb÷je nar÷je, ir dokumentinius įrodymus, pagrindžiančius sąlygų palyginamumą, privalo:

1) nereikalauti kartoti bandymų ir tyrimų, kurie jau buvo atlikti iki augalų apsaugos produktų įregistravimo kitose Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se, kurių žem÷s ūkio, fitosanitarijos ir aplinkos sąlygos, susijusios su augalų apsaugos produktų naudojimu, yra panašios į Lietuvos Respublikos sąlygas;

2) įregistruoti augalų apsaugos produktus, jeigu jų veikliosios medžiagos, įrašytos į šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą, yra įvertintos pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje nustatytą augalų apsaugos produktų įvertinimo ir sprendimų pri÷mimo tvarką tiek, kiek žem÷s ūkio, fitosanitarijos ir aplinkos sąlygos panašios į Lietuvos Respublikos.

2. Tarnyba, pripažindama kitų Europos Sąjungos valstybių narių registraciją, bet siekdama išvengti, kad d÷l šalių mitybos skirtumų nebūtų daroma įtaka maisto užterštumui likučiais, viršijančiais leistiną paros suvartojimo normą, gali riboti augalų apsaugos produktų naudojimą.

3. Registruojant augalų apsaugos produktus, įregistruotus kitose Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se, pareišk÷jų sutikimu gali būti keičiami šių produktų naudojimo reglamentai ir atsižvelgiama į žem÷s ūkio, fitosanitarijos ar aplinkos sąlygas, svarbias Lietuvos Respublikai.

4. Tarnyba praneša Europos Komisijai apie bandymų pakartojimą arba atsisakymą įregistruoti augalų apsaugos produktus, kurie jau buvo įregistruoti kitose Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se, taip pat pateikia pareišk÷jų pagrindimą d÷l žem÷s ūkio, fitosanitarijos ir aplinkos sąlygų, susijusių su augalų apsaugos produktų naudojimu Europos Sąjungos valstyb÷s nar÷s regionuose, kuriuose buvo atlikti bandymai arba įregistruoti min÷ti produktai, panašumo į Lietuvos Respublikos. Tarnybos pranešime turi būti nurodytos bandymų kartojimo arba atsisakymo įregistruoti priežastys.

5. Jeigu Tarnyba atsisako pripažinti ir patvirtinti bandymus, atliktus panašių klimato sąlygų Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se, arba leisti tiekti į Lietuvos Respublikos rinką augalų apsaugos produktus, galutinį sprendimą d÷l žem÷s ūkio, fitosanitarijos ar aplinkos sąlygų panašumo priima Europos Komisija.

14 straipsnis. Augalų apsaugos produktų, įregistruotų pagal šio Įstatymo

13 straipsnį, registracijos apribojimas arba uždraudimas Jeigu yra pagrindas manyti, kad įregistruoti arba privalomi registruoti pagal šio

Įstatymo 13 straipsnį augalų apsaugos produktai kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, Tarnyba gali laikinai apriboti arba uždrausti augalų apsaugos produktų naudojimą ir pardavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir apie tai nedelsdama praneša Europos Komisijai bei Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms, nurodydama apribojimų arba uždraudimo motyvus.

15 straipsnis. Duomenų augalų apsaugos produktams registruoti apsauga ir

slaptumas 1. Tarnyba, įregistruodama augalų apsaugos produktus, nesinaudoja duomenimis,

pateiktais pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kitų pareišk÷jų naudai: 1) jeigu pareišk÷jai nepateikia augalų apsaugos produktų registracijos savininkų

raštiško patvirtinimo, kad galima pasinaudoti tokia informacija; 2) 10 metų po naujų veikliųjų medžiagų, skirtų Europos Sąjungos valstybių narių

rinkai, įrašymo pirmą kartą į Europos Komisijos patvirtintą veikliųjų medžiagų sąrašą; 3) 10 metų po esamų veikliųjų medžiagų įregistravimo Lietuvos Respublikoje;

207

4) 5 metus nuo papildomos informacijos apie veikliųjų medžiagų, įrašytų į šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą, sąlygų pakeitimą ar jų išlaikymą pateikimo. Jeigu 5 metų laikotarpis baigiasi anksčiau nei laikotarpis, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, duomenų apsaugos laikotarpis pratęsiamas iki šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto termino.

2. Tarnyba, įregistruodama augalų apsaugos produktus, nesinaudoja duomenimis, pateiktais pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kitų pareišk÷jų naudai:

1) jeigu pareišk÷jai nepateikia augalų apsaugos produktų registracijos savininkų raštiško patvirtinimo, kad galima pasinaudoti tokia informacija;

2) 10 metų po augalų apsaugos produktų įregistravimo, jei veikliosios medžiagos įrašytos į Europos Komisijos patvirtintą veikliųjų medžiagų sąrašą bet kurioje Europos Sąjungos valstyb÷je nar÷je pirmą kartą;

3) 10 metų po pirmųjų augalų apsaugos produktų įregistravimo Lietuvos Respublikoje, jei augalų apsaugos produktai buvo įregistruoti anksčiau, nei jų veikliosios medžiagos įrašytos į šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą.

3. Jeigu Tarnyba, išnagrin÷jusi paraišką d÷l augalų apsaugos produktų įregistravimo, nustato, kad veikliosios medžiagos, pagamintos kitų gamintojų ar kitų gamybos procesų metu, skiriasi nuo nurodytų dokumentuose, kuriais remiantis veikliosios medžiagos pirmą kartą buvo įrašytos į šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą, apie tai praneša Europos Komisijai.

4. Pareišk÷jai, ketinantys teikti paraiškas įregistruoti augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos įrašytos į šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą veikliųjų medžiagų sąrašą, prieš atlikdami bandymus su stuburiniais gyvūnais pateikia Tarnybai paklausimą d÷l ketinamų įregistruoti augalų apsaugos produktų ir jau įregistruotųjų tapatumo. Tarnyba nurodo pareišk÷jams ankstesnių augalų apsaugos produktų registracijos savininkų pavadinimus, adresus ir praneša augalų apsaugos produktų registracijos savininkams būsimųjų pareišk÷jų pavadinimus ir adresus.

5. Jeigu prašoma duomenų d÷l veikliųjų medžiagų įrašymo į Europos Komisijos patvirtintą veikliųjų medžiagų sąrašą, kai min÷tos veikliosios medžiagos jau yra Lietuvos Respublikos rinkoje iki šio Įstatymo įsigaliojimo, Tarnyba skatina augalų apsaugos priemonių registracijos savininką ir pareišk÷ją pasidalyti informacija, kad būtų apribotas bandymų su stuburiniais gyvūnais kartojimas.

6. Pareišk÷jai ir anksčiau įregistruotų augalų apsaugos produktų registracijos savininkai turi siekti susitarimo d÷l duomenų pasidalijimo, kad būtų išvengta bandymų su stuburiniais gyvūnais kartojimo. Nepavykus susitarti, Tarnyba apie tai praneša Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisijai prie Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos.

16 straipsnis. Duomenų, pateiktų augalų apsaugos produktams registruoti,

apsaugos ir slaptumo taikymo išimtys 1. Tarnyba užtikrina pareišk÷jų pateiktos informacijos, susijusios su pramonin÷mis

ir komercin÷mis paslaptimis, slaptumą, jeigu pareišk÷jai pateikia prašymą. Slaptumo nuostata taikoma nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ratifikuotos Konvencijos d÷l teis÷s gauti informaciją, visuomen÷s dalyvavimo priimant sprendimus ir teis÷s kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų.

2. Slaptais nelaikomi duomenys: 1) veikliosios medžiagos ar medžiagų pavadinimai ir kiekiai bei augalų apsaugos

produktų pavadinimai; 2) kitų medžiagų, kurios yra klasifikuojamos ir privalo būti nurodytos pagal

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo teis÷s aktus, pavadinimai;

208

3) veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų fizikin÷s ir chemin÷s savyb÷s; 4) veikliųjų medžiagų ar augalų apsaugos produktų kenksmingumo pašalinimo

būdai; 5) tyrimų, atliktų veikliųjų medžiagų ar augalų apsaugos produktų veiksmingumui

ir nekenksmingumui žmon÷ms, gyvūnams, augalams ir aplinkai nustatyti, rezultatų santraukos;

6) rekomenduojamos saugos priemon÷s ir metodai, siekiant sumažinti naudojimo, saugojimo, pervežimo, pakrovimo ir iškrovimo, gaisro ar kitokį pavojų;

7) šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti analiz÷s metodai; 8) augalų apsaugos produktų ir jų pakuot÷s sunaikinimo būdai; 9) kenksmingumo pašalinimo būdai, augalų apsaugos produktams atsitiktinai

išsipylus ar nutek÷jus; 10) apie pirmosios pagalbos suteikimą ir žmonių gydymą apsinuodijimo ar

sužalojimo atveju. 3. Jeigu anksčiau buvusią slaptą informaciją pareišk÷jai paskelbia viešai, jie

privalo apie tai pranešti Tarnybai. 17 straipsnis. Informacija augalų apsaugos produktų etiket÷se 1. Augalų apsaugos produktų pakuočių etiket÷se turi būti aiškiai ir nenuplaunamai

pažym÷ta: 1) augalų apsaugos produkto pavadinimas;

2) augalų apsaugos produkto registracijos savininkų pavadinimai ir adresai bei registracijos numeriai, taip pat asmenų, atsakingų už augalų apsaugos produktų galutinį pakavimą ir ženklinimą arba už rinkai patiektų augalų apsaugos produktų galutinį ženklinimą, pavadinimai ir adresai, jeigu jie yra skirtingi;

3) veikliųjų medžiagų pavadinimai ir kiekiai. Pavadinimas turi atitikti nurodytąjį Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, patvirtintame aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro, arba jeigu veikliosios medžiagos neįrašytos į min÷tą sąrašą, nurodomas Tarptautin÷s Standartų Organizacijos (ISO) nustatytas bendras pavadinimas. Jeigu tokio n÷ra, veikliųjų medžiagų cheminiai pavadinimai nurodomi vadovaujantis Tarptautin÷s grynosios ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) cheminių medžiagų nomenklatūra;

4) augalų apsaugos produktų kiekis gramais, kilogramais ar mililitrais, litrais; 5) siuntos numeris; 6) informacija apie augalų apsaugos produkto sudedamąsias dalis, pateikiama

pagal cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo tvarkas, patvirtintas aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro, bei informacija apie pirmosios pagalbos suteikimą nelaimingų atsitikimų atveju;

7) galimo pavojaus žmon÷ms, gyvūnams arba aplinkai pobūdis – taikant rizikos frazes;

8) žmonių, gyvūnų ar aplinkos apsaugos priemon÷s, nurodytos saugos fraz÷mis, ir operatoriaus asmenin÷s apsaugos priemon÷s;

9) augalų apsaugos produktų veikimo grup÷ (insekticidas, augimo reguliatorius, herbicidas ar panašiai);

10) augalų apsaugos produktų forma (šlampantys milteliai, koncentruota emulsija ir panašiai);

11) augalai ar augaliniai produktai, kuriems skirtas augalų apsaugos produktas, ir specifin÷s žem÷s ūkio, fitosanitarijos ir aplinkos sąlygos, kurioms esant šis produktas gali būti naudojamas arba netur÷tų būti naudojamas;

12) augalų apsaugos produkto naudojimo rekomendacijos;

209

13) jei reikia, saugus laikotarpis tarp augalų apsaugos produkto naudojimo ir augalų s÷jos arba sodinimo, v÷liau s÷jamų ar sodinamų augalų, žmonių ar gyvulių patekimo į nupurkštus plotus, derliaus nu÷mimo, naudojimo maistui ar pašarui;

14) informacija apie galimą fitotoksiškumą, veislių jautrumą ir bet kuriuos kitus tiesioginius ar netiesioginius neigiamus poveikius augalams ar augaliniams produktams, nurodant laikotarpius, kurių reikia laikytis tarp augalų apsaugos produktų naudojimo ir augalų, kurie gali būti jautrūs augalų apsaugos produktams, s÷jos ar sodinimo arba augalų s÷jomainoje;

15) nuoroda „Prieš naudodami augalų apsaugos produktą perskaitykite naudojimo instrukciją“, jeigu pridedami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti informaciniai lapeliai;

16) nurodymai d÷l nepanaudotų augalų apsaugos produktų ir pakuočių saugaus sunaikinimo;

17) galiojimo laikas nustatytomis saugojimo sąlygomis; 18) augalų apsaugos produktų naudotojai – profesionalūs ar individualūs. 2. Jeigu pakuot÷s etiket÷je šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai netelpa,

Tarnyba gali leisti prid÷ti prie pakuočių atskirus informacinius lapelius, kuriuose būtų nurodomi šio straipsnio 1 dalies l2, 13 ir 14 punktuose nustatyti reikalavimai. Informaciniai lapeliai laikomi etikečių dalimis.

3. Augalų apsaugos produktų etiket÷se neleistini žodžiai „netoksiškas“, „nekenksmingas“ ar panašios sąvokos, tačiau galima nurodyti, kad augalų apsaugos produktai gali būti naudojami bičių ar kitų gyvūnų aktyvumo metu, žydint žem÷s ūkio augalams ar piktžol÷ms, jeigu jie kelia tik minimalų pavojų.

4. Į šalies rinką tiekiamų augalų apsaugos produktų etiket÷s turi būti lietuvių kalba. Pareišk÷jas privalo pateikti Tarnybai patvirtinti etikečių projektus.

5. Tarnyba turi teisę reikalauti, kad ant pakuočių būtų aiškiai ir nenuplaunamai pažym÷ta papildoma informacija, jeigu ji būtina žmonių, gyvūnų ar aplinkos apsaugai. Tarnyba nedelsdama praneša kitoms Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai apie kiekvieną išimtinį reikalavimą ir pateikia papildomą informaciją bei tokių reikalavimų priežastis. Sprendimas šiuo klausimu priimamas Europos Komisijos nustatyta tvarka. Tarnyba turi teisę laikytis savo reikalavimo, kol bus priimtas sprendimas.

18 straipsnis. Augalų apsaugos produktų moksliniai tyrimai 1. Neįregistruotų augalų apsaugos produktų moksliniai tyrimai, galintys tur÷ti

poveikį aplinkai, leidžiami tik Tarnybai juos įrašius į tyrimams naudojamų augalų apsaugos produktų sąrašą ir tik esant nustatytoms sąlygoms.

2. Pareišk÷jai prieš 6 m÷nesius iki mokslinių tyrimų pradžios pateikia Tarnybai paraišką ir turimus duomenis, leidžiančius įvertinti galimą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, išskyrus atvejus, kai tyrimus atliekančioms institucijoms yra suteikta teis÷ atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus ir yra nustatytos jų vykdymo sąlygos.

3. Jeigu moksliniai tyrimai gali tur÷ti neigiamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, Tarnyba gali juos uždrausti arba leisti atlikti jos nustatytomis sąlygomis.

4. Augalų apsaugos produktų, kurių sud÷tyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, mokslinius tyrimus reglamentuoja Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas.

19 straipsnis. Konsultavimo komisija 1. Konsultavimo komisija sudaroma iš mokslo ir kitų institucijų atstovų. Komisija,

teikdama Tarnybai pasiūlymus ir rekomendacijas d÷l augalų apsaugos produktų

210

įregistravimo, vadovaujasi šio Įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje nurodyta augalų apsaugos produktų įvertinimo ir sprendimų pri÷mimo tvarka.

2. Konsultavimo komisijos sud÷tį ir jos darbo reglamentą tvirtina žem÷s ūkio ministras.

20 straipsnis. Informacijos pateikimas 1. Tarnyba, ketvirčiui pasibaigus, ne v÷liau kaip per m÷nesį raštu praneša Europos

Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai apie augalų apsaugos produktų registravimą arba registravimo panaikinimą pagal šio Įstatymo nuostatas, nurodydama:

1) augalų apsaugos produktų registracijos savininko pavadinimą; 2) augalų apsaugos produktų prekinį pavadinimą; 3) augalų apsaugos produktų grupę; 4) visų veikliųjų medžiagų, esančių jų sud÷tyje, pavadinimus ir kiekius; 5) augalus ar augalinius produktus, kuriems įregistruotasis produktas skirtas;

6) laikinai nustatytus didžiausius leistinus likučių kiekius, jeigu jie dar n÷ra nustatyti Europos Sąjungos teis÷s aktuose;

7) augalų apsaugos produktų registracijos panaikinimo priežastis; 8) duomenis, būtinus laikinai nustatytų didžiausių leistinų likučių kiekiui

įvertinti.

2. Tarnyba kiekvienais metais parengia registruotų augalų apsaugos produktų sąrašą. Sąrašas pateikiamas Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai.

21 straipsnis. Prekyba analogiškais augalų apsaugos produktais 1. Prekyba analogiškais augalų apsaugos produktais galima, jei šie produktai yra

tiekiami į rinką iš Europos Sąjungos valstybių narių. 2. Prekybos analogiškais augalų apsaugos produktais taisykles tvirtina žem÷s ūkio

ministras.

22 straipsnis. Valstyb÷s rinkliava už augalų apsaugos produktų registravimą, perregistravimą, naudojimo reglamentų pakeitimą, mažais plotais auginamų augalų naudojimo išpl÷timą

Pareišk÷jai, pateikdami paraiškas d÷l augalų apsaugos produktų registravimo, perregistravimo, naudojimo reglamentų pakeitimo, mažais plotais auginamų augalų naudojimo išpl÷timo, sumoka valstyb÷s rinkliavą teis÷s aktų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBöS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA IR FUNKCIJOS

23 straipsnis. Augalų apsaugos produktų valstybin÷ valdymo sistema Augalų apsaugos produktų registravimo, įvežimo, sand÷liavimo, prekybos,

naudojimo ir kontrol÷s valstybinį valdymą vykdo Žem÷s ūkio ministerijos įgaliota institucija – Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba, Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jų įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją.

24 straipsnis. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos kompetencija Tarnyba: 1) įgyvendina valstyb÷s politiką augalų apsaugos srityje; 2) pl÷toja tarptautinį bendradarbiavimą;

211

3) rengia teis÷s aktų, reglamentuojančių augalų apsaugos produktų registraciją, įvežimą, sand÷liavimą, prekybą, naudojimą ir kontrolę, projektus;

4) rengia augalų apsaugos įgyvendinimo planus, programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

5) atlieka registracijai pateiktų augalų apsaugos produktų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai rizikos, fizikinių ir cheminių savybių, analiz÷s metodų galiojimo bei biologinio efektyvumo vertinimą;

6) registruoja augalų apsaugos produktus; 7) rengia ir skelbia registruotų augalų apsaugos produktų sąrašus; 8) administruoja Geros eksperimentin÷s praktikos nuostatų įgyvendinimą; 9) vykdo augalų apsaugos produktų ženklinimo, įvežimo, sand÷liavimo, prekybos

ir naudojimo kontrolę; 10) išduoda vienkartinius leidimus augalų apsaugos produktams įvežti ir leidimus

prekiauti; 11) parengia įvežamų bei naudojamų augalų apsaugos produktų statistines

suvestines; 12) organizuoja augalų apsaugos purkštuvų sertifikavimą, technines apžiūras ir

vykdo jų kontrolę; 13) atlieka žem÷s ūkio augalų ligų ir kenk÷jų paplitimo steb÷jimus, įvertina ligų ir

kenk÷jų pasireiškimą ir praneša žem÷s naudotojams apie tinkamiausią laiką taikyti apsaugos priemones;

14) kartu su kitomis institucijomis pagal patvirtintas programas moko augalų apsaugos produktų naudotojus ir prekiautojus;

15) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų bei teis÷s aktų nustatytas funkcijas. 25 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos: 1) išduoda leidimus augalų apsaugos produktams perpakuoti; 2) rengia ir tvirtina teis÷s aktus d÷l paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos

juostų ir zonų nustatymo naudojant augalų apsaugos produktus; 3) kontroliuoja, kaip laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų sand÷liuojant ir

naudojant augalų apsaugos produktus šiame Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teis÷s aktuose nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos:

1) įvertina augalų apsaugos produktų registracijai pateiktus likučių kiekių tyrimų duomenis, nustato ir tvirtina didžiausias leistinas likučių koncentracijas augaluose ir augaliniuose produktuose;

2) rengia ir tvirtina draudžiamų ir ribojamų augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų sąrašus;

3) išduoda augalų apsaugos produktų prekybos ir sand÷liavimo leidimus – higienos pasus;

4) rengia ir tvirtina teis÷s aktus, reglamentuojančius augalų apsaugos produktų sand÷liavimo sanitarines apsaugos zonas;

5) nustato darbuotojų, dirbančių su augalų apsaugos produktais, sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tikrina jų sveikatą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AUGALŲ APSAUGOS VALSTYBINö KONTROLö

212

27 straipsnis. Augalų apsaugos valstybin÷ kontrol÷ 1. Augalų apsaugos valstybinę kontrolę teis÷s aktų nustatyta tvarka vykdo Žem÷s

ūkio ministerijos įgaliota institucija – Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba ir Aplinkos ministerija bei jos įgaliotos institucijos.

2. Valstybiniams augalų apsaugos inspektoriams Augalų apsaugos produktų kontrol÷s taisykles tvirtina žem÷s ūkio ministras.

3. Tarnyba kiekvienais metais iki rugpjūčio 1 dienos praneša Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai apie pra÷jusių metų augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką ir jų naudojimo tikrinimo rezultatus.

28 straipsnis. Augalų apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai

Augalų apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys Žem÷s ūkio ministerijos įgaliotos institucijos – Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos ir Aplinkos ministerijos pareigūnai, pateikę tarnybinį pažym÷jimą, turi teisę:

1) netrukdomi patekti į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkininkų ūkių ūkin÷s ir komercin÷s paskirties pastatus bei sklypus, kuriuose auginami augalai, ir tikrinti, ar juose laikomasi augalų apsaugos produktų įvežimo, prekybos, sand÷liavimo, naudojimo bei aplinkos apsaugos ir higienos reikalavimų;

2) tikrinti dokumentus, liudijančius augalų apsaugos produktų įsigijimo teis÷tumą, jų kiekius ir kokybę;

3) neatlygintinai paimti augalų apsaugos produktų pavyzdžius kokybei nustatyti ir juos pristatyti į laboratoriją teis÷s aktų nustatyta tvarka;

4) gauti informaciją apie augalų ligų, kenk÷jų, piktžolių paplitimą ir naikinimą naudojant augalų apsaugos produktus;

5) sustabdyti arba uždrausti augalų apsaugos produktų naudojimą ir prekybą, jei pažeidžiami teis÷s aktų nustatyti reikalavimai;

6) surašyti protokolus, įstatymų nustatyta tvarka nagrin÷ti administracinių teis÷s pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.

PENKTASIS SKIRSNIS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOTOJAI

29 straipsnis. Augalų apsaugos produktų naudotojai ir jų pareigos 1. Augalų apsaugos produktų profesionalūs ir individualūs naudotojai privalo: 1) vadovautis šiuo Įstatymu ir kitais teis÷s aktais; 2) laikytis augalų apsaugos produktų sand÷liavimo ir naudojimo reikalavimų; 3) laikytis higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

2. Profesionalūs naudotojai privalo tvarkyti įsigytų bei naudojamų augalų apsaugos produktų apskaitą ir teis÷s aktų nustatyta tvarka teikti informaciją Tarnybai bei kitoms suinteresuotoms institucijoms apie augalų apsaugos produktų naudojimą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ ĮVEŽIMO, SANDöLIAVIMO, PREKYBOS IR NAUDOJIMO TVARKA

30 straipsnis. Augalų apsaugos produktų sand÷liavimo, prekybos ir naudojimo tvarka

213

1. Taisykles, reglamentuojančias augalų apsaugos produktų sand÷liavimą, prekybą ir naudojimą, tvirtina žem÷s ūkio ministras, suderinus su aplinkos ministru ir sveikatos apsaugos ministru.

2. Geros augalų apsaugos praktikos ir Purkštuvų tikrinimo taisykles tvirtina žem÷s ūkio ministras.

31 straipsnis. Augalų apsaugos produktų naudojimo išimtys

Tarnyba turi teisę leisti ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui tiekti į rinką augalų apsaugos produktus jos nustatytomis naudojimo sąlygomis, jei šalyje atsirado kenksmingų organizmų, kurių negalima sunaikinti turimais registruotais augalų apsaugos produktais. Apie tokius atvejus Tarnyba nedelsdama praneša kitoms Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotoms institucijoms ir Europos Komisijai. Europos Komisijos nustatyta tvarka tokia išimtis gali būti pratęsta nurodytam laikotarpiui arba atšaukta.

32 straipsnis. Augalų apsaugos produktų įvežimas ne iš Europos Sąjungos

valstybių 1. Įvežant augalų apsaugos produktus ne iš Europos Sąjungos valstybių, būtina tur÷ti Tarnybos išduotą vienkartinį leidimą.

2. Vienkartiniai leidimai išduodami žem÷s ūkio ministro nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas augalų apsaugos klausimais

Tarnybos vadovas pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautin÷se organizacijose, atlieka kitus veiksmus, reikalingus tarptautiniams įsipareigojimams augalų apsaugos srityje įgyvendinti.

34 straipsnis. Teisin÷ atsakomyb÷ Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. IX-1069 priedas

Įgyvendinami Europos Sąjungos teis÷s aktai

1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB d÷l augalų apsaugos produktų

tiekimo į rinką (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugs÷jo 11 d. Komisijos direktyva 2003/82/EB).“

2 STRAIPSNIS. PASIŪLYMAS VYRIAUSYBEI

214

PASIŪLYTI VYRIAUSYBEI IKI 2004 M. BALANDŽIO 30 D. PARENGTI IR PATVIRTINTI ŠIAM ĮSTATYMUI ĮGYVENDINTI REIKALINGUS TEISöS AKTUS.

3 STRAIPSNIS. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

ŠIS ĮSTATYMAS, IŠSKYRUS 2 STRAIPSNĮ, ĮSIGALIOJA NUO 2004 M. GEGUŽöS 1 D.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS

215

2 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS

FITOSANITARIJOS

ĮSTATYMAS

1999 m. gruodžio 16 d. Nr. VIII-1481 Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas 1. Šio įstatymo tikslas - nustatyti prevencines priemones, kad į Lietuvos

Respublikos teritoriją nebūtų įvežami ir nepaplistų augalams bei augaliniams produktams kenksmingi organizmai.

2. Šis įstatymas reglamentuoja privalomuosius fitosanitarijos reikalavimus bei fitosanitarin÷s kontrol÷s pagrindus fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridinio asmens teisių neturinčioms įmon÷ms, auginantiems, dauginantiems, įvežantiems, sand÷liuojantiems, gabenantiems, realizuojantiems augalus bei gaminantiems, įvežantiems, sand÷liuojantiems, gabenantiems ir realizuojantiems augalinius produktus bei kitus objektus.

2 straipsnis. Pagrindin÷s šio įstatymo sąvokos 1. Augalai - gyvi augalai ar jų dalys (s÷klos botanine prasme, išskyrus tas, kurios

neskirtos s÷jai; vaisiai botanine prasme ir daržov÷s, išskyrus užšaldytus; stiebagumbiai, svogūnai, gumbasvogūniai, šakniastiebiai, skintos g÷l÷s, nupjauti medžiai ir šakos su lapais, augalų audinių kultūros), įskaitant kultivuojamųjų grybų grybieną.

2. Augaliniai produktai - neperdirbti arba po pirminio perdirbimo augalin÷s kilm÷s produktai, kurie jau n÷ra augalai.

3. Kiti objektai - augaliniai produktai, naudojami gaminiams pakuoti, dirvožemis, durp÷s, organin÷s trąšos, organinis ir mineralinis substratas augalams auginti, medžiagos augalams ar augaliniams produktams apdoroti, žem÷s ūkio technika ir padargai, įvairi tara, sand÷liavimo vietos, transporto priemon÷s ir kiti objektai, galintys būti terpe kenksmingiems organizmams plisti.

4. Auginimas - augimo sąlygų augalams sudarymas augti ir dauginti skirtoje vietoje.

5. Fitosanitarijos priemon÷s - teis÷s aktų nustatytos priemon÷s, kurias taikant augalai ir augaliniai produktai apsaugomi nuo kenksmingų organizmų.

6. Fitosanitarin÷s kontrol÷s punktai - per÷jimo per Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną vietose įsteigti pasienio kontrol÷s punktai ar kitos vietos, kuriose Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba tikrina augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę.

7. Fitosanitarinis registras - kaupiama, sisteminama ir saugoma oficiali informacija apie fizinius ir juridinius asmenis bei juridinio asmens teisių neturinčias įmones, auginančius, dauginančius, įvežančius, sand÷liuojančius, gabenančius, realizuojančius, superkančius augalus bei gaminančius, įvežančius, sand÷liuojančius, gabenančius, realizuojančius, superkančius augalinius produktus.

216

8. Fitosanitarinis sertifikatas - Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos išduodamas oficialus dokumentas, pažymintis, kad augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarin÷ būkl÷ atitinka juos įvežančios šalies nustatytus reikalavimus.

9. Fitosanitarinis patikrinimas - Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmai tikrinant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinio dokumentus ir įvertinant krovinio fitosanitarinę būklę, atliekant vizualinę apžiūrą bei paimtų pavyzdžių ekspertizę.

10. Kenksmingi organizmai - gyvūnai, augalai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti organizmai, bet kokioje vystymosi stadijoje galintys pakenkti patiems augalams bei augaliniams produktams ar užkr÷sti augalų augimo vietas.

11. Laboratorin÷ ekspertiz÷ - augalų, augalinių produktų ir kitų objektų m÷ginių laboratorinių tyrimų visuma kenksmingiems organizmams nustatyti ir identifikuoti.

12. Sodinamoji medžiaga - s÷klos, augalai ar jų dalys bei visa augalin÷s kilm÷s medžiaga, skirti augalų dauginimui.

13. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba - valstybin÷ augalų apsaugos institucija, veikianti prie Žem÷s ūkio ministerijos ir įgaliota kontroliuoti augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę.

ANTRASIS SKIRSNIS BENDROSIOS FITOSANITARIJOS PRIEMONöS

3 straipsnis. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarin÷s būkl÷s

valstybin÷ kontrol÷ 1. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba atlieka augalų, augalinių produktų ir kitų

objektų fitosanitarin÷s būkl÷s valstybinę kontrolę: 1) įgyvendina Fitosanitarinio registro nuostatus; 2) kontroliuoja įvežamus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus; 3) identifikuoja kenksmingus organizmus; 4) įvertina kenksmingų organizmų buvimą ir paplitimą Lietuvos Respublikoje; 5) nustato kenksmingų organizmų židinius ir prižiūri šių organizmų sunaikinimą; 6) įvertina išvežamus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus; 7) taiko nustatytas priemones fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridinio

asmens teisių neturinčioms įmon÷ms, nesilaikantiems šio įstatymo ir kitų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų teis÷s aktų reikalavimų.

2. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba organizuoja specialius tyrimus bei steb÷jimus kenksmingų organizmų buvimui ir paplitimui Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatyti palankiausiu šiems organizmams aptikti laiku.

3. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnai, pateikę tarnybinį pažym÷jimą, turi teisę įeiti į teritoriją ir patalpas bei atlikti fitosanitarinį patikrinimą.

4. Kenksmingų organizmų rizikos analiz÷ atliekama pagal atitinkamus Europos Sąjungos teis÷s aktus, Pasaulin÷s prekybos organizacijos metodikas bei standartus ir Lietuvos Respublikoje nustatytą fitosanitarin÷s kontrol÷s atlikimo bei fitosanitarijos priemonių taikymo tvarką.

5. Fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmon÷s, jiems nuosavyb÷s teise priklausančiuose, nuomojamuose arba kitokia forma naudojamuose žem÷s plotuose, sand÷liuose ar kitose patalpose pasteb÷ję naujus ar neįprastus kenksmingus organizmus, privalo nedelsdami apie tai pranešti Valstybinei augalų apsaugos tarnybai.

4 straipsnis. Apsisaugojimo nuo kenksmingų organizmų įvežimo bei išplitimo priemon÷s

217

1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai turi atitikti fitosanitarinius reikalavimus auginimo, gamybos, laikymo, realizavimo ir gabenimo metu.

2. Draudžiama įvežti, laikyti, gabenti, dauginti bet kokios vystymosi stadijos kenksmingus organizmus.

3. Žem÷s ūkio ministras tvirtina: 1) draudžiamų įvežti kenksmingų organizmų, augalų bei augalinių produktų ir kitų

objektų sąrašus; 2) augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant taikomi specialūs

reikalavimai, sąrašą; 3) augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kurių fitosanitarin÷ kontrol÷ būtina,

sąrašą; 4) fitosanitarin÷s kontrol÷s atlikimo bei fitosanitarijos priemonių taikymo

augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie gali būti užkr÷sti kenksmingais organizmais gamybos, įvežimo ir gabenimo metu, tvarką;

5) kenksmingų organizmų laikymo mokslo institucijose, kuriose jie naudojami moksliniams tyrimams ar selekciniams darbams, tvarką;

6) išvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinių sertifikatų išdavimo tvarką.

4. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba, kai atsiranda pavojingas sąrašuose neišvardytų kenksmingų organizmų židinys ir yra jų išplitimo pavojus, privalo nedelsdama taikyti fitosanitarijos priemones, bet ne ilgiau kaip 3 m÷nesius. Jei būtina, šių priemonių taikymo terminą žem÷s ūkio ministras gali pratęsti.

5. Fitosanitarijos priemon÷s taikomos, įvertinus kenksmingų organizmų poveikį augalams bei augaliniams produktams ir jų paplitimo riziką, siekiant kaip galima labiau sumažinti šių priemonių taikymo neigiamą įtaką gamybai ar kitai komercinei veiklai.

6. Vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, žem÷s ūkio ministras nustato tvarką, pagal kurią Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnai gali taikyti šias priemones:

1) pranešti apie kenksmingų organizmų pasirodymą arba apie jų pasirodymo galimybę;

2) duoti nurodymus sunaikinti ar dezinfekuoti užkr÷stus augalus, augalinius produktus bei kitus objektus ir kontroliuoti, kaip šios priemon÷s įgyvendinamos;

3) apriboti užkr÷stos žem÷s naudojimą ar uždrausti auginti tam tikrus augalus, jei jie užkr÷sti kenksmingais organizmais arba yra pavojus, kad bus užkr÷sti;

4) uždrausti prekiauti augalais, skirtais tolesniam auginimui, jei jie užkr÷sti kenksmingais organizmais arba yra pavojus, kad bus užkr÷sti;

5) uždrausti arba apriboti kenksmingų organizmų ar užkr÷stų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų laikymą, gabenimą ir prekybą jais;

6) leisti naudoti užkr÷stus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus tik pakeitus jų panaudojimo paskirtį;

7) taikyti kitas moksliškai pagrįstas priemones. 7. Vyriausyb÷ nustato išimtinius atvejus ir tvarką, pagal kurią augalų augintojams

gali būti kompensuojami nuostoliai, patirti d÷l nurodytų fitosanitarijos priemonių taikymo.

TREČIASIS SKIRSNIS GAMYBOS FITOSANITARINö KONTROLö

5 straipsnis. Fitosanitarinis registras

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmon÷s, auginantys, dauginantys, įvežantys, sand÷liuojantys, gabenantys, realizuojantys, superkantys augalus, taip pat gaminantys, įvežantys, sand÷liuojantys, gabenantys,

218

realizuojantys, superkantys augalinius produktus bei kitus objektus, kurių fitosanitarin÷ kontrol÷ būtina, privalo būti registruojami fitosanitariniame registre.

2. Fitosanitarinį registrą tvarko Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba pagal Vyriausyb÷s patvirtintą tvarką.

3. Smulkūs augintojai ir gamintojai, kurie augina augalus, gamina augalinius produktus tik savo reikm÷ms ar parduoda juos vidaus rinkoje (išskyrus auginančius ir dauginančius sodinamąją medžiagą) ir kuriems augalų auginimas ar augalinių produktų gaminimas n÷ra pagrindin÷ veikla, neregistruojami, išskyrus žem÷s ūkio ministro nustatytus atvejus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS ĮVEŽAMŲ IR IŠVEŽAMŲ KROVINIŲ FITOSANITARINö KONTROLö

6 straipsnis. Įvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinių

fitosanitarin÷ kontrol÷ 1. Į Lietuvos Respubliką įvežami ar gabenami tranzitu augalai, augaliniai produktai

ir kiti objektai neturi būti užteršti bet kokios vystymosi stadijos kenksmingais organizmais, nurodytais žem÷s ūkio ministro patvirtintuose sąrašuose.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata gali būti netaikoma, kai augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai gabenami tranzitu sandariose užplombuotose talpyklose, neperkraunami Lietuvos Respublikos teritorijoje ir n÷ra kenksmingų organizmų išplitimo rizikos.

7 straipsnis. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo tvarka 1. Augalus, augalinius produktus ir kitus objektus galima įvežti tik per tas per÷jimo

per Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną vietas, kuriose įsteigti pasienio kontrol÷s punktai, ar kitas vietas, kuriose Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba tikrina augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę.

2. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmon÷s, įvežantys augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, privalo laikytis augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimą reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimų, deklaruoti įvežamą krovinį, pateikti krovinio dokumentus, netrukdyti Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnams tikrinti krovinį.

3. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę juos įvežant ir gabenant tranzitu tikrina Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnai. Fitosanitarinis patikrinimas, į kurį įeina krovinio dokumentų patikrinimas, krovinio vizualin÷ apžiūra bei paimtų pavyzdžių ekspertiz÷, turi būti atliekamas iki muitin÷s procedūrų įforminimo pabaigos.

4. Į Lietuvos Respubliką įvežami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, skirti asmeniniam naudojimui, turi atitikti nustatytus fitosanitarinius reikalavimus.

5. Atsiunčiamoms į Lietuvos Respubliką pašto siuntoms, kuriose yra augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, taikomi tie patys fitosanitarin÷s kontrol÷s ir fitosanitarinio patikrinimo reikalavimai kaip ir kitu būdu įvežant augalus, augalinius produktus ir kitus objektus.

6. Fitosanitarinio patikrinimo tvarką ir įvežimo vietų, kuriose atliekamas fitosanitarinis patikrinimas, sąrašą tvirtina žem÷s ūkio ir finansų ministrai.

8 straipsnis. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo išimtys Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba nustatyta tvarka gali leisti įvežti į Lietuvos

Respubliką uždraustus įvežti kenksmingus organizmus, augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jei jie bus naudojami tik moksliniams tyrimams ar selekciniam darbui.

219

9 straipsnis. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimai

tikrinant įvežamus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus

Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnas, atsižvelgdamas į įvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinio patikrinimo rezultatus, priima vieną iš šių sprendimų:

1) leisti įvežti krovinį į Lietuvos Respublikos teritoriją, jei įsitikina, kad jis neužkr÷stas kenksmingais organizmais;

2) sulaikyti krovinį, kol bus paimti m÷giniai ir atlikta laboratorin÷ ekspertiz÷ kenksmingiems organizmams nustatyti, jei įtaria, kad krovinys gali būti užkr÷stas;

3) nukenksminti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jei krovinys užkr÷stas kenksmingais organizmais;

4) sunaikinti arba grąžinti į šalį siunt÷ją augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinį (arba jo dalį), jei jis užkr÷stas kenksmingais organizmais, o nukenksminti negalima arba tai neefektyvu;

5) sulaikyti arba grąžinti į šalį siunt÷ją augalų, augalinių produktų ir kitų objektų krovinį, jei vež÷jas neturi pagal fitosanitarinio patikrinimo tvarką reikalingų dokumentų arba šie neatitinka reikalavimų.

10 straipsnis. Išvežamų krovinių fitosanitarin÷ kontrol÷ 1. Eksportuotojas, nor÷damas išvežti augalų, augalinių produktų ir kitų objektų

krovinį, privalo tur÷ti jo fitosanitarinį sertifikatą, kuris išduodamas, jei krovinio fitosanitarin÷ būkl÷ atitinka įvežančios šalies reikalavimus.

2. Leidžiama išvežti ir siųsti paštu kenksmingus organizmus mokslo tikslams, jei yra šalies, į kurią jie gabenami ar siunčiami, įgaliotos institucijos išankstinis sutikimas.

3. Išvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinius sertifikatus nustatyta tvarka išduoda Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba.

11 straipsnis. Įvežamų ir išvežamų krovinių fitosanitarin÷s kontrol÷s išlaidų apmok÷jimas

Visas išlaidas, susijusias su įvežamų ir išvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitariniu patikrinimu, krovinio nukenksminimu ar sunaikinimu, apmoka krovinio importuotojas, eksportuotojas arba šių įgalioti atstovai.

PENKTASIS SKIRSNIS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS IR KITŲ VALSTYBIŲ

FITOSANITARINIŲ PRIEMONIŲ PRIPAŽINIMAS

12 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba bendradarbiauja su atitinkamomis kitų

valstybių augalų apsaugos institucijomis, keičiasi informacija, atlieka kitus veiksmus tarptautiniams įsipareigojimams fitosanitarijos srityje įgyvendinti.

2. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos vadovas nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautin÷se organizacijose.

13 straipsnis. Kitų valstybių fitosanitarijos priemonių pripažinimas

220

1. Kitos valstyb÷s fitosanitarijos priemon÷s pripažįstamos, jei ta valstyb÷ Valstybinei augalų apsaugos tarnybai objektyviai pagrindžia, kad yra pasiekusi panašų fitosanitarijos lygį.

2. Fitosanitarijos priemonių pripažinimas nustatomas susitarimuose, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerija ir užsienio valstyb÷s atitinkamos institucijos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBö

14 straipsnis. Atsakomyb÷ už šio įstatymo pažeidimus Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnai už šio įstatymo pažeidimus

traukia atsakomyb÷n fizinius ir juridinius asmenis bei juridinio asmens teisių neturinčias įmones Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimų apskundimo tvarka

1. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimai d÷l fitosanitarijos priemonių taikymo į Lietuvos Respubliką įvežamiems augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kroviniams gali būti skundžiami Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos vadovui ne v÷liau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo pri÷mimo.

2. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimai d÷l fitosanitarijos priemonių taikymo augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti skundžiami Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos vadovui ne v÷liau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo pri÷mimo.

3. Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos vadovo sprendimai per dešimt dienų gali būti skundžiami teismui.

SEPTINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausyb÷ iki 2000 m. gruodžio 31 d. patvirtina Fitosanitarinio registro nuostatus

ir numato kitų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų teis÷s aktų parengimo eiliškumą bei terminus.

17 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Už šio įstatymo įgyvendinimą atsakingas žem÷s ūkio ministras. Fitosanitarijos

priemonių taikymą kontroliuoja Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

221

3 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMöS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S

DöL AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ ĮVEŽIMO, SANDöLIAVIMO, PREKYBOS IR

NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 30 d. Nr. 3D-564 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr.

102-4583) 30 straipsnio 1 dalimi bei vykdydamas Teis÷s derinimo priemonių 2003 m. plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.7.4.2.4-T31 priemonę:

1. T v i r t i n u Augalų apsaugos produktų įvežimo, sand÷liavimo, prekybos ir naudojimo taisykles (pridedama).

2. Į p a r e i g o j u Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybą iki 2004 m. geguž÷s 1 d. parengti Augalų apsaugos produktų įvežimo, sand÷liavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių 1, 2 ir 3 prieduose nurodytų pažym÷jimų ir leidimo blankus bei vykdyti jų apskaitą.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. geguž÷s 1 d.

ŽEMöS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS SUDERINTASUDERINTA Lietuvos RespublikosLietuvos Respublikos aplinkos ministrassveikatos apsaugos ministras Arūnas KundrotasJuozas Olekas 2003 12 242003 12 29

______________

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro

2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ ĮVEŽIMO, SANDöLIAVIMO, PREKYBOS IR NAUDOJIMO TAISYKLöS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Taisyklių paskirtis

1. Augalų apsaugos produktų įvežimo, sand÷liavimo, prekybos ir naudojimo taisykl÷s (toliau – taisykl÷s)

parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583).

2. Taisykl÷s reglamentuoja augalų apsaugos produktų (toliau – produktai) įvežimo, sand÷liavimo, prekybos, perpakavimo, vežimo, naudojimo ir nukenksminimo tvarką Lietuvos Respublikoje, siekiant užtikrinti saugų darbą bei higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi.

3. Taisykl÷s privalomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su produktų įvežimu, sand÷liavimu, prekyba, perpakavimu, vežimu, naudojimu ir nukenksminimu.

Taisyklių vykdymo kontrol÷

222

4. Produktų įvežimą, sand÷liavimą, prekybą, perpakavimą, vežimą, naudojimą ir nukenksminimą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba ir Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos.

5. Valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai, vykdydami produktų įvežimo, sand÷liavimo, prekybos, perpakavimo, vežimo, naudojimo ir nukenksminimo kontrolę, turi tur÷ti nustatytos formos pažym÷jimus (1 priedas).

Vartojamos sąvokos

6. Šiose taisykl÷se vartojamos sąvokos: Aerozoliai – dispersin÷ sistema, susidedanti iš kietų arba skystų dalelių ore. Individualus naudojimas – veikla, kai prieš augalų ir augalinių produktų kenksmingus organizmus

naudojami individualiam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, kurių įsigijimui ir naudojimui neprivalomas agronominio mokslo diplomas arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimas.

Perpakavimas – augalų apsaugos produktų perfasavimas į mažesn÷s talpos pakuotę. Profesionalus naudojimas – veikla, kai prieš augalų ir augalinių produktų kenksmingus organizmus

naudojami profesionaliam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai turint agronominio mokslo diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimą.

Vežimas – bet koks augalų apsaugos produktų transportavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitos šiose taisykl÷se vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo

sąvokas (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583).

Bendrieji reikalavimai 7. Leidžiama tiekti į rinką ir naudoti tuos produktus, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikoje, išskyrus

tuos, kurie skirti moksliniams tyrimams ir ribotam naudojimui, jei šalyje pasirodytų kenksmingi organizmai, kurių negalima sunaikinti turimais įregistruotais produktais.

8. Produktams įvežti ne iš Europos Sąjungos valstybių narių privaloma įsigyti vienkartinius leidimus. 9. D÷l produktų sand÷lių ir prekybos vietų, atitinkančių nustatytus higienos reikalavimus, privaloma

įsigyti leidimus – higienos pasus. 10. Prekiaujantieji produktais privalo tur÷ti leidimus prekybai. 11. Parduodantieji, atsakingi už sand÷liavimą, perkantieji ir naudojantieji profesionaliam naudojimui

skirtus produktus turi būti agronominio išsilavinimo arba tur÷ti augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimus.

12. Produktai tiekiami į Lietuvos Respublikos rinką tvarkingoje, sandariai uždarytoje originalioje gamintojo arba perpakuotojo taroje su originaliomis gerai įskaitomomis nustatytos formos etiket÷mis lietuvių kalba.

13. Produktai turi būti supakuoti, suklasifikuoti ir paženklinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 36-987) bei Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501), ir Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuot÷s reikalavimų bei pakavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 599 (Žin., 2002, Nr. 115-5161).

14. Statant produktų sand÷lį, s÷klų beicavimo punktą, aikštelę purškimo tirpalams ruošti bei sand÷liuojant produktus, privaloma laikytis Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), o naudojant produktus būtina vadovautis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) bei Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykl÷mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Žin., 2001, Nr. 95-3372).

15. Asmenims iki 18 metų draudžiama dirbti su tais produktais, kaip nurodyta Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų pavojingų veiksnių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 (Žin., 2003, Nr. 13-502).

16. Draudžiama produktus purkšti traktoriniais pakabinamais, prikabinamais, uždedamais ir savaeigiais vamzdiniais bei ventiliatoriniais augalų purkštuvais (toliau – purkštuvai), d÷l kurių n÷ra išduotas pažym÷jimas arba kai jų konstrukcija ar veikimas neatitinka Purkštuvų tikrinimo taisyklių, patvirtintų

223

Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.199 (Žin., 2001, Nr. 55-1967), reikalavimų.

17. Dirbantieji produktų sand÷liuose, parduodantieji bei naudojantieji produktus privalo pasitikrinti sveikatą pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguž÷s 31 d. įsakymą Nr. 301 „D÷l profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).

18. Produktų kokyb÷s tyrimams pavyzdžius paima ir pristato į akredituotą laboratoriją valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324), Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrol÷s įstatymu (Žin., 2001, Nr. 64-2330), Gaminių bandinių pa÷mimo ir apmok÷jimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2001 m. rugs÷jo 13 d. nutarimu Nr. 1103 (Žin., 2001, Nr. 80-2792), ir Nuodingųjų medžiagų bandinių tyrimams atlikti ÷mimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 690 (Žin., 2002, Nr. 8-299), o produktų saugos ekspertiz÷ laboratorijoje atliekama vadovaujantis min÷tais įstatymais bei Valstybin÷s produktų saugos ekspertiz÷s atlikimo ir apmok÷jimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2001 m. rugs÷jo 21 d. nutarimu Nr. 1150 (Žin., 2001, Nr. 83-2888).

19. Profesionaliam naudojimui skirtų produktų negalima naudoti sodininkų bendrijų soduose.

II. LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

Įvežant ne iš Europos Sąjungos valstybių 20. Vienkartinius leidimus Lietuvos Respublikoje registruotiems produktams įvežti iš ne Europos

Sąjungos valstybių išduoda Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba žem÷s ūkio ministro nustatyta tvarka.

Sand÷liavimas 21. Sand÷liuoti produktus leidžiama turint: 21.1. leidimus-higienos pasus sand÷liams ir prekybos vietoms, atitinkančioms higienos reikalavimus,

nustatyta tvarka išduotus Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos penkeriems metams, vadovaujantis Leidimo-higienos paso verstis ūkine komercine veikla išdavimo taisykl÷mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285 (Žin., 1999, Nr. 54-1746);

21.2. asmenims, atsakingiems už sand÷liavimą, agronominį išsilavinimą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimus.

Prekyba

22. Leidimus prekiauti produktais (3 priedas), išskyrus šių taisyklių 24 punktą, išduoda Valstybin÷ augalų

apsaugos tarnyba penkeriems metams. Leidimui gauti pateikiami šie dokumentai: 22.1. laisvos formos paraiška; 22.2. leidimo-higienos paso kopija; 22.3. už produktų prekybą atsakingo asmens agronominio mokslo diplomo arba augalų apsaugos kursų

baigimo pažym÷jimo (2 priedas) kopija. Perpakavimas

23. Leidimus d÷l produktų perpakavimo išduoda Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

Nuodingų medžiagų grupei priskirtų produktų įsigijimas, pardavimas ar kitoks perleidimas

24. Leidimus įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingųjų medžiagų grupei priskirtus produktus išduoda Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaudamasi Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perlesti nuodingąsias medžiagas išdavimo taisykl÷mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 302 (Žin., 2002, Nr. 70-2932, Nr. 116-5227).

III. PAŽYMöJIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

224

25. Asmenys, parduodantys produktus, o atsakingi už sand÷liavimą, perkantys ir naudojantys profesionaliam naudojimui skirtus produktus privalo tur÷ti agronominio mokslo diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimą. Pasikeitus produktų pardav÷jams ar atsakingiems už sand÷liavimą asmenims, vietoj jų paskirtieji (jeigu jie neturi agronominio mokslo diplomo) privalo būti apmokyti ir jiems išduoti pažym÷jimai ne v÷liau kaip per 1 m÷nesį.

26. Asmenims, parduodantiems, atsakingiems už sand÷liavimą, perkantiems ir naudojantiems profesionaliam naudojimui skirtus produktus, neturintiems agronominio mokslo diplomo, išklausius nustatytą mokymo kursą pagal Žem÷s ūkio ministerijos patvirtintas programas, penkeriems metams išduodami augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimai (2 priedas). Mokymo kursus organizuoja Žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, žem÷s ūkio mokyklos arba kitos šią teisę turinčios institucijos.

27. Perkant ir naudojant produktus, skirtus individualiam naudojimui – agronominio mokslo diplomas arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimas neprivalomas.

IV. PRODUKTŲ PREKYBOS TVARKA

28. Perkant profesionaliam naudojimui skirtus produktus pardav÷jas privalo reikalauti, o pirk÷jas pateikti

agronomo specialyb÷s diplomą arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimą (2 priedas). Šių dokumentų nepateikus, produktus parduoti draudžiama.

29. Profesionaliam naudojimui skirtus produktus perkančius fizinius ir juridinius asmenis pardav÷jas privalo įregistruoti žurnale. Užrašomas įmon÷s pavadinimas arba pirk÷jo vardas ir pavard÷, adresas arba gyvenamoji vieta, agronomo specialyb÷s diplomo arba augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimo numeris, produkto pavadinimas, kiekis, pardavimo data, pirk÷jas pasirašo.

30. Šio skyriaus reikalavimai netaikomi perkant produktus, skirtus individualiam naudojimui.

V. LEIDIMŲ IR PAŽYMöJIMŲ GALIOJIMO APRIBOJIMAS ARBA PANAIKINIMAS 31. Asmenims, pažeidusiems šių taisyklių reikalavimus ir du kartus baustiems administracin÷mis

nuobaudomis, Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos viršininko įsakymu apribojamas arba panaikinamas išduotų prekybos leidimų bei augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimų galiojimas. Prekybos leidimų bei augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimų galiojimo apribojimo arba panaikinimo tvarka nustatoma Augalų apsaugos produktų kontrol÷s taisykl÷se, kurias tvirtina žem÷s ūkio ministras.

VI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI 32. Prekiaujant, sand÷liuojant, perpakuojant, pervežant, naudojant ir nukenksminant produktus, būtina

griežtai laikytis higienos normų, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių reikalavimų bei darbų saugos taisyklių. Už tai atsakingi įmonių vadovai ir savininkai arba vadovų įsakymais paskirti asmenys. Darbdaviai ir dirbantieji vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 70-3170).

33. Darbuotojai nustatyta tvarka turi būti supažindinti su galimais pavojais sveikatai, naudojamų produktų kenksmingomis savyb÷mis, pagalbos priemon÷mis, darbų saugos reikalavimais, jiems privalu tur÷ti sveikatos patikrinimo pažym÷jimus.

34. Dirbti su produktais neleidžiama tiems asmenims, kuriems nustatytos ligos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

35. Dirbti su produktais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir toksiškus preparatus – 4 valandas per dieną.

36. Dirbančiajam apsinuodijus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Pirmąją pagalbą gali suteikti šalia esantys asmenys pagal etiket÷je nurodytus reikalavimus, o specialiąją pagalbą suteikia medikai.

37. Dirbant su produktais, būtina naudotis tinkamomis asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis, kurios nurodytos produktų etiket÷se, nevalgyti, negerti, nerūkyti.

38. Už darbuotojų, dirbančių su produktais, aprūpinimą asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis ir jų nukenksminimą atsakingi darbdaviai.

39. Darbuotojai privalo laikytis produktų etiket÷se nurodytų reikalavimų. 40. Produktų sand÷liai, beicavimo punktai, tirpalų ruošimo vietos ženklinami įsp÷jamaisiais ženklais, o

dirbantieji vadovaudamiesi Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darboviet÷se nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministr÷s 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin. 1999, Nr. 104-3014), privalo laikytis įpareigojamųjų ženklų nurodymų d÷l asmeninių apsaugos priemonių naudojimo.

225

VII. PRODUKTŲ VEŽIMAS 41. Produktai vežami ir transporto priemon÷s ženklinamos pagal Europos sutartį d÷l pavojingų krovinių,

tarptautinių vežimų keliais (ADR), (Žin., 1998, Nr. 106-2931) bei vadovaujantis Pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.337 (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597).

42. Darbuotojai, pakraunantys ar iškraunantys produktų krovinį k÷limo įrenginiais, turi būti darbdavio pasirašytinai supažindinti su galimu pavojumi, atsargumo priemon÷mis ir atestuoti.

43. Vežantis produktus vairuotojas privalo tur÷ti sveikatos patikrinimo pažym÷jimą ir atitinkamą vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažym÷jimą bei asmenines apsaugos priemones.

44. Draudžiama palikti transporto priemones su produktais be priežiūros. 45. Produktų siunt÷jas privalo įteikti raštišką instrukciją vairuotojui, kurioje nurodomas vežamo produkto

pavadinimas, jo keliamas pavojus, veiksmai avarijos atveju produktams nutek÷jus ar užsidegus, gelb÷jimo ir kitų tarnybų telefonai bei kita reikalinga informacija. Šią instrukciją vairuotojas privalo laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje, atskirai nuo kitų instrukcijų.

46. Griežtai draudžiama transporto priemon÷je su produktais vežti keleivius, maisto produktus, pašarus, trąšas ir kt.

47. Vežti produktus lengvojo automobilio priekaboje arba bagažin÷je galima neviršijant ADR pavojingų krovinių vežimo ribinių kiekių.

48. Įvykus avarijai būtina: 48.1. pranešti atitinkamoms tarnyboms, nurodytoms raštiškoje vairuotojo instrukcijoje; 48.2. pagal galimybę, naudojant asmenines apsaugos priemones, izoliuoti išsipylusius ar išbirusius

produktus, – mažus nuotekius užpilti žem÷mis, sm÷liu, gesintomis kalk÷mis, didelius pirmiausia aptverti žemių ar sm÷lio sankasa.

49. Pakraunant ir iškraunant produktus reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, m÷tymo. Produktams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems surinkti ir nukenksminti.

50. Produktais užteršta transporto priemon÷ rūpestingai išvaloma ir nukenksminama, tik po to naudojama toliau.

51. Transporto priemon÷je privalo būti gesintuvas, skirtas produktams gesinti.

VIII. PRODUKTŲ SANDöLIAVIMAS 52. Griežtai draudžiama produktus laikyti lauke, stogin÷se, žemin÷se, rūsiuose. 53. Naudotojai produktus iki 500 kg (sodininkų bendrijų nariai iki 5 kg) gali laikyti ūkiniame pastate

užrakinamoje d÷ž÷je, o didesnius kaip 500 kg produktų kiekius privaloma saugoti laikantis Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. geguž÷s 6 d. nutarimu Nr. 531 (Žin., 1996, Nr. 43-1057).

54. Produktai sand÷liuojami vadovaujantis Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sand÷liavimo taisykl÷mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 272 (Žin., 1999, Nr. 31-896), ir produktų etiket÷se nurodytais reikalavimais.

55. Produktams sand÷liuoti parduotuv÷se parengiama atskira užrakinama patalpa arba užrakinama spinta. Prekybos vietoje turi būti informacinis stendas.

56. Sand÷liai turi būti sausi, erdvūs, tvarkingais stogais, betonin÷mis grindimis, užrakinti. Sand÷lio grindys turi būti aukščiau žem÷s paviršiaus, medin÷s konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

57. Sand÷liuose būtina įrengti lentynas, natūralią arba dirbtinę ventiliaciją. 58. Draudžiama produktus laikyti ant grindų be pad÷klų. 59. Draudžiama laikyti produktus kartu su maisto produktais, pašarais ir trąšomis. 60. Produktus ir mineralines trąšas leidžiama laikyti viename pastate tik tuomet, kai juos skiriančios

patalpos izoliuotos aklina nedegių medžiagų siena. 61. Draudžiama sand÷lyje palikti išlietus ar išbarstytus produktus. 62. Prieš pradedant darbą, sand÷lis v÷dinamas ventiliacijos įrenginiais arba, jeigu jų n÷ra, – suk÷lus

skersv÷jį. 63. Sand÷lininkui ir kitiems darbuotojams sand÷lyje leidžiama būti tik priimant arba išduodant produktus

bei atliekant kitokį trumpalaikį darbą. 64. Produktai į sand÷lį priimami kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai, susegti į aplanką,

laikomi produktų sand÷lyje metalin÷je nerakinamoje spintel÷je, pakabintoje prie pagrindinių lauko durų iš kair÷s pus÷s. Saugos duomenų lapo reikalavimai nurodyti Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo

226

profesionaliems naudotojams tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 687 (Žin., 2002, Nr. 26-946).

65. Visi į sand÷lį priimami ir iš jo išduodami produktai turi būti registruojami. 66. Iš sand÷lio produktai išduodami tik originalioje taroje su originaliomis lietuviškomis etiket÷mis. 67. Sand÷liuose ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti daroma inventorizacija ir surašomas aktas. 68. Prie sand÷lių įrengiamos buitin÷s patalpos, kuriose laikomos asmenin÷s apsaugos priemon÷s, vanduo,

muilas, rankšluosčiai ir pirmosios pagalbos vaistin÷l÷s, taip pat produktų likučių nukenksminimo priemon÷s (kalcinuota soda, chlorkalk÷s, gesintos kalk÷s). Pirmosios pagalbos vaistin÷l÷s turi būti sukomplektuotos, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-450 „D÷l sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistin÷lių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605) 2.5 punkte.

69. Sand÷liuose priešgaisrinis inventorius sukomplektuojamas pagal priešgaisrinį apyrašą, iškabintą matomoje vietoje.

70. Nesilaikant produktų sand÷liavimo taisyklių, kontroliuojantys pareigūnai gali uždrausti toliau eksploatuoti patalpas, kol nebus pašalinti sand÷liavimo trūkumai.

IX. PRODUKTŲ NAUDOJIMAS

71. Produktai naudojami laikantis geros augalų apsaugos praktikos bei integruotos kontrol÷s principų

pagal etiket÷se nurodytus reikalavimus. 72. Profesionaliam naudojimui skirtų produktų naudotojai privalo pildyti Naudotų augalų apsaugos

produktų apskaitos žurnalą (4 priedas), kuris saugomas 5 metus. Žurnalas turi būti užpildytas ne v÷liau kaip per 24 valandas po produkto naudojimo.

73. Produktų purškimui galima naudoti tik tuos purkštuvus, kurie turi purkštuvų pažym÷jimus ir jų konstrukcija bei veikimas atitinka keliamus reikalavimus, kaip nurodyta šių taisyklių 16 punkte.

Augalų apsaugos įrenginių ir mašinų naudojimo reikalavimai

74. Ant augalų apsaugos įrenginių ir mašinų (purkštuvų, beicavimo mašinų ir kt.) būtini trumpi užrašai,

persp÷jantys apie pavojingumą dirbant be asmeninių apsaugos priemonių. 75. Prie augalų apsaugos mašinų turi būti ne mažesn÷s kaip 5 litrų talpos bakeliai su vandeniu rankoms

plauti. 76. Esant gedimams, augalų apsaugos mašinas reikia nedelsiant sustabdyti ir atlikti remonto darbus,

nenusi÷mus asmeninių apsaugos priemonių. 77. Dirbant su augalų apsaugos mašinomis draudžiama: 77.1. įtempti grandines, veržti varžtus, tarpines, riebokšlius bei kitas detales; 77.2. atidaryti rezervuaro dangčius, siurblio vožtuvus, apsauginius ir redukcinius vožtuvus; 77.3. valyti užsikimšusius antgalius, filtrus, purkštukus; 77.4. išsukti manometrus; 77.5. atjungti žarnas; 77.6. burna prapūsti užsiteršusius antgalius. 78. Lauko remonto metu išardytas dalis reikia prapūsti siurbliu ar išplauti vandeniu, nenusi÷mus

asmeninių apsauginių priemonių, taip pat ir pirštinių. 79. Draudžiama dirbti su augalų apsaugos mašinomis be apsauginių movų ir skydų. 80. Apdorojant pas÷lius produktais, būtina nuolat steb÷ti purkštuvo darbą, produkto suvartojimo normą,

taip pat maišytuvo darbą, kad ant purkštuvo dugno nesusidarytų nuos÷dų. 81. Baigus darbą, produktų likučiai nuo augalų apsaugos mašinų ir įrengimų nuvalomi mechaniškai ir

nuplaunami vandeniu, o prieš remontą ar kitų produktų vartojimą nukenksminami tam skirtose vietose.

Tirpalų ruošimas ir purškimas 82. Produktų tirpalų ruošimo specialios vietos turi atitikti higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimus,

kaip nurodyta šių taisyklių 14 punkte. 83. Rezervuarų pripildymas turi būti kontroliuojamas tik pagal lygio matuokl÷s parodymus. Draudžiama

atidaryti rezervuarą ir jo pripildymo lygį tikrinti vizualiai. 84. Produktų tirpalų paruošiama tiek, kiek reik÷s tos dienos darbams.

227

85. Draudžiama produktus purkšti iš l÷ktuvų, išskyrus atvejus, kai pasireiškia kenksmingų organizmų antplūdis ir kitais būdais neįmanoma jų sunaikinti. Darbų apimtys, teritorijos ir laikas turi būti suderinti su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais.

86. Ruošiantis apdoroti pas÷lius produktais, ne v÷liau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo ploto. Saugant bites, produktus geriausia naudoti vakare.

87. Draudžiama augalus produktais purkšti jų žyd÷jimo metu, išskyrus tuos, kurie nekenkia bit÷ms. 88. Purškiant sekti, kad purškiamo tirpalo dulksna nepatektų ant gretimo lauko ar sodybų. 89. Karštu metų laiku purškimo darbus reikia atlikti ryte arba vakare. Purškiant ventiliatoriniais

purkštuvais smulkialašiu būdu, v÷jo greitis turi būti ne didesnis kaip 3 m/s, o stambialašiu – 4 m/s. Purškiant hidrauliniais (su purškimo vamzdžiu) purkštuvais smulkialašiu būdu, v÷jo greitis turi būti ne didesnis kaip 4 m/s, o stambialašiu – 5 m/s. Griežtai laikytis tų sąlygų ir būdų, kurie yra nurodyti etiket÷se.

90. Apdorojant augalus nugariniais purkštuvais, negalima naudoti labai toksiškų ir toksiškų produktų. Kitų produktų purškimas atliekamas tokia kryptimi, kad v÷jo srov÷s neužneštų purškiamo tirpalo ant dirbančiojo.

91. Dirbant su purkštuvais, nuolat stebimi manometro parodymai ir užtikrinama, kad sistemos sl÷gis atitiktų rekomenduojamą normą.

92. Draudžiama palikti produktus ir purškimui paruošto tirpalo likučius lauke be priežiūros. 93. Vanduo, panaudotas purkštuvui ar pakuotei plauti, išpurškiamas ant to paties produktais apdoroto

lauko.

Purškimas šiltnamiuose 94. Purškiamas tirpalas ruošiamas specialiose patalpose su aktyviąja ventiliacija arba aikštel÷se, kuriose

privalo būti plaunamosios ir nukenksminamosios priemon÷s bei vaistin÷l÷s. 95. Purškiamojo tirpalo ruošimo aikštelių danga ir patalpų vidaus apdaila turi būti iš lengvai nuplaunamų

medžiagų. 96. Augalus apdorojant produktais rankiniu būdu, darbininkai eina ne mažesniu kaip 5–6 metrai vienas

nuo kito atstumu ir seka, kad purslų bei dulksnos srov÷ nebūtų nukreipta į žmogų, elektrotechninius įrenginius ir komunikacijas.

97. Po darbo su produktais šiltnamiai turi būti užrakinami ir pažymimi įsp÷jamaisiais ženklais pagal šių taisyklių 40 punkte nurodytus reikalavimus.

Aerozolių naudojimas 98. Aerozolius galima naudoti nesant v÷jo arba jo greičiui esant ne didesniam kaip 2 m/s tik dideliuose

soduose ir laukuose, pav÷jui nuo pastatų ir fermų, kai oro temperatūra ne aukštesn÷ kaip +18° C. 99. Draudžiama įjungti ir išjungti aerozolinį generatorių patalpoje ir arčiau kaip 5 metrai nuo pastato.

Elektrotechniniai įrenginiai ir komunikacijos, į kurias gali pakliūti aerozoliai, išjungiamos iš elektros tinklo. 100. Augalų apsaugos mašinų su aerozoliniu generatoriumi kabina turi būti sandari, k÷bulas – metalinis

su įrengtu specialios paskirties gesintuvu.

Sand÷lių fumigavimas 101. Darbuotojai ir vadovaujantys asmenys turi būti apmokyti pagal asmenų, dirbančių su fumigantais,

specialią mokymo programą dirbti su labai toksiškais ir toksiškais produktais, skirtais sand÷lių kenk÷jams naikinti. Augalų apsaugos kursų baigimo pažym÷jimuose pažymima apie specialios mokymo programos d÷l labai toksiškų ir toksiškų produktų naudojimo išklausymą. Ši veikla leidžiama turint Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, išduotą vadovaujantis Nuodingas medžiagas gaminančių, teikiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetencijos ir kitų priemonių, skirtų nuodingųjų medžiagų saugai užtikrinti reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 372 (Žin., 2002, Nr. 30 – 1082).

102. Atlikus fumigaciją, sand÷lių durys užrakinamos ir pakabinami įsp÷jamieji ženklai pagal šių taisyklių 40 punkte nurodytus reikalavimus.

S÷klos beicavimas, pervežimas ir s÷ja

103. Beicavimo vietoje draudžiama būti pašaliniams asmenims.

228

104. Beicuotas s÷klas į s÷jos vietą leidžiama vežti s÷jamųjų piltuvuose su sandariais dangčiais arba maišuose, ant kurių turi būti užrašas „Beicuota“ ir produkto pavadinimas.

105. Draudžiama beicuotas s÷klas perrinkti, rūšiuoti, kalibruoti ir kitaip jas apdoroti. 106. S÷jant beicuotą s÷klą, s÷jamosios d÷ž÷s dangčiai s÷jos metu turi būti sandariai uždaryti. Beicuotos

s÷klos s÷jamosios d÷ž÷se negalima sklaidyti rankomis. 107. Nepanaudojus visos beicuotos s÷klos, jos likučiai iki kitų metų s÷jos sand÷liuojami atskiroje s÷klų

sand÷lio patalpoje, maišuose su užrašu „Beicuota“ ir užrašomas produkto pavadinimas. 108. Griežtai draudžiama vartoti beicuotus grūdus maistui, šerti jais gyvulius, lesinti paukščius. 109. Draudžiama beicuotus grūdus plauti, valyti nuo jų produktus, maišyti su nebeicuotais. 110. Sunaudojus beicuotas s÷klas ir baigus beicavimo darbus, patalpa kruopščiai išvaloma, o po to

nukenksminama. 111. Taip pat nukenksminami beicavimo aparatai, s÷jamosios bei pakuot÷.

X. ASMENINöS APSAUGOS PRIEMONöS DIRBANT SU PRODUKTAIS 112. Dirbantieji su produktais privalo naudotis asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis taip, kaip nurodyta

produktų etiket÷se. 113. Asmuo, atsakingas už darbą su produktais, arba ūkininkas parenka asmenines apsaugos priemones,

atsižvelgdamas į etiket÷se nurodytus reikalavimus. 114. Draudžiama asmenines apsaugos priemones laikyti produktų saugojimui skirtoje patalpoje. 115. Griežtai draudžiama baigus darbą d÷v÷ti specialius drabužius ir av÷ti specialią avalynę. 116. Asmeninių apsaugos priemonių laikymą, priežiūrą ir nukenksminimą organizuoja įmonių

administracija bei ūkininkai. 117. Dirbant su dulkančiais produktais, beicuojant ar s÷jant beicuotą s÷klą, purškiant naudojamos

filtruojančios kv÷pavimo takų apsaugos priemon÷s (priemon÷s ir filtro tipas turi būti nurodyti produkto saugos duomenų lape ir etiket÷je).

118. Fumiguojant patalpas labai toksiškais ir toksiškais produktais, naudojami kv÷pavimo aparatai. 119. Asmenys, atsakingi už darbų atlikimą, parengia kiekvienos kv÷pavimo aparatų ar filtruojančių

kv÷pavimo takų apsaugos priemones filtrų pasus, kuriuose nurodomos eksploatavimo sąlygos (produktų pavadinimai, naudojimo būdas, dirbtų valandų skaičius).

120. Baigiantis garantiniam laikui, taip pat pajutus produkto kvapą, kv÷pavimo aparatų ar filtruojančių kv÷pavimo takų apsaugos priemonių filtrus būtina pakeisti.

121. Produktų tirpalų ruoš÷jai, jų pilstytojai į purkštuvus, s÷klų beicuotojai privalo juos÷ti neperšlampančias prijuostes.

122. Dirbant su dulkančiais produktais, d÷vimi dulk÷ms nepralaidūs kombinezonai. 123. Atliekant fumigavimo darbus ir nukenksminant patalpas, d÷vimi impregnuoti kombinezonai. 124. Dirbant su emulsijomis, pastomis, tirpalais ir kitokiais produktais, rankos apsaugomos gumin÷mis,

rūgštims ir šarmams atspariomis pirštin÷mis. 125. Dirbant su dulkančiais ir mažai nuodingais produktais, galima mūv÷ti kombinuotas su

neperšlampančiais antdelniais pirštines. 126. Draudžiama naudoti gumines medicinines pirštines. 127. Guminiai batai turi būti atsparūs rūgštims ir šarmams. 128. Akių apsaugai naudojami hermetiški akiniai. 129. Baigus darbą, pirštin÷s nenumovus nuo rankų, nuplaunamos nukenksminamuoju tirpalu (3–5%

kalcinuotos sodos tirpalas, kalkių pienas), po to vandeniu, nusiaunami batai, nusivelkamas kombinezonas, nusiimami apsauginiai akiniai, filtruojančios kv÷pavimo takų apsaugos priemon÷s ir v÷l nukenksminamuoju tirpalu ir vandeniu nuplaunamos pirštin÷s.

130. Asmenin÷s apsaugos priemon÷s valomos ir nukenksminamos. Augalų apsaugos produktų naudotojai asmenines apsaugos priemones turi laikyti kitiems asmenims neprieinamoje tam skirtoje vietoje.

XI. AUGALŲ APSAUGOS MAŠINŲ, TRANSPORTO PRIEMONIŲ,

PATALPŲ IR ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ NUKENKSMINIMAS 131. Nukenksminimo darbai atliekami specialiai įrengtose (betonin÷se arba biologin÷se) aikštel÷se

atvirame ore arba specialiose gerai v÷dinamose patalpose, d÷vint asmenines apsaugos priemones. 132. Aikštel÷s gali būti įrengtos su betonine danga ir specialiai išbetonuota plaunamojo vandens

surinkimo duobe arba biologin÷ aikštel÷, užpildyta specialiu organiniu mišiniu (durp÷mis, šiaudais). 133. Ant paplavų ir panaudotų plovimo priemonių duob÷s turi būti hermetiškas dangtis.

229

134. Nukenksminant transporto priemones, įrenginius, patalpas, pakuotes, specialius drabužius, plaunamąjį vandenį reikia papildomai apdoroti chlorkalk÷mis arba gesintomis kalk÷mis (0,5 kg 10 litrų paplavų).

135. Nukenksminti paplavų ir produktų likučiai bei naudoti skudurai, šepečiai, šluotos, sugedęs inventorių, tuščios pakuot÷s, netinkamos filtruojančios kv÷pavimo takų apsaugos priemon÷s, jų filtrai, pirštin÷s, kombinezonai, batai ir kt. tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2968), bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisykl÷mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 (Žin., 2002, Nr. 81-3503).

136. Griežtai draudžiama nukenksminimo darbus atlikti prie upių, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių bei vandenviečių.

Specialių drabužių valymas ir skalbimas

137. Po darbo su produktais specialūs drabužiai pakabinti išdulkinami arba išsiurbiami, išvalomi šepečiu.

Išvalyti drabužiai pakabinami atviroje pastog÷je ir laikomi 6 – 12 val., kad prapūstų v÷jas, arba patalpoje su aktyviąja ventiliacija.

138. Priklausomai nuo užteršimo laipsnio, bet ne rečiau kaip kas 6 darbo pamainos, specialius drabužius reikia skalbti.

139. Skalbiant skalbimo mašina, prieš skalbimą specialūs drabužiai mirkomi 2 val. Per tą laiką mirkymui skirtas tirpalas keičiamas 3 kartus. Specialūs drabužiai plaunami 2,5% muilo ir 0,5% sodos tirpale.

140. Guminiai specialūs drabužiai, avalyn÷, pirštin÷s, prijuost÷ ir drabužiai su sintetine pl÷vele plaunami 3–5% natrio šarmo tirpalu arba ištrinami chlorkalkių košele, paskui nuplaunami vandeniu.

141. Paplavas būtina nukenksminti gesintomis kalk÷mis arba chlorkalk÷mis (0,5 kg 10 l paplavų). Augalų apsaugos mašinų ir transporto priemonių valymas 142. Augalų apsaugos mašinos, įrengimai ir transporto priemon÷s produktams pervežti valomos ir

nukenksminamos šiais atvejais: 142.1. prieš pradedant naudoti kitą cheminį produktą; 142.2. prieš remontuojant; 142.3. keičiant dalis; 142.4. prieš atliekant planinę techninę apžiūrą; 142.5. stipriai užsiteršus įrenginiams; 142.6. baigus sezono purškimo darbus. 143. Transporto priemon÷s, augalų apsaugos mašinos ir įrengimai nukenksminami 3–5% natrio arba kalio

šarmo, 5% skalbiamosios sodos tirpalais, chlorkalkių skiediniu arba gesintomis kalk÷mis (1 kg chlorkalkių arba gesintų kalkių 4 litrams vandens).

144. Pagal technologinius reikalavimus paviršiai valomi dulkių siurbliu, purvas ir produktų nuos÷dos nugremžiamos grandikliais. Po to nuimamos gumin÷s žarnos ir 30 min. pamerkiamos į rezervuarą su aktyviai maišomu plovimo tirpalu. Išlaikius nustatytą laiką, gumin÷s dalys kelis kartus nuplaunamos vandeniu.

145. Mašinų įrengimų ir dalių paviršiai apdorojami plaunamaisiais tirpalais bei nuplaunami tekančiu vandeniu.

146. Vidinis rezervuarų, siurblių, purškiamųjų įrenginių, žarnų ir purškiamųjų vamzdžių paviršius nukenksminamas cirkuliaciniame skalavimo režime atitinkamai sujungus mašinų įrengimus ir dalis.

147. Plaunamieji tirpalai paruošiami atskiruose rezervuaruose. Į purkštuvų ir tirpalų ruošimo agregatų rezervuarus tirpalas suleidžiamas ežektoriais ar stacionariais siurbliais. Plaunamasis tirpalas turi užpildyti 10% jų talpos.

148. Plaunamasis tirpalas iš rezervuaro per siurblį patenka į darbines dalis, o per purškiamąjį vamzdį ir prijungtą žarną sugrįžta į purkštuvo (ar agregato) rezervuarą. Po 10 min. išjungiamas traktoriaus darbinis velenas. Plaunamasis tirpalas laikomas rezervuare 20 min. Po to v÷l įjungiamas ir 10 min. plaunamas plaunamuoju tirpalu.

149. Pašalinus plaunamąjį tirpalą, purkštuvas išplaunamas vandeniu.

Patalpų valymas

150. Prisibarstę sausi produktai susemiami, o skysti suvalomi pjuvenomis, durp÷mis arba sm÷liu. Užterštos vietos nukenksminamos chlorkalk÷mis.

151. Užterštas produktais patalpas ir grindis reikia plauti natrio šarmo tirpalu (200 g šarmo kibirui vandens), po to 10% chlorkalkių arba gesintų kalkių tirpalu.

230

Pakuot÷s valymas

152. Tuščią pakuotę iki sunaikinimo (praplautą vandeniu) būtina laikyti produktų sand÷lyje. 153. Produktų pakuotę kitiems tikslams naudoti draudžiama. 154. Produktų pakuot÷s, kaip ir produktų likučiai, yra pavojingos atliekos ir tvarkomos pagal šių taisyklių

135 punkte nurodytus reikalavimus.

XII. ATSAKOMYBö 155. Už taisyklių reikalavimų nevykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys traukiami atsakomyb÷n Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________

231

4 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMöS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S

2000 m. lapkričio 20 d. Nr. 315

Vilnius

DöL KARANTININIŲ ORGANIZMŲ, AUGALŲ, AUGALINIŲ PRODUKTŲ IR KITŲ OBJEKTŲ SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO IR 1998 12 28 ĮSAKYMO NR. 321 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS

Vadovaudamasis Fitosanitarijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 113-3285) 4 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 “D÷l Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalin÷ acquis pri÷mimo programa) teis÷s derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 m. planų patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 31-869) patvirtintu Teis÷s derinimo priemonių 2000 m. planu (priemonių kodai 3.4.2.7-T-A2, 3.4.2.7-T-A4),

1. T v i r t i n u karantininių organizmų sąrašus pagal priedus: 1.1. augalams kenksmingi organizmai, kuriuos įvežti ir platinti Lietuvoje draudžiama (1 priedas); 1.2. augalams kenksmingi organizmai, kurių įvežimas į Lietuvą draudžiamas, jei jie randami ant

išvardytų augalų ir augalin÷s kilm÷s produktų (2 priedas); 1.3. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriuos įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama (3

priedas); 1.4. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie turi atitikti specialiuosius reikalavimus juos

įvežant į Lietuvos Respubliką (4 priedas); 1.5. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurių fitosanitarin÷ kontrol÷ būtina gamybos vietoje ir

įvežant į Lietuvos Respubliką (5 priedas). 2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymą

Nr. 321 “D÷l karantininių organizmų sąrašų patvirtinimo ir 1993 08 08 įsakymo Nr. 631 pripažinimo netekusiu galios” (Žin., 1998, Nr. 115-3278).

3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

ŽEMöS ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS KRISTINAITIS ______________

PATVIRTINTA žem÷s ūkio ministro 2000 11 20 įsakymu Nr. 315 1 priedas

AUGALAMS KENKSMINGI ORGANIZMAI, KURIUOS ĮVEŽTI IR PLATINTI LIETUVOJE

DRAUDŽIAMA

I. KENKSMINGI ORGANIZMAI, NEAPTINKAMI LIETUVOJE

1. Vabzdžiai, erk÷s ir nematodai visose jų vystymosi stadijose: 1.1. Acleris spp. - plokštieji lapsukiai (ne Europos); 1.2. Amauromyza maculosa (Malloch) - chrizantemin÷ minamus÷; 1.3. Anoplophora glabripennis (Motschulsky) - rytinis ūsuotis; 1.4. Anoplophora chinensis (Thomson) - citrinmedinis ūsuotis; 1.5. Anoplophora malasiaca (Forster) - baltataškis ūsuotis; 1.6. Arrhenodes minutus Drury - mažasis ilgvabalis; 1.7. Bemisia tabaci Genn. - tabakinis baltasparnis ( Europos ir ne Europos); 1.8. Blitopertha orientalis (Waterhouse) - rytinis grambuolys; 1.9. Cacoecimorpha pronubana Hubner - pietinis lapsukis; 1.10. Callosobruchus chinensis L. - kininis grūdinukas; 1.11. Callosobruchus maculatus F. - keturtaškis grūdinukas;

232

1.12. Cicadellidae - cikad÷l÷s (ne Europos), žinomos kaip Pirso ligos (sukeliamos Xylella fastidiosa) nešiotojos :

1.12.1. Carneocephala fulgida Nottingham - blizgančioji cikad÷l÷; 1.12.2. Draeculacephala minerva Ball - raguotoji cikad÷l÷; 1.12.3. Graphocephala atropunctata (Signoret) - tamsiad÷m÷ cikad÷l÷; 1.13. Choristoneura spp. - tamsieji lapsukiai ( ne Europos); 1.14. Conotrachelus nenuphar (Herbst) - slyvinis straubliukas; 1.15. Diabrotica barberi Smith & Lawrence - šiaurinis lapgraužis; 1.16. Diabrotica undecimpunctata howardi Barber - Hovardo d÷m÷tasis lapgraužis; 1.17. Diabrotica undecimpunctata undecimpunctata Mannerheim - agurkinis d÷m÷tasis lapgraužis; 1.18. Diabrotica virgifera Le Conte - vakarinis lapgraužis; 1.19. Globodera pallida (Stone) Behrens - blyškusis bulvinis nematodas; 1.20. Helicoverpa armigera (Hubner) - gelsvapilkis saulinukas; 1.21. Helicoverpa zea (Boddie) - kukurūzinis saulinukas; 1.22. Hirschmanniella spp. - nematodai, išskyrus Hirschmanniella gracilis (de Man) Luc et Goodey -

hiršmanielos nematodą; 1.23. Hyphantria cunea (Drury) - amerikin÷ meškut÷; 1.24. Liriomyza sativae (Blanchard) - daržovin÷ minamus÷; 1.25. Liriomyza huidobrensis (Blanchard) - amerikin÷ minamus÷; 1.26. Liriomyza trifolii (Burgess) - šilumam÷g÷ minamus÷; 1.27. Longidorus spp. - longidorai, išskyrus Longidorus elongatus (de Man) Thorne-Swanger - pailgąjį

longidorą; 1.28. Meloidogyne chitwoodi Golden et al. - kolumbinis gįlinis nematodas (visa populiacija); 1.29. Meloidogyne fallax Karsen - klastingasis gįlinis nematodas; 1.30. Monochamus spp. - ožiaragiai (ne Europos); 1.31. Myndus crudus Van Duzee - palmin÷ cikada; 1.32. Nacobbus aberrans (Thorne) Thorne & Allen - netikrasis gįlinis nematodas; 1.33. Opogona sacchari (Bojer) - bananin÷ kandis; 1.34. Premnotrypes spp. - andų straubliukai (ne Europos); 1.35. Pseudopithyophtorus minutissimus (Zimmermann) - raudonąžuol÷ kinivarpa; 1.36. Pseudopithyophtorus pruinosus (Eichhoff) - ąžuolin÷ kinivarpa; 1.37. Popillia japonica (Newman) - japoninis vabalas; 1.38. Rhizoecus hibisci Kawai & Takagi - ybiškinis skydamaris; 1.39. Scaphoideus luteolus (Van Duzee) - baltajuost÷ cikad÷l÷; 1.40. Spodoptera eridania (Cramer) - pietinis dykrinukas; 1.41. Spodoptera littoralis (Boisduval) - afrikinis dykrinukas; 1.42. Spodoptera frugiperda (Smith) - kukurūzinis dykrinukas; 1.43. Spodoptera litura (Fabricius) - azijinis dykrinukas; 1.44. Thrips palmi Karny - palminis tripsas (Europos ir ne Europos); 1.45. Tephritidae - margasparn÷s mus÷s (ne Europos): 1.45.1. Anastrepha fraterculus (Widemann) - panašioji margasparn÷; 1.45.2. Anastrepha ludens (Loew) - meksikin÷ margasparn÷; 1.45.3. Anastrepha obliqua Masquart - įstrižoji margasparn÷; 1.45.4. Anastrepha suspensa (Loew) - karibų margasparn÷; 1.45.5. Dacus ciliatus Loew - moliūgin÷ margasparn÷; 1.45.6. Bactrocera cucurbitae Coquillett - agurkin÷ margasparn÷; 1.45.7. Bactrocera dorsalis Hendel - bananin÷ margasparn÷; 1.45.8. Bactrocera tryoni (Froggartt) - spiečiančioji margasparn÷; 1.45.9. Bactrocera tsuneonis Miyake - mandarinin÷ margasparn÷; 1.45.10. Bactrocera zonata (Saunders) - persikin÷ margasparn÷; 1.45.11. Euphranta canadensis (Loew) - kanadin÷ margasparn÷; 1.45.12. Trirhithromyia cyanescens Bezzi - melsvoji margasparn÷; 1.45.13. Ceratitis capitata (Wiedermann) - viduržemio margasparn÷; 1.45.14. Ceratitis quinaria Bezzi - abrikosin÷ margasparn÷; 1.45.15. Ceratitis rosa (Karsch) - afrikin÷ margasparn÷; 1.45.16. Euphranta japonica Ito - japonin÷ margasparn÷; 1.45.17. Rhagoletis cingulata (Loew) - trešnin÷ margasparn÷; 1.45.18. Rhagoletis completa Cresson - riešutmedin÷ margasparn÷;

233

1.45.19. Rhagoletis fausta (Osten-Sacken) - kaulavaisin÷ margasparn÷; 1.45.20. Rhagoletis indifferens Curran - slyvin÷ margasparn÷; 1.45.21. Rhagoletis mendax Curran - šilauogin÷ margasparn÷; 1.45.22. Rhagoletis pomonella Walsh - obuolin÷ margasparn÷; 1.45.23. Rhagoletis ribicola Doane - agrastin÷ margasparn÷; 1.45.24. Rhagoletis suavis (Loew) - dailioji margasparn÷; 1.46. Trogoderma granarium Everts - kapravabalis; 1.47. Xiphinema spp. - durkliniai nematodai. 2. Bakterijos: 2.1. Xylella fastidiosa (Wells et al.) - Pirso liga; 2.2. Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. - bulvių rudasis puvinys. 3. Grybai: 3.1. Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt - ąžuolų vytulys; 3.2. Chrysomyxa arctostaphyli Dietel - eglių raganų šluotų auksarūd÷; 3.3. Cronartium spp. - veimutrūd÷s (ne Europos); 3.4. Endocronartium harknessii J.P.More - pušų gįlų veimutrūd÷; 3.5. Botryosphaeria laricina (K.Sawada) Y.Zhang - maumedžių ūglių deglig÷; 3.6. Gymnosporangium spp. - gleiv÷trūd÷s (ne Europos); 3.7. Phellinus weirii (Murrill) R.L.Gilbertson - spygliuočių šaknų žiedinis puvinys; 3.8. Melampsora farlowii (Arthur) Davis - cūgų rūdlig÷; 3.9. Melampsora medusae Thumen - tuopų rūdlig÷; 3.10. Monilinia fructicola (Winter) Honey - rudasis vaisių puvinys; 3.11. Mycosphaerella larici-leptolepidis K. Ito et al. - japoninių maumedžių spygliakritis; 3.12. Mycosphaerella populorum G.E. Thompson - tuopų deglig÷; 3.13. Phoma andina Turkensteen - bulvių lapų juodoji d÷m÷tlig÷; 3.14. Phylosticta solitaria Ell. & Evern. - obelų d÷m÷tlig÷; 3.15. Septoria lycopersici Speg var. malagutii Ciccarone et Boerema - bulvių septorioz÷; 3.16. Thecaphora solani (Thir. & O’Brien) Mordue - bulvių kūl÷s; 3.17. Tilletia indica Mitra - indijin÷s kūl÷s; 3.18. Trechispora brinkmannii (Bresad.) D.P.Rogers & H.S.Jacson - medviln÷s teksasinis puvinys. 4. Virusai ir į juos panašūs organizmai: 4.1. Apple proliferation mycoplasm - obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazma; 4.2. Apricot chlorotic leafroll mycoplasm - abrikosų chlorotiško lapų susisukimo mikoplazma; 4.3. Beet necrotic yellow vein furovirus (Rhizomania) - runkelių gyslų nekrotinio pageltimo furovirusas

(Rhizomania); 4.4. Pear decline mycoplasm - kriaušių nykimo mikoplazma; 4.5. Elm phloem necrosis phytoplasm - guobų (vinkšna, skirpstas) karnienos nekroz÷s fitoplazma; 4.6. Bulvių virusai ir į virusus panašūs organizmai: 4.6.1. Andean potato latent virus - bulvių Andų latentinis virusas; 4.6.2. Andean potato mottle virus - bulvių Andų marglig÷s virusas; 4.6.3. Arracacha potato B, oca strain - arakacijos B virusas Oca štamas; 4.6.4. Potato black ringspot virus - bulvių juodosios žiediškosios d÷m÷tlig÷s virusas; 4.6.5. Potato spindle tuber viroid - bulvių gumbų verpstiškumo viroidas; 4.6.6. Potato virus T - bulvių T virusas;

4.6.7. ne Europos izoliuoti bulvių A, M, S, V, X, ir Y (įskaitant Yo, Yn ir Yc) virusai ir Potato leaf roll virus - bulvių lapų susisukimo virusas;

4.7. Tobacco ringspot virus - tabako žiediškosios d÷m÷tlig÷s virusas; 4.8. Tomato ringspot virus - pomidorų žiediškosios d÷m÷tlig÷s virusas; 4.9. Tomato spotted wilt virus / Impatiens necrotic spot virus - pomidorų d÷m÷tojo vytulio virusas /

sprigių nekrotin÷s d÷m÷tlig÷s virusas; 4.10. Virusai ir į juos panašūs organizmai, kurie kenkia cidonijų (Cydonia Mill.), žemuogių ir braškių

(Fragaria L.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.), kriaušių (Pyrus L.), serbentų (Ribes L.), aviečių (Rubus L.) ir vynmedžių (Vitis L.) augalams:

4.10.1. Blueberry leaf mottle virus - m÷lynių lapų marglig÷s virusas; 4.10.2. Cherry rasp leaf virus (American) - vyšnių lapų šiurkštumo virusas; 4.10.3. Peach mosaic virus (American) - persikų mozaikos virusas; 4.10.4. Peach phony rickettsia - persikų netikroji rikecija;

234

4.10.5. Peach rosette mosaic virus - persikų skrotelių mozaikos virusas;

23

5

5 pri

edas

Pro

fesi

onal

aus nau

doj

imo

auga

lų a

psa

ugo

s pro

duktų

sąr

ašas

Inse

ktici

dai

, akar

icid

ai

A

ugal

ų ap

saug

os

prod

ukt

o pa

vadi

nim

as,

form

a,

regi

stra

cijo

s sa

vini

nka

s,

regi

stra

cijo

s nu

mer

is

regi

stra

cijo

s ga

liojim

o la

ikas

Vei

klio

sios

m

edži

agos

pa

vadi

nim

as,

kiek

is

Nau

dojim

o no

rma

kg/h

a,

l/ha

Apd

oroj

ami

auga

lai

ir k

iti o

bjek

tai

Ken

k÷ja

i A

pdor

ojim

o la

ikas

, būd

ai

Pas

kutini

s ap

doro

jim

o te

rmin

as ik

i de

rlia

us

nu÷m

imo,

di

enom

is

Did

žiau

sias

ap

doro

jim

ų sk

aiči

us

Nau

dojim

o ap

ribo

jim

ai

0,05

-0,0

7 B

ulv÷

s K

olor

ado

vaba

lai,

am

arai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 14

2

0,05

-0,0

7 V

asar

inia

i m

ieži

ai

Am

arai

, pjū

klel

iai,

lem

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 14

2

0,07

-0,0

8 O

bely

s, k

riau

š÷s

Am

arai

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

14

2

Obe

lys,

kri

auš÷

s A

mar

ai, p

jūkl

elia

i, ži

edgr

auži

ai,

vais

÷dži

ai, l

apsu

kiai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 14

2

Dek

orat

yvin

iai

auga

lai

šilt

nam

iuos

e B

alta

spar

niai

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

0,04

% ti

rpal

u

2 0,

2

Dek

orat

yvin

iai

auga

lai

šilt

nam

iuos

e A

mar

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

02%

tirp

alu

2

0,06

Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai, r

ugia

i, kv

ietr

ugia

i

Am

arai

, pjū

klel

iai,

trip

sai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 21

2

1.

Act

ara

25 W

G

(Akt

ara

25%

t.g

.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 01

83I/

00,

2007

-05-

02

Tia

met

oksa

mas

25

0 g/

kg

0,07

-0,0

9 Ž

irni

ai

Žir

nini

ai v

ais÷

džia

i, am

arai

, tri

psai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 21

2

Nep

urkš

ti ž

ydin

čių

auga

lų.

23

6

0,2-

0,4

Svo

gūna

i S

vogū

nin÷

mus

÷,

svog

ūnin

is tr

ipsa

s P

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

21

2

0,2

Bal

tagū

žiai

ko

pūst

ai

Am

arai

, kan

dys,

pe

l÷dg

alvi

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 21

2

0,1-

0,15

Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai r

apsa

i

Spr

ag÷s

, rap

sini

ai

žied

inuk

ai,

pasl

÷pta

stra

ubli

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 56

2

0,1-

0,3

Vas

arin

iai

mie

žiai

Spr

ag÷s

, pjū

klel

iai,

mus

el÷s

, am

arai

, le

mai

, tri

psai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 56

2

0,15

-0,2

5 B

ulv÷

s K

olor

ado

vaba

lai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 45

2

0,2-

0,3

O

bely

s, k

riau

š÷s

Žie

dgra

užia

i, va

is÷d

žiai

, lap

suki

ai,

kand

ys, a

mar

ai,

blak

ut÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 30

2

2.

Bul

ldoc

k 02

5 EC

(B

uldo

kas 25

g/l

k.e.

)Mak

htes

him

A

gan

Indu

stri

es

Ltd

., 01

01I/

02,

2007

-04-

23

Bet

a-cy

flut

rina

s 25

g/l

0,2

Kop

ūsta

i

Spr

ag÷s

, am

arai

, pe

l÷dg

alvi

ai, k

andy

s,

kopū

stin

iai i

r ro

pini

ai

balt

ukai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 14

2

Lai

kyti

s ap

saug

os z

onų

nuo

vand

ens

telk

inių

10

met

rų,

purš

kian

t lau

ko a

ugal

us ir

40

met

rų, p

uršk

iant

sod

us, j

ei n

÷ra

nust

atyt

i kit

okie

aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

0,05

-0,0

7 Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai

Am

arai

, tri

psai

P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

21

1

0,05

-0,0

7 B

ulv÷

s

Am

arai

, kol

orad

o va

bala

i

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 21

2

3.

Cal

ypso

480

SC

(K

alyp

so 4

80 g

/l k.

s.)

Bay

er C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

02

58I/

03,

2006

-12-

11

Tia

klop

rida

s 48

0 g/

l

0,1-

0,2

Obe

lys

Žie

dgra

užia

i, va

is÷d

žiai

, lap

suki

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 14

3

0,1

Bul

v÷s

Kol

orad

o va

bala

i P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

14

1 4.

C

yper

kill

25 E

C

(Cip

erki

las 25

0 g/

l k.

e.)M

itch

el C

otts

C

hem

ical

s,

0155

I/99

,

Cip

erm

etri

nas

250

g/l

0,1

Vas

arin

iai

kvie

čiai

, mie

žiai

L

emai

, am

arai

, jav

inia

i la

pini

ai p

jūkl

elia

i

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 14

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s.

23

7

0,1

Vas

arin

iai r

apsa

i

Rap

sini

ai

pasl

÷pta

stra

ubli

ai,

kopū

stin

iai s

tieb

inia

i pa

sl÷p

tast

raub

liai

, ra

psin

iai ž

iedi

nuka

i

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

1

0,25

K

vieč

iai,

mie

žiai

L

emai

, am

arai

, jav

in÷s

m

usel

÷s, t

rips

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,5-

1,0

Obe

lys,

kri

auš÷

s V

ais÷

džia

i, la

psuk

iai,

amar

ai, b

laku

t÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,1-

0,15

B

ulv÷

s K

olor

ado

vaba

lai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,2-

0,3

Žir

niai

, pup

os

Žir

nini

ai ir

pup

inia

i am

arai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,6-

1,0

Apy

niai

A

mar

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 25

2

0,2

Rap

sai

Rap

sini

ai ž

iedi

nuka

i, ba

ltuk

ai, a

mar

ai,

spra

g÷s

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,3

Kop

ūsta

i, gr

iežč

iai

Kan

dys,

bal

tuka

i, am

arai

, spr

ag÷s

, pe

l÷dg

alvi

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,25

-0,5

C

ukri

niai

ru

nkel

iai

Run

keli

niai

am

arai

, ru

nkel

in÷s

mus

÷s,

spra

g÷s

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,3

Mor

kos

Mor

kin÷

s m

us÷s

, m

orki

n÷s

blak

ut÷s

, am

arai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

1

0,5

Tab

akas

A

mar

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 15

1

1,0

Liu

cern

a ir

do

bila

i s÷k

lai

Lap

inuk

ai, a

pion

ai,

amar

ai, b

lak÷

s P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

30

1

5.

Dec

is 2

,5 E

C

(Dec

is 2

5 g/

l k.e

.)

Bay

er C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

00

26I/

00,

2007

-10-

31

Del

tam

etri

nas

25 g

/l

0,2

Lub

inai

s÷k

lai

Am

arai

, sti

ebin

÷s

min

amus

÷s

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 30

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s.

23

8

0,75

-1,2

5 P

omid

orai

, pa

prik

a, a

gurk

ai

šilt

nam

iuos

e A

mar

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

1% ti

rpal

u 5

2

0,2-

0,3

Km

ynai

K

myn

in÷

kand

is

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,3

Lin

ai

Spr

ag÷s

P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

0,5

Sly

vos,

vyš

nios

L

apsu

kiai

, lap

grau

žiai

, pj

ūkle

liai

, vai

s÷dž

iai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,3

Juod

ieji

ir

raud

onie

ji

serb

enta

i, ag

rast

ai

Gum

bauo

džia

i, pj

ūkle

liai

, lap

suki

ai,

amar

ai, u

gniu

kai,

spri

ndži

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

2

3 m

l 100

m3

Gry

bai

Gry

bini

ai u

odel

iai,

gryb

in÷s

mus

÷s

3

2

0,06

2 Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai

kvie

čiai

, mie

žiai

Am

arai

, lem

ai, t

rips

ai,

javi

n÷s

mus

el÷s

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,05

B

ulv÷

s K

olor

ado

vaba

las

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

2

6.

Dec

is E

xtra

100

EC

(D

ecis e

kstr

a 10

0 g/

l k.e

.)B

ayer

C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

02

23I/

02,

2007

-01-

29

Del

tam

etri

nas

100

g/l

0,05

Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai r

apsa

i

Spr

ag÷s

, rap

sini

ai

žied

inuk

ai,

pasl

÷pta

stra

ubli

ai,

amar

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

2

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

0,4-

0,8

Obe

lys,

kri

auš÷

s

Obu

olin

iai v

ais÷

džia

i, la

pų m

inuo

toja

i, m

ažie

ji

žiem

spri

ndži

ai,

kria

ušin

÷s b

laku

t÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,15

K

opūs

tai

Pel

÷dga

lvia

i, ka

ndys

ba

ltuk

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 30

2

7.

Dim

ilin

WP 2

5 (D

imili

nas 25

%

š.m

.)C

rom

pton

(U

niro

yal C

hem

ical

) R

egis

trat

ion

Ltd

., 00

75I/

01,

2008

-06-

20

Dif

lube

nzur

onas

25

0 g/

kg

4 g/

l m2

Gry

bai

Sci

arid

ai (

gryb

inia

i uo

deli

ai)

Pur

škia

ma

arba

la

isto

ma

vege

taci

jos

met

u

23

9

0,2-

0,3

Dek

orat

yvin

iai

sodm

enys

L

apus

ir s

pygl

ius

grau

žian

tys

kenk

÷jai

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

2

0,4

Bra

šk÷s

P

apra

stos

ios

vora

tink

lin÷

s er

k÷s,

že

muo

gin÷

s er

k÷s

Pur

škia

ma

po

derl

iaus

nu÷

mim

o

1

8.

Env

idor

240

SC

(E

nvid

oras

240

g/l

k.s.)

Bay

er C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

02

76I/

05,

2007

-07-

30

Spi

rodi

klof

enas

24

0 g/

l

0,4

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

audo

nosi

os ir

ra

usvo

sios

sod

in÷s

er

k÷s

Pur

škia

ma

vais

ių

augi

mo

met

u

1

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us b

ūtin

a iš

laik

yti 1

0 m

aps

augo

s zo

ną ik

i pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

, jei

gu n

÷ra

nust

atyt

i kit

okie

aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s

0,2-

0,3

Žie

min

iai

kvie

čiai

, kv

ietr

ugia

i, m

ieži

ai

Am

arai

, tri

psai

P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

15

2

0,6

Vas

arin

iai

kvie

čiai

, mie

žiai

A

mar

ai, t

rips

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,2

Vas

arin

iai

kvie

čiai

, mie

žiai

P

jūkl

elia

i P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

0,6

Avi

žos

Am

arai

, tri

psai

P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

0,2

Bul

v÷s

Kol

orad

o va

bala

i P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

0,3-

0,4

Liu

cern

a s÷

klai

A

pion

ai, l

apin

ukai

, bl

ak÷s

, am

arai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

buto

niza

cijo

s st

adij

oje

2

0,2-

0,3

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Rap

sini

ai ž

iedi

nuka

i, sp

rag÷

s, r

apsi

n÷s

spra

g÷s

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

9.

Fas

tac

50 E

C

(Fas

taka

s 50

g/l

k.e.

) B

AS

F A

/S,

0279

I/05

, 20

09-0

2-28

Alf

a-ci

perm

etri

nas

50 g

/l

0,4-

0,6

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

ru

nkel

iai

Run

keli

n÷s

mus

÷s,

pupi

niai

am

arai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 20

met

rų ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. S

ieki

ant a

psau

goti

bit

es ir

kit

us

apdu

lkin

anči

us v

abzd

žius

, ne

naud

oti a

ugal

ų ap

saug

os

prod

ukto

aug

alų

žyd÷

jim

o m

etu.

24

0

0,4

Lin

ai

Spr

ag÷s

P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

0,4-

0,6

Žir

niai

G

umbe

lini

ai

stra

ubli

ukai

, žir

nini

ai

amar

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,2

Kop

ūsta

i B

altu

kai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,4

Kop

ūsta

i S

prag

÷s, k

andy

s,

balt

ukai

, pel

÷dga

lvia

i

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,6

Kop

ūsta

i A

mar

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,4

Mor

kos

Mor

kin÷

s bl

akut

÷s,

mor

kin÷

s m

us÷s

, am

arai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,6

Dob

ilai

s÷k

lai

Api

onai

, bla

k÷s,

am

arai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u

2

0,2

Dob

ilai

s÷k

lai

Lap

inuk

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ami

vege

taci

jos

met

u

2

0,6

Var

pin÷

s žo

l÷s

s÷kl

ai

Am

arai

, tri

psai

P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

2

0,6

Pup

os

Am

arai

P

as÷l

iai

purš

kiam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

0,4

Obe

lys,

kri

auš÷

s

Vai

s÷dž

iai,

laps

ukia

i, ka

ndys

, pjū

klel

iai,

blak

ut÷s

, žie

dgra

užia

i, la

pgra

užia

i, am

arai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,4

Vyš

nios

, sly

vos

Vai

s÷dž

iai,

laps

ukia

i, pj

ūkle

liai

, am

arai

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

24

1

0,4

Juod

ieji

ir

raud

onie

ji

serb

enta

i, ag

rast

ai

Lap

suki

ai, k

andy

s,

ugni

ukai

, spr

indž

iai,

pjūk

leli

ai,

gum

bauo

džia

i, am

arai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,4

Avi

et÷s

, bra

šk÷s

A

viet

inuk

ai,

žied

grau

žiai

, gu

mba

uodž

iai,

amar

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,07

-0,1

Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai

Am

arai

, lem

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ama

vege

taci

jos

met

u 42

2

0,15

Ž

iem

inia

i kv

ietr

ugia

i T

rips

ai, a

mar

ai, l

emai

, pj

ūkle

liai

Pas

÷lia

i pu

rški

ama

vege

taci

jos

met

u 42

2

0,07

-0,1

V

asar

inia

i m

ieži

ai

Am

arai

, lem

ai,

pjūk

leli

ai

Pas

÷lia

i pu

rški

ama

vege

taci

jos

met

u 42

2

0,07

-0,1

Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai r

apsa

i S

prag

÷s, r

apsi

niai

ži

edin

ukai

Pas

÷lia

i pu

rški

ama

vege

taci

jos

met

u 42

2

10.

Fur

y 10

0 EW

(F

ury

100

g/l v

.e.)

FM

C E

urop

e,

0213

I/01

, 20

06-0

4-11

Zet

a ci

perm

etri

nas

100

g/l

0,07

-0,1

B

ulv÷

s K

olor

ado

vaba

lai

Pas

÷lia

i pu

rški

ama

vege

taci

jos

met

u 7

2

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

0,1

Bul

v÷s

Kol

orad

o va

bala

i P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

20

1

0,2

Kvi

ečia

i A

mar

ai, j

avin

÷s

mus

el÷s

, tri

psai

, pj

ūkle

liai

, lem

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

1

0,15

-0,2

M

ieži

ai

Am

arai

, jav

in÷s

m

usel

÷s, t

rips

ai,

pjūk

leli

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

1

0,1-

0,15

R

apsa

i R

apsi

niai

žie

dinu

kai,

pasl

÷pta

stra

ubli

ai,

amar

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

1

11.

K

arat

e Zeo

n 5C

S (K

arat

e Zeo

n 50

g/l

m.s.)

S

ynge

nta

Ltd

., 02

36I/

02,

2007

-04-

23

Lam

bda-

ciha

lotr

inas

50

g/l

0,15

L

iuce

rnos

B

lak÷

s, a

mar

ai,

blak

ut÷s

, api

onai

, la

pinu

kai

Pas

÷lia

i pu

rški

ama

vege

taci

jos

met

u 30

2

24

2

0,4-

0,8

Obe

lys

Obu

olin

iai v

ais÷

džia

i, la

psuk

iai,

erk÷

s P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

20

1

0,4

Vyš

nios

, avi

et÷s

da

ugin

imui

Vor

atin

klin

÷s e

rk÷s

, am

arai

, lap

suki

ai,

pjūk

leli

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

0,5

Bra

šk÷s

da

ugin

imui

Vor

atin

klin

÷s e

rk÷s

, am

arai

, lap

suki

ai,

pjūk

leli

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

0,3–

0,4

Ser

bent

ai

daug

inim

ui

Vor

atin

klin

÷s e

rk÷s

, am

arai

, lap

suki

ai,

pjūk

leli

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

0,3

Agr

asta

i da

ugin

imui

Vor

atin

klin

÷s e

rk÷s

, am

arai

, lap

suki

ai,

pjūk

leli

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

0,5

Apy

niai

A

mar

ai, e

rk÷s

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

30

1

0.12

5-0.

25

Obe

lys,

kri

auš÷

s

Vai

s÷dž

iai,

laps

ukia

i, am

arai

, žie

dgra

užia

i, gu

mba

uodž

iai,

pjūk

leli

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 14

2

12.

Mos

pila

n 20

SP

(M

ospi

lan

20 %

v.

t.m

.)

Nis

so C

hem

ical

E

urop

e G

mbH

, 02

67I/

06,

2016

-06-

22

Ace

tam

ipri

das

200

g/kg

0.05

-0,0

7 B

ulv÷

s K

olor

ado

vaba

lai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 7

1

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os p

rodu

ktu

ar jo

pa

kuot

e (n

epla

uti p

uršk

imo

įren

gini

ų ša

lia

pavi

ršin

io

vand

ens

telk

inių

/ven

gti t

aršo

s pe

r dr

enaž

ą iš

sod

ybų

ar n

uo

keli

ų).

Sie

kian

t aps

augo

ti b

ites

ir k

itus

va

bzdž

ius

apdu

lkin

toju

s ne

naud

oti a

ugal

ų ap

saug

os

prod

ukto

aug

alų

žyd÷

jim

o m

etu.

P

omid

orai

ši

ltna

miu

ose

Am

arai

, tri

psai

ba

ltas

parn

iai,

vora

tink

lin÷

s er

k÷s

Pur

škia

ma

0,5%

ti

rpal

u ve

geta

cijo

s m

etu

3

Agu

rkai

, pap

rika

, de

kora

tyvi

niai

au

gala

i ši

ltna

miu

ose

Am

arai

, tri

psai

ba

ltas

parn

iai,

vora

tink

lin÷

s er

k÷s

Pur

škia

ma

0,5%

ti

rpal

u ve

geta

cijo

s m

etu

4 3

13.

Nee

mA

zal T

/S

(Nim

azal

is T

/S 1

0 g/

l k.e

.)

Tri

foli

o M

Gm

bH,

0240

I/02

, 20

07-0

3-25

Aza

dira

chti

nas

A

10 g

/l

K

opūs

tai

Bal

tuka

i, pe

l÷dg

alvi

ai

Pur

škia

ma

0,5%

ti

rpal

u ve

geta

cijo

s m

etu

4 3

24

3

0.2

Vas

arin

iai

mie

žiai

A

mar

ai, p

jūkl

elia

i P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

smet

u 20

1

14.

Sum

i-al

pha

(S

um

i alfa

50 g

/l k.

e.)

Sum

itom

o C

hem

ical

A

gro

Eur

ope

S.A

., 02

80I/

05,

2015

-11-

07

Esf

enva

lera

tas

50g/

l 0.

2 V

asar

inia

i rap

sai

Rap

sini

ai ž

iedi

nuka

i, sp

rag÷

s P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

smet

u 20

1

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 10

met

rų ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

.

Fungi

cidai

Aug

alų

apsa

ugos

pr

odukt

o pa

vadi

nim

as, f

orm

a,

regi

stra

cijo

s sa

vini

nka

s,

regi

stra

cijo

s nu

mer

is,

regi

stra

cijo

s ga

liojim

o la

ikas

Vei

klio

sios

m

edži

agos

pa

vadi

nim

as,

kiek

is

Nau

dojim

o no

rma

(kg/

ha,

l/ha)

Apd

oroj

ami

auga

lai i

r ki

ti

obje

ktai

Lig

os

Apd

oroj

imo

laik

as,

būda

i

Pas

kutini

s ap

doro

jim

o te

rmin

as ik

i de

rlia

us

nu÷m

imo

(die

nom

is)

Did

žiau

sias

ap

doro

jim

ų sk

aiči

us

Pas

tabo

s

1.

Acr

obat

Plu

s (A

krob

atas

Pliu

s 69

% v

.t.g

.)

BA

SF

A/S

, 01

60F

/99,

20

07-0

6-01

Dim

etom

orfa

s +

m

anko

ceba

s 90

+ 6

00 g

/kg

2,0

Bul

v÷s

Mar

as, s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

4

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s

0,5-

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷, s

epto

rioz

÷,

rusv

oji d

÷m÷t

lig÷

, rū

dys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

2

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ietr

ugia

i

Rus

voji

d÷m

÷tli

g÷,

rūdy

s P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

1 2.

A

llegr

o (A

legr

o 25

0 g/

l k.

s.)

BA

SF

A/S

, 01

75F

/99,

20

07-0

5-30

Kre

zoks

im m

etil

as

+ e

poks

ikon

azol

as

125

+ 1

25 g

/l

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

m

ieži

ai

Mil

tlig

÷, r

ūdys

, ti

nkli

škoj

i dry

žlig

÷,

sept

orio

z÷,

rinc

hosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

2

Did

esn÷

nor

ma

naud

ojam

a li

gom

s in

tens

yvia

i pli

ntan

t. S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į van

dens

te

lkin

ius.

3.

Alle

gro

Plu

s (A

legr

o Pliu

s 40

0 g/

l s.e

.)

Kre

zoks

im m

etil

as

+ e

poks

ikon

azol

as

+ f

enpr

opim

orfa

s 0,

5-1,

0 Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai

kvie

čiai

Mil

tlig

÷, s

epto

rioz

÷,

rusv

oji d

÷m÷t

lig÷

, rū

dys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

1

Did

esn÷

nor

ma

naud

ojam

a li

gom

s in

tens

yvia

i pli

ntan

t.

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

24

4

BA

SF

A/S

, 01

76F

/99,

20

07-0

5-30

125

+ 1

25 +

150

g/

l 1,

0 Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai

mie

žiai

Mil

tlig

÷, r

ūdys

, ti

nkli

škoj

i dry

žlig

÷,

sept

orio

z÷,

rinc

hosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

2

telk

iniu

s

0,75

-1,0

Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai

Rud

osio

s ir

ge

lton

osio

s rū

dys,

ru

svoj

i d÷m

÷tli

g÷,

sept

orio

z÷, d

alin

ai

mil

tlig

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u pe

r 1

kart

ą na

udoj

ant 0

,75-

1,0

l/ha

, per

2 k

artu

s po

0,5

l/ha

20

2

0,75

-1,0

V

asar

inia

i m

ieži

ai

Sep

tori

oz÷,

rūd

ys

tink

lišk

oji d

ryžl

ig÷,

ru

dad÷

m÷

dryž

lig÷

, da

lina

i mil

tlig

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

4.

Am

ista

r (A

mista

ras 25

0 g/

l k.s.)

S

ynge

nta

Ltd

., 02

55F

/02,

20

07-0

5-30

Azo

ksis

trob

inas

25

0 g/

l

0,5-

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Atl

erna

rioz

÷, n

etik

roji

m

iltl

ig÷,

fom

oz÷,

pi

lkas

is ir

skl

erot

inis

pu

viny

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

žyd÷

jim

o pa

baig

oje

35

1

Nau

doja

nt p

repa

ratą

laik

ytis

ne

maž

iau

kaip

5 m

aps

augo

s zo

nos

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

iam

s ap

saug

oti,

jei n

÷ra

nust

atyt

i ki

toki

e ap

saug

inia

i ats

tum

ai

paga

l Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pa

kran

čių

apsa

ugos

juos

tų ir

zo

nų n

usta

tym

o ta

isyk

les.

0,75

-1,0

Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷, s

epto

rioz

÷,

kvie

čių

dryž

lig÷

, ru

dosi

os r

ūdys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 21

1

5.

Am

ista

r xt

ra

(Am

ista

ras

ekst

ra 2

80 g

/l k.

s.)

Syn

gent

a L

td.,

0260

F/0

4,

2007

-05-

30

Azo

ksis

trob

inas

+

cipr

okon

azol

as

200

+ 8

0 g/

l 0,

75-1

,0

Vas

arin

iai

mie

žiai

M

iltl

ig÷,

dry

žlig

÷s,

sept

orio

z÷, r

ūdys

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

21

1

Nau

doja

nt p

repa

ratą

laik

ytis

ne

maž

iau

kaip

1 m

aps

augo

s zo

nos

pav

irši

nio

vand

ens

telk

inia

ms

apsa

ugot

i, je

i n÷r

a nu

stat

yti k

itok

ie a

psau

gini

ai

atst

umai

pag

al P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių p

akra

nčių

ap

saug

os ju

ostų

ir z

onų

nust

atym

o ta

isyk

les.

0,8-

1,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

Mil

tlig

÷, r

ūdys

, se

ptor

ioz÷

, kvi

ečių

dr

yžli

g÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 42

1

6.

Arc

her

Top

400

EC

(A

rčer

is T

op

400

g/l k

.e.)

S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0256

F/0

3,

2008

-05-

30

Pro

piko

nazo

las

+

fenp

ropi

dina

s 12

5 +

275

g/l

0,

8-1,

0 V

asar

inia

i m

ieži

ai

Mil

tlig

÷, s

mul

kios

ios

rūdy

s, r

inch

ospo

rioz

÷,

dryž

lig÷

s, s

epto

rioz

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 42

1

7.

Art

ea 3

30 E

C

(Art

ea 3

30 g

/l k.

e.)

Pro

piko

nazo

las

+

cipr

okon

azol

as

250

+ 8

0 g/

l 0,

4-0,

5 Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai

kvie

čiai

Sep

tori

oz÷,

mil

tlig

÷,

rūdy

s P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

42

2 S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į van

dens

te

lkin

ius.

24

5

0,4-

0,5

Vas

arin

iai

mie

žiai

Rūd

ys, d

ryžl

ig÷,

ri

ncho

spor

ioz÷

, se

ptor

ioz÷

, mil

tlig

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 42

2

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 01

82F

/00,

20

08-0

5-31

0,

4-0,

5 C

ukri

niai

ru

nkel

iai

Rud

mar

g÷, b

altu

liai

, fo

moz

÷, a

lter

nari

oz÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 42

1

2,0

Bul

v÷s

Mar

as, s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

3

3,0

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

4

2,0

Agu

rkai

lauk

e N

etik

roji

mil

tlig

÷,

alte

rnar

ioz÷

, rau

pl÷s

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

5 3

2,0

Kop

ūstų

pas

odai

Net

ikro

ji m

iltl

ig÷

ir

puvi

niai

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

4

2,0

Kop

ūstų

s÷

kloj

ai

Alt

erna

rioz

÷, n

etik

roji

m

iltl

ig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

4

8.

Ata

ka N

T

(Ata

ka N

T 7

5%

g.)

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

0217

F/0

1,

2007

-05-

30

Man

koce

bas

750

g/kg

2,0

Kop

ūstų

dai

gai

Net

ikro

ji m

iltl

ig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

4

0,5

Žie

min

iai

kvie

čiai

S

epto

rioz

÷, r

ūdys

, m

iltl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,5

Vas

arin

iai

kvie

čiai

Sep

tori

oz÷,

rud

osio

s rū

dys,

mil

tlig

÷,

helm

into

spor

ioz÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

9.

Bum

per

25 E

C

(Bam

peri

s 25

0 g/

l k.e

.)

Mak

htes

him

C

hem

ical

Wor

ks

Ltd

., 01

64F

/99,

20

08-0

5-31

Pro

piko

nazo

las

250

g/l

0,5

Vas

arin

iai

mie

žiai

Tin

kliš

koji

dry

žlig

÷,

rūdy

s, m

iltl

ig÷,

ri

ncho

spor

ioz÷

, he

lmin

tosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

10.

Bum

per

supe

r 49

0 EC

(B

ampe

ris

supe

r490

g/l

Pro

chlo

raza

s +

pr

opik

onaz

olas

40

0 +

90

g/l

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Sti

ebal

ūž÷,

sep

tori

oz÷,

ge

lton

osio

s ir

rud

osio

s rū

dys,

mil

tlig

÷,

dryž

lig÷

, juo

dlig

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

2

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 5

met

rus

iki

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

ių.

24

6

k.e.

) M

akht

eshi

m-

Aga

n C

entr

al a

nd

Eas

t Eur

ope

Cso

port

F

inan

szir

ozo

Kft

., 02

83F

/06,

20

16-0

1-19

0,8-

1,0

Cuk

rini

ai

runk

elia

i L

apų

balt

ulia

i, ru

dmar

g÷, f

omoz

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u.

Pur

škia

nt p

er 2

ka

rtus

nau

doti

po

0,4-

0,5

l/ha

.

20

2

2,0-

2,5

Bul

v÷s

Bul

vių

mar

as, s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 21

4

11.

Bra

vo 5

00 S

C

(Bra

vo 5

00 g

/l k.

s.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 01

65F

/04,

20

14-1

2-16

Chl

orot

alon

ilas

50

0 g/

l 1,

0-2,

0 Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai

Lap

ų se

ptor

ioz÷

, m

iltl

ig÷,

rud

oji i

r ge

lton

oji r

ūdis

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 42

1

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti

būti

na la

ikyt

is n

e m

ažia

u 5

m

apsa

ugos

zon

os, j

ei n

÷ra

num

atyt

i kit

okie

ats

tum

ai p

agal

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s.

0,2

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s, m

iltl

ig÷,

da

lina

i pri

eš v

aisi

ų pu

vini

us

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

3

0,2

Juod

ieji

ir

raud

onie

ji

serb

enta

i

Val

ktis

, vei

mut

rūd÷

s,

degu

liai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

02%

tirp

alu

14

2

0,2

Agu

rkai

ši

ltna

miu

ose

Mil

tlig

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

0,02

% ti

rpal

u 4

2

0,2

Rož

÷s

Mil

tlig

÷, r

udoj

i d÷

m÷t

lig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

02%

tirp

alu

3

0,2

Beg

onij

os

Mil

tlig

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

0,02

% ti

rpal

u

3

0,2

Gva

zdik

ai

Rūd

ys

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

02%

tirp

alu

3

12.

Can

dit

(Kan

dita

s 50

%

v.t.g.

)BA

SF

A/S

, 01

92F

/00,

20

07-0

5-30

Kre

zoks

im m

etil

as

500

g/kg

0,2

Chr

izan

tem

os

Bal

tosi

os r

ūdys

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

0,1%

3

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

24

7

5,0

Obe

lys

Rau

pl÷s

Pur

škia

ma

iki

vege

taci

jos

prad

žios

pri

eš

pum

purų

bri

nkim

ą

1

13.

Cha

mpi

on 5

0 W

P

(Čem

pion

as

50%

š.m

.)

Nuf

arm

UK

Ltd

., 02

62F

/04,

20

09-0

2-12

Var

io h

idro

ksid

as

77%

(va

rio

500

g/kg

)

2,5

Bul

v÷s

Bul

vių

mar

as, s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 7

4

Rek

omen

duoj

ama

5 m

aps

augi

n÷

zona

pav

irši

nio

vand

ens

telk

inia

ms

apsa

ugot

i, ka

i pu

rški

amos

bul

v÷s

ir 1

0 m

ap

saug

in÷

zona

, kai

pur

škia

mos

ob

elys

, jei

n÷r

a nu

mat

yti k

itok

ie

atst

umai

pag

al P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių p

akra

nčių

ap

saug

os ju

ostų

ir z

onų

nust

atym

o ta

isyk

les.

14.

Cho

rus 75

WG

(C

horu

s 75

%

v.d.

g)S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0120

F/0

3,

2008

-03-

25

Cip

rodi

nila

s 75

0 g/

kg

0,2

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s, m

onil

ioz÷

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

60

3 S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į van

dens

te

lkin

ius.

1,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

Sep

tori

oz÷,

rūd

ys,

kvie

čių

dryž

lig÷

, m

iltl

ig÷,

d÷m

÷tli

g÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

15.

Com

et

(Kom

et 2

50 g

/l)

BA

SF

A/S

, 02

24F

/05,

20

15-1

1-07

Pir

aklo

stro

bina

s 25

0 g/

l

1,0

Vas

arin

iai

mie

žiai

Mil

tlig

÷, s

epto

rioz

÷,

rūdy

s, ti

nkli

škoj

i dr

yžli

g÷,

rinc

hosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 15

met

rų ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

.

0,5-

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

30

2

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Rūd

ys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,5-

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

m

ieži

ai

Mil

tlig

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

m

ieži

ai

Rūd

ys, r

inch

ospo

rioz

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

2

16.

Cor

bel

(Kor

bela

s 75

0 g/

l k.e

.)

BA

SF

A/S

, 00

92F

/01,

20

08-0

6-20

Fen

prop

imor

fas

750

g/l

0,5-

1,0

Žie

min

iai r

ugia

i M

iltl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

2

24

8

1,0

Žie

min

iai r

ugia

i R

udos

ios

rūdy

s,

rinc

hosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

2

2,0

Bul

v÷s

Mar

as, s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

3

3,0

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

4

2,0

Agu

rkai

, au

gina

mi l

auke

N

etik

roji

mil

tlig

÷,

alte

rnar

ioz÷

, rau

pl÷s

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

5 3

2,0

Kop

ūstų

pas

odai

Net

ikro

ji m

iltl

ig÷,

pu

vini

ai

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u

4

2,0

Kop

ūstų

s÷

kloj

ai

Alt

erna

rioz

÷, n

etik

roji

m

iltl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u

4

17.

Ditha

ne N

T

(Ditan

as N

T

75%

g.)

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

009F

/00,

20

07-0

5-30

Man

koce

bas

750

g/kg

2,0

Kop

ūstų

dai

gai

Net

ikro

ji m

iltl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u

4

0,5-

1,0

Obe

lys

Rau

pl÷s

, fil

osti

koz÷

, pa

pras

tasi

s ob

elų

v÷žy

s, r

ūdis

, rud

asis

pu

viny

s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 21

6

0,75

-1,0

K

riau

š÷s

Rau

pl÷s

, kri

auši

ų rū

dis,

deg

lig÷

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

21

6

0,5-

1,0

Vyš

nios

, tre

šn÷s

K

okom

ikoz

÷, r

aupl

÷s,

šrat

lig÷

, mon

ilio

z÷,

vais

ių p

uvin

ys

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 21

4

0,75

-1,0

S

lyvo

s Š

ratl

ig÷,

rūd

is,

mon

ilio

z÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 21

4

0,5-

1,0

Juod

ieji

ir

raud

onie

ji

serb

enta

i, ag

rast

ai

Švi

esm

arg÷

, deg

ulia

i, rū

dis,

mil

tlig

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

21

4

18.

Eff

ecto

r W

G

(Efe

ktor

ius

v.t.g.

) B

AS

F A

/S,

0147

F/0

4,

2014

-12-

28

Dit

iano

nas

700

g/kg

0,75

-1,0

A

viet

÷s

Deg

ulia

i, av

ieči

ų šv

iesm

arg÷

, ži

ev÷p

laiš

a, r

ūdis

, pi

lkas

is p

uvin

ys

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 21

4

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti

būti

na la

ikyt

is n

e m

ažes

n÷s

nei

15 m

aps

augi

n÷s

zono

s nu

o va

nden

s te

lkin

ių, j

ei n

÷ra

num

atyt

i kit

okie

ats

tum

ai p

agal

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s.

19.

Ele

ctis 7

5 W

G

(Ele

ktis 7

5%

v.t.g.

)

Zok

sam

idas

+

man

koce

bas

83,3

+ 6

66,7

1,

8 B

ulv÷

s M

aras

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

7 3

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

24

9

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

0206

F/0

1,

2007

-06-

08

3,0-

3,5

Bra

šk÷s

Kek

erin

is p

uvin

ys,

šakn

ies

kakl

elio

pu

viny

s, la

pų d

žiūs

na,

švie

smar

g÷, r

udm

arg÷

, an

trak

noz÷

, mil

tlig

÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

10

3

3,0-

3,5

Avi

et÷s

A

skoc

hito

z÷, k

eker

inis

pu

viny

s, d

egul

iai,

mil

tlig

÷, ž

iev÷

plai

ša

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

10

3

2,0-

2,5

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s, v

aisi

ų pu

vini

ai

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u

10

3

20.

Eup

aren

M 5

0 W

G

(Eup

aren

as 5

0 %

v.t.g

.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0193

F/0

0,

2007

-06-

01

Tol

ylfl

uani

das

500

g/kg

2,5

Vyš

nios

K

okom

ikoz

÷,

mon

ilio

z÷, m

iltl

ig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 10

3

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

0,4-

0,6

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷, s

epto

rioz

÷,

dryž

lig÷

s, r

ūdys

, var

pų

fuza

rioz

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,4-

0,6

Žie

min

iai r

ugia

i M

iltl

ig÷,

rūd

ys,

rinc

hosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

21.

Fal

con

460

EC

(F

alko

nas

460

g/l k

.e.)

B

ayer

C

ropS

cien

ces

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

01

85F

/00,

20

07-0

6-08

Teb

ukon

azol

as +

tr

iadi

men

olas

+

spir

oksa

min

as

167

+ 4

3 +

250

g/l

0,4-

0,6

Vas

arin

iai

mie

žiai

Mil

tlig

÷, ti

nkli

škoj

i dr

yžli

g÷, r

ūdys

, ri

ncho

spor

ioz÷

, he

lmin

tosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

22.

Fan

dang

o 20

0 EC

(F

anda

ngo

200

g/l k

.e.)

B

ayer

C

ropS

cien

ces

atst

ovyb

÷

Pro

tiok

onaz

olas

+

fluo

ksas

trob

inas

10

0 +

100

g/l

0,

8-1,

0 Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai

kvie

čiai

Mil

tlig

÷, la

pų ir

var

pų

sept

orio

z÷, k

vieč

ių

dryž

lig÷

, rud

osio

s ir

ge

lton

osio

s rū

dys,

da

lini

s ve

ikim

as p

rieš

st

ieba

lūžę

, var

pų

fuza

rioz

ę

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

2

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 2

met

rus

iki

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

ių.

25

0

0,8-

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

m

ieži

ai

Mil

tlig

÷, ti

nkli

škoj

i ir

ruda

d÷m

÷ dr

yžli

g÷,

ram

ulia

rija

, rūd

ys,

rinc

hosp

orio

z÷, d

alin

is

veik

imas

pri

eš

stie

balū

žę, v

arpų

fu

zari

ozę

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

2

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0282

F/0

6,

2009

-01-

19

0,8-

1,0

Žie

min

iai r

ugia

i

Mil

tlig

÷, r

udos

ios

ir

gelt

onos

ios

rūdy

s,

rinc

hosp

orio

z÷, d

alin

is

veik

imas

pri

eš

stie

balū

žę, v

arpų

fu

zari

ozę

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

2

0,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Rūd

ys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷, s

epto

rioz

÷ d÷

m÷t

lig÷

s, v

arpų

fu

zari

oz÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,5

Žie

min

iai r

apsa

i

Alt

erna

rioz

÷, n

etik

roji

m

iltl

ig÷,

fom

oz÷,

pi

lkas

is ir

skl

erot

inis

pu

viny

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

rude

nį

1

1,0

Žie

min

iai r

apsa

i

Alt

erna

rioz

÷, n

etik

roji

m

iltl

ig÷,

fom

oz÷,

pi

lkas

is ir

skl

erot

inis

pu

viny

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

žyd÷

jim

o pa

baig

oje

30

1

23.

Fol

icur

250

EW

(F

olik

uras

250

g/

l v.e

.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0045

F/0

1,

2007

-04-

14

Teb

ukon

azol

as

250

g/l

1,0

Vas

arin

iai

raps

ai

Alt

erna

rioz

÷, n

etik

roji

m

iltl

ig÷,

fom

oz÷,

pi

lkas

is ir

skl

erot

inis

pu

viny

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s

2,5

Bul

v÷s

Bul

vių

mar

as

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 7

4 24

.

Fun

gura

n –

OH

50

WP

(F

ungu

rana

s –

OH

50%

š.m

.)

50%

var

io v

ario

hi

drok

sido

pa

vida

lu

0,25

% ti

rpal

u A

pyni

ai

Net

ikro

ji m

iltl

ig÷

Pur

škia

ma

tirp

alu

vege

taci

jos

met

u 7

3

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti,

naud

ojan

t Fun

gura

n –

OH

50

WP

, pur

škia

nt s

odus

, bū

tina

laik

ytis

ne

maž

esn÷

s ne

i

25

1

2,5

Obe

lys

Rau

pl÷s

Pur

škia

ma

pum

purų

bri

nkim

o ir

lapų

kri

tim

o la

ikot

arpi

u

2

15 m

aps

augi

n÷s

zono

s nu

o va

nden

s te

lkin

ių, j

eigu

n÷r

a nu

stat

yti k

itok

ie a

psau

gini

ai

atst

umai

pag

al P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių p

akra

nčių

ap

saug

os ju

ostų

ir z

onų

nust

atym

o ta

isyk

les,

o p

uršk

iant

la

uko

auga

lus

– 5-

10 m

.

0,75

O

bely

s R

aupl

÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u ik

i žyd

÷jim

o 7

1

Pur

škia

nt v

÷lia

u bl

og÷j

a va

isių

ko

kyb÷

.

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti,

naud

ojan

t Fun

gura

n –

OH

50

WP

, pur

škia

nt s

odus

, bū

tina

laik

ytis

ne

maž

esn÷

s ne

i 15

m a

psau

gin÷

s zo

nos

nuo

vand

ens

telk

inių

, jei

gu n

÷ra

nust

atyt

i kit

okie

aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

Spi

ess-

Ura

nia

Che

mic

als

Gm

bH,

0269

F/0

4,

2014

-12-

28

2,5

Vyš

nios

, sly

vos

Bak

teri

n÷ d

÷m÷t

lig÷

Pur

škia

ma

pum

purų

bri

nkim

o ir

lapų

kri

tim

o la

ikot

arpi

u

2

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti,

naud

ojan

t Fun

gura

n –

OH

50

WP

, pur

škia

nt s

odus

, bū

tina

laik

ytis

ne

maž

esn÷

s ne

i 15

m a

psau

gin÷

s zo

nos

nuo

vand

ens

telk

inių

, jei

gu n

÷ra

nust

atyt

i kit

okie

aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

25

2

0,75

V

yšni

os, s

lyvo

s B

akte

rin÷

d÷m

÷tli

g÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u ik

i žyd

÷jim

o 7

1

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti,

naud

ojan

t Fun

gura

n –

OH

50

WP

, pur

škia

nt s

odus

, bū

tina

laik

ytis

ne

maž

esn÷

s ne

i 15

m a

psau

gin÷

s zo

nos

nuo

vand

ens

telk

inių

, jei

gu n

÷ra

nust

atyt

i kit

okie

aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

2,25

A

gurk

ai

augi

nam

i lau

ke

Lap

ų ka

mpu

otoj

i d÷

m÷t

lig÷

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

7 3

2,5

Pom

idor

ai

augi

nam

i lau

ke

Bak

teri

n÷ d

÷m÷t

lig÷

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

7 3

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti,

naud

ojan

t Fun

gura

n –

OH

50

WP

, pur

škia

nt la

uko

auga

lus,

būt

ina

laik

ytis

ne

maž

esn÷

s ne

i 5-1

0 m

aps

augi

n÷s

zono

s nu

o va

nden

s te

lkin

ių,

jeig

u n÷

ra n

usta

tyti

kit

okie

ap

saug

inia

i ats

tum

ai p

agal

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s.

25.

Glo

ria

450

SC

(Glo

rija

450

g/l

k.s.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0290

F/0

6,

2016

-03-

25

Fen

amid

onas

+

prop

amok

arbo

hi

droc

hlor

idas

75

+ 3

75 g

/l

2,0

Bul

v÷s

Mar

as, s

ausl

ig÷

Pur

škia

mos

ve

geta

cijo

s m

etu,

ka

i sus

idar

o pa

lank

ios

sąly

gos

gryb

inei

infe

kcij

ai

plis

ti, b

et n

e v÷

liau

ka

ip p

asir

odži

us

pirm

iesi

ems

ligų

po

žym

iam

s

7 3

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

nena

udot

i pro

dukt

o,

kuri

o su

d÷ty

je y

ra v

eikl

iosi

os

med

žiag

os f

enam

idon

o, d

ažni

au

kaip

3 k

artu

s pe

r se

zoną

; tam

e pa

čiam

e la

uke

purk

šti t

ik k

as 2

m

etus

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo p

akuo

te

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

van

dens

te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

kel

ių).

S

ieki

ant a

psau

goti

van

dens

or

gani

zmus

, būt

ina

išla

ikyt

i 5

met

rų a

psau

gos

zoną

iki

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

ių.

Sie

kian

t aps

augo

ti n

etik

slin

ius

25

3

nari

uota

koju

s, b

ūtin

a iš

laik

yti 3

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i ne

žem

÷s ū

kio

pask

irti

es ž

em÷s

.

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷, r

ūdys

, se

ptor

ioz÷

, he

lmin

tosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

1,0

Vas

arin

iai

mie

žiai

M

iltl

ig÷,

dry

žlig

÷s,

rūdy

s, r

inch

ospo

rioz

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

1 26

.

Impa

ct 1

2,5

SC

(Im

pakt

as 1

25

g/l k

.s.)

C

hem

inov

a A

/S,

0085

F/0

1,

2008

-06-

20

Flu

tria

fola

s 12

5 g/

l

0,5

Cuk

rini

ai

runk

elia

i M

iltl

ig÷,

fom

oz÷,

ce

rkos

poro

z÷, r

ūdys

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

30

2

0,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

ltig

÷, r

ūdys

, se

ptor

ioz÷

, he

lmin

tosp

orio

z÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

0,5

Vas

arin

iai

mie

žiai

M

iltl

ig÷,

dry

žlig

÷s,

rinc

hosp

orio

z÷, r

ūdys

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

1

0,25

C

ukri

niai

ru

nkel

iai

Mil

tlig

÷, f

omoz

÷,

cerk

ospo

roz÷

, rūd

ys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 30

2

27.

Impa

ct 2

5 SC

(I

mpa

ktas

250

g/

l k.s.)

C

hem

inov

a A

/S,

0086

F/0

1,

2008

-06-

20

Flu

tria

fola

s 25

0 g/

l

0,2

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

2

0,8–

1,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

Sti

ebal

ūž÷,

fuz

ario

z÷,

mil

tlig

÷, la

pų ir

var

pų

sept

orio

z÷, k

vieč

ių

dryž

lig÷

, rud

osio

s rū

dys,

var

pų f

uzar

ioz÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

2

0,8–

1,0

Vas

arin

iai

kvie

čiai

Mil

tlig

÷, la

pų ir

var

pų

sept

orio

z÷, k

vieč

ių

dryž

lig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

2

0,8–

1,0

Žie

min

iam

s m

ieži

ams

Mil

tlig

÷, s

mul

kios

ios

rūdy

s, r

inch

ospo

rioz

÷,

tink

lišk

oji d

ryžl

ig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

2

28.

Inpu

t 46

0 EC

(I

nput

as 4

60 g

/l k.

e.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0286

F/0

6,

2009

-03-

23

Pro

tiok

onaz

olas

+

spir

oksa

min

as

160

+ 3

00 g

/l

0,8–

1,0

Vas

arin

iam

s m

ieži

ams

Mil

tlig

÷, s

mul

kios

ios

rūdy

s, r

inch

ospo

rioz

÷,

tink

lišk

oji i

r ru

dad÷

m÷

dryž

lig÷

, dal

inai

sau

go

prie

š la

pų s

epto

rioz

ę

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

2

25

4

0,7-

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Lap

ų ir

var

pų

sept

orio

z÷, k

vieč

ių

dryž

lig÷

, rūd

ys,

rinc

hosp

orio

z÷, v

arpų

fu

zari

oz÷,

mil

tlig

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

0,7-

1,0

Žie

min

iai

kvie

trug

iai

Lap

ų ir

var

pų

sept

orio

z÷, g

elto

noji

rū

dis

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

0,7-

1,0

Vas

arin

iai

mie

žiai

Dry

žlig

÷, s

epto

rioz

÷,

rinc

hisp

orio

z÷,

smul

kioj

i rūd

is, v

arpų

fu

zari

oz÷

ir m

iltl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

0,3-

0,7

Žie

min

iai r

apsa

i K

aip

augi

mo

regu

liat

oriu

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

rude

nį, k

ai tu

ri 4

-6

lape

lius

1

0,5-

1,0

Žie

min

iai r

apsa

i Ju

odoj

i d÷m

÷tli

g÷,

fom

oz÷,

pil

kasi

s pu

viny

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 56

1

29.

Juve

ntus

90

(Juv

entu

s 90

g/l

t.k.

) B

AS

F A

/S,

0266

F/0

4,

2015

-03-

17

Met

kona

zola

s 90

g/l

0,7-

1,0

Vas

arin

iai

raps

ai

Juod

oji d

÷m÷t

lig÷

, fo

moz

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

56

1

30.

Men

tor

(Men

tora

s 45

0 g/

l s.e

.)

BA

SF

A/S

, 01

77F

/99,

20

07-0

5-30

Kre

zoks

im m

etil

as

+ f

enpr

opim

orfa

s 15

0 +

300

g/l

0,

35-0

,7

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷, s

epto

rioz

÷,

rusv

oji d

÷m÷t

lig÷

, rū

dys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

1

Did

esn÷

nor

ma

naud

ojam

a li

gom

s in

tens

yvia

i pli

ntan

t. Sa

ugot

i nuo

pat

ekim

o į

vand

ens te

lkin

ius.

1,0

Vas

arin

iai

mie

žiai

Sep

tori

oz÷,

tink

lišk

oji

dryž

lig÷

, rud

ad÷m

÷ dr

yžli

g÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

1

1,0

Vas

arin

iai

kvie

čiai

P

ašak

nio

ligo

s, k

vieč

ių

dryž

lig÷

, mil

tlig

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

1

1,5

Vas

arin

iai

raps

ai

Juod

oji d

÷m÷t

lig÷

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i žy

d÷ji

mo

paba

igoj

e 30

2

31.

Mir

age

45 E

C

(Mir

ažas

450

g/l

k.e.

) M

akht

eshi

m

Aga

n In

dust

ries

L

td.,

0230

F/0

2,

2007

-03-

05

Pro

chlo

raz÷

45

0 g/

l

1 m

l/m

2 G

ryba

i S

ausa

sis

ir š

lapi

asis

pu

viny

s

Pur

škia

ma

pra÷

jus

3–4

paro

ms

po

durp

÷s u

žd÷j

imo

8 1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

25

5

0,75

–1,5

Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai

kvie

čiai

Sep

tori

oz÷,

rūd

ys,

kvie

čių

dryž

lig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u M

aksi

mal

i sum

in÷

norm

a he

ktar

ui 1

,5

l/ha

35

2

32.

Ope

ra

(Ope

ra 1

83 g

/l k.

s.)

BA

SF

A/S

, 02

25F

/05,

20

15-1

1-07

Pir

aklo

stro

bina

s +

ep

oksi

kona

zola

s 13

3 +

50

g/l

0,75

–1,0

V

asar

inia

i m

ieži

ai

Sep

tori

oz÷,

dry

žlig

÷,

rūdy

s, r

inch

ospo

rioz

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

35

1

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

nena

udot

i šio

ar

bet

kuri

o ki

to p

rodu

kto,

kur

io

sud÷

tyje

yra

vei

klio

sios

m

edži

agos

epo

ksik

onaz

olo,

da

žnia

u ka

ip k

artą

per

dve

jus

met

us (

1 pu

rški

mas

mak

sim

alia

1,

5 l/

ha n

orm

a ar

ba p

er d

u pu

rški

mus

0,7

5 l/

ha n

orm

a) ta

me

pači

ame

lauk

e.

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 5

met

rus

iki

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

ių.

0,5-

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Sep

tori

oz÷,

kvi

ečių

dr

yžli

g÷, r

ūdys

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

35

1

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ietr

ugia

i

Kvi

ečių

dry

žlig

÷,

rūdy

s P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

35

1

33.

Opu

s (O

pus 12

5 g/

l k.

s.)

BA

SF

A/S

, 02

14F

/06,

20

16-0

4-22

Epo

ksik

onaz

olas

12

5 g/

l

0,5-

1,0

Cuk

rini

ai

runk

elia

i F

omoz

÷, r

udm

arg÷

, la

pų b

altu

liai

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

28

2

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 5

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo p

akuo

te

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

van

dens

te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

kel

ių).

S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti š

io p

rodu

kto

dažn

iau

kaip

kar

tą p

er d

veju

s m

etus

(1

purš

kim

ui m

aksi

mal

i no

rma

– 1

l/ha

, pur

škia

nt p

er 2

ka

rtus

nev

iršy

ti 1

l/ha

) ta

me

pači

ame

lauk

e.

34.

Ori

us 2

50 E

W

(Ori

us 2

50

a.e.

v.)

Mak

htes

him

-A

gan

Cen

tral

and

E

ast E

urop

e C

sopo

rt

Fin

ansz

íroz

ó K

ft.,

Teb

ukon

azol

as

250

g/l

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai

Mil

tlig

÷, la

pų ir

var

pų

sept

orio

z÷, k

vieč

ių

dryž

lig÷

, rud

osio

s rū

dys,

var

pų f

uzar

ioz÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 30

1

25

6

0288

F/0

6,

2016

-03-

23

1,5-

2,0

Bul

v÷s

Mar

as s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

3

2,0

Svo

gūna

i, iš

skyr

us

laiš

kam

s N

etik

roji

mil

tlig

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

4

2,0

Agu

rkai

lauk

e N

etik

roji

mil

tlig

÷,

saus

lig÷

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

5 3

35.

Pen

ncoz

eb 7

5 D

G

(Pen

koce

bas

75%

g.)

C

erex

agri

S.A

., 02

50F

/03,

20

08-0

3-25

Man

koce

bas

750

g/kg

3,0

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

3

1,5

Bul

v÷s

Mar

as

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 14

2

Nau

doti

miš

inyj

e su

1,5

kg/

ha

Dit

hane

NT

.

2,0-

4,0

Agu

rkai

lauk

e N

etik

roji

mil

tlig

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

5 3

0,25

%

tirp

alas

A

gurk

ai

šilt

nam

iuos

e N

etik

roji

mil

tlig

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

3 3

0,25

%

tirp

alas

P

omid

orai

ši

ltna

miu

ose

Mar

as

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 5

2

0,15

%

tirp

alas

Agu

rkų,

po

mid

orų

ir

kopū

stų

daig

ai

Paš

akni

o ir

šak

nų

puvi

niai

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

0,15

%

tirp

alas

A

ugin

iai

Paš

akni

o ir

šak

nų

puvi

niai

Mir

kom

a 15

–20

min

učių

pri

eš

sodi

nim

ą

0,3

% ti

rpal

as G

÷lių

sv

ogūn

÷lia

i P

ašak

nio

ir š

aknų

pu

vini

ai

Mir

kom

a 15

–20

min

učių

pri

eš

sodi

nim

ą

0,3-

0,4

l/m

3 K

ompo

sto

ir

kitų

sub

stra

tų

dezi

nfek

cija

Paš

akni

o ir

šak

nų

puvi

niai

Lai

stom

a la

isty

tuvu

su

smul

kių

skyl

učių

ti

nkle

liu

ir

išm

aišo

ma

36.

Pre

vicu

r 60

7 SL

(P

revi

kura

s 60

7 g/

l v.t.)

B

ayer

C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

00

65F

/06,

20

16-0

3-25

Pro

pam

okar

bas

607

g/l

0,15

%

tirp

alas

D

ekor

atyv

inia

i au

gala

i N

etik

roji

mil

tlig

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

3

25

7

0,15

-0,3

%

tirp

alas

D

ekor

atyv

inia

i au

gala

i P

ašak

nio

ir š

aknų

pu

vini

ai

37.

Ran

man

Tw

in

Pac

k (R

anm

anas

Tw

in P

ack

400

g/l k

.s.)

ISK

Bio

Sci

ence

s E

urop

e S

.A.,

0272

F/0

5,

2015

-02-

25

Cia

zofa

mid

as

400

g/l

0,15

-0,2

+0,

15

akty

vato

riau

s B

ulv÷

s B

ulvi

ų m

aras

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

7 5

Nen

audo

ti k

as m

etai

tam

e pa

čiam

e la

uke.

Van

dens

or

gani

zmam

s ap

saug

oti b

ūtin

a la

ikyt

is n

e m

ažia

u 1

m

apsa

ugin

÷s z

onos

, jei

n÷r

a nu

mat

yti k

itok

ie a

tstu

mai

pa

gal P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių p

akra

nčių

aps

augo

s ju

ostų

ir z

onų

nust

atym

o ta

isyk

les.

38.

Rid

omil

Gol

d M

Z 6

8 W

G

(Rid

omila

s G

old

MC

68%

v.d

.g.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 02

37F

/02,

20

07-0

4-23

Met

alak

sila

s-m

+

man

koce

bas4

0 +

640

g/kg

2,

5 B

ulv÷

s M

aras

, sau

slig

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

3 S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į van

dens

te

lkin

ius.

39.

Scor

e 25

0 EC

(S

kora

s 25

0 g/

l k.

e.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 00

47F

/00,

20

07-0

5-02

Dif

enok

onaz

olas

25

0 g/

l 0,

15-0

,2

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s, m

iltl

ig÷,

al

tern

ario

z÷,

glei

v÷tr

ūd÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 20

4

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

40.

Sere

no 6

0 W

G

(Ser

eno

60%

v.

d.g.

) B

ayer

C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

02

51F

/06,

20

16-0

4-29

Fen

amid

onas

+

man

koce

bas

100

+ 5

00 g

/kg

1,0-

1,25

B

ulv÷

s M

aras

, sau

slig

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

7 2

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 1

0 m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo p

akuo

te

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

van

dens

te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

kel

ių).

S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti p

rodu

kto,

ku

rio

sud÷

tyje

yra

vei

klio

sios

25

8

med

žiag

os f

enam

idon

o, d

ažni

au

kaip

2 k

artu

s pe

r se

zoną

, kas

dv

eji m

etai

tam

e pa

čiam

e la

uke.

41.

Shir

lan

500

SC

(Šir

lana

s 50

0 g/

l k.

s.)

ISK

Bio

scie

nces

E

urop

e S

.A.,

0207

F/0

2,

2007

-01-

29

Flu

azin

amas

50

0 g/

l 0,

3-0,

4 B

ulv÷

s M

aras

P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

7 4

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

0,6-

1,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

M

iltl

ig÷,

sep

tori

oz÷,

kv

ieči

ų dr

yžli

g÷, r

ūdys

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

nuo

bam

bl÷j

imo

iki ž

yd÷j

imo

prad

žios

42

1

42.

Sphe

re 2

67,5

EC

(S

pher

e 26

7,5

g/l

k.e.

) B

ayer

C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

02

63F

/06,

20

16-0

6-22

Tri

flok

sist

robi

nas

+ c

ipro

kona

zola

s 18

7,5

+ 8

0 g/

l

0,5

Cuk

rini

ai

runk

elia

i R

udm

arg÷

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

21

1

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os p

rodu

ktu

ar jo

pak

uote

(n

epla

uti p

uršk

imo

įren

gini

ų ša

lia

pavi

ršin

io v

ande

ns

telk

inių

/ven

gti t

aršo

s pe

r dr

enaž

ą iš

sod

ybų

ar n

uo k

elių

).

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 5

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti l

engv

uose

di

rvož

emiu

ose.

1,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

Cer

kosp

orel

ioz÷

, se

ptor

ioz÷

, he

lmin

tosp

orio

z÷,

mil

tlig

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

1

1,0

Mie

žiai

M

iltl

ig÷,

ri

ncho

spor

ioz÷

, ti

nkli

škoj

i dry

žlig

÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

1

1,0

Var

pin÷

s žo

l÷s

s÷kl

ai

D÷m

÷tli

g÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 20

1

43.

Spor

tak

45 E

C

(Spo

rtak

as 4

50

g/l k

.e.)

BA

SF

A/S

, 00

17F

/00,

20

07-0

6-01

Pro

chlo

raz÷

45

0 g/

l

1,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Alt

erna

rioz

÷ P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

20

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

44.

Tat

too

550

SC

(Tat

u 55

0 g/

l k.

s.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

Pro

pam

okar

bo

hidr

ochl

orid

as +

m

anko

ceba

s 24

8 +

302

g/l

3,0-

4,0

Bul

v÷s

Mar

as, s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 14

3

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 1

0 m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

25

9

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

00

66F

/06,

20

16-0

4-29

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo p

akuo

te

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

van

dens

te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

kel

ių).

0,75

-1,0

Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai

Sep

tori

oz÷,

mil

tlig

÷,

rūdy

s, d

÷m÷t

lig÷

s P

as÷l

iai p

uršk

iam

i ve

geta

cijo

s m

etu

35

1

0,75

-1,0

V

asar

inia

i kv

ieči

ai, m

ieži

ai

Sep

tori

oz÷,

mil

tlig

÷,

helm

into

spor

ioz÷

, rū

dys,

tink

lišk

oji

dryž

lig÷

, ri

ncho

spor

ioz÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

45.

Tan

go sup

er

(Tan

go sup

er

334

s.e.

) B

AS

F A

/S,

0130

F/0

3,

2008

-05-

30

Fen

prop

imor

fas

+

epok

siko

nazo

las

250

+ 8

4 g/

l

1,0

Cuk

rini

ai

runk

elia

i R

udm

arg÷

, bal

tuli

ai,

fom

oz÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

1

Pur

škia

nt p

as÷l

ius,

būt

ina

5 m

ap

saug

in÷

zona

pav

irši

nio

vand

ens

telk

inia

ms,

jei n

÷ra

nust

atyt

i kit

okie

aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

46.

Tan

os 5

0 W

G

(Tan

os 5

0%

v.d.

g.)

Du

Pon

t Fin

land

L

td.,

0226

F/0

6,

2016

-04-

29

Fam

oksa

dona

s +

ci

mok

sani

las

250

+ 2

50 g

/kg

0,6-

0,7

Bul

v÷s

Mar

as, s

ausl

ig÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 14

6

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 3

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

47.

Tilt

250

EC

(T

iltas

250

g/l

k.e.

) S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0119

F/0

3,

2008

-05-

30

Pro

piko

nazo

las

250

g/l

0,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kv

ieči

ai, r

ugia

i, m

ieži

ai, a

vižo

s

Rūd

ys, m

iltl

ig÷,

se

ptor

ioz÷

, tin

kliš

koji

dr

yžli

g÷,

rinc

hosp

orio

z÷,

helm

into

spor

ioz÷

Pas

÷lia

i pur

škia

mi

vege

taci

jos

met

u 35

2

Rek

omen

duoj

ama

20 m

ap

saug

in÷

zona

pav

irši

nio

vand

ens

telk

inia

ms

apsa

ugot

i, je

i n÷

ra n

usta

tyti

kit

okie

aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

0,12

5-0,

15

Agu

rkai

lauk

e M

iltl

ig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

025%

tirp

alu

20

2

0,5-

0,75

A

gurk

ai

šilt

nam

iuos

e M

iltl

ig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

025%

tirp

alu

3 2

48.

Top

as 1

00 E

C

(Top

azas

100

g/l

k.e.

) S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0049

F/0

0,

2007

-05-

02

Pen

kona

zola

s 10

0 g/

l

0,3-

0,4

Juod

ieji

se

rben

tai,

agra

stai

V

alkt

is, m

iltl

ig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

05%

tirp

alu

20

2

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

26

0

0,3-

0,6

Avi

et÷s

P

ilka

sis

puvi

nys,

ži

ev÷p

laiš

a

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 0,

05%

tirp

alu

2

0,5

Vyš

nios

K

okom

ikoz

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

0,05

% ti

rpal

u 20

2

D

ekor

atyv

inia

i au

gala

i ši

ltna

miu

ose

Mil

tlig

÷ P

uršk

iam

a ve

geta

cijo

s m

etu

0,05

% ti

rpal

u

2

1,5-

1,7

Žie

min

iai

kvie

čiai

Sep

tori

oz÷,

rūd

ys,

mil

tlig

÷, k

vieč

ių

dryž

lig÷

sti

ebal

ūž÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

2

49.

Vista

228

SE

(Vista

228

g/l

s.e.

) B

AS

F A

/S,

0222

F/0

2,

2007

-01-

29

Pro

chlo

raz÷

+

flun

kvin

azol

as

174

+ 5

4 g/

l 1,

5 V

asar

inia

i kv

ieči

ai

Rūd

ys, s

epto

rioz

÷,

mil

tlig

÷, k

vieč

ių

dryž

lig÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 35

2

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

50.

Zat

o 50

WG

(Z

ato

50%

v.

t.g.

) B

ayer

C

ropS

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

01

80F

/00,

20

06-0

6-08

Tri

flok

sist

robi

nas

500

g/kg

0,

1-0,

15

Obe

lys,

kri

auš÷

s R

aupl

÷s, m

onil

ioz÷

, fi

lost

ikto

z÷,

alte

rnar

ioz÷

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 14

3

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

BE

ICA

I

Aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

o pa

vadi

nim

as, f

orm

a, r

egistr

acijos

sa

vini

nka

s, r

egistr

acijos

num

eris

regi

stra

cijo

s ga

liojim

o la

ikas

Vei

klio

sios

med

žiag

os

pava

dini

mas

, kie

kis

Nau

dojim

o no

rma

kg/h

a,

l/ha

Apd

oroj

ami

auga

lai

Lig

os, k

enk÷

jai

Apd

oroj

imo

būd

ai

3–4

Žie

min

iai m

ieži

ai

ir k

vieč

iai

Kie

tosi

os ir

dul

kanč

ios

kūl÷

s, d

aigų

sep

tori

oz÷

kvie

čiuo

se, d

ryžl

ig÷

mie

žiuo

se, m

iltl

ig÷,

pa

vasa

rini

s pe

l÷si

s, r

ūdys

, paš

akni

o li

gos

1.

B

ayta

n un

iver

sal 0

94 F

S (B

aita

nas un

iver

sala

s 94

g/l

s.k.

) B

ayer

Cro

pSci

ence

ats

tovy

b÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0277

B/0

5,

Imaz

alil

as +

fu

beri

dazo

las

+

tria

dim

enol

as

10 +

9 +

75

g/l

3–4

Žie

min

iai r

ugia

i ir

kvie

trug

iai

Pav

asar

inis

pel

÷sis

, ska

ls÷s

, rūd

ys, m

iltl

ig÷,

st

iebi

n÷s

kūl÷

s, p

ašak

nio

ligo

s

S÷k

los

beic

uoja

mos

nau

doja

nt

3-4

l/t B

ayta

n un

iver

sal 0

94

FS

+ 2

-6 l

vand

ens

26

1

2015

-07-

22

3–4

Vas

arin

iai

kvie

čiai

, mie

žiai

ir

aviž

os

Dul

kanč

ios

kūl÷

s, d

aigų

sep

tori

oz÷

kvie

čiuo

se,

dryž

lig÷

mie

žiuo

se, m

iltl

ig÷,

rūd

ys, p

ašak

nio

ligo

s

2.

Bar

iton

075

FS

(Bar

iton

as 7

5 g/

l t.s.b

.)

Bay

er C

ropS

cien

ce a

tsto

vyb÷

B

alti

jos

šali

ms,

02

73B

/05,

20

07-0

5-03

Flu

oksa

stro

bina

s pr

otio

kona

zola

s 37

,5 +

37,

5 g/

l 1,

5 l/

t Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i K

ieto

sios

ir d

ulka

nčio

s kū

l÷s,

fuz

ario

z÷

S÷k

los

beic

uoja

mos

nau

doja

nt

1,5

l/t B

arit

on 0

75 F

S +

2-4

l va

nden

s

3.

Chi

nook

200

FS

(Čin

uka

s 20

0 g/

l t.p

.)

Bay

er C

ropS

cien

ce a

tsto

vyb÷

B

alti

jos

šali

ms,

01

78B

/99,

20

07-1

2-31

Bet

a cy

flut

rina

s +

im

idak

lopr

idas

10

0 +

100

g/l

2,0

l/10

0 kg

s÷

klų

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Kry

žmaž

iedi

n÷s

ir r

apsi

n÷s

spra

g÷s

Bei

cavi

mui

nau

doja

mas

ne

skie

stas

pre

para

tas

4.

Cru

iser

OSR

(K

ruiser

OSR

321

,3 g

/l t.s.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 02

16B

/02,

20

07-0

3-05

Tia

met

oksa

mas

+

flud

ijok

soni

las+

m

etal

aksi

las-

M

280

+ 8

+ 3

3,3

g/l

7,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Spr

ag÷s

, net

ikro

ji m

iltl

ig÷,

die

gavi

rt÷,

fom

oz÷,

al

tern

ario

z÷

Bei

cuoj

ama

nesk

iest

u pr

oduk

tu

5.

Div

iden

t St

ar 0

36 F

S (D

ivid

ent St

ar 3

6 g/

l s.k

.t)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 02

20B

/02,

20

07-0

3-05

Dif

enok

onaz

olas

+

cipr

okon

azol

as

30+

5,25

g/l

1,

5-2,

0 V

asar

inia

i mie

žiai

Fuz

ario

z÷, d

ryžl

igių

suk

÷l÷j

ai, k

ieto

sios

ir

dulk

anči

os k

ūl÷s

, dai

gai a

psau

gom

i nuo

paš

akni

o li

gų, a

ugal

ai a

nkst

yvos

e vy

stym

osi s

tadi

jose

nuo

la

pų li

gų (

mil

tlig

÷s)

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 10

l ti

rpal

o 1

tona

i grū

dų

6.

Fun

gazi

l E

(Fun

gazi

las E 5

0 g/

l t.s.b

.)

Cil

lus

A/S

, 02

52B

/03,

20

08-0

5-02

Imaz

alil

as

50 g

/l

1,0-

1,5

Vas

arin

iai m

ieži

ai

Dre

chsler

a sp

p, F

usar

ium

spp

(da

lina

i),

Dre

chsler

a sp

p. s

ukel

iam

i dai

gų p

ašak

nio

puvi

niai

, lap

ų dr

yžli

g÷s

auga

lų a

nkst

yvos

e vy

stym

osi s

tadi

jose

Bei

cuoj

ama

nesk

iest

u pr

oduk

tu

7.

Fun

gazi

l MLF

(Fun

gazi

las M

LF 5

0 g/

l s.m

.e.)

U

nite

d P

hosp

horu

s L

td.,

0247

B/0

3,

2008

-02-

11

Imaz

alil

as

50 g

/l

1,0-

1,5

Vas

arin

iai m

ieži

ai

Dre

chsler

a sp

p, F

usar

ium

spp

(da

lina

i),

Dre

chsler

a sp

p. s

ukel

iam

i dai

gų p

ašak

nio

puvi

niai

, lap

ų dr

yžli

g÷s

auga

lų a

nkst

yvos

e vy

stym

osi s

tadi

jose

Bei

cuoj

ama

nesk

iest

u pr

oduk

tu

8.

K

emik

ar T

(K

emik

aras

T

400

g/l s

.k.)

Kar

boks

inas

+

tira

mas

20

0 +

200

g/l

2,

5-3,

0 Ž

iem

inia

i kv

ieči

ai, m

ieži

ai

Kie

tosi

os k

ūl÷s

, hel

min

tosp

orio

zini

s ir

fu

zari

ozin

is š

aknų

puv

inia

i, da

igų

sept

orio

z÷,

pel÷

sini

ai g

ryba

i

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 1 t

s÷kl

inių

grū

dų 1

0 l t

irpa

lo

26

2

2,0-

2,5

Žie

min

iai r

ugia

i, kv

ietr

ugia

i

Sti

ebin

÷s k

ūl÷s

, hel

min

toso

prio

zini

s ir

fu

zari

ozin

is š

aknų

puv

inia

i, al

tern

ario

z÷. s

kals

÷s,

pel÷

sini

ai g

ryba

i

2,0-

2,5

Vas

arin

iai

kvie

čiai

, kv

ietr

ugia

i, m

ieži

ai

Kie

tosi

os ir

dul

kanč

ios

kūl÷

s, h

elm

into

spor

iozi

nis

ir f

uzar

iozi

nis

šakn

ų pu

vini

ai, d

aigų

sep

tori

oz÷,

pe

l÷si

niai

gry

bai,

pris

tabd

omas

ank

styv

as

mil

tlig

÷s p

liti

mas

1,5-

2,0

Lin

ai

Ant

rakn

oz÷,

šla

kuot

umas

B

eicu

ojam

a na

udoj

ant 1

t s÷

klų

3-5

l tir

palo

Cro

mpt

on (

Uni

roya

l Che

mic

al)

Reg

istr

atio

ns L

td.,

0187

B/0

1,

2006

-12-

11

1,75

-2,0

L

ubin

ai

Ant

rakn

oz÷,

fuz

ario

z÷

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 10

litr

ų ti

rpal

o 1

tona

i s÷k

lini

ų gr

ūdų

2,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

, rug

iai

Kie

tosi

os ir

sti

ebin

÷s k

ūl÷s

, fuz

ario

z÷, d

ryžl

ig÷s

9.

Max

im 0

25 F

S (M

aksi

mas

25%

g/l

t.p.

)Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 01

02B

/02,

20

07-0

4-23

Flu

dijo

kson

ilas

25

g/l

1,

5-2,

0 V

asar

inia

i kv

ieči

ai,

kvie

trug

iai

Kie

tosi

os k

ūl÷s

, paš

akni

o li

gos,

sep

tori

oz÷,

he

lmin

tosp

orio

z÷

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 10

litr

ų ti

rpal

o 1

tona

i s÷k

lini

ų gr

ūdų

1,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i K

ieto

sios

ir d

ulka

nčio

sios

kūl

÷s, p

ašak

nio

ligo

s,

pava

sari

nis

pel÷

sis,

dai

gų s

epto

rioz

÷, m

iltl

ig÷

1,5-

2,0

Vas

arin

iai m

ieži

ai

Kie

tosi

os ir

dul

kanč

iosi

os k

ūl÷s

, paš

akni

o li

gos,

da

igų

dryž

lig÷

s, m

iltl

ig÷

10.

Max

im S

tar

025

FS

(Mak

sim

as S

tar

25 g

/l t.p.

) S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0077

B/0

6,

2016

-03-

23

Flu

dijo

kson

ilas

+

cipr

okon

azol

as

18,7

5 +

6,2

5 g/

l

1,5

Plu

ošti

niai

lina

i V

ytul

iai,

degu

liai

, pas

ma,

šla

kuot

umas

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 8–1

0 l

tirp

alo

1 t g

rūdų

11.

Pan

octine

35

LS

(Pan

oktina

s 35

0 g/

l t.s.b

.)

Mak

hesh

im A

gan

Indu

stri

es L

td.,

0090

B/0

1,

2008

-06-

20

Gua

zati

no a

ceta

tas

350

g/l

2,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

, rug

iai

Kie

tosi

os ir

sti

ebin

÷s k

ūl÷s

, hel

min

tosp

orio

zini

s ir

fu

zari

ozin

is š

aknų

puv

inia

i, pa

vasa

rini

s pe

l÷si

s,

sept

orio

z÷

Bei

cavi

mui

gal

ima

naud

oti

nesk

iest

ą pr

epar

atą

arba

pa

ruoš

ti 1

0 l t

irpa

lo 1

t s÷

klin

ių g

rūdų

.

1,5-

2,0

Vas

arin

iai m

ieži

ai

Kie

tosi

os ir

dul

kanč

iosi

os k

ūl÷s

, paš

akni

o li

gos

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 10

l ti

rpal

o 1

tona

i s÷k

lini

ų gr

ūdų

12.

Pre

mis

25

FS

(Pre

mis

25

g/l k

.s.)

BA

SF

A/S

, 01

53B

/99,

20

14-1

2-28

Tri

tiko

nazo

las

25 g

/l

1,5-

2,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

, rug

iai

Kie

tosi

os ir

sti

ebin

÷s k

ūl÷s

, paš

akni

o pu

vini

ai,

daig

ų se

ptor

ioz÷

Bei

cuoj

ama

nesk

iest

u pr

epar

atu

arba

ski

edži

ant 3

-4 l

vand

ens

0,5

Vas

arin

iai m

ieži

ai Fus

ariu

m s

pp.,

Dre

chsler

a sp

p., d

aiga

i nuo

pa

šakn

io li

gų, k

ieto

sios

ir d

ulka

nčio

sios

kūl

÷s

13.

Rax

il 06

0 FS

(Rak

sila

s 60

g/l

t.s.b.

) B

ayer

Cro

pSci

ence

ats

tovy

b÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0253

B/0

3,

2008

-05-

02

Teb

ukon

azol

as

60 g

/l

0,5

Vas

arin

iai

kvie

čiai

Fus

ariu

m s

pp.,

daig

ai n

uo p

ašak

nio

ligų

(da

lina

i),

mil

tlig

÷, k

ieto

sios

, dul

kanč

iosi

os k

ūl÷s

Bei

cuoj

ama

atsk

iedž

iant

5

litr

ais

vand

ens

26

3

14.

Rax

il ex

tra

515

FS

(Rak

sila

s ek

stra

515

g/l

t.s.b.

) B

ayer

Cro

pSci

ence

ats

tovy

b÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0259

B/0

3,

2008

-12-

11

Teb

ukon

azol

as

tira

mas

15

+ 5

00 g

/l

1,5-

2,0

Žie

min

iai k

vieč

iai

Fus

ariu

m s

pp.,

Alter

naria

ant s

÷klų

, kie

tosi

os

kūl÷

s, d

aigu

s ap

saug

o nu

o m

iltl

ig÷s

, sep

tori

oz÷s

, kv

ieči

ų dr

yžli

g÷s

Bei

cuod

ama

atsk

iedž

iant

4-8

l va

nden

s

1,3-

1,5

Žie

min

iai k

vieč

iai

Kie

tosi

os ir

dul

kanč

iosi

os k

ūl÷s

, paš

akni

o li

gos,

pa

vasa

rini

s pe

l÷si

s B

eicu

ojam

a na

udoj

ant 1

t s÷

klin

ių g

rūdų

10

l tir

palo

15.

Sum

i 8 2

FL

(Sum

i 8 2

0 g/

l s.)

S

umit

omo

Che

mic

al C

o L

td.,

0227

B/0

2,

2007

-01-

29

Din

ikon

azol

as M

20

g/l

1,

5 V

asar

inia

i mie

žiai

K

ieto

sios

kūl

÷s, p

ašak

nio

ligo

s, la

pų d

ryžl

ig÷s

an

ksty

vose

vys

tym

osi s

tadi

jose

Bei

cuoj

ama

saus

u bū

du a

rba

naud

ojan

t 1 t

s÷kl

inių

grū

dų

10 l

tirp

alo.

L

abai

toks

iška

s va

nden

s or

gani

zmam

s.

Sau

goti

, kad

nep

atek

tų į

vand

ens

telk

iniu

s.

16.

Vin

cit 5

SC

(Vin

cita

s 50

g/l

k.s.)

Che

min

ova

A/S

, 01

74B

/99,

20

06-1

2-31

Flu

tria

fola

s+

tiab

enda

zola

s 25

+ 2

5 g/

l 2,

0 V

asar

inia

i kv

ieči

ai, m

ieži

ai

Kie

tosi

os ir

dul

kanč

iosi

os k

ūl÷s

, he

lmin

tosp

orio

zini

s ir

fuz

ario

zini

s ša

knų

puvi

niai

, pe

l÷si

niai

gry

bai,

anks

tyvo

se v

ysty

mos

i sta

dijo

se

lapų

dry

žlig

÷s, s

epto

rioz

÷

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 1 t

s÷kl

inių

grū

dų 1

0 l t

irpa

lo

2,5-

3,0

Žie

min

iai

kvie

čiai

, mie

žiai

Kie

tosi

os k

ūl÷s

, hel

min

tosp

orio

zini

s ir

fu

zari

ozin

is š

aknų

puv

inia

i, da

igų

sept

orio

z÷,

pel÷

sini

ai g

ryba

i

2,0-

2,5

Žie

min

iai r

ugia

i, kv

ietr

ugia

i

Sti

ebin

÷s k

ūl÷s

, hel

min

toso

prio

zini

s ir

fu

zari

ozin

is š

aknų

puv

inia

i, al

tern

ario

z÷, s

kals

÷s,

pel÷

sini

ai g

ryba

i

2,0-

2,5

Vas

arin

iai

kvie

čiai

, kv

ietr

ugia

i, m

ieži

ai

Kie

tosi

os ir

dul

kanč

ios

kūl÷

s, h

elm

into

spor

iozi

nis

ir f

uzar

iozi

nis

šakn

ų pu

vini

ai, d

aigų

sep

tori

oz÷,

pe

l÷si

niai

gry

bai,

pris

tabd

omas

ank

styv

as

mil

tlig

÷s p

liti

mas

Bei

cuoj

ama

naud

ojan

t 1 t

s÷kl

inių

grū

dų 1

0 l t

irpa

lo

1,5-

2,0

Lin

ai

Ant

rakn

oz÷,

šla

kuot

umas

B

eicu

ojam

a na

udoj

ant 1

t s÷

klų

3-5

l tir

palo

17.

Vitav

ax 2

00 F

F

(Vitav

aksa

s 20

0 FF

400

g/l s

.k.)

C

rom

pton

(U

niro

yal C

hem

ical

) R

egis

trat

ions

Ltd

., 01

00B

/01,

20

06-1

2-11

Kar

boks

inas

+

tira

mas

20

0 +

200

g/l

1,5-

2,0

Lub

inai

A

ntra

knoz

÷, f

uzar

ioz÷

B

eicu

ojam

a na

udoj

ant 1

t s÷

klų

10 l

tirp

alo

26

4

Her

bic

idai

Aug

alų

apsa

ugos

pr

odukt

o pa

vadi

nim

as, f

orm

a,

regi

stra

cijo

s sa

vini

nka

s,

regi

stra

cijo

s nu

mer

is,

regi

stra

cijo

s ga

liojim

o la

ikas

Vei

klio

sios

m

edži

agos

pa

vadi

nim

as,

kiek

is

Nau

dojim

o no

rma

kg/h

a,

l/ha

Apd

oroj

ami a

ugal

ai

Pik

tžol

÷s

Apd

oroj

imo

laik

as

Did

žiau

sias

ap

doro

jim

ų sk

aiči

us

Pas

tabo

s

1,3-

2,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i, ru

giai

, mie

žiai

, av

ižos

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 3

-4 la

peli

ų ik

i pir

moj

o ba

mbl

io p

asir

odym

o 1

0,8-

1,0

Java

i su

dobi

lų įs

÷liu

V

iena

met

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

dob

ilai

yra

1-2

ti

krųj

ų la

peli

ų, o

java

i -

krūm

ijim

osi s

tadi

joje

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s.

Kar

enci

jos

laik

otar

pis

purk

štom

s pi

evom

s ir

ga

nykl

oms

28 d

ieno

s.

0,8-

1,3

Lin

ai

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi „

eglu

t÷s”

st

adij

oje

(3-8

cm

auk

ščio

) 1

2,0

Pie

vos,

gan

yklo

s V

iena

met

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

jaun

os, a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

1

1.

Agr

oxon

e 75

(A

grok

sona

s 75

0 g/

l v.t.)

A

H M

arks

&

Com

pany

L

imit

ed,

0131

H/0

3,

2008

-02-

11

MC

PA

75

0 g/

l

1,2-

1,8

Var

pin÷

s žo

l÷s

s÷kl

ai

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

akty

vaus

pik

tžol

ių

augi

mo

met

u 1

2,5-

3,0

Žie

min

iai k

vieč

iai,

rugi

ai, k

viet

rugi

ai

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

avas

arį

krūm

ijim

osi m

etu

antr

ojo

bam

blio

st

adij

oje

1

2.

Ari

ane

S (A

rian

e S

260

g/l v

.e.)

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

0229

H/0

2,

2007

-01-

29

Flu

roks

ipir

as +

kl

opir

alid

as +

MC

PA

40

+ 2

0 +

200

g/l

1,

5-2,

0 V

asar

inia

i kvi

ečia

i, m

ieži

ai, a

vižo

s

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 2

lape

lių

iki a

ntro

jo b

ambl

io s

tadi

jos

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

3.

Arr

at

(Ara

tas 75

%

v.d.

g.)

Tri

tosu

lfur

onas

+

dika

mba

25

0 +

500

g/k

g

0,2

kg/h

a +

0,

5 l/

ha

PA

M

Žie

min

iai k

vieč

iai

Dvi

skil

t÷s

pikt

žol÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi a

nkst

i pav

asar

į, pr

asid

÷jus

akt

yvia

i veg

etac

ijai

iki

krūm

ijim

osi p

abai

gos

1 V

ande

ns o

rgan

izm

ams

apsa

ugot

i būt

ina

laik

ytis

10

met

rų a

psau

gin÷

s zo

nos

nu

26

5

0,15

kg/

ha +

0,

5 l/

ha

PA

M

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

D

visk

ilt÷

s pi

ktžo

l÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

ai ja

vai t

uri 3

la

peli

us ik

i krū

mij

imos

i vid

urio

1

BA

SF

A/S

, 02

71H

/05,

20

08-0

2-25

0,2

kg/h

a +

0,

5 l/

ha

PA

M

Kuk

urūz

ai

Dvi

skil

t÷s

pikt

žol÷

s P

as÷l

iai p

uršk

iam

i kai

kuk

urūz

ai

turi

3-5

lape

lius

1

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

ių,

jeig

u n÷

ra n

usta

tyti

kit

okie

ap

saug

inia

i ats

tum

ai p

agal

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s

4.

Att

ribu

t 70

SG

(A

trib

utas

70

% v

.d.g

.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0202

H/0

6,

2016

-04-

29

Nat

rio

prop

oksi

karb

azon

as

700

g/kg

0,

06

Žie

min

iai k

vieč

iai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

skil

t÷s

ir k

ai

kuri

os v

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 3

lapo

iš

sisk

leid

imo

iki k

rūm

ijim

osi

paba

igos

. Var

puti

s ja

utri

ausi

as, k

ai

išsk

leid

žia

3–5,

o k

itos

pik

tžol

÷s –

2–

3 la

peli

us

1

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 5

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo

paku

ote

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

va

nden

s te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

ke

lių)

. S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti l

engv

os

mec

hani

n÷s

sud÷

ties

di

rvož

emyj

e (s

m÷l

io ir

leng

vo

prie

sm÷l

io).

1,5

Cuk

rini

ai r

unke

liai

D

augi

amet

÷s ir

vi

enm

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s y

ra 3

-5

lape

lių

stad

ijoj

e (1

0-15

cm

au

kšči

o)

1 5.

A

gil 1

00 E

C

(Agi

las 10

0 g/

l k.

e.)

Mak

thes

him

A

gan

Indu

stri

es

Ltd

., 00

20H

/03,

20

08-0

9-30

Pro

pakv

izaf

opas

10

0 g/

l

1,0

Lin

ai, b

ulv÷

s,

žiem

inia

i ir

vasa

rini

ai r

apsa

i, ži

rnia

i, gū

žini

ai

kopū

stai

, svo

gūna

i, če

snak

ai, v

algo

mie

ji

buro

k÷li

ai, k

myn

ai,

mor

kos,

paš

arin

÷s

pupo

s, lu

bina

i, ba

ltie

ji ir

rau

doni

eji

dobi

lai,

paša

rini

ai

runk

elia

i, gr

iežč

iai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s y

ra 3

-5

lape

lių

stad

ijoj

e (1

0-15

cm

au

kšči

o)

1

26

6

1,5-

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s y

ra 3

-5

lape

lių

stad

ijoj

e (1

0-15

cm

au

kšči

o)

1

0,15

Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i, ru

giai

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

tarp

sniu

, kai

pik

tžol

÷s tu

ri 3

-4

lape

lius

miš

iniu

ose

su k

itai

s he

rbic

idai

s

1

0,3

Žie

min

iai k

vieč

iai,

rugi

ai

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

tarp

sniu

, kai

pik

tžol

÷s tu

ri 3

-4

lape

lius

1

0,15

V

asar

inia

i kvi

ečia

i, m

ieži

ai, a

vižo

s

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

tarp

sniu

, kai

pik

tžol

÷s tu

ri 2

-5

lape

lius

miš

iniu

ose

su k

itai

s he

rbic

idai

s

1

0,3

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

, avi

žos

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

tarp

sniu

, kai

pik

tžol

÷s tu

ri 3

-4

lape

lius

1

0,4

Kuk

urūz

ai

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai k

ukur

ūzai

tu

ri 3

-6 la

peli

us, o

pik

tžol

÷s tu

ri 2

-6

lape

lius

miš

iniu

ose

su k

itai

s he

rbic

idai

s

1

0,8

Kuk

urūz

ai

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai k

ukur

ūzai

tu

ri 3

-6 la

peli

us, o

pik

tžol

÷s tu

ri 2

-6

lape

lius

1

6.

Ban

vel 4

S (B

anve

las 48

0 g/

l v.t.)

S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0007

H/0

5,

2015

-05-

31

Dik

amba

48

0 g/

l

1,6-

2,0

Pie

vos

ir g

anyk

los

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

pava

sarį

, kai

pik

tžol

÷s

jaun

os ir

akt

yvia

i aug

a 1

2,0-

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i, m

ieži

ai; r

ugia

i, av

ižos

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi j

avų

krūm

ijim

osi t

arps

nyje

1

7.

Bas

agra

n 48

0 (B

azag

rana

s 48

0 g/

l v.t.)

B

AS

F A

/S,

0038

H/0

6,

2016

-04-

29

Ben

tazo

nas

480

g/l

2,0-

3,0

Java

i su

dobi

lų įs

÷liu

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi j

avų

krūm

ijim

osi t

arps

nyje

, o d

obila

i tu

ri tu

r÷ti

nor

s vi

eną

tikr

ąjį l

apel

į 1

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os p

rodu

ktu

ar jo

pa

kuot

e (n

epla

uti p

uršk

imo

įren

gini

ų ša

lia

pavi

ršin

io

vand

ens

telk

inių

/ven

gti t

aršo

s pe

r dr

enaž

ą iš

sod

ybų

ar n

uo

keli

ų).

26

7

2,0-

3,0

Java

i su

liuc

erno

s įs

÷liu

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi j

avų

krūm

ijim

osi t

arps

nyje

, o li

ucer

na

turi

tur÷

ti n

ors

1–2

tikr

uosi

us

lape

lius

1

2,0-

3,0

Kuk

urūz

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai

išsi

skle

idži

a 2–

5 ku

kurū

zų la

peli

ai

1

2,0-

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi „

eglu

t÷s”

ta

rpsn

yje

, t.y

. 3–8

cm

auk

ščio

, o

pikt

žol÷

s iš

skle

idži

a 3–

5 la

pelį

1

2,0-

3,0

Žir

nių-

aviž

ų, ž

irni

ų-m

ieži

ų m

išin

iai

grūd

ams

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai

išsi

skle

idži

a 3–

6 ži

rnių

lape

liai

1

2,0-

3,0

Žir

niai

grū

dam

s V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i, ka

i iš

sisk

leid

žia

3–6

žirn

ių la

peli

ai

1

2,0-

3,0

Vie

nmet

÷s s

vidr

÷s

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi s

vidr

÷ms

krūm

ijan

tis

1

3,0-

4,0

Dob

ilai

s÷k

lai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai d

obil

ai y

ra

10–1

5 cm

auk

ščio

1

2,0

Liu

cern

a s÷

jos

met

ais

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai

išsi

skle

idži

a be

nt 1

–2 li

ucer

nos

lape

liai

(B

BC

H 1

1–12

), o

pi

ktžo

l÷s

yra

sudy

gusi

os

1

2,0

Liu

cern

a s÷

klai

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i, ka

i liu

cern

a yr

a 10

–15

cm a

ukšč

io

1

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

nena

udot

i len

gvuo

se

sm÷l

ingu

ose

dirv

ožem

iuos

e,

kuri

uose

org

anin

ių m

edži

agų

kiek

is m

ažes

nis

nei 1

%.

1,5-

2,0

Žie

min

iai k

vieč

iai,

rugi

ai, m

ieži

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

1,2-

1,5

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

, avi

žos

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 3

-4 la

peli

ų ik

i krū

mij

imos

i pab

aigo

s 1

1,0-

2,0

Kuk

urūz

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 3

-4 la

peli

ų st

adij

oje

1

8.

BA

SF 2

,4-D

(B

ASF

2,4

-D

amin

o dr

uska

50

0 g/

l v.t.k

.)

Nuf

arm

UK

L

imit

ed,

0099

H/0

2,

2007

-04-

23

2,4-

dich

lorf

enok

si

acto

rūg

štis

50

0 g/

l

1,5-

2,0

Gri

kiai

V

ienm

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2-3

dien

os ik

i gri

kių

sudy

gim

o 1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

26

8

1,5-

2,0

Bal

tiej

i dob

ilai

s÷j

os

met

ais

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 1

-2 ti

krųj

ų la

peli

ų st

adij

oje

1

2,0

Pie

vos

ir g

anyk

los

(be

ankš

tini

ų įs

÷lio

)

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

jaun

os, a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

1

1,0-

1,5

Nau

jai į

s÷to

s pi

evos

ir

gan

yklo

s

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

var

pin÷

s žo

l÷s

turi

1-

2 la

peli

us

1

2,0

Var

pin÷

s žo

l÷s

s÷kl

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

pava

sarį

pra

d÷ju

s au

gti

varp

in÷m

s, ž

ol÷m

s ir

pik

tžol

÷ms

1

4,5-

5,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai,

valg

omie

ji b

urok

÷lia

i

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

, kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

er 3

kar

tus

1,5

l/ha

, kai

pik

tžol

÷s y

ra s

kilč

iala

pių

stad

ijoj

e; p

er 2

kar

tus

po 1

,5 l/

ha,

kai p

iktž

ol÷s

yra

iki 4

lape

lių,

o

runk

elia

i tur

i 2 ti

kruo

sius

lape

lius

, an

trą

kart

ą po

5-1

0 di

enų;

per

1

kart

ą, k

ai r

unke

liai

turi

4 ti

kruo

sius

la

peli

us

3

4,5-

5,0

Der

anči

os b

rašk

÷s

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

, kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Per

3 k

artu

s po

1,5

l/ha

, kai

pi

ktžo

l÷s

yra

skil

čial

apių

sta

dijo

je

per

2 ka

rtus

po

2,0

l/ha

, kai

pi

ktžo

l÷s

yra

nuo

2 ik

i 4 la

peli

ų

3

9.

Bet

anal

Pro

gres

s A

M

(Bet

anal

as

Pro

gres

AM

18

0 g/

l k.e

.)

Bay

er C

rop

Sci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0221

H/0

2,

2007

-01-

29

Fen

med

ifam

as +

de

smed

ifam

as +

et

ofum

ezat

as

60 +

60

+ 6

0 g/

l

3,0

Jaun

os b

rašk

÷s

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

, kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma

1,5

l/ha

pra

÷jus

vie

nai

sava

itei

po

daig

ų pa

sodi

nim

o,

antr

ą ka

rtą

- pa

siro

džiu

s na

ujom

s pi

ktžo

l÷m

s po

7-1

4 di

enų

2

10.

Bet

anal

Exp

ert

(Bet

anal

as

eksp

erta

s 27

4 g/

l k.e

.)

Bay

er C

rop

Sci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0113

H/0

0,

2009

-02-

28

Fen

med

ifam

as +

de

smed

ifam

as +

et

ofum

ezat

as

91 +

71

+ 1

12 g

/l

3,0-

3,75

C

ukri

niai

ir

paša

rini

ai r

unke

liai

, va

lgom

ieji

bur

ok÷l

iai

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

ir k

ai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

er 3

kar

tus

po

1,0-

1,25

l/ha

, pir

mą

kart

ą, k

ai

pikt

žol÷

s yr

a sk

ilči

alap

ių s

tadi

joje

, ne

prik

laus

omai

nuo

run

keli

ų iš

sivy

stym

o st

adij

os, a

ntrą

- 5

-10

dien

ų po

pir

moj

o, tr

ečią

- 5

-10

dien

ų po

ant

rojo

pur

škim

o; p

er 2

ka

rtus

: pir

mą

kart

ą 1,

3 l/

ha, k

ai

runk

elia

i tur

i 2 ti

kruo

sius

lape

lius

, o

pikt

žol÷

s ne

dau

giau

kai

p 2

lape

lius

, ant

rą -

1,6

l/ha

po

5-10

3 N

enau

doti

bur

ok÷l

ių la

pų

mai

stui

26

9

dien

ų; p

er 1

kar

tą -

3,0

l/ha

, kai

ru

nkel

iai t

uri 4

tikr

uosi

us la

peli

us,

o pi

ktžo

l÷s

2 la

peli

us ir

dau

giau

11.

Bet

asan

a SC

(B

etaz

ana

160

g/l k

.s.)

U

nite

d P

hosp

horu

s L

td.,

0268

H/0

4,

2014

-12-

28

Fen

med

ifam

as

160

g/l

4,5

Cuk

rini

ais

ir

paša

rini

ai r

unke

liai

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

3 ka

rtus

po

1,5

l/ha

, pi

rmą

kart

ą, k

ai p

iktž

ol÷s

yra

sk

ilči

alap

ių s

tadi

joje

, ne

prik

laus

omai

nuo

run

keli

ų iš

sivy

stym

o, a

ntrą

kar

tą p

o 5-

8 di

enų,

treč

ią k

artą

po

10-1

4 di

enų

po a

ntro

pur

škim

o. P

er 2

kar

tus

po

2,25

l/ha

: pir

mą

kart

ą ka

i pik

tžol

÷s

yra

iki 4

lape

lių

stad

ijos

, o

runk

elia

i tur

i 2 la

peli

us, a

ntrą

kar

tą

– po

5-1

0 di

enų.

3

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti b

ūtin

a la

ikyt

is n

e m

ažia

u 5

met

rų a

psau

gin÷

s zo

nos

nuo

vand

ens

telk

inių

, je

igu

n÷ra

nus

taty

ti k

itok

ie

apsa

ugin

iai a

tstu

mai

pag

al

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pa

kran

čių

apsa

ugos

juos

tų ir

zo

nų n

usta

tym

o ta

isyk

les

12.

Bla

dex

50 S

C

(Bla

deks

as 5

00

g/l k

.s.)

F

einc

hem

ie

Sch

web

da

Gm

bH,

0151

H/9

9,

2007

-06-

30

Cia

nazi

nas

500

g/l

0,2-

0,4

Vas

arin

iai r

apsa

i

Gar

stuk

ai ir

kai

ku

rios

kit

os

vien

met

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

rap

sai t

uri 2

-5

pora

s la

peli

ų, o

pik

tžol

÷s –

2-4

la

peli

us

1

13.

But

isan

Sta

r (B

utiz

anas

Sta

r 41

6 g/

l k.s.)

B

AS

F A

/S,

0293

H/0

6,

2016

-03-

25

Met

azac

hlor

as +

kv

inm

erak

as

333

+ 8

3 g/

l 2,

0-2,

5 Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai r

apsa

i

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

vi

enas

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

o s÷

jos

iki

išsi

skle

idži

a 2

lape

liai

, pik

tžol

÷s

netu

r÷tų

būt

i did

esn÷

s ne

i 3–4

la

peli

ų

1

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

prod

ukto

, kur

io

sud÷

tyje

yra

vei

klio

sios

m

edži

agos

met

azac

hlor

o,

tam

e pa

čiam

e la

uke

nena

udot

i daž

niau

kai

p ka

rtą

per

dvej

us m

etus

. S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti l

engv

os

mec

hani

n÷s

sud÷

ties

di

rvož

emyj

e (s

m÷l

io ir

leng

vo

prie

sm÷l

io).

N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo

paku

ote

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

va

nden

s te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

27

0

keli

ų).

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 5

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

2,0-

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma

po s

÷jos

ir r

apsa

ms

sudy

gus

iki 2

-4 la

peli

ų st

adij

os

1

2,0

Gūž

inia

i ir

žied

inia

i ko

pūst

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma

kopū

stų

daig

ams

prig

ijus

1

14.

But

isan

400

(B

utiz

anas

400

g/

l k.s.)

B

AS

F A

/S,

0008

H/0

0,

2007

-06-

01

Met

azac

hlor

as

400

g/l

1,5

Gri

kiai

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

ir k

ai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pur

škia

ma

prie

š gr

ikių

sud

ygim

ą 1

Ken

ksm

inga

s žu

vim

s,

toks

iška

s ki

tiem

s va

nden

s gy

vūna

ms.

S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į va

nden

s te

lkin

ius.

15.

Car

ibou

50

WG

(K

arib

u 50

%

v.d.

g.)

Du

Pon

t Fin

land

L

td.,

0148

H/0

3,

2008

-03-

25

Tri

flus

ulfu

ronm

etil

as

500

g/kg

0,

02-0

,03

C

ukri

niai

ir

paša

rini

ai r

unke

liai

V

iena

met

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi m

išin

iuos

e su

B

etan

al E

xper

t1,0

-1,2

5 l/

ha:

pirm

ą ka

rtą

- ka

i sud

ygę

90%

ru

nkel

ių ir

pik

tžol

÷s y

ra n

uo

skil

čial

apių

iki 2

tikr

ųjų

lape

lių

stad

ijos

, ant

rą k

artą

- p

o 8-

10

dien

ų.

2 S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į va

nden

s te

lkin

ius

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

16.

Dal

gis

(Dal

gis 36

0 g/

l v.

t.)

Mon

sant

o C

rop

Sci

ence

D

enm

ark

A/S

, 02

35H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

360

g/l

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

27

1

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

27

2

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

1,5-

1,8

Žie

min

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

, rug

iai

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

1,0-

1,2

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

, avi

žos

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

1,0-

1,5

Kuk

urūz

ai

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 3

-5 la

peli

ų st

adij

oje

1

1,0-

1,2

Bal

tiej

i dob

ilai

s÷j

os

met

ais

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 1

lape

lio

stad

ijoj

e 1

1,2-

1,8

Paš

arin

iai m

otie

juka

i V

iena

met

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

0,6-

1,2

Pie

vini

ai

paši

auš÷

liai

, be

gink

l÷s

dirs

÷s

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

0,4-

0,6

Pap

rast

osio

s šu

nažo

l÷s

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i krū

mij

imos

i st

adij

oje

1

0,4-

0,6

Tik

riej

i era

ičin

ai,

svid

r÷s

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i 2-4

lape

lių

arba

kr

ūmij

imos

i sta

dijo

je

1

17.

DM

A 6

2,4

-D

„RETR

O“

(DM

A 6

2,4

-D

„Ret

ro“

683

g/l

v.t.k.

) D

ow

Agr

oSci

ence

s D

anm

ark

A/S

, 00

98H

/01,

20

06-1

2-11

2,4-

dich

lorf

enok

si

acto

rūg

štis

68

3 g/

l

1,2

Pie

vin÷

s m

igl÷

s s÷

jos

met

ais

(be

ants

÷lio

)

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 1

-2 la

peli

ų st

adij

oje

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

18.

2,4-

D N

ufar

m

(2,4

-D N

ufar

m

600

g/l v

.t.)

2,4-

dich

lorf

enok

si

acto

rūg

štis

60

0 g/

l 1,

0-1,

5 Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i, m

ieži

ai, r

ugia

i

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo

krūm

ijim

osi i

ki v

amzd

el÷j

imo

prad

žios

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

27

3

1,0-

1,5

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

, avi

žos

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo

krūm

ijim

osi i

ki v

amzd

el÷j

imo

prad

žios

1

1,0-

1,2

Kuk

urūz

ai

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 3

-5 la

peli

ų st

adij

oje

1

0,7-

1,2

Gri

kiai

V

iena

met

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

2-3

dien

os ik

i gri

kių

sudy

gim

o 1

1,0-

1,5

Paš

arin

iai m

otie

juka

i V

iena

met

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 2

-3 la

peli

ų ik

i vam

zdel

÷jim

o st

adij

os

1

0,6-

0,8

Pie

vini

ai

paši

auš÷

liai

, be

gink

l÷s

dirs

÷s,

papr

asto

sios

šu

nažo

l÷s

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

P

as÷l

iai p

uršk

iam

i krū

mij

imos

i st

adij

oje

1

1,0-

1,5

Bal

tiej

i dob

ilai

s÷j

os

met

ais

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

P

uršk

iam

a do

bila

ms

turi

nt 1

tikr

ąjį

lape

lį/t

d>

1

1,0-

1,5

Tik

riej

i era

ičin

ai,

svid

r÷s

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 2

-3 la

peli

ų st

adij

oje

1

1,0-

1,5

Pie

vin÷

s m

igl÷

s s÷

jos

met

ais

(be

ants

÷lio

)

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 1

-2 la

peli

ų st

adij

oje

1

1,0-

1,5

Tik

riej

i era

ičin

ai

s÷jo

s m

etai

s su

m

ieži

ų an

ts÷l

iu

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

mie

žių

krūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

Nuf

arm

Gm

bH,

0060

H/0

1,

2006

-10-

01

1,5

Tik

riej

i era

ičin

ai

s÷kl

ų nu

÷mim

o m

etai

s

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo

krūm

ijim

osi i

ki v

amzd

el÷j

imo

prad

žios

1

19.

Dev

rino

l 450

SC

(D

evri

nola

s 45

0 g/

l k.s.)

U

nite

d P

hosp

horu

s L

td.,

Nap

ropa

mid

as

450

g/l

1,5-

2,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

prie

š ra

psų

s÷ją

ir

įter

piam

a 1

27

4

0246

H/0

3,

2008

-02-

11

2,0-

2,5

Žie

min

iai k

vieč

iai,

kv

ietr

ugia

i

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

avas

arį j

avų

ir

pikt

žoli

ų ve

geta

cijo

s pr

adži

oje

1

20.

Dup

losa

n su

per

(Dup

loza

nas

supe

r 60

0 g/

l v.

t.)

Nuf

arm

UK

L

imit

ed,

0083

H/0

1,

2006

-05-

10

Mek

opro

pas-

P +

M

CP

A +

di

chlo

rpro

pas-

P

130

+ 1

60 +

310

g/l

1,

5-2,

0 V

asar

inia

i mie

žiai

, kv

ieči

ai, a

vižo

s

Vie

nam

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 2

lape

lių

- kr

ūmij

imos

i sta

dijo

je

1

21.

Eth

ofol

SC

(Eto

fola

s 50

0 g/

l k.s.)

Agr

oDan

A/S

, 01

72H

/99,

20

07-0

2-28

Eto

fum

ezat

as

500

g/l

1,2

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

ir k

ai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi m

išin

yje

su

Bet

asan

a pe

r 3

kart

us p

o 0,

4 l/h

a,

kai p

iktž

ol÷s

yra

ski

lčia

lapi

ų st

adij

oje,

nep

rikl

auso

mai

nuo

ru

nkel

ių iš

sivy

stym

o st

adij

os; p

er

2 ka

rtus

po

0,6

l/ha

, pir

mą

kart

ą ka

i pik

tžol

÷s y

ra ik

i 4 la

peli

ų st

adij

os, r

unke

liai

dvi

ejų

lape

lių

stad

ijoj

e, a

ntrą

– p

o 5-

10 d

ienų

; pe

r 1

kart

ą 1,

2 l/

ha, k

ai r

unke

liai

yr

a 4

lape

lių

stad

ijoj

e

3

22.

Flig

ht

(Fla

itas

337

,5

g/l k

.s.)

B

AS

F A

/S,

0291

H/0

6,

2016

-03-

25

Pen

dim

etal

inas

+

piko

lina

fena

s 33

0 +

7,5

g/l

2,

5 Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

vi

enas

kilt

÷s

pikt

žol÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi r

uden

į, ka

i iš

sisk

leid

žia

1–3

žiem

inių

kvi

ečių

la

peli

ai

1

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 5

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo

paku

ote

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

va

nden

s te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

ke

lių)

.

27

5

1,0-

2,0

l/ha

+

0,5-

1,0

l/ha

D

ash

HC

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai,

valg

omie

ji b

urok

÷lia

i

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

nt 2

kar

tus:

pir

mą

kart

ą 1,

0 l/

ha F

ocus

ult

ra +

0,5-

1,0

l/ha

Das

h H

C, k

ai p

iktž

ol÷s

turi

2-4

lape

lius

, an

trą

kart

ą 1,

0 l/

ha F

ocus

ult

ra

+0,

5-1,

0 l/

ha D

ash

HC

, kai

ata

ugęs

va

rput

is tu

ri 2

-3 la

peli

us. P

uršk

iant

pe

r 1

kart

ą 1,

5-2,

0 l/

ha F

ocus

ult

ra

+0,

5-1,

0 l/

ha D

ash

HC

, kai

pi

ktžo

l÷s

turi

2-4

lape

lius

2

1,5-

2,0

l/ha

+

0,5-

1,0

l/ha

D

ash

HC

Lin

ai, r

apsa

i, bu

lv÷s

, m

orko

s, g

ūžin

iai i

r ži

edin

iai k

opūs

tai

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s tu

ri 3

-5

lape

lius

1

23.

Foc

us u

ltra

(F

okus

ultra

10

0 g/

l k.e

.)

BA

SF

A/S

, 01

03H

/01,

20

06-1

2-11

Cik

loks

idim

as

100

g/l

1,5-

2,0

l/ha

+

0,5-

1,0

l/ha

D

ash

HC

Jaun

os ir

der

anči

os

braš

k÷s

Vie

nam

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

ma

kai p

iktž

ol÷s

turi

3-5

la

peli

us

1

24.

Fie

sta

T

(Fie

sta

T 4

20 g

/l k.

s.)

BA

SF

A/S

, 02

04H

/06,

20

16-0

4-29

Chl

orid

azon

as +

kv

inm

erak

as

360

+ 6

0 g/

l 6,

0 C

ukri

niai

ir

paša

rini

ai r

unke

liai

Vie

nam

et÷s

dv

iski

lt÷s

ir k

ai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

er 3

kar

tus:

pi

rmą

kart

ą 1,

5 l/

ha F

iest

a T

+

Reg

io 2

,0 l/

ha+

1,0

l/ha

aug

alin

io

alie

jaus

, kai

pik

tžol

÷s y

ra

skil

čial

apių

- 2

tikr

ųjų

lape

lių

tarp

snyj

e, o

run

keli

ai tu

ri g

erai

iš

vyst

ytus

ski

lčia

lapi

us; a

ntrą

- 2

,0

l/ha

Fie

sta

T+

2,0

l/ha

Reg

io+

1,0

l/

ha a

ugal

inio

ali

ejau

s po

7-1

2 di

enų;

treč

ią -

2,5

l/ha

Fie

sta

T+

2,

0 l/

ha R

egio

+ 1

,0 l/

ha a

ugal

inio

al

ieja

us p

o 7-

12 d

ienų

; per

1 k

artą

: 5,

0 l/

ha F

iest

a T

pri

eš s

÷ją

arba

po

s÷jo

s -

iki s

udyg

imo

3

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 2

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo

paku

ote

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

va

nden

s te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

ke

lių)

. S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti š

io

prod

ukto

daž

niau

kai

p ka

rtą

per

dvej

us m

etus

(1

purš

kim

ui m

aksi

mal

i nor

ma

– 5

l/ha

, pur

škia

nt p

er 3

kar

tus

nevi

ršyt

i 6 l/

ha n

orm

os)

tam

e pa

čiam

e la

uke.

S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti l

engv

os

mec

hani

n÷s

sud÷

ties

di

rvož

emyj

e (s

m÷l

io ir

leng

vo

prie

sm÷l

io).

27

6

0,75

-1,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai,

valg

omie

ji

buro

k÷li

ai, m

orko

s,

svog

ūnai

, rap

sai,

bulv

÷s, v

÷lyv

ieji

ba

ltag

ūžia

i kop

ūsta

i, ži

rnia

i, pa

šari

n÷s

pupo

s, lu

bina

i, ba

ltie

ji d

obil

ai s

÷kla

i

Vie

nmet

÷s

vien

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 2-

4 la

peli

us

1

1,5-

2,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai,

valg

omie

ji

buro

k÷li

ai, m

orko

s,

svog

ūnai

, rap

sai,

bulv

÷s, v

÷lyv

ieji

ba

ltag

ūžia

i kop

ūsta

i, ži

rnia

i, pa

šari

n÷s

pupo

s, lu

bina

i, ba

ltie

ji d

obil

ai s

÷kla

i

Dau

giam

et÷s

vi

ensk

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 4-

6 la

peli

us (

10-1

5 cm

au

kšči

o)

1

1,5-

2,0

Plu

ošti

niai

lina

i V

ienm

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

vi

ensk

ilt÷

s

Pur

škia

ma

kai p

iktž

ol÷s

išsk

leid

žia

2-4

lape

lius

, o li

nai y

ra „

eglu

t÷s“

ta

rpsn

yje

1

1,0-

1,5

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

skil

t÷s

Pur

škia

ma

kai p

iktž

ol÷s

išsk

leid

žia

2-4

lape

lius

1

25.

Fus

ilade

for

te

150

EC

(F

iusila

de for

te

150

g/l k

.e.)

S

ynge

nta

Ltd

., 00

73H

/06,

20

16-0

6-22

Flu

azif

op-p

-but

ilas

15

0 g/

l

2,0-

3,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

ma

kai p

iktž

ol÷s

išsk

leid

žia

4-6

lape

lius

1

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os p

rodu

ktu

ar jo

pa

kuot

e (n

epla

uti p

uršk

imo

įren

gini

ų ša

lia

pavi

ršin

io

vand

ens

telk

inių

/ven

gti t

aršo

s pe

r dr

enaž

ą iš

sod

ybų

ar n

uo

keli

ų).

2,0-

3,0

Žir

niai

(gr

ūdam

s)

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma

tuoj

po

s÷jo

s ar

ba ik

i su

dygi

mo

1

2,0-

3,0

Km

ynai

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

arb

a ka

i ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma

prie

š s

÷ją

arba

iki

sudy

gim

o ar

ba k

myn

ams

sudy

gus,

ka

i km

ynai

turi

3-5

lape

lius

1

26.

Ges

agar

d 50

0 FW

(G

ezag

arda

s 50

0 g/

l k.s.)

S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0232

H/0

2,

2007

-06-

30

Pro

met

rina

s 50

0 g/

l

3,0-

4,0

Mor

kos

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s a

rba

kai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pur

škia

ma

prie

š s÷

ją a

rba

po s

÷jos

ik

i sud

ygim

o 1

Tok

sišk

as v

ande

ns

orga

nizm

ams.

N

audo

ti m

orka

s ne

ank

sčia

u ka

ip 4

m÷n

esia

i po

purš

kim

o

27

7

2,0-

3,0

Pup

os, l

ubin

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s a

rba

kai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pur

škia

ma

prie

š s÷

ją a

rba

po s

÷jos

ik

i sud

ygim

o 1

1,2-

1,6

Vik

iai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s a

rba

kai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pur

škia

ma

prie

š s÷

ją a

rba

po s

÷jos

ik

i sud

ygim

o 1

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

14 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

grū

dų d

r÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

nių

žirn

ių

pas÷

liuo

se

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

nių

linų

pa

s÷li

uose

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

14 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

rap

sų s

÷klų

dr÷

gm÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

27.

Gly

phog

an 3

60

SL

(Glif

ogan

as 3

60

g/l v

.t.)

Aga

n C

hem

ical

M

anuf

actu

rers

L

td,

0161

H/0

6,

2016

-03-

04

Gli

fosa

tas

360

g/l

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

14 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

rap

sų s

÷klų

dr÷

gm÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

nių

raps

ų pa

s÷li

uose

27

8

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, j

avų

pabi

ros,

maž

ai

išpl

itus

ios

daug

iam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

14 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

grū

dų d

r÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

va

rpin

ių ja

vų p

as÷l

iuos

e 28

.

Gly

phom

ax

(Glif

omak

sas

360

g/l v

.t.)

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

0199

H/0

6,

2016

-03-

16

Gli

fosa

tas

360

g/l

2,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

14 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

par

uduo

ja 7

5%

ankš

čių

1 N

enau

doti

s÷k

lini

ų ži

rnių

pa

s÷li

uose

27

9

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

14 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

par

uduo

ja 7

5%

ankš

čių

1

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

nių

linų

pa

s÷li

uose

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

rap

sų s

÷klų

dr÷

gm÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

rap

sų s

÷klų

dr÷

gm÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

nių

raps

ų pa

s÷li

uose

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s. Ž

emę

gali

ma

prad

÷ti

dirb

ti p

o 10

die

nų

1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s. Ž

emę

gali

ma

prad

÷ti

dirb

ti p

o 10

die

nų

1

3,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, j

avų

pabi

ros

ir m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

28

0

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

2,4

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i ir

mie

žiai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai g

rūdų

dr÷

gm÷

varp

ose

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se

pas÷

liuo

se

2,4

Žir

niai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

ksči

ų 1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

2,4-

3,2

Lub

inai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

ksči

ų 1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se lu

binų

pa

s÷li

uose

2,4-

3,2

Lin

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai s

÷klų

dr÷

gm÷

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

2,4-

3,2

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai s

÷klų

dr÷

gm÷

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

29.

Gly

fos B

io 4

50

SL

(Glif

osas

Bio

45

0 g/

l v.t.)

C

hem

inov

a A

/S,

0295

H/0

6,

2016

-03-

25

Gli

fosa

tas

450

g/l

2,4-

4,0

Pūd

ymai

, dir

vona

i

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

28

1

2,4-

3,2

Plo

tai,

skir

ti ž

em÷s

ūk

io a

ugal

ų s÷

jai a

r so

dini

mui

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

2,4-

3,2

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

2,4-

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i ir

mie

žiai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai g

rūdų

dr÷

gm÷

varp

ose

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se

pas÷

liuo

se

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

ksči

ų 1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

3,0-

4,0

Lub

inai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

ksči

ų 1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se lu

binų

pa

s÷li

uose

3,0-

4,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai s

÷klų

dr÷

gm÷

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

3,0-

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai s

÷klų

dr÷

gm÷

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

30.

Gly

fos B

io 3

60

SL

(Glif

osas

Bio

36

0 g/

l v.t.)

C

hem

inov

a A

/S,

0294

H/0

6,

2016

-03-

25

Gli

fosa

tas

360

g/l

3,0-

5,0

Pūd

ymai

, dir

vona

i

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

28

2

3,0-

4,0

Plo

tai,

skir

ti ž

em÷s

ūk

io a

ugal

ų s÷

jai a

r so

dini

mui

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

3,0-

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

3,0-

5,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i ir

mie

žiai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai g

rūdų

dr÷

gm÷

varp

ose

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se

pas÷

liuo

se

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

ksči

ų 1

Nen

audo

ti s

÷kli

nių

žirn

ių

pas÷

liuo

se

3,0-

4,0

Lub

inai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

kšči

ų 1

Nen

audo

ti s

÷kli

nių

lubi

nų

pas÷

liuo

se

3,0-

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

s÷k

lų d

r÷gm

÷ m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

ų li

nų

pas÷

liuo

se

3,0-

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai s

÷klų

dr÷

gm÷

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

31.

Gly

fos 36

0 SL

(G

lifos

as 3

60 g

/l v.

t.)

Che

min

ova

A/S

, 00

95H

/06,

20

16-0

3-25

Gli

fosa

tas

360

g/l

3,0-

5,0

Pūd

ymai

, dir

vona

i

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

28

3

3,0-

4,0

Plo

tai,

skir

ti ž

em÷s

ūk

io a

ugal

ams

s÷ti

ar

sodi

nti

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

3,0-

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 2

sava

ičių

3,0-

5,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

32.

Gle

an 7

5 D

F

(Glin

as 7

5%

v.t.g.

) D

u P

ont F

inla

nd

Ltd

., 00

30H

/06,

20

16-0

3-23

Chl

orsu

lfur

onas

75

0 g/

kg

0,00

5-0,

007+

pa

virš

iaus

ak

tyvi

oji

med

žiag

a

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi „

eglu

t÷s“

st

adij

oje

(3-8

cm

auk

ščio

) 1

3,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

er 3

kar

tus

po

1,0

kg/h

a m

išin

iuos

e su

Bet

anal

E

xper

t. P

irm

ą ka

rtą

purš

kiam

a, k

ai

pikt

žol÷

s yr

a sk

ilči

alap

ių s

tadi

joje

ne

prik

laus

omai

nuo

run

keli

ų iš

sivy

stym

o st

adij

os, a

ntrą

–

pasi

rodž

ius

nauj

ai p

iktž

olių

ban

gai

po 1

0-15

die

nų, t

reči

ą -

o 10

-15

dien

ų

3

3,0-

4,0

Val

gom

ieji

bu

rok÷

liai

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

bur

ok÷l

iai y

ra 2

ti

krųj

ų la

peli

ų st

adij

oje,

o

pikt

žol÷

s tu

ri 2

-4 ti

kruo

sius

la

peli

us

1

4,0

Bra

šk÷s

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Jaun

ų br

aški

ų pa

s÷ly

je p

uršk

iam

a po

pir

moj

o br

ašky

no ta

rpue

ilių

pu

reni

mo

1

33.

Gol

tix

70 W

P

(Gol

tiks

as 7

0%

š.m

.)

Mak

thes

him

A

gan

Indu

stri

es

Ltd

., 00

33H

/99,

20

06-1

2-31

Met

amit

rona

s 70

0 g/

kg

5,0

Bra

šk÷s

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Der

anči

ame

braš

kyne

pur

škia

ma

po p

irm

o ta

rpue

ilių

pur

enim

o ir

pa

kart

otin

ai n

usky

nus

uoga

s, p

rieš

ta

i išp

uren

us ta

rpue

iliu

s

2

Tok

sišk

as ž

uvim

s ir

kit

iem

s va

nden

s gy

vūna

ms.

Sau

goti

nu

o pa

teki

mo

į van

dens

te

lkin

ius

28

4

3,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

er 3

kar

tus

po

1,0

l/ha

Gol

tix

700

SC

miš

iniu

ose

su 1

,0 l/

ha B

etan

al E

xper

t. P

irm

ą ka

rtą

purš

kiam

a, k

ai p

iktž

ol÷s

yra

sk

ilči

alap

ių s

tadi

joje

, ne

prik

laus

omai

nuo

run

keli

ų iš

sivy

stym

o st

adij

os, a

ntrą

-

pasi

rodž

ius

nauj

ai p

iktž

olių

ban

gai

po 1

0-15

die

nų, t

reči

ą –

po 1

0-15

di

enų.

3

3,0-

4,0

Val

gom

ieji

bu

rok÷

liai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma,

kai

bur

ok÷l

iai y

ra 2

ti

krųj

ų la

peli

ų st

adij

oje,

o

pikt

žol÷

s tu

ri 2

-4 ti

krus

lape

lius

1

4,0

Bra

šk÷s

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Jaun

ų br

aški

ų pa

s÷ly

je p

uršk

iam

a po

pir

moj

o br

ašky

no ta

rpue

ilių

pu

reni

mo.

1

34.

Gol

tix

700

SC

(Gol

tiks

as 7

00

g/l k

.s.)

M

akth

eshi

m

Aga

n In

dust

ries

L

td.,

0179

H/9

9,

2006

-12-

31

Met

amit

rona

s 70

0 g/

l

5,0

Bra

šk÷s

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

Der

anči

ame

braš

kyne

pur

škia

ma

po p

irm

o ta

rpue

ilių

pur

enim

o ir

pa

kart

otin

ai n

usky

nus

uoga

s, p

rieš

ta

i išp

uren

us ta

rpue

iliu

s

2

Tok

sišk

as ž

uvim

s ir

kit

iem

s va

nden

s gy

vūna

ms.

Sau

goti

nu

o pa

teki

mo

į van

dens

te

lkin

ius.

0,01

5–0,

0225

Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i, ru

giai

D

visk

ilt÷

s pi

ktžo

l÷s

Pur

škia

ma

kai p

iktž

ol÷s

turi

2–4

la

peli

us, j

avai

yra

nuo

2 la

peli

ų ik

i pa

skut

inio

lapo

tarp

snio

1

35.

Gra

nsta

r Pre

emia

50

SX

(Gra

nsta

ras

Pre

mija

50 %

v.

t.g.

) D

u P

ont S

uom

ija

Ltd

., 02

78H

/05,

20

15-1

1-07

Tri

benu

ron

met

ilas

50

0 g/

kg

0,01

5–0,

0225

V

asar

inia

i mie

žiai

, kv

ieči

ai

Dvi

skil

t÷s

pikt

žol÷

s

Pur

škia

ma

kai p

iktž

ol÷s

turi

2–4

la

peli

us, j

avai

yra

nuo

2 la

peli

ų ik

i pa

skut

inio

lapo

tarp

snio

1

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

nena

udot

i pre

para

to

šarm

in÷s

rea

kcij

os (

pH>

7)

dirv

ožem

iuos

e.

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 2

met

rus

iki

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

ių.

Sie

kian

t išv

engt

i ats

paru

mo

išsi

vyst

ymo,

nen

audo

ti

auga

lų a

psau

gos

prod

ukto

, ku

rio

sud÷

tyje

yra

trib

enur

on

met

ilas

dau

giau

kai

p 1

kart

ą pe

r se

zoną

.

36.

Gro

dyl 7

5 W

G

(Gro

dila

s 75

%

v.t.g.

) B

ayer

Cro

p S

cien

ce

Am

idos

ulfu

rona

s 75

0 g/

kg

0,02

0-0,

040

Žie

min

iai k

vieč

iai,

žiem

inia

i rug

iai,

vasa

rini

ai k

vieč

iai,

mie

žiai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s, y

pač

kibi

eji l

ipik

ai

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

avas

arį

krūm

ijim

osi s

tadi

joje

1

Ken

ksm

inga

s va

nden

s or

gani

zmam

s. S

augo

ti n

uo

pate

kim

o į v

ande

ns te

lkin

ius

28

5

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

00

97H

/01,

20

06-1

2-11

37.

Har

mon

y 75

D

F

(Har

mon

y 75

%

v.t.g.

) D

u P

ont F

inla

nd

Ltd

., 00

23H

/00,

20

07-0

6-01

Tif

ensu

lfur

on

met

ilas

75

0 g/

kg

0,02

0-0,

030+

pa

virš

iaus

ak

tyvi

oji

med

žiag

a

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi „

eglu

t÷s“

st

adij

oje

(3-8

cm

auk

ščio

) 1

0,01

5-0,

020+

pa

virš

iaus

ak

tyvi

oji

med

žiag

a

Žie

min

iai k

vieč

iai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

avas

arį i

ki

antr

ojo

bam

blio

pas

irod

ymo

1

38.

Har

mon

y ex

tra

(Har

mon

y ex

tra

75%

v.t.g

.)

Du

Pon

t Fin

land

L

td.,

0158

H/9

9,

2007

-06-

01

Tri

benu

ronm

etil

as+

ti

fens

ulfu

ron

met

ilas

25

0+50

0 g/

kg

0,01

0-0,

015+

pa

virš

iaus

ak

tyvi

oji

med

žiag

a

Vas

arin

iai m

ieži

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

39.

Hus

sar

05 W

G

(Hus

aras

5%

v.

d.g.

) B

ayer

Cro

p S

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

02

28F

/02,

20

07-0

1-29

Nat

rio

met

il

jods

ulfu

rona

s 50

g/k

g 0,

15-0

,2

Žie

min

iai k

vieč

iai,

rugi

ai, k

viet

rugi

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ypa

č di

rvin

÷s

smil

guol

÷s,

vien

met

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

avas

arį,

pras

id÷j

us v

eget

acij

ai ik

i ba

mbl

÷jim

o pr

adži

os

1

40.

Jupi

ter

(J

upiter

is 4

50

g/l v

.t.)

M

onsa

nto

Cro

p

Gli

fosa

tas

450

g/l

2,4

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

va

rpin

ių ja

vų p

as÷l

iuos

e

28

6

2,4

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

3,2

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se

žirn

iuos

e

2,4

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

3,2

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

2,4

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1

3,2

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

1,6

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, j

avų

pabi

ros,

maž

ai

išpl

itus

ios

daug

iam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

Sci

ence

D

enm

ark

A/S

, 02

85H

/06,

20

16-0

2-09

3,2

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

28

7

1,6

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s. Ž

emę

gali

ma

prad

÷ti

dirb

ti p

o 10

die

nų

1

3,2

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s. Ž

emę

gali

ma

prad

÷ti

dirb

ti p

o 10

die

nų

1

1,6

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

3,2

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

1–2

met

ų so

duos

e ne

naud

oti

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

2,3

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i ir

mie

žiai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mi 2

sav

ait÷

s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai g

rūdų

dr÷

gm÷

varp

ose

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se

pas÷

liuo

se

2,3

Žir

niai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

kšči

ų

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

žir

nių

pas÷

liuo

se

2,3-

3,0

Lub

inai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

kšči

ų

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

lubi

nų

pas÷

liuo

se

2,3-

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ s÷

klų

dr÷g

m÷

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

41.

Ker

nel 4

80 S

L

(Ker

nel 4

80 g

/l v.

t.)

Che

min

ova

A/S

, 02

96H

/06,

20

16-0

3-25

Gli

fosa

tas

480

g/l

2,3-

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

14 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ s÷

klų

dr÷g

m÷

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

28

8

2,3-

3,8

Pūd

ymai

, dir

vona

i

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

2,3-

3,0

Plo

tai,

skir

ti ž

em÷s

ūk

io a

ugal

ų s÷

jai a

r so

dini

mui

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 14

die

nų

2,3-

3,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o

1 Ž

emę

gali

ma

prad

÷ti d

irbt

i po

14 d

ienų

2,3-

3,8

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

vege

taci

jos

met

u 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mi 2

sav

ait÷

s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai g

rūdų

dr÷

gm÷

varp

ose

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se

varp

inių

javų

pas

÷liu

ose

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

kšči

ų

1

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai p

arud

uoja

75%

an

kšči

ų

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

kai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

42.

Klin

ik 3

60 S

L

(Klin

ik 3

60 g

/l v.

t.)

Nuf

arm

UK

L

td.,

0233

H/0

6,

2016

-02-

09

Gli

fosa

tas

360

g/l

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

kai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ ne

maž

esn÷

kai

p 30

%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

28

9

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

kai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

kai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ ne

maž

esn÷

kai

p 30

%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s. Ž

emę

gali

ma

prad

÷ti

dirb

ti p

o 10

die

nų

1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s. Ž

emę

gali

ma

prad

÷ti

dirb

ti p

o 10

die

nų

1

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o

1

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s ap

saug

ant ž

alią

sias

va

ism

edži

ų da

lis

1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s ap

saug

ant ž

alią

sias

va

ism

edži

ų da

lis

1

1–2

met

ų so

duos

e ne

naud

oti

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

43.

Lin

tur

70 W

G

(Lin

tura

s 70

%

Tri

asul

furo

nas

+

dika

mba

0,

15-0

,18

Žie

min

iai k

vieč

iai,

rugi

ai

Dvi

skil

t÷s

pikt

žol÷

s P

as÷l

iai p

uršk

iam

i nuo

3-4

lape

lių

iki k

rūm

ijim

osi p

abai

gos

1 V

ande

ns o

rgan

izm

ams

apsa

ugot

i rek

omen

duoj

ama

29

0

v.d.

g.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 01

40H

/05,

20

15-0

2-25

41 +

659

g/k

g

0,12

-0,1

5 V

asar

inia

i kvi

ečia

i, m

ieži

ai

Dvi

skil

t÷s

pikt

žol÷

s P

as÷l

iai p

uršk

iam

i nuo

2 la

peli

ų ik

i krū

mij

imos

i pab

aigo

s 1

laik

ytis

5 m

aps

augi

n÷s

zono

s, je

i n÷r

a nu

stat

yti

kito

kie

apsa

ugin

iai a

tstu

mai

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s.

44.

Log

ran

20 W

G

(Log

rana

s 20

%

v.d.

g.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 02

65H

/04,

20

14-1

2-16

Tri

asul

furo

nas

200

g/kg

0,

025-

0,04

Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i, va

sari

niai

mie

žiai

V

ienm

et÷s

dv

iski

lt÷s

pik

tžol

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai j

avai

yra

nu

o 2

lape

lių

iki k

rūm

ijim

osi

paba

igos

1

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti b

ūtin

a la

ikyt

is n

e m

ažia

u 5

m a

psau

gin÷

s zo

nos,

jeig

u n÷

ra n

usta

tyti

ki

toki

e ap

saug

inia

i ats

tum

ai

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pa

kran

čių

apsa

ugos

juos

tų ir

zo

nų n

usta

tym

o ta

isyk

les.

0,3-

0,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i, ru

giai

, mie

žiai

, av

ižos

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

avas

arį j

avam

s kr

ūmij

anti

s

1

0,5

Kuk

urūz

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

kuk

urūz

ai t

uri 3

-5

lape

lius

1

0,3-

0,5

Cuk

rini

ai r

unke

liai

V

ienm

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

run

keli

ai tu

ri

1-3

ti

kruo

sius

lape

lius

1

0,2-

0,3

Kop

ūsta

i V

ienm

et÷s

d

visk

ilt÷

s P

uršk

iam

a, k

ai p

iktž

ol÷s

yra

sk

rote

l÷s

tarp

snyj

e 1

0,4-

0,5

Kop

ūsta

i V

ienm

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s y

ra

skro

tel÷

s ta

rpsn

yje

1

0,3-

0,4

Žie

min

iai r

apsa

i V

ienm

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s y

ra

skro

tel÷

s ta

rpsn

yje

1

0,3-

0,4

Vas

arin

iai r

apsa

i V

ienm

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

rap

sai t

uri 3

-4

lape

lius

1

45.

Lon

trel

300

(L

ontr

elas

300

g/

l v.t.)

D

ow

Agr

oSci

ence

s D

anm

ark

A/S

, 00

43H

/05,

20

15-0

5-31

Klo

pira

lida

s 30

0 g/

l

0,5-

0,6

Bra

šk÷s

V

ienm

et÷s

ir

daug

iam

et÷s

dv

iski

lt÷s

P

uršk

iam

a po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

29

1

0,3

Vie

nmet

÷s s

vidr

÷s

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

svid

r÷m

s kr

ūmij

anti

s 1

0,3

Lin

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

lina

i yra

"eg

lut÷

s“

tarp

snio

sta

dijo

je, o

pik

tžol

÷s –

sk

rote

l÷s

1

46.

Mai

ster

WG

(M

aist

eris W

G

v.d.

g.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0287

H/0

6,

2016

-03-

23

For

amsu

lfur

onas

+

natr

io m

etil

jo

dosu

lfur

onas

30

0 g/

l + 1

0 g/

l

0.15

+ 2

.0

l/ha

pa

virš

iaus

ak

tyvi

oji

mež

diag

a

Kuk

urūz

ai

Vie

nmet

÷s ir

da

ugia

met

÷s

vien

skil

t÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

kški

ama

kai k

ukur

ūzai

turi

2–6

, o

pikt

žol÷

ms

2–3

lape

lius

1

47.

Mila

gro

40 S

C

(Mila

gro

40 g

/l k.

s.)

ISK

Bio

Sci

ence

s E

urop

e S

.A.,

0270

H/0

5,

2015

-05-

03

Nik

osul

furo

nas

40 g

/l

1,5

Kuk

urūz

ai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

skil

t÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi 3

-5 la

peli

ų ta

rpsn

yje

1 N

enau

doti

leng

vose

dir

vose

48.

Mistr

al 7

00

WG

(M

istr

al 7

0%

v.d.

g.)

Fei

nche

mie

S

chw

ebda

G

mbH

, 02

98H

/06,

20

16-0

6-22

Met

ribu

zina

s 70

0 g/

kg

0,5-

0,7

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s

vien

skil

t÷s

ir k

ai

kuri

os v

ienm

etes

dv

iski

ltes

Pur

škia

ma

iki b

ulvi

ų su

dygi

mo

arba

sud

ygus

(5-

10 c

m a

ukšč

io)

1

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os p

rodu

ktu

ar jo

pa

kuot

e (n

epla

uti p

uršk

imo

įren

gini

ų ša

lia

pavi

ršin

io

vand

ens

telk

inių

/ven

gti t

aršo

s pe

r dr

enaž

ą iš

sod

ybų

ar n

uo

keli

ų).

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

15 m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. S

ieki

ant a

psau

goti

ne

tiks

lini

us n

ariu

otak

ojus

, bū

tina

išla

ikyt

i 5 m

etrų

ap

saug

os z

oną

iki n

e že

m÷s

ūk

io p

aski

rtie

s že

m÷s

. S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti l

engv

uose

29

2

sm÷l

ingu

ose

dirv

ožem

iuos

e ir

di

rvož

emiu

ose,

kur

iuos

e or

gani

nių

med

žiag

ų ki

ekis

m

ažes

nis

nei 1

%.

1,3-

2,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i, ru

giai

, mie

žiai

, av

ižos

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 3

-4 la

peli

ų ik

i pir

moj

o ba

mbl

io p

asir

odym

o 1

0,8-

1,0

Java

i su

dobi

lų įs

÷liu

V

ienm

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

dob

ilai

yra

1-2

ti

krųj

ų la

peli

ų, o

java

i -

krūm

ijim

osi s

tadi

joje

1

0,8-

1,3

Lin

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi „

eglu

t÷s”

st

adij

oje

(3-8

cm

auk

ščio

) 1

1,5-

2,0

Gri

kiai

V

ienm

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

prie

š gr

ikių

sud

ygim

ą 1

49.

Kem

ira

MC

PA

(K

emir

a M

CPA

75

0 g/

l v.t.)

N

ufar

m U

K

Ltd

., 01

16H

/03,

20

08-0

3-25

MC

PA

75

0 g/

l

1,3-

3,7

Pie

vos,

gan

yklo

s V

ienm

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

jaun

os, a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s.

Kar

enci

jos

laik

otar

pis

purk

štom

s pi

evom

s ir

ga

nykl

oms

28 d

ieno

s.

1,0-

1,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i, ru

giai

, mie

žiai

, av

ižos

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 3

-4 la

peli

ų ik

i pir

moj

o ba

mbl

io p

asir

odym

o 1

0,8-

1,2

Java

i su

dobi

lų įs

÷liu

V

ienm

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

dob

ilai

yra

1-2

ti

krųj

ų la

peli

ų, o

java

i -

krūm

ijim

osi s

tadi

joje

1

1,0-

1,2

Lin

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi „

eglu

t÷s“

st

adij

oje

(3-8

cm

auk

ščio

) 1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

1,0-

1,5

Pie

vos

ir g

anyk

los

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

jaun

os, a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

1 K

aren

cijo

s la

ikot

arpi

s pu

rkšt

oms

piev

oms

ir

gany

klom

s 28

die

nos

50.

MC

PA

Sup

er

(MC

PA

Sup

er

500

g/l v

.t.)

N

ufar

m U

K

Ltd

., 01

18H

/03,

20

08-0

3-25

MC

PA

50

0 g/

l

0,8-

1,2

Bal

tiej

i ir

raud

onie

ji

dobi

lai s

÷jos

met

ais

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

dob

ilai

turi

1-2

ti

kruo

sius

lape

lius

1

29

3

0,8-

1,2

Rau

doni

eji d

obil

ai

s÷kl

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi s

÷klų

nu÷

mim

o m

etai

s nu

o at

ž÷li

mo

prad

žios

2-3

sa

vaič

ių la

ikot

arpy

je

1 K

ūlen

as g

yvul

ių š

÷rim

ui

gali

ma

naud

oti t

ik p

ra÷j

us 4

5 di

enom

s po

pur

škim

o

1,0-

1,5

Paš

arin

iai m

otie

juka

i V

ienm

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

1,0-

1,5

Beg

inkl

÷s d

irs÷

s,

piev

inia

i paš

iauš

÷lia

i, ga

usia

žied

÷s s

vidr

÷s,

tikr

ieji

era

ičin

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi s

÷jos

met

ais

nuo

1-2

lape

lių

iki k

rūm

ijim

osi

paba

igos

1

1,2-

2,0

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s ik

i bul

vių

sudy

gim

o 1

1,0-

1,2

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

bul

v÷s

yra

10-1

5 cm

auk

ščio

1

0,8-

1,3

Lin

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi „

eglu

t÷s“

st

adij

oje

(3-8

cm

auk

ščio

) 1

1,3-

2,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

kvi

ečia

i, ru

giai

, mie

žiai

, av

ižos

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 3

-4 la

peli

ų ik

i pir

mo

bam

blio

pas

irod

ymo

1

0,8-

1,0

Java

i su

dobi

lų įs

÷liu

V

ienm

et÷s

ir k

ai

kuri

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

dob

ilai

yra

1-2

ti

krųj

ų la

peli

ų, o

java

i krū

mij

imos

i st

adij

oje

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s 51

.

Nuf

arm

MC

PA

(N

ufar

m

MC

PA

750

g/l

v.t.)

Nuf

arm

UK

L

td.,

0064

H/0

1,

2006

-03-

01

MC

PA

75

0 g/

l

1,3-

3,7

Pie

vos

ir g

anyk

los

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

jaun

os, a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

1 G

yvul

ius

gany

ti ir

šie

naut

i le

idži

ama

tik

pra÷

jus

3 sa

vait

÷ms

po p

uršk

imo

52.

Mon

itor

(M

onitor

ius

75%

g.)

M

onsa

nto

Cro

p S

cien

ce

Dan

mar

k A

/S,

0154

H/0

4,

2009

-02-

12

Sul

fosu

lfur

onas

75

0 g/

kg

26,7

g/h

a Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i, kv

ietr

ugia

i

Pap

rast

ieji

va

rpuč

iai i

r vi

enm

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

(di

rs÷s

, di

rvin

÷s

smil

guol

÷s,

ram

un÷s

, kib

ieji

li

pika

i ir

kt.)

Pur

škia

ma

pava

sarį

krū

mij

imos

i st

adij

oje

1

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti b

ūtin

a la

ikyt

is 1

5 m

ap

saug

in÷s

zon

os, j

ei n

÷ra

nust

atyt

i kit

i aps

augi

niai

at

stum

ai p

agal

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pak

ranč

ių

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

29

4

26,7

g/h

a V

asar

inia

i kvi

ečia

i, kv

ietr

ugia

i

Pap

rast

ieji

va

rpuč

iai,

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s (

dirs

÷s,

dirv

in÷s

sm

ilgu

ol÷s

, ra

mun

÷s, k

ibie

ji

lipi

kai i

r kt

.)

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e, k

ai p

iktž

ol÷s

yra

2-4

la

peli

ų st

adij

oje

1

0,4-

0,6

Žie

min

iai k

vieč

iai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo

krūm

ijim

osi i

ki a

ntro

bam

blio

ta

rpsn

io

1

53.

Mus

tang

(M

usta

ngas

45

8,75

g/l

k.s.)

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

0212

H/0

6,

2016

-06-

22

Flo

rasu

lam

as +

2,4

-D

2-et

iloh

eksi

lo e

ster

is

6,25

+ 4

52,5

g/l

0,

4-0,

6 V

asar

inia

i kvi

ečia

i, m

ieži

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 2

lape

lių

iki a

ntro

bam

blio

tarp

snio

1

Did

esni

ąją

norm

ą na

udot

i kai

pa

s÷ly

je ž

elia

rau

donž

ied÷

no

trel

÷ ir

dir

vin÷

usn

is.

54.

Nor

tron

50

SC

(Nor

tron

as 5

00

g/l k

.s.)

B

ayer

Cro

p S

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

00

36H

/00,

20

07-0

2-28

Eto

fum

ezat

as

500

g/l

2,0-

2,4

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai,

valg

omie

ji b

urok

÷lia

i

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma

miš

inyj

e su

Bet

anal

u A

M p

er 3

kar

tus

po 0

,8 l/

ha, k

ai

pikt

žol÷

s yr

a sk

ilči

alap

ių s

tadi

joje

, ne

prik

laus

omai

nuo

run

keli

ų iš

sivy

stym

o st

adij

os; p

er 2

kar

tus

po 1

,0 l/

ha, p

irm

ą ka

rtą,

kai

pi

ktžo

l÷s

yra

iki 4

lape

lių

stad

ijos

, ru

nkel

iai d

viej

ų la

peli

ų st

adij

oje,

an

trą

- po

5-1

0 di

enų;

per

1 k

artą

2,

0 l/

ha, k

ai r

unke

liai

yra

4 la

peli

ų st

adij

oje

3

55.

Opt

ica

Tri

o (O

ptic

a Tri

o 60

0 g/

l t.k

.)

A H

Mar

ks,

0197

H/0

0,

2005

-12-

14

Mek

opro

pas-

P +

di

chlo

rpro

pas-

P +

M

CP

A

130+

310+

160

g/l

1,5-

2,5

Žie

min

iai k

vieč

iai,

vasa

rini

ai m

ieži

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo

krūm

ijim

osi i

ki a

ntro

bam

blio

st

adij

os

1

56.

Ore

gon

(Ore

gona

s 36

0 g/

l v.t.)

M

onsa

nto

Cro

p

Gli

fosa

tas

360

g/l

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

29

5

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

Sci

ence

D

enm

ark

A/S

, 02

84H

/06,

20

16-0

2-09

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

29

6

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

3,0

Lau

kai,

skir

ti ž

em÷s

ūk

io a

ugal

ų s÷

jai a

r so

dini

mui

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

1

5,0

Lau

kai,

skir

ti ž

em÷s

ūk

io a

ugal

ų s÷

jai a

r so

dini

mui

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

57.

Our

agan

with

syst

em 4

(U

raga

nas 36

0 g/

l v.t.)

Syn

gent

a L

td.,

0244

H/0

6,

2016

-03-

04

Gli

fosa

tas

360

g/l

5,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

29

7

3,0

Žie

min

iai k

vieč

iai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai g

rūdų

dr÷

gm÷

varp

ose

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

4,0

Žie

min

iai k

vieč

iai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

2 sa

vait

÷s ik

i der

liau

s nu

÷mim

o, k

ai g

rūdų

dr÷

gm÷

varp

ose

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niam

s ži

emin

ių k

vieč

ių p

as÷l

iam

s

3,0

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

2–3

dien

os ik

i bul

vių

sudy

gim

o 1

4,0

Bul

v÷s

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

2–3

dien

os ik

i bul

vių

sudy

gim

o 1

2,0

Gri

kiai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

iki g

riki

ų s÷

jos

1

3,0

Gri

kiai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

iki g

riki

ų s÷

jos

1

3,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

5,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

29

8

1,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai

Vie

nmet

÷s

vien

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 2

lape

lius

iki

krūm

ijim

osi t

arps

nio

paba

igos

1

1,0–

1,5

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai

Dau

giam

et÷s

vi

ensk

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 4–

6 la

peli

us ik

i kol

pr

aded

a au

gti s

tieb

as

1

1,75

C

ukri

niai

ir

paša

rini

ai r

unke

liai

Gau

siai

išpl

itęs

va

rput

is (

>50

vn

t./m

2)

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

apra

stas

is

varp

utis

išsk

leid

žia

4 la

peli

us ik

i ko

l pir

mas

bam

blys

pak

yla

daug

iau

kaip

1 c

m

1

1,0

Vas

arin

iai r

apsa

i V

ienm

et÷s

vi

ensk

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 2

lape

lius

iki

krūm

ijim

osi t

arps

nio

paba

igos

1

1,0–

1,5

Vas

arin

iai r

apsa

i D

augi

amet

÷s

vien

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 4–

6 la

peli

us ik

i kol

pr

aded

a au

gti s

tieb

as

1

1,75

V

asar

inia

i rap

sai

Gau

siai

išpl

itęs

va

rput

is (

>50

vn

t./m

2)

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

apra

stas

is

varp

utis

išsk

leid

žia

4 la

peli

us ik

i ko

l pir

mas

bam

blys

pak

yla

daug

iau

kaip

1 c

m

1

1,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 2

lape

lius

iki

krūm

ijim

osi t

arps

nio

paba

igos

1

1,0–

1,5

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

ensk

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 4–

6 la

peli

us ik

i kol

pr

aded

a au

gti s

tieb

as

1

1,75

L

inai

G

ausi

ai iš

plit

ęs

varp

utis

(>

50

vnt./

m2)

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

apra

stas

is

varp

utis

išsk

leid

žia

4 la

peli

us ik

i ko

l pir

mas

bam

blys

pak

yla

daug

iau

kaip

1 c

m

1

1,0

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s

vien

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 2

lape

lius

iki

krūm

ijim

osi t

arps

nio

paba

igos

1

58.

Pan

tera

40

EC

(p

ante

ra 4

0 g/

l k.

e.)

Cro

mpt

on

(Uni

roya

l C

hem

ical

) R

egis

trat

ions

L

td,

0297

H/0

6,

2011

-05-

11

Kvi

zalo

fop-

P-t

efur

ilas

40

g/l

1,0–

1,5

Bul

v÷s

Dau

giam

et÷s

vi

ensk

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

iktž

ol÷s

iš

skle

idži

a 4–

6 la

peli

us ik

i kol

pr

aded

a au

gti s

tieb

as

1

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os p

rodu

ktu

ar jo

pa

kuot

e (n

epla

uti p

uršk

imo

įren

gini

ų ša

lia

pavi

ršin

io

vand

ens

telk

inių

/ven

gti t

aršo

s pe

r dr

enaž

ą iš

sod

ybų

ar n

uo

keli

ų).

Pro

dukt

ai, k

urių

sud

÷tyj

e yr

a kv

izal

ofop

-P-e

tilo

, pr

opak

viza

fopo

, kvi

zalo

fop-

P-t

efur

ilo,

dik

lofo

p-m

etil

o,

feno

ksap

rop-

P-e

tilo

, fl

uazi

fop-

P-b

util

o,

halo

ksif

op-R

-met

ilo,

pr

opak

viza

fopo

, alo

ksid

imo,

kl

etod

imo,

set

oksi

dim

o ar

tr

alko

ksid

imo,

tam

e pa

čiam

e la

uke

gali

būt

i nau

doja

mi n

e da

ugia

u ka

ip 1

kar

tą p

er

sezo

ną.

29

9

1,75

B

ulv÷

s G

ausi

ai iš

plit

ęs

varp

utis

(>

50

vnt./

m2)

Pas

÷lia

i pur

škia

mi,

kai p

apra

stas

is

varp

utis

išsk

leid

žia

4 la

peli

us ik

i ko

l pir

mas

bam

blys

pak

yla

daug

iau

kaip

1 c

m

1

59.

Pic

ona

(Pik

ona

336

g/l

k.s.)

BA

SF

A/S

, 02

92H

/06,

20

16-0

3-25

Pen

dim

etal

inas

+

piko

lina

fena

s 32

0 +

16

g/l

2,5

Žie

min

iai k

vieč

iai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

vi

enas

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi r

uden

į, ka

i ži

emin

iai k

vieč

iai t

uri 1

–3 la

peli

us

1

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 5

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo

paku

ote

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

va

nden

s te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

ke

lių)

.

60.

Pyr

amin

Tur

bo

(Pir

amin

as

Tur

bo 5

20 g

/l v.

t.)

BA

SF

A/S

, 00

79H

/01,

20

16-0

4-08

Chl

orid

azon

as

520

g/l

4,0-

5,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai,

valg

omie

ji b

urok

÷lia

i

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

prie

š s÷

ją įt

erpi

ant a

rba

po s

÷jos

iki s

udyg

imo.

Sud

ygus

pi

rmą

kart

ą 1,

2-1,

5 l/

ha m

išin

iuos

e su

Bet

anal

sis

tem

os h

erbi

cida

is +

1,

01 l/

ha V

egeo

l, ka

i pik

tžol

÷s y

ra

skil

čial

apių

- 2

tikr

ųjų

lape

lių

stad

ijoj

e, o

run

keli

ai tu

ri g

erai

iš

vyst

ytus

ski

lčia

lapi

us, a

ntrą

kar

tą

- 1,

5-1,

7 l/

ha m

išin

iuos

e su

B

etan

al s

iste

mos

her

bici

dais

+

Veg

eol 1

,0 l/

ha p

o 7-

12 d

ienų

2

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti 2

m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. N

eužt

eršt

i van

dens

aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

u ar

jo

paku

ote

(nep

laut

i pur

škim

o įr

engi

nių

šali

a pa

virš

inio

va

nden

s te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos

per

dren

ažą

iš s

odyb

ų ar

nuo

ke

lių)

. S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti š

io

prod

ukto

daž

niau

kai

p ka

rtą

per

dvej

us m

etus

(1

purš

kim

ui m

aksi

mal

i nor

ma

– 5

l/ha

, pur

škia

nt p

er d

u ka

rtus

ne

virš

yti 5

l/ha

nor

mos

) ta

me

pači

ame

lauk

e.

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

nena

udot

i len

gvos

m

echa

nin÷

s su

d÷ti

es

dirv

ožem

iuos

e (s

m÷l

iuos

e ir

pr

iesm

÷liu

ose)

.

30

0

0,07

5-0,

1 Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i, ru

giai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi –

ba

mbl

÷jim

o ta

rpsn

yje

1

0,07

5 V

asar

inia

i kvi

ečia

i, m

ieži

ai

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi n

uo 3

lape

lio

iki b

ambl

÷jim

o pa

baig

os

1 61

.

Pri

mus

(P

rim

us 5

0 g/

l k.

s.)

Dow

A

groS

cien

ces

D

anm

ark

A/S

, 01

98H

/06,

20

16-0

1-19

Flo

rasu

lam

as

50 g

/l

0,1

Var

pin÷

s žo

l÷s,

taip

pa

t aug

inam

os s

÷kla

i

Vie

nmet

÷s ir

kai

ku

rios

dau

giam

et÷s

dv

iski

lt÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

rasi

d÷ju

s ve

geta

cija

i iki

bam

bl÷j

imo

paba

igos

1

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

nena

udot

i len

gvuo

se

sm÷l

ingu

ose

dirv

ožem

iuos

e,

kuri

uose

org

anin

ių m

edži

agų

kiek

is m

ažes

nis

nei 1

%.

1,0-

1,2

l/ha

Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

(yp

ač

dirv

in÷s

sm

ilgu

ol÷s

, tu

ščio

sios

avi

žos)

pi

ktžo

l÷s

Pur

škia

ma

kai j

avai

yra

kr

ūmij

imos

i – a

ntro

jo b

ambl

io

susi

dary

mo

tarp

snyj

e, o

pik

tžol

÷s

– nu

o 2

lape

lių

iki k

rūm

ijim

osi

paba

igos

1

62.

Pum

a un

iver

sal

069

EW

(P

um

a un

iver

sal 6

9 g/

l a.

v.e.

) B

ayer

Cro

p S

cien

ce

atst

ovyb

÷ B

alti

jos

šali

ms,

01

44H

/05,

20

15-0

5-03

Fen

oksa

prop

-P-e

tila

s 69

g/l

0,8-

1,0

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

(yp

ač

dirv

in÷s

sm

ilgu

ol÷s

, tu

ščio

sios

avi

žos)

pi

ktžo

l÷s

Pur

škia

ma

kai j

avai

yra

kr

ūmij

imos

i – a

ntro

jo b

ambl

io

susi

dary

mo

tarp

snyj

e, o

pik

tžol

÷s

– nu

o 2

lape

lių

iki k

rūm

ijim

osi

paba

igos

1

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

63.

Ran

ger

(Rei

ndže

ris 36

0 g/

l v.t.)

M

onsa

nto

Cro

p S

cien

ce

Den

mar

k A

/S,

0234

H/0

6,

2016

-02-

09

Gli

fosa

tas

360

g/l

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

30

1

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

30

2

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

64.

Reg

io

(Reg

io 4

00 g

/l k.

s.)

BA

SF

A/S

, 01

26H

/03,

20

08-0

5-02

Chl

orid

azon

as +

fe

nmed

ifam

as +

de

smed

ifam

as

300

+ 5

0 +

50

g/l

4,0-

5,0

Cuk

rini

ai ir

pa

šari

niai

run

keli

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

dal

inai

vi

enm

et÷s

mig

l÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

er 2

kar

tus:

pi

rmą

kart

ą 2,

0-2,

5 l/

ha +

1,0

l/ha

au

gali

nio

alie

jaus

, kai

run

keli

ai

turi

ger

ai iš

vyst

ytus

ski

lčia

lapi

us,

o pi

ktžo

l÷s

yra

skil

čial

apių

-2

tikr

ųjų

lape

lių

stad

ijoj

e;

antr

ą ka

rtą

2,0-

2,5

l/ha

+ 1

,0 l/

ha

auga

lini

o al

ieja

us p

uršk

iam

a po

7-

12 d

ienų

, kai

pas

irod

o pi

ktžo

lių

skil

čial

apia

i

2

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

65.

Rod

eo

(Rod

eo 3

60 g

/l v.

t.)

Mon

sant

o C

rop

Sci

ence

D

enm

ark

A/S

, 01

84H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

360

g/l

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

linų

pa

s÷li

uose

30

3

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

30

4

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

3,0

V

arpi

niai

java

i

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

3,0-

Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai r

apsa

i

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

66.

Rou

ndup

Bio

(R

aund

apas

Bio

36

0 g/

l v.t.)

M

onsa

nto

Cro

p S

cien

ce

Den

mar

k A

/S,

0173

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

360

g/l

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

30

5

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

3,0

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

67

.

Rou

ndup

Cla

ssic

(R

aund

apas

K

lasi

k 36

0 g/

l v.

t.)

Mon

sant

o C

rop

Sci

ence

D

enm

ark

A/S

, 00

13H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

360

g/l

3,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

žir

nių

pas÷

liuo

se

30

6

4,0

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

3,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

4,0

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

4,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai r

apsų

s÷k

lų

dr÷g

m÷

yra

maž

esn÷

nei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

2,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

4,0

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

30

7

4,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o.

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

di

enų

1

2,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

4,0

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

2,4

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

2,4

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

3,2

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

2,4

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

68.

Rou

ndup

Gol

d

(Rau

ndap

as

Gol

d 45

0 g/

l v.

t.)

Mon

sant

o C

rop

Sci

ence

D

enm

ark

A/S

, 02

45H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

450

g/l

3,2

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

30

8

2,4

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1

3,2

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

1,6

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, j

avų

pabi

ros,

maž

ai

išpl

itus

ios

daug

iam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

3,2

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

1,6

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

3,2

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

1,6

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

3,2

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

30

9

2,0

Var

pini

ai ja

vai

Dau

giam

et÷s

ir

vien

met

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai g

rūdų

dr

÷gm

÷ va

rpos

e yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1 N

enau

doti

s÷k

lini

uose

javų

pa

s÷li

uose

2,0

Žir

niai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

2,7

Žir

niai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai p

arud

uoja

75

% a

nkšč

ių

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se ž

irni

ų pa

s÷li

uose

2,0

Lin

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

2,7

Lin

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10 d

ienų

iki d

erli

aus

nu÷m

imo,

kai

vid

utin

÷ li

nų s

÷klų

dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei 3

0%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se li

nų

pas÷

liuo

se

2,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1

2,7

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma

10–1

4 di

enų

iki

derl

iaus

nu÷

mim

o, k

ai v

idut

in÷

s÷kl

ų dr

÷gm

÷ yr

a m

ažes

n÷ n

ei

30%

1

Nen

audo

ti s

÷kli

niuo

se r

apsų

pa

s÷li

uose

69.

Rou

ndup

Max

(R

aund

apas

M

ax 5

40 g

/l v.

t.)

Mon

sant

o C

rop

Sci

ence

D

enm

ark

A/S

, 02

89H

/06,

20

16-0

3-04

Gli

fosa

tas

540

g/l

1,3

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

2,

7išp

litu

sios

da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

31

0

2,7

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

1,3

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, j

avų

pabi

ros,

maž

ai

išpl

itus

ios

daug

iam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

2,7

Lau

kai p

o de

rlia

us

nu÷m

imo

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

der

liau

s nu

÷mim

o 1

Žem

ę ga

lim

a pr

ad÷t

i dir

bti p

o 10

die

nų

1,3

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

2,7

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Dau

giam

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s 1

Nen

audo

ti 1

–2 m

etų

sodu

ose

be s

peci

alio

s ka

mie

nų

apsa

ugos

0,15

Ž

iem

inia

i kvi

ečia

i D

visk

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

ai p

iktž

ol÷s

tu

ri 2

–4 la

peli

us, o

java

i yra

nuo

2

lape

lių

iki p

asir

odo

pask

utin

is

lapa

s

1

70.

Seka

tor

OD

(S

ekat

oriu

s O

D

k.s.)

Bay

er C

rop

Sci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0281

H/0

5,

2015

-11-

07

Am

idos

ulfu

rona

s +

na

trio

jo

dosu

lfur

onm

etil

as

100

+ 1

25 g

/l

0,1

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

D

visk

ilt÷

s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

ai p

iktž

ol÷s

tu

ri 2

–4 la

peli

us, o

java

i yra

nuo

2

lape

lių

iki p

asir

odo

pask

utin

is

lapa

s

1

0,5-

0,7

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s P

uršk

iam

a ik

i bul

vių

sudy

gim

o 1

71.

Senc

or 7

0 W

G

(Zen

kora

s 70

%

v.d.

g)

Bay

er C

rop

Sci

ence

at

stov

yb÷

Met

ribu

zina

s

700

g/kg

0,3-

0,5

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma,

kai

bul

v÷s

yra

8-10

cm

au

kšči

o 1

31

1

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0275

H/0

5,

2015

-05-

31

0,5-

0,6

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s

Pur

škia

ma

per

2 ka

rtus

: pir

mą

kart

ą ik

i bul

vių

sudy

gim

o,

naud

ojan

t 0,3

kg/

ha; a

ntrą

kar

tą –

0,

2-0,

3 kg

/ha,

kai

bul

v÷s

yra

8-10

cm

auk

ščio

2

0,6

0,4

Žie

min

iai k

vieč

iai

Vas

arin

iai m

ieži

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s (

ypač

ki

biej

i lip

ikai

) o

taip

pat

da

ugia

met

÷s

šakn

iaat

žali

n÷s

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s a

ktyv

iai

auga

1

72.

Star

ane

180

(Sta

rane

180

g/l

k.e.

) D

ow

Agr

oSci

ence

s D

enm

ark

A/S

, 01

43H

/04,

20

09-0

2-12

Flu

roks

ipir

as

180

g/l

1,5-

2,0

Kul

tūri

n÷s

piev

os ir

ga

nykl

os

Rūg

štyn

÷s,

dilg

÷l÷s

, ki

aulp

ien÷

s,

trik

ert÷

s žv

agin

÷s,

dirv

in÷s

ne

mir

š÷l÷

s,

darž

in÷s

žli

ūg÷s

, gy

sloč

iai,

v÷dr

ynai

Pur

škia

ma,

kai

pik

tžol

÷s a

ktyv

iai

auga

1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

3,0-

5,0

Svo

gūna

i, po

rai,

česn

akai

, aug

inam

i iš

s÷kl

ų ar

ba s

÷jin

ukų

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

po s

÷jos

arb

a au

gala

ms

esan

t 1 la

peli

o st

adij

oje

2

3,0-

5,0

Šak

nin÷

s pe

traž

ol÷s

, m

orko

s

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

tuoj

po

s÷jo

s ar

ba p

o su

dygi

mo,

mor

kom

s ir

šak

nin÷

ms

petr

ažol

÷ms

turi

nt 2

lape

lius

2

3,0-

5,0

Tab

akas

V

ienm

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

P

uršk

iam

a pr

ieš

daig

ų so

dini

mą

1

4,0-

6,0

Apy

niai

V

ienm

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

P

uršk

iam

a ra

myb

÷s p

erio

du

3,0-

5,0

Kop

ūsta

i V

ienm

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

P

uršk

iam

a ik

i dai

gų s

odin

imo

1

73.

Stom

p

(Sto

mpa

s 33

0 g/

l k.e

.)

BA

SF

A/S

, 00

12H

/99,

20

07-1

2-31

Pen

dim

etal

inas

33

0 g/

l

4,0-

6,0

Kuk

urūz

ai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

prie

š su

dygi

mą

arba

po

sudy

gim

o, k

ai k

ukur

ūzai

turi

1-4

la

peli

us

1

Tok

sišk

as v

ande

ns

gyvū

nam

s.

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s.

Deg

us.

31

2

4,0-

5,0

Žie

min

iai k

vieč

iai,

žiem

inia

i rug

iai,

žiem

inia

i mie

žiai

, kv

ietr

ugia

i

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

prie

š su

dygi

mą

arba

po

sudy

gim

o, k

ai ja

vai t

uri 1

-3

lape

lius

. Sto

mpa

s ga

li b

ūti

purš

kiam

as m

išin

iuos

e su

Are

lonu

2,

0+1,

0 l/

ha

1

2,0

Mie

žiai

su

raud

onųj

ų, r

ausv

ųjų

dobi

lų ir

liuc

erno

s įs

÷liu

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

liuc

erna

arb

a do

bila

i tur

i 1-2

lape

lius

. Pur

škia

ma

miš

iniu

ose

su 0

,5 l/

ha M

CP

A a

rba

2,0

l/ha

Baz

agra

no M

arb

a 1,

0 l/

ha

Baz

agra

no

1

2,0

Mie

žiai

su

balt

ųjų,

do

bilų

įs÷l

iu

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma,

kai

dob

ilai

turi

1-2

la

peli

us. P

uršk

iam

a m

išin

iuos

e su

1,

0 l/

ha B

azag

rano

1

2,0

Javų

-žir

nių

miš

inia

i V

ienm

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

žir

niai

yra

3-6

cm

au

kšči

o. P

uršk

iam

a m

išin

iuos

e su

1,

0 l/

ha B

azag

rano

1

2,0

Žir

niai

V

ienm

et÷s

vi

enas

kilt

÷s ir

dv

iski

lt÷s

Pur

škia

ma,

kai

žir

niai

yra

3-6

cm

au

kšči

o. P

uršk

iam

a m

išin

iuos

e su

1,

0 l/

ha B

azag

rano

1

2,0

Rau

doni

eji,

balt

ieji

do

bila

i ir

liuc

erna

s÷

klai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

anks

ti p

avas

arį,

kai

pikt

žol÷

s tu

ri 1

-2

lape

lius

.Pur

škia

ma

miš

iniu

ose

su

1,0

l/ha

Baz

agra

no

1

4,0-

6,0

Bul

v÷s

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

iki s

udyg

imo,

po

pask

utin

io k

aupi

mo-

ak÷j

imo

2

2,0-

3,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s P

uršk

iam

a pr

ieš

raps

ų su

dygi

mą

1

74.

Sultan

50

SC

(Sul

tana

s 50

0 g/

l k.s.)

A

gan

Che

mic

al

Man

ufac

ture

rs

Ltd

., 02

49H

/03,

20

07-0

5-02

Met

azac

hlor

as

500

g/l

1,5-

2,5

Ž

iem

inia

i ir

vasa

rini

ai r

apsa

i

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s ir

kai

ku

rios

vie

nask

ilt÷

s P

uršk

iam

a ra

psam

s su

dygu

s 1

Pur

škia

nt b

ūtin

a la

ikyt

is 5

m

etrų

aps

augi

n÷s

zono

s, je

i n÷

ra n

usta

tyti

kit

okie

ap

saug

inia

i ats

tum

ai p

agal

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s.

31

3

3,0

Pūd

ymai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

6,0

Pūd

ymai

D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

3,0

Raž

ieno

s

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s, m

ažai

iš

plit

usio

s da

ugia

met

÷s

vien

aski

lt÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s

1

75.

Tai

fun

(Tai

fūna

s 36

0 g/

l v.t.)

F

einc

hem

ie

Sch

web

da

Gm

bH,

0261

H/0

6,

2016

-02-

09

Gli

fosa

tas

36

0 g/

l

6,0

Raž

ieno

s D

augi

amet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s 1

76.

Ter

idox

500

EC

(T

erid

oksa

s 50

0 g/

l k.s.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 02

31H

/02,

20

07-0

3-05

Dim

etac

hlor

as

500

g/l

2,0-

2,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s, k

ai

kuri

os v

iena

skil

t÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi p

o s÷

jos

iki

sudy

gim

o 1

77.

Titus

25

DF

(Titus

25

%

v.t.g.

) D

u P

ont S

uom

ija

Ltd

., 00

32H

/05,

20

15-1

1-07

Rim

sulf

uron

as

250

g/kg

50 g

/ha+

pa

virš

iaus

ak

tyvi

oji

med

žiag

a

Bul

v÷s

Dvi

skil

t÷s

ir

varp

učia

i

Pur

škia

nt p

er 2

kar

tus

naud

ojam

a 25

g/h

a+ p

avir

šiau

s ak

tyvi

oji

med

žiag

a; n

aiki

na d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pir

mą

kart

ą pu

rški

ama,

ka

i pik

tžol

÷s y

ra n

uo s

kilč

iala

pių

iki 2

lape

lių

tarp

snio

, ant

rą –

po

7–10

die

nų (

neat

sižv

elgi

ama

į bul

vių

augi

mo

tarp

snį)

. P

uršk

iant

per

1 k

artą

nau

doja

ma

50 g

/ha+

pav

irši

aus

akty

vioj

i m

edži

aga;

nai

kina

dvi

skil

tes

pikt

žole

s ir

var

puči

us. P

uršk

iam

a ka

i var

puči

ai tu

ri 3

-4 la

peli

us.

2

Sie

kian

t aps

augo

ti p

ožem

inį

vand

enį,

nena

udot

i šio

ar

bet

kuri

o ki

to p

rodu

kto,

kur

io

sud÷

tyje

yra

vei

klio

sios

m

edži

agos

rim

sulf

uron

o,

dažn

iau

kaip

kar

tą p

er d

veju

s m

etus

(1

purš

kim

as

mak

sim

alia

50

g/ha

nor

ma

arba

per

du

kart

us p

o 25

g/h

a)

tam

e pa

čiam

e la

uke.

S

ieki

ant a

psau

goti

pož

emin

į va

nden

į, ne

naud

oti l

engv

os

mec

hani

n÷s

sud÷

ties

31

4

50 g

/ha+

pa

virš

iaus

ak

tyvi

oji

med

žiag

a

Kuk

urūz

ai

Dvi

skil

t÷s

ir

varp

učia

i

Pur

škia

nt p

er 2

kar

tus

naud

ojam

a po

25

g/ha

+ p

avir

šiau

s ak

tyvi

oji

med

žiag

a; n

aiki

na d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pir

mą

kart

ą pu

rški

ama

kai k

ukur

ūzai

turi

3–4

lape

lius

, o

dvis

kilt

÷s p

iktž

ol÷s

yra

nuo

sk

ilči

alap

ių ik

i 3–4

lape

lių

tarp

snio

, var

puči

ai 1

0–15

cm

au

kšči

o, a

ntrą

kar

tą –

pas

irod

žius

na

ujai

pik

tžol

ių b

anga

i. P

uršk

iant

per

vie

ną k

artą

na

udoj

ama

50 g

/ha+

pav

irši

aus

akty

vioj

i med

žiag

a; n

aiki

na

dvis

kilt

es p

iktž

oles

ir v

arpu

čius

. P

uršk

iam

a ka

i kuk

urūz

ai tu

ri 3

–4

lape

lius

, o d

visk

ilt÷

s pi

ktžo

l÷s

yra

nuo

skil

čial

apių

iki 3

–4 la

peli

ų ta

rpsn

io, v

arpu

čiai

10-

15 c

m

aukš

čio.

2

dirv

ožem

iuos

e.

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os p

rodu

ktu

ar jo

pa

kuot

e (N

epla

uti p

uršk

imo

įren

gini

ų ša

lia

pavi

ršin

io

vand

ens

telk

inių

/ven

gti t

aršo

s pe

r dr

enaž

ą iš

sod

ybų

ar n

uo

keli

ų).

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 2

met

rus

iki

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

ių.

Sie

kian

t aps

augo

ti

neti

ksli

nius

aug

alus

, būt

ina

išla

ikyt

i aps

augo

s zo

ną 5

m

etru

s ik

i ne

žem

÷s ū

kio

pask

irti

es ž

em÷s

.

0,6

Žie

min

iai k

vieč

iai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s (

ypač

ki

biej

i lip

ikai

)

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

78.

Tom

igan

180

(T

omig

anas

180

g/

l k.e

.)

Aga

n C

hem

ical

M

anuf

actu

rers

L

td.,

0238

H/0

2,

2007

-04-

23

Flu

roks

ipir

as

180

g/l

0,4

Vas

arin

iai m

ieži

ai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

79.

Tom

igan

200

EC

(T

omig

anas

20

0 g/

l k.e

.)

Aga

n C

hem

ical

M

anuf

actu

rers

L

td.,

0243

H/0

2,

2007

-05-

14

Flu

roks

ipir

as

180

g/l

0,6-

1,0

Vas

arin

iai k

vieč

iai,

mie

žiai

Vie

nmet

÷s

dvis

kilt

÷s (

ypač

ki

biej

i lip

ukai

)

Pas

÷lia

i pur

škia

mi k

rūm

ijim

osi

stad

ijoj

e 1

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į

vand

ens

telk

iniu

s

80.

Tre

flan

sup

er

480

(Tre

flan

as

supe

r 48

0 g/

l

Tri

flur

alin

as

480

g/l

2,0-

2,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

iki s

÷jos

, tuo

j pat

įt

erpi

ant

1

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti b

ūtin

a la

ikyt

is 1

5 m

etrų

aps

augi

n÷s

zono

s nu

o pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

,

31

5

k.e.

) D

ow

Agr

oSci

ence

s D

anm

ark

A/S

, 01

50H

/05,

20

15-0

5-03

jeig

u n÷

ra n

usta

tyti

kit

okie

ap

saug

inia

i ats

tum

ai

Pav

irši

nio

vand

ens

telk

inių

pa

kran

čių

apsa

ugos

juos

tų ir

zo

nų n

usta

tym

o ta

isyk

les.

81.

Tri

flur

ex 2

4 EC

(T

riflur

eksa

s 24

0 g/

l k.e

.)

Aga

n C

hem

ical

M

anuf

actu

rers

L

td.,

0248

H/0

3,

2008

-02-

11

Tri

flur

alin

as

240

g/l

4,0-

5,0

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

iki s

÷jos

, tuo

j pat

įt

erpi

ant

1

Pur

škia

nt b

ūtin

a la

ikyt

is 3

0

met

rų a

psau

gin÷

s zo

nos,

jei

n÷

ra n

usta

tyti

kit

okie

ap

saug

inia

i ats

tum

ai p

agal

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s.

82.

Tri

flur

ex 4

8 EC

(T

riflur

ex 4

80

g/l k

.e.)

A

gan

Che

mic

al

Man

ufac

ture

rs.,

0274

H/0

5,

2015

-05-

03

Tri

flur

alin

as

480

g/l

2,0-

2,5

Žie

min

iai i

r va

sari

niai

rap

sai

Vie

nmet

÷s

vien

aski

lt÷s

ir

dvis

kilt

÷s

Pur

škia

ma

prie

š ra

psų

s÷ją

ir tu

oj

pat į

terp

iam

a 1

Van

dens

org

aniz

mam

s ap

saug

oti p

uršk

iant

Tri

flur

ex

48 E

C b

ūtin

a la

ikyt

is 1

5 m

etrų

aps

augi

n÷s

zono

s nu

o pa

virš

inių

van

dens

telk

inių

, je

igu

n÷ra

nus

taty

ti k

itok

ie

apsa

ugin

iai a

tstu

mai

P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių

pakr

anči

ų ap

saug

os ju

ostų

ir

zonų

nus

taty

mo

tais

ykle

s.

Eti

ket÷

je tu

ri b

ūti į

raša

s:

„Sud

÷tyj

e yr

a tr

iflu

rali

no.

Gal

i suk

elti

ale

rgij

ą“.

BIO

LO

GIN

IAI PR

EPA

RA

TA

I

Aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

o pa

vadi

nim

as, f

orm

a,

regi

stra

cijo

s sa

vini

nka

s,

regi

stra

cijo

s nu

mer

is

regi

stra

cijo

s ga

liojim

o la

ikas

Vei

klio

sios

m

edži

agos

pa

vadi

nim

as

Apd

oroj

ami

auga

lai

Lig

os

Apd

oroj

imo

laik

as

1.

M

ycos

top

(Myk

osto

pas)

S

trep

tom

yces

gr

iseo

viri

dis

Pom

idor

ų, a

gurk

ų, a

nkšt

inių

pip

irų

daig

ai, a

ugin

ami

dirb

tini

ame

subs

trat

e ši

ltna

miu

ose

Pil

kasi

s pu

viny

s,

šakn

ų pu

vini

ai

Pur

škia

mas

sub

stra

to p

avir

šius

dai

gam

s su

dygu

s 0,

01%

ti

rpal

u. 1

m2

suna

udoj

ama

0,1-

0,2

l tir

palo

31

6

Pom

idor

ų, a

gurk

ų, a

nkšt

inių

pip

irų

daig

ai, a

ugin

ami

dirv

ožem

yje

šilt

nam

iuos

e P

ilka

sis

puvi

nys,

ša

knų

puvi

niai

Dai

gai p

uršk

iam

i po

paso

dini

mo

0,01

% ti

rpal

u 1m

2 su

naud

ojam

a 0,

25-0

,5 l

tirp

alo.

Pur

škia

ma

kas

3-6

sava

it÷s

Pom

idor

ų, a

gurk

ų, a

nkšt

inių

pip

irų

daig

ai, a

ugin

ami

dirb

tini

ame

subs

trat

e P

ilka

sis

puvi

nys,

ša

knų

puvi

niai

Sub

stra

to p

avir

šius

pur

škia

mas

0,0

5% ti

rpal

u po

dai

gų

paso

dini

mo,

nau

doja

nt 2

0-50

ml t

irpa

lo 1

dai

gui.

Pur

škia

ma

kas

3-6

sava

it÷s

Pom

idor

ų, a

gurk

ų, a

nkšt

inių

pip

irų

daig

ai, a

ugin

ami

dirb

tini

ame

subs

trat

e P

ilka

sis

puvi

nys,

ša

knų

puvi

niai

L

ašel

iniu

met

odu

lais

tom

a na

udoj

ant 2

-5 g

100

m2

Dek

orat

yvin

ių a

ugal

ų (g

erbe

rų, c

ikla

men

ų gv

azdi

kų,

roži

ų) d

aiga

i, au

gina

mi d

irbt

inia

me

subs

trat

e

Pil

kasi

s pu

viny

s,

šakn

ų pu

vini

ai

Pur

škia

mas

sub

stra

to p

avir

šius

dai

gam

s su

dygu

s 0,

01%

ti

rpal

u. 1

m2

suna

udoj

ama

0,1-

0,2

l tir

palo

Dek

orat

yvin

ių a

ugal

ų (g

erbe

rų, c

ikla

men

ų, g

vazd

ikų,

ro

žių)

dai

gai a

ugin

ami d

irvo

žem

yje

Pil

kasi

s pu

viny

s,

šakn

ų pu

vini

ai

Dai

gai p

uršk

iam

i po

paso

dini

mo

0,01

% ti

rpal

u 1m

2 su

naud

ojam

a 0,

25-0

,5 l

tirp

alo.

Pur

škia

ma

kas

3-6

sava

it÷s

Dek

orat

yvin

ių a

ugal

ų (g

erbe

rų, c

ikla

men

ų, g

vazd

ikų,

ro

žių)

dai

gai,

augi

nam

i dir

btin

iam

e su

bstr

ate

Pil

kasi

s pu

viny

s,

šakn

ų pu

vini

ai

Sub

stra

to p

avir

šius

pur

škia

mas

0,0

5% ti

rpal

u po

dai

gų

paso

dini

mo,

nau

doja

nt 2

0-40

ml t

irpa

lo 1

dai

gui.

Pur

škia

ma

kas

3-6

sava

it÷s

.

Dek

orat

yvin

ių a

ugal

ų (g

erbe

rų, c

ikla

men

ų, g

vazd

ikų,

ro

žių)

dai

gai a

ugin

ami d

irbt

inia

me

subs

trat

e P

ilka

sis

puvi

nys,

ša

knų

puvi

niai

L

ašel

iniu

met

odu

lais

tom

a na

udoj

ant 2

-5 g

100

m2

Ver

dera

Oy,

01

57B

P/9

9,

2007

-05-

02

Pom

idor

ai, a

gurk

ai, a

nkšt

inia

i pip

irai

, dek

orat

yvin

iai

auga

lai (

gerb

eros

, cik

lam

enai

, gva

zdik

ai, r

ož÷s

),

augi

nam

i puo

deli

uose

Aug

inat

puo

deli

uose

po

paso

dini

mo

lais

tom

a 0,

01%

ti

rpal

u, p

uode

liui

sun

audo

jant

25-

50 m

l tir

palo

. Lai

stom

a ka

s 3-

6 sa

vait

÷s

31

7

6 pri

edas

Indiv

idual

aus nau

doj

imo

auga

lų a

psa

ugo

s pro

duktų

sąr

ašas

Inse

ktici

dai

(au

galų

apsa

ugo

s pro

duk

tai k

enk÷j

ams nai

kin

ti)

Nau

dojim

o re

glam

enta

i A

ugal

ų ap

saug

os

prod

ukt

o pa

vadi

nim

as,

form

a,

regi

stra

cijo

s sa

vini

nka

s,

regi

stra

cijo

s nu

mer

is,

regi

stra

cijo

s ga

liojim

o la

ikas

Vei

klio

sios

m

edži

agos

pa

vadi

nim

as,

kiek

is

Apd

oroj

ami

auga

lai

Aug

alų

apsa

ugos

pr

odukt

o pa

skir

tis

prep

arat

o ki

ekis

m

l,g/1

0 l v

ande

ns

Kar

enci

jos

laik

otar

pis

Did

žiau

sias

ap

doro

jim

ų sk

aiči

us

Pas

tabo

s

Obe

lys,

kri

auš÷

s P

uršk

iam

a pr

ieš

vais

÷dži

us,

laps

ukiu

s, b

laku

tes,

am

arus

4

30

2

Bul

v÷s

Pur

škia

ma

prie

š ko

lora

do

vaba

lus

4 20

2

1.

Dec

is 2

,5 E

C

(Dec

is 2

5 g/

l k.

e.)

Bay

er C

rop

Sci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0026

I/00

, 20

07-1

0-31

Del

tam

etri

nas

25 g

/l

V÷l

yvie

ji k

opūs

tai

Pur

škia

ma

prie

š ka

ndis

, ba

ltuk

us, a

mar

us, s

prag

es,

pel÷

dgal

vius

4

20

2

Lab

ai to

ksiš

kas

žuvi

ms

ir

kiti

ems

vand

ens

gyvū

nam

s.

Sau

goti

nuo

pat

ekim

o į v

ande

ns

telk

iniu

s.

Pak

uot

÷: 1

0 m

l, 4

ml.

Bul

v÷s

Pur

škia

ma

prie

š ko

lora

do

vaba

lus,

am

arus

ken

k÷jų

pl

itim

o pr

adži

oje

4-8g

/ 10

arų

(0,0

08-

0,02

% ti

rpal

u)

21

1

Svo

gūna

i, iš

skyr

us

laiš

kam

s

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

, sv

ogūn

inę

mus

ę, tr

ipsu

s ke

nk÷j

ų pl

itim

o pr

adži

oje

20-4

0 g/

10 a

rų (

0,04

-0,0

8 %

tirp

alu)

21

1

Kop

ūsta

i, iš

skyr

us

anks

tyvu

osiu

s

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

, tr

ipsu

s, b

altu

kus,

pe

l÷dg

alvi

us k

enk÷

jų

plit

imo

prad

žioj

e

16-2

0 g/

10 a

rų (

0,03

-0,0

4 %

tirp

alu)

21

1

2.

Act

ara

25 W

G

(Akt

ara

25%

v.

d.g.

) S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0183

I/00

, 20

07-0

5-02

Tia

met

oksa

mas

25

0 g/

kg

Obe

lys,

kri

auš÷

s P

uršk

iam

a pr

ieš

amar

us

kenk

÷jų

plit

imo

prad

žioj

e 8

g/10

arų

(0,

008%

ti

rpal

u)

21

1

Pak

uot

÷: 2

0 g,

4 g

, 2 g

.

31

8

Obe

lys,

kri

auš÷

s

Pur

škia

ma

prie

š ži

edgr

auži

us, o

buol

iniu

s va

is÷d

žius

, lap

suki

us

kenk

÷jų

plit

imo

prad

žioj

e

20 g

/10

arų

(0,0

2%

tirp

alu)

21

1

Obe

lys,

kri

auš÷

s

Pur

škia

ma

prie

š va

is÷d

žius

, ka

ndis

, lap

suki

us,

pjūk

leli

us, b

laku

tes,

ži

edgr

auži

us, l

apgr

auži

us,

amar

us

4ml /

10

l van

dens

20

2

Vyš

nios

, sly

vos

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

, va

is÷d

žius

, lap

suki

us,

pjūk

leli

us

4ml /

10

l van

dens

20

2

Juod

ieji

ir r

audo

niej

i se

rben

tai,

agra

stai

Pur

škia

ma

prie

š la

psuk

ius,

ka

ndis

, ugn

iuku

s,

spri

ndži

us, p

jūkl

eliu

s,

gum

bauo

džiu

s, a

mar

us

4ml /

10

l van

dens

20

2

Avi

et÷s

, bra

šk÷s

P

uršk

iam

a pr

ieš

avie

tinu

kus,

žie

dgra

užiu

s,

amar

us, g

umba

uodž

ius

4ml /

10

l van

dens

20

2

Kop

ūsta

i P

uršk

iam

a pr

ieš

spra

ges,

ba

ltuk

us, p

el÷d

galv

ius,

ka

ndis

, am

arus

4m

l / 1

0 l v

ande

ns

20

2

Bul

v÷s

Pur

škia

ma

prie

š ko

lora

do

vaba

lus

4ml /

10

l van

dens

20

2

Žir

niai

P

uršk

iam

a pr

ieš

žirn

iniu

s am

arus

, gum

beli

nius

st

raub

liuk

us

4ml /

10

l van

dens

20

2

Pup

os

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

4m

l / 1

0 l v

ande

ns

20

2

3.

Fas

tac

50 E

C

(Fas

taka

s 50

g/l

k.e.

) B

AS

F A

/S,

0279

I/05

, 20

09-0

2-28

Alf

a-ci

perm

etri

nas

50 g

/l

Mor

kos

Pur

škia

ma

prie

š m

orki

nes

mus

es, m

orki

nes

blak

utes

, am

arus

4m

l / 1

0 l v

ande

ns

20

2

Sie

kian

t aps

augo

ti v

ande

ns

orga

nizm

us, b

ūtin

a iš

laik

yti

apsa

ugos

zon

ą 20

met

rų ik

i pa

virš

inio

van

dens

telk

inių

. S

ieki

ant a

psau

goti

bit

es ir

kit

us

apdu

lkin

anči

us v

abzd

žius

, ne

naud

oti a

ugal

ų ap

saug

os

prod

ukto

aug

alų

žyd÷

jim

o m

etu.

Bul

v÷s

Pur

škia

ma

prie

š ko

lora

do

vaba

lus

2 20

1

Obe

lys

Pur

škia

ma

prie

š ob

uoli

nius

va

is÷d

žius

, lap

suki

us, e

rkes

4

20

1 4.

Kar

ate

Zeo

n 5

CS*

(K

arat

e Zeo

n 50

g/l

m.s.)

S

ynge

nta

Ltd

., 02

36I/

02,

2007

-04-

23

Lam

bda

ciha

lotr

inas

50

g/l

Vyš

nios

, avi

et÷s

, br

ašk÷

s, s

erbe

ntai

, P

uršk

iam

a pr

ieš

vora

tink

line

s er

kes,

am

arus

, 2

1

Pre

para

tas

klas

ifik

uoja

mas

: K

enks

min

gas.

P

avoj

inga

s ap

link

ai.

Riz

ikos

fra

z÷s:

K

enks

min

ga p

rari

jus.

T

oksi

ška

vand

ens

31

9

agra

stai

dau

gini

mui

la

psuk

ius,

pjū

klel

ius

orga

nizm

ams,

gal

i suk

elti

il

gala

ikiu

s n

epal

anki

us v

ande

ns

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷

rim

ų ir

gyv

ulių

paš

aro.

N

audo

jant

nev

algy

ti, n

eger

ti ir

ne

rūky

ti.

Pra

riju

s ne

dels

iant

kre

ipti

s į

gydy

toją

it p

arod

yti e

tike

tę.

D÷v

÷ti t

inka

mus

aps

augi

nius

dr

abuž

ius,

mūv

÷ti t

inka

mas

pi

ršti

nes.

P

akuot

÷: 5

0 m

l, 20

ml,

10 m

l, 4

ml,

2 m

l.

Pom

idor

ai

šilt

nam

iuos

e

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

, tr

ipsu

s, b

alta

spar

nius

, vo

rati

nkli

nes

erke

s P

uršk

iam

a 0,

5% ti

rpal

u

3

Agu

rkai

pap

rika

, de

kora

tyvi

niai

au

gala

i šil

tnam

iuos

e

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

, tr

ipsu

s, b

alta

spar

nius

, vo

rati

nkli

nes

erke

s P

uršk

iam

a 0,

5% ti

rpal

u

3 5.

Nee

mA

zal T

/S*

(Nim

azal

is T

/S

10 g

/l k.

e.)

Tri

foli

o M

G

mbH

, 02

40I/

02,

2007

-03-

25

Aza

dira

chti

nas

A

10 g

/l

Kop

ūsta

i P

uršk

iam

a pr

ieš

balt

ukus

, pe

l÷dg

alvi

us

Pur

škia

ma

0,5%

tirp

alu

3

Pre

para

tas kl

asifik

uoja

mas

:

Rizik

os fr

az÷s

:

Saug

os fr

az÷s

: S

augo

ti n

uo v

aikų

. V

engt

i pat

ekim

o an

t odo

s ir

į ak

is.

Pak

uot

÷: 1

00 m

l, 30

ml,

10 m

l, 5

ml.

Obe

lys,

kri

auš÷

s,

slyv

os, v

yšni

os,

uoga

krūm

iai,

vynu

og÷s

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

, sk

ydam

ariu

s, b

laku

tes

Pur

škia

ma

2-6%

tirp

alu

(2

00-6

00 g

mui

lo

išti

rpin

ti 1

0 l v

ande

ns)

iki

žyd÷

jim

o ir

po

žyd÷

jim

o ka

s 8-

10 d

ienų

.

5 3

Obe

lys,

kri

auš÷

s,

slyv

os, v

yšni

os,

uoga

krūm

iai,

vynu

og÷s

Pur

škia

ma

prie

š er

kes

P

uršk

iam

a 4%

tirp

alu

(4

00 g

mui

lo iš

tirp

inti

10

l van

dens

)

5 3

Agu

rkai

, pom

idor

ai

augi

nam

i ši

ltna

miu

ose

Pur

škia

ma

prie

š am

arus

P

uršk

iam

a 2-

4% ti

rpal

u (2

00 -

400g

mui

lo

išti

rpin

ti 1

0 l v

ande

ns)

5

3

6.

Sky

stas

kal

io

muila

s „Ž

alia

sis“

* A

B „

Nau

joji

R

ingu

va“,

02

64I/

04,

2009

-04-

27

Kal

io m

uila

s (r

iebi

ųjų

rūgš

čių

20%

)

Agu

rkai

, pom

idor

ai

augi

nam

i ši

ltna

miu

ose

Pur

škia

ma

prie

š er

kes

Pur

škia

ma

4% ti

rpal

u (

40

0g m

uilo

išti

rpin

ti 1

0 l

vand

ens)

2

3

Pre

para

tas

klas

ifik

uoja

mas

: D

irgi

nant

is.

Pav

ojin

gas

apli

nkai

R

izik

os fra

z÷s:

D

irgi

na a

kis

Tok

sišk

a va

nden

s or

gani

zmam

s, g

ali s

ukel

ti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

V

engt

i pat

ekim

o an

t odo

s ir

į ak

is

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

.

32

0

Nau

doti

s sp

ecia

liom

is

inst

rukc

ijom

is (

saug

os

duom

enų

lapa

is)

Šio

s m

edži

agos

atl

ieko

s ir

jos

paku

ot÷

turi

būt

i šal

inam

os k

aip

pavo

jing

os a

tlie

kos.

P

akuot

÷: 1

kg.

Fungi

cidai

(au

galų

apsa

ugo

s pro

duk

tai a

uga

lų li

gom

s nai

kin

ti)

Nau

dojim

o re

glam

enta

i Pas

tabo

s A

ugal

ų ap

saug

os

prod

ukt

o pa

vadi

nim

as, f

orm

a,

regi

stra

cijo

s sa

vini

nka

s,

regi

stra

cijo

s nu

mer

is,

regi

stra

cijo

s ga

liojim

o la

ikas

Vei

klio

sios

m

edži

agos

pa

vadi

nim

as,

kiek

is

Apd

oroj

ami

auga

lai

Aug

alų

apsa

ugos

pr

odukt

o pa

skir

tis

prep

arat

o ki

ekis

m

l,g/1

0 l v

ande

ns

Kar

enci

jos

laik

otar

pis

Did

žiau

sias

ap

doro

jim

ų sk

aiči

us

1.

Acr

obat

Plu

s (A

krob

atas

Plu

s 69

% v

.t.g

.),

BA

SF

A/S

, 01

60F

/99,

20

07-0

6-01

Dim

etom

orfa

s+

man

koce

bas

90+

600

g/k

g B

ulv÷

s P

uršk

iam

a pr

ieš

mar

ą,

saus

ligę

50

g a

pdor

ojan

t 25

0 m

2

4

Obe

lys

Pur

škia

ma

prie

š ra

uple

s.

Ank

styv

asis

sod

ų pu

rški

mas

iki v

eget

acij

os

prad

žios

pri

eš p

umpu

rų

brin

kim

ą.

50 g

pre

para

to 1

0 l

vand

ens

(0,5

%

tirp

alu)

7

1

2.

Cha

mpi

on 5

0 W

P*

(Čem

pion

as

50%

š.m

.),

Nuf

arm

UK

L

imit

ed,

0262

F/0

4,

2009

-02-

12

Var

io h

idro

ksid

as

77%

(50

0 g/

kg

vari

o)

Bul

v÷s

Pur

škia

ma

prie

š bu

lvių

m

arą,

sau

slig

ę

63 g

pre

para

to 1

0 l

vand

ens

(1 a

rui

bulv

ių n

upur

kšti

re

ikia

25

g pr

epar

ato,

4 l

tirp

alo)

7 4

Pro

dukt

as k

lasi

fiku

ojam

as: K

enks

min

gas.

P

avoj

inga

s ap

link

ai.

Riz

ikos

fra

z÷s:

K

enks

min

ga p

rari

jus.

D

irgi

na a

kis.

L

abai

toks

iška

van

dens

org

aniz

mam

s, g

ali

suke

lti i

lgal

aiki

us n

epal

anki

us v

ande

ns

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o, g

÷rim

ų ir

gyv

ulių

pa

šaro

.

32

1

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, neg

erti

, ner

ūkyt

i. V

engt

i pat

ekim

o an

t odo

s ir

į ak

is.

Pat

ekus

į ak

is, n

edel

sian

t ger

ai p

rapl

auti

va

nden

iu ir

kre

ipti

s į g

ydyt

oją.

Š

ios

med

žiag

os a

tlie

kos

ir jo

s pa

kuot

÷ tu

ri

būti

šal

inam

os k

aip

pavo

jing

os a

tlie

kos.

V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką. N

audo

tis

spec

iali

omis

inst

rukc

ijom

is (

saug

os d

uom

enų

lapa

is).

Pak

uot÷

: 50

g, 2

5 g.

3.

Cho

rus 75

WG

* (C

horu

s 75

%

v.t.g.

) S

ynge

nta

Cro

p P

rote

ctio

n A

G,

0120

F/0

3,

2008

-03-

25

Cip

rodi

nila

s 75

0 g/

kg

Obe

lys,

kri

auš÷

s P

uršk

iam

a pr

ieš

raup

les,

m

onil

iozę

2

20

3

Pre

para

tas kl

asifik

uoja

mas

:

Dir

gina

ntis

. P

avoj

inga

s ap

link

ai.

Rizik

os fr

az÷s

:

Gal

i suk

elti

ale

rgij

ą su

sili

etus

su

oda.

L

abai

toks

iška

van

dens

org

aniz

mam

s, g

ali

suke

lti i

lgal

aiki

us n

epal

anki

us v

ande

ns

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Saug

os fr

az÷s

:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Ven

gti p

atek

imo

ant o

dos.

D

÷v÷t

i tin

kam

us a

psau

gini

us d

rabu

žius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Šio

s m

edži

agos

atl

ieko

s ir

jos

paku

ot÷

turi

bū

ti š

alin

amos

kai

p pa

voji

ngos

atl

ieko

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. Nau

doti

s sp

ecia

liom

is in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

duo

men

ų la

pais

).

Pak

uot

÷: 5

0 g,

2 g

.

Obe

lys

Pur

škia

ma

prie

š ra

uple

s,

filo

stik

tozę

, pap

rast

ąjį

obel

ų v÷

žį, r

ūdis

, rud

ąjį

puvi

nį

5–10

20

6

Kri

auš÷

s P

uršk

iam

a pr

ieš

raup

les,

rū

dis,

deg

ligę

5–

10

20

6

4.

Eff

ecto

r 70

WG

(E

fekt

oriu

s 70

%

v.t.g.

) B

AS

F A

/S,

0147

F/0

4,

2014

-12-

28

Dit

iano

nas

700

g/kg

Vyš

nios

Pur

škia

ma

prie

š ko

kom

ikoz

ę, r

aupl

es,

mon

ilio

zę, v

aisi

ų pu

vinį

, šr

atli

gę

5–10

20

4

Fungi

cida

s kl

asif

ikuoj

amas

: K

enks

min

gas.

P

avoj

inga

s ap

link

ai

Riz

ikos

fra

z÷s:

K

enks

min

ga p

rari

jus.

G

ali s

mar

kiai

paž

eist

i aki

s.

Lab

ai to

ksiš

kas

vand

ens

orga

nizm

ams,

gal

i su

kelt

i ilg

alai

kius

nep

alan

kius

van

dens

ek

osis

tem

ų pa

kiti

mus

. Sau

gos

fraz

÷s:

32

2

Sly

vos

Pur

škia

ma

prie

š šr

atli

gę,

rūdi

s, m

onil

iozę

5–

10

20

4

Juod

ieji

ir

raud

onie

ji

serb

enta

i, ag

rast

ai

Pur

škia

ma

prie

š šv

iesm

argę

, deg

uliu

s,

rūdi

s, m

iltl

igę

5–10

20

4

Avi

et÷s

P

uršk

iam

a pr

ieš

degu

lius

, ži

ev÷p

laiš

ą, š

vies

mar

gę,

rūdi

s, p

ilką

jį p

uvin

į 5–

10

20

4

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷r

imų

ir g

yvul

ių

paša

ro.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, neg

erti

ir n

erūk

yti.

Pat

ekus

į ak

is ,

nede

lsia

nt g

erai

pra

plau

ti

vand

eniu

ir k

reip

tis

į gyd

ytoj

ą.

D÷v

÷ti t

inka

mus

aps

augi

nius

dra

buži

us ir

na

udot

i aki

ų (v

eido

) ap

saug

os p

riem

ones

. P

rari

jus

nede

lsia

nt k

reip

tis

į gyd

ytoj

ą ir

pa

rody

ti š

ią p

akuo

tę a

rba

etik

etę.

A

tlie

kos

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti s

augi

ai

paša

lint

os.

Nau

doti

tink

amą

paku

otę

apli

nkos

tarš

ai

išve

ngti

. P

akuot

÷: 1

0 g.

5.

Glo

ria

450

SC

(Glo

rija

450

g/l

k.s.)

Bay

er

Cro

pSci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0290

F/0

6,

2016

-03-

25

Fen

amid

onas

+

prop

amok

arbo

hi

droc

hlor

idas

75

+ 3

75 g

/l

Bul

v÷s

Pur

škia

mos

veg

etac

ijos

m

etu,

kai

sus

idar

o pa

lank

ios

sąly

gos

mar

ui,

saus

lige

i pli

sti,

bet n

e v÷

liau

kai

p pa

siro

džiu

s pi

rmie

siem

s li

gų

požy

mia

ms

20 m

l/a

7 3

Fungi

cida

s kl

asif

ikuoj

amas

: D

irgi

nant

is.

Apl

inka

i pav

ojin

gas.

R

izik

os f

raz÷

s:

Dir

gina

aki

s.

Lab

ai to

ksiš

kas

vand

ens

orga

nizm

ams,

gal

i su

kelt

i ilg

alai

kius

nep

alan

kius

van

dens

ek

osis

tem

ų pa

kiti

mus

. Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Ven

gti p

atek

imo

ant o

dos.Lai

kyti a

toki

au

nuo

mai

sto,

g÷r

imų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti, n

eger

ti ir

ner

ūky

ti.

D÷v

÷ti t

inka

mus ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius ir

m

ūv÷t

i tin

kam

as p

iršt

ines

. A

tlie

kos ir

pak

uot÷

tur

i būt

i sau

giai

pa

šalin

tos.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. Nau

dotis

spec

ialio

mis

inst

rukc

ijom

is (sa

ugos

du

omen

ų la

pais

).

Spe

cial

iosi

os s

augo

s fr

az÷s

: Si

ekia

nt a

psau

goti p

ožem

inį v

ande

nį,

nena

udot

i pro

dukt

o, k

urio

sud

÷tyj

e yr

a ve

iklio

sios

med

žiag

os fen

amid

ono,

daž

niau

ka

ip 3

kar

tus pe

r se

zoną

tam

e pa

čiam

e la

uke

pur

kšti tik

kas

2 m

etus.

32

3

Neu

žter

šti v

ande

ns a

ugal

ų ap

saug

os

prod

ukt

u ar

jo

paku

ote

(nep

laut

i pu

rški

mo

įren

gini

ų ša

lia p

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių/v

engt

i tar

šos pe

r dr

enaž

ą iš sod

ybų

ar n

uo k

elių

).

Siek

iant

aps

augo

ti v

ande

ns o

rgan

izm

us,

būtina

išla

ikyt

i 5 m

etrų

aps

augo

s zo

ną ik

i pa

virš

inio

van

dens

tel

kini

ų.

Siek

iant

aps

augo

ti n

etik

slin

ius

nari

uota

koju

s, b

ūtin

a išla

ikyt

i 3 m

etrų

ap

saug

os z

oną

iki n

e že

m÷s

ūki

o pa

skir

ties

že

m÷s

. P

akuot

÷: 4

0 m

l, 10

0ml,

200

ml.

Kom

post

as ir

kit

i su

bstr

atai

Dez

infe

kcij

a pr

ieš

paša

knio

ir š

aknų

pu

vini

us

300-

400

ml

prep

arat

o 20

l va

nden

s 1

m3

subs

trat

o

Agu

rkų,

po

mid

orų

ir

kopū

stų

daig

ai

Lai

stom

a 0,

15%

tirp

alu

prie

š pa

šakn

io ir

šak

nų

puvi

nius

Aug

inia

i

Mir

kom

a 0,

15 %

tirp

ale

15–2

0 m

inuč

ių p

rieš

pa

šakn

io ir

šak

nų

puvi

nius

G÷l

ių s

vogū

n÷li

ai M

irko

ma

0,3

% ti

rpal

e 15

–20

min

učių

pri

eš

paša

knio

ir š

aknų

pu

vini

us

Spy

gliu

očių

ir

lapu

očių

med

žių

sodm

enys

Lai

stom

a 0,

15–0

,3 %

ti

rpal

u pr

ieš

infe

kcin

į ny

kim

ą

Agu

rkai

ši

ltna

miu

ose

Pur

škia

ma

prie

š ne

tikr

ąją

mil

tlig

ę 0,

25%

tirp

alu

3

3

Agu

rkai

lauk

e P

uršk

iam

a pr

ieš

neti

krąj

ą m

iltl

igę

20-4

0 m

l 1 a

rui

(išp

uršk

iant

8-1

0 li

trų

tirp

alo

1 ar

ui)

5 3

6.

Pre

vicu

r 60

7 SL

(P

revi

kura

s 60

7 g/

l v.t.)

B

ayer

Cro

p S

ciee

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0065

F/0

6,

2016

-03-

25

Pro

pam

okar

bas

607

g/l

Pom

idor

ai

šilt

nam

iuos

e P

uršk

iam

a pr

ieš

mar

ą 0,

25%

tirp

alu

5

2

Fungi

cida

s kl

asif

ikuoj

amas

: R

izik

os f

raz÷

s:

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷r

imų

ir g

yvul

ių

paša

ro.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, neg

erti

ir n

erūk

yti.

Ven

gti p

atek

imo

ant o

dos.

D

÷v÷t

i tin

kam

us a

psau

gini

us d

rabu

žius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Atl

ieko

s ir

pak

uot÷

turi

būt

i sau

giai

pa

šali

ntos

. V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką. N

audo

tis

spec

iali

omis

inst

rukc

ijom

is (

saug

os d

uom

enų

lapa

is).

P

akuot

÷: 1

00 m

l, 30

ml.

32

4

Dek

orat

yvin

iai

auga

lai

Lai

stom

a 0,

15-0

,3%

ti

rpal

u nu

o pa

šakn

io ir

ša

knų

puvi

nių

Dek

orat

yvin

iai

auga

lai

Pur

škia

ma

pasi

rodž

ius

pirm

iesi

ems

neti

kros

ios

mil

tlig

÷s p

ožym

iam

s 0,

15%

tirp

alu

3

7.

Scor

e 25

0 EC

(S

kora

s 25

0 g/

l k.

e.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 00

47F

/00,

20

07-0

5-02

Dif

enko

nazo

las

250

g/l

Obe

lys,

kri

auš÷

s P

uršk

iam

a pr

ieš

raup

les

alte

rnar

iozę

, gle

iv÷t

rūde

s 2

20

4 S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į van

dens

telk

iniu

s

Pak

uot

÷: 1

0 m

l, 2

ml.

8.

Sere

no 6

0 W

G

(Ser

eno

60%

v.

d.g.

) B

ayer

Cro

p S

cien

ce a

tsto

vyb÷

B

alti

jos

šali

ms,

02

51F

/06,

20

16-0

4-29

Fen

amid

onas

+

man

koce

bas

100

+ 5

00 g

/kg

Bul

v÷s

Nuo

mar

o ir

sau

slig

÷s

10–1

2 g/

a 7

2

Fun

gici

das kl

asifik

uoja

mas

: D

irgi

nant

is.

Pav

ojin

gas

apli

nkai

. R

izik

os fra

z÷s:

D

irgi

na a

kis

ir k

v÷pa

vim

o ta

kus.

Lab

ai to

ksiš

ka v

ande

ns o

rgan

izm

ams,

gal

i su

kelt

i ilg

alai

kius

nep

alan

kius

van

dens

ek

osis

tem

ų pa

kiti

mus

. Sa

ugos

fra

z÷s:

L

aiky

ti u

žrak

intą

, vai

kam

s ne

pasi

ekia

moj

e vi

etoj

e.

Pak

uotę

laik

yti s

auso

je v

ieto

je.

Ven

gti p

atek

imo

ant o

dos

ir į

akis

. D

÷v÷t

i tin

kam

us a

psau

gini

us d

rabu

žius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Šio

s m

edži

agos

atl

ieko

s ir

pak

uot÷

turi

būt

i ša

lina

mos

kai

p pa

voji

ngos

atl

ieko

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. Nau

doti

s sp

ecia

liom

is in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

duo

men

ų la

pais

).

Būt

ina

laik

ytis

s÷j

omai

nos

ir n

enau

doti

pr

epar

ato

kasm

et ta

me

pači

ame

lauk

e;

reko

men

duoj

ama

5 m

aps

augi

n÷ z

ona

pavi

ršin

io v

ande

ns te

lkin

iam

s ap

saug

oti,

jei

n÷ra

nus

taty

ti k

itok

ie a

psau

gini

ai a

tstu

mai

pa

gal P

avir

šini

o va

nden

s te

lkin

ių p

akra

nčių

32

5

apsa

ugos

juos

tų ir

zon

ų nu

stat

ymo

tais

ykle

s.

Pak

uot

÷: 1

00 g

.

Agu

rkai

lauk

e P

uršk

iam

a pr

ieš

mil

tlig

ę 2,

5 (0

,025

%)

20

2

Agu

rkai

ši

ltna

miu

ose

Pur

škia

ma

prie

š m

iltl

igę

2,5

(0,0

25%

) 3

2

Juod

ieji

se

rben

tai,

agra

stai

Pur

škia

ma

prie

š m

iltl

igę,

va

lktį

5

(0,0

5%)

20

2

Vyš

nios

P

uršk

iam

a pr

ieš

koko

mik

ozę

5 (0

,05%

) 20

2

Avi

et÷s

P

uršk

iam

a pr

ieš

pilk

ąjį

puvi

nį, ž

iev÷

plai

šą

5 (0

,05%

) 20

2

9.

Top

as 1

00 E

C

(Top

azas

100

g/l

k.e.

)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 00

49F

/00,

20

07-0

5-02

Pen

kona

zola

s 10

0 g/

l

Dek

orat

yvin

iai

auga

lai

Pur

škia

ma

prie

š m

iltl

igę

liga

i pas

irei

škus

5

(0,0

5%)

2

Aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

as to

ksiš

kas

bit÷

ms.

S

augo

ti n

uo p

atek

imo

į van

dens

telk

iniu

s

Pak

uot

÷: 1

0 m

l, 2,

5 m

l.

10.

Tep

alas

va

ism

edži

ams

nuo

v÷ži

o*

A.L

evan

o firm

a “E

mol

us”,

02

54F

/03,

20

08-0

5-02

Dit

iano

nas

1,4%

V

aism

edži

ai

Nau

doja

mas

v÷ž

io

paže

istų

vai

smed

žių

viet

ų gy

dym

ui ir

gen

÷jim

o m

etu

vais

med

žių

šako

se

pada

rytų

pjū

vių

viet

ų de

zinf

ekci

jai i

r ap

saug

ai

nuo

ligų

. V

÷žio

paž

eist

as

vais

med

žių

viet

as g

erai

iš

valy

ti. I

šmai

šyti

tepa

lą ir

te

ptuk

u pi

lnai

pad

engt

i pa

žeis

tą v

ietą

.

Pre

para

tas

klas

ifik

uoja

mas

: Dir

gina

ntis

R

izik

os f

raz÷

s: G

ali s

ukel

ti a

lerg

iją

susi

liet

us

su o

da.

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷r

imų

ir g

yvul

ių

paša

ro.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, neg

erti

ir n

erūk

yti.

D÷v

÷ti t

inka

mus

aps

augi

nius

dra

buži

us ir

m

ūv÷t

i tin

kam

as p

iršt

ines

. Pak

uot÷

: 20

0 g,

150

g.

Her

bic

idai

(au

galų

aps

augo

s pro

duk

tai p

iktž

ol÷m

s nai

kin

ti)

Nau

doji

mo

regl

amen

tai

Aug

alų

apsa

ugos

pr

oduk

to

pava

dini

mas

, for

ma,

re

gist

raci

jos

savi

nink

as,

regi

stra

cijo

s nu

mer

is,

regi

stra

cijo

s ga

lioj

imo

Vei

klio

sios

m

edži

agos

pa

vadi

nim

as,

kiek

is

Apd

oroj

ami

auga

lai

Aug

alų

apsa

ugos

pro

dukt

o pa

skir

tis

prep

arat

o ki

ekis

m

l,g/1

0 l

vand

ens

Kar

enci

jos

laik

otar

pis

Did

žiau

sias

ap

doro

jim

ų sk

aiči

us

Pas

tabo

s

32

6

laik

as

1.

Ban

vel 4

S (B

anve

las 4S

48

0 g/

l v.t.)

Syn

gent

a C

rop

Pro

tect

ion

AG

, 00

07H

/05,

20

15-0

5-31

Dik

amba

48

0 g/

l V

ejos

N

aiki

na b

urno

čius

, bal

anda

s, r

amun

es, d

irvi

nius

ri

diku

s, ž

liūg

es, g

yslo

čius

, rūg

štyn

es,

kiau

lpie

nes

10 m

l ap

doro

jant

1-2

ar

us

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: R

izik

os fra

z÷s:

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷

rim

ų ir

gyv

ulių

paš

aro.

N

audo

jant

nev

algy

ti,

nege

rti i

r ne

rūky

t V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką.

Nau

doti

s sp

ecia

liom

is

inst

rukc

ijom

is (

saug

os

duom

enų

lapa

is).

Pak

uot÷

: 10

0 m

l, 50

ml,

30

ml,

10 m

l, 5

ml.

Cuk

rini

ai,

paša

rini

ai

runk

elia

i, va

lgom

ieji

bu

rok÷

liai

Nai

kina

vie

nmet

es d

visk

ilte

s ir

kai

kur

ias

vien

aski

ltes

pik

tžol

es. P

uršk

iam

a pe

r 2

kart

us:

pirm

ą ka

rtą,

kai

pik

tžol

÷s y

ra ik

i 4 ti

krųj

ų la

peli

ų, o

run

keli

ai tu

ri 2

tikr

uosi

us la

peli

us 2

0-25

ml/

1 a

rui +

6 li

trai

van

dens

; A

ntrą

kar

tą –

10

dien

ų po

pir

moj

o pu

rški

mo

20-

25 m

l/1

arui

+ 6

litr

ai v

ande

ns.

Pur

škia

nt p

er v

ieną

kar

tą, n

audo

jam

a 40

ml/

1 ar

ui +

10

litr

ų va

nden

s, k

ai r

unke

liai

turi

4

tikr

uosi

us la

peli

us

40-5

0 m

l/1

arui

2

Der

anči

os b

rašk

÷s N

aiki

na v

ienm

etes

dvi

skil

tes

ir k

ai k

uria

s vi

enas

kilt

es p

iktž

oles

. P

uršk

iam

a an

ksti

pav

asar

į iki

bra

škių

žyd

÷jim

o,

po ta

rpue

ilių

pur

enim

o an

t ką

tik

sudy

gusi

ų pi

ktžo

lių.

P

uršk

iam

a 3

kart

us p

o 15

ml/

aru

i pre

para

to, k

ai

pikt

žol÷

s yr

a sk

ilči

alap

ių s

tadi

joje

arb

a 2

kart

us,

naud

ojan

t po

20 m

l/ a

rui B

etan

al P

rogr

ess

AM

, ka

i pik

tžol

÷s tu

ri n

uo 2

iki 4

lape

lių.

40-4

5 m

l/ar

ui

3

2.

Bet

anal

Pro

gres

s A

M*

(Bet

anal

as

Pro

gres

AM

180

g/

l k.e

.)

Bay

er C

rop

Sci

ence

at

stov

yb÷

Bal

tijo

s ša

lim

s,

0221

H/0

2,

2007

-01-

29

Fen

med

ifam

as +

de

smed

ifam

as +

et

ofum

ezat

as

60 +

60

+ 6

0 g/

l

Nau

jai į

veis

tam

e br

ašky

ne

Nai

kina

vie

nmet

es d

visk

ilte

s ir

kai

kur

ias

vien

aski

ltes

pik

tžol

es.

Pur

škia

ma

15 m

l/ar

ui p

repa

rato

, pra

÷jus

1

sava

itei

po

daig

ų pa

sodi

nim

o. A

ntrą

kar

tą

purš

kiam

a pa

siro

džiu

s na

ujai

pik

tžol

ių b

anga

i,

30 m

l/ar

ui

2

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: D

irgi

nant

is

Riz

ikos

fra

z÷s:

D

irgi

na a

kis.

Sau

gos

fraz

÷s:

Ven

gti p

atek

imo

į aki

s.

Sau

goti

nuo

vai

kų.

D÷v

÷ti t

inka

mus

ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius,

m

ūv÷t

i tin

kam

as p

iršt

ines

ir

naud

oti a

kių

(vei

do)

apsa

ugos

pri

emon

es.

Dar

bo m

etu

neva

lgyt

i, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

Lai

kyti

ats

kira

i nuo

mai

sto,

g÷

rim

o ir

gyv

ulių

paš

aro.

Pak

uot÷

: 1

l, 10

0 m

l, 30

m

l.

32

7

t.y. 1

0-14

die

nų p

o pi

rmoj

o pu

rški

mo.

Vai

smed

žių,

uo

gakr

ūmių

po

med

žiai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s.

Pur

škia

mos

akt

yvia

i aug

anči

os p

iktž

ol÷s

pa

vasa

rį, v

asar

ą ar

ba r

uden

į, ap

saug

ant

vais

med

žius

ir u

ogak

rūm

ius

150

ml

apdo

roja

nt

500

m²

1

Plo

tai,

skir

ti s

odų

ir u

ogyn

ų įv

eisi

mui

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s,

kai

jos

turi

3-4

lapu

s ar

ba

yra

10-1

2 cm

auk

ščio

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu.

Ven

gti t

irpa

lo

nute

k÷jim

o an

t kul

tūrini

ų au

galų

.

1 da

lis

Dal

gis

ir

3 da

lys

vand

ens

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Pur

škia

ma

po d

erli

aus

nu÷m

imo.

Pur

škia

mos

ak

tyvi

ai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s, k

ai v

arpu

čiai

10-

20 c

m a

ukšč

io, o

usn

ys ir

kit

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s -

skr

otel

÷s s

tadi

joje

. Po

purš

kim

o 5

dien

as n

epra

d÷ti žem

÷s d

irbi

mo.

150

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

3.

Dal

gis

(Dal

gis 36

0 g/

l v.

t.)

Mon

sant

o C

rop

Sci

ence

D

anm

ark

A/S

, 02

35H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai p

rieš

bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai

varp

učia

i 10

cm a

ukšč

io, d

augi

amet

÷s d

visk

ilt÷

s -

skro

tel÷

s st

adij

oje,

pav

asar

į 5 d

ieno

s pr

ieš

s÷ją

, sod

inim

ą. N

epur

kšti šal

nų m

etu!

100

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: D

irgi

nant

is.

Apl

inka

i pav

ojin

gas.

R

izik

os f

raz÷

s:

Gal

i sm

arki

ai p

ažei

sti a

kis.

T

oksi

škas

van

dens

or

gani

zmam

s, g

ali s

ukel

ti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

Ven

gti p

atek

imo

į aki

s.

Pat

ekus

į ak

is, n

edel

sian

t ge

rai p

rapl

auti

van

deni

u ir

kr

eipt

is į

gydy

toją

. D

÷v÷t

i tin

kam

us

apsa

ugin

ius

drab

užiu

s,

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es ir

na

udot

i aki

ų (v

eido

) ap

saug

os p

riem

ones

. A

tlie

kos

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti

saug

iai p

ašal

into

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. N

audo

tis

spec

iali

omis

in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

du

omen

ų la

pais

).

Pak

uot÷

: 50

ml,

100

ml.

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

pava

sarį

, vas

arą

arba

ru

denį

. Pur

škia

nt s

augo

ti, k

ad h

erbi

cida

s ne

pate

ktų

ant v

aism

edži

ų ža

liųj

ų da

lių

150

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

4.

Gly

fos B

io 3

60

SL

(Glif

osas

Bio

36

0 g/

l v.t.)

C

hem

inov

a A

/S,

0294

H/0

6,

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai,

skir

ti

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s 15

0–20

0 m

l 10

l

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: R

izik

os f

raz÷

s:

Gal

i suk

elti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

32

8

soda

ms

ir

uogy

nam

s ve

isti

ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s,

kai

išsp

rogs

ta 3

–4 la

pai

arba

kai

išau

ga ik

i 10–

12 c

m a

ukšč

io

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

gala

ms

augi

nti

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

po d

erli

aus

nu÷m

imo:

va

rpuč

iui e

sant

10–

20 c

m a

ukšč

io, u

snim

s ir

ki

tom

s da

ugia

met

÷ms

plač

iala

p÷m

s pi

ktžo

l÷m

s –

skro

tel÷

s ta

rpsn

yje

150

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

Plo

tai,

prie

š bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os

vege

tuoj

anči

os p

iktž

ol÷s

, kai

var

puti

s yr

a 10

cm

au

kšči

o, d

augi

amet

÷s p

lači

alap

÷s p

iktž

ol÷s

–

skro

tel÷

s st

adij

os

120

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

5

2016

-03-

25

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu

1 da

lis

Gly

fos

Bio

360

SL

ir 3

da

lys

vand

ens

(1:3

)

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

D÷v

÷ti t

inka

mus

ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Atl

ieko

s ir

pak

uot÷

turi

būt

i sa

ugia

i paš

alin

tos.

V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką.

Nau

doti

s sp

ecia

liom

is

inst

rukc

ijom

is (

saug

os

duom

enų

lapa

is).

Pak

uot÷

: 1

l.

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

pava

sarį

, vas

arą

arba

ru

denį

. Pur

škia

nt s

augo

ti, k

ad h

erbi

cida

s ne

pate

ktų

ant v

aism

edži

ų ža

liųj

ų da

lių

150

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

Plo

tai,

skir

ti

soda

ms

ir

uogy

nam

s ve

isti

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s,

kai

išsp

rogs

ta 3

–4 la

pai

arba

kai

išau

ga ik

i 10–

12 c

m a

ukšč

io

150–

200

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

gala

ms

augi

nti

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

po d

erli

aus

nu÷m

imo:

va

rpuč

iui e

sant

10–

20 c

m a

ukšč

io, u

snim

s ir

ki

tom

s da

ugia

met

÷ms

plač

iala

p÷m

s pi

ktžo

l÷m

s –

skro

tel÷

s ta

rpsn

yje

150

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

5.

Gly

fos 36

0 SL

(G

lifos

as 3

60 g

/l v.

t.)

Che

min

ova

A/S

, 00

95H

/06,

20

16-0

3-25

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai,

prie

š bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os

vege

tuoj

anči

os p

iktž

ol÷s

, kai

var

puti

s yr

a 10

cm

au

kšči

o, d

augi

amet

÷s p

lači

alap

÷s p

iktž

ol÷s

–

skro

tel÷

s st

adij

os

120

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

5

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: A

plin

kai p

avoj

inga

s.

Riz

ikos

fra

z÷s:

T

oksi

škas

van

dens

or

gani

zmam

s, g

ali s

ukel

ti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

D÷v

÷ti t

inka

mus

ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Atl

ieko

s ir

pak

uot÷

turi

būt

i sa

ugia

i paš

alin

tos.

V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką.

32

9

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu

1 da

lis

Gly

fos

360

SL

ir 3

da

lys

vand

ens

(1:3

)

Nau

doti

s sp

ecia

liom

is

inst

rukc

ijom

is (

saug

os

duom

enų

lapa

is).

Pak

uot÷

: 1

l.

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

pava

sarį

, vas

arą

arba

ru

denį

. Pur

škia

nt s

augo

ti, k

ad h

erbi

cida

s ne

pate

ktų

ant v

aism

edži

ų ža

liųj

ų da

lių

120

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

Plo

tai,

skir

ti

soda

ms

ir

uogy

nam

s ve

isti

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s,

kai

išsp

rogs

ta 3

–4 la

pai

arba

kai

išau

ga ik

i 10–

12 c

m a

ukšč

io

120–

160

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

gala

ms

augi

nti

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s

po d

erli

aus

nu÷m

imo:

va

rpuč

iui e

sant

10–

20 c

m a

ukšč

io, u

snim

s ir

ki

tom

s da

ugia

met

÷ms

plač

iala

p÷m

s pi

ktžo

l÷m

s –

skro

tel÷

s ta

rpsn

yje

120

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

Plo

tai,

prie

š bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os

vege

tuoj

anči

os p

iktž

ol÷s

, kai

var

puti

s yr

a 10

cm

au

kšči

o, d

augi

amet

÷s p

lači

alap

÷s p

iktž

ol÷s

–

skro

tel÷

s st

adij

os

100

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

5 1

6.

Gly

fos B

io 4

50

SL

(Glif

osas

Bio

45

0 g/

l v.t.)

C

hem

inov

a A

/S,

0295

H/0

6,

2016

-03-

25

Gli

fosa

tas

450

g/l

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu

1 da

lis

Gly

fos

Bio

450

SL

ir 4

da

lys

vand

ens

(1:4

)

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: R

izik

os f

raz÷

s:

Gal

i suk

elti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

D÷v

÷ti t

inka

mus

ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Atl

ieko

s ir

pak

uot÷

turi

būt

i sa

ugia

i paš

alin

tos.

V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką.

Nau

doti

s sp

ecia

liom

is

inst

rukc

ijom

is (

saug

os

duom

enų

lapa

is).

Pak

uot÷

: 1

l.

Vai

smed

žių,

uo

gakr

ūmių

po

med

žiai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s.

Pur

škia

mos

akt

yvia

i aug

anči

os p

iktž

ol÷s

pa

vasa

rį, v

asar

ą ar

ba r

uden

į, ap

saug

ant

vais

med

žius

ir u

ogak

rūm

ius

150

ml

apdo

roja

nt

500

m²

1

Plo

tai,

skir

ti s

odų

ir u

ogyn

ų įv

eisi

mui

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s,

kai

jos

turi

3-4

lapu

s ar

ba

yra

10-1

2 cm

auk

ščio

150

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

7.

Gly

phom

ax

(Glif

omak

sas

360

g/l v

.t.)

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

0199

H/0

6,

2016

-03-

16

Gli

fosa

tas

360

g/l

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a 1

dali

s

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: A

plin

kai p

avoj

inga

s.

Riz

ikos

fra

z÷s:

T

oksi

škas

van

dens

or

gani

zmam

s, g

ali s

ukel

ti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

.

33

0

vasa

rą a

plik

acij

os (

tepi

mo)

būd

u. V

engt

i tirpa

lo

nute

k÷jim

o an

t kul

tūrini

ų au

galų

. G

lifo

mak

so ir

3

daly

s va

nden

s

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Pur

škia

ma

po d

erli

aus

nu÷m

imo.

Pur

škia

mos

ak

tyvi

ai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s, k

ai v

arpu

čiai

10-

20 c

m a

ukšč

io, o

usn

ys ir

kit

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s -

skr

otel

÷s s

tadi

joje

150

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Plo

tai p

rieš

bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai

varp

učia

i 10

cm a

ukšč

io, d

augi

amet

÷s d

visk

ilt÷

s -

skro

tel÷

s st

adij

oje,

pav

asar

į 5 d

ieno

s pr

ieš

s÷ją

, sod

inim

ą. N

epur

kšti šal

nų m

etu!

100

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷

rim

ų ir

gyv

ulių

paš

aro.

N

audo

jant

nev

algy

ti,

nege

rti,

nerū

kyti

. D

÷v÷t

i tin

kam

us

apsa

ugin

ius

drab

užiu

s,

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Atl

ieko

s ir

pak

uot÷

turi

būt

i sa

ugia

i paš

alin

tos.

V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką.

Nau

doti

s sp

ecia

liom

is

inst

rukc

ijom

is (

saug

os

duom

enų

lapa

is).

Pak

uot÷

: 10

0 m

l.

8.

Kem

ira

MC

PA

* (K

emir

a M

CPA

75

0 g/

l v.t.)

N

ufar

m U

K L

td.,

0116

H/0

3,

2008

-03-

25

MC

PA

75

0 g/

l V

ejos

Nai

kina

vie

nam

etes

ir k

ai k

uria

s da

ugia

met

es

dvis

kilt

es p

iktž

oles

. Pur

škia

ma,

kai

kia

ulpi

en÷s

yr

a pi

lnos

roz

et÷s

sta

dijo

je, b

et p

rieš

žie

dini

o pu

mpu

ro s

usid

arym

ą, k

ai v

ejoj

e vy

rauj

a he

rbic

idui

jaut

rios

pik

tžol

÷s

13-3

7ml/

100m

² . T

irpa

lo k

ieki

s:

2-4

litr

ai /1

00m

² ve

jos.

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: K

enks

min

gas.

R

izik

os f

raz÷

s:

Ken

ksm

inga

pra

riju

s.

Dir

gina

aki

s.

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷

rim

ų ir

gyv

ulių

paš

aro.

N

audo

jant

nev

algy

ti,

nege

rti,

nerū

kyti

. V

engt

i pat

ekim

o an

t odo

s ir

į a

kis.

P

atek

us į

akis

, ned

elsi

ant

gera

i pra

plau

ti v

ande

niu

ir

krei

ptis

į gy

dyto

ją.

Pak

uot÷

: 1

l, 10

0 m

l.

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iant

sau

goti

, kad

he

rbic

idas

nep

atek

tų a

nt v

aism

edži

ų ir

uo

gakr

ūmių

žal

iųjų

dal

ių

113

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

9.

Ker

nel 4

80 S

L

(Ker

nel 4

80 g

/l v.

t.)

Che

min

ova

A/S

, 02

96H

/06,

20

16-0

3-25

Gli

fosa

tas

480

g/l

Plo

tais

, ski

rti

vais

med

žiam

s ir

uo

gyna

ms

veis

ti

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s,

kai

išsp

rogs

ta 3

–4 la

pai

arba

kai

jos

išau

ga ik

i 10–

12 c

m a

ukšč

io

113–

150

ml 1

0 l

vand

ens,

ap

doro

jant

500

m

2

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: A

plin

kai p

avoj

inga

s.

Riz

ikos

fra

z÷s:

-

Tok

sišk

as v

ande

ns

orga

nizm

ams,

gal

i suk

elti

il

gala

ikiu

s ne

pala

nkiu

s va

nden

s ek

osis

tem

ų

33

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s.

Pur

škia

mos

akt

yvia

i aug

anči

os p

iktž

ol÷s

, kai

iš

spro

gsta

3–4

lapa

i arb

a ka

i jos

išau

ga ik

i 10–

12 c

m a

ukšč

io

113-

150

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Plo

tai p

rieš

bul

vių

kopū

stų

sodi

nim

ą,

mor

kų s

÷ją

Nai

kina

vie

nmet

es ir

dau

giam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os

vege

tuoj

anči

os p

iktž

ol÷s

, kai

var

puti

s yr

a 10

cm

au

kšči

o, d

augi

amet

÷s p

lači

alap

÷s p

iktž

ol÷s

–

skro

tel÷

s st

adij

os

90 m

l 10

l va

nden

s,

apdo

roja

nt 5

00

m2

5 1

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu

1 da

lis

Ker

nel

480

SL

ir 4

da

lys

vand

ens

(1:4

)

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷

rim

ų ir

gyv

ulių

paš

aro.

N

audo

jant

nev

algy

ti,

nege

rti,

nerū

kyti

. D

÷v÷t

i tin

kam

us

apsa

ugin

ius

drab

užiu

s ir

m

ūv÷t

i tin

kam

as p

iršt

ines

. A

tlie

kos

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti

saug

iai p

ašal

into

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. N

audo

tis

spec

iali

omis

in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

du

omen

ų la

pais

).

Pak

uot÷

: 1

l.

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s.

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s po

de

rlia

us n

u÷m

imo

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Vai

smed

žių

pom

edži

ai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pur

škia

mos

ve

getu

ojan

čios

pik

tžol

÷s, a

psau

gant

žal

iąsi

as

vais

med

žių

dali

s

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Bul

v÷s

iki

sudy

gim

o

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pur

škia

mos

ve

getu

ojan

čios

pik

tžol

÷s 2

-3 d

ieno

s ik

i bul

vių

sudy

gim

o

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

10.

Our

agan

with

syst

em 4

* (U

raga

nas 36

0 g/

l v.t.)

S

ynge

nta

Ltd

., 02

44H

/06,

20

16-0

3-04

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai i

ki g

riki

ų s÷

jos

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pur

škia

mos

ve

getu

ojan

čios

pik

tžol

÷s ik

i gri

kių

s÷jo

s

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: R

izik

os f

raz÷

s: -

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷

rim

ų ir

gyv

ulių

paš

aro.

N

audo

jant

nev

algy

ti,

nege

rti i

r ne

rūky

ti.

D÷v

÷ti t

inka

mus

ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Atl

ieko

s

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti s

augi

ai

paša

lint

os.

Pak

uot÷

: 20

0 m

l.

Vai

smed

žių,

uo

gakr

ūmių

po

med

žiai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

P

uršk

iam

os a

ktyv

iai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s

pava

sarį

, vas

arą

arba

rud

enį,

apsa

ugan

t va

ism

edži

us ir

uog

akrū

miu

s

150

ml

apdo

roja

nt

500

m²

1

11.

Ran

ger

(Rei

ndže

ris 36

0 g/

l v.t.)

M

onsa

nto

Cro

p S

cien

ce,

Den

mar

k A

/S,

0234

H/0

6,

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai,

skir

ti s

odų

ir u

ogyn

ų N

aiki

na d

augi

amet

es ir

vie

nam

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os a

ktyv

iai

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: D

irgi

nant

is.

Apl

inka

i pav

ojin

gas.

R

izik

os f

raz÷

s:

Gal

i sm

arki

ai p

ažei

sti a

kis.

T

oksi

škas

van

dens

33

2

įvei

sim

ui

auga

nčio

s pi

ktžo

l÷s,

kai

jos

turi

3-4

lapu

s ar

ba

yra

10-1

2 cm

auk

ščio

m

2

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu.

Ven

gti t

irpa

lo

nute

k÷jim

o an

t kul

tūrini

ų au

galų

.

1 da

lis

Ran

ger

ir 3

dal

ys

vand

ens

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Pur

škia

ma

o de

rlia

us n

u÷m

imo.

Pur

škia

mos

ak

tyvi

ai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s, k

ai v

arpu

čiai

10-

20 c

m a

ukšč

io, o

usn

ys ir

kit

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s -

skr

otel

÷s s

tadi

joje

. Po

purš

kim

o 5

dien

as n

epra

d÷ti žem

÷s d

irbi

mo.

150

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

2016

-02-

09

Plo

tai p

rieš

bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai

varp

učia

i 10

cm a

ukšč

io, d

augi

amet

÷s d

visk

ilt÷

s -

skro

tel÷

s st

adij

oje,

pav

asar

į 5 d

ieno

s pr

ieš

s÷ją

, sod

inim

ą. N

epur

kšti šal

nų m

etu!

100

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

orga

nizm

ams,

gal

i suk

elti

il

gala

ikiu

s ne

pala

nkiu

s va

nden

s ek

osis

tem

ų pa

kiti

mus

. Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

Ven

gti p

atek

imo

į aki

s.

Pat

ekus

į ak

is, n

edel

sian

t ge

rai p

rapl

auti

van

deni

u ir

kr

eipt

is į

gydy

toją

. D

÷v÷t

i tin

kam

us

apsa

ugin

ius

drab

užiu

s,

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es ir

na

udot

i aki

ų (v

eido

) ap

saug

os p

riem

ones

. A

tlie

kos

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti

saug

iai p

ašal

into

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. N

audo

tis

spec

iali

omis

in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

du

omen

ų la

pais

).

Pak

uot÷

: 50

ml,

100

ml.

Vai

smed

žių,

uo

gakr

ūmių

po

med

žiai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

P

uršk

iam

os a

ktyv

iai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s

pava

sarį

, vas

arą

arba

rud

enį,

apsa

ugan

t va

ism

edži

us ir

uog

akrū

miu

s

150

ml

apdo

roja

nt

500

m²

1

Plo

tai,

skir

ti s

odų

ir u

ogyn

ų įv

eisi

mui

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pur

škia

mos

akt

yvia

i au

ganč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai jo

s tu

ri 3

-4 la

pus

arba

yr

a 10

-12

cm a

ukšč

io

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu.

Ven

gti t

irpa

lo

nute

k÷jim

o an

t kul

tūrini

ų au

galų

.

1 da

lis

Rod

eo ir

3

daly

s va

nden

s

1

12.

Rod

eo

(Rod

eo 3

60 g

/l v.

t.)

Mon

sant

o C

rop

Sci

ence

Den

mar

k A

/S,

0184

H/0

6,

2016

-02-

09

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

P

uršk

iam

a o

derl

iaus

nu÷

mim

o. P

uršk

iam

os

akty

viai

aug

anči

os p

iktž

ol÷s

, kai

var

puči

ai 1

0-15

0 m

l ap

doro

jant

500

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: D

irgi

nant

is.

Apl

inka

i pav

ojin

gas.

R

izik

os f

raz÷

s:

Gal

i sm

arki

ai p

ažei

sti a

kis.

T

oksi

škas

van

dens

or

gani

zmam

s, g

ali s

ukel

ti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

33

3

augi

nim

ui

20 c

m a

ukšč

io, o

usn

ys ir

kit

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s -

skr

otel

÷s s

tadi

joje

. Po

purš

kim

o 5

dien

as n

epra

d÷ti žem

÷s d

irbi

mo.

m2

Plo

tai p

rieš

bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai

varp

učia

i 10

cm a

ukšč

io, d

augi

amet

÷s d

visk

ilt÷

s -

skro

tel÷

s st

adij

oje,

pav

asar

į 5 d

ieno

s pr

ieš

s÷ją

, sod

inim

ą. N

epur

kšti šal

nų m

etu!

100

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

Ven

gti p

atek

imo

į aki

s.

Pat

ekus

į ak

is, n

edel

sian

t ge

rai p

rapl

auti

van

deni

u ir

kr

eipt

is į

gydy

toją

. D

÷v÷t

i tin

kam

us

apsa

ugin

ius

drab

užiu

s,

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es ir

na

udot

i aki

ų (v

eido

) ap

saug

os p

riem

ones

. A

tlie

kos

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti

saug

iai p

ašal

into

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. N

audo

tis

spec

iali

omis

in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

du

omen

ų la

pais

).

Pak

uot÷

: 50

ml,

100

ml.

Vai

smed

žių,

uo

gakr

ūmių

po

med

žiai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

P

uršk

iam

os a

ktyv

iai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s

pava

sarį

, vas

arą

arba

rud

enį,

apsa

ugan

t va

ism

edži

us ir

uog

akrū

miu

s

150

ml

apdo

roja

nt

500

m²

1

Plo

tai,

skir

ti s

odų

ir u

ogyn

ų įv

eisi

mui

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pur

škia

mos

akt

yvia

i au

ganč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai jo

s tu

ri 3

-4 la

pus

arba

yr

a 10

-12

cm a

ukšč

io

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu.

Ven

gti t

irpa

lo

nute

k÷jim

o an

t kul

tūrini

ų au

galų

.

1 da

lis

Rou

ndup

C

lass

ic ir

3

daly

s va

nden

s

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Pur

škia

ma

o de

rlia

us n

u÷m

imo.

Pur

škia

mos

ak

tyvi

ai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s, k

ai v

arpu

čiai

10-

20 c

m a

ukšč

io, o

usn

ys ir

kit

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s -

skr

otel

÷s s

tadi

joje

. Po

purš

kim

o 5

dien

as n

epra

d÷ti žem

÷s d

irbi

mo.

150

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

13.

Rou

ndup

Cla

ssic

(R

aund

apas

K

lasi

k 36

0 g/

l v.t.)

M

onsa

nto

Cro

p S

cien

ce D

enm

ark

A/S

, 00

13H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai p

rieš

bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai

varp

učia

i 10

cm a

ukšč

io, d

augi

amet

÷s d

visk

ilt÷

s -

skro

tel÷

s st

adij

oje,

pav

asar

į 5 d

ieno

s pr

ieš

s÷ją

, sod

inim

ą. N

epur

kšti šal

nų m

etu!

100

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: D

irgi

nant

is.

Apl

inka

i pav

ojin

gas.

R

izik

os f

raz÷

s:

Gal

i sm

arki

ai p

ažei

sti a

kis.

T

oksi

škas

van

dens

or

gani

zmam

s, g

ali s

ukel

ti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

Ven

gti p

atek

imo

į aki

s.

Pat

ekus

į ak

is, n

edel

sian

t ge

rai p

rapl

auti

van

deni

u ir

kr

eipt

is į

gydy

toją

. D

÷v÷t

i tin

kam

us

apsa

ugin

ius

drab

užiu

s,

33

4

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es ir

na

udot

i aki

ų (v

eido

) ap

saug

os p

riem

ones

. A

tlie

kos

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti

saug

iai p

ašal

into

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. N

audo

tis

spec

iali

omis

in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

du

omen

ų la

pais

).

Pak

uot÷

: 50

ml,

100

ml.

Vai

smed

žių,

uo

gakr

ūmių

po

med

žiai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s.

Pur

škia

mos

akt

yvia

i aug

anči

os p

iktž

ol÷s

pa

vasa

rį, v

asar

ą ar

ba r

uden

į, ap

saug

ant

vais

med

žius

ir u

ogak

rūm

ius

150

ml

apdo

roja

nt

500

m²

1

Plo

tai,

skir

ti s

odų

ir u

ogyn

ų įv

eisi

mui

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

iena

met

es v

iena

skil

tes

ir d

visk

ilte

s pi

ktžo

les.

Pur

škia

mos

akt

yvia

i au

ganč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai jo

s tu

ri 3

-4 la

pus

arba

yr

a 10

-12

cm a

ukšč

io

150-

200

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu.

Ven

gti t

irpa

lo

nute

k÷jim

o an

t kul

tūrini

ų au

galų

.

1 da

lis

Rou

ndup

B

io ir

3 d

alys

va

nden

s

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Pur

škia

ma

o de

rlia

us n

u÷m

imo.

Pur

škia

mos

ak

tyvi

ai a

ugan

čios

pik

tžol

÷s, k

ai v

arpu

čiai

10-

20 c

m a

ukšč

io, o

usn

ys ir

kit

os d

augi

amet

÷s

dvis

kilt

÷s -

skr

otel

÷s s

tadi

joje

. Po

purš

kim

o 5

dien

as n

epra

d÷ti žem

÷s d

irbi

mo.

150

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

14.

Rou

ndup

Bio

(R

aund

apas

Bio

36

0 g/

l v.t.)

M

onsa

nto

Cro

p S

cien

ce D

enm

ark

A/S

, 01

73H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

360

g/l

Plo

tai p

rieš

bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Pur

škia

mos

veg

etuo

janč

ios

pikt

žol÷

s, k

ai

varp

učia

i 10

cm a

ukšč

io, d

augi

amet

÷s d

visk

ilt÷

s -

skro

tel÷

s st

adij

oje,

pav

asar

į 5 d

ieno

s pr

ieš

s÷ją

, sod

inim

ą. N

epur

kšti šal

nų m

etu!

100

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: R

izik

os f

raz÷

s:

Gal

i suk

elti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

D÷v

÷ti t

inka

mus

ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

Atl

ieko

s ir

pak

uot÷

turi

būt

i sa

ugia

i paš

alin

tos.

Pak

uot÷

: 50

ml,

100

ml.

Vai

smed

žių

ir

uoga

krūm

ių

pom

edži

ai

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os p

iktž

ol÷s

ak

tyva

us a

ugim

o m

etu

pava

sarį

, vas

arą

arba

ru

denį

, aps

auga

nt v

aism

edži

us ir

uog

akrū

miu

s

120

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

15.

Rou

ndup

Gol

d (R

aund

apas

G

old

450

g/l v

.t.)

M

onsa

nto

Cro

p S

cien

ce D

enm

ark

A/S

, 02

45H

/06,

20

16-0

2-09

Gli

fosa

tas

450

g/l

Plo

tai,

skir

ti

vais

med

žiam

s ir

uo

gyna

ms

veis

ti

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os p

iktž

ol÷s

ak

tyva

us a

ugim

o m

etu,

kai

jos

turi

3–4

lapu

s ar

ba y

ra 1

0-12

cm

auk

ščio

120

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: R

izik

os f

raz÷

s:

Ken

ksm

inga

van

dens

or

gani

zmam

s, g

ali s

ukel

ti

ilga

laik

ius

nepa

lank

ius

vand

ens

ekos

iste

mų

paki

tim

us.

33

5

G÷l

ynai

, vej

os

Auk

štaū

g÷s

pikt

žol÷

s na

ikin

amos

pav

asar

į arb

a va

sarą

apl

ikac

ijos

(te

pim

o) b

ūdu.

Ven

gti t

irpa

lo

nute

k÷jim

o an

t kul

tūrini

ų au

galų

!

1 da

lis

Rou

ndup

G

old

ir 3

dal

ys

vand

ens

1

Plo

tai,

skir

ti k

itų

met

ų au

galų

au

gini

mui

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

a po

der

liau

s nu

÷mim

o pi

ktžo

lių

akty

vaus

aug

imo

met

u, k

ai

varp

učia

i 10-

20 c

m a

ukšč

io, o

usn

ys ir

kit

os

daug

iam

et÷s

dvi

skil

t÷s

- sk

rote

l÷s

stad

ijoj

e. P

o pu

rški

mo

5 di

enas

nep

rad÷

ti žem

÷s d

irbi

mo.

120

ml

apdo

roja

nt 5

00

m2

1

Plo

tai p

rieš

bu

lvių

, kop

ūstų

so

dini

mą,

mor

kų

s÷ją

Nai

kina

dau

giam

etes

ir v

ienm

etes

vie

nask

ilte

s ir

dvi

skil

tes

pikt

žole

s. P

uršk

iam

os

vege

tuoj

anči

os p

iktž

ol÷s

, kai

var

puči

ai 1

0 cm

au

kšči

o, d

augi

amet

÷s d

visk

ilt÷

s -

skro

tel÷

s st

adij

oje,

pav

asar

į 5 d

ieno

s pr

ieš

s÷ją

, sod

inim

ą.

Nep

urkš

ti šal

nų m

etu!

80 m

l ap

doro

jant

500

m

2

1

Sau

gos

fraz

÷s:

Sau

goti

nuo

vai

kų.

Lai

kyti

ato

kiau

nuo

mai

sto,

g÷

rim

ų ir

gyv

ulių

paš

aro.

N

audo

jant

nev

algy

ti,

nege

rti i

r ne

rūky

ti.

D÷v

÷ti t

inka

mus

ap

saug

iniu

s dr

abuž

ius

ir

mūv

÷ti t

inka

mas

pir

štin

es.

atli

ekos

ir p

akuo

t÷ tu

ri b

ūti

saug

iai p

ašal

into

s.

Ven

gti p

atek

imo

į apl

inką

. N

audo

tis

spec

iali

omis

in

stru

kcij

omis

(sa

ugos

du

omen

ų la

pais

).

Pak

uot÷

: 50

ml,

100

ml.

16.

Star

ane

180*

(S

tara

ne 1

80 g

/l k.

e.)

Dow

A

groS

cien

ces

Dan

mar

k A

/S,

0143

H/0

4,

2009

-02-

12

Flu

roks

ipir

as

180

g/l

Vej

os

Nai

kina

rūg

štyn

es, d

ilg÷

les,

kia

ulpi

enes

tr

iker

tes

žvag

ines

, dir

vine

s ne

mir

š÷le

s, d

arži

nes

žliū

ges,

gys

loči

us,v

÷dry

nus.

Pur

škia

ma,

kai

pi

ktžo

l÷s

akty

viai

aug

a.

15-2

0 m

l/10

0 m

2 ti

rpal

o no

rma

- 2-

4 l

m2

vejo

s

2

Her

bici

das

klas

ifik

uoj

amas

: K

enks

min

gas.

P

avoj

inga

s ap

link

ai.

Riz

ikos

fra

z÷s:

K

enks

min

ga a

riju

s.

Dir

gina

aki

s.

Lab

ai to

ksiš

ka v

ande

ns

orga

nizm

ams,

gal

i suk

elti

il

gala

ikiu

s ne

pala

nkiu

s va

nden

s ek

osis

tem

ų pa

kiti

mus

. Sau

gos

fraz

÷s:

S

augo

ti n

uo v

aikų

. L

aiky

ti a

toki

au n

uo m

aist

o,

g÷ri

mų

ir g

yvul

ių p

ašar

o.

Nau

doja

nt n

eval

gyti

, ne

gert

i, ne

rūky

ti.

Ven

gti p

atek

imo

ant o

dos

ir

į aki

s.

Pat

ekus

į ak

is, n

edel

sian

t ge

rai p

rapl

auti

van

deni

u ir

kr

eipt

is į

gydy

toją

. Š

ios

med

žiag

os a

tlie

kos

ir

jos

paku

ot÷

turi

būt

i

33

6

šali

nam

os k

aip

pavo

jing

os

atli

ekos

. V

engt

i pat

ekim

o į a

plin

ką.

Nau

doti

s sp

ecia

liom

is

inst

rukc

ijom

is (

saug

os

duom

enų

lapa

is).

Pak

uot÷

: 10

0 m

l.