Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 82 (10335) * 2020 m. spalio 31 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

3 p.5-7 p.

6 p. 7 p.

Nubridus vaikystës pieva SarginëjeSesuo Nijolë prisimena: „Gintautas gimë 1950 m.

spalio 10 d., buvo ketvirtas vaikas ðeimoje. Tëtë buvokolûkio bitininkas, mama – siuvëja. Ypaè Gintautà my-lëjo mama. Sakydavo: „Vaikai, bûkit tyliai, nes Gin-tautas miega.“ Brolis buvo ðvelnus, protingas, darbðtus.Turëjo maþas dirbtuvëles – laukiniø bièiø aviliukamsgaminti. Kai tëvelis dalgiu ðienaudavo pievas, paskuijá sekdavo bûrys dabriðiukø ir prijaukintø gandrø. Gin-tautas þengdavo arèiausiai tëvelio, todël visada pirmasrasdavo bièiø lizdà. Saulei nusileidus jis skubëdavo su-semti bièiø ir parsineðti á savo bitynà.“

Gintautas Dabriðius: „Mokiausi Ðilavoto mokyk-loje. Prisimenu, kaþkoks minëjimas. Visi suguþa á apy-tamsæ mokyklos salæ. Scena ðiek tiek daugiau apðviesta,á jà, renginio vadovës ranka pastûmëtas, iðeinu. Að,baltais marðkiniais ir galbût raudonu kaklaraiðèiu, atsi-stoju prieð tà juodybæ ir nëra kur man dëtis, tad ðaukiuið visø jëgø: „Graþi tu mano, brangi Tëvyne“, arba „Ma-no tëviðkë – mëlynas Nemuno vingis“. Kai mano bal-sas pripildo tà erdvæ, o ir apgobia mane patá, atrodo,kad tiems þmonëms tamsoje galiu daryti, kà noriu. Ta-èiau nieko jiems nedarau, pabaigæs eilëraðtá tik nusi-lenkiu ir nubëgu uþ paklodþiø.“

Sesuo Nijolë prisimena: „Gintautas mokësi labaigerai. Jeigu gaudavo ketvertà, verkdavo. Mëgstamiau-sia jo vaikystës knyga – M. Tveno „Princas ir elgeta“.Perskaitydavo ir vël skaitydavo. Uþ labai gerà moky-màsi ir pavyzdingà elgesá buvo apdovanotas kelialapiuá „Arteko“ pionieriø stovyklà.“

PasirinkimaiSesuo Nijolë prisimena: „Gintautas ruoðësi studi-

juoti Dailës akademijoje. Tapë paveikslus aliejiniais da-þais, pasiraðydavo slapyvardþiu Rikis.“

Gintautas Dabriðius: „Tapybos mokiausi pas LiudàTruiká ir Zenonà Varnauskà. Keletà metø vaikðèiojauaplink Dailës institutà, kuriame per pieðimo egzaminàðalia vatmano lapo pasijusdavau lyg á duobæ ákritæs.Akademinio pieðimo ne tik neávaldþiau, bet ir nesu-vokiau – kam jis man. Per pieðimo egzaminà, kai reikë-davo ðtrichuoti, nesilankstë pirðtai, nors pasiusk. Yradailininkø, kurie raðo, ir yra raðytojø, kurie tapo. Dau-gelá metø að blaðkiausi, neþinodamas, prie kuriø mangeriau glaustis.“

...„Vienà dienà, gráþæs ið Ðilavoto mokyklos, pama-èiau ant stalo butelá. Tëvelis ir kolûkio pirmininkas drà-siais potëpiais ateitá tapë. Jie kalbëjo apie didelá sodà,apie daugybæ aviliø, apie tvenkiná ir gulbes, na, þinoma,ir apie baltàsias akacijas, kuriomis apsodins visus keliu-kus ir palaukes. Tie du vyrai ir sugundë mane svajo-nëmis. Po metø iðvaþiavau á Kaunà mokytis sodininku,bitininku.“

JaunystëGintautas Dabriðius: „Eidamas á kariuomenæ,

pasiëmiau tik vienà knygà – Baranauskà. Man patikëjo

tankà T-34, juo vaþinëjau po nelaimingàjà Prûsijosþemæ. Perskaièiau Levà Tolstojø originalo kalba, ir nuotada save laikau tolstojininku, nors ir prie Gogolioglaudþiuosi kaþkuriuo ðirdies kraðteliu. Pasitaræs suBaltijos varnom, bûdamas „pilnos sàmonës“, nutariaubûti raðytoju.“

Sesuo Nijolë prisimena: „Hipiø laikais buvomaiðtaujantis. Neðiojo madingais hipiðkais rûbais:dþinsais, marðkiniais, smulkiom gëlëm iðmargintais,ðvarku su plaèiais atvartais, dviem praskiepais ðonuoseir metalinëm sagom, geltonais batais. Plaukai ilgi,garbanoti (susukti „bigudukais“). Sarginëje turëjo dugraþius þirgus: Pempûðkà ir Gilæ. Apsirengæs specialiai

Apie gyvenimà ir kûrybàpagal poetà Gintautà Dabriðiø

„Jau gana daug metø kairëje kelniø kiðenëje ne-ðiojuosi pundà ávairiausiø paþymëjimø – pasà, me-dþiotojo, ûkininko, bitininko, vairuotojo ir raðytojo tei-ses... Kaþkada priklausiau ir Ðauliø sàjungai. Tie paþy-mëjimai ir sako, kà að daþniausiai veikiu.“

(Nuke l ta á 12 p . )

Ðiandien – mënulio pilnatis. Saulëteka 7 val. 17 min., leidþiasi 16 val. 48

min. Dienos ilgumas 9 val. 31 min.Vardadieniai: ðiandien – Jundilas, Jundutë, Tanas, Tanbutas, Tanë,

Tangëlas, Tanius, Tanmantas,Tanvilë, rytoj – Emerikas, Þygailas, Þygas,Þygauda, Þygaudas, pirmadiená – Beinora, Beinoras, Beivyda, Gedilas,Pervainas, Perviltas, antradiená – Hubertas, Vidimantas, Vidmantas,Vidminë, Vydmantë, treèiadiená – Karalius, Karolina, Karolis, Talius,Vaidmina, Vaidminas, Vitalë, Vitalija, Vitalis, Vitalius, ketvirtadiená –Aubartas, Eliza, Elzbieta, Elzë, Elþbieta, Ilzbë, Ilzë, Liza, Zacharijas,Zakaras, penktadiená – Aðmantas, Laigedas, Leonardas, Lynartas.

Spalio 31 – Helovinas. Lapkrièio 1 – Visø Ðventøjø diena. Tarp-tautinë narkotikø vartotojø diena. Pasaulinë veganø diena. Lapkrièio2 – Mirusiøjø atminimo diena, Vëlinës, Ilgës. Lapkrièio 3 – Ðv. Huber-tas, medþiotojø diena. Lapkrièio 5 – Vaiþgantas. Lapkrièio 6 – Pyragødiena. Atðvaitø diena.

Kitas „Gyvenimo“ numeris iðeis ðeðtadiená, lapkrièio 7 dienà.

PRENUMERUOK „Gyvenimà“!SKAITYK „Gyvenimà“!

GYVENK su „Gyvenimu“!

Bûk su „Gyvenimu“ ir 2021-aisiais!

„Supainiotø“ sprendimø kainaNors apie stebuklus þinome tik ið pasakø, bet tai, kad jie pagaliau

turi kelià, kuriuo gali privaþiuoti iki savo sodybos, Veiveriø seniûnijosMauruèiø kaimo gyventojai Daiva ir Mindaugas Eituèiai vadina ste-buklu. Kodël? Ogi todël, kad daugiau kaip 10 metø varstæ ávairiø valdiðkøástaigø duris, priraðæ krûvas praðymø ir pareiðkimø, – jie vis atsi-muðdavo á it granitas kietà abejingumo sienà ir iðgirsdavo vienà ir tàpatá atsakymà: „nëra galimybës“. Beje, ne vienas jø raðtas dar ir buvoprapuolæs...

Tæsiame temà

(Nukel ta á 2 p . )

Daiva ir Mindaugas Eituèiai dëkingi visiems padëjusiems nelengvameþygyje dël teisës ramiai pasiekti namus.

Prenumerata priimama paðte,pas laiðkaneðius ir redakcijoje:skambinkite tel.: (8 319) 60012,

8 605 19 327, raðykite:zina@gyvenimas.info

O ðalyje skelbiamos pirmos gy-dytojø mirtys nuo koronaviruso,epidemiologai skundþiasi nesusido-rojantys su dideliu darbo krûviu, gy-dymo ástaigos perorganizuoja savodarbà taip, kad atlaisvintø daugiaulovø COVID-19 sergantiems pa-cientams. Nes virusas tik ir laukiaprogos... Spalio 29 d. duomenimis,Prienø rajone koronavirusine in-fekcija sirgo 55 þmonës, 29 yra pa-sveikæ, 1 miræs. Ið viso atvejø regist-ruota 85. Lietuvoje serganèiøjø

skaièius buvo iðaugæs iki 8301.Daugëjant pacientø, didëjant

ðalies gydymo ástaigø uþimtumui,kyla nerimas, ar visiems, susirgu-siems COVID-19, pakaks vietø li-goninëse.

Dël koronaviruso skyriødarbas nesutriko

„Gyvenimas“ domëjosi, kokiapadëtis Prienø ligoninëje. Ástaigos

Þmonëms reikiavaizdø ið ligoniniø

Greitai pamirðome koðmarà Italijoje. Epidemiologinë situacijaLietuvoje kasdien vis prastëja, taèiau komentatoriai socialiniuosetinkluose klausia: „O kur vaizdai su ligoniais ið palatø, su eilëmisprie patikrø punktø?“ Þmonëms reikia akivaizdþiø, ðiurpinanèiøárodymø, kad padëtis tikrai rimta, daug rimtesnë, nei jø mylimoskrepðinio komandos pralaimëjimas.

(Nuke l ta á 2 p . )

Þemës ûkis –vertybë, kuribuvo, yra irliks

Birðtono baþnyèiojepaðventintas naujas Altorius

„Tikimës geriausio,ruoðiamës blogiausiam“

Judëjimoterapija:kas mumstinka?

Rinkimøákaitøpabaiga

Diena, áprasmintagerais darbais 7-8 p.

Kultûros kryþkelë: Jausti,suprasti, gyventi... 9-12 p.

2020 m. spalio 31 d. Nr. 82 (10335) 2 p.

Istorija, apie kurià buvo raðyta„Gyvenime“, prasidëjo, kaip jau mi-nëta, prieð gerà deðimtmetá. Pavel-dëjæ sodybà prie geleþinkelio Eitu-èiai su dviem maþameèiais vaikaistikëjosi susikurti jaukius namus. Jieabu jauni, turintys darbus, o ir nuolatpro ðalá pravaþiuojantys traukiniai jønegàsdino, nes Mindaugas pats bu-væs geleþinkelietis. Tik dël kurá laikàturëtø sveikatos problemø turëjæspereiti á kità darbà.

Taèiau naujakuriø dþiaugsmasnetruko iðblësti, kai pradëjo „tvar-kytis popierius“ dël á jø sodybà ve-danèio kelio áteisinimo. Dar dides-nis netikëtumas juos iðtiko prieð ke-lerius metus, kai staiga ëmë ir dingotas laikinas lauko keliukas per vals-tybinæ þemæ, kuriuo naudojosiankstesni sodybos ðeimininkai.

Taip Eituèiø ðeima su dviem vai-kais atsidûrë lyg liûne ant ðakos: neiprivaþiuot, nei iðvaþiuot. Mat kitojesodybos pusëje esantis lauko keliu-kas yra jau uþ RIA Baltica geleþin-kelio magistralës, per kurià vaikð-èioti draudþiama. Draudþiama, taidraudþiama, bet kà daryti, jei esi„saloje“. Taip ir gyveno nusiþeng-dami taisyklëms, patys eidami perbëgius ir daiktus vilkdami.

Beje, to laikino keliuko dingi-mas buvo susijæs su kita ne maþiauskandalinga Veiveriø kraðto istori-ja, apie kurià taip pat buvo pasakota„Gyvenime“. Vienuolikai Veiveriøseniûnijos þemës savininkø, kovo-jusiø dël perstumdytø þemës valdøribø, prireikë net 5,5 metø, kol teis-muose buvo atstatytas dël Nacio-nalinës þemës tarnybos neteisëtøveiksmø paþeistas teisingumas. Bû-tent tarnybos tarnautojai neteisin-gai á þemëtvarkos projektà buvoperkëlæ gràþinant nuosavybæ sufor-muotas þemënaudas ir taip netei-singai suprojektavæ ginèø objektutapusià teritorijà. Dël to Veiveriøseniûnijos Mauruèiø kaime pa-þenklinti ir tomis paèiomis ribomisapie 20 metø naudoti net 6 sklypaibuvo perstumti pagal NÞT Prienøir Birðtono skyriaus þemëtvarkosprojekto sprendimus. Bûtent per tà

þemiø „kraustymosi“ etapà dingoir tas á Eituèiø sodybà vinguriavæslaikinas lauko keliukas.

Todël tokià laimingà metø me-tais juos varginusios, atrodo, bevil-tiðka buvusios situacijos baigtá Eitu-èiai, visø pirma, ir sieja su teismømaratonà atlaikiusiø tø vienuolikosþemës savininkø atkaklumu ir pa-siryþimu stoti prieð kai kuriø NÞTtarnautojø savivalæ. Atstaèius skly-pø ribas, paaiðkëjo, kad ðioje ka-dastrinëje vietovëje esama ir lais-vos þemës keliui suprojektuoti. Ji,matyt, ir buvo. Tik gal buvo „pasislë-pusi“ po nekuriø tuometiniø NÞTPrienø ir Birðtono skyriaus vadovøir tarnautojø priimtø sau artimes-niø sprendimø ðydu? Ir kai veive-riðkiams þemës savininkams, beje,ir po priimto jiems palankaussprendimo dar ádëjus nemaþai pa-stangø pavyko tà „ðydà“ suplëðyti,– ið mirties taðko pajudëjo ir Eituèiøkelio reikalai. Þemëtvarkininkaisuprojektavo kelià, savivaldybë pri-siëmë didesnæ dalá kaðtø, á talkà sutechnika atëjo ûkininkas MartynasButkevièius ir kelias, Veiveriø seniû-no Vaclovo Ramanausko teigimu,jau beveik pasiekë sodybos kiemà.Nors dar trûksta keliø maðinø þvyrodarbams uþbaigti, bet Eituèiai labaidþiaugiasi tuo, kas jau padaryta. Jiedëkingi visiems padëjusiems iðtai-

syti klaidas ir sudariusiems sàlygaskeliui atsirasti. Daiva Eitutienë sa-ko, kad kaþin, ar jiems bûtø uþtekæjëgø neprarasti vilties, jeigu ne Prie-nø ûkininkø sàjungos pirmininko,vietos ûkininko Martyno Butkevi-èiaus palaikymas ir parama, atsidû-rus sudëtingose situacijose. O jøper tuos metus buvo paèiø netikë-èiausiø – nuo to, kaip parsiveþtimalkas iki uþtrenktø valdininkøkabinetø durø ir atsakymø: nëragalimybiø.

Kad tos galimybës, o kartu sujomis ir kelias atsirastø NÞT Prienøir Birðtono skyriaus patarëjo, at-liekanèio skyriaus vedëjo funkcijas,Deimanto Tarulio nuomone, rei-këjo tik elementaraus ásiklausymoá þmoniø problemà, noro padëtijiems ir bendradarbiavimo su pi-lieèiais bei savivaldybës administ-racija.

Bûtent to, ko daþnai dar pasi-gendame valdininkø ir tarnautojøveiksmø kasdienybëje. Apie tailiudija ir Eituèiø kelio istorijospurvini klystkeliai, daugiau kaipdeðimtmetá kartinæ jaunos ðeimosgyvenimà... Tad geleþinkelieèiøterminu tariant, tebûnie daugiautokiø veiksmø, kurie padeda ási-þiebti ðviesai tunelio gale...

Ramutë Ðimukauskaitë

„Supainiotø“ sprendimø kaina

Sako, þemë Veiveriø kraðte aukso vertës. Ar tikrai, jeigu akis bado irtokie apleisti kampai?

(Atkelta ið 1 p.)

vadovës Jûratës Milaknienës klausëme, kaip ásisukæs korona-virusas paveikë ligoninës darbà, ar jos skyriuose gydytis saugu, arpakanka medicinos personalo?

– Laikmetis ið tiesø nelengvas. Susirgo du ligoninës Vidausligø skyriaus gydytojai, chirurgas, IT specialistas. Tiesa, visi susir-gimai su ligonine nesusijæ (darbuotojai dalyvavo laidotuvëse). Dëlspecialistø ligos izoliavome keturis gydytojus, tris slaugytojas irvienà slaugytojos padëjëjà. Kai kuriems darbuotojams izoliacijabaigiasi jau spalio 30 d., ir jie gráþta á darbà, – teigë J.Milaknienë.

Jos teigimu, nei vienas ligoninëje gydomas pacientas neuþsi-krëtë. Visi skyriai dirba pilnu pajëgumu. Izoliuotø medikø darbàperëmë kiti.

– Pacientus patikinu, kad ligoninëje gydytis yra saugu – visaspersonalas dëvi asmens apsaugos priemones pagal Sveikatosapsaugos ministerijos nustatytus saugumo lygius. Iki ðiol infekcijabuvo áneðama ið iðorës,– sakë ástaigos vadovë.

Kasdien Prienø karðèiavimo klinikoje ir „neðvariame“ prië-mime nustatoma po 3–6 koronavirusinës infekcijos atvejus. Ástai-gos direktorë atkreipia dëmesá á tai, kad dauguma atvejø yra leng-vos arba besimptomës formos.

Laiko klausimas, kada prireiks rezervinësPrienø ligoninës

Daugëjant sunkiai COVID -19 ligos forma serganèiø pacientøskaièiui, bus uþpildytos Kauno ligoninës Infekcinio skyriaus lovos.Tada, pasak J.Milaknienës, Kauno apskrities mastu bus spren-dþiama, kur gydyti tokius pacientus:

–Prienø ligoninë yra paskirta rezervine ligonine. Tai reiðkia,kad pritrûkus lovø pagrindinëje ir atraminëje ligoninëje, COVID-

19 liga sergantys pacientai bus gydomi ir pas mus.– Jeigu daugelis medikø vienu metu susirgtø arba bûtø izoliuoti,

akivaizdu, kad bûtø „paralyþiuota“ sveikatos prieþiûros sistema.Epidemiologinë situacija blogëja visoje Lietuvoje, todël á Prienusspecialistø ið kitø rajonø neprisikviestume. Visø gyventojø labainorime papraðyti laikytis reikiamø saugumo priemoniø irnenumoti ranka á ligà, – perspëjo Jûratë Milaknienë.

Dalë Lazauskienë

Þmonëms reikia vaizdø ið ligoniniø(Atkelta ið 1 p.)

Primename svarbiausiusvisuomeninio gyvenimo

apribojimus:Nuo 2020 m. spalio 30 d. iki lapkrièio

13 d. draudþiami visi atvirose ir uþdaroseerdvëse organizuojami renginiai ir susi-bûrimai vieðose vietose, iðskyrus: 

. aukðto meistriðkumo sporto varþybasir kultûros renginius, kai jie vyksta uþdaroseerdvëse (þiûrovø skaièius nevirðija 300 as-menø); þiûrovai privalomai dëvi kaukes ir nau-doja kitas apsaugos priemones; iðlaikomas 2metrø atstumas tarp sëdimøjø vietø; uþtik-rinamas bilietø platinimas elektroniniu bûduir (arba) þiûrovø, ir (ar) dalyviø registravi-mas. Atvirose erdvëse þiûrovø skaièius turi ne-virðyti 400 asmenø, bûtina uþtikrinti pirmiauiðvardytas sàlygas.

. laidotuves.

Judëjimas ðalies viduje: rekomenduojamaatsisakyti nebûtinø kelioniø, likti namuose.

Parduotuvëse, prekybos centruose, turga-vietëse, kitose vieðose prekybos vietose, kaiveikla vykdoma uþdarose erdvëse, bei kitoseprekybos ir paslaugø vietose turi bûti uþtik-rinamas 10 kv. metrø prekybos plotas vienamlankytojui arba vienu metu aptarnaujamas nedaugiau kaip vienas asmuo (nuo spalio 30 d.).

Savivaldybës vadovø ir medikø pasitarime –apie iððûkius atëjus antrajai COVID-19 bangai

Spalio 27 d. Prienø r. savivaldybëje vyko Savivaldybës vadovø,Ekstremaliøjø situacijø operacijø centro ir rajono sveikatos prieþiûrosástaigø vadovø pasitarimas. Jo metu aptarta COVID-19 ligos epide-miologinë situacija Savivaldybei pavaldþiose ir privaèiose gydymoástaigose, ávertintas ástaigø pasirengimas antrajai viruso bangai irgalimam virusu uþsikrëtusiø pacientø srauto valdymui, ligoniø hos-pitalizavimui, slaugos ligoniø prieþiûrai.

Diskutuota ir dël Karðèiavimo klinikos darbo dviem pamainomis,glaudesnio bendradarbiavimo tarp gydymo ástaigø, pagalbos, dalijimosiþmogiðkaisiais iðtekliais. Paþymëta, kad COVID-19 situacija sveikatosprieþiûros ástaigose yra valdoma. Labiausiai baiminamasi, kad virusasneiðplistø ligoninëse, globos ástaigose ir „neiðkristø“ ið darbo medikai,nes þmogiðkøjø iðtekliø trûkumas kai kur jauèiamas ir dabar: dël dideliokrûvio, medikø nuovargio, dalies asmenø nedarbingumo.

Visiems buvo aktualu, kad iðliktø rajone Karðèiavimo klinika ir profi-laktiniai tyrimai. Sveikatos prieþiûros ástaigø vadovai kalbëjo jauèiantysdidelæ Prienø ligoninës pagalbà ir palengvinimà atliekant COVID-19tyrimus. Anot ligoninës vadovës J. Milaknienës, ástaiga jauèia atsako-mybæ uþ viruso suvaldymà, todël tyrimai tol bus atliekami, kol bus pajë-gumø ir pagalbos. Kol kas ðiame veiklos bare labai daug padeda Pirminëssveikatos prieþiûros centras.

Pagalbos gali prireikti ir maþosioms slaugos ligoninëms, todël buvoaptarti galimi veiksmai, jeigu kuris nors ið slaugos ligoniniø darbuotojøsusirgtø ar kaþkam tektø izoliuotis po kontakto su serganèiaisiais.

Kalbant apie problemas paminëta, kad praneðimai ið Nacionaliniovisuomenës sveikatos centro apie tyrimø rezultatus vëluoja. Dël dideliodarbo krûvio pavëluotai gaunama informacija ir ið NVSC Prienø sky-riaus. Kaip sakë meras A. Vaicekauskas, siekiant sumaþinti viruso plitimogrësmes ir palengvinti darbà NVSC Prienø skyriui, jau praëjusià savaitæSavivaldybë su jai pavaldþiu Visuomenës sveikatos biuru sutarë dël pa-galbos centro darbuotojams atliekant atvejø epidemiologinius tyrimus.

Anot Ekstremaliøjø situacijø operacijø centro vadovës, administra-cijos direktorës J. Zailskienës, Savivaldybë ëmësi ir kitø skubiø veiksmø,siekdama uþkirsti kelià viruso plitimui rajone: buvo uþdrausti kultûriniairenginiai, rekomenduota nevykti á mokymus, renginius kituose rajo-nuose, nevykdyti sporto veiklø, vengti susibûrimø.

Pasitarimo metu Savivaldybës vadovai pabrëþë, kad ði pandemija tikpatvirtino, jog be centrinës ligoninës Prienø rajonas ir kiti panaðûs rajonainebûtø galëjæ sëkmingai kovoti su virusu ir tuo pat metu rûpintis kitaisserganèiais ligoniais, kuriø didesniø miestø ligoninës nebenori priimti.Uþsiminta, kad ligoninëje gali tekti gydyti ir tuos ligonius, kuriems priejau nustatytos ligos prisidës ir koronavirusas. (Dabar tokie ligoniai gydo-mi paskirtose ligoninëse). Vadovai ragino ástaigø vadovus bûti ypaè dëme-singiems, jautriems vieni kitiems, padëti, bendrauti, taip pat tartis irbendradarbiauti su Savivaldybe.

Prienø r. savivaldybës informacija

Padëka

Norime nuoðirdþiai padëkoti Veiveriø PSPC direktoreiLinai KAZLAUSKIENEI, gydanèiai gydytojai JurgitaiAPNERIENEI ir visam Slaugos ir palaikomojo gydymo sky-riaus personalui uþ ðvelnumà, nuoðirdumà, rûpestingàgydymà ir prieþiûrà.

Linkime stiprios sveikatos, kantrybës, iðtvermës, viso-keriopos sëkmës ir Dievo palaimos!

9 palatos ligonës Renë Skieèiuvienë,Rûta Sutkevièienë ir Kostancija Mockeliûnienë

2020 m. spalio 31 d.3 p. Nr. 82 (10335)

Ûkininkas Jonas Kurtinaitis, pasinaudojæs „Parama smulkiesiemsûkiams“, ásigijo 60 aviø. Rièardo PASILIAUSKO nuotrauka

Padidino aviø bandà„Parama smulkiesiems

ûkiams“ prieð metus susiviliojoir Marijampolës savivaldybëje,Sasnavos seniûnijoje avis augi-nantis Jonas Kurtinaitis. Jonopasakojimu, jis kurá laikà galvojoapie ûkio plëtrà, taèiau vis neat-sirado tam reikalingø pinigø. Pa-galvojæs, kad ðiuo klausimu ga-lëtø padëti KPP priemonës, ëmëdomëtis, kurios sàlygas galëtøatitikti geriausiai ir kuri patei-sintø jo lûkesèius geriausiai.

– Pradëjæs skaityti programøir veiklos srièiø taisykles supra-tau, kad geriausiai atitinku „Pa-ramos smulkiesiems ûkiams“kriterijus, o veiklos sritis atitinkamanuosius. Uþpildþiau paramosparaiðkà ir parengiau versloplanà, kuriame numaèiau plëstiûká. Po kurio laiko suþinojau,kad mano paraiðka ir verslo pla-nas ávertintas teigiamai. Gavæsparamà, ásigijau 60 aviø, elekt-riná aptvarà, taip pat buvo finan-suotas verslo plano parengimas,– kalbëjo J. Kurtinaitis.

Giria uþ lankstumàSprendimu pretenduoti á

paramà ûkininkas sako nesigai-lëjæs në akimirkos. Jonas dþiau-

giasi, kad, gavus paramà pagalveiklos sritá „Parama smulkie-siems ûkiams“, prie numatyto pir-kinio savo lëðomis prisidëti nebû-tina, nes finansuojamoji dalis pa-gal programà siekia net 100 proc.tinkamø finansuoti iðlaidø. J.Kurtinaitá dþiugina ir veiklossrities lankstumas.

– Kelios avys, ásigytos naudo-jant paramos lëðas, nugaiðo. Lai-mei, naujø aviø nebuvo bûtina ási-gyti. Trûkstamà jø skaièiø iki rei-kalingo bandos dydþio galëjau at-statyti tomis, kurias buvau ásigijæsanksèiau, ne uþ paramos lëðas, –pagyros þodþiø „Paramai smul-kiesiems ûkiams“ negailëjo J.Kurtinaitis ir pridûrë, kad ásipa-reigojimus pagal paramà jis vyk-dys iki 2022 m. Ûkininkas atkrei-pia dëmesá, kad nereikia bijotiþodþio „ásipareigojimai“. Anot J.Kurtinaièio, jie tokie, kokiø nor-malus, pelningai ir kokybiðkai no-rintis dirbti ûkininkas siekia irnesinaudodamas parama.

– Gavæs paramà ásipareigojaujà panaudoti per 9 mënesius – nie-kas ir taip nenorëtø laukti, jukpinigai skirti plëtrai, ûkiui moder-nizuoti ir gerinti. Èia problemønebuvo. Kaip ir su suplanuotu

pinigø panaudojimu. Numatæspirkti avis, jas ir ásigijau – juk vys-tau avininkystës ûká, kitokiøgyvuliø nei norëèiau, nei turëèiausàlygas priþiûrëti.

Kai kam klaustukø galbût ke-lia ásipareigojimas uþtikrinti, kadprodukcijos standartine verteiðreikðtas valdos ekonominisdydis, ágyvendinus verslo planà,padidës ne maþiau kaip 20 proc.Parama skiriama smulkiesiemsûkiams. Jei á paramà pretenduojatikrai smulkus ûkis, jis nebussuinteresuotas plëstis iki þemësûkio bendrovës dydþio, taigi rei-kalavimas bus ágyvendinamas sa-vaime. Didesniø ambicijø turintyspareiðkëjai turi teisæ ir galimybæpretenduoti á kitas priemones, –ramino J. Kurtinaitis.

Skyrë papildomø lëðøVeiklos srities patrauklumà

grindþia ir statistika. Ðiemet, bir-þelio 1–30 d., teikusieji paraiðkasparamai pagal veiklos sritá „Pa-rama smulkiesiems ûkiams“ gauti

pareiðkëjai pretendavo pasidalyti12 mln. 500 tûkst. Eur. Dël ðiospinigø sumos grûmësi 951 pa-reiðkëjas. 728 pareiðkëjams para-mos lëðø pakako, 117 pakako iðdalies, taèiau Nacionalinë mokë-jimo agentûra prie Þemës ûkioministerijos dël pareiðkëjø, atsi-dûrusiø vadinamojoje „pilkojojezonoje“, kreipësi á Þemës ûkioministerijà (ÞÛM), praðydamajiems skirti papildomø pinigø.ÞÛM priëmë sprendimà skirtitrûkstamas paramos lëðas irsmulkiøjø ûkininkø projektamságyvendinti papildomai buvoskirta 169 967 Eur paramos.

106 pareiðkëjams pinigø, deja,nepakako. Taèiau negavusieji pa-ramos neturëtø nukabinti nosies,nes pagal veiklos sritá paramàgauti ûkininkai kvieèiami per me-

tus ne kartà. Pavyzdþiui, pernaiá „Paramà smulkiesiems ûkiams“pareiðkëjai galëjo pretenduotikovo 1–geguþës 31 dienomis,kuomet buvo kvieèiama pasida-lyti 10 mln. Eur paramos sumà.Antrajam paraiðkø priëmimoetapui, vykusiam lapkrièio 4–gruodþio 31 dienomis, buvoskirta 9 851 488 Eur lëðø.

Patraukli ne tikdël finansavimo

intensyvumoKaip jau minëjo ûkininkas J.

Kurtinaitis, „Parama smulkie-siems ûkiams“ patraukli dël fi-nansuojamø iðlaidø intensyvu-mo, taèiau ne tik dël to. Pagalveiklos sritá á paramà gali pre-tenduoti skirtinguose þemësûkio sektoriuose dirbantys pa-reiðkëjai: vystantys gyvulinin-kystës, darþininkystës, uoginin-kystës, sodininkystës ûkius, taippat ir turintieji miðrø ûká.

Patrauklu ir tai, kad para-mos panaudojimo galimybës –labai plaèios. Vienintelis rei-kalavimas iðlaidoms yra teisin-gas jø suplanavimas. Versloplane jas reikia sudëlioti taip,kad iðlaidos bûtø bûtinos versloplanui ágyvendinti ir numatytaiveiklai vykdyti, bûtø tiesiogiaisusijusios su remiama veikla irbûtø ne maþesnës negu praðomaparamos suma.

Uþs.Nr.77

Smulkiesiems ûkininkams paremti skiriama vis daugiau lëðøSmulkieji ûkiai greièiau prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyèiø.

Jie geriau jauèia vartotojø poreikius, gali daugiau dëmesio skirtiproduktø kokybei, ðvieþumui. Deja, lëðø investicijoms, moderni-zacijai ar pridëtinei vertei kurti tokiems ûkiams daþnai pritrûksta.

Laimei, apie tai pagalvota sudarant Lietuvos kaimo plëtros 2014–2020 m. programà (KPP), kurioje smulkieji ûkiai á paramà gali pre-tenduoti pagal priemonës „Ûkio ir verslo plëtra“ veiklos sritá „Paramasmulkiesiems ûkiams“. Veiklos sritis tokia patraukli, kad numatytøparamos lëðø visiems norintiems daþnai pritrûksta. Atsiþvelgiant átai, „Paramai smulkiesiems ûkiams“ nuolat skiriama papildomø lëðø,o per metus organizuojami net keli kvietimai gauti paramà.

Investicijos á þemës ûká„Mûsø þemës ûkis turi bûti kon-

kurencingas bendroje Europos Sà-jungos ðaliø rinkoje, – sako naujasisLÞÛT pirmininkas J. Vilionis, –toks yra mûsø organizacijos siekis“.

Pasak J. Vilionio, praëjusá ESfinansiná 2014–2020 metø laiko-tarpá á Lietuvos þemës ûká ir kaimovietoves investuota 4,7 mlrd. Eur,naujuoju 2021–2027 metø laikotar-piu numatyta 5,5 mlrd. Eur. Naujukaimo plëtros laikotarpiu bus in-vestuotos Gaivinimo ir atsigavimolëðos – dar apie 143 mln. Eur.

„Skaièiuojantiems svetimuspinigus turëèiau priminti, jog minë-tà investicinæ sumà reikëtø padvi-gubinti, – kalba J. Vilionis, – daþ-niausiai paramos projektø intensy-vumas siekë 50 proc. – prie „euro-piniø“ ûkininkas privalëjo pridëtitokià paèià sumà ið savo kiðenës.Per praëjusius septynerius metusLietuvos þemës ûkyje ir kaimo vie-

tovëse taip investuota beveik de-ðimt milijardø eurø“.

Lietuvos þemës ûkio ir apskritaikaimo naujuoju ES finansiniu lai-kotarpiu laukia dideli iððûkiai. Pir-miausia – tai klimato kaita ir su tuosusijæs intensyviosios þemdirbystësribojimas, pasitelkiant neariminæ.Ekologinis ûkininkavimas, gyvuli-ninkystës fermø tarðos maþinimas,laukø melioravimo bei irigacinëssistemos – tai vis rytojaus darbai,kurie pareikalaus ne tik ES bend-rijos ir nacionaliniø biudþeto lëðø,bet ir iðaugins ûkininkavimo ir þemësûkio produkcijos gamybos kaðtus.

Pastarøjø „rinkiminiø“ metøpolitinës batalijos á diskusijas átrau-kë ir þemdirbiø bendruomenæ. Kaþ-kas sugalvojo ðalies ûkius padalintiá stambius ir smulkius, pirmiesiemssumaþinti ES skiriamas iðmokas(107 Eur/ha), kitiems, dirbantiemsiki 30 ha, padidinti (240 Eur/ha).Vyriausybë iðvis „pakiðo kiaulæ“ –

LÞÛT pirmininko Jono Vilionio ûkio fermø kompleksas Antakalniokaime. Lietuvoje yra apie 150 tokiø pieno ûkiø.

Þemës ûkis – vertybë, kuri buvo, yra ir liksJustinas ADOMAITIS

Pastaruoju metu ðalies þemës ûkis sulaukia nemaþo visuomenësdëmesio. Politikams agrarinis sektorius rûpi kaip ekonomikos „garveþys“,vartotojams – kaip maisto ðaltinis. Þemdirbiai jauèia jiems deleguotàatsakomybæ ir stengiasi deramai pateisinti visuomenës lûkesèius. Tambuvo ákurta Lietuvos þemës ûkio taryba (LÞÛT), kuriai nuo spalio 15 d.vadovauti pradëjo ðalyje þinomas Paðventupio kaimo ûkininkas ir Prienørajono politikas, ilgametis Lietuvos pieno gamintojø asociacijosprezidentas Jonas VILIONIS, organizacijos vairà perëmæs ið AuðrioMacijausko, Lietuvos grûdø augintojø asociacijos vadovo. Prieð tai LÞÛTpirmininkavo Petras Puskunigis – Lietuvos þemës ûkio bendroviøasociacijos ir Griðkabûdþio þemës ûkio bendrovës vadovas.

pradëjo dalyti paðalpas. Ûkininkaineprisikvieèia darbininkø: kamlenkti nugarà, jeigu per mënesá galisusirinkti apie tûkstantá eurø ávairiøsocialiniø iðmokø.

Þemdirbys – kûrëjas„Ðalyje kaip virusas plinta ne-

tikros naujienos apie þemës ûká irûkininkus, – pastebi LÞÛT pirmi-ninkas J. Vilionis, – ið dalies tai irmûsø paèiø kaltë. Visà savo dëmesámes kreipiame á agrarinio sekto-riaus strategijà, kovojame dël na-cionalinio þemës ûkio verslo pozi-cijø bendroje ES ekonominëje erd-vëje. Tai nëra lengvas ir greitai re-zultatà atneðantis darbas. Mus pa-laiko solidþiausiø ðalies þemdirbiøasociacijø pasitikëjimas ir reali ðie-met pasëlius deklaravusiø ûkininkøparama pasirinktai savivaldos or-ganizacijai“.

Pasak J. Vilionio, ðiandien antLietuvos þemdirbio galvos ið Briu-selio ateina vis nauji reikalavimai:

tausoti dirvà, riboti laukams skirtàchemijà, pieno ir mësos ûkiuosepaisyti oro tarðos ir pan. Panaðiaireglamentuojamas ir ES senbuviøðaliø þemës ûkis, tik ten iðmokoskeleriopai didesnës. Dël tokiosmûsø þemdirbiø diskriminacijosLÞÛT iniciatyva buvo kreiptasi áEuropos Komisijà, surinkti 52tûkst. ûkininkø paraðø, kelis kartuspiketuota Briuselyje.

LÞÛT ðalies politikus, Seimo irVyriausybës narius reguliariai in-formuoja apie situacijà þemës ûkiosektoriuje, pateikia gamybos kaðtøir produkcijos supirkimo kainø ana-lizæ, kuri liudija apie egzistencinægrësmæ sektoriui iðlikti.

„Þemës ûkis ir kaimas – tai ne-daloma visuma, – sako LÞÛT va-dovas J. Vilionis, – mes, þemdirbiai,politikams turime árodinëti, jog tuoprivalëtø rûpintis (ir mums padëti)ne tik Þemës ûkio, bet ir Aplinkos,Socialinës apsaugos ir darbo, Eko-nomikos ir investicijø, Ðvietimo ir

mokslo ministerijos. Þemdirbys ku-ria ne tik maisto produktà, bet ir dar-bo vietas miestieèiams, puoselëja gam-tà, investuoja á gyvenvieèiø infra-struktûrà“.

LÞÛT vadovas J. Vilionis tei-gia, jog tarybai priklausanèiø orga-nizacijø nariai pirmiausia savo ûki-ninkavimo pavyzdþiais liudija apiegalimybæ konkuruoti ES ðaliø eko-nominëje erdvëje. Vietos po sauleuþtenka ir stambiems, ir smulkiemsûkiams. Pasak J. Vilionio, ðalyjerugsëjo 1 d. buvo tik 153 ûkiai, tu-rintieji didesnes nei 150 karviø ban-das, bet jie parduoda apie 80 proc.pieno, 25 tûkst. ûkiø laiko po 1–10karviø, 3,5 tûkst. – nuo 11 iki 150karviø. Jiems tenka 20 proc. paga-minamo ir parduodamo pieno.

„Sunkiai sekasi mums mokytis,kaip valdyti verslo rizikas, – pastebiJ.Vilionis, – vieni kuria daugiaðakësgamybos ûkius, kiti skaido komp-lektais, treti kooperuojasi. Paramaateina tik dirbantiems ir investuo-jantiems. Lyderystës problema kai-me – dar vienas Bermudø trikam-pis. Trumpai tariant, visuomeninësLÞÛT laukia daug darbø – ûkiuo-se, átikinëjant verslininkus, preky-bininkus, politikus, jog þemës ûkis– vertybë, kuri buvo, yra ir liks Lie-tuvoje“.

P. S. Lietuvos þemës ûkio tarybos na-riai: Lietuvos ûkininkø sàjunga, Lietuvosþemës ûkio bendroviø asociacija,Lietuvos pieno gamintojø asociacija,Lietuvos grûdø augintojø asociacija,Lietuvos nederlingø þemiø naudotojøasociacija, Lietuvos juodmargiø galvijøgerintojø asociacija, Lietuvos þemës ûkiokooperatyvø asociacija, Lietuvos veisliniøkiauliø augintojø ir gerintojø asociacija,Lietuvos þaløjø galvijø gerintojøasociacija, Lietuvos arkliø augintojøasociacija, Lietuvos augalø apsaugosasociacija.

2020 m. spalio 31 d. Nr. 82 (10335) 4 p.

Tobulëti, mokytis ir konsultuotis su savo srièiø profesionalais ûkininkai,miðkininkai bei kaimo vietovëse veikianèios ámonës gali pretenduodami á„Paramà pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Rièardo Pasiliausko nuotr.

Profesionalûs mokymaiávairiomis temomisPagal veiklos sritá ûkininkai,

jaunieji ûkininkai ir kiti þemësvaldytojai, miðko valdytojai, kai-mo vietovëse veikianèios labaimaþos, maþos ir vidutinës ámo-nës gali pretenduoti á paramàmokymams þemës ûkio veiklosvaldymo reikalavimø ir gerosagrarinës ir aplinkosaugos bûk-lës standartø laikymosi, ekono-minës ir aplinkosauginës veiklosmiðko valdoje, ámoniø ekono-minës veiklos, integruotø augaløapsaugos priemoniø, kurios ma-þintø pesticidø naudojimà, tai-kymo ir panaðiomis temomis.

Mokymus Þemës ûkio mi-nisterijos nustatyta tvarka teikiaatrinktas konsultavimo paslau-gas teikiantis ûkio subjektas, ku-ris yra ir paramos gavëjas pagalLietuvos kaimo plëtros 2014–2020 metø programos priemo-nës „Konsultavimo paslaugos,ûkio valdymo ir ûkininkø pava-davimo paslaugos“ veiklos sritá„Parama pasinaudoti konsul-tavimo paslaugomis“.

2020–2022 metais ûkininkai,jaunieji ûkininkai ir kiti þemësvaldytojai pagal veiklos sritá pasi-

dalys 167945 Eur, miðko valdy-tojams ðiam laikotarpiui skirta64500 Eur paramos. Kaimo vieto-vëse veikianèios labai maþos,maþos ir vidutinës ámonës atei-nanèius dvejus metus dalysis46500 Eur, miðko valdytojai –64500 Eur.

Reikalavimai – pagalpareiðkëjø veiklos kryptá

Gauti paramà visai nesudëtin-ga. Svarbiausia pareiðkëjams ne-turëti ásiskolinimø Lietuvos Res-publikos valstybës biudþetui irValstybinio socialinio draudimofondui bei neturëti finansiniø sun-kumø – nebûti bankrutuojan-tiems arba likviduojamiems. Tie-sa, ûkininkai, jaunieji ûkininkai irkiti þemës valdytojai, uþsiimantysþemës ûkio veikla, be to, dar turibûti valdos valdytojai, áregistravæþemës ûkio valdà Lietuvos Res-publikos þemës ûkio ir kaimoverslo registre, taip pat nurodo-ma, kad jø ûkio ekonominis dydis,iðreikðtas produkcijos standartineverte, paraiðkos teikimo momen-tu turi bûti ne maþesnis kaip 4 000Eur.

Á paramà konsultavimo pa-slaugoms pretenduojantys miðko

valdytojai asmeniðkai taip pat turibûti valdos valdytojai, áregistravæþemës ûkio valdà Lietuvos Res-publikos þemës ûkio ir kaimoverslo registre, o jø miðko valdaturi bûti ne maþesnë kaip 1 ha,vertinant pagal Nekilnojamojoturto kadastro duomenis.

Labai maþos, maþos ir vidu-tinës ámonës turi atitikti smul-kiojo ir vidutinio verslo subjektostatusà, apibrëþtà Lietuvos Res-publikos smulkiojo ir vidutinioverslo plëtros ástatyme, ir veiktikaimo vietovëse.

Paraiðkos – tikelektroninës

Paraiðkos turi bûti teikiamoselektronine forma, uþpildantÞÛMIS elektroninæ dokumento

formà, naudojantis ÞÛMISportalo internetine prieiga adresuhttps://zumis.lt. Pridedami doku-mentai turi bûti elektroninës for-mos (popierinis dokumentas –nuskenuotas). Paraiðka ÞÛMISturi bûti pateikta ne vëliau kaipiki kvietimo teikti paramos pa-raiðkas paskutinës dienos 24 val.

Silpnybes raginapaversti stiprybëmisMarijampolës ûkininkø sàjun-

gos pirmininkas ir Þemës ûkiorûmø atstovas Marijampolës re-

gione Sigutis Jundulas sako, kadðiuolaikiniai ûkininkai yra iðsi-lavinæ ir labai intelektualûs. Ta-èiau net ir daugiausia þinantiemsþemdirbiams daþnai iðkyla klau-simø, á kuriuos atsakymø sava-rankiðkai rasti nepavyksta.

– Ypaè daug klausimø kylajauniesiems ûkininkams, kurieteoriniø þiniø turi, taèiau prak-tiniø patarimø stokoja. Daugklausimø kyla ûkininkams, no-rintiems ûkininkauti aplinkaipalankesniu bûdu: kaip gerintidirvà, kaip ir kokius naudotiaugalø apsaugos produktus.Daþnai þemdirbiai pasimeta, arteisingai vykdo ekonominæ ûkioveiklà. Puiki pagalba tokiais at-vejais yra ávairûs mokymai beikonsultacijos.

Fantastika, kad konsultacinæpagalbà þemdirbiai ir miðkinin-kai gali gauti, naudodamiesiparama. Juk ne visi gali sau leistibrangius kursus, mokymus ar se-minarus, todël labai raginu þem-dirbiø ir ûkininkø bendruomenæiðsiaiðkinti savo silpnàsias vietasbei jas stiprinti arba paverstistipriosiomis konsultuojantis susavo srièiø profesionalais ir þino-vais, – kalbëjo S. Jundulas.

Uþs.Nr.78

Konsultavimo paslaugos kaime – abipusë naudaSiekiantiems tobulëti ûkininkams – gera þinia. Nuo lapkrièio 20

iki gruodþio 21 dienos jie gali pretenduoti á paramà pagal Lietuvoskaimo plëtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonës „Konsul-tavimo paslaugos, ûkio valdymo ir ûkininkø pavadavimo paslaugos“veiklos sritá „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Spalio 21 d. Prienø r. savivaldybëje vyko Eismosaugumo komisijos posëdis, kuriam pirmininkavomero pavaduotoja Loreta Jakinevièienë. Posëdyjesvarstyta daugiau nei deðimt klausimø.

Iðnagrinëjusi Skriaudþiø kaimo bendruomenës pra-ðymà dël kelio þenklo – rodyklës árengimo á Skriau-dþiø buities muziejø, Komisija pritarë, kad valstybinësreikðmës kelyje yra reikalinga informacinë rodyklë.Paþymëta, kad Veiveriø seniûnija kartu su Savivaldybësadministracijos Kultûros, turizmo ir jaunimo skyriumiyra pradëjæ informacinës rodyklës árengimo procesus.

Komisija pritarë Prienø gyventojo praðymui atsta-tyti rangos darbø metu paðalintà eismo þenklà Nr. 303„Motoriniø transporto priemoniø eismas draudþia-mas“ Revuonos g. dalyje (tarp namø Nr. 10 ir Nr. 16).

Prienø m. gyventojo praðymas árengti lentelæ„Neuþstatyti ávaþiavimo“ netoli daugiabuèio namo Vy-tauto g. 27, kairëje pusëje, buvo atidëtas. Prienø seniû-nija kartu su Statybos ir ekonominës plëtros skyriausspecialistais ápareigota susisiekti su gyventoja ir ávertintiþenklo árengimo poreiká ir galimybes.

Posëdyje nutarta atsiþvelgti á seniûnijos praðymà irárengti kelio þenklus Nr. 333 „Stovëti draudþiama“ prieatliekø surinkimo aikðtelës Vytauto g. (prie namø Nr.20 ir 22).

Komisijos sprendimu abiejose Nemuno g. pusëse,prie sankryþos su Vytauto g., bus árengti kelio þenklaiNr. 529 „Stovëjimo ribotà laikà vieta“ nurodant, kadleidþiama stovëti ne ilgiau kaip 20 min.

Prienø Laisvës a. ir Vytauto g. sankryþoje (ties kny-gynu) numatyta árengti geltonø zigzagø þenklinimà,draudþiantá ðioje vietoje statyti automobilius.

Siekiant kompromiso dël eismo reguliavimo teri-torijoje prie Prienø ir Birðtono kapiniø, nutarta kreiptisá Birðtono eismo saugumo komisijà dël susitikimo irsituacijos aptarimo vietoje.

Iðnagrinëjusi sodininkø bendrijos „Kalnai“ pra-ðymà dël kelio þenklo, draudþianèio sukti ið kelio Nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus á Þiogø g., panaikinimo,Komisija atkreipë dëmesá, kad þenklas pastatytasvalstybinës reikðmës kelyje, todël dar 2020 m. pradþiojebuvo kreiptasi á Lietuvos automobiliø keliø direkcijàdël nesaugaus posûkio ðioje sankryþoje, kitø vairuo-tojams sukeliamø nepatogumø ir praðyta árengti iðti-

Eismo saugumo komisijos posëdyjepriimti nutarimai

sinæ linijà. Posëdyje nutarta pakartotinai kreiptis áLietuvos automobiliø keliø direkcijà dël þenklo panai-kinimo ir siûlyti árengti iðtisinæ linijà su punktyrine,leidþianèia sankryþoje sukti á kairæ (á Þiogø g.).

Komisija pritarë praðymui Prienø Birðtono g. áreng-ti kelio þenklà Nr. 303 „Motoriniø transporto priemo-niø eismas draudþiamas“, draudþiantá motorinëmistransporto priemonëmis patekti á Prienø estradà. At-kreiptas dëmesys, kad, siekiant uþtikrinti vieðàjà tvarkà,estradoje bûtinas daþnesnis policijos patruliavimas arstebëjimo kamerø árengimas.

Pritarta Prienø seniûnijos praðymui árengti perëjøapðvietimà prie „Àþuolo“ progimnazijos ir „Þiburio“gimnazijos bei „Revuonos“ pagrindinës mokyklos.

Ðiuo metu jau yra atlikti vieðieji pirkimai Dariausir Girëno g. esanèios pësèiøjø perëjos apðvietimui áreng-ti. Komisija rekomendavo árengti kryptiná apðvietimàperëjose prie ugdymo ástaigø ir Kæstuèio g.

Komisija pritarë, kad Prienø mieste, Tyliojoje gat-vëje, prie namø Nr. 5 ir Nr. 2, yra bûtina árengti perëjas,vadovaujantis Pësèiøjø perëjø árengimo taisyklëmis.Komisijos nariø nuomone, Prienø mieste ir kitose rajo-no gyvenvietëse yra ir daugiau perëjø, neatitinkanèiøstatybos techniniuose reglamentuose nurodytø normø,todël rekomenduota, esant galimybei, jas pertvarkyti.

Klausimas dël galimybës darbo dienomis nuo 7.00iki 8.00 val. árengti vienos krypties eismà Kæstuèio g.dalyje tarp Valanèiaus ir Basanavièiaus g., buvo atidë-tas. Rytais ðioje gatvëje situacija bûna sudëtinga dëldidelio automobiliø srauto bei vienoje gatvës pusëjepastatytø automobiliø. Komisija nutarë kartu su„Àþuolo“ ir „Þiburio“ mokyklomis iðanalizuoti situa-cijà ir kitame Eismo saugumo komisijos posëdyjepriimti sprendimà.

Prienø r. savivaldybës informacija

Savivaldybës vadovøsusitikimas su investuotojais

Prienø r. savivaldybë daug prisidëjo prie infrastruktûros Stadionoir buvusiø kareiviniø mikrorajone sutvarkymo, o tai paskatinoinvestuotojus pradëti statybas – rekonstruoti pastatus ir árengti naujusbutus, kuriø stygius Prienuose labai jauèiamas.

Buvæs specialiosios mokyklos pastatas Kæstuèio g. jau rekonst-ruojamas, darbininkai pluða ir kitame pastate, esanèiame Vytenio g.22. Anot prieð 11 metø ið kitø savininkø ðá pastatà ásigijusiø verslininkø,imtis butø statybos darbø pastûmëjo palankios sàlygos – pasikeitusimiesto aplinka, iðaugæs gyvenamojo bûsto poreikis ir palankios kainos.

Spalio 27 d. Prienø r. savivaldybëje susitikæ meras A. Vaicekauskas,mero pavaduotoja L. Jakinevièienë, administracijos direktorë J. Zails-kienë, pavaduotojas A. Marcinkevièius ir UAB „Minestas“ atstovasaptarë pastato Vytenio g. 22 rekonstrukcijos projektà, kitus rûpimusklausimus.

Sutarta artimiausiu metu su Savivaldybës specialistais iðnagrinëtiautomobiliø stovëjimo aikðtelës padidinimo galimybes, aptarti apðvie-timo árengimo detales.

Pagal UAB „Minestas“ planà kitø metø pabaigoje rekonstruotamepastate bus árengti 64 butai. Atnaujintas namas papuoð aplinkà, taèiauðalia yra ir daugiau apleistø pastatø. Bûtø gerai, kad jø savininkaiimtøsi atsakomybës tvarkyti savo turtà.

Praneðimas dël paramos versluiPrienø r. savivaldybë kiekvienais metais skiria tam tikrà lëðø

sumà smulkiajam verslui remti. Ðiemet dar yra nepanaudotø lëðø.Savivaldybës smulkiojo ir vidutinio verslo rëmimo komisijos pir-mininkë L.Jakinevièienë ragina verslininkus kreiptis dabar, nelauktimetø pabaigos.

Dël paramos praðome kreiptis á Prienø rajono savivaldybës admi-nistracijos Statybos ir ekonominës plëtros skyriaus vyriausiàjà specialistæLinutæ Mikuðauskienæ tel. (8 319) 61121 arba el. p. linute.miku-sauskiene@prienai.lt

Taip pat primename, kad, atsiþvelgdama á COVID-19 situacijà irverslininkø praðymus, Prienø r. savivaldybës taryba yra priëmusi spren-dimà atleisti mokesèiø mokëtojus nuo Prienø r. savivaldybei nuosavybësteise priklausanèiø patalpø nuomos mokesèio karantino laikotarpiu.Verslininkai, kurie nuomojasi Savivaldybei nuosavybës teise priklau-sanèias patalpas arba pastatus, gali raðyti praðymus Savivaldybei dëlatleidimo nuo nuomos mokesèio karantino laikotarpiu, t. y. nuo kovo16 iki birþelio 16 d.

Daugiau informacijos verslininkams – Savivaldybës interneto svetai-nëje skiltyje VERSLUI http://www.prienai.lt/go.php/lit/Verslui.

2020 m. spalio 31 d.5 p. Nr. 82 (10335)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Vëlinës kvieèia pamàstyti...Artëjanèios Visø Ðventøjø ir Vëliniø

ðventës kvieèia mus atgaivinti atmintáapie artimus, kurie paliko ir iðëjo á am-þinybæ. Vienà ðiø metø rytà, atëjæ á dar-bà, nustebome prie durø esanèiu radi-niu. Ant þemës gulëjo palikta nemaþadëþë, kurioje buvo sudëti dar nepalai-dotos motinos tikëjimo þenklai – Ðv. Rað-tas, maldø lapeliai, roþiniai ir kita. Pa-likta likimo valiai... Atëjæ muziejininkairas, o vaikams mamos daiktai nerei-kalingi... Iðëjo tikinti moteris, o likusiejiskuba atsikratyti jos liestø ir ramybæ beipaguodà teikusiø daiktø.

Tà rytà iðkilo daug klausimø. Koks buvo santykis vaikø su mama,su jos atminimu. Kas yra sakralu vidurinës kartos þmogui gyvenime?Kà reiðkia tautos tradicijos lietuviams? Laiko rato besisukanèio nesu-stabdysime. Ar að norëèiau, kad mano vaikai antrà dienà po mirtiesiðmestø viskà, kas man buvo brangu? Taip, þmonës iðeina, taèiaulietuviai tikëjo, kad iki metiniø mirusiojo siela lanko jam brangiusþmones, vietas... Tad vengdavo, ypaè nepalaidojus þmogaus, iðmestijo daiktus. Kokios logikos vedini vaikai atneðë prie muziejaus durøir paliko ant þemës paðventintus daiktus? Be jokio paaiðkinimo, bejokiø þodþiø...

Muziejuje neretai tenka iðgirsti klausimà, kaip elgtis su sakraliaisdaiktais þmoniø, kurie iðëjo. Baisokai skamba, bet tokios dëþës atsi-duria ir ðiukðliadëþëse.

Daugelis psichologø raðo, kad pirmieji mënesiai po artimo þmo-gaus mirties yra sunkûs artimiesiems. Ðeimos nariams tvarkantmirusiojo daiktus, juos judinant, sugráþta prisiminimai ir ilgesys beigedëjimas tampa akivaizdus. Þemaièiai turëjo paprotá mirusiojo dra-buþius ir ðiaip visokius daiktus atiduoti maþiau turintiems, kad mels-tøsi. Ignas Konèius knygoje „Þemaièiø ðnekos“ mini, kad metiniø irkitø mirusiojo metø sukaktuvëse elgetos prie baþnyèios gerai þinojovisus namø mirusiøjø sàraðus. Reikia stebëtis, kiek toli á praeitá jieatsimindavo. Ne tik èia mirusio, bet ir kitø mirusiø palaidotus gimi-nes. Elgetø neliko, sakysite, ir nëra kas atminimà puoselëja. Netiesa,daugelis mirusiøjø tëvø, seneliø, proseneliø vardus þino ir Vëliniødienà, lankydami kapus, pamaldas baþnyèioje, meldþiasi.

Daugelis namuose kaip brangiausià iðëjusiojo relikvijà saugo kaþ-kà, kà turëjo miræs artimasis. Ar tai skarelæ, ar nuotraukas, ar kokábuities daiktà. Tai skatina ir palaiko mûsø prisiminimus. Mes juosbranginame, kaip kadaise branginome paèius þmones. Ið tokios pa-garbos praeièiai, jos tradicijoms XIX a. buvo kuriami pirmieji mu-ziejai. Kad nepamirðtume, ið kur mes atëjome.

Gal todël nereikëtø daiktø iðmesti tuoj pat, jie gali palaukti, su-radus nuoðalià vietà namuose. Tikrai ateis laikas, kada norësis viskàsutvarkyti, o kambará, kuriame gyveno velionis, pertvarkyti savaip.Kai paðventintø daiktø, dar vadinamø sakramentalijomis, negalimanaudoti dël susidëvëjimo ar sugadinimo, jie turëtø bûti sudeginami.Paðventintø daiktø niekas neiðmeta.

Jau nematëme, sovietmeèiu buvo iðnaikinta tradicija, kai Vëliniødienà parapijos kapinëse uþkuriamas lauþas ir jame sudeginamisupuvæ kryþiai ar jø likuèiai, susirinkæ þmonës pasimeldþia, pagieda.

Gal ir negalime smerkti þmoniø uþ parodytà nejautrumà, uþ siekáatsikratyti prisiminimø, o galbût uþ lietuviø tradicijø neþinojimà.Gal jie motinos nebuvo iðmokyti gerbti paproèiø. Gali bûti, kad ve-lionë pati vaikams, kurie nevertina pamaldumo priemoniø, pasakë,kur padëti. Dar yra pamaldþiø davatkëliø, kurios mëgsta „patarti“nuneðti á muziejø... Bet pamàstykime, ar muziejus yra vieta, kuriojepriimama labdara, daiktai, kuriø ðeimai nereikia.

Ið tiesø, muziejus yra krikðèioniðkos krypties paveldo saugotojas irrenka vertingas bei retas maldaknyges, paveikslus ir kita. Pagal savomisijà muziejus renka, saugo, tyrinëja ir apraðo tautos senienas: daik-tus, kurie turi memorialinæ, istorinæ svarbà tam tikros vietos istorijai.Kiekvienas muziejus turi kriterijus, pagal kuriuos renka ir kaupiamuziejines vertybes. Saugyklos yra labai riboto ploto, todël èia laukiamidaiktai, kurie yra itin originalûs. Pavyzdþiui, Sakralinis muziejus renkapalaimintojo vyskupo ir kankinio T. Matulionio, kardinolo V. Slad-kevièiaus memorialinius daiktus, nuotraukas, o taip pat krikðèioniðkoskultûros 50 metø senumo ir daugiau daiktus. Daþnai birðtonieèiai irPrienø kraðto þmonës ateina ir pasiûlo ðeimoje saugotus daiktus, foto-grafijas. Tarp jø yra gana originaliø eksponatø, kuriuos panaudosimeateityje parodose. Muziejininkai kruopðèiai atsirenka tai, kas ádomuar vertinga tautos ir mûsø kraðto istorijai ir kultûrai paþinti.

Vëlinës kvieèia gerai pamàstyti apie mûsø santyká su mirusiai-siais. Kiek daþnai prisimename, ar praðome ðv. Miðiø aukoje jiemsamþinos laimës ir ramybës. Gali bûti, kad taip, kaip mes gerbiamemirusius savo artimuosius, taip ateityje ir mûsø vaikai bei anûkaisaugos mûsø atminimà.

Dr. Romutë ZajanèkauskienëBirðtono sakralinio muziejaus vedëja

Praëjusià savaitæ Nemajûnødienos centrà lankantys vaikairinkosi á meno terapijos uþsiëmi-mà tema: „Vëliniø kompozicijos“.

Jo metu meno vadovë Vilma su-paþindino su gedulingø kompozi-cijø kûrimo technika bei praktiðkaiparodë, kaip pagaminti Vëliniøpuokðtes. Popietë vaikams neprail-go, visi dirbo labai susikaupæ, neskiekvienas norëjo pasidaryti kuograþesnæ puokðtæ savo artimøjø ka-pams papuoðti. Nepamirðome supagamintomis puokðtëmis aplan-kyti ir Nemajûnø kapinëse esanèiusapleistus ir pamirðtus kapus. Kaiádedi daug meilës, darbo bei nuo-ðirdumo savo kûriniui, jis tampa la-bai mielas ir ðiltas ir ágija prasmæpagerbti mirusiuosius.

BÁ Nemajûnø dienoscentro informacija

GaminomeVëliniøpuokðtes

Spalio 25 d. dþiugiai nusitei-kus Birðtono ðv. Antano Padu-vieèio baþnyèioje buvo atnaðau-jama Eucharistinë Auka ir pa-ðventintas naujas Altorius.

Prieð metus miræs kunigas Al-fonsas Babonas (1927–2020), de-ðimt metø Birðtono baþnyèioje tar-navæs tikintiesiems, norëjo, kadbaþnyèioje bûtø graþus Vieðpatiesaukai pritaikytas altorius, sakykla,sedes. Kunigo Alfonso Babonomirties metiniø sukakèiai ávykdytastroðkimas. Altorius iðpuoðtas dro-þinëtomis arkomis, kurios atkartojacentrinio altoriaus paveikslo arkà,gausiai paauksuotas ir sidabruotas,papuoðtas pelikano simboliu.Ankstyvosios krikðèionybës legen-doje sakoma, jog pelikano patelëmaitino savo jauniklius ið prasikirs-tos krûtinës ir savo vaikus kraujuatgaivino. Todël pelikanas simboli-zuoja pasiaukojimà ir atsidavimà,

o krikðèionims – Kristø. Sakykla de-koruota Alfa ir Omega raidëmis.Apreiðkime Jonui Dievas pats saveávardija kaip alfà ir omegà, tuo pa-sakydamas, kad þmogaus pradþia irjo galutinis tikslas glûdi Vieðpatyje.

Birðtono baþnyèiojepaðventintas naujas Altorius

(Nukel ta á 7 p . )

Tariu nuoðirdø AÈIÛ Jums visiems: mano didþiulës komandosþmonëms ir DAINAVOS apygardos rinkëjams uþ bendro darborezultatà 2-ajame rinkimø á LR Seimà ture! Branginu ir labai vertinukiekvieno þmogaus indëlá á rinkiminæ kampanijà, pasitikëjimà manimiir mano darbais. Dþiaugiuosi, kad mane iðgirdote, supratote ir áver-tinote. Mano pergalë rinkimuose – tai visø mûsø bendros veiklos rezul-tatas! Jûsø pasitikëjimas man reiðkia atsakomybæ ir ásipareigojimà –tæsti pradëtus darbus, ieðkoti galimybiø, kurios padëtø suartinti visàbendruomenæ, artimiau paþinti þmones. Tikiu, kad ateinantys ketverimetai bus dosnûs darbø, abipusës ðiltos bendrystës ir pasitikëjimo!Tvirtai spaudþiu rankà kiekvienam ið Jûsø su pagarba þmogaus nuo-monei, norui gyventi geriau ir savo pavyzdþiu bei darbu siekti uþsibrëþtotikslo.

Jûsø atstovas LR Seime Andrius Palionis

„Tikimës geriausio, ruoðiamës blogiausiam“Spalio 29 d. duomenimis, ðiuo metu Birðtono savivaldybëje koro-

navirusine infekcija serga 9 gyventojai, 23–saviizoliacijoje. Nuo pande-mijos pradþios registruota 12 COVID-19 atvejø, 3 asmenys yra pasveikæ.

Birðtono savivaldybës ekstre-maliøjø situacijø operacijø centrovadovë, Savivaldybës vyr. gydytojaEglë Grinevièienë, paklausta, kasðiuo metu jai kelia didþiausià neri-mà kurorte, nurodë situacijà sana-torijose. Ji pablogëjo iðkart po to, kaiValstybës lygio ekstremaliøjø situa-cijø operacijø vadovo, sveikatos mi-nistro A.Verygos ásakymu buvo at-ðaukta anksèiau galiojusi tvarka, pa-gal kurià á sanatorijas ið namø argydymo ástaigø atvykstantys pacien-tai per 48 val. turëjo bûti atlikæCOVID-19 testà. Ðiuo metu testaiatliekami atvykus á vietà, rezultatoreikia laukti, o tai nepatogu ir pa-tiems pacientams, ir kyla rizika ser-gantiesiems pasëti uþkratà.

Taip nutiko „Tulpës“ sanatori-

joje, kuomet gydytoja uþsikrëtë nuoatvykusios pacientës, susirgo ir kar-tu su ja kambaryje gyvenæs asmuo.

Ðiuo metu minëtoje sanatorijo-je koronavirusine infekcija serga dudarbuotojai (be minëtos medikës,kuri pasveiko).

Spalio 22 dienà sanatorija„Eglë“ savo tinklalapyje paskelbëapie infekcija susirgusius du perso-nalo, teikusio procedûras, darbuo-tojus. Jie nëra Birðtono savivaldy-bës gyventojai, todël jø ligos atvejaiapskaitomi pagal gyvenamàjà vietà.Ðiuo metu sergantys darbuotojaiyra saviizoliacijoje, izoliavosi ir sujais kontaktø turëjæ asmenys.

Yra neoficialiø þiniø ir apiesusirgimus „Versmës“ sanatorijoje.

E.Grinevièienës teigimu, ðiuo

metu Savivaldybës saviizoliacijaipaskirtose patalpose nëra apsigy-venusio në vieno asmenio, daugu-ma serganèiøjø izoliacijos laikà lei-dþia savo namuose ar apsistojæ ki-tais adresais. O nuo pandemijospradþios PSPC Slaugos skyriaus pa-talpomis saviizoliacijai pasinaudojo19 asmenø, ið jø – 8 uþsienio pi-lieèiai. Apgyvendinimo paslaugaSavivaldybës gyventojams nemoka-ma, o uþsienio pilieèiai uþ jà mokëjopagal Savivaldybës tarybos patvir-tintà ákainá.

Savivaldybës gydytoja pabrëþë,kad, kurortui pagal ðviesoforo prin-cipà patekus á geltonàjà zonà, svei-katos prieþiûros darbuotojamsbuvo labai iðplëstos testavimo dëlCOVID-19 apimtys. Savivaldybësadministracija ásigijo greitøjø testø,jie atliekami Savivaldybës, kultûros,

(Nuke l ta á 7 p . )

2020 m. spalio 31 d. Nr. 82 (10335) 6 p.

Ingridos Zurlytës teigimu, svarbu ásitrauktiá dialogà su visuomene ir ieðkoti sprendimø,kurie skatintø þmones iðlaikyti elgesá, leidþian-tá apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo korona-viruso plitimo. Nuotrauka ið asmeninio archyvo

Karantino privalumai,kovojant su virusuKovo 16 dienà Lietuvoje bu-

vo paskelbtas karantinas, sustab-dytos pramogos, o darbas irðvietimas perorientuotas veiklainuotoliniu bûdu. „Karantino pa-skelbimas, be abejo, gerokai pri-sidëjo prie COVID-19 epidemi-jos suvaldymo Lietuvoje ir uþkir-to kelià nevaldomam viruso pli-timui visuomenëje, todël Lietu-voje, palyginus su kitomis ða-limis, fiksuotas maþesnis serga-mumas ir maþiau netekèiø, susi-jusiø su COVID-19. Karantinassuteikë galimybæ sutelkti visuspajëgumus, priemones ir persi-tvarkyti visuomenës ir asmenssveikatos prieþiûros ástaigoms.Nepaprastai svarbus buvo ir vi-suomenës susitelkimas, suprati-mas ir pagrindiniø apsisaugoji-

mo priemoniø ir keliamøreikalavimø laikymasis“,– karantino privalumusvardija PSO atstovybësLietuvoje vadovë IngridaZurlytë.

Pavasará, kai þinia-sklaida nesustabdomaipildësi þiniomis apie ko-ronavirusà, Lietuva galë-jo dþiaugtis pakankamaigera padëtimi ðalyje. Pa-sak Ingridos, tai lëmëveiksniø visuma: Lietuvo-je buvo gana anksti surea-guota á pirmuosius praneðimusapie COVID-19 infekcijos plitimàKinijoje, o vëliau ir uþ jos ribø; vi-suomenës sveikatos prieþiûrosástaigos buvo mobilizuotos atve-jams nustatyti, kontaktams iðaið-kinti ir stebëti; visuomenë buvonuosekliai ir aktyviai informuo-

jama; anksti pradëtos patikros irinformacijos platinimas Tarptau-tiniame Vilniaus oro uoste; pa-siaukojantis medikø darbas; akty-vus ne sveikatos prieþiûros insti-tucijø, tokiø kaip policija, pasieniotarnyba, kariuomenë, visuomenëir kt., ásitraukimas; tarpþinybinis

palaikymas Vyriausybës lygmeniuir kt.

Pandemijos nuovargis –papildomas iððûkisPandemijos nuovargis – tai na-

tûrali ir tikëtina reakcija á uþsitæ-susá ir neiðspræstà neigiamà reið-kiná. 27-iose Europos ðalyse atlik-tos gyventojø apklausos rodo, kadiki 60 proc. gyventojø nesijauèiamotyvuoti laikytis priemoniø, ku-rios apsaugotø juos paèius ir ap-linkinius nuo viruso.

I. Zurlytë akcentuoja, kadempatija ir bendruomeniø átrauki-mas yra labai svarbûs dalykai.„Rasti efektyvius bûdus, kaipáveikti ðá nuovargá ir paskatinti vi-suomenës budrumà, yra vis didë-jantis iððûkis, su kuriuo susiduriavaldþios institucijos ir sveikatosprieþiûros ástaigos ðios ilgalaikësvisuomenës sveikatos krizës aki-vaizdoje. Ypaè svarbu stebëti vi-suomenës nuomonæ, rinkti duo-menis, atlikti tyrimus ir remiantisatliktø tyrimø rezultatais ásitrauktiá dialogà su visuomene ir tokiu bû-du kartu ieðkoti sprendimø, kaipágalinti þmones iðlaikyti elgesá, ku-ris leistø apsisaugoti ir apsaugotikitus nuo COVID-19 viruso pliti-mo“, – kaip stengiamasi susidorotisu pandemijos nuovargio reiðki-niu, pasakoja PSO atstovë.

Pandemija nepraeissavaime

Skaièiuojama, jog ið viso pa-saulyje yra uþregistruota 40 mili-jonø uþsikrëtimø SARS–CoV–2virusu, o Lietuvoje – kiek daugiaunei 7 tûkstanèiai.

Pastarøjø savaièiø duomeni-mis, bendras atvejø skaièius

100000 gyventojø Lietuvoje yra419,3, o mirèiø milijonui gyven-tojø – 52. Palyginimui: Estijojeatvejø skaièius yra 336,51/100000 gyventojø, Latvijoje –260,36/100 000 gyventojø, Len-kijoje – 740,69/100 000 gyven-tojø, o mirèiø, atitinkamai 55, 34ir 122 milijonui gyventojø (spalio28 d. duomenimis).

Mokslininkai prognozuoja,kad jei nebus imamasi tam tikrøribojimø, 2021 metø pradþioje die-nos mirtingumas nuo COVID-19gali bûti 4–5 kartus didesnis neibalandþio mënesá, virusui tik ásibë-gëjus.

„Ðiandien jau daugiau þino-me apie COVID-19 ir apie tai,kaip suvaldyti infekcijos plitimà.Tai yra þingsnis po þingsnio grieþ-tinamos proporcingos, tikslingosir apribotos erdvëje ir laike prie-monës. Gali prireikti ir karanti-no, bet tai bûtø paskutinë prie-monë, jei kitos nepakankamaisuveiktø, ir galimai ðis karantinasbûtø kitoks nei pavasará“, – teigiaI. Zurlytë.

Pandemija nepraeis savaime,bet mes galime pakeisti jos eigà,todël paðnekovë ragina laikytisatstumo, vengti dideliø susibû-rimø, laikytis rankø higienos,èiaudëjimo ir kosëjimo etiketo,nuolat vëdinti patalpas ir dëvëtinosá ir burnà dengianèias veidokaukes.

Uþs.Nr.79

Grësmë galutinai neiðvengta, taèiau prislopinta Praëjusiø metø pabaigoje pasirodþiusios pirmosios

þinios apie Kinijoje pradëjusá sklisti virusà pamaþu pasëjonerimo daigà kone kiekvieno pasaulio pilieèio ðirdyje. Vasariomënesio pabaigoje koronavirusas pasiekë ir Lietuvà ir ikiðiol joje siauèia.

Apie tai, kaip sekësi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomisðalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lëmë tai, kad didþiojipasaulinës pandemijos grësmës banga mus aplenkë, pasa-koja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybës Lietu-voje vadovë Ingrida ZURLYTË.

Pasak AB Birðtono sanatorijos„Versmë“ kineziterapeutës RedosJakubauskienës, reguliari fizinëveikla padeda þmogui iðvengti dau-gybës lëtiniø ligø, kaip insultas, in-farktas, hipertenzija, tiesiosios þar-nos, krûties vëþys, cukrinis diabetas,osteoporozë ir kt.

Koks fizinis aktyvumas naudin-giausias sveikatos gerinimui? Vie-no atsakymo nëra, nes kiekvienasturëtume atsirinkti tai, kas mumstinka labiausiai.

Ëjimas – padeda sànariamsPasivaikðèiojimas sparèiu þings-

niu, trunkantis nuo 30 min. iki keliøvalandø, maþina átampà, nerimà, ge-rina medþiagø apykaità, nuotaikà.

Brandaus ir vyresniojo amþiausþmonëms tinka ramus pasivaikðèio-jimas, reèiau – greitas ar bëgimasristele. Saikingi pasivaikðèiojimaigryname ore naudingi turintiemsantsvorio, kraujo apytakos sutriki-mø ar patyrusiems infarktà.

„Taisyklingo ëjimo metu akty-viai dirba ávairios raumenø grupës.Vykstant kontrarotacijai, stuburovirðutinë dalis sukasi á vienà, o apa-tinë dalis á kità pusæ, tada stimu-liuojama centrinë nervø sistema,gerëja judesiø koordinacija. Eiti de-rëtø ne kieta, o minkðtesne danga,þole ar miðko taku,“ – primena ki-neziterapeutë.. Dozuotas ëjimas tinka profi-laktiðkai ar sergantiems ðirdies irkraujagysliø sistemos ligomis; tai-komas kardiologiniø ligoniø reabi-litacijoje.

Bëgimas – stiprina ðirdáJei esate sveiki (amþius – ne ro-

diklis bëgimui), bëgiokite ristele par-ko takeliu: iðsaugosite ir maþiau ap-krausite sànarius, raumenis, saus-gysles. Prieð bëgimà apðilimui atlikitekelis pratimus rankomis ir kojomis.Pradëjus nuo 10 minuèiø (vëliautrukmæ ilginkite) bëgimà kaitaliokiteëjimu. Svarbu pasirinkti toká inten-syvumà, kad jus iðpiltø prakaitas.

Dozuotas bëgimas ristele tinkasergantiems ðirdies ir kraujagysliøligomis, norint sulieknëti. Bëgimastikslu apðilti trunka iki 15 min., otreniruotë – 30–45 min.. Nederëtø bëgioti sergantiemssànariø ligomis ir turintiems didelávirðsvorá.

Vaþinëjimas dviraèiu –kenkia stuburui

Lëtai ar intensyviau riedant dvi-raèiu (ar stacionariu namuose, spor-to klube) treniruojamas ðirdies rau-muo, sànariai. Sveikiems derëtø vaþi-nëti dviraèiu gamtoje bet kokiu oru.. „Ði fizinë veikla netinka sergan-tiems stuburo slanksteliø nudilimoligomis, nes sëdint ant sëdynës visaapkrova tenka stuburui. O dviraèiupervaþiavus duobæ ar kità kliûtá galipaaðtrëti ir nugaros skausmai,“ –pastebi paðnekovë.

Plaukimas netinkanusilpusiai ðirdþiai

Pasak kineziterapeutës, treni-ruotës vandenyje (temperatûra tu-rëtø bûti ne maþesnë nei 27 OC) tei-giamai veikia visà þmogaus organiz-mà: stiprëja raumenys, neapkrau-

nami sànariai, didëja jëga, iðtvermë,gerëja lankstumas. Plaukiojantnors kelis kartus per savaitæ gerëjakvëpavimo funkcija, fizinis pajëgu-mas, stiprëja ðirdies kraujagysliøsistema.

„Plaukimas ir fiziniai pratimaibaseine taikomi nervø, sànariø, stu-buro ligø, traumø reabilitaciniogydymo metu. Taèiau nederëtøplaukioti nusilpus ðirdies raume-niui ar sutrikus ðirdies ritmui. Þmo-gui gali pasidaryti negera, silpna,kyla pavojus nuskæsti,“– sako Reda..Po operacijø galima plaukioti,kada uþgyja pjûvis.

Ðokiai – ne tik kûnui,bet ir sielai...

Ðokiai – populiarus laisvalaikisávairiame amþiuje. Ðokant treni-ruojasi ne tik kûnas, bet ir siela: stip-rëja ðirdis, gerëja kraujo apytaka,nuotaika. Ðokius paverèiant fizine

treniravimo priemone, derëtøpaðokti nors 10–15 min..Ðokiai tinka visiems, kuriemstrûksta teigiamø emocijø. Fizinisjudesys didina ðirdies ir kraujagysliøsistemos iðtvermæ, stiprina raumenis,formuoja taisyklingà kûno laikysenà.

Kaip suskaièiuoti pulsà?Nustatant treniruotës intensy-

vumà derëtø pasiskaièiuoti savopulsà, kad þinotume savo fizinio pa-jëgumo saugias galimybes. Taiko-ma pulso skaièiavimo formulë: 220– amþius.

Gautas skaièius parodo þmo-gaus maksimalø ðirdies susitrauki-mo daþná (ÐSD).

Nuo jo rekomenduojamas 60–80 proc. pulsas fizinio krûvio metu.

Pavyzdþiui, jeigu jums 60 metø,tai saugus pulsas fizinës veiklosmetu turëtø bûti nuo 96 iki 128kartø per minutæ: (220–60) x 0,6=96, (220–60) x 0,8 =128

R. Jakubauskienës bendrimankðtos patarimai:. Jei niekada nesportavote,

derëtø pradëti nuo itin maþo krûvioir já didinti palaipsniui.. Siekiant gerø rezultatø,

þenkliø sveikatos pokyèiø derëtøtreniruotis 3–4 kartus per savaitæ.Pratimø trukmë – ne trumpesnë nei45 min. ir ne ilgesnë nei 1,5 val.. Svorá metantiems asmenimstinka maþo intensyvumo, ilgaitrunkanti fizinë veikla.. Ðirdies ir kraujagysliø sistemàlavina vidutinio intensyvumo ilgaitrunkantis krûvis.. Jei mankðtos metu galitekalbëtis su partneriais, tada fizinësapkrovos jums palankios.. Pagyvenæ asmenys (maþofizinio pajëgumo ar sutrikusiomobilumo – gebëjimo judëti),turëtø:

a. ne maþiau kaip 3 kartus persavaitæ treniruoti judesiø koordi-nacijà bei pusiausvyrà, kad iðvengtøkritimø, kaulø lûþiø.

b. ne reèiau kaip 2 kartus persavaitæ stiprinti pagrindiniø (stam-biøjø) raumenø grupiø jëgà mobi-lumo pagerinimui ir griuvimø pre-vencijai.. Bet kokia fizinë veikla turëtøvykti ne trumpesniais kaip 10 mi-nuèiø intervalais, prieðingu atveju,organizmui nebus naudos.

Parengë Veronika Peèkienë

Mankðtà sanatorijos „Versmë“ baseine veda kineziterapeutë Daiva Talaèkienë.

AB Birðtono sanatorijos „Versmë“kineziterapeutë Reda Jakubauskienë.

Judëjimo terapija: kas mums tinka?Dievas þmogø sukûrë judëjimui. Fizinis aktyvumas – viena svar-

biausiø sveiko gyvenimo sàlygø. Paþvelkime á populiariausias fizinioaktyvumo veiklas ir pasidomëkime, kas mums, atsiþvelgiant á indivi-dualias sveikatos problemas, tinka labiausiai?

2020 m. spalio 31 d.7 p. Nr. 82 (10335)

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

PIGIAUSIOS PASKOLOS IR REFINANSAVIMAS! * Paskolosnuo 100 eurø iki 10000 eurø, laikotarpiu nuo 2 mën. iki 48 mën.;* Paskolø refinansavimas, galimybë pasiskolinti papildomai; * Maþos

palûkanos. Pvz., pasiskolinkite 100 eurø ir per 3 mën. gràþinkite tik 110eurø. Teirautis tel. 8 601 50 935, Rièiardas.

Diena, áprasminta gerais darbais

Penkiais automobiliais skina-mës nelengvà kelià pro þaliuojan-èius þiemkenèius. Tik du automo-biliai, vairuojami Algio Vyðniauskoir devyniasdeðimtmeèio Vytauto Li-ðausko, iðdrásta nusileisti á Paverknáir privaþiuoti arèiau prie Gudakal-nio kalvos, kur ilsisi daugelio kartøþmonës. Kiti trys automobiliai, vai-ruojami Vytauto Gudelevièiaus,Leono Lynykos ir Julijos Barutie-nës, pasirenka lengvesná, bet ilgesnákelià ir tikslà pasiekia leisdamiesiákalnën ir vël kopdami prie Guda-kalnio kalvos. Vienas kità paskati-name neskubëti, juk laiko turime,prieð akis dar visa diena. Tikslà pa-siekiame visi kartu.

Sausi lapai ásipainiojæ á daugia-metes þoles, kad ir sunkiai, bet su-grëbiami, þolës nupeðamos nuo iðli-kusiø kapø kauburëliø, sutvarko-mos ir atskiros uþ uþveriamø varte-liø esanèios kapavietës. Kai kuriekapai dar turi artimøjø, tai iðduodaVëliniø þvakës, pasenæ plastma-siniai þiedai. Surinkæ á maiðus se-

nienas, pajuntame ramybæ.Gërimës nepaprastai graþiu

vaizdu. Èia – Verknës ir Nemunosantaka, kitoje pusëje taip vadina-mas OÞKØ peèius. Iki ðios vietosplaukia laivai ið Birðtono ir kuþdamintis, kad niekur mûsø tëviðkëjenerasi tokios graþios vietos, kaip ði,kur vandenis sumaiðë Verknë ir Ne-munëlis. Uþdegame þvakeles irOnutës Kurapkienës vedami sukal-bame maldas. Suprantame, kad tikþvakiø ðviesa ir malda – didþiausiadovana iðëjusiems ANAPILIN.

Kelelis toliau veda pro Nema-jûnus á Panemunio kaimà, kur puðøgojynëlyje pasitinka 2011 metaismûsø bendrijos iniciatyva ir lëðomispastatytas paminklinis akmuo suáraðu „XVIII amþiaus PANE-MUNIO kapinës. Áamþino Birð-tono „Boèiø“ bendrija 2011 m.“.Prie paminklo glaudþiasi kaþkada,kaþkieno uþdegtos þvakës, kuriosbyloja, kad dar yra þmoniø, menan-èiø apie ðiø kapinaièiø praeitá. Ðiøþemiø ðeimininkë a.a. Onutë Þu-

kauskienë (mirusi 2019 m.) pasa-kojusi, kad jos paèios protëviai èianesiilsi, bet jos tëvai kalbëjæ, jog tailabai sena kapavietë, sauganti ðiokaimo þmoniø praeitá.

Nurinkome iðdegusias þvakidesir ðakomis bei smulkiais þabaisnusëtà kalnelá, nuo vëtros nuverstosausuolio nugenëjome ðakas irpalikome tásoti iki pavasario talkos,kai turësime pjûklà ir galësime jásusmulkinti ir nugabenti á paðalá.Uþdegtø þvakeliø ðviesoje sukalbë-jome maldà uþ èia besiilsinèiusmirusiuosius.

Tolimesnis mûsø tikslas aplan-kyti mums artimus þmones, besi-ilsinèius Nemajûnø kapinëse. Jaudevintus metus susikaupiame priemûsø þemieèio, buvusio LR Seimonario Juozo Palionio kapo. Jamð.m. gruodþio pirmà bûtø sukakæ70 metø, o þuvo jis 2011 spalio 17-àjà. Ant kapo dar dega atminimoþvakës, rudenio lapai ðnabþda joiðsakytus þodþius: „Mus saugomedþiai ðimtameèiai ir lûkesèiølietaus tyla. Gyvenime, tau sakom aèiû,kad meilë visada ðalia“. Jo giliomisminèiø brydëmis su mumis dalinasiAldona Milda Valatkienë.

Ir vël vedini Onutës Kurapkie-nës sukalbame maldas ir uþdegameþvakeles uþ Juozà Palioná, jo

(Nuke l ta á 8 p . )

Á altoriaus konsekravimo iðkil-mes atvykæs JE Kaiðiadoriø vysku-pas Jonas Ivanauskas pabrëþëprieð metus mirusio kunigo dova-nos Birðtono tikinèiøjø bendruo-menei groþá. Tuo paèiu ganytojas at-skleidë kunigo Alfonso kunigystësáprasminimà, kuomet jis ne tik visusavo gyvenimu, bet ir savo sukaup-tomis materialinëmis gërybëmisdalinasi su þmonëmis. Vyskupastaip pat nuoðirdþiai dëkojo para-pijos klebonui mons. Jonui Daline-vièiui uþ rûpinimàsi dovanos ágy-vendinimu, meistrams ir architek-tams uþ altoriaus stilistiðkà vienovæir groþá.

Altorius savo mensoje turi ðven-tojo relikvijà. Jo Ekscelencija áteikëBirðtono tikintiesiems palaimintojovyskupo ir kankinio Teofiliaus Ma-tulionio pirmojo laipsnio relikvijà,kuri dabar jau ádëta á naujai paga-mintà altoriø. Nuo ðiol tikintieji,melsdamiesi Birðtono baþnyèioje,iðgyvens palaimintojo Teofiliaus ar-tumà ir patirs per jo uþtarimà gau-siø Vieðpaties maloniø.

Altorius yra centrinë baþnyèiosvieta, kur vyksta didþiosios Iðgany-mo paslaptys. Vyskupas konsekra-cijos maldoje meldë apgaubti savoðventumu ðá Altoriø, kad jis bûtøDievui amþinai paðvæstas, kaip

aukuras Kristaus Aukos ir Jo Puo-tos, kuri atperka ir maitina DievoTautà. Ðis Altorius yra þenklas ir pa-ties Kristaus, ið kurio perverto ðonoiðtryðko Kraujas ir vanduo – Baþny-èios sakramentø versmë. Tai draugeir iðkilmingos Puotos Stalas, priekurio skuba laimingi Kristaus Puo-tos dalyviai ir, kasdieniuose varguo-se paguosti, atnaujina savo jëgasgyvenimo keliui. Tai – gilios vieny-bës su Dievu vieta, dþiaugsmo irramybës vieta, nes tie, kurie maiti-nasi Kristaus Kûnu ir Krauju, Ðven-tosios Dvasios vedami auga meilë-je. Altorius – Baþnyèios vienybësversmë, stiprinanti sutarimo ir gai-lestingos meilës saitais. Tai – ðlovi-nimo ir bendro dëkojimo vieta, ikitol, kol Amþinojoje Tëvynëjedþiaugsmingai aukosime amþinàjàðlovinimo Aukà kartu su Kristumi,Aukðèiausiuoju Kunigu ir gyvuojuAltoriumi.

Patepdamas penkiose vietoseAltoriø ðventosios Krizmos alieju-mi vyskupas priminë VieðpatiesKristaus þaizdas ir jø gydanèios ga-lybës paslaptá. Liturgijoje ant alto-riaus buvo pastatytas aukuras susmilkalais. Kaip smilkalø dûmainuo altoriaus kyla aukðtyn, taip kylatikinèiøjø maldos prieð Kûrëjo Sos-tà. Kaip baþnyèios pastatas prisipil-do malonaus kvapo, taip DievoBaþnyèia siekia alsuoti Kristaus

Birðtono baþnyèiojepaðventintas naujas Altorius

(Atkelta ið 5 p.)

Rytas STASELIS

Rinkimøákaitø pabaiga

Iðkeltomis estakadomis, iðasfaltuotais keliukais siautëjant koro-navirusui ketverius metus valdæ valstybæ valstieèiai-þalieji, bebrai-social-darbieèiai, rinkimø akcininkai-lenkai bei kiti jiems prijauèiantys Seimeiðkilminga rikiuote keliauja opozicijon. Tai paaiðkëjo paskelbus rinkimøá Seimà II turo balsavimo rezultatus.

Dabar jau buvæ valdantieji tebesigiria buvæ tokie, kokiø Lietuvojeniekas nematë nuo pat Nepriklausomos valstybës atstatymo. Visiðkaisutinku: tokiø piktø, lëkðtø, kerðtingø ir nenuosekliø politikø valdþiosolimpe nëra buvæ. Ir dabar – atsisveikindami – jie rodosi iðtikimi sau:sveikatos apsaugos ministras siûlo pagalbà ápëdiniams kare su pan-demija, þada pasidalinti visa turima informacija (kodël nesidalino anks-èiau su visa visuomene?), socialinës apsaugos ir darbo ministras LinasKukuraitis ima abejoti, ar rinkimø kampanijos metu paþadëta „13-ojipensija“ senjorams tebuvo triukas, taèiau LVÞS lyderio Ramûno Kar-bauskio trûktelëtas, abejoti nustoja (jis þino, kas atsitinka tiems LVÞSbendraþygiams, kurie politinëms abejonëms vis dëlto pasiduoda). Patsp. Karbauskis mojuodamas rankele jau po rinkimø priduria, kad reiktødidinti ðalies kultûros sektoriaus darbuotojø atlyginimus (gera iniciatyvaSeimo kultûros komiteto pirmininkui!).

Tokiu laiku nejuèiomis imi galvoti, o kà gi LVÞS-LSDDP-LLRA/KÐS valdþioje pavyko nuveikti, atmetus ávairius skandalus, ryðkiaiiðreikðtà polinká á korupcijà, nepotizmà beigi kitas negeroves? Ko gero– ne tiek jau ir daug. Miðkininkystës sektoriaus reforma (beje, ligi ðiolvertinama gana prieðtaringai), geleþinkeliai, alkoholio vartojimo irprieigos ribojimai ir „milijardas milijonui“ – keisèiausia ið visø ligi ðiolbuvusiø mokesèiø sistemos reforma.

Kodël kaþin nueinanèios koalicijos palikimas toks palyginti kuklus?Man atrodo, kad pagrindinë prieþastis – p. Karbauskio kaþkur kaimy-nystëje nusiþiûrëta valdþios vertikalës sistema (rusiðka, baltarusiðka, ogreièiausiai – lenkiðka). Manija toká tikslà ágyvendinti valdanèiuosiuspavertë jos ákaite. Áprasta ið p. Karbauskio ðaipytis dël to, kaip jis ketinolaimëti ávairius rinkimus, o patyrë visiðkà fiasco. Taèiau ði versija man-ding turi tikroviðko pagrindo. Nueinanti ið valdþios koalicija susibûrë2016-aisiais ir realiø darbø tegalëjo imtis tik ligi 2018-øjø. Taigi – pus-antrø maþdaug metø. Nes vëliau teko màstyti, kaip pasinaudojant val-dþios suteikiamomis galimybëmis laimëti savivaldos, Respublikos prezi-dento ir dar Europos Parlamento rinkimus net ne per pusmetá, o pertris mënesius. O ðtai viskà prapylus, stojo pandeminë krizë, kurià buvoprivalu suvaldyti, laukiant Seimo rinkimø jau 2020 m. spalá.

Taigi reikalas tas, kad atitinkamais laikotarpiais prieð kiekvienà ðiørinkimø kampanijø potencialûs darbai, kuriuos ta koalicija galëjo nu-veikti, neiðvengiamai stodavo. Pradëdavo vyrauti daugiau maþiau popu-listiniai sprendimai, ne kà teturintys bendra su koalicijos deklaruo-jamomis vertybëmis bei siekiais.

Yra dar vienas paþymëti svarbus aspektas. Jokios kitos valdanèiosioskoalicijos suformuota vyriausybë neturëjo galimybës ðitaip pasiðvaistytivieðaisiais pinigais. Be akcentuotos vizijos, strateginiø tikslø – labiausiaisiekiant banaliai papirkti atskiras ðalies rinkëjø grupes. Lietuvos kon-servatoriai gali veik dþiaugtis – jau ne jie dabar ðalies istorijoje vietojetø, kurie per savo valdymà labiausiai padidino valstybës skolà.

Kaip seksis konservatoriams bei jø partneriams ið dviejø liberaliøpartijø – netrukus pamatysime. Nebus lengva dël gana skirtingos trijøpartijø politinës stilistikos, skirtingai deklaruotø tikslø. Neabejotinai –taip pat ir skirtingo potencialo.

ðventumu. Po smilkymo Vilniauskunigø seminarijos klierikai rankð-luosèiais nuvalë Altoriaus mensà irjá uþdengë uþtiesalu. Ant altoriausbuvo pastatytos þvakidës, o klebo-nas mons. Jonas Dalinevièius uþde-gë þvakes. Taip simboliðkai iðreið-kiamas troðkimas, kad nuðvitusi antAltoriaus Kristaus ðviesa visada ap-ðviestø Vieðpaties Puotos dalyvius.

Giliai susikaupæ dalyvavomeprasmingoje liturgijoje, artinomësprie Kristaus, Gyvojo Akmens, antkurio iðkylame kaip ðventykla. Visi,kurie dalyvavome ir per bûsimasdienas dalyvausime prie ðio Alto-riaus ir ðvæsime dieviðkàsias paslap-tis, turime viltá bûti nuvesti á dangið-kàjà Jeruzalæ. Tautos pasididþiavi-mas palaimintasis Teofilius Matu-lionis Birðtono baþnyèioje meldësi1956–1958 m. Atëjæ Vieðpatiesakivaizdoje, prisiminkime dràsi-nanèius pal. Teofiliaus þodþius:„Nenusiminkite, brangûs broliai irseserys Kristuje, nepraraskime pu-siausvyros. Pasitikëkime Dievu,prisiminkime Kristaus áspëjimà„Praðykite ir bus jums duota, ieðko-kite ir rasite, belskite ir bus jumsatidaryta.“ Ðie paguodos kupini þo-dþiai pandemijos siautëjimo metuskamba aktualiai.

Dr. Romutë ZajanèkauskienëBirðtono sakralinio

muziejaus vedëja

SmurtasSpalio 26 d. apie 12 val. 30 min.

Prienø r., Paprûdþiø k., namuose,moteris (g. 1994 m.) smurtavo prieðsavo motinà (g. 1968 m.). Ávykioaplinkybes aiðkinasi policija.

Spalio 27 d. apie 17 val. Prienør., Stakliðkiø sen., Pieðtuvënø k.,namuose, neblaivus (2.25 prom.)vyras (g. 1953 m.) smurtavo prieðneblaivià (2.01 prom.) sugyventinæ(g. 1957 m.). Átariamasis buvo su-laikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Spalio 28 d. apie 22 val. 30 min.Prienø r., Pakuonio sen., Pagarðviok., neblaivus (2.60 prom.) vyras (g.1975 m.) smurtavo prieð neblaivià(1.87 prom.) sugyventinæ (g. 1963m.). Átariamasis buvo sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.

Spalio 28 d. apie 21 val. 40 min.Prienø r., Stakliðkiø sen., Gripiðkiøk., neblaivus (1.13 prom.) vyras (g.1965 m.) smurtavo prieð neblaivià

(2.62 prom.) sugyventinæ (g. 1977m.). Átariamasis buvo sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.

Apgadintas automobilisSpalio 27 d. apie 8 val. 30 min.

Birðtone, Vienkiemio g., apgadin-tas moters (g. 1995 m.) automobilis„Audi A4“. Iðdauþti galinis ir prie-kinis automobilio stiklai, apgadintivariklio ir bagaþinës dangèiai.Padaryta nuostolio uþ 170 eurø.

Uþsidegë pastogëSpalio 27 d. 13:03 val. gautas

praneðimas, jog Prienø r. sav.,Jiezno sen., Padrieþiðkiø k., Miðkog., prie namo kamino kaþkas dega.Uþsidegë pastogë. Degë iðorinësnamo sienos dalis prie kamino. Na-mas 9x6 m, karkasinis, 1 aukðto, sto-gas ðlaitinis, dengtas skarda. Dûmødetektoriaus nëra. Iðdegë iðorinësnamo sienos dalis (apie 3 m²).

Parengta pagal Alytausapskrities VPK ir Kauno PGV

pirmines informacijas

Spalio 22-oji, saulës spinduliais prisodrinta, pietø vëjo nugairintaápusëjusio rudens diena Birðtono boèiø buvo pasirinkta ne turistineiiðvykai ir mûsø kraðto paþinimui, bet geriems darbams atlikti. Metai iðmetø, nuo 2006-øjø, pavasará ir rudená paþintais keleliais ir takaisriedame mûsø ðefuojamø Gudakalnio ir Panemunio kapinaièiø link.Jas tvarkydami ðirdyse juntame gerumà, kad esame èia, galvojameapie tuos, kuriø galbût jau niekas neprisimena.

„Tikimës geriausio, ruoðiamës blogiausiam“

ðvietimo, sporto ástaigø darbuoto-jams. Visoms kurorto ástaigoms ið-siøsta informacija, susijusi su apri-bojimais, saugaus elgesio rekomen-dacijomis.

„Tikimës geriausio, ruoðiamësblogiausiam,“ – sakë E.Grinevi-èienë, atkreipdama dëmesá á statis-tikà: pagal per 14 dienø registruotànaujø atvejø skaièiø (221,2/100

tûkst. gyventojø) Birðtono savival-dybë sparèiai artëja prie raudono-sios zonos ribos, kuomet joje bûtøskelbiamas lokalus karantinas. Tamsavivaldybëje ruoðiamasi.

Savivaldybës Civilinës saugosvyriausiasis specialistas AleksasTrakys patvirtino informacijà, kadkità savaitæ Savivaldybës lëðomis(kaina per 3,5 tûkst. Eur) bus ási-gyta efektyvi DEZIFOG rûko de-zinfekcinë sistema, kuri bus nau-

dojama savivaldybës ástaigø ir kitøuþdarø patalpø dezinfekavimuiCOVID-19 ir gripo prevencijosatvejais.

Tai unikali, patentuota, patoginaudoti sistema, kuri yra iki 1700kartø efektyvesnë nei paprastapurðkiama dezinfekcinë priemonë.

Ásigijus dezinfekavimo sistemà,ðios paslaugos nebus perkamos.

Dalë Lazauskienë

(Atkelta ið 5 p.)

2020 m. spalio 31 d. Nr. 82 (10335) 8 p.

tëvelius, uþ mûsø bendrijos nariusJadvygà Rimà Stabinskæ, AntanàSeiliø, Birðtono istorikà-muzieji-ninkà Juozà Ðleikø, veterinarijosprofesoriø Elijoðiø Nonevièiø, mû-sø kraðto visuomenës ðviesulá, ra-ðytojà, gydytojà, Ustronës dvaro(Jundeliðkës) ðeimininkà Stanis-lovà Moravská, vienà ið ákûrëjøBirðtono kurorto dvarininkà Ado-mà Bartoðevièiø ir jo palikuonis. Ne-liekame abejingi mûsø bendrijos na-riø artimiesiems, besiilsintiems ðiamenuostabiame kampelyje. Tai MarijosNovoþilovos tëveliams, jos vyrui irsesei, Aldonos Mildos Valatkienës

mylimiems þmonëms: sûnui Aud-riui, vyrui Pranui ir motinëlei Ane-lei degame þvakeles, meldþiamës iruþuojauta bandome sumaþintinetekties skausmà. Nepraeinamepro ðià vasarà supiltà kauburëlá,mûsø nuoðirdþios pagalbininkëscaritietës Monikutës Lipnickienësvyro Juozo kapà. Visiems uþtenkaþvakiø ðviesos ir mûsø maldos.

Graþi diena dar pagraþëjo gerødarbø sûkuryje. Jau pietûs. Mes tik-rai nusipelnëme Nemajûnø amatøcentre paskanauti „Dzûkiðkø ban-dø“. Èia mus svetingai pasitinkaðeimininkë Edita. Labai skaniaikvepia visi namai. Bandos jau iðkep-

tos ir troðkinasi karðtame peèiuje.Mûsø kartos þmonës þino bandøskoná. Labai graþus ir nuosekluspasakojimas apie bulvës kelià á Lie-tuvà, apie paèius gardþiausius pa-tiekalus ið jø. Kad Edita puiki ðeimi-ninkë, ásitikinome soèiai ir skaniaiprisivalgæ kopûstlapiais kvepianèiøbandø su skalsiu padaþu ir varðkës„daryciniu“, uþsigerdami obuoliøkompotu.

Graþi, prasminga ir visuomenið-ka DIENA subûrë 22 þmones. Mû-sø bûryje buvo Antanina Grigara-vièienë, Danutë Þitkuvienë, Al-dona Milda Valatkienë, Nijolë Juo-zaitienë, Algis Vyðniauskas, Elena

Ozamblausienë, Marytë Radzevi-èienë, Birutë Vaiðnorienë, EugenijaValiuvienë, Leonas Lynykas, Euge-nija Lynykienë, Vida Budreckienë,Vera Þilinskienë, Aldona Gudaus-kienë, Vytautas Gudelevièius, LinaDanilovienë, Marija Novoþilova,Janina Giknienë, Nijolë Jakimonie-në, Vytautas Liðauskas, Onutë Ku-rapkienë. Ðiems aktyvistams metainetrukdo atlikti gerus darbus, kaikurie ið jø yra pristatyti dalyvauti ir„Metø senjoro rinkimuose 2020“,varþantis dël veikliausio, inovaty-viausio metø senjoro.

Nors laikmetis labai sunkus,taèiau neatsisakëme ir projekto su

Diena, áprasminta gerais darbais

Joana KLIUCEVIÈIENË:– Rudená krintantys

lapai – tai gamtos ir visa-tos laiðkai. Jø negali per-skaityti paprastu þvilgs-niu, jie skverbiasi kaþkurper pasàmonæ giliais ap-màstymais. Juo labiau,kai artëjant mirusiøjø pa-gerbimo dienai laikrodispasukamas atgal. Gal neviskas gyvenime taip tra-pu, kaip atrodo? Gal vis-kas sukasi gamtos ir visa-tos, þemës formos bei laikroduko ratu?

Krintantys medþiø lapai ir atsukamas laikas atgalman siunèia tokias mintis: ateis balta þiema á þemæ,lyg maþas tyras gimstantis kûdikis. Jis augs, o jo vaikystæprimins pavasará besiskleidþiantys medþiø pumpurai.Tuomet suksime laikrodþiø rodykles pirmyn, kaip tasvaikas skubantis patirt, uþaugt… Ir jau, þiûrëk, vasarasuþydëjusi, lyg jaunystë, skubanti skleistis þiedais. Osaulës ðviesa ir kaitra akina ir nudegina, lyg pirmojimeilë jaunystëje.

Ir ðtai pasibeldþia ruduo. Jis tarsi branda þmogaus,kai daug kà matai jau kitokiu þvilgsniu, nors ir þiûritomis paèiomis akimis. Ir daug kà suvoki bei jauti jaukitaip, nors tuo paèiu kûnu. Kur mes skubëjome irtebeskubame, þmonës? Gamton? Visaton?.. Nu-rimkime. Sustokime. Apsidairykime ir pasigroþëkime.Atsimerkime ir praregëkime. Klausykime ir iðgirsimene vien kûno, bet ir sielos virpesiais. Niekas mûsøgyvenime nevyksta veltui, viskas turi prasmæ. Tikiuosi,suprasime tai ne per vëlai? Kokius laiðkus barstys me-dþiø lapai tuomet, kokie vaisiai ir mintys bus su tavimtavo rudená? Ar galësim tuomet skristi lengvai ir sva-jingai (lyg tie rudens lapai atgyvenæ savo ciklà), kuþ-dëdami apie prasmæ ir laukdami naujo atgimimo?

Anelë LUKJANÈIUK:– Gyvenimas margas kaip

ruduo… Ir gyvenime – kaiprudená. Ruduo viskà ir ið-sprendþia.

Irena ÐULIAUSKIENË:– Rudená mintys liûdnes-

nës. Ir medþiai, ir þmonës

liûdnesni. Jie tarsi supanaðëja gatvëse. Nykiau. No-stalgijos daugiau. Ir susimàstymo, kai artëja Vëlinës.

Daina JURKONIENË:– Koks groþis – kiek spalvø. Ir sunku surasti vieno-

dai geltonà, þalià, rudà – skirtingos visos. Lapkritis,manau, padovanos ir darganø, ðalnø. Bet toks yra gyve-nimas. Juk tik nuo mûsø paèiø priklauso, kiek suge-bësime dþiaugtis rudens lietumi, pavasario þiedais arþiemos ðalèio raðtais.

Brigita VAITIEKÛNAITË:– Su lapkrièio pra-

dþios gaida þemæ aplankonuostabus auksinis ru-duo. Ruduo, kuris jauklaidþioja po langais. Olapai blaðkosi po rudeniukvepianèià þemæ, lyg þie-mos speigui ruoðtøsi... To-lumoje Kapiniø kalnelyjeblykèiojanèios þvakelësðildo, nors tamsa tarsigaubia vëliø atminimà.Kuris, beje, atgyja þmoniøprisiminimuose, gyvøjø. Ir jau danguje keliauja paukð-èiø ðeimynëlës... Galbût ðiuo metu ten labiau bendraujair vëlës.

Aplinkui, kur tik apsidairysi, jauti lietuviðkàjá ru-dená. Mûsø þemës dirvoþemiai jau iðtuðtëjo. Retas kurisûkininkas dar paliko keletà savo gërybiø laukuose. Nesdauguma jø – javai, kvieèiai, moliûgai ar morkos – nu-rinkti ir paslëpti, kad tik ilgau iðliktø ðvieþesni ir geresni.

Laikui pereinant, vakaro tamsa uþgobia vis anks-èiau ir anksèiau. Ji kiekvienà traukia prie ðirdá ðildanèiøuþsiëmimø bei darbø. Vienus – á ðiltà ðeimos ar draugøratelá su arbatos puodeliu, kitus – priverèia vël prisi-minti rankdarbius ir gal jau þiemai pasiruoðti porà ðiltø,megztø vilnoniø kojinaièiø. Vis labiau jauèiant rudená,pravartu atsiversti jau seniai skaitytà knygà su visnaujais siuþeto pokrypiais. Ðtai kas man atskleidþiaauksinio rudens groþá.

Kad ir kokiomis spalvomis nudaþytas jûsø ruduo –gal jis labiau spalvotas ar daug magiðkesnis nei manasis.Bet jis jau èia. Todël norëèiau ir jums, brangûs skaitovai,palinkëti nuostabiø ir palaimingø rudens vakarø irðilumos jûsø ðirdyse, kuria, tarsi ta þidinio liepsnele,suðildytume vieni kitus.

Parengë Palma Pugaèiauskaitë

Interviu vienuklausimu Kokios mintys aplanko

stebint gamtos ir laiko keitimàsi?

(Atkelta ið 7 p.)

„Gyvenimo“ redakcijoje prii-mami skelbimai ir á Alytaus,Marijampolës ir Vilkaviðkiomiestø ir rajonø laikraðèius.

Bûk su „Gyvenimu“ ir 2021-aisiais!Prenumerata priimama paðte, pas laiðkaneðiusir redakcijoje: skambinkite tel.: (8 319) 60012,8 605 19 327, raðykite: zina@gyvenimas.info

lopðelio-darþelio „Vyturëlis“ vaiku-èiais ir spalio 29 d. senjorai ir vaiku-èiai su paèiø sukomponuotomispuokðtelëmis lankë senàsias Birð-tono kapines. Nelankomø kapøkauburëliai pasipuoðë vaikuèiø ran-kø darbo puokðtelëmis ir mûsø uþ-degtø þvakiø liepsnelëmis. Visidrauge nusilenkëme prie Knygne-ðio ir Tremtinio amþino poilsio vie-tø. Kol dar galime pasibûti draugegamtoje, dþiaukimës bendryste,galvokime vieni apie kitus, puoðki-mës nedylanèiu GERUMO rûbu.

Julija BarutienëBirðtono „Boèiø“

bendrijos pirmininkë

2020 m. spalio 31 d.9 p. Nr. 82 (10335)

Kultûros kryþkelë: Jausti, suprasti, gyventi...Projektà remia

Pokalbis apie kultûros prieinamumà ir pasiûlà Pakuonio miestelyje

2017 m. duomenimis, kaimið-kose vietovëse bei nedideliuosemiesteliuose kultûros produktai irpaslaugos aktyviai buvo vartoja-mos beveik dvigubai maþiau neididmiesèiuose. Nepaisant to, jogjau ilgà laikà kalbama apie regio-nø gaivinimo planà, kultûros pa-slaugø prieinamumas ir pasiûlanedideliuose miesteliuose vis darkelia diskusijø. Mat, naujakuriairamybe alsuojantá uþmiestá nere-tai renkasi, kaip miegamàjá rajo-nà, o kultûros produktø bei pa-slaugø ieðko didmiesèiuose. Supanaðia situacija susiduria ir Prie-nø rajonas.

Lietuvos kultûros politikos stra-tegijoje „Kultûra 2030“ teigiama,jog „ðiuo metu bibliotekø paslaugosyra vienintelës kultûros paslaugos,kurias aktyviau vartoja vidutinio dy-dþio ir maþose vietovëse nei dides-niuose miestuose“. Kaip raðomakultûros politikos strategijoje, ðáskirtumà nulemia tai, kad bibliote-kø sistema, kaip tankiausias kultû-ros ir informacijos ástaigø tinklasLietuvoje, yra arèiausiai ðalies gy-ventojø ir tenkina ávairius jø po-reikius.

Nuo seno kaimiðkose vietovësebiblioteka buvo laikoma bene svar-biausiu kultûriniu þidiniu. Anot Pa-kuonyje dirbanèios bibliotekininkësMarytës Þaromskienës, bûtent to-kiuose nedideliuose miesteliuose,kaip Pakuonis, kuriuose, prieðingainei didmiesèiuose, nëra didelio kul-tûrinio ðurmulio, bibliotekø reikð-më – dar akivaizdesnë. Be tradici-nës, pamatinës funkcijos – knygøskolinimo – èia taip pat organizuo-jami literatûriniai renginiai-susitiki-mai su raðytojais, rengiamos ávai-rios parodos. „Be to, dabar biblio-teka kompiuterizuota, lankytojaituri laisvà prieigà ir gali naudotisvisomis technologinëmis paslaugo-mis. Ðiuo metu dalyvaujame ir pro-jekte „Prisijungusi Lietuva“, todëlþmonës èia uþsuka ir mokytis kom-piuterinio raðtingumo. Dar yra no-rinèiøjø tiesiog pabendrauti. Uþë-jusios ir socialinio gyvenimo pasiil-gusios lankytojos neretai sako: „Kur-gi mums daugiau eiti? Pora parduo-tuviø, baþnyèia, kapinës ir viskas.Paðto jau nebëra. Lieka bibliote-ka...“, – bibliotekos reikðmæ pakuo-niðkiø kultûriniame ir socialiniamegyvenime akcentuoja M. Þaroms-kienë.

Ilgametë Pakuonio bibliotekosdarbuotoja atkreipia dëmesá, jog, kei-èiantis laikmeèiams, spartëjant gy-venimo ritmui, visuomenë visamekame pradeda ieðkoti universalu-mo, bibliotekose taip pat. „Þinoma,tai yra suprantama, nes tai atitinka

Nuo seno mylëjo spausdintà þodá...

ðio laikmeèio dvasià... Taèiau manasmeniðkai prie ðirdies „Metø“mënraðèio vyr. redaktoriaus Anta-no Ðimkaus þodþiai: „Bûtø gerai,kad bent jau pagrindiniai bibliote-kos uþdaviniai ateity nebûtø visuo-tinai suvokiami kaip galimybë uþsi-imti viskuo, iðskyrus skaitymà“, –sako M. Þaromskienë.

Visgi vieno ið pagrindiniø mies-telio kultûriniø þidiniø puoselëtojadþiaugiasi, jog á Pakuonio biblio-tekà uþsuka þmonës, kuriems, kaipji pati sako, biblioteka regisi kaiptylus knygø sodas, kur tarytum gë-lës auga paèios ávairiausios istorijos.„Dþiugu, jog þmonës vis dar ieðkoknygø, ypaè naujoviø. Jø iðleidþia-ma tiek daug, kad visø tikrai nesu-sipirksi, o ir nëra tokio reikalo... Kaikurioms knygoms netgi susidaro di-desnë paklausa, þmonës jomis do-misi, nes apie jas suþino ið internetoir kitø ðaltiniø. Per daug metø jaupaþinau savo skaitytojus ir þinau jøliteratûriná skoná, todël rekomen-duoju vienà ar kità knygà. Vëliaubûna malonu iðgirsti jø vertinimusir nuomones“, – sako bibliotekosðeimininkë.

Ðio miestelio gyventojai nuo se-no mylëjo spausdintà þodá, o Pa-kuonio bibliotekos uþuomazgosprasidëjo dar spaudos draudimolaikotarpiu. Vëliau miestelyje veikëdaug maþø organizacijø, turëjusiøtikrus knygø lobynus, nes, kaip þi-noma, kone prieð ðimtà metø knygabuvo tikra vertybë, o tuometinë Ðau-liø organizacija (veikusi 1932 m.) jøturëjo apie 600. Pokario metais Pa-kuonio kraðte savo bibliotekas tu-rëjo ir aplinkiniai dvarai.

Dabar á ðá kultûriná þidiná uþsu-ka ne tik literatûros, bet ir kitø me-no krypèiø mylëtojai ar tiesiog kul-tûros ir tikro ryðio pasiilgæ þmonës.Paklausta, kuo dar Pakuonio bib-lioteka prisideda prie kultûros puo-selëjimo miestelyje, M.Þaromskie-në teigia, jog per 12 metø, kai knygøtvirtovë ásikûrë naujose patalpose,èia nuolat organizuojami ávairûs,skirtingus visuomenës poreikius irskonius atliepiantys renginiai: ta-pybos darbø, meninës fotografijos

parodos, susitikimai su tokiais þy-miais þmonëmis, kaip prof. KostasDereðkevièius, ir kt. „Literatûra irmenas visuomet juk þengë koja ko-jon. Ðiemet, Lietuvai minint Tauto-dailës metus, daug dëmesio skyrë-me vietiniams tautodailininkams.Prie uþsiëmimø bibliotekoje prisi-jungë ir Pakuonio pagrindinës mo-kyklos dailës mokytojas, kuris su sa-vo mokiniais èia organizuodavo pa-mokas. Buvæ atvejø, kai parodosautorius aktyvesniam mokiniui pa-dovanoja kurá nors ið savo darbø.Galbût Pakuonyje buvome savotið-ki ðios veiklos pionieriai – dabar jauðiuo pavyzdþiu parodø geografija ið-siplëtë ir po rajonà. Pastaruoju me-tu parodas ir kitus renginius orga-nizuojame kartu su Pakuonio lais-valaikio renginiø organizatore Re-nata Þibiene“, – pasakoja bibliote-kininkë.

2020 metais pasaulá iðtikusi ko-ronaviruso pandemija paveikë irkultûros prieinamumà, ypaè kai-miðkose vietovëse, kuriose, prie-ðingai nei didmiesèiuose, nebuvoorganizuojami kultûriniai pasirody-mai, kuriuos gyventojai galëjo ste-bëti tiesiog pro daugiabuèio langà.Sulëtëjus gyvenimo tempui, þmo-nës dar labiau ávertino bibliotekøsvarbà. „Be abejo, pandemija pa-keitë knygø prieinamumà. Buvotruputá sàmyðio, kaip ir visur kitur.Kai lankymasis buvo apribotas irnetgi visai uþdraustas, teko ir atos-togomis pasinaudoti, taèiau jø metuvis tiek sulaukdavau knygø mylë-tojø skambuèiø. Atsilaisvinus grieþ-tiems suvarþymams, pastebëjau sa-votiðkà skaitytojø bumà. Apsilankënetgi tie, kuriems anksèiau ði vieta,regis, nerûpëjo. Dël suprantamøprieþasèiø patapæ sëslesni, atsisakægalbût áprastiniø kelioniø, þmonëspajuto skaitymo teikiamà malonu-mà ir atsigræþë á knygà. Pastarøjø,beje, biblioteka gauna iðties nema-þai, yra ið ko rinktis ávairiausiø lite-ratûriniø skoniø þmonëms. Tereikianorëti tuo pasinaudoti“, – pastebiM. Þaromskienë.

Rimantë Janèauskaitë

M.Þ

arom

skie

nës

nuot

rauk

a

XIX–XX amþiuose, kai Lietuvapatyrë carinës Rusijos priespau-dà, vëliau – sovietinæ okupacijà,baþnyèia buvo viena svarbiausiøinstitucijø, slapta puoselëjusi lie-tuviðkà tapatumà, ypaè sergëjusigimtàjá þodá. Keièiantis istorinëmsaplinkybëms, keitësi ir þmoniø gy-venimo bûdas, o kartu su juo –visuomenës poþiûris á maldos na-mus bei paèios baþnyèios ásitrau-kimas á visuomeniná gyvenimà.Taèiau Pakuonio parapijos baþny-èia – tai neatsiejama ðio kraðtokultûros dalis, o jos iniciatyvos jautampa ir graþiomis miestelio tra-dicijomis. Apie tai, kà ðiuolaiki-niam þmogui reiðkia baþnyèia irkokia jos vieta nedideliø gyven-vieèiø kultûriniame gyvenime,kalbamës su Pakuonio Ðvè. Mer-gelës Marijos Ëmimo á dangøbaþnyèios klebonu kun. RimuPILYPAIÈIU.

– Kaip manote, kuo ðiuolai-kiniam þmogui svarbi baþnyèia?

– Màstant apie Baþnyèià, visadareikia turëti mintyse þmoniø bûrá,ðeimà, bendruomenæ, kuri turibendrà mintá, bendrà gyvenimà kar-tu. Nepaisant to, jog visi esame skir-tingi. Bûtent tokia ir yra kiekvienaðeima, þmoniø bendruomenë ir patiBaþnyèia – ið skirtingø þmoniø – tuopaèiu tai yra bendras gyvenimaskartu.

Ðiais laikais, kai þmogus vis ieð-ko privatesnio, ramesnio gyvenimo,manau, jog daþniau pajauèiame no-rà tiesiog prisiliesti prie þemës, gy-venimo, pripildyto prakaito ir poil-sio, noro gyventi kuriant savo bûtáir buitá, ir paprasèiausio þmogiðku-mo. Ðis laikmetis þmones verèiamàstyti, ieðkoti ir atrasti, taèiau taippat – tai ir kryþkelës laikas, kuriamesustojame ir neþinome, á kurià pusæpasukti... Taip bûna ir Baþnyèioje,nes esame to paèio XXI amþiausþmoniø bûrelis.

Visais laikas Baþnyèia buvo, yrair bus mûsø visuomenës atspindys.Neámanoma, kad maldos namai tu-rëtø tam tikrà savo gyvenimo sa-vitumà, o visi þmonës savo... Josvaidmuo þmoniø gyvenimuose –papildyti ir priimti, nes tik kartumes augame ir kultûriðkai, ir reli-giðkai.

– Nuo seno nedideliuose mies-teliuose, kaimiðkose vietovëse kul-tûriniais þidiniais buvo laikomostrys pagrindinës vietos: biblioteka,kultûros centras ar laisvalaikio sa-lë bei, þinoma, baþnyèia: koká vaid-mená ðalies kultûriniame gyvenime

„...kultûra be Baþnyèios –sausa ir beþmogë“

baþnyèia atlieka ðiandien?– Baþnyèia be kultûros yra

negraþi, o kultûra be Baþnyèios –sausa ir beþmogë. Ten, kur susiren-ka du ar trys, ten jau dalijamasi irvienas kità papildoma, ten kas norsgimsta, auga, kuriasi, kitaip sakant,vyksta gyvenimas... Nesvarbu, kur– dideliame mieste ar kaime – visuryra þmonës su savo veidais, kuriemsreikia vienas kito. Taèiau nedide-liuose miesteliuose ar kaimiðkosevietovëse, kur gyvena maþos bend-ruomenës, Baþnyèia ir Dievu tikin-èiø þmoniø bûrelis sukuria savità,ypatingà aurà.

– Kaip prie vietinës kultûrospuoselëjimo prisideda PakuonioÐvè. Mergelës Marijos Ëmimo ádangø baþnyèia?

– Visai nesinori apie Baþnyèiàkalbëti kaip apie institucijà, kokiànors atskirà organizacijà... Nors taipyra áprasta galvoti! Tai yra neteisin-gas ir atgyvenæs poþiûris... Kai pa-galvoju apie Pakuonio Baþnyèià,mintyse visuomet matau susirinku-sià þmoniø grupelæ, o tuo ásitikinusekmadienio Eucharistijos ðventi-me.

Pakuonio Baþnyèios þmonës, ti-kiu, visu kuo prisideda ne tik priekultûrinio, bet ir kultûringo gyve-nimo. Savo pavyzdþiu, savo gyve-nimo savitumu. Jei esu Dievà tikin-tis, jei esu baþnytukas, tai visur toksesu. Visur. Tokiu savimi prisideduprie viso savo kraðto þmoniø gyve-nimo.

Þinot, sunku bûtø net ir suskai-èiuoti kiekvienà indëlá á miesteliokultûriná gyvenimà, kuriuo Baþny-èios þmonës prisideda, nes jø tikrainemaþai – vieni jauni laksto, kiti se-ni namuose lindi, vieni dirbantys,kiti tingintys, vieni susitinkame irðvenèiame gyvenimà, já kuriame,kiti gal kitam pasaulio kraðte sekanaujienas parapijos svetainëje arFacebooke. Bet visi esame vienas

(Nuke l ta á 12 p . )

Jeigu kiekvienas ið mûsø savæs paklaustume: kas yra etninë kul-tûra? Tikriausiai daug kas atsakytø, jog tai yra liaudies dainos, ðokiai,tradiciniai amatai – visa tai, kà kûrë ir kuo gyveno mûsø senoliai.Taèiau, Jiezno gimnazijos abituriento Manto KALINKEVIÈIAUS teigimu,etnokultûra yra kur kas daugiau... „Tai ne tik tradicijø perdavimasateities kartoms, bet ir svarbus darbas – jø iðsaugojimas ir nuolatinispuoselëjimas. Tai suvokimas, kas að esu ir kokia buvo mano tautaprieð ðimtà metø, kokia ji yra dabar ir kas bus ateityje. Galø gale, taimano paèio ðaknys. Kokie gi mes lietuviai, jei savo ðaknø ir kelio, iðkurio mes atëjæ, neþinome“, – retoriðkai klausia jaunuolis.

Etninës kultûros olimpiados laureatasAðtuoniolikmetis vaikinas ne tik kalba apie tradicinæ lietuviðkàjà kul-

tûrà, bet ir puoselëja jà kasdieniame gyvenime. O ðiemet Mantas res-publikinëje Lietuvos mokiniø etninës kultûros olimpiadoje, kurioje atsto-

vavo Priedzûkio kraðtui, laimëjo pirmàjà vietà. Ðiø metø olimpiados tema– kalendorinës ðventës. Ir nors daugelá jø mes gerai þinome ir ðvenèiamesavo namuose, moksleivis pripaþásta, jog turimø þiniø nepakako, reikëjoplaèiau pasidomëti lietuviðkø ðvenèiø paproèiais, jø reikðmëmis. Taèiau visatai gimnazistas darë visai ne ið reikalo, o su dideliu susidomëjimu, nesetnokultûra, kaip sako pats Mantas, yra neatsiejama jo gyvenimo bûdo dalis.

Laureatas neslepia, jog tokio aukðto ávertinimo jis ir pats nesitikëjo,taèiau pripaþásta, kad jaudulio, atstovaujant savo kraðtui, iðties bûta... „Sa-koma, nesijaudina tas, kuriam visiðkai nerûpi jo pasirodymas. Tad nerimotikrai buvo. Juk ið kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono dalyvavo pokelis mokinius – nuo marguèiø margintojø, audëjø iki etnografinës gast-ronomijos puoselëtojø. Ir visi jie, þinoma, buvo „ne ið kelmo spirti“. Tokioaukðto ávertinimo tikrai nesitikëjau, nes man daug reiðkë pats faktas, jogesu respublikinio etapo dalyvis ir jau esu patekæs tarp geriausiøjø. Visgilabai dþiaugiuosi, kad mano þinios buvo ávertintos aukðèiausiu balu – taiman didelis pasiekimas“, – teigia moksleivis.

„Tai ne tik moèiuèiø ar diedukø reikalas...“

(Nukel ta á 12 p . )

2020 m. spalio 31 d. Nr. 82 (10335) 10 p.

Saulius Urbonavièius-Samas ragina visus rûkanèius pabandyti mesti rûkyti,nes, tai padarius, palaima yra neapsakoma. Nuotrauka ið asmeninio archyvo.

PATARIMAI NORINTIEMS MESTI RÛKYTI. Neleisk mintims apie rûkymà tavæs uþvaldyti.. Naudok vidinës kalbos metodà, kuris tave motyvuos.. Apgalvok savo susiformavusius rûkymo áproèius, situacijas,veiklas, kurios skatina tave rûkyti.. Pakeisk savo aplinkà.

Norintiems mesti rûkyti siûlome kreiptis pagalbos áspecialistus: http://nerukysiu.lt/kur-kreiptis-pagalbos/

Buvo rûkoma visurPrieð daugiau nei dvideðimt

metø rûkyti metæs S. Urbonavi-èius-Samas labai tiksliai prisime-na, kada ir kodël nusprendë vi-sam laikui mesti ðá þalingà áprotá.

„Didysis virsmas manyje ávy-ko dar 1993 m., kai gyvenometikrai paðëlusá „rokenroliná“ gy-venimà ir su grupe BIX dalyva-vome didþiuliame ture po Pran-cûzijà su daugiau nei 100 kon-certø ávairiausiuose miestuose“,– savo pasakojimà pradeda S.Urbonavièius-Samas.

Anot jo, tais laikais dar ne-buvo iðsivysèiusi rûkymo kultûra– þmonës rûkydavo vieni priekitø, o uþdarose vietose, nesvar-bu, tai bûtø klubas, kavinë arautobusas, ore tvyrodavo didþiu-liai dûmø kamuoliai.

„Visur viskas buvo lyg „iðrû-kyta“ ir tai galiausiai ágriso, todëlgráþus po ðio turo iðkart meèiaurûkyti“, – sako S. Urbonavièius-Samas, juokaudamas, kad anks-

èiau nebûtinai turëjai rûkyti pats,kad prisirûkytum.

Pasijuto lyg „ant sparnø“Tiesa, tuo metu grupës BIX ly-

deris turëjo pertraukà tarp turø irkoncertø, stengësi nesilankyti klu-buose ar kavinëse, todël iðvengëbent menkiausiø pagundø ir rûky-mo metimà atsimena be dideliøsunkumø. Jeigu nusprendþia kaþkoimtis, – viskas bûna lyg kirviu nu-kirsta.

Pasak paðnekovo, po mënesiolaiko jis pasijuto lyg „ant sparnø“,nes ið organizmo pasiðalinæs niko-tinas ir kitos kenksmingos medþia-gos suteikë begalinio lengvumopojûtá.

„Tie, kas ilgà laiko tarpà rûkëir yra bandæ mesti rûkyti, – tik-riausiai þino ir atpaþásta ðá jausmà,o tie, kurie nebandë mesti rûkyti, –tikrai pabandykite, nes tas jausmasyra fantastiðkas. Kai praëjus kuriamlaikui (mano atveju uþteko mëne-sio) tu jauti savo prasivaliusá kûnàðiek tiek pakilusá virð þemës“, – tvir-tina S. Urbonavièius-Samas.

Kaljanas –toks pat rûkymas

Tiesa, televizijos laidø prodiu-seriui ir BIX grupës lyderiui S. Ur-bonavièiui-Samui vis dëlto reikëjoporos pasitikrinimø, kad tvirtaiþinotø, jog nebeuþsikabins uþ ðioþalingo áproèio.

„Buvau kartà Egipte pakvailio-jæs ir su kaljanu, taèiau greitai su-pratau, kad tai yra visiðkai tas patsrûkymas, todël greitai jo atsisakiau,niekada nebegráþau ir, manau, ne-besugráðiu“, – teigia jis.

„Su siaubuþiûriu á ðità madà“

Matantis, kokiu milþiniðku grei-èiu ávairios rûkymo priemonës, to-kios kaip elektroninës cigaretës arbedûmio kaitinamojo tabako gami-niai, tampa populiarios ne tik tarpsuaugusiøjø, bet ir jaunimo,

S.Urbonavièius-Samas su siaubuþiûri á ðità madà.

„Að manau, kad tai yra darbaisesnis dalykas uþ cigaretes, ka-dangi tradicinës cigaretës bent jausmirdëdavo, buvo labiau dozuotos– surûkius vienà cigaretæ retai kadauþsimanydavai kitos, o visø ðiø nau-joviø pasekmës yra visiðkai neaið-kios ir neiðtirtos, todël darosi bai-su, kai matau, kaip, ypaè jaunimas,nepaleidþia ið rankø tos „pypkës“

ir puèia didþiausius dûmø kamuo-lius á orà“, – pasakoja jis, pridur-damas, kad tai yra opi problemane tik Lietuvoje, bet ir apskritai.

„Reali padëtis yra tikrai siau-binga, nes ávairiausios elektro-ninës cigaretës yra neþmogiðkopatrauklumo, o didþiulis iððûkisir tëvø galvos skausmas – kaip ap-saugoti savo vaikus. Manau, visøsvarbiausia jaunimui iðaiðkintitokiø rûkymo alternatyvø grës-mes ir neigiamas pasekmes, otuomet belieka tikëtis jø sàmonin-gumo“, – svarsto S. Urbonavièius-Samas.

Televizijos laidø prodiuseris irBIX grupës lyderis mano, kad ge-riausiai kità ákvëpti ir motyvuotigali ne moralai ar pasvarstymai,bet asmeninë patirtis, todël jeiprieð daugiau nei dvideðimt metøjis galëjo mesti rûkyti, – gali ir tu,o jei iðkyla sunkumø, – visuometyra specialistai, kurie gali taupadëti. Pavyzdþiui, pasak gydy-tojos Viktorijos Andrejevaitës,norint mesti ðá þalingà áprotá, re-komenduojama keisti savo màs-tymà, sumaþinti stresà, nepamirð-ti gerti daug vandens, bandyti nu-kreipti savo mintis nuo rûkymodarant kaþkà malonaus ir stengtissàþiningai laikytis susidaryto ne-rûkymo plano, o jeigu nepasiseka,– bandyti vël ir vël, kol galiausiaiþmogus atpranta ir nebenorirûkyti.

Uþs. Nr. 80

Dþiaugiuosi, kad meèiau, ir raginu tave padaryti tà patáNe kiekvienas þmogus yra pakankamai ryþtingas ir stiprus, kad

nutaræs imtis kardinaliø pokyèiø to neatidëliotø ir sàþiningai laikytøsisau duoto þodþio. Juolab kai kalbama apie metimà rûkyti, – neretaiprireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninës valios.

Televizijos laidø prodiuseris ir BIX grupës lyderis Saulius Urbo-navièius-Samas sutiko pasidalyti savo sëkmës istorija ir papasakoti,kodël nusprendë mesti rûkyti, kaip sekësi þengti pirmàjá þingsná svei-kesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus áþvelgia.

DËKOJAReiðkiame nuoðirdþià padëkà Prienø Kristaus Apsireiðkimo

parapijos klebonui Vaidotui LABAÐAUSKUI, palydëjus StasáVAIÈIÛNÀ á Amþinojo poilsio namus, ir buvusiems bendradar-biams, draugams, kaimynams, giminëms, giesmininkams, Prie-nø laidojimo namø darbuotojoms ir visiems kitiems, aplankiusskausmo ir liûdesio valandà, pareiðkus paguodos þodþius, pa-gerbusiems ir iðlydëjusiems á paskutinæ þemiðkà kelionæ mylimàvyrà, tëtá, senelá, brolá.

Þmona, dukros su ðeimomis, sesuo ir brolis

Mirus mylimai mamai ElenaiSABALIAUSKIENEI, nuoðir-dþiai uþjauèiame jos sûnø VaidàSABALIAUSKÀ, gimines ir arti-muosius.

Semeliðkiømedþiotojø bûrelis

Þmogus, tik Þemës sveèias,Ir turi jis sugráþt namo...Bet taip sunku iðleist á kelià,Kuriuo negráþta niekas atgalios...

Iðeina þmogus, palikdamas ðviesø atminimàartimøjø, bendradarbiø ir visø já paþinojusiøþmoniø ðirdyse. Eidama 83-èiuosius metus, spalio28 dienà Anapilin iðëjo buvusi ilgametëValstybinio socialinio draudimo darbuotoja ElenaSabaliauskienë, bendradarbiø ðvelniai vadintaElyte.

Ðis kreipinys atspindi Jos santyká su Jà supan-èiais þmonëmis, nes Ji kolektyve buvo labaidarbðti, draugiðka, nuoðirdi, jautri, gera savosrities specialistë. Socialinio draudimo srityje dirbo nuo 1967 iki 2004 metø. Per ðiuosmetus yra iðmokiusi ne vienà bendradarbá darbo subtilybiø. Kiekvienam klientui stengësipadëti iðspræsti jø problemas, suprasdavo visus, kuo galëdavo, tuo padëdavo kiekvienam áJà besikreipusiam.

Visø bendradarbiø atmintyje iðliks ðilti ir geri prisiminimai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienø skyriaus bendradarbiai

In memoriam

Kitoks poþiûris á kapø prieþiûrà

Elena SABALIAUSKIENË (1938-2020)

Nuoðirdþiai uþjauèiame VðÁ Prienø r.pirminës sveikatos prieþiûros centro dar-buotojà Klemensà BANIONÁ dël tëveliomirties.

VðÁ Prienø r. PSPCadministracija ir darbuotojai

(Nuke l ta á 11 p . )

Vëlinës be plastikoir sintetiniø spalvø

Besiruoðiant Vëlinëms mûsøkapines uþlieja gëliø ir þvakiø jûra.Taip lietuviai iðreiðkia pagarbà savoiðëjusiems artimiesiems. Taèiau artoks dëmesio mirusiesiems de-monstravimas ið tiesø atitinka mû-sø tradicijas?

Plastikinës gëlës, plastiko irstiklo indeliai, kurie lieka sudegusþvakëms, uþterðia mûsø aplinkàtaip, kad vis garsiau kalbama apiekapinëse tiksinèià ekologinæ bom-bà. Galbût mes rungtyniaudami,kieno kapas bus apðviestas skais-èiau, ar nustelbs kitus spalvingø þie-dø gausa – vis dëlto uþmirðtametikràjà Vëliniø prasmæ?

Kapinës – ne vieta„lenktynëms“

Mûsø nuomone, kapinëse ne-derëtø varþytis, kas uþdegs daugiauþvakiø ar gausiau apkraus kapàgëlëmis. Svarbiausia – saikas ir der-më su gamta.

Puoðiant kapus ið protëviø ver-

tëtø pasimokyti santûrumo – ryð-kios gëlës, gigantiðki paminklai,þvakiø kalnai nëra susijæ su jokio-mis tradicijomis. Juk senosioselietuviðkose kapinaitëse buvo sta-tomi kuklûs mediniai kryþiai arbaamþinojo poilsio vietos bûdavoþenklinamos kukliu lauko akme-niu. Ir gëliø ant mûsø protëviø kapøbûdavæ maþai. Tradicija ið kapiniødaryti gëlynø darþelius Lietuvojeatsirado tik XX amþiuje.

Senaisiais laikais kapinëse me-dþiø niekas nekirsdavo, nes tikëjo,kad viskas, kas iðauga mirusiøjøteritorijoje, yra mirusiøjø pasauliodalis, todël kirsdamas medá ar skin-damas gëlës þiedà skriaudi patá mi-rusájá. Taip pat tikëta, kad paukðèiaisaugo mirusiøjø pasaulá, nes yratarpininkai tarp Dievo, þmogaus irmirusiøjø. Tad medþiai buvo svarbi,nedaloma kapiniø dalis. „Norisi pa-skatinti lietuvius jausti saikà, juk ka-pinëse svarbiausia – estetika ir der-më su gamta“, – sako floristë RitaNaujalienë.

Mirusiajam nëra svarbus mûsø

2020 m. spalio 31 d.11 p. Nr. 82 (10335)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Kietas kurasParduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.

Parduoda ávairias malkas, supjau-tas kaladëmis. Pristato á namus.Tel. 8 671 94 231.

Atveðime durpiø briketus,akmens anglá, pjuvenøbriketus, granules, –

KOKYBÆ GARANTUOJAME.Tel. 8 683 13463.

Nekilnojamasis turtasParduodama: 0,15 ha þemës skly-pas Lakðtingalø g. 28, Prienai. 20,97ha þemës ûkio paskir ties sklypasRingënø k., Balbieriðkio sen., Prienør. Kaina – sutartinë. Telefonas: 8 68722 941.Parduodamas 6 a þemës sklypas,Ðilënø k., Birðtono sav. Yra geode-

ziniai matavimai. Kaina sutar tinë.

Tel. 8 608 31 383.

Nekilnojamasis turtasBrangiai perku miðkà, gali bûti subendrasavininkais, sutvarkau doku-mentus. Tel. 8 644 55 355.Brangiai PERKAME miðkus visojeLietuvoje. Atsiskaitome ið karto.Tel. +370 699 29 992.

Perku sodybà su þeme ar miðku nuo3 ha. Þinantys siûlykite, atsilyginsi-me. Tel. 8 680 84 444.

Perkame sodybà, þemës sklypà ar mið-kà prie eþero ar upës. Þinantieji siûly-kite – atsilyginsime. Tel. 8 611 01 110.

Perku namà mieste arba sodybàvaizdingoje vietoje. Þinantyssiûlykite, atsilyginsiu. Tel. 8 684 44444.

Ieðkau pirkti sodybà Prienø r. gyven-vietëje arba vienkiemyje su geru pri-vaþiavimu. Tel. 8 671 61 261.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.iki 3 metø tolimesniam auginimui irpienines karves ar visà jø bandà.Tel. 8 625 93 679.

Ávairios prekës

Perku ávairiø rûðiø obuolius per-

dirbimui, padedu pasikrauti, aprû-

pinu maiðais. Tel. 8 640 62 224.

Ámonë perka naudotus automo-

bilius. Gali bûti be techninës ap-

þiûros, nevaþiuojantys, iðregistruo-

ti. Siûlykite visus variantus telefonu

8 607 67 679.

Perka Vaz, Gaz, Uaz, Eraz, Raf, Þuk,

Niva ir panaðius automobilius,

sovietinius motociklus. Tel. 8 609 42

345.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Perkame þemës ûkiopaskirties þemæ. Telefonas

+370 612 95 009.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

UAB „EIGILA“ brangiaiperka miðkà VISOJE

Lietuvoje su þeme arba tikiðsikirtimui. Tel. 8 687 37 524

arba www.eigila.lt

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

Ávairios prekësParduodame kiaulës skerdienà pu-

selëmis. Lietuviðka, svilinta – 2,85

euro/kg, lenkiðka – 2,60 euro/kg. At-

veþame. Tel. 8 607 12 690.

Parduodame geros kokybës grindi-

nes, terasines lentas, vidaus ir lauko

dailylentes. Tel. 8 614 97 744.

Parduoda pupas ir mieþius. Jeigureikia, atveþa. Tel. 8 678 04 167.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ka-tiliniø árengimo. Komplektuojame ko-kybiðkas santechnikos medþiagas sunuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Gaminame betonà, kalkiná skiediná,ðulinio þiedus (nuo 0,7 iki 3 m),ávairià gelþbetoninæ produkcijà.Veþame þvyrà, smëlá. Atliekamemetalo tekinimo ir suvirinimo darbus.Tel. 8 687 95 399.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.

Veþame þvyrà, smël á , skaldà,juodþemá ir kitus birius krovinius.Ekskavatoriaus paslaugos – 7 t.Tel. 8 690 66 155.

Nebrangiai atveþame sijotà kokybið-kà juodþemá, maiðytà su kompostu.Veþamas kiekis – nuo 4 iki 9 kub.m.Tel. 8 645 64 788.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas, sau-gias nuosaviems namams, ûkiniamspastatams ir rûsiams. Tel.: 8 653 93193, 8 658 80 544.

Ðalèio meistras! Taiso ðaldytuvus,ðaldiklius. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 622 02 208.

Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.Gaminame duris namams ir ûki-niams pastatams, laiptø pakopas.28 metø gamybos patirtis. Tel. 8 68671 689.

Pjauname medienà mobiliu juostiniugateriu. Atvykstame á vietà. Garan-tuojame kokybæ. Tel.: 8 616 41 752,8 656 93 971.

SUSITVARKYKITE NUOTEKAS,TAUSOKITE APLINKÀ

IR IÐVENKITE IÐLAIDØ BAUDOMS!Buitiniø nuotekø valymo árenginiai(Buiteka, Feliksnavis, Traidenis,

Ðvaistë, August ir kt.)GAMINTOJØ KAINOMISÁrenginiø montavimo darbai,

aptarnavimo darbai

GALIMYBË PIRKTIIÐSIMOKËTINAI!

Atvykstame nemokamaikonsultacijai visoje Lietuvoje!DIRBAME IR SAVAITGALIAISTel. 8686 80106

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA IRÛSA IRÛSA IRÛSA IRÛSA IRÛS

Informuojame þemës sklypo (kadastro Nr. 6933/0003:0305), esanèioPrienø r. sav., Stakliðkiø sen., Pieðtuvënø k., savininkæ L. J., kad matininkasMantas Kryþiokas (kvalifikacijos paþymëjimo Nr. 2M-M-1873) 2020 m.lapkrièio 11 d. 11:30 val. vykdys þemës sklypo (kadastro Nr. 6933/0003:0090),esanèio Prienø r. sav., Stakliðkiø sen., Pieðtuvënø k., ribø þenklinimo darbus.

Prireikus iðsamesnës informacijos, praðom kreiptis á UAB „PASODA“,adresu Rotuðës a. 16, LT-62141 Alytus, el. paðtu uabpasoda@gmail.com arbatelefonu 8 679 09733.

VIÐTOS, VIÐTAITËS!LAPKRIÈIO 2 d. (pirmadiená) PASKUTINÁ KARTÀ ÐIAIS METAIS

prekiausime „Kaiðiadoriø“ paukðtyno vakcinuotomis 3-4-5-8mën. rudomis, raibomis dësliosiomis viðtaitëmis bei kiauðiniuspradëjusiomis dëti viðtomis (kaina nuo 4,5 EUR). Turësimegaidþiukø. Prekiausime kiauðiniais, 30 VNT. – 3,50 EUR. Spec.lesalai. Jei vëluosime, praðome palaukti. Tel. 8 608 69 189.

Iðlauþas 14.35, Pakuonis 14.45, Prienai 15.00 (ûk.turgus),Jieznas 15.20, Vëþionys 15.30, Stakliðkës 15.50, Klebiðkis 16.15,Ðilavotas 16.20, Leskava 16.25, Skriaudþiai 16.30, Veiveriai 16.35.

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

Reikalingi darbininkai karkasiniø namø, fasadø, gipskartonio darbams.Darbas komandiruoèiø principu (12 Eur/val.). Tel.+370 699 97 333.

Reikalinga rûðiuotoja-ákainotoja dëvëtø drabuþiø sandëlyje. Reikalavimai:spartumas, atsakingumas, greita orientacija. Tel. 8 687 50 387.

Vieðbuèiui-restoranui Birðtone reikalinga: kambarinë-valytoja,apmokome dirbti; skambinti telefonu arba galima siøsti CV el. paðtu:pusynebirstone@gmail.com Tel. 8 687 53 756.

Reikalingas ûkio darbininkas prie gyvuliø. Atlyginimas sutartinis, yra galimybëapgyvendinti. Tel. 8 685 35 133.

AB Birðtono sanatorija „Versmë“ siûlo darbà registratoriui(–ei) dirbti skambuèiø centre. Darbo uþmokestis nuo 750 Eur.Siûlome geras darbo sàlygas, laiku mokamà atlyginimà, puikødarbuotojø kolektyvà, visas ástatymø numatytas socialinio draudimogarantijas ir papildomas socialines garantijas. Analogiðko darbopatirtis bûtø privalumas. Susidomëjusius praðome kreiptis telefonu8 675 10 610 arba 8 650 52 052 iki 2020 m. lapkrièio 9 d.

Kitoks poþiûris á kapø prieþiûràpuikybës padiktuotas noras kuodaugiau apkrauti jo kapà gyvø ir nu-skintø gëliø þiedais, tai mûsø, gyvø-jø, susireikðminimas ir tuðtybë.

Svarbiausia – saikasir dermë su gamta

Gyvos ar dirbtinës gëlës?Atskira problema – dirbtinës

plastikinës gëlës ir vainikai, kuriuosdaugelyje Europos valstybiø pa-prasèiausiai draudþiama neðti antkapø.

Gyvø ir dirbtiniø gëliø ant kapøneðimas per Vëlines paplito soviet-meèiu, bet tai buvo daroma kukliai– padedamas vos vienas kitas þiedas.Ðiandien matome visai kità vaizdà –begalë plastikiniø ir stikliniø þibintø,gyvø ir dirbtiniø gëliø kalnai...

(Atkelta ið 10 p.) Vis dëlto floristai tvarkanèiuo-sius savo artimøjø kapus kvieèia pa-galvoti apie alternatyvà dirbtinëmsgëlëms. Juk visuomet galima kapuspapuoðti tikrø gëliø, medþio þievës,ðakeliø, rudens uogø, kankorëþiøvainikëliais, kompozicijomis, kuriosnatûraliai suyra.

Vëliniø metu kiekvieno ðeimosnario pabuvimas su mirusiais arti-maisiais – dvasinio ryðio su jais at-kûrimas – yra svarbiausias – jokiu bû-du ne ryðys per plastikà ar vartojimà.

Vëliniø dienà uþtenka nuskintiputino ar ðermukðnio uogø ðakelæ,porà kukliø darþelio þiedø ir tikrainereikia persistengti su ámantrio-mis gëliø kompozicijomis krepðe-liuose. Kapø aplinka turi spindëtiramybe, o ne ryðkiomis spalvomis.

Parengta pagal salono„Ritos gëlës“ informacijà

VIÐTOS, VIÐTAITËS.JÛSØ UÞSAKYMUS

PRISTATYSIME Á NAMUSPrekiaujame 5–6 mëne-

siø jaunomis rudomis,raibomis, juodomis dedek-lëmis viðtaitëmis, lesalaispaukðèiams. Jûsø uþsaky-mus pristatome á namus.Tel. uþsakymams: 8 611 51770, 8 612 17 831.

Reklama Reklama. Reklama.

2020 m. spalio 31 d. Nr. 82 (10335) 12 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas – 1750 egz.Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimasRedaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, rimante@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Lietuviðkos tradicijos – ðeimos vertybëEtnine kultûra Mantas susidomëjo dar

vaikystëje, senosios lietuviðkos tradicijosKalinkevièiø ðeimoje uþima svarbià vietà.Kartu su ðeima jaunuolis ne tik ðvenèia visaslietuviðkas ðventes, bet ir gilinasi á paproèiøreikðmes, ieðko dar negirdëtø ar nematytølietuviðkø tradicijø. „Kiek save pamenu, jaunuo maþens domëjausi: kaip anksèiau gyvenomano protëviai, kam reikalinga ta tuðèialëkðtutë, dedama ant ðv. Kûèiø stalo, kà reið-kia tie „keisti“ raðtai, iðvedþioti ant velykiniømarguèiø, ir pan. Vëliau tà smalsumà paska-tino ir mokytojai, kurie, pastebëjæ mano su-sidomëjimà, ragindavo dalyvauti mokyklojeorganizuojamose etnokultûrinëse veiklose“,– pasakoja jiezniðkis.

Domëjimasis savo ðaknimis paauglá prieðdvejus metus atvedë prie ðeimos istorijospaieðkø. Analizuodamas baþnytiniø áraðøknygas, archyvus, vaikinas ieðko trûkstamøgiminës medþio ðakø. Ilgas ir kruopðtus dar-bas jau davë ir vaisiø – jam pavyko atskleistitrûkstamus giminaièiø vardus, pavardes,giminystës ryðius bei ávairias datas.

Mantas taip pat renka asmeninæ senovi-niø daiktø kolekcijà, kurioje puikuojasi ne tikávairûs senoviniai buitiniai prietaisai, darboárankiai ar audiniai, bet ir keliø ðimtø metøsenumo liturginiai maldynai, archeologiniaieksponatai, seni laiðkai ið Jungtiniø AmerikosValstijø. „Visa tai – man savotiðkos relikvijos“,– tvirtina jaunasis etnokultûros sergëtojas.

Þingeidus vaikinas ne tik aktyviai daly-

„Tai ne tik moèiuèiø ar diedukø reikalas...“

kitam reikalingi ir vienas prie kito prisilieèiantys.Norëtøsi Jûsø klausimà apversti „aukðtyn

kojomis“ ir pastebëti, kad patys Pakuoniokraðto þmonës su savo savitumu ir savo kul-tûringumu prisideda prie Pakuonio Baþny-èios gyvenimo. Kokie mes èia gyvename, ko-kie þmonës su savo kultûra esame, tokia yrair Pakuonio Baþnyèia. Na, ir atvirkðèiai...

– Jau daugiau nei deðimtmetá Pakuonioparapijos kiemelyje ðurmuliuoja tradicinëÞoliniø ðventë. Esate vienas ið organizatoriø,sakykite, kaip kilo mintis organizuoti ðiàðventæ?

– Ta mintis atëjo savaime, nes tai mûsøparapijos vardinë ðventë – Ðvè. M. MarijosËmimo á dangø (liaudiðkai – Þolinë).

Pamenu, jog kadaise Pakuonyje iðskirtinaibuvo ðvenèiama Ðv. apaðtalø Petro ir Pauliausðventë, taèiau ji nëra pagrindinë, todël, pasi-tarus su tuometine kultûros darbuotoja Ma-ryte Gudauskiene, nusprendëme ðvæsti Þo-linæ, sukvieèiant visus ðio kraðto þmones ábendrà ðios dienos paminëjimà.

– Þolinës Pakuonyje jau tapo graþiamiestelio tradicija: kuo ði ðventë iðskirtinë?

– Ir mûsø parapijos, ir viso Pakuonio krað-to Þoliniø paminëjimas iðskirtinis tuo, kadmes jai ruoðiamës beveik visà vasarà. Patssmagiausias ir prasmingiausias darbas – taikaimynø susitikimas, kai atskirø kaimø argatviø þmonës susirenka draugën ir dalijasiidëjomis. Taip ir gimsta visi pasirodymai, þai-dimai ir kitos veiklos ðventinei dienai. Galbûttodël ir ðvenèiame kaip ðeima, susirinkusi ábendrà savo kiemà.

„...kultûra be Baþnyèios – sausa ir beþmogë“

(Atkelta ið 9 p.)

vauja ávairiuose konkursuose, domisi savoðeimos genealogija, kolekcionuoja senoviniusdaiktus, bet ir uþsiima bitininkyste. Anot jau-nojo bitininko, kadaise jis pats net nebûtøpagalvojæs, jog kada nors imsis ðio amato.Viskas prasidëjo prieð kelerius metus, kaibièiulis Mantà pavaiðino kà tik ið avilio iðimtokorio medumi. Tuomet jiezniðká taip suþavëjoðvieþio medaus skonis ir kvapas, kad ir patsnusprendë tuo uþsiimti. Ir nors Mantui ðiuometu – vos aðtuoniolika, jis yra bitininkystëspradininkas giminëje. Anot aðtuoniolikme-èio, ðiuo jo pomëgiu susidomëjo ir namiðkiai– jiems tai atrodo be galo ádomu, graþu irprasminga – todël jaunasis bitininkas turi di-deliø vilèiø, jog ateityje á veiklà ásitrauks irkiti ðeimos nariai, o vëliau lietuviðkas biti-ninkystës tradicijas tæs ir jo paties vaikai.

Toká nuoðirdø vaikino domëjimàsi tauti-niu identitetu palaiko ir tëvai, ir mokytojai,ir bendraamþiai, su kuriais Mantas neretaipasidalija savo sukauptomis þiniomis bei ádo-miais atradimais. „Mano mamytei gera þi-noti, kad jos sûnus yra tikras lietuvis, þinantissavo ðeimos ir tautos ðaknis, jai gera matyti,kad tos tradicijos jos vaikams yra svarbios irjie jas saugo“, – atvirauja jaunuolis.

Abituriento auklëtoja Vilma Mekionytëtaip pat negaili graþiø ir ðiltø þodþiø. Jos tei-gimu, turëti toká mokiná – tai kiekvieno moky-tojo svajonë. „Tai ne tik ðaunus ir kûrybingasrenginiø organizatorius bei vedëjas, bet irlabai pareiginga bei tolerantiðka asmenybë,mokanti bendrauti ir su bendraamþiais, ir susuaugusiais, gebanti áþvelgti emocijas þmoniøveiduose, kas yra labai svarbu ðiuolaikiniame

gyvenime. Uþ savo draugiðkumà, gerà humo-ro jausmà bei nuoðirdø bendravimà jis yragerbiamas ir bendraklasiø. Jeigu Manto nëraklasëje, atrodo lyg kaþko trûksta, nes jis – kla-sës „varikliukas“, priverèiantis visus „judëti“:gyventi su ðypsena veiduose bei ðurmuliu, jau-èiant tikràjá gyvenimo skoná. Viliuosi, kad jambus dosnus likimas ir ateityje, to að nuoðirdþiailinkiu – surasti tikràjá gyvenimo kelià ir eitijuo garbingai, dràsiai ir prasmingai, puose-lëjant þmongiðkàsias vertybes“, – taip apieMantà atsiliepia jo auklëtoja.

„Etnokultûra – nusistovëjusi, bet gyva“Nepaisant to, jog didþiàjà savo gyvenimo

dalá gimnazistas yra „paðventæs“ etnokultû-rai, jaunuolis pripaþásta, kad jis, kaip ir dau-guma jo bendraamþiø, domisi ir populiariàjakultûra bei turi kitø pomëgiø. „Að, kaip irdaugelis jaunø þmoniø, mëgstu aktyvø lais-valaiká, leidþiu laikà su draugais, su kuriais

kalbamës apie ne maþiau ádomius dalykus.Negaliu pasakyti, jog visiðkai nesidomiu vadi-namàja POP kultûra, taèiau ji nëra pastovi.Turbût ne veltui ir vadinama „popsine“... Tai,kas dabar populiaru, kaip þinome, netrunkailgai. O að derinu tradicijas su ðiuolaikiðkumu.Etninë kultûra nëra tik „kaþkas daugelio me-tø senumo“, ji nusistovëjusi, bet gyva. Etno-kultûrà galima derinti su ðiuolaikinëmis tradi-cijomis, madomis. Dauguma þmoniø dabarskuba, lekia, deja, neþino kur tai nuves... Oetninë kultûra padeda atsigræþti á savo vidø,vertybes ir á visa tai, kà turime savyje gra-þiausio“, – tvirtina Mantas.

Paklaustas, kokià vietà ðiuolaikinio þmo-gaus gyvenime turëtø uþimti tradicinë kul-tûra, jaunosios kartos atstovas sako: „Visuo-menë koja kojon þengia pirmyn, modernëja,tai yra be galo gerai, nes kuo daugiau þino-sime, tuo iðmintingesni mes bûsime. Deja,tarp jaunimo ði tema nëra populiari... Manau,pagrindinë problema yra tame, kad kol kasmûsø mokyklose nëra iðvystytø mokymoprogramø, kuriose etninë kultûra bûtøátraukta á privalomøjø dalykø sàraðus. Todëlji jauno þmogaus gyvenime lieka nuoðalyje,prie visø kitø svarbiø dalykø. O jaunimà rei-kia skatinti domëtis savo ðaknimis, paproèiais,aiðkinti, kuo mûsø tauta yra unikali ir iðsi-skiria ið kitø, bandyti kartu suvokti, kas mesbuvome vakar, kas esame ðiandien ir kuobûsime rytoj... Dauguma lietuviø etninæ kul-tûrà suvokia, kaip tik „bobutëms ar diedu-kams rûpimus dalykus“. Dabartinei kartai jaureikia paaiðkinti viso to reikðmæ, mus reikiasudominti, átraukti á tà kultûrà. Tai ne tik, kaipsakoma, moèiuèiø ar diedukø reikalas... Taiþymiai daugiau ir svarbiau – tai dalis savojotapatumo“.

Rimantë Janèauskaitë

(Atkelta ið 9 p.)

Tikriausiai tuo ir iðskirtinë ar prasmingaÞolinë mûsø kraðte, nes ji kasmet visus su-vienija ið naujo. Vël ir vël...

– Kultûriniame kontekste baþnyèia svar-bi ir dël iðties áspûdingos architektûros: ar áPakuonio baþnyèià daþnai uþsuka turistai?

– Vasaros metu ypaè daug keliaujanèiøpo Lietuvà, tad daþnai aplanko ir Pakuoniobaþnyèià. Be to, pro Pakuonio apylinkes vedan-èiu Ðv. Jokûbo keliu (Camino Lituano)pësèiomis ar su dviraèiais keliauja piligrimai,kurie sustoja pailsëti Baþnyèioje ar prie jos. La-bai smagu, kad jie apsilanko, pasidomi. Kartaissutinku juos, tai pasikalbame, pasikeièiamekokiomis dovanëlëmis. Tai praturtina abi puses.Manau, taip ir turi bûti. Juk einame, vaþiuo-jame, keliaujame kaþkur bûtent tam, kadpraplëstume savo pasaulá. Ir jei gráþtame netuðèiomis rankomis, tuomet gerai.

– Kaip apskritai vertinate tai, jog ðiais lai-kais baþnyèia tampa ne tik religijos, bet ir kul-tûros dalimi, kurioje neretai þmonës apsilan-ko ne religiniais, o paþintiniais tikslais?

– Nepasakyèiau, kad Baþnyèia iðblësta artiesiog maþiau reikalinga þmonëms. Dalisþmoniø þiûri á pastatà (baþnyèià), nori aplan-kyti kaip kultûros, meno dirbiniø vietà, kaipmuziejø ar pan., bet yra þmoniø, kurie ieðkoDievo ir þmoniø. Jiems pastatas (baþnyèia)maþiau rûpi, jiems rûpi pati Baþnyèia (gyvøþmoniø grupelë). Labai norisi, kad kiekvie-nas, apsilankæs Pakuonyje, gráþtø ne tuðèio-mis – ir dvasine, ir fizine prasme.

– Aèiû uþ pokalbá.

Rimantë Janèauskaitë

pasiûta apranga jodinëjo po visà Lietuvà, nu-jodavo á Kaunà, Laisvës alëjà. Grojo savogaminta elektrine gitara, graþia, blizganèia,raudona. Mes, maþesnieji, labai norëdavometà gitarà paneðioti.“

Gintautas Dabriðius: „Tà gitarà draugaiatëmë sakydami, kad mano pirðtai per trum-pi. Paskyrë bûgnininku. Taèiau ta mûsø grupënieko gero nesugrojo – iðsiskirstëme taikiai.“

...„Uþraðinëjau mokytojo K. Liaudaièioðeimos tremties istorijà. Priraðiau deðimtsàsiuviniø, Ona Liaudaitienë pasakojo labaiaiðkiai. Kai ateidavau, ji bûdavo jau pasiruo-ðusi, numaèiusi, kà reikia sakyti. Uþdengdavoelektros rozetæ pagalve, kad kaimynë negir-dëtø. Po jos kalbø að su tais sàsiuviniais va-þiuodavau troleibusu. Niekas neþinojo, ko-kius sàsiuvinius ir ið kokios mokyklos perjuodà Kaunà veþu.“

KûrybaGintautas Dabriðius, debiutavæs eilë-

raðèiø rinkiniu „Vienplaukis prie plento“(1982 m.), ið karto buvo pastebëtas literatûroskritikø ir skaitytojø. Raðydami apie poetàrecenzentai pabrëþia jo eiliø giedrumà ir atvi-rumà, gebëjimà stebëti. Poetui svarbi senojiBaltø kultûra, mitologija, pasakø motyvai.

Gintautas Dabriðius: „Nesistebiu ir ne-pykstu, kad manæs nesupranta. Bûna, eilërað-tá raðau savaitæ, o þmogus já nori suprasti tàpaèià minutæ.“

Kûrëjas ávertintas Zigmo Gëlës premija,42-ojo „Poezijos pavasario“ (2006 m.) lau-reatas uþ poezijos knygà „Sviest akmenukà“,Salomëjos Nëries ir Vieno Lito premija (2012m.) uþ eilëraðèiø rinkiná „Joju vienas“, An-tano Baranausko literatûrine premija uþpoezijos knygas „Joju vienas “ ir „Upë Jeka-terinai“ (2014 m.).

Gintautas Dabriðius: „Yra pasaulis, po ku-rá vaikðtom, yra pasaulis, kuris vaikðto po mus.“

Su Jubiliejiniu gimtadieniu, mie-las Gintautai! Aèiû uþ meilæ gimtinei,nuoðirdþià ir nesumeluotà poezijà.

Danguolë Lincevièienë

Apie gyvenimà ir kûrybàpagal poetà Gintautà Dabriðiø

(Atkelta ið 1 p.)