vilniaus gedimino technikos universiteto … · rato posëdþiai prasidëjo rektoriaus,...
TRANSCRIPT
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS
http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.
spalio 17 d.; antradieniais
2004 m. lapkrièio 30 d.Nr. 27 (1280)
REKTORATEPraëjusiø dviejø savaièiø Rekto-
rato posëdþiai prasidëjo rektoriaus,
prorektoriø, dekanø, Rektorato na-
riø informacija.
Rektoratas apsvarstë Statybos fa-kulteto ir jo katedrø veiklos ataskai-tà; fakultetø sutartis su gamybinëmisorganizacijomis; VGTU 2004 m. pir-møjø trijø ketvirèiø biudþetiniø ir ne-biudþetiniø lëðø pajamø ir iðlaidø sà-matos vykdymo apyskaità; universi-teto negyvenamøjø patalpø nuomo-jimà; kai kuriuos bendruosius klau-simus.
Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.
Jûratë Plaðèinskienë
VGTU SOCRATES/ERASMUS
koordinatorë
Praëjusiais mokslo metais studen-
tø mobilumas (SM) – 80,7 proc. Ki-
taip sakant ið planuotø 223 studentø
pagal SOCRATES/ERASMUS progra-
mà iðvyko 180, lyginant su 2002/
2003 m. m. SM iðaugo 20,8 proc. Dës-
tytojø mobilumas (TM) 83,5 proc., t.y.
ið planuotø 85 dëstytojø iðvyko 71, ly-
ginant su 2002/2003 m. m. TM iðau-
go 57,7 proc. 2004 m. sausio mën.
Uþsienio ryðiø direkcijos vykdytos
VGTU studentø ir dëstytojø apklausos
rezultatai parodë, kad patirtis, ágyta
uþsienio aukðtojo mokslo institucijo-
se, yra labai vertinama tiek akademi-
nëje, tiek asmeninëje plotmëse.
Dëstytojø ir studentø mobilumo ana-lizë, kuria remiantis kiekvienam fa-
kultetui buvo duotos rekomendacijosdël mobilumo apimèiø ir srièiø plëtimo,fakultetai buvo paraginti aktyviau ási-traukti á ERASMUS teminiø tinklø, in-tensyviø programø bei studijø progra-mø kûrimà. Kadangi didþiausi konkur-sai studijoms uþsienyje pagal SOCRA-TES/ERASMUS programà iðlieka Archi-tektûros ir Verslo vadybos fakultetuo-se, tai jie buvo paraginti plësti dviðaliøsutarèiø skaièiø. 2002/2003 m. m. bu-væ maþiau aktyvûs Mechanikos fakul-tetas ir Transporto inþinerijos fakultetas2003/2004 m. m. kone dvigubai iðaugi-no iðsiunèiamø studentø skaièiø, taippat aktyviau dalyvavo dëstytojø mobi-lume, tuo tarpu A. Gustaièio aviacijosinstitutas tiek studentø, tiek dëstytojømobilumà sumaþino.
Kadangi iðlieka didelis disbalansastarp iðvykusiø ir atvykusiø ERASMUSstudentø, yra siekiama pritraukti kuodaugiau uþsienio studentø. 2003/2004 m. m. atvykusiø studentø skaièiusiðaugo iki 26, lyginant su 17 studentøpraëjusiais mokslo metais, nors ðalys,ið kuriø á VGTU atvyksta studentai, ið-lieka tos paèios: Austrija, Ispanija, Ita-lija, Portugalija, Prancûzija, Vokietija.
2003/2004 m. m. á mobilumà ásitrau-kë ir VGTU Humanitarinio instituto an-glø kalbos dëstytojai, kas paskatino ka-tedrà pradëti aktyviau dalyvauti SOC-RATES/ERASMUS programoje. Vokie-
SOCRATES/ERASMUS ÁGYVENDINIMO TENDENCIJOS
tija tradiciðkai iðliko pagrindiniu partne-riu, ðioje ðalyje paskaitas skaitë net 25VGTU dëstytojai. Vokietija taip pat ið-lieka pagrindine ðalimi, kurià studijomspagal ERASMUS programà renkasiVGTU studentai. 2003/2004 m. m. Vo-
kietijoje studijavo 41 proc. visø VGTUERASMUS studentø, 14 proc. studen-tø rinkosi Suomijà, 13 proc. – Danijà.Maþiausiai populiarios ðalys yra Belgi-ja, Olandija ir Didþioji Britanija.
Uþsienio ryðiø direkcija kartu su Na-cionaliniu SOCRATES programos ko-ordinavimo paramos fondu surengëSOCRATES/ERASMUS dëstytojø kon-ferencijà, kurioje dalyvavo 79 VGTUdëstytojai bei administracijos darbuo-tojai. Á konferencijà atvyko SOCRATES/ERASMUS programos nacionalinë ko-ordinatorë Ilona Kazlauskaitë, kuri per-skaitë praneðimà apie Lietuvos aukð-tøjø mokyklø dalyvavimà SOCRATES/ERASMUS programoje.
Dalyvius pasveikino ir padëkos rað-tus ypatingai nusipelniusiems SOCRA-TES/ERASMUS programos dalyviamsáteikë rektorius, prof. habil. dr. Romual-
das Ginevièius. Padëkos raðtais apdo-vanoti profesoriai Albinas Gailius, Gin-taris Kaklauskas, Marija Burinskienë,Roma Rinkevièienë, Vytautas Giniotis,Jadvyga Kerienë, Vytautas Martinaitis,docentai Antanas Klibavièius, Kazimie-ras Maceika, Manuela Tvaronavièienë,Rima Tamoðiûnienë.
Pirmoji konferencijos dalis skirta su-paþindinti konferencijos dalyvius suSOCRATES programos tendencijomis,aukðtojo mokslo plëtros aktualijomisEuropoje ir naujovëmis VGTU bei su-teikti informacijos apie Europos kredi-tø perkëlimo ir kaupimo sistemà, Diplo-mo priedëlá bei Jungtinius laipsnius.
Praneðimus skaitë prorektoriai prof.A.V. Valiulis, doc. A. Daniûnas, VGTUSOCRATES/ERASMUS koordinatorëJ. Plaðèinskienë, uþsienio ryðiø direkto-rë A. Radzevièienë, uþsienio ryðiø di-rektorës pavaduotoja A. Pelëdienë.
Antroji konferencijos dalis skirta dis-kusijoms. Pasiskirstæ á sekcijas pagalfakultetus dëstytojai diskutavo apie tai,ko reikia ðiø laikø studentø auditorijaiir kaip bûtø galima pagerinti dëstymo
mainø kokybæ. Dëstytojai akcentavo,kad reikia gerinti iðvykstanèiø dëstyto-jø kalbiná pasirengimà, paskaitos prista-tymo techninæ pusæ (t.y. naujausiøtechnologijø naudojimas), taip pat rei-kalingas atnaujintas informacinis pake-tas apie VGTU (geriausia kompaktinia-me diske arba VGTU Interneto svetai-nëje). Kaip viena ið problemø ávardintanepakankami bibliotekos fondai.
Á dëstytojø pasiûlymus atsiþvelgta: jieátraukti á 2004 m. lapkrièio 8 d. Rekto-rato nutarimà. Skirstant 2005 m. vals-tybës biudþeto lëðas SOCRATES pro-gramai, bus numatyta lëðos ir bibliote-kos fondams papildyti naujausia litera-tûra uþsienio kalbomis.
Kaip patys dëstytojai konferencijosmetu ypaè akcentavo, svarbiausia yraasmeninë dëstytojo iniciatyva tiek uþ-mezgant, tiek palaikant kontaktus, tiekmokantis kalbos, tiek pristatant savopaskaità uþsienio aukðtojoje mokyklo-je – to nesureglamentuos joks nutari-mas. Todël norëèiau tiesiog paragintivisus bûti iniciatyviais, atvirais, norin-èiais tobulëti.
Konferencijai vadovavo vieðnia Ilona Kazlauskaitë, Jûratë Plaðèinskienë bei infrastruktûros ir uþsienioryðiø prorektorius prof. Algirdas Vaclovas Valiulis
Konferencijos dalyviai klausosi kolegø praneðimø
Rektorius prof. Romualdas Ginevièius padëkos raðtà áteikia doc. Rimai Tamoðiûnienei
Ale
kso J
aunia
us n
uotr
.
S E N AT E(2004 11 17)
Posëdþio pradþioje paanalizuota,
kaip vykdomi Senato nutarimai.
Senatas pritarë VGTU 2004 metøpatikslintai biudþetiniø lëðø pajamøir iðlaidø sàmatai. Ðarûnui Paulikui irDaliui Navakauskui suteikë pedago-giná docento vardà. Pakeitë Verslovadybos fakulteto Finansø katedrospavadinimà. Dabar ji – Finansø inþi-nerijos katedra.
Lietuvos mokslo premijai rekomen-davo prof. habil. dr. J. Vanago darbà„Vilniaus ir Kauno dvimiestis: Lietu-vos didmiesèiø urbanistinës sandarosir plëtros modeliavimas (1969–2003 m.)“ (Humanitariniø ir socialiniømokslø sritis), Biomedicinos moksløsrities premijai rekomenduotas prof.habil. dr. V.A. Bumelio, dr. V. Nakti-nio, dr. H. Pesliako, dr. M. Maurico„Terapiniai rekombinantiniai baltymaiir jø panaudojimas medicinoje“, otechnologijos mokslø srities premi-jai – prof. dr. D. Èygo, prof. dr. A. Lau-rinavièiaus darbas „Automobiliø irgatviø tiesybos technologijø eksperi-mentiniai tyrimai ir taikymas“.
Posëdyje taip pat pakoreguotiVGTU Senato nuostatai, papildytasuniversiteto tarnautojø pareigybiø sà-raðas bei apsvarstyti kai kurie ben-drieji klausimai.
Visais svarstytais klausimais Sena-tas priëmë atitinkamus nutarimus.
� Rektoratas patvirtino universitete2005 metais rengiamø konferencijøplanà, pritarë aðtuntajai Lietuvos jau-nøjø mokslininkø konferencijai „Lie-tuva be mokslo – Lietuva be ateities“.
� Europos komisijos iniciatyva pradë-tas leisti informacinis biuletenis,pristatantis socialinius ir humanitari-nius mokslus Europos komisijoje.
� Studentø atstovybë savaitgaliodienomis organizavo studentamsdaþsvydþio, krepðinio bei kitø sportoðakø komandines varþybas.
2 Inþinerija, 2004 m. lapkrièio 30 d.
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS
UNIVERSITETAS
praneða, kad 2004 m. gruodþio 3 d. 14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama eksternës DOVILËS DELTUVIENËS dak-taro disertacija tema: „Asimptotiniai skleidiniai didþiøjø nuokrypiø zonose“ (fi-ziniø mokslø sritis, matematika, 01P).
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Leonas Saulis (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, fiziniai mokslai, matematika 01P).
Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Raimondas Èiegis (Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, fiziniai mokslai, matematika 01P).Nariai: prof. habil. dr. Romanas Januðkevièius (Vilniaus pedagoginis univer-
sitetas, fiziniai mokslai, matematika 01P), doc. dr. Aleksandras Krylovas (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas, fiziniai mokslai, matematika 01P), prof.habil. dr. Antanas Laurinèikas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka 01P), prof. habil. dr. Rimantas Rudzkis (Matematikos ir informatikos institu-tas, fiziniai mokslai, matematika 01P).
Oponentai: prof. habil. dr. Mindaugas Bloznelis (Vilniaus universitetas, fiziniaimokslai, matematika 01P), prof. habil. dr. Jonas Kazys Sunklodas (Matematikosir informatikos institutas, fiziniai mokslai, matematika 01P).
Daktaro disertacijà galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto
bibliotekoje.
Rektorius
Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto bendruomenë liûdi dëlÛkio direkcijos Transporto skyriausvairuotojo Albino LUÈIÛNO mirtiesir nuoðirdþiai uþjauèia velionio ðei-mà bei artimuosius.
Skaudþià liûdesio valandà uþjau-èiame docentà Viktorà FILIPAVIÈIØdël mylimos mamytës mirties. Dva-sios ramybës ir stiprybës Tau, Vik-torai.
Elektronikos fakultetas ir
Elektrotechnikos katedros darbuotojai
� Senato posëdþiø salëje ávyko bai-gianèiøjø doktorantûrà susirinkimas,kuriame aptarti reikalavimai daktarodisertacijoms, jø rengimà lydintys do-kumentai ir terminai. Su doktorantaissusitiko ir kalbëjosi mokslo prorek-torius prof. Raimundas Kirvaitis.
� Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkøkvalifikacijos komisijos ekspertai lan-kësi universiteto Doktorantûros ir ha-bilitacijos skyriuje ir iðsamiai susipa-þino su matematikos mokslo kryptiesdoktorantûros studijø kokybe.
� Lietuvos pramonininkø konfederaci-jos Mokslo komitetui prof. Jurgis Va-nagas pristatë savo paraiðkà apieVilniaus ir Kauno dvimiestá Lietuvosmokslo premijai gauti humanitariniøir socialiniø mokslø srityje.
� Ðvietimo ir mokslo ministerija skel-bia konkursà dalinëms studijoms irmokslinëms staþuotëms Danijosmokslo ir studijø institucijose 2005–2006 mokslo metams.
� Prancûzijos ambasada Lietuvojepaskelbë Prancûzijos vyriausybës sti-pendijø 2005-2006 mokslo metamskonkursà. Jame gali dalyvauti tiks-liøjø ir humanitariniø mokslø magist-rantai, doktorantai bei mokslininkaiuniversitetinëms studijoms ir trumpa-laikëms staþuotëms Prancûzijosmokslo ir studijø institucijose.
� „Lietuvos aidas“ trijuose numeriuo-se (Nr. 269, 270, 271, 2004 11 19,20, 22) iðspausdino prof. AlgimantoNako raðiná „Hidrotechnikui JuozuiVincentui Daniui-Daniliauskui – 90“,kuriame pasakojame apie ðio inþinie-riaus veiklà projektuojant, statantupiø ðvyturius, apie jo ryðius su mû-sø universitetu, pagalbà Statybosmokslø muziejui.
� „Lietuvos þinios“ (2004 11 18) raðiniu„Švietimo srityje Estija lenkia Lietu-và“ pasakoja apie universitetø rekto-riø delegacijos, kurioje dalyvavo irVGTU rektorius prof. Romualdas Gi-nevièius, vieðnagæ Estijoje. Raðinysiliustruotas nuotrauka ið susitikimo suEstijos prezidentu Arnoldu Riuiteliu.
� Mûsø universitetas kartu su VðÁ „Ma-geda“ organizuoja kursus Europoskompiuterio vartotojo paþymëjimuigauti. Taip pat testuoja ir sertifikuoja.
� VGTU biblioteka dalyvavo akcijo-je, kuri primena apie Vyriausybës di-delæ skolà knygoms pirkti. Penkiomsminutëms sutartu laiku buvo iðjung-ta elektra ir þibèiojo tik keletas þva-kuèiø.
� Pernai Statybos fakulteto moksli-ninkai, mokslo darbuotojai uþ465 000 Lt atliko uþsakomøjø moks-lo darbø. Daugiausia jø padarëmokslo instituto „Kompozitas“, Gelþ-betoniniø ir mûriniø konstrukcijø,Geotechnikos katedrø darbuotojai.
� Statybos fakulteto mokslininkai kar-tu su Anglijos, Prancûzijos, Vokieti-jos ir kitø ðaliø mokslininkais vykdotyrimus aðtuoniose tarptautinësemokslo programose. Aktyviai ðiojesrityje dirba profesoriai Artûras Kak-lauskas, Edmundas Kazimieras Za-vadskas, docentai Andrius Banaitis,Kazys Algirdas Kaminskas, Vincen-tas Stragys.
� Autoritetingai dvideðimt dviejø nariøkomisijai, kuri koordinuos pasirengi-mà kitø metø vasario mënesá vyks-tanèiai tarptautinei studijø tematikosparodai, vadovaus studijø prorekto-rius doc. Alfonsas Daniûnas.
� Dr. Darius Ereminas „Aviacijos pa-saulyje“ (Nr. 23, 2004 11 19) pasa-koja apie Londono karaliðkøjø oropajëgø muziejø.
� Ar skristum su ðiuo lakûnu? Á ðá klau-simà bando atsakyti Darius Eremi-nas raðiniu, kurá iðspausdino „Avia-cijos pasaulis“ (2004 10 22, Nr. 21).
Þmogus nepakeièiamas laike, nepakartojamas þemëje.Mielà kolegà, docentà daktarà
Algirdà NOTKØ
60-ies metø jubiliejaus proga sveikina
Tiltø ir specialiøjø statiniø katedros kolektyvas
Miglë Kairytë
Prieð metus kitus Organizavimo irvaldymo mokslø tarptautinës akade-mijos Lietuvos skyrius turëjo vos trisnarius. Ðiandien ðiai akademijai jaupriklauso aðtuoni mokslininkai.
Lietuvos skyriaus vadovas, Genero-lo Jono Þemaièio Lietuvos karo
akademijos profesorius Antanas Makð-tutis sakë, kad minëtoji akademija ren-ka tikruosius narius-akademikus. Bet áðá garbingà vardà negali pretenduoti
mokslininkas, nepabuvæs nariu kores-pondentu.
Ðiø metø birþelio 13 d. Organizavi-mo ir valdymo mokslø tarptautinës aka-demijos nariu korespondentu iðrinktimûsø universiteto rektorius prof. Romu-aldas Ginevièius, pirmasis prorektoriusprof. Edmundas Kazimieras Zavadskasir Aplinkos inþinerijos fakulteto dekanasprof. Donatas Èygas.
Akademijos nario-korespondento di-plomus iðkilmingai áteikë garsus Balta-rusijos mokslininkas prof. Anton Slo-nimski.
Pranas KuisysKokybës vadybos centro direktorius
Ketvirtus metus Ûkio ministerijaNacionalinio kokybës prizo (NKP)konkurso organizavimà patiki VGTUKokybës vadybos centrui. Ðiemetiniskonkursas jau septintasis, kuriamedalyvavo 10 ámoniø.
Pagal NKP konkursø organizavimonuostatus buvo suformuotos pen-
kios ekspertø darbo grupës, kurios ana-lizavo ámoniø-pretendenèiø veiklà, pa-siektus rezultatus ir ávertino juos balaispagal Verslo tobulumo modelio kriteri-jus (9 kriterijai ir 32 subkriterijai). Pusme-tá trukusio darbo rezultatus ir rekomen-dacijas ð. m. lapkrièio 2 d. pateikëme
Lietuvos Kokybës tarybai, kuri 2004 m.Nacionaliniu kokybës prizu apdovano-tos: AB „Klaipëdos baldai“ (dideliø ámo-niø kategorijoje), AB „Poþeminiai dar-bai“ (vidutiniø ámoniø kategorijoje), UAB„TNT“ (maþø ámoniø kategorijoje).
VGTU mokslininkai ir dëstytojai prak-tiðkai nedalyvauja Nacionalinio kokybësprizo konkurso populiarinime. Gal dëlto ir studentai maþai þino apie verslotobulumo modelius, nerengia ðiomis te-momis kursiniø ir diplominiø darbø.
Kokybës vadybos centras ásipareigo-jo Ûkio ministerijai iki 2005-øjø metøNKP konkurso pradþios (kovo mën.)patobulinti ámoniø vertinimo metodikà,siekiant didesnio jos objektyvumo. Bû-tume dëkingi, jei atsirastø entuziastø,norinèiø dalyvauti ðiame darbe.
Julius Norkevièius
Prieð penkerius metus ðalies aukð-tøjø mokyklø informacijos ir ryðiø suvisuomene darbuotojai susibûrë áasociacijà. Ðiemet jos nariø metinissusitikimas-seminaras vyko Vilniauspedagoginiame universitete.
Seminaras prasidëjo ðeimininkø pri-sistatymu. Angelë Tamulevièiûtë pa-
pasakojo apie ðios aukðtosios mokyk-los Ryðiø su visuomene skyriaus, kurisjauniausias tarp visø ðalies universitetø,kasdienos darbus, ateities planus. Bai-
gusi pakvietë apþiûrëti antrame aukðteveikianèià sistemingai keièiamà parodàbei universiteto Botanikos sodà.
Vilniaus universiteto Ryðiø su visuo-mene darbuotojos Nijolë Bulotaitë, Edi-ta Kirlytë pasidalijo áspûdþiais ið Malto-je vykusios konferencijos, o jø kolegëLigita Vaitkutë padarë ádomø praneði-mà „Aukðtøjø mokyklø ryðiai su absol-ventais ir jø skatinimas“.
Paskui prasidëjusios diskusijos aukð-tøjø mokyklø laikraðèiø, informacijos irryðiø su visuomeniø skyriø aktualijomisuþsitæsë iki sutemø.
ÞVILGSNIS Á SENAMIESTÁJulia
us N
ork
eviè
iaus n
uotr
.
Pro naujosios auditorijos langus atsiveria nuostabus þvilgsnis á sostinës senamiestá.
Ápusëjo Architektûros rûmø pertvarkymo ir remonto darbai. Pagal Architektûri-nës grafikos katedros vedëjo prof. Jono Anuðkevièiaus projektà vienoje palëpëjeárengta visus ðiø dienø reikalavimus atitinkanti amfiteatrinë auditorija, kuri aprû-pinta modernia demonstravimo áranga.
ÁVERTINTI KONKURSO DARBAI
ÁTEIKTI AKADEMIJOS DIPLOMAI
Antanas Šniukðtinaitis
Gruodþio 9 d. 9 val. á Senato posë-dþiø salæ rinksis mokslo istorikai tra-diciniam kasmetiniam pokalbiui„Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“.
Tai jau devintoji konferencija ðia te-matika. Joje bus perskaityta apie
trisdeðimt praneðimø, kuriuos parengëbeveik nuolatiniai ðio renginio dalyviai.
TRADICINIS MOKSLO ISTORIKØSUSITIKIMAS
Taèiau sulaukta ir naujø praneðëjø:„Gabijos“ meno vadovë pabandys at-sakyti, kokias þmogaus savybes ugdochoras technikos universitete. Krokia-laukio T. Noraus-Naruðevièiaus viduri-nës mokyklos mokytoja Valerija Januð-kevièienë aptars J. Basanavièiaus irJ. Zauerveino bendravimà.
Bus ir daugiau naujoviø. Jas suþino-site, jei dalyvausite tradicinëje konferen-cijoje.
Prof. Jonas StankûnasVGTU AGAI direktorius
Rygos technikos universitete vyko6-asis tarptautinis seminaras “Nau-jausi tyrimai aeronautikoje ir jø átakastudijø procesui“. Seminaras gimëprieð 10 metø Lenkijoje, Varðuvostechnologijos universiteto prof. Zdo-byslaw Goraj iniciatyva.
Tai vienas stambiausiø aeronautikosmoksliniø seminarø Centrinëje Eu-
ropoje, kuriame labai aktyviai dalyvavoRytø Europos (Maskvos, Kijevo) moks-lininkai bei vakarø Europos ir JAV ae-ronautikos mokslo atstovai. Kas du me-tus organizuoti keturi pirmieji semina-rai vyko Lenkijoje Varðuvos technolo-gijos universitete. Ketvirtajame semina-re buvo nutarta paversti seminarà ke-liaujanèiu – já organizuoti kiekvienà kar-tà kitoje ðalyje.
Teisë pirmajam organizuoti keliaujan-èio seminaro posëdá prieð dvejus me-tus buvo suteikta Antano Gustaièioaviacijos institutui. 2002 m. VGTU ávy-kusiame seminare priimtas sprendimaspaversti já Baltijos valstybiø regiono ae-ronautikos mokslo forumu.
Teisæ organizuoti 6-àjá seminarà 2004m. laimëjo Rygos technikos universite-to Aviacijos institutas. Rygoje vykusia-me seminare dalyvavo mokslininkai iðDidþiosios Britanijos, Japonijos, Italijos,Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos,Estijos, Slovakijos, Ukrainos ir kitø vals-tybiø. Seminare veikë 6 sekcijos. Ið vi-so buvo perskaityta apie 60 moksliniø
praneðimø. Seminaro plenarinë dalisbuvo dedikuota þymaus Latvijos avia-cijos konstruktoriaus Karlo Irbièio 100-osioms gimimo metinëms paminëti. Pri-statyta ðiai progai iðleista knyga „Lat-vijos aviacija ir jos pionieriai“.
Mokslo átaka aviacijos studijoms ap-tariama ne tik mokslininkø praneðimuo-se. Jau tradiciðkai seminare veikia irstudentø sekcija. Joje skaito praneði-mus ir dalyvauja geriausio studentiðkomokslinio darbo konkurse bakalauro,magistrantûros ir doktorantûros studi-jø programø atstovai. Tarptautinë þiuriatrinko ir premijavo 3 geriausius moks-linius praneðimus. Savo atlikto tyrimooriginalumu, kurio idëja – kolegø irdarbdaviø poþiûris á lakûnæ moterá –þiuri suþavëjo VGTU AGAI ketvirto kur-so skrydþiø valdymo studijø programosstudentë Jelena Matuseviè. Jai uþ ðádarbà, atliktà kartu su orlaiviø pilotavi-mo studijø programos ketvirtakurse Ilo-na Petrauskaite, skirta pirmoji vieta tarpbakalaurø. Magistrø ir doktorantø dar-bø laureatais tapo Èekijos ir Lenkijosstudentijos atstovai.
Vaizdingoje pilyje ávykusiame baigia-majame konferencijø posëdyje buvonutarta 2006 m. seminaro posëdá or-ganizuoti Estijoje, Tartu aviacijos kole-gijoje. Mokslinius darbus parengtus pa-gal seminare skaitytus praneðimus nu-tarta publikuoti tarptautiniame moksloþurnale “AVIATION“, kurá leidþia VGTUAGAI, Varðuvos technologijos, Rygostechnikos ir Ukrainos Nacionalinis avia-cijos universitetai.
BALTIJOS REGIONO AERONAUTIKOSMOKSLO FORUMAS
ÐIEMET – PEDAGOGINIAME
Inþinerija, 2004 m. lapkrièio 30 d. 3
Prof. dr. Alfredas LaurinavièiusKeliø katedros ir Automobiliø keliø
mokslo laboratorijos vedëjas
Keliø katedros Automobiliø keliømokslo laboratorija ásteigta 1999 m.geguþës mënesá kartu su Vilniausmiesto savivaldybe.
Laboratorija jau penktus metus vyk-do darbus sostinëje ir uþ jos ribø.
Kasmet turi apie 35 uþsakovus, ið ku-riø iki 25 yra Vilniaus mieste dirban-èios ámonës. Laboratorijos pagrindinësmokslinës veiklos kryptys yra keliø tie-simo medþiagø tyrimai; keliø ir miestogatviø dangø konstrukcijø tyrimai beitobulinimas; automobiliø keliø ir gatviøtiesybos naujø technologijø tyrimai irtaikymas; kokybës kontrolës uþtikrini-mas tiesiant, taisant ir priþiûrint auto-mobiliø kelius bei gatves. Atliekami
AKREDITUOTA AUTOMOBILIØ KELIØ MOKSLO LABORATORIJA
grunto ir mineraliniø medþiagø, bitumo,asfaltbetonio ir jo miðiniø bandymai;automobiliø keliø ir gatviø dangø kon-strukcijø tyrimai; bandomøjø objektø at-ranka; automobiliø keliø ir gatviø dan-gø stiprumo, lygumo, ðiurkðtumo ma-tavimai; metodinë ir techninë dirbant sunaujomis medþiagomis, miðiniais irdangø konstrukcijomis; automobiliø ke-liø, gatviø projektø bei statiniø dalinëekspertizë.
Be vedëjo laboratorijoje dirba kokybësvadybininkas, du inþinieriai, du techni-niai asistentai, laborantas. Visi turi aukð-tàjá iðsilavinimà. Nuo pirmøjø laboratori-jos ásteigimo dienø dirba Albinas Stan-kevièius, nedaug vëliau pradëjo dirbtitechninë asistentë Faustina Tuminienë,kokybës vadybininkas Audrius Vaitkus,techninë asistentë Lina Juknevièiûtë.
Neseniai ávyko iðkilmingas posëdisakreditavimo rezultatams aptarti.
– Automobiliø keliø mokslo labora-torijos akreditavimas – didelë ðventë netik Aplinkos inþinerijos fakultetui. Taisvarbus ávykis ir visam universitetui. Taiketvirtoji VGTU akredituota laboratori-ja, ið jø trys – mûsø fakulteto, – pasi-dþiaugë fakulteto dekanas prof. Dona-tas Èygas akreditacijos paþymëjimoáteikimo iðkilmëse.
Prieð metus kitus akredituotos Aplin-kos inþinerijos fakulteto Aplinkos ap-saugos ir darbø sàlygø, Kalibravimo beiFundamentiniø mokslø fakulteto Stipru-mo mechanikos mokslo laboratorijos.Posëdyje kalbëjæs mokslo prorektoriusprof. Raimundas Kirvaitis pastebëjo,kad mûsø universitetas pagal akredi-tuotø laboratorijø skaièiø pirmauja tarpvisø ðalies aukðtøjø mokyklø. Tai labaidþiugus faktas.
– Kai trys akredituotos laboratorijosið keturiø priklauso Aplinkos inþinerijos
Akreditacijos diplome visø (ið kairës) Albino Stankevièiaus, Linos Juknevièiûtës, Audriaus Vaitkaus, Alfredo Laurinavièiaus, Viktoro Vorobjovo, FaustinosTuminienës, Alfredo Butëno sutartinas darbas
fakultetui, tai rodo vadovø, visø moks-lininkø ir mokslo darbuotojø nuoðirdø,kryptingà ir intensyvø darbà. Tai sekti-nas pavyzdys visø fakultetø, mokslopadaliniø vadovams ir darbuotojams, –pabrëþë universiteto rektorius prof. Ro-mualdas Ginevièius.
Akreditavimo paþymëjimas rodo, kadlaboratorija atitinka bandymø laborato-rijai keliamus reikalavimus, nustatytusLST EN ISO/EC 17025:2003, ir yrakompetentinga atlikti tam tikrus bandy-mus, laikantis normatyviniø dokumen-tø reikalavimø. Ði privilegija suteikiamapenkeriø metø laikotarpiui.
Tiesa, mûsø ðalyje jau akredituotospenkiasdeðimt penkios bandymø labo-ratorijos. Ið jø be mûsiðkës dar ðeðiosyra ið automobiliø keliø srities. Tai Kau-ne esanèios AB „Laboratoriniø bandy-mø centras“ ir UAB „Kauno tiltai“ beivilniðkës VI „Problematika“, UAB „Bise-ris“, UAB „NCC Fegdla“, UAB „Lem-minkainen Lietuva“.
Be akreditacijos paþymëjimo Auto-mobiliø keliø mokslo laboratorija turidar du Aplinkos ministerijos atestatus.Vienas suteikia teisæ atlikti dalinæ stati-nio projekto ekspertizæ, techninæ stati-nio ekspertizæ bei finansinæ ekonomi-næ statinio ekspertizæ susisiekimo sta-tiniø grupei. Darbo sritis – statiniø kon-strukcijos. Kitas – teisæ atlikti statiniodalies projektavimo darbus, vykdyti sta-tinio statybos techninæ prieþiûrà. Stati-niø kategorijos – ypatingi statiniai. Sta-tiniø grupës – susisiekimo komunika-cijos: automobiliø (valstybinës ir vieti-nës reikðmës) keliai ir miesto gatvës,geleþinkelio ir oro transporto bei pës-èiøjø judëjimo vietos, tarp jø – inþineri-niai statiniai ir pastatai, skirti ðiø komu-nikacijø reikmëms tenkinti (iðskyrus vie-ðojo naudojimo pastatus). Projektavimodarbo sritis: konstrukcinë, pasirengimostatybai ir statybos darbø organizavi-mo, ekonominë.
Pernai Keliø katedra ir Automobiliøkeliø mokslo laboratorija uþëmë pirmà-jà vietà universitete pagal vykdomømokslo tyrimo darbø apimtis. atliekamøbandymø, teikiamø paslaugø, vykdomømokslo tyrimo bei projektavimo darbus.Jø apimtis siekë apie 2 mln. litø.
Visi katedros bei laboratorijos dar-buotojø atliekami mokslo tyrimo darbaiyra ádiegiami automobiliø keliø bei gat-viø tiesyboje. Keletà ið jø galima pami-nëti. Tai „Gatviø prieþiûros þiemà ko-kybës programa Vilniaus mieste“; „Re-komendacijos druskø ir jø pakaitalø pa-naudojimui keliø apledëjimui paðalinti“;„Atitinkanèio Lietuvos sàlygas automa-tizuoto automobiliø keliø nestandþiødangø konstrukcijø projektavimo meto-do tyrimai, pertvarkymas ir pritaikymas(1,2,3 etapai)“; „Asfaltbetonio miðiniønaujø sudëèiø tyrimai, analizë ir pro-jektavimas ypatingoms automobiliøtransporto apkrovoms Vilniaus miestogatvëse“; „Asfaltbetonio miðiniø norma-tyviniø parametrø analizë, tyrimai ir to-bulinimas“; „Þvyrkeliø dulkëjimo maþi-nimo metodø tyrimai ir analizë (1 eta-pas) ir kt.“.
Atliktø darbø rezultatai pristatomiaukðto rango tarptautinëse konferenci-jose, skelbiami prestiþiniuose moksli-niuose þurnaluose, konferencijø ir kon-gresø recenzuojamose darbuose. Atski-rai galima paþymëti ðiø darbø didþiuláindëlá rengiant nepriklausomos Lietuvosautomobiliø keliø ir gatviø normatyvinësdokumentacijos bazæ.
Laboratorijai iðduotas akreditavimopaþymëjimas suteikia galimybæ gautidar daugiau uþsakomøjø darbø. Kartubesàlygiðkai ápareigoja uþtikrinti ðiø dar-bø atlikimo kokybæ. Toks aukðtas la-boratorijos ávertinimas prisidës prie Lie-tuvos automobiliø keliø ir gatviø dan-gø kokybës gerinimo, jø funkcionavi-mo trukmës didinimo, mokesèiø mokë-tojø pinigø taupymo.
Miglë Kairytë
Verslo vadybos fakultetas suren-gë dviejø dienø konferencijà „Ver-slas, vadyba ir studijos 2004“.
Po plenarinio posëdþio konferenci-jos dalyviai dirbo ðeðiose – Tarp-
tautinës ekonominës integracijos pro-blemos, Verslo plëtros finansinës pro-
DVIEJØ DIENØ KONFERENCIJAblemos, Ámoniø ekonomika ir vadyba,Verslo teisinës problemos, Socialinëekonomika ir vadyba, Informacinës vi-suomenës raidos problemos – sekci-jose. Èia perskaityta apie ðimtas turi-ningø praneðimø.
Atrinkti ir recenzuoti straipsniai, pa-rengti praneðimø pagrindu, bus pub-likuojami mokslo darbø rinkinyje.
Doc. Ritoldas Šukys
Karlstat (Ðvedija) universitete ávy-ko Baltijos ðaliø regiono aukðtøjø mo-kyklø, prieðgaisrinës saugos darbuo-tojø rengimo centrø atstovø susitiki-mas. Jame dalyvavo ir du lietuviai.
Susitikimo pokalbio tema – rizikosvaldymas ir saugos mokymas.
POKALBIS APIE RIZIKOS VALDYMÀDaug diskutuota, kaip Baltijos regionesukurti bendrà tinklà naujausiomsmokslo þinioms aptariama tema skleis-ti, keistis sukaupta patirtimi. Taip patkalbëta ir apie rizikos valdymo bei sau-gos mokymo tarptautinæ bakalauriato,magistrantûros studijø programas, jøátraukimà á mokymo procesà. Jas ið-klausæ ir parengæ baigiamàjá darbà, ga-lëtø gauti dvigubà diplomà.
Taip pat keltas klausimas, kad laikasturëti ir rizikos valdymo bei saugos mo-kymo doktorantûros studijø programà.Taip pat bendradarbiaujama mokslo sri-tyje. Todël numatyta rengti bendraskonferencijas, seminarus, mokslininkøstaþuotes, keitimàsi studentais.
Kitas susitikimas minëtiems klausi-mams aptarti ávyks 2005 metø pavasa-rá Sankt Peterburgo universitete.
* * *Ávyko Lietuvos inþinieriø sàjungos
Aviacijos inþinieriø asociacijos steigia-masis susirinkimas. Susirinkime daly-vavo Lietuvos inþinieriø sàjungos pre-zidentas dr. Donaldas Zanevièius. Po-sëdyje ásteigta Aviacijos inþinieriø aso-ciacija, patvirtinti jos ástatai, iðrinkta ta-ryba. Á tarybà iðrinkti doc. dr. Eduar-das Lasauskas, doc. dr. RomualdasMalinauskas ir prof. habil. dr. JonasStankûnas. Asociacijos pirmininku ket-veriø metø laikotarpiui iðrinktas VGTUAGAI direktorius prof. habil. dr JonasStankûnas.
* * *AGAI pakviesti VGTU lankësi Tarp-
tautinës aeronautikos mokslo tarybossekretorius Japonijos Nagojos univer-siteto prof. Tetsuhiko Ueda su þmona
� „Aviacijos pasaulis“ (2004 10 22,
Nr. 21) iðspausdino nuotraukà, ku-
rioje – 4-ojo Lietuvos lëktuvø ralio
èempionai A. Gustaièio aviacijos ins-
tituto direktoriaus pavaduotojas skry-
dþiams Linas Rûtelionis ir studentas
Tomas Mekionis bei ketvirtos vietos
laimëtojas, mûsiðkis pilotas instruk-
torius Donatas Latvënas.
� „Meno þmonës ið VGTU“. Taip pa-
vadintu raðiniu „Lietuvos þinios“
(2004 11 08, Nr. ) pristatë akademi-
nio studentø choro „Gabija“ ir teat-
ro-studijos „Palëpë“ bendrà projektà
„Balio Sruogos „Giesmë apie Gedi-
minà“.
� Transporto technologiniø árenginiø ka-
tedra kartu su viena Danijos kompa-
nija, UAB „Elvata“, UAB „Vilniaus
energija“ surengë seminarà, kuria-
me pristatytas matavimo prietaisas
Vibrotest-60, aiðkinta, kaip juo dirbti.
Michiko Ueda ir Varðuvos technologi-jos universiteto prof. habil.dr. Zdobys-law Goraj. Sveèius priëmë VGTU rek-torius prof. habil. dr. Romualdas Gine-vièius, infrastruktûros ir uþsienio ryðiøprorektorius prof. habil. dr. AlgirdasVaclovas Valiulis ir Antano Gustaièioaviacijos instituto direktorius prof. ha-bil. dr. Jonas Stankûnas. Susitikime pa-sidalyta mintimis apie AGAI ir Lietuvos inþinieriø sàjungos dalyvavimo Tarptau-tines aeronautikos mokslo tarybos veik-loje perspektyvas. Sveèiai supaþindintisu universitetu, pasiraðë universitetosveèiø garbës knygoje.
* * *Antano Gustaièio aviacijos institute
lankësi Ðvedijos SAS skraidymø aka-demijos prezidentas Olof Berve ir ver-slo plëtros skyriaus vadovas Eric Wah-
Sveèiø ir ðeimininkø pokalbis
Ale
kso J
aunia
us n
uotr
.
INSTITUTO NAUJIENOSren. Sveèius lydëjo AB aviakompanijos„Lietuvos avialinijos“ generalinis direk-torius Vidas Þvinys ir mokomojo cen-tro direktorius Alvydas Strièka. Pokal-byje su direktoriumi prof. habil dr. Jo-
nu Stankûnu buvo aptartos Akademi-jos, „Lietuvos avialinijø“ ir AGAI ben-dradarbiavimo steigiant SAS skraidymoakademijos filialà Baltijos valstybësegalimybës.
4 Inþinerija, 2004 m. lapkrièio 30 d.
SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.
Spausdino UAB „Sapnø sala“.
Redakcija:
vyr. redaktorius Julius Norkevièius
redaktorë Asta Verbickienë maketuotoja Birutë Bilotienë
teksto rinkëja Nijolë Strumilienë
Redakcijos adresas:
Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.
tel. 274 49 37, v. 9937
el. paðtas: [email protected]
ANTROJIPERGALË
Linas Puðkorius
Ðiemet mûsø universiteto sporti-ninkams ne itin gerai sekasi Lietu-vos studentø krepðinio lygos èem-pionate.
Jau suþaista deðimt rungtyniø. Ta-èiau laimëta tik kelis kartus. Ne-
seniai pasiekta antroji pergalë ypaèdþiugi, nes laimëta prieð penktojojeturnyrinës lentelës vietoje ásitvirtinu-sià Ðiauliø universiteto komandà.
Ðiauliuose mûsiðkiai atkakliai ko-vojo ir rezultatu 59:57 (12:14, 9:15,18:13, 20:15) ðventë antràjà ið eilëspergalæ. Kai kuriø apþvalgininkø nuo-mone, mûsø krepðininkai antramevarþybø rate demonstruoja neblogàsportinæ formà.
– Nepasitikiu kupranugariais, –ðnibþda per paskaità suolo kaimynas.
– Kodël?– Að apskritai nepasitikiu tais, kurie
visà savaitæ negeria...
☺ ☺ ☺
Uþsisakë studentas restorane bif-ðteksà su kiauðiniais. Padavëjas atne-ðë jam patiekalà. Tik susiruoðë já val-gyti, kai bifðteksas jam ir sako þmo-gaus balsu:
– Nevalgyk manæs – að tau dar bû-siu naudingas!
Pagalvojo studentas ir nevalgë bif-ðtekso. Suvalgë tik kiauðinius. O bif-ðteksas atsiduso ir sako liûdnai:
– Na, tuomet ir mane suvalgyk –kam að toks dabar reikalingas...
☺ ☺ ☺
Dëstytojas:– Sesijos metu jums reikës uþmirðti
apie asmeniná gyvenimà.Atsistoja studentas:– O kokià ten blondinæ vakar atsive-
dëte á restoranà?Balsas uþ kadro:– Greitai ðis studentas bus armijos
eilinis...
☺ ☺ ☺
Armijoje buvo toks prietaras: jeigunaktá sapnuoji merginà, vadinasi, kitàdienà 10 kilometrø krosà reikës bëgti.Neþinau, koks èia ryðys, bet bëgdavo-me mes kiekvienà rytà.
☺ ☺ ☺
Þmona, atostogaujanti pas mamà,siunèia vyrui telegramà: „Nepamirðk,kad tu vyras!“
Po keleto dienø ateina atsakymas:„Atleisk, bet telegrama pavëlavo!“
☺ ☺ ☺
– Alio! Èia psichiatrinë? Èia þmoguipasidarë staiga labai gerai!
Rûta Ðaltenytë
Antrojo studentø tautinio meno ko-lektyvø festivalio ðventiná koncertà,kaip ir dera pradëjo ðeimininkai – Vil-
STUDENTAIIÐLIKO,NES JUOKËSI
VINGIEÈIAMS NEPAGAILËTA KATUÈIØniaus pedagoginio universiteto dainøir ðokiø ansamblis „Ðviesa“ A. Bra-þinsko ir V. Paukðtës kompozicijos„Linksminkimos“ premjera, nes kûri-nys sukurtas ðiai ðventei.
Festivalyje dalyvavo septyni ansam-bliai. Mûsø universiteto tautiniø ðo-
kiø ansamblis „Vingis“ koncertavopenktasis ir buvo þiûrovø gana ðiltai pri-imtas. Ypaè triukðmingø ovacijø sulau-
kë ne tik temperamentingi ðokëjai, betir muzikantai. Ypaè daug plojimø þiû-rovai skyrë virtuozui skrabalistui, atliku-siam Jonuðo „Genys“ solo partijà.
Festivalis baigësi dovanø pasikeitimu.
Á scenà gracingai þengia pirmaisiais taktais orûs vingieèiai Prie skrabalø jaunasis Augustas
Juozo S
kom
skio
nuotr
.
Julius Kontrimas
Veþimo traukimas doc. KæstuèiuiVislavièiui ið seno giliai ástrigæs á ðir-dá ir atmintá. Kai tik prisiminimais nu-klysdavo á ankstesnes bendruomenësðventes, pirmiausia su uþsidegimuimdavo pasakoti apie ðià rungtá, ro-dydavo nuotraukas, kuriose jis, darjaunas dëstytojas, stumia ilgus kai-miðkus ratus.
Mintimis sugráþtame á Aukðtadvará
FUNDAMENTININKØ DEVYNETUKAS
Kai ankstyvà pavasará vël pradëtakalbëti apie bendruomenës ðven-
tës organizavimà, docentas pirmiausiaiprabilo, kad á jos dienotvarkæ bûtøátrauktas veþimo stûmimas – traukimas.Ðia rungtimi ir prasidëjo ðventës var-þybinë dalis. Ir fundamentininkai vëjupraðvilpë visà trasà, kad daugelis þiû-rovø net nespëjo susigaudyti, kas èiabraðka, ðûkalioja. Jø nepralenkë në vie-na vëliau startavusi komanda.
Neblogiau Fundamentiniø mokslø fa-kulteto atstovams sekësi ir kitose var-þybose, atrakcionuose. Ið vienuolikosrungèiø ðeðiose jie buvo prizininkai. Beveþimo traukimo nepralenkiami buvotinklinio ir futbolo aikðtëse, moterys
smiginyje buvo antros, amazoniø, krep-ðinio turnyruose pasitenkino treèiomisvietomis. Kukliau pasirodë virvës trau-kime, dekaniø, baudø metimo (moterøir vyrø), smiginio (vyrai) turnyruose.Nors asmeniðkai Elena Zalieckienë irVaidas Vadlûga smiginio rungtyje, oRenata Vadlûgienë uþ baudø metimà„pasipuoðë“ sidabru.
Ir fakulteto „varþybø veþimà“ bendruo-menës ðventëje traukë devynetukas, vi-sur dalyvaudamas, uþkreèiamu entuziaz-mu vieni kitus palaikydami. Gal todël irnepavargo per visà dienelæ. O per ðven-tës pabaigos iðkilmes uþteko entuziaz-mo dþiaugtis treèia komandine vieta.Vyrai priima apdovanojimus
Rengiamasi pirmajai rungèiai
Tinklininkø viraþai
Ale
kso J
aunia
us n
uotr
.
XIII PASAULIOLIETUVIØMOKSLO IRKÛRYBOS
SIMPOZIUMAS1969 m. mokslo ir kûrybos sim-
poziumus pradëjo rengti uþsieniolietuviai JAV. Ðie renginiai turëjo di-dþiulæ átakà visame pasaulyje tel-kiant lietuvius mokslininkus ir ki-tus kûrëjus.
1989 m. Èikagoje vykusiame VIPasaulio lietuviø mokslo ir kûry-
bos simpoziume pirmà kartà dalyva-vo 114 mokslininkø ið Lietuvos. Nuo1991 metø simpoziumai pakaitomisvyksta Lietuvoje ir JAV. Ðiuo metu taivienas ið renginiø, stiprinanèiø lietu-viø ryðius tëvynëje ir uþsienyje.
Eilinis XIII simpoziumas rengiamas2005 m. birþelio 30–liepos 3 d. Vil-niuje ir liepos 4–5 d. Kaune, Klaipë-doje ir Ðiauliuose.
Programos metmenis rengëjai pla-nuoja paskelbti artimiausiu metu. No-rintieji dalyvauti simpoziume kvieèia-mi registruotis Internete adresu http://mks.lms.lt – bûsite laiku informuotivisais svarbiais organizaciniais klau-simais. Be to, organizatoriai kvieèiaaktyviai bendradarbiauti rengiant XIIIpasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumà bei turtinti jo programà.Klausimus ar pasiûlymus galite pa-teikti Simpoziumo tarybos pirmininkuiakad. Zenonui Rudzikui el. paðtu [email protected] arba jo pavaduotojuiVygintui Gonèiui – [email protected]
Ant suolelio sëdi labai liûdnas stu-dentas. Prie jo prieina kitas – linksmas,laimingas.
– Ko, brolyti, liûdi?– Sëskis, papasakosiu.Ðis sëdasi ant suolelio. Liûdnasis ir
sako:– Suprantu, drauguþi, suolelis nu-
daþytas...
Bûna ir taip...
Nutikimas