“inovatyvus kūrybinis mąstymas verslemedžiaga buvo sukurta pagal nordplus adult projektą...

Project “INNOSTARTUP”, project number NPAD-2014/10053

Neformaliojo švietimo programos

mokymo medžiaga

“Inovatyvus, kūrybinis mąstymas versle”

2 MODULIS. KŪRYBIŠKUMAS INOVACIJŲ PROCESE

Medžiaga buvo sukurta pagal Nordplus Adult projektą

“INNOSTARTUP”, projekto numeris: NPAD-2014/10053

Projekto partneriai:

Žiemgalos regiono žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų plėtros centras (Latvija)

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centras (Lietuva)

Tavastia švietimo konsorciumas (Suomija)


2

Autoriai:

Jolanta Lembertiene

Laura Norbutiene

Gegužė 2016 Prieiga prie mokymo medžiagos: https://innostartupproject.wordpress.com/materials/ TEISINIS PRANEŠIMAS Šis projektas buvo remiamas Nordplus Adult programos finansuojamos Šiaurės ministrų tarybos.

https://innostartupproject.wordpress.com/materials/


3

2 MODULIS. KŪRYBIŠKUMAS INOVACIJŲ PROCESE

Turinys MOKYMOSI REZULTATAI ........................................................................................ 4

RAKTINIAI ŢODŢIAI ................................................................................................... 5

1. KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA ............................................................................ 6

1.1. Kūrybiškumas ir problemų sprendimas ........................................................... 6

1.2. Kūrybinis mąstymas ......................................................................................... 9

1.3. Kūrybiškumo tipai ir veiksniai ....................................................................... 10

1.4. Kūrybingos asmenybės bruoţai ..................................................................... 12

1.5. Kūrybiškumas skirtingais amţiaus tarpsniais ................................................ 14

2. KŪRYBOS PROCESAS IR KŪRYBINIO MĄSTYMO MODELIAI ................... 15

Kaffemano kūrybinio mąstymo proceso modelis ................................................. 16

3. KŪRYBIŠKUMO SĄVEKA ................................................................................... 17

3.1. Kūrybiškumo ir vaizduotės ryšys ...................................................................... 17

3.2. Kūrybiškumo ir emocijų ryšys ....................................................................... 18

3.3. Kūrybiškumo ir intelekto ryšys ...................................................................... 18

4.KŪRYBIŠKUMO KLIŪTYS IR NUOSTATOS ...................................................... 20

4.1. Kūrybiškumą slopinantys veiksniai ................................................................... 20

4.2. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai. .................................................................. 21

5.KŪRYBIŠKUMAS INOVATYVIOJE ĮMONĖJE ................................................... 22

5.1. Kūrybiškumui palankus strateginis valdymas ................................................... 22

5.2. Kūrybiškumui palanki organizacinė struktūra ................................................... 22

5.3. Kūrybiškumui palanki organizacinė kultūra ...................................................... 22

5.4. Kūrybiškumui palankus vadovavimas ............................................................... 23

5.5. Individualus kūrybiškumas ................................................................................ 23

5.6. Kūrybinės veiklos organizavimas ...................................................................... 23

5.6.1. Tikslų nustatymas ....................................................................................... 24

5.6.2. Išteklių paskirstymas ................................................................................... 24

5.6.3. Kūrybiškumo vertinimas ............................................................................. 24

5.6.4. Grupinio darbo taikymas kūrybinėje veikloje ............................................ 25

5.6.5. Technologijų panaudojimas skatinant kūrybiškumą ................................... 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................ 27


4

MOKYMOSI REZULTATAI

Kūrybiškumo tema tampa vis svarbesnė atsiţvelgiant į vis didėjančias naujoves pasaulyje. Inovacijos tampa įmonės sėkmės garantu. Naujovės reikalauja kūrybiškumo, kuris leidţia sukurti naujų idėjų, iš naujo apibrėţti verslo santykių plėtrą ir efektyviai spręsti problemas.

Modulio Nr.2 tikslas yra suteikti pagrindinių ţinių apie tai, kas yra kūrybiškumas inovacijų procese iš teorinės perspektyvos, taip pat perţiūrėti praktinius pavyzdţius ir stiprinti ţinias atliekant įvairias uţduotis. Antrasis modulis turi penkis skyrius. Pirmajame skyriuje pateikiami kūrybiškumo sąvokos apibrėţimai ir esminiai kūrybiškumo aspektai. Antrajame skyriuje pateikiamos įţvalgos apie kūrybiškumo proceso esmę ir kūrybinio mąstymo modelius. Trečiame skyriuje apţvelgiama kūrybos sąveika. Ketvirtajame skyriuje pristatomos kūrybinio mąstymo kliūtys ir veiksniai, sąlygojantys kūrybiškumo skatinimą. Penktame skyriuje pateikiamos kūrybinės organizacijos charakteristikos.

Antrojo modulio trukmė 12 valandų. Įgytos šiame modulyje ţinios yra svarbios, kad būtų galima suprasti kurso esmę.

Baigę modulį, besimokantieji ţinos:

1. Kas yra kūrybinis mąstymas;

2. Kokie yra kūrybingos asmenybės bruoţai;

3. Kokie yra kūrybinio mąstymo ir jo struktūros modeliai;

4. Kokios yra kūrybiškumo kliūtys;

5. Kokie veiksniai skatina kūrybiškumą.

Besimokantieji įgis gebėjimus:

1. Gebės atpaţinti kūrybinės asmenybės bruoţus;

2. Gebės analizuoti kūrybinį procesą;

3. Gebės kurti palankią kūrybiškumui aplinką;

4. Gebės analizuoti įmonės veiklą, skatinančią kūrybiškumą.

Besimokantieji galės:

1. Suprasti kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo sąvokas;

2. Suprasti kūrybinius procesus;

3. Kurti palankią kūrybiškumui, organizacinę kultūrą;

4. Suvokti kūrybinį procesą organizacijoje.


5

RAKTINIAI ŢODŢIAI

Kūrybiškumas, kūrybinis mąstymas, kūrybiškumo rūšys ir veiksniai, kūrybinė asmenybė, kūrybiškumo procesas, kūrybinio mąstymo modeliai, veiksniai slopinantys kūrybiškumą, veiksniai, skatinantys kūrybiškumą, strateginis valdymas, organizacinė kultūra, vadovavimas.


6

1. KŪRYBIŠKUMO SAMPRATA

Didėjant inovacijų svarbai visame pasaulyje kūrybiškumo tema tampa vis aktualesnė. Per paskutinius dešimtmečius radikaliai pasikeitė ekonominės veiklos sąlygos. Pokyčiai siejami su informacinių technologijų plėtra, globalizacija ir didėjančia veiklos dinamika bei ribotais ištekliais. Jei įmonė nekuria inovacijų ir nediegia jų savo veikloje, tai ji yra greitai išstumiama iš rinkos. Inovacijos tampa įmonės sėkmės garantu. Inovacijoms reikalingas kūrybiškumas, kuris leidţia sukurti naujas idėjas, naujai apibrėţti ryšius vystant verslą ir efektyviai išspręsti problemas.

1. uţduotis. Parašykite argumentus įrodančius kūrybiškumo svarbą šiandieniniame

versle.

Kūrybiškumas yra neabejotinai aktualus šiandieniniame ţinių ir informacijos amţiuje. Kūrybinga asmenybė yra didelė vertybė ne tik mene, moksle, švietime, vadyboje, politikoje, bet ir versle bei kitur. Gebėjimas rasti kūrybiškus sprendimus, mokėjimas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų būtini sparčiai besivystančioje visuomenėje. Didėjanti konkurencija pasaulyje, pasikartojančios ekonominės krizės, didėjančios ekologinės ir kitos problemos kelia dabartinei visuomenei vis sunkesnius iššūkius.

1.1. Kūrybiškumas ir problemų sprendimas

Kūrybiškumas daţnai siejamas su gebėjimu spręsti problemas. Problema kyla tuomet, kai ţmogus neţino, kaip iš esamos nepageidaujamos situacijos pereiti į norimą situaciją. Problemų sprendimas mokslinėje literatūroje tiriamas kaip mąstymo dalis. Jei problemos sprendinys atitinka kūrinio kriterijus, problemos sprendimą (kaip procesą) galime laikyti kūrybiniu mąstymu. Problemų sprendimas – labiausiai komplikuota intelekto funkcija. Problemos sprendimo efektyvumas priklauso nuo gebėjimo esančią informaciją pritaikyti labai greitai ir įvairiais būdais. Tai gebėjimas į problemą paţvelgti nauju kampu, rasti nestandartinių sprendimų, pastebėti tai, ko kiti nepastebėjo (Hill, 2000).

Vienas ţymiausių kūrybos psichologų J. P. Guilford (1968) paţymėjo, kad kūrybiškumas yra raktas į visavertį švietimą ir į ţmonijos svarbiausių problemų sprendimą. „Kūrybiškumas yra inovacijų variklis ir lemiamas asmeninių, profesinių, verslo, socialinių gebėjimų faktorius bei visos ţmonių visuomenės gerovės veiksnys“, – teigiama Europos kūrybos ir inovacijų tinklalapyje (European Year of Creativity and Innovation 2009). Didţiausią ekonominę ir politinę perspektyvą turi tos valstybės, kuriose formuojasi ar jau yra susiformavusios kūrybinės visuomenės.

Kūryba, ţmogaus kūrybiniai gebėjimai, kūrybiška asmenybė, kūrybiškas sudėtingų problemų sprendimas – tai labai aktualios temos, kurios dar nėra pilnai išanalizuotos. Vieni mokslininkai tyrinėjo kūrybiškumą kaip tam tikrą intelekto savybę, kiti mokslininkai tyrinėjo kūrybiškumą kaip asmenybės ypatumą, treti kūrė savas edukacines kūrybinį mąstymą lavinančias sistemas.

Seniau rinkoje laimėdavo įmonės, kurios būdavo efektyvesnės ar gamindavo geriausią kainos ir kokybės santykį. Šiandien rinkodaros karai laimimi rodant didţiulį kūrybiškumą. Norint tapti išskirtine kompanija, verslas privalo eiti savo, dar neišbandytu keliu.

2. uţduotis. Ką bendro turi IKEA, „Harley Davidson”, „Southwest Airlines”, „Apple” ir

kitos galingos bendrovės? Koks šių imonių išskirtinumas padeda joms konkuruoti su

kitomis panašaus profilio įmonėmis?


7

Įmonėms išskirtinumą padeda pasiekti kūrybiškumo skatinimas pačios įmonės viduje.

Psichologinėje literatūroje randama apie šešiasdešimt sąvokos „kūrybiškumas“ apibrėţimų ir kol kas nėra visuotinai priimtos kūrybiškumo koncepcijos.

Kūrybiškumo suvokimas keitėsi bėgant laikui ir buvo skirtingai traktuojamas įvairiose kultūrose. Senovės graikai ir romėnai pasauliui padovanojo nuostabius architektūros, dailės, muzikos, poezijos kūrinius, tačiau jie neturėjo specialaus ţodţio „kurti“ ar „kūrėjas“. Graikų manymu, įkvėpimą ţmogui atsiunčia dievai. Platonas teigė, kad poetas gali sukurti tik tai, ką jam diktuoja Mūza.

Ţodį „creatio“ (augti) vartojo lotynai. Šis ţodis prigijo daugelyje Europos kalbų.

Vėliau gebėjimas kurti buvo siejamas su ypatingais prigimtiniais talentais ir per daugelį metų susiformavo genijaus koncepcija.

Pagal L. Jovaišą (2007) kūrybiškumas – tai „asmenybės savybių kompleksas, leidţiantis produktyviu darbu pasiekti originalių, visuomeniškai reikšmingų, kokybiškai naujų veiklos rezultatų“.

Kūrybinis mąstymas naudingas visuose trijuose naujo produkto kūrimo etapuose:

konceptualizuojant,

vertinant,

planuojant.

Konceptualizacija reiškia naujų idėjų kūrimą, formulavimą ir analizę. Vertinimo proceso metu ieškoma alternatyvų, jos kritikuojamos kol išsirenkamas geriausias variantas. Planavimas – tai naujo produkto diegimo strategijos formulavimo procesas. Kitame etape idėja yra įgyvendinama ir jos vertė patikrinama rinkoje. Gauti rezultatai išsprendţia problemas tam tikroje srityje arba iškelia naujus klausimus.

Naujos idėjos atsiradimą ir inovacijos sukūrimą jungia daugybė sudėtingų procesų, kurių trukmė priklauso ir nuo pramonės šakos. Pavyzdţiui, programinės įrangos sektoriuje naujo produkto sukūrimas uţtrunka kelis mėnesius, o aviacijoje tai gali uţtrukti dešimtmečius.

Kūrybiškumas visada buvo pagrindinė asmeninė savybė, tačiau dabar tai tampa svarbiu tikslu mokymosi visą gyvenimą kontekste. Turėtume pasinaudoti kūrybiškais protingais gabumais – idėjomis, vaizduote ir inovacijomis – net jei nėra išorės spaudimo.

Kartais kūrybiškumas siejamas tik su menine saviraiška šokyje, dramoje, muzikoje, mene, kuriems kai kurie iš mūsų esame gabūs iš prigimties. Tačiau tai tik siauras kūrybiškumo suvokimas. Bet kokia intelektinė veikla gali būti kūrybiška, nes pats intelektas yra daugiasluoksnis ir išties kūrybiškas.

Intelekto tyrinėtojas J. P. Giulfordas išskyrė keturis kūrybiškumo veiksnius:

1. Mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo

poţiūrį, lūkesčius ir nuostatas;

2. Sklandumą – kaip laisvą naujų idėjų kūrimą;

3. Originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis;

4. Detalumą bei išbaigtumą

Inovacijos paprastai siejamos su kūrybingų idėjų įgyvendinimu organizaciniame kontekste. Taigi, individo ir komandos kūrybiškumas yra organizacinių inovacijų šaltinis. Be to labai svarbu kūrybiškumą skirti nuo inovacijų. Kūrybiškumas paprastai naudojamas apibūdinti naujų idėjų, poţiūrių ar veiklos kūrimą, o inovacijos yra tokių kūrybingų idėjų kūrimas ir panaudojimas tam tikrame kontekste.

Ypač svarbu kurti inovacijas, kurios duotų realios naudos ne tik atskiriems

asmenims, bet ir visai visuomenei.


8

Inovacijos yra susijusios su nepastovumu, gebėjimu adaptuotis besikeičiančioje

aplinkoje.

Kūrybiškumas paprastai kyla iš minčių srauto ir kūrybingame ţmoguje ši beveik

automatiška, bet tikrai kryptinga sąmonės būsena daţniausiai atsiranda atliekant

sudėtingus darbus, kuriems atlikti reikia tam tikrų atradimų ir naujovių, kitaip tariant,

sprendţiant problemas.

Eksperimentiniai šio proceso tyrimai prasidėjo Vokietijoje nuo K. Duncker (1935, 1945) ir kitų geštaltpsichologų darbų. Tiriamiesiems buvo pateikiamos paprastos uţduotys, galvosūkiai, tikintis, kad jų sprendimas reprezentuoja realių gyvenimiškų problemų sprendimą.

R. Sternberg (1995) ir kiti mokslininkai nustatė, kad kūrybinio mąstymo rezultatai priklauso nuo veiklos srities. Pradėtas tirti problemų sprendimas įvairiose srityse. Kūrybiškumu susidomėjo psichologai ir kitų sričių tyrėjai. Buvo nustatyta, kad standartiniai intelekto testai kūrybiškumo negali įvertinti. Jie daţniausiai orientuoti į mąstymą, kuris pateikia vieną vienintelį atsakymą į uţduotą klausimą. Kūrybinio mąstymo testuose turėjo būti matuojamas mąstymo gausumas, lankstumas, detalumas ir originalumas.

Po dešimtmečių kūrybos proceso įvairių tyrinėjimų vis dar labai maţai ţinoma apie šio proceso mechanizmą.

Buvo atlikta nemaţai tyrimų siekiant išsiaiškinti kūrybos fenomeną. Kūrybos fenomenas buvo tiriamas analizuojant kūrėjų gyvenimo atvejus, biografijas, pasiremiant pačių kūrėjų pastebėjimais, laboratoriniais testais, stebint kūrybinę veiklą, simuliuojant problemines situacijas, vykdant eksperimentus, naudojant kompiuterinį modeliavimą ir kt.

3. uţduotis. Kas yra kūrybiškumas? Apibūdinkite kūrybiškumo sąvoką.

J. Botwinick (1984) kūrybišką asmenybę apibūdina kaip asmenybę, pasiekiančią ypatingų rezultatų, kurie yra originalūs ir nepakartojami, ir tuo pat metu atitinka socialinius poreikius ir estetinius reikalavimus.

Pagal H. Gardner (1993), ţmonės yra kūrybiški tik tam tikroje srityje. Atsitiktinis daţų išliejimas nėra kūryba tol, kol menininkas neatpaţįsta „atsitiktinumo“ ar naudoja daţų liejimo techniką sąmoningai.

Rothenberg and Hausman (1976) kūrybiškumą apibūdina originalumo ir vertės terminais.

Sternberg ir Lubart (1999) apibrėţia kūrybiškumą kaip gebėjimą kurti naujus, originalius, netikėtus ir tinkamus, naudingus, atitinkančius keliamus reikalavimus dalykus.

Originalumas

Vertė

Kūrybiškumas


9

1 paveikslas. Kūrybiškumo samprata. Sternberg ir Lubart (1999)

Kūrybiškumas yra naujų idėjų kūrimas ir iškėlimas, o inovacija yra praktinis šių idėjų įgyvendinimas. Iš esmės, tai atskiri ir nesusiję procesai, tačiau kūrybiškumas yra būtinas ir naudingas visuose inovacinio proceso etapuose. Organizacija, norinti tapti inovatyvia, turi skatinti ir kūrybiškumą. Pats kūrybinis mąstymas svarbus ne tik naujų produktų kūrime. Greitai kintančioje ir neaiškioje aplinkoje dauguma vadybos veiksmų ir sprendimų turi būti kūrybiški, kadangi paprasti sprendimai tokioje aplinkoje netinka.

Kompanijos norinčios būti priekyje turi nuolatos atnaujinti ne tik produktus, bet ir veiklos organizavimo būdus. Atsakomybė kurti inovacijas taip pat perţengia tyrimų ir plėtros departamento ribas ir tampa kiekvieno padalinio ir kiekvieno darbuotojo atsakomybe. Kompanijos „Bain & Co.“ atliktos apklausos rezultatai įrodo didelę inovacijų reikšmę: 80% apklausos respondentų kompanijos inovatyvumo didinimą įvardina kaip vieną iš trijų pagrindinių prioritetų; 91% mano, kad sugebėjimas veikti kūrybingai ir inovatyviai yra ypatingai svarbus kuriant ateities konkurencinį pranašumą ir išlaikant pelningumą.

Pagrindiniai veiksniai darantys įtaką šiandieninei verslo aplinkai tai:

informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra,

globalizacija,

didėjanti veiklos dinamika,

visuomenės pokyčiai.

Technologijos kuria globalią visuomenę, kultūrą ir rinką. To pasekoje didėja dinamiškumas, kuris visuomenėje pasireiškia greitai kintančiomis madomis, stiliais ir poţiūriais. Verslui – tai reiškia trumpesnį produktų gyvavimo ciklą ir būtinybę greitai kurti inovacijas.

Dabartinėmis sąlygomis organizacija turi būti greita, lanksti ir kūrybiška. Inovacijos tampa būtinybe, kuri nėra susijusi su įmonės dydţiu.

1.2. Kūrybinis mąstymas

Daugelis mokslininkų kūrybiškumą, kūrybinį mąstymą apibrėţia per galutinį veiklos produktą. Jei veiklos rezultatas yra pripaţįstamas kaip kūrybiškas, ţmogaus gebėjimus ir jo veiklą galima vertinti kaip kūrybiškus (Simonton, 2003). Nuomonė, kad kūrybiškumą geriau apibrėţti ne proceso, o naujo, socialiai vertingo produkto terminais, pastaruoju metu sulaukia vis didesnio palaikymo. Tačiau, nors produkto nagrinėjimas atskleidţia daug vertingų įţvalgų, tiriant vien produktus, sunku spręsti apie konkretaus ţmogaus kūrybiškumą.

Kūrybinis mąstymas – aukščiausia produktyvaus mąstymo forma (Jovaiša, 2007). Šio proceso metu sukuriamos naujos idėjos, tolimos asociacijos, netikėtos sąsajos tarp jau esamų idėjų, efektyvūs problemų sprendimai ar kiti originalūs ir vertingi dalykai.

Kūrybiškas mąstymas skiriasi nuo mums įprasto mąstymo. Atlikdami kasdieninius darbus mes negalvojame kodėl ir kaip tai darome. Toks mąstymo būdas yra efektyvus, nes leidţia taupyti laiką ir mūsų protą. Tačiau jis gali tapti kliūtimi kai susiduriame su pokyčiais. Tokiose situacijose mes ir toliau norime mąstyti pagal įprastas schemas, kurios šiuo atveju nebetinka. Kartais kūrybinės idėjos iš pradţių atrodo juokingos. Tyrinėtojai jau seniai pastebėjo ryšį tarp psichinių procesų susijusių su humoru bei procesų susijusių su naujų idėjų kūrimu. Geras pokštas sukelia juoką dėl to, kad einant vienu minčių keliu, staiga peršokama į kitą kelią, kuris yra logiškas, bet netikėtas. Kūrybiškumas padeda mums naujai apibrėţti ryšius tarp sąvokų ir įvykių, kurie pradţioje atrodo nesusiję, ir taip sukurti naujas ţinias.

Kūrybinį mąstymą geriau suprasti galima, kai jį lyginame su analitiniu. Analitinis mąstymas yra logiškas, ieškantis vieno atsakymo. Kūrybiškas mąstymas nukrypsta nuo normų, remiasi vaizduote, pateikia daug atsakymų ir kuria naujas idėjas. Kūrybinio mąstymo tikslas yra mąstyti perţengiant egzistuojančias normas, paţadinti smalsumą, išsilaisvinti nuo racionalumo, įprastų idėjų ir formalizuotų procedūrų, pasikliauti vaizduote, atsitiktinumu ir apsvarstyti daugelį sprendimų.


10

J. Guilford (1959) pasiūlė trimatį intelekto struktūrinį modelį, kuriame išskyrė 150 skirtingų intelekto gebėjimų. Modelyje išskirtos trys pagrindinės dimensijos:

operacijos (kaip mes mąstome),

turinys (apie ką mes mąstome),

produktai (konkrečios operacijos konkrečiam turiniui pritaikymo rezultatas).

Vieną iš penkių operacijų J. Guilford pavadino divergentiniu produktyvumu, kuris, pasak autoriaus, yra atsakingas uţ kūrybinį mąstymą. Divergentinis mąstymas apima tokias savybes:

idėjų gausumas (pateiktų idėjų, sprendimų, atsakymų kiekis),

mąstymo lankstumas (gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo

poţiūrį, lūkesčius, nuostatas, pereiti iš vienos srities į kitą),

originalumas (gebėjimas susieti tolimų asociacijų elementus, vaizdinius, gebėjimas

generuoti naujas idėjas),

detalumas (pateiktos idėjos ar sprendimo baigtumas, realumas).

Divergentinio mąstymo priešybė – konvergentinis mąstymas. Konvergentiniu mąstymu pasiţymintys ţmonės stengiasi ieškoti vieno teisingo atsakymo, o divergentiniu – pateikia platų naujų ir įvairių idėjų spektrą. Neretai kūrybinis mąstymas suvokiamas kaip problemos sprendimo procesas, reikalaujantis divergentinio bei konvergentinio mąstymo gebėjimų kombinacijos.

E. Torrance (1987) kūrybinį mąstymą traktuoja kaip procesą, kurio metu:

ieškoma neapibrėţtumų, problemų, informacijos spragų, keistų ir neįprastų dalykų;

formuluojamos hipotezės, keliami klausimai;

įvertinamos ir tikrinamos iškeltos hipotezės ir spėjimai;

jei reikia, pakartotinai tikrinami sprendimai;

skelbiami rezultatai.

Vienas didţiausių kliuvinių, trukdančių pasiekti kūrybišką problemos sprendimą, yra vadinamoji mąstymo inercija. Mąstymo inercija – ţmogaus polinkis mąstyti šabloniškai, įprastu ir lengviausiu būdu. Mąstymo inercijai turi įtakos ir asmenybės savybės, nuostatos, noras greitai rasti sprendimą.

Kūrybinis mąstymas – aukščiausia produktyvaus mąstymo forma. Divergentinis mąstymas apima tokias verbalines ir neverbalines mąstymo dimensijas kaip idėjų gausumas, mąstymo lankstumas, originalumas, detalumas. Tyrinėtojai paţymi, kad sprendţiant problemas reikalingas ne tik divergentinis, bet ir jam priešingas konvergentinis mąstymas, kuris padeda rasti vieną, konkrečiam atvejui tinkantį sprendimą. Nors mokslinės literatūros apie kūrybinį mąstymą gausu, šioje srityje lieka daug neatsakytų klausimų.

1.3. Kūrybiškumo tipai ir veiksniai

Kūrybiškumui didesnę reikšmę turi emocijos, nuostatos, nesąmoningas mąstymo procesas, vidinė motyvacija, problemų sprendimo metodai.


11

2 paveikslas. Kūrybiškumą lemiantys veiksniai.

Kūrybiškumas daţnai suvokiamas kaip tam tikrų mąstymo operacijų dalis. M. Boden (2004) išskiria dvi plačias kūrybiškumo kategorijas:

netikėtas (improbalist creativity),

neįmanomas (impossibilist creativity).

Pirmo tipo kūrybiškumas apima teigiamai vertinamas naujas ţinomų idėjų kombinacijas (M. Boden šį kūrybiškumą dar vadina kombinaciniu). Antrojo tipo – gilesnis kūrybiškumas – apima erdvių tyrinėjimą, plėtimą ir transformavimą, kai sukuriamos visiškai naujos idėjos (tai tiriamasis ir transformacinis kūrybiškumai).

A.Pudmenzky (2004) kūrybiškumą apibrėţia kaip fenomeną, turintį tris charakteristikas:

ţvalgybą (exploration),

naujumą,

naudingumą.

Ţvalgyba – tarsi pakilimas į aukštumas, nuo kurių atsiveria nauji horizontai.

Pagal naujų idėjų kūrimo būdą kūrybiškumą galima suskirstyti į tris tipus, kurie pateikti 2 paveiksle:

Derinantis (naujas jau ţinomų idėjų sujungimas).

Tiriantis – (naujų idėjų kūrimas, tiriant apibrėţtas koncepcijas).

Keičiantis (naujų idėjų kūrimas, keičiant kurį nors struktūros elementą, kad galėtų

atsirasti naujos struktūros).

3 paveikslas. Kūrybiškumo tipai.

Kūrybiškumą taip pat galime suprasti ir kaip ţmogišką savybę, kuriai įtaką daro kompetencija, kūrybinio mąstymo įgūdţiai bei motyvacija. Šių faktorių sąveika matome 1 paveiksle.

Kūrybiškumas

Emocijos

Nuostatos

Nesąmoningas mąstymo procesas

Vidinė motyvacija

Problemų sprendimo

metodai

Kūrybiškumo tipai

Derinantis

Tiriantis

Keičiantis


12

4 paveikslas. Kūrybiškumą lemiantys veiksniai.

Kūrybinio mąstymo įgūdţiai reiškia gebėjimą sujungti ţinomas idėjas į naujus ir prasmingus junginius. Motyvacija suteikia paskatą veiksmui siekiant apibrėţto tikslo. Tyrimai rodo, kad ţmonės būna kūrybiškesni kai uţduotis kelia susidomėjimą, pasitenkinimą ir iššūkį. Tokia motyvacija vadinama vidine motyvacija. Pastaroji yra efektyvesnė atliekant kūrybines uţduotis nei išorinė motyvacija, kurią suteikia piniginis atlyginimas.

Ţinios apima tiek savo darbo srities ţinias, įgūdţius, tiek ir gretimų, ar net visai nepanašių sričių išmanymą. Kartais problemos sprendimą galima rasti visai kitoje srityje. Kūrybiško mąstymo pavyzdţiai gali paskatinti visai naują poţiūrį į problemą.

Motyvacija yra labai svarbi. Ţmogus gali mokėti išspręsti problemą, bet nematyti prasmės to daryti. Iš kitos pusės, ţmonės gali nepasitikėti savo jėgomis, ir todėl net nebandyti spręsti uţduočių. Darbuotojo motyvaciją galima ugdyti parinkus tinkamas motyvavimo priemones, o nepasitikėjimą nugalėti sudarius sąlygas, kuriose darbuotojas galėtų pajusti kūrybiško mąstymo malonumą. Iš tikro daţnai pats sėkmingas problemos išsprendimas sukelia pasididţiavimą savimi, dţiaugsmą ir motyvuoja būti kūrybišku ir vėliau.

Kūrybinio mąstymo įgūdţiai – tai konkrečios procedūros, kurias galima pritaikyti daugeliui problemų. Neabejotina, kad kūrybiškumas priklauso ir nuo vidinių veiksnių: intelekto, asmenybės savybių. Tačiau galima išmokti konkrečių metodų, kaip kūrybiškiau spręsti susidariusias situacijas. Kūrybiškumas tam tikra prasme yra ir technika. Taigi, akivaizdu, kad kūrybiškumas ne tik svarbus daugelyje verslo šakų, bet jį taip pat galima ir būtina ugdyti.

1.4. Kūrybingos asmenybės bruoţai

4 uţduotis. Grupėje aptarkite skirtingų autorių išskirtus kūrybingos asmenybės bruoţus. Kokiais bruoţais papildytumėte kūrybingos asmenybės apibūdinimą? Kuriuos bruoţus nepriskirtumėte kūrybingai asmenybei? Argumentuokite.

Kuriantis individas, kūrybiška asmenybė – svarbiausias kūrybos proceso dalis, todėl yra aktualu, kokiomis savybėmis, bruoţais, ypatumais pasiţymi kūrėjas. Psichologai identifikuoja tokius kūrybingos asmenybės bruoţus (ţr. 1 lentelėje).

Bartlett, 1958 Sternberg, 1990 Petrulytė, 2001 P. Estingoy,

2003

H. Gardner,

1993

jautrumas gebėjimai įţvelgti ir

apibrėţti problemas

emocionalumas poreikis kūrybai nuolatinis

problemų

sprendimas

Kūrybiškumo veiksniai

Kompetencija

Kūrybinio mąstymo įgūdžiai

Motyvacija


13

originalumas problemų

sprendimo

strategijos

numatymas

ţaismingumas vidinė motyvacija naujų

klausimų

formulavimas

išradingumas kūrybos srities

ţinios

nepaprastas

pasitikėjimas

savimi

uţsibrėţto tikslo

siekimas

naujų

produktų

kūrimas

keistumas daugiareikšmiškumo

tolerancija

smalsumas Įţvalgumas

naudingumas darbštumas proto

nepriklausomybė

šablonų

lauţymas

kritiškumas iniciatyvumas

atvirumas

eksperimentams

orientacija į

save ir polinkis į

individualų, ne

grupinį darbą

drąsa

1 lentelė. Kūrybingos asmenybės bruožai.

Mokslininkai, ištyrę daug ţymių kūrėjų biografijų, nustatė, kad labai originalios idėjos susiduria su dideliu valdininkų, specialistų, visuomenės pasipriešinimu. Tai sudaro prielaidas atsirasti konfliktui tarp kūrėjo ir jo idėjų nepriimančių ţmonių. Nuo to, kaip sprendţiamas šis konfliktas, priklauso tiek kūrėjo, tiek kūrinio likimai. Literatūroje pateikiama nemaţai atvejų, kai kūrybiškas idėjas atmesdavo specialistai.

Manoma, kad kūryba, jei ji neslopinama, o skatinama, gali turėti ir gydomąjį poveikį. E. P. Torrance (1965) tvirtina, kad beveik visų psichoterapijos krypčių tikslas – siekti, kad asmenys taptų kūrybiškesni ir galėtų įveikti įvairius stresus. Buvo tirti jauni aktoriai. Rezultatai parodė, kad šie ţmonės daug geriau jaučiasi vaidindami negu po spektaklio (F. Barron, 1972). Pasak jų, įsijautimas į vaidmenį padeda geriau suprasti save ir kitus ţmones.

Tikima, kad kūrybos procesas stimuliuoja smegenų kankorėţinę liauką, aktyvinančią visą endokrininę sistemą, kūrybinės veiklos metu dingsta susikaupęs nerimas, labiau atsiskleidţia „savasis aš“ (E. P. Torrance, 1987).

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kūrybiškos asmenybės bruoţai įvairių autorių traktuojami skirtingai, todėl negalima išskirti vienos kurios nors asmenybės savybės, pagal kurią būtų galima atskirti kūrybingus ţmones nuo nekūrybingų. Išskiriami intelektiniai gebėjimai, ţinios, mąstymo stilius, vidinė motyvacija. Kiti autoriai pabrėţia savivertės, emocinio intelekto svarbą, drąsos būtinumą, mąstymo lankstumą.

5 uţduotis. Pabandykite surasti atsakymą į klausimą, kas jums būdinga kaip kūrybiškam ţmogui? Kokie bruoţai daro jus unikaliu, vieninteliu ir nepakartojamu? Savo atsakymus palyginkite su psichologų kūrybiškiems ţmonėms priskiriamais ypatumais.

Įvairūs autoriai nurodo skirtingas, kartais net viena kitai prieštaraujančias kūrybingo asmens savybes. Taip yra todėl, kad jie remiasi skirtingomis koncepcijomis, o tyrimams naudoja įvairias metodikas. Manoma, kad kūrybiškumas yra susijęs ne tiek su vienais ar kitais


14

asmenybės bruoţais, kiek su tam tikra asmenybės struktūra, t. y. tų savybių tam tikru deriniu. Tik bendra asmenybės savybių visuma gali turėti įtakos asmenybės kūrybingumui.

1.5. Kūrybiškumas skirtingais amţiaus tarpsniais

Kūrybiškumo išmokstama, jis ateina su įvairia patirtimi, motyvacija ir pasitikėjimu savimi. Patirtis – tai yra sukauptos ţinios, kurios gali būti įgytos ne tik darbe. Svarbų vaidmenį vaidina aktyvus dalyvavimas įvairiose kūrybingumą skatinančiose veiklose.

Kiekvienas gimsta vienodai kūrybingas, tačiau dauguma, nenaudodami savo kūrybiškumo, jį nuslopina.

Jungtinėse Amerikos Valstijose G. Land‟as atliko įdomų kūrybinio potencialo longitudinį tyrimą pagal NASA metodiką. Jis ištyrė 1600 penkiamečių vaikų ir nustatė, kad net 98 procentai jų turėjo ryškių kūrybinių gebėjimų.

Pakartojus tą patį tyrimą su tais pačiais tiriamaisiais po 5 ir po 10 metų, ryškūs kūrybiniai gebėjimai buvo būdingi jau tik atitinkamai 30 ir 12 procentų tiriamųjų.

Dar blogesni rezultatai gauti ištyrus 280 000 suaugusiųjų: kūrybiniai gebėjimai buvo nustatyti 2 procentams tiriamųjų. Šis tyrimas patvirtina, kad neugdomas kūrybiškumas pamaţu silpnėja.

Tyrimai rodo, kad paauglystėje kūrybiškumas pasiekia piką, o vėliau su amţiumi krinta. Kūrybiškumo maksimumo priklausomybė nuo amţiaus dar susijusi su kūrybos sritimi: yra sričių, kai brandūs ir reikšmingi darbai sukuriami netgi labai vėlyvame amţiuje.


15

2. KŪRYBOS PROCESAS IR KŪRYBINIO MĄSTYMO

MODELIAI

Ţmogus nieko nesukurs, jei nesiims vienokių ar kitokių veiksmų, neskirs kūrybai laiko, t. y. jei nebus kūrybos proceso veiksmų sekos, kurios pabaigoje gaunamas veiklos rezultatas, kuris gali būti mąstymo (atliekamas vaizduotėje) ar fizinis (atliekamas rankomis, įvairiais prietaisais). Kūrybos proceso eigą skatina ir slopina įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai.

Kūrybos procesas mokslinėje ir techninėje literatūroje yra tapatinamas su problemos sprendimu. Pateiksime reikšmingesnius kūrybinio mąstymo proceso modelius.

G. Walas (1926) kūrybinio mąstymo proceso modelis

Pirmasis kūrybinio mąstymo proceso modelį pateikė G. Walas (1926). Išanalizavęs mokslininkų pastebėjimus, problemos sprendimo eigą jis suskirstė į 5 etapus:

1. Pasirengimas (kūrėjas ruošiasi spręsti problemą ir sąmoningai tiria problemos

dimensijas).

2. Inkubacija (problemos sprendimas pereina į pasąmonę).

3. Supratimas (ţmogus pajunta, kad sprendimas jau yra netoli).

4. Nušvitimas, arba įţvalga (kūrybiška idėja prasiverţia iš ikisąmonės į sąmonę).

5. Patikrinimas (idėja tikrinama, plėtojama ir vėliau pritaikoma).

5 paveikslas. G. Walas (1926) kūrybinio mąstymo proceso modelis.

Daugelyje publikacijų šis Walas modelis supaprastinamas iki keturių etapų.

1. Pasirengimas. Pirmasis etapas – ilgas sąmoningas pasirengimas ir problemos

sprendimas. Jo metu apibrėţiama problema, keliami klausimai, formuluojamos

hipotezės ir veiklos uţdaviniai, kaupiamos ţinios, renkami faktai, kombinuojami

įvairūs elementai ir atrenkamos naudingos kombinacijos.

2. Inkubacija. Ši stadija prasideda tuomet, kai nepavyksta rasti tinkamo problemos

sprendimo. Kūrėjas tarsi prieina aklavietę ir savo pastangas nukreipia į kitas veiklos

sritis arba ilsisi, keliauja. Išoriškai tai primena tarsi pauzę kūrybinio mąstymo

procese. Nustatyta, kad šis periodas padeda kūrėjui rasti problemos sprendimą.

Pastebėta, kad ţmogui, susidūrus su neţinoma problema ir greitai nepavykus jos

išspręsti, smegenų veikla tampa chaotiška – protas intensyviai ieško sprendimo.

3. Nušvitimas, arba įţvalga. Nušvitimas (insight) – įţvalga, staigus ir intuityvus

problemos sprendimas, tarsi be jokių sąmoningų pastangų, netikėtas visos

situacijos suvokimas. Nušvitimas daţnai kyla atsipalaidavus, snūduriuojant.

Nušvitimo sąvoka – viena svarbiausių psichologijoje. Nušvitimas sukelia netikėtą

kūrybinį susijaudinimą – įkvėpimą (inspiration). Kad ateitų įkvėpimas, įţvalga,

neretai iki šio momento būtinas ilgas ir sekinantis darbas. L. Tolstojus ir T. Edisonas

tvirtino, kad genialumas – tai 1% įkvėpimo ir 99% sunkaus darbo.

Pasirengimas Inkubacija Supratimas Nušvitimas Patikrinimas


16

4. Įvertinimas. Radus sprendimą, gauta idėja išvystoma, patikrinama, įrodoma, kad ji

yra teisinga, analizuojama, ar sprendimas atitinka iškeltos problemos reikalavimus.

Šiame etape, kaip ir pirmajame, darbas vyksta sąmonės lygmenyje.

Kūrybos rezultatas vertinamas įvairiais poţiūriais: tinkamumo, naudingumo, pritaikomumo ir t. t. Sukurtam produktui taikomi estetiniai, meniniai, moksliniai, techniniai ir kitokie kriterijai. Kūrinį gali vertinti pats kūrėjas, specialistai, vartotojai. Jei sprendimai yra klaidingi, gauti rezultatai nėra vertingi; tenka grįţti į pirmąjį etapą ir ieškoti naujų sprendimų.

Kaffemano kūrybinio mąstymo proceso modelis

Ne visi tyrinėtojai sutinka su kūrybos proceso skirstymu į G. Walas (1926) išskirtus etapus (Grakauskaitė-Karkockienė, 2002), nors iš esmės jų pasiūlyti variantai – tik G. Walas (1926) modelio modifikacijos. Kai kurie tyrinėtojai (Kaffemanas, 2001) problemos sprendimą skaido tik į tris etapus:

Pasirengimo (suformuluojama problema, analizuojami duomenys, nustatoma, ką reikia rasti, iškeliama hipotezė),

Sprendimo (sudaromas veiksmų planas, pasirenkamas sprendimo būdas, ieškomas sprendimas),

Įvertinimo (tikrinama, ar sprendimas patvirtina iškeltą hipotezę, ar ne). Prie šių pagrindinių etapų dar pridedami ir inkubacinis periodas bei įţvalga.

Kilgour kūrybinio mąstymo proceso modelis

A. Kilgour (2006) kūrybos procesą skirsto į tokius 4 etapus:

1. Problemos apibrėţimas.

2. Idėjų kūrimas.

3. Vidinis įvertinimas.

4. Idėjos išraiška.

A. Kilgour paţymi, kad paskutinis etapas yra svarbus, nes problemos sprendėjas sukuria labai daug idėjų, o tinkamiausiomis jis pripaţįsta tik keletą iš jų; neįvertinus šio etapo bus nesuprantamas visas kūrybinio mąstymo procesas.

Cropley kūrybinio mąstymo proceso modelis

A. Cropley (1999) kūrybos psichologinių elementų modelyje išskirti 6 etapai:

1. Informacijos.

2. Inkubacijos.

3. Įţvalgos.

4. Patikrinimo.

5. Komunikavimo.

6. Patvirtinimo.

Modelyje pateikti kiekvienai stadijai reikalingi gebėjimai ir kūrėjo išgyvenamos emocijos.


17

3. KŪRYBIŠKUMO SĄVEKA

Kūrybos proceso inicijavimas, planavimas, valdymas, savikontrolė, rezultatų vertinimas – tai veiksniai lemiantis rezultatų atsiradimą ir jų kokybę. Jei kūrėjas nusprendţia, kad veiklos neverta tęsti, kad sprendimo ieškoma ne ten, kad ne jo jėgoms įveikti išsikeltą uţdavinį, tai rezultato nebus. Šį kompleksą sudaro tikslų ir uţdavinių sistema, motyvai, vaizduotė, intelektas, emocijos, gebėjimai, pasitikėjimas savimi metodai, strategijos ir kita.

3.1. Kūrybiškumo ir vaizduotės ryšys

Vaizduotė – psichinis procesas, kurio metu atmintyje vyksta turimos vaizdinės patirties pertvarkymu pagrįstas naujų vaizdinių sudarymas (Psichologijos ţodynas, 1993).

Pagal aktyvumo laipsnį skiriama aktyvioji ir pasyvioji vaizduotė. Aktyvioji vaizduotė gali būti kuriamoji ir atkuriamoji. Kuriamoji vaizduotė kuria vaizdus, kurie vėliau realizuojami. Todėl ši vaizduotė būtina bet kokiai kūrybinei veiklai ir vaidina svarbų vaidmenį. Pageidaujamas ateities vaizdas – svajonė – gali būti kūrybos stimulas, motyvas. Turtingesnę ir labiau išlavintą vaizduotę turintys ţmonės greičiau pasieks norimą kūrybos rezultatą. Jonah Lehrer knygoje „Vaizduotė. Iš kur kyla kūrybiškumas“ (2013) teigia, kad mėlyna spalva skatina kūrybiškumą, grupinis idėjų generavimas ne toks veiksmingas, o kūrybiškumas visai nėra kelių išrinktųjų privilegija. Knygoje pasakojama apie svarbiausią mūsų protinį gebėjimą – įsivaizduoti tai, ko niekada nebuvo. Nuo tokio savaime suprantamo dalyko priklauso mūsų gyvenimas. Autoriaus nuomone, kūrybingumo impulsas yra įdiegtas į mūsų smegenų operacinę sistemą ir veikia joje kaip viena pagrindinių programų. Smegenys kiekvieną akimirką savaime kuria naujas asociacijas. Tereikia šiek tiek vaikiško atsainumo, leisti savo mintims nuklysti į svajas ir sutelkti dėmesį į tas akimirkas, kai gimsta įţvalgos. Pavyzdţiui, Harry Westui kilo mintis sukurti „Sviferį“ būtent tada, kai stebėjo moterį, valančią grindis popieriniu rankšluosčiu. „Negaliu paaiškinti, kodėl mintis šovė būtent tą akimirką, – sakė jis. – Taip dţiaugiausi, kad nebuvo kada gilintis.“

Pirmasis etapas – devynis mėnesius vyko filmavimas ir atidus stebėjimas. Nors šioje pakopoje niekam nekilo naujų minčių (jos tikslas buvo atsikratyti senų įsitikinimų), ji buvo itin svarbi, nes leido komandai įsigilinti į problemą.

O kai Westas išvydo pabertą kavą šluostančią moterį, jam staiga gimė mintis – tai klasikinis įţvalgos momentas. Tačiau nušvitimu procesas nesibaigė. Inţinieriai ir dizaineriai dar kelerius metus kūrė mechanizmą ir tobulino purkštuką bei elektrostatines servetėles. „Koncepcija – tai tik pradţia, – sako Westas. – Paskui eina sunkiausia dalis – paversti idėją tikrove.“

6 uţduotis. Pagalvokite, kiek ir kokių kūrybinio proceso etapų reikėjo siekiant sukurti naują daiktą. Pateikite naujo produkto kūrybinio proceso pavyzdį.

Pedagogas ir psichologas Nilsas Magnaras Grenstatas teigė, kad „dirbdamas vaizduotėje, turiu visa, ko reikia darbui atlikti tą pačią akimirką, kai to reikia. Yra ţmonės ir aplinka, kurių man reikia ir galiu reaguoti į tai, ką patiriu, nebijodamas, kad kaţkas, „esantis“ mano vaizduotės darbe, uţ tai mane „prigriebs“. „Buvimui“ čia atstovauja mano mintiniai simboliai, bet jų poveikis man beveik toks pats, tarsi čia būtų tikri ţmonės. Taigi vaizduotėje galiu patikrinti, kaip reaguoju susitikdamas su įvairiais ţmonėmis. Patyrimas, kurį gaunu taip dirbdamas, turi didelę perkeliamąją vertę“.

Dirbti vaizduotėje nėra lengva. Daţnai šiam darbui reikia daug kantrybės ir ištvermės. Ši technika bus naudinga tik tada, kai ţmogus sugebės labai giliai susikoncentruoti ties įvykiu ir mokės dirbti vizualizacijos lygmenyje. Taip treniruojantis, vaizduotę galima išlavinti.

Vieniems vaizduotės procesas suaktyvėja triukšmingoje kavinėje, kitiems padeda laikas praleistas vienatvėje, kada atsipalaiduojama ir improvizuojama.


18

Galimybė fantazuoti daro įtaką psichinei sveikatai ir kūrybinių poreikių tenkinimui. E. P. Torrance‟o ir R. E. Myerso (1970) pastebėjimais, daugelis tėvų ir mokytojų slopina vaikų fantaziją. O ją būtina puoselėti, ypač tada, kai tam tikri vaiko raidos periodai yra labai palankūs kūrybiniam mąstymui ugdyti.

Du pagrindiniai elementai, kurie yra svarbūs kūrybos procesui – tai fantazija ir vaizduotė. Abu šie elementai yra vaidmeninių ţaidimų ir psichoterapijos pagrindas.

7 užduotis. Internetas stimuliuoja ar smukdo mūsų vaizduotės galias? Argumentuokite

teiginius.

3.2. Kūrybiškumo ir emocijų ryšys

Emocijos atspindi ţmogaus santykį su aplinka tam tikru momentu. Susidomėjimas, dţiaugsmas, pakili nuotaika daţnai lydi sėkmingą kūrėjo veiklą. Kai ţmogus nesugeba rasti išeities iš itin kritinės situacijos, kyla ypač stiprios emocijos. Tokių stiprių emocijų pasireiškimo metu ţmogaus dėmesys sutelkiamas vien į emocijas sukėlusias aplinkybes ir jų paskatintus veiksmus. Todėl individas, susidūręs su sudėtinga problema, daţnai pateikia standartinius sprendimus ar nustoja ieškoti sprendimo.

Koestler (1964), detaliai tyrinėjęs kūrybos aktą, padarė išvadą, kad mokslinis atradimas sukelia dvejopas emocijas. Atradimo momentu taip pat aplanko dviejų rūšių emocijos: triumfo kupinas dţiaugsmas po ilgos emocinės įtampos bei lėtai atslūgstantis malonumas.

Taigi, emocinė įtampa, kuri lydi kūrėją iki kulminacinio kūrybos akto momento, išsikrauti gali dvejopai: staigiu sprogimu ir lėtu įţeminimu.

Vieną ar kitą emociją sukelia tam tikras kūrinio elementas ar visas kūrinys: sprogimą sukelia komiškas palyginimas, sąmojis, satyra ir t. t., įţeminimą – poetinis vaizdinys, radinys, alegorija ir t. t.

3.3. Kūrybiškumo ir intelekto ryšys

Dirbdami su sudėtingais skeneriais, mokslininkai sugebėjo pamatyti, kurie smegenų centrai būna aktyvūs, kai tiriamieji sprendţia konkrečias uţduotis. Šis metodas padėjo suprasti, kaip veikia smegenys ir kokias funkcijas atlieka skirtingi smegenų centrai. Tapo aišku, kad būti protingam ir būti intelektualiam – du skirtingi dalykai. Protingumas daţnai reiškia ţmogaus turimas ţinias ir gebėjimus, o intelektualumas – ţmogaus gebėjimą kaupti ţinias ir jomis pasinaudoti.

Ryšys tarp intelekto ir kūrybiškumo kol kas nėra vienareikšmiškai apibrėţtas. Kūrybos procesas neabejotinai reikalauja daugelio intelekto savybių ir gebėjimų, tačiau sudėtingoms kūrybinėms uţduotims atlikti kūrėjui reikia pasitelkti ir ne intelekto sričiai priskiriamus gebėjimus (pvz., intuiciją). Galime daryti prielaidą, kad intelektas ir kūrybinis mąstymas siejasi tarpusavyje. Aukštam kūrybiškumo lygiui intelekto koeficientas būtinas ne ţemesnis kaip 120. Pasiekus šį intelekto koeficiento lygį, tolesnis jo augimas, didėjimas, pavyzdţiui, iki IQ=150, jau neturi įtakos kūrybiškumo potencialui, bet kai intelekto lygis yra labai aukštas, pavyzdţiui, IQ nuo 170 iki 180, jis jau trukdo kūrybiškumui.

Suprantama, nieko neţinant ar turint nepakankamai ţinių, neįmanoma apibrėţti problemos ir rasti jos sprendimo. Be to, reikia ţinoti tiriamos srities specifiką. Ţinios būtinos ir nustatant kūrinio vertę, nes reikia ţinoti, kas buvo padaryta toje srityje iki tol. Šių dienų kūrėjams būtina išmanyti daugelį sričių. Pavyzdţiui, sudėtingos dizaino problemos reikalauja ţinių tiek, kiek vienas ţmogus nepajėgia turėti, o neretai tos ţinios yra iš labai tolimų ir netgi priešingų ţmogaus veiklos sričių (Fischer, 2004).


19

3.4. Aplinkos įtaka kūrybiškumui

Aplinkos, sprendţiamos problemos, asmenybės savybių ir kūrybinio mąstymo sąveiką tiria daugelis

mokslininkų. Nustatyta, kad kūrybiniam mąstymui turi įtakos tokie aplinkos veiksniai:

lyderystė,

vadovavimo stilius,

grupių įtaka,

motyvacija,

tikslai,

organizacijos charakteristikos.

Palanki aplinka skatina kūrybiškumą. Aplinkos įtaka kūrėjui gali pasireikšti ne iš karto, bet po kurio laiko. Reikšmingiausi šios grupės veiksniai: auklėjimas, ugdymas, mokymas. Pastebėta, kad kūrybiškumui įtakos turi ir darbo aplinka. Netgi tokie veiksniai, kaip aplinkos estetika, apšvietimas, spalvos, muzika, rūbai, maistas, kvapai, garsai, ţmonių skaičius ir jų savybės, turi reikšmės problemos suvokimo trukmei, sukurto produkto kokybei.

8 uţduotis. Pasirinkite vieną iš aplinkos veiksnių ir apibūdinkite jo įtaką kūrybiniam mąstymui.


20

4. KŪRYBIŠKUMO KLIŪTYS IR NUOSTATOS

Kai kurie mokslininkai, ypač humanistinės krypties atstovai, tvirtina, kad kiekvienas ţmogus yra kūrybingas, bet išoriniai veiksniai tą kūrybingumą uţslopina ar neleidţia jam pasireikšti. Toliau trumpai apţvelgsime svarbiausias kliūtis, kurios trukdo kūrybiškumui išsiskleisti, pasireikšti.

9 uţduotis. Grupėse aptarkite ir sudarykite Jūsų nuomone didţiausių kūrybiškumo kliūčių penketuką.

4.1. Kūrybiškumą slopinantys veiksniai

Mokymas ir elgesys. Tai akivaizdţiausias kliuvinys kūrybiškumui – gerai išmoktos reakcijos ir mąstymo būdai. Ţmogus išmoksta „teisingo“ elgesio, kalbos stilių, koncepcijas, sąvokų turinį ir t. t. Be elgesio šablonų, kalbos stereotipų būtų sunku kasdieninėje veikloje, bet, iš kitos pusės, tai riboja pasirinkimų laisvę, tuo pačiu ir kūrybos procesą.

Taisyklės ir tradicijos. Kaip ir be išmoktų dalykų ar elgesio šablonų, taip ir be susitarimų, taisyklių bei saugomų tradicijų negalėtų egzistuoti jokia socialinė grupė, tauta ar valstybė. Tačiau tokie bendravimo, socialiniai, kultūriniai susitarimai daţnai tampa apribojimais ar draudimais.

Suvokimo barjerai. Bendraudamas su tėvais ar kitais ţmonėmis, mokydamasis vaikas susiformuoja panašius į aplinkinių suvokimo būdus ir jam sunku vėliau atrasti naujas ţodţių reikšmes, naujus ryšius tarp daiktų. Tai visiška lankstaus, novatoriško mąstymo priešingybė.

Kultūriniai barjerai. Kūrybiškumui turi įtakos ir socialinės bei institucinės normos. Kultūrinė kliūtis apima elgesį, mokymąsi, taisykles, tradicijas, etiketą. Kultūrinės aplinkos verčiamas ţmogus elgiasi kaip iš jo laukiama. Taip ţmogus gali prarasti individualumą ir tuo pačiu kūrybiškumą.

Emociniai barjerai. Emocijos, jausmai, sąveikaudamos su mąstymu, ţmogų tarsi sustingdo. Tokios emocijos yra baimė, pyktis, neapykanta. Kai kurios emocijos greitai praeina, tačiau yra ir ilgalaikių psichologinių barjerų, tokių kaip baimė suklysti, nesaugumo jausmas, baimė išsiskirti iš aplinkinių, kritikos ir pajuokos baimė, baimė būti nepriimtam, autoritetų baimė, drovumas, nepasitikėjimas savimi ir kt.

Išteklių stoka. Jokia produktyvi kūrybinė veikla neįmanoma be kitų ţmonių pagalbos, medţiagų, energijos, laiko, lėšų, tiekimo, priemonių ir kitų būtinų šaltinių. Jų stoka gali apriboti ar visai sustabdyti kūrybos procesą.

Neigiamos nuostatos ir mąstymo barjerai. R. Von Oech (1983) pateikia 10 nuostatų, kurios kliudo atsiskleisti kūrybiškumui. Tokios nuostatos yra: „Teisingas atsakymas“, „Tai – nelogiška“, „Laikykis taisyklių“, „Būk praktiškas“, „Venk dviprasmiškumo“, „Tai – klaidinga“, „Ţaidimai yra nerimtas uţsiėmimas“, „Tai ne mano sritis“, „Nebūk kvailas!“, „Aš nekūrybiškas“. Tokių ar panašių nuostatų pašalinimas gerokai prisidėtų prie kūrybingumo ugdymo.

Idėjų slopinimas. Kai nėra didelės motyvacijos ar dėl ko kito ţmonės randa įvairių prieţasčių, kad pateisintų savo neveiklumą. Taip galima slopinti tiek savo, tiek kitų iniciatyvą. Pavyzdţiui, „To negalima padaryti...“, „Tai tik laiko švaistymas...“, „Leidţiu tau bandyti paskutinį kartą...“ ir pan.

Tolerancijos stoka. Daţnai keistos, naujos, unikalios idėjos sutinkamos su tam tikru priešiškumu. Taip pat kai kurios ţmonių grupės nepriima ir neįprastai besielgiančių ţmonių, kurie gali turėti didelį kūrybinį potencialą.

Laiko stoka. Gera idėja turi subręsti, jai reikalingas laikas, o skubėjimas, noras nedelsiant rasti atsakymą taip pat gali tapti kūrybos barjeru.


21

10 uţduotis. Pagalvokite, ar jūs padedate sau (arba kitiems) būti kūrybiškesniais? Kaip tai darote?

4.2. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai.

Kūrybiškumą skatina tokie veiksniai (Jonynienė, 1987):

turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti,

demokratiški aplinkinių santykiai,

tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė,

tinkamas vaiko motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos

asmenybės bruoţų formavimas. Pastebėta, kad klasikinė muzika, ypač W. A.

Mozarto kūriniai, turi didelį teigiamą poveikį. Tyrinėtojai paţymi laisvės ir laisvos

erdvės svarbą pedagoginiame procese.

Kūrybiškumo ugdymui didelę įtaką daro aplinkinių pavyzdys. Vaikai, augantys su

kūrybingais tėvais, taip pat pasiţymi dideliu kūrybingumu (Rothenberg, Wyshak,

2004). Sternberg pastebi, kad „pats geriausias būdas plėtoti mokinių kūrybiškumą –

tai būti pavyzdţiu. Vaikai atskleidţia kūrybiškumą ne tada, kai mes to prašome, o

tada, kai mes jiems tai demonstruojame“ (Sternberg, 1985).

Sąlygos, kurių reikia kūrybiškam poţiūriui atsiskleisti

Pagrindinė sąlyga yra sugebėjimas nustebti. Pavyzdţiui, mokslininkas stebi

reiškinius, į kuriuos iki tol niekas nekreipė dėmesio, o jam tai, kas kitiems aišku,

tampa problema, jo protas pradeda dirbti. Tai ir yra atradimo pradţia.

Sugebėjimas susikoncentruoti. Daţnai esame uţsiėmę daugeliu dalykų iš karto,

darome viena, o galvojame apie kita (ţiūrime filmą, valgome, skaitome). Mes

darom kelis dalykus iš karto, bet kartu ir nedarome nieko. Jeigu sugebame

susitelkti į ką nors, tas dalykas mums tampa pats svarbiausias gyvenime.

Asmeninė patirtis. Asmeninė patirtis, kuri yra asmens veiksmų iniciatorius. Jausti

save būtina kiekvienam ţmogui. Kai ţmogus suvokia savo individualumą, jis

identifikuojasi atskirai nuo grupės. Savąjį Aš tikrai galima suvokti tik bendraujant su

kitais.

Sugebėjimas priimti konfliktą ir įtampą, o ne jų vengti. Įtampa būtina dvasinei

stiprybei ir kūrybinei vaizduotei išugdyti. Daţnai liepiama vengti konfliktų. Bet iš

tiesų konfliktas yra tobulėjimo, stiprybės ir nuostabos šaltinis. Konfliktus reikia

priimti, giliai išgyventi, ir ne tik protu, bet ir jausmais.

Drąsa ir tikėjimas, leidţiantis pasitikėti sava patirtimi ir leisti atsirasti bet kokiai

naujai patirčiai. Būti drąsiam – tai reiškia leisti išnykti tam, kas ţinoma, išdrįsti būti

kitokiu negu visi, atlaikyti izoliaciją. Be uţtikrintumo ir tikėjimo kūrybiškumas

neįmanomas. Taip suvokiamas kūrybiškumas nėra išskirtinė gabių ţmonių savybė,

bet pasiekiama kiekvienam individui.


22

5. KŪRYBIŠKUMAS INOVATYVIOJE ĮMONĖJE

Kūrybiškumas yra ypatingai aktualus visoms įmonėms. Galima teigti, kad šiuolaikinė verslo aplinka verslui sukuria daugiau galimybių dalyvauti inovacinėje veikloje, nes jos gali greitai ir lanksčiai reaguoti į pokyčius. Dėl šios prieţasties visos įmonės dar geriau turėtų išnaudoti darbuotojų kūrybiškumą sprendţiant problemas ir diegiant inovacijas.

5.1. Kūrybiškumui palankus strateginis valdymas

Kūrybiškumui palankios aplinkos kūrimas turėtų prasidėti nuo atitinkamos strateginio valdymo sistemos įdiegimo.

Atitinkamas strateginis valdymas formuoja organizacijos poţiūrį į kūrybiškumą, o kūrybiškumas padeda pačiame strateginiame valdyme. Akivaizdţiausiai tai pasireiškia naudojant gerai ţinomą strateginio valdymo instrumentą – viziją ir misiją. Vizija pateikia apibendrintą įsivaizdavimą kaip organizacija turėtų atrodyti ateityje. Ţinoma įmonės vizijoje ir misijoje remiamas naujų produktų kūrimas ir kūrybinis mąstymas savaime negarantuoja įmonės inovatyvumo. Suformuluotas vertybes reikia įdiegti organizacijos struktūroje, kultūroje, procesuose ir valdymo stiliuje.

5.2. Kūrybiškumui palanki organizacinė struktūra

Kūrybiškumo vystymui labai svarbi yra organizacijos struktūra. Kiekvienoje įmonėje ji yra unikali ir priklausoma nuo aplinkos, dydţio ir naudojamų technologijų. Galima išskirti kai kuriuos bendrus bruoţus. Kūrybiškumui palanki organizacinė struktūra yra plokščia, lanksti ir decentralizuota. Jai priešinga, kūrybiškumą slopinanti struktūra, yra hierarchiška, stabili ir centralizuota.

Plokščia arba nehierarchiška organizacinė struktūra lemia efektyvesnę komunikaciją, todėl darbuotojai gali lengviau dalintis ţiniomis, o tai labai teigiamai veikia kūrybiškumą. Plokščioje struktūroje taip pat yra maţiau biurokratijos, kuri taip pat neigiamai veikia kūrybiškumą. Darbuotojas pasiūlęs idėją tikisi greito jos įvertinimo ir jei idėja uţstrigs, motyvacija teikti naujus pasiūlymus smarkiai sumaţės. Todėl vadovybės uţdavinys sukurti kuo paprastesnes ir skaidresnes procedūras darbuotojų siūlomų idėjų apdorojimui.

Lankstumas gali reikšti tai, kad nėra grieţtai ir aiškiai apibrėţtų darbuotojų rolių, lengvai performuojami skyriai. Tokiu būdu darbuotojai įgyja įvairesnės patirties, o organizacija lengviau prisitaiko prie pokyčių.

5.3. Kūrybiškumui palanki organizacinė kultūra

Organizacinė kultūra, inovatyvioje organizacijoje, pasiţymi tam tikromis specifinėmis daugumos priimtomis kultūrinėmis normomis, skatinančiomis kūrybiškumą:

Atvirumas naujovėms ir pokyčių toleravimas;

Dialogas ir prieinamumas;

Rizikavimas ir klaidų toleravimas;

Skirtumų toleravimas ir konstruktyvus konfliktų sprendimas.

Pagrindinė atsakomybė formuojant kūrybiškumui palankią organizacinę kultūrą tenka organizacijos vadovams, kadangi jie priima svarbiausius sprendimus. Pirminė vadovybės uţduotis suformuluoti ir paskelbti aptartas vertybes. Formaliai deklaruojamos organizacijos vertybės turės poveikį tik tuomet, kai jos atsispindės visuose vadovybės sprendimuose ir elgesyje.

Atvirumas naujovėms ir pokyčių toleravimas yra viena pagrindinių kūrybiškos kultūros vertybių. Įmonėse pokyčiai daţniausiai susilaukia pasipriešinimo, kadangi naujovės sukelia grėsmę egzistuojančiai galios struktūrai ir nesaugumo jausmą tarp darbuotojų.

Siekiant parodyti organizacijos palankumą naujovėms, darbuotojus reikia paskatinti siūlyti naujas idėjas, o gaunamas idėjas greitai ir skaidriai įvertinti. Šiuo klausimu yra pasiţymėjusi


23

JAV bendrovė 3M, kurioje darbuotojai 15 proc. viso savo darbo laiko gali skirti naujiems ir rizikingiems projektams.

Socializacijos programos naujiems darbuotojams padeda suprasti šias vertybes ir greičiau įsilieti į kultūrinę aplinką. Ilgainiui kūrybiška kultūrinė aplinka plėtojasi savaime, kadangi tokios organizacijos traukia kūrybiškas asmenybes. Įmonės kultūra yra labai priklausoma nuo šalies kultūros. Neveltui kai kuriose šalyse inovacijų sukuriama daug daugiau nei kitose.

5.4. Kūrybiškumui palankus vadovavimas

Vadovų asmeninės savybės ir elgesys daro įtaką visai organizacijai. Vadovų veiksmai svarbūs ne tiek dėl tiesioginio rezultato, bet dėl kitiems darbuotojams siunčiamų signalų apie pageidaujamą elgesį. Inovacijos yra susijusios su pokyčiais, todėl vadovas turi suprasti pokyčių būtinybę ir pats asmeniškai norėti keistis ir ugdyti save. Tai reikalauja ne tik savęs paţinimo, bet ir drausmės bei valios.

Inovatyvios organizacijos daugumai darbuotojų suteikia veiklos autonomiją, tačiau strateginė autonomija lieka aukščiausiai vadovybei. Darbuotojai turi ţinoti, kiek jiems yra leista saugiai rizikuoti. Vadovybės uţduotis siekiant kūrybiškumo yra aiškiai apibrėţti veiklos kryptį ir pasitikėti darbuotojais, nepaisant iškylančios rizikos.

5.5. Individualus kūrybiškumas

Kūrybiški rezultatai ypatingai priklauso nuo atskirų darbuotojų kūrybiškumo. Literatūroje skiriami tokie kūrybiškumo komponentai:

Gebėjimai;

Ţinios;

Asmenybės bruoţai;

Motyvacija;

Aplinkos kontekstas.

Kūrybiškumas pirmiausia siejamas su taip vadinamais divergentinio mąstymo gebėjimais, įgalinančiais formuluoti naujas problemas ir ieškoti įvairių tos pačios problemos sprendimo variantų. Gebėjimams taip pat priskiriamas intelekto koeficientas, įgūdţiai atlikti tam tikrą veiklą ir intelekto stilius. Ţinios yra tam tikras atspirties taškas kūrybai. Kaip rodo tyrimai kūrybiški sprendimai daţniausiai padaromi srityse, kuriose turima daugiausiai ţinių. Išskiriami daţniausi kūrybiškų asmenybių bruoţai:

Teigiamas savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi;

Nepriklausomas elgesys ir savarankiškumas;

Originalumas ir individualizmas;

Atvirumas naujovėms ir lankstumas;

Nuoseklumas ir atkaklumas;

Impulsyvumas.

Kūrybiškai veikiantiems ţmonėms taip pat būdinga vidinė motyvacija, skatinanti įsitraukti į tam tikrą veiklą, ne dėl siekio gauti uţmokestį, bet dėl to, kad jiems pati veikla yra įdomi ir maloni. Kūrybiškumą gali slopinti arba skatinti socialinė ir fizinė aplinka. Teigiamai veikia draugiškas kolektyvas, supratingas vadovas ir rami aplinka.

Vienas iš paprasčiausių būdų turėti savo įmonėje kūrybiškai dirbantį darbuotoją – tai kūrybiškų asmenybių atranka ir įdarbinimas. Tačiau, sudarius tinkamas sąlygas, kūrybiški gali būti visi darbuotojai, todėl kartais grupinis kūrybiškumas arba kūrybinio mąstymo metodų panaudojimas gali būti efektyvesnis nei individuali kūryba.

5.6. Kūrybinės veiklos organizavimas


24

Kūrybiškumas yra labai sudėtingas ir kompleksiškas procesas, kurio negalima valdyti tiesiogiai. Kalbėdami apie kūrybiškumo skatinimą daţniausiai turime mintyse kūrybiškumui palankių sąlygų sudarymą ir kūrybinės veiklos organizavimą, kuris apima tikslų nustatymą, išteklių paskirstymą, vertinimą, atlyginimo ir grupinio darbo taikymą.

5.6.1. Tikslų nustatymas

Tradicinė vadyba teigia, kad veikla turi būti nukreipta į tam tikrus tikslus. Tačiau per didelis dėmesys į iš anksto apibrėţtus tikslus gali tapti kliūtimi kūrybiškumui. Šį procesą svarbu nukreipti, bet reikėtų vengti apibrėţti norimą galutinį veiklos rezultatą. Tikslai kūrybiniame darbe turėtų nurodyti kryptį. Vertinimo standartai gali nuslopinti vidinę motyvaciją. Kūrybiškumo valdymas, sukuriant viziją, dar vadinamas „kūrybinės įtampos“ principu. Vizija suteikia aiškų suvokimą, kur mes norėtume būti. Šio suvokimo neatitikimas realiai padėčiai sukuria natūralią įtampą, kuri ir skatina kurti naujas idėjas.

5.6.2. Išteklių paskirstymas

Įprasta manyti, kad daugiau išteklių lemia geresnius rezultatus. Kitaip yra kūrybiniame darbe, kur ryšys tarp išteklių ir inovatyvumo yra U formos t.y. augant ištekliams laikinai pastebimas pozityvus efektas, tačiau toliau didinant išteklius kūrybiškumas krenta, kadangi jų perteklius sumaţina darbo sutelktumą ir paskatina uţsiimti nenaudinga veikla.

Ţinios didina galimybę sukurti naują supratimą, tačiau kartais specifinės ţinios gali susiaurinti kūrybiško sprendimo paiešką iki išmoktų situacijų ir taip uţkirsti kelią naujiems poţiūriams. Ši problema sprendţiama pasitelkiant darbo grupes. Kūrybiškumo reikalaujančioms problemoms yra suburiami specialistai turintys skirtingas ţinias ir patirtį. Tokiu būdu sukuriamas platus poţiūrių laukas leidţia efektyviau išspręsti problemas.

Kūrybinei veiklai labai svarbu skirti pakankamai laiko. Tačiau, turėdami neribotus laiko išteklius kūrybiniam darbui, ţmonės gali įdėti daug pastangų ieškodami sprendimo, bet taip ir nerasti prasmingo arba ekonomiškai nenaudingo varianto. Uţduoties pobūdis ir sudėtingumas turėtų apspręsti kūrybai skiriamo laiko kiekį ir jo vadybos lankstumą.

Kitas svarbus aspektas – tai asmeniniai pomėgiai, domėjimosi sritys ir pamėgtas darbo stilius. Ţmonės dirbantys savo mėgstamą darbą yra skatinami vidinės motyvacijos ir todėl dirba kūrybiškiau.

Tyrimai rodo, kad kūrybiškumą veikia ir fizinė aplinka bei darbo vietų erdvinis išdėstymas. Individai, dirbantys erdvėse su maţai pertvarų ir tankiai išdėstytomis darbo vietomis, pasiţymi maţesne vidine motyvacija ir kūrybiškumu. Tai galima paaiškinti tuo, kad tokioje aplinkoje tenka daugiau bendrauti, ko pasekoje asmuo yra daţnai atitraukiamas nuo darbo. Kūrybinė darbo aplinka turėtų garantuoti galimybę susikaupti, išvengti bereikalingo bendravimo ir triukšmo.

5.6.3. Kūrybiškumo vertinimas

Dideli sunkumai kyla vertinant ir atlyginant kūrybinį darbą. Blogo įvertinimo grėsmė gali sukelti stresą ir taip slopinti motyvaciją. Vienas iš būdų tinkamai vertinti kūrybines idėjas yra įtraukti to paties lygio ekspertus.

Teisingai sumodeliuota atlyginimo sistema gali skatinti kūrybiškumą. Pastaruoju metu įmonės vis daţniau atlygina lengvatomis – atostogomis, sveikatos prieţiūros paslaugomis, draudimais, pensijų planais, lanksčiu darbo laiku ar mokymais.

Mokslininkų nuomone, vidinė motyvacija yra pagrindinė kūrybiškumo varomoji galia. Tačiau tyrinėtojai tvirtai nesutaria dėl išorinės motyvacijos priemonių poveikio kūrybiškumui.

Atlyginant tik uţ individualų kūrybiškumą bus slopinamas grupinis kūrybiškumas. Kūrybiškumą galima paskatinti darbuotojus įtraukiant į inovacinį procesą. Tai reiškia, kad įmonėje turi būti atlyginama uţ naujų idėjų siūlymą. Skaidrus idėjų vertinimo procesas ir galimybė įgyvendinti savo idėjas uţtikrina, kad darbuotojai bus kūrybiški.

11 uţduotis. Išsiaiškinkite grupės narių nuomonę dėl vidinių ir išorinių motyvavimo priemonių svarbos. Pasiūlykite, jūsų nuomone, veiksmingiausią kūrybiškumo skatinimo būdą.


25

5.6.4. Grupinio darbo taikymas kūrybinėje veikloje

Vienas iš pagrindinių grupinio kūrybiškumo privalumų yra tai, kad ţmonės gali pasidalinti skirtingomis ţiniomis ir poţiūriais, o tai padidina galimybes sukurti naujas idėjas ir jų kombinacijas.

12 uţduotis. Mokslininkų nuomone, grupinio kūrybiškumo trūkumai akivaizdţiai pasireiškia nagrinėjant idėjų kūrimo komandų darbą. Parašykite tris didţiausius kūrybiškumo trukdţius dirbant komandoje ir pasiūlykite jų pašalinimo galimybes.

Grupinį kūrybiškumą veikia daugelis faktorių:

organizacinis kontekstas,

grupės klimatas,

individualus kūrybiškumas,

gebėjimas dirbti grupėje.

Formuojant grupę reikia atsiţvelgti į tai, kad individai skiriasi savo paţintiniu stiliumi, ţiniomis, kompetencija, kūrybiškumu ir charakteriu. Tyrimai rodo, kad grupės narių skirtumai daro teigiamą įtaką kūrybiškumą. Tačiau skirtumai gali turėti ir neigiamų pasekmių, kadangi jie padidina konfliktų tikimybę, o kartais gali kilti sunkumų priimant galutinius sprendimus.

Siekiant uţtikrinti efektyvią komunikaciją, grupė neturi būti per didelė, santykiai grupėje turi būti kiek galima laisvesni, nesuvarţyti formalumų ir nehierarchiški. Norint sukurti kūrybiškumui palankų darbo klimatą reikia lavinti grupės narių komandinio darbo gebėjimus. Tyrimų rezultatai rodo, kad kūrybiškumas grupėje yra didesnis kai grupės nariai ţino, kad iš jų tikimasi kūrybiškų rezultatų, kai jų rolės grupėje yra labiau susiję tarpusavyje ir kai grupės nariai daugiau bendrauja tarpusavyje ne tik darbo reikalais.

Kūrybiškumą grupėje gali paskatinti talentingas vadovas. Pavyzdţiui, moderuoti idėjų kūrimo procesą ir neleisti per daug nukrypti nuo temos bei padėti išspręsti kylančius konfliktus.

Grupinį kūrybiškumą galima derinti su individualiu kūrybiškumu. Tyrimai rodo, kad geresni rezultatai, kuriant idėjas, gaunami kai pradedama nuo grupinio ir pereinama prie individualaus darbo nei organizuojant darbą atvirkščiai. Daugelio grupinio darbo trūkumų galima išvengti pasinaudojant technologijų teikiamomis galimybėmis. Technologijos leidţia idėjomis dalintis lanksčiau vietos ir laiko poţiūriu.

5.6.5. Technologijų panaudojimas skatinant kūrybiškumą

Pastaruoju metu kūrybiškumo valdymui vis daţniau pasitelkiama programinė įranga. Kompiuterinis realizavimas leidţia neutralizuoti kai kada iškylančias ţmonių bendravimo kliūtis ir nepaisyti fizinių atstumų. Programinė įranga taip pat gali padėti kurti naujas idėjas, tai atliekama pasitelkiant dideles duomenų bazes. Visas kompiuterines kūrybiškumo programas galima suskirstyti į dirbtinio intelekto modelius, idėjų perdirbimo sistemas bei vizualizacijos ir grafines sistemas. Dar viena technologinė pagalba kūrybiškumui yra taip vadinamos idėjų valdymo sistemos, kurių pradţia buvo „darbuotojų pasiūlymų ir pageidavimų dėţutės“. Didėjant inovatyvumo poreikiui ir atsiradus reikalingoms technologijoms, koncepcija buvo išplėtota ir sukurta platesnio mąsto sistema uţtikrinanti ne tik efektyvų idėjų ir pasiūlymų surinkimą iš darbuotojų, bet ir galimybę idėjas viešai aptarti bei įvertinti. Kartu su techniniu


26

sprendimu turi būti įdiegiama atlyginimo sistema ir skaidrus idėjų vertinimo procesas. Ilgainiui tai uţtikrina pastovų potencialiai naudingų idėjų srautą. Kompanijų patirtis rodo, kad tokios sistemos yra ekonomiškai pagrįstos ir greitai atsiperkančios.

Apibendrinant galima teigti, kad kūrybiškumas yra labai sudėtingas ir kompleksiškas procesas, kurio negalima valdyti tiesiogiai. Kalbėdami apie kūrybiškumo skatinimą daţniausiai turime mintyse kūrybiškumui palankių sąlygų sudarymą, kūrybinės veiklos organizavimą ar kūrybinio mąstymo metodų panaudojimą. Kuriant kūrybiškumui palankią aplinką reikia tobulinti strateginį valdymą, struktūrą, kultūrą ir individualaus kūrybiškumo panaudojimą. Organizuojant kūrybinę veiklą reikia tinkamai nustatinėti tikslus, paskirstyti išteklius, vertinti ir atlyginti uţ darbą. Siekiant didesnio efektyvumo galima panaudoti grupinį darbą ar kūrybinio mąstymo metodus.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo (D. Grakauskaitė-Karkockienė, 2003), kad sėkmingai profesinei veiklai neuţtenka vien gerų loginių gebėjimų, bet būtini ir kūrybiniai. Neretai suaugusieji nėra susipaţinę su kūrybingumo ugdymo bei kūrybinio mokymo metodais, tad svarbu ne tik ugdyti vaikų gebėjimus, bet ir keisti suaugusiųjų poţiūrį į kūrybingumą.

Kai kurioms verslo įmonėms kūrybiškumas savaime suprantamas. Kūrybingos reklamos reikalauja uţsakovai reklamos agentūrose. Architektai, dizaineriai taip pat daţnai privalo sukurti išskirtinį ir unikalų kūrinį. Bet kitose verslo srityse kūrybiškas mąstymas nėra jau toks savaime suprantamas. Iš tikrųjų kūrybiškai galima spręsti daugelį problemų. Inovatyvaus mąstymo nereikia ten, kur viską paprasčiausiai galima atlikti laikantis nustatytų procedūrų. Bet kaţkas turi sukurti tas procedūras. Ir tas ţmogus neabejotinai turi būti kūrybingas.

JAV kompanija „Frito – lay“, gaminanti traškučius, pranešė, kad kūrybiškos darbuotojų idėjos leido sumaţinti gamybos kaštus 100 mln. dolerių per 4 metus. Kita JAV maisto pramonės korporacija „Sysco“, savo pardavimo specialistams surengė kūrybingumo ugdymo seminarus. Rezultatas buvo stulbinantis – kiekvieno dalyvio pardavimai išaugo vidutiniškai 25 – 30 procentų. Pasak R. J. Stenberg, „kūrybiškumas yra ta dovana, kurią gali sau „pasidovanoti” kiekvienas iš mūsų“.

Įmonė, norėdama išlikti šiuolaikinėje konkurencinėje kovoje, turi nuolatos plėstis ir tobulėti. Viena iš pagrindinių galimybių tai daryti – leisti darbuotojams atskleisti savo kūrybiškumą darbe.

Kiekviena organizacija turėtų suvokti, kad kūrybiškas darbuotojas padeda organizacijai plėstis, tobulėti ir išlikti konkurencingai rinkoje. Tai ypač akivaizdu tada, kai kūrybiškumas tampa organizacijos kultūros dalis ir darbuotojams leidţiama į tam tikrus dalykus ţiūrėti nestereotipiškai.

Galima teigti, kad kūrybiškumo stoka po truputį smukdo verslą ţemyn. Kūrybiškumas pirmiausia reikalingas tam, kad įmonė „galvotų“ kitaip negu konkurentai, nekopijuotų idėjų, o sukurtų kaţką originalaus, nes sėkmė ateina tik tada, kai esi skirtingas.


27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

4. Azzam, A.M. (2009). Why Creativity Now? A Conversation With Sir Ken Robinson.

5. Baer, J. (1998a). The case for domain specificity in creativity. Creativity Research

6. Barron, F., & Harrington, D.M., (1981). Creativity, Intelligence and Personality,

Annual Review of Psychology, Vol 32, p. 439–476.

7. Beresnevičius, G. (2010). Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės

dimensijos. ŠU. Daktaro disertacija.

8. Boden, M. A. (2004). The Creative Mind: Myths And Mechanisms. Routledge.

9. Craft, A., ir kt. (2001). Creativity in Education. London, New York: Continuum

10. Csikszentmihalyi, M. (1996). Creativity. Flow and the Psychology of Discovery and

Invention. New York: Harper Perennial

11. Dacey, J.S., Lennon, K.H. (1998). Understanding Creativity. The Interplay of

Biological, Psychological ans Social Factors. San Francisko: Jossey-Bass.

12. Daujotytė, V. (2010). „Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpaţinimas“, Mokslo Lietuva:

Lietuvos mokslininkų laikraštis 3(425): 1–2.

13. Duncker, K. (1935). Zur Psychologie des produktiven Denkens [The psychology of

productive thinking]. Berlin: Julius Springer.

14. Duncker, K. (1945). On problem solving. Psychological Monographs, 68 (5), p. 270.

15. Fischer G. (2004). Suporting social creativity in design communities. Abstract Book

of 28th International Congress of Psychology. Beijing.

16. Florida, R. (2002). The Rise of the Creative Class... and how it„s transforming work,

leisure, community and everyday live. New York: Basic Books.

17. Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2006). Kūrybos psichologijos pagrindai. Vilnius:

Logotipas.

18. Guilford, J. P. (1956). The structure of intellect. Psychological Bulletin, 53, p. 267-

293

19. Guilford, J. P. (1968). Intelligence, Creativity and their Educational Implications.

California: Robert R. Knap, San Diego.

20. Hill, M. (2000). Developing your creativity. Dermotology Nursuing. Jun; vol 12 Issue

3, p. 159

21. James, C., Kaufman, R., Sternberg, J. (2010) The Cambridge handbook of

creativity. Cambridge University Press.Journal, 11, p.173-177.Journal, 15, p.131-

135.

22. Kaffemanas, R. (2001). Mąstymo psichologija. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

23. Kaufman, C., Baer J.(2006).Creativity and reason in cognitive development.

Cambridge University Press.

24. Kaufman, J.C., Sternberg, R.J. (2006). The International Handbook of Creativity.

New York: Cambridge University Press.

25. Kaufmann, G. (2003). Expanding the mood-creativity equation. Creativity Research

26. Kilgour, A. M. (2006). The Creative Process: The Effects of Domain Specific

Knowledge and Creative Thinking Techniques on Creativity. A Thesis submitted in

fulfillment of the requirements for the Degree of Doctor of Philosophy at the

University of Waikato. http://adt.waikato.ac.nz/public (2009.02.18).


28

27. Lehrer, J. (2013). Vaizduotė. Iš kur kyla kūrybiškumas. Baltos lankos. Vilnius

28. Luther, M. (2013) Das große Handbuch der Kreativitätsmethoden

http://www.book2look.com/book/Rc9AfyuNdg

29. Psichologijos ţodynas, (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

30. Pudmenzky, A. (2004). Teleonomic Creativity: First Insights.

http://alex.pudmenzky.com .

31. Runco, M., A.(2007) Creativity: theories and themes: research, development, and

practice. Elsevier Academic Press.

32. Sawyer K. (2012) Creativity and Mental Illness: Is There a Link? Huffington Post.

33. Sawyer, K., W. (2005). Explaining creativity: the science of human innovation.

Oxford university press.

34. Sawyer, R., K. (2006). Explaining Creativity. The Science of Human Innovation.

Oxford, New York: Oxford University Press.

35. Simonton, D., K. (2003). Scientific Creativity as Constrained Stochastic Behavior:

The Integration of Product, Person, and Process Perspectives, Psychological

Bulletin, Vol. 129, No. 4, p. 475–494.

36. Sternberg, R., J. (1995). Conceptions of expertise in complex problem solving: A

comparison of alternative conceptions. In P. A. Frensch & J. Funke (Eds.), Complex

problem solving: The European Perspective (p. 295–321). Hillsdale, NJ: Lawrence

Erlbaum Associates.

37. Sternberg, R., J., Lubart, T. I. (1996). Investing in Creativity, American Psychologist,

Vol. 51, No. 7, July, p. 677–688.

38. SternbergR., J. (1999) Handbook of creativity. Cambridge university press.

Teaching for the 21st Century. 67, 1, p. 22-26.

39. Torrance, E., P. (1962). Developing creative thinking through school expierence. In

S. J. Parnes H., P. Harding (Eds.), A source book for creative thinking. New York:

Scribner.

40. Torrance, E., P. (1964). Guiding creative talent – Englewood Cliffs. W. J.: Prentice

Hall.

41. Torrance, E., P. (1986). Teching creative and gifted learners. In M. C. Witrock (Ed.),

Handbook of research on teaching (3rd ed. p. 630–647). New York: Macmillan.

42. Torrance, E., P. (1987). The nature of creativity as manifest in its testing. The

blazing deive: The creativity personality. Buffalo, New York.

43. Wallas, G. (1926). Art of Thought. Jonathan Cape.

44. Weisberg, R., W. (2006) Creativity: Understanding innovation in problem solving,

science, invention and the arts.

http://www.book2look.com/book/Rc9AfyuNdg

“inovatyvus kūrybinis mąstymas verslemedžiaga buvo sukurta pagal nordplus adult projektą...

Documents