p6 ta(2008)0294 elektros energijos vidaus rinka ***i
Post on 01-Nov-2021
4 Views
Preview:
TRANSCRIPT
P6_TA(2008)0294
Elektros energijos vidaus rinka ***I
MERGEFORMAT2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl
pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios
Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
(COM(2007)0528 – C6-0316/2007 – 2007/0195(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai
(COM(2007)0528),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95
straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0316/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos
komiteto nuomones (A6-0191/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina
pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
P6_TC1-COD(2007)0195
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 18 d.,
siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB, iš dalies
keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95
straipsnius,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę1,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę2,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos3,
kadangi:
(1) Nuo 1999 m. Bendrijoje pradėjus palaipsniui kurti elektros energijos vidaus rinką buvo
siekiama visiems ║ vartotojams Europos Sąjungoje – piliečiams ar verslininkams –
suteikti tikrą pasirinktį, sukurti naujas verslo galimybes, skatinti tarpvalstybinę prekybą,
kad padidėtų veiksmingumas, nusistovėtų konkurencingos kainos, įsigalėtų aukštesnio
lygio paslaugų standartai ir kad būtų prisidedama užtikrinant tiekimo saugumą bei
tausojančią plėtrą.
(2) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ║4 gerokai paskatino elektros
energijos vidaus rinkos kūrimą.
(3) Tačiau Bendrija šiuo metu negali užtikrinti visoms valstybių narių bendrovėms teisės
elektros energiją bet kurioje valstybėje narėje parduoti vienodomis sąlygomis, be
diskriminacijos arba užtikrinti galimybės išvengti nepalankių aplinkybių. Visų pirma
kol kas valstybėse narėse nėra užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie energetikos
tinklų ir jose nėra sukurta teisės aktais vykdoma vienodai veiksmingo lygio priežiūra.
(4) Elektros energijos tiekimo saugumas yra itin svarbus Europos visuomenės vystymuisi,
tvarios klimato kaitos politikos įgyvendinimui ir konkurencingumo vidaus rinkoje
skatinimui. Siekiant šių tikslų reikėtų toliau plėtoti tarpvalstybinį tinklų sujungimą
taip užtikrinant visų šaltinių energijos tiekimą Europos Sąjungos vartotojams ir
pramonei kuo žemesnėmis kainomis.
1 OL C 211, 2008 8 19, p. 23. 2 OL C 172, 2008 7 5, p. 55. 3 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento pozicija. 4 OL L 176, 2003 7 15, p. 37. ║
- 1 -
(5) Tinkamai veikianti elektros energijos vidaus rinka turėtų užtikrinti tinkamas paskatas
gamintojams investuoti į naują energijos gamybą ir vartotojams suteikti tinkamas
priemones prisidėti prie efektyvaus energijos vartojimo; to siekiant, energijos tiekimo
saugumas yra išankstinė sąlyga.
(6) Atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra neišsenkantys, svarbu
išplėtoti elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumus Bendrijoje, ypatingą dėmesį
skiriant Bendrijos energijos rinkoje labiausiai atskirtoms šalims ir regionams taip
siekiant užtikrinti valstybėms narėms priemones tikslui iki 2020 m. naudoti 20 proc.
atsinaujinančių šaltinių energijos pasiekti.
(7) Siekiant užtikrinti esamos energijos gamybos geriausią panaudojimą žemiausiomis
kainomis, vidaus rinkoje turėtų padidėti prekyba elektros energija ir jos srautais tarp
valstybių. Tačiau tai neturėtų tapti priežastimi valstybėms narėms ar gamintojoms
neinvestuoti į naujas ir šiuolaikines elektros energijos gamybos technologijas.
(8) 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate „Europos energetikos politika“ pabrėžiama
elektros energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo ir vienodų galimybių visoms ES
elektros energijos įmonėms užtikrinimo svarba. Tos pačios datos Komisijos
komunikatuose dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų ir galutinėje
ataskaitoje dėl dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17
straipsnį buvo įrodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir taikomos priemonės
nesudaro reikiamos sistemos, leisiančios sukurti tinkamai veikiančią vidaus rinką.
(9) Siekdamos užtikrinti konkurenciją ir elektros energijos tiekimą žemiausiomis
galimomis kainomis, tuo pat metu išvengiant didelių įmonių dominavimo rinkoje,
valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų palengvinti įvairių
rūšių energijos naujų tiekėjų ir naujų elektros energijos gamintojų patekimą į
tarpvalstybinę rinką.
(10) Tinklų reikiamai neatskyrus nuo elektros energijos gamybos ir jos tiekimo veiklos,
diskriminacijos nepavyktų pašalinti ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir skatinant
vertikalios integracijos bendroves pakankamai investuoti į savo tinklus.
(11) Taikant galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir veiklos rūšių valdymo atskyrimo
taisykles perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių veiksmingai išskirti nepavyko.
2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime
Komisijos buvo paprašyta parengti teisės akto pasiūlymus, kuriais elektros energijos
gamybos ir tiekimo veikla būtų veiksmingai atskirta nuo tinklo eksploatavimo veiklos.
(12) Veiksmingą veiklos rūšių atskyrimą įmanoma įgyvendinti tik pašalinus vertikalios
integracijos įmonėms būdingą siekį diskriminuoti konkurentus nesuteikiant jiems
prieigos prie tinklų ir diskriminuojant juos investicijų atžvilgiu. Be jokios abejonės,
nuosavybės atskyrimas, t. y. tinklo savininko paskyrimas tinklo operatoriumi, neturinčiu
jokių su elektros energijos gamyba ir jos tiekimu susijusių interesų – veiksmingiausias ir
patikimiausias būdas šalinti interesų konfliktą ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dėl šios
priežasties Europos Parlamentas 2007 m. liepos 10 d. ║ rezoliucijoje dėl ║ dujų ir
elektros energijos vidaus rinkos nurodė, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygiu
yra veiksmingiausias būdas ║ skatinti nediskriminuojamas investicijas į infrastruktūrą,
naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie elektros energijos perdavimo
ir paskirstymo sistemos ir rinkos skaidrumą. Dėl to valstybėms narėms turėtų būti
taikomas reikalavimas užtikrinti, kad tas pats asmuo arba asmenys neturėtų teisės
kontroliuoti elektros energijos gamybos arba jos tiekimo įmonės, įskaitant galimybę
- 2 -
naudotis mažumos veto teise, kai priimami strateginės svarbos sprendimai, pvz., dėl
investavimo, ir kartu valdyti kokią nors perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo
sistemos turto dalį arba naudotis kokiomis nors teisėmis sistemos operatoriaus ar
perdavimo sistemos atžvilgiu. Priešingai, atliekant perdavimo sistemos operatoriaus
priežiūrą turėtų būti užkertamas kelias operatoriui įsigyti kokią nors elektros energijos
tiekimo įmonės turto dalį arba tam operatoriui minėtos įmonės atžvilgiu naudotis
kokiomis nors teisėmis.
(13) Pagal bet kurią veiklos rūšių atskyrimo sistemą turėtų būti veiksmingai pašalinamas
gamintojų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktas, o nacionalinėms
reguliavimo institucijoms neturėtų būti sukuriamas apsunkinantis ar sudėtingas
reguliavimo režimas, kurį būtų sudėtinga ar brangu įgyvendinti.
(14) Dėl to, kad atskiriant nuosavybę tam tikrais atvejais įmones privaloma pertvarkyti
struktūriškai, valstybėms narėms turėtų būti skiriama papildomo laiko minėtoms
nuostatoms taikyti. Atsižvelgiant į vertikaliuosius saitus, siejančius elektros energijos ir
║ dujų sektorius, veiklos rūšių atskyrimo nuostatos turėtų taip pat būti taikomos ║
abiejuose sektoriuose.
(15) Siekiant tinklo eksploatavimą visiškai atskirti nuo su elektros energijos gamyba ir jos
tiekimu susijusių interesų bei neleisti, kad būtų keičiamasi kokia nors neskelbtina
informacija, tam pačiam asmeniui neturėtų būti neleidžiama būti ir perdavimo sistemos
operatoriaus, ir įmonės, atliekančios bet kokias elektros energijos gamybos ar jos
tiekimo funkcijas, vadovų valdybos nariu. Dėl tos pačios priežasties tas pats asmuo
neturėtų turėti teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus vadovų valdybos narių ir
valdyti bet kokią elektros energijos tiekimo įmonės turto dalį. <BRK>▌
(16) Jeigu įmonė, perdavimo sistemos savininkė, yra vertikalios integracijos įmonės dalis,
valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė rinktis, t. y. taikyti nuosavybės
atskyrimą arba, jeigu įmanoma taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, paskirti elektros
energijos gamybos ir jos tiekimo interesų neturinčius sistemos operatorius. Galutinis
nepriklausomo sistemos operatoriaus sprendimų veiksmingumas turi būti įvertintas
pagal specialias papildomas taisykles. Siekiant, kad būtų atsižvelgta į visus vertikalios
integracijos įmonių akcininkų interesus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama
galimybė rinktis nuosavybės atskyrimą, t. y. tiesiogiai išparduodant aktyvus ar
integruotosios bendrovės akcijas padalijant paskirstymo tinklų bendrovei, elektros
energijos gamybos ir jos tiekimo įmonėms, jeigu būtų laikomasi nuosavybės atskyrimo
reikalavimų.
(17) Veiksmingai įgyvendinant atskyrimą turėtų būti laikomasi viešojo ir privataus sektorių
nediskriminavimo principo. Siekiant, kad to principo būtų laikomasi, tam pačiam
asmeniui, pavieniui ar kartu su kitais, turėtų būti užkertamas kelias turėti kokios nors
įtakos skiriant perdavimo sistemos operatorių ir elektros energijos tiekimo įmonių
padalinių darbuotojus, jiems balsuojant ar priimant sprendimus. Jeigu atitinkama
valstybė narė gali įrodyti, kad to reikalavimo laikomasi, tada dvi atskiros viešosios
įstaigos turėtų turėti galimybę kontroliuoti elektros energijos gamybą ir jos tiekimą bei
elektros energijos perdavimo veiklą.
(18) Tinklo veikla visoje Bendrijoje turėtų būti visiškai atskirta nuo elektros energijos
tiekimo veiklos dėl to, kad būtų įmanoma užkirsti kelią tam, jog bet kuris tinklo
operatorius Bendrijoje ar susijusios jo bendrovės kokioje nors valstybėje narėje galėtų
verstis bet kokia elektros energijos gamybos ar jos tiekimo veikla. Šis reikalavimas
vienodai turėtų būti taikomas ir Europos Sąjungoje, ir trečiojoje šalyje įsisteigusioms
- 3 -
įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tinklo veikla visoje Bendrijoje būtų atskirta nuo jos
tiekimo veiklos, reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai atsisakyti
sertifikuoti tuos perdavimo sistemos operatorius, kurie nesilaiko veiklos rūšių atskyrimą
reguliuojančių taisyklių. Kad šios nuostatos būtų vienodai taikomos visoje Bendrijoje ir
būtų laikomasi tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, Energetikos reguliavimo
institucijų bendradarbiavimo agentūrai (toliau – Agentūrai), įsteigtai Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. .../20081 reikėtų suteikti teisę persvarstyti
reguliavimo institucijų priimtus sprendimus dėl sertifikavimo.
(19) Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas – esminė sudedamoji visuomenės saugumo
dalis ir dėl to jo užtikrinimas glaudžiai susijęs su veiksmingu Europos Sąjungos elektros
energijos rinkos veikimu ir rinkos geografinės izoliacijos panaikinimu. Elektros
energiją Europos Sąjungos piliečiams įmanoma tiekti tik elektros tinklu. Veikiančios
elektros energijos rinkos, ypač elektros tiekimo tinklai ir kita įranga, yra labai svarbūs
visuomenės saugumui, ekonomikos konkurencingumui ir Europos Sąjungos piliečių
gerovei. Bendrija, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, mano, kad
elektros energijos perdavimo sistemos sektorius labai svarbus Bendrijai, ir dėl to
reikalingos papildomos trečiųjų šalių įtaką reguliuojančios apsaugos priemonės, kad
nekiltų jokios grėsmės viešajai Bendrijos tvarkai, visuomenės saugumui ir Europos
Sąjungos piliečių gerovei. Tos priemonės taip pat padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi
veiksmingo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių.
(20) Nediskriminacinė prieiga prie paskirstymo tinklo užtikrina prieigą prie vartotojų
mažmeniniu lygmeniu. Diskriminavimas suteikiant prieigą trečiosioms šalims ir
investuojant elektros energijos paskirstymo lygmeniu vis dėlto nėra toks svarbus,
palyginti su diskriminavimu elektros energijos perdavimo lygmeniu, nes perkrova ir su
elektros energijos gamyba susiję interesai elektros energijos paskirstymo lygiu apskritai
būna mažiau svarbūs nei jos perdavimo lygiu. Be to, paskirstymo sistemos operatorių
veiklos rūšių valdymą išskirti pagal Direktyvą 2003/54/EB privaloma tik nuo 2007 m.
liepos 1 d., o to atskyrimo poveikį vidaus rinkai dar reikia įvertinti. Pagal dabar
galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir tų veiklos rūšių valdymo atskyrimo
taisykles veiklos rūšis veiksmingai galima išskirti tik tada, jeigu tos taisyklės bus
aiškiau apibrėžtos, tinkamai įgyvendintos ir atidžiai prižiūrimas jų taikymas. Kad
mažmeniniu lygmeniu būtų sukurtos vienodos sąlygos, paskirstymo sistemos operatorių
veiklą taip pat reikėtų prižiūrėti, jog jie negalėtų naudotis vertikalios integracijos
pranašumais, susijusiais su užimama konkurencine padėtimi rinkoje, ypač namų ūkio ar
ne namų ūkio klientų atžvilgiu.
(21) Siekiant plėtoti konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje, ne namų ūkio
klientams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti tiekėjus ir sudaryti sutartis dėl
elektros energijos tiekimo su keliais tiekėjais. Tokie klientai turėtų būti ginami nuo
pasekmių, kurios gali atsirasti dėl išimtinių teisių sąlygų, nes pagal šias sąlygas
siekiama pašalinti konkuruojančius ir (arba) papildomus pasiūlymus.
(22) Direktyvoje 2003/54/EB nustatytas reikalavimas valstybėms narėms įsteigti reguliavimo
institucijas, kurioms būtų suteikta speciali kompetencija. Tačiau remiantis patirtimi
galima padaryti išvadą, kad reguliavimo veiksmingumą dažnai menkina pernelyg didelė
reguliavimo institucijų priklausomybė nuo vyriausybės, nepakankami įgaliojimai ir
apribota veiksmų laisvė. Dėl šios priežasties pirmiau minėtame susitikime Briuselyje
Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių
tikslas – toliau derinti nacionalinių ║ reguliavimo institucijų įgaliojimus ir stiprinti tų
1 OL L ...
- 4 -
institucijų nepriklausomumą.
(23) Derinant nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimus, turėtų būti numatytos
teiktinos paskatos ir elektros energijos įmonėms taikytinos sankcijos. Agentūrai
turėtų būti suteikti įgaliojimai vadovauti, užtikrinant, kad visų valstybių narių
paskatos ir sankcijos būtų lygiavertės, ir pateikti šių priemonių gaires.
(24) Dėl to nacionalinės reguliavimo institucijos, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, turi būti
tinkamos priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai
nepriklausomos nuo bet kokių kitų visuomenei svarbių ar privačių interesų įtakos.
(25) Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisinę
galią turinčius sprendimus dėl elektros energijos įmonių ir taikyti veiksmingas,
tinkamas ir atgrasančias sankcijas įsipareigojimų nevykdančioms elektros energijos
įmonėms. Toms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai neatsižvelgiant į
taikomas konkurencijos taisykles nuspręsti imtis bet kokių tinkamų priemonių,
kuriomis, skatinant veiksmingą konkurenciją, būtiną tam, kad tinkamai veiktų rinka,
būtų užtikrinama nauda vartotojams; taip pat užtikrinti aukštus universaliųjų ir viešųjų
paslaugų standartus, siekiant atverti rinką, apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir
užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą. Šios nuostatos neturėtų
prieštarauti Komisijos įgaliojimams, susijusiems su konkurencijos taisyklių taikymu,
įskaitant Bendrijos masto įmonių susijungimų tikrinimą, ir vidaus rinkos taisyklėms,
pvz., laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms.
(26) Elektros energijos vidaus rinka veikia nepakankamai veiksmingai, nes trūksta likvidumo
bei skaidrumo, ir dėl to ne visada pavyksta efektyviai paskirti išteklius, apriboti riziką ir
užtikrinti sklandų naujų rinkos dalyvių patekimą į rinką. Reikia siekti, kad būtų labiau
pasitikima rinka, padidėtų jos likvidumas ir padaugėtų rinkos dalyvių ▌.
(27) Energetikos sektoriaus ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turėtų
bendradarbiauti, siekdamos vienos kitoms suteikti galimybę peržiūrėti atitinkamas
rinkas. Joms turėtų būti suteikta teisė iš elektros energijos įmonių gauti reikiamą
informaciją, atlikti tinkamus ir pakankamus tyrimus ir spręsti ginčus ir taikyti
veiksmingas sankcijas.
(28) Komisijai dar nepriėmus gairių, kuriose nustatomi informacijos rinkimo, sisteminimo ir
laikymo reikalavimai, Agentūra ║ ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros
institucijų komitetas (toliau – EVPRPIK) turėtų kartu atlikti tyrimą ir Komisijai pateikti
rekomendacijas dėl minėtų gairių turinio. Agentūra ir EVPRPIK taip pat turėtų toliau
bendradarbiauti atlikdami išsamesnį tyrimą ir pateikti rekomendaciją, ar elektros
energijos tiekimo sutartims arba sutartims dėl elektros energijos rinkos išvestinių
finansinių priemonių skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi prieš sudarant
komercinį sandorį ir (ar) jau jį sudarius ir jeigu tie reikalavimai turėtų būti taikomi, koks
turėtų būti tokių reikalavimų turinys.
(29) Siekiant, kad dabar rinkoje dominuojantys tiekėjai nesutrukdytų atverti rinkos,
svarbu sudaryti sąlygas sukurti naujus verslo modelius, pvz., galimybę sudaryti
sutartis su keliais tiekėjais vienu metu.
(30) Siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai, ypač pažeidžiami vartotojai, galėtų pasinaudoti
konkurencijos ir sąžiningesnių kainų teikiama nauda, reikia dar labiau sugriežtinti
universaliųjų ir viešųjų paslaugų reikalavimus ir su jais susijusius bendruosius
minimalius standartus. Viešųjų paslaugų reikalavimai turėtų būti apibrėžiami
- 5 -
nacionaliniu pagrindu, atsižvelgiant į valstybių narių vidaus aplinkybes. Tačiau
valstybės narės turėtų laikytis Bendrijos teisės aktų ir bendrųjų minimalių standartų.
Europos Sąjungos piliečiams mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti sudaryta
galimybė naudotis viešųjų paslaugų garantijomis, ypač tiekimo saugumu ir pagrįstais
tarifais. Pagrindinis tiekimo vartotojams veiklos aspektas – tai galimybė susipažinti su
objektyviais ir skaidriais elektros energijos suvartojimo duomenimis; vartotojams
turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis,
taip pat su atitinkamomis kainomis ir paslaugų sąnaudomis, kad jie galėtų paraginti
konkurentus pateikti tais duomenimis pagrįstus pasiūlymus. Vartotojai taip pat turėtų
turėti teisę gauti tinkamą informaciją apie jų suvartotą energijos kiekį, o išankstiniai
mokėjimai turėtų būti proporcingi ir atspindėti jų realiai suvartojamą elektros
energijos kiekį. Vartotojams bent jau kas ketvirtį teikiant bendrais kriterijais pagrįstą
informaciją apie energijos sąnaudas bus skatinama taupyti energiją, nes šie duomenys –
tiesioginė grįžtamoji informacija vartotojams apie poveikį, kuris daromas investuojant į
energijos vartojimo efektyvumą ir į elgesio pakeitimą.
(31) Vartotojų interesai turėtų būti svarbiausias šios direktyvos objektas. Turi būti
stiprinamos ir užtikrinamos esamos vartotojų teisės, jos turėtų būti skaidresnės ir
apimti atstovavimą. Nustatant vartotojų apsaugą, turi būti užtikrinama, kad visi
vartotojai iš konkurencingos rinkos gautų naudos. Vartotojų teisių laikymąsi turėtų
užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos, numatydamos paskatas ir taikydamos
sankcijas bendrovėms, nesilaikančioms vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisyklių.
(32) Vartotojus reikia aprūpinti aiškia ir suprantama informacija apie jų teises, susijusias
su energetikos sektoriumi. Laikydamasi savo 2007 m. liepos 5 d. komunikato
„Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ nuostatų, Komisija,
pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant nacionalines
reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir socialinius partnerius, turėtų
pateikti prieinamą, patogią vartotojui chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos
vartotojų teisės, jau nustatytos galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią
direktyvą. Energijos tiekėjai turėtų užtikrinti, kad visi vartotojai gautų šios chartijos
kopiją, ir užtikrinti, kad ši chartija būtų paskelbta viešai.
(33) Energijos nepriteklius – vis didesnė Europos Sąjungos problema. Todėl valstybės
narės turėtų parengti nacionalinius veiksmų planus, pagal kuriuos būtų sprendžiama
ši problema, ir užtikrinti būtiną energijos tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Tai
darant reikia numatyti integruotą požiūrį, o priemonės turėtų apimti socialinę
politiką, tarifų politiką ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą namų ūkyje. Šioje
direktyvoje turėtų būti numatytos bent jau nacionalinio lygmens politikos kryptys
pažeidžiamų vartotojų naudai kainodaros klausimais.
(34) Veiksmingos ir visiems prieinamos kompensavimo priemonės užtikrina didesnę
vartotojų apsaugą. Valstybės narės turėtų įgyvendinti skubias ir veiksmingas ginčų
sprendimo procedūras.
(35) Rinkos kainos turėtų užtikrinti tinkamas paskatas tinklui plėtoti ir investuoti į naujus
elektros energijos gamybos pajėgumus.
(36) Sąžiningos konkurencijos ir įvairių tiekėjų lengvos prieigos skatinimas bei nauji
elektros energijos gamybos pajėgumai turėtų būti itin svarbūs valstybėms narėms
siekiant užtikrinti, kad vartotojai visiškai pasinaudotų liberalizuotos elektros energijos
vidaus rinkos galimybėmis. Tuo pat metu valstybės narės turėtų būti atsakingos už
nacionalinių veiksmų planų rengimą ir socialinę politiką.
- 6 -
(37) Siekiant sukurti elektros energijos vidaus rinką, regioninės energijos rinkos gali tapti
pirmuoju žingsniu. Todėl valstybės narės turėtų Bendrijos ir, kai galima, regioniniu
lygiu skatinti nacionalinių rinkų integravimą ir tinklų operatorių bendradarbiavimą
Bendrijos bei nacionaliniu lygiu. Regioninės integracijos iniciatyvos yra svarbus
tarpinis žingsnis siekiant integruoti Bendrijos energijos rinkas, o tai yra galutinis
tikslas. Regioninis lygis sudaro galimybę atitinkamiems veikėjams, ypač valstybėms
narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir perdavimo sistemos operatoriams
bendradarbiauti specifiniais klausimais ir taip prisideda prie integracijos proceso
greitinimo.
(38) Vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti tikrojo visos Bendrijos tinklo
sukūrimas, todėl tarpvalstybinio tinklų sujungimo bei regioninių rinkų reguliavimo
klausimai turėtų priklausyti Agentūros kompetencijai.
(39) Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, visų pirma su perdavimo
sistemos operatoriais ir Agentūra, turėtų įvertinti vienintelio Europos perdavimo
sistemos operatoriaus sukūrimo įgyvendinamumą ir išnagrinėti sąnaudas ir naudą,
atsižvelgiant į rinkos integravimą ir veiksmingą bei saugų perdavimo tinklo veikimą.
(40) Taip pat vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti bendrų taisyklių
užtikrinimas tinkamam vidaus rinkos veikimui ir visuotiniam kiekvienam prieinamos
energijos tiekimui. Šiuo tikslu geriausios paskatos tarpvalstybiniam tinklų sujungimui
ir investicijoms į naują energijos gamybą būtų neiškreiptos rinkos kainos, kurios per
ilgą laiką supanašėtų.
(41) Pirmasis žingsnis kuriant visapusiškai integruotą Europos elektros tinklą, į kurį
pagaliau būtų įtrauktos šiuo metu Europos Sąjungoje esančios elektros energijos
„salos“, turėtų būti aktyvesnis regioninis bendradarbiavimas.
(42) Reguliavimo institucijos turėtų teikti informaciją rinkos dalyviams, taip pat siekdamos,
kad Komisija galėtų vykdyti Europos elektros energijos rinkos stebėjimo ir priežiūros
funkciją ir trumpalaikes, vidutinės trukmės bei ilgalaikes tos rinkos plėtros tendencijas,
įskaitant šiuos aspektus: elektros energijos gamybos pajėgumus, skirtingus elektros
energijos gamybos išteklius, jos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, paslaugų ir
tiekimo kokybę, tarpvalstybinę prekybą, perkrovos valdymą, investavimą, didmenines ir
mažmenines kainas, rinkos likvidumą, aplinkos gerinimą ir veiksmingumo didinimą.
(43) Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti efektyviai veikiančią elektros energijos
vidaus rinką, valstybės narės pavieniui negali tinkamai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo
masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5
straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal
tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas ║
būtina nurodytam tikslui pasiekti.
(44) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1228/2003
dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų1 numatyta
galimybė Komisijai priimti gaires, kad būtų užtikrintas reikiamas suderinimo lygis. Tos
gairės – teisinę galią turinčios įgyvendinimo priemonės – tinkamos priemonės, kurias,
jeigu reikia, galima nedelsiant iš dalies pakeisti.
▌
1 OL L 176, 2003 7 15, p. 1. ║
- 7 -
(45) Direktyvą 2003/54/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2003/54/EB pakeitimai
Direktyva 2003/54/EB iš dalies keičiama taip:
1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:
„Šioje direktyvoje nustatomos bendros elektros energijos gamybos, perdavimo,
paskirstymo ir tiekimo taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant patobulinti
konkurencingas Europos Sąjungos energijos rinkas, sujungtas bendru tinklu, ir jas
integruoti. Joje nustatomos taisyklės, susijusios su elektros energijos sektoriaus
organizavimu ir funkcionavimu, laisvu patekimu į rinką, kriterijais ir tvarka, pagal
kurią skelbiami konkursai, suteikiami leidimai ir eksploatuojamos sistemos. Joje taip
pat apibrėžiami universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimai ir elektros energijos
vartotojų teisės bei išaiškinami konkurenciniai reikalavimai.“.
2) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 12 punktas pakeičiamas taip:
„12. „reikalavimus atitinkantys vartotojai“ – tai vartotojai, kurie gali pirkti
elektros energiją iš jų pasirinkto tiekėjo, kaip minima šios direktyvos 21
straipsnyje, taip pat sudaryti sutartis su keletu tiekėjų vienu metu;“;
b) 21 punktas ║ pakeičiamas taip:
„21. „vertikalios integracijos įmonė“ – elektros energijos įmonė ar jų grupė,
kurioje tas pats asmuo arba ║ asmenys turi įgaliojimus tiesiogiai arba
netiesiogiai vykdyti kontrolę, apibrėžtą 2004 m. sausio 20 d. Tarybos
reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB
susijungimų reglamentas)* 3 straipsnio 2 dalyje, ir kai ta įmonė ar jų grupė
atlieka bent vieną iš perdavimo ar paskirstymo funkcijų ir bent vieną iš
elektros energijos gamybos arba jos tiekimo funkcijų;
________________________
* OL L 24, 2004 1 29, p. 1.“;
c) pridedamos šios dalys:
„32. „elektros energijos tiekimo sutartis“ – elektros energijos tiekimo sutartis,
išskyrus elektros energijos rinkos išvestinę finansinę priemonę;
33. „elektros energijos rinkos išvestinė finansinė priemonė“ – viename iš
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų* I priedo C 5, C 6 ar C 7
skirsnyje apibrėžtų finansinių priemonių, jeigu ta priemonė susijusi su
- 8 -
elektros energijos rinka;
34. „kontrolė“ – bet kokios teisės, sutartys ar kitos priemonės, kurias taikant
pavienes ar kartu su kitomis priemonėmis ir atsižvelgiant į atitinkamus
faktus arba galiojančius įstatymus, įgyjama galimybė turėti lemiamos įtakos
įmonei, visų pirma naudojantis:
a) nuosavybe arba teise naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi;
b) teisėmis arba sutartimis, iš kurių kyla lemiama įtaka renkant įmonės
padalinių darbuotojus, jiems balsuojant ar priimant sprendimus.“
35. „pramoninė teritorija“ – tai privati teritorija, turinti energijos tinklą,
daugiausia skirtą tiekti energiją pramoniniams šioje teritorijoje esantiems
vartotojams;
36. „sąžininga ir neiškreipta konkurencija atviroje rinkoje“ – tai bendros
galimybės ir vienoda prieiga visiems Europos Sąjungos tiekėjams; už tai
atsakingos valstybės narės, nacionalinės reguliavimo institucijos ir
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau –
Agentūra), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.
.../2008**;
37. „elektros energijos įmonė“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, atliekantis
bent vieną iš šių funkcijų: gaminantis, perduodantis, paskirstantis,
tiekiantis arba perkantis elektros energiją; jis taip pat atsako už šių
funkcijų komercinius, techninius ir (arba) priežiūros aspektus; galutiniai
klientai nepatenka į šių asmenų kategoriją;
38. „energijos nepriteklius“ – tai būsena, kurią patiria namų ūkio nariai,
neišgalintys šildyti savo namų iki priimtinos normos, kuri grindžiama
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais dydžiais;
39. „virtuali elektrinė“ – tai elektros energijos tiekimo programa, kurią
vykdanti elektros energijos gamybos įmonė įpareigojama arba parduoti,
arba pateikti tam tikrą elektros energijos kiekį, arba suinteresuotiems
tiekėjams tam tikram laikui suteikti galimybę naudotis dalimi jos gamybos
pajėgumų.
________________________
* OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
** OL L ...“
3) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Visapusiškai atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties nuostatas, visų pirma
į jos 86 straipsnį, valstybės narės, vadovaudamosi bendru ekonominiu interesu,
elektros energijos įmonėms gali nustatyti viešųjų paslaugų teikimo
įpareigojimus, susijusius su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, tiekimo
reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos
- 9 -
efektyvumą, atsinaujinančių šaltinių energiją ir klimato apsaugą. Tokie
įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, juos turi
būti galima patikrinti, jie turi užtikrinti ES elektros energijos įmonėms vienodas
galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Siekdamos užtikrinti
šioje dalyje nustatytą tiekimo saugumą, elektros energijos efektyvumą ir (arba)
paklausos valdymą bei įgyvendinti aplinkos apsaugos ir atsinaujinančių šaltinių
energijos vartojimo tikslus, kaip nurodyta šioje dalyje, valstybės narės gali
taikyti ilgalaikį planavimą, atsižvelgdamos į galimybę, kad trečiosios šalys gali
norėti prisijungti prie sistemos.“;
b) 3 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:
„3. Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio klientams ir mažosioms
įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje
2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo* (įmonės,
kuriose dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurių metinė apyvarta ir (arba) metinė
balanso suma neviršija 10 milijonų EUR), būtų teikiamos universaliosios
paslaugos, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti nustatytos kokybės
elektros energiją už išlaidomis pagrįstą ir lengvai bei aiškiai palyginamą,
skaidrią ir nediskriminuojamą kainą. Šiems klientams turi būti užtikrinta
galimybė pasirinkti, teisė į sąžiningą elgesį su jais, į atstovavimą ir į
kompensaciją. Paslaugų kokybės užtikrinimas yra viena iš pagrindinių elektros
energijos įmonių pareigų. Siekdamos garantuoti universaliųjų paslaugų
teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, į kurį galima kreiptis kraštutiniu
atveju. Valstybės narės įpareigoja paskirstymo bendroves prijungti klientus prie
savo tinklo 23 straipsnio 2 dalyje pateikta tvarka nustatytomis sąlygomis ir
taikant tame straipsnyje pateikta tvarka nustatytus tarifus. Nė viena šios
direktyvos nuostata nedraudžia valstybėms narėms stiprinti namų ūkio, mažųjų
ir vidutinio dydžio vartotojų rinkos pozicijų, skatinant šių vartotojų savanoriško
vienijimosi, kuriuo siekiama geresnio atstovavimo šiai vartotojų grupei,
galimybes.
________________________
* OL L 124, 2003 5 20, p. 36.“;
c) po 3 dalies įterpiamos šios dalys:
„3a. Valstybės narės turi užtikrinti, kad tiekėjui sutikus visi klientai turėtų teisę
iš jo gauti elektros energiją nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas
įregistruotas. Šioje srityje valstybės narės turi imtis visų priemonių, būtinų
užtikrinti, kad jų teritorijoje įregistruotos įmonės galėtų tiekti elektros energiją
klientams, neprivalėdamos vykdyti jokių kitų sąlygų.
3b. Valstybės narės turi užtikrinti, kad:
a) klientui pageidaujant pakeisti tiekėją pakeitimą per dvi savaites atlieka
atitinkamas (-i) tiekėjas (-ai), ir
b) klientai turi teisę gauti visus atitinkamus elektros energijos suvartojimo
duomenis.
Valstybės narės turi užtikrina, kad a ir b punktuose nurodytos teisės suteikiamos
- 10 -
visiems klientams jų nediskriminuojant sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu.“;
d) 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių galutiniams vartotojams
apsaugoti ir visų pirma užtikrina, kad būtų taikomos adekvačios priemonės
pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti, įskaitant priemones, kuriomis
draudžiama nutraukti energijos tiekimą pensininkams ir neįgaliems asmenims
žiemą. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės pripažįsta 2 straipsnyje numatytą
energetinio nepritekliaus reiškinį ir pateikia pažeidžiamų vartotojų apibrėžtį.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos su pažeidžiamais vartotojais
susijusios teisės ir pareigos, ir pirmiausia imasi priemonių atokiose vietovėse
gyvenantiems galutiniams vartotojams apsaugoti. Jos užtikrina aukštą vartotojų
apsaugos lygį, ypač atsižvelgiant į sutarties sąlygų, bendros informacijos ir
ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumą. Valstybės narės užtikrina, kad
reikalavimus atitinkantys vartotojai iš tiesų galėtų lengvai pasirinkti kitą tiekėją.
Priemonės, taikomos bent jau namų ūkio vartotojams, turi apimti A priede
nustatytas priemones.“;
e) po 5 dalies įterpiama ši dalis:
„5a. Valstybės narės nacionaliniuose energetikos veiksmų planuose imasi
reikiamų priemonių energijos nepritekliaus problemai spręsti siekdamos
užtikrinti, kad nuo energijos nepritekliaus kenčiančių žmonių skaičius iš tikrųjų
mažėtų, ir apie šias priemones praneša Komisijai. Kiekviena valstybė narė
atsakinga už tai, kad vadovaudamasi subsidiarumo principu ir pasikonsultavusi
su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis bei suinteresuotomis šalimis bei
atsižvelgdama į 2 straipsnio 34d punktą pateiktų energijos nepritekliaus
apibrėžimą nacionaliniu lygiu. Šios priemonės gali apimti socialinės apsaugos
sistemos lengvatas, paramą energijos efektyvumo gerinimui ir energijos
gamybai žemiausiomis įmanomomis kainomis. Šios priemonės neturi trukdyti
21 straipsnyje nurodytam rinkos atvėrimui. Komisija pateikia rodiklius, kuriais
remiantis stebimas šių energijos nepritekliaus šalinimo ir rinkos veikimo
priemonių poveikis.“;
f) 6 dalis iš dalies keičiama taip:
i) pirmosios pastraipos a punktas pakeičiamas taip:
„a) suderintą ir suprantamą informaciją apie tai, kokią dalį atitinkamo
tiekėjo kuro mišinyje praėjusiais metais sudarė energija, gauta iš
kiekvieno energijos šaltinio, siekiant, kad būtų galima lengvai palyginti
valstybių narių duomenis;“;
ii) pirmojoje pastraipoje pridedamas šis punktas:
„ba) informaciją apie jų teises ir jiems prieinamus kompensacijos būdus
kilus ginčui.“;
iii) trečioji pastraipa pakeičiama taip:
„Nacionalinės reguliavimo institucijos imasi būtinų priemonių,
- 11 -
užtikrinančių informacijos, kurią pagal šio straipsnio nuostatas tiekėjai
teikia savo klientams, patikimumą. Informacijos teikimo taisyklės
suderinamos valstybėse narėse ir atitinkamose rinkose.“;
g) 7 dalis pakeičiama taip:
„7. Valstybės narės įgyvendina atitinkamas priemones, kad pasiektų socialinę
ir ekonominę sanglaudą, siekdamos sumažinti energijos kainas mažų pajamų
namų ūkiams ir užtikrinti tas pačias sąlygas atokiose vietovėse esantiems
asmenims, ir kad pasiektų aplinkos apsaugos tikslų. Tokios priemonės apima
energijos efektyvumo ir (arba) paklausos valdymo priemones bei kovos su
klimato kaita ir tiekimo saugumo užtikrinimo būdus ir gali taip pat apimti visų
pirma atitinkamų ekonominių paskatų taikymą, tam tikrais atvejais
panaudojant visas esamas nacionalines ir Bendrijos priemones, dėl būtinos
tinklo infrastruktūros priežiūros ir statybos, įskaitant tinklų sujungimo
pajėgumą.“;
h) po 7 dalies įterpiamos šios dalys:
„7a. Siekdamos skatinti energijos vartojimo efektyvumą nacionalinės
reguliavimo institucijos įgalioja elektros energijos įmones nustatyti tokias kainų
nustatymo formules, kad kaina didėtų didėjant vartojimui, ir užtikrina aktyvų
klientų ir paskirstymo sistemos operatorių dalyvavimą sistemos darbe remiant
priemonių, kuriomis siekiama optimizuoti energijos vartojimą, ypač piko
valandomis, taikymą. Tokios kainų nustatymo formulės, derinamos su
pažangiaisiais skaitikliais ir tinklais, skatina efektyviai vartoti energiją ir
žemiausias įmanomas kainas namų ūkio klientams, ypač tiems namų ūkiams,
kurie kenčia nuo energijos nepritekliaus.
7b. Valstybės narės užtikrina, kad bus įsteigti bendri informacijos centrai,
teikiantys vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius
teisės aktus ir jiems prieinamus kompensacijos būdus kilus ginčui.“;
i) pridedamos šios dalys:
„9a. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis,
įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir
socialinius partnerius, parengia chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos
vartotojų teisės, nustatytos Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią direktyvą.
Valstybės narės užtikrina, kad energijos tiekėjai imtųsi reikiamų veiksmų ir
pateiktų visiems jų teikiamos energijos vartotojams šios chartijos kopiją, taip pat
užtikrina, kad ši chartija būtų paskelbta viešai. Nacionalinės reguliavimo
institucijos užtikrina, kad energijos tiekėjai įvykdytų šiuos įsipareigojimus ir
laikytųsi vartotojų teisių, nustatytų chartijoje.
9b. Siekdamos padėti vartotojams sumažinti energijos išlaidas, valstybės narės
gali pareikalauti, kad iš namų ūkio klientų gaunamos pajamos už elektros
energiją būtų skiriamos energijos vartojimo efektyvumo ir namų ūkio klientų
paklausos matavimo programoms finansuoti.“.
4) 4 straipsnis pakeičiamas taip:
- 12 -
„Valstybės narės užtikrina tiekimo saugumo priežiūrą. Kai valstybės narės mano, kad
to reikia, šią funkciją jos gali perduoti 23 straipsnio 1 dalyje nurodytoms
nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Atliekant šią priežiūrą, visų pirma stebima
pasiūlos ir paklausos pusiausvyra nacionalinėje rinkoje, įskaitant išsamią paklausos
ir pasiūlos lygio ateityje prognozę ir numatyti papildomi pajėgumai (planuojami arba
kuriami), tinklų techninės priežiūros kokybė ir lygis, paskirstytos gamybos atstovų ir
mažų gamintojų prieiga bei priemonės, skirtos atsakyti į paklausą, kai ji yra
didžiausia, ir spręsti trūkumus, iškylančius vienam ar keliems tiekėjams. Kiekvienais
metais iki liepos 31 d. kompetentingos institucijos paskelbia ataskaitą, kurioje
pateikia šių sričių priežiūros rezultatus bei priemones, kurių buvo imtasi arba kurios
buvo numatytos šiuo tikslu, ir šią ataskaitą jos perduoda Komisijai.“.
5) 5 straipsnyje prieš jau esančią dalį įterpiama ši dalis:
„Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų apibrėžti techniniai veiklos
kriterijai ir kad būtų sukurtos ir viešai paskelbtos techninės taisyklės, kuriomis būtų
nustatytas reikiamo lygio patikimumas, saugumas ir energijos gamybos įrenginių,
paskirstymų sistemų, tiesiogiai prijungtų vartotojų įrangos, sujungimo grandinių ir
tiesioginių linijų veikimui taikomi reikalavimai. Šiomis techninėmis taisyklėmis
užtikrinama sistemų sąveika, jos turi būti objektyvios ir nediskriminuojančios. Kai
Agentūra mano, kad šias taisykles reikia suderinti, ji teikia reikiamas rekomendacijas
atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.“.
6) Įterpiamas šis ║ straipsnis:
„5a straipsnis
Regioninio bendradarbiavimo skatinimas
1. Nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos
suderinti rinkos modelius ir bent vieno ar kelių regionų mastu integruoti nacionalines
rinkas – kaip pirmojo žingsnio siekiant visiškai liberalizuoti elektros energijos vidaus
rinką. Visų pirma jos skatina tinklo operatorių bendradarbiavimą regionų mastu ir
palengvina jų integraciją šiuo lygmeniu, siekdamos sukurti konkurencingą Europos
rinką sudarant geresnes sąlygas suderinti jų teisinę, reguliavimo ir techninę sistemą,
bet svarbiausia – integruoti dabar Europos Sąjungoje susidariusias elektros energijos
„salas“. Todėl valstybės narės skatina tarpvalstybinį ir regioninį nacionalinių
reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.
2. Agentūra, siekdama užtikrinti regionų reguliavimo sistemų susiliejimą ir
turėdama tikslą kurti konkurencingą Europos rinką, bendradarbiauja su
nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atskirtais perdavimo sistemos
operatoriais (kaip numatyta IV skyriuje). Kai Agentūra mano, kad reikia parengti
privalomas šio bendradarbiavimo taisykles, ji teikia atitinkamas rekomendacijas.
Regioninėse rinkose Agentūra laikoma kompetentinga institucija 22d straipsnyje
nurodytose srityse.“.
7) 6 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
a) įvadinė dalis pakeičiama taip:
„2. Valstybės narės nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis išduodami
leidimai statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumus jų teritorijoje. Šie
- 13 -
kriterijai susiję su:“;
b) pridedami šie punktai:
„ia) valstybių narių įnašu siekiant iki 2020 m. naudoti 20 proc.
atsinaujinančių šaltinių energijos;
ib) poreikiu, kad elektros gamintojai atsižvelgtų į ES prekybos išlakų
leidimais sistemą.“.
8) 6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Valstybės narės užtikrina, kad mažiems decentralizuotiems gamintojams ir
(arba) gamintojams, kurie elektros energiją gamina iš mažų energijos šaltinių, būtų
taikoma supaprastinta leidimų išdavimo tvarka. Ši pagreitinta tvarka taikoma visiems
įrenginiams, gaminantiems mažiau nei 50 MWh ir visiems integruotiems
gamintojams.“.
9) 7 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Valstybės narės paskiria valdžios instituciją arba valstybės įstaigą ar privačią
organizaciją, nesusijusią su elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir
tiekimo veikla, kuri gali būti ir 22a straipsnio 1 dalyje nurodyta nacionalinė
reguliavimo institucija, ir ji yra atsakinga už 1–4 dalyse nurodytos konkursų tvarkos
organizavimą, priežiūrą ir kontrolę. Ši institucija ar įstaiga imasi visų reikiamų
veiksmų paraiškose konkursui pateiktos informacijos konfidencialumui užtikrinti.“.
10) 8 straipsnis pakeičiamas taip:
„8 straipsnis
Perdavimo sistemų ir perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas
1. ║ Valstybės narės užtikrina, kad nuo [perkėlimo į nacionalinę teisę datos, prie
kurios pridedami vieneri metai]:
a) kiekviena įmonė, kuriai priklauso perdavimo sistema, veiktų kaip perdavimo
sistemos operatorius;
b) tas pats asmuo ar asmenys kartu arba atskirai neturėtų teisės:
i) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet kokią elektros
energijos gamybos ar jos tiekimo funkciją, ir tiesiogiai arba netiesiogiai
kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių arba perdavimo sistemą ar bet
kokią perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos turto dalį ar
naudotis kokiomis nors teisėmis perdavimo sistemos operatoriaus ▌
atžvilgiu,
arba
ii) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ▌ ir
tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet kokią elektros
energijos gamybos arba jos tiekimo funkciją, valdyti kokią nors tos įmonės
- 14 -
turto dalį ar naudotis kokiomis nors teisėmis tos įmonės atžvilgiu;
c) tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės skirti nei perdavimo sistemos
operatoriaus ▌ stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonę
atstovaujančių padalinių narius ir valdyti įmonės, atliekančios kokią nors elektros
energijos gamybos arba jos tiekimo funkciją, bet kokią turto dalį ar naudotis
kokiomis nors teisėmis tos įmonės atžvilgiu;
d) tas pats asmuo neturėtų teisės būti nei bet kokias elektros energijos gamybos ar jos
tiekimo funkcijas atliekančios įmonės, nei perdavimo sistemos operatoriaus ar
perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai
įmonę atstovaujančių padalinių nariu;
e) tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės valdyti perdavimo sistemos pagal
valdymo sutartį arba daryti jai įtaką kokiu nors kitu būdu, nesusijusiu su
nuosavybe, ar tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet
kokią elektros energijos gamybos arba jos tiekimo funkciją, valdyti kokią nors
tos įmonės turto dalį ar naudotis kokiomis nors teisėmis tos įmonės atžvilgiu.
2. 1 dalies b punkte nurodytam turtui ir teisėms visų pirma priskirtina:
a) dalies kapitalo nuosavybė arba verslo turtas; ║
b) įgaliojimai naudotis balsavimo teise; ║
c) įgaliojimai skirti stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonę
atstovaujančių padalinių narius; ar
d) teisė gauti dividendus ar kitą pelno dalį.
3. 1 dalies b punkte sąvoka „bet kokią elektros energijos gamybos ar jos tiekimo
funkciją atliekanti įmonė“ – tai „bet kokią elektros energijos gamybos ar jos tiekimo
funkciją atliekanti įmonė“, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/55/EB ║, o sąvokos
„perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ atitinka Direktyvoje
2003/55/EB nustatytas „perdavimo sistemos operatoriaus“ ir „perdavimo sistemos“
apibrėžtis.
4. Valstybės narės prižiūri vertikalios integracijos įmonių veiklos rūšių atskyrimo
procesą ir pateikia Komisijai ataskaitą apie pasiektą pažangą.
5. Valstybės narės gali leisti taikyti nuo 1 dalies b ir c punktų nukrypti leidžiančias
nuostatas iki [perkėlimo į nacionalinę teisę data, prie kurios pridedami dveji metai],
jeigu perdavimo sistemos operatorius nėra sudedamoji vertikalios integracijos įmonės
dalis.
6. Tariama, kad 1 dalies a punkte nustatytas įpareigojimas buvo įvykdytas tuo atveju,
jeigu kelios įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistemos, sukūrė
bendrąją įmonę, kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas keliose
valstybėse narėse. ▌
7. Jei 1 dalies b–e punktuose nurodytas asmuo yra valstybė narė arba viešoji
įstaiga, dvi skirtingos viešosios įstaigos, kurios kontroliuoja perdavimo sistemos
- 15 -
operatorių arba perdavimo sistemą ir įmonę, atliekančią bet kokią elektros energijos
gamybos arba jos tiekimo funkciją, nelaikomos tuo pačiu asmeniu arba asmenimis.
8. Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra
sudedamoji vertikalios integracijos įmonės dalis, ir to perdavimo sistemos darbuotųjų
sukaupta 12 straipsnyje nurodyta komercinė neskelbtina informacija nebūtų
perduodama įmonėms, vykdančioms bet kokias elektros energijos gamybos ar jos
tiekimo funkcijas.“.
11) Įterpiami šie ║ straipsniai:
„8a straipsnis
Perdavimo sistemos savininkų ir perdavimo sistemos operatorių kontrolė
1. Nepažeidžiant tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, trečiosios šalies asmuo ar
asmenys neturi teisės kontroliuoti perdavimo sistemų ar perdavimo sistemos operatorių.
2. Jeigu su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis sudaryta sutartis, kurios
susitariančioji šalis Bendrija yra, tada galima leisti taikyti nuo šio straipsnio 1 dalies
nukrypti leidžiančią nuostatą.
8b straipsnis
Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas
1. Įmones, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ir kurioms
nacionalinės reguliavimo institucijos, taikydamos šiame straipsnyje nurodytą
sertifikavimo procedūrą, išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad tos įmonės atitinka 8
straipsnio 1 dalies ir 8a straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria
perdavimo sistemos operatoriais. Apie perdavimo sistemos operatorių paskyrimą
pranešama Komisijai ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Laikantis tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, jeigu perdavimo sistemos
savininkas arba perdavimo sistemos operatorius, kuriuos kontroliuoja trečiosios šalies
asmuo ar asmenys kaip apibrėžta 8a straipsnyje, prašo atlikti sertifikavimą, tokį
sertifikavimą atlikti atsisakoma, jeigu perdavimo sistemos savininkas arba perdavimo
sistemos operatorius neįrodo, kad joks operatorius, besiverčiantis gamtinių dujų gavyba
arba tiekimu ar elektros energijos gamyba ar jos tiekimu, arba trečioji šalis neturi jokios
galimybės atitinkamai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką pažeidžiant 8
straipsnio 1 dalį.
3. Perdavimo sistemos operatoriai nacionalinei reguliavimo institucijai praneša apie
visus numatytus sandorius, kuriuos gali tekti iš naujo įvertinti, ar jie atitinka 8 straipsnio
1 dalies ar 8a straipsnio reikalavimus.
4. Nacionalinės reguliavimo institucijos nuolatos kontroliuoja, ar perdavimo
sistemos operatoriai atitinka 8 straipsnio 1 dalies ar 8a straipsnio reikalavimus. Jos
pradeda sertifikavimo procedūrą, siekdamos užtikrinti tą atitiktį:
a) gavusios perdavimo sistemos operatoriaus pranešimą pagal šio straipsnio 3 dalį;
b) savo nuožiūra, jeigu jos sužino, kad pakeitus kaip numatyta teises perdavimo
sistemos savininkų arba perdavimo sistemos operatorių atžvilgiu arba įtaką jiems,
- 16 -
galėtų būti pažeistos 8 straipsnio 1 dalies ar 8a straipsnio nuostatos arba jeigu tos
institucijos turi pagrindo manyti, jog tas pažeidimas jau buvo padarytas; arba
c) gavusios pagrįstą Komisijos prašymą.
5. Nacionalinės reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl perdavimo sistemos
operatoriaus sertifikavimo per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus
pateikto pranešimo arba nuo Komisijos prašymo įteikimo dienos. Pasibaigus šiam
laikotarpiui tariama, kad perdavimo sistemos operatoriui buvo išduotas sertifikatas.
Oficialus arba numanomas nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas gali
įsigalioti tik užbaigus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytą procedūrą ir tik tuo atveju,
jeigu Komisija nepateikia jokių prieštaravimų.
6. Apie oficialų arba numanomą sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus
sertifikavimo reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai kartu su visa
atitinkama informacija, susijusia su sprendimu.
7. Komisija nagrinėja pranešimą, kai tik jį gauna. Per du mėnesius nuo pranešimo
gavimo, jeigu Komisija nustato, kad dėl nacionalinės reguliavimo institucijos
sprendimo kyla pagrįstų abejonių, ar jis atitinka 8 straipsnio 1 dalies, 8a straipsnio ar 8b
straipsnio 2 dalies reikalavimus, Komisija nusprendžia pradėti tyrimą. Šiuo atveju
Komisija nacionalinės reguliavimo institucijos ir atitinkamo perdavimo sistemos
operatoriaus prašo pateikti pastabas. Jeigu Komisija pageidauja gauti papildomos
informacijos, dviejų mėnesių laikotarpį galima pratęsti dviem kitais mėnesiais ir tas
laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai buvo gauta visa informacija.
8. Jeigu Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ║ po keturių mėnesių nuo sprendimo
pradėti tyrimą ji skelbia galutinį sprendimą:
a) neprieštarauti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui;
arba
b) reikalauti, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų ar
atšauktų sprendimą, jeigu Komisija mano, kad 8 straipsnio 1 dalies, 8a straipsnio
ar 8b straipsnio 2 dalies reikalavimų nebuvo laikomasi.
9. Jeigu Komisija per šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytą laikotarpį nenusprendė
pradėti tyrimo arba nepriėmė galutinio sprendimo, tada tariama, kad ji neprieštarauja
nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui.
10. Nacionalinė reguliavimo institucija per keturias savaites įgyvendina Komisijos
sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą dėl sertifikavimo ir apie tai
atitinkamai praneša Komisijai.
11. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija perdavimo sistemos operatorių
ir bet kokias elektros energijos gamybos ar jos tiekimo funkcijas atliekančių įmonių gali
prašyti pateikti visą atitinkamą informaciją, kuri reikalinga atlikti šiame straipsnyje
nustatytoms užduotims.
12. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija užtikrina komercinės
neskelbtinos informacijos slaptumą.
- 17 -
▌
12) 9 straipsnis ║ iš dalies pakeičiamas taip:
a) a punktas pakeičiamas taip:
„a) užtikrina ilgalaikį sistemos tinkamumą patenkinti pagrįstą elektros energijos
perdavimo paklausą, eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtrą atsižvelgiant
į ekonomines sąlygas, saugų, patikimą ir veiksmingą perdavimo sistemų
eksploatavimą deramai atsižvelgiant į aplinką, atsinaujinančių energijos
šaltinių integravimą, įtvirtintą gamybą ir į elektros tinklų technologijas,
kurias naudojant išmetamas mažas anglies dioksido kiekis, į energijos
vartojimo efektyvumo skatinimą bei mokslinius tyrimus ir naujovių
diegimą;“;
b) c punktas pakeičiamas taip:
„c) užtikrina elektros energijos srautų valdymą sistemoje, atsižvelgiant į
mainus su kitomis sujungtomis sistemomis ir bendrus Europos lygiu
suderintus standartus. Todėl perdavimo sistemos operatorius turi
užtikrinti elektros energijos sistemos saugumą, patikimumą ir efektyvumą
bei, atsižvelgiant į šį kontekstą, užtikrinti galimybę naudotis visomis
papildomomis paslaugomis, įskaitant tas, kurios tiekiamos reaguojant į
paklausos valdymą ir remiantis bendrais standartais, tiek, kiek ši galimybė
nepriklauso nuo bet kurios kitos perdavimo sistemos, su kuria yra
sujungta jo sistema;“;
c) d punktas pakeičiamas taip:
„d) pateikia kitos sistemos, su kuria sujungta jo sistema, operatoriui
pakankamai informacijos, užtikrinančios saugų ir efektyvų veikimą ir
jungtinės sistemos sąveiką, taip užtikrinant bendrą šios informacijos
naudojimą;“;
d) f punktas pakeičiamas taip:
„f) teikia sistemos vartotojams informaciją, kuri jiems reikalinga norint
veiksmingai prisijungti prie sistemos remiantis bendrais standartais;“;
e) pridedamas šis punktas:
„fa) renka perkrovos valdymo mokesčius ir sumas, mokėtinas pagal
Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 3 straipsnyje nustatytą tarpvalstybinių
elektros energijos srautų perdavimo sistemos operatorių abipusiškai
taikomą finansinio kompensavimo sistemą, suteikia trečiajai šaliai prieigą
ir ją valdo bei pateikia išsamius paaiškinimus, kai prieiga, kurią
kontroliuoja nacionalinės reguliavimo institucijos, nesuteikiama;
perdavimo sistemos operatoriai, atlikdami šiame straipsnyje nurodytas
užduotis, pirmiausia skatina rinkos integraciją ir optimaliai didina
socialinę ir ekonominę naudą.“.
- 18 -
13) 10 straipsnis išbraukiamas.
▌
14) 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Dispečerinis gamybos įrenginių valdymas ir jungiamųjų linijų naudojimas
remiasi kriterijais, kuriuos patvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos; šie
kriterijai turi būti objektyvūs, paskelbti ir taikomi nediskriminuojant,
garantuojant elektros energijos vidaus rinkos tinkamą veikimą. Jais
atsižvelgiama į elektros energijos, kurią tiekia turimi gamybos įrenginiai ar
jungiamosios linijos, elektros energijos ekonominę pirmumo teisę ir į sistemos
techninius apribojimus.“;
b) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Nacionalinė reguliavimo institucija reikalauja, kad sistemos operatorius,
atlikdamas dispečerinį elektros gamybos įrenginių valdymą, pirmenybę teiktų
gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos šaltinius,
atliekas arba tuo pat metu gaminantiems šilumą ir elektros energiją, išskyrus
atvejus, kai tai neatitiktų techninio pasiūlos ir paklausos balanso užtikrinimo
reikalavimų arba keltų grėsmę tinklo saugai ir patikimumui.“;
c) 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Valstybės narės per nacionalines reguliavimo institucijas reikalauja, kad
perdavimo sistemos operatoriai laikytųsi minimalių perdavimo sistemos,
įskaitant tinklų sujungimo pajėgumus, veikimo, priežiūros ir plėtros normų.
Nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti platesnius įgaliojimus,
kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga Europos Sąjungoje.“;
d) pridedamos šios dalys:
„7a. Perdavimo sistemos operatoriai palengvina stambių galutinių vartotojų ir
galutinių vartotojų susivienijimų dalyvavimo rezervinėse ir balansavimo rinkose
sąlygas. Tuo atveju, kai gamybos ir paklausos kainos sutampa, pirmenybė
teikiama paklausai.
7b. Nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad balansavimo taisyklės
ir tarifai būtų tinkamai suderinti visose valstybėse narėse ne vėliau kaip ...*. Jos
visų pirma užtikrina, kad stambūs galutiniai klientai, galutinių klientų
susivienijimai ir gamintojai, kurie elektros energiją gamina iš mažų energijos
šaltinių, galėtų veiksmingai prisidėti prie sistemų balansavimo ir naudotis
kitomis papildomomis paslaugomis.
___________________________
* Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB
dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos.“.
15) 12 straipsnis pakeičiamas taip:
- 19 -
„12 straipsnis
Perdavimo sistemos savininkams ir perdavimo sistemos operatoriams galiojantys
reikalavimai dėl slaptumo
1. Nepažeisdamas 18 straipsnio nuostatų ar bet kokios kitos teisinės prievolės
pateikti informaciją kiekvienas perdavimo sistemos operatorius ir visi perdavimo
sistemos savininkai turi užtikrinti komercinės neskelbtinos informacijos, kurią jie gavo
vykdydami komercinę veiklą, slaptumą ir pasirūpinti, jog informacija, kuri komerciniu
atžvilgiu galėtų būti naudinga, apie jų pačių veiklą nebūtų skelbiama šališkai, ypač jie
turi užtikrinti, kad jokia komercinės neskelbtina informacija nebūtų perduodama kitiems
bendrovės padaliniams, išskyrus tuo atveju, jeigu ta informacija reikalinga komerciniam
sandoriui atlikti. Siekiant, kad būtų griežtai laikomasi informacijos tvarkymo taisyklių,
reikia taip pat užtikrinti, jog perdavimo sistemos savininkas ir kiti bendrovės padaliniai
nesinaudotų bendromis tarnybomis, išskyrus išimtinai administracines arba su
informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas (pvz., neleidžiama turėti bendros
teisinės tarnybos).
2. Susijusioms įmonėms parduodant elektros energiją ar ją perkant, perdavimo
sistemos operatoriai nepiktnaudžiauja komercine neskelbtina informacija, kurią gauna iš
trečiųjų šalių, suteikdami joms prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl šios prieigos.
3. Su ypač svarbia konkurencijai rinkoje komercine informacija, ypač
informacija, suteikiančia galimybę nustatyti paskirties vietą, informacija apie bendrus
gamybos pajėgumus ir informacija apie užsakytus pajėgumus gali susipažinti visi
rinkoje esantys elektros energijos tiekėjai. Jei reikia, nacionalinė reguliavimo
institucija pareikalauja istorinių operatorių pateikti šią informaciją
suinteresuotiesiems asmenims.“.
16) 14 straipsnis pakeičiamas taip:
a) 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Kiekvienas paskirstymo sistemos operatorius įpareigojamas užtikrinti
ilgalaikį sistemos tinkamumą patenkinti pagrįstą elektros energijos perdavimo
paklausą, ir, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, savo teritorijoje eksploatuoti,
vykdyti techninę priežiūrą ir plėtoti saugią, patikimą ir efektyvią elektros
energijos paskirstymo sistemą, tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, ir
skatinti efektyviai naudoti energiją.“;
b) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Paskirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams
informaciją, kuri jiems reikalinga siekiant veiksmingai prieiti prie sistemos ir ją
naudoti.“;
c) po 3 dalies įterpiamos šios dalys:
„3a. Per ...* paskirstymo sistemos operatorius atitinkamai nacionalinei
reguliavimo institucijai pateikia pasiūlymą dėl atitinkamų informacijos ir ryšių
sistemų įdiegimo siekiant teikti 3 dalyje nurodytą informaciją. Šiuo pasiūlymu
inter alia palengvinamas dvikrypčių elektroninių skaitiklių, kurie per ...** turėtų
- 20 -
būti prieinami visiems vartotojams, naudojimas, galutinių klientų ir gamintojų,
kurie elektros energiją gamina iš mažų energijos šaltinių, aktyvus dalyvavimas
sistemos darbe ir naujausios informacijos mainai tarp paskirstymo ir perdavimo
sistemos operatorių siekiant tinkamiausiai naudoti turimus gamybos, tinklų ir
paklausos išteklius.
3b. Per ...*** nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtina arba atmeta 3a
dalyje nurodytus pasiūlymus. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina
visišką įdiegiamų informacijos ir ryšių sistemų sąveiką. Šiuo tikslu jos gali
priimti gaires ir įpareigoti priimti 3a dalyje nurodytų pasiūlymų pakeitimus.
3c. Prieš pranešdama paskirstymo sistemos operatoriui apie savo sprendimą
dėl 3 dalyje minėto pasiūlymo, nacionalinė reguliavimo institucija apie tai
praneša Agentūrai arba, jei ši dar neveikia, Komisijai. Agentūra arba Komisija
užtikrina, kad įdiegiamos informacijos ir ryšių sistemos palengvintų elektros
energijos vidaus rinkos plėtrą ir dėl jų neatsirastų naujų techninių kliūčių.
___________________________
* Vieneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą
2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių]
įsigaliojimo datos.
** Dešimt metų nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą
2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių]
įsigaliojimo datos.
*** Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą
2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių]
įsigaliojimo datos.“.
d) po 4 dalies įterpiama ši dalis:
„4a. Valstybės narės skatina modernizuoti paskirstymo tinklus, kurie turi būti
statomi taip, kad būtų skatinama decentralizuota elektros energijos gamyba ir
užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas.“.
17) 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 2 dalies c punkte po pirmo sakinio pridedamas šis sakinys:
„Šioms užduotims atlikti paskirstymo sistemos operatorius turi turėti reikiamus
išteklius, įskaitant žmoniškuosius, techninius, finansinius ir materialinius.“;
b) 2 dalies d punktas iš dalies keičiamas taip:
i) paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas asmuo
(toliau – „už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas
pareigūnas“) ar institucija 22a straipsnio 1 dalyje nurodytai nacionalinei
reguliavimo institucijai pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas
priemones; ši ataskaita paskelbiama.“;
ii) pridedamas šis sakinys:
- 21 -
„Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas pareigūnas
turi būti visiškai nepriklausomas ir savo užduotims atlikti gali naudotis
visa reikiama paskirstymo sistemos operatoriaus ir bet kokių kitų
susijusių bendrovių informacija.“;
c) pridedama ši dalis:
“3. Jeigu paskirstymo sistemos operatorius yra sudedamoji vertikalios
integracijos įmonės dalis, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad jo
veikla būtų prižiūrima ir kad vertikalios integracijos pranašumu jis negalėtų
pasinaudoti taip, kad iškraipytų konkurenciją. Visų pirma vertikaliai integruoti
paskirstymo sistemos operatoriai, naudodami bendrovės pavadinimą ir
užtikrindami viešuosius ryšius neturi klaidinti, kai turima omenyje vertikalios
integracijos įmonės elektros energijos tiekimo padalinio tapatybė.“.
▌
18) 17 straipsnis pakeičiamas taip:
„Ši direktyva neturi sukliudyti veiklos vykdyti sistemos operatoriui, užsiimančiam
kombinuotąja perdavimo ir paskirstymo veikla, jeigu jis abiejų veiklų atžvilgiu atitinka
galiojančias 8 straipsnio, 10b straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatas.“.
19) 19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Tvarkydamos vidinę apskaitą, elektros energijos įmonės atskirai parengia
perdavimo ir paskirstymo veiklos atskaitomybę, kaip turėtų daryti, jei atitinkamomis
veiklos rūšimis užsiimtų atskiros įmonės, taip siekiant išvengti diskriminavimo,
kryžminio subsidijavimo ir konkurencijos iškraipymo. Jos taip pat tvarko visų su
elektros energija susijusių veiklos rūšių, išskyrus susijusias su perdavimu ar
paskirstymu, apskaitą, kuri gali būti konsoliduota. Iki 2007 m. liepos 1 d. jos atskirai
tvarko tiekimo reikalavimus atitinkantiems vartotojams veiklos ir tiekimo reikalavimų
neatitinkantiems vartotojams veiklos apskaitą. Apskaitoje nurodomos pajamos, gautos
naudojantis perdavimo ir paskirstymo sistemos nuosavybės teisėmis. Tam tikrais
atvejais jos tvarko kitų, su elektros energija nesusijusių veiklos rūšių konsoliduotą
apskaitą. Tvarkant vidaus apskaitą, sudaromas kiekvienos veiklos rūšies balansas ir
pelno (nuostolių) ataskaita.“.
20) 20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius gali neleisti prisijungti prie
sistemos, jeigu trūksta reikiamų fizinių laisvų pajėgumų. Jei prie sistemos prisijungti
neleidžiama, pateikiamos tinkamai motyvuotos atsisakymo priežastys remiantis
objektyviais, techniniais ir ekonomiškai pagrįstais kriterijais. Nacionalinė
reguliavimo institucija užtikrina, kad šie kriterijai būtų nuosekliai taikomi ir kad
sistemos naudotojai, kuriems nebuvo leista prisijungti, turėtų teisę apskųsti tokį
sprendimą. Tam tikrais atvejais, kai atsisakoma suteikti prieigą, nacionalinė
reguliavimo institucija užtikrina, kad perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius
pateiktų atitinkamos informacijos apie priemones, kurių reikėtų imtis tinklui
sustiprinti. Iš šalies, kuri prašo šios informacijos, gali būti imamas priimtinas
mokestis, atspindintis šios informacijos pateikimo išlaidas.“.
- 22 -
21) Į 21 straipsnį įterpiamos šios dalys:
„2a. Reikalavimus atitinkantys klientai turi teisę sudaryti sutartis iš karto su keletu
tiekėjų.
2b. Agentūra realiu laiku stebi visas Europos Sąjungoje, Europos Ekonominėje
Erdvėje ir kaimyninėse šalyse esančias organizuotas didmenines elektros energijos
rinkas, siekdama nustatyti piktnaudžiavimo rinkos galia atvejus ar su rinkos
struktūra susijusius trūkumus, taip pat skatinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą.“.
22) Po 22 straipsnio įterpiamas šis ║ skyrius:
„VIIa SKYRIUS
NACIONALINĖS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS
22a straipsnis
Nacionalinių reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas
1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę reguliavimo instituciją.
2. Valstybės narės užtikrina nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą
ir užtikrina, kad ji naudotųsi savo įgaliojimais nešališkai ir skaidriai. Šiuo tikslu
valstybė narė užtikrina, kad ▌ vykdydama jai šia direktyva ir kitais atitinkamais teisės
aktais pavestas reguliavimo užduotis nacionalinė reguliavimo institucija:
a) būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo bet kokio kito
viešojo ar privataus subjekto; ir
b) jos darbuotojai ir vadovai veiktų nepriklausomai nuo bet kokių rinkos interesų; ir
c) atlikdama reguliavimo užduotis nesiektų gauti ir neklausytų jokios vyriausybės
arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų.
3. Kad apsaugotų nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės
narės pirmiausia užtikrina, kad:
a) nacionalinė reguliavimo institucija turėtų juridinio asmens statusą, finansinę
nepriklausomybę ir tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo įgaliojimams
vykdyti;
b) nacionalinės reguliavimo institucijos valdančiosios tarybos nariai būtų skiriami
ne trumpesniam nei penkerių metų, bet ne ilgesniam kaip septynerių metų
laikotarpiui, kurio negalima pratęsti. Per pirmąją kadenciją šis laikotarpis pusei
narių turi būti dveji su puse metų. Narius per tą laikotarpį ją galima atleisti tik
tuo atveju, jeigu jie nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų arba
padaro sunkų nusižengimą pagal nacionalinę teisę; ir
c) nacionalinės reguliavimo institucijos biudžeto poreikiams tenkinti naudojamos
tiesioginės pajamos iš energijos rinkos operacijų.
22b straipsnis
- 23 -
Nacionalinės reguliavimo institucijos politikos tikslai
Vykdydama šioje direktyvoje nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinė reguliavimo
institucija imasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų pasiekti šie tikslai:
a) glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, Agentūra ir kitų valstybių narių
nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ║ skatinti konkurencingos, saugios ir
aplinką tausojančios elektros energijos vidaus rinkos kūrimą Bendrijoje ir
veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Bendrijos vartotojams ir tiekėjams, taip pat
užtikrinti, kad elektros energijos tiekimo tinklai būtų veiksmingi bei patikimi ir
kad jų veikla būtų nukreipta į ilgalaikius tikslus;
b) siekiant a punkte nurodyto tikslo, plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias ▌
rinkas Bendrijoje;
c) panaikinti visus prekybos elektros energija tarp valstybių narių apribojimus,
įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumų
sukūrimą, kad būtų įmanoma patenkinti paklausą ir padidinti nacionalinių rinkų
integraciją siekiant skatinti neribojamą elektros energijos perdavimą Bendrijoje;
d) kaip įmanoma taupesniu būdu plėtoti vartotojams skirtas, saugias, patikimas ir
veiksmingas tinklo sistemas, skatinant sistemos tinkamumą ir tuo pat metu
užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą ir didelio bei mažo masto
atsinaujinančių šaltinių energijos integraciją bei užtikrinant elektros energijos
gamybą iš mažų energijos šaltinių tiek perdavimo, tiek paskirstymo tinkluose;
e) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamintojų prieigai prie tinklo, visų pirma
pašalinant kliūtis, kurios galėtų trukdyti naujų rinkos dalyvių ir energijos iš
atsinaujinančių šaltinių gamintojų prieigai;
f) užtikrinti, kad tinklo operatoriams būtų sukurtos tinkamos paskatos trumpuoju,
tiek ilguoju laikotarpiu didinti tinklo veiksmingumą ir rinkos integraciją;
g) užtikrinti naudą klientams dėl efektyvaus nacionalinių rinkų veikimo, užtikrinant
vartotojų apsaugą ir skatinant veiksmingą konkurenciją kartu su konkurencijos
institucijomis;
h) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų paslaugų teikimo elektros energijos
tiekimo standartų, prisidėti prie pažeidžiamų vartotojų apsaugos, taip pat padėti
užtikrinti, kad A priede nustatytos vartotojų apsaugos priemonės būtų
veiksmingos; ir
i) suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras.
22c straipsnis
Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos ir įgaliojimai
1. Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos, kurias, prireikus, ji vykdo
konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis Bendrijos ar nacionalinėmis
institucijomis, perdavimo sistemos operatoriais ir kitomis rinkos suinteresuotosiomis
šalimis, nepažeisdama jų konkrečios kompetencijos:
- 24 -
a) savarankiškai ir remiantis skaidriais kriterijais nustatyti ir tvirtinti
reguliuojamuosius tinklo tarifus ir tinklo tarifų sudedamąsias dalis;
b) užtikrinti, kad perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriai bei, jeigu reikia,
atitinkami sistemos savininkai ir visos elektros energijos įmonės laikytųsi šioje
direktyvoje nustatytų įpareigojimų ir kitų atitinkamų Bendrijos įstatymų, įskaitant
tuos, kurie taikomi tarpvalstybinio pobūdžio klausimams;
c) su kitų valstybių narių nacionaline reguliavimo institucija ar institucijomis ir
Agentūra bendradarbiauti tarpvalstybiniais klausimais, įskaitant užtikrinti, kad
tarp perdavimo infrastruktūros objektų būtų pakankami tinklų sujungimo
pajėgumai, būtini veiksmingam bendram rinkos vertinimui ir tiekimo kriterijų
saugumui nediskriminuojant tiekimo įmonių įvairiose valstybėse narėse;
d) laikytis visų privalomų Komisijos ir Agentūros sprendimų bei juos įgyvendinti;
e) kasmet teikti veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą Komisijai, atitinkamoms
valstybių narių valdžios institucijoms ir Agentūrai. Šiose ataskaitose aprašomi
veiksmai, kurių imtasi vykdant kiekvieną iš šiame straipsnyje išvardytų užduočių,
ir pasiekti rezultatai;
f) stebėti, kaip laikomasi šioje direktyvoje išdėstytų veiklos rūšių atskyrimo
reikalavimų ir kitų susijusių Bendrijos teisės aktų ir užtikrinti, kad perdavimo,
paskirstymo ir tiekimo veiklos nebūtų subsidijuojamos kryžmiškai ir kad
paskirstymo ir perdavimo tarifai būtų nustatomi gerokai prieš prasidedant
laikotarpiams, kuriais jie bus taikomi;
g) persvarstyti ir metinėje ataskaitoje įvertinti perdavimo sistemos operatorių
investavimo planus atsižvelgiant į tai, ar tie planai atitinka visos Europos 10 metų
investavimo į elektros tinklą planą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2c
straipsnio 1 dalyje; 10 metų investavimo plane raginama skatinti investicijas ir
užtikrinama, kad paslaugoms teikti užtektų darbuotojų ir jų kvalifikacija bei
skaičius būtų pakankamas įsipareigojimams dėl paslaugų vykdyti; jei
atitinkamas operatorius nesilaikys 10 metų investavimo plano, nacionalinė
reguliavimo institucija pagal Agentūros rekomendacijas jam taikys atitinkamas
sankcijas;
h) patvirtinti metinius perdavimo sistemos operatorių investavimo planus;
i) stebėti tinklo saugumo bei patikimumo reikalavimų laikymąsi, nustatyti arba
patvirtinti paslaugų teikimo ir elektros energijos tiekimo kokybės normas ir
reikalavimus ir peržiūrėti, kokia paslaugų kokybė pasiekta praeityje bei
persvarstyti tiekimo tinklo saugumo ir patikimumo taisykles;
j) stebėti veiklos skaidrumo lygį ir užtikrinti, kad elektros energijos įmonės laikytųsi
skaidrumo įsipareigojimų;
k) skatinti rengti Europos nutraukiamo tiekimo sutartis;
l) bendradarbiaujant su konkurencijos institucijomis stebėti veiksmingo rinkos
atvėrimo ir konkurencijos didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu mastą, įskaitant
elektros energijos mainus, namų ūkio vartotojams taikomas kainas, tiekėją
pakeitusių vartotojų dalį, tikrąjį suvartojimą atspindinčias tinkamas išankstinio
- 25 -
mokėjimo sąlygas, prie elektros tinklo prijungtų vartotojų ir nuo elektros tinklo
atjungtų vartotojų dalį, mokesčius už techninę priežiūrą, nustatytos formos namų
ūkio vartotojų skundus, ir bet kokį konkurencijos iškraipymą ar apribojimą
bendradarbiaujant su konkurencijos institucijomis, taip pat teikti atitinkamoms
konkurencijos institucijoms visą aktualią informaciją ir pranešti joms apie visus
atitinkamus atvejus;
m) stebėti, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant
išimtinių teisių sąlygas, kuriomis ne namų ūkio klientams gali būti užkirstas
kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau nei vienu
tiekėju ir reikiamais atvejais apie šią praktiką pranešti nacionalinėms
konkurencijos institucijoms;
n) visapusiškai atsižvelgiant į EB sutarties nuostatas, ilgalaikių susitarimų tarp
energijos vartotojų ir tiekėjų, skatinančių energijos gaminimo ir paskirstymo
gerėjimą ir tuo pat metu leidžiančių vartotojams pasidalyti atsirandančia nauda,
su sąlyga, kad tokie susitarimai taip pat padėtų siekti optimalaus energetikos
sektoriaus investicijų lygio, skatinimą;
o) pripažinti laisvę sudaryti ilgalaikes sutartis ir galimybę sudaryti turtu
grindžiamas sutartis, jeigu jos atitinka galiojančią Bendrijos teisę;
p) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir paskirstymo įmonės sujungia elektros
energijos perdavimo linijas ir atlieka remonto darbus, ir remiantis Agentūros
nustatytomis gairėmis taikyti sankcijas, jeigu šie tinklų sujungimo ir remonto
darbai vėluoja be pateisinamos priežasties;
q) nepažeidžiant kitų nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos stebėti
aukštus visuotinių ir viešųjų paslaugų teikimo elektros energijos sektoriuje
standartus ir pažeidžiamų vartotojų apsaugą ▌;
r) užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių, nustatytų A priede,
veiksmingumą ir vykdymą;
s) bent kartą per metus paskelbti rekomendacijas apie tai, ar tiekimo tarifai atitinka 3
straipsnio nuostatas, šiose rekomendacijose deramą dėmesį skiriant
reguliuojamų kainų, visų pirma didmeninių ir galutiniams klientams taikomų
kainų, poveikiui rinkos veikimui;
t) pranešti nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir Komisijai, kuriose
valstybėse narėse reguliuojami tarifai mažesni negu rinkos kaina;
u) nustatyti standartizuotas galutinio kliento ir tiekėjo arba paskirstytojo, arba
skaitiklių sistemos operatoriaus santykių taisykles, kurios apimtų bent jau
prieigą prie duomenų apie vartotojų sunaudojamą energiją, įskaitant duomenis
apie kainas ir bet kokias kitas susijusias išlaidas, suderintos ir lengvai
suprantamos tokių duomenų formos taikymą, tikrąjį suvartojimą atspindintį
tinkamą išankstinį mokėjimą ir greitą prieigą visiems klientams prie šių
duomenų pagal A priedo h punktą;
v) stebėti, kaip įgyvendinamos taisyklės, nustatančios perdavimo sistemos
operatorių, paskirstymo sistemos operatorių, tiekėjų, vartotojų ir kitų rinkos
- 26 -
dalyvių vaidmenis bei pareigas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003;
w) stebėti investavimą į elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. ar investicijomis
užtikrinamas tiekimo saugumas.
x) prireikus naudotis veto teise, kai priimami sprendimai paskirti arba atleisti už
perdavimo sistemos operatoriaus bendrąjį valdymą atsakingus asmenis;
y) nustatyti arba patvirtinti prisijungimo prie tinklo tarifus ir paskelbti tokių tarifų
nustatymo metodiką;
z) nustatyti arba tvirtinti paslaugų kokybės standartus, stebėti jų taikymą ir skirti
nuobaudas už jų nesilaikymą;
aa) stebėti, kaip įgyvendinamos 24 straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės;
ab) derinti su svarbiausiais procesais rinkoje susijusius keitimosi duomenimis
procesus regioniniu lygmeniu;
ac) nekonkurencingose rinkose apibrėžtam ir ribotam laikotarpiui nustatyti
viršutines kainos ribas, kad klientai būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka,
reikėtų nustatyti pakankamai aukštas viršutines ribas, kad naujos įmonės
nebūtų atgrasomos nuo planų įeiti į tas rinkas ir nebūtų pakenkta esamų
konkurentų plėtrai;
ad) tikrinti perdavimo sistemos operatoriaus techninės priežiūros politiką;
ae) kartu su atitinkamomis planavimo institucijomis parengti gaires dėl konkretų
laikotarpį trunkančios licencijavimo procedūros, siekiant paskatinti naujus
rinkos dalyvius gaminti elektros energiją ir ja prekiauti; ir
af) užtikrinti, kad didmeninių kainų kitimas būtų skaidrus.
2. 1 dalyje minėtas stebėsenos pareigas gali vykdyti kita valdžios institucija, o ne
nacionalinė reguliavimo institucija, jei valstybė narė taip numato. Tokiu atveju turi
būti nedelsiant sudaryta galimybė nacionalinei reguliavimo institucijai naudotis
atlikus tokią stebėseną gauta informacija.
Laikydamasi geresnio reglamentavimo principų nacionalinė reguliavimo institucija,
vykdydama 1 dalyje minėtas pareigas, atitinkamai konsultuoja perdavimo sistemos
operatorius ir glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis
valdžios institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nepažeisdama jų
konkrečių kompetencijų.
3. Kai pagal 10 straipsnį paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius, be šio
straipsnio 1 dalyje jai pavestų užduočių, nacionalinė reguliavimo institucija taip pat:
a) stebi, ar perdavimo sistemos operatorius ir nepriklausomas sistemos operatorius
vykdo įsipareigojimus pagal šį straipsnį, ir pagal 5 dalies d punktą skiria
nuobaudas už įsipareigojimų nevykdymą;
b) stebi nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos savininko
- 27 -
santykius ir jų bendradarbiavimą, siekdama užtikrinti, kad nepriklausomas
sistemos operatorius laikytųsi įsipareigojimų, ir visų pirma reguliavimo institucija
patvirtina sutartis bei vykdo nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo
sistemos savininko ginčų sprendimo funkcijas visų skundų atžvilgiu, kuriuos bet
kuri šalis pateikia pagal 10 dalį;
c) nepažeidžiant 10 straipsnio 2c dalyje nustatytos procedūros, pirmajame dešimties
metų elektros tinklo plėtros plane patvirtina investavimo planus ir daugiametį
tinklo plėtros planą, kurį kasmet teikia nepriklausomas sistemos operatorius;
d) užtikrina, kad į nepriklausomo sistemos operatoriaus renkamų mokesčių už tinklo
prieigą tarifus būtų įskaičiuotas tinkamas atlygis tinklo savininkui ar savininkams
už tinklo įrangą ir bet kokias naujas investicijas į ją;
e) turi įgaliojimus atlikti patikrinimus perdavimo sistemos savininko ir
nepriklausomo sistemos operatoriaus patalpose; ir
f) prižiūri, kaip nepriklausomas sistemos operatorius naudoja pagal ║ Reglamento
(EB) Nr. 1228/2003 6 straipsnio 6 dalį surinktas perkrovos valdymo pajamas.
4. Pagal 1 dalies l punkto nuostatas stebėdamos nacionalines elektros energijos
rinkas, taip pat didmenines ir mažmenines kainas, nacionalinės reguliavimo
institucijos priima suderintą metodiką, kuriai pritaria ir kurią patvirtina Agentūra.
5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų
suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų veiksmingai ir operatyviai vykdyti 1
ir 2 ║ dalyse nurodytas pareigas. Siekiant šio tikslo, nacionalinė reguliavimo institucija
turi, inter alia, šiuos įgaliojimus:
a) priimti turinčius teisinę galią spendimus dėl elektros energijos įmonių;
b) bendradarbiaudama su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis atlikti elektros
energijos rinkos veikimo tyrimą ir nuspręsti, ▌ kokių reikia imtis priemonių
veiksmingai konkurencijai skatinti ir tinkamam rinkos veikimui užtikrinti ▌;
c) iš elektros energijos įmonių gauti visą informaciją, būtiną jos užduotims atlikti,
įskaitant visus paaiškinimus, kodėl atsisakoma trečiosioms šalims suteikti
prieigą, ir informaciją apie priemones, reikalingas tinklui įtvirtinti, taip pat
reikiamais atvejais bendradarbiauti su finansų rinkų reguliavimo institucijomis;
d) šioje direktyvoje arba bet kokiu reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimu
nustatytų įpareigojimų nevykdančioms elektros energijos įmonėms nustatyti
veiksmingas, tinkamas ir atgrasančias poveikio priemones;
e) ║ atlikti tinkamus tyrimus, turėdama reikiamus įgaliojimus vadovauti ginčų
sprendimui pagal 10 ir 11 dalis;
f) patvirtinti 24 straipsnyje nurodytas apsaugos priemones.
6. Nacionalinės reguliavimo institucijos atsakingos už toliau nurodytose srityse
taikomų nuostatų ir sąlygų pastarosioms dar neįsigaliojus nustatymą ar patvirtinimą:
- 28 -
a) galimybės prisijungti prie nacionalinių elektros tinklų suteikimas ir prieiga prie jų,
įskaitant perdavimo ir paskirstymo tarifus ir jų nustatymo metodikas, arba (kaip
alternatyva) perdavimo ir paskirstymo tarifų nustatymo ir patvirtinimo
metodikos ir jų kontrolė. Šie tarifai atspindi faktines veiksmingo operatoriaus
išlaidas ir yra skaidrūs. Jie turi būti tokie, kad būtų įmanoma užtikrinti būtinąsias
investicijas į elektros tinklus tokiu būdu, kad investicijų pakaktų užtikrinti elektros
tinklų pakankamumą. Šie tarifai yra nediskriminaciniai naujų rinkos dalyvių
atžvilgiu;
b) ▌pasiūlos ir paklausos balanso užtikrinimo paslaugų, kurios kiek įmanoma
labiau atspindi išlaidas ir neturi įtakos pajamoms, tuo pat metu užtikrina
tinkamas paskatas tinklo vartotojams išlaikyti savo teikiamo galingumo ir
sunaudojamos energijos pusiausvyrą, teikimas; šios paslaugos yra sąžiningos ir
nediskriminuojančios bei pagrįstos objektyviais kriterijais;
c) prieiga prie tarpvalstybinių infrastruktūrų, įskaitant pajėgumų skyrimo ir
perkrovos valdymo procedūras.
Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę reikalauti, kad perdavimo sistemos
operatoriai keistų šias nuostatas ir sąlygas.
7. Nustatant ar tvirtinant tarifų nustatymo ir pasiūlos ir paklausos balanso
užtikrinimo metodus, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tinklo
operatoriams būtų sukurtos pakankamos paskatos tiek trumpuoju, tiek ilguoju
laikotarpiu didinti veiksmingumą, skatinti rinkos integraciją, užtikrinti tiekimo
saugumą ir prisidėti vykdant susijusius mokslinius tyrimus.
8. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi nacionalinių elektros energijos
sistemų ir jungiamųjų linijų perkrovos valdymą.
Perdavimo sistemos operatoriai pateikia savo perkrovos valdymo procedūras,
įskaitant pajėgumų skyrimą, nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinti.
Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti pakeisti šias procedūras prieš jas
patvirtindamos.
9. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiama teisė reikalauti, kad
perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriai, jeigu reikia, pakeistų šiame straipsnyje
nurodytas nuostatas ir sąlygas ▌ , siekiant užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir
taikomos nediskriminuojant. Jeigu vėluojama nustatyti perdavimo ir paskirstymo
tarifus, reguliavimo institucijos turi turėti teisę nustatyti laikinus perdavimo ir
paskirstymo tarifus ir nuspręsti dėl atitinkamų kompensavimo priemonių, jeigu
galutiniai tarifai būtų kitokie nei šie laikinieji tarifai.
10. Bet kuri šalis, nepatenkinta perdavimo ar paskirstymo sistemos operatoriaus
veiksmais, susijusiais su operatoriaus įpareigojimais pagal šią direktyvą, gali paduoti
skundą nacionalinei reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo
institucija, priima sprendimą per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Kai
nacionalinei reguliavimo institucijai reikia gauti daugiau informacijos, šį laikotarpį
galima pratęsti dviem mėnesiais. Šį laikotarpį taip pat galima pratęsti, jeigu su tuo
sutinka skundą padavusi šalis. Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas yra
privalomas nebent ir iki tol, kol jis panaikinamas apeliacine tvarka.
- 29 -
11. Bet kuri nukentėjusioji šalis, turinti teisę pateikti skundą, susijusį su sprendimu
dėl tarifų arba metodikos, priimtų pagal šį straipsnį, o kai nacionalinė reguliavimo
institucija yra įpareigota konsultuotis – dėl pasiūlytų tarifų ar metodikos, ne vėliau kaip
per du mėnesius arba per trumpesnį valstybių narių nustatytą laikotarpį nuo sprendimo
ar jo projekto paskelbimo dienos pateikti skundą dėl persvarstymo. Toks skundas
nesustabdo sprendimo įgyvendinimo.
12. Valstybės narės sukuria tinkamus ir veiksmingus reguliavimo, kontrolės ir
skaidrumo mechanizmus, siekdamos išvengti piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi,
ypač kai tai kenkia vartotojų interesams, ir bet kokio piktybiško elgesio. Nustatant šiuos
mechanizmus atsižvelgiama į Sutarties, ypač jos 82 straipsnio, nuostatas.
13. Nacionalinė reguliavimo institucija įsteigia nepriklausomą skundų nagrinėjimo
tarnybą ar alternatyvią vartotojų teisių gynimo struktūrą, pvz., nepriklausomą
energetikos ombudsmeną ar vartotojų instituciją. Ši tarnyba ar struktūra turi būti
atsakinga už veiksmingą skundų nagrinėjimą ir atitikti pažangiausios patirties
kriterijus. Nacionalinė reguliavimo institucija nustato skundų nagrinėjimo standartus
ir gaires gamintojams ir tinklo operatoriams.
14. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių, įskaitant
patraukimą atsakomybėn administracine ir baudžiamąja tvarka pagal jų nacionalinius
įstatymus, prieš atsakinguosius fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia
direktyva nustatytų slaptumo taisyklių.
15. 10 ir 11 dalyse nurodyti skundai nepažeidžia teisės Bendrijos ar nacionalinėje
teisėje nustatyta tvarka paduoti apeliaciją.
16. Nacionalinės reguliavimo institucijos priimami sprendimai turi būti deramai
pagrįsti ir vieši, kad būtų galima vykdyti jų teisinę priežiūrą.
17. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengti tinkami nacionaliniai mechanizmai,
kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu nacionalinė reguliavimo institucija priima vienokį
ar kitokį sprendimą, turėtų teisę paduoti apeliaciją nacionalinei teisminei institucijai
arba kitai nešališkai nacionalinei institucijai, kuri nepriklauso nei nuo suinteresuotųjų
šalių, nei nuo jokios vyriausybės.
▌
22d straipsnis
Tarpvalstybinio pobūdžio klausimų reguliavimo tvarka
1. Nacionalinės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuojasi
vienos su kitomis bei teikia vienos kitoms bei Agentūrai visą informaciją, reikalingą
šioje direktyvoje nustatytoms užduotims atlikti. Jeigu keičiamasi informacija, ją
gaunančioji institucija užtikrina tokį informacijos slaptumą, kokio prašo perduodančioji
institucija.
2. Siekiant užtikrinti, kad į regioninių elektros energijos rinkų integraciją būtų
atsižvelgta tinkamose reguliavimo struktūrose, tinkamos nacionalinės reguliavimo
institucijos užtikrina, glaudžiai bendradarbiaudamos su Agentūra ir jai vadovaujant,
kad jų regioninėse rinkose būtų atliktos bent šios reguliavimo užduotys:
a) būtų bendradarbiaujama bent regiono mastu, siekiant skatinti eksploatacinių
- 30 -
priemonių rengimą optimaliam elektros tinklo valdymui užtikrinti, skatinti
bendras elektros energijos biržas ir tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo
pajėgumų paskirstymo galimybes, sudaryti tinkamo nacionalinių perdavimo
sistemų sujungimo pajėgumų lygio galimybę, įskaitant naujus jungiamuosius
tinklus, regione ir tarp regionų, kad būtų užtikrinama veiksmingos
konkurencijos plėtotė ir tiekimo saugumo gerėjimas;
b) bent atitinkamo regiono lygiu būtų suderinti visi techniniai ir rinkos kodeksai,
taikomi atitinkamos perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos
dalyviams;
c) būtų suderintos taisyklės, pagal kurias valdomos perkrovos ir teisingas pajamų
ir (arba) perkrovos valdymo sąnaudų perskirstymas visiems rinkos dalyviams;
d) būtų nustatytos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad elektros energijos biržos (-ų)
savininkai ir (arba) valdytojai, kurie daro įtaką atitinkamai regiono jungtinei
rinkai, būtų visiškai nepriklausomi nuo energijos gamybos įrangos savininkų ir
(arba) valdytojų.
3. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę sudaryti tarpusavio susitarimus
bendradarbiavimui reguliavimo srityje skatinti ir 1 ir 2 dalyse nurodytiems veiksmams
vykdyti prireikus konsultuojantis su kitomis susijusiomis nacionalinėmis
institucijomis ir nepažeidžiant šių institucijų konkrečios kompetencijos.
4. Agentūra nusprendžia dėl bent dvi valstybes nares sujungiančių infrastruktūros
objektų reguliavimo tvarkos:
a) gavusi bendrą kompetentingų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymą, arba,
b) jeigu kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo
dokumentų įteikimo paskutinei iš tų reguliavimo institucijų nesugeba susitarti dėl
atitinkamos reguliavimo tvarkos.
▌
22e straipsnis
Gairėse nustatytų reikalavimų vykdymas
1. Komisija ar bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija ║ gali prašyti Agentūros
pateikti nuomonę, ar laikomasi sprendimo, kurį nacionalinė reguliavimo institucija
priėmė laikydamasi šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytų
gairių.
2. Agentūra per keturis mėnesius nuo prašymo pateikimo datos pateikia nuomonę
reguliavimo institucijai, paprašiusiai patiekti nuomonę, ║ Komisijai arba nacionalinei
reguliavimo institucijai, priėmusiai atitinkamą sprendimą.
3. Jeigu ginčijamą sprendimą priėmusi nacionalinė reguliavimo institucija nesilaiko
Agentūros nuomonės per keturis mėnesius nuo tos nuomonės pateikimo dienos,
Agentūra apie tai praneša Komisijai.
4. Bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija gali pranešti Komisijai, jeigu ji mano,
- 31 -
kad nacionalinės reguliavimo institucijos priimtas sprendimas neatitinka šioje
direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytų gairių reikalavimų per du
mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos.
5. Jeigu Komisija per du mėnesius nuo tada, kai jai pranešta, kad nesilaikoma
Agentūros nuomonės pagal ║ 3 dalį arba nesilaikoma gairių pagal ║ 4 dalį, ║ ar savo
nuožiūra per tris mėnesius nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nustato, kad ║
kyla pagrįstų abejonių dėl nacionalinės reguliavimo institucijos priimto sprendimo
atitikties šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytoms gairėms,
Komisija gali nuspręsti pradėti tyrimą. Šiuo atveju Komisija nacionalinės reguliavimo
institucijos ir į tyrimą įtrauktų atitinkamų suinteresuotųjų šalių prašo pateikti pastabas.
6. Jeigu Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ne vėliau nei po keturių mėnesių nuo
sprendimo pradėti tyrimą ji skelbia galutinį sprendimą:
a) neprieštarauti reguliavimo institucijos sprendimui; arba
b) reikalauti, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų ar
atšauktų sprendimą, jeigu Komisija mano, kad nebuvo laikomasi gairių
reikalavimų.
7. Jeigu Komisija per ║ 5 ir 6 dalyse nustatytą laikotarpį nenusprendė pradėti tyrimo
arba nepriėmė galutinio sprendimo, tada tariama, kad ji neprieštarauja nacionalinės
reguliavimo institucijos sprendimui.
8. Nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius įgyvendina Komisijos
sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą ir apie tai atitinkamai praneša
Komisijai.
▌
22f straipsnis
Įpareigojimas laikyti duomenis
1. Valstybės narės elektros energijos tiekimo įmones įpareigoja bent penkerius metus
laikyti ir nacionalinei reguliavimo institucijai, nacionalinei konkurencijos institucijai ir
Komisijai pateikti atitinkamus duomenis apie visus sandorius, su didmeniniais
vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais sudarytus remiantis elektros energijos
tiekimo sutartimis ir elektros energijos rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
2. Duomenys rengiami taip, kad būtų išsamiai nurodomos tam tikros sandorių
charakteristikos, t. y. trukmė, tiekimo ir apmokėjimo taisyklės, kiekis, įvykdymo data ir
laikas, sandorio kainos, didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės ir išsami
informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos tiekimo sutartis ir neįgyvendintas
elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones.
3. Nacionalinė reguliavimo institucija pateikia savo tyrimų arba užklausų rezultatų
ataskaitas rinkos dalyviams, kartu užtikrindama, kad neskelbtina komercinė
informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. ▌
▌
- 32 -
4. Įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 2004/39/EB, šiuo straipsniu nenustatomi
papildomi įpareigojimai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų atžvilgiu.
5. Jeigu ║ 1 dalyje nurodytoms institucijoms reikia pasinaudoti duomenimis, kuriuos
laiko subjektai, kuriems taikoma Direktyva 2004/39/EB, pagal tą direktyvą įgaliotos
institucijos toms institucijoms pateikia reikalingus duomenis.“.
23) 23 straipsnis išbraukiamas.
24) 26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Valstybė narė, kuri, po šios Direktyvos įsigaliojimo, dėl techninio
pobūdžio priežasčių susiduria su esminėmis problemomis, atverdama kai kurių
21 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų ne namų ūkio klientų ribotų grupių
rinką, gali prašyti nuo šios nuostatos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurią
Komisija gali leisti taikyti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo 30
straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Bet kuriuo atveju tokia nukrypti leidžianti
nuostata nustoja galioti nuo 21 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos datos.“;
b) pridedama ši dalis:
„2a. Valstybės narės gali netaikyti pramoniniams tinklams III, IV, V, VI ir VII
skyrių nuostatų. Dėl šių išlygų trečiųjų šalių prieigos principas nepaveikiamas.
Be to, išlygos negali trukdyti viešųjų paskirstymo sistemų uždaviniams.“.▌
25) A priedas iš dalies keičiamas taip:
a) a punktas pakeičiamas taip:
„a) turėtų teisę sudaryti su savo elektros energijos paslaugų tiekėju sutartį,
nustatančią:
– tiekėjo tapatybę ir adresą;
– numatomas paslaugas, siūlomus paslaugų kokybės lygius bei
pirmojo prijungimo laiką;
- siūlomų priežiūros paslaugų tipus;
– priemones, kuriomis galima gauti naujausią informaciją apie
taikomus tarifus ir mokesčius už techninę priežiūrą;
– sutarties galiojimo laiką, paslaugų bei sutarties pratęsimo ir
nutraukimo sąlygas; ar suteikiama teisė nutraukti sutartį
neprivalant nieko mokėti;
– bet kokias kompensacijas ir sumokėtų pinigų grąžinimo tvarką, kuri
taikoma jei nesilaikoma pagal sutartį teikiamos paslaugos kokybės
lygio, įskaitant netikslių ir vėluojančių sąskaitų išdavimą;
- 33 -
– metodą, kuriuo pradedama ginčų sprendimo tvarka, laikantis f
punkto nuostatų;
– informaciją apie vartotojų teises, į kurią įtraukta viskas, kad
paminėta pirmiau, aiškiai nurodytą sąskaitose ir elektros energijos
įmonių tinklalapiuose; ir
– išsamią informaciją apie kompetentingas apeliacijas nagrinėjančias
institucijas ir procedūrą, kurią turėtų pradėti vartotojas ginčo atveju.
Sąlygos turi būti sąžiningos ir gerai žinomos iš anksto. Bet kuriuo atveju
šiame punkte pateikta informacija bus pateikta prieš sudarant ar
patvirtinant sutartį. Kai sutartys sudaromos per tarpininkus, ta
informacija taip pat bus pateikta prieš sudarant sutartį;“;
b) b punktas pakeičiamas taip:
„b) jiems būtų tinkamai pranešama apie bet kokius ketinimus pakeisti
sutarties sąlygas, o informuojant apie šiuos ketinimus, jiems būtų
pranešama apie jų teisę nutraukti sutartį. Paslaugų tiekėjai tiesiogiai,
skaidriai ir suprantamai praneš savo vartotojams apie visus mokesčių
padidėjimus; ši informacija pranešama pakankamai anksti, ne vėliau kaip
prieš vieną įprastą sąskaitų pateikimo laikotarpį iki įsigaliojant mokesčių
padidėjimui. Valstybės narės užtikrins, kad vartotojai galėtų laisvai
nutraukti sutartis, jei naujos sąlygos, apie kurias jiems pranešė elektros
energijos paslaugų tiekėjas, jiems nepriimtinos;“;
c) d punktas pakeičiamas taip:
„d) galėtų rinktis iš įvairių mokėjimo būdų, kuriais nebus diskriminuojami
klientai. Bet kuris sąlygų skirtumas turi atspindėti tiekėjo išlaidas,
susijusias su skirtingų mokėjimo sistemų taikymu. Bendros sąlygos turės
būti sąžiningos ir skaidrios. Sąlygos bus paskelbiamos aiškia ir
suprantama kalba. Vartotojai turės būti apsaugoti nuo nesąžiningų ar
klaidinančių pardavimo metodų, įskaitant nesutartines prekiautojo
daromas kliūtis, pvz., perdėtus reikalavimus, susijusius su sutarties
dokumentais;“;
d) f punktas pakeičiamas taip:
„f) gautų naudą, kurią teikia skaidri, paprasta ir nebrangi jų skundų
nagrinėjimo tvarka. Pirmiausia visi vartotojai turi teisę į tai, kad jų
elektros energijos paslaugų teikėjas paslaugą teiktų ir skundus
administruotų vadovaudamasis tarptautiniais standartais. Taikant tokią
tvarką, ginčai turi būti sprendžiami sąžiningai ir operatyviai bei per tris
mėnesius, o kai to reikia, turi būti taikoma pinigų grąžinimo ir (arba)
kompensavimo sistema. Kai įmanoma, ši tvarka nustatoma atsižvelgiant į
Komisijos rekomendacijoje 98/257/EB* nustatytus principus;
________________________
* OL L 115, 1998 4 17, p. 31.“;
- 34 -
e) pridedami šie punktai:
„h) galėtų lengvai pakeisti tiekėją ir turėtų galimybę naudotis duomenimis apie
savo suvartojimą ir sudarius aiškų susitarimą bei nemokamai galėtų leisti bet
kokiai leidimą turinčiai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių
duomenimis. Už duomenų tvarkymą atsakinga šalis tuos duomenis privalo
pateikti įmonei. Valstybės narės nustato duomenų formatą ir tvarką, pagal
kurią tiekėjai ir vartotojai gali naudotis šiais duomenimis. Už šią paslaugą
papildomo mokesčio vartotojams nustatyti neleidžiama;
i) bent jau kiekvieną mėnesį būtų tinkamai informuojami apie tikrąjį elektros
energijos suvartojimą ir kainas. Už šią paslaugą papildomo mokesčio
vartotojams nustatyti neleidžiama. Valstybės narės užtikrina, kad pažangių
skaitiklių įdiegimas, kuo mažiau trikdant vartotojus, būtų baigtas per ...* ir
kad už šį įdiegimą būtų atsakingos elektros energijos tiekimo ar
paskirstymo bendrovės. Nacionalinės reguliavimo institucijos yra
atsakingos už šios plėtros proceso priežiūrą ir bendrų standartų nustatymą
šiuo tikslu. Valstybės narės užtikrina, kad standartai, pagal kuriuos
nustatomi būtiniausi skaitiklių techninės konstrukcijos ir eksploatavimo
reikalavimai, būtų rengiami siekiant išspręsti sąveikos problemas ir taip
vartotojams užtikrinti didžiausią naudą mažiausiomis kainomis;
j) pakeitus elektros energijos tiekėją, galutinę uždarymo sąskaitą gauna ne
vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po to, kai informuojamas
atitinkamas tiekėjas.
___________________________
* 10 metų nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos.“.
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per
...*, įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų
nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.
Jos taiko šias nuostatas nuo* ║.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia
nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių
nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja [...] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje.
* 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.
- 35 -
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta ║ ...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
top related