lietuvos darbo biržos 2014 metų darbo rinkos prognozė - ldb · analizė bei darbdavių atsakymai...
Post on 12-Sep-2019
7 Views
Preview:
TRANSCRIPT
2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
Nuo 1995 m. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo bir-ža) kasmet atlieka ateinančių metų darbo rinkos prognozę pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos Karalystės nacio nalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais. 2014 metų prognozė atlikta remiantis darbdavių apklausos rezultatais, įvertinus makroekonominių ir darbo rinkos rodiklių tendencijas. Darbo biržų specia listai atrankiniu metodu apklausė 4,4 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,28 mln. šalies dirbančiųjų.
Tarp apklaustųjų 59 proc. sudarė paslaugų, 22 proc. pramonės, 11 proc. žemės ūkio ir 8 proc. statybos sekto-riaus įmonės. Daugiausiai – 77 proc. apklausta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Apklausoje dalyvavo 82 proc. privataus sektoriaus įmonių. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Ekonominių ir demografinių rodiklių analizė bei darbdavių atsakymai į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse leido numatyti darbo rinkos poreikio tendencijas bei parengti „2014 metų įsidarbinimo galimybių barometrą“.
Su prognozių rezultatais kasmet supažindinama visuomenė, socialiniai partneriai, informacija skelbiama Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje www.ldb.lt bei naudojama tiesioginėje veikloje, siekiant laiku numatyti priemones nedarbo pasekmėms švelninti, darbo pasiūlai ir paklausai suderinti bei paslaugų efektyvumui didinti, jaunimo profesinei karjerai planuoti.
Ekonomikos ir darbo rinkos tendencijos
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2013 metais augo 2,8 proc. Prognozuojama, kad ateinančiais metais BVP augimas spartės – 2014 metais BVP augs 3,5 proc., 2015 metais – 4,3 proc. Pagal BVP augimo perspektyvas Lietuvos ekonomika yra viena labiausiai augančių Europos Sąjungoje. Gerėjant šalies ekonomikai, numatomas užimtumo augimas ir nedarbo lygio mažėjimas.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 metais buvo 5 proc. didesnis nei 2012 metais ir siekė 2229,6 Lt. Panašus kasmetinis 5-6 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas prognozuojamas ir 2014-2016 metais.
Emigracija ir struktūrinis nedarbas vis dar išlieka opios Lietuvos darbo rinkos problemos. Darbdaviai, neran-dantys tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, didesnę reikšmę teikia dirbantiems kvalifikuotiems darbuotojams išlaikyti ir motyvuoti.
Lietuvos darbo biržos atlikta darbda-vių apklausa rodo, kad įmonių veiklos pers-pektyvas 2014 metais darbdaviai vertina pakankamai teigiamai. 30 proc. darbdavių pažymi, kad įmonės apyvarta, darbuotojų skaičius ir investicijos į technologijas didės, 66 proc. – nekis ir tik 4 proc. – mažės.
Darbo jėgos paklausa nekis
Atsigaunant šalies ekonomikai, šiemet reikšmingų darbo jėgos paklausos pokyčių ne-numatoma. 2014 metais ketinama įregistruoti beveik tiek pat darbo pasiūlymų kaip ir 2013 metais – 220–240 tūkst. Įregistruotų darbo pa-siūlymų struktūra pagal ekonomines veiklas
išliks panaši kaip ir 2013 metais. 60,4 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 18,7 proc. – pramonės, 14,3 proc. – statybos, 6,7 proc. – žemės ūkio sektoriuje.
Paslaugų sektoriuje daugiausiai laisvų darbo vietų įregistruos mažmenine prekyba, krovininiu kelių transportu ir restoranų bei pa-gaminto valgio teikimo veikla užsiimančios įmonės. Pramonės sekto-riuje – baldų gamyba, maisto produktų gamyba, medienos pjaustymu ir obliavimu bei viršutinių drabužių siuvimu užsiimančios įmonės. Statybos sektoriuje – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, remontu ir grindų bei sienų dengimu užsiimančios įmonės. Žemės ūkio sektoriuje – mišriu žemės ūkiu, medienos ruoša bei naminių paukščių auginimu užsiimančios įmonės.
Įsidarbinimo galimybės
Darbo jėgos paklausos struktūra 2014 metais nekis. Didžioji dalis (73 proc.) darbo pasiūlymų bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai. Nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa pastaraisiais metais mažėja, pa-naši tendencija prognozuojama ir 2014 metams.
Tendencijos rodo, kad sėkmingai įsidarbinti būtinas ne tik išsi-lavinimas, kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai, papildomos kompetencijos. Sparčiai vystantis technologijoms bei kei-čiantis darbų organizavimo pobūdžiui, darbdaviai pirmenybę teikia uni-versaliems, technologiškai išprususiems ir lankstiems darbuotojams. Siekiant integruotis ar išlikti darbo rinkoje ir toliau vis svarbiau bus mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius ir kompetencijas.
Didžiausios įsidarbinimo galimybės 2014-2015 metais bus šias profesines kvalifikacijas turintiems darbo ieškantiems asmenims:
Specialistams:
• Pardavimo vadybininkams• Buhalteriams• Informacinių technologijų ir sistemų specialistams• Pardavimo agentams• Statybos inžinieriams• Gydytojams• Siuvimo technologams
Kvalifikuotiems darbininkams:
• Pardavėjams• Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuo-
tojams• Virėjams• Siuvėjams• Plataus profilio statybininkams• Suvirintojams• Padavėjams ir barmenams
Daugiau informacijos apie paklausiausias bei mažiau paklausias profesijas galima rasti „2014 metų įsidarbinimo galimybių barometre“.
2010 2011 2012 2013 2014
20
15
10
5
0
2400
2300
2200
2100
2000
1900
1800
BVP augimas, proc.
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc.
Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis, Lt
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai(Finansų ministerijos duomenys)
Darbo jėgos paklausos dinamika 2010-2014 m.
Darbo jėgos paklausa pagal ekonomines veiklas
Darbo jėgos paklausa pagal kvalifikaciją
2010 2011 2012 2013 2014
250
200
150
100
50
0
148,2
169,1
199,9
242,2 220–240
tūkst.
Paslaugos
Žemės ūkis
Statyba
Pramonė
60,4%
18,7%
6,7%
14,3%
Kvalifikuotiems darbininkams
Specialistams
Nekvalifikuotiems darbininkams
53%
20%
27%
2 32014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ 2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
Darbo jėgos pasiūla mažės
Teritorinėse darbo biržose 2014 metais numatoma įregistruoti apie 280-290 tūkst. bedarbių – vidutiniškai po 23-25 tūkst. per mėne-sį – tai yra 4,5-5,5 proc. mažiau nei 2013 metais.
2013 metais vidutinis metinis bedarbių skaičius buvo 201,3 tūkst. Prognozuojama, kad šiais metais vidutinis metinis bedarbių skaičius sumažės 5 proc. ir sieks 185-195 tūkst.
Bedarbių struktūra pagal išsilavinimą iš esmės nesikeis. Didžiau-sią dalį (53 proc.) sudarys bedarbiai, turintys vidurinį išsilavinimą (iš jų – 53 proc. su profesine kvalifikacija), 24 proc – bedarbiai, turintys pagrindinį ir žemesnį išsilavinimą (iš jų – 36 proc. su profesine kvalifi-kacija), 14 proc. – bedarbiai, turintys aukštąjį neunivesitetinį išsilavini-mą ir 9 proc. – bedarbiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Prognozuojama, kad bedarbių struktūroje apie 80 proc. sudarys darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Ilgalaikių bedarbių, t.y. ilgą laiką nedirbusių ir praradusių ryšį su darbo rinka asmenų bus 27 proc., 33 proc. – vyresnių kaip 50 m. bedarbių ir 21 proc. – jaunimo iki 29 m.
Nedarbas mažės
Lietuvoje 2013 metais vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 10,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet jis turėtų mažėti ir siekti 10,4-10,6 proc. Numatoma, kad vasaros sezono metu, nedarbo lygis smuk-tels 1-1,5 proc. punkto.
Ekonominės krizės laikotarpiu išaugęs vyrų nedarbo lygis kas-met mažėja. Prognozuojama, kad ši tendencija bus stebima ir 2014 metais, kai vyrų nedarbo lygiui mažėjant, jis vis dar išliks didesnis nei moterų.
Jaunimo – vienos iš labiausiai socialiai pažeidžiamų bedarbių grupių nedarbo lygis mažėja: 2013 metais teritorinėse darbo biržose jaunimo buvo įregistruota 8 proc. (per 6 tūkst.) mažiau nei 2012 me-tais. Mažėjimo tendencijai išlikus ir šiais metais, prognozuojama, kad registruotas jaunimas sumažės 6 proc. (4 tūkst.), palyginti su 2013 metais. Taip pat duomenys rodo, kad tarp registruoto jaunimo didėja absolventų ir profesinę kvalifikaciją įgijusių jaunų bedarbių dalis. Ši tendencija vyraus ir 2014 metais.
Mažės steigiamų ir likviduojamų darbo vietų skaičius
Kaip ir pastaraisiais metais, darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas išliks teigiamas, tačiau palyginti su 2013 metais, sumažės. Šiais metais darbdaviai numato likviduoti mažiau darbo vietų, todėl palyginti su 2013 metais, santykis tarp įsteigtų ir likviduotų darbo vietų bus didesnis.
Lietuvos darbo biržos darbdavių apklausa rodo, kad darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas išliks teigiamas visuose ekonomikos
Bedarbių skaičiaus dinamika
Nedarbo lygis metų pradžiai
Vidutinio metinio nedarbo lygio dinamika
Darbo jėgos pasiūla pagal kvalifikaciją
2010 2011 2012 2013 2014
250
200
150
100
50
0
300
350303,1
256,7
330,8299,6
284,3
tūkst.
2010 2011 2012 2013 2014
14,5
13,1
11,710,9 10,5
16
14
12
10
8
6
4
2
0
proc.
40,3%
9,1%
13,8%
36,9%
Nekvalifikuoti
Su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu
Su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu
Su profesine kvalifikacija
sektoriuose. 2014 metais darbdaviai numato įsteigti 23 tūkst. naujų darbo vietų, o likviduoti – 2 tūkst. Daugiausia – 95 proc. naujų darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje. Likviduojamų darbo vietų skaičius tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje bus panašus.
Didžiausias darbo vietų steigimas Didžiausias darbo vietų likvidavimasMažmeninė prekyba ŠvietimasKrovininis kelių transportas Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbasStatyba Mažmeninė prekybaBaldų gamyba Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiaisViršutinių drabužių siuvimas Keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje
DARBO RINKOS YPATUMAI TERITORIJOSE
Vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėse
Vidutinis metinis nedarbo lygis sumažės dau-gumoje savivaldybių. Didžiausias nedarbo lygio mažė-jimas numatomas Lazdijų (1,6 proc. punkto), Neringos (1,4 proc. punkto), Alytaus miesto (1,3 proc. punkto), Palangos, Vilniaus rajono, Utenos ir Širvintų (1,2 proc. punkto) savivaldybėse. Nedidelis nedarbo lygio mažėjimas prognozuojamas Kauno miesto, Rietavo, Vilkaviškio, Ignalinos rajono bei Šiaulių miesto savi-valdybėse – 0,1 proc. punkto. Nedarbo lygio augimas bus beveik nepastebimas Visagino miesto, Telšių ir Anykščių savivaldybėse – 0,2 – 0,3 proc. punkto. Šila-lės, Mažeikių ir Plungės rajono savivaldybėse nedarbo lygio pokyčiai nenumatomi.
Aukščiausias nedarbas išliks Ignalinos (18,4 proc.), Alytaus rajono (17,9 proc.), Kelmės (17,1 proc.), Zarasų (17 proc.), Kalvarijos (16,7 proc.), Lazdijų ir Mažeikių savivaldybėse (16,2 proc.).
Žemiausias nedarbas ir toliau bus fiksuojamas Neringos (4,4 proc.), Trakų (7,1 proc.), Kretingos (7,3 proc.), Klaipėdos rajono (7,5 proc.), Vilniaus miesto (7,6 proc.), Klaipėdos miesto (7,8 proc.) bei Šiaulių miesto (8 proc.) savivaldybėse.
Darbo jėgos pasiūla apskrityse
2014 metais darbo jėgos pasiūla mažės beveik visoje Lietuvoje. Didžiausias darbo jėgos pasiūlos mažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, prognozuojamas Vilniaus (3,5 tūkst.), Panevėžio (2,3 tūkst.), Klaipėdos (1,6 tūkst.), Alytaus bei Kauno (po 1 tūkst.) apskrityse. Nedidelis sumažėjimas numatomas Tauragės (0,3 tūkst.) ir Marijampolės (0,4 tūkst.) apskrityse. Telšių apskrityje darbo jėgos pasiūla nekis.
Darbo jėgos paklausa apskrityse
Prognozuojama, kad šiais metais darbo jėgos paklausa, palyginti su 2013 metais, didės beveik visose aps-krityse. Didžiausias darbo jėgos paklausos augimas numatomas Šiaulių apskrityje – 13 proc., Kauno ir Klaipėdos apskrityse – 6 proc., Alytaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse – 5 proc., Marijampolės ir Vilniaus apskrityse – 3 proc., Telšių apskrityje – 1 proc. Tauragės apskrityje darbo jėgos paklausa nekis.
350000
300000
250000
200000
150000
100000
50000
0
2010 2011 2012 2013 2014
18
16
14
12
10
8
6
4
2
0
Bedarbių sk. metų pradžioje
Bedarbių proc. nuo DAG
VILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUS
KAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNAS
KlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėda
ŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliai
PanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžys
AlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytus
AnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiai
BiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržai
IgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalina
JonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonava
JoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškis
JurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkas
KaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorys
KelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmė
KretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškis
KėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiai
LazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijai
MarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolė
MažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiai
MolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtai
Naujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji Akmenė
PakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalys
PlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungė
PrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienai
RadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškis
RaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniai
RokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškis
SkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodas
TauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragė
TelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiai
TrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakai
UkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergė
UtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtena
VarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėna
VilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškis
ZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasai
ŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiai
ŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkai
ŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalė
ŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutė
ŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionys
NidaNidaNidaNidaNidaNidaNidaNidaNida
PalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalanga
ElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnai
KalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarija
Kazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų Rūda
DruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkai
VisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginas
PagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiai
RietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavas
Iki 11 proc.
nuo 11 iki 13 proc.
nuo 13 iki 15 proc.
per 15 proc.
4 52014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ 2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
Didžiųjų miestų – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vil-niaus – apskrityse bus įregistruota apie 189 tūkst. arba 79 proc. visų darbo pasiūlymų, kitose apskrityse – apie 51 tūkst. (21 proc.).
Darbo vietų steigimas apskrityse
Lietuvos darbo biržos darbdavių apklausa rodo, kad teigiamas darbo vietų balansas numatomas visose apskrityse. Dauguma darbo vietų – 71 proc. bus sukurta didžiųjų miestų apskrityse. Daugiausiai naujų darbo vietų bus įsteigta Kauno ir Vilniaus apskrityse – atitin-kamai 24 proc. ir 25 proc. visų steigiamų darbo vietų, daugiausia likviduota – Šiaulių ir Kauno apskrityse – atitinkamai 18 proc. ir 17 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Didžiausias teigiamas balan-sas numatomas Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Labiausiai didės paslaugų ir pramonės įmonėse steigiamų darbo vietų skaičius
Daugiausiai naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta paslaugų ir pramonės sektoriuose – atitinkamai 53,3 proc. ir 30,7 proc. visų stei-giamų darbo vietų. Šie sektoriai daugiausiai ir likviduos darbo vietų – atitinkamai 60,8 proc. ir 24,5 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Statybos sektoriuje bus įsteigta 10,9 proc. visų steigiamų darbo vietų, likviduota – 10,1 proc. visų likviduojamų darbo vietų, žemės ūkio sek-toriuje – atitinkamai 5,1 proc. ir 4,5 proc.
Didžiųjų miestų apskrityse bus įsteigta 76,7 proc. paslaugų, 64,5 proc. pramonės, 60,3 proc. statybos ir 72,2 proc. žemės ūkio sektoriuose steigiamų naujų darbo vietų. Jų apskrityse bus likviduo-ta 70,5 proc. paslaugų, 31,1 proc. pramonės, 44,9 proc. statybos ir 40,9 proc. žemės ūkio sektoriuose likviduojamų darbo vietų.
Darbo vietų skaičius labiausiai augs šiose paslaugų sektoriaus srityse: mažmeninėje prekyboje – Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskri-tyse; krovininiame kelių transporte – Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskrityse; restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikloje – Alytaus ir Vilniaus apskrityse.
Pramonės sektoriaus srityse: kitų baldų gamyboje – Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse; kitų viršutinių drabužių siuvime – Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse; medienos pjaustyme ir obliavi-me – Kauno, Tauragės ir Vilniaus apskrityse.
Statybos sektoriaus srityse: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pas-tatų statyboje – Alytaus, Kauno, Tauragės ir Utenos apskrityse; ko-munalinių elektros ir telekomunikacijos statinių statyboje – Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse; pastatų remonte, restauravime ir rekonstravime – Alytaus, Klaipėdos ir Telšių apskrityje.
Žemės ūkio sektoriaus srityse: medienos ruošoje – Kauno, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus apskrityse; mišriame žemės ūkyje – Pane-vėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse; miško medžių auginimo ir miški-ninkystės veikloje – Panevėžio ir Telšių apskrityse.
Darbo jėgos pasiūla 2014 m.
Darbo jėgos paklausa 2014 m.
Darbo vietų steigimo/likvidavimo balansas pagal apskritis
50000
60000
70000
40000
30000
20000
10000
0
2013 m. 2014 m. (progn.)
ALYT
AUS
KAUN
O
KLAI
PĖDOS
MAR
IJAM
POLĖ
S
PANEV
ĖŽIO
ŠIAU
LIŲ
TAUR
AGĖS
TELŠ
IŲ
UTEN
OS
VILN
IAUS
Likviduota Įsteigta
0
10
20
30
ALYT
AUS
KAUN
O
KLAI
PĖDOS
MAR
IJAM
POLĖ
S
PANEV
ĖŽIO
ŠIAU
LIŲ
TAUR
AGĖS
TELŠ
IŲ
UTEN
OS
VILN
IAUS
proc.
Planuoji karjerą ar ieškai darbo? Padėsime priimti teisingą sprendimą!
SpecialiStaiPardavimo vadybininkai
Buhalteriai
Informacinių technologijų ir ryšių sistemų specialistai
Pardavimo agentai
Statybos inžinieriai
Gydytojai
Siuvimo technologai
DarbininkaiPardavėjai
Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai
Virėjai
Siuvėjai
Plataus profilio statybininkai
Padavėjai ir barmenai
Autotransporto priemonių remonto šaltkalviai
Suvirintojai
Kepėjai ir konditeriai
Miškų ūkio darbuotojai
Elektrikai
Medienos apdirbimo staklininkai
Darbininkai izoliuotojai
Baldžiai
Metalinių laivų korpusų surinkėjai
SpecialiStaiVerslo paslaugų vadybininkaiSandėlininkaiPagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojaiTransporto vadybininkaiBendrosios praktikos slaugytojaiRinkodaros specialistaiVertėjaiGrafikos ir multimedijos dizaineriaiDraudimo agentaiArchitektaiPersonalo specialistaiProjektuotojai konstruktoriaiMechanikos inžinieriaiMaisto produktų ir gėrimų technologaiFinansininkaiElektros inžinieriaiReklamos agentaiElektronikos inžinieriaiAgronomaiGeodezininkai
DarbininkaiApdailininkaiDailidės ir staliaiVairuotojai ekspeditoriaiApsaugos darbuotojaiTraktorininkaiBetonuotojaiMūrininkaiDažytojaiKelio darbininkaiŠaltkalviai remontininkaiSantechnikaiElektromonteriaiGrindų ir plytelių klojėjaiTinkuotojaiStogdengiaiSlaugytojo padėjėjaiVandentiekininkai ir vamzdynų montuotojaiEkskavatoriaus mašinistaiMėsininkaiSkardininkaiMetalo apdirbimo staklių operatoriai
SpecialiStaiAdministratoriai
Teisininkai
Socialiniai darbuotojai
Pradinio ugdymo mokytojai
Lopšelio-darželio auklėtojai
Ekonomistai
Turizmo vadybininkai
Kineziterapeutai
Socialiniai pedagogai
Psichologai
DarbininkaiLengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai
Automobilinio krautuvo vairuotojai
Elektrinio krautuvo vairuotojai
Kirpėjai
Manikiūrininkai
Kosmetikai
Floristai
DIDELĖS VIDUTINĖS MAŽOS
ĮSIDARBINIMO GALIMYBIŲ
2014 METAIS LIETUVOJE
BAROMETRASSOŽA
M
ĖSNITUDIV
DIDELĖSLietuvos darbo birža6
6 2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
2013 m. 2014 m.
ALYT
AUS
KAUN
O
KLAI
PĖDOS
MAR
IJAM
POLĖ
S
PANEV
ĖŽIO
ŠIAU
LIŲ
TAUR
AGĖS
TELŠ
IŲ
UTEN
OS
VILN
IAUS
50000
40000
30000
20000
10000
0
Pokyčių analizė
Darbdavių apklausa
Prognozės parengimas
Demografiniai rodikliai
Atsitiktinė stratifikuota
atranka
Pagal ekonomines
veiklas
Profesijos
Pagal nuosavybės
formą
Pagal dirbančiųjų
skaičių
Kvalifikaciniai reikalavimai
Darbo rinkos pokyčių pagal
profesijas įvertinimas
Pasiūla- paklausa
Profesinio mokymo poreikis
Įdarbinimo
Pasiūlos-paklausos balanso
Makroekonominiai rodikliai
Grį
žtam
asis
ryš
ys
Darbo rinkos prognozavimo schema
top related