1

Perdangos

Perdangos vidaus horizontaliosios konstrukcijos, perskirianios pastat auktus. Jomis iors ir vidaus sienos, o karkasinio pastato atveju, kolonos, sujungiami tarpusavyje, tuo paiu utikrinant pastato standum bei pastovum.

Perdenginiai yra horizontalios standumo diafragmos, kurios daugiaaukiuose pastatuose, apart prast perdenginiams apkrov (nuo moni, bald, rengim, savojo svorio, grind, pertvar svorio ir kt.) efektyviai dalyvauja priimant vjo apkrovas.

Perdanga kaip tarpauktin konstrukcija turi utikrinti ger garso izoliacij tarp kaimynini patalp.

Danai perdangos apsprendia pastato konstrukcin sandar, jo techninius ir ekonominius rodiklius.

Perdangos skirstomos pagal padt pastate: 1. rsio 2. tarpauktins 3. pastogs

Kuomet pastatas be pastogs, perdanga vir paskutinio aukto vadinama denginiu. Perdangos gali bti ir vir pravaiavim, technini pusrsi, technini aukt.

Pagal mediagas i kuri rengiamos perdangos skiriamos: 1. medins 2. plienins 3. g/b 4. keramini blokeli 5. mrins 6. mirios

Gelbetonio perdangos pagal rengimo bd skirstomos : 1. monolitines 2. surenkamsias 3. surenkamsias-sumonolitintas

Pagal laikanij element konstrukcij: 1. sijins 2. nesijins

Pagal degumo laipsn: 1. nedegios 2. sunkiai degios 3. deganios Pradsime nuo treios 4.1 pav. matomos perdangos, kur yra pus metalins ir pus medins

perdangos. Deinje yra i metalo, kairje i medio. Tokios perdangos buvo naudojamos anksiau. Bet be mintj perdang savybi, jos dar turi turti (tenkinti) akustines savybes turi turti tam tikr garso, smgio izoliacij. Todl ji turi turti tam tikr mas ir tam tikrus sluoksnius. I ios perdangos (3) iandieninje perdangoje liko tik laikantys elementai. O perdangos sumutinis atrodo visai kitaip. 4.1 pav. (1) yra parodyta medin perdanga, tokia, koki iki iol yra pastatuose. ia ymiai daugiau sluoksni, ir tai bdinga medinms perdangoms. Tam tikru ingsniu eina laikanios sijos (tai pagrindiniai laikantieji ios perdangos elementai, jos yra skaiiuojamos, j ingsnis ir skerspjvis yra

2

atitinkamai skaiiavimo rezultatams parenkami), o toliau viskas prie j tvirtinasi. Matomos ir grindys, ir lubos, o tarpinis sluoksnis yra reikalingas tam, kad slopint gars, kad perdanga turt tam tikras akustines charakteristikas. tai brkniuotas sluoksnis gali kartu bti ir garso izoliacinis, bet tam tikrais atvejais gali bti ir termoizoliacinis sluoksnis.

iai 4.1 pav. (2) konstrukciniam perdangos sprendiniui yra apie 100 met tai taip vadinama Akermano konstrukcija: metalins sijos yra idstomos tam tikrais atstumais (tam tikru ingsniu), tarp j imrijamas skliautukas ir viskas upildoma. Perdangos mas yra didel ir ji yra tinkama smginiam garsui slopinti.

Palyginkime 3 ir 4 perdangas. Sakyti, kad perdanga pastate yra lyg koks parazitinis konstruktyvas, negalima. Skirtingi perdang sprendimai skirti vairi funkcini paskiri pastatams. Perdanga yra reikalinga, jei tai yra daugiaauktis pastatas, bet tr kuri ji uima pastate pagal galimybes reikt taupyti (nes tai yra pinigai).

1

2

3

4

4.1 pav.

Yra du sprendiniai (3 ir 4), kur yra pagrindins sijos ir yra antraeils sijos (arba pagalbins). Jei stengiamasi (ir medini, ir metalini perdang atveju) antraeil sij patalpinti pagrindins sijos aukio ribose, gauname t pat efekt (laikomosios galios prasme), bet perdangos tris sumaja per antraeils sijos aukt, t. y. sumaja visas perdangos storis. Btent todl is 4.1 pav. (4) ir atsirado.

Gelbetonio surenkamos-sumonolitintos perdangos skirstomos (4.2 pav.) :

surenkamas i smulki element (5, 6) surenkamas i sustambint element (4.6 pav., m ir n) surenkamas i stambi element (7, 8, 9).

(5) tam tikrais atstumais yra dedamos sijels (jos yra laikinai iramstomos) ir tarp j sudedami blokeliai. Tarp t sijeli atstumai yra madaug 0,5 m ir blokeliai statmena pav. kryptimi yra 30 cm ploio (gaminami i lengv beton, i keramikos), lengvai neiojami rankomis, ir tokios perdangos yra gana danos, paplitusios pas mus, nes j rengimas nereikalauja galing keliamj mechanizm.

Kitais atvejais eina itisai dvitjins g/b sijos (6), iuo atveju jau reikalingi kranai. Tai dar nra perdanga, nes po to rengiamas grind konstruktyvas taip, kad bt tenkinamos akustikos ir termodinamins charakteristikos.

4.2 pav. (7, 8 , 9) yra surenkamos perdangos i stambi element, tai yra surenkamos, gamykloje pagamintos plokts. Perdangos i stambi element gali bti su briaunomis emyn (7a) ir su briaunomis vir (7b).

Kalbant apie gelbeton svarbu: ten, kur vliau atsiranda tempimo tempimai yra idstomas metalas, pagrindiniai armatros strypai. Ir todl g/b elementas yra racionalus su ivystyta gniudoma zona, nes praktikai metalas ir perima tempimo tempimus. Todl mintos (7a) plokts yra racionalesns, bet perdangos racionalum lemia ne tik is faktorius g/b racionalumo kriterijus (pvz. norint gauti lygias lubas, pasirenkamas 7b atvejis). Tiesa (7a) atveju irgi galima rengti pakabinamas lubas ir jos gausis lygios, bet tai daroma daniau visuomeniniuose pastatuose, o gamybins paskirties pastatuose briaunos taip ir lieka. 7b tarp briaun rengiamas visas liks konstruktyvas, po to grindys ir gaunamos lygios lubos.

3

8 ir 9 yra kiaurymtosios plokts, gaminamos g/b gamyklose, yra vairi matmen, atveamos ir sumontuojamos keliamaisiais mechanizmais ir todl statybvietje labai greitai galima toki perdang rengti.

4.2 pav. 4.3 pav. parodyti medini

perdengini vystymosi etapai. Paveikslo viruje (1) yra pats

paprasiausias medins perdangos atvejis, kuris iais laikais norm reikalavim neatitinka. (2) atsirado dar ir lubos, o toliau perdanga sunkjo ir sluoksni skaiius didjo. (3) toki perdang jau nagrinjome (ia garso izoliacija sudta vienaip), bet (4) vis tik rengiamas lub sluoksnis per izoliatori, tam, kad nuo smgio (ingsniai, vaikto mons) apaioje esantys mons galimai maiau jaust iuos dalykus.

4.3 a pav.

5

6

7a

7b

8

9

1

2

3

4

4

O 4.3, b pav. (5) yra dar ir tarpinis sluoksnis. Senamiestyje pastatuose gali bti lik tokio tipo perdang ir rekonstruojant tok pastat, nereikia skubti visk i perdangos ikraptyti ir pakeisti iuolaikinmis mediagomis. Tas senas pripildymas daniausiai bna padarytas visai gerai. Svarbu yra nustatyti pagrindini laikani element (sij) technin bkl. Nustatant laikani element (sij) technin bkl, nepakanka viduryje perdangos (kur didiausi linkiai ir poveikiai), patikrinti sij. Medini perdang silpniausios vietos yra atramose, mre. Jei galai yra ne taip kaip reikia sutvarkyti, tai laike jie nukenia ir gali bti, kad viduryje sija yra kuo puikiausiai isilaikiusi, o galai yra tokie, kad arba reikia apskritai keisti vis perdang, arba tvarkyti (protezuoti) pagrindini sij galus. Jei perdang reikia stiprinti, tai lupti reikia tik tiek, kiek reikia sustiprinimo elementus patalpinti, ir tas vietas po to utaisyti papildomai.

4.3 b pav. (6) i paveiksliuko atrodo, kad lubos lyg ir ore kabo (aiku, taip nebna). Sija, kuri laiko lubas, tam tikrais ingsniais yra tvirtinama prie pagrindini sij. Bet pjvis padarytas per toki viet, kur i jungi nesimato. i perdanga yra labai gera, ne vien dl termoizoliacinio ir garso sluoksnio, bet ir tuo, kad lubos yra atskirtos nuo pagrindins grind dalies. iuo atveju kaimyn praktikai negirdsime.

4.3 b pav.

4.4 pav.

Projektuojant medin perdang, reiks idlioti sijas: laikanius ir antraeilius elementus. 4.4 pav. yra tik schema, nei ays paymtos, nei atstumai tarp sij. Be to turi bti trys eils matmen i vis pusi.

4.4 pav. yra idliotos sijos tam tikru atstumu, jis skaiiuojamas (gauname atstumus 0,8 1,2 m). Prie laikani sij tvirtinasi kiti elementai. Sijos yra inkaruojamos sienose j galai inkaruojami (pav. matosi ilind galiukai, mes tai dar matysime detalse). O vidurinje sienoje kai kurios sijos yra sujungtos tarpusavyje. Beje, ia yra sienin pastato konstrukcin sistema, nes btent jas remiasi perdanga (ios pagrindins sijos).

Kaip ir visose sieninse konstrukcinse sistemose vdinimo kanalai (dmtrauki kanalus, jei jie yra) yra rengiami sienose. Todl sienose turi bti padarytos tiems kanalams angos taip, kaip 4.4 pav.

5

6

5

parodyta, kad sijos galas neperdengt kanalo. Jei tai yra dmtraukis tai yra pavojinga ir gaisrosaugos poiriu ir funkcionalumo. Kaip tai yra daroma: dvi sijos, kurios yra labai arti kanalo yra ikabinamos (prie gretim sij tvirtinama skersin sijel, kuri ir remiasi i abiej sij galai) ir ikabint sij galai neprieina, nesiekia sienos. Tas pats yra ir ten, kur kanalai paliekami laisvi.

O 4.5 pav. yra kai kurios medini sij tvirtinimo detals. Kaip buvo minta prie plano, sij galai turi bti inkaruojami ir inkaravimo variantai galimi vairs.

4.5 pav.

Yra labai svarbu tai, kad medini sij galai nra uhermetinami mre (4.5 pav.), nra kiami

mr ir utaisomi hermetikai. Dar daugiau: danai stengiamasi sijos gal nupjauti ne statmenai iilginei aiai, o iek tiek pasvirusiai, padidinant plot, per kur kvpuoja mediena. Mediena dista labai ilgai, todl ir padaromi tokie sprendiniai. Jokiu bdu mediena betarpikai prie mro neglaudiama, mre visada yra drgm ir tai ia (4.5 pav.) 1 yra paenklintas hidroizoliacinis sluoksnis kakas tarp medienos ir mro turi bti padta. Aiku turi bti termoizoliacinis sluoksnis (kad nebt alta), bet taip pat paliekamas yra ir oro tarpas. Jis paliekamas ir i ono, ir i viraus, kad sijos galas kvpuot. Ir jei padaryta yra kitaip, patikrinus matosi, kad sijos galas yra sudljs, supuvs, ir laikosi gal ant kakoki kaimynini sij. Vadinasi, nustatant medins perdangos technin bkl, reikia visada tikrinti sij galus.

Gelbetonins perdangos 4.6 pav. matyti g/b perdang

variantai: a ir b lyg vienodi paveiksliukai, bet yra atidengti kampai ir parodyta, kad suarmuotos plokts skirtingai. Kodl? G/b kaip mediaga, dirba taip, kaip ji yra suarmuota (tam tikrose ribose). Ir iuo atveju jei armatra yra idstoma viena kryptimi, tai i plokt (gali bti surenkama, gali bti monolitin) remiasi dviem kratais ir dirba btent ploktumoje.

O atvejis (b) reikia, kad plokt remiasi visais keturiais onais, mes sakome, kad tokiu atveju plokt remiasi kontru. Tai daniausiai bna stambiaploki gyvenamj nam ir monolitinse perdangose, kur perdanga yra visam

Mazgas A

Mazgas B

6

kambariui. Ir tuomet ji linksta erdviniai ir viena kryptimi, ir kita kryptimi. Ir todl armatra dedama ir viena, ir kita kryptimis.

4.6 pav.

Dabar danai monolitinio g/b karkasiniuose pastatuose perdangos yra daromos i vientis bebriauni ploki (250-300 mm storio). O juk g/b trio mas yra 2,5 T/m3 , vadinasi 1 cm storio g/b plokts 1m2 sveria 25 kg. Kiekvien cm nujus, t. y. paploninus perdang (ir dar n perdang, jei pastatas daugiaauktis), galima paskaiiuoti kiek lengvja pastato konstrukcijos. Vietoje 30 cm, galima daryti briaunuotas perdangas, tarp briaun lentynos gali bti tik 8 cm (priklausomai nuo apkrov, nuo tarpsni). Gaunami enkliai maesni perdang storiai. Paskaiiavus, 16 a. namo savasis svoris, gaunamas gerokai maesnis. inoma, kad briaunuotos perdangos yra racionalesns, ir briaunos gali bti viena kryptimi (c ir d), su vienu ingsniu (reiau, tankiau, enkliai maesni storiai), tai priklauso nuo vairi dalyk. Be to briaunas galima dlioti abiem pastato kryptimis (e). Tokiu atveju turime kesonines perdangas, aikesnis parodytas erdvinis (l) vaizdas. ia turime briaunas abiem kryptimis ir tada briaun auktis maesnis, nei auktis kai briaunos yra tik viena kryptimi. Taip gauname erdvin konstrukcij, o jos visada yra racionalesns nei plokios, kur elementai yra atskirai dirbantys.

Yra 4.6 pav. ir monolitins perdangos (f) jungties su sienomis fragmentai. inome, kad metalas (armavimas) yra reikalingas tempimo zonoje, tai ir matoma 4.6, f pav. suarmuota ir viruje. Taip yra todl, kad sijos (plokts) galai yra standiai tvirtinti.

(f2 ) yra kiaurymta plokt, stambi, dideli gabarit. Anksiau buvo projektuojama ir statoma i surenkamo g/b ir statybose vyravo taip vadinama

modulin sistema. Reikia, kad vis surenkam gamini (ne tik g/b, bet ir metalo) matmenys (ilgiai, ypa ploiai) buvo kartotiniai moduliui 30, 60 cm. Ir atitinkamai architektriniai sprendimai buvo pririti prie modulins architektrins planins pastat sandaros. Dabar jau danai daromas monolitas, ir architektai turi didesnes galimybes.

Apie perdangas i sustambint element. Perdangos i sustambint konstrukcini element sprendinys yra toks: apatin dalis (m, n, t) yra padaroma i gamykloje pagamint plon viensluoksni 4-6 cm storio surenkam ploki, kurios atkeliauja statybviet ir yra sumontuojamos ir laikinai iramstomos. O vir j yra formuojama jau statybvietje kita perdangos dalis. Lyg tai toks tarpinis variantas tarp monolitins ir surenkamos g/b perdangos. Kam reikia tokio varianto. Kiekvienas variantas turi savo plius ir minus. Monolitins perdangos atveju mes turime viso perdenginio bloko rmuose pasidaryti pirmiausia klojinius, ir tik po to juos iramstyti, atlikti armavimo darbus, po to ubetonuoti. Ir laukti kol visa tai sukiets iki tam tikros ribos. Tada klojinius iardome ir turime perdengin.

Surenkam perdang atveju mums ito nereikia. Turime gatavas perdanga, dliojame jas, monolitiname siles ir turime perdang. Bet surenkam ploki atveju jos visos yra tam tikros laikomosios galios ir pakeisti surenkamo elemento laikomj gali yra sudtinga.

Tais atvejais kai mums yra reikalinga didesn nei turime tipinius elementus, daug met naudojamus, laikomoji galia, mes darome perdenginio variant. Vir i stambi surenkam

7

ploki mes galime po to rengti bet kok konstruktyv. Itisini klojini mums nereikia, ios apatins plokts atstoja klojinius. Ir dabar jau yra i perdang terminas perdangos su liktiniais klojiniais. Tai lyg ir klojiniai, bet jie lieka bsimojo perdenginio konstruktyve. Ir toliau yra galimyb igauti kok nori aukt, o inome, kad lenkiam element aukio taka laikomajai galiai yra labai didel. Ir ia suformuodami tutumas, sudedame mediagas (pvz. gali bti polisterenas), paarmuojame briaunas, padedama virutins lentynos armatra ir ubetonuojama. Klojini praktikai beveik nereikia, klojiniai yra ios plokt, kurios lieka. Tik reikia laikinai paramstyti iki susijungiama su virutine dalimi, iki pradeda atlaikyti savj svor ir visa kita k reikia. Toks perdengini variantas yra prasmingas tuo, kad lengviau gyvendinamas nei monolitas, ir maiau darbo snaud statybvietje. Be to laikomj gali galima reguliuoti, keiiant perdenginio stor.

Monolitini perdengini konstrukciniai sprendimai

4.7 paveiksle yra monolitinio perdenginio planin situacija. Yra trys pagrindiniai monolitins perdangos konstrukciniai elementai: pagrindins sijos (2 eils), kurios remiasi ant kolon (j nesimato, nes tai ne pjvis), idstytos iilgai pastato; antraeils sijos skersai pastato; perdenginio plokt

ia ir viena, ir kita kryptimi yra vienodi tarpsniai, bet jei bt tarpsniai skirtingi, tai pagrindines sijas bt prasminga rengti maesnio tarpsnio kryptimi, nes vir pagrindini sij (arba jas) remiasi antraeils sijos. Vadinasi, pagrindins sijos eina iilgai, o antraeils skersai ir tankiau. Tai reikia, kad sumoje viskas sueina pagrindines sijas ir todl yra prasminga jas paleisti maesnio tarpsnio kryptimi.

4.7 pav. pariebintai parodyti du pjviai (iilginis ir skersinis), matosi ir lentyna, pagrindins sijos, toliau matosi kitas pjvis pagal antraeiles sijas. Jos aiku yra maesnio skerspjvio ir tankiau idstytos. Plotas yra didelis, tarpai yra rimti (6-7 m), o lentyna yra gana plona (yra tik 8 cm). Kaip minta, perdengin

4.7 pav.

sudaro trys pagrindiniai konstrukciniai elementai (pagrindin sija, antraeil sija, lentyna), kurie ir laiko i monolitin perdang. Ir tai yra btent briaunuotas perdenginys.

Norint rengti monolitin perdang, reikia atlikti iuos darbus: - rengti (sustatyti) klojinius - atitinkamai visus elementus suarmuoti tai labai svarbus etapas

8

- ubetonuoti. Ir visa tai be abejo reikia daryti statybvietje.

4.8 pav. matome monolitins

perdangos pagrindins sijos armavim, o 4.9 pav. antraeils sijos. Jei tai yra surenkamas g/b, visi elementai irgi yra armuoti, bet visa tai yra daroma gamykloje, stacionariai ir n kart tai kartojasi, technologija yra atidirbta. O monolitinio g/b atveju reikia kiekvien stryp (jie aiku pagaminti gamykloje) padti jam skirt viet. ia pagrindins sijos pjvyje yra parodyti armatros strypai (kaip jie idliojami), be to jie ir ineti. Strypai ikelti emyn prisilaikant projekcinio ryio. Galima sakyti, kad padaryta lyg kokia iranka, kad matytsi kiek t stryp yra. Apaioje yra paenklinti skersiniai pjviai ir inoma skirtinguose pjviuose yra skirtingas armavimas, bet tai matosi ir i atskirai idliot stryp.

Daugianavs sijos armuojamos: turime atram-sien, toliau atstumu 6650 kit atram (ar kolon, ar sien) ir toliau. Tai yra nekarpyta sija, ir tai todl armatra (ir lenkimo momentas) yra vir atramos (jei ji yra nekarpyta), o kitoje vietoje angoje. Pjvyje V-V pagrindin armatra yra apaioje, o jei paimsime pjv VI-VI, pagrindin armatra yra viruje, nes momentas kyla vir. Reikia tai inoti ir atitinkamai idlioti armatr.

4.8 pav.

Statybvietje kiekvien stryp reikia padti viet ir padti j tam tikru bdu (kiekvienas turi bti tam tikrame sluoksnyje ir atstumas tarp j turi bti tam tikras) ir kakokiu bdu (arba suvirinti arba suriti) juos reikt sujungti. Tai reikia daryti ne tik su pagrindine, bet ir su antraeile sija bei plokte.

Po to (visk suarmavus) atvaiuoja siurblys, jei yra didelis plotas, ir visa tai ubetonuojama.

Betonas sutankinamas, po to perdanga turi ramiai pastovti (betonas kietja laike), kad pasiekt tam tikr stipr. Po to sekant betono kietjimo proces, galima klojini iramstym pradti ardyti, ir vliau nuimti klojinius. Kartais gyvenime pasitaiko vairi atvej, jei paskubama nuimti anksiau iramstym bei klojinius gali sija linkti, atsirasti plyiai, o kratutinis atvejis nukristi.

9

4.9 pav. 4.10 pav. kitas monolitini perdengini atvejis. Kolonos viruje rengiamas arba vieno, arba dviej sluoksni kapitelis ir po to rengiama lentyna. Kapitelio paskirtis yra tokia: jie maina plokts (paios lentynos) tarpsn, vadinasi reiks maiau armuoti. Ir tai yra daroma tais atvejais kai briaunos yra nepageidautinos, ieinant i paios perdangos ilgaamikumo slygos. Mes turime toki pastat: tai gali bti maisto pramons mons, uvies pramons, aldytuvai.

4.10 pav.

Sakykim, yra tokie pastatai pastatai-aldytuvai, ne buitiniai, kuriais mes naudojams virtuvje, o

visas pastatas yra aldytuvas. Kadangi ten vis laik yra alta, tai visos konstrukcijos yra aplipusios erknu ir ledais. Praktika rodo, kad briaunuotos perdangos suira greiiau. Ir tai todl tokios paskirties pastatuose naudojamos bebriauns monolitins perdangos.

10

4.11 pav. pavaizduotas toki perdang armavimas. Jis yra paprastesnis, nei k tik matytas, o tai ia yra apatinis armavimas, o ia virutinis (vir kolon).

4.11 pav.

Surenkamos-sumonolitintos perdangos Surenkam-sumonolitint perdang mes

nagrinsime du variantus: i smulki ir sustambint element. 4.12 pav. yra perdangos i smulki element variantas.

Tam tikrais atstumais rengiame sijeles (4.12 pav.). ia pav. yra ms produkcija juos gamina Rok keramikos gamykla. Jie gamina ir ias surenkamas sijeles. Bet ios sijos yra nevientisos: tai gali bti lenta su ileista armatra, o gali bti pilnai pagaminta sija, arba netgi sija i gabaliuk (matosi kur yra padedami strypai). rengiant visa tai yra iramstoma. Bet ne itisinis klojinys, kaip monolitinio g/b perdangos atveju reikalingas, o tik ties itomis sijomis. Jos sudedamos ant iramstym, suarmuojamos, o po to jas remia keramikinius (iuo atveju) blokelius. 4.12 pav. parodyta ir sumonolitinimas. Vliau kai armatra sudedama.Visa tai dar papildomai vietoje suriama, sumonolitinama ir tai tampa vieningu masyvu perdanga paruota, t. y. paruota jos laikanioji dalis. Po to jau vir jos rengia ir grindis.

4.12 pav.

11

Rok keramika gamina ir sramas (matomos 4.12 pav.). Sramos gali bti i t pai blok ir gali nereikti apdailos. inoma, pradioje reikia paramstyti, ia vl gi atsiranda armatra, upilama betonu gaunama srama i ma keramikini blokeli.

Tai yra patogu, nes nereikalingi stambs ir galingi klimo mechanizmai.

Kitas kratutinis surenkam-sumonolitint perdengini i smulki element atvejis (4.13 pav.).

Prie tai buvo ir sijels (mai elemeniukai), o ia sijos yra pagaminamos ir kitokie blokeliai yra sudedami. Blokeliai suddami tarp sij, atstumai gali bti vairs, atitinkamai ir blokeli dydiai yra skirtingi. Svarbu yra tai, kad sijos yra iramstomos, sudedami blokeliai, o vliau visa tai yra sumonolitinama paioje statybvietje. Mes turime Lietuvoje daug skirting perdang rengimo variant, ir ia toli grau ne viskas parodyta (turima omeny perdangas i smulki element).

4.13 pav.

12

O 4.14 pav. lyg koks tarpinis tarp prie tai nagrint (sijels surenkamos arba vientisos) variantas. G/b lenta, kuri atkeliauja i gamyklos ir yra sudedama tam tikrais atstumais. Vliau sudedami blokeliai. Tuos blokelius (ie blokeliai yra betoniniai, o ne keramikiniai) gamina Kauno firma Teriva. Po to viskas usimonolitina paioje statybvietje. ia matosi kaip vir i lent viskas usimonolitinama, kartu ir gaunasi jau gatavas konstruktyvas.

4.14 pav.

4.15 pav. pavaizduoti du iramstymo variantai. Jei iramstyti reikia rengiant monolitin perdang, ne i smulki element, o btent grynai monolitin, reikia itisinio pakloto. Variante (a) matoma kaip tai daroma. Bet jei monolitinje perdangoje yra briaunos, aiku, jas reikia kakaip suformuoti ir visa tai iramstyti.

Jei perdanga i smulki element (b), iramstymas atsiranda ten, kur yra rengiamos sijels.

13

4.15 pav.

4.16 pav. matome kaip rengiamas

iramstymas. Iramstymui naudojami medinis brselis ir nedidelis lovys. Be to sijeles galima iramstyti skersai. Dar matome lent su ileista armatra. Pjvis padarytas per lent-briaun, todl blokeli nesimato, jie yra kita kryptimi ir pjv nepateko.

4.16 pav. viruje vaizduojamas sijeli rmimas kratin sien, o apaioje yra sandra i sijeli ant pastato vidurins sienos. ia vl atsiranda papildoma armatra todl, kad atsiranda nekarpytumas, nes atsiranda momentas viruje, ir be abejo i viet reikia paarmuoti.

4.16 pav.

14

4.17 pav., (1) matomas perdangos i

smulki element aksonometrinis vaizdas (c). (6) paymta sija, kuri remiasi blokeliai (9), matome sil tarp blokeli, ir matome vliau vykdom sumonolitinimo sluoksn. Jei visa itisa sija nra atveta i gamyklos, o rengiama statybvietje, tai is sluoksnis monolitinant tuo paiu ir suformuoja sij galutinai. Dar apie 5 cm vir blokeli ir sij betonuojama gaunamas sumonolitintas perdenginys.

Apaioje (4.17 pav., 2, a-d)

vaizduojama i perdengini ir kit monolitini perdengini jungtis su mru. Mro sienose, visu pastato perimetru (jei yra vidins laikanios sienos tai ir vir j) yra suformuojami tai tokie iedai. Tokie monolitiniai iedai teikia pastatui stiprum ir stabilum.

i perdanga (4.17, 1, c pav.) atrodo i ma atskir elemeniuk, bet kai sumonolitinama gaunasi gana standus horizontalus diskas ir pastatas irgi yra gana standus.

4.17 pav.

4.18 pav. vaizduojamos surenkamos-

sumonolitintos perdangos i sustambint element.

K reikia surenkamai-sumonolitintas g/b perdenginys naudojant sustambintus elementus. Tie sustambinti elementai yra apatins (4.18 pav.) plokts (jos yra 4-6 cm storio) ir pagaminamos yra gamyklose. Jos atkeliauja statybviet, ir yra sudliojama taip ir ten, kur numatyta projekte. Ir inoma laikinai yra iramstoma. O toliau yra labai domi ir vairi galimybi.

4.18 pav.

1

2

15

Dabar yra galimyb daryti ias galingas monolitines perdangas kiek kitaip. 4.19 pav. matosi tos plokts, ia lyg ir tutumos parodytos, bet tai nra tuia taip padaryti nemanoma. ia sudedama kokia tai lengva mediaga, pvz., polistirenas, ir jo sudedama tiek, kiek reikia. Buvo kalbta, kad i perdengini privalumas lyginant juos su surenkamais yra tai, kad galima suformuoti perdangos aukt tok, koks yra reikalingas. O auktis labai takoja laikomj gali.

4.19 pav.

Surenkamos perdangos i stambi element Praktikai tai pilnai surenkamos perdangos. Kodl praktikai? Mes jau kalbjome, kad ir pilnai

surenkam element sils tarp i element yra monolitinamos. Bet tai jau nepriskiriama prie surenkam-sumonolitint, o prie surenkam ir laikoma, kad tai pilnai surenkamos perdangos.

4.20 pav. yra parodytos slyginai senos nomenklatros perdang plokts. Tarybiniais laikais visuose didesniuose Lietuvos miestuose buvo surenkamo g/b gamyklos ir pamat elementus ir kiaurymtsias perdang ploktes jos gamino. tai 4.20 pav. yra parodyta viena i toki ploki. Kas yra bdinga ioms i stambi element kiaurymtoms ploktms. Jos buvo ir dabar yra (nes gaminamos iki iol) tam tikr skirting, bet fiksuot matmen. Plotis buvo 900 mm, 1200 mm (yra 1500, ir net 1800 mm). Ilgiai buvo 4200, 5100, 5900 ir t. t., o ia yra 6300. Ir didiausias ilgis koks buvo sisavintas tarybiniais laikais tai buvo 7200 mm.

Kas yra dar svarbu ir bdinga ioms ploktms: j vis, nepriklausomai nuo matmen auktis buvo 220 mm. Kodl? Nes kaip jau minta, aukio taka laikomajai galiai yra labai svarbi. Turint trumpesnes ploktes, gal ir ekonomika bt gaminti jas maesnio aukio (pagal laikomj gali). Bet tuomet bt buvusi painiava viename ir tame paiame pastate. O kai visos plokts yra vienodo aukio supaprastja, slenksi bent vieno buto ribose neturi bti. Ir tai todl jos visos buvo gaminamos vienodo aukio.

J gamyba yra gana paprasta: taip vadinama srautin agregatin technologija. Tai reikia, kad yra technologin linija, yra postai ir gaminys pastoviai juda ir apauga jam reikalingais elementais.

Pirmame poste yra tempiami i anksto temptos armatros strypai (metalinje formoje), paskui ta forma su temptais strypais pakeliama kita post ir atsiranda kiti armavimai. Po to postas, kur vaiuoja ioms kiaurymms suformuoti dklai (puasonai), ir suarmuojama virutin lentyna. Po to visa tai keliauja dar toliau kreiamas betonas ir ant vibro stalo visa ta forma yra gerokai pakratoma. Betonas sutankinamas, dklai itraukiami. Betonas yra standus ir jis nesukrenta, ir po to vl kranu keliama utinimo kamer. Dabar ito nebedaro ne tik kuro energetiniai resursai pabrango, bet ir i ploki pareikalavimas enkliai sumajo lyginant su tarybiniais laikais. Dabar po betonavimo visa tai pastovi formoje ir natraliai kietja betonas ir po kokios savaits itraukia t plokt. O tarybiniais laikais forma kartais apsisukdavo net tris kartus per par.

Pagrindinis trkumas ios gamybos technologijos ploki buvo tai, kad toje paioje formoje kitoki matmen plokts pagaminti buvo nemanoma. Anais laikais buvo taip vadinama modulin statybos sistema ir visi atstumai: tarpsniai, storiai, ilgiai ir ploiai buvo kartotini tam moduliui (30 arba 60 cm). Atitinkamai pagal tai ir ias ploktes gamino.

Atgavus Lietuvai nepriklausomyb, buvo sisavinta kiaurymtj perdenginio ploki gamyba pagal kit technologij (taip eliminuotas mintasis trkumas). Ilgiu ir ploiu dabar disponuojama kaip norima.

Jei tarybiniais laikais tokias ploktes mes gaminome iki 7200 mm ilgio, tai pagal t pai technologij neseniai ir Vilniuje, ir Kaune sisavintos 8400 mm plokts, ir jau yra 10000 mm.

16

Tarybiniais laikais buvo ir 12000 mm toki ploki, bet mes j nebuvome sisavin. Tarpsniai, kuriais mes disponavome, su kuriais architektai taiksi jie buvo maesni.

Dar matome (4.20 pav.) montaines kilpas kilpos, u kuri kabinama plokt kai j reikia kur tai perkelti (sakykim i formos sandl, i sandlio transporto priemon, ir gal gale statybos aiktelje padti j projektin padt). Bet nebtinai, t kilp galjo ir nebti. Perkelti jas galima buvo naudojant specialius grbtuvus, kuriais u on plokt buvo keliama. Tai plokts buvo su paklimo kilpomis ir be j. Be to, paklimo kilpos galjo bti panaudojamos tam, kad ploktes uinkaruoti mre. Jos gaminamos i armatrinio plieno (A1 klass). Nesant i paklimo kilp, ploki inkaravimas vis vien yra atliekamas, bet kitaip: sil tarp ploki dedamas armatros strypas, po to umonolitinama, ir tas strypukas be abejo usikabina ir lieka sienoje.

4.20 pav.

4.21 pav. schematinis pavyzdys perdangos i

k tik aptart kiaurymtj ploki. Jei tai bt brinys, ia turt bti paenklintos visos ays, visi matmenys, sumarkiruotos plokts.

Plokts yra gaminamos vairaus ploio tam, kad kuo maiau reikt monolitini ruo, kai jau statybviet veamos surenkamos perdangos. Ir perdengiama sveiku perdangos skaiiumi. Bet kartais ir nepavykdavo tai padaryti, tai tuomet tame surenkame variante atsirasdavo koks tai monolitinis ruoas.

4.21 pav.

17

O dabar apie kitokias ploktes, kurias madaug prie 10 met sisavino Kauno gamykla Betonika (iekoti www.betonika.lt). Ne vien perdangos Betonikoje gaminamos, bet ir kita produkcija karkasiniams pastatams.

4.22 pav. lentelje matome bendras ploki, gaminam pagal i technologij, charakteristikas. Ploki ilgis galimas nuo 4.11 iki 17.17 m, diapazonas yra didelis, todl aukiai yra skirtingi (nuo 18 iki 40 cm). Suprantama, kad didjant apkrovai (naudingai apkrovai), to paties aukio ploki ilgis be abejo maja. Ir atvirkiai. Pagal i technologij yra gaminamos kitokios plokts.

Apie i technologij trumpai: plokts yra gaminamos ilguose stenduose, tai ne srautin agregatin technologija, kaip anksiau aptarta, o jau stendin technologija. Kaune yra 90 m ilgio stendas, kitur (ne Lietuvoje) yra 200 m ilgio. Taigi pagaminamas pyragas 90 m ilgio ir kai sukietja betonas pjaustomas pagal ilg (reikiamo ilgio), net iki 1 cm tikslumo tokio kokio reikia. Nra taip kaip anksiau, jei forma skirta 4,20 ploktei, tai gali bti tik 4,20 m, arba. 6,30 tai gali bti tik 6,30 m. iame diapazone galima supjaustyti norimo ilgio. Suprantama, kad armavimas yra skirtingas, negalima alia dti 18 ir 40 cm aukio ploki. Pjaustymui i ploki yra speciali ranga. Plokts yra pjaustomos ir skersai, ir iilgai. Pradioje buvo sisavintos dviej bazini ploi 0.60 ir 1.20 m plokts, o vliau 0.60 m ploki atsisak, ir dabar gamina tik 1.20 m., ir jei reikia pjausto ir iilgai tiek kiek reikia. Minimalus pjaustomas plotis yra 30 cm. Dabar pagal ilg nebtinai jas reikia pjaustyti skersai statmenai aiai galima kampu (o tai jau svarbu architektams), labai vairios formos pastatus galima komponuoti ir apseiti be monolitini ruo.

Taip gaunamos visai kitokios plokts gabarit prasme, bet konstrukcine prasme plokts praktikai primena tas paias kiaurymtsias surenkamas.

4.22 lent.

18

Geometrija (4.23 pav.) i ploki kiek skiriasi, bet onai vienodi padaryti taip pat kaip senj ploki. A detal pateikta, kad galima bt smulkiai matyti plokts ono matmenys. Tie sprausteliai tarp ploki yra labai reikalingi, todl tokia geometrija. ios plokts pjaustomos iilgai per kiaurymes, per briaun bt neracionalu. Bet tos kiauryms eina gana danai, iki 30 (ne siauresn kaip 30 cm. Markiravime (plokts pavadinime) matosi jos auktis ir plotis.

4.23 pav.

Prie tai 4.23 pav. buvo pati ploniausia (18 cm), o 4.24 pav. pati storiausia plokt (40 cm).

Paveiksle matosi, kad keiiasi kiaurymi geometrija.

4.24 pav.

19

Pratsiant perdengini konstrukcinius sprendinius i surenkamojo g/b stambi element aptarsime elementus, kurie lieia stambiaplokt gyvenamj statyb. Lietuvoje pastatyta gana daug stambiaploki pastat. Jiems perdang plokts yra gaminamos kambariui.

Kokie yra toki ploki variantai. Kai kalbjome apie g/b perdangas (4.6 pav.), buvo paveiksliukas, kur matsi bebriauns plokts ir ten buvo ipjova, kur buvo parodyta, kad vienu atveju armuojama viena kryptimi, o kitu abiem (langeliais).

4.25 pav. matyti, kad stambiaploktje statyboje perdang ploki rmimo atvej yra trys: 1) kai plokts remiasi dviem kratais (a); 2) kitais dviem rmimo atvejais (b, c) armatra dedama abiem kryptimis. 4.25 pav. yra (c) plokts variantas, kai ji remiasi visu kontru, o 4.25 pav. (b) yra atvejis kai

plokt remiasi trimis onais. is (b) atvejis tai lodijos, tai balkonai, kurie neilenda u fasado rib, o yra traukti. ia balkono plokt praktikai yra perdangos tsinys. Priekyje ji niek nesiremia.

Tai bt variantas perdenginio i surenkamojo g/b i stambi element. Tie elementai buvo gaminami 10 cm storio, vlaiu ne dl laikomosios galios, o dl akustini reikalavim, pradta gaminti 16 cm. Kai ekspertai bandydavo tas ploktes, jos neldavo net ir kai buvo 10 cm storio.

4.25 pav.

20

Prie perdengini trumpai apie stogeli ir balkon rengim, 4.26 pav.. Daniausiai tai bna perdangos tsinys, ieinantis u pastato rib, kaip kad matome gembin (dalinai arba visikai) atvej, arba visikai neieinantis u pastato rib.

Dabar kai mes turime kit situacij su ms pastat atitvar iors konstruktyv kuro energetiniais resursais bei termodinaminmis charakteristikomis atsiranda problema.

Balkonus galima rengti vairiai. Kai tik atsirado pirmieji balkonai buvo (a) variantas. Balkonas buvo iorje ir atviras, o konstrukciniu poiriu tai reikia, kad mes turime vien krat gerai tvirtinti. Prieingu atveju vyksta nelaims. balkon dar galima tvirtinti ir taip: dvi ar kelet gembini sij tvirtinti sien, o vir j rengti balkono plokt. Bet kito rmimo nei ioje sienoje (iame masyve) mes neturime.

(b) atvejis paprastesnis plokt remiasi dviem onais sien.

(c) ir (d) paprastesni konstrukciniu poiriu. Gyvenamj pastat su trauktais balkonais (lodijomis) seniai ir daug yra pastatyta.

4.26 pav. 4.26 pav. parodyti variantai neisprendia ilumos nuostoli arba peralim. Taip pat dabar

daroma monolitiniuose namuose, kur yra vientisos bebriauns plokts ir tuomet jas norima tsti u pastato rib.

Iorins sienos zonoje gaunamas alio tiltelis. Bandoma sprsti padaromi polistireno intarpai, armatra pratsiama. Problema sprendiama ne 100%, bet ji gerokai yra suvelninama. Yra STR, kuris reglamentuoja atitvar ilumin technik, kur yra skaiiavimai vertinti alio tiltelius. Jie gali bti lokaliniai.

Kalbant apie balkonus yra galimyb juos renginti ir kitaip.

21

4.27 pav. kiti atvejai ir yra pavaizduoti. Kratuose (4 numeris) rengiamos sijos ir

balkono plokt yra visikai atskirta nuo perdangos ia yra vertikals pjviai. Ir tuomet 3 numeriu paenklintas termoizoliacinis sluoksnis atskiria ir niekas ia neperla. Kitas atvejis yra stambiaploki gyvenam nam (yra lodija) galima nepratsti perdenginio, o panaudoti atskiras balkono plokts. Ir vl itisai galima praeiti su termoizoliaciniu sluoksniu.

Kiti du atvejai balkono plokt remiasi visais keturiais savo kratais. 3 yra staliukas, ia bus alio tiltelis, bet labai jau lokalinis, o i priekio eina statramsiai (fasade jie inoma matosi), ir jei jie priimtini yra architektui, tai taip sprsti galima taip atsiranda rmimas.

Tas pats yra ir 4 atveju, nors daug ko nesimato. Taip ir galima itisai rengti termoizoliacin sluoksn.

4.27 pav.