cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.28 (969) 2013 m. liepos 13 d.

SUSITIKIMAISkulptoriauS StaniSlovo kuzmoS Sergėtoja - žmona

3

PRISIPAŽINIMAImilijonieriauS raimundo petrauSko ir danutėS elzbergienėS veStuvėS

4

POMĖGIAIjūratėS ir ČeSlovo norvaišų kolekcija

16

Dalia Grybauskaitė ne mūsų

valstybės garbei5

liepos 6-osios išvakarėse surengė priėmimą

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

PrIeš Pradedant

būtIDievas dar nesukūrė pasaulio - dar

tik kuria jį.Apsidairykime - juk nieko, visiškai

nieko čia nėra pastovaus, nekintančio - visa teka, mainosi, miršta, vėl gimsta...

Lieka pavadinimai, apibrėžimai, fan-tazija ir emocijomis atausti, su tikrove ne kažin ką bendro turintys prisiminimai, žodžiai, it tuštėjančios saugyklos, ilgai-niui pripildomos vis kitokių prasmių... Pavyzdžiui, žodis „Vilnius“, ištartas kuni-gaikščio Gedimino, Česlovo Milošo ir ko-kio nors mano amžininko - reiškia tris vi-siškai skirtingus miestus, trijuose, visiškai nepanašiuose kontekstuose, netgi - trijose visiškai skirtingose valstybėse. Tą patį žodį tariantiems žmonėms prieš akis iškyla visiškai kitokie vaizdai, juos apgaubia visiškai skirtingos prasmių, nuotaikų ir problemų dominantės... Ką tad kalbėti apie žmonių aprangą, papro-čius, politinį istorinį foną, kuris net keletą kartų neatpažįstamai gali pasikeisti per vieno žmogaus gyvenimą...

O pats žmogus?Neseniai lankiausi tėvų namuose -

namuose, kuriuose gimiau ir užaugau. Negaliu sakyti, kad jų neatpažinau, bet kelias dienas be atvangos tyrinėjau juos, niekaip negalėdamas pabėgti nuo min-ties, kad prieš dvidešimtį metų viskas čia buvo kitaip.

Žinoma, didžiuma baldų išties buvo kiti, pasikeitė ir jų išsidėstymas kamba-riuose, sienų spalvos... Tačiau glumino ne tai - patys kambariai pasirodė kur kas mažesni, nei nešiojuosi prisimini-muose, iš vaikystės laikų pasilikę daik-tai, interjero detalės, regis, kiek pakeitę savo pavidalus, savo auras, apaugę naujomis, man nežinomomis prasmė-mis...

Negaliu atgaminti, ką mąsčiau ir jutau rašydamas vaikiškus dienoraš-čius, kuriuos apsilankęs tėvų namuose vėl mėginau skaityti, nelygumų lubo-se suformuoti siluetai, vaikystėje man primindavę lapės ir ančiuko pavidalus, šiandien nė kiek į juos nepanašūs... Net mėgstamiausiose paauglystės knygose, kurių turinį, nuotaiką ir „skonį“ tariau-si puikiai atsimenąs, šiandien surandu parašytus visai kitus dalykus nei tie, ku-riuos taip godžiai ir palaimingai skai-čiau, kurių nuotrupos, maniau - ir da-bar tebeaidi mano sielos labirintuose...

Štai tuomet ir supratau, kas namuo-se pasikeitė labiausiai - žiūrintysis. Ki-taip tariant, aš pats, sugrįžęs čia (jeigu tikrai sugrįžęs, o ne naujai atėjęs?) kito-kios išvaizdos, ūgio, amžiaus, nuotaikų, svajonių, dvasinės ir intelektualinės są-rangos, kitaip matantis, kitaip supran-tantis, kituose kontekstuose besipliuš-kenantis...

Tuomet pagaugais nuropojo nejau-ki mintis, kad būtent taip po savuosius namus, po sau buvusią įprastą, tačiau ūmai - nepažinią aplinką, su meile, ilge-siu ir atsisveikinimo nuojauta dairosi vė-lė, prieš iškeliaudama į jau nebekintantį, jau laiko nebeskalaujamą, užbaigtą kur-ti pasaulį.

Taigi kol kas dar tik pratinamės atsi-sveikinti su chaosu, su neišsemiamų, bet taip ir nepasirinktų galimybių spektru, su drožlėmis, nubirusiomis nuo mūsų galu-tinio pavidalo ruošinio, iš po drožiančios meistro rankos. Su baime ir smalsumu dar tik laukdami, kol tapsime. O taip dažnai, taip išdidžiai ir reikšmingai kar-tojame, kad gyvename.

Rimvydas StankevičiuSParengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Gimęs Žalgirio mūšio dienąGražų sutapimą, kad yra gimęs liepos 15-ąją, kai minima Žalgirio mūšio diena, 61-ąjį gimtadienį pasitinkantis filosofas ir poetas Vytautas Rubavičius vadina likimo ženklu.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Ar išaušus liepos 15-ajai filo-sofas V.Rubavičius paprastai pri-simena, kad tą dieną ne tik jo gimtadienis, bet ir didingo Žalgirio mūšio diena? „Galbūt ne visada prisimenu, kartais tiesiog primena aplinkiniai, nes šiaip jau Žalgirio mūšio diena visą laiką yra mini-ma. Vienaip ar kitaip menka dalele jaučiu, kad ten yra dalis ir manęs. Aš manau, kad Žalgirio mūšis man teikia įkvėpimo - kadaise esu pa-rašęs ir eilėraštį vaikams, - kad visi esame kilę iš Žalgirio. Kartais tokia jausena iš įvairių šunkelių man padeda rasti teisingiausią kelią. Galėčiau pasakyti, kad dėl tokios gimimo datos jaučiu pastip-rinimą, jeigu nebūčiau suprastas kaip nekuklus žmogus. Tai laikau tam tikru lemties ženklu. Matyt, buvo jėgos, kurios man suteikė tokią garbę - aš taip galvoju“.

V.Rubavičius įsitikinęs, kad daugelis lietuvių vienaip ar kitaip susieti su Žalgirio mūšiu ir kiek-vienam lietuviui yra brangus iš šio mūšio vaizdinio kylantis patriotiš-kumas, gimtinės supratimas - šis vaizdinys tiesiog įėjęs į lietuvybės savastį.

Kaip, V.Rubavičiaus nuomone, mums, lietuviams, reikėtų švęsti Žalgirio mūšio dieną? „Per šven-tes esame įpratę matyti šven-čiančius lietuvius ir tas tautie-čių šventimas ne visada kelia pasigėrėjimą, bet šiaip jau reikia prisiminti šią datą - ir prisiminti taip, kad tai teiktų tvirtybės, pa-dėtų nusikratyti kai kurių apnašų, padėtų geriau suvokti lietuvybės dvasią. Reikėtų labiau švęsti sa-

vyje“, - svarsto V.Rubavičius.Dar vaikystėje pradėjo domė-

tis garsiaisiais istorijos įvykiais, neišvengiamai ir Žalgirio mūšiu, nors nelabai galėtų atkartoti tikslią mūšio eigą. „Tiesiog labai anksti pradėjau skaityti knygas. Šiais dalykais domėjausi nuo vaikystės, vėliau tai šiek tiek prigeso, bet ir vėl atgijo per tam tikras sąsajas kuriant, rašant eilėraščius. Vienaip ar kitaip per visus mano, sakyčiau, modernizmus blyksėjo tėviškės, gimtinės ir Žalgirio ženklelis. Juo-lab kad nuo Žalgirio niekur nebu-vo galima pasislėpti - juk buvau sporto fanatikas, ypač futbolo sir-galius, tai Vilniaus „Žalgiris“ buvo tas vardas, kuris skambėjo visoje Sovietų Sąjungoje. Kaip ir Kauno „Žalgiris“ su krepšininkais, - pri-simena filosofas, kuris neatmeta galimybės, kad ir Vytauto var-das jam suteiktas neatsitiktinai. - Aš niekada šito nesiaiškinau, bet

manau, kad tai nėra sutapimas. Tėvai taip pat yra Žalgirio kilmės, jų vaikystė praėjo minint Vytau-to Didžiojo jubiliejų ir įžymiąsias Žalgirio metines. Jų vaikystė ir jaunystė buvo pažymėta Žalgirio, Vytauto Didžiojo ženklu - matyt, iš ten atėjo ir mano vardas. Ir tai įpareigojo“.

Dėl to nuo mažumės Žalgirio mūšis žadino smalsumą ir susi-domėjimą: „Neabejotinai tai tei-kė tam tikros didybės, kad mes esame lietuviai, kad sugebėjome kovoti, kad buvome ir esame ži-nomi. Tik daug vėliau, ypač pas-taraisiais metais, pats lietuvybės svarbos, lietuvybės reikšmės, lietuvybės prasmės aiškinimasis ganėtinai vėlavo. Šiuo metu man kaip tik įdomiausi tokie dalykai, kaip lietuvybės šaknys, sklaida pasaulyje, lietuvybės tvirtinimas, iššūkiai lietuvybei. Šitie klau-simai man gyvybiškai svarbūs.

Vėlgi - tai, matyt, susiję su liepos 15-ąja ir su Žalgirio mūšio data. Gal tiesiog kažkoks turinys, įkūnytas tame žodyje ir simbolyje, verčia aiškintis ir geriau suvokti save kaip lietuvį“, - samprotauja jis.

Ar šiandienos lietuviai gerai suvokia tikrąją šios datos - 1410 m. liepos 15-osios - reikšmę? „Ma-nau, vienaip ar kitaip šio mūšio reikšmę daugelis suvokia, tiktai ar įsipareigojo tai reikšmei - tai jau kitas klausimas. Žmonės, ir ypač dabartiniame pasaulyje, nelinkę įsipareigoti, kartais tam tiesiog ne-turi laiko - jie nepaliaujamai ieško darbo ir veikia darbo rinkose - tai sunkus darbas ir sunki vergovė. Tai kur dar čia rasi laiko įsiparei-goti? Bet šiaip mūšio datos ir lie-tuvybės svarbą, manau, nujaučia daugelis lietuvių. Tačiau reikia ne tik nujausti - reikalingi žmonės, kurie telktų lietuvybei, kurie ne-paliaujamai aiškintų lietuvybės svarbą, šitos žemės, šitos gimtinės svarbą“, - sako filosofas.

Liepos 15-ąją gimė ir Lietuvą visame pasaulyje garsinantis galiū-nas Žydrūnas Savickas. „Ačiū už priminimą, labai gerbiu šitą žmogų - tai iš tikrųjų rodo lietuvybės ir Žalgirio galią pasauliui, tikrai linkiu jam ir gerai atšvęsti, ir išlikti tvir-tam bei kryptingam“, - linkėjimų siunčia V.Rubavičius.

Kas Ko lauKia

Regimantas ADOMAITIS

Lietuvos teatro grandas regiman-tas adomaitis džiaugiasi, kad yra pakviestas į grandiozinį šiandien druskininkuose prasidedantį pir-mąjį tarptautinį teatrų festivalį „Va-sara 2013“, kurio prezidentu tapo režisierius rimas tuminas. beje, garbaus amžiaus aktorius, tebevai-dinantis šio režisieriaus pastatytame Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Paskutiniai mėnesiai“, pakviestas konkursinės programos žiuri na-riu. druskininkuose turės progą susitikti su garsiais Maskvos teatrų ir kino aktoriais.

Kas Kuo džiaugiasi

Vilhelmas ČEPINSKIS

Smuiko virtuozas Vihelmas Čepins-kis, kuris su gitaristu Sergejumi Kur-nicinu yra parengęs nuotaikingą muzikinę programą „Sveika vasara“, kiekvieną savaitgalį koncertuoja tai viename, tai kitame Lietuvos kampelyje. šį sekmadienį dueto atliekama žymių pasaulio kompo-zitorių muzika skambės dautartų dvaro festivalyje Mažeikių rajone. „Vasara - pats tinkamiausias metas populiarios muzikos programoms, kurios suteikia žmonėms džiaugs-mo ir malonaus atsipalaidavimo“, - sako smuikininkas.

Kas Ką paKeitė

Aušra CICĖNAITĖ

Kauno valstybinio muzikinio te-atro solistė aušra Cicėnaitė, kuri publikai labiau pažįstama iš ope-rečių bei miuziklų, vis dažniau sa-vo talentą išbando kiek kitokiu amplua. Jos sopranas sekmadie-nio vakarą skambės druskininkų bažnyčioje: ji atliks M.K.Čiurlionio, F.Mendelsono ir J.S.bacho sakralinės muzikos kūrinius. tarptautinio me-nų festivalio „druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ programos koncerte solistei akompanuos vargonininkė Živilė Survilaitė ir fleitininkė Viktorija Marija Zabrodaitė.

Kas Ko pasiilgsta

Larisa KALPOKAITĖ

net ir vasarą, kai darbų teatre nė-ra, aktorei Larisai Kalpokaitei laiko ramiam poilsiui sode ar draugų sodyboje stinga. Mat nemažai laiko atima filmavimasis naujame tele-vizijos seriale „namai, kur širdis“, o kartkartėmis aktorė rengia ir rusų romansų koncertus, kurie jai yra tarsi atgaiva sielai. tarp pačių mėgs-tamiausių aktorės ir dainų atlikėjos romansų - „akys juodosios“. „Vasaros televiziniai darbai ir koncertai iš manęs pavagia laiko, kurį galėčiau skirti žvejybai“, - sako ji.

n vytautas Rubavičius jaučiasi pagerbtas, kad gimė Žalgirio mūšio dieną

Stasio Žumbio nuotr.

Reikia prisiminti šią datą - ir prisiminti taip, kad tai teiktų tvirtybės, padėtų nusikratyti kai kurių apnašų, padėtų geriau suvokti lietuvybės dvasią. Reikėtų labiau švęsti savyje

cmyk

3

cmyk / 3

susiTikimaij/b žmonės

Deimantė ZaiLSkaitĖ

- Ar buvo sunku įžengti į kū-rybines dirbtuves, kur tebetvyro sutuoktinio žinomo skulptoriaus S.Kuzmos dvasia?

- Ne, tikrai nesunku. Mielai čia perėjau - dabar gyvenimas tiesiog svajonė, nes atrodo, kad aš kartu su juo esu ir toliau. Ta aplinka, kurioje jis dirbo, man artima, čia viskas pa-žįstama, čia jo būta. Jaučiuosi tarsi kokiame Paryžiuje, kaip tikra me-nininkė, tik kuriai nereikia dirbti. (Šypsosi.) O vyro darbai, įrankiai - jie tiesiog tapo mano šventove. Aš jau pernai norėjau čia įsikelti, tuoj pat po vyro netekties, bet rengėme Stasio parodą - reikėjo daug padėti, nes suorganizuoti tokio masto paro-dą - didelis darbas. Nedelsiau - tie-siog veržiausi. Būdama čia tapau dar artimesnė vyrui. Kai jis dirbdavo, čia praeidavo gražiausios valandos, kai kalbėdavomės apie darbą, apie meną, apie sveikatą, apie visa kita.

- Menininkams ne visada patinka, kai jų darbo erdvėje sukiojasi namiškiai.

- Sunku, kai kas nors yra tavo dirbtuvėse, nes ir pati kurdama su-prantu, kad menininkas turi vienas dirbti. Bet kai kuriant skulptūrą vykdavo kolektyvinis darbas, kai buvo reikalinga talka, meistrai, kai reikėdavo ir pašluoti, ir pavalyti, ir medžiagas sunešti - tada nesivaržy-davau. Be to, jeigu nebūčiau atėjusi pakviesti vyro į namus valgyti ar miegoti, tai irgi būtų blogai. Žino-ma, mes saugodavome šitą vietą - ir tylą, ir ramybę, bet dirbtuvėse ir švęsdavome Stasines. Būdavo, atsinešame vyno, vandens, sumuš-tinių ar kepsniukų ir laukiame apsi-lankant draugų. Tai buvo vienintelė Stasio studija, labai patogu, nes tik per kiemą reikia pereiti ir jau esi namuose, todėl buvo galima ilgiau joje užtrukti.

Su juo gyventi buvo lengva. Jis galėdavo supykti, bet kai pradėda-vome aiškintis, ko jis pyksta, apsira-mindavome. Aišku, jei reikia surasti kokį daiktą - pieštuką, eskizą, popie-rių ar dar ką nors, - jis dažnai ne-žinodavo, kur juos rasti. Atsimenu, vieno brangaus parkerio ar rašiklio, jam atsiųsto dovanų iš Amerikos, mes ieškojome lygiai dvejus metus

ir radome tame pačiame krepšyje, kur jis paprastai ir būdavo laikomas. Yra buvę ir tokių dalykų.

- Kokia jūsų pažinties isto-rija?

- Susitikome M.K.Čiurlionio menų mokykloje - mokėmės toje pačioje 6-oje klasėje, gyvenome internate, nes buvome atvažiavę - jis iš Šiaulių, aš - iš Dotnuvos (Kė-dainių r.). Jis buvo intelektualus, rašė eiles, apsakymus, mokėjo ta-pyti, žinojo daug meno istorijos. Iš pradžių iš tolo ir gana skeptiškai į

jį žiūrėjau - man jis buvo per daug energingas, o paskui, kai jau buvo-me paskutinėse klasėse ir išsiskir-davome vasaros atostogoms, pradė-jome su Stasiu vienas kitam rašyti laiškus. Vieną dieną gauni laišką, kitą dieną atrašai - taip per savaitę atskriedavo kokie trys penki laiškai. Taip pradėjome giliau pažinti viens kitą. Aš manau, labai didelė laimė sutikti kitą puselę ir neišsiskirti. Santuokoje pragyvenome 44 metus ir neatsibodome vienas kitam. Bent jis man tai tikrai, - matyt, ir aš jam.

- Būdama keramikė nejautė-te nuoskaudos, kad tarsi esate garsaus sutuoktinio šešėlyje?

- Jokių nuoskaudų neturiu. Gy-venimo dovana, kad mes vienas kitą sutikome ir susilaukėme dviejų vai-kų - sūnaus Algirdo ir dukters Ga-bijos, - man visai nebuvo sunku juo rūpintis. Vyras kartais išgyvendavo, sakydavo, kad mane tarsi užgožia. Bet šeimoje negalima nei konku-ruoti, nei lygintis, jis visas buvo pasinėręs į skulptūrą, o aš - šalia skulptoriaus. Be to, vyro galimybes ribojo sveikata, todėl reikėjo labai saugoti vyrą, kad šitiek padarytų. Tai ir saugojome - jis mane, aš jį.

- Ne veltui skulptorius jus vadino savo didžiąja mūza. Ar jis bandė kokia nors forma jus įamžinti savo kūryboje?

- Jis drožė mano galvą, bet taip ir nebaigė. Nebuvo kada. Svarbesni darbai atitraukė - ir užsakymai, ir parodinis gyvenimas. Užsakymai įgyvendinami ne vienus metus - jis viską kontroliavo nuo mažo eskizo iki galutinio rezultato, pats dalyvau-davo, kiek tik jėgos leido.

- Ko gero, daugiau laiko skulptorius praleisdavo ligoni-nėje negu savo dirbtuvėse?

- Tik paskutinius kelerius me-tus, šiaip jis buvo gana stiprus žmo-gus. Kai susitikome, vyro širdis jau buvo pažeista reumato, dar labiau viską apsunkino labai stiprus su-mušimas, bet tai, kad po operacijos jis išgyveno 34 metus, liudija vyro sveikatą buvus stiprią. Sakyčiau, medikų triumfas, kad vyro gyveni-mas buvo toks ilgas ir gražus. Nie-ko nebūtų buvę be gydytojų žinių, stipraus kontakto, kokį Stasys buvo užmezgęs su jais. Visiems norėčiau pasakyti: supratimas, jog prieš tavo ligą kartu su tavimi žengia gydy-tojai ir visas medicinos mokslas, labai stipriai sumenkina pačią ligą. Tai buvo medikų ir Stasio bendra-darbiavimas išlaikyti sveikatą, ir mums sekėsi.

- Sutuoktinį gydę medikai, širdies chirurgai, tikriausiai kaip tikri šeimos nariai?

- Mes labai artimi su visais vyrą gydžiusiais gydytojais. Net su pir-mąja gydytoja, pas kurią vyras buvo

patekęs Antakalnio klinikose, mes susiskambiname kiekvieną mėnesį ar kas savaitę, pasišnekame. Ji ne-gali pamiršti Stasio šypsenos, sako: „Aš nematau, kad jo lūpos šypsotų-si, bet jis visąlaik šypsosi...“ Ir man taip atrodo, kad su Stasiu buvo len-gva. Net ir po operacijos ligoninės koridoriais Stasys bėgiojo. Kodėl jis bėgiojo, aplinkiniams buvo neaišku. Jis visą laiką buvo kaip ant sparnų, - per gyvenimą, matyt, jį nešė didžiu-liai sparnai.

- Kada supratote, kad vyras slysta iš rankų?

- Ilgai nesupratau, nes buvome saugiose gydytojų rankose. Tai il-gai mus vedė į priekį, gydymas bu-vo ilgas, o per šitiek metų keitėsi technologijos, atsivėrė naujos gali-mybės, tad mes ilgai turėjome viltį. Reanimacijoje praleidome beveik keturis mėnesius - lankydavau per dieną du kartus ir atrodo, kad buvo viltingų momentų. Kiekvienas akių atmerkimas ar atsisėdimas lovoje buvo didelis įvykis.

- Kaip dar norėtumėte įpras-minti vyro, kurio pirmąsias mir-ties metines minėsime rugpjūčio 14-ąją, atminimą?

- Kaip skulptorius jis dar nemirė - prie Santariškių klinikų atsiras gy-dytojams skirtas „Lozoriau, kelkis“, nors projektas buvo parengtas dar 1989 metais. Taip susiklostė aplin-kybės, kad darbas įgyvendinamas tik dabar ir užtruks metelius kitus. Bet atsiras - jau pamatas liejamas, jau vieta numatyta, jau mastelis nustatytas, jau akmuo nupirktas, jau leidimas gautas statyti. Žodžiu, labai daug jau padaryta.

Žinoma, yra eskizų, yra mažųjų formų, kurias jis norėjo matyti bron-zoje. Po truputį mes tai ir darysime. Yra išleistas puikus jo kūrybos al-bumas. Ateityje norėtume išleisti dar vieną daugiau biografinę knygą. Radome ir poezijos, gal ten, saky-čiau, ne poezija, o maldos. Galbūt išleisime kokį maldynėlį ar poezijos knygelę, ir šiaip yra labai daug jo minčių apie meną, gyvenimą, kūry-bą. Jis yra parašęs vienam iš savo anūkų pasakojimą apie angeliuką - kaip pažinti Dievą. Gal dar vaikišką knygelę išleisime. Štai tokios mintys ir darbai.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos tvirtovės sergėtoja

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Mažiau nei prieš metus išėjusio žinomo skulptoriaus Stanislovo Kuzmos (1947-2012) dirbtuvėse gyvenimas tęsiasi: čia laikinai prisiglaudė skulptoriaus žmona keramikė Lida Kuzmienė (64 m.). Nors visą laiką turėjusi labai saugoti trapios sveikatos sutuoktinį, daug laiko praleidžiantį ligoninėse, L.Kuzmienei tai nebuvo per sunku. Nesunku atlikti ir kitą, ne mažiau svarbią pareigą, gulusią ant artimųjų pečių, - sutvarkyti ir įamžinti gausų skulptoriaus S.Kuzmos kūrybos palikimą. n Beveik prieš metus išėjusio skulptoriaus Stanislovo kuzmos dirbtuvėse šeimininkauja žmona Lida kuzmienė

Lidos Kuzmienės asmeninio albumo nuotr.

n Lida kuzmienė prisipažįsta, kad gyventi su skulptoriumi buvo lengva

DARBAiVieni labiausiai atpažįstamų S.Kuzmos skulptūros kūrinių - „Mūzų šventė“ Lietuvos nacio nalinio dramos tea-tro fasade, „šaulio“ skulptū-ra Saulės laikrodžio aikštėje šiauliuose, paminklas Lietu-vos didžiajam kunigaikščiui aleksandrui Panevėžyje, „Pie-ta“ Lietuvos laisvės gynėjų memoriale Vilniaus anta-kalnio kapinėse, atkurtos Vil-niaus arkikatedros frontono skulptūros.

4

cmykcmyk4

prisipažinimaij/b žmonės

Milijonierius, Šešuolėlių dvaro savininkas Raimundas Petrauskas (69) po daugiau kaip septynerių našlavimo metų rado tinkamą nuotaką. Ja tapo vilnietė Danutė Elzbergienė (51), estetinio lavinimo studijos „Mažoji mis“ steigėja, nelengvai prasiskynusi kelią į sėkmę, po vyro žūties autoavarijoje prieš 22 metus likusi su dviem mažais vaikais. Jųdviejų pažinties ir meilės istorija kiek panaši į pasaką, tačiau kartu primena, kad nereikia nukabinti nosies, nes likimas gali pamaloninti staigmenomis bet kokio amžiaus žmones.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Po dviejų mėnesių, rugsėjo 7 dieną, numatyta oficiali civilinė santuokos registravimo ceremonija Mičigano valstijoje (JAV), o dar po dviejų savaičių pora susituoks vie-noje iš Vilniaus bažnyčių. Tą pačią dieną prieš 15 metų R.Petrausko įsigytame ir prikeltame naujam gyvenimui Šešuolėlių dvare vyks vestuvių puota. Anot Raimundo, tai nebus labai didelės vestuvės, jose dalyvaus tik šeimos nariai ir artimiausi draugai.

Septyni mėnesiai pakeitė gyvenimą

Du žmonės, jau peržengę am-žiaus vidurvasarį, susitiko pernai paskutinės lapkričio dienos vakarą ir viename jaukių Vilniaus restora-nėlių šventė pirmąjį pasimatymą. Anot jų, šventė ilgokai, iki vidur-nakčio. O prieš tai buvo dalyki-nis susirašinėjimas elektroniniu paštu. Iniciatyva buvo iš mote-riškos pusės. Mat D.Elzbergienė savo auklėtinių mergaičių mamų prašymu norėjo surengti gražų „Mažosios mis“ renginį Šešuo-

lėlių dvare (Širvintų rajone). Pa-aiškėjus, kad savininkas yra JAV, nutarė jam paskambinti, o paskui nusiuntė ir laiškelį, kuris, kaip paaiškėjo, ir buvo lemiamas. Da-nutė, be prašymo įsileisti į dvarą, dar pakvietė R.Petrauską atvykti į Vilnių lapkričio pabaigoje ir suda-lyvauti keliuose šventiniuose ren-giniuose, kuriuos, pasirodo, rengė jųdviejų bendri pažįstami Rimtau-tas ir Birutė Vizgirdos. Vienas jų - Amerikos prekybos rūmų garbės prezidento R.Vizgirdos organizuo-jamas labdaros vakaras - buvo skir-tas artėjančioms Kalėdoms. Prie laiškelio Danutė buvo prisegusi ir savo nuotrauką iš pernykščio renginio, tačiau Raimundas ją pa-stebėjo tik po trijų savaičių. „Man toji netikėtai atrasta nuotrauka pa-tiko. Supratau, kad tai lyg ir kvie-timas eiti į tuos vakarėlius kartu. Pamaniau, kodėl gi ne, - prisimena pažinties detales R.Petrauskas. - Taip ir prasidėjo tie mūsų septyni pažinties mėnesiai. Man pakako laiko suvokti, kas tinka, o prie ko reikėtų prisiderinti. Danutė per tą laiką buvo kelis kartus atskridusi į Mičigano valstijoje, netoli nuo

Detroito, esančius mano namus, susipažino su 97 metų mama, su dukterimi Laura, keturiais anū-kėliais, bičiuliais. Nė vienas iš jų man jos neišpeikė, o atvirkščiai, gyrė“. Pasikvietė jis draugę ir į Karibus, kur turi nuosavą namą ir daug draugų.

Greitesnis gyvenimo tempas

Ponas Raimundas prisimena, kad su savo pirmąja žmona Helen (deja, mirusia nuo vėžio), kuri buvo pasiekusi didelių karjeros aukštu-mų - tapusi viena iš garsiojo auto-mobilių koncerno „Ford“ vadovių, - draugavo penkerius metus, o susi-tuokė tik tada, kai jis baigė teisės mokslus. Žinoma, ne be Helen pagalbos ir patarimų išeivių iš Lie-tuvos sūnus tapo milijonieriumi ir 1992 metais atvykęs į Lietuvą įsigi-jo nekilnojamojo turto. Dabar gyve-nimo tempas kur kas greitesnis, tad abu, patyrę, ką reiškia vienatvė, nu-tarė ilgai netempti draugystės. „Aš pamaniau, kad nėra ko laukti. Da-nutė man iš karto patiko ir tiko“, - šypsosi Raimundas.

Sužadėtuvių žiedelio įteikimo staigmenai Raimundas pasirinko gegužės 17 dieną. Tai vyko nedi-deliame restoranėlyje, kuriame buvo praleidę pirmąją, susitikimo, vakarienę. Prie jų yra nedidelis baras simboliniu Ameriką prime-nančiu pavadinimu „Kalifornija“. Danutės dukra tą jaukią vietelę, o tiksliau - greta esantį kiemelį, bu-vo nusižiūrėjusi 25-ojo gimtadienio šventei. Prieš vykdama į Ernestos gimtadienį, Danutė turėjo užsukti į Raimundo namus Mindaugo gat-vėje. „Pamaniau, kad puiki proga Danutei pasipiršti ir padovano-ti sužadėtuvių žiedą su briliantu. Kam laukti, juk galėsime kartu ir vaikams bei svečiams pranešti apie savo sprendimą“, - prisime-na vyras.

Likimo dovana

Panašaus likimo vyras ir mote-ris, abu patyrę netekties skausmą, abu užauginę vaikus ir sulaukę anū-kų, susikūrę tokį gyvenimą, kokio norėjo, ir jau susitaikę su viengun-gyste, netikėtą pažintį laiko likimo dovana. „Tikriausiai mums padėjo

kažkokios aukštesnės jėgos vienam kitą rasti, nes gali visą gyvenimą apie kažką svajoti, kažko norėti ir nerasti“, - svarsto Danutė.

Po vestuvių Raimundas ketina Lietuvoje praleisti daugiau laiko negu anksčiau, nes žmona pasiilgs savo vaikų ir anūkėlio. Be to, nuo penkerių metų Amerikoje augęs mi-lijonierius sako, kad Lietuvą pamilo nuo pat pirmojo apsilankymo, dau-giau kaip prieš 20 metų, ir nesijaučia čia kaip koks turistas. Nors mato ir neigiamų, bet gal daugiau teigiamų poslinkių, šviesesnių veidų.

Danutė šiek tiek baiminasi, kad Raimundui kartais gali ne-patikti jos griežta nuomonė, per-dėtas savarankiškumas, bet tai - laiko klausimas. Ji tikisi greitai priprasti prie dvarininkės statuso - kai tavimi rūpinamasi ir nereikia pačiai pajudinti piršto, kai visi vy-riški darbai, kuriuos pati atlikdavo, bus nudirbti ir jai nerūpės. Tačiau tuojau pat suabejoja: „Kažin ar be veiklos galėsiu būti, na, bet kažką sugalvosiu, rasiu kuo užsiimti“. O Raimundas priduria: „Abudu rasi-me kuo užsiimti, nes ir aš rankų sudėjęs nesėdžiu“.

Milijonierius laukia vestuviųIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

n Milijonierius Raimundas Petrauskas su sužadėtine Danute elzbergiene nuo namo terasos mėgsta pasigėrėti vilniaus panorama

Ji apie jį„Kai susipažinau su raimundu, pajutau jo išskirtinį dėmesį ir džentelmeniškumą, prapuoliau su visais savo darbais. daug kas teiraudavosi, kur aš dingau, kodėl nebevyksta „Mažosios mis“ konkursai“, - sako veikli moteris, kurią dažnai kartu su dukra ernesta galima buvo pamatyti daugelyje viešų renginių, madų pristatymų.Pasak danutės, raimundas jos gyvenime pasirodė pačiu laiku. „Vaikai užauginti, sū-nus edvinas sukūrė šeimą ir padovanojo anūkėlį Liną, dukra ernesta, turinti nedidelį mados verslą, taip pat greitai paliks namus. Kartais pagalvodavau, ką aš darysiu, kai liksiu tik su dviem katinais. Galvojau, kaip teks išmokti gyventi vienai. dar šiek tiek bijojau labai prisirišti prie anūko ir tapti vien tik močiute... na, tada ir atjojo princas ant balto žirgo. Sakyčiau, pačiu laiku, - šypsosi moteris ir meiliai žvelgia į sužadėtinį. - Jis buvo tas ypatingas vyras, kuris mokėjo mane sudominti. raimundas sponta-niškas, bet labai romantiškas. Jis yra iš tų vyrų, kurie tarsi atspėja moters svajones. O juk mes visos mėgstame staigmenas. be to, jis gerai prisimena kiekvieną mūsų pažinties smulkmeną, kiekvieno susitikimo datą ir ją originaliai pamini. tai žmogus, kuris moka sužavėti, nustebinti. Man nepaprastai malonu, kad nespėju atsipeikėti ir esu jau vėl užliūliuota jo dėmesio“. d.elzbergienė tikina, kad maloniausia jai buvo pasijusti moterimi, kuria rūpinamasi, nes po vyro žūties buvo įpratusi visus darbus ir rūpesčius krautis ant savo pečių. buvo metas, kai, norėdama susikurti šiokią tokią gerovę ir pasirūpinti vaikais, buvo pasirinkusi nemoterišką verslą - iš Vokietijos vežti naudotus automobilius ir juos čia pelningiau parduoti.

Jis apie ją„Per pirmuosius susitikimus pamačiau, kad danutė man ne tik patinka kaip žavi ir graži moteris, nes patikti gali daug kas, bet ne su kiekvienu žmogum bendrauji ir nori bendrauti. Man smagu, kad daugeliu atvejų mūsų mąstymas ir požiūris į gyve-nimo daiktus ar reiškinius yra panašus. Pa-galvojau, kad daug smagiau gyventi dviese negu vienam, - šypsosi vyras. - tie septyneri metai po žmonos Helen mirties, negaliu sakyti, kad man buvo tušti ar neįdomūs. bet, žinoma, geriau, kai šalia yra moteris, kuri mane supranta, kuriai aš patinku ne todėl, kad esu turtingas, o toks, koks esu, su pliusais, pomėgiais ir minusais. Kažkaip ne pačiu pirmu momentu, bet gana greitai, po poros mėnesių, pajutau, jog noriu, kad danutė būtų šalia. tad man užteko tų kelių mėnesių, kad suvokčiau: tai moteris, su ku-ria norėčiau toliau gyventi. Ir viskas...“

cmyk

5

cmyk / 5

GlobaliZmasj/b lieTuVa

irmanto SiDaRevičiauS fotoreportažas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė demonstruoja taupumą ir niekada nerengia jokių priėmimų. Tačiau pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios proga ji pasistengė įsiteikti dviem ponams iš ES. Pra-ėjusį penktadienį, liepos 6-osios išvakarėse, Vilniaus universiteto Didžiajame kieme surengtos iškil-mės parodė, kad D.Grybauskaitei pirmininkavimas svarbesnis už valstybingumą. Šįkart ji pademons-travo ne taupumą, o šykštumą. Visa laimė, kad garbūs Lietuvos žmonės nenorėjo daryti gėdos valstybei ir jai vadovaujančiai D.Grybauskaitei ir priėmė kvietimą atvykti bent į tokį priėmimą.

Dalia Grybauskaitė liepos 6-osios išvakarėse surengė priėmimą

Gaila, ne mūsų valstybės garbei

n nors persiplėšk: svarbesnis eS prezidentas Hermanas van Rompėjus (Herman van Rompuy) mūsiškei prezidentei Daliai Grybauskaitei ar europos komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso)?

n Seimo pirmininkas vydas Gedvilas n Premjeras algirdas Butkevičius n Seimo narė Loreta Graužinienė n aktorė vaiva Mainelytė

n Šachmatininkė viktorija čmilytė

n Stilistė austėja Jablonskytė

n Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė n tv3 vadovė Laura Blaževičiūtė

n Lietuvos edukologijos universiteto rektorius algirdas Gaižutis

n arkivyskupas Gintaras Grušas

n alpinistas vladas vitkauskas n Fotografas Marius Jovaiša

6

cmykcmyk6

pasirinkimasj/b žmonės

Lietuvaitės kino režisierės Alantės Kavaitės (40) gyvenimas ir kūryba susiję su dviem jos mylimais miestais. Vilnius - jos gimtasis ir dažnai pasiilgstamas miestas, o Paryžius - meilės miestas. Tad ne veltui neseniai tapusi mama moteris, pasakodama apie savo pasirinkimą nerti į kino pasaulį, skaudžius ir reikšmingus gyvenimo vingius ir po truputį besipildančias svajones, nuolat mini šiuos du miestus. „Man, apsėstai naujo lietuviško filmo „Sangailė“ idėjos, atostogų nereikia, o štai mano abu vyrai mėgausis poilsiu Žvėryne“, - sakė A.Kavaitė.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Alantė Vilniuje bus iki rugsėjo pabaigos, kol nufilmuos visas pil-nametražio lietuviško kino filmo „Sangailė“ scenas, o jo montažas, įgarsinimas, kai naktys pailgės, vyks Prancūzijoje. Toks yra darbų pasidalijimas tarp Lietuvos kino centro ir prancūzų kino gamybos įmonės „Les Films d’Antoine“. Filmas turėtų būti užbaigtas kitų metų pavasario pabaigoje, paskui jis keliaus po tarptautinius kino festivalius, o 2014 metų pabaigo-je arba 2015-ųjų pradžioje pasieks Lietuvą.

- Spėju, kad jūsų vardas ir pavardė Alantė Kavaitė yra pseudonimas?

- Alantė tikras mano vardas, kurį davė tėvai dailininkai, o štai Kavaitė - trumpinys nuo Kavaliauskaitės, kad paprasčiau būtų visose šalyse mane pristatyti kaip režisierę. Štai kartą Paryžiuje susitikusi buvusią Lietuvos ambasadorę prie UNES-CO Ugnę Karvelis paklausiau, ko-dėl ji ne Karvelytė. Ji man atsakė: „Tai padariau todėl, kad taip pato-giau, o ir nesietų manęs su tėčiu Petru Karveliu. Ji man tapo pavyz-džiu, nes ir aš taip pat nenorėjau, kad mane nuolat sietų su mano tėvais dailininkais. Norėjau būti pati savimi ir ieškoti savo kelių be niekieno pagalbos. Vaikystėje jau-čiau išskirtinumą dėl reto vardo, kuris buvo vienintelis toks tarp bendraamžių. Tai buvo ir blogai, nes manęs nuolat klausinėdavo, kodėl toks vardas, gal mano tėvai nuo Alantos.

- Kokia dabar filmo „Sangai-lė“ kūrimo stadija?

- Pradžioje buvo džiaugsmas, kad sumanymas juda pirmyn, nes gavo finansavimą iš Lietuvos kul-tūros ministerijos, o vėliau ir iš „Eurimages“ fondo, o štai dabar prasideda pats darbas, pirmieji slenksčiai, netikėtumai. Kol kas su prodiusere sėdime „Menų spaustu-vės“ patalpose, kuriose savotiškas

mūsų štabas. Štai buvau sumaniusi kviesti atlikti vieno iš pagrindinių vaidmenų vieną aktorę, bet pasiro-dė, kad ji neprieinama, kitam ak-toriui netiko mūsų darbo grafikas, norėjau filmavimui tokio lėktuvo, o pasirodo, kad jis jau nebeskrai-do. Bet tai ir įdomu, nes tai pats intensyviausias periodas, kuriame dar daug ieškojimų, abejonių, o ne pats filmavimas.

- Ar aktorių komanda jau surinkta?

- Taip, daugiau mažiau surinkta. Tik nenorėčiau konkrečiai paskelbti aktorių pavardes. Galiu tik pasakyti, kad pagrindinius vaidmenis atliks dvi jaunos aktorės, nes filme kalba-ma apie paaugles. O štai Lietuvos kino žmonės kiek nustebs maty-dami, kad antrojo plano vaidmenis pasiūliau nelabai dažnai matytiems, bet žinomiems veidams.

- Jūsų pačios kelias į kiną prasidėjo nuo pagrindinio vai-dmens režisieriaus Raimundo Banionio filme „Džiazas“, kuria-me atlikote pagrindinį Beatričės vaidmenį. Kaip čia susiklostė, kad pasirinkote režisūros kelią, o ne aktorystę?

- Tada man buvo devyniolika ir svajonių buvo daug. Už tai kinas ir buvo atsakymas į visus mano klau-simus. Aš pati nelabai supratau, kodėl man nelabai patiko vaidinti, ir dar norėjau stoti į Dailės akademiją, nors piešti nemėgau, bet domino skulptūra. Kažkas buvo ne taip, o štai kinas ir buvo visa ko suma. Pasirinkusi kino kūrimą supratau, kad ir tada mane domino erdvė, pasirinkimas, kur statyti kamerą, kaip išdėstyti objektus, aktorius, kad filme tai nebūtų atsitiktinumas, o įgytų tam tikrą prasmę, pojūtį, kurį perduodame žiūrovui.

- Apie ką filmas? Ar jis susi-jęs su pačios biografija?

- Filmas apie paauglę Sangailę, kuri labai žavisi lėktuvais, akro-batiniu skraidymu, bet ji galvoja, kad yra niekam tikusi ir nedrįsta prie tos svajonės net prisiartinti. Mergina susitinka su bendraamže iš Elektrėnų, kuri yra visiška jos priešingybė. Tad filmas yra apie svajonės išsipildymą ir apie tai, kaip žmogus gali padėti kitam siek-ti svajonės. Ar tai susiję su mano svajonių išsipildymu? Filmas yra metafora norui pakilti, pakilimui ir laisvei. Tas noras pakilti ir skristi, man regis, yra labai lietuviškas, to-dėl aš ir norėjau jį kurti būtent Lie-tuvoje, kuri siekė pakilti, nusikra-tyti sovietmečio pančių ir pakilo... Tas skraidymas man yra įdomus ir kaip savęs valdymo būdas.

- Tai ko vis dėlto reikia turėti savyje, kad pakiltum skrydžiui?

- Pirmiausiai reikia turėti be-protiškai stiprią savivaldą, o bū-tent to Sangailė ir neturi. Tad man buvo labai svarbu parodyti, kaip ji sugebėjo susikaupti, pasiryžti ir išsilaisvinti iš, atrodytų, ne tokių jau labai tvirtų grandinių, kurios ją varžo.

- O pačiai tas žingsnis, kad vos tik baigusi vidurinę 1991 metais išvykote mokytis į Pran-

cūziją, ar taip pat buvo savotiš-kas išsilaisvinimas?

- Taip, iš tiesų taip ir buvo. Kai prisimenu save devyniolikmetę, lėkiau stačia galva ten, kur atrodė, kad pasaulis yra po mano kojomis, kad turiu visas galimybes atskleis-ti save. Mat Vilniuje įstoti į Dailės akademiją tuomet nebuvo jokių šansų, o štai į Avinjono nacionali-nę aukštąją dailės mokyklą patekau be didelio vargo, o vėliau studijos prestižinėje Paryžiaus dailės moky-kloje. Tada buvo didelis noras pa-žinti ir suprasti pasaulį, pasitikrinti, kas mes esame, ko verti kūrėjai iš mažos šalies. Man visur sekėsi, bet tą puolimą stačia galva sustabdė tai, kad Vilniuje mirė mano mama. Pas-kui man buvo labai sunkūs metai, kurie tikriausiai ir paženklino mano tolesnį likimą.

- Visi žino, kad Paryžius - meilės miestas, kad jam nė vie-nas žmogus negali likti abejin-gas. Kaip vis dėlto atsitiko, kad likote Paryžiuje?

- Kai mokiausi Paryžiuje, atsi-rado draugų, studijos buvo be galo įdomios, o Lietuva, kai mirė mama, prarado trauką. Atvažiuodavau į Vil-nių kelis kartus per metus ir štai kažkaip nejučia prabėgo ir tie 21 metai svetur. Paryžius, be jokios abejonės, yra meilės miestas, ten ir aš suradau savo antrąją puselę. O kultūros trokštančiam ir kino ma-gijos apsėstam žmogui jis yra pats fantastiškiausias miestas. Kiekvie-nas miesto kvartalas turi po kele-tą kino salių, kuriose rodomi seni geri filmai, o kiek muziejų, jaukių kavinukių! Iš Paryžiaus sunku iš-važiuoti ilgam, nes atrodo, kad aš tiek daug filmų nepamačiau, tiek kampelių dar neapžiūrėjau. Dabar jaučiu, kad tiek laiko išbuvus savo gimtajame Vilniuje bus sunku iš jo išvažiuoti.

Kodėl Alantei Kavaitei atostogų nereikia?

Norėjau būti pati savimi ir ieškoti savo kelių be niekieno pagalbos

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. liepos 13 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 53

ASMENYBĖ �

T.Danilevičius: treneris turi pats apsispręstiIlgametis nacionalinės Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas ir rezultatyviausias visų laikų futbolininkas Tomas Danilevičius ruošiasi sugrįžti į Italijos „Serie B“ čempionatą. Kalbėdamas su „Sporto gyvenimu“ netrukus 35-ąjį gimtadienį švęsiantis klaipėdietis pasidžiaugė sėkminga praėjusio sezono pabaiga ir užtikrino, kad apie profesionalaus futbolininko karjeros pabaigą dar negalvoja.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Nuo 2002 m. Italijoje gyvenantis ir žaidžiantis T.Danilevičius praėju-sį sezoną taip pat pradėjo antroje pagal pajėgumą Italijos futbolo lygo-je. Tuo metu Kastelamarės „Juve Stabia“ komandoje rungtyniavęs Lietuvos futbolininkas demonstravo puikią sportinę formą ir pirmoje se-zono dalyje pelnė 7 įvarčius. Dar du kartus T.Danilevičius pasižymėjo Italijos taurės turnyre. Būtent tiks-lus lietuvio smūgis trečiojo etapo rungtynėse su „Serie A“ reziduojan-čia Genujos „Sampdoria“ išplėšė pratęsimą, o šaltakraujiškai reali-zuotas smūgis 11 m baudinių seri-joje leido „Juve Stabia“ ekipai ženg-ti į kitą etapą.

Todėl šių metų pradžioje ne-menka staigmena tapo žinia, kad T.Danilevičius nusprendė persikel-ti į trečioje pagal pajėgumą Italijos lygoje („Lega Pro A“) žaidusią „La-tina“ ekipą. Pats puolėjas paaiški-no, kad sprendimą nulėmė noras dar keleriems metams pratęsti su-tartį su klubu. „Su „Juve Stabia“ ekipa sutartis turėjo pasibaigti po sezono. Sulaukęs „Latina“ pasiū-lymo aš kreipiausi į klubo vadovus su prašymu iš karto pratęsti sutar-tį dar vienam sezonui. Jie siūlė pa-laukti, o aš to nenorėjau. O „Lati-na“ ne tik sutiko pratęsti sutartį. Mane suviliojo ir ambicingi šios ko-mandos tikslai. Neabejoju, kad kitą sezoną mes žaisime „Serie B“ di-vizione“, - po sutarties su „Latina“ ekipa pasirašymo kalbėjo T.Dani-levičius.

Dabar jau drąsiai galima saky-ti, kad futbolininko lūkesčiai išsi-pildė su kaupu. „Lega Pro A“ re-guliariame sezone „Latina“ užė-mė 3-iąją vietą ir pateko į atkrin-tamąsias varžybas. Jose lietuvio klubas įveikė „Nocerina“ ir „Pisa“ ekipas bei iškovojo kelialapį į aukštesnį divizioną. Nors T.Dani-levičiaus asmeniniai rezultatai „Latina“ ekipoje nebuvo įspūdin-gi (2 įvarčiai per 13 sužaistų rung-tynių), bet vasarą klubo vadovai nusprendė sutartį pratęsti dar dvejiems metams.

„Manau, kad rezultatai kalba pa-tys už save - laimėjome čempiona-tą, kitą sezoną vėl žaisiu „Serie B“ čempionate. Esu patenkintas, kad dar keleriems metams prasitęsiau karjerą. Kai tau jau 35-eri, tai tikrai

nėra blogas variantas. Tad dėl savo sprendimo pereiti į „Latina“ ekipą nė kiek nesigailiu“, - „Sporto gyve-nimui“ sakė T.Danilevičius.

- Kaip ir kur praleidote atos-togas, ar gerai pailsėjote?

- Bene pirmą kartą per savo kar-jerą turėjau tokias trumpas atostogas. Birželio 16 d. sužaidėme paskutines rungtynes, pasidžiaugėme pergale ir iškovota vieta „Serie B“ čempionate, o šiandien (trečiadienį - aut. past.) jau susirinkome į pirmąją treniruotę. Taip kad poilsiui turėjau apie 20 dienų. Net liežuvis neapsiverčia tų kelių savaičių vadinti atostogomis. Per tą laiką rei-kėjo sutvarkyti tam tikrus reikalus Italijoje, savaitę paviešėjau Lietuvoje, Klaipėdoje aplankiau artimuosius, draugus, o dabar jau pradedame ruoš-tis naujam sezonui.

- Ar likote patenkintas savo žaidimu „Latina“ komandoje? Vis dėlto po rezultatyvaus žaidi-mo „Juve Stabia“ komandoje paskutinis pusmetis nebuvo toks sėkmingas.

- Jau pačiose pirmose rungty-nėse įvyko du dalykai - pelniau įvartį ir patyriau traumą. Rimtai pa-žeidžiau pėdos raiščius, įtrūko są-nario kapsulė. Tris mėnesius buvau priverstas praleisti be futbolo, lai-žiausi žaizdas ir tik sezono pabai-goje galėjau padėti klubui futbolo aikštėje. Iš tiesų dėl tos traumos

žaidžiau ne tiek daug ir ne taip ge-rai, kaip pats norėjau. Bet visa tai atpirko sėkminga sezono pabaiga ir pergalė čempionate.

- Komandoje esate vienas iš vyriausių futbolininkų. Galbūt vadovybė jus mato ne tik kaip futbolininką, bet kaip žaidžiantį trenerį?

- Ne, į trenerio, ir dar žaidžian-čio, pareigas aš tikrai nepretenduo-

ju. Manau, kad tai yra kažkoks ne-susipratimas. Tu arba žaidi, arba tre-niruoji, daryti vienu metu ir tą, ir kitą aš gal net ir nesugebėčiau. Kita vertus, suprantu, kad būdamas vy-riausias, daug metų žaidęs „Serie A“ ir „Serie B“ varžybose, tiesiog pri-valau pasidalyti patirtimi su jaunes-niais komandos draugais. Ir asme-niniu pavyzdžiu, ir patarimais - tiek aikštėje per rungtynes ar treniruo-tes, tiek persirengimo kambaryje. Mūsų komanda gana jauna, yra vos keli vyresni nei 30 metų futbolinin-kai. Be to, „Latina“ apskritai pirmą kartą per savo istoriją žais „Serie B“ čempionate. Bus daug naujovių ne tik futbolininkams, bet ir klubo darbuotojams. Tad esu visomis

prasmėmis pasirengęs padėti, kad tas perėjimas į aukštesnį lygį

klubui nebūtų toks skaus-mingas. Manau, mūsų tikslas bus išlikti „Serie B“ čempi-

onate ir padarysiu viską, kad mes šį tikslą pasiektume.

- Netrukus jums sukaks 35-eri. Kaip profesionaliam futbo-lininkui - gana solidus amžius, bet iš jūsų kalbos suprantu, kad apie karjeros pabaigą galvoti nenorite?

- O kam apie tai galvoti? Aš no-riu žaisti futbolą. Jei klubo vadovai pratęsė sutartį dar dvejiems me-tams, vadinasi, jie tiki manimi, jau-čia, kad dar galiu žaisti ir būti nau-dingas. Taigi čia ne tik mano, bet ir jų noras. Nežinau, karjerą pa-baigti visada suspėsiu, o kol esu reikalingas - tai reikia ir žaisti fut-bolą. O aš, dar kartą pasikartosiu, tikrai dar jaučiu didelį norą kovoti futbolo aikštėje.

- Jumis tiki ne tik „Latina“ komandos vadovai, bet ir Lietu-vos rinktinės treneris Čaba Las-las (Csaba Laszlo). Tiesa, šiais metais jis jūsų į rinktinę nekvie-tė, bet kiekvieną kartą užsime-na, kad ateityje jūsų paslaugų dar prireiks.

- Padėtis keistoka. Nežinau, kokioje ateityje ir kam aš būsiu reikalingas. Kita vertus, aš pats negaliu nuspręsti - reikalingas aš rinktinei ar ne. Tai yra trene-rio darbas. Tik treneris ir turi spręsti, ar jam manęs reikia Lie-tuvos rinktinėje. Aš asmeniškai savęs dar nenurašau. Žaisiu „Se-rie B“ klube, turiu dvejus metus galiojančią sutartį. Manau, kad

dar galėčiau būti naudingas rink-tinei. Bet, nežinau, ar esu jei rei-kalingas.

- Atrankos į pasaulio čem-pionatą varžybose Lietuvos rinktinei liko dar ketverios rungtynės. Po pralaimėjimo Graikijai atsisveikinome su te-orinėmis viltimis užimti antrą vietą grupėje, o rinktinės va-dovai iškėlė naują tikslą - pa-kovoti dėl trečios vietos. Ką jūs manote apie rinktinės tikslus ir perspektyvas?

- Manau, reikia pagaliau apsi-spręsti, ko mes iš tos rinktinės no-rime. Ar norime kovoti dėl trečios vietos grupėje, o gal norime „ap-šaudyti“ jaunimą ir ruoštis atran-kos į 2016 m. Europos čempionatą ciklui? Nes, sutikite, tai nėra vie-nas ir tas pats. Nuo šio sprendimo turėtų priklausyti ir komandos for-mavimas. Suprantu, kad jei mes ruošiamės kitam atrankos ciklui, tai gal į rinktinę reikėtų kviesti daugiau jaunimo ir po truputį atsi-sveikinti su veteranais. O ar tas tikslas ir pasitelktos priemonės jam pasiekti buvo teisingas, paro-dys ateitis.

- Jei ne paslaptis, o koks prieš šį atrankos ciklą rinktinei buvo iškeltas tikslas?

- Tai jūs man ir pasakykite, ar jis apskritai buvo iškeltas? Futbo-lininkams niekas jokių oficialių tikslų konkrečiai neformulavo. Sa-kė, kad būtų gerai pakovoti dėl pa-tekimo į pasaulio čempionatą. Taip pat buvo kalbama apie pasirengimą kitam atrankos ciklui, arba apie tai, kad reikia kuo geriau sužaisti kon-krečiose rungtynėse. Bet iš esmės tai yra tarpusavyje nesuderinami tikslai. Manau, kad reikia prieš at-rankos ciklą išsikelti konkrečius tikslus - maksimalų ir minimalų. Sakykim - patekti į pasaulio čem-pionatą arba finišuoti trečioje vie-toje. Būtina turėti labai aiškų vei-klos planą ir strategiją, o pasibai-gus ciklui reikėtų vadovams su-sėsti, išsiaiškinti, kas buvo gerai, o kas ne, ir jei reikia - prisiimti atsakomybę. O ne tik kalbėti, kad dabar kovojame dėl antros, o dabar - jau dėl trečios vietos, ar kad iš viso - ruošiame komandą kitam at-rankos ciklui.

- Tomai, jei ne paslaptis, ar jūs pats norėtumėte žaisti Lie-tuvos rinktinėje ir kitame atran-kos cikle?

- Norėti ir galėti - tai labai skir-tingi dalykai. Jau 15 metų žaidžiu už rinktinę ir tikrai noriu tai daryti. Bet ne vien nuo žaidėjo noro tai priklau-so. Klausimas, ar aš dar galėsiu pa-dėti komandai? Ar reikės manęs tre-neriui? Kokiam vaidmeniui - aikštė-je, už jos ribų ir pan.? Vis dėlto tai priklauso tik nuo trenerio. Jis turi pats apsispręsti ir pranešti apie savo sprendimą.

FAKTAS. Su Italijos „Serie B“ čempionate žaisiančiu „Latina“ klubu sutartį dar dvejiems metams pratęsęs Tomas Danilevičius kvietimo į Lietuvos rinktinę nebesulaukia

�

TOMAS DANILEVIČIUSGimė 1978 m. liepos 18 d.

Karjera1994-1995 m. Klaipėdos „Atlantas“ 1 11995 m. KSK Beveren 0 01995 m. Vilniaus „Alsa“ 1 01996-1998 m. „Club Brugge“ 7 11998-1999 m. Maskvos „Dinamo“ (skol.) 13 51999 m. „Club Brugge“ 0 01999-2000 m. „Lausanne Sports“ 7 42000 m. Londono „Arsenal“ 3 12000-2001 m. Danfermlaino „Athletic“ 3 02001-2002 m. „KSK Beveren“ 29 122002-2005 m. „AS Livorno“ 60 72005-2006 m. „US Avellino“ (skol.) 38 172006 m. „AS Livorno“ 13 32007-2008 m. „FC Bologna“ 20 22008 m. „US Grosseto FC“ 22 92008-2011 m. „AS Livorno“ 75 142011-2013 m. „Juve Stabia“ 49 122013 m. „Latina“ 13 2

Rinktinė1998-2012 m. Lietuva 71 19

(Metai, klubas, rungtynės, įvarčiai)

DOSJĖ

Sauliaus Venckaus nuotr.

Jau 15 metų žaidžiu už rinktinę ir tikrai noriu tai daryti. Bet ne vien nuo žaidėjo noro tai priklauso

�

8

cmykcmyk8

�

cmykcmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. liepos 13 d., šeštadienis2

futbolas �

Liepos 16 d., antradienį, Panevėžio „Ekranas“ savo aikštėje žais pirmąsias UEFA Čempionų lygos antrojo atrankos etapo rungtynes su praėjusių metų Islandijos čempionais FH „Hafnarfjordur“ vienuolike. „Ekrano“ žaidėjai šiam susitikimui ruošiasi ne tik taktiškai. Lietuvos čempionų ekipos treneris Valdas Dambrauskas neslepia, kad po paskutinės nesėkmės Lietuvos futbolo A lygos rungtynėse su Pakruojo „Kruoja“ prieš kovą su islandais tenka daugiau dėmesio skirti žaidėjų psichologiniam pasirengimui.

Jaunius POCIUS„Respublikos“ žurnalistas

Su Anglijos futbolo klubuose patirtį kaupusiu 36-erių V.Dam-brausku „Sporto gyvenimas“ kal-bėjosi ne tik apie būsimą dvikovą su islandais, bet ir apie banguotą žaidimą šalies A lygos čempionate bei Lietuvos futbolo problemas.

- Tikriausiai turėjote pro-gos susipažinti su būsimu var-žovu. Ar burtus, jums skyru-sius islandus, galima vadinti sėkmingais? Kokia tai koman-da? - „Sporto gyvenimas“ pasitei-ravo Valdo DAMBRAUSKO.

- Viena vertus, galėjo būti ir sunkesni varžovai. Atrodo, kad „Žalgiris“ džiaugėsi jiems tekusiais airiais, „Sūduvai“, atrodo, tiko Ma-kedonijos ekipa iš miesto, kuriame tik 500 gyventojų. Bet juk svarbu rezultatai. Mums, lietuviams, nėra tokios komandos Čempionų lygoje, kurią ištraukę galėtume džiaugtis ir sakyti, kad mes jau 99 proc. esa-me patekę į kitą etapą. Manau, kad kovos su islandais galimybė 50:50. Gal būtų kiek geriau susitikti su estais ar latviais, nes mentalitetas panašus. Klubo administracijai to-lima kelionė nėra tokia miela, nes labai brangi. Juk Lietuvoje futbolui nėra lengva, skaičiuojamas kie-kvienas litas.

- Ką žinote apie varžovus?- Manau, turime pakankamai

informacijos. Praėjusią savaitę buvau pats nuskridęs į Islandiją. Geras įspūdis, sprendžiant iš ma-tytų rungtynių, neblogo lygio ko-manda. Dabar komanda žengia an-troje vietoje Islandijos čempiona-te. Negalėčiau pasakyti, kad Lie-tuvos čempionatas yra aukštesnio lygio. Jų žaidimas galbūt šiek tiek skandinaviškas, paremtas gana stipria priekine linija. Įsiminė jau-nas 19 metų puolėjas, kuris porą metų buvo „Liverpool“ komandos futbolo akademijoje, bet, matyt, grįžo nepatekęs į pirmąją koman-dą. Žaidžiama dažniausiai schema 4-4-1-1, daug dėmesio neskiriama vidurinei linijai, dominuoja ilges-ni perdavimai, du puolėjai labai gerai susižaidę. Saugai greiti, techniški. Aišku, jų žaidimas pri-klauso nuo to, kaip priešininkai jiems leidžia žaisti. Didžiulė jėga

FH standartinės padėtys, aukšti žaidėjai, dėl to tikrai gali būti var-go. Kaip parodė paskutinės rung-tynės su „Kruoja“, mums tai yra nemaža problema.

- Beje, paskutinės A lygos rungtynės su Pakruojo „Kruoja“ savo aikštėje pralaimėtos net 1:3. Nuo čempionato lyde-rio „Žalgirio“ atsilie-kate jau 9 taškais. O sirgaliai, žinoma, norėtų savo ko-mandą matyti ne antroje ar trečioje vietoje.

- Aš juos puikiai suprantu. Visi įpratę, kad „Ekranas“ negali užimti žemesnės nei pir-ma vieta. Problema ta, kad ta pirma vieta tik viena ir visiems jos reikia. Galbūt reikėtų pažiūrėti plačiau. Reikia suprasti, vien todėl, kad tu užsivelki raudonus „Ekra-no“ marškinėlius ir eini į aikštę, dar nereiškia, kad tu būsi pirmoje vietoje. Reikia pažiūrėti, kokius žaidėjus turime, kokią sudėtį ir ko-kios mūsų galimybės. Taigi lygin-dami šiemetinį ir praėjusių metų „Ekraną“ matome, kad trylika žai-dėjų yra pasikeitę.

Palyginome praėjusių metų susitikimą su „Anderlecht“ ir pa-skutines rungtynes su „Kruoja“: pagrindinėje sudėtyje žaidė tik vienas žaidėjas Aurimas Vertelis. Visi kiti dešimt žaidėjų yra paki-tę. Kas stebi mūsų žaidimą, mato, kad dabar komandos branduolį sudaro tie žaidėjai, kurie pernai žaidė dublerių čempionate. Edvi-nas Girdvainis, Rytis Pilotas, Do-vydas Norvilas, Edgaras Bara-nauskas, Arnas Ribokas, Lukas Čerkauskas, Lukas Narbutas, Kornelijus Timofejevas, Rokas Stanulevičius - jie pernai net ne-patekdavo į registruojamų žaidėjų 18-uką. O šiandien mes tikimės, kad jie būtų lyderiai. Taip nebūna. Reikia metų dvejų ar trejų. Nea-bejoju, kad jie bus pasiruošę atei-tyje, bet šiemet trūksta patirties. Jie progresuoja, aš tai matau. Kai kurie jau turi tvirtą vietą pagrin-dinėje sudėtyje.

Mus vėlgi kamavo traumos. Sezono pradžioje iškrito Aurimas Kučys, kuris yra lyderis ne tik aikštėje, bet ir už aikštės ribų. Labai didelė netektis. Dar du vy-resni žaidėjai Giedrius Tomkevi-čius ir Donatas Petrauskas taip pat negali rungtyniauti. Ilgą laiką dėl sulaužyto žandikaulio nežaidė Vitalijus Kavaliauskas. Taigi vi-sas krūvis tenka jauniems žaidė-jams. Neturime daug legionierių, tenka verstis su savais. Tai ir le-mia nestabilų rezultatą. Kartais jau atrodo, kad žaidimo kreivė kyla, viskas gerai, bet nutinka ir tai, ko mažiausiai tikiesi. Pagrin-diniai priešininkai - „Atlantas“, „Žalgiris“ - sustiprėjo, o mes šiek tiek susilpnėjome. Bet, ma-nau, tai yra laikina, anksčiau ar

vėliau „Ekranas“ vis viena atsi-durs ten, kur žiūrovai įpratę jį matyti.

- Sezonui įsibėgėjus į Bru-nėjų žaisti išvažiavo ir puolėjas Artūras Rimkevičius.

- Žaidėjus irgi galima suprasti. Artūrui jau 30 metų, jis gavo gerą pasiūlymą ir gali užsidirbti tiek, kiek Lietuvoje uždirbtų per kele-rius metus. Todėl žaidėjams išva-žiuoti netrukdoma. Bet netekti žai-dėjo, kuris atėjo ir pradėjo mušti įvarčius - irgi minusas. Gerbėjams reikėtų tai suprasti ir būti kiek kan-

tresniems, palaikyti komandą, kai jai nesiseka.

- Ar komandą papildę du serbai gali kompensuoti ne-tektis?

- Su „Kruoja“ buvo registruo-tas vienas Markas Vučetičius, bet jis patyrė traumą. Čempionų lygo-je jau, tikimės, žais ir Dejanas Djeničius. Tai kvalifikuoti, profe-sionalūs futbolininkai, kaip ir pas mus anksčiau žaidę Dušanas Ma-

tovičius ar Marko Andželkovičius. Tikimės, kad naujokai nenuvils. Aišku, į juos dėti daug vilčių ne-derėtų. Futbole taip nebūna, kad ateis vienas žaidėjas ir išspręs vi-sas problemas. Nei trenerių, nei žaidėjų su burtininko lazdelėmis nebūna. Ta lazdelė - kasdienis dar-bas. Bet jų patirtis, manome, duos naudos, padės patekti į kitą etapą ir sėkmingai baigti sezoną. Turime penkis legionierius. Iš kai kurių tikėjomės daugiau, bet jiems tai pirmas sezonas, aklimatizacija. Tai irgi turi įtakos netolygiam koman-dos žaidimui.

- Jūs ilgai treneriu dirbote Anglijoje. Ko būtų galima pasi-mokyti iš anglų ir ką pritaikyti Lietuvos futbolui?

- Nemanau, kad Anglijos futbo-lo mokykla yra gera. Tai rodo anglų rezultatai. Bet stebina jų aistra fut-bolui. Ne tik trenerių, žaidėjų, bet apskritai visų. Anglija, nors pagal gyventojų skaičių nėra didžiausia šalis, turi apie 50 tūkst. registruo-tų futbolo klubų. Mes sakome, kad dieviname krepšinį, bet ta aistra

kitokia. Anglų nacionalinę rinktinę į Europos ar pasaulio čempionatus išlydi visa šalis puoselėdama dide-les viltis, o kai ji grįžta skaudžiai pralaimėjusi, žvaigždės išdeda į šuns dienas. Bet į kitas rungtynes su San Marinu ar Makedonija Vem-blio stadione visi bilietai vėl būna parduoti. Tai ir yra aistra. O pas mus ji atsiranda tada, kai tu laimi. Tai du skirtingi dalykai.

Lietuvos futbolui reikėtų palin-kėti tobulėti, turėti savo žaidimo stilių, mokyklą. Mes esame prisi-taikėliai, kaip ir visa mūsų tautos istorija. Tas pats ir kalbant apie fut-bolą. Mes žiūrime, ką kitas darys. Ką vienas nusipirko, tą nusipirks ir kitas, kokį namą pasistatė kaimy-nas, tokį pastatysiu ir aš. Treniruo-jant vaikus matyti, kad jiems trūks-ta saviraiškos. Grįžęs į Lietuvą tre-niravau dublerius. Pusę metų nega-lėjau įtraukti jų į diskusiją, kad iš-sakytų savo nuomonę. Anglijoje vaikai niekada nebijos pasakyti sa-vo nuomonės. Vienam Anglijos fut-bolo akademijos direktoriui, atvy-kusiam į vaikų futbolo turnyrą Lie-

tuvoje, į akis labiausiai krito emocijų nebuvimas. Ten vaikas, apėjęs gynėją ir gražiai įmušęs įvartį, džiaugsis taip, kaip džiaugiasi tikros žvaigždės. O mūsų vaikas, įmušęs įvartį, eina nuleidęs galvą bijodamas parodyti emociją. Taip mes prarandame žaidėjus, kurie norėtų išreikšti save, galėtų imtis iniciatyvos. Anglijoje te-ko dirbti su progresyviais tre-neriais, kurie irgi mano, kad angliškas futbolas nėra toks,

koks turėtų būti. Jie skatina žai-dėjus parodyti kažką naujo, žais-

ti kaip brazilai, netikėtai, origina-liai. O mūsų rungtynėse vaikas, jei-gu pabandė gudriau sužaisti, kulnu perduoti kamuolį, bet jį prarado, su-lauks trenerio priekaištų, kad daro nesąmones.

- Dažnai girdime priekaištų, esą mūsų futbolininkams trūks-ta meistriškumo.

- Mūsų futbolui trūksta visko. Trūksta technikos, trūksta mąsty-mo, aikštės matymo, trūksta ryšių su mokslu, bet labiausiai trūksta kūrybingumo. Per visą Lietuvos futbolo istoriją buvo du trys, o gal keturi nestandartiniai žaidėjai, tu-rėję savo techniką, žaidimo supra-timą, mąstymą. Dabar sukeiskite marškinėlius ir nesuprasite, kas žaidžia, visi vienodi. Pas mus ku-riasi futbolo akademijos. Bet ži-nant, kaip jose dirbama, vargu ar galima tikėtis, kad ten išaugs ta-lentai. Treneriai dirba, bet procesas nekontroliuojamas. Tokioje siste-moje gali 20 metų nieko nebūti, o paskui atsiras kokie penki geri žai-dėjai ir vėl bus tyla. Krepšinyje bent šiokia tokia sistema yra. Nors Sabonio kasmet negalime išaugin-ti, bet ten procesas kontroliuoja-mas. Jaunimas konkurencingas, pa-kliūva į pasaulio, Europos čempio-natus. Futbole to nėra. Ir negali būti rezultato, kai vienas treneris vaikus treniruoja, kol jiems sukaks 18 metų. Koks būtų rezultatas, jei-gu jūsų vaiką nuo pirmos klasės iki mokyklos baigimo mokytų tas pats mokytojas?

MoKYKla. Dabartinis Panevėžio „Ekrano“ treneris Valdas Dambrauskas karjerą pradėjo Anglijos „Manchester United“ klube

�

V.Dambrauskas: mūsų futbolui trūksta kūrybiškumo

Valdo Dambrausko asmeninio albumo nuotr.

Mūsų futbolui trūksta visko. Trūksta technikos, trūksta mąstymo, aikštės matymo, trūksta ryšių su mokslu, bet labiausiai trūksta kūrybingumo

�

cmyk

9

cmykcmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas2013 m. liepos 13 d., šeštadienis 3

SavaitėS gimtadieniai �

Marius StankevičiuS (1981 m. liepos 15 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinkti-nės narys. 2008 ir 200� m. geriau-sias šalies futbolininkas. Šiuo metu žaidžia Romos „Lazio“ klube. ispa-nijos karaliaus taurės (2010 m.) ir italijos taurės turnyro nugalėtojas (2013 m.)

Aidas PReikŠaitiS (1970 m. liepos 15 d.)

Futbolininkas, buvęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės na-rys. karjerą pradėjo ir didžiausius laimėjimus pasiekė su vilniaus „Žal-giriu“. Per karjerą žaidė įvairiuose Rusijos, Lenkijos, vokietijos klu-buose.

Antanas taRaSkevičiuS (1942 m. liepos 16 d.)

Rankinio treneris. Su vilniaus „eglės“ komanda 1�88 m. iškovojo iHF europos šalių taurę. Daugkar-tinis Lietuvos čempionas. Buvęs Lietuvos moterų rankinio rinktinės treneris. nuo 1��� m. dirba treneriu vokietijoje.

Tomas DaniLevičiuS (1978 m. liepos 18 d.)

Futbolininkas, Lietuvos nacio-nalinės rinktinės kapitonas ir rezul-tatyviausias visų laikų žaidėjas (1� įvarčių). 2006 ir 2007 m. išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. Šiuo metu atstovauja italijos „Serie B“ žai-siančiai „Latina“ komandai.

Vaidas ŽutautaS(1971 m. liepos 18 d.)

Futbolininkas, buvęs Lietuvos rinktinės narys, vartininkas. Lie-tuvos čempionas su Mažeikių RO-MaR, Lietuvos taurės laimėtojas su Šiaulių „kareda“. nuo 200� iki 2013 m. kovo treniravo Gargždų „Bangos“ ekipą.

Rimgaudas BaLaiŠa (1952 m. liepos 13 d.)

Stalo tenisininkas, sporto orga-nizatorius. Daugkartinis Lietuvos čempionas. Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas (nuo 1��4). 2002 m. apdovanotas LtOk olimpi-ne žvaigžde bei kkSD medaliu „už nuopelnus Lietuvos sportui“.

Airinė PaLŠytė (1992 m. liepos 13 d.)

Šuolininkė į aukštį. Daugkartinė Lietuvos čempionė. Londono olim-pinių žaidynių, europos ir pasaulio čempionatų dalyvė. 2011 m. pa-saulio universiados vicečempionė. 2011 m. pakartojo Lietuvos šuolio į aukštį rekordą (1 m �6 cm).

Ivanas StaPOvičiuS (1980 m. liepos 14 d.)

Lietuvos boksininkas, daugkar-tinis Lietuvos čempionas, rinktinės narys. 1��8 m. europos vyrų bokso čempionate laimėjo sidabro me-dalį. 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų dalyvis.

Dovilė DzinDzaLetaitė (1993 m. liepos 14 d.)

Lengvaatletė, trišuolio atstovė. Daugelio amžiaus grupių trišuolio rungties stadione ir uždarose patal-pose Lietuvos rekordininkė. 2012 m. pasaulio jaunimo čempionate užė-mė 2 vietą. nušoko 14,17 m ir pasie-kė naują Lietuvos rekordą.

Žydrūnas SavickaS (1975 m. liepos 15 d.)

Jėgos trikovininkas, galiūnas, stipriausias pasaulio žmogus. Daug-kartinis Lietuvos jėgos trikovės čem-pionas, europos ir pasaulio jėgos trikovės vicečempionas. 6 kartus „arnold’s Strongest Man“ nugalėto-jas, Pasaulio galiūnų čempionas.

teniSaS �

Vimbldono stebuklas: 77 metus laukta pergalėDidžiosios Britanijos teniso visuomenė šio įvykio laukė lygiai 28 tūkst. 127 dienas. Būtent nuo 1936 m. liepos 3 d., kai britas Fredas Peris (Fred Perry) trečią - ir paskutinį - kartą tapo Vimbldono teniso turnyro nugalėtoju. Praėjus 77 metams britai pagaliau gali atsipūsti: jie sulaukė savo čempiono.

Škotas Endis Maris (Andy Mur-ray) pastaruosius penkerius metus buvo pagrindinė (ir vienintelė) Di-džiosios Britanijos teniso mėgėjų viltis bei nuolatiniu kritikos objektu. 2008 m. tenisininkas pirmą kartą pasiekė Vimbldono teniso turnyro ketvirtfinalį, vėliau trejus metus iš eilės suklupdavo pusfinalyje, o per-nai finale po keturių setų kovos (6:4, 5:7, 3:6, 4:6) pralaimėjo šveicarui Rodžeriui Federeriui (Roger Fede-rer). Tai buvo jau ketvirtasis E.Ma-rio pasirodymas „Didžiojo kirčio“ teniso turnyrų finaluose - ir ketvir-toji nesėkmė.

26-erių tenisininkas neslėpė, kad pernykštė nesėkmė buvo vie-na skaudžiausių per visą jo karjerą. Jo kritikai galėjo eilinį kartą pakal-bėti apie trapią tenisininko psicho-logiją ir nesugebėjimą laimėti le-miamų dvikovų. Tačiau jau po kelių savaičių E.Maris tame pačiame korte iškovojo olimpinį aukso me-dalį. Šį kartą finale jis palaužė tą patį R.Federerį. Pajutęs pergalės skonį E.Maris netrukus panaikino ir „Didžiojo kirčio“ turnyrų pra-keiksmą. „US Open“ turnyro fina-le po atkaklios penkių setų kovos (7:6 (12-10), 7:5, 2:6, 3:6, 6:2) pa-laužęs serbą Novaką Džokovičių (Novak Djokovič) jis tapo pirmuo-

ju Didžiosios Britanijos tenisininku (po jau minėto F.Perio), tapusiu to-kio rango turnyro nugalėtoju.

Ši pergalė atgaivino britų viltis, kad pagaliau ir Vimbldone pirmu smuiku grieš ne užsienietis, o kor-tų šeimininkų atstovas. Ir E.Maris pateisino šias viltis. Tiesa, metų pradžioje Australijoje vykusiame pirmajame „Didžiojo kirčio“ turny-re jis ir vėl nesugebėjo žengti le-miamo žingsnio. Tada finale E.Ma-rį sustabdė N.Džokovičius. D.Bri-tanijos tenisininkas dėl traumos praleido birželį Paryžiuje vykusį antrąjį „Didžiojo kirčio“ turnyrą. Kaip paaiškėjo - tai buvo pats tei-singiausias sprendimas.

Vimbldono teniso turnyro finale antrą vietą geriausių pasaulio teni-sininkų reitinge užimantis škotas praėjusį sekmadienį po kiek daugiau nei 3 val. trukusios kovos 6:4, 7:5, 6:4 nugalėjo pirmąją pasaulio raketę N.Džokovičių. 26-erių Serbijos te-nisininkas po finalo nepagailėjo gerų žodžių savo varžovui. „Sveikinu En-dį. Jis nusipelnė šios pergalės, žaidė tiesiog fantastiškai. Sveikinu ir visą šalį, žinau, kiek daug jums ši perga-lė reiškia, - centriniame korte susi-rinkusiai publikai sakė N.Džokovi-čius. - Žinojau, kad E.Maris dėl šio titulo jautė didelį spaudimą. Bet jis su juo puikiai susitvarkė. Buvo gar-bė žaisti finale su juo“.

Sunkiai emocijas tramdęs E.Maris tikino, kad kelią į pergalę nutiesė pernykštis pralaimėjimas. „Nuo praėjusių metų Vimbldono aš išmokau labai daug. Visas praėjusių metų sezonas žaidžiant ant žolės išmokė labai daug. Svarbiausia, kad po pernykščio Vimbldono man tapo aišku, kaip reikia žaisti didžiuosius

mačus. Ar bent kaip reikia bandyti juos žaisti. Anksčiau aš niekad iki galo taip ir neatsikratydavau abe-jonių savimi ar savo sprendimais, priimtais aikštėje. Pernai pralaimė-jau, bet dėl to nė kiek nesigailiu. Dabar psichologiškai jaučiuosi ge-rokai tvirčiau. Dėl to, kad jau esu čia buvęs. Taip pat jau esu laimėjęs „Didžiojo kirčio“ turnyrą. Ši patir-tis suteikė ramybės mano žaidi-mui“, - aiškino E.Maris.

Džiūgaujančios mamos, trene-rio Ivano Lendlo ir tūkstančių tė-vynainių akivaizdoje į viršų iškėlęs Vimbldono nugalėtojui skirtą tro-fėjų E.Maris pasiuntė žinutę Di-džiosios Britanijos teniso mėgė-jams. „Visi norėjo matyti britą lai-mint Vimbldoną. Tikiuosi, kad jūs mėgavotės tuo, ką šiandien pasie-kiau. Tikrai labai stengiausi! - pa-reiškė škotas. - Laimėti pirmą „Di-džiojo kirčio“ turnyrą buvo labai

smagu. Bet Vimbldonas yra sporto viršūnė“.

Visi Didžiosios Britanijos dien-raščiai pirmuosius puslapius vie-ningai skyrė E.Mario pergalei pa-minėti, o pats šio siautulio kaltinin-kas tapo geidžiamiausiu sporto (ir ne tik) žurnalistų pašnekovu. Te-niso legendos unisonu prognozavo E.Mariui šviesią ir „Didžiojo kir-čio“ trofėjais nuklotą ateitį, Didžio-sios Britanijos ministras pirminin-kas Deividas Kameronas (David Cameron) prasitarė apie neišven-giamai tenisininkui atiteksiantį garbingą riterio titulą.

O pats E.Maris mintimis jau apsilankė ir kitų metų Vimbldone. „Labai laukiu to momento, kai pir-mąją turnyro dieną įžengsiu į cen-trinį kortą ne kaip eilinis turnyro dalyvis, o Vimbldono čempionas. Manau, kad tai bus neįtikėtina pa-tirtis, - samprotavo britų teniso prakeiksmą užbraukęs tenisinin-kas. - Suprantu, kad teks susidur-ti su šiuo metu sunkiai suvokiamu spaudimu. Savaime aišku, kad atmosfera bus labai nervinga, bet abejoju, ar bus blogiau nei kad bu-vo kelerius pastaruosius metus. Neabejoju, kad žiūrovai pasistengs sukurti ypatingą atmosferą, galbūt net pranoksiančią tą, kuri tvyrojo arenoje ir jos prieigose praėjusį sekmadienį. Jau ne kartą sakiau, bet pakartosiu - gerbėjų palaiky-mas man yra labai reikalingas ir prasmingas. Šis čempionatas buvo nuostabus, bet aš tikiuosi, kad ki-tais metais mes turėsime galimybę džiaugtis dar vienu pergalingu nuotykiu“.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

PiRmaSiS. Po 77 metų pertraukos Vimbldono teniso turnyro nugalėtoju tapo Didžiosios Britanijos atstovas - škotas Endis Maris

�

Eltos nuotr.

10

cmykcmyk10

Tolimų konservų „giminaičių“ archeologai aptiko Egipto pirami-dėse. Pavyzdžiui, Tutanchamono artimieji, lydėdami faraoną į kitą pasaulį, jam įdėjo keptų ančių - balzamuotų ir užpiltų alyvuogių aliejumi. Mėsa moliniuose induo-se, užantspauduotuose ypatinga derva, išsilaikė daugiau kaip tris tūkstančius metų. Tačiau šių ban-dymų pratęsti maisto tinkamumo laiką nėra ko lyginti su galimybė-mis, kurios atsiveria šiuolaikinėms šeimininkėms. Sunku įsivaizduoti, kaip gyventume be žuvies ir mė-sos konservų, įvairių namuose konservuotų daržovių ir grybų, jei nebūtų atsiradę žmogaus, kuris padarė tikrą perversmą virtuvės istorijoje.

Žmonijos geradarys

„Didžiuoju konservatoriumi“ tapo prancūzas virėjas Nikola Ape-ras (Nicolas Appert). Eksperimen-tuoti jį paskatino dviejų mokslinin-kų ginčas dėl mikrobų. Pagrindinis šios diskusijos argumentas buvo... butelis su mėsos padažu. Airis Maik las Nidhemas (Michael Ne-edham) padažą supildavo į stiklinį indą, jį uždarydavo, o paskui įstaty-davo į verdantį vandenį. Pavirinus mikrobai žūdavo, tačiau, vos bute-liui atvėsus, padaže vėl atsirasda-vo mikroorganizmų. Mokslininkas manė, kad jie atsirasdavo tiesiog iš negyvos medžiagos. Italas Ladza-ras Spalancanis (Lazzaro Spallan-zani) buvo kitokios nuomonės. Jo manymu, mikrobai galėjo atsirasti tik iš panašių į save. Kartodamas M.Nidhemo bandymą, jis butelį hermetiškai užsandarino, ir mik-roorganizmų padaže taip ir ne-beatsirado. L.Spalancanis padarė išvadą: mikrobai į nesandarų indą patenka iš oro.

Sužinojęs apie šiuos eksperi-mentus, N.Aperas nutarė pritaikyti jų rezultatus virtuvėje: metalinius butelius pripylė paruoštų valgyti patiekalų - mėsos su padažu, sul-tinio, pieno, žaliųjų žirnelių, pupe-lių, vyšnių ir abrikosų uogienės, paskui hermetiškai uždarė ir gerai išvirino. Po aštuonių mėnesių juos atidaręs, virėjas rado maistą visiš-kai šviežią. Laikyti paslaptyje savo išradimo N.Aperas neketino. Žino-damas, kad Napoleonas Bonapartas žadėjo dosniai atlyginti tam, kas sugalvos, kaip ilgai išlaikyti mais-to produktus kareiviams, virėjas kreipėsi į imperatorių ir pranešė, ką išrado. Tai buvo 1810 m. Napo-leonas Bonapartas tesėjo pažadą ir N.Aperui sumokėjo 12 tūkst. aukso frankų, be to, suteikė jam žmoni-jos geradario titulą. Kurgi ne - juk virėjo dėka prancūzų kareiviai po mūšio galėjo valgyti šviežią sultinį, daržovių sriubą, pupelių troškinį su pievagrybiais ir net braškių de-sertą... N.Apero išradimo svarbą rodo tai, kad iki šiol Prancūzijoje daugiau kaip pusšimtis gatvių va-dinamos jo vardu. Po 60 metų Lui Pasteras (Louis Pasteur) pasiskoli-no N.Apero idėją kaitinti produktus be sąlyčio su deguonimi ir sugal-vojo naują technologiją kai kurių produktų laikymo trukmei pailginti - pasterizaciją. Tačiau pasterizuoti produktai, pavyzdžiui, pienas ar alus, nors ir išsaugo naudingas savybes, negali būti ilgai laikomi.

Naudinga skarda

N.Apero išradimą išpopuliari-no anglas Piteris Diuranas (Peter Durand). Jis užpatentavo įvairių dy-džių skardinius indus konservams, kurie buvo gerokai patogesni už iki tol naudotus gremėzdiškus stikli-nius butelius. Į didžiausią skardi-

nę tilpo 30 svarų mėsos (13,6 kg). Bandymais jis įrodė, kad tokiose skardinėse maistas taip pat pui-kiai išsilaiko. Tiesa, po kurio laiko P.Diuranas pardavė išradimą už 1000 svarų, tačiau po 8 metų vėl užpatentavo šį konservavimo būdą, šįkart JAV. Nuo 1820 m. Anglijoje, Prancūzijoje ir JAV pradėta masiš-kai gaminti konservus skardinėje taroje. Pirmiausia ši naujovė ir vėl pravertė armijai: nuo 1826 m. Anglija savo kareiviams pradėjo tiekti konservus. Tačiau tokie kon-servai turėjo vieną esminį trūkumą - nepatogų dangtelį. Norint išimti produktus iš skardinės, reikėda-vo naudotis plaktuku ir kirstuku! Šiuolaikiškos išvaizdos konservų

dėžutes pradėta gaminti už vande-nyno. Iškart suvokus naujo verslo perspektyvas, JAV buvo sukurtos staklės patogiai tarai gaminti. Nuo 1819 m. šalyje buvo pradėta masi-nė konservų gamyba, be to, ameri-kiečiai pirmieji ėmė gaminti ne tik mėsos, bet ir žuvies bei vaisių kon-servus. 1860 m. JAV buvo išrastas peilis konservų dėžutėms atidaryti.

Dangiškas ir žemiškas maistas

Konservai pasirodė esantys ne-pakeičiamas maistas ne tik karei-viams, bet ir kosmonautams. Tiesa, šis „nežemiškas maistas“ pasižymi tam tikrais ypatumais. Kadangi maiste, kuris imamas į kosmosą, neturi būti skysčio (jis gali išsitaš-kyti ir patekti į prietaisus, o tai yra labai pavojinga), tarkime, žuvies konservai yra ne žuvies gabaliu-kai, o drebučiai. Beje, kosmonau-tų valgiaraštis yra gana įvairus - į kosmosą siunčiamas „Pikantiškas sterkas“, „Sterko plovas“, „Ster-kas grietinės padaže su bulvėmis“, „Vaivorykštinis upėtakis drebu-čiuose“, „Lašiša su daržovėmis marinate“, „Lašiša drebučiuose su daržovėmis“. Daugeliui šiuolaikinių moterų konservai pirmiausia yra būdas sutaupyti laiko ir per kelias minutes pagaminti kelis patiekalus.

Pavyzdžiui, vien iš žuvies konservų galima pagaminti kuo įvairiausių už-kandžių. Tačiau kai kas į konservus žiūri paniekinamai ir mano, kad juos valgyti - „prastas tonas“. Tikriausiai tie žmonės tiesiog nežino, kad kon-servai senų seniausiai nebelaikomi „žygio maistu“ ir šiandien patiekia-mi net restoranuose.

Toks neįprastas japoniškas res-toranas pernai atšventė 10 metų jubiliejų. Pirmoji viešojo maitinimo įstaiga, kurioje lankytojams siūlo-mas vien konservuotas maistas, Japonijoje buvo atidaryta 2002 m. Atrodytų, restorane maitinti kon-servais - nei šis, nei tas, ir norin-čių jame apsilankyti neturėtų būti daug. Bet, kaip rodo patirtis, resto-ranas yra gana paklausus. Šiandien tinklas turi 17 filialų, 14 iš jų - už Japonijos ribų. Valgiaraščio resto-rane nėra, užtat lentynose galima pamatyti apie 300 rūšių konservų iš viso pasaulio - nuo užkandžių iki desertų. Užsakyti valgiai patiekia-mi atitinkamai - plastiko induose. Restorano pelningumą galima pa-aiškinti tuo, kad šeimininkui ne-reikia leisti pinigų specialiai įran-gai, pavyzdžiui, dideliems šaldytu-vams, taip pat personalui: dirbant su konservais, jokių virtuvės šefų nereikia.

Milda kunSkaitĖ

Konservai:nuo kareiviško davinio iki restorano

maisTasj/b išradimai

PAtiEKALAi iŠ KOnsERVŲ

Jums reikės:

• 1 dėžutės šprotų konservų,

• 2 kiaušinių,

• 100 g kietojo sūrio,

• 1 valg. šaukšto citrinų sulčių,

• ryšelio svogūnų ir krapų,

• 2 valg. šaukštų majonezo

nupjaustykite žuvelių uo-degas ir atidėkite jas į šalį - jų prireiks patiekalui papuošti. Li-kusią žuvį sumaigykite šakute (be aliejaus), kiaušinius sutar-kuokite, sumaišykite, supilkite citrinos sultis, išmaišykite ir su-dėkite į salotinę. Sūrį sutarkuo-kite ir sumaišykite su majonezu, masę sukrėskite ant pirmojo sluoksnio. apibarstykite smul-kiai supjaustytais žalumynais ir papuoškite uodegėlėmis.

Jums reikės:

• 800 g lašišos konservų (savo sultyse),

• 150 g šoninės,

• 1 svogūno,

• 2 salierų stiebų,

• 2 morkų,

• 4 bulvių,

• 1 žaliojo pipiro,

• 3 šaukštų miltų,

• 200 ml pieno,

• 2 l žuvies sultinio,

• 1 arbat. šaukštelio „Tabasco“ padažo,

• po 1 šaukštą smulkiai pjaustytų žalių svogūnų ir petražolių,

• 2 šaukštų augalinio aliejaus

bulves, morkas, svogūną ir pipirą supjaustykite mažais kubeliais, salierus - plonais griežinėliais. taip pat supjaus-tykite šoninę. Puode įkaitin-kite aliejų, jame maišydami 4 min. pakepinkite šoninę, sudėkite svogūną, morkas, salierus ir toliau maišydami kaitinkite 10 min. Miltus pa-kepinkite sausoje įkaitintoje keptuvėje, suberkite į daržo-ves, gerai išmaišykite, kad ne-

liktų kamuoliukų ir kaitinkite dar 2 min. Maišydami lėtai supilkite į puodą žuvies sultinį ir užvirinkite. Sudėkite bulves ir pipirą, virkite 15 min. Iš skar-dinės su lašiša nupilkite skystį, žuvį šakute pasmulkinkite ir gabaliukus sudėkite į sriubą. Supilkite pieną, pridėkite pa-dažo, pagal skonį druskos ir pipirų. Užvirinkite ir pavirkite 1 min. Patiekite apibarstę ža-lumynais.

sALOtOs su ŠPROtAis iR sūRiu sRiuBA „ALiAsKA“

Senovėje, norėdami ilgai išlaikyti maisto produktus, daugiausia mėsą ir žuvį, žmonės juos džiovindavo ir vytindavo saulėje, o paskui laikydavo odiniuose maišuose. Taip jie iki pusės metų išlikdavo švieži.

Konservai senų seniausiai nebelaikomi „žygio maistu“ ir šiandien patiekiami net restoranuose

reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

cmyk

11

cmyk

moteris mįslėj/b žvaigždė

Būtent kantrybė ir atkaklumas padėjo jai iš „keistokos“ paprasto policininko dukters virsti karaliene, prieš kurią vyrai puldavo ant kelių. Kai kartą Marlen, jau pasiekusi šlovės viršūnę, buvo pakviesta į vienos iš Anglijos princesių ren-giamą priėmimą, aktorė išdidžiai atsisakė: „Ji tik princesė. O aš - karalienė. Kodėl turėčiau pas ją eiti?“ Ši moteris tikrai mokėjo pa-teikti save taip, kad visų žvilgsniai kryptų tik į ją. Juk ji ėmė pamokas iš geriausių to meto vyrų ir iš pa-ties gyvenimo.

Pasitikėk vyru

„Mano siela yra rusiška. Tai ge-riausia, ką turiu. Aš lengvai atiduo-du tai, ko kam nors reikia“, - taip savo geriausią bruožą apibūdino M.Dytrich. Iš prigimties talentin-ga aktorė mokėjo prisitaikyti prie pašnekovo, bet stengdavosi ką nors gauti mainais. 22 metų ištekėjusi už Rudolfo Zyberio (Rudolf Sie-ber), Marlen iki gyvenimo pabaigos vaidino jo žmoną, nors drauge jie gyveno tik pirmuosius santuokos metus. Užtat šalia R.Zyberio aktorė suprato, kad vyrams patinka išsi-skiriančios moterys. Vyras pasiūlė jai mūvėti kelnes ir įsigyti monoklį, o tais laikais tai buvo nepadorumo viršūnė. Marlen noriai sutiko. Ji visada noriai pildydavo vyrų pagei-davimus, ir tai jai labai padėjo tapti nuostabia meiluže. Bet iki susitiki-mo su svarbiausiu gyvenimo vyru Marlen buvo tik guvi storuliukė, linkusi į avantiūras, bet neradusi savo stiliaus. Holivudo režisierius Džozefas fon Šternbergas (Joseph von Sternberg), atvažiavęs į Ber-lyną, pradedančiajai aktorei suteikė šansą pasirodyti. Vėliau jis prisi-mindavo, kad su nevykusia suknele Marlen atrodė „kaip begemotas“. Užtat jis įvertino jos, kaip aktorės ir dainininkės, talentą: „Jos veidas buvo toks, kokio aš ieškojau, ir, kiek buvo galima spręsti iš tolo, visiškai nebloga figūra. Maža to, jaučiau, kad ji gali pasiūlyti tai, ko aš net neieškojau“. Jau kitą dieną Marlen buvo patvirtinta pagrindi-niam vaidmeniui filme „Žydrasis angelas“, nuo kurio prasidėjo jos svaiginama karjera.

Marlen suprato: norint sulaukti sėkmės, reikia visur klausyti savo režisieriaus. Tai apie jį ji vėliau pasakys - „vyras, kuriam labiausiai norėjau įtikti“. Aktorė su džiaugs-mu sutiko tapti Galatėja patyrusio Pigmaliono rankose.

Svarbiausia - išvaizda

„Moteriai grožis svarbesnis už protą, nes vyrui lengviau žiūrėti negu galvoti“, - šią pamoką jauno-

ji Marlen išmoko puikiai. Dž.fon Šternbergas įsakė jai kardinaliai pakeisti išvaizdą, juk Holivude apkūnios panelės niekada nesu-laukdavo sėkmės. Aktorė ėmėsi griežtos dietos, kurią sudarė juoda kava, vandenyje ištirpinta karčioji

druska ir cigaretės. Krūtinę iš-ryškino lipnia juosta. Naudodama pleistrus, o paskui ir chirurginius būdus odai patempti, Marlen atsi-kratė raukšlelių veide. Kruopščiai sušukuotų platininių plaukų ban-gos suteikė jai ypatingo žavesio, o išrovus krūminius dantis jos veide išryškėjo skruostikauliai. Specialiai savo numylėtinei režisierius pa-rengė veido apšvietimo techniką: šviesa krito iš viršaus, kad veidas atrodytų subtilesnis.

O kiek naujų galimybių Marlen atvėrė drabužiai! Ji išmoko tinka-mai pasirinkti tualetus. Kelnės - kai reikia paslėpti antsvorį. „Ypatingi“ naktiniai marškiniai - efektingiems apvalumams sukurti. Pagal užsakymą siūtos skrybėlaitės, bateliai ir piršti-nės - įvaizdžiui suteikti pikantiškumo. Marlen galėdavo valandas rinktis ba-telius, žinodama, kad kadre jų nebus matyti. Atsisakė baltos avalynės, dėl kurios koja atrodo dramblotesnė, ir niekada neavėjo batelių atviromis nosimis, kad paslėptų gumbuotus kojų pirštus. Detalės sukuria įvaizdį - Marlen puikiai tai suprato. Ji viena iš pirmųjų drįso pasirodyti viešai su trumpais šortais, aukštais baltais auliniais ir kaklaraiščiu. Ji pradėjo vilkėti garsiąją „nuogą suknelę“ iš kūno spalvos audinio, išsiuvinėtą bliz-gučiais. Šią suknelę paskui pakartojo Merlin Monro (Marilyn Monroe), bet Marlen ją aplenkė ir tapo Džono Ke-nedžio (John Kennedy) meiluže, nors buvo gerokai už jį vyresnė.

Intelektualus seksas

Išmokusi visas meistro pamo-kas, Marlen toliau save tobulino. Ji daug dėmesio skyrė balsui, žinodama, kaip jis veikia vyrus.

Ne veltui Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway) sakė, kad ji galėdavo daužyti širdis vien balsu. Su garsiu rašytoju ją siejo kone idealus romanas, tai truko ilgiau kaip 30 metų. Tai buvo draugystė-meilė telefonu ir laiškais. Marlen instinktyviai suprato, kad didžia-jam rašytojui nuoširdūs pokalbiai yra net svarbesni už seksą. Kai po rašytojo savižudybės buvo publi-kuoti jų laiškai, buvo galima ma-tyti, kaip švelniai E.Hemingvėjus bendravo su savo mylima aktore. Toks pat švelnumas buvo būdin-gas ir Marlen romanui su rašyto-ju Eriku Marija Remarku (Erich Maria Remarque). Prieš pirmąjį pasimatymą E.M.Remarkas atvirai pareiškė: „Aš impotentas!“ Akto-rė akimirksniu rado, ką atsakyti: „Koks žavumėlis - galėsime tie-siog plepėti apie viską pasaulyje ir gerti vyną. Mylėtis su manimi galės kiti, ne tokie talentingi“. Ir vėl jų bendravimas vyksta pagal įprastą schemą - pokalbiai tele-fonu ir susirašinėjimas. Marlen visaip demonstruoja savo pasi-rengimą būti mūza, klausytis ir užjausti. Bet kartu ji nepamiršta moteriškumo. Jau per kitus pasi-matymus jiedu atsiduria lovoje, ir galutinai pavergtas E.M.Remarkas laiškuose liaupsina aktorę: „An-gele, burtininke, dangaus kūriny, mylimoji, svajone“. Ideali moteris - svajonė, štai ko reikia vyrams! Marlen vyrams leisdavo jaustis medžiotojais, o ne įvytu į spąstus grobiu. Su idealiąja M.Dytrich, kuri nereikalavo rankos ir šir-dies, nepavyduliavo ir nesivaikė turtų, didieji vyrai jautėsi ramiai ir tvirtai, jiems likdavo laiko sva-joti ir kurti.

Svarbu, koks vyro charakteris

Marlen turėjo specialią dėžutę su žiedais ir laiškais tų, kurie jai siūlė tekėti. Ji tarsi lenktyniavo su pačiu gyvenimu. Kiekvienas naujas įdomus vyras jos gyveni-me tapdavo vertingu prizu. Kaip ir scenoje, Marlen meilės žai-dimams atsiduodavo su dideliu įkarščiu. Vienu iš tokių žaidimų tapo romanas su prancūzų akto-

riumi Žanu Gabenu (Jean Gabin). Sužinojusi apie jo atvykimą, Mar-len be jokio drovėjimosi siunčia telegramą vyrui: „Čia atvyksta puikusis Gabenas, išsiaiškink. Aš turiu jį gauti“. Žinoma, netrukus aktorius atsiduria prie jos kojų. Marlen visiškai perima naujojo mylimojo pomėgius. Tai rašyto-jams reikia pokalbių, o aktorius daugiau domina skanios sriubos ir aistringos scenos. Marlen dosniai duoda Ž.Gabenui ir viena, ir kita.

Žinodama, kad mylimasis ne-kenčia visko, kas amerikietiška, Marlen pradeda kalbėti su pran-cūzišku akcentu ir valandas stovi prie viryklės su prancūziškų re-ceptų knyga rankoje. O kad my-limasis nenuobodžiautų, meilę pagardina žiupsneliu pavydo. Vė-liau Marlen taip genialiai išmoks įaudrinti pavydų Ž.Gabeną, kad jis, pamatęs, kaip aplink aktorę sukasi kiti du garsūs Žanai - Kokto (Cocteau) ir Marė (Marais), pa-teiks ultimatumą: vestuvės arba skyrybos. Laisvę mylinti Marlen pabėgs į Ameriką, bet toliau va-dins save Ž.Gabeno žmona. Ji ži-no, kad visada galės susigrąžinti vyrą, kurio širdžiai pritaikė raktą. Būtų simboliškiau, jei slaptoje dė-žutėje Marlen būtų saugojusi ne žiedus, o raktelius. Širdis ji atra-kindavo įgudusiai it profesionalus įsilaužėlis.

Ištyrinėk vyro charakterį, su-prask, ko jam reikia, ir duok jam, ko jis nori, - ši išbandyta schema jos niekada nenuvildavo!

Ideali meilužė, moteris sfink-sas M.Dytrich niekada nebūdavo patenkinta tuo, ką turi, ir visada siekdavo daugiau. Romanus vieną po kito megzdavo net brandžiame amžiuje.

Neperprantama moteris mįs-lė, kuri atiduoda viską ir nieko ir kurios neįmanoma iki galo užka-riauti, - štai neįtikėtino M.Dytrich patrauklumo paslaptis.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Meilės formulė: Marlen Dytrich„Laimingas yra tik bjaurusis ančiukas. Jis turi laiko vienatvėje pamąstyti apie gyvenimo, draugystės prasmę, paskaityti knygą, padėti kitiems žmonėms. Taip jis virsta gulbe. Tik reikia kantrybės!“ - kino ir scenos žvaigždė Marlen Dytrich (Marlene Dietrich) žinojo, ką sako.

Ištyrinėk vyro charakterį, suprask, ko jam reikia, ir duok jam, ko jis nori, - ši išbandyta schema Marlen Dytrich niekada nenuvildavo!

ePa-eltos nuotr.

12

cmykcmyk12

Mokslininkai linijas delnuose lygina su brūkšniniu kodu, kuriuo žymimos prekės parduotuvėse. Perbraukęs per kodo linijas nuskai-tančiu įrenginiu, kasininkas mato, kas kiek kainuoja, kas prekę paga-mino... Likimo brūkšninis kodas yra sudėtingesnis, o ir nuskaitan-tis įrenginys kol kas nesukurtas. Bet tuo, kad „ranka yra žmogaus veidrodis, kuriame atsispindi jo vi-sas gyvenimas“, neabejojo ir pats pranašas Mozė. Su juo sutiko ir fi-losofas Aristotelis. Šiandien moks-lininkai randa vis daugiau įrodymų, kad raštai delnuose iš tiesų yra „stebuklingi rašmenys“, kuriuose užkoduotas likimas. Norėdami atsi-riboti nuo šarlatanų diskredituotos chiromantijos, mokslininkai juos pavadino kitaip - dermatoglifika, tai reiškia - mokslas apie raštus delnuose.

Paveldima programa

Pirmieji sensacingą pareiškimą pateikė Mančesterio universiteto mokslo ir technologijų instituto specialistai: žmogaus sveikata, in-telektas ir net charakteris nuo gi-mimo yra užšifruotas delno linijose. Žmogaus savybių ir piešinių odoje tyrimas truko daugiau kaip 20 me-

tų. Surinkti 30 tūkst. abiejų lyčių žmonių duomenys, o tai visiškai atitinka mokslo patikimumo krite-rijus. Mokslininkai tiksliai išsiaiški-no, kaip informacija apie žmogų, jo charakterį, praeitį ir ateitį įrašoma delne. „Kadangi ranka ir smegenys yra tiesiogiai susijusios, - aiškina medicinos daktaras Ričardas Li (Richard Lee), - rankoje atsispindi programa, kuri yra įrašyta galvoje ir beveik 90 proc. paveldima“. Ką gi galima pamatyti savo delnuose?

Linijos, reiškiančios svarbius įvykius žmogaus gyvenime, atsiran-da kairiame delne tik jiems įvykus. O dešinė ranka gali parodyti ateitį. Vaisiui vystantis motinos gimdoje, delno linijos formuojasi jau trečiąjį nėštumo mėnesį, kartu su nervų sistema. Todėl bet kokie vaisiaus vystymosi sutrikimai iškart palie-ka pėdsaką odoje. O vaikui gimus iškart galima prog nozuoti jo polinkį į sunkias fizines ir psichines ligas. Pavyzdžiui, mokslininkai mano, kad iš piešinių pirštuose ir delnuose ga-lima nustatyti polinkį į Dauno sin-dromą, epilepsiją, kai kurių formų šizofreniją, plaučių tuberkuliozę, cukrinį diabetą, glaukomą, dvyli-kapirštės žarnos opą.

Kairės rankos linijos rodo savy-bes, kurias paveldėjome iš protėvių. O dešinės - talentus ir polinkius, ku-riuos išvystėme per gyvenimą (kai-riarankiams viskas atvirkščiai). Taip pat pastebėta, kad linijos, reiškian-čios esminius gyvenimo įvykius, kairiame delne pasirodo tik jiems

įvykus. O dešinė gali juos parodyti prieš daug metų. Jei abiejų rankų linijos nelabai skiriasi, vadinasi, žmogus per gyvenimą mažai keitėsi. Gyvenimo linijoje nurodytas įvykių laikas. Jos ilgis atitinka apytikrę gy-venimo trukmę.

Ką linijos reiškia

Linijos gali prasidėti ir baigtis įvairiose vietose ir kiekvienas varia-ntas savaip apibūdina žmogų.

Gyvenimo linija rodo ne kiek, o kaip gyvens žmogus. Jei ji nutrūksta per delno vidurį ir baigiasi išsišako-jimu, bet apskritai yra gili ir ryški, žmogus iš prigimties yra drąsus, pasirengęs rizikuoti. Kuo trumpes-nė ir silpnesnė linija, tuo silpnesnis ir baikštesnis žmogus. Jei ji primena grandinėlę, tai yra trūkinėja arba ją sudaro trumpos atkarpėlės, tai reiš-kia ligą tuo laiku, kurį galima nustaty-ti pagal grandinėlės vietą. Ilga, ryški ir gili gyvenimo linija - pavydėtinos vidinės energijos ir objektyvaus

požiūrio į gyvenimą ženklas. Jei ji baigiasi ties Mėnulio kalva, tai yra priešingoje delno pusėje, tai reiškia, kad žmogus mėgsta keliauti ir net gali emigruoti.

Likimo linija gali tai atsirasti, tai išnykti. Būna, kad jos nėra pirmojoje gyvenimo pusėje, o paskui ji atsiranda ryški ir gili. Ši linija rodo, kaip susido-rojame su gyvenimo iššūkiais. Kai kas jos neturi visai - vadinasi, šie žmonės nesistengia siekti užsibrėžtų tikslų, laukia „manos iš dangaus“. Ryški linija - aiškumo gyvenime ženklas. Toks variantas dažnai matomas po-litikų ir artistų delnuose.

Proto linija simbolizuoja inte-lektą. Dešinėje rankoje ji paprastai būna ryškesnė, negu kairėje. Tai reiškia, kad žmogus visiškai išnau-doja savo gabumus. Jei atvirkščiai - jų dar neatskleidė. Jei linija tiesi ir eina per visą delną, žmogus nuo-seklus ir atkaklus, linkęs į gamtos mokslus ir matematiką.

Širdies linija parodo žmogaus jausmingumą. Per gyvenimą linija gali kisti. Jei ji labai aukštai - prieš jus malonus ir visais atžvilgiais sėk-mingas žmogus. Jei labai žemai - vidiniai išgyvenimai trukdys daryti karjerą. Idealiu atveju širdies linija turi būti gili ir ryški.

Kalvų reikšmės

Jei gūbrelių nėra ir ranka atrodo plokščia - prieš jus šaltas ir vangus žmogus. Idealiu atveju kalvos turi būti pačiupinėti kietos ir stangrios.

Didžiausia - Veneros kalva, esanti po nykščiu. Ne itin didelė ir gražios formos ji reiškia didesnį emocionalumą, norą visiems patik-ti. Labai ryški artistų, dainininkų ir muzikantų rankose.

Mėnulio kalva yra priešais Vene-ros, po mažuoju pirštu. Rodo kūrybi-nius gebėjimus ir turtingą vaizduotę. Labai ryški romantikų, idealistų, dai-lininkų ir rašytojų rankose.

Marso kalva yra po Merkuri-jaus kalva. Rodo energingumą ir entuziazmą. Jei itin didelė - žmo-gus peštukas ir visada bando galva pramušti sieną.

Jei gerai išsivysčiusi Merku-rijaus kalva po mažyliu, žmogus mėgsta permainas. Jis pasižymi geru humoro jausmu, sugeba užsi-dirbti pinigų. Bet labai didelė kalva rodo godumą.

Apolono kalva yra po bevardžiu pirštu. Aukšta ir stangri ji liudija žmogui būdingą estetinį jausmą. Dažnai pasitaiko dailininkų ir meno mėgėjų delnuose.

Saturno kalva po didžiuoju pirštu rodo, kad žmogus mėgsta vienatvę ir muziką. Jei kalva aukšta, o didysis pirštas labai ilgas, žmogus linkęs į melancholiją ir depresijas.

Jupiterio kalva po smiliumi, rodanti norą vadovauti, būna ryš-ki aukštų karininkų, judėjimų lyderių, taip pat žmonių, nebi-jančių išsakyti savo nuomonę, delnuose.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Jupiterio pirštas

Saliamono žiedas

Jupiterio gūbrys

Širdies linija

Galvos linija

Gyvenimo linija

valios falanga

Logikos falanga

apatinis Marso gūbrys

Marso linija

veneros gūbrys

Likimo linija

Geidulingumo kelias

apyrankės

likimo ženklaij/b įdomybėsSaturno pirštas

apolono pirštas

Saturno žiedas

Saturno gūbrys

Merkurijaus pirštas

apolono gūbrys

veneros juosta

Merkurijaus gūbrys

Saulės linija

Santuokos linija

intuicijos linija

viršutinis Marso gūbrys

kepenų linija

Mėnulio gūbrys

vaikų linijos

Mokslininkai įrodė, kad pagal delno linijas išties galima nusakyti žmogaus ateitį.

Gyvybės brūkšninis

Ranka yra žmogaus veidrodis, kuriame atsispindi jo visas gyvenimas

cmyk

13

cmyk / 13

Vidurvasaris - aktyviausias ešerių, sterkų ir lydekų gaudymo minkštaisiais spiningo masalais metas, o kai vanduo šiltas, kai jame puikiai sklinda kvapai, galima paeksperimentuoti su naujos kartos guminukais, turinčiais skonį ir kvapą, ir įsitikinti, ar jie veiksmingesni už senosios kartos minkštuosius spiningo masalus.

viktoras aRMaLiS

Neapibrėžta situacija

Vidutinio stiprumo vakaris gena skersas bangeles nuo Kuršių nerijos pakrantės Kiaulės nugaros gūbrio link ir gana pastebimai sūpuoja kate-rį. Vanduo kaip įprasta - drumstokas, o saulė tvieskia visu ryškumu. Kur kas geriau būtų, jei marių tėkmei plūsti uosto vartų link padėtų pietys ir būtų debesuota su pragiedruliais. Be to, tėkmė gana stipri. Tokioje si-tuacijoje Kiaulės nugaros akvatorijo-je spininguoti guminukais reikalingi gana masyvūs galvakabliai - 28-35 g, na, o masalas šiandien - guminukas „LJ Bugsy Shad“, turintis skonį ir kvapą. Masalas lekia į vandenį, pin-tas plieno spalvos valas įsitempia, kai galvakablis stukteli į gruntą. Tai ženklas, kad guminukas - reikiamoje gelmėje. Kadangi nutarta spininguo-ti kateriui dreifuojant, laikausi vadi-namojo pakopinio masalo plukdymo taktikos: kas kelis metrus masalas atplėšiamas nuo dugno ir paleidžia-mas sklęsti, kol pasiekia priedugnę. Tada naujas šuolis. „LJ Bugsy Shad“ aktyviai vibruoja, o tai reiškia, kad drumstokame vandenyje jis puikiai juntamas plėšrūnams, kurie vasarą susiburia ties Kiaulės nugara ply-tinčiuose duburiuose. Kateris tuo metu jau nudreifavo maždaug pusę atstumo iki taško, nuo kurio patar-tina sukti atgal, kad nepakliūtum į jūrinių keltų farvaterį. Visą maršru-

tą stropiai brėžiantis dugno reljefo liniją echolotas aukščiau jos beveik nieko nerodo, tik pasroviui plau-kiančius augalijos gniutulus. Aišku, kad masalai bus apsivėlę augalijos kuokštais.Tokia situacija verčia keis-ti dreifo maršrutą - leistis kairiau.

Pirmas kibimas

Antrajam dreifui pasirenkame maršrutą visai palei pat Kiaulės nu-garos seklumos šlaitą. Čia labiau ti-kėtinas susitikimas su ešeriais, nes gelmė jau ne dešimt dvylika metrų, o perpus mažesnė, todėl patartina pakeisti guminuką labiau ešeriams patinkančiu modeliu - elastingu kirmėlės tipo guminuku „LJ Chunk Tail“. Jau keliskart toks morkos spalvos guminukas su plevėsuo-jančia kaip vėliava plačia uodega Kauno mariose puikiai gundė eše-rius. Tačiau kirmėlės tipo guminuką geriausia derinti su galvakabliais, į kuriuos įlieti platūs kabliukai, taip pat jį galima plukdyti užvertą ant ka-bliuko, sujungto su svareliu lanksčia jungtimi. Pastaroji versija ypač gera vangaus žuvų kibimo dienomis, nes tokį derinuką galima vilkte vilkti du-gnu, kartkartėmis pašokdinant kiek aukščiau. Vienas šuoliukas. Pauzė. Dugnas. Antras šuoliukas. Kai ma-salas stukteli į dugną, juntu ryžtingą grybšnį. Matyt, tai ne ešerys, nes žuvis spaudžiasi prie dugno, o ne energingai plaukia į šoną. Intuici-ja neapgauna - paviršiuje blyksteli žalsvas šonas ir pasirodo tvirtai ap-žiojusio guminuką sterko galva.

Godus kibimas

Plika akimi matyti, kad sterkas sugriebė masalą kaip vilkas avies sprandą, pasiryžęs nieku gyvu ne-

paleisti grobio. Paprastai tokių go-daus kibimo apibūdinimų anksčiau rasdavau amerikiečių ir japonų spi-ningininkų, masalus apipurškiančių atraktantais, skleidžiančiais kva-pą arba feromonus, atsiliepimuose apie kvapiųjų medžiagų veiksmin-gumą. Dabar akivaizdžiai išvydau, kad sterkai neabejingi gundantiems aromatams. Matyt, jei masalas sklei-džia aukos kvapą, plėšrūnas ne tik ryžtingiau jį atakuoja, bet ir nenori jo paleisti iš nasrų, nors spiningi-ninkas jį jau kelia iš vandens. Kelis kartus skaidriame ežero vandenyje teko stebėti, kaip susigundžiusį sko-nį ir kvapą turinčiu guminuku „LJ Chunk Tail“ ešerį atlydėdavo dar keli ešeriai, kurie bandydavo stverti užkibusiam ešeriui iš žiomenų ky-šantį masalo galiuką. Be to, ešeriai, kai jų gentainis kildavo iš vandens, kurį laiką dar sukinėdavosi vienoje vietoje ir nenoriai išsiskirstydavo. Kad kitos plėšriosios žuvys atly-dėtų užkibusį gentainį, nepasitaikė, tačiau gali būti, kad kažkas panašaus vyksta gelmėje. Kvapas, įterptas į

masalo korpusą, išsiskiria į vande-nį, tad masalas plaukia, palikdamas paskui masalą kvapnų takelį, provo-kuojantį plėšrūnų atakas, o kai eše-rys ar sterkas sugriebia naujovišką guminuką, tai pajunta sūrios žuvies - stintelės, skumbrės ar silkės skonį.

Kita taktika

Po ilgo dreifo mūsų ekipažas nutaria išmesti inkarą, nes šioje vietoje echoloto ekrane vaizdingai matyti, kaip po vandeniu į farvaterio pusę driekiasi povandeninių gūbrių, kylančių iš dešimties metrų į 5-6 metrų gelmę, virtinė. Tokia takti-ka leidžia pasiūlyti masalą plėšrū-nams, susitelkusiems palei gūbrių šlaitus. Jei, žinoma, jie čia susitelkė. Plačiauodegis guminukas netrukus sugundo vien nedidelį sterką, pas-kui antrą. Aišku, kad jų čia visas būrys, taip pat godžiai stveriančių skonį ir kvapą turintį guminuką. Norėdamas atsijoti jauniklių kibi-mą, vėl segu prie valo jau minėtą žalsvos spalvos „LJ Bugsy Shad“. Sterkai įsikimba ir į jo aromato šlei-fą. Vadinasi, drumstame vandenyje svarbiausias masalo aromatas, tik paskui - spalva, juntami virpesiai ir tik tada - vizualiai matomas žais-mas. Tačiau keista, kad nekimba ešeriai, kurių ties povandeniniais gūbriais niekada nestinga. Tad ryž-tuosi dar kartą keisti masalą: šį kar-tą ant galvakablio (kabliukas būtinai turi būti plonas ir ilgakotis) užveriu mariose tik kartą naudotą, bet ypač puikiai užsirekomendavusį spinin-guojant tėkmėje šešiacentimetrinį guminuką „LJ Ballist“, skleidžiantį krevečių aromatą. Šis modeliukas - klasikinio tvisterio ir „worm“ tipo guminuko hibridas. Spalvinių versi-jų - dešimt. Kol kas vyšnių spalvos versija man sėkmingiausia, nors porą kartų puikiai užsirekomendavo skaidrus gintaro spalvos guminukas

su įterptais į korpusą žaliais blizgu-čiais. Keliolika metimų nerezulta-tyvūs, tačiau pastebiu, kad gerokai sustiprėjo jūros kryptimi plūstanti marių tėkmė. Guminukas plaukia nestabilia trajektorija - tai kyla nuo dugno, tai sminga žemyn, bet, ma-tyt, kyla dažniau. Tokiu atveju rei-kia guminuką verti ant sunkesnio galvakablio, tačiau žūkladėžėje ne-randu 35 g galvakablio su tinkamu kabliuku ir nutariu pabandyti kitą masalo plukdymo taktiką. Gumi-nukas veriamas ant specialaus „off-set“ modelio kabliuko, kuris 25-50 cm pavadėliu tvirtinamas prie pa-grindinio valo. Tiek pavadėlio, tiek valo skersmuo gali būti vienodas, bet pavadėlis gali būti ir storesnis, iki 0,3 mm. Prie pagrindinio valo pririšamas segtukas ir prisegamas kiaušinuko arba pavažos formos svarelis (28-45 g masės). Tarp sva-relio ir pavadėlio - maždaug trisde-šimties centimetrų atstumas. Tad kai masalas užmestas, o svarelis neskubiu tempu velkamas dugnu, guminukas plaukia tokiu pat atstu-mu nuo dugno ir yra parankiausioje ešerio ar sterko atakai padėtyje. Ši versija pasirodė veiksminga ir Kiau-lės nugaros akvatorijoje - po kelių kibimų užkibo pirmasis ešerys.

kVapasj/b žūklė

Vikt

oro

arm

alio

nuo

tr.

ŽūKLės PROgnOzė50 PROc. tEisyBėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

LiEPOs 14 D.6.30-8.30, 10.00-10.30,

19.00-20.30 val.

LiEPOs 20 D.6.00-10.00, 17.30-19.30 val.

Aromato šleifas

n Sterkas drumstame marių vandenyje pirmiausia aptiko kvapą ir skonį turintį guminuką iš „Lucky John Pro Series“

n ešeriai taip godžiai griebia guminukus „LJ Ballist“, kad lieka kyšoti tik trumputė uodegėlė

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

KRyŽiAŽODis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠAcHMAtAi

Nr.1 J.Geleris - J.Svešnikovas, 1973 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 J.Buchvaldas, 1964 m. Baltieji skelbia matą 4 ėjimu.

Nr.3 V.Paulis, 1927 m. Baltieji skelbia matą 4 ėjimu.

PraėJUSIOS SaVaItėS AtsAKyMAi

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Vg7 1:0 (1...Kg7 2.Žf5 Kg8 3.Žh6x).

2 padėtis 1.Bf5 (1.Žf6 Vc2) 1...Bg8 (1...ef5 2.Žf6) 2.Žf6 Bg7 3.Bg5 1:0 (3...Bdg8 4.Vh7).

3 padėtis 1.Bg1 hg1V ( 1...h1V 2.Bh1x; 1...Kh6 2.Vg6x; 1...Bd8 2. Vg7x) 2.Vh5x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PraėJUSIOS SaVaItėSAtsAKyMAiVertikaliai: kaspinas. Šokoladinės. avino. Gegutė. Suteik. Grina. Pilypas. ta. eina. Vonelės. Girkis. Minė. Malinys. Santana. Ba. Sadamas. Gandas. rudokas. rendas. ka. Suvorovas. kandęs. ir. amanas. Piktas. Net. Burnusas. Nertis. lama. Šarvas. ragas. Nulis. Vokas. edas. tikas. Šakos. Zolis. ke. it. kolis. in. Naujalis. Bent. Brazauskas. ima. Uodega.

HoriZoNtaliai: Bangos. Geibus. karina. kovinė. Van. lina. romu. Pana. Suras. Do. Madona. Vadovas. raštas. Polakas. Mėginimas. Šnekina. Selenas. Naudotas. Gylys. Perlas. Upės. kirvis. „Ji“. tas. raktas. kam. Spės. Gentis. Zola. Sandas. toli. išsigandęs. Vilisu. indas. „rokis“. aptartas. lakas. Bd. kas. Nagas. ee. itin. kiemas. king. Pakasa. artas. lenta.

PažyMėtUoSe laNGeliUoSe: apvalkalas.

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki liepos 18 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390SmS

PaVyZDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

SpręSkite kryžiažodį ir laimėkite:

• Liepos 26 d. (penkta-dienį) 19 val. šv. Kotry-nos bažnyčioje (Vilnius, Vilniaus g. 30) koncer-tas estrelas do mar (jūros žvaigždės): gra-žiausios Ispanijos, bra-zilijos ir Meksikos kom-pozitorių dainos;

• Liepos 27 d. (šeštadie-nį) 21 val. šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilnius, Vil-niaus g. 30) koncertas Fortepijonu per epo-chų vandenyną: Pau-liaus Matuzo rečitalis;

• Liepos 28 d. (sekma-dienį) 19 val. Vilniaus universiteto botanikos sode (Kairėnų g. 43) koncertas Vintažinės dainos: solistė neda Malūnavičiūtė ir an-samblis 4 tanGO.

Trys skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų kvietimus dviem asmenims į

Kristupo Vasaros FestiValio Koncertus

debiutinį dianos ir unės albumą „debesėlis“ laimėjo: • butkus Laimonas

(Vilnius)• Užkuraitis ričardas

(Joniškis)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki liepos 17 d. 17 val.

PraėJUSIOS SaVaItėS PRizO LAiMėtOJAi

cmyk

15

cmyk / 15

KAKuRO

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠBRAuK suDOKu

(LIePOS 15-21 d.)HOROsKOPAs

aVinas turėtų iš-naudoti tokias savo savybes kaip blaivus

protas ir budrumas. Kontroliuo-kite savo žodžius, nes galite pa-sidaryti pernelyg plepus. Ne-standartinis požiūris į proble-mų sprendimą duos teigiamų rezultatų. Rasite naujų verslo partnerių.

jaUČiŲ laukia pa-lankus laikotarpis, tinkamas kūrybi-

niams projektams realizuoti. Čia pravers iniciatyvumas ir ryžtas. Atsiras galimybė pasiekti aukš-tesnį profesinį lygį. Pasistenkite neapvilti verslo partnerių.

dvyniai nebus linkę sėdėti vienoje vietoje. Jūs būsite ak-

tyvesni, ryžtingesni ir nekan-tresni nei paprastai. Jeigu jums pavyks laiku nukreipti energiją reikiama vaga, tai sėkmė garan-tuota. Būkite atsargūs, bendrau-dami su mažai pažįstamais žmo-nėmis.

vėžiai neturėtų ignoruoti aplinkinių žmonių patarimų. Iš-

naudokite palankias galimybes, kitaip tai padarys kiti. Venkite beprasmiškų ginčų, pasistenkite rasti deramą išeitį iš bet kokių situacijų. Galite gauti šiek tiek pinigų. Leiskite juos taupiai.

liūtai kaip visada pirmiausia turi vado-vautis blaiviu protu.

Ateina metas pademonstruoti seniai slepiamus savo talentus, galbūt aplinkiniai pakeis požiūrį į jus. Kitą savaitę negaiškite bran-gaus laiko tuštiems pokalbiams.

mergelėms prasideda laikotarpis, labai tinkamas daly-

kinėms idėjoms realizuoti. Jūsų autoritetas gali neregėtai išaug-ti. Drąsiai žvelkite į ateitį, nebi-jokite reikšti savo nuomonės. Fi-nansiniu požiūriu ateinančios dienos bus stabilios. Netgi galė-site apsilankyti prabangiose parduotuvėse.

svarstyklės galės imtis projekto, kuris tikriausiai atneš

didžiulę sėkmę. Numatykite sa-vo prioritetus, dėkite pastangas ir tikrai pasieksite užsibrėžtą tikslą. Galite sau leisti įsigyti no-rimą daiktą, tai neatsilieps jūsų pasiektai materialinei gerovei.

skorpionai turi atkakliai judėti į priekį, nors esama

tam tikrų sunkumų. Nesiimkite darbų, keliančių daug rūpesčių. Būkite pakantesni svetimoms klaidoms ir trūkumams, ieškoki-te kompromisų, nors kartais bus nelengva tai daryti.

šauliai pasijus esą lyderiai visais at-žvilgiais. Žinoma, tai

paglostys jūsų savimeilę. Darbe toks elgesys bus visai natūralus, bet namuose jis gali išprovokuoti konfliktą. Visi buitiniai klausimai bus sėkmingai išspręsti.

ožiaragiai kitą savaitę galės ramiai susumuoti savo vei-

klos rezultatus. Apmąstę praei-ties klaidas, jūs turėsite progą įkopti į naujas aukštumas. Kan-trybė ir korektiškumas jums la-bai padės sureguliuoti kai ku-riuos konfliktus šeimoje.

Vandeniai turės dalyvauti tvarkant ki-tų žmonių reikalus.

Tai leis įgyti naujų bičiulių, bet atims daug laiko. Verčiau mažiau kalbėkite, bet daugiau veikite. Neafišuokite savo planų. Neatsi-palaiduokite, įvykiai gali parei-kalauti įtempto minties darbo.

žUvys gali gauti pasiūlymą dalyvauti daug žadančiame

projekte. Ilgai nesvarstykite, ki-taip vietoj jūsų atsiras ir kitų no-rinčių. Nebijokite permainų, ženkite pirmuosius žingsnius - ir rezultatai išryškės jau kitos sa-vaitės pabaigoje. Dėl nedidelių klaidų galite sulaukti viršininko ir kolegų kritikos.

eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

vėžyS

n režisierė Ramunė KUDZMANAITĖ(1966 m. liepos 13 d.)

n Smuikininkė Audronė VAINIūNAITĖ(1942 m. liepos 17 d.)

n Poetas Gintaras PATACKAS(1951 m. liepos 18 d.)

PAgALBinės SKaIČIų SUMų reIKšMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PraėJUSIOS SaVaItėS AtsAKyMAi

1 9 8 78

4 2 68 7 9 4

7 3 6 93 8

2 6 7 37 9

3 1

5 6 2 16 2 3 7

8 26 7 1 9 81 8 3 2 5

5 2 1 34 5 6 9

5 1 6 3 2 76 7 2 5 1 4

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PraėJUSIOS SaVaItėS AtsAKyMAi

9 2 8 1 6 4 7 5 35 1 4 9 7 3 6 8 27 6 3 8 2 5 1 9 46 5 2 4 9 1 8 3 74 3 9 2 8 7 5 1 68 7 1 5 3 6 2 4 93 9 5 6 1 2 4 7 82 4 7 3 5 8 9 6 11 8 6 7 4 9 3 2 5

9 1 3 6 2 7 8 5 48 5 6 3 9 4 7 1 22 4 7 8 5 1 9 3 66 3 9 5 1 2 4 7 85 2 1 4 7 8 6 9 37 8 4 9 6 3 1 2 51 6 8 7 3 5 2 4 93 9 2 1 4 6 5 8 74 7 5 2 8 9 3 6 1

PraėJUSIOS SaVaItėS AtsAKyMAi

12 M u S M I R Ė

16

cmykcmyk16

Kai aktyviai šoko, sportinių šokių trenerių pora Jūratė ir Česlovas Norvaišos kone iš kiekvienos kelionės parsiveždavo po suvenyrą, kuris primindavo apie viešnagėje praleistą laiką. Taip buvo sukaupta unikali piešiniais dekoruotų indų ir statulėlių, atkeliavusių iš viso pasaulio, kolekcija.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Pasak J.Norvaišienės, dabar šo-kėjams nėra reikalo iš kelionių par-sivežti kokių nors suvenyrų. „Mes gal truputėlį kitaip žiūrėjome - mums kelionė būdavo kaip pasaulio pažinimas. Kadangi Tarybų Sąjungoje žmonės neturėjo galimybės keliau-ti ir pažinti pasaulio, todėl keliones išnaudodavome grynai pažinimui. O kad pažintum ir prisimintum, reikia parsivežti suvenyrą. Dabar jaunimui tokių problemų neiškyla, jeigu tik nori, jie visada gali kažkur išvažiuoti. O suvenyrą, kaip juokauja Česlovas, galima nusipirkti ir prekybos centre, kur surasi įvairių daiktų iš bet kurios pasaulio šalies. Ir tada nebelieka inte-reso kaip anksčiau, kai niekur tokių daiktų nepamatydavai, todėl pirkda-vai. Dabar mes, visos tautos, labai suartėjome, sienos iš dalies išnyko ir kultūros pradėjo maišytis. O gaila, nes labai panašėjame. Svečioje šalyje nebėgsi ieškoti kažkokios kavinukės, valgyklos ar restorano, kur būtų ga-lima susipažinti su vietos virtuvės valgiais, pavyzdžiui, prancūziškos ar kiniškos, nes dabar ir čia tą patį gali rasti“, - sako J.Norvaišienė.

Būdami profesionaliais šokėjais, J.ir Č.Norvaišos išmaišė visą Tarybų Sąjungą (ir ne tik), taip daug metų kaupdami suvenyrus - daugiau tarp jų dovanotų negu pirktų. „Paskui ir patys pamatydavome mėlyną indą ar skulptūrėlę, dailininko tiesiog išpaišytą teptuku, ir nusipirkdavo-me. Kolekcijai turime padarę spe-cialų skyrelį: lentynose sudėti visi melsvai dekoruoti daiktai. Ne viskas telpa, kai kuriuos statome kitur“, - pasakoja J.Norvaišienė. Puošnioje kolekcijoje yra visko - nuo dekora-tyvinių lėkščių, įvairiausių statulėlių, pavyzdžiui, gyvulio figūrėlės, skirtos likeriui, iki klumpių ar mėlyno olan-diško namelio - pastarasis vienas įspūdingiausių eksponatų.

Nors kolekcijoje vyrauja mė-lyna, tai nėra pati mėgstamiausia ponios Jūratės spalva. „Kadangi pagal horoskopą esu liūtas, tai mano spalvos daugiau ugninės - raudona ar oranžinė. Nors dabar toks perio-das, kai pradedu norėti melsves-nių, žalsvesnių atspalvių, - pridūrė J.Norvaišienė ir pasvarstė, esą tokie pasikeitimai nėra atsitiktiniai: - Vis tiek mes, žmonės, esame gamtos kūdikiai, negalime nereaguoti į tai, kas vyksta aplinkui. Žiūrėkime, kaip blogai jaučiamės artėjant audros debesiui ar keičiantis orams, mai-šantis oro srovėms - normalu, į tai reaguojame“.

Pati dekoruoti indų ponia Jūratė nebandė, nors kadaise mėgo piešti

ir turi neblogai išlavintą kompozici-jos pojūtį. „O štai Česlovas piešia visu tempu, labai gražius portre-tus, kaip tikras dailininkas“, - sako J.Norvaišienė ir akcentuoja, kad šita piešiniais dekoruota kolekcija yra jųdviejų su Česlovu. „Pas mus vis-kas bendra. Nėra taip, kad čia tavo, o čia mano. Man net keista, kai šei-moje kiekvienas sutuoktinis atskirai laiko savo pinigus ir dar skaičiuoja prikaišiodamas: aš čia nupirkau, ne tu. Na, klausykite, tai kokia čia šeima? Tu nelįsk į mano kišenę, aš nelįsiu į tavo. Tai kas čia per šeimos

gyvenimas?“ - stebisi J.Norvaišienė.Ar svarbu, kad sutuoktiniai kartu

atostogautų, drauge leistų laisvalaikį ir būtų panašūs jųdviejų pomėgiai? „Taip, jeigu pomėgiai panašūs ir su-tuoktiniai vienas kito nevargina, bet būna tokių porų, kurios nori pailsėti vienas nuo kito. Kodėl gi ne? Gali ir taip būti. Mes su Česlovu visą laiką kartu - labai pasiilgstame vienas ki-to. Česlovas net porai valandų ma-nęs nenori paleisti, sako, noriu su tavimi būti, ir tai girdėti būna labai malonu“, - prisipažįsta J.Norvaišienė ir atskleidžia, kad kartais jųdviejų

laisvalaikio leidimo būdai skiriasi - tada, kai vyras su anūku žiūri ko-vinius filmus, nes moteriai labiau patinka psichologiniai filmai.

Kaip sutuoktiniai planuoja pra-leisti vasarą? „Kadangi gyvename ant Nemuno kranto, tai sakome, kad čia yra rojaus kampelis - gali kad ir nuogas degintis ir niekas tavęs nepamatys. Niekur nevažiuosime, nebent ekskursiją susiorganizuosi-me. Mėgstame nuvažiuoti į Kuršių neriją, pažiūrėti, kaip ten tvarkosi, pasižiūrėti kaip ten Juodkrantė, Pa-langa ar Šventoji“.

pomėgiaij/b laisValaikis

Jūratės ir Česlovo Norvaišų suvenyrai

n česlovas norvaiša piešia „visu tempu“

Viktoro Purio nuotr.

n Šokių trenerių pora Jūratė ir česlovas norvaišos kaupia piešiniais dekoruotą indų ir skulptūrėlių kolekciją