Nr. 20�21(383�384�824�825)

2012 m.geguþës 31�birþelio 13 d.

3-8 p.

www.nemunas.net

9-12 p.

Poezijos pavasario laureatas Eugenijus Aliðanka.

ProzaOna JAUTAKË

PoezijaEugenijus ALIÐANKAVytautas STANKUS

Jolanta SEREIKAITË

Poezijos pradøkontempliacijos

Ramûnas ÈIÈELIS

Kolonizuotø tekstønegalios

Gasparas ALEKSA

Gelbëkim �þàsinus�!

Bandymas suvoktidþiaugsmà

Jaunieji dirigentaiEugenija ÞAKIENË

Antanas ÞEKAS

Vieðkelis, dingstantisdebesyseGediminas JANKAUSKAS

Kanuose triumfavoveteranai ir senbuviai

2, 13 p.Poezijos pavasaris Donato STANKEVIÈIAUSnuotrauka

2

Poezijos pavasario langas . 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)

Kaune festivalis kvietë susibur-ti jaukiose vietose. Pirmoji, gegu-þës 18-osios stotelë, � skulptoriausJ. Zikaro muziejaus kiemelis ir siû-buojanèiø vyðniø paunksmë. Pra-bilti apie bræstanèias vyðnias èia tin-ka, nes renginys pradëtas nuo Da-nieliaus Milaðausko haiku imitaci-jø, skaitomø pagal þanro taisykles.Jo temà pratæsë tarptautinio haikukonkurso laimëtojas Artûras Ðilans-kas, tiek skaitæs savo taiklius kûri-nëlius, tiek perkurtus gyvybingusvakaro vedëjo Gvido Latako eilë-raðèius (prieð poràmetø Poezijos pa-vasario proga apie kolegas raðyto-jus panaðiai improvizavo ir Kæstu-tis Navakas). Popietë priminë ðei-myniná pokalbá, kurá trikdyti ásiter-pusiam praðalaièiui atrodë nepado-ru: èia per rankas keliavo knygos,buvo dalijami autografai, o Perpe-tua Dumðienë átraukë publikà nevien á leidinio apie Antanà Kalana-vièiø pristatymà, bet ir á ilgus prisi-minimus. Ið balkono iðnirusio sle-minio Linvydo Krivicko performa-tyviai skaitomas á epopëjas preten-duojantis tekstas suþadino viltá:galbût poetams sykiais gelmës irpritrûksta, bet ádomybiø, saviraið-

kos savitumo � ne. Ramybës ban-gelë (nes poezija dar gyva) ir skar-desni aplodismentai nuvilnijo pa-skaièius jaunajai Gabijai Kalauðy-tei, vakaro viduryje ásiterpusiemsVidmantui Elmiðkiui ir ViktoruiRudþianskui. Vëstant orui ir vyð-niø medþiø ðeðëliams keièiant pa-vidalus lieka ramu � poezijos ap-link yra ir ji visokia.

Geguþës 22-osios stotelë � ant-rus metus vykstanti �Valanda supoezija�. Ðiemet ji buvo skirta su-sitikti su Donaldu Kajoku. Pradë-jæs nuo pirmosios knygos eilërað-èio, kuriuo prabilo apie poezijos ty-lø buvimà, poetas palengva, galbûtnesàmoningai eilutes susiejo sunaujausios knygos parafraze � kur-èio asiliuko pasakële, sekama benetûkstanèio skaitytojø auditorijai.Puiku, jeigu tiek jø susirinks, oKau-no menininkø namø salë buvo pil-na (gal todël, kad tai ne ðiaip po-ezijos valanda, o valanda su Kajo-ku, kaunieèiams þinoma ið anksto).Á ilgametës kûrybos laukà auditori-jà lydëjo neskubantis, daugelioskaitymø iðlavintas poeto balsotempas, paprastumas ir atrinkti il-

gesni tekstai. Apsidairæs nebûtumpagalvojæs, kad klausytojai, tie ka-merinio pasimatymo dalyviai, nuo-lankiai priima poeto neðamà mintá,net nuleidæ galvas, kartais manda-giai sukikendami, pasiduoda eilë-raðèiø tëkmei. Jei ne subraðkanèioskëdës, fotografo blykstës atsikarto-jantis garsas, në neátartum, kad èiane vien poeto, tarusio þodþius apieþmogø, kuris giedojo apie niekà,bûta. Eilëraðèiø klausymas ir skai-tymas ágavo þavingà dykinëjimoformà. Jam pasibaigus ant Meninin-

kø namø laiptø beveik kajokiðkaibuvo galima tarti: ðilta � � ðilta � �ðilta.

Savita repeticija poetø balsams pa-miklinti geguþës 23-iosios pavakarætapo kûrëjø stabtelëjimas Juozo Gru-ðo memorialinio muziejaus kiemely-je. Repeticija, nes eklektikos ðiamepasibuvime neiðvengta: nuo PetroVenslovo deklamuojamo Maironio�Nuo Birutës kalno�, tradiciðkai mu-ziejuje vykstanèiuose vakaruose

Ðeði poetiniai ëjimai Kaune skambanèios muzikos (dainuojamà-jà poezijà grojo Maironio universi-tetinës gimnazijos moksleivis Juoza-pas Liaugaudas), Zenës Sadauskai-tës motyvø apie Lietuvà, prie netikë-tai sentimentalaus Edmundo Januðai-èio, jausmingø ir þaismingøZitosGai-þauskaitës eiliø vaikams bei dides-niesiems, link Rimanto Kluso saty-rø, kalambûrø ar á regionus susiskirs-èiusiø Vytauto Stulpino, VidmantoElmiðkio ir pasivëlinusio Gvido La-tako eilëraðèiø. Atrodë, prieðais ma-lonøjá klausytojà atsivërë ávairovë,bet sumaiðius programos eigà staiganebespëtum susieti skirtingø pasau-lëvaizdþiø ir stilistikø, temø � visapernelyg banguoja. Á atmintá ëmëbrautis Andriaus Jakuèiûno teiginys,jog Poezijos pavasaryje ðiemet ieð-koma kokybës (�Nemunas�, Nr. 18-19) ir prie jo norisi pridëti savàjáklaustukà. Juk poezijos vakaruose la-bai daug kuo dþiaugiamasi (sukakti-mis, bûsimomis knygomis,Kaunu ar-ba puikiu oru), bet per maþai kalba-ma apie paèià kûrybà. Kai niekas ne-skaièiuoja minuèiø, gali atsiverti ei-lëraðèiu arba deðimtimi � nelygu,kiek tau pasirodys draugiðka publi-ka, ieðkanti ðeðëlio po dramaturgoobelimis. Toks vakaras tampa neápa-reigojamu pasisëdëjimu sau tarp skir-tingø, gretimame rajone gyvenanèiø(gyvenusiø) savø ir kelia áspûdá, kadtai � tik tarpinë stotelë besiruoðiantdidþiajam vakarui, kai po Lietuvà pa-biræ poetai susiburs Maironio namøkieme.

Nukelta á 13 p.

Neringa BUTNORIÛTË

Prasidëjus ðiø metø Poezijos pavasariui norëjosi perfrazuoti vienà þi-nomà Aido Marèëno eilutæ: festivalis ásibëgëjo, todël reikia klausytiseilëraðèiø. 48-osios tarptautinës poezijos ðventës programa ðiemet vëlsiûlë daug bûdø, kaip tai padaryti, ir atrodë tokia plati, kad net priminëmantriná eilëraðtá: 124 viena á kità panaðiai prasidedanèios eilutës iðdës-tytos pagal miestus ir vietas, ilgesni tarpai tarp dienø skirti orui ákvëpti,kad galëèiau tà eilëraðtá skaityti toliau, kol priartësiu prie àþuolo lapøvainiko ant laureato peèiø ir uþdarymo vakaro datos. Ið renginiø sàraðoiðskiriu ðeðetà eiluèiø, skirtø Kaunui. Visgi ir toks sutrumpëjæs programi-nis kûrinys koduoja prasmæ: mistiðkas þodis poezijos valanda, popietë,skaitymai, laureatas tiek intriguoja, tiek skatina likti nejudrumo bûsenos �ne visada nusakyta, kas toje valandoje ar popietëje tave pasitiks. Jukpoezija � tokia subjektyvi, o kûrëjai, turbût nesijauèiantys vientisa ben-druomene, staiga susiburia ið ávairiø vietø ir nusilenkia pavasario giedrai.

Poezijos pavasaris. Ar jau laikas dëti riebø pliusà?Andrius JAKUÈIÛNAS

Paskutiná geguþës sekmadienáVilniuje baigësi 48-asis Poezijos pa-vasaris, poetinio þodþio kûrëjus irgerbëjus pakvietæs á daugiau negu120 renginiø. Be abejo, didþioji jødalis vyko ne Vilniuje, o kai kurie irne Lietuvoje (poetai lankë Airijos,Ðveicarijos, Kaliningrado lietuviøbendruomenes), todël bendrà áspû-dá susidaryti tikrai nelengva (ir tur-bût neámanoma), taèiau tai, kas dë-josi sostinëje, paliko nemenkà áspû-dá ir, be abejo, árodë, kiek daug galilaimëti poezijos ðventë, kai prie josprisideda patys kûrëjai � nemaþaivakarø surengta bûtent jø iniciaty-va. Renginiø bûta kone kiekvienàdienà (milþiniðkas skirtumas, jei ly-

gintume su ankstesniais kartais), irnors prie rimties festivaliometu ápra-tusiems vilnieèiams tai galëjo pasi-rodyti neáprasta, jø aktyvumas lei-dþia átarti, kad mintis organizuotidaugiau renginiø sostinëje pasitei-sino. Na, salës gal ir nebuvo artipil-nës, � vargu ar toks reiðkinys ðiais lai-kais apskritai ámanomas, � taèiau lan-kytojø bûta, ir, reikia pasakyti, dau-giau, negu tikëtasi siûlant festivaliorengëjams naujas idëjas.Vienas tokiø sumanymø (já gali-

ma bûtø vertinti kaip rizikingà) �skaitymø ciklas �Duetai+�, kuriotikslas � atskirai pristatyti ádomes-nius festivalio sveèius sostinës pub-likai. (Iki ðiol vienas bendras sveèiøvakaras rengiamas Europos parke �á já vykti, deja, nepasivargina tik pa-tys uoliausi poezijos mëgëjai; kitavertus, bandymø prijaukinti ðiuosskaitymus Raðytojø sàjungos salëjebûta, taèiau þiûrovø vis tiek stigda-vo). Ðiemet vyko du vakarai, kuriuo-

se, dalyvaujant vietiniams poetams,iðvertusiems eiles á lietuviø kalbà,savo kûrybà pristatë sveèias ið Veng-rijosPeteris Kantoras (suGyèiuNor-vilu), Vokietijos poetai MichaelisAugustinas ir Suajata Bhatt (su An-tanu A. Jonynu). Treèiasis vakaras,tiesa, jau be �Duetø� etiketës, kuria-me prisistatë ðveicaras Pedro Lenzasir ukrainietisDmytro Lazutkinas, vy-ko kaip áþanga á laisvuosius skaity-mus bare �Bix�. Visuose trijuoserenginiuose publikos nestigo, o vo-kieèio ir indës dueto paklausyti su-sirinko beveik pilna salë, todël no-rëtøsi tikëti, kad renginiø ciklas irkitàmet nebus uþmirðtas.Labai sëkmingu drásèiau vadinti

ir kità pasaulio poezijai skirtà rengi-ná, geguþës 18-àjà vykusá knygyne�Mint Vinetu�. Tiesa, pasaulio po-ezijai èia atstovavo ne autoriai, o ver-tëjai: Benediktas Januðevièius, Gy-tis Norvilas, Vytautas Dekðnys, Lai-ma Kreivytë. Beje, renginys ne tik

sutraukë gausø bûrá klausytojø, betir davë dingstá raðytojams kuþdëtis,kad gal jau laikas, iðvertus ðitiek ge-ros uþsienio poezijos, pradëti màs-tyti apie periodiná almanachà.Visai jaukiai nuteikë pernykðèio

atidarymo metu ágyvendinta, regis,pirmininkui kilusi idëja surengtimirusiesiems skirtà vakarà, juolabkad jo metu iðvengta tokiais atve-jais beveik privalomos pompasti-kos � poetai tiesiog skaitë mirusiøkolegø tekstus. Turbût labai sim-boliðka, kad ðiame vakare skambë-jo didelio lietuviø literatûros bièiu-lio, latviø poeto Peterio Bruverioeilës, jas skaitë Vladas Braziûnas.Antrus metus vykstantys buvusiø

ir esamø VU Filologijos fakulteto li-teratø skaitymai �Ant laktos� (ge-guþës 17 d.) ðiemet ið tikrøjø vykoK. Donelaièio skaitykloje � nes lijo.Beje, lietus (gal ir Garliavos ávykiai)tikriausiai atbaidë ir vienà kità klau-sytojà, nes salëje dar buvo likæ ðiek

tiek vietos, taèiau nesutrukdë veiktiDomanto Razausko paskolintai gar-so aparatûrai, na, o dalyviams � pa-skaityti, kà yra paraðæ. Persistengti,tiesa, nebuvo galima � vëliau vakarereikëjo tapti klausytojais Poezijos pa-vasario laureato Eugenijaus Aliðan-kos renginyje.Per jaunøjø skaitymus kavinëje

�Coffee Inn� neveikë mikrofonas, betjo, kaip vëliau paaiðkëjo, në nereikë-jo, nors sumikrofonu skaitovai pavyz-dingai elgësi lyg su veikianèiu. Toksabsurdo teatrëlis, � þaismingumà darlabiau pabrëþë kavos aparatø oðimas,pûðkavimas bei vedëjø Auðros Kazi-liûnaitës ir Viktorijos Vosyliûtëssprendimas kviesti skaitovus burtø ke-liu, � sukûrë iðties gerà atmosferà, onelabai kokybiðki tekstai (tokiø èia,be abejo, irgi pasitaikë) savaip reabi-litavosi, jø autoriams nesugebëjus jøperskaityti deramai garsiai.

Nukelta á 13 p.

Valanda su Donaldo Kajoko poezija Kauno menininkø namuose. Poetø Gvido Latako ir Vytauto Stulpino skaitymai prie iðskleistos Þemaitijos veliavos.

Maestro Giedrius Kuprevièius ir poetë Vidmantë Jasukaitytë.

3

.2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d.,

Nr. 20�21 (383�384�824�825)

Að bûsiu þuvis...... kitame gyvenime. Jei tik bus tas kitas gyvenimas. Ir jei,

kai jis ateis, prisiminsiu: að bûtinai bûsiu þuvis kitame gyve-nime...Labai moteriðkas uþkeikimas. Juk vien moteris it pluði

skruzdëlë kas savaitæ (kas dienà... kas rytà... � priklauso tiknuo mûsø paèiø), ginkluota ðluoste (nes Kalaðnikovas niekomums neiðrado), ðluotele ir siurbliu, kariauja su dulkëmis, irtai yra taip graudþiai beviltiðka, lyg Vieðpaties kova su mûsønuodëmëm ir netobulumais... Oje, að ir pati baigiu apkristidulkëmis, pleiskanomis ir visokiomis áelektrintomis kosmo-so dalelëmis, � nuo jø, o ne nuo infarkto turëèiau lakstyti itpasiutusi voverë ar bent suktis ratu lyg ðuo, gaudydamassavo uodegà.Nesisuku, nedribnoju ristele, sëdþiu ir raðau. Pamaþu dul-

këju. Darausi sava baþnytinei formulei: dulkë esi ir...Nepavirsiu. Uþaugsiu á þuvá. Nebijosiu vandens, apkalbø

ir perkûnijos. Gyvensiu savo kadencijà lengva ðirdimi sutrupuèiu piktdþiugos kitiems. Nes... kiekvienas mieliausias mulkiskada nors pavirs á dulkes...

Motinos debesëlisPo mano Motinos liko sidabrinis debesëlis, pakilæs ið

tos krûtinës pusës, kur plakë ðirdis. Pakilo, giedant Vieðpa-ties angelà. Paplûkavo ore, kilstelëjo iki palubës ir dingo.Turbût iðskrido á ðaltà þiemos naktá su mirksinèiom þvaigþ-dëm. Á Aukðtybes ar kaþkur, kur lemta iðskristi Motinosdebesëliui.O ið Tëvo liko pragulos, skaudþiai rûdëtos dëmës ant

minkðtos iðdëvëtos naminio lino paklodës. Tai að, norëdamajá patogiau paguldyti, suþeidþiau permatomai baltà, stings-tantá, beveik mirusá kûnà.Sniego staltiesë, patiesta ant laukø Kalëdoms, iki ðiol man

primena Motinos debesëlá.Raudonas klevo lapas � merdëjantá Tëvà.Kas neð mano mirusiuosius, kai manæs nebebus?

Melage, melage...Norëèiau tirpstanèio sniego nëriniø ant baltø astrø!Gal papaikai?Toká norà iðpildytø Vieðpats nebent mirties patale gulin-

èiai. Ir tai � kaþin. Kaþin, ar verta bûtum. Nes kai þydi astrai,nëra to nëriniuoto pavasario sniego, meiliai gaivaus lyg mo-tinos ranka ant karðèiuojanèios vaiko kaktos. Nëra tirpstan-èio sniego kvapo � lyg dvelktø pelkës spanguolëm, lyg ber-þo toðimi, lyg juodþemiu...Tamsraudonës berþø virðûnës plaka vëjuotà dangø. Nu-

spurda debesiukai � balti, juokingi, kikendami lyg vaikai. Irvienas paberia saujà snaigiø tiesiai á akis. Tiek yra.Astrai � tavo melagystës, mano senstanti drauge. Ið kur jie

kovà, ið kur? Melage, melage... Kas supras, kur neða tavetavo sapnai ir sopëjimai: á nuþydëjusiø astrø laikà ar bûsimàlaimingàjá rudená?Bet juk viskas ámanoma, sakai. Visai ámanoma...Melage, melage!

Ona JAUTAKË

Autorës asmeninio archyvonuotrauka

Geleþis ir þolëVartø rûdys patylom nuruduoja á þolæ, kai juos rakinu.Lietuje mieguistai blunka rugsëjo tapytas peizaþas:

oþekðnio brangakmeniø dëþutës ir nesuverti erðkëtroþës ko-ralai.Ruduo bluks ilgai ir taupiai, vis pasilikdamas sau slapèio-

mis koká spindulá, pasislëpusá gudobelës vaiselyje, meilësþvilgsná klevo lapo delne.Taip ilgai, kad kyðos, þybèios, þërës ir ið po sniego... Lëta

rudens mirtis. Lëtas rûdþiø pleiskanojimas...Bet juk kada nors, taip po truputá, po laðà, bûsim sudilæ,

iðblukæ, iðëjæ visi. Mûsø seniai nebebus, tik virð þolës, sugëru-sios vartus ir þingsnius, supypèios metalo ieðkiklis.Ir kaþkas turbût apsidþiaugs, nes yra pasakyta: dþiaugiasi,

lyg geleþëlæ radæs.... Rytoj, kai jau bûsim þolë, kai mûsø laikas bus pasibai-

gæs, paðnibþdëk man, rudoji rudens smilgele, A. Maceinà: pa-saulis dar neuþbaigtas, ir mes kartu su Dievu dalyvaujame jokûryboje.

Laukinë obelisMano vaikas vaiðina mane laukinës obels vaisiais. Graþûs

lyg uþdrausti, gardûs lyg rojaus, o kvepia � kaip keista! �iðlyto Aukðtmiðkio pakraðty uþaugæ geltoni obuoliai dvelkte-li ananasais.Palaukëj kûpso didelë laukinë obelis, sako mano vaikas,

bet ðitie obuoliai, mama, jau paskutiniai.Kada nors, po daugelio metø, nuveria mintis, tu prisiminsi

tà ðakotà obelá savo suaugusiuose sapnuose, ir tai liudys tavovaikystës ilgesá...Kaip senoje fotografijoje kartais sluoksniuojasi laikai ir

ávykiai. Ir mano laukinës obels turëta... Miðko laukymëj. Neþydëjo, o putojo roþinëm putom, tokia graþi, tokia iðdidi.Obuoliukai buvo þali ir rûgðtûs. Sutraukiantys giminæ.Bet paðalæ � áveikiami. Þliugsintys burnoj nuo gardumo....Ir visai neprisimenu sodo obuoliø skonio. Nors sodo ne-

maþo bûta.

BimbalasBimbalo ðiknoje... Mano draugë trinkteli þodþiu kakton, ir

ðirdy að þviegteliu ið malonumo: sodru, ðiek tiek sûrsteli, lygikrai ant ponø stalo...Bimbalo ðiknoje, pakartoja draugë, prilipdydama: gluðe

tu, ar tai tu dar tom vaikiðkom pasakom tiki, � þmogaus gyve-nimas ant þemës prasideda ir po þeme baigiasi, ir � viskas; neivelniø, nei angelø, tikëk manim, � sako ji, nes mes sëdime priekaimyno karsto ir að kà tik gluðiðkai jà uþkibinau, garsiai pa-svarstydama, kur dabar to þmogaus siela.Rytoj mes uþkasime jo kûnà mûsø kaimo kapinëse, uþ

apirusio akmeninio zomato su pakrypusiais seniai mirusiokalvio kaltais varteliais, po dideliu klevu, ir nebebus vielu-tëm apraizgytø storastikliø akiniø, nutils jo meilus kreipi-nys � þmonele.Iðeis ir iðsineð þodþius, jo lûpom kalbëjusius, jo kojom

vaikðèiojusius mums ir tarp mûsø...

Bimbalo ðiknoje, pakartoja mano vaikiðkø iðdaigø liudi-ninkë, � ir ji, jei iðeis anksèiau, iðsineð tà þodþiø jungtá � sûro-ko sodraus skonio, ir niekas jau taip gerai man neatsakys á jokágluðiðkà klausimà.O að? Kokio þodþio bus gaila po manæs, tiek priplepëjusios?

TapybaNutapiau savo pusðimtá metø. Sapnus ir kliedesius, sva-

jones, iðplautas lëkðtes, iðmazgotas grindis, nuravëtus dar-þus, mylëtus, nekæstus, skaudëtus ir skaudinusius, kvaily-bæ ir iðmintá. Viskà viskà, nes kaip galëèiau dar nemirusipasakyti, kas mano gyvenime buvo svarbu ir kas ne?Pieðiau ir pieðiau, spalvos sklido ir plëtësi, drobë buvo di-

desnë uþ namo sienà. Niekur nedësi tokio paveikslo. Niekurnepakabinsi.Todël viskà nuvaliau. Tas meiles ir neapykantas. Tuos vis

þelianèius darþus ir nebûtus pasimatymus.Ko gero, tapysiu kità paveikslà. Graþesná. Iðmintingesná.

Be nesvarbybiø kratinio.Jei laiko bus. Jei spësiu.Tik dabar supratau, kodël mano Motina po Tëvo mirties

sudegino jo jaunystës nuotraukas.Ji tapë ugnimi, nes po ranka nepasitaikë daþø ir teptukø.

Vabalas ir jûraJuodas vabalas drëgname smëlyje. Aukðtielninkas. Kibios

kojos spurda á visus ðonus.Prikiðu ðakelæ. Ásikimba. Apsiverèia. Ir ryþtingai þygiuoja

jûros pusën. Banga apverèia aukðtielninkà...Istorija kartojasi lyg pasakoje � triskart. Paðëlæs atkaklu-

mas � á jûrà, pasitikti bangos, kuri apvers aukðtielninkà ir pa-liks � numirti.Turbût tai vandens vabalas. Kaþkokia jûros dusia, nuspren-

dþiu, ir siunèiu já toliau, á bangas. Kas bus � tebûnie.Nes baisiai bijau, kad juodas vabalas neiðtartø aèiû.

Puodelis arbatosIð nuþydëjusios pievos anapus tvoros, baltai nuþilusios,

vëjas atskraidina pûkelá. Proðal nerianti kregþdë sukelia vë-jà, tas vëjas (o gal vëtra?) susuka pûkelá á sûkurá, paskuikilsteli aukðtyn ir pradangina dangaus gelmëse. Vos girdi-mai suðlamëjæs, nuo aukðtos erðkëtroþës atitrûksta roþinisþiedlapis ir nupikiruoja man á plaukus.Beveik uþkliudo sparnu laumþirgis � tik spëju pagalvoti:

kaip saulëje raibuliuoja jo vaivorykðtiniai sparnai, � lyg sau-lës zuikutis ðokuotø pro baþnyèios langø vitraþà.Laukinës treðnës virðûnëj ðvilpauja strazdas � juodas,

þvilgus, besvoris lyg ðeðëlis. Kam uoga, o kam giesmë...Skamba, kol neuþgroja volungës fleita. Bus lietaus, tvirti-na fleita. Oi, bus...O debesys lekia be garso dangum. Greiti kaip gyvenimai.

Kaip metø laikai spalvoti. Kaip sapnas purûs ir minkðti. Vai-kiðki. Cukraus vata.Ir þiûri á juos vandens lelija, kà tik praþiojusi rausvà þiedo

burnytæ.Kas dar?Na, að juk tik iðgëriau puodelá arbatos...

BitininkystëKeistuolis mano tëvas ið kiekvienos kelionës á mies-

telá iðdidþiai parsitempdavo koká geleþinkromy iðkaps-tytà bitininkystës ánagá. Tamsi kamarëlë buvo prikabi-nëta keisèiausiø daikèiukø � nematytø ir ádomiø. Kad irdëþutë bièiø motinëlei, jei reikëtø jà veþti á kità bitynà:tarsi degtukø dëþelë, bet nunerta ið blizganèiø vieluèiø,permatoma ir máslinga, atsidaranti lyg stalèiukas... Ma-no tëvas teturëjo du avilius po àþuolu � në neásivaizduo-ju, kur jis ruoðësi tà motinëlæ veþti. Bet tik að þinau pa-slaptá: pagauta ir bièiø motinëlës dëþelëje uþdaryta mu-së atrodë klasiðkai. O bimbalas � beveik taip pat, kaipsodas ið susmaigstytø þemën þydinèiø blindës ðakø.Tie árankiai vis dauginosi ir dauginosi, netgi mama juos

ëmë priimti kaip neiðvengiamybæ, atsirado net áspûdingo sto-rumo bitininkystës knyga su spalvotais paveikslais... Tik...tyliai iðëjo bitës ið aviliø po àþuolu. O paskui jas � ir bitinin-kystës padargai.O ákandin á dangaus bitynus iðkeliavo ir tëvas, taip ir ne-

pradëjæs tobulai bitininkauti þemëje...Esu jo ápëdinë: metai bëga, o að vis dar perku árankius.

4

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)KAUKOLAIPTAI

Eugenijus ALIÐANKA

introdukcija

kuo pradëtikaip tadeuszui eilute kuri nieko nereiðkiaar auksiniu rankenos bumbulu ið vaikystëskuris irgi nieko nereiðkiauþ kurio po ðiai dienai laikausnepraverdamas durøo galbût padëkomis visiems tiemskurie prisidëjo prie pilnametraþio eilëraðèio

sukûrimoasistentams konsultantams sapnø personaþamstamerlano genams tuðtybei ir tuðtumaikuo pradëtikad nepasakytum per daugkad neprarastum kantrybës ir nesusikeiktumgeresniojo savo að akivaizdojekad neiðeitø ðnipðtas ið penkiø deðimèiø metønet ir ið vienos dienoskai griebies uþ auksinio bumbuloir vietoj mea culpa sakai gyvenimas tai aðir dar syká trûkteli duriskuo pradëtiar ne sàlygos sakiniuar ne bobûnës jeigusakydavo pasiimsiu su savimi jeigu bûsi gerasjeigu bûsiupasiims

wildspitz

geriau uþ kalnus gali bûti tik kalnai,kuriuose dar nebuvaivladimiras vysockis

kam rûpi tie kilometrai virð jûros lygiotie metai batø dydis tie skaièiai daugybos

lentelëjkalnø matematikos studentasbandau ásikirsti á kalno logikàvisais nagaisdaugiau dangaus maþiau deguoniespilstau ið vieno plauèio á kitàpridedu atimu dauginu ið ledinio gûsioir vis tiek gyvenime lieka neþinomasislieka klausimas koks neiðsipildæs sapnasneðë á tas akmenø galerijasnelaikau prakaito ðirdis ir taatsilieka per porà deðimèiø metøir tik paèioj virðûnëj pasiveja

á kità pasaulá mes iðeinam dalimisprisiminiau bièiulio þodþiusleisdamasis þemynjau be kojøpûsliø pagalvëlëm

jaukas

deðimtà ryto uþraðyti mintákuri dar nepabudo toks noras bûti

nekasdieniðkaipasiriðti ðlipsà auksiniais dryþeliaisiðeiginiais camel batais ásibrist á chaoso purvàkasdien bûti kaip niekaduþmetus meðkeræ laukti auksinës þuviestraukti kraujuojanèiàkà ji pasakys suplëðyta þiaunakà að paraðysiu deðimtos valandos eilëraðtyjetraukiantis kabliukà ið savo ryklësgiliai prarijau pagundà gyventiiðvelku pats save á dienos ðviesàpats su savimi kalbuosipats savo norus iðpildauðtai ir eilëraðtis jau á pabaigàjeigu eilëraðtis gali turëti pabaigàjeigu tai ne jaukas didesnio formato istorijaigal net visam jonos gyvenimuibanginio tarpdanty

gyvenu abrozdëly

ðtai paveikslëlis kaboabrozdëlis sakytø bobûnëmokë mane kalbëtitebaigusi dvi klasesponiðkø þodþiø perëjûnø trupiniø

prisirankiojauiki ðiol byra ið kiaurø kiðeniønuotrauka kurioj gyvenu nuo praeito amþiausiðlipu kasryt pasiþmonëtilaikrodá prisuku tà patá mechanináirgi ið praeito amþiauspamiklinu kojas iðvëdinu laikraðèiusdulkes nuo veidrodþio nubraukiunet nepasiþiûriu kokios naujienos jamesvarbiausia tvarkakad uþsukæs kreditorius bûtø tikrasgyvena èia dar nepabëgo á uþsieniusmokus dar gyvasgyvas gyvas ir bobûnë gyva tame abrozdëlyir protëviai tie patys ðlëktosvisi gyvi stovi prie tvartelioir arklio uodega matosir að pasilypëjæs ant veþimopozuoju kaip pasamdytasdievas mato ne griekas taip stebeilytisá objektyvà ne veidrodis jukdaug giliau matos net jeigu ir nemataine griekas sakytø bobûnëne griekas sakau ir aðgyventi abrozdëly

home sweet home

uþstrigau ðiose platumosekur á keturias lygias dalis gali padalytimetus ir nebemoki kalëdoms atëjus sudëtirudens likutis vasaros skoloso kur dar þiemos ir pavasario sumo imtynëslaðininis su kanapiniu

juodo sniego taukais uþtaðkytos gatvëskur paslysti ir èiuoþi ið vieno mënesio á kitànesilaikydamas kalendoriaus lapeliø

uþstrigau platumose kur greièio pervirðáapmoki honorarais

nes tai irgi kûryba kuriai reikia vaizduotësmatyti net tuos kuriø nëra ðiame gyvenimenes ir eilëraðtis ðiose platumose tik virðyto

greièio vaisiusásibëgëji iki saldumo burnojepo to nors tvanas nors vasaros sodai su

viengule palataþemës graibymas dehidracija surakinti ratai

uþstrigau ðiose ilgumose mylëti sodinti namusstatyti sûnø auginti plaukusgyvenimo moderatorius mato ðiose ilgumoseþemë nëra derlinga greièiau sudygsta ðeðëliaitodël ir sapnuos auga koraliniai rifaistalagmitai ir stalaktitaiðaknimis á virðø mangroviniai miðkaikada nors atsibusiu kitoj platumoj ilgumoj

dykumoj

per lietaus pratybas

per lietaus pratybasbuvau ðlapiøjø pusëjáveikiau miestelá vienu ákvëpimujokio pasiprieðinimoskëèiais gynës tik moterys ir vaikainuoga butiko manekenëbe jokios gëdos siûlësi á sàjungininkusnebuvau tikras kad lietujenepradës blukti kaip platano kamienas

krantinëjbarstyti blakstienas verkti juodom tuðo aðaromþinojau vienas lauke ne karyso tuðèias kavinës staliukasne spàstai praeiviuituristas ið neperðlampamos ðaliessu neperðlampamo tabako trupiniais kiðenësematavau atstumà nuo gotikos iki barokonuo pranciðkaus iki kalvinonuo vieno varpo iki kitovis trûko sprindþio kad suriðèiau virviø galusbatø raiðtelius miesto gatveskaip labirintai kiauromis sienomisgalëjau iðeiti bet kadabet sukau ratus neperðlampamas derviðasðokau su ákvëpimu ðokau kaip bitë darbininkëprieð uþmigdytus tranuspasakodamas kelionës legendà rodydamas

keliàá namus ið namønes miestelis buvo be vardones jo nebuvo þemëlapynes tik vyko pratybosnieko tikra iðskyrus lietø

sutartis pagal dangiðkuosiusstandartus

pasilieku sau teisæ tylëtinetgi tada kai gomuriniu balsuskaitau eilëraðtáteisæ kalbëtipro miegusteisæ èiaudëtikai þydi ievos kai dulkëskai ðienas po galvapasilieku sau teisæ pamirðti sielà baþnyèiojrûðá kavos ið kurios tirðèiø buriu kasrytteisæ plonai pjaustyti kumpástorai raikyti duonàteisæ á baimæ á tvankø vidurvasará á perkûnijàá namus be þaibolaidþiopasilieku sau teisæ sekti saviþudþiu celanuir iðlaikytiniu rilkenetgi tada kai jø pëdos atðalusiospasilieku sau teisæ raðyti ant sienøaliejiniais daþais ir vandeniniu lakukukurûziniu viskiu ir mieþiniu alumiant sniegonuliais ir kryþiaisant savo antkapio

visas kitas perleidþiumano knygos leidëjuiuþ minimalø pragyvenimo lygáir po mirties

skiemuo po kablelio

kelintas skiemuo po kableliopramuða ðarvàir uþbaigia tylos paliaubasskaièiuoju iki paskutiniolaiptelius kuriais neðu savo dûstantá kryþiøá kalno virðûnæskaièiuoju praeivius kapinësenet ir tuos kurie klaidþioja be tiksloeilëraðèio eilutes kompiuterinio formato

puslapyskaièiuoju kol iðsimuðu ið namømaniau jau pabëgaunuo didþiøjø kalbos klaidø nuo skyrybos

þenkløgreitkelyje tarp dviejø þmoniøkur iðtinka avarijos tuoskurie uþsiþiûri á veidrodëliusá praeitá á savo vienatvës komasir atvirus atminties lûþiustiek nedaug trûkoiki komerciðkai sëkmingesnio scenarijauskai þemë skaièiuotø uþ mane lietaus laðuslitus lapus po ðalnødabar tik stoviu pajûrysakyèiau pasaulio pakraðty jeigune saulëlydis ties horizonto skustuvuetatinis skaièiuotojasmëtau akmenis prieð bangaskelintas akmuo po kablelioneskæsta

ZenonoBALTRUÐIOnuotrauka

Romualdo AGÛNO nuotrauka

5

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825) KAUKOLAIPTAI

Vytautas STANKUS

keliamieji metai

1.

yra metas akmenis rankiotiir metas juos mëtyti, irmetas yra nedaryti nei vieno, nei kito

2.

(spalio antra)

3.

yra metas miegui, keistiems sapnams,pavyzdþiui: moteris rugiø laukegimdo varnas, jos krykðèia

4.

arba: vyras be veido kopiaá kalvà ir gieda kaþkàið Carmina Burana

5.

arba: mergina pilnais plaukais dûzgianèiøbièiø

6.

yra metas nubusti

7.

(lapkrièio septinta, aðtuoniasdeðimt ketvirtøjø)

8.

yra metas nubusti, klausytis,kaip ji kvëpuoja, beveik nejudëtpaèiam vos kvëpuojant, bijoti paþadint

9.

yra metas þiûrëti jai á akis ir ðypsotis

10.

yra metas þiemos beigi vasaros,metas persukti laikà

11.

yra metas keliauti

12.

(gruodis, tàmet sniego nebuvo)

13.

metas yra traukiniams, tarpinëmsstotelëms, kur ðalta nakvoti,vieðiesiems tualetams, kur valaisidantis rytais ir negali atpaþintiþmogaus, kuris þiûri ið veidrodþio

14.

bëgiø aðmenys spindi,skrieja pasaulis pro ðalá ir galvoji:o kur að vaþiuoju? o kasten manæs laukia?

15.

nors ten, ið kur vaþiuoji, irgi, tiesà pasakius,nieks ypatingai nelaukia

16.

ir viskas susilieja � ðaukðtelioskimbèiojimas arbatoj sutampasu dundesiu bëgiø, su dusliuðirdies beldimu, kaimynoknarkimas ágauna ritmà, melodikà

17.

ir pagauni save ðvilpèiojant fragmentàdainos ið matyto vaikystëje filmo

18.

apie kà jis?

19.

(sausio devynioliktà iðkrito sniegas)

20.

lyg apie draugystæ, lyg apie meilæ

21.

galbût dar ne metas apie tai kalbëti

22.

Galbût

23.

nors ten bûta kaþko labaipaþástamo, atpaþástamo, mano

nebuvo nieko

24.

apie kà tas filmas? lyg atsimenu jûrà;mano sapnuose irgi jûra, tiksliau �daug vandens. taip spëju, neskasryt nubundu kiaurai ðlapias

25.

kasryt yra metas nubusti

26.

(nuo vasario dvideðimt ðeðtos iki dvideðimtdevintos)

27.

ir ðtai miestas turintis uostà,laivai baltom burëm, moteryssukniom baltom, kvepianèiais plaukais

28.

ir ðtai vanduo skalauja man kojas, irskliautas dangaus, ir skliautas vandensyra vienas ir tas pats, ir nebeliekavirðaus nei apaèios

29.

pasilikti norëèiau, bet

30.

kaip að èia patekau? kur toliau?

31.

(kovo mënesá gimusius praðom iðeiti)

32.

nubudau: ji paklausë:ar girdëjai, kà tau kalbëjau?atsakiau, kad girdëjau, norsnet neátariau, ji ðypsojos(balandá ji mane paliks)

33.

èia labai plonos sienos, viskasgirdisi: kaip laða virtuvëj vanduo,kaip gretimam kambary dejuojama,magnetofonas ima velti juostelæ, nutraukia

34.

�nenukabinkime nosies, gardemarinai,ar bûtø gyvenimas kvailas, ar bûtø puikus...�kaip ten toliau?

35.

vienybë burës ir ðirdies... ne, ne taip

36.

(penkiolikta savaitë, pirmadienis)

37.

yra ðirdies linijos, permuðimai, ûþesiai,ðirdies vamzdþiuose blaðkosi juodvarnis

38.

ið kur jis ten? kaip pateko?

39.

nuo geguþës maþdaug mënesáteko praleisti ligoninëj, ðvietëmane ir skenavo, rijau tabletes,daug miegojau, skaièiau dar daugiau.pasaulis uþ lango tæsësi

40.

yra metas klausti, kaip gyvas arbakuo gyva, kas gi naujo, kaip laikosðeima, kaip vaikai, ar jau girdëjainaujà t. waitso albumà

41.

spalio antrà neðëmdraugo tëvà á kapines,karsto rankenos slidþios irsvoris, ir supratimas,kad ðioj dëþutëje jo nëra,tik lukðtas buvimo

42.

vanduo kyla á dangø, srûvadebesø kraujagyslëm

43.

nieko nereikia galvoti �rideni kauliukus irarba iðkris, arba iðkris

44.

po penkiø keturios, stotyjeprie aðtunto vagono buvomtrise, rûkydami laukëm ketvirto,kuris taip ir nepasirodë

45.

ir viskas klostosi pagal planà,mergina prie gretimo suolonusiauna batus, þiûrimá tekanèià upæ ir niekspagal planà nevyksta

46.

yra metas skaityti

47.

(nuo geguþës ketvirtos iki birþelio septintos)

48.

o jeigu tris dienas neskaiteijokios knygos � tavo þodþiaiplauks pavirðiumi

49.

o jeigu veidà atsuksi á saulæ �ðeðëlis pasiliks tau uþ nugaros

50.

o jeigu sergi jûros liga �uþtenka prisëst po medþiuir praeis

51.

o jeigu ilgai þiûrësi á ugná �tavo sapnai nubals

52.

o jeigu ji papraðys:papasakok savo sapnus, kuriø neprisimeni

53.

kà jai atsakysi?

54.

o jeigu paklaus:kuo kvepia tavo pagalvë?

55.

kà atsakysi tada?

56.

o jeigu...

57.

(liepos dvylikta, po penkiø septynios)

58.

skrieja pasaulis, o að lieku vietoj,visuomet lieku vietoj, stengiuosbeveik nejudëti, kad jos nepaþadinèiau

59.

kyla á dangø vanduo, uþpildodebesø raumenis

60.

ir kvapas, tas kvapas prieð audrà,ir vëjas medþiuose, ið átamposvirpa langai, gëlës susigûþia,tuoj, tuoj, tuoj prasidës

61.

(nuo rugpjûèio ðeðtos iki...)

62.

ir þaibas nutvilko tinklainæir þaibas nutvilko tinklainæ

63.

� � � � � � � � �

64.balandis

65.labai svarbu nejudëti

Autoriausasmeninioarchyvo

nuotrauka

6

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)KAUKOLAIPTAI

Jolanta SEREIKAITË

Pernai poetas ir eseistas Alis Bal-bierius literatûros mylëtojø visuome-nei pristatë ið ðeðiø poezijos knygøsudarytà rinktinæ, pavadintà �Skaid-rumos�*. Ðios knygos idëja tarsi atsi-spindi baltame, minimalistiniamevirðelyje su besipuikuojanèiu �po-etiniu þodþiø obuoliu�. Beje, knygàapipavidalinusi Ula Ðimulynaitë tei-gë ðá eilëraðtá, kaip jai patikusá kom-poziciná elementà, virðeliui pasirin-kusi savo nuoþiûra, poetas neturëjæsjokios átakos. Ðis grafiná þenklà pri-menantis eilëraðtis nëra knygos idë-jos moto, galbût ðnabþdantis apie iðrojaus sodo nurëkðtà obuolá. Nors, ki-ta vertus, ir toks simbolis gali bylotiapie eilëse pulsuojantá harmoningoþmogaus ir gamtos sambûvio ilgesá.Vis dëlto nebûtina stengtis já perskai-tyti, pakanka áþvelgti graþià ðriftinækompozicijà, estetiná þenklà. Juk taiatspindi ir A. Balbieriaus kûrybinácredo, nes ir knygos pristatymo va-karà, vykusá Raðytojø klube, jis vi-siems prisipaþino �esàs nepataisomasestetas�, poezijoje siekiàs ne tik þo-dinës, bet ir vizualiai graþios formos.Poezija èia tarsi prilygintina skaid-

riam, ðvariam, aiðkiam, ðiurkðèiais,proziðkais þodþiais neuþterðtam kon-templiavimui, meditacijai. Regimevientisà ir nuoseklø poetinës kûry-bos kelià, tos skirtingos poezijos kny-gos tartum liudija A. Balbieriaus po-ezijos esmæ: estetizuotà ir prasmingàþodþio skambesá, jo prigimtiná tau-rumà, ðiam autoriui áprastà vaizdo irjausmo harmonijos sintezæ, simboli-ná-filosofiná màstymà, gamtos ið-aukðtinimà, bûties tëkmës pojûtá. Po-eto balsas mums atveria prigimtineslyrikos gelmes, netgi joms bûdingàdainingumà, kuriuo pasiþymi anks-tesnieji A. Balbieriaus rinkiniai � juo-se eiliø muzikalumas ir paprastumas,regis, visiðkai natûralus, kylantis iðpaèios ðirdies. Vienur tekstas suskam-ba lyg melodinga liaudies daina: �Kàtau kalba, / kalba naktimis, / mënuotartum sargas, / nemigos dvynys? //Kà tau kalba mintys, / platuma ðir-dies? / Kai bûtis lyg ðviesûs / aðmensvirð nakties?� (p. 65). Kitos eilës,prieðingai, persunktos elegiðku liû-desiu � sunkiu, artimu þemininkøkartos poezijai: �Ausyse gaudesystraukiniø geleþiniø kanopø / iðtuðtë-jæ pajûry namai ir apleistos vidurþie-mio stotys // tik vilkolakis vëjas su-girgþda uþ durø ten rytà / liks tik pë-dos raudonos ant sniego lyg lapainukritæ� (p. 50). Ðis elegiðkas liûde-sys atskleidþia poeto sieká tæsti þe-mininkø srovæ, ið jos kaip ið tradici-jos semtis ákvëpimo. Juk poezija �tarsi medis su ðaknimis, kurios kaþ-kur giliai maitinamos ankstesniø kar-tø syvais, tradicijos vandeniu. Skai-tant A. Balbieriaus eiles pirmiausiapastebimas lyriðkumas, netgi bûdin-ga tam tikra euforinë bûsena, nesi-

baigiantis metaforø ir simboliø srau-to tekëjimas, artimas kone rytietið-kam, budistiniam nuolat kintanèiosir vël cikliðkai atsikartojanèios eg-zistencijos suvokimui, o gal greièiau� mitologinei pasaulio jausenai. Ðiojepoezijoje nemaþai ir mûsø baltiðkømotyvø semantikos.Per knygos pristatymo vakarà ið-

girdau, kad kai kuriems kritikamsA. Balbieriaus kûryba atrodë perpil-dyta abstrakèiø vaizdiniø, simboli-nës filosofinës kalbos. Vis dëlto drás-èiau teigti, kad, vengdamas profanið-kos, kasdienës kalbos ir ignoruoda-mas buitá, besikartojantiems, regis, ákità lygmená, á aukðtesnes poetineserdves mus pakylëjantiems þodþiams,kuriuos gal neturintis tokios jautriospoetinës klausos eiliuotojas pavers-tø nusibodusiomis formaliomis kli-ðëmis, A. Balbierius sugeba ápûsti gy-vybës, suteikti daugiamatiðkumo, tà-sumo ir gelmës. Pabandykime para-ðyti kà nors nebanalaus apie poezi-joje daþnà paukðèio ávaizdá ir pama-tysime, kad nëra taip jau paprasta.Kiekvienas meniðkiau suþaistø savoasmenine patirtimi ir ið jos kylanèiaisautentiðkais vaizdiniais, taèiau pa-versti átikinama lyrika jau ne vienoskartos vartotus þodþius, kone tapu-sius poezijos bendrine kalba, reikiatalento. A. Balbieriaus kûryboje ðieþodþiai tampa daugiaprasmëmis me-taforomis ir simboliais, poetas vis ki-taip iðsako mintá, kaþkà ir paslepia, iratskleidþia. Juose slypi ir asmeninëpatirtis, ir kolektyvinë ar net kultûri-në, kaip pasakytø Carlo Gustavo Jun-go pasekëjai, pasàmonë. Pavyzdþiui,paimkime itin mëgstamus, visuoserinkiniuose besikartojanèius poetovaizdinius kaip mënulis, mënesiena,vëjas, sniegas. Toks jautrus gamtosreiðkinio suvokimas artimas kinø, oypaè japonø poetikai, kur nepapras-tai svarbus kintanèio, akimirksná ið-gyvenamos gamtos ir þmogaus jau-senos sulyginimas, metø, paros laikofiksavimas, subtilus harmonijos ar ta-patumo tarp vidinio ir iðorinio pasau-lio iðryðkinimas. Poetas èia, regis, tar-si koká plonà jausmø sluoksná sulie-ja su nakties fenomenu � mënesie-nos ðvytëjimu: �Akiø spinduliais / pa-juntu / didelio mënesio þiedo / dul-keliø ðvelnumà / ant iðlenkto skruos-to� (p. 61). Jautri, nebanali meilës ly-rikos atskleistis, moters skruosto su-lyginimas su mënesiena, juk mënuo� moteriðkos, vegetacinës, gimdan-èios, globojanèios gamtos personifi-kacija. Kitame eilëraðtyje mënuliovaizdinys ágauna visai kitoká turiná:�Droþti medá, þydët, / ir save tarsiþuvá sugaut / drumzlinam vandenyesaties / tarsi jaunà mënulá dangaus�(p. 79). Dzenbudizme mënuo � nu-ðvitusios, nuskaidrëjusios, save re-flektuojanèios sàmonës simbolis, oðiame eilëraðtyje � lyrinio herojauskintanèios bûsenos áprasminimas, ne-tvarumo, efemeriðkumo, drumzlina-

me vandenyje atsispindinèios, taigidar nenuðvitusios, besiblaðkanèios,bet jau kontempliuojanèios savo pa-èios netobulumà esaties ávardijimas.Baltuma, sniegas taip pat daþni þo-dþiai-kodai, mes galime bandytiáminti, kas po jais slypi, koks iðgyve-nimas, o gal bûties kategorija, pra-das. Taèiau poetas tarsi neleidþia su-banalinti ðiø áprastø þodþiø, jø pras-më kintanti ir kartu neámenama, ne-iðsakoma, slypinti anapus verbaliniosuvokimo. Vienuose eilëraðèiuosesniegas galbût atspindi tyrumà, nu-skaidrëjimà, kitur tëra mûsø peizaþo,metø laiko þenklas, o dar kitur sim-bolizuoja nebûtá. Juk balta spalva sie-jama ir su iðnykimu, apsivalymu, ste-rilumu. Galime ieðkoti visokiø pras-miø, interpretacijø ir, þinoma, pasi-klysti savo loginiuose akligatviuo-se, bet juk poezija tam tikra prasmeyra nepaþini ir neiðskaidoma, kiek-vienas eilëraðtis � minties koncentra-tas. Todël ðis ávaizdis, tarsi tapdamaspoeto savastimi, jo minèiø energija,galëtø nuskambëti ir kaip máslë-klau-simas: �mano sniegas � ne / manosniegas � ne / mano � niekas� (p. 293).Taigi besikartojantys simboliai ki-

tame kontekste ágauna vis naujà pras-mæ ir skambesá, o metafora ávardijavisiðkai kità reiðkiná ar jausmà. Po-etas kaip muzikantas, besinaudojan-tis ta paèia natø ir gamos sistema, su-kuria kaskart kitoniðkà prasmiø lau-kà. Apskritai A. Balbieriaus poezijaibûdingas ypaè stiprus ryðys su gam-ta, visatos ritmais, harmonijos paieð-kos, gamtos stichijos, pagoniðkos jau-senos atspindþiai. Galima sakyti, vë-jo, vandenø srautai, debesø lengvu-mas, rûkø tàsumas kuria ypatingà at-mosferà, panardina mus á neiðsenkan-èià cikliðko laiko tëkmæ.A. Balbieriaus poezija nëra tokia

lengva ir skaidri, kaip galëtø pasiro-dyti ið pirmo þvilgsnio, joje slypi irmiesto, civilizacijos pavojaus þenklø,plëtojamos antikos temos. Ið kitos pu-sës, norëtøsi paneigti, kad, tarkime,paukðtis ðiam poetui tëra pakylëtosdvasinës bûsenos simbolis � reikiaatsiminti, jog ðias eiles raðë biologas,dirbæs Þuvinto rezervate ornitologu.Taigi gamtos pasaulis autoriui buvonuolat tyrinëta realybë, o ne vien po-etinë metafora.Kaip ir minëta, A. Balbieriaus po-

ezijai bûdingas belaikiðkumas, net áhaiku panaðiuose trieiliuose, nors po-etas ðiø kûriniø taip neávardija, atsi-spindi ðitam þanrui bûdinga sezonøkaita, dabarties akimirksnio fiksavi-mas. Trumpuèiuose poetinës mintiesblykstelëjimuose aptinkame sàlygið-kà, mitologinæ laiko apibrëþtá, amþi-nojo dabar iðgyvenimus. O kartaiskaip prieðprieða skaidriai harmonin-gai jausenai blyksteli ðiek tiek egzal-tuotas, elegiðkas laiko ir formø sun-kis, egzistencinio trapumo regimybë:�Juodos upës yra tavo laikas, kurionebelieka, / atsigræþk, paþiûrëk � tu

nuo jø vis dar bëgi� (p. 83). Istorijosþenklai, ávykiai, perversmai, katast-rofø nuojautos atpaþástamos kai ku-riuose proziðkesniuose kûriniuose.Juose tarsi nusigræþiama nuo bûtieslyriðkumo ir lengvumo, ðviesios nuo-taikos (eil. �Pavasaris Rytø Europo-je�), nors ir èia mus gàsdinanèios ly-janèios rûgðtys, apniukusios padan-gës, revoliuciniø ir ekologiniø katak-lizmø vizijos � vis tas pats sutankë-jæs tos paèios poetinës kalbos audi-nys. Autorius nepalieka pasirinktøestetiniø principø, tik atsiveria eilë-mis kaip pokyèiams neabejingas pi-lietis � Þaliøjø judëjimo atstovas,dainuojanèios revoliucijos dalyvis,mylintis savo kraðtà, jo istorijà, pa-davimus. Taigi perëjimai nuo ðvie-sios lyrikos iki niûraus pranaðavimoir savirefleksijos � natûrali poeto gy-venimo bûdo ir asmenybës tàsa, kar-tu tai etinis apsisprendimas neuþmirð-ti to, kas mums visiems svarbu, kasjaudina, kas galbût net kelia grësmæ.Savo kûryba A. Balbierius, sakytum,bando prieðintis plûstelëjusiam ma-siðkam vulgarumui, profanacijai, to-dël pasirinkdamas iðgrynintà poeti-næ kalbà, graþius ávaizdþius jis lyg irteigia, kad gëris, groþis gali iðgelbëtipasaulá. Ðis teigimas nëra naivus, opersmelktas kai kuriuose eilëraðèiuo-se áaustos slogios nuojautos. Visgi la-biausiai þavi netikëti sulyginimai,metaforos, gebëjimas kà nors tokiopamatyti: �Girtos sraigës / voliojasiþolëj... / Rasa kaip degtinë� (eil. �Þo-lës prisikëlimo mënesá�, p. 290). Po-etas gali sujungti tai, kas iðties atro-do nesuderinama, ir sukurti estetiðkàeiliø koliaþà: �mediniai vienkiemiainei kriauklës oðia / ruduo galandaðerkðno kalavijà� (p. 177). Atrodytø,neátikëtinas vienkiemiø palyginimassu kriauklëmis, taèiau kai bandai kaþ-ko ieðkoti, nors poezijoje greièiau-siai nereikia nieko ieðkoti ir logiðkaiaiðkinti, pradedi áþvelgti tà namø pa-naðumà su kriauklëmis, juk jos � taippat moliuskø bûstai, o tuðti, belan-giai namai, koðiami vëjo, gali ir oðti.Gamtos formos persikelia á civiliza-cijà, ið tiesø jos � mûsø visos veiklospagrindas. Taigi ir A. Balbieriaus po-ezijoje jos yra iðtakos, tiesa, skaus-mingai keièiamos, þalojamos; eko-loginiai motyvai kartojasi kaip ir

ankðèiau minëtas buvimo gamtoje �tobulos harmonijos ir tikro autentið-ko gyvenimo erdvëje � suprieðinimassu civilizacija. Gamtos fenomenamsèia net nereikia þmogaus, kai poetaskontempliuoja nors ir personifikuo-tà, bet visiðkai savarankiðkà uolosbûtá: �tokios ramybës nepasiekia / irniekad nepasieks rytø vienuolis // pa-rietæs kojas sapnui absoliuto / tiktaiuola paþásta ðità dydá / bet kartais abe-joja þvelgdama á rûkà� (p. 184). Gam-tai nereikia þmonijos kaip jà ápras-minanèio elemento, kuris jà ir griau-na. Netekus archajiðko tikëjimo, kaiá gamtà þvelgta lyg á dievybæ, liekatik liûdnai konstatuoti jos nusavini-mo, atsidûrimo vartotojiðkos visuo-menës lauke faktà: �tyliai oðia Me-deina / puðø virðûnëse kur / vieniðàsakalo lizdà / supa / motoriniø pjûk-lø amþius� (p. 104). Visgi amþino-sios harmonijos ilgesys iðlieka, ir netik baiminantis ekologiniø katastro-fø, civilizacijos, be saiko gaminan-èios ðiukðles, vartotojiðko poþiûrio áviskà, net á kultûrà, atsiribojus nuojos dvasinio, sakralaus turinio. Mumsreikalinga gamta, be jos negalëtumeegzistuoti, ir tas bûties pagrindo su-vokimas skleidþiasi poeto kalbojekaip pirminis ir svarbiausias.Beje, skaitydamas rinktinæ gau-

ni puikià progà sugráþti laiku atgal,o á eilëraðèius paþvelgti kaip á tamtikrà reminiscencijà, taip pat pama-tyti poeto kûrybinæ transformacijàbei atsinaujinimà, suvokti, kur sly-pi jo kûrybos esmë, kas jai bûdin-ga. Kaip kinta autoriaus lyrinë pa-saulëjauta, kaip lyrinis herojus ið-gyvena nesibaigianèià þodinæ ke-lionæ po galbût irgi besikeièiantá,banguojantá kaip kokia prasmiø jû-ra kontekstà. Pirmøjø rinkiniø pa-grindinis impulsas � atgimstantiLietuva, iðsivadavimas ið sovieti-jos (to laikotarpio kûrybai bûdin-ga pakylëta, kone euforinë bûsena:juk ne vieno poeto eilëse tuometatsispindëjo siekis virsti dainuojan-èios revoliucijos dainiumi), o vë-liau, kitose knygose, tarsi ávykstaatsiskyrimas, pasineriama á priva-tesnæ egzistencijà, á neiðvengiamobûties kitimo ir baigtinumo konsta-tavimà, atsigræþiama á amþinuosiusklausimus. Ið estetiðkos radauskið-kos ir netgi pakylëtos brazdþionið-kos bûsenos, mitologizuotos pa-saulio jausenos, minios, gamtos irlyriniø iðgyvenimø vienovës bal-tiðkosios pagoniðkos erdvës poetasnusileidþia á þemiðkesnius apmàs-tymus, kuriuose regimas ðioks toksnusivylimas � gal natûralus lyrinioiðgyvenimo proceso pasikeitimas,atspindintis ir kûrybos psichologi-jos dësnius. Ryðkus pasaulëþiûrinispokytis ávyksta iðleidus rinkiná�Tekstai apie viskà ir niekà�(1998), èia nuo skambios, lyriðkospoetikos pasukama á proziðkà,eseistiná kalbëjimà, filosofinæ ap-màstymø sintezæ. A. Balbierius ban-do nusakyti tam tikrus bûties ir ci-vilizacijos parametrus.

Nukelta á 8 p.

Poezijos pradø kontempliacijos

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

Juoktis ar verkti?

Praëjusio ðimtmeèio pabaigojesuskubau iðleisti XX a. lietuviø li-teratûros, knygotyros ir spaudos is-torijos etiudø rinkiná �Teisybëdaugiaveidë�. Ilgainiui atsiradonaujos medþiagos ádomesniemsanos epochos ávykiams ir svarbes-niems kultûros reiðkiniams at-skleisti, todël neturëjau kitos iðei-ties, tik parengti biografiðko po-krypio �Noriu klysti�.Kas ðioms knygoms bendra ir

kuo jos skiriasi?

Ðiø metø Poezijos pavasario metu áteikta naujai ásteigta Poezijos kritikos premija. Ji atitekoprofesoriui Leonui GUDAIÈIUI uþ knygà �Noriu klysti�. Ta proga skaitytojams siûlomeautoriaus pasvarstymus.

Abu leidinius sieja panaðios te-minës jungtys ir paradoksinë ant-raðèiø metaforika, tarytum prieðta-raujanti sveikai galvosenai, bet pa-jëgi vienodai motyvuoti ir klaidin-gumà, ir teisingumà. Naujàjà kny-gà sunarsto ávairios apimties ir ne-sikartojanèiø þanrø tekstai � nuostudijinës analizës iki eseistikos.Raðiau verèiamas vidinës bûti-

nybës: privalëjau pasakyti kà norsnaujo, netikëto ir uþpildyti patiespaliktas spragas. Todël èia jau netiek þodis þodá vynioja, kiek ávy-kis ávyká veja. Tokia stilistika lei-dþia mëgautis detektyvinëmis is-torijomis ir atvirai pasakoti apie nevisada smagius gyvenimo ir kûry-bos atvejus.Norintiesiems suþinoti kà nors

ádomaus ði knyga gali praversti,bet uþmirðusiesiems juoktis ji vi-siðkai netinka. Þinoma, bûtø ge-riau, jei skaitytojas apsiverktø, ta-èiau tai neámanoma: iðvargtuosemano tekstuose per maþa van-dens...

Mano silpnybë ir stiprumas � re-tos knygos: dar neatsiverstos, betjau sudegintos, pavogtos, atrastosir negràþintos, per mirtinus pavo-jus iðsaugotos, nuskolintos arti-miausiems bièiuliams.Esu ápratæs per savo klaidas ieð-

koti tiesos, ir ðito niekas ið manæsneatims. Tokie bandymai ne visa-da pasiseka, bet visuomet pasitei-sina.

Trys asmenys � viena esmë

Trumpëjanèiø dienø saulëlydyvis labiau iðryðkëja mano morali-niai rëmëjai � jau amþinai nutilækritiðkos iðminties profesoriai Jur-gis Lebedys, Vanda Zaborskaitë irVytautas Kubilius. Ávairiais gyve-nimo tarpsniais jie geraðirdiðkaiskatindavo mane perspektyviaimokslinei veiklai, bet að spyrioda-vausi, nes buvau per daug pripra-tæs prie redaktoriaus funkcijø ir at-kakliai saugojau savo nekaltybænuo mokslo þmones tykanèiø po-litikos kompromisø.

Akimirksniams ir amþinybei

7

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825) KAUKOLAIPTAI

Skaitytojus netrukus pasieks Gasparo ALEKSOS esë rinkinys ,,Þiogas þvirblá medþiojo: pakraðèiø kasdienybë�.Siûlome du kûrinius ið ,,Kauko laiptø� leidykloje rengiamos knygos.

Bandymas suvokti dþiaugsmàSavimi uþstoju tave, gyvybës mano

þvakele,savimi pridengiu tave, mano ðirdies

vaisiau,savimi uþtariu ir tuos, kurie baigia

perdegti,uþtariu ir tuos, kurie dar laikosi

pernokæ,uþtariu ir tuos, kurie buvo patyèiø

nuðvilpti,uþtariu ir tuos, kurie jau iðnykæ

saulëlydþiuose...Domas Sabanskis

Du mano kaimynai vaikðto sugu-ræ, susikrimtæ, rûpestá slëpdami pokasdienybës vargais vargeliais. Vie-nas jø � jau perdegæs senbernis, kiek-vienà rytà vis tà paèià valandà kry-puoja su pilnais kibirais á tvartà. Jámaitina dvi oþkos ir pulkelis viðtø.Kitas � ligø susuktas, blyðkiaveidis,nuo degtinës melstelëjusiu nosiesagurku. Jo kieme vakarais þvygaujapraalkæs parðelis. Pirmasis laukia ne-sulaukia senatvës pensijos, antrasisjà gauna ir iðlaiko bedarbá sûnø. Niû-roka nuojauta, kad artëja galas, jiemsabiem neseniai pasitvirtino: neturëknieko tvarte, darþe, sode � pakratysikojas, juk net ir bananai, tokie tin-kami bedantei burnai, þiauriai pa-brango.Guodþiu abu bedalius: gal taip ir

turi bûti, Europa bananø juk neau-gina.Á tø dviejø kaimynø istorijas bu-

vau ásuktas, vos gráþæs ið Radvilið-kio, kur aplankiau Domà Sabanská,poetà, sunkios ligos prikaustytà prielovos. Senbernëlio oþkos pradëjotaip nykiai bliauti, o viðtos kuda-kuodamos gyrësi padëtais kiauði-

niais, kad suskatome ieðkoti ðeimi-ninko. Miestelio davatka, pravar-dþiuojama kaimo internetu, paliu-dijo, jog vyrelis iðvakarëse ieðkojæsdvilièio dvasiai atgauti, bet gerada-rio taip ir nesutikæs, tad supykæs iruþsirakinæs namelyje. Vëliau paaið-këjo � mirë nesulaukæs pensijos.Antrojo kaimyno mano telefonupradëjo ieðkoti kaþkokia daktarë iðKauno klinikø. Pasirodo, seniokaspabëgo ið ligoninës � �kad tik sûnuikas neatsitiktø�. Spjovë á kraujuo-janèias stemplës venas, á kepenø ci-rozæ: vis viena galas èia pat! O sû-nus, dël kurio taip tëvulio ardytasi,gavæs ið tëvo ðimtà litø valgiui nu-pirkti, tris dienas negráþo ið pritono.�Gelbëkit! Gelbëkit!� � dusda-

mas rëkë senukas apipelijusiomssienoms, sugedusiam ðaldytuvui irpraviroms lauko durims.Sûnus po linksmybiø gráþo tuð-

èiomis kiðenëmis. Jo sugërovai, kai-mo bedarbiai, rankas trynë. Nujau-të: greitai bus ðermenys, visi vël gausdykai pavalgyti ir iðgerti. Juk kamnors pasimirus, visados atsirandaprotingesniø giminaièiø, kurie su-globia velionio turtà ir iðkelia þë-launas vaiðes. Laidotuvës ðiø dienøkaime � smagi kasdienybës pro-ðvaistë, netgi, sakyèiau, didi ðventë,prieþastis iðsinerti ið kasdieniø ap-skurusiø apdarø, iðsitraukti ið spin-tø �vizitinius� labdaros rûbelius, pa-sitempti prieð atvykusá giminaitá, bu-vusá moksladaugá ar jaunystës iðdai-gø bendrininkà ir vël pasijusti þmo-gumi.Vis reèiau kaimo þmonës paten-

kinti gyvenimu. Gal todël ir sten-giasi paávairinti kasdienybæ kad ir

tokia menka pramoga kaip laidotu-vës. Matyt, èia ir glûdi paslaptingo-jo perpetuum mobile veikimo ko-duotë, verèianti nuolatos grumtis netik dël vietos po saule, bet ir dël duo-nos kàsnio, dël ðlakelio velnio laðø.Lygiai kaip ir mano kaimynai ret-

sykiais atsidûstu: jau dvideðimt me-tø LAISVËS... Deja, laisvë dar ne vis-kas. Reikia TAIKOS. O taika, kaippasakytø disidentë vienuolë NijolëSadûnaitë, pradës vieðpatauti tuo-met, kai ðalyje ásigalës teisingumas.Kalbu ne apie taikà tarp ðaliø ar

tautø, o apie taikà valstybëje, apietaikà tarp darbdavio ir darbininko,apie taikà ðeimoje, giminëje, paga-liau apie taikà þmoguje. Negaliu uþ-mirðti Domo Sabanskio þodþiø: �Di-dþiausia kankynë, kai neiðdrástuniekdariui pasakyti teisybës á akis.Paskui nemiegu naktimis ir kanki-nuosi.�Ðiandien bent kiek akis prasi-

krapðtæs þmogus suvokia, kad val-dþioje ir vël ásigalëjo nomenklatû-ra. Nomenklatûrinis màstymas men-kai kuo tesiskiria nuo imperinio.�Laisvë � daugiareikðmis þodis: vie-nas já supranta vienaip, kitas kitaip,bet nëra jokio skirtumo, kol ta lais-vë ágyjama. Laisvei iðkovoti reikiagalybës þmoniø, taèiau, kai ji iðko-vota, patikimiausia su daugeliu ne-sidalijant jà sau pasilaikyti. (...) Ga-liu tau pasakyti, kad tauta, tikintiviskuo, kas jai sakoma, yra tarsi ieti-mis pro vartus varoma jauèiø banda,arba aviø banda, bidzenanti paskuiavinà nesvarstydama, kur tas avinasveda.� Taip raðo suomis Mika Wal-tari romane �Sinuhë egiptietis�.Nomenklatûrininkas visuomet

manosi esàs ietis, kurios smaigalysgeriausiai þino kryptá.Nejau mums prireiks dar vienos

revoliucijos, kaip sakë nepripaþin-tas ir visø uþmirðtas poetas DomasSabanskis, kad sulauþytume ietá irpaskerstume avinà, juk dainuoti jaunebemokame. Posovietinis dþiaugs-mas kiek rovë, neiðrovë virto bebal-siu vaukèiojimu.Domas neseniai palaidojo þmo-

nà ir pats sunkiai susirgo, dabar jamreikia amputuoti abi kojas, nes vie-nos pëda gangrenuoja, kitos klubaspûva. Anksèiau galëjæs per vargusbent po kambará paðliauþioti, ðeðe-rius metus slaugæs po insulto para-lyþiuotà savo moterá, dabar pats so-puliø prispaustas atgulë ant patalo.Ið ligoninës Domà iðmetë, nes gy-dyti toká beviltiðkà ligoná staciona-re esà nepriklauso. Belieka klausy-tis ir stebëtis gydytojø þiaurumu. Ta-èiau Domas neverkia ir nedejuoja,nekeikia nei Dievo, nei valstybës,neieðko taurelës sielos skausmui uþ-gesinti, tiktai... nebesiðypso. Jis þi-no, kad dabar jau visa jo gyvenimoteisybë � du metrai þemës Radvilið-kio kapinëse.Paskutinë Domo viltis � ðalia be-

sisukanti geraðirdë moteriðkë. Jokiaþmona ar sesuo, jokia medikë ar so-cialinë darbuotoja. Visiðkai svetimamoteris. Ji Domui � tarsi motina, ásû-nijusi ðeðtà deðimtá bebaigiantá vy-riðká, kurá reikia pamaitinti, kasdiennuneðti á vonià, iðplauti þaizdas, die-nà naktá kas dvi valandos apversti lo-voje.Pasiaukojamas Domo slaugyto-

jos gerumas visà savaitæ man buvosavotiðkas prieðnuodis, gelbstintisnuo pikto reagavimo á kvailokà ak-cijà, kurià Berlyne surengë lietuvai-të � ji vieðai gimdë meno galerijoje.Gimdyvë, kaip praneðë þiniasklai-

Gelbëkim �þàsinus�!Apie penktà valandà ryto paþa-

dino durø skambutis � stulbinamaiákyrus ir grasus. Tarpduryje � mies-telio valkata, Þàsinu pravardþiuo-jamas. Alkûne braukdamas troðku-lio prakaità nuo ákaitusios kaktos,mikèiodamas ir taðkydamas seiles,garsiai sugageno. Praðë laðelio.Neduosiu, � sumeèiau minty-

se, � ápras, tai ir lás á akis kiekvie-nà rytà.� Neturiu, � pasakiau garsiai ir

dar pridûriau, � dovanok!Melavau prieð savo valià. Ið

baimës? Kà þinai, kas tokiems ágalvà gali ðauti? Bandþiau uþ-trenkti duris prieðais pat valkatë-lës nosá. Girgþtelëjo vyriai ir du-rys atsitrenkë á tarpduryje ástrigu-

sià Þàsino kojà, apautà geltonupusbaèiu. Pro plyðá vis dar þvelgëmaldaujanèios akys, o pamëlæpirðtai tarsi gyvaèiukai virpëjobaldami ið nevilties. Jis bandë ási-verþti á vidø.Að buvau stipresnis, tad stumte-

lëjau vargðelá, ir Þàsinas nugarmë-jo á ryto prieblandos duobæ anapusnamø slenksèio. Piktai uþtrenkiauduris. Viskas. Taðkas. Nutraukiauskambuèio laidà.Uþ durø kaþkas inkðtë. Pirmoji

mintis: Þàsinas krito aukðtielnin-kas � pakauðiu á akmená! � ir dabargaudo paskutiná kvapà.Lyg katinas prisëlinu prie durø,

spragteliu spynos sukutá � ðalia pa-mato táso tas bjaurybë, seiliø bur-

blus pro lûpø kampà puèia. Mirð-ta!? Priðoku prie nelaimëlio � bai-mës në kvapo! � dar gyvas, ðneka,praðo ko nors stipresnio. Ábëgau ákambará ir po minutës að vël ðaliaÞàsino, jau ðvelniomis, jau gailes-tingojo samarieèio rankomis pilu áprasiþiojusià burnà �Sobieski� li-kuèius.Aprimusio klausiu:� Tu anà savaitæ telefonà ið mû-

sø verandos pavogei?� Ne. Ne. Nevogiau.� Nemeluok! Ir cigaretes vagi, ir

bûtø gerai, kad telefonà gràþintum,� neatstoju.� Negaliu. Jau nebegaliu. Tà te-

lefonà sûnus ið manæs atëmë, � mur-ma. � O cigaretæ tik vienà pasisko-linau. Tik vienà...� Kam meluoji?� Nemeluoju, garbës þodis! Te-

lefonà radau ant kelio pamestà.

� Neðdinkis! � prakoðiu pro su-kàstus dantis.Þàsinas nerangiai pakilo nuo þe-

mës ir pralemeno:� Gal padovanok tà butelá, juk

dar liko keli laðai.

Y-ha-ha! Giliai giliai ðirdyje nu-siþvengë pykèio arklys, nors, þiû-rëdamas á vos vos slenkantá Þàsinà,kilnojantá sunkius labdaros pusba-èius, puèiantá tai ið vienos, tai iðantros ðnervës gailø snarglá, o galdþiaugsmo aðaras ir vis taikantá uþ-lipti ant prieblandoje dunksanèiø,graþiai suþëlusiø bijûnø, pajutaugailestá.Dienà visi darbai krito ið rankø,

o naktá vël prisiminiau Þàsinà. No-rëjau nueiti ir þvilgtelti pro jo lûð-nos langà: ar dar gyvas? Bet lauketaip tamsu, kur èia eisi?Vis dëlto praskleidþiu namø

da, nejautë nei baimës, nei gëdos.Kà jûs?! Tai tik �meniðkas� iððûkissoèiai visuomenei!O gal, protestuodami prieð poli-

tikø bejëgystæ, netrukus ir LietuvosSeimo galeras paversime didele gim-dykla? Taptume europietiðkai me-niðka tauta, kasdienybëje áteisinusiFluxus.Dar po savaitës ið Radviliðkio at-

skriejo þinia: Domui visai blogai. Ponemaloniø �derybø� su naujøjø lai-kø liekariais vis dëlto pavyko þmo-gø paguldyti á ligoninæ. Bet netru-kus Vieðpats pasigailëjo Domo Sa-banskio, pasiëmë já. Taèiau jo eilë-raðtis neduoda ramybës:

...uþtariu ir tuos, kurie gyvenanuolatinëje

kanèioje, ilgesyje, sopuliuose,nesekmëse,

uþtariu ir tuos, kurie þino, kà reiðkiabijoti

savo baimës, prabudimo, maþiau-sio judesëlio,

kurio vertë lygi ir laimës kristalui, irprakeikimui,

ir nesutramdomam dþiaugsmui,kuriuo

lyg apsiaustu apglëbtum bet kuriàgyvybës þvakelæ,

kiekvienà kraujo roþæ...

Vienà rytà mirties roþë praþydoir ant senojo, blyðkiaveidþio manokaimyno lûpø, o prasigëræs keturias-deðimtmetis, vienturtis jo sûnus, li-kæs namuose tik su perkarusiu ðuni-mi, dar keletà metø slankiojo mies-telio gatvelëmis, kol galiausiai uþ-geso pritone. Ðuo tuðèiame kiemesavitai gedëjo ðeimininkø. Jis pro-testavo ir neëdë geradariø atneðtomaisto, tik pûtësi ið bado, ilgesingaistaugdavo naktimis, kol vienà po-pietæ pasirodë ðungaudþiai.

uþuolaidà � pro alyvø krûmusskverbiasi blausus ðeðëlis. Ir ne vie-nas. Du? Trys?Bet að juk neuþmuðiau Þàsino!

Juk aiðkiai maèiau: nuslinko seilë-damasis namo. Ko nerimauju? To-kiø kaip Þàsinas Lietuvoje bus galketvirtis milijono?Parodijuodamas lenkø raðytojà

Witoldà Gombrowicziø, iðtariu:Man nusibodo dejuojantys lietu-viai!Ásiklausau á þodþiø prasmæ. Ir pra-

dedu juoktis.Kokia nors buvusi Marytë ar Ja-

në, o dabar jau Merë arba Dþeinë,pasitrankiusi po Jungtines Valsti-jas, pasakytø: �Man, tsakant ðke, ke-lia juokà toks didelis gailesèio kie-kis! Mes Amerike visada turime ki-ðenëje kelis dolerius vargðams.�Rytais prabudæs jau laukiu, gal

Þàsinas vël pasibels á langà.

Gûdþiausiu sovietmeèiu J. Le-bedys tokiø kompromisø nepai-së ir dël prievartos kaiðioti skel-biamus darbus marksizmo klasi-kø citatomis ironizavo: �Be ba-lasto laivas neplaukia...� Já la-biausiai skaudino maþaraðèiøpartiniø veikëjø skaldomos ir ar-domos Vilniaus universiteto Lie-tuviø literatûros katedros bûklë.Þymiausias literatûrologas ir kri-tikas V. Kubilius privalëjo vie-ðai atgailauti suáþûlëjusios val-dþios statytiniams dël savostraipsniuose prasikiðanèiø ezo-piniø poteksèiø.Vilniaus universiteto vyres-

nioji dëstytoja V. Zaborskaitë bu-vo atvira, tiesi ir nemokëjo prisi-taikyti. Ji nekaitaliojo savo nuo-moniø ir nesiramstë sovietizuo-tais lietuviø literatûros vertinto-jø kanonais. 1955 m. rudená V.Zaborskaitës parengtas pirmas ir,deja, paskutinis Maironio semi-naras aðtuoniems treèiakursiamskaipmat pakeitë paþiûras á lite-

ratûros mokslo esmæ ir prasmæ.Dëstytoja aiðkiai protegavo eu-ropinius kriterijus.Tai buvo neabejotinai aukð-

èiausio teorinio lygmens mokyk-la, kurià papildë savarankiðka da-lyviø praktika. Ieðkant pasirink-toms temoms naujos medþiagos,atsirado galimybë su rektoratoleidimu praverti didþiøjø Vil-niaus bibliotekø duris. Penki iðmûsø pasirinkome raðyti apieMaironá diplominius darbus irjuos sëkmingai apgynëme, taèiautai nesuteikë visuotinio dþiaugs-mo: dël nesiderinanèiø su sovie-tine sistema paþiûrø mylimiausialituanistikos dëstytoja buvo pa-ðalinta ið universiteto ir tik dëlplataus humanitarinio akiraèiosurado filologiniø darbø kitur.Po daugelio metø papraðiau

jau profesorës V. Zaborskaitës va-dovauti pradëtai raðyti kandida-tinei (dabar � daktaro) disertaci-jai. Profesorë pernelyg pasitikë-jo manimi: pamokë iðvengti biu-

rokratinës kontrolës, nesikiðo ánuolat mano pertvarkomus teks-tus. Per ádomiausius pokalbiusneturëjome kada gilintis á moks-lines problemas. Ir tiktai man su-manius ginti darbà profesorë pa-siûlë pakeisti kelias jo vietas. Di-sertacijoje stengiausi maksima-liai apriboti ideologinius reika-lavimus, svetimus tautinei savi-monei ir kultûros palikimui. Ne-paprasta mokslininkës ir pedago-gës átaiga mane apsaugojo nuoklampiausiø sovietinës propa-gandos pelkiø, todël vëliau ne-prireikë deginti jokio straipsnionei knygos.

Vienintelis Maironis

Analizuodamas Lietuvos po-etø palikimà, atsigræþiau á litera-tûros klasikus Maironá, JurgáBaltruðaitá, Salomëjà Nërá, Ber-nardà Brazdþioná, Intos tremtiniøir Vakarø Lietuvos partizanø ei-lëraðèius.Prieð deðimt metø, 2002-ai-

siais, Vytauto Didþiojo universi-teto Katalikø teologijos fakulte-te atidarant Maironio auditorijà,perskaièiau paskaità arkivysku-po metropolito Sigito Tamkevi-èiaus atsivestiems klierikams irgrupelei Lietuviø literatûros ka-tedros dëstytojø. Ten pirmà kar-tà pabandþiau argumentuoti,kaip reikëtø vadinti Maironá.1913 m. jis buvo pagerbtas

kaip tautinio atgimimo dainius,ir ði charakteristika vyravo visànepriklausomos Lietuvos laiko-tarpá, palikdama poetà XIX a.; na-cistinio ir sovietinio pavergimometais ásitvirtino tëvynës meilëspoeto definicija. Vis dëlto neiðios, nei panaðios sàvokos neið-reiðkia Maironio poezijos esmësir nenusako jo kûrybos vietos.Tai buvo tik dalinës charakteris-tikos, nepajëgios vienu akimojuaprëpti ðio kûrëjo visumos.Todël poeto savasèiai apibû-

dinti pasiûliau paprastà sampra-tà, vartotinà ir metaforiðkai, ir tie-

siogine prasme: Maironis � lietu-viø tautos poetas; joje ne tik susi-pina, bet ir susilieja kûrybos sub-jektas (poetas) su kûrybos adre-satu (lietuviðkai kalbanèia tauta).Ðià iðvadà tikrinausi kituose ren-giniuose ir paskelbiau knygoje�Noriu klysti� retoriðkai pridurda-mas: �Tokiø poetø Lietuvoje yravienetai. Maironis � pirmasis.�Ak, ta retorika!..Dabar ðis skubotas prieduras

man atrodo banalus, netikslus irnepamatuotas. Kodël?Maironis yra vienintelis ypa-

tingiausios epochos � Lietuvosprisikëlimo � ir jo kûrybinioáprasminimo simbolis. Savo po-ezija jis labiausiai padëjo telktislietuviðkai visuomenei ir kurtisnepriklausomai valstybei. Mairo-nio vieta jau seniai uþimta, irjoks naujesniø laikø genijus ne-gali á jà pretenduoti.

8

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)KAUKOLAIPTAI

***

Rutina. Ne tokia jau ji ir atgrasi, nuolat slegianti, kaip daugelis linkæmanyti. Egzistuoja maþiausiai trys kontroversiðki jos pavidalai:a) neiðsiðokimas, ið anksto numatoma visa ko tëkmë, pradmeniðkai galinga

slinktis, rami jos kasdienybë, evoliucinis pasaulio dþiugesys, álaðinantis irmumysna vienà kità laðelytá tolygaus buvimo dþiaugsmo;b) gyvenimo valandos ir dienos, praradusios vertikalæ, dvasiná matmená.c) tiesiog normalus slieko gyvenimas (nei paðiepiant, nei pavydint).

***

Iki tiesos � vos vienas þingsnis, bet tikslus.Didis tas, kuris pajunta, kurion pusën já þengti. Tuomet pirmas þingsnis

tampa ir paskutinis, pasaulá lemiantis.� Ar yra tokiø, teisinga linkme þengusiøjø?� Yra. Taèiau juos ant vienos rankos pirðtø suskaièiuosi. O ir tø bus

keturiais per daug.cave canem

Kolonizuotø tekstø negaliosma atpaþinti pagal veido bruoþus. Vë-lesni tyrinëjimai toká postulatà panei-gë, taèiau tai netrukdo mûsø autoriamstikëti, kad, norëdamas bûti þmogiðkas,privalai bûti graþus ir taisyklingø vei-do bruoþø.Viena bûdingiausiø ir ryðkiausiø

posovietinio þmogaus reakcijø á ap-linkà yra antisocialumas. Raðytojai vispanaðesni á estetus, uþsidariusius gro-þio pilyse. Viename ið kultûriniø lei-diniø nuolat, ne tik balandþio mëne-sá, gausiai virkaujama dël to, kad ðiølaikø Lietuvoje niekam nereikia lite-ratûros. Tiesa yra kitokia: tai raðyto-jams jau antrà deðimtmetá nereikia vi-suomenës.Maironio gimimo metinës atveria

ypaè didelá mûsø gyvenimo skaudu-lá: apie klasikà kalbama vartojant so-vietinæ retorikà. Herojai per kelis de-ðimtmeèius pakito, o vertinimø kryp-tys ir pagarbos ritualai � tie patys.Teisus buvo filosofas Romualdas

Ozolas, prieð septynerius metus vie-name interviu pasakæs: Nepriklauso-mybës laikotarpio lietuviø literatûrosknygø knyga dar neparaðyta. Soviet-meèiu toks kûrinys, R. Ozolo nuomo-ne, buvo Broniaus Radzevièiaus�Prieðauðrio vieðkeliai�. Pridurèiau,kad antisovietinë to laiko knygø kny-ga buvo Rièardo Gavelio �Vilniauspokeris�. Kada subræs naujas raðyto-jas-konstruktorius, pajusiantis mûsønegalias, kilusias ið praeities? Kada nu-statysime naujà santyká su Maironiu,kurá èia traktuoju kaip mûsø literatû-ros ir kultûros istorijos simbolá?

III

Balandþio mënesio spaudoje pub-likuoti prozos kûriniai byloja, kad ðiliteratûros rûðis virto televizoriaus ek-ranu, kuriame rodomas moralinisnuosmukis ir primityvi paleistuvystë.Gal siekiama atkreipti skaitytojø dë-mesá á ðias problemas, bet nejaugi ne-pakanka ávairiausiø televizijos kana-lø þiniø, kriminaliniø apþvalgø? Eti-nës raðytojø pozicijos ir normos teigi-mas primena Maironio laikus � XIX a.didaktø raðinius. Aiðku, sàþinës tiesosyra amþinos, bet dël pasenusiø meni-nio pasaulëvaizdþio kûrimo principøjos tiesiog tampa nepriimtinos skai-tytojui, nes atsiduoda naftalinu.Akivaizdu, kad prozininkai teks-

tuose nevengia akcentuoti subtilaussavo þodþio ir sakinio meistriðkumo.Apsakymuose nevyksta nei vidinis,nei iðorinis veiksmas, þodis vartoja-mas tik dël þodþio, veiksmas yra patikalba, todël tai primena rafinuotà ra-ðytojø mëgavimàsi savo literatûriniaisgebëjimais. Meninis tekstas nedaroskaitytojui jokio uþtekstinio poveikio� perskaitai, pasigroþi ir pamirðti.Knieti retoriðkai klausti: kas ðian-

dien yra lietuviø literatûros avangar-das? Kas nebijo stoti á pirmàsias gre-tas ir rizikuoti? Daugelis tik trypèiojavietoje ir tiraþuoja save. Tie, kuriemsnerûpi pelnas, vis dar ásikûræ idilið-kame XX a. vidurio Lietuvos kaime.Raðytojui èia geriausia, saugiausia,randamos egzistencinës atramos. Pa-mirðtama, kad nemaþa dalis skaity-tojø per neilgà gyvenimà nëra net ma-tæ þagrës. Posovietiniai autoriai yraegzodo kûrëjai tuo poþiûriu, kad pa-sirinkæ vidinæ emigracijà. Mûsø iðei-vijai kartais priekaiðtaujama, kad nevisi þinojo, kas vyksta sovietinëjeLietuvoje, kad buvo �uþsikonserva-væ� nuo 1940-øjø. Nepriklausomy-bës laikø pats á save emigravæs raðy-tojas vis dar gyvena jaunystës prisi-minimais ir raðo apsakymus apie jau-nimà, kuriø ðiandienos jauni þmonëstikriausiai neskaitytø.Pasaulio literatûroje gausu prozi-

ninkø, tvirtinanèiø, jog norint para-ðyti gerà kûriná reikia paþinti gyve-nimà. Lietuviø autoriams raðymas at-stoja gyvenimà � pakanka medþia-gos ið praeities: jie ilgokai gyveno, odabar jau tik raðo. Taigi sovietinisdvelksmas tikrai nestebina. Koloni-zuoto teksto autoriui nereikia kitøþmoniø, jis gali raðyti apie daiktus,gailëtis, atsipraðinëti jø. Turiu ir aðatsipraðyti ir gailëtis, kad ðiø autoriø

vaikystës reminiscencijos yra jaudaug kartø skaitytos. Panaðu, kad ðiaismetais dël Maironio jubiliejaus atsi-græþimø á vaikystæ ir praeitá tik gau-sës. Proza tampa atsiminimais, kuriemaþai skiriasi vieni nuo kitø.

IV

Poezijos reikalai dar prastesni.Emigracijos ir alkoholizmo problema-tika prozoje dar gali bûti pateisinama,taèiau eilëraðtis apie emigracijà skam-ba kaip kalambûras.Ðiais laikais poezija jau ne �suka-

lama�, o tik veblenama arba iðrëkia-ma. Ðizofreniðkai trûksta poetiniovaizdo vientisumo, fragmentiðkumastapo mada. Viename interviu VladasBraziûnas kalbëjo apie tai, kad eilë-raðtis yra savarankiðkas pasaulis, tu-rintis savas taisykles ir struktûrà. Da-bartiniams poetiniams bandymams,spausdintiems kultûrinëje spaudoje,ðio teiginio pritaikyti neámanoma. Po-etai jau viskà þino, todël klausti nëraprasmës. Kai nëra klausimo, stinga irgilumos. Dar daugiau � beveik nërapoezijos, kurioje bûtø nesitenkinamaatsakymais.Beveik visas kûrëjø dëmesys nu-

krypæs á poeto statusà. Eilëraðtis suvo-kiamas ne kaip savarankiðkas tekstas,o kaip priemonë savo keistam presti-þui átvirtinti. Paprastai tam puikiai tin-ka tariamas þvilgsnis á save nesupran-tanèiøjø poezijos akimis. Ið �didþio-sios tëvynës� atëjo tradicija, kad daþ-nokai eilëraðtá svarbiau ne iðgyventi,o tik sudainuoti. Jei kûrinys netapoðlageriu, vadinasi, jo në nebuvo. O dai-noje svarbesnë forma � skambesys irrimas, bet ne turinys.Visaip keikdami populiariàjà kul-

tûrà, poetai nevengia elgtis pagal jostaisykles: kuria necenzûriniø þodþiøir dailaus rimo deriná. Ði prieðprieða �klasikinis televizijos laidos principas.Ne maironiðka klasika rûpi poetams.Átvirtinus savo padëtá netikëtai pa-

aiðkëja, kad esama ir likimo draugø �kitø poetø. Tada randasi vieno kitamdedikuotø kûriniø. Savotiðka vidinëkorporacijos komunikacija, kaþkodëltapusi vieðai prieinama.Bet daþniausiai norint paraðyti ei-

lëraðtá pakanka tiesiog fiksuoti nuo-taikà. Jei tai padarë eilinis raðeiva, nie-kam nebus ádomu, taèiau jei autoriusgarsus ir tvirtai þino, kas yra gera po-ezija, � eilëraðtis jau ðio to vertas. Kaipstinga nesuðukuoto jaunuolio garsiaipasakytos frazës: �Labanakt, poete.�Daugelio balandá publikuotø po-

ezijos kûriniø autoriai kuria eilërað-èius, panaðius ne á atvertá, o tik á uþ-vertá. Svarbu efektingai pabaigti. Me-tafora ne sukuria prielaidas daugiaupasakyti apie tikrovæ, o tarnauja kaiptikrovës skraistë, kuria prasmë uþklo-jama ir uþkoduojama. Áspëti tokius re-busus ne kiekvienam lemta. Metaforavirsta tik savitiksliu groþiu. Beveik ne-eksperimentuojama, bandant sukurtipoezijà be metaforos: eilëraðtá, kurisnebûtø retorinis, taèiau vis tiek kalbë-tø apie tikrovæ tiesiogiai. Mûsø po-etams menas � tai bûdas maskuoti pras-mæ, nes tiesioginë mintis jiems vis daratrodo pavojinga.Kita kultûrinëje spaudoje publi-

kuojamos poezijos rûðis � konteksti-niai kûriniai. Jø autoriai mëgaujasituo, kad þino situacijà, kurioje eilë-raðtis sukurtas. Skaitytojas neþino, to-dël yra menkesnis. Autoriaus mintisjam lieka neprieinama. Tai � savotið-kas vaizduotës lavinimo bûdas, pri-menantis mums puikiai paþástamàEzopo kalbà. Kam jà vartoti, gyve-nant laisvës sàlygomis, lieka máslë.Perðasi tik viena prielaida: poetas iðtiesø raðo sau, o ne menkam skaityto-jui... Jei kûrëjas nevengia taurelës(vëlgi pagal didþiosios kaimynës tra-dicijà), jis anksèiau ar vëliau taps liau-dies numylëtu poetu.

V

Tokia �baisi� buvo mûsø kultûri-në spauda balandþio mënesá, o kadneimtø byrëti aðaros, einu Kauno gat-ve ir matau Maironá su praplyðusiaisdþinsais po kunigo sutana.

Ramûnas ÈIÈELIS

I

Ðioje balandþio mënesio Lietuvoskultûrinës spaudos apþvalgoje nera-site dviejø dalykø: aptariamø straips-niø pavadinimø ir autoriø pavardþiøbei prieðingos nuomonës. Kritika adhominem þemina ir daþnai yra vulga-ri. Norint atskleisti nelaisvø, taigi ko-lonizuotø, raðiniø negalias, bûtø ne-padoru kalbëti apie jø autorius. Svar-bios tendencijos, o ne tarpusavio trin-tis maþoje raðytojø bendruomenëje �kas norës, atpaþins kritikà savo atþvil-giu ir taip laisvës. Kiti manys, kad pa-raðiau ne apie jø straipsnius. Jie ið da-lies bus teisûs � kolonizuotø ir bentkiek laisvesniø tekstø santykis balan-dá buvo apylygis. Toliau kalbu tik apie�neágalius� tekstus, todël sudedu ga-na liûdnà ir vienpusæ apþvelgiamøstraipsniø mozaikà.

II

Neámanoma nepastebëti, kad mû-sø kultûrinë spauda ryðkiai orientuo-jasi á Maironio gimimo metiniø pro-gà. Visgi kritinio santykio su minëtuklasiku nerasime në kvapo � domi-nuoja panegirikos ir etiketës, siekian-èios nesenus sovietø laikus. Stingaaiðkaus ir argumentuoto þodþio apietai, kas paseno, o kas tebëra gyva iraktualu. Skaitant eseistinius raðiniusapie Maironá, atrodo, kad visas so-cialinis ir kultûrinis kontekstas perpastaruosius ðimtà metø visiðkai ne-kito. Klasikas, lyg stendo portretas,tiesiog perkeliamas á dabartá, nesii-mant jokiø vertinimo permainø. La-bai ryðkus mûsø noras tebebûti for-muojamiems, todël atsiduoti Mairo-niui yra taip saldu ir gera. Apie sàmo-ningos savikûros galimybæ beveikniekas nekalba. Raðytojai lyg kur-miai neria ðimtà metø atgal ir ásikuriapraeityje, nes vienu sakiniu atmestidabartinæ vartojimo visuomenæ dauglengviau, nei perprasti, kur, kaip irkodël gyvename ðiandien ir kuomums gali padëti literatûros istorija.Bemaþ visos tariamai naujos áþval-gos ðia tema kreipiamos ne pagal tik-rovæ, o pagal raðanèiojo nuostatas:nesukama galvos, ar Maironis galimums padëti suprasti kità � reikia su-prasti tik save, to pakanka. Tekstaivirsta paèiai sau pakankama autore-ferencija. Tai � sovietinio màstymoir gyvenimo bûdo reliktas: tada ne-reikëjo galvoti apie kolegà, bendruo-menæ � daugelis buvo paniræ á siauràprivatizmà. Visai nenuostabu, kadðiandien raðytojas, prisidengdamaspopuliariomis Rytø religijomis ir pa-saulëþiûromis, nesirûpina bendruojugëriu.Esant tokiam savæs izoliavimui, la-

bai patogu tarti, kad tikrai þinai, kasyra tikroji tiesa. Ðito tikëjimo sugriau-ti niekas negali, nes kiti tiesiog nepri-sileidþiami. Raðytojas tampa �iðstum-tuoju�, �paniekintuoju�. Deja, daþnaipats dël to yra kaltas. Ir visgi tai pato-gu, nors labai ribota ir neretai fanatið-ka. Kita vertus, gal ir gerai, kad toksvisaþinis yra izoliuotas ar izoliavæsis,nes, kaip rodo esë tekstai balandþiomënesio spaudoje, raðytojai visai ne-prieðtarautø, jei á jø �vienintelá tiesoskelià� bûtø vedama prievarta.Tokiuose kolonizuotuose tekstuo-

se labai gausu vidiniø prieðtaravimø,kuriuos autoriai, garbë jiems, pabai-goje iðpainioja ir nekonfliktiðkai ið-sprendþia. Deja, tikrovë dël to nepra-randa savo prieðtaringumo.Viena didþiausiø prieðprieðø, ku-

rias atranda raðytojai, yra groþio ir so-cialumo kontrastas. Besàlygiðkai tiki-ma beveik nuo visko izoliuoto groþiovertybe. Neretai remiamasi net anti-krikðèioniðkais argumentais. Groþioieðkoma Maironio ir kitø klasikø vei-duose, priartëjant prie XIX a. krimina-listikos teorijos, kurios pagrindinëprielaida buvo ta, jog þmogþudá gali-

Poezijos pradøkontempliacijos

Atkelta ið 6 p.

Vaizdinga, ritmiðka poetinë kalbagalbût sàmoningai keièiama papras-tesniais, proziðkesniais apmàstymais,minties blykstelëjimais, iðvadomis. At-sigræþiama á þmogaus ir pasaulio, so-cialines peripetijas. Bandoma ávardy-ti mûsø civilizacijà ypaè veikianèiusfaktorius (�Pinigai yra vienintelisþmonijos tikëjimas, paskelbæs visomsreligijoms iki ðiol neákandamà tikëji-mo tikrovæ�, p. 143). Kitur siekiamaáminti mûsø egzistencijà veikianèiusdësnius: �Skubantys stovi vietoje, sta-tiðkas keliauja mintimis ir dvasia�(�Kaleidoskopas ir kiauðinis�, p. 150).Arba prabylama apie filosofinius, o galnet paèios bûties pradus, artimus bu-distiniam dharmø � elementariøjø da-leliø, ið kuriø viskas susidaro � susi-jungimui ir subyrëjimui: �Tuðèia lai-ko ausis jûros smëly / ir áspëjimas, kadviskas prisipildo ir viskas iðtuðtëja�(p. 153).Kaip minëjau, rinkiniuose vyrau-

ja gamtos, þmogaus, istorijos bei ci-vilizacijos vienovës potyris. Gamtaèia tampa idealaus þmogaus bûvioprieglobsèiu, o civilizacija, atsispin-dinti ir A. Balbieriaus vartojamuoseantikos ávaizdþiuose, virsta iðbalan-suoto, sutrikusio lyrinio herojaus dra-mos vieta. Þmogaus veiklos ir gam-tos konfliktas � esminis ne vieno ei-lëraðèio kodas, kad ir átaigiame kûri-nyje �Varlë ant asfalto�, kur �juodas/ raudono automobilio ratas / sutraið-kë formø þvilgesá� (p. 181). Nors irvartodamas toká konkretø, þemiðkàávaizdá kaip varlë, poetas nesukurianatûralistinio vaizdo, ið jo tekstø tik-rovës tarsi sukasi filosofiniai apiben-drinimai. Ðis ávaizdis, þymëdamaskaþkà labai gyvo ir þemiðko, kartukilsteli á metafizinæ erdvæ. Tokios po-etinës tikrovës kûrimas iðlieka vie-nodai svarbus ir ilgesniame elegið-kame, ritmiðkame ar dþiazuojanèia-me kalbëjime, ir minimalistinës de-talës trieiliuose.Poetas eksperimentuoja ir su este-

tine eilëraðèio forma. Geriausiai ðisjo siekis atsispindi �Formø knygo-je�, iðleistoje 2008 m. Èia mes gali-me ne tik skaityti, bet ir þiûrëti á eilë-raðèius kaip á tam tikrus þenklus, sim-bolius. Galbût autorius taip bandë su-jungti formà ir turiná, vaizdà ir þodá,kai materija sutampa su idëja, o kû-nas su siela. Vël stengiamasi á kûrybàþvelgti tarytum ið toliø, kaip á visu-mà. Eilëraðèiuose uþkoduota daois-tinë potekstë � kûnas ir siela, dvasiair materija èia nesuprieðinti kaip Va-karø filosofijoje, o regimi kaip vie-nas kità veikiantys visumos faktoriai.Taigi ir ðiuose vizualiai estetiðkuosetekstuose dualizmas neámanomas �ryðki visa ko neiðardoma jungtis, vi-sø elementø sàveika. Versdami pus-lapius matome ið þodþiø sudëliotàkolonà, kriauðæ, smëlio laikrodá, pa-sagà, kryþiø, paukðtá. Skaitant eilë-raðèius nesijauèia dirbtinumo, iðlai-koma organiðka vaizdo ir teksto vie-novë.Kai skaitai rinktinæ, neatrodo, kad

tai skirtingø laikotarpiø eilëraðèiai �jie dera vienoje knygoje. Èia neap-tinki prasminiø disonansø, nors ir re-gime tam tikras pauzes, ritmiðkà mu-zikalià eiliø kaità � nuo sutankëju-sio þodþio srauto iki lengvø, netikë-tø poetiniø blykstelëjimø trieiliuo-se. Ðie kontrastai byloja apie muzi-kalià klausà, ásisàmonintà tylos, pau-zës bûtinybæ. Juk nutilti, leisti þo-dþiams subyrëti á trieilius � regis, sy-kiu kontempliuoti ir þodþio, metafo-ros, jos turinio laikinumà bei nuola-tiná kitimà, tylà ir sugráþimà vël prieto paties þodþio arba metaforos, ne-ápulti á beprasmá, tuðèià plepëjimà arraðymà, o pripaþinti patá bûties tëk-mës procesà, jos kaitos amþinumà.A. Balbieriui nesvetimas metafo-

ros groþis, kaip ir groþis apskritai.Netgi áprasti ávaizdþiai èia tampa dau-giaprasmiai ir kartu primena tam tik-ras Rytø poezijos þaidimo taisykles,kur tradiciniame haiku vartojant tàpatá þodá galima sukurti ðimtus po-etiniø variacijø. Rafinuota abstrak-èiø vaizdiniø simbolika áprasmina neatsitiktiná ir puoðnø dalykà, o jaus-miná-egzistenciná pagrindà. Vis dël-to A. Balbierius � paslaptingas po-etas, iki galo nieko neatskleidþian-tis, jo kûryboje daug neiðsakymø,ypaè minimalistinës formos eilërað-èiuose, taip tarsi uþsimenama apie po-ezijos kaip intuityvaus, vaizduotësir jausmo iðgryninimu paremto me-no prigimtá. Poeto sintaksei bûdin-gas skyrybos þenklais neatskirtas kal-bëjimas. A. Balbierius vengia taðkø,kableliø, taèiau mëgsta brûkðná. Ogal taðko atsisakymas � siekis pratæs-ti þodá, iðplësti jo ir eilëraðèio ribas,atskleisti jø efemeriðkumà, gal tai by-loja apie magiðkà poezijos � oriðkos,lengvos, skriejanèios, lyg ðviesausprado, kuris persmelkia kiekvienàegzistuojantá fenomenà, � kilmæ. Be-je, ðio autoriaus kûryboje vyraujaðviesiøjø mûsø gelmiø iðkëlimas, po-ezijos kaip dvasinës ir gyvybinës ver-smës teigimas. Poetas liudija sieká at-kurti grynumà, sugràþinti poezijaiprarastas dvasines galias, netgi pa-prastumà, þodþio skambumà, kuriene vienam ðiuolaikiniam kûrëjui at-rodo kaip atgyvena. A. Balbierius áro-do, kad galima vis naujai, vis kitaipgráþti prie tø paèiø gërio, prasmës,groþio, harmonijos, gamtos temø irnenusibosti nei sau, nei kitiems, by-loti ne mados, bet autentiðkos lyri-kos kalba ir iðlikti nuoðirdþiam.Skaidriame, neuþterðtame þodyje,metaforoje, etiðkame ir estetiðkamepoetiniame kalbëjime surasti prasmæ.O gal greièiau paèiame buvime ir ty-loje, vengiant bet kokiø loginiø api-bendrinimø, kurie tik uþkloja poezi-jà ir jos suvokimà storu neperregimuaudeklu. A. Balbierius eilëraðtyje�Apie nuðvitimà� taip lengvai ir at-virai konstatuoja savo kûrybos ir gy-venimo esmæ: �Kartais nuðvisdavau/ kai neskaitydavu nieko / apie dze-nà� (p. 288).

*Alis Balbierius, Skaidrumos. �Vilnius: �Homo liber�, 2011.

9

.2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d.,

Nr. 20�21 (383�384�824�825)

Eugenija ÞAKIENË

Ðiømetis Kauno simfoninio orkestro sezo-nas nuþymëtas aktyviø ieðkojimø jam vado-vauti sugebësianèio dirigento. Todël sureng-tas koncertø ciklas, pristatæs jaunus muzikus,dar nedirigavusius mûsø mieste: Rièardà Ðu-milà, Mirgà Graþinytæ ir Modestà Barkauskà.Pirmam pasirodþiusiam R. Ðumilai nete-

ko parengti �grynai� orkestro muzikos pro-gramos, o tik akompanuoti J. Naujalio muzi-kos gimnazijos (kurià, beje, jis pats baigë)solistams. Toks pasirinkimas galbût neleidopademonstruoti jo muzikiniø prioritetø, uþ-tat labai vykusiai iliustravo gebëjimà padrà-sinti jaunus virtuozus. Prieð metus R. Ðumilabaigë LMTA aspirantûrà (Gintaro Rinkevi-èiaus klasæ), metus studijavo Vienos (Austri-ja) Muzikos ir vaizduojamøjø menø univer-sitete. Jis yra Lietuvos valstybinio simfoni-nio orkestro ir �bohemieèiø� operos pastaty-mø dirigento asistentas, parengæs programø suðiuo orkestru, asistavæs repetuojant G. Pucci-ni�o �Bohemà�, L. Janaèeko �Katià Kabano-và�, dirigavæs operas: S. Sondheimo �SvynisTodas�, W. A. Mozarto �Uþburtoji fleita�,P. Èaikovskio �Eugenijus Oneginas� irG. Puccini�o �Manon Lesko�. Þinoma inter-pretacinë jauno muziko veikla ðiuolaikinësoperos projektuose � statantW.Waltono ope-rà �Meðka�, R.Maèiliûnaitës operas, Ch. Hal-kos �Juliø�, jis buvo dirigentas ir meno va-dovas. Su instrumentiniu ansambliu parengëir atliko daugybæ naujø kûriniø ðiuolaikinësmuzikos festivalyje �Druskomanija�.Kalbinau dirigentà tarp �Manon� repeti-

cijø, tad daugiausia klausimø apie operà.

� Kaip pradëjote diriguoti operas? Ko-kia veikla tam paruoðë?R. Ðumila: Viskas susiklostë savaime, at-

ëjau á ðá þanrà paskui profesoriø G. Rinkevi-èiø, vienà �bohemieèiø� trupës ákûrëjø ir vie-nà geriausiø operos interpretatoriø Lietuvo-je. Prieð trejus metus statant spektaklá �Svy-nis Todas� �bohemieèiams� prireikë antro di-rigento, tad pakvietë dalyvauti mane. Pradë-jau nedràsiai, taèiau vienà spektaklá iðkartteko padiriguoti paèiam � toks buvo manodebiutas... Nuo to laiko turëjau daugiau pa-sirodymø � pernai balandá dirigavau �Uþburtàfleità�, gruodá �Eugenijø Oneginà�, ðios ge-guþës pradþioje �Manon�. Kodël man patin-ka opera? Dirigento vaidmuo joje ypatingas,jis interpretuoja ne tik muzikà, bet ir dramà.�Bohemieèiø� pastatymai reikalauja stipriosvaidybos, èia vengiama statikos, akcentuo-jamas tam tikras vyksmo �kinematografiðku-mas�. Tad dirigentas turi suspëti daug � per-teikti mizanscenos emocijà, charakterá, nu-matyti keletà þingsniø á prieká, þinoti, kurlink einama. Susidorojæs su operos spektak-liu, manau, áveiktum ir simfoniná kûriná, be-siremiantá muzikine dramaturgija.� �Manon� � naujausias darbas, kà jis

davë tau ir visai trupei?� Pastatymas visus privertë mobilizuotis ir

virðyti savo galimybes. Ðià pirmà pripaþini-mo sulaukusià G. Puccini�o operà nelengvaatlikti, jai reikia stipriø ir iðtvermingø balsø,be to, átikinamos dramatiðkos vaidybos. Vie-na sudëtingiausiø Manon vaidybinë linija:daug emociniø bangø, neleidþianèiø atsikvëp-ti dramos kulminacijø, ilga mirties scena.Beje, neámanoma paaiðkinti, kaip reiktø

diriguoti G. Puccini�o muzikà. Atrodytø, na-tose viskas smulkiai suraðyta, taèiau diriguo-damas turi pasikliauti ir intuicija � vietomisorkestras tarsi �pakimba� ore, laukdamas ásto-jimo. Man ði muzika labai imponuoja, jokskitas autorius nesukuria tokio darbo sudë-tingumo ir pilnatvës áspûdþio. Að turëjau ið-mokti daugiau iðreikalauti ið atlikëjø, tapaugrieþtesnis; supratau, jog reikia tvirtos ran-kos. Svarbu matyti kelià ir juo eiti nekrei-piant dëmesio á smulkmenas. Ið pavieniø þmo-niø reikia suburti vieningà kolektyvà, tad at-ëjæs prie pulto turi tapti dirigentu � vedliu.

� Ar operos vaidmuo jau svarbesnis? Okokia yra simfoninës muzikos praktika?� Labai mëgstu simfoninæ muzikà, svajo-

ju apie savo sumanytà ir visiðkai parengtàprogramà. Gaila, kartu su KSO atlikome tikvieno kito kûrinio dalá. Negalëjau tinkamaisavæs reprezentuoti. Kita vertus, ðiuo metudaug repetuoju su LVSO, neþinau, ar dar ku-ris nors ið jaunøjø dirigentø Lietuvoje turitokià puikià praktikos galimybæ.� Kokie áspûdþiai po koncerto Kaune?� Tà laikà prisimenu su malonumu. Buvau

girdëjæs nuomoniø, kad KSO instrumentinin-kai nepaklusnûs, taèiau repeticija ir koncertaspraëjo gerai. Kai nepaþástu kolektyvo, renkuo-si stebëjimo pozicijà; o su KSO ið karto pavy-ko nuoðirdþiai bendrauti. Buvo ádomu dirbti,per koncertà visi mobilizavosi ir pasirodë pui-kiai. Maèiau, kaip smarkiai jaudinosi mûsøsolistai vaikai, raminau juos, kaip galëjau �apkabinimu prieð einant á scenà ar padràsini-mu. Ið tikrøjø labai svarbios pirmos jaunøjømuzikø patirtys su orkestru; negalima trau-muoti vaikø reikalaujant ypatingos interpre-tacijos. Akompanuojant svarbu prisitaikyti,juos paremti, palaikyti. Atrodë, po koncertovisi liko laimingi ir patenkinti.� Papasakok apie ðiuolaikinius projektus.� Ásitraukiau á Naujos operos akcijos

(NOA) veiklà statant RitosMaèiliûnaitës ope-rà �Nebûti ar nebûti�, savarankiðkai dirbausu solistais ir orkestru. Kuriant, tarkim, operà�Julius� buvau atsakingas uþ muzikos pasta-tymà, taip pasitikrinau þinias, ágytas �bohe-mieèiø� trupëje. Su ansambliu �Muzika yralabai svarbi� ágyvendinome daug projektø �kiek ðokiruojanèiø, eksperimentiniø. Man jiepadëjo laisvëti, sutapo su ieðkojimø, nuoty-kiø metais. Suvokiu juos kaip savotiðkà mu-zikiná nuotyká; dabar panaðûs performansai,akcijos, ðokas nesiderintø su dirigento veik-

Jaunieji dirigentaila. Beje, ði patirtis pravertë raðant aspirantodarbà �Dirigento veiklos polifunkcionalu-mas�, ypaè skyriø apie dirigento átakà auto-riui, apie jø kûrybiná bendradarbiavimà.� Kà tu vadini savo mokytojais?Nuo aðtuntos klasës Kauno J. Naujalio mu-

zikos gimnazijoje dirigavimo mokë AudronëMarcinkevièiûtë, ji daug kà pakeitë mano gy-venime. Jai esu dëkingas uþ tai, kad atgaivinomeilæ muzikai, padëjo pajusti darbo su chorumalonumà. Jos paskatintas, �uþsikrëèiau� diri-gavimu, tiksliai þinojau, kà studijuosiu ateity-je. Chorvedybos bakalauro studijas baigiau pasPovilà Gilá; paskui mokiausi pas G. Rinkevi-èiø simfoninio dirigavimo magistrantûroje. Tiedveji studijø metai buvo patys intensyviausi �turëjau perprasti daug dalykø, kuriø nesimo-kiau anksèiau. Uþsibrëþdavau tikslà ir labaidaug dirbdavau, tarkim, per kelias dienas ið-mokdavau simfonijas atmintinai. Kartais net irdabar norëtøsi, kad gráþtø to meto motyvacijair imlumas... Besimokydamas pradëjau dainuoti�Aidijos� chore � bendravimas su jo vadovuRomu Graþiniu buvo ypaè vertingas, tuometlabiausiai mane ugdæs kaip dirigentà. Sakyèiau,jis turi muzikos pojûtá, intuicijà; ne viskà pa-aiðkindavo þodþiais, bet parodydavo muzika.Niekad daugiau nepatyriau didesnio malonu-mo dainuodamas, kaip tuomet, kai visiems tar-si uþaugdavo sparnai... Ðiuo metu jauèiu stiprøreþisierës Dalios Ibelhauptaitës � �bohemieèiø�trupës strategës, vadybininkës, mokytojos � pa-laikymà. Ið jos daug suþinau apie operos þanrà,apie operiná dirigavimà, apie tai, koks bûti irko siekti turi operos dirigentas. Manau, �bohe-mieèiø� erdvë ideali jaunam dirigentui, èia pa-sitikëjimas �sklando� ore.

Taip sutapo, kad antroji prie KSO pulto sto-jo taip pat R. Graþinio chorvedybos ákvëpta,Vokietijoje studijuojanti jo dukra M. Graþiny-

të, parengusi rimtà simfoninës muzikos progra-mà � L. van Beethoveno Pastoralinæ simfonijà,Ketvirtàjá koncertà fortepijonui su orkestru (so-listë Indrë Petrauskaitë) ir Ramintos Ðerkðny-tës �Maþojo princo pasakà�. Dirigentë studija-vo Graco (Austrija) muzikos ir vaizduojamøjømenø universitete, Bolonijos muzikos konser-vatorijoje, dabar studijas tæsia Leipcige ir Ciu-riche. 2011 m. jaunoji dirigentë pradëjo dirbtiHeidelbergo teatro antràja kapelmeistere.2007 m. M. Graþinytë pelnë pirmàjà vietà cho-rø dirigentø konkurse Budapeðte (Vengrijoje),2008 m. � treèiàjà tarptautinio dirigavimokonkurso Stavangeryje, Norvegijoje, premi-jà. 2011 m. Leipcige, 5-ajame visos Vokietijosaukðtøjø muzikos mokyklø orkestrinio diriga-vimokonkurse,M.Graþinytëpelnë antràjà vietàir specialø Vidurio Vokietijos radijo simfoni-nio orkestro prizà. O ðá pavasará laimëtas jau-nøjø dirigentø konkursas Austrijoje �SalzburgFestival Young Conductor Award�. Lietuviødirigentei skirta I vieta ir koncertas su GustavoMahlerio jaunimo orkestru festivalio �Salzbur-ger Festspiele� programoje.

Su M. Graþinyte kalbëjomës po keletàvalandø trukusios repeticijos. Klausinëjauapie KSO...M. Graþinytë: Pradësiu nuo naujausiø

áspûdþiø � labai nustebau pajutusi orkestran-tø pastangas ir geranoriðkumà, patyriau sa-votiðkà pozityvø �ðokà�. Rengdamasi ben-drauti su nepaþástamu kolektyvu stengiuosipagal vokiðkà tradicijà (ðypteli � E. Þ.) nu-matyti sunkumus, ásivaizduoti iððûkius. Psi-chologiðkai buvau pasirengusi kovai, o pir-mos repeticijos metu pamaèiau, kad su nie-kuo kovoti nereikia � visi stengiasi ir noriaigroja; mano manymu, toks nusiteikimas la-bai vertintinas. Esu muzikantams dëkinga irdþiaugiuosi visa savaite darbo � daug gavauir iðmokau.

Nukelta á 12 p.

Rièardas Ðumila.Aurelijos INOKAITIENËS nuotrauka

Mirga Graþinytë.Kauno valstybinës filharmonijos archyvo nuotrauka

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)TILTAI

10

Antanas ÞEKAS

...Atsikvepiá kalnà kopdamair atsigræþusþvelgi papëdën,per slënio tolumas,vaikystës pievas,þingsniuoto vieðkelio pëdas,tos atkarpos,kur telpa atmintis...

Vël trumpam stabtelëjæs nu-þvelgi nueità kelià. Ar daþnai taipasitaiko? Perþengiant Naujøjømetø slenkstá, per triukðmingus ju-biliejus, o gal kasdien, vakaro me-ditacijø metu. Kiekvienam taip nu-tinka, bet savaip, skirtingai. Tokieatsikvëpimai þmogui teikia dva-sios ir kûno jëgø tæsti kelionæ perkasdienius savo �kalnus�. Þinoma,tuomet mûsø vidinis þvilgsnis pir-miausia apsilanko pradþiø pradþio-je � vaikystës erdvëse.Ðit neseniai daug þiûrovø sim-

patijø pelnanti aktorë veteranë Re-gina Varnaitë tam pasitelkë magið-kà savo sukakties skaièiø galià...Be abejonës, jos atmintyje iðki-

lo gimtoji tarpukario Lietuvos Uk-mergë ir lopinëlis þemës ðalia mies-telio � já tëtis (Kaune dirbæs mati-ninku) specialiai ásigijo svajoda-mas savo vaikams Marytei ir Eri-kui suteikti galimybæ arèiau paþin-ti savo kraðto þemæ ir jos nepapras-tà groþá. Jam nepasisekë. Marytë(vëliau pasirinkusi gimimo liudiji-me áraðytà antràjá vardà Regina) pa-traukë teatro kryptimi, o jos brolisErikas tapo profesionaliu ádomausbraiþo dailininku. Beje, naujosios�kulionijos� artimiausi kaimynaisavo ðeimose nesusilaukë mergai-èiø, ten gimdavo vien berniukai.Todël maþajai Reginutei teko ben-drauti su �nedailios� lyties kompa-nija ir perimti jø kalbos þargonà,elgsenà bei tarpusavio santykiø tai-sykles. Nieko nuostabaus, kad ne-trukus mama iðgirdo jos kategorið-kà reikalavimà: �Nupirk man ber-niukiðkas kelnes... Bûtinai!�Manau, ðis vaikystës tarpsnis at-

skleidë tuos bûsimos aktorës bruo-þus, kuriuos vëliau ji pasitelkë ta-lentingai kurdama ryðkius charak-terinius vaidmenis. Palaukit, saky-site, o kur èia teatras, jo ðaknys?..Ogi èia pat, atlikus pirmàjá bernio-ko-brolio vaidmená Sofijos Ky-mantaitës-Èiurlionienës pasakoje�Dvylika broliø juodvarniais laks-tanèiø� Ukmergës dramos mëgëjøteatre. Spektaklá reþisavo Kaunodramos teatro aktoriaus Aleksan-dro Kupsto þmona, atvykusi iðMaskvos ir nutraukusi veiklà þy-maus rusø reþisieriaus Konstanti-no Stanislavskio teatre. Moteris,norëdama save iðreikðti, dirbo mo-kytoja Antano Smetonos gimnazi-joje (èia tuomet mokësi Regina) irpanûdo sukurti bent mëgëjiðkàdramos kolektyvà. Jos repeticijo-se daþnai lankydavosi minëtasis A.Kupstas, þavëdamas aplinkiniusaðtriu sàmoju ir originalumu. Bai-gianti gimnazijos kursà Regina ið-dráso kreiptis á reþisierës vyrà pra-ðydama uþtarimo stojant á Kaunodramos teatro studijà. Jis mielai su-tiko, bet bûsimai aktorei negailes-tingai iðdroþë: �Uþtarsiu tave...manau, priims. Tik jau, panele, bû-dama artistë niekada nesvajok apieTeatro Primadonos-Meiluþës pa-dëtá. Tai ne tau, supratai? Tau tekstenkintis charakteriniais vaidme-

nimis...� Apsigavo maestro. Regi-na tapo primadona ir dar kokia!..Bûtent atlikdama charakteriniusvaidmenis.Dar reikëtø priminti, kad dël vai-

kystëje perprastos �technikos� vai-dinti berniukus lemtis aktorei su-teikë nepaprastà dovanà: vieninte-læ ir iðtikimà viso gyvenimo meilæ.O buvo taip: kurso vadovas pasiðo-vë statyti studijiná spektaklá, tuo lai-ku garsø sovietiná trilerá �Jaunojigvardija�. R. Varnaitæ paskyrë bûtivyro-berniuko vaidmens dublerekartu su bendrakursiu Vytautu Ei-dukaièiu. Tokia kûrybinë padëtisdaþnai teatre suprieðina aktorius, oèia ávyko atvirkðèiai � dubleriaikarðtai pamilo vienas kità!Jaunystëje ir vaikystëje Regina

patyrë daug grësmingø pervartø(karas, dvi okupacijos). Staiga darvienas pokytis: pasiûlymas palik-ti gimtinæ, tëvus ir kraustytis á to-limà Maskvà mokytis aktoriausprofesiniø paslapèiø teatro institu-te. Pradþioje apniko abejonës, bet,jausdama tvirtà ðalia esanèio my-limo þmogaus paramà ir meilæ, ry-þosi. Per visus studijø metus ji jau-tësi saugi, uþtariama ir net lepina-ma visada paslaugaus, suvalkietið-kai racionalaus V. Eidukaièio.Tie keleri studijø metai Mask-

voje netruko prabëgti, ir ðtai jau-nieji diplomantai � jau Kauno te-atro naujosios trupës aktoriai. Betalentingø ir mylimø maskviðkiøpedagogø Marijos ir Vasilijaus Or-lovø pagalbos tapo atsakingi uþspektakliø meniná lygá bei teatroprestiþà. Jiems rodyta ypaè daugdëmesio, nes pirmà kartà Lietuvosprofesinëje scenoje pasirodë akto-riai, baigæ aukðtuosius mokslus.Regina prisimena dienas, kai á

scenà þengdavo drebanèia ðirdimi.Gal ðiek tiek palengvëjo suvaidi-nus Galèichà Romualdo Juknevi-èiaus spektaklyje pagal A. Ostrov-skio �Be kaltës kaltieji�, kai jà pa-stebëjo teatro kritika ir �gurmanai�þiûrovai. Bet visiðkai pataikë á

�deðimtukà� vaidindama MadlenàC. Solodario �Alyvø sode�.�Pajutau buvimo scenoje komfor-

tà, o tada jau... pirmyn! Nuo to laikoviskas vyksta panaðiai. Þiûrovai �mano pagrindiniai partneriai.�Per ðeðiasdeðimt sceninës kûry-

bos metø aktorë sukaupë daugybævisokiausiø pravardþiø ir vardø,kurie ðiaip jau mieli, þmogiðkaiglostantys ðirdá. Prie vardø, gautøper krikðtà ir ið tëvø paveldëtos gry-nai lietuviðkos pavardës jai nuolatsegami ávairûs priedëliai: nusipel-niusi liaudies artistë, Lietuvos ko-medijos karalienë, �Santakos� gar-bës þenklo I laipsnio kavalierë, oðiomis dienomis � Kauno miestogarbës pilietë! Iðties miela atsigræ-þus pamoti ar pasiøsti oro buèiná

Vieðkelis, dingstantis debesyse

mylimiausiems savo gerbëjams.Taèiau dar nuostabiau gatvëje ið-

girsti kreipinius, kuriais (ið jaudu-lio pamirðæs tavo vardà ir pavardæ)kreipiasi paprastas teatro þiûrovas:Bëbene (�Siuvëjø dienos Silma-èiuose�), Izolda (�Ðventeþeris�) arBekampiene (�Amerika pirtyje�).Jie ágyti tavo ðirdies energija ir pra-kaitu per ðimtus, net tûkstanèiussceniniø vakarø. Jø galima bûtø mi-nëti dar daugiau � tetà ið Lietuvostelevizijos serialo �Giminës� arbaUrðulæ, suvaidintà teatro spektak-lyje bei Lietuvos kino studijos miu-zikle �Velnio nuotaka� ir t. t.Bet ðtai � magiðkø sukakties

skaièiø �85� paskatintas trumpasatsikvëpimas baigësi. Metas, kaipyra sakiusi Regina, pirmyn!.. Vieð-

kelin, kuris ir toliau tiesiasi ákal-nën, kol dingsta horizonto debe-syse... Liko nemaþa kelio atkarpair naujos, dar statesnës virðûnës.Áveiksi juos, jei pasikliausi Vilti-mi... Galbût tenai, debesø erdvëse,pasijusime nelyg javo grûdai, pa-tekæ á purià dirvà? Sudygsime irpradësime þingsniuoti kitu naujuvieðkeliu, nekartodami buvusiøklaidø. O gal ten sutiksime savomylimuosius, kuriuos èia prarado-me?! Kad ir kaip bûtø, privalomejudëti lemties nurodyta kryptimi.Gero Tau kelio, mûsø mieloji

Regina! Telydi Tave ðeimos, arti-møjø ir nesuskaièiuojamø Lietu-vos þiûrovø meilë, pagarba irdþiaugsmas dël kiekvienos ðvie-sios ðios kelionës dienos!

Izolda (aktorë Regina Varnaitë) ,,Ðventeþeris�.Vlado ÞIRPUKIO nuotrauka

Bekampienë ,,Amerika pirtyje�.Augustino PAJARSKO nuotrauka

Ið ciklo ,,Viena diena su R. Varnaite�. Aktorës patarimai proanûkei Auðrelei, vaidinusiai piemenukà.Donato STANKEVIÈIAUS (Kauno valstybinio dramos teatras) nuotrauka

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825) TILTAI

11

Truputis istorijos

Mintis Kanuose rengti kasme-tiná kino festivalá gimë 1937 m. Pa-ryþiuje vykusios Pasaulinës paro-dos metu. Prancûzai nenorëjo atsi-likti nuo kaimynø italø, kurie pir-màjá pasaulyje kino festivalá Ve-necijoje surengë 1932 m. dikta-toriaus Benito Mussolinio valia.Tik datà prancûzai pasirinko ne-tinkamà. Pirmasis kino festivalis tu-rëjo prasidëti 1939-øjø rugpjûèio1-àjà, bet kaip tik tà dienà A. Hit-lerio kariuomenë perþengë Lenki-jos valstybinæ sienà ir pradëjoAntràjá pasauliná karà, o maþiaunei po metø ir Prancûzija buvo ty-liai okupuota. Kino ðventæ tekoatidëti iki geresniø laikø. Jie nu-ðvito tik 1946-aisiais, kai globotifestivalá ëmësi pats Pasiprieðinimojudëjimo lyderis Charles De Gaul-le�is, o jo padëjëjais tapo Ðvieti-mo ir Uþsienio reikalø ministeri-jos bei Nacionalinis kinematogra-fijos centras.Pradþia nebuvo lengva. Net du

kartus (1948 ir 1950 m.) dël finan-siniø problemø festivalis neávyko.Taèiau jau per pirmàjá gyvavimodeðimtmetá Kanams pavyko iðsiko-voti svarbiausio pasaulyje kino fo-rumo reputacijà. Dar syká jau pra-sidëjusá Kanø festivalá nutraukëjaunieji kino maiðtininkai Jeanas-Lucas Godardas, Francois Truffautir Louisas Malle�is per 1968-øjøgeguþæ kilusià studentiðkà revo-liucijà. Nors per visà festivalio gy-vavimo laikotarpá Kanø kino fes-tivalio organizatoriams ne kartàpriekaiðtauta dël kompromisø sukomerciniu kinu, �Auksinë palmësðakelë� laikoma prestiþiniu apdo-vanojimu, kurá labai vertina ir pro-diuseriai, ir reþisieriai, ir aktoriai.

Tradicijos ir reputacija

Kadangi visi kinà kurianèiøþmoniø keliai kasmet veda á Ka-nus, èia yra ypatinga konkurenci-ja. Kanai visada turëjo solidauskomercinio ir burþuazinio (be iro-nijos!) kino festivalio reputacijà.Organizatoriai daro viskà, kadkiekvienas rastø sau tinkamø pra-mogø. Vieniems pakanka pagany-ti akis á ant raudonojo kilimoprieð fotografø blykstes kasdienpozuojanèias pasaulinio kino gar-senybes, kitiems mielesnis asme-ninis kontaktas su filmø herojaiskino saliø tamsoje. Komercinio ki-no platintojams Kanai � puikivieta artimiausio sezono hitø re-klamai, o savus stendus turin-tiems maþesniø ðaliø atstovams �unikali galimybë prisistatyti pla-èiajam pasauliui.Tradicijos Kanuose labai svar-

bios. Pagarba kino klasikai � bûti-nas ir natûralus organizatoriø rû-pestis. Pernai festivalio sveèiamsparodyta restauruota ir paspalvin-ta þanrinio kino tëvu vadinamo re-

þisieriaus Georgeso Melieso �Ke-lionë á Mënulá� (1903 m.), o festi-valio plakatà puoðë amerikieèiøaktorës Faye Dunaway portretas.Ðiemet taip pat netrûko klasikiniokino retrospektyvø, o ant jubilie-jinio plakato puikavosi ðventiniotorto þvakeles uþpuèianti MarilynMonroe. Taip festivalio strategainuðovë du zuikius: patá garsiausiàpasaulyje vieðà pasveikinimà gim-tadienio proga (�Happy Birthday,mister President...�) suporavo sunostalgiðku prisiminimu apie sek-so simboliu tebelaikomà kinoþvaigþdæ, tragiðkai þuvusià prieð50 metø.Nebylios klasikos fanams su-

rengtas britø reþisieriaus AlfredoHitchcocko restauruoto filmo�Ringas� (1927 m.) seansas, ku-rio metu muzikà �gyvai� grojo di-rigento Stepheno Horne�o vado-vaujamas orkestras. Kinomanuspradþiugino ir naujà (Digital) ko-kybæ ágijæ klasikiniai filmai �Ke-lionë á Italijà� (1954 m., reþ. Ro-berto Rossellini), �Baladë apieNarajamà� (1958 m., reþ. KeisukeKinoshita), �Kleo nuo 5 iki 7�(1961 m., reþ. Agnes Varda),�Arabijos Lourensas� (1962 m.,

reþ. Davidas Leanas), �Kartà Ame-rikoje� (1984 m., reþ. Sergio Le-one), pagal Akiros Kurosawosscenarijø Holivude ruso reþisie-riaus Andrejaus Konèalovskiosukurtas �Bëgliø traukinys�(1985 m.) ir kiti seniai pripaþini-mo sulaukæ filmai.

Skandalà surengë feministës

Kiekvieno festivalio kasdieny-bæ nuo seno áprasta �pagardinti�kokiais nors skandalais. Jeigu sen-sacijos neávyksta savaime, jos ið-provokuojamos arba sumaniai su-reþisuojamos. Ðtai pernai po Lar-so von Triero filmo �Melancholi-ja� organizuotoje spaudos konfe-rencijoje garsus danø reþisieriusbuvo paskelbtas �persona non gra-ta�. Ne uþ patá filmà (jis galiau-siai net apdovanotas uþ geriausiàmoters vaidmená), o dël to, kad uþ-

pykæs ant þurnalistø L. von Trie-ras nesuvaldë depresyvios nuotai-kos ir leptelëjo kaþkà neriðlausapie Hitlerá ir galutinai susipai-niojæs panaðiuose minties vin-giuose dar labiau pakurstë stichið-kai kilusià sumaiðtá. Reakcija áðiuos pareiðkimus buvo labai ka-tegoriðka. Festivalio direkcija pa-reikalavo, kad reþisierius nedels-damas iðvyktø ið Kanø. Verdiktàlydëjo toks komentaras: �Gaila,kad L. von Trieras ið festivalio tri-bûnos pasakë þodþius, kurie prieð-tarauja þmoniðkumo ir kilnumoidealams.� Nors atvësæs reþisie-rius vieðai atsipraðë, jis iðgirdo ka-tegoriðkà atsakymà: �To per ma-þai ir jau per vëlu.�Ðiemet ðio skandalo ðviesoje

nublanko visos Kanuose þiebtossensacijos. Á audrà vandens stik-linëje buvo panaðus ir festivaliopradþioje direkcijai áteiktas pro-testo laiðkas, kurá pasiraðë orga-nizacijos �Moterys ir Holivudas�vadovë Melissa Silverstein ir darkelios feministës. Pagrindinë do-kumento pretenzija labai konkre-ti: �Kodël konkursinëje progra-moje nëra në vieno moters reþi-sierës filmo?�Festivalio meninis direktorius

Thierry Fremaux feminisèiø demar-ðà atrëmë ramiai. Jis tiesiog pareið-kë, kad neima á konkursà silpnofilmo tik todël, kad jos autorë yramoteris. Negalima reikalauti bûti-nø kvotø moterims, seksualinëmsmaþumoms ar atskiroms ðalims beiregionams. Kad pakliûtø á Kanøkonkursà, filmas privalo atitiktimeniná festivalio lygá.

Seneliø prieglauda?

Su pastaruoju Kanø stratego tei-giniu galima bûtø ir pasiginèyti. Toligraþu ne visi konkursinës programosfilmai buvo akivaizdûs ðedevrai.Pernai �Auksine palmës ðakele� ap-dovanotas reþisieriaus Terrence�oMalicko �Gyvenimo medis� tikraiiðsiskyrë ið bendro konteksto, o ðie-met net penki amerikietiðki filmaikonkurse atrodë kaip þanrinio kinonaujienos (kriminaliniai trileriai�Kogano sandëris� ir �Laikraðtinin-kas�, romantinë komedija �Mënesie-nos karalystë�, retro detektyvas �Uþástatymo ribø� ir nuotykiø drama�Mudas�), gal tik kino þvaigþdþiøpavardëmis titruose iðsiskiriantys iðáprasto repertuaro.Kanø kino festivalio filmus kas-

met emocingai vertina ir þiûrovai(vieniems dovanodami ilgai trun-

Kanuose triumfavo veteranai ir senbuviaiSekmadiená, geguþës 27 d., pasibaigë Kanø kino festivalis. Ið viso

pasaulio á kurortiná Prancûzijos miestelá jau ðeðiasdeðimt penktàjákartà suvaþiavusiø kinomanø dëmesio nestokojo tradicinës rubri-kos �Dvi reþisieriø savaitës�, �Ypatingas þvilgsnis� ir �Kritikø sa-vaitë�. Bet labiausiai, þinoma, visais laikais ir kritikus, ir þiûrovusvilioja konkursas.Klausimas: �Kas laimës �Auksinæ palmës ðakelæ?� kasmet Ka-

nuose sklando iki pat apdovanojimø paskelbimo momento. Jei èiakas nors rengtø totalizatoriø, dauguma mëgstanèiøjø spëlioti loðë-jø netektø savo pinigø. Nes áspëti ðio kino festivalio nugalëtojustikrai nelengva. Nors kasdien dalijami ávairûs bukletai su kino kri-tikø filmams raðomais balais, ne visuomet tokiø apklausø favoritaitampa laureatais. Kartais net perðasi mintis, kad þiuri atidþiai stu-dijuoja ðiuos �vox populi�, kad savo verdiktu sugriautø iðankstinesnuomones. Todël Kanø senbuviai iki uþdarymo ceremonijos nesku-ba vieðinti asmeniniø prognoziø. Ir ðiemet tik paèiø áþvalgiausiøfilmø vertintojø spëliojimai ið dalies iðsipildë, bet kai kurie þiuriverdikto punktai visiems buvo staigmena.

kanèias ovacijas, kitus palydëda-mi ðvilpimu bei nepasitenkinimoðûksniais), ir kritikai. Pastarieji ðie-met net varþësi, kuris pikèiau ir iro-niðkiau pasiðaipys ið konkursinësprogramos. Vieni jà vadino sene-liø prieglauda, kiti � graþia sala suáspûdingomis kapinëmis. Ilgaam-þiø Kanø kino festivalyje tikrai ne-trûko. Devyniasdeðimtàjá gimta-diená ðiemet ðvenèiantis reþisieriusAlainas Resnais ðiame senjorø pa-rade uþëmë garbingiausià vietà. Perdaugiau nei ðeðis deðimtmeèius jissukûrë nemaþai klasika tapusiø do-kumentiniø ir vaidybiniø filmø,buvo vienas legendinës �Naujo-sios bangos� pradininkø, kurio �Hi-rosima, mano meilë� (1959 m.)prancûzø kinà papildë intelektua-lia �naujojo romano� stilistika.Ðiemet pristatytas gyvo klasikofilmas intriguojamu pavadinimu�Jûs dar nieko nematëte� naujø at-radimø nepateikë. Greièiau patvir-tino, kad pastaruosius du deðimt-meèius A. Resnais nuo rimtø pro-blemø patikimai atsitvëræs nostal-giðka retro stilistika, teatrinës es-tetikos kanonais ir klasikinio te-atrinio repertuaro (ðá kartà JeanoAnouilhio �Euridike�) siuþetais.

Apdovanoti seni paþástami

Geriausiu reþisieriumi pripaþin-tas meksikietis Carlosas Reygadas,su kiekvienu nauju filmu Kanuosepakylantis vis aukðèiau. 2002 m.uþ filmà �Japonija� jis apdovano-tas debiutantams skiriama �Auk-sine kamera�. 2007 m. drama �Ne-byli ðviesa� buvo pagerbta þiuriprizu. Tokiame kontekste apdova-nojimà uþ geriausià filmo �Po tam-sos ðviesa� reþisûrà ðiemet galimavertinti kaip bûsimø dar garbinges-niø pergaliø avansà.Du prizai atiteko rumunø reþi-

sieriaus Cristiano Mungiu dramai�Anapus kalvø�. Prieð penkeriusmetus Kanuose �Auksine palmësðakele� buvo ávertintas jo filmas�4 mënesiai, 3 savaitës ir 2 die-nos�, patvirtinæs aukðtà dabartinioRumunijos kino lygá. �Anapuskalvø� pasakoja apie dvi drauges,ieðkanèias saugaus prieglobsèionuo gyvenimo negandø: viena ið-vyksta á Vokietijà, kita nuo savæsbando pabëgti á vienuolynà.

Nukelta á 12 p.

Jubiliejinio festivalio plakatas.

Austrø reþisieriaus Michaelio Haneke�s (kairëje) ,,Meilë� apdovanota ,,Auksine palmës ðakele�.

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)TILTAI

12

Jaunieji dirigentaiAtkelta ið 9 p.

� Kaip sekasi mokytis, dirbti uþ-sienyje?� Á Gracà iðvykau iðkart baigusi

M. K. Èiurlionio mokyklà. Kartu sutëveliu ðá miestà pasirinkome dëlprof. Johanneso Prinzo, puikauschoro dirigavimo specialisto. Ta-èiau kitas mano profesorius, dëstæsakompanavimà operos klavyrui,daþnai klausdamas: �Ar diriguoja-te simfoninæ muzikà?� pasëjo to-kià mintá... Pamaþu gimë noras ner-ti gilyn. Ágijusi bakalauro laipsnáGrace nusprendþiau toliau studi-juoti instrumentinæ muzikà. Tadaiðsikëliau uþduotá ieðkotis simfoni-nio dirigavimo mokytojo. Metai pa-ieðkø Italijoje nuvedë á Vokietijà, áLeipcigà. Susitikau F. Mendelssoh-no aukðtosios muzikos ir teatro mo-kyklos profesoriø UlrichàWindfuh-rà. Pradþioje jis man pasirodë per-nelyg grieþtas, ypaè po Austrijojepatirtos laisvës. Tada susipaþinausu kitu profesoriumi JohannesuSchlaefli ið Ciuricho (Ðveicarija)Aukðtosios menø mokyklos. Ðvei-caras � visiðka profesoriaus ið Leip-cigo prieðingybë, jis nepaprastaiðvelnus ir tolerantiðkas, bendraujasu didþiule pagarba, gilinasi á kiek-vieno studento psichologijà. Vo-kietijoje paskaitose dirbama su vie-nu arba dviem fortepijonais, Ðvei-carijoje pamokos vyksta su maþuansambliu � styginiø kvartetu irpuèiamøjø kvintetu. Kai yra tokssavotiðkas orkestrëlis, lengva atliktidirigento funkcijas � interpretuoti,inspiruoti atlikimà ir kartu bûti lai-dininku, reaguoti á tai, kas vyksta.Ðie du profesoriai yra mano dabar-tiniai mokytojai, jie kartu sudaroviená � kaip In ir Jang.Darbas operos teatre nedidelia-

meHeidelbergomieste (beje, uþ de-ðimties kilometrø � kitas miestukassu savo teatru) kiek primena studi-jø tæsiná. Atlikdama antrojo kapel-meisterio pareigas, ið tikrøjø esu pa-meistrë. Kartais man perleidþiamavadovauti projektui, esu visada ða-lia, pasirengusi perimti repeticijas,padiriguoti spektaklá. Repetuojamarytais, vakarais, keli darbai derina-mi vienu metu, daug repertuaro. Jausavarankiðkai dirigavau �Aidà�,�Karmen�...� Pastebëjau, kad norite ðiek tiek

komentuoti atliekamà muzikà. Pasmus neáprasta, bet, manau, labaipatraukli koncerto forma...

� Taip, ið tiesø numatytas ðiek tiek�edukacinis� koncerto atspalvis; no-rëjosi já skirti jaunimui, ketinaukviesti á repeticijas vaikus, ið ankstoparuoðtus muzikos mokytojø. Bet la-bai sunku suderinti repeticijø laikà,dël to ðis mano noras neágyvendin-tas. Beje, daþnai bendrauju su Lietu-vos nacionalinës moksleiviø akade-mijos auklëtiniais, ðiems iðmintin-giems jaunuoliams norëjau papasa-koti apie Pastoralinæ simfonijà; tadneiðsakytomis savo mintimis nu-sprendþiau pasidalyti su suaugusiai-siais. Pasakysiu trumpà komentaràprieð simfonijà � porà aspektø, á ku-riuos galima atkreipti dëmesá.

Po savaitës pamatëme treèiàjáprojekto atlikëjà � M. Barkauskà.Jis dirigavoC.M. vonWeberio ope-ros �Oberonas� uvertiûrà, TreèiàjáS. Prokofjevo koncertà fortepijonuiir orkestrui (solistas Motiejus Ba-zaras) ir Pirmàjà J. Brahmso simfo-nijà. Baigæs Ðiauliø konservatori-jà, studijas tæsë Lietuvos muzikosir teatro akademijoje. Kaip chorodirigentas ir dainininkas dalyvavoávairiuose tarptautiniuose projek-tuose ir meistriðkumo kursuose.2008 m. LNOBT dirbo dirigentoasistentu statant G. Donizetti operà�Meilës eliksyras�. M. Barkauskasdirba Klaipëdos valstybiniame mu-zikiniame teatre, su teatro choru ir or-kestru parengë bei dirigavo C. Orffokantatà �Carmina Burana�, G. Ver-di operà �Traviata�, J. Strausso ope-retæ �Ðikðnosparnis�, baletà �Ðtrau-siana� pagal J. Strausso muzikà,V. Konstantinovo operà vaikams�Kà senelis padarys, viskas bus ge-rai�. Jau trejus metus sëkmingai va-dovauja Vilniaus B. Dvariono de-ðimtmetës muzikos mokyklos sim-foniniam orkestrui.

Klausiau M. Barkausko apie jomokslus, darbus, taip pat áspûdþiusrepetuojant su KSO.M. Barkauskas: Á choro diriga-

vimà pradëjau gilintis pas profe-soriø Jonà Aleksà, jam mirus per-ëjau pas Dainiø Puiðá; kartu mo-kiausi simfoninio dirigavimo pasJuozà Domarkà, tad esu baigæschorinio dirigavimo bakalaurà,magistrà ir simfoninio dirigavimobakalauro studijas. Ðiuo metu esumaestro J. Domarko I kursomagist-rantûros studentas. 2009 m. daly-vavau jaunøjø talentø festivalyjeKlaipëdoje, po jo mes puikiai ben-

dravome su Muzikinio teatro ko-lektyvu, mane nuolat kvieèia diri-guoti operas, simfonines progra-mas. Daugumà spektakliø perë-miau, dalyvavau statant A. Þigai-tytës �FrankEnðteinà�.Atsiradus galimybei parengti

programà Kaune, prisistatyti, mie-lai to ëmiausi. Klausydamasis KSOpasirodymo Vilniuje buvau suþa-vëtas. Orkestre groja puikûs muzi-kai profesionalai, todël dirbant sujais labai vertintina staigi reakci-ja. Mûsø bendro koncerto progra-ma sumanyta kartu su mano pro-fesoriumi: jis patarë �paragauti�S. Prokofjevo, o að norëjau iðban-dyti jëgas pasirinkdamas J. Brahm-sà. Skambinantá M. Bazarà iðgir-dau M. K. Èiurlionio konkurse; jiskaip tik atliko S. Prokofjevo Kon-certà, tad nusprendæs já diriguotijau þinojau, kà pakviesiu groti kar-tu. Pirmàkart susitikus prieð repe-ticijà, aptarus kûrinio koncepcijà,tempus, paaiðkëjo, kad mes su so-listu màstome panaðiai, dël to dar-bas vyko sklandþiai. Nors ðio Kon-certo orkestras nebuvo grojæs, mesgreitai ir kokybiðkai já parengëme.Tai energingas, ávairiaspalvis kû-rinys, já smagu groti. Norëèiau pa-dëkoti orkestrui ir vadovui uþ su-teiktà puikià progà tobulëti.

Baigiantis sezonui, geguþës pra-dþioje, vyko konkursas vyriausio-jo KSO dirigento pareigoms eiti.Kreipiausi á jo vadovà AlgimantàTreikauskà, praðydama pakomen-tuoti konkurso rezultatus ir orkest-ro perspektyvas.� Konkursas sumanytas sponta-

niðkai; tai, kad Lietuvoje orkestraspanoro iðsirinkti sau dirigentà, pre-cedento neturintis atvejis, nes anks-èiau já skirdavo arba kviesdavo. Ki-tø kraðtø praktika kitokia � orkest-ro meno taryba ið keliø pretenden-tø renkasi tà, kuris geriausiai suta-ria su muzikantais, kuris mato per-spektyvà ir yra savo orkestro pat-riotas. Garbioji mûsø konkurso ko-misija (dirigentai profesionalai, pe-dagogai: Kasparas Zehnderis (Ðvei-carija), J. Domarkas, Petras Binge-lis, Modestas Pitrënas) pagal priva-lomo kûrinio � L. van Beethovenouvertiûros �Egmontas� � dirigavi-mà turëjo atrinkti geriausiàjá. Iðsi-skyrë puikusM. Barkausko pasiren-gimas, gabus R. Ðumila, o orkestrosimpatijas vienareikðmiðkai pelnëenerginga, maloni M. Graþinytë...

Modestas Barkauskas.Petro PIENAUSKO nuotrauka

Komisija apsistojo ties trimis ketu-riomis kandidatûromis, vyko dis-kusijos, kol pasiliko du pretenden-tai � Martynas Staðkus ir ImantasResnis, Liepojos (Latvija) simfoni-nio orkestro vyriausiasis dirigentas.Visgi nutarta nepriimti jokio galu-tinio sprendimo; planuojame supretendentu keleriems metams pa-siraðyti kontraktà ir stebëti. Mano-me, orkestrui labiausiai reiktø lais-vesnio þmogaus, kuris èia reziduo-tø, turëtø autoritetà, sektø orkest-ro paþangà ir galëtø jà kreipti rei-kiama linkme. Kita vertus, tikimësdirigentø rotacijos, nes vienas ir taspats � nuobodu.Mûsø laukia labai darbinga va-

sara, keletas Paþaislio festivalio pro-jektø, gastrolës Ðveicarijoje, Murte-no festivalyje (orkestrui diriguos Pa-velas Bermanas ir K. Zehnderis).Gráþæ áraðinësime kompozitorës Zi-tos Bruþaitës kompaktinæ plokðte-læ, CD su Merûnu Vitulskiu; �Na-

xos� áraðø studija pasiûlë áraðytiðiuolaikinio britø kompozitoriausKeito Busteino simfonijà �Elixir�.Rudená, prasidedant naujam sezo-nui, Vilniuje grosime koncertà supasauline þvaigþde DmitrijumiChvorostovskiu (bosas, Rusija).Laukia M. Staðkaus parengta pro-grama, M. Pitrëno koncertas su lat-viø pianistu, J. Domarko koncer-tas su smuikininku R. Butvila. Se-zono pabaigai parengsime labaiádomø projektà, kuris sumanytasir jau atliktas Ðveicarijoje, Ciuri-che. SkambësM. K. Èiurlionio �Jû-ra� su vizualizacija � jo paties pa-veikslais apie jûrà....Ateinantá sezonà planuoja-

me tæsti koncertø ciklà su jaunaisdirigentais, juk dirigentas negalitobulëti be savojo instrumento �orkestro. O kad sugebëtø átrauktiatlikëjus ir klausytojus á muzikosvyksmà, reiktø ir neeilinës átai-gos...

Atkelta ið 11 p.

Aktualias moralines pasirinkimoproblemas vël nagrinëjantis reþisie-rius apdovanotas uþ geriausià sce-narijø, o pagrindiniø vaidmenø at-likëjos Cosmina Stratan ir CristinaFlutur pavadintos geriausiomis ak-torëmis.Geriausio aktoriaus titulo nusi-

pelnë danø aktorius Madsas Mikel-senas, reþisieriaus Thomaso Vinter-bergo �Medþioklëje� suvaidinæsmokytojà, atsitiktinai apkaltintàpedofilija.Didþiuoju prizu apdovanota ita-

lø reþisieriaus Matteo Garrone ko-miðka drama �Realybë�. 2008 m.tokio paties ávertinimo nusipelnëjo �Gomora� � rûstus pasakojimas

apie jokio gailesèio nepripaþástan-èius jauniausius italiðkosmafijos at-stovus. �Realybës� herojø reþisie-rius surado... kalëjime. Uþ þmogþu-dystæ kalintis Aniello Arena suvai-dino smulkø prekeivá Liuèianà, kurákritikai jau praminë ðiuolaikiniu Pi-nokiu. Mat naivus Neapolio þuviespardavëjas dalyvauja atrankoje ápopuliarø TV realybës ðou ir ðá pa-siûlymà suvokia kaip ið dangausjam siøstà palaimà.Þiuri prizas áteiktas britø kino

veteranui Kenui Loachui, 2006 m.uþ �Mieþius lenkiantá vëjà� apdo-vanotam �Auksine palmës ðake-le�. Iðtikimas socialinëms temomsir realistiniam kinui K. Loachas ðákartà pristatë filmà �Angelø dalis�.Su neprofesionalais Glazge nufil-muota drama, kupina nepagraþin-tos realybës, sodraus gatvës humo-ro ir neredaguotos kalbos, pasako-

ja apie jaunà nusikaltëlá, gavusáprogà reabilituotis.Tarptautinës spaudos

(FIPRESCI) prizu apdovanota Vo-kietijoje gyvenanèio ir kurianèioreþisieriaus Sergejaus Loznicos ka-rinë drama �Rûke�, sukurta pagalbaltarusiø raðytojo Vasilio Byko-vo apysakà, kurios veiksmas plë-tojasi 1942 m. naciø okupuotojeBaltarusijoje. 1976 m. pagal pana-ðø ðio raðytojo kûriná reþisierë La-risa Ðepitko sukûrë tikrà kino ðe-devrà �Pakilimas�, Berlyno kinofestivalyje apdovanotà ir �Auksolokiu�, ir FIPRESCI prizu. Abu ðiefilmai, be jokios abejonës, bus il-gai lyginami ir dël panaðiø siuþe-tø, ir dël tos paèios pagrindinës pro-blemos � moralinio pasirinkimomirties akivaizdoje.Prie gyvenimo ir mirties slenks-

èio atsidûrë ir austrø reþisieriaus

Michaelio Haneke�s filmo �Meilë�herojai � drauge ilgà gyvenimà nu-gyvenæ sutuoktiniai Þorþas ir Ana(juos vaidina prancûzø kino vete-ranai Jeanas-Louis Trintignantas irEmmanuelle Riva). Asketiðkas irminimalistinis stilius leidþia ásiþiû-rëti á paprasèiausias buities detales,tarsi matytum jas pirmà kartà. To-kioje paribio situacijoje nëra ne-reikðmingø smulkmenø. Artëjan-èios mirties alsavimà kiekvienà aki-mirkà jauèiantys filmo herojai pri-ima kaip neiðvengiamà þemiðkojokelio pabaigos akcentà. Ir nors is-torijos finalas aiðkus nuo pirmøjøfilmo kadrø, jis priverèia á daugeládalykø paþvelgti kitaip.Prieð trejus metus M. Haneke

jau gavo �Auksinæ palmës ðake-læ� uþ �Baltàjá kaspinà�. Antrasanalogiðkas prizas liudija, kad ðisreþisierius papildë pasaulinio ki-

no ðedevrø skrynelæ dar vienu ási-menamu kûriniu.O ðtai reþisieriui Leosui Caraxui

prizø Kanuose vël pritrûko. Dauge-lio kritikø favoritu laikytas jo filmas�Dieviðki varikliai� þiuri protoko-luose nepaminëtas. Reþisierius dëlto nesielvartauja: �Visi mano filmaiPrancûzijoje þlugo. Ypaè garsiai þlu-go �Pola X�, kuris 1999 m. Kanuosebuvo parodytas, bet taip ir nepama-tytas.� �Kartais man atrodo, kad aðkuriu filmus kaþkokiems fantomams �þmonëms, kurie jau seniai iðnykæ�, �tàsyk samprotavo L. Caraxas.Dievai nematë tø prizø! L. Cara-

xas ir be jø turi tûkstanèius gerbë-jø, kurie ir jo �Dieviðkiems varik-liams� suteiks kultinio filmo statu-sà. O jis kartais uþ visas auksu spin-dinèias �palmes� yra vertingesnis.

ParengëGediminas JANKAUSKAS

Kanuose triumfavo veteranai ir senbuviai

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825) Poezijos pavasario langas

13

Poetus klausinëja AndriusJAKUÈIÛNAS:

� Kaip sekasi neðioti laureato vai-nikà?Poezijospavasario laureatasEu-

genijusALIÐANKA:� Atslûgus festivalio potvyniui

galvoju: kiek þmoniø Lietuvoje þi-no, kad Poezijos pavasario laurea-to premija turi ir tikriná vardà � kadtai yra Maironio premija. Uodþiukambaryje tvyrantá laureato vaini-ko kvapà, kuris toks paþástamas �lygiai taip kvepia mano tëvo riðtosvantos. Àþuolinës vantos. Netrukusta pynë iðkeliaus á Zabarijà, kur at-siduria visi mano trofëjai, diplomai,kelioniø suvenyrai. Ji dar ilgai pri-mins man tà dþiaugsmà, susipynu-sá su jauduliu, tà saulëtà dienà Kau-ne, kai abiem rankom nerangiaibandþiau apkabinti didþiulá stang-rø vainikà skæsdamas jame, kad ga-lëèiau atsiversti savàjà �Jeigu�, irkaip man tai sunkiai sekësi. Vaini-kà, kuris netikëtai priminë gelbëji-mo ratà. Iðplaukiau.

� Kas Poezijos pavasaryje palikodidþiausià áspûdá?Zigmo Gëlës premijos laureatë

Ilzë BUTKUTË:� Þmonës, þmonës ir dar kartà

þmonës. Poezijos pavasaris man bu-vo puiki proga iðlásti ið interneto irgyvai sutikti tuos, kurie skaito po-ezijà ir net savotiðkai ja serga (geràjaprasme). Ypaè ðviesø áspûdá palikoNaisiai � ten Zigmo Gëlës premijosteikimas yra tokia ðventë, kad nebu-vusiajam sunku apsakyti. Gimnazis-tai su mokytoja pagal mano eilërað-èius net meniniø instaliacijø buvoprikûræ � ëmiau ir susigraudinau... Tàpaèià dienà Ðiauliuose, Frenkelio vi-los parke, vyko kitas ádomus rengi-nys � ne tokie linksmi, taèiau labaielegantiðki skaitymai: fontanas, sau-lëlydis, tarsi bûtume persikëlæ á XX a.pradþià. Po keliø dienø visai netikë-tai, taèiau labai linksmai iðvykau áSintautus, P. Vaièaièio gimtinæ, � suDonatu Petroðiumi bei Arvydu Vi-dþiûnu buvome eilëraðèiø vertinimokomisijoje. Taip pat labai ðaunûs at-rodë festivalio sveèiai uþsienieèiai �

regis, susirinko kaip reta stiprûs, ádo-mûs, skirtingi kûrëjai.

� Kokie tavo áspûdþiai pasibaigusPoezijos pavasario festivaliui?Vienas almanacho sudarytojø

MariusBUROKAS:� Man ðis festivalis pasirodë gy-

vesnis ir nuoðirdesnis: daugiau pri-vaèiø, pavieniø iniciatyvø �ið ðono�,viskas margiau, daugiau ðurmulio.Labai smagus dalykas � paskiri uþ-sienieèiø skaitymai, gali netrukdo-mas pasiklausyti sveèiø, kurie papras-tai paskæsta didesniuose renginiuoseir neatsiskleidþia taip, kaip turëtø.Tikrai pasiteisina ir poetø vaþiavimasá sveèias ðalis, kuriose esama lietuviøbendruomeniø: gal þmoniø ten susi-renka nedaug, bet poezija jiems pa-deda palaikyti ryðá su paliktais na-mais. Tikiuosi, vakaru þydø kultûraiatminti pradëta Vilniuje gyvavusiøir tebegyvuojanèiø tautø literatûrø pa-gerbimo tradicija tæsis ir kitàmet. Jukreikia prasikrapðtyti akis ir prisimin-ti, kad Vilniuje kûrë ir kuria ne vienlietuviai. Lieka tikëtis, kad PP ne plë-

sis ir pompastiðkës, o skaidysis ir ávai-rës, kad pradëta kryptis bus iðlaikyta.Na ir, þinoma, nors pirmasis naujaipermàstyto PP almanacho blynas la-bai neprisvilo, tobulinti já reikëtø.Dþiugu, kad ðiemet visas almanachotiraþas buvo tiesiog nuðluotas.

� Ar esate patenkintas pasibaigu-siu festivaliu?LRS pirmininkas Antanas

A.JONYNAS:� Manau, labai sëkmingai pavy-

ko tradiciná festivalá papildyti nau-jais renginiais ir sukurti intrigà. Dþiu-gu, kad pastebime vis daugiau jaunøþmoniø � tai liudija, kad Poezijos pa-vasaris neatsilieka nuo laiko, yra ak-tualus, prasmingas. Tiesà kalbant, esulaimingas, jog pavyksta vis ið naujopakurstyti susidomëjimà poezija �juk toks ir yra mûsø, kaip festivalioorganizatoriø, uþdavinys. Kaip tik-rai didelá pasiekimà ávertinèiau mû-sø paèiø iðleistà �Poezijos pavasario�almanachà, beje, jau iðgraibstytà skai-tytojø. Apie tai anksèiau nedrásdavo-me ir svajoti.

Ðeði poetiniai ëjimai Kaune

Poezijos pavasaris. Ar jau laikas dëti riebø pliusà?

Atkelta ið 2 p.

Geguþës 25-oji, taigi jau pasku-tinë �Poezijos festivalio� renginiødiena Kaune, paávairinta tarpdiscip-liniðkumu.Kaip vienà ið galimøme-nininkø draugystës bûdø organiza-toriai siûlë poezijos ir Vytauto Di-dþiojo karo muziejaus varpø muzi-kos deriná (skambino kompozito-rius Giedrius Kuprevièius). Tai ne-tikëta patirtis ne vien sveèiams, betir kaunieèiams. Regis, bûti netoliávairius muzikinius renginius me-nanèios aikðtës reiðkia ásipareigo-jimà visø pirma paminëti klasikøjubiliejus (Maironio, B. Brazdþio-nio eiles skaitë aktorë Olita Dau-tartaitë), bet kartu iðryðkëjo ir pasi-keitusio socialumo atspindys: Vid-mantë Jasukaitytë pabrëþë, kad apy-tuðtei aikðtei galima skirti intymøeilëraðtá. Tad teko prieiti arèiau irklausytis: tik taip galëjai pagautiEugenijø Aliðankà tariant kûryba,kuriai reikia vaizduotës, naujas So-natos Paliulytës, Erikos Drungytës,lietuviø poetø atlydëtos Ingos Gai-lës (Latvija), kiniðkai skaitomasMindy Zhang (JAV) ir prancûzið-kas Jean Portante (Liuksemburgas)eilutes. Ne pirmà syká Kaune vyks-tanèiuose festivalio renginiuosematytas Gvidas Latakas ir Vytau-tas Stulpinas ðventiðkai iðskleidëÞemaitijos vëliavà � sugráþo tikrosðventës dvasia, lydima plojimø po-etams bei popietæ pagraþinusiammaestro.

Po valandos mieste iðsibarsèiu-sius poetus priglaudë Kauno foto-grafijos galerija. Joje draugiðkà ran-kà tiesë nemunietis fotomenininkasRomualdas Rakauskas. Kûrëjamsbei smalsuoliams leista atsidurtiVariaus upës pakranèiø fone. Ir po-

ezija tarpo, skleidësi topografiniaisniuansais. Tokia vaizdo ir þodþiojungtis buvo pagauli ne vien kaipproga iðgirsti dar vienà E. Aliðan-kos eilëraðtá, bet patogi megztis to-lesnei paþinèiai su sveèiais ið Lat-vijos, Liuksemburgo ir JAV: jø beivertëjø lûpose staiga skambiau ëmësuptis mënuo ir rûkas. Ryðkiaspal-vës pakranèiø vaizdø kompozici-jos kariliono garsø fone skaièiusiøpoetø gretà papildþiusias AldonàRuseckaitæ ir Tautvydà Marcinke-vièiûtæ provokavo prabilti apievandená. Fotomenininkas R. Ra-kauskas (beje, kultûrinæ spaudàsklaidyti pradedantis ne nuo foto-grafijø, o nuo poezijos puslapiø)dþiaugësi intelektualia auditorija irmalonia atmosfera. Toká áspûdá ga-lëjo patirti ir á galerijà nuolat uþsu-kantys praðalaièiai.Regis, pirmà kartà festivalio me-

tu Kaune rengti vizualiniai skaity-mai galëtø tapti malonia ávairove,padedanèia atsiskleisti keliø srièiømenininkams, ji leistø paþvelgti áPoezijos pavasará ne vien kaip á skai-tymus muziejø kiemeliuose.

Pakeliui á 48-ojo Poezijos pava-sario laureato vainikavimo vakaràliteratûriniuose Maironio namuosegalëjo kilti mintis: ar liks laisvø vie-tø prisësti? Visgi svarbiau girdëtipoetà � juk toks pirminis festivalioklausytojo motto. Neramu, ar iðgir-sime vakaro vedëjo frazæ: �...Ruo-ðiasi!�, tarsi á eilutæ surikiuojanèiàpoetus. Taèiau renginá vedæ litera-tûros kritikas Valentinas Sventic-kas ir aktorë Inesa Paliulytë jà apei-na, o kûrëjai romiai nutupia prie-ðais auditorijà. Ðilta.Tokiame vakare dþiaugsmà ke-

lia jau ne saulëta geguþë, bet àþuo-lo lapø regalijos ir tautinës juostos,V. Sventicko laudacija apie aukð-taûgá, ávairiomis kalbomis pasau-liui paþástamà E. Aliðankà. Laurea-to þodis bei trapus, saugotinas kû-rinys � eilëraðtis � skambëjo kaipatsivërimas ir poezijos paukðtës sie-kis priartëti prie þmogaus. Jà pama-þu klausytojui perdavë ir kiti po-etai, rankose laikydami tik po vie-nà kûriná (net jei já A. Ruseckaitë

ðmaikðèiai pakartojo tris kartus). Pu-sæ dienos per Kauno centrà lydëjælaureatà ir sveèius, poetai gausumunepribloðkë, bet iðreiðkë pastovumà,bendruomeniðkumo jausmà: I. Gailëperskaitë skausmingà eilëraðtá, iden-titeto átrûkius akcentavo M. Zhangir J. Portante, o S. Paliulytë, E.Drun-gytë tik vertëjavo. Eiles skaitë ren-giniuose jau matyti viduriniosiospoetø kartos atstovai (D. Kajokas,V. Stulpinas, V. Jasukaitytë ir kiti),dëmesio skirta vyresnei Poezijospavasario laureatei Aldonai ElenaiPuiðytei. Po apsilankymø kituosefestivalio renginiuose nejuèiomisëmei laukti netikëtumo � juo tapotik dar negirdëtos elegantiðkos Bi-rutës Jonuðkaitës, laiðkininkoK. Na-vako intonacijos, nesikartojantyspoetø eilëraðèiai bei kaþkodël atsi-skyræ, ið salës prie mikrofono paki-læ Daiva Èepauskaitë ir jaunasisDonatas Paulauskas.Dvi valandos, skirtos poezijai

vainikuoti, prabëgo greitai, o pa-giriamieji þodþiai ir dëmesys Mai-ronio lietuviø literatûros muzieju-je atrodë prasmingi ir laukiami.Visgi ëjimas ðio finalo link buvopanaðus á judëjimà ratu: kaunieèiaipriminë apie save ir pamaþu já plë-të regionine bei tarptautine bièiu-lyste, nebijojo átraukti ir kitø sri-èiø menininkø. Nors per keletà ap-silankymø spëjo uþklupti jaunøpoetø tekstø ilgesys, ko gero, juostuo metu viliojo kitos festivalioprogramos eilutës. Ðiø metø Poezi-jos pavasario programa Kaune at-skleidë, kad ratui plëstis yra viso-kiø galimybiø, kaip ir ávairiabal-siø, raðyti skatinamø poetø. Iðtiki-mø festivalio lankytojø dëmesysparodë, jog kità geguþæ vël buskam juos iðklausyti.O ðákart poetai ir þiûrovai turëjo

progà uþtrukti sodelyje ir pasuktilaiko ratà atgal, pabûti su ZenonoBaltruðio fotografijø paroda,kurioje uþfiksuotos akimirkos iðpraeityje vykusiø Poezijospavasariø.Zenono BALTRUÐIO nuotraukos

Atkelta ið 2 p.

Tuo metu ið paþiûros sklandþiaivykæs jaunøjø poetø kûrybos ir dai-nuojamosios poezijos vakaras �Su-eiliuotas pavasaris� Raðytojø klubebaigësi skandalu. Nei gerai veikian-tys mikrofonai, nei vedëjø (TomasTaðkauskas ir Deimantë Daugintytë)pastangos gerai atlikti savo prieder-mes neapsaugojo renginio nuo ne-pasitenkinimo, kuris tvokstelëjo lai-mëtoju tapus Tomui Norkaièiui.Poezijos pavasario naujiena � po-

pietë Vilniaus þydiðkajai kultûrai at-

minti �Psalmynas ið geleþies ir mo-lio� buvusios didþiosios sinagogosvietoje (dab. Vytës Nemunëlio pra-dinëmokykla) praëjo sklandþiai ir ko-ne be priekaiðtø, nors klausytojø, tie-sa, galëjo bûti ir daugiau. Renginyjedalyvavæ raðytojai Kæstutis Navakas,Markas Zingeris, Mindaugas Kviet-kauskas, Laurynas Katkus, SergejusKanovièius ir t. t. dalijosi áþvalgo-mis, skaitë þydø poetø eiles (taip patir jidið kalba), Sara Poisson priminëJozefà Brodská ir Alfonsà Bukontà,Laurynas Katkus � Kazá Borutà. Su-sirinkusiesiems muzikavo Arkadijus

Gotesmanas (muðamieji) ir BorisasKirzneris (smuikas).Tradiciniai vakariniai skaitymai

,,Uþupio� kavinëje niekuo pernelygnesiskyrë nuo ankstesniøjø. Neforma-li kavinës atmosfera ir ne itin daugskaitovø � taip galima trumpai apibû-dinti visà veiksmà. Praeityje, kai poðio renginio vykdavo naktiniai skai-tymai, jis pulsuodavo laukimu ir, drás-èiau teigti, kvepëdavo dar iðgersimualkoholiu, dabar ði meniðka netvarkaðiek tiek ákyri. Neapleidþia jausmas,kad skaitymai Uþupyje savo jau atgy-veno � kaip ir naktiniai, kuriø po ne-

,,Nemuno� katinas � jaunajam poetui Donatui Paulauskui.

Poezijos pavasario laureatas �Eugenijus ALIÐANKA. Uþ eilë-raðèiø knygà �Jeigu� jam áteiktasdiplomas ir Kauno miestosavivaldybës Maironio piniginisprizas.Dionizo Poðkos premija �

ValdemaruiKUKULUI (skirta pomirties) uþ poezijos knygas�Saulëlydis � mano giesmë� ir�Antausis sienai�.Salomëjos Nëries premija �

GintautuiDABRIÐIUI uþ eilërað-èiø knygà �Joju vienas�.Zigmo Gaidamavièiaus-Gëlës

premija � Ilzei BUTKUTEI uþ ei-lëraðèiø knygà �Karavanø lop-ðinës�.Vaikø poezijos laureatas �

Vladas BRAZIÛNAS, ávertintasuþ eilëraðèiø knygà vaikams�Kuosos Kro gyvenimas ir at-virkðèiai�.Uþ pasaulio poezijos vertimus

á lietuviø kalbà apdovanotasGintarasPATACKAS.Jamskirtasir Kauno televizijos prizas.Uþ lietuviø poezijos vertimus

á kitas kalbas pagerbtas Georgi-jus JEFREMOVAS.Uþ profesionalumà palydint

poezijos knygas link skaitytojøapdovanota literatûrologë Dona-ta MITAITË.UAB �Kauno vandenys� po-

ezijos kritikos premija � LeonuiGUDAIÈIUI uþ knygà �Noriuklysti�.Uþ ryðkiausià jaunojo poeto

publikacijà almanache �Poezi-jos pavasaris 2012� kultûros irmeno savaitraðèio �,Nemunas�prizas �Donatui PAULAUSKUI.Moksleiviø poezijos skaitymø

�Augame kartu su eilëraðèiu� pri-zininkai � Inga SANAKOJE-VAITË irSimonasBERNOTAS.Laivøjø skaitymø sostinës

,,Bix� kavinëje prizininkas �MantasBALAKAUSKAS.Poezijos ir dainuojamosios

poezijos vakaro �Sueiliuotaspavasaris� prizas � TomuiNORKAIÈIUI.Panevëþio Vytauto Þemkal-

nio gimnazijos prizà pelnë po-etas Algimantas BALTAKIS.Jam atiteko ir Alytaus r. Daugøfestivalio �Laukinës vaivorykð-tës� pirmasis prizas;Vilniaus miesto savivaldybës

skiriamaLaimonoNoreikospremi-ja � aktoriui Albinui KËLERIUI.Vilniaus miesto savivaldybës

mero premija �Antanui ÐIMKUIuþ eilëraðèiø knygà �Sezonasbaigtas�.Dienraðèio �Kauno diena� pri-

zas �DonalduiKAJOKUI uþ kû-rybingiausià knygà �Kurèiamasiliukui�.�Lietuvos ryto� premija �

Kornelijui PLATELIUI uþ esëknygà �Ir mes praeiname�.Savaitraðèio �Ðeimininkë�

prizas � TautvydaiMARCINKE-VIÈIÛTEI uþ W. Shakespeare�okûrybos vertimà. Jai atiteko irMaironio lietuviø literatûrosmuziejaus prizas.�Kauno spaudos� prizas uþ

knygà �Paleisk mano rankà� �Dovilei ZELÈIÛTEI.Klausytojø prizas, Edmundo

Unguraièio sukurta ,,Taupyklë�,Maironio sodelyje atiteko ErikaiDRUNGYTEI.Festivalio rengëjø prizas uþ

publikacijas apie Poezijos pava-sará�RimvyduiSTANKEVIÈIUI.LRS pirmininko prizas � po-

ilsis sveèiø namuose �Plunks-na� Nidoje � Benediktui JANU-ÐEVIÈIUI.

labai sëkmingo ðiø metø gaivinimoturbût jau niekas nesiryð rengti.Gaila, bet baigiamasis vakaras

M. K. Sarbievijaus kiemelyje turbûtiðlieka pats beviltiðkiausias Poezijospavasario renginys. Regis, ir muzikagera, ir vedëjai puikûs, ir dëmesys pa-skirstytas proporcingai, o vis tiek �per ilgas, per nerangus, neátikinan-tis... Tiesà kalbant, kaþi ko èia turbûtir nepadarysi, bet gal ðaus kam norsgeniali mintis? Kaip tik jos ir trûksta,kad bûtø galima ásivaizduojamamefestivalio metraðtyje padëti didelá,riebø pliusà.

14

Spektras . 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)

AudronëMEÐKAUSKAITË

�Popierukas� yra ne koks popier-galiukas, o visai rimtas daiktas, kaipatenka á menininkø rankas, virstajø kûriniø medþiaga, o tada ir ádo-mia paroda. Virgilijus Trakimavi-èius � ðios popieriaus idëjø paro-dos, surengtos galerijoje �Balta�,kurioje eksponuojami ir funkciona-lûs daiktai, ir meno kûriniai, suma-nytojas bei iniciatorius. Tekstilësgalerijoje jau treèià kartà rengiamas�Popierukas�, taèiau pirmà kartà jo-je oficialiai prisistato kûrybinë gru-pë �Four Arts� (direktorë RobertaMizgeraitë), suorganizavusi paro-dà. Tokiø �pirmà kartà� yra ir dau-giau. Pirmà kartà pristatyta jau tarp-tautinë paroda, pirmà kartà sureng-tos tarptautinës dirbtuvës, kurias or-ganizavo kino studija �Intro� ir taiptoliau. Parodoje savo darbus rododalyviai ið Europos (Lenkijos, Ny-derlandø, Ðveicarijos, Lietuvos),taip pat Islandijos, Japonijos bei po-pieriaus inþinierius ið JAV. Profe-sionalø parodos dalis eksponuoja-ma galerijoje �Balta�, kita � stu-dentø darbai � rodomi interjero di-zaino centre �Artis�.Per tarptautinës parodos �Po-

pierukas� atidarymà galerijoje�Balta� paskelbtas kûrybiniø dirb-tuviø �Caminorm films� nugalëto-jas. Reþisierius James Argyllas at-vyko apdovanoti kûrybiniø dirb-tuviø prizininkø. �Galiu padëkotivisiems projekte dalyvavusiemsstudentams, kurie labai aktyvûs,talentingi ir kûrybingi. Buvo ádo-mu ir nauja papraðyti kitos ðaliesir kultûros menininkø sukurti kànors, ko jie niekada nëra daræ�, �kûrybiniu bendradarbiavimudþiaugësi reþisierius. Pirmosiosvietos laimëtojai áteiktas keliala-pis á Didþiàjà Britanijà, ten ji ga-lës filmuotis masinëse naujo filmoscenose. Taèiau maþesniais prizaisapdovanoti visi, nes darbai buvoto verti. Jungtinës VDA KDF Di-zaino katedros ir VðÁ �Four Arts�kûrybinëse dirbtuvëse �Caminormfilms� buvo sukurti Didþiosios Bri-tanijos kino studijai �Sheppertonstudios� skirtas prekës þenklas beiintroanimacija.Popieriaus parodà atidarë ir ko-

legas sveikino garsiosios tekstilësbienalës organizatorë Virginija Vit-kienë. �Labai dþiugu, kad á Kaunàateina dar vienas tarptautinis ren-ginys, kuriø mieste jau nemaþai, iratskleidþia puikias savo galimybes.Popierius parodoje panaudotas itiniðradingai. Joje ir instaliacijos, irskulptûrinës kompozicijos, medi-jos menas bei fotografija. Pasirodo,ið popieriaus ámanoma sukurti pa-èiø netikëèiausiø dalykø. Galimanet jo muzikà iðgirsti�, � áspûdþiaisdalijosi V. Vitkienë.�Þmogaus siekis, ar bûtø sàmo-

ningas ar ne, iðsaugoti popieriø sa-vo aplinkoje atspindi neblëstanèiàjo vertæ. Juk lyginti popieriø, ávei-kusá keliø tûkstantmeèiø kelià, sunaujesnëmis, nors kartais ir popu-liaresnëmis medþiagomis � tarsilyginti konjakus su brendþiu, ku-rio nebûtina brandinti. Ðiame su-gretinime galima áþvelgti skonio,kvapo, spalvos pojûèiø skirtumus.Pojûèiai kalbant apie popieriø taippat yra neapsakomai svarbûs, nesinspiruoja emocijas, padedanèiasgeriau suprasti save ir pasaulá. Okiekvienas já suvokiame savaip�,� teigia dizainerë Brigita Strazdai-të. Paroda daugiausia ir atskleidþiatai, kad kiekvienas mûsø màstomesavaip. Ta pati medþiaga, atëjusiið medþio ðerdies, ágauna paèiø ne-tikëèiausiø formø. Èia nedaug nu-tolstama nuo gamtos diktuojamømodeliø ir struktûrø, taèiau kartaiskûriniai gali skleistis itin grieþto-

mis, urbanizuotai aplinkai bûdin-gomis formomis. Kamila Polak iðLenkijos popieriø mëgina prisijau-kinti sekdama senosiomis origa-mio lankstymo tradicijomis, tiknubraukia nuo jø kiek salstelëjusáprieskoná, á kurá visa galva neriaKristina Mikalauskaitë, iðlanks-èiusi tûkstantá origamio gerviø irsukûrusi maþutá jø kosmosà. Ovieðnios ið Japonijos NorikoYamaguchi darbai ðvelnûs ir tra-pûs, prikaiðyti tradicinio plonyèiopopieriaus detaliø, kurios yra lygnuoroda á gimtàjà autorës ðalá ir jostradicijas. Laimutës Varkalaitësdarbuose �Popierinë gamtos studi-ja� taip pat ryðki sàsaja su gamtostema. Èia popierius ir yra tarsi patigamta: jo lakðtai virtæ vabalais, la-pais, þolës kuokðtais, kurie beveikfotografiðkai tiksliai atitinka �ori-ginalà�, o ðalia ir tikrasis fotogra-finis mëginimas � nuotraukose uþ-fiksuotos popierinës gamtos �ko-pijos� kuria keistà simuliakrinááspûdá. �Gamtiðkumas�, natûralu-mas ðá kartà ir vidinis, ir iðorinis.Valerie Buess ið Ðveicarijos eks-ponuoja du darbus, þyminèius kon-trastingas popieriaus formas, kuriøfaktûra diktuoja vis kitokias aso-ciacijas ir jutimus. �Pagauk� �sunkus ir kietas tarsi akmuo, �Ðil-ta� � minkðtas kailis ið popieriaus.Ðià medþiagà parodos organiza-

toriai traktuoja kaip itin universa-lià, unikalià, ekologiðkà ir ðiltà, jostyrinëjimai, jaukinimasis ir yra pa-grindinis objektas, o gal tikslas.Visi eksponuojami darbai kadanors iðnyks, sudûlës ir virs dulkë-mis. Tiesa, keliø autoriø �Staèia-kampis daiktas ið pelenø� buvo ab-soliutus to árodymas. Vienas kûry-bingas parodos lankytojas po va-landëlës supresuotà staèiakampápavertë tiesiog pelenø krûvele...Meno kûrinys gyvavo trumpai lygdrugelis, iðsibarstë lyg mandala.Nieko solidaus, ápareigojamo arðalto nematyti ir kituose darbuo-

se. Paprastoje medþiagoje sklei-dþiasi itin laki menininkø vaiz-duotë.O mes, pasidairæ po parodà, kal-

biname V. Trakimavièiø, Vilniausdailës akademijos (VDA) Kaunodailës fakulteto (KDF) dëstytojà,kuris pats mëgsta popieriø ir skati-na ið jo kurti jaunuosius meninin-kus.� Atidarant parodà dþiaugtasi,

kad ji yra tokia, kokios ir tikëtasi.Gal galite detalizuoti, kokia?� Svarbiausia � ávairi. Norëjosi

parodyti, kad popierius yra visoks:ðiltas, jaukus,minkðtas ir besibadan-tis, graþus ir nelabai. Kurdamas supopieriumi menininkas puikiausiaigali iðsakyti tai, kas glûdi jo sielo-je, perteikti mintis ir nuotaikas. Me-dþiaga labai ávairialypë.� Kodël parodai pasirinkote vie-

nà medþiagà? Koncentruodamiesisiekiate atrasti daugiau jos raiðkosgalimybiø?� Ið tiesø nieko nauja pasaulyje

nëra. Sunku aptikti kà nors kardi-naliai netikëto. O kodël nepaban-dþius popieriaus? Neseniai dalyva-vau Londone organizuotose dizai-no dienose ir ten pamaèiau labaiádomiø darbø ið popieriaus. Að jauseniai domiuosi ðia medþiaga ir va-dinu save �popieristu�. Esame netmanifestà sukûræ. Pagalvojome, kadjau gana virti savo sultyse, laikaspasirodyti pasauliui. O �Popieru-kas� � dar vienas reikðmingas tað-kas mûsø kultûriniame gyvenime.Tik gali bûti, kad ásiliejus á plaèiuo-sius vandenis jis virs �Papieruku�.Taip visi supras, apie kà mes kalba-me.� Kodël subûrëte �Four Arts�?

Kam apskritai reikia telktis á gru-pes, o ne kurti individualiai?� Taip lengviau gyventi. Po vie-

nà labai sunku. Kai gali pabûti ben-draminèiø grupëje, darosi dauglengviau ir ádomiau kurti. Gal á to-kià bendrà veiklà susibûræ jauni me-nininkai nesiverð kur nors kitur, o

Viskas ið popieruko

Kamila POLAK (Lenkija). �Spaudos struktûra�.

Laimutë VARKALAITË (Lietuva). �Popierinë gamtos studija�.

Ragnhildur JÓHANNS (Islandija). �Skulptûrinës poemos, anglø kalba�.

liks Lietuvoje, turës èia darbo, uþ-sakymø.� Kokie menininkai labiausiai

mëgsta popieriø?� Ðioje parodoje dalyvauja ne

tik dizaineriai. Yra skulptorius, iðJAV atvykæs popieriaus inþinierius,o olandë kaligrafë ðá kartà raðo po-pieriaus mase. Tai labai paslankimedþiaga, tinkanti paèioms ávai-riausioms idëjoms ágyvendinti.Apskritai dþiaugiuosi, kad mes

vis dar skaitome popierines knygasir laikraðèius. Taip nesinori praras-ti jø teikiamø malonumø: popie-riaus ðiugþdenimo, savotiðko kva-po, galimybës nupûsti dulkes nuoseno leidinio, ádëti tarp puslapiøskirtukà.

� Kaip ir kiek pats dirbate su po-pieriumi?� Bus jau gal trisdeðimt metø.

Nors tik dabar savo kûriná prista-tau parodoje. Jis skirtas kelio-nëms. Tai þemëlapis, kuriame ne-paþymëta në viena gatvë, nes iðtiesø jos visiðkai nesvarbios. Jukpo kelioniø atmintyje daþniausiailieka labai asmeniðkos, intymiosakimirkos: netikëti garsai, kvapai,nuotaikos, atmosferos, o ne þymûspastatai ar garsios gatvës, kuriasprivalu aplankyti. Mano þemëla-pis � ir Paryþius, ir Berlynas, irKaunas vienoje gatviø raizgaly-nëje. Visi konkretumai iðnyksta irmano kûrinyje, ir kelionëse.

Autorës nuotraukos

15

. 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Viktoras Rudþianskas (KAUKO LAIPTAI) � tel.: (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Jurga Tumasonytë; fotografija �Romualdas Rakauskas; muzika � Eugenija Þakienë; kinas �Gediminas Jankauskas; teatras � Gediminas Jankus.Fotografas: Zenonas Baltruðis.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

92-ojo kûrybinio sezono geguþës-birþelio mënesiorepertuaras31 d., ketvirtadiená, birþelio 9 d., ðeðtadiená, 18 val. Rû-

tos salëje � Yukio Mishimos �Markizë de Sad�. Dviejø daliøironiðka fantazija. Spektaklio trukmë � 2.45 val. ReþisieriusArtûras Areima. Bilieto kaina � 30 Lt.31 d., ketvirtadiená, 19 val. Maþojoje scenoje � Juhan

Smuul �Sveèiuose pas pulkininko naðlæ�. Vienos dalies anek-dotas. Reþisierë Danutë Juronytë. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 25 Lt.Birþelio 2 d., ðeðtadiená, 18 val. Rûtos salëje � Friedri-

cho von Schillerio �Plëðikai�. Antidekalogas (N-16). Reþi-sierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilie-to kaina � 30 Lt.5 d., antradiená, 6 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje �

Antono Èechovo �Palata�. Vienos dalies spektaklis. Insce-nizacijos autorius ir reþisierius � Rolandas Kazlas. Spektak-lio trukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 50 Lt.7 d., ketvirtadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Biljanos

Srlbjanoviè �Skëriai�. Dviejø daliø tragikomedija. Reþi-sierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 3 val.Bilieto kaina � 30 Lt.8 d., penktadiená, 18 val. premjera! Rûtos salëje � Euge-

nes Scribe �Prieþastys ir pasekmës�. Istorinë komedija. Reþi-sierius Raimundas Banionis. Spektaklio trukmë � 3 val. Bi-lieto kaina � 40 Lt.10 d., sekmadiená, 18 val. Penktojoje salëje � Jeano Del-

lo ir Geraldo Sibleyraso �Tegyvuoja Buðonas!�. Vienos da-lies komedija. Reþisierius Rièardas Vitkaitis. Spektaklio truk-më � 1.40 val. Bilieto kaina � 30 Lt.13 d., treèiadiená, 18 val. Rûtos salëje � Sofi Aksanen

�Apsivalymas�. Vienos dalies drama. Reþisierius Jonas Jura-ðas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�19 val.,

tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno valstybinis lëliø teatras

2 d., ðeðtadiená, 14 val. Maþojojescenoje � �Meðkiuko gimtadienis�.Muzikinë fëjø pasaka. Nuo 3 m. Reþi-sierë Rasa Bartninkaitë. Bilietø kai-nos � 8, 10 Lt.3 d., sekmadiená, 12 val. �Pasaka

apie lietaus laðelá�. Apie tai, kokie esame svarbûs,nepakartojami, reikalingi. Nuo 3 m. Reþisierius OlegasÞiugþda. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.3 d, sekmadiená, 18 val. Vido Bareikio �Rëkiantis�

koncertas. Bilietø kainos � 15, 20 Lt. Bilietus platina Bi-lietø pasaulis ir teatro kasa likus dviems valandoms ikikoncerto pradþios.9 d., ðeðtadiená, 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevièiø

lëliø muziejuje � �Sveèiuose pas skudurinæ Onutæ�. Teat-ralizuotas renginys. Nuo 3 m. Reþisierë Elena Þekienë.Bilieto kaina � 8 Lt.10 d., sekmadiená, 12 val. Maþojoje scenoje � �Þirafa

su kojinëmis�. Spalvoti draugø nuotykiai dþiunglëse.Nuo 5 m. Reþisierë Gintarë Radvilavièiûtë. Bilietø kai-nos � 8, 10 Lt.13 d., treèiadiená, 18 val. Ovidijaus Vyðniausko ir gru-

pës koncertas. Bilieto kaina � 40 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�17 val.,

VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platinaBilietø pasaulis.

Kauno kamerinis teatras31 d., ketvirtadiená, birþelio 1 d., penkta-

diená, 18 val. premjera! Eþeno Jonesko �Pli-kagalvë dainininkë�. Vienos dalies absurdokomedija. Reþisierius Stanislovas Rubinovas.Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilietø kainos �24, 30 Lt.2 d., ðeðtadiená, 13 d., treèiadiená, 18 val. Fransua Rablë

�Gargantiua ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams(N-18). Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 1.55 val. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.7 d., ketvirtadiená, 18 val. atsisveikinimas su spektakliu!

Franco Rame, Dario Fo, Jacopo Fo �Viena namuose�. Mono-komedija. Reþisierius Aleksandras Rubinovas. Spektakliotrukmë � 1.10 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.9 d., ðeðtadiená, 18 val. Lauros Shaines Cunningham

�Mergvakaris�. Dviejø daliø amerikoniðka komedija. Reþi-sierius Aleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2.35 val.Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18 val., VI�

VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilie-tai.lt ir Bilietø pasaulis.

Birþelio 2 d., ðeðtadiená � Klaipëdosuniversiteto menø fakulteto reþisûros ka-tedros studentø diplominiø spektakliøpristatymas. 15 val. W. Saroyan �Ei,þmonës�. Reþisierius Kæstutis Bruèkus.17 val. �Bendraautoriai� pagal W. Alle-no �Riversaido kelias�. Reþisierius Jonas Baranauskas. 19.30 val.�Visai neblogai� pagal N. Sarautee �Taip ar ne�. ReþisieriusAlius Veverskis. Bilieto kaina � 5 Lt, studentams áëjimasnemokamas.8 d., penktadiená, 19 val. �Mokëk � duosiu� pagal Gi-

tanos Gugevièiûtës �Labas gyvenimas�. Reþisierius Vy-tautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilietø kai-nos � 35, 40 Lt.12 d., antradiená, 19 val. Aleksejaus Slapovskio �Nuo

raudonos þiurkës iki þalios þvaigþdës�. Reþisierius DariusRabaðauskas. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilietø kainos �35, 40 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�19 val., VI

15�18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 2260 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt.

XVII Paþaislio muzikosfestivalis

3 d., sekmadiená, 19 val. Pa-þaislio vienuolyne � pradedama-sis koncertas. Lietuvos valstybi-nis simfoninis orkestras (menovadovas ir vyr. dirigentas Ginta-ras Rinkevièius), Kauno valstybinis choras (meno vado-vas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Solistai: Lilija Gu-baidulina (sopranas), Ieva Prudnikovaitë (mecosopranas),Vaidas Vyðniauskas (tenoras), Liudas Mikalauskas (bo-sas). Dirigentas Gintaras Rinkevièius. Programoje: An-tonio Vivaldi �Gloria�, arijos ir ansambliai ið VincenzoBellini, Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, JacquesOffenbach, Paul Abraham operø ir opereèiø. Bilietø kai-nos � 20, 30 Lt.8 d., penktadiená, 18 val. Kauno valstybinëje filhar-

monijoje � jaunieji talentai. Kauno miesto simfoninis or-kestras (vadovas Algimantas Treikauskas). Solistai � Mstis-lavo Rostropovièiaus labdaros ir paramos fondo laurea-tai: Justina Maria Doerup (smuikas), Stasys Makðtutis(klarnetas), Artûras Ðukys (klarnetas), Simas Ðakenis (for-tepijonas), Kristina Annamukhamedova (fortepijonas). Di-rigentas Martynas Staðkus. Programoje � Wolfgang Ama-deus Mozart, Franz Krommer, Simas Ðakenis, Camille Saint-Sains. Bilietø kainos � 15, 20 Lt.9 d., ðeðtadiená, 16 val. Þemaitijos kolegijos Rietavo

fakulteto salëje � Lietuvos pirmosios muzikos mokyklosákûrimo 140-osioms metinëms Kauno miesto simfoninisorkestras (vadovas Algimantas Treikauskas). Solistai: Jo-ana Gedmintaitë (sopranas), Mstislavo Rostropovièiauslabdaros ir paramos fondo laureatai: Stasys Makðtutis(klarnetas), Artûras Ðukys (klarnetas). Dirigentas Marty-nas Staðkus. Programoje � Wolfgang Amadeus Mozart,Franz Krommer. Áëjimas nemokamas.9 d., ðeðtadiená, 17 val. Zypliø dvare � kamerinës mu-

zikos vakaras. Ansamblis �Alla tre�: Auðra Lukoðevièiûtë(fleita), Algimantas Treikauskas (fleita), Auðra Bartkevi-èiûtë-Gelusevièienë (fortepijonas). Programoje: Pierre Pro-wo, Georg Philipp Telemann, Samuel Wesley, Claude De-bussy, Robert Schumann, Franz Doppler, Hector Berlioz.Bilieto kaina � 12 Lt.10 d., sekmadiená, 18 val. Kauno valstybinëje filhar-

monijoje � smuiko legenda. Pierre Amoyal (smuikas, Pran-cûzija), Darius Maþintas (fortepijonas). Programoje � Ed-vard Grieg, Robert Schumann, Fritz Kreisler, Jules Masse-net, Cesar Franck. Bilietø kainos � 15, 20 Lt.Bilietø á festivalio koncertus galima ásigyti: Kauno valsty-

binës filharmonijos kasoje (II�VII 14�18 val., tel. 20 04 78),renginio vietoje vienà valandà prieð renginá ir bet kuriojeTiketos kasoje ar internetu www.tiketa.lt.

Birþelio 2 d., ðeðtadiená,17.30 val., 3 d., sekmadie-ná, 16 val. Vytauto Didþio-jo karo muziejaus sodelyje� varpø muzikos koncertai.Skambës baroko muzika.Karilionu skambins JuliusVilnonis.8 d., penktadiená, 18 val. ryðkiausio Estijoje akordeo-

nisto Henn Rebane solinis koncertas. Skambës ávairiø þanrøakordeono muzikos melodijos. Bilieto kaina � 10 Lt. Bi-lietø galima ásigyti Kauno menininkø namø �Mûzø sve-tainëje� (I�IV 10�13 val., 14�17 val., V 10�13 val., 14�16 val. ir prieð renginá), o taip pat visose Tiketa kasose.Kauno menininkø namø Mûzø svetainëje iki rugpjû-

èio 10 d. veikia Kauno Juozo Gruðo meno vidurinës mo-kyklos mokiniø paroda �Atsiminimai klajojant�. Áëjimasnemokamas.

31 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultûros cen-tre (A. Jakðto g. 18) � tapybos mokymai suaugusiesiems �Priemolberto�: paveikslas su þmonëmis. Veda dailininkas Gvi-das Latakas.Birþelio 2 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita �Vedlys ir vedi-

mas. Susidorojimas ir dora�. Lektorius Aleksandras Þarskus.4 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos studijoje

(Kalnieèiø g. 180) � mokymai jaunimui ir suaugusiesiems�Kûrybos dþiaugsmai�: grafika. Veda dailininkë Dalia Þiur-kelienë.5 d., antradiená, 18 val. KTKC � mokymai suaugusie-

siems �Vakarojimai seklyèioje�: netradicinës tekstilës tech-nikos. Veda Daiva Vainauskienë.6 d., treèiadiená, 18 val. paskaita �Birþelio mënesio ka-

lendorius: Tëvo diena, Devintinës, Ðv. Antanas, Gedulo irvilties diena, Rasos, Kupolë, Kreðës, Ðv. Jonas Krikðtyto-jas, Ðv. apaðtalai Petras ir Paulius�. Lektorius AleksandrasÞarskus.7 d., ketvirtadiená, 18 val. vakaronë �Ðokim�: Joniniø

rateliai ir þaidimai. Veda Daugailë Braziulytë. Áëjimas nemo-kamas. 18 val. tapybos mokymai suaugusiesiems �Prie mol-berto�. Veda dailininkas Gvidas Latakas.9 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita �Seserystë ir mergystë.

Motinystë ir mergystë�. Lektorius Aleksandras Þarskus.11 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos studijo-

je � mokymai jaunimui ir suaugusiesiems �Kûrybos dþiaugs-mai�: koliaþas. Veda dailininkë Dalia Þiurkelienë12 d., antradiená, 18 val. mokymai suaugusiesiems �Va-

karojimai seklyèioje�: netradicinës tekstilës technikos. Ve-da Daiva Vainauskienë.13 d., treèiadiená, 18 val. paskaita �Vasarvidþio virsmas

� Rasos ðventë�. Lektorius Aleksandras Þarskus.

Birþelio 2 d., ðeðtadiená, 18 val. Ryðiø istorijos muzie-jaus kiemelyje (Rotuðës a. 19) � dainuojamosios poezijosfestivalio �Senamiesèio Þiogas� VI sezono atidarymas.Koncertuos Andrius Kaniava, grupë �Saulës Broliai�, Eg-lë Sirvydytë, Rokas ir Akvilë. Veiks keramikos darbø pa-roda, maþiausiems klausytojams � kûrybos namuèiø �Vë-jø Fëja� dirbtuvës.3 d., sekmadiená, 19 val. muzikinio projekto �Chorø

karai� nugalëtojas Kauno rajono choras �Boþolë� su le-gendine grupe �Rondo� prieðakyje iðtikimuosius savo ger-bëjus kvieèia á koncertà �Mes sakome AÈIÛ�.

31 d., ketvirtadiená, 17.30 val.Raðytojø klube (K. Sirvydo g.6, Vilnius) � Lietuvos kultûrosfondo Knygneðio draugijos va-karas �Knygneðystës atspin-dþiai poezijoje ir ekrane�. Pro-gramoje: �Ðvyti uþdrausta rai-dë� (2004), knygneðystës antologijà tæsiant � poetø pos-mai; Jono Trukano filmas �Knygneðys�, susitikimas sureþisieriumi; knygneðiø laikø giesmës ir dainos, Vil-niaus mokytojø namø þemaièiø folkloro ansamblis�Tyklë� (vad. Vitalija Brazaitienë); knygneðio M. Sur-vilos vardinius apdovanojimus áteiks draugijos mece-natë ið Ðveicarijos Janina Survilaitë-Vaitkevièienë; pa-roda �Paminklai Lietuvos knygneðiams ir daraktoriams�(R. Dichavièiaus ir J. Valiuðaièio fotoplakatai). Rengi-ná ves Lietuvos knygneðio draugijos pirmininkë dr. Ire-na Kubilienë.

16

Spektras . 2012 m. geguþës 31�birþelio 13 d., Nr. 20�21 (383�384�824�825)

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kitokio kino klube � �Dþeinë Eir�apie savo jausmus � tai Viktorijoslaikø Anglijoje laikyta neregëtuamoralumu. O pats didþiausias ra-ðytojos nusikaltimas, anot to metorecenzentø, kad Ch. Bronte iðdrásopasmerkti XIX a. Anglijos ástaty-mus, daranèius santuokos susaisty-tus þmones nepajudinamø dogmøvergais. Tokiais kaip romane pa-vaizduotas Tornfildo dvaro ðeimi-ninkas Edvardas Roèesteris, apgau-le apvesdintas su beprote.Kliuvo ir Baþnyèios tarnams.

Ðtai Lokvudo prieglaudos �gerada-riai� yra beðirdþiai ðventeivos, veid-mainiai ir sadistai. O jaunas pasto-rius Sent Dþeimsas, ið pirmo þvilgs-nio panaðus á idealø Dievo tarnà, iðtikrøjø pasirodo esàs pedantas ir re-liginis fanatikas, dël aklo tikëjimoaukojantis nuoðirdþius jausmus irðiltus þmogiðkus santykius.Nëra reikalo pasakoti �Dþeinës

Eir� siuþeto. Bent kartà knygà per-skaièiusieji já puikiai þino. Bet ákinà tokie skaitytojai vis tiek ei-na, nes nori pamatyti, kaip ekraneákûnyti jø pamëgti personaþai. Ta-da galima palyginti aktorius su jøvaidinamø herojø apraðymu arbanuspræsti, kokioje �Dþeinës Eir�ekranizacijoje Dþeinë ir Roèeste-ris yra tobuliausi.

Kaip Tony Blairas iðgelbëjo monarchijàGediminas JANKAUSKAS

Filmo �Karalienë� (penktadienis,21.55 val., Lietuvos ryto TV) svar-biausi ávykiai plëtojasi 1997-øjø rug-pjûtá. Jie prasideda visai prieð prin-cesës Dianos þûtá, ir ði tragedija, ku-rios netiesioginiai liudininkai dar vi-sai neseniai buvome mes visi, tampakamertonu, kuriuo iðbandoma britømonarchijos tvirtybë.Princesës þûtis karaliðkos ðeimos

monolità perskëlë á dvi dalis. Senastradicijas puoselëjantys aristokra-tai � karalienë Elþbieta antroji, kara-lienë motina ir princas Filipas � ma-no, kad bûsimo sosto ápëdinio moti-nos laidotuvës yra privatus reikalasir viskà dera atlikti oriai Bekingemorûmø tyloje. Visai kitos nuomonësprincas Charlesas ir kà tik premjerutapæs T. Blairas. Tuo metu, kai kara-lienë delsë iðreikðti bent maþiausiàpagarbos þenklà velionei, jaunaspremjeras vieðai pavadino Dianà�Ðirdþiø princese�. Kelias paras vy-kusi karaliðkø apartamentø apgultis,gyvø gëliø jûra ir pikti iðpuoliai prieð�beðirdæ� karalienæ britø spaudoje sa-vo padarë. Tûkstantmetës imperijosvaldovë suprato, kad laikai pasikei-të, kad dabar atsakingais momentaisstoti akivaizdon su savo liaudimi irspaudos atstovais yra tikrai ne leng-viau, nei anksèiau vesti karius á mû-ðá. Aktorë Helen Miren ðià metamor-fozæ suvaidino iðties karaliðkai.Daugelio perdirbiniø sulaukæs

�Padaras� (penktadienis, 1.20 val.,LNK) � istorija apie fantastiðkus reið-kinius, kuriuos savo kailiu patyrë Ant-arktidà tyrinëjæ mokslininkai. Kartàjie susidûrë su paslaptingu padaru, ga-linèiu persikûnyti á bet koká organiz-mà ir net perimti þmogaus pavidalà.Pamaþu ðis mistinis �kûnø grobikas�ima naikinti ekspedicijos dalyvius.

Apie nepaprastà ekspedicijà pa-sakoja ir veiksmo drama �Armage-donas� (ðeðtadienis, 19.00 val.,TV3). Þemës link milþiniðku grei-èiu skrieja asteroidas. Jeigu jistrenksis á mûsø planetà, visa gyvy-bë bus sunaikinta. Iðgelbëti þmoni-jà nuo tokios pasaulio pabaigos ga-li tik... patyræ naftininkai, kurie ryþ-tasi sutikti prieðà atvirame kosmoseir ten já susprogdinti.Prancûzø dramoje �Skafandras

ir drugelis� (ðeðtadienis, 23.40val., LTV) populiaraus madø þur-nalo �Elle� prancûziðkosios versi-jos vyriausiasis redaktorius Jea-nas-Dominique�as Bauby po neti-këtai uþklupusio insulto atsigau-na visiðkai paralyþiuotas. Nuo ðioljis bus ákalintas savo kûno skafan-dre ir galës judinti tik kairiàjà aká.Medikø paskatintas vyriðkis ryþo-si paraðyti vienai knygø leidyklaidar iki nelaimës paþadëtà auto-biografijà. Paralyþiuotam ir nega-linèiam kalbëti þmogui ði uþduo-tis bûtø absoliuèiai neámanoma.Bet Þando (taip artimiausi draugaivadino Jeanà-Dominique�à) matëpasaulá viena akimi ir galëjo mirk-sëti. To pakako, kad savo blaks-tiena tarsi plazdanèiu drugeliosparneliu jis galëtø siøsti signaluspasauliui.Fantastiniame siaubo trileryje

�Dëþë� (sekmadienis, 22.00 val.,LNK), sukurtame pagal RichardoMathesono apsakymà, prieð KalëdasVirdþinijos valstijos Rièmondomiestelyje gyvenantys sutuoktiniaiNorma ir Stiuartas gauna keistà me-dinæ dëþutæ. Jei ðeimininkai paspausjos virðuje esantá mygtukà, gaus mi-lijonà doleriø grynais. Bet dël tokaþkur mirs þmogus, kurio Norma irArtûras visai nepaþásta. Akivaizdu,kad bet kokia galimybë iðspræsti vi-

sas problemas vienu pirðto paspau-dimu labai apgaulinga. Nemokamøpietø nebûna, o bet koks veiksmasbûtinai turi pasekmes. Negalima ið-

leisti dþino ið butelio ir netapti di-deliø bëdø prieþastimi.Daug mistikos bus ir filme �Ðeðta-

sis pojûtis� (sekmadienis, 23.20 val.,

BTV). Filadelfijos vaikø psichiatrasMalkolmas Krou kartà susipaþástasu neáprastu pacientu. AðtuonmetisKoulas turi keistø telekinetiniø su-gebëjimø � jis regi mirusius þmonesir aiðkiai girdi jø balsus. Psicholo-gai tokius sugebëjimus vadina �ðeð-tuoju pojûèiu�.

Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, birþelio 5 d., Kito-kio kino klube þiûrësime dvide-ðimt pirmàjà britø raðytojos Char-lotte Bronte romano �Dþeinë Eir�ekranizacijà.Kaimo kunigo dukters Ch. Bron-

te knygos �Dþeinë Eir� siuþetas re-miasi klasikinio gotikinio romanoschemomis, bet autorë dràsiai su-

lauþë kanonus ir metë iððûká savolaiko tradicijoms. Pirmi knygos re-cenzentai buvo pakraupæ nuo tuometu neregëtos dràsos. Þurnale �Qu-arterly Review� (1848 m.) piktin-tasi, kad autorë iðdráso pasisakytiprieð turtuoliø komfortà ir beturèiøskurdà, o pats romanas buvo pava-dintas antikrikðèioniðku. Dar puri-tonus papiktino, kad Dþeinë pirmo-ji prisipaþásta mylimam vyriðkiui

Geguþës 31 d. startuoja tarp-tautinis ðiuolaikinio meno festi-valis �Kaunas mene. Kalbëji-masis�. Penktà kartà vyksiantisfestivalis kvieèia ásitraukti á tarp-disciplininio meno renginius,pulsuosianèius Kaune. Ðiø metøkoncepcija � �Kalbëjimasis�. Jiatspindi menininkø ið skirtingøðaliø ávairovæ, svarbiausia � al-ternatyvià meno kalbà ir daugelájos �kalbëjimo bûdø� pasitel-kiant ávairias ðiuolaikinio menomedijas (fotografijà, instaliaci-jas, videodarbus, grafikà, perfor-mansus...). Viena ið 2012 m.�Kaunas mene� daliø �CREATurE renginiai. Festivalisvyks galerijoje �Meno parkas�,Fotografijos galerijoje, galerijo-je �MJ studija�, Rotuðës aikðtë-je, �Fluxus ministerijoje�, bare�B. O.� ir dviems mënesiams (ge-guþës 31-liepos 31 d.) okupuosðiuolaikinio meno renginiais beiparodø atidarymais. Festivaliometu bus pristatyti personaliniaimenininkø, kuratoriø ir tarptau-tiniai ðiuolaikinio meno projek-tai ið Australijos, Bulgarijos, Es-tijos, Jungtinës Karalystës, Jung-tiniø Amerikos Valstijø, Prancû-zijos, Vokietijos ir, þinoma, Lie-tuvos.

Geguþës 31 d. festivalis prasi-dës net keliais renginiais. 18 val.galerijoje �Meno parkas� atida-roma Jûratës Rekevièiûtës paro-da �Dalintis. Patinka�.Arvydas Barysas pristatys do-

kumentinio filmo ið ciklo �Þy-miausi pasaulio lietuviai� prem-jerà Lietuvoje �Algimantas Ke-zys�.VIDEOHOLICA 2011 specia-

lus rinkinys. Menininkai: FedorBelenky (Vokietija / Rusija),CAPTURE group / Stephanie Ca-zaentre, Ana Maria Gomes, Alicede Sagazan (Prancûzija), LinCheng-Wei (Taivanas), Ana Èi-gon (Slovënija), Marek Grzyb(Lenkija), Mattias Harenstam(Vokietija / Ðvedija), Max Hat-tler (Vokietija / Didþioji Britani-ja), Yu-Chi Hsiao (Taivanas), Ki-ron Hussain (Didþioji Britanija),Nina Kurtela (Vengrija), Piotr Lis(Lenkija), Emilia Loseva & Dan-ny Winkler (Didþioji Britanija),Chika Matsuda (Japonija), YunjiPark (Korëja), Jacques Perconte(Prancûzija), PetriPaselli (MatteoPetri & Liciano Paselli), (Italija),Owen Eric Wood (Kanada).Kauno fotografijos galerijoje

atidaroma Juliaus Sokolowskioið Lenkijos paroda �Urban Pho-tography�. Galerijoje �MJ studi-ja� � A. Kezio fotografija.

Kauno karuselë