2013 m. sausio 17 d. / Ketvirtadienis / Nr. 13 (13 438)

ORAI

Šiandien: debesuotasu pragiedruliais.Temperatūra dieną 6-9 laipsniai šalčio.

19p.

Dauguma vos mėnesį dirbusių Vyriausybės narių reprezentacijaiskirtų pinigų nepajudino. Tam skirtus fondus palengvinotik vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas irenergetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Kiekvieną mėnesį premjero ir mi-nistrų reprezentacijai skiriama vieno vi-dutinio mėnesinio darbo užmokesčiodydžio suma, šiuo metu - 2171 litas. Vi-daus reikalų ministras D.Barakauskasjau pirmąjį darbo mėnesį reprezentaci-jai išleido apie 1190 litų. Vidaus reikalųministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių

skyriaus atstovų teigimu, reprezentaci-nės lėšos naudotos rengiant oficialiuspasitarimus ministerijoje ir dovanomsužsienio svečiams bei D.Barakausko vi-zitams kitose įstaigose. Tačiau pats mi-nistras vakar nesutiko papasakoti, ką pir-ko už reprezentacijai skirtas lėšas.

3p.

Reprezentacinius fondus tuštino ne visi

UŽSIENIS

Smūgis svajoniųlėktuvui

Naujosios kartos “Dreamliner” lėk-tuvas buvo JAV aviacijos milžinės“Boeing” pasididžiavimas, tačiau vir-tinė incidentų sukėlė klausimų dėl josaugumo. Kelios šalys pradėjo tyri-mus, o Japonija nutupdė visą turimąlaivyną. “Dreamliner” skrydžiai buvosustabdyti po vakarykščio rimto inci-dento, kai lėktuvui, kuriame pasklidodūmai, teko avariniu būdu leistis Ta-kamacu oro uoste Pietvakarių Japoni-joje. Juo skridę 137 žmonės evakuoti.Jau ilgiau kaip savaitę “Dreamliner”persekioja incidentai, nors gamintojaitvirtina, kad laineriai saugūs.“Dreamliner” buvo laikomas geriau-siu “Boeing” pavyzdžiu, giriamas užtai, kad sudegina mažiausiai degalų.

7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

KLASCO pakartojokrovos rekordą

Zarasų gimnazistai, nepanorę da-lyvauti moksleiviams skirtoje, betprieštaringų vertinimų sulauku-sioje antialkoholinėje kampanijoje“Išpilk!”, surengė akciją “Geriau nepradėk” 4p.

Daugiau nei 150 pasaulio valstybiųkrepšinio gerbėjai šį vakarą suguls prie televizorių stebėti Eurolygos savaitės rungtynėmis paskelbtos Kauno “Žalgirio” ir Maskvos CSKA dvikovos 15p.

10p. 4p.

MOKSLAS

MažiausiaiEuropojedomimėsmokslu 12p.

DIENOS TEMOS

Pamaryjezujakarinėsamfibijos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Labdaros organizacijų atstovaitrina rankas - metų pabaigojevykdytos įvairios labdaros akcijoskaip niekad pavyko - žmonėsvargstantiesiems šelpti aukojodosniau nei anksčiau.

Labdaros rinkėjai skaičiuoja paau-kotus pinigus ir planuoja, kam juos iš-leisti. Tačiau mokslininkai kerta, kadtoks gyventojų dosnumas skurdo nesu-mažins, tik iš dalies patenkins maistoporeikį.

Apie 400 tūkst. litų turėtų įplauktiį VšĮ “Maisto bankas” sąskaitą, praė-jusių metų pabaigoje pirmą kartądrauge su viena komercine televizijaorganizavusia labdaros projektą “Pa-sidalyk”. Jo metu žmonės ir bendro-vės nepasiturintiesiems maitinti pa-aukojo 560 144 litus.

VšĮ “Maisto bankas” direktorėDeimantė Žebrauskaitė LŽ teigė,kad kol kas žinoma tik apytikslė jųviešajai įstaigai atiteksiančių pinigųsuma, nes auditoriai dar nepateikėgalutinių surinktų aukų rezultatų.Iš jų savo dalį - 25 proc. - pasiimstelekomunikacijų bendrovė, o kasliks - bus panaudojama vargstančiųžmonių labui. “Pinigai mus pasiek-ti turėtų kovo mėnesį. Tada galutinaiir nuspręsime, ką su jais daryti.Žmonių ir įmonių aukoti prašėmetam, kad galėtume užtikrinti savoveiklos tęstinumą ir dar ją plėsti”, -sakė D.Žebrauskaitė.

5p.

Žmonės atvėrėpinigines gerumui

Mal

tiec

iai.l

t nuo

trau

ka

“Kreipėmės į savivaldybes,į SADM, kad ir jos prisidėtų

prie mūsų darbo. Tačiauvalstybinėms institucijoms

tai neįdomu”, - teigė Maltos ordino atstovė.

Su garsiu operos solistu, dabarTėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų (TS-LKD)frakcijos nariu Vytautu Juozapaičiu LŽ kalbasi apie jo naująjį darbą Seime.

- Prieš ketverius metus su meninin-kais protestavote prie Seimo rūmųprieš PVM lengvatų naikinimą, o nese-niai įregistravote įstatymo pataisas tai-kyti PVM tarifo lengvatą kultūros ir me-no renginiams. Kokios naudos tikėtis,jei bus pritarta jūsų pasiūlymams?

- PVM lengvatų panaikinimas, manomanymu, nepasiekė to tikslo, kurio bu-vo tikėtasi. Buvusi valdančioji daugumanorėjo panaikinti visas įmanomas leng-vatas absoliučiai visoms socialinėmsgrupėms dėl socialinio teisingumo. Aš,kaip kultūros ir meno atstovas, kultūrossritį priskirčiau prie itin socialiai jautrių.Manau, toks drastiškas PVM tarifo pa-didinimas nuo 5 iki 21 proc. buvo neti-kėtas, o aš buvau tarp nepritarusiųjųšiam žingsniui. Siūlau nustatyti 9 proc.PVM tarifą. Lengvatos grąžinimas ne-būtų toks mažas, kaip anksčiau, bet taisušvelnintų dabartinę.

- TS-LKD frakcija visą praėjusią kaden-ciją priešinosi bet kokių PVM lengvatų

taikymui. Nesibaiminate užsitraukti sa-vo frakcijos rūstybę?

- Nebijau jokios rūstybės. Daugiaukaip dvi dešimtis metų dirbu kultūros,profesionalaus meno ir aukštojo aka-deminio mokslo srityse, turiu savo nuo-monę, kurią galiu pagrįsti. Partinis po-žiūris, kaip minėjau, rėmėsi socialinioteisingumo siekiu. Aš su tuo nesutikauir nesutinku iki šios dienos!

- Ėmėtės iniciatyvos baudomis paža-boti grafičių piešėjus, įregistravote Ad-ministracinių teisės pažeidimų kodeksopataisas.

- Nei aš, nei Seimas jų nepažabos.Net ir pačiame įstatyme tokio žodžio -

“grafičiai” - nėra, nes tai netaikoma tikvienai nusikalstamai veikai. Juk ne viengrafičių piešėjai gadina pastatų fasadus.Atkreipiu dėmesį, kad pakartotinas ar-ba grupinis pastatų, ypač kultūros pa-veldo statinių, gadinimas turi būti pri-lyginamas piktybiniam chuliganizmui.

- Kokių dar matote problemų švieti-mo ir kultūros srityje?

- Antradienį mes su kolegomisV.Stundžiu ir M.Adomėnu įregistra-vome įstatymo pataisą, kaip reakciją įvaldančiosios daugumos kvestionuo-jamą Kultūros tarybos įstatymo pa-taisymą.

Nors šis įstatymas, priimtas dar anosSeimo kadencijos, buvo išdiskutuotas,ko gero, su visomis kultūros ir menoorganizacijomis, priimant bendrąkompromisą, tačiau staiga jie (valdan-čioji dauguma - aut.) išbraukė punktą,kad nėra būtinybės turėti patirties kul-tūros ir meno srityje, skiriant tarybos

pirmininką. Galite tik įsivaizduoti, kadį Meno tarybos, kuri vykdys finansavi-mo politiką ir formuluos visą kultūrospolitiką, vadovus bus siūlomas žmo-gus, kuris turi tik vadybinės patirties.Tai reiškia, kad universitetą ką tik bai-gęs žmogus, kurio diplome bus para-šyta, kad jis - vadybininkas, galės eiti taspareigas.

Tai dar sykį parodo, kad valdančio-ji dauguma spjauna menininkams irkultūros visuomenei į veidą.

- Seime esate naujokas, tad kokie jū-sų pastebėjimai po pirmųjų darbo mė-nesių parlamente?

- Gyvenime vadovaujuosi savopatirtimi, vertybių skale, tikėjimu,išsilavinimu, padorumo jausmu, to-dėl sudėtinga man sulaužyti stubu-rą. Atėjau iš meno pasaulio, kur taippat ne šventieji puodus lipdo, tadesu perėjęs vandenį, ugnį ir varinestriūbas.

Seime jau po dviejų mėnesių inten-syvesnio darbo spėjau ne tik įsigilinti įpolitines realijas, bet ir pramokau šiodarbo technologijų. Jaučiuosi pakeitęssavo gyvenimą, darbo pobūdį, bet tik-rai nesu svetimoje lėkštėje.•Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Seimo tribūna

Valdantieji menininkams spjauna į veidą

2013 01 17Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Metų pradžia Lietuvos politiko-je susieta ne tik su mūsų valstybei itinsvarbios ir skaudžios datos, Sausio 13-osios, minėjimu. Žiemos viduryje pa-prastai sustiprėja įtampa tarp skirtingainepriklausomos, demokratinės Lietu-vos santvarką vertinančių ir radikaliaipriešinga istorine atmintimi pasižymin-čių jėgų. Todėl nenuostabu, kad būtentLaisvės gynėjų dienos išvakarėse Lietu-vos kariuomenės kūrėjų savanorių są-junga kreipėsi į Teisingumo ministerijąir paprašė uždrausti Algirdo Paleckiovadovaujamą Socialistinį liaudies fron-tą (SLF). Ar su šia partija iš tiesų reikė-tų kovoti ne tik politiniais, bet ir teisi-niais metodais?

Diskutuojant apie SLF ir A.Paleckįbūtina prisiminti antisisteminės partijossąvoką. Remiantis politikos mokslų kla-siku Giovanni Sartori, tokios politinėsjėgos pasižymi specifine, svetima ideo-logija - egzistuojančiai politinei sistemaiyra keliama jai ideologiškai prieštarau-janti alternatyva. Tikra antisisteminėpartija, patekusi į valdžią, pakeistų netik vyriausybę, bet ir patį jos sudarymo

būdą. Klasikiniai antisisteminių partijųpavyzdžiai demokratijose - komunisti-nių ir fašistinių pažiūrų politinės jėgos.

Antisisteminių partijų pavojų liudijademokratinės Veimaro Respublikos li-kimas. Istorikas Benjaminas Lieberma-nas pažymi, kad radikalių politinių jė-gų (įvairaus spektro - nuo nacionalistųiki komunistų) ideologinės atakos labaisusilpnino šią tarpukario Vokietijos po-litinę sistemą, gyvavusią 1919-1933 me-tais. Nuolatinė propaganda, nukreiptaprieš demokratinę santvarką, ir elekto-rato balsų “nutekėjimas” iš nuosaikiųpolitinių jėgų į partinės sistemos radika-lius polius tapo vienomis svarbesnių de-mokratijos, kurią pakeitė nacių režimas,žlugimo priežasčių.

G.Sartori idėjų pritaikomumą kin-tančiame politiniame kontekste nag-rinėjęs Oksfordo profesoriusGiovan-ni Cappocia pabrėžė, kad pastaraisiaisdešimtmečiais Vakaruose nykstantideologinėms antisisteminėms parti-joms prasmingiau kalbėti apie santykioantisistemiškumą. Šia savybe pasižy-minčios politinės jėgos yra priešiškosne tiek demokratiniam režimui, kiekkitiems partinės sistemos objektams.Joms būdingas radikalesnis elektora-tas, žemas koalicinis potencialas irprieš esamą vyriausybę, tradicines par-tijas nukreipta priešiška propaganda(nors ir neorientuota į režimo pakeiti-mą). Visi šie bruožai gali būti būdingipartijai, kuri iš esmės neturi ideologi-

jos, priešingos pamatinėms demokra-tijos vertybėms.

Lietuvoje antisisteminės partijos są-voką politologai iki šiol vartojo gana lais-vai. 2004 metais Pilietinės visuomenėsinstituto atliktame tyrime “Partijos irpolitinės sistemos raida Lietuvoje” to-kiomis politinėmis jėgomis įvardytosDarbo partija, Liberalų demokratų par-

tija (dabar “Tvarka ir teisingumas”, TT)bei Valstiečių ir Naujosios demokrati-jos partijų sąjunga. Tačiau nė viena jųgarsiau nekalbėjo apie aiškią ideologi-nę alternatyvą nepriklausomos, demok-ratinės Lietuvos politinei santvarkai, obūdamos vykdomojoje valdžioje jokiųrežimo reformų nebandė inicijuoti. To-dėl šias partijas daugiausia galima sietisu santykio antisistemiškumu.

Žinoma, reikia pripažinti, kad TTiki šiol flirtuoja su prezidento galių stip-rinimo siekiu, partijos programoje ga-lima rasti ir kitų demokratijai poten-cialiai pavojingų (pavyzdžiui, Valstybėstribunolo steigimas) nuostatų. Tačiaudabartinėje Vyriausybėje jų antisiste-miškumas yra gerokai priblėsęs, gal netvisai išnykęs.

Ar A.Paleckio SLF yra ideologiškaiantisisteminė partija? Pirma, būtinaakcentuoti, kad SLF programoje aiš-kiai atsispindi radikalaus, kairiojo an-tisistemiškumo liberaliosios demok-ratijos atžvilgiu bruožai, nors juos irbandoma paslėpti po lygybės idealųir kapitalizmo kritikos šūkiais. Do-kumente, kurį nesunkiai galima ras-

ti SLF internetiniame puslapyje, tie-siai teigiama “neišvengiama būtinybėpakeisti kapitalistinę sistemą socia-listine”.

Antra, uolus ir demonstratyvus ilga-mečio Lietuvos komunistų partijos pir-mojo sekretoriaus Antano Sniečkaus(kurio sekretoriavimo laikais buvo tre-miami ir žudomi Lietuvos gyventojai)gimtadienio minėjimas, sovietinės agre-sijos Sausio 13-ąją neigimas rodo, kadSLF taip pat atmeta skaudžius Lietuvosvalstybingumo pamatus ir legitimuojaprievartą, nesuderinamą su demokra-tinėmis vertybėmis. Itin iliustratyviosyra partijos programos eilutės, kalban-čios apie sovietmetį tokiu diskursu,kuriame abejotinas tikslas pateisinasmurtines priemones: “Daliai Lietuvos

gyventojų jis (1940-1990 m. laikotarpis- aut.) atnešė netektis. Kita dalis kūrėnaują pasaulį, kuriame nebebus prie-vartos, išnaudojimo ir nelygybės.”

Dažnoje Europos valstybėje antisis-teminės partijos veikė ir veikia laisvai,nepatirdamos rimtesnių suvaržymų.Vis dėlto tai nėra visuotinė praktika:sprendimas dažnai priklauso nuo ša-lies istorijos ir pačios antisisteminės par-tijos veiksmų. Po Antrojo pasaulinio ka-ro Vakarų Vokietijos KonstitucinisTeismas uždraudė komunistų ir neona-cistų partijas kaip nedemokratiškas (tai-gi ir nekonstituciškas), taip užkirsda-mas kelią ideologiškai poliarizuotai irfragmentuotai partinei sistemai, o kar-tu ir Veimaro Respublikos likimo pasi-kartojimui.

2004 metais Belgijos AukščiausiasisTeismas separatistinėmis ir ksenofo-binėmis pažiūromis pasižyminčią“Vlaams Blok” partiją pripažino kal-ta dėl rasizmo kurstymo. Jos nariai,siekdami išvengti asmeninės teisinėsatsakomybės, panaikino partiją ir įkū-rė naują politinę jėgą “Vlaams Belang”.Pastaruoju metu ji siekia sušvelninti sa-vo radikalų įvaizdį ir nuo kraštutinėsdešinės judėti konservatizmo link. Gal-būt tokio “netiesioginio uždraudimo”,kai dėl veiksmų, kenkiančių valstybei irdemokratijai, kalta pripažįstama visaorganizacija, užtektų ir SLF. O jos lyde-ris iš idėjinio komunisto transformuo-tųsi į paprastą populistą.•

A.Paleckio partija: drausti, negalima pasigailėti?

Socialistinis liaudies frontas atmeta skaudžiusLietuvos valstybingumo pamatus ir

legitimuoja prievartą, nesuderinamą su demokratinėmis vertybėmis.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aš, kaip kultūros ir meno atstovas, kultūrossritį priskirčiau prie itin

socialiai jautrių.V.Juozapaitis: “Tikiuosi, kad mano tarnystė Seime atneš naudos Lietuvoskultūrai ir kitoms sritims.” / Romo Jurgaičio nuotrauka

Dienos temos 32013 01 17Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Dauguma mėnesį išdirbusių Vy-riausybės narių reprezentacijaiskirtų pinigų nepajudino. Šiuosfondus palengvino tik vidaus reikalų ministras Dailis AlfonsasBarakauskas ir energetikos mi-nistras Jaroslavas Neverovičius.

Kiekvieną mėnesį premjero ir mi-nistrų reprezentacijai skiriama vieno vi-dutinio mėnesinio darbo užmokesčiodydžio suma. Šiuo metu ji siekia 2171 li-tą. 13 iš 15 Vyriausybės narių pirmąjįdarbo mėnesį reprezentacijai nepanau-dojo nė lito.

Vidaus reikalų ministras D.Bara-kauskas pirmą darbo mėnesį reprezen-tacijai išleido apie 1190 litų. Vidaus rei-kalų ministerijos Protokolo ir viešųjųryšių skyriaus atstovų teigimu, repre-zentacinės lėšos naudotos rengiant ofi-cialius pasitarimus ministerijoje (tamišleista 73,1 lito) ir dovanoms užsieniosvečiams bei D.Barakausko vizitams ki-tose įstaigose (panaudota 1116,8 lito).

Airijoje viešintis D.Barakauskas va-kar nesutiko papasakoti, ką pirko užreprezentacijai skirtas lėšas. “Jūs geriaupaklausite, kokia yra nuomonė apieLietuvą ir būsimą pirmininkavimą. Ge-ros jums dienos”, - trumpai atkirto jis.

Energetikos ministras J.Neverovi-čius, pasak jo vyriausiosios patarėjosDaivos Rimašauskaitės, iš reprezentaci-nio fondo per pirmą darbo mėnesį iš-leido 80 litų. Šie pinigai skirti darbiniosusitikimo išlaidoms padengti.

Kai kurie išlaidų, susijusių su repre-zentacija, iki šiol neturėję Vyriausybės

nariai nusprendė ir ateityje tam visainenaudoti lėšų, kiti dar neturėjo pro-gos praverti mokesčių mokėtojų pini-ginės.

Finansų ministras Rimantas Šadžiusketina tęsti pirmtakės Ingridos Šimo-nytės tradiciją ir neliesti reprezentacijaiskirtų lėšų. Aplinkos ministras Valenti-nas Mazuronis įsitikinęs, kad esant rei-kalui fondo pinigai turi būti naudojami.“Reprezentacinės lėšos skirtos repre-zentuoti, pristatyti ministeriją. Tais tiks-lais jos ir turėtų būti naudojamos. Jeigutokių išlaidų nėra, automatiškai pinigaisusitaupo”, - aiškino jis.

Nemažas šurmulys dėl reprezenta-cijai skirtų lėšų buvo kilęs praėjusiosVyriausybės darbo pradžioje. Kai kurietuomečiai ministrai mokesčių mokėto-jų pinigus leido ir asmeninėms reik-mėms. Pavyzdžiui, buvęs kultūros mi-

nistras Remigijus Vilkaitis už daugiaunei 1 tūkst. litų nusipirko kostiumą,marškinius, batus.

Dalis buvusių Vyriausybės narių rep-rezentacines lėšas skyrė labdarai. Tuo-metis sveikatos apsaugos ministras Al-gis Čaplikas iš reprezentacinio fondopinigų pirko skalbyklę kūdikių na-mams, o buvęs užsienio reikalų mi-nistras Vygaudas Ušackas - žoliapjovęTolminkiemio Kristijono Donelaičiomuziejui. Žemės ūkio ministro parei-gas ėjęs Kazys Starkevičius dalį repre-zentacinių lėšų skyrė sudegusiai Laba-noro bažnyčiai atstatyti, o tuometisvidaus reikalų ministras Raimundas Pa-laitis - ministerijos pučiamųjų orkestrokompaktinei plokštelei išleisti. VėliauVyriausybė nutarė, kad reprezentacijainumatytų lėšų negalima skirti labdaraiar dovanoms.•

Reprezentacinius fondus tuštino ne visiTADAS VALANČIUS

Žemės ūkio valdymo reformą planuojanti naujoji Vyriausybė sumanė peržiūrėtimilijoninę Europos Sąjungos(ES) ir valstybės paramą administruojančių bei kontro-liuojančių institucijų veiklą.

Konkurencingą žemės ūkį ir įvairia-pusę kaimo plėtrą žadantys naujosioscentro kairės Vyriausybės programosarchitektai užtikrina: “Vykdysime že-mės ūkio valdymo reformą tam, kad jisbūtų paprastesnis ir efektyvesnis.” Jaudabar aišku, kad pirmiausia bus ima-masi tikrinti žemės ūkiui skirtas milijo-nines lėšas administruojančių ir kont-roliuojančių institucijų veiklą, koreguotivalstybės paramos skyrimo tvarką. Atei-tyje bus bandoma sustiprinti savivaldosorganų atsakomybę, atsižvelgti į padėtįgyvulininkystės sektoriuje.

Tačiau buvęs žemės ūkio ministrasKazys Starkevičius stebisi tokiais planaisir būgštauja, kad per pastaruosius metuspagal paramos skyrimo žemės ūkio sek-toriui skaidrumo indeksą į pirmaujan-čias gretas ES įsiveržusi Lietuva vėl galinugrimzti į šešėlį.

Pertvarka - dar šiemetNaujasis žemės ūkio viceministras

Vidmantas Kanopa LŽ patikino, kadžemės ūkio valdymo pertvarkos žada-ma imtis jau netrukus, vos bus baigtaformuoti ministerijos vadovybė. Tuo-met turėtų būti atnaujintas tuo tikslu su-formuotos darbo grupės darbas.

Vis dėlto svarbiausi planuojamospertvarkos darbai jau aiškūs. Pirmiausia,viceministro teigimu, bus persvarstytosparamą administruojančių ir kontro-liuojančių institucijų funkcijos ir proce-dūros. To esą reikia, kad sistema būtųkuo skaidresnė, paprastesnė ir supran-tamesnė. Taip pat ketinama aiškiai apib-rėžti sektoriaus įmones ir ūkius tikri-nančių kontrolierių bei inspektoriųteises ir pareigas. “Kontrolierius ar ins-pektorius pirmiausia turi tapti patarėju,

konsultantu, o tik vėliau, neįvykdžiusreikalavimų, - baudėju. Reikėtų pagalvo-ti apie pavaldžių institucijų kontrolieriųgriežtesnę kontrolę pačioje ministerijo-je, tuo tikslu pavedant kuriam nors de-partamentui kontrolės koordinavimą”,- aiškino V.Kanopa.

Toliau vardydamas pertvarkos planusES ir nacionalinės paramos skyrimo sri-tyje, viceministras užsiminė apie ketini-mus maksimaliai sutrumpinti šiuo tiks-lu teikiamų paraiškų ir projektųvertinimo bei mokėjimo pažymų nagri-nėjimo laiką. Taip siekiama mažinti po-pierizmą, o dalis dokumentų atsidurtųelektroninėje erdvėje.

Trečias darbas - peržiūrėti savivaldy-bėms valstybės deleguotas funkcijas iratsakomybę. “Savivalda turėtų glaudžiaubendradarbiauti su kitomis Žemės ūkioministerijai pavaldžiomis ar žemės ūkiobei kaimo plėtros srityje dirbančiomisinstitucijomis. Tai turėtų būti aiškiaiapibrėžta teisės aktuose”, - dėstė vice-ministras.

V.Kanopa taip pat pažymėjo veisli-ninkystės srityje veikiančių institucijųefektyvumo klausimą. Šiame sektoriu-je, pasak jo, per pastaruosius metus ypačsumažintas darbuotojų skaičius, o taiesą atsiliepė susilpnėjusiam gyvulinin-kystės sektoriui. “Manau, kad reikaluiesant dar šiais metais bus pateikti siūly-mai ir parengtas planas, teisės aktai, rei-kalingi reformai vykdyti. Tačiau noriupabrėžti, kad reforma reikalinga žmo-nėms, todėl prieš priimant sprendimus

bus diskutuojama su socialiniais part-neriais ir tik radus sutarimą - daromisprendimai”, - žadėjo žemės ūkio vice-ministras.

Įžvelgia mažinamą skaidrumąParlamentaras ir buvęs Žemės ūkio

ministerijos vadovas K.Starkevičius, iš-girdęs tokius reformų planus, neslėpėnuostabos ir priminė ES statistikos agen-tūros Eurostato duomenis: prieš ketve-rius metus vos 20 vietoje tarp Bendrijosvalstybių pagal žemės ūkio sektoriui ski-riamos paramos skaidrumą buvusi Lie-tuva iki šios dienos palypėjo net iki 4 po-zicijos. “Akivaizdu, kad planai peržiūrėtišioje srityje dirbančių institucijų veikląreiškia norą panaikinti skaidrią sistemąir grįžti prie tokios, kuri nebūtų palankimūsų ūkininkams. Noras mažinti rei-kalingų dokumentų tėra populistiniaipažadai. Mūsų sukurta sistema leidoūkininkams optimaliai dalyvauti pro-

jektuose ir gauti paramos lėšas”, - LŽstebėjosi buvęs žemės ūkio ministras.

Ne ką mažiau nustebęs jis teigė esąsir dėl užmačių gyvulininkystės sekto-riuje. “Situacija čia kaip tik pasitaisiu-si. Ypač galima akcentuoti pagerėjusiągyvulių kokybę. Juk geriau laikyti ma-žiau tikrų karvių, o ne daug ožkų”, -skeptiškai pertvarkos planus vertinoK.Starkevičius.

Išsišokti būtų sunkuTuo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR)

pirmininkas Andriejus Stančikas teigė,kad norai mažinti įsigalėjusį biurokratiz-mą ir kontrolę gali būti patys geriausi,bet gaudami europinę paramą turimetaikstytis su visai Bendrijai keliamais rei-kalavimais. “Taip, biurokratijos perdaug, reikia ieškoti paprastesnių būdųviską išspręsti. Tačiau kalbėdami apie ESparamą turime suprasti, kad tokie patreikalavimai taikomi visai Europai ir vie-ni negalime imti ir nuspręsti”, - LŽ pa-žymėjo jis.

Vis dėlto įžvalgos dėl padėties gyvuli-ninkystės sektoriuje, anot jo, gana taik-lios. Nors kiaulienos ir pieno produktųporeikis pasaulyje auga, pas mus jų pa-gaminama vis mažiau. “Akivaizdu, kadkažkas daroma negerai. Juk tarpukariusavo bekonais prekiavome net Anglijo-je, o dabar nusisukome nuo tradicijų.Pieninių karvių skaičius kasmet mažėja10 tūkst., o jauni ūkininkai mieliau už-siima augalininkyste”, - sektoriaus ydasvardijo ŽŪR pirmininkas.•

D.Barakauskas vakar atskleidė, ką pirko už reprezentacijai skirtas lėšas.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Susirūpinta ir byrančiais milijonais

Viceministras V.Kanopa LŽ patikino,kad žemės ūkio valdymo pertvarkosžadama imtis jau netrukus.Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

A.Stančikas: “Akivaizdu, kad kažkas daroma negerai.Juk tarpukariu savo bekonais prekiavome net Anglijoje, o dabar nusisukome nuo tradicijų.”

DAIVA BARONIENĖ

Zarasų gimnazistai, nepanorędalyvauti moksleiviams skirto-je, bet prieštaringų vertinimųsulaukusioje antialkoholinėjekampanijoje “Išpilk!”, surengėakciją “Geriau nepradėk!”

Žalingų įpročių nestokojantys Lietu-vos moksleiviai jau išsirinko nerūkan-čią ir blaivią klases (jos buvo pagerbtosir apdovanotos ne vienu prizu), o šiuometu, remiami Švietimo ir mokslo,Sveikatos apsaugos ministerijų bei Vai-ko teisių kontrolieriaus tarnybos, akty-viai yra raginami išpilti alkoholį - LŽrašė apie nacionalinę akciją mokslei-viams “Išpilk!” Tačiau Zarasų jauni-mas nusprendė: kad nereikėtų išpilti,geriau išvis nepradėti vartoti alkoholio.Taigi Zarasuose, kitaip negu visoje Lie-tuvoje, gyvenimas be svaigalų propa-guojamas akcija “Geriau nepradėk”.

Pasigedo blaivaus mąstymoAkcijos “Nerūkanti klasė”, “Blaivi

klasė”, “Išpilk” sulaukė kritikos netiek dėl turinio, kiek dėl netikslaus pa-vadinimo. Pedagogams, sveiko gyve-nimo specialistams, kalbininkams,Seimo nariams ir kitiems žmonėmskilo klausimas, ar tikrai tiek daugmoksleivių svaiginasi, kad reikėtų

rengti konkursus tarp potencialių artikrų girtuoklių, narkomanų, rūkaliųir kone su žiburiu ieškoti klasės, ku-rioje nebūtų vartojami kvaišalai. Taippat svarstyta, negi išties visi mokslei-viai vaikšto apsvaigę, “prisipylę”, kadtenka juos skatinti išpilti alkoholį.

Pasvalio rajono Švietimo skyrius,priešindamasis, jo nuomone, fantazi-jos, subtilumo ir sveiko mąstymo sto-

kojantiems akcijų pavadinimams, priešporą metų atsisakė dalyvauti visuoti-nėse “Blaivios klasės” paieškose ir ra-jono mokykloms surengė akciją “Lais-va klasė”. O Zarasų rajono “Ąžuolo”gimnazijos mokiniai, nedalyvaujantysdabar vykstančioje nacionalinėje ak-cijoje “Išpilk!”, noriai renkasi į šiojemokymo įstaigoje organizuojamos ak-cijos “Geriau nepradėk” renginius.

Konkrečiai ir tiksliai“Ąžuolo” socialinė pedagogė El-

vyra Šumanienė, surengusi Zarasųgimnazistams akciją “Geriau nepra-dėk”, LŽ sakė esanti įsitikinusi, kadtokių akcijų pavadinimai turi būtiaiškūs, nedviprasmiški, lengvai su-prantami. Todėl, užuot dalyvavusnacionalinėse kampanijose “Blaiviklasė”, “Nerūkanti klasė” ar “Išpilk”,

“Ąžuolo” gimnazistams buvo ren-giamos akcijos “Pradėjęs mesk”,“Draugui padėk”, “Likimas - tavorankose”. Naująją akciją “Geriau ne-pradėk”, anot socialinės pedagogės,parėmė Zarasų rajono savivaldybėsadministracijos Švietimo ir kultūrosskyrius. Jai skirti pinigai padalyti rei-kalingoms kanceliarinėms prekėmsįsigyti, išradingiausių moksleiviųekskursijai į sostinę. Rėmėjai šios ak-cijos nugalėtojams dovanojo mau-dynes Zarasų baseine.

E.Šumanienė teigė mananti, jogkovai su kvaišalų vartojimu skirtosakcijos jaunimui tikrai reikalingos.“Kad ir ką sakytume, moksleiviai irrūko, ir išgeria. Kai bandau apeliuo-ti į jų sąmoningumą, neretai išgirstu,esą rūkymas ir alkoholio vartojimas -jų pačių reikalas”, - kalbėjo socialinėpedagogė. Todėl jaunus žmones, josnuomone, per kūrybinę veiklą, spor-tą dera mokyti netapti priklauso-miems. Būtent toks yra ir akcijos “Ge-riau nepradėk” tikslas.

“Ąžuolo” gimnazijos direktoriusRimantas Bikulčius taip pat patvirti-no, kad prieš kvaišalų vartojimą nu-kreiptomis akcijomis jo vadovaujamamokymo įstaiga nesiekia nei kaip norsintriguoti, nei provokuoti moksleivių,o tai, ką daro, stengiasi įvardyti konk-rečiai ir tiksliai. Būtent taip atsiradoakcija “Geriau nepradėk”.•

2013 01 17Lietuvos žinios4 Dienos temos

Vietoj raginimų išpilti siūlo nepradėti

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno miesto savivaldybei galitekti spręsti - prarasti milijonąlitų Europos Sąjungos (ES) paramos arba pamiršti idėjąKristaus Prisikėlimo bažnyčiosšventorių iškloti senoviniais akmenimis, kuriais anksčiaubuvo grįstos gatvės.

Finansinio palaikymo daugybę me-tų atidėliotam projektui iš ES struktū-rinių fondų besitikinti gauti Kauno val-džia išgirdo nemalonią žinią - jei ESatstovai suabejos grindiniui norimųpanaudoti akmenų ilgaamžiškumu, oekspertų dokumentu nebus įrodytasjų tvirtumas, šios minties teks atsisa-kyti. Idėja gali būti neįgyvendinta irdėl kitos ne mažiau kuriozinės prie-žasties - pagal ES reikalavimus vyk-dant projektus negali būti pritaikominaudoti daiktai, nes tokiu atveju jiemsfinansinė parama negali būti skiria-ma. Prie jau naudotų daiktų esą galibūti priskirti ir senoviniai akmenys.

Kauno paminklinė Kristaus Prisi-kėlimo bažnyčia yra bene moder-niausia šio miesto šventovė. Jos ir eks-terjeras, ir interjeras - minimalistiniai.Jau aštuonerius metus ieškoma ir visnerandama lėšų bažnyčios prieigomssutvarkyti. Architekto EugenijausMiliūno komanda buvo apskaičiavu-si, kad šventoriui šiuolaikinėmis gra-nitinėmis plokštėmis iškloti reikėtųapie 7 mln. litų.

Kauno meras Andrius Kupčinskaspasiūlė bažnyčios prieigas sutvarkytipigiau - šventorių išgrįsti senoviniaisakmenimis, rastais po A.Juozapavi-čiaus prospekto ir Parodos gatvėsdanga. A.Juozapavičiaus prospekte irParodos gatvėje atkasta 18 tūkst.kvadratinių metrų senovinių riedu-lių, o prie Kristaus Prisikėlimo baž-nyčios tereikia išgrįsti 3 tūkst. kvadra-tinių metrų plotą.

“Peržiūrėjus bažnyčios prieigų su-tvarkymo projektą tapo akivaizdu, kad

jį perpus atpigintume panaudoję ras-tus akmenis, o ne granitą ar kitokiasmedžiagas”, - LŽ sakė A.Kupčinskas.Kauno miesto savivaldybė įgyvendin-dama Prisikėlimo bažnyčios aplinkossutvarkymo projektą pagal priemonę“Viešųjų nekilnojamųjų kultūros pa-veldo objektų kompleksiškas pritaiky-mas turizmo reikmėms” paprašė ESstruktūrinių fondų finansinės para-mos. Tačiau prieš pusantro mėnesiogautas ES atstovaujančių ekspertųprašymas pagrįsti, ar senoviniai ak-menys tikrai bus ilgaamžiškesni užšiuolaikines medžiagas.

“Keista, kad teks įrodinėti akmenųilgaamžiškumą”, - stebėjosi meras. Visdėlto Kauno miesto savivaldybė kelisakmenis jau išsiuntė į Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto laborato-riją, kur per mėnesį bus išaiškintas irdokumentu patvirtintas jų tvirtumas.Architektas E.Miliūnas LŽ pareiškėsavo nuomonę, kad greta itin moder-nios bažnyčios nereikėtų kloti taip patmodernaus grindinio. “Tai, kas dabarsugalvota, yra viena geriausių idėjų.Santykis tarp šiuolaikiškų ir senųjųelementų sukurtų didesnį įspūdį”, -įsitikinęs E.Miliūnas. Anot jo, seno-viniai akmenys yra ne tik patikimesni,bet ir natūraliai laiko nugludinti, tad jųnebereikės apdoroti.•

Senoviniai akmenys gali nepatikti ES

DENISAS NIKITENKA

Po Šilutės ir Pagėgių apylinkes beperstojo zuja karinės amfibijos,mat žiemos potvynis iš pamarionesitraukia, o ledas jau sukaus-tė milžiniškus užlietus plotus.

Lietuvos kariuomenės amfibijosvienintelės geba įveikti ledų kliūtisir padėti potvynio gniaužtuose įstri-gusiems vietos žmonėms. Nemen-kas iššūkis tenka ir patiems ka-riams, nes anksčiau jiems reikėdavoveikti tik prasidėjus pavasariniampotvyniui, o ne žiemos viduryje.

Amfibija skubiai išgabenta Šilutėsrajono Šyšos kaimo gyventoja, pri-trūkusi būtinų receptinių vaistų,buvo vežami maisto pritrūkę žmo-nės, moksleiviai, gamtinės dujos.

Nuslydo automobilisŠilutės civilinės ir priešgaisrinės

saugos tarnybos vedėjas RomualdasRenčeliauskas LŽ teigė, jog šiuo me-tu rajone apsemtas 15 tūkst. ha plotas.Nuo civilizacijos atkirsti 24 kaimai,turintys 72 sodybas ir 145 gyventojus.

Ypač daug problemų kyla apsemta-me ir apledėjusiame kelyje Šilutė-Rus-nė. Ten vakar vandens lygis siekė 55centimetrus. Automobiliams apsemtukeliu leidžiama vykti tik tada, kai van-dens gylis būna ne didesnis nei 20 cm,tad dabar jie keliami specialiomis trak-torių tempiamomis priekabomis. “Ke-lininkai vargsta, nes kol perkelia ma-šiną, priekaba apledėja, reikia nuolatnudaužyti ledus. Šeštadienį vienas au-tomobilis net nuslydo nuo priekabos.Laimė, ne į šoną, o nuriedėjo atgal.Vairuotoja atsipirko tik išgąsčiu”, - pa-sakojo R.Renčeliauskas.

Kelyje nuolat dirba keturi trak-toriai su priekabomis.

Sudėtingos operacijosTiek gelbėtojai, tiek vietos žmo-

nės labai džiaugiasi į pagalbą atsku-

bėjusiomis karinėmis vikšrinėmisamfibijomis. Po vieną jos darbuoja-si Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse.Amfibijos gali judėti lūžtančiu le-du, įveikti apledėjusius landšaftonelygumus, plaukti. Kitomis trans-porto priemonėmis saugiai to da-ryti neįmanoma.

Pasak R.Renčeliausko, viena dides-nių operacijų vyko antradienį, kai te-ko važiuoti į Šyšos kaimą, atkirstą nuosausumos kelių. “Vienai moteriai bai-gėsi receptiniai vaistai, tad ji buvo nu-gabenta į Šilutę pas gydytoją. Kartuvyko ir kiti vietos žmonės, nes buvopasibaigusios jų maisto atsargos. Įmokyklą nuvežtos ir dvi moksleivės”,- kalbėjo R.Renčeliauskas.

Patys kariškiai keliones amfibi-jomis vadina sudėtingomis. “Kai

kur ledas yra storas, o vietomis su-sidariusios properšos. Važiuojantbuvo labai sunku nenukrypti nuokelio, nes per ledą jo visiškai nema-tyti”, - grįžęs iš užduoties aiškinoamfibijos, kuria buvo teikiama pa-galba Pagėgių savivaldybėje, vadasseržantas Arūnas Šidlauskas.

Anot R.Renčeliausko, jei ne ka-riškių technika, situacija būtų ištiesnepavydėtina. “Priešgaisrinės ap-saugos tarnybos amfibija su rataisnegali vykti ten, kur susidaręs ledas.O vikšrinės amfibijos įveikia kliūtis.Taigi kariškių dėka sudėtinga situa-cija yra valdoma”, - dėstė R.Renče-liauskas.

Kita kariuomenės amfibija dirboPagėgių savivaldybėje ir, pasak josCivilinės ir priešgaisrinės saugosskyriaus vedėjo Vaidoto Degučio,gabeno vaistus, maistą bei dujų ba-lionus į apsemtus Nausėdų, Kucų,Pelenių kaimus. “Reikėjo nuvežti irkelis moksleivius į mokyklą Šilga-lių gyvenvietėje”, - LŽ sakė V.De-gutis. Ir pridūrė, kad amfibija nau-dojamasi tik išimtiniais atvejais.•

Pamarys - tarsi karo zona

Prasidėjus potvyniui žiemą kariškiams tenka pirmą kartą tokiomis sąlygomis pasitelkti amfibiją. / Kapitono Roko Joniko nuotrauka

Gimnazistai, surengę akciją “Geriau nepradėk”, taip pademonstravo sveikos gyvensenos įgūdžius.Zarasų “Ąžuolo” gimnazijos nuotrauka

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.Piligrimukelias.lt nuotrauka

Jei ne kariškių technika, situacija

būtų išties nepavydėtina.

IŠĖJO LAISVĖSKOVOTOJASVakar po ilgos ir sunkios ligos mi-rė žymus sovietmečio laisvės ko-votojas kunigas Algimantas Keina.1962 metais A.Keina baigė Kaunokunigų seminariją ir buvo įšven-tintas kunigu bei paskirtas vikaruį Naująją Vilnią. Dirbo įvairioseLietuvos parapijose, garsėjo prin-cipinga laikysena, Tėvynės ir lais-vės meile. Nuo 1980 metų prik-lausė Tikinčiųjų teisėms gintikatalikų komitetui, kuris buvo la-bai svarbus laisvės kovos įrankis

sovietmečiu. Pastaruoju metu gy-veno Vilniuje, šalia Šv. Petro irPovilo bažnyčios, kur, kiek sveika-ta leisdavo, aukodavo šv. Mišias,klausydavo išpažinčių. Nuo patAtgimimo pradžios tapo svarbiuLietuvos Bažnyčios gyvenimometraštininku, yra sukaupęs tur-tingą filmuotos medžiagos archy-vą. Su kun. A.Keina galima atsi-sveikinti Vilniaus Šv. ap. Petro irPovilo bažnyčioje, joje sausio 18dieną 10 val. bus aukojamos šv.Mišios. Kunigas bus laidojamasgimtojo Naujojo Daugėliškio baž-nyčios šventoriuje.

ĮTARIAMAS KETURIAISNUSIKALTIMAISLietuvos krepšinio federacijos ge-neraliniam sekretoriui MindauguiBalčiūnui pareikšti įtarimai dėl suk-čiavimo, piktnaudžiavimo, doku-mento suklastojimo ar disponavi-mo suklastotu dokumentu beikyšininkavimo. Didžiausia užšiuos nusikaltimus gresianti baus-mė - laisvės atėmimas iki septyne-rių metų. Tokia bausmė numatomauž piktnaudžiavimą ir kyšininkavi-mą. Panevėžio apygardos teismasšiandien ketina nagrinėti advokato

skundą dėl žemesnės instancijosnutarties skirti 20 dienų suėmimą.Advokatas Gintaras Černiauskasprašo panaikinti teismo nutartį,pagal kurią skirtas kardomasis ka-linimas, ir paleisti jo klientą į lais-vę. Pasak jo, prokuratūra formaliaipareiškė, kad ikiteisminiame tyri-me yra neapklaustų asmenų, oM.Balčiūnas gali daryti įtaką jų pa-rodymams ir tokiu būdu trukdytityrimui, tačiau jokių duomenų,kad jis tai ketintų daryti, advokatoteigimu, nepateikta.

BNS, Bernardinai.lt, LŽ

Dienos temos 52013 01 17Lietuvos žinios

Atkelta iš •1p.

Anot jos, vargstantiesiems aukojone tik televizijos žiūrovai, skambinda-mi trumpuoju telefono numeriu. Ne-menkas sumas “Maisto bankui” per-vedė ir įvairios bendrovės. Vienos jųtiesiogiai aukojo lėšas, kitų kolektyvaisurengė labdaros aukcionus. Jų metudarbuotojai pardavinėjo savo paga-mintus skanėstus ir rankdarbius, o su-rinktus pinigus perdavė “Maisto ban-kui”. Kitos įstaigos “Maisto banko”remiamoms šeimoms pirko įvairiusbuities prietaisus, maisto produktų.

“Maisto bankas” šiuo metu pade-da tik didžiųjų miestų varguoliams.Tačiau pavasarį parama turėtų pasiek-ti ir mažesnių miestų bei regionų gy-ventojus. Tačiau konkrečiau kalbėtiD.Žebrauskaitė kol kas nepanoro.

Valgydina žmonesKiek “prikapsėjo” aukotojų pini-

gų, šiomis dienomis skaičiuoja ir ki-tos labdaros organizacijos - Maltosordino - atstovai. Visą gruodį grupėšalies atlikėjų važinėjo po miestuskoncertuoti, o susirinkusiuosius vai-šino karšta sriuba ir prašė paaukotilėšų ordino projektams “Maistas antratų” ir “Socialinė priežiūra namuo-se”. Akciją “Maltiečių sriuba 2012”užbaigė labdaros koncertas LRT te-levizijoje. Jo metu žiūrovai trumpai-siais numeriais galėjo aukoti Maltosordino pagalbos projektams.

“Kol kas tikslių duomenų, kiek lė-šų surinkome, neturime, nes skambi-nant trumpaisiais numeriais aukotibuvo galima iki pat sausio 10 dienos”,- LŽ teigė Maltos ordino programųdirektorė Rasa Stukienė. Tačiau ji ne-slėpė, kad šiemet aukotojai buvo kaipniekada dosnūs.

Tikimasi, kad lėšų bus surinkta ne-mažai, nes gruodžio 25-ąją jau buvopaaukota daugiau kaip 311 tūkst. litų.R.Stukienė LŽ sakė, kad didžiausia da-lis paaukotų lėšų bus skiriama progra-mai “Maistas ant ratų”, kurią šios or-ganizacijos savanoriai vykdo jau dudešimtmečius. Šiuo metu 15 šaliesmiestų sergantiems ir vienišiems sene-liams Maltos ordino nariai kiekvienądieną į namus atveža šilto maisto, sim-boliškai vadinamo sriuba. “Maistą ve-žame toli gražu ne asocialiems asme-nims, kenčiantiems dėl savo praeitiesklaidų. Mūsų lankomi žmonės - dau-giausia buvę mokytojai, inžinieriai irkitų specialybių darbuotojai, kurių gy-venimą sugriovė sunki liga arba nelai-mė, ir jie prarado viską - sveikatą, dar-bą, o dažnai ir šeimą”, - pabrėžėR.Stukienė.

Per metus Maltos ordinas išdalijadaugiau kaip 100 tūkst. porcijų karštomaisto. Surinkus daugiau pinigų, šią pa-slaugą tikimasi dar išplėsti, nes jos pa-klausa - didžiulė. “Ne kartą kreipėmėsį savivaldybes, net Socialinės apsaugosir darbo ministeriją, kad ir jos prisidė-

tų prie šio mūsų darbo, nes esame ne-pajėgūs pasirūpinti visais, kuriems rei-kėtų atvežti į namus šilto maisto. Tačiauvalstybinėms institucijoms tai neįdo-mu. Jei kuri nors savivaldybė kiek ir pa-remia, tai dažniausiai tik degalais. Visakita - jau mūsų galvos skausmas”, - at-viravo Maltos ordino atstovė.

Be didelės reklamosTik nevyriausybinė organizacija

Lietuvos “Caritas”, Lietuvoje beneplačiausiai išplėtojusi savo veiklą,praėjusiais metais apie savo vykdo-mas gerumo akcijas garsiai nesiskel-bė ir jokių masinių renginių nerengė.“Nusprendėme tyliai dirbti savo dar-bą, kurį atliekame jau ne vienus me-tus”, - LŽ teigė Vilkaviškio vyskupijos“Carito” direktoriaus pavaduotojaAušra Adomavičiūtė.

Anot jos, baigiantis metams žmonėsgalėjo “Caritui” aukoti įsigydami kalė-dinių žvakučių. Visos surinktos lėšosatitenka aukas rinkusių parapijų “Ca-rito” skyriams. “Paprastai “Carito” sky-rių atstovai tariasi su klebonu, kur irkam tas lėšas panaudoti. Vieni parėmėpadegėlius, kiti skyrė lėšų onkologinė-mis ligomis sergantiems vaikams. Į pi-nigų dalybas mes nesikišame, tik rei-kalaujame, kad tai būtų daroma viešaiir parama būtų skiriama tik vargstan-

tiems žmonėms ar vargingų šeimų vai-kų šventėms”, - tvirtino A.Adomavi-čiūtė.

Vilkaviškio vyskupijos “Carito” di-rektoriaus pavaduotojos teigimu, perakcijas surinktos lėšos tėra labai men-ka dalis visų jų veiklos išlaidų. Kitosveiklai reikalingos lėšos ateina per įvai-rius projektus. Mat ši katalikiška nevy-riausybinė organizacija ne tik padeda

seneliams, ligoniams, našlaičiams arkaliniams, pagelbsti parapijos seneliųglobos namams, skurstančioms šei-moms, maitina vargšus, bet ir teikiainformacinę, psichologinę ir sociali-nę pagalbą asmenims, sergantiemspriklausomybės ligomis, bei jų šeimųnariams, seniems ir neįgaliems žmo-nėms, vykdo prevencinę šviečiamąjąveiklą, rengia įvairius projektus bedar-biams įtraukti į visuomeninę veiklą,jiems perkvalifikuoti.

“Siekiame, kad darbingo amžiausžmonės patys daugiau rūpintųsi sa-vo ateitimi, patys ją kurtų, o ne būtųišlaikytiniai. Juk matome, kad pasta-raisiais metais galvojančiųjų, esą kaž-kas privalo jiems padėti, o patys nė

piršto nepajudina, vis daugėja”, - at-viravo A.Adomavičiūtė.

Gyventojai aukoti neskatinamiPastaruoju metu rasti aukotojų ir

įvairių akcijų rėmėjų tarp verslo įmoniųnėra labai sunku - daugelis bendroviųžino apie įstatymo teikiamas pelno mo-kesčio lengvatas ir moka jomis pasi-naudoti. Kur kas sunkiau, pasak VšĮ

“Maisto bankas” direktorės D.Žeb-rauskaitės, rinkti aukas iš paprastų gy-ventojų. “JAV ir daugelyje Vakarų vals-tybių sukurta teisinė bazė, skatinantiaukoti. Gerai būtų, kad į tai būtų atsiž-velgta ir Lietuvoje”, - LŽ tvirtinoD.Žebrauskaitė.

Tačiau su tokiu teiginiu sutinka nevisi. Vilkaviškietis verslininkas Gintau-tas Plečkaitis, kurio individuali įmonėper savo gyvavimo dešimtmetį beveikpuse milijono litų parėmė ne vienąnukentėjusįjį nuo gaisro, skyrė lėšųne vienam našlaičiui ar kokiam norsrenginiui, LŽ sakė, kad vargu ar būtųtikslinga keisti dabar Lietuvoje esantįparamos ir labdaros skyrimo modelį.“Šiuo metu galiojanti teisinė bazė yra

gera, nes juridinius asmenis teikti lab-darą tikrai motyvuoja - jiems suteikia-ma mokesčių lengvata, sumažinamaspelno mokestis. Bent kol kas įstatymųpakeitimų skubinti nereikėtų”, - įsiti-kinęs verslininkas. Anot jo, pradėtostaikyti lengvatos fiziniams asmenimsgali būti nenaudingos valstybei. Juknaudotis lengvatomis pirmiausia galisuskubti ne tie, kurie ką nors šelpia,bet apsukriausi. “Daug gerų idėjų Lie-tuvoje nuėjo šuniui ant uodegos, nesjomis buvo pradėta piktnaudžiauti”, -įsitikinęs verslininkas. Pasak G.Pleč-kaičio, ir dabar niekas gyventojams ne-draudžia užsiimti labdara, dalyvautiįvairiose akcijose. Juolab kad labdaranėra ir negali būti kažkam privalomasdalykas.

Nuskurdęs - kas penktasTačiau visi LŽ kalbinti pašnekovai

vienbalsiai teigė, kad skurstančiųjųkasmet vis daugėja. Tai, kad jų tikrailabai daug, patvirtina ir statistikos duo-menys. 2011 metais (praėjusių metųstatistikos duomenų dar nėra - red.)žemiau skurdo rizikos ribos gyvenoapie 660 tūkst. asmenų. Jie sudarė apie20 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Statistikos departamento duomeni-mis, skurdo rizikos riba 2011 metais bu-vo 691 litas per mėnesį vienam asmeniuiir 1452 litai šeimai, kurioje yra du suau-gę asmenys bei du vaikai iki 14 metų.Disponuojamąsias pajamas, mažesnesuž skurdo rizikos ribą, mieste turėjo 14,7proc., kaime - 30,7 proc. gyventojų. Sta-tistikų skaičiavimu, skurdo rizikos dydis2011 metais buvo 28,7 procento. Tai reiš-kia, kad žemiau skurdo rizikos ribosesančių asmenų disponuojamosios pa-jamos buvo vidutiniškai 28,7 proc. ma-žesnės už skurdo rizikos ribą.

Optimizmo nesuteikia ir EuroposSąjungos (ES) statistikos agentūrosEurostato paskelbti duomenys. Pagaljuos 2011 metais Lietuvoje žmonių,susidūrusių su skurdo ar socialinėsatskirties rizika, buvo 33 procentai.Tai vienas didžiausių rodiklių ES ša-lyse. Lietuvą skurdu lenkė tik Bulga-rija (49 proc.), Rumunija ir Latvija(po 40 proc.). Visos ES vidurkis su-daro 24,2 procento.

Darbo ir socialinių tyrimų institutovyriausioji mokslo darbuotoja daktarėRasa Zabarauskaitė LŽ teigė nema-nanti, kad įvairių labdaros organizaci-jų surengtos rinkliavos nepasiturin-tiems žmonėms ar pastangos pagelbėtivargstantiesiems gali kaip nors veiktiskurdo mažinimą šalyje. “Tokios akci-jos gali sumažinti skaičių asmenų, ku-rie negali patenkinti minimalių savomitybos poreikių”, - aiškino moksli-ninkė. Pasak R.Zabarauskaitės, skur-do lygis galėtų mažėti didėjant gyven-tojų pajamoms. Mokslininkė atkreipėdėmesį ir į kitą svarų rodiklį - pajamųnelygybę. Ji dar kartą priminė - kuomažesnė ši nelygybė, tuo mažesnis irskurdo lygis šalyje. •

Žmonės atvėrė pinigines gerumui

Per metus Maltos ordinas išdalija daugiau kaip100 tūkst. porcijų karšto maisto.

Maltos ordino atstovai lanko žmones, kurių gyvenimą sugriovė sunki liga arba nelaimė ir jie prarado sveikatą,darbą, o dažnai - ir šeimą. / Maltos ordino archyvo nuotrauka

Trumpai

Kunigas A.Keina. / Bernardinai.lt nuotrauka

2013 01 17Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Europos audito rūmų paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad energijos taupymo projektai, kuriuosėmėsi įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) narės, yra perbrangūs.

Europos audito rūmų teigimu, vals-tybinių pastatų energijos sąnaudomsmažinti išleisti pinigai neatsipirks irper 50 metų. Kai kuriose valstybėseinvesticijų grąžos reikės laukti net 150metų. Per tą laikotarpį susidėvės tokieenergijos taupymo komponentai kaipmediniai langai ar apšildymo plokš-tės. Labiausiai neatsipirks energijossąnaudų mažinimas Italijoje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vidu-tinė investicijų grąža vienam projek-tui sieks nuo 288 iki 444 metų. “Vals-tybės narės privalėjo panaudoti jomsskirtus pinigus viešųjų pastatų reno-vacijai”, - aiškino Audito rūmų na-rys ir ataskaitos autorius HaraldasWogerbaueris, remdamasis padėtimiČekijoje, Italijoje bei Lietuvoje.

Šioms trims valstybėms buvo skir-tas didžiausias finansavimas iš Euro-pos regioninės plėtros fondo. ES Če-kijai, Italijai ir Lietuvai 2011 metaisskyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų ener-gijos taupymo projektams įgyvendin-ti. Tai sudaro beveik 33 proc. visiemsprojektams skirtos sumos.

Bėda ta, kad kai kuriems energijostaupymo projektams buvo pritartabe išankstinio vertinimo ir audito,maža to, statybos ir pastatų renova-

cija Italijoje ir Lietuvoje vyko ne-skaidriai. “Neaišku, kodėl įvairiemssektoriams buvo skiriama finansinėparama, nes projektuose nebuvo ap-skaičiuotos energijos sąnaudos”, -sakoma ataskaitoje.

Dauguma valstybinių institucijųtaip pat nesugebėjo įgyvendinti bend-rųjų energijos taupymo tikslų. Iš atas-kaitoje minimų trijų valstybių tik Če-kijai pavyko pasiekti ir net viršyti tai,ką ji buvo užsibrėžusi padaryti.

Kaltinimų sulaukė ir Europos Ko-misija (EK), nes skirstydama lėšas ne-pareikalavo, kad valstybės narės pa-grįstų savo energijos taupymopriemones. Komisija siekia, kad iki2020 metų energijos suvartojimas bū-tų sumažintas 20 procentų. Veikiau-

siai tai nebus padaryta, nes iki 2013metų jį pavyko sumažinti tik 9 pro-centais. Todėl auditoriai rekomen-duoja EK ateityje pareikalauti, kadnorinčios gauti finansavimą valstybėsnarės pirma tiksliai įvertintų energi-jos poreikį ir nuolat stebėtų, kaip įgy-vendinami taupymo projektai.

Organizacijos “Europos žemėsdraugai” narys Brookas Riley sako,

kad Europos audito rūmų ataskaitavargu ar padės protingiau skirstyti fi-nansavimą energijos taupymo pro-jektams. Praėjusiais metais moksli-ninkų grupė “Ecofys” apskaičiavo,kad siekiant iki 2020-ųjų sumažintienergijos suvartojimą 20 proc. reikia,

kad tam per metus būtų skiriama 200mlrd. eurų parama.

“Energijos taupymas - didelė irsvarbi problema, tačiau politika, ku-rios imamasi jai spręsti, yra neefekty-vi”, - sakė B.Riley. Jis pridūrė, kadvalstybės narės, o ir pati ES, privalo

pakeisti savanorystės principu parem-tą neveiksmingą politiką privalomai-siais teisės aktais. Tam turėtų pagel-bėti ir neseniai paskelbta energijostaupymo direktyva, jeigu ji tik bus tin-kamai įgyvendinta. Tai būtų teisingasžingsnis sunkiame ir ilgame kelyje.•

Energijos taupymas neatsiperka

Londono centre per rytinį eismo piką, užkliudęs ant vienopastato esantį kraną, rėžėsi įžemę ir užsiliepsnojo sraigta-sparnis. Per incidentą žuvo du žmonės.

Sraigtasparnis sudužo į pietus nuoTemzės upės, netoli metropoliteno irgeležinkelio stoties Voksole bei Didžio-sios Britanijos slaptosios tarnybos MI6būstinės. Ugniagesių ir policijos auto-mobiliai atvyko į nelaimės vietą, kur įdangų pakilo didelis dūmų stulpas.

“Kažkas žybtelėjo, ir sraigtasparnisrėžėsi į žemę. Kai jis sprogo, dangų ap-temdė juodi dūmai”, - pasakojo vie-name biure netoli katastrofos vietosdirbantis Paulas Fergusonas. Inciden-to liudininkai skelbė socialiniuose tink-luose degančių nuolaužų nuotraukas.Pranešama, kad per incidentą žuvo pi-lotas ir gatve ėjęs praeivis. Dar 13 žmo-nių sužeista, taip pat buvo apgadintidu automobiliai.

Sraigtasparnis sudužo, nes kliudėkraną Šv. Jurgio prieplaukos dau-giaaukščių gyvenamųjų namų komp-lekse, iš kurio atsiveria įspūdingiupės ir miesto vaizdai. Šiame rajone,esančiame už maždaug dešimtieskvartalų nuo didelės Vaterlo metro-politeno ir geležinkelio stoties, ry-tais per eismo piką susidaro didžiu-lės automobilių grūstys. Daugelis įdarbą vykstančių žmonių į šį rajonąatvažiuoja iš Londono pietinių prie-miesčių ir persėda į autobusus arbatraukinius.

Londono policija paskelbė, kad šissraigtasparnis nebuvo vienas iš josorlaivių. •AFP, Reuters, Euobserver.com, BNS, LŽ

Londone sudužosraigtasparnis

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Šiemet Gibraltaro laukia ypačsunkūs santykiai su Ispanija,nes sukanka 300 metų, kai buvo pasirašyta Utrechto sutartis, pagal kurią ši teritorijaatiteko Didžiajai Britanijai. Ispanija nori atgauti Gibraltarą,o jo gyventojai siekia likti pavaldūs Jungtinei Karalystei.

Kad Gibraltaras pasirengęs išlai-kyti dabartinį statusą, jau pirmąją šiųmetų savaitę pabrėžė teritorijos vy-riausiasis ministras Fabianas Picar-do. Tai buvo jo reakcija į Ispanijosvaldančiosios Liaudies partijos ragi-nimą pradėti derybas, kurias palaikoir šalies opozicija, dėl Gibraltaro sta-

tuso. Tačiau šios teritorijos gyvento-jai nenori nė girdėti apie dvišales de-rybas su Ispanija ir reikalauja, kad įjas įsitrauktų Jungtinė Karalystė.

1704 metais anglų ir olandų ka-riuomenė, vadovaujama admirolosero George’o Rooke’o, užėmė Gib-raltarą Ispanijos sosto siekusio er-chercogo Carloso prašymu. 1713 me-tais buvo pasirašyta Utrechto sutartis,pagal kurią ši teritorija kaip karo gro-bis atiteko Didžiajai Britanijai. Ta su-tartimi Ispanija perdavė britams “vi-siškon nuosavybėn Gibraltaro miestąir pilį kartu su uostu bei tvirtove vi-siems laikams, kad ir kas atsitiktų”.

Jau XX amžiuje Ispanija ėmė puo-selėti planus susigrąžinti savo buvusiąteritoriją, tačiau Jungtinė Karalystė ne-norėjo apie tai nė girdėti. Juo labiaukad ir patys Gibraltaro gyventojai, ku-

rių daugumą sudaro britai, linkę liktipavaldūs Didžiajai Britanijai. 2002metais Jungtinė Karalystė surengė re-ferendumą ir leido Gibraltaro žmo-nėms pasirinkti patiems. Jo rezultatasbuvo įspūdingas - 99 proc. vietinių pa-sisakė prieš teritorijos perdavimą Is-panijai. Tačiau iš tiesų Gibraltaro gy-ventojai nėra priešiški Ispanijai. Nevienas jų ten turi verslą, palankiai ver-tinami ir politikai, raginantys bendra-darbiauti su Madridu. Tik dabartinisstatus quo turi būti išsaugotas.

Ispanija mano kitaip. Ji nepralei-džia nė vienos progos pareikšti savopretenzijų į Gibraltarą, nes laiko šiąteritoriją “natūralia istorine Ispanijosdalimi”, todėl dabar ginčas dėl “uo-los” (taip vadinamas Gibraltaras) vėlatsinaujina. “Kadangi Ispanija susi-duria su sunkiomis ūkio problemo-

mis, jos valdančioji partija nutarė pa-kenkti ir mūsų ekonomikai. Ispanaiėmė agresyviai kėsintis į mūsų suvere-numą, pagrįstą prieš 300 metų pasira-šyta Utrechto sutartimi”, - pareiškėGibraltaro vyriausiasis ministras F.Pi-cardo. Jis taip pat pacitavo vieno Liau-dies partijos šulo Jose Ignacio Lan-daluce’s žodžius, kad Gibraltaro irIspanijos santykiai priklausys nuo to,“kaip Gibraltaras bus traktuojamas”.

“Manau, jog politikai, kurie kiek-viena proga atakuoja Gibraltaro eko-nomiką, nori ne trišalio dialogo, osiekia vienašališkai nesilaikyti atski-rų Kordobos susitarimo punktų, nesyra visiškai palaikomi tiek savo par-tijos, tiek visos Ispanijos. Todėl spė-jame, kad šie metai Gibraltarui buslabai nelengvi”, - kalbėjo vyriausia-sis ministras.

Jis taip pat paragino Andalūzijos(prie kurios ir būtų prijungtas Gibral-taras, jei pereitų Ispanijai) parlamen-tą atsisakyti pradėtos konfrontacijospolitikos ir įsitraukti į trišales derybas.“Tikiuosi, Jungtinė Karalystė neliksnuošalyje ir užtikrins, kad derybos dėlšios teritorijos nebūtų tik dvišalės. Taipbus sužlugdytas Ispanijos ketinimaspakenkti mūsų ekonomikai, o Ispani-ja, norinti būti Gibraltaro žemės irmūsų vandenų suverene, per derybasneturės pranašumo”, - vylėsi F.Picar-do. Jis pridūrė, jog trišalės derybos gal-būt padės išspręsti ir ginčą, kilusį suIspanija, dėl žvejybos.

O Jungtinė Karalystė, kad ir kokiųIspanija turėtų pretenzijų, bent jau ar-timiausiu metu neketina jai atiduotiGibraltaro. Nors Utrechto sutartyjeyra punktas, kuriame nurodyta: jeikada nors Didžioji Britanija nuspręs-tų atsisakyti Gibraltaro, pirmiausia jiturėtų pasiūlyti pirkti arba perleisti šiąteritoriją Ispanijai.•

Vėl atnaujintas ginčas dėl Gibraltaro

Energijos taupymas -didelė ir svarbi

problema, tačiau politika, kurios

imamasi jai spręsti,yra neefektyvi.

Valstybinių pastatų renovacija gali atsipirkti tik po 100 metų. / AFP nuotrauka

Gibraltaras dar vadinamas Beždžionių karalyste - dėl jų gausumo “uola” sulaukia daugybės turistų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72013 01 17Lietuvos žinios

Naujosios kartos “Dreamliner”lėktuvas buvo JAV aviacijos milži-nės “Boeing” pasididžiavimas,tačiau virtinė incidentų sukėlėklausimų dėl jo saugumo. Keliosšalys pradėjo tyrimus, o Japonijanutupdė visą turimą laivyną.

Dvi Japonijos didžiausios oro bend-rovės sustabdė visus savo naujųjų lėk-tuvų “Dreamliner” skrydžius, o šisžingsnis tapo iki šiol didžiausiu smūgiunaujam “Boeing” laineriui.

“Dreamliner” skrydžiai buvo su-stabdyti, kai vienas oro bendrovės“All Nippon Airways” (ANA) lėktu-vas buvo priverstas tūpti avariniu bū-du Takamacu oro uoste pietvakariųJaponijoje.

Jau ilgiau nei savaitę lėktuvus “Boe-ing 787 Dreamliner” persekiojantys in-cidentai paskatino tris nacionalines ci-vilinės aviacijos saugumo agentūraspradėti tyrimus, nors gamintojai tvirti-na, kad šie laineriai saugūs.

ANA, tapusi pirmąja pasaulyje orobendrove, įsigijusia “Dreamliner” lėk-tuvų iš “Boeing” po kelerius metus tru-kusių atidėliojimų, nurodė, jog dėl vie-no akumuliatoriaus gedimo pilotųkabinoje įsižiebė pranešimas apie klai-dą, dėl kurios lainerį teko skubiai nu-tupdyti. “Dreamliner” prietaisai aptikodūmų priekiniame elektros įrangosskyriuje, o Japonijos susisiekimo mi-nistras Akihiro Ota sakė, kad tai “buvorimtas incidentas, galėjęs sukelti dide-lę nelaimę”.

ANA pranešė, kad jos laineris, kuria-me buvo 129 keleiviai ir aštuoni įgulosnariai, skrido iš vakarinio Ubės mies-to į Tokiją, tačiau dėl gedimo buvonukreiptas į Takamacu oro uostą Japo-nijos ketvirtojoje didžiausioje Šikoku

saloje. Keli žmonės patyrė lengvų sužei-dimų, tokių kaip nubrozdinimai, kaibuvo evakuojami iš lėktuvo per avari-nius išėjimus Takamacu oro uoste. Prienutupdyto lainerio buvo suvažiavę ug-niagesių automobiliai.

Vienas keleivis pasakojo bijojęs, kadlėktuvas gali sudužti. “Pajutau kažko-kį keistą kvapą, kai lėktuvas pakilęs ko-pė į kreiserinį aukštį, - pasakojo jis. -Dūmų nemačiau. Vėliau lėktuvas pra-dėjo staigiai leistis, o aš pamaniau:“Dabar jis gali sudužti.” Nustebau, kai

buvo paskelbtas pranešimas, jog lei-džiamės avariniu būdu Takamacu orouoste.”

Po šio incidento tiek Japonijos su-sisiekimo ministerija, tiek JAV fede-ralinė aviacijos administracija išplė-tė jau anksčiau pradėtus tyrimus dėl“Dreamliner” saugumo. Atskirą ty-rimą pradėjo ir Indijos pareigūnai,tačiau nenurodė oro linijoms “AirIndia” nutupdyti turimų lėktuvų.“United Airlines” yra vienintelė JAVoro vežėja, naudojanti “Dreamliner”

lėktuvus, ir kol kas jokių veiksmų ne-žada imtis.

Praeitą savaitę dėl akumuliatoriausgedimo kilo gaisras viename tuščiame“Dreamliner” lėktuve, priklausančia-me “Japan Airlines” (JAL) ir stovėjusia-me Bostono oro uoste. JAL nurodė,kad tame lėktuve pasklidę dūmai ver-žėsi iš akumuliatoriaus, priklausančio“Dreamliner” pagalbinei elektros tieki-mo sistemai ir esančio lėktuvo gale.

Tiek ANA, tiek jos konkurentė JALyra vienos pagrindinių “Dreamliner”

pirkėjų. Abi bendrovės sustabdė visussavo “Boeing 787” skrydžius, kol busatlikti saugumo patikrinimai. ANAeksploatuoja 17 “Dreamliner”, o JAL -septynis, tačiau abi bendrovės yra užsa-kiusios dar dešimtis šių lėktuvų pagalmilijardų dolerių vertės sutartis su“Boeing”. Australijos oro bendrovė“Qantas” paskelbė, kad neatšauks su-tarties dėl 15 “Dreamliner” lėktuvų, ku-riuos planuoja naudoti jos antrinėbendrovė “Jetstar”, įsigijimo.

Pastarosiomis savaitėmis “Dreamli-ner” lėktuvai patyrė mažiausiai 6 skir-tingo lygio incidentus, įskaitant ir dega-lų nutekėjimą, įskilusį pilotų kabinoslango stiklą, stabdžių gedimą ir gaisrą,bet rimčiausias buvo vakarykštis. Pa-sak žinovų, dūmai lėktuve skrydžiometu visuomet yra rimta. Jie įvertinošiuos incidentus kaip krizę, galinčią pa-veikti keleivių požiūrį į šiuos lėktuvus,jei nebus imtasi skubių veiksmų.

“Dreamliner” buvo laikomas geriau-siu “Boeing” pavyzdžiu ir sulaukė di-džiausių ir geriausiai žinomų pasauliooro linijų užsakymų. “Boeing 787”buvo giriamas už tai, kad sunaudojamažiausiai degalų. 2012 metais kom-panija pardavė savo klientams 46“Dreamliner” lėktuvus.•

Bėdos tupdo svajoniųlėktuvą

Dėl pasklidusių dūmų ANA oro linijų “Dreamliner” lėktuvas skubiai leidosi Japonijos saloje ir evakavo visus 137 keleivius bei įgulos narius. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Dreamliner” lėktuvus naudoja:“All Nippon Airways” (Japonija): 17

“Japan Airlines” (Japonija): 7

“United Airlines” (JAV): 6

“Air India” (Indija): 5

“Qatar Airways” (Kataras): 5

“Ethiopian Airlines” (Etiopija): 4

LAN (Čilė): 3

“Lot” (Lenkija): 2

Iš viso: 49

Nors prezidentas Francois Hollande’as staiga tapo konetautos didvyriu, jis smarkiai rizi-kuoja pradėdamas Malyje karinęmisiją, kuri neaišku kuo baigsis.

Prancūzijos pajėgos patraukė iš sos-tinės Bamako į pirmą sausumos mūšįsu islamo maištininkais Malio šiaurė-je. Maždaug 30 šarvuočių vilkstinė va-kar pajudėjo sukilėlių užimto Diabaliomiesto, esančio už 400 km nuo sosti-

nės, link. Pasiekę šį miestą prancūzaikovėsi drauge su Malio kariais gatvėsmūšiuose. Paremti prancūzų turėjo at-vykti ir pirmieji Afrikos šalių interven-cinių pajėgų kariai. 190 karių siunčian-čios Nigerijos kontingentas galiausiaituri padidėti iki 900 žmonių. Nigerijavadovauja regioninėms pajėgoms, ku-rias savo kariais žada papildyti Beni-nas, Gana, Nigeris, Senegalas, Burki-na Fasas ir Togas. Kaip nurodoJungtinių Tautų rezoliucija, Vakarų Af-rikos pajėgas sudarys iš viso 3 tūkst. ka-rių. Dabar Prancūzija yra dislokavusiMalyje 800 karių, bet jų skaičius buspadidintas trigubai - iki 2500. Prezi-dentas F.Hollande’as žada, kad pran-cūzai Malyje ilgai neužsibus - tik tol,kol bus atkurtas saugumas ir pašalinta“teroristų grėsmė”.

Šaunusis lyderisPrancūzijos vadovui F.Hollande’ui,

o ir visai prancūzų tautai, daug kas pa-sikeitė, kai šalis nusprendė eiti į karąAfrikoje. Prezidentas, iki šiol kritikuo-tas kaip pernelyg minkštas, staiga ta-po naujo tipo lyderiu, gebančiupriimti drąsius ir pavojingus sprendi-mus. Jį remia kone visas politinis eli-tas. Žinoma, tai ne pirmas kartas, kaiužsienio intervencija padeda pakeis-ti populiarumą prarandančio prezi-dento įvaizdį.

Tačiau F.Hollande’as rizikuoja įk-limpti į ilgą karinę misiją ir sudėtingussantykius Afrikoje, ką jau kalbėti apievisiškai realų teroristų kerštą regionelaikomiems įkaitams prancūzams. Tik-riausiai kurį laiką visa Prancūzija au-tomatiškai bus linkusi laikyti aukštaiiškeltą vėliavą ir girti šaunųjį preziden-tą. Bet jau dabar girdėti klausimų, ko-kie yra operacijos “Servalas” tikslai?

Teroristai telkiasiPrancūzija, siekdama sustabdyti is-

lamistų žygį į sostinę, pradėjo karinęoperaciją Malyje praėjusį penktadie-nį. Iki 1960 metų ši šalis buvo Pran-cūzijos kolonija, ten tebegyvena 6tūkst. prancūzų.

Islamistai ir vietos tuaregų maišti-ninkai užėmė pagrindinius centrus

šiaurės Malyje pernai kovą ir balandį.Netrukus jie perėmė kontrolę, įvedėgriežtą šariatą ir pradėjo skverbtis pie-tų link.

Prancūzija pradėjo šį karą pirmiau-sia iš baimės dėl ateities - kad neilgoskrydžio atstumu nuo Paryžiaus atsi-ras teroristinė valstybė. Didžiausią ne-rimą Prancūzijai kelia su “Al-Qaeda”susijusios grupuotės. Pastaruoju me-tu į islamistų kontroliuojamą Malioteritoriją plūdo jų šalininkai iš Alžy-ro, Nigerio ir Vakarų Afrikos. Būta

pranešimų, kad į Šiaurės Malį atvyks-ta džihadistų ir iš Europos, įskaitantpačią Prancūziją, nors JAV žvalgybanegalėjo to patvirtinti. Narkotikų ke-liais į tą pačią teritoriją buvo vežami irginklai iš Libijos. Europos žvalgybosagentūros pernai turėjo informacijos,kad islamistai iš Jemeno, Somalio irAfganistano, bėgdami nuo nepilotuo-jamų lėktuvų atakų, kreipia savožvilgsnius į Malį (bei Siriją). Šaliesšiaurėje džihadistai įkūrė mokymostovyklas ir amunicijos sandėlius.

Nei Paryžiuje, nei jokioje kitoje Vaka-rų sostinėje niekas nenori, kad Malistaptų antru Afganistanu - atokia vieta,kurioje galima ramiai planuoti teroroaktus visame pasaulyje.

Kuo tai baigsis?Iš pradžių Prancūzijos pajėgų tikslas

buvo tik sustabdyti į pietus traukian-čias islamistų vilkstines, bet dabar pran-cūzai jau bombarduoja jas už šimtų ki-lometrų. Jei Prancūzija nori padėtiMalio vyriausybei atgauti prarastusšiaurinius rajonus, tai yra uždavinys,kuris pareikalaus didžiulių pastangų.

Nors Prancūzija siekia kuo greičiauperduoti misiją Afrikos kariams, nie-kas nežino, ar veiksmingos bus šiosdaugiatautės pajėgos. Be to, joms taippat greičiausiai reikės Prancūzijos pa-ramos iš oro ir logistikos. Be to, į Malįvyks Vokietijos kariai, Lenkija ir Lietuvataip pat svarsto tokią galimybę.

Analitikai mano, kad operacija Ma-lyje truks kelis mėnesius, nes paskuikarštis ir lietūs nutrauks bet kokiusmūšius. Kas bus toliau, neaišku. Ge-riausiu atveju Malio islamistai tiesiogišgaruos, išsisklaidys smėlynuose, pa-likdami miestus vyriausybei. Tačiaunebūtinai taip ir bus.

Centro kairiųjų “Le Monde” įspė-ja: “Mes žinome, kaip prasideda ka-rinės intervencijos. Mes niekada ne-žinome, kaip jos baigsis.” Blogiausiasvariantas būtų pasiduoti pagundai pe-rimti žlungančią valstybę ir pamėgin-ti ją atkurti.•AFP, BBC, Reuters, BNS, LŽ

Prancūzija Afrikoje klimpsta į rizikingą karą

“Mes žinome, kaip prasideda karinės intervencijos. Mes niekada nežinome,

kaip jos baigsis.”

Bamako gyventojai, draugiškai mojuodami ir linkėdami sėkmės, išlydėjoprancūzų pajėgas į šiaurę. / AFP/Scanpix nuotrauka

TOMAS MALINAUSKAS

Daugiau kaip 30 šalių savo gaminius parduodanti UAB“Amber pasta” daugiausia jų išsiunčia į Afrikos žemyną. Tokios eksporto geografijos didžiausiai ir vienai moderniausiųBaltijos valstybėse makaronųgamintojai pavyko pasiekti įgyvendinant Europos Sąjungosremiamus projektus.

Pardavimas padidėjo dvigubai

“Per pastaruosius dešimt metų mū-sų įmonės pardavimas išaugo per dukartus. Daugiausia tam turėjo įtakoseksportas į kitas šalis. Ir jei ne ES pa-rama pagal priemonę “Naujos gali-mybės”, vargu ar būtume to pasiekę.Nesame tokia turtinga įmonė, kad ga-lėtume aplankyti tiek daug parodų”, -sako UAB “Amber pasta” eksportovadovas Mantas Petrauskas.

Šiuo metu bendrovė jau įgyvendi-na antrą projektą pagal priemonę“Naujos galimybės”. Jis skatina įmo-nės eksportą. Pirmasis projektas tru-ko dvejus metus ir buvo baigtas 2012-aisiais. Tada bendrovė iš ES struk-tūrinių fondų gavo daugiau kaip 200tūkst. litų paramą. Dabar vykdomamprojektui “UAB “Amber pasta” veik-los efektyvumo didinimas, skatinanteksportą” iš ES fondų numatyta skir-ti 56,4 tūkst. litų.

“Įgyvendindami projektą aplan-kėme beveik visas didžiausias spe-cializuotas parodas, vykstančias Eu-ropoje. Vykome į parodas ir tokioseegzotiškose šalyse kaip JungtiniaiArabų Emyratai, Pietų Afrikos Res-

publika, Kenija, Senegalas”, - pasa-koja M. Petrauskas.

Klientų sąraše - 15 Afrikos valstybių

Dabar bendrovė labiausiai orien-tuojasi į eksportą Afrikos šalims, nesten parduodama net 40 proc. visoseksportuojamos produkcijos. UAB“Amber pasta” makaronais jau pre-kiaujama penkiolikoje šio žemynovalstybių: Angoloje, Botsvanoje, Be-nine, Džibutyje, Kamerūne, Egip-te, Gabone, Kenijoje, Gambijoje,

Madagaskare, Nigerijoje, Senegale,Pietų Afrikos Respublikoje, San To-mėje ir Prinsipėje bei Toge.

“Eksportuojame apie 70 proc.įmonės produkcijos, neskaitant Bal-tijos šalių rinkos. Čia užimame tik-rai stiprias pozicijas: Latvijoje mū-sų makaronai sudaro 30 proc., oEstijoje - 25 proc. parduodamų ma-karonų”, - aiškina M. Petrauskas.

Lietuviški makaronai taip patvalgomi Albanijos, Azerbaidžano,Danijos, Švedijos, Suomijos, Di-džiosios Britanijos, Lenkijos, Rusi-

jos, Vokietijos, Vengrijos, Izraelio,Ukrainos, JAV, Barbadoso ir netKinijos rinkose.

Parama grįžta mokesčių pavidalu

“Žinoma, jei ne dalyvavimas pa-rodose, tiek eksporto srityse niekaipnebūtume pasiekę. Beveik visi svar-biausi mūsų kontaktai užmegzti bū-tent per jas”, - pabrėžia UAB “Am-ber pasta” eksporto vadovas.

Pasak jo, šie laimėjimai svarbūsne tik įmonei, bet ir visai Lietuvai.

Tiek, kiek investuota į bendrovėseksportą skatinančius projektus, sukaupu grįžta mokesčių pavidalu įLietuvos biudžetą.

1996 metais veiklą pradėjusi UAB“Amber Pasta” šiuo metu yra didžiau-sia ir viena moderniausių makaronųgamintojų Baltijos valstybėse. Įmonė-je gaminami skirtingos kokybės ir įvai-riausių formų makaronai. Jie žymimiprekių ženklais “Amber pasta”, “Gin-tariniai”, “Dzintara”, “Pasaka”, “Ma-nni”, “Ckazka”, taip pat privačiaisklientų prekių ženklais. Užs. LM-2085

2013 01 17Lietuvos žinios8 Verslas

DOMINYKAS JARUTIS

Pagal ES priemonę “Naujos galimybės” projektus įgyvendi-nanti padažų gamintoja UAB “Vesiga” kasmet gerokai padidina eksportą. Pasak bendrovės eksporto vadovoSauliaus Šeštakausko, vienas sudėtingiausių dalykų - prisitaikyti prie konkretauskrašto žmonių skonio, mat kiekvienoje šalyje tas pats padažas turi būti kitoks: vienur -liesesnis, kitur - tirštesnis, skiria-si net reikalavimai dėl spalvos.

Rezultatų reikia laukti“ES parama išties labai palengvi-

na naujų rinkų paiešką. Jei ne ji, var-gu ar savo jėgomis būtume pasiekętokių rezultatų. Po pirmojo projek-to mūsų eksportas padidėjo 28proc., po antrojo - beveik 40 pro-centų”, - sako “Vesigos” Eksportopardavimų skyriaus vadovas S. Šeš-takauskas. Dabar bendrovė į užsie-nio šalis eksportuoja apie 20 proc.savo produkcijos.

Šiuo metu įmonė įgyvendina pro-jektą “UAB “Vesiga” eksporto plėt-ra Vakarų Europos rinkose”. Tačiaukaip jis paveiks bendrovės eksportą,pasak S. Šeštakausko, kol kas sunkuprognozuoti. Projektas pradėtas2012 metų rugpjūčio pradžioje, betrealius rezultatus bus galima pama-tyti tik po penkerių metų.

“Jei parodoje užmezgame kon-taktą, sutartis sudaroma ne anksčiaukaip po metų. Tiek laiko trunka de-rinimas”, - teigia S. Šeštakauskas.

Derinamos ne tik sutarties deta-lės, bet ir paties produkto receptas.“Kiekviename krašte taikomi savireikalavimai, daug lemia pirkėjųpripratimas. Tas pats kečupas vie-noje šalyje turi būti liesesnis, kito-

je - tirštesnis, skiriasi net jo spalva.Vieninteliai produktai, kurie visurtinka tokie, kokius darome ir Lie-tuvos rinkai, tai - mūsų ekologiš-kos linijos padažai”, - pasakoja S. Šeštakauskas.

Kuria vieną pavadinimąŠiuo metu “Daumantų” pagardų

gamintojai savo padažus ekspor-

tuoja į Suomiją, Daniją, Vokietiją,Airiją, Angliją, Kiprą, Latviją, Slovė-niją ir Švediją. Daugiausia produk-cijos iškeliauja į Skandinaviją, matdėl nedidelio atstumo į šias šalis pa-prasčiausia eksportuoti.

Kiekvienoje valstybėje UAB “Ve-siga” gaminiai pažymėti skirtingaisprekių ženklais, o “Daumantų” pre-kės ženklas skirtas tik Lietuvai. Pa-

vyzdžiui, Suomijoje parduodamasmajonezas ir salotų padažai pava-dinti “Eldorado”, Vokietiją pasiekiaįvairių rūšių padažas “Delikat”. Ta-čiau ateityje “Vesigos” produktaiVakarų Europos rinkose turėtų pa-sirodyti vienu pavadinimu.

Kaip sakė S. Šeštakauskas, įgy-vendinant projektus pagal priorite-tą “Naujos galimybės” daugiausiaorientuojamasi į dalyvavimą tarp-tautinėse parodose. Per jas prista-tomi “Vesigos” gaminiai, taip patreprezentacinė medžiaga.

Trečias projektasŠiandien bendrovė pagal priemo-

nę “Naujos galimybės” įgyvendinaprojektą “UAB “Vesiga” eksportoplėtra Vakarų Europos rinkose”. Taijau trečias įmonės vykdomas pro-jektas pagal šią priemonę. Jam iš ESfondų skirta beveik 84 tūkst. litų.Projektą ketinama baigti 2013 me-tų spalį.

Anksčiau pagal priemonę “Nau-jos galimybės” bendrovė įgyvendi-no projektus “UAB “Vesiga” nau-jų eksporto rinkų paieška” ir “UAB“Vesiga” eksporto rinkų plėtra”.Jiems iš ES struktūrinių fondųskirta beveik 160 tūkst. litų.

Daugiau kaip 20 metų gyvuojan-ti bendrovė “Vesiga” tiekia vartoto-jams “Daumantų” prekės ženklogaminius. Šiuo metu įmonė gami-na per 100 pavadinimų produktus:majonezą, pomidorų padažą, ke-čupą, sojų padažą, garstyčias, adži-ką, salotų užpilus.

“Naujos galimybės” padeda rasti daugiau rinkų

Lietuviškus makaronus pamėgo Afrikos gyventojai

UAB “Amber pasta” Eksporto pardavimų skyriaus vadovas S. Šeštakauskas parodoje Kenijoje užmezgė daugnaudingų kontaktų. / UAB “Amber pasta” nuotrauka

Daugiausia partnerių užsienio šalyse randama tarptautinių parodų metu.UAB “Vesiga” nuotrauka

UAB “Vesiga” gaminamus pagardus atranda vis daugiau europiečių. UAB “Vesiga” nuotrauka

“Naujos galimybės” Priemonė “Naujos galimybės” skirta įmonių produktyvumui didinti, skatinti jas aktyviau ieškoti užsienio part-nerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose. Pagal priemonę iki 55 proc. intensyvumu remiamas bendrovės irjos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijo-se (kūrybinės industrijos atveju, papildomai - ekspozicijose, festivaliuose, madų šou), taip pat pristatymuireikalingos rinkodaros medžiagos parengimas, planuojamų eksportuoti gaminių ir paslaugų sertifikavimas.

ARVYDAS JOCKUS

Mažoji bendrija nuo pat atsiradimo praėjusių metųrugsėjį tvirtai užima antrąjąvietą pagal steigiamų naujųįmonių skaičių.

Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 die-nos, kai Lietuvoje buvo įteisintos ma-žosios bendrijos, įregistruota daugiaukaip 1200 tokių įmonių. Daugiausia jųpradėjo veikti Vilniuje, Kaune ir Klai-pėdoje. Mažiau šių bendrijų registruo-ta mažesnėse šalies savivaldybėse.

Statistikos departamento duome-nimis, naują verslo formą pasirinku-sios įmonės daugiausia verčiasi pro-gramavimu, elektros gamyba iš vėjoenergijos, mažmenine prekyba, staty-ba, restoranų ir maitinimo verslu, tei-kia transportavimo, interneto, nau-jienų rengimo ir reklamos paslaugas.

Laukė tokios galimybėsNenorėjęs prisistatyti verslininkas

iš Klaipėdos LŽ teigė ne vienus me-tus laukęs galimybės steigti mažąjąbendriją. “Tai labai naudinga teisinėforma - individualios veiklos pakai-talas, tik geresnis. Kelerius metus tolaukiau”, - sakė jis.

Vertimo, teisines ir įmonių perso-nalo tvarkymo paslaugas teikiantisvyras minėjo, kad steigdamas įmonęrinkęsis tarp uždarosios akcinėsbendrovės ir mažosios bendrijos.“Pasirinkau mažąją bendriją, nes jainereikia įstatinio kapitalo. Norint įs-teigti UAB, būtina turėti 10 tūkst. li-tų įstatinį kapitalą. Savo veiklai netu-riu ką pirkti už 10 tūkstančių”, -kalbėjo verslininkas.

Klaipėdietis mažąją bendriją įstei-gė ir įregistravo internetu. Tai jis pa-darė per dvi dienas neišeidamas iš ka-bineto. “Pirmą dieną užregistruojipavadinimą, antrą - atidarai įmonę,trečią - pradedi dirbti. Jei sugebi nau-dotis internetu, įsteigti mažąją bend-riją labai paprasta. Jeigu steigiantįmonę reikės notaro paslaugų, kai-nuos gerokai daugiau”, - aiškino jis.Steigimo, registravimo ir antspaudogaminimo išlaidos naujos įmonės sa-vininkui atsiėjo apie 300 litų.

Pagalbą naujiems verslininkamssiūlantys konsultantai žada įsteigti irįregistruoti mažąją bendriją už 650litų, o su registracijos adresu - už 800litų. Į šią sumą įeina mažosios bend-rijos pavadinimo rezervavimas, stei-gimo dokumentų parengimas, įmo-nės registravimas Registrų centre. Užpapildomą 60 litų mokestį pagami-namas antspaudas.

Tiesa, skelbimuose primenama,kad pagal galiojančius teisės aktusmažajai bendrijai nenustatytas įpa-reigojimas turėti antspaudą.

Tinka verslo pradžiaiKęstutis Stefanovičius iš Rūdiškių

(Trakų r.) mažąją bendriją įsteigėpraėjusių metų spalio pradžioje. “Tuo

metu dar nebuvo galimybės tai pada-ryti internetu, tad pats bėgiojau ir ne-šiojau popierius. Kadangi neskubė-jau, užtrukau maždaug dvi savaites.Skubant, manau, buvo galima apsi-sukti ir per savaitę”, - pasakojo vyras.

Verslininkas visas įmonės registra-vimo ir steigimo procedūras atlikopats, konsultantų nesamdė. Jam taikainavo apie 500 litų. “Steigiant už-darąją akcinę bendrovę reikia būti-nai samdyti direktorių ir buhalterį.Taigi turi būti mažiausiai du darbuo-tojai. Man tai buvo nelabai priimtina.

Individuali įmonė netiko todėl, kadreikia atsakyti savo turtu. Aišku, čiajokia tragedija, bet ar maža kas galiatsitikti. Be to, mažosios bendrijospradinei veiklai nebūtina turėti pra-dinio kapitalo ir taikoma supapras-tinta buhalterinė apskaita”, - pasi-rinktos verslo formos pranašumusvardijo pašnekovas.

K.Stefanovičius džiaugėsi ir tuo,kad vienas komercinis bankas jo ma-žajai bendrijai pasisiūlė pirmais veik-los metais visus pavedimus atlikti ne-mokamai.

Daugiausia kompiuterių remontopaslaugas teikiantis vyras anksčiauturėjo verslo liudijimą. K.Stefanovi-čius dirba kitoje įmonėje samdomudarbuotoju, o kompiuterius remon-tuoja laisvu laiku. “Turiu senų nuola-tinių klientų, tad darbo netrūksta”, -neslėpė mažosios bendrijos vadovasir vienintelis jos darbuotojas. Vyras

neatmetė galimybės ateityje samdy-tis pagalbininką.

Ir šis verslininkas prisipažino lau-kęs progos steigti naujos teisinės for-mos įmonę, sekęs informaciją. “Ma-nau, smulkiajam verslui mažojibendrija yra geriausias variantas - taitarsi vidurys tarp uždarosios akcinėsbendrovės ir individualios įmonės. Jiypač tinkama verslo pradžiai”, - įsiti-kinęs kompiuterių meistras.

Paprastas valdymas ir kiti pranašumai

“Mažosios bendrijos teisinė formaakivaizdžiai sudomino verslininkus.Jos patrauklumas - mažųjų bendrijųvaldymo paprastumas. Ūkio ministe-rijos ir kitų institucijų iniciatyva skati-nama šios verslo formos plėtra”, - LŽsakė VĮ Registrų centro (RC) atstovasspaudai Aidas Petrošius.

RC duomenimis, iš viso praėjusiaismetais Lietuvoje įregistruota apie11,6 tūkst. verslo įmonių. Palyginki-me: 2011-aisiais šalyje įsteigta beveik8,5 tūkst. įmonių, o 2010 metais - 6,8tūkstančio.

“Kaip ir ankstesniais metais, dau-giausia Lietuvoje registruojama užda-

rųjų akcinių bendrovių. Jų kas mėne-sį įsteigiama nuo 500 iki 900. Mažosiosbendrijos pagal steigiamų naujų įmo-nių skaičių atsidūrė antrojoje vietoje.Jos į trečiąją poziciją nustūmė indivi-dualiąsias įmones, kurių pernai įsteig-ta beveik 800, arba nuo 40 iki 70 permėnesį”, - atskleidė A.Petrošius.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje leng-viausia įsteigti ir įregistruoti uždarąjąakcinę bendrovę, mažąją bendriją ar in-dividualiąją įmonę, nes RC šių teisiniųformų įmonių steigimo bei registravi-mo procedūras perkėlė į internetą. “Sa-varankiškai steigiant įmonę internetunereikia nešti dokumentų notarui. Patssteigimo ir registravimo procesas už-trunka apie dvi dienas ir kainuoja ma-žiau”, - pažymėjo A.Petrošius.•

Verslas 92013 01 17Lietuvos žinios

PER MĖNESĮ VIDUTINIŠKAI REGISTRUOJAMA ĮMONIŲTeisinė forma Įmonių skaičius

Uždaroji akcinė bendrovė 700

Mažoji bendrija 300

Individuali įmonė 55

Šaltinis: Registrų centras, LŽ

LIETUVOJE REGISTRUOTAVERSLO ĮMONIŲ, TŪKST.VIENETŲ2010 2011 2012

6,8 8,5 11,6

Šaltinis: Registrų centras

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5994 +0,4809%

1 Australijos doleris 2,7442 +0,5029%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9895 +0,4783%

1 Kanados doleris 2,6367 +0,3679%

1 Šveicarijos frankas 2,7930 -0,3759%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1817 +0,4615%

10 Čekijos kronų 1,3501 -0,0222%

10 Danijos kronų 4,6273 -0,0130%

1 DB svaras sterlingų 4,1671 +0,1896%

100 Vengrijos forintų 1,1691 -0,2823%

100 Islandijos kronų 2,0133 -0,0248%

100 Japonijos jenų 2,9499 +1,2882%

100 Kazachstano tengių 1,7241 +0,5510%

1 Latvijos latas 4,9489 -0,0445%

10 Moldovos lėjų 2,1342 +0,3983%

10 Norvegijos kronų 4,6554 -0,6981%

10 Lenkijos zlotų 8,3695 -0,2664%

100 Rusijos rublių 8,5596 +0,1168%

10 Švedijos kronų 3,9881 -0,4864%

1 Turkijos naujoji lira 1,4664 +0,4433%

10 Ukrainos grivinų 3,1930 +0,1910%

2013 01 17, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

12 TŪKSTANČIŲBANKROTŲLietuvoje yra daugiau nei 12,5tūkst. gyventojų, kurie galėtų pasi-naudoti fizinių asmenų bankrotu- tiek gyventojų pradelsti mokėji-mai siekia arba viršija 25 tūkst. li-tų. Iš viso gyventojai, kurie galėtųbankrutuoti, bendrai delsia pa-dengti skolų už 2,49 mlrd. litų. Tairodo asmeninės kredito istorijossistemos Manocreditinfo.lt duo-menys. “Nuo šių metų kovo įsiga-liosiantis Fizinių asmenų bankro-to įstatymas numato teisębankrutuoti fiziniams asmenims,kurių skola siekia 25 minimalią-sias mėnesines algas. Sausio mė-nesį tokių asmenų priskaičiuoja-me daugiau nei 12,5 tūkstančio.

Vis dėlto kiekvienam skolų turin-čiam žmogui bankrutuoti tikraineapsimoka. Šio teisinio mecha-nizmo tikslas yra atkurti fizinio as-mens mokumą, o ne padėti jam iš-vengti prisiimtų įsipareigojimų”, -pranešime teigė kreditų biuro“Creditinfo” generalinis direkto-rius Andrius Bogdanovičius. Tarpvisų Lietuvos gyventojų, kurie ga-lėtų pasinaudoti asmens bankro-tu, daugiau nei 3,5 tūkst. yra esa-mi arba buvę įmonių akcininkai,valdybos nariai arba direktoriai.Pasak A.Bogdanovičiaus, tikėtina,kad dalies verslo sąsajų turinčiųasmenų skolos atsirado žlugus jųverslui. Manocreditinfo.lt duome-nimis, tarp galinčių bankrutuotiasmenų yra 69 proc. vyrų ir 31proc. moterų.

KETVIRTA PARDUOTUVĖ

Švedijos drabužių tinklas “Hennes &Mauritz” (“H&M”) toliau dėliojaplėtros planus - kitąmet “H&M” nu-mato atidaryti jau ketvirtą parduotu-vę Lietuvoje, ji įsikurs Vilniaus preky-bos ir pramogų centre “Ozas”. Apiepasirašytą sutartį su “H&M” pranešė“Ozas”. Centro direktorė Inga Navic-kaitė sakė negalinti nurodyti, kadatiksliai pasirašyta sutartis. “Toks susi-tarimas su “H&M”, - sakė I.Navic-kaitė. Ji taip pat teigė negalinti at-skleisti nei būsimos parduotuvėsploto, nei jos tikslios atidarymo datos.Šių metų rudenį “H&M” parduotu-ves numato atidaryti Vilniaus ir Klai-pėdos “Akropoliuose”, o 2014-aisiaisVilniaus prekybos centre “Panora-ma” bus atidaryta 2,5 tūkst. kv. m

ploto parduotuvė. “H&M” Baltijosšalyse startavo nuo Latvijos, pernaitinklas planavo atidaryti 275 naujasparduotuves Bulgarijoje, Latvijoje,Malaizijoje, Tailande ir Meksikoje.Švedijos “H&M” yra trečia pagal dy-dį pasaulyje drabužių įmonė po Ispa-nijos “Inditex”.

LŽ, BNS

Trumpai

Mažosios bendrijos steigimo, registravimo irantspaudo gaminimo išlaidos naujos

įmonės savininkui atsiėjo apie 300 litų.

Verslininkai renkasi mažąsias bendrijasVERSLO FORMOSPagal teisės aktus, individua-lios įmonės savininkui taikomaneribota civilinė atsakomybė,t. y., jeigu prievolėms įvykdytineužtenka įmonės turto, savi-ninkas atsako nuosavu turtu.Tuo metu mažosios bendrijosnariui už prievoles numatytaribota civilinė atsakomybė.

Mažajai bendrijai, jei įmonėturi ne daugiau kaip 10 dar-buotojų ir jos metų apyvartaneviršija 1 mln. litų, taikomaPelno mokesčio įstatyme nusta-tyta 5 proc. pelno mokesčiolengvata.

Minimalios išlaidos įsteigusįmonę: privalomas 90 litų permėnesį sveikatos draudimas užkiekvieną mažosios bendrijosnarį ar individualios įmonės sa-vininką; atlyginimas (mažiau-siai aštuntadalis etato) uždaro-sios akcinės bendrovės vadovui.

Lengviausia įsteigti ir įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją ar individualiąją įmonę, nes Registrų centras šias procedūras perkėlė į internetą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

VIDA BORTELIENĖ

Praėjusieji metai Klaipėdos jūrųkrovinių kompanijai (KLASCO)buvo sėkmingi - pasiektas beveik13,5 mln. tonų krovos rezultatasyra geriausias istorijoje.

Didžiausia uosto krovos kompani-ja 2012 metais perkrovė 13 mln. 464tūkst. tonų krovinių - 47 tūkst. tonųdaugiau nei 2011 metais. Kitų įmo-nių apyvartai smuktelėjus, KLASCOpaslaugų dalis rinkoje padidėjo nuo36 iki 38 procentų. NeaudituotosKLASCO pajamos iš pagrindinėsveiklos pasiekė 170 mln. litų. 2011 me-tais šis rodiklis buvo 164,25 mln. litų.

Natūralūs svyravimaiGamybinis metų tempas nebuvo

tolygus, nes dėl mažesnės trąšų pa-klausos rinkoje pirmąjį pusmetį Klai-pėdos nepasiekė planuotas baltaru-siškų trąšų kiekis. Tačiau tranzitomažėjimą kompensavo jūrų keltaisgabenamos būtinosios prekės ir ru-denį plūstelėjęs lietuviškų grūdųsrautas. 2012 metais grūdų eksportasper KLASCO terminalus siekė 1,4mln. tonų, iš jų daugiau negu milijo-nas - lietuviško derliaus.

KLASCO generalinis direktoriusAudrius Pauža teigia, kad teritorijojevykstant krantinių statyboms 2012 me-tais buvo nelengva dirbti. Bet rezulta-tai rodo, jog pavyko tęsti suplanuotusdarbus ir įgyvendinti iškeltus tikslus.

“Paskutinį praėjusių metų ketvirtįkrovai išaugus, pavyko išlaikyti 2011metų lygį. Rezultato padidėjimas tiksimbolinis - sudaro maždaug tiek,kiek paprastai plukdo 1-2 laivai”, -sako A.Pauža.

KLASCO komercijos direktoriusVytautas Kaunas pažymi, kad balta-rusiškų trąšų mažėjimas nėra išskirti-nis dalykas. Visų krovinių kiekis kas-met skirtingas, ir tai natūralu, nespasirašomos tik preliminarios krovos

sutartys dėl 6 mln. tonų trąšų Klaipė-dos uoste neapibrėžia tikslių skaičių.

Eksporto ritmas priklauso ir nuoto, kada ir su kuo baltarusiai pasira-šo prekybos sutartis - su Indija ar suKinija. “Kai kainos krinta, prekybastoja, kainos kyla - kroviniai važiuo-ja”, - teigia V.Kaunas.

Stato naują sandėlįŠiemet naujų krovos aukštumų

KLASCO nenubrėžė, valdybos už-duotis - išlaikyti tą patį lygį, nes teri-torijoje tęsiamos statybos, o įrengtanauja 144 krantinė suverstiniamskroviniams prie Jūrų perkėlos termi-nalo, kuriai KLASCO skyrė arti 10mln. litų investicijų, dar nepradėtanaudoti. Sausio pabaigoje ten turi bū-ti nutiesta geležinkelio atšaka.

Pagal sudarytas sutartis su klien-tais planuojama, kad jau šiemet tenbus atplukdoma 300 tūkst. tonų įvai-rių krovinių, o vėliau krantinės apy-varta didės iki milijono tonų per me-tus. Manoma, kad 5-6 proc. kils irkeltų krovinių apyvarta, jeigu maši-nos nestrigs Lietuvos pasienyje suBaltarusija.

A.Pauža primena, kad tarptautineiprekybai stinga kompleksinio Vyriau-sybės požiūrio: jei vairuotojai prastovi15 kilometrų eilėje prie sienos, krovi-nių siuntėjai ieškos kelių, kaip Lietuvą

aplenkti. Darbo neteks ir Lietuvos ve-žėjai, ir Klaipėdos uostas, kurio apy-varta priklauso nuo tranzito.

Atsižvelgdamas į darbo su Balta-rusijos klientais patirtį, A.Pauža tiki-si, kad pavyks išlaikyti pastarųjų dve-jų metų krovos tempą. Tam yrasudarytos ekonominės vežimo tarifųir techninės terminalų sąlygos, tačiaugalimybės didinti kaimynų kroviniųapyvartą dar nėra išsemtos. Tamtrūksta ir krantinių gylio, ir platesniųgeležinkelio prieigų.

Žvelgiant į perspektyvą, KLASCO

apyvartos didėjimą sieja su termina-lų plėtros programa. 2014 metų pra-džioje numatoma atidaryti šiuo me-tu statomą 100 tūkst. tonų talpos biriųtrąšų sandėlį bei naujas iškrovimo irpakrovimo technologines linijas.Tuomet vienu metu bus galima lai-kyti 220 tūkst. tonų biriųjų trąšų.“Mes stengiamės krovinių pritrauk-ti iš šalies, nekelti konkurencijos uos-to viduje. Naujam sandėliui taip patieškoma naujų klientų”, - aiškinaV.Kaunas.

Į terminalų plėtrą KLASCO šie-met numato investuoti 50 mln. litų,atskira programa pernai buvo suda-ryta Jūrų perkėlos terminalui. Keltųkrovai nupirkti 8 “Kalmar” tipo vil-kikai pradedami naudoti artimiau-siomis dienomis.•

2013 01 17Lietuvos žinios10 Verslas

KLASCO pakartojo krovos rekordą

NERIJUS JASAITIS

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulismano, kad minimalus mėnesinisatlyginimas (MMA) iki šios Seimo kadencijos pabaigos nebebus didinamas.

“Jeigu Vyriausybė vis dėlto ryžtų-si didinti MMA, manau, sulauktų la-bai daug ne tik šalies, bet ir užsienioekspertų kritikos”, - teigia jis.

“Swedbank” ir Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos analitikai atkrei-pia dėmesį, kad efektyvesnis būdas yradidinti neapmokestinamąjį pajamųdydį. Tokiu atveju realios darbuotojųpajamos didėtų tiek pat, tačiau nebū-tų iškraipoma darbo rinka.

N.Mačiulio nuomone MMA re-guliavimas Lietuvoje ydingas ir dėlto, kad, pavyzdžiui, Vilniuje viduti-nis atlyginimas siekia 2300 litų, oŠiaulių rajone - 1500 litų. “Vokietijo-je ar Švedijoje MMA iš viso neregu-liuojamas, ten jis nustatomas kolek-tyvinėse sutartyse”, - sako jis.

Augs vidutinis atlyginimasEkonomistas prognozuoja, kad

šiemet vidutinis darbo užmokestisaugs 5 proc., o kitais metais - 5,4 pro-cento. Vidurkį, anot jo, iš dalies kils-

tels šiemet nuo 850 iki 1000 litų pa-didintas MMA. “Pernai vidutinis at-lyginimas didėjo apie 3 proc., tačiaureikia įvertinti, kad tik 60 proc. įmo-nių pernai apskritai keitė atlygini-mus”, - teigia N.Mačiulis.

Ekonomistas mano, kad darbo už-mokesčio didėjimui įtakos gali turėti iš-augusi darbuotojų derybinė galia, dau-giausia dėl to, kad Lietuvoje yra laisvųdarbo vietų, labai stiprūs darbuotojų

lūkesčiai, o darbo našumas jau trejusmetus auga, kai realus darbo užmokes-tis mažėja. Realusis darbo užmokestisrodo perkamąją galią, tai darbo užmo-kestis į rankas, iš kurio išskaičiuota inf-liacija. “Swedbank” prognozuoja, kad2013 metais realus darbo užmokestisturėtų didėti 1,6 proc., o 2014-aisiais -2 procentais.

Atlyginimai, pasak N.Mačiulio,daugiausia gali augti darbuotojams,

kurie uždirba nuo MMA iki viduti-nio darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duome-nimis, 2012 metų trečią ketvirtį vi-dutinis darbo užmokestis šalies ūky-je siekė 1686 litus į rankas, arba 2171litą popieriuje.

“MMA padidinimas greičiausiaiturės ir teigiamą šalutinį poveikį - pa-skatins darbo užmokesčio didinimąir kitiems darbuotojams. To reikalaus

ir patys darbuotojai, ir elementariekonominė logika - išsaugoti atlygi-nimų diferenciaciją pagal kompeten-cijos lygį”, - mano N.Mačiulis.

Sumažinti nelygybę ir paskatinti eko-nomikos augimą, anot ekonomisto, ga-lėtų mokesčių naštos lengvinimas ma-žas pajamas gaunantiems asmenimsnedidinant daug pinigų uždirbantiemsasmenims taikomų jau ir taip dideliųmokesčių. Mat tik 10,3 proc. visų dir-bančiųjų gauna 3500 litų (prieš mokes-čius) atlyginimą arba daugiau ir tik 2,8

proc. uždirba 5500 litų arba daugiau.“Tai reiškia, kad papildomų pajamų išdarbo jėgos apmokestinimo šaltiniai yramenki”, - mano N.Mačiulis.

Žaizda - cigarečių kontrabandaEkonomistas atkreipia dėmesį, kad

neapmokestinamąjį pajamų dydį bū-tų galima padidinti iki 1000 litų ir taipkompensuoti gyventojų pajamų mo-kesčio praradimus, jeigu valstybei pa-vyktų pažaboti cigarečių kontraban-dą. Mat tik dėl jos biudžetas pernaiprarado daugiau kaip 300 mln. litų.Rinkos tyrimų bendrovės “Nielsen”duomenimis, Lietuvoje pernai surū-kyta apie 135 mln. pakelių legaliaiparduotų cigarečių ir apie 60 mln. pa-kelių nelegaliai platinamų cigarečių.Nelegaliai parduota apie trečdalis ci-garečių, pagal šį rodiklį Lietuva yraantrojoje vietoje Europos Sąjungoje.Latvijoje cigarečių kontrabanda, anotekonomisto, yra 1 proc. didesnė, ta-čiau Estijoje - beveik trigubai mažes-nė nei Lietuvoje.

“60 mln. pakelių - tai 200 vilkikų.Aišku, kad apie juos negali nežinotivalstybės institucijos. Ir šiaip visikontrabandos mechanizmai puikiaižinomi, tačiau turbūt yra labai di-džiuliai “stogai”, be to, lietuviaikontrabandą toleruoja, o tokiu at-veju su ja kovoti labai sunku”, - ma-no N.Mačiulis.•

Ekspertai nepritartų didesnei minimaliai algai

N.Mačiulis: “Vokietijojear Švedijoje MMA iš viso

nereguliuojamas, ten jis nustatomas

kolektyvinėse sutartyse.”

N.Mačiulio nuomone, Lietuvoje per didelė mokesčių našta darbo jėgai.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

KLASCO generalinis direktorius A.Pauža pažymi, kad prekybai svyruojant išlaikyti didelę apyvartą padeda pritraukti nauji kroviniai.Vidos Bortelienės nuotraukos

5-6 proc. kils ir keltų krovinių apyvarta, jeigu mašinos nestrigs Lietuvos pasienyje

su Baltarusija.

Namų pasaulis 112013 01 17Lietuvos žinios

Su verslininko Gedimino Jackos sūnumi Deividu Jackasiejama įmonė pretenduojaįsigyti Vilniaus savivaldybėsdaugiabučių administravimoįmonę “Naujininkų ūkis”.

Taip teigia BNS šaltiniai. Jų duo-menimis, kol kas neįvardijama ne-seniai įsteigta įmonė pasiūlė di-džiausią kainą - 5,357 mln. litų - perantradienį vykusį “Naujininkų ūkio”privatizavimo aukcioną. Pradinė 100proc. “Naujininkų ūkio” akcijų pa-keto kaina buvo 4,55 mln. litų. Vil-niaus savivaldybės Privatizavimoposkyrio vyriausioji specialistė Vio-leta Remeikienė sakė, kad aukcionevaržėsi trys dalyviai, tačiau ji teigėnegalinti įvardyti nei dalyvių, nei lai-mėtojo. “Didžiausia pasiūlyta kainabuvo 5,357 mln. litų. Dabar bus nus-tatomas jo patikimumas”, - sakė ji.Kas buvo kiti du dalyviai, kol kas ne-atskleidžiama. BNS šaltinių teigimu,didžiausią kainą pasiūlė su D.Jackasiejama įmonė, kuri buvo įsteigtaspecialiai šiam sandoriui. BNS žinio-mis, D.Jackos įsteigta įmonė “SPV-

30” pernai balandžio mėnesį už“Naujininkų ūkį” pasiūlė didžiausiąkainą - 7,4 mln. litų, tačiau vėliaupersigalvojo ir nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties. “Naujininkųūkio” metų apyvarta siekia 5,975mln. litų, įmonėje dirba 86 žmonės.Su Jackų šeima siejama įmonė “Kre-tingos butų ūkis” jau anksčiau peraukcioną įsigijo kitą Vilniaus savival-dybės daugiabučių priežiūros įmonę“Senamiesčio ūkis”. Pernai liepąKauno valdžia taikiai susitarė su Klai-pėdos daugiabučių administravimobendrove “Vitės valdos” siejamaįmone “SPV-10” dėl nekilnojamojoturto administravimo bendrovės“Būsto valda” pardavimo už 2,157mln. litų. “Vitės valdų” grupė vieni-ja 6 Lietuvos įmones: “Senamiesčioūkį”, “Būsto valdą”, “Vitės valdas”,“Debreceno valdą”, “Palangos butųūkį” ir “Kretingos būstą”. Grupė ad-ministruoja daugiau nei 3,7 tūkst.namų, bendras jos administruojamųpatalpų plotas - daugiau kaip 3,5mln. kvadratinių metrų.

LŽ, BNS

NIJOLĖ STORYK

Oro šilumos siurbliai turi keistą kodą - oras-oras, oras-vanduo.

Naujos kartos šildymo sistemos pa-vadinimas gana tiksliai atskleidžia jos es-mę: tai įrenginys, siurbiantis šilumą iš ap-linkos. Taip tvirtina UAB Oro centrodirektorius Eduardas Janeiko. “ARX Te-chnologies” komercijos direktorius An-tanas Ardišauskas priduria, jog vienamoderniausių šildymo sistemų unikalituo, kad ekologiškiems ir ekonomiškiemsįrenginiams nebūtina nuolatinė priežiū-ra. Be to, sparčiai populiarėjantys šilumossiurbliai oras-oras ir oras-vanduo skirtine tik patalpoms šildyti (šildomos grin-dys, radiatoriai), bet ir karštam vandeniuiruošti bei patalpoms vėsinti.

Ne stebuklingas procesasKaip veikia pats paprasčiausias šilu-

mos siurblio modelis oras-oras, tarkim,jei lauke šaltukas spaudžia iki minus 15laipsnių?

E.Janeiko pateikia tokį pavyzdį: jeigupakabinsime radiatorių, kuriame cirku-liuos garai, tarkim, iki minus 25 laipsnių,lauko oras tuos garus sušildys ir tokiubūdu perduos į radiatorių tam tikrą kie-kį energijos. Dujų temperatūra pakylane tik tuomet, kai perduodamas tam tik-ras šilumos kiekis, bet ir padidinus slėgį.

“Jei įjungsime siurblį ir pumpuosi-me dujas iš lauko radiatoriaus į radia-torių, kuris kabo patalpoje, pastaraja-me slėgis pakils tiek, kad dujos įkaisiki 60 laipsnių temperatūros. Toks ra-diatorius nesunkiai gali įšildyti kam-bario orą arba vandenį, kai kalbameapie sistemą oras-vanduo”, - aiškinopašnekovas. Kad procesas vyktų grei-čiau, naudojamas ventiliatorius.

Tačiau slėgiui sukurti siurblys nau-doja elektros energiją. Ar tai ekono-miška? Pasak A.Ardišausko, siurbliaišilumą iš lauko oro perduoda vande-niui namo šildymo sistemoje. Elektranaudojama tik kompresoriaus darbui.

Kaimynas nesiskųstųŠilumos siurblio efektyvumą rodo

naudingumo koeficientas COP. Jis nu-

rodo, kiek kartų daugiau gaunama šilu-mos energijos, nei sunaudojama elekt-ros. Kuo koeficientas didesnis, tuo šilu-mos siurblys yra efektyvesnis irekonomiškesnis. E.Janeiko pridūrė, kadpagal prietaiso modelį rodiklis gali svy-ruoti nuo 3,5 iki 5,5 kW šilumos. Vadi-nasi, jeigu sunaudojama 1 kWh elekt-ros, toks šilumos siurblys pagamina3,5-5,5 kWh šilumos. Pasak pašnekovų,net tuomet, kai lauke stipriai spaudžiašaltukas, namą šildyti moderniu šilu-mos siurbliu daug pigiau nei dujomis.Naudojant šilumos siurblį oras-oras vi-dutinė šildymo kaina yra 12-18,5 centouž šilumos kWh.

Pasak A.Ardišausko, tinkamai pa-rinktas oras-vanduo šilumos siurb-lys gali veikti visus metus, net kai lau-ke termometras rodo minus 25laipsnius. Antai naudojant “Panaso-nic Aquarea” šilumos siurblį šildymoir karšto vandens ruošimo išlaidosbus iki 40 proc. mažesnės nei naudo-jant dujas. Be to, naudodami šilumossiurblį neteršiate gamtos. Kaimynasnesiskųs, kad jo kiemas pilnas jūsųkamino dūmų. •

Namą galima šildyti oru

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Daugelis daugiabučių gyven-tojų įsitikinę, kad laiptinė nėrajų turto dalis. Tačiau kai ateinašalčiai, o sąskaitos už šildymądidėja, tada ir prisimenamilaiptinių langai ir nesandarioslaukujės durys. Tačiau kas taituri tvarkyti?

Vieni tvarko - kiti naudojasiGyventojai žino - galima kreiptis į

bendrijos pirmininką arba pastatą ad-ministruojančią įmonę. Ši, atlikusi dar-bus, mokesčių už butą sąskaitas “pa-puoš” kosminėmis sumomis. Galimapatiems samdytis statybininkų briga-dą, kuri atliks darbus už rinkos kainą.

Dažniausiai susiduriama su psi-chologinėmis kliūtimis. Jeigu 15 laip-tinės gyventojų susidėjo pinigų nau-jiems laiptinės langams ar laukujėmsdurims, o 10 - nieko nedavė, tai šievis vien naudosis gerove.

Didžiausia problema - asocialūs as-menys. Tačiau pasitaiko ir “padorių”gyventojų, kurie teigia grįžtantys namotik patikrinti pašto dėžutės ir pernakvo-ti, todėl jiems neva “nieko nereikia”.

Laiptinė daugiabutyje yra bendronaudojimo patalpa. Galiojantys įsta-tymai nurodo, kad namo bendrojonaudojimo objektų priežiūrą turi or-ganizuoti savininkas, bendraturčiaiarba, jeigu tokia yra, namo savininkųbendrija. Dažniausiai atstovauti jų in-teresams išrenkama bendrijos valdy-ba. Tačiau norintys tvarkytis žmonėsiniciatyvos imasi patys.

Dėl rinkliavos neprieštaravoPrieš dešimtmetį pastatyto vieno

sostinės daugiabučio bendrųjų pa-talpų būklė buvo prasta. Statant pa-statą buvo siekiama mažos pardavi-

mo kainos, todėl taupyta kokybiškųmedžiagų sąskaita. Tad laiptinės,bendrieji koridoriai, liftų prieigosbuvo nudažytos pigiausiais dažais.

“Buvo tikra netvarka”, - LŽ sakėAleksejus Zanemanskis, vienas dau-

giabučio gyventojų, kuris ėmėsi ini-ciatyvos sutvarkyti bendrąsias pa-talpas bent vienoje iš namo laipti-nių. Anot jo, laiptinės sienos buvo

subraižytos, visur pripaišyta grafi-čių, plytelės nukritusios, tinkas irdažai nubyrėję. “Iš kiekvieno laipti-nės buto surinkome remontui po 30litų, nes nemanau, kad daugiaužmonės galėtų lengvai duoti. Iš viso

laiptinėje yra 40 butų. 30 gyventojųpinigus davė iškart, kiti - vėliau.Žmonės remontui pritarė labai en-tuziastingai. Pavyko surinkti apie900 litų. Vienas iš kaimynų prisis-tatė esąs statybininkas. Jis pasikvie-tė kolegas, mes pateikėme savo biu-džetą ir kartu nuėjome pirkti dažų,plytelių, klijų ir kitokių apdailos beistatybinių medžiagų.”

Pasak jo, profesionalūs žmonėsper dieną sutvarkė laiptinės nulinįaukštą: nudažė sienas, suklijavonukritusias plyteles, kojoms valytiskirtus šepečius, prie pagrindinio įė-jimo išdažė stulpelius. “Kitą dienąpamatėme, kad mums dar liko 60 li-tų. Negi po 2 litus grąžinsime žmo-nėms? Todėl sugalvojome nupirktiveidrodį ir pakabinti lifte. Šiuo me-tu name yra tik vienintelis liftas suveidrodžiu - mūsų laiptinėje”, - pa-sakojo A.Zanemanskis.

Pasak jo, laiptinės gyventojams nu-sibodo laukti malonės. Beveik 9 me-tus iš žmonių buvo renkamos kaupia-mosios lėšos remontui, tačiau kaip jospanaudojamos, niekas nežino. “Mestiesiog norėjome gyventi tvarkingai irparodyti kitiems žmonėms, kad viskągalima sutvarkyti per savaitę, ir tai ne-sudėtinga, jeigu, žinoma, turi noro.Sudėtinga viskas yra tik biurokra-tams”, - sakė aktyvus sostinės daugia-bučio gyventojas.

Be 100 litų - niekaipSpecialistai teigia, kad laiptinės re-

monto darbų kaina pirmiausia prik-lauso nuo jos būklės - kokių reikiaparengiamųjų darbų, ir nuo to, kokiorezultato siekiama.

Internete gausu skelbimų, kuriuo-se siūloma gyventojams sutvarkytidaugiabučių namų laiptines. Pasitei-ravus telefonu, kokios galėtų būti kai-nos, nė viena iš pasiskelbusių bend-rovių ar asmenų, turinčių versloliudijimą, negalėjo nieko konkrečiaipasakyti. Tačiau buvo ir tokių, kurieneslėpė, kad standartinio 5 aukštų se-nos statybos daugiabučio namo laip-tinės sienų kosmetinis padažymas pi-giausiai turėtų kainuoti apie 2 tūkst.litų. Jei tokioje laiptinėje - 15-20 bu-tų, tai kaina kiekvienam jo savinin-kui turėtų siekti nuo 100 iki 130 litų.Mažas pajamas gaunantiems žmo-nėms tai yra dideli pinigai.•

Tvarkyti laiptinę nusprendė patys

A.Zanemanskis: “Iš kiekvieno laiptinės buto remontui surinkome po 30 litų, nes nemanau,

kad daugiau žmonės galėtų lengvai duoti.”

Laiptinės remonto darbų kaina pirmiausia priklauso nuo jos būklės - kokių reikia parengiamųjų darbų, ir nuo to, kokio rezultato siekiama. Gintaro Mikšiūno nuotraukos

A.Zanemanskis - vienas iš daugiabu-čio gyventojų, kuris ėmėsi iniciaty-vos sutvarkyti bendrąsias patalpasbent vienoje iš namo laiptinių .

Nori privatizuoti

MILDA KNIEŽAITĖ

Sausį pasirodys antra Lietuvosmokslų akademijos (LMA) leidžiamos serijos “Mokslas visiems” knyga - vieno geriausiųJungtinės Karalystės mokslo populiarintojų Matto Ridleyklasikinė tapusi “Raudonoji karalienė: lytis ir žmogaus prigimties evoliucija”. Serijąpradėjo gruodį išleista ameri-kiečio Jeremy Rifkino “Trečiojipramonės revoliucija”. Per dvejus metus numatyta išleisti12 mokslo populiarinimo knygų.

Eurobarometro tyrimų duomeni-mis, Lietuvos gyventojai menkai do-misi mokslu ir technologijomis. Šiuopožiūriu nėra ir pažangos: 2005 me-tais Lietuva tarp 25 tuomet EuroposSąjungai (ES) priklausiusių valstybiųužėmė paskutinę vietą, o 2010 metaisbuvo priešpaskutinė tarp 27 ES irpenkių kitų Europos šalių, aplenku-si tik Bulgariją.

“Pasaulis yra sudėtingas. Manau,labai verta ir svarbu žinoti, kas jamevyksta, tačiau mūsų, kaip tautos, vi-suomenės, akiratis yra gana siauras.Reikia jį plėsti ir suteikti žmonėmsgalimybių sužinoti ir susimąstyti apienaujas, svarbias tendencijas. Juo la-biau kad daugeliu atveju mokslas la-bai siejasi su socialiniais procesais,politikos sprendimais, ekologine si-tuacija pasaulyje”, - sakė mokslo po-puliarinimo knygų serijos ekspertųgrupės vadovas LMA vyriausiasisspecialistas ryšiams su visuomene dr.Rolandas Maskoliūnas.

Kas nauja ir aktualuKnygas, kurios išsamiai ir supran-

tamai atskleistų šiuolaikinio moksloir technologijų raidos tendencijas, at-rinko ekspertų grupė, sudaryta iš tri-jų specialistų, turinčių mokslo popu-liarinimo patirties. Daugiausia šiojesrityje yra nuveikęs Vilniaus univer-siteto Geologijos ir mineralogijoskatedros profesorius habil. dr. Ge-diminas Motuza Matuzevičius. Ki-ti du ekspertai - asociacijos “Žiniųekonomikos forumas” direktorius,Lietuvos viešojo administravimoinstituto lektorius dr. Edgaras Lei-chteris ir Vilniaus pedagoginio uni-versiteto lektorius kanadietis dr. Gre-gory Sandstromas.

“Daugelį atrinktų knygų esu skai-tęs ir pirmiausia vadovavausi temosaktualumu bei teksto kokybe, - sakėgrupės vadovas R.Maskoliūnas. - Šiosknygos parašytos geriausių specialis-tų, pasaulyje pripažintų mokslo po-puliarintojų, ir beveik visos - naujau-sios. Kai kurias vis dėlto prašiauekspertų pakeisti, nes buvo per daugsudėtingos ar specializuotos, netin-kamos plačiajai visuomenei.”

Iš pradžių buvo sudarytas ilgesnisknygų sąrašas, mat numatė, kad ne vi-sų autorių teises pavyks gauti. Dvide-šimtukas reitinguotas pagal kokybę,temų įvairovę, aktualumą ir galiausiaipatvirtintas dabartinis sąrašas. Jameyra ekonomikos, paleontologijos, ant-ropologijos, klimatologijos, psicholo-gijos, fizikos, tinklų mokslo ar tarp-disciplinių sričių knygų. Pavyzdžiui,pirmojoje serijos “Mokslas visiems”knygoje “Trečioji pramonės revoliu-cija” JAV rašytojas ir visuomenės vei-kėjas J.Rifkinas analizuoja pasaulyjesusiklosčiusią ekonomikos padėtį irsiūlo įdomių sprendimų, galinčių iš-gelbėti žmoniją nuo daugelio energe-tinių, ekologinių ir politinių proble-mų. Numatomoje išleisti amerikiečių

paleontologo Neilo Shubino knygoje“Your Inner Fish” naujai ir nuosek-liai pasakojama mūsų organizmų evo-liucionavimo istorija. Taip pat ame-rikiečių mokslininkas, genetikas irantropologas Spenceris Wellsas (ge-nografijos projekto, kuriuo siekiamaiš gausybės DNR pavyzdžių visamepasaulyje atkurti žmonijos migraci-jos istoriją, iniciatorius -aut.) knygoje“Pandora’s Seed” tarsi detektyvinėjeistorijoje atskleidžia, kaip prieš dešimttūkstančių metų atsiradusi žemdirbys-tė pakeitė mūsų istoriją, paspartinožmogaus evoliuciją, koregavo mitybąir kartu paskatino atsirasti naujų ligų.Dar vienoje, naujausioje, brito M.Rid-ley knygoje “Rational Optimist” pa-grindžiamas optimistinis požiūris įžmonijos raidą, motyvuotai įrodinėja-ma, kad gyvenimas nuolat gerėja, o iš-kilus sunkumams žmonių išradingu-mas visuomet pasiūlo išeitį.

“Yra temų, kurios labai greitaisensta, todėl stengėmės parinkti to-kias knygas, kurios nepasentų dar jųneišvertus. Tarkime, kad ir temosapie klimato pokyčius, evoliucijosmokslo naujienas ar interneto povei-kį. Apie tai, kaip kompiuteriai, mobi-liosios technologijos keičia mūsųmąstymą, net smegenų struktūrą, -vardijo R.Maskoliūnas. - Yra atliktimoksliniai tyrimai, patvirtintos išva-

dos ir galimos galbūt tik kokios norsnedidelės modifikacijos, bet iš esmėsta informacija neturėtų pasenti bentkelerius ar net daugiau metų.”

Neatsiliekant nuo kitųIšleistos knygos nėra parduoda-

mos, o išdalijamos pagal sąrašą tiks-linėms grupėms - mokslo įstaigoms,bibliotekoms. Toks yra ES lėšomis

vykdomo projekto reikalavimas. Taippat nemokamai galima jas parsisiųs-ti internetu. Tikimasi, kad projektaspasiteisins, sulauks atgarsio ir bus ga-lima jį tęsti, sistemingai informuojantžmones apie tai, kas vyksta mokslo irtechnologijų pasaulyje.

“Manau, visuomenei reikia žinoti,kokios yra mokslo tendencijos. Taippat verta susipažinti su geriausiaismokslo populiarintojais, pateikian-čiais įdomią, aktualią informaciją, -sakė ekspertų grupės vadovas. - Įvai-riose pasaulio šalyse yra pastebimasmokslo populiarinimo bumas. Itindaug knygų leidžiama, pavyzdžiui,

Didžiojoje Britanijoje, iš artimesniųkaimynių - Lenkijoje. Tai puiki prie-monė šviesti visuomenę, skatinti vie-šas diskusijas.”

Grupės autorių, taip pat vadovau-jamų dr. R.Maskoliūno, parengtojemokslo populiarinimo studijoje pa-brėžiama, kad pastaraisiais metaisLietuvoje valstybės dėmesys ir para-ma mokslo populiarinimui sumenko.

Tačiau kaip tik valstybė turi būti suin-teresuota, kad visuomenė būtų švie-čiama, ugdoma jaunoji karta, jauni-mas skatinamas rinktis mokslininkoar tyrėjo karjerą. Labiausiai išsivys-čiusios pasaulio valstybės jau dabarpatiria mokslininkų trūkumą. Juo la-biau kai šiais laikais šalies konkuren-cingumą ir jos gyventojų gerovę galigarantuoti labiau nei įprastai inovaci-jomis pagrįsta vadinamoji išmaniojiekonomika.

Pasak studijos autorių, šiuolaikinismokslo populiarinimas pasižymi di-džiule formų bei metodų įvairove -nuo tradicinių paskaitų, ekskursijų,

konkursų, žaidimų iki interaktyviųrenginių, vaizdo dienoraščių interne-te ar virtualių eksperimentų ir disku-sijų. Keičiasi ir uždaviniai. Pavyzdžiui,viena svarbiausių mokslo ir technolo-gijų populiarinimo funkcijų tampa ri-zikos vadyba, apimanti tokias sritiskaip genetiškai modifikuoti organiz-mai, nanotechnologijų taikymas aratominė energetika, taip pat bioetikosir technoetikos problemų sprendi-mas. Atsižvelgiant į pasaulio šalių pa-tirtį, siūloma mokslo populiarinimąLietuvoje taip pat turtinti, įkuriantmokslo populiarinimo svetainę irmokslo muziejų, rengiant konkursusir teikiant apdovanojimus, dalyvau-jant tarptautiniuose renginiuose irkeičiantis patirtimi, kūrybiškai taikantnaujas visuomenės mokslinio švieti-mo formas.

Studijos autorių nuomone, švieti-mo sistemos ir mokslo populiarini-mo spragas akivaizdžiai parodo dar2007 metais pastebėtas paradoksas,kai Lietuvos gyventojai iš visų Euro-pos šalių jautėsi prasčiausiai infor-muoti apie mokslo laimėjimus, ta-čiau teigė, kad jiems informacijospakanka. Lietuvos visuomenės po-žiūriui į mokslą ir technologijas įver-tinti Europos valstybių konteksteypač naudingos 2002, 2005 ir 2010metais paskelbtos išsamios Euroba-rometro apžvalgos. Pavyzdžiui, 2010metų duomenimis, mokslo atradi-mais ir technologijų raida ES labaidomėjosi 30 proc. apklaustųjų, Lie-tuvoje - 12 proc., kai Latvijoje ir Es-tijoje - po 30 proc. apklaustųjų. Šiuoatžvilgiu lietuviai buvo priešpasku-tiniai po bulgarų tarp 27 ES ir darpenkių Europos valstybių: Norvegi-jos, Islandijos, Šveicarijos, Kroatijosir Turkijos. Visiškai nesidominčiųjųmokslo atradimais ir technologijųraida Lietuvoje buvo daugiausia poTurkijos. Padėtis beveik nepasikeitėnuo 2005 metų, kai Lietuva tarp 25ES valstybių užėmė paskutinę vietą.Tada blogai informuotais apie moks-lo atradimus save laikė 60 proc. Lie-tuvos gyventojų (ES vidurkis - 37proc.). 2010 metais padėtis šiek tiekpagerėjo, tačiau vis tiek atsilikome 10proc. nuo ES vidurkio. 2010 metaisnet 76 proc. Lietuvos gyventojų ma-nė, kad valstybės pastangos skatinantjaunimą domėtis mokslu yra nepa-kankamos. Šis rodiklis 10 proc. len-kė ES vidurkį. Pagal jį Lietuva užėmėantrą vietą po Latvijos tarp 27 ES ša-lių. 2010 metais 60 proc. Lietuvos gy-ventojų manė, kad domėjimasismokslu jauniems žmonėms atveriageresnių galimybių gauti darbą. Šisrodiklis beveik prilygsta ES vidur-kiui. Net 81 proc. lietuvių manė, kaddomėdamiesi mokslu jauni žmonėstampa kultūringesni.•

2013 01 17Lietuvos žinios12 Mokslas

Kol mažiausiai Europoje domimės mokslu

2007 metais Lietuvos gyventojai iš visųEuropos šalių jautėsi prasčiausiai informuoti

apie mokslo laimėjimus, tačiau teigė, kad jiems informacijos pakanka.

Dr. R.Maskoliūnas pripažįsta, kad mūsų visuomenės akiratis yra gana siauras. / Romo Jurgaičio nuotrauka

DOMĖJIMASIS MOKSLU IR TECHNOLOGIJOMIS INFORMUOTUMAS APIE MOKSLĄ IR TECHNOLOGIJAS

Studijos “Mokslo populiarinimo sistema” duomenys

Kultūra 132013 01 17Lietuvos žinios

AUDRIUS MUSTEIKIS

J onas Sakalauskas, tiek daug viskodaręs, kūręs, organizavęs ir inici-javęs. Ir nesustos, darys, bet šis

sausis - “laikas truputį atsikvėpti, su-sivokti, kas nutiko, ir pasidžiaugti”.Apmąstymų ir meilės antplūdžiometas. Šeimoje atsirado dar viena“solistė”, skamba daug naujos gyvosmuzikos.

“Iki šiol maniau, kad kūryba manyra viskas, dainavimas - svarbiausia, -kalba Jonas ir dėl visai suprantamodžiugaus virpulio jam tarsi lūžta bal-sas. - Taip, svarbu, gal ir svarbiausia.Bet gimė vaikas ir jau nebežinau, artikrai.”

“Lapkričio pabaigoje į šį pasaulį at-keliavusi Vakarė man labai sujaukėvertybes”, - šypsosi jaunas tėtis. Vaka-rė gimė Kaune, o Johanno Strausso“Šikšnosparnio” repeticijos vyko Vil-niuje, Jonas kūrė pagrindinį Gabrieliofon Aizenštaino vaidmenį. Viena sa-vaitė prabėgo taip: naktį su naujagimeKaune, dieną teatre sostinėje.

Svarbus vaidmuo ir bandymai pa-dėti žmonai (dainininkei Agnei Sabu-lytei) prižiūrėti vaiką. “Bet negalėčiausakyti - sunkumai. Toks gyvenimas, vie-nas po kito nutiko du puikūs įvykiai.Sunku fiziškai, sunku be miego, betdvasiškai buvau ir tebesu pakylėtas.”

Dienotvarkė ir darbų apimtys neiš-vengiamai keičiasi. “Kai vaikas ver-kia, negali sakyti: “Aš dabar kuriu” ar“Aš dabar dainuoju”. Imi jį ir globo-ji, ramini, rūpiniesi. Bet svarbių su-planuotų darbų neatsisakyta, jie tiknukelti mažumėlę į priekį. Vis dėltogruodį dauguma šeimos rūpesčių kri-to ant žmonos pečių.”

Sausio 3 ir 5 dienomis baritonas J.Sa-kalauskas debiutavo LNOBT “Šikš-nosparnyje”. Dvi damos melomanės,prieš 5 dienos spektaklį peržiūrėjusios,kas dainuos, liko patenkintos: “Žiūrėk,tas berniukas Sakalauskas - jau... Jau!”Po spektaklio tokiu “jau” mėgavosi di-duma publikos. “Berniukas Sakalaus-kas”, vienų pažįstamas kaip grupės “ElFuego” narys, kitų - iš “Triumfo arkos”,trečių - iš naujosios operos akcijų, - so-lidus jaunas vyras, harmoningai ko-piantis aukštyn. “Rengti vaidmenįLNOBT scenoje - išties išskirtinis da-lykas. Tai labai brandina. Manau, pa-ruošė mane kitiems nemažiems dar-bams. Šiuo vaidmeniu baigiasi vienasetapas. Ką buvau užsibrėžęs nuveiktiprofesionaliojoje scenoje, padariau.Laukia kitas.”

Laiko užtenka - Ir kiti grupės “El Fuego” nariai -

Tomas Pavilionis, Eugenijus Chreb-tovas - pamažu smelkiasi į Operosteatrą. Gal dabar jūsų gyvenimebus mažiau “El Fuego”?

- Laiko “El Fuego” pakanka. Oįdirbis jau nemažas, tikrai netenka sė-dėti nuo ryto iki vakaro rengiant pro-gramas ar studijoje. Koncertų grafikasgana įtemptas, bet ne toks, kaip, tar-kim, garsiausių užsienio grupių. Nie-kas mums netrukdo vykdyti operinėsveiklos. Nebent tai pajusime ateityje,kai bus dar daugiau vaidmenų, viso-kių gastrolių ir dar daugiau pasiūlymųkoncertuoti “El Fuego”.

- Kodėl jūs šioje grupėje? Vidinisporeikis? Dėl populiarumo, pinigų?

- Nuo vaikystės norėjau dainuotipopmuziką. Iki šešiolikos metų turė-jau reikalų su roku, taip pat ir pačiu

sunkiausiuoju, grojau “undergroun-do” grupėse. Nuo šešiolikos panoraubūti populiariojoje scenoje. Man pa-tinka didelės scenos, minios žmonių,patinka būti suprastam, patinka leng-vumas - pailsiu dainuodamas tokiąmuziką. Čia irgi reikia įdėti darbo, ta-čiau po koncerto jaučiausi tarsi sma-

giai pabendravęs, atsipalaidavęs. Mik-rofoninis dainavimas nereikalaujatiek jėgų, kiek opera - po emociniokrūvio gali neatsigauti ir keletą dienų.“El Fuego” - įgyvendinta jaunų dienųsvajonė. Ir, aišku, galimybė būti išgirs-tam tų žmonių, kurie vargu ar klau-sysis sudėtingesnės muzikos. Ir, žino-ma, uždarbis. Viskas svarbu.

- “Šikšnosparnis” - operetė. Arpanašu į “elfueginį” dainavimą?

- “El Fuego” labai artimas klasiki-niam vokalui dainavimas. Ir gana dauggrynai operinio vokalo, kaip kad dai-nuotume operos scenoje. Daugybędainų laisvai galėtume atlikti su or-kestru be mikrofonų. Mikrofoniniodainavimo kitas “režimas”, truputįlengvesnis, bet vis tiek arti klasikos. Ne-manau, kad tai kenkia mūsų balsams.

Partija šiek tiek aukštoka- Pajutote, kad LNOBT akustika

klastinga?- Mikrofoną galima pareguliuoti,

pažaisti niuansais, o teatre nepasislėp-si, garsas turi būti koncentruotas, tiks-lus. Mūsų operos teatro akustika visdėlto negera. Didžiulė patalpa, grojadidelis orkestras, o publika turi pui-kiai tave girdėti, suprasti žodžius. Bettai ir yra subrendimas teatrui, kadapajėgi dainuoti, jog skambėtum ir darišliktum aktoriumi.

- Teatro esate ragavęs nemažai.Kuo dar, be šeiminių aplinkybių,buvo ypatingas vaidmens “Šikšno-sparnyje” kūrimas?

- Esu dalyvavęs miuzikluose, opero-se, kuriose ir kalbama, vedu koncertusir pan. - man tai nebuvo nauja. Iššūkis

visada tas pats - parengti vaidmenį ge-rai: būti natūraliam, suprastam publi-kos ir perteikti režisieriaus sumanymą.Trys aspektai, kuriuos privalu suderin-ti: režisieriaus koncepcija, tavo natūra-lumas ir kontaktas su publika. Viskasturi susieiti. Prisipažinsiu, ši partija mantruputį aukštoka, šiaip skirta tenorui.

Turėjau ambicijų nekeisti natų (nes tailabai graži muzika), išsikėliau sudėtin-gesnį tikslą ir praktiškai dainavau te-noro partiją. Aizenštaino charakterį ta-riuosi visiškai supratęs - jame labai daugmanęs. Nors nesakau, kad tai aš. Kągalėjau, viską padariau. Ko dar nepajė-giau techniškai, dėl amžiaus ar patir-ties stokos, tegu vertina profesionalai.Daugiau išgirdau palankių nuomonių.

- Žiūrėjau sausio 5 dienos spek-taklį. Scenoje buvote visiškai užtik-

rintas, bet per nusilenkimus - sutri-kęs. Kas atsitiko?

- Tikrai?! Kai pirmą (šiuo atvejuantrą) sykį eini nusilenkti į tokią sce-ną, šiek tiek nerimaudamas tikrinie-si - na kaip, suprato tave žiūrovai arne? Noriu, kad mane suprastų: žo-džius, emocijas, veiksminę liniją.Siekiu, kad jie norėtų mane sektiscenoje. Nusilenkimas yra tarsi pa-sitikrinimas: padariau ar ne. Gal tuomomentu kiek abejojau savimi, arvis dėlto aš tikrai vertas? Natūralu.Kol jaunas... O per tą spektaklį, norsjauduliukas buvo, jaučiausi nepap-rastai gerai, lyg ant sparnų. Gera at-mosfera tarp publikos, geras vieni-jantis ryšys tarp mūsų, solistų.

Tokia žanro duotybė- Jūsų paties rašomos ir statomos

naujosios operos - modernios, avan-gardinės. Operetėje, nors jaunas reži-sierius Gediminas Šeduikis iš širdiespadirbėjo ieškodamas stilizavimo

galimybių, štampų ir senamadišku-mo sunku išvengti. Jūsų netrikdė?

- Žvelgiant iš šalies regisi vienaip,o kai procese dalyvauji pats, matai,kad daug kur nė neįmanoma kitaip,tokia žanro duotybė.

Režisierius stengėsi maksimaliaiatitolti nuo štampų, bet, ko gero, nuojų negalima atitolti. Operetėje XIXamžiuje įsispraudė tam tikrų žanri-nių dalykų, kurių atsisakius ne kažinkas liktų. Tokios žaidimo taisyklės.Ateityje, tikiuosi, bus galima atrastidaugiau naujų spalvų. Štampų nerei-kėtų bijoti paniškai, bet derėtų ieško-ti naujo žvilgsnio galimybių. Tai ir bu-vo daroma. Režisierius turėjo savoviziją ir ją įgyvendino. Šiame “Šikš-nosparnyje” daug modernių spren-dimų. Pavyzdžiui, įterptiniai koncer-tiniai numeriai - nauja ir netikėta.

- Jei statytumėte jūs, ką darytu-mėte kitaip?

- Puikus šiuolaikinio miuziklobruožas - apie rimtus, sudėtingus da-lykus šnekėti paprastai ir linksmai.Manau, jį būtų galima perkelti į šiuo-laikinę operetę ir taip pasakyti kurkas daugiau. Gediminas bandė paro-dyti, kokia iliuziška yra regimybė, ko-kie trapūs žmonių santykiai. Regis,esi visiškai tikras dėl savęs ir dėl vis-ko, kas vyksta aplinkui, atrodo, kad tučia visus apgauni ir kad tau galima vis-kas. Pasirodo, yra daug kitų, už tavegudresnių, ir nė neįtartum, kad žmo-gus, kuriuo pasitiki, dalyvauja baisia-me sąmoksle prieš tave. Tai operetėapie visišką netikrumą visuomenėje,atvirumo nebuvimą, pasitikėjimo ne-galimumą. Aš eičiau panašiu keliu -ieškočiau bendražmogiškųjų, šian-dien aktualių dalykų. Kalbėčiau pa-prasta, bet šiuolaikiška kalba.

- Kalbamės Sausio 13-osios išva-karėse. Jūsų tėtis Antanas Sakalaus-kas tomis lemtingomis dienomisbuvo sužeistas prie televizijos bokš-to. Prieš keletą metų jis iškeliavoanapilin. Dabar jūs pats - tėvas.

- Jis labai laukė anūkų. Laukė Sau-sio 13-osios dvidešimtmečio. Nesu-laukė. Matau tėvo bruožų savo vaike.Savo mimikas irgi matau. Gyvenimas -kaip ratas. Ir tai nuostabu.•Išsamiau skaitykite www.lzinios.lt

Jonas Sakalauskas: tas pats ir kitas

Aš iš tų, kuriems reikia būti scenoje. Kol ten nesu,manęs tik pusė. Publika teikia adrenalino, uždega.

Tas pats Jonas Sakalauskas, dainininkas ir kompozitorius. Bet jau kitas. Baigėsi vienas etapas - gyvenimo ir kūrybos, įprasmintas dviem svarbiais įvykiais: dukrelės Vakarės gimimu ir debiutu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje.

J.Strausso “Šikšnosparnis”. Aizenštainas - J.Sakalauskas, Rozalinda - R.Šilinskaitė. / Martyno Aleksos nuotrauka

Dainininkas, kompozitorius J.Sakalauskas. Stilius ir makiažas - A.Sabulytės. / Jurgio Sakalausko nuotrauka

2013 01 17Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Melburne vykstančiame atvirajame Australijos tenisočempionate (“AustralianOpen”) vis karščiau. Ketvirtąjąvaržybų dieną sinoptikai prognozavo plius 40 laipsnių.

Kai Lietuvoje buvo gili naktis, Ža-liąjį žemyną svilino vidurdienio sau-lė. Tuo metu Ričardas Berankis galy-nėjosi su vokiečiu Florianu Mayeriu.

O trečiąją varžybų dieną sužais-ta pusė antrojo rato susitikimų.

Koją kišo ir traumosPirmoji turnyro raketė serbas No-

vakas Džokovičius nesunkiai pateko įšešioliktfinalį, vakar jis 6:1, 6:2, 6:3 įvei-kė amerikietį Ryaną Harrisoną.N.Džokovičius siekia tapti pirmuojutenisininku, iškovojusiu tris “Austra-lian Open” nugalėtojo titulus iš eilės.Rytoj jo laukia akistata su čeku Rade-ku Štepaneku, kuris 6:2, 6:2, 6:4 įveikėispaną Feliciano Lopezą. Ispanas Da-vidas Ferreras (4 raketė) 6:0, 7:5, 4:6,6:3 pranoko amerikietį Timą Smyczeką,nors ketvirtajame sete pirmaudamas iš-švaistė net keturias galimybes laimėtisusitikimą, tačiau penktąja pasinaudo-jo. Šešioliktfinalyje D.Ferrerui iššūkįmes ambicingas kiprietis MarcosasBaghdatis, vakar 3:6, 6:3, 6:2, 6:2 eli-minavęs japoną Tatsumą Ito.

Kitas ispanas Fernando Verdasco(22) nesunkiai įrodė pranašumą priešbelgą Xavierą Malisse’ą - 6:1, 6:3, 6:2.Dabar F.Verdasco laukia akistata suKevinu Andersonu iš PAR.

Du pastaruosius sykius į Australijosčempionato ketvirtfinalį patekęs čekasTomašas Berdychas (5) 6:2, 6:2, 6:4 įvei-kė prancūzą Guillaume’ą Rufiną ir ry-toj kovos su austru Jurgenu Melzeriu.

Atkakliausia buvo serbo Janko Tip-sarevičiaus (8) ir slovako Lukašo Lačkoakistata. Po 3 val. 51 min. serbas vis dėl-to palaužė slovaką - 6:3, 6:4, 3:6, 4:6, 7:5.

Du tenisininkai vakar iš varžybų

pasitraukė dėl traumų - nepasisekėamerikiečiui Samui Querrey (20) irvokiečiui Tobiasui Kramkei. Pastara-sis iškėlė baltą vėliavą atsilikdamasnuo šveicaro Stanislaso Wawrinko(15) - 3:6, 6:7 (4:7). Apmaudžiai jau-tėsi ir S.Querrey: jis 7:6 (7:2) laimėjopirmąjį setą prieš tautietį Brianą Ba-kerį, o antrajame, rezultatui esant 1:1,atsisakė tęsti kovą dėl kelio skausmų.

Klasikinė akistataMoterų varžybose Rusijos garse-

nybė Marija Šarapova (2) Melburneįveikė du varžybų etapus nepralai-mėjusi nė vieno geimo! Pirmajamerate ji 6:0, 6:0 eliminavo tautietę Ol-

gą Pučkovą, antrajame tokiu pat re-zultatu įveikė japonę Misaki Doi.

Šešioliktfinalyje M.Šarapovos lau-kia patyrusi varžovė - amerikietė Ve-nus Williams. Vakar ji 6:3, 6:3 prano-ko prancūzę Alize Cornet.

25-erių M.Šarapova savo kolekci-joje turi 4 “Didžiojo kirčio” trofėjus,32-ejų V.Williams - 7. Vyresnioji sesėWilliams yra tarp turnyro favoričių,tačiau gavo tik 25 reitingą. Mat 2012-aisiais dėl daugybės traumų ji pralei-do nemažai turnyrų ir WTA klasifi-kacijoje iškrito iš pirmojo šimtuko.

“Žaidėme viena prieš kitą daugy-bę kartų. Nepaisant to, kad Venusreitingas dabar nėra toks aukštas ir

kurį laiką ji nežaidė, vis dar yra pui-ki atletė”, - amerikietę liaupsinoM.Šarapova.

Šešioliktfinalyje laukia ir intriguo-janti serbiška akistata - Ana Ivanovič(13) prieš Jeleną Jankovič (22). VakarA.Ivanovič 7:5, 1:6, 6:4 nugalėjo Taiva-no atstovę Chan Yung-Jan. Tuo metuJ.Jankovič sunkiai sekėsi kovoti su por-tugale Maria Joao Koehler, supykusiserbė net kelis kartus sviedė įrankį į že-mę. Bet vis tiek triumfavo J.Jankovič -2:6, 7:6 (7:5), 6:2. Pergalėmis džiaugė-si ir lenkė Agnieszka Radwanska (4), ji6:3, 6:3 įveikė rumunę Iriną Begu, beikinė Li Na (6), kuri 6:2, 7:5 nugalėjobaltarusę Olgą Govorcovą. •

ĮDOMŪS FAKTAI

• Praėjusių metų “AustralianOpen” nugalėtoja baltarusė Vik-torija Azarenka Melburne patyrėapsaugininkų uolumą. Jai einant įaikštyną apsaugos darbuotojaipaprašė parodyti akreditacinękortelę. “Štai mano kortelė”, -V.Azarenka pirštu bedė į sieną,ant kurios puikavosi pernykštėsčempionės didžiulis plakatas.

•Ispanas Rafaelis Nadalis ren-giasi sugrįžti. 11 “Didžiojo kirčio”taurių savininkas dėl kelio trau-mos šį “Australian Open” stebikaip žiūrovas. Tačiau 26-erių teni-sininkas pranešė, kad greitai su-grįš į aikštelę - vasario 11-17 die-nomis jis ketina dalyvauti “ATP250 Brasilia” turnyre San Paule.

• Šeimininkams namų sienosnepadeda. Tokią išvadą galimadaryti po pirmųjų varžybų dienųMelburne. Į “Australian Open”vienetų varžybas šeimininkai de-legavo 9 vyrus (5 vardiniai kvie-timai) ir 8 moteris (5 vardiniaikvietimai). Po trečiosios dienosliko vos du atletai su Australijosvėliava - Bernardas Tomičius irJamesas Duckworthas.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Pernai įkurta Lietuvos treneriųprofesinė sąjunga (LTPS) pasiry-žusi iš esmės pakoreguotimeistrus rengiančių specialistųstatusą, kad olimpiečių mokyto-jai jaustųsi orūs ir nepažeidžiami.

Sporto arenose žiūrovai mato tiksportininką. Jį parengęs treneris lie-ka šešėlyje, neretai nesulaukia ir pel-nyto įvertinimo. Šį mėnesį LTPS pa-teikė sporto visuomenei svarstyti duprojektus. Tokiu būdu siekiama reg-lamentuoti trenerio statusą, jo teisesir socialines garantijas.

Pirmajame projekte išdėstytossportininkų perėjimo iš vieno trene-rio (klubo, šalies) pas kitą ir kompen-sacijų už jų parengimą taisyklės. Oprogramos RIO 2016 projekte akcen-tuojama trenerių socialinių garantijųbūtinybė ir brėžiamos olimpiečiusrengiančių specialistų veiklos gairės.

LŽ paprašė šių projektų koordina-toriaus LTPS pirmininko KastyčioPavilonio atsakyti į kelis klausimus.

- Didžioji sporto visuomenės da-lis nesulaukia, kada bus surašytosjuodu ant balto ir įteisintos sporti-ninkų ir trenerių santykius apibrė-žiančios taisyklės. Kas inicijavo pa-rengti šiuos projektus?

- Inicijavo LTPS. Šie projektai bu-vo numatyti mūsų programoje. Tailėmė kasdieniai trenerių pokalbiai.

- Dar nepamiršome, kaip Lietu-voje parengta puiki penkiakovinin-kė Donata Rimšaitė 2011-ųjų išva-karėse slapta perbėgo į Rusiją irnetrukus pradėjo atstovauti šiai ša-liai. Kiek už tokią negarbingą akciją

Lietuvai turėtų sumokėti Rusija, - ogal D.Rimšaitė, - jei LTPS parengtostaisyklės jau galiotų?

- Tai ne tik moralinės savybės,nesiderinančios su kilnaus elgesionuostatomis, tai ir didžiuliai finan-

siniai nuostoliai. Kiek investuotavalstybės, klubo, kiek paaukota tre-nerio sveikatos, gal ir galima suskai-čiuoti, bet kas viską sugrąžins? To-kios sportininkės kaina - ne mažiaukaip milijonas JAV dolerių.

- Jei aplinkybių verčiamas sportinin-kas nuspręstų persikelti į kitą šalį, išanksto visus perspėtų ir su visais sutar-tų, kas spręstų kompensacijos dydį?

- Manome, kad pirmiausia turėtųbūti sutartis tarp sportininko, trene-

rio, klubo, federacijos. Ten ir turėtųbūti išdėstytos sąlygos. RIO 2016 pro-gramoje numatyta šį punktą įgyven-dinti. Žaidimų sporte tai jau sutvar-kyta, o individualiose sporto šakose -tik kai kur. Turėtų būti valstybinis po-žiūris į tai.

- Lietuvoje ir dabar yra atvejų, kaiatletas pereina iš vieno trenerio paskitą, nesuderinęs šio veiksmo suabiem šalimis. Taip vienas trenerispasijunta apkvailintas, kitas - pervi-liojęs sporto meistrą - džiūgauja pa-vogęs gerą sportininką. Tačiau nemažesnė atsakomybė už tokį negar-bingą poelgį turėtų tekti ir perbėgė-liui. Kokiu būdu jūsų projekte nu-matyta kompensuoti treneriuipadarytą skriaudą?

- Laikantis projekte numatytų tai-syklių, jei nėra Kūno kultūros irsporto departamento (KKSD) komi-sijos sutikimo, tokio sportininkoveikla turėtų būti suspenduota. O jei-gu toks leidimas duotas, turi veiktikompensacijos mechanizmas pagalkontrakto sąlygas.

- Kokie sportinės etikos pažeidi-mai pas mus yra itin dažni?

- Sportininkų vilionės pažadais.- Keliose federacijose jau galioja

panašios taisyklės?- Tiksliai negaliu atsakyti. Tai -

daugiau žaidimų sporto šakos: krep-šinis, futbolas, ledo ritulys, tenisas.

- Aptariamų taisyklių projektassporto visuomenei pateiktas šį mė-nesį. Kada jis taps realiai veikiančiumechanizmu?

- Reikia tik noro. Lietuvos tauti-nio olimpinio komiteto požiūris yrageranoriškas. Tikimės ir federacijųaktyvių veiksmų. O galutinį spren-dimą turi priimti KKSD. •

Elitiniame sporte - žaidimai be taisyklių

Australijoje kasdien daugėja intrigų

Trenerio Juozo Tribės ir Lietuvos trišuolio rekordininkės Dovilės Dzindzaletaitės tandemas kelia pavydą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Melburne gerbėjų neatsiginanti M.Šarapova (dešinėje) kol kas varžovėms neįveikiama. / AFP/Scanpix nuotrauka

Sportas 152013 01 17Lietuvos žinios

DEŠIMTAS DAKARO ETAPASPietų Amerikoje vykstančiame Dakaroralyje antradienį jo dalyviai lenktyniavoArgentinoje. Dešimtajame etape iš Kor-dobos į La Riochą jiems teko įveiktiskirtingas distancijas. Automobiliu rei-kėjo nuvažiuoti 632 km, iš kurių 353km - greičio ruožas. Motociklininkųdistancija buvo 4 km ilgesnė - 636 km,iš jų 357 km - greičio ruožas. Techniniųproblemų turėjęs Benedikto Vanago iršturmano Sauliaus Jurgelėno ekipažas(“OSCar”) greičio ruože sugaišo 5 va-landas 50 minučių 57 sekundes ir fini-šavo 76-as, o bendrojoje įskaitoje tarp89 trečiadienį ryte (Lietuvos laiku) kla-sifikuotų automobilių iš 77 vietos pakiloį 75-ąją. Dešimtąjį etapą laimėjo pirmą-ją pergalę Dakaro etapuose per karjerąiškovojęs argentinietis Orlando Terra-nova su BMW, o lyderio poziciją bend-roje įskaitoje sustiprino trečias finišavęsdešimtkart Dakaro ralio čempionasprancūzas Stephane’as Peterhanselis.Jis artimiausią konkurentą lenkia be-veik 53 minučių.

Motociklų klasėje antradienį greičiau-sias buvo jau ketvirtą etapą šiame ralyjelaimėjęs ispanas Joanas Barreda Bortas(“Husqvarna”), kuris bendrojoje įskai-toje yra 27-as. Lyderio poziciją daugiaukaip po savaitės susigrąžino antras fini-šavęs keturiskart Dakaro čempionas ti-tulą ginantis prancūzas Cyrilas De-spres (KTM). Po dešimties etapų jiskiek daugiau nei pusantros minutėslenkia į antrąją vietą bendroje įskaitojesmuktelėjusį portugalą Rubeną Farią(KTM), kuris etape liko aštuntas

Trečiadienį Dakaro ralio dalyviailenktyniavo Argentinoje. Vienuolik-tajame etape iš La Riochos į Fjambaląreido dalyviams teko įveikti skirtingądistanciją - automobiliu nuvažiuoti481 km, iš kurių 219 km buvo greičioruožas, motociklu - 483 km, iš jų 221km greičio ruožą.

PIRMOJI VEF PERGALĖ

Pirmąją pergalę Europos taurės vyrųkrepšinio turnyro LAST 16 etape,kuriame kovą dėl taurės ir kelialapio įEurolygą keturiose grupėse tęsia še-šiolika komandų, iškovojo RamūnoButauto treniruojamas Rygos klubasVEF (Latvija) su Antanu Kavaliaus-ku ir Donatu Zavacku. Per antras Jgrupės rungtynes VEF krepšininkaiužvakar namie 99:76 nugalėjo antrąnesėkmę patyrusią Bilbao “Uxue Ba-ket” (Ispanija) ekipą. D.Zavackas per25 min. pelnė 11 taškų. 22 minutesžaidusio A.Kavaliausko indėlis į per-galę - 9 taškai. Į turnyro ketvirtfinalįpateks dvi geriausios grupės koman-dos. Europos taurės turnyro nugalė-tojas ir kelialapio į Eurolygą savinin-kas paaiškės 2013 metų balandžio 13dieną.

LŽ

Trumpai

SAULIUS RAMOŠKA

Antrą pagal pajėgumą šaliesklubą Vilniaus “Lietuvos rytą”sudrebino permainos.

Milano “Emporio Armani” (Italija)ekipa nutarė susigrąžinti vilniečiamsišnuomotą 22 metų 208 cm ūgio vi-durio puolėją Leoną Radoševičių. Il-gai nedelsę sostinės klubo vadovai į jovietą surado aukštaūgį iš Kroatijos. Beto, nuo šiol sostinės ekipos žaidimuidiriguos naujas įžaidėjas iš Belizo.“Lietuvos ryto” klubo direktoriausMartyno Purlio įsitikinimu, šios per-mainos turėtų padėti komandai išsika-panoti iš duobės.

Naujokai debiutuos sekmadienį

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vi-cečempioną “Lietuvos rytą” papildysdu krepšininkai - Belizo ir JungtiniųAmerikos Valstijų pilietybę turintisMiltonas Palacio bei vidurio puolėjasiš Kroatijos Tomislavas Zubčičius. 34metų 193 cm ūgio įžaidėjas M.Pala-cio nuo 1999 iki 2006 metų rungty-niavo Šiaurės Amerikos nacionalinėskrepšinio asociacijos (NBA) klubuo-se - Vankuverio “Grizzlies”, Bosto-no “Celtics”, Finikso “Suns”, Kliv-lando “Cavaliers”, Toronto“Raptors” ir Jutos “Jazz”. Nuo 2007-ųjų įžaidėjas atsikraustė į Europą, o šįsezoną vilkėjo “Bnei HaSharon” (Iz-raelis) marškinėlius.

22 metų 212 cm ūgio aukštaūgisT.Zubčičius nuo 2008 metų atstovavoZagrebo “Cibonai” (Kroatija). PernaiNBA naujokų biržos antrajame rate56-uoju šaukimu jį pasirinko Toron-to “Raptors”. Sostinės klube T.Zubči-čius pakeitė į “Emporio Armani” eki-pą grįžusį tautietį L.Radoševičių.

“Viliamės, kad šį sekmadienį M.Pa-lacio ir T.Zubčičius jau padės koman-dai per VTB Vieningosios lygos rung-tynes Vilniuje su Kazanės “Uniks”, -LŽ sakė M.Purlys. - Į Lietuvą abu nau-jokai turi atskristi ketvirtadienį. Per tasdienas tikimės iš Izraelio ir Kroatijosklubų gauti paleidžiamuosius raštus irsutvarkyti visus dokumentus.”

Trūko autoriteto- Komandai jau senai reikėjo įžai-

dėjo. Kodėl tik dabar sumanėte už-kamšyti šią spragą? - LŽ pasiteiravo“Lietuvos ryto” klubo direktoriausMartyno Purlio.

- Kol žaidėme Eurolygos reguliaria-jame sezone, buvo reali galimybė pa-tekti į TOP 16 etapą. Todėl nematėmebūtinybės naujovėmis ardyti koman-dos žaidimo. Ir iki antro Eurolygos eta-po trūko labai nedaug. Tačiau dabarjau laikas įlieti naujo kraujo. Reikiažmogaus, kuris būtų autoritetas ir aikš-telėje, ir už jos ribų, kuris iš tikrųjų ga-lėtų valdyti komandą aikštelėje. Todėlnusprendėme sustiprinti ekipą patyru-siu krepšininku. Milžiniškos patirtiesjis įgijo rungtyniaudamas ne tik Euro-poje, bet ir NBA. Didžiausias klaustu-kas - jo amžius ir sportinė forma.

Vasarį, kaip ir sausį, per savaitęžaisime vienas rungtynes. Jei dabarjis nebus geros sportinės formos, permėnesį turėtų ją įgyti.

- Šią savaitę netekote aukštaūgioL.Radoševičiaus, tačiau pamainą ra-dote labai greitai.

- “Emporio Armani” kreipėsi į musnorėdama susigrąžinti L.Radoševičių.Tai parodo, kad “Lietuvos ryto” koman-doje šis aukštaūgis atsiskleidė. Iš pradžiųkroatas negalėjo apsispręsti, ar nori grįž-ti į Milaną. Vėliau nutarė grįžti. Su juoturėjome sutartį iki sezono pabaigos,

bandėme perkalbėti, bet netrukus supra-tome, kad neverta. Jei mintimis krepši-ninkas jau yra kitame klube, beprasmiš-ka kalbėti apie koncentraciją į varžybas.Tuo įsitikinome per dvejas pastarąsiasrungtynes su “Spartak” ir “KrasnyjeKrylja”. Nutarėme netrukdyti Leonuipalikti Vilnių ir ieškoti jam pamainos.

Kadangi Vilmantas Dilys ir Min-daugas Katelynas yra traumuoti, liko-me tik su dviem aukštaūgiais. Todėlnegalėjome ilgai laukti ir nutarėmepasirašyti sutartį su T.Zubčičiumi. Ti-kimės, jis tinkamai pavaduos L.Ra-doševičių ir įneš į “Lietuvos ryto” žai-dimą dar daugiau energijos.

- “Lietuvos rytas” pralaimėjo trejasiš eilės rungtynes - vienas LKL ir dve-jas Vieningoje lygoje. Kas nutiko?

- Tai duobė. Kiekvienas klubas persezoną kuriuo nors momentu įkrin-ta į duobę. Kad iš jos išliptų, reikia lai-ko ir tam tikrų sprendimų. •

SAULIUS RAMOŠKA

Daugiau nei 150 pasauliovalstybių krepšinio gerbėjai šį vakarą suguls prie televizorių- Eurolyga savaitės rungtynėmis paskelbė Kaunevyksiančią “Žalgirio” ir turny-ro favorito Maskvos CSKA(Rusija) dvikovą.

“Kad ir kaip baigsis ketvirtadieniorungtynės, CSKA tikrai pateks į Euro-lygos finalo ketvertą. Mūsų finalo ket-vertas vyksta jau dabar”, - svarbiosakistatos išvakarėse teigė “Žalgirio”vyriausiasis treneris Joanas Plaza.

Laukia laimingos pabaigosKauniečių aukštaūgis Darjušas

Lavrinovičius jau bando treniruo-tis, tačiau dar nepasiruošęs padėtikomandai. Jis, kaip ir prieš savaitęMadride vykusioje dvikovoje su“Real”, šiandien nerungtyniaus.

J.Plaza neverkšlena. Treneris tikiauklėtiniais, kurie per visas trejas TOP16 etapo rungtynes aikštelėje negai-lėjo savęs, ypač žaisdami išvykoje. Pa-sak jo, rungtynės su “Real” (74:75) ir“Panathinaikos” (66:67), kurias ko-manda pralaimėjo tik vienu tašku,įrodo, kad “Žalgiris” vertas būti pajė-giausiųjų aštuntuke.

“Puikiai suprantame ketvirtadieniorungtynių svarbą. Namie privalomelaimėti”, - po rytinės trečiadienio tre-niruotės žurnalistams sakė J.Plaza. Jokomanda per trejas TOP 16 etapo Egrupės rungtynes laimėjo tik sykį.

“Norime sulaukti laimingos pabai-gos, nes pralaimėjimai Atėnuose irMadride patirti paskutinėmis sekun-dėmis ir tik vienu tašku”, - geriausioscenarijaus tikėjosi “Žalgirio” gynė-jas Rimantas Kaukėnas.

Tikisi sustabdyti snaiperiusVakar į Kauną atskridusi CSKA ko-

manda Eurolygos TOP 16 etape jau iš-kovojo tris pergales. Trijuose turny-ruose šį sezoną žaidžiantis Maskvosklubas per 29 rungtynes pralaimėjovos tris kartus. Rusijos čempionamsskaudžiai įkando “Barcelona” (Euro-lygoje), Maskvos srities “Chimki” (Ru-sijos lyga) ir “Žalgiris” (Vieningoji lyga).Spalio pabaigoje žalgiriečiai sausakim-šoje “Žalgirio” arenoje Maskvos superk-lubą įveikė 76:66. Tiesa, Eurolygoje“Žalgiris” Rusijos komandai pralaimė-jo net 11 pastarųjų dvikovų.

“Šį sezoną “Žalgiris” demonstruo-ja aukščiausio lygio krepšinį ir puikiaipanaudoja savo sirgalių energiją”, -Kauno komandai komplimentų ne-gailėjo CSKA strategas Ettore Messi-na. Pasak italo, šį vakarą jo auklėtiniai

puldami privalės įveikti agresyvią šei-mininkų gynybą, gindamiesi turėssaugotis varžovų derinio du prieš duir stabdyti “Žalgirio” snaiperius.

CSKA puolėjas Vladimiras Mico-vas, primindamas praėjusios savaitės“Žalgirio” nesėkmę Madride, teigė,jog tąkart žalgiriečiai turėjo puikiągalimybę laimėti. “Be to, kauniečiaitašku pralaimėjo ir klubui “Panathi-naikos”, todėl dabar žūtbūt siek per-galės, - sakė V.Micovas. - Bet ir mesdarysime viską, kad laimėtume.”

Kol kas neaišku, ar svečiams šian-dien padės susižeidęs jų puolimovedlys Sonny Weemsas, dar praėju-sį sezoną atstovavęs Kauno klubui.

Sulauks didžiausio susidomėjimoPasak Eurolygos atstovų, renkan-

tis vieną iš aštuonių ketvirtojo turo

dvikovų, nekilo jokių abejonių, kad“Žalgirio” ir CSKA mačas sulauksdidžiausio susidomėjimo. Todėl šiakistata pasirinkta svarbiausiu turomaču.

Kadangi Eurolygos savaitės rung-tynės kiekvieną turą pradedamos tuopačiu laiku, žalgiriečių ir raudonar-miečių mūšis “Žalgirio” arenoje pra-sidės mums neįprastu laiku - 21.45valandą. Tuo metu Maskvoje bus be-veik vidurnaktis.

Savaitės rungtynės ekipoms - netik dėmesys, bet ir papildomi įsipa-reigojimai. Mačo išvakarėse Euroly-gos filmavimo grupė lankosi abiejųvaržovių treniruotėse. Komandų tre-neriai interviu privalo duoti ir per di-džiąją rungtynių pertrauką. Filmuo-jamas žaidėjų atvykimas į areną,rengiami specialūs reportažai. •

Milijonai žvilgsnių sminga į Kauną

Spalio 28-ąją Vieningojoje lygoje prie pergalės prieš Maskvos CSKA prisidėjęs D.Lavrinovičius (kairėje) šį vakarą tų pačių varžovų akistatą Eurolygos turnyre stebės iš šalies. / Erlendo Bartulio nuotrauka

M.Purlys: “Metas lipti iš duobės”

Vilniaus ekipos žaidimui aikštelėjenuo šiol diriguos M.Palacio.AFP/Scanpix nuotraukos

Aukštaūgis T.Zubčičius nuo 2008 me-tų rungtyniavo Zagrebo “Cibonoje”.

Bendroji automobilių klasės įskaita po 10 etapų

1. S.Peterhanselis (Prancūzija), “Mini”28.12:00

2. G.De Villiersas (PAR), “Toyota” + 52:38

3. L.Novickis (Rusija), “Mini” 1.08:40

4. N.Roma (Ispanija), “Mini” 1.34:04

5. O.Terranova (Argentina), BMW 1.58:49

...

75. B.Vanagas (Lietuva), “OSCar” 27.58:07

Bendroji motociklų klasės įskaita po 10 etapų

1. C.Despres (Prancūzija), KTM30.47:04

2. R.Faria (Portugalija), KTM + 1 min. 37 sek.

3. L.Contardo (Čilė), KTM 13:41

4. I.Jakesas (Slovakija), KTM 18:21

5. A.Botturi (Italija), “Husqvarna” 24:25

2013 01 17Lietuvos žinios16 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Marko Palubenkos balsas netyla, galva vis dar kupina naujų idėjų. Entuziazmo, noroišbandyti nauja ir negirdėta muzikantas nestokoja.

Pasiekta jau nemažai - dvi šių metųmuzikinių apdovanojimų M.A.M.A.statulėlės, išleistas ir šiek tiek apdulkė-jęs debiutinis albumas, užsienio mu-zikos festivaliai.

Markas praėjusią savaitę į M.A.M.A.muzikos apdovanojimų sceną atsiim-ti statulėlės kilo du kartus - vaikinaslaimėjo “Metų proveržio” ir Geriausioalternatyvios muzikos atlikėjo katego-rijoje. M.Palubenka prisipažino, kadjam buvo svarbu pasirodyti populia-riosios lietuviškos muzikos scenoje perM.A.M.A. apdovanojimus. Tačiaumuzikantas nemano, kad tapo šiosmuzikos dalimi - “masiniu” atlikėju,nes, pasak Marko, tokią produkcijąkuria pavieniai žmonės ar nedidelėsgrupės, o ne visuomenė.

Reikia storos odosM.Palubenka LŽ pasakojo, kad

šiuo metu kūryba rutuliojasi spar-čiausiu tempu, muzikantas nemie-ga naktimis, nes jaučiasi įkvėptas irtiesiog negali nekurti.

“Didžiausias dalykas, kurio mo-kausi ir išmokau, - augintis storąodą, padedančią apsisaugoti nuožmonių, vis norinčių man įkąsti, pa-kenkti, pasakyti blogą žodį. Manobėda, kad pernelyg jautriai reaguo-ju. Visada norėjau šios savybės at-sikratyti, o muzika kol kas puiki ni-ša tam”, - prisipažino pašnekovas.

Prieš metus per alternatyvios mu-zikos apdovanojimus T.Ė.T.Ė. Mar-kas nugalėjo Geriausio metų debiu-tanto kategorijoje ir namo parsivežėpjūklą. Tuomet vaikinui pasirody-mas scenoje irgi buvo svarbus, todėlir šią galimybę jis vertino palankiai.

Netinkamas televizijaiM.Palubenka nedažnai pasirodo

per televiziją. Atrodo, kad jam malo-niau arba jį ir jo kūrybą labiau atsklei-džia jaunimo, šiuolaikiškesnės erd-vės - menų fabrikas “Loftas”, vasaros

muzikos festivalis užsienyje. Ten daugperspektyvių, jaunų atlikėjų, daugia-kultūrė aplinka. Tokios vietos tarsiprilimpa prie vaikino muzikos, kurikuriama kompiuteriu, gitara, balsu...Kuria eksperimentuojama.

“Man tikrai patiko M.A.M.A.apdovanojimai, bet supratau, kadnorint rodytis per televiziją reikiabūti visiškai kitokiam, nei esu aš”, -įsitikinęs Markas.

Dar visai neseniai - prieš Naujų-jų metų pradžią - M.Palubenka kar-tu su Viktoru Diawara pristatė pro-jektą “Tabami Goes Jim Morrison”.V.Diawara atlikti J.Morrisono dai-nų pakvietė Marką, nes jie kartu jauišbandę “The Doors” programą klu-binėje aplinkoje. “J.Morrisonas -

pirmasis mano vokalo mokytojas irpirmasis didelis įkvėpėjas. Be jo irgrupės “The Doors” dabar niekonebūtų”, - svarstė pašnekovas.

Harmonijos paieškosPašnekovas dalijosi mintimis, kad

dabar turi daugybę planų kurti nau-jas dainas, klipus, albumą, kuris tu-ri pasirodyti jau šiemet. Taip pat įgy-vendinamas Vyginto Kisevičiaussumanytas projektas “Kurak”. Jisvienija skirtingus ir kitais amplua jau

gerai pažįstamus atlikėjus. Šiam su-manymui laiko šiaip taip ištaikė irM.Palubenka, kuris viešai muzikuo-ti pradėjo 2008 metais, kai psichode-linio roko grupėje “Grim City” gro-jo gitara ir dainavo. 2011 metaisėmėsi kurti vienas. Vieno ir pakako,nes jį išgirdo greitai - prasidėjo kon-certai Estijoje, Latvijoje ir Rusijoje,kritikų pagyros debiutiniam albu-mui “no fun in 101”, kolaboracijossu kitais muzikos kūrėjais - profe-siškai jis klesti. Kiti projekto dalyviai

- Eglė Sirvydytė, šiuo metu siejamasu elektroninės muzikos duetu“mmpsuf”, Domas Strupinskas -eklektiškos roko grupės “No DogBarking” balsas, Karolis Ramoška,pristatantis elektronikos ir diskojunginį “Proper Heat”, kiti.

“Kurak” projekto nariai teigia, jogsvarbiausi elementai jų muzikoje -harmonija ir intelektualumas. Ne-svarbu, ar tai įvardysime elektrobliu-zu, neobliuzu, trapia riba tarp akus-tikos ir elektronikos arba moderniapopuliariąja muzika. Svarbiausiaspalvingos komandos savybė - tur-tingos instrumentinės aranžuotės,atrandančios subtilią harmoniją suintelektualia atmosfera, išbaigtomisformomis ir pakilia nuotaika.•

Sėkmė M.Palubenkai nesusuko galvos

Markui malonu: dvi statulėlės už metų triūsą. / Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Pernai M.Palubenką pagerbė alternatyvios muzikos apdovanojimųT.Ė.T.Ė. organizatoriai. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

“Didžiausias dalykas, kurio mokausi ir išmokau, -augintis storą odą, padedančią apsisaugoti nuo

žmonių, vis norinčių man pakenkti.”

KoncertaiParodos

M.Palubenka visomis prasmėmis blizgėjo per M.A.M.A. apdovanojimus.Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA19 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro styginių ir medinių pučiamųjųgrupių muzikantai, Ilona Girdžiūnaitė (smuikas),Ramunė Grakauskaitė (smuikas), Dovilė Juozapai-tienė (altas), Viktor Palej (obojus), Vytautas Gied-raitis (klarnetas). Dirigentas Modestas PitrėnasŠV. JONŲ BAŽNYČIA19 d. 18 val. Naujosios sakralinės muzikos koncer-tas. Dalyvauja vargonininkė Jūratė Landsbergytė irbaritonas Danielius SadauskasVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI18 d. 18 val. Svetainėje. Dainuojamosios poezijossvetainės koncertas. Dalyvauja duetas “Neteisėtaipadaryti” (Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas)ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA20 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargo-nuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Var-gonų ir klavesino katedros studentai

KAUNASKAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA17 d. 17 val. Edmundo Janušaičio bruko dainų albu-mo “Tamsta lengva” (R.Kalantai atminti) pristatymas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖSBIBLIOTEKA21 d. 17 val. Istoriniam sausio penkioliktosios 90-mečiui skirtas koncertas “Aš nusieičiau į Klaipėdužę”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ17 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Per Kristian Svensen (Norvegija)18 d. 18 val. Folkloro spektaklis “Jau saulelė” (pagal K.Donelaičio poemą “Metai”)

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”18 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Mitrokhin’s Master Band” (Ryga)19 d. 20 val. Koncertuoja Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis

DRUSKININKAIKLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”19 d. 21 val. Ramūnas Difartas ir Gyvo Garso Klubaspristato projektą “Tribute to Roxette”

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”.GALERIJA “KUNSTKAMERA”

Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko V.Žiliaus (1939-2012) kūryba.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”. Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda“Bėgantis laikas”.VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAFotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitėsir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo“Mokytojas mokinys”. Veiks iki sausio 19 d.VILNIAUS ROTUŠĖG.Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vi-zualumu”.

ŠV. JONO GATVĖS GALERIJAMažosios plastikos paroda “Mainai”. LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKARespublikinio moksleivių portreto žanro piešiniųkonkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatųdarbų paroda.Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Auditas”.Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPrimityviosios tapybos parodaPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijosNuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”.TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”.Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJAKarinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdieskoordinatės”.Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkųportretai”.

KAUNASKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAJubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieš-kario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijos

KAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”. KERAMIKOS MUZIEJUSKūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKAKauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

ŠIAULIAILAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. CH.FRENKELIO VILAParoda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vincolinoraižiniai”. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”.

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJAElenos Salnik tapybos darbų paroda. FOTOGRAFIJOS GALERIJAŠventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.Fotografija interjerui”.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir lino-raižinių paroda “Mano Lietuva”.

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJADusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleiviųkūrybos paroda.

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

www.lzinios.lt

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

0,26 ha namų valdą su sodu ir pastataisKauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt).Tel. 8 655 78 742.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOSVeterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arba nau-dotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTASKlijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

ĮVAIRŪSĮmonė nuolat neribotais kiekiais superkaplastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

PRANEŠIMAIPranešu, kad 2012 12 27 Vilniaus apy-gardos teismo nutartimi UAB “ClaimAdjustment Centre”, į. k. 300598159, iškelta bankroto byla. Administratoriu-mi paskirta UAB “Verslo konsultantai”.UAB “Claim Adjustment Centre” nuo dabar nutraukia visas anksčiau sudary-tas sutartis. Įmonės kreditoriųfinansiniai reikalavimai priimami iki2013 02 22 adresu: Raudondvario pl. 99,LT-47184 Kaunas. Visa informacija tel. 8 698 32 568. Adinistratoriaus įgaliotasasmuo Vytautas Vyskupaitis. Užs. LM-2086

Pamestą bankrutavusios VidmantoKraujalio IĮ, į. k. 184213222, Vaižgantog. 36-1, Utena) registracijos pažymėji-mą laikyti negaliojančiu. Užs. LM-2083

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 17Lietuvos žinios

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė0,00-6,00 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimoministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės krašto kelio 108 Vievis-Mai-šiagala-Nemenčinė 0,00-6,00 km rekonstravimo techninis projektas (koregavimas).

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: rekonstruojamas kelias yra Elektrėnų rajono savivaldybėje,Vievio seniūnijoje ir Vilniaus rajono savivaldybėje, Dūkštų seniūnijoje.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 01 03 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-20: planuo-jamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruo-žo nuo 0,00 iki 6,00 km rekonstravimas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d. d. nuo šioskelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2,LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Aplin-kos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d. Aplin-kos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008) ir UAB “Kelp-rojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kau-nas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2084

UAB “ŽLUGTAS” akcininkų dėmesiui!Uždaroji akcinė bendrovė “ŽLUGTAS”,

Elektronikos g. 15, Panevėžys, į. k. 147669052

2013 m. vasario mėn. 19 d. šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas,

kuris įvyks 14.00 val., adresu: Elektronikos g. 15, Panevėžys.

Darbotvarkė:

1. Valdybos ataskaita apie bendrovės veiklą 2012 metais;

2. Metinės finansinės atskaitomybės ataskaita ir rezultatų tvirtinimas;

3. Nutarimas dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

4. Valdybos rinkimai.

Dalyviai registruojami nuo 13 val. 30 min.

Akcininkai privalo turėti asmens tapatybės dokumentą.

Įgalioti asmenys privalo turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtinantį įgaliojimą. Užs. LM-2082

Bankrutuojanti UAB “Autoreimsta” skelbia varžytines ir 2013 01 18 d. 16.00 val. Ūki-ninkų g. 3, Marijampolė, parduoda pašarų cecho sandėlį (bendras plotas 1017,10 kv.m), adresas Baraginės k., Marijampolės sav. Unik. Nr. 4400-0552-1682. Pradinė par-davimo kaina 40 720 Lt. Tel. 8 698 06 060. Užs. KK-24

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

2013 01 17Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.

“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 19 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.“Baimės įlanka” - 20.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.10 val.“Džekas Ryčeris” - 13.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.“Zambezija” - 13 val.“Zambezija” (3D) - 11 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 12.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 19 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.“Baimės įlanka” - 20.20 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10,21.40 val.“Sėkmės džentelmenai” - 14.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.15 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 17, 22 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.“Zambezija” (3D) - 11 val.“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20,13.30, 15.50, 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.SKALVIJA“Angelų dalis” - 17 val.“Aurora” - 20.50 val.PASAKAAnimacijos dirbtuvės - 18 val.“Angelų dalis” - 16 val.“Aurora” - 20 val.“Apgaulinga aistra” - 15 val.“Magiškas Paryžius 3” - 15.30, 18 val.“Virš įstatymo” - 17 val.“Meilė yra viskas, ko reikia” - 19.15 val.

“Optimisto istorija” - 20.15 val.OZO KINO SALĖ“Igruški” - 18 val.“Barzakh” - 16.30 val.MULTIKINO“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Tyli naktis” - 19.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.15, 19.45 val.“Aurora” - 21 val.“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val.“Sėkmės džentelmenai” - 22 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45,21.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.45, 14.30, 16.30 val.“Zambezija” - 10, 12 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18,21.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

KAUNASCINAMON“Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.“Aurora” - 12.15, 20.55 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 17 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 19.15, 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 11.30 val.“Zambezija” - 11.15 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 19.15, 22 val.“Kietašikniai” - 11.45, 16.15, 18.45, 21 val.“Karališkas romanas” - 13.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 18.15 val.“Baimės įlanka” - 20.30 val.“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 18.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30, 15.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30 val.“Legendos susivienija” - 14 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16, 17.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Zambezija” (3D) - 12.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 15.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45, 21.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.“Legendos susivienija” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 18 val.Moksleivių videofilmų konkursas “Rodom 2012” -16 val.“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Zambezija” - 10 val.“Pi gyvenimas” - 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.“Aurora” - 16.50 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.

“Septyni psichopatai” - 14.25 val.“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15, 18.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 18 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.“Vargdieniai” - 12.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS17 ir 19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”18 d. 18.30 val. “Kopelija”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS17 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”18 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara”18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”19 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”19 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas busgerai”JAUNIMO TEATRAS17 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas”18 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”19 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”Salė 9919 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 18 val. “Ana Karenina”18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”19 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė”19 d. 18 val. “Lošėjai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS17 d. 18.30 val. “Boogie Nights”18 d. 18.30 val. “Madagaskaras”19 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė

19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”20 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką”KEISTUOLIŲ TEATRAS17 d. 19 val. “Mašininkai”18 d. 19 val. “Penktas veiksmas”19 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka”MENŲ SPAUSTUVĖ17 d. 14 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg(Norvegija). “Klinsj”18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėliųteatras. “Raudonkepuraitė”19 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje. Aaben Dans(Danija). “Vėl ir vėl”19 d. 14 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”RAGANIUKĖS TEATRAS19 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis”“DOMINO” TEATRAS17 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”19 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA17 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”19 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys irpasekmės”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS17 d. 18 val. “Dulkių spindesys”18 d. 18 val. “Aida”19 d. 18 val. “Šikšnosparnis”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS17 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio”18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”19 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS17 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”19 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiaismetais, Ana!”)KAUNO LĖLIŲ TEATRAS18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas”19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis”19 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais,tuo pačiu laiku”TEATRO KLUBAS18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui”19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Lūšies valanda”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Papūgėlė Žužu”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS19 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 16 val. “Vieną vasaros dieną”18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”19 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai”19 d. 17 val. “Beprotiškas savaitgalis”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS19 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

20 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

GARGŽDAIGARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAIANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

SKUODASSKUODO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Aršenikasir seni nėriniai”

KETVIRTADIENIS 17 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Bėdų turgus” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 Kriminalinis serialas

“Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Tiesiogi-

nės laidos tęsinys23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Valanda su Rūta” (k.)12.10 “Karamelinės

naujienos” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Sąžiningas

žaidimas” N-70.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Motina ir sūnus”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Nuodėmių dešimtukas”20.30 “Patys pačiausi”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Elitinis būrys”23.00 “Ieškotojas”0.00 “Tikrasis teisingumas”1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Lietuvos žinių”

tyrimas (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Nepamirštamos akimirkos” (k.) N-7

11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai prieš nusi-

kaltėlius” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Muzikinė kaukė”22.40 “Dakaras 2013”23.10 Kriminalinė drama

“Žudiko laiškai” N-141.10 “Laukinis” (k.) N-72.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas irnarsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovostęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Seno-sios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko ra-ganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuoty-kiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00“Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z”N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-720.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Anika - nusikalti-mų reporterė” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50“Gynėjai” N-7 0.50 “Juokas juokais” (k.) 1.20“Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių hori-zontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “At-žalos” (k.) 12.20 Dok. f. “Žodžiai. Lietuva - 1989”(k.) 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Koncer-tas draugams ir mylimiesiems. Dainuoja ReginaMaciūtė (k.) 14.10 “Amžininkai”. Ideologijos eks-portas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30“Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžke-lė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45“Grynas gyvenimas” 19.30 “Kodėl egzistuojaskurdas?” 8 d. “Žemės karštligė” 20.25 “Nepažin-tas pasaulis”. Matas Pretorijus klaipėdietis 20.50“Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Trumpa-metražis vaid. f. “Knygnešys” N-7 22.00 “Iššūkisžvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių doku-mentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Lietu-va. Vėl laisva”. 3 filmas 0.00 Panorama (k.) 0.45“Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Skulptūrų pėdomis”. 1 laida (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00“Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Te-

leparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilųgaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pa-galba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Maja-mis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Reziden-tai” 21.30 Trileris “Prisiminti pavojinga” 23.50 “6kadrai” 0.20 Eurolygos rungytnės. TOP 16. Kauno“Žalgiris” - Maskvos CSKA. Vaizdo įrašas 2.00 “CSIMajamis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto

reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Mūsųmiškai” 10.55 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Dičkis šuo Klifordas”13.20 “Mokausi gaminti” 13.40 TV parduotuvė14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mėnulio ga-lia” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mėnulio galia”tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai”18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f.“Visa tiesa apie liūtus”. 2 d. N-7 21.00 “Reporte-ris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-70.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 9.05 Komedija “Kurtas Fredas?” 11.00 Melodrama “Šokis hip-hoporitmu 2. Gatvės” 13.00 Nuotykių f. “Mažieji lakū-nai” 15.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 17.00 Ko-medija “Romo dienoraštis” N-7 29.00 Drama“Saulėlydis” N-7 21.00 Trileris “Durys priešais” N-7 23.00 Drama “P.S. Myliu tave” 1.05 Drama “Per-sikėlimas” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svar-biausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Ži-nios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 Xbyla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Visada sakyk “visada” 17.40 Žinios. Maskva

18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vero-nika” 21.15 “Objektas 11” 22.05 Istorinės kroni-kos 23.05 “Kotovskis” 23.55 Žinios+ 0.15 Vaid. f.“Keisti žmonės” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 “Premier League World” žurnalas 11.35Motosportas. WRC sezono apžvalga 12.05 Ledoritulys. KHL. “Avangard” - CSKA 14.05 Krepšinis.Eurolyga. “Alba” - “Panathinaikos” 15.55 Ledo ri-tulys. KHL. Rygos “Dinamo” - SKA 17.55 Ledo ritu-lys. KHL. Minsko “Dinamo” - “Sibir”. Tiesioginėtransliacija 20.30 Boksas. Manny Pacquiao - Jua-nas Manuelis Marquezas 21.40 Krepšinis. Euroly-ga. “Žalgiris” - CSKA. Tiesioginė transliacija 23.40Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” - “Barcelona”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaiptai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Laivai13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremaližvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Moko išgyve-nimo ekspertai 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Ka-riai rengiasi tarnybai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Mano smegenys 11.00

Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai13.00 Šimpanzės - beveik žmonės 14.00 LaukiniaiŠiaurės gyvūnai 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant16.00 Draudimai 17.00 Pasaulio pabaigos belau-kiant 18.00 Abu Dabis: tradicijos ir XXI amžius19.00 Ateiviai Europoje 20.00 NSO besivaikant21.00 Tunų žvejyba 22.00 Ateiviai Europoje 23.00NSO besivaikant 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Naktiesprograma

TeatrasKinas

Orai 192013 01 17Lietuvos žinios

Avinas. Nelabai palankus me-tas imtis ko nors naujo, keistiplanus. Būkite atidūs pasiraši-

nėdami sutartis ar dokumentus. Romanti-nius susitikimus teks atidėti.

Jautis. Stenkitės dirbti ko-mandoje, nes užgrius begalėdarbų, kurių vienas neįveiksi-

te. Gera diena megzti naujas pažintis. Dvyniai. Nesivadovaukite vien emocijomis ir jausmais.Atkreipkite dėmesį į jus su-

pančią aplinką, žmones. Gali paaiškėti, kadne visi linki jums gero.

Vėžys. Stebinsite savo protune tik save, bet ir aplinkinius.Rasite išeitis iš, regis, neįvei-

kiamų situacijų. Jūsų idėjos bus vertina-mos vadovų ir kolegų.

Liūtas. Jausite nusivylimą savoartimaisiais ir draugais, tačiautai laikina. Geriau gilinkitės į

darbus, nes šiandien - produktyvi diena. Mergelė. Norėsis, kad aplin-kiniai jus pastebėtų ir gerbtųuž jūsų daromus darbus. Bū-

site gana emocingas, todėl kai kuriuossprendimus priimsite ilgai nemąstę.

Svarstyklės. Nepradėkitevykdyti naujų planų, pirmiau-sia turite viską gerai apsvars-

tyti, leisti “nusistovėti”. Gera diena tvarky-ti finansus.

Skorpionas. Savo energijaužkrėsite daug žmonių, todėldiena prabėgs greitai ir leng-

vai. Surasite būdų, kaip sužavėti savo idė-jomis. Geras metas lipti karjeros laiptais.

Šaulys. Jausitės suvaržyti, ta-čiau stenkitės ieškoti galimy-bių, kur pasireikšti. Būsite ku-

pini energijos, todėl ją panaudokiteasmeniniam tobulėjimui.

Ožiaragis. Darbus, jei turitegalimybių, iškeiskite į parodas,teatrą. Kitokioje aplinkoje rasi-

te sprendimus jums rūpimais klausimais. Vandenis. Pirmiausia tvarkyki-te savo reikalus, o paskui sku-bėkite padėti kitiems. Tai ne sa-

vanaudiška, tiesiog turite patys gerai jaustis,kad galėtumėte pagelbėti aplinkiniams.

Žuvys. Stebinsite savo ištver-me. Susikaupė begalė ne-baigtų darbų, todėl teks atsi-

raitoti rankoves. Nepamirškite, kad aplinkjus yra galinčiųjų padėti.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

SAULĖteka 8:33leidžiasi 16:25dienos ilgumas 7:52

MĖNULISSeptintąjąjaunatiesdieną Mėnulis teka 11:55, leidžiasi 19:44

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

-6

-9 -13

-7 -9

-8

-7 -9

-7 -9

-11

-10

Lisabona

+18Malaga

+12Madridas

+16Alžyras

+15Tunisas

+15

Atėnai+15

Larnaka

+12Stambulas

+14Barselona

+3Bordo

+7Dublinas

-1Paryžius

+2Londonas

+7 Nica

+8Roma

+11Dubrovnikas

+7Sofija

+5Bukareštas

Varna

-5Maskva

-9 Helsinkis

+1Kijevas

-2Berlynas

-5

Kopenhaga-4

Stokholmas

-4

Oslas

+1Amsterdamas

-3Miunchenas

-3Praha

-7Vilnius

-6Talinas

-8Ryga

-5

Minskas

-7Sankt Peterburgas

Bratislava

-7Varšuva

-1Viena

+1Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 6-9 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 10-13 laipsnių šalčio, dieną 9-11 laipsnių šalčio.

17-oji metų diena. Sausio septynioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 3-iosios metų savaitėsdiena, iki Naujųjų metų lieka 348 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Antanas, Dovainis, Leonilė.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį ,

į langelius įrašykite žodį ar žodžius

ir laimėkite redakcijos savaitės

prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 16 d. sudoku sprendimas.

Jaunatis Priešpilnis Pilnatis DelčiaI 11 I 19 I 26 II 03

Ožiaragis 12 22 - 01 20

2013 01 17Lietuvos žinios20 Margumynai

Nors britai laiko Adele labiausiai migdančia dainininke,ji dėl to neišgyvena ir jau užregistravo savo vardą kaipprekės ženklą.

Gyventojų apklausoje, kuria sie-kiama išsiaiškinti, kieno muzikagreičiausiai užmigdo, pirmaujaAdele. Antrojoje vietoje liko grupė“Coldplay”, kuri 2008 ir 2010 me-tais buvo atsidūrusi analogiškos ap-klausos pirmojoje vietoje. Trečia -grupė “Snow Patrol”, ketvirta -Barry White’as, penkta - “One Di-rection”, kurios debiutinis albumasvadinasi “Up All Night” (“Nemie-gant visą naktį”). Tačiau ne visi bri-

tai norėdami užmigti renkasi mo-dernią muziką - kiti pirmenybę tei-kia Wolfgangui Amadeusui Mozar-tui, Ludwigui van Beethovenui irSebastianui Bachui.

Labiausiai migdančios muzikosatlikėja tapusi Adele dėl to neišgy-vena. Dainininkė užregistravo savovardą kaip prekės ženklą, ji teigiataip norinti užkirsti kelią savo vardąnaudoti komerciniais tikslais, pavyz-džiui, kad juo nebūtų pavadinti kve-palai ar koks nors brangakmenis.Adele nori, kad kas nors susigundęsjos vardu pažymėta preke nepama-nytų, jog ji kaip nors su tuo susijusi.

Su tuo jau susidūrė kitos populia-rios dainininkės. Lady Gaga net pada-vė į teismą bendrovę “Excite Worldwi-

de LLC”, kuri norėjo gaminti kosme-tiką, pavadintą jos vardu.

Kiek anksčiau Beyonce ir repe-ris Jay-Z mėgino kaip prekės ženk-lą užregistruoti savo vos gimusiosdukters Blue Ivy vardą, nes ateityjenorėjo gaminti tokio pavadinimovaikiškų drabužių liniją, tačiaujiems nepavyko.

Adele - viena populiariausių pa-saulio dainininkių. Jos albumas“21” pripažintas perkamiausiu XXIamžiaus albumu Jungtinėje Kara-lystėje ir penktu pasaulyje. Praėju-siais metais Adele įrašė dainą “Sky-fall” naujam filmui apie DžeimsąBondą, o pernai balandį ji buvo pri-pažinta geriausia šiuolaikinės mu-zikos atlikėja.•

Migdanti dainininkė

JAV Dalaso mieste nugriautasdviejų aukštų namas, kuriamegyveno JAV prezidento JohnoKennedy žudikas Lee HarveyOswaldas.

Elsbeth gatvėje stūksojusiamename L.H.Oswaldas su žmona irdukra gyveno nuo 1962 metų lapk-ričio iki 1963-ųjų kovo. Namo grio-vimą stebėjo keletas smalsių žiūro-vų. Nors policija buvo užtvėrusiElsbeth gatvę, tačiau ji netrukdėsmalsuoliams pasiimti nugriautoJ.Kennedy žudiko namo plytų.

J.Kennedy buvo nušautas Dala-se 1963 metų lapkričio 22 dieną.L.H.Oswaldas buvo suimtas tą pa-čią dieną, kai policijos pareigūnassustabdė jį gatvėje. Po dviejų dienųnaktinio klubo savininkas JackoRuby nušovė kaltinimus neigusįJAV prezidento žudiką. Earlo War-reno vadovaujama komisija, tyrusiJ.Kennedy nužudymą, nustatė, kadL.H.Oswaldas JAV prezidentą nu-šovė vienas ir neturėjo bendrinin-

kų. Tačiau tolesni tyrimai parodė,kad L.H.Oswaldas žmogžudystęsuplanavo ne vienas, o sąmoksloteorijų šalininkai sukūrė daug skir-tingų JAV prezidento nužudymoversijų.

L.H.Oswaldo turtas nuolat trau-kė pirkėjų dėmesį. 2010 metais už

87 tūkst. dolerių aukcione vienaspirkėjas nusipirko karstą, kuriamebuvo palaidotas JAV prezidento žu-dikas. Kiek anksčiau, 2009 metais,netoli Dalaso esančio Irvingo mies-to valdžia už 175 tūkst. dolerių nu-pirko namą, kuriame L.H.Oswal-das slėpė savo šautuvą.•

Adele - viena populiariausių pasaulio dainininkių. / Reuters/Scanpix, AFP ir užsienio spaudos nuotraukos

Nugriautas žudiko namas

Vienas Pietų Afrikos Respubli-kos primatų draustinispaskelbė, kad internete tie-siogiai transliuos šimpanzėsjauniklio gimimą. Tai bus pir-moji beždžioniuko gimimotransliacija pasaulyje.

Jane Goodall institutas svetainė-je Wildearth.tv turi transliuoti de-vynerių metų patelės Ninos, kuri2007-aisiais Pietų Sudane buvo iš-gelbėta iš gyvūnų medžiotojų nagų,gimdymą. Internete jau vykstančio-je transliacijoje rodoma, kaip būsi-moji motina kambaryje guli ant

bambuko kraiko, kasosi ir žaidžiasu rožiniu kamuoliu. Kartkartėmisji šokinėja ant karčių ir išeina užkameros matymo lauko ribų.

“Nežinome, ar ji motiniškai glo-bos mažylį, nes jos vaikystė laukinė-je gamtoje su savo šimpanzių šeimabuvo labai sunki”, - nurodė draus-tinio darbuotojai, kurie gelbsti nu-kentėjusias šimpanzes ir rūpinasi jųreabilitacija. Jane Goodall institutąišgarsino per amerikiečių televiziją“Animal Planet” rodytas serialas“Pabėgimas į šimpanzių rojų”.•“Traveloge”, “The Sun”, AssociatedPress, AFP, BNS, LŽ

Šimpanzė Nina buvo išgelbėta iš gyvūnų medžiotojų nagų.

Kinijos milijardieriai kenčiaspaudimą, kurį patiria dėl savoturtų, ir yra ne tokie laimingikaip paprasti milijonieriai. Tai rodo turtuolių sąrašus sudarinėjančio žurnalo tyrimas.

Žurnalas “Hurun Report” apklau-sė daugiau kaip 500 kinų milijonie-rių. Apklausa parodė, kad kuo turtin-gesnis žmogus, tuo jis nelaimingesnis.Tyrime “milijonieriais” buvo laikomižmonės, kurių asmeninis turtas verti-namas 10 mln. juanių (4,18 mln. litų)ar daugiau, o “milijardieriais” - tie,kurių turtas dešimt kartų didesnis.

“Pinigai - problemų šaltinis”, - sa-kė “Hurun Report” įkūrėjas Ruper-tas Hoogewerfas. Beveik 30 proc.apklaustųjų mano, kad negali sude-rinti darbo ir gyvenimo. Daugiaukaip pusė išgyveno dėl to, kad labaimažai laiko praleidžia kartu su šei-ma. Daugiau kaip ketvirtadalis ap-klaustųjų nesidžiaugė savo sveikata,o trečdalis respondentų manė, kad

nepakankamai sportuoja. Kinų mi-lijonieriai per darbo savaitę miegavidutiniškai tik po 6,6 val. per nak-tį, o maždaug 27 proc. jų - mažiaunei šešias valandas.

Milijonieriai vyrai ir milijonierėsmoterys kai kuriuos dalykus vertinaskirtingai. Vyrai savo įmonių įsteigi-mą laiko laimingiausia gyvenimo aki-mirka, o moterims svarbiausia meilė.Milijonierės, kurios turtus susikrovėpačios, dažnai jaučiasi vienišos - 35proc. jų yra išsiskyrusios ar netekė-jusios. Išsiskyrusių ar nevedusių mi-lijonierių vyrų yra perpus mažiau.

Neseniai turtingiausio Kinijosžmogaus, gėrimų magnato ZongQinghou duktė skundėsi, kad jaijau per 30 metų, o dar niekada ne-turėjo vaikino. Zong Fuli, kuri pa-deda tėvui valdyti jo kompaniją“Wahaha”, vis dar vieniša, nes ne-gali atskirti, ar potencialiems ger-bėjams reikia jos meilės, ar pinigų.“Hurun Report” apskaičiavo, kadZong Qinghou turtas vertas 12,6mlrd. dolerių (32,8 mlrd. litų).•

Nelaimingi milijonieriai

Kinijos milijardieriaus Zong Qinghou (dešinėje) dukra Zong Fuli niekadaneturėjo vaikino.

Smalsuoliai galėjo pasiimti plytų iš nugriauto L.H.Oswaldo namo.

Šimpanzės gimimo transliacija