ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA” 2012 gruodžio 13 d. / Ketvirtadienis / Nr. 286 (13 414)

Šiandien LŽ

3p. Medicinos pionieriuivėl teko krašto apsauga:

socialdemokratas J.Olekas į ministrų kabinetą grįžta jau septintą kartą

3p. Mažai žinomo “darbiečio”V.Juknos kadencijos

pradžia žemės ūkio ministroposte turėtų būti itin nelengva

7p. Mirė sitaro meistrasRavi Shankaras, artimai

bendradarbiavęs su virtine rokožvaigždžių ir išpopuliarinęs indų klasikinę muziką

10p. Visuomenės atstovaineturi teisės kartu su

teisėjais priimti sprendimų bylose, bet gali pasireikšti vertinant Temidės tarnų veiklą, dalyvauti jų atrankoje

13p. Skulptorės K.Jaroševaitėskūrybinė išpažintis

vyksta per adventą pristatant parodą “Sąžinės sąskaita”

16p. Su šiandien 30-metįšvenčiančia elitine treko

dviratininke S.Krupeckaite kalbasi LŽ

OraiŠIANDIENBus debesuota su pragiedruliais, snigs.Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio,pajūryje apie 0.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žiniosKaina

1,99 Lt

Europos Parlamento (EP) narysZigmantas Balčytis mano, kadnaujoji Lietuvos Vyriausybė tu-rėtų kreiptis į Europos Komisiją(EK) dėl Europos Sąjungos (ES)paramos naujos atominėselektrinės projektui.

EK yra įsipareigojusi užtikrinti,kad po 2015 metų ES neliktų ener-getiškai izoliuotų valstybių narių irregionų. Pasak europarlamentaro,jei EK tikrai norima padidinti vi-sos ES energetinę nepriklausomy-bę, ji turėtų nors iš dalies investuo-

ti į atominės elektrinės statybą Lie-tuvoje, kaip į labai svarbų ES poli-tinį ir strateginį ateities projektą.

“Priešingu atveju ES mokesčiųmokėtojų lėšomis sukurtais energi-jos perdavimo tinklais, pareikalau-siančiais milžiniškų investicijų, ES

valstybėms dideliais kiekiais bustiekiama energija iš trečiųjų šalių,kurios galės daryti įtaką ir ES ener-getinei politikai”, - perspėja EP na-rys Z.Balčytis.

Išsamiau•8 p.

STRATEGINIAI PROJEKTAI Lietuvos atominei reikia ES paramos

UŽSIENIS

Ateities pasaulis

Amerikiečių žvalgyba ištyrė pasau-lines tendencijas iki 2030 metų irnupiešė tokį pasaulio vaizdą, ku-riame nebebus hegemoninės ga-lios, Kinija bus stipriausia pasaulioekonomika, bet JAV įgis energetinęnepriklausomybę ir išliks pasauliolyderė. Rusijos įtaka išblės, kaip irkitų šalių, kurios gauna pajamų išnaftos. Pagausės pasaulio vidurinėklasė, iš skurdo išbris milijardaižmonių, pirmą kartą dauguma gy-ventojų pasaulyje nebus skurdžiai.Šis tyrimas yra tiek pat optimistiš-kas, kiek ir pesimistiškas, o apskri-tai jis atskleidžia, kad pasaulioekonomikos sveikata vis labiaupriklausys nuo sėkmingos raidosbesivystančiose valstybėse, o netradiciniuose Vakaruose.

VILMANTAS REMEIKA

Mūsų krašto futbolą užsienyjepuikiai reprezentuoja ArminasNarbekovas. Legendinis futboli-ninkas ne vienus metus garsinoLietuvos vardą svetur. Jau daugmetų nuolatinis jo maršrutasyra Lietuva - Austrija.

Ketverius metus iš eilės (1985-1988m.) geriausio Lietuvos futbolininko ti-tulą pelnęs legendinio Vilniaus “Žalgi-rio” lyderis A.Narbekovas 2003 metaissulaukė išskirtinio pripažinimo. Euro-pos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA)jį paskelbė geriausiu pastarojo penkias-dešimtmečio Lietuvos futbolininku.

Baigęs šlovingą karjerą A.Narbe-kovas nenutolo nuo futbolo. Tapo tre-neriu. Šiemet jis treniravo Latvijosklubą Jūrmalos “Spartaks”. Pasibai-gus sezonui, sugrįžo į Lietuvą. Poil-sis, medžioklė, draugų lankymas -taip slenka 47-erių trenerio baltosiosatostogos. Per jas A.Narbekovas radolaiko susitikti ir su “Lietuvos žinių”žurnalistu.

Išsamiau•14, 15 p.

www.lzinios.ltA.Bėrzinis: “Suartėti mums liko dešimtmetis”

Lietuvos futbolo ambasadorius

Maždaug tiek laiko, Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio nuomone, Baltijos šalys turi, kad sutelktų jėgas ir įveiktų jas tirpdančiąemigracijos epidemiją. Vienijimosi židiniais galėtų būti sritys, kuriose viena valstybė yra pranašesnė už kitas, o pirmuosius žingsnius reikia skubiai žengti bendros švietimo sistemos link. / AFP/Scanpix nuotrauka Išsamiau•2 p.

Geriausias 50-mečio Lietuvos futbolininkas A.Narbekovas (centre) dėl traumų mūsų šalies rinktinei nedavėtiek, kiek būtų galėjęs. / LŽ archyvo nuotrauka Išsamiau•6 p.

TADAS VALANČIUSSpecialiai “Lietuvos žinioms” iš Rygos

Maždaug tiek laiko, Latvijosprezidento Andrio Bėrzinionuomone, Baltijos šalys turi,kad sutelktų jėgas ir įveiktų jastirpdančią emigracijos epidemi-ją. Vienijimosi židiniais galėtųbūti sritys, kuriose viena valstybėyra pranašesnė už kitas, o pirmuosius žingsnius reikia skubiai žengti bendros švietimo sistemos link.

Latvijos prezidentas tvirtino ne-kuriantis pesimistinio scenarijaus, otik atkreipiantis dėmesį į realybę, ku-ri diktuoja, ko griebtis, kad išliktu-me ir pajėgtume konkuruoti su di-džiosiomis valstybėmis. Kalbėdamasapie Visagino atominės elektrinės(VAE) projektą apgaubusią nežino-mybę A.Bėrzinis neslėpė nusivylimo,tačiau pažymėjo, kad bent kol kasviskas mūsų rankose.

Apie Baltijos šalių ateities perspek-tyvas, bendradarbiavimo poreikį,neratifikuotą susitarimą dėl bend-ros sienos Baltijos jūroje, okupaci-nės žalos atlyginimo klausimą, ener-getiką ir užsienio politiką - išskirtinis“Lietuvos žinių” interviu su AndriuBėrziniu.

Ką daryti, kad išliktume- Dar vasarą pagarsinote pesimistiš-

kai nuskambėjusią mintį - “esame permaži, kad išliktume ilgalaikėje pers-pektyvoje”. Ką tuo norėjote pasakyti?

- Tai nėra pesimistiniai svarsty-mai, jie - realistiniai. Baltijos šalysyra pernelyg mažos, kad kiekvienaatskirai sukurtų stiprią vidaus rin-ką. Jei visoms trims pavyktų suartė-ti, turėtume gerokai daugiau gali-mybių. Be abejonės, labai svarbu taiįgyvendinti pagal Europos Sąjungos(ES) teisės aktus, kurių daugumąįgyvendiname tiesiogiai. Pavyzdžiui,kad elektros rinka taptų kuo efek-tyvesnė, kasdien žingsnis po žings-nio einame rinkų suvienijimo link.Pasigirdo svarstymų kurti bendrąšvietimo politiką, nes tiesiog nėraprasmės kiekvienai šaliai turėti poatskirą. Mano nuomone, geriausiasbūdas šiuo metu sujungti Baltijosšalis ir yra švietimas. Kiekviena išmūsų valstybių turi sričių, kuriosepirmauja kitų atžvilgiu. Tos sritysturėtų tapti jėgų vienijimo židiniu.Pavyzdžiui, Estija šiuo metu lyde-riauja kibernetinio saugumo užtik-rinimo srityje. Kalbėdamas apie taijokiu būdu neturiu galvoje federaci-nio tipo valstybės. Kiekviena iš mū-sų šalių trokšta kaip lygi su lygiaispasaulinėje rinkoje rungtis su di-džiosiomis valstybėmis. O gyveni-

mas pats parodo, ką daryti, jei nori-me išlikti stiprūs.

- Tad pabrėžiate sklandaus ir pro-duktyvaus bendradarbiavimo trū-kumą. Kuriose srityse bendradar-biavimas vyksta, o kur bendrospozicijos rasti taip ir nepavyksta?

- Šiuo metu pagrindinis uždavinys,dėl kurio reikia stiprios bendros po-zicijos, - naujojo ES biudžeto projek-tas. Bendradarbiavimas vyksta sklan-džiai, ir tikiuosi, kad tai vyks iki patprojekto priėmimo. Klausimai, susi-ję su išmokomis žemdirbiams ir ESstruktūrinių fondų parama, yra ak-tualūs ir Lietuvai, ir Latvijai, ir Esti-jai, todėl nepaisydami kiekvienos ša-lies interesų turime laikytis išvien.

Kita sritis - didžiulis emigracijos mas-tas. Lietuvos ir Latvijos emigracijos ro-dikliai labai panašūs. Privalome draugeieškoti šios problemos sprendimo, ki-taip viskas bus prarasta. Vienas sprendi-mo būdų turėtų būti sparčiau augantisvidutinis darbo užmokestis. Jei artimiau-siu metu kaip galima labiau nepriartėsi-me prie ES vidurkio, padariniai busskaudūs. Pasikartosiu, tai nėra pesimis-tiniai svarstymai, tai realybė, kurios aki-vaizdoje turime susitelkti. Labai svarbu,kad per artimiausius 10 metų jaunajaikartai sukurtume užtikrintą ateitį. Dau-giau laiko neturime. Taip pat reikalin-gos pastangos šiandienos poreikiamspritaikyti aukštąjį ir profesinį mokslą.Per vieną dieną to nepadarysime, tačiausuvienijus jėgas tai įmanoma. Jau turimepuikių bendradarbiavimo pavyzdžiųsu Estija. Latvių vaikams yra sudarytagalimybė studijuoti modernioje Valgosprofesinėje mokykloje, o estai gali mo-kytis mūsų meno mokyklose. Šie moks-

lo mainai padeda suartėti ir tautoms kai-mynėms, prisideda prie tautinių mažu-mų problemų sprendimo.

Per daug politinės retorikos- Kokią įtaką tarpusavio santy-

kiams turi tai, kad Latvija iki šiol nė-ra ratifikavusi susitarimo su Lietuvadėl bendros sienos Baltijos jūroje?Kodėl delsiate beveik 13 metų?

- Savo kadencijos pradžioje ban-džiau rasti atsakymą. Apie tai esamekalbėję ir su prezidente Dalia Grybaus-kaite. Vis dėlto tai nebėra politinių dis-kusijų klausimas. Viskas priklauso nuoto, kokie gamtos ištekliai slypi Baltijosjūros gelmėse. Tyrimai nestovi vietoje,tad neabejoju, kad turėdami jų rezul-tatus pajėgsime susitarti. Noriu užtik-rinti, kad šis klausimas nėra panašus,pavyzdžiui, į diskusijas dėl bendros Es-tijos ir Rusijos sienos. Tai liečia vienekonominius aspektus. Juolab nema-nau, kad tai gali kurti įtampą tarp ESvalstybių kaimynių.

- Lietuva iki šiol siekia okupacinėsžalos atlyginimo iš Rusijos. Tačiaukai kurie mūsų politikai ir istorikaiįsitikinę, kad Lietuva dėl to kovojaviena, o bendra visų Baltijos valsty-bių pozicija galėtų išjudinti jau 20metų iš vietos nejudantį klausimą.Kokios nuostatos laikotės dėl oku-pacijos žalos atlyginimo ir kodėl ne-pavyksta rasti bendro sutarimo?

- Latvijoje šis klausimas tebėra at-viras, tačiau pastaruoju metu jis nė-

ra aktyviai eskaluojamas. Kol kas tu-rime gerokai aktualesnių klausimų,kuriuos reikia kuo skubiau spręsti.Dėl okupacinės žalos atlyginimo ma-tau daugiau politinės retorikos, dis-kusijų nei realių veiksmų. Ne mažiausvarbus klausimas yra ir prieškarionuosavybės grąžinimas kai kuriomstautinėms mažumoms.

Viskas mūsų rankose- Esate užsiminęs, kad dvišalius

santykius gali stiprinti bendradarbia-vimas energetikos srityje. Kokius lai-mėjimus čia galėtumėte pabrėžti irką ateityje bendromis jėgomis Lietu-va ir Latvija dar galėtų nuveikti?

- Kalbant apie laimėjimus, reikėtųpažymėti į priekį gerokai pasistūmė-jusį Lietuvos ir Švedijos elektros jung-ties projektą. Jo dalis Latvijoje, vadi-namasis “Kurzemes loks” projektas,yra įgavęs pagreitį. Taip pat planuoja-mas dujotiekio, jungsiančio Lenkiją,Lietuvą, Latviją ir Estiją, projektas.Visi šie projektai turi realų pagrindąbūti įgyvendinti.

- Ką manote apie naujosios Lietu-vos Vyriausybės ketinimus stabdytiVAE projektą?

- Mano nuomone, Lietuvai šisprojektas yra naudingas ir reikalin-gas. Jūs turite viską: patirtį, reikalin-gus specialistus, pagaliau įdirbį, pa-lankią geografinę padėtį ir teisinębazę. Latvija teturi vienintelį pasirin-kimą - prisidėti, jei sąlygos bus priim-tinos. Viskas tebėra jūsų rankose. Ta-čiau delsimas ir nežinia nėra niekam

naudingi. Mes vis dar laukiame. Tądarome jau daugiau nei šešerius me-tus. Lietuva turi ilgametę patirtį, omes, deja, ne. Pasikartosiu, kol kasviskas - jūsų pačių rankose.

Pamoka dėl tautinių mažumų- Pastaruoju metu jaučiama Lenki-

jos ir Lietuvos tarpusavio santykių kri-zė dėl tautinių mažumų problemų.Kaip dėl tautinių mažumų kilusiosproblemos sprendžiamos Latvijoje?

- Tiesą sakant, tokių problemų ne-turime. Kuriant Latvijos valstybę da-lyvavo daug skirtingų etninių organi-zacijų. Latviai, rusai, vokiečiai, žydai,lenkai, lietuviai ir kiti - visi jie mūsųvalstybės kūrėjai ir 1990 metų įvykiai,kai buvo atkurta nepriklausomybė,yra puikus pavyzdys, kad bendras su-tarimas tebeegzistuoja. Rūpintis etni-nių mažumų klausimais esame įstei-gę atskirą instituciją, kuri veikia itinaktyviai. Prieš savaitę turėjome susiti-kimą su ekspertais, tautinių mažumųatstovais iš įvairių organizacijų, mo-kyklų, universitetų. Su jais periodiškai

stengiamės aptarti aktualius klausi-mus, kuriuos galima spręsti valstybi-niu lygmeniu. Nuolatinis, tiesioginisbendravimas puikiai veikia. Neįma-noma vien sėdint prie stalo suprastižmonių poreikių. Identifikuoti irspręsti problemas stengiamės prak-tiškai - lankydamiesi skirtinguoseLatvijos regionuose ir tiesiogiai bend-raudami su žmonėmis. Todėl iki šiolpavyko išvengti kokios nors įtampos.

Žinoma, egzistuoja pavojus, kadkai kurie politikai bandys tautiniųmažumų poreikius pasitelkti saviemsinteresams, tad darome viską, kad to-kios galimybės jie neturėtų. Aš taippat dalyvauju tokiuose susitikimuo-se, lankausi rusų, lenkų, ukrainiečių,žydų, lietuvių ir kitose mokyklose.Nereikėtų pamiršti šiemet vykusio re-ferendumo dėl antros valstybinės kal-bos. Per jį buvo sprendžiamas ne tikLatvijai, bet ir visoms Baltijos šalimsaktualus klausimas. Atsakymas į jį bu-vo duotas demokratiniu būdu. Dėl vi-sų šių priemonių nesujaukta ir ramiyra viešoji atmosfera.

Suvokime, kur gyvename- Lietuvoje į valdžią atėjusi cent-

ro kairės koalicija žada santykių suRusija “perkrovimą”. Kaip apibū-dintumėte dabartinius Latvijos san-tykius su Rusija?

- Pastaruoju metu Rusija įgauna visdidesnę vertę kaip prekybos partnerė,taip pat auga jos investicijos Latvijoje.Ir verslo, ir žmonių tarpusavio santy-kių požiūriu vyksta nepertraukiamasbendradarbiavimas. Tarpusavio san-tykius politiniu lygmeniu gana sunkuapibūdinti. Vis dėlto atsižvelgiant į au-gantį bendradarbiavimą kitose srity-se galima sakyti, kad jis įgauna vis di-desnę reikšmę.

- Užsiminėte, kad Lietuvą ir Latvi-ją slegia panašios problemos -emigracija, socialinė atskirtis. Kaipmanote, kur ir Lietuva, ir Latvija tu-rėtų pasitempti, kad pagerėtų gy-venimas abiejose valstybėse?

- Gyvename globaliame pasaulyje,tad jame ir turime ieškoti naujų, veiks-mingų šių problemų sprendimo bū-dų. Jau minėjau, kad bene svarbiausiavisas pastangas dabar sutelkti į švieti-mo sistemą. Galima prisiminti XXamžiaus pradžią, kai nemažai latviųpasitraukė į Rytų ir Vakarų valstybes.Nemaža dalis jų, pasisėmę patirties,įgiję išsilavinimą, sugrįžo, tapo Latvi-jos valstybės architektais. Lygiai tą pa-tį matau ir ateityje. Negalime savęs izo-liuoti nuo pasaulio. Verslas tampa visglobalesnis, turime leisti žmonėmsvykti pasisemti patirties svetur, megz-ti kontaktus ir įgyti specialių žinių. Tie,kurie jausis pranašesni už kitus, su-grįš. Beveik kiekvienas žmogus trokš-ta tobulėti, o progresą visada norisipademonstruoti.•

2012 12 13Lietuvos žinios2 Dienos temos

PATVIRTINO MINISTRAIS

Prezidentė Dalia Grybauskaitėvakar pasirašė dekretą, kuriuopatvirtino “darbietę” AlgimantąPabedinskienę socialinės apsau-gos ir darbo ministre, o jos parti-jos bendražygį Dainių Pavalkį -švietimo ir mokslo ministru. Taipranešė prezidentės patarėja Dai-va Ulbinaitė. 47 metų A.Pabe-dinskienė yra Marijampolės kole-gijos lektorė ir Kauno prekybos,pramonės ir amatų rūmų Mari-jampolės filialo administratorė.52 metų D.Pavalkis - Lietuvossveikatos mokslų universiteto

profesorius. Nauja Vyriausybėdirbti pradės, kai Seimas patvir-tins jos programą, o ministraiduos priesaiką. Prognozuojama,kad tai įvyks šiandien.

TRAUKTIS NEKETINA

Konservatorių atsistatydinti ragi-namas Seimo vicepirmininkas“tvarkietis” Kęstas Komskis trauk-tis neketina, o balsų pirkimą Šilu-tėje jo naudai teigia esant provoka-cija. “Paaiškėjus tai istorijai, iškartkreipiausi į Generalinę prokuratū-rą, prašiausi apklausiamas, bet nie-

kas to nedarė. Nei man, nei manopartijos nariams jokie kaltinimainėra pareikšti”, - sakė jis. Konser-vatoriai Agnė Bilotaitė ir ArvydasAnušauskas vakar kreipėsi į SeimoAntikorupcijos komisiją siūlydamiaiškintis dėl balsų pirkimo Šilutėje.Taip pat jie siūlo K.Komskiui atsista-tydinti iš Seimo vicepirmininkopareigų, teismui įrodžius, kad bal-sai buvo pirkti jo naudai.

KEIS KONSTITUCIJĄ

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komi-tetas (TTK) vakar nusprendė

klausimą dėl Strasbūro teismosprendimo Rolando Pakso bylojeįgyvendinimo perduoti Konstitu-cijos keitimo komisijai. Ji turėtųparengti Konstitucijos pataisas,kurios leistų iš prezidento postopašalintam R.Paksui kandidatuotiSeimo rinkimuose. Ši atkurti pla-nuojama komisija dar nesudaryta,tačiau Seimo TTK pirmininkasJulius Sabatauskas sakė neabejo-jantis, jog tai bus padaryta dar ikibaigiantis rudens sesijai, o tarpsesijų komisija galės parengti rei-kiamus teisės aktus.

BNS, LŽ

A.Bėrzinis: “Suartėti mums liko dešimtmetis”

Trumpai

Latvijos prezidentas A.Bėrzinis pabrėžė, kad jei visoms Baltijos šalims pavyktų suartėti, turėtume gerokai daugiau galimybių. / AFP/Scanpix nuotrauka

Labai svarbu, kad per artimiausius 10 metų jaunajai kartai sukurtume užtikrintą ateitį.

Konstitucinis Teismas yra konsta-tavęs, jog norint suteikti teisęR.Paksui kandidatuoti į Seimą reikia keisti Konstituciją. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

MARIJUS GIRŠA

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)vairą netrukus perimsiantis 44metų “darbietis” Vigilijus Jukna -bene mažiausiai plačiajai visuo-menei žinomas naujosiosVyriausybės narys. Tačiaubūtent šio ministro kadencijospradžia gali sulaukti išskirtiniodėmesio, nes jam nebus lengva.

Darbą Lietuvos sveikatos mokslųuniversitete (LSMU) į ministro kėdęišmainęs biomedicinos mokslų dakta-ras V.Jukna kaip vieną svarbiausių sa-vo veiklos ŽŪM prioritetų įvardija iš-mokų žemdirbiams didinimą.

Pirmtako nekritikuojaLietuvai derantis su Europos Są-

junga (ES) V.Jukna žada siekti, kadmūsų šalies žemdirbiai būtų lygia-verčiai konkurentai bendroje ESerdvėje. Kalbėdamas apie tai jis pa-brėžė ir artėjančio Lietuvos pirmi-ninkavimo ES svarbą.

Kaip neatidėliotinai spręstina V.Juk-na taip pat išskyrė žemės grąžinimo, gy-vulininkystės skatinimo, žemės ūkiosektoriaus specialistų rengimo proble-mas. Paklaustas apie savo pirmtako Ka-zio Starkevičiaus veiklą žemės ūkio mi-nistro poste, V.Jukna tikino nematąsdidesnių šio konservatoriaus klaidų.“Tikrai atlikta ir gerų darbų, tačiau tamtikrų keblumų kilo dėl bendrų pastaro-jo laikotarpio problemų - sunkmečio,natūralių pokyčių visoje Europoje”, -sakė Darbo partijos (DP) atstovas.

Anot V.Juknos, gavęs DP lyderių siū-lymą tapti kandidatu į ministrus, jis ne-dvejojo. Esą tam tikras apsisprendimassukti šia linkme brendo kurį laiką, kaiV.Jukna pradėjo vadovauti DP Kaimo

reikalų komitetui. Jis aktyviai dalyvavorengiant partijos rinkimų programosnuostatas, susijusias su žemės ūkiu. “Tainebuvo vienadienis sprendimas, jam bu-vo ruoštasi iš anksto. Manau, kad ir kom-petencijos šioje srityje man pakanka, nesvisą savo profesinę karjerą ir veiklą esupaskyręs žemės ūkiui ir kaimui”, - LŽsakė paskirtasis ministras.

“Darbietis” pripažino iš visų naujo-sios Vyriausybės narių esąs mažiausiaižinomas plačiajai visuomenei, bet ne že-mės ūkio specialistams ir ūkininkams.“Esu iš akademinės bendruomenės ap-linkos, daug tekdavo bendrauti su ūki-ninkais ne tik per įvairius mokymus, betir tiesiogiai - konsultuojant, patariant”, -pasakojo jis. Kaunietis V.Jukna, ėmęsisvadovavimo ŽŪM, į Vilnių kraustytisneketina. Į darbą važinės mašina.

Vertas tokio postoLSMU Gyvulininkystės katedros pro-

fesorius Almantas Šimkus A.Jukną pažįs-ta dar nuo studijų laikų ir vertina jį ne tikkaip profesionalą, daug nuveikusį moks-lo srityje, bet ir kaip taktišką, nuoseklų, są-

žiningą, apsiskaičiusį ir duoto žodžio be-silaikantį žmogų. “Geresnio ministro ne-buvo galima rasti. Jis vertas šito posto. Ma-nau, kad visi bus juo patenkinti. Vis dėltoman gaila, kad V.Jukna palieka universi-tetą. Man jo labai trūks”, - LŽ sakė jis.

A.Šimkus neabejoja, kad V.Juknai ne-pristigs nei žinių, nei patirties vadovautiŽŪM. Profesorius tikino nežinantis pa-skirtojo ministro silpnybių. Paklaustas,ar nemano, jog dėl priklausymo DPV.Juknai galėtų būti sunku dirbti mi-nistru, A.Šimkus sakė, kad ši aplinkybėbūsimos Vyriausybės nariui netrukdys,nes šis turįs tvirtą nuomonę. “Nemanau,kad V.Jukną kas nors galėtų “stumdyti”ar šaukti ant jo”, - kalbėjo profesorius.

Laukia išbandymaiŽemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirminin-

kas Andriejus Stančikas LŽ teigė, kadpaskirtojo žemės ūkio ministro itin ge-rai nepažįsta, bet bendrauti jiedviem

yra tekę ne kartą. “Nors didelis prana-šumas, kad V.Jukna žemės ūkio reika-lus, ypač susijusius su gyvulininkyste,išmano, jam nebus lengva. Esame pa-sirengę jam padėti ir norime bendra-darbiauti. Tikimės problemas spręstiprie apskritojo stalo”, - sakė ŽŪR va-dovas. Jis pabrėžė, kad kadencijos pra-džia naujajam ministrui bus sudėtin-ga dėl derybų su Briuseliu ir Lietuvos

pirmininkavimo ES. Būtent derybasdėl 2014-2020 metų finansinio laiko-tarpio A.Stančikas laiko didžiausiu iš-šūkiu V.Juknai, kurio veiklą stebės beivertins ne tik prezidentė Dalia Gry-bauskaitė, bet ir visa Europa. “Nebėralaiko ko nors mokytis, nes juk 2013metais vyksiantis parengiamasis dar-bas bus ŽŪM kompetencija”, - pažy-mėjo A.Stančikas.•

Dienos temos 32012 12 13Lietuvos žinios

TOMAS BAŠAROVAS

Paskirtąjį krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką bendražy-giai, buvę jo mokiniai vadinalabai kvalifikuotu specialistu ir profesionaliu politiku. Nenuostabu, kad šis socialde-mokratas į ministrų kabinetągrįžta jau septintą kartą.

J.Oleko biografijoje - ne tik politi-kos, bet ir profesinės karjeros aukš-tumos. Buvę kolegos medikai ir stu-dentai J.Oleką pirmiausia prisimenakaip puikų chirurgą, partijos bičiuliaipabrėžia jo solidžią politinę patirtį.

Auksinių rankų chirurgasJ.Olekas medikų dažniau minimas

kaip plastinės chirurgijos pionierius. Bai-gęs medicinos studijas jis kartu su do-centu Mečislovu Vitkumi ir šio sūnumi,dabar garsiu plastikos chirurgu, profe-soriumi Kęstučiu Vitkumi įkūrė Vilniausuniversiteto (VU) Mikrochirurgijos la-boratoriją. 1985-aisiais J.Olekas pirmasisLietuvoje skubos tvarka atliko po trau-mos netekto rankos nykščio mikrochi-rurginę rekonstrukciją, o 1987 metais,vadovaujant K.Vitkui, operavo legendi-nio krepšininko Arvydo Sabonio nutrū-kusią dešinės kojos Achilo sausgyslę.“Galbūt žmonės šiuo metu jau užmir-šo, kad jis - auksinių rankų chirurgas”, -LŽ priminė J.Oleko buvęs studentas, da-bar garsus plastinės ir atstatomosios chi-

rurgijos specialistas Darius Radzevičius. Savo buvusį mokytoją jis įvardija

kaip labai aukštos kvalifikacijos specia-listą ir gerą pedagogą. “Juozo, vadinu jįvardu, nes dar studijų metais jis papra-šė taip kreiptis, nepažįstu kaip politiko,bet jis labai geras mokytojas - metodiš-kas, disciplinuotas, kūrybingas kaipchirurgas, ūkiškas. Manau, kad šios sa-vybės naudingos ir dabar, kai jis dirbapolitiku”, - pažymėjo D.Radzevičius.

Politikas profesionalasĮ Sąjūdžio veiklą įsitraukusį J.Ole-

ką, jo pirmuosius žingsnius politinė-je arenoje gerai prisimena filosofas,

Kovo 11-osios Akto signataras Bro-nislovas Genzelis. Jiedviem teko dirb-ti ne tik Sąjūdžio susibūrimuose, betir 1989 metais dalyvauti lietuvių dele-gacijoje, vykstančioje į Maskvą, pa-skutinę SSRS Aukščiausiąją Tarybą.“Jau tada jis tvirtai apsisprendė taptipolitiku ir sėkmingai toliau eina tuokeliu. Tai vienas iš nedaugelio politi-kų profesionalų, kurių Lietuvai dabartrūksta”, - LŽ sakė B.Genzelis.

J.Oleką jis apibūdina kaip nuosekliųsocialdemokratinių įsitikinimų žmo-gų. “Kai kuriems socialdemokratamsneaišku, kokios jų nuostatos ir verty-bės, tačiau jis turi tvirtą suvokimą, kas

yra Socialdemokratų partija ir kuo jiskiriasi nuo kitų”, - tikino B.Genzelis.

Europarlamentaras socialdemokra-tas Zigmantas Balčytis su J.Oleku arti-mi kolegos ne tik partijoje, bet ir me-džioklės bičiuliai, laisvalaikiu kartužaidžia tenisą. “Tai labai darbštus irdraugiškas žmogus, gerai išmanantispolitinę Lietuvos situaciją ir daugelį ki-tų gyvenimo sričių”, - LŽ sakė Z.Balčy-tis. Kaip didžiausią J.Oleko pranašumąeuroparlamentaras išskyrė sukauptą so-lidžią politinę patirtį ir kompetenciją.“Jis vienas tų politikų, kurie yra užėmębene daugiausia ministro kėdžių vy-riausybėse”, - pabrėžė Z.Balčytis.

Tikslas - moderni kariuomenėJ.Olekas mato kelis svarbiausius

prioritetus krašto apsaugos srityje.

“Pagrindinis tikslas - moderni, profe-sionali Lietuvos kariuomenė, geban-ti atremti šių dienų ir ateities iššūkius”,- LŽ sakė jis. Norint to pasiekti, anotJ.Oleko, būtina stiprinti pilietinį ir pat-riotinį ugdymą, gerinti karių kovinįparengimą, aprūpinti juos moderniakarine technika. “Kariams sieksime su-daryti geras tarnybos sąlygas ir atitin-kamą atlygį už pasiaukojamą tarny-bą”, - pridūrė J.Olekas. Jis pasisako užLietuvos kariuomenės dalyvavimą ko-lektyvinėje gynybos sistemoje, aktyviąnarystę tiek Europos Sąjungoje, tiekNATO, civilines misijas taikos metu.“Taip pat tęsime programą, kuria nu-matoma išnaikinti Lietuvos žemėjenuo senų laikų užsilikusius šaudme-nis, kad išvengtume nelaimių”, - LŽteigė J.Olekas.•

Medicinos pionieriui vėl teko krašto apsaugaXVI Vyriausybė

J.Oleko biografijaGimė tremtinių šeimoje 1955 metais.Krasnojarsko krašte (Rusija). Mokėsi Vilka-viškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokyk-loje. 1974-1976 metais studijavo Kaunomedicinos institute, 1976-1980 metaismokslus tęsė VU Medicinos fakultete ir įgi-jo gydytojo specialybę. 1987-aisiais apgy-nė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1980-1990 metais gydytojo karjerą pradė-jo Vilniaus universitetinėje RaudonojoKryžiaus ligoninėje. 1999-aisiais jam su-teiktas docento vardas.Politinę karjerą pradėjo dalyvaudamas Lie-tuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veiklo-je. 1988 metais aktyviai dalyvavo atkuriant

LSDP veiklą. 1989 metais išrinktas SSRSliaudies deputatu, kaip Lietuvos delegaci-jos narys dirbo paskutinėje SSRS Aukščiau-siojoje Taryboje. 1990 metais paskirtaspirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietu-vos sveikatos apsaugos ministru. 1990-1992 metais Sveikatos apsaugos ministe-rijai vadovavo dirbdamas keturiose vyriau-sybėse. Tas pats portfelis jam buvo patikė-tas ir 2003-2004 metais. 2006-2008 me-tais J.Olekas paskirtas krašto apsaugos mi-nistru. Nuo 1996-ųjų jau penktą kadencijąišrenkamas Seimo nariu. J.Olekas dar studijų laikais sukūręs šeimąsu žmona Aurelija išaugino tris vaikus, turišešis anūkus.

Mažai žinomas “darbietis” išgarsės ministro poste

Ministru ne kartą buvusiam J.Olekui darbas Vyriausybėje tikrai nėra jokia naujiena. / Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Juknos biografijaV.Jukna gimė 1968 metais Kaune. MokėsiKauno 24-ojoje vidurinėje mokykloje. 1991metais baigė Lietuvos veterinarijos akademi-ją ir įgijo zooinžinieriaus profesiją. Suteiktimokslo vardai ir laipsniai: 1996 metais - bio-medicinos mokslų daktaro, 1998 metais -docento, 2007-aisiais atlikta habilitacijosprocedūra. Nuo 2010 metų ir paskyrimo į ministrus -Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gy-

vulininkystės katedros profesorius. Skaitė paskaitas ir stažavosi Danijos, Švedi-jos, Bulgarijos, Lenkijos ir kituose agrari-niuose universitetuose. “British Society ofAnimal Science” narys, Bulgarijos moksli-ninkų sąjungos narys, periodinio moksložurnalo “Biotechnology in Animal Hus-bandry” (Serbija) redkolegijos narys.V.Juknos sutuoktinė Margarita Rita Juknie-nė dirba Kauno Vyturio katalikiškoje vidu-rinėje mokykloje. Jiedu turi du sūnus.

V.Jukna yra pasirengęs toliau tobu-lėti. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

2012 12 13Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

VYTAUTAS JOVAIŠAS

Jei teisingai suprantu, viešieji in-teresai turėtų būti naudingi daugu-mai Lietuvos žmonių. Kadangi lai-kau save viena šių personų, net irnebūdamas energetikos specialis-tas, rizikuodamas apsijuokti susi-mąsčiau apie savo interesus.

Tikriausiai jau visi sužinojome,kad viešuosius interesus atitinkan-čios paslaugos (VIAP) elektros ener-getikoje yra: elektros energijos ga-myba naudojant atsinaujinančiusenergijos išteklius (vėjo, biomasės,saulės ar hidroenergija) ir šių įren-ginių įtraukimas į sistemą, be to,termofikacinių, t. y. gaminančių irelektrą, ir šilumą, elektrinių rėmi-mas. Yra ir Europos Sąjungos di-rektyvos, nurodančios, kokią dalįelektros turėtume pasigaminti iš at-sinaujinančių šaltinių.

Nenorėjau skaičių, bet kelių, norsgal ir netikslių, prireiks. Net ir įgy-

vendinus planus, 2020 metais atsi-naujinančios energijos dalis sudary-tų 20 proc. bendro kiekio. Lietuvašiuo metu importuoja apie du treč-dalius suvartojamos elektros. Didžią-ją dalį - iš Rusijos. Elektra, kurią pa-sigaminame patys, taip pat gaunamadaugiausia iš importuojamo kuro.Laikoma, kad jau 10-15 proc. impor-tas žeidžia energetinę nepriklauso-mybę. Taigi strateginio energetinėsnepriklausomybės klausimo taip nie-

kaip neišspręsime. Tiesa, pasistatėmerusiško kuro krosnį - stebuklingąnaująjį Elektrėnų bloką, kainavusįbeveik pusantro milijardo litukų irgaminantį taip pat remtiną, branges-nę negu importuojama, elektrą. O

dar tarša, vėl milijardinės išlaidos ru-siškam kurui... Apie referendumą ne-kalbėta, jokių skaičių, žaliųjų ir t. t.

Teko nugirsti, kad mes, paprastipiliečiai, t. y. buitiniai vartotojai, da-bar suvartojame beveik 10 proc. ma-žiau elektros. Prisipirkome įvairiųenergiją taupančių, bet skleidžian-čių nenatūralią šviesą lempučių, pa-mažu pasikeitėme televizorius, kitusbuitinius prietaisus į taupesnius irdžiaugiamės, kad taupome.

Kad ir kiek mes, kvaileliai, taupy-sime, iš mūsų vis tiek turės būti su-rinkti tie patys pinigėliai ir dar dau-giau. Taupyk netaupęs.

Štai čia ir pasirodo mistinis VIAP,kuris jau dabar kainuoja beveik 1 mlrd.

litų per metus ir sudaro apie 20 proc.elektros kainos žmonėms.

Hidroenergija (Kauno HE), ku-rios nereikia remti, sudaro beveikpusę dabar gaminamos atsinauji-nančios energijos ir atrodo, kad di-delių rezervų šioje srityje neturime,esame lygumų šalis.

Taigi, ką remiame ir remsime visdaugiau?

Kaip minėjau, rusiško kuro de-ginimą Elektrėnuose ir tuo pat me-tu jo importą.

Nieko bendra su “centrinės” ši-lumos vartojimu neturintys “viešie-ji” piliečiai remia ir termofikacineselektrines. Vėjo ir saulės jėgainiųgamintojus ir pardavėjus. Grupęgerų dėdžių, kurie jas įsirengė, “su-derino” supirkimo kainas ir apsi-statė biurokratinėmis bei teisinėmiskliūtimis nuo konkurentų. Pasirū-pino, kad investicijos atsipirktų perkelerius metus.

Nesuprantu, kam man ta dėdžiųelektra, jei iš esmės ji nieko neiš-

sprendžia, o aplink yra pigesnės, tie-sa, daugiausia rusiškos. Ką darysi, per20 metų taip ir likome prikabinti.

Sutinku, kad saulės ir ypač vėjoenergetiką galima remti. Bet, ma-nau, prieš tai reikia susitvarkytistrateginius apsirūpinimo elektrareikalus. Jos plėtojimas turi būtiskaidrus. Juk kartais būna debesuo-ta, tamsu ar štilis ir, manau, šie šal-tiniai gali tik šiek tiek mažinti im-portuojamo kuro ar elektros kiekį.

Jau iš šių paviršutiniškų pasvars-tymų darosi aišku, kad mūsų ger-biama valdžia tikrai rūpinasi intere-sais. Tik kyla klausimas - viešaisiaisar gerų dėdžių, šie juk “grupė drau-gų”. Viešaisiais ar kaimyninės ener-gijos tiekėjų?

Apsijuokėme dėl Visagino elekt-rinės, lieka viltis, kad kada nors pri-sijungsime prie Lenkijos ir Švedi-jos tinklų, bet, deja, jie taip pat turijungiklius. O net ir su šiais, dabardraugiškais kaimynais tenka ir teksspręsti įvairius klausimus.•

Ar interesai tikrai viešieji?

Sutinku, kad saulės ir ypač vėjo energetiką galima remti. Bet, manau, prieš tai

reikia susitvarkyti strateginius apsirūpinimo elektra reikalus.

DAUGĖJA IMIGRANTŲ

Dienraštis “The Daily Mail” skelbia,kad šiuo metu Jungtinėje Karalystė-je gyvenantys imigrantai iš RytųEuropos sudaro 1,5 proc. bendrossavo šalių populiacijos: “Tokieduomenys reiškia, jog į DidžiąjąBritaniją persikėlė gyventi kas 67Rytų Europos šalių gyventojas.Per diskusiją dėl imigracijos po-veikio Didžiosios Britanijosparlamente buvo pranešta, kadnuo 2004 metų, kai Europos Są-jungos (ES) narėmis tapusiųLietuvos, Latvijos, Estijos, Lenki-jos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijosir Slovėnijos atstovai (šios šalys tu-ri iš viso 73 mln. gyventojų) įgijoteisę atvykti į Jungtinę Karalystę,čia apsigyventi ir dirbti, jų skaičiuspadidėjo nuo 94 tūkst. iki 1,079milijono. Diskusijoje dalyvavęskonservatorius Philipas Hollobo-ne’as nuogąstavo, kad jei kitųmetų pabaigoje rumunams ir bul-garams taip pat bus suteiktagalimybė laisvai atvažiuoti į Jung-

tinę Karalystę, jų imigracijos ten-dencija bus panaši į vadinamojoRytų Europos aštuntuko imigraci-ją, todėl Didžiojoje Britanijojegyvenančių bulgarų ir rumunųpatrigubės, jų skaičius pasieks 425tūkstančius. Britų Vidaus reikalųministerijos pareigūnai pripažinoklaidas, kurias padarė panaikinęapribojimus aštuonioms Rytų Europos valstybėms, ką tik įstoju-sioms į ES. Tuomet jie spėjo, kadkiekvienais metais atvyks 13 tūkst.žmonių, tačiau realūs skaičiai bu-vo gerokai didesni. Dabarpareigūnai teigia, jog prognozavi-mas - sudėtingas dalykas, jamįtakos turi daug veiksnių.”

LENKAI GYVENA VIS GERIAU Lenkijos dienraštis “Rzeczpospoli-ta” rašo: “Per metus lenkaiprabangos prekėms išleidžia jaubeveik 10 mlrd. zlotų. Dažniausiai

perkama brangi kosmetika ir alko-holiniai gėrimai, tačiau visdažniau negailima pinigų ir garsiųprekių ženklų drabužiams, batamsar aksesuarams. Iki 2015-ųjų liuk-so klasės prekėms lenkai gal išleistiir 12,9 mlrd. zlotų per metus.Bendrovės KPMG duomenimis,jau 2011 metų pabaigoje turtingųžmonių (uždirbančių per mėnesį20 tūkst. zlotų ir daugiau), taip patpasiturinčiųjų (mėnesio atlygini-mas - 7,1 tūkst. zlotų) buvo beveik730 tūkstančių. Šiais metais jųskaičius artėja prie 751 tūkstančio,o 2015-ųjų pabaigoje pasieks 840tūkstančių. Prabangos prekių per-ka ir tie lenkai, kurie uždirbamažiau nei 7,1 tūkst. zlotų per mė-nesį. Tyrimai rodo, kad 2 mln. šiaigrupei priskiriamų žmonių leidžiasau kartais įsigyti ką nors praban-gaus, o 2015 metais tokių jau bus2,2 milijono. Tačiau paprastai šielenkai perka tokias prekes išpar-duotuvėse arba internetu, kai jomstaikomos nuolaidos.”

TEGU MYLIMIEJI ŽINO MAŽIAU“Daily Mail” rašo apie Australijos irSingapūro mokslininkų tyrimais pa-grįstą išvadą, kad moters elgesyssiekiant pakelti savo vertę - vyro šir-dies užkariavimo paslaptis: “Armoteriai reikia kuo geriau save pa-

teikti ir aukštinti gerbėjų akyse?Mokslininkai iš Australijos ir Sin-gapūro įsitikinę, jog būtent toks jųelgesys susiformavo per visą evoliu-cijos istoriją. Psichologai, ištyrępopuliariausias tarpusavio santykiųstrategijas, nustatė, kad moterys,norėdamos patikrinti potencialiųpartnerių jausmus ir sužinoti, ko jieverti, pyktį paverčia meilumu, irpriešingai. Tyrėjai iš viso suskaičia-vo net 58 tokių “jautruolių”strategijas ir paprašė respondentųįvertinti jų veiksmingumą. Kaip pa-aiškėjo, sėkmingiausios moterųgudrybės - demonstruoti pasitikėji-mą savimi, užmegzti pokalbius sukitais vyrais, atsisakyti sekso, rodytisarkazmą, pareikšti, jog yra labaiužsiėmusios, pašiepti, flirtuoti sukitais vyrais, toli gražu ne iš pirmokarto sutikti ateiti į pasimatymą.Mokslininkai padarė išvadą, kadmoterys kur kas dažniau kelia savovertę, nes ieško partnerių, kurie ne-mes jų gimus kūdikiui.”

LŽ

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)

M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijoir televizijos fondas.Šiandien - 14, 15 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Lietuva ir Europa 52012 12 13Lietuvos žinios

Didžiosios Britanijos premjerasDavidas Cameronas patiria savo partijos kolegų spaudimądėl sudėtingų šalies santykiųsu Europos Sąjunga (ES). Jeigu Didžioji Britanija negausnuolaidų ES, ji gali pasitrauktiiš Bendrijos.

Buvęs Didžiosios Britanijos gyny-bos sekretorius Liamas Foxas teigia,kad britų užsienio politika su ES vals-tybėmis ir pačia Bendrija tampa ideo-loginio mūšio lauku valdančiojojekonservatorių partijoje. Šios partijosnariai nusiteikę euroskeptiškai ir ne-nori glaudesnių santykių su žemyni-niais sąjungininkais.

L.Foxas pagrindiniu D.Camero-no varžovu partijoje mato Londonomerą Borisą Johnsoną. Buvęs gyny-bos sekretorius prognozuoja, kad dėleuroskeptiško konservatorių narių irpačių britų požiūrio įmanomas re-ferendumas. Jame rinkėjai galėtų pa-sirinkti laisvesnius santykius su ESarba iš jos pasitraukti.

D.Cameronas nenori skubinti įvy-kių ir laukia kitų metų. Jis užsiminė,kad Didžiajai Britanijai naudingiaubūtų laisvesni santykiai ir dalyvavi-mas bendroje ES rinkoje. Tačiau kaikurie konservatorių partijos nariainusiteikę daug radikaliau ir spaudžiapremjerą.

Politikos apžvalgininkai teigia, kadpats L.Foxas - rimtas D.Cameronokonkurentas. Jis praėjusiais metais at-sistatydino iš gynybos sekretoriauspareigų, kai dėl santykių su lobistuAdamu Werritty kilo viešųjų ir pri-vačių interesų konfliktas. Šiuo metujis mąsto euroskeptiškai ir teigia, kadDidžioji Britanija ES gali pasilikti tiktada, kai Bendrija užtikrins jai lais-vesnius ekonominius santykius.

“Didžioji Britanija turi aiškius tiks-lus - narystę Muitų sąjungoje ir bend-rojoje ES rinkoje. Jeigu ES galios plė-sis, tada ją būtų geriau palikti. Jeigu jiužtikrins Didžiajai Britanijai laisves-nius ekonominius santykius, tada rei-kėtų joje pasilikti”, - sakė L.Foxas.

Šiuo metu ES yra aklavietėje, kadan-gi šalys niekaip nesusitaria dėl septy-nerių metų Bendrijos biudžeto. D.Ca-meronas įnirtingai gina DidžiosiosBritanijos interesus ir nori nuolaidų. Jisšalyje patiria euroskeptikų, manančių,kad ES per daug kišasi į Didžiosios Bri-tanijos politiką, spaudimą.

Euroskeptikai argumentuoja, kadDidžioji Britanija prisidėjo prie ESpirmtakės Europos ekonominės bend-

rijos prieš 40 metų dėl galimybės įsilie-ti į laisvosios prekybos zoną - bendrąjąrinką. Šiuo metu britų euroskeptikamsnepatinka išsiplėtusios ES galios ir jieragina grįžti prie ES istorinių šaknų.

Buvęs Didžiosios Britanijos premje-ras Tony Blairas teigė, kad mažai tikė-tina, jog Europos lyderiai sutiktų, kad

Didžioji Britanija išlaikytų tik tam tik-rus narystės elementus. Pasak jo, Di-džiosios Britanijos pasitraukimas su-silpnintų šalies ekonomikos pozicijas.“Jeigu mes pasitrauktume iš Bendrijos,

tai sukeltų grėsmę mūsų pozicijomsbendrojoje rinkoje”, - sakė T.Blairas.

Tačiau euroskeptikai mano, kadpasitraukimas iš Bendrijos nepada-rys Didžiajai Britanijai ekonominėsžalos, kadangi Šveicarija ir Norvegi-ja, nors ir nepriklauso ES, naudojasibendrosios rinkos teikiamais prana-šumais. L.Foxas teigia, kad Didžio-sios Britanijos žmonės turi patysnuspręsti, ar jie nori trauktis iš ES, to-dėl, pasak jo, referendumas yra būti-nas. “Ne politikai, bet britai turėtųspręsti, ar šalis nori pasilikti ES, ar išjos pasitraukti”, - sakė L.Foxas.•

Euroskeptikai spaudžia D.Cameroną

Belgijos nacionalinio bankoataskaitoje skelbiama, kaddaugiau nei pusė Belgijos imig-rantų, kurie atvyko iš EuroposSąjungai (ES) nepriklausančiųšalių, yra bedarbiai.

Kaip teigiama banko ataskaitoje,Belgijoje darbą turėjo tik 45,8 proc.imigrantų iš trečiųjų šalių. Tai mažiau-sia dirbančių imigrantų dalis visoje ES.Pagrindinės nedarbo priežastys - kva-lifikacijos stoka ir darbdavių diskrimi-nacija. Belgijos nacionalinis bankaspažymi, kad ES šalių piliečiai Belgijo-je jaučiasi geriau, nes jų užimtumastoks pats kaip belgų.

Apskritai imigrantai sudaro 14

proc. šios šalies gyventojų. Tai vie-nas didžiausių rodiklių ES.

Daugiausia imigrantų į Belgiją at-vyksta iš Maroko, Prancūzijos, Ny-derlandų ir Italijos. Banko ataskaito-je tvirtinama, kad nedarbas tarpimigrantų iš trečiųjų šalių paplitęs dėlto, kad daugiau nei pusė jų buvo men-kai kvalifikuoti ir vos ketvirtis turėjoaukštojo mokslo diplomą. Be to, darb-daviai įtariai žiūri į svetimšalius ir ne-nori jų priimti į darbą.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kadnet tada, kai užsieniečiai turi aukšto-jo mokslo diplomą, jų galimybės įsi-darbinti Belgijoje menkesnės negubelgų. Eurostato duomenimis, dir-bančių imigrantų iš trečiųjų šalių vi-durkis ES sudaro 58,1 procento.•

Belgijoje imigrantai neranda darbo

Žiemą Suomijoje ypač trūkstasaulės ir šviesos, dėl to šioje šalyje daug žmonių suserga vadinamąja žiemos depresija.Kaip ją įveikti, pasiūlė du jauni suomių išradėjai.

Juuso Nissila ir Antti Aunio sukū-rė neįprastą prietaisą, kuris apšviečiasmegenų ląsteles per ausų kanalus.Taip paskatinama medžiagų, kuriospadeda ištverti saulės spindulių trū-kumą, gamyba, todėl tampa įmano-ma įveikti depresiją. Prietaiso kūrėjaiteigia, kad smegenyse yra šviesai jaut-rių dalelių, kurios ir yra “atsakingos”už depresijos atsiradimą, tačiau kaitos dalelės yra apšviečiamos, depre-sija ima trauktis. Šviesa nesunkiai pra-siskverbia pro ausies kanalą, nes tojevietoje kaukolės kaulai palyginti plo-ni. Be to, dalis smegenų ląstelių tie-siogiai reaguoja į šviesą.

Šį organizmą stimuliuojantį įrenginįišradėjai pavadino “Valkee”. Jis panašusį MP-3 grotuvą, tik į jo ausines įmon-tuotos specialios lemputės, kurios veikiasmegenų ląsteles per 12 minučių trun-kantį “smegenų apšvietimo seansą”.Šviesa stimuliuoja ypatingus baltymus irpadeda smegenims gaminti serotoni-ną, melaniną ir dofaminą, t. y. medžia-gas, nulemiančias žmogaus nuotaiką irreguliuojančias miego ciklą.

Nors Suomijoje žiemą iš tiesų la-bai trūksta saulės šviesos, depresijągydantis prietaisas buvo išrastas be-veik atsitiktinai. Fiziologas J.Nissila

tyrinėjo paukščių paros ritmus irnustatė, kad jų smegenyse yra šviesaijautrių baltymų, kurie reguliuojapaukščių miego grafiką.

Paskui mokslininkas nutarė patik-rinti, ar tas pats procesas vyksta iržmogaus smegenyse. Maždaug tuopačiu metu jo bendrovėje “Nokia”dirbantis draugas A.Aunio nutarė pa-siimti atostogų dėl žiemos depresijos.Vaikinas leido laiką sėdėdamas na-mie ir visur įjungęs šviesas. “Aš jam irpasakiau, kad reikia ne įjungti šviesąvisame bute, o tai padaryti tik savosmegenyse”, - pasakojo J.Nissila. Pokelių dienų abu draugai pagaminoprietaisą, kuris ir padėjo A.Aunioįveikti depresiją. “Mes gyvename Ou-lu, tai šiaurės miestas, esantis vos už170 kilometrų nuo poliarinio rato. Čiabūna labai tamsu, dėl to daugybėžmonių suserga depresija”, - vėliaupasakojo J.Nissila.

Nors kai kas tvirtina, kad naujasisprietaisas - tai tik šviesos diodai, švie-čiantys į ausis juos įjungus, tačiau tokiogydymo efektyvumas buvo praktiškaipatvirtintas viename Suomijos univer-sitete. Paskelbtoje ataskaitoje rašoma,kad 92 proc. pacientų visiškai pasveiko.

Netrukus Suomijoje depresijos gy-dymo aparatėliai buvo pradėti gamin-ti masiškai. Prietaisiukų, pavadintų“Valkee NTP 1000”, jau galima nusi-pirkti Suomijos parduotuvėse už 190eurų, o internetu - dar pigiau. Suomi-joje jų jau parduota 25 tūkstančiai. Šiųprietaisų naudą įvertino ir oro linijųbendrovė “Finnair”, kuri juos siūloverslo klasės keleiviams, skrendantiemsiš Helsinkio į Šanchajų. Apšvietus sme-genis lengviau ištverti bioritmų pasi-keitimą, kurį sukelia ilgas skrydis.•“TechCrunch”,“The New York Times”,“BBC News”, LŽBelgijoje didžiausias bedarbių iš trečiųjų šalių skaičius ES. / Reuters nuotrauka

Suomiai gelbėjasi nuo depresijos

L.Foxas mano, kad ES turi užtikrinti Didžiajai Britanijai laisvesnius ekonominius santykius. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Ne politikai, bet britai turėtų spręsti, ar šalis nori pasilikti ES, ar iš jos

pasitraukti”, - sakė L.Foxas.

Suomijoje rudenį ir žiemą būna labai tamsu. / Užsienio spaudos nuotrauka

2012 12 13Lietuvos žinios6 Pasaulis

Amerikiečių žvalgyba ištyrė pasaulines tendencijas iki 2030metų ir nupiešė tokį pasauliovaizdą, kuriame nebebus hegemoninės galybės, Kinija taps stipriausia pasaulioekonomika, tačiau JAV įgis energetinę nepriklausomybę irišliks pasaulio lyderė.

Nauja JAV žvalgybos pasauliniųtendencijų analizė rodo, kad dar iki2030 metų Kinija aplenks JungtinesValstijas kaip pirmaujanti pasaulioekonomika, tačiau Amerika vis tiekliks neginčijama pasaulio lyderė irtai iš dalies lems jos energetinė ne-priklausomybė. Rusijos įtaka išblės,kaip ir kitų šalių, kurios gauna pa-jamų iš naftos. “Nė viena šalis ne-turės hegemoninės galios, - sako-ma 166 puslapių pranešime. - Galiaišsisklaidys į tinklus ir koalicijasdaugiapoliame pasaulyje.”

Iš skurdo išbris milijardaiŽvalgybiniai duomenys buvo ren-

kami ir analizuojami ketverius me-tus. Šis Nacionalinės žvalgybos tary-bos darbas yra tiek pat optimistiškas,kiek ir pesimistiškas. Viena jame nu-matyta tendencija - pasaulio viduri-nės klasės, labiau išsilavinusios, tu-rinčios geresnį priėjimą prie sveikatosapsaugos ir komunikacinių technolo-gijų, tokių kaip internetas ir išmanie-ji telefonai, pagausėjimas. “Pasauliovidurinės klasės augimas sukels tek-toninę slinktį”, - sakoma studijoje. Išskurdo išbris milijardai žmonių. Pir-mą kartą dauguma pasaulio gyven-tojų nebus skurdžiai, vidurinė klasėbus svarbiausias socialinis ir ekono-minis sektorius daugumoje valstybių.

Tuo pat metu pusė pasaulio žmo-nių tikriausiai gyvens teritorijose,kuriose trūksta geriamojo vandens,o tai reiškia, kad gamtinių ištekliųpanaudojimas bus vienas esminiųnacionalinio saugumo komponen-tų pasaulyje.

Tyrimas taip pat perspėja apie pa-vojų, kad teroristai gali surengti tech-nologinę ataką, per kurią žus ne šim-tai, o tūkstančiai žmonių, milijonuspalies suardyta infrastruktūra, pa-vyzdžiui, elektros tinklų.

Spėjama, kad mažiausiai 15 vals-tybių iki 2030 metų gresia žlugimas,tarp jų yra Afganistanas, Pakista-nas, Burundis, Ruanda, Somalis,Uganda ir Jemenas.

Izoliacija užkirstų kelią geroveiTyrimas pripažįsta, kad ateitis

“lanksti”, ir išvardija svarbius “žai-dimo keitiklius”, kurie turės di-džiausią įtaką pasaulio arenai: į kri-zes linkusi pasaulio ekonomika,valdymo ydos, konfliktai valstybiųviduje ir tarp jų, naujų technologijųpoveikis ir tai, ar Jungtinės Valstijosgali “dirbti su naujais partneriaisperkurdamos tarptautinę sistemą”.

Geriausias pasaulio saugumo sce-narijus iki 2030 metų galėtų susiklos-tyti, jei didėtų JAV ir Kinijos politinėpartnerystė. Tačiau gali prireikti rim-tos krizės Vašingtonui ir Pekinuisuartinti - galbūt branduolinės Indi-jos ir Pakistano priešpriešos, kurią iš-spręstų tik drąsus JAV ir Kinijosbendradarbiavimas.

Blogiausias scenarijus būtų, jei su-stotų ekonomikos globalizacija, nestai užkirstų kelią gerovei didėti visa-me pasaulyje. Taip galėtų nutikti ki-lus mirtinai pandemijai, kuri, norsir truktų trumpai, uždarytų sienas irizoliuotų valstybių ekonomiką.

Nacionalinės žvalgybos taryboskonsultantas ir šio projekto vado-vas Matthew Burrowsas pranešė,kad tyrimas buvo iš anksto pateik-

tas akademikų, verslo lyderių ir val-džios pareigūnų sluoksniams, įskai-tant vietos žvalgybas, daugiau nei20 šalių. M.Burrowsas teigė, kadauditorija Kinijoje kur kas gerano-riškiau nei auditorija Rusijoje priė-mė Amerikos žvalgybos vertinimus,tiek numatančius Kinijos ekonomi-kos įtaką, tiek perspėjančius apie

politinius pavojus, jei Pekine ne-įvyks vadovavimo pertvarkos.

Kad pagrįstų šio tyrimo patikimu-mą, tyrėjų ir analitikų komanda įver-tino ir praeities darbus apie pasaulinestendencijas, atliekamus kas ketveri me-tai nuo 1996-ųjų. Nustatyta, kad praei-ties tyrimai pervertino tai, kokiu grei-čiu į pasaulio areną ateina pokyčiai.Praeities tyrimuose taip pat būta “juo-dųjų dėmių ir šališkumų”, derėjo at-kreipti daugiau dėmesio į ideologijas.

Senstanti visuomenė lėtins raidą

Vidinių konfliktų, tokių kaip pi-lietinis karas arba sukilimas, rizikamažės Lotynų Amerikoje, bet išlikslabai didelė Afrikoje piečiau nuoSacharos, kai kur ArtimuosiuoseRytuose ir Pietų Azijoje, taip pat kaikuriuose Azijos ir Ramiojo vande-nyno salų karštuosiuose taškuose.

Labiau fragmentuota tarptautinėsistema didina konfliktų tarp valsty-bių pavojų. Prie to prisideda ir didė-jančios varžybos dėl išteklių, mirtinų

technologijų sklaida bei regioniniųkonfliktų išplitimas. Didžiausią susi-rūpinimą kelia tai, kad ateities karuo-se Azijoje ir Artimuosiuose Rytuosegali būti panaudoti branduoliniaiginklai - ši problema jau dabar yrapasaulio saugumo dinamikos dalis.

Svarbi demografinė tendencija yrasenstanti visuomenė Europoje, Japo-nijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane - taigali sulėtinti jų ekonomikos plėtrą.Rusija patirs “lėtą santykinį ekono-mikos nuosmukį”. JAV daug laimės išsavo naftos ir gamtinių dujų ištekliųbei naujų technologijų jiems panau-doti, nes tai leis amerikiečiams įgytienergetinę nepriklausomybę ir nettapti kuro eksportuotojais.

Apskritai studijoje daroma išvada,kad pasaulio ekonomikos sveikata vislabiau priklausys nuo sėkmingos rai-dos besivystančiame pasaulyje, o netradiciniuose Vakaruose.

Be Kinijos, pasaulio ekonomikai vissvarbesnės tampa tokios šalys kaip Bra-zilija, Kolumbija, Indija, Indonezija,Nigerija, Pietų Afrika ir Turkija.•

Ateities pasaulis bedominuojančiosgalybės

Kinai sparčiai stumia savo ekonomikos vežimą, bet Pekinui neįvykdžius vadovavimo pertvarkos jis gali nuriedėti nuo kelio. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kubos chirurgai sėkmingai operavo Venesuelos prezidentąHugo Chavezą ir pašalino vėžinius audinius. Apie tai pranešė viceprezidentas NicolasMaduro, kurį išvykdamas gydytis H.Chavezas paskyrė savo įpėdiniu.

Tai buvo jau ketvirta nuo 2011 me-tų birželio vėžio operacija, atlikta Ve-nesuelos lyderiui. Kalbėdamas per te-leviziją labai susijaudinęs N.Madurovadino operaciją “sudėtinga”, bet “vi-siškai sėkminga” ir sakė, kad prezi-dentas netrukus pradės “pooperacinęfazę”, kuri truks kelias dienas.

“Mes išgyvenome daug įtemptųakimirkų”, - pridūrė N.Maduro. Jožodžiais, operacija truko daugiau neišešias valandas. Vėliau Karakase vi-ceprezidentas kartu su H.Chavezo ša-lininkais lauke surengė vigiliją, skam-

bėjo H.Chavezo giedamo nacionali-nio himno įrašas.

H.Chavezo vaikai ir anūkai, taip patir politiniai sąjungininkai, įskaitant Na-cionalinės Asamblėjos pirmininką beinaftos ministrą, išvykę į Havaną, kadbūtų šalia H.Chavezo per operaciją.H.Chavezo medikai prieš operacijąreiškė “optimizmą”, o šimtai preziden-to šalininkų visoje šalyje per mišias mel-dėsi “už savo komandantę (vadą)”.

Nors H.Chavezas savo šalyje ir tu-ri oponentų, dauguma skurdžiai gyve-nančių venesueliečių šį lyderį myli irgarbina. “Mes esame Chavezo vaikai”,- sakė N.Maduro. Taip išties jaučiasidaugelis H.Chavezo šalininkų. “Pra-šome Dievo, kad jis gyventų”, - sakėCarmen Romero, dalyvavusi susibū-rime sostinės aikštėje. “Sunku įsivaiz-duoti Venesuelą be Chavezo. Bijau,kad mes, neturtingieji, galime praras-ti viską, jeigu Chavezas mirs”, - sakėmechanikas Rafaelis Perdomo, re-

miantis prezidentą nuo pat 1998 me-tų, kai jis pirmą kartą buvo išrinktas.

H.Chavezas sulaukė daugybės ge-riausių linkėjimų iš daugelio LotynųAmerikos lyderių, įskaitant Čilės, Peru,Ekvadoro prezidentus. Tarp paramosžodžius siuntusių asmenybių - ameri-kiečių aktorius Seanas Pennas, prisidė-jęs prie naktinės vigilijos su žvakėmisBolivijoje. Kalbėdamas miniai S.Pen-nas vadino H.Chavezą “įkvepiančiu”.

Nors Kubos pareigūnai to neskel-bė, manoma, kad H.Chavezas gydo-mas toje pačioje Havanos ligoninėjeCIMEQ, kur gydėsi ir anksčiau. Li-goninė rūpinosi ir ilgamečiu Kubosvadovu Fideliu Castro, ji laikoma ge-riausia komunistinės salos medici-nos įstaiga sudėtingiems atvejams.

58 metų H.Chavezas valdo Vene-suelą jau 14 metų. Kokios rūšies vė-žiu jis susirgo, neskelbiama.•“The New York Times”, AP, BBC, LŽ

Venesuela meldžiasi už Hugą Chavezą

Pasaulio ekonomikos sveikata vis labiau priklau-sys nuo sėkmingos raidos besivystančiame

pasaulyje, o ne tradiciniuose Vakaruose.

Minios venesueliečių gieda ir meldžiasi už H.Chavezą, kai kurie laiko joatvaizdus rankose. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72012 12 13Lietuvos žinios

Šiaurės Korėja sėkmingai paleidotolimojo nuotolio raketą, tai sukėlė grėsmę regiono saugumui. Pchenjanas jau sulaukė pasaulio pasmerkimo.

Ankstesnis tokios pačios raketos“Unha-3” paleidimas balandžio mė-nesį baigėsi nesėkmingai - raketa ne-šėja sprogo iš karto po starto. Šį kar-tą Šiaurės Korėjai pavyko, ir tai rodo,kad ji padarė didelę pažangą bandyda-ma sujungti tarpžemyninių balistiniųraketų pajėgumą su savo branduoliniųginklų programa. Pchenjanas negaililiaupsių savo mokslininkams. “Šis sėk-mingas paleidimas yra novatoriškasįvykis plėtojant šalies mokslo technolo-gijas ir ekonomiką naudojantis mūsųteisėmis į taikų kosmoso naudojimą.Mūsų specialistai ir mokslininkai sėk-mingai pasiuntė palydovą į orbitą, tuolabai pagerbdami didžio lyderio KimJong Ilo mokymą”, - paskelbė Korėjoscentrinė naujienų agentūra (KCNA).

Raketa iš Sohajės centro šalies šiau-rės vakaruose buvo paleista trečiadie-nį 9 val. 49 min. vietos (2 val. 49 min.Lietuvos) laiku. Maždaug po devyniųminučių palydovas pasiekė orbitą iršiuo metu sukasi 499,7-584,18 kilo-metro virš Žemės.

Jaunasis Šiaurės Korėjos lyderisKim Jong Unas labai troško, kad rake-tos paleidimas daugmaž sutaptų supirmosiomis jo tėvo ir buvusio ŠiaurėsKorėjos vadovo Kim Jong Ilo mirtiesmetinėmis gruodžio 17 dieną. Raketąbūtinai norėta paleisti šiais metais ir to-dėl, kad balandžio 15 dieną buvo mi-nimos ir 100-osios Šiaurės Korėjos įkū-rėjo Kim Il Sungo gimimo metinės.

Pietų Korėjos gynybos analizės ins-tituto analitikas Baek Seung Joo tei-gia, kad šis paleidimas įrodė Pchenja-no ryžtą vadovaujant naujam lyderiuiKim Jong Unui “užbaigti visapusę bran-

duolinių ginklų sistemą”. “Šiaurės Ko-rėja mėgina įtikinti savo žmones, kadšalis, turėdama naująją vadovybę,lieka nepalaužiama ir niekada ne-žlugs”, - sakė jis.

Tačiau Pchenjanas tvirtina, kad ra-ketos paleidimas - tik taikus mokslinisprojektas. Tai nebuvęs draudžiamastarpžemyninės raketos išbandymas,bet mokslinio palydovo iškėlimas į or-bitą, ir visi misijos tikslai buvo pasiek-ti. “Palydovas pradėjo skrieti orbitakaip buvo planuojama”, - sakomaKCNA pranešime.

Tačiau Jungtinės Valstijos, Pietų Ko-rėja ir Japonija laiko tai užmaskuotu ba-listinės raketos bandymu, o tokius ban-dymus draudžia Jungtinių Tautų (JT)rezoliucijos, kurios buvo priimtos po2006 ir 2009 metais įvykdytų Pchenjanobranduolinių bandymų. Todėl raketospaleidimas išprovokavo JT SaugumoTarybos, kuri kol kas tik skelbdavo visnaujas sankcijas branduolinį ginklą tu-rinčiai Šiaurės Korėjai, neeilinę sesiją.

Susirūpinimą dėl tolimojo nuotolioraketos paleidimo išreiškė ir Kinija, oMaskva tokį Pchenjano žingsnį pa-

smerkė. “Naujas raketos paleidimas,kurį Šiaurės Korėja įvykdė nepaisy-dama tarptautinės bendruomenėsnuomonės, taip pat ir Rusijos ragini-mų, verčia mus labai apgailestauti.Pchenjano įvykdytas dar vienas rake-tos bandymas nepadės įtvirtinti sta-bilumo ir turės neigiamą poveikįbendrai padėčiai Šiaurės rytų Azijoje.Jis rimtai trukdo įgyvendinti perspek-tyvias daugiašalio ekonominio bend-radarbiavimo regione programas”, -sakoma Rusijos užsienio reikalų mi-nisterijos pareiškime.•

R.Shankaras įgijo pasaulinį pripažinimą dėl savo ryšių su“The Beatles”, o Indijos ministraspirmininkas Manmohanas Singhas pavadino jį “nacionaliniu turtu ir Indijos kultūros paveldo pasauliniu ambasadoriumi”.

Legendinis sitaristas mirė sulau-kęs 92 metų San Diego ligoninėje,kur taip ir neatsigavo po jam pada-rytos chirurginės operacijos. Šaliamuzikanto jo mirties valandą buvožmona Sukanya ir dukra Anoush-ka, irgi sitaro muzikantė. Garsiamerikiečių dainininkė ir dainų kū-rėja Norah Jones, devynių “Gram-my” laimėtoja, taip pat yra R.Shan-karo dukra.

Kadaise “The Beatles” narys Geor-ge’as Harrisonas yra pavadinęs R.Shan-karą “pasaulio muzikos krikštatėviu”.Jiedu buvo artimi draugai, R.Shanka-ras mokė G.Harrisoną groti sitaru, jiebendradarbiavo rengiant novatoriškąprojektą - 1971 metų labdaros “Kon-certą Bangladešui”. R.Shankaras taippat grojo su smuikininku Yehudi Me-nuhinu, kuris jo genijų ir humanizmąlygino su Wolfgango Amadeuso Mo-zarto, bei džiazo saksofonininku Joh-nu Coltrane’u.

Ravindra Shankaras Chowdhury gi-mė aukštakastėje bengalų brahmanųšeimoje šventajame hinduistų miesteVaranasyje Šiaurės Indijoje 1920 metų

balandžio 7 dieną. Nepaprasta R.Shan-karo muzikinė kelionė nuo šventosiosGango upės krantų britų valdomojeIndijoje atvedė jį į legendinius Monte-rėjaus ir Vudstoko festivalius Ameriko-

je, kur 1967 metais jis grojo su tokiomisžvaigždėmis kaip Janis Joplin ir JimiHendrixas. Vėliau prisimindamas tągarsųjį Monterėjaus festivalį R.Shan-karas prisipažino “The Rolling Stone”

žurnalui, kad jį “šokiravo taip ryškiaiapsirengę žmonės”, o J.Hendrixui sce-noje padegus gitarą jį apėmė siaubas.“To man jau buvo per daug. Savo kul-tūroje mes jaučiame didžiulę pagarbąmuzikos instrumentams, jie tarsi Die-vo dalys”, - sakė sitaristas.

Savo šlovės viršūnėje septintajamedešimtmetyje, kai buvo hipių judėjimonumylėtinis, R.Shankaras buvo vadi-namas “garsiausiu Indijos muzikantuplanetoje”. Pastaraisiais metais jis gy-veno Kalifornijoje, o paskutinis jo kon-certas įvyko lapkričio 4 dieną LongBiče drauge su dukra Anoushka Shan-kar Wright. 1999 metais R.Shankarasbuvo apdovanotas aukščiausiu civili-niu Indijos apdovanojimu - “BharatRatna”, arba “Indijos brangakme-niu”. R.Shankaro asmeninis gyveni-mas buvo gana painus, jis buvo keliskartus vedęs, turėjo vaikų su skirtingo-mis moterimis.

R.Shankaras yra sakęs, jog di-džiausiu savo laimėjimu laiko tai, kadpadėjo Vakarų klausytojams geriausuprasti Indijos klasikinę muziką. In-dijos klausytojai ne visuomet pritarėjo bendravimui su Vakarų rokožvaigždėmis, o jam pačiam visai ne-patiko to bendravimo nulemta šlovė.

“Jis buvo legendų legenda, - sakėsantūru grojantis Shivkumaras Shar-ma, koncertavęs ir su R.Shankaru. -Indijos klasika Vakarų pasaulyje bu-vo visiškai nežinoma. Jis buvo tasmuzikantas, kuris turėjo gebėjimąbendrauti su Vakarų auditorija.” •

Pripažino Sirijossukilėlius Neseniai performuotą Sirijosopoziciją JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė teisėta Sirijos tautos atstove. Tai reikšmingiausias JAV žingsnisnuo tada, kai šioje valstybėjeprasidėjo pilietinis karas.

JAV neskubėjo opozicinės Sirijosnacionalinės tarybos (SNT) paskelb-ti tautos atstove. Jos tai padarė tik tada,kai sukilėlius pripažinimo Prancūzija,Didžioji Britanija, Turkija ir Persijosįlankos šalys. Amerikiečiai nuogąsta-vo, kad SNT, kuri neseniai JAV spau-džiant buvo performuota, iš tikrųjųneatstovauja visoms Sirijos visuome-nės grupėms, turi ryšių su ekstremis-tais ir nevisiškai pritaria demokratijosprincipams.

Dabar Amerikos pozicija pasikeitė.“Priėmėme sprendimą, kad Sirijosopozicinė koalicija jau yra pakanka-mai apimanti, atspindinti ir atstovau-janti Sirijos gyventojams, todėl laiko-me ją teisėta Sirijos tautos atstove”, -duodamas interviu televizijai “ABCNews” pasakė B.Obama. JAV valsty-bės sekretorė Hillary Clinton apie to-kį Amerikos sprendimą vakar turėjopaskelbti per tarptautinės grupės “Si-rijos liaudies draugai” susitikimą Ma-rakeše, tačiau dėl ligos negalėjo vykti įMaroką.

Vašingtonas didina spaudimą Siri-jos prezidentui Basharui al Assadui.B.Obamos administracija taip pat įt-raukė į “užsienio teroristinių organi-zacijų” sąrašą “Al Nusros” frontą(Pergalės frontą), susijusį su “Al-Qae-da”. Tai islamistinė džihadistų gru-puotė, siekianti nuversti B.al Assadą.Amerikiečiai nuogąstauja, kad ji nori“užgrobti” Sirijos revoliuciją. Ši gru-puotė jau parodė savo galią kovos lau-ke - pirmadienį užėmė svarbią Sirijosarmijos bazę.

Iki šiol Vašingtonas teikė Sirijos su-kilėliams tik humanitarinę, mirties ne-sėjančią pagalbą ir oficialiai atsisakyda-vo siųsti ginklų. Kad taip bus elgiamasiir ateityje, patvirtino Baltųjų rūmų ats-tovas spaudai Jay Carney.

Rusija pranešė nustebusi dėl tokioJAV prezidento sprendimo. “Jei jau Si-rijos opozicijos koalicija pripažinta vie-nintele teisėta atstove, matyt, JAVnusprendė viską pastatyti už ginkluo-tą tos pačios nacionalinės koalicijospergalę. Mums tai gana netikėtas po-sūkis”, - pareiškė Rusijos užsienio rei-kalų ministras Sergejus Lavrovas. •

AFP, BNS, BBC, LŽ

Šiaurės Korėja paleido raketą

Taip žinią apie raketos paleidimą sutiko Pietų Korėjos gyventojai. / AFP/Scanpix nuotraukos

Mirė Indijos sitaro meistras Ravi Shankaras

R.Shankaras koncertavo iki pat savo gyvenimo pabaigos.

Pagaliau B.Obama pavadino Sirijossukilėlius teisėtais tautos atstovais.

2012 12 13Lietuvos žinios8 Verslas

ARVYDAS JOCKUS

Europos Parlamento (EP) narysZigmantas Balčytis mano, kadnaujoji Lietuvos Vyriausybė tu-rėtų kreiptis į Europos Komisiją(EK) dėl Europos Sąjungos (ES)paramos naujos atominėselektrinės (AE) projektui.

Europarlamentaro nuomone, at-sinaujinanti energetika neužtikri-na pagrindinio uždavinio - kaipkiekvieną valstybę aprūpinti kon-kurencinga energija. Tuo metu ESanalizė esą aiškiai rodo, kad bet ko-kie energijos generatoriai yra bran-gesni už atominius.

Z.Balčyčio nuomone, tinkamaiparengtas ir pristatytas naujos AEprojektas galėtų pretenduoti į ES fi-nansinę paramą, nes atitiktų ES sie-kį kurti saugią vidaus energetikossistemos rinką bei sumažinti prik-lausomybę nuo trečiųjų šalių mo-nopolinių energijos tiekėjų. EK yraįsipareigojusi užtikrinti, kad po2015 metų ES neliktų energetiškaiizoliuotų valstybių narių ir regionų.

ES derėtų įvertinti VAE projektą

- Ar, Jūsų nuomone, ES galėtų pa-remti Visagino AE (VAE) projektą,kad šis būtų mažesnė našta Lietuvai?Juk ES pasirengusi finansuoti iki 60proc. būsimo Baltijos šalių regioni-nio gamtinių dujų terminalo išlaidų.

- Europos Parlamente ne kartąskambėjo teiginiai, kad kuriantbendrą ES energetikos rinką svarbutinkamai išspręsti energijos ištekliųimporto į ES klausimą. Tai pašalin-tų didžiulę politinę įtampą iš la-biausiai energetiškai izoliuotų ESvalstybių, tarp jų - ir Lietuvos. ESskiriamas finansavimas regioniniųsuskystintų gamtinių dujų termina-lų statyboms, kurios prisideda prie

energetinės priklausomybės maži-nimo visoje ES, yra tinkamas tokiosES politikos pavyzdys.

Manau, kad EK turi dar kartą iš-nagrinėti bei įvertinti Baltijos šaliųenergetinę padėtį ne tik dujų, bet irelektros energijos tiekimo sekto-riuose, ypač po Ignalinos AE su-stabdymo. Energetika jau tapo ne

tik ekonominiu, bet ir politiniuįrankiu, todėl į VAE projektą ir EKturėtų žvelgti ne kaip į komercinį,bet kaip į politinį projektą, nes, pa-stačius šią atominę elektrinę, ma-žiau elektros energijos reikėtų im-portuoti iš išorės, o tai teigiamaipakeistų visą ES energetinį balansą.Jei EK tikrai nori padidinti visos ESenergetinę nepriklausomybę, ji tu-rėtų nors iš dalies investuoti į ato-

minės elektrinės statybą Lietuvoje,kaip į labai svarbų ES politinį irstrateginį ateities projektą. Priešin-gu atveju ES mokesčių mokėtojų lė-šomis sukurtais energijos perdavi-mo tinklais, pareikalausiančiaismilžiniškų investicijų, ES valsty-bėms dideliais kiekiais bus tiekia-ma energija iš trečiųjų šalių, kuriosgalės daryti įtaką ir ES energetineipolitikai.

- Ar Lietuva kartu su regioninė-mis partnerėmis turėtų oficialiaikreiptis į Komisiją prašydama fi-nansavimo naujai AE?

- ES Energetikos veiksmų plane iki2050 metų branduolinei energetikainumatytas svarbus vaidmuo, kaipgalimybė ir įrankis subalansuotienergetikos sistemą, elektros energi-jos kainas išlaikyti konkurencingas.Todėl manau, kad pati Lietuva turė-tų kreiptis į Komisiją dėl VAE pro-jekto galimo finansavimo. Mano gal-va, tai yra politinis projektas.Komercija bet kuriame didesniameenergetikos projekte tikrai nekvepia.

- Ar ES yra kada nors iš dalies fi-nansavusi AE projektą Europoje?

- Dabar, po Fukušimos avarijos,situacija sudėtinga. EK neberemiatokių projektų. Bet po pusės metųviskas gali pasikeisti. Jeigu panagri-nėtumėte ES Energetikos veiksmųplaną iki 2050 metų, pamatytumė-te, kad bet kokie energetikos dari-niai yra brangesni už atominę ener-getiką. Jeigu taip, tai kaip konku-ruosime su Kinija ir kitomis šali-mis, kurios ir toliau dešimtmečiusdegins anglis?

Matyt, reikia nusileisti ant žemės.Atsinaujinanti energetika mažinaanglies dioksido išmetimą, bet ne-užtikrina pagrindinio uždavinio -kaip kiekvieną valstybę aprūpintikonkurencinga energija.

Statyti AE Lietuvoje - ne tas pats,kas Prancūzijoje ar Vokietijoje, šiosšalys yra diversifikavusios savo ener-gijos išteklių gamybą ir importą. Omes, kol nepastatysime dujų termi-nalo ir atominės jėgainės, turėsimeenergetikos saugumo problemų.

Dar viena kilpa- Ar atsisakius VAE projekto, o

Rusijai toliau plėtojant Baltijos AEKaliningrado srityje bei Astravo AEBaltarusijoje, Lietuvai kyla pavojuspatekti į didesnę energetinę prik-lausomybę?

- Nerimą kelia du faktai. Pirmas,kad Rusija planuoja pasinaudotiLietuva ir Lenkija kaip tranzito ša-limis eksportuojant elektros energi-ją į ES iš Baltijos AE. Antra, Lenki-ja neseniai pasirašė susitarimą suVokietija dėl dujų tiekimo reversi-niu būdu - iš Vokietijos į Lenkiją du-jotiekiu Jamalas-Europa. Šis susita-rimas suteiks galimybę Lenkijaiimportuoti pigesnes dujas, kuriasRusija eksportuoja į Vokietiją “NordStream” dujotiekiu.

EK patvirtintas Baltijos šaliųenergijos rinkos jungčių planas su-kurs reikalingą dujų ir elektros inf-rastruktūrą, kuri padėtų išspręsti tri-jų Baltijos valstybių, Suomijosatskyrimo ir jų priklausomybės nuovieno tiekėjo klausimą. Tačiau ES vi-daus energetikos rinkos plėtojimaspriklauso ir nuo ES kaimynių šaliųenergetikos politikos. Faktai rodo,kad tų šalių energetikos politika ga-li užnerti Lietuvai dar vieną energe-tinės priklausomybės kilpą. RusijaKaliningrado srityje stato BaltijosAE, o Rusijos bendrovė “Inter RAOJES” jau paskelbė planus nuo 2017metų pradėti tiekti elektros energi-ją į Lenkiją ir kitas Baltijos valsty-bes. Rusijoje pagamintai elektrosenergijai tiekti į Europą per Lietuvąir (ar) Lenkiją šiose valstybėse turibūti nutiestos galingos elektros tie-kimo linijos. Lietuva, būdama ener-getiškai izoliuota nuo likusios Euro-pos dalies ir visiškai priklausomanuo iš Rusijos tiekiamų dujų, iki šiolneplanavo tiesti galingų elektrosenergijos perdavimo tiltų į Kalining-radą. Lietuvai nesutikus tiesti elekt-ros energijos tiltų, Rusija gali apeitiLietuvą nutiesdama tiesioginesjungtis į Lenkiją, o iš jos aprūpintielektros energija ir kitas ES valsty-bes. Susidariusi situacija gali iškreip-ti ES vidaus energijos rinką bei pa-didinti ES energetinę priklausomybęnuo išorės tiekėjo. •

Jei EK tikrai nori padidinti visos ES energetinęnepriklausomybę, ji turėtų nors iš dalies inves-

tuoti į atominės elektrinės statybą Lietuvoje.

Lietuvos atominei reikia ES paramos

VERTĖ MAŽESNĖ 0,6 MILIJARDO

Lietuvos nekilnojamojo turto ver-tė šiemet, palyginti su 2011 metais,smuktelėjo 0,25 proc., arba 616,5mln. litų, - iki 245,6 mlrd. litų. Tairodo Registrų centro kasmet atlie-kamo nekilnojamojo turto masi-nio vertinimo duomenys. Bendravisų 851 tūkst. šalyje įvertintų butųrinkos vertė šiuo metu sudaro apie74,9 mlrd. litų, o visų šalies pasta-tų (jų skaičius siekia beveik 2,3mln.) bendra vertė - 72,3 mlrd. li-tų. Kaip teigiama Registrų centropranešime, bendra kitų statinių(ryšių komunikacijų, kelių ir pa-našiai) bei patalpų rinkos vertėsiekia 37,6 mlrd. litų. Naujausimasinio vertinimo duomenys ypačaktualūs žemės savininkams, nesnuo 2013 metų pagal Registrųcentro nustatytas vidutines rinkosvertes bus skaičiuojamas žemėsmokestis. Lietuvos žemės fondas,kurį šiuo metu sudaro 2,1 mln. že-mės sklypų, rinkos kainomis įver-tintas 60,7 mlrd. litų - 6,8 proc.mažiau nei pernykščio masiniovertinimo metu. Tačiau įvairių pa-

skirčių žemės sklypų vertė skirtin-gose vietovėse pastaraisiais metaiskito netolygiai. Registrų centrovertintojai šiemet konstatavo že-mės ūkio paskirties sklypų brangi-mą žemdirbystei palankiuose ša-lies rajonuose. Tuo pat metuužfiksuotas žemės ūkio paskirtiesžemės vertės smukimas priemies-čiuose, o tai rodo, kad mažėja gy-ventojų ambicijos investuoti į šiųteritorijų pritaikymą individualiaistatybai. Žemės fondo vertė suda-ro 25 proc. viso Lietuvos nekilno-jamojo turto vertės.

SKOLINSIS PLĖTRAI

Valstybės valdomos elektros ga-mybos grupės “Lietuvos energija”

vadovas Dalius Misiūnas sako, jogdėl paskolos Kruonio hidroaku-muliacinės elektrinės (HAE) plėt-rai deramasi ir su Europos insti-tuciniais bankais. Tikėtina, kad taigali būti Europos plėtros ir re-konstrukcijos bankas (EPRB), Eu-ropos investicijų bankas (EIB) irŠiaurės investicijų bankas (ŠIB).“Priklausomai nuo to, kaip seksisderybos su bankais, planuojame,kad dar iki metų pabaigos pa-skelbsime Kruonio HAE rangovokonkurso techninių specifikacijųprojektą”, - sakė D.Misiūnas.“Lietuvos energija” Kruonio HAEketina statyti 225 megavatų galiosasinchroninį hidroagregatą. Pla-nuojama, kad jis pradės veikti, kaibus pastatytos elektros energijosjungtys su Švedija ir Lenkija

“NordBalt” bei “LitPol Link”.Šiuo metu Kruonio HAE galingu-mas yra 900 MW.

SMULKIEJI PLANUOJA AUGTIMažos ir vidutinės Lietuvos, Lat-vijos ir Estijos įmonės 2013 metaistikisi pardavimo ir eksporto augi-mo. Tai rodo Baltijos šalyse vei-kiančių SEB bankų atliktos ap-klausos duomenys. Kadpardavimas augs daugiau negu 15proc., prognozuoja 16 proc. Lietu-vos, 19 proc. Estijos ir 23 proc.Latvijos įmonių. Eksporto veiklosprognozės visose Baltijos šalysetaip pat panašios: eksporto augi-mo dabartinėse rinkose ar plėtrosnaujose Lietuvoje ir Estijoje tikisiapie 36 proc., Latvijoje - 34 proc.mažų ir vidutinių įmonių. Apklau-sų duomenimis, verslininkai pla-nuoja kurti ir naujas darbo vietas:Lietuvoje naujų darbuotojų kitą-met priimti planuoja 23 proc. to-kių įmonių, kiek daugiau persona-lo įdarbinti ketina Latvijos (25proc.) ir Estijos (apie 26 proc.)verslininkai. Įvairaus pobūdžio

naujoves Estijoje planuoja 44proc., Latvijoje - 43 proc., Lietu-voje - 37 proc. mažų ir vidutiniųįmonių.

LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6556 -0,4745%

1 Australijos doleris 2,7977 +0,0357%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0879 -0,7092%

1 Kanados doleris 2,6934 -0,4121%

1 Šveicarijos frankas 2,8489 -0,1509%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2517 -0,4140%

10 Čekijos kronų 1,3670 +0,0439%

10 Danijos kronų 4,6288 -0,0065%

1 DB svaras sterlingų 4,2748 -0,3228%

100 Vengrijos forintų 1,2221 +0,2209%

100 Islandijos kronų 2,0913 -0,7316%

100 Japonijos jenų 3,2080 -0,9570%

100 Kazachstano tengių 1,7644 -0,5781%

1 Latvijos latas 4,9600 -0,0181%

10 Moldovos lėjų 2,1714 -0,3086%

10 Norvegijos kronų 4,7018 -0,0064%

10 Lenkijos zlotų 8,4480 +0,4273%

100 Rusijos rublių 8,6361 -0,4574%

10 Švedijos kronų 4,0006 +0,3325%

1 Turkijos naujoji lira 1,4891 -0,1007%

10 Ukrainos grivinų 3,2783 -0,2044%

2012 12 13, LB

Trumpai

EP narys Z.Balčytis mano, kad tinkamai parengtas ir pristatytas naujos AE projektas galėtų pretenduoti į ES finansinę paramą, nes atitiktų ES. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Kone kas antras suaugęs Lietuvospilietis patiria sunkumų derindamas šeimos ir darbo santykius. Dažniau už kitus sutokiomis problemomis susiduriamažesnių miestų ir miestelių gyventojai. Todėl jauni tėvai neretai būna priversti aukotikarjerą dėl įvairių paslaugų, susijusių su vaikų ir pagyvenusiųžmonių priežiūra, stokos.

Nedidelėje Alytaus rajono gyven-vietėje antrokę dukrą auginanti Ni-jolė jau antrus metus priversta niekurnedirbti. Nors kelias užsienio kalbasmokanti ir inžinieriaus diplomą tu-rinti moteris laisvai rastų darbą pa-gal specialybę, ji negalinti sau to leis-ti. Vyras dirba užsienyje, o namie, bedukros, gyvena ir garbaus amžiaussulaukusi mama, kuriai reikia nuola-tinės priežiūros. Samdyti žmogų iššalies - beveik neįmanoma ir dėl kva-lifikuotų specialistų stokos, ir dėl to,kad per brangu, ir dėl vietinio susi-siekimo transporto problemų.

Siekiant padėti tokiems žmonėmsderinti šeimos rūpesčius ir karjerosplanus nevyriausybinės organiza-cijos prieš trejus metus buvo pa-kviestos teikti paraiškas įgyvendin-ti projektus, finansuojant juos pagal2007-2013 metų Žmogiškųjų ištek-lių plėtros veiksmų programos prie-monę “Šeimos ir darbo įsipareigo-jimų derinimas”.

Tarp tokių buvo ir Lietuvos sama-riečių bendrija (LSB). Samariečių Vil-niaus m. skyrius, bendradarbiauda-mas su LSB Kelmės skyriumi, Utenosdarbo rinkos mokymo ir konsultavi-mo tarnyba ir Žirmūnų darbo rinkosmokymo centro Druskininkų filialu,ėmėsi iniciatyvos suteikti komplek-sišką pagalbą asmenims, patirian-tiems sunkumų derinant šeimos irdarbo įsipareigojimus.

Šiandien visos šio projekto “Švie-timas ir priežiūra - šeimos ir karjerossuderinamumo pagrindas” veiklosyra visiškai įgyvendintos, o tikslai -pasiekti.

Išeitis - dienos centraiPasak LSB Vilniaus m. skyriaus

pirmininkės Rimos Žagelienės, šian-dien jauniems tėveliams, auginan-tiems vaikus, neretai tenka aukotikarjerą dėl įvairių socialinių paslau-gų stokos. Trūksta ikimokyklinio ug-dymo paslaugų, o vėliau, vaikui pradė-jus lankyti mokyklą, tėvai susiduria sunaujomis problemomis - pomokykli-nio užimtumo dilema. Socialinės pa-slaugos mokyklinio amžiaus vaikamstaip pat sunkiai prieinamos, nes po-pamokinė veikla labai susiaurėjusi, oužklasiniai būreliai dažniausiai yramokami. Todėl sunkiau besiverčian-čios šeimos nebegali sau to leisti.

Projekto vykdytojai, pasitarnau-dami užimtiems tėvams ir neužim-tiems jų vaikams, įsipareigojo teiktidienos centrų paslaugas, taip paleng-vindami socialiai remtinų šeimų rū-pesčius bei jų vaikų užimtumo kas-dienybę.

Anot R.Žagelienės, su ypatingaissunkumais derinant šeimos ir darboįsipareigojimus susiduria ir kita dide-lė asmenų grupė. Tai dirbantys žmo-nės, kurių namuose gyvena neįgalūsar senyvo amžiaus žmonės. Dažnaiatsitinka taip, kad be priežiūros irslaugos jų palikti nebeįmanoma.Slaugos namų paslaugos dar vis sun-kiai prieinamos, jų nepakanka.

“Nemokamų ar iš dalies valstybėsfinansuojamų paslaugų labai trūks-

ta, o privačių asmenų teikiamos josdažnai yra nelegalios, todėl negali bū-ti užtikrinta nei paslaugų kokybė, neiatsakomybė. Be to, asmenims, slau-gantiems neįgalų arba senyvą savošeimos narį, labai stinga informacijosapie socialinių paslaugų įstaigas ir jųteikiamą servisą, kuriuo naudoda-miesi ligonio slaugytojai galėtų visiš-kai arba iš dalies grįžti į darbo rinką.

Be to, mūsų šalyje vyrauja nuos-tata, kad pareiga rūpintis silpnesniaisšeimos nariais yra moters prievolė iratsakomybė. Todėl Lietuvos moteryspatiria didelį stresą derindamos šei-mos ir darbo įsipareigojimus. Kaiptik dėl šios priežasties jos iškrinta išdarbo rinkos, dažnai savanoriškaiprisiimdamos artimo šeimos nariopriežiūros naštą ir dėl to atsisakyda-mos karjeros. Siekdami prisidėti priešios grupės žmonių problemų spren-dimo projekto darbuotojai teikia so-cialines paslaugas neįgaliems ir se-nyvo amžiaus žmonėms, atrišdamijiems surištas rankas”, - kalbėjo ne-vyriausybinės organizacijos atstovė.

Pasak LSB Vilniaus m. skyriauspirmininkės R.Žagelienės, daugiau-sia dėmesio įgyvendinant projektąbūdavo skiriama šioms dviem pa-grindinėms problemoms spręsti.Pirmiausia, siekta padėti vienišiemstėvams, auginantiems ikimokyklinioarba jaunesniojo mokyklinio am-žiaus vaikus, derinti šeimos ir darboįsipareigojimus, suteikiant jiems ko-kybiškas vaikų priežiūros ir ugdymopaslaugas. Antra, padėti asmenims,namie slaugantiems neįgalius ar se-nyvo amžiaus šeimos narius, kuriedėl šių įsipareigojimų negali dirbtiarba turi sunkumų derinti šeimos irdarbo prievoles, suteikiant jiems ga-limybę neprarasti turimo darbo, onedirbantiems - aktyviai jo ieškoti irsėkmingai integruotis į darbo rinkąbei visuomenę.

Į projekto akiratį pateko ir darb-daviai, darbuotojų atstovai bei savi-valdybės įstaigų tarnautojai, kuriemsbūdavo rengiami mokymai apie pa-lankios šeimai darbovietės kūrimogalimybes, jos teisinius, psichologi-nius bei lyčių lygybės aspektus. To-kie mokymai vykdavo Vilniuje, Kel-mėje, Druskininkuose ir Ignalinoje.Būdavo siekiama informuoti, moky-ti ir šviesti darbdavius suteikiantjiems teorinių ir praktinių žinių beipatarimų palankios šeimai darbo-vietės kūrimo klausimais.

Socialines paslaugas gaubia stereotipai

Pasak pašnekovės, tiriant projek-to poveikį būdavo apklausiami vie-niši tėvai, auginantys mokyklinioamžiaus vaikus. “Remiantis apklau-sos duomenimis galima išsklaidytimitus, jog vaikų dienos centruosedažniausiai lankosi socialinei rizi-kos grupei priklausančių šeimų vai-kai. Tikrai taip nėra. Net 54,8 proc.tiriamų tėvų turėjo aukštesnįjį arbaaukštąjį išsilavinimą. Be to, projek-te dalyvaujantys vieniši tėvai buvodirbantys žmonės. O tai dar labiausumažina šį netinkamai suformuo-tą stereotipą. Pažymėtina ir tai, kad

visi tiriamieji puikiai vertino jiemsir jų vaikams suteiktas dienos cent-rų paslaugas”, - sakė sostinės sama-riečių bendrijos atstovė.

Projekte dalyvaujantys vienišųtėvų vaikai buvo užimami, moko-mi, ugdomi ir maitinami dienoscentruose. Nedirbančių vaikų tė-vai, taip pat darbingi asmenys, pri-žiūrintys neįgalius šeimos narius arsenyvo amžiaus tėvus bei giminai-čius, būdavo kviečiami į jiems ren-giamus mokymus, padedančius netik tinkamai surašyti CV, prisista-tyti darbdaviui, bet ir rasti darbą,sėkmingai integruotis į visuomenę.Juos konsultuodavo, mokydavo,drąsindavo psichologai, o būtinųžinių teikdavo teisininkai, darbobiržų atstovai. Mokymosi metuprojekto dalyviai prižiūrėdavo sa-vo neįgalius ar senyvus globotinius.O tiems, kurie baigę mokymo pro-gramas įsidarbindavo, būdavo ga-rantuojama papildoma 18 mėnesiųnemokama jų globojamųjų slauga.

Samariečiai mokymus rengdavoverslininkams, profesinių sąjungų,darbo tarybų nariams, savivaldybiųdarbuotojams. Pagrindinė jų moky-mų tema - kaip kurti palankią šeimaidarbovietę, kokie turėtų būti jos pra-našumai, darbo organizavimo for-

mos, kaip sudaromos kolektyvinėsdarbo sutartys. Taip pat buvo palies-tos lyčių lygybės planavimo darbo-vietėse problemos, šeimos ir darboįsipareigojimų derinimo priemonės.

Be to, būdavo mokomas projektąvykdantis personalas bei savanoriai,keliama jų kvalifikacija, ugdomi dar-bo įgūdžiai, kurie būtini siekiant sėk-mingai įgyvendinti projektą. “Visa taipadėjo projekto dalyviams ugdyti irstiprinti gebėjimus savarankiškaispręsti savo socialines problemas, pa-laikyti socialinius ryšius su visuome-ne, įveikti socialinę atskirtį bei derin-ti šeimos ir darbo įsipareigojimus”, -kalbėjo R.Žagelienė.

Įgyvendinant projektą darbo ne-turintys žmonės galėdavo išmoktikompiuterinio raštingumo ir užsie-nio kalbų, gauti psichologo ar kar-jeros specialisto konsultaciją.

“Visų šių mokymų ir konsultaci-jų tikslas - suteikti asmenims aktua-lių žinių ir įgūdžių, kurie padėtųjiems įgyti daugiau pasitikėjimo irmotyvacijos aktyviai siekti karjeros.Pasitikėjimo savimi ir motyvacijosstoka - ypač opi ilgesnį laiką nedir-bančių asmenų problema, žlugdan-ti konkurencinį pranašumą darborinkoje. Šie mokymai ir konsultaci-jos padės žmonėms nustatyti savoporeikius, įvardyti problemas, įver-tinti vidinius ir išorinius išteklius beigalimybes, rasti problemų sprendi-mo būdus, bendradarbiauti su pa-galbą teikiančiomis institucijomis, įšeimos ir darbo derinimo procesąįtraukti visus šeimos narius”, - kal-bėjo samariečių atstovė.

Pasak jos, nedirbančių asmenųmokymo ir konsultavimo paslaugasderinant su socialinėmis paslaugo-mis atsiranda palankios sąlygosjiems įsidarbinti. Apie 30 proc. ne-dirbančių tikslinės grupės atstovųdėl per projektą įgyvendinamųveiklų įsidarbino praėjus 6 mėne-siams po dalyvavimo tose veiklose.

Keitėsi darbdavių nuostatosPasak R.Žagelienės, nustebino

tai, kad vykdant projektą jau pasi-keitė darbdavių nuostatos šeimos irdarbo įsipareigojimų klausimais.

“Iki projekto veiklos, remiantisįvairių tyrimų ir apklausų išvadomis,buvo galima išskirti kelias pagrindi-nes darbdavių požiūrio tendencijas.Tai - per siaura šeimai draugiškos dar-bo aplinkos organizacijoje samprata,antra - darbui teikiama didesnė svar-ba nei šeimai, iki šiol manyta, kad šei-mos ir darbo vaidmenų derinimas -daugiau moterų, o ne vyrų problema,darbas namie dažniausiai toleruoja-mas tik ne darbo metu ir panašiai”, -toliau dėstė samariečių atstovė. Ji pri-dūrė, jog tokios darbdavių nuostatosaiškiai patvirtina, kad Lietuvos darb-daviai turėtų būti labiau informuoja-mi ir šviečiami šeimos ir darbo įsipa-reigojimų derinimo klausimais.

Pasak moters, jie taip pat turi būtiskatinami numatyti ilgalaikę strate-giją, kurti palankias šeimai darbovie-tes, būti supažindinami su gaunamanauda, kurią organizacijai sukuriapalanki šeimai aplinka.

Visos projekto veiklos jau įgyven-dintos, o numatyti rodikliai pasiekti.

Skatinamas palankių šeimaidarboviečių kūrimasis

Pagrindinis 2007-2013 metų Žmo-giškųjų išteklių plėtros veiksmų pro-gramos priemonės “Šeimos ir darboįsipareigojimų derinimas” tikslas -sudaryti palankias sąlygas darbingoamžiaus ekonomiškai aktyviems as-menims derinti šeimos ir darbo įsipa-reigojimus, skatinti palankių šeimaidarboviečių kūrimąsi.

Šį priemonės tikslą buvo planuo-jama pasiekti finansuojant projek-tų veiklas, susijusias su paslaugų tei-kimu asmenims, kurie dėl šeimosįsipareigojimų nedirba arba turi sun-kumų derindami šeimos ir darboįsipareigojimus.

Be to, būdavo finansuojamos veik-los, skirtos nedirbantiems asmenimsmotyvuoti, konsultuoti bei mokyti,šeimai palankiai darbovietei kurti,šeimos įsipareigojimų pasidalijimuiskatinti, projektą vykdančio perso-nalo mokymams, studijoms ir tyri-mams, kurių reikia įvairioms prie-monės veikloms vykdyti.

Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Verslas 92012 12 13Lietuvos žinios

Sprendžiamišeimos ir darbo santykių iššūkiai

Įsteigtuose dienos centruose dirbantys tėvai gali drąsiai palikti vaikus, nes jų užimtumu bus pasirūpinta. / Samariečių bendrijos nuotraukos

“Apklausos duomenimis, galima išsklaidyti mitus, jog vaikų dienos centruose dažniausiai

lankosi socialinei rizikos grupei priklausančių šeimų vaikai. Tikrai taip nėra.

Net 54,8 proc. tiriamų tėvų turėjo aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą.”

Priemonės “Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas” projektams įgyvendinti skirta 48,7 mln. litų. Iš jų Europos socialinio fondo lėšos sudaro 35,7 mln. litų. Finansavimas buvo skirtas 23 projektams įgyvendinti. Nuosavu indėliu prie projekto įgyvendinimo vykdytojai neprisideda, dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto. Visi projektai pagal priemonę “Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas” bus baigti įgyvendinti 2013 metais.

Apie tai prie “Lietuvos ži-nių” apskritojo stalo su-sitiko pakalbėti Teisėjųtarybos pirmininkas, Aukš-čiausiojo Teismo pirminin-

kas Gintaras Kryževičius, visuome-nės atstovė Teisėjų etikos ir drausmėskomisijoje politologė Jūratė Novagroc-kienėir atstovas Teisėjų atrankos komi-sijoje žurnalistas Aurimas Perednis.Pokalbį vedė politikos apžvalgininkasAlvydas Medalinskas.

Nauja patirtisA.Medalinskas. Ar komisijos, kurio-

se dalyvauja visuomenės atstovai, verti-nantys teisėjų darbą, dalyvaujantys jųatrankoje, yra naujas reiškinys?

G.Kryževičius. Taip, naujas. Prieš ke-letą metų buvo žengti pirmieji žingsniai.Iškėlėme tikslą įtraukti visuomenės ats-tovus ir plėtoti daug atviresnę teismų sis-temą. Į komisijas, kurios vykdo teisėjųatranką, vertina jų darbą ar etiką, buvoįtraukti akademinės bendruomenėsžmonės, specialistai.

A.Perednis. Teisėjų atrankos komi-sijoje dirbu kiek daugiau nei metus. Mū-sų komisijos paskirtis - padėti prezi-dentei pasirinkti teisėjus. Į teismųsistemą ateina daug naujų žmonių, no-risi, kad keistųsi ne tik žmonės, bet irkultūra. 60-70 proc. mūsų svarstomųkandidatų yra nauji, jauni žmonės, ku-rie nusprendė būti teisėjais. Vadinasi, irjiems tai yra nauja patirtis. Norėdamitapti teisėjais, jie turi išlaikyti egzaminą,būti padirbėję penkerius metus teisinįdarbą ir tik tada gali pretenduoti į teisė-jus. Jų tinkamumą darbui lemia ir ketu-ri visuomenės atstovai iš septynių atran-kos komisijos narių.

A.Medalinskas. Ar svarstote ir tei-sėjus, siekiančius kilti karjeros laiptais?

A.Perednis. Taip, žinoma. Tai yraapie 50 proc. mūsų darbo.

J.Novagrockienė. O man darbas Tei-sėjų etikos ir drausmės komisijoje yravisiškai nauja patirtis. Aš dirbu joje tik aš-tuonis mėnesius. Į komisiją buvau pa-skirta, kai atsistatydino buvęs visuome-nės atstovas Darius Kuolys.

A.Medalinskas. Atsistatydino, nesteigė, kad ten nieko negalima nuveikti.

J.Novagrockienė. Kas taip teigė?A.Medalinskas. D.Kuolys.J.Novagrockienė. Kodėl negalima

nieko nuveikti? Galima.A.Medalinskas. Būtų gerai jį į kitą

pokalbį pakviesti, kad tai išsiaiškintume.G.Kryževičius. Aš tokiame pokalby-

je nedalyvaučiau. Negaliu diskutuoti sužmogumi, kuris savo pasitraukimo mo-tyvus vienaip nurodė kolegoms komi-sijoje, kitaip - viešojoje erdvėje. Ir nema-nau, kad kuris nors kitas teisėjas su juodiskutuotų.

J.Novagrockienė. Turime kompe-tenciją spręsti dėl teisėjų elgesio ir draus-mės. Bet dėl procedūrų, procesinių da-lykų, t.y. teisingai ar neteisingai teisėjaspriėmė vieną ar kitą sprendimą, kvietėliudininkus ar ne, negalime spręsti. Tainėra mūsų kompetencija.

Ar pakanka instrumentų?A.Medalinskas. Kaip intensyviai

dirba komisijos? Skundų dėl teisėjų el-gesio tikriausiai yra nemažai? Kaip ir no-rinčiųjų tapti teisėjais? Darbo tikriausiaipakanka?

J.Novagrockienė. Pakanka. Mūsųkomisija susirenka kartą per mėnesį. Perposėdį svarstome nuo penkių iki dešim-

ties bylų. Posėdis dažniausiai trunkapusdienį. Svarstyti teisėjo darbą bylojegalima bet kuriuo jos nagrinėjimo me-tu. Nebūtinai tada, kai ji yra jau baigta.

A.Medalinskas. Ir ką svarstote? Ne-seniai iš pareigų buvo atkleisti teisėjai,pagauti girti prie vairo. Ar su jūsų ko-misijos žinia tą sprendimą prezidentėpriėmė?

J.Novagrockienė. Svarstome atvejus,susijusius su teisėjų etikos klausimais, el-gesiu ir drausme. Yra atvejų, kai į muskreipiasi žmonės ir sako, kad teisėjai by-loje kažką supainiojo, pasirašė ne tokįdokumentą, ne tokį, jų nuomone,sprendimą priėmė. Tokių teisėjų pažei-dimų negalime svarstyti. Bet būna atve-jų, kai yra akivaizdus teisėjo šališkumas.Žmonės atkreipia dėmesį, kad teisėjasmaloniai kalba tik su kita proceso šali-mi. Dėl šališkumo galime siūlyti teisėją

nušalinti, bet tik tuomet, jeigu išaiškėjainteresų konfliktas, giminystės ryšiai.

A.Medalinskas. O jei jis medžioja,žvejoja su policijos viršininku ar vietosvaldžios vadovu arba yra to paties “Ro-tary” klubo narys? Ar esama etikos pa-žeidimo, jei toks teisėjas svarsto byląprieš kokį nors visuomenininką ar kitąpilietiškai aktyvų žmogų, kritikavusį vie-tos valdžios ar policijos veiksmus? Ar ta-da galima įžvelgti šališkumą?

G.Kryževičius. Nežinau. Tai prik-lauso nuo konkretaus atvejo. Galioja tai-syklė, kad teisėjas turi nusišalinti nuobylos nagrinėjimo, jei kyla įtarimas dėlgalimo jo šališkumo.

A.Medalinskas. Taigi tokį atvejį Tie-sėjų etikos ir drausmės komisija galisvarstyti?

G.Kryževičius. Manau, kad tai dau-giau procesinis klausimas. Jeigu teisėjas

nuo tokios bylos nagrinėjimo nenusiša-lino, tokio klausimo komisija negalisvarstyti. Tik proceso nustatyta tvarkagalima ginčyti tokius sprendimus.

J.Novagrockienė. Bet ir mes nagri-nėjame žmonių skundus. Net tada, jei-gu žmonės galvoja, kad buvo nubaus-ti neteisingai ar tvirtina, jog teisėjasbuvo palankesnis kitai šaliai. Tada iš-klausome bylos įrašą. O ten girdime to-kių dalykų...

A.Medalinskas. Pavyzdžiui?J.Novagrockienė. Būna atvejų, kad

teisėjas taip atsipalaiduoja, kad pradedakikenti, laidyti juokelius ar ką nors rim-čiau. Nėra keista, jog žmonėms tai keliapasipiktinimą. Tačiau už tokį elgesįbausti teisėjų pagal etikos kodeksą nega-lime. Tada komisija jam pareiškia pasta-bą, bet nekelia drausmės bylos. Bet jeinustato, kad teisėjas blogai elgėsi, net jei-

gu ne teismo salėje, o kitur viešoje vie-toje, gatvėje, turime rankose instrumen-tą - Teisėjų etikos kodeksą. Jis teisėjų el-gesiui kelia išskirtinius reikalavimus. Šiodarbo negali dirbti blogą reputaciją tu-rintis žmogus arba, pavyzdžiui, toks, ku-ris pats ragina neklausyti teismo spren-dimo, kaip tai darė teisėja NeringaVenckienė.

A.Medalinskas. Teisėjų etikos irdrausmės komisija, svarstydama klau-simą, gali perklausyti bylos eigos įrašą,gauti kitos ją dominančios informaci-jos. O kaip yra Teisėjų atrankos komisi-joje? Ar galite gauti visą reikiamą infor-maciją apie asmenis, norinčius taptiteisėjais arba siekiančius kilti karjeroslaiptais? Net Seimo nariai ne visada to-kią informaciją gauna. Kaip sužinote,ką vienas ar kitas asmuo darė praeityjegero ir blogo?

2012 12 13Lietuvos žinios10 Diskusija

Teisingumas

Ar visuomenė gali pagerinti teismų darbą?Lietuvoje visuomenės atstovai neturi teisės kartu su teisėjais priimti sprendimus bylose,bet gali pasireikšti vertinant Temidės tarnų veiklą, dalyvauti jų atrankoje. Ar visuomenėsatstovai sugeba tuo pasinaudoti? Kaip jie gali prisidėti gerinant teismų darbą?

LŽ archyvo ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

A.Perednis. Mūsų komisija renkasidažniau - porą kartų per mėnesį. Infor-macijos lyg ir pakanka. Nesakau, kadturime absoliučiai visą informaciją, nie-kada taip nebūna. Bet tai, ką turime, taippat yra daug. Jei tai asmuo, kuris dirbateisme, bet nori kilti aukštyn, mums pir-miausia rūpi jo profesiniai rezultatai.Klausomasi nagrinėtų bylų garso įrašų,vertinamas etikos laikymasis, reputaci-ja, charakterio ypatybės. Dalį šios infor-macijos gauname.

A.Medalinskas. O jei tai visiškai nau-ji žmonės?

A.Perednis. Turime jų egzamino pa-žymį, biografiją, rekomendacijas. Toliaukalbamės su kandidatu.

A.Medalinskas. O apie kandidatųdarbą praeityje?

A.Perednis. Apie naujų žmonių, no-rinčių ateiti į teismų sistemą, darbąpraeityje informacijos turime mažiauarba ji apsiriboja biografiniais faktais.

A.Medalinskas. Kiek laiko turite su-sipažinti su medžiaga, galimybių pa-tiems ką nors išsiaiškinti, kai gaunate ofi-cialią informaciją?

A.Perednis. Su kandidatu kalbamėsapie 15-20 minučių.

A.Medalinskas. O prieš tai neturitejokios informacijos?

A.Perednis. Tik dokumentinę infor-maciją, išplėstinį gyvenimo aprašymą,atsakymus į klausimus. Neretai teisėjaissiekia tapti teisėjų padėjėjai, tad mato-me, ar tie žmonės teismuose anksčiautik rutininį darbą dirbo, ar yra princi-pingi, profesionalūs, savarankiškai mąs-to. Turime ir teismo pirmininko reko-mendaciją.

A.Medalinskas. Teismo pirminin-kas tikriausiai yra suinteresuotas, kad jovadovaujamo teismo teisėjas kiltų karje-ros laiptais. Blogų rekomendacijų ne-buvo?

A.Perednis. Sutinku, kad tose reko-mendacijose randame nedaug kritiš-kumo. Nuomonė dažnai būna ganatrafaretiška. Tai neretai standartinė reko-mendacija: žmogus atidus, kruopštus.Bet mes spaudžiame, kad ir teismų pir-mininkai to žmogaus portretą pristaty-tų įvairiapusiškiau, kad tai būtų išsami,o ne paviršutiniška informacija.

A.Medalinskas. Ar gyvenimo apra-šymą gaunate iš anksto, ar tik atėję į po-sėdį? Noriu suprasti, ar efektyviai galimapanaudoti į jūsų, kaip ne teismų sistemosžmonių, rankas pakliuvusį mechanizmą,kad nesąžiningiems, bet turintiems už-tarimą kur nors viršuje žmonėms būtųužkirstas kelias patekti į teismų sistemą.

A.Perednis. Informaciją gauname išanksto, ruošiamės posėdžiui. Kartais pa-sitelkiame ir “Google” paieškos sistemą.Tačiau esame tik tarpinė stotelė. Pagrin-dinį sprendimą priima šalies vadovė. Ji,manau, gauna visą informaciją apiekiekvieną kandidatą, taip pat - iš slap-tųjų tarnybų, kurios mes negauname.Dažniausiai nevertiname, ar kandida-tas yra tinkamas, ar netinkamas būtiteisėju. Tik pasakome, kuris asmuo la-biau tinkamas būti teisėju, kai, pavyz-džiui, yra trys teisėjų vietos, o kandida-tų - septyni. Miestų teismuose į vienąvietą kartais pretenduoja 15-20 asme-nų. Konkurencija yra nemaža.

G.Kryževičius. Ši komisija juos tiksudėlioja į eilę pagal tinkamumą.

A.Perednis. Yra tam tikra kriterijųsistema. Pavyzdžiui, teismo nuomonėapie pretendentą gera - 10 balų, bloga -0 balų. Asmens tobulėjimas, kiek mo-kėsi, kėlė kvalifikaciją, dalyvavimas teis-mų savivaldos institucijose, darbas gru-pėse, motyvacija ir kita. Jeigu tai yra jaudirbantis teisėjas, domimės, kokie jodarbo rodikliai. Tai yra labai objektyviinformacija. Egzamino pažymys taip patyra objektyvus kriterijus. Jie laiko labairimtus egzaminus- civilinės teisės, bau-džiamosios teisės. Visa tai vertinama pa-žymiais.

G.Kryževičius. Dar yra testas, pa-skui - praktinės užduotys.

A.Medalinskas. Ar informacija, kadvienas ar kitas asmuo nori būti teisėjas,yra vieša?

G.Kryževičius. Vieša. Ne kartą pošios komisijos padarytų išvadų prezi-dentė gaudavo skundą. Tada atliekamaspapildomas tyrimas. Tai yra patariamo-ji institucija, kuri tarnauja kaip tam tik-ro skaidrumo įrankis. Kad prezidentėsubjektyviai nesugalvotų ką nors skirti,yra iš autoritetingų žmonių, pasirinktųprezidentės, sudaryta komisija.

A.Perednis. Pavyzdžiui, mūsų komi-sijoje visuomenės atstovai sudaro dau-gumą. Iš septynių komisijos narių tiktrys - teisėjai.

G.Kryževičius. O prezidentei irginiekas negali daryti įtakos. Kai ta me-džiaga pas ją patenka, ji su savo patarė-jais priima galutinius sprendimus. Jei-gu šiuo etapu atsiranda dar naujosinformacijos, ji taip pat tikrinama. Beje,dabar reikalavimai teisėjams yra sugriež-tinti. Jais negali būti asmenys, kurie ne-turi teisės dirbti su slapta informacija.Komisija dar gauna duomenų iš įvairiųtarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, pa-vyzdžiui, apie padarytus administraci-nius teisės pažeidimus.

A.Medalinskas. Norite pasakyti, kadjie gauna tokią informaciją. Ar tikrai?

G.Kryževičius. Manau, kad gauna.Nors tiksliai nežinau.

A.Perednis. Gauname tik dalį tokiosinformacijos. Žinoma, ne slaptą, kuriąturi Valstybės saugumo departamentasir kitos tarnybos.

ES ar Lietuvos kelias?A.Medalinskas. Ar visuomenės

atstovų įtraukimas yra Lietuvos suma-nymas, ar buvo pasimokyta iš kitų Eu-ropos Sąjungos (ES) valstybių? Visuo-menės dalyvavimo teismuose elementų- visuomenės tarėjų, prisiekusiųjų teis-mo - Lietuvoje iki šiol nėra.

G.Kryževičius. Ta sistema ES valsty-bėse veikia labai skirtingai. Net ne visurkaip Lietuvoje veikia ir Teisėjų taryba.Kai kur ir prokuratūra yra sudėtinėteismų sistemos dalis. Įvairovė didelė.Viskas priklauso nuo atskirų valstybiųtradicijų. Lietuvoje yra stipriai konstitu-ciškai apribotos galios vykdant teisėjųskyrimo procedūras. Konstitucinė dokt-rina sako, kad Teisėjų taryba šiuo klau-simu - tik patariamoji institucija. Galu-tinį sprendimą priima prezidentas.Šalies vadovas gauna iš mūsų visą rei-kiamą informaciją ir pagal Konstitucijąyra įgaliotas atrinkti žmones į įvairiusteismus. Teisėjų taryba deleguoja savoatstovus į visas komisijas, kuriose daly-vauja ir visuomenės atstovai, išskyrusTeisėjų atrankos komisiją. Ją savo nuo-žiūra formuoja prezidento institucija.Kitose komisijose yra įstatymu numa-tytos proporcijos ir kvotos. Sakykime,keturi Teisėjų etikos ir drausmės komi-sijos nariai renkami iš Teisėjų tarybos,du skiria prezidentas, vieną - Seimo pir-

mininkas. Pagal šios komisijos darbąesame vieni liberaliausių Europoje.Kiekvienas gali į šią komisiją kreiptis,pradedant piliečiu, kuris dalyvavo bylo-je, baigiant pašaliniu asmeniu, kuris ėjokoridoriumi teisme ir matė, kad teisėjasnetinkamai elgėsi. Visi turi teisę pateik-ti skundą.

A.Medalinskas. Kaip šis mechaniz-mas veikia? Kam žmogus gali rašyti?

G.Kryževičius. Nacionalinei teismųadministracijai siunčiama viskas, kas sutuo yra susiję. Administracija aptarnau-ja minėtas komisijas, Teisėjų tarybą irteismų sistemą. Teismuose ir šiaip veikiavidaus administravimo sistema, kai teis-mų administratoriai, t. y. visi pirminin-kai, privalo atlikti vidinius patikrinimus,jeigu žmonės kreipiasi su skundais. Daryra išorės administravimo principas, kaiteismo darbą tikrina aukštesnės instan-cijos teismas. Ir jeigu kyla įtarimų, kad,pavyzdžiui, koks nors Trakų teisėjas pa-darė etikos ar drausmės pažeidimą, to-kiu atveju kreipiamasi į Vilniaus apy-gardos teismo pirmininką. Jis yraįpareigotas atlikti tyrimą Teisėjų tarybos

nustatyta tvarka. Jeigu konstatuojamipažeidimai ir pirmininkas mato, kad yrapožymiai drausminei atsakomybei kil-ti, medžiaga siunčiama Teisėjų etikos irdrausmės komisijai. Ji ir sprendžia, aryra pagrindo teisėjui kelti drausminę by-lą. Tuo ir baigiasi jų kompetencija. Iš-kelta byla perduodama nagrinėti Teisė-jų garbės teismui.

A.Medalinskas. Ar tokios komisijosegzistuoja kitur Europoje?

G.Kryževičius. ES valstybėse yra di-džiulė panašių komisijų įvairovė, betdaugumoje šalių negalima taip lengvaikreiptis į šias komisijas. Asmuo iš pra-džių turi kreiptis į teismo pirmininką,kuris, jei mato tam tikrų nusižengimopožymių, privalo atlikti tyrimą. Lenkaituri net specialius inspektorius teisėjųveiklai kontroliuoti. Daug kur ir teisėjųatsakomybės klausimus sprendžia Tei-sėjų taryba, o ne komisija.

A.Medalinskas. Kokie Lietuvos tei-sės aktai reguliuoja šių komisijų veiklą?

G.Kryževičius. Teismų įstatymas,Teisėjų etikos ir drausmės komisijosnuostatai, Teisėjų etikos kodeksas. Ko-misijų nuostatus tvirtina Teisėjų taryba.Kodeksą priima suvažiavimas.

J.Novagrockienė. Įstatymų raidėnustato rėmus, ką galima toje komisijo-je daryti. Kiek man teko dirbti, buvo irtokių atvejų, kai nutarta nekelti drausmi-nės bylos, bet buvo keliolika tokių, kai

bylas nutarta kelti. Labai retas atvejis,kad nesvarstytume drausminės byloskuriam nors teisėjui kėlimo. Tai papras-tai susiję su teisėjo aplaidumu, nusižen-gimais Etikos kodeksui, t. y. nepagarbiuteisėjo elgesiu.

A.Perednis. Informacija apie preten-dentus į teisėjus yra vieša. Ją visuometgalima rasti tinklalapyje www.teismai.lt.

A.Medalinskas. Ar reikia kokių norspapildomų galių, kad komisijos galėtųefektyviai dirbti? O gal esama teisinė ba-zė yra optimali?

G.Kryževičius. Žiūrint iš šalies ste-bina vienas aspektas. Kodėl komisija netaip aktyviai bendradarbiauja su prezi-dente sprendžiant dėl kandidatų reitin-gavimo? Kai Teisėjų taryba pataria, ko-kį asmenį geriau paskirti į laisvą teisėjovietą, jie nebūtinai būna pirmi pagal jū-sų sudėliotą eilę.

A.Perednis. Būna ir specialių pagei-davimų kandidatams. Pavyzdžiui, teis-mo, kuriame yra laisva teisėjo vieta,pirmininkas sako, kad jam būtinai rei-kia civilinės teisės eksperto, o pirmas ei-lėje - baudžiamosios teisės ekspertas.Tuomet ilgai svarstome, kalbamės sukandidatais. Per tuos metus, kai dirbu,stengiamės kiek galima daugiau irkonstruktyviau bendradarbiauti su pre-zidentūra. Visuomet jaučiu, kad prezi-dentė nuoširdžiai nori pokyčių šioje sis-temoje.

A.Medalinskas. Kaip dažnai komi-sija susitinka tiesiogiai su prezidente?

A.Perednis. Kartą per metus. Su-sitinkame, pasakome, kas yra blogai,kas - gerai. Dažnai mūsų pastabos iš-girstamos ir problemos operatyviaisprendžiamos. Įvedėme naujovių,kad žmonės, nedirbę teismų sistemo-je, nebūtų diskriminuojami dėl tų, ku-rie sistemoje siekia karjeros. Anksčiaudirbantieji teismų sistemoje gaudavoaukštesnį balą. Įvedėme pretendentųį teisėjus anonimines apklausas, nuo-monę apie pretendentą gali pasakytine tik teismo vadovai, bet ir teismovalytojos.

A.Medalinskas. Ar galite teikti siūly-mus keisti komisijų nuostatus?

J.Novagrockienė. Tiesą sakant, netnežinau.

A.Medalinskas. Lyg ir užsiminėte,kad norėtumėte vertinti, ar teisėjai nepa-žeidė etikos principų vykstant bylos nag-rinėjimo procesui.

G.Kryževičius. Kišimasis į procesąbūtų teisingumo vykdymo iškraipy-mas. Taip niekur nėra ir negali būti. Kaikurie visuomenės atstovai nori, kad viršvisų teismų būtų dar koks nors teismas,lyg komisija, kurioje dalyvautų visuo-menės atstovai ir kuri nuspręstų už tristeismų instancijas, kaip byla turėtų bū-ti išnagrinėta.

A.Medalinskas. Ar dažnai žmo-nės rašo skundus dėl procesinių da-lykų?

G.Kryževičius. Taip. Žmonės, ne-patenkinti teismų sprendimais, krei-piasi į Teisėjų tarybą, o vėliau rašo tuospačius argumentus Teisėjų etikos irdrausmės komisijai. Bet visa tai - ape-liacinio skundo nagrinėjimo dalykas,ir jokia komisija negali spręsti už teis-mus.

A.Medalinskas. Kas gali daryti pa-keitimus šių komisijų veiklos nuosta-tuose? Ar patys komisijos nariai galiteikti siūlymus?

G.Kryževičius. Gali. Pastarajamesuvažiavime buvo kalbama, kad reikiakeisti Teisėjų etikos kodeksą, nes yra iš-trinama riba tarp procesinių sprendi-mų vertinimo ir etikos, drausmės. Rei-kia formalizuoti šį atribojimą, nes jokiakomisija negali tapti ketvirtąja instan-cija ir pradėti vertinti teisėjų procedū-rinius veiksmus. Tam yra speciali pro-cedūra.

Kaip atrodo teismų virtuvė iš vidaus?

A.Medalinskas. Matote teismųvirtuvę iš vidaus. Kas, jūsų nuomone,yra didžiausia teismų sistemos pro-blema Lietuvoje?

J.Novagrockienė. Didžiulis teisė-jų krūvis. Svarstydami skundus nuo-lat matome, jog teisėjai “paslysta” irdėl to, kad turėjo dešimt bylų per die-ną. O juk reikia įsigilinti į kiekvienąbylą. Ši didelio krūvio problema turibūti vienaip ar kitaip sprendžiama.Bet problema yra ir patys žmonės.

A.Medalinskas. Turite galvoje tei-sėjus?

J.Novagrockienė. Veikiau tuos,kurie rašo skundus. Neretai rašo viendėl to, kad jų atžvilgiu priimtas nepa-lankus sprendimas.

G.Kryževičius. O aš sakyčiau, kadneretai problema yra ir patys teisėjai.

J.Novagrockienė. Taip, teisėjaitaip pat, nes būna tokio elgesio, kurionegalima pateisinti.

G.Kryževičius. Kartais slegia netik krūvis, bet ir didžiuliai įgaliojimai.

A.Perednis. Teismų sistemoje yraper daug arogancijos, atitrūkimo nuovisuomenės. Ši sistema turėtų būti su-prantamesnė ir žmogiškesnė. Tai ypačjuntama iš senesnės kartos teisėjų. Jieneretai nenori priimti visuomenės gy-venimo pokyčių.

G.Kryževičius. Teisėjams dažnaitrūksta bendravimo kultūros, atviru-mo visuomenei ir tam tikro išlaikytu-mo. Ilgesnį laiką dirbantis teisėjas vė-liau, deja, pamiršta, kaip reikia su kitužmogumi bendrauti.

A.Perednis. Teisėjams trūksta irkonkurencijos, varžymosi dėl geres-nių rezultatų dvasios. Jeigu jau tampateisėju, tai vos ne iki gyvenimo galo.Sistema neturi didelio motyvo keistisir atsinaujinti.

Parenka valdžiaA.Medalinskas. Tai galėtų daryti

visuomenė, jei turėtų galių. Minėjo-te Lenkijos pavyzdį ir sakėte, kad tenviską sprendžia Teisėjų taryba. Ne-jaugi be visuomenės? Gal tenykštėjeTeisėjų taryboje yra visuomenės ats-tovų?

G.Kryževičius. Yra kitos valdžiosatstovų.

A.Medalinskas. Savivaldos?G.Kryževičius. Taip, savivaldos. A.Medalinskas. Jeigu mes Lietu-

voje turėtume tokią veikiančią savi-valdą kaip Lenkijoje ar Estijoje, jojeesantys žmonės ir būtų visuomenėsatstovai. Kurie, beje, galėtų deleguotiir teismų tarėjus.

G.Kryževičius. Viskas priklausonuo konstitucinio reguliavimo. Kons-titucinis Teismas pasakė, kad Teisėjųtaryba yra sudaroma tik iš teisėjų. Ki-ta vertus, neužvertos durys dviejų rū-mų teisėjų tarybos galimybei. Kaisprendžiami personaliniai klausimai,tai daro tik teisėjai, o visa kita, saky-kime, biudžeto, teismų darbo orga-nizavimo ir visus kitus dalykus, Tei-sėjų taryba galėtų atlikti kartu suvisuomene.

A.Medalinskas. Tie antri Teisėjųtarybos rūmai būtų visuomenės?

G.Kryževičius. Visuomenės, kitosvaldžios. Tai politinio pasirinkimoklausimas.

A.Medalinskas. Gera mintis. Armūsų teisiniuose aktuose suformu-luota, kaip parenkami visuomenėsatstovai į minėtas komisijas? O gal yranerašyti principai?

G.Kryževičius. Ne. Nei rašytinių,nei kitokių principų nėra. Bet ne Tei-sėjų taryba renka visuomenės atsto-vus. Teisėjai renkasi teisėjus, o kitavaldžia parenka visuomenės atsto-vus. Principas kol kas toks, kad juosparenka prezidentas ir Seimo pir-mininkas. Tačiau ir visuomenėjetikrai galėtų būti organizuojami rin-kimai.•Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

Diskusija 112012 12 13Lietuvos žinios

G.Kryževičius:“Kišimasis į

procesą būtų teisingumo

vykdymo iškrai-pymas. Taip

niekur nėra irnegali būti. “

A.Perednis:“Jeigu jau tampa

teisėju, tai vosne iki gyvenimo

galo. Sistema neturi didelio

motyvo keistis ir atsinaujinti.”

A.Medalinskas:“Visuomenės da-

lyvavimo teis-muose elemen-tų - visuomenėstarėjų, prisieku-

siųjų teismo -Lietuvoje iki šiol

nėra. “

J.Novagrockienė:“Dėl šališkumo

galime siūlytiteisėją nušalinti,

bet tik tuomet,jeigu išaiškėja

interesų konflik-tas, giminystės

ryšiai.”

Teismų sistemoje yra per daug arogancijos,atitrūkimo nuo visuomenės. Ši sistema turėtų

būti suprantamesnė ir žmogiškesnė.

MINDAUGAS KLUSAS

Ką pastaruosius penkerius metus veikia poetas Aidas Marčėnas? Verčiasi sonetais, haiku, tankomis. Dienoraščiais samsto vandenį iš gyvenimo srauto ir verčia jį poezija.

Pirmadienį Rašytojų klube vykoA.Marčėno kūrybos vakaras “Ištrupė-jusiose dievų taupyklės erdvėse”. Toksgriozdiškas, geram poetui nederan-tis pavadinimas atsirado siejant dvie-jų pastarųjų jo knygų antraštes. 2009metais išėjo džiazuojantis, Vladimi-ro Čekasino gerokai “įpūstas” rinki-nys “Dievų taupyklė”, o šiemet po-etas prabilo mažosiomis poezijosformomis - knygelėje “Ištrupėjusioserdvės”.

A.Marčėnas susitikimo liudinin-kams teigė, jog vakaro pavadinimasturėtų būti kiek ilgesnis, prasidėti žo-džiu “šokiai”. Mat jam ypač svarbuminėti 2008-aisiais pasirodžiusį rin-kinį “Šokiai”. “Iš jų išauga dvi vėles-nės knygos”, - sakė jis.

Aiška, raiška ir išraiškaPoetas perskaitė kodinį “Šokių”

eilėraštį “Garažinis”. “Juo ir apskri-tai šia knyga mano sąmonėje ištrina-ma riba tarp šio ir ano pasaulių. Tadir vėlesnėse dviejose knygose man ji

beveik neegzistuoja”, - teigė poetas.Po eilėraščio “Ir teisios būtų tos bur-nos”, A.Marčėnas tarė: “Tikroji po-ezija atsiranda tada, kai saviraiškąpasmaugia išraiška, šią nudaigoja

raiška, o pastarąją nugalabija aiška.”Ir atidavė žodį literatūros kritikui Va-lentinui Sventickui. A.Marčėno kny-gelių redaktorius vakaro pavadinimąsiūlė praturtinti televizinio “popso”

kalba: “Šok su manimi ištrupėjusio-se... erdvėse.” Jis teigė, kad “Dievųtaupyklės” paantraštė “Gyvenimosrauto poezija” tinkanti visoms trimspoeto knygoms. “Nors ir su daugy-be svarbių išlygų”, - sakė V.Sventic-kas. Jis apmaudavo, kad apie tikraigerų rašytojų tikrai geras knygasdabar mažai kas beparašoma. “Jauir A.Marčėnas priartėjo prie “nu-tylimo” panteono”, - darė išvadąV.Sventickas. Pasak jo, kai kuriereikšmingi poetai į kalbą atveda sa-vitų žodžių, formų: Kazys Bradūnas- “laštakį”, Salomėja Nėris - “mažie-mus”. A.Marčėnas pastaraisiais me-tais atvedė “sankalbą”. Sankalba -susikalbėjimo jungčių erdvė, siejan-ti poetą ir jam svarbius žmones. Ta-da literatūros kritikas ištrupėjusiojeerdvėje prikalė devynias tezes, jo ma-nymu, geriausiai apibūdinančiasnaujausius A.Marčėno rinkinius.Galiausiai pažadėjo prizą atsakiusia-jam, ką reiškia poeto vartojamas žo-dis “budagojosi”. Kad tai “dievago-josi” pirmoji atspėjo rašytoja EmilijaLiegutė.

Penkių pirštų - per daugPoetas Donatas Petrošius kalbėti

pakilo trijų A.Marčėno knygų su-spaustais pirštais. Jis papasakojo,

kaip paslaptingai, beveik ezoteriškai,susisiejo jo gyvenimo ir A.Marčėnopoezijos įvykiai. D.Petrošius antrinoV.Sventickui, sakė, jog prozos kny-gos dar sulaukia kritikų dėmesio, ta-čiau poezijos recenzijoms suskai-čiuoti penkių pirštų jau per daug. Oir tie prispausti...

A.Marčėnas paaiškino, esą rinki-nys “Ištrupėjusios erdvės” išaugo išD.Petrošiaus eilių, kurios skambamaždaug taip: “Kam man tie žo-džiai, jei nėra juose liepsnos liežu-vių.” Poetas papasakojo eilėraščio“Didysis pasivaikščiojimas” atsira-dimo istoriją. 1971-ųjų Palangoje,“Vasaros” kino teatre, odinius šor-tukus mūvintis vienuolikametis Ai-dukas žiūrėjo garsiąją prancūzų ko-mediją. Labai labai juokėsi, bet

užsimanė į tualetą. “Taip juokinga,o negaliu išeiti. Atsistojau prie toskolonos, ašaros byra, jau ne iš juo-ko, ir varau į tuos savo šortukus. Taiviena svarbiausių mano gyvenimopatirčių”, - koketavo Nacionalinėspremijos laureatas. Po to paskaitėnaujausio rinkinio sankalbų, skir-tų čiuvašų poetui Genadijui Aigi,pavasarį mirusiam dailininkuiAudriui Naujokaičiui, Nijolei Mi-liauskaitei, Juditai Vaičiūnaitei,Kęstučiui Navakui, Alvydui Šlepi-kui. “Vyną išgėrėm, dabar jau ga-lim sakyti “tu” vienas kitam, pasa-kėte, pasakei primarčėnintam Jeily,- skambėjo viešnagės pas profeso-rių Tomą Venclovą įkvėpta tanka.Šia proga A.Marčėnas pridūrė:“Norėčiau pasakyti jauniesiems po-etams, kad dabar galėtume sakytivieni kitiems “tu”. Bet negaliu, nesnebegeriu.”

Angelų išmatosVėliau atsakinėdamas į V.Sven-

ticko klausimus, poetas pabrėžė įdaugelį dalykų nelinkęs žiūrėti la-bai rimtai. Ir į poeziją jokiu būdurimtai nežvelgiąs. “Vienintelis išsi-gelbėjimas nuo tam tikrų būsenų -humoro jausmas, - sakė A.Marčė-nas. - Kai rašiau “Dievų taupyklę”

ir ėmiau jausti, kad manimi prade-da žaisti kažkokios jėgos - gelbstitik jis. Nes kitaip - beprotybė.” Sa-vo rinkiniams adresuotos nemalo-nios kritikos prisipažino girdėjęs,tačiau stengiasi jos nesiklausyti.“Man svarbu, ką pasako DonaldasKajokas. Nes jį laikau geriausiu išdabar esančių gyvų lietuvių poetų.Kai jis tokiu laiko mane, man tai -ohoho!”, - nusijuokė A.Marčėnas.“Eilėraščiai - angelų išmatos”, - api-bendrino A.Marčėnas. Auditorijaitai nelabai patiko.

Poetas dėkojo jo rinkinių iliustruo-tojui, šviesaus atminimo dailininkuiRomui Orantui. Taip pat RičarduiŠileikai, kurio lankstytų geležėlių at-vaizdai gražiai sukrito į “Ištrupėju-sias erdves”.•

2012 12 13Lietuvos žinios12 Kultūra ir menas

Kūrybos vakaras

A.Marčėno poezija - šio ir ano pasaulio sankalba

Savo rinkiniams adresuotos nemalonios kritikos prisipažino girdėjęs, tačiau stengiasi

jos nesiklausyti.

A.Marčėnas įsitiki-nęs, kad tikroji poezija atsirandatada, kai saviraišką pasmaugia išraiška,šią nudaigoja raiška, o pastarąją nugalabija aiška.Romo Jurgaičio nuotrauka

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Kultūra ir menas 132012 12 13Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Gražu ir prasminga - skulp-torės kūrybinė išpažintisvyksta per adventą. Ber-nardinių vienuolyno rū-syje K.Jaroševaitė rodo

pastaraisiais dešimtmečiais sukurtųdarbų, kurie atsirado apmąstant es-mines krikščionybės tiesas. Marmu-ro, granito, aliuminio žmogeliukųdraugiją ką tik pagausino naujausiamenininkės kompozicija - trylikosbronzinių figūrėlių “Rosarium-Roži-nis” (2012). Kai kurių skulptūrų pa-viršių menininkė išraižė ŠventojoRašto, psalmių ištraukomis. Kitasdaugiafigūris kūrinys “Prakartėlė”(2009), kurį autorė vadina “Betlieju-mi”, atkeliavo iš praėjusių metų kalė-dinės Bažnytinio paveldo muziejausparodos. Ekspoziciją taip pat puošiatrys fotografijos, kuriose įamžinti ke-liaujantys K.Jaroševaitės “Piligrimai”(2003). Rengdama parodą, poilsio va-landėles skulptorė leisdavo gretaesančioje salytėje, prie Lukiškių Die-vo Motinos atvaizdo. “Ramybės ir ty-los oazėje”, - sakė ji.

Už žodį ir daiktą- Kada kilo mintis pradėti sąžinės

“apskaitą”? - LŽ teiravosi skulptorėsKsenijos Jaroševaitės.

- Muziejaus vadovė Sigita Mas-lauskaitė parodą pasiūlė surengti daršiemet. Mano “Rožinis” net nebuvopradėtas lieti. O juk reikia kalbėtis suliejikais, vašką tvarkyti... Maniau, ne-spėsiu. Tačiau bičiuliai drąsino: “Da-ryk, vis tiek kada nors turėsi baigti.”Muziejus norėjo retrospektyvios pa-rodos. Tad surinkau darbus iš drau-gų, pažįstamų. Tik “Betliejus” ir tiemarmuriniai (“104 puslapis”) darpriklauso man. Visi kiti jau seniai ne-be. Žinote, buvo smagu - aplankiaužmones, visi maloniai sutiko pasko-linti kūrinius.

- Kitaip tariant, kalėdot išėjot...- Na, toks čia kalėdojimas... Juk

reikės grąžinti. Mąsčiau apie paro-dos pavadinimą. Pamaniau, labiau-siai tinka “Sąžinės sąskaita”. Nes ap-žvelgi, ką esi pridirbęs - lyg savokaltes prisimintum.

- Marcelijus Martinaitis rašė:“Žmogau, tau už žodį reikės atsakytkaip už daiktą.” Jums, skulptoriams,iš tikrųjų tenka atsakyti už daiktus...

- Šiais kūriniais turiu atsakyti ir užžodį, ir už daiktą. Kiekvienas darbe-

lis turi savo kilmės istoriją. Kai kuriasir užrašiau.

- Tarkim, kad vaikystėje “Betliejų”lankydavote su senele. Jau nuo tadanorėjote jam įpūsti gyvybės?

- Taip. Dabar “Prakartėlė” atrodovisai kitaip nei pernai. Žmonės galiapžiūrėti figūrėles iš visų pusių, kiek-vienas susikurs savo pasakojimą.

Blokados Juozapas- Kokia skulptūros “Šv. Juozapo su

vaikeliu Jėzumi” (1990-1991) istori-ja? Jos originalas, pirmavaizdis, atsi-dūręs Izraelyje?

- Taip, privačioje kolekcijoje.- Išliejote naują?- Šis jau irgi - kitų žmonių nuosa-

vybė. Vienas buvo išlietas iš bron-zos, kitas stovėjo vaškinis, “iširęs”.Tie žmonės paskatino mane jį “su-rinkti”. “Šv. Juozapas” - “blokadi-nis” darbas. Kartu - pats didžiausias

iš bronzinių. Lėmė mano ambicijos- kai visi verkė, kad neįmanoma nie-ko padaryti, nusprendžiau sukurtimaksimumą, geriausią, kokį tuo me-tu galėjau.

- Tad jis atsirado iš pasipriešinimo?- Ne, juokauju. Jis atėjo savaime.

Ta tema man visuomet rūpi. Skaitantvis kas nors užkliūva ir kasdien - viskita. Nes gyveni, keitiesi, dėmesį at-kreipi į vienus dalykus, kitų nepaste-bi. Begalinis dalykas...

- Vis keliaujate su Šventuoju Raštu?- Keliauti nekeliauju, tačiau kas-

dien kurią nors jo vietą apmąstau.- Tad visi kūrybiniai pradai - Švent-

raštyje?- Nebūtinai. Pavyzdžiui, “Kati-

nas” Jurgai Ivanauskaitei - visai kaskita. (Juokiasi.)

Apmąstant Išganymo slėpinius- Na, o skulptūrėlė “Iš Jobo kny-

gos” (2002)? Regis, čia ir lenkiškaiparašyta?

- Tekstas patraukė dėmesį. Ypačši ištrauka - labai žiauri, bet ir teisin-ga, ar ne? Figūrėlė atitiko žodžiųprasmę. Buvau plenere Lenkijoje,Suvalkuose. Ten išrašyta dviem kal-bom - lietuviškai ir lenkiškai. Darbuvo “Sekminės” - penki šventosiosdvasios kupini marmuriniai “balvo-nėliai”. Tačiau jie iškeliavo į skirtin-gas puses, negalėjau surinkti. Kiek-vienas turėjo tą patį tekstą lietuvių,lenkų, lotynų, graikų ir hebrajų kal-

bomis: “Atsiunti tu savo dvasią ir at-naujini žemės veidą.”

- “Švč. Mergelė Marija - DangausKaralienė” (2006) - didžiausias paro-dos kūrinys.

- Daryta bažnyčiai. Tačiau tas pro-jektas nugeso. Dabar skulptūra pri-vačioje kolekcijoje.

- Ar bažnyčioms kuriate ir daugiau?- Retai. Marmurinis “Šv. Pranciš-

kus” yra Bernardinų bažnyčioje,darbų esama Paštuvos karmeličiųvienuolyne ir pranciškonų vienuo-lyno koplyčioje.

- Kaip atsirado “Rožinis”?- Sumanymą įkvėpė rožiniui kal-

bėti skirtas žiedas. Žmogeliukus su-stačiau ratu: čia yra “Gloria”, “PaterNoster”, dešimt “Ave Maria” ir“Credo” - rato viduryje. Darbai pa-gaminti iš bronzos ir paauksuoti, už-kelti ant geležinio pjedestalo.

Nėra kito būdo- Ieškodama savo darbų lankėte

žmones. Kur tuos kūrinius atranda-te, kur jie būna laikomi?

- Namuose. Visur. Galima staty-ti ir ant televizoriaus, ir ant radijo -man tas pats. Nekenkia. Jie juk ka-meriniai.

- Parodos nuotaiką kuria ir fotog-rafijos su jūsų skulptūrėlėmis - “Pilig-rimais”.

- Čia Dangės Širvytės fotografijos.Ji su vyru Aleksandru Šepkumi gyve-na Niujorke, turi mano “Piligrimus”.Jie nufotografuoti Hadsono upės fo-ne. Labai lietuviškas peizažas.

- Tad iš kur ateina jūsų darbai? Ištikėjimo?

- Iš tikėjimo, nes negaliu įsivaiz-duoti jokio kito būdo. Priešingu at-veju minčių daryti tokius dalykus vi-sai nekiltų. •

Pamaniau, labiausiaitinka “Sąžinės

sąskaita”. Lyg savo kaltes prisimintum.

Dauguma skulptorės K.Jaroševaitės darbų seniai iškeliavę pas žmones, tadteko juos parodai skolintis. / Romo Jurgaičio ir Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Paroda

Iš tikėjimo ateinanti kūrinijaBažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje atidaryta skulptorės Ksenijos Jaroševaitės paroda“Sąžinės sąskaita”. “Atėjo laikas suvesti sąžinės sąskaitas, atskleisti, ką esu pridariusi per keletą metų”, - šypsojosi menininkė.

“Rosarium-Rožinis” (2012). Žmonės gali apžiūrėti figūrėles iš visų pusių, kiekvienas susikurdamas savo pasakojimą.

Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė, tapytoja S.Maslauskaitė:“Muziejaus užduotis yra saugoti, puose-lėti ir skleisti krikščionybės Lietuvoje is-toriją. Saugome seniausius ir garsiau-sius bažnytinio meno paminklus,Katedros priklausinius. Nuo muziejausįsteigimo mums rūpėjo šiandieniniomeno kalba, krikščioniškosios ikonogra-

fijos įprasminimas. Todėl siekiame reng-ti laikinąsias parodas, žvalgomės gerųdarbų. Ne paslaptis, kad krikščionybėstema pritraukia karštai Dievą mylinčius,tačiau ne itin gerą meną kuriančiusžmones. Esame muziejus, ne galerija,eksperimentuoti nesinori, tad dairomėsį pripažintus kūrėjus. Profesionalių me-nininkų, kurie liečiasi prie krikščionybėstemų, nėra daug. Laikinųjų parodų cikląpernai pradėjome nuo K.Jaroševaitės“Prakartėlės”. Kūrinys buvo rodytas peradventą pačioje Šv. Mykolo bažnyčioje,juo labai džiaugėsi vaikai. Šiandien pa-rodoje “Prakartėlė” eksponuojama kiekkitaip. Ateityje ketiname surengti ame-rikietės Evos Karabash tapybos darbųparodą, demonstruoti Vlado Urbanavi-čiaus skulptūrą.”

Lietuvos pionieriaiA.Narbekovas su Valdu Ivanausku

buvo bene pirmieji futbolininkai, ku-rie, pakilus geležinei uždangai, ėmėkirsti langą Lietuvos futbolininkamsį Europą. Atgimstant mūsų valstybeijie sustiprino Austrijos klubo Vienos“Austria” gretas. Tiesa, prieš tai turė-jo ištesėti pažadą Maskvai. Kadangibe jos žinios niekas svetur neišvykda-vo, Maskvos “Lokomotiv” trenerisJurijus Siominas sutiko pasirūpinti,kad A.Narbekovas su V.Ivanausku iš-važiuotų į Vakarus, jei tik šie padės jotreniruojamai komandai iškopti įaukščiausiąją SSRS lygą. Lietuviai ne-prieštaravo. 1990-ųjų pavasarį “Lo-komotiv” tikslą pasiekė, o buvę “Žal-girio” lyderiai netrukus jau raitėparašus ant sutarties su “Austria”.

- Kas pasikeitė jūsų gyvenime iš-vykus į Austriją? - LŽ paklausė Armi-no Narbekovo.

- Daug kas: šalis, aplinka, kitakultūra. Iš pradžių būdavo sunkubendrauti, nes trukdydavo kalbosbarjeras. Į mus, lietuvius, žiūrėdavokeistai, kartais vadindavo rusais. Ta-čiau klubas “Austrios” priėmė šil-tai. Treneris Herbertas Prohaskabuvo žaidęs Italijoje, žinojo, ką reiš-kia legionieriaus duona, todėl pa-dėjo mums įsilieti į kolektyvą.

- Ką davė Vienoje praleisti šešerimetai?

- Nedažnas atvejis, kad legionieriustiek sezonų žaistų viename klube. Pir-mus tris sezonus laimėdavome viską -tapdavome Austrijos čempionais, iško-

vodavome šalies taurę ir supertaurę.Gaila, kad UEFA Čempionų lygoje nie-kaip nepatekdavome į pagrindines var-žybas. Atrankoje tekdavo galingi var-žovai, kuriems nepasipriešindavome -Londono “Arsenal”, “Barcelona”. Vie-ną sezoną buvome labai arti tikslo, bettik po svečiuose pelnyto įvarčio taisyk-lės apmaudžiai pralaimėjome belgų ko-mandai “Brugge”. Mūsų klubas labairūpindavosi savo žaidėjais ir gerbdavojuos, todėl per tuos šešerius metus ne-mačiau prasmės ką nors keisti.

- Jūsų pasiryžimą vykti į komandą“Austria” tikriausiai lėmė tai, jog suja “Žalgiris” 1988 metais susitikoUEFA taurės varžybose?

- Tikriausiai, nes būtent po tųrungtynių austrai ėmė domėtis ma-nimi. Anuomet išvykti žaisti į už-

sienį būdavo beveik neįmanoma.Vėliau prasidėjo politiniai bruzde-siai, “Žalgiris” pasitraukė iš SSRSčempionato. Norint toliau tobulėtireikėjo vykti į stipresnę lygą.

- Austrijoje iki šiol esate prisime-namas?

- Taip, ir dėl to labai malonu. Per-nai klubas “Austrios” per savo šimt-mečio jubiliejų išrinko 60 geriausiųkomandos futbolininkų per visą isto-riją. Tarp jų patekau ir aš. Klubas įtei-kė VIP nario kortelę, su ja galima ne-mokamai lankytis visose “Austrios”namų rungtynėse. Toks pripažini-mas ir dėmesys glosto savimeilę.

Vaikystės svajonė- Kaip futbolininkas iškilote “Žalgi-

ryje”, kuris sovietmečiu būdavo ge-riausių Lietuvos futbolininkų rinktinė.Į sostinę iš Gargždų atvykote būda-mas vos 18-os. Tuomet jauno vaikinogyvenimas apvirto aukštyn kojomis?

- Tais laikais kiekvieno jauno futbo-lininko svajonė būdavo patekti į “Žal-girį”. Vieną dieną tu žiūri į geriausiusžaidėjus per televizorių ir trokšti ly-giuotis į juos, o kitą dieną jau esi šioskomandos narys. Įspūdžiai nepa-mirštami. Juolab anksčiau nebūdavogalimybės per kabelinę televiziją ste-bėti geriausių užsienio lygų kovų kaipdabar. Požiūris būdavo kitas. “Žalgi-ryje” pritapau greitai - debiutavau jauantrosiose 1983 metų sezono rungty-nėse, o trečiosiose pelniau įvartį.

- Kokio “gėrio”, deficitinių prekiųparsiveždavote iš užsienio?

- Deja, mums tekdavo tokios išvykos,per kurias reikėdavo taisyti pašlijusiuspolitinius santykius - žaisdavome Siri-joje, Botsvanoje, Nigerijoje, Vietname.Neįsivaizduoju, kiek galėdavo kainuo-ti tokios kelionės. O į Vakarus vykda-vome retai. Esame buvę Austrijoje, Šve-dijoje. Tačiau laisvo laiko - vos poravalandų. Daug nenuveiksi.

- Kauno “Žalgiris” ir Vilniaus“Žalgiris” bendraudavo labai gra-žiai. Kaip atsirado draugystė sukrepšininkais?

- Ji visuomet būdavo šilta. Būda-

vo tokia tradicija - mes vykdavomežiūrėti krepšininkų kovų, o jie atva-žiuodavo pažiūrėti mūsų. Taip irstiprėdavo santykiai.

- Su Arvydu Saboniu esate geribičiuliai iki šiol.

- Arvydas yra nuostabus žmogus.Sporte pasiekęs labai daug ir visko ma-tęs. Labiausiai džiugu, kad jis yra tokspaprastas ir nuoširdus. Žinoma, su Ar-vydu sunku pasislėpti nuo pašaliniųakių, nes jis toks didelis (Juokiasi)...

- Kauno žalgiriečiai rengia susiti-kimus su buvusiais savo varžovaisMaskvos CSKA veteranais. Ar futbo-lininkai taip bendrauja?

- 2007 metais per “Žalgirio” še-šiasdešimtmečio šventę į Vilnių at-vyko Maskvos “Spartak” veteranai.Šaunuoliai, visą naktį važiavo trau-kiniu, o po rungtynių - atgal. Palai-kau ryšį ir su kitais futbolininkais.Juk įdomu, kaip kam sekasi.

- O su buvusiais komandos drau-gais susitinkate?

- Artimai bendrauju su Stasiu Tamu-levičiumi, Stasiu Danisevičiumi, Arvy-du Janoniu, Valdu Ivanausku, IgoriuPankratjevu. Būdamas Vilniuje susitin-ku Vaclovą Jurkų, Viačeslavą Sukristo-vą, Rimantą Turskį. Rimtos draugystėsnėra. “Žalgiris” nebuvo draugiška ko-manda. Draugaudavome tik aikštėje, ouž jos ribų niekas nereikalaudavo, kadnuolat susitikinėtume. Galbūt tai lėmėmetų skirtumai tarp žaidėjų.

“Visko buvo”- Tikriausiai jaunystėje energijos

buvo tiek, kad pakakdavo ne tikrungtynėms ir treniruotėms, bet ir

“užkulisinei veiklai”. Kaip apgauda-vote komandos trenerį BenjaminąZelkevičių?

- Prisipažinsiu: buvome jauni ir iš-krėsdavome visko. Jei laimi prieš“Spartak” ar Kijevo “Dinamo”, ne-gali nesidžiaugti. Tačiau švęsdavomesaikingai. Užtat dabartinei kartai su-nkiau apgauti trenerius. Mes patys taipatyrėme ir žinome, kaip viskas vyks-ta, kaip žmogus atrodo nepailsėjęs.

- Koks treneris būdavo B.Zelkevičius?- Diplomatas. Jis mokėdavo prieiti

prie kiekvieno žaidėjo. 20 žmonių ko-lektyve reikia sugebėti rasti tinkamąžodį kiekvienam, o treneris tą mokė-davo. Bet prasižengimų netoleruoda-vo ir už tai skirdavo pinigines baudas.

- Dabar kartais prabylama, kad tųlaikų futbole buvo susitarimų suteisėjais, sutartų rungtynių. Yra pa-grindo tuo tikėti?

- Tai jokia paslaptis. Galima prisi-minti 1987 metų sezono pabaigą irmūsų rungtynes su Lančhučio “Gu-ria”. Varžovai tuo metu kovėsi dėl iš-likimo, mums rungtynės buvo svar-bios kovoje dėl medalių. Gruzinaisiūlė tyčia pralaimėti už solidų atlygį.Bet nesusigundėme.

- Yra tekę pralaimėti specialiai?- Man neteko.- O buvusį “Spartako” žaidėją

Aleksandrą Bubnovą pažįstate?- Taip, ir skaičiau jo svaičiojimus,

kad “Žalgiris” kažkada ketino pa-pirkti visą “Spartak” komandą.Man atrodo, A.Bubnovui pasimai-šęs protas. Užtenka pažiūrėti, ką jiskalba per rusų sporto laidas. Kalbė-jau su Rusijos veteranais, jie patys

2012 12 13Lietuvos žinios14 Sporto tribūna

Lietuvos futbolo ambasadoriusLietuviai svetur

“Mes negerbiame savo futbolo istorijos, nemokame jos pateikti.”

Atkelta iš•1 p.

SSRS čempionatas: žalgirietis A.Narbekovas (viduryje) stebi, kaip elgsis Kijevo “Dinamo” žvaigždė A.Michailičenka. / AFP/Scanpix nuotrauka

sako, jog A.Bubnovui negerai su są-mone. Įtaria, kad prasigėrė.

Pilietybės saga- Paradoksalu, bet Lietuvos rink-

tinėje dėl politinių priežasčių pir-mą kartą žaidėte būdamas jau 27-erių. Buvote patyręs, tačiau užplūdo nepatirtos emocijos?

- Jausmas neapsakomas. Per trum-pą laiką tapome nepriklausomi, tu-rėjome savo himną, vėliavą, apran-gas. Puikiai pamenu pirmąsiasoficialias rungtynes 1992-aisiais suŠiaurės Airija. Baisiai jaudinomės.Sužaidėme 2:2, bet galėjome laimėti.Tiesiog perdegėme. Perkeltine pras-me tariant, norėjosi viską išrauti iškarto. Tai ir pakišo koją.

- Lietuvos rinktinei atstovavote 9metus, bet per juos žaidėte tik 13rungtynių.

- Sutrukdė traumos. Iki 25 metų netnežinodavau, kas yra raumenų trau-mos - niekada nebuvau patyręs rau-mens patempimo ar trūkimo. Viskaspasikeitė išvykus į Austriją. Vėliau kal-bėjausi su gydytojais, jie pasakė, kad įta-kos turėjo mitybos kaita. Negalėdavauprisitaikyti prie austriško maisto, manoraumenims jis kenkdavo. Traumosman sutrukdė dalyvauti Vokietijos klu-bų Brėmeno “Werder” ir Lėverkuzeno“Bayer” peržiūrose. Ar dėl to gailiuosi?Ne. Vadinasi, gyvenime taip reikėjo.

- Didžiuojatės būdamas lietuvis,tačiau 2008-aisiais lietuvybė iš jūsųlaikinai buvo atimta. Papasakokite,kaip tai įvyko.

- Iki šiol man dėl to ir pikta, ir juo-kinga. Kažkam matyt reikėjo parody-ti, kad puikiai atlieka savo darbą. Ta-čiau jei biurokratai būtų nuoseklūs,pilietybės turėjau netekti 1995-aisiais.Tais metais “Austrios” vadovai pasiū-lė priimti Austrijos pilietybę, kad klu-be nebūčiau laikomas legionieriumi.Ačiū, nereikia - pasakiau. Bet tuome-tis prezidentas Algirdas Brazauskas

pasiūlė išimties tvarka priimti dvigu-bą pilietybę. Todėl sutikau. Bet pasi-rodė, kad, priimant dvigubą piliety-bę, reikia pasirašyti priesaiką, tikmanęs niekas nepakvietė to padaryti.Ir staiga, 2008-aisiais viešint Austri-joje, mane skambučiais pradėjo ata-kuoti artimieji. Mama ėmė šaukti:“Ką padarei, kodėl pilietybės atsisa-kei?” Atsitokėjęs supratau, kad skan-dalas išpūstas ir pilietybę iš manęsatimta dėl tos priesaikos. Atvykau, pa-sirašiau ją, ir viskas nurimo.

Olimpinė pasaka- 2003 metais buvote išrinktas

geriausiu pastarojo penkiasdešimt-mečio Lietuvos futbolininku. Kąjums reiškia šis titulas?

- Lietuva tikrai turėjo daug gerųfutbolininkų. Toks įvertinimas yra begalo malonus. Tai įrodo, kad gyveni-me viską darei teisingai, o tavo dar-bo ir pastangų žmonės nepamiršo.

- Koks įsimintiniausias karjerosįvykis?

- (Ilgokai pagalvojęs) Triumfas 1988-ųjų Seulo olimpinėse žaidynėse. SuA.Janoniu padėjome SSRS rinktinei po52 metų pertraukos laimėti olimpiadosauksą, o tos dvi savaites trukusios var-žybos atrodo kaip graži pasaka. Rink-tinė buvo formuojama dvejus metus,per tą laiką nė karto nepralaimėjome.Rusai dabar kalba, kad tokios olimpi-nės rinktinės neturės dar 50 metų. Ats-tovauti SSRS rinktinei toli gražu ne taspats, kas atstovauti Lietuvai. Bet tuo-met mes neturėjome pasirinkimo. Bu-vo viena didelė šalis. Kvietė ir žaidėme.

- Jūsų sūnus Arminas taip pat sie-kė futbolininko karjeros. Kaip jamsekėsi?

- Buvo perspektyvus žaidėjas, betjį psichologiškai sugniuždė trenerisAustrijoje. Kai Arminui buvo 17-a,jam pranašauta vieta rinktinėje. Ta-čiau treneris kažkodėl nekentė jo, viskartodavo: tavo tik pavardė garsi. Galnepatiko, kad jis lietuvis, o ne aus-tras? Jaunų žaidėjų psichologija la-bai silpna. Taip sūnus palūžo ir bai-gė trumpą karjerą.

- Sunku garsių sportininkų vai-kams siekti aukštumų.

- O taip. Manote, A.Sabonio sū-nums lengva? Jei pateko į rinktinę,vadinasi, tėvas “prastūmė”. Tuojima lyginti, aiškinti, kad niekadaneprilygs tėvui...

- Turite brolį kunigą. Pats esate ti-kintis?

- Nereikia kasdien vaikščioti įbažnyčią, jog įrodytum esąs tikintis.Žmogus turi tikėti savyje. Kai ma-no galvoje susikaupia įvairių min-čių ir jaučiu, kad reikia jas išvalyti,nueinu į bažnyčią.

Sunkiausia susivaldyti- Baigęs žaidėjo karjerą tapote

treneriu. Garsėjate kaip žodžio ki-šenėje neieškantis žmogus - tikraslobis nuo šabloniškų frazių pavar-gusiems žurnalistams.

- Visi turime emocijų. Jos dažniau-siai išlenda po nesėkmingų rungtynių,kadangi būni kupinas adrenalino irkalbi taip, lyg pats būtum žaidęs aikš-tėje. O žurnalistai ištraukia į viešumątuos skambius pasakymus. Dažniau-

siai norisi susivaldyti, bet kai matai aki-vaizdžią neteisybę, nesusilaikai. Maniki šiol skaudu dėl 2011 metų Lietuvostaurės finalo, kai su Gargždų “Banga”pralaimėjome Panevėžio “Ekranui”.Gaila žaidėjų, kurių 90 proc. galbūt jauniekada nežais finale. Komanda savai-tę rengėsi lemiamam susitikimui, o atė-

jo kažkoks teisėjas, kuriam svarbu negerai pasirodyti, o prisikimšti kišenes,ir viską sugriovė. Tuomet LFF vadovasLiutauras Varanavičius sakė, kad gėdaman į akis pažiūrėti. Turime gerų FIFAkategorijos teisėjų, o tam finalui buvo

paskirtas Saulius Atmanavičius. Porungtynių pasakiau jam, kad didžiau-sia bausmė būtų įmesti jį į mūsų ko-mandos rūbinę.

- Pastarąjį sezoną treniravote Jūr-malos ekipą “Spartaks”, kuri Latvi-jos pirmenybėse užėmė 5 vietą. Taigeras pasiekimas?

- Kaip aukščiausiosios lygos de-biutantei - geras. Kol kas klubo po-litika yra remtis legionieriais.“Spartaks” vadovai bendradarbiau-ja su viena Kolumbijos akademija,iš ten ima jaunų žaidėjų. Pirmą se-zono dalį tie vaikinai buvo pajėgūs,bet vasarą juos pardavė Rusijos pir-mosios lygos klubams. Atvykusinauja legionierių grupė buvo nebetokia pajėgi, kurį laiką rezultatai su-prastėjo, tad 5-oji vieta yra gera.

- Klubo vadovai nerengia savožaidėjų?

- “Spartaks” - jaunas klubas, įkur-tas prieš penkerius metus, todėl darnespėjo išugdyti pajėgaus jaunimo irkol kas remiasi užsieniečiais.

- Ar skiriasi futbolas Lietuvoje irLatvijoje?

- Viskas abiejose lygose labai pa-

našu. Skirtumas tik tas, kad Lietu-voje dominuoja “Ekranas” ir “Žal-giris”. O Latvijoje yra 4-5 apylygėskomandos, kurios bet kada galiįveikti viena kitą.

Veteranai pamiršti- Lietuvos futbolas išgyvena sun-

kų periodą. Ką reikia daryti, kad si-tuacija imtų gerėti?

- Daug ką. Labiausiai skaudu, kadper čempionatą mes netenkame ko-mandų. Geriau A lygoje žaistų šeši fi-nansiškai stabilūs klubai nei tokie kaipVilniaus REO. Nesuprantu, kodėlKlaipėdos “Atlantui” daugybę metųvis daromos išimtys, o kitiems klu-bams - ne. Normalus klubas apskai-čiuoja, kiek reikės lėšų žaidėjų algoms,kelionėms, kitoms išlaidoms, ir pla-nuoja biudžetą. Bankrutavus klubui,nėra kas apsaugo žaidėjus, jie tampasavotiškais įkaitais. LFF galėtų pagal-voti, kaip priversti klubus iš ankstoįmokėti dalį pinigų į specialų fondą,kuris būtų skiriamas kelis mėnesiusalgų negaunantiems žaidėjams.

- Pats ketinote imtis permainų irpavasarį bandėte kandidatuoti į LFFprezidentus...

- (Ironiškai juokiasi) Mano kandi-datūrą iškėlusi Vilniaus apskrities fut-bolo federacija buvo pašalinta iš LFFnarių. Kai mano paraiška buvo nuneš-ta į federaciją, L.Varanavičius pareiškė:“Jau pusė penkių, paraiškas priiman-tis žmogus baigė darbą, o rytoj termi-nas bus pasibaigęs.” Argi nejuokinga?Jie susitvarkė, kaip reikėjo patiems.

- Pasaulyje įprasta, kad didžiuo-sius sporto turnyrus globoja praei-ties garsenybės. 2013-aisiais Lietu-voje vyks Europos jaunių iki 19metų futbolo čempionatas. Jumsnesiūlė tapti jo reklaminiu veidu?

- O kam jiems tos nereikalingos iš-laidos, kam nešti pinigus iš namų(šypsosi)? Austrijoje mano minėtasH.Prohaska kuruoja pirmosios lygosčempionatą, televizijoje analizuojarungtynes. Lietuvoje tokio bendravi-mo su veteranais nėra. Daug karjerąbaigusių futbolininkų rungtynes žiū-ri namie per televizorių. Balandį pir-mųjų rinktinės rungtynių dvidešimt-mečio šventę organizavome patys,federacija neprisidėjo. Mes negerbia-me savo futbolo istorijos, nemokamejos pateikti. Dėl to ir vaikai nelankofutbolo treniruočių.•

Sporto tribūna 152012 12 13Lietuvos žinios

“Žalgiris” nebuvo draugiška komanda. Draugaudavome tik aikštėje, o už jos ribų niekas

nereikalaudavo, kad nuolat susitikinėtume.”

“Traumos man sutrukdė dalyvauti Vokietijosklubų Brėmeno “Werder” ir Lėverkuzeno

“Bayer” peržiūrose. Ar dėl to gailiuosi? Ne.”

A.Narbekovas savo patirtį šiemet perdavė Latvijos kurorto komandai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Prieš du dešimtmečius Vienos klubą “Austria” papildęs lietuvis tapo joistorijos dalimi. / LŽ archyvo nuotrauka

2012 12 13Lietuvos žinios16 Sporto tribūna

SAULIUS RAMOŠKA

Gruodžio tryliktoji Simo-nai ypatinga diena - per18 metų trunkančią kar-jerą 18 įvairių spalvųmedalių pasaulio ir Eu-

ropos čempionatuose iškovojusielitinė treko dviratininkė šiandienšvenčia trisdešimtmetį.

“Kol šeimoje viskas gerai, kol svei-kata nesiskundžiu, gyvenu puikiai. Tu-riu vyrą, namą, šunį. Ko daugiau rei-kia? Jei Dievas duos, gal greitai ir vaikųbus”, - stovėdama ant jubiliejausslenksčio dabartinį savo gyvenimą“Lietuvos žinioms” apibūdino Pane-vėžyje įsikūrusi Lietuvos dviračių tre-ko karalienė.

Simoną treniruojantis DmitrijusLeopoldas yra ir jos vyras - pora susi-tuokė prieš septynerius metus. Su pen-keriais metais vyresniu tuomečiu Rusi-jos rinktinės dviratininku iš Omskolietuvė susipažino Krylatskojės treke,kai 2002-aisiais atvyko treniruotis įMaskvą. 2005 metais jų draugystė bu-vo įteisinta amžinos meilės įžadais Pa-nevėžio bažnyčioje. Dmitrijus nuspren-dė baigti karjerą ir pradėjo treniruotižmoną, sportuojančią nuo 12 metų.Šeiminė ranga pradėjo nokinti vaisius -pasaulio čempionatuose iškovota 13medalių, Europos - penki. Šalia S.Kru-peckaitės pavardės atsirado titulai: Eu-ropos čempionė, pasaulio čempionė,pasaulio rekordininkė.

“Turiu dviratį, gerą treką treniruo-tėms ir geriausią pasaulyje trenerį”, -prieš porą metų “Lietuvos žinioms”tvirtino Simona.

Šiemet tapusi pasaulio vicečem-pione (sprintas) ir stipriausia Euro-poje (keirinas), nuskynusi Senojo že-myno bronzą (sprintas), tačiauLondono olimpiadoje neprivažiavu-si iki medalio S.Krupeckaitė nutarėleisti sau ir dviračiui pailsėti.

Tačiau ilgus metus su vyru be atos-togų iki devinto prakaito dirbusi Si-mona ir be dviračio nemažina apsu-kų. Dukart Lietuvos Metų sportininke(2009 ir 2010) išrinkta S.Krupeckaitėkitomis akimis pamatė savo buitį, beto, ji nutarė pagaliau baigti mokslus(Lietuvos edukologijos universiteto fi-liale Panevėžyje Simona studijuoja kū-no kultūrą).

Gyvenimas beveik įpusėjęs- Ruošiatės jubiliejui? - likus ke-

lioms dienoms iki gruodžio 13-osiosLŽ kalbino Simoną Krupeckaitę.

- Lyg ir ruošiuosi (juokiasi). Daž-niausiai per savo gimtadienį būdavaukur nors išvykusi. Torto užvalgyda-vome, ir tiek. O dabar galiu į namussusikviesti brangiausius žmones. Galir kavinėje savaitgalį pasėdėsime.

- Trisdešimt metų nėra daug. Kąjums reiškia šis skaičius?

- Nejaučiu, kad man jau trisdešimt(juokiasi). Iki šiol visąlaik gyvenau viensportu. Gyvenimas beveik įpusėjęs, jauturėčiau žinoti, ko iš jo noriu. Bet konors kitko daryti lyg ir nemoku.

- Tačiau dviračių sporte nuveikėtelabai daug.

- Be abejo, savo srityje esu daug

pasiekusi, kitas mano vietoje galbūtjau dalytųsi patirtimi su jaunimu.Sporto laimėjimai - vienas dalykas.Bet jei dabar reikėtų susirasti kitąveiklą, būtų sudėtinga. Amžius jautoks, kai mokytis nelengva - per tieklaiko smegenys atrofuojasi (šypsosi).

Kambariai tušti nebus- Tačiau asmeniniu gyvenimu gali-

te būti patenkinta - turite mylimą vy-rą, gyvenate savo name...

- Name įsikūrėme prieš porą metų.Norime, kad jie nebūtų tušti. Kitasmūsų su Dmitrijumi tikslas - užpil-dyti kambarius (juokiasi). Norime di-desnės šeimos. Dabar tinkamas lai-kas šiek tiek atsipūsti - juk nebūtinadalyvauti visose varžybose. Tokie pla-nai. O kaip bus, matysime. Sveikata irlaikas lems, kada vėl pradėsiu spor-tuoti. Galbūt jau rytoj norėsiu sėstis

ant dviračio ir lenktyniauti. Bet labiaunorime šeimos pagausėjimo.

Kitu ritmu- Šešias dienas per savaitę kelda-

votės anksti ir treniruodavotės kartąar du per dieną. Koks dabar dienosritmas?

- Rūpesčių niekada netrūksta. Yradaug neatliktų darbų, kurių negalė-čiau įveikti sportuodama. Edukologi-jos universitete atnaujinau kūno kul-tūros studijas, naikinu skolas. Be to,ir batus reikia nuvežti į taisyklą, dra-bužius - į siuvyklą (juokiasi). Tai bui-tiniai dalykai, kuriuos vis atidėlioda-vau kitai dienai. Viskas kaupėsi,kaupėsi... Ir staiga pamatai, kad rei-kia žieminius drabužius atskirti nuovasarinių, reikia namie atlikti genera-linę tvarką...

Tad po Panevėžyje pasibaigusioEuropos dviračių treko čempionatoper du mėnesius nebuvo dienos, kadnežinočiau ką veikti ir sėdėčiau su-dėjusi rankas. Dar nėra monotoni-jos, galiu keltis be žadintuvo ir ne-būtina valgyti tris kartus per dieną.Dabar gyvenu dėl savęs.

- Dviratis paslėptas? Ar jį matotekasdien?

- Matau, bet juo nesinaudoju. Ei-nu pabėgioti, paplaukioti į baseiną.

Australijos pamokos- Mėgstate pavartyti savo nuotrau-

kų albumus?- Taip. Turiu įamžintų daug gra-

žių akimirkų.- Bet yra ir nemalonius prisimini-

mus sukeliančių nuotraukų. Esateprisipažinusi, kad vartydama šių me-tų pasaulio čempionato Australijojenuotraukas su kartėliu prisimenate,kaip jus diskvalifikavo.

- Iš pradžių jas pamačius būdavoskaudu, negera. Bet dabar negatyvu-mo nebelikę. Nuotraukos man prime-na tik planetos pirmenybes. Diskvali-fikavo - vadinasi, taip ir turėjo būti.

- Sakėte, kad šis pasaulio čempiona-tas išmokė kovoti. Negi anksčiau pervaržybas negaudavote tokių pamokų?

- Australijoje įrodžiau, kad iš tie-sų galiu kovoti su varžovėmis, kurioskaunasi dėl pirmosios vietos. Šiosvaržybos man suteikė vidinės jėgos,didelio pasitikėjimo.

Viską pakeitė Maskva- 2002 metais išvykote treniruotis

į Maskvą. Ar kada nors pagalvojote,kaip gyventumėte, jei būtumėte li-kusi Lietuvoje?

- Galima tik filosofuoti ta tema. Ma-nau, 2003 ar 2004 metais mano karje-ra būtų pasibaigusi, nes nebūtų jokiosperspektyvos. Bet trenerio dėka, kurisryžtingai kovojo, kad turėčiau sąlygastoliau dirbti, išvykau į Maskvą, ir vis-kas pasikeitė į gerąją pusę.

- Gal net į labai gerą pusę - juk potrejų metų susituokėte su dviratinin-ku D.Leopoldu ir iki šiol esate kartu.

- Maskvoje mano gyvenimas pasi-keitė. Tiesa, daugiausia profesinė pu-sė. Buvau plento dviratininkė, perė-jau į treką, save atradau sprinte. NuoMaskvos prasidėjo mano, trekinin-kės, karjera.

Skirtingi, bet artimi- Tarp dviratininkų, su kuriais dir-

bote Maskvoje, buvo daug vaikinų.Kodėl į akį krito būtent Dmitrijus?

- Jis visada buvo ryški charizmatiš-ka asmenybė. O tokios savybės ma-ne žavėdavo. Jis tikras vyras. Už joesu kaip už sienos.

- O Dmitrijus jums sakė, kuo jį su-žavėjote?

- Neklausinėjau jo apie tai (juo-kiasi). Gal nenorėjau sužinoti nege-rų dalykų. Nebuvau iš anksto saunusipaišiusi vyro idealo. Paprasčiau-siai susitinki su žmogumi, bendrau-ji ir jauti - traukia jis tave ar ne. Mespradėjome bendrauti, galbūt atitikomūsų intelektas, charakteriai, norsesame labai skirtingi. Galbūt todėlvieną prie kito ir traukė.

- Esate susituokę jau 7 metus. Arkaip nors pažymite vestuvių metines?

- Susituokę septynerius metus, o kar-tu - jau dešimtmetį. Nešvenčiame ves-tuvių metinių. Dažniausiai pamirštametą datą (juokiasi). Mes tuokėmės dukartus - civilinę santuoką įregistravome2005-ųjų liepos šeštąją, bažnytinę - pomėnesio. Jei vieną datą pražiopsai, ga-lima paminėti antrąją (šypsosi). •

Reaktyvinė Simona buities trasoseKol dviratis ilsisi

“Name įsikūrėme prieš porą metų. Ir norime,kad jie nebūtų tušti. Kitas mūsų su Dmitrijumi

tikslas - užpildyti kambarius.”

Po spalį Panevėžyje surengto Europos dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitėatrėmė dviratį į sieną. Mato jį kasdien, bet nesinaudoja. Pagaliau ji gali daryti tai, ko neleisdavo sau sezono metu.

S.Krupeckaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be Dmitrijaus, kurį pirmąkart pamatė prieš dešimt metų. / LŽ archyvo nuotrauka

Europos ir planetos pirmenybėseSimona iškovojo beveik dvi dešim-tis medalių. / Reuters/Scanpix nuotrauka

18 metų kankinusi dviratį Lietuvos treko karalienė (dešinėje) nutarė kurį laiką nuo jo pailsėti. / AFP/Scanpix nuotrauka

Sporto tribūna 172012 12 13Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrę Vilniaus “Lietuvos ryto”krepšininkai šiandien maldaus,kad sėkmė jiems šypsotųsi dviejose Eurolygos arenose -Stambulo ir Bambergo.

Prieš savaitę Lietuvos vicečempio-nai nesugebėjo Vilniuje septynių taškųskirtumu įveikti Bambergo “Brose Bas-kets” iš Vokietijos. Šiandien vilniečiamstai gali atsirūgti, mat dabar jų likimassvetimose rankose.

Tik dvi pergales D grupėje iškovojęs“Lietuvos rytas” neprarado vilčių patek-ti į TOP 16 varžybų etapą, tačiau per pa-skutinį reguliariojo sezono turą jiemsreikės ir varžovų pagalbos. Šiandien“Lietuvos rytui” Turkijoje būtina nuga-lėti Stambulo “Besiktas” (rungtynių pra-džia 21.45 val.) ir tikėtis, kad Belgrado“Partizan” (Serbija) Bamberge įveiks“Brose Baskets”. Visos trejos grupėsrungtynės šį vakarą vyks vienu metu.Vokiečių klubo pergalė prieš serbus Da-riaus Maskoliūno auklėtiniams užtrenk-tų duris į kitą etapą.

“Bus sunku. Važiuojame į Stambuląir bandysime laimėti. Jei per kitą mačą

“Partizan” nugalės Bambergo klubą,džiaugsimės, jei ne - verksime”, - sakė“Lietuvos ryto” komandos kapitonasSteponas Babrauskas.

Dar gerokai anksčiau trečiąją vietągrupėje ir kelialapį į antrąjį Eurolygosetapą užsitikrinęs “Besiktas” šį mėnesįpakoregavo savo sudėtį. Iš pradžių Tur-kijos klubo vadovai abipusiu susitarimunutraukė sutartį su 24 metų 208 cm ūgiojuodkalniečiu Vladimiru Dašičiumi.Ekipoje pritapti nesugebėjęs aukštaūgissėkmingiausias rungtynes sužaidė bū-tent Vilniuje - per 7 minutes pelnė 10taškų. Jo vietą Stambulo ekipoje užėmėLietuvos krepšinio gerbėjams pažįsta-mas Cemalis Nalga - 2010-2011 metųsezoną 25 metų 208 cm ūgio viduriopuolėjas žaidė “Lietuvos ryte”. Netrukus“Besiktas” sustiprino ir įžaidėjų grandį,iki sezono pabaigos pasirašydamas su-

tartį su 29 metų 191 cm ūgio amerikie-čiu Danieliu Ewingu, kuris praėjusį se-zoną rungtyniavo Mariupolio “Azov-maš” (Ukraina) gretose.

“Žinome apie šias permainas, abunaujokai mums pažįstami”, - prieš kelio-nę į Turkiją sakė vilniečių vyriausiasistreneris D.Maskoliūnas.

Stambulo klubas pirmajame Euroly-gos rate šventė tris pergales, antrajameper keturis susitikimus laimėjo tik sykį.“Šioks toks nuopuolis “Besiktas” žaidi-me yra. Tačiau tai galima suprasti: tur-kai jau prieš kelis turus užsitikrino vietąEurolygos TOP 16 etape ir įgyvendinopagrindinį tikslą, - kalbėjo D.Maskoliū-nas. - Tačiau privalome galvoti tik apiesave. Nesitikiu, kad jų žaidėjai bus atsi-palaidavę.”

Vilniaus ekipos treneris neslėpė, jogauklėtiniai neturėjo daug laiko ruoštisgalbūt paskutinei šį sezoną Eurolygoskovai, nes sekmadienį žaidė Vieningo-sios lygos rungtynes, o pirmadienį leidovyrams pailsėti. “Bet sakau sąžiningai -žaidėjus nuteikinėjame mūšiui ir ma-nau, jog laukia sunki kova nuo pirmųminučių, - tikino D.Maskoliūnas. - Tikgaila, kad mūsų galimybė keliauti toliauir nuo kitų priklauso. Bet Stambulestengsimės padaryti tai, kas priklausonuo mūsų.”•

Japonijoje vykstančiame FIFA pa-saulio klubų taurės turnyrepaaiškėjo pirmasis finalo dalyvis.

Vakar Tojotoje vykusiame pirmamepusfinalio susitikime Pietų Amerikosčempionas San Paulo klubas “Corint-hians” iš Brazilijos 1:0 palaužė stipriau-sią Afrikos komandą Kairo “Al-Ahly”iš Egipto.

Lemiamas buvo “Corinthians” le-gionieriaus iš Peru Paolo Guerrerosmūgis galva 30 minutę. Antrame kėli-nyje jau dominavo “Al-Ahly”. Egiptie-čiai nuolat spaudė varžovus ir kūrėįtampą prie jų vartų. Tačiau San Paulokomanda atsilaikė.

“Al-Ahly” treneris Hossamas El Bad-ry po nesėkmės reiškė apmaudą: “Pra-laimėjome gerai žaisdami. Buvome nu-bausti už vienintelę klaidą. Jei lygintumeabiejų komandų žaidimą, turėtume pri-pažinti, kad buvome vertesni pergalės.”

“Jautėme nemažą spaudimą. Antra-me kėlinyje “Al-Ahly” žaidė labai soli-džiai. Buvo labai sunku ginti savo po-zicijas, bet mums padėjo fantastiškiaistruoliai”, - kalbėjo “Corinthians”strategas Tite.

San Paulo komanda Japonijoje turitvirtą užnugarį. Juos palaiko net 15tūkst. čia atvykusių aistruolių, kurie va-karykštėse rungtynėse kūrė nuostabiąatmosferą.

Šiandien įvyks antrasis FIFA klubųtaurės pusfinalio susitikimas. Jame ko-vos stipriausias Šiaurės Amerikos re-

giono klubas “Monterrey” iš Meksi-kos ir praėjusio sezono UEFA Čem-pionų lygos laureatas anglų klubasLondono “Chelsea”.

Vakar po treniruotės Jokohamos sta-dione “Chelsea” futbolininkai sustojospecialioje mix-zonoje ir per ekranusstebėjo “Al-Ahly” bei “Corinthians”rungtynes.

“Chelsea” klubas Japonijoje sulau-kia milžiniško dėmesio. Paskui šią ko-mandą nuolat sekioja minios gerbėjų,prašančių autografų. Bet Londono fut-bolininkams ne tai galvoje. Į žaidybinękrizę patekęs “Chelsea” su naujuojutreneriu Rafaeliu Benitezu Anglijos pir-menybėse per pastarąsias 4 rungtynespelnė tik 5 taškus. Todėl triumfas Japo-nijoje padėtų numalšinti įtampą.

Buvęs škotų futbolininkas, šiuometu dirbantis apžvalgininku ir ko-mentatoriumi Patas Nevinas palan-kiai vertina anglų šansus: “Jie gerokailenkia “Corinthians” ir “Al-Ahly”. Jeižaistų su tinkama motyvacija ir kon-centracija, šias komandas sudraskytųį skutelius.”

FIFA klubų taurės turnyre paaiškė-jo ir žemesnių vietų likimas. 7 vietą už-ėmė pirmąsias rungtynes pralaimėjęs“Auckland City” iš Naujosios Zelan-dijos. Rungtynėse dėl 5 vietos japonųHirošimos “Sanfrecce” 3:2 įveikė Ul-sano “Hyundai” (Pietų Korėja). Fina-las numatytas sekmadienį.•LŽ

S.Babrauskas: “Džiaugsimės arba verksime” Brazilai jau finale

“Corint-hians” durisį finalą atvė-rė P.Guerre-ro (dešinė-je) įvartis.AFP/Scanpix

nuotraukos

D GRUPĖS LENTELĖ (pergalės, pra-laimėjimai, įmesta ir praleista taškų, taškųskirtumas)

1. Barcelona 9 0 699:558 141

2. CSKA 8 1 705:634 71

3. Besiktas 4 5 633:684 -51

4. Partizan 2 7 641:680 -39

5. Lietuvos rytas 2 7 605:658 -53

6. Brose Baskets 2 7 648:717 -69

Nors Turkijos krepšininkai jau turi kelialapį, savo žiūrovų akivaizdoje jie stengsis neleisti vilniečiams šeimininkauti svetimoje arenoje. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Turkijoje vykstančiame pasaulioplaukimo čempionate jau pirmąją dieną Rūta Meilutytė nudžiugino fantastišku greičiu -per atrankos varžybas ji pagerinoLietuvos ir pasaulio čempionatųtrumpajame baseine (25 m) 50 m krūtine rekordus, o pusfinalyje ji šiuos viršijo ir dar pasiekė Europos rekordą -29,51 sekundės.

Štai taip griausmingai 2012 metų ge-riausia Senojo žemyno jaunoji spor-tininkė iš Lietuvos įsiveržė į 50 mkrūtine rungties finalą. Ten penkio-likmetė Londono žaidynių čempio-nė R.Meilutytė šį vakarą kovos dėlpirmojo medalio. Mūsų plaukikaidar nėra iškovoję medalių pasaulioplaukimo čempionatuose trumpa-jame baseine.

Vakar jau per pirmąjį startą (at-rankoje dalyvavo 61 plaukikė) Rū-ta pasiekė pasaulio čempionatų irLietuvos 50 m krūtine rungties re-kordus - 29,65 sek. Ankstesnis pa-saulio rekordas - 29,80 sek. - nuo2009 metų priklausė amerikieteiJessicai Hardy, kuri vakar per at-ranką užėmė trečiąją vietą (29,74sek.), antra buvo Alia Atkinson(29,72 sek.) iš Jamaikos. Pusfinaly-je Rūta vėl buvo nepralenkiama irdar sykį pagerino Lietuvos ir pa-saulio čempionatų rekordus bei ta-po Europos rekordininke - 29,51sekundės. Pagrindinės lietuvės var-žovės ir pusfinalyje išsirikiavo iš-kart po jos - A.Atkinson (29,62) irJ.Hardy (29,82). Be minėtų plauki-kių, 50 m krūtine finale šį vakarądar plauks čekė Petra Chocova(30,15), australė Sarah Katsoulis(30,19), danė Rikke Moeller Ped-

erssen (30,19), švedė Rebecca Ej-dervik (30,25) ir kinė Jin Zhao(30,33).

Be minėto finalo, šiandien R.Mei-lutytė turėtų startuoti dar dviejoserungtyse - 100 m laisvuoju stiliumi ir100 m kompleksiniu būdu.

Vakar plaukė dar keturi mūsųplaukikai, tačiau nė vienas nepate-ko į pusfinalį. Raminta Dvariškytė50 m krūtine įveikė per 32,04 sek. irbendrojoje įskaitoje liko 29-a tarp61 dalyvės.

Giedrius Titenis 100 m krūtinenuplaukė per 59,40 sek. ir buvo 23-ias tarp 95 plaukikų. Toje pačiojerungtyje startavęs Vaidotas Blažysliko 33-ias (1:00,26).

Danas Rapšys 100 m nugara įvei-kė per 55,08 sek. ir užėmė 39 vietątarp 64 plaukikų. •LŽ

R.Meilutytės rekordų fontanas

R.Meilutytė šiandien sieks pirmojo medalio.

2012 12 13Lietuvos žinios18 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Kaip tarė, taip padarė - aktorius,režisierius ir atlikėjas Vidas Bareikis solinį muzikinį kelią rudenį vainikavo albumu “Panda”. Dabar jis aktyviai dirba su teatro judėjimu “NoTheatre”, režisuoja spektaklius,kurie yra “nepatogūs” mumssuvokti, todėl provokuoja ir domina dar labiau.

Teatro režisūros studijas MaskvosVsevolodo Mejerholdo teatro insti-tute baigiantis Vidas Lietuvoje pra-dėjo naują gyvenimo etapą. Atrodo,jį aplankė visapusiška sėkmė - tiekkūrybiniame, tiek asmeniniame gy-venime. Sausį V.Bareikis baigs studi-jas, o tai yra viena priežasčių, kodėl jisnekantriai laukia žiemos švenčiųkarštligės pabaigos. “Turiu planų, ku-riuos noriu įgyvendinti. Reikia pada-ryti galybę darbų, bet tai man teikialabai daug malonumo”, - sakė Vidas.

(Ne) vienasDar tik pradėdamas solinę karjerą

V.Bareikis LŽ prisipažino, kad savokūryba nori kalbėti garsiai. Kodėl?Pasak muzikanto, šiandien daugeliomūsų dainininkų stilius yra “antirė-kiantis”. “Lietuvių kūryba subtili, ka-merinė. Jie dainuoja vos ne pašnibž-domis. Kartkartėmis nebeužtenkavien subtilių garsų ir pusbalsiu skam-bančios muzikos, nors dabar tai labaipopuliaru. Manau, ne tik man, bet ir

daugeliui aplinkinių kyla noras rėktitrypiant kojomis - tiek dėl visiems su-prantamų, tiek dėl asmeninių prie-žasčių”, - kalbėjo V.Bareikis.

Kartais menininkas pagauna savemąstantį, kad jau greitai baigsis gyveni-mo tarpsnis, kai jis mokėsi, ir teks labiausave “paspausti”. “Daugelis mūsų išgy-vena mokymosi laikotarpį. Iš pradžiųtai dariau Lietuvoje, paskui - Rusijoje,ir tam tikru požiūriu turėjau savisau-gą. Juk kai esi žmogus, kuris vis dar mo-kosi, gali sau leisti dažniau klysti. Ta-čiau kai pereini į profesionalumo etapą,tavo klaidos gali tapti pernelyg skau-džios ir brangios”, - svarstė aktorius.

Pirmasis solinis V.Bareikio albu-mas “Panda” žymi du skirtingusautoriaus kelionių etapus. Jis pasa-kojo, kad išvykęs į Maskvą liko vie-nas, tik su savimi, savo mintimis,idėjomis, jausmais... “Tai buvo visaikitoks laikas negu tas, kurį gyvenauiki tol, jau turėdamas šeimą. Vėl su-sidūriau su savimi, todėl dainos na-tūraliai tarsi pačios atsirado. Jos bu-vo kitokios, nei kurtos su “SuicideDJs”, - aiškino V.Bareikis.

“Fluxus” žaidimaiVidas neslėpė, kad vienam išleis-

ti albumą buvo tam tikras iššūkis,

tačiau žingsnis po žingsnio, ir taiįvyko. “Šį darbą ir rezultatą labai tei-giamai priėmė mano aplinkos žmo-nės, veikiau pagal susikurtą planą.Taip pat gavau nemažai teigiamųįvertinimų, o tai irgi padėjo išleisti įpasaulį “Pandą”, - kalbėjo jis.

Su teatro judėjimu “No Theatre”V.Bareikis dirba jau trejus metus,todėl naujokais jo narių nepavadin-si. O muzika vaikiną lydi dar dau-giau metų. “Atrodo, lyg ir jokianauja veikla neužsiimu, tačiau jau-čiu, kad žengiu toliau ir kad tasžingsnis yra kaip tik dabar”, - pati-kino pašnekovas.

V.Bareikio sumanytame “No Theat-re” judėjime “fluxus” galima įžvelg-ti ne tik spektaklyje “Mr. Fluxus, ar-ba Šarlatanai”, bet ir tame pasaulyje,kurį kuria jaunieji aktoriai. Vidas sa-ko, kad skirdami “fluxus” temai mi-nėtą spektaklį jie turėjo progą pasi-semti patirties iš šios meno krypties,į kurią telpa teigiami dalykai, klaidosir nuoskaudos.

“Pažinome keistą ir žaismingą“fluxus” pasaulį, padarėme jį ak-tualų, įdomų šiandien, tokį, kokįlengvai galima pritaikyti ir šiuolai-

kinei visuomenei. Tarkime, matau,kad tam tikri dabartiniai vizualausmeno sprendimai yra atėję būtentiš “fluxus” ir Jurgio Mačiūno mo-kyklos”, - sakė V.Bareikis.

Anot pašnekovo, teatras yra žmo-gaus gyvenimo būdas, o ne profesi-ja. Aktorius prisiminė, kad kartaissusapnuoja idėjas, kurias vėliau įgy-vendina. Tai reiškia, kad teatre jisyra 24 valandas per parą.

Po sluoksniaisVido nuomone, normalu, jog

“No Theatre” iš pradžių priminėjaunimo teatrą, nes jį kūrė jauni ak-toriai, kurių pirmieji gerbėjai buvodraugai. Vėliau auditorija plėtėsi.“Po spektaklio apie “fluxus” gavo-me atgalinį ryšį iš pirmųjų Lietuvos“fluxus” kūrėjų. Per “Kovos klubą”taip pat susitinka skirtingo amžiauspublika, nes kūrinys kalba apie skir-tingų kartų požiūrius. Taigi publi-ka yra adekvati kuriantiesiems”, -pažymėjo V.Bareikis.

Tiek jo, tiek kitų jaunųjų meni-ninkų kūryba nestokoja humoro,kuris dažnai perauga į ironiją ar netkandžią satyrą. Vidas įsitikinęs, kadironija nėra būtina, jei nori kalbėtiapie dalykus, kurie skaudina. “Ver-tinu darbus, kai pagrindinės min-ties nereikia slėpti po septyniais iro-nijos sluoksniais. Ir pats stengiuositaip kurti, taip bendrauti su drau-gais. Mano albumas “Panda” yra suhumoru, bet jame atvirai kalbamaapie tai, ką skauda”, - nuoširdžiaipasakojo V.Bareikis.•

V.Bareikio kūryba be septynių užraktų

“Kartkartėmis nebeužtenka vien

subtilių garsų ir pusbalsiu skamban-

čios muzikos.”

Savąją “Pandą” V.Bareikis pristatė per tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį “Tai - aš”. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Renginiai 192012 12 13Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS AIDO GALERIJA12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Švie-sos skliautai”TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitėsparoda “Dream Yours Dream”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSNuo 12 11 d. Ksenijos Jaroševaitės skulptūrų paro-da “Sąžinės sąskaita”GALERIJA “MENO NIŠA”2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinėmetalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventineuždrausi”GALERIJA “AKADEMIJA”12 11-15 d. VDA Nidos meno kolonijos rezidentųparoda “Leidžiant laiką: tebuvo matyti vien sniegoplatybė, balta kaip šis lapas”VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA12 06-18 d. Tapytojo Vytauto Pečiukonio paroda“Dangaus rojai ir pragarai žvaigždynų pasauliuose”DEIMANTŲ MUZIEJUS2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybosparoda “Baltas kelias”LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bart-kevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2”MODERNAUS MENO CENTRAS12 04-12 14 d. R.Požerskio fotografijų parodaŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASNuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai dar-bai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos”Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkėsŠejlos Kameric personalinė parodaLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS

Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos parodaNuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Riman-to Zinkevičiaus darbų parodaPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijosNuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”RADVILŲ RŪMAIEkspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos”Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Sau-lėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos ma-da” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose”VILNIAUS VERSLO UOSTAS10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija”A.MICKEVIČIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA11 26-12 15 d. Iliustratorės Agnės Indrės kūrybosparoda “A.Indre. Dvi knygos”

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldi-ko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos”KERAMIKOS MUZIEJUS11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės SigitosGrabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas”11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pra-džių pradžia”A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUS11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paro-da “Piešiniai”KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografi-jos paroda “Neregimųjų atvaizdai”GALERIJA “KAUNO LANGAS”Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. 11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės irČeslovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai”VDU GALERIJA “101”11 29-12 14 d. Ispanijos menininko Antoni Miroparoda “Gades by Antoni Miro”PAVEIKSLŲ GALERIJA11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta daili-ninkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Per-cikovičiūtės (1912-1941/42), Marijos Račkauskai-tės-Cvirkienės (1912-2004) ir DomicelėsTarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjųgimimo metinių paminėjimui

KLAIPĖDAHERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilai-čio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”

KLAIPĖDOS GALERIJA12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto“Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitin-kant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio temapristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkųPRANO DOMŠAIČIO GALERIJA2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Su-grįžimas į Tėvynę”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Super-medija”KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Gar-liava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai”11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienėsriešinių parodaKLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paro-da “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės”11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikintavisata”11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas -mūšio laukas”11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda“Balta”11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnie-nės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

PALANGAPALANGOS GINTARO MUZIEJUS05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiške-vičių rūmų interjerai

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRAS11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietu-vos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Na-cionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA15 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvau-ja Lietuvos kamerinis orkestras, Rūta ir ZbignevasIbelhauptai (fortepijoninis duetas), Jurgis Juozapai-tis (altas). Dirigentas Modestas Pitrėnas16 d. 12 val. Koncertas visai šeimai “Muzikinė ani-macija 2”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoni-nis orkestras. Dirigentas Modestas PitrėnasTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS16 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas“G.F.Hendelis ir Italija”. Dalyvauja ansamblis “Musi-ca Humana”, Julija Stupnianek (sopranas), IgnasMisiūra (bosas), Ula Čaplikaitė (fleita), SimonaVaitkevičiūtė (fleita). Dirigentas Algirdas VizgirdaVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI13 d. 18 val. Kamerinėje salėje. NacionalinėsM.K.Čiurlionio menų mokyklos pučiamųjų ir muša-mųjų instrumentų skyriaus moksleivių koncertas14 d. 19 val. Koncertas “Balsų simfonija”. DalyvaujaAsmik Grigorian (sopranas), Vaidas Vyšniauskas(tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno vals-tybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis or-kestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius16 d. 16 val. Koncertuoja “Tele bim-bam” kolekty-vas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Diri-gentas Ričardas Šumila16 d. 18 val. Koncertuoja Jazzu ir Leon Somov kartu subūgnininku Dariumi Rudžiu ir bosistu Domu AleksaŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA13 d. 19 val. Koncertas “Viva Vivaldi!”. DalyvaujaVytautas Sriubikis (fleita), Vilniaus miesto savival-dybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. DirigentasDonatas Katkus15 d. 18 val. Grupės “MuselQ” (Beissoul, Einius irInnomine) koncertas16 d. 14 val. Koncertas “Skamba Kalėdų varpeliai”.Dalyvauja “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos I, II, IIIklasių chorai, Svaja Skučienė, Loreta Kuliešiuvienė(fortepijonas), Dalė Juozapavičiūtė (fleita), VaidotėBenaitienė (gitara), Algirdo Rakausko išilginių flei-tų ansamblis, Arūnas Dingelis (tenoras)16 d. 19 val. Koncertas “Pasaulio Kalėdų giesmės”.Dalyvauja berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliu-kas”, LMTA studentų styginis kvartetas, Arūnas Din-gelis (tenoras), Loreta Kuliešiuvienė, Svaja Skučie-nė (fortepijonas)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI14 d. 18 val. Advento vakaras “Vai ir atbėga baikš-tus elnelis”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų vai-kų ir jaunuolių folkloro ansamblis “Reketukas”15 d. 12 val. Šventinis koncertas “It snaigės sukasiratu...” Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų baletostudija “Nuotaika”ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA16 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Koncer-tuoja valstybinis choras “Vilnius”ŠV. JONŲ BAŽNYČIA15 d. 18 val. Koncertuoja vargonininkas Vidas Pin-kevičiusSTASIO VAINIŪNO NAMAI14 d. 17 val. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyk-los mokytojos Jolantos Babaliauskienės klasės mo-kinių kanklių muzikos koncertas15 d. 11.30 val. Koncertuoja Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos ir “Lyros” muzikos mokyk-los mokytojos Laimos Šulskutės fleitos klasėsmoksleiviai15 d. 14 val. Algirdo muzikos mokyklos smuikomokytojos metodininkės Audros Dainienės klasėsmokinių koncertas “Baltos Kalėdos”15 d. 16 val. Vilniaus Tarptautinės mokyklos vaikųfortepijono muzikos koncertasLIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA13 d. 18 val. XII tarptautinio Lietuvos kompozitoriųkamerinės muzikos atlikimo konkurso laureatųkoncertasSALĖ “PIANO.LT”13 d. 19 val. Koncertuoja Sonata Zubovienė (forte-pijonas) ir Rokas Zubovas (fortepijonas)SIEMENS ARENA13 d. 19 val. Indijos dramblių šou “Kaip drambliaiKalėdų laukė”15 d. 18 val. Naujametė “Žuvėdros” fiestaPRAMOGŲ ARENA13 d. 20 val. Elektroninio smuiko virtuozės Vanessos Mae koncertasŪKIO BANKO TEATRO ARENA13 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Nočnyje snaipery”ir Diana Arbenina

TRAKAITRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ16 d. 16 val. Koncertas “Muzika Trakų pilyje”. Dalyvau-ja Baltijos gitarų kvartetas: Zigmas Čepulėnas, Ser-gejus Krinicinas, Saulius S.Lipčius, Chrisas Ruebensas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA13 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvau-ja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno

valstybinis choras, Asmik Grigorian (sopranas), Vai-das Vyšniauskas (tenoras)15 d. 17 val. Koncertas “Džiaze tik merginos”. Daly-vauja Rūta Ščiogolevaitė, Evelina Sašenko, KarinaKrysko ir Kauno bigbendas16 d. 17 val. “Advento valanda”. Dalyvauja Kaunostyginių kvartetas ir Mindaugas Zimkus (tenoras)KAUNO DRAMOS TEATRAS15 d. 19 val. Koncertuoja bliuzo atlikėjas iš Prancū-zijos Roland’as TchakounteKAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMOBAŽNYČIA16 d. 12 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas ir pia-nistė Virginija UnguraitytėŽALGIRIO ARENA16 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Batuotas katinas irKalėdų senelis”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ14 d. 18 val. Koncertas “Muzikinė animacija”. Daly-vauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.Dirigentas Juozas DomarkasKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS16 d. 17 val. Nomedos Kazlaus ir Oscaro MarinoNaujųjų metų koncertas

ŠIAULIAICH.FRENKEIO VILA13 d. 18 val. Kamerinės muzikos koncertas “Hende-lis ir Italija”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”,Ula Čaplikaitė (fleita), Simona Vaitkevičiūtė (fleita),Ignas Misiūra (bosas). Dirigentas Algirdas VizgirdaKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”14 d. 18 val. Šiaulių bigbendo 10-ties metų jubilie-jinis koncertas15 d. 18 val. Koncertuoja M.Mikutavičius su grupe16 d. 12 val. Koncertas “Kalėdų senelio belaukiant”

DRUSKININKAIMUZIKINIS KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”15 d. 21 val. Koncertuoja legendinės grupės “Hi-perbolė” gitaristas ir dainų autorius Igoris Berinas,Irmantas Čepaitis (gitara) bei Gintautas Čepaitis(mušamieji)

KRETINGAKRETINGOS RAJONO KULTŪROS CENTRAS13 d. 18.30 val. Ciklas “Muzikiniai rudenys”. Daly-vauja Čiurlionio kvartetas, Šiaulių kamerinis or-kestras ir solistai

KĖDAINIAIKĖDAINIŲ DAUGIAKULTŪRINIS CENTRAS14 d. 17 val. Kamerinės muzikos koncertas. Daly-vauja Čiurlionio kvartetas ir Steinas Skjervoldas(baritonas, Norvegija)

PALANGAKULTŪROS CENTRAS “RAMYBĖ”16 d. 17 val. Koncertuoja bliuzo atlikėjas iš Prancū-zijos Roland’as Tchakounte

Koncertai Parodos

Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai.

R.Tchakounte.

V.Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai”.

SODYBOS, SKLYPAIPERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame au-tomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių ap-mušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

Nemokamai gydau depresiją, patariu kaipapsisaugoti nuo jos, taip pat pačiam at-spėti savo ateitį, padedu išspręstinesutarimus šeimoje, konsultuoju vaikųauklėjimo klausimais. Teirautis: Rasa Nor-kutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas,LT-92129 Klaipėda.

STATYBOS PASLAUGOS40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplin-kai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų,kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boi-leriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indųplovimo mašinose. Montavimas, garantija.Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBOEkonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

ĮVAIRŪSBūčiau dėkingas žmogui, kuris galėtų pa-dovanoti kaliniui naudotą veikiantįnešiojamą kompiuterį. Prašau išsiųsti pa-štu adresu: Remigijui Vitaniui, Lukiškiųskg. 6, Vilnius.

PRANEŠIMAIPamestus bankrutavusios UAB “Skor-pus” (į. k. 301731228, Panevėžio r. sav.,Vaivadų k., Klevų g. 49) įstatus ir re-gistracijos pažymėjimą laikytinegaliojančiais. Užs. LM-3636

Parduodamas bankrutavusios UAB “Els-tuva” turtas. Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Informacija ir sąrašai:www.bap.lt. Užs. LM-3637

Įkraunamas LED žibintuvėlis JY-2812(barkodas 6941507400198) pripažintasnesaugiu. Prašome grąžinti įsigijimovietose. Užs. LM-3638

2012 12 13Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

prenumeratos kainos ∞monòms

12 mònesi˜499 Lt

6 mònesi˜250 Lt

3 mònesi˜135 Lt

1 mònesio45 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

prenumeratos kainos gyventojams

12 mònesi˜319 Lt

6 mònesi˜160 Lt

3 mònesi˜80 Lt

1 mònesio27 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos ∞monòms

12 mònesi˜399 Lt

6 mònesi˜216 Lt

3 mònesi˜108 Lt

1 mònesio 36 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos gyventojams

12 mònesi˜ 247 Lt6 mònesi˜ 124 Lt3 mònesi˜ 62 Lt

1 mònesio 21 Lt

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios”

vienos dienos prenumerata

(bet kuri savaitòs diena)

12 mònesi˜84 Lt

6 mònesi˜

42 Lt

3 mònesi˜

21 Lt

1 mònesio

8 Lt

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

LAIKRA·âIO “LIETUVOS ÎINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAâIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

reklama@lzinios . l t

Tel.: 249 2166, 249 2173, 249 2165.

Faksas:278 4104,275 3131.

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE:VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRñNAI Sod˜ g. 13-3 (8 528) 39 200GARGÎDAI Kvietini˜ g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONI·KIS Statybinink˜ g. 2A-41 (8 426) 60 569KAI·IADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMñ Statybinink˜ g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutòs g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KUR·ñNAI J.Basanaviãiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Sein˜ g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENñ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS K´stuãio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGñ T.VaiÏganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILI·KIS S.Dariaus ir S.Giròno g. 30 (8 422) 53 451RADVILI·KIS S.Dariaus ir S.Giròno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKI·KIS Nepriklausomybòs a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207·AKIAI J.Basanaviãiaus g. 67 8 612 97 522·IAULIAI Trak˜ g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11·IAULIAI P.Vi‰inskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53·ILALñ Îemaitòs g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)·VENâIONYS Aduti‰kio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

R E K L A M A

Nemokamas telefonas 8 800 77 888

Pranešame, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” valdyba patvirtino atskyrimo sąlygas.

Atskyrime dalyvaujantis ir po atskyrimo tęsiantis veiklą juridinis asmuo - akcinė bendro-vė “Specializuota komplektavimo valdyba”, kodas: 121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A,Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre.

Po atskyrimo sukuriamas juridinis asmuo - AB “SKV-VALDA”, būsimos buveinės adresas:Savanorių pr. 191A, Vilnius.

Atskyrimo procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71straipsnį. Po atskyrimo pasibaigiančių juridinių asmenų nėra. Pagal atskyrimo sąlygas atski-riamą dalį sudarantis akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” turtas, tei-sės ir pareigos perina AB “SKV-VALDA” nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momen-to. Visos akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” perleidžiamos teisės irpareigos pagal sandorius pereis AB “SKV-VALDA” ir visi tokie sandoriai bus įtraukiami į AB“SKV-VALDA” buhalterinę apskaitą nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento.Perdavimo-priėmimo aktas bus sudaromas po to, kai juridinių asmenų registre bus įre-gistruota AB “SKV-VALDA” bei akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”nauja įstatų redakcija.

Su atskyrimo sąlygomis, po atskyrimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės “Specializuotakomplektavimo valdyba” ir pradėsiančios veiklą AB “SKV-VALDA” įstatais, akcinės bendro-vės “Specializuota komplektavimo valdyba” 3 paskutinių metų metinių finansinių atskaito-mybių rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu gali-ma susipažinti nuo šios skelbimo dienos akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimovaldyba” buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. Užs. R-702

Informacija apie atatrankos išvadą planuojamai ūkinei veiklai - dėl lengvųjų automobiliųplovyklos su automobilių dalių parduotuve statybos Garažų g. 2, Utenos mieste,

dėl poveikio aplinkai vertinimo.Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Tomas Mikulėnas, Krašuonos g. 19-37, Utena,tel. 8 600 95 065.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - komercinė-prekybinė veikla.Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Garažų g. 2, Utenos mieste.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimoįstatymo nuostatomis bei aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 “Pla-nuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais”, buvo atlikta atatranka dėl povei-kio aplinkai vertinimo.LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą Nr. (5.1)-s-1141 (2012 12 06) - dėl lengvųjų automobilių plovyklos su automobilių dalių par-duotuve statybos (Garažų g. 2, Utenos mieste) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima pas planuojamosūkinės veiklos organizatorių adresu: Tomas Mikulėnas, Krašuonos g. 19-37, Utena, arba pas pro-jektuotoją adresu: UAB “Romas ir Virgis”, Utenio a. 6, Utena, tel. (8 389) 56 554.Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą prašome teikti raštu 20 darbo dienų nuo šioskelbimo pasirodymo spaudoje organizatoriui arba projektuotojui.Išsamiau susipažinti su atliktos atrankos išvada galima dešimt paskelbimo dienos pas planuojamosūkinės veiklos organizatorių darbo dienų nuo adresu: Krašuonos g. 19-37, Utena, tel. 8 600 95 065,pas projektuotoją adresu: Utenio a. 6, Utena, tel. (8 389) 56 554, bei Utenos regiono aplinkos ap-saugos departamente, Metalo g. 11, Utena. Užs. LM-3629

INFORMACIJA apie UAB “Maturė” transporto priemonių oro filtrų perdirbimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. PŪV užsakovas: UAB “Maturė”, Alekniškio k., Širvintų r., tel. (8 382) 30 016.2. PŪV pavadinimas: transporto priemonių oro filtrų perdirbimas.3. PŪV vieta: Vilniaus apsk., Širvintų r., Alekniškio k.4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos de-partamento (toliau - VRAAD) 2012 12 10 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-2303: PŪV PAVneprivalomas.5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo,adresu: Alekniškio k., Širvintų r., tel. (8 382) 30 016, darbo valandomis.6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius,tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB “AV Con-sulting”, P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 1880, per 10 darbo dienų nuo šio skel-bimo. Užs. LM-3635

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

www.lzinios.lt

2012 12 13Lietuvos žinios22 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Širdžių ėdikas” - 10.45, 13, 15.15, 18.15, 21 val.“Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 17, 21 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 15 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Džiunglės” - 12, 14.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Debesų žemėlapis” - 11, 14.30, 17.30, 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.45, 18.45, 21.20 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 13 d. 10.30,12.45 val.“007 operacija “Skyfall” - 18, 21.10 val.“Monstrų viešbutis” - 13.30 val.“Pragaras rojuje” - 20.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Širdžių ėdikas” - 11.20, 13.45, 16.15, 21.55 val.“Virš įstatymo” - 11.30, 15, 18.15, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 18, 22 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11.10, 13.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15,21.30 val.

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 14.05,18.40 val.“Karališkas romanas” - 15.20, 18.30, 21.35 val.“Džiunglės” (3D) - 18.45 val.“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val.“Frankenvynis” (3D) - 15.45 val.“Apgaulinga aistra” - 16.20, 20.45 val.

“Septyni psichopatai” - 18.10 val.“30 širdies dūžių” - 15.50, 20.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11, 13.20 val.“007 operacija “Skyfall” - 15, 18.20, 21.15 val.SKALVIJA“Riksmas” - 18.30 val.“Profesija - reporteris” - 20.40 val.“Stebuklų laukas” - 17.10 val.

PASAKA“Širdžių ėdikas” - 15 val.“Prie jūros” - 15.30 val.“Septyni psichopatai” - 21 val.“Kazino apiplėšimas” - 19 val.“Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas” - 16 val.“Pabandom iš naujo” - 17 val.“Sviestas” - 20.45 val.“Pusbroliai” - 21.15 val.OZO KINO SALĖ“Valandos” - 16 val.“Coco prieš Chanel” - 18 val.MULTIKINO“Širdžių ėdikas” - 15.45, 18, 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 19, 20 val.“Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30,17.45 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45,19 val.“Džiunglės” (3D) - 13, 15, 18.45, 17, 21.45 val.“Debesų žemėlapis” - 19.30 val.“Frankenvynis” (3D) - 11.45, 13.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10, 12, 14.15,16.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.45, 15,17.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13, 21 val.“007 operacija “Skyfall” - 15.30, 18.30 val.“Monstrų viešbutis” (3D) - 11 val.“Monstrų viešbutis” - 10.45 val.

KAUNASCINAMON“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 19.30 val.“Širdžių ėdikas” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15, 17.15 val.“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30,20.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.15, 14.45, 18.10, 21.35 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.30 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45 val.“Monstrų viešbutis” - 11.30, 13.30 val.FORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16, 17.45, 20.30 val.“Virš įstatymo” - 13, 15.30, 18.15, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 17, 21 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45 val.“Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 15.45. 18 val.“Džiunglės” (3D) - 14.45 val.“30 širdies dūžių” - 20, 22 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Apgaulinga aistra” - 16.30 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14, 18.45, 21.15 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 12.30 val.“007 operacija “Skyfall” - 18.30, 21.45 val.“Monstrų viešbutis” - 10.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17, 21 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15,18.15 val.“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Džiunglės” - 16.30, 18.30, 20.30 val.“Debesų žemėlapis” - 12, 20.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Širdžių ėdikas” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.“Septyni psichopatai” - 15.15, 18.15, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17, 21 val.“Legendos susivienija” - 13.15, 15.45, 18 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val.“Pragaras rojuje” - 20.15 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Legendos susivienija” - 11.40, 13.20, 15, 16.45 val.“Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.“Širdžių ėdikas” - 18.45, 20.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.I SALĖ“Karališka drąsa” - 10, 11.45 val.“Į Romą su meile” - 15.20 val.“Pabandom iš naujo” - 17.15 val.“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Širdžių ėdikas” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45 val.“Legendos susivienija” - 13.45, 18.10 val.“Legendos susivienija” (3D) - 12.45 val.“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.40, 20.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS13 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas”15 d. 12 val. “Buratinas”15 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”16 d. 12 val. “Spragtukas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS13 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Akmuo”13 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”

14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis”14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė”15 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”15 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatrekoncertuoja “Tree Stones”15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Juodoji našlė”16 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda”16 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas”16 d. 16 val. Studijoje. “Namisėda”JAUNIMO TEATRAS13 d. 18 val. “Ivona, Burgundo kunigaikštytė”14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”15 ir 16 d. 17 val. “Kovos klubas”RUSŲ DRAMOS TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Undinėlė”16 d. 18 val. “Iš meilės man”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS13 d. 18.30 val. “Trys seserys”15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”16 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė15 d. “Batuotas katinas”Mažoji salė16 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS13, 14, 15 d. 12 vasl. “Grybų karas ir taika”MENŲ SPAUSTUVĖ14 ir 15 d. 18 val. Studijoje II. Teatras “Atomico” (Ispanija). Ištraukos iš trijų spektaklių “Nužudysiutave švelniai”, “Nuvalkiotas”, “A.M.”14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak”14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra”15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”

16 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Gandro dovana”16 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”.“Mozaika”“DOMINO” TEATRAS13 d. 19 val. “Striptizo ereliai”

14 d. 19 val. “Sex guru”15 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?”RAGANIUKĖS TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS13 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”14 ir 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”15 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas”16 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos sucitrina”16 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”15 d. 18 val. “Linksmoji našlė”16 d. 12 val. “Sniego karalienė”16 d. 18 val. “Atila”KAUNO KAMERINIS TEATRAS13 d. 12 val.; 14 d. 10 ir 12 val.; 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?”13, 14, 15, 16 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS15 d. 18 val. “Katytė P”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS15 ir 16 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametėpasaka”15 ir 16 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė”KAUNO TEATRO KLUBAS13 d. 19 val. “Brendžio trims!”

14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”15 d. 19 val. Vyrų vokalinės grupės “Quorum” koncertasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS13 d. 17.30 ir 19.30 val. Oskaro Koršunovo teatras.“Dugne”14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas”15 d. 18 val. Všį “Laimingi žmonės”. “Visu greičiuatgal”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS15 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”16 d. 12 val. “Verpalų pasakos”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė,branda, senatvė, mirtis”15 d. 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pukuotukas”15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Paleistuvis”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS16 d. 15 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS15 d. 11 val. Vilniaus mažasis teatras. “Brangusis atrakcionų parko dėdė”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS15 ir 16 d. 12 val. “Meduolių trobelė”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”16 d. 12 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

KETVIRTADIENIS 13 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 Seimo nutarimo “Dėl Lie-

tuvos Respublikos Vy-riausybės programos”projekto svarstymas irpriėmimas. Tiesioginėtransliacija iš LR Seimo

13.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida

14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 Poeto Jono Mačiulio-Mai-

ronio 150-ųjų gimimometinių paminėjimas.Tiesioginė transliacija išLR Seimo

15.30 “Stilius”. Jausmai (k.)16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)19.00 Pasaulio plaukimo čem-

pionatas trumpajame(25 m) baseine. Pusfi-naliai. Finalai. (Pastaba:gali dalyvauti R.Meiluty-tė, G.Titenis). Tiesioginėtransliacija

20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Nacionaliniai debatai.Tiesioginė laida

22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”.

Nacionaliniai debatai.Tiesioginės laidos tęsinys

23.25 Vakaro žinios23.40 “Keliai. Mašinos.

Žmonės” (k.)0.10 “Stilius”. Veidai (k.)0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Valanda su Rūta” (k.)12.10 “Karamelinės

naujienos” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Keista šeimynėlė”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Visa menanti” N-723.35 “Agentai” N-70.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”12.40 “Gyvenimas yra gražus”13.10 “Patys pačiausi”13.40 “Šeimos reikalai”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”

15.10 “Ančiukas Donaldas irdraugai”

15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Nuodėmių dešimtukas”20.00 “Patys pačiausi”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kobra 11”23.00 “Ieškotojas”0.00 “Amerikietiška siaubo istorija”1.00 “Anarchijos vaikai”1.50 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Lietuvos žinių”

tyrimas (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Ramiojo vandenyno sala” (k.) N-7

11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai prieš nusi-

kaltėlius” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.25 “Muzikinė kaukė”22.25 Kriminalinis veiksmo f.

“Vagių pasaulis” N-140.25 “Laukinis” (k.) N-71.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai”8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermenonuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-710.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Nau-jieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies bal-sas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilėsmiestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drako-nų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai”17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-719.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andže-lo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leondetektyvai. Tamsioji Venecijos pusė” 22.50 “Be-gėdis” 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Naujieji RobinoHudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūrosratas”. Smuikas Lietuvoje 9.00 “Labas rytas, Lietu-va” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuvių ki-no aukso fondas”. Detektyvas “Visi prieš vieną” N-7 14.15 “Mokyklos langas” (k.) 14.35 “Amži-ninkai”. Neprarastoji karta 15.20 “Prisiminkime”.Dainuoja Nijolė Ščiukaitė (k.) 15.30 “Laba diena,Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyveni-mas” 19.30 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 3 d. “Ap-gautoji Afrika” 20.25 “Nepažintas pasaulis”. Vikin-gai 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25“Lietuvių kinas trumpai”. “Tėve mūsų” N-1421.50 “Prisiminkime”. Arijos iš lietuviškų operų22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lie-tuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavi-čius. “Partizanai” 0.00 Panorama (k.) 0.45 JonoMeko filmų retrospektyva. “Tarp 1964-8”. “Šitojerojaus pusėje” (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas”12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00“Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išliki-mas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis”17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Aferistas”19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vai-

kų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Trileris “Mirties ke-lias” 23.20 “6 kadrai” 23.55 “CSI kriminalistai”0.40 “Ledo kelias” 1.30 “Išvaduotojas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Rytoreporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Girių ta-kais” 10.55 Dok. f. “SOS Beringo jūroje” N-712.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas”13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti”15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-715.45 Dok. f. “Čingischanas” N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Čingischanas” tęsinys N-7 17.00Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios18.50 VTB jungtinė lyga. Klaipėdos “Neptūnas” -Krasnojarsko “Jenisej” (Rusija). Tiesioginė trans-liacija 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesio-giai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.35 “Reporteris”0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negy-vas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 9.25 Drama “Ge-resnis gyvenimas” N-7 11.00 Komedija “Kur tasFredas?” 13.00 Drama “Mes iškeliaujame!” N-715.00 Veiksmo f. “Miražas” N-7 17.00 Drama“1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 19.25 Kome-dija “Labas ir sudie!” N-7 21.00 Drama “Emos lai-mė” N-7 23.00 Komedija “Skaistuolė amerikietė”N-14 1.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV”žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras”N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Li-kimo dovana” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45“Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.45 “Kri-tinė riba” N-7 14.45 Drama “Akila ir rašybos kon-kursas” 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Ad-vokatė Lovinski” 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45“Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00“Balticum TV” 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15“Misija: išteisinti!” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Užte-mimas: prisiminti pavojinga” N-7 0.00 “Pražūtin-gas auksas” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00

Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kassvarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00“X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginiseteris 19.20 “Kaimo gydytojas” 21.05 “Tyrėjo Ni-kitino byla” 22.05 Dvikova 23.40 “Operatyvinin-kai” 0.35 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Mano draugas Iva-nas Lapšinas” 2.35 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.45 “Premier League World” žurnalas 11.15“Trans World Sport” žurnalas 12.15 Golfas. Euro-pos turo savaitės apžvalga 12.45 Futbolas. UEFAČempionų lyga. PSG - “Porto” 14.35 Futbolas.UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Ajax” 16.25 “For-mulė-1”. Brazilijos GP lenktynių apžvalga 17.25Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Panathinaikos”.Tiesioginė transliacija 19.25 Motosportas. WRCsezono apžvalga 20.00 Futbolas. UEFA Čempionųlygos apžvalga 20.30 Boksas. Manny Pacquiao -Juanas Manuelis Marquezas 21.40 Krepšinis. Eu-rolyga. “Montepaschi” - “Asseco Prokom”. Tiesio-ginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Chim-ki” - “Panathinaikos”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiš-kas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitųgriovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirti-nas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaiptai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00Ekstremali R.Grino žūklė 22.00 Upių pabaisos23.00 Tikri žvejai 0.00 Gelbėjimo misija 1.00Prasta situacija

Kinas Teatras

Orai ir horoskopai 232012 12 13Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:34leidžiasi 15:52dienos ilgumas 7:18

MĖNULISPirmąją jaunatiesdieną Mėnulisteka 08:20leidžiasi 16:17

ŠIANDIEN: bus debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0 laipsnių.

RYTOJ:debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra naktį 8-11 laipsniai šalčio, dieną apie 7 laipsnius šalčio.

Senoliai sakydavo: Griekų per striekų - pats per niekų.

348-oji metų diena.Gruodžio tryliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 51-osios metųsavaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 18 dienų.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Eiviltė, Kastautas, Kastytis, Liucija, Otilija; rytoj: Alfredas, Fortūnatas, Kintvilė, Tarvainas.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+16

0

-7 -12

-6 -9

-6

-6 -9

-6 -10

-10

-8

Lisabona

+16Malaga

+8Madridas

+17Alžyras

+16Tunisas

+10

Atėnai+15

Larnaka

+5Stambulas

+15Barselona

+10Bordo

+4Dublinas

+5Paryžius

+3Londonas

+9 Nica

+10Roma

+8Dubrovnikas

-3Sofija

-4Bukareštas

Varna

-4Maskva

-4 Helsinkis

-2Kijevas

-3Berlynas

-7

Kopenhaga+5

StokholmasOslas

-2Amsterdamas

-1Miunchenas

-3Praha

-6Vilnius

-8Talinas

-5Ryga

-6

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

-6Varšuva

-3Viena

-1Budapeštas

Jaunatis Priešpilnis Pilnatis DelčiaXII 13 XII 20 XII 28 I 04

-9

2012 12 13Lietuvos žinios24 Margumynai

DENISAS NIKITENKA

Pirmą kartą Kuršių nerijojemokslininkai aptiko bakteriją,kuri puola Neringos pušis irpaverčia jas vaiduoklėmis:medžių šakos suformuojakeistus rezginius, o spygliaipakeičia spalvą ir formą.

Atlikus DNR tyrimus paaiškėjo,kad pušis užkrečia bakterijos fitop-lazmos, nors prieš tai manyta, kadspyglių spalva galėjo pasikeisti nuoBaltijos jūros atpučiamos druskos.Kuršių nerijos nacionalinio parkoMiškininkystės skyriaus vedėja Jurgi-ta Mikšytė sako, kad vadinamoji fi-toplazma atakuoja net palmes. Jasbandoma išsaugoti purškiant chemi-kalus. “Mes, žinoma, pušų nepurkši-me. Džiaugiamės, kad pavyko nusta-tyti ligą ir kad kol kas ji nėra masiškaipaplitusi. Reikia išsamesnių tyrimų.Kita vertus, Neringos pušys ir taipsilpnos, nes auga skurdžiame dirvo-žemyje, todėl jas ir puola įvairios li-gos. Kone kasmet randama naujųkenkėjų”, - pasakojo mokslininkė.

Lietuvoje aptiktos fitoplazmosmokslininkams kol kas yra savotiš-ka mįslė, nes nežinoma, kokie vabz-džiai jas platina. Be to, Kuršių neri-joje negalima naudoti cheminiųpreparatų vabzdžiams naikinti.

Vynuogynų siaubu vadinamos tospačios fitoplazmos Centrinėje ir PietųEuropoje naikinamos drastiškai - iš-deginami ištisi pažeistų augalų plotai.

Gamtos tyrimų centro Fitovirusų la-boratorijos vedėjas hab. dr. Juozas Sta-niulis LŽ teigė, kad jei Kuršių nerijojeišplistų pušis vaiduoklėmis paverčian-ti bakterija, vaizdas būtų liūdnas. “Nu-silpę medžiai tiesiog sunyktų ir po ke-lių sezonų nudžiūtų, “vaiduoklynais”virstų ištisi plotai. Tačiau imtis drastiš-kų veiksmų - iškirsti medžius - dar ne-reikėtų, svarbu atlikti išsamesnius tyri-mus. Juolab kad fitoplazmos mumsnaujovė. Neringoje jos aptiktos pirmąkartą”, - teigė mokslininkas.

Pasak minėtos laboratorijos moks-lininkės Rasos Jomantienės, Nerin-gos pušis užpuolusi liga vystosi lėtai,bet per 5-10 metų gali įveikti didžiu-lius pušynus, ypač jei susidaro pa-lankios sąlygos vabzdžiams daugin-tis. “Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje

taip išnyko uosiai. Kovoti su šia pro-blema galima tik iškertant ir sunaiki-nant sergančias pušis, taip pat ligąplatinančius vabzdžius. Iškirstą plo-

tą reikia užsodinti naujomis puše-lėmis”, - sakė mokslininkė.

Pernai Neringos pušis buvo už-puolęs spygliuočių ūglių vėžys, ku-

ris naikina net pumpurus. Tačiau šiliga grėsmingiausia drėgną ir karštąvasarą. Kadangi šiemet vasara buvovėsi, vėžys daug bėdų nepridarė. •

Neringos pušys vaiduoklės

Kovojanti už juodaodžių teisesorganizacija CRAN negailestin-gai sukritikavo “MisPrancūzijos” rinkimus.

“Mis Prancūzija” tapo brunetė, 19metų medicinos studentė iš Burgun-dijos Marine Lorphelin, kuri finaleįveikė iš Taičio atvykusią Hinarini deLongeaux. Tai ir supykdė tamsiaodžiusPrancūzijos piliečius, kurie pareiškė,jog grožio konkurse nepakankamaibuvo atstovaujama Šiaurės Afrikai.“Tai, kad trūko atstovių iš prancūziškaikalbančių Šiaurės Afrikos šalių, jau ke-lia rimtą problemą”, - pareiškė juodao-džių organizacijos CRAN pirminin-kas Louis Georges’as Tinas.

Jam pritardamas CRAN narysFreedomas Royer pareiškė, jog ketinasurengti konkursą “Juodoji Mis Pran-cūzija”. “Tokie konkurso rezultatai ro-do, jog nenorima pripažinti, kad pran-cūzų tautą sudaro ir Afrikos kilmėsprancūzai”, - pareiškė jis. Nors ren-kant gražuolę iš 33 į finalą patekusiųmerginų 8 atstovavo etninėms mažu-moms, o 6 dalyvės buvo atvykusios išRamiajame vandenyne ir Karibuoseesančių Prancūzijos teritorijų.

Po konkurso CRAN išplatino irspecialų pareiškimą. “Manoma, kadrenkant “Mis Prancūziją” juodaodėsgali atstovauti tik užjūrio departamen-tams. Iš Šiaurės Afrikos į konkursą at-vykusi tik viena kandidatė buvo labaigreitai pašalinta (gal buvo per didelėmusulmonė?)”, - rašoma jame. •

Oro transporto bendrovės “Virgin Atlantic” įkūrėjas Didžiosios Britanijos milijardie-rius Richardas Bransonassusilažino su “British Airways”vadovybe iš milijono svarų sterlingų, kad jo bendrovės prekės ženklas po penkerių metų bus toks pat populiaruskaip ir anksčiau.

R.Bransoną lažintis paskatino “Bri-tish Airways” pagrindinės kompanijos“International Airlaine Group” (IAG)vadovas Willie Walshas, kuris teigė,kad britų milijardieriaus bendrovėgreitai išnyks iš rinkos. W.Walshas taippat pareiškė, kad po penkerių metų jiskontroliuos oro transporto bendrovę“Virgin Atlantic”.

Tokioms kalboms IAG vadovasturėjo pagrindo. Neseniai žiniasklai-doje pasirodė pranešimų, kad di-džiausia JAV skrydžių kompanija“Delta Airways” rengiasi įsigyti 49proc. “Virgin Atlantic” akcijų. Jeigusandoris įvyktų, R.Bransonas kont-roliuotų tik 51 proc. šios oro bend-rovės akcijų. Pats britų milijardieriusneigia gandus, kad jis gali prarastiskrydžių bendrovės kontrolę.

“Virgin Atlantic” buvo įkurta 1984metais. Viena pagrindinių bendro-vės konkurenčių - “British Airways”.Konkurencija tarp bendrovių ypačsuaktyvėjo šiais metais, kai “VirginAtlantic” pirmą kartą įžengė į vieti-nių skrydžių Didžiosios Britanijosteritorijoje rinką. •“USNews”, “BBC News”, France24, LŽ

JAV prezidento Baracko Obamos vardu pavadintasdar vienas gyvūnas. Tai Jeiliouniversiteto mokslininko ne-seniai atrastas priešistorinisroplys - obamadonas.

Nicholaso Longricho atrasta spe-cifinių roplių rūšis priešistoriniais lai-kais gyveno JAV Montanos valstijoje.Obamadonas nebuvo didelis gyvūnas,kadangi jo kūno ilgis siekė vos 30 cen-timetrų. Priešistorinis roplys turėjo

aštrius dantis, kuriais kramtė augalusir traiškė vabzdžius. Pasak mokslinin-ko, obamadonai, kaip ir nemaža dalisroplių, gyvačių ir dinozaurų išnyko as-teroidui susidūrus su Žeme. Ši ka-tastrofa įvyko prieš 65 mln. metų.

Obamadonas - ne pirmas JAV pre-zidento B.Obamos garbei pavadintasgyvūnas. Anksčiau mokslininkai eše-rinių šeimos žuviai suteikė Etheosto-ma obama pavadinimą. Ši žuvis gy-vena gėlo vandens upeliuose ir upėseŠiaurės Amerikoje. Suaugusios Et-

heostoma obama žuvys būna iki 48mm ilgio. Jos yra melsvos spalvos suoranžiniais taškeliais. •

“Mis Prancūzija” per daug balta

“Mis Prancūzija” tapo M.Lorphelin. / AFP/Scanpix nuotrauka

Užsikrėtusios nauja bakterija gražuolės Neringos pušaitės gali išnykti po dešimties metų. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Susilažino iš milijono svarų

Priešistorinis roplys

Obamadonas išnyko kartu su dino-zaurais asteroidui susidūrus su Žeme. / Užsienio spaudos nuotrauka

Milijardierius R.Bransonas kontroliuoja skrydžių bendrovę “Virgin Atlantic”.PA Wire/Scanpix nuotrauka