Savas kampas

2004 Lapkritis

Nr.1(7)

,,...Neprisimenu, kuri tai buvo 1944-ųjų metų diena, kai į Švietimo skyrių atvyko kelių asmenų delegacija su man netikėtu rimtu prašymu—leisti atidaryti Skaudvilėje gimnaziją. Delegacijai vadovavo Jurgis Fledžin-

skas, vėliau tapęs smuikininku, konservatorijos profesoriumi. Skaudviliškių prašymas man buvo gana suprantamas, tačiau kartu ir netikėtas. Ką gi daryti? Nuo kada? ...Gimnazija buvo atidaryta. Tiktai dėl patalpų stokos 1944 metais veikė ne 8, bet 5 gimnazijos klasės”. “...Darbas gimnazijoje prasidėjo pavėluotai ir sunkiomis sąlygomis...Mokslo metai prasideda lapkričio mėnesį.”. Ištrauka iš E. Krencienės knygos ,,Mūsų būties vieta— Skaudvilė”.

Skaudvilės vidurinės mokyklos laikraštis

J. Fledžinskas

Kiekvienas mūsų atsimename save, še-šerių—septynerių metų vaikelį, kai spurdėdami iš džiaugsmo, nekantrumo, netvirtai laikydami gėlės žiedą, pirmą kartą pravėrėme mokyklos duris. Mokykla tapo antraisiais namais.. Joje mes pažinome pirmąją raidę, pirmąjį skaičių. Skubėdami iš klasės į klasę, be paliovos ją keikiame...Tačiau netrunka prabėgti dvylika metų. Tada tie patys buvę mažyliai užveria ilgai varstytas mokyklos duris. Užveria visam laikui, palikdami gražiausius metus, prisiminimus ir troškimus... Tada mokykla sušvyti tarsi gaivinantis rasos lašelis. Sušvyti ir nyksta...

Sigita Skiriūtė,11h

Svečiai (iš kairės) D. Ignotas, P. Petrošius, V. Karbaus-kis perkerpa mokyklos atidarymo juostelę

Mieli mokiniai ir mokytojai, šie metai mūsų mokyklai – jubiliejiniai. Pavasarį mo-

kyklą baigia 60-oji abiturientų laida. Manome, ši šventė mums dar didesnė, nes

mokomės ką tik atnaujintoje mokykloje. Tai didžiulė vyriausybės, Tauragės apskri-

ties ir savivaldybės dovana mums. Lapkritis laikomas mokyklos atidarymo mėnesiu

– Gimtadieniu. &ors dėl mokyklos remonto darbų šventę nukeliame į pavasarį, vis

tiek šia proga norime Jus pasveikinti ir palinkėti geros sveikatos, darbštumo, sėk-

mės, asmeninės laimės, gražių akimirkų. Būkime rūpestingi ir tvarkingi savos mo-

kyklos šeimininkai. Administracija

Mok

yklo

s re

nova

cija

po

60-t

ies

met

ų— p

uiki

dov

ana

mok

ykla

i G

IMT

AD

IE"

IO p

roga

„PER GYVENIMĄ – GYVENIMUI“. Projekto autorės ir vykdytojos mokytojos J. Gu-žauskienė, D. Beinarytė, R. Kaminskienė, J. Čejauskytė. Šių mokytojų dėka mokyklos renginiams laimėta 800 litų. Lig šiol jie dar nepanaudoti.

„ANČIA“. Projekto autorės ir vykdytojos mokytojos R. Kaminskienė, D. Beinarytė, J. Gužauskienė, J. Čejauskytė, R. Gudavičienė, V. Verpečinskienė. Šiam projektui vykdyti laimėti 2000 litų. Daugelis mūsų mokyklos mokinių turėjo puikią galimybę pasimaudyti Baltijos jūroje, pasivaikščioti gražiosios Palangos gatvėmis.

„GYVENK SVEIKAI“. Projekto autorės ir vykdytojos pradinių klasių mokytojos K. Greičienė, R. Marozienė, J. Gužauskienė, S. Anulienė. Buvo prašyti 2300 litų. Skirta – 2000. Šie pinigai skirti tik pradinių klasių mokiniams, daugiausia – sportiniam invento-riui pirkti.

„SAVAS KAMPAS“. Projekto autoriai ir vykdytojai mokytojai O. Sungailienė, R. Ma-rozienė, E. Jurkšaitienė, G. Marozas. Laimėtas kompiuteris mokyklos laikraščio leidy-bai.

„KOMPIUTERIS LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOJE“. Projekto autoriai ir vykdytojai lietuvių kalbos mokytojai O. Sungailienė, R. Lukšienė, S. Krušinskienė, A. Petkus. Lai-mėtas kompiuteris lietuvių kalbos kabinetams.

mokytojams, rašiusiems projektus.

Direkt. pavad. L. Visockienei už pirmųjų 3-jų kuravimą..

mokytojai Stanislavai Krušinskienei už il-gametį darbą mūsų mokykloje.

Miela mokytoja, Kaip greitai b÷ga dienos nežabotos, Pripildytos darbų, svajonių ir vilties. Kasdien tarsi atakon Tu eini kovoti

Už šviesą, g÷rį, žmogų ateities. Šiandieną ačiū tariam Tau visi -

Tu—neišsenkanti versm÷ esi: Išleidai vienus, sutikai kitus

Ir taip išdalinai dienas, metus… Tegul visada Jus lydi laim÷, visokeriopa s÷km÷.

Jūsų kolegos ir mokiniai

Kaip žinia, šie metai Lietuvoje yra paskelbti Kalbos ir knygos metais. Džiugu, kad mūsų mokyklos mokytojos E. Krencienė ir R. Zelbienė bei mokinė D. Stroputė išleido savo knygas, kurias pristatė Skaudvilės bendruomenei. E. Krencienės ,,Mūsų būties vieta — Skaudvilė”, R. Zelbienės ,,Prie An-čios versmės” ir D. Stroputės “Įsimylėjau gyvenimą” — puiki kūrėjų dovana Skaudvilei.

Gudaitytė Andžela, mokytoja

Į Italiją kartu su dukra Ka-rolina važiavome iš Vokietijos per Austriją. Čia ir pamatėme gražiausius vaizdus. Tai buvo

Alpių kalnai, kurie užburia savo grožiu kiekvieną. Nesuskai-čiuojama daugybė baltų pilių, skendinčių kalnų žalumoje, o naktį šviečiančių ryškiausiomis spalvomis, ilgai išlieka atminty.

Manau, niekas nenustebs iš-girdęs, jog Italija - labai graži šalis. Gyvenome mes mieste, kuris buvo 8 km nuo Venecijos. Gyvenimas ten virė visą parą. Gatvės net naktį nebūdavo tuš-čios. Tarp vietinių gyventojų pastebėjome daug įvairių tauty-bių žmonių, be abejo, daug tu-ristų. Žmonės ten tikrai draugiš-ki, kalbino ir sveikinosi net vi-sai nepažįstami.

Į Veneciją plaukėme laivu. Iki Venecijos širdies - „Švento Marko“ aikštės - ėjome ilgai,

įveikdamos begalinius siaurų gatvelių labirintus. Suvenyrų parduotuvės, muziejai, kavinės, siūlančios įmantriausius val-gius, mirgėte mirgėjo. Pasiekus „Šv. Marko“ aikštę, mus pasiti-ko smuiko ir fortepijono garsai,

daugybė žmonių ir jūra balan-

džių. Tačiau nuostabiausias ir puošniausias aikštės akcentas - tai Šv. Marko bazilika, kuri bu-vo pastatyta 828 – 832 metais. Dabar joje nuostabaus grožio muziejus, prie kurio durų drie-kiasi ilga eilė turistų. Neįmano-ma aprašyti Venecijos grožio, reikia jį pamatyti. Galybė tiltų, kanalų, gondolų užburia ir keri.

Maudytis važiuodavome į miestą, kuris priminė Palangą, tačiau daug didesnis, su dangų remiančiais viešbučiais, nuosta-biais paplūdimiais, kuriuose nematėme nė mažiausios šiukš-lelės. Adrijos jūra labai šilta ir labai sūri, tačiau ji buvo didelis malonumas varginančiame Ita-lijos vasaros karštyje.

Regina Lukšienė, mokytoja

Praėjusi vasara man padovanojo puikią dovaną - kelionę į Daniją. Danija - nedidelė šalis, daug kuo panaši į Lietuvą, tačiau ir kitokia.

Susipažinau su gražiu kraštovaizdžiu. Įsimintiniausia, kad teko važiuoti keliu, kurio vienoje pusėje - Baltijos jūra, kitoje - Šiaurės, pabraidyti ir vienos, ir kitos vandenyse tuo pačiu metu. (Baltija šaltesnė!) Da-nai gali sau leisti mašinomis važiuoti pajūriu, vaikščioti po smėlio kopas, čiuožti nuo kopos lyg nuo sniego kalvos. Senosios Danijos gyvenimo momentai pristatomi muziejuje, panašiame į mūsų Rumšiškes. Mačiau, kaip anksčiau gamino sviestą(net ragavau), pjovė rąstus, kasė durpes, drožė medžio dirbinius, siuvo iš kailio. Kas nori, gali viską išbandyti. Danijoje galima aplankyti ir pilių. Įdomu tai, kad Egeskove aplankiau pilį, kurios vienoje dalyje tebegyvena šeimininkas - grafas Michaelis Ahlefeldtas, o kitoje ekspo-nuojami pilies istoriją atspindintys dalykai. Danai didžiuojasi savo praeitimi, todėl labai gerbia karališkąją šeimą, kuri simbolizuoja anuos laikus, yra amži-nųjų vertybių saugotoja. Kopenhagoje gėrėjausi karališkai-siais apartamentais, stebėjau, kaip keičiasi rūmų sargyba. Danijoje artimiau susipažinau su pasakų kūrėju H. K. Andersenu. Sužavėjo prie muziejaus stovintys rūmai (maketai), prie kurių būsimieji aktoriai vaidino ištraukas iš Anderseno pasakų. Muziejuje užsidėjusi ausines klausiausi pasakų lietuviškai, knygų lentynose gulėjo ir lietuvių kalba

išleistos rašytojo knygos. Danijoje labai vertinamas mokslas. Ten mokytojas nebūtinai turi aukštajį išsilavinimą, todėl buvo stebimasi, kad Lietuvoje visi mokytojai siekia aukštojo mokslo. Moksleiviai yra ga-na išprusę. Po pamokų jie būna užsiėmę įvairiausioje veikloje. Jiems būtų keista, kad mūsų moksleivis niekur nedalyvauja, niekuo neužsiima, niekuo nesidomi.

Prie H. K. Anderseno paminklo

Prie paminklo Undinėlei

Už atliktus renovacijos darbus DĖKOJAME

GE)RA)GOVUI AB ,,KLAIPĖDOS APDAILA” SUBRA)GOVAMS: 1. LANGAI. VIDAUS APDAILA UAB ,,ALTAUSTA” 2. ELEKTROS DARBAI UAB ,,ELVARADAS” 3. SANTECHNIKA. ŠILDYMAS UAB ,,META” 4. FASADAI UAB ,,FASADŲ ARTELĖ”

Kad mūsų mokykla būtų tokia, ko-kią šiandien turime,

Lietuvos ūkio ministrui P. Čėsnai, Vyriausybės kancleriui Z. Kamins-kui, Valstybės sekretoriui D. Igno-tui, Seimo nariui V. Karbauskiui, Apskrities viršininkui A. Beišiui, Tauragės savivaldybės merui P. Petrošiui

Mokyklos ir miestelio bendruomenė

Už nuolatinį rūpestį renovacijos darbais dėkojame mokyklos l.e.direkt. pareigas Onai Sungailienei ir pavaduotojui V. Blauzdžiui.

Reda Gudavičienė, mokytoja

)uostabi kelionė Projektas “A"ČIA“ buvo tink-

amai įvertintas, ir Tauragės rajono s a v i v a l d y b ė s k y r ė l ė š ų Gedgaudiškės mokinių vasaros poil-siui organizuoti.

Moksleiviai su vadovėmis Reda Gudavičiene ir Violeta Verpe-činskiene vyko į Palangą. Apsistojo Nemersetos poilsio namuose. Aplankė grafo Tiškevičiaus rūmus Palangoje, keltu kėlėsi į Smiltynę, pabuvojo Jūrų muziejuje, stebėjo

delfinų ir jūrų liūtų pasirodymą. Palangoje, Basanavičiaus gatvėje esančiuose atrakcijonuose, vaikai galėjo pasivažinėti mašinytėmis, žaisti, išdykauti, linksmintis..

Visi grįžo namo pailsėję, kupini įspūdžių ir puikios nuotaikos. Jūra, saulė, smėlis, kopos buvo nepakar-tojami. Šią kelionę vaikai prisimins ilgai ilgai, ir pasak jų pačių…gal net visą gyvenimą…

Esame dėkingi Tauragės raj. savivaldybei už lėšas, skirtas vaikų vasaros poilsiui.

E. Mosteikaitė, R. Šiurytė, P. Urbonaitė, G. Skarbaliūtė, 7a Šnekiname mūsų mokyklos mo-

kytoją Gediminą Marozą, vieną iš stovyklos “PRAKALBI)K ME-DĮ“ vadovų.

Papasakokite apie stovyklą. Projekte jau antri metai dalyvavo

mokiniai iš trijų mokyklų: Žygaičių, Dauglaukio ir Skaudvilės, iš viso 24 mokiniai. Šį projektą remia Švedijos lietuvių bendruomenė. Iš šios šalies net seni baldai buvo atgabenti. Mūsų tikslas – juos restauruoti. Šio darbo mokė restauratorius iš Vilniaus. Tai ganėtinai sunkus darbas.

Mokiniai baldus ir puošdavo, o puošybos meno mokė dailininkė iš Žemaičių Naumiesčio. Šiemet veiklą paįvairinome – piešėme ant akmens. Žygaičiuose „pražydo“ ne vienas didesnis ar mažesnis akmuo. Keletą mažesnių parsivežė mokiniai namo.

Ar mokiniams reikėjo mokėti? Ne. Viskas buvo nemokamai: ir

maitinimas, ir įvairūs gardėsiai, ir ekskursija. Be to, vaikai gavo ir dar-bo drabužius bei labdaros.

Ar kitais metais stovykla dar bus?

Tikimės, kad taip. Atvykę švedai džiaugėsi mūsų mokinių darbštumu ir padarytais darbais.

Kaip mokiniams patekti į šią

stovyklą? Baigiantis mokslo metams turėtų

pareikšti norą. Beje, turėtų nebijoti darbo ir mokytis 5 -10 klasėje.

Pakalbinome keletą stovyklau-tojų: šeštokus Ričardą Stanevičių, Dovydą Marozą, septintokus And-rių Zubricką, Rimvydą Visockį.

Kas stovykloje labiausiai patiko ir kodėl?

ANDRIUS Z: Man labiausiai patiko žaisti futbolą, nes ir laimėju-sių, ir pralaimėjusių komandoms buvo dalinami traškučiai ir ledai.

RIMVYDAS V.: Man taip pat labiausiai patiko žaisti futbolą, ka-dangi šis žaidimas yra mano mėgsta-miausia sporto šaka.

DOVYDAS M.: Restauruoti bal-dus. Labai patiko ekskursija į Rum-šiškes.

RIČARDAS S.: Man tai patiko viskas: maistas, darbas, ekskursija, piešti ant akmenų. Vieną net mamai lauktuvių parvežiau.

Ar kas nors stovykloje jums nepatiko?

Visi tvirtino: Viskas buvo PUI-KU! Mielai būtume pasilikę ilges-niam laikui. Nepatiko tik žygaitiškiai. Amžinai „kabinos“. Lyg ko veikti neturėtų.

Kaip manote, ko išmokote sto-vyklaudami?

ANDRIUS Z.: dažyti akmenis,

restauruoti baldus. Susipažinau su naujais draugais.

Kokias išdaigas krėtėte stovyk-loje?

ANDRIUS ir RIMVYDAS: Iška-bindavome lovos galą ir, kai draugas šokdavo gultis, lova sugriūdavo. Vi-siems būdavo juoko.

Ar kitiems patartumėte nuvykti į panašią stovyklą ir kodėl?

ANDRIUS Z.: Taip! Važiuokite visi, kas tik gali, nes ten fantastiškai įdomu ir linksma.

VISI entuziastingai pritarė And-riui.

Stovyklautojai prie įspūdingo laivo

VISIEMS, KAS "EABEJI"GAS! MOKSLEIVIAI, TĖVELIAI! RAŠYKITE, SKELBKITĖS, REKLAMUOKITĖS! Būsime dėkingi! Redkolegija

Indrė Adomavičiūtė, 11 r

Tradicinės vienuoliktokų krikštynos vyko rugsėjo mėnesį. Jos prasidėjo 16 val. mokyklos kieme. Visų trijų 11 - tų klasių mokinius suporavo ir surakino geležinėmis grandinėmis. O porų kojas suklijavo lipnia juosta. Taip ir vedė aplinkui mokyklą į daubą. Leidžiantis į ją, daug kas slydo ir virto, tačiau, regis, rimtų traumų niekas nepatyrė. Dvylik-tokai vaikščiojo apie mus ”apsiginklavę“ buteliukais su neaiškios kilmės skysčiu - nepa-klusniems krikštijamiesiems. Negana to, liepė visiems atsi-klaupti ir kartoti kažkokius žo-džius, tačiau mažai kas juos gir-dėjo. Be to, mus dar apmėtė kiaušiniais ir aplaistė vandeniu.

Taip pakankinę, visus vedė į mo-kyklos stadioną. Vėl buvome aplaistyti kažkokia balta mase, nuo kurios dvokė sugižusio pieno ir kefyro kvapu. Bet tai, ką netru-kus išvydome, pranoko mūsų fantazijas. Įvažiavo gaisrinės ma-šina! Daug kas pasimetė ir bandė bėgti, tačiau niekam nepavyko. Krikštatėviai buvo paruošę išban-dymą: purvo duobę su virš jos ištemptu tinklu. Dvyliktokai mus stūmė į tą duobę ir murdė į pur-vą, o kad būtų dar „smagiau“, visus, lendančius po tinklu, laistė vandeniu iš gaisrininkų žarnos. Kažkoks pragaras! Visiems išgy-venusiems buvo įsakyta išsiri-kiuoti eilute, atsiklaupti ir duoti priesaiką, po kurios mums buvo suteikti nauji vardai. Tuo ir bai-gėsi žiaurių išbandymų kupinos

krikštynos. Man asmeniškai krikšty-nos labai patiko, nors abejojau, dalyvauti jose ar ne. Juk tiek būta gąsdinimų! Beje, tai, ką patyrė-me, pranoko visas baimes. Žino-ma, būtų buvę maloniau, jei susi-rinkę žiūrovai būtų ir likę tik ste-bėtojais. Tačiau jie nusprendė pasidaryti sau dar didesnę pra-mogą ir, prisinešę žalių kiauši-nių, laidė į mus. Sako, kliuvo net dvyliktokams. Laimei, greitosios neprireikė.

Emilija Jurkšaitienė, mokytoja

Saulėtą, auksu pasipuošusią spalio popietę mokyklos dailininkų ir poezijos kū-rėjų prisėdęs autobusiukas pasuko Taura-gėn, į POEZIJOS RUDE)ĖLĮ, skirtą S. NĖRIES 100 – osioms gimimo metinėms. Čia savo kūrybos eilėraščius skaitė vienuo-liktokė Sigita Skiriūtė ir devintokė Eglė Juozėnaitė. Už puikų deklamavimą, neme-luotą artistiškumą, gražią sceninę laikyseną daugybės plojimų susilaukė mūsų Sigita.

O mažiausioji (iš visų dalyvių) daili-ninkė, iliustratorė buvo irgi iš mūsų mokyk-los – antrokė Sigutė Kaminskytė.

Popietėje atsikvėpėme nuo kasdieny-bės, pailsėjome, palyginome savo kūrybines jėgas su kitų mokyklų kūrėjais ir...nenusivylėme. Mes tikrai ne blogesni.

Rugsėjo 26 – oji paskelbta Europos kalbų diena. Mūsų mokykloje ji vyko rugsėjo 30 – ąją. Papuošėme Europos kalbų medį, paruošėme lankstinukus apie Europą, Europos Sąjungą. Di-desnį dėmesį skyrėme švietėjiškai veiklai mieste-lio bendruomenėje. Moksleiviai paruošė informa-cinius lapelius apie svarbiausias Europos valsty-bių ypatybes, apie kalbas, Europos Sąjungą. Miestelio gyventojams buvo paruošti klausimai šiomis temomis. Kiekvienas atsakęs galėjo pasi-tikrinti savo žinias pagal įteiktą informacinį lape-lį. Šitaip miestelio žmonės galėjo praplėsti savo žinias. Įdomu tai, kad ne visi žino, kokiai tarmei priklauso-me mes, skaudviliškiai. Labai juokingi buvo „išversti“ iš žemaičių ”kalbos“ į lietuvių sakiniai: ”Pasidėk drobynas“ ir ”Smagia paimk kūli ir pa-dėk į gorba“. Pabandykite ir jūs!

Solveiga Gerdauskaitė, 10 a

Honoraras už straipsnį—10 iš lietuvių kalbos

Odeta Mažikaitė, 12h Šiomis dienomis vis dažniau per televiziją matome žmo-

nių, gyvenančių kituose kraštuose. Aš turėjau galimybę pagyventi svetur, tiesa, neilgai, šią vasarą. Dar nepasibaigus mokslo metams, išvažiavau į Didžiąją Britaniją, į vieną įspūdingiausių miestų pa-saulyje – Londoną, pas savo mamą, kuri ten jau daugiau nei dveji metai. Pats Londono miestas mane šiek tiek nuvylė. Tikėjausi rasti gražų, švarų, įspūdingą miestą, tačiau jau pačią pirmąją buvimo dieną pamačiau visai kitokį vaizdą. Miestas primena kaimą, išsky-rus 1 – ąją zoną (Londonas skirstomas į 6 zonas). Gatvės pilnos šiukšlių, o pats miestas niūrus. Tačiau visa tai nustelbia centre sto-vintys nuostabūs pastatai ir dangoraižiai. Pirmoje zonoje yra centras, kuriame daug parduotuvių ir miesto įžymybių: London eye (Londono apžvalgos ratas), Big Ben‘as(tai didelis laikrodis, prie kurio yra Parlamento rūmai), ma-dam Tiuso muziejus (vaškinių figūrų) ir daugelis kitų. Visas šias n įžymybes pamačiau savo akimis. Tiek metų per anglų kalbos pa-mokas žiūrėjau jų atvirukus ir mokiausi pavadinimus, o dabar ir pati visa tai išvydau. Į akis krito tai, kad eismas Britanijoje priešingos krypties negu Lietuvoje: automobiliai važiuoja kairiąja puse. Pirmomis die-nomis keletą kartų vos nepakliuvau po ratais, nes žiūrėjau ne į tą pusę. Pastebėjau, kad vairuotojai ten labai drausmingi. Tai taip pat mane nustebino. Lietuvoje, norint pereiti gatvę pėščiųjų perėja, reikia ilgokai palaukti, o ten - priešingai, tu dar nespėji net atsistoti, o jau visos maši-nos stoja praleisti. Dažniausiai važinėjausi dviaukščiais autobusais(juos matėte per televiziją) ir “metro“. Rajonas, kuriame gyvenau, yra trečiojoje zonoje. Namai čia vienodi, jie vadinami ,,Viktorijos laikų namais“. Visi sujungti, skiria tik mažos tvorelės prie paradinių durų ir didelės tvoros kieme. Šalia mano namų— parkas (mieste jų labai daug) ir stadionas. Ten dažnai eidavau pasivaikščioti. Rajone, kuriame gy-venau, gyvena nemažai ir lietuvių. Buvo gera girdėti kalbant lietuviškai tokiame tolimame mieste.Lietuvių Londone – labai daug, todėl čia daug parduotuvių su lietuviškomis prekėmis, ypatingai su lietuviška duona, kurią visi taip mėgsta; lietuviškų restoranų su didžiuliais užrašais ,,CEPELINAI“. Žmonės, kurie ilgisi Lie-tuvos, čia ,,atgauna dūšią“ nors trumpam. Tačiau teko ne tik atostogauti, bet ir padirbėti. Dirbau (tvarkiau kambarius) viename prestižiškiausių

Londono viešbučių ,,Marriott County Hall“. Tai penkių žvaigždučių viešbutis, šalia jo - ,,London eye“, o kitoje Thames upės pusėje - ,,Big Ben‘as“. Reikalavimai darbuo-tojams buvo labai dideli. Nors darbas ir nebuvo sunkus, ta-čiau labiausiai nuvargindavo kelionė į darbą, kuri trukdavo net 2 valandas į vieną pusę. Kartais tekdavo dirbti ir vakare. Tai pasistenkite įsivaizduoti: keliesi 6:00, dirbi 8 valandas ir dar keletą valandų vakare, jei reikia dirbti. Namo grįžti 12 val. nakties. Rytojaus dieną vėl ta pati rutina. Ačiū Dievui, visa tai tęsėsi tik truputį daugiau nei mėnesį. Paskutines kelias savaites negalėjau sulaukti tos die-nos, kada galėsiu važiuoti namo. Jai atėjus, buvau pati lai-mingiausia. Man nebuvo ten blogai, juk gyvenau su mama, kuri mane labai lepino, tačiau tokiame dideliame mieste

sunku pritapti, jautiesi lyg nesavas. Jei dabar manęs kas paklaustų: „Ar norėtum gyventi Londone?“, tai pasakyčiau:,,NE!“. Nors prieš išvažiuodama galvojau atvirkščiai. Liau-dies išmintis teigia: ,,Visur gerai, bet namie geriausia“.

Vaškinių figūrų muziejuje

Prie apžvalgos rato

Honoraras už straipsnį—10 iš lietuvių kalbos