„15 valandų“

Aktorius, režisierius, pedagogasMėnesinis priedas „15 valandų“ šį kartą kviečia į susitikimą su vienu ryškiausių Lietuvos kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi ir pedagogu Valentinu Masalskiu. Kartu su buvusiais studentais persikėlęs dirbti į pajūrį ir subūręs dar vieną aktorių kursą, netrukus jis įkūrė Klaipėdos jaunimo teatrą. Vasarą jis sugrįžo į savo namus Vievyje.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 28 (1259) • 2012 m. liepos 27 d.

Verslas

„Kempinski“ prabangaRugsėjo 5-ąją priešais Katedros aikštę, buvusio telegrafo pastate, duris atvers pirmasis Baltijos šalyse viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“. Jo atidarymas atidėliotas ne vienus metus.

3 psl.

Verslas

Pažadėjo – ištesėjo

Sostinės Raitininkų gatvės gyventojai apstulbo, kai jų daugiabučius stačiusi „YIT Kausta“ neraginama pradėjo šalinti per penkerius metus išryškėjusius namų defektus. Pasirodo, padoraus verslo modelis egzistuoja ir Lietuvoje.

4–5 psl.

Pajūris

Klaipėda pasiruošusi švęsti

Rugpjūčio 1-osios rytą kiekvieno klaipėdiečio langai turi būti plačiai atverti – visi bus žadinami ir kviečiami švęsti uostamiesčio 760-ąjį jubiliejų. O švęsti yra ką: klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste.

8, 12–14 psl.

15–18 psl.

Didžiausia viltis,

paskutinė galimybė –

tokiais žodžiais

į Londoną išlydėtas

V.Alekna.

„Reuters“ nuotr.

Lietuva žiūri į juosIš 62 Lietuvos sportininkų – septyni medaliai. Tokį šįvakar prasidedančios Londono olimpiados derlių planuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Didžiausios viltys – krepšinio rinktinė ir dešimt atletų. Ar jie pasiruošę pateisinti lūkesčius?

6–7 psl.

Julius Bliūdžius

LNDT archyvo nuotr.

K.Lukoševičiaus/BFL nuotr.

15min • 2012 m. liepos 27 d.2 | Politika

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Savaitės žmonės –

Auksinis jaunimas

„F &

L“

pro

du

ctio

n

15min.lt apklausa

Ar ne per brangi nepriklausomybė?Tiems, kurie mano, kad klausydamiesi orkestro, kuriam diriguoja V.Gergijevas, žiūrėdami „Pervij Baltijskij kanal“ ar klausydami J.Latyninos gali už-sikrėsti rusofobija, šio komentaro siūlau neskaityti.

Visiems kitiems sakau: aš nenoriu brangiai mokė-ti už energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, nes man atrodo, kad tai tiesiog neapsimoka.

Kalbu apie tai, nes po vieno tinklaraštininko teks-tu apie atominės elektrinės statybą radau tokį ko-mentarą: „Taip, kaip nemažai žmonių perka bran-gesnį benziną „Statoil“ vien dėl to, kad tai ne rusų „LUKoil“, taip ir dėl elektros – aš neprieštaraučiau, net jei ji kainuotų dvigubai brangiau, jei tik tai leistų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Ar jums Ru-sija labai patinka ir jūs neprieštaraujate, kad jūsų likimas priklausytų nuo beždžionės su granata?“

Pagalvojau: gerai, kad dar yra tokių žmonių. Idea-listų, pasirengusių aukoti savo gerovę dėl aukštes-nio gėrio ir tikinčių, jog jų nuostatos ir poelgiai gali ką nors pakeisti (jei tik tos deklaruojamos nuostatos realiame gyvenime nevirsta baltarusiško dyzelino pirkimu kokiame užkampio garaže).

Kita vertus, ir „Statoil“, ir „LUKoil“ pardavinėja benziną, kurį gamina „Orlen Lietuva“. Dažniausiai iš tos pačios rusiškos naftos. Galutinis rezultatas beveik tas pats, skirtumas tik, kad, „bausdami“ Rusiją, idealistai dalį Lietuvoje iš prekybos dega-lais uždirbamo pelno nukreipia į Norvegiją. Ar dėl to tampame mažiau priklausomi nuo Rusijos?

Po to pabandžiau prisiminti, kiek per pastaruo-sius metus pabrango elektra ir dujos. Galiu suklysti, bet man atrodo, kad elektra – maždaug dvigubai, o dujos (čia galiu pasakyti tiksliau) – tris kartus.

Žinoma, sakyti, kad elektros ir dujų kainų augi-mas buvo tiesiogiai susijęs su energetinės neprik-lausomybės siekiais, būtų neteisinga. Įtakos turėjo ir atominės elektrinės uždarymas, ir įsipareigojimai ES dėl akcizų, ir pasaulinių naftos kainų pokyčiai.

Bet gerai prisimenu, kad energetikos ministras A.Sekmokas prieš metus žadėjo, jog dujos po metų atpigs 15 proc. Ir žinau, kad nuo liepos 1-osios aš už jas mokėsiu 25 proc. brangiau. Suprantu, kad tai iš esmės ir yra kaina, kurią aš moku už šalies ener-getinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tiksliau – už energetinės nepriklausomybės idėją.

Taigi, jei iki tol, kol jau galėsime šildyti namus per suskystintų dujų terminalą importuotomis dujomis ir kai laidais jau tekės Visagine pagaminta elektra, kasmet mokėsime 25 proc. brangiau ir, jei pradė-jus veikti terminalui ir elektrinei, elektros ir dujų kaina vis tiek priklausys nuo pasaulinių kainų, ar mes jau būsime pasiekę savo tikslą?

Ar neatsitiks taip, kad pasiekę išsvajotąją energeti-nę nepriklausomybę nuo Rusijos, staiga suvoksime, kad investicijos į ją tapo didžiausia mūsų priklau-somybe, nes kitoms investicijoms neužteko proto ir lėšų. Ar tai nereikš, kad Rusija iš esmės laimėjo?

Aš neturiu atsakymo į šį klausimą, bet taip pat nesu tikras, ar dvigubai brangesnė elektra, jei ji ne rusiška, tikrai padaro mus labiau nepriklausomus.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Nesu tikras, ar dvigubai brangesnė elektra, jei ji ne rusiška, tikrai padaro mus labiau nepriklausomus.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Europos jaunimo

čempionai kol kas apipilti tik

sveikinimais, bet ne pelningais

kontraktais.

„Jaunimo čempionatuose jie laimėjo viską. Sveiki atvykę į vyrų krepšinį“, –triumfuojančius vaikinus ant žemės nuleido jų treneris Kazys Maksvytis. O vyrų krepšinyje niekas su pyragais ir šampanu nelaukia. Rinktinės kapitonas, įžaidėjas Vytenis Čižauskas tapo fenomenalios krepšinio kartos dalimi, bet niekam neįdomu, nei kur jis žais, nei už ką.

Kiek vaikinų iš auksinės Lietuvos 20-mečių rinktinės ateityje taps pasaulinio lygio krepšinio žvaigždėmis?

Vienas

(2239 balsai)

Du arba trys (9331 balsas)

Keturi–aštuoni (2973 balsai)

Nė vienas (2468 balsai)

13 proc. 55 proc. 17 proc. 15 proc.

15min • 2012 m. liepos 27 d. Verslas | 3

Užsk. Nr. 305885

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Rugsėjo 5-ąją, po kelerių metų atidėliojimo, bene gražiausioje sostinės vietoje – priešais Katedros aikštę ir Gedimino pilį – šimtamečiame buvusio telegrafo pastate duris atvers pirmasis Baltijos šalyse viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“.

Jo vadovas Noelis Attard‘as negali įvardy-ti tikslaus investicijų į šį viešbutį dydžio, tačiau pabrėžia, jog šiuo metu Europoje aukščiausios klasės 5 žvaigždučių viešbu-čio kambarį įrengti kainuoja nuo 400 tūkst. iki 500 tūkst. eurų. Taigi vien į 96 kamba-rius bei apartamentus galėtų būti investuo-ta apie 138 mln. Lt.

Tai bus prabangiausias, labai aukštos ko-kybės paslaugas teikiantis 5 žvaigždučių viešbutis Lietuvoje. Čia bus 96 kambariai, įskaitant paprastus ir prezidentinius apar-tamentus, posėdžių salės, verslo centras, restoranas, baras, uždaras baseinas, pirtis, SPA centras. Prezidentiniai apartamentai taip pat bus prabangiausi šalyje. Iš jų atsi-vers Katedros aikštės panorama.

Viešbučio kambarys parai kainuos nuo 550 (iš anksto užsisakant standartinį kam-barį su dvigule lova) iki 8 tūkst. Lt (vietoje užsisakant prezidentinius apartamentus).

Įsitvirtinti prireiks trejų metų„Kempinski“ atidarymas Vilniuje buvo ati-dedamas ne kartą. N.Attard‘as guodžiasi, kad atidarymo data viešbučio sėkmei di-delės įtakos neturi, nes aukščiausios klasės viešbučių paklausa yra visose šalyse – to pa-ties tikimasi ir Vilniuje. Derindamas atida-rymo laiką, viešbutis turėjo atsižvelgti ir į

investuotojų rekomendacijas vietos rinkoje dėl ekonominės ir infrastruktūros situaci-jos. „2009-aisiais, kai planavome atidaryti viešbutį, su investuotojais įvertinome, jog dėl pasaulinės ekonominės krizės, taip pat ir dėl sumažėjusių oro linijų skrydžių į šalį, tai nebuvo pats palankiausias laikas atida-rymui“, – prisimena N.Attard‘as.

Pasak jo, prireiks nemažai laiko įsitvir-tinti rinkoje: „Įprasta, kad naujam žaidėjui atėjus į viešbučių rinką prireikia nuo metų iki trejų užimti norimą poziciją. Pirmaisiais metais paklausą turėtų garantuoti Lietuvos pirmininkavimas ES, bet labiausiai savo sėk-mę siejame su Skandinavija, Vokietija, Di-džiąja Britanija.“

Tačiau patį viešbutį ketinama atidary-ti santūriai – bus surengta tik simbolinė ceremonija.

Lietuvai tai – kokybės ženklasLietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė labai džiaugiasi šio viešbučio atsiradimu: „Lietu-vai tai – kaip kokybės ženklas. „Kempins-

ki“ yra tikrai ne kiekvienoje šalyje, o čia –istorinėje vietoje, ypatingame name, ir viešbutis tikrai labai daug jėgų skiria mo-kymams, kokybei. Čia bus tikras 5 žvaigž-dučių viešbutis.“

LVRA prezidentė pastebi išskirtinį „Kem-pinski“ bruožą: viešbutis turės dideles sa-les, ko neturi kiti Vilniaus senamiesčio

viešbučiai, tad Lietuvos pirmininkavimui ES tai bus labai didelis privalumas.

„Kempinski Hotel Cathedral Square Vil-nius“ praplės rinkos galimybes, sudarys sąlygas konkuruoti, ypač šalia esantiems viešbučiams „Stikliai“ ir „Narutis“.

Nors E.Šiškauskienė labiausiai džiaugiasi dėl prasiplėsiančių konferencinio turizmo galimybių, „Kempinski“ akcentuoja ne tik savo verslo centrą, bet ir SPA centrą kaip nepakankamai išnaudotą nišą Lietuvoje.

Bandys įvesti europines kainasLietuvoje šiuo metu veikia septyni 5 žvaigž-dučių viešbučiai. Penki jų – Vilniuje („Stik-liai“, „Narutis“, „Radisson Blu Astorija“, „Ramada Hotel and Suites Vilnius“ bei „Le Meridien Villon Resort & Convention Cent-re“) ir du Palangoje – „Auska“ ir „Palanga“.

„Palanga labai įtiko rusams, – pastebi LVRA prezidentė. – Ypač „Palanga“, kuri įrengė atskirą SPA pastatą. Tad jie su 5 žvaigždėmis, kurių rusams „mirtinai“ rei-kia, yra labai reikiamoje vietoje ir siūlo tin-kamas kainas. Nors jos ir didelės, šie viešbu-čiai geriausiai ir laikosi, nes 2–3 žvaigždučių viešbučiai negali konkuruoti su butų ir apartamentų nuoma.“

E.Šiškauskienės teigimu, prabangiausi Lietuvos viešbučiai laikosi puikiai, tik kol kas jiems nepavyksta padidinti kainų: „Kas pas mus litais, tas kitose ES šalyse – eurais: tiek maistas, tiek viešbučių kambariai. Tad mes labai nukenčiame. Investicijos ir pro-jektai lietuviams kainuoja tikrai ne pigiau nei kitoms ES šalims, o produktai – dar ir

brangesni.“ „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“ kainos labiau primins eu-ropines. LVRA prezidentė pabrėžia, kad į jį važiuos ne turistų grupės, o dideles pajamas gaunantys verslo klientai, kurie išgalės tiek mokėti už apgyvendinimą.

N.Attard‘as įsitikinęs, kad nacionalinis vežėjas ir daugiau tarptautinių oro linijų, vykdančių skrydžius į Vilnių, iškart padi-dintų turistų srautus į „Kempinski“. Ir ga-rantuotų pajamas Lietuvai.

Pilies papėdėje – „Kempinski“ prabanga

• „Kempinski“ viešbučiai priklauso vienai

seniausių Europoje prabangių viešbučių

sistemų, įkurtų 1897 m. Berlyne.

• „Kempinski“ sistemoje – 74 viešbučiai,

veikiantys 31 šalyje.

• Dar penki viešbučiai, įskaitant Lietuvą,

bus atidaryti netrukus.

Vieni seniausių

E.Šiškauskienės teigimu, prabangiausi Lietuvos viešbučiai laikosi puikiai, tik kol kas jiems nepavyksta padidinti kainų.

„Kempinski“

atidarymas Vilniuje

buvo kelis kartus

atidėtas.

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

15min • 2012 m. liepos 27 d.

Pasimetęs A.ZuokasPrieš savaitę A.Zuokas iškėlė mintį, kad būtina rasti alternatyvą D.Grybauskaitei. Iš principo šis teiginys yra pozityvus. Jo nepaneigė net pati pre-zidentė, pabrėžusi, kad konkurencija yra geras dalykas, naudingas ir politikoje, ir Vilniaus ši-lumos ūkyje. Bet šis komentaras – apie A.Zuoką politikoje.

Atsiskyręs nuo kitų liberalų ir sukūręs savo po-litinę partiją, A.Zuokas pareiškė pretenzijas į libe-ralų politinio diapazono dalį. Bet jis padarė keletą strateginių klaidų. Be to, neaiškūs jo artimiau-sių metų planai, nes noras tapti premjeru turėtų būti paremtas kitomis strateginėmis ir taktinėmis orientacijomis.

Pirmoji A.Zuoko strateginė klaida buvo ta, kad jis vienu metu užsipuolė visas partijas. Blogi ir konservatoriai, ir liberalai, ir socialdemokratai. Bet kovodamas visais frontais A.Zuokas turėtų su-prasti, kad jis taip pat bus mušamas iš visų pusių.

Tiesa, gali būti, kad jo rinkimų štabe mano-ma, jog žmonės atkreips dėmesį ir visų puolamas A.Zuokas nuolat bus rinkėjų akiratyje.

Be abejo, A.Zuokas rinkėjų akiratyje bus. Tik bus ne tas, už kurį balsuojama, nes jis padarė dar vieną klaidą: tapęs Vilniaus meru gyventojams su-teikė viltį, kad miesto bėdos bus išspręstos. Visi laukė labai išreklamuoto zuokiško miesto virs-mo. Iš provincialaus – į europinį, iš brangaus –į ekonomišką, iš nejaukaus – į patogų.

Bet šilumos kainos tik kilo, gatvės liko duobėtos ir skylėtos, o lopomos jos ne dėl miestiečių pato-gumo, bet todėl, kad taip galima paslėpti fi nansi-nes problemas. Miestas nusivylė A.Zuoku, kaip galimu proveržio varikliu. Todėl už jį net Vilniuje balsuos daug mažiau žmonių, nei per rinkimus į sostinės tarybą.

Suprasdamas sudėtingą savo situaciją (juk ne kvailas), A.Zuokas yra priverstas ieškoti naujų būdų, kaip atkreipti dėmesį ir pristatyti save kaip pozityvų politiką. Nežinau, kas jam patarė, bet užsipulti prezidentę – originalu, o gal net pers-pektyvu, tačiau tik ne A.Zuokui, kuris ir taip turi aibę priešų. D.Grybauskaitė be vargo nusipurtys šio politiko zyzimą apie alternatyvas – šioje dvi-kovoje laimės tik ji.

Kita vertus, A.Zuokas, matyt, nepagalvojo, kad jis gali sukelti problemų V.Ušackui, kuris gal ir kan-didatuos į prezidentus, bet jo, kaip perspektyvaus kandidato, reputacija gali būti susieta su A.Zuoku.

Kitaip sakant, A.Zuoko priešininkai tampa V.Ušacko priešininkais. Jis taps įtartinu dėl tik-rų ar tariamų sąsajų su tuo politiku, kuris ne-priimtinas daugumai. Tiesiog rinkiminė dovana D.Grybauskaitei. V.Ušackui teks kažką daryti, kad sušvelnintų tokią galimą nuomonę.

A.Zuoko rinkimų kampaniją žymės ne tiek jo po-litinės pozicijos, kiek kainos už elektrą, vandenį ir šilumą. Nesutardamas su daugeliu Vyriausybės bei Seimo svarbiausių fi gūrų, A.Zuokas pasmerkia save tapti atpirkimo ožiu dėl padidėjusių komu-nalinių mokesčių.

Esu tikras, kad jau kuriamos taktikos, kaip visas miesto ūkio bėdas suversti nevykusiam merui. To-dėl esmine problema A.Zuokui tampa ne rinkimai į Seimą ar prezidento postą, o galimybė išsaugoti mero postą po spalio 14-osios. Tada ateities strate-gijas bus galima svarstyti ramiau ir blaiviau.

Komentarasras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Užsipulti prezidentę –originalu, o gal net perspektyvu, tačiau tik ne A.Zuokui.

4 | Verslas

Istorijų, kai likimo valiai palikti naujakuriai nepajėgia rasti teisybės ir galų gale praranda viltį susitarti su apverktinos kokybės būstą jiems įsiūliusiais statytojais, – begalės. Todėl kalbos, kad praėjus keleriems metams nuo statybų baigties nekilnojamojo turto projekto plėtotojas vis dar prisimena klientams duotus pažadus, skamba kaip pasaka.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Tačiau tuo, kad pasakos net Lietuvoje kartais virsta realybe, įsitikino sostinės Raitininkų gatvės daugiabučių gyven-tojai. Šią vasarą jie suka galvą nebent ieškodami, kur apsistoti, kol jų namuo-se zuja darbininkai: daugiabučius sta-čiusi „YIT Kausta“ atlieka remontus ir šalina per penkerius metus naujakurių butuose išryškėjusius defektus – sienų įtrūkimus ir pan. Jei reikia, šviežiai per-dažomi visi namai.

Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos na-rys Kęstutis Vanagas įsipareigojimus klientams vadina prievole, kurią, no-rint rinkoje dirbti ne metus, bet dešimt-mečius, tiesiog privalu vykdyti. Tokia skandinaviško verslo fi losofi ja.

Su K.Vanagu savaitraštis „15min“ kalbėjosi apie reputacijos svarbą, vėl juntamą nekilnojamojo turto rinkos stagnaciją, darbuotojų našumą, uždar-bius ir, žinoma, naują „YIT Kausta“ iš-šūkį – prekybos centro IKEA statybas.

Blogiau nei 2009-aisiais– Pastaraisiais metais dažniau gir-

dėdavome žmonių nusivylimą – būstą pardavę nekilnojamojo turto plėtotojai į gyventojų skundus dėl išlindusio staty-bų broko tik numodavo ranka. Pinigai kišenėje – garantiniai įsipareigojimai – iš galvos. Jūs – ne iš tų?

– Visada vykdome sutartinius įsipa-reigojimus. Raitininkų gatvė Vilniuje –tik vienas to pavyzdys. Niekada ne-sislepiame nuo klientų, jei atsiranda problemų dėl mūsų kaltės, šaliname išryškėjusius defektus. Stengiamės su klientu būti nuo pradžių iki galo – tiek, kiek esame įsipareigoję.

– Tačiau pripažįstate, kad kai kurių jūsų sektoriaus atstovų elgesys metė še-šėlį ant visų nekilnojamojo turto projek-tų plėtotojų?

– Kalbant apie garantinių įsipareigo-jimų vykdymą, tikrai ne visi nekilno-jamojo turto projektų plėtotojai elgėsi garbingai. Tačiau mes turime garantinę tarnybą, darbuotojus, kurie atsakingi už regionus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Baigę statybas, vykdome trijų pakopų klientų apklausas: jiems vos pradėjus gyventi bute, praėjus metams nuo įkur-tuvių ir dar po dvejų metų. Klausiame, kaip klientai jaučiasi, ar patenkinti būsto kokybe, ar turi kokių nors nusiskundi-mų, ar rekomenduotų mus kitiems. Tą darydami norime išvengti klaidų atei-ties projektuose.

Suomija pasimokė iš būsto krizės, bu-vusios prieš dvidešimt metų, todėl rei-kalavimai įmonėms, veikiančioms būsto versle, yra dideli. Ten valstybė pasirū-pina savo piliečiais, kad garantiniai įsi-pareigojimai būtų vykdomi.

– Kitaip tariant, reputacija svarbiau už trumpalaikį pelną?

– Mūsų akcininkai (įmonių grupė „YIT Kausta“ pri-

klauso didžiausiam Suomijos staty-bos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, – red. past.)

Padorus verslas:

Butų savininkai apstulbo, kai „YIT Kausta“ pati ėmėsi taisyti per laiką išryškėjusius defektus.

K.Vanagas pripažįsta, kad

nekilnojamojo turto rinka

vėl stoja, bet jo kompanijai

užsakymų dar netrūksta.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. liepos 27 d.

tikrai neketina trauktis iš rinkos – rengia-mės joje veikti dar ilgus metus. Turime ilgalaikių planų, todėl ir skiriame didelį dėmesį savo darbų kokybei, klientų pasi-tenkinimui.

Be to, ir korporatyvinės vertybės nelei-džia mums elgtis kitaip. Netgi priešingai – mūsų įstatymai apibrėžia gerokai ilgesnius garantinius laikotarpius nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje.

Nepaisant to, kad buvo krizė, išlaikėme įmonės gamybinį, inžinerinį ir techninį po-tencialą, išsaugojome darbuotojus. Tiesą sakant, nors būsto rinką kaustė sąstingis, pastaruosius kelerius metus mūsų darbų apimtys ne mažėja, o didėja.

Pernai būsto rinkoje buvo matyti atsiga-vimo ženklų, buvau nusiteikęs gana opti-mistiškai – kur kas pozityviau nei šiemet. Pastarasis pusmetis pilnas iššūkių, net ne-kilnojamojo turto brokeriai pripažįsta, kad situacija įtempta. Maža to, sako, kad tokio juodo pusmečio nebuvo net 2009 metais. Šiandien žmonės būstą perka tik iš savo, o ne iš banko paskolintų pinigų. Todėl planai įsigyti nuosavus namus atidedami ateičiai.

Atrodytų, kad Graikija, Italija ar Ispanija toli, tačiau, kai laikraščiai rašo, kad, tarki-me, Ispanijoje stovi šimtai tūkstančių tuš-čių būstų, o žmonės išeina į gatvę, tai daro įtaką ir Lietuvoje. Susikuria bendra pesimis-tinė nuotaika.

Gigantiškos statybos– Stagnacija būsto rinkoje verčia ieškoti al-

ternatyvų. Kaip išgyventi, kai valstybės už-sakymų mažėja, pastatų renovacija iš esmės nevyksta, arenos jau baigtos?

– Ne viskas taip blogai. Galbūt ne tokiu pagreičiu kaip norėtųsi, tačiau valstybės projektai ir toliau vyks. Neužmirškime ir privataus verslo – stiprios įmonės plėsis. Štai per šiek tiek daugiau nei metus Kaune turime pastatyti „Senukų“ biurų pastatą. Tai mums reikšmingas projektas ir apimti-mis, ir svarba. Turime pasirašę sutarčių ir dėl tam tikrų gamyklų statybų. Jei bus pri-imtinos sąlygos ir turėsime, ką pasiūlyti, galbūt dalyvausime ir strateginiuose vals-tybės projektuose, tačiau apie tai kalbėti dar per anksti.

Iš esmės dirbame vietos rinkoje. Mus val-danti kompanija turi įmones 14 pasaulio ša-lių, todėl gretimose rinkose dirba seserinės kompanijos. Tačiau neatmetame galimybės dalyvauti statybos projektuose kaimyninėse šalyse. Kaip tik dėl tokio projekto šiuo metu kalbamės su užsakovu, su kuriuo jau esame dirbę, jis mumis pasitiki. Tačiau kol kas ne-norėčiau konkretizuoti.

– Neseniai paskelbta, kad „YIT Kausta“ statys IKEA prekybos centrą sostinės Žirnių gatvėje. Gal keletą žodžių apie šį projektą?

– Sutarties vertės negalime atskleisti – tai komercinė paslaptis. Tačiau sutartyje para-šyta, kad baigtą projektą į IKEA rankas turi-me atiduoti kitų metų gegužę. Tai mūsų su-tarties terminas: mes paruošime patalpas, o prekės bus išdėliotos ir atidarymas vyks vėliau. Esame įgyvendinę ir didesnio mas-to projektų nei IKEA, pavyzdžiui, prekybos centrą „Mega“ pastatėme per 9–10 mėnesių. Įgyvendinome pirmąjį Vilniaus „Akropolio“ statybų etapą, statėme Kauno ir Vilniaus oro uostų terminalus, Seimo rūmų naująjį

pastatą, „Siemens“ areną. Jei trūksta savo pajėgumų, svarbiausia, kad žinome, kokių žmonių mums reikia, ir kur jų ieškoti.

– Vadinasi, darbo jėgos statybų versle dar netrūksta?

– Statybos dar nėra tiek atsigavusios, kad jau trūktų darbuotojų. Tačiau kvalifi kuotos darbo jėgos stygius rinkoje jaučiamas. Mato-me, kad kai kurie subrangovai yra susilpnėję, nukraujavę ir dabar neturi tokių specialistų, kokiais galėjo pasigirti anksčiau.

Darbuotojų skaičius krizės metais trau-kėsi ir pas mus, bet pagrindinius, aukščiau-sios kvalifi kacijos specialistus išsaugojome. Turime daug darbuotojų, kuriems tai – vie-nintelė darbovietė. Jie su mumis jau 20–30 metų. Užauga ir išeina į pensiją. Darbuoto-jų tikėjimas įmone padėjo išsilaikyti: visada garbingai elgiamės su žmonėmis, niekada

nemokėjome jiems algų vokeliuose, todėl jie turėjo socialines garantijas.

Skandinavai akcininkai, su kuriais mes jau 13 metų, suformavo supratimą apie tam tikrą darbo kultūrą.

Todėl ir subrangovus renkamės pagal tai, kokius atlyginimus jie moka darbuotojams. Mes juk puikiai žinome, kiek kainuoja me-džiagos, ir kokia turėtų būti darbininkų alga.

– Koks atlyginimo vidurkis šiandien vyrau-ja statybų sektoriuje?

– Manau, darbininkai šiuo metu viduti-niškai uždirba apie 2 tūkst. Lt iki mokes-čių. Tačiau ne tik atlyginimas darbuotojams svarbu, bet ir aprūpinimas darbo įrankiais, darbo rūbais, buitinės sąlygos statybvietėse, požiūris į žmogų, laiku mokamas atlygini-mas ir kiti panašūs dalykai.

Todėl mes savo ruožtu stengiamės užtik-rinti kuo geresnes darbo sąlygas: kad būtų kur pasišildyti maistą, išsidžiovinti drabu-žius, jei sulijo, nusiprausti. Turime skundų dėžutę, kur žmonės gali išreikšti nepasiten-kinimą. Kartą per metus atliekame darbuo-tojų apklausą.

Susitikęs su profsąjungos atstovais pra-šau vieno – efektyvaus ir kokybiško darbo. Susitinkame kas ketvirtį ir kalbamės. Sakau, ponai, mes randame užsakymų – pasisten-kite ir jūs. Darbe galima praleisti 10 val. per dieną ir nieko nepadaryti, o galima per tris valandas atlikti keturių darbą.

Stengdamiesi atitikti socialinės atsako-mybės standartą, atliekame maisto produk-tų kainų monitoringą, kad apskaičiuotume darbuotojo krepšelį (kiek darbuotojas turi uždirbti tam, kad pragyventų).

– 2 tūkst. Lt atlyginimas iki mokesčių jaunų specialistų turbūt nevilioja?

– Studentai pas mus atlieka praktiką. Drįs-čiau teigti, kad jaunų specialistų požiūris į darbą dabar geresnis nei prieš 5–7 metus.

Tai džiugina, mat anuomet visi norėjo būti tik vadovais, pirmi klausimai darbinantis – ar gaus gerą automobilį, greitą kompiuterį ir t.t. Šiandien jaunimas nesibodi karjeros pradėti nuo paties žemiausio laiptelio ir per-eiti visus gamybos barus. Tik baigusiam uni-versitetą jaunuoliui atlyginimas tikrai nėra pats svarbiausias dalykas: patirtis ir uždar-bis ateina palaipsniui.

Verslas | 5

1966 m. sausio 1 d. Įkurtas Kauno namų statybos

kombinatas. Jo tuometis tikslas –

statyti gyvenamuosius namus ir

gyvenamuosius rajonus Kaune bei

kituose Lietuvos miestuose. Ši diena

yra laikoma akcinės bendrovės pradžia.

1993 m. Įregistruota AB „Kausta“.

1998 m. Bendrovę įsigijo Suomijos statybos

paslaugų koncernas „YIT Corporation“.

YIT priklausančiose įmonėse 14 šalių

dirba apie 26 tūkstančiai darbuotojų.

2008 m. AB „YIT Kausta“ vadovas Antanas

Butkus, vadovavęs bendrovei 23 metus,

pasitraukė iš generalinio direktoriaus

posto. Nuo 2008 m. gruodžio

naujuoju AB „YIT Kausta“ generaliniu

direktoriumi paskirtas vystymo

direktorius Darius Vilkas. Nuo 2011 m.

jį pakeitė Kęstutis Vanagas.

Bendrovės istorija Atliekame maisto produktų kainų monitoringą, kad apskaičiuotume darbuotojo krepšelį –kiek darbuotojas turi uždirbti tam, kad pragyventų.

Pastarasis pusmetis pilnas iššūkių, net nekilnojamojo turto brokeriai pripažįsta, kad situacija įtempta.

pažadėjo – ištesėjo

„Kaustos“ vadovas

teigia, jog subrangovus

renkasi pagal tai, kokius

atlyginimus jie moka

darbuotojams.

K.Vanago/BFL nuotr.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. liepos 27 d.6 | Sportas

Viso pasaulio žvilgsniai – į Londoną: čia nuo šiandien vakaro iki rugpjūčio 12-osios stipriausi pasaulio atletai ir komandos kausis dėl prestižiškiausių apdovanojimų sporte. XXX vasaros olimpinėse žaidynėse išvysime ir 62 Lietuvos sportininkus. Į ką sudėtos didžiausios olimpinės viltys?

Julius Bliūdžius j.bliudzius@15min.lt

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Tai – šeštoji olimpiada iš eilės, kurioje žais ir Lietuvos krepšinio rinktinė. Išskirtinis pasiekimas, tačiau Lietuvai to negana – tikimasi medalių, kuriuos olimpinėse žai-dynėse paskutinį kartą pavyko iškovoti 2000-aisiais.

Lietuva žais vienoje grupėje su JAV, Ar-gentina, Prancūzija, Nigerija ir Tunisu. Ke-turios komandos pateks į ketvirtfi nalį, kurį įveikti ir yra pagrindinis Lietuvos krepšinin-kams keliamas tikslas. Penkiose olimpia-dose iš eilės trenerių Vlado Garasto (1992 ir 1996 m.), Jono Kazlausko (2000 m.), An-tano Sireikos (2004 m.) ir Ramūno Butauto (2008 m.) rinktinėms tai padaryti pavyko.

Į Lietuvos rinktinę, praleidę praėjusių metų Europos čempionatą, sugrįžo Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis, tačiau Kęstučiui Kemzūrai žaidynių išvakarėse kilo naujų rebusų. Dėl traumos iškritus Robertui Jav-tokui, prieš galingiausius pasaulio vidurio puolėjus teks kovoti dvidešimtmečiui Jonui Valančiūnui ir tik Latvijos klube žaidžian-čiam Antanui Kavaliauskui. Šis faktas rink-tinės galimybes verčia vertinti kritiškai.

Gintarė ScheidtSporto šaka: buriavimas

Klasė: „Laser Radial“

Po 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių, kur iškovojo sidabrą, Gintarė Volungevičiū-tė ištekėjo už brazilo, taip pat buriuotojo, Roberto Scheidt, susilaukė sūnaus. Grįžu-si po motinystės atostogų Gintarė priminė apie save šiais metais Vokietijoje, kur pirmą kartą tapo pasaulio čempione.

Nors Lietuva iš buriuotojos tikisi kovos dėl aukso ir Londone, G.Scheidt kratosi fa-voritės etiketės: „Vieta, kur vyks olimpia-da, tikrai nėra mano. Didelių vilčių nepuo-selėju, nes ten jokiose varžybose nė karto nesu patekusi net į dešimtuką. Ten būna labai stiprios srovės, kurios nuolat keičiasi. Kiek kartų ten esu dalyvavusi, visada pūs-davo stiprūs vėjai – tai reiškia, kad banga būna aukšta. Esant tokioms sąlygoms, la-bai svarbi yra ištvermė, sportininkės turi būti labai stiprios, daugiau sverti.“

Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezi-dentas Albinas Grabnickas taip pat tikina, kad net ir pasaulio čempionės titulas sėk-mės Londono olimpiadoje negarantuoja: „Keliolika buriuotojų turi labai apylyges galimybes, gali nutikti bet kas.“

Simona KrupeckaitėSporto šaka: dviračių trekas

Rungtys: sprintas ir keirinas

Pačią niūriausią prognozę Lietuvai patei-kė naujienų agentūra „Associated Press“ (AP). Anot AP, Lietuvos olimpiečiai iško-vos tik vieną medalį – tai padarys treko dviratininkė S.Krupeckaitė, kuriai atiteks bronza keirino rungtyje.

S.Krupeckaitė taikysis į medalį ir sprin-to rungtyje. Šių metų pasaulio čempionate šioje rungtyje sportininkė iškovojo sidabrą, keirine buvo tik aštunta. S.Krupeckaitė rungties fi nale buvo diskvalifi kuota ir tu-rėjo pripažinti britės Victorios Pendleton pranašumą.

Žiūrovų palaikoma V.Pendleton bus laikoma favorite ir olimpiniame Londo-no treke, tačiau S.Krupeckaitę tai jaudi-na mažiausiai: „Jaučiu, kad turiu energi-jos ir jėgų kovoti toliau. Galvoje esu viską susidėliojusi.“

Virgilijus AleknaSporto šaka: lengvoji atletika

Rungtis: disko metimas

Didžiausia viltis, paskutinė galimybė – to-kiais žodžiais į Londoną išlydimas dukart olimpinis čempionas V.Alekna. Lietuvis disko metimo sektoriuje laikomas vienu iš favoritų, nors jam jau 40 metų, o po Pekino olimpiados jis nieko nėra laimėjęs nei Euro-pos, nei pasaulio čempionatuose. Tiesa, šių metų žemyno pirmenybes V.Alekna pralei-do, jog geriau pasiruoštų startui Londone.

Sezono rezultatai nuteikia optimistiškai. V.Aleknai priklauso antras sezono rezulta-tas pasaulyje – 70,28 metro. Toliau už lie-tuvį metė tik vokietis Robertas Hartingas, kuris tai padarė dukart, o jo geriausias re-zultatas – 70,66 m. Joks kitas disko meti-kas 70 m ribos šiais metais neperžengė. Per pastaruosius tris mėnesius V.Alekna diską už 68 m ribos metė keturis kartus. Palygi-nimui – prieš ketverius metus olimpinį bronzos medalį Pekine V.Alekna iškovojo, nusviedęs diską 67,79 metro.

„R.Hartingas yra labai stiprus. Estas Ger-das Kanteris, manau, ne paskutinį žodį yra pasakęs. Nustebinti gali jaunasis bri-tas Lawrence‘as Okoye. Iranietis Ehsanas Hadadi, žinoma, turės ambicijų. Manau, į aukso medalį pretenduos trys keturi meti-kai. Jei Virgis užsikabins medalį, bus puiku. Pastaruoju metu jis mėtė ties 70 m riba, bet ar pavyks išlaikyti formą?“ – mintimis da-lijosi buvęs disko metikas, olimpinis čem-pionas Romas Ubartas.

Mindaugas GriškonisSporto šaka: irklavimas

Klasė: M1x

2011 m. Europos čempionas M.Griškonis, kurį sporto žurnalistai išrinko Metų sporti-ninku, apie tikslus Londone kalba papras-tai: „noriu pasirodyti geriau nei prieš ke-tverius metus Pekine.“ Ten lietuvis buvo aštuntas.

„Nenoriu būti pagyrų maišas ir muštis į krūtinę, bet tikiuosi irkluoti fi nale. Šiuo metu yra apie 10 panašaus lygio irkluotojų,

Lietuva žiūri į juos Tautos viltys Londono olimpiadoje – krepšinio rinktinė ir dešimt atletų

Užsk. Nr. 305879

15min • 2012 m. liepos 27 d.

kurie pretenduos į aukščiausias vietas. Pa-tys stipriausi – Čekijos ir Naujosios Zelandi-jos vienvietininkai“, – kalbėjo M.Griškonis.

Laura AsadauskaitėSporto šaka: šiuolaikinė penkiakovė

L.Asadauskaitė nesėkmingai pasirodė šių metų pasaulio čempionate, tačiau lai-mėtos pasaulio taurės varžybos ir trium-fas Europos čempionate kilstelėjo lietuvę į pasaulio penkiakovininkių reitingo pir-mąją poziciją.

„Europos čempionate, kuriame Laura iš-kovojo auksą, nedalyvavo nemažai pajėgių sportininkių. Londone į medalius preten-duos apie 10 penkiakovininkių. Daug lems sėkmė. Ypač jojimo rungtyje. Traukiant žir-gų burtus – kaip renkantis žmoną: gali patai-kyti, gali – ne“, – atsargiai L.Asadauskaitės galimybes vertino Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sek-retorius Viačeslavas Kalininas.

Egidijus KavaliauskasSporto šaka: boksas

Svoris: ik 69 kg

Prieš ketverius metus vykusiose Pekino žaidynėse boksininkas Egidijus Kavaliaus-kas buvo vienas jauniausių šalies olimpie-čių. Patirties stygius sutrukdė sportininkui siekti aukščiausių apdovanojimų – iš žai-dynių jis pasitraukė jau po pirmos kovos.

Į Londoną E.Kavaliauskas vyksta pakė-lęs tikslų kartelę: „Net neabejoju, kad pa-sirodysiu sėkmingiau. Pekine nepavyko pasirengti psichologiškai, trūko patirties. Šįkart daugiau dėmesio skyrėme ir varžovų analizei. Prognozuoti nenoriu, bet iš savęs reikalausiu kuo daugiau.“

E.Kavaliauskas praėjusių metų pasaulio čempionate iškovojo bronzą. Po planetos pirmenybių boksininkui teko gydytis dau-gybę traumų – nugaros, peties, riešo ir žan-dikaulio. Jos išgydytos ir olimpinio medalio medžioklėje nekels jokių problemų.

Daina GudzinevičiūtėSporto šaka: šaudymas

Rungtis: tranšėjinė aikštelė

Prieš 12 metų Sidnėjaus žaidynėse iško-votas auksas neleidžia D.Gudzinevičiūtės nurašyti ir prieš Londono olimpiadą, nors pastaraisiais metais itin tiksliais šūviais šau-lė nedžiugino. Kelialapio į Londoną ji taip pat neiškovojo – jai įteiktas vardinis kvie-timas. 2004 m. Atėnuose D.Gudzinevičiūtė buvo 14-a, 2008 m. Pekine – penkta.

Sportas | 7

Metai Žaidynės Dalyvavo Medaliai

2008 Pekinas 71 52004 Atėnai 64 32000 Sidnėjus 61 51996 Atlanta 60 11992 Barselona 47 21928 Amsterdamas 12 01924 Paryžius 13 0

Lietuvių pasiekimai Daugiausia žadantys debiutantaiJevgenijus Šuklinas

Sporto šaka: kanojos irklavimas

Rungtis: 200 m

Olimpinių žaidynių debiutantas, Ignali-noje išugdytas kano-jininkas, į Londoną vyksta tik aukso. „Gy-venime esu maksimalis-tas, tad antra vieta olimpi-nėse žaidynėse šiek tiek nuliūdintų. Visada norisi būti pirmam“, – teigia J.Šuklinas.

Ar jo optimizmas turi pagrindo? Savo mėgstamoje 200 m sprinto distancijoje J.Šuklinas dar nėra tapęs čempionu nei pa-saulio, nei Europos čempionatuose, nors ant prizininkų pakylos – dažnas svečias. Europos čempionato bronzą J.Šuklinas iš-kovojo ir šiemet.

Evaldas PetrauskasSporto šaka: boksas

Svoris: iki 60 kg

Niekas nenusivils, jei šilutiškis E.Petrauskas pirmoje savo olimpia-doje liks be medalio. Tačiau pats dvidešimt-metis boksininkas nesle-pia ambicijų: „Esu kupinas jėgų ir pasirengęs nustebinti pasaulį. Bent pora kovų turiu laimėti. Jei pirmąją kovą laimėsiu gražiu stiliumi, tikėkitės medalio. Nieko nėra neįmanomo.“

Rūta MeilutytėSporto šaka: plaukimas

Rungtis: 100 m krūtine

Penkiolikmetė į Lie-tuvos sporto elitą įsi-veržė kaip viesulas. Jai dabar jau priklau-so penki Lietuvos suaugusiųjų rekor-dai. Dėl amžiaus cenzo R.Meilutytė dar nėra daly-vavusi nė viename suaugusiųjų Europos ir pasaulio čempionate. Būtent patirties trū-kumas ir kelia didžiausią nerimą.

„Rūta smarkiai progresuoja ir teikia vil-čių. Tikimės, kad plauks fi nale, bet neaišku, kiek pasirodymui įtakos darys psichologi-niai niuansai. Jai tai bus pirmosios aukš-čiausio lygio varžybos. Tačiau atsižvelgiant į jos charakterio savybes – valią, kovingu-mą – galima tikėtis, kad tikslą pasieks – plauks fi nale. Ar gali iškovoti medalį? Yra tokių vilčių, bet norime išlikti atsargūs“, – kalbėjo Ilona Zuozienė, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė.

ų

s-mpi-

e-inas

e

e-

o aly

Šeši 2012 m. Lietuvos

olimpinės rinktinės

nariai – disko meti-

kas V.Alekna, šaulė

D.Gudzinevičiūtė, bu-

riuotoja G.Scheidt, sep-

tynkovininkė A.Skujytė ir

krepšininkai Šarūnas Jasike-

vičius bei Darius Songaila – yra iškovoję

medalius ankstesnėse olimpiadose.

Faktas

„Reuters“, AFP/Scanpix, BFL, A.Pliadžio nuotr.

15min • 2012 m. liepos 27 d.8 | Savaitės interviu

Jurgita Andriejauskaitėredakcija@15min.lt

„Būk sveikas, gerųjų vėjų mieste“, – tokiu šūkiu Klaipėda pasitinka savo 760-ąjį gimtadienį. Miesto meras Vytautas Grubliauskas tikina – nepaisant garbaus amžiaus, Klaipėda yra valiūkiška, jaunatviška, bet kartu – ir rimta.

Duodamas interviu „15min“ V.Grubliauskas kvietė klaipėdiečius ir svečius pažadinti savyje dryžuotas, it jūreivio marškinėliai, sielas ir pasijusti tikrais jūrinio miesto bei šalies šeimininkais.

– Klaipėda – miestas prie jūros, bet ar iš tiesų jis yra jūrinis?

– Akcentų, kurie aiškiai parodytų, kad Klaipėda alsuoja jūrine dvasia, tikrai nėra per daug.

Pirmiausia turėtų pasikeisti požiūris. Tu-rėtume pagaliau suvokti, kad esame jūri-nė valstybė. Tuomet gal ne tiek reikės tų simbolių. Svarbu, kad jūrinio šarmo būtų daugiau ir mūsų sielose. Jei ne, gali visas sienas nudažyti jūreiviškų marškinėlių dry-žiais, bet nieko nebus.

– Ar dėl tos jūrinės dvasios skleidimo į miestą norite privilioti prestižinę pasauli-nę regatą „Volvo Ocean race“?

– Klaipėda, regatos rengėjų manymu, yra vienas iš kelių potencialių uostų, kuriame 2014–2015 m. ši regata galėtų fi nišuoti. Tai didžiulis pasitikėjimas, bet dar didesnė atsakomybė.

Pažiūrėti šios regatos fi nišo buvau Golvė-juje (Airija). Įspūdinga šventė. Gūžtelėjau pečiais, kai kažkas paklausė, kiek jachtų ten buvo. Sakau: šešios. Nustebo: tik tiek. Bet tai šeši bolidai, kurie ištisus metus skro-džia vandenynus, apiplaukia pasaulį, kiek-viename uoste tas jachtas pasitinka šimtai burlaivių, laivelių, skraidančių aparatų.

Kai pamatai, kokia insfrastruktūra turi būti, kad visa tai suvaldytų – pradedant sraigtasparniais, baigiant armija įvairių laivų, katerių, kurie užtikrintų saugumą –supranti, kad tai yra valstybės masto uždavinys.

Jei valstybė apsispręstų, kaip tai pada-rė dėl Europos krepšinio čempionato, sa-kyčiau, ši investicija į Lietuvos garsinimą pasaulyje būtų pati prasmingiausia. Nebi-jočiau to žodžio, net pelningiausia. Premje-ras Andrius Kubilius manęs iš karto paklau-sė, kiek tai kainuos. Pasakiau: premjere, aš žinau, kad tai atneš trigubą keturgu-bą naudą. Jei norime gero derliaus, sėklų

turime nusipirkti. Jos brangios, bet užtat koks derlius!

– Kokią Klaipėdą įsivaizduojate po de-šimties, dvidešimties metų.

– Dabar darome tik vėžlio žingsnelius ža-lio, sveiko, ekologiško miesto link. Sunku įsivaizduoti Klaipėdos ateitį be elektrobu-sų ar naujesnės kartos autobusų, greitaei-gio tramvajaus, Danės naudojimo vandens transportui, tobulos infrastruktūros dvi-račiams. Turėtų nebelikti rūkstančių ka-minų, triukšmo, nemalonių kvapų.

Įsivivaizduoju, kiek įmanoma lengvesnį priėjimą prie vandens ir marių. Civilizuo-tai sutvarkytą Danės upę, gražiai sutvar-kytą piliavietę. Gal tris ar keturis teatrus. Neatmesčiau ir pramogų salos vizijos ties Giruliais.

– Sveikinsite miestą su gimtadieniu gro-damas jam trimitu?

– Mano religija yra džiazas, kurio vie-nas esminių bruožų – netikėtumas ir

improvizacija. Konkrečių planų, kad tą dieną reikės groti, neturiu, bet užuomi-nų girdėjau.

Jaučiu, neatsispirsiu pagundai dalyvau-ti. Tačiau tam reikia rasti savaitę laiko, nors po 10-15 minučių repetuoti. O laiko beveik neturiu. Tai – didžiausias mano praradimas. Gyvenime taip jau sudėlio-ta – kai lieka mažai laiko groti, atsiranda troškimas ir noras. Bet stengiuosi trimi-to neužmiršti.

– Ar gimtadienio proga miestas sulauks garbingų svečių?

– Deriname. Turėtume sulaukti šalies, Seimo ir Vyriausybės vadovų. Klaipėda, net ir nešvęsdama gimtadienio, yra ver-ta, kad jie ją pagerbtų.

Formaliai, tai - trečias Lietuvos miestas pagal dydį, antras, jei ne daugiau, pagal dinamiką, įtaką, ambicijas. Miestas nusi-pelnė to, kad jam būtų kuriamos ir orato-rijos, ir simfonijos, ir operos, eilės, odės. Kokios jos – kita kalba.

„Pasijuskime jūrine valstybe“

„Mane džiugina viskas, ar tai būtų sure-

montuota gatvė, pėsčiųjų alėja, namas,

pastatyta gamykla ar nedidelė skulptū-

ra senamiestyje, atplaukęs naujas laivas,

prasidėjusi žuvies prekyba Danės kran-

tinėje. Linkiu miestui klestėjimo, bendro

tikslo siekimo, kad čia būtų gera gyventi ir

svečiai vėl ir vėl sugrįžtų.“

„Prisimenu, koks miestas buvo prieš

15 metų. Palyginti su tuo, kaip at-

rodo dabar, pokyčiai dideli. Miestas

keičiasi tik į gera. Tarpukario laikais

Jūros šventė buvo tapusi visos Lie-

tuvos švente. 1997 m. pradėjome tą

šventę aktyviai viešinti. Dabar ji jau

kokį 15 metų tikrai yra visos Lietuvos

šventė.“

„Galėčiau papasakoti, kaip Klaipėda keitė-

si pastaruosius 50 metų. Užaugau joje ir

puikiai prisimenu, koks miestas buvo, kai

mokiausi 2–3 klasėje, kai baigiau mokyklą,

ir matau, koks yra šiandien. Kai palygini

nuotraukose, širdyje jauti pasitenkinimą

dar ir dėl to, kad ir pats aktyviai galėjai pri-

sidėti ir dalyvauti viso to kūrime.“

Buvę merai apie miestą

Benediktas Petrauskas, 1992–1994 m. meras, Klaipėdos tarybos narys

Eugenijus Gentvilas, 1997–2001 m. meras, Klaipėdos uosto generalinis direktorius

Rimantas Taraškevičius, 2001–2011 m. meras, Klaipėdos tarybos narys

„Jaučiu, neatsispirsiu

pagundai pagroti“, –

V.Grubliauskas neatmeta,

kad savo miestą jis

sveikins muzikuodamas.

T.Umaro/BFL nuotr.

Svarbu, kad jūrinio šarmo būtų daugiau ir mūsų sielose. Jei ne, gali visas sienas nudažyti jūreiviškų marškinėlių dryžiais, bet nieko nebus.

Klaipėdos meras V.Grubliauskas:

VILNIAUS PULSAS

Nuo rugpjūčio 15 d. popierinius viešojo transporto bilietus keičia elektroniniai 30 ir 60 minučių bilietai. Su naujaisiais bilietais keleiviai galės persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą iki baigsis pažymėto bilieto galiojimo trukmė.

Vilniuje vienkartinius bilietus keis 30 ir 60 min. bilietai

Užsk. Nr. 303383

Jūros šventė 2012>>> >>> Kaip kūrėsi miestas

Klaipėdiečiai gyvena seniausiame

Lietuvos mieste. Į uostamiestį jau

atkeliavo itin svarbus dokumentas,

datuojamas 1446 m. 12 psl. 14 psl.

Renginių gidas

Nuo trečiadienio iki sekmadienio.

Tiek laiko Klaipėdoje netils

šurmulys. Kokių renginių

tiesiog nevalia praleisti?

15min • 2012 m. liepos 27 d.

Rugpjūčio 1-osios rytą kiekvieno klaipėdiečio langai turi būti plačiai atverti – visi bus žadinami ir kviečiami švęsti uostamiesčio 760-ąjį jubiliejų. Švęsti yra ką: klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste – Klaipėda pirmoji gavo miesto teises.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Klaipėdą jau pasiekė miestui itin reikš-mingas dokumentas, kuriame mato-mas miesto antspaudas. Lietuvoje jis dar neeksponuotas.

„Šis dokumentas svarbus dėl dviejų prie-žasčių. Pirmiausia, jis datuojamas 1446 m. lapkričio 5 d., o tai yra seniausias mums žinomas dokumentas su Klaipėdos mies-to antspaudu.

Antra, šiemet švenčiame miesto gimta-dienį, šie metai paskelbti vėliavos ir herbo

metais. Todėl šis eksponatas tampa dar aktualesnis.

Lietuvoje šis dokumentas nebuvo eks-ponuojamas. Prieš dvidešimt metų net ne-buvo žinoma, ar jis išlikęs. Senieji auto-riai rašė, jog toks dokumentas yra, tačiau manyta, kad jis gali būti ir dingęs. Vėliau istorikai jį aptiko. Kai klausia, ar čia kaž-kas nesvietiško, raminu, kad tai nėra karaliaus karūna, nusagstyta brilian-tais. Tai Klaipėdos miestiečių, miesto valdžios parašytas tekstas prieš daug metų. Dokumentas šiuo metu sau-gomas Liubeko miesto archyve“, –„15min“ pasakojo istorikas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direkto-rius dr. Jonas Genys.

– Ar būtų įmanoma, kad šis dokumentas Klaipėdoje ir pasiliktų?

– Ne, tokių galimybių nėra. Šis raštas buvo rašytas liubekiečiams iš Klaipėdos.

– Klaipėda išsiskiria iš kitų miestų tuo, jog žino tikslią gimtadienio datą. Būtent rugpjūčio 1-ąją Ordino magistras ir Kuršo vyskupas raštu patvirtino apie statomą pilį. Ar galėjo miestas atsirasti plynoje vietoje?

– Ši vieta, kurioje nutarta statyti miestą, matyt, buvo gerai žinoma, tai buvo pakan-kamai tankiai apgyvendintas kuršių ra-jonas. Bet tai nereiškia, kad ta vieta, kur nutarta statyti pilį, ir buvo apgyvendinta. Archeologiniai tyrimai rodo, kad kuršių čia jau gyventa, kai pilis buvo statoma. Gali būti, kad jie dalyvavo pilies statybo-se, buvo tos bendruomenės sudėtinė dalis.

Klaipėdos piliai pasirinkta gamtiškai

nepalanki vieta – smėlis, dažnai užlieja-ma Danės delta. Tik kažkokių aplinkybių verčiamas galėjai statyti čia pilį. Artimiau-sios kuršių pilys buvo kur kas geresnėse vietose. Labai didelis centras buvo Žardės ir Laistų gyvenviečių komplekse – maždaug 7 km nuo Memelio pilies.

– Kokie žmonės čia kūrėsi? – Pirmiausia čia kūrėsi riteriai, vienuo-

liai. Be jokios abejonės, juos turėjo lydėti ir

12 | Jūros šventė 2012

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Klaipėda kitą savaitę nusidažys raudonai. Ilgametis miesto gimtadienio fi estos dailininkas Anatolijus Klemencovas tikina, kad tai – karališka ir iškilminga spalva, labai tinkama šventei. Anot A.Klemencovo, uostamiestyje raudo-nos spalvos netrūksta ir paprastą dieną: čer-piniai stogai, raudonų plytų daugiabučiai,

raudonos spalvos plytelėmis grįstos aikš-tės. Raudona dominuoja ir miesto vėlia-voje. Šiemet šventei jis ruošia vėjo skulp-tūrų alėją.

„Šventės šūkis – „Būk sveikas, gerųjų vėjų mieste“. Tad viskas, ką darau šiemet, yra susiję su vėju“, – aiškino menininkas. Jo sukurta Klaipėdos jubiliejaus reklaminė koncepcija jau pelnė laurus dizaino kon-kurse Milane.

Miesto gimtadienio dieną – rugpjūčio 1-ąją – žmonės ant Biržos tilto išvys 8 m aukštyje plevėsuojančias vėjo gaudykles, kurių ilgis maždaug 4,5 m. Gaudyklės nuo-lat plazdės, pasikeitus vėjo krypčiai suk-sis. Danės krantinę papuoš ryškiaspalvės miesto vėliavos, skambantys kupolai bus iškabinti H.Manto, Liepų gatvėse.

Šventės spalva – raudona

Laikas susigrąžinti miesto ženklus

Memelio pavadinimas miestui duotas

nuo Nemuno vardo. Taip miestas vadin-

tas beveik 700 metų. Raštuose, ofi cia-

liuose dokumentuose dar XX a. fi gū-

ruoja pavadinimas Memelis.

Žemaičiai miestui suteikė

savą pavadinimą. Kada jis

atsiradęs – nėra aišku. Šal-

tiniuose Klaipėdos vardas

minimas dar XV a. Vytautas

1413 m. laiške pamini Caloy-

pede, derybų su ordinu metu

kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda.

Teigiama, kad miesto pavadinimas

atsirado dėl itin klampios vietovės – žo-

džių junginio „klampi pėda“. Šnekamo-

joje kalboje įsivyravo Klaipėdos pava-

dinimas, tačiau Memelis vis dar buvo

vartojamas ofi cialiuose raštuose.

Pirma buvo Memelis

a

Bir

žos

tilt

as

ir B

irža

.

Ba

lta

sis

švy

tury

s (1

90

7 m

.).

Kla

ipė

do

s su

kil

imo

da

yv

iai (

19

23

m.)

.

Pil

ies

uo

sta

s.

Pu

od

žių

ga

tvė

.

15min • 2012 m. liepos 27 d.

amatininkai, ir pirkliai, ir žmonės, kurie ap-tarnavo pilį. Problema ta, kad 1252 m. įkur-tas miestas, kuriam po kelerių metų buvo suteiktos Liubeko teisės, nesivystė taip grei-tai. Taip susiklostė istorinės aplinkybės, kad Klaipėda iki pat XVI a. taip ir liko nedideliu miestu su nedideliu gyventojų skaičiumi. O gal taip nutiko ir dėl kaimynų žemaičių, sembų, lietuvių antpuolių, dėl konkuren-cijos su Rygos, Karaliaučiaus uostais.

– Livonijos ordinas kraštą perdavė Vo-kiečių ordinui Prūsijoje. Tai lyg savotiškas išsižadėjimas?

– Matyt, kažkas nepavyko. Tas atsisaky-mas, vadinkime tai taip, įvyko XIV a. pir-moje pusėje. Miestas su pilimi tapo šiauri-ne ordino dalimi, paskui kito tipo Prūsijos valstybės dalimi.

– Klaipėdos istorijoje matome daug skau-džių lūžių, ne kartą ji buvo valdyta sveti-mų. Kada, jūsų nuomone, buvo jos aukso amžius?

– Ilgą laiką miesto, kaip amatų, prekybos centro, vystymąsi varžė tvirtovės statusas. Prūsija į Klaipėdą žiūrėjo kaip į tvirtovę, nors čia ir buvo statomi laivai, vyko preky-ba. Viską pakeitė XIX a. kilęs gaisras. Para-doksas – miestas ėmė klestėti būtent po šios nelaimės. Jis buvo labai greitai atstatytas, tapo pakankamai prabangus architektūri-ne prasme, ėmė veikti dujų fabrikas, atsi-rado elektra, tramvajus, išgrįstos gatvės.

Miestas tapo modernus ir švarus. Prisi-minkime, kokie įspūdžiai buvo karalienės Luizės, kai ji čia atvyko su palyda. Miestas jai paliko slogų įspūdį, minimos purvinos,

negrįstos gatvės. XIX a. antroje pusėje jau viskas buvo kitaip.

– XX a. Klaipėdos istorijoje atrodo kaip košmariškas metas. Jos valdymą vis per-imdavo kiti.

– Šis laikotarpis pakankamai dramatiš-kas visoje Europoje. To nereikėtų akcen-tuoti. Galbūt svarbesni 1923-iųjų įvykiai, kai Klaipėda prijungiama prie Lietuvos.

– Ne kartą esame matę istorinę fotografi ją, kurioje Antanas Smetona įsibridęs į jūrą lyg

demonstruoja, kad Lietuva – jūrinė valsty-bė. Ar Lietuva iš tiesų tapo jūrine valstybe?

– Manau, kad mes ja tampame, tik rei-kia susitarti dėl sąvokos „jūrinė valsty-bė“. Paprastai mes skeptiški, sakome, kad mums iki jūrinės valstybės toli, iki švedų ir norvegų – toli.

Jūrinės valstybės pulsą labiausiai jau-čiame mes, gyvenantys šalia jūros. Natū-ralu, kad to pulso nejaučia pasvaliečiai, biržiečiai ar kiti Lietuvos gyventojai. Juk neturi visa Lietuva vaikščioti vilkėdama jūreiviškus marškinėlius.

Po 1923-iųjų Lietuvos valstybė skyrė milžiniškus pinigus uosto rekonstrukcijai.

A.Smetona tuo simboliniu gestu parodė, ką Lietuvai reikia daryti, kuria kryptimi eiti.

– Klaipėdos centre vis dar likę piliavietės kontūrai. Kaip sekasi atstatymo darbai?

– Atstatymo ratas labai sunkiai sukosi, kol įsisuko. Šiemet mes pradėsime pavel-dotvarkos, vystymo darbus.

Tikiu, kad ši vieta labai harmoningai, gra-žiai integruosis į miestą. Ją sutvarkę padi-dinsime miesto vertę, nebekelsime klausi-mų, ką daryti su turistais, kurie atvyksta pirmadienį, kai nedirba muziejai. Klaipėdai dabar labai svarbu susigrąžinti ženklus, ku-riuos prarado per istorijos tėkmę.

Jūros šventė 2012 | 13

Menininko dirbtuvėse šiuo metu kuriamas ir didžiulis – 18 m ilgio –fantasmagorinis paveikslas, kuria-me su humoru pavaizduota

Klaipėdos istorija (nuotr.).Paveiksle prie ilgo sta-lo sėdės ryškiausios as-menybės: nuo Kuršo

vyskupo, kurio raštas statyti pilį lėmė miesto atsiradimą, iki Klaipėdos

teatralų, jūrininkų, nusipelniusių kraštui žmonių.

A.Klemencovas jau 17 metų puošia Klaipėdos erdves

per tradicinę

Jūros šven-tę bei kitus renginius. Jam su-teiktas Klaipėdos kultūros ma-gistro vardas.

J.Genys:

„Viską pakeitė XIX a.kilęs gaisras. Paradoksas – Klaipėda ėmė klestėti būtent po šios nelaimės.“

Bir

žos

tilt

as

(XX

a. 3

–4

de

šim

tme

tis)

.

Tu

rga

us

ga

tvė

(X

X a

. pr.

).

Til

tų g

atv

ė (

XX

a. p

r.).

Da

nė

s k

ran

tin

ė (

XX

a. p

r.).

Da

nė

s k

ran

tin

ė (

19

43

m.)

.

Da

nė

.

Tu

rga

us

ga

tvė

. Jū

rų u

os

tas

.

15min • 2012 m. liepos 27 d.

Liepos 31 d., antradienis

16:30 I.Simonaitytės viešoji biblioteka

Keliaujančios parodos „Kai Klaipėda

vadinosi Memeliu“ atidarymas.

Rugpjūčio 1 d., trečiadienis

7:30 Klaipėdos senamiestis

Teatralizuotas gyventojų žadinimas.

11:00 Klaipėdos koncertų salė

Iškilmingas posėdis, skirtas miesto įkūrimo

760 metų sukakties paminėjimui.

12:00 Danės gatvė–Šiaurinis ragas

Mugės atidarymas.

14:00  Turgaus gatvė, Klaipėdos

evangelikų liuteronų parapijaŠv. Jono Atminimo bažnyčios simbolinio

kertinio akmens, atstatomam bažnyčios

bokštui, padėjimo ceremonija.

14:30  Jūrų muziejus

Paroda „Su pirmojo prezidento vardu“.

Šiemet sukanka 85 metai, kai Klaipėdos

uoste iškilmingai sutiktas pirmasis Lietuvos

laivyno laivas, gavęs prezidento Antano

Smetonos vardą.

15:00  Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Parodos, skirtos Klaipėdos miesto

heraldikai, atidarymas.

16:00  Pilies muziejaus Frydricho poterna

Kultūros magistrų žiedų įteikimo

ceremonija.

21:30  Piliavietė

Gyčio Padegimo ir Giedriaus Kuprevičiaus

sukurtas teatralizuotas renginys – oratorija

Klaipėdai „Miestas ir žmonės“. Po renginio –

Klaipėdos miesto gyventojų lėšomis

surengtas šventinis fejerverkas.

Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

17:00  Skveras tarp Tomo ir Didžiojo vandens gatvių

Tarptautinio lauko tapybos projekto

„Sankryža“ atidarymas.

20:00  Teatro aikštėKlaipėdos valstybinio

muzikinio teatro simfoninio orkestro ir

choro, Latvijos mišraus choro „Laiks“,

Klaipėdos choro „Cantare“ ir solistų

instrumentalistų atliekamas K.Jenkins

kūrinys „Stabat Mater“.

Rugpjūčio 3 d., penktadienis

12:00  Pilies uostas prie pasukamo tiltelio

Tarptautinė istorinių laivų ekspozicija po

atviru dangumi „Dangės fl otilė“.

17:00  „Memelio miesto“ teritorija

Tarptautinis gatvės cirko festivalis

„Stebuklų šalis“. Dalyvaus cirko artistai iš

Prancūzijos, Australijos, Izraelio, Olandijos,

Švedijos, Ispanijos, Lietuvos.

17:00  Atgimimo aikštė

Miesto gimtadieniui skirtas

spektaklis „Kariatidės“.

17:00  Kruizinių laivų terminalas

Miesto jūrinių ir kranto krovos įmonių bei

organizacijų darbuotojų, miesto svečių

eisena.

20:00  Danės upė

Nuo Biržos tilto iki Šiaurinio rago pro pakeltą

Pilies tiltą praplauks 15 istorinių laivų:

kurėnai, luotas, žvejų valtys. Parade bus ir

laivų iš Kaliningrado, Lenkijos, Vokietijos.

20:00  „Švyturio arena“Klaipėdos miesto jubiliejui

skirtas dainininkės Laimos Vaikulės

koncertas.

20:30  Teatro aikštė

Roko opera „Eglė žalčių karalienė“.

21:00  Jono kalnelio salaManto Jankavičiaus

koncertas „Čiuožiam kartu“. Nuo 22.30 val.

ugnies riterių pasirodymas, vandens žibintų

plukdymas aplink Jono kalnelį.

Rugpjūčio 4 d., šeštadienis

10:00  Piliavietė

Renginys „Viešnagė viduramžių mieste“:

senųjų amatų dirbtuvės, senovinė muzika,

šokiai, žaidimai. Nuo 19 val. masinės

parodomosios kautynės.

12:00  Baltijos jūra

Vainikų žuvusiems jūroje

nuleidimo ceremonija.

12:00  Pakyla prie Tilto galerijos

„Baltijos žuvies fi esta“ –

nemokama žuvienė, šviežios žuvies

iš Baltijos jūros patiekalai visiems

gimtadienio svečiams.

14:00  Danės upės atkarpa nuo Pilies tilto

iki Jono kalnelio„Drakonų“ laivų varžybos.

20:30  Jono kalnelio sala

Vudžio, Grūdo, atsinaujinusios

grupės „Dar“ ir Barto koncertas.

21:30  Teatro aikštėDžiazo muzikos vakaras.

22:00  Kruizinių laivų terminalas

Šventinis koncertas „Vėjo broliai“. Dalyvaus

grupė „Skylė“, vokalinė vyrų grupė, styginių

kvartetas, teatro grupė „Miraklis“, Kostas

Smoriginas, Neda Malūnavičiūtė, Marijonas

Mikutavičius. Po koncerto – vidurnaktį –

šventinis fejerverkas.

Rugpjūčio 5 d., sekmadienis

12:00–14:00   Lietuvos aukštoji jūreivystės mokyklaEkskursija „Tapk gimtojo miesto kapitonu“.

Autobusiukas iš aikštės veš į mokyklą,

kur bus suteikta galimybė su navigaciniu

treniruokliu valdyti laivą Klaipėdos uosto

akvatorijoje.

17:00  Kruizinių laivų terminalas

Vaikų ir jaunimo džiazo dainų šventė „Jaunoji

džiazo banga“. Koncerte dalyvaus 760

vaikų, atvykusių pasveikinti Klaipėdos su

gimtadieniu iš 23 Lietuvos miestų, ir kylanti

Rusijos džiazo žvaigždė Ilja Khostovas su

grupe „Thoughts Aloud“.

14 | Jūros šventė 2012

Per Klaipėdos jubiliejaus šventę nevalia praleisti

Cirko festivalis | Rugpjūčio 3–4 d. „Baltijos žuvies fi esta“ | Rugpjūčio 4 d.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

MINISTERIJA

Valentinas Masalskis

2012 m. liepa

SPECIALUS

„15MIN“ PRIEDAS

ŽMOGŲ -

Į PRASMĖS ORBITĄ

J.KAL

INSK

O NU

OTR.

A.UF

ARTO

/BFL

NUO

TR.

A.UF

ARTO

/BFL

NUO

TR.

A.UF

ARTO

/BFL

NUO

TR.

M.KU

NDRO

TO N

UOTR

.

15min • 2012 m. liepos 27 d.

Type-R“ su kompresoriumi komanda pri-taikė... „Volkswagen Passat“ pavarų dėžę! Remontas užtruko gana ilgai, o ir lenkty-nių pabaigoje nė 800 kg nesveriantį bolidą pradėjo kamuoti techniniai nesklandumai, tad įveikęs vos 64 ratus geltonasis „Spire GT-R“ atgulė ilgam poilsiui techninio ap-tarnavimo zonoje.

IntrigaPrasidėjus paskutiniam ratui, šalikelėje sustojo pirmaujantis „Oktanas Racing“ bolidas. Kas nutiko? Taigi baigėsi degalai. Iki fi nišo „Porsche 911 GT3 Cup“ pritrūko maždaug litro.

Padedant trasos teisėjams „Porsche“ buvo nutemptas iki degalinės. Bet antro-je vietoje važiavęs ir keturiais ratais atsi-likęs belgų „BMW Silhouette“ jo pasivyti vis tiek nespėjo.

RekordasNepaisant techninių nesklandumų, „BOD-Bauer Racing“ komandos „Aquila CR1 LS7“ įrodė turintis potencialo. Ramūnas Čap-kauskas šiuo automobiliu net triskart pa-gerino vieno Palangos trasos rato įveikimo rekordą. 2011-ųjų Peterio Dumbrecko su „Spyker C8 Laviolette“ rezultatą (1 min. 18,674 s) R.Čapkauskas pagerino beveik pusantros sekundės. Dabar Palangos tra-sos vieno rato įveikimo rekordas – 1 min. 17,27 s.

Gintarinės volgosTradicinė „Omnitel 1000 km lenktynių“ dalis – kai-mynų latvių orga-nizuojamos

„Dzintara Volga“ lenktynės. Ne veltui jos pavadintos linksmiausiu lenktynių akcen-tu – čia nugali ne greičiausiai važiuojantis, bet mažiausiai klaidų darantis vairuotojas.

Apsisukimai, išlėkimai iš trasos, pavė-luoti stabdymai – tokių momentų netrūks-ta kiekviename „Dzintara Volga“ varžybų rate. Mažiausiai klaidų gintarinės volgos lenktynėse darė Andrejus Pauperas – jis nugalėjo užtikrintai.

Seni, bet neblogiIstorinių automobilių lenktynėse jau tra-dicine tapo kova tarp britų Hollandų ir Dovilo Čiutelės.

Britai ištikimi „Ford“ modeliams, lietuvis neišskiriamas su VAZ mar-kės automobiliais. Šįkart kovą laimėjo „Ford Escort“ au-tomobiliu lėkęs jaunė-lis Mickas Hollandas, o D.Čiutelė liko antras.

Tryliktosios „Omnitel 1000 km lenktynės“, vykusios praėjusį savaitgalį, neišsiskyrė dalyvių gausa. Bet tiek daug pajėgių lenktynininkų Palanga jau seniai nebuvo regėjusi.

Paulius Sviklasp.sviklas@15min.lt

NugalėtojaiAnt aukščiausio nugalėtojų pakylos laipte-lio šįkart žengė „Oktanas Racing“ koman-da, prie kurios „Porsche 911 GT3 Cup“ vairo pasikeisdami sėdėjo trys lenktynininkai iš Pietų Afrikos Respublikos: Sunas Moodley, Andrew Culbertas ir Manoghas Maharajus.

Į priekį jie išsiveržė lenktynėms perkopus į antrąją pusę, kai tuo metu pirmavusios belgų komandos „BMW Silhouette“ vai-ruotojas padarė klaidą ir kelis ratus pralei-do lindėdamas žolėse šalia trasos.

NuostoliaiTechninių problemų lenktynių metu turėjo ne vienas bolidas: pradedant išsilydžiusiu „Torlina-Martin Sport“ komandos „Honda Civic Type-R“ cilindru, baigiant kaistančiais „Aquila CR1 LS7“ stabdžiais.

Bene labiausiai nepasisekė „15min – Ge-neral Financing“ komandai su „Porsche 911 GT3 Cup“. Trečią lenktynių valandą, kai komanda užtikrintai pirmavo, lūžo au-tomobilio aušinimo skysčio pompos diržo skriemulys. Tuo metu automobilį vairavęs Nerijus Dagilis buvo priverstas sustoti – dėl gedimo ėmė kaisti variklis. Mechanikai konstatavo, kad viltį nugalėti teks atidėti ateičiai – lenktynių tęsti nepavyks.

Stabiliai į viršųBendrojoje lenktynių įskaitoje užtikrintai į viršų kopė „Artas Racing“ komanda su „Lexus IS-F“. Praėjusiais metais ji užėmė ketvirtą vietą, šiemet jau buvo trečia.

Tiesa, „Lexus“ fi nišavo ketvirtas, ta-čiau trečią vietą užėmusi „Rimo“ komanda su BMW 330d gavo baudą, nes vėlavo pakeis-ti vairuotoją. Tai nu-stūmė ją į penk-tą poziciją.

Netikėtai žemynPraėjusių metų nugalėtojai „Torlina-Mar-tin Sport“ lenktynėse nefi nišavo. Tikslias „Honda Civic Type-R“ techninio gedimo priežastis komanda aiškinasi, tačiau pa-sekmė aiški – išdegė cilindras. Iki lemtingo incidento šis automobilis lenktynių trasoje buvo trečias, o jo vairuotojai uoliai laikėsi praėjusių metų taktikos, atvedusios juos iki pergalės – važiuoti lėčiau, bet ekono-miškiau ir patikimiau nei lyderiai.

StaigmenaNetrūksta čia jų kiekvienais metais, netrū-ko ir šiemet. Didžiausia galima pavadinti „Elektrobig-Žaibelio“ komandos ketvirtą vietą bendrojoje įskaitoje. Mažai kas tikė-josi tokio rezultato iš dviejų litrų atmosfe-rinį variklį turinčios „Honda Integra Type-R“. Šiai komandai priklausė ir jauniausias šiemetinių „Omnitel 1000 km lenktynių“ dalyvis – penkiolikametis Ignas Brusokas.

TautovežisKomandos „Gera dovana“ „Spire GT-R“ bolidui lenktynių pradžioje su-gedo pavarų dėžė. Nauja ir grei-tai buvo surasta atsarginių dalių laužyne. Varikliui iš „Honda Integra

Gazas.lt | 19

„Omnitel 1000 km lenktynės“

Staigmenų lietus

A.V

en

sk

au

s ir

A.L

au

cia

us

nu

otr

.

15min • 2012 m. liepos 27 d.20 | Skelbimai

VILNIUS

KAUNAS NACIONALINIAI SKELBIMAI

>>> Nukelta į 23 psl.

15min • 2012 m. liepos 27 d.22 | Laisvalaikis

Avinai pasieks įspūdingų profesinės veiklos rezultatų ir pelnys bendradarbių bei vadovybės pagarbą. Išnaudokite mo-mentą ir prašykite aukštesnio posto.

Jaučiai kitą savaitę gali gauti papildo-mų įpareigojimų. Tai atims daug laiko, bet duos ir nemažai naudos. Artimiausio-mis dienomis tikriausiai gausite pinigų.

Dvyniai ne tik išsaugos stabilias fi nansi-nes pozicijas, bet jas ir pagerins. Be įpras-tinių pajamų, galite tikėtis ir papildomų pinigų. Kita savaitė bus palanki deryboms.

Vėžiai neturėtų bijoti permainų. Nesilai-kykite įsikibę senų idėjų. Priešingai – drą-siai ženkite į priekį profesinėje veikloje. Net nedidelės pastangos duos rezultatų.

Liūtai, pasinaudoję palankiai susiklos-čiusiomis aplinkybėmis, realizuos se-niai numatytus planus. Savaitės pabai-goje naudos duos dalykiniai susitikimai.

Mergelėms prasideda laikotarpis, pa-lankus bet kokiems darbams. Todėl, jei reikia, drąsiai imkitės net tų darbų, ku-riuos kol kas menkai išmanote.

Svarstykles kitą savaitę sėkmė lydės visur. Jūs lengvai atliksite patikėtą darbą, išspręsite dalykinius klausimus, pagerin-site materialinę padėtį.

Skorpionai kitą savaitę atnaujins nu-trūkusius ryšius. Maksimaliai išnaudoki-te artimiausias dienas. Numatykite svar-bius susitikimus. Jie bus labai sėkmingi.

Šauliai turi parodyti visus savo organi-zacinius sugebėjimus. Tada jie nesunkiai pasieks teigiamų rezultatų. Lydės sėkmė profesinės veiklos srityje.

Ožiaragių laukia laikotarpis, palankus našiam darbui ir dalykiniams susitiki-mams. Naujos idėjos gali duoti pradžią tikrai didingiems laimėjimams.

Vandeniai savaitės pradžioje daugiausia dėmesio turės skirti įprastiniams darbams ir uždaviniams, o jos antrojoje pusėje – bendravimui su savo vadovais.

Žuvys realizuos seniai numatytus pla-nus. Galimi tam tikri nesusipratimai su vadovybe. Bet laiku įsikišęs įtakingas už-tarėjas padės jums išvengti problemų.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Kometa. „Rama“.

Eos. Peni.

Laikraštis. Ruda.

Maurai. Arnas.

Ra. Is. Seka.

Milijonas. PAR.

Rai. Ipoteka.

Alini. Vor. Tos.

Gal. Spa. Panika.

Janis. Data. Oda.

Lts. Iks. Vasara.

Agava. Skat.

Sarasatė. Alaso.

Popuri. Vadas.

Medalionas. Lena.

Ipritas. Ti. Ijo. Kara.

Ot. Ar. Larnet.

Arau. Akordas.

Irisas. Aga. Krkas.

AT. Ari. Pagalvė.

MA. Kalanta.

Maša. Rilis. Trs.

SL. Seineris. Ika.

Osaka. Pakas.

Saiga. Sto.

Pažymėtuose langeliuose:

AUREOLĖ

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. liepos 27 d. Orai | 23

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienLietuvoje įsitvirtino karšti orai. Penktadienį temperatūra kils iki 28 laipsnių, vietomis palis. Šeštadienį ir sekmadienį prognozuojamas 28–32 laipsnių karštis, vietomis, daugiausia pajūryje, numatomas lietus su perkūnija. Kitos savaitės pradžia bus šiek tiek vėsesnė ir lietinga.

07-28 d.18 / 30 18 / 30 16 / 27 17 / 28

07-29 d.18 / 32 19 / 31 19 / 29 19 / 30

07-28 d.17 / 28 18 / 29 18 / 30 18 / 29

07-29 d.18 / 31 18 / 31 19 / 31 19 / 30

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

13

12

12

12

Kaunas12

Alytus12

Klaipėda10

VėjasŠiaurės

2–4 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 36Berlynas 29Londonas 26Madridas 34Maskva 28Minskas 31Oslas 20Paryžius 29Praha 30Ryga 26Roma 34Stokholmas 22Talinas 23Varšuva 2912

Marijampolė

VILNIUS>>> Atkelta iš 20 psl.