Netektis

V.Šapranauskas nebesugrįšVienas talentingiausių Lietuvos aktorių, televizijos reiškiniu vadintas V.Šapranauskas vakar namuose rastas miręs. Šiandien jam būtų sukakę 55-eri. Teatro ir kino scenose, televizijos ekrane V.Šapranauskas buvo nepakartojamas, bet gyvenime jam vis mažiau norėjosi juokauti ir buvo vis sunkiau ištverti akistatą su savimi.

24 psl.Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.14 (1295) • 2013 m. balandžio 19 d.

Savaitės interviu

Mokinys prieš mokytoją Balandžio 23-iąją turėtų paaiškėti, kas ateinančius dvejus metus vadovaus Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Dėl posto užvirė intriguojanti kova: favoritu laikomam A.Kubiliui pirštinę metė konservatorių patriarchas V.Landsbergis.

3 psl.

Sportas

Kelias į karatė olimpą

Atrastų talentų istorijų lobyną po praėjusios savaitės kovų pasaulio kiokušin karatė čempionate Vilniuje be vargo galėtų papildyti kiokušin karatė planetos čempionų O.Proco ir M.Čiuplytės (nuotr.) gyvenimo vingiai.

16–17 psl.

Kultūra

Jautis su Avino uodega

„Gimiau šių Zodiako ženklų sandūroje, todėl esu žemiškas. Jaunystėje galbūt atrodžiau neišlaikytas, bet man niekada netrūko pragmatiškumo“, – pasitikdamas 60-metį kalba aktorius ir režisierius K.Smoriginas.

18–19 psl.

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

. A

.Ufa

rto

/BF

L n

uo

tr.

K.Vanago/BFL nuotr.

Nelietuvių Lietuva

Be apgalvotos

imigracijos

politikos

Lietuvą po

10–20

metų ištiks

demografi nė

katastrofa –

pavirsime

pensininkų

šalimi.

BF

L n

uo

tr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.2 | Politika

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės dvikova

Patriarcho pavasaris

Kas geriausiai vadovautų konservatorių partijai?

15min.lt apklausa

Dabartinis pirmininkas A.Kubilius

(5036) 21 proc.

Europarlamentaras V.Landsbergis

(5361) 23 proc.

Seimo narys V.Stundys

(1630) 7 proc.

Netinka nė vienas iš jų

(11608) 49 proc.Teisėsauga pūva nuo galvosTeismo procesas, kuriame buvę policijos vadovai bei operatyvininkai kaltinami nuslėpę informaciją apie D.Kedžio planuojamas žudynes, kasdien kelia vis didesnį šiurpą.

Pedofi lijos byla geriau nei bet koks rentgenas atskleidė, kokia supuvusi, biurokratiška ir ginan-ti tik save, o ne Lietuvos piliečius, yra šalies teisė-sauga. Nuo pačios apačios – Kauno policijos tyrėjų iki pačių viršūnių – policijos vadovų bei generali-nio prokuroro.

Įvairios komisijos ir teismai jau nustatė, kad Kau-no policininkai bei prokurorai nemokšiškai reagavo į D.Kedžio skundus dėl neva tvirkinamos mergaitės. Bet dabar aiškėja, kad ne ką geresni ir jų vadovai.

Štai, paskaitykite portale 15min.lt skelbtų prane-šimų iš teismo posėdžių antraštes. „Teisėjas stebė-josi, kodėl prokurorai nesusiejo L.Stankūnaitės se-sers prašymo ją apginti su informacija apie D.Kedžio planuojamas žudynes“; I.Mikelionis: „Prokuratū-rai buvo žinoma, kad rengiamasi nužudyti teisėją J.Furmanavičių“; „Policija prieš žudynes Kaune turėjo žinių, kad D.Kedys ieško ginklo“.

2009-ųjų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje televizijos laidos ir pagrindiniai šalies dienraščiai vieni per kitus skelbė šiurpius D.Kedžio pasakoji-mus, kaip pedofi lai prievartavo jo mažametę dukrą. Atrodo, būtų sunku rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie šią istoriją. Bet tik ne proku-ratūros ir policijos vadovai, kurie teisme liudija prisiekę sakyti tik tiesą.

Skaitai pareigūnų liudijimus ir negali patikėti. Po-licijai ir prokuratūrai M.Žalimas iš anksto pranešė, kad D.Kedys planuoja žudyti, jo manymu, dukrą tvirkinusius pedofi lus bei ieško ginklo. Pareigūnai net pradeda klausytis D.Kedžio pokalbių, bet nie-ko įdomaus neišgirsta. Tuo pat metu L.Stankūnaitė ir jos sesuo V.Naruševičienė skundžiasi bijančios D.Kedžio susidorojimo, bet nei policijos vadovams, nei pačiam tuometiniam generaliniam prokurorui A.Valantinui tai nepasirodo svarbu.

2009 m. spalio 5-ąją, kai Kaune nuaidėjo mirti-ni šūviai, tuometinis policijos vadovas V.Telyčėnas net nežinojo, kas tas D.Kedys. Į nusikaltimo vietą atvykęs jo pavaduotojas V.Račkauskas, kuris da-bar teisiamas dėl to, jog nuslėpė informaciją apie D.Kedžio planus, irgi nežinojo ar apsimetė nežinąs, ką įtarti J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nu-žudymu. Policininkus ant kelio užvedė tik laikraš-čius skaitęs ir televiziją žiūrėjęs tuometis generali-nio prokuroro pavaduotojas V.Barkauskas, pasiūlęs ieškoti D.Kedžio.

Šis teismo procesas atskleidžia ne tik pasibaisėti-ną teisėsaugos vadovų neprofesionalumą, arogan-ciją, biurokratiškumą, bet ir seną priešpriešą tarp Vilniaus ir Kauno prokurorų, tarp policijos bei Ge-neralinės prokuratūros vadovų. Iš pareigūnų liudi-jimų galima spręsti: jie elgiasi kaip vilkai, pasiryžę vienas kitam perkąsti gerkles. Visuomenei iš tokios teisėsaugos nėra ko tikėtis.

Komentaras

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

Pareigūnai elgiasi kaip vilkai, pasiryžę vienas kitam perkąsti gerkles.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

21PROC.

49PROC.

7PROC.

Apklausoje

dalyvavo

23635

žmonės

23PROC.

Rimo Valeikio pieš.

Vytautas Landsbergis, dešimt metų stebėjęs, kaip įpėdinis Andrius Kubilius gadina jo įkurtą partiją, neiškentė ir nutarė: gana – pats sukūriau, pats ir sugriausiu. Kad tik Dievulis dar dvejus metus duotų.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Balandžio 23-iąją turėtų paaiškėti,

kas ateinančius dvejus metus vadovaus

didžiausiai opozicinei partijai –

Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims

demokratams (TS-LKD).

Šiemet dėl posto užvirė neregėtai

intriguojanti kova. 10 metų partijai

vadovaujančiam 57 metų Andriui

Kubiliui pirštinę metė 80 metų

konservatorių patriarchas Vytautas

Landsbergis, prieš A.Kubilių partijos

vairą laikęs taip pat 10 metų.

Rinkimuose dar dalyvauja ir 52 metų

Seimo narys Valentinas Stundys, bet

jo galimybės vertinamos prastai.

53 metų europarlamentarė Laima Andrikienė

jau pasitraukė iš rinkimų kovos.

Savaitės interviu | 3

Mokytojas prieš mokinį

Favoritu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimuose laikomas dabartinis vadovas Andrius Kubilius nesutinka su konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio žeriama kritika.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

– V.Landsbergis padėtį partijoje lygina su stovinčiu vandeniu. Gal profesorius padėtį mato kitaip nei jūs, o galbūt TS-LKD iš tie-sų reikia pokyčių?

– Aš kitaip supratau profesoriaus prie-kaištus, ne taip vertinu jo žodžius.

Mano manymu, partijoje labai daug ga-limybių diskutuoti, svarstyti nuveiktus ir nenuveiktus darbus, padarytas klaidas.

Labai daug jaunų profesionalų ateina į partiją. Vanduo gal tik iš išorės atrodo stovintis, bet iš tiesų gyvybės partijoje yra labai daug.

– Bet ar nėra tiesos V.Landsbergio žodžiuo-se, jog partija eina į nereikalingus komp-romisus, prisitaiko prie aplinkybių?

– Esminiais klausimais elgiamės ryžtin-gai ir principingai.

Per pastaruosius ketverius metus princi-pingi buvome energetinės nepriklausomy-bės klausimu – iki tol to nebuvo, taip pat principingi buvome stengdamiesi ištraukti valstybę iš gilios ekonominės krizės, todėl priimdami labai nepopuliarius fi nansinius sprendimus.

– Profesorius taip pat priekaištauja, kad partijoje per mažai galimybių reikštis jaunimui.

– Pirmiausiai reikia pasakyti, kad per pra-ėjusius rinkimus turėjome daug jaunų sa-vanorių, padėjusių rinkimų kampanijai, matėme daug jaunų rinkėjų, balsavusių už mus. Antakalnio apygardos Saulėtekio apylinkėje dar niekada nebuvau matęs tiek jaunimo, balsavusio už mane.

Taip pat matau visą grupę bręstančių ir augančių jaunų lyderių, kurie jau įgavo sti-prų potencialą. Pavyzdžiui, Agnė Bilotaitė, Paulius Saudargas, Dainius Kreivys, And-rius Kupčinskas. Labai stipri jaunųjų kon-servatorių grupė su Adomu Bužinsku, ko-vojančiu už energetinę nepriklausomybę.

Džiaugiuosi, kad nemažai jaunų žmo-nių sutiko dirbti šešėlinėje Vyriausybėje, turime specialią Jaunųjų vanagų progra-mą, kurios tikslas – auginti potencialius lyderius. Kartų kaita – vienas iš uždavinių, visa tai vyksta.

– Jūs ne kartą sakėte, kad partijoje turite labai daug ryškių asmenybių, tačiau kaip taip nutiko, kad neturite ką iškelti kandi-datu prezidento rinkimuose?

– Mes turime daug asmenybių, kurios būtų puikūs prezidentai.

Neturiu jokių abejonių ir dėl Irenos De-gutienės, Rasos Juknevičienės, jaunesnės kartos žmonių. Prezidentę Dalią Grybaus-kaitę rėmėme 2009 metų prezidento rinki-muose. Todėl diskutuodami dėl kitų metų prezidento rinkimų turime įvertinti visas aplinkybes.

– Dažnai kartojate Vyriausybės vadovo Al-girdo Butkevičiaus klaidas, tačiau jis jau ku-ris laikas yra vienas populiariausių politikų Lietuvoje. Galbūt neįvertinote priešininko?

– Naujoji Vyriausybė ir premjeras, paly-ginti su mūsų Vyriausybės darbo pradžia, dirba žymiai lėčiau. Žinoma, aplinkybės jiems palankesnės nei buvo mums.

Man atrodo, kad premjeras vengia lyde-rystės ir atidėlioja sprendimus svarbiais klausimais.

Man atrodo, kad dabartinė Vyriausybė stokoja idėjinio suvokimo, ką ji turi dary-ti. Aš tik galiu pakartoti praėjusią savaitę mirusios Margaret Thatcher žodžius: poli-tikas, kuris rūpinasi tik savo populiarumu, tikrai nepasieks rezultato.

Vytautas Landsbergis mano, kad dar turi dvejus metus, per kuriuos bandytų pakeisti ne tik konservatorių partiją, bet ir Lietuvą. V.Landsbergis atsakė į portalo 15min.lt lankytojų klausimus.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

– Esate jau garbaus amžiaus. Ar tai ne-sutrukdytų stoti prie konservatorių vairo?

– Prieš mane – dvejų metų partijos pir-mininko kadencija. Matau kai kuriuos da-lykus, kuriuos norėčiau keisti. Tad neabe-joju, kad dveji metai man yra įveikiami.

– Kodėl į pirmininkus nusprendėte kandi-datuoti dabar – kur buvote anksčiau?

– Dabar padėtis politiškai ir dvasiškai yra dar blogesnė nei anksčiau. Praėjusį kartą, kai kandidatavo du solidūs žmonės, galė-jo būti tam tikrų poslinkių, jei būtų laimė-jusi Irena Degutienė. Nebuvo jausmo, kad ir aš turiu dalyvauti. O šį kartą pajutau, kad pasielgčiau neteisingai net nepasiū-lęs alternatyvų.

– Nuolat kalbate, kad konservatorių par-tijoje reikia suteikti šansą jaunimui. Negi partijai taip blogai, jei apie jaunimą tenka kalbėti jums, 80-mečiui?

– Gal tai ir visai ne blogai, kad ne pats jaunimas balso reikalauja, bet kas nors, nepriklausantis jaunimui, kaip aš. Mano viltis – jaunoji karta, kuri subrendo nepri-klausomoje, atviroje pasauliui Lietuvoje.

Daugelis jau pamatė pasaulio, atsivežė idėjų, klausia, kodėl pas mus negali būti tvarkomasi taip, kaip ten, kur jie studija-vo. Jie pilni idėjų.

Norėčiau, kad kitaip, naujoviškai, euro-pietiškai galvojančių būtų daug ir jie imtų vairą į savo rankas.

– Kritikuojate A.Kubilių, kad jam vado-vaujant partija atitrūko nuo žmonių, tapo biurokratiška, gal net autoritariška, verty-bes maino į politinę naudą. Bet kai jūs va-dovavote konservatoriams, buvote kaltina-mas tuo pačiu.

– Nenoriu kalbėti apie savo ar kieno nors kito blogas savybes. Man nėra jokio ūpo ginčytis dėl legendų apie save, tai ramiai atidedu į šalį.

Aš pamenu, koks aš buvau – buvau kri-tiškas kai kurių atžvilgiu, bet negali glosty-ti blogybių, kad tavęs neapkaltintų. Kodėl tu pasakei kritiškai? Pasakiau, nes mačiau, kad reikia.

– A.Kubilius viešai pareiškė, kad konser-vatoriai per artėjančius prezidento rinkimus turėtų remti dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Ką manote jūs?

– Kas yra tinkamas kandidatas? Kurie galėtų pabūti prezidentais, galime atrasti, bet ar jie būtų geri, geriausi iš galimų? Ar juos turime remti vien todėl, kad mūsiškis?

– Socialdemokratų vadovas A.Butkevičius laikytas silpnu politiku, bet tapęs premjeru jis tapo vienu populiariausių. Ar jis jums ne-atrodo stipresnis priešininkas, nei manyta?

– Ar tai priešininkas, kurį reikia nuga-lėti, kasdien puldinėti? Visiems pasitaiko pasakyti ką nors keisto, nelogiško. Lemia svarbiausi sprendimai, atsakai į svarbiau-sius išmėginimus. A.Butkevičiui dar nete-ko tokių išmėginimų.

– Kodėl stojote ginti Neringą Venckienę ir ar nemanote, kad tai buvo didelė klaida?

– Jeigu man situacija kelia klausimų, kai kas nepatinka, aš ir pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N.Venckienės partiją. O kad N.Venckienė įkūrė partiją, ar per ją kažkas inicijavo, iš karto pasakiau, kad jos klaida, kad tikslas – suskaldyti dešiniuosius. Ir iš dalies tai pavyko, koks 100 tūkst. balsų, jeigu jie būtų likę mūsų pusėje, tai galbūt ir A.Kubilius toliau būtų premjeras.

A.Kubilius niekada neklysta V.Landsbergio misija

„Kurie galėtų pabūti prezidentais, galime atrasti, bet ar jie būtų geri, geriausi iš galimų?“

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

„Mes turime daug asmenybių, kurios būtų puikūs prezidentai.“

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

andžio 19 d.

ų paaiškėti,

metus vadovaus

artijai –

vos krikščionimmsms

.

neregėtai

etų partijaii

ų Andriuii

0 metų

as Vytaauutas

bilių paarrtijos

metų.

ja ir 52 mmmete ų

Stundys, bebebett

s prastai.

tarė Laima Andrikienė

ų kovos.

š mokinį

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

1989 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln.

670 tūkst. žmonių. Vėliau jų skaičius augo ir 1992 m. pradžioje

buvo užfi ksuota daugiausiai – 3 mln. 706,3 tūkst.

Nuo tada gyventojų ėmė vis mažėti. Statistikos

departamento duomenimis, 2001 m. šalyje gy-

veno 3 mln. 487 tūkst. žmonių,  

2006 m. – 3 mln. 280 tūkst.,

praėjusių metų pradžioje –

3 mln. 8 tūkst. Tačiau jau

pernai mūsų nebeliko nė

trijų milijonų. Naujausi

duomenys rodo, kad dabar

Lietuvoje gyvena 2 mln.

970 tūkst. žmonių.

Gyventojų tik mažėja

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Be apgalvotos imigracijos politikos Lietuvą po 10–20 metų ištiks demografi nė katastrofa – pavirsime pensininkų šalimi.Tokią niūrią prognozę skelbiantis Lie-tuvoje verslą turintis Kanados eko-nomistas Artas DeFehras siūlo remtis savo gimtinės patirtimi – tuštėjanti Ka-nados Manitobos provincija ėmė vilio-ti jai naudingus užsieniečius. Rezulta-tas pranoko lūkesčius – nedarbas ėmė trauktis ir net per krizę buvo gerokai mažesnis nei šalies vidurkis.

Harvardo verslo mokyklą baigęs ir solidžia tarptautine patirtimi galin-tis pasigirti kanadietis žino, ką šne-ka. Jis buvo iniciatyvos, kuria amžių sandūroje siekta pritraukti imigran-tų į minėtąją provinciją, idėjinis ly-deris. Daugiau nei prieš dešimtmetį A.DeFehras tapo Trišalės komisijos nariu, ilgus metus priklausė Pasaulio ekonomikos forumui, kone pusę am-žiaus plėtoja baldų gamybos verslą.

„Jei jums rūpi, kad mažėja gyven-tojų, turite galvoti, ką daryti, – savai-traščiui „15min“ sakė A.DeFehras. –Žmonės kraustosi į miestą, todėl gyventojų skaičių gali išlaikyti ne-bent Vilnius. Bet jei žmonės toliau

emigruos, ir Vilnius, ir Kaunas ims ma-žėti. Išlįs socialinės problemos – nieko naujo nevyks, universitetai mažės… Šaliai, per 20 metų praradusiai kone trečdalį žmonių, dar po 10–20 metų gresia nelaimė. Lietuva nebebus tiek įdomi, kad žmonės norėtų čia gyven-ti, ji taps pensininkų vieta.“

Neseniai mūsų šalyje lankęsis eko-nomistas teigė jau pastebėjęs tokių po-žymių – jo įsteigtame Lietuvos krikš-čioniškajame koledže Klaipėdoje ėmė mažėti studentų.

Neprotinga likti uždariemsPasak A.DeFehro, migracijos politi-ka turės didžiu-l ė s r e i k š m ė s naujųjų Euro-pos Są jungos narių, sunkiai

konkuruojančių ekonominiu ir demo-grafi niu patrauklumu, ateičiai. Politi-kams sunku reguliuoti gimstamumą ir mirtingumą, o atsivėrus sienoms ir vis stiprėjant globalizacijai nebeįma-noma reguliuoti gyventojų judėjimo. Valdžia nebent gali kontroliuoti imi-graciją ir stengtis, kad šalis taptų pa-trauklesnė piliečiams ir šiems rečiau kiltų noras išvykti.

„Lietuva praranda žmones, ypač 15–30 metų amžiaus. Žmonės keliaus tai šen, tai ten, bet neprotinga galvo-ti, kad jie, daugelį metų praleidę už-sienyje, būtinai sugrįš“, – pažymėjo A.DeFehras.

Ką jis pasakytų lietuviams, kurie ne-laukia imigrantų, baimindamiesi pra-rasti darbo vietas ir nenorėdami gyven-ti greta kitokio tikėjimo ar išvaizdos žmonių? „O ką sakytumėte lietuviams, kurie kraustėsi į Čikagą?“ – klausimu atsakė svečias.

A.DeFehras siūlė pamąstyti, kaip Lie-tuva, netaikydama apgalvotos imigra-cijos politikos, atrodys po 10, 20 ar 40 metų. Alternatyvų esą nebėra – išsivys-čiusioms šalims neprotinga užsidaryti

ir likti „grynoms“. Imigracijos ne-galima nei įjungti, nei išjung-

ti, kada panorėjus – reikia programos šimtui metų, nes dabartiniai atvykėliai susilauks vaikų ir anū-kų, kurie taip pat įsilies

į visuomenę.

4 | Visuomenė

Kuo kvepia 52 mln. Lt?Prieš tris mėnesius, kai buvo sustabdytas „Klaipė-dos naftos“ paskelbtas suskystintų dujų terminalo dujotiekio statybos konkursas ir kai konservatoriai savo išlavinta uosle šiame sprendime iškart užuo-dė „Gazprom“ kvapą, A.Kubilius, pamenu, pareiš-kė, kad konkursas gali būti specialiai žlugdomas valstybinių institucijų rankomis.

Tuo jis lyg ir leido suprasti, kad pasibaigus jo premjeravimui Lietuvą ėmė valdyti „Gazprom“.

Tos rusofobiškos paranojos kontekste viename iš savo komentarų tada klausiau, ar negali būti taip, kad politikai ir kai kurie mano kolegos žiniasklai-doje, virkaudami apie viską pasiekiančias „Gaz-prom“ rankas, taip iš esmės tik bando dangstyti kitą kvapą, kurio konservatoriai dažniausiai ne-užuodžia: saviškių protegavimo, kitaip tariant, buitinės korupcijos.

Šią savaitę, kai Apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo kovo 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leido „Klaipėdos naftai“ atnaujinti konkursą, tapo aišku, kad buvau iš esmės teisus.

Nes jau žinome, kad ne dabartinė Vyriausybė, ne konkursą sustabdžiusi Viešųjų pirkimų komi-sija ir ne „Gazprom“ buvo kalti dėl to, kad vienas svarbiausių Lietuvos energetinių projektų tris mė-nesius nejudėjo iš vietos. Kaltųjų reikia ieškoti ne Maskvoje, o tarp saviškių. Tarp tų, kurie likus porai savaičių iki konkurso pabaigos nusprendė pakeisti konkurso sąlygas, taip tikriausiai tikėdamiesi pri-taikyti jas tiems, kurie tą konkursą turėjo laimėti. Tai yra, „saviškiams“.

Laikinai buvo pavykę, ir reikia tik džiaugtis, kad tos valstybinės institucijos, kurias A.Kubilius skel-bė dirbant „Gazprom“, sugebėjo pasiekti, kad kon-servatorių taip užjaučiamų „saviškių“ sėkmė buvo tik trumpalaikė.

Atnaujinus konkursą, pirminėmis jo sąlygomis, jį laimėjo Vokietijos bendrovė „PPS Pipeline Sys-tems“, o tie, kuriems tiko pakeisto konkurso sąly-gos – „Kauno dujotiekio statybos“ ir „Šiaulių dujo-tiekio statybos“ konsorciumas – liko su ilga nosimi.

Šiaip jau džiūgauti dėl to, kad Lietuvos bendro-vės pralaimi konkursus užsieniečiams, gal ir ne-reikėtų, nes tai galbūt reiškia mažiau darbo vietų ir mažiau pinigų Lietuvai. Tačiau kalbant apie šį atvejį, būčiau labiau linkęs džiaugtis nei liūdėti, net nepaisant to, kad dujotiekio statybos pradžia buvo atidėta mažiausiai trims mėnesiams.

Mat kai konkursą buvo laimėję „saviškiai“, jų pasiūlyta dujotiekio statybos kaina buvo 167 mln. litų, o konkursą po sustabdymo atnaujinus, jį lai-mėjusi Vokietijos bendrovė įsipareigojo dujotiekį pastatyti už 115 mln. litų.

Taigi, kol A.Kubilius ir visa konservatorių kariau-na, padedami kai kurių vadinamųjų „žurnalistų“, uodė, iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas, valstybės institucijos per tris mėnesius Lietuvai sutaupė 52 mln. litų, kuriuos, priešingu atveju, būtų sėkmin-gai pasiėmę „saviškiai“. Tikriausiai pasidalindami su tais, kurie taip stengėsi, kad būtent jie tą kon-kursą laimėtų.

Dabar dar būtų gerai išsiaiškinti ir įvardyti tuos, kurie pretendavo į dalybas. Čia tikriausiai galėtų padėti ir A.Kubilius, nes konkursas buvo pradėtas dar anos Vyriausybės valdymo laikais.

Juk gerai būtų, kad visi aiškiai žinotume, kuo kvepia tie 52 mln. Lt.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Kol A.Kubilius ir konservatorių kariauna uodė, iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas, valstybės institucijos sutaupė 52 mln. litų.

A.DeFehras

įspėja, kad

Lietuvai, per 20

metų praradusiai kone

trečdalį žmonių, dar po

10–20 metų gresia

nelaimė.

I.Gelūno nuotr.

Nelietuvių Lietuva: kas joje gyvens?Ekonomistas Artas DeFehras siūlo būdą, kaip iš migracijos išpešti naudos

„Sakykime, atsivešite daug rusakalbių iš Rytų Europos. Taip grįšite atgal – bus lietuviakalbiai ir rusakalbiai.“

BFL nuotr.

Nukelta į 6 psl. >>>

15min • 2013 m. balandžio 19 d.6 | Visuomenė

„Žlugus SSRS jums viskas pasikeitė taip greitai, tarytum patyrėte šoką. Norite tapti didesnės visuomenės dalimi. Kaip tai įgy-vendinsite – galvodami ir planuodami ar at-sitiktinai, atsiveždami laikinų darbuotojų? Ar jie būtų geriausi imigrantai? – retoriškai klausė A.DeFehras. – Išmokite kitų pamo-kas ir klaidas. Kuo greičiau pradėsite dirbti, tuo bus geresnis rezultatas.“

Imigrantus priėmė svetingaiKaip vieną kūrybingos imigracijos politikos pavyzdžių A.DeFehras siūlo programą, įgy-vendintą Kanados Manitobos provincijoje. 730 tūkst. gyventojų turintis jo gimtasis Vinipegas yra jos sostinė ir aštuntas pagal dydį šalies miestas.

Kanados viduryje esančioje provincijoje pagrindinė ūkio šaka – žemdirbystė, kitos – transportas, kasyba, miškininkystė, ener-getika ir turizmas.

Manitoba sulaukė daug imigrantų 1870–1930 metais, mažiau – po Antrojo pasauli-nio karo. Dėl šalto klimato Manitoba imi-grantams nebuvo patraukli, be to, pradėjo mažėti gimstamumas, vis daugiau žmonių, ypač jauni ir išsilavinę, ėmė kraustytis į eko-nomiškai labiau išsivysčiusius regionus.

Manitoba ėmė tuštėti, joje ėmė trūkti kvalifi kuotos darbo jėgos. Tuomet buvo sukurta Provincijos kandidatų programa (angl. Provincial Nominee Program) tinka-miausiems imigrantams atsirinkti.

A.DeFehras juokėsi, jog Manitobos sosti-nėje Vinipege šalčiau nei Lietuvoje – tary-tum Sibire. Bet 1998 metais parengta prog-rama imigraciją į Manitobą padidino 500

proc., beveik visi liko gyventi ir sėkmingai išmoko anglų kalbą. Provincijoje įsikūrė daugybė meniškos sielos ir verslių žmonių. Šalies valdžia to net nesitikėjo – abejota, kad ši ir panašios provincijos galėtų pritrauk-ti kvalifi kuotų darbuotojų, išlaikyti juos ir nesulaukti neigiamų socialinių padarinių.

Darbo vietų nesumažėjoManitoba susitarė su federaline vyriausy-be, kad galės pati pasirinkti, kuriuos emi-grantus norėtų įsileisti. Ji sukūrė savotišką savybių ir įgūdžių vertinimo sistemą. Taš-kų buvo galima gauti už atitinkamą išsi-lavinimą, anglų ir prancūzų kalbų žinias, provincijoje jau įsikūrusius artimus gimi-naičius ir pan. Kriterijai padėjo atsirinkti ne tik reikalingus, bet ir integruotis geban-čius darbuotojus.

Šalies lygiu taikoma programa buvo orientuota į išsilavinimą, bet daugelio atvy-kėlių diplomai nebuvo pripažįstami, todėl gydytojams tekdavo vairuoti taksi. O Ma-nitoba daugiau dėmesio skyrė įgūdžiams, diplomai ir kalbos žinios nebuvo svarbiausi veiksniai. Vertinant galimus imigrantus di-džiausios reikšmės turėjo konkretus darbo

pasiūlymas. Tai reiškė užtikrintą pragyve-nimo šaltinį. Papildomais taškais buvo įver-tinama sėkminga profesinė patirtis, darni šeima, aktyvus dalyvavimas mokyklos ar bendruomenės veikloje, ryšiai su Kanadoje jau įsikūrusiomis šeimomis, bendruome-nėmis, etninėmis ir religinėmis grupėmis – tai rodė, kad žmonės lengviau integruosis.

Nuo 1985 metų imigracija į Kanadą pra-dėjo sparčiai augti, o į Manitobą kraustėsi ne tiek daug užsieniečių. „Tradicinių“ imi-grantų provincija kasmet sulaukdavo po 3–4 tūkst., o atsirinktųjų 2010 metais buvo 12 tūkst. Įdomu, kad nedarbo lygis Mani-toboje visą šį laiką buvo gerokai mažesnis

nei visoje šalyje ir nekilo, nepaisant augan-čios imigrantų bendruomenės bei prasidė-jusios krizės.

Pašnekovas pritarė, jog programa atrodo kiek diskriminacinė. Esą visur imigrantai diskriminuojami – atsižvelgiama, ar turi iš-silavinimą, užtektinai pinigų, sunkvežimio vairuotojo pažymėjimą ir pan. Manitoboje vienas svarbiausių atrankos kriterijų buvo gebėjimas integruotis. Pavyzdžiui, kinams mielesni buvo didmiesčiai, kur jau gyveno didelės jų bendruomenės, o Vinipege pui-kiai pritapo fi lipiniečiai, nors tiek vieni, tiek kiti yra iš Azijos.

Vokietijos politika žlugoPrieš pradedant įgyvendinti šią programą buvo ištirta, ar Manitobos visuomenė su-tiktų priimti būrį užsieniečių. Provincija pasirodė esanti svetingiausia iš kelių tirtų –gal kad daugelis gyventojų yra imigrantai ar jų palikuonys. Buvo stengiamasi, kad atvykėliai nesugriautų nusistovėjusios gyvenimo tvarkos – vietos žmonės galėjo juos atstumti ne dėl kitos tautybės ar ra-sės, bet, pavyzdžiui, dėl nusikalstamumo ar nenoro dirbti.

A.DeFehras sukritikavo Vokietijos gas-tarbeiterių (atvykėlių darbininkų) prog-ramą – po karo tūkstančiai žmonių atvy-ko atstatyti sugriautą šalį. Tikėtasi, kad po kurio laiko užsieniečiai keliaus namo, todėl niekas nesirūpino juos integruoti. Dauguma išties grįžo, bet turkai, gimtinėje turėję mažiau galimybių, nusprendė likti. Daugelis jų iki šiol turi Turkijos pasus ir ne visi moka vokiškai.

„Be integracijos plano rasis trys getų kar-tos, žmonės nesijaus šalies dalimi ir tai virs ilgalaike problema. Vokietija daugiau imigrantų nenori, nes tai esą blogai. Taip, nes jie galbūt blogai tvarkėsi“, – žėrė kri-tiką A.DeFehras.

Anot jo, Vokietijoje žlugo ne daugiakul-tūriškumo, o dvikultūriškumo politika.

„Iš tiesų žlugo dvikultūriškumas. Vieną didelę visuomenę sunku integruoti į kitą, lengviau turėti dešimt skirtingų ir sukurti įvairovę. Tai yra iššūkis Lietuvai. Sakyki-me, atsivešite daug rusakalbių iš Rytų Eu-ropos. Taip grįšite atgal – bus lietuviakal-biai ir rusakalbiai. Čia visada gyvens rusų, bet gal geriau būtų įsileisti kitokių žmonių, kitaip tik sustiprinsite vieną grupę. Jei bus įvairesnių visuomenių, jos turės tapti kuo nors kitu“, – siūlė migracijos ekspertas.

>>> Atkelta iš 4 psl.

„Europos Sąjungos narių imigracijos

politika panaši – tam tikra prasme

diskriminacinė. Kiekviena šalis imigracijos

politiką dažniausiai formuoja ne pagal

žmogaus teisių, o pagal saugumo ir

ekonominį principus. Valstybės siekia

pritraukti aukštos kvalifi kacijos žmones,

tą daro ir Lietuva.

Skirtumas nebent tai, kad daugumoje

šalių, įskaitant mus, imigracijos politika

yra centralizuota, įgyvendinama

valstybės, o ne savivaldybių lygmeniu.

ES vietos lygmeniu įgyvendinamos

imigrantų integracijos programos.

Lietuvoje ilgalaikės imigracijos politikos

strategijos apskritai nėra, turime tik

administracinį leidimų dirbti ir gyventi

išdavimo aparatą.

Visų pirma reikėtų kalbėti apie ilgalaikę

valstybės imigracijos politiką, o paskui

galima galvoti apie atskiras savivaldybes.

Leidimai išduodami pagal patvirtintą

trūkstamų profesijų sąrašą. Tam tikros

kvalifi kacijos žmonės gali atvykti, kiti –

ne. Taigi yra darbo imigracijos politika.

Tuomet dažnai seka šeimų susijungimas –

darbuotojų šeimų imigracija.

2007 m. ekonominės imigracijos

reguliavimo strategijoje ir Imigracijos

politikos gairėse yra identifi kuotos

keturios prioritetinės kilmės šalys ir

regionai – Ukraina, Baltarusija, Moldova

bei Pietų Kaukazas. Prioritetas teikiamas

kultūriškai artimoms šalims.

Bet jei norime pritraukti kvalifi kuotos

darbo jėgos ir apibrėžiame kilmės šalis,

tai prieštarauja viena kitam. Jei nori

kvalifi kuotų darbuotojų, kilmės šalis

turėtų būti nesvarbi. O jei išskiri kilmės

šalis, apriboji save pritraukiant valstybei

reikalingus žmones.“

Lietuvoje nėra strategijos

dr. Karolis Žibas, Etninių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas

„Šaliai, per 20 metų praradusiai kone trečdalį žmonių, dar po 10–20 metų gresia nelaimė.“

Lietuvos valdžia kol kas

negalvoja, kaip emigruojančius

jaunus žmones pakeisti

reikalingais specialistais.

BFL nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.8 | Pasaulis

Jurgita Lapienytė Specialiai „15min“ iš Strasbūroj.lapienyte@15min.lt

Jei bankas uždirba pelno, jį pasidalija jo akcininkai. Jei bankas griūva – nuostolius dengia valstybė. Taip yra Lietuvoje, tokia sistema galioja ir Europoje. Tačiau europarlamentarai giriasi radę būdą, kaip sumažinti bankininkų apetitą bei priversti juos mokėti už savo klaidas.„Jau nuo kitų metų sausio 1-osios bankai bus stipresni. Bankininkams bus nustaty-tos premijų lubos, galios griežtesni kapita-lo reikalavimai, kad, prireikus, krizę įveik-ti būtų lengviau. Be to, bus skatinamos investicijos ir dėl to augs ekonomika“, –skelbia Europos Parlamentas, šią savaitę vykusios sesijos metu pritaręs bankų ka-pitalo ir rizikos ribojimo reikalavimams.

Sumažės premijosNaujos taisyklės nustato bankininkams premijų lubas. Premija negalės būti dides-nė nei metinė bankininko alga. Išskirtiniais atvejais premija bus lygi dvejų metų ban-kininko atlyginimui. Tiesa, tam turės pri-tarti dauguma akcininkų.

„Tai, ką darome šiandien, yra svarbus momentas. Turime pasirūpinti, kad fi nan-sų sektoriuje būtų laikomasi tam tikrų rei-kalavimų. Žinome, kad dažniausiai būtent dėl atlyginimų bankai imasi didelės rizi-kos, todėl nustatome santykį tarp premi-jos ir fi ksuoto atlyginimo“, – sakė Europos Parlamento narys Philippe‘as Lambertsas.

Šis reikalavimas galios visoms kredito institucijoms, investiciniams bankams. Jam itin priešinosi britai – premijų ribo-jimas esą neturi nieko bendra su bankų stabilumu.

Tiesa, bankai taip pat nepėsti. Europarla-mentarė Vicky Ford spėja, kad dėl nurėžtų premijų bankininkų pajamos nesumažės – tiesiog bus padidinti vadovaujančio perso-nalo atlyginimai.

Jos kolegos Europos Parlamente Godfrey Bloomo teigimu, bankininkai rizikas prisi-ima visai ne dėl galimų premijų, bet dėl to, kad žino – politikai padarys viską, kad iš-gelbėtų sistemiškai svarbų banką.

„Štai kodėl bankai elgiasi būtent taip. Jie gali tik laimėti“, – europarlamentaras pabrėžė, kad geriausiu atveju bankininkas gaus didelę premiją, blogiausiu – jam nie-ko neatsitiks.

Kai kurie europarlamentarai teigia, kad premijų apskritai nereikėtų mokėti tiems bankininkams, kurių valdomos fi nansų ins-titucijos patiria nuostolius.

Daugiau kapitaloUž naujus reikalavimus pasisakę Europos Parlamento nariai vis kartojo, kad bankai, vos uždirbę pelno, skubėdavo jį padalinti akcininkams. Jiems buvo rekomenduojama turėti daugiau kapitalo, tačiau formaliai rei-kalavimus jie vykdė, todėl darė, ką norėjo.

V.Ford pabrėžė, kad gerai veikiantys ban-kai yra gyvybiškai svarbūs, tačiau griūvan-čių bankų gelbėjimo kaina – nežmoniškai didelė.

„Jie yra vieta, kur žmonės jaučiasi sau-giai, jie padeda ekonomikai skatindami investicijas. Labai svarbu, kad yra daug skirtingų stiprių bankų. Tačiau, kai bankai griūva, pasekmės būna labai labai brangios. Mes pasimokėme – net ir griūvantys maži vietiniai bankai gali turėti globalių pase-kmių. Aš nenoriu, kad mokesčių mokėto-jų pinigais būtų gelbėjami bankai. Tai yra labai brangu“, – sakė V.Ford.

Dabar bankų kapitalas turi sudaryti 8 proc.pagal riziką įvertintų aktyvų. Šis rodiklis nesikeis, tačiau turtas turės būti kokybiš-kesnis. Iki šiol tik 2 proc. turto turėjo būti aukščiausios kokybės. Palaipsniui šis ro-diklis bus padidintas iki 4,5 proc.

Ne visi europarlamentarai ir šią taisyklę sutiko entuziastingai. Nyderlandų atstovas EP Auke Zijlstra kolegoms aiškino – svar-biausia yra gera bankų priežiūra, o forma-lus kapitalo reikalavimas prastai valdomam bankui nepadės.

„Kapitalo rezervo reikalavimas yra ge-ras dalykas, bet geras bankas ir taip turi tą kapitalo rezervą, todėl yra iliuzija galvoti, kad šis susitarimas išgelbės prastai valdo-mus bankus. Mes turime užtikrinti geres-nę bankų valdyseną ir taip užkirsti kelią krizėms“, – sakė A.Zijlstra.

Jis piktinosi, kad bankams negalioja tai-syklės, kuriomis vadovaujasi kitas verslas: „Jei bankai netinkamai valdomi, jie turėtų bankrutuoti, o jų valdybos pirmininkai tu-rėtų būti atleisti. Kodėl bankams taikomos kitokios taisyklės?“

Naujos taisyklės paveiks visus Europos Sąjungoje veikiančius bankus – apie 8200.

Sistemiškai svarbiems bankams (kurie sudaro didelę šalies BVP dalį ir jų griūtis smarkiai atsilieptų ekonomikai, – red. past.) bus taikomi dar griežtesni kapitalo rezervo reikalavimai – jie papildomai turės rezervą

padidinti dar 1–3 proc. Taip siekiama pa-siruošti galimoms ateities krizėms, kad indėlininkai ir kreditoriai galėtų pinigus pasiimti nedelsdami.

Tiesa, kiek švelnesni kapitalo reikala-vimai galios tiems bankams, kurie skoli-na smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip ketinama skatinti ekonomiką.

Bankai taip pat privalės jau nuo kitų metų pateikti Europos Komisijai savo fi nansines ataskaitas. Nuo 2015 metų šios ataskaitos turėtų būti viešos.

Skeptiški britaiEuropos Parlamente šią savaitę lankęsis Suomijos premjeras Jyrki Katainenas vis kartojo – Europos integraciją užgožė krizė, žmonių baimės netekti darbo, senti skurde: „Per fi nansų krizę turėjome priimti sudė-tingus sprendimus, dėl to nacionalizmas ir populizmas kelia galvą. Nerimauju, kad užsisklęsime savyje, kai reikia atsiverti.“

Jam pasirodė nesuprantama, kodėl Eu-ropos Šiaurė ir Pietūs yra supriešinami, kai visos ES narės turėtų stengtis padėti vie-na kitai.

Nors reikalavimai bankams ir buvo pa-tvirtinti, skeptikų balsai Europos Parla-mente skambėjo garsiai.

Didžiosios Britanijos ministrą pirminin-ką Davidą Cameroną, anksčiau pareišku-sį, kad britai gali palikti Europos Sąjungą, pakeitė Didžiosios Britanijos atstovas Eu-ropos Parlamente G.Bloomas.

„Sistema tikrai yra netinkama. Bankai gali skolinti pinigus, kurių jie neturi. Su-grįžkime į XIX amžiaus vidurį, tuomet JAV buvo nuspręsta, kad bankų veikla yra nu-sikalstama. Mes rengiame teisės aktus, bet gali būti, kad jie nėra mums tinkami“, – kal-bėjo G.Bloomas.

Jo teigimu, jokie abstraktūs regla-mentavimai neišgelbės Europos fi nansų sistemos.

„Bankininkus, kurie iššvaisto milijardi-nes sumas, reikia tiesiog traukti baudžia-mojon atsakomybėn. Milijardai yra prarasti ir nė vienas bankininkas neatsidūrė kalė-jime. Tai yra tikra gėda. Turime naudotis realiais, veikiančiais įstatymais, o ne abs-trakčiu reglamentavimu“, – sakė Didžiosios Britanijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį į centrinių bankų vaidmenį – būtent jie turi būti atsakingi už komercinių bankų nesėkmes.

„Pinigų spausdinimas irgi yra sukčia-vimas dabartinėmis aplinkybėmis, todėl turime įkalinti kai kurių centrinių bankų atstovus. Centriniai bankai yra susidėję su biurokratais ir todėl į kalėjimus juos vi-sus!“, – karščiavosi G.Bloomas.

Bankų tramdytojai

Naujausias žinias

iš viso pasaulio rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/pasaulisG.Bloomas:

„Milijardai yra prarasti ir nė vienas bankininkas neatsidūrė kalėjime. Tai yra tikra gėda.“

prarasti ir nė vienasbankininkas neatsidūrėkalėjime. Tai yra tikra gėda.“

Europos Parlamentas

kuria taisykles, kad

bankininkų klaidų

nereikėtų taisyti

mokesčių mokėtojų

pinigais.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Šiais mokslo metais dirba ar yra dirbę 40 proc. bakalauro ir net 70 proc. magistro pa-kopų studentų. Tačiau daugumos jų dar-bas su studijuojamais dalykais neturi nieko bendro – jauni žmonės tiesiog siekia užsi-dirbti, kad galėtų išgyventi.

Vienus studentus, dar studijuojančius pirmame kurse, bendrovės verbuoja pradė-ti dirbti, kitiems tenka laukti, kol baigs visą laiką suryjančius mokslus. O ir dėstytojų požiūris į dirbančius studentus nevienodas.

Už nelankymą bausdavo skolomisIš savo patirties galiu pasakyti, kad mus, fi lologus, dėstytojai už paskaitų ir ypač seminarų nelankymą bausdavo griežtai: praleidai daugiau nei tris seminarus per se-mestrą – gauni skolą. Pasiteisinimas buvo tik vienas – pažyma apie ligą.

Nemokamai perlaikyti egzamino nega-lėjai. Tai reikšdavo, kad mokėsi ir už skolą, ir už mokslą kitą semestrą, o dar ir stipen-dijos negausi.

Dėstytojai, ypač vyresni, pabrėždavo, kad studentai turi būti motyvuoti mokytis

ir pirmiausia įgyti išsilavinimą, o jau tada eiti dirbti. Visų seminarų, o kartais ir pas-kaitų lankomumą jie žymėdavo. Dėl to dirb-ti tekdavo laisvu nuo paskaitų metu.

Studijuojant magistro pakopoje skolomis niekas neskalpuodavo, tačiau derinti darbą ir mokslus buvo labai sunku.

Todėl mums keistai atrodė tie studentai, kurie dirbdavo visu etatu, paskaitų beveik nelankydavo, bet gaudavo labai gerus pa-žymius. Tarp tokių buvo būsimieji verslo vadybininkai, žurnalistai, ekonomistai, istorikai, IT specialistai.

Jei dėl per lengvų studijų neretai pašie-piami humanitarai turi tiek daug mokytis, kas tuomet vyksta tiksliųjų mokslų srityje?

Laboratorinis veja laboratorinįVytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gam-tos mokslų fakulteto Fizikos katedros doc. dr. Saulius Mickevičius pasakojo, kad tiks-liuosiuose moksluose yra privalomi labo-ratoriniai darbai. Studentas, neatsiskaitęs nors vieno laboratorinių darbų komplekso,

negali laikyti to dalyko egzamino. „Dirbant visu etatu, ypač jei tas darbas

dienos metu, neįmanoma baigti mokslų. Būna du trys dalykai, kuriuos besimokant reikia atlikti laboratorinius darbus. Kiek-vienas jų turi po 8–10 laboratorinių darbų. Taigi beveik kiekvieną savaitę vien labora-toriniai darbai trunka šešias valandas“, – pasakojo S.Mickevičius.

Sankcija už paskaitų nelankymą ir ne-atsiskaitytus darbus – neprileidimas prie egzamino, t.y. dalyko skola. „Nuo labora-torinių darbų niekur nepabėgsi“, – šypte-lėjo Fizikos katedros docentas.

Šiam dėstytojui tenka dirbti su pirmo, antro ir trečio kurso studentais. Jo teigi-mu, bandančiųjų derinti studijas ir dar-bą yra vienetai. Studentai pradeda dirbti tik ketvirtame kurse. „Ir tai ne visu etatu, daugiausia ketvirtadaliu etato“, – pridūrė S.Mickevičius.

Informatikai verbuojami paskaitoseVilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas habil. dr. prof. Rimantas Belevi-čius pasakojo, kad daug studentų pradeda dirbti nuo antro kurso: „Mūsų požiūris į tai dvejopas: džiugu, kad mūsų specialybės yra paklausios, bet iš kitos pusės – studi-jos kenčia.“

Paklaustas, kaip įmanoma baigti sudė-tingus mokslus, jei daug laiko praleidžia-ma darbe, dekanas paaiškino: „Paskaitų lankyti neprivaloma. Studentai sugeba mokytis savarankiškai, tuo labiau, kad daugelio dalykų metodinė medžiaga yra internete. Išeina ne visai dieninės, o pu-siau neakivaizdinės studijos. Rezultatams, aišku, tai turi įtakos. Studentai dabar turi konkrečių tikslų, nebenori mokytis abs-trakčių dalykų. Taigi visapusiško išsilavi-nimo ir negauna.“

R.Belevičius neslepė: paskaitų pralei-dinėjimo fakultetas negali vertinti griež-tai. „Jei visus studentus mėtytume lauk,

10 | Mokslas

Lengvasvoris diplomasKiek jaunuolių rinktųsi tiksliuosius mokslus, jei žinotų, kad turės už ką gyventi?

R.Belevičius:

„Įmonės jaučia didžiulį informatikos specialistų stygių. Potencialūs darbdaviai tiesiog prašosi pas mus į paskaitas.“

Lietuva pirmauja ES pagal studentų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, tačiau kai prabylama apie kvalifi kuotą, specializuotą darbo jėgą, pradedama gręžiotis į užsienį. Ar ne todėl, kad kai kurie gauna diplomus universiteto suolą trynę ne dažniau nei bažnyčios?

VU Chemijos fakulteto

ketvirtakursės – abi

Indrės – nedirba,

nes visą laiką atima

studijos.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d. Mokslas | 11

jų paprasčiausiai neturėtumėme! O mes suinteresuoti turėti daug studentų“, – pa-aiškino dekanas.

VGTU, kaip ir VDU, už laboratorinius dar-bus privaloma atsiskaityti. Bet VGTU ga-lioja taisyklė: jeigu iki nustatyto termino studentai nespėja atlikti praktinių darbų, universitetui moka baudą. Anot dekano, tai labai veiksminga.

R.Belevičius pasakojo, kad iš jo fakul-teto studentų daugiausia dirbančiųjų yra tarp informatikų: „Visos įmonės šiuo metu jaučia didžiulį informatikos specialistų stygių. Potencialūs darbdaviai tiesiog pra-šosi pas mus į paskaitas, kviečia į gamy-binę praktiką ir po to siūlo netgi apmo-kyti, kad tik gudresni studentai eitų pas juos dirbti.“

Tiesa, taip yra tik su informatikais, o kitų specialistų stygiaus nėra. Fizikos, chemi-jos ir matematikos studijas pasirinkusių studentų situacija, anot dekano, kitokia. Jie paskaitas lanko uoliau. „Matyt, studijų metais jie dar nėra pajėgūs dirbti“, – svars-tė R.Belevičius.

Dirbti trukdo moksliniai atradimai Kalbinant apie skirtingų specialybių stu-dentus ryškėja vis kitoks paveikslas. Štai prie Vilniaus universiteto Chemijos fakul-teto sutiktos dvi chemiją studijuojančios ketvirtakursės – abi Indrės – nedirba, ne-bent per atostogas. Priežastis paprasta – didelis užimtumas, o per paskutiniuosius metus dar ir baigiamąjį bakalauro darbą reikia parašyti.

„Ateiname ryte, išeiname vakare. Būna, kad sėdime universitete nuo aštuonių iki aštuonių“, – viena per kitą pasakojo Indrės.

Paklaustos, iš ko tuomet gyvena, mergi-nos vienbalsiai atsakė, kad fi nansiškai ap-rūpina tėvai. Viena studenčių dar pridūrė, kad padeda ir būsimas vyras.

Vis dėlto kai kurie merginų bendrakursiai dirba. Tačiau jie arba praleidžia paskaitas, arba dirba vakarais. Keliems pavyko įsidar-binti fakulteto laboratorijoje. Studenčių ži-niomis, nėra nė vieno visu etatu dirbančio chemijos studento.

Daug laiko atimantys mokslai nė vie-nai iš merginų nenusibodo – jos laimingos dėl savo pasirinkimo. Viena Indrė dirba su poliuretanu ir jo mobilizavimu, fer-mentų aktyvumo tyrimu, o kita – su genų transfekcija.

Dėstytojai neuja dirbančiųjųKitaip kalbėjo du pirmakursiai Tomai, tame pačiame universitete studijuojantys geo-logiją. Vaikinai papasakojo, kad jų kurse dirba ne vienas. Tiesa, ne pagal specialybę.

Vienas iš Tomų taip pat dirba – pagal indi-vidualią sutartį. Jo uždarbis tiesiogiai pri-klauso nuo darbo rezultatų. Tačiau atlygi-nimo pragyvenimui nepakanka – vaikiną dar turi paremti tėvai.

Būsimieji geologai pasakojo, kad neturi griežto paskaitų grafi ko, yra daug laisvo laiko, dauguma dėstytojų leidžia atsiskai-tyti tada, kada patogu studentams, tik la-boratoriniai darbai – šventas dalykas. To-dėl ir paskaitų, net tie, kurie dirba, daug nepraleidžia.

„Sakyčiau, labai malonu, kad dėstytojai palankiai žiūri į dirbančiuosius, nuo pirmo kurso negąsdina, kad neatsiskaičiusiems bus „šakės“, – džiaugėsi darbą su studijo-mis derinantis Tomas.

„Socialinių mokslų studentus, tarp kurių labai didelė konkurencija, dėstytojai gali spausti mokytis ir nepraleidinėti paskaitų. O mūsų situacija kitokia, nes konkurencija nedidelė, visos vietos – valstybės fi nansuo-jamos“, – dėstė studentai.

Vaikinai pasakojo, kad jų bendrakursiai dirba naktinius arba tokius, kurie „nesi-pjauna su paskaitomis“, darbus. Paklausti, ar įmanoma baigti geologijos studijas dir-bant visu etatu ir beveik nelankant paskai-tų, studentai spėjo, kad taip.

„Pažįstu vieną vaikiną, kuris jau trečia-me kurse, nors dirba visą dieną ir paskai-tas lanko minimaliai. Galima savarankiškai studijuoti. Svarbiausia ateiti į atsiskaity-mus ir laboratorinius darbus“, – pasakojo dirbantis studentas Tomas.

2011 m. kovo 1 d. kas penktas Lietuvos

gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą.

Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gy-

ventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo.

2011-aisiais tūkstančiui 20–29 metų

amžiaus gyventojų teko 19,2 aukštojo

mokslo gamtos, technikos ir taikomųjų

mokslų specialisto.

2012 m. aukštąjį universitetinį išsilavi-

nimą įgijo 18 890 žmonių, aukštąjį neu-

niversitetinį – 12 633.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Skaičiai

Lietuvos aukštųjų mokslų asociacijos duo-

menimis, pernai daugiausia studijų sutar-

čių dėl valstybės fi nansuojamų vietų per

bendrąjį priėmimą pasirašyta į ekonomiką,

mediciną, teisę, transporto inžineriją, pro-

gramų sistemas, multimediją ir kompiute-

rinį dizainą, statybos inžineriją, veterinari-

nę mediciną ir politikos mokslus.

2012-aisiais stojantys į universitetus pir-

mu numeriu sąraše dažniausiai žymė-

jo mediciną, ekonomiką, teisę, politikos

mokslus, kūrybines industrijas, teisės ir

muitinės veiklą, odontologiją, psicholo-

giją, transporto inžinerinę ekonomiką ir

vadybą.

Paaiškėjo, kad tarp stojančiųjų populia-

riausia buvo socialinių mokslų sritis – ją

rinkosi net 47 proc. Lietuvos abiturientų.

Gerokai atsiliko biomedicinos (18 proc.) ir

technologijos (13 proc.) mokslai. Humani-

tarinių mokslų sritį rinkosi 10 proc. stojan-

čiųjų, fi zinių – 7 proc., meno – 5 proc.

Tarp stojusiųjų į kolegijas – panašiai: soci-

alinių mokslų sritis domino 45 proc. sto-

jančiųjų, technologijos mokslų – 27 proc.,

biomedicinos – 21 proc. Menui liko 5 proc.,

fi ziniams ir humanitariniams mokslams –

po procentą.

Populiariausi – socialiniai mokslai

Studentai Lietuvoje dirba ne pagal spe-

cialybę, darbo vietą renkasi priversti

aplinkybių – tokius rezultatus atsklei-

dė Lietuvos studentų sąjungos atlikta

apklausa.

Tyrimo duomenimis, net 70 proc. dir-

bančių bakalauro ir magistro pakopų

studentų mano, kad jų darbas yra nesu-

sijęs arba tik iš dalies susijęs su pasi-

rinkta studijų sritimi.

Pusė jų teigia darbą radę dėl asmeninių

pažinčių. Tokia pat dalis dirbančių stu-

dentų sako, kad mielai pakeistų darbo

vietą į labiau susijusią su studijomis ar

pomėgiais, jei tai leistų fi nansinės gali-

mybės. Poreikį užsidirbti kaip pagrindi-

nę įsidarbinimo priežastį nurodė beveik

visi apklausos dalyviai.

Apklausos duomenimis, šiuo metu dir-

ba arba šiais mokslo metais yra dirbę

40 proc. bakalauro ir 70 proc. magistro

pakopos studentų. Trys ketvirtadaliai

dirbančių bakalauro pakopos studentų

teigia, kad jų darbas su studijomis nesu-

sijęs. Dirbančių magistro pakopos stu-

dentų rodikliai kiek geresni – 40 proc.

apklausoje dalyvavusiųjų teigia, kad dir-

ba pagal studijuojamą specialybę.

Vos 3 proc. dirbančių studentų darbo

vietas susikūrė patys.

Internetu atliktoje apklausoje dalyvavo

800 studentų.

Dirba ne pagal specialybę

Pirmakursiai Tomai,

VU studijuojantys

geologiją, teigia, kad

dirba ne vienas jų

bendrakursis. Tiesa,

ne pagal specialybę.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.14 | Sportas

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Georgijus Alaverdašvili, Evaldas Razulis, Nerijus Valskis „SMScredit.lt A lygoje“ įvarčius muša vieną po kito. Jų pavardės linksniuojamos dažniau nei dviejų vartininkų, kurie šiemet dar nepraleido įvarčio.

Armantas Vitkauskas iš Vilniaus „Žalgirio“ savo vartus sausus saugo jau septynias su puse valandos. Pakruojo „Kruojos“ varti-ninkas Maris Eltermanis, šiemet dukart ti-krintas 11 metrų baudiniais – puspenktos valandos. Nuo tada, kai užėmė vietą tarp virpstų, šie vartų sargai atremia viską, kas skrieja į jų pusę.

Pirmuosius du „SMScredit.lt A lygos“ čempionato turus ir A.Vitkauskas, ir M.Eltermanis stebėjo iš šalies. „Žalgiris“

čempionato startą praleido, nes taip lėmė tvarkaraštis, o antrajame ture Vilniaus ko-mandos vartus gynė Aivaras Bražinskas, nes A.Vitkauskas gydėsi piršto traumą.

„Ta trauma buvo nemaloni, bet nei fi ziš-kai, nei psichologiškai ji manęs nepavei-kė, – prisiminė sezono vartininkas. – Per treniruotes vartuose nestovėjau savaitę – tai nėra ilgas laikotarpis.“

Antrojo turo rungtynėse „Žalgiris“ na-muose pralaimėjo Klaipėdos „Atlantui“, A.Bražinskui buvo parodyta raudona kor-telė, rungtynėse su „Šiauliais“ į vartus grį-žo 24 metų A.Vitkauskas ir liko juose iki dabar.

M.Eltermanis nežaidė pirmo-se trejose „Kruojos“ rungtynėse. „Pirmas praleidau, nes praėjusio sezono pabaigoje buvau gavęs rau-doną kortelę, – pasakojo ir lietuviš-kai kalbantis latvis. – Tiksliai neži-nojome, ar nuobauda perkeliama į ki-tus metus, klubas nenorėjo rizikuoti ir neįtraukė mano pavardės į protokolą.“

Šanso 31-erių vartininkui teko lauk-ti iki penktojo turo. Pirmąsias dvejas rungtynes „Kruoja“ laimėjo, o trečio-se Panevėžio „Ekranas“ į Mindaugo Malinausko vartus pasiuntė kamuolį šešis kartus. Ar šis fi asko lėmė trene-rių sprendimą keisti vartininką? „Ne-žinau“, – papurtė galvą M.Eltermanis.

Skirtingos aplinkybės„Jam turbūt lengviau“, – spėjo vienintelis Pakruojyje likęs legionierius, kai išgirdo, kad „sausas“ šį sezoną yra ne tik jis, bet ir A.Vitkauskas.

„Žalgirio“ vartininkas su tokia nuomo-ne nesiginčija: „Mūsų varžovai daug pro-gų nesukuria – vieną kitą per rungtynes. Gerai ginamės, bendras darbas lemia gerą rezultatą.“

M.Eltermanis apie ramybę vartuose gali tik pasvajoti. Du 11 metrų baudiniai, „Sū-duvos“ Marijampolėje ir „Žalgirio“ Pane-vėžyje atakų škvalas – visa tai latviui teko pajusti savo kailiu.

„Man sunkiausios buvo rungtynės Ma-rijampolėje, – neslepia M.Eltermanis. – Lygiosios su „Žalgiriu“ – labiau visos ko-mandos nuopelnas. Nors mums tada ir sekėsi – „Žalgiris“ neįmušdavo net kai

atrodė, kad kamuoliui nėra kur skristi, tik į vartus.“

Prieš „Sūduvą“ Pakruojo komanda lai-mėjo, iš „Žalgirio“ gniaužtų išplėšė – kitaip nepavadinsi – tašką.

Komanda, apie kurios fi nansines bė-das prieš porą savaičių trimitavo visa Lie-tuva, turnyro lentelėje lieka trečia. „Aš tokioje situacijoje atsidūriau pirmą kar-tą, – dabar, kai padėtis pagerėjo, prisi-mena M.Eltermanis. – Buvo du variantai: arba dar labiau susitelkiame, arba subyrame. Pavyko

nesubyrėti.“

A.Vitkauskas žaidžia komandoje, kuri jokių problemų už aikštės ribų neturi, o jos ambicijos – auksas ir ne mažiau. Re-zultatyvumu „Žalgiris“ kol kas neprilygsta kitoms pirmaujančioms komandoms, bet ginasi geriau už visus varžovus.

A.Vitkausko 450 minučių atkarpa be pra-leisto įvarčio – ilgiausia šį sezoną „SMScre-dit.lt A lygoje“. „Tokios „sausų“ rungtynių serijos per mano karjerą dar nebuvo“, – ne-slėpė vartininkas.

Latvio šou MarijampolėjeNulių gausa praleistų įvar-

čių grafoje, ko gero, ma-toma net labiau nei

A.Vitkauskas kai kuriose rungty-

nėse. Pats var-tininkas nebū-tų prieš kitokį įvykių scenari-jų: „Man sma-giau žaisti, kai t u r i u d a u g darbo.“ Pana-šiai svarsto ir M.Eltermanis,

k u r i s n e g a l i skųstis nei var-

žovų puolėjų noru jam įmušti, nei – po

rungtynių su „Sūduva“ –aistruolių dėmesiu. Virtu-

alioje erdvėje mirgėjo 11 metrų baudinio, kurį latviui neįmušė Marijampolės ko-mandos lyderis Rafaelis Ledesma, vaiz-do įrašas.

Kol R.Ledesma rengėsi smūgiui, varti-ninkas pasisuko į kamuolį šonu ir ėmė ma-nevruoti vartų linija originaliu šokio žings-niu, atrodytų, net nekreipdamas dėmesio į „Sūduvos“ brazilą.

„Treniruotėse Maris kartais panašiai pa-simaivo, bet per rungtynes tai matėme pir-mą kartą“, – teigė „Kruojos“ puolėjas Ne-rijus Astrauskas.

Netikėtas M.Eltermanio elgesys išmušė iš vėžių R.Ledesmą taip, kad kamuolys nu-skriejo per orą metrų nuo virpsto.

„Mačiau ne vieno R.Ledesmos baudinio įrašą. Žinojau, kad reikia jį sutrikdyti. Ar pavyko? Jo paties derėtų klausti“, – šyp-telėjo latvis.

Geležiniai vartų sargai

„SMScredit.lt a lygoje“ – dar vienas

startas. Šiandien, penktadienį, pradeda

veikti elitinės šalies futbolo lygos

interneto svetainė alyga.lt.

Nuo šiol futbolo mėgėjai apie Lietuvos

pirmenybes galės sužinoti viską

naršydami vieną portalą – stebėti

tiesiogines rungtynių transliacijas, rasti

išsamią statistiką, mačų aprašymus,

susipažinti su komandomis ir žaidėjais,

perskaityti „SMScredit.lt A lygos“ įvykių

komentarus, interviu su futbolininkais

ir treneriais.

Pastaruosius keletą metų A lyga

neturėjo nuolat atnaujinamos

svetainės. Nuo šiol ši informacinė

spraga bus užpildyta.

Internete A lyga šiemet startavo vėliau

nei aikštėse dėl objektyvių priežasčių.

Naujoji lygos organizacinė struktūra

įteisinta tik kovo mėnesį, todėl laiko

svetainės kūrimui ir paleidimui buvo

labai mažai.

Futbolo lyga – ir internete

M.Eltermanis –

nepramušama siena

varžovų puolėjams.

J.Petrulio nuotr.

šiemet dar nepraleidoįvarčio.

Armantas Vitkauskas iš Vilniaus „Žalgirio“savo vartus sausus saugo jau septynias supuse valandos. Pakruojo „Kruojos“ varti-ninkas Maris Eltermanis, šiemet dukart ti-krintas 11 metrų baudiniais – puspenktosvalandos. Nuo tada, kai užėmė vietą tarpvirpstų, šie vartų sargai atremia viską, kasskrieja į jų pusę.

Pirmuosius du „SMScredit.lt A lygos“čempionato turus ir A.Vitkauskas, irM.Eltermanis stebėjo iš šalies. „Žalgiris“

žo 24 metų A.Vitkauskas ir liko juose iki dabar.

M.Eltermanis nežaidė pirmo-se trejose „Kruojos“ rungtynėse. „Pirmas praleidau, nes praėjusiosezono pabaigoje buvau gavęs rau--doną kortelę, – pasakojo ir lietuvišš-kai kalbantis latvis. – Tiksliai neži-nojome, ar nuobauda perkeliama į ki-tus metus, klubas nenorėjo rizikuoti irneįtraukė mano pavardės į protokolą.“

Šanso 31-erių vartininkui teko lauk-ti iki penktojo turo. Pirmąsias dvejasrungtynes „Kruoja“ laimėjo, o trečio-se Panevėžio „Ekranas“ į Mindaugo Malinausko vartus pasiuntė kamuolįšešis kartus. Ar šis fi asko lėmė trene-rių sprendimą keisti vartininką? „Ne-žinau“, – papurtė galvą M.Eltermanis.

Skirtingos aplinkybės„Jam turbūt lengviau“, – spėjo vienintelis

alioje erdvėje mirgėjo 11 metrų baudinkurį latviui neįmušė Marijampolės

„SMScredit.lt a lygoje“ – dar vienas

startas. Šiandien, penktadienį, pradeda

veikti elitinės šalies futbolo lygos

interneto svetainė alyga.lt.

Nuo šiol futbolo mėgėjai apie Lietuvos

Nulių gausa praleistų įvčių grafoje, ko gero, m

toma net labiau A.Vitkauskas

kuriose rungnėse. Pats vtininkas netų prieš kitįvykių scenjų: „Man smgiau žaisti,t u r i u d adarbo.“ Pašiai svarstM.Elterma

k u r i s n e gskųstis nei v

žožožožovųvų puolėjų njam įmmmušušuušti, nei –

rungtynių su „„„SūS duvaistruolių dėmesiuiuiuiu. Vi

nesubyrėti.

pirmenybes galės sužinoti viską

naršydami vieną portalą – stebėti

tiesiogines rungtynių transliacijas, rasti

išsamią statistiką, mačų aprašymus,

susipažinti su komandomis ir žaidėjais,

perskaityti „SMScredit.lt A lygos“ įvykių

komentarus, interviu su futbolininkais

ir treneriais.

Futbolo lyga –ir internete

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

NEMOKAMAS. Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

Donatas JANKUS

Atsikratykime senų mitų ir kartu ženkime į naujos aludarystės amžių – su tokia žinia šiandien pirkėją sutinka „Utenos alus“. Moderniausia Baltijos šalyse darykla pakvietė visus stebėti alaus gamybos kelią: atvažiavę į Uteną pamatysite, kad į butelius ir statines alus pilamas tik daugybę kartų patikrinus jo kokybę.

Pasak „Utenos alaus“ daryklos vado-

vo Mariaus Šveistrio, šiandien lietuviš-

kas alus sulaukia lygiai tiek pat apkalbų,

kiek pagyrų. „Žmonės prisiklauso gandų

ir mitų, kurie sklinda iš lūpų į lūpas. Mes

sakome – jei jau laikome save alaus šali-

mi, kurioje kiekvienas yra alaus eksper-

tas, sužinokime, kaip jis iš tiesų gamina-

mas ir skleiskime teisingas žinias apie jo

kokybę“, – komentuoja jis.

LEMIA TECHNOLOGIJOS IR GEROS ŽALIAVOS

Daugiau nei 100 mln. litrų alaus per

metus išverdančios „Utenos alaus“ da-

ryklos atstovas pabrėžia, jog šiandien

alaus kokybę lemia technologijos. Jos

į aludarystės amatą įsiveržė ne tik dėl

to, kad patenkintų išaugusį alaus var-

tojimą. Naujausi moksliniai atradimai

ir įranga naudojama siekiant patenkinti

alaus gėrėjų lūkesčius – kiekviename to

paties pavadinimo alaus butelyje ar bo-

kale rasti nepakitusį skonį.

Nors per šimtmečius alaus gamyba

ištobulėjo, alaus sudedamosios dalys

liko tos pačios. Tai – natūralios žaliavos:

apyniai, salyklas, mielės ir vanduo. Visų

jų kokybės kontrolė taip pat turi lemia-

mą reikšmę.

Vanduo turi būti tyras, tinkamos

struktūros, be pašalinių priemaišų ir

kvapo. „Mūsų aludariams pasisekė, nes

darykla įsikūrusi šalia Aukštaitijos na-

cionalinio parko. Prieš dešimtmečius čia

išgręžėme daugiau nei 200 m gylio grę-

žinį, kuris siekia ledynmečio laikų grunto

sluoksnį – po juo telkiasi itin švarus van-

duo iš Šventosios-Upininkų baseino“, –

pasakoja M. Šveistrys. Būtent šiuo grę-

žiniu, nesusiliesdamas su oru, vanduo

kasdien atkeliauja į alaus daryklą.

SALYKLAS, APYNIAI IR MIELĖS – IŠ GERIAUSIŲ

Senovėje tradiciškai aludariai patys

augindavo miežius – dar vieną alaus

gamybai svarbią žaliavą, iš kurios gami-

namas salyklas. Tačiau jie turėjo skirti

daug dėmesio laukų priežiūrai, kad der-

lius būtų kokybiškas.

Šiuolaikiniai aludariai šį darbą patiki

tiems, kurie išmano jį geriausiai – speci-

alizuotoms salyklo gamybos įmonėms.

„Utenos alus“ bendradarbiauja su tokio-

mis įmonėmis, įsikūrusiomis Lietuvoje ir

užsienyje, garsėjančiomis savo salyklo

kokybe. Nepaisant to, siekiant geriausio

rezultato, atvežtas į daryklą salyklas yra

dar papildomai valomas ir tik tada ma-

lamas.

Toliau alaus virimo kelyje – laikas

kruopščiai atrinktiems apyniams. Jie

atkeliauja iš skirtingų pasaulio regio-

nų, kuriuose jiems sunokti gamta yra

palankiausia. Galiausiai, fermentacijos

procese į rūgstantį alų dedamos mielės,

perkamos iš patikimiausios vietos – Pa-

saulinio mielių banko.

ALUS PRIŽIŪRIMAS LABORATORIJOSE

„Turbūt nebūtų malonu žinoti, kad

į jūsų geriamą alų kas nors buvo įkišęs

nykštį. O būtent taip seniau besifer-

mentuojančio alaus temperatūrą tikrin-

davo tradicinis aludaris“, – pasakoja M.

Šveistrys.

Šiuolaikinėje darykloje taip, jokiais bū-

dais, nedaroma – temperatūrai matuoti

naudojami specialūs prietaisai ir kompiu-

teriai. Negana to, šiuolaikinės aludarys-

tės pasiekimai leidžia visus alaus kūrimo

procesus atlikti optimaliausioje tempe-

ratūroje: dėl technologijų ypač tiksliai pa-

laikoma tinkamiausia temperatūra misai

užmaišyti, alui rūgti (0-3° C), alkoholio

koncentracijai aluje nustatyti (20° C) ar

jam subręsti tinkamam šalčiui.

Kiekvienas alaus žingsnis tikrinamas

„Utenos alaus“ darykloje veikiančioje

itin modernioje laboratorijoje. Jau nuo

salyklo atkeliavimo į daryklą čia kontro-

liuojami būsimo alaus parametrai – jo

klampumas, stiprumas, išskiriamo an-

glies dvideginio kiekis, spalva, kartumas

ar skaidrumas. Esant reikalui, alaus mė-

giniai siunčiami ir nepriklausomai labo-

ratorijai Strasbūre.

PATIKRINAMAS NET BUTELIUOSE

Kai alaus daryklos specialistai įsitiki-

na, jog alus atitinka visus kokybės krite-

rijus, jis pilstomas į tarą. Tačiau ir čia ne

pabaiga – atliekami laboratoriniai bandy-

mai tikrinant pirmuosius, paskutinius ir

vidurinius partijos butelius bei skardines.

Tik jei kokybė tinkama, partijai išrašo-

mas kokybės pažymėjimas, kuris kartu

su produkcija keliauja į prekybos vietas, o

nesėkmingos partijos utilizuojamos.

„Alaus kokybės standartai nėra pa-

čių aludarių sugalvoti – jie nustatyti

Lietuvos alaus kokybės reglamente. Jis

griežtai reguliuoja alkoholio koncentra-

ciją aluje, sudėtinių medžiagų kokybę“, –

sako M. Šveistrys.

Kadangi „Utenos alaus“ darykla pri-

klauso „Carlsberg“ grupei, ji, kaip ir visos

po jos „sparnu“ veikiančios įmonės, turi

laikytis dar griežtesnių vidinių reikalavi-

mų gamybai.

Visi reikalavimai lemia tai, kad „Ute-

nos“ alaus kokybė patikrinama 70–100

kartų visuose gamybos etapuose: prii-

mant žaliavas į daryklą, ruošiant gamy-

bai vandenį, tikrinant gimstančio alaus

cheminę ir mikrobiologinę sudėtį, verti-

nant produkto skonį prieš pilstant į tarą,

tikrinant jo pakuotę ir išvaizdą sandėlyje

bei kontroliuojant jo kokybę parduotu-

vių lentynose visą realizacijos laiką.

GALĖS PASITIKRINTI ŽINIAS

Šimtą kartų galima papasakoti apie

alaus gamybą, bet geriausia vieną kartą

savo akimis įsitikinti. Juo labiau, yra kur –

tereikia atvykti į Utenoje veikiantį Šiuo-

laikinės aludarystės pažinimo centrą.

„Tai tarsi muziejus ar akademija, vei-

kianti šalia alaus daryklos Utenoje. Čia visi

besidomintys alumi gali susipažinti su jo

gamybos keliu – sužinoti apie naudoja-

mus ingredientus, dabartinių mokslininkų

pasiekimų ir technologijų taikymą alaus

virimui ir pabandyti patys profesionaliai

alų degustuoti“, – sako M. Šveistrys.

Didžiausi alaus gerbėjai taip pat gali

dalyvauti dar vienoje pramogoje – Lietu-

voje pirmą kartą rengiamame Nacionali-

niame aludarystės egzamine. Užduočių

sprendimas vyks internetu gegužės 17

d. Egzamino laikas ir taisyklės bus pa-

skelbtos „Utenos alaus“ interneto sve-

tainėje www.alausegzaminas.lt.

Po pirmo etapo bus atrinkti 30 ge-

riausiųjų, kurie turės pademonstruoti

praktinius alaus degustavimo įgūdžius.

Nugalėtojas gaus tikro alaus mėgė-

jo vertą prizą – galimybę savo žinias

pagilinti Alaus akademijoje Didžiojoje

Britanijoje.

Šiuolaikinio alaus kokybė tikrinama iki 100 kartų

„Naujausi moksliniai atradimai ir įranga naudojama siekiant patenkinti alaus gėrėjų lūkesčius – kiekviename to paties pavadinimo alaus butelyje ar bokale rasti nepakitusį skonį.“ Utenos daryklos archyvo nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.16 | Sportas

Modestas Krukauskasm.krukauskas@15min.lt

Čempionais gimstama? Galbūt. Tačiau kaip žinoti, jog tau skirta triumfuoti lengvosios atletikos ar smiginio varžybose? Kai kada tai būna aklas būsimo čempiono pasirinkimas, bet dažniau deimančiukus atranda trenerio akis. Atrastų talentų istorijų lobyną po praėju-sios savaitės kovų pasaulio kiokušin karatė čempionate Vilniuje be vargo galėtų papil-dyti ir kiokušin karatė planetos čempionų Oresto Proco ir Margaritos Čiuplytės gyve-nimo vingiai.

Vilniaus „Siemens“ arenos skliautuose balandžio 14-osios pavakarę Lietuvos him-nas skambėjo dukart – aistruoliai ir varžovai plojo ant aukščiausios pakylos laiptelio li-pusiems ir planetos kiokušin karatė čempio-no titulus iškovojusiems kauniečiui 27-eriųO.Procui ir marijampolietei 28 metų M.Čiuplytei.

Didžiavosi savo auklėtiniais, net ašarą braukė ir pirmieji sportininkų treneriai, kurie padarė viską, kad jų mažai kam ma-tomas triūsas virstų aukso medaliais ant sportininkų krūtinių.

Kas ką atvedė?Kauno Šilainių rajone bėgiojantis aštuon-metis vaikis Orestas, jau bandęs jėgas gim-nastikos treniruotėse, net neįsivaizdavo, kad jo ateinančių 20-30 metų gyvenimo kelią nulems kiemo draugė.

„Atėjo į lauką kiemo draugė – sako, lan-kau karatė, pabandyk man trenkti, aš pa-rodysiu, kaip apsiginti nuo smūgio“, – pri-siminė 183 cm ūgio 79 kg svorio dabar jau pasaulio ir Europos čempionas O.Procas.

Karatė čempionai – lyg pliusas ir minusasPasaulio kiokušin karatė čempionai O.Procas ir M.Čiuplytė į olimpą kopė skirtingais keliais

Kovodama M.Čiuplytė (dešinėje) išlieja

visą savo nesuvaldomą energiją.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d. Sportas | 17

Sužinojęs kur mergina lanko karatė tre-niruotes, Orestas nuėjo į Šilainiuose esan-čią Juozo Grušo vidurinę mokyklą, kurioje trenerė Vilija Korsakovienė vedė kiokušin karatė treniruotes.

„Atvedžiau mamą, kad ji patvirtintų, jog noriu treniruotis“, – pasakojo 2013-ųjų pa-saulio čempionas.

„Atsimenu, atėjo vaikelis su mama. Lyg ir mama atvedė, bet prašosi priimamas pats. Matau, hiperaktyvus, truputį chuliganas, tačiau... talentas. Na, iškart buvo matyti – labai talentingas vaikis. Priėmiau treniruo-tis ir jau po kelių užsiėmimų pasakiau, jog perduotų tėvams, kad nereikės mokėti už treniruotes“, – pasakojo V.Korsakovienė.

Lyg antra mama Pasak „Fortitudo“ klubo vadovės, per 17 metų, kuriuos ji treniravo O.Procą, spor-tininkas jai – lyg sūnus.

„Orestas turi mama ir tėtį, tačiau jau-čiuosi jam lyg antra mama. Na, būna taip.Man rūpėjo ir rūpi Oresto savijauta, veikla ir problemos. Nuo pat mūsų bendravimo pradžios tiksliai žinojau – jis tikrai pasieks kiokušin karatė aukštumų. Visiems sakiau – jis bus pasaulio čempionas. Nuojauta ma-nęs neapvylė“, – kalbėjo trenerė.

Ji pasakojo, kad O.Procas niekada be pateisinamos priežasties nepraleisdavo

treniruočių, nė karto neprivertė trenerės nusivilti jo poelgiais, o asmeniniame gy-venime ji ne kartą darė jam įtaką.

„Kai dar buvo vaikas, per varžybas kaž-ką prikvailiojo. Po turnyro visi klubo vai-kai ėjo paplaukioti į baseiną, tai kaip pa-skatinimas už gerą pasirodymą, o Orestui buvo uždrausta – skirta nuobauda. Labai gerai, kad jis greitai daro išvadas – dukart kartoti ir pirštu baksnoti nereikia“, – gyrė auklėtinį V.Korsakovienė.

Trenerė prisiminė, kad dabartiniam pa-saulio čempionui baigus devynias klases, ji siekė įtikinti Šilainių rajono mokyklos direktorių, jog šis paliktų O.Procą mokytis toliau, nes negalima lengva ranka kratytis talentingų žmonių. Direktorius nusileido, tačiau iškėlė sąlygą – Orestas per visas pa-mokas sėdės pirmame suole.

V.Korsakovienei teko ir naktį prikelti savo vyrą Vladą Korsakovą, kad šis važiuotų aiš-kintis su policija dėl Oresto, automobiliu viršijusio greitį. Žymios apranga sportinin-kams prekiaujančios užsienio kompanijos atstovas Lietuvoje V.Korsakovas, turintis pavydėtiną humoro jausmą, tąkart juok-damasis tarė žmonai: „Gerai, kad Ores-tas jau pilnametis, kitaip per savo rūpestį mane priverstum dar ir alimentus mokėti.“

O.Procas yra prašęs nenuilstančios trene-rės jį palaikyti per baigiamuosius mokyklos

bei stojamuosius egzaminus į Kūno kultū-ros institutą. Sportininkas sėkmingai įsto-jo į aukštąją mokyklą, tačiau baigė tik du kursus.

„Vis tiek turės baigti aukštąjį mokslą. Gal neakivaizdžiai, bet turės“, – lyg kirviu nu-kerta V.Korsakovienė.

„Pripažįstu, kad ne tik tėvai, bet ir tre-nerė padarė nemažai įtakos, kad tapčiau tuo, kas esu“, – sakė Viešojo saugumo tar-nyboje prie Vidaus reikalų ministerijos dir-bantis O.Procas.

Tiesa, nei tėvai, nei trenerė nebandė lįsti į dabartinio pasaulio čempiono širdies rei-kalus. Praėjusių metų sausio 20-ąją Orestas vedė draugę Ingą, o jau balandžio 14-ąją tapo tėvu – gimė sūnus Ortėjas.

Iš baseino – į karatėKur kas trumpesnė, tačiau ne mažiau įspū-dingesnė ir dukart pasaulio kiokušin karatė čempionės, kartą planetos vicečempionės absoliučioje svorio kategorijoje bei šešis kartus Europos čempionės Margaritos Čiu-plytės sėkmės istorija.

Beveik aštuonerius metus Marijampo-lėje baseiną lankiusi mergina, jau būda-ma 16 metų, vieną dieną nutarė pasibelsti į kiokušin karatė „Tornado“ klubo duris, kurias atvėrė jo vadovas ir treneris Valius Rudys. Tiesa, dar būdama dešimties, Mar-garita trumpam buvo patraukusi ir į bokso treniruotes, tačiau ilgai neužsibuvo – mer-gaitės ten nebuvo laukiamos.

„Tas baseinas daugiau buvo remontuo-jamas nei jame sportuojama. Treniruotės vyko ne vandenyje, o sporto salėje. Še tau ir plaukimas... Nutariau, kad mano šansai tapti garsia plaukike yra prarasti, todėl iš-bandžiau save karatė“, – šypsodamasi pri-siminė viena garsiausių šalies kiokušin ka-ratė meistrių.

Paprastai tėvai ne itin palaiko merginų sie-kius siekti karjeros karatė sporte, bet mama pritarė Margaritos pasirinkimui: „Svarbu, kad nesėdėtum namie – kai tu namuose, kažkas sulūžta, sudūžta. Turi daug energi-jos. Problemų mažiau, kai tu treniruojiesi.“

Pergalių kainaDabar sostinės „Shin“ klube trenere dirban-ti Europos ir pasaulio čempionė M.Čiuplytė sako, kad kiekviena pergalė turi savo kai-ną. Per pastaruosius 14 metų ji visą dėmesį buvo skyrusi tik mokslams Mykolo Rome-rio universitete ir treniruotėms.

„Treneris V.Rudys išmokė siekti tik aukš-čiausių tikslų, po to Kaune mane to paties mokė Ričardas Poška. Žinoma, per treni-ruotes aš praradau tą laiką, kurį visi vadi-na „šėlsmo laiku“ – vakarėliai, alkoholis. Bet nežinau, ar labai jau daug praradau.“

Tačiau kalbėdama apie ateitį, sportinin-kė užsiminė, jog šiemet bandys pailsėti nuo sporto. Ir, galbūt, susitvarkys asme-ninį gyvenimą.

„Kai mokiausi Kaune, turėjau draugą. Bet po to viskas susikrovė į vieną vietą: treni-ruotės, varžybos, mokslai, kraustymasis į Vilnių ir noras turėti patikimą gyvenimo draugą. Reikėjo išsiskirti su buvusiuoju – ir džiaugiuosi tuo, kad įvyko būtent taip. Da-bar mano širdis laisva. Galvoju, kad reikia pabandyti šiek tiek pailsėti nuo sporto, bent iki rudens“, – sakė Margarita.

O.Procas:

„Pripažįstu, kad ne tik tėvai, bet ir trenerė padarė nemažai įtakos, kad tapčiau tuo, kas esu.“

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

Trenerė V.Korsakovienė

O.Procu rūpinasi lyg

savo sūnumi.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.18 | Kultūra

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

„Nesinori karksėti, bet duok Dieve, kad man ir mano šeimai taip sektųsi ir toliau“, – prisidegdamas cigaretę prisipažįsta aktorius ir režisierius Kostas Smoriginas.

Beveik prieš penkerius metus patirtas in-sultas ir sudėtinga operacija šiandien jau praeityje – išskirtinio prikimusio balso ar-tistas 60 metų sukakties proga žiūrovams nori parodyti nuveiktus darbus.

Po ilgokos pertraukos į Jaunimo teatro sceną legendinio aktorių „dešimtuko“ na-rys sugrįžta vaidinti naujame spektaklyje „Juoko akademija“, o gimtadienio išvaka-rėse žiūrovų ir bičiulių laukia šventiniai šio bardo ir viso būrio garsių muzikantų koncertai. Juose K.Smoriginas pristatys ilgai brandintą naują dainų albumą, kurį pats vadina „gyvenimo sąskaita“ ir „vieša išpažintimi klausytojams“.

– Simboliška, kad pokalbiui susitinkame Jaunimo teatre, kuriame pradėjote savo ak-torinį kelią.

– Čia – namai. Nepaisant to, kad Jaunimo teatras iš pradžių buvo Profsąjungų rūmuo-se, vėliau persikėlė į Rusų dramos teatrą ir tik vėliau įsikūrė dabartinėse patalpose. Čia – gera, nes viskas įprasta ir pažįstama. Su šiuo pastatu ir žmonėmis, kurie dirba nuo tų pačių 1975 metų, kaip ir aš, kartu labai daug išgyventa.

– Todėl jubiliejų nusprendėte pasitikti na-muose – koncertu Jaunimo teatro scenoje?

– Taip jau įprasta artistų gyvenime. Aš nepamenu gimtadienio, per kurį nebūčiau koncertavęs arba vaidinęs spektaklyje. Tur-būt tokia jau mano karma, likimas (šypteli).

Gerai, kad man užteko smegenų sureng-ti du koncertus tą pačią dieną – kitaip visi norintys nebūtų tilpę. Taip jau buvo nuti-kę, kai paskutinį kartą rodytas spektaklis „Kvadratas“. Nors bilietai buvo parduoti net į stovimas vietas, vis tiek pusė žmonių liko už durų – tada kilo skandalas.

Šįkart į pirmą koncertą išpirkti beveik visi bilietai, o antrasis labiau skirtas jubiliejui,

į kurį kviečiu savo bičiulius ir kolegas, su kuriais vėliau nusileisime pašvęsti. Aš nesu toks turtingas, kad pusantro šimto žmonių pavaišinčiau šaltais, karštais patiekalais ir gėrimais, bet ką nors sugalvosime (juokiasi).

– Gerbėjams jubiliejaus proga pristato-te dainų albumą, taip ir pavadintą „Albu-mas“. Apie jį jau kalbėjome prieš pusantrų metų – tada sakėte, kad tai bus dešimtme-čio ataskaita.

– Iš tiesų labai užtrukome jį išleisti – da-bar šis albumas jau ne dešimtmečio, o viso gyvenimo, ir ne ataskaita, o sąskaita sau (šypteli). Jis – lyg atviras laiškas ir vieša iš-pažintis žiūrovams.

– Prieš kelerius metus sakėte, kad pavar-gote vaidinti ir jums tai nebeįdomu. Tačiau žiūrovų džiaugsmui prieš porą mėnesių pa-sirodėte Jaunimo teatro premjeroje „Juoko akademija“.

– Nesiginu, tikrai taip sakiau ir deklara-vau. Gyvenimas mane palepino vaidme-nimis tiek teatre, tiek kine, ir atėjo toks laikas, kai tiesiog buvimas scenoje ma-nęs nebetenkino. Aš pradėjau atsisakinėti

vaidmenų. Tačiau japonų pjesė „Juoko aka-demija“ mane netikėtai pradžiugino – ją su didžiausiu malonumu vaidinu ir vaidinsiu dar daug metų.

Ši medžiaga mane papirko, jaučiau norą ir pakilimą ją vaidinti. Dar sutapo ir jubi-liejus – tarsi dar vieną skatiką įmečiau į taupyklę.

Tačiau vaidmens ėmiausi tikrai ne spe-cialiai šia proga – man visiškai nereikia pra-eities ir niekam neturiu įrodinėti, kad esu kupranugaris – nes aš toks ir esu (šypteli).

– Teatre suvaidinote visus vaidmenis, ku-riuos norėjote?

– Tai, ką noriu vaidinti, supratau sulaukęs 30 metų – tada kai kuriems vaidmenims, pavyzdžiui, Romeo, jau buvo per vėlu. Bet pasakysiu taip, kaip sako graikai: „Aš atė-jau ir padariau. Tegul ateina kiti ir padaro

„Tegul kiti padaro geriau“

K.Smoriginas gimė ir augo Kaune.

1971–1975 m. studijavo tuometėje

Lietuvos konservatorijoje.

1975–1999 m. ir nuo 2004 m. –

Jaunimo teatro aktorius ir režisierius.

K.Smoriginas taip pat atliko daug

įsimintinų vaidmenų kine.

Dar studijų metais pradėjo kurti dainas

pagal lietuvių poetų žodžius, tapo

vienu iš naujo aktorinės dainos žanro

(dainuojamosios poezijos) kūrėjų.

1995–1998 m. kartu su aktoriais

Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu

subūrė „Aktorių trio“. Nuo 2000 m. ėmė

rengti solinius koncertus.

2001 m. K.Smoriginui įteikta Lietuvos

nacionalinė kultūros ir meno premija.

Žmona – aktorė Dalia Brenciūtė,

sūnus – operos solistas Kostas

Smoriginas jaunesnysis.

Dosjė

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

K.Smoriginas nepamena gimtadienio,

per kurį nebūtų koncertavęs arba vaidinęs spektaklyje. J.Kalinsko nuotr.

60-metį pasitinkantis K.Smoriginas:

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

geriau.“ Man gražu, kad teatras keičiasi ir ateina jauni, gabūs, kūrybingi žmonės, ku-rie nėra tokie kompleksuoti, kokie buvome mes. Tiesa, ta laisvė irgi turi savo žaban-gas ir pavojus.

– Ar pradėdamas aktoriaus kelią, buvote užsibrėžęs tikslus, kuriuos norėjote pasiekti?

– Oi ne. Aktoriaus specialybė priklau-soma nuo daugelio dalykų – nuo pirmojo pedagogo, nuo režisierių, kurie tau duo-da vaidmenis, galų gale – nuo sėkmės. Yra daugybė aktorių, kurie, mano nuomone, savo laiku galėjo suvaidinti svarbiausius vaidmenis, bet taip neatsitiko. Tiesa, yra ir kitų aktorių, kurie mano, kad būtų galėję suvaidinti, bet, ačiū Dievui, jiems to niekas neleido. Bet kartais labai lengva pražiop-soti talentus ir jei nesusiklosto aplinkybės, nenusišypso sėkmė, pritrūksta pasitikėji-mo – nieko nesigauna.

– Tačiau jums pasisekė – garsioji režisierė ir pedagogė Dalia Tamulevičiūtė visam jūsų kurso dešimtukui suteikė sėkmingo starto galimybę.

– O taip. Labai teisingas žodis – pasisekė.

– Gimėte po laiminga žvaigžde?– Taip, gimiau per Lenino gimtadienį

( juokiasi). Visą vaikystę per gimtadienį dalyvaudavome talkoje, pasipuošę rau-donais kaklaraiščiais ir niekaip nesupras-davome, kam tie kaklaraiščiai ir kam tuos rąstus reikia nešioti (juokiasi). Gerai, kad gimiau ne balandžio 20-ąją (A.Hitlerio gim-tadienis – aut.past.).

Aš – Jautis, bet dar turiu ir Avino uodegą – gimiau šių Zodiako ženklų sandūroje, todėl esu žemiškas. Jaunystėje galbūt atrodžiau neišlaikytas, kategoriškas, bet man netrūko pragmatiškumo. Kažkaip sugebėjau kaime namą ir sodą susitvarkyti, įžuvinti ežerą.

Mene galiu būti netvarkingas, provo-kuojantis, lengvabūdiškas, bet gyvenime mėgstu, kai daiktas yra savo vietoje. Ir dar svarbu, kad tas daiktas būtų geras ir gra-žus. Kičo mano namuose tikrai nebus. Tai – Jaučio savybė (šypteli). Todėl man patin-ka geri muzikos instrumentai ir geri žvejy-bos įrankiai – automobiliams, drabužiams,

puošimuisi silpnybių neturiu. Instrumen-tas man duoną uždirba, o žvejyba suteikia begalinį malonumą. Oi, pagauti trofėjinę ly-deką man labai daug ką reiškia... (mintimis nuklysta tikriausiai prie ežero).

O pagal Rytų kalendorių esu Gyvatė – be-veik visas mūsų kursas Gyvatės. Todėl toks gyvatynas, terariumas ir buvo (juokiasi).

– Kad jau užsiminėte apie šeimą, prieš penkerius metus, užklupus ligai, sakėte, kad priimate tai kaip ženklą ir norite skirti daugiau laiko savo artimiesiems. Svajojote pabūti su anūkais, pamatyti sūnaus rečita-lį, pasidžiaugti žmona. Ar pavyko išpildyti šį norą, rasti tam laiko?

– Taip, radau. Su visais anūkais palaikau puikų kontaktą – labai džiaugiuosi, kad jų turiu tris. Iš pirmosios sūnaus santuo-kos liko puiki mergaitė ir simpatiška jos mama, būsimoji medikė. Antra mano mar-ti – smuikininkė – pagimdė du berniukus: vienas jų tradiciškai yra Kostas, kitas – My-kolas. Kol jie dar nelanko mokyklos, kartu su mama labai dažnai važiuoja į mano sū-naus Kosto rečitalius. Ir aš su žmona jau matėme daugybę jo rečitalių skirtinguose pasaulio miestuose.

Mes laimingi, kad su žmona Dalia ran-dame bendrą kalbą – tiek dėl anūkų, tiek dėl sūnaus. O pats sūnus man jau seniai tapęs draugu, su juo galiu ir pasiginčyti, ir pasakyti, ką galvoju. Netrukus žada-me atidaryti kaimo sezoną – smagu, kai visa šeima susirenka. Nenoriu karksėti, bet duok Dieve, kad taip ir toliau sektųsi.

Aš pats kol kas jaučiuosi normaliai, dir-bu ne mažesniais krūviais, nei dirbau, tik gal pasikeitė požiūris – dabar man viskas ne taip svarbu, stengiuosi nesinervinti,

jei ko nespėju, jei kas ne taip – ateis kita diena ir padarysiu. O dabar turiu nuvei-kęs darbų, kuriuos man norisi parodyti žmonėms – taigi jubiliejų sutinku darbu ir ramia širdimi.

Kultūra | 19

Mene galiu būti netvarkingas, provokuojantis, lengvabūdiškas, bet gyvenime mėgstu, kai daiktas yra savo vietoje.

Vienas pirmųjų vaidmenų teatre –

Bebenčiukas (tupi) (1975 m.).

Jaunimo teatro arch. nuotr.

K.Smoriginas

su bendrakursiu

R.Vilkaičiu

(dešinėje) (1976 m.).

Jaunimo teatro

arch. nuotr.

20 | Skelbimai

VALSTYBĖS ĮMONĖ „KAUNO AEROUOSTAS“SKELBIA

MEDIENOS NENUKIRSTU MIŠKU PARDAVIMO VIEŠĄJĮ AUKCIONĄ

Aukcione bus parduodama apytikriai 3386 m3 medienos. Pradinė pardavimo kaina – 290 000 Lt plius PVM. Daugiau informacijos http://www.kaunas-airport.lt.

Aukcionas vyks 2013 m. gegužės 2 d. 13.30 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate adresu: Karmėlava LT-54460, Kauno rajonas. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo

13.00 val. Registracija būtina. Antrasis aukcionas (neįvykus pirmajam arba nepardavus turto) vyks ten pat 2013 m. gegužės 9 d. 13.30 val. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo 13.00.

Turtą galima apžiūrėti balandžio 17-30 d. nuo 13 iki 15 val. Dėl apžiūros kreiptis mob. tel. 8 615 85300.

Fiziniai asmenys privalo turėti asmens dokumentą. Juridinių asmenų atstovai privalo turėti įgaliojimą ir asmens dokumentą. Aukciono dalyvio bei žiūrovo bilieto kaina – 50 Lt. Už bilietus sumokama į žemiau nurodytą sąskaitą ir registracijos metu pateikiamas

pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.Aukciono dalyviai, norintys įsigyti medieną nenukirstu mišku, ne vėliau kaip 2 dienos prieš

aukcioną perveda į žemiau nurodytą sąskaitą 90 000 Lt dydžio užstatą. Užstatas grynaisiais pinigais nepriimamas. Aukcioną laimėjusiam dalyviui užstatas įskaitomas apmokant už aukcione įgytą prekę, o atsisakius apmokėti už aukcione įsigytą prekę užstatas negrąžinamas. Dalyviams,

nelaimėjusiems aukcione, užstatas bus grąžintas per 3 darbo dienas.Už aukcione įsigytą turtą laimėtojas turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po

aukciono. Pinigai pervedami mokėjimo pavedimu į AB banko “Swedbank” a.s. Nr. LT277300010002503528.

Atsakingas asmuo – Kristina Česnaitė, aplinkos apsaugos specialistė, tel. (8 37) 399396 mob. 8 615 85300.

„VĮ „Kauno aerouostas“ skelbia viešą konkursą vieneriems metams išnuomoti Kauno oro uosto naujajame keleivių terminale, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r.: 8,63 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąją patalpą Nr. 1–152, esančią naujajame keleivių terminale, (III a., riboto patekimo zona), skirtą sandėliavimo veiklai vykdyti. Pradinė 1 kv.m. nuomos kaina 29,-Lt plius PVM per mėnesį.Kartu su paraiška konkurso dalyviai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad konkurso dalyvis yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu: turi būti pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas dokumentas arba VĮ „Registrų centras“ nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, išduotas ne anksčiau kaip likus 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino.Konkurso laimėtojai taip pat privalės: be nuomos mokesčio mokėti žemės nuomos mokestį vienąkart metuose ir mokesčius už komunalines bei kitas jam teikiamas administracines paslaugas.Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse rengiamos pagal 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 „Dėl Valstybės materialiojo turto nuomos“ (aktuali redakcija) ir teikiamos iki 2013-04-29 09:00 val. adresu: 313 kab., VĮ „Kauno aerouostas“ administracinis pastatas, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r. Pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, pervesti į Nordea Bank Finland Plc a. s. LT052140030001721889, banko kodas 21400.Konkurso dalyvio, nepateikusio visų reikalaujamų dokumentų, ar pateikusio dokumentus, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, paraiška nebus vertinama.Iki paraiškų pateikimo konkurso dalyviai privalo panaikinti įsiskolinimus VĮ „Kauno aerouostas“, jei tokių yra.Patalpų nuomos komisija, remdamasi minėto nutarimo nuostatomis, posėdžiaus 2013-04-29 10:30 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate 314 kab.Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašoma pagal VĮ „Kauno aerouostas“ parengtą sutarties projektą, su kuriuo galima susipažinti paskambinus telefonu (8 37) 399 363.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

„Tai bus unikalus, pirmas lietuviškas palydovas, bet tai – tik mūsų kelio į kosmosą pradžia. Palydovas „Lituanica SAT-1“ reiškia, kad turės būti ir „Lituanica SAT-2“, – įsitikinęs misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis.

„Lituanica SAT-1“ kūrėjai tikina, kad ne-bando pasivyti latvių ar estų, kurie savo palydovus turėtų paleisti kiek anksčiau nei lietuviai.

„Aišku, šioks toks sportinis interesas yra. Bet tai nėra kosminės varžybos. Mes tiesiog per vėlai pradėjome šį projektą, – teigia mi-sijos vadovas Vytenis Buzas. – Tai veikiau

kosminis iššūkis mūsų šaliai. Palydovas bus leidžiamas per Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o tam reikia ypatingo preciziškumo ir japoniško pedantiškumo.“

V.Buzas ir L.Mačiulis su nekantrumu laukia rudens, kada nuskraidins palydovą į JAV, atliks paskutinius bandymus NASA ir gyvai stebės jo pakilimą.

Klaidų negali būti Šiuo metu prie projekto dirba 22 organiza-cijos ir daugiau nei 30 žmonių. Palydovo kūrėjai teigia, kad projektas jau įpusėjo – projektavimo darbai baigti. Prasidėjo at-sakingiausias etapas – palydovo gamyba.

Kadangi projektui keliami ypač dideli rei-kalavimai, klaidų negali būti. Todėl kiek-vienas palydovo komponentas gaminamas mažiausiai trimis egzemplioriais.

Galutiniai palydovų modeliai taip pat bus keli, jiems teks atlaikyti sudėtingus išbandymus – bus atliekami mechaniniai, vibracijos, temperatūros pokyčių testai.

Tiesa, nors palydovas vadinamas lietu-višku, jame naudojamos ir užsienyje pa-gamintos detalės.

„Tam tikri komponentai yra pirktiniai, bet visas dizainas, koncepcija, kaip visus elementus sujungti, suprojektuoti – tai yra

daryta Lietuvoje. Šimtu procentų negalime naudoti savų detalių, nes būtų per didelė rizika. Svarbiausi komponentai kosmose jau išbandyti. Tai – pagrindinė radijo ryšio sistema ir maitinimo sistema. Sakykime, dvi plokštės iš šešių. Kitos keturios yra lie-tuviškos – sukurtos, suprojektuotos ir pa-gamintos Lietuvoje“, – pasakoja V.Buzas.

Tikslas – išbandyti technologijas Kam šis palydovas reikalingas ir ką jis at-liks skriedamas aplink Žemę maždaug 400 km aukštyje? Pagrindinis misijos tiks-las – išbandyti lietuviškas technologijas ekstremaliomis sąlygomis kosmose. Jei elektronika atliks savo darbą, ją bus gali-ma naudoti ateities projektuose.

Taip pat numatoma atlikti palydovinės navigacijos eksperimentą.

Labiausiai intriguojanti užduotis – Lietu-vos fotografavimas iš kosmoso. „Didžiau-sias iššūkis bus atsisiųsti šią informaciją, nes mes turėsime 60 kartų mažiau galios nei viena standartinė buitinė elektros lem-putė. Taigi visą tą energiją turėsime panau-doti optimaliai ir kuo efektyviau“, – sako L.Mačiulis.

Po pusmečio sudegs Misija vyks keliais etapais. Visų pirma, pa-leidus palydovą bus išskleistos antenos ir jis turėtų automatiškai pradėti siųsti in-formaciją į Žemę apie savo būklę. Kitas etapas – ryšio užmezgimas su palydovu, o vėliau, per 1–2 mėnesius, numatoma atlik-ti sudėtingesnius eksperimentus, tarp jų – ir Lietuvos fotografavimą bei nuotraukos persiuntimą.

Numatoma, kad „Lituanica SAT-1“ veiks ilgiau nei pusmetį, o baigęs darbą

sudegs atmosferoje nepalikdamas jokių šiukšlių.

„Palydovas bus paleistas iš TKS naudo-jant unikalią japonų technologiją. Japonų eksperimentinis modulis turi specialią ro-botinę ranką su platforma, kuri gali paleisti mažus palydovus.

Mūsų palydovas bus paleistas specialia trajektorija, kuri užtikrina, kad palydovas nesusidurs su stotimi. Jo orbita mažės tam tikru greičiu, palydovas leisis į tankesnius atmosferos sluoksnius ir galų gale dėl dide-lio greičio ir temperatūros sudegs atmos-feroje“, – pasakoja L.Mačiulis.

Vizionieriai | 21

Kosminis iššūkis Lietuvai

Nanopalydovas „Lituanica SAT-1“ –

tai 10 cm ilgio kraštinės kubas. Jo svoris

neviršys 1,33 kg.

Pagal NASA standartus, palydovo

korpusas yra pagamintas iš specialaus

ypač tvirto aliuminio lydinio.

Prie palydovo korpuso bus pritvirtintos

keturios radijo ryšio antenos ir viena

GPS antena.

Apie „Lituanica SAT-1“

V.Buzas:

„Kodėl tokio palydovo nebuvo anksčiau? Galbūt nebuvo užtektinai pramuštgalviško impulso.“ J.

Ka

lin

sk

o n

uo

tr.

L.Mačiulis:

„Viena priežasčių, kodėl Lietuva nesidomėjo kosmosu, buvo ta, kad mes netikėjome savimi.“

Nedidukas lietuviškas

palydovas (jo kraštinės

ilgis – 10 cm) aplink

Žemę skries 400 km

aukštyje.

„15min“ montažas

15min • 2013 m. balandžio 19 d.22 | Laisvalaikis

Avinas. Rasite būdų, kaip daugiau uždirbti, bet išlaidos vis tiek bus didesnės nei pajamos. Nesikrimskite įsisukę į šį užburtą ratą. Vieta po saule jums bet kuriuo atveju užtikrinta.

Jautis. Pabodo dalyvauti generalinėje repeticijoje? Dabar jus pakvies į premjerą. Tačiau būsite priversti pasiraitoti rankoves ir ką nors naudingo nuveikti savo labui.

Dvyniai. Energijos suteiks ne veikla, bet sąmoningas jėgų kaupimas. Jums bus priminta, kokia karti yra pralaimėjusiųjų dalia. Pasinaudokite proga geriau pažinti save.

Vėžys. Tik komandoje ar draugų būryje rasite tikrąją atgaivą, o ten pat –ir galimybę įgyvendinti svajones. Bet net veikdami išvien, kiekvienas sieksite asmeninių tikslų.

Liūtas. Ar ryšitės paminti savo išdidumą ir, ignoruodami dažnai degančią raudoną šviesą, pasiekti galutinį kelionės tikslą? Gali būti, kad tokiu būdu sulauksite pripažinimo.

Mergelė. Jūsų žvilgsnis nukryps į dar nepažintas erdves tam, kad geriau įsitvirtintumėte čia. Gera žinia – be vargo įsisąmoninsite naujas taisykles.

Svarstyklės. Įtempkite savo jėgas ir perženkite tabu, kurio iki šiol nepavyko įveikti. Tai padarę, turėsite tobulai paruoštą dirvą teigiamiems pokyčiams.

Skorpionas. Šiokia tokia pasyvumo dozė jums naudinga. Užleidę partneriams lyderio pozicijas, stebėkite juos, pasiruošusius kovoti ne tik už savo, bet ir už jūsų interesus.

Šaulys. Būkite atidesni kūno ir sielos poreikiams: dabar tobulas metas pasirūpinti darbu, mityba ir sveikata. Visa tai pavyks atlikti gražiai ir su įkvėpimu.

Ožiaragis. Atraskite savyje mažą vaiką, mokantį džiaugtis mažais dalykais. Gal tai padės geriau suprasti savo atžalas? Dar neturite jų? Tuomet metas leistis į pavasarinius meilės nuotykius.

Vandenis. Nukreipkite jėgas lizdeliui sukti, o jei jau turite – puoselėkite jį. Nemanykite, kad gaištate brangų laiką – kova už šeimos komfortą ir laimę su kaupu atsipirks.

Žuvys. Bus malonu plaukioti po gerai žinomus vandenis. Išsiruoškite į žvalgybą. Jos metu pažinkite gretimą teritoriją ir prisijaukinkite visus, kurie yra joje.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Budginaitė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Katedra. Manulas.

Senelis. Siret. Sol.

Gidas. Lanas. LT.

Bala. Simas. Kuras.

Ka. Bitas. „Pikaso“.

Padas. Kara. IS.

Al. Makas. Mikas.

Opakas. Saras. Bėk.

Naras. Kenas. Lena.

Pasas. Ponas. Kanas.

Sasi. Asai. Posa.

Megakolonas.

Manila. Pas. Neda.

Maras. Sula. Pakasa.

Lis. Bakas. As.

„Sidas“. Pi. Litas. Ko.

Samas. Sena. Kainas.

Manas. Ras. Kirasa.

Ties. Pakas. Kiras.

Lukas. Lap. Rastra.

Beno. Asilėnas.

Blusos. Kasa.

KRIMINALISTAI

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienŠiandien lietus trauksis, tik kai kur trumpai palis, oras šils iki 12–17 oC,

pajūryje – iki 9–11 laipsnių. Rytoj kai kur irgi trumpai palis.

Prognozuojami šiek tiek vėsesni orai. Sekmadienį ir kitos savaitės pradžioje

vėl sugrįš sausi orai. Tempetarūra dienomis kils iki 14-16 oC laipsnių.

04-20 d.

5 / 12 5 / 11 6 / 7 4 / 9

04-21 d.

-2 / 9 -1 / 10 -1 / 10 -3 / 8

04-20 d.

4 / 10 4 / 10 5 / 11 5 / 11

04-21 d.

-2 / 9 -2 / 9 -1 / 10 -1 / 10

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

15

15

15

14

Kaunas

15

Alytus

15

Klaipėda

10

VėjasPietvakarių

5–12 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 19

Berlynas 17

Londonas 13

Madridas 20

Maskva 20

Minskas 15

Oslas 11

Paryžius 14

Praha 18

Ryga 16

Roma 20

Stokholmas 11

Talinas 13

Varšuva 1815Marijampolė

Pranešimas biure:„Mieli darbuotojai, visus tuos, kurie ryte ateina šiek tiek vėliau, prašome laikytis dešiniosios koridoriaus pusės, kad nesusidurtumėte su tais, kurie vakarais išeina šiek tiek anksčiau.“

Jeigu jau mylėti, tai tik tokią moterį, su kuria nebūtų gėda pasirodyti žmonai.

Kieme pastatęs automobilį ant stiklo palikau raštelį vagims: „Magnetolos nėra, akumuliatorius pavogtas, variklis nebeužsiveda.“ Ryte radau kitą raštelį: „Tai kam tada tau ratai?“

XX amžius: seksas, svaigalai, rokenrolas.XXI amžius: lova, šaldytuvas, internetas.

Neturi draugų, darbo? Neturi žmonos ar merginos? Tu niekam nereikalingas? Tu ne vienas! Tu nulis!

Su mylimąja geriausia ginčytis tada, kai jos nėra namuose.

Anekdotai

15min • 2013 m. balandžio 19 d.24 | Netektis A

r sk

aite

i 15

min

.lt?

15min.lt/verslasReikia lengvų

ir greitų pinigų?

Pinigų bus.

www.15min.lt/s326265

15min.lt/sveikataNesudėtinga atrodžiusi

operacija Vilniuje baigėsi

moters mirtimi.

www.15min.lt/s327067

15min.lt/pasaulisBostono maratone

dalyvavęs Arūnas Kumpis:

„Jie labai išgyvena.“

www.15min.lt/s327006

15min.lt/interviuPirmasis vokietis Lietuvos

krepšinyje Dirkas Bauermannas:

„Aš nebūnu tik rūstus.“

www.15min.lt/s325479

Raimundas Celencevičiusr.celencevičius@15min.lt

Vienas talentingiausių Lietuvos aktorių, televizijos reiškiniu vadintas Vytautas Šapranauskas vakar savo namuose buvo rastas miręs. Šiandien jam būtų sukakę 55-eri.

Teatro ir kino scenose, televizijos ekra-ne V.Šapranauskas buvo nepakartojamas, bet gyvenime jam vis mažiau norėjosi juo-kauti ir buvo vis sunkiau ištverti akistatą su savimi.

Visi, kurie pastaruoju metu įsijungdavo televizorių ir nepamatę V.Šapranausko lai-doje „Chorų karai“ piktdžiugiškai pajuo-kaudavo: „aha, tai kur dabar jis dingo?“, vakar pritilo. Šį kartą V.Šapranauskas jau nebesugrįš.

Artimieji su juo negalėjo susisiekti pas-tarąsias tris dienas. Vakar sūnus Gytis pa-galiau pateko į aktoriaus butą ir rado jį jau mirusį.

Dabar, pažvelgus atgal, matyti, kad šis nepaprastai charizmatiškas žmogus jau nebepajėgė panešti tos naštos, kurią buvo užsikrovęs ant savo pečių. Tapęs tikru te-levizijos reiškiniu, TV3 televizijos veidu V.Šapranauskas buvo atpažįstamas visur ir visada, buvo aptarinėjamas kiekvienas jo žodis, gestas. V.Šapranausko vedamos televizijos laidos ir šou tapdavo naujie-nomis, kurias visą savaitgalį aptarinėdavo televizijos žiūrovai.

Tapęs televizijos žmogumi aktorius vis prasčiau jautėsi kitapus ekrano. Visų televi-zijos žiūrovų šeimų narys V.Šapranauskas, pasak jį pažinojusių žmonių, buvo nepa-prastai vienišas, neturėjo draugų, su ku-riais būtų galėjęs išsikalbėti, pasidalinti savo neviltimi. Jam vis dažniau reikėjo už-simiršti ir vis sunkiau būdavo sugrįžti iš to užsimiršimo.

Viešai pagalbos V.Šapranauskas niekada neprašė ir niekada nepripažino savo bėdos. Ją bandydavo įveikti tyliai, bet net geriau-si sostinės medikai jam nesugebėjo padėti. Apšviestas televizijos kamerų ir fotografų

blyksčių elgėsi kaip tikra žvaigždė – apkal-bas ir įtarinėjimus nuleisdavo negirdomis, laidė juokus, glaudė daug jaunesnę draugę ir atrodė besimėgaujantis gyvenimo švente.

Niekas nežino, kiek V.Šapranauskui kainavo ta tyla. Kad ir kaip besislėptų, jis matė, kad visi viską supranta. Nerimavo, graužėsi. O grauždamasis ir vėl griebda-vosi alkoholio.

Prieš pasinerdamas į televiziją V.Šapra-nauskas buvo vienas talentingiausių Vil-niaus Mažojo teatro aktorių. Jo ne pagrin-diniai, bet išskirtiniai vaidmenys tapo Rimo Tumino ir Oskaro Koršunovo spektaklių „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maska-radas“, „Galilėjus“, „Vyšnių sodas“, „Re-vizorius“, „Labas, Sonia, Nauji Metai“ bei „P.S. byla O.K.“ puošmena. V.Šapranauskui itin tiko ne tik humoristiniai, bet ir drama-tiški vaidmenys.

Bet jis visuomet mėgo vaikščioti vienas ir būti pats sau šeimininkas. Vytautas ne-saugojo savo talento auksiniame narvelyje, nesirengė gyventi šimto metų, buvo toks, kokiam patiko būti, ėjo vaidinti tada, kada norėdavo, o kai nenorėdavo – numodavo ranka ir į režisierių, ir į spektaklio partne-rius, ir į žiūrovus. Buvo sudėtingas, bet dėl to ne mažiau talentingas.

Jo unikalus sugebėjimas improvizuoti, paradoksaliai matyti pasaulį, būti aštriu ir balansuoti ant ribos ryškiausiai atsisklei-dė televizijoje, kur V.Šapranauskas per 20 metų vedė daugybę laidų ir projektų.

Televizijai aktorius atidavė visą savo ta-lentą, kurio jau nebeužteko rimtiems teat-ro vaidmenims, o televizija jam atlygino šlove ir viskuo aprūpintu gyvenimu. Tik kažin, ar gavęs šį užmokestį aktorius buvo laimingas.

In memoriam

V.Šapranauskui buvo per sunku su savimi

Šlovė ir sėkmė

V.Šapranauskui

neatnešė laimės.

„Scanpix“ archyvo nuotr.V.Šapranauskas gimė 1958 m.

balandžio 19 d. Vilniuje, mirė

2013 m. balandžio 18 d. taip pat

Vilniuje. Lietuvos teatro ir kino aktorius,

TV laidų vedėjas, humoristas.

V.Šapranauskas aktoriaus karjerą

pradėjo teatre, buvo vienas pagrindinių

Vilniaus Mažojo teatro aktorių. Jis

sukūrė nepakartojamų vaidmenų

režisieriaus R.Tumino spektakliuose

„Nusišypsok mums, Viešpatie“,

„Maskaradas“, „Galilėjus“, „Vyšnių

sodas“, „Revizorius“, „Belaukiant

Godo“, režisieriaus Oskaro Koršunovo

spektakliuose „Labas, Sonia,

Nauji Metai“ bei „P.S. byla O.K.“ ir kt.

Pastaruoju metu vaidino

„Domino“ teatro spektakliuose –

„Vilnius-Dakaras“, „Nuodėmių miestas“,

„Mano žmonos vyras“.

Televizijoje V.Šapranauskas vedė

daugybę laidų. Tarp jų – „Šapro šou“, „TV

šeškas“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“,

„Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“ ir kt.

Jis taip pat buvo talentų šou „Lietuvos

talentai“, „X Faktorius“ komisijų narys.

Vaidino televizijos seriale „Moterys

meluoja geriau“.

V.Šapranauskas su buvusia sutuoktine

Daiva susilaukė sūnaus Gyčio ir dukros

Judrės. Santuoką aktorius ofi cialiai

nutraukė 2012 m. Pastaruoju metu

V.Šapranausko širdies draugė buvo

popdainininkė Ieva Stasiulevičiūtė.

Iš V.Šapranausko biografi jos