10 Apskrities apygardose kandidatų į Seimą padaugėjo 47 procentais

Įstatymas atėmė teisę į nuotakos suknelę18

Surdegis Dievo Motinos malonėmis išgarsėjo gerokai anksčiau už Šiluvą34

UAB „Kurklių karjeras“ paslaugos:

Neribotais kiekiais parduodame smėlį, žvyrą, jų

mišinius. Taip pat smėlį bei žvirgždą, tinkančius

betono gamybai.

Klientui pageidaujant, produkciją atvežame savo

transportu.

Tiesiame kelius. Formuojame privažiavimus bei

aikšteles. Vykdome kitus aplinkotvarkos darbus.

Atliekame melioracijos remonto darbus.

Kasame tvenkinius.

Nuomojame tralą ir kitą techniką.

Šiais metais “Kurklių karjeras” įsigijo naujos kartos japonišką buldozerį KOMAT’SU D – 61 EX su 3,5 kub.m talpos vartomu peiliu, prailgintą. Pasak UAB “Kurklių karjeras” gamybos vadovo Dainiaus Daškevičiaus, tai optimalaus galingumo buldozeris, atitinkantis eurostandartus, pritaikomas keliams tiesti, darbui karjere, privačiuose užsakovų sklypuose. Taip pat šį pavasarį įmonė įsigijo vokiečių gamintojų mobilią sijojimo įrangą MOBISCREEN MS16Z, leidžiančią gaminti platesnį medžiagų asortimentą. Bendrovė kasmet per 1 mln.Lt investuoja į savo įrengimų atnaujinimą, gamybos proceso tobulinimą ir produkcijos bei paslaugų kokybę. Įmonės produkcija sertifikuota, veikia gamybos kontrolės sistema.

UAB “Kurklių karjeras” pagrindinė veikla – smėlio, žvyro karjerų eksploatavimas. Įmonė veikia jau trečią dešimtmetį, turi filialus Kupiškio ir Ukmergės rajonuose. UAB „Kurklių karjeras“, Kurklių kaimas, Anykščių rajonas.Tel.: 8-381 49249, tel./faks. 8-381 49418, mob. 8-686 32114. El.p.: info@karjeras.lt w w w . k a r j e r a s . l t

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

ps

l.

..

. . . t ema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2ps l . . .P a s b ū r ė j u s v e d a i š g y v e n i m a i i r

. . . b l o g ė j a n t i š a l i e s e k o n o m i k a

. . . p o l i t i ka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0ps l . . .

S e i m a s v i l i o j a s e n e l i u s i r a n ū k u s

. . . r i nka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6ps l . . .

T ė v a s i r d u k r a m o d e r n i z u o j a s a v o

ū k i u s

. . . sank i r ta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18ps l . . .

Į s t a t y m a s a t ė m ė t e i s ę į n u o t a k o s

s u k n e l ę

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22ps l . . .

A d o l f a s Š a p o k a : i s t o r i k a s ,

p e d a g o g a s , r e d a k t o r i u s

. . . iš . . .Salvijaus. . .tekstų. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .25psl . . .

. . .patirtys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .26psl . . .

A n t a n a s D r i l i n g a : „ P e r k ū n s a r g i ų “

n e i š v e n g ė n i e k a s “

. . .pastogė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .29psl. . .

B a l t o j o ž i r g o ž e m ė – D e b e i k i a i

. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32ps l . . .

G e r a s l a i k a s a r b a t a i . . .

. . . a todangos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .34ps l . . .

S t e b u k l i n g o j i S u r d e g i o D i e v o

M o t i n a

. . . s ve i ka ta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36ps l . . .

G y v e n i m ą i l g i n a i r s t o v ė j i m a s a n t

g a l v o s

. . .vietoj. . .tabletės. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .37psl. . .

A r t u r i m u m s p a t i k t i m ū s ų

v a i k a i ?

. . . s pa l i o . . . kok te i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .38ps l . . .

Į s i m i n t i n i a u s i a s a u t o m o b i l i s -

4 0 1 - a s „ m o s k v i č i u s ”

. . . k ryž iažod is . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .40psl . . .

red

ak

toria

us

sk

ilti

s. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .

AUKŠTAITIŠKAS

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT- 29145 Anykščiai. Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. Tiražas 3000 egz.Spausdino UAB „Iksprintas“.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Redaktorė Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė, (8-686) 96382 . Žurnalistai ir bendradarbiai:Vytautas Balčiūnas, Danielius Binkys (8-616) 51097, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė, Salvijus Pranckūnas, Elvyra Sabalytė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorė Sandra Andriuškevičiūtė. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas

2008 Nr. 10 (12)Mėnesinis žurnalas

Už reklamos turinį redakcija neatsako. Rankraščiai negrąžinami. Perspausdinti publikacijas arba jų dalį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

formatas

Viršelio nuotraukoje: “Anykščių vario” gimtadienis.

Pagarbiai,Gražina Šmigelskienė

Po žemėjančiais gyvenimo debesimis noriu daugiau nebūti.

O jeigu vis tiek tai neišvengiama, kaip gąsdina reinkarnacijos šalininkai, pageidaučiau atgimti popieriaus lapu. Norėčiau, kad ant jo maža mergaitė nupieštų ežerą ir mėlyną namą dideliais langais su geltona lempa ant stalo, prie kurio vakarieniauja šeima. Dar norėčiau, kad ant palangės žydėtų jeronimas ir tupėtų storas katinas.

Tačiau kas, jei mergaitė patikės, jog laimės kupini namai iš tiesų gali kažkur būti. Ir užaugusi ims jų ieškoti. Ir kai iš nuovargio, regis, nebepavilks kojų, tokius namus ras. O tada nusipirks lempą, pasodins jeronimą ir apgyvendins katiną. Tik vieną dieną - juk taip visuomet nutinka - jai pasirodys jog tikram – jos gyvenimui - to graudaus paprastumo per maža. Nes iš tiesų jokie ežerai ir namai negali užpildyti dykumos, kai ji plyti sielos viduj. Kam pilnatvės iliuzijomis didinti skausmą?

Ne, sakau. Jeigu jau man būtų lemta kokia egzistencijos forma po šio gyvenimo, verčiau būti šermukšnio uoga, kuri pamaitintų sužvarbusį paukštį. Arba varpučiu, kurį išrautų ir išmestų anapus kapinių tvoros.

Anapus rudenėjančių debesų nebenoriu daugiau nei pažinimo, nei skausmo. Tik tylos.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

4p

sl

..

.. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pas būrėjus veda išgyvenimai ir ... blogėjanti šalies ekonomika

. . . Elvyra Sabalytė >

Utenos būrėjos nesitveria džiaugsmu – jos vėl gyvena klestėjimo laikus. Vos tik pablogėja šalies ekonomika, o finansinė gyventojų padėtis ima ristis žemyn, dėl dabarties ir ateities nerimaujantys žmonės pradeda plūsti pas būrėjus ir astrologus.

Būrimas sekinaPranašystėmis tikintys uteniškiai

atsakymų į jiems svarbius klausimus ieško pas penkias žinomiausias miesto būrėjas. Darbo joms padaugėjo dar ir dėl to, nes trys garsios būrėjos pastaraisiais metais iškeliavo į Anapilį ir tik vienos jų pėdomis pasekė sūnus. Visos kalbintos būrėjos tvirtino, kad nuspėti žmogaus likimą yra Dievo dovana, todėl jokie specialūs moks-lai čia nepagelbės. Daugelis garbingo ar vidutinio amžiaus sulaukusių šių moterų praeityje dirbo pardavėjomis ir virėjomis. Kas jas pakeis ateityje, neaišku, nes jaunų būrėjų neatsiranda.

Meilė, sveikata ir pinigai – tai trys visais laikais žmones labiausia dominan-tys klausimai. Sulaukia būrėjos ir naujų klausimų, kurie prieš keletą dešimtmečių niekam nebuvo aktualūs. Kaip ištraukti sūnų iš narkotikų liūno ar išgelbėti vyrą nuo lošimo automatais? Ar verta imti paskolą namui, butui pirkti? Ar rizikinga perkelti savo verslą į užsienį?

Uteniškės buria paprastomis arba Taro kortomis, gali nuspėti ateitį iš delno, burti iš nuotraukų, viena jų užsiima juodąja magija. Kaina už būrimo seansą svyruoja nuo 2 iki 35 litų. Daugelis būrėjų tikino už paslaugą imančios tiek, kiek joms palieka klientai. Dažniausia burtis ateina dailiosios lyties atstovės, nes vyrai tai daryti gėdijasi. Žinomesni žmonės paprastai būrėjų namų slenkstį peržengia tik sutemus.

„Būrėjos darbas labai sekina, todėl per dieną daugiau kaip dviejų trijų klientų nepriimu, − atskleidė šios profesijos ypatumus Birutė (tikrasis vardas būrėjos prašymu pakeistas). – Tik iš šalies atrodo, kad pamėtyti kortas yra niekų darbas.“

Viršininkams rūpi meilės romanaiBurti Birutę jaunystėje išmokiusi sena

lenkė jai atidavė savo būrimo knygą bei Taro kortas. Deja, jų išsaugoti nepavyko, nes šias relikvijas krosnyje sudegino labai religinga Birutės motina. Religija draudžia būrimą ir laiko jį didele nuodėme.

Būrėja net kunigui per išpažintį prižadėjo neburti sekmadieniais, tačiau pažadą nuo klientų negalinti atsiginti moteris kartais sulaužo. Visgi sekmadienį klientus priima tik pasibaigus šventoms mišioms. Pirmadienis, anot pašnekovės, irgi netinkama burti diena, mat pirmadienį net elgeta elgetauti neina.

„Viršininkams dažniausia rūpi, kaip klostysis jų meilės romanai su meilužėmis, kitus domina turto dalybos tarp giminaičių, treti kreipiasi, norėdami išsiaiškinti smulkią vagystę, - vardijo Birutė. − Neburiu tik 12-14 metų paauglėms, nes jos dar neturi proto. Kartais žmonės išsimesti kortas į mano namus veržiasi net vidurnaktį, bet aš tokių nepriimu.“

Birutės mestos kortos išpranašavo staigią jos vyro mirtį, tačiau pastarasis, įspėtas tą dieną nevažiuoti į darbą, žmonos nepaklausė. Jį, bekasant šulinį, užgriuvo žemė. Prisiminė būrėja ir jauną ukmergiškę, norėjusią sužinoti, ar verta jai įsidarbinti užsienyje. Nors kortos našlaitei rodė, kad jos ten laukia didelis pavojus, mergina į tai nekreipė dėmesio. Pernai į užsienį išvykusi ukmergiškė po pusmečio rasta negyva. Atėjęs išsiburti vienas neeilinis žmogus netgi atsinešė diktofoną. Jis norėjo įrodyti savo žmonai, o gal ir meilužei, kad prieš ją yra nekaltas. Anot 70 metų Birutės, kad išsipildytų tai, ko nori, būtina tuo tikėti. Problemų prislėgti žmonės iš jos dažniausia išeina su džiaugsmu ir viltimi.

O ar dažnai pas būrėją lankosi poli-tikai? Anksčiau jie užsukdavo dažniau, tačiau šį rudenį prieš rinkimus į Seimą nepasirodė nė karto. Tikriausia dėl to, kad tapo gudresni ir burtis važiuoja į kitus miestus. Paklausta, ko mums tikėtis po spalio 12 dieną įvyksiančių rinkimų į

> Būrėjai savo užsiėmimą laiko Dievo dovana ir nenori būti varžomi tikrintojų.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.5

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

p r o s p e k t a s

A r j ū s t i k i t e b u r ė j ų p r a n a š y s t ė m i s ?

Seimą, Birutė pranašavo: “Nieko gero. Nė viena partija Seime politinės dau-gumos neturės, todėl pešis ir vaidysis tarpusavyje. Seime padaugės politinių juokdarių, o gyvenimas dar labiau pablogės.“

Patarimo ieško ir verslininkai Būrėja Vita Černikova įsitikinusi, kad

tuomet, kai žmogui viskas sekasi, pas būrėjas jis nevaikšto. Tačiau burtis mėgsta nebūtinai tik silpni žmonės. Pas ją net iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių atvykstantys klientai dažniausia turi krūvą problemų, todėl moteris stengiasi juos nuraminti bei padrąsinti. Savo galių nepervertinanti būrėja sakė nesanti Dievas, todėl neretai žmonėms pataria kreiptis į gydytoją.

Ji pripažino, kad būrimas yra slidus reikalas. Kartą vos pradėjus mesti kortas, klientės veidas kaip mat pasikeitė. Paaiškėjo, kad prieš keturis mėnesius kita būrėja ją įspėjo neva po mėnesio ji neteks vyro ir sūnaus. Artimieji gyveno kaip gyvenę, tačiau moteris, pažodžiui su-pratusi būrėjos perspėjimus, širdyje nuolat jautė didžiulę įtampą ir nerimą.

„Pas mane lankosi keletas verslininkų, kuriems rūpi, kaip ateityje klostysis jų verslas, ar verta jiems bendrauti su kai ku-riais verslo partneriais. Jei blogai burčiau, tikriausiai jie pas mane neužsuktų, - dėstė būrėja. − Jaunas merginas prieš egzami-nus išsiburti atveda baimė, ar pavyks išlaikyti. Bedarbystės laikais žmones domindavo, kaip susirasti darbą.“

Jei manote, kad seni žmonės pas būrėją ateina tik dėl sveikatos, labai klystate. V.Černikova ne kartą sulaukė įsi-mylėjusių septyniasdešimtmečių, kuriuos pas ją ateiti pakurstė noras išsiaiškinti širdies reikalus.

67 metų V.Černikova mano, kad polinkį burti ji paveldėjo iš šių galių turėjusio savo aklo prosenelio: “Gyvenimo be būrimo nebeįsivaizduoju. Nežinau net ką reikėtų veikti. Beliktų tik mirties laukti.“

Būrėjos nenori būti varžomosUtenoje niekada neveikė nė vienas

būrimo salonas. Kodėl? Būrėjos tvirtino nenorinčios užsikrauti papildomų rūpesčių bei nuolat būti kontroliuojamos įvairių tikrintojų.

Širdį atvėrusi Valerija neslėpė, kad jai atidaryti salono nė už ką neleistų vyras ir vaikai, besišaipantys iš šio, jų

įsitikinimu, nerimto užsiėmimo. Būrėja Birutė prisipažino, kad be reikalo niekada neatskleidžia svetimiems žmonėms savo pomėgio, nes jo šiek tiek gėdijasi. Aplinki-niai kažkodėl galvoja, kad tai esąs nelabai garbingas amatas, o mokanti burti moteris lyginama su čigone ar net ragana.

„Nors vaikai man liepia atidaryti būrimo saloną, to nedaryčiau net už didžiausius pinigus, - atviravo V.Černikova. – Aš noriu dirbti niekieno nevaržoma. Man nepatiktų, jei už durų kaip parduotuvėje stovėtų eilė žmonių. Tuomet nespėčiau įsigilinti į žmonių problemas, užmegzti su jais ryšio.“

Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Laima Žirnelienė informavo, kad būrimo paslaugomis gali užsiimti įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą arba įmonę įsteigęs asmuo. Dėl tokios veiklos iki šiol nesikreipė nė viena apskrityje gyvenanti būrėja.

Numatytas pajamų mokestis už šią veiklą metams apskrities rajonuose gerokai skiriasi. Brangiausia būrėjoms tektų mokėtų Zarasuose - 1 tūkst. 500 litų neribojant veiklos teritorijos bei tiek pat verčiantis tik savo savivaldybėje. Mažiausia mokesčių reikėtų sumokėti Visagine - atitinkamai 1 tūkst. 94 ir 300 litų; Utenoje – 1 tūkst. 186 ir 370 litų; Anykščiuose - 1 tūkst. 100 ir 550 litų; Ignalinoje vienu ir kitu atveju - 1 tūkst. 100 litų; Molėtuose taip pat vienodai -1 tūkst. 104 litų.

Gali susiformuoti priklausomybėĮvairioje psichologinėje literatūroje

būrėjų klientai apibūdinamas kaip dažniausia savimi nepasitikintys, bijantys gyvenimo iššūkių, neužtikrinti rytojumi. Tokiems žmonėms reikia, kad už juos kažkas viską padarytų bei nuramintų. Tokiems žmonėms trūksta bendravimo, šilumos ir supratimo. Būrėjai jiems atstoja ir psichologą, ir psichiatrą. Išėję iš būrėjo žmonės dažniausia užmiršta dalį to, ką jos pasako, ir atsimena tik tai, kas jiems svarbiausia, arba tai, ką jie nori girdėti.

Lankymasis pas būrėją nebrandžioms asmenybėms gali tapti pražūtingas. Jiems būrimas tampa savotišku narkotiku, be kurio ilgainiui nebegali gyventi. Ištikus rimtesnei bėdai, kai jie nežino, kaip elgtis, būrėja kaskart tampa savotišku gelbėjimosi ratu.

Alvyda Verikienė, anykštėnė:“Nesu turėjusi reikalų su tikrom būrėjom. Beje, studentaujant prieš daugelį metų man būrė čigonė iš delno linijų. Ji pasakė, kad ištekėsiu už vyro, kurio vardas iš devynių raidžių, ir turėsiu 3 vaikus. Nors nelabai tikėjau, tačiau taip ir atsitiko, čigonės pranašystė visiškai išsipildė. Tuomet mes, studentės, net pinigų neturėjome, tačiau čigonė mums būrė už dyką.“

Opalionija Paškevičienė, uteniškė: „Burtis, bet tik pas gerą būrėją, labiau rūpėjo jaunystėje. Prieš daug metų būrėja išpranašavo, kad kažkuriam iš giminių atsitiks avarija, o tam žmogui pagalbą suteiks lėktuvu atskridęs asmuo. Po metų mano mamai į kaktą įspyrė arklys, o ją išgelbėjo lėktuvu iš Kauno atskraidintas chirurgas. Ta pati būrėja atspėjo, kad mano sūnus taps mokytu žmogumi. Suprantama, jos gali prišnekėti ir daug nesąmonių. Beje, dažnai burtis nėra jokio reikalo.“

Inga Rameikaitė, uteniškė:„Burtis vaikštau kas pusmetį, nes man tai yra įdomu. Aš tikiu, kad būrėjos daug ką gali atspėti. Būrėja man išbūrė, kad susitaikysiu su vaikinu. Jos žodžiai išsipildė, bet, gaila, mes vėl išsiskyrėme. Ji atspėjo, kad nesutariu su kambario drauge, bei patarė nevažinėti su išgėrusiais vaikinais. Be to, aš kaskart sugalvoju kokį nors norą, o būrėja pasako, ar jis išsipildys. Ji visada teisingai atspėja. Beje, norėčiau susirasti geresnę būrėją, nes ši buria tik paprastomis kortomis.“

Nijolė Aleinikovienė, molėtiškė:„Žiūrint kas tas pranašystes nusako. Vienų pildosi, kitų - ne. Kartais ir paties susigalvojimai gali išsipildyti...“

Elvy

ros

Saba

lytė

s nu

otr.

Elvy

ros

Saba

lytė

s nu

otr.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

6p

sl

..

.. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

Tuoj pasibaigs rinkimų kampanija, o aš vis dar nieko negavau. Dešros į redakciją ir anksčiau nenešdavo, bet gau-davom šratinukų, sąsiuvinukų, knygelių. Į koncertus kviesdavo, alaus įpildavo, pupom užkąsdavom, per burną varvėjo ir t.t., ir t.p. Žodžiu, visur varvėjo. Dabar špygą gausi!

Bet špygas kandidatai tik viešai kaišioja, o paslapčia iš po skverno dalina dešras, už kampo degtinės įpila...

Rinkimų agitacijos apribojimai, draudimai, regis, turėjo sulyginti turtingus kandidatus su vargšais. Tačiau kad ir kokią tvorą besuręstum – plyšį rasi. Juo-lab kad tvoras statosi tie patys politikai, kurie vėliau priekinėmis letenėlėmis pro jų apačias rausiasi. Todėl įvairių materialinių dalykų dalybos nenutrūko, tik kandidatai ėmė labiau orientuotis į tikslinius gavėjus - potencialųjį elektoratą. Žodžiu, kas turi pinigų, tas juos ir dabar investuoja. Tik tas investavimas pasidarė gerokai vulgaresnis – dešra, ištraukta iš užančio, ne tokia apetitiška, kaip atnešta ant padėkliuko, grojant dūdų orkestrui.

Kita vertus, tiesmukas materialusis papirkimas yra mažiau atgrasus nei paslėptas. Juk kai tau ką nors aiškiai duoda, suprantama, jog kažko už tai ir nori.

Dalis partinių kandidatų rėkia, kad neuždarys Ignalinos atominės elektrinės. Šis triukšmas yra tas pats materialusis rinkėjų papirkinėjimas. Elektrinė ne ką mažiau suvokiamas objektas nei dešra. Dešra gimsta iš paršo, lemputė – iš elektrinės. Žodžiu, atomas - tai toks mažas mažas paršiukas, iš kurio užauga lemputės.

Turbūt dar buvau pionierius, kai broliai komjaunuoliai protestavo prieš Kruonio elektrinės statybas, o tėveliai

Kur mano dešra?

. . . Vidmantas Šmigelskas >

komunistai gynėsi nuo trečiojo atominės elektrinės bloko. Net mes, pionieriai, tada supratome, kad Maskva nori mus išnuodyti, susprogdinti, numarinti ir t.t.

Praėjo dvidešimt metų, o tas pats durnynas kartojasi. Vėl elektrinė psichozė. Tik dabar rėkiam, kad Briuselis Lietuvą nori užtemdyti ir sušaldyti. Krepšinio, kiaulių augintojų ir atominės energijos ekspertų šalis!

Nei piliečiai, nei politikai negali spręsti Ignalinos atominės elektrinės likimo. Kodėl? Todėl, kad į Seimą gali patekti bet koks glušas, o elektrinėje tokie net valytojais neįsidarbins. Psi-chiatrai ir narkologai sveikatos pažymų nepasirašys... Ir ne Seime kvailių pasitaiko. Ne visi piliečiai su aukštaisiais, dar mažiau tarp mūsų mokslo daktarų. Bet net ir ne mokslo daktarams spręsti, kada uždaryti elektrinę. Tik pasaulinio lygio energetikos ekspertai gali dėstyti savo poziciją. Ir tai dar nebus absoliučios tiesos ir tikslumo.

Netikiu, jog Maskva, prieš dvidešimt metų projektavusi trečiąjį elektrinės bloką, tai darė be solidžių mokslinių pagrindimų. Netikiu, jog Briuselis dabar uždaryti elektrinę spaudžia šiaip sau, iš neturėjimo ką veikti arba norėdamas pakenkti Lietuvos ekonomikai. Matyt, yra ekspertų argumentai, kurie, ko gero, pati-kimesni nei a la šustauskų svaičiojimai.

Aš nenoriu spręsti, kiek dar gali veikti elektrinė. Nenoriu, nes neturiu žalio supratimo. Rinkdami Seimo narius taip pat labai dažnai nesuvokiame, už ką bal-suojame, bet čia, regis, rizika mažesnė. Kita vertus, už balsą gali gauti dešros.

- Daugiausia vartotojai skundžiasi sugedusiais naujais mobiliaisiais...- Daugiausia skundų sulaukiame dėl mobiliųjų telefonų... už 1 litą. Pirkėjui pardavėjai pakiša sutartį, šis pasirašo net neskaitęs sąlygų, nes džiaugiasi, kad už 1 Lt naują telefoną gavo. O kai telefonas po dienos kitos sugenda, paaiškėja, kad jį su garantija remontuoti pats pirkėjas turi vežti į Vilnių, į Kauną. Čia tipiškiausias atvejis. Daug skundų dėl gendančios buitinės technikos, dėl baldų. Ketvirtoje vietoje – skundai dėl autoservisų paslaugų. Dabar inspekcijos specialistai tiria piliečio pretenzijas prekybininkams dėl nekokybiškos - nublukusios - stogo dangos. Sudėjus dangos kainą ir darbus, žmogus investavo tikrai didelius pinigus – apie 20 tūkst.Lt ir, natūralu, kad ieško teisybės. Daugeliu atvejų mums pavyksta ginčus išspręsti vartotojo naudai.- Bet būna, kad ir nepavyksta?- Na, kaip pasakyti nepavyksta. Štai turime tebesitęsiantį rezonansinį ginčą su buvusia baldų parduotuve „Fortena ir Co“, kuri prisirinko iš gyventojų užsakymų, pinigų ir pradingo. Ši įmonė veikė visoje Utenos apskrityje, pakeitė kelis pavadinimus. Inspekcijos teisininkai Vilniuje dirba, kad būtų sugrąžinti žmonėms prarasti pinigai. - Ar skundų daugėja? - Daugėja kasmet. Pernai per visus metus buvo 18, šiemet dar metai nesibaigė, o jau 25 (iš jų nepasitvirtino tik 5). Iš Utenos rajono sulaukėme 10 gyventojų pareiškimų, iš Visagino – 6, iš Anykščių rajono – 4, iš Zarasų – 3, iš Ignalinos – 2. Iš Molėtų rajono gyventojų skundų nebuvo. Pagrindinis mūsų darbas yra tiksliniai tikrinimai, ar vartotojams teikiamos prekės ir paslaugos yra saugios. Štai šiemet Anykščiuose vienas vaikas apsidegino žaisdamas žaislu – pistoletu. Tokių nesaugių gaminių neturėtų būti. Taigi, nuolat tikriname, kad tai, kas nesaugu, nebūtų teikiama vartotojams. Plačiau pasidomėti nesaugiais gaminiais galima inspekcijos internetinėje svetainėje www.inspekcija.lt.

Alvydas Gervinskas:

„Te g u l ž i ū r i , p o k u o p a s i r a š o . . . “

Tokį perspėjimą skaitytojams perdavė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Utenos poskyrio vedėjas Vigandas Leleiva (nuotraukoje). Šiemet apskrities gyventojai ne maisto produktų inspekcijai parašė 25 prašymus padėti išspręsti ginčą tarp jų ir pardavėjų dėl nekokybiškų gaminių. Apie tai su vedėju kalbėjo žurnalistė Raimonda Stankevičiūtė - Vilimienė.

„Geresnėje Lietuvoje žmogus turi uždirbti tiek bei gauti tokias pensijas, kad nebijotų sąskaitų už dujas, šildymą ar elektrą, nebijotų kainų maisto prekių parduotuvėje ar degalinėje.“ (Sąrašo Nr.14). 53-ias

A.Gervinskaspartijos saraše

Politinė reklama

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.7

ps

l.

..

. . . l a i š k a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

- didžiausias laikraštis regione.

Regioniniame naujienų portale

www.anyksta.lt

kiekvieną dieną apsilanko apie 10 000 skaitytojų

Olegas Lapinas “Jis ir ji lovoje: peržiūrėkime mitus” - “Aukštaitiškas formatas”, 2008 m., Nr. 8.

Atleiskit už sutrukdymą, bet nutylėti negalime. Nusipirkau žurnalą “Aukštaitiškas formatas” Nr.8. Pirmame puslapyje Sigutis Obelevičius, priešpaskutiniame - SEKSO PAMOKOS. Gal tą žurnalą skaito paaugliai, jaunimas?

Troškūnams sekso pamokų nereikia

Ko siekiate rašydami tokius straipsnius? Betrūko prie to straipsnio piešinukų, kad būtų aiškiau. Nejaugi neturite ko rašyti?Man buvo gėda tą žurnalą nešti į namus, kad anūkai nepaskaitytų, palikau jį autobusų stoties šiukšlių dėžėje. Daugiau gyvenime to žurnalo mano rankose nebus.Apie šio žurnalo leidėjus susidariau blogą nuomonę.

Troškūnietė

Jonas Baltakis „Kunigas kaltinamas pražudęs dešimtis žmonių“ - „Aukštaitiškas formatas“, 2008 m., Nr.8.

Labai susidomėjau straipsnyje aprašytu tyrimu, nes istorija apie išdaviką Juozą Bulką man girdėta. Buvau pažįstamas su vieno išduotų partizanų seserimi, dabar ji jau mirusi. Atvejis iš tiesų ypatingas ir sunkiai suvokiamas iš teisinės ir moralinės pusės. Šiurpas nueina, kai pagalvoji, kad asmuo, išdavęs, žudęs žmones ir besislapstantis nuo teisingumo, šiandien bažnyčioje skelbia Dievo žodį. Sunku suvokti šio žmogaus dvilypį gyvenimą ir kaip jis sugeba taip persikūnyti. Manau, kad tai ne tik jo sąžinės reikalas. Kunigo ankstesnė veikla paliko gilias, kraujuojančias žaizdas žmonių gyvenimuose. Aukų artimiesiems tebeskauda ir, manau, jie laukia bent teisingumo, atgailos. Pamiršti šią

Du skirt ingi kunigo gyvenimai

skaudžią istoriją būtų neteisinga jų atžvilgiu ir todėl, pasitaręs su monsinjoru Alfonsu Svarinsku, ketinu parengti kreipimąsi į Gardino vyskupą ir rinkti žmonių parašus. Jei norėtumėte prisidėti, prašau skambinti 8699 53911.

Kazimieras Uoka, Kovo 11-osios Akto signataras

Žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ prenumeratos kaina:

1 mėn. 2 mėn.

4 Lt 8 Lt

Pasiūlymas taupiems „Aukštaitišką formatą“ ir „Anykštos“ laikraš-

tį kartu prenumeruoti pigiau.

Žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ prenumerata priimama:

aVisuose Utenos apskrities paštuose

aRedakcijose:

„Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai)„

“Lietuvos žinių“ (Aušros g. 56, Utena)

„Lietuvos ryto“

Utenos skyriuje (Aušros g. 50, Utena)

Anykščių skyriuje (A.Baranausko a.3,

Anykščiai)

„Utenos dienos“ (Maironio g. 4, Utena, 3

aukštas).

aUtenoje paskambinus 8 679 14209

(Diana), agentas užsuks užprenumeruoti

žurnalo į namus.

Alvydas Gervinskas:

„Mano tikslas – palengvinti gyventojams mokesčių už būstą naštą. Būsto ir šilumos tiekimo sistemų renovavimui valstybės finansavimas turi padidėti dešimteriopai!“ (Sąrašo Nr.14) 53-ias

A.Gervinskaspartijos saraše

Aukštaitija ir taip retai gyvenama, o dabar dar žmonės plačiau iš jos išsisklaidys, nes gyventi nebeįmanoma. Valdžia šaukia: ”Regionai, jums keliauja milijonai”, bet tie milijonai niekuo mums nepadeda – valdžia už tuos milijonus sugeba tik tupyklų, t.y. visokių centrų, kur tupi gerai apmokami darbuotojai, prikurti. O visa tų centrų veikla – “tyrimų atlikimas, mokymai, kaip kompiuterį įsijungti.” Aš ir be lėšų galiu konstatuoti, kad gyvenimas blogas ir perspektyvų jokių. Kuo turėtume verstis ir kuo pasitikėti?Ar turėtume patikėti, kad turizmo srityje

Regionai, jums keliauja mil i jonai

konkuruosime su Turkija, Graikija ir Ispanija? O gal mums vystyti žemės ūkį? Bet kaip jį vystyti, kai brangstant maisto prekėms parduotuvėse žemės ūkio produkcija tik pinga. Sakykim, puikiausias pavyzdys - kas šiais metais darosi su obuoliais. Kilogramas obuolių superkamas po 7- 10 centų, kai kur išvis nesuperkama. Už tiek net ir bedarbis nugaros nelenks svetimam sode gavęs už dyką pasirinkti. Tuo tarpu parduotuvėje tas pats kilogramas obuolių kainuoja kiek ir užjūrio vaisiai.

Stasys Katkevičius

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

8p

sl

..

.

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyresniosios specialistės Danutės Krell duomenimis, šiemet iki rugsėjo 20-osios Utenos apskrityje buvo 178 galimi įvaikinti vaikai. Visas sąlygas turėti naujus tėvus atitinka 10 Utenos, 45 Anykščių, 38 Ignalinos 33 Molėtų, 3 Visagino ir 49 Zarasų rajonuose gyvenantys vaikai. Tačiau įvaikinimų, nors kiek ir padaugėjo per pastaruosius penkerius metus, vis dar yra mažoka - tik 10. Respublikinės įvaikinimo tarnybos duomenimis, Utenos rajone per šiuos metus buvo įvaikinti 4 vaikai, 2 iš jų tapo užsienyje gyvenančių šeimų nariais. Anykščių rajone naujas šeimas rado 3 vaikai. Viena užsieniečių šeima įsivaikino ir išvežė iš Lietuvos 1 Ignalinos rajono mažametį gyventoją. Molėtų ir Visagino rajonuose įvaikinta po 1 vaiką. Zarasuose įvaikintų vaikų nebuvo...

Vaikai - į užsieniečių šeimas

Rugsėjo mėnesį Zarasų miestui Vyriausybė patvirtino kurortinės teritorijos statusą. Tai jau trečia tokia vietovė apskrityje. Nacionalinė kurortų asociacija šia proga pasveikino būsimą naują savo narę – Zarasų rajono savivaldybę. Sveikinime, be kita ko, užsimenama, kad naujas statusas savivaldybei padės įgyvendinti „gydomųjų savybių turinčių gamtinių išteklių (gydomojo purvo ir mineralinio vandens) tyrimų ir panaudojimo sveikatinimo reikmėms nustatymą.“ „Aukštaitiškam formatui“ pasidomėjus, ar purvas bei mineralinis vanduo ir buvo pagrindinis koziris statusui gauti, Zarasų savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius sakė: „Gamtiniai ištekliai, o taip pat kraštovaizdis buvo vienas iš atliktos studijos akcentų. Tačiau, kad galėtume tvirtinti apie išteklių gydomąsias savybes, reikėtų atlikti atskirus tyrimus.“ Jis užsiminė, jog savivaldybė turinti planų Zarasuose įkurti relaksacinį kompleksą, profesinės reabilitacijos centrą. Kurortinės teritorijos statuso suteikimą A.Abramavičius pavadino teisybės atstatymu: „Prieškariu Zarasai buvo kurortinė vietovė, tačiau sovietmečiu statusas dingo.“Anykščių ir Ignalinos savivaldybėms kurortinės teritorijos statusas buvo patvirtintas pernai. Iš viso šalyje yra 4 kurortai ir 6 kurortinės teritorijos.

Teisybė - per purvą, vandenį ir. . .

> Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius sakė, kad Zarasai kurortinė vietovė buvo ir tarpukariu.

Direktorius direktoriui nelygusRugsėjį Molėtų rajono savivaldybės taryba patvirtino kultūros ir švietimo įstaigų direktorių tarnybinių atlyginimų koeficientus bazinės mėnesinės algos dydžiais.Ilgą laiką pirmavusi tarnybinio atlyginimo koeficientu (30,4) tarp kitų direktorių Švietimo centro direktorė Romualda Žvinienė užleido pirmąją poziciją Molėtų gimnazijos direktorei Rimutei Guobienei (31,1). Trečioje vietoje (29,55) atsirado Giedraičių A.Jaroševičiaus vidurinės mokyklos direktorė Vilė Petkūnienė, o paskutinėse gretose (nuo 17 iki 15), kaip visuomet, atsidūrė kultūros įstaigų direktoriai...

Močiučių draugi jai – mokestis

Anykščių gėlininkų draugijos pirmininkė kreipėsi į rajono merą Sigutį Obelevičių, prašydama minėtą draugiją atleisti nuo 763 Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Prie prašymo pridėtame paaiškinime nurodyta, kad Anykščių gėlininkų draugija yra pelno nesiekianti organizacija, turinti 18 narių. Draugija prekiauja gedulingais krepšeliais, puokštėmis, gyvomis gėlėmis. 2007 m. parduota prekių už beveik 122 tūkst.Lt, iš veiklos gauta 218 Lt nuostolio.Meras Sigutis Obelevičius deputatams sakė: „Atleidimas nuo mokesčio – ydingas dalykas, bet pagyvenusių močiučių draugijai reikalinga parama. Jos galėtų dalyvauti, teikdamos projektus visuomeninių organizacijų programoms.“„Paksininkas“ Žilvinas Pranas Smalskas ragino Anykščių gėlininkų draugijos neatleisti nuo turto mokesčio: „Jų pastatas yra geroje vietoje, gali daryti verslą, o įstatymas neskirsto žmonių pagal amžių, todėl siūlau nuo mokesčio neatleisti.“ Rajono taryba Ž.P.Smalsko siūlymui pritarė.

Utenos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo skyriaus vadovu rugsėjo pabaigoje tapo Romualdas Kraulišas, iki tol dirbęs Sudeikių pagrindinės mokyklos direktoriumi. Skyriaus vedėju R.Kraulišas paskirtas po konkurso, kuriame jis vienas ir dalyvavo.Vedėjo postas atsilaisvino prieš keletą mėnesių, kai buvęs skyriaus vedėjas Antanas Panavas perėjo dirbti į Utenos kolegiją – tapo šios įstaigos direktoriaus pavaduotoju. Rugpjūtį atsilaisvino dar vieno Utenos savivaldybės skyriaus vedėjo kėdė – iš darbo atleistas Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriui vadovavęs Nikolajus Kirilovas. Spalio mėnesį vyks konkursas šioms pareigoms užimti.

Utenos švietime – naujas vadovas

Vladui Pusvaškiui, Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktoriui, už išaiškinimą, kodėl biudžetinės įmonės kotletas yra pigesnis. Todėl, kad į jo sąnaudas neįkalkuliuojamas darbo užmokestis ir elektra...

Virgilijui Šironui, Lietuvos ūkininkų sąjungos Molėtų skyriaus pirmininkui, už susirūpinimą medžiotojų taiklumu Ambraziškių-Dūdėnų plotuose, nes šernai pradėjo knisti ir pievas...

Mildai Linkevičienei, Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorei, už medicinos punktų, perėjusių VšĮ Molėtų šeimos centro žinion, palikimą be telefonų ir vandens...

Virgilijui Vaičiuliui, „Anykščių šilumos“ direktoriui, už kainą. Anykščių rajono taryba nepatvirtino naujos, 39 proc. didesnės šilumos kainos (31,41 ct/kWh), tačiau Kainų kontrolės komisija gali smogti dar stipriau - kainą greičiausiai kels iki 31,61 ct/kWh.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.9

ps

l.

..

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Valentinui Stundžiui, Molėtų merui, už atkaklumą. V.Stundys ketvirtą kartą kandidatuoja į Seimą Molėtų-Švenčionių apygardoje. Tris kartus meras pralaimėjo dabartinei žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei.

Zarasams ir zarasiškiams. Rugsėjį Zarasams suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Anksčiau toks statusas suteiktas Anykščiams ir Ignalinai. Tad pusė Utenos apskrities savivaldybių – jau beveik kurortai.

Vytautui Galvonui, Seimo nariui, už tai, kad nesugebėjo susitarti. Tarpusavyje susidraskė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos Kupiškio skyrius. Kupiškėnai nuodėmėmis kaltina ir V.Galvoną. Ne paslaptis, jog pyktis, ypač prieš rinkimus – negražu.

Vitui Kaknevičiui, kunigui, už alkoholizmą. Buvęs Anykščių rajono Kurklių parapijos klebonas, paskutiniu metu kunigavęs Varėnos rajone, sulaikytas girtas prie vairo. Kunigas „įpūtė“ 2,36 promilės. Girtas prie vairo policijai jis įkliuvo jau trečią kartą.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

Rugsėjo 19 dieną Alantoje vyko Utenos apskrities kultūros darbuotojų ir rėmėjų pagerbimo šventė. Utenos apskrities viršininkės Angelės Kaušylienės padėkos įteiktos kultūrininkams: anykštėnėms Vitai Miškeliūnienei, kultūros centro Leliūnų skyriaus renginių organizatorei, Gražinai Kovaitei, koplyčios vedėjai, ignalinietėms Valentinai Savickienei, bibliotekos vyr. metodininkei, Loretai Kuksėnienei, kultūros centro chorvedei, uteniškėms Robertai Macelienei, kultūros centro ansamblio “Vieversa“ vadovei, Elenai Kiškienei, vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ansamblio vadovei, Reginai Lumpickienei, kultūros centro direktorei, visaginietėms Daliai Sargūnienei, bibliotekos direktorei, Zinai Žukauskienei, kultūros centro direktorei, zarasiškiams Alvydui Stauskui, Dusetų dailės galerijos vadovui, Danutei Karlienei, bibliotekos direktorei, Violetai Zlatkuvienei, Molėtų kultūros centro vokalinio ansamblio „A Cappella“ vadovei, bei Kazimierui Jakučiui, UAB „Lonas ir partneriai” direktoriui. Už surengtą pirmąją Lietuvoje kultūros mugę „Kultūra kaip gyvas vanduo“ padėkos įteiktos zarasiškėms Daivai Šukštulienei, savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistei, ir Gražinai Karlaitei, kultūros centro režisierei. Už paramą kultūrai atminimo lentelėmis “Utenos

Kultūrininkai pagerbti ant sl idaus parketo

> Mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis šventėje pasirinko staliuką, prie kurio sėdėjo apskrities viršininkė ir žemės ūkio ministrė.

apskrities rėmėjas“ apdovanota: UAB „Švyturys-Utenos alus“ (vadovas Rolandas Viršilas); VšĮ Indros radijas (vad. Vidmantas Bakšys); UAB „Vilstata“ (vad. Leonid Gurin); TEO LT AB (Panevėžio regiono vad. Rimantas Misevičius); UAB “VPI“, UAB „Palink“ (vad. Jonas Parfionovas); fabrikas „Stogava ir KO“ (vad. Žydrūnas Verpečinskas); profesorė Kazimira Danutė Prunskienė; VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla (vad. Vladas Pusvaškis); UAB „Grundolita“ (vad. Algirdas Budreckas); AB „Utenos melioracija“ (vad. Liuonius Purvinis); AB „Anrestas“(vad. Jakovas Leonovas), UAB „Anykštos redakcija“ (vad. Gražina Šmigelskienė); AB „Utenos mėsa“ (vad. Virginijus Kantauskas); AB „Anykščių vynas“ (vad. Violeta Labutienė).Kultūros darbuotojų ir rėmėjų pagerbimo šventė vyko Alantos technologijos ir verslo mokykloje. Salėje parketas buvo itin kruopščiai išvaškuotas. Po to, kai slystelėjo keletas apdovanojimų atsiimti einančių žmonių, Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis džentelmeniškai iki scenos ir atgal prie staliuko laikydamas už rankos palydėjo tiek apskrities viršininkę A.Kaušylienę, tiek šventėje dalyvavusią žemės ūkio ministrę K.D.Prunskienę.

Polit ikų išlaidoms – papildomi tūkstančiai

Anykščių deputatams pasidvigubinus išmokas kanceliarinėms, pašto, telefono, transporto išlaidoms kompensuoti, šiam tikslui rajono savivaldybės biudžete šiemet papildomai reikia 24,2 tūkst. LtMinėtą sumą siūloma paimti iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo. Balandžio mėnesį Anykščių rajono taryba priėmė sprendimą išmokas tarybos nariams padidinti iki 260 Lt, padidintos išmokos pradėtos mokėti nuo gegužės. Iki balandžio mėnesio Anykščių rajono tarybos nariai kas mėnesį gaudavo po 130 Lt.

„Utenos vandenų“ bendrovėje per mėnesį apdorojama apie 10 tūkst. kub.m pirminio dumblo, jį nusausinus lieka 5,5 tūkst. kub.m, kuris vežamas ir išlaistomas laukuose. Tūkstančiais tonų dumblo tręšiami laukai – didžiulė ekologinė problema visoje Lietuvoje. Šalyje buvo atlikta studija ir numatyta, kaip problemą spręsti. Pagal ją Utenos vandens įmonėje Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis turėtų atsirasti dumblo džiovinimo įrenginiai, o Visagine turi būti įgyvendintas dumblo kompostavimo projektas. Pagal minėtą studiją į Uteną džiovinti dumblą turėtų vežti ir Anykščių bei Molėtų bendrovės. Kaip „Aukštaitiškam formatui“ sakė „Utenos vandenų“ gamybos direktorius Vytautas Šakėnas, pritaikius džiovinimo technologijas, dumblas lieka kaip granulės ir tinkamas kūrenti katilinėse, bet ar Lietuvoje jis bus kūrenamas, dar neaišku. „Šalyje dumblo džiovinimo technologija dar nėra pritaikyta nė vienoje bendrovėje. Patį procesą teko matyti Vokietijoje“, - sakė bendrovės gamybos direktorius. „Utenos vandenų“ bendrovei dumblo džiovinimo technologijoms diegti Aplinkos ministerija iš Europos Sąjungos fondų yra numačiusi 13,1 mln. Lt investiciją, tačiau bendrovė ir jos akcininkė Utenos rajono savivaldybė prašys padidinti šią sumą iki 20,38 mln. Lt, nes reikia įrengti dumblo sandėliavimo aikštelę, dujų rezervuarus, atnaujinti nuo 1977 m. eksploatuojamų pūdytuvų įrangą.

Nauji projektai dumblo problemai

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

10

ps

l.

..

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Iš Europos Sąjungos finansuojamos programos, skirtos neturtingus žmones paremti maisto produktais, paramą apskrityje gauna 18 tūkst.643 asmenys. Raudonojo Kryžiaus draugijos Utenos komiteto sekretorė Birutė Šatkauskienė sakė, kad Utenos rajone kaskart paramos gavėjų skaičiai didėja. „Gal žmonės praranda darbą, daugėja bedarbių, pagaliau vieni iš kitų sužino, kad parama vertinga – kruopos, miltai, makaronai, cukrus, sausi pusryčiai – todėl kreipiasi“, - sakė B.Šatkauskienė. Žemės ūkio ministrijos duomenimis, šiemet programai Lietuvoje skirta 13 mln.litų, o kitais metais bus prašoma 30 mln.Lt.

Prie paramos - tūkstančiai

Savivaldybių gyventojų, gaunančių paramą maisto produktais, skaičius

Savivaldybė Asmenų skaičiusUtenos 1940 Anykščių 4890Molėtų 3935Zarasų 3284Visagino 1250Ignalinos 3344

> Savivaldybių ir Raudonojo kryžiaus draugijos rajonų komitetų duomenys.

Steigs bibl iotekos padalinį

Anykščių rajono taryba nusprendė nuo šių metų lapkričio 1 dienos Piktagalio kaime įsteigti Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos padalinį.Minėtą bibliotekos padalinį planuojama steigti uždarytoje Piktagalio kaimo pradinėje mokykloje.Piktagalio kaime yra apie 340 gyventojų. Bibliotekos paslaugomis naudotųsi dar 14-os aplinkinių kaimų gyventojai. Biblioteka bus vienintelis kultūros židinys, laisvalaikio, savišvietos ir informacijos centras, svarbi bendruomenės susibūrimo vieta. Čia bus įsteigtas interneto centras, leisiantis gyventojams išmokti dirbti kompiuteriu, naudotis viešomis elektroninėmis paslaugomis...2001 metais Anykščių rajone dėl įvairių priežasčių buvo uždaryta 11 viešosios bibliotekos padalinių.

Anykščių rajono taryba nutarė nurašyti ir nugriauti pripažintus netinkamais naudoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančius 45 objektus.2008-06-09 Anykščių rajono apylinkės teismas pripažino be šeimininko ir perdavė savivaldybės nuosavybėn 51 nekilnojamąjį objektą (statinius ir pastatus). Savivaldybės tarybos sudaryta komisija šį turtą apžiūrėjo ir pateikė išvadas, kad 45 objektus reikėtų nurašyti ir nugriauti kaip netinkamus naudoti, o 6 statinius įregistruoti savivaldybės vardu.Bus griaunami gyvenamieji namai Viešintų miestelyje, Vytauto gatvėje Nr.5 ir Nr.60, po vieną namą Kurklių seniūnijos Kolonijos ir Šiaudinės kaime bei vienas gyvenamasis namas Skiemonių miestelyje. Tarp nurašyti pateiktų objektų vyrauja ūkiniai pastatai: fermos, siloso tranšėjos, trąšų ir amoniako saugyklos, klojimai, vandens bokštai ir gręžiniai, valymo įrenginiai...

Griaus namus

O rąstą neš Saulius!

Saulius Jauneika, DnB Nord banko Utenos klientų aptarnavimo skyriaus vadovas, Molėtų rajono tarybos narys, į kolegos paklausimą:

„Kada - rudenį ar pavasarį - šiukšlių išvežimus iš miškų daryt?“ - atsakė: „Balandis - švaros mėnuo. Klausimas išspręstas.“

Antikamasutra

Valentinas Stundys, Molėtų rajono meras, per tarybos posėdį apie susilaikymą:

„Susilaikyti visuomet sveika. Ir turi būti visokių susilaikymo formų...”

Naikintuvų pilotų mirtis greitesnė...

Ričardas Sargūnas, buvęs Utenos apskrities viršininkas, apie svajotą profesiją:

„Vietoj planuotų naikintuvų studijų man siūlė mokytis skraidyti malūnsparniais, bet šie man atrodė nepatikimi.“

Anykščių A.Vienuolio gimnazija gavo vertingą buvusio mokinio Valentino Gylio dovaną – spalvotą išdidintą rašytojo Antano Vienuolio fotografiją. Spalvotą rašytojo fotografiją V.Gylys išdidino iki 1x 1,5 m, įrėmino, uždengė specialiu stiklu. Šiuo metu ji jau kabo A.Vienuolio gimnazijos salėje. “Mes buvom priblokšti, tai neįtikėtina, kad tokiais metais buvo spalvota fotografija ir dar Anykščiuose”,- sakė A.Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė. Pasak direktorės, V.Gylys yra menotyrininkas, besidomintis spalvotąja fotografija. V.Gylys šiuo metu sukaupė apie 500 spalvotosios fotografijos negatyvų, tarp kurių yra ir 1937-1940 m. Anykščių vaizdų - bažnyčios, tilto per Šventąją, Puntuko akmens, Šventosios.Beje, kas domisi spalvotąja fotografija ir nori pamatyti keturiasdešimtųjų metų vaizdus, turės vykti į Vilnių. Vilniaus rotušėje spalio 1 d. V.Gylys surengė senosios spalvotosios Lietuvos fotografijos parodą.

Fotografi ją padovanojo mokyklai

> Rašytojas Antanas Vienuolis savo sode 1943 metais.

„Utenos trikotažo“ valdyba iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų atleido Gintarą Pileičiką. Į šias pareigas paskirtas ilgametis bendrovės darbuotojas Nerijus Vilūnas.SBA koncerno valdoma AB „Utenos trikotažo“ grupė per pirmuosius šešis šių metų mėnesius patyrė 5,87 mln.Lt nuostolio.

Trikotaže keitėsi direktoriai

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

1p

sl

..

.

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Dviejuose Utenos apskrities miestuose veiks menų inkubatoriai.Utenoje planuojama įsteigti menų inkubatorių. Rekonstravus ir pritaikius studijoms kino teatro “Taurapilis” pastatą, 2010 metų pabaigoje turėtų įsikurti menininkų bendrija, kurioje veiktų studijos ir galerija. Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova “Aukštaitiškam formatui” sakė, kad šiuo metu vyksta susitikimai su menininkais, tariamasi, kiek ir kokių patalpų jiems reikia. ”Menininkai pritaria šiai idėjai, tai būtų vieta, kur iš kiaušinukų ristųsi meno viščiukai, Utenai tokios vietos reikia, tačiau reikia išsiaiškinti, kokie yra jų poreikiai, juk vienam reikia 100 kv.m, o kitam pakanka 20 kv.m”,- sakė I.Šeršniova. Kino teatre “Taurapilis” 60 procentų ploto užimtų studijos. Beje, anykštėnai aplenkė uteniškius – rugsėjo pabaigoje rajono taryba patvirtino viešosios įstaigos kūrimą, paskyrė direktorių ir patalpas – Anykščiuose menų inkubatorius veiks senojoje dailės mokykloje. Laikinai eiti viešosios įstaigos direktorės pareigas būtų pavesta Daivai Gadliauskaitei, kas mėnesį mokant jai 425 litų mėnesinį atlyginimą.Prieš tai menų inkubatoriaus idėja buvo svarstyta Anykščių meno taryboje. Svarstant klausimą netrūko kritiškų pasisakymų ir dvejonių tokios įstaigos būtinybe. Kiek Anykščiams ir Utenai kainuos menų inkubatoriai, dar nežinoma, tačiau turėtų kainuoti nemažai. Pavyzdžiui, Šiaulių menų inkubatorius miestui atsieis 15 milijonų litų, iš jų 4 milijonus žadama gauti iš Europos Sąjungos.

Meno viščiukai r isis Utenoje ir Anykščiuose

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas savo įsakymais padalino pinigų. Direktorius 500 litų skyrė Utenos kolegijos studentams, vykstantiems į Liberiją, kad šie galėtų nuvežti suvenyrų Afrikos vaikams. Sporto klubui “Porteris” skirta 11,2 tūkst. litų, “Transakčiai” – 10 tūkst. litų, MGEAR – 3 tūkst. litų. Visi trys minėti subjektai organizavo varžybas Utenoje ir lėšos skirtos bent iš dalies padengti varžybų išlaidas.

Dalino pinigus suvenyrams

Utenai nusipelniusių žmonių galeriją šiemet papildė penki žmonės, tarp kurių yra ir verslininkas – Utenos rajono vartotojų kooperatyvo pirmininkas Robertas Miliauskas. 54-erių R.Miliauskui apdovanojimas skirtas už investicijas į verslą ir darbo vietų sukūrimą. Utenos rajono vartotojų kooperatyvas turi 29 prekybos ir visuomeninio maitinimo įmones Utenos rajone. 2007 m. kooperatyvo apyvarta buvo 75 mln. Lt, per šių metų 8 mėn. – 55 mln. Lt, arba 115 proc. didesnė nei pernai per tą patį laikotarpį. Dirba 400 darbuotojų. Naujausias kooperatyvo investicinis projektas - baldų parduotuvės Utenos centre rekonstravimas preliminariai atsieis apie 5 mln.Lt ir turėtų būti įgyvendintas ateinančių metų rudenį. Utenai nusipelniusio žmogaus vardas šiemet taip pat suteiktas rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkei Onutei Rastenienei, „Žaliaduonių“ teatro režisierei Almai Eigerdienei, Utenos dailės mokyklos direktoriui Jonui Pleckevičiui bei Kūno kultūros ir sporto centro trenerei Džiuljetai Černiauskaitei. Iš viso Utenai nusipelniusių žmonių sąraše jau 30 pavardžių (tarp jų trys verslininkai). Vardas skiriamas nuo 2001 metų. Nominantai pagerbiami rugsėjo pabaigoje, per Utenos miesto gimtadienį.

Utenai nusipelnė jau 30 asmenų

> Robertas Miliauskas pripažintas Utenai nusipelniusiu žmogumi.

Dievas ir buvę kaimynai arti…

Algirdas Ananka, Anykščių rajono tarybos narys, motyvavo, kodėl Debeikių ambulatorijoje reikia steigti savarankiško gyvenimo namus:

“Ten graži vieta, netoli bažnyčia ir kapinės.”

Akcija: „Perkantiems gipsą - viešbutis nemokamai“

Sigutis Obelevičius, Anykščių rajono meras, apie ligoninės planuojamą teikti viešbučio paslaugą:

„Man būtų pigiau nakvoti ligoninėje negu važinėti į Traupį.“

Į “bordelį” pigiausia eiti su savo žmona

Algirdas Petrikas, Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, apie tai, kaip sutaupyti ligoninės viešbutyje:

“Reikia atsinešti savo čiužinį ir nereikės mokėti.”

> Senasis Anykščių dailės mokyklos pastatas labiau primena laidotuvių namus, o ne menų kalvę.

Aplinkos neteršė t ik molėtiškiai

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, pastebimai sumažėjo automobilių, kurių išmetamos dujos viršija nustatytas taršos normas, skaičius.Pasak šio departamento direktoriaus pavaduotojo Prano Kudabos, specialios akcijos metu regione buvo patikrinta 1 tūkst. 350 automobilių. Nustatyta, kad 58 automobilių išmetamos dujos viršijo leistinas taršos normas. Utenos rajone patikrinti 309 automobiliai, taršos normas viršijo 17 (5,5 proc.), Ignalinos rajone tikrinti 194 automobiliai, iš jų 13 automobilių parodymai viršijo taršos rodiklius (6,7 proc.). Molėtų rajone buvo sustabdytos 38 transporto priemonės, visų jų parodymai atitiko normas. Zarasų rajone iš 309 automobilių aplinką teršė 15 (4,8 proc), Anykščių rajone iš 96 taršos normas viršijo 4 automobiliai (4,2 proc), Visagine patikrintos 404 transporto priemonės, didesni už leistinus buvo tik 9 automobilių taršos rodikliai (2,2 proc).„Prieš dvejus trejus metus aplinką teršdavo kas trečias patikrintas automobilis. Spėju, kad švaresnės automobilių išmetamos dujos nulemtos naujesnio automašinų parko“,- sakė P.Kudaba.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

12

ps

l.

..

. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Seimas vilioja senelius ir anūkus

Septyni milijonieriaiTurtingiausias iš kandidatų - dabar-

tinio Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Vytautas Galvonas, kovosiantis Anykščių-Kupiškio apygardoje. Jis deklaravo 5 mln.590 tūkst. litų vertės turtą. V.Galvonas nurodė turįs 2 mln. litų vertės nekilnojamąjį turtą, 964 tūkst. litų vertės vertybinių popierių ir meno kūrinių, yra suteikęs 3 mln.420 tūkst. litų paskolų bei pats pasiskolinęs 210 tūkst. litų. Milijonierius de-klaravo turįs butus Vilniuje, Neringoje ir Vilniaus rajone. „Kitus statinius“ – Vilniuje ir Vilniaus rajone, „gyve-namuosius namus, namų dalis, sodo namus“ – Anykščių rajone (2 vnt.).

Penkiose Utenos apskrities rinkimų apygardose spalio 12-ąją varžysis 53 kandidatai. Dėl Seimo nario mandatų varžysis seneliai ir anūkai, milijonieriai ir vargšai, bemoksliai ir profesoriai.

. . . Vidmantas Šmigelskas >

Beje, namą, butą ir žemės sklypą V.Galvonui kažkas padovanojo.

Pinigus V.Galvonas skolino savo bendrovėms, o pats yra gavęs paskolą iš Roberto Javtoko.

Antroje vietoje turtuolių sąraše - Molėtų-Švenčionių apygardoje kandi-datuojanti Tautos prisikėlimo partijos atstovė Nina Barbora Evans – viso jos turto vertė 2 mln.590 tūkst.litų. Trečioje vietoje - dar vienas Anykščių-Kupiškio apygardos kandidatas, parti-jos „Jaunoji Lietuva“ atstovas Juozas Sagatauskas – 2 mln.575 tūkst. litų. J.Sagatauskas nurodė turįs po pusę buto Palangoje ir Vilniuje bei visą butą Kaune, taip pat 3/5 namo Pa-langoje. Ketvirtoje vietoje – Ignalinos–Švenčionių apygardos kandidatas, Tautos prisikėlimo partijos atstovas, UAB “Valinsko tvenkiniai“ vadybinin-kas Vincas Babilius. Jo turto vertė – 2 mln.340 tūkst. litų. Didžiąją dalį vadybininko turto sudaro 1 mln.830 tūkst. litų vertės vertybiniai popieriai ir meno dirbiniai. Penktoje vietoje - Darbo partijos kandidatas Utenos apygardoje, farmacijos verslą turintis

Gintaras Vidžiūnas (1 mln.925 tūkst. litų). G.Vidžiūnas deklaravo turįs net 1 mln.684 tūkst. litų grynųjų pinigų.

Visose eilutėse - nuliaiTarp kandidatų yra ir kuklų turtą

užgyvenusių politikų. O vargšų lyderis – Zarasų-Visagino apygardoje kandi-datuojantis Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ atstovas Jurijus Subotinas. Jis neturi nei turto, nei santaupų, nei pajamų. Politikas de-klaravo, kad pernai uždirbo 0 litų.

Labai kukli ir Molėtų-Švenčionių apygardos kandidato, Liberalų sąjūdžio atstovo Dominyko Mordo deklaracija. 29-erių D.Mordas nurodė pernai uždirbęs 492 litus, o jo turto vertė - vos 10 tūkst. litų. 490 litų pernai teuždirbo uteniškis, taip pat Liberalų sąjūdžio kandidatas Marijus Kaukėnas. Jo viso turto vertė - 56,5 tūkst.litų.

Daugiausiai pajamų pernai gavo Ignalinos–Švenčionių apygardos kandidatas, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Antonij Jundo - 1 mln. 920 tūkst. litų. Antroje vietoje pagal paja-

Elto

s nu

otr.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

> „Jaunosios Lietuvos“ kandidatas Anykščių-Kupiškio apygardoje Juozas Sagatauskas – vyriausias ir vienas turtingiausių Utenos apskrities kandidatų.

> Molėtų meras Valentinas Stundys ketvirtą kartą bandys nukauti ministrę Kazimirą Danutę Prunskienę.

Alvydas Gervinskas:

> Petras Papovas Seimo rinkimuose toje pačioje apygardoje varžysis šeštąjį kartą.

> Zarasų-Visagino apygardos kandidatas Mahiras Gamzajevas į azerbaidžaniečių kalbą išvertė Algimanto Baltakio, Justino Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės kūrinius.

„Gyventojų pajamų mokestis turi būti sumažintas iki 20 proc.“ (Sąrašo Nr.14)53-ias

A.Gervinskaspartijos saraše

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

3p

sl

..

.

. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kandidatai Utenos apskrities apygardose

1. 2. 3. 4. 5.Ignalinos-Švenčionių apygarda

Vincas Babilius - TPP 5 1966Algirdas Ivanauskas - LSDP 136 1959Antonij Jundo - LLRA 16 1961Algirdas Radušis - LRLS 30 1983Konstantas Ramelis - LVLS 17 1938Juozas Rokas 4 TT 73 1956Dainius Saruolis - F 68 1968Kęstutis Trapikas 3 LCS 42 1959Inija Trinkūnienė - TS-LKD 70 1951Vytautas Vaitkevičius - NS 24 1955Algirdas Žičkus 2 DP 47 1958

Zarasų-Visagino apygardaAlgimantas Dumbrava - TT 23 1958Mahiras Gamzajevas - LRLS 23 1958Rimantas Kumpis 3 LVLS 34 1956Žilvinas Leleiva - TS-LKD 32 1971Georgij Mackevič - LLRA 48 1948Algirdas Paleckis - F 1 1971Petras Papovas 1* LSDP 42 1947Danutė Prišmantienė - NS 107 1953Jurijus Subotinas - LLS - 1950Dalia Štraupaitė 4 LCS 24 1959Manfredas Žymantas 2* DP 22 1970Žilvinas Žusinas - TPP 60 1983

Molėtų-Švenčionių apygardaČeslovas Banevičius - PDP 24 1951Rimantas Čeponis - F 20 1951Petras Čimbaras 3 DP 39 1967Arūnas Dudėnas - LSDP 85 1983Nina Barbora Evans - TPP 44 1965Zbignev Jedinskij 5 LLRA 4 1959Vladas Kukėnas - TT 74 1973Dominykas Mordas - LRLS 49 1979Kazimira Danutė Prunskienė 1 LVLS 1 1943Valentinas Stundys 2 TS-LKD 2 1960Zenonas Zenkevičius - LCS 81 1960

Anykščių-Kupiškio apygardaArvydas Anušauskas - TS-LKD 23 1963Antanas Baura 3 LVLS 29 1955Vytautas Galvonas 1 TT 13 1958Alvydas Gervinskas - LCS 53 1962Vytautas Janulis - NS 40 1957Daina Krasauskienė - TPP 59 1971Aleksandras Petrulis - F 19 1949Violeta Raugalienė - LRLS 89 1970Juozas Sagatauskas - JL 45 1936Ričardas Sargūnas 4 DP 30 1954

Utenos apygardaValentinas Bubulis - LSDP 130 1959Marijus Kaukėnas - LRLS 37 1979Jonas Kovalskis - F 60 1962Edmundas Pupinis 1 TS-LKD 41 1964Vaclovas Samuolis - LCS 68 1952Svetlana Sendžikienė - LVLS 86 1955Ingrida Valinskienė - TPP 23 1966Gintaras Vidžiūnas 3 DP 44 1962Kazys Zulonas - TT 20 1950

mas 2007 m. – G.Vidžiūnas (1 mln.126 tūkst.), trečioje – J.Sagatauskas (846 tūkst. litų). Daugiau nei šimtą tūkstančių pernai uždirbo ir Anykščių–Kupiškio apygardos kandidatas Arvy-das Anušauskas (615 tūkst. litų), V.Galvonas (448 tūkst.litų), Molėtų-Švenčionių apygardoje kandidatuosianti Kazimira Danutė Prunskienė (373 tūkst. litų) bei Ignalinos-Švenčionių apygardos kandidatas, socialdemokratas Al-girdas Ivanauskas (204 tūkst.litų). Dauguma kandidatų deklaravo turėję 30-50 tūkst. litų metinių pajamų.

Profesorė deklaravo treniruoklį ir ponįMolėtų-Švenčionių apygardoje kandidatuojan-

ti žemės ūkio ministrė K.D.Prunskienė yra viena iš turtingiausių kandidatų. Ji deklaravo 434 tūkst. litų vertės nekilnojamąjį turtą bei nurodė turinti beveik 250 tūkst. litų santaupų. Ministrė deklaravo ir gautas dovanas – Žemės ūkio ministerijos kolektyvo padovanotą treniruoklį bei Lietuvos valstiečių liaudininkų Tauragės skyriaus dovaną – poni veislės arkliuką.

Zarasų-Visagino apygardoje kovojantis Lie-tuvos „frontininkas“ Nr.1 Algirdas Paleckis deklaravo solidų 781 tūkst. litų vertės turtą, tačiau A.Paleckis turi ir solidžią - 431 tūkst. litų - paskolą.

„Fronte“ – vienas desantininkasĮ Seimą Utenos apskrityje kandidatuoja

profesorė K.D.Prunskienė ir du mokslų daktarai. Istorijos mokslų daktaras, Tėvynės sąjungos atstovas Arvydas Anušauskas varžosi Anykščių-Kupiškio apygardoje, o technikos mokslų daktaras Rimantas Kumpis – Zarasų-Visagino apygardoje. Šioje apygardoje vėl kovosiantis gydytojas Darbo partijos atstovas Manfredas Žymantas, pasirodo, dešimt metų buvo... medi-cinos sesele. Mat prieš pradėdamas medicinos studijas, jis baigė med. seselių mokyklą.

Zarasų-Visagino apygardoje kandidatuojantis azerbaidžanietis Mahiras Gamzajevas yra baigęs Vilniaus universiteto lituanistikos aspirantūrą. Jis į azerbaidžaniečių kalbą vertė Algimanto Baltakio, Justino Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės kūrinius. 1992-1995 m. M.Gamzajevas buvo Azerbaidžano įgaliotas atstovas Lietuvoje. Šis Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatas moka rusų, turkų, azerų ir lezginų kalbas. Intelek-

1 – vardas, pavardė; 2 - užimta vieta apygardoje 2004 m. rinkimuose; 3 – partija, kuri iškėlė kandidatu; 4 - vieta partijos sąraše daugiamandatėje rinkimų apygardoje;5 - gimimo metai.*P.Papovas pirmajame ture užėmė pirmąją vietą, tačiau antrajame ture M.Žymantas jį nugalėjo.LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, LRLS – Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis, F – partija „Frontas“, TS-LKD – Tėvynės sąjunga –Lietuvos krikščionys demokratai, LCS – Liberalų ir centro sąjunga, LVLS – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, TPP – tautos pažangos partija, DP – Darbo partija, TT – partija „Tvarka ir teisingumas“, JL – partija „Jaunoji Lietuva“, NS – Naujoji Sąjunga, PDP – Pilietinės demokratijos partija, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Alvydas Gervinskas:

>>>

„Geresnė Lietuva – kur bus baigiama tyčiotis iš moksleivių, kai kasmet keičiama egzaminų tvarka; studentų, kai dar šiandien nežinoma, kaip bus mokama už studijas; mokytojų, kai didžioji darbo laiko dalis skiriama planų bei ataskaitų rašymui, o ne ugdymui.“ (Sąrašo Nr.14)

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

14

ps

l.

..

w w w. a n y k s t a . l t

. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

tualas dirba UAB “Alzena“ reklamos vadybininku.

Zarasų-Visagino apygardos kandidatas nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“ Algi-mantas Dumbrava aukštąjį mokslą baigė Leningrade, o socialliberalė Danutė Prišmantienė – Maskvoje. Algirdas Paleckis studijavo tik Lietuvoje – VU baigė žurnalistikos ir politologijos studijas, tačiau gali pasigirti, jog gimė užsienyje, Vakarų Europoje – Šveicarijos Berno mieste.

Buvęs visų Lietuvos gaisrininkų vadas Kazys Zulonas, kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, kandida-tuojantis Utenos apygar-doje, aukštojo mokslo diplomą gavo Maskvoje, baigęs inžinierinę priešgaisrinę mokyklą. Rezanės oro desanto aukštąją karo mokyklą baigė Dainius Saruolis, kandidatuojantis Ignalinos–Švenčionių apygardoje. Desantininkas, kaip ir dera, yra „Fronto“ partijos atstovas. D.Saruolis desantininkų mokyklą baigė Lietu-vai atgimstant ir kontrakto su SSSR kariuomene nepasirašė, nusileido ant žemės ir dirba UAB “Darsauta“ meistru.

Iš 53 Utenos apskrities kandidatų vos vienas kitas neturi aukštojo išsilavinimo. Bet ir tie mažiau išsilavinę politikai pakankamai gudrūs – kai grafoje išsilavinimas nėra kuo pasigirti, ten nieko ir nerašo...

Į Seimą - artėjant saulėlydžiuiJauniausiems apskrities kandi-

datams – Algirdui Radušiui (Liberalų sąjūdis, Ignalinos-Švenčionių apy-garda) ir Žilvinui Žusinui (Tautos priskėlimo partija, Zarasų-Visagino apygarda) – po 25-erius metus. Pagal amžių jie gali būti anūkai vyriausiam kandidatui „Jaunosios Lietuvos“ atstovui Juozui Sagatauskui, kuriam 72-eji.

23 iš 53 kandidatų yra gimę 1951-1960 metais, 13 – 1961-1970, po 6 - 1941-1950 ir 1971-1980 metais. Trys kandidatai gimė devintajame, du - ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Sakoma, karas ir politika – vyrų reikalas. Per šiuos Seimo rinkimus Utenos apskrityje posakis pasitvirtina – penkiose apygardose balotiruo-jasi 9 moterys ir 44 vyrai. Keturiose apygardose tarp vyrų įsimaišė po dvi moteris, o Ignalinos-Švenčionių apygardoje dailiosios lyties garbę gina vienintelė dama - konservatorė Inija Trinkūnienė.

Molėtų-Švenčionių apygardoje – superdvikova

2004-aisiais penkiose Utenos apskrities apygardose dėl mandatų varžėsi 36 kandidatai, tad per ketve-rius metus Seimo alkis gerokai išaugo.

Iš dalyvavusių 2004 m. rinkimuo-se Utenos apygardoje spalio 12-ąją varžysis du politikai – Tėvynės sąjungos atstovas Edmundas Pupinis (2004 m. laimėjo rinkimus) bei Darbo partijos kandidatas Gintaras Vidžiūnas (užėmė 3-iąją vietą). Anykščių-Kupiškio apygardoje iš senosios gvardijos išliko trys – nugalėtojas Vytautas Galvonas, trečiąją vietą užėmęs valstiečių – liaudininkų kandidatas Antanas Baura ir Darbo partijos atstovas Ričardas Sargūnas (4 vt.). Ignalinos-Švenčionių apy-gardoje antrą kartą iš eilės laimę bandys Darbo partijos kandidatas Algirdas Žičkus (2004 m. - 2 vt.), liberalcentristas Kęstutis Trapikas (3 vt.) ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Juozas Rokas (4 vt.). Zarasų-Visagino apygardoje rungsis net keturi politikai dalyvavę ir 2004 m.

Turtingiausi kandidatai į Seimą (mln.Lt)

1.V.Galvonas 5,5902.N.B.Evans 2,5903.J.Sagatauskas 2,5754.V.Babilius 2,3405.G.Vidžiūnas 1,9256.I.Valinskienė 1,8387.M.Gamzajevas 1,0958.A.Jundo 0,9889.A.Ivanauskas 0,913 10.A.Žičkus 0,769

Alvydas Gervinskas:

Ar turite antsvorio?(balsavo 142 skaitytojai)

Ne. Mano svoris idealus. 29.6 %

Taip. Mano antsvoris iki 10 kg. 28.9 %

Taip. Mano antsvoris per 20 kg.

18.3 %

Taip. Mano antsvoris iki

20 kg. 13.4 %

Ne. Norėčiau kelis kilogramus priaugti.

9.9 %

Ar toleruojate “nuklydimus į šalį”?(balsavo 148 skaitytojai)

Ne. Žmogus - ne gyvulys. 50 %

Taip. Jeigu antra pusė nežino, manau, tai sveika.

16.9 %

Man “dzin”. Kas kaip nori, tegu

taip ir dauginasi. 14.9 %

Netoleruoju, bet pats nieko prieš.

13.5 %

Taip. Šiuo požiūriu esu savotiškas sportininkas.

4.7 %

Kas lems pergalę per rinkimus?(balsavo 220 skaitytojų)

Pinigai. 50 %

Visi išvardinti dalykai. 31.8 %

Komanda. 9.1 %

Viešieji ryšiai. 6.4 % Įdirbis.

2.7 %

„Geresnė Lietuva – kur pensijos leidžia gyventi, o ne išgyventi.“ (Sąrašo Nr.14)53-ias

A.Gervinskaspartijos saraše

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

5p

sl

..

.

. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vyriausi kandidatai į Seimą

J.Sagatauskas g.1936K.Ramelis g.1938K.D.Prunskienė g.1943P.Papovas g.1947 G.Mackevič g.1948

Jauniausi kandidatai į Seimą

Ž.Žusinas g.1983A.Radušis g.1983A.Dudėnas g.1983M.Kaukėnas g.1979D.Mordas g.1979

rinkimuose, – socialdemokratas Petras Papovas, laimėjęs pirmąjį turą, tačiau antrąjame nusileidęs Darbo parti-jos kandidatui Manfredui Žymantui, kovosiančiam ir šiuose rinkimuose. Taip pat varžysis 2004 metais trečiąją vietą užėmęs valstiečių-liaudininkų at-stovas Rimantas Kumpis bei ketvirtąja likusi liberalcentristė Dalia Štraupaitė. P.Papovas – vienintelis Utenos apskri-ties ir vienas iš nedaugelio visos šalies politikų, nuo pat 1990-ųjų besivaržantis toje pačioje apygardoje.

Greičiausiai tarp patyrusių politikų ir šįmet virs aršiausios kovos. Žymiausias apskrities naujokas – „fron-tininkas“ Algirdas Paleckis, kovosiantis su „senukų“ ketvertu Zarasų-Visagino apygardoje. Lyderio vieta atsilaisvino Ignalinos-Švenčionių apygardoje, kur rinkimuose nebedalyvauja 2004 m. pergalę šventęs Česlovas Juršėnas.

Č.Juršėnas - vienintelis iš penkių mūsų apskrities parlamentarų, iš apygardos pasitraukęs nenugalėtas. Kiti keturi politikai, laimėję 2004 metų rinkimus, vėl varžysis ir šįmet. Č.Juršėnas rinki-mus Ignalinos-Švenčionių apygardoje laimėjo ir 2000-aisiais, o 1996-aisiais liko antras.

Superdvikova vyks Molėtų-Švenčionių apygardoje. Ten jau ketvirtą kartą kausis Molėtų meras, Tėvynės sąjungos atstovas Valentinas Stundys ir žemės ūkio ministrė, valstiečių-liaudininkų partijos lyderė Kazimira Danutė Prunskienė. Visas ankstesnes dvikovas laimėjo K.D.Prunskienė. Tiesa, šį kartą į Seimą neabejotinai pateks abu politikai – daugiamandatės apygardos Tėvynės sąjungos kandidatų sąraše V.Stundžio pavardė įrašyta antrąja, o ministrė yra savosios parti-jos vėdlė. Laimę Molėtų–Švenčionių

Su kuo daugiausia bendraujate telefonu? Su vaikais, grįžtančiais iš mokyklos ar studijuojančiais didmies-tyje, su pagyvenusiais tėvais kaime, su sutuoktiniu, po darbo užsukusiu į parduotuvę produktų vakarienei... Nenuostabu – šeima svarbiausia mūsų gyvenime, todėl su artimiausiais žmonėmis kalbame daugiausiai.

O ar skaičiavote, kiek kainuoja pokalbiai su šeimos nariais? Jei ne, pabandykite. Ir iš karto suplanuokite, kur dar galite išleisti šiuos pinigus, mat telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ siūlo su šeimos nariais kalbėtis nemokamai.

Pakanka vienu vardu registruoti iki

5 skirtingų numerių, ir galite šnekėtis tiek, kiek norite. Nesvarbu, ką norite aptarti – sūnaus rezultatus mokyk-loje ar universitete, rudens gėrybių derlių kaime, močiutės sveikatą ar sporto varžybų rezultatus – galite pamiršti raginimus kalbėti trumpiau ir skaičiuoti minutes.

Dar daugiau – sutaupytus pinigus galėsite išleisti kitiems tikslams. „Šiandien, kai infliacija tokia didelė, net keli sutaupyti litai pravers šeimos biudžetui“, – atkreipė dėmesį Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direkto-rius.

Nemokami pokalbiai tarp 5-ių vienu vardu registruotų numerių galioja visą jų sutarties laikotarpį. Pasinaudoti šiuo pasiūlymu gali bet

kuris vartotojas, sudaręs ar pratęsęs sutartį su šiais mokėjimo planais: „Standartinis1“, „Plepys“, „Laisvalai-kis“, „Akcija 15“, „Čempionas 29“, „Čempionas 59“, „Mini“, „Laisvė 49 M“, „Laisvė 18 M“ ir „Partneris“.

Tai dar ne viskas, nes „Tele2“ taip pat siūlo įsigyti žinomų gamintojų mobiliuosius telefonus už itin patrauklią kainą.

Susidomėję šiuo pasiūlymu daugiau informacijos gali gauti paskambinę klientų aptarnavimo specialistams numeriais 117 („Tele2“ klientams) ir 8 684 00 117 – skambinant iš bet kurio tinklo ir iš užsienio), „Tele2“ prekybos salonuose visoje Lietuvoje bei internete www.tele2.lt.

Alvydas Gervinskas:

Bendraukite kaip tikra šeima – daug ir nemokamai!

TELE2 PATARIA

„Aš pasirinkau. Neleiskite už Jus pasirinkti kitiems – ateikite balsuoti.“ (Sąrašo Nr. 14)53-ias

A.Gervinskaspartijos saraše

Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo narius A.Gervinsko rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3865

apygardoje antrą kartą iš eilės bandys ir Darbo partijos kandidatas Petras Čimbaras, 2004-aisiais užėmęs 3-iąją vietą, bei Lenkų rinkimų akcijos atsto-vas Zbignev Jedinskij (5 vt.).

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

16

ps

l.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

7p

sl

..

.

E.Pupinis. Seimo narys. Gimė 1964 m. Edukologijos magistras. 1997–2001 m. - Utenos rajono meras. Vedęs, turi du sūnus.1. Aktyvioje politikoje esu nuo 1997 metų. Buvau renkamas Utenos rajono tarybos nariu, Utenos rajono meru, Seimo nariu. Nors mano profesija - pedagogas, esu edukologijos magistras, tačiau teko save išban-dyti versle, taip pat esu įgijęs vidaus auditoriaus kva-lifikaciją. Savo veikloje visada prioritetą suteikdavau ekonominę naudą ir ekonominį efektą įteisinantiems sprendimams. Todėl kai dirbau Utenos rajono meru, vieni iš pirmųjų Lietuvoje pradėjome renovuoti moky-klas, iš esmės pertvarkėme šilumos ūkį, įdiegėm ne-priekaištingą komunalinių atliekų surinkimo sistemą, investavome į autobusų parko atnaujinimą, taip pat neapleidome ir socialinių sferų. Dirbdamas Seime, teikiau įstatymų pataisų ir dirbau svarbių įstatymų rengimo darbo grupėse. Dalyvavau darbo grupė-se rengiant Šilumos ūkio, Vietos savivaldos, Kūno kultūros ir sporto įstatymus. Seimui pritarus mano teiktam Sveikatos draudimo įstatymui, šeimos na-riai, slaugantys namuose artimą žmogų, po įstatymo priėmimo yra draudžiami socialiniu draudimu, pa-taisos Užimtumo rėmimo įstatyme suteikė galimybę tūkstančiams Lietuvos moksleivių būti įdarbintiems vasarą pagal Viešųjų darbų programą, Ligos ir moti-nystės draudimo įstatymo pataisos suteikė galimybę tėvams, auginantiems pametinukus, gauti vienodas išmokas už kiekvieną vaiką, o teikti pasiūlymai Vietos savivaldos įstatymui apribojo politinę korupciją ir t.t. 2. Manau, kad sukaupta politinė ir vadybinė patirtis yra esminė prielaida ir toliau efektyviai dirbti įsta-tymų leidybos, valstybės ar savivaldybių valdymo srityse. 3. Politikoje netoleruoju populizmo, politinių perbė-gėlių ir politinės bei visokios kitokios korupcijos. Ne-manau, kad gyvenime galėtų susiklostyti aplinkybės, galinčios priversti išduoti savo įsitikinimus.

Trys klausimai trims politikams

A.Anušauskas. Istorikas. Gimė 1963 m. Mokslų daktaras, docentas. 1.Dvidešimt metų dirbau istoriku ir, manau, kad pa-vyko Lietuvos istorijos “baltąsias dėmes” kažkiek nuspalvinti. Rašiau ir leidau knygas (jų priskaičiuo-ju penkiolika), rašiau scenarijus dokumentiniams filmams. Su bendraautore žurnaliste G.Sviderskyte per ketverius metus sukūrėme 14 dokumentinių fil-mų, ką tik pristatėme ir bendrą knygą “XX a. slap-tieji archyvai. Dvylika istorijos detektyvų”. Kūrybos procesas taip įsivažiavęs, kad per ateinančius me-tus pasirodys dar keletas anksčiau padarytų istori-jos tyrimų. Ko gero, pavyko padaryti atradimų, kurie Lietuvos XX amžiaus istorijai pridėjo aiškumo. Kita vertus, labai daug daug bendravau ir bendrauju su Lietuvos žmonėmis, kurie savo laiku nukentėjo nuo sovietinio režimo. Ir man žinomas ne vienas Lietu-vos kampelis ir ten gyvenančių žmonių rūpesčiai. 2. Manau, kad Tėvynės sąjunga žino, kokių prie-monių reikia imtis, jog bręstanti krizė Lietuvos ne-paliestų. Juk gali prižadėti kylančius atlyginimus ir pensijas, bet svarbiau suvaldyti kainų kilimą, kad ir turimi pinigai nenuvertėtų. Tam yra parengtas rea-lus planas. Todėl svarbiausias klausimas, kurį turi užduoti rinkėjai, tai – kaip, kokiais būdais, kokias priemones panaudodami sieksite savo užsibrėžtų tikslų. Mano tikslas – kartu su visa TS-LKD ko-manda – įgyvendinti valstybės rekonstrukciją, kad čia būtų gera gyventi daugumai žmonių, o ne tik saujelei. 3. Arogancijos, pasipūtimo ir partijose, ir Seime jau yra pakankamai. Kai žmogus patenka į Seimą, pa-miršta savo rinkimų pažadus ir stengiasi, kad ir rin-kėjai užmirštų tai, ką jis žadėjo. Tikiuosi neatitrūkti nuo paprastų žmonių rūpesčių ir todėl, jeigu aš ne-žarstau tuščių pažadų, tai manau, suprantama, kad ruošiuosi rimtai dirbti. Pradėtus darbus stengiuosi užbaigti ir atlikti juos kuo geriau.

Arvydas Anušauskas - kandidatas į LRS Anykščių-Kupiškio vienmandatėje apygardoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše Nr. 23.

V.Stundys gimė 1960 m. Širvintų rajone, Limonių k. 1982 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.1982-1990 m. dirbo Molėtų r. Videniškių vid. mokyklos mokytoju. 1990-1997 m.. - Molėtų rajono valdytojo pavaduotojas, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas.Nuo 1997 m. ketvirtai kadencijai renkamas Molėtų ra-jono meru. Lietuvos savivaldybių asociacijos Socialinių reikalų ko-miteto narys, Lietuvos švietimo tarybos narys, Mokslo ir studijų institucijų vertinimo tarybos pirmininkas, Ben-drojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyri-mų tarybos narys, lietuvių kalbos mokytojas ekspertas, švietimo vadybos ekspertas.Dalyvavo grupių, kurios parengė Lietuvos švietimo kon-cepciją, ilgalaikę švietimo strategiją iki 2012 m., švieti-mo vadybos ir mokyklų vadovų atestacijos dokumentus darbe.2004-2008 metais vadovavo Lietuvos krikščionims demokratams, dabar yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmasis vicepirmininkas.Vedęs, žmona Stasė yra Molėtų gimnazijos anglų kal-bos mokytoja, dukra Vaida - VU TSPMI studentė, Vaiva - mokinė.1. Nesu buvęs Seimo nariu, o ką jie blogai ar gerai daro, matome visi. Nuo 1997 metų ketvirtai kadencijai renka-mas Molėtų meru. Darbų daug ir įvairių, bet svarbiausia - sukaupta patirtis, politinis bagažas ir iš-manymas, kaip veikia valstybės biurokratija, ką reikia ir kaip joje keisti, kad valdžia būtų žmonių tarnas, o ne visagalybė.2. Būtų lengvabūdiška pasakyti, kad padarysiu tą ir kitą: sumažinsiu, padidinsiu, pasieksiu - dažnai kampanijoje girdimi žodžiai. Tačiau rezultatas priklausys nuo politi-nės daugumos. Dirbti taip, kad nebūtų gėda žmonėms į akis žiūrėti.3. To, kas žemintų žmonių orumą ir pažeistų teisingu-mą.

Trims Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatams uždavėme tris tuos pačius klausimus: 1. Ką padariau? 2. Ką padarysiu? 3. Ko nedarysiu? Pateikiame Jums politikų atsakymus.

Edmundas Pupinis – kandidatas į LRS Utenos vienmandatėje apygardoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše Nr. 41.

Valentinas Stundys – kandidatas į LRS Molėtų-Švenčionių vienmandatėje apygardoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše Nr. 2.

. . . p o l i t i n ė . . . r e k l a m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo narius A.Anušausko rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3866

Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo narius E.Pupinio rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3867

Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo narius V.Stundžio rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3868

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

18

ps

l.

..

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Projekto vertė – beveik milijonas litųS.Šinkūnas ūkininko ūkį įregistravo 1992 metais, atgavęs nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę. Dabartiniu metu ūkininkas dirba 400 ha žemės, iš kurios ketvirtadalis – nuosavos. Kadangi S.Šinkūnas yra agronomas, tai ir jo ūkio specializacija – augalininkystė. Ūkininkas augina įvairius javus ir rapsus.2004 metais S.Šinkūnas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė projektą, kuris buvo finansuotas pagal ES Struktūrinių fondų Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. „Bendra projekto vertė siekė beveik vieną milijoną litų. 60 proc. lėšų mano ūkiui modernizuoti skyrė ES, kitą dalį – Lietuva. Tačiau projektui įgyvendinti privalėjau turėti ir 20 proc. savų pinigų. Aišku, kad tūkstančiai pas mane nesimėtė, todėl ėmiau paskolą iš banko“, - „Aukštaitiškam formatui“ pasakojo S.Šinkūnas.Norėdamas modernizuoti ūkį, sustiprinti jo konkurencingumą bei pagerinti auginamų javų

Tėvas ir dukra modernizuoja savo ūkius

. . . Arvydas Lingaitis >

Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Janušavos kaimo ūkininkas, agronomas – ekonomistas 62 metų Stanislovas Šinkūnas pasinaudojo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama savo augalininkystės ūkiui modernizuoti, o jo dukra, irgi agronomė, magistrantūros studijas Žemės ūkio universitete baigusi Jovita Tamulionienė taip pat pasišventusi žemės ūkiui, ES finansinę paramą naudoja jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.

kokybę, ūkininkas S.Šinkūnas nusipirko ūkiui būtinos modernios vakarietiškos technikos: traktorių „John Deere 7820“ su priekaba, grūdų sėjamąją, purkštuvą, grūdų džiovyklą, ražienų skutikus ir plūgus. „Turėdamas naują vakarietišką techniką džiaugiuosi, kad išaugo darbo našumas, nes technika nauja ir negenda – jos dar kol kas nereikia remontuoti, sumažėjo vis brangstančių degalų sąnaudos, o visus sėjos darbus dabar galiu atlikti per 10 – 12 dienų pačiais optimaliausiais sėjos terminais, nes nereikia samdytis jokios technikos – viskas, ko man reikia, stovi mano žemės ūkio technikos kieme. Tarkim, darbus spartina ir tai, jog rudenį ražienas nuskutęs moderniais skutikais, galiu tiesiog pereiti prie sėjos darbų, nes nereikia papildomai arti dirvos. Kita vertus, turint grūdų džiovyklą, galima kulti drėgnesnius javus ir nesidairyti į dangų, laukiant iš Dievulio labai giedrų dienų“, - naujos technikos pranašumus vardijo S.Šinkūnas. Ūkininkas S.Šinkūnas tikino, kad su turima

modernia technika jis galėtų dirbti dar daugiau žemės, tačiau laisvų plotų aplinkui nėra. „Kol kas nežinau, kada galėsiu nusipirkti iš valstybės nuomojamą žemę. Be to, laukiu žemės konsolidacijos, kuomet su kitais ūkininkais galėsiu keistis žemės sklypais, nes dabar mano dirbamos žemės plotai, kurių mažiausias – 80 arų, o didžiausias – 50 ha, yra išmėtyti“, - apie iškylančius nepatogumus kalbėjo S.Šinkūnas. Tačiau, nepaisant įvairių biurokratinių ir kitokių trukdžių, S.Šinkūnas džiaugėsi, kad jo ūkio veikla yra pelninga. „Ypač pelningi buvo 2007 ūkiniai metai, kai net už pašarinių grūdų toną perdirbėjai mokėjo iki 700 Lt, o už maistinius – iki 800 Lt. Tuo tarpu šiemet maistiniai grūdai superkami vos po 400 Lt/t. Tačiau kur parduoti išaugintą derlių, man klausimų nekyla – su perdirbėjais turiu pasirašęs grūdų ir rapsų pirkimo–pardavimo sutartis“, - dėstė ūkininkas.

Daugiau gaus prastesnių žemių ūkininkaiŽemės ūkio produkcijos gamintojai, norintys

> Gavęs ES struktūrinių fondų finansinę paramą, ūkininkas Stanislovas Šinkūnas pirko traktorių „John Deere 7820“ ir kitos technikos, o jo duktė Jovita Tamulionienė pagal programą „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ taip pat pirks vakarietišką traktorių.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

9p

sl

..

.

. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

t r u m p o s ž i n i o sinvestuoti į žemės ūkio valdų modernizavimą, gali teikti paraiškas ir gauti ES finansinę paramą pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sritis. Pagal minėtą priemonę bus finansuojama žemės ūkio produktų gamyba ir paslaugų žemės ūkiui teikimas. ES ir šalies biudžeto lėšomis bus finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 60 proc. Didžiausia paramos suma 2007 – 2013 metų laikotarpiui vienam paramos gavėjui negali viršyti 1 mln.381 tūkst.120 Lt. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 690 tūkst.560 Lt. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Paramos paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos. Pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimo per 2 metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų.Projektas „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ turi pagerinti bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus (pvz., įdiegti naujas gamybos technologijas, didinančias žemės ūkio augalų derlingumą, plėsti pardavimo rinkas, mažinti neigiamą poveikį aplinkai) ir padėti didinti žemės ūkio valdos konkurencingumą...

Tikisi ūkį perleisti vaikamsĮgyvendinęs struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir modernizavęs ūkį, S. Šinkūnas jau galvoja apie ūkio perleidimą savo vaikams. „2009 metais sueis penkeri metai, per kuriuos aš buvau įsipareigojęs vykdyti projekto sąlygas, ir baigsis sutarties vykdymas. Kadangi nesu jaunas, noriu, kad modernizuotą ūkį perimtų vaikai (Stanislovas ir Aldona Šinkūnai turi dvi dukteris ir du sūnus – aut.past.), kurie ir dabar darbymečio metu neatsisako padėti. O štai duktė Jovita Tamulionienė su vyru Andriumi (abu yra agronomai, baigę Žemės ūkio universiteto magistrantūros studijas) jau kuria ir savo augalininkystės ūkį“, - apie tai, jog už ES lėšas išpuoselėtas ūkis neliks be įpėdinio, kalbėjo S.Šinkūnas.J.Tamulionienė parengė projektą pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Minėtos programos įgyvendinimo taisyklės numato, jog į ES ir šalies biudžeto finansinę paramą pretenduojantys ūkininkai būtų jaunesni kaip 40 metų (ne jaunesni

negu 18 metų amžiaus), turėtų pakankamai profesinių įgūdžių ir kompetencijos, žemės ūkio valdas ir ūkį savo vardu kuria pirmą kartą ir jį yra įregistravę ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo. „Pagal „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programą reikia turėti ne mažiau kaip 12 ha nuosavos žemės, kurios plotus per 5 metus būtina išplėsti iki 20 ha. Mes nuosavos žemės jau turime reikiamą kiekį, o iš viso su vyru dirbame 70 ha, - finansuojamo projekto subtilybes „Aukštaitiškam formatui“ vardijo J.Tamulionienė. – Be to, didžiausia paramos suma vienam ūkiui negali viršyti 138 tūkst.112 Lt. Mes už minėtą sumą pirksime traktorių „John Deere“...Programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklės taip pat numato, kad paramos gavėjas per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį (5 metus) turi išlaikyti tokio pat dydžio žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį buvo suteikta parama, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, taip pat, jeigu ūkio dalis kuriama nuomojamoje žemėje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, žemės valdymo sutartys turi būti sudarytos ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, taip pat tokiam pat laikui turi būti apdraustas turtas, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, o pasėliai – 2 metų laikotarpiui. Jeigu pareiškėjas yra išklausęs tik minimalią ūkininkavimo pradmenų programą, jis turi įsipareigoti per 36 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo įgyti žemės ūkio srities išsilavinimą. Neįgijusiems nurodyto išsilavinimo privaloma išklausyti Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą...Parama neskiriama, jeigu vieno iš sutuoktinių valda arba ūkis įregistruoti daugiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo.

> Moderni grūdų džiovykla ūkininkui Stanislovui Šinkūnui leidžia kulti ir drėgnesnius javus.

M o d e r n i z u o s ū k i u s Utenos apskrities ūkininkai, verslininkai, kaimo žmonės jau pateikė 281 investicinę paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą. Kaip „Aukštaitiškam formatui“ patvirtino Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus vedėjas Saulius Žiukas, bendra paraiškose nurodytos paramos suma siekia 45 mln.Lt. Daugiausiai apskrities pareiškėjų atsiliepė į žemės ūkio valdų modernizavimo investicinės programos priemonę - pateiktos 55 paraiškos, prašoma paramos suma - 19,9 mln.Lt. Populiari buvo ir investicijų į kaimo turizmo plėtotę priemonė - 29 paraiškos, prašoma paramos už 14,7 mln. Lt. Iš viso Kaimo plėtros 2007-2013 m. programai šalyje įgyvendinti numatyta 7,7 mlrd. litų paramos. Kaip skelbė Žemės ūkio ministerija, šalyje iki šių metų rugsėjo gauta arti 218 tūkst. paraiškų, pagal kurias prašoma 1,3 mlrd. litų paramos.

I n v e s t i c i j o s į t r a d i c i n i u s a m a t u sRugsėjo mėnesį patvirtinti Tautinio paveldo produktų atitikties tradicijai kriterijų aprašas bei vertinimo rodikliai. Žemės ūkio ministerija kviečia amatininkus domėtis bei pasinaudoti investicinėmis galimybėmis į tokį verslą.Utenos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Guiga „Aukštaitišką formatą“ patikino, kad seniūnijų specialistai tarp liaudies meistrų ir amatininkų apie naujas galimybes informaciją skleidžia. „Ir pagalbos, ir pinigų, tikiu, pirmiesiems tikrai bus, bet gali pritrūkti iniciatyvos. Bėda ta, kad amatininkai ir liaudies meistrai, gaminantys tautinio paveldo gaminius, - visi praktiškai pagyvenę žmonės, jaunimas tuo neužsiima“, - apie tradicinių amatų gaivinimą kalbėjo valdininkas. Tautinio paveldo produktų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintos trys paveldo produktų grupės. Pirmoji tradicinių gaminių gamyba - gausiausia per 50 amatų, antrojoje - tradicinių veislių augalų ir gyvūnų auginimas bei jų produktai, trečiojoje išvardintos tradicinės paslaugos.

S p a l į – n a u j o s p a r a i š k o sPagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones, spalį priimamos naujos paraiškos projektams remti.Paraiškos priimamos pagal KPP pirmosios krypties priemones: „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ (2008 10 06 iki 2008 12 19), „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (2008 10 01 – 2008 11 28), „Miškų ekonominės vertės didinimas“ (2008 10 20 - 2008 12 12). Rugsėjo pabaigoje buvo skelbta paraiškų priėmimo pradžia pagal antrosios krypties priemones - pirmasis žemės ir pirmasis ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (abiejų priemonių paraiškos priimamos nuo 2008 09 29 iki 2008 12 31). Pagal trečiąją kryptį pradėtos rinkti „Paramos verslo kūrimui ir plėtrai“ paraiškos (2008 10 01 – 2008 11 28), o pagal ketvirtąją - „LEADER metodo įgyvendinimas“ - priimamos paraiškos remti mokymus ir konsultavimą asmenų, strateguojančių ir vykdančių projektus (2008 10 06 - 2008 12 31).

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

20

ps

l.

..

Įstatymas atėmė teisę į nuotakos suknelę

Rugsėjo 20-ajai anykštėnė Žydrė L.(pavardė redakcijai žinoma) buvo sukvietusi svečius, nupirkusi drabužius, užsakiusi automobilius, salę, maistą, gėrimus ir gėles – ji ruošėsi savo vestuvėms. Likus dviem dienoms iki šventės, Anykščių civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) darbuotojos Žydrei pranešė, kad jos santuoka su išrinktuoju atidedama. Priežastis: kraujo giminių, netgi gyvenančių kartu ir auginančių sūnų, santuoka draudžiama įstatymo.

. . . Sveta Vitkienė >

Norėjo įteisinti „realybę“Dieną iki planuotų vestuvių Žydrė

verkė. Moteris teigė gerbianti įstatymus, tačiau nesuprantanti, „kodėl kartais, laikantis įstatymo, ignoruojamas sveikas protas ir žmogiškumas.“

„Vyras, su kuriuo šeštadienį turėjau tuoktis, yra mano vaiko tėvas. Mudu kartu gyvename nuo 2007-ųjų birželio. Auginame bendrą sūnų – jam devyni mėnesiai. Mylime vienas kitą. Ir... esame pusbrolis ir pusseserė. Suprantu, kad daugeliui žmonių tai nesuprantama, nepriimtina, nemoralu, bet mums taip jau atsitiko. Mūsų tėvai vienas kitam yra brolis ir sesuo – netgi jie mus suprato,

pažįstami, draugai irgi viską žino ir ne-atrodo, kad smerktų. Vyras išlaiko mane ir sūnų. Berniukas turi vyro pavardę. Kas blogo, kad norėjome savo santykius įteisinti. Juk realiai mes jau esame šeima“, – kalbėjo 23-ejų metų moteris.

Santuoka atidėta iki specialaus leidimoAnykščių CMS darbuotojos Žydrei

L. paaiškino: santuokos registracija atidedama – reikia specialaus teismo leidimo.

„Prašymus tuoktis pateikėme prieš mėnesį. Mes nežinojome - niekada nesidomėjome - kad mums negalima kurti šeimos. Todėl nemaniau, jog svarbu pasisakyti, kad mes giminės, o jos nepaklausė. Blanke, kurį pildėme, paduodami prašymus, klausimo apie giminystę nebuvo. Mes nuo nieko neslepiame, kad esame giminės. Įtarimo, kad kas negerai, nekilo juo labiau kad pažįstame dar vieną identišką pusbrolio ir pusseserės porą (jų netgi pavardės to-kios pačios buvo), sutuoktą ir palaimintą. Beje, gražiai gyvenančią...

Nejau reikėjo sulaukti paskutinės dienos, kai viskas užsakyta, svečiai drabužius ir dovanas pasiruošę, kai praktiškai man reikėjo tik gėles iš salono pasiimti? Išgirdusi: santuoka atidedama, juokiausi pro ašaras - gal man dabar maistą užšaldyti, gėles sudžiovinti iki to laiko, kol mums leis susituokti?“ - nervi-nosi Žydrė L.

„Tokia santuoka vis tiek būtų anuliuota... “

Pasak Žydrės L., Anykščių CMS ji pristatė Anykščių rajono apylinkės teismo išduotą pažymą, kurioje užfiksuota vaiko pavardė ir nustatyta tikroji tėvystė bei pažymėta, kad pora kartu gyvena nuo 2007-ųjų birželio. Moteris manė, kad teismo pažyma išgelbės situaciją. Tačiau tokia pažyma netiko...

„Mane įstatymas verčia meluoti, kad

> Anykštėnė Žydrė L.: “Įstatymas mane verčia meluoti.“

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

1p

sl

..

.

neturiu šeimos. Bet esu mama, mano vaikas sveikas, jis turi tėvą, aš – vyrą, kuris mus abu išlaiko, ir mes mylime bei gerbiame vienas kitą. Tai leiskite paklausti: koks kieno reikalas, giminės mes ar ne? Jeigu dėl kraujomaišos – tai ir žmonių iš skirtingų kontinentų šeimose gimsta nesveikų vaikų“, - piktinosi moteris.

Anykščių CMS darbuotoja Danutė Bernatavičienė komentavo: „Mes vykdom įstatymą – Civilinis Kodeksas draudžia giminystės ryšiais susijusių asmenų santuokas be specialaus leidimo. Juk pranešėme: santuoka atidedama, o ne neįmanoma. Jeigu ir būtų įvykęs pusbro-lio ir pusseserės šeimos registravimas, tokia santuoka, išaiškėjus tiesai, vis tiek būtų anuliuota.“

O į klausimą, kodėl apie neįvyksiančią santuoką pranešta likus tik dienai iki vestuvių, atsakymą žino ir pati Žydrė L.: “Per vėlai kažkas paskundė…“

„Teisinė raidė, ribojanti santuoką, neatima teisės mylėti“

Situaciją, į kurią pateko vestuves atšokti ketinę giminės, pakomentavo

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirminin-kas Arminas Lydeka: „Santuokos tarp artimų giminaičių draudimas atsispindi lietuviškoje santuokos papročių tradici-joje, šias nuostatas dar sustiprino katalikiška tradicija. Tačiau tai nėra pagrindinės santuokos reglamentavimo priežastys. Šeimą būtina saugoti nuo pavojų keliančių veiksnių. Kaip žinoma, vaikams, gimusiems iš giminingos san-tuokos, rizika sirgti retomis paveldimomis ligomis yra didesnė.

Civilinio Kodekso straipsniai draudžia tuoktis artimiems giminaičiams bei reglamentuoja, kad asmenys, paduodami prašymą, privalo raštu patvirtinti, kad yra įvykdytos visos nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. CMS pareigūnai įpareigoti supažindinti besituokiančius su sąlygomis ir tikrinti, ar jos vykdomos. Taigi, anykštėnai privalėjo nustatytos for-mos prašyme pažymėti, kad jų santuoka neatitiktų reikalavimų. Tiek patys asme-nys, tiek ir CMS pareigūnai yra atsakingi už pateiktų duomenų teisingumą.

CMS atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas teismui. Teisme įrodžius pareigūnų kaltę,

galima būtų siekti ir žalos, kilusios dėl neįvykusios santuokos, atlyginimo.“

Pasak A.Lydekos, „santuoka ir šeima nėra tapatūs terminai. Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintas šeimos apibrėžimas, pripažįstantis tik santuokinę šeimą, yra pastarųjų metų diskusijų objektas ir laukia Konstitucinio teismo išaiškinimo. Anykštėnai augina vaiką, juos sieja tėvų teisės ir pareigos. Teisinė raidė, ribojanti santuoką, neatima teisės mylėti, teisės ir pa-reigos bendrai rūpintis vaiku, tai reiškia gyventi šeimyniniais santykiais pagrįstą gyvenimą.“

> Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka: “Įstatymas neatima teisės gyventi šeimyniniais santykiais pagrįstą gyvenimą.“

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

PARTIJOS SĄRAŠE - 29

KARTU MES GALIME KURTISAUGIĄ GEROVĘ VISIEMS !

Antanas Baura

Lietuvos vaLstiečių Liaudininkų sąjunga sąrašo nr.12Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo narius A.Bauros rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3864

Politinė reklama

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

22

ps

l.

..

nela

imių

kro

nik

a

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Veidas priminė didelę mėlyną slyvą2007 metų rugsėjo 29 dieną apie 20 valandą Anykščių miesto parke teisiamieji M.Rabašauskas ir K.Rimas užpuolė ir sumušė iš parduotuvės su pirkiniais namo ėjusią 69 metų Stanislavą Lunskienę. „Pastebėjau, kad du vyrai svirdinėdami eina link manęs. Iš karto išsigandau, mečiausi į šoną, galvojau, gal jie mane aplenks, praeis pro šalį. Bet vyrai priėjo, nė vieno žodžio nepasakę, puolė mane daužyti ir spardyti. Per veidą, per rankas, per kojas. Įspyrė į smilkinį - nematyto didumo gumbas kaip mat atsirado, pamėlynavo. Jaučiau, kaip bėga kraujas, labai skaudėjo“, - „Aukštaitiškam formatui“ pasakojo nukentėjusioji S.Lunskienė. Pas medikus moteris pateko siaubingai išgąsdinta, kraujuojančiu veidu, sulaužyta ranka, su baisiomis kraujosruvomis veide ir kojose. Nors S.Lunskienei buvo sugipsuota ranka, veidas priminė didelę mėlyną slyvą, medikai nustatė, kad ji patyrė lengvą kūno sužalojimą, o teismo medicinos ekspertas nustatė, kad močiutei buvo suduota ne mažiau kaip 7 smūgiai...

Močiutei suspardė galvą

Už tai, kad Anykščių miesto parke iš chuliganiškų paskatų žiauriai sumušė senutę, 21 metų Mantas Rabašauskas, Alantos technologijos ir verslo mokyklos moksleivis, ir niekur nedirbantis 25 metų Kęstutis Rimas nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausmėmis pataisos namuose. Nuteistieji suimti teismo salėje.

Auka užpuolikų ėmė gailėtiPraėjus metams po siaubingo įvykio ir M.Rabašausko bei K.Rimo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji S.Lunskienė buvo linkusi savo skriaudikams atleisti, nors iškart po įvykio močiutė teigė, kad jos niekas neprigąsdins ir neprivers apsigalvoti: tokie žmonės turi atsiimti už tai, ką padaro. „Ar tai normalu, kad mieste, išėjęs į parduotuvę, gali ir nebegrįžti? Ir tai dėl girtų vyrų, kurie tau į anūkus tinka“, - tuomet dėstė S.Lunskienė. Ji teismui buvo pateikusi 14 tūkst.Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškinį. Tačiau jau antrame teismo posėdyje, po to, kai M.Rabašauskas jai įteikė 500 Lt ir pažadėjo kiekvieną mėnesį siųsti po tokią pat sumą, kol susidarys 4 tūkst.Lt, S.Lunskienė proceso dalyviams sakė: „Man užteks ir 10 tūkst.Lt, aš tokios širdies... Man pagailo jo, toks mielas

berniukas, pasveikino mane, - apie chuliganą M.Rabašauską kalbėjo S. Lunskienė. - Čia mano ir jų nelaimė...“ Moteris teigė, jog iš kito kaltinamojo K.Rimo ji prašanti 6 tūkst.Lt žalos atlyginimo, nes būtent jis „labai suspardė galvą ir iki šiol neatsiprašė.“Paklaustas, kodėl iki teismo posėdžio nė kiek neatlygino žalos nukentėjusiajai, K.Rimas dėstė: „Šiuo metu nedirbu ir neturiu pajamų. Kai baigsis teismas, noriu išvažiuoti dirbti „Utenos mėson“, tuomet ir galėsiu atlyginti tiek, kiek ji paprašys.“

Savo močiutę slaugo, kitą - žiauriai mušaPrašydamas švelnesnės bausmės savo ginamajam M.Rabašauskui, advokatas Darius Karvelis teismui pateikė duomenis apie tai, jog neva minėtas teisiamasis slaugo savo sergančią močiutę. „Ar jis gali slaugyti savo močiutę, kai tokio pat amžiaus moterį žiauriai sumušė?

. . . Arvydas Lingaitis >

> Kęstutis Rimas tikino atsitiktinai smūgiavęs senutei, kai ją tariamai gynė nuo savo sugėrovo.

Arv

ydo

Ling

aiči

o nu

otr.

Arv

ydo

Ling

aiči

o nu

otr.

Diržai. Utenos rajono policijos komisariato pareigūnai savaitę kontroliavo, ar vairuotojai ir keleiviai segi saugos diržus. Akcijos metu buvo nustatyti 29 asmenys, nesilaikę saugos diržų ir vaikams skirtų

specialių sėdynių naudojimo tvarkos.

Degtinėlė. Per 8 šių metų mėnesius Utenos apskrityje išaiškinta 36 naminės degtinės gaminimo, laikymo bei gabenimo atvejai.

Per tą patį laikotarpį užregistruoti 26 nedenatūruoto etilo alkoholio techninių skiedinių turėjimo, gabenimo, naudojimo atvejai. Šiuo metu vykstančios akcijos „Akcizinė prekė“ rezultatai - apskrities

gyventojams surašyta apie 300 protokolų.

Prekyba. Pasibaigus šiltajam metų sezonui, susumuoti prekybos viešose apskrities vietose taisyklių pažeidimai. Šiemet apskrityje

jų užregistruotas rekordinis skaičius – net 92 pažeidimai. Dažniausias pažeidimas - prekyba naminiais maisto produktais (sūriu, varške, kiaušiniais, mėsa, uogomis, vaisiais...) prekybai

> Mantas Rabašauskas teigė nesupratęs, jog užpultoji moteris yra senyvo amžiaus.

neskirtose vietose. Tabakas. Per 8-is šių metų mėnesius policijos pareigūnai spėjo surašyti 26 protokolus už kontrabandinio tabako gaminių gabenimą, laikymą ir turėjimą.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

3p

sl

..

.

nela

imių

kro

nik

a

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Dėl Utenos rajono Užpalių miestelyje nužudytų 59 metų Aleksandros Janukėnienės ir jos 29 metų sūnaus Aurelijaus Janukėno teisiamajam 25 metų Nerijui Šermukšniui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Be šio kraupaus nusikaltimo N.Šermukšnis ir 27 metų Dainius Maigys kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu: D.Maigiui už tai skirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant tęsti darbą.Dviejų žmonių, kurių vienas buvo bejėgiškoje būklėje, žudikui valstybės kaltintojas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Valiulis siūlė skirti pagal dabar galiojančius mūsų valstybės įstatymus pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.Pernai liepos 12 d. apie 23 val. N.Šermukšnis ir D.Maigys spardė ir daužė Utenos rajono Užpalių miestelyje gyvenusios Janukėnų šeimos namo duris. Vaikinai, nepaisydami namo šeimininkės grasinimų pakviesti policiją, keikėsi ir triukšmavo. Po to jie sugrįžo namo, tačiau po pusvalandžio N.Šermukšnis vėl nuėjo pas Janukėnus ir motiną bei sūnų nužudė. N.Šermukšnis aiškino buvęs įtūžęs ant A.Janukėno, kuris, išsiskyręs su teisiamojo seserimi, vėliau jos patykojęs einančios iš darbo, nusitempė į pirtelę ir ten išžagino (Arvydas Lingaitis „Už išžagintą seserį – dvi gyvybės“ - „Aukštaitiškas formatas“, 2008 m. Nr.7).Pasak Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Bačiulio, per pastaruosius dešimtmečius uteniškiams prokurorams ir rajono kriminalinės policijos pareigūnams šiame krašte neteko tirti tokio brutalaus ir žiauraus dviejų žmonių nužudymo. Pareigūnams, atlikusiems sudėtingą ikiteisminį tyrimą, žudiką padėjo nustatyti jo palikti kruvini basų kojų pėdsakai. Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis teigė, kad N.Šermukšnio padarytose nusikalstamose veikose buvo nustatyti požymiai nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl dviejų asmenų, kurių vienas buvo bejėgiškoje būklėje, tyčinio nužudymo ir viešos tvarkos pažeidimo. N.Šermukšnio ir D.Maigio baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, jie viešą tvarką pažeidė veikdami kaip bendrininkų grupė, ta aplinkybė taip pat sunkina baudžiamąją atsakomybę.Šioje byloje pareikštas beveik 308 tūkst. litų ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Žudikui – 15 metų nelaisvės

Be to, dėl dažno girtavimo M.Rabašauskui pačiam reikėtų slaugos...“ - replikavo prokurorė Klementina Jankūnienė.Teisiamasis M.Rabašauskas prisipažino, kad jis alkoholinius gėrimus vartoja nuo 15 metų, nes, jo žodžiais, buvo susidėjęs su negerais draugais. „Iš to blogo kelio išėjau, kai buvau nuteistas 9 mėnesiams laisvės apribojimo. Dabar geriu tik energetinius gėrimus“, - teismui pasigyrė M.Rabašauskas. Kai prokurorė K.Jankūnienė priminė, jog iš Alantos (Molėtų r.) technologijos ir verslo mokyklos buvo gauta blogai M.Rabašauską charakterizuojanti medžiaga dėl pamokų nelankymo, teisiamojo advokatas D.Karvelis aiškino: „M.Rabašauską užaugino močiutė, jo tėvas miręs, apie motiną žinių nėra. Paskaitų jis nelankė, nes buvo įsidarbinęs, kad galėtų pragyventi.“ Teisme, be kita ko, paaiškėjo, kad šiuo metu M.Rabašauskas niekur nedirba, nes buvęs darbdavys taip pat tariamai laukia teismo sprendimo ir, jeigu M.Rabašauskui nebus atimta laisvė, tuomet jį vėl priims dirbti. „Darbų galiu daug susirasti, kad ir mėsininku „Norfoje“, - optimizmu tryško teisiamasis M.Rabašauskas.

Prašė realios laisvės atėmimo bausmėsProkurorė K.Jankūnienė teisiamiesiems prašė skirti realias laisvės atėmimo bausmes: M.Rabašauskui - 2 metus ir 9 mėnesius, K.Rimui - 2 metus ir 8 mėnesius. Išgirdę pastarąją žinią, teisiamieji rankomis susiėmė veidus, o M.Rabašauskas net ėmė ašaroti... „Abu teisiamieji viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą įvykdė iš chuliganiškų paskatų. Prieš tai abu visą dieną kartu su Audriumi Laureliu ir Dariumi Gaveika girtuokliavo kavinėje „Arka“ ir pasuko į miesto parką, ieškodami savo aukos... Jie buvo supykę ant viso svieto... Nors jie teigė, kad nukentėjusiajai smogė po vieną kartą, tačiau pati S.Lunskienė atskleidė žymiai sodresnius teisiamųjų nusikaltimus. S.Lunskienė gydėsi 4 mėnesius, buvo nedarbinga, samdėsi žmogų,

kad ją prižiūrėtų, patyrė žalą, galiausiai paverkė ir jai pagailo M.Rabašausko ir K.Rimo. O juk nė vienas jų moters neatsiprašė, jos sergančios nelankė, tai rodo jų moralinio nuosmukio lygį ir žūtbūtinį siekį būti teisiais savo viduje, - baigiamosiose kalbose teigė prokurorė K.Jankūnienė. - M.Rabašauskas jau buvo teistas už chuliganizmą, kai po minėto nusikaltimo įvykdymo Anykščių autobusų stotyje smogė žmogui į veidą, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, tarp jų ir už nepilnamečių nugirdymą, tai rodo, kad jis girtuokliauja ir toliau, o visi teisės pažeidimai susiję su besaikiu alkoholio vartojimu... K.Rimas taip pat charakterizuojamas blogai, daug kartų baustas administracine tvarka, jokios perspektyvos dirbti neturi, dienas leidžia aludėse ar kavinėse, nors uždarbio neturi, tačiau girtuokliauja dažnai. Dėl šių motyvų prašau abiem teisiamiesiems skirti realias laisvės atėmimo bausmes, nes tik tokiu būdu bus galima pasiekti bausmės tikslus...“K.Rimo advokatas Benediktas Pinelis prašė savo ginamajam lygtinės laisvės atėmimo bausmės. “Prokurorė paprašė pernelyg griežtos bausmės. Pagirti K.Rimo, žinoma, negalima, jo veiksmai negražūs ir smerktini, jis smurtavo viešoje vietoje, mušė pagyvenusią moterį, tačiau abu nusikaltimai prie sunkių nepriskiriami, K.Rimas nebuvo nusikaltimų iniciatorius, dabar gailisi, nors nukentėjusiosios iki šiol neatsiprašė, tačiau teisme drįso atsiprašyti“, - K.Rimą gynė B.Pinelis.Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, vis dėlto nutarė, kad bausmės tikslai bus pasiekti teisiamiesiems skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, todėl M.Rabašauską ir K.Rimą nuteisė po vienerius metus laisvės atėmimo pataisos namuose. Nuteistieji suimti teismo salėje. Be to, iš dalies patenkintas nukentėjusiosios S.Lunskienės civilinis ieškinys: solidariai iš abiejų chuliganų priteista 6 tūkst.Lt neturtinės ir 123 Lt turtinės žalos atlyginimas.Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Gauja. Rugsėjo viduryje Visagino miesto policijos komisariato pareigūnai su kolegomis iš Kriminalinės policijos biuro sulaikė 7 asmenis, įtariamus neteisėtu narkotinių

ir psichotropinių medžiagų platinimu arba laikymu. Sulaikytiesiems – nuo 20-ies iki 52-ejų metų.Visi įtariamieji yra nedirbantys, anksčiau teisti asmenys. Kratų metu

pas įtariamuosius rastos narkotinės medžiagos, didelė suma pinigų, ginklai, šaudmenys, radijo stotys ir kiti, kaip įtariama, neteisėtai įsigyti daiktai. Šešiems gyventojams pateikti įtarimai dėl

neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Kai kurie sulaikytieji suimti.

Miškininkas. Miškininkų dieną Zarasų miškų urėdijos darbuotojas

A.R., pasikvietęs į pagalbą Salako miestelio gyventoją S.S., pastatė tinklą Luodžio ežere. Parą vyrai laukė laimikio. Iš žvejybos grįžtančių vyrų laukė Utenos apskrities aplinkos apsaugos

departamento inspektoriai. Už neteisėtą žvejybą ir neteisėtai sugautus 39 ešerius bei 4 kuojas surašyti administracinio pažeidimo protokolai ir skaičiuojama gamtai padaryta žala.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

24

ps

l.

..

Adolfas Šapoka: istorikas, pedagogas, redaktorius

Istorikui Adolfui Šapokai Lietuvoje nepastatytas paminklas, bet jo turbūt ir nereikia, nes šiam garsiajam istorikui, pedagogui, išeivijos žurnalistui amžinas, nenykstantis paminklas yra jo sukurta “Lietuvos istorija”. Utenos krašto sūnus, ūkininkų vaikas, tapęs vienu garsiausių tarpukario Lietuvos istorikų, o pokarinėje emigracijoje - išeivijos lietuvių Kanadoje švietėju, ir šiandienos visuomenei yra ypatingo žmogaus ir kūrėjo simbolis. Apie jį – jauno istoriko Mindaugo Šapokos, Lietuvos tūkstantmečio parodos “Lietuva: kultūra ir istorija”, skirtos užsieniui, autoriaus ir kuratoriaus, kurį su Adolfu Šapoka sieja ir kraujo ryšys, pasakojimas.

besidomintis šviesesnis pilietis. Vienas iškiliausių Lietuvos istorikų gimė 1906 m. vasario 13 d. Grybelių kaime, netoli Utenos, ūkininko Juozo ir Konstancijos Šapokų šeimoje. Būsimasis istorikas 1914 m. pradėjo mokytis rusiškoje Utenos mokykloje. Vokiečių okupaci-jos metu mokėsi Utenos lietuviškoje pradinėje mokykloje. Utenos apylinkės buvo intensyvių Pirmojo pasaulinio karo veiksmų zonoje, vėliau ten vyko mūšiai tarp Lietuvos savanorių ir bolševikų. 1918 m. tėvas norėjo leisti Adolfą į gimnaziją Vilniuje, bet vykstant kovoms dėl Vilniaus, jis mokėsi Utenos vidurinėje mokykloje, vėliau - Panevėžio gimnazijoje. Kuomet 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, Adolfui buvo ką tik suėję 12 metų. Šis mažai iki šiol pažįstamas visuomeninės savimonės kaitos laikotarpis Lietuvos valstybės atkūrimo išvakarėse ir jos kūrimosi stadijoje padarė neabejotiną

įtaką Adolfui, buvo lemiamas jo, kaip asmenybės, susiformavimui. Praėjus 30 metų, toli nuo gimtosios žemės ir savo šaknų, apmąstydamas sunkų Lietuvos ir savo likimą, jis parašė šiuos žodžius: „Tik mūsų pačių tragiška kasdienybė mums dažnai neleidžia pastebėti, kad mūsų tautos reikaluo-se ne viskas jau taip bloga. Tiesa, ji vargsta, kenčia ir kraujuoja. Tačiau dėl to ji nežus. Kad ir išniokota, ir kruvina ji liks gyva. Turėdama gyvybės troškulį, ji gyvens. Tautos nebūna išžudomos, bet pačios miršta“ (“Tautos nebūna išžudomos” - “Tėviškės žiburiai”, 1949, Nr.7). Tarpukario Lietuvos istorikų šūkis, suformuluotas Adolfo – „Raskime lietuvius Lietuvos istorijoje“ – niekada jo neapleido. Tėvynės ilgesys, meilė Lie-tuvai, jos istorijai, kultūrai, lietuviškam palikimui buvo tie kertiniai akmenys, nulėmę Adolfo Šapokos veiklą gimtinėje ir svetur.

„Lietuvos istorija“ Kaip istorikas A.Šapoka subrendo

Lietuvos valstybės mokslo, švietimo ir pilietinės kultūros ugdymo kontek-ste. Darbštumas ir dalykiškai rimtas požiūris į savo profesiją, sugebėjimai kritiškai įvertinti bei apibendrinti šimtmetinėmis tradicijomis apipintą kitų šalių istorikų sukurtą Lietuvos istoriografiją, pedago-ginis darbas Vytauto Didžiojo universitete lėmė jam labai ryškią vietą jaunoje lietuvių istoriografijoje. Kai kurie jo teiginiai dabartiniams mokslininkams atrodo savaime suprantami ir yra tvirtai įaugę į Lietuvos istorijos mokslą, tačiau XX a. 3–4 dešimtmečiais tai buvo neartų dirvonų pakėlimas.

1925 m. baigęs gimnaziją, Adol-fas įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, pasirinkdamas istoriko specialybę. 1930–1932 m. studijavo Prahoje,

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

> Adolfas Šapoka apie 1935 m.

Min

daug

o Ša

poko

s as

men

inio

arc

hyvo

nuo

tr.

„Raskime lietuvius Lietuvos istorijoje“Adolfo Šapokos pavardę žino ne vien

specialistai, bet turbūt ir kiekvienas inteligentas ar šiaip savo šalies istorija

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

5p

sl

..

.

Karolio IV universitete, kuriame gilino žinias, susipažino su čekų ir vokiečių literatūra, bibliotekomis, archyvais. 1938 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai“. Adolfas toliau kopė į mokslo aukštumas. 1939 m. baigė habilitacinį darbą „1655 metų Kėdainių sutartis, arba Švedai Lietuvoje 1655–1656 metais“. Nesuklysiu pasakęs, kad A.Šapokos vardas į kiekvieno lietu-vio sąmonę įaugo kartu su 1936 m. išleista, jo redaguota „Lietuvos istorija“. Knyga buvo išleista tiems laikams didžiuliu tiražu – 17 tūkst.500 egzempliorių. Ypač ja džiaugėsi mokytojai, iki tol istorijos vadovėliais nelepinti. Buvo nutarta 1940 m. knygą papildyti ir leidimą pakartoti. Tačiau antroji laida pasirodė tik 1950 m. ir jau ne Lietuvoje, bet Vokietijoje... Dar neseniai A.Šapokos kartu su jaunaisiais kolegomis rašyta ir redaguota „Lietu-vos istorija“ buvo okupantų neideolo-gizuotos Lietuvos istorijos simbolis. A.Šapoka nepastebimai tapo žinomas kaip tikrosios mūsų šalies istorijos autorius ir kartu tapo išsivadavimo iš primesto požiūrio į savo valstybę ir tautą vadovu.

Tremties negandos1944 m. A.Šapoka atvyko į

nežinomybę Vokietijoje. Iš pradžių gyve-no Neumarkte, vėliau persikėlė į Augs-burgo Hechfeldo tremtinių stovyklą, dirbo pedagoginį darbą lietuvių gim-nazijoje, o 1948 m. persikėlė į Kanadą. Jo, kaip ir daugelio lietuvių šviesuolių,

gyvenimą emigracijoje galima palyginti su tremtimi. Jis jautėsi kaip tremti-nys, nes iš tikrųjų toks buvo. Jis buvo ištremtas iš Lietuvos žiaurių aplinkybių ir žmonių, pavertusių Lietuvą mirtino pavojaus zona.

1949 m. Toronte pradėjus leisti katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai“, buvo jo vyriausiasis redaktorius. Juozas Jakštas po savo kolegos Adolfo mirties taip atsiliepė apie šį leidinį ir jo redaktorių: „Jojo redaguojamas savaitraštis tapo pirmaeiliu infor-maciniu organu ir dėl savo moka-mai išbalansuoto objektyvumo itin mėgiamas įvairios krypties skaitytojų. Jo redagavime ir žinių komentavime aiškiai jaučiamas istorikui įprastas bešališkumas — vaizdavimas įvykių bei faktų taip, kaip jie tikrovėje atrodė. Linkėtina, kad velionio Adolfo įpėdiniai tęstų savaitraštį jojo įkvėptoj dvasioj. Tai būtų geriausias paminklas taip ne laiku su šiuo pasauliu atsiskyrusiam pirmajam jo redaktoriui” (“Draugo” liter. priedas, 1961 m. kovo 25 d.). Išeivis Pranys Alšėnas taip prisimena istoriką pirmosiomis savaitraščio darbo dienomis: “Nueini, būdavo, žiemą į vadinamąjį redaktoriaus “kabinetą” rūsyje – sėdi sau redaktorius prie aplūžusio rašomojo stalo, apsivilkęs žieminiu apsiaustu. O rankos nuo šalčio sugrubusios. Jis rašo, ruošia naujam numeriui medžiagą ir... dargi šypsosi. Nei pykčio jo veide, nei susinervinimo – nieko...” (“Vienuolika metų su dr. A.Šapoka” - “Aidai”, 1961, Nr. 6 (41).

Anot išeivio kun. dr. Prano Gaidos, „nežiūrint sveikatos negalavimų ir kitų

visuomeninių bei mokslinių darbų, dr. A.Šapokos energija buvo nepaprasta. Nedirbo jis tik tada, kai rimtai liga prirakindavo prie lovos. Šiaip atitraukti nuo darbo jo negalėjai. Į bendradarbių siūlymus pailsėti jis numodavo ranka. Buvo nepaprastai pareigingas, darbštus, o darbo naštą galėjo pakelti

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

> Adolfo Šapokos tėviškėje Grybeliuose 1993 m. pastatytas stogastulpis.

Min

daug

o Ša

poko

s as

men

inio

arc

hyvo

nuo

tr.

erez

ijo

s

. . . Rytis Kulbokas >Sunku turėti artimų žmonių - kuo jie artimesni, tuo skaudžiau būna, kai jie nuvilia ir kai tenka skirtis, tuo didesnė atsakomybė užgula mūsų ir jų pečius...Ateitis yra destruktyvi. Jos dar nėra,

bet dėl jos tenka aukoti dabartį. Aukoti tai, kas YRA dėl to, kas GALI būti.Manymas, kad galime pasikeisti, viską pradėti iš naujo ateityje, tėra iliuzija. Mes negalime be skausmo peršokti savo ribų. Todėl viskas, ką darysime ateityje, tebus praeities įvykių tąsa...Galbūt mūsų mintys yra vienodai beprasmiškos, nesvarbu apie ką mąstytume...Ar turime teisę ką nors patarinėti kitiems, jei tai yra KITAS žmogus ir todėl jam galioja visai kiti gyvenimo

dėsniai nei mums?Neįmanoma sąmoningai pradėti naujo, kardinaliai kitokio gyvenimo, nes ne mes renkamės gyvenimą, o jis mus. Turbūt taip yra todėl, kad mes esam dvasiškai ir biologiškai determinuoti...Iš kur VISKAS atsirado? Atsiradimas iš nieko prieštarauja visiems logikos ir fizikos dėsniams. Net Dievo egzistavimas, kaip nepriklausomos nuo laiko ir erdvės „būtybės“, nieko nepaaiškina. O gal mes iš tiesų tik miegame ir sapnuojame, kad

gyvename?Gal ir malonu, kai kažkam būname „dvasios mokytojai“, bet tai nėra geras dalykas - taip primetame savo pasaulį, ne visada teisingą ir tinkamą kitam bei jo gyvenimo realybei.Mes žinom labai nedaug. Savo žinių beveik neturim. Todėl daiktus vadiname vardais, kuriuos jiems davė kažkas kitas, tik ne mes. Dažnai net nepagalvojame, kas iš tiesų slypi po žodžiu, apibūdinančiu kokį nors reiškinį arba daiktą. Pavyzdžiui, po žodžiu „gyventi“...

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

26

ps

l.

..

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

labai didelę. Nesiskundžiantieji sveikata nebūtų galėję eiti su juo lenktynių. Jis pajėgdavo perskaityti ištisas marias laikraščių, knygų, jas parecenzuoti, paruošti rankraščius, parašyti mokslinių ir žurnalistinių straipsnių, pasiruošti paskaitoms, dalyvauti posėdžiuose, dėstyti istoriją šeštadieninėj mokykloj ir rūpintis savo šeimos reikalais.” Taip Adolfas, ištremtas iš mėgstamo darbo, ėmėsi intensyvios visuomeninės veiklos.

Ėmėsi kantriai, su stropumu, nors išrautas iš gimtinės žemės, be kurios negalėjo būti laimingas niekur. Tremtis iš dr. A.Šapokos reikalavo daug, ir jis kantriai nešė uždėtą jam naštą.

Žinutė ateičiaiPirmajame “Tėviškės žiburių”

numerio vedamajame dr. A.Šapoka į skaitytojus kreipėsi šiais žodžiais:

“Tėviškės žiburiai” nori stoti pilnu-tinio lietuviškumo sargybon, nori gaivinti pilnutinę lietuvišką dvasią, suformuotą amžių kely, nori gai-vinti ir palaikyti visas lietuviškąsias tradicijas bei papročius, puoselėti lietuviškąją kultūrą, skleisti lietuviškųjų laukų gaivinančio vėjelio dvelkimą, šviesti daugybe šviesų švieselių, žiburių žiburėlių, kurie spindi tėviškės pastogėje ir po žydruoju jos dangumi. Veikiamas Rytų Europoje per ilgai užsitęsusios pozityvistinės ir nihilistinės dvasios, patekęs į klystkelius, nere-tas lietuvis šiandieną nebelinkęs prisipažinti prie esminio lietuviškojo bruožo – religingumo ir katalikiškumo. […] Juk religinės, katalikiškos nuotai-kos yra neatsiejamas lietuviškojo charakterio bruožas, nuo amžių buvęs vienas iš pagrindinių veiksnių tautos gyvenime. […] Gindamas tikėjimą, lietuvis gynė savo tautą, o gindamas tautą gynė tikėjimą. Tai mums rodo pavyzdys sunkią maldaknygių naštą tempiančio knygnešio, bažnyčią ginančio Kražių skerdynių karštuolio arba ir nūdienio Lietuvos žaliųjų girių kovotojo, kryžiaus ženklu prašančio Aukščiausiojo globos ir stiprybės.”

Nesinori rašinio baigti liūdna gaida, bet vargu ar Adolfas galėjo nujausti, kad atgavę nepriklausomybę savoje žemėje jausimės kaip svetimi, pa-tirdami daugybę nūdienos problemų. Skaitytojas pats turėtų suprasti, kaip dabar trūksta to, į ką A.Šapoka norėjo pakelti “Tėviškės žiburius”. Belieka įsiklausyti į istoriko pasakytus žodžius ir

“stoti pilnutinio lietuviškumo sargybon.” “Dr. Adolfas Šapoka ėjo su visa

lietuvių mase. Jis sirgo visomis mūsų negerovėmis ir džiaugėsi pasisekimais. Jis kantriai nešė nenormalią trem-ties uždėtą naštą, buvo labai gražaus lietuviško būdo, su humoru ir nuolatine šypsena veide. Dideliu krikščionišku supratimu ir artimo atjautimu, jis buvo pavyzdingas tėvas, nuoširdus vyras, mielas bičiulis visiems. Jis buvo plačios apimties tolerantas, aiškių krikščioniškų principų ir paprasto gyvenimo žmogus.” (“Vienuolika metų su dr. A.Šapoka” - „Aidai“, 1961, Nr. 6 (41). Tokiais žodžiais palydint paskutinei kelio-nei buvo prisimintas Anapilin išėjęs A.Šapoka. Tokiais žodžiais jį galime apibūdinti ir šiandien.

>>>

Min

daug

o Ša

poko

s as

men

inio

arc

hyvo

nuo

tr.

Min

daug

o Ša

poko

s as

men

inio

arc

hyvo

nuo

tr.

Min

daug

o Ša

poko

s as

men

inio

arc

hyvo

nuo

tr.

> Adolfas Šapoka apie 1955 m.

> Čia buvo istoriko gimtoji sodyba...

> Adolfo Šapokos kapas Toronte.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

7p

sl

..

.

Iš Salvijaus tekstų k u l t ū r o s r i t m a s

Nor

man

tės

Rib

okai

tės

nuo

tr.

. . . p a s t a b o s . . . p a r a š t ė s e . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Somnambuliškų įkaitų rezervate...Spalis - pats pedagogiškiausias mėnuo, kai pagerbiama mūsų Konstitucija ir eilinis mokytojas... Žinoma, didysis mokytojas yra gyvenimas, o gyvenimo mokytojas - Aukščiausiasis. Iš čia, matyt, ir bus atkeliavęs šių dienų pasiteisinimas: klysti žmogiška... O tuos mūsų klydimus skaičiuoja šeima, mokykla, visuomenė... Klydimų kur kas daugiau nei nusikaltėlių, sėdinčių už grotų, tad kur juos įkalinsi... Išeitį siūlo uteniškis mokytojas Stepas Eitminavičius „Baladėje apie mokytoją“. „Mokytojai visada įkaitai. Matyt, kiekvienoje šalyje jie yra pirmiausia savo valstybės įkaitai. (...) Somnambuliški įkaitai - kaip visa tai dramatiška. Įvairiom trajektorijom skrieja daugybė šviesulių, tačiau padėti vienas kitam negali. Užhipnotizuoti, užkerėti, užmarinti. Siekiantys tobulesnio bendravimo modelio, tačiau dėl to pernelyg žiauriai baudžiami. Savo poelgiais, savo požiūriu teigiantys dvasinę laisvę, kūrybiškumą, tačiau dėl to vis uždaromi į savotiškus rezervatus.“ Tai apokalipsės išeitis, kuri, regis, bus įgavusi pagreitį... Baltųjų sampratos rezervatai „išgelbėjo“ indėnus nuo visiško išnykimo, o somnambuliškų įkaitų rezervatas bus išgelbėjęs nuo šios profesijos sunaikinimo. Juk gražu tai, kas tolima, į ką gali žiūrėti pro reformų tvorą... O požiūrių, laiko ir padorumo ribų patikrintas mokytojas - profesionalas su kankinio išraiška, tinkančia į vaškinių figūrų muziejų... Laimė, atsiranda kažkoks eitminavičius ir bando pakelt eilinio mokytojo dvasią. Nebūtinai tik jo, gal buvusių „kažkieno“ mokinių dvasia, paskaičius „Baladę apie mokytoją“ irgi gebės jei ne pakilti, tai pagyti... Dėkingi tam laikui turėtų būti tie, kurie turėjo galimybę būti su šiuo Mokytoju. Vargu ar rastum teisingesnį pavadinimą, norėdamas įvardinti S.Eitminavičiaus kūrybą, kurioje visko daug, nei jis pats randa jį, pavadindamas 2006 metais išleistą knygą „Balti juodraščiai“. Skaitykite juos godžiai, mėgaudamiesi kasdienybės paprastumu ir joje pasislėpusia tiesa. Neabejoju, kad pagiriamąjį žodį ištarsite ir UAB „Utenos Indra“, taip profesionaliai išleidusiai į kelią mokytojo knygas.

P r o v i n c i a l ū s g u n d y m a i s k a i t y t i ( 5 )

. . . Jolanta Matkevičienė >

Nežinau, kaip jums pakliūna į rankas ta ar kita knyga, man jos atkeliauja įvairiai, taip prieš gerą dešimtmetį suradau rašytoją Džoną Faulzą. Lietuvių kalba yra jo knygos „Prancūzų leitenanto moteris“, „Juodmedžio bokštas“, „Vikšras“, „Magas“, o neišverstos – „Danielius Martinas“, „Mantisa“, „Aristos“ ir dar viena kita. Apie šį autorių išgirdau pradėjęs kunigauti, bet buvau taip labai „įkaušęs“ krikščionybe, kad literatūrai neliko vietos. Vėliau sutikau nemažai meno žmonių, tada ir susidomėjau šiuo autoriumi. Tuo metu nelabai mokėjau rinktis, bet protu ir širdimi pasitikėjau vienu dailininku, o jis skaitė Faulzą. Jis dar pasakė, kad nereikia perdėm įsijausti į literatūros kūrinį, štai tokia pradžia ir iki šios dienos šis rašytojas man pakeleivis, arba aš esu pakeleivis kartu su jo gerbėjais. Dabar turėčiau atskleisti, kuo mane sužavėjo, bet, deja, to nepadarysiu, nes visa, ką parašyčiau, vargiai atitiktų jutimus, išgyventas akimirkas, tai palieku jį jums, jei norėsite atrasite, arba jau žymiai anksčiau atradote

ir, dabar beskaitydami šį tekstuką, jau linksite galvą ir nežinia, ar patiko ar ne, bet mes jau kažkuo esame artimi, nes knygos, (o koks abėcėlinis pastebėjimas) knygos suartina žmones, sic, kažkuo. Prie to, ką parašiau, noriu prišlieti vieną pastebėjimą. Ar pagalvojote, kad beveik viskas anonsuojama. Eini į kino filmą, o prieš skaitai anonsą, renkiesi, žiūri, kiek gavo apdovanojimų, kas vaidina ir taip toliau. Paimi knygą, dažniausiai antroje viršelio nugarėlės pusėje randi – pasaulinis, žymiausias, perkamiausias rašytojas, rašytoja ir tai retkarčiais suveikia, ir dar pavyzdys – žmogus įsirenginėja savo namą, butą, tai aibė dizainerių, patarėjų, jei turi pinigų, tau padės, nutars. Kas gi tai yra? Negi žmogus tiek atbuko, kad pats nejaučia, kas jam tinka, kas ne, negi nebemoka atsirinkti kino filmo be anonso. Tikriausiai ne, nes filmų jūra, knygų irgi, baldų taip pat, užuolaidos gali kainuoti keturiasdešimt tūkstančių litų ir tai ne riba. Dirba žmonės, jie surenka informaciją, „žvilgteli“ į jūsų piniginę ir randa kokį sprendimą, bet būtinai taip,

kad ne jie randa, o jūs išreiškiate „savo“ nuomonę. Buvo metas, kai paėmęs filosofo knygą, niekada neskaitydavau įvadų, nes pats norėjau suvokti, kas tai per autorius, pats norėjau pasiklysti, susinervinti, atrasti, dabar jau paskaitau ir įvadus, nes viliuosi, kad išmanantis rašė, bet ne visada. Vienas pavyzdys – yra toks kino filmas Anders Thomas Jensen „Adomo obuoliai“, dėkliuko nugarėlėje keli pastebėjimai, štai vienas - „Komedija, kurioje kiekvienas juokiasi iš skirtingų dalykų, bet filmui ploja vieningai ir labai smarkiai“ ir tame yra dalelė tiesos, bet jei rasite laiko (gal matėte) pažiūrėkite ir paskui sau pasakysite, ar šis anonsas atitinka minėtą filmą. Dabar jau suprantate arba iškart supratote, kodėl apie Faulzo knygas, kurios man patinka, nieko nesakau. Gerbiu jus ir noriu, kad jūs patys turėtumėte radimo savitumą. Gal pagalvosite, ką Salvijus jose rado, bet linkiu vos vos taip pagalvoti, o geriau priimti tą mano palinkėjimą – matymą be išankstinių svetimų „akinių“. Jaučiate, kaip paprastas dalykėlis įsipina į autoriteto,

tikėjimo pasitikėjimo žmogumi santykį; ir suvoki, kad nėra jau taip paprasta rasti

bendraminčių, žmonių, mokančių vaikščioti įvairiais kontekstais, žinančių ribas ar net peržengusių jas. Ir aš radau berašydamas vieną sau įminimą. Rašytojas Witoldas Gombrowiczius savo dienoraščiuose rašo, kad atvykęs į Paryžių, manė, pasikalbės su vietos intelektualais apie literatūrą, meną, o to nerado. Darau netikslią prielaidą, nes primiršau Gombrowicziaus pastebėjimo apibendrinimą, manau, jog jie bijojo būti netikslūs, o tai sąžiningiau, nei pliurpti be išmanymo, išjautimo ir kartu aklavietė, to yra ir bažnyčiose sakomuose pamoksluose, jei pastebėjote, šventraščio interpretacijos kartais tiek toli nuo žmogaus širdies ir proto, kad koktoka, sic, visi mes to turime, kai kalbamės, bet gal galime pagalvoti, reflektuoti ir kažko išmokti, štai kur žavesys - save nutildyti, kad vėliau nedrąsiai, subjektyviai su noru objektyviai ir kartu nuoširdžiai pasakytum, nežinau, ar jums tai tiks, bet jei klausiate, taip, man patinka rašytojas Faulzas, ir ne vien todėl, kad baigė Oksfordo universitetą.

...Gerbiu jus ir noriu, kad jūs patys turėtumėte radimo savitumą...

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

28

ps

l.

..

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Apie tragizmą: „Visas tragizmas mano darbuose atėjo iš pokario - mačiau kraują, mačiau žudynes.“

Apie kūrybinius planus: „Dabar verčiu amerikiečio Džudo Staino miuziklą teatrui. Tai - šėtoniškas darbas, nes, suprantat, natos, tekstai - velniai žino kokie, bet reikia visą šitą padaryti. Kol sukrapštinėji po kiekvie-ną natą, po skiemenį...

Tai miuziklas. Prieš kokius 40-50 metų ėjo toks amerikiečių filmas „Džiaze tik merginos“ su Mer-lin Monro. Šis siužetas paverstas miuziklu. Stato Klaipėdos muzikinis teatras. Tikėjausi išversti per mėnesį. Per mėnesį tokio darbo padaryti neįmanoma.“

Antanas Drilinga: „Perkūnsargių“ neišvengė niekas“

. . . Rytis Kulbokas >

Rašytojas Antanas Drilinga vasaras leidžia gimtuosiuose tėvų namuose. Prie savo rankomis padaryto stalo, ant kurio gulėjo išnykusio gimtojo kaimo - Plikiškių (Anykščių rajonas) - sodybų bei jų žmonių pageltusios nuotraukos, galbūt iliustracijos naujai jo knygai, poetas, rašytojas, buvęs žurnalo „Nemunas“ redaktorius kalbėjo apie praėjusių ir esamų laikų tragizmą, meno vietą pasaulyje, gimtus namus.

Apie lietuvių poetus: „Manau, kad už Eduardą Mieželaitį lietuvių poe-zijoj didesnio nėra. Vertinu Justiną Marcinkevičių. Kodėl? Nes tai klasikinė poezijos tradicija.

Sugalvotas toks statusas - elitinė poezija. Kas yra „elitinė poezija“? Nežinau, bet apie aną galą eilėraščius skaityti man nelabai priimtina. Kartais dalyvauju literatūros vakaruose - išeina jaunas poetas ir pradeda visokias blevyzgas skaityt. Nei turinio, nei for-mos. Nors, turinys yra brutalumas.

Šiuo metu mene yra pilkų asmenybių epocha. Dabar bandoma „durnių voliot“ ir apsimesti, kad tai yra literatūra. Bet tai net eksperimentu sunku pavadinti, nes eksperimentas mene egzistuoja kaip tam tikras raiškos būdas. Viskas turi į savo vietas atsistoti po kokių 25-30 metų nuo „pervers-mo“. Kitaip būti negali, menas turi savo dėsnius ir nuo tų dėsnių niekur nepabėgsi.“

Apie „perkūnsargius“: „Mano vaikystėj be idėjiškai „brandaus“ eilėraščio knyga neišeis! Mes vadin-davom tai „perkūnsargiais.“ Jį dėdavom į pirmą vietą, po to kalbi tai, kas atrodo reikalinga. O poezija buvo suniveliuota. Tikroji poezija prasidėjo su Mieželaičiu, Baltakiu, Marcinkevičium ir Maldoniu. Iki tol pokario poezija buvo niveliuota.

Kai Mieželaitis išleido pirmąją knygą, jį išdėjo į šuns dienas, uždraudė publikuotis bet kur. Jis kelerius metus gyveno visiškai nežinomas. Jam tik draugai padėdavo išgyventi duodami vertimų. Buvo „ištrintas“. Ir staiga jis parašo tą draugystės poemą, kuri liaupsina tarybų valdžios privalumus

> Poeto Antano Drilingos manymu, politika meno žmogui yra pražūtinga.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

9p

sl

..

.

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

ir Drūkšių elektrinę, kuri pastatyta tarybinių žmonių. Ne šiaip elektrinė ir ne šiaip žmonių! Po to jam šiek tiek atsivėrė durys ir su juo lietuvių poezija išėjo už Lietuvos ribų. Su juo išėjo ir kiti. „Perkūnsargių“ teko griebtis ir man.“

Apie politikos ir meno santykį: „Po Atgimimo į politiką nėjau. Politikoj buvau tarybiniais laikais, nes tada be politikos niekur negalėjai nueiti. Visur ir viskas buvo politizuota. Vienam rašiny parašiau, kad politika meno žmogui yra pražūtinga. Jei kišies į politiką, tik pralaimėsi. Ir aš pralaimėjau visais laikais, kadangi buvau politikoj - redaktorius negalėjo būti politiškai neangažuotas. Nuo politikos niekur nepabėgsi - ir dabar kultūra politi-zuota. Bet labiau užmaskuota, nes apsimetama, kad į meną, kultūrą politikai nesikiša. Kultūros ministras yra politinė figūra. Tai kaip suprasti, kad „nesikiša“?

Kūryba be politikos neįmanoma todėl, kad menas nebegarantuoja išgyvenimo. Anksčiau už meną mokėjo lygiavos principu - jei kažką padarei ir perdavei visuomenei, gaudavai tam tikrą sumą pinigų. Buvo garantijos, kad iš meno gali gyventi. Dabar išgyventi iš meno praktiškai neįmanoma. Turi būti rėmėjai. O kas yra rėmėjai? Tarkim, mano rėmėjas konservatorius arba so-cialdemokratas. Jis rems arba nerems. Politizavimas yra klaikus.

Buvo susikūrus tokia Ūkio partija, gyvavo, kol turėjo pinigų. Bet jie neturėjo nė vieno žmogaus, kuris galėtų atstovauti kultūrai. Todėl, kad toje partijoje buvo mano kolegų - rimtų žmonių - prikalbino mane, kad

dalyvaučiau jos veikloje. Tai buvo mano gyvenimo epizodas, į kurį galima žiūrėti su humoru.“

Apie meną ir komerciją: „Visas pasaulis po truputį degraduoja. Kur jis eina ir ką pasaulyje reiškia menas? Me-nas yra biznio reikalas visame pasau-lyje. O pasaulį valdo pinigai. Manau, kad pašaukimą dabar lengviau reali-zuoti. Dabar, jei žmogus talentingas, jam lengviau dirbti, bet ar jis pasieks kažkokios teigiamos materialinės būklės, labai sunku pasakyti, nes viską lemia komercija. Pasaulis yra komerci-jos voratinkliu supančiotas.“

Apie laisvę: „Tarybiniais laikais žmogus vis tiek turėjo laisvę - vidinę laisvę. Vis tik 200 tūkstančių komunistų buvo Lietuvoje. Tai ką - jie nelaisvi buvo? Jie turėjo savo laisvę, nors labai griežtai ribojamą.

Laisvė buvo kaip idealas, šventas dalykas. O dabar ji sąlygoja žmonių veiklą labai praktiška kryptim. Jei žmonės išsaugos idealizmą - viskas tvarkoj.“

Apie pokarį: „Žmonės visko bijojo, nes čia tratėjo šūviai ir gulėjo lavonai. Ir kieme, ir kitur. Tai juk Šimonių giria - pokario metais čia juk knibždėte knibždėjo miškinių, o Šimonyse ir Viešintose knibždėjo kareivių ir skrebų. Ir jie pliekdavosi čia. O „smagu“ buvo! Deja, aš tai prisimenu...

Kaip po karo buvo? Nenoriu nesaky-davo, sakydavo - nemačiau, nežinau, negirdėjau. Viskas.“

Antanas Drilinga gimė 1935 metais neturtingų valstiečių šeimoje. 1955-1959 metais studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame universitete. 1976 metais Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Dirbo laikraščio „Komjaunimo tiesa“, žurnalo „Moksleivis“ skyriaus vedėju, vėliau - žurnalų „Moksleivis“ ir „Nemunas“, laikraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiuoju redaktoriumi. 1992-1995 metais buvo Valstybinio leidybos centro vyriausiasis redaktorius, 1995-2005 metais dirbo leidėju „Džiugo“, „Ardor“ leidyklose. Komjaunimo premijos laureatas (1969 metai), „Poezijos pavasario“ laureatas (1972 metai). 1981 metais suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas, apdovanotas Pasaulio taikos tarybos medaliu.

Rašytojų sąjungos narys A.Drilinga yra per 30 poezijos rinkinių ir romanų autorius:Kur kairėn, kur dešinėn (1957 m.)Vilnius nubunda (1959 m.) Atveriu langą: eilėraščiai (1959 m.) Rankos ir betonas: eilėraščių rinkinys (1962 m.) Skambančios naktys: eilėraščiai (1965 m.) Šiluma: eilėraščiai (1968 m.) Monologų knyga (1971 m.) Erdvės trauka: mikropoemų knyga (1974 m.) Žolės spalva: rinktinė (1975 m.)Rugpiūčio ritmai: eilėraščiai (1977 m.) Kauno autografai: apybraižos (1977 m.) Jūrų romansai: eilėraščiai (1980 m.) Laimės kūdikio gyvenimas: romanas (1980 m.) Jau saulelė: romanas (1982 m.) Slenksčiai: eilėraščiai ir poema (1983 m.) Akimirkų tėkmė: eilėraščiai ir poemos (1984 m.) Ant keteros: romanas (1984 m.) Alyvos šakelė balandžio snape: poezija, proza (1985 m.) Ant keteros: romanas (1985 m.) Žmonės prie vieškelio: apybraižos (1986 m.) Improvizacija mušamaisiais: romanas (1987 m.)Laukimas: eilėraščiai (1988 m.) Ateiti ir išeiti: romanas (1993 m.) Monsinjoras: akimirkos su monsinjoru K. Vasiliausku (1994 m.) Pelenai: romanas (1995 m.) Ugnies paukštė: meilės eilėraščiai (1996 m.) Sonetai vakaro rūke (2001 m.) Nuolaužos : eilėraščiai (2002 m.) Aš juos mylėjau: atsiminimai (2005 m.) Moteris, tas amžinas švelnumas... : meilės lyrika (2005 m.) Nuogas dykumoje: romanas (2006 m.) Blyksniai: poetinės maksimos: miniatiūros ir sentencijos (2008 m.)

b i o g r a f i j a :

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

30

ps

l.

..

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Apie kolaboravimą: „Dabar mane juokas ima, kai atsirado šitiek patriotų ir pasipriešinimo dalyvių. Juokinga - visi buvo prisitaikę, kolaboravę, išskyrus keletą disidentų. Visa visuomenė kolaboravo. To nebuvo įmanoma išvengti. Žinau, kad tie, kurie iš tiesų pasipriešino, buvo pasodinti. O visi kiti - kokie jų pasipriešinimo veiksmai? Kodėl dabar

meluoja atsistoję, kad priešinosi? Kur ir kaip priešinosi?“

Apie popkultūrą: „Matant per televiziją paauglius, kurie žviegia žiūrėdami ir klausydami visiškų „bezdorių“, negabių jaunuolių, kurie sugebėjo save prastumti į viešumą, darosi truputį nejauku. Kokį žmogų mes auginame? Koks jo vidus kada nors bus? Ar iš viso tame viduje kas nors darosi? Tai elementarūs dalykai, nieko naujo nepasakau, bet jie šiek tiek bau-gina, ypač kai matau tam tikrą pasaulio degradavimą. Vienas iš to požymių - „duok lengvos duonos.“ Viena iš priežasčių, kodėl žlugo Romos imperija, - ji persisotino „duona ir reginiais.“

Apie gimtus namus: „Gimtieji namai - nenuperkami, neparduodami. Jie egzistuoja objektyviai. Nes tu jų nepasirinkai ir negali „nužudyti“, jų sunaikinti. Gimti namai - dvasinė sąvoka. Migracija yra milžiniška. Man tai absoliučiai nepriimtina, aš be Lietu-vos nieko daugiau neturėjau ir neturiu. Pasaulį mačiau neblogai - anais laikais buvau ten, kur ne kiekvienam buvo galima būti. Kapryje namų kaip Gorkis nenorėčiau turėti. O kam, jei aš turiu Plikiškius?“

> Antanas Drilinga su anūku Luku prie tvenkinio, kuriame gyveno upėtakiai. Pasak poeto, užsienio kraštai jam niekada neatstos gimtų namų Plikiškiuose.

Indros radijas Žinios, aktualijos, pokalbių laidos, muzikaRadijo stotis IR siūlo eterį reklamai už patrauklią kainą.Papildomos veiklos sritys - renginių organizavimas ir įgarsinimas, reklaminių audioklipų, garso įrašų gamyba.

Tel. studijos - 8~ 389 64111; trumpasis numeris 1671 (žinutės laukelyje IRS)Reklamos skyriaus - 8 ~389 5 31 01; 8 ~ 618 98 055.El. p.: reklama@indrosradijas.lt

w w w. i n d r o s r a d i j a s . l t

>>>

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

1p

sl

..

.

Baltojo žirgo žemė – Debeikiai

. . . Raimondas Guobis >

Į šiaurės rytus nuo Anykščių, derlingoje aukštumoje, kalvų šlaitais besileidžiančioje į Šventosios slėnį, įsikūręs Debeikių miestelis.

Dvarponiai varžėsi dėl bažnyčiosKadaise čia, kelių kryžkelėje, buvo

pono Juozo Kušeliausko Sterkonių dvarui priklausęs kaimas. Parapi-jos bažnyčia buvo Vyžuonose, o dvaras turėjo nedidelę medinę 1769 m. statytą koplyčią. Netoliese prie Šventosios esančiame Jononių dvare ponas Jaugelis pastatė nedidelę bažnytėlę, kur atvažiuodavo kunigas, švęsdavo šv. Lauryno atlaidus, rūpinosi kurti parapiją. Ukmergės pavieto bajorų maršalka Juozas Kušeliauskas sunerimo - pasikėsinta į jo garbę, sukvietė apylinkės ponus - Aknystų Jelenską, Surviliškio Gratkauską ir paprašė paremti jo sumanymą - parapiją steigti Debeikiuose. Tuo tikslu užrašė 2 tūkst. 400 sidabro rublių,

pusantro valako žemės ir tapo 1799 m. pastatytos bažnyčios globėju. Audringame vakarėlyje suspėjęs kor-tomis pralošti Karoliui Gratkauskui 10 Debeikių kaimo kiemų, Kušeliauskas mirė. Jo turtus paveldėjęs sesers vyras Lopa tapo bažnyčios globėju. Buvo smagus vyrukas, ir jis, ir jo palikuonys išdaigoms pinigų negailėjo - vieną

> Nedidelio Debeikių miestelio puošmena – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia.

sekmadienį į miestelį atidardėjo kelių dideliais pinigais sugundytų žydų traukiamoje karietoje.

Miestelis prakutoPanaikinus baudžiavą, pastačius

valsčiaus, mokyklos pastatus bei apsi-gyvenus žydams, atsiradus prekybai,

>>>

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

32

ps

l.

..

miestelis ėmė augti. XIX a. pabaigoje neprastose žemėse ūkininkavę debeikiečiai prakuto ir panoro statyti naują bažnyčią, neatsilikti nuo naujas erdvias aukštabokštes šventoves mūrijančių kaimynų, nors medinukė bažnytėlė dar buvo gera ir gausiai išpuošta. Ant sienų kabojo storų lentų skyduose skobti šventųjų gyvenimo vaizdai, manoma, padaryti po 1812 m. karo Aknystų dvare pasiliku-sio auksarankio prancūzų kareivio. Aplink didįjį altorių stovėjo keliolika medinių masyvių barokinių skulptūrų, vaizduojančių šventuosius ir įvairių tautų žmones, nupirktų iš Vilniaus šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Naujoje šventovėje šie mediniai stebuklai buvo nebereikalingi, pokariu dalį sunaikino, o likučius išgabeno į Kauną, Vilnių bei Panevėžį.

Naują raudonų plytų dvibokštę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, suprojektuotą inžinieriaus Nikolajaus Andrejevo, mūrijo latvių brigada, vadovaujama meistro Andziulio. Nors, įpusėjus statyboms, vadovauti su kareiviška energija ėmė naujasis klebonas, buvęs caro armijos kape-lionas Dominykas Mikšys, darbai užtruko net 9 metus. 1913 m. rudenį Marijos Rožančiaus Karalienės atlaidų dieną bažnyčia buvo pašventinta. Debeikiečiai, smagiai lenktyniau-dami, aukojo vidaus įrangai. Įrengti modernūs vargonai, vitražai, įspūdingos Kazimiero Uljanskio nulip-dytos skulptūros didžiajame altoriuje, meistro Jagmino iš betono nulipdyti al-toriai atrodo tarsi būtų iš ąžuolo drožti, o sakyklos pakraštėlyje atsirado vietos ir susigūžusio velniuko figūrėlei.

Klebonai, klebonėliaiBene garsiausias Debeikių klebo-

nas buvo Konstantinas Olšauskas, čia gyvenęs 1894 - 1900 m., vėliau dalyvavęs Lietuvos išsivadavimo judėjime, steigęs „Saulės“ draugiją“, pelnęs prelato titulą, galiausiai apkaltintas gerai pažįstamos moters nužudymu, patekęs į kalėjimą. Tačiau debeikiečiams labiausiai tiko Kazi-mieras Mikelinskas, vadintas „dzie-kanu“, mat buvo ir Anykščių dekanato dekanas. Tvirto, vyriško charakterio pasvalietis puikiai tvarkė klebonijos ūkį, parapijiečius išmokė daugelio naudingų darbų, taip pat ir pasidaryti gerą naminį alų.

Kumelys - gerovės simbolisTarpukariu buvo sakoma: „Kurklių

pievos, Anykščių mergos, Debeikių kumeliai...“ Kumeliai simbolizavo pasiturimą gyvenimą, net prabangą, kaip dabar automobiliai.

Ūkininkauti debeikiečiai sugebėjo, uždirbtus pinigus sumaniai investavo, ypač daug jaunimo krimto mokslus, mokėsi amatų, miestelyje buvo pastatyta moderni pieninė, veikė girininkijos raštinė, geriausiais laikais - net 3 restoranai ir 5 krautuvėlės. Miesto centre buvo pastatyta puošnių, pasiturinčių piliečių namų. Susidarė inteligentų žiedas, kuriame buvo ir keletą metų mokytoja dirbusi Prezi-dento Antano Smetonos sesuo Julija Smetonaitė.

Debeikiečiai mokėjo kantriai dirbti ir džiugiai švęsti. Didžiausi būdavo

> Genovaitės ir Vincento Skvarnavičių džiugesys prariekus šviežios, namie keptos duonos kepalą.

>>>

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

3p

sl

..

.

> Menki Aknystų dvaro didybės likučiai.

Seniūnija. Plotas 17 tūkst.246 ha, 54 gyvenvietės: Debeikiuose gyvena 450, Leliūnuose - 268, Čekonyse - 163, Aknystose - 446, Varkujuose - 104 gyventojai.

Mokykla. Miestelyje nuo 1804-ųjų veikė parapijinė, vėliau liaudies rusiška mokykla, tarpukariu – pradžios mokykla, 1945-1950 m. – progimnazija, 1950-2001 m. - vidurinė, dabar – pagrindinė. Ją lanko 114 mokinių, dirba 18 mokytojų.

Pensionatas. Aknystų pensionate ir jo filialuose - Leliūnuose, Debeikiuose, Kalveliuose, Rubikiuose, Šlavėnuose - globojama 340 žmonių su negalia.

Jelenskai. Demokratiškai nusiteikę dvarininkai dalyvavo sukilimuose prieš caro valdžią, rūpinosi ūkio pažanga, Papšių kapinėse pastatė akmeninę koplyčią, giminės kapavietę. Paskutinė Aknystų dvaro valdytoja Ponia Emilija Jalenskaitė-Venslovavičienė (1881 – 1964) pasižymėjo labdaringa veikla, gydė sodiečių vaikus, užėjus sovietams, išvyko į Varšuvą. 1959 m. dvare įsikūrė Aknystų neurologinis dispanseris.

Jurgis Baranauskas (1859-1941). Knygnešys, Garšvių bendrijos narys, caro valdžios kalintas, gyvenęs tremtyje, nušautas Debeikiuose besitraukiančių raudonarmiečių.

Sesuo. Ksavera – Emilija Šakėnaitė (1913 - 2000), kilusi iš Kalvelių kaimo, įstojo į vienuolyną Prancūzijoje, daug metų gyveno misijose Amazonijos džiunglėse, uoliausia gydytojo tėvo Bendoraičio pagalbininkė. Iš Varkujų kilęs jos sūnėnas Aleksandras Guobys apie tai parašė knygą „Lietuviai Amazonijos džiunglėse“.

> Debeikių seniūnas Alvydas Simanavičius.

m e t r a š t i s

Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, tačiau smagiausiai rugpjūčio pabaigoje paminėdavo šv. Apaštalą Baltramiejų. Papjaudavo jau paūgėjusį avinioką, prikepdavo šviežių miltų pyragų, pasidarydavo alaus, tad švęsdavo kelias dienas.

Po sovietmečio 1995 m. susibūrusi debeikiečių bendrija savo simboliu pa-sirinko baltą žirgą (baltas kamanomis įžabotas žirgas - kumelys ir Debeikių miestelio herbe, patvirtintame 2002 m. rugpjūčio 21 d.), o susibūrimo dieną - šv. Baltramiejaus atlaidus.

Posėdžiai buvo solidūs, panašūs į parlamento, užtrukdavo po keletą valandų, daug metų sambūrio pirmininkas buvo Antanas Gudelis, dabar Vilniuje bandantis įgyvendinti Tautos namų ant Tauro kalno idėją. Šiuo metu bendruomenė vienija apie 200 kraštiečių, veikia Vilniaus, Kauno bei Čekonių skyriai. Daug metų JAV gyvenusio kraštiečio, kultūros mecenato Kazimiero Rožansko lėšomis miestelio centre 1995 m. pastatytas skulptoriaus Regiman-to Midvikio paminklas pokariu už laisvę žuvusiesiems. Ant akmeninės lietuvaitės figūros klosčių iškaltos kelios dešimtys žuvusių pavardžių. Ypatingos pagarbos nusipelno pas-kutinieji Vytauto apygardos Liūto rinktinės vyrai – Bronius Mozūra-Kunotas, Vytautas Guobužas-Viesulas ir Bronius Morkūnas-Diemedis, žuvę 1952 m. balandį.

Dabar bendruomenės lėšomis akmeninėmis plokštėmis pažymimas

tremtinių atminimas.Bendruomenės veikloje aktyviai

dalyvauja žymūs kraštiečiai: generolas Jonas Andriškevičius, matematikos mokslų daktaras Vidas Pekarskas, poetas Balys Sriubas, ekonomistė Ona Staikūnienė-Gritenienė, istorikė Vida Pukienė ir kiti, bet svarbiausi čia - vie-tiniai žmonės.

Natūralūs ir netradiciniai ūkiaiDebeikių miestelis – seniūnijos

centras, jos administracija įsikūrusi dar sovietmečiu pastatytame, į kunigaikščių pilį panašėjančiame su įspūdingais bokštais raudonų plytų pastate. Čia yra 300 vietų salė, įsikūrusi biblioteka, paštas.

Pasak seniūno Alvydo Simanavičiaus, dauguma darbingų gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Yra net kelių šimtų hektarų plote sėjančių ir pjaunančių, bet daug ir visai smulkių ūkininkų. Žmonės imasi ir netradicinių šakų – Vladas Tamošiūnas augina ka-lakutus, Osvaldas Gritėnas - avis, Jo-nas Bernotas - ristūnus arklius, o Gita Opulskienė augina žalią veją. Šiemet pasėjo apie 2 ha žolės pavėsinių, sporto bei reprezentacinei vejai, kurią realizuos tik po metų. Paklausa yra. Seniūnijoje yra kelios kaimo turizmo sodybos, rąstinių namukų dirbtuvėlė Gerkonyse, baldų gamybos įmonėlė - TŪB „Juodupys“. Miestelyje veikia trys krautuvėlės, nedidelis dėvėtų drabužių turgelis.

Nors XXI amžius, tačiau yra žmonių, sugebančių išsiversti be parduotuvėse siūlomų maisto produktų. Genovaitė ir Vincentas Skvarnavičiai, daugybę metų išvargę darbuose prie kolchozo gyvulių, kai kasdien keldavosi 2 val. nakties, ji melžėja, jis šėrikas, o dar ir namų ūkis, 4 vaikai, nūnai pensininkai, parduotuvėje perka tik cukrų, druską, prieskonius, visa kita pasigamina namie. Laiko kiaulių, paukščių, karvę, tvenkinyje pasigauna žuvies, sėja javus, sodina daržoves, namie kepa duoną ir alučio naminio pasidaro. Net jei ko saldaus užsimano, taip pat namie išsikepa sausainių, bandelių ir jokių produktų su grėsminga raide E nenaudoja.

> Miestelio aikštėje stūkso paminklas pokariu žuvusiems partizanams.

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

34

ps

l.

..

Gero laiko puoselėtojasTiesą sakant, geras laikas arbatai

gali būti bet kada, ypač kai sužinai, jog šeimininkui nebūna veltui praleistų dienų. Jis labai atsakingai ruošiasi arbatos gėrimo ceremonijoms, kuria jas ir visas... prisimena, nes tai – šventė ir įvykis jam pačiam. Lietuviai įpratę prie triukšmingų švenčių, o čia – tylesnės, ramesnės, bet, anot R.Daugelavičiaus, linksmos. Taip galima švęsti ir mergva-karius, ir gimtadienius, šie, beje, dabar yra vieni populiariausių. Tačiau švenčių šventimo būdų ir formų, kaip ir arbatos gėrimo ceremonijų bei rūšių, gali būti įvairių. Anykščiuose propaguojamos trys arbatos gėrimo ceremonijos: vai-kams, šventinė, virimas ant ugnies. Per aštuonerius metus arbatos ceremonijų studijų, kai veikla apėmė Vilnių, Kauną, Peterburgą, sako, pradžioje būta aklo kopijavimo: ko tiksliai reikia arbatos gėrimo ceremonijai (kaip sėdėt, kas į

Geras laikas arbatai...

Sakoma, jog žiloje senovėje Kinija buvo vaizduojama ant drakono, virš kurio sklandė vėjo (feng) ir oro (shui) srovės. Prieš statydami rūmus ar kariaudami, kinų imperatoriai tardavosi su žiniuoniais – vėjo ir oro specialistais, kurie nustatydavo, ar būsimo įvykio srovės sukasi ties drakono nugara – labai geras ženklas, kaklu ir galva - blogai, o jei ties akimis - blogiau ir būti negali... Nežinia, ką kinų žiniuoniai pasakytų apie Anykščių prekybos centrą „Norfa“, bet jame įsikūręs Arbatos gėrimo klubas, regis, socialiai prisitaikęs prie šiandienos feng shui. Kaip teigė arbatos gėrimo ceremonijų vedėjas Ramūnas Daugelavičius, interjeras buvo kurtas intuityviai. Jis yra vienas iš penkių elementų, reikalingas, kad būtų geras arbatos gėrimo laikas...

kurią pusę turi būti pakreipta ir t.t.), o vėliau pradėta ieškoti, ko labiau reikia šiam kraštui. Važiuodamas gyvent iš didelio miesto šurmulio į ramius Anykščius (tam turėjo įtakos, jog čia buvo daug draugų, čia jis važiuodavo

vest ceremonijų, nuo Svėdasų kilusi jo mama, bet svarbiausia priežastis - žmonai buvo pasiūlytas darbas, o ji - vaikų gydytoja, pritarusi vyro norui), R.Daugelavičius manė, jog žmonėms labiau patiks lietuviškų žolelių mišiniai,

. . . Jolanta Matkevičienė >

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

> Ramūnas Daugelavičius - dar ir fotografuojantis, kalnus ir alpinizmą mėgstantis žmogus, daug metų studijuojantis sufizmą, besidomintis kovų menų gimnastika ir energijos valdymu, sako, gyvenantis vidury tarp to, kas buvo ir kas bus.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

5p

sl

..

.

bet egzotika, anot jo, anykštėnams la-biau patinka. Kaip ir tai, jog, kad ir kaip paisytum žmonių poreikių, ritualiniai veiksmai - jų prasmė ir gelmė - niekur neišnyks. „Kiek bestudijuotum - vis tiek grįžti prie jų, nes jie, kaip akcentai, yra tinkami visur: darant tris pakvėpinimus ar tris gurkšnelius, skirtus dangui (svajonių, minčių pasauliui), žemei (pinigams ir tam, kas yra materialu), žmogui (asmeniui ir jausmams). Ir visiems turi skirti vienodai dėmesio, nes akcentuoji harmoniją...“

Gyvenimo modeliuotojamsTiems, kurie nieko neišmano apie

arbatos gėrimo būdus, o juo labiau ceremonijas, vertėtų nors kartą apsi-lankyti Anykščiuose, Arbatos klube, ir leisti sau pajausti gerą arbatos laiką. Arba pasikviesti ceremonijų vedėją į svečius. Kartais jis save pavadina ir mobiliu vedėju... Tačiau tai nereiškia, jog pabuvę arbatos klube, turėsite tapti jo nariais. Klubas - tik vieta, kur kartais galima modeliuoti gyvenimo akimirkas arba čia ateiti ieškoti harmonijos. Čia iš tiesų nuteikia poilsiui ir ramiam buvimui aplinka: interjeras ir muzika, arbatos skonis ir aromatas, vedėjo meistriškumas. O to jis ieškojo ne tik knygose, įvairiuose kursuose, mokyk-lose, bet buvo nuvykęs ir į Kiniją. Pir-moji kelionė, pasak R.Daugelavičiaus,

buvo tam, kad aplankytų arbatų augim-vietes ir išsirinktų arbatą, pasimokytų kaligrafijos ir Tai Či bei Cigun metodų... Antroji kelionė buvo skirta indams. Sako turėjęs svajonę pačiupinėti savo rankom porcelianą ir molį, kurio labai mažėja, įsigyti šilko, iš kurio siuvami kimono. Kas rytą eidavo mankštintis pagal Tai Či, leisti aitvarų saulei tekant. Žmonės tarsi žiūrėdavo į aitvarus, bet visi sveikindavosi su saule - nauja diena...

Arbatos gėrimo ceremonijoje svarbu pažinti žmogų, tad čia neapsieinama be psichologinių ir astrologinių žinių. Tačiau vedėjas skuba nuraminti, jog žmonės čia atskleidžia gerąsias savybes - tarsi išeiginę pusę, kad galėtume patikėt, jog iš principo žmonės visi

geri... Tačiau skoniai jų skiriasi. Ir tai gerai, nes vargu ar kas kitas Lietu-voje be Ramūno brolio dar galėtų tiek išmanyti apie arbatos ceremonijas ir jų ruošimo būdus. Nepaisant visko, arbatos žinovas kelis kartus bandė pabėgti nuo šito verslo, bet, „sąžiningai pažiūrėjęs į savo gyvenimą, supra-tau, jog čia mano sielos užduotis...“ – prisipažino R.Daugelavičius, nors turbūt yra ir kitų darbų, kuriuos jis galėtų neblogiau atlikti, nei būti arbatos formų skleidėju. Tačiau ir čia jis turi atsakymą: „Matyt, kituose darbuose nesu tiek talentingas, kiek vidutinybė...“

Arbata atvėsta...Kad arbata neatvėstų, ji virinama

ant ugnies, o vėsi išliejama ant grotelių. Tame virinimo procese turi būti išlaikyta atstumų harmonija, ko atėjusysis tikriausiai nė nežinos. Kaip ir to, kad atvėsusi arbata duoda tingumą... Tačiau kinų priežodį, kad „svečiui išėjus, arba-ta atvėsta“ - galima prisiminti. Arbatos klube jūsų neklaus pavardės ar kokią vietą užimate visuomenėje, tik šiek tiek žvilgtels į išorę, į širdį ir leis įvertinti jūsų skonį ir savijautą bei nuspręsti patiems, kuri rūšis ir arbatos gėrimo būdas jums priimtiniausias. Svarbiau-sia - žinoti, ko norite... O tai gali ateiti ir nebūtinai po pirmo apsilankymo Arbatos klube...

> Tėvo pėdomis seka ir duktė Justė (centre).

Ram

ūno

Dau

gela

viči

aus

asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

> Arbatos gėrimo ceremonija trunka porą valandų. Ji, susitarus su Ramūnu Daugelavičiumi, gali vykti ir ant žolės.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

36

ps

l.

..

Tikėta, kad ikona – Dievo kūrinysKadaise čia, Vašuokos upelio krante, šlamėjo šviesus ąžuolynas, buvo Vašuolės alkavietė, kurioje senovės lietuviai dievus garbino. Lietuvoje įvedus katalikybę, šventoji ugnis užgesinta, o 1510 m. pastatyta bažnytėlė. 1530-aisiais netoli tos bažnytėlės, šalia šaltinio rožių krūmo apsireiškė Dievo Motina Marija, tuo pat metu atsirado ir, pasak stačiatikių, ne žmogaus rankų darbo, bet dieviškos kilmės Dievo Motinos ikona. Prie jos besimeldžiantieji ir šaltinio vandenį vartojantieji patyrė daug

Stebuklingoji Surdegio Dievo Motina

Surdegis (Anykščių rajonas) Dievo Motinos malonėmis išgarsėjo gerokai anksčiau nei Šiluva, garsėjanti kaip pirmojo Mergelės Marijos apsireiškimo Europoje vieta ir rugsėjo mėnesį minėjusi šio įvykio 400 metų jubiliejų.

. . . Raimondas Guobis >

malonių, dvasios ir kūno pagijimų, laikomų stebuklais. Tuomet šioje vietoje Biržų seniūnas Aleksiejus Fiodorovičius, vadinamas vladika (valdovu), pastatė Šv. Trejybės cerkvę, o apie 1550 m., dvarininkei Onai Staveckai remiant, buvo įkurtas šv. Dvasios stačiatikių vyrų vienuolynas.

Vienuolynui aukojo Petras IO.Stavecka ir kiti turtingi krašto stačiatikiai vienuolyną gausiai apdovanojo žemės valdomis, miškais, vienuoliai turėjo spirito varyklą, malūną ant Anykštos upelio, o dažnų pasninkų dienomis mito Rubikių bei Jurgiškio ežeruose sugauta žuvimi. Vienas vienuolyno rėmėjų buvo įtakingas Rusijos politikos veikėjas kunigaikštis Andrejus Kurbskis, 1563 m pabėgęs nuo caro Ivano Rūsčiojo nemalonės, prieglobstį suradęs Lietuvoje ir valdovo Žygimanto Augusto apdovanotas valdomis. Surdegio Dievo Motiną ypač garbino, stambiomis aukomis vienuolyną rėmė Jaroslavlio bei Rygos pirkliai. Jų lėšomis buvo nupirkti varpai, XIX a. pabaigoje pagamintas naujas ikonostasas, nupiešta ikonų. Net Rusijos caras Petras I 1721 m. paaukojo Surdegio vienuolynui 50 dvirublinių červonsų. Pasak rusų istoriko Aleksandro Višniovo, garsiojo valdovo reformatoriaus žmona carienė Jakaterina, lietuvių Skavronskų dukra, buvo kilusi iš šių kraštų.Vienuolyne nuolat gyveno keli, o kartais ir keliolika vienuolių, ūkio tarnai bei darbininkai, užklysdavo

atsiskyrėlių maldininkų, o Dievo Motinos į Dangų ėmimo šventėje užtvindydavo nesuskaičiuojama minia.

Ikona baudė piktavaliusGarbė ir turtai kėlė galingų kaimynų dvarininkų, priklausiusių katalikų bažnyčiai, pavydą ir pyktį. Senieji raštai byloja, kad anie grobė vienuolyno žemes, plėšė, laužėsi į lobyną, bandė išvaikyti broliją, o nuo visų negandų išgelbėjo tik stebuklinga ikona. Nors ir ją kartą pagrobė ir nugabeno į Troškūnų vienuolyną. Bet vaizdas ikonoje išnyko, o pagrobėjams mėšlungis sutraukė žandikaulius. Tai matydamas bernardinų gvardijonas paliepė su maldomis bei procesija relikviją grąžinti. Procesijai žengiant į Surdegį, vienas lenkuojantis dvarininkas ėmė stebuklingą ikoną keikti ir tuoj pat susilaukė bausmės - išprotėjo. O ant kelių puolusi ir meldusi malonės akla elgeta praregėjo.

Stebuklingai pagijo popo sūnusĮvairių pagijimų buvo tiek, kad jų liudijimų kelias knygas galima prirašyti, bet įvairių neramumų karų niokojamame krašte tik menka dalelė tų raštų išliko. Patys stačiatikiai ypatingu laiko 1881 m. rugpjūčio 15 d. stebuklą. Antalieptės cerkvės šventiko Alkesandro Spaskio sūnus Georgijus gimė silpnas, daugybės ligų kamuojamas. Rūpestingi tėvai vežiojo pas garsiausius gydytojus, bet teišgirdo vienodą patvirtinimą, kad berniukas nepagis ir neilgai jam telikę. Didžiausią siaubą šeimai kėlė tai, kad ligonis, nuvestas į cerkvę, negalėjo dalyvauti pamaldose, vos išgirdęs giesmes ar maldas imdavo šaukti ir bėgdavo

> Nedidukė, vos 110 x 80 cm ikona kelis šimtmečius spinduliuoja Dievo garbę liudijančiais stebuklais.

. . . a t o d a n g o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

slėptis namo, tarsi piktieji demonai apsėdę būtų.Tėvų meilė, tikėjimas ir dieviška viltis atvedė prie Surdegio Motinos. Atvykę į Surdegį rugpjūčio 14 - ąją, rytojaus dieną dalyvavo rytmetinėse pamaldose, Georgijus, kuriam tuomet buvo 5-eri, visų nuostabai atidžiai sekė apeigas, jį ištiko šventas nušvitimas. Nuo tos dienos šventiko sūnus pamilo cerkvę, skubindavosi į ją vos išgirdęs šaukiančio varpo dūžius, atidžiai dalyvaudavo pamaldose, palengva išnyko ir kūno negalavimai, o po pusmečio visai pasveiko.Sunkiausias ligas, proto užtemimus pavykdavo išgydyti vienuoliams meldžiantis giedant permaldavimo giesmes tris, penkias, o kartais net septynias dienas. Maldos bei šaltinio, vėliau po cerkve požemyje įrengto šulinio, vanduo sugydydavo kelis metus pūliavusias žaizdas, luošiai pradėdavo vaikščioti, neregiai praregėdavo.

Surdegis – stačiatikybės žiburysDidžiausia Surdegio Dievo Motinos šventė vykdavo rugpjūčio 15-ąją, rusai ją vadina stebuklingos Dievo Motinos mirties (Uspenija) Viešpatyje švente. Tuomet sutartinai giedančių maldininkų procesijomis, taip pat arklių traukiamais vežimais bei karietomis, o nuo 1899 metų ir traukinuku atkeliaudavo nesuskaičiuojama daugybė stačiatikių ir net katalikų. Iš Kuršo, Baltarusijos, Rygos, tolimų Rusijos gubernijų. Nuo ryto iki vakaro skambėdavo giesmės, iškilminga procesija, kurioje būdavo nešama ir stebuklinga ikona, eidavo aplink cerkvę, aplankydavo ir už miestelio esančias kapinaites. Kai kurie maldininkai pabūdavo keletą dienų, atgaivindavo ne tik

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

7p

sl

..

.

dvasią, bet ir kūną, pasivaišindavo, papramogaudavo, vyrai ypač mėgo ristines. Vienu metu netoli vienuolyno buvo net dvi karčemos.Lietuvai patekus į Rusijos imperiją, šventaviete išskirtinai domėjosi krašto gubernatoriai: bene 1864 m. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, dėl žiaurumo sukilimo metais pramintas Koriku, pasirūpino pastatų remontu, skyrė vienuolynui 10 tūkst. rublių. Vienuolyną bei cerkvę juosė mūro tvora, buvo tvenkinys, puikus sodas. Minėtą gubernatorių pakeitęs Konstantinas Kaufmanas, vos užėmęs postą, 1866 m aplankė Surdegį, pritarė vienuolių sumanymui tolėliau nuo cerkvės pastatyti koplyčią su baseinėliu, į kurį iš požemio šulinio atitekėtų vanduo, idant gausiai susirinkę maldininkai patogiau galėtų vandenį semti, paaukojo pinigų.Rusiškoje spaudoje buvo rašoma, kad Surdegis - stačiatikybės žiburys, brangiausia šventykla Rusijos imperijos vakariniame krašte, kurioje vienijosi, sėmėsi tikėjimo rusai. Tačiau jau XIX a. pabaigoje lietuviškoje spaudoje teigiama, kad vienuoliai girtuoklystės ir paleistuvystės spindulius ant visos apygardos išleidžia, kad “vienuoliams ne koks gyvenimas tarp kito tikėjimo žmonių: ilgu, neramu...“Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui rusai iš Lietuvos pasitraukė. Surdegio Dievo Motinos ikona buvo išgabenta į Jaroslavlį. Į Lietuvą stebuklingas paveikslas sugražintas tik 1921 m., bet ne į Surdegį, o į Panevėžio cerkvę. Kauno

stačiatikiams prašant, žiemos laikotarpiu jis būdavo pervežamas į Kauno cerkvę, kurioje nuo Antrojo pasaulinio karo saugomas nuolatos.

Ateistai užmūrijo šventą šulinįSurdegio cerkvė apie 1918 m. atiteko katalikams. Po pastato rekonstravimo jis pašventintas kaip Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Išlaikoma Dievo Motinos garbinimo tradicija, svarbiausi atlaidai - Žolinė. Šulinio vanduo, jo galia tikintiems, karštai besimeldžiantiems, teikia sveikatą. Ateistų siautėjimo laikais keletą metų šulinys buvo užmūrytas. Sugrįžus tikėjimo laisvei, vėl vis dažniau čia užklysta šimtametę stebuklingą vietą trokštantys pažinti stačiatikių maldininkai. Jie suranda tą XIX a. raštuose aprašytą plačių laukų, pamargintų miškais, erdvę, nenusakomą ramybę, taip iškalbingą rudenį, kai pagelsta klevai, seną griūvantį vienuolyno mūrą, už kurio sienų kadaise skleidėsi maldose ir mąstymuose gyvenimo tuštybių atsisakiusių vienuolių sielos. Šventoriuje po raudono granito paminklu palaidotas caro pusbrolis, o po kukliu stačiatikių kryžium 1888 m. birželio 4-ąją 8 valandą ryto taikoje su Viešpačiu išėjęs į amžinąjį gyvenimą senolis archimandritas Teofilius. Nusileidę į rūsį, atsigėrę palaimingo vandens keleiviai prabyla giesmėmis ir maldomis. Kai rusiškos maldos nutyla, požemio raktininkė Staselė Keževičienė pakviečia pasimelsti lietuviškai. Ir skamba “Sveika Marija...“ nedrąsiai rusams piligrimams pritariant.

> Buvusioje Surdegio stačiatikių cerkvėje dabar Dievo Motiną garbina katalikai. R

aim

ondo

Guo

bio

nuot

r.. . . a t o d a n g o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

38

ps

l.

..

. . . s v e i k a t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Jei nori ilgai gyventi, reikia gyventi, o ne gadinti savo gyvenimą – toks energija ir humoru trykštančio gydytojo moto. Medikui visiškai nesuprantama, kodėl daugelis geriančių bei rūkančių žmonių taip noriai investuoja pinigus į savo ligas, o jauni žmonės saujomis ryja maisto papildus.

Pagrindinis A.Bartkevičiaus gyvenimo variklis yra judėjimas. Jau 30 metų mankštą darantis uteniškis jos ėmėsi prispirtas sąnarių skausmo. Nuo tada jis užmiršo nuskausmina-

Gyvenimą ilgina ir stovėjimas ant galvos

Paplūdimyje išvydę jo treniruotą kūną merginos pusbalsiu stebisi: “Oho, kokia krūtinė“. Dar labiau jos nustebtų pamatę šį vyrą stovintį ant galvos. Kas jis – supermenas ar kokio filmo herojus? Ne. Tai Utenos apskrities ligoninės gydytojas transfuziologas 77 metų Algimantas Bartkevičius, patyręs keturias kovos su vėžiu operacijas.

muosius vaistus. Trečdalį mankštos sudaro stambiųjų sąnarių tempimas, o jos pabaigoje gydytojas visada pastovi ant galvos. Kai vyrą kartais suima tinginystė, mankštinasi jis tik sapne.

Patekęs į keblią padėtį, niurnėti nemėgstantis gydytojas ginasi anek-dotais: “Žalingiausias mano įprotis yra juokauti. Ne veltui optimistai gyvena 6-7 metais ilgiau nei pesimistai.“ A.Bartkevičius dar vaikystėje įsidėmėjo savo motinos pamokymą, kad žmogus turi galvoti tik apie tai, kas yra gera, ir nesikrimsti dėl blogų dalykų. O stresą būtina kuo greičiau sunaikinti ar paban-dyti išsisukti iš bėdos – pavyzdžiui, jei negali gyventi su žmona, geriau išsiskirk.

Gydytojas niekada nesuka sau galvos, kas yra sveikas maistas, todėl valgo viską iš eilės. Bet užtat vengia persivalgyti ir stengiasi gerai sukramtyti maistą. Jis visiems pataria labiau įsiklausyti į save ir mažiau tikėti

daktarais, nes mokslo žinios keičiasi kas 2-3 metus. Todėl A.Bartkevičius vienu kartu suvalgo 3-4 kiaušinius, nes už kiaušinį, iš kurio vystosi gyvybė, tobulesnio kūrinio nėra.

„Mano teta sakydavo, kad jei neturi ką veikti, judink nors mažąjį rankos pirštelį, - vardijo laimingo gyvenimo paslaptis pašnekovas. – Jei pervargstu dirbdamas protiškai, imuosi fizinio darbo. Pavyzdžiui, skaldau malkas tol, kol pailstu.“

Sėlos kaime su žmona Da-nute įsikūrusio gydytojo sode veši 250 įvairių vaismedžių, gausybė dekoratyvinių augalų ir gėlių. Neturin-tis kada nuobodžiauti nehabilituotas mokslų daktaras išspausdino 100 mokslinių straipsnių, parašė atsiminimų knygą „Ir visgi nesulaužė“, perskaitė per tūkstantį grožinės literatūros knygų.

Iki dešimties metų A.Bartkevičius buvo vaikščiojantis ligų puodelis, todėl praleisdavo pusę pamokų. Visos jo bėdos baigėsi išoperavus anginą. O ypač jį užgrūdino 10 Sibiro tremtyje praleistų metų. Gydytojas net 117 kartų davė kraują. Donorystės buvo

. . . Elvyra Sabalytė >

> Mankštintis Algimantas Bartkevičius pradėjo prispirtas skausmo.

> Danutė ir Algimantas Bartkevičiai išpuoselėjo kiekvieną sodybos kampelį.

Elvy

ros

Saba

lytė

s nu

otr.

Elvy

ros

Saba

lytė

s nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

9p

sl

..

.

. . . s v e i k a t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

v i e t o j t a b l e t ė s

Elto

s nu

otr.

priverstas atsisakyti po to, kai operuo-damas be pirštinių užsikrėtė gelta.

Kai prieš penkerius metus jo šlapimtakyje buvo aptiktas vėžys, prašyti Dievo pagalbos ar sveika-tos jam atrodė beviltiška, nes jei jis nepasigailėjo net savo sūnaus, tai juo labiau nebūtų pasigailėjęs savo tvarinio. Vyras prašė tik suteikti jėgų bei įgyvendinti tai, ką turėjo padaryti. Keturias operacijas patyręs gydytojas šiandien vaikšto žvalus ir linksmas. Jis juokauja, kad net evangelijoje yra parašyta, kad jei kuri nors kūno dalis nepatinka, ją reikia išmesti.

„Operacija yra labiausiai man patinkantis gydymo būdas, todėl šią žinią priėmiau visiškai ramiai, - pa-sakojo jis. – Operacijos metu ligonis miega, o nervinasi tik chirurgas. Be to, vieną dieną tave išoperuoja, o kitą jau vaikštai. Prieš operacijas reikalavau, kad man, kaip gydytojui, būtų leista dalyvauti gydytojų konsiliumuose. Juk prireikus jie su manimi nebūtų galėję pasitarti.“

Gydytojo nuomone, yra tik trys ma-lonios ligos. Tai niežai, nes kuo ilgiau kasaisi, tuo darosi maloniau, kokliušas, nes kuo daugiau kosėji, tuo daugiau norisi tai daryti, ir dizenterija – kuo ilgiau sėdi tualete, tuo ilgiau ten norisi sėdėti.

A.Bartkevičius nuolat treniruoja atmintį, nes vaistais jos nepagerinsi. Geriausia yra kartoti senus eilėraščius, posakius, pasakas ar mokytis naujų. Jei po šešių dienų nepavyksta prisimin-ti seno eilėraščio, pasiimk knygą ir jį pasikartok.

Labiausia pašnekovą juokina pagyvenę žmonės, kurie elgiasi lyg būtų jauni ir dėl to sielvartauja. Jie turėtų protingai išnaudoti kiekvieną minutę, kai reikia prigulti ir pailsėti. Mąstytojas Diogenas ne veltui mokė, kad užėjus norui padirbėti, prigulk, ir tas noras praeis.

Atsisveikindamas gydytojas pasidali-no gero miego receptu. Jeigu jums ne-siseka ilgai užmigti, prisiminkite, kaip motinos migdo vaikus monotoniškai niūniuodamos. Kol išmoko save min-tyse užliūliuoti, A.Bartkevičius trenira-vosi apie pusmetį. Dabar jam užsnūsti pakanka ir dviejų minučių.

Kai kurios moterys prisipažįsta: man patinka tik maži vaikai, kai jie užauga, virsta pabaisomis... Žurnaluose ir reklamose dažnai naudojami „angeliškų bruožų” kūdikiai, tačiau labai retai - spuoguoti paaugliai. Tad iš tiesų - kas yra tas paslaptingas vaikų žavesys?Vaiko žavesys - gamtos gudrybė. Ne paslaptis, kad gyvūnų pasaulyje svarbiausi yra trys užsiėmimai - prasimaitinti, apsisaugoti ir pratęsti giminę. Todėl palikuonys pirmiausiai turi būti tiek gražūs, kad nekeltų tėvams noro juos sužaloti, sunaikinti, suvalgyti. Jie turi kelti visai kitokius jausmus - žavesį, siekį jais pasirūpinti, apsaugoti... Ką ten daugumai moterų patinkantys kačiukai ir šuniukai - žmonių vaikai sukelia natūralų norą paglostyti, nusišypsoti, paimti ant rankų ir kažką švelnaus pasakyti... Gamta ne veltui kūrė mūsų rūšį daug milijonų metų!Vaikai išlieka gražūs tiek, kiek jiems reikalinga nuolatinė aplinkinių apsauga ir meilė. Ši natūrali meilė atsispindi jų akyse kaip jausmas „aš esu mylimas” ir galų gale prisideda prie to, ką mes vadiname „savimeilė”, „savigarba”, „pasitikėjimas savimi”, „pasitikėjimas pasauliu” ir „saugumo jausmas“. Atkreipkite dėmesį, kaip elgiasi maži vaikai viešose vietose. Jei jūs įdėmiai žiūrėsite į vaiką, vaikas įdėmiai žiūrės į jus, praėjęs pro jus - atsigręš, o sėdėdamas netoliese būtinai patikrins, ar jūs vis dar į jį žiūrite. Kam? Nuo mažens mes žiūrime į šį stebuklingą veidrodį - mus supančių žmonių akis - ieškodami patvirtinimo: mus čia mato, mumis domisi ir myli. Jei akys, kurios žiūri į mus, yra apsiblaususios, piktos ar abejingos, mes nuvedame akis į šoną. Bandymai su kūdikiais patvirtino: jei į vaiko žvilgsnį mama tyčia atsako abejingumu, nuveda akis į šoną ar susimąsto apie kažką savo („nematantis žvilgsnis”), kūdikis ima neramiai muistytis, čiulpti pirštą ar tyrinėti savo kūną. Jis tarsi ieško paguodos kylančiam nerimui. Taigi patikti, būti matomam - natūralus vaiko užsiėmimas, sukurtas gamtos normaliam vaiko vystymuisi. Tačiau vaikui augant vis labiau ir labiau vystosi kitas sugebėjimas - būti savarankiškam. Ir šis sugebėjimas reikalauja laipsniško nutolimo nuo tėvų. Gamta numatė tokią programą. Nutolimas vystosi iš abiejų pusių: vaikas vis daugiau ir daugiau laiko praleidžia toliau nuo tėvų. O tėvai vis labiau ir labiau sugeba „paleisti” vaiką, t.y. atiduoti rūpinimąsi juo iš savo rankų į visuomenės rankas. Laukinėje gentyje tos rankos - kiti genties nariai (moterys - mergaitėms, vyrai - berniukams). Mūsų visuomenėje - tai kiemas, mokykla, būrelis, draugų kompanija. Kadangi gamta numatė duoti mums daug vaikų, tėvystės instinktas pagal šį planą nuolat randa sau objektą - gimsta vis nauji ir nauji vaikai... Tačiau mūsų šeimų bruožas - mažavaikės šeimos. Ir tai, ko gero, yra viena iš civilizuoto pasaulio klaidų.

Ar turi mums patikti mūsų vaikai?

Tėvystės instinktas tuomet veikia, bet veikia “tuščiai”, bandydamas įtraukti į save paauglius, t.y. tuos vaikus, kurie pagal gamtos numatytą programą turėtų jau būti atsiskyrę. Visuomenė nelabai skuba paimti šių vaikų į savo “glėbį”, nes mokslas ir technika vystosi per daug greitai. Dauguma tėvų daug dirba. Todėl padaugėja nerimastingų tėvų, skiriančių vaikams mažiau dėmesio, tačiau tuo pat metu bijančių juos prarasti. Kas gi išeina? Atsiskyrimo programa ima veikti tik iš vienos pusės - iš vaikų pusės. Iš tėvų pusės ji ima strigti. Ir tam, kad ištaisytų šią padėtį, šiuolaikiniai paaugliai ir jaunimas stichiškai sukuria labai įdomią strategiją. Tai - nepatikimo tėvams strategija.Pažiūrėkite: šiuolaikinis miesto jaunuolis ar jaunuolė yra daugiau ar mažiau paveikti „pankų” stiliaus - paryškinta kosmetika, pirsingas, cigaretė ir tatuiruotės, necenzūrinis slengas, alaus buteliukas rankoje, suvelta ryškiai dažyta šukuosena, pabrėžtinai purvini striukė ir batai, agresyvi roko muzika - visa tai lyg tyčia sukurta tam, kad nepatiktų tėvams. Paaugliai elgiasi pabrėžtinai atstumiančiai - sukuria aplink save nešvaros aplinką, įžūliai kalbasi su vyresniaisiais... Jie ir negali patikti tėvams, ir nenori!Taigi, tėvams nieko nebelieka, kaip atsidusti ir pasakyti: nebegaliu tavęs daugiau pakęsti! Atsiskyrimo nuo tėvų programa krūpteli ir pajuda. Mažavaikių šeimų pagimdyta žmonijos klaida - nepaliesti vaikų - iš dalies ištaisoma.Deja, šiuolaikinis vaikas turi tapti tėvams pakankamai atstumiančiu, kad tėvai jį paleistų...Tačiau širdies gilumoje netgi labai atstumiantys mūsų vaikai vis vien lieka mūsų vaikai, mylimi ir brangūs. Jie turi tai žinoti, todėl kartais tampa labai mažais, švelniais ir mielais... Iki tinkamo momento - kai ateina metas vėl sukelti mums pasipiktinimą.Taigi, gerbiami tėveliai, pažvelkite į savo širdį ir rasite ten paprastą tiesą: vaikai siekia būti mums pakankamai patrauklūs, kad jaustųsi saugiai dėl mūsų meilės; bet tuo pat metu jie siekia būti mums pakankami bjaurūs, kad mes paliktumėme juos gyventi savarankiškai...Na, argi ne nuostabus kūrinys yra žmogus?

Olegas Lapinas, psichoterapeutas

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

40

ps

l.

..

. . . s p a l i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Įsimintiniausias automobilis - 401-as „moskvičius”

Vos neprarado antpečių54-erių metų politikas - vienas iš kultūrizmo pradininkų Anykščių krašte, jaunystėje prie skersinio prisitraukdavo viena ranka, išspausdavo 130 kilogramų, prisėsdavo su 150 kilogramų štanga. O ir dabar R.Sargūnas, sakė, bent dešimt prisitraukimų be didesnio vargo padaro.Sportas, sveikas gyvenimo būdas – didžiausia politiko aistra. Pasak R.Sargūno, jo trisdešimtmetis sūnus, Anykščių savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto skyriaus vedėjas Deivis, taip pat kaip ir tėvas, nerūko, nevartoja alkoholio ir „nežino kavos skonio.” R.Sargūnas aktyviai sportavo ir mokydamasis Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas), ir

dirbdamas Anykščiuose. O dėl sporto propagavimo sovietinėje kariuomenėje jis vos neprarado karininko antpečių. Į būtinąją karinę tarnybą ponas Ričardas buvo pakviestas 1983-aisias, jau brandaus amžiaus, baigęs aukštąjį mokslą, tad gavo karininko antpečius. Sporto entuziastas anykštėnas greitai suvadovavo, kad kareivinėse būtų panaikintos rūkyklos, o jų vietoje įrengtos sporto saliukės. Sužinojusi apie karininko savivalę, aukštesnioji valdžia užsiuto ir, pasak R.Sargūno, nedaug trūko, jog būtų „nulakstę žvaigždutės“ nuo jo antpečių.Beje, nedaug trūko, kad R.Sargūnas ilgiems metams būtų tapęs kariškiu. Po vidurinės jis stojo į Saratovo aukštąją aviacijos mokyklą, tačiau nepraėjo centrifugos testo. „Vietoj planuotų naikintuvo piloto studijų man siūlė mokytis skraidyti malūnsparniais, bet šie man atrodė nepatikimi“, – šypsojosi politikas.

Skaitė prie žibalinės lemposGimęs ir augęs Ukmergės rajono Bastūnų kaime R.Sargūnas pirmiausiai perskaitė savo kaimo biblioteką, vėliau - šalia esančio Želvos miestelio

biblioteką. R.Sargūnas šypsojosi, jog Bastūnuose buvo savotiškas Bermudų trikampis – trys namai, kur net iki 1971-ųjų nebuvo elektros. Viename iš tų neelektrifikuotų namų augo ir Ričardas, tad skaityti tekdavo prie žibalinės lempos.R.Sargūnas dėstė, jog daug skaito ir dabar. Ypač mėgsta istorinius romanus, istorines analitines knygas. Paskutiniai jo perskaityti kūriniai taip pat istoriniai romanai – „Paskutinė imperatorienė“ ir „Orchidėja“. Anykštėnas prisipažino, jog valgiui yra pakankamai išrankus. Jam svarbu ir kaip maistas pagamintas, ir kaip patiektas. R.Sargūnas sakė, jog labiausiai mėgsta kepsnius ant grotelių, šašlykus, žodžiu, ant ugnies paruoštą maistą.

Rankinį stabdį atleido po mėnesioĮsimintiniausias R.Sargūno gyvenimo automobilis - jo tėvo 1960-aisiais įsigytas „Moskvič 401“. „Tai buvo šeštas lengvasis nuosavas automobilis Ukmergės rajone, todėl visa apylinkė rinkosi jo pažiūrėti“, - prisiminė politikas. Pasak anykštėno, ir jo tėvas, ir kaimynai stebėjosi, kodėl “moskvičius” važiuoja tik į pakalnę, o į kalną jį turi kaimo vyrai užstumti. Kai stumdyti “moskvičių” vyrams atsibodo, R.Sargūno tėvas susirado “moskvičiaus” pardavėją ir šis „suremontavo“ automobilį – atleido rankinį stabdį...

> Ričardas Sargūnas buvo vienas iš kultūrizmo Anykščių krašte pradininkų. R

ičar

do S

argū

no a

smen

inio

arc

hyvo

nuo

tr.

Buvęs Utenos apskrities viršininkas, Anykščių rajono tarybos narys, Darbo partijos Anykščių skyriaus pirmininkas Ričardas Sargūnas šypsosi, jog jis turbūt vienintelis anykštėnas, kurio individualaus namo rūsyje įrengta sporto salė.

. . . Vidmantas Šmigelskas >

> Ričardas Sargūnas džiaugiasi žmonos Violetos paruoštu valgiu, tačiau kepsnius ir šašlykus mielai kepa ir pats.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.4

1p

sl

..

.

. . . š v e n t ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Šviesus elektrodų gamintojų gimtadienis

Vieninteliai Pabaltijyje elektrodų gamintojai - UAB “Anykščių varis“ - Anykščių pramogų ir sporto komplekse „Keturi kalnai“ šventė bendrovės 15-ąjį gimtadienį.

Prie vaišėmis nukrautų stalų linksminosi bendrovės darbuotojai, svečiai, verslo partneriai. „Anykščių varis“ per 50 proc. savo produkcijos eksportuoja, tad dalis svečių kalbėjo užsienio kalbomis – latviškai, estiškai, rusiškai, ukrainietiškai, baltarusiškai.

Šventės dalyvius linksmino ugnies šou kolektyvas iš Kauno „Ugnies ratas“ bei Anykščių kapela „Grieža“. „Anykščių vario“ darbuotojai ne tik šoko, dainavo ir vaišinosi prie valgiais ir gėrimais nukrautų stalų, bet ir žaidė boulingą, kaitinosi pirtyje. Kaip dera gimta-dieniui, vidurnaktį dangų nušvietė fejerverkai, buvo pjaustomas šventinis tortas. „Anykščių varyje“ dirba per 60 žmonių. Dauguma jų susirinko į bendrovės gimtadienio šventę.

Daugiausiai „Anykščių vario“ produkcijos Lietuvoje parduoda „Senukai“. „Anykščių vario“ generalinį direktorių Vladą Visminą (dešinėje) sveikino „Senukų“ komercijos direktorius Almantas Janulevičius (centre).

Baltarusijos firmos „SMK Technologija“ direktorius anykštėnams dovanojo dramblį, sėkmės simbolį.

Solidi įmonė – solidus ir tortas...

„Anykščių vario“ darbuotojai ir svečiai linksminosi iki paryčių.

Gimtadienio šventės dalyviai galėjo naudotis visomis „Keturių kalnų“ arenoje teikiamomis pramogomis.

„Anykščių varis“ užkariavo daugiau nei pusę Kaliningrado srities rinkos. Elektrodų gamintojus sveikino „Glenara“, anykštėnų prekybos atstovai Kaliningrado srityje.

Arūno Avižos nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

42

ps

l.

..

. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Rugsėjo mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Rugsėjis“ teisingas atsakymas - KADASTRAS. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 76 skaitytojai: anykštėnai J.Gvazdauskas, P.Girnienė, V.Čeponis, J.Tveritnevas, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, N.Žąsinienė, R.Žąsinas, J.Mieželienė, E.Jurėnaitė, G.Žvironaitė, D.Varnienė, N.Varnas, R.Trumpienė, R.Surgautaitė, R.Ražanskienė, R.Misiūnaitė, S.Meškauskienė, A.Keraitienė, A.Dikčius, G.Vajegienė, D.Šlamienė, R.Venslovienė, E.Jančienė, G.Urbonavičienė, N.Šilakienė, M.Parnavienė, V.Vilčinskienė, R.Skorochodovaitė, D.Sebeikienė, E.Budrytė, A.Vildžiūnas, D.Patumsienė, A.Patumsis, B.Šovinienė, L.Šovinis, J.Masevičienė, A.Jakniūnas ir A.Lunevičius; R.Vasiliauskienė iš Kupiškio, D.Rušienė ir V.Juzėnaitė iš Vilniaus, R.Laucienė ir I.Statkutė iš Utenos, E.Ščekočichina iš Ig-nalinos, D.Medziavičius iš Tverčiaus, V.Gudelienė ir S.Juodelienė iš Naujųjų Elmininkų, A.Mateika iš Linkmenų, R.Strazdienė iš Storių, B.Aukštakalnienė iš Kurklių, G.Mikalauskienė iš Dundulių, M.Risakovienė iš Debeikių, M.Dobregienė iš Joniškio (Zarasų raj.), R.O.Deveikienė iš Mačionių, B.Gudonienė, E.Sunkurytė ir Z.Sunkurytė iš Viešintų, O.Stankevičienė iš Šovenių, I.Guobienė iš Svėdasų, D.Mackevičius iš Aulelių, A.Mitrulevičienė iš Staškūniškio, A.Kuolienė iš Kunigiškių, D.Sudeikienė ir A.Bakanauskienė iš Kavarsko, E.Budreikienė iš Aušros, E.Gimbutienė iš Narbučių, O.Petronienė iš Smėlynės, E.Ramanauskienė iš Žukauskų, K.Žiogelytė iš Antrųjų Kurklių, R.Vaiginytė iš Aknystų, S.Žibutienė iš Šovenių, A.Kazanavičienė iš Piktagalio, L.Didienė iš Medžiočių, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų ir N.Statulevičienė, nenurodžiusi iš kur.

Burtai lėmė, kad prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis – atiteks O.STANKEVIČIENEI iš Šovenių. Prašome skaitytoją užsukti į redakciją atsiimti čekio.

„Bulvė“ Vienas iš teisingai kryžiažodį „Bulvė“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti telefonu (8-381) 59 186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu (vidmantas.s@anyksta.lt). Atsakymų lauksime iki spalio 28 dienos.