1

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

PO SĖ DŽIAIKo vo 26 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je įvy ko iš plės ti nis

tarp ži ny bi nės dar bo gru pės po sė dis, ku ria me pri sta ty tos Lie-tu vos ga li my bės da ly vau ti Eu ro pos ino va ci jų ir tech no lo gi jų ins ti tu to tel kia mo se ži nių ir ino va ci jų ben dri jo se. Nu ma to mos pa grin di nės pir mų jų ži nių ir ino va ci jų ben dri jų veik los kryp tys: kli ma to kai ta, tva ri ener gi ja, nau jos kar tos in for ma ci jos ir ko-mu ni ka ci jos tech no lo gi jos. Kiek vie nai ben dri jai nu ma to ma skir ti 50–100 mln. eu rų per me tus, jų veik los truk mė – 7–15 me tų. Eu ro pos ino va ci jų ir tech no lo gi jų ins ti tu to ben dri joms ski ria mas vals ty bės fi nan sa vi mas tu rė tų su da ry ti iki 25 proc. lė šų, ki ta da lis bū tų gau na ma iš Eu ro pos pro gra mų, ES struk tū ri nių fon-dų, ver slo in ves ti ci jų ir ki tų šal ti nių. Tarp ži ny bi nė dar bo gru pė su da ry ta Mi nist ro Pir mi nin ko po tvar kiu. Jos veik lo je da ly vau ja Švie ti mo ir moks lo, Ūkio, Ap lin kos, Už sie nio rei ka lų ir Fi nan sų mi nis te ri jų, Vy riau sy bės kan ce lia ri jos, moks lo ir švie ti mo įstai gų, pri va taus ver slo at sto vai. Dar bo gru pei va do va uja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos sek re to rė Li na Do mar kie nė.

DIS KU SI JOS, KON FE REN CI JOSKo vo 5 d. Ši lu tės ra jo no Prieš mo kyk li nio ug dy mo kon sul-

ta ci nia me cen tre (lop še lis-dar že lis „Žvaigž du tė“) vy ko ra jo no prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų me to di nis su si rin ki mas-dis ku si ja prie ap skri to jo sta lo „No riu aug ti svei kas Lie tu vos pi lie tis“. Pe da go gės da li jo si ge rą ja dar bo pa tir ti mi, kaip svar bu nuo ma žu mės ug dy ti vai kų svei ko gy ve ni mo nuo sta tas, pri sta tė ir de gus ta vo svei ko mais to pa tie ka lus.

Ko vo 19–20 d. Vil niaus pe da go gi nis uni ver si te tas kartu su Len kų ins ti tu tu Vil niu je or ga ni za vo tarp tau ti nę moks li nę kon-fe ren ci ją „Vi du rio Eu ro pa šiuo lai ki nių vi suo me ni nių kul tū-ri nių iš šū kių aki vaiz do je“, skir tą Liub li no uni jos 440-osioms me ti nėms ir Tau tų ru dens Eu ro po je 20-me čiui. Kon fe ren ci jo je ana li zuo ti klau si mai, ko kią įta ką šiuo me tu Eu ro po je vyks tan-čioms vi suo me ni nėms kul tū ri nėms per mai noms ga lė tų da ry ti moks li nis, kul tū ri nis, so cio lo gi nis ir po li ti nis Vi du rio Eu ro pos ša lių eli tas. Vie nas iš pa grin di nių kon fe ren ci jos tiks lų – ap tar ti

įvai rias moks li nes per spek ty vas spren džiant ak tu a lius so cio-kul tū ri nius klau si mus.

Ba lan džio 30 d. VPU Is to ri jos fa kul te to Is to ri jos di dak ti kos cen tras ir Švie ti mo plė to tės cen tro Va do vė lių cen tras or ga ni zuo-ja res pub li ki nę moks li nę-prak ti nę kon fe ren ci ją „Šiuo lai ki niai is to ri jos va do vė liai Lie tu vo je: da ly ki nis tiks lu mas ir me to-di nė są ran ga“ is to ri jos va do vė liams Lie tu vo je ap tar ti. Kon fe ren-ci ja vyks VPU Is to ri jos fa kul te te (T. Šev čen kos g. 31, Vilnius). At ski ri au to riai ar au to rių gru pės ir lei dyk los siū lo mo ky to jams ir mo ki niams rink tis įvai rius is to ri jos va do vė lius, ku rie ski riasi vie nas nuo ki to teks ti ne ir vaiz di ne in for ma ci ja bei siū lo mais is to ri jos mo ky mo(si) mo de liais. Dau gu ma is to ri jos va do vė lių yra pa trauk lūs sa vo iliust ra ci jo mis ir įvai rių ti pų šal ti niais, pa teik ta kū ry biš kų ir kri ti nį mąs ty mą ug dan čių už duo čių. An tra ver tus, dau gė jant va do vė lių, dau gė ja ir kri ti nių pa sta bų va do vė lių at žvil-giu. Vie ni ran da fak ti nių klai dų ar ba ne tin ka mų in ter pre ta ci jų, ki ti iš sa ko pa sta bų dėl va do vė lio me to di nės są ran gos – pa sau lio ir Lie tu vos is to ri jos in teg ra vi mo, šal ti nių ir jų nag ri nė ji mui skir tų už duo čių, au to riaus pa ra šy to teks to su dė tin gu mo ir pan. Bū tent šiuos is to ri jos va do vė lių as pek tus ir no ri ma nag ri nė ti kon fe ren-ci jo je. Tas ga lė tų pa si tar nau ti esa miems ir bū si miems is to ri jos va do vė lių au to riams, lei dyk lų dar buo to jams.

PRISTATYMAIKo vo 30 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja vi suo me nei pri sta tė

stu di jų pro gra mų ko ky bės ver ti ni mo prin ci pus ir lyg ti nai ak re-di tuo tas stu di jų pro gra mas. Stu di jų pro gra mų iš ori nį ver ti ni mą or ga ni zuo ja Stu di jų ko ky bės ver ti ni mo cen tras. Iki šiol 585 stu di jų pro gra mos bu vo ak re di tuos be są ly gų – jo se ne nu sta-ty ta es mi nių trū ku mų. 53 stu di jų pro gra mos bu vo ak re di tuo tos ri bo ja mai – jo se nu sta ty ti es mi niai trū ku mai, ku rių aukš to ji mo kyk la ne pa jė gi pa ša lin ti. Į ri bo ja mai ak re di tuo tą pro gra mą ne lei džia ma pri im ti stu den tų. Iš sa mūs iš ori nio stu di jų pro gra mų ver ti ni mo re zul ta tai ir ver tin tų stu di jų kryp čių ap žval gos skel-bia mos Stu di jų ko ky bės ver ti ni mo cen tro in ter ne to sve tai nė je www.skvc.lt. Lyg ti nai ak re di tuo tų pro gra mų, ku rias ver ti no už-sie nio eks per tai, są ra šas bus pa skelb tas in ter ne to sve tai nė je

Se niau sia ir di džiau sia Lie tu vos aukš to ji mo kyk la – Vil-niaus uni ver si te tas mi ni 430-ąsias įstei gi mo me ti nes. Šiai pro gai pa mi nė ti ko vo 31 d. Šv. Jo nų baž ny čio je įvy ko iš kil-min gas ren gi nys, ku ria me pra ne ši mą te ma „Vil niaus uni ver-si te tas am žių tėk mė je“ skai tė prof. Al fre das Bum blaus kas, aka de mi nę ben druo me nę svei ki no rek to rius Be ne dik tas Juod ka, bu vo ap do va no ti uni ver si te tui nu si pel nę žmo nės, su teik tas Vil niaus uni ver si te to me ce na to var das.

Vil niaus uni ver si te te vei kia 20 aka de mi nių pa da li nių: dvy-li ka fa kul te tų ir du fa kul te to tei ses tu rin tys ins ti tu tai, Me džia-go ty ros ir tai ko mų jų moks lų ins ti tu tas, pen ki tarp fa kul te ti niai stu di jų ir moks lo cen trai (Re li gi jos stu di jų cen tras, Ly čių stu di jų cen tras, Orien ta lis ti kos cen tras, Vil niaus nuo to li nių stu di jų cen tras, Svei ka tos ir spor to cen tras), pen ki moks lo ti ria mie ji ins ti tu tai, trys uni ver si te to ir pen kios uni ver si te ti nės

li go ni nės. Uni ver si te te mo ko si 23 910 stu den tų.Ne pri klau so mais duo me ni mis, uni ver si te tas iš sau go ir

stip ri na po pu lia riau sios Lie tu vos aukš to sios mo kyk los po-zi ci ją, o pa sau lio uni ver si te tų rei tin ge pa ten ka tarp 5 proc. ge riau sių pa sau lio aukš tų jų mo kyk lų.

Uni ver si te tas ak ty viai da ly vau ja tarp tau ti nė je moks lo ir aka de mi nė je veik lo je, ren gia pla taus pro fi lio spe cia lis tus, itin daug dė me sio ski ria stu di jų ko ky bei, fun da men ti nių ir tai ko mų jų moks li nių ty ri mų plėt rai. Pas ta rai siais me tais ak ty-viai įsi trau kus į Eu ro pos struk tū ri nių fon dų pro jek tų ren gi mą, smar kiai pa ge rė jo uni ver si te to in fra struk tū ra.

Vil niaus uni ver si te tas sie kia na cio na li nio uni ver si te-to sta tu so, įsi tvir tin ti Eu ro pos moks li nių ty ri mų ir aukš to jo moks lo erd vė je ir jo je iš si skir ti aukš čiau siu moks lo ly giu.

Liud mi la JA NUŠ KE VI ČIE NĖ

Šįmet Vil niaus uni ver si te tas šven čia 430 me tų su kak tį

2

Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lietuvos ir Baltarusijos dvišalio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje pirma-sis komisijos posėdis. Posėdyje buvo aptarta 2010–2013 metų bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa, bendrų konkursų moksliniams tyrimams fi nansuoti sąlygos, bendra dvišalių mokslo projektų vertinimo sistema.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos yra pasirašiusios 23 bendradarbiavimo susitarimus su Baltarusijos mokslo ir studijų institucijomis.

Naujoji bendradarbiavimo programa atveria galimybes abiejų šalių tyrėjams rengti bendrus mokslo projektus ir konkurso būdu pretenduoti į dvišalį šių projektų fi nansavimą, aktyvina moks-lininkų mobilumą. Tikimasi, kad bendradarbiavimo programa bus parengta 2009 m. pabaigoje.

Lietuvos ir Baltarusijos atstovai tarėsi dėl bendradarbiavimo

Komisijai vadovauja Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė Lina Domarkienė ir Baltarusijos valstybinio mokslo ir techno-logijų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Niedilko. Komisiją sudaro įeina Lietuvos mokslo tarybos, Lie-tuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

2008 m. sausio 24 d.Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybės pasirašė bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimą.

Daugiau informacijos teikia Švietimo ir mokslo ministerijosMokslo ir technologijų departamento Tarptautinių moksloprogramų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Jacinavičienė,tel. (8 5) 219 0120, el.p. ruta.jacinaviciene@smm.lt.

www.moks las.lt/fi les/up lo a ded/lyg ti nai_ak re di tuo tos_stu di-ju_pro gra mos.doc.

Ko vo 30 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je pri sta ty ta moks lo ir stu di jų re for mos pa da ri nių ana li zė, pa tvir ti nan ti, kad įgy ven di-nus re for mą be veik 2 kar tus pa dau gė tų stu den tų (2008 m. – 12 tūkst. pir ma kur sių, 2009 m. – 21 tūkst. pir ma kur sių), ku riems vi siš kai ne rei kė tų mo kė ti už moks lą. At si žvel giant į tai, kad iki 10 proc. ge riau siai vals ty bės ne fi nan suo ja mo se vie to se be si-mo kiu sių stu den tų mo kes čiai už stu di jas bus kom pen suo ja mi, po re for mos ne mo ka mos stu di jos bus ga ran tuo tos tam pa čiam skai čiui stu den tų, kiek 2008 m. su da ro už moks lą ne mo kan tys ir da lį kai nos mo kan tys stu den tai. Re for mos padarinių ana li zę ga li ma ras ti in ter ne to sve tai nė je www.moks las.lt/fi les/up lo a ded/stu di ju_re for mos_pa da ri niu_ana li ze.doc.

MI NĖ JI MAIKo vo 20 d. Kau no Mai ro nio gim na zi ja mi nė jo 20-ies me-

tų su kak tį, kai jai bu vo su teik tas Mai ro nio (tau tos dai niaus) var das. Mi nė da mi šią pro gą mo ki niai da ly va vo ak ci jo je „20 me tų su Mai ro nio var du“ – ap lan kė vie tas, me nan čias po eto gy ve ni mą Kau ne. Gim na zis tų vir ti nė nu si drie kė nuo Mai ro nio gim na zi jos iki Mai ro nio ka po (Kau no ar ki ka ted ra ba zi li ka) ir nuo po eto pa min klo iki jo na mų (Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu zie-jus). Vi si de monst ruo da mi vie ny bę, su si tel ki mą, pa si šven ti mą puo se lė ti Mai ro nio prie sa kus su si ki bo ran ko mis. Prie po eto ka po pa dė ję gė lių, mai ro nie čiai su gu žė jo į Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu zie jaus kie me lį, kur ypa tin gos po eto na mų au-ros prie globs ty je pri si mi nė di džio jo dai niaus ide a lus. Mai ro nio

na muo se per skai ty tas gim na zi jos mo ki nių pa si ža dė ji mas ir pa si ra šy ta at nau jin ta gim na zi jos ir mu zie jaus ben dra dar bia-vi mo su tar tis. Gim na zi jos ak tų sa lė je vy ko dis ku si ja „20 me tų su Mai ro nio var du: da bar tis ir per spek ty vos“, skir ta ju bi lie ji nei Mai ro nio var do su kak čiai pa mi nė ti. Dis ku si ją ini cija vo Kau no Mai ro nio gim na zi jos vi suo me ni nė ta ry ba.

PA RO DOSKo vo 17 d. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre ati da ry ta

mies to ug dy mo įstai gų ge ro sios pa tir ties sklai dos pa ro da „Sau-gi mo kyk la – sau gus vai kas“. Pa ro da sie kia ma skleis ti Kau no mo kyk lų ge rą ją pa tir tį sau gaus so cia li nio mik ro kli ma to kū ri mo, mo ki nių svei ka tos stip ri ni mo ir ki to se sri ty se, sie kiant pa dė ti vai kams jaus tis sau giai ug dy mo įstai go je ir ša lia jos. Bu vo pa-siū ly tos sep ty nios pa ro dos te ma ti kos: 1) smur to, pa ty čių, nu si-kals ta mu mo, ža lin gų įpro čių pre ven ci ja (pri sta ty ti net 35 dar bai); 2) vai kų, tu rin čių spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, kom pe ten ci jų ug dy mas; 3) mo ki nių ben dra dar bia vi mo, pa gal bos vie ni ki tiems ir ki tų so cia li nių įgū džių ug dy mas; 4) svei ka tos stip ri ni mas mo kyk lo je (25 dar bai); 5) sau gaus eis mo įgū džių for ma vi mas ug dy mo įstai go je; 6) sau gių dar bo ir mo ky mo si ap lin kų kū ri mas mo kyk lo je; 7) so cia li nis dar bas su šei ma. Į kvie ti mą pa si da ly ti sa vo ge rą ja pa tir ti mi at si lie pė 46 įvai rios Kau no ug dy mo įstai gos ir pa tei kė pa ro dai per šim tą dar bų. A. Ži ke vi čiaus sau gaus vai ko mo kyk la pri sta tė pa ro dai 15 me to di nių dar bų, Ši lai nių vi du ri nė mo kyk la pa tei kė 13, P. Ei mu čio jau ni mo mo kyk la – 7 dar bus. Akį trau kė lop še lių-dar že lių „Gan driu kas“ ir „Kūl vers tu kas“ itin ori gi na liai bei iš ra din gai pri sta ty ti eks po na tai.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja LR Sei mui pa tei kė ata skai tą apie da bar ti nę Lie tu vos moks lo ir stu di jų būk lę. Ata skai to-je api ben dri na mi tarp tau ti nių ty ri mų duo me nys. Do ku men te kon sta tuo ja ma, kad da bar ti nė Lie tu vos moks lo ir stu di jų būk-lė yra ne pa ten ki na ma, pa gal pa sie ki mus ir lė šų nau do ji mo efek ty vu mą mū sų ša lis už ima pas ku ti nes vie tas tarp tau ti nių re zul ta tų len te lė se.

Ata skai to je iš skir tos pa grin di nės Lie tu vos moks lo ir stu di jų sis te mos ydos: orien ta ci ja į kie ky bę, o ne ko ky bę; ne re zul ta-ty vios vals ty bės in ves ti ci jos į moks lą; ne efek ty viai fi nan suo ja-

mos stu di jos (di de lis stu den tų skai čius, ma žas fi nan sa vi mas); pa ska tų moks lo ir stu di jų ko ky bei ge rė ti ne bu vi mas.

Kaip tei gia ma do ku men te, esa me ne pa ste bi mi ne tik pa sau-lio, bet ir Eu ro pos moks lo že mė la py je. Vals ty bės fi nan sa vi mas ne ski ria mas ge riau sie siems. Ga lio ja ydin ga lė šų moks lui ir stu di joms sky ri mo tvar ka. Ata skai to je taip pat pa teik ti si tu a ci ją kei sian tys re for mos žings niai.

Ata skai tą apie Lie tu vos moks lo ir stu di jų būklę ga li ma ras ti tin kla la py je www.moks las.lt/fi les/up lo a ded/ne pa ten ki na-ma_moks lo_ir_stu di ju_buk le.pdf.

Auš ra VE LIČ KAI TĖ

Lie tu vos moks lo ir stu di jų būk lė – ne pa ten ki na ma

3

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

Ko vo 18 d. Lie tu vos Res pub li kos Pre zi den tas Val das Adam-kus da ly va vo 2008 m. tarp tau ti niuo se kon kur suo se aukš čiau-sius ap do va no ji mus lai mė ju sių Lie tu vos mu zi kų ir jų pe da go gų pa ger bi mo iš kil mė se. Svei kin da mas ren gi nio da ly vius ša lies Pre zi den tas pa brė žė, kad ini cia ty va pa gerb ti tarp tau ti nių mu-zi kos at li kė jų kon kur sų lai mė to jus tę sia si vos vie ne riais me tais trum piau, nei at kur tos vals ty bės is to ri ja. „To kie su si ti ki mai vyks-ta jau aš tuo nio li ka me tų. Ne ga liu be džiaugs mo kal bė ti apie tai, kad vai kai, gi mę ir au gę ne pri klau so mo je Lie tu vo je, sa vo kū ry ba jau pri klau so pa sau lio eli tui, – sa kė V. Adam kus. – Jie

Pa svei kin ti jau nie ji mu zi kai ir jų pe da go gai

gar si na Lie tu vos var dą, įpras mi na jos lais vę ir kar tu sa vą ją bran dą bei pri me na, kad esa ma am ži nų jų ver ty bių – me no, gro žio, iš min ties – puo se lė to jų.“

Jau nų jų mu zi kų pa ger bi mo ce re mo ni ją or ga ni zuo ja Lie tu vos mu zi kų rė mi mo fon das. Šiais me tais bu vo pa gerb ti per nai tarp-tau ti niuo se kon kur suo se aukš čiau sius ap do va no ji mus lai mė ję 136 jau nie ji mu zi kai ir 63 juos pa ren gę pe da go gai.

„Jū sų rū pes čiu grįs tas jau nų jų ta len tų ke lias į sėk mę. Pui kiai ži nau, kad mo ky to jo duo na nie ka da ne bu vo nei la bai leng va, nei skal si. Ačiū už sklei džia mą gė rį ir gro žį“, – sa kė Pre zi den tas.

„Per kal bą mū sų tau ta iš li ko tau ta, vals ty bė – vals ty be“, – svei-kin da mas kon kur so „Šva ri kal ba – šva ri gal va“ nu ga lė to jus sa kė Lie tu vos Pre zi den tas Val das Adam kus. „Gra žu ir pra smin-ga, kad ini cia ty va ak ty viau rū pin tis lie tu vių kal bos da bar ti mi ir at ei ti mi ran da at gar sį mo kyk lo se, ver sle bei ne abe jin gų gim ta jai kul tū rai žmo nių min ty se ir dar buo se“, – tei gė ša lies va do vas. Jo tvir ti ni mu, il ga me čio kul tū ri nio spau di mo, nu tau ti ni mo aki vaiz-do je kal ba bu vo es mi nė vals ty bės, tau tos ir kiek vie no iš mū sų at ra ma ir ver ty bė. „Per kal bą tau ta iš sau go jo sa vo iden ti te tą, pa sau lė jau tą, is to ri ją, – sa kė Pre zi den tas V. Adam kus. – Ta čiau tai pro ce sas, ne tu rin tis pa bai gos. Rū pin tis sa va kal ba – kiek vie-nos kar tos, kiek vie nos vi suo me nės gar bės rei ka las.“

Vals ty bės va do vas pa brė žė, kad bū ti na iš sau go ti gim tą ją kal bą ir at rem ti jai iš ky lan čius iš šū kius. Pre zi den to nuo mo ne, vie nas iš to kių iš šū kių yra lie tu viš kų raš me nų ir tai syk lin gos kal bos var to ji mas in ter ne te bei ki to se mo der nio se erd vė se.

„Daž nai kal ba ma, kad vals ty bės at ei tį kurs in for ma ci nė vi suo-me nė, ge ban ti sa vo idė joms pri tai ky ti mo der ni ą sias tech no lo gi-jas. Ta čiau vi sa da sa ky siu, kad net to bu liau sios tech no lo gi jos be žmo giš ko jo mat mens bus abe jo ti nos ver tės“, – pa žy mė jo Pre zi den tas.

Ant rus me tus ren gia mą moks lei vių kon kur są „Šva ri kal-ba – šva ri gal va“ or ga ni zuo ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, ben dro vė „Til de IT“, ry šių su vi suo me ne agen tū ra „Stra te gi nių ko mu ni ka ci jų cen tras“ bei Vals ty bi nė lie tu vių kal bos ko mi si ja. Lau re a tų ap do va no ji mo šven tę glo bo ja Al mos Adam kie nės lab da ros ir pa ra mos fon das.

Kon kur se pa de monst ruo ti sa vo lie tu vių kal bos ži nių ir ge-bė ji mų jas pri tai ky ti kvie čia mi tie, ku rių kal bos var to ji mo įgū-džiai dar tik for muo ja si – Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų

Tau ta iš li ko per kal bą

VI I– VI II kl. moks lei viai. Lie tu vių kal bos už duo tis jau nuo liai at-lie ka spe cia lio je kon kur so sve tai nė je www.li tu a ni ka.lt.

Šių me tų kon kur se ak ty viau si bu vo Kau no mies to mo kyk lų moks lei viai, su da rę be veik penk ta da lį vi sų kon kur so da ly vių. Taip pat ak ty vūs bu vo Pa ne vė žio bei Klai pė dos sep tin to-kai ir aš tun to kai. Di džiau sią su si do mė ji mą kon kur su pa ro dė moks lei viai iš Kau no „Var po“ gim na zi jos, Pa ne vė žio 5-osios vi du ri nės, Klai pė dos „Ver de nės“ bei Pa ne vė žio „Vy tu rio“ pa-grin di nių mo kyk lų.

Mū sų inf.

Ren

atos

Čes

naviči

enės

nuo

tr.

Le o nas Vai ce kaus kas, Šir vin tų „At ža ly no“ pagr. m-klos kū no kul tū ros mo ky to jas eks per tas;

Ie va Vai ce kaus kie nė, Mo lė tų pagr. m-klos kū no kul tū ros mo ky to ja me to di nin kė;

Pet ras Vait kus, Šiau lių r. Meš kui čių vid. m-klos kū no kul tū ros mo ky to jas me to di nin kas;

Jo vi ta Šiau ly tė, Pa ne vė žio Sen va gės pagr. m-klos kū no kul tū ros mo ky to ja me to di nin kė;

Ro mu al das Ma žio nis, Kre tin gos r. Vyd man tų vid. m-klos kū no kul tū ros mo ky to jas me to di nin kas;

Sil ve ri jus Ar ci na vi čius, Kau no Ši lai nių vid. m-klos kū no kul tū ros mo ky to jas me to di nin kas;

Vy tau tas Gu taus kas, Pa ne vė žio r. Pa įst rio Juo zo Zi ka ro vid. m-klos kū no kul tū ros vy res ny sis mo ky to jas;

Ge riau sie ji 2008 me tų Lie tu vos kū no kul tū ros mo ky to jai

Jū ra tė Ar mo nie nė, Vil niaus Jo no Ba sa na vi čiaus vid. m-klos kū no kul tū ros mo ky to ja eks per tė;

Al gir das Bui čen ka, Za ra sų „Ąžuo lo“ g-jos kū no kul tū ros mo ky to jas eks per tas;

Jo nas Be ne tis, Kre tin gos r. Rū dai čių pagr. m-klos kū no kul tū ros mo ky to jas me to di nin kas.

At ski ri ap do va no ji mai:„Di rek to rius – kū no kul tū ros mo ky to jas – spor ti nės veik los

or ga ni za to rius“ – Jo nas Var ku le vi čius, Rad vi liš kio Liz dei kos g-jos di rek to rius (I va dy bi nė ka te go ri ja);

„Už spe cia lių po rei kių mo ki nių spor ti nį ug dy mą“ – Arū nas Bag do nas, Rad vi liš kio r. Še du vos g-jos vy res ny sis kū no kul-tū ros mo ky to jas.

Prezidentas V. Adamkus bei švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius su konkurso devintų klasių pirmos vietos nugalėtoja R. Svirbutavičiūte ir jos mokytoja O. Barkuviene (Švenčionių Zigmo Žemaičio g-ja)

4

Šiau liuo se vy ku sio je 6-ojo je ma te ma ti kos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jų res pub li ki nė je moks li nė je me to di nė je-prak ti nė je kon fe ren ci jo je „Veiks min gai dir ban tis ma te ma ti kos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jas – efek ty vios pa mo kos va dy bi nin kas, ug dy to jas ir pro fe sio na las“ in for ma ci nių tech no-lo gi jų mo ky to jai da li jo si pa tir ti mi, kaip se ka si įgy ven din ti Ben-dro sio se pro gra mo se ke lia mus rei ka la vi mus per in for ma ci nių tech no lo gi jų (IT) pa mo kas.

Di de lis dė me sys ski ria mas mo ky mo(si) ap lin kai: ji pla nuo-ja ma taip, kad mo ki niai jo je jaus tų si ge rai ir ga lė tų sėk min gai ben drau ti ir ben dra dar biau ti. Jau čia mas mo ky to jo sie kis pa mo-ko se su da ry ti są ly gas mo ki nių kū ry biš ku mui, smal su mui ug dy ti. Itin po pu lia rus pro jek to me to das, ku ris lei džia or ga ni zuo ti dar bą gru pė mis, reng ti in di vi du a lius pro jek tus ar ba spręs ti pro ble-mas ty ri nė ti gru pė se, mo ky tis re mian tis pa tir ti mi. Tai stip ri na mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją, mo ky mas(is) tam pa kū ry bi ne, pra smin ga veik la. Ak ty vie ji mo ky mo me to dai ska ti na ne tik mo ki nių tar pu sa vio ben dra vi mą, bet ir mo ki nių bei mo ky to jų ben dra dar bia vi mą.

Pa trauk li kryp tin go in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky mo(si) ap lin ka su ku ria ma, kai:

mo ki niai įgy ja nau jų ži nių ir ge bė ji mus ug do per prak ti nę •veik lą;mo ki niai yra ak ty vūs mo ky mo si pro ce so da ly viai, nau do ja •pa pil do mus mo ky mo si šal ti nius, ro do ini cia ty vą;mo ki niams ski ria mos kū ry biš kos, ki tus ug dy mo da ly kus •in teg ruo jan čios už duo tys;ver ti na ma kiek vie no mo ki nio in di vi du a li pa žan ga, o ne tik •te stuo jant nu sta to mas vi sų mo ki nių ži nių ly gis;mo ki niai tu ri ga li my bę ana li zuo ti ir ver tin ti drau gų su kur tus •dar bus, įsi ver tin ti pa sie ki mus;mo ky to jas ir mo ki nys ben dra dar biau ja; •mo ky to jas yra pa ta rė jas, ug dy mo pro ce so ko or di na to rius; •mo ky to jas di fe ren ci juo ja už duo tis ir in di vi du a li zuo ja mo- •ky mą.

Lek to rių pa si sa ky muo se – daug nau din gų min čių apie mo ki-nių in for ma ci nių ir tech no lo gi nių kom pe ten ci jų ug dy mą.

Kau no „Var po“ gim na zi jos mo ky to ja Aud ruo lė Ki sa raus kie-nė, pri sta ty da ma ty ri mo, ko kią įta ką da ro ver ti ni mas mo ki nių mo ty va ci jai, re zul ta tus, pa ste bi, jog:

„Moks lei viai mo ky mą si sie ja su sa vo pa rei gų vyk dy mu ir no ru įtik ti tė vams ar įvyk dy ti mo ky to jų rei ka la vi mus bei gau ti ge rus pa žy mius. Ta čiau jų mo ky mo si mo ty va ci ją ma ži na: van gus, ne-įdo mus mo ky to jo dar bas; per sun kios ar per leng vos už duo tys; grįž ta mo jo ry šio ne bu vi mas; per lė tas ar per grei tas pro gra mos iš ėji mas; įpra ti mas lauk ti mo ky to jo pa gal bos ir kt.“

Apie ga li my bes jung ti in for ma ci nių tech no lo gi jų ir an glų bei ru sų kal bų pa mo kas VI kl. mo kant teks to ren gyk lės kal bė jo Vil ka viš kio „Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja In ga Ka mins-kie nė: „Nors mo ki niai pa mo kos pra džio je ir su pa žin di na mi su dar bo ei ga bei rei ka la vi mais, jie grei tai pa mirš ta de ta les. Dar bo rei ka la vi mus ir ver ti ni mo kri te ri jus mo ki niams rei kia pa teik ti taip, kad jie bet ka da ga lė tų juos pa si tiks lin ti, pa vyz džiui, už ra šy ti len to je, iš ka bin ti at spaus din tus ar ba kiek vie nam iš da ly ti po eg zem plio rių. Re ko men duo ju mo ki nių dar bus ap tar ti ir įver tin ti per da ly ko pa mo kas. Kiek vie nas mo ky to jas ga li pa ko men tuo ti mo ki nių pa da ry tas klai das, įver ti ni mus. Šeš to kai dirb ti su teks-ti niu re dak to riu mi dar ne la bai mo ka, to dėl mo ky to jui vis rei kia juos kon sul tuo ti.“

Šiau lių Didž dva rio gim na zi jos mo ky to ja Lai ma Zda na vi čie-

In for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jai da li jo si pa tir ti mi

nė bei Šiau lių ir Šiau rės Lie tu vos ko le gi jų dės ty to jas Do na tas Dau gir das de monst ra vo in te rak ty vio sios len tos nau dą mo ky mo pro ce se: „In te rak ty vios len tos pa de da in teg ruo ti in for ma ci nes tech no lo gi jas į ki tų da ly kų pa mo kas ir iš ple čia kom piu te ri nio de monst ra vi mo bei mo de lia vi mo ga li my bes, ge ri na mo ky to jų ir kla sės ben dra vi mą per pa mo ką, su ma ži na mo ky to jų pa si-ren gi mo pa mo koms lai ką, ge ri na mo ky mo(si) tem pą ir ko ky bę, iš ple čia mo ky to jo di dak ti nių me to dų ar se na lą ir kt.“

UG DY MO TU RI NIO DI FE REN CI JA VI MO PRAK TI KA

„2007 m. pa va sa rį Lie tu vo je bu vo vyk do mas Na cio na li nis mo ki nių pa sie ki mų ty ri mas. Tir ta, kaip aš tun tos kla sės mo ki niai spren dė ma te ma ti kos tes tus, pil dė an ke tas; mo ky to jai taip pat pil dė jiems skir tas an ke tas. Bu vo ana li zuo ja ma, kaip mo ki nių ir mo ky to jų at sa ky mai su si ję su mo ki nių pa sie ki mais,“ – pri mi nė Ve ro ni ka Ko že mia ki na (Švie ti mo plė to tės cen tras) ir dr. Vik to-ri ja Si čiū nie nė (Vil niaus pe da go gi nis uni ver si te tas). Au to rės pa tei kė iš va das ir re ko men da ci jas, ku rios tu rė tų su do min ti: „Pla nuo da mi pa mo kas mo ky to jai ėmė la biau kreip ti dė me sį į mo ki nių po lin kius ir po rei kius. Ta čiau dar per ma žai dė me sio ski ria ma mo ki nių sa va ran kiš kam dar bui per pa mo kas. Sku-ba ma, to dėl dau giau nei pu sė mo ki nių ne spė ja ir ne įsten gia per pras ti tu ri nio.

Nors dau gu ma mo ky to jų pri pa žįs ta, kad tu rė tų dirb ti ki taip, vis drą siau eks pe ri men tuo ja, ta čiau dar per ma žai dė me sio ski ria ma grįž ta ma jam ry šiui su mo ki niais už megz ti.

Ap mąs tant re zul ta tus, ga li ma bū tų mo ky to jams pa siū ly ti dau giau dė me sio skir ti tiks li nei tu ri nio at ran kai ir jos pri tai ky mui at ski roms mo ki nių gru pėms.“

Šiau lių su au gu sių jų vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja Lai ma An-dri jaus kie nė ana li za vo sa vo mo kyk lo je at lik to ty ri mo re zul ta tus ir pa tei kė iš va das: „Su au gu sių jų mo ky mo si mo ty va ci jos ty ri mo re zul ta tai pa ro dė, kad vi du ri nio iš si la vi ni mo sie ki mas yra vie nas svar biau sių mo ty vų, ska ti nan čių mo ky tis su au gu sių jų vi du ri nė je mo kyk lo je. Ki ti mo ty vai – no ras įgy ti ži nių, po rei kis kel ti kva li fi -ka ci ją, sie kis ne at si lik ti nuo gy ve ni mo, gau ti ates ta tą, to bu lė ti, ben drau ti. Tai gi pa grin di niai su au gu sių jų mo ky mo si sti mu lai yra sie ja mi su dar bo rin ka: au gan čiais darb da vių rei ka la vi mais, sie kiu su si ras ti ge res nį ar ba pa pil do mą dar bą. Svar būs mo ty-vai yra no ras plės ti aki ra tį bei ge riau sa ve iš reikš ti. Darb da vių ska ti ni mas mo ky tis – ty ri mo duo me ni mis ne žy mus. La biau-siai mo ky tis truk dan čios prie žas tys: am žius, svei ka ta, bai mė pra ras ti dar bą, šei mos ne igia ma nuo sta ta, di de lė mo ky mo si per trau ka bei ži nių spra gos.“

Pa sa ka per ma te ma ti kos pa mo ką – mo ky to jos Lai mi nos Juš kie nės, at sto va vu sios Jur bar ko An ta no Gied rai čio-Gied riaus gim na zi jai, pra ne ši mo te ma. „Su že mes nių jų kla sių ug dy ti niais sten giau si la vin ti mo ki nių kū ry biš ku mą, jų sa vi raiš ką, ska tin ti ir plė to ti ma te ma ti nius ge bė ji mus. Mo ki niai ne tik spren džia įvai-rius gal vo sū kius, kry žia žo džius, bet ir pa tys juos ku ria, pie šia ma te ma ti nius pie ši nius. Mo ki nius mo kau pa ly gin ti, ana li zuo ti. Kar to ji mui, api ben dri ni mui, ži nių įtvir ti ni mui skir tas pa mo kas kar tais pa ver čiu kon kur sais, žai di mais ir net pa sa ko mis.“

Ma nau, kad IT mo ky to jai su vo kia sa vo da ly ko pa skir tį ug dy mo pro ce se ir ži no, kaip stip rin ti in teg ra ci nius tu ri nio ry šius, pri tai-ky ti mo ko mų jų da ly kų tu ri nio ap im tis, di din ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją. Iš mo ky to jų pa si sa ky mų per kon fe ren ci ją ma ty ti, kad jie yra su si pa ži nę su nau jo sio mis Ben dro sio mis ug dy mo pro gra mo mis, ži no jų pa skir tį.

Dai va BU KE LY TĖ

Jei pa gei dau ja te, kad Jūsų in for ma ci ja bū tų pa skelb ta „Švietimo naujienų“ Nr. 8, siųs ki te ją iki balandžio 20 d. el. pa štu in fo leid@sac.smm.lt

Ana li zuo ja me at nau jin tas Ben drą sias pro gra mas

5

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

Pas ta ruo ju me tų nuo lat ky la dis ku si jų apie šian die nos švie-ti mo po li ti ką, apie jau no sios kar tos ug dy mą, apie kin tan čias ir vis at si nau ji nan čias Ben drą sias ug dy mo pro gra mas, mo ky mo prie mo nes ir pan. Tas ki ti mo tem pas ir po rei kis ver čia ir mo-ky to jus pa si steng ti, kad tei kia ma mo ky mo pa slau ga bū tų kuo ko ky biš kes nė, efek ty vi ir pa trauk li mo ki niui.

Tau ra gės „Ver smės“ gim na zi ja, su vok da ma švie ti mo ak tu a li jas, or ga ni za vo re gio no kon fe ren ci ją-se mi na rą „Ino va ci jos – švie ti-mui!“ No rė ta tie siog pa si da ly ti pa tir ti mi, pa si mo ky ti iš ki tų, gal ir pa tiems pa mo ky ti. Juk nau jo vės ska ti na pa žan gą, mo ky mo lanks tu mą, ug dy mo bū dų įvai ro vę. Į kvie ti mą at si lie pė net 20 mo kyk lų, da ly va vo per 100 mo ky to jų. Vie ni at vy ko skai ty ti pra-ne ši mų, ki ti pa klau sy ti, pa si mo ky ti.

Gim na zi jos di rek to rė Al bi na Sen ku vie nė sve čiams trum pai pri sta tė mo kyk lą, pa si džiau gė sa va dar bin ga ir gan jau na ko-man da, ga biais mo ki niais, kul tū ri ne, spor ti ne veik la, pa kvie tė vi sus ben dra dar biau ti ir at ei ty je bei pa a ki no su si pa žin ti su eks po nuo ja mo mis me ni nių, me to di nių dar bų pa ro do mis.

Pir ma sis ir sva riau sias pra ne ši mas, skai ty tas Švie ti mo plė to-tės cen tro di rek to riaus Pra no Gu dy no, – „At nau jin tų Ben drų jų pro gra mų die gi mo ak cen tai: mo ty va vi mas, ak ty vus mo ky ma sis, pla na vi mas“. Anot pra ne šė jo, Ben drų jų pro gra mų įgy ven di ni-mas nė ra mo men ti nis ak tas, tai – tęs ti nis pro ce sas. Juk da ly kų te ma ti ka iš es mės ne kin ta, kei čia si tik ug dy mo tiks lai. Pir miau-sia ten ka įsi są mo nin ti kai tos po rei kį mo kyk lo je ir vi suo me nė je. Ti ki ma si, kad mo ky to jas ir mo ki nys taps sa va ran kiš ki, ge ban tys ne tik per im ti ži nias, bet ir sa va ran kiš kai mąs ty ti, la vin ti kri ti nį po žiū rį į gy ve ni mo reiš ki nius, kur ti, įsi ver tin ti sa vo veik lą, ana-li zuo ti ją. Ug dy mo pro ce sas tu ri bū ti grin džia mas są mo nin gu, mo ty vuo tu ir ak ty viu mo ki nio įsi trau ki mu į ben drą ar in di vi du a lią kryp tin gą veik lą. Taip bus ug do mos mo ki nių ben dro sios kom-pe ten ci jos: mo kė ji mas mo ky tis, ko mu ni ka vi mas, pa ži ni mas, so cia li nė, ini cia ty vu mo, kū ry bin gu mo ir as me ni nė. Be abe jo,

Nau jo vės – švie ti mui!

mo ky to jas tu rė tų ak ty viau siek ti kū ry bin gu mo ir no va to riš-ku mo pla nuo da mas ug do mą ją veik lą. Pla na vi mas ne tu rė tų bū ti tik „pa ro dai“ ar „į stal čių“, tai veik los kryp čių nu ma ty mas, ug dy mo tu ri nio orien ta ci ja į ge bė ji mų la vi ni mą, į kom pe ten ci jų ug dy mą.

Mo ky to jai prak ti kai pa si da li jo min ti mis apie dar bą pa gal at-nau jin tas Ben drą sias pro gra mas, apie mo ki nių sa va ran kiš kos veik los ska ti ni mą, mo ky mo in di vi du a li za vi mą. Tau ra gės „Ver-smės“ gim na zi jos bio lo gi jos mo ky to jai Vi ta li jai Ka la šins kie nei bei an glų kal bos mo ky to jai Vai dai Ma ka rai tei tal ki no ir mo ki niai, ku rie iliust ra vo mo ky to jų iš sa ky tas te ori nes min tis sa vais ti ria-mai siais dar bais, kū ry bi ne veik la. Ryš kė ja mo ky to jo kon sul tan-to, o ne „in struk to riaus“ vaid muo.

Kal bė ta ir apie kla sės val dy mo stra te gi jas, kaip sėk min gos pa mo kos or ga ni za vi mo ga li my bes (pra ne šė ja – Pa lan gos Vla-do Jur gu čio vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja In gri da Šlei nie nė). Mo ky to jas, ku ris ge rai iš anks to su pla nuo ja mo ki nių veik lą, per pa mo kas ga li „pail sė ti“, nes mo ki niai sa va ran kiš kai at liks in di vi du a li zuo tas už duo tis.

Vy ko dar bas tri mis sek ci jo mis: gam tos ir tiks lių jų moks lų, kal bų bei so cia li nių moks lų. Daž nas pra ne ši mas by lo jo apie pa žan gių tech no lo gi jų (IKT) nau do ji mą per įvai rias pa mo kas. Kal bė ta apie da ly kų in teg ra ci jos svar bą, ži nių tai ky mą, ne tik įgi ji mą. Be abe jo, ne pa mirš ti ir nau jo viš ki mo ky mo me to dai. Svar bus ug dy mo tiks las – ver ty bi nių nuo sta tų ug dy mas, pa-gal ba bręs tan čiai as me ny bei su sio rien tuo ti nuo lat kin tan čio je vi suo me nė je.

Kon fe ren ci ja iš ties bu vo la bai tiks lin ga, nes nau jo viš kas mo ky mas – mū sų vi suo me nės pa žan gos ir to bu lė ji mo ro dik-lis. Pa žan giai ug do ma jau nuo me nė, ti kė ki mės, bus pi lie tiš ka, ge bės di džiuo tis sa vo kraš tu.

Aud ro nė ANU LIE NĖTau ra gės „Ver smės“ g-jos me to di nės ta ry bos pir mi nin kė

Tą pa čią die ną 35 Eu ro pos ša ly se pri sta ty tas tarp tau ti nis „Al ko ho lio ir ki tų nar ko ti kų ty ri mas Eu ro pos mo kyk lo se (ES PAD–2007)“. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je vy ku sia me pri sta ty me do mė ta si, ko kios prie žas tys są ly go ja kvai ša lų var-to ji mo mū sų ša ly je ro dik lius, ko kios prie mo nės, ap sau gan čios nuo kvai ša lų, ty rė jų ma ny mu yra efek ty viau sios, ko kią įta ką pa aug lių psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mui da ro šei ma.

Nuo la ti nė tė vų kon tro lė, lais va lai kio tiks lin gas pra lei di mas, pre ven ci nės ini cia ty vos, par da vi mo bei var to ji mo ri bo ji mas le mia al ko ho lio ir ki tų nar ko ti kų var to ji mo ma žė ji mą tarp pa aug lių.

„Ty ri mas aiš kiai at sklei dė, kad mo ki nių psi cho ak ty vių jų me-džia gų var to ji mas pri klau so nuo jų už im tu mo, lais va lai kio pra-lei di mo for mos“, – sa ko ES PAD ty ri mo ko or di na to rius Lie tu vo je dr. Ta das Ta mo šiū nas.

Pa grin di nis ES PAD tiks las – rink ti ly gi na muo sius duo me nis apie nar ko ti nių me džia gų var to ji mą 15–16 me tų mo ki nių gru-pė je Eu ro po je, sie kiant ste bė ti at ski rų ša lių bei ben dras vi sų ša lių ten den ci jas.

Ap klau so je da ly va vo per 100 tūkst. mo ki nių iš Ar mė ni jos, Aust ri jos, Bel gi jos, Bul ga ri jos, Da ni jos, Lat vi jos, Lie tu vos, Uk-rai nos ir kt. Lie tu vo je šį ty ri mą re mia ŠMM.

„Mes tu ri me ga li my bę pa ly gin ti, kaip kin ta al ko ho lio ir nar ko ti-kų var to ji mas tarp 15–16 me tų mo ki nių Lie tu vos mo kyk lo se, nes ty ri mas vyk do mas jau nuo 1995 m. – kal bė jo ŠMM sek re to rius Al vy das Puo džiu kas. – Re zul ta tai ge res ni nei 2003 m. Ma žė ja

ne pil na me čių skai čius, ku rie var to ja al ko ho lį ar rū ko. No rė tų si pa da ry ti vis ką, kad kaip ga li ma ma žiau pa aug lių var to tų kvai ša-lus.“ Ty ri mas pa ro dė, jog Lie tu vo je, ly gi nant su ki to mis Eu ro pos ša li mis, per pas ta ruo sius ket ve rius me tus su ma žė jo ta ba ko, al ko ho li nių gė ri mų ir re gu lia rus nar ko ti kų var to ji mas tarp 15–16 me tų mo ki nių. Lie tu vo je nė vie nos ci ga re tės ne su rū kė 29 proc. to kio am žiaus mo ki nių, Lat vi jo je – 20 proc., Es ti jo je – 25 proc. Anot ty rė jų, ne ri mą ke lia vis jau nė jan tis am žius mo ki nių, pir mą kar tą pa mė gi nan čių su rū ky ti ci ga re tę bei ma žė jan tis skai čiaus skir tu mas tarp rū kan čių vai ki nų ir mer gi nų. Mo ki nių ver ti ni mu, ta ba ko ga mi nių pri ei na mu mas su ma žė jo. 73 proc. 15–16 me-tų mo ki nių 2007 m. tei gė, kad pa no rė ję jie ga na leng vai ar ba la bai leng vai ga lė tų įsi gy ti ci ga re čių (2003 m. taip ma nan čių mo ki nių bu vo net 94 proc.).

Pa gal dau ge lį ty ri mo pa ra met rų tarp Lie tu vos pa aug lių su ma-žė jo ir al ko ho lio var to ji mas. Pa aiš kė jo, kad ber niu kai al ko ho lio var to ja ma žiau nei mer gai tės. La biau siai pa mėg ti al ko ho li niai gė ri mai – sid ras ir kok tei liai. Eks per tai vi sa tai sie ja su pa di-dė ju sia re kla ma ži niask lai do je. Pa ste bė ta, kad tarp pa aug lių su ma žė jo alaus ir stip rių jų gė ri mų var to ji mas, taip pat gir tu mo at ve jų. De ja, skir tu mai al ko ho lio var to ji mo tarp vai ki nų ir mer-gi nų ir gi ma žė ja.

Dau gu ma mo ki nių su vo kia, kad al ko ho lio var to ji mas ken kia svei ka tai, su ke lia daug ki tų pro ble mų. Pa gal tai, kaip ge rai al-ko ho lio var to ji mo ri zi ką su vo kia Lie tu vos pa aug liai, mū sų ša lis

Ty ri mai

Ar su lai ky si me pa aug lius nuo kvai ša lų?

6

Ša kių ra jo no pe da go gi nė psi cho lo gi nė tar ny ba (PPT) vei kia jau penk tus me tus. Pra džio je mums te ko pa reng ti pro jek tą ES fon dams „Pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų plėt ra“… Džiau gė mės, kad pa vy ko. Su bū ru sios ko man dą, nuo 2004 m. ba lan džio 1 d. pra dė jo me dirb ti. Mū sų spe cia lis tų ko man da: di rek to rė D. Kriau čiū nie nė, psi cho lo gė N. Ja no ny tė, lo go pe dė J. Sprai nai ty tė, spec. pe da go gė R. Čiul ki ny tė ir gyd. neu ro lo gė L. Ado mai tie nė.

Džiau gė mės, kad mo kyk lų va do vai ne bu vo abe jin gi spe cia-lio jo ug dy mo pro ble moms, kad spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jų pir mi nin kai no riai pri ėmė tar ny bos spe cia lis tus ir iš sa kė sa vo pro ble mas, su ra šė pa gei dau ja mas te mas, ku rios ypač do mi no mo ky to jus ir spe cia lis tus, ko kių re ko men da ci jų jiems la biau siai trūks ta. Tai gi pra dė jo me ruoš tis su si ti ki mams, kon sul ta ci joms, se mi na rams, me to di nėms die noms mo kyk lo se.

Pir ma sis su si ti ki mas įvy ko Su dar go Mar ty no Se de re vi čiaus pa grin di nė je mo kyk lo je. Pe da go gi nė psi cho lo gi nė tar ny ba bu vo pa kvies ta at vyk ti į mo kyk los or ga ni zuo ja mą „Ge ru mo die ną“.

Vė liau pa gal vo jo me, kur ga lė tu me pa si sem ti pa tir ties, kad ga lė tu me pa dė ti pa gal bos pra šan tiems pe da go gams ir tė vams. To dėl, kai bu vo me pa kvies tos at vyk ti į Spe cia lio sios pe da go gi-kos ir psi cho lo gi jos cen trą (SPPC) kon sul tuo tis, iš sku bė jo me vi sa ko man da.

Pa gal bos su lau kė me ir per Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos fi nan suo ja mus se mi na rus („Vai ko psi cho so cia li nės rai dos ver ti ni mas“, „Mo ky mo si sun ku mai: pra džios mo kyk lo je, jų prie žas tys, įvei ki mo bū dai“ ir kt.). Tuo me ti nė ŠMM Spe cia lio jo ug dy mo sek to riaus ve dė ja R. La bi nie nė, Ša kių ra jo no Pe da-go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos spe cia lis tai drau ge ve dė ne vie ną se mi na rą prieš mo kyk li nių gru pių, pir mų kla sių pe da go-gams, pra di nių kla sių mo ky to jams, spe cia lis tams. Tai bu vo gra ži pra džia ir di de lė pa ra ma mū sų tar ny bai bei Ša kių ra jo no pe da go gams. Vė liau se mi na re „Spe cia lu sis pra di nis ug dy mas“ ban dė me skai ty ti ir sa vo pra ne ši mus.

Vi sus pen ke rius me tus ypač daug dė me sio sky rė me dar bui su spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jo mis. Kas met, prieš pra de dant nau jus moks lo me tus, spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jų pir mi nin kai yra pa kvie čia mi į tar ny bą pa si tar ti dėl dar bo nau jo vių, ap ta-ria mi veik los pla nai, nau ja me to di nė me džia ga, pa si da li ja ma dar bais, pa tiks li na mi są ra šai, su tei kia mos in di vi du a lios kon-

Kaip mes au go me

sul ta ci jos ir kt.Per moks lo me tus mo kyk lų spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jos,

glau džiai ben dra dar biau da mos su mū sų Pe da go gi ne psi cho-lo gi ne tar ny ba, ste bi ir ap ta ria mo ki nių mo ky mo si pa sie ki mus. Tai gi mo ki nys, ku riam skir tas spe cia lu sis ug dy mas, ne pa lie-ka mas li ki mo va liai, o nuo lat ste bi mas, jam tei kia ma įvai rių spe cia lis tų pa gal ba, in di vi du a lios kon sul ta ci jos. Ben dros pa-stan gos, nuo sek lus mo ky to jų ir spe cia lis tų dar bas, tė vų pa-gal ba ir pa lai ky mas, glau dus vi sų gran džių ben dra dar bia vi mas su bran di na sa vo vai sius. Džiau gia si ne tik mo ki nys, jo tė vai, bet ir mo ky to jai, spe cia lis tai. Sa vo džiaugs mu da li ja si ir su mu mis. Pa ti ma lo niau sia aki mir ka bū na, kai spe cia lių jų po rei-kių mo ki nį vėl ga li ma ug dy ti pa gal ben drą sias pro gra mas. Tai, ži no ma, il go ir kruopš taus dar bo re zul ta tai, bet la bai džiu gu, kad to kių tu ri me ir Ša kių ra jo no ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se. Su pa gar ba ir nuo šir džia pa dė ka mi ni me Sin tau tų, Su dar go, Sla vi kų, Sie sar tė nų, Ša kių „Au ku ro“ pa grin di nes, Luk šių, Ša kių „Var po“ vi du ri nes mo kyk las. Tai gra žaus dar bo su spe cia lių jų po rei kių mo ki niais ir ben dra dar bia vi mo su Pe da go gi ne psi cho-lo gi ne tar ny ba pa vyz džiai.

Mū sų tar ny bos psi cho lo gės ypa tin gą dė me sį ski ria ben-dra dar bia vi mui su mo kyk lų spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jų pir-mi nin kais ir jų na riais: įver ti na mo ki nių ge bė ji mus, mo kyk li nę bran dą ir pa de da nu sta ty ti spe cia liuo sius ug dy mo si po rei kius; tei kia spe cia lio jo ug dy mo ko mi si joms re ko men da ci jas ug dy mo me to dų ir pro gra mų pa rin ki mo klau si mais; kon sul tuo ja, kaip

Psichologė Aušra Jakavičienė, direktorė Dana Kriaučiūnienė, spec. pedagogė Jolanta Zakarevičienė, logopedė Asta Maziliauskienė ir gyd. neurologė Lionė Adomaitienė

ryš kiai iš si ski ria iš ki tų ša lių ir yra tre čio je vie to je.Penk ta da lis ap klaus tų mo ki nių bent 1–2 kar tus per sa vo

gy ve ni mą be al ko ho lio ir ta ba ko yra ban dę ki to kių nar ko ti nių me džia gų.

Ty ri mo duo me nys pa ro dė – nors nar ko ti kų var to ji mas plin ta, bet re gu lia riai ar la bai daž nai juos var to jan čių pa aug lių skai čius nuo 2003 m. pa di dė jo ma žai, o kai ku riais at ve jais net su ma žė-jo. Lie tu vo je pa dau gė jo „smal sau jan čių“, ban džiu sių pa var to ti bent kar tą per gy ve ni mą, mo ki nių. To kių „ban dy to jų“ Lie tu vo je yra apie 20 proc. mo ki nių, Lat vi jo je – 22 proc., Es ti jo je – 28 proc., Ai ri jo je – 22 proc. Dau giau sia pa aug lių nar ko ti kais svai gi na si Če ki jo je – net 46 proc., o Ar mė ni jo je – tik 4 proc.

Taip pat nu sta ty ta, kad Lie tu vo je ryš kiau siai su ma žė jo he-roi no ir am fe ta mi nų var to ji mas, bet pa dau gė jo var to jan čių ra-mi na muo sius bei mig do muo sius vais tus gy dy to jui ne pa sky rus (tai ypač bū din ga mer gai tėms). Lie tu vo je gy dy to jui ne pa sky rus bent kar tą gy ve ni me ra mi na mų jų pa ban dė 16 proc. pa aug lių, Len ki jo je – 18 proc., Es ti jo je – 7 proc., Lat vi jo je – 4 proc. O štai Ar mė ni jo je toks reiš ki nys ne ži no mas.

Pa ste bė ta, kad Lie tu vos di džių jų mies tų pa aug liai nar ko ti kus var to ja daž niau nei mies te lių ar kai mų.

Kaip tei gia ty rė jai, mo ki nių ap klau sos ana li zė pa ro dė, kad

psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mui įta kos tu ri drau gų bei vy res nių jų bro lių ar se se rų var to ji mas. La bai svar bus ir tė vų po žiū ris, jų re ak ci ja.

Tė vų do mė ji ma sis, kaip vai kas lei džia lais va lai kį, nuo la ti nė kon tro lė tu ri la bai di de lę reikš mę.

Anot ko or di na to rių, tiks lin gas, or ga ni zuo tas lais va lai kis – kaip kny gų skai ty mas, spor tas, ki ti po mė giai – le mia ma žes nį psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mą, o ne or ga ni zuo tas lais va-lai kio lei di mas su drau gais – bas ty ma sis gat vė se, lais va lai kis pre ky bos cen truo se – var to ji mą tik ska ti na.

Ty ri mo pri sta ty me A. Puo džiu kas pri mi nė, kad nuo 2006 m. rug sė jo iki mo kyk li nė se ug dy mo įstai go se ir ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se įgy ven di na ma Al ko ho lio, ta ba ko ir ki tų psi chi ką vei kian čių me džia gų var to ji mo pre ven ci jos pro gra ma. Pa žy-mė ta, kad prie kvai ša lų var to ji mo pre ven ci jos daug pri si de da ir mo kyk lų so cia li niai pe da go gai bei sa vi val dy bė se vei kian čios pe da go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos.

Vi lia ma si, kad mo ki nių ir vi sos ben druo me nės už im tu mą ska ti nan čios pro gra mos – vai kų va sa ros po il sis, spor to aikš te-lių prie mo kyk lų at nau ji ni mas ir ki tos prie mo nės pa dės ma žin ti psi chot ro pi nių me džia gų var to ji mą.

El vy ra MA TA ČIŪ NIE NĖ

7

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

dirb ti su as me ny bės, el ge sio ir emo ci jų su tri ki mų tu rin čiais mo ki niais ir kt.

ME TO DI NIAI PA SI TA RI MAI

Jau ta po tra di ci ja mū sų tar ny bo je kas met or ga ni zuo ti ra jo-ni nius spe cia lis tų me to di nius pa si ta ri mus, kad ga lė tu me pa si-da ly ti dar bo pa tir ti mi, per teik ti nau jo ves, ap tar ti me ti nį dar bo veik los pla ną, ban dy ti at sa ky ti į iš ki lu sius klau si mus. Daug dis-ku tuo ja ma kal bant apie spe cia lių jų po rei kių mo ki nius, be siug-dan čius bai gia mo sio se vi du ri nės mo kyk los kla sė se, ku riems pri tai ky ti tik vie nas ar du da ly kai. Spe cia lis tų, mo ky to jų ar tė vų pa gei da vi mu ban do me dar kar tą per žiū rė ti rai dos su tri ki mus, re ko men da ci jas dėl ug dy mo pro gra mų ir ras ti tin ka miau sią spren di mą. Kas mė ne sį da ly vau ja me Ša kių ra jo no sa vi val dy bių mo kyk lų va do vų pa si ta ri muo se, kur su ži no me vi sas švie ti mo nau jie nas, spren džia me ap lin kos pri tai ky mo, bū ti nos spe cia-lio sios, spe cia lio sios pe da go gi nės, psi cho lo gi nės, so cia li nės pe da go gi nės pa gal bos ir ki tus klau si mus.

Džiau gia mės, jog ga li me da ly vau ti įvai riuo se pro jek tuo se, pro gra mo se, pa vyz džiui, ŠMM pro jek te „Dėl fi nan si nės pa ra-mos tei ki mo švie ti mo pa gal bos spe cia lis tų eta tams steig ti 2008 me tų rug sė jo–g ruo džio mė ne siais sa vi val dy bių iki mo kyk li nio ug dy mo mo kyk lo se ir pe da go gi nė se psi cho lo gi nė se tar ny-bo se“; Ša kių ra jo no sa vi val dy bės ben druo me nės svei ka tos ta ry bos skelb ta me pro jek te „Tė vų ap mo ky mo pro gra ma“; vai kų už im tu mo ir so cia li za ci jos pro gra mo je „Su si pa žin ki me ir li ki me ge rais drau gais“, „Drau gys tė tę sia si...“, psi cho ak ty vių me džia gų var to ji mo pre ven ci jos pro jek te „STOK – PA GAL VOK – VEIK“ ir kt. Vi si jie su tei kia mū sų tar ny bai ga li my bę įgy ven din ti ne vie ną gra žų su ma ny mą, or ga ni zuo ti rei ka lin gus ir nau din gus ren gi nius spe cia lis tams, mo ky to jams, tė vams. Vie nas iš ge riau sių, mū sų ma ny mu, ren gi nių – Pa ne vė žio „Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los spe cia lis čių (eks per čių G. Gruz die nės ir A. Va ba bie nės) ves tas se mi na ras „Spe cia lių jų po rei kių mo ki nių in teg ruo to ug dy mo or ga ni za vi mas ben dro la vi ni mo mo kyk lo je“ (2008).

Mū sų Pe da go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos dar bo efek ty-vu mui di de lės reikš mės tu rė jo vals ty bi nės svar bos pro jek tas „Pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų plėt ra“. Įgy ven di nu si šį pro-jek tą mū sų tar ny ba ga vo ver tin gų ug dy mo bei ki tų pa gal bi nių dar bo prie mo nių. Pa si nau do da ma pro jek tui skir to mis lė šo mis, SPPC or ga ni za vo ne vie ną nau din gą se mi na rą spe cia lis tams, mo ky to jams, va do vams.

Mū sų Pe da go gi nė psi cho lo gi nė tar ny ba vi sais svar biais klau si mais sten gia si kon sul tuo tis su SPPC Vil niu je. Pa tys ak tu a liau si klau si mai: psi cho lo gų, gy dy to jų neu ro lo gų trū-ku mas; ne pa kan ka mos moks lei vio krep še lio lė šos, skir tos PPT fi nan suo ti; ne tu rė ji mas ga li my bių pa si kvies ti ir iš sau go ti aukš tos kva li fi ka ci jos spe cia lis tus (lo go pe dus, spe cia liuo sius pe da go gus), nes PPT ne ga lė jo jiems skir ti vi so pa grin di nių pa rei gų eta to; itin trū ko se mi na rų ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų mo ky to jams, dir ban tiems su spe cia lių jų ug dy mo(si) po rei kių mo ki niais vy res nė se kla sė se ir t. t.

Šian dien mes ne vie ną iš bu vu sių pro ble mų, pa vyz džiui, spe cia lis tų sty gių, se mi na rų, eta tų, at ly gi ni mų ir kt., jau iš spren-dė me. Mū sų tar ny ba pa ste bė jo, kad Ša kių ra jo no ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se:

pa dau gė jo mo ki nių su spe cia liai siais ug dy mo si po rei- •kiais;tik dvie jo se mo kyk lo se nė ra spe cia lis tų, ga lin čių teik ti spe- •cia li ą ją pe da go gi nę pa gal bą jo se be si mo kan tiems mo ki-niams su spe cia liai siais ug dy mo(si) po rei kiais;įsteig ta 15,75 mo ky to jo pa dė jė jo eta to (16 mo kyk lų); •įsteig ti 6 nau ji spe cia lio jo pe da go go eta tai (5 mo kyk lo se); •pa dau gė jo spe cia liuo sius ug dy mo(si) po rei kius tu rin čių •mo ki nių, ku rie gau na spe cia li ą ją pe da go gi nę ir spe cia li ą ją pa gal bą;Ša kių ra jo no ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ge riau nei per nai •su ge bė jo pa si nau do ti ug dy mo pla no tei kia mo mis ga li my-bė mis.spe cia lis tai, mo ky to jai pra dė jo ak ty viau da ly vau ti se mi- •

na ruo se, kaup ti ge rą ją pa tir tį ir no riai ja da ly tis su ko le-go mis.

MO KYK LĄ KU RIA ME VI SIEMS

Dirb da mi kas die ni nį dar bą ir žvelg da mi į at ei tį sten gia mės pa si nau do ti re ko men da ci jo mis, ku rias per se mi na rą pa tei kė Šiau lių uni ver si te to ty rė jų gru pė, pri sta čiu si iš sa mų ty ri mą „Pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų veik los veiks min gu mas“. Ty rė jų tei gi mu, PPT ko ky biš ka pa ra mą tei kian čia or ga ni za ci ja taps tik tuo met, jei į sa vo veik lą įtrauks vi sus ug dy mo pro ce so da ly vius, su jais ben dra dar biaus. Vi sa tai ir in di vi du a laus ug-dy mo pla no idė ja lei džia mums tei sin giau, kryp tin giau pla nuo ti dar bą mo kyk lo se bei PPT, ska ti na iš sa miau pa mąs ty ti apie spe cia lio sios pe da go gi nės ir spe cia lio sios pa gal bos tei ki mo per spek ty vas Ša kių ra jo no sa vi val dy bės mo kyk lo se.

2005/2006 m. m. spe cia lio ji mo ky to jo pa dė jė jo pa gal ba ne-bu vo tei kia ma nė vie nam Ša kių ra jo no sa vi val dy bės ben dro jo la vi ni mo mo kyk los mo ki niui, nors vi sus moks lo me tus bu vo ra gi na ma steig ti šiuos eta tus. Tik ga vus iš Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos fi nan si nę pa ra mą pro jek tui, pa vy ko mo kyk lo se įstei gi 9,5 mo ky to jo pa dė jė jo eta to ir 5 mo kyk lo se 3 spe cia lio jo pe da go go eta tus. Spe cia li ą ją pa gal bą jau tei kė 11 Ša kių ra jo no sa vi val dy bės ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų, nes ten, kur ji la bai rei ka lin ga, jau dir bo mo ky to jų pa dė jė jai.

2006/2007 m. m. si tu a ci ja dar la biau pa ge rė jo: 11-oje iš 14-os mo kyk lų, ku rio se mo ki niams rei ka lin ga mo ky to jo pa dė jė jo pa gal ba, įsteig ta 9,8 eta to. Mo ky to jo pa dė jė jo pa gal ba ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se nuo rug sė jo 1 d. tei kia ma 32 mo ki niams, tu rin tiems di de lių ar ba la bai di de lių spe cia lių jų ug dy mo si po rei-kių. O nuo 2006 m. lap kri čio 30 d. švie ti mo ir moks lo mi nist ro įsa ky mu spe cia lio ji pa gal ba tei kia ma ir mo ki niams, tu rin tiems vi du ti nių spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių. To kių mo ki nių mū sų ra jo no ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se yra 159. Jiems pa gal ga li my bes sten gė si pa dė ti mo kyk lo se dir ban tys mo ky to jų pa-dė jė jai. Da bar mo kyk lų va do vai mąs to, kaip pa pil do mai įsteig ti mo ky to jų eta tus, ypač to se mo kyk lo se, ku rio se dar nė ra nė vie no mo ky to jo pa dė jė jo.

Sa vo ne di de le pa tir ti mi da li jo mės 2007 m. Ma ri jam po lė je per res pub li ki nę moks li nę-prak ti nę kon fe ren ci ją „Spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy mo ir ug dy mo si re a li jos ir per spek ty vos“. Pra ne ši mą „Spe cia lio sios pe da go gi nės ir spe cia lio sios pa gal-bos tei ki mo re a li jos ir per spek ty vos Ša kių ra jo no sa vi val dy bės mo kyk lo se“ skai tė Ša kių ra jo no sa vi val dy bės Pe da go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos di rek to rė Da na Kriau čiū nie nė.

Kiek vie na pra ėju si die na, kiek vie nas žmo gus, kiek vie nas su si ti ki mas do va no ja mums ne įkai no ja mą do va ną – pa tir tį. Kiek vie na pa tir tis mus vi sus po tru pu tį kei čia. Nau jai pra dė-ju sioms dirb ti tar ny boms ji itin rei ka lin ga. Džiau gia mės vi sais, ku rie su mu mis dos niai da li ja si sa va pa tir ti mi (ŠMM, SPPC, Kau no, Kre tin gos, Ma ri jam po lės Šven čio nių, Ig na li nos ir ki to mis pe da go gi nė mis psi cho lo gi nė mis tar ny bo mis).

Pui kų se mi na rą iš klau sė me Ša kiuo se „Mo kyk lą vi siems ku-ria me šian dien: spe cia lių jų po rei kių mo ki nių ug dy mo ypa tu mai“, ku rį pa gal pro jek tą or ga ni za vo SPPC, ve dė ŠMM vy res nio ji spe cia lis tė Te re sa Ai du kie nė. Juk in kliu zi nė mo kyk la – mū sų vi sų mo kyk la. Mes vi si ir pri va lo me siek ti, kad jos pa grin di niai bruo žai bū tų: vi sus pri im ti ir nė vie no vai ko ne at stum ti. Mo kyk la vi siems – tai mo kyk la, ku rios na rius vie ni ja stip rus ben druo me-nės ry šys; skir ty bės yra ver ti na mos ir ger bia mos; pa gal ba tei-kia ma ben dro jo ug dy mo kla sė se; mo kyk lo je pa brė žia mos vai ko stip ry bės, jo ge bė ji mai; tar pu sa vio pri klau so my bė ir pa gal bos mo kyk lai tar ny bų tin klas; spe cia lių jų pe da go gų kon sul ta ci jų vaid muo, rei kia ma pa gal ba.

Eu ro pos spe cia lio jo ug dy mo plėt ros agen tū ros ty ri mai, vyk-dy ti prieš ke le tą me tų, ro do, kad Eu ro pos mo kyk lo se vy rau ja nuo mo nė, jog in kliu zi nio ug dy mo vi du ri nė je mo kyk lo je te ma dar ma žai nag ri nė ta, ją bū ti na gvil den ti, to dėl kad in kliu zi nis ug dy-mas pas ta ruo ju me tu ke lia ypač daug iš šū kių mo kyk lai.

Šakių r. PPT inf.

8

Vil niu je, LI TEX PO pa ro dų cen tre, įvy ko VI II at vi ras Bal ti jos ša lių kir pė jų, kos me ti kų čem-pio na tas. Per čem pio na tą bu vo su reng tas pro fe si nių mo kyk lų mo ki nių kon kur sas, ku ria me da ly va vo 19 at sto vų iš 6 Lie tu vos pro fe si nių mo kyk lų.

Pir mą kar tą ša lia pro fe sio na lios ko mi si jos pri tai ky tas ir pro fe si jos mo ky to jų ver ti ni mas. Kiek vie na mo kyk la de le ga vo vie ną pro fe si jos mo ky to ją, ku ris ver ti no dar bus (iš sky rus sa vo mo kyk los). Anot pa grin di nės pro fe sio na lų ko-mi si jos na rės, tarp tau ti nės ka te go ri jos tei sė jos Ra se lės Ma si duns kie nės, pro fe si jos mo ky to jų ver ti ni mas ir vė liau vy ku sios dis ku si jos – pa ti ge riau sia pro fe si jos mo ky to jų da ly ki nių kom-pe ten ci jų to bu li ni mo mo kyk la.

Ko mi si ja nu spren dė I vie tą pa skir ti Edi tai Ma-tu lai tie nei (Kau no pa slau gų ver slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tras), II vie ta ati te ko To-mai Moc ku tei (Kau no pa slau gų ver slo dar buo-to jų pro fe si nio ren gi mo cen tras), III – Re na tai Se maš ko (Vil niaus pa slau gų ver slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tras).

ŠMM inf.

VI II at vi ras Bal ti jos ša lių kir pė jų, kos me ti kų čem pio na tas

Rad vi liš ky je įsi kū ręs Lie tu vos re a bi li ta ci nis pro fe si nio ren-gi mo cen tras pra ėju siais me tais sėk min gai vyk dė ne ma ža tarp tau ti nių pro jek tų. Vie nas jų – „Su mo ko mą ja re a bi li ta ci ja, pa gal mo ky mo si vi są gy ve ni mą švie ti mo pro gra mą, į pa gal-bą ne įga lie siems, ypač ki ta tau čiams“. Šia me tarp tau ti nia me GRUND TVIG pro jek te da ly va vo 6 ES ša lys – Es ti ja, Vo kie ti ja, Olan di ja, Len ki ja, Kip ras ir Lie tu va. Pro jek to tiks las: pa dė ti ne įga lie siems mig ran tams už sie nie čiams, jau gy ve nan-tiems šio se ša ly se ir tau ti nių ma žu mų at sto vams sėk min gai in teg ruo tis į ša lių so cia li nę ap lin ką, per mo ky mo įstai gas bei vi suo me ni nes or ga ni za ci jas adap tuo tis dar bo rin ko je. (Apie šį pro jek tą dau giau in for ma ci jos ga li te rasti sve tai nė je www.le arn re ha bi li ta tion.com.)

Dar vie nas vyk do mas nau jo vių pro jek tas – „In for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky ma sis ly gio mis tei sė mis“. Šis pro jek tas skir-tas mo ky ti jau nuo lius, tu rin čius mo ky mo si sun ku mų. Mo ki niai mo ko mi nau do jant nau jas me to di kas, šiuo lai ki nes tech no lo gi-jas. Mo ky to jai ruo šia mo ko mą ją me džia gą, skel bia ją in ter ne te. Ban do mo ji mo ki nių gru pė mo ko si sa vo spe cia ly bės, bet drau ge iš moks ta nau do tis šiuo lai ki nė mis ko mu ni ka ci jos prie mo nė-mis, nau jo mis pro gra mo mis. Spe cia liai to kiems jau nuo liams mo ky ti Suo mi jo je bu vo su kur ta pro gra ma „SE VE RI“. Da bar suo miai šią pro gra mą ir su kaup tą dar bo su ja pa tir tį per duo da Veng ri jos, Ru mu ni jos, Por tu ga li jos, Slo vė ni jos ir Lie tu vos mo-kyk loms. (Dau giau apie šį pro jek tą ga li te pa skai ty ti sve tai nė je http://www.equ al-e.net.)

Pro jek tas „Ma ty ki me to liau sa vo lėkš tės!“ – pui ki mo ki nių prak ti ka Lie tu vo je ir Vo kie ti jo je. Bū si mi vi rė jai, sta liai ir vieš-bu čių dar buo to jai ga mi no mais tą, iš lei do lie tu viš kų ir vo kiš kų val gių re cep tų kny gą, ruo šė di de lį po ky lių sta lą. Jų dar bas bu vo pri sta ty tas darb da viams – res to ra nų, sa na to ri jų ir ka vi nių sa vi-nin kams. To kie pri sta ty mai vy ko Lie tu vo je ir Vo kie ti jo je. (Apie pro jek tą ir mū sų part ne rius ga li te su ži no ti po kal bių pus la py je http://li tau en-lip pstadt.blogs pot.com.)

Mo ky to jų sta žuo tė Suo mi jo je – pro jek to „Pro fe si jos mo ky to jų, dir ban čių su spe cia lių jų po rei kių mo ki niais, kom pe ten ci jų to bu li-ni mas“ da lis, auk lė to jų prak ti ka Šve di jo je – pro jek tas „Drau gys tė ir pe da go gų mai nai tarp spe cia lių jų mo kyk lų“.

Tarp tau ti niai pro jek tai Lie tu vos re a bi li ta ci nia me pro fe si nio ren gi mo cen tre

Ne se niai pa si bai gė dve jų me tų pro jek tas „So di nin kys tė – eu ro pi nės ži nios so di nin kams-ap žel din to jams“. Jį vyk dė Lie tu vos, Vo kie ti jos, Grai ki jos, Ita li jos ir Olan di jos mo ky mo įstai gos.

Mū sų mo kyk lo je ga my bi nę prak ti ką at li ko mo ki niai iš Es ti jos Ha ap sa lu mies to.

Per vi sus LRPRC gy va vi mo me tus mū sų cen tro mo ki niai da ly va vo dau ge ly je spor to var žy bų, lai mė jo daug di plo mų ir pri zų. Spe cia lio sio se olim pia do se Ame ri ko je, Ki ni jo je jie lai mė jo auk so bei si dab ro me da lius, o per nai Tur ki jo je vy ku sia me Eu-ro pos spe cia lio sios olim pia dos krep ši nio čem pio na te Lie tu vos krep ši nio ko man da, ku rio je bu vo ir LRPRC mo ki nys, lai mė jo bron zos me da lį.

Ir šie met ti ki mės ne su ma žin ti tarp tau ti nio ben dra dar bia vi-mo. Jau ba lan dį į mū sų mo kyk lą at vyks šve dų part ne riai, ku rie pla nuo ja kar tu vyk dy ti nau jus pro jek tus. Ge gu žės pra džio je į mū sų cen trą at vyks mo ky to jai iš Es ti jos mies to Va na Vi ga la. Jie taip pat no ri ben dra dar biau ti, pa reng ti es tų mo ki nių prak-ti ką LRPRC. O ge gu žės pa bai go je prak ti ką mū sų dirb tu vė se at liks bū si mi sta liai ir vieš bu čių dar buo to jai iš Vo kie ti jos re a-bi li ta ci nio cen tro „Thürin ger Wald“. Ne ma ža pa raiš kų pa teik ta tarp tau ti nio ben dra dar bia vi mo pro jek tams Švie ti mo mai nų pa ra mos fon dui.

Mie lai kvie čia me vi sus no rin čius mo ky tis LRPRC at vyk ti į pro fe si nio tin ka mu mo nu sta ty mo ir orien ta vi mo sky rių, su si-pa žin ti su mū sų mo kyk la, jo je tei kia mo mis pa slau go mis. Su-au gu sie ji ne įga lie ji, dėl li gos ar ba ne lai min go įvy kio pra ra dę dar bin gu mą, ga li rink tis iš 22-ų Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa tvir tin tų spe cia ly bių per si kva li fi ka vi mo pro gra mų. Mo ky tis LRPRC ga li ma tu rint Lie tu vos dar bo bir žos siun ti mą. Bai gę mū sų įstai gą jau nuo liai bei su au gę ne įga lie ji sėk min gai in teg-ruo ja si į dar bo rin ką.

Mū sų ad re sas: Ge di mi no g. 81, 82168 Rad vi liš kis, tel. (8 422) 53 957, el. p. lrprc@rad vi lis.om ni tel.net.Dau giau in for ma ci jos apie mus ga lė si te ras ti ap si lan kę sve tai nė je www.lrprc.pro jek tas.lt.

Ju li ja AST RAUS KIE NĖ LRPRC pro jek tų va do vė

Pro fe si nis mo ky mas

9

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

Ma ri jam po lės pro fe si nio ren gi mo cen tro (PRC) Ku dir kos Nau mies čio sky riu je tra di ci niu ta po vo-kie čių kal bos pro jek tas, ku rio te mos: „Na cio na li niai vo kie čių tau tos pa tie ka lai“, „Vo kiš kos Ve ly kos“ , „Vo kiš kos Ka lė dos“. Šių me tų pro jek tas bu vo itin švie tė jiš kas, nes skir tas svei kos mi ty bos te mai.

Vo kie čių kal bos pro jek to „Svei ka ta. Svei kas mais tas“ tiks las: siek ti ko ky biš ko ir šiuo lai kiš ko ug dy mo, stip rin ti in teg ruo tą mo ky mą ir tarp da ly ki-nius ry šius; pa si rū pin ti glau džiu ra jo no ir ap skri ties mo kyk lų mo ky to jų ir mo ki nių, be si mo kan čių vo kie čių kal bos, ben dra dar bia vi mu; ug dy ti svei kos gy ven se nos (mi ty bos) įgū-džius.

Pro jek te da ly va vo be si mo kan tys vi rė jo-pa da vė jo, pa da vė-jo-bar me no spe cia ly bių mo ki niai; ra jo no ir ap skri ties mo kyk lų IX– XI kl. mo ki niai (ko man dą su da rė 3–4 mo ki niai bei 5 mo ki nių pa lai ky mo gru pė). Vi si pro jek to da ly viai mo ko si vo kie čių kal-bos. Da ly viai ser vi ra vo ir puo šė sta lą, pri sta tė svei kos mi ty bos pa tie ka lus. Pra ne ši mą „Svei ka mi ty ba“ skai tė Ša kių ra jo no sa-vi val dy bės Vi suo me nės svei ka tos biu ro spe cia lis tė.

Vė liau vy ko pa tar lių, po sa kių kon kur sas. Rei kė jo min ti nai pa sa ky ti 10–15 pa tar lių, ku rio se bū tų pa var to tas bent vie nas iš

Pro jek tas skir tas svei kai mi ty bai

šių žo džių: svei ka ta, val gių ir gė ri mų pa va di ni mai, li ga, vir tu vės in dų pa va di ni mai ir kt. Ren gi nio ap ta ri mas ir ap do va no ji mai vy ko per MU ZI KOS ir vo kiš kų kok tei lių po pie tę.

Mo ki niai ir va do vai bu vo ap do va no ti Ma ri jam po lės pro fe si nio ren gi mo cen tro di rek to riaus pa dė kos raš tais, kon kur sų da ly viai at mi ni mo do va nė lė mis ir spe cia liais pri zais.

Pro jek tą ren gė pro fe si jos vyr. mo ky to jai Al ma Ras tup ke vi čie-nė, Vi tas Ja kai tis, Be ne dik ta Rut kaus kie nė, Rū ta Bla ža naus-kie nė bei bū re lių va do vai.

Dia na DUO BAI TĖMa ri jam po lės PRC Ku dir kos Nau mies čio sk.

vo kie čių kal bos vyr. mo ky to ja

Ko vo mė ne sį Vil niu je vy ko penk ta sis Lie tu vos mo ky to jų no va-to rių fo ru mas, ku ria me su si ti ko dau giau nei 200 ak ty viai tech no-lo gi jas pa mo ko se nau do jan čių ša lies pe da go gų. Per fo ru mą jo or ga ni za to rės – Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja bei in for ma ci nių tech no lo gi jų ben dro vė „Mic ro soft“ – pa si ra šė su si ta ri mo me mo-ran du mą, nu ma tan tį pa si ry ži mą ben dra dar biau ti švie ti mo sri ty je to bu li nant pri ei gą prie in for ma ci nių ko mu ni ka ci jos tech no lo gi jų, sie kiant ge res nių mo ky mo ir mo ky mo si re zul ta tų.

„No riu pa si džiaug ti vi sais šau niais mo ky to jais no va to riais, ku rie sa vo mo kyk lo se kū ry biš kai die gia in for ma ci nes ko mu ni-ka ci nes tech no lo gi jas, da li ja si me to di ne pa tir ti mi su ko le go mis, gar bin gai at sto vau ja Lie tu vos švie ti mui Eu ro pos ir pa sau lio mo ky to jų no va to rių fo ru muo se. Taip pat no riu pa drą sin ti, pa ska-tin ti mo ky to jus ir to liau do mė tis šios sri ties nau jo vė mis ir sa vo pa mo kas pa į vai rin ti mo der nio mis in for ma ci nių tech no lo gi jų prie mo nė mis“, – per fo ru mo ati da ry mą sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius.

Anot mi nist ro, bus sie kia ma, kad mo kyk lų ap rū pi ni mas mo der nio mis skait me ni nė mis mo ky mo prie mo nė mis ne nu trūk-tų – mo kyk la tu ri bū ti šiuo lai kiš ka ir pa trauk li vi siems vai kams bei mo ky to jams.

„Tech no lo gi jos mo kyk lo je pa de da di din ti mo ky mo pro ce so efek ty vu mą, ska ti na moks lei vius re a li zuo ti sa vo su ma ny mus, su tvir ti na jų bei mo ky to jų ben dra dar bia vi mą. No va to riš kiau sių ša lies pe da go gų fo ru mas – pui ki ga li my bė mo ky to jams keis tis pa tir ti mi ir su si pa žin ti su tech no lo gi jų nau jo vė mis“, – tei gė „Mic-ro soft Lie tu va“ ge ne ra li nis di rek to rius Min dau gas Glo das.Į fo ru mą su si rin kę no va to riš kiau si ša lies mo ky to jai dis ku ta vo

in for ma ci nių tech no lo gi jų, jų pa nau do ji mo di di nant mo ky mo ir mo ky mo si efek ty vu mą klau si mais. Ren gi nio sve čias, „Mic ro-sof tLi ve@edu“ spren di mų spe cia lis tas Fran kas Schu man nas

No va to riš kiau sio mo ky to jo kon kur se – dau giau nei 400 dar bų

su pa žin di no mo ky to jus su šios vir tu a lios ko man di nio dar bo ap lin kos pa nau do ji mo ga li my bė mis. Ak ty viau siai tech no lo gi jas nau do jan tys mo ky to jai ne tik su si pa ži no su nau jo vė mis, bet ir kei tė si me to di ne pa tir ti mi.

Pri sta ty ti ir kas me ti nio pe da go gų kon kur so „Vir tu a li ke lio nė kla sė je“ re zul ta tai. „Kon kur sas su lau kia vis dau giau mo ky to jų iš vi sos Lie tu vos dė me sio – šiais me tais jam pa teik ta per 400 dar bų“, – sa kė ŠMM In for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro va do vas Vai nas Braz dei kis.

Kon kur so nu ga lė to jai at sto vaus Lie tu vai Eu ro pos ir pa sau lio mo ky to jų no va to rių fo ru muo se. Juo se įgy ta pa tir ti mi penk ta ja-me mo ky to jų fo ru me da li jo si 2007 m. no va to riš kiau sia ša lies mo ky to ja pri pa žin ta Tat ja na Kri liu vie nė. 2008 m. ko vą Zag re be vy ku sia me Eu ro pos mo ky to jų no va to rių fo ru me T. Kri liu vie nės dar bas lai mė jo tre či ą ją vie tą „Mo ky to jų pa si rin ki mo“ ka te go ri-jo je. Sa vo idė jas, kaip in for ma ci nes tech no lo gi jas ori gi na liai in teg ruo ti į ug dy mo pro ce są, mo ky to ja iš dės tė dau giau nei 150 pe da go gų iš 40 ša lių, su si rin ku sių į Eu ro pos mo ky to jų no va to rių fo ru mą Aust ri jos sos ti nė je Vie no je. Ko vo 24–27 d. vy ku sia me fo ru me pe da go gai kei tė si idė jo mis apie mo ky mo me to di ką, da li jo si su kaup ta pa tir ti mi. Tai jau šeš ta sis Eu ro pos mo ky to jų no va to rių fo ru mas, ku rį or ga ni zuo ja pa sau li nė in for ma ci nių tech no lo gi jų ben dro vė „Mic ro soft“.

Lie tu vos mo ky to jų no va to rių kon kur sas yra ben dro vės „Mic-ro soft“ pa sau li nės so cia li nės pro gra mos „Un li mi ted Po ten tial“ da lis. Ji skir ta in for ma ci nių tech no lo gi jų nau do ji mui įvai rio se mo ky mo sri ty se ska tin ti.

Dau giau in for ma ci jos tei kia Vy gin tas Ku ni gė nas, „VRP | Hill & Know lton“ pro jek tų va do vas, tel. (8 5) 249 9952; 8 650 70 682, el. p. vy gin tas@vrp.lt.

VRP inf.

10

2008/2009 m. m. „Auš ros“ gim na zi jo je ypač in ten sy viai ėmė veik ti pro fe si nio in for ma vi mo taš kas, ku rio va do vė – Sta sė Stul-gins kie nė. Čia mo ki niai ga li gau ti at sa ky mus į jiems rū pi mus klau si mus dėl to li mes nio mo ky mo si auš to sio se mo kyk lo se bei ko le gi jo se, su ži no ti ki tą in for ma ci ją. Gim na zi jos skai tyk lo je, kur įsi kū ręs pro fe si nio in for ma vi mo taš kas, aps tu in for ma ci nių lei di nių apie įvai rias aukš tą sias mo kyk las, Lie tu vos ir už sie nio uni ver si te tus bei ko le gi jas. Gim na zis tai čia ga li ne tik iš si rink ti jiems tin ka mą spe cia ly bę, bet ir ap si spręs ti, ko kius eg za mi nus lai ky ti bai giant vi du ri nio ug dy mo pro gra mą.

Pro fe si nio in for ma vi mo taš kas šiais moks lo me tais or ga-ni za vo dvi iš vy kas bai gia mų jų kla sių gim na zis tams. Pir mo ji eks kur si ja – į Vil niaus uni ver si te tą, ant ro ji – į LI TEX PO stu di jų mu gę.

Vil niaus uni ver si te te mo ki niai su si pa ži no su ga li my bė mis mo ky tis šio je al ma ma ter ir at ei ties ga li my bė mis ją pa bai gus. Uni ver si te to fa kul te tuo se Sau lė te ky je vy ko at vi rų du rų die nos. Ten gim na zis tai ga lė jo gau ti vi są in for ma ci ją apie ga li mas įsi-gy ti spe cia ly bes bei apie do mi nan čias pro fe si jas. Su ži no jo me apie įdo mią oran ži nę ak ci ją, ku rios es mė – ga li my bė kiek vie-

Pro fe si nis orien ta vi mas Jo niš kio „Auš ros“ gim na zi jo je

nam bū si mam VU stu den tui pra leis ti die ną su do mi nan čios spe cia ly bės stu den tu – kar tu ei ti į vi sas tos die nos pa skai tas. Stu den tai ge ra no riš kai da li jo si su kaup ta pa tir ti mi ir tu ri ma in-for ma ci ja, do va no jo ne mo ka mus lei di nius apie VU ir at ski rus jo fa kul te tus. Vė liau mo ki niai vy ko į Vil niaus se na mies ty je įsi kū ru sią uni ver si te to bib lio te ką, klau sė si gi dės pa sa ko ji mų, iš bokš to gro žė jo si sos ti nės pa no ra ma, pa si vaikš čio jo po se na mies tį. Ke lio nė je pa tir ta daug šil tų jaus mų, bet svar-biau sia – įgy ta daug ži nių, ku rios gim na zis tams la bai pra vers pri imant lem tin gus spren di mus dėl sa vo at ei ties.

Pa bu vo ję LI TEX PO su reng to je pa ro do je „Mo ky ma sis. Stu-di jos. Kar je ra 2009“, pa ma tė me įvai rių uni ver si te tų bei ki tų aukš tų jų mo kyk lų pa reng tus sten dus, stu den tai ir dės ty to jai vi siems tei kė iš sa mią in for ma ci ją, su pa žin di no su stu di jų ko ky-bės ver ti ni mu bei Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do veik la.

Vi sa, ką pa ma tė me ir su ži no jo me, iš ties nau din ga, to dėl ti ki mės, kad šios iš vy kos ne bus pas ku ti nės.

Eg lė AN CE VI ČIŪ TĖJo niš kio „Auš ros“ g-jos 4a kl. mo ki nė

Vil niaus su au gu sių jų mo ky mo cen tre (VSMC) daug dė me sio ski ria ma ne for ma lia jam ug dy mui. Da ly vau ja me tarp tau ti niuo se, ša lies, mo kyk li niuo se pro jek tuo se, or ga ni zuo ja me pa ro das, me ni nius ren gi nius ir ak ci jas, ša lies kū ry bi nių dar bų kon kur są „No riu – ku riu“. Ne for ma lio jo mo ky mo me to di ka ug do ne tik mo ki nių, bet ir vi sų ben druo me nės na rių kū ry biš ku mą, iš ra din-gu mą, kū ry bo je mo ko mės nau do ti nau jau sias in for ma ci nes-ko-mu ni ka ci nes tech no lo gi jas, eks pe ri men tuo ja me su įvai rio mis me džia go mis ir tech no lo gi jo mis.

2008/2009 m. m. VSMC pra dė tas vyk dy ti Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do lai mė tas tarp tau ti nis GRUND TVIG 2 pro jek-tas „Mo ky ki mės gy ven ti aist rin gai“. Jis skir tas spręs ti vie nos vi suo me nės da lies – pa gy ve nu sių žmo nių – pro ble mas, ska tin ti įvai ria pu siš kai žiū rė ti į gy ve ni mą per kū ry bą ir me ną. Pro jek-to part ne riai – Lie tu vos, Lat vi jos, Len ki jos, Is pa ni jos, Tur ki jos su au gu sių jų švie ti mo ins ti tu ci jų tre čio jo am žiaus uni ver si te tų lan ky to jai. Kar tu su pa gy ve nu siais žmo nė mis pro jek te da ly vau ja ir mū sų cen tro mo ki niai bei mo ky to jai, no rin tys su si pa žin ti su ki tų ša lių kul tū ra, me nu, tra di ci jo mis.

Nuo 2008/2009 m. m. VSMC at si ra do ga li my bė ati da ry ti mo du li nes (in teg ruo tų me nų, an glų, lie tu vių vals ty bi nės kal-bos) kla ses, kvie čian čias mo ky tis Vil niaus mies to gy ven to jus. Jiems su da ry tos ga li my bės to bu lin ti įgū džius, įgy ti nau jų ži nių, tu ri nin gai leis ti lais va lai kį.

Šis pro jek tas ska ti na žmo nes plės ti aki ra tį ne tik per pa mo-kas, bet ir kei čian tis pa tir ti mi su pro jek te da ly vau jan čių ša lių mo ki niais: ben drau ja ma an glų kal ba, nau do ja mi nau ji mo ky mo me to dai, mo ky to jai su mo ki niais vyks ta keis tis pa tir ti mi į ki tas pro jek te da ly vau jan čias ša lis.

Vie nas svar biau sių pro jek to už da vi nių – iš ra din gai ir ne tra-di ciš kai pa žvelg ti į kū ry bi nį pro ce są. Kaip mes įsi vaiz duo ja me ki tą ša lį? Ar tu ri me ži nių apie tos ša lies žmo nes, jų įpro čius, gy ve ni mo bū dą? Ar ga li me iš var din ti nors ke lis ži no mus ir nu si pel niu sius tos ša lies žmo nes, vei kė jus, jų dar bus? Ar va-do vau ja mės vien ste re o ti pais? Pro jek tą ko or di nuo ja Len ki jos Leš na Pod ko va tre čio jo am žiaus uni ver si te tas.

Pir mo ji ša lis, apie ku rią bu vo kal ba ma – Is pa ni ja. Apie šią ša lį be si mo kan tiems su for mu la vo me stan dar ti nius klau si-mus. Sten gė mės su griau ti ste re o ti pus bei pri sta ty ti Is pa ni ją ki taip. Per an glų kal bos mo du lio pa mo kas į lie tu vių kal bą iš ver-tė me at siųs tą me džia gą apie Is pa ni ją. Pa tei kė me įdo mes nę,

„Mo ky ki mės gy ven ti aist rin gai“

nau jes nę in for ma ci ją ir ją ap ta rė me. Mū sų ben druo me nę su do mi no is pa nų pa siū ly to dai li nin ko

siur re a lis to Ch. Mi ro kū ry ba. Nu ta rė me im pro vi zuo ti ir pa teik ti sa vo siur re a lis ti nį su pra ti mą ne tra di ci nė mis vi zu a li nė mis prie-mo nė mis. Pa si rin ko me ta py bą ant snie go. Me ni nė je ak ci jo je da ly va vo mo ki niai ir mo ky to jai. Kū ry bi nį pro ce są įam ži no me fo to gra fi jo se.

Ne pa mir šo me ir žy maus ra šy to jo M. de Ser van te so bei jo ro ma no he ro jaus Don Ki cho to. Mo kyk los šim ta die nio šven tė je im pro vi za vo me šio per so na žo ke lio nę, per kė lę ją į mū sų die nas. Skam bė jo ro ma no iš trau kė lės, is pa nų mu zi ka, su šok tas gar su-sis fl a men ko, mo ki niai įsi vaiz da vo esan tys tik ri is pa nai.

Šios veik los re zul ta tas – su kur tas fi l mas an glų kal ba, pri sta-tan tis lie tu vių po žiū rį apie Is pa ni ją ir jos kul tū ros at spin džius lie tu viš ko je ap lin ko je. Ne tra di ciš kai ir nau jai nu skam bė jo ži no mi fak tai ir mū sų su si kur ti vaiz di niai.

Pro jek tas bus vyk do mas ir ki tais moks lo me tais. Mū sų ben-druo me nės na riai ga lės su si pa žin ti su ki tų ša lių, da ly vau jan čių pro jek te, me nu ir kul tū ra. Ne kan trau da mi lau kia me, kaip ki tų ša-lių žmo nės ma to ir in ter pre tuo ja Lie tu vą, jos me ną ir kul tū rą.

Jo nė PAU LAUS KIE NĖVSMC dai lės mo ky to ja me to di nin kė

Vil ma MAR KE VI ČIŪ TĖLie tu vių kal bos vyr. mo ky to ja

11

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

„Kas ne pa žįs ta pa sau lio, ku ria me gy ve na, tas ne ži no, kur jis gy ve na.“

Mar kas Au re li jus

Vi sai at si tik ti nai pri si mi niau žo džius, ku riuos už ra šiau fi zi kos ka bi ne te tik pra dė ju si dirb ti.

Kas met pra dė da ma dės ty ti fi zi ką sep tin to kams, klau siu: „Kas ta fi zi ka?“ „Ką pa sa ko jo apie fi zi ką jū sų tė vai ar se ne liai?“ „Kaip jiems se kė si fi zi kos pa mo ko se?“ „Kam fi zi ka rei ka lin ga?“ (Į pas-ta rą jį klau si mą pra šau at sa ky ti, nes at si ran da to kių at sa ky mų, jog fi zi ka la bai sun kus moks las, sun kes nis už ma te ma ti ką ir nie kur ne rei ka lin gas...) To kios nuo sta tos nesusidaromos be prie žas ties. Mū sų vi suo me nė je ga ji aka de miš ku mo nuo sta ta. Tė vai sa vo vai ką re gi uni ver si te to stu den tu, mo ky to jai – mo-ki nį, iš abi tū ros eg za mi no ga vu sį pui kų įver ti ni mą... O kur dar mo kyk lų rei tin ga vi mai pa gal eg za mi nų, olim pia dų re zul ta tus. Tad esa me lyg už bur ta me ra te...

Ne pa slap tis, kad ga biau si, la biau siai nu si tei kę mo ky tis mo ki niai, bai gę aš tuo nias kla ses, to les nio iš si la vi ni mo sie kia gim na zi jo se, tad IX kl. lie ka la bai daug skir tin gų ge bė ji mų ir ne vie no dos mo ky mo si mo ty va ci jos mo ki nių.Įsi ti ki nau, kad ge riau mo ko mės da ry da mi, ne gu ste bė da mi

ar klau sy da mi. To dėl nuo lat sten giuo si lai ky tis šios nuo sta tos. Gai vos ir nau jo vių į gam ta moks li nį ug dy mą įne šė 2007 m. pra dė tas vyk dy ti pro jek tas „In teg ruo to gam tos moks lų kur so IKT pa grin du 5–6 kla sėms tai ky mas ug dy me“. Net 30 Lie tu-vos mo kyk lų įsi jun gė į šio pro jek to veik lą. Kol ta pau pro jek to kon sul tan te – ban džiau, ly gi nau, kri ti ka vau, gy riau su kur tą mo ky mo(si) ob jek tą. Da bar juo džiau giuo si, nau do ju, siū lau ir pa de du ki tiems jį at ras ti.

Ma no penk to kai ir šeš to kai ži no ir nau do ja si sve tai ne htpp://mkp.emo kyk la.lt/gamta5-6/, nuo lat ieš ko in for ma ci jos, pa pil do sa vo ži nias dirb da mi gru pė je ar at lik da mi pro jek ti nes už duo tis, vir tu a lius la bo ra to ri nius dar bus. Jie ku ria pa teik tis. Mū sų su-si ta ri mu pir mo ji pa teik tį tu riu per žiū rė ti aš, to dėl at lik tą dar be lį vai kai at siun čia man elek tro ni niu pa štu. Per žiū rė tą ir pa tai sy tą dar bą ki tą pa mo ką pri sta to kla sė je. Pa ste bė jau, kad pri sta ti-nė da mi dar bus mo ki niai įgy ja ge bė ji mų gra žiai kal bė ti, at sa-kin gai pri sta ty ti at lik tą už duo tį, po tru pu tė lį mo ki niams iš nyks ta au di to ri jos bai mė.

Vyk dant šį pro jek tą bu vo įkur tas gam ta moks li nis ka bi ne tas, ap rū pin tas kom piu te riais, su in ter ne to pri ei ga, pro jek to riu mi, in te rak ty vi ą ja len ta, su kur ta mo ky to jo dar bo vie ta. Lie tu vos fi zi kos mo ky to jų aso cia ci jos or ga ni zuo ta me fi zi kos ka bi ne tų kon kur se ma no ka bi ne tas už ėmė III vie tą. Tai gi dirb ti tu riu pui kias są ly gas.

Mo ky da ma fi zi kos nau do ju kū ry bi nius ele men tus. Kal bė da-ma apie gam tos reiš ki nius, ku riuos ty ri nė ja ir at sa ky mų, kaip juos pa aiš kin ti, ieš ko fi zi kos moks las, pra šau nu pieš ti sa vo cha rak te rį, ku rį at spin dė tų gam tos reiš ki niai – taip ga li pa žin ti mo ki nį, o mo ki nys pieš da mas pri va lės pri si min ti gam tos reiš ki-nius. Aiš kin da ma si me džia gos san da rą ski riu net dvi kū ry bi nes už duo tis: nu pieš ti pie ši nį „Iš ato mų ar mo le ku lių gy ve ni mo“ ar „Gra ži mo le ku lių šei my nė lė“, ki ta už duo tis – per mė ne sį su kur ti kny ge lę. Džiau giuo si gra žiai api pa vi da lin to mis, įdo maus tu ri nio kny ge lė mis. Gru pe lė sep tin to kų ant rus me tus ku ria ani ma ci nius fi l mu kus, ku rių he ro jai – tie pa tys ato mai. Šią kū ry bi nę už duo tį kar tu su ma ni mi ver ti na ir lie tu vių kal bos, in for ma ti kos, dai lės mo ky to jai.

Ne ma žiau svar bu ak ty vin ti mo ki nio mo ky mą si. At lik da mi pro jek ti nes už duo tis; dirb da mi in di vi du a liai ar gru pė mis mo ki niai ga li pa si rem ti sa vo ge bė ji mais, mo ky mo si sti liu mi, įsi ver tin ti sa ve bei įver tin ti ki tus gru pės na rius.

Sėk min gu lai kau pro jek tą „Žai bas“, ku riam me to di nes re ko-men da ci jas ra šiau kar tu su eks per tų gru pe dirb da ma pro jek te „Mo ky mo si kryp ties pa si rin ki mo ga li my bių di di ni mas 14–19 me tų mo ki niams“. Pro jek tą „Žai bas“ nau do ja me IX kl. mo ky-

Ge riau mo ko mės veik da mi

da mie si te mos „Elek tros sro vė du jo se“. Šia me trum pa lai kia me pro jek te ga li ma in teg ra ci ja su lie tu vių kal ba, is to ri ja, dai le, in-for ma ti ka, che mi ja.

Ki tas pa vy kęs pro jek tas „Šil ta mo kyk la“, „Šil tas bu tas“, „Šil tas na mas“. Šis pro jek tas trunka ilgiau. Kla sė je dir ba ma 2–3 gru-pė mis. Ieš ko da mi in for ma ci jos mo ki niai klau si nė ja tė vų, nar šo in ter ne te, kal bi na mo kyk los di rek to rių, pa va duo to ją ūkio rei ka-lams – jų pra šo pa teik ti kon kre čių fak tų: kiek mo kyk la su mo ka už ši lu mą, ar su ma žė jo šil dy mo iš lai dos at nau ji nus mo kyk lą. Per šias pa mo kas ste biuo si mo ki nių iš ra din gu mu: vie nos gru pės pa ruo šia ata skai tas ir ap lan kus su skai čia vi mais, ki tos pa ren gia pa teik tis, ki ti pa da ro mo kyk los, na mo, bu to ma ke tus.

Sėk min gas dar bas ne vi sa da pri klau so vien nuo mo ky to jo ge rų ke ti ni mų. Džiau giuo si, jei pa mo ka pa vyks ta, bet kar tais su si du ri su ne nu ma ty tais truk džiais (nors į pa mo ką ėjai vis ką ge rai ap gal vo jęs).

Moks lo me tų pa bai go je mo ki niams pa tei kiu klau si mus, pra-šy da ma ano ni miš kai at sa ky ti, kas pa ti ko per fi zi kos pa mo kas, kas ne pa ti ko, ką rei kė tų, jų ma ny mu, keis ti, to bu lin ti, gal ir at-si sa ky ti. Vy rau jan tys at sa ky mai: pa tin ka la bo ra to ri niai dar bai, pro jek tai, dar bas su kom piu te riu, ne pa tin ka kon tro li niai dar bai. Tai ver čia su si mąs ty ti.

Esu su kom plek ta vu si vi siems la bo ra to ri niams dar bams rei ka-lin gas prie mo nes – tai lei džia juos ge riau at lik ti. Be ap klau sos raš tu ne vi sa da ga li gau ti grįž ta mą jį ry šį, tad kon tro li nių dar bų ne iš veng si me. Ra šant kon tro li nius dar bus pa tei kiu ma žą gud ry-bę – „gel bė ji mo si ra tą“. Vie ną mi nu tę, pa dė ję ra šik lius, mo ki niai ga li at si vers ti kny gas ir są siu vi nius. Jei mo ki nys ruo šė si dar bui, kar to jo si, vie na mi nu tė jam ga li pa gel bė ti, jei ne si ruo šė na muo-se, net 10 mi nu čių ne pa gel bės. „Gel bė ji mo si ra tas“ pa de da to se kla sė se, kur daug sil pnų, men kos mo ty va ci jos mo ki nių, ta da mi nu tė ga li truk ti ge ro kai il giau.

Tu riu ir nau do ju sa vą ją – pliu sų ir mi nu sų – ver ti ni mo sis te-mą. Už tei sin gą at sa ky mą ir ge rai at lik tą už duo tį ra šau pliu są, už ne at lik tą dar bą ar ne at sa ky tą už duo tį ra šau mi nu są. Pliu-sai ir mi nu sai kau pia mi iki pen kių. Pliu sas nai ki na mi nu są, jie ga lio ja vi sus me tus. Už ne at lik tą na mų dar bą ra šau mi nu są su taš ku, tik šie mi nu sai ne iš tai so mi, an trą mi nu są ga vus už ne at lik tas na mų dar bų už duo tis, die ny ne įra šo mas ne pa ten ki-na mas pa žy mys.

Sten giuo si, kad ma no mo ki nys bū tų ak ty vus, ne bi jo tų mo-ky to jo pa klaus ti. Be je, ir aš ne bi jau pa klaus ti mo ki nio. Bū na, jog pri trūks ta IKT ži nių ar ge bė ji mų. Ne ma nau, kad klaus da ma mo ki nio, pa si ro dau esan ti ne kom pe ten tin ga. Mo ki niui sa kau: mo ky to jas ne ga li ir ne pri va lo vis ko ži no ti – ven ki te to kių žmo nių, ku rie vis ką ži no. Jei ko ne ži nai, ga li su ži no ti, te rei kia no ro…

Ri ma BAL TRU ŠAI TIE NĖKau no Ka zio Gri niaus vid. m-klos fi zi kos mo ky to ja

Patirtis

12

Ikimokyklinis ugdymas

Žinoma, kad nuo seno žmonės jautė didelę pagarbą ir prie-raišumą medžiams. Tikėjimas nepaprastomis medžių galiomis ilgai gyvavo nepakitęs žmonių sąmonėje, buvo rūpestingai perduodamas iš kartos į kartą. Kaip susiformavo suvokimas, kad žmogus – neatsiejama gamtos dalis? Kodėl kai kurie medžiai, miškai buvo laikomi neliečiamais ir net šventais? Šie klausimai glaudžiai siejasi su žmogaus meile gamtai, noru ją pažinti, globoti.

Daugelis ikimokyklinio amžiaus vaikų, ateidami į ugdymo įstaigą, domisi pasauliu, tyrinėja jį. Mano, kaip pedagogo už-duotis, atskleisti ugdomiems vaikams gamtos paslaptis. Nuo manęs, kitų pedagogų bei tėvų priklausys, ar vaikas norės pažinti gamtą. Vaikų pasaulis yra kupinas grožio, naujumo, nuostabos ir susižavėjimo. Deja, dar neįžengus į suaugusiųjų pasaulį, daugelio gebėjimas aplinką matyti tyromis akimis išnyksta, potraukis viskam, kas stebina ir sulaiko kvapą, su-silpnėja. Pedagogo padedami vaikai pamažu suvokia pasaulį. Eksperimentuodami jie naudoja įvairias priemones, metodus, būdus. Tyrinėdami aplinką, susipažįsta su pasauliu ir džiaugiasi savo atradimais. Mes, suaugusieji, labiausiai domimės tuo, kaip vaikai išmoksta, o ne tuo, kiek konkrečių žinių jie turi sukaupę. Pedagogams labai svarbu, kaip vaikai įgytas žinias, pritaiko, panaudoja, apdoroja...

Gamta – vienas svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiksnių. Bendraudami su gamta, stebėdami ją, vaikai pamažu suvokia pasaulį, kuriame gyvena. Pamato nuostabią augalų ir gyvūnų įvairovę, gamtos reiškinius, pradeda suprasti gamtos reikšmę žmogui, išgyvena dorovinius bei estetinius jausmus, kurie žadina norą prižiūrėti ir saugoti gamtą.

Aplinkos stebėjimai labai veikia vaikus. Jie susidaro dau-gelio daiktų ir reiškinių teisingus vaizdinius, juos įsisąmonina, išreiškia savo kalboje – visa tai ugdo vaikų mintis, protines galias, gausina žodyną, lavina atmintį, dėmesį, garantuoja normalią vaikų fi zinę ir psichinę raidą. Asmeniniai įspūdžiai ir išgyvenimai aktyvina įvairią vaikų veiklą, taip ryškėja jų polinkiai, atsiskleidžia individualybė. Stebėdami ryškius ir spalvingus gamtos reiškinius (krentančius lapus, pūgą, perkūniją, lietų), pamažu pradeda juos suprasti ir gali paaiškinti, kodėl rudenį paukščiai išskrenda, o pavasarį sugrįžta, kodėl užšąla balos, tirpsta sniegas ir t. t. Darželinukai turi lengvai skirti reiškinius, būdingus kiekvienam metų laikui. Pedagogo padedami, vaikai pradeda suprasti gyvūnų gyvenimą ir metų laikų ryšį, žino metų laikų nuoseklumą. Vaikams suteiksime nepatirtų išgyvenimų, skatindami juos ne tik stebėti objektus, bet ir juos liesti, ragauti, uosti. Su vaikais stebėkime tą patį medį, ir tai, kaip jis keičiasi skirtingais metų laikais. Skatinkime vaikus pamatyti ar išgirsti kažką nauja, lyginti stebimus gamtos reiškinius. Skirkime pakankamai laiko pokalbiams, išklausykime vaikus – tai jiems labai svarbu. Mokykime vaikus jutimais įgytas žinias taikyti praktiškai. Tai skatina vaikų norą sužinoti daugiau gamtos paslapčių, turtina žodyną, vidinį pasaulį, atskleidžia kūrybinius gebėjimus.

Laukas – tai ne tik žaidimų aikštelės, bet ir parkai, ežerai, sodai. Vietos, kurios vaikus vilioja. Čia vaikai gali ugdyti visus savo gebėjimus, o pedagogai – skatinti šį procesą. Į šią neribotą erdvę galima perkelti grupės veiklą ir ji turės visai kitą poveikį. Klausytis skaitomos knygos apie vėją sėdint po medžiu ir tai daryti grupėje – visiškai skirtingi dalykai. Veikla lauke viską pa-pildo savita spalva, kvapu, garsu, padeda rasti tiesioginį ryšį su gamta ir lavina pojūčius. Ir ugdytiniams, ir pedagogams sveika pabūti gryname ore, pasimėgauti atviros erdvės laisve.

Lauko aplinka turi įtakos visų sričių raidai: fi zinei, socialinių įgūdžių, emocinei ir intelektualinei. Laukas – tai vieta, kur įma-noma įvairiausia veikla, net ir mokymasis, tačiau svarbiausia, kad per veiklą lauke augama ir vystomasi fi ziškai. Kūno kultūra padeda ugdyti socialinius įgūdžius, laikytis taisyklių, elgtis sa-varankiškai, lavinti intelektą ir įveikti sunkumus. Lauko veikla

„Gamtą mylėti per maža – ją reikia pažinti“

lavina viso kūno raumenis – vaikai bėgioja, šokinėja, laisvai juda. Darželio aikštelių įrengimai skatina vaikus tolygiai lavinti viršutinę ir apatinę kūno dalis, tobulinti pusiausvyrą ir koor-dinaciją. Pirštų ir riešų judesiai lavėja vaikams kasant smėlį, renkant akmenukus ar nukritusius lapus. Veikla lauke skatina vaikus bendrauti. Čia galima triukšmauti, garsiai kalbėti ir dainuoti, šūkauti. Vaikai, kurie patalpoje būna tylūs, lauke gali tapti triukšmingesni. Taip pedagogas gali vaikus stebėti ir geriau juos pažinti. Lauke vaikai sąmoningai ugdosi tinkamą savivertę. Vaikai būna patenkinti matydami, kaip jų rankomis pasėta sėkla išleido daigelį. Lauke lengviau pasikalbėti su vaikais apie jų jausmus (džiaugsmą, pyktį, konkurenciją ir pan.).

Savo darbe galiu stebėti, kaip ugdytiniai tyrinėja gyvąją ir negyvąją gamtą, kuo labiausiai domisi, kokią reikšmę jiems teikia tyrinėjimai. Vaikai žino, kad gyvūnai irgi nori gyventi, tad pamatę ropojančią skruzdėlytę ar šliaužiantį slieką jų nenu-skriaus. Vaikai tyrinėdami lauke susikuria sau palankų emocinį klimatą, informacijos ieško įvairiais būdais: klausia, smalsauja, manipuliuoja įvairiomis medžiagomis, eksperimentuoja, planuo-ja veiklą ir siekia rezultatų, bando spręsti jiems kilusias įvairias problemas, prašo pedagogų pagalbos ir informacijos, tikrina ir kelia elementarias hipotezes, dalijasi patyrimu su draugais. Tam visiškai nesvarbu, kiek konkrečių žinių vaikai yra sukaupę.

Vaikai turi būti ugdomi žadinant ir gilinant pasaulio vientisumo pajautimą, jiems reikia padėti geriau orientuotis supančioje aplinkoje, skatinti pasijausti visuminio pasaulio dalimi, didinti jų savivoką, padėti suprasti jų gebėjimus, skatinti atrasti vis naujus pasaulio pažinimo būdus ir t. t. Būtina atkreipti vaikų dėmesį į priežastinius ryšius, pavyzdžiui, kad augalai augtų jiems reikalingas dirvožemis, šviesa, vanduo, taip pat, kad gamtoje esantys augalai ir gyvūnai vieni su kitais yra glaudžiai susiję (pavyzdžiui, augalų funkcija gaminti deguonį). Taigi vaikų aplinka darželyje turėtų būti funkcionali, ugdytiniams būtinos sąlygos stebėti, tyrinėti, eksperimentuoti.

Mūsų įstaigos aplinka ypač palanki stebėti gamtą, nes pastatas apsuptas medžių ir krūmų. Galime stebėti ne tik medžius, bet ir paukščius, kurie atskrenda ir nutupia medžių šakose. Vaikams žiemą tikras stebuklas pamatyti atskridusias sniegenas. Pavasarį ne tik gėrimės žydinčiais alyvų ir jazminų krūmais, bet ir džiaugiamės uosdami jų kvapą. Svarbu yra tai, kad vaikų artimieji, pedagogai ir kiti suaugusieji savo tinkamu elgesiu jiems parodytų, kaip reikia elgtis gamtoje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai emocingi, jautriai reaguoja į aplinką, todėl nesunku sužadinti jų aktyvumą. Iš pradžių vaikai nėra įsisąmoninę noro pažinti, sužinoti – jie tiesiog nori žaisti, dirbti, kasti žemę, grėbti lapus. Pažinimo interesai formuojasi laipsniškai, jų kelias yra toks: tinkamai organizuoti vaikų veiklą, ypač svarbu skatinti ugdytinių savarankiškumą, skatinti tyrinėti, eksperimentuoti, neleisti vaikams nuobodžiauti; gausinti ir gi-linti vaikų žinias; tinkamai numatyti naujų žinių turinį ir apimtį; pasirūpinti vaikų veiklos sėkme; siekti, kad vaikai gerai įvaldytų pasaulio pažinimo būdus, pratinti įsisamoninti užduotį, numa-tyti jos sprendimo sunkumus, galvoti, klausinėti, samprotauti, remtis jau turima patirtimi ir girdėta informacija; puoselėti vaikų protinį darbingumą – mokyti susikaupti, nesiblaškyti, kantriai, atkakliai siekti rezultato.

Nuotaiką labai veikia gamtos vaizdai. Žiūrint nuo kalno į miško panoramą apima amžinybės jausmas. Žmogų itin veikia vaizdai, kuriuose vyrauja vandens ir kalnų harmonija. Kalnų kriokliai ir sraunios upės tarsi nusineša tolyn žmogaus liūdnas mintis, nerimą, rūpesčius.

Ne kiekvienas žmogus gali girdėti medžių kalbą, o kas ją išgirsta, tas amžiams supranta, kad medis – būtina krašto-vaizdžio dalis. Perduokime medžių gausmą, kalnų grožį, upių sraunumą, paukščio giesmę vaikams, kad jie visa tai matytų ne tik akimis, bet ir širdimi jaustų.

Gema STEPONĖNIENĖ

13

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282) Ikimokyklinis ugdymas

Pa ne vė žio lop še lis-dar že lis „Jū ra tė“ – at vi ra, im li nau jo vėms, mie lai ben drau jan ti ir ben dra dar biau jan ti su tė vais, įvai rio mis ins ti tu ci jo mis ir so cia li niais part ne riais įstai ga. Jos ben dra dar-bia vi mas su ki to mis ins ti tu ci jo mis grin džia mas ša lių pa gar bos, ly gia tei siš ku mo, re a laus įsi pa rei go ji mų vyk dy mo, tar pu sa vio at sa ko my bės, sa va no riš ku mo prin ci pais ir reg la men tuo ja mas su tar čių pa grin du. Pa si ra šy da mi su tar tis, veik los pras mę ir tu ri nį api brė žia me va do vau da mie si tiks lų su de ri na mu mo, ben dra dar-bia vi mo nau din gu mo, sis te min gu mo ir nuo sek lu mo prin ci pais. To kias su tar tis pa si ra šė me su lop še liais-dar že liais „Do bi las“, „Auš ra“, „Kregž du tė“, Vai kų abi li ta ci nio ug dy mo cen tru, „Vy tu rio“ vi du ri ne ir „Ne vė žio“ pa grin di ne mo kyk lo mis, Gam tos mo kyk la, VšĮ „Vai ko la bui“.

Su mi nė tais so cia li niais part ne riais daž niau siai ben drau ja me per pro jek tus, ap skri to jo sta lo dis ku si jas, pa si ta ri mus, var žy bas, vik to ri nas, šven tes ir ki tais bū dais. Su tar ty se nu ma ty ta veik la vyk do ma šio mis kryp ti mis: vai kų kom pe ten ci jų ug dy mas(is), pe da go gų kom pe ten ci jų to bu li ni mas, pe da go gi nės pa tir ties sklai da.

Me ni nės kom pe ten ci jos ug dy mas svar bus vai ko in te lek to rai dai, jo pa žin ti nių, ko mu ni ka ci nių, so cia li nių ge bė ji mų sklai dai. Ši kom pe ten ci ją ap ima: mu zi ką, dai lę, vai dy bą ir šo kį. Įstai go je ir už jos ri bų vyks ta ne ma ža įvai rių ren gi nių, ku riuo se ug dy ti niai ir pe da go gai ga li sa ve iš reikš ti me no kal ba, plė to ti sa vęs ir su-pan čio pa sau lio pa ži ni mą, to bu lin ti tar pu sa vio ben dra vi mą.

Dau ge lį me tų mū sų įstai go je vei kia dai lės bū re lis „Spal viu-kai“. Šį bū re lį lan ko 30 įvai raus am žiaus ug dy ti nių. Me ni nius ge bė ji mus ug do ir nau jus pa ži ni mo bū dus at sklei džia me ni nio ug dy mo mo ky to ja Si gi ta Ado ma vi čie nė. Ji sa ko: „Dai lė kvie čia į ne ap rė pia mos plas ti kos pa sau lį – švie sos, spal vų, li ni jų kai tos, kū ry bos erd ves. Kvie čia ste bė ti, pa žin ti kū ry bos po lė kį kas dien, da ly vau ti gro žio ir gė rio šven tė je.“ Dai li nin kė ska ti na ug dy ti nius sa vo kū ry bo je pir miau sia at si ver ti, nu steb ti ir nu ste bin ti ki tus.

Ug dy ti niai sa vo dar bus eks po nuo ja įvai rio se pa ro do se, da ly-vau ja kon kur suo se. Vyk dy da mos me ni nius pro jek tus glau džiai ben dra dar biau ja me ni nio ug dy mo mo ky to jos S. Ado ma vi čie nė ir J. Auš kal nie nė. Įvai riuo se ben druo se me ni niuo se ren gi niuo se su so cia li niais part ne riais daž nai da ly vau ja prieš mo kyk li nio ug-

Kū di kių ir ma žu čių vai kų mu zi ka vi mas jau ne bė ra ne įpras ta. Lie tu vo je vei kia anks ty vo jo mu zi ki nio ug dy mo mo kyk lė lės, ku-riuo se va do vau ja ma si skir tin ga me to di ka, ku ri su kur ta re mian tis K. Or fo, E. Ž. Dal kro so, Z. Ko da jaus, Š. Su zu ki, E. Gor do no, M. Mon tes so ri dar bais.

Nuo se niau sių lai kų ži no ma, kad mu zi ka ska ti na pa ži ni mą, for muo ja žmo gų, ku rio pa sau lis tam pa in te lek tu a les nis, tur tin-ges nis. Mu zi kos vei kia mas vai kas ga li pa tir ti to kius pat emo-ci nius ir in te lek tu a li nius iš gy ve ni mus kaip ir su au gęs žmo gus. Nors ma žy lis ne ga li su vok ti kū ri nių su dė tin gu mo, bet jo di dy bę, gro žį tik rai iš gy ve na. Mu zi ka vei kia vaiz duo tę, o auk lė ji mo po-žiū riu vaiz duo tė yra ypač svar bi, su si ju si su pa slap tin gu vai ko vi du mi, ne pa sie kia mu net tė vams.

Dirb da ma su vai kais ir mu zi ka daug me tų, do mė da ma si vai-kų mu zi ki niu la vi ni mu, su vo kiau, kad ma žie ji pra de da dai nuo ti anks čiau, nei kal bė ti.

Anks ty vo ji vai kys tė (1–3 vai ko gy ve ni mo me tai) – tai lai ko tar-pis, kai da lies tė vų pa si rin ki mu jų vai kai pa ten ka į iki mo kyk li nes įstai gas ir pir mą kar tą rim čiau su si du ria su mu zi ki ne veik la. Dau gu ma ma žy lių pir muo sius mu zi ki nius įspū džius pa ty rė kū-di kys tė je: žai dė su barš ku čiais, skam ban čia lė le, bel dė šaukš tu į sta lą ar lėkš tę, na ir, be abe jo, gir dė jo daug triukš min gos mu-zi kos, sklin dan čios iš įvai rių gro tu vų.

Me ni nės veik los plė to tė dy mo gru pių „Ru gia gė lė“ (pe da go gė I. Ku čins kie nė) ir „Ži bu tė“ (pe da go gė J. Ra čie nė) ug dy ti niai. Vai din da mi ug dy ti niai sa ve iš reiš kia su jung da mi ju de sius, gar sus, jaus mus. Vai dy ba pa-de da pa žin ti su pan tį pa sau lį, vi suo me nės gy ve ni mą. Stip rė ja pa si ti kė ji mas sa vi mi.

Per me ni nį ug dy mą ple čia si vai kų pa tir tis – jie ap si lan ko ki to se įstai go se, su si pa žįs ta su ki ta ap lin ka. Ste bi me, kaip ug do mi so cia li niai ge bė ji mai: vai kai mo ko si už megz ti ry šį, su-si drau gau ti, lai ky tis tai syk lių, iš si aiš kin ti ne su ta ri mus. Ma nau, kad adap ta ci jos lai ko tar pis mo kyk lo je bus leng ves nis ir mo-kyk los lan ky mo pra džia sėk min ges nė, jei vyks ge ra no riš kas ben dra dar bia vi mas tarp prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų ir pra di nių kla sių mo ky to jų. Ži no ma, vai kui pra dė jus lan ky ti mo-kyk lą iš es mės kei čia si jo pa dė tis: žai di mus kei čia pa mo kos, di dė ja rei ka la vi mai. Džiau gia mės, kad esa me lau kia mi „Vy tu rio“ vi du ri nė je ir „Ne vė žio“ pa grin di nė je mo kyk lo se. Ug dy ti niai mie lai da ly vau ja įvai rio se veik lo se: ryt me čiuo se, var žy bo se, šven tė se, pa mo ko se, vik to ri no se ir kt.

Prieš mo kyk li nu kai, ap si lan kę Vai kų abi li ta ci nio ug dy mo cen tre, su ži no jo, kad šią įstai gą lan ko įvai rių su tri ki mų tu rin tys vai kai. Gru pių pe da go gės kal bė jo si su ug dy ti niais apie vai kų ne ga les, sie kė, kad jie su pras tų jų ga li my bes, bū tų to le ran tiš ki, pa gar biai elg tų si.

Ug dy ti nių dar bų pa ro dos, me ni nės pro gra mos vyks ta bib lio-te ko se „Ža lio ji pe lė da“ ir „Ži di nys“. Vai kams at si ve ria ga li my bės su si pa žin ti su „kny gų na mais“. Ma žie siems sma gu, kad jų dar-bus pa ste bi, ver ti na ben dra am žiai, bib lio te kų lan ky to jai. Pa si-kvie čia sa vo drau gus, šei mos na rius ap lan ky ti eks po zi ci jų.

Ug dy ti niai mėgs ta su si tik ti su ben dra am žiais iš ki tų iki mo-kyk li nių įstai gų. Vyks ta ben dri ren gi niai su lop še liais-dar že liais „Do bi las“, „Kregž du tė“, „Auš ra“.

Ben dra dar biau jan čias ins ti tu ci jas vie ni ja svar bi ašis – vai kas, ku rio ug dy mas grin džia mas nuo sta ta, kad jis bū tų ug do mas ak ty via, smal sia, sa va ran kiš ka, pa si ti kin čia sa vi mi ir kū ry bin-ga as me ny be.

Da ly tė MI LA ŠE VI ČIŪ TĖPa ne vė žio lop še lis-dar že lis „Jū ra tė“

di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui

Mu zi ki nio la vi ni mo svar ba anks ty va ja me am žiu je

Mū sų įstai go je – Kė dai nių lop še ly je-dar že ly je „Žil vi tis“ – įkur-tos 4 anks ty vo jo bei jau nes nio jo iki mo kyk li nio am žiaus vai kų gru pės. Po kal biai su gru pių pe da go gais ir ug dy ti nių tė vais pa ro dė, kad ma žų jų mu zi ki niam la vi ni mui ski ria mas ne pa kan-ka mas dė me sys. Daž nas vai kas nė ra gir dė jęs lop ši nės, ar šiaip „gy vu“ bal su at lie ka mų dai ne lių. At li kau tė vų ap klau są. Ty ri mas pa ro dė, kad 75 proc. tė vų sa vo at ža lų mu zi ki nį ug dy-mą pa ti ki te le vi zi jai.

2007/2008 m. m. pa ren giau ir vyk džiau anks ty vo jo vai kų am žiaus gru pių me ni nį pro jek tą „Dai nuo da mas au gu“, ku rio tiks las – la vin ti anks ty vo jo am žiaus vai kų mu zi kos su vo ki mą, mu zi ki nę klau są, rit mi kos sam pra tą, ug dy ti emo ci nę kul tū rą. Taip pat už si brė žiau sie kia my bę tar si kom pen suo ti šei mo je ne pa tir tas mu zi kos tei kia mas do va nas.

Pro jek tas „Dai nuo da mas au gu“ skir tas pe da go gams, dir-ban tiems su anks ty vo jo ir jau nes nio jo iki mo kyk li nio am žiaus vai kais. Mu zi ki nių ga bu mų ug dy mui tu ri bū ti ski ria mas ypa tin gas dė me sys. Ga bu mai sti mu liuo ja mi įvai ria pu se mu zi ki ne veik la, ver tin ga mu zi ka, raiš kia, gra žia kal ba. Kuo dau giau vai kas gaus šios tei gia mos gar so in for ma ci jos, tuo di des nis bus su kaup tas jo gar si nių įspū džių ba ga žas at ei čiai. Ty ri nė to jų E. Gor do no ir H. Gard ne rio nu sta ty ta, jog ne sti mu liuo jant šių ga bu mų, jie ma siš kai nyks ta 9, 18, 24 kū di kio gy ve ni mo mė ne sį bei po 6 ir

14

12 me tų. Tad di de lė at sa ko my bė gu la ant pe da go gų pe čių.Iš si skir da mas su ma ma, vai kas pa ti ria sa vo tiš ką šo ką, di de lį

psi cho lo gi nį dis kom for tą. To dėl pa te kęs į nau ją ap lin ką jis jau-čia si ne sau gus, lin kęs vis ką pri im ti abe jo da mas, ne drą siai, dro-viai. Daž nai jo adap ta ci jos pe ri odas bū na il gas, skaus min gas. Ma žy lis jau bū na be prip ran tąs prie gru pės mik ro kli ma to, prie auk lė to jo, kai stai ga at si ran da nau jas „per so na žas“ – mu zi kos pe da go gas, ku ris vėl rei ka lau ja dė me sio. Ma nau, jog pir mo ji pa žin tis su mu zi ka tu rė tų pra si dė ti gru pė je, kur ap lin ka ma žy liui pa žįs ta ma, jo je jis jau čia si pa kan ka mai sau gus. To dėl nu spren-džiau mu zi ki nę veik lą or ga ni zuo ti gru pių ap lin ko je.

Dau gu ma šio am žiaus vai kų ne dai nuo ja, o jei dai nuo ja žais-da mi, tai vie ną sa ki nį kar to ja daug kar tų. La bai gra žus ma žų vai kų dai na vi mo mo men tas, kai jie dai nuo ja sa vo žo de lius ir sa vo me lo di ją, lais vai pa si rink da mi gar sų ir žo džių de ri nį. Ir nors ma žy lių dė me sys na tū ra liai yra trum pa lai kis, pe da go gai dir ban tys su vai kais, tu ri pui kią ga li my bę plės ti vai kų mu zi ki nę kal bą jiems pri ei na mais in ter va lais, rit mu ro dy da mi jiems ne-su dė tin gus ju de sius, su pran ta mai pa sa ko da mi dai ne lės tu ri nį, sek da mi pa sa kė les, nau do da mi vai kų mėgs ta mus žais lus. Ko-kie pui kūs jie klau sy to jai, žiū ro vai ir pa mėg džio to jai!

Daž nai ma mos jau di na si, kad kai my nės ar drau gės ma ža sis jau dai nas trau kia, o jos at ža la net ne su ge ba „Du gai de liai“ su dai nuo ti. Vi sa da nu ra mi nu: gal būt jis la bai no ri daug kar tų klau sy ti? O jei klau so, va di na si pri ima kū ri nė lį. Dai nuo ti, kaip ir kal bė ti, vai kai pra de da ne vie nu lai ku. Svar bu, kad vai kas gir-dė tų dai nuo jant ma mą ar ki tus jį su pan čius žmo nes. Tai tik rai tu rės di de lę įta ką jo to les niam ug dy mui.

Ma no ma žie ji šiais moks lo me tais jau tik ri „pro fe sio na lai“. Šian dien ga liu iš sa vo pa tir ties pa sa ky ti – mu zi ka, ne paisant vai ko am žiaus ir pa tir ties, kal ba sa vo kal ba, ku rią vai kai ne są-mo nin gai su vo kia ir per tei kia sa vaip. Nė ra ne ga bių vai kų. Vi si ma žie ji im lūs mu zi kai – šiai ste buk lin gai jė gai, ku rią mes vi si ga li me gau ti ne mo ka mai, ku ri pa de da ma ža jam aug ti, tap ti sa vi mi pa si ti kin čiu, mąs tan čiu, pui kios dva si nės pu siau svy ros vai ku.

„Vi si esa me ka ra liai, po etai, mu zi kan tai, dai li nin kai, te rei-kia tik at si ver ti kaip lo to so žie dui ir at ras ti tai, kas mu my se.“ (Hen ris Mil le ris)

Jo lan ta TI JU ŠIE NĖKė dai nių lop še lio-dar že lio „Žil vi tis“

vy res nio ji mu zi kos mo ky to ja

Klai pė dos lop še lio-dar že lio „Sa ka lė lis“ pe da go gai, mi nė da mi Lie tu vos var do tūks tant me tį, su ma nė įgy ven-din ti pro jek tą „Gra žiai kal bė ki me, sa vo ša lį my lė ki me“. Tai iš skir ti nės svar bos pro jek tas, su ža di nan tis pi lie ti nį smal su mą, ska ti nan tis pri si min ti ne tik sa vo ša lies pra ei tį, pa mąs ty ti apie da bar tį, bet ir po pu lia ri nan tis gim to sios kal bos gro žį, jos skam be sį. Kaip tik ri lie tu vių tau tos kul tū ros tę sė jai ir puo se lė to jai, vai kų ug dy to jai iš kė lė gim to jo kraš to is to ri jos, tra di ci jų, lie tu viš kos kal-bos reikš mę ne tik ben dro jo ug dy mo gru pių vai kams, bet ir spe cia lio jo ug dy mo gru pių auk lė ti niams.

Pir mą ją pro jek to die ną or ga ni za vo me edu ka ci nę pa-mo kė lę „Mums Lie tu va – tai Bal ti ja su ko po mis kran te“. Bal ti jos jū ros ir Klai pė dos mies to vaiz dais pa puoš ta sa lė ska ti no vai kus kal bė ti, de kla muo ti, dai nuo ti apie gim tą jį kraš tą ir pa jū rį. Mū sų sve čiai – Kur šių ne ri jos na cio na li nio par ko di rek ci jos dar buo to jai – žai di mais, le gen do mis ir pa sa ko ji mais per tei kė Kur šių ne ri jos is-to ri ją. Pa pras tas, jū ros ban gų nu glu din tas ak me nu kas, gin ta rė lis vai ko del ne ta po šios šven tės ma lo niu pri si mi ni mu.

Ki tą die ną vai kus su kvie tė me į kal bos ryt me tį „Do va no jam sa vo ša liai daug gra žių žo de lių“. Vai kų dė me sį pa trau kė Lie-tu vos tri spal vė, Vy tis, že mė la pis, liau dies dir bi nių pa ro dė lė. Iki mo kyk li nu kai, pa ži nę tau ti nę sim bo li ką, sten gė si ne tik pa-va din ti spal vas, bet ir ap tar ti jų reikš mes, da ly tis ži nio mis apie Lie tu vos mies tus ir upes, kal vas ir ly gu mas. Lie tu vių kal bos gro žį puo se lė jo me ei lė raš čiais, pe da go gų ir vai kų kar tu at lie-ka mo mis dai no mis, tau to sa kos kū ri nė liais. Pa si ža dė ję ne tik gra žiai kal bė ti, bet ir sa vo gim tą ša lį my lė ti, vai kai bu vo ap do-va no ti spal vi ni mo kny ge lė mis

Mai ro nio ei lė raš čiu „Šių die nų did vy riai“ pra si dė jo ki tas pro-jek to ren gi nys „Su dai na skam biau si žo džiai lig šir dies nu ai di“. Į sa lę su gu žė ję Klai pė dos kraš to tau ti niais rū bais pa si puo šę, „Sping su lės“ an sam blio dai ni nin kai nu ste bi no ir ma žą, ir di de lį. Vi si su si do mė ję klau sė si pa gy ve nu sių žmo nių ko lek ty vo at lie-ka mų liau dies dai nų.

La bai at sa kin gai vi si ruo šė mės die nai „Ir pra bi lo stai ga at vers-ta kny ga“. Iš mo kę daug Z. Gai žaus kai tės ei lė raš čių, dai ne lių, ne kan triai lau kė me su si ti ki mo su pa čia po ete. Šį su si ti ki mą ini ci ja vo mū sų se ni bi čiu liai – Klai pė dos mies to sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te kos vai kų fi lia lo „Karl skro na“ dar buo to jai. Nors aki mir kai ga lė jo me vi si pa bū ti ak to riais, skai to vais ir šiek tiek po etais.

„Gra žiai kal bė ki me, sa vo ša lį my lė ki me“

Šiuo džiaugs mu ma lo niai pa si da li jo me su bu vu siais mū sų lop še lio-dar že lio spe cia lių jų ug dy mo gru pių ug dy ti niais – Mar-ty no Maž vy do pa grin di nė je mo kyk lo je be si mo kan čiais moks-lei viais.

Pro jek tą už bai gė me spek tak liu „Kny ga su ran da drau gą“. Pe-da go gės, per si kū ni ju sios į įvai rius per so na žus, pa de monst ra vo, kaip rei kia ir kaip ne rei kia elg tis su kny ge lė mis.

Kol vy ko pro jek tas, mū sų įstai go je vei kė lie tu vių liau dies dar bų pa ro da „Tai gra žūs la bai se no lių dar bai“, įro dan ti, kad Lie tu va – ša lis, iš sau go ju si daug tra di ci jų, pa pro čių ir ki tų kul tū-ri nių ver ty bių. Pro jek to ren gi niuo se pa tir ti nau ji vai kų įspū džiai, vaiz di niai, ži nios bu vo iš reikš ti kal ba, o įtvir tin ti jų dar be lių pa-ro do je „Tė vy nę Lie tu vą tu riu su gies me lau ko vy tu rių“.

Pro jek tui įgy ven din ti iš kel ti tiks lai, nu ma ty ti už da vi niai ir lau kia mi re zul ta tai pa tei si no mū sų lū kes čius, nes vi si ren gi niai bu vo įdo mūs ne tik ma žie siems, bet ir vi siems da ly viams.

Lo re ta BA GO ČIE NĖ Klai pė dos lop še lio-dar že lio „Sa ka lė lis“ di rek to rė

Re da DI GRIE NĖ Le o no ra KUZ MAUS KIE NĖ

Ri ta GAN SAUS KIE NĖ Lo go pe dės me to di nin kės

Kal bos ryt me tys „Do va no jam sa vo ša liai daug gra žių žo de lių“

Ikimokyklinis ugdymas

15

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

Pa tys ma žiau si kau nie čiai – iki mo kyk li nių įstai-gų, pra di nių mo kyk lų, pa grin di nių ir vi du ri nių mo-kyk lų pra di nių kla sių ug dy ti niai – pa mi nė ti Ko vo 11-ąją, Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo die ną, rin ko si į Kau no Pu rie nų vi du ri nę mo kyk lą, kur ta pro ga vy ko pa ro dos „Tė vy ne, kas tu man esi?“ ati da ry mas. Ši ug dy ti nių dar bų pa ro da – pro jek to „Gy ve nu aš skam bant gies mei, ta riant var dą Lie-tu vos...“ da lis. Pro jek tu siek ta me no prie mo nė mis per teik ti is to riš kai reikš min gas Lie tu vos da tas, puo se lė ti tau tiš ku mą, mei lę Tė vy nei ir gim ta jam mies tui, su da rant są ly gas vai kams ak ty viai veik ti (kur ti, ke liau ti, ben dra dar biau ti).

Lop še lio-dar že lio „Ko dėl čiu kas“ pe da go gai il-gai svars tė, kaip per teik ti ma žiau sių jų min tis apie Tė vy nę, iš reikš ti jų mei lę ir šil tus jaus mus. Taip at si ra do šis il ga lai kis pro jek tas. Jis vyk do mas ko-vo– bir že lio mė ne siais. Prie or ga ni za to rių, Kau no lop še lio-dar že lio „Ko dėl čiu kas“ ben druo me nės, pri si jun gė lop še lių-dar že lių „Na mi nu kas“, „Ma lū-nė lis“, „Lie pai tė“, „Nykš tu kas“, „Žie de lis“, „Eg lu tė“, dar že lio „Ryt me tys“, dar že lio-mo kyk los „Rū te lė“, Se na mies čio pa grin di nės ir „Pu rie nų“ vi du ri nės mo kyk los ug dy ti niai bei pe-da go gai.

Dar be liuo se vai kai sten gė si iš reikš ti sa vo po žiū rį, su pra ti mą, kas jiems yra tė vy nė. Jų dar bai spin du liuo ja mei le ir pa gar ba. Vai kai tė vy nę su pran ta įvai riai – tai ne tik ša lis, ku rio je gy ve na, ar gim ta sis mies tas, bet ir sa va šei ma, drau gai, mo kyk la, ku rio je mo ko si. Ma žam vai kui tė vy nė aso ci juo ja si su šil tu, be si šyp san-čiu ma mos vei du, nes tai sau gu ir tik ra.

Ap žiū rė ję ir ap ta rę eks po nuo ja mus dar bus, pro jek to da ly viai su si rin ko į sa lę, kur vi sus trum pu šven ti niu kon cer tė liu pa svei-ki no lop še lio-dar že lio „Ko dėl čiu kas“ vai ku čiai.

Ma no me, jog pro jek tas pa si se kė, nes jis su do mi no dau ge lį įstai gų. Pro jek to or ga ni za to riai glau džiai ben dra dar biau ja su so cia li niais part ne riais: Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist-

„Gy ve nu aš skam bant gies mei, ta riant var dą Lie tu vos...“

ra ci jos Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to Švie ti mo ir ug dy mo sky riu mi, Ža lia kal nio se niū ni ja, „Pu rie nų“ vi du ri ne mo kyk la, Kau no ap skri ties iki mo kyk li nių įstai gų dai lės ug dy to jų drau gi-ja. Į veik lą ne sun kiai pa vy ko įtrauk ti pro jek to rė mė jus – UAB „Ar gos gru pė“.

Šis pro jek tas ska ti na ben dra dar biau ti įvai rių pa ko pų švie ti mo ug dy mo įstai gų vai kus ir pe da go gus. Pa ro da Kau no „Pu rie nų“ vi du ri nė je mo kyk lo je bu vo eks po nuo ja ma iki ko vo 25 d., o ba-lan dį pro jek to da ly viai žiū ro vus ti ki si pa kvies ti į nau ją pa ro dą, ku rią eks po nuos Kau no Ža lia kal nio se niū ni jo je. Ti ki mės, kad ir nau ja sis pro jek tas pa dės la biau pa mil ti sa vo ša lį, gim tą jį mies tą bei ska tins jo da ly vių ben dra dar bia vi mą.

Ra sa Ka zi mie ra TA MU LAI TIE NĖ Kau no lop še lio-dar že lio „Ko dėl čiu kas“ di rek to rė

Res pub li ki nis is to ri nių ži nių kon kur sas „Mes – tūks tant me-čio vai kai“ – vie na iš mo ki nių pi lie tiš ku mo, sa vi raiš kos, kū-ry biš ku mo ir hu ma niš ku mo ug-dy mo for mų. Or ga ni zuo da mi šį ren gi nį, ska ti no me mo ki nių no rą pa žin ti sa vo ša lies is to ri ją, nuo šir dų mo ky to jų ir mo ki nių ben dra dar bia vi mą ir ben dra vi mą, ug dė me pa gar bą ša lies did-vy riams, pi lie tiš ku mo jaus mą. Kon kur sas bu vo skir tas Lie tu vos var do tūks tant me čio pa mi nė ji mui bei vals ty bi nėms šven tėms: Sau sio 13-ajai, Lais vės gy nė jų die nai, Va sa rio 16-ajai, Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai, ir Ko vo 11-ajai, Lie tu vos ne pri klau so-my bės at kū ri mo die nai. Kon kur se ga lė jo da ly vau ti po 1–2 ša lies ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų pra di nių kla sių mo ki nius. At ski rai bu vo ver ti na mi tre čio kų ir ket vir to kų kon kur si niai dar bai.

Mo ki niams bu vo pa teik tas is to ri nių ži nių už da vi ny nas, ku-ria me su dė lio tos še šių rū šių už duo tys, kad vyk dy da mi rim tą dar bą vai kai ne pa varg tų ir jiems bū tų įdo mu. Už da vi ny ne bu vo tes tas, klau si mai, už duo čių, ku rias rei kė jo at lik ti kaip žai di me „Taip ir ne“, rei kė jo at pa žin ti is to ri nes įžy my bes pa gal nuo-

Lie tu vos var do tūks tant me čiui

„Mes – tūks tant me čio vai kai“ trau kas, pa gal pi ni gų ban kno tų pa vyz džius vai kai su kū rė sa vo ban kno tą ir pa aiš ki no, ką ir ko dėl ja me vaiz duo ja, taip pat rei kė jo iš spręs ti kry žia žo dį. Kol mo ki niai dir bo, pe da go gams bei mo ki nių tė ve liams, at ly dė-

ju siems sa vo vai kus, vy ko ap skri to jo sta lo dis ku si ja „Ge ro sios dar bo pa tir ties sklai da ug dant ak ty vų Lie tu vos pi lie tį“. Ap do va-no ti bu vo vi si kon kur so da ly viai. Kon kur so glo bė jas Rad vi liš kio ra jo no me ras An ta nas Če po no nis pui kiai su pran ta, kad pra-di nu kų am žius – tas lai kas, kai į ma žo vai ko šir de lę ga li įdė ti di džiau sias ver ty bes. Ra jo no me ras šį kon kur są re mia nuo pat pra džių. Džiau gė mės, kad ir Šiau lių ap skri ties vir ši nin ko ad mi-nist ra ci ja su pran ta bei pri ta ria pra smin gam mo ki nių pi lie tiš ku mo ug dy mui, ski ria ap do va no ji mų kon kur so lau re a tams bei juos pa ruo šu siems mo ky to jams.

Šis kon kur sas pa ro dė, kad pra di nu kai su ge ba pa ro dy ti gi lų is to ri nių ži nių su vo ki mo ly gį.

Re gi na RA GA LIAUS KIE NĖŠe du vos g-jos Bu tė nų sky riaus mo ky to ja eks per tė

Kon kur sas to kiu pa va di ni mu vy ko Rad vi liš kio ra jo no sa vi val-dy bės Švie ti mo ir spor to pa slau gų cen tro Su au gu sių jų ir jau ni-mo ne for ma lio jo ug dy mo sky riu je. Ja me da ly va vo 10-ies ša lies ra jo nų 23-ų mo kyk lų 74 mo ki niai ir 56 juos ruo šę mo ky to jai. Kon kur są or ga ni za vo mi nė tas sky rius bei Še du vos gim na zi jos Bu tė nų sky riaus mo ky to ja eks per tė Re gi na Ra ga liaus kie nė.

16

Lie tu vos Rau do na sis Kry žius kvie čia moks lei vius ak ty viai da ly vau ti kon kur se „At ras ki me hu ma ni ta ri nę tei sę“!

MOKS LEI VIŲ KON KUR SO „AT RAS KI ME HU MA NI TA RI NĘ TEI SĘ“

NUO STA TAI

Ben dro sios nuo sta tosKon kur sas „At ras ki me hu ma ni ta ri nę tei sę“ (to liau – kon kur-

sas) – moks lei vių pa pil do mo jo ug dy mo ren gi nys. Kon kur są or ga ni zuo ja Lie tu vos Rau do no jo Kry žiaus drau gi ja.

Kon kur so da ly viaiKon kur se da ly vau ja VI I I– XII kl. moks lei viai.Kon kur so tiks laiPa ska tin ti moks lei vių su si do mė ji mą tarp tau ti ne hu ma ni-

ta ri ne tei se ir pra plės ti jau įgy tas tarp tau ti nės hu ma ni ta ri nės tei sės ži nias.

Ug dy ti moks lei vių ge bė ji mą sa va ran kiš kai ver tin ti pa sau li-nius pro ce sus.

La vin ti moks lei vių kri ti nį mąs ty mą, ge bė ji mą reikš ti sa vo nuo-mo nę, kū ry bin gu mą, ska tin ti jų tei gia mą sa vi raiš ką.

Kon kur so te ma ti kaTarp tau ti nė hu ma ni ta ri nė tei sė, jos rai da;Pa grin di niai tarp tau ti nės hu ma ni ta ri nės tei sės ak tai ir tai-

syk lės;Gin kluo to kon fl ik to sam pra ta, rū šys, da ly viai;At sa ko my bė už tarp tau ti nės hu ma ni ta ri nės tei sės pa žei di mus

ir tei sin gu mo už tik ri ni mas;Tarp tau ti nio Rau do no jo Kry žiaus ko mi te to veik la.Ra ši nių te mos„Ko dėl ne už drau dus ka ro, kad pa sau lis gy ven tų tai kiai?“„Siek da mi tai kos, kal ba mės ne su sa vo drau gais. Kal ba mės

su sa vo prie šais.“ (Mos he Da y a nas)„To le ran ci ja blo giui – tai abe jin gu mo puo se lė ji mas.“

„At ras ki me hu ma ni ta ri nę tei sę“

„Bū ti neut ra liam ir ne ša liš kam – mąs ty ti tik apie žmo nes, ku riems rei kia pa gal bos ir ap sau gos.“ (Tarp tau ti nis Rau do no jo Kry žiaus Ko mi te tas)

„Žmo gaus oru mas ka ro me tu.“„Vie nin te lis mo ty vas, ku riuo va do va vau si, bu vo ma no karš ta

mei lė sa vo tau tai, jos lai mė, jos lais vė ir jos gy vy bė.“ (Her ma nas Gė rin gas – Hit le rio pa ran ki nis įstei gęs Ges ta pą ir kon cen tra ci-jos sto vyk lų sis te mą)

PA STA BA. Te mos pa va di ni mą ga li te su kur ti pa tys pa gal nuo-trau kas bei su sie da mi juos su tarp tau ti ne hu ma ni ta ri ne tei se

Kon kur so or ga ni za vi masKon kur so da ly viai tu ri pa ra šy ti raš to dar bą pa gal pa si rink tą

iš or ga ni za to rių pa siū ly tų ar ba pa čių su kur tą te mą. Dar bo ap im tis – ne ma žiau nei du A4 for ma to pus la piai.Kon kur sas vyks ta nuo ko vo 24 iki ge gu žės 13 d. Raš to dar bus siųs ti ad re su: Ge di mi no pr. 3A, 01103 Vil nius,

ar ba el. p. le gal@red cross.lt.Dau giau in for ma ci jos LRKD sve tai nė je www.red cross.lt.Dar bų ver ti ni masVer ti ni mo ko mi si jos su dė tį tvir ti na kon kur so or ga ni za to rius.Pa grin di niai ver ti ni mo kri te ri jai – moks lei vių tarp tau ti nės hu-

ma ni ta ri nės tei sės iš ma ny mas, jų ana li ti niai su ge bė ji mai bei ori gi na lu mas, kū ry biš ku mas, ar gu men ta ci ja.

Ge riau sių dar bų au to riai bus pa ska tin ti di plo mais ir at mi ni mo do va nė lė mis. Įdo miau sių raš to dar bų iš trau kos bus skel bia mos Lie tu vos Rau do no jo Kry žiaus drau gi jos tin kla la py je.

Bū ki te ak ty vūs ir ener gin gi, nes da ly vau da mi kon kur se ga lė si-te ne tik įgy ti dau giau ži nių apie tarp tau ti nę hu ma ni ta ri nę tei sę, bet ir įsi trauk ti į Lie tu vos Rau do no jo Kry žiaus drau gi jos veik lą, su si ras ti ben dra min čių ir drau gų. Lin ki me sėk mės!

Li na LAU RI NA VI ČIŪ TĖ Tarp tau ti nės hu ma ni ta ri nės tei sės pro gra mos ko or di na to rė

„Rau do na sis Kry žius – pa gal ba ke ly je“ „Vai kai ka riai“ „Be lais viai už riš tais vei dais“

Sau sio pra džio je sėk min gai pra dė ju si dar bą KLAUSK li ni ja jau ke le tą mė ne sių tei kia ne mo ka mas kon sul ta ci jas in ter ne tu ak tu a liais vai kų ir jau ni mo ge bė ji mų ug dy mo klau si mais. Lie tu-vos vai kų ir jau ni mo cen tro ini ci juo tas pro jek tas ta po dar vie na pa gal ba tė ve liams, mo ky to jams ir net pa tiems vai kams.

Kaip tei gia Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro Ry šių su vi suo me-ne sky riaus va do vė Jū ra tė Ja na vi čie nė, pro jek tas pa si tei si no su kau pu. „Min tis steig ti KLAUSK li ni ją ki lo ta da, kai pa ste bė jo me, kad kas dien su lau kia me ne ma ža skam bu čių iš tė vų, no rin čių kon sul tuo tis vai kų ug dy mo klau si mais. Tad pa ma nė me, kad ga lė tu me nuo la tos kon sul ta ci jas teik ti in ter ne tu“, – pa sa ko ja J. Ja na vi čie nė.

Ko kie klau si mai pa tei kia mi KLAUSK li ni jo je? „Klau si mų pa si-

KLAUSK li ni jo je karš tis ne slūgs ta

tai ko įvai rių – vai kai daž niau siai tei rau ja si, kaip ge riau su tar ti su mo ky to jais, drau gais, tė vais. Su lau kia ma ir la bai skau džių te mų, su si ju sių su pa ty čio mis, smur tu, nu si vy li mais. Tė vai, ži no ma, la biau siai do mi si įvai riais auk lė ji mo ypa tu mais. KLAUSK li ni jos kon sul tan tai – kva li fi kuo ti spe cia lis tai, to dėl į kiek vie ną si tu a ci ją pa žvel gia ma at sa kin gai ir jaut riai“, – sa ko J. Ja na vi čie nė.

KLAUSK li ni ja pra dė jo veik ti nuo sau sio 13 d. Lie tu vos vai-kų ir jau ni mo cen tro in ter ne to pus la py je www.lvjc.lt. Jei vai kas ne pa si ti ki sa vi mi, tu ri ne pa grįs tų bai mių, ben dra vi mo su tri ki mų, sie kia at skleis ti ir at ras ti sa ve, ap si lan ky ki te www.lvjc.lt. Li ni ja vei kia kiek vie ną dar bo die ną nuo 9 iki 17 val.

Vik to ri ja ŽI DO NY TĖ

17

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS

EDUKOLOGIJA (4 m.) – suteikiamas edukologijos bakalauro laipsnis ir mokytojo ar auklėtojo profesinė kvalifi kacija. Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 13 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 12 BSI (N)*.

Ekonomika ir verslo pagrindai (D, N)Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti ekono-

mikos ir verslo pagrindų pedagogais formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose.

Nuotolinio mokymo(si) valdymas (D, N)Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti nuo-

tolinio mokymo(si) tinklo padaliniuose administratoriais, kura-toriais, vadybininkais bei informacinių technologijų mokytojais pagrindinėje mokykloje.

Šeimos pedagogika ir vaiko teisių apsauga (D, N)Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti šeimos

ir vaikų konsultantais, vaikų teisių mokymo organizatoriais formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, vaikų teisių prie-žiūros, globos ir rūpybos specialistais, visuomenės švietimo organizatoriais, teikti įvairaus pobūdžio edukacines paslaugas pedagogams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams.

Gamta ir geografi ja (N)Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti gam-

tos ir geografi jos mokytojais formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, edukatoriais zoologijos, botanikos soduose, zoolo-gijos muziejuose, regioniniuose parkuose ar kitose švietėjišką misiją vykdančiose institucijose.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGIKA IR PRIEŠMO-KYKLINIS UGDYMAS (4 m.) – suteikiamas edukologijos baka-lauro laipsnis ir auklėtojo ar mokytojo profesinė kvalifi kacija.

Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti ikimokyklinių įstaigų auklėtojais ir priešmokyklinio ugdymo pedagogais.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 10 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 10 BSI (N).

KŪNO KULTŪRA (4 m.) Suteikiamas sporto bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifi kacija

Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti kūno kultūros mokytojais bendrojo lavinimo ir sporto mokyklose, sveikatos ir sporto klubuose (centruose), visuomeninėse organizacijose, policijos komisariatuose ir nevyriausybinėse organizacijose, specialiosiose ugdymo įstaigose, socialinės atskirties ir vaikų poilsio centruose.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 13 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 13 BSI (N).

MENINIS UGDYMAS IR TIKYBA (4 m.) – suteikiamas eduko-logijos bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifi kacija.

Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti tikybos mokytojais bei papildomos meninės veiklos organizatoriais formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 9 BSI (D).

PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA IR IKIMOKYKLINIS UGDYMAS (4 m.) – suteikiamas edukologijos bakalauro laips-nis ir auklėtojo/mokytojo profesinė kvalifi kacija

Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas skelbia 2009 m. priėmimą į šias studijų programas

Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pradi-nių klasių mokytojais ir ikimokyklinių įstaigų auklėtojais.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 10 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 10 BSI (N).

PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA (1,5 m.) – sutrumpin-tos studijos kolegijų absolventams. Suteikiamas edukologijos bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifi kacija.

Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pra-dinių klasių mokytojais.

Studijų įmoka už semestrą – 10 BSI (N).

EDUKOLOGIJA (1 m.) – papildomosios studijos kolegijų absolventams, įgijusiems profesijos bakalauro laipsnį ir norin-tiems tęsti studijas magistrantūroje.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 13 BSI (N).

MAGISTRO STUDIJŲ PROGRAMOSSuteikiamas edukologijos magistro kvalifi kacinis laipsnis

EDUKOLOGIJA (2 m.)Švietimo vadybaVaikų teisių apsaugos vadyba Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pe-

dagoginį ir administracinį darbą įvairiose švietimo sistemos pakopose, švietimo centruose, vaikų teisių apsaugos institu-cijose ir organizacijose.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 14 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 14 BSI (N).

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO EDUKOLOGIJA (2 m.) Kūno kultūros edukologija Sporto edukologija Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pe-

dagoginį ir administracinį darbą kūno kultūros ir sporto srityje mokslo ir studijų institucijose, sporto bei kultūros įstaigose ir organizacijose.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 14 BSI (D).

ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBA (1,5 m) Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti

švietimo kokybės vadybininkais visose švietimo institucijose: ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pradinėse mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose, ko-legijose, universitetuose, įvairiuose darbo rinkos ir panašaus pobūdžio mokymo centruose.

Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 14 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 14 BSI (N).

SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STUDIJOS

DALYKO PEDAGOGIKA (1 m.) – studijos asmenims, tu-rintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir norintiems įgyti dalyko mokytojo profesinę kvalifi kaciją.

Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti konkretaus dalyko mokytoju bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose.

Studijų įmoka už semestrą – 14 BSI (N).

Kviečiame į atvirų durų dieną Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete (P. Višinskio g. 25) balandžio 9 d. 11 val. 225 aud.Priėmimas į neakivaizdines studijas vyks nuo balandžio 15 d.

Informacija apie studijas teikiama darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. telefonais: (8 41) 595 710 arba el. paštu all@pe.su.lt (dėl dieninių studijų); (8 41) 595 709, 595 779 arba el. paštu neak.net@cr.su.lt (dėl neakivaizdinių studijų).

*(dienines – D, neakivaizdines – N)

18

Skaitau knygą

Modernėdama mūsų visuomenė atitolo nuo knygos ir skai-tymo. Knyga išstumiama iš sociokultūrinės erdvės, moksleiviai vis mažiau laiko skiria skaitymui.

Todėl labai svarbu ugdyti ir stiprinti vaikų skaitymo įgūdžius nuo ankstyvos vaikystės. Grožinė literatūra perteikia vaikams literatūros paveldą, lavina komunikacinę kompetenciją, praple-čia jo pažintines galias, lavina kalbą ir mąstymą, ugdo vaiką kaip asmenybę, jo estetines nuostatas, padeda pažinti save, žmogiškąsias vertybes...

Vaikų literatūra – sudėtingas reiškinys. Ji turi pedagoginę, pažintinę, šviečiamąją, pramoginę paskirtį.

Literatūrinis lavinimas – viena iš pagrindinių vaiko kalbos ugdymo būdų (be bendravimo), kalbos reikšmė yra milžiniška: literatūros poveikių kompleksas ugdo vaiką kaip asmenybę: literatūra lavina ne tik kalbą, bet ir mąstymą, ugdo estetines nuostatas. Vaikas tautos kultūrą perimti pradeda jau ikimokykli-niame amžiuje, o su tautos papročiais, tradicijomis, pasaulėžiū-ra, doroviniais principais jį supažindina tautosaka. Literatūrinis lavinimas glaudžiai susijęs su vaiko poreikių sfera. Literatūra yra stimulas kitai vaikų veiklai: muzikinei, vaizduojamajai, ins-cenizacijai, judriems žaidimams.

Vaikai jau ikimokykliniais ir priešmokykliniais metais veda-mi į meno pasaulį, į grožinės literatūros lobynus. Vaikiškos knygos atveria kelią į literatūros suvokimą. Todėl svarbu sužadinti vaikų domėjimąsi knyga, poreikį skaityti. Skaitymas turi tapti asmeniniu vaiko troškimu. Tik tada, kai vaikas patiria skaitymo džiaugsmą, labiau pažįsta pasaulį ir save. Knygos aktyvina vaiką, skatina jo smalsumą. Skaitymas – viena iš vaikystės pramogų, suteikiančių galimybę rimtai bendrauti su vyresniais, ilgėliau sutelkiant dėmesį. Vaiko suvokimas tobulėja suaugusiųjų dėka. Palengva lavėja jausmai ir vaizduotė. Teisingas požiūris į knygą šeimoje, vaikų darželyje (knygų iliustracijų apžiūrėjimas su vaiku) padeda greičiau susiformuoti vaiko pomėgiams skaityti. Kai vaikams nuolat ir sistemingai skaitoma, atsiranda noras klausyti skaitomų ar pasakojamų tekstų. Aktyvėja vaikų kūrybinė veikla. Klau-sydami skaitomų knygų vaikai patys mėgina kurti, pasakoti, suvokti turinį ir pajausti teksto nuotaiką. Knygos padeda geriau pažinti aplinkinį pasaulį, vaikai geriau supranta simbolius, nu-stato įvykius, sieja priežastį ir padarinį. Knygos lavina tokius pagrindinius gebėjimus, kaip skaičiavimas, spalvų ir formų atpažinimas, ugdo vaiko asmenybę, aktyvina jį: lavina natūra-lų vaiko smalsumą, vaizduotę ir kūrybines galias. Klausantis literatūros kūrinėlių ikimokyklinėje įstaigoje, lavėja vaikų kalbos jausmas, nes vaikai klausosi vaizdingos, turtingos palyginimais, metaforomis kalbos.

Atrenkant knygeles turėtų būti atsižvelgiama į vaiko suvokimo ypatybes: aktyvumą, emocingumą, gebėjimą susilieti su išmo-nės pasauliu, polinkį tapatintis su kūrinėlių personažais ir pan. Pedagogai turėtų pasistengti, kad knygų skaitymas, klausymas vaikui būtų ypatinga ir teikianti džiaugsmą veikla.

Vaikų, ypač ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus, knygose iliustracijos vaidina didelį ir įvairiapusišką vaidmenį. Itin svarbią vietą jos užima paveikslėlių knygose. Meniškos iliustracijos skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo vaizduotę ir intelektą, patraukia prie knygos, sudomina ir kviečia skaityti. Jos ne tik praturtina, papildo tekstą, padeda geriau jį suprasti, pateikia vaizdinę jo interpretaciją. Žiūrinėdamas jas, vaikas mokosi ne tik atpažinti, kas pavaizduota, bet ir pastebėti, kaip pavaizduota. Atsiranda meno įvairovės, santykinės jo kalbos suvokimas.

Vieni iš svarbiausių Kazlų Rūdos lopšelio-darželio „Pušelė“ uždavinių – ugdyti mažąjį skaitytoją, pasakų mylėtoją, supažin-dinti su knygelėmis, tautosakos, grožinės literatūros kūriniais, jų turiniu, siužetu, moralinėmis nuostatomis, sudominti mažuosius ugdytinius pasakų knygelėmis, betarpiškai bendraujant su vaiku daug ką jam paaiškinti, atsakyti į klausimus. Mūsų lopšelyje-

darželyje dažnai rengiami pasakų rytmečiai. Auklėtojos skaito vaikų išrinktas pasakas, aptaria veikėjus, įvykius. Skatinant vaiko domėjimąsi knyga, būtina, kad vaiko aplinkoje būtų kuo įvairesnių knygų, periodinių leidinių ir kita. Grupėse tinkamai įrengta bibliotekos erdvė, kurioje vaikai gali rasti įvairių žanrų knygelių: paveikslėlių, pasakų, apsakymų, poezijos, laikraščių ir enciklopedijų. Knygelės lentynose išdėliotos tvarkingai ir pa-traukliai, atitinka gebėjimo skaityti lygį: nuo paveikslėlių knygelių mažyliams iki knygų pradedantiems skaityti.

Labai svarbu vaikams diegti domėjimąsi knyga, ugdyti skaitymo įgūdžius, padėti plėsti akiratį, pažinti krašto istoriją ir kultūrą. Lietuvos vardo 1000-mečio paminėti lopšelyje-darže-lyje „Pušelė“ buvo surengta savaitės akcija „Skaitau knygą“. Jos tikslas – saugoti ir gerbti knygą – lietuviško žodžio, tautos kultūros, tautos ir istorijos dalį.

Akcija prasidėjo lopšelio-darželio seklyčioje surengta darželio darbuotojų, tėvelių, vaikų suneštų knygelių paroda. Knygelės buvo suskirstytos: „žaislinės“, „pasakų“, „eilėraščių“, „spalvi-nimo“, „enciklopedijos“ – knygelės apie augalus ir gyvūnus. Mažieji stebėjosi, dar niekada nebuvo matę tiek daug įvairių knygelių. Vaikai sužinojo, kad knygos būna įvairaus turinio, įvairios paskirties, formos ir dydžio. Atskirose knygose raidės gali būti rašomos įvairiu šriftu, skirtingo dydžio. Naudodamasis knyga ir padedamas pedagogo vaikas sužino, kad knygą suda-ro: viršelis, užsklanda, turinys, skiltys, pastraipos, autorius.

Kitą dieną vyresniųjų grupių vaikai susitiko su miesto viešo-sios bibliotekos darbuotojais. Mūsų bibliotekoje įrengta jauki skaitykla, kur vaikai ir suaugusieji gali skaityti knygeles, įvairią spaudą, spręsti kryžiažodžius, piešti. Skaitytojui pateikiama papildoma literatūra: enciklopedijos, žodynai, žinynai ir kita informacinė medžiaga. Bibliotekos darbuotojos papasakojo vaikams apie knygelių priežiūrą: gautas naujas knygeles, kad jos visada būtų gražios, reikia aplenkti ir saugoti. Atsidėkodami darželio ugdytiniai padovanojo savo pačių sukurtų knygelių: tai aplikacijos, spalvinimo, trafaretų apibrėžimo darbai. Deklamavo eilėraštukus, dainavo daineles apie knygeles.

Vėliau skirtingo amžiaus vaikų grupėms buvo surengta viktorina „Mes iš pasakų“. Viktoriną vedė iš pasakos atkeliavę jos veikėjai „lapė“ ir „katinėlis“. Jie bendravo su vaikais, klau-sinėjo apie įvairias pasakas, pasakų veikėjus, drauge šoko ir dainavo.

Vaikams ypač įsiminė susitikimas su poete Zita Gaižauskaite. Jie dainavo, deklamavo eilėraštukus iš poetės išleistų knygelių. Z. Gaižauskaitė šiltai, savo eilėraščių posmais, bendravo su vaikais ir padovanojo naujai išleistų savo knygelių, palinkėjo visiems gerbti, mylėti ir saugoti knygeles.

Visos grupės gamino knygeles, kurias turėjo pristatyti savo draugams. Akcijos pabaigoje visus į piemenėlių laikus nukėlė folklorinis ansamblis „Sūduoniukai“.

Taigi visą savaitę kalbėjome apie knygas, auklėtojos skaitė vaikams labiausiai patikusias pasakas, aptarė veikėjus, įvy-kius. Vaikai inscenizavo lietuvių liaudies pasakas „Katinėlis ir gaidelis“, rusų liaudies pasaką „Pirštinė“.

Akcijos metu siekėme: ugdyti meilę savo Tėvynei Lietuvai, kuri šiais metais švenčia jos vardo paminėjimo 1000-metį jubiliejų; siekti, kad vaikai domėtųsi knygomis; mokyti vaikus vartyti knygutes, skirti vaikų ir suaugusiųjų knygas, išsiaiškinti kaip knygos atsiranda, kas jas gali parašyti, kur knygą galima gauti.

Manome, kad tokia akcija keičia vaikų požiūrį į knygą, knygų skaitymą, knygelių kūrimą. Knyga tampa visų vaikų draugu. Kai ugdome meilę knygoms, atveriame jiems vis naujų pasaulių duris. Knygos gyvena ilgiau negu žmonės, jos labai reikalingos, jose sukaupta daug išminties, gražių žodžių.

Violeta NEMKEVIČIENĖ Kazlų Rūdos vaikų lopšelio-darželio „Pušelė“ auklėtoja

Skai ty mo kul tū ra

19

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.7(282)

„Kom piu te ris ir in ter ne tas pa de da su si ras ti in for ma ci jos, bet juk kny ga – ne tik in for ma ci ja. Skai ty mas – tai dar daug ki tų ma lo nu mų. Kny gą ga li ma lies ti, gir dė ti po pie riaus šiugž de ni mą, su kny ga ran ko se ma lo nu at si gul ti į lo vą ir pa skai ty ti prieš mie-gą. O pa ban dy ki te at si gul ti ap si ka bi nę kom piu te rį!“ Kad ir kaip įtai giai skam bė tų šie An ta no Gai liaus, po eto ir ver tė jo, 2008 m. Na cio na li nės pre mi jos lau re a to, žo džiai, dau gu ma šiuo lai ki nių pa aug lių grei čiau at si guls į lo vą su ne šio ja muo ju kom piu te riu ar mo bi liuo ju te le fo nu, ne gu su kny ga.

PRO BLE MOS

Kny gų (ne)skai ty mas – di de lis gal vos skaus mas lie tu vių kal bos mo ky to jams, bib lio te ki nin kams, da liai tė vų. Re ko men da vus per-skai ty ti ko kią nors kny gą, re zul ta to ga li ma ti kė tis ne di de lio, nors pa klaus ti, ką ma no apie gro ži nės li te ra tū ros skai ty mą, maž daug pu sė mo ki nių pui kiai iš var di ja jo tei kia mą dva si nę ir prak ti nę nau dą. De ja, aki sta ta su kny ga – re tė jan tis reiš ki nys, nors mo-kyk los bib lio te ki nin kės su li tu a nis tė mis daž nai šo ka sa vo tiš ką vi lio ti nį, kad tik pa trauk tų ko kį skai ty to ją. Ne re tai po kū ry bin gos, įvai rio mis raiš kos for mo mis (pa sa ko ji mu, fi l mų iš trau ko mis, įvai-rių sce nų vai di ni mais) pra tur tin tos kny gų pri sta ty mo pa mo kos mo ki niai iš ei na iš bib lio te kos ne pa si ė mę nė vie nos kny gos. Mo ki nys ver čiau ren ka si bū ti ste bė to ju, o ne da ly viu.

SPREN DI MAS

Sėk min giau sias bū das mo ki nius įtrauk ti į ak ty vų veiks mą yra pro jek tas. Ant rus me tus su vie na Pa ne vė žio „Min ties“ gim na zi jos kla se ren gia me in teg ruo tus už kla si nio skai ty mo pro jek tus. Pra ėju siais moks lo me tais mo ki niai bu vo pa kvies ti at lik ti ty ri mą, ar ver ta pir mo kams (de vin to kams) skai ty ti kny gų se ri ją „N-14“. Nors dau gu ma mo ki nių šią se ri ją įver ti no pa lan-kiai, bet nu spren dė, kad ji tin ka mes nė jau nes niems pa aug liams. Bib lio te kos ve dė jai pa siū lius, šį kar tą bu vo ryž ta si or ga ni zuo ti trum pa lai kį in teg ruo tą pro jek tą „Ieš kau ir ran du“ (kny gų se ri jos „Be veik su au gę“ ty ri mą). Mo ki niai, su si skirs tę po ro mis, in for-ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jų kon sul tuo ja mi, pu sę me tų skai tė kny gas ir ren gė pa teik tį apie vie ną šios se ri jos kny gą. Sa vo dar bą vie šai pri sta tė at vi ro je in teg ruo to je pa mo ko je. Pa mo kos pa bai go je auk cio no bū du mo ki niai iš rin ko įdo miau sių se ri jos „Be veik su au gę“ kny gų tre je tu ką. Pir ma vo Mel vi no Bur ges-so „He roi nas“ (131 auk cio no li tas), An ne Sop hie Bras me „Aš kvė puo ju“ (su rin ko 52 auk cio no li tus), Ke vi no Bro ok so „Ken dė“ (22 auk cio no li tai). Iš rink ti ge riau siai pri sta čiu sių kny gą mo ki nių po rų tre je tu ko ne pa vy ko – taip sky rė si nuo mo nės. Tai, be abe jo, džiu gi no, nes ro dė, kad dau gu ma sten gė si.

IŠ VA DOS

Pa ti ki miau sias ver tin to jas yra pats mo ki nys. Su da rė me

Gro ži nės li te ra tū ros pa raš tės: pro ble mos – spren di mai – iš va dos

pen kių klau si mų ano ni mi nę an ke tą. Į pir mą klau si mą „Ku ris pro jek tas jums bu vo įdo mes nis: kny gų se ri jos „N-14“ ar „Be veik su au gę“ ty ri mas? Ko dėl?“ vien bal siai vi si 29 ant ro kai at sa kė, jog „Be veik su au gę“: „Ši se ri ja yra tin ka mes nė mū sų am žiui ir, be abe jo, įdo mes nė“, „Rei kė jo dau giau in for ma ci jos tu rė ti, įdė ti dau giau pa stan gų ku riant pa teik tį ir pa tį pri sta ty mą“, „Bu-vo la bai įdo mu reng ti skaid res“, „Nes tai in teg ruo ta pa mo ka“, „Pats pro jek tas pri sta to mas įdo miau“. (Pa ly gi ni mui: pri sta ty-da mi se ri ją „N-14“ mo ki niai ren gė skai ty tos kny gos lanks ti-nu ką.) Į klau si mą „Ką nau jo iš mo ko te at lik da mi šį pro jek tą?“ dau gu ma mo ki nių at sa kė, jog iš mo ko kur ti skaid res, sklan džiai ir iš sa miai pri sta ty ti skai ty tą kny gą, kal bė ti prieš au di to ri ją, tin ka mai pa si da ly ti dar bus. Trys mo ki niai pri si pa ži no nie ko nau jo ne iš mo kę. Į klau si mą „Ar ši veik la jus pa ska ti no dau-giau skai ty ti?“ at sa ky mai bu vo tre jo pi: „ne pa ska ti no, nes ir taip daug skai tau“ (3 mo ki niai); ne (3 mo ki niai, be ko men ta rų); 23 pa ska ti no: „nes ben dra am žiai la bai su do mi no pri sta ty to-mis kny go mis“, „pla nuo ju per skai ty ti „He roi ną“, „kai drau gai pri sta to kny gas, aš la biau su si do miu jo mis, ne gu kai jos gu li len ty no je“... Kad to kie pro jek tai ne rei ka lin gi (klau si mas „Ar to kie pro jek tai rei ka lin gi? At sa ky mą ar gu men tuo ki te“), ma no 4 ant ro kai gim na zis tai: iš jų du ne tu ri lai ko jiems at lik ti, ki ti du ne no ri skai ty ti kny gų. Ki tų 25 nuo mo nės tei gia mos: „rei ka lin gi, nes pri si ver čiau per skai ty ti kny gą“, „nes pa mo kos įdo mes nės“, „nes mo ko mės vie šai kal bė ti, lais vai reikš ti sa vo nuo mo nę“, „nes ga li ma su do min ti ki tus žmo nes“, „nes ska ti na ben dra-dar bia vi mą“... At sa ky mai į pas ku ti nį klau si mą „Ko kių pa mo kų, su si ju sių su skai ty tų kny gų ap ta ri mu, no rė tu mė te?“ ne bu vo iš ra din gi: net 12 mo ki nių at sa kė ne kon kre ti zuo da mi („už kla si nio skai ty mo“); du, ma tyt, pri tin gin tys dirb ti, bū tų pa ten kin ti, kad kny gas pri sta ti nė tų pa ti bib lio te kos ve dė ja; du no rė tų tie siog „links mų“; 7 – to kių pat kaip ši pa mo ka; du pa gei dau tų dau-giau dis ku si jų apie skai ty tą kny gą; 4 bū tų pa si ren gę vai din ti pa si rink tas iš trau kas ir dar du mie liau ste bė tų, kaip tai at lie ka ki tų kla sių mo ki niai.

RE ZUL TA TAS

Bent vie ną kny gą per skai tė vi si mo ki niai. Kal bė jo vi si mo-ki niai. Drau gų dar bus kny gų pri sta ty mo pa teik čių ver ti ni mo len te lė je ver ti no vi si mo ki niai. Iliu zi jų, kad to liau gro ži nę li te-ra tū rą skai tys vi si mo ki niai, ne tu ri me. Kar tu su pro jek to ben-dra au to rė mis – bib lio te kos ve dė ja D. Pū kie ne, in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jo mis I. Ru lie ne ir R. Žu lie ne – džiau gė-mės tuo, ką pa vy ko pa da ry ti. Be to, mo kyk los bib lio te kai bu vo pa do va no ta pro jek to „Ieš kau ir ran du“ (kny gų se ri jos „Be veik su au gę“ ty ri mo) pa teik čių kom pak ti nė plokš te lė. Bib lio te ki nin-kės ke ti na mo ki nių at lik tu dar bu nau do tis pri sta ty da mos kny gas ki tų kla sių mo ki niams.

Ade lė SA MUO LIE NĖPa ne vė žio „Min ties“ g-jos lie tu vių kal bos mo ky to ja

Skai ty mo kul tū ra

Kovo 21 d. prasidėjo edukacinė vystomojo bendradarbiavimo programa „Afrik@LT2009“, skirta kultūrų pažinimui bei kurčių-jų mokyklų bendradarbiavimui. Viešbučio „Ramada Vilnius“ konferencijų salėje, pasitelkus IT technologijas, virtualioje erdvėje susitiko Kenijos ir Lietuvos kurtieji ir neprigirdintys vaikai, jų pedagogai, „Nafsi Akrobats Afrika“ globojami vaikai (perkusininkų ir akrobatų grupė). Vyko labdaros akcija, kurioje buvo galima įsigyti šio projekto globėjos Eglės Aukštakalnytės-

Hansen knygą „Mama Afrika“ su autorės dedikacija, leidyklos „Tyto Alba“ knygų, rankdarbių iš Kenijos. Per renginį surinktos lėšos skirtos Kibera lūšnyno kurčiųjų ir specialios priežiūros vaikų mokyklai „Little rock” („Maža uola“) ir Kivuli vaikų centrui (Nairobis, Rytų Afrika). Renginį organizavo nevyriausybinė organizacija „Kultūros artelė“. Muzikinis projektas „Afrika“ keliauja po Lietuvą. Vienas iš koncertų vyks balandžio 8 d. 18 val. VDU Didžiojoje salėje.

Bendradarbiavimo programa „Afrik@LT2009“

20

Artėjanti vasara verčia apsispręsti, kaip saugiai, įdomiai, nebrangiai užimti savo vaikus. Keliauti su šeima ar rinktis vaikų stovyklas? Atostogas planuoti su tėvais ar su draugais?

Elgtis atsakingai ir taupyti privertęs sunkmetis, manoma, daugelį paskatins susidomėti vasaros stovyklomis. Stovyklų vadovai rūpinasi ne tik vaikų užimtumu bei saugumu, bet ir gebėjimų ugdymu.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro organizuojamų stovyklų didžiausia naujiena – stovykla „Krymo dienoraštis“. Čia – Juodosios jūros bangų skalaujamos pakrantės, didingi kalnų peizažai... Didingoje aplinkoje – įvairiausi žaidimai, šarados, užduotys...

Organizuotos stovyklos Prancūzijoje ir Italijoje vaikams labai patiko. „Prancūzijos kodo“ stovyklautojai ieškos senųjų pilių menėse, gotikinėse katedrose, stebės Paryžių iš Eifelio aukš-tybių, plaukdami Senos upe skaičiuos Paryžiaus tiltus.

Juoko ir adrenalino suteiks viso pasaulio vaikų pramogų sostinės – Disneilendo atrakcionai.

Smagiausios vaikų atostogos: su tėvais ar su draugais?

Misija – La Pica, La Italija! Stovyklautojai ne tik išragaus itališkas picas, bet ir pamatys tai, ką savyje slepia Koliziejus, Venecijos kanalai, iš pelenų prikeltas Pompėjos miestas, Ve-zuvijaus ugnikalnis ir jo sargas, kalnai Kaprio sala...

Jaunesniems ar tiems, kurie negali ar nenori taip toli keliauti, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras rengia dienos stovyklas bei temines stovyklas Lietuvoje.

Mažiausieji kviečiami į visą birželį ir liepą vyksiančias die-nos stovyklas. Kiekvienos pamainos programa – skirtinga. Programose daug šokių, muzikos, lipdymo, užsienio kalbų, plaukimo pamokėlių, ekskursijų į gražiausias Vilniaus miesto ir apylinkių vietas.

Mėgstantiems save išreikšti per šokį – teminė šokio ir judesio stovykla „Skraidančios pėdos“.

Tiems, kuriuos žavi įvairiausi žaidimai, varžytuvės, detekty-vinės misijos, taškymasis ežere, įspūdžių ir nuotykių stovykla „Vasara Snaigyne“.

Jūratė JANAVIČIENĖ

Ko vo 19 d. Vi sa gi no kul tū ros cen tro „Ban gos“ sa lė je įvy-ko tarp tau ti nio pro jek to „Šiuo lai ki nis Bal ti jos ša lių me nas“ kon cer tas „Bal ti jos ša lių mu zi ka“, skir tas Lie tu vos var do 1000-me čiui pa mi nė ti. Kon cer te da ly va vo Vi sa gi no Č. Sas naus-ko mu zi kos mo kyk los ir Daug pi lio (Lat vi ja) vi du ri nės mu zi kos mo kyk los moks lei viai ir mo ky to jai. Šios dvi mo kyk los vyk dy-da mos ben drą pro jek tą kū ry biš kai ben dra dar biau ja dau giau kaip 4 me tus. Sve čiai iš Lat vi jos jau an trą kar tą kon cer tuo ja Vi sa gi ne. Pir mą syk jie at vy ko 2007 m. ir Č. Sas naus ko mu zi-kos mo kyk los sa lė je su ren gė kon cer tą „Lat vių mu zi ka“. Mū sų mu zi kos mo kyk los moks lei viai ir mo ky to jai tai po gi du kar tus kon cer ta vo Daug pi lio vi du ri nė je mu zi kos mo kyk lo je. Per nai, vie šė da mi an trą kar tą Daug pi ly je, drau ge su ren gė ben drą kon cer tą. Per šį kon cer tą skam bė jo lie tu vių ir lat vių liau dies bei šiuo lai ki nė mu zi ka. Ren gi nio pa bai go je pub li ką ma lo niai

Kon cer tas „Bal ti jos ša lių mu zi ka“

nu ste bi no kai my nų lat vių sty gi nio or kest ro at lik ta lie tu vių liau-dies dai na „Be auš tan ti auš re lė“.

Vi sa gi no sa vi val dy bės Švie ti mo ir kul tū ros sky riaus ve dė-ja As ta Sie liū nie nė pa dė kos raš tais ir at mi ni mo su ve ny rais ap do va no jo abi mo kyk las, sėk min gai vyk džiu sias tarp tau ti nį pro jek tą. Č. Sas naus ko mu zi kos mo kyk los di rek to rė Čes la va Pim pie nė mo kyk los var du įtei kė pa dė kos raš tą už il ga me tę kū ry bi nę drau gys tę ir Bal ti jos ša lių mu zi kos sklai dą at sto vei iš Daug pi lio, tar pu sa vy je ap si kei tė at mi ni mo su ve ny rais.

Mi nė da mi Lie tu vos var do 1000-me tį, mes ga li me pa si-džiaug ti il ga me te drau gys te tarp mo kyk lų ir tarp tau tų, ku rios la bai pa na šios sa vo is to ri ne pa tir ti mi, kul tū ra ir tra di ci jo mis. Mu zi ka – tai dar vie nas ke lias, ku ris su ar ti na įvai rių tau tų ir pa žiū rų žmo nes.

Eli gi ja BAL BIE RY TĖ

Vis dau giau ak ty vių moks lei vių, pa ska tin ti sa vo mo ky to jų, ak ty viai do mi si ne at ly gin ti na krau jo do no-

rys te. Ta čiau in for ma ci jos apie ne at ly gin ti ną krau jo do no rys tę jiems dar trūks ta.

Na cio na li nis krau jo cen tras (NKC) kvie čia mo kyk lų ben druo-me nes pri si dė ti prie jau ni mo švie ti mo ir ne at ly gin ti nos krau jo do no rys tės sklai dos. Na cio na li nio krau jo cen tro dar buo to jai pa-si ren gę at vyk ti į mo kyk las ir pa pa sa ko ti apie ne at ly gin ti ną krau jo do no rys tę. Pa gei dau jan tys ga li at vyk ti į nuo lat or ga ni zuo ja mas eks kur si jas po Na cio na li nį krau jo cen trą. Šiuo me tu moks lei-viams pa reng tas spe cia lus in for ma ci nis pa ke tas (lanks ti nu kai ir DVD), pa trauk liai pri sta tan tis ne at ly gin ti ną krau jo do no rys tę.

Mo kyk lų ir krau jo do no rys tę pro pa guo jan čių or ga ni za ci jų

Na cio na li nis krau jo cen tras kvie čia mo kyk las ben dra dar biau ti!

ben dra dar bia vi mas vyks ta vi so se iš si vys čiu sio se Eu ro pos Są-jun gos ša ly se, o ypač po pu lia rus Skan di na vi jos ša ly se.

Na cio na li nis krau jo cen tras jau ke le rius me tus ak ty viai ben-dra dar biau ja su Vil niaus Žir mū nų, Va si li jaus Ka čia lo vo, Vy tau to Di džio jo gim na zi jo mis, Pi lai tės, Alek san dro Puš ki no vi du ri nė mis mo kyk lo mis, taip pat ki tų mies tų mo kyk lo mis.

Ma no ma, kad Lie tu vo je krau jo do no rais ga lė tų bū ti net 60 proc. gy ven to jų, ta čiau tam pa tik 2,75 proc. Ne at ly gin ti na krau jo do no rys tės Lie tu vo je po pu lia rė ja. Šiuo me tu ak ty viau si ne at ly gin ti ni krau jo do no rai – jau ni mas ir stu den tai.

Dau giau in for ma ci jos tei rau ki tės ir re gist ruo ki tės el. pa štuak ci ja@krau jo do no rys te.lt ar ba J. Kon čiu vie nės mob. tel. 8 614 35 941.

NKC inf.

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Leidiniai)