zogadi unarebis testi 200 8 instruqcia - wordpress.com...unari. magidaze daawyves erti lurji da...
TRANSCRIPT
instruqciainstruqciainstruqciainstruqciainstruqcia
testi Sedgeba ori _ verbaluri da maTematikuri _ nawilisagan.
TiToeuli nawili 50 davalebas Seicavs. yovel davalebas axlavs oTxi an
xuTi savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia swori.
yuradRebiT waikiTxeT davalebaTa instruqciebi, kargad gaiazreT, ra
mogeTxovebaT TiToeul davalebaSi da Semdeg airCieT pasuxi.
arCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavs
tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).
testis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebis
testirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclis
safuZvelze.safuZvelze.safuZvelze.safuZvelze.safuZvelze.
testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.
drois amowurvis Sesaxeb gacnobebT meTvalyure.
Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,
Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.
Tu ar gaqvT romelime davalebis pasuxi, dros nu dakargavT da gadadiT
Semdeg davalebaze.
Canawerebis an naxazebisaTvis gamoiyeneT mxolod da mxolod testis
furclebze arsebuli carieli adgilebi.
gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!
zogadi unarebis testizogadi unarebis testizogadi unarebis testizogadi unarebis testizogadi unarebis testi
20020020020020088888
IIIII
2
verbaluri nawili
analogiebi
am saxis davalebebSi mocemulia muqi SriftiT gamokveTili ori sityva,
romelTa mniSvnelobebs Soris arsebobs garkveuli mimarTeba. daadgineT, ra
saxisaa es mimarTeba.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi aseve mocemulia mniSvnelobiT
urTierTdakavSirebuli sityvebis wyvili. airCieT maTgan is wyvili, romelSic
sityvaTa mniSvnelobebs Soris mimarTeba gamuqebul sityvaTa urTierTmimarTebis
msgavsia (analogiuria). pasuxis arCevisas gaiTvaliswineT wyvilebSi sityvaTa
Tanmimdevroba.
1. gariJraJi : mwuxri (a) faqti : reportaJi
(b) recenzia : komentari
(g) prologi : epilogi
(d) lokomotivi : eSeloni
2. jadosnuri joxi : natvrisTvali (a) sarke : mina
(b) mTvare : disko
(g) ruka : masStabi
(d) saqanela : karuseli
3. Tavisufleba : okupirebuli (a) samarTali : mosamarTle
(b) wyali : mwyurvali
(g) wuxili : mwuxare
(d) Zili : mZinara
4. metyveleba : intonacia (a) aveji : savarZeli
(b) solo : dueti
(g) xili : aromati
(d) gakveTili : niSani
5. moipova : dasaCuqrda (a) ganizraxa : moifiqra
(b) daadanaSaula : daibrala
(g) daimaxsovra : daamaxsovrda
(d) CaiZira : daileqa
6. gemTmSenebeli : zRva (a) geologi : niadagi
(b) konstruqtori : planeri
(g) dizaineri : interieri
(d) Jurnalisti : presa
3
7. xmauri : bgera (a) qvayrili : qva
(b) miwuri : miwa
(g) wneli : wnuli
(d) ekalbardi : ekali
8. saRebavebs azavebs : naxati (a) krefs : Taiguli
(b) rwyavs : baRi
(g) xazavs : sqema
(d) afasebs : qula
winadadebebis Sevseba
am saxis davalebebSi mocemulia winadadebebi, romlebSic ramdenime sityvaa
gamotovebuli. gamotovebuli sityvebi winadadebaSi xazebiT aris aRniSnuli.
erTi xazi zogjer erT sityvas gulisxmobs, zogjer ki _ ramdenimes.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi mocemulia sityvaTa jgufi, romlis
nawilebi erTmaneTisgan daxrili xazebiTaa (/) gamijnuli. airCieT pasuxis is
varianti, romlis TiToeuli nawilis Tanmimdevrulad Casma Sesabamis
gamotovebul adgilebSi azrobrivad gamarTul winadadebas mogvcems.
9. modilianis ferweraSi _____ SexvdebiT _____ saxis gamometyvelebas. _____ am portretebis damaxasiaTebeli niSania. _____ , rom portretebis fons umetesad
_____ kari warmoadgens.
(a) xSirad / `iolad wasakiTx~ / gulCaxveuloba / amitom SemTxveviTia / magrad
daketili
(b) xSirad / `rTulad wasakiTx~ / gulRiaoba / Tumca, gasakviri araa / farTod
gaRebuli
(g) iSviaTad / `rTulad wasakiTx~ / gulRiaoba / Tumca, gasakviria / farTod
gaRebuli
(d) iSviaTad / `iolad wasakiTx~ / gulCaxveuloba / amitom SemTxveviTi ar aris /
magrad daketili
4
10. Sua saukuneebis droindeli erT-erTi mematiane wers, rom xanZarmodebul qalaqSi _____ SenobaTa ngrevis _____ . es kidev erTi argumentia im mosazrebis
_____ , rom Sua saukuneebSi grZnobad aRqmaSi smena _____ mxedveloba.
(a) masze yvelaze Zlieri STabeWdileba moaxdina / xmam da ara TviT xanZris
xilvam / sasargeblod / ufro mniSvnelovan rols asrulebda, vidre _
(b) masze yvelaze Zlieri STabeWdileba moaxdina / xilvam da ara ngrevis xmam /
sawinaaRmdegod / ar iyo ise mniSvnelovani, rogorc
(g) masze gacilebiT naklebad imoqmeda / xmam, vidre _ xanZris xilvam /
sawinaaRmdegod / naklebi mniSvnelobisa iyo, vidre _
(d) masze gacilebiT naklebad imoqmeda / xilvam, vidre _ ngrevis xmam /
sasargeblod / ar iyo ise mniSvnelovani, rogorc
11. termini `mibaZva~ xelovnebaSi sxvadasxvagvarad esmodaT. amJamad yoveli
Semoqmedi _____ warmoaCinos _____ . renesansis epoqaSi mwerlobisa da
xelovnebis warmomadgenlebTan _____ SeimCneoda _ isini siamayiT acxadebdnen,
rom _____ antikurobis saukeTeso nimuSebs.
(a) naklebadaa dainteresebuli / sakuTari TviTmyofadoba da uaryos `winaparTa~ gavlena / analogiuri tendencia / ar baZavdnen
(b) gansakuTrebiT dainteresebulia / sakuTari TviTmyofadoba, iseve, rogorc
`winaparTa~ gavlena sakuTar Semoqmedebaze / sapirispiro tendencia /
baZavdnen
(g) gansakuTrebiT dainteresebulia / sakuTari TviTmyofadoba da uaryos
`winaparTa~ gavlena / sapirispiro tendencia / baZavdnen (d) naklebadaa dainteresebuli / sakuTari mimbaZveloba, iseve, rogorc
`winaparTa~ gavlena sakuTar Semoqmedebaze / analogiuri tendencia /
baZavdnen
12. rac unda gasakviri iyos, am eqsperimentSi cdispirebi _____ jgufis
zegavlenas, aramed _____ jgufis wevrTa _____ .
(a) ara mxolod ewinaaRmdegebodnen / ar eridebodnen / zemoqmedebisTvis
winaaRmdegobis gawevas
(b) araTu ar emorCilebodnen / ar eridebodnen / uaryofiTi damokidebulebis
Secvlas
(g) araTu ar ewinaaRmdegebodnen / cdilobdnen / azris ignorirebas
(d) ara mxolod emorCilebodnen / cdilobdnen / dadebiTi Sefasebis damsaxurebas
5
13. erTi mxriv, warsulidan momavlisken da, meore mxriv, momavlidan warsulisken mimarTuli mzera _____ dakvirvebis obieqts. Tu mzera warsulidan momavliskenaa
mimarTuli, awmyos _____ erTobliobad aRviqvamT. _____ roca warsulisken
vixedebiT, _____ .
(a) ar cvlis / gansxvavebuli faqtebis / aseve, / Tanabrad mosalodnel
SesaZleblobaTa mTel jaWvs vxedavT
(b) sruliad cvlis / Tanabrad mosalodnel SesaZleblobaTa / magram / realobas
faqtis statusi eniWeba
(g) ar cvlis / Tanabrad mosalodnel SesaZleblobaTa / magram / gansxvavebul
SesaZlo SemTxvevaTa jaWvs vxedavT
(d) sruliad cvlis / gansxvavebuli faqtebis / aseve, / realobas faqtis statusi
eniWeba
logika
am saxis davalebebi gansxvavdeba erTmaneTisgan winaswari monacemebisa da
gamosatani daskvnebis TvalsazrisiT. amitom gansakuTrebuli yuradReba miaqcieT
SekiTxvas, romelic axlavs TiToeul davalebas da mocemuli variantebidan
airCieT Sesabamisi pasuxi.
zogierT SekiTxvaze pasuxis gacemas gagiadvilebT monacemebis gamosaxva
naxazis formiT.
14. CogburTis moednis SesasvlelTan gamokrulia gancxadeba:
• `14-dan 16 saaTamde moedanze mxolod klub `saturnis~ wevrebi varjiSoben.~
amave dros, cnobilia, rom:
• `saturnis~ yvela wevri saSualo skolis moswavlea
qvemoT CamoTvlilTagan romeli daskvna SeiZleba gamovitanoT am informaciidan?
(a) 14-dan 16 saaTamde CogburTis sxva moednebzec skolis moswavleebi varjiSoben
(b) am moedanze sxva saaTebSi profesionali CogburTelebi varjiSoben
(g) is, vinc saSualo skolis moswavle ar aris, 14-dan 16 saaTamde CogburTis am
moedanze ar varjiSobs
(d) klub `saturnisgan~ gansxvavebiT, sxva saCogburTo klubis arc erTi wevri ar
aris saSualo skolis moswavle
6
15. sociologebma A regionSi Caatares kvleva, romlis monacemebiT cxadi gaxda, rom am regionis mcxovrebTa 95% bunebaSi yofnisas Semgroveblur-monadiruli
saqmianobiTaa dakavebuli, maSin, roca mxolod 5%-s surs bunebaze dakvirveba da
zrunva mis dasacavad. sociologebma ivaraudes, rom es tendencia regionis
mcxovrebTa dabalma ekologiurma kulturam ganapiroba.
CamoTvlilTagan romeli faqti ganamtkicebs am varauds?
(a) am regionis mcxovrebni mkacrad icaven monadireTa klubis Tu garemos dacvis
asociaciis wesdebis moTxovnebs, romlebic bunebis dacvis Tanamedrove
principebs emyareba
(b) am regionSi didi xania akrZalulia tyis gaCexva da gamoiyeneba sawvavis ufro
efeqturi da ekonomiuri saxeobebi
(g) am regionSi mTebiT, tbebiTa Tu CanCqerebiT mdidari uamravi teritoriaa
kargad movlili da daculi, rac biologebsa Tu bunebismoyvarul turistebs
izidavs
(d) am regionis xelmZRvanelobam premia daawesa mtacebelTa ganadgurebisTvis,
xolo maTi raodenobis Semcirebam ekosistemis rRvevis safrTxe Seqmna
16. mocemulia: • akrobatebs sruliad ar aqvT simaRlis SiSi
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unda aviRoT meore debulebad, rom SevZloT
davaskvnaT:
• cirkis zogierT msaxiobs sruliad ar aqvs simaRlis SiSi
(a) zogierTi akrobati cirkSi muSaobs
(b) akrobatebi ar miekuTvnebian gaubedav adamianTa ricxvs
(g) rac ufro didxans muSaobs cirkSi msaxiobi, miT ufro nakleb mosalodnelia,
rom mas simaRlis SiSi hqondes
(d) rac ufro gaubedavia msaxiobi, miT ufro metad mosalodnelia, rom mas
simaRlis SiSi hqondes
7
17. levani da mari wlis ganmavlobaSi sxvadasxva adgilas isveneben _ sazRvao da samTo kurortebze, agarakze, sofelSi da sazRvargareT, magram yovel wels am
dasasvenebel adgilTagan mxolod sams irCeven. amasTan:
• Tu romelime wels isveneben samTo kurortze, imave wels isveneben zRvazec
• Tu romelime wels isveneben sofelSi, Semdeg wels iq aRar midian
dasasveneblad
• yovel wels dasasveneblad irCeven mxolod erTs im adgilebidan, sadac
SarSan isvenebdnen
SarSan levani da mari dasasveneblad iyvnen sazRvao da samTo kurortebze, aseve,
sofelSi. sad wavlen isini dasasveneblad wels?
(a) zRvaze, agarakze da sazRvargareT
(b) mTaSi, agarakze da sazRvargareT
(g) zRvaze, sofelSi da agarakze
(d) zRvaze, mTaSi da sofelSi
18. oTxma moswavlem gamoTqva Tavisi mosazreba ariTmetikuli amocanis pasuxTan dakavSirebiT.
Tamuna: amocanis pasuxia 9;
eka: es kenti ricxvia;
nika: es ricxvi 7-ze meti da 16-ze naklebia;
giorgi: amocanis pasuxia 15.
aRmoCnda, rom gogonebidanac da biWebidanac erTis mosazreba sworia, meorisa –
ara. qvemoT CamoTvlilTagan romeli SeiZleba iyos amocanis pasuxi?
(a) 7
(b) 9
(g) 13
(d) 15
8
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
adamianis da futkris ynosvis organoTa anatomiuri agebuleba sruliad
sxvadasxvaa. miuxedavad amisa, futkrebi TiTqmis iseve SeigrZnoben suns, rogorc
adamianebi, Tumca, futkars ufro gafaqizebuli aqvs ynosva yvavilTa surnelis
mimarT. futkrebs davudgaT ramdenime fiala, romelTagan mxolod erTSi asxia
Tafli. am fialas lavandis esencia wavusvaT. mas Semdeg, rac futkrebi ramdenjerme
SeWamen Tafls fialidan, SevcvaloT fialebis ganlageba, amasTan, arc erT maTganSi
Tafli aRar CavasxaT. Tu futkari mainc uSecdomod moZebnis lavandissurnelian
fialas, maSin unda vigulisxmoT, rom igi suniT cnobs mas. Semdeg cdaSi lavandis
surneli SevcvaloT sxva, misi msgavsi surneliT. Tu futkari dajdeba am fialaze,
unda vivaraudoT, rom igi or msgavs surnels erTmaneTisgan ver ganasxvavebs; Tu
ar dajdeba _ safiqrebelia, rom is ganasxvavebs maT. ase TandaTanobiT, surnelisa
da misi intensivobis cvliT, SeiZleba futkris ynosviTi unaris gamokvleva.
cnobilia, rom mzveravi futkrebi `acnobeben~ mTel skas sakvebiT mdidari
adgilebis Sesaxeb, garkveuli moZraobebiT mianiSneben manZilsa da mimarTulebas,
romelsac mzis mixedviT gansazRvraven. am dros futkrebi ulvaSebiT exebian
mzveravis mucels da, rogorc Cans, SeigrZnoben yvavilis (magaliTad, akaciis)
surnels, romliTac gaJRenTilia igi. isini zustad gansazRvruli `sahaero gzebiT~
mieSurebian neqtris Sesagroveblad. frenisas futkrebi ar miaqceven yuradRebas sxva
yvavilebs, ar Sexedaven ayvavebul wablis xes, Tundac is maT gzaze idges.
sainteresoa, samyaro futkrebisTvis iseTive feradovania, rogoric CvenTvis,
Tu Sav-TeTri fotografiis msgavsia? karl fon friSma 1956 wels Caatara
eqsperimenti, romlis saSualebiTac daadgina, rom futkrebs aqvT feris SegrZnebis
unari. magidaze daawyves erTi lurji da ramdenime sxvadasxva tonis ruxi feris
firfita. lurj firfitaze futkris mosazidad cotaodeni Tafli daasxes da is
magidis centrSi moaTavses. mas Semdeg, rac futkarma lurji firfitidan Tafli
SeWama, is Secvales imave feris axali firfitiT, romelic amjerad magidis kidesTan
dades. rux firfitebs Soris iyo ramdenime iseTi firfita, romelTa garCeva
lurjisgan SeuZlebeli iqneboda Sav-TeTr fotoze. futkars feris SegrZnebis
unari rom ar hqonoda, yvela am firfitasTan mifrindeboda, magram aRmoCnda, rom
man lurji firfita danarCenebisgan advilad gamoarCia.
cdebiTve gairkva, rom futkari ver xedavs zogierT fers, romelsac Cven
SevigrZnobT, magaliTad, wiTels; samagierod, xedavs ultraiisfer sxivebs, romlebic
uxilavia adamianis TvalisTvis: futkari sxvadasxvagvarad aRiqvams or TeTr dafas,
romelTagan erTi ultraiisferi sxivebis amreklavi TeTri saRebaviTaa SeRebili,
meore ki _ am sxivebis STanmTqmeli TeTri saRebaviT, Tumca, adamianis mier orive
dafis feri erTnairad aRiqmeba. ultraiisfer sxivebs yvelaze Zlierad ireklavs
TeTri yvavilebi da amitom isini futkrebisTvis mkveTrad gamoirCeva foTlebis
fonze, romlebic maTTvis Ria ruxi ferisaa.
futkrebis unarze, SeigrZnon ultraiisferi gamosxiveba, miuTiTebs isic, rom
maT mzis mixedviT orientireba Rrublian amindSic SeuZliaT. mzis
adgilmdebareobas isini gansazRvraven ultraiisferi sxivebiT, romlebsac Rrublebi
ver akavebs. Tu im mxridan, saiTac mzea, futkrebs davudgamT filtrs, romelic
ultraiisfer sxivebs ar atarebs, isini ver SeZleben mzis mixedviT orientirebas.
9
19. I abzacSi aRwerili cdebis Sesaxeb SeiZleba iTqvas:
(a) futkari iseve SeigrZnobs yvavilTa surnels, rogorc adamiani, amitom
yvavilis surnelisa da misi intensivobis cvliT SegviZlia futkris
SegrZnebaTa kvleva
(b) miuxedavad imisa, rom adamianisa da futkris ynosvis organoTa anatomiuri
agebuleba gansxvavebulia, I abzacSi aRwerili cdebi gviCvenebs, rom futkrebi
zustad iseve SeigrZnoben suns, rogorc adamianebi
(g) futkari or msgavs surnels erTmaneTisgan ver ganasxvavebs, surnelis
intensivobis Secvlis SemTxvevaSi ki man, savaraudod, unda SeZlos maTi
garCeva
(d) miuxedavad imisa, rom I abzacSi cdebis Sedegebi ar aris warmodgenili,
zustad aris miTiTebuli is gza, romlis meSveobiTac unda davadginoT
futkris erT-erTi SegrZnebis Taviseburebani
20. `futkrebi ar miaqceven yuradRebas sxva yvavilebs, ar Sexedaven ayvavebul
wablis xes, Tundac is maT gzaze idges~, radgan:
(a) isini zustad gansazRvruli `sahaero gzebiT~ mieSurebian neqtris
Sesagroveblad
(b) maT erTi mizani aqvT: neqtris asaRebad im yvavilebTan unda mifrindnen,
romelTa Sesaxeb maT mzveravma futkarma acnoba
(g) ulvaSebiT Sexebisas futkari SeigrZnobs mxolod zogierTi yvavilis surnels
im surnelTagan, romlebiTac gaJRenTilia mzveravi futkari
(d) isini mifrinaven sakvebiT ufro mdidari adgilebisken, vidre _ wablis xe da
mis irgvliv arsebuli garemoa
21. feris SegrZnebis unari rom ar hqonoda:
(a) futkari ruxsa da lurj firfitebs erTmaneTisgan feriT mainc ganarCevda,
Tu Tafls mxolod rux firfitebze daasxamdnen
(b) futkrisTvis xiluli samyaro Sav-TeTri fotografiis msgavsi iqneboda, mas
ruxi feris gansxvavebuli tonebis garCevac ki gauWirdeboda
(g) futkari im rux firfitebTanac mifrindeboda, romelTa feris intensivoba
lurjisas daemTxveoda
(d) futkrisTvis lurji firfitis amocnoba mainc SesaZlebeli iqneboda, Tu mas,
centris nacvlad, magidis kuTxeSi movaTavsebdiT
22. teqstis mixedviT, ar SeiZleba vivaraudoT, rom:
(a) futkrisTvis advilia balaxSi iebis feris gamorCeva
(b) futkrisTvis araa advili gvirilebisa da iebis ferebis erTmaneTisgan garCeva
(g) futkrisTvis advilia gvirilebisa da yayaCoebis ferebis erTmaneTisgan garCeva
(d) futkrisTvis araa advili balaxSi yayaCos feris gamorCeva
10
23. III abzaci iwyeba SekiTxviT. qvemoT CamoTvlilTagan romeli pasuxobs mas?
(a) friSis eqsperimentiT dadginda, rom futkrebs aqvT feris SegrZnebis unari,
ufro metic, isini im sxivebsac xedaven, romlebic adamianis TvalisTvis
uxilavia
(b) friSis eqsperimentiT dadginda, rom futkrebi xedaven mxolod erTnairi
intensivobis ferebs, Tumca, TeTri feri maTTvis mkveTrad gamoirCeva
(g) TeTri dafebis epizodi cxadyofs, rom futkrebi adamianisgan gansxvavebulad
aRiqvamen ferebs, xiluli samyaro maTTvis Sav-TeTr fotografias emsgavseba
(d) TeTri dafebis epizodi cxadyofs, rom futkrebi erTmaneTisgan ver ganarCeven
sxvadasxva fers, Tumca, xedaven ultraiisfer sxivebs, amitom samyaro maTTvis
ar emsgavseba Sav-TeTr fotografias
24. romeli mosazreba SeiZleba miviCnioT marTebulad, teqstis mixedviT?
(a) radgan futkrebi mzis mixedviT orientireben, maT uWirT Rrublian amindSi
sakvebiT mdidari adgilebis zustad miniSneba
(b) raki Rrublian amindSi mzis adgilmdebareobas futkrebi gansazRvraven
ultraiisferi sxivebiT, unda vifiqroT, rom Rrublebi ver akavebs am sxivebs
(g) radgan futkrebs ar uWirT Rrublian amindSi orientireba, unda vifiqroT,
rom maT adamianis msgavsi mxedvelobiTi SegrZnebis unari aqvT
(d) Tu im mxridan, saiTac mzea, ar davdgamT ultraiisferi sxivebis Semakavebel
filtrs, es sxivebi adamianisTvisac xiluli gaxdeba
25. romel or abzacs aqvs analogiuri funqcia teqstSi?
(a) II da V
(b) II da IV
(g) II da III
(d) I da V
11
analogiebi
am saxis davalebebSi mocemulia muqi SriftiT gamokveTili ori sityva,
romelTa mniSvnelobebs Soris arsebobs garkveuli mimarTeba. daadgineT, ra
saxisaa es mimarTeba.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi aseve mocemulia mniSvnelobiT
urTierTdakavSirebuli sityvebis wyvili. airCieT maTgan is wyvili, romelSic
sityvaTa mniSvnelobebs Soris mimarTeba gamuqebul sityvaTa urTierTmimarTebis
msgavsia (analogiuria). pasuxis arCevisas gaiTvaliswineT wyvilebSi sityvaTa
Tanmimdevroba.
26. baZavs : msgavsi (a) afasebs : adekvaturi
(b) acxelebs : aduRebuli
(g) asrulebs : arasruli
(d) xvews : ukeTesi
27. Tavla : doRi (a) fronti : omi
(b) marani : nadimi
(g) Teatri : premiera
(d) arqivi : sasamarTlo
28. piki : kulminacia (a) centri : wertili
(b) gverdi : wibo
(g) zedapiri : fskeri
(d) kide : periferia
29. xelovani : virtuozi (a) xelisufali : monarqi
(b) mecnieri : profesori
(g) Segirdi : ostati
(d) sportsmeni : Cempioni
30. Tvali mohkra : daaTvaliera (a) Seferxda : Seayovna
(b) aRniSna : Caiwera
(g) Cavarda : Cavida
(d) miemxro : daexmara
12
31. adamianis saxe : portreti (a) melodia : simRera
(b) piesa : speqtakli
(g) beWedi : anabeWdi
(d) globusi : dedamiwa 32. meryeoba : gadawyvetilebis miReba (a) imedi : sasowarkveTa
(b) riski : gabedva
(g) Secdoma : gamoaSkaraveba
(d) siaxle : danergva
winadadebebis Sevseba
am saxis davalebebSi mocemulia winadadebebi, romlebSic ramdenime sityvaa
gamotovebuli. gamotovebuli sityvebi winadadebaSi xazebiT aris aRniSnuli.
erTi xazi zogjer erT sityvas gulisxmobs, zogjer ki _ ramdenimes.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi mocemulia sityvaTa jgufi, romlis
nawilebi erTmaneTisgan daxrili xazebiTaa (/) gamijnuli. airCieT pasuxis is
varianti, romlis TiToeuli nawilis Tanmimdevrulad Casma Sesabamis
gamotovebul adgilebSi azrobrivad gamarTul winadadebas mogvcems.
33. saerTaSoriso urTierTobaTa sistemaSi ZalTa wonasworobis koncefciis
funqciaa _____ SenarCuneba. _____ ZalTa wonasworoba am sistemaSi yovelTvis
_____ ar gulisxmobs. es iqidanac Cans, rom saxelmwifoebi _____ ZalTa
wonasworobis aRsadgenad.
(a) mSvidobis da, Sesabamisad, arsebuli sistemis / Tumca, / oms / mSvidobas
icaven
(b) ara mSvidobis, aramed Tavad sistemis / amitom / mSvidobas / oms mimarTaven
xolme
(g) ara saomari mdgomareobis aRkveTa, aramed mSvidobis / amitom / mSvidobas /
oms Tavs arideben
(d) saomari mdgomareobis aRkveTa da, Sesabamisad, mSvidobis / Tumca, / oms / oms
mimarTaven xolme
34. roca vsaubrobT _____ , maSin xom _____ , rogorc mis zRvars. amitom roca es _____ mogvevlineba, maSin mistifikaciad _____ miviCnioT is, rac
moxda.
(a) SesaZlebelze / TavisTavad vgulisxmobT SeuZlebelsac / SeuZlebeli / ar
unda
(b) SeuZlebelze / yovelTvis gamovricxavT SesaZlebels / SesaZlebeli / ar unda
(g) SesaZlebelze / arasodes gamovricxavT SeuZlebels / SeuZlebeli / unda
(d) SeuZlebelze / yovelTvis vgulisxmobT SesaZlebelsac / SesaZlebeli / unda
13
35. erTmaneTisgan _____ socialuri modelebi, romlebic gansakuTrebiT did
mniSvnelobas _____ cvlilebis Sinagan faqtorebs da xSirad aRweren
sazogadoebis ganviTarebas iseTi terminebis saSualebiT, rogorebicaa _____ ;
da, meore mxriv, iseTi modelebi, romlebic met yuradRebas cvlilebis _____
aniWeben da iyeneben iseT cnebebs, rogorebicaa _____ .
(a) unda gavarCioT / ar aniWeben / `mibaZva~, `gadmoReba~ / gare faqtorebs /
`imitacia~, `identifikacia~
(b) ar ganirCeva / ar aniWeben / `imitacia~, `gadmoReba~ / Sinagan faqtorebs /
`mibaZva~, `identifikacia~
(g) unda gavarCioT / aniWeben / `evolucia~, `zrda~, `dacema~ / gare faqtorebs /
`imitacia~, `gadmoReba~
(d) ar ganirCeva / aniWeben / `pirovnuli zrda~, `zneobrivi dacema~ / Sinagan
faqtorebs / `imitacia~, `gadmoReba~
36. adamianebi xotbas asxamen mxolod saSualo niWs. ase daadgina umravlesobam, da is upirispirdeba yvelas, vinc ar eteva am CarCoSi. me _____ , davetio am
SualedSi da _____ , magram ara imitom, rom is _____ . zustad aseve _____
ukiduresobasac.
(a) Tanaxma var / ar msurs mivuaxlovde qveda ukiduresobas / kidea, aramed
imitom, rom is qvedaa / avaridebdi Tavs zeda
(b) uars vacxadeb / viswrafvi zeda ukiduresobisken / zedaa, aramed imitom, rom
is kidea / uarvyofdi qveda
(g) Tanaxma var / uars vacxadeb qveda ukiduresobaze / qvedaa, aramed imitom,
rom is kidea / uarvyofdi zeda
(d) uars vacxadeb / viswrafvi zeda ukiduresobisken / kidea, aramed imitom, rom
is zedaa / avaridebdi Tavs qveda
37. Teofrastes azriT, _____ gancxromis survilTan wilnayari Secodeba, _____ simwaresTan wilnayari danaSauli. pirvel SemTxvevaSi Semcode _____ saTamaSod
qceuli, meoreSi ki, piriqiT, Semcode _____ , romelsac swored es usamarTloba
_____ .
(a) ufro meti gmobis Rirsia / vidre _ / TviTon iswrafvis usamarTlobisken,
sakuTari vnebebis / usamarTlobis msxverpls ufro hgavs / aRuZravs risxvas
(b) ufro meti gmobis Rirsia / vidre _ / ganicdis usamarTlobas, sxvaTa neba-
survilis / Tavad aris usamarTlobis Camdeni / aqcevs msxverplad
(g) Tanabrad dasagmobia rogorc / aseve / Tavad ganicdis usamarTlobas, sxvaTa
neba-survilis / usamarTlobis msxverpls ufro hgavs / aRuZravs risxvas
(d) Tanabrad dasagmobia rogorc / aseve / TviTon iswrafvis usamarTlobisken,
sakuTari vnebebis / TviTon aris usamarTlobis Camdeni / aqcevs msxverplad
14
logika
am saxis davalebebi gansxvavdeba erTmaneTisgan winaswari monacemebisa da
gamosatani daskvnebis TvalsazrisiT. amitom gansakuTrebuli yuradReba miaqcieT
SekiTxvas, romelic axlavs TiToeul davalebas da mocemuli variantebidan
airCieT Sesabamisi pasuxi.
zogierT SekiTxvaze pasuxis gacemas gagiadvilebT monacemebis gamosaxva
naxazis formiT.
38. yvavilebis saTburSi sami qoTani dgas warwerebiT: `limoni~, `yvavilebi~,
`vardi~. qeTim am qoTnebSi dargo limoni, tita da vardi, oRond ise, rom samive
warwera mcdari aRmoCnda.
yvela mcenarem gaixara. ra aRmocenda qoTanSi, warweriT _ `vardi~?
(a) limoni
(b) tita
(g) vardi
(d) monacemebi sakmarisi ar aris kiTxvaze pasuxis gasacemad
39. pedagogTa dakvirvebiT, rogorc ki ufroskurseli interesdeba kompiuteriT, is maSinve iwyebs inglisuri enis intensiur Seswavlas. gamoiTqva varaudi, rom
damamTavrebeli kursis studentebi samsaxuris dasawyebad emzadebian, dasaqmebis
mniSvnelovan winapirobas ki kompiuterisa da inglisuri enis codna warmoadgens.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli debuleba ayenebs eWvqveS am varauds?
(a) ufroskurselTa umravlesobas ucxoeTSi surs samsaxuris dawyeba da,
Sesabamisad, aqtiurad iyenebs internets, romlis meSveobiT ecnoba
gamocxadebul samuSao vakansiebs
(b) kompiuteris im momxmareblebs, romlebmac kargad ar ician inglisuri ena an
did dros andomeben kompiuterul programebSi garkvevas, uWirT samsaxurSi
mowyoba
(g) ufroskurselTa umravlesoba iseT dawesebulebebSi apirebs samsaxuris
dawyebas, sadac aucilebelia kompiuterisa da ucxo enis floba
(d) ufroskurselTa umravlesoba gamocdebisTvis mzadebisas internetSi
gamoqveynebuli masaliT sargeblobs, romelic, ZiriTadad, inglisur enazea
15
40. A, B, C, D da E qveynebi erTmaneTs mxolod aviatransportiT ukavSirdeba. • A qveyanas oTxi aviaxazi akavSirebs danarCen qveynebTan _ TiTo aviaxazi
TiTo qveyanasTan
• B qveyanas, garda im aviaxazisa, romelic mas A-sTan akavSirebs, kidev ori aviaxazi akavSirebs, Sesabamisad, C da D qveynebTan
• E qveyanas, garda im aviaxazisa, romelic mas A-sTan akavSirebs, erTi
aviaxazi akavSirebs C qveyanasTan
D qveynidan E-Si Casasvlelad, ise, rom erT qveyanaSi orjer ar movxvdeT, unda gamoviyenoT maqsimum:
(a) sami aviaxazi
(b) oTxi aviaxazi
(g) xuTi aviaxazi
(d) eqvsi aviaxazi
41. axalgazrda eqimma SeniSna, rom A da B pacientTagan, romlebsac erTi da igive daavadeba awuxebdaT da erTi da igive medikamentebi hqondaT daniSnuli, A gacilebiT ufro adre gamojanmrTelda, vidre _ B. gamojanmrTelebis
gansxvavebuli tempi eqimma imiT axsna, rom A pacienti ufro mkacrad icavda mkurnalobis reJims, vidre _ B pacienti.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli ganamtkicebs eqimis am mosazrebas?
(a) A pacients ufro Zlieri imunuri sistema hqonda, vidre _ B pacients (b) B pacientma eqims ufro gvian mimarTa, vidre _ A pacientma (g) B pacients, A-sTan SedarebiT, am daavadebis ufro ioli forma hqonda (d) A pacienti, B-sgan gansxvavebiT, eqimis mier gamowerili medikamentebis garda,
homeopaTiur saSualebebsac iyenebda
42. nini eZebs kinofirs, romelzec animaciuri filmia Cawerili. magidaze devs sami kolofi: I, II da III. erTSi kinofiria, danarCeni ori kolofi ki carielia. kolofebs aweria: I _ es kolofi carielia. II _ rasac eZebT, aq devs. III _ II kolofi carielia.
warwerebidan mxolod erTi Seesabameba simarTles. romel kolofSi devs
kinofiri?
(a) I-Si (b) II-Si (g) III-Si (d) am kiTxvaze pasuxis gasacemad monacemebi araa sakmarisi
16
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
TamaSi bavSvis qcevis erT-erTi ZiriTadi formaa da misi fsiqofizikuri
ganviTarebis safuZvels warmoadgens. amitom sakvirveli araa, rom es fenomeni
mkvlevarTa gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs. TamaSis arsis gasarkvevad araerTi
Teoria Seiqmna. uiliam Sternis Tanaxmad, isini SeiZleba pirobiTad davyoT
`awmyos~, `warsulisa~ da `momavlis~ Teoriebad.
awmyos Teoriebidan erT-erTi pirveli herbert spenserma SeimuSava. misi azriT,
bavSvs gacilebiT meti energia aqvs imasTan SedarebiT, rac cxovrebiseuli
amocanebis gadaWrisas sWirdeba. bunebrivia, Cndeba zedmeti energiisgan gantvirTvis
aucilebloba. spenseris azriT, gantvirTva swored TamaSis procesSi xdeba: TamaSi
aris organizmSi dagrovili Warbi energiis xarjva winaswar gansazRvruli miznis
gareSe. magram vinaidan bavSvis TamaSs yovelTvis aqvs garkveuli Sinaarsi, spenseri
iZulebulia amis asaxsnelad, `Warbi energiis~ cnebasTan erTad, `mibaZvis~ cnebasac
mimarTos: bavSvi mimbaZveli arsebaa, misi TamaSis Sinaarsi didebis saqmianobis,
sxvadasxva aqtivobis mibaZvis safuZvelze iqmneba. amiT aixsneba, rom bavSvi cxenobanas
TamaSobs, `saxlebsa~ da `koSkebs~ agebs da a.S.
stenli holis Teoriis mixedviT, bavSvobis periodSi TamaSis formiT
qronologiuri TanmimdevrobiT vlindeba is tendenciebi, romlebic damaxasiaTebeli
iyo kacobriobis kulturuli ganviTarebis sxvadasxva safexurisTvis. TamaSi bavSvs
adamianTa modgmis kulturul-istoriuli warsulis rekapitulaciis* saSualebas
aZlevs. Sesabamisad, TamaSi ufro warsulis – ara sakuTari, aramed kacobriobis warsulis – aracnobier mogonebas warmoadgens, vidre _ fantaziis produqts.
karl groosi TamaSis fenomens momavlis interesebs ukavSirebs. bavSvi TamaSis
procesSi swored im Zalebs aamoqmedebs, romlebsac adamiani seriozuli saqmianobis
dros mimarTavs xolme. rodesac patara gogona Tojinas uvlis da ealerseba, es
imave tendenciebis gamovlinebad unda miviCnioT, romlebic mozrdili adamianis mier
Svilis movlisas iCens Tavs. TamaSis procesSi xdeba gavarjiSeba Zalebisa, romlebic
bavSvs momavalSi cxovrebiseuli amocanebis gadasawyvetad dasWirdeba. TamaSis
meSveobiT bavSvi momavlisTvis emzadeba.
TamaSis arsis asaxsnelad principulad gansxvavebul midgomas gvTavazobs dimitri
uznaZe. misi Teoriis Tanaxmad, adamians memkvidreobiT eZleva garkveuli funqciebi
(Sinagani SesaZleblobebi), romlebsac igi adreuli bavSvobis asakSi ver iyenebs,
radgan mis sasicocxlo moTxovnilebebze, ZiriTadad, ufrosebi zrunaven. Tumca,
meore mxriv, SeuZlebelia, organizms raime funqcia hqondes da ar xdebodes misi
realizeba: `yoveli cocxali organizmis bunebriv mdgomareobas moZraoba, aqtivoba
warmoadgens... ama Tu im funqciis arseboba bunebrivad mis moqmedebas, mis aqtivobas
gulisxmobs~. organizmis aqtivobis bunebriv moTxovnilebas uznaZe `funqcionalur
tendencias~ uwodebs. TamaSi swored funqcionaluri tendenciis gamovlinebaa. am
tendenciiT aixsneba bavSvis aqtivoba maSin, rodesac mas realurad gasakeTebeli
araferi aqvs, rodesac mniSvnelovania aqtivoba, rogorc procesi da ara misi
Sedegi. TamaSis Sinaarsic gansazRvrulia im funqciebiT, romlebic adamianis
saqmianobis procesSi filogeneturad** Camoyalibda.
*rekapitulacia _ gameoreba Zalze mokled; Soreuli winaprebis niSan-TvisebaTa gameoreba
Tanamedrove organizmSi, mis struqturaSi, funqciebSi da a.S.
**filogenezi _ cocxali organizmebis saxeobaTa ganviTarebis procesi.
17
43. TamaSma mecnierTa gansakuTrebuli yuradReba miipyro, radgan:
(a) TamaSi Tavisi SinaarsiT rogorc awmyos, aseve warsulsa da momavals
ukavSirdeba
(b) TamaSi bavSvis ganviTarebis erT-erTi mniSvnelovani xelSemwyobi faqtoria
(g) TamaSi adamianis fsiqofizikuri ganviTarebis ZiriTad formas warmoadgens
(d) TamaSis safuZvelze SesaZlebeli xdeba bavSvis qcevis formebis dadgena
44. qvemoT CamoTvlilTagan romel winadadebaSia warmodgenili bavSvis TamaSis ganmapirobebeli faqtori? (upasuxeT II abzacis mixedviT)
(a) TamaSis dros organizmi Tavisufldeba zedmeti energiisgan
(b) ufrosebis sxvadasxva tipis aqtivoba bavSvis TamaSis mravalferovnebis
safuZvelia
(g) winaswar dasaxuli miznis ararsebobis gamo bavSvi iZulebulia daxarjos
Warbi energia
(d) TamaSis Sinaarsi ufrosebis qcevaze dakvirvebiTaa gansazRvruli
45. winadadebaTa romel wyvilSia asaxuli movlenaTa mizezSedegobrivi kavSiri?
(a) TamaSs yovelTvis aqvs garkveuli Sinaarsi _ gantvirTva swored TamaSis
procesSi xdeba
(b) TamaSs yovelTvis aqvs garkveuli Sinaarsi _ TamaSis Sinaarsi didebis
saqmianobis mibaZvis safuZvelze iqmneba
(g) bavSvi mimbaZveli arsebaa _ misi TamaSis Sinaarsi didebis saqmianobis mibaZvis
safuZvelze iqmneba
(d) bavSvi mimbaZveli arsebaa _ gantvirTva swored TamaSis procesSi xdeba
46. `cxenobanas~ TamaSisas bavSvi ubralo joxs cxenad warmoidgens. holis
Teoriis romeli debulebis sapirispirod SeiZleba gamoviyenoT es magaliTi?
(a) TamaSSi vlindeba is tendenciebi, romlebic damaxasiaTebelia kacobriobis
ganviTarebis sxvadasxva etapisTvis
(b) TamaSis formiT bavSvi imeorebs kacobriobis mier ganvlil kulturul-
istoriul gzas
(g) TamaSi aris ara imdenad warmosaxvis, ramdenadac aracnobieri mogonebis
Sedegi
(d) TamaSi ara sakuTari, aramed kacobriobis warsulis rekapitulaciis
saSualebaa
18
47. groosis Teoriis safuZvelze SeuZlebelia upasuxo kiTxvas, cxovrebiseuli amocanebis gadasawyvetad saWiro ra Zalebis gavarjiSeba xdeba, rodesac TamaSisas
bavSvi ganasaxierebs:
(a) jariskacs, romelic Tavisi Tanatoli `mxedarTmTavris~ brZanebebs asrulebs
(b) pacients, romelsac misi Tanatoli eqimi fonendoskopiT sinjavs
(g) skolis moswavles, romelic Tavis Tanatol `maswavlebels~ gakveTils uyveba
(d) Svils, romelsac misi Tanatoli `deda~ aZinebs da iavnanas umReris
48. qvemoT CamoTvlilTagan romeli gadmoscems TamaSis ZiriTad arss, uznaZis koncefciis mixedviT?
(a) rac ufro metad zrunaven ufrosebi bavSvis sasicocxlo moTxovnilebebis
dasakmayofileblad, miT ufro xSirad iCens Tavs mis aqtivobaSi
funqcionaluri tendencia
(b) radgan bavSvis ZiriTad moTxovnilebaTa dakmayofilebaze ufrosebi zrunaven,
misi Tandayolili funqciebi SesaZloa ararealizebuli darCes; TamaSi swored
am funqciaTa realizebis saSualebaa
(g) miuxedavad imisa, rom bavSvs memkvidreobiT gadaecema garkveuli funqciebi,
romlebic TamaSis Sinaarss gansazRvravs, sxvadasxva mizezis gamo is ver
axerxebs maT amoqmedebas
(d) radgan bavSvi mxolod TamaSis dros iyenebs im funqciebs, romlebic mas
filogeneturad gadaecema, adreuli bavSvobis asakSi ar xdeba am funqciaTa
srulad realizeba
49. qvemoT CamoTvlilTagan romeli ar dasturdeba teqstSi?
I. spenserisa da uznaZis Tanaxmad, TamaSisas mniSvnelovania aqtivoba, rogorc
procesi, da ara misi Sedegi, Tumca, erT SemTxvevaSi esaa zedmeti energiisgan
ganTavisufleba, xolo meoreSi – aqtivobis moTxovnilebis dakmayofileba II. spenserisa da groosis Tanaxmad, bavSvis TamaSis Sinaarsi ufrosebis
saqmianobas mogvagonebs, oRond erT SemTxvevaSi bavSvi am dros winaswar
gansazRvruli miznis gareSe moqmedebs, xolo meoreSi – cxovrebiseuli amocanebis gadasawyvetad emzadeba
III. groosisa da uznaZis Tanaxmad, TamaSis Sinaarsi ganpirobebulia adamianis
mzadebiT seriozuli saqmianobisTvis, Tumca, erT SemTxvevaSi TamaSi jer kidev
arasakmarisi Zalebis gavarjiSebaa, xolo meoreSi _ organizmis filogeneturi
ganviTarebis Sedegi
(a) mxolod I
(b) I da II
(g) II da III
(d) mxolod III
19
50. ra mimarTebaa I abzacsa da danarCen abzacebs Soris?
(a) I abzacSi gamokveTilia bavSvis TamaSis mniSvneloba, xolo danarCenebSi
ganxilulia TamaSis sxvadasxva aspeqti
(b) I abzacSi saubaria TamaSis Teoriebis klasifikaciaze, xolo danarCenebSi
moyvanilia amgvari klasifikaciis nimuSebi
(g) I abzacSi ganmartebulia bavSvis TamaSis arsi da miniSnebulia TamaSis
Teoriebis klasifikaciis principi, xolo danarCenebSi mimoxilulia sxvadasxva
Teoriis ZiriTadi debulebebi
(d) I abzacSi dasaxelebulia TamaSis TeoriaTa ramdenime jgufi, xolo
danarCenebSi miTiTebulia TiToeuli maTganis dadebiTi da uaryofiTi
aspeqtebi
21
maTematikuri nawili
testis maTematikur nawilze muSaobisas gaiTvaliswineT:
• naxazebi, romlebic erTvis zogierT davalebas, araa Sesrulebuli davalebis
pirobaSi miTiTebuli zomebis zusti dacviT. amitom monakveTebis sigrZis an sxva
sidideebis Sesaxeb daskvnis gamotanisas nu daeyrdnobiT naxazis zomebs. yuradReba
gaamaxvileT davalebis pirobaze;
• Tu naxazze mocemuli swori xazis Sesaxeb amocanis pirobaSi damatebiT araferia
naTqvami, maSin unda CaTvaloT, rom es swori xazi _ wrfea an misi nawili;
• testSi gamoyenebulia ricxvTa Caweris mxolod aTobiTi poziciuri sistema.
maTematikuri aRniSvnebi da formulebi:
1. nuli arc dadebiTia da arc uaryofiTi; 1 ar aris martivi ricxvi.
2. procenti: a ricxvis k% aris ;
3. xarisxi: an = a · a · a · ...· a (n-jer)
an · am = an + m
an : am = an – m
(an)m = an · m
4. proporcia: Tu , maSin ad = bc.
5. siCqare: dro
manZilisiCqare =
6. saSualo ariTmetikuli:
raodenoba monacemTa
jami monacemTasaSualo monacemTa =
7. Semoklebuli gamravlebis formulebi:
(a+b)2 = a2 + 2ab + b2;
(a - b)2 = a2 – 2ab + b2;
(a + b)(a – b) = a2 – b2 .
8. naxazze kuTxe SeiZleba kuTxis gverdebs Soris
Casmuli patara rkaliT
iyos moniSnuli, marTi
kuTxe ki _ patara
kvadratiT.
Canaweri ∠A aRniSnavs A kuTxis sidides.
9. paraleluri wrfeebi: • ori paraleluri
wrfis mesame wrfiT
gadakveTisas Siga jvaredina
kuTxeebi tolia: α = β.
10. samkuTxedi: • samkuTxedis kuTxeebis sidideTa
jami 180°-is tolia. • piTagoras Teorema:
marTkuTxa samkuTxedis
hipotenuzis sigrZis
kvadrati tolia kaTetebis
sigrZeTa kvadratebis jamis:
AB2 = AC2 + BC2 (ix. naxazi).
• samkuTxedis farTobi samkuTxedis
gverdis sigrZisa da am gverdis Sesabamisi
simaRlis namravlis naxevris tolia .
11. oTxkuTxedi: • oTxkuTxedis kuTxeebis sidideTa
jamia 360°. • marTkuTxedis farTobi misi sigrZisa
da siganis namravlis tolia: S = ab. • paralelogramis farTobi misi
gverdis sigrZisa da am gverdis Sesabamisi
simaRlis namravlis tolia: S = ah.
12. wre, wrewiri: • wrewiris sigrZe L misi
radiusis mixedviT gamoiTvleba
formuliT: L = 2πr. ricxvi π measedis sizustiT 3,14-is tolia.
• r radiusiani wris farTobi gamoiTvleba formuliT: S = πr2.
13. marTkuTxa paralelepipedi: • marTkuTxa paralelepipedis
moculoba misi sigrZis, siganisa da
simaRlis namravlis tolia: V = abc; • kubis SemTxvevaSi: a = b = c.
22
raodenobrivi Sedareba
SeadareT erTmaneTs A da B svetebis ujrebSi mocemuli raodenobebi. Tu A svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia B svetis Sesabamis ujraSi
mocemul raodenobaze, airCieT (a);
Tu B svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia A svetis Sesabamis ujraSi mocemul raodenobaze, airCieT (b);
Tu ujrebSi mocemuli raodenobebi tolia, airCieT (g);
Tu mocemuli informacia sakmarisi araa imis dasadgenad, romeli raodenobaa
meti, airCieT (d).
A B
51.
(a) (b) (g) (d)
52.
(a) (b) (g) (d)
53.
marTkuTxedis sigrZea 40 sm, sigane _ 30 sm.
(a) (b) (g) (d)
54.
internetkafeSi kompiuterTan muSaobis yoveli saaTi-
sTvis gadasaxadi 15.00 sT-dan 21.00 sT-mde 2 laria,
xolo sxva dros _ 1 lari. arCili internetkafeSi 3 dRe dadioda da yoveldRiurad 6 saaTis ganmav-lobaSi muSaobda kompiuterTan.
(a) (b) (g) (d)
55.
y metia a-ze 12-iT, xolo b naklebia y-ze.
(a) (b) (g) (d)
1231 km 1,25 km
31-ze naklebi kenti naturaluri
ricxvebis raodenoba
31-ze naklebi luwi naturaluri
ricxvebis raodenoba
am marTkuTxedis
diagonalis sigrZe 60 sm
arCilis mier
gadasaxdeli Tanxa 38 lari
ba
23
56.
M wertili ABC samkuTxedis AB gverdze mdebareobs, N wertili ki _ BC gverdze.
(a) (b) (g) (d)
57.
a da b dadebiTi ricxvebia. a-s 73 nawili b-s
85 nawilis tolia.
(a) (b) (g) (d)
58.
(a) (b) (g) (d)
amocanebi
59. =−−−++
6100110021003150115021503
(a) 200 (b) 250 (g) 300 (d) 350 (e) 400
60. Tu 32 −= xy da 32 −= yx , maSin x = (a) 1 (b) 2 (g) 3 (d) 4 (e) 5
∠A + ∠BMN ∠C + ∠BNM
a b
xz 0
0,0 >> yzxy
24
61. marTkuTxa sakoordinato sibrtyeze mocemuli ABCD marTkuTxedis gverdebi sakoordinato RerZebis parale-
luria. A da C wertilebis koordinatebi miTiTebulia naxazze. risi tolia D wertilis koordinatebis jami? (a) –7 (b) –2 (g) 1 (d) 4 (e) 5
62. Tu yxxy =+ , maSin =x
(a) 1+y
y
(b) 1−y
y
(g) y
y 1+
(d) y
y 1−
(e) 11+−
yy
monacemTa analizi
cxrilSi warmodgenilia ekonomikuri ganviTarebis saministros statistikis de-
partamentis monacemebi imis Sesaxeb, Tu ramden milion aSS dolars Seadgenda sa-
qarTveloSi importirebuli sxvadasxva produqciis Rirebuleba 2001-2006 wlebSi.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 xorbali 14 20 28 75 45 99
puris fqvili 26 8,8 9,8 49 45 30 brinji 0,1 0,7 0,4 2,1 1,7 3,4 Saqari 24 35 53 51 78 66 karaqi 1,3 1,4 1,9 5,1 7,7 11
margarini 2,4 2,4 2,4 4,7 6,5 9 mcenareuli zeTi 4,5 3,2 3,6 17 23 24
bostneuli 6,2 2,4 3,1 3,5 4,5 18 xili 2,5 2,7 2,8 5,3 4,5 8,6
kvercxi 2,4 1,4 2 4,4 4,3 4,2 cxrilis mixedviT upasuxeT Semdeg oTx SekiTxvas:
25
63. romel wels iyo saqarTveloSi importirebuli bostneulisa da xilis saer-To Rirebuleba 2-jer meti imave wels importirebuli kvercxis Rirebulebaze? (a) 2001 (b) 2002 (g) 2003 (d) 2004 (e) 2005 64. CamoTvlilTagan romel wels Semcirda importirebuli brinjis Rirebuleba 300 aTasi dolariT (wina welTan SedarebiT)? (a) 2002 (b) 2003 (g) 2004 (d) 2005 (e) 2006 65. karaqi, margarini da mcenareuli zeTi cximovani produqtebis jgufs
miekuTvneba. saqarTveloSi 2006 wels importirebuli cximovani produqtebis
Rirebulebis ramden procents Seadgenda imave wels importirebuli karaqis
Rirebuleba? (a) 20% (b) 25% (g) 30% (d) 35% (e) 40% 66. CamoTvlilTagan romeli winadadebaa marTebuli, cxrilis mixedviT? (a) saqarTveloSi importirebuli karaqis Rirebuleba yovel wels naklebi iyo
imave wels importirebuli margarinis Rirebulebaze
(b) saqarTveloSi importirebuli Saqris Rirebuleba yovel wels aRemateboda
imave wels importirebuli xorblis Rirebulebas
(g) 2002-2006 wlebSi saqarTveloSi importirebuli puris fqvilis Rirebuleba yovelwliurad izrdeboda
(d) yovel wels, dawyebuli 2002-dan, saqarTveloSi importirebuli xilis
Rirebuleba, wina welTan SedarebiT, ar iklebda
(e) yovel wels, dawyebuli 2002-dan, saqarTveloSi importirebuli margarinis Rirebuleba, wina welTan SedarebiT, ar iklebda
26
amocanebi
67. =+652
831
(a) 1483
(b) 48153
(g) 2454
(d) 744
(e) 4885
68. tolujredebian badeze moniSnuli A, B, C da D wertilebi erTmaneTTan SeerTebulia texili xazebiT, romelTa wveroebi badis kvanZebs emTxveva
(ix. naxazi). A da B wertilebis SemaerTebeli texilis sigrZea 450 m. ramdeni metria C da D wertilebis SemaerTebeli texilis sigrZe?
(a) 500 (b) 550 (g) 600 (d) 650 (e) 700
69. Tu qalaqis mosaxleobis raodenoba a aTasis tolia da igi yovelwliurad k%-iT izrdeba, maSin n wlis Semdeg am qalaqis mosaxleobis raodenoba q (aTasebSi)
gamoiTvleba formuliT: ( )nkaq 1001+= .
qalaqis mosaxleobis raodenoba 100 aTasis tolia. ramdeni aTasis toli iqneba am qalaqis mosaxleobis raodenoba 2 wlis Semdeg, Tu igi yovelwliurad 10%-iT gaizrdeba?
(a) 115 (b) 118 (g) 119 (d) 120 (e) 121
70. qvemoT CamoTvlilTagan romlis mniSvnelobaa kenti, n-is nebismieri naturaluri mniSvnelobisaTvis? (a) 205n (b) 3n + 205 (g) 7n (d) n + 205 (e) 2n + 205
27
71. nikam 4 toli CxiriT kvadrati Seadgina, Semdeg 3 iseTive Cxiris gamoyenebiT am kvadrats meore kvadrati miadga, Semdeg isev 3 Cxiris gamoyenebiT meore
kvadrats mesame kvadrati miadga da ase moiqca kidev 10-jer. sul ramdeni Cxiri gamouyenebia nikas? (a) 36 (b) 40 (g) 44 (d) 48 (e) 52
72. safexburTo turnirSi monawileobs n gundi. TiToeul gundSi fexburTe-lebis raodenoba 4-iT metia gundebis raodenobaze. risi tolia turnirSi
monawile fexburTelTa raodenoba? (a) n + 4 (b) 2n + 4 (g) 4n (d) 4(n + 4) (e) n(n + 4)
73. muzeumi frangma, germanelma da ingliselma turistebma daaTvalieres. maTgan 24 turisti frangi iyo. germaneli turistebis raodenobis Sefardeba frangebis raodenobasTan
34-is tolia, xolo ingliselebis raodenobasTan _
32-isa.
muzeumis damTvalierebeli turistebidan ramdeni iyo ingliseli? (a) 16 (b) 32 (g) 48 (d) 54 (e) 60
74. ramdeni cali aguri dasWirdeba iseTi kedlis aSenebas, romlis sigrZea 20 m, sigane _ 0,5 m, simaRle _ 2 m, Tu yoveli kuburi metri kedlis aSenebas
sWirdeba 600 cali aguri? (a) 24 aTasi (b) 21 aTasi (g) 18 aTasi (d) 15 aTasi (e) 12 aTasi
75. avtosadguridan avtobusi 10.00 sT-ze gavida, mikroavtobusi ki imave mimar-TulebiT _ 11.30 sT-ze. orive Seuferxeblad, Tanabari siCqariT moZraobda:
avtobusis siCqare iyo 60 km/sT, xolo mikroavtobusisa _ 90 km/sT. romel
saaTze daeweva mikroavtobusi avtobuss? (a) 13.00 (b) 13.30 (g) 14.00 (d) 14.30 (e) 15.00
28
raodenobrivi Sedareba
SeadareT erTmaneTs A da B svetebis ujrebSi mocemuli raodenobebi. Tu A svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia B svetis Sesabamis ujraSi
mocemul raodenobaze, airCieT (a);
Tu B svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia A svetis Sesabamis ujraSi mocemul raodenobaze, airCieT (b);
Tu ujrebSi mocemuli raodenobebi tolia, airCieT (g);
Tu mocemuli informacia sakmarisi araa imis dasadgenad, romeli raodenobaa
meti, airCieT (d).
A B
76.
wrewiris diametris sigrZe 4 sm-is tolia.
(a) (b) (g) (d)
77.
nebismieri a, b da c ricxvebisTvis ( ) cbacba −+=*,, .
(a) (b) (g) (d)
78.
Tvis ganmavlobaSi benzinis fasi orjer Seicvala:
benzini jer gaiafda 10%-iT, Semdeg gaZvirda 10%-iT.
(a) (b) (g) (d)
79. samkuTxedis erTi gverdis sigrZea 3 sm, meoresi _ 7 sm. (a) (b) (g) (d)
80.
1 kg vaSli 1 lari Rirs, 1 kg atami _ 2 lari,
xolo 1 kg marwyvi _ 5 lari. giorgim Tanxis naxev-riT vaSli iyida, meore naxevriT ki _ marwyvi.
daTom amave odenobis TanxiT mxolod atami iyida.
(a) (b) (g) (d)
am wrewiris sigrZe 12 sm
( )*,,2 aba ( )*,2, bba
benzinis fasi Tvis
dasawyisSi
benzinis fasi Tvis
bolos
am samkuTxedis perimetri 12 sm
giorgis mier nayidi
xilis wona
daTos mier nayidi
xilis wona
29
81.
ricxvTa RerZze mocemulia dadebiTkoordinatebiani
wertilebi: A, B da C. A-s koordinati 2-jer naklebia B-s koordinatze da 3-jer naklebia C-s koordinatze.
(a) (b) (g) (d)
82.
regionSi, romelSic mxolod ori _ A da B _
Rvinis qarxanaa, amzadeben mSral da tkbil Rvinoebs.
mSrali Rvinoebi mzaddeba orive qarxanaSi, xolo
tkbili _ mxolod A qarxanaSi. diagramebze
mocemulia, wlis ganmavlobaSi damzadebuli Rvinis
raodenobis ramden
procents Seadgen-
da mSrali da
tkbili Rvinoebis
raodenoba A qarxanaSi da
mTlianad regionSi.
(a) (b) (g) (d)
amocanebi
83. n nebismieri naturaluri ricxvia. vTqvaT, ∗n aRniSnavs n-is yvela kenti gamyofis jams. magaliTad,
∗30 = 1 + 3 + 5 + 15 = 24. risi tolia
∗−∗ 1825 ? (a) 2 (b) 7 (g) 16 (d) 18 (e) 21
AB monakveTis sigrZe BC monakveTis sigrZe
B qarxanaSi wlis ganmavlobaSi
damzadebuli mSrali
Rvinoebis raodenoba
A qarxanaSi wlis ganmavlobaSi
damzadebuli mSrali
Rvinoebis raodenoba
30
84. E da F wertilebi ABCD marTkuTxedis BC da AD gverdebis Suawertilebia, M wertili ki EF monakveTis Suawertilia. risi tolia ABCD marTkuTxedis farTobi, Tu AMD samkuTxedis farTobia 2,5 sm2?
(a) 5 sm2
(b) 8 sm2
(g) 10 sm2
(d) 12 sm2
(e) 15 sm2
85. Tu erTmaneTisgan gansxvavebuli a da b ricxvebis saSualo ariTmetikuli x -is tolia, maSin =− ax2
(a) b (b) a (g) ab −2
(d) ba −
(e) ba −2
86. ricxvi a metia 4-ze, magram naklebia 5-ze, xolo ricxvi b metia –3-ze, magram naklebia –2-ze. CamoTvlilTagan romlis toli SeiZleba iyos ba − ?
(a) –2,7 (b) 3,2 (g) 5,4 (d) 6,8 (e) 8,2
monacemTa analizi
diagramaze mocemulia, ramden milions Seadgenda mosaxleobis raodenoba flori-
dis, jorjiisa da alabamas StatebSi 1950-2000 wlebSi.
31
diagramis mixedviT upasuxeT Semdeg oTx SekiTxvas:
87. ramdeni milioniT meti iyo mosaxleobis raodenoba floridis StatSi alabamas StatTan SedarebiT 1970 wels? (a) 2 (b) 3 (g) 4 (d) 5 (e) 6 88. mosaxleobis raodenoba floridis StatSi 1970 wels, 1960 welTan SedarebiT, gaizarda:
(a) 2%-iT (b) 20%-iT (g) 30%-iT (d) 40%-iT (e) 50%-iT 89. CamoTvlilTagan romel wels iyo floridisa da jorjiis Statebis mosaxleobis raodenobaTa saSualo ariTmetikuli alabamas Statis mosaxleobis
raodenobaze 3-jer meti? (a) 1960 (b) 1970 (g) 1980 (d) 1990 (e) 2000 90. CamoTvlilTagan romeli winadadebaa marTebuli, diagramis mixedviT? (a) 1950-2000 wlebSi rogorc floridis, aseve jorjiis StatSi mosaxleobis raodenoba yovelwliurad izrdeboda
(b) 1950-2000 wlebSi jorjiis StatSi mosaxleobis raodenoba ar mcirdeboda, alabamas StatSi ki _ ar izrdeboda
(g) mosaxleobis raodenoba jorjiis StatSi yovelTvis meti iyo alabamas
StatTan SedarebiT, magram yovelTvis naklebi _ floridis StatTan SedarebiT
(d) mosaxleobis raodenoba alabamas StatSi yovelTvis naklebi iyo rogorc
jorjiis, aseve floridis StatTan SedarebiT
(e) mosaxleobis raodenoba floridis StatSi yovelTvis meti iyo, vidre _
jorjiisa da alabamas StatebSi erTad
32
amocanebi
91. ramdeniT Semcirdeba sxvaobis mniSvneloba, Tu saklebs 4,9-iT SevamcirebT, maklebs ki 2,5-iT gavzrdiT?
(a) 2,4-iT (b) 2,5-iT (g) 4,9-iT (d) 7,4-iT (e) 9,9-iT
92. saaTis ciferblatze wuTebis maCvenebeli isari 30 wuTSi 180°-iT Semo-
brundeba. ramdeni gradusiT Semobrundeba saaTebis maCvenebeli isari 4 saaTSi? (a) 90° (b) 100° (g) 120° (d) 135° (e) 145°
93. banki klients wlis bolos uricxavs Cveulebriv anabarze arsebuli Tanxis 7%-s, xolo vadian anabarze arsebuli Tanxis 15%-s. daviTs sul 600 lari
hqonda. man am Tanxis nawili Cveulebriv anabarze Seitana, danarCeni ki _ vadian
anabarze. wlis bolos bankma daviTs orive anabarze erTad 58 lari dauricxa. ramdeni lari Seutania daviTs vadian anabarze? (a) 180 (b) 200 (g) 240 (d) 280 (e) 300
94. gaiafebis Semdeg 15 cali CurCxela imdenive Rirda, ramdenic Rirda 12 cali CurCxela gaiafebamde. ramdeni procentiT gaiafebula CurCxela? (a) 5%-iT
(b) 10%-iT
(g) 15%-iT
(d) 20%-iT
(e) 30%-iT
33
95. wesieri rvakuTxedis yvela wvero wrewirze mdebareobs. β am wrewiris radiusebiT Sedgenili kuTxea (ix. naxazi).
ramdeni gradusia β kuTxis sidide? (a) 60° (b) 70° (g) 80° (d) 90° (e) 100°
96. mimdevrobis pirveli wevria 2020, yoveli momdevno wevri ki wina wevrze 1,5-jer metia. am mimdevrobis sul ramdeni wevria 7000-ze naklebi?
(a) 3 (b) 4 (g) 5 (d) 6 (e) 7
97. b = 412 + 612. romeli cifriT bolovdeba b ricxvis cifruli Canaweri?
(a) 0 (b) 2 (g) 4 (d) 6 (e) 8
98. mocemulia ricxvebis ori sveti (ix. naxazi). pirveli svetis TiToeul ricxvs akleben meore svetis
TiToeul ricxvs. ramden gansxvavebuli mniSvnelobis
mqone sxvaobas miiReben sul? (a) 7 (b) 9 (g) 10 (d) 17 (e) 20
10 2 11 3 12 4 13 5 14 15
34
99. marTkuTxedi dayofilia tol kvadratebad, romelTagan zogierTi gamuqebulia (ix. naxazi).
marTkuTxedis gaumuqebeli nawilis farTobi
marTkuTxedis farTobi
(a) 103
(b) 32
(g) 52
(d) 73
(e) 109
100. k da n iseTi naturaluri ricxvebia, rom k-s n-ze gayofisas miRebuli naSTi (n – 7)-is tolia. risi toli iqneba (2k + 11)-is n-ze gayofisas miRebuli naSTi?
(a) n – 7 (b) n – 5 (g) n – 3 (d) n – 1 (e) n
=
I II III stud. I II III stud.
1 g b g b 51 g a a g
2 d g g b 52 g a b g
3 b a d a 53 b d g a
4 g g a g 54 b d d b
5 g b g g 55 d g b g
6 d d d d 56 d g b d
7 a g b a 57 a d g b
8 a g g g 58 a a d b
9 d g b d 59 b a b b
10 a b a b 60 g b a d
11 g a d g 61 e b g d
12 d d b d 62 a e e g
13 b b a a 63 d d e a
14 g g d d 64 b d g b
15 d d d a 65 b b d e
16 a b g g 66 e a e e
17 a d d b 67 g e a a
18 g a b d 68 g b b e
19 d b g a 69 e d g a
20 b g d a 70 e g a g
21 g d g g 71 b b e d
22 b b d b 72 e e g b
23 a b b d 73 g d e a
24 b g a g 74 e g d g
25 a a b d 75 d a b a
26 d g g b 76 a b a d
27 b b d g 77 g d b b
28 d d d d 78 a g a a
29 d d d d 79 a b b g
30 g g g b 80 a a a b
31 b a a d 81 g a a d
32 a a b a 82 a b g d
33 b d b a 83 d g d g
34 a a g g 84 g d d e
35 g b a b 85 a e a e
36 g d b d 86 d g e g
37 a a a a 87 d g b b
38 b d b b 88 d b d d
39 d d a d 89 e a g e
40 b a d g 90 d a b d
41 g g b b 91 d a d d
42 a a g b 92 g e g a
43 b b a b 93 b e e g
44 a b b a 94 d e d b
45 g g d d 95 d b a b
46 g b a d 96 b g d a
47 d a a g 97 b d e d
48 b a b g 98 b g g e
49 d b a d 99 a d b a
50 g a g a 100 g d d e
verbaluri naw. maTematik. naw.