VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASP. YRAS, R. UKYS, V. GIRNIUS, V. NAINYSMONI SAUGAPaskait konspektasVilnius, 2005TURINYSPRATARM31.DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMINIS REGLAMENTAVIMAS41.1. Darb saugos reikm ir udaviniai41.2. Teisiniai darb saugos dokumentai51.3. Europos Sjungos darbuotoj saugos ir sveikatos direktyv harmonizavimas61.4. Profesins rizikos vertinimo pagrindai91.5. Darbdavi ir darbuotoj pareigos saugos ir sveikatos srityje121.6. Potencialiai pavojingi renginiai ir pavojingi darbai131.7. Darb saugos ir sveikatos kontrol ir socialin partneryst131.7.1. Valstybin darb saugos ir sveikatos kontrol131.7.2. Vidin darb saugos ir sveikatos kontrol151.7.3. Darb saugos ir sveikatos socialin partneryst151.8. Darbdavi ir darbuotoj mokymas, atestavimas ir instruktavimas171.9. Atsakomybs formos, paeidus darb saugos reikalavimus191.10. Nelaimingi atsitikimai ir profesins ligos201.11. Nelaimingi atsitikimai darbe ir j klasifikacija211.12. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas221.13. Sunki ir mirtin nelaiming atsitikim tyrimas231.14. Traumatizmo analizs metodai ir koeficientai251.15. Darbo ir poilsio laikas262.DARBO HIGIENA292.1.Darbo aplinkos meteorologins slygos292.1.1. Mikroklimato parametrai ir j taka mogaus organizmui292.1.2. Mikroklimato parametr normavimas ir j gerinimas302.2.Gamybins dulks322.2.1. Dulki savybs ir normavimas322.2.2. Dulktumo mainimo principai332.3.Kenksmingos CHEMINS mediagos342.3.1. Kenksming chemini mediag charakteristika342.3.2. Kenksming mediag poveikis mogaus organizmui362.3.3. Saugos priemons tvarkant chemines mediagas ir preparatus382.4.Darbo patalp vdinimo sistemos392.4.1. Vdinimo sistem charakteristikos392.4.2. Natralus vdinimas412.4.3. Mechaninis vdinimas432.4.4. Oro kondicionavimas452.5.Darbo viet apvietimas462.5.1. Apvietos samprata462.5.2.Apvietos bdai ir sistemos462.5.3. Apvietimo matavimas ir normavimas472.6.Triukmas ir jo taka mogui482.6.1. Triukmo charakteristika482.6.2. Triukmo poveikis mogui ir normavimas502.6.3. Triukmo mainimo bdai512.7.Gamybiniai virpesiai542.7.1. Virpesi charakteristika ir poveikis mogaus organizmui542.7.2. Virpesi matavimas ir normavimas562.7.3. Virpesi mainimo bdai562.8.Jonizuojanioji spinduliuote572.8.1. Jonizuojaniosios spinduliuots charakteristika ir poveikis mogaus organizmui572.8.2. Apsauga nuo jonizuojaniosios spinduliuots592.9.Elektromagnetin spinduliuote612.9.1. Elektromagnetins spinduliuots charakteristika612.9.2. Elektromagnetini lauk poveikis mogaus organizmui622.9.3. Apsauga nuo elektromagnetini lauk632.10.Stres taka saugiam darbui64Literatra66PRATARMELietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas pareigoja darbdavius gerinti darbuotoj saug ir sveikat, aprpinti darbuotojus patikimomis saugos ir asmeninmis apsauginmis priemonmis, mokyti dirbaniuosius saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim.Rengiant vadovl autoriai vadovavosi galiojaniais Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktais, Valstybins darbo inspekcijos parengtais normini akt rinkiniais, higienos ir gaisrins saugos normomis bei standartais ir usienio literatra.Vadovlis paraytas laikantis auktosiose technikos mokyklose dstom kurs "moni sauga" ir "Darb sauga ir ergonomika" program, suderint su LR Valstybine darbo inspekcija ir Studij kokybs vertinimo centru.Vadovlis skiriamas auktj mokykl technini specialybi bakalaurams. Juo i dalies gals naudotis kit specialybi auktj mokykl bakalaurai, auktesnij mokykl studentai, gamybininkai, saugos ir sveikatos darbe tarnyb specialistai. Studijuojant kurs, reikia nuolat sekti nauj darbuotoj saugos ir sveikatos informacij, kuri pateikta nuostatuose, standartuose, taisyklse ir kituose teiss aktuose.Vadovl pareng Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Darbo ir gaisrins saugos katedros dstytoj kolektyvas.Autoriai dkingi Valstybiniam mokslo ir studij fondui u suteikt materialin pagalb ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Rektoratui u visapusik rmim. Dkojame recenzentams KTU dr. Rimui Adakeviiui ir VU dr. prof. Juozui Rueviiui kruopiai perirjusiems atskirus knygos skyrius ir davusiems vertingas pastabas ir pasilymus. Rengiant leidin, visas pastabas buvo atsivelgta.Rankrat perirjo ir verting pataisym bei nurodym pateik Kauno technologijos universiteto Ergonomikos katedros vedjas doc. A. Vegys ir prof. A. J. Kliuininkas, Valstybins darbo inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas J.Naujalis. iems kolegoms autoriai reikia nuoirdi padk.Autoriai dkoja vietimo ir mokslo ministerijos Vadovlio leidybos komisijai ir vadovl ileidusiai leidyklai.Autoriai bus dkingi skaitytojams u pastabas ir pasilymus, kuriuos praome sisti Vilniaus Gedimino technikos universitet Statybos fakulteto Darbo ir gaisrins saugos katedr.Autoriai1. DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMINIS REGLAMENTAVIMAS 1.1. DARBU SAUGOS REIKM IR UDAVINIAIDemokratinje valstybje mogus turi prigimtin ir konstitucin teis laisvai pasirinkti darb bei versl, turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas. ias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniai:48straipsnis:Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju.49straipsnis:Kiekvienas dirbantis mogus turi teis turti poils ir laisvalaiki taip Pat kasmetines mokamas atostogas.Darbo laiko trukm apibria statymas.Atkrus Lietuvos Respublikos nepriklausomyb, alyje vyksta esmin pertvarka darbuotoj saugos ir sveikatos srityje.1991 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba prim sprendim dl Lietuvos prisijungimo prie Tarptautins mogaus teisi chartijos dokument. 1992 m. Lietuva tapo Tarptautins darbo ir Pasaulins sveikatos organizacij nare. i Lietuvai svarbi sprendim primimas pareigoja laikytis Visuotins mogaus teisi deklaracijos norm ir socialins gerovs princip.Valstybs statymai, darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktai, darbo aplinkos bkl ir skiriamos los parodo valstybs rpinimsi kiekvieno mogaus konstitucini teisi bei Visuotins mogaus teisi deklaracijos nuostat dl darbo slyg gyvendinimu. Ekonomins ir socialins gerovs krimo pagrindas - tai darbuotoj sveikata ir darbingumas.1993 m. spalio mn. 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statym - pagrindin teisin dokument, kuriuo valstyb nustat darbuotoj darbingumo, sveikatos ir gyvybs isaugojimo principus. statymas suteik teisin pagrind darb saugos ir darbo medicinos reformai Lietuvoje.Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1995 m. kovo mn. 22 d. nutarimu Nr. 404 pritar Lietuvos Respublikos valstybinei darb saugos ir darbo medicinos programai. i programa numato esmines priemones nelaimingiems atsitikimams ir profesiniams susirgimams darbe ivengti, gerinti darbo aplinkos slygas, realizuojant moni saugos darbe statymo nuostatus ir laikantis tarptautini sipareigojim.Lietuvos Respublikos seimas 2000 m. spalio mn. 17 d. pakeit ir papild moni saugos darbe statym ir prim nauj Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statym.Darbuotoj saugos ir sveikatos valstybs politika pagrsta iais principais: darbuotoj gyvybs, sveikatos ir darbingumo isaugojimo prioritetu, palyginus su darboarba gamybos rezultatais; darbdavi ir darbuotoj pareiga vykdyti darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktreikalavimus; trialiu valstybs, darbdavi ir darbuotoj organizacij bendradarbiavimu darbuotojsaugos ir sveikatos srityje; darbuotoj saugos ir sveikatos mokslo pltojimu;

ekonomini priemoni, skatinani saugi ir nekenksming darbo slyg darbuotojamssudarym, taikymu; darbuotoj saugos ir sveikatos specialist rengimo, nelaiming atsitikim, profesinilig prieasi tyrimo vienodos tvarkos nustatymu;

vienoda valstybine darbuotoj saugos ir sveikatos kontrole.

Darbuotoj sauga ir sveikata - visos prevencins priemons, skirtos darbuotoj darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe isaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose mons veiklosetapuose, kad darbuotojai but apsaugoti nuo profesins rizikos arba ji but kiek manoma sumainta.iam tikslui gyvendinti sprendiami tokie udaviniai ir numatomos ios priemons: darbuotoj saugos ir sveikatos, gamybins buities gerinimas, darbo viet tobulinimastechniniu ir organizaciniu poiriu,

darb saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos krimas,

darbuotoj saugos ir sveikatos mokymo sistemos krimas ir mokslo pltojimas,

darbuotoj saugos ir sveikatos valdymo sistemos krimas.

i priemoni gyvendinimas sumains nelaiming atsitikim darbe skaii ir sergamum profesinmis ligomis.1994 metais pradti gyvendinti nacionalins darb saugos sistemos pagrindai. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir vyriausybins institucijos patvirtino mons saugos ir sveikatos tarnyb, Nelaiming atsitikim tyrimo ir apskaitos, Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais, Higieninio darbo slyg pavyzdinius vertinimo nuostatus, Profesini lig tyrimo tvark, Potencialiai pavojing technini rengini bei pavojing gamyb (darb) sraus, Saugos darbe instrukcij rengimo taisykles, kitus norminius aktus. Lietuvos Respublikos Seimas prim Valstybins darbo inspekcijos statym, pradti derinti Lietuvos Respublikos teiss aktai su Europos Sjungos direktyvomis.1.2. TEISINIAI DARBU SAUGOS DOKUMENTAIKiekvienas mogus turi teis saug darb ir sveikas darbo slygas. Tai utikrina Lietuvos Respublikos statymai.Vadovaujantis Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniais, atsivelgiant Tarptautins darbo organizacijos konvencijas ir rekomendacijas bei kit ali patirt, yra priimtas Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas, reglamentuojantis moni saug monse, staigose, organizacijose, neatsivelgiant j nuosavybi formas ir pavaldum. Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas teigia, kad, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais, darbuotoj gyvybs, sveikatos ir darbingumo isaugojimas yra prioritetinis. statyme akcentuojamas btinumas pltoti mokslus, susijusius su darbuotoj sauga ir sveikata.io statymo 3 straipsnis teigia, kad darbuotojui privalo bti sudarytos saugios ir sveikos darbo slygos nepriklausomai nuo moni veiklos ries, rentabilumo, darbo vietos, darbo aplinkos, darbo pobdio, pilietybs, rass, tautybs, amiaus, socialins kilms, politini ar religini sitikinim.Darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktais vardijami statymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybs nutarimai, nustatyta tvarka patvirtinti valstybiniai arba moni standartai, nuostatai, normos, taisykls, instrukcijos, reglamentuojanios veiksm, veikimo metod, technini ir kit priemoni privalum, diegim ir naudojim, taip pat ir kolektyvini sutari nuostat darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus.ie ir daugelis kit dokument parengti ar rengiami atsivelgiant Tarptautins darbo organizacijos pastabas ir pasilymus. Realizuojant Darbuotoj saugos ir sveikatos statym, patvirtinta per 40 saugos ir sveikatos teiss akt, svarbiausi i j Valstybins darbo inspekcijos statymas, numatantis ios valstybins kontrols staigos udavinius, funkcijas, darbo inspektori teises, pareigas, atsakomyb, tikrinant darbuotoj saug ir sveikat ir darbo organizavim; priimti Potencialiai pavojing rengini prieiros statymas, LR Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas ir kt. Veikia Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija, sudaryta trialiu principu i darbuotoj (profesini sjung), darbdavi organizacij ir vykdomosios valdios atstov. Teiss akt saugos ir sveikatos klausimais rengimas ir tobulinimas yra nepertraukiamas procesas, kuriam reikia nemaai intelektualaus potencialo, ypa dabar, Lietuvai integruojantis Europos Sjung, kurios direktyv taikymas pads Lietuvoje sukurti nauj darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt sistem.Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas numato, kad saugos ir sveikatos specialistus rengia Lietuvos Respublikos auktosios mokyklos. i specialist kvalifikacijos klimo tvark nustatoLietuvos Respublikos Vyriausyb. Auktj mokykl studentai privalo bti mokomi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim pagal gyjamas specialybes.1.3. EUROPOS SJUNGOS DARBUOTOJU SAUGOS IR SVEIKATOS DIREKTYV HARMONIZAVIMASEuropos sjungos direktyv tikslas imtis priemoni, kurios pagerint darbuotoj saug ir sveikat. Direktyvose idstyti bendri principai, susij su profesins rizikos profilaktika, darbuotoj sauga ir sveikata, rizikos ir nelaiming atsitikim veiksni paalinimu, darbuotoj bei j atstov informavimu ir konsultavimu.Pagal pagrindin darbuotoj saugos ir sveikatos direktyv 89/391/EEC "Dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai darbe gerinti" priimtas naujos redakcijos LR darbuotoj saugos ir sveikatos statymas. statym perkeltos vis direktyvos 89/391/EEC straipsni nuostatos. Galiojanio statymo nuostatos savo esme atitinka ES direktyv nuostatas.Parengti ir patvirtinti btiniausi darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktai pagal Europos Sjungos pagrindins direktyvos 89/391 "Dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai gerinti darbo vietose" reikalavimus:1."Darboviei rengimo bendrieji nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv89/654/EEC "Dl priemoni, skatinani darbuotoj sveikatos ir saugos gerinim darbovietose". Nuostatais nustatyti minimals saugos ir sveikatos reikalavimai esamoms ir naujaisteigiamoms darbovietms. Darbdavys turi pasirpinti, kad: judjimo keliai evakuacini ijim link ir patys ijimai visada bt laisvi;

darboviet ir renginiai bt technikai priirimi ir reguliariai valomi iki tinkamohigienos lygio, o bet koks rastas trkumas bt kuo skubiau paalintas;

saugos renginiai, skirti spti ir alinti pavojus, bt reguliariai technikai priirimiir tikrinamas j veikimas.2."Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis nuostatai" parengtipagal Tarybos direktyv 89/656/EEC "Dl minimali saugos ir sveikatos reikalavimnaudojamai asmeninei apsaugos rangai". Nuostatai numato darbdavio pareigas aprpinantdarbuotojus asmeninmis apsauginmis priemonmis, darbuotojo pareigas naudojantasmenines apsaugines priemones, taip pat nustato toki priemoni idavimo, laikymo, jprieiros (valymo, taisymo) tvark. io dokumento informaciniai priedai yra metodinpagalba darbdaviui pagal rizikos veiksnius parenkant asmenines apsaugines priemones. Beinformacini pried dokumente numatyti privalomi priedai: nemokamai iduodam mons darbuotojams asmenini apsaugini priemonisraas (darbuotojo darbo vieta, asmenins apsaugins priemons pavadinimas, tipas,mark, paskirtis ir naudojimo laikas);

darbuotojui iduodam apsaugini priemoni apskaitos kortel (darbuotojas, lytis,gis, dydis, iduodamos apsaugins priemons pavadinimas, paskirtis, naudojimolaikas).3."Krovini klimo rankomis bendrieji nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv90/269/EEC "Dl minimali saugos ir sveikatos reikalavim, taikom krovini klimuirankomis, kai kyla pavojus darbuotojams susialoti, ypa nugar". Dokumentas nustatodarbdavio pareigas planuojant, organizuojant ir vykdant krovini klimo rankomis darbus.Nuostatai papildyti privalomuoju priedu, kuriame ivardyti didesns rizikos veiksniai(krovinio charakteristika, fizins pastangos, darbo aplinkos charakteristika, veiklos pobdis),turintys tak bendrai rizikai keliant krovinius rankomis. Prie dokumento pateikiamiinformaciniai priedai, kuriuose pateikiamos krovini klimo rankomis mechanizavimorekomendacijos ir krovini klimo rankomis darbo sunkumo vertinimo pavyzdiai.4."Darboviei rengimo statybvietse nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv92/57/EEC "Dl minimali saugos ir sveikatos reikalavim laikinosiose ir kilnojamosiosestatybos aiktelse". Dokumente nustatyta: saugos ir sveikatos statybvietse koordinatori pareigos ir j paskyrimo tvarka;

statytojo pareiga parengti saugos ir sveikatos priemoni plan iki statybvietsrengimo darb pradios; praneimo Valstybinei darbo inspekcijai apie statybos darbus tvarka, kuri trukmilgesn kaip 30 darbo dien ir statybvietje dirba daugiau kaip 20 darbuotoj arbakai darb apimtis didesn kaip 500 darbo dien;

saugos ir sveikatos reikalavim statybos projekte nustatymo principai;

darb vadovo, statytojo (usakovo), darbdavio bei savarankikj darbuotojpareigos; bendrieji minimals saugos ir sveikatos reikalavimai darboviei rengimuistatybvietse; specials minimals saugos ir sveikatos reikalavimai statybviei darbo vietoms,kurios rengiamos patalpose ir atskiri reikalavimai darbo viet rengimui lauke.

5."Saugos ir sveikatos apsaugos enkl naudojimo darbovietse nuostatai" parengti pagalTarybos direktyv 92/58/EEC "Dl minimali reikalavim rengiant darbo saugos ir/arba sveikatos apsaugos enklus". Nuostatuose numatyta, kad darbdavys privalo: rengti saugos ir/arba sveikatos enklus ten, kur nemanoma ivengti arbapakankamai sumainti rizik techninmis kolektyvinmis saugos priemonmis, darboorganizavimo metodais, bdais ir sitikinti, kad tokie enklai rengti;

informuoti darbuotojus apie visas priemones, naudojamas saugos ir sveikatosenklinimui darbovietje kitais teiss aktais nustatyta tvarka;

tinkamai apmokyti visus darbuotojus, ypa tiksliai instruktuoti apie i enkltaikym darbovietje. Mokymo metu turi bti gerai iaikinta enkl reikm, vispirma j odins informacijos prasm, o taip pat kaip veikti prastiniais ir ypatingaisatvejais.6. "Dl darb, draudiam dirbti nioms, pagimdiusioms ir krtimi maitinaniomsmoterims, ir nerekomenduotin darb moterims, norinioms isaugoti motinystsfunkcij, taip pat joms kenksming ir pavojing darbo aplinkos veiksni sra ir jtaikymo tvarkos" parengta pagal Tarybos direktyv 92/85/EEC "Dl priemoni ni,pagimdiusi ir indani moter saugai ir sveikatos apsaugai darbo vietoje gerinti".Dokumente nustatomas sraas darb, kurie draudiami dirbti nioms, neseniaipagimdiusioms ir krtimi maitinanioms moterims (73 darbai), taip pat moter sveikatai,kenksmingi ir pavojingi darbo aplinkos veiksniai (cheminiai, fizikiniai, biologiniai).Dokumente nurodyt draudiam darb sraas platesnis negu nurodytos direktyvos92/85/EEC priede.7. "Minimals saugos ir sveikatos darbe reikalavimai igaunant naudingsias ikasenas"parengti pagal Tarybos direktyv 92/91/EEC "Dl minimali reikalavim darbuotoj saugaiir sveikatai pagerinti monse, kuriose grimo bdu gaunami mineralai" bei pagal Tarybosdirektyv 92/104/EEC "Dl minimali reikalavim siekiant pagerinti darbuotoj, dirbanimineral gamybos pramonje ems paviriuje ir po eme, saug ir sveikat". Abiejdirektyv nuostatos apjungtos viename dokumente. Dokumentas nenustato darbuotojsaugos ir sveikatos reikalavim poeminei mineral gavybai, nes tokia veikla (darbai)Lietuvos respublikoje nevykdomi. Dokumente nustatyta: bendrosios darbdavi pareigos siekiant utikrinti darbuotoj saug ir sveikatmineral gamyboje atviru bdu (ems paviriuje, jros pakrants zonoje);

darbuotoj pareigos rpinantis savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata;

bendrieji minimals saugos ir sveikatos reikalavimai naudojant ems gelmiiteklius (reikalavimai moni pastatams, technologiniams procesas, darbo (gamybospriemonms) ir j techniniam aptarnavimui, apsaugai nuo pavojing mediagpoveikio ir galim sprogim, evakuacijos ir gelbjimosi priemonms, darbovieipatalp rengimui ir darbo aplinkai ir specials minimals darbuotoj saugos irsveikatos reikalavimai igaunant naudingas ikasenas pakrants zonoje ir atskiraispecialus minimalus darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimai vykdant grimo darbus atviroje jroje bei sausumoje.8.Techninis reglamentas "Main sauga" parengtas pagal Tarybos direktyv 98/37/EC1 dlmain saugos. io Reglamento tikslas - siekti laisvo main ir saugos rangos judjimorinkoje ir utikrinti moni ir vis pirma darbuotoj, kuriems naudojamos mainos keliadaugiausiai pavoj, saug ir sveikat, nemainant jau taikom patvirtint saugos lygmen.Dokumente nustatyta: main ir saugos rangos tiekimas rink ir judjimo laisv;

atitikties vertinimo procedra; esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai main ir saugos rangos projektavimui irgamybai; EB tipo tyrimas yra procedra, kuri atlikdama paskelbta (notifikuota) staiga nustatoir pripasta, kad main pavyzdys atitinka io Reglamento nuostatas.

9.Techninis reglamentas "Asmenins apsaugins priemons" parengtas pagal EuroposSjungos direktyv 89/686/EEC. Dokumente nustatyta: techninio reglamento reikalavimai privalomi visiems asmenini apsauginipriemoni (AAP) projektuotojams, gamintojams ir prekiautojams;

AAP realizavimo Europos Sjungos rinkoje slygos bei pagrindiniai saugosreikalavimai AAP, garantuojantys darbuotoj sveikat ir saug, kilus vienam ardaugiau pavoj tuo pat metu; AAP tenkina pagrindinius io reglamento reikalavimus, jei jos yra paymtos CEatitikties enklu; jeigu rodyta, kad CE enklu paymta AAP gali kelti pavoj asmen, naminigyvn arba turto saugai, reikia imtis btin priemoni, kad tokia AAP btpaalinta i rinkos, udraustas jos realizavimas ar laisvas judjimas.

Parengti ir patvirtinti 4 teiss aktai pagal direktyvos 80/1107/EEC "Dl darbuotoj apsaugos nuo rizikos, susijusios su chemini, fizini ir biologini mediag poveikiu darbe" 8 straipsn: 1). "Darbo su asbestu taisykls" parengtos pagal Tarybos direktyv 83/477/EEC "Dl darbuotoj apsaugos nuo asbesto pavojaus" bei pagal direktyv 91/382/EEC pakeiiani, kai kuriuos direktyvos 83/477/EEC straipsnius. Taisykls nustato: darbdavi pareigas siekiant apsaugoti darbuotojus nuo asbesto poveikio (reikalavimaiasbesto kiekio aplinkos ore matavimams, asbesto gamini apdorojimui, asbesto atliekalinimui, asbesto laikymui); saugos ir sveikatos reikalavimus vykdant griovimo ir remonto darbus, reikalavimusdarbuotoj, dirbani su asbestu darbo drabuiams ir asmeninms apsauginmspriemonms;

darbuotoj, dirbani su asbestu, sveikatos patikrinim tvark;

mediag ir gamini savo sudtyje turini asbesto ymjimo etiketmis ar specialiaisymekliais tvark; praneim Valstybinei darbo inspekcijai apie darb su asbestu tvark.

2). "Darbuotoj apsaugos nuo vino ir jo jonini jungini poveikio taisykls" parengtos pagal Tarybos direktyv 82/605/EEC "Dl darbuotoj apsaugos nuo vino ir jo jonini jungini poveikio rizikos darbe". Taisykls nustato: darbdavio pareiga informuoti apie vino pavojing poveik sveikatai ir gyvendintipriemones vino poveikio darbuotoj sveikatai mainti;

darbuotoj, dirbani vino poveikyje, sveikatos patikrinim periodikum, prevencinespriemones, kurios privalo bti gyvendintos atlikus klinikinius tyrimus, nurodytus taisyklipriede; ribines vino koncentracij vertes darbo aplinkos ore ir darbuotoj kraujyje;

vino kiekio darbo aplinkoje bei darbuotoj kraujo periodini tyrim tvark, kuri privalomataisykli priede nurodytuose ar panaiuose darbuose.

3). "Darbuotoj apsaugos nuo slyio su vinilchlorido monomeru taisykls" parengtos pagal Tarybos direktyv 78/610/EEC "Dl valstybi nari statym, teiss akt ir administracini nuostat, reglamentuojani vinilchlorido monomeru veikiam darbuotoj sveikatos apsaug, derinimo". Taisykls nustato: darbdavi pareigas siekiant apsaugoti darbuotojus nuo vinilchlorido monomero poveikio;

ilgalaikes ribines vinilchlorido koncentracijos vertes darbo aplinkoje;

vinilchlorido monomero koncentracijos matavim darbo aplinkoje tvark;

darbuotoj dirbto laiko vinilchlorido monomero poveikyje apskaitos tvark;

darbuotoj dirbani vinilchlorido monomero poveikyje medicinini apir tvark.

4). "Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv 86/188/EEC "Dl darbuotoj apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukmo poveikiu darbe".Teiss akt reikalavimai privalomi visiems Lietuvos Respublikos kio subjektams, kuriuose darbo santykiai grindiami darbo sutartimi. J laikymosi monse kontrol atlieka Valstybin darbo inspekcija.1.4. PROFESINS RIZIKOS VERTINIMO PAGRINDAIRizikos vertinimo tikslas yra nustatyti darbuotoj traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb dl kenksmingo ir/ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksni poveikio, vertinant, kaip darbo vietos ar kitos darboviets vietos, darbo priemons, darbo slygos (darbo aplinka, darbo pobdis, darbo ir poilsio reimas) atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktuose nustatytus darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, ir numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo rizikos arba ji bt kiek manoma sumainta.Rizikos vertinimas - galimo rizikos veiksni poveikio vertinimo procesas, kurio metu nustatoma esanti ar galima rizika, galimas poveikis darbuotojo sveikatai ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Tyrimo metu isiaikinama ar pakanka esam atsargumo priemoni, ar dar btina imtis papildom veiksni, kad bt ukirstas kelias pavojams. Be to, rizikos vertinimu norima utikrinti, kad nei vienas darbuotojas nebus sueistas arba nesusirgs.Atliekant rizikos vertinim, reikia nustatyti, kokia yra tikimyb, kad pavojus padarys al ir kokio dydio ta ala bus. Darbas be rizikos praktikai yra nemanomas. Darbdavys privalo padaryti visk kas manoma, kad sumainti galim rizik ir savarankikai sprendia, kada atlikti rizikos vertinim. Ma ir vidutinio dydio moni darbdaviai turt bti isamiai informuoti apie papildom rizik, kur jie yra subrangovai ar samdo subrangov. Tokiais atvejais rizikos vertinimas turi bti atliekamas glaudiai bendradarbiaujant su pagrindiniu darbdaviu (pagrindiniu rangovu) ir darbdaviu subrangovu, kadangi btina vertinti, kaip darbo veikla gali takoti kiekvieno alia dirbaniojo saug ir sveikat.Profesins rizikos vertinimas apima rizikos analiz ir rizikos vertinim. Rizikos analizs etapai: pavoj nustatymas, paeidiamj asmen nustatymas, rizikos leistinumo nustatymas (1 pav.).Pavoj nustatymas. Darbdavys privalo gerai susipainti su atliekam darb keliamais pavojais. Kai kuriuos pavojus gali padti nustatyti ataskaitos apie nelaimingus atsitikimus bei sveikatos sutrikimus ir pan. Darbo viet higieninio vertinimo duomenys, naudojam main gamintoj instrukcijos arba naudojam mediag duomen apraai taip pat gali padti nustatyti pavojus ir galim rizik.Kai kurie pavojai yra akivaizds, pvz., judanios mainos dalys, garai, elektra, darbai auktyje, darbai su sunkiais kroviniais. Maiau akivaizds, bet esantys daugelio nelaiming atsitikim pagrindine prieastimi, pavojai yra susij su netvarkingomis ir blogai priirimomis darbo vietomis. Kai kuri pavoj atveju (pvz., pastovus triukmas), kenksmingo poveikio ala pastebima tik po gana ilgo laiko tarpo.4

RIZIKOS ANALIZ pavoj nustatymas paeidiamj asmen nustatymas rizikos leistinumo nustatymas^ "V.

RIZIKOS VERTINIMAS

r

RIZIKOS VERTINIMAS

1

RIZIKOS SUMAINIMAS

RIZIKOS VALDYMAS1.4.1 pav. Profesins rizikos valdymo proceso schemaNustatyti pavojus ir vertinti rizik monse gali darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, samdomos kompetentingos staigos. Btina konsultuotis su visais darbuotojais, traukti juos pavoj nustatymo proces. Jie gali pastebti toki pavoj, kurie i karto nra akivaizds. Taiau btina sidmti, jog darbdavys atsako ir turi priirti, kad visi darbai ioje srityje bt tinkamai atliekami.Jeigu darbdavys pats atlieka pavoj nustatym ir rizikos vertinim, jis privalo isiaikinti, kas galt kelti pavoj darbo vietose. Reikt sutelkti dmes svarbiausius pavojus, galinius padaryti didel al ir paveikti kelet asmen. Darbo vietoje ir aplinkoje gali pasireikti fizikini, mechanini, chemini ir biologini bei psichofiziologini veiksni sukeliami pavojai.Paeidiamj asmen nustatymas. Pavojingoje situacijoje gali atsidurti darbuotojai, tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujantys gamyboje, apdirbimo, pakavimo ir paskirstymo procesuose, pagalbini tarnyb darbuotojai (valytojos, aptarnaujantis personalas, laikini darbuotojai), rangovai, savarankikai dirbantys asmenys, pameistriai, studentai, laboratorij darbuotojai ir kt. Be to, reikia atsivelgti darbuotoj, kurie dirba alia darbo vietos, saugum. Specifin rizikos grup sudaro negals darbuotojai, lankytojai, nepatyrs personalas, naujai priimti, sezoniniai bei laikini darbuotojai, asmenys, dirbantys izoliuotoje darbo vietoje (udarose, blogai vedinamose patalpose) ir sveikatos sutrikim turintys darbuotojai.Todl darbdavys, atsivelgdamas mons dyd ir veiklos pobd bei darbo aplinkos veiksnius, privalo nustatyti kam gali bti pakenkta.Rizikos leistinumo nustatymas. Nustaius pavojus ir paeidiamuosius darbuotojus, turi bti nustatomas kiekvieno pavojaus keliamos rizikos leistinumas. Analizuojant rizik, kylani atliekant konkret darb, kiekvienas atskiras pavojus turi bti inagrintas, atsivelgiant jau taikomas saugos priemones. Reikalingos saugos priemons bna nurodytos atitinkamuose dokumentuose (pvz., Darboviei rengimo bendrieji nuostatai, Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe nuostatai, Darbuotoj apsaugos nuo biologini mediag poveikio darbo vietose nuostatai, atitinkam veiksni poveik reglamentuojanios higienos normos, standartai, darbo priemoni naudojimo instrukcijos, potencialiai pavojing rengini prieiros taisykls ir pan.). ios priemons gali bti pakankamos arba nepakankamos. Nustaius, kad laikomasi atitinkamuose dokumentuose idstyt reikalavim ir adekvaiai taikomos juose nurodytos priemons, kuri pakanka pavojams ivengti, galima konstatuoti, jog rizika yra nereikminga. Jeigu isiaikinama, jog dokumentuose numatyt priemoni nepakanka arba jos nra tinkamai taikomos, btina nustatyti iliekani rizik ir nusprsti, ar ji yra leistina.vertinant rizikos leistinum, reikia turti omenyje, kad rizika priklauso nuo galimos alos, kuri gali sukelti pavojus, sunkumo ir tokios alos atsiradimo tikimybs. alos sunkumas (galimas alos laipsnis) gali bti apskaiiuotas atsivelgiant tai, kas turi bti apsaugota (mons, turtas, aplinka), prigimt, sualojim sunkumo arba sveikatos pakenkimo laipsn (lengvas, sunkus, mirtinas), nukentjusij darbuotoj skaii. alos tikimyb gali bti vertinta atsivelgiant poveikio dan ir trukm, pavojingo vykio tikimyb, alos ivengimo ar apribojimo galimybes. Poveikio dan ir trukm apsprendia poveikis patekti pavojing zon, pavojingoje zonoje praleistas laikas, prijimo danis, prieinani darbuotoj skaiius. Pavojingo vykio tikimyb nustatoma analizuojant informacij apie buvusius nelaimingus atsitikimus, sveikatos pakenkimus, kitus statistinius duomenis. alos ivengimo arba apribojimo galimybs priklauso nuo to, kaip greitai pavojingas vykis vyksta (staigiai, greitai ar ltai), renginys valdomas operatori ar veikia automatikai, paeidiamj kvalifikacijos (gud, negud darbuotojai), ini ir praktinio patyrimo bei nuo to, kaip rizika suvokiama (tiesiogiai stebint, remiantis bendrja informacija, spjamaisiais enklais ir pan.) Taikant toliau pateikiamus kriterijus, rizik galima apskaiiuoti ir vertinti.Rizikos apskaiiavimas ir vertinimas. Profesins rizikos dyd slygoja pavojaus ir paios rizikos (t.y., traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybs) tarpusavio priklausomyb. Pavyzdiui, neant sunk krovin, kartu yra tikimyb krovin numesti ir susieisti kojas. Tikimyb, kad krovinys bus numestas, dids didjant neimo operacij skaiiui bei ilgjant tokio darbo atlikimo trukmei, t.y. atitinkamai dids ir rizika. Lygiai taip pat degus skystis yra potencialiai pavojingas, nes gali sukelti gaisr, taiau tinkamai j saugant, gaisro rizika maa; panaudojant deg skyst arti usiliepsnojim galini sukelti altini, rizika kilti gaisrui tampa didel.vertinant rizikos did, reikia atsivelgti ir atskiro vykio galimas pasekmes. Daugelyje situacij pasekms paprastai pasireikia atskiro darbuotojo atvilgiu, ymiai retesns situacijos, kai vykio metu paveikiami keli greta esantys asmenys ir labai retai vykio metu gali nukentti daugelis asmen. Didesnes pasekmes turintys vykiai, paprastai bus susij su didesnio pavojingumo veikla (pvz., kurios metu gali kilti gaisras, vykti sprogimas, gali pasklisti toksikos dujos ar sulti dideli klimo renginiai).Nustatant prioritetines sritis, kuriose reikia imtis priemoni utikrinant darbuotoj saug ir sveikat, rizikos dyd galima kiekybikai apskaiiuoti ir vertinti. Tai galima atlikti priskiriant pavojui, traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybei ir pasekmms balus nuo 1 iki 3. Rizikos dydis apskaiiuojamas pagal toki iraik:RIZIKOS DYDIS = PAVOJUS x TRAUMOS AR KITOKIO SVEIKATOS PAKENKIMO TIKIMYB xPASEKMSPavojaus dydis gali bti vertinamas tokiais balais:3 - labai didelis (labai kenksmingos darbo slygos arba gali vykti nelaimingas atsitikimas, dl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum, dl kurios ar kurios paskoje mirta);2- didelis (kenksmingos darbo slygos arba gali vykti nelaimingas atsitikimas, kurio metudarbuotojas patiria jo sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum);1- nedidelis (normalios darbo slygos arba gali vykti nelaimingas atsitikimas, kurio metudarbuotojas patiria traum ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunki nelaiming atsitikim darbe kategorijai). Traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb panaiai gali bti vertinama taip:3- didel (traumos ar kitokie sveikatos pakenkimai dani);2- vidutin (atsitiktins traumos ar kitokie sveikatos pakenkimai);1 - maa (traumos ar kitokie sveikatos pakenkimai reti).Nustatant traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb, reikia atsivelgti galimyb, kad tai vyks kiekvien kart atliekant uduot, ir uduoties atlikimo danum bei trukm. I to seka, kad retai atliekamos uduotys, kuri metu tikrai gali bti pakenkta ir padaryta ala, yra labairizikingos. I kitos puss uduotis, kuri atliekama labai danai, nors kiekvien kart j atliekant tikimyb, kad bus pakenkta maai, taip pat yra labai rizikinga, kadangi neivengiama, jog per tam tikr laiko tarp vykis vis tiek pasikartos.Pasekms gali bti vertinamos kaip veikianios:3 - padalin (paveikia daugel asmen);2 - grup (paveikia alia esanius asmenis);1 - asmen (paveikiamas atskiras asmuo).Sritys (darbai), kai skaiiavim rezultatai (t.y., kiekybin rizikos dydio iraika) yra nuo 6 iki 9 bal, taikant reikalingas saugos ir sveikatos utikrinimo priemones, laikomos prioritetinmis (rizika nepriimtina); sritys, kai rezultatai yra nuo 3 iki 5 bal - maiau svarbios (rizika priimtina) ir nuo 1 iki 2 - maiausiai rizikos saugai ir sveikatai atvilgiu reikmingos sritys (rizika pakankamai maa, galima nepaisyti).Apibendrinant anksiau idstytas nuostatas, nortsi pabrti, kad rizikos vertinimas nra savitikslis, o turi bti sudtine rizikos valdymo dalimi, kurios galutinis tikslas yra rizikos sumainimas taikant btinas prevencines priemones. Todl tinkamai rizikos valdymo kontrolei btina sistemingai priirti ir koreguoti rizikos vertinimo duomenis.Rizikos vertinimo apimtis ir turinys priklausys nuo atliekamo darbo tipo, mons dydio, organizacins struktros bei monje naudojam technini priemoni ir mediag, taikom darbo metod ir proces, ypa jeigu jie kelia pavoj saugai ir sveikatai. Tais atvejais, kai monje atliekama tik viena darbins veiklos ris, gali bti atliktas bendras rizikos vertinimas visoje monje. Kitais atvejais, norint utikrinti atliekam darb saug, kiekvieno darbo, darbo proceso ar metodo rizik btina vertinti atskirai.Vis pirma, reikia nustatyti fizini, mechanini, chemini, biologini ir psichofiziologini veiksni keliam pavoj darbuotoj saugai ir sveikatai ir numatyti prevencines priemones ar tolesn i veiksni tyrim. Toliau atliekamas rizikos duomen vertinimas. Tam tikslui darbai analizuojami saugos ir sveikatos poiriu ir vertinamas kiekybinis rizikos dydis balais. Pabaigoje parengiamas rizikos sumainimo veiksm planas, numatant priemones pastebtiems trkumams paalinti, nurodant veiksm prioritetus, atlikimo dat ir atsakingus asmenis u vykdym.Darbdavys ne vliau kaip per 5 darbo dienas po rizikos nustatymo apie rezultatus informuoja darbuotoj saugos ir sveikatos komitet, darbuotoj atstovus, darbuotojus.1.5. DARBDAVIU IR DARBUOTOJU PAREIGOS SAUGOS IR SVEIKATOS SRITYJEDarbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim, sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo slygas, o darbuotojas - saugoti savo ir kit sveikat, saugiai dirbti, susipainti su saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimais ir juos vykdyti pagal atliekam darb specifik.Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim, aprpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonmis, rengimais, organizuoti medicinines paslaugas, sudaryti normal darbo ir poilsio reim, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig, tvirtinti saugos ir sveikatos bei pareigines instrukcijas.Darbdaviai negali skirti darbuotoj darbui tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo bdus. Darbdavys privalo nemokamai darbuotojams duoti darbo drabuius, avalyn, asmenins ir kolektyvins saugos priemones norminiuose teiss aktuose nustatytomis slygomis ir tvarka. Darbdavys privalo organizuoti darbo drabui, avalyns ir asmenini apsaugini priemoni laikym, diovinim, skalbim, valym ir taisym.Nelaiming atsitikim, mini susirgim darbe atvejais darbdaviai privalo utikrinti darbuotojams skubi medicinos pagalb. Pagal medicinins ar invalidum nustatanios komisijos ivad darbuotoj, negalint dirbti darbo sutartimi sutarto darbo, darbdavys privalo perkelti, darbuotojui sutikus, kit darb, atitinkant darbuotojo sveikat.Du ir daugiau darbdavi, atlikdami darbus toje paioje monje ar teritorijoje, organizuoja darb taip, kad bt garantuotas vis darbuotoj saugus darbas, neatsivelgiant tai, su kuriuo i darbdavi yra sudaryta darbo sutartis.Darbuotojas privalo ne tik inoti saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus ir vykdyti juos, bet ir dirbti su specialiaisiais darbo drabuiais, avalyne, naudotis asmeninmis ir kolektyvinmis apsauginmis priemonmis, kai to reikalauja taisykls, su kuriomis supaindintas pasiraytinai, imtis priemoni (pagal galimybes ir kompetencij) paalinti prieastis, galinias sukelti traumas, avarijas, arba apie tai nedelsiant informuoti darbdav. Darbuotojas informuoja darbdav (jo galiot asmen) apie darbo metu gautas traumas, vykusius nelaimingus atsitikimus, vykdo darbdavi, jo galiot asmen bei pareign, kontroliuojani saug darbe, teistus nurodymus.1.6.POTENCIALIAI PAVOJINGI RENGINIAI IR PAVOJINGI DARBAIPotencialiai pavojingas renginys didesnio pavojingumo priemon, kuri naudojant darbe pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai dl joje sukauptos energijos, vykstani proces yra didesnis negu kit darbo priemoni ir kuriai nustatoma privalomoji prieira. Potencialiai pavojing rengini kategorijai priskiriami garo katilai, vandens ildymo katilai, slginiai indai, ranga dujoms, suskystintoms ar birioms mediagoms supilti ar ipilti slgimo bdu ir j talpyklos, klimo kranai, liftai, keltuvai, elektros renginiai, branduolins energijos ar radioaktyvi mediag panaudojimo renginiai ir kiti, reiau naudojami. Potencialiai pavojing rengini ir pavojing darb (gamybos proces) sraai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs. ie renginiai projektuojami, gaminami, montuojami (imontuojami), remontuojami, rekonstruojami, laikomi ir naudojami pagal Potencialiai pavojing rengini btinosios ir specialiosios prieiros taisykles.Pavojingu darbu (gamybos procesu) laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobdiu, arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis. i darb kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais renginiais (j derinimas, ibandymas, eksploatavimas, technin prieira), ivardytais patvirtintame potencialiai pavojing rengini srae, darbai su kenksmingomis mediagomis, usiliepsnojaniomis dujomis, nuodingomis mediagomis, darbai uliniuose, tuneliuose, darbai atliekami aukiau kaip 5 m nuo ems, perdengimo ar darbo pakloto, darbai po vandeniu, darbai veikianiuose elektros renginiuose ir pan. Savo ruotu moni vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti monse eksploatuojam potencialiai pavojing rengini, kuri privalom prieir vykdo inspekcijos (tarnybos) bei paios mons, ir pavojing darb (gamybos proces) sraus. Pavojingus darbus atliekani darbuotoj ir darb vadov apmokymui ir atestavimui keliami specials reikalavimai (1.8 skyrius).1.7.DARBU SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROL IR SOCIALIN PARTNERYST1.7.1. VALSTYBIN DARB SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROLValstybin darb saugos ir sveikatos kontrol atlieka tokios valstybins institucijos: 1. Valstybin darbo inspekcija prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybin darb saugos politik, kad bt utikrinta darb saugos paeidim, nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prevencija. Ji kontroliuoja, ar laikomasi darbo ir darb saugos statym, kit iuos klausimus reglamentuojani teiss akt. Valstybinis darbo inspektorius turi teis:1) pateiks tarnybin paymjim, bet kuriuo paros metu eiti mones ir tikrinti, ar laikomasiDarbo inspekcijos kompetencijai priskirt teiss akt;2) gauti i moni duomenis ir dokumentus (j nuoraus, iraus), reikalingus Darbo inspekcijosfunkcijoms vykdyti;3)gauti i darbdavi, darbuotoj, o tiriant nelaimingus atsitikimus ir i kit asmen,pasiaikinimus, paaikinimus odiu ar ratu dl darbo, darb saugos statym, kit teissakt, reglamentuojani darb saug ir darbo santykius, paeidim, taip pat dl teist Darbo inspekcijos nurodym nevykdymo;4) teikti nurodymus dl statom, rekonstruojam moni, j padalini bei darbo priemoniprojekt, kai paaikja, kad projektuose numatyti sprendiniai neatitinka darb saugosreikalavim;5) udrausti gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos darbe priemones, jeigu josneatitinka teiss akt reikalavim, kenkia darbuotoj sveikatai ir kelia pavoj gyvybei;6) praneus darbdaviui, paimti darb saugos ekspertizei darbo priemoni (aliav, gamini)pavyzdius, pareikalauti, kad mons lomis bt atlikti darbo aplinkos kontroliniaimatavimai, laboratorins analizs, darbo bei saugos priemoni ekspertizs ar specials jtyrimai;7) informuoti darbdav apie darbuotojus, nevykdanius darb saugos ir sveikatos reikalavim;pagal kompetencij sprsti gin tarp darbdavio ir darbuotojo dl darbuotojo atsisakymodirbti motyvuojant, kad negarantuota darb sauga;8) reikalauti, kad darbdavys, jo galioti asmenys sustabdyt darbus, kai:a) darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti,b) dl darbo priemoni gedimo ar avarins bkls gali susidaryti arba susidar slygosnelaimingiems atsitikimams, miems apsinuodijimams,c) dl technologini ar darbo proces paeidimo darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai argyvybei,d)darbuotojai neaprpinti reikiamomis kolektyvinmis ar asmeninmis apsauginmispriemonmis,e)paaikja, kad gaminama darbo priemon kenks darbuotoj sveikatai ar kels pavoj jgyvybei;9)administracini teiss paeidim kodekso nustatyta tvarka skirti pinigines baudas asmenims,paeidusiems darbo statymus, darb saugos tess aktus;10)atvykus mon tirti sunki, mirtin nelaiming atsitikim ir avarij prieasi, jeigubtina, nemokamai naudotis tikrinam moni ryio ir transporto priemonmis.2. Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijossiekia aktyvios ios tarnybos nustatytos politikos ir strategijos gyvendinimo Lietuvos Respublikoje,gina gyventoj teis kuo geresn fizin ir psichin sveikat, ugdo pilieio ir pareigno pareigskatinti sveiko gyvenimo, sveikatos isaugojimo ir stiprinimo poreik teisinmis, socialinmis,ekonominmis bei aukljamosiomis priemonmis. Ji kontroliuoja, kad ubaigtos statybos atitiktpatvirtintus projektus, normas ir taisykles (pagal savo kompetencij), kaip gyvendinamossanitarins-prieepidemins priemons, kad bt ivengta arba likviduoti profesiniai ir infekciniaisusirgimai, sudarytos sveikos darbo, buities ir poilsio slygos darbuotojams, moni skleidiamostaros taka gyvenamajai aplinkai ir gyventojams.3. Valstybins energetikos inspekcijos prie kio ministerijos pagrindinis tikslas - vykdytiLietuvos fizini ir juridini asmen energetikos rengini valstybin prieir ir kontrol, siekiantutikrinti patikim, efektyv ir saug energijos itekli, energijos tiekim ir vartojim.4. Valstybin atomins energetikos inspekcija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdiosinstitucija, utikrinanti saug branduolini ir radioaktyvij mediag ir atomins energijosnaudojim ir prieir inspekcijos kontroliuojamuose objektuose.5. Valstybin priegaisrin prieir Lietuvos Respublikoje vykdo Priegaisrins apsaugos irgelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos bei jam pavaldios miest, rajon,gyvenviei ir objekt priegaisrins gelbjimo tarnybos. Pagrindiniai udaviniai - vykdyti gaisrprevencij ir utikrinti technines bei organizacines priemones gaisrams gesinti ir atlikti gelbjimodarbus. Jos kontroliuoja, kaip vykdomi gaisrins saugos norm ir taisykli reikalavimaiprojektuojant, statant ir eksploatuojant pastatus, taip pat darbus, galinius sukelti gaisr.1.7.2.VIDIN DARB SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROLVidin darb saugos ir sveikatos kontrol atlieka mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialistai ir darbuotoj atstovai.Darbdavys saugos ir sveikatos darbe, darbo higienos ir gaisrins saugos profilaktikai, prieirai ir kontrolei, konsultavimui steigia mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb arba ioms funkcijoms vykdyti samdo kit organizacij (asmenis). Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi darbdaviui. Jeigu monje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats darbdavys.Vykdydama kontrols funkcijas, tarnybos specialistai tikrina: kaip monje vykdomi teiss akt darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais reikalavimai, arpadalini vadovai sudaro saugias ir sveikas darbo slygas, ar aprpina darbuotojus visomisdarbo slygas atitinkaniomis asmeninmis ir kolektyvinmis apsauginmis priemonmis, arutikrina reikiam j prieir;

kaip vykdo darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus asmenys, atsakingi u kenksmingmediag laikym ir naudojim, statini ir potencialiai pavojing rengini eksploatavim,darb prieir bei vykdym.monje, kurioje dirba maiau kaip 50 darbuotoj, tarnybos funkcijas gali vykdyti darbdavio paskirtas asmuo (asmenys).Vidin kontrol atliekama atsivelgiant darbins veiklos poreikius ir slygas. Darbdavys ir dirbantieji turi bendradarbiauti visais darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. Bendradarbiavimas turi bti grindiamas susidomjimu, aktyviu dalyvavimu ir bendra nuomone dl visus patenkinani darbo slyg. Darbdavio atstovai su dirbaniaisiais darbo vietoje arba grupse aptaria ikilusius klausimus. Bendradarbiavimas ypa aktualus, kai keiiami veiksm planai arba kai norima itirti rizikos veiksnius. veiksm plan traukiamos vairios darbo aplink gerinanios priemons. Darbdavys privalo sitikinti, kad visiems dirbantiesiems bt aikios paskirstytos uduotys ir kad jie teisingai suprato informacij. Darbo vadovai ir vadovaujantis personalas privalo gerai inoti apie darbo aplinkai keliamus reikalavimus.1.7.3.DARB SAUGOS IR SVEIKATOS SOCIALIN PARTNERYSTDarb saugos ir sveikatos socialin partneryst atlieka tokios institucijos: 1. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija. Valstybs, darbuotoj, darbdavi tarpusavio interesams ir santykiams reguliuoti, formuojant ir gyvendinant darbuotoj saugos ir sveikatos politik, trialiu principu steigta Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija.Ji vykdo ias funkcijas: dalyvauja Socialins apsaugos ir darbo ministerijai formuojant ir gyvendinant darbuotojsaugos ir sveikatos valstybin politik, atitinkani trialius (darbuotoj, darbdavi,valstybs) interesus; teikia inspekcijoms, kontroliuojanioms, kaip monse laikomasi darbuotoj saugos irsveikatos reikalavim, pasilymus dl saugos ir sveikatos darbe bkls kompleksinipatikrinim ekonomins veiklos srityse;

analizuoja saugos ir sveikatos darbe bkl ir silo priemones jai gerinti, vertina darbuotojsaugos ir sveikatos bkl alyje, teikia Socialins apsaugos ir darbo ministerijai, kitomsministerijoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus, kaip gerinti darbuotojsaug ir sveikat, rengia atitinkamas rekomendacijas bei priemoni projektus;

analizuoja Lietuvos kio ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimovalstybines programas, teikia ivadas;

teikia socialins apsaugos ir darbo ministrui pasilymus dl statym ir kit teiss aktdarbuotoj saugos ir sveikatos klausimais projekt, dl atitinkam teiss akt pakeitim irpapildym bei mokslo tiriamj darb ioje srityje;

aptaria Valstybins darbo inspekcijos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos pateiktmetins veiklos ataskait, vertina, kaip laikomasi darbo, darbuotoj saugos ir sveikatosstatym bei teiss aktj tvirtina moni darbuotoj saugos ir sveikatos komitet pavyzdinius nuostatus;

vadovaudamasi Saugos darbe fondo nuostatais, organizuoja jo veikl bei l formavim,svarsto klausimus dl fondo l skyrimo darbuotoj saugos ir sveikatos priemonmsgyvendinti, nustato paraik fondo loms gauti pagrstum, svarsto savo posdiuose iofondo revizijos komisijos ataskaitas.2.Teritorins ir atskir ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos.Darbuotoj saugos ir sveikatos valstybs politikos gyvendinimo, darbuotoj saugos ir sveikatosreikalavim paeidim monse prevencijos klausimams nagrinti apskrityse trialiu socialinipartneri bendradarbiavimo principu steigiamos apskrii teritorins darbuotoj saugos ir sveikatoskomisijos.Atitinkamos ekonomins veiklos srities moni darbdavi respublikini susivienijim ir (ar) atitinkam profesini sjung respublikini susivienijim iniciatyva dvialio socialini partneri bendradarbiavimo principu gali bti steigiamos atskir ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos.3. moni profesins sjungos. Jos gina savo nari sveikatos ir gyvybs isaugojimo darbeinteresus vadovaudamosi Profesini sjung statymu, Kolektyvini susitarim ir sutari statymu,LR darbuotoj saugos ir sveikatos statymu ir kitais teiss aktais. Profesini sjung atstovaidalyvauja tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus.4. mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas. io komiteto pagrindins funkcijos: iklauso, analizuoja ir vertina darbdavio, mons padalini vadov, saugos darbe ir sveikatostarnyb specialist veikl darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais ir teikia pasilymus iaiveiklai gerinti; analizuoja darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt laikymsi monje ir rengiapasilymus, atitinkanius darbdavio ir darbuotojo interesus saugai ir sveikatai gerinti;

svarsto ir teikia pasilymus darbdaviui dl l skyrimo darbuotoj saugai ir sveikataigerinti, vertina j naudojimo efektyvum;

rengia pasilymus darbuotoj saugai ir sveikatai gerinti, sudarant kolektyvines sutartis,priiri, kaip gyvendinamos darbuotoj saugos ir sveikatos priemons;

dalyvauja tiriant profesines ligas, nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui darb ar vykstanti darbo; analizuoja nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prieastis bei aplinkybes, silodarbdaviui konkreias priemones joms ivengti ateityje;

nagrinja darbuotoj sveikatos privalom tikrinim rezultatus, teikia pasilymus darbdaviuidl prevencini higienini priemoni ir medicinini paslaug monje;

analizuoja darbo viet higieninio vertinimo rezultatus, vertina saugos darbe ir darbohigienos bkl monje bei jos padaliniuose, darbuotoj aprpinim gamybins buitiespatalpomis, asmenins ir kolektyvins saugos darbe priemonmis, i priemoni nustatytprieiros vykdym monje, informuoja darbuotojus apie darbuotoj saugos ir sveikatospriemones, garantuojanias j ger savijaut, darbingum, sveikat, gyvybs isaugojimdarbe; vertina darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim laikymsi gaminant,naudojant, transportuojant, laikant kenksmingas bei pavojingas mediagas, priirintpotencialiai pavojingus renginius;

analizuoja darbuotoj mokymo ir instruktavimo saugiai dirbti nustatytos tvarkos laikymsi;

sudaro metinius komiteto darbo planus, skiria atsakingus komiteto narius u numatytpriemoni vykdym; informuoja darbuotojus apie mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto darb ir jorezultatus; teikia pasilymus darbdaviui dl mons rengiam darbuotoj saugos ir sveikatosinstrukcij; analizuoja jaunesni kaip 18 amiaus asmen ir moter darbo slygas.

1.8. DARBDAVIU IR DARBUOTOJU MOKYMAS, ATESTAVIMAS IR INSTRUKTAVIMASmons, staigos ar organizacijos darbdavys turi bti atestuojamas darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. Jei darbdavys yra atestuotas kaip darbuotoj saugos ir sveikatos specialistas, jis yra atleidiamas nuo io atestavimo. Atestavimas kartojamas kas 5 metai. Darbdaviai, j galioti asmenys mokomi mokymo institucijose, kurios turi licenzij mokyti, taiau turi teis ruotis iam atestavimui ir savarankikai. Mokymas vyksta pagal Darbo rinkos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintus mokymo planus (programas). Darbdavius, j galiotus asmenis atestuoja mokymo institucijos sudaryta ne maiau kaip trij asmen atestacin komisija, kurioje dalyvauja atestuoti darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais darbdaviai arba saugos ir sveikatos tarnyb specialistai ir Valstybins darbo inspekcijos inspektorius. Teigiamai vertinus inias, iduodamas nustatytos formos paymjimas. Atestuojamojo inias vertinus nepatenkinamai, pakartotinis ini tikrinimas leidiamas ne anksiau kaip po dviej savaii. Atestavimo rezultatai forminami atestavimo protokole ir saugoma nustatytais dokument saugojimo terminais.moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialistai privalo turti auktj ar auktesnj isilavinim pagal darbuotoj saugos ir sveikatos mokymo programas arba isilavinimas atitinka mons ekonomins veiklos r. Turintys neatitinkant mons ekonomins veiklos auktj ar auktesnj isilavinim, mokosi pagal atitinkani ekonomins veiklos r darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialist mokymo program, patvirtint Darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus.Darbdavys darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus konkreiame padalinyje gali pavesti gyvendinti tik atestuotam padalinio vadovui.Padalini vadovams, turintiems tos ekonomins veiklos darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialist paymjimus, papildomas atestavimas nebtinas. Padalini vadovai gali bti mokomi arba mokymo institucijoje, arba paioje monje. Jie atestavimui gali pasirengti ir savarankikai. Padalini vadovai darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais atestuojami: ne reiau kaip kas 5 metai;

prie pradedant vadovauti padaliniui ir baigus mokymo program;

pasikeitus gamybos technologiniam procesui;

pakeitus darbo pobd;

komisijos, tirianios nelaiming atsitikim ar avarij, nurodymu;

kai darbo inspektorius arba darbdavys ratikai ufiksuoja, kad padalinio vadovas neinoarba nevykdo darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim.

Potencialiai pavojing rengini prieiros meistrai ir darb su potencialiai pavojingais renginiais vadovai privalo turti darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktuose nustatyt kvalifikacij.Potencialiai pavojing rengini prieiros meistrai ir darb su potencialiai pavojingais renginiais vadovai prie atestavim mokomi mokymo institucijose arba ruoiasi savarankikai. Juos atestuojant, komisijos sudtyje turi bti darbuotojas, turs galiojant tos ries pavojing darb vadovo paymjim ir ne maesn kaip 3 met praktinio darbo sta vadovaujant tiems darbams.Darbuotoj, dirbani pavojingus darbus, mokymo ir ini patikrinimo tvark monje nustato darbdavys.Darbdavys organizuoja toki darbuotoj mokym ir j saugaus darbo ini tikrinim priimant darb, esant reikalui perkeliant kita darb, pakeitus darbo organizavim, pradjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar primus naujusdarbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktus, taip pat kitais darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatytais atvejais.mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotoj atstovai mokosi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose monje, mokymo institucijose (staigose) ar kituose renginiuose darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotoj atstovai mokomi monje, jeigu joje yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nustatyta tvarka parengti mokytojai mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nari mokymui. Nesant monje toki mokytoj komiteto nariai ir darbuotoj atstovai mokomi mokymo institucijose (staigose). Darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nari ir darbuotoj atstov mokymo klausimus sprendia mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas ir darbdavys.Visi mons darbuotojai, nepriklausomai nuo darbo stao, turi bti instruktuojami darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. Instruktavimai forminami registravimo urnale.Privalomi darbuotoj saugos ir sveikatos instruktavimai yra: vadinis; pirminis darbo vietoje;

periodinis darbo vietoje;

papildomas darbo vietoje;

specialusis darbo vietoje.vadin instruktavim, sudarydami darbo sutart, privalo iklausyti visi darbuotojai. Instruktuoja darbdavys arba jo galiotas asmuo (darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos specialistas), turintys atestavimo paymjimus. vadinio instruktavimo urnalas saugomas monje 75 metus po paskutiniojo rao.Pirmin instruktavim darbo vietoje privalo iklausyti darbuotojai, kuri darbas susijs su rizikos veiksniais, potencialiai pavojingais renginiais. Instruktuoja padalinio vadovas.Periodinis instruktavimas atliekamas ne reiau kaip kart per 12 mnesi.Papildomai instruktuoti darbuotojus darbo vietoje privalu pasikeitus gamybos, technologiniams procesams, patvirtinus naujas darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas arba padarius jose pakeitim, pakeitus darbo viet ar darbo pobd, sitikinus, kad darbuotojo inios yra nepakankamos, vykus nelaimingam atsitikimui.Specialj instruktavim privalo iklausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus ar raytinius nurodymus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali bti pavedama vienkartin uduotis, nesusijusi su j nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, ikrovimas, teritorij tvarkymas, avarij ar stichini nelaimi padarini likvidavimo ir kiti panas darbai). Instruktavimas apiforminamas paskyroj e-leidime, raytiniame nurodyme ar specialioje instruktavimo registravimo kortelje.vadinis, pirminis, ir periodinis instruktavimai atliekami pagal monje sudarytas ir darbdavio patvirtintas instrukcijas. Jei monje yra darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas, prie tvirtinant instrukcijos suderinamos su komitetu. Kiekviena instrukcija privalo turti pavadinim ir numer. Patvirtint instrukcij darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyba registruoja instrukcij apskaitos urnale. Padalinio vadovas privalo turti vis to padalinio profesij atliekam darb instrukcij komplekt.mons darbuotoj, kuriems nerengiamos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijos sra sudaro darbdavys, suderins su Valstybins darbo inspekcijos teritorinio inspektavimo skyriaus virininku.Papildomas ir specialusis instruktavimai gali bti atliekami be instrukcijos - darbuotojas supaindinamas su saugiais veikimo bdais, informuojamas apie profesin rizik ir jos pokyius darbo vietoje, saugos priemones nuo rizikos veiksni poveikio.1.9. ATSAKOMYBS FORMOS, PAEIDUS DARBU SAUGOS REIKALAVIMUSmoni, organizacij, statyb vadovai ir darbuotojai u darb saugos teiss akt reikalavim nevykdym ar paeidim traukiami drausminn, administracinn, materialinn ir baudiamojon atsakomybn statym numatyta tvarka.Drausmin atsakomyb. U darb saugos teiss akt paeidimus, kurie juridikai traktuotini kaip darbo drausms paeidimai, mons, organizacijos vadovas skiria ias drausmines nuobaudas: pastab, papeikim, atleidim i darbo. Jei darbuotojas smoningai paeid darb saugos normini akt reikalavimus ir prie tai jam nors vien kart per paskutiniuosius dvylika mnesi buvo taikyta drausmin nuobauda, jis gali bti atleistas i darbo darbdavio iniciatyva.Drausmin nuobauda darbdavio sakymu skiriama ne vliau kaip po mnesio nuo tos dienos, kai paaikjo nusiengimas, ir per tris dienas praneama darbuotojui. Darbuotojas pasirao ant sakymo, gavs nuobaud.Prie skiriant nuobaud, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaikint ratu. U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien drausmin nuobaud (premijos neskyrimas, materialins alos iiekojimas nra drausmins nuobaudos).Administracin atsakomyb. U darb saugos teiss akt paeidimus administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydio piniginmis baudomis turi teis valstybin kontrol vykdani institucij inspektoriai. Pareignai iuo atveju - tai darbdavio galioti asmenys, kurie darbo sutartimi ar pareigybine instrukcija yra pareigoti utikrinti darb saug atitinkamame darbo bare. Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodekso 41 straipsnis numato, kad u darbo statym, darb saugos ir darbo higienos teiss akt paeidimus darbdavys ar jo galiotas asmuo gali bti baudiamas pinigine bauda. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslpimas utraukia pinigin baud darbdaviui ir pareignui. Nelaiming atsitikim darbe nustatytos praneimo ar ityrimo tvarkos paeidimas utraukia pinigin baud darbdaviams. Kliudymas Valstybins darbo inspekcijos pareignams atlikti jiems pavestas pareigas arba j reikalavim nevykdymas utraukia pinigin baud darbdaviams ir pareignams.Pinigin bauda gali bti skiriama ne vliau kaip po mnesio nuo nusiengimo padarymo dienos. Administracin baud galima apsksti teismui. Nesumokjus baudos per penkiolika dien, ji iskaiiuojama i atlyginimo.Materialin atsakomyb. Darbdaviui ar pareignui, paeidusiam darb saugos reikalavimus ir padariusiam materialin al monei (u avarij, griuvimo metu sugadintus renginius bei mediagas) ar konkreiam asmeniui (u jo sualojim nelaimingo atsitikimo metu arba jei jis suserga profesine liga) taikoma pilnutin ir ribota materialin atsakomyb.Pilnutin materialin atsakomyb taikoma pareignui tada, kai jo veiksmuose randama baudiamojo (kriminalinio) nusikaltimo fakt.Ribota materialin atsakomyb taikoma u darbuotojo sveikatai padaryt al. Tokia materialin atsakomyb sudaro ne daugiau kaip vidutinis mnesinis udarbis.Darbuotojui uvus darbe nelaimingo atsitikimo metu dl saugos darbe teiss akt reikalavim paeidimo, pirmos eils statyminiams pdiniams (uvusiojo vaikams, sutuoktiniui, tvams ir kt.) socialinis draudimas imoka vienkartin paalp, ne maesn kaip 100 vidutini mnesini draudiamj pajam, galiojusi t mnes, kur vyko mirtinas nelaimingas atsitikimas.Baudiamoji atsakomyb. Lietuvos Baudiamojo kodekso 141 straipsnis numato baudiamj atsakomyb u LR darbuotoj saugos ir sveikatos statymo ar kit saugos darbe teiss akt paeidimus. io straipsnio pirmoji dalis numato, kad jeigu tai galjo sukelti (nors ir nesukl) nelaiming atsitikim monms, avarij ar kitokias sunkias pasekmes, i paeidim kaltininkas baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda.io straipsnio antroji dalis numato atsakomyb tuo atveju, kai nurodyta veika sukelia nelaimingus atsitikimus monms, avarijas ar kitas sunkias pasekmes, tai kaltininkas baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met arba bauda.141 straipsnis taikomas tik u tuos darb saugos normatyvini dokument reikalavim paeidimus, kurie yra prieastiniame ryyje su pasekmmis, t.y. paeidjas atsakingas u tuospaeidimus, kurie tiesiogiai takojo ar galjo takoti nelaiming atsitikim, avarij ar kitokias sunkias pasekmes.1.10. NELAIMINGI ATSITIKIMAI IR PROFESINS LIGOSNelaimingas atsitikimas darbe - vykis darbe, skaitant eismo vyk darbo laiku, nustatyta tvarka itirtas ir pripaintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).Pavojingas veiksnys - tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dl kurio darbuotojas gali patirti mi sveikatos sutrikim ar mirti.Kenksmingas veiksnys - tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikat gali sukelti lig ar profesin lig ir kurio ilgalaikis poveikis gali bti pavojingas gyvybei.Profesin liga - tai mus ar ltinis darbuotoj sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiau kenksming ir (ar) pavojing darbo aplinkos veiksni, nustatyta tvarka pripaintas profesine liga.Profesins ligos skirstomos pagal pasireikimo laik ir poymius: ltin profesin liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiaukenksming ir (ar) pavojing darbo aplinkos veiksni per tam tikr darbo laik;

mi profesin liga - staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl trumpalaikis(vienkartinis arba per vien darbo dien) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai),pasiymintis miniu poveikiu.

Bna atvej, kai alingi poveikiai yra ilgalaikiai, taiau j pasekms vertinamos kaip nelaimingi atsitikimai. Pvz., sauls smgiai, nualimai, apsinuodijimai lakiosiomis mediagomis priskirtini nelaimingiems atsitikimams, o ne profesini lig grupei.Nelaimingi atsitikimai gali bti lengvi, sunks, mirtini ir grupiniai.Lengvas nelaimingas atsilikimas - tai vykis, kurio metu darbuotojas patiria traum ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunki nelaiming atsitikim darbe kategorijai. Po tam tikro laikotarpio nukentjs pasveiksta be liekamj pasekmi.Sunkus nelaimingas atsitikimas - tai vykis, kurio metu darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum. Tai kaul liai, galni amputavimai, III-IV laipsni nudegimai ir kt. Sunki nelaiming atsitikim klasifikaciniai poymiai nurodomi Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose.Mirtinas nelaimingas atsitikimas - tai vykis, dl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum ir dl jos i karto ar po kurio laiko mirta.Grupinis nelaimingas atsitikimas - tai vykis, kurio metu nukentjo du ir daugiau darbuotoj.Pavojingi veiksniai, dl kuri gali vykti nelaimingas atsitikimas, gali bti fizins, chemins, biologins ar psichofiziologins kilms.Fizins kilms veiksniu gali bti laikomas konstrukcijos griuvimas ar virtimas, krovinio kritimas ir kt., traumuojantis darbuotoj.Chemins kilms veiksnys - tai gali bti kenksming ir nuodingj duj patekimas darbo aplink dl kurio darbuotojas gali apsinuodyti.Biologins kilms veiksnys - tai pavyzdiui, vabzdi ar gyvai kandimai darbuotojams.Psichofiziologins kilms veiksniu gali bti laikomas darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotik, problemiki moni santykiai darbovietje.Nelaimingus atsitikimus sukl pavojingi ir kenksmingi veiksniai turi bti analizuojami ir imamasi reikiam saugumo priemoni, kad j nelikt.1.11. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR JU KLASIFIKACIJANelaiming atsitikim tyrim reglamentuoja Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtinti "Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai". Nelaimingi atsitikimai skirstomi susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu.1.Nelaimingi atsitikimai, susij su darbu, kai suraomi N-I formos aktai, yra atsitikimai, vykasmenims:1.1. atliekantiems darbo sutartimi sulygt, kit darbdavio pavest ar su darbdavio inia dirbamdarb;1.2. rengiantiems arba tvarkantiems darbo viet, darbo priemones ir atliekantiems kitus su darbususijusius veiksmus mins teritorijoje, patalpoje ar kitoje vietoje (prie pradedant darb,darbo laiku ar po darbo);1.3. darbo metu vykstantiems darbo reikalais (vykdantiems darbdavio pavest uduot, skaitantjo siuntim tikrintis sveikatos);1.4. vykstantiems darb ar i darbo mons ar jo samdomu transportu;1.5. nukentjusiems dl smurto, jeigu smurto aplinkybs ir motyvai susij su darbu (remiantisteissaugos institucijos ir tiriani asmen ivadomis);1.6. per piet pertrauk, poilsio ir kitas pertraukas, skaitomas darbo laik, darbo vietoje,mons teritorijoje ar patalpoje;1.7. dirbantiems sau monje (darbdavio ar padalinio vadovo raytiniu leidimu).2.Kiti nelaimingi atsitikimai darbe, dl kuri suraomi N-I formos aktai:2.1.darbo metu atliekant pilietin pareig: gelbstint mones, materialines vertybes gaisro,avarijos, stichins ir kitos nelaims monje likvidavimo metu;2.2.darbdavio raytiniu pavedimu (nurodymu) dalyvaujant sporto, kultros ir kituose panaiuoserenginiuose; darbo metu dalyvaujant statymo numatytoje visuomeninje veikloje.3.Dl nelaimingo atsitikimo, vykusio darbuotojui esant komandiruotje, suraomi:3.1.N-I formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas vyko:3.1.1. vykdant darbo uduot paskirties vietoje;3.1.2. vykstant i poilsio vietos uduoties vykdymo viet ar atgal mons, su kuria sudarytadarbo sutartis, ar mons, kuri komandiruotas asmuo, transportu ar j samdytu transportu;3.2.N-2 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas vyko kelyje darbdavio nurodyt uduotiesvykdymo viet ir i jos, taip pat poilsio (nakvyns) viet ir i jos, iskyrus i nuostat3.1.2 punkte nurodytus atvejus.4.Nelaimingo atsitikimo, susijusio su darbu, tyrimu rezultatai suraomi N-2 formos akte, kainelaimingas atsitikimas vyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darboviets ir:4.1. gyvenamosios vietos, iskyrus 1.4 punkte nurodyt atvej;4.2. ne darbovietje esanios vietos, kurioje darbuotojas gauna umokest u darbaj4.3. ne mons teritorijoje esanios vietos, kur darbuotojas gali bti per pertrauk, skirt pailstiir pavalgyti.5.Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustaius, kad vykis darbe nesusijs su darbu, arbanustaius, kad darbuotojas mir dl ligos, nesusijusios su darbu, vykio tyrimas nutraukiamas, N-Iar N-2 formos aktas nesuraomas. Nelaimingi atsitikimai, nesusij su darbu, yra ie:5.1. nukentjusysis siek susialoti ar nusiudyti (remiantis teissaugos institucijos ir asmenssveikatos prieiros staigos ivadomis);5.2. nukentjusysis dar nusikaltim (remiantis teissaugos institucij ivadomis);5.3.nukentjusysis dirbo sau (savo interesais) be darbdavio ar padalinio vadovo raytinioleidimo;5.4.asmuo nukentjo dl smurto, kurio aplinkybs ir motyvai nesusij su darbu (remiantisteissaugos institucijos ir tiriani asmen ivadomis).Grupinio nelaimingo atsitikimo metu atitinkamos formos aktas suraomas kiekvienam nukentjusiajam atskirai.Nelaimingas atsitikimas, apie kur nukentjusysis neprane darbdaviui arba dl kurio darbingumo neteko ne i karto, itiriamas gavus nukentjusiojo ar jo interesams atstovaujanio asmens praym ratu ne vliau kaip per 30 kalendorini dien nuo praymo gavimo dienos.Ityrus nelaiming atsitikim darbe suraomas N-I formos aktas, o vykstant darb ar i darbo- N-2 formos aktas. ie aktai privalo bti registruojami specialios formos urnaluose ir saugomi monje kartu su visa tyrimo mediaga 45 metus esant lengvam nelaimingam atsitikimui, o sunkiam ir mirtinam - 75 metus. Likviduojant mon ie aktai su tyrimo mediaga perduodami mons teisi permjui, o jeigu jo nra - miesto (rajono) archyvui.Nelaimingam atsitikimui vykus ne mons teritorijoje, mons darbuotojui atliekant darbdavio (jo galioto asmens) pavest darb arba vykstant /i darbo, dl geleinkelio, vandens, oro, automobili transporto, traktori ar kit savaeigi main eismo saugos taisykli paeidim, vyk tirianios teissaugos institucijos ar komisijos apie vyk ne vliau kaip per 24 vai. pranea nukentjusiojo darbdaviui, o vykio tyrimo mediag jam isiunia ne vliau kaip per 3 dienas (j ityrus). Darbdavys, gavs tyrimo mediag, sudaro komisij, kuri surao atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo akt.Tiriant tok nelaiming atsitikim darbe gali dalyvauti darbdavi, darbuotoj interesams atstovaujanios organizacijos atstovai, pakviesti ekspertai.Darbdavys ar jo galiotas asmuo mons, kurioje vyko sunkus, mirtinas ar grupinis nelaimingas atsitikimas profesini mokykl moksleivi, auktesnij ar auktj mokykl student praktikos monje metu, nedelsiant faksu, telefonograma ar kitomis ryio priemonmis privalo praneti mokymo staigai, kaip numatyta tiriant sunk ar mirtin nelaiming atsitikim, pagal nustatyt praneimo form1.12. LENGVO NELAIMINGO ATSITIKIMO TYRIMASvykus lengvam nelaimingam atsitikimui, nukentjusysis privalo apie tai nedelsiant praneti darbo vadovui arba darbdaviui. Darbuotojai, mat ar suinoj apie vyk, turi nedelsdami suteikti nukentjusiajam pagalb ir praneti nukentjusiojo darbdaviui arba jo galiotam asmeniui. Darbdavys (jo galiotas asmuo) privalo nedelsiant organizuoti pirmosios pagalbos suteikim, o prireikus - nukentjusj nugabenti gydimo staig.Apie vykus nelaiming atsitikim darbdavys (jo galiotas asmuo) privalo nedelsiant praneti mons profesinei sjungai, kurios narys yra nukentjusysis. Padalinio vadovas apie vyk pranea mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai ir darbuotoj saugos ir sveikatos komitetui.Darbdavys (jo galiotas asmuo), monje, kurioje vyko nelaimingas atsitikimas, privalo darbo viet ir rengini bkl isaugoti, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu, iki nelaimingas atsitikimas bus komisijos itirtas. Be tyrimo komisijos leidimo, btini pakeitimai daromi, jeigu tai kelia pavoj aplinkini darbuotoj gyvybei ir sveikatai. iuo atveju dokumentuojama (grafikai, fotografuojama, filmuojama) ir suraomas aktas.Lengv nelaiming atsitikim tiria dvial darbdavio sakymu sudaryta komisija i darbdavio atstovo ir darbuotoj atstovo.monje, kurioje vyko nelaimingas atsitikimas, darbdavys privalo sudaryti tinkamas slygas tirti nelaiming atsitikim ir komisijai, tirianiai nelaiming atsitikim, ar vienam jos nariui pareikalavus:1) nufotografuoti objekt, nelaimingo atsitikimo viet, parengti ir pateikti kit vaizdin(grafin) mediag;2) aprpinti transporto, ryi priemonmis (jei to reikia nelaimingo atsitikimo tyrimui) ir skirtipatalp komisijos darbui;3) pakviesti reikiamus specialistus, ekspertus (komisijos pirmininkui pareikalavus ratu);4) atlikti techninius apskaiiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus ir kitus darbus, kurireikia nelaimingam atsitikimui itirti;5) atspausdinti ir padauginti tyrimui reikalingus dokumentus, jei reikia - juos iversti valstybin kalb.Kiekvienas komisijos, tirianios nelaiming atsitikim, narys turi teis gauti darbdavio, mons struktrini padalini vadov ir kit asmen odinius arba raytinius pasiaikinimus ar paaikinimus dl nelaimingo atsitikimo ir pateikti komisijai.Lengv nelaiming atsitikim dvial komisija privalo itirti per 7 darbo dienas nuo vykio dienos.Ityrusi lengv nelaiming atsitikim, komisija surao N-I arba N-2 formos akt ir j pasirao visi komisijos nariai.Jei darbdavys nesutinka su komisijos ivadomis, jis gali idstyti savo nuomon ratu, kuri pateikiama komisijai ir pridedama prie tyrimo mediagos.Darbdavys, gavs nelaimingo atsitikimo N-I ar N-2 formos aktus su tyrimo mediaga, savo parau bei mons antspaudu patvirtina, kad susipaino su tyrimo mediaga.Lengvo nelaimingo atsitikimo N-I ar N-2 formos akto ir tyrimo mediagos originalas paliekamas monje, o po vien patvirtint akto kopij darbdavys per 3 dienas privalo isisti:1) Valstybins darbo inspekcijos atitinkamam inspektavimo skyriui ir nukentjusiajam;2) staigai, kurioje nukentjs asmuo apdraustas nuo nelaiming atsitikim;3) mokymo staigai, pagal kurios siuntim nukentjusysis dirbo praktikos metu;4) profesinei sjungai, kurios narys yra nukentjusysis, kartu su tyrimo metu surinktdokument patvirtintomis kopijomis.Darbo inspektorius, nustats, kad lengvas nelaimingas atsitikimas itirtas neteisingai, privalo i darbdavio pareikalauti j papildomai itirti.Suinteresuot asmen pareikimus dl lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimo Valstybinje darbo inspekcijoje nagrinja ir dl papildomo tyrimo priima sprendimus inspektavimo skyriaus virininkas.1.13. SUNKIU IR MIRTINU NELAIMINGU ATSITIKIMU TYRIMASvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys privalo ikart po vykio pagal nustatyt form faksu, telefonograma ar kitomis ryio priemonmis praneti: miesto (rajono), apylinks, kurioje vyko nelaimingas atsitikimas, prokuratrai;

Valstybinei darbo inspekcijai;

suinteresuotai monei, profesinei sjungai, socialiniam draudimui, Valstybinei teritorijplanavimo ir statybos inspekcijai (griuvus statybinms konstrukcijoms) ir kitomsuinteresuotom staigom; nukentjusiojo eimai.Sunkius, mirtinus ir grupinius, kai vienas i nukentjusij sunkiai traumuotas ar mir, nelaimingus atsitikimus tiria Valstybinis darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotoj atstovai. Tyrime gali dalyvauti draudimo staigos atstovas. Darbo inspektorius, tirdamas nelaiming atsitikim darbe, prireikus, kvieia dalyvauti: sunki ar mirtin mi apsinuodijim atveju - teritorinio visuomens sveikatos centroatstov; suinteresuot moni ir organizacij atstovus.Sunk ar mirtin nelaiming atsitikim darbo inspektorius privalo itirti ne vliau kaip per 15 darbo dien. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ar jo pavaduotojas darbo inspektoriaus motyvuotu praymu, atsivelgdami tyrimo sudtingum, gali pratsti tyrimo trukm. Tyrimas atskirais atvejais gali bti sustabdomas, iki bus gautos ivados i medicinos ir teissaugos staig.Nelaiming atsitikim darbe, dl kurio mir 3 ir daugiau darbuotoj, tiria komisija, kurios pirmininkas - vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai - vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybins darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus virininkas ir du io skyriaus darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotoj atstovai.Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu darbo inspektorius privalo:1) nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbo vieta. Jeigu ji buvo pakeista, btina suinoti,kas joje pakeista, ir gauti i darbdavio dokumentus, susijusius su vykio vietos pakeitimu;2) apirti nelaimingo atsitikimo darbe viet, j nufotografuoti, pareikalauti sudaryti ir pateiktityrimui reikaling grafin mediag;3) pareikalauti vykio liudytoj, padalinio vadovo, darbdavio, greta dirbusi ir kit asmen, galinisuteikti informacij, odini ir/ar raytini paaikinim dl nelaimingo atsitikimo darbeaplinkybi, prieasi, kit klausim, susijusi su nelaimingu atsitikimu darbe;4) prireikus ir esant galimybei, gauti nukentjusiojo ar eimos nari raytinius paaikinimus,susijusius su nelaimingu atsitikimu darbe;5) inagrinti ir vertinti nukentjusiojo ir kit su tiriamu vyki susijusi darbuotoj profesinparengim darbui, j galimybes atlikti pavest darb, priemoni darbuotojo (darbuotoj) saugaiir sveikatai vykio vietoje utikrinti gyvendinim;6) ianalizuoti mediag apie tai, kaip nukentjusysis buvo mokomas ir instruktuojamas darbuotojsaugos ir sveikatos darbe (kur atliekant vyko nelaimingas atsitikimas darbe) klausimais, apienukentjusiojo darbui vadovavusio padalinio vadovo arba asmens, turjusio takos nelaimingamatsitikimui darbe vykti, sveikatos bkl, kvalifikacij, atestavim saugos darbe klausimais;7) nustatyti darbo priemoni bkl, buvusi vykio metu, duomenis apie i priemoni prieir(remont, bandymus ir kt.) iki nelaimingo atsitikimo darbe, j atitikim gamintojo techninidokument, saugos ir sveikatos teiss akt reikalavimus;9)inagrinti vykio vietos aprpinim kolektyvinmis apsaugos priemonmis ir darbuotojaprpinim asmeninmis apsaugos priemonmis, vertinti i priemoni efektyvum;nustatyti, ar darbdaviui buvo teikti kontroliuojani valstybs staig reikalavimai, susij su tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe prevencija, ar ie reikalavimai vykdyti;10)ianalizuoti ir vertinti:10.1. darbo virtos ir technologinio proceso monje organizavim reglamentavusius norminiusdokumentus, j atitinkam teiss akt reikalavimus;10.2. darbo vietos ir technologinio proceso atitikim normini dokument ir teiss aktreikalavimus;10.3. rizikos vertinimo duomenis ir priemoni, btin darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti,gyvendinim vykio vietoje;11) nustatyti, ar nukentjusiajam laiku buvo suteikta medicinos pagalba, inagrinti sveikatosprieiros staig, teissaugos institucij paymas, ivadas apie traumos pobd, sunkum,alkoholio, narkotini, psichik veikiani mediag kiek kraujyje, mirties prieast ir kitus ioskyriaus 1.11 temos 1.5, 1.7, 5.1, 5.2 ir 5.4 punktuose nurodytus klausimus. Dl paym arivad atitinkamas institucijas ir staigas kreipiasi darbdavys arba darbo inspektorius;12) saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim poiriu inagrinti ir vertinti specialist ar ekspertpateiktas ivadas, kitus su vyki susijusius dokumentus ir reikinius;13) atlikti kitus veiksmus, kuri reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybms ir prieastimsnustatyti;14)vadovaujantis 1h-13 punktuose inagrint klausim ir dokument rezultatais, apraytinelaimingo atsitikimo darbe aplinkybs. Duomenys aplinkybi aprayme pateikiamipriklausomai nuo prieastinio ryio su nelaimingu atsitikimu;15) nustatyti nelaiming atsitikim darbe suklus pavojing ar kenksming veiksn (veiksniu) ir joaltin;16) nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe prieastis;17) nustatyti ir pasilyti darbdaviui priemones ir terminus itirto nelaimingo atsitikimo darbe (taippat galini vykti toki nelaiming atsitikim darbe) prieastims paalinti.Ityrs sunk ar mirtin nelaiming atsitikim, darbo inspektorius surao N-I arba N-2 formos akt, nurodant, kokie darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktai ir j reikalavimai buvo paeisti, ir j pasirao. Tyrimo akt pasirao tyrime dalyvav asmenys.Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo tyrimo akt teikia pasirayti darbdaviui.Jei darbdavio ar darbuotoj atstovas arba darbdavys nesutinka su akte idstytomis aplinkybmis, prieastimis ar nurodytais saugos darbe teiss akt ir j reikalavim paeidimais, nepasirao akto ir ratu laike 3 dien nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasiraymo prieasties, darbo inspektoriaus suraytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas sigalioja nuo jo suraymo dienos.Jeigu asmuo, dalyvavs tiriant nelaiming atsitikim, nesutinka su akto turiniu, jis akt gali pasirayti su pastaba, o savo nuomon idstyti priede prie akto.Darbdaviai, pasira sunki ar mirtin nelaiming atsitikim darbe aktus, juos kartu su tyrimo mediaga ne vliau kaip per 3 darbo dienas grina tyrusiam nelaiming atsitikim darbo inspektoriui.Nelaiming atsitikim N-I ar N-2 formos aktus kartu su rita ir uantspauduota tyrimo mediaga darbo inspektorius ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos isiunia: Valstybins darbo inspekcijos valdybai;

nukentjusiojo darbdaviui (original);

miesto (rajono), apylinks, kurioje vyko nelaimingas atsitikimas, prokuratrai;

nukentjusiam darbuotojui (jo eimai) arba jo interesams atstovaujaniam asmeniui;

draudimo staigai, kurioje nukentjusysis apdraustas nuo nelaiming atsitikim;

organizacijoms, kuri atstovai dalyvavo tiriant nelaiming atsitikim (joms pageidaujant);

profesinei sjungai, kurios narys yra nukentjusysis, jei nukentjusysis nra profesinssjungos narys - darbuotoj galiotam atstovui; mokymo staigai, kurios moksleivis ar studentas buvo traumuotas.

Sunki ir mirtin nelaiming atsitikim tyrimo N-I arba N-2 formos akt kopijos gali bti siuniamos kitoms organizacijoms, jeigu jos to prao ratu.Valstybins darbo inspekcijos valdyba, nustaiusi sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo mediagoje trkum, turi teis pareikalauti i darbo inspektoriaus surinkti ir pateikti papildomos mediagos.Valstybins darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ar ivados dl aplinkybi ir prieasi paties darbdavio, darbdavio ar darbuotoj atstovo pareikimais gali bti skundiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui.Dl mirtino nelaimingo atsitikimo, o dl sunkaus - nukentjusysis pasveiko ar buvo nustatytas (i karto ar vliau) invalidumas, darbdavys isiunia nustatytos formos praneim apie nelaimingo atsitikimo socialines-ekonomines pasekmes Valstybins darbo inspekcijos atitinkamam inspektavimo skyriui.Darbdavys privalo alinti nelaiming atsitikim prieastis, vykdyti nustatytais terminais akte numatytas priemones ir informuoti mons darbuotojus, darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto narius, profesin sjung, jai nesant - darbuotoj galiot atstov, apie vykdytas priemones tinkamoms darbo slygoms sudaryti.Darbdavys, pasibaigus N-I formos akte nurodyt priemoni vykdymo laikui, apie i priemoni vykdym privalo per tris darbo dienas ratu praneti valstybiniam darbo inspektoriui.1.14. TRAUMATIZMO ANALIZS METODAI IR KOEFICIENTAITiek darbinje veikloje, tiek atliekant mokslinius-tiriamuosius darbus danai apsiribojama tik nelaiming atsitikim analize, neatkreipiant dmesio tai, kad tai - ne savitikslis darbas, o kertiniai duomenys darb saugos valdymui ir prognozavimui. Tai manoma atlikti tik panaudojus iuolaikin skaiiavimo technik. Traumatizmo analizavimas privalo turti tok nuoseklum: duomen apie nelaimingus atsitikimus sukaupimas;

i duomen analizavimas; traumatizmo prognozavimas pagal analizs duomenis;

traumatizmo planavimas, t.y. galim traum nustatymas;

prevencini darb saugos priemoni optimizavimas;

priemons gamybiniam traumatizmui valdyti.

Norint traumatizmo valdymui gauti efektyvias organizacines-technines prevencines priemones, btina naudotis tik 3-5 met trukms traumatizmo duomen banku. Be abejo, darbas bus efektyvus, jei duomen kaupimas, analizavimas, prognozavimas bus atliekamas kompiuterizuotu bdu.Traumatizmas gali bti analizuojamas daugeliu bdu. inomas topografinis analizavimo bdas, kada aikinamasi, kokiuose cechuose, monse vyksta daugiausia traum; monografinis metodas, kai nustatinjama, kokie renginiai, mechanizmai, darbo zonos pavojingiausios; traumatizmo altini paiekos metodas, kai nustatinjami pagrindiniai traumatizmo veiksniai, prieastys; tinklinio plano metodas, kuriuo nustatinjamas traum prieastinis ryys ir kt. inoma, patogiausias, isamiausias traum analizavimo bdas yra kompiuterinmis programomis, kurios padeda operatyviai atlikti traum analiz pagal ami, darbo laik, pamainos laik, laik nuo darbo pradios ir pan. iuo atveju kompiuterio galimybs beveik neribotos. Paprasiausias ir, deja, kol kas prieinamiausias yra statistinis metodas. Traumatizm charakterizuoja traum danumas ir traumavimo pasekmi sunkumas. ie rodikliai daniausiai ir naudojami taikant statistin traumatizmo analizavimo metod. Nelaiming atsitikim danum vertina danumo koeficientas, kuris parodo, kiek darbuotoj i 1000 susieidia per analizuojam period. Taigi danumo koeficientas:ia N - traum skaiius per analizuojam period;S - vidutinis srainis darbuotoj skaiius.Traum pasekmes vertina traum sunkumo koeficientas, kuris nurodo dl traum sirgt dien vidurk:*,= ;(1.2)ia SZ) - bendras dl nelaiming atsitikim sirgt dien skaiius; N - nelaiming atsitikim skaiius.Norint gauti bendr traumatizmo charakteristik monje (ceche, padalinyje ir kt.), yra nustatomas nedarbingumo koeficientas, kuris yra danumo ir sunkumo koeficient sandauga:Kn=Kd-Ks .(1.3)is koeficientas parodo vidutin nedarbing dien dl traumatizmo skaii, tenkant 1000 darbuotoj.1.15. DARBO IR POILSIO LAIKASNormali darbuotoj darbo laiko trukm monse negali bti ilgesn kaip 40 darbo valand per savait. Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su virvalandiais 7 dien laikotarpiu neturi viryti 48 valand. Darbo dienos trukm kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti negali bti ilgesn kaip 12 valand per par. Iimtiniais atvejais tam tikr kategorij (gydymo, socialins globos, vaik aukljimo staig, avarij likvidavimo specializuot tarnyb ir kt.) darbuotojams, budtojams patalpose darbo laikas per par gali bti ilgesnis. Tokiu atveju vidutinis savaits darbo laikas per 7 dien laikotarp neturi viryti 48 valand, o poilsio tarp darbo dien laikas privalo bti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darb, kuriems taikomi ie darbo ir poilsio reimai, sra tvirtina Vyriausyb. Darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietje arba vienoje darbovietje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutari, darbo dienos trukm (kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip 12 valand.Paaugliams (16-18 met asmenims) nustatomas sutrumpintas darbo laikas. Jie dirba ne daugiau kaip 8 valandas per par kartu su kasdiene pamok trukme ir ne daugiau kaip 40 valand per savait kartu su pamok trukme per savait. Vaikams iki 16 met darbo laikas yra iki 2 valand mokslo met laiku ir 12 valand per savait, jeigu dirbama trimestro arba pusmeio metu, taiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dien ir 35 valandos per savait, kai dirbama ne maiau kaip savait ne mokslo met laiku (is darbo laikas gali bti pailgintas iki 8 valand per dien ir 40 valand per savait vaikams, kuriems sukako 15 met).Jei darbuotojas dirba darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatytus leistinus ribinius dydius ir kai techninmis ar kitomis priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming dydi nemanoma, darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo aplink. Sutrumpinto darbo laiko nustatymo kriterijus ir tvark tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialins apsaugos ir darbo ministerija.Darbo dien skaiius per savait ir darbo dienos pradia, pabaiga, pertraukos pailsti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos mons darbo grafikuose. ie grafikai tvirtinami kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu monje kolektyvin sutartis nesudaroma, darbo grafik tvirtina darbdavys. Darbo ir poilsio organizavimo tvarka monse nustatoma mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pase. Darbuotojams nustatoma 5 darbo dien savait su 2 poilsio dienomis. monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit slyg 5 darbo dien savait nemanoma, nustatoma 6 darbo dien savait su 1 poilsio diena. Esant 6 darbo dien savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaits darbo laiko norma - 40 valand. Darbo grafikai paskelbiami vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie 2 savaites iki i grafik sigaliojimo.veni dienomis, iimties atvejais, leidiama dirbti tokius darbus, kuri negalima sustabdyti dl gamybini ir (ar) technini slyg. Darb, kurie gali bti dirbami veni dienomis, sra tvirtina Socialins apsaugos ir darbo ministerija. veni dien ivakarse darbuotoj darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda, kai dirbama 5 arba 6 darbo dien savait. Poilsio dien ivakarse, kai dirbama 6 darbo dien savait, darbo laikas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas.Darbas nakt apima laik atitinkamai nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Naktini pamain darbuotoj darbo laikas neturi viryti 8 valand per par. Sutrumpinti nakties darbo laik gali bti numatyta kolektyviniuose sutarimuose ir kolektyvinse sutartyse, o jeigu j nra, - darbo sutartyse.Draudiama skirti darbui nakt jaunus asmenis (iki 18 met), nias moteris ir asmenis, kuriems pagal valstybins socialins medicinos ekspertizs komisijos ar medicinos staigos ivad darbas nakt draudiamas.Skirti dirbti nakties metu be darbuotojo sutikimo neleidiama: neseniai pagimdiusias, krtimi maitinanias moteris, taip pat asmenis, auginanius vaikar vaikus iki 3 met; darbuotoj, kuris vienas (tvas arba motina) augina ar globoja (globjas) vaik iki 14 met;>negal asmen pagal valstybins socialins medicinos ekspertizs komisijos ivadas.Darbdavys turi teis iimties atvejais organizuoti virvalandin darb darbo, poilsio ir venidienomis. Virvalandiniu darbu laikomas darbas, kur darbuotojai dirbo virydami nustatyt 40 valand per savait darbo laik. ie darbai leidiami tik iais atvejais: kai dirbami krato apsaugai btini darbai arba kai reikia ukirsti keli nelaimms arpavojams; kai dirbami visuomenei btini darbai arba kai reikia ukirsti keli nelaimms ar pavojams;

kai btina ubaigti pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsitiktins prieasties nebuvogalima baigti per normali darbo trukm, ir jeigu nutraukus pradt darb gali sugestimediagos ar darbo priemons; kai remontuojamos darbo priemons, jeigu dl j gedimo dauguma darbuotoj negalidirbt