Baudžiamoji byla Nr. 1-253-659/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00136-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2.; 1.2.11.2.2.1.; 1.2.11.4.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,kaltinamajam V. T. (V. T.),kaltinamojo gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,specialistams A. A., M. L.,vertėjai S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., LR pilietis, rusų tautybės, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriaus pareigose, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos budžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, 1702

straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. T. (V. T.) viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo A. R. - Vanago atminimui; viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus, o būtent:

1.1 V. T. 2018-07-18, Klaipėdos m. savivaldybės patalpose, esančiose Liepų g. 11, Klaipėdos m., Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu, laikotarpyje nuo 13 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, svarstant A. R. - Vango atminimo įamžinimo klausimą, pareiškė komiteto nariams: „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti tokį žmogų, už kurio buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai taikos piliečių ir vaikų.“.

1.2 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino savo komentarą: "…..Remiantis turimais dokumentais, kur veikė jam (A. R. - Vanagui) pavaldžios

2

gaujos, buvo nužudyta apie 8000 taikių gyventojų, suaugusių ir vaikų. Jis (A. R. - Vanagas) dalyvavo taip vadinamuose „karo lauko“ teismuose ir asmeniškai priėmė mirties nuosprendžius taikiems Lietuvos gyventojams… Prieš šį projektą griežtai pasisakė tik komiteto narys V. T. ir paklausė departamento direktorės, ar ji rimtai mano, kad Klaipėdoje verta įamžinti žmogų (A. R. - Vanagą), kuriam vadovaujant buvo nužudyta 8000 taikių Lietuvos žmonių ir jų vaikų?… tokiems nacionalistų nusikaltėliams prieš taikų žmogų ne vieta įamžinti mūsų mieste Klaipėdoje. Tada jį (A. R. - Vanagą) laikė nacionalistinės banditų formuotės (Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo judėjimo) vadovu, o šių dienų kontekste jį galima būtų pavadinti „teroristinės organizacijos lyderiu“, užsiimančiu savo liaudies teroru… Tai pirmas atvejis, kai Klaipėdoje planuojama sudidvyrinti „nacionalinį nusikaltėlį“."

1.3 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-07-31 15 val. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis rubaltic.ru: “A. R. - „vanagas“ ar „maitėda“? Istorinis neraštingumo likvidavimas RuBaltic.Ru“, kuriame teigiama: „...su kokiu įsiutimu R. (A. R. - „Vango“) kulto agentai jį gina nuo tų, kurie abejoja ar verta ir teisinga įamžinti jo atminimą – atminimą žmogaus (A. R. - Vango), kurio karinės formuotės dalyvavo žudant daugybę lietuvių, priėmusių tarybų valdžią…. Egzistuoja gana didelė nacionalistinio teroro aukų bazė… Išaiškėja, kad tarp aukų buvo labai daug būtent taikių gyventojų, visiškai beginklių ir neturinčių ryšių nei su Raudonąja Armija, nei su saugumo organais…“

1.4 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-07-31 15 val. V. T. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis rubaltic.ru “Atrodo demokratijai ateina galas: Lietuvoje persekioja deputatą už „miško brolių“ kritiką“, kuriame cituojami Klaipėdos m. savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto 2018-07-18 posėdžio metu V. T. išsakyti šie teiginiai: “Jūs manote, kad Klaipėdoje reikia įamžinti vardą žmogaus, susieto su aštuonių tūkstančių taikių gyventojų, tame tarpe ir vaikų, žūtimi?“. V. T. toliau straipsnio autoriams tvirtino: “Vanago (A. R. - Vango) veikėjai (Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo judėjimo) ateidavo ir žudydavo ištisas šeimas už bendradarbiavimą su tarybų valdžia. Lietuvos teritorijoje, remiantis šaltiniais, tokiu būdu išžudyta apie 20000 žmonių“. V. T. paklausus „kodėl vyksta „miško brolių“ palaikymo kompanijos?“, jis straipsnio autoriams tvirtino: „ Valstybingumas sukurtas neigiant visa tai, kas buvo tarybinio ir rusiško. Turi būti savi istoriniai didvyriai. Tokie didvyriai surandami, sukuriami mitai. Istorija visada perrašinėjama pagal valdžios poreikius. Tačiau yra daug padorių žmonių, kurių garbei būtų galima lenteles kabinti. Tačiau valdžia pasirinko labai keistą kelią… Savo tautos krauju parašyta istorija nedaro valstybingumą tvirtesniu.“

1.5 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-27 16 val. 57 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis ru.sputniknews.lt: "Pakėlė ranką prieš tai kas šventą: Lietuvoje nuima nuo postamentų „didvyrius"", kuriame teigiama: „Lietuvos patriotų protuose sumaištis. Kortų namelis iš herojiškų „miško brolių" istorijų, kurias patriotai kūrė visus 27-erius nepriklausomybės metus, griūva… Pakėlė ranką prieš tai, kas šventa - prieš „didvyrius partizanus", kurie savo gyvenimus padėjo ant laisvės altoriaus kovoje su sovietų režimu. Tiesa, ant to paties altoriaus padėjo ir dešimtis tūkstančių savo piliečių - suaugusiųjų ir vaikų – gyvybių, kurie buvo tolimi nuo herojiškumo ir fanatizmo… O dar ant fašizmo altoriaus šie „herojai" su ypatingu cinizmu ir žiaurumu metė daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvos žydų gyvybių…O po to kartu su Izraelio Ministru Pirmininku Dalia Grybauskaitė liejo krokodilo ašaras, kalbėdami apie 200 tūkstančių Lietuvos žydų, kuriuos sunaikino tokie kaip J. (Tigras), R. (Vanagas), K. ir kiti nacių bendrininkai, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti į šiuolaikinės Lietuvos valstybės istoriją.“ be to, straipsnyje pateikiama iliustracija apie tariamas Lietuvos partizanų (straipsnyje įvardinami „Miško broliais) aukas. Iliustruojama, kad Lietuvos partizanai iš viso nužudė 25 108 žmones, iš jų 84,6 proc. lietuvių, 15, 4 proc. kitų tautybių atstovų (iš iliustracijos visumos suprantama, kad toks procentas buvo nužudytas laikotarpyje nuo 1941 m. iki 1944 m.); 1002 vyresnius nei 2 – jų metų vaikus; 52 – jaunesnius nei 2 – jų metų vaikus.

3

1.6 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-25 17 val. 39 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino interneto portalo rubaltic.ru sukrutą vaizdo įrašą, kuriame teigiama: "Lietuvos valdžia persekioja Klaipėdos miesto tarybos deputatą V. T. už atsisakymą heroizuoti „miško vanago“ A. R., kuriam vadovaujant buvo nužudyta 8 tūkstančiai civilių gyventojų, atminimą.“ Po vaizdo įrašu yra patalpintas interneto portalo rubaltic.ru komentaras: „Sekmadienį, Rugsėjo 23 d., Lietuvoje tradiciškai vyko renginiai, skirti žydų genocido aukų atminimo dienai. Juos aplankė Romos Popiežius Pranciškus. Popiežiaus atvykimą ir mišias prie nacių nužudytų žydų memorialo karštai sveikino respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai atrodė gana keistai, jei turėti omenyje tai, kad oficiali Lietuvos politika heroizuoja "miško brolius", kurie žydus žudė“.

1.7 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-25 15 val. 45 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis baltnews.lt: "Kodėl Lietuvos valdžiai reikalingi tokie „didvyriai", kaip Noreika ir Vangas" kritiką“, kuriame cituojami Klaipėdos m. savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto 2018-07-18 posėdžio metu V. T. išsakyti šie teiginiai: "Jūs manote, kad taip reikia pagerbti žmogaus, kuris žudė taikius Lietuvos gyventojus, įskaitant vaikus, atminimą? Aš manau, kad nereikia to daryti".“ V. T. straipsnio autoriams paaiškino, „kokia istorijos puslapių perrašymo priežastis: kodėl nacių bendrininkų vardai skamba „nacionalinių didvyrių" atminimo pagerbimo kontekste“ taip: „Lietuvos valdžios institucijos nutyli vardus tų, kurie kalti už žydų ir taikių gyventojų žudynes, jos pirmenybę teikia „nuopelnams“ kovoje su Sovietų Sąjunga, o kad buvo nužudyti taikūs gyventojai, kad nacių bendrininkai buvo kalti dėl holokausto, kad jie užeidavo į kaimus ir degino vaikus, jos tai bando maksimaliai nuslėpti. Ši informacija yra, ir žmonės tai dar prisimena ir žino". Be to, V. T. nurodė, kad: „Vanago atveju vis dar reikia surinkti įrodymų bazę, nors yra daug liudijimų, tačiau norint „priremti“ oficialias įstaigas faktais, juos dar reikia surinkti ir parodyti. Šiandien ir šito pakanka tam, kad tiksliai taip pat padarytume A. R.-Vanago atžvilgiu...Su N. susijusi byla gali padėti išspręsti ginčą dėl Vanago, tai vienos organizacijos veikėjai, paprasčiausiai apie vieną yra šiek tiek daugiau faktų, nei apie kitą, todėl Vanago veiklą institucijos bando nuslėpti"

1.8 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-24 09 val. 50 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino debatų laidos, transliuotos Rusijos "NTV" kanalo vaizdo įrašą, susijusį su A. R. - „Vanago“ atminimo įamžinimu. Jame atvaizduojamas šis pokalbis: laidos vedėjui paklausus: „Na o sakykite, prašom, ar jūs turite kažkokių gynybos instrumentų, jūs ten kreipsitės į teismą arba ką jūs ketinate daryti?“, V. T. atsakė: „Pirma, jiems reikia įrodyti, kokią priesaikos dalį aš pažeidžiau. Apkalta – tai paskelbimas, kad aš pažeidžiau savo priesaiką. Kokioje vietoje – suabejojęs, uždavęs klausimą, ar iš tikrųjų verta įamžinti tą žmogų, kurio veikla susijusi su apie 8 tūkstančių civilių, suaugusiųjų ir vaikų nužudymu. Ir kokioje vietoje aš pažeidžiau priesaiką? Aš manau, kad aš savo pareigą vykdžiau garbingai, gyniau savo rinkėjų ir ne tik jų interesus, ir jiems reikės tai įrodyti teisme.“.

1.9 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-18 13 val. 22 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino savo komentarą aprašydamas Holokausto aukų kapavietės aplankymą ir nurodo: „Priėję prie holokausto vietos, mes pamatėme du milžiniškus antkapius. Sprendžiant iš visko, tai duobės, kuriose buvo šaudomi taikūs gyventojai, suaugusieji ir vaikai. Betono antkapiuose nebuvo nei vardų, nei pavardžių, bet tik užrašas apie 854 žmones… Ant paminklo aiškiai užrašyta, kas tai padarė: "naciai ir vietiniai pagalbininkai". Pagal Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje informaciją, šioje Merkinės vietoje, labai tikėtina, galėjo vadovauti ir pats A. R.-Vanagas. Bet tiesioginiai liudininkai, deja, jau nieko nepapasakos… Kam gi reikėjo tada kurstyti žmonių neapykantą žydams, kaip dabar kurstoma neapykanta rusams? Mes, šiandienos karta, turime prisiminti istoriją, kokia ji bebūtų sunki, o ne kurti sau didvyrius iš tų žmonių, kurie susiję su taikių žmonių žudymu ir jų rankos kruvinos. Ne veltui sakoma, kad tos tautos, kurios pamiršta savo istoriją, yra pasmerktos ją pakartoti.“

1.10 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-17 18 val. 59 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino

4

nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis baltnews.lt : „Misija Merkinė": Lietuvoje pagerbė „miško brolio" R. - Vanago aukų atminimą". Straipsnio autorius nurodomas – G. G., kuriame teigiama: „Rugsėjo 10 d. Lietuvos antifašistai, Lietuvos rusų sąjungos ir Socialistinio Liaudies fronto (SLF) atstovai aplankė Dzūkijos regioną, Merkinės miestelį ir jo apylinkes. Mes pagerbėme garsaus nacių nusikaltėlio A. R.-Vanago aukų atminimą. A. R.-Vanagas, šis tariamai "didvyris", pradėjo savo karjerą kaip diversantų grupės, pavaldžios vokiečių karinei žvalgybai Abveras, vadovas ir pirmomis karo dienomis kartu su kitais diversantais šaudė sovietų karius, kurie vyko iš Lietuvos. Po to jis buvo vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto Druskininkuose štabo vadovų. Ši organizacija buvo suformuota hitlerinėje Vokietijoje 1941 metų spalio mėnesį vokiečių specialiųjų tarnybų lėšomis. Iš tokių "aktyvistų" vokiečių okupantai pasirinkdavo kadrus baudžiamiesiems būriams, kurie vykdė žydų, o taip pat kairiosios pakraipos žmonių (komunistų, komjaunuolių, socialistų), sovietinių karo belaisvių areštus, konvojavimą ir egzekucijas. „; „Galiausiai radome vietą (pastaba – iš straipsnio suprantama, kad tai arba Vašukėnų km. arba jo apylinkės), kur vyko žydų šaudynės ir kur jie palaidoti. Čia 1941 metų rugsėjo 10 d., vokiečių okupantai ir jų vietiniai bendrininkai nužudė 854 žydus: 223 vyrus, 355 moteris ir 276 vaikus. J. M. vadovaujama nacių nusikalstamų tyrėjų grupė išsiaiškino, kad būtent čia žydus žudė ir R.-Vanagas. Be to, Melamedo grupės duomenimis, čia veikė tokie vietiniai budeliai, kaip M. P., K. M., V. M. ir kiti.“; „Taigi, padėjome gėles, uždegėme žvakės, pagerbėme Vanago aukų atminimą tylios minute, aš perskaičiau jau mirusio žurnalisto ir poeto A. B. eiles apie holokaustą. Po to nuvykome į vietą, kur palaidoti budeliai - vokiečių okupantų bendrininkai, kurie po karo išėjo į mišką, dalyviai, sukūrė ten savo būrius ir toliau žudė žmones.“; „Tokie tai reikalai, tiesą apie nacių bendrininkų lietuvių ir ypač R.-Vanago dalyvavimą žiauriuose nusikaltimuose bando nuslėpti. Bet tai kvaila taktika - patyrę tyrėjai, tokie kaip J. M. ir jo kolegos, seniai išsiaiškino šių budelių pavardes.“; Straipsnio dalyje „Kaip T. tapo dar vienu „raganų medžioklės“ objektu“ aprašoma, kad prieš V. T. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo išsakytų teiginių apie A. R. – Vanagą bei nurodoma: „Lietuvoje tęsiasi politinės represijos, įskaitant persekiojimus už tiesos žodžius apie nacių nusikaltėlius, kurios jau tapo tradicija.“; „Už straipsnius apie nacių nusikaltėlius baudžiamosios bylos buvo iškeltos ir mano bei B., gerai žinomo publicisto B. ir kitų antifašistų atžvilgiu.“.

1.11 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-17 18 val. 52 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis bukime vieningi.lt : "V. T. ir jo bendražygiai pagerbė Vanago aukas". Straipsnio autorius nurodomas – G. G., kuriame teigiama: „Rugsėjo 10 d. grupė antifašistų-Lietuvos Rusų sąjungos ir Socialistinio Liaudies fronto narių aplankė Dzūkijos kraštą. Pagrindinis kelionės tikslas-Merkinė ir jos apylinkės, pagerbti žymaus neva ,,didvyrio“ A. R.-Vanago aukas. Savo laiku tas veikėjas čia praūžė kaip viesulas, dar 1941 m. birželio mėnesį jis vadovavo hitlerinių diversantų grupei, kuri pasižymėjo jau pirmomis vokiečių okupantų įsiveržimo į Lietuvą dienomis-Vanagas ir kiti grupės nariai šaudė į besitraukiančius tarybinius karius, taigi tiesiogiai rėmė okupantus. Toliau dar gražiau-R. tapo vienu iš pagrindinių Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo Druskininkuose vadovų. LAF buvo įkurtas dar 1940 m. rudenį Berlyne už vokiečių slaptųjų tarnybų lėšas. Buvo rengiami įvairūs kursai ir seminarai, pradėtos rengti ir diversinės grupės, slapta per sieną gabenami ginklai ir šaudmenys Lietuvoje veikiantiems LAF nariams. A. R.-Vanagas buvo aktyvus ,,aktyvistas“, jis tikrai aktyviai įsijungė į okupantų įsuktos ,,mirties mašinos“ veiklą. Suiminėjo žmones, vėliau juos žudė.“; „Pagaliau suradome žudynių vietą. Čia 1941 m. rugsėjo 10 d. vokiečių okupantai bei jų talkininkai, tame tarpe A. R.-Vanagas, sušaudė 854 vietinius gyventojus-žydų kilmės asmenis, tai buvo 223 vyrai, 355 moterys ir 276 vaikai. Tai tikrai barbariški veiksmai. Matyt todėl neofašistinio ,,elito“ veikėjai Seime ir žiniasklaidoje kuria visokias ,,pasakėles iš rūsio“, bando teisinti Vanagą. Bet ylos maiše nepaslėpsi. Duomenis apie A. R.-Vanago dalyvavimą Merkinės žydų žudynėse surinko J. M. vadovaujama nacistinių nusikaltimų tyrėjų grupė.“; „Labai gaila, jog Lietuvoje vyksta tokie dalykai: garbinami budeliai – kaip Vanagas, Kazimieraitis, kaip generolas Vėtra ir kiti panašūs veikėjai, o tiesą atskleidžiantys žmonės, kaip V. T., yra nuožmiai persekiojami, kratomi, šmeižiami.“

5

1.12 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-14 17 val. 21 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis ru.sputniknews.lt: "T.: Klaipėdos deputatams bus gėda už savo sprendimą", kuriame teigiama: „Lietuvos „miško broliai“ - nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, kurie 1940-1950 m. veikė šalies teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš sovietų valdžią, palaikė nacių Vokietijos pusę. "Miško broliai" prisidėjo prie taikių gyventojų naikinimo ir sovietinių partinių darbuotojų žudymo.“. Straipsnyje pateikiama iliustracija apie tariamas Lietuvos partizanų (straipsnyje įvardinami „Miško broliais) aukas. Iliustruojama, kad Lietuvos partizanai iš viso nužudė 25 108 žmones, iš jų 84,6 proc. lietuvių, 15, 4 proc. kitų tautybių atstovų (iš iliustracijos visumos suprantama, kad toks procentas buvo nužudytas laikotarpyje nuo 1941 m. iki 1944 m.); 1002 vyresnius nei 2 – jų metų vaikus; 52 – jaunesnius nei 2 – jų metų vaikus.

1.13 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-13 16 val. 44 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis ru.sputniknews.lt: "Klaipėdos m. taryba kreipsis į teismą dėl apkaltos T.", kuriame teigiama :„Liepos pabaigoje Lietuvoje kilo skandalas po Klaipėdos deputato pareiškimo, kad Lietuvos "partizanas" A. R. (Vanagas) gali būti susiję su maždaug aštuonių tūkstančių civilių gyventojų nužudymu. Pagrįsdamas savo žodžius, T. pateikė 1957 m. Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo oficialų nuosprendį, kuriame buvo nurodyta, kad R. padarė nemažai sunkių nusikaltimų, o "partizano" pavaldiniai nužudė pietų Lietuvoje apie aštuonis tūkstančius taikių gyventojų, įskaitant vaikus.“; „Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Baltijos respublikoje vyksta T. persekiojimas už jo „kitokias pažiūras“,o Vilnius visais įmanomais būdais bando perrašyti istoriją ir pasirengęs šlovinti nacių bendrininkus.“; „Lietuvos „miško broliai“ yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, kurie 1940-1950 m. veikė šalies teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš sovietų valdžią, prisijungė prie nacių Vokietijos. "Miško broliai" dalyvavo naikinant taikius gyventojus ir žudant sovietinius partinius darbuotojus.“. Straipsnyje pateikiama iliustracija apie tariamas Lietuvos partizanų (straipsnyje įvardinami „Miško broliais) aukas. Iliustruojama, kad Lietuvos partizanai iš viso nužudė 25 108 žmones, iš jų 84,6 proc. lietuvių, 15, 4 proc. kitų tautybių atstovų (iš iliustracijos visumos suprantama, kad toks procentas buvo nužudytas laikotarpyje nuo 1941 m. iki 1944 m.); 1002 vyresnius nei 2 – jų metų vaikus; 52 – jaunesnius nei 2 – jų metų vaikus.

1.14 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-11 12 val. 30 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino komentarą: "2018 m. rugsėjo 7 d. įvyko Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje A.I. U. darbo vizitas į Klaipėdą. Būnant jam Klaipėdoje įvyko susitikimas su Klaipėdos m. tarybos nariu ,"Lietuvos rusų sąjungos" vietos skyriaus vadovu V. T., kurio metu A.I. U. pareiškė solidarumą su deputatu dėl nepriimtino Lietuvoje "miško brolių", banditų grupuočių vadų atminimo įamžinimo, kaltų dėl taikių gyventojų žudymo."

1.15 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-04 13 val. 29 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino nuorodą į straipsnį, kurį publikavo internetinis puslapis edaily.com: "V. T.: "miško brolių" vado lentele ne vieta Klaipėdoje!", kuriame aprašomas pokalbis su straipsnio autoriumi. V. T. paklausus „Kodėl jūs iš viso įsivėlėte į šią istoriją? Ar jūs supratote, kai pasisakėte prieš R. memorialinę lentelę, kad jums gali kilti rimtų nemalonumų?“. V. T. atsakė: „..."Pasikapsčiau" internete ir susidūriau su 1957 m. teismo sprendimu Ten juodai ant balto parašyta, kad tik pagal minimaliausius duomenis R. žmonės nužudė penkis šimtus taikių Lietuvos žmonių. O remiantis kita informacija, esančia byloje, R. pakalikai sunaikino aštuonis tūkstančius taikių žmonių - kaip suaugusiųjų, taip ir vaikų. Ar galėjau aš, tai sužinojęs, nutylėti?“. V. T. paklausus „Ir jūs nusprendėte pradėti viešą diskusiją apie R.?“. V. T. atsakė: „Tai, ką aš padariau, buvo mano tiesioginė pareiga. Ne tik miesto tarybos deputato pareiga, bet ir Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam ne vis tiek, apie kokius didvyrius pasakoja mūsų vaikams. Tokios "vertybės", kaip taikių žmonių žudymas, netgi siekiant aukščiausių idealų, man yra svetimos.“

6

1.16 Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T., 2018-09-03 socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino interneto protalo RuBaltic.Ru sukrutą vaizdo įrašą, kuriame teigiama: „V. T. – Klaipėdos miesto tarybos deputatas nuo Lietuvos rusų sąjungos. Liepos 23 d. miesto tarybos posėdžio metu T. pasisakė prieš „miško brolio“ A. R. – Vanago, daugiau žinomo „Vanago“ šaukiniu, atminimo įamžinimą. T. įrodinėjo, kad pagal jo turimus dokumentus Vanagas yra prisidėjęs prie nuo 500 iki 8000 taikių Lietuvos gyventojų nužudymo, todėl jis mano, kad yra nedera įrengti memorialinę lentą ant Klaipėdos pedagoginio instituto pastato. Už tai jis buvo užsipultas nacionalistų.“

Tokiais veiksmais V. T. viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo A. R. - „Vanago“ atminimui; viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus.

Kaltinamasis V. T. (V. T.) kaltės nepripažino ir dėl jam pareikštų kaltinimų pateikė raštiškus parodymus, kuriuose parodė, kad 2018 metų lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Deklaraciją dėl A. R.-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu. Kaip Lietuvos Respublikos pilietis jis privalo pakeisti savo nuomonę dėl savo šalies vadovo, nes nėra ir nenori būti savo šalies priešu, todėl viešai pareiškia, kad pripažįsta A. R.- Vanagą ,tuo metu kovojantį už nepriklausomybę, Lietuvos valstybės vadovu. Bet A. R.-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu faktas neišsklaidė abejonių dėl jo, - Vanago, asmenybės (kadangi jo archyvinė baudžiamoji byla nebuvo peržiūrėta) ir nepanaikino pagrindą iškelti jo – Vanago, dereabilitacijos klausimą, jeigu jo – Vanago, archyvinės baudžiamosios bylos papildomas tyrimas patvirtins jo bendrininkavimą (dalyvavimą) darant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 dalį, nėra senaties, taip pat bendrininkavimą (dalyvavimą) beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose. Prašo nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą remiantis žiemiau išdėstytais parodymais - kaltinimų paneigimais:

Dėl kaltinimų, jog viešai paskelbė melagingus prasimanymus, viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius - Lietuvos partizanus, parodė, kad pirma, viešai skelbė ne melagingus prasimanymus, o: a) neuždraustų masinio informavimo priemonių straipsnių repostus (t.y. publikacijų kopijavimas nurodant šaltinį) už kurių turinį jis neatsakingas (tai patvirtina jo Facebook'o "Puslapio savininko nuomonė nebūtinai sutampa su publikacijų autorių nuomone. Už publikacijos (- ų) turinį atsako tik autorius (-iai)."); b) duomenis iš 1957-09-24/25 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos nuosprendžio, kurie (visi arba dalinai) gali būti teisingi, nes A. R. archyvinė baudžiamoji byla nebuvo peržiūrėta ir įvertinta Lietuvos Respublikos prokuratūros: pagal LR Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d., asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, paskelbimas nekaltais Lietuvos Respublikai ir jų pilietinių teisių atkūrimas negalioja asmenims, dalyvavusiems darant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 dalį, nėra senaties, taip pat dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose. Pavyzdžiui, 2001 metais Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius parengė sąrašą asmenų, kuriems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas anksčiau suteiktas reabilituotų asmenų statusas. Generalinė prokuratūra pranešė, kad prokurorai atliko papildomą patikrinimą bylų tų asmenų, dėl kurių reabilitavimo teisėtumo iškilo pagrįstų abejonių. Buvo nustatytos papildomos aplinkybės apie tokių asmenų dalyvavimą ar bendrininkavimą genocido nusikaltimuose Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Lietuvoje. Sąrašas, kuriame 76 pavardės, buvo skelbiamas "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai". Dereabilitacijos proceso pradžia laikytina 1997 metais, kai Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui pateikė pirmuosius 20 asmenų, kuriuos teismas

7

buvo reabilitavęs 1990-1991 metais. Tokie precedentai, taip pat: faktas, kad A. R. archyvinė baudžiamoji byla nebuvo peržiūrėta Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų; faktas, kad R. pradėjo kovą prieš TSRS, kovojančios su naciais, Antrojo pasaulinio karo metu (nes karas pasibaigė 1945- 09-02); Jungtinių Tautų Chartijos 107 straipsnio ir LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio nuostatas (PASTABA: Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo 2018-11-26 sprendime dėl savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužimo nevertino Jungtinių Tautų Chartijos 107 straipsnio ir LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio nuostatas), suteikia rimtą pagrindą daryti išvadą, kad A. R.-Vanagas padarė arba galėjo padaryti okupacinės valdžios jam inkriminuotus nusikaltimus. Be to, 1941 metais R. tarnavo Abvero iniciatyva įkurtame pro-fašistiniame "Lietuvos aktyvistų fronte", kuris (LAF) talkino naciams ir (LAF) pradėjo Holokaustą Lietuvoje. Byloje tam yra įrodymas (kalt. akto 16 psl., Lietuvos ypatingojo archyvo 3 dokumentas), tik jame A. R. tarnyba "Lietuvos aktyvistų fronte" pavadinta "partizanauti" (2018-02-08 Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė dokumentų kopijas: ...3. Iš laisvės kovotojo partizano Tėvynei pareigų ėjimo lapo, kurį pasirašė A. R. - Vanagas matyti, kad jis nuo 1941 m. birželio mėn. iki 1941 m. rugpjūčio mėn. pradėjo partizanauti Varėnos apsk. Druskininkų kuopos vado pareigose...). Pastaba: 2018-10-01 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC) rašte (kalt.akto 14 psl.) pateikiama ši informacija: Lietuvoje pirmieji partizanų būriai, kurių pagrindu vėliau susikūrė Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (toliau LLKS) pradėjo veikti 1944 vasarą. Faktas, kad A. R. buvo reabilituotas nereiškia, kad A. R. negali būti dereabilituotas. Jo – V. T., atvirą ir LEISTINĄ politinę ir pilietinę poziciją A. R. atžvilgio įrodo faktai, kad jo – V. T. rašte Komisijai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. liepos 23 d. teikime pateiktiems faktams ištirti nurodė, kad "Jį – V. T., persekioti už jo (R.) kritiką draudžia LR Konstitucijos 33 straipsnis. Be to, pagal Lietuvos tradicijas ir net teismų praktiką, politikų kritikai taikomos platesnės ribos, leidžiama pasakyti daugiau, nei paprasto privataus žmogaus atžvilgiu. Turi visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises remiantis LR Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 5 d. ir 24 str. reikšti nuomonę dėl A. R.-Vanago, o jo – V. T., persekiojimas už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose draudžiamas sutinkamai su LR Vietos savivaldos įstatymo 22 str. 6 d." ir kad Pažada, kad, jeigu 1957-09-24/25 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminė kolegijos nuosprendžio nurodyti duomenys bus paneigti, o jis susipažins su įrodymais, viešai atsiprašys už pareikštą nuomonę dėl A. R.-Vanago atminties įamžinimo Klaipėdoje. Šiandien A. R. archyvinė baudžiamoji byla nėra peržiūrėta, o JT įstatų (Chartijos) 107 straipsnis, 1957-09-24/25 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos nuosprendžio duomenys bei kiti duomenys leidžia jam tikėti ir manyti kad A. R.-Vanagas yra nusikaltėlis, kurio nusikaltimams nėra senaties termino." Scenaristo A. A. tekstai apie A. R. jam neatrodo labai patikimai, nes A. A. yra suinteresuotas asmuo, jis nėra nešališkas prokuroras arba teisėjas, taip pat jis gauna honorarus už savo kūrybą. Kol kas gali atsakingai pareikšti, kad daug jo rinkėjų ir kitų Lietuvos piliečių laiko A. R. nacių talkininku, nusikaltėliu ir kol A. R. archyvinės baudžiamosios bylos duomenys nėra paneigti Lietuvos teisėsaugos institucijomis atliekant papildomą jo baudžiamosios bylos tyrimą, jis (A. R.) bus toliau laikomas jais nacių talkininku ir nusikaltėliu. Ir jis abejoja A. R. heroizavimo teisingumu ir šioje byloje (prieš jį – V. T.) esantis apkaltinamieji "įrodymai" neatitinka įrodymams keliamų leistinumo, sąsajumo, patikimumo arba pakankamumo kriterijų, remiantis JT Chartijos 107 str. ir LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. Antra, gerbia Lietuvos laisvę ir Lietuvos laisvės kovotojus - partizanus, kurie nebuvo nacių talkininkais, nedalyvavo taikių civilių žmonių žudynėse ir anksčiau - holokauste, taip pat veiksmuose, kurie yra nusikaltimai JT Chartijos 107 str. ir LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. kontekste. Byloje esantis apkaltinamieji "įrodymai" neatitinka įrodymams keliamų leistinumo, sąsajumo, patikimumo arba pakankamumo kriterijų. Trečia, nei viešai, nei neviešai, nei šiurkščiai, nei nešiurkščiai nemenkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius - Lietuvos partizanus. Byloje esantis apkaltinamieji "įrodymai" neatitinka įrodymams keliamų leistinumo, sąsajumo, patikimumo arba pakankamumo kriterijų. Dėl 1.1 punkte nurodyto kaltinimo parodė, kad 2018-07-18, Klaipėdos m. savivaldybės patalpose, esančiose Liepų g. 11, Klaipėdos m., Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu, laikotarpyje

8

nuo 13 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., svarstant A. R. - „Vango“ atminimo įamžinimo klausimą, uždavė klaidingai suformuluotą klausimą komiteto nariams: „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti tokį žmogų, už kurio buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai taikos piliečių ir vaikų?“ Apgailestauja, nes norėjo paklausti: „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti tokį žmogų, dėl kurio yra duomenų, kad jam bendrininkaujant buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai taikių piliečių ir vaikų?“ Klausimo formuluotėje buvo netyčinė klaida. Tai buvo klausimas, o ne teiginys. Dėl 1.2. punkto kaltinimų parodė, kad 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, jis patalpino savo nuomonę: "...Remiantis turimais dokumentais, kur veikė jam (A. R. - „Vanagui“) pavaldžios gaujos, buvo nužudyta apie 8000 taikių gyventojų, suaugusių ir vaikų. Jis (A. R. - „Vanagas“) dalyvavo taip vadinamuose „karo lauko“ teismuose ir asmeniškai priėmė mirties nuosprendžius taikiems Lietuvos gyventojams... Prieš šį projektą griežtai pasisakė tik komiteto narys V. T. ir paklausė departamento direktorės, ar ji rimtai mano, kad Klaipėdoje verta įamžinti žmogų, kuriam vadovaujant buvo nužudyta 8000 taikių Lietuvos žmonių ir jų vaikų?... tokiems nacionalistų nusikaltėliams prieš taikų žmogų ne vieta įamžinti mūsų mieste Klaipėdoje. Tada jį laikė nacionalistinės banditų formuotės vadovu, o šių dienų kontekste jį galima būtų pavadinti „teroristinės organizacijos lyderiu“, užsiimančiu savo liaudies teroru... Tai pirmas atvejis, kai Klaipėdoje planuojama sudidvyrinti „nacionalinį nusikaltėlį“." Nėra jokio nusikaltimo jo – V. T., nuomonės dėl veikėjo (A. R.) išdėstyme, kuris: 1941 metais tarnavo Abvero iniciatyva įkurtame pro-fašistiniame "Lietuvos aktyvistų fronte", kuris (LAF) talkino naciams ir (LAF) pradėjo Holokaustą Lietuvoje; kurio archyvinė baudžiamoji byla nebuvo peržiūrėta LR prokuratūros; kuris R. pradėjo kovą prieš TSRS (antinacistinės koalicijos nario), kovojančios su naciais Antrojo pasaulinio karo metu (nes karas pasibaigė 1945-09-02) ir kuris, mano, yra nusikaltėlis Jungtinių Tautų Chartijos 107 straipsnio ir LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio nuostatų kontekste. Dėl 1.3. punkto parodė, kad jo, V. T. Facebook'o puslapio savininko nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnių autorių nuomone. Už publikacijos (-ų) turinį atsako tik autorius (-iai). Teismas gali padaryti (ir jis to prašo) patikrinimą, kad jo – V. T. Facebook'o asmeninėje paskyroje yra patalpinta frazė "Puslapio savininko nuomonė nebūtinai sutampa su publikacijų autorių nuomone. Už publikacijos (-ų) turinį atsako tik autorius (- iai)“. Be to, neturi jokių duomenų, kad portalas rubaltic.ru turėtų kokių nors pretenzijų, reikalavimų, problemų dėl šio straipsnio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos, 4 dalyje, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Dėl 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.10, 1.11, 1.12, 1.14, 1.15 kaltinime išdėstytų punktų parodė, analogiškai kaip ir dėl 1.3 punkto. Dėl 1.8 punkto parodė, kad jis - V. T., reiškė savo nuomonę, kuri, kaip parodė laikas, buvo teisinga - Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo 2018-11-26 sprendime dėl savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymo nevertino Jungtinių Tautų Chartijos 107 straipsnio ir LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio nuostatų. Mano, kad savo miesto tarybos nario pareigą vykdė garbingai, gynė savo rinkėjų ir partizaninio teroro aukų giminaičių interesus. Dėl 1.13 punkto parodė, kad jo, V. T. Facebook'o puslapio savininko nuomonė nebūtinai sutampa su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje teksto autoriaus jos saite https://lithuania.mid.ruym RU/-/o-rabocei-poezdke-posla-rossii- v-litve-a-i-udal-cova-vklaiDedu?redirect=https%3A//lithuania.mid.ru/ nuomone. "2018 m. rugsėjo 7 d. įvyko Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje A.I. U. darbo vizitas į Klaipėdą. Būnant jam Klaipėdoje įvyko susitikimas su Klaipėdos m. tarybos nariu, "Lietuvos rusų sąjungos" vietos skyriaus vadovu V. T., kurio metu A.I. U. pareiškė solidarumą su deputatu dėl nepriimtino Lietuvoje "miško brolių", banditų grupuočių vadų atminimo įamžinimo, kaltų dėl taikių gyventojų žudymo."Tai yra ne komentaras, ne jo – V. T. rašytas tekstas, o Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje tekstas jos saite

9

https://lithuania.mid.ru/ru RU/-/o-rabocei-poezdke-posla-rossii-v-litve-a-i-udal-cova-v klajpedu?redirect=https%3A//lithuania.mid.ru/ klajpedu?redirect=https%3A//lithuania.mid.ru/ kartu su nuotrauka.

V. T. (V. T.) neigė niekinęs ir skatinęs neapykantą Lietuvoje veikiančių partijų, jos narių, skiriamų įsitikinimų ir pažiūrų bei tautiniu pagrindu, o atskirų Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinių veikėjų veiksmai tikrai primena fašistinius (pvz. - 2018 metais Klaipėdos miesto centre buvo pažemintas, A. V. apipiltas miltais; kitas pvz. - Klaipėdos miesto tarybos nario A. B. pasisakymas komiteto posėdyje: arba "jeigu žudė - buvo už ką" arba pan.). Taip pat frazė jo – V. T., tikra data ir laikas yra 2018- 08-13 11:32, bet frazės sutrumpinimas, kurį padarė gerb. prokuroras Simonas Genys, pakeitė frazės esmę. Tikra nesutrumpinta frazė yra: "Brangūs mano draugai klaipėdiečiai - rusai, lietuviai, Lietuvos rusų sąjungos nariai ir visi kiti antifašistai! Nuoširdžiai dėkoju už palaikymą ir siūlau ginti mūsų bendras vertybes tvirtai, bet nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Ačiū už karštus komentarus! Tik, viešai reiškiu, ne su visais savo draugų pasisakymais aš sutinku“. Be to, V. T. (V. T.) parodė, kad A. R.-S. klaidingai teigia, kad jis – V. T. turi tokius niekingus tikslus: 1) apjuodinti Lietuvos laisvės kovotojus - partizanus, 2) sugriauti jų ir jo vado moralinį autoritetą, 3) pasėti nesantaiką tarp tautų, 4) paniekinti Lietuvos valstybingumą. Pirma, jis – V. T., gerbia Lietuvos laisvę ir Lietuvos laisvės kovotojus - partizanus, kurie nedalyvavo taikių civilių žmonių žudynėse ir anksčiau - Holokoste, taip pat veiksmuose, kurie JT Chartijos 107 str. traktuoja kaip nusikalstomi. Antra, niekaip nėra griovęs Lietuvos laisvės kovotojų - partizanų (ir jų vadų), kurie nedalyvavo taikių civilių žmonių žudynėse ir anksčiau - Holokoste, taip pat veiksmuose, kurie JT Chartijos 107 str. traktuoja kaip nusikalstomi, moralinį autoritetą. Trečia, yra internacionalistas (JT supratime) ir pagal savo įsitikinimus yra prieš bet kokią nesantaiką tarp tautų. Ketvirta, yra Lietuvos pilietis ir net Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektas, kaip tai nurodyta Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, o ne "Lietuvos valstybingumo niekintojas". Taip pat, nėra jokio nusikaltimo jo – V. T. nuomonės dėl veikėjo (A. R.) išdėstyme, kuris: 1941 metais tarnavo Abvero iniciatyva įkurtame pro-fašistiniame "Lietuvos aktyvistų fronte", kuris (LAF) talkino naciams ir (LAF) pradėjo Holokaustą Lietuvoje; kurio archyvinė baudžiamoji byla nebuvo peržiūrėta LR prokuratūros; kuris R. pradėjo kovą prieš TSRS (antinacistinės koalicijos nario), kovojančios su naciais Antrojo pasaulinio karo metu (nes karas pasibaigė 1945-09-02) ir kuris, kaltinamojo nuomone, yra nusikaltėlis Jungtinių Tautų Chartijos 107 straipsnio ir LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio nuostatų kontekste.

Specialistas A. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu klausimai buvo išsamiai išanalizuoti. Surinkus detalius įrodymus, yra nustatyta, kad A. R. dvi savaites nuo 1941 birželio 23 d. ar 25 d. iki 1941 liepos 5 d. ar 7 d. buvo vieno iš 18 vyrų būrio vadu Druskininkuose, kuris vykdė valstybinio turto apsaugą. Tai nebuvo įforminta jokiais dokumentais. Būtent toje A. R. byloje, kuri buvo nagrinėjama 1957 m., buvo tas epizodas detaliai nagrinėjamas, apklausiami liudytojai, apklaustas pats A. R.. Pats A. R. teigė, jog kuopos pavadinimas buvo formalus, buvo 18 žmonių. Kuopos vadas buvo jis - pats A. R.. Būrys vykdė valstybinio turto apsaugą. Baudžiamųjų veiksmų būrys nevykdė. Būdamas apsaugoje, ginklą turėjo, tačiau raiščių jis neturėjo. Kas budėdavo sargyboje, ginklus turėjo, tačiau raiščių jie taip pat neturėjo. Druskininkuose tuo pačiu metu buvo A. U. - tai tas pats žmogus, kuriam buvo iškelta byla daugiau kaip prieš dešimtmetį. A. U. buvo kaltinamas dėl dalyvavimo A. R. sulaikymo operacijoje, kaip KGB agentas. Tai jis, kaip KGB žinomas agentas, nurodė, Druskininkuose, kai Sovietų armija pasitraukė, tvarkai palaikyti buvo sudaryti du būriai iš aplinkinių kaimų žmonių. Jie turėjo ginklų. Vienam tokių būrių vadovavo A. U., o kitam būriui - A. R.. Iš tuometinių policijos nuovados dokumentų aišku, kad A. R. nebuvo viso to būrio vadas, tie dokumentai 1941 m. liepos mėn., ir A. R. pats pabrėžė, kad liepos 7 atsisakė ir perėjo dirbti į Druskininkų kurorto valdybą ir ten uždarbiavo iki rudens. A. R. buvo pradinės mokyklos mokytojas ir nuo rudens tęsė savo darbą kaip pradinės mokyklos mokytojas. Jokių duomenų apie jo dalyvavimą kokiose nors Holokausto akcijose nėra ir negali būti. Gal prieš 10-metį istorikų tyrimais yra nustatyti ir konkretūs dalyviai, ir konkretūs būriai, aukų skaičius, viskas yra detaliai nustatyta, kas tose akcijose dalyvavo. Nuo 1941 m. rudens visą laiką A. R. buvo pradinės mokyklos mokytojas. Dėl minimų kaltinimų - 8000 nužudytų piliečių, tai tas

10

skaičius byloje atsirado iš 1957 m. liepos 20 d. KGB pirmininkas K. L. perskaitė kaltinamąją išvadą, su jo paties pasirašyta pažyma, kurioje buvo nurodytas tariamai 8000 nužudytųjų skaičius. Pačioje byloje jie mėgino surinkti kokius įrodymus, tai buvo 1957 m. ir šiokių tokių jau įrodymų reikėjo, nes buvo Stalino laikai. Pačioje byloje jokių įrodymų nesurinkta, nors juos mėginta surinkti. Užklausus vietinius KGB skyrius, kurie veikė pietų Lietuvoje, buvo gauti beveik vienodi atsakymai: „mes tyrimų nedarėme“, „duomenų neturime“. Buvo surinkti mirties aktai iš vietinių tarybų iš to regiono. Surinkta apie 300 mirties aktų, kurie prisegti į bylą. Atsivertus kiekvieną aktą, ten buvo nurodytos profesijos, užsiėmimai. Iš tų 300 mirties aktų, 26 buvo okupantų saugumiečiai kariai, 21 liaudies ginėjas, 19 ginkluotų vietinių aktyvistų. Didžioji dalis žuvo 1946 m., 1947 m., didžioji dalis mirė už „Vanago“ vadovaujamos rinktinės kontroliuojamos teritorijos ribų. Visi aktai buvo prisegti prie bylos. KGB tuo metu turėjo antisovietinio pasipriešinimo pietų Lietuvoje partizanų dokumentus - karo lauko teismų nuosprendžius su kaltinimais, aprašytomis aplinkybėmis 140 asmenų, tačiau jokiais pavidalais tie dokumentai nebuvo naudojami byloje. A. R. priskyrė neidentifikuoto įtariamo KGB agento, kurį nušovė partizanas G., kai agentas bandė ištraukti ginklą, ir neidentifikuoto apylinkės pirmininko, kurį nušovė partizanas S., sušaudymu. Tuo jis – A. R. kaltintas. Taip pat trijų pasipriešinimo dalyvių karo lauko teismas kaltino A. R. ir 6 liaudies gynėjų karo lauko teismu. Nors vienas liaudies gynėjas buvo paleistas. R. tai pat kaltintas dviejų liaudies gynėjų nužudymu ginkluoto susirėmimo metu, bei kooperatyvo pirmininko N. sulaikymu, ir vėlesne žūtimi nuo kito partizano rankos įsitraukimo metu, t. y . iš esmės kaltinimai buvo tiktai tokie. Apie jokius 8000 nužudytų asmenų kalbų nėra, jie nesugebėjo įrodyti net ir šių kaltinimų, nes yra kitos aplinkybės aiškinamos šioje byloje. Bet kokiu atveju, kai reikėjo paskelbti A. R. nuosprendį, visas K. L. ir J. B. KGB vadovų visos pažymos turinys apie menamai nužudytus 8000 tarybinių piliečių, atsidūrė kaltinime ir nuosprendyje, nors pačioje byloje nei sugebėjo įrodyti, nei surinkti duomenų, bet perkėlė į kaltinamąjį aktą ir nuosprendį.  Pasak specialisto, pagrindinė „Vanago” motyvacija, tai pagrindiniame Sovietiniame Aukščiausiame teisme jo matyti žiaurumai; tuo metu deginti kaimai su gyvais žmonėmis, mėginimas užverbuoti, tap pat žiaurumai, kuriuos jis matė dirbdamas mokytoju Alytuje, kadangi į savo mokyklos seminarą jam tekdavo eiti pro Alytaus kalėjimą. Motyvus jis išdėstė tokius. Vėliau jis pasirašinėjo dokumentus kaip Lietuvos laisvės Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadas, tos motyvacijos atsidūrė ir kova už Lietuvos nepriklausomybę, jos atstatymą. Dar vieną aplinkybę atsiminė dėl 8000: kadangi prieš 25 metus teko Rusijoje ir Lietuvoje rinkti dokumentus apie realius teroro skaičius, turi pagarsinti, kad pačios KGB struktūros 1952 m. gruodžio mėn. parengė pažymą apie Lietuvos SSR NGB organų kovos su nacionalistiniu pogrindžiu ginkluotais būriais rezultatus. Pabrėžia, kai A. R. 1949 m. tapo ginkluotojų laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadu, tai pagal KGB statistiką, tuo metu surinkta: 1949 m. nukauta 1018, 1950 m- 494, 1951m.-272, 1952 m.- 91. Nuo 1949 m. iki 1954 m. nušauta 12906 žmonės, kalba eina apie visą Lietuvos teritoriją, pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis kaimuose ir miesteliuose. Tikslas buvo visomis priemonėmis jį - Vanagą sunaikinti. Priemonės buvo naudojamos pačios žiauriausios ir klastingiausios. Saugumo agentai persirengdavo partizanų uniformomis ir vykdydavo įvairias operacijas, tame tarpe žudydavo žmones partizanų vardu. Priemonės buvo žiauriausios, karinių operacijų prieš pačius partizanus ir jų rėmėjus, jų šeimų deportavimo, pačių partizanų tardymo, naudojant aktyviuosius partizanų tardymo metodus (kankinimus), kurie buvo uždrausti 1954 m. Kas A. R. toks ir ką veikė, KGB žinojo, A. R. buvo vienas antisovietinio pasipriešinimo lyderis. KGB žinojo jo visas pareigas. 1951 m. vykdant spec. operaciją -radio žaidimą slapyvardis „Lės”, net į Vakarus buvo siunčiama dezinformacija, siekta jį – A. R. surasti ir iš anksto apšmeižti, pateikiant klaidinančius duomenis tiems žmonėms, kurie negalėjo patikrinti tų duomenų. Sulaikymo metu, remiasi ta medžiaga, kuri atsidūrė Drelingo byloje ir kuri buvo nagrinėjama Europos žmogaus teisių teisme, ten yra KGB darbuotojų parodymai, kurie dalyvavo A. R. sulaikyme ir tardyme. Sulaikius jį siekta ne tiek tardyti, bet siekta jam atkeršyti už tą veiklą. Patys KGB darbuotojai, vienas iš jų pateikia, kad A. R. pulkininkas M. grasino būsimais kankinimais, ir tai jiems – istorikams žinoma, yra įrodyta, pasitelkiant teismo med. ekspertus. KGB A. R. apkaltino trijų pasipriešinimo dalyvių karo lauko teismu. A. R. buvo iš tų vadų, kuris siekė, kad būtų vykdomi karo lauko teismai. Tapęs apygardos vadu 1947 m. rudenį reikalavo, kad taisyklės būtų kuo

11

griežtesnės, pasunkinančios vienasmeninių nuosprendžių priėmimą. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kuris priėmė, surašė, o vėliau ir laisvės kovos sąjūdis tvirtino, karo lauko teismo nuosprendžius. Akivaizdu iš KGB statistikos, kad kolaborantų skaičius sumažėjo, jeigu remtis tuometine statistika. A. R. įvedė tokią tvarką, kad karo lauko teismą gali organizuoti būrio partizanai, pasitekdami 3 narius partizanus, kurie yra morališkai nesusitepę, neturi jokių drausmės nuobaudų, turi surinkti liudijimus, įrodymus ir tik paskui priėmus nuosprendį, nuosprendį turėjo tvirtinti aukštesnis vadas. Nuosprendžius priiminėjo žemesnės grandies asmenys, o tvirtino aukštesnis vadas. A. R. buvo aukščiausias vadas, jis tvirtino nuosprendžius, kai buvo žemesnio rango vadas. Specialistas patvirtina, kad mirties bausmės buvo skiriamos, tačiau 1949 vasario mėn. A. R. siūlė padaryti pavyzdžiu visam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui, Dainavos apygardos drausmės statutą, ir buvo sukurtas 124 str. apimties Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statuto projektas, kuriame buvo numatoma ir liudytojo apklausa, kaltinamojo kvota, parašyta, kad tardymo metu kankinti draudžiama, teismo spendimai protokoluojami, vykdomi sprendimai nuteistajam buvo skelbiami. Bausmės buvo griežtos, procedūros tikslios. Už 100, 101 straipsnį buvo baudžiama mirties bausme, buvo ir piniginės bausmės.

Specialistas M. L. parodė, kad visų jam užduotų klausimų nepamena, bet tikrai teismas gali remtis jo – M. L. pateikta išvada. Kaip jis – M. L., suprato bendrą tikslą, jo, kaip specialisto, buvo prašoma tos informacijos, kuri yra sistemingai teikiama V. T., vertinimo, ar tai atitinka Rusijos rėžimo interesus, ar V. T. tai daro sąmoningai. Jo išvada, iš to, kokia informacija skleidžiama, iš to, kokie yra dabartinio Rusijos rėžimo interesai, ir kaip tie interesai yra siekiami, galima daryti išvadą, kad tai yra Rusijai naudingos dezinformacijos kompanijos dalis. Ar V. T. daro tai sąmoningai, - Rusijos rėžimas tiek dabar, tiek istoriškai žmones išnaudoja aklai. Žmonės turi įvairiausių įsitikinimų, nuomonių. Jei ta nuomonė sutampa su Rusijos rėžimui naudinga nuomone, tai yra sąmoningas Rusijos dalyvavimas dezinformacijoje. Dažnai žmonės reiškia savo nuomonę, ir yra išnaudojami. Konkrečiu atveju, išvada tokia, kas žinoma iš V. T. bendravimo, aktyvaus dalyvavimo tėvynainių organizacijose, renginiuose, V. T. sąmoningai dalyvauja dabartinio Rusijos rėžimo įvairiose kampanijose, toje veikloje, kuri vykdoma visose šalyse ir Lietuvoje. Bendrąja prasme, visa informacija ir kaltinamajame akte, galima sakyti, kad istoriniai naratyvai prieš rezistencinį pasipriešinimą, nukreipti naratyvai dabartinio Rusijos rėžimo, viena svarbiausių dezinformacinės kampanijos prieš Lietuvą gavimas. Rusijos rėžimas puikiai supranta, kad kiekvienas valstybingumas negali būti pastatytas be tam tikrų pamatų. Rezistencinis judėjimas yra vienas svarbiausių pamatų, ant kurių pastatytas Lietuvos valstybingumas. Tai net tik kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui, tai yra to paties plano, galima remtis istoriniais pavyzdžiais, kas vyksta, tąsa. Generolas Koluginas yra sakęs, kad tai yra nematomas karas, kurio tikslas, jeigu ateitų ta valanda, kai įvyks tikrasis karas, kad pasipriešinimas būtų minimalus, arba iš viso jo nebebūtų. Galima sakyti, kad tai yra pasiruošimas bet kokiai okupacijos galimybei. Visuomenės priešinimas tarpusavyje tikslas yra tas pats- silpninimas viduje ir pačios valstybės silpninimas. Priemonė yra priešinimas tarpusavyje, įtampos kėlimas, bandymas susilpninti. Tai yra priemonė. Tėvynainiai-tai Kremliaus sukurta organizacija, kurios tikslas yra oficialiai įvardinta kaip gražūs tikslai, t. y. organizacija, kurios tikslas skleisti įtaką visose tos organizacijos pasiekiamose auditorijose. Čia yra daug terminų, kaip antai netikros naujienos, dezinformacija, remiamasis tais pačiais KGB metodais, kurie buvo sovietų laikais. Pagrinde yra dezinformacija - tai ne tik netikros informacijos platinimas - aktyviosios priemonės, priešinimas visuomenės, aktyvūs veiksmai, kaip iš istorijos žinoma, kad smogikai buvo perrengiami partizanų rūbais, vykdomi nusikaltimai, taip metant kaltę ant partizanų. Tas metodas yra žinomas ir naudojamas ir dabar. Tik yra priešiškos veiklos mašina. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima remtis 100 procentų. Kiekvieną klausimą, atsakydamas, apgalvojo.

Iš 2018-07-23 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro reikalavimo matyti, kad vyriausiasis prokuroras S. Minkevičius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl V. T. viešų pasisakymų – kaltinimų A. R. –Vanago atžvilgiu 2018-07-18 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu (t. 1 b. l. 1-2).

12

Iš A. B. T. pareiškimo matyti, kad A. B. T. 2018-07-22 kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą dėl V. T. viešų pasisakymų A. R. – Vanago atžvilgiu 2018-07-18 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu bei 2018-07-19 17.24 val. V. T. profilyje “Facebook” patalpinto viešo įrašo (t. 1 b. l. 4).

Iš 2018-10-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio tarnybinio pranešimo matyti, kad V. T. atžvilgiu pradėtas tyrimas ir dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusiklastamos veikos (t. 1 b. l. 12-13).

Iš 2018-12-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl socialiniame tinkle „Facebook” asmeninėje paskyroje patalpintų nuorodų į atitinkamus straipsnius, V. T. atžvilgiu pradėtas tyrimas ir dėl BK 1702 straipsnio 1 dalyje numatytos nusiklastamos veikos (t. 1 b. l. 20-25).

Iš 2018-12-05 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad buvo apklausta A. R. – Skokauskienė, kuri parodė, kad V. T. paskleidė šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. R. – Vanagą (t. 1 b. l. 41-42).

Iš 2018-07-24 Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio protokolo Nr. TAR-69 matyti, kad 2018-07-18 (posėdžio pradžia 13 val. 30 min.) buvo svarstytas projektas dėl A. R. - Vanago atminimo įamžinimo. Projektui pritarta. Keturi nariai balsavo už, vienas susilaikė, vienas buvo prieš. (t. 1 b.l 52-59)

Iš 2018-07-18 Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio stenogramos matyti, kad komitetui svarstant projektą dėl A. R. - Vanago atminimo įamžinimo, V. T. buvo prieš jį. Jis teigė: "Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti tokį žmogų, už kurio buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai taikos piliečių ir vaikų". V. T. nurodė, kad turi tai pagrindžiančios informacijos. Iš stenogramos turinio suprantama, kad ją jis surado internete. Tęsiantis diskusijai V. T. pareiškė: „aš manau, kad tokiems žmonėms ne vieta Klaipėdoje amžinti". V. T. apie A. R. - Vanagą atsiliepė taip: "veikėjas, kaip aš žinau. paprasčiausiai nenorėjo taikiai gyventi". Toliau scenogramoje po kito tarybos nario A. B. pasakymo: “Teisingai. Ne veltui kovojo turbūt. Teisingai darė. Užfiksuotas V. T. atsakymas: “nežinau, teisingai, neteisingai, no 8000 žmonių buvo nužudyta (t. 1 b.l. 61).

Iš 2018-08-07 Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Etikos komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad dėl paminėtų V. T. pasisakymų tiek minimo posėdžio metu, tiek V. T. paskelbus įtarime minimą žinutę socialiniame tinkle "Facebook" buvo pradėta V. T. apkaltos procedūra (t. 1 b.l 63-70).

Iš 2018-11-30 pateiktos Klaipėdos m. savivaldybės mero Vytauto Grubliausko pateiktos informacijos matyti:

1. 2018-07-16 V. T. elektroninio pašto pagalba buvo išsiųsta A. R. - Vanago biografija bei kita, su minimu projektu susijusi medžiaga. Biografijoje A. R. - Vanagas apibūdinamas išskirtinai teigiamai, pažymimi jo nuopelnai, įvertinimai, atminimo įamžinimas. Biografijoje nurodomi A. R. - Vanago motyvai tapti partizanu. Nurodoma, kad "1945 m. balandžio mėnesį A. R. visam laikui pasitraukė iš legalaus gyvenimo: mokytojo kostiumą pakeitė Lietuvos kariuomenės uniforma. Tapo partizanu, Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėju. Tokį jo pasirinkimą nulėmė ne viena priežastis - kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, tėvų įskiepyta Tėvynės meilė, troškimas, kad Lietuva būtu laisva ir nepriklausoma valstybė. Tai laisvo žmogaus, suprantančio atsakomybę už tautos likimą, apgalvotas žingsnis. Nelengva jam buvo palikti Mokytojų seminariją. Apie nebylų, skausmingą atsisveikinimą su savo mokiniais atsiminimuose jis rašė: "Užėjau dar į savo auklėjamą klasę... vien tik mokytojas gali suprasti, kiek daug tada išgyvenau... Juk aš turėjau palikti savo mėgstamiausią darbą, palikti tuos, kuriais rūpinausi, auklėjau, palikti kolegas, kurie buvo tikri lietuviai. Turėjau palikti profesiją, kuri, tikėjausi, bus mano iki mirties, ir dar daug ką brangaus...". Biografijoje taip pat nurodomos aplinkybės, susijusios su jo sulaikymu, kankinimu, nuteisimu. Biografijoje nurodoma, kad A. R. Vanagui sulaikyti KGB skyrė ypač daug dėmesio. Jis buvo išduotas, nuvežtas į Vilniaus KGB kalėjimą, kuriame buvo sadistiškai kankinamas. Po kelių kankinimo valandų A. R. - Vanagas buvo nuvežtas į ligoninę: saugumiečiai bijojo, kad jis neišgyvens. Biografijoje taip pat nurodoma, kad 1993-07-06 darytos Teismo medicininės fizikinės - techninės ekspertizės išvadose aiškiai pasakyta, kad pats sau žmogus tokių sužalojimų pasidaryti

13

negali. Apgydytas A. R. fiziškai ir morališkai dar buvo kankinamas beveik metus. 1957 m. rugsėjo 25 d. LTSR Aukščiausias teismas A. R. nuteisė mirties bausme 1957-11-29 jis buvo sušaudytas.

2. Iš 2018-08-21 V. T. pateikto paaiškinimo Klaipėdos m. savivaldybės komisijai matyti, kad V. T. žinojo apie A. R. - Vanago reabilitavimą. Rašte nurodoma: "papildomai prie 2018-08-10 rašto iš komisijos narių gavau vieną užklausą: komisijos pirmininkas A. Š. per spaudą paragino mane paaiškinti komisijai ir visiems Lietuvos žmonėms, kodėl aš būdamas Lietuvos piliečiu remiuosi ... tik okupacinės valdžios sprendimais, o nesiremiu reabilitacijos dokumentais - tiek teismų, tiek įstatyminiais". V. T. nurodo priežastį, išsakydamas šiuos teiginius: "O kas paneigė arba kas gali paneigti 1957-09-24/25 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos nuosprendyje nurodytų duomenų, kad A. R. - Vanagas darė šiame "nuosprendyje" įvardintus nusikaltimus? Ar galima atleisti jam nusikaltimus dėl to, kad jis yra svarbi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio asmenybė, 1949 m. vasario 16 - osios deklaracijos signataras, prisidėjęs prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo? Ar jo nuopelnai Lietuvos Respublikai paneigia jo nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų? Šiemet minimos 100-osios A. R. - Vanago gimimo metinės, LR Seimas šiuos metus paskelbė A. R. - Vanago metais. Lietuvoje yra ne viena šio partizanų vado įamžinimo vieta... Bet ne paslaptis, kad A. R. - Vanago asmenybė vertinama prieštaringai. Vieni Lietuvos piliečiai laiko jį didvyriu, kiti - nusikaltėliu, o kiti - ir didvyriu, ir nusikaltėliu, tai yra faktas. Medalis turi dvi puses. Net jei kažkam nemalonu girdėti apie A. R. - Vanagą kritiką, tai noriu pabrėžti, kad jis buvo ne privatus, o viešas asmuo, iš esmės prieštaringas politinis - karinis veikėjas". V. T. minimame paaiškinime nurodo aplinkybes ne tik siedamas A. R. - Vanagą su taikių žmonių žudynėmis, bet ir dalyvavimu holokauste (t. 1 b.l 75-128).

2018-10-01 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC) rašte matyti pateikiama ši informacija:

1. Lietuvoje pirmieji partizanų būriai, kurių pagrindu vėliau susikūrė Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (toliau LLKS) pradėjo veikti 1944 vasarą, po to, kai dalį Lietuvos užėmė SSRS kariuomenė. Šių būrių svarbiausias tikslas buvo sustabdyti krašto sovietizaciją ir kovoti už Lietuvos valstybės nepriklausomybės išsaugojimą. LLKS 1992-01-12 LR įstatymu "Dėl LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos" pripažinta vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Okupuojanti valstybė SSRS šį judėjimą laikė nelegaliu, Lietuvos respublikos piliečius paskelbė SSRS (LSSR) piliečiais. 

2. Lietuvos partizaninio judėjimo vadovai nuo pat pasipriešinimo pradžios stengėsi reglamentuoti partizaninių judėjimų veiklą, leisdami raštiškus įsakymus, potvarkius, taisykles ir kitokius partizanų veiksmus norminančius aktus. LGGRTC laiko neabejotinu faktu tai, kad A. R. - Vanagas prisidėjo prie šio darbo ir prisidėjo prie dokumentuose nustatytos tvarkos diegimo ir įgyvendinimo.

3. LGGRTC neturi duomenų, kad A. R. - Vanagas būtų išleidęs potvarkių, skatinančių susidoroti su nekaltais civiliais gyventojais. Tiek visų Lietuvoje veikusių partizaninio judėjimo junginių vadovai, tiek konkrečiai A. R. - Vanagas leido raštiškus potvarkius ir skatino kovoti su asmenimis, kurie aktyviai padėjo įtvirtinti kitos valstybės, t.y. SSRS valdžią Lietuvoje (steigė šios valstybės institucijas, įgyvendino jų veiklą ir t.t.) arba aktyviai padėjo SSRS valdžios institutams kovoti su Lietuvoje kilusiu pasipriešinimo judėjimu (padėdavo susekti, kur yra partizanų būriai, kas jų arba neginkluotų pogrindinių organizacijų dalyviai ir t.t.).   4. Su Lietuvos partizaniniu judėjimu kovojusios SSRS institucijos savo vidiniuose dokumentuose pasipriešinimo judėjimą vadino "banditizmu", o jo dalyvius "banditais".   5. 1957-09-24 bei 25 dienos LTSR aukščiausiojo teismo nuosprendyje minimos sąvokos "ginkluotos nacionalistinės gaujos" ir "nacionalinės gaujos", šiuo atveju yra sinonimai, kuriais to meto raštvedyboje ir kalboje buvo apibūdinami Lietuvoje veikę ginkluoti lietuvių arba lenkų partizanų būriai. Sąvoka "liaudies gynėjas" žymi sovietų valdžios 1944 m. daugiausiai iš vietinių gyventojų (lietuvių) sukurtų sukarintų dalinių narį. Šių dalinių svarbiausia paskirtis buvo kova su partizaniniu judėjimu Lietuvoje ir tokią jų veiklą partizanų vadai laikė akivaizdžia savojo krašto išdavyste. Liaudyje jie vadinti stribais. Sąvoka "Teroristinės - diversinės veiklos" įvardijama ginkluotų partizanų įvykdytos smulkesnės ar stambesnės operacijos. Sąvoka "banditai" taikyta tiek

14

partizanams, tiek kriminaliniams nusikaltėliams, nors šių dviejų grupių nariai buvo teisiami pagal skirtingus SSRS baudžiamojo kodekso straipsnius ir su jais kovojo skirtingos SSRS institucijos, t.y. buvo aiškiai skiriama kur yra politinė kova ir kur yra kriminalinės veikos. Sąvoka "tarybiniai piliečiai" plati. Ji taikyta visiems SSRS teritorijoje gyvenantiems žmonėms, įskaitant ir tuos, kurie formaliai SSRS pilietybės nebuvo priėmę. Sąvoka "Apylinkės pirmininkas" žymi žemiausios grandies okupacinės sovietinės administracijos pareigūną, vadovavusį apylinkei. Sąvoka "kooperatyvo pirmininkas" žymi SSRS teritorijoje egzistavusių ir valdžios kontroliuojamos vartotojų kooperatyvų viršininką. Sąvoka "milicijos įgaliotinis" žymi SSRS milicijos viduriniosios vadovaujančios grandies pareigūną.  6. Su Lietuvos pasipriešinimu kovoję SSRS organai stengėsi sulaikyti ar sunaikinti A. R. - Vanagą nuo pat to laiko, kai jis pradėjo partizaninę kovą. Jis minimas daugelyje sovietų saugumo operatyvinių bylų.   7. Prie pateiktos informacijos LGGRTC pateikė tai patvirtinančius dokumentus:   7.1 1945-01-09 Lietuvos SSR Vidaus reikalų liaudies komisaro Valstybės saugumo komisaro B. pranešimas CK Organizacinio biuro Lietuvos TSR pirmininkui S. (pranešimas su gryfa "visiškai slaptai"). Šiame pranešime iš esmės nurodoma, kad 1944-12-29 Raudondvario miestelyje NKVD darbuotojai sulaikė vežimą, kuriame buvo aptikti 3556 egzempliorių laikraščių, proklomacijos, LLA įsakymai ir kiti dokumentai. Pranešime yra aprašoma LLA sandara. Išskiriamas LLA Vyriausiojo štabo įsakymas Nr. 4, kuriame nurodoma svarbiausia užduotis "Vanagų" nariams: "Suvienyti visas karines pajėgas, veikiančias šalyje, ir jau suvienytoms pajėgoms vesti propogandinę, aktyvią organizuotą ir ginkluotą kovą prieš bolševikų terorą. Užpuolus okupacinį rėžimą ir sutriuškinus Raudonąją Armiją, pereiti prie atviros kovos tam tikslui mobilizuojant visą liaudį". Minima užduotis yra detalizuota, išskiriant, kad LLA nariai turi aktyviai kovoti prieš NKVD, šnipus ir vietos administracinės valdžios darbuotojus, kurie kelia pavojų; be "Vanagų" Vyriausiojo štabo nurodymo neliesti tų Raudonosios Armijos dalinių, kurie nekovoja prieš Lietuvos partizanus ar neterorizuoja vietos gyventojų ir kt. Pranešime nurodomas ir kovos tikslas prieš NKVD ir NKGB - ginti  savo turtą ir savo liaudies gyvybes. Minimame įsakyme yra ir specialus skyrius: "Pasirengimas kovai prieš masinį išvežimą". Jame nurodoma, kad LLA turi ardyti tiltus ir bėgius, stabdyti ešalonus ir išlaisvinti vežamus lietuvius. Pranešime nurodomi ir kiti veiksmai, kurių turi imtis Lietuvos partizanai kovodami prieš okupantus.  7.2 Iš 1945-04-20, 1945-05-04, 1946-05-26, 1945-09-05, 1946-10-10, 1948-11-16, 1946-11-17, 1947-01-13, 1949-09-06, 1949-10-18 Lietuvos partizanų vadovų įsakymų bei raštų matyti, kad jie dėjo dideles pastangas tam, kad partizanai elgtųsi tinkamai, o jei jie elgdavosi priešingai, jų laukdavo ir mirties bausmė bei buvo sukurti Karo lauko teismai. Pvz. 1945-04-20 LLA Alytaus apylinkės vado įsakyme Nr. 6 nurodoma, kad " Neorganizuotai ginkluotus, kurie tiesiog užsiima tik banditiniais veiksmams, o tautinių tikslų nesiekia ir neturi pasiryžimo siekti, tuoj pat nuginkluoti, o jiems įvykdyti mirties bausmę. Tačiau prieš tai turi būti nuodugniai ištirtas faktas ir, jei reikalinga įvykdyti mirties bausmę, tai sudaryti bylą .... Gyventojai tiek apie vadus, tiek apie eilinius partizanus turi susidaryti gerą nuomonę, kad visur ir visada lietuvius partizanus sutiktų su džiaugsmu ir be baimės..". 1945-05-04 LLA Alytaus apylinkės vado įsakymu Nr. 7 išreiškiamas nepasitenkinimas kai kurių partizanų paleistuvavimu bei plėšikavimu. Ištvirkavimas buvo traktuojamas, kaip "bjauriausias reiškinys kultūringos žmonijos akivaizdoje" ir buvo nurodyta tokius partizanus šalinti iš partizanų eilių, o partizanus, kurie užsiiminėja plėšikavimu - bus baudžiami "be pasigailėjimo mirties bausme".   7.3 Iš Dainavos apygardos Karo lauko teismo sprendimo Nr. 4 protokolo matyti, kad partizanas "Ryklys" buvo nuteistas mirties bausme už tai, kad jis išdavė slaptus duomenis, už tai, kad nužudė kelis asmenis bei už tai, kad sistemingai girtuokliavo ir žemino partizano vardą. Mirties bausmė įvykdyta - 1948-06-26. Teismo procesui pirmininkavo "Vanagas" (pastaba: A. R.), o jos nariai buvo dar keturi partizanai.  (I t., b.l. 133-166)

2018-02-08 Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktose dokumentų kopijose matyti:  1. Iš 1946-11-01 Dainavos apygardos Merkio rinktinės vado - A. R. - Vanago pasirašyto pranešimo matyti, kad partizanai kovojo tik su okupantais. Tai geriausiai atsispindi šiuose jo

15

teiginiuose: "Mūsų pareiga gi dėti visas galimas pastangas tąjį partizaninį judėjimą išlaikyti ir toliau pajėgų iki bus išlaisvinta iš po raudonojo slibino jungo ir atgauta tautai laisvė ir nepriklausomybė". A. R. - Vanagas atkreipė dėmesį, kad nebūtų vykdomos tos operacijos, kurios būtų pavojingos vietos gyventojams bei į kitus aspektus, susijusius su kova prieš okupantus (2 t.b. l. 8-9)  2. Iš 1946-07-12 Dainavos apygardos Merkio rinktinės vado (Pastaba: A. R. - Vanago) pasirašyto įsako matyti, kad Lietuvos partizanams yra įsakoma imtis ypatingų atsargumo priemonių, nes NKVD turi naujų užverbuotų šnipų bei agentų. Nurodoma nustatyti šnipų tapatybes ir teisti juos Karo lauko teismuose. A. R. - Vanagas šnipų identifikavimo ir likvidavimo svarbą išreiškė šiais žodžiais: "Tepražus išgama šnipas, negu kad per jį NKVD sunaikintų kelis ar keliolika nekaltų ... (žodis neįskaitomas) gyventojų" (t. 2 b. l. 10).   3. Iš laisvės kovotojo partizano Tėvynei pareigų ėjimo lapo, kurį pasirašė A. R. - Vanagas matyti, kad jis nuo 1941 m. birželio mėn. iki 1941 m. rugpjūčio mėn. pradėjo partinzanauti Varėnos apsk. Druskininkų kuopos vado pareigose, o vėliau veiklą tęsė sąjūdyje "antrosios bolševikinės okupacijos metu" 1945-04-25 įstojo į Alytaus apskr. Nemunaičio apylinkių partizaninį būrį ir ėmė jam vadovauti. 1945-06-02 jis prisiekė ir prisaikdino 120 partizanų. Minimame lape nurodomos ir kitos aplinkybės (t. 2 b. l. 13-14).   4. Iš 1950-09-10 A. R. - Vanago pateiktos informacijos matyti, kad M. P. - "Vėtrai" Karo lauko teismas skyrė mirties bausmę dėl to, kad ji buvo užverbuota MBG ir ji išdavė partizanus (t. 2 b.l. 15-17).   5. Iš 1949-11-16 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos, kurią pasirašė ir A. R. - Vanagas matyti, kokie buvo esminiai tikslai viso partizaninio judėjimo, t.y. jie paskelbė, kad yra "aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai". Šios deklaracijos pagrindu jie įtvirtino, kad okupacijos metu Lietuva yra demokratinė respublika, ji garantuoja lygias teises visiems Lietuvos piliečiams, neprasikaltusiems lietuvių tautos interesams. Komunistų partiją jie paskelbė kaip diktatūrinę ir priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui - Lietuvos nepriklausomumui. Asmenys, kurie bendradarbiavo su "bolševikinės ar vokiškosios" okupacijos atstovais, kurie išdavė Tėvynę yra "atsakingi prieš Lietuvos teismą" (t. 2 b. l. 18-19).  6. Iš 1957 m. rugsėjo 24/25 d. LTSR aukščiausiojo teismo nuosprendžio originalo, kuris buvo surašytas ranka ir pažymėtas gryfa "slaptai" bei spausdinto spausdinimo mašinėle matyti, kad jis yra tapatus nuosprendžiui, kurį mini ir V. T. (t. 2 b. l. 20-37; 41-49). 

7. Iš „Priesaikos", kurią parašė A. R. - Vanagas matyti, kaip jis su partizanais prisiekė kovoti būtent prieš okupantus. Jie iškilmingai prisiekė vienuolyne. Prieš priesaiką buvo atlikę išpažintį.  (II t., b.l. 38-40)

2015-04-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-290/2015 A. R. – Vanagas bei jo žmona – B. M. buvo pripažinti genocido aukomis. Šiuo sprendimu buvo pripažinta, kad apskritai SSRS vykdytos žiaurios represinės priemonės Lietuvos partizanų atžvilgiu yra genocidas. 2016-07-08 Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti minimą pirmosios instancijos sprendimą. (2 t., b.l. 52-83)  Iš 1956-10-12 Valstybės saugumo komiteto prie TSRS Ministrų Tarybos 4 -os valdybos 2 - o skyriaus vyr. operįgaliotinio Kolesnikovo pranešimo (grifa "visiškai slaptai") matyti, kad okupacinio rėžimo represinės struktūros A. R. - Vanago nelaikė kriminaliniu nusikaltėliu, o "buržuazinių lietuvių nacionalistų gaujos" atstovu, kuri rašte įvardinama ir kaip "banditų grupė". Pranešime nurodomos aplinkybės, susijusios su A. R. - Vanago rezistencine veikla ir niekur neužsiminama apie kriminalinių nusikaltimų darymą, pvz. taikių žmonių žudymą. (2 t., b.l. 89-94)   Iš 1956-10-15 Valstybės saugumo komiteto prie LSSR Ministrų tarybos pirmininko - pulkininko J. S. "spec. pranešimo" (grifa "visiškai slaptai"), adresuoto Lietuvos komunistų partijos CK sekretoriui A.J. S., matyti, kad  vėlgi okupacinio rėžimo represinės struktūros A. R. - Vanago nelaikė kriminaliniu nusikaltėliu, o siejo jį su jo rezistencine kova. Tokia veikla buvo įvardinta "Lietuvos buržuazinių nacionalistinių banditų formuočių" veikla. Be to, šis pranešimas atskleidžia ir ypatinga okupacinio rėžimo požiūrį į A. R. - Vanagą, nes jame nurodoma, kad "Sulaikius R. buvo

16

visiškai užbaigta Lietuvos buržuazinių nacionalistinių buvusių banditų formuočių likvidacija respublikoje". (2 t., b.l. 95-99)  Iš 1956-10-18 Valstybės saugumo komiteto prie LTSR Ministrų tarybos pirmininko generolo - majoro K. L. pranešimo (grifa "visiškai slaptai") Armijos generolui I.A. S. matyti, kad okupacinio rėžimo represinės struktūros ypatingą dėmesį skyrė A. R. - Vanago sulaikymui. Tai geriausiai atsispindi šioje citatoje: "Lietuvos TSR saugumo organų darbe buvo kreipiamas pagrindinis dėmesys R. paieškai ir jo sugavimui. Tam tikslui iš kvalifikuotų čekistų buvo sudaryta operatyvinė grupė, kuri pastoviai dirbo R. paieškoje. Tuo pat metu šios užduoties įvykdymui buvo įtraukti Alytaus, Varėnos, Daugų, Jiezno ir Prienų rajonų saugumo komiteto aparatai". Be to, iš minimo pranešimo vėlgi matyti, kad okupacinio rėžimo represinės struktūros A. R. - Vanago nelaikė kriminaliniu nusikaltėliu, o siejo jį su jo rezistencine kova. be to, šiame pranešime vėlgi siejamas A. R. - Vanago sulaikymas su rezistencinės kovos pabaiga. (2 t. b.l. 100-113)   Iš 1999-03-08 Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktos informacijos matyti, kad A. R. - Vanago sulaikymui, okupacinis rėžimas skyrė ypatingą dėmesį, nes dėl A. R. - Vanago sulaikymo buvo apdovanoti viso 18 asmenų, viso operacijoje dalyvavo 36 KGB pareigūnai. (2 t. b.l.114-116)  Iš 1957-05-08 LTSR aukščiausiojo teismo nuosprendžio matyti, kad B. M. (A. R. - Vanago žmona, kuri buvo sulaikyta kartu su A. R. - Vanagu) buvo nuteista 8 m. laisvės atėmimo bausme. (2 t. b.l. 117-119)  Iš 1989-09-18 LTSR aukščiausiojo teismo sprendimo matyti, kad B. M. buvo reabilituota ir teismas pareiškė: "Giliai apgailestaujame, kad Jūs patyrėte didžiulę moralinę ir materialinę skriaudą". (2 t. b.l. 121)  1992-12-30 teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 6311 patvirtina, kad pateiktos ligos istorijos Nr. 462 duomenimis, A. R. 1956-10-12 buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. (2 t., b.l. 125-130).   1993-07-06 kompleksinės teismo medicininės fizikinės-techninės ekspertizės aktas Nr. 134/93 patvirtina, kad A. R. sužalojimų visumos pasidaryti pats sau negalėjo. (2 t., b.l. 131-136).  1991-03-19 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pažymėjimas Nr. 8-19958/91 patvirtina, kad A. R. buvo neteisėtai represuotas ir nuo 1956-10-13 iki mirties nuosprendžio įvykdymo 1957-11-29 išbuvo laisvės atėmimo vietose (2 t., b.l. 137).  Iš 2018-08-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpyje nuo 1989 m. iki 2017 m. buvo gauti 38 610 prašymų pilietinių teisių atkūrimo klausimais. 27 256 prašymai buvo patenkinti ir išduoti pažymėjimai. 2967 kartus buvo atsisakyta išduoti pažymėjimus, o 239 buvo pripažinti netekusiais galios. (2 t., b.l. 161-167)  Iš 2019-01-23 Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktos informacijos matyti, kad Centras yra atlikęs išsamų tyrimą apie tariamą A. R. - Vanago dalyvavimą holokauste. Nei A. R. – Vanagas, nei jam pavaldūs būrio nariai nedalyvavo holokauste. Priešingai, už bandymą pasipriešinti sandėlį plėšiantiems vokiečių kariams, A. R. - Vanagui grėsė suėmimas, todėl jis pradėjo slapstytis. (2 t., b.l. 171-172)

Iš 2018-08-02 kratų protokolų matyti, kad kratų metu V. T. gyvenamojoje vietoje, UAB "(duomenys neskelbtini) " patalpose bei automobilyje buvo išimta kompiuterinė įranga, telefonai, USB jungtys, užrašai, dokumentai, tarp kurių 1957-09-24-25 Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų teisiminės kolegijos nuorašo kopija, bei kiti daiktai. (3 t., b.l. 37-38, 47-49, 57-59)  Iš 2018-08-09 specialisto išvados Nr. 11K - 232 (18), iš 2018-08-23 specialisto išvados Nr. 11K - 246 (18), 2018-09-20 specialisto išvados Nr. 11K - 266 (18), matyti, kad buvo padaryti kompiuterinių įrenginių, mobilaus ryšio telefonų, USB laikmenų informaciniai išrašai (elektroninės kopijos). (3 t., b.l. 94-97, 99-101, 103-104)

Iš 2019-01-03 - 2019-01-21 apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėti šie objektai, kurie buvo paimti minimų kratų metu: sisteminio bloko (stacionaraus kompiuterio) standžiųjų diskų "WD" S/N:WD1600BEVT, "Seagate" S/N:LR621R6 ir standžiojo disko "Samsung" S/N:S08EJ1WL908115 nuskaitytos informacijos išrašai "IEF 11K-246(18)

17

WD1600BEVT", "IEF 11K-246(18) seagate", "IEF 11K246(18) Samsung, įrašyti specialistui prokuratūros pateiktame išoriniame standžiajame diske "WD" S/N: WCAV5N644604 (2018-08-23 specialisto išvada Nr. 11K-246(18). Apžiūros metu užfiksuota, kad pasirinkus datos laikotarpį nuo 2018-07-10 iki 2018-07-28, buvo rasta informacija, susijusi su A. R. - Vanagu. Informacija rasta kietajame diske "Seagate" S/N:LR621R6, buvusiame stacionariame V. T. kompiuteryje:   1. Naudojantis internetu "Google" paieškos istorijoje matyti, kad iš stacionaraus kompiuterio buvo atliktos šios informacijos paieškos: 1. 2018-07-18 07:13:46 val. buvo įvesti šie raktiniai žodžiai "A. R. - Vanago"; 2. 2018-07-18 08:22:12 val. buvo įvesti šie raktiniai žodžiai "A. R. - Vanago"; 3. 2018-07-18 08:22:23 val. buvo įvesti šie raktiniai žodžiai "A. R. - Vanago"; 4. 2018-07-18 08:22:25 val. buvo įvesti šie raktiniai žodžiai "A. R. - Vanago"; 5. 2018-07-18 08.22:26 val. buvo įvesti šie raktiniai žodžiai "A. R. - Vanago"; 6. 2018-07-18 08.23:23 val. buvo įvesti šie raktiniai žodžiai "A. R. - Vanago"; 7. 2018-07-18 08:22:23 val. buvo įvesti šie raktiniai žodžiai "A. R. - Vanago grabauskas";       2. Toliau analizuojant interneto naršymo istoriją nustatyta, kad iš "Google" paieškos, paiešką atliekantis asmuo buvo nukreipiamas į apie A. R. - Vanagą informacijos turinčius sekančius puslapius: 1. 2018-07-18 08:58:34 buvo atidarytas puslapis https://lt.wikipedia.org/wiki/A._R.-Vanagas; 1. 2018-07-18 09:08:30 buvo atidarytas puslapis https://nekropole.info/ru/A. R. - Vanagas.    3. Ieškant duomenų, kietojo disko C diske rastas failas, pavadinimu "VANAGAS LYA F. K-1 ap. 58 b. 44618-3 KAB", kuriame yra įvairi informacija apie A. R.-Vanagą, o tarp jos ir 1957 metų rugsėjo 24-25 dienos Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos nuosprendis. Informacijos, kokiu būdu šis failas atsirado kompiuteryje, nerasta, tačiau galimai šis failas buvo įkeltas, pasinaudojant kažkokia išorine laikmena. Rastas priedas taip pat pridedamas.    4. Analizuojant elektroninio pašto dėžutės duomenis nustatyta, kad iš V. T. naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas laiškas adresatui (duomenys neskelbtini), prie kurio pridėtas minėtas failas "VANAGAS LYA F. K-1 ap. 58 b. 44618-3 KAB", o minėtas adresatas 2018-07-18 16:08 val. atrašė "Вячеслав, здравствуйте ! Спасибо за материал. Попробуем с ним поработать. Вот ссылка на материал". Vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: "Ačiū už medžiagą. Pabandysim su juo padirbti. Štai nuorodą į medžiagą".    5. Analizuojant parsisiųstus failus, kurių atsisiuntimo istorija yra atvaizduota aplanke "Downloads", neaptikta, kad į šį įrenginį būtų atsisiųstas failas "VANAGAS LYA F. K-1 ap. 58 b. 44618-3 KAB". Iš kokio įrenginio buvo patalpinta informacija tinklalapyje "Facebook" apie A. R. - Vanagą, nepavyko nustatyti. Aplanke "Internet Explorer Downloads" rasta informacija, jog naudojantis internetiniu puslapiu "Wetransfer" 2018-07-25 14 val. 26 min. 33 sekundės į kompiuterio D diską aplanką "Vanagas/Andrius" buvo parsiųstas Mp4 formato failas, tačiau koks tai failas, nenustatyta. (3 t., b.l. 105-144)  Iš 2019-01-22 apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad papildant 2019-01-21 apžiūros protokolą, buvo peržiūrėti kietajame diske "Seagate" S/N:LR621R6, buvusiame stacionariame V. T. kompiuteryje interneto naršymo istorijoje rasti internetiniai puslapiai, kurie buvo atidaryti: 1. https://lt.wikipedia.org/wiki/A._R.-Vanagas; 2. https://nekropole.info/ru/A.-R.-Vanagas. Pateiktoje informacijoje A. R. - Vanagas apibūdinamas išskirtinai teigiamai. (3 t., b.l. 145-169)  Iš 2019-01-17 - 2019-01-22 apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėti minimų kratų metu rasti mobilaus ryšio telefonai, USB laikmenos ir mobilaus ryšio telefone "Samsung gt-S5570" IMEI 351729053484688 kontaktų sąraše šie telefono numeriai, kurie gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui: 1. "Sachenka 24 Sovetsk". Darbo tel. Nr.: (duomenys neskelbtini); namų - (duomenys neskelbtini); mobilus - (duomenys neskelbtini); namų (duomenys neskelbtini). 2. "Loelija Riga". Mobilus tel. Nr.: (duomenys neskelbtini); namų - (duomenys neskelbtini). 3. "Druzishe". Mobilus tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 4. "Lastochka". Namų tel. Nr.: (duomenys neskelbtini); mobilus - (duomenys neskelbtini); fakso nr. - (duomenys neskelbtini); namų - (duomenys neskelbtini). (3 t., b.l. 170-173)

18

   Iš 2019-01-22 apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu iš V. T. gyvenamosios vietos paimti dokumentai, įvairūs daiktai su SSRS simbolika, imitacinis V. T. vardu sukurtas "KGB - SSRS" pažymėjimas , skaitmeninės laikmenos. (3 t., b.l. 174-188)   Iš 2019-01-23 apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu iš UAB "(duomenys neskelbtini) " paimti užrašai, dokumentai, SIM kortelė, laikraščio iškarpos bei kiti daiktai. Tarp apžiūrėtų minimų objektų buvo ir brošiūros išrašas "Lietuvos gyventojų netektys okupacijos metais, kurioje lyginant pateikiami duomenys apie netektis sovietų okupacijos metais ir nacių Vokietijos okupacijos metais. Iš jos matyti, kad Sovietų okupacijos metais, laikotarpyje nuo 1940-06-15 - 1941-06-22 buvo įkalinti, nužudyti, ištremti 23 000 žmonės; laikotarpyje nuo 1944 m. iki 1953 m. suimti bei įkaltinti 186 000 žmonės; ištremta - 118 000 žmonių, iš jų partizanų bei jų rėmėjų - 20 500; laikotarpyje nuo 1954 m. iki 1986 m. suimti ir įkalinti dėl politinių motyvų 1000 žmonių; 1991 m. ginant Lietuvos nepriklausomybę žuvo 23 žmonės. (4 t., b.l. 1-13)   Iš 2019-01-23 apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad minimos apžiūros, vykusios 2019-01-03 - 2019-01-21 metu aptikto failo "LYA F. K-1 ap. 58 b. 44618-3 KAB" saugotojas yra Lietuvos ypatingasis archyvas. Šis failas buvo patalpintas kartu su visa baudžiamosios bylos medžiaga, kuria remiantis buvo nuteistas A. R. - Vanagas. Šis failas buvo surastas naudojantis "Google" paieškos sistema. (4 t., b.l. 14-51)   Iš 2019-07-24 - 2019-07-26, 2018-07-31, 2018-10-25, 2018-10-04, 2018-10-03 apžiūros protokolų bei jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėta V. T. paskyra "Facebook" socialiniame tinkle. Buvo apžiūrėta įvairaus pobūdžio informacija (komentarai, pasidalinimas informacija, video medžiaga ir t.t.), kurią siuntė V. T. plačiai auditorijai. Užfiksuoti visi informacijos patalpinimai, kurie yra atvaizduoti V. T. kaltinime bei kita tyrimui svarbi informacija (4 t., b.l. 54-151, 152-194; 5 t., b.l. 1-8, 12-14, 15-77, 81-139)   Iš 2019-01-04 apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti interneto portalo ruboltic.ru bei televizijos kanalo "NTV" sukurta vaizdo medžiaga, kurią V. T. platino socialiniame tinkle "Facebook", pasinaudodamas savo asmenine paskyra. (5 t., b.l. 78-80, 140-142, 143-145)  Iš 2018-11-05 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta televizijos kanalo "NTV" sukurta vaizdo medžiaga, kurią V. T. platino socialiniame tinkle "Facebook", pasinaudodamas savo asmenine paskyra. Iš jos matyti, kad V. T. įvardina Pabaltijyje veikiančias kai kurias partijas nacistinėmis. Paklausus jo kokios partijos nacistinės, jis atsakė, kad nacistiškai nusiteikusių yra. Vėliau nurodė, kad Klaipėdoje yra nacistiškai nusiteikusių asmenų. (5 t., b.l. 146-149)   Iš 2018-11-27 politinės partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" rašto, pasirašyto partijos pirmininko matyti, kad jie paminėtus V. T. išsakytus teiginius apie Pabaltyje veikiančias nacistines politines partijas, nacistiškai nusiteikusius žmones, melagingą informaciją apie A. R. - Vanagą vertina negatyviai. Jie mano, kad V. T. tokiais melagingais teiginiais siekia dirbtinai supriešinti TS-LKD su tautinėmis bendrijomis, kurios, kaip ir lietuviai, nukentėjo nuo nacių rėžimo. Rašte pažymima, kad partijai priklauso 14 243 nariai. (5 t., b.l. 155-157)   Iš 2018-11-27 politinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" rašto, pasirašyto partijos pirmininko matyti, kad jie paminėtus V. T. išsakytus teiginius apie Pabaltyje veikiančias nacistines politines partijas, nacistiškai nusiteikusius žmones vertina negatyviai. Jie mano, kad tokie prasimanymai žeidžia visos Lietuvos žmonių garbę bei orumą, bei jų partijos narius. Minimi V. T. pasisakymai apie nacistines partijas bei A. R. - Vanagą kursto neapykantą ir nepasitikėjimą, žeidžia žmonių įsitikinimus bei puoselėjimas vertybes. Rašte pažymima, kad partijai priklauso 4351 nariai. (5 t., b.l. 163-167)   2018-12-12 LR VSD rašte nurodoma, kad „Rusija kompromituoja Lietuvos pasipriešinimą Sovietų Sąjungai, kaltindama šio pasipriešinimo dalyvius koloboravus su nacistine Vokietija ir dalyvavus holokauste. 1944-1953 m. prieš sovietų okupaciją kovojęs Lietuvos partizaninis judėjimas yra vienas pagrindinių Rusijos kovos su istorijos „klastojimu“ taikinių, nes paneigia mitą apie teigiamą sovietų įtaką Lietuvos raidai. Lietuvos siekius įamžinti šį judėjimą Rusija vadina istorijos klastojimu ir nacizmo reabilitavimu. 2018 m. antroje pusėje padidėjo Rusijos valdžios ir Kremliaus propogandistų dėmesys vienam Lietuvos partizaninio judėjimo lyderių A. R. – Vanagui. Jo kompromitavimo kampanija prasidėjo po to, kai Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus

19

paskelbė A. R. – Vanago metais. Vykdant šią kompaniją, Kremliaus propogandistai ypač išnaudojo Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko V. T. sukeltą skandalą, kai jis A. R. – Vangą apkaltino prisidėjus prie 8 tūkst. taikių Lietuvos gyventojų nužudymo. Rusija vertina NATO kaip vieną esminių veiksnių, trukdančių jai įgyvendinti strateginius interesus – plėsti įtaką posovietinėje erdvėje (taip pat ir Baltijos valstybėse) ir atkurti didžiosios galios statusą tarptautinėje sistemoje. Rusija ypač didelį dėmesį skiria Vakarų šalių vienybės skaldymui, siekia kompromituoti NATO veiklą, stabdyti NATO narių gynybinės galios stiprinimo projektus, trukdyti NATO plėtrai ir jo pajėgumų vystymui Rytų Europoje. VSD atkreipia dėmesį, kad naudojantis tokiais prokremliškais propogandiniais interneto tinklalapiais kaip ria.ru ir rubaltic.ru gali būti siekiama plėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje, skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę. Šį teiginį patvirtina tai, kad Rusijos propogandos klišes atkartojantys asmenys Lietuvoje socialiniuose tinkluose dažnai dalinasi prokremliškų propogandinių interneto tinklapių nuorodomis ir taip skleidžia Kremliaus režimui palankias nuostatas Lietuvos visuomenėje. (VI t., b.l. 22-23)  2018-12-19 tarnybiniame pranešime yra atvaizduota detali V. T. siųstos informacijos, pasinaudojant jo asmenine "Facebook" paskyra, analizė. Buvo analizuojama ta informacija, kuri yra užfiksuota aukščiau paminėtuose apžiūros protokoluose. Atlikus analizę buvo padarytos šios išvados:   1. V. T., skleidžiamas žinias išskirtinai išreiškia prieštaravimą Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Iš 34, tiktai dvi žinios nebuvo analizuojamos dėl dviprasmybių buvimo (žinia 6.2 bei 6.5).   2. V. T. skleidžia minimas žinias nuosekliai ir sistemingai, t.y. laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2018-09-28 buvo paskleistos 34 įvairios žinios.   3. V. T. iki 2018-07-18, t.y. kuomet Klaipėdos m. savivaldybės posėdžio metu jis A. R. – Vanagą apkaltino taikių žmonių žudymu, jis savo auditorijai buvo pateikęs 10 įvairaus pobūdžio žinių, kurias teikdamas išreiškė prieštaravimą Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir visos jos atitinka Rusijos Federacijos interesus: NATO vaidmens menkinimas Baltijos valstybėse (3.4. 3.5, 3.6 žinios); pateikimas, kad Lietuva SSRS sudėtyje gyveno geriau (3.3 žinia); aktyvus Rusijos televizijos kanalo „RTR – Planeta“ interesų gynimas, kurios transliacija Lietuvoje buvo sustabdyta dėl to, kad kurstomas karas bei neapykanta (3.7, 3.8 žinios); aktyvus gynimas asmenų, kurie buvo teisiami dėl nusikalstamų veikų susijusių priešišku veikimu prieš Lietuvos strateginius nacionalinius interesus, t. y. prieš NATO, ES bei atliko kitus nusikalstamus veiksmus (3.9, 3.11 žinios); „Georgijaus juostelės“ nešiojimas, kuomet jis taip „pažymėjo Klaipėdos išsivadavimą nuo fašistų prieš 71 metus“ (3.10 žinia); išreiškia nepasitenkinimą Lietuvos teismų darbu, kuomet jie išteisina asmenį dėl to, kad jis priešiškai pasisakė prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką (3.2 žinia).   4. V. T. nuo 2018-07-18 socialiniame tinkle "Facebook" tampa aktyvus, platindamas įvairaus pobūdžio informaciją apie A. R. – Vanagą bei Lietuvos partizanus, t.y. nuo 2018-07-18 pateiktų 24 žinių, kurios buvo išanalizuotos, 22 žinios buvo susijusios būtent su Lietuvos partizanais bei A. R. – Vanagu. Iš esmės visomis minimomis žiniomis buvo menkinamas Lietuvos partizaninis judėjimas bei A. R. – Vanagas.   5. V. T. nuo 2018-07-18 platina informacija ne tik apie tai, kad A. R. – Vanagas bei Lietuvos partizanai prisidėjo prie taikių žmonių žudynių, tačiau apkaltina juos ir žydų žudymu, bendrininkavimu su nacistine Vokietija (5.1, 5.2, 5.3, 5.6, 5.7, 5.8, 6.1 žinios).   6. V. T., siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl Lietuvos partizanų bei A. R. – Vanago dalyvavimo taikių Lietuvos žmonių žudymuose ne kartą apeliuoja į niekinį dokumentą - 1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo nuosprendį, tačiau jis žino ir apie A. R. – Vanago reabilitavimą ir aktyviais veiksmais siekė, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl A. R. – Vanago reabilitavimo būtų patikrintas (panaikintas), t.y. jis pateikia skundą Vyriausybės atstovei Klaipėdai bei Ministrui Pirmininkui (6.5 žinia).   7. V. T. kai kurias žinias skleidžia pasitelkdamas informaciniais kanalais, t. y. sputniknews.lt, baltnews.lt, ria.ru ir rubaltic.ru, kurie minimame VSD bei AOTD „Grėsmių

20

nacionaliniam saugumui vertinime“ bei 2018-12-12 LR VSD rašte yra įvardinti kaip kanalai, kuriais siekiama plėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje, skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę arba kanalai kurių pagalba gali būti siekiama formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę, skleidžiant antivakarietiškas nuotaikas. V. T. naudosi šiais informaciniais kanalais, šioje platintoje informacijoje: 3.4 žinioje - sputniknews.lt; 3.5 žinioje - ria.ru; 3.6 žinioje - sputniknews.lt; 3.8 žinioje - ria.ru.; 4.1. žinioje - sputniknews.lt; 4.3 žinioje - rubaltic.ru; 4.4 žinioje - rubaltic.ru.; 5.1. žinioje - sputniknews.lt; 5.2 žinioje - rubaltic.ru; 5.3 žinioje – baltnews.lt; 5.7 žinioje - baltnews.lt; 5.9 žinioje - sputniknews.lt; 5.10 žinioje – baltnews.lt; 6.1 žinioje - sputniknews.lt; 6.2 žinioje - rubaltic.ru; 6.4 žinioje – baltnews.lt; 6.7 žinioje - rubaltic.ru.   7.1 Taigi, iš 34 siųstų žinių V. T. naudojosi 17 kartų informaciniais kanalais, kurie priskiriami antivakarietiškų nuotaikų sklaidai bei Kremliui palankios viešosios nuomonės formavimui ir tai sudaro 50 proc. nuo visų pateiktų V. T. žinių.   7.2 V. T. minimais informaciniais kanalais naudojosi ne tik tuomet, kai pasisakė apie A. R. – Vanagą bei Lietuvos partizanus, bet ir iki to momento – iš 10 kartų, 4 kartus (3.4 žinioje - sputniknews.lt; 3.5 žinioje - ria.ru; 3.6 žinioje - sputniknews.lt; 3.8 žinioje - ria.ru ).   7.3 Iš esmės visuose minimų informacinių kanalų pagalba pateiktose žiniose yra minimas V. T.: jis arba asmeniškai duoda komentarus, arba jis juose yra cituojamas, arba išreiškiama jam parama.   7.4 V. T. yra ginamas oficialių Rusijos federacijos valdžios atstovų: 5.9 žinioje tiesioginį palaikymą išreiškia Rusijos Federacijos URM atstovė M. Z., o 6.3 žinioje tiesioginį palaikymą išreiškia Rusijos federacijos ambasadorius Lietuvoje – A.I. U..   8. V. T. auditorija jo asmeninėje paskyroje "Facebook" traktuotina, kaip didelė: 2018-07-24 fiksuota, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo 2363 draugus. 2018-10-03 fiksuota, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo 3062 draugus. 2018-11-28 fiksuota, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo 3427 draugus.   9. Istorinės atminties iškraipymas, jų menkinimas priskiriamas prie Nacionalinio saugumo grėsmių, todėl rezistencinis judėjimas, kuris veikė Lietuvoje laikotarpyje nuo 1944 m. iki 1953 m. bei jo vadovų istorinis atminimas yra sudedamoji Lietuvos nacionalinio saugumo interesų dalis. Kadangi minimas judėjimas yra sudedamoji Lietuvos nacionalinio saugumo interesų dalis, o V. T. tiesiogiai bei netiesiogiai pasisako prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus – istorinės atminties puoselėjimą.   9.1 Pažymėtina, kad Rusijos Federacijos interesai yra susiję su Lietuvos partizanų istorinės atminties menkinimu. 2018-12-12 LR VSD rašte netgi nurodoma, kad "1944-1953 m. prieš sovietų okupaciją kovojęs Lietuvos partizaninis judėjimas yra vienas pagrindinių Rusijos kovos su istorijos „klastojimu“ taikinių, nes paneigia mitą apie teigiamą sovietų įtaką Lietuvos raidai".   9.2 V. T. skleidžia minimas žinias nuosekliai, sistemingai bei plačiam ratui žmonių. V. T. informacija, kuri prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, siuntė ne tik tuomet, kai paskelbė, kad A. R. – Vanagas bei Lietuvos partizanai dalyvavo taikių žmonių žudynėse, bet ir prieš tai. Tokia aplinkybė tik patvirtina jo nuoseklų požiūrį į Lietuvos bei Rusijos Federacijos nacionalius interesus ir tai parodo jo veikimo tyčios kryptingumą A. R. – Vanago, Lietuvos partizanų bei jų remėjų atžvilgiu.   9.3 V. T. nekreipia dėmesio į argumentus, kurie neigia jo pozicijos teisingumą ir siekia sumenkinti juos. V. T. kryptingai teikia menkinančio pobūdžio informaciją apie A. R. – Vanagą bei Lietuvos partizanus, nors ir žino, kad A. R. – Vanagas yra reabilituotas bei aplinkybę, kad 2018 m. Lietuvoje buvo paskelbti A. R. – Vanago metais. Negana to, jis atlieka aktyvius veiksmus tam, kad A. R. – Vanago reabilitavimo byla būtų iš naujo svarstoma. V. T. bandydamas pagrįsti savo išsakytus žodžius apie A. R. – Vanago bei Lietuvos partizanų dalyvavimą taikių žmonių žudymuose rėmėsi minimu 1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo nuosprendžiu, nors platindamas informaciją apie tariamus A. R. - Vanago bei Lietuvos partizanų padarytus nusikaltimus žydų tautos atstovų atžvilgiu bei bendrdarbiavimu su nacistine Vokietija, jis jau nieko nesiremia ir nepaisant to tokią informaciją vis viena platina. Be to, daugelyje

21

V. T. skleidžiamų žinių atsispindi pozicija, kad dabartinė Lietuvos istorija yra klastojama ir tą daro Lietuvos institucijų kompetetingi atstovai, ko pasekoje galime pagrįstai teigti, kad tokiu būdu bandoma pateisinti minimą nuosprendį, parodant jį kaip teisingą bei apskritai niekinti Lietuvos partizaninį judėjimą bei jo kilnius tikslus ir pasiekimus. Toks elgesys tik patvirtina jo nuoseklią menikinančio pobūdžio poziciją A. R. – Vanago, Lietuvos partizanų bei jų remėjų atžvilgiu.   9.4 V. T. gausiai naudojasi informaciniais šaltiniais, kurių veikla yra priešiška Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. V. T. yra ginamas ne tik minimų informacinių šaltinių, kurių veikla yra priešiška Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, tačiau jau ir oficialių Rusijos Federacijos oficialių valdžios atstovų. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad V. T. nuosekliai išreiškia priešiškumą Lietuvos nacionaliniams interesams, tuo pat metu palaikydamas Rusijos Federacijos interesams ir tai vėlgi tik parodo jo veikimo tyčios kryptingumą A. R. – Vanago, Lietuvos partizanų bei jų remėjų atžvilgiu.   9.5 Apibendrinant, paminėtos aplinkybės sudaro vieningą visumą bei objektyvų pagrindą pagrįstam teigimui, kad visos menkinančio pobūdžio žinios, kurias platino V. T. apie A. R. – Vanagą bei Lietuvos partizanus, jų rėmėjus yra sąmoningas veikimas, siekiant klaidinti savo gausią „Facebook“ auditoriją, taip formuojant jų neigiamą nuomonę apie A. R. – Vangą, Lietuvos partizanus, Lietuvos valdžios atstovus, kurie neva tai klastoja istoriją apie juos bei nepagrįstai persekioja jį patį. Taigi, V. T., skleisdamas minimas žinias suvokė ką daro, t. y. kad skleidžia melagingo bei menkinančio pobūdžio žinias ir norėjo taip elgtis. Jis informaciją platino socialiniame tinkle, gausiam asmenų ratui. Jo skleidžiamoje informacijoje yra daug menkinančios, žeidžiančios kalbos, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes bei argumentus yra pagrindas pagrįstam teigimui, kad jo skleidžiama paminėta informacija yra nesuderinama su saviraiškos laisve. (6 t., b.l. 24-99)

2018-12-12 LR VSD rašte (buvo įvertinta minima 2018-12-19 tarnybiniame pranešime atvaizduota analizė) nurodoma, kad:  1. VSD vertimas sutampa su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) 2018-12-19 tarnybiniame pranešime pateiktomis V. T. skleidžiamos informacijos analizės išvadomis. V. T. skleidžiama informacija vertintina kaip menkinanti Lietuvos valstybingumą ir yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Menkindamas Lietuvos valstybingumą, V. T. skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie Lietuvoje 1944-1953 m. vykusį partizaninį karą prieš Sovietų Sąjungos (SSRS) okupaciją, neva Lietuvoje atgimstantį nacizmą ir didėjančią rusofobiją. Jis bendradarbiauja (dalyvauja laidose ir / arba duoda interviu) su agresyvią propagandą prieš Lietuvą vykdančiomis Rusijos valdžios institucijoms ar Kremliui artimiems oligarchams priklausančiais televizijos kanalais bei internetiniais naujienų portalais, kurių veikla pažeidžia Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.  2. V. T. skleidžiama informacija atitinka agresyvią užsienio politiką vykdančios Rusijos interesus. Kremlius siekia didinti įtaką buvusiose SSRS valstybėse (taip pat ir Lietuvoje) ir pakeisti dalies šių valstybių pasirinktą euroatlantinės integracijos kryptį. Įtakos didinimui Rusija pasitelkia įvairius instrumentus, tarp jų vienas svarbiausių ir aktyviausiai naudojamų prieš Lietuvą yra propaganda. Vykdomose propagandinėse kampanijose Rusija kaltina Lietuvą sistemingai pažeidžiant rusakalbių teises bei sąmoningai skatinant atgimstantį nacizmą bei neva didėjančią rusofobiją. Propagandiniuose pranešimuose Lietuva pristatoma karo kurstytoja, o NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje vaizduojamas kaip pasiruošimas Rusijos puolimui. Sistemingai skleidžiamais propagandiniais pranešimais Rusija siekia mažinti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą valdžios institucijomis, Europos Sąjunga ir NATO. 2018 m. Kremliaus propagandistai daug dėmesio skyrė Lietuvai svarbių istorinių datų ir asmenybių (ypač susijusių su 1944-1953 m. vykusiu partizaniniu karu) diskreditavimui. Pažymėtina, kad V. T. aktyviai skleidžia šiuos paminėtus Rusijos propagandos naratyvus.  3. V. T., skleisdamas 2018-12-19 tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, siekė formuoti Rusijai palankią informacinę aplinką ir jos interesus atitinkančias Lietuvos gyventojų vertybines nuostatas. Naudodamas tikrovės neatitinkančią informaciją, V. T. kompromitavo partizanus, kovojusius prieš SSRS įvykdytą Lietuvos okupaciją. Skleisdamas tokio pobūdžio

22

informaciją, V. T. savo provokuojančia veikla kelia socialinę įtampą Lietuvos visuomenėje ir taip pat galimai siekia pritraukti ir konsoliduoti didesnį agresyviai Rusijos politikai pritariančių asmenų palaikymą.  4. Su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinama V. T. veikla gali būti traktuojama kaip sistemingas veikimas siekiant aiškiai išreikšto tikslo, nes tokio pobūdžio veikla iš anksto pasiruošus, nuosekliai, skirtingomis priemonėmis vykdoma keletą metų. V. T. dalyvauja skleidžiant Rusijos interesus atitinkančius propagandinius naratyvus, rengia viešas Rusijai palankias vertybines nuostatas skleidžiančias provokacijas (pavyzdžiui, V. T. Klaipėdos m. savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo segėdamas Rusijos karinės agresijos simboliu tapusią Georgijaus juostelę), dalyvauja Rusijos istorijos politiką atitinkančiuose renginiuose ir yra vienas iš Rusijos tėvynainių politikos įgyvendintojų Lietuvoje. V. T. viešai teigė, jog iš anksto ruošėsi menkinančiai atsiliepti apie A. R.- Vanagą. Sužinojęs, kad Klaipėdos m. savivaldybėje bus svarstomas A. R.-Vanago veiklos įamžinimo klausimas, V. T. ieškojo apie jį kompromituojančios informacijos viešojoje erdvėje. Vėliau V. T. pakartotinai viešai grindė kaltinimus A. R.- Vanagui žudžius taikius gyventojus internete rasta informacija iš LTSR Aukščiausiojo teismo bylos.  5. V. T. veikla, kuria jis skleidžia Rusijos įtakai palankias ir Lietuvos valstybingumą menkinančias idėjas, gali būti traktuotina kaip iliustracija vieno iš metodų, padedančių plėsti Rusijos ideologinę ir informacinę įtaką užsienyje. Siekdama šio tikslo, Rusija tikslingai išnaudoja įvairius, net ir nedidelę įtaką turinčius, bet jos propagandos klišes atkartojančius užsienio visuomeninių ir politinių judėjimų atstovus. Rusijos propaganda pastaruosius pasitelkia kaip ekspertus iš užsienio, patvirtinančius Rusijos įtakos sklaidai palankią poziciją. Būtent tokį vaidmenį dažniausiai ir atlieka V. T., atkartodamas Rusijos propagandos klišes - tiek diskredituodamas Lietuvos partizaninį judėjimą, tiek kitais Lietuvos valstybingumą menkinančiais klausimais. (6 t., b.l. 116-118)   

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

V. T. (V. T.) kaltinamas penkių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 313 straipsnio 2 dalyje, 170 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) bei 1702 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje skelbiamas siekis puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Konstitucijos 25 straipsnyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Vis dėlto, pažymėtina, kad ši teisė nėra absoliuti. Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija ir ši laisvė gali būti ribojama pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t.y. pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010).

Tokios saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejis nustatytas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už kurstymą prieš bet kokios tautos rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši nusikalstama veika įtvirtinta BK XXV skyriuje “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei”, taigi įstatymų leidėjas, apribodamas saviraiškos laisvę dėl konkrečių, BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų veiksmų, saugo pagrindinę aptariamojo skyriaus vertybę - žmonių lygiateisiškumą. Kaip papildomi objektai yra išskiriami visuomėns saugumas, žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka viešų pareiškimų ar raginimų paskelbimo. Pažymėtina, kad

23

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusiklastamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. T. 2018-07-18, Klaipėdos m. savivaldybės patalpose, esančiose Liepų g. 11, Klaipėdos m., Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu, laikotarpyje nuo 13 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, svarstant A. R. - Vango atminimo įamžinimo klausimą, pareiškė komiteto nariams: „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti tokį žmogų, už kurio buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai taikos piliečių ir vaikų“, po ko, tęsdamas nusikalstamas veikas, socialiniame tinkle “Facebook” asmeninėje paskyroje „V. T.“ patalpino įvairius komentarus ir nuorodas į straipsnius, vaizdo įrašus, kuriuose taip pat teigiama, kad A. R. – „Vanagas“ bei kiti partizanai, veikdami šalies teritorijoje išžudė daugybę žmonių, taip pat prisidėjo prie holokausto (kaltinamojo akto 1.2-1.16 punktai).

Kaip matyti iš kaltinamojo raštiškų parodymų, jis kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino. V. T. neneigia, kad neigiamai atsiliepė apie A. R. – Vanagą, socialino tinklo „Facebook“ jam – V. T., priklausančioje paskyroje, rašė su A. R. -Vanagu susijusius neigiamus komentarus, talpino nuorodas į įvairius straipsnius bei vaizdo įrašus, tačiau jis nepripažįsta, kad tokiu būdu viešai skelbė melagingus prasimanymus apie A. R. – Vanagą ir kitus partizanus, menkino SSRS įvykdytą genocidą prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus. Taip pat nurodo, kad gerbia partizanus, kurie nebuvo nacių talkininkais, nedalyvavo taikių civilių žmonių žudynėse ir anksčiau holokauste. Tvirtina, kad nėra jokio nusikaltimo jo nuomonės dėl A. R. išdėstyme. Be kita ko, nurodo, kad socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje „V. T.“ paskyroje patalpintose nuorodose į straipsnius ar vaizdo įrašus, paskyros savininko, t.y. V. T., nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnių autorių nuomone. Už publikacijų turinį atsako tik autorius.

Vis dėlto teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, specialistų pasisakymus, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymus, negali sutikti su V. T. teiginiais, jog jo veikoje, nėra nusikalstamos veikos požymių,

Kaip ir buvo minėta, Konstitucija asmens teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus draudžia, kai šios saviraiškos laisvė yra susijusi su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Kaltinamasis V. T. teigia, kad A. R.-Vanagas – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėjas, antisovietinio pasipriešinimo lyderis, dalyvavo masinėse civilių asmenų žudynėse ir holokauste. Tokią poziciją kaltinamasis grindžia 1957 m. rugsėjo 24 bei 25 d. LTSR aukščiausiojo teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu A. R.-Vanago atžvilgiu. Tačiau tokie V. T. teiginiai paneigti bylos medžiaga. Iš byloje esančios A. R. – Vanago biografijos, matyti, kad 1945 m. balandžio mėn. A. R.-Vanagas tapo partizanu, yra 1949 m. vasario 16 d. – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (toliau – ir LLKS) Taryboje priimtos deklaracijos signataras, 1949 m. paskirtas LLKS vyriausiuoju Gynybos pajėgų vadu, 1952 m. atsistatydinus LLKS prezidiumo pirmininkui J. Ž., jo pareigas perėmė A. R.-Vanagas. 1956 m., sovietų žiauriai kankintas, o 1957 m. jam įvykdyta mirties bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. sausio 26 d. dekretu jam (po mirties) suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, taip pat buvo įteisinti dar 1949 m. ir 1950 m. Lietuvos partizanų aukščiausiosios vadovybės apdovanojimai – 2-ojo ir 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais: Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. kovo 6 d. dekretu A. R.-Vanagui suteiktas (po mirties) 2-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius), o 1999 m. vasario 1 d. dekretu – (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius) (t. 1 b. l.87-94).

Tai, kad partizaninis judėjimas buvo nukreiptas išskirtinai prieš Sovietų Sąjungos okupaciją patvirtina ir sekantys dokumentai: 1946 m. lapkričio 1 d. Vanago rašytas raštas, kuriame nurodoma, kad „mūsų pareiga dėti visas galimas pastangas tąjį partizaninį judėjimą išlaikyti ir toliau pajėgų iki

24

bus išsilaisvinta iš po raudonojo slibino jungo ir atgauta tautai laisvė ir nepriklausomybė“; (t. 2 b. l. 8) Lietuvos Laisvės Armijos (toliau – LLA)1944-11-10 Vanagų vyriausiojo štabo įsakymas Nr. 4, kuriame matyti, kad „Vanagų“ nariams iškelta užduotis „Suvienyti visas karines pajėgas, veikiančias šalyje, ir jau suvienytomis pajėgomis vesti pogrindinę, aktyvią, organizuotą ir ginkluotą kovą prieš bolševikinį terorą. Užpuolus okupacinį rėžimą ir sutriuškinus Raudonąją Armiją, pereiti prie atviros kovos, tam tikslui mobilizuojant visą liaudį.” Minima užduotis yra detalizuota, išskiriant, kad LLA nariai turi aktyviai kovoti prieš NKVD, šnipus ir vietos administracinės valdžios darbuotojus, kurie kelia pavojų; be „Vanagų” Vyriausiojo štabo nurodymo neliesti tų Raudonosios Armijos dalinių, kurie nekovoja prieš Lietuvos partizanus ar neterorizuoja vietos gyventojų ir kt. (t. 1 b. l. 148) Jokių duomenų apie tai, kad A. R.-Vanagas būtų palaikęs ir „talkinęs“ vokiečių kariams nėra. Priešingai – už bandymą pasipriešinti sandėlį plėšiantiems vokiečių kariams, A. R. grėsė suėmimas, dėl ko jis pasitraukė iš apsaugos būrio vado pareigų ir kurį laiką slapstėsi (t. 2 b. l. 171-172). Be to, nėra jokių duomenų ir apie tai, jog jis būtų dalyvavęs holokauste. 2019-01-23 Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas raštas taip pat patvirtina, kad nei A. R. – Vanagas, nei jam pavaldūs būrio nariai, nedalyvavo holokauste (t.2 b.l. 171-172). Analgošiką aplinkybę patvirtino ir specialistas A. A., kuris nurodė, jog dar prieš dešimtmetį istorikų tyrmais yra nustatyti konkretūs dalyviai ir konkretūs būriai, aukų skaičiai, kas tame dalyvavo. (t. 7 b.l. 95). Kaip matyti, aukščiau aptarti dokumentai pagrindžia, ne tik tai, kad A. R.-Vanago veikla buvo nukreipta išskirtinai tik į kovą už Lietuvos nepriklausomybę, o taip pat ir į vietos gyventojų apsaugą, bet ir paneigia V. T. teiginius, jog A. R.-Vanagas dalyvavo holokauste bei, kad jam vadovaujant buvo nužudyta 8000 taikių Lietuvos žmonių ir jų vaikų. Specialistas A. A., duodamas parodymus dėl A. R.-Vanagui pareikštų kaltinimų - 8000 žmonių nužudymo aplinkybių, nurodė, kad tas skaičius atsirado iš KGB pirmininko K. L. ir J. O. surašytos pažymos, vėliau buvo kalbama apie tai, kad gaujų dalyviai nužudė 500 tarybinių piliečių – saugusių ir vaikų, tačiau nebuvo gauta jokių tuos skaičius pagrindžiančių dokumentų iš KGB skyrių, todėl buvo surinkti dokumentai iš civilinių aktų registracijos skyrių apie asmenis, kurių mirties aplinkybės nebuvo tiriamos, tokių dokumentų buvo apie 300 ir šį skaičių sudarė – 26 kareiviai ir saugumiečiai, 21 stribas ir milicininkas, 19 ginkluoti sovietiniai aktyvistai. Daugumos kitų – apie 230, pareigos nebuvo nurodytos, tačiau didžioji dalis jų žuvo 1946-1947 m. už A. R.-Vanago vadovautos rinktinės ribų. Merkio rinktinės ir kitų Dzūkijos regione veikusių partizanų junginių dokumentuose aptikti nuosprendžiai 140 asmenų atžvilgiu (specialistas išskiria, kad nebūtinai nuosprendžiai buvo įvykdyti) ir tik kai kurios pavardės sutapo su civilinės registracijos skyrių duomenyse pateiktomis pavardėmis, tačiau, pabrėžia, kad jokiais pavidalais tie dokumentai nebuvo naudojami A. R. byloje (t. 2 b. l. 182, t. 7 b. l. 95). Teismas, vertindamas specialisto A. A. duotus parodymus, neturi pagrindo jais abejoti, nes jie atitinka bylos medžiagą, ją papildo bei konkretizuoja. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas taip pat pastebi, kad nors partizanų tarpe pasitaikydavo plėšikaujančių ir kitokiais būdais žeminančių partizano vardą asmenų, tačiau būtent dėl tokių asmenų buvo diegiama tvarkos, įsakymai, įvedamos ir taikomos bausmės, be to, pabrėžtina ir tai, kad siekiant diskredituoti partizanų veiklą, patys Sovietinės valdžios saugumo agentai, persirengę partizanų uniformomis, žudė civilius žmones (t. 7 b. l. 95). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats A. R.-Vanagas buvo aiškių ir tikslių procedūrų šalininkas, prisidėjęs prie partizanų leistų dokumentų nustatytos tvarkos diegimo ir įgyvendinimo. Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezitencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) rašto matyti, kad šioje įstaigoje nėra duomenų, kad partizanas A. R.-Vanagas būtų išleidęs potvarkių, skatinančių susidoroti su nekaltais civiliais gyventojais, tačiau, jis leido raštiškus potvarkius ir skatino kovoti su tais civiliais gyventojais, kurie aktyviai padėjo įtvirtinti kitos valstybės valdžią Lietuvoje arba aktyviai padėjo kitos valstybės valdžios institutams kovoti su Lietuvoje kilusiu pasipriešinimo judėjimu (padėdavo susekti, kur yra partizanų būriai, kas jų arba neginkluotų pogrindinių organizacijų dalyviai ir t.t.) (t. 1 b. l. 133-134). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. R.-Vanagas pirmininkavo Dainavos apygardos karo lauko teismo sprendimo priėmime dėl partizano „Ryklio” (minėtas partizanas nuteistas dėl: 1945 išdavė slaptus duomenis; 1947 būdamas neblaivus, nužudė J. G., sužalojo pastarojo šeimą; 1948 nužudė žuvusio partizano šeimą iš trijų žmonių; sistemingai girtuokliavo ir žemino partizano

25

vardą savo veiksmais) sušaudymo (t. 1 b. l. 162). Iš 1956 m. gruodžio 6 d. tardymo protokolo matyti, kad A. R.-Vanagas 1949 m. vasarą ar rudenį dalyvavo nuosprendžio priėmime ryšininkei „Vėtrai”. Iš minėto tardymo protokolo matyti, kad „Vėtra” dėl jos užverbavimo ir išdavimo pati pasiprašė leidimo pasikarti, tačiau jis – A. R.-Vanagas, jos pakorime (pasikorime) nedalyvavo ir šių aplinkybių nematė (t. 2 b. l. 15-17). Specialistas A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose patvirtino, kad A. R.-Vanagas dalyvavo gal dvejuose karo lauko teismo procesuose, kur buvo priimamas nuosrendis, tačiau duomenų, kad jis būtų dalyvavęs vykdant Karo lauko teismo nuosprendžius, nėra (t. 2 b. l. 181). Specialistas pabrėžia, kad A. R.-Vanagas nėra davęs jokio įsakymo nužudyti tam tikrus asmenis, nes tokie sprendimai nebūdavo priimami vienasmeniškai (t. 2 b. l. 181), tokių duomenų nėra ir byloje. Nukentėjusioji A. R.-S. taip pat paneigė, jog A. R.-Vanagas bei partizaninis judėjimas dalyvavo masinėse civilių asmenų žudynėse (t. 1 b. l. 41-42).

Vertindamas patį partizaninį judėjimą bei jo santykį su sovietine valdžia, teismas pastebi, kad pati sovietinė valdžia partizanų nelaikė šiaip nusikaltėliais, o „Lietuvos buržuazinių nusikaltėlių” gaujos atstovais. LGGRTC rašte nurodoma, kad nors sąvoka „banditas” taikyta tiek partizanams, tiek kriminalinių gaujų nariams ar pavieniams kriminaliniams nusikaltėliams, tačiau šių grupių nariai buvo teisiami pagal skirtingus SSRS baudžiamojo kodekso straipsnius ir su jais kovojo skirtingos SSRS institucijos, t.y. buvo aiškiai skiriama, kur yra politinė kova ir kur kriminalinės veikos (t. 1 b. l. 134-135). Iš 1956-10-12 Valstybės saugumo kimiteto prie TSRS Ministrų Tarybos 4-os valdybos 2-o skyriaus vyr. operįgaliotinio K. pranešimo (grifa "visiškai slaptai"), taip pat iš 1956-10-15 Valstybės saugumo komiteto prie LSSR Ministrų tarybos pirmininko – pulkininko J. S. “spec.pranešimo” (grifa „visiškai slaptai“) matyti, kad okupacinio rėžimo represinės struktūros A. R. - Vanago nelaikė kriminaliniu nusikaltėliu, o siejo jį tik su rezitencine kova. Pranešime nurodomos aplinkybės, susijusios su A. R. - Vanago rezistencine veikla ir niekur neužsiminama apie kriminalinių nusikaltimų darymą, pvz. taikių žmonių žudymą (2 t., b.l. 89-94; 95-99). Taigi aptarti įrodymai dar kartą tik patvirtina, jog A. R.-Vanago ir kitų partizanų veikla buvo nukreipta į kovą prieš okupacinės valdžios įtvirtinimą Lietuvoje bei gyventojų apsaugą ir paneigia V. T. teiginius, jog A. R.-Vanagas bendrininkavimo (dalyvavo) beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose. Tai, kad 1957 m. rugsėjo 24 bei 25 d. LTSR aukščiausiojo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. R.-Vanago atžvilgiu buvo tik siekis galutinai įtvirtinti okupacinę valdžią ir nuslopinti tautos pasipriešinimo dalyvius nežmoniškai susidorojant su jų lyderiu, patvirtina byloje surinkti įrodymai: A. R. – Vanago sulaikymui buvo skirtos didelės LSRS VSK (KGB) pajėgos: sudaryta nuolatinė A. R. paieškos operatyvinė grupė, pasitelkta virš 40 agentų, kelerius metus buvo atliekamas didelis organizacinis darbas bei paieška, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-13 nutartis, kurioje be kita ko konstatuota, kad A. R. buvo persekiojimas ir buvo siekiama jį sunaikinti ne vien tik dėl narystės partizanų judėjime, bet ir kaip okupuotos valstybės politinės valdžios – LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Siekis A. R. – Vanagui atkeršyti atsispindi ir ekspertizės aktuose, kuriuose užfiksuoti A. R. padaryti kūno sužalojimai (t. 2 b. l. 125-130). 1957 m. rugsėjo 24 bei 25 d. LTSR aukščiausiojo teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą rodo ir tai, kad 1989-09-18 A. R.-Vanago žmona B. M.-Ramanauskienė reabiliuota, o dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jos atžvilgiu buvo išreikštas apgailestavimas dėl patirtos didžiulės moralinės ir materialinės žalos (t. 2 b. l. 121), bei 1991-03-19 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas Nr. 8-19958/91, kuriame nurodyta, kad A. R. buvo neteisėtai represuotas (t. 2 b. l. 173). 2015-04-30 Kauno apygardos teismo nuosprendyje A. R.-Vanagas bei jo žmona pripažinti genocido aukomis, o SSRS vykdytos žiaurios represinės priemonės Lietuvos partizanų atžvilgiu yra genocidas (t. 2 b. l.52-71) (nuosprendis įsiteisėjo 2016-07-08). Pabrėžtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ preambulę, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį) organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai laikomas Lietuvos valstybės savigyna, ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai skelbiami Lietuvos kariais savanoriais ir pripažįstami jų kariniai laipsniai ir apdovanojimai;

26

įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ 2 straipsnio 2 dalyje konstatuota, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje (remiantis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos 1 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad „LLKS Taryba <...> okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai“). Galiausiai, byloje esantys istoriniai su partizanų veikla susiję dokumentai: raštiškai fiksuoti karo lauko teismo procesai, priimti nuosprendžiai, potvarkiai, kovos tikslai, būdai ir priemonės prieš okupacinę valdžią bei šių dokumentų archyvavimas, rodo, kad partizanai ne tik, kad neketino nuslėpti savo veiklą, tačiau priešingai – siekė legitimumo, taip pat, kad jų pasirinktas kovos būdas nekeltų dėl partizanų pasipriešinimo okupacinei valdžiai abejonių bei būtų Lietuvos valstybingumo dalimi.

Tokiu būdu aukščiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų visuma neabejotinai paneigia kaltinamojo V. T. teiginius dėl A. R.-Vanago įvykdytų ar dalyvaujant (bendrininkaujant), taip pat bet kokiu kitokiu būdu prisidedant įvykdžius 8000 nužudymų, talkinant naciams bei dalyvaujant holokauste. Nepagrįsti ir V. T. teiginiai, kad A. R.-Vanago baudžiamoji byla nebuvo peržiūrėta LR teisėsaugos institucijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-03-19 išduotas pažymėjimas Nr. 8-19958/91 patvirtina, kad A. R. - Vanagas dėl jo atžvilgiu priimto 1957-09-24 ir 25 d. nuosprendžio buvo visiškai reabiliuotas (t. 2 b. l. 173).

Teismas, vertindamas V. T. paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos apie A. R.-Vanagą bei Lietuvos partizanus pavojingumo laipsnį, pažymi, kad rezistencijos dalyviai, kaip atskira politinė grupė, buvo reikšminga visos nacionalinės grupės (lietuvių tautos), išlikmui, nes ginkluotas pasipriešinimas okupacijai trukdė sovietinio rėžimo valdžios įsitvirtinimui, vykdyti deportacijas, trėmimus ir kitas represines priemones prieš Lietuvos civilius gyventojus, todėl paskleista dezinformacija apie šių asmenų grupę, ypatingai apie jų lyderį A. R.-Vanagą skatina neapykantą partizanams, verčia suabejoti jų pagrindiniu tikslu - kova už Lietuvos nepriklausomybę bei tuo pačiu menkina Lietuvos valstybingumą, kas neabejotinai daro didelę žalą Lietuvos istorijai bei tautinio sąmoningumo puoselėjimui. Būtina pažymėti, ir tai, kad V. T. šmeižikiški teiginiai paskleisti ypatingai jautriame kontekste, nes Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu 2018 metus paskelbė A. R.-Vanago metais, kai dėmesys ir susidomėjimas šia asmenybe Lietuvoje buvo išskirtinai didelis, o tai rodo šios nusikalstamos veikos ypatingai didelį pavojinugumą ir galimus dėl to kilti realius, negiamus padarinius.

Tai, kad V. T. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia patvirtina kaltinamojo nuosekliai ir sistemingai socialinio tinklo „Facebook” asmeninėje V. T. paskyroje talpintos žinutės (kaltinamojo akto 1.1-1.16 punktai), neigiamai apibūdinančios partizanų lyderį A. R.-Vanagą bei kitus partizanus. Iš 2018-12-19 tarnybinio pranešimo, kuriame pateikta kaltinamojo „Facebook“ paskyroje patalpintų žinučių, laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2018-09-28 analizė, matyti, kad V. T. paskleidė 34 įvairias žinutes (iš jų dvi nebuvo vertinamos dėl dviprasmybių), iš kurių 22 žinutės buvo susijusios būtent su Lietuvos partizanais bei A. R.-Vanagu, ir kuriose buvo menkinamas Lietuvos partizaninis judėjimas bei A. R.-Vanagas (6 t. b. l. 31-98). Tarp šių žinučių taip pat matyti, kad paskleista informacija, jog A. R.-Vanagas bei kiti partizanai prisidėjo prie holokausto (t. 6 b. l. 70), taip pat pastebima, kad komentaruose V. T. patalpino ir 1957 m. rugsėjo 24-25 d. LTSR aukščiausiojo teismo nuosprendį (t. 6 b. l. 57). Taigi akivazidu, kad kaltinamasis V. T., skleisdamas išskirtinai neigiamo pobūdžio žinutes apie A. R.-Vanagą bei kitus partizanus, suvokė ką daro ir norėjo taip elgtis. Pabrėžtina ir tai, kad V. T. tyčios kryptingumą rodo ir tos aplinkybės, kad prieš tarybos posėdį, kuriuo metu turėjo būti svarstomas A. R.-Vanago atminimo įamžinimas Klaipėdos mieste, V. T. buvo išsiųsta „Vanago” biografija, kurioje A. R. apibūdinamas išskirtinai teigiamai; taip pat kaltinamojo internete ieškota informacija apie A. R. – Vanagą (iš internetinės paieškos puslapių matyti, kad V. T. pagal pasirinktus paieškos kriterijus buvo pateikta teigiama A. R. biografija) bei faktas, kad V. T. žinojo, jog tiek B. M.-R., tiek A. R. buvo reabilituoti rodo, kad V. T. net nesvarstė ir nevertino žinomų objektyvių duomenų dėl partizanų lyderio, tačiau išskirtinai rėmėsi tik 1957 m. rugsėjo 24-25 apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Tokiu būdu V. T. įrašai sulaukė daugybės reakcijų ir komentarų, supriešino

27

žmones ir sukėlė didelį pasipiktinimą bei užgavo daugelio žmonių jausmus. Ir nors kaltinamasis tvirtina, kad negali būti atsakingas už kitų autorių, kuriuos jis talpino savo asmeninėje paskyroje išsakytą nuomonę, tačiau jo paties komentarai, išskirtinai neigiamos medžiagos pateikimas jo- kaltinamojo paskyros sėkėjams, rodo, kad V. T. siekė formuoti neigiamą nuomonę apie partizaninį judėjimą, bei, kad apie jo pareiškimą sužinotų kuo daugiau žmonių, t. y. kad ši informacija visų pirma pasiektų jo profilio sekėjus, o taip pat ir kitus asmenis, todėl kaltinamojo atsakomybės šiuo atveju nešalina. Priešingai, būdamas viešu asmeniu ir turėdamas didelę auditoriją siekėjų, V. T. suvokė, kad skleisdamas teisinei tikrovei priešingus, šmeižikiškus ir dezinformuojančius teiginius apie A. R.-Vanagą ne tik žemina mirusiojo A. R.-Vanago gerą vardą ir reputaciją, bet prisideda ir daro neigiamą poveikį jo, kaip įvertinto kovotojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, šeimos narių garbei ir orumui, bei tokiu būdu prisideda iškraipant Lietuvos istoriją ir visuomenės nuomonę dėl pagarbos A. R.-Vanagui bei jo nuopelnų.

Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 1702 straipsnį baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik už dispozicijoje minimų nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą, bet ir už visų SSRS ir nacistinės Vokietijos agresijos faktų prieš Lietuvos Respubliką neigimą ar šiurkštų menkinimą bei pritarimą šiems faktams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102/2013).

BK 1702 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektas – tarptautinės bendrijos saugomi gėriai: agresijos draudimas, pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų draudimas, taip pat agresijos, genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų, kitų nukentėjusių asmenų, kovotojų prieš okupaciją garbė ir orumas, taip pat viešoji tvarka. Minėta nusikalstama veika atliekama tyčiniais viešais veiksmais, kuriais pritariama genocido, kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams ar agresijos faktams prieš Lietuvos Respubliką ir labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar labai sunkiems nusikaltimams jos gyventojams, jie neigiami ar šiurkščiai menkinami. Tokiais veiksmais tyčia siekiama iškreipti istorinius faktus, sumenkinti jų svarbą nepriklausomos valstybės atkūrimo procese, pažeidžiant viešąjį interesą. Baudžiamoji atsakomybė už tokias veikas atsiranda tik tuo atveju, kai tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Minėto nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nereikalaujanti tam tikrų pasekmių atsiradimo.

Visuotinai žinoma, kad 1940 m. birželio 15 d. buvo įvykdytas SSRS agresijos aktas prieš Lietuvos Respubliką – sovietų ginkluotųjų pajėgų įvedimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir Lietuvos Respublikos teritorijos okupavimas. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS įvykdė Lietuvos Respublikos teritorijos aneksiją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime Nr. KT11-N4/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių nuostatų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už genocidą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad kvalifikuojant veiksmus, atliktus prieš pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvius kaip politinę grupę, turi būti atsižvelgiama į šios grupės reikšmingumą visai atitinkamai nacionalinei

28

grupei (lietuvių tautai), kuri patenka į genocido apibrėžimą pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Nutarime be kita ko nurodoma, kad per 1944–1953 m. partizaninį karą prieš okupaciją iš viso suimta ir įkalinta apie 186 tūkst. žmonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas partizaninį judėjimą, konstatavo, kad pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai- buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis. Ši nacionalinės, etninės grupės dalis turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę. Tai atitinka pirmiau nurodytus saugomos grupės dalies pagal Konvencijos prieš genocidą II straipsnį požymius ir šios grupės asmenų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal BK vertintini kaip genocidas. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad 2019-03-12 Europos žmogaus teisių teismas (Drėlingas prieš Lietuvą peticijos Nr. 28859/16) taip pat konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus pareiškėją už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis (nėra bausmės be įstatymo).

2015-04-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-290/2015 A. R.-Vanagas bei jo žmona – B. M. buvo pripažinti genocido aukomis. Šiuo sprendimu buvo pripažinta, kad SSRS vykdytos represinės priemonės Lietuvos partizanų atžvilgiu yra genocidas. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti šį sprendimą (nuosprendis įsiteisėjo 2016-07-08). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-24 (bylos Nr. 2K-48-222), 2016-10-27 (bylos Nr. 2A-P-8-788/16) konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 1944-1953 m. organizuota ginkluota LR piliečių kova su sovietine okupacija laikoma kaip Lietuvos valstybės savigyna, o ginkluoto pasipriešinimo dalyviai (partizanai) patenka į genocido (atsižvelgiant į tarptautinį ir į istorinį kontekstą) apibrėžime nurodytos politinės grupės sampratą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog V. T. viešai paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius apie A. R.-Vanago bei Lietuvos partizaninio judėjimo neva įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui, dalyvavimą holokauste, „talkinimą” naciams, šiurkščiai paniekino Lietuvos gyventojus, prieš kuriuos SSRS vykdė genocidą, t.y. prieš Lietuvos partizanus. Pažymėtina, kad žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, neigiančios tikrus faktus skleidimas, negali būti vertinamas kaip saviraiškos priemonė, reiškiant savo nuomonę. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad V. T. kaltinime nurodyti veiksmai, vertintini ne kaip būdas išsakyti subjektyvią nuomonę, bet kaip tyčia viešai visuomenei skleidžiama istoriniais dokumentais, taip pat tarptautiniais teismų sprendimais bei Lietuvos Respublikos teismų sprendimais paneigta, tikrovės neatitinkanti informacija, t. y., dezinformacija. Tokia V. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 1702 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

BK 313 straipsnyje numatyta atsakomybė už mirusiojo atminimo paniekinimą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. T. viešai pareiškė melagingus, šmeižikiškus pranešimus apie mirusįjį asmenį A. R.-Vanagą. Nors kaltinamasis tvirtina, kad A. R.-Vanagas yra viešas asmuo ir jo atžvilgiu galimos platesnės kritkos ribos, tačiau tai, kad A. R.-Vanagas yra miręs ir pats negali apsiginti nuo V. T. jam – A. R.-Vanagui primestų kaltinimų, bei tai, kad kaip ir nustatyta bylos duomenimis, V. T. visuomenei paskleidė apie šį asmenį dezinformaciją, negali būti vertintina tik kaip kritika, dėl galimų kilti neigiamų padarinių, t.y. žmonių paniekos kilimo A. R. – Vanago atžvilgiu bei pagarbos pakirtimo šiai asmenybei, todėl tokia V. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 313 straipsnio 2 dalyje, požymius.

V. T. (V. T.) buvo kaltinamas ir tuo, kad viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvoje veikiančių partijų, jos narių, skiriamų įsitikinimų ir pažiūrų bei tautiniu pagrindu, o būtent:

V. T. 2018-09-24 09 val. 54 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino debatų laidos, transliuotos Rusijos "NTV" kanalo vaizdo įrašą, kurios metu jis teigė: „Pas mus net kai Rusijos kompanijos va dirbo

29

Pabaltijyje, žinau, jos palaikė visas tas nacistines partijas. Ne rusus palaikė, o nacistines...Vaikinai, štai Pabaltijyje pas mus nacistai, taip, štai imkime kažką daryti, norite su mumis dirbti, norite „šilko kelio“, imkite, naikinkite tuos įstatymus, sovietų okupacijos kažkokie ten iškelti, štai, sovietų simbolikos draudimas taip pat, tai turi sakyti Rusijos Federacija.“ Laidos pašnekovui paklausus kaip jis gali tvirtinti, kad Baltijos šalyse yra nacistinių partijų ir kokiu pagrindu? V. T. atsakė: "Nacistiškai nusiteikusių, taip pasakysim." Laidos pašnekovui paklausus: "… kas Klaipėdoje nacistas? Kokia partija Klaipėdoje atstovauja nacistus?". V. T. atsakė: "Nacistiškai nusiteikusių žmonių yra. Štai balsavimas pas mus vyko miesto taryboje. Pas mane atliko kratas prokuratūra, namie, mašinoje, kompiuterius paėmė. Dėl kokios priežasties? Todėl kad aš uždaviau vieną klausimą finansų komitete, ar verta įamžinti pas mus Vanagą. Mane užpuolė tokia galinga mašina, paprasčiausiai per mane pervažiuoti norėjo.“ Laidos pašnekovui pasiteiravus: "Tai yra, tai nacizmo apraiška?". V. T. atsakė: "Nacizmas, tai kada viena nacija iškelia save aukščiau kitos, kada rusų žmonės gyvena Pabaltijyje ir jaučiasi trečiarūšiais, ne antrarūšiais, o trečiarūšiais." Tokiu būdu jis viešai niekino, skatino neapykantą Lietuvoje veikiančioms partijoms, jos nariams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų, bei tautiniu pagrindu.

Be to, jis kaltintas ir tuo, kad viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvoje gyventojų, skiriamų įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, o būtent:

V. T., 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle "Facebook", savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, patalpino savo komentarą: "Brangūs mano draugai klaipėdiečiai – rusai, lietuviai, Lietuvos rusų sąjungos nariai ir visi kiti antifašistai! Nuoširdžiai dėkoju už palaikymą ir siūlau ginti mūsų bendras vertybes tvirtai, bet nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Ačiū už karštus komentarus!….“. Tokiu būdu jis viešai niekino, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, t. y. dėl turimos priešingos nuomonės V. T. išsakytai pozicijai apie A. R. - Vanagą bei ginkluoto pasipriešinimo dalyvių - Lietuvos partizanus.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto V. T. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis socialinio tinklo „Facebook", asmeninėje paskyroje „V. T.“,patalpino debatų laidos, transliuotos Rusijos "NTV" kanalo vaizdo įrašą, kurios metu jis teigė, kad Lietuvoje yra nacistinių partijų, o taip pat 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle "Facebook", asmeninėje paskyroje „V. T.“, patalpino savo komentarą: "Brangūs mano draugai klaipėdiečiai – rusai, lietuviai, Lietuvos rusų sąjungos nariai ir visi kiti antifašistai! Nuoširdžiai dėkoju už palaikymą ir siūlau ginti mūsų bendras vertybes tvirtai, bet nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Ačiū už karštus komentarus!….“.

Kaip ir buvo minėta, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą (Kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018). Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. T. kaltinimai dėl šių epizodų iš esmės grindžiami socialinio tinklo „Facebook” paskyroje „V. T.” patalpintu vaizdo įrašu iš debatų laidos, taip pat parašytu komentaru, 2018-11-27 politinių partijų „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ bei „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ raštais, kuriuose nurodoma, kad šių partijų atstovai paminėtus V. T. teiginius apie Pabaltyje veikiančias nacistines politines partijas, nacistiškai nusiteikusius žmones vertina negatyviai. Nurodo, kad „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ partijai priklauso 14 243, o „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“priklauso – 4351 nariai (t. 5 b. l. 155-157; 163-167). Tačiau duomenų, kad V. T. pasisakymai būtų turėję neigiamos įtakos šių partijų nariams, dėl ko būtų sumažėję ar atsisakę bendradarbiauti kitos politinės partijos, ar sumažėję populiarumo reitingai, ar dar kilusių ar galėsiančių realiai kilti neigiamų padarinių dėl šių V. T. pasisakymų, nėra. Pastebėtina ir tai, kad, skirtingai nei A. R.-Vanago ir kitų partizanų atžvilgiu, šiais dviem kaltinime nurodytais atvejais V. T. teiginių apie nacistiškai nusiteikusias partijas ir asmenis, sistemingai neskelbė, teismo vertinimu, tai labiau atspindi abstraktaus pobūdžio komentarą. Nors V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje „V. T.“ patalpinęs debatų laidos

30

vaizdo įrašą, kuriame jis tvirtina, kad Lietuvoje yra nacistiškai nusteikusių partijų, taip pat parašydamas komentarą, kuriuo kreipiasi išskirtinai tik jo poziciją palaikančius asmenis, pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, draudžiančią platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, tačiau tokie jo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad pažeistų vertybių nebūtų galima apginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame kontekste išskirtini Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. T., viešai paskelbęs, kad Lietuvoje yra nacistiškai nusiteikusių partijų bei gyventojų, nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir dėl šioje dalyje pareikštų kaltinimų (2 epizodai) išteisintinas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. T. bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmei keliamais tikslais ir BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Baudžiamojo įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl ji kaltinamajam negali būti skiriama, nesant byloje jokių išskirtinių aplinkybių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę V. T., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į

tai, kad kaltinamasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas iš viso 5 kartus, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 6 b. l. 159-161), jauno amžiaus, yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius. BK 170 straipsnio 2 dalies ir 1702 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšys: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 313 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Įvertinus auksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamojo asmenybę, teismo manymu, bausmės tikslai ir paskirtis bus

31

užtikrinti kaltinamajam V. T. paskyrus švelniausią bausmę, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalies, 1702 straipsnio 1 dalies bei 313 straipsnio 2 dalies sankcijose – baudą.

Pagal BK (akto redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu, t.y. nuo 2018 07 12 iki 2018 10 01) 47 straipsnį, už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, už baudžiamąjį nusižengimą nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, yra darbingo amžiaus, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam baudą, mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose bei BK 170 straipsnio 2 dalies, 1702 straipsnio 1 dalies, 313 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudos vidurkis. Skirtinos baudos bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 6 b. l.186-196), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diskas, kuris yra sudedamoji 2018-10-04 apžiūros protokolo dalis; 3 CD diskai, kurie yra sudedamoji 2018-10-03 apžiūros protokolo dalis; 1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d. LTSR aukščiausiojo teismo nuosprendžio kopija (9 l.), kuri buvo surasta kratos metu, V. T. automobilyje "Audi A6"; 2 vnt. išorinių standžiųjų diskų, kuriuose yra patalpinta informacija, kuri buvo nukopijuota iš kratų metu, rastų ir aukščiau paminėtų informacinių įrenginių, USB jungčių, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Kaltinamojo V. T. paskutinysis žodis – P. M. knyga „Partizanų teroro aukų atminimo knyga”, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. T. (V. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl A. R. – Vanago ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį - 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1702 straipsnio 1 dalį – 190 MGL (9 500 Eur) dydžio baudą;- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis,

paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir V. T. paskirti galutinę bausmę – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą.

V. T. (V. T.) pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2 epizodai dėl nacistinių partijų ir asmenų) išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam V. T. (V. T.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diską, kuris yra sudedamoji 2018-10-04 apžiūros protokolo dalis; 3 CD diskus, kurie yra sudedamoji 2018-10-03 apžiūros protokolo dalis; 1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d. LTSR aukščiausiojo teismo nuosprendžio kopiją (9 l.), kuri buvo surasta kratos metu, V. T. automobilyje "Audi A6"; 2 vnt. išorinių standžiųjų diskų, kuriuose yra patalpinta informacija, kuri buvo nukopijuota iš kratų metu, rastų ir aukščiau paminėtų informacinių įrenginių, USB jungčių, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

32

Kaltinamojo V. T. paskutinįjį žodį – P. M. knygą „Partizanų teroro aukų atminimo knyga”, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ ar kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė