· web vieweuropos audito rūmų specialiojoje ataskaitoje pažymėta, kad kol kas nenustatyta,...

1

CCIPavadinimas anglų kalba Programme for addressing material deprivationPavadinimas nacionaline kalba Materialinio nepritekliaus mažinimo programaRedakcijaPirmieji metai 2021Paskutiniai metai 2027Tinkama finansuoti nuo 2021-01-01Tinkama finansuoti iki 2029-12-31Komisijos sprendimo numerisKomisijos sprendimo dataValstybės narės sprendimo dėl keitimo numerisValstybės narės sprendimo dėl keitimo įsigaliojimo dataNedidelis lėšų perkėlimas (19 straipsnio 5 dalis)

Taip / Ne

NUTS regionai, kuriuose vykdoma programa (netaikoma EJRŽF)

Sostinės regionas (Labiaus išsivystęs)Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas (Mažiau išsivystęs)

Susijęs fondas ERPF Sanglaudos fondas ESF+ TPF EJRŽF

1. Programos strategija: pagrindiniai plėtros uždaviniai ir politinės priemonėsReference: Article 17(3)(a)(i)-(viii) and 17(3)(b)

Socialinė atskirtis ir skurdo padėtisSocialinė atskirtis yra kompleksinis reiškinys, atspindintis tam tikrų asmenų ar grupių negalėjimą arnesugebėjimą naudotis visuomenės sukuriamomis gėrybėmis, dalyvauti darbinėje veikloje, bendruomenės gyvenime. Jos atsiradimo priežastys siejamos su daugybe priežasčių ar aplinkybių: nepakankamomis pajamomis, ligomis, neįgalumumu, nedarbu, ypač ilgalaikiu, priklausomybėmis nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bazinių socialinių įgūdžių neturėjimu arba praradimu, kalbos nemokėjimu ir pan. Dažniausiai išskiriamos šios asmenų kategorijos, kurioms gresia socialinies atskirties rizika: neįgalieji, pensijinio amžiaus asmenys, asmenys neturintys pakankamos darbinės kvalifikacijos, šeimos su vaikais, grįžę iš įkalinimo įstaigų, turintys priklausomybių asmenys, tautinių mažumų atstovai, smurto, prekybos žmonėmis aukos, ilgalaikiai bedarbiai. Prie minėtos socialinės atskirties rizikos grupės priskiriami ir kaimo gyventojai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, vaikų globos

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisykliųV priedas

2

namų auklėtiniai ir kt. Tokiu būdu socialinės atskirties (skurdo) mažinimo politika bei jos įgyvendinimas turi pasižymėti pagalbos priemonių, būdų ir formų įvairove – tokių priemonių nebuvimas, nepakankamas jų kompleksiškumas ir efektyvumas ne tik pagilina skurdą ir socialinę atskirtį, tačiau ir nesulaiko nuo atsiradimo juose tada, kai to galima išvengti.Lietuvos statistikos departamento duomenimis skurdo rizikos lygis 2019 m. šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. 2019 m. apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, gavo 17,1 proc. miestų savivaldybių gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14 proc., kituose miestuose – 22,1 proc.), kaimiškosiose savivaldybėse – 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis miestų savivaldybėse, palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,7 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – padidėjo 0,2 procentinio punkto, kituose miestuose – sumažėjo 4,9 procentinio punkto), o kaimiškosiose savivaldybėse – sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Skurdo rizikos riba 2019 m. vienam gyvenančiam asmeniui sudarė 379 eurus per mėnesį, o šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus – 797 eurus per mėnesį.Tuo tarpu, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7,7 proc. Lietuvos gyventojų, palyginti su 2018 m., jis sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Tačiau, nepaisant mažėjimo, net apie 215 tūkst. šalies gyventojų 2019 m. dar gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. 2019 m. absoliutaus skurdo riba sudarė 251 eurą per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 527 eurus – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, miestų savivaldybėse gavo 6,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 4,8 proc., kituose miestuose – 8,4 proc.), o kaimiškosiose savivaldybėse – 10,8 proc.Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu (toliau – EPLSAF) parama maisto produktais, higienos priemonėmis bei papildančiomis veiklomis visų pirma orientuota į pagalbą žmonėms, kurie gyvena ties absoliutaus skurdo riba arba žemiau šios ribos. EPLSAF parama yra itin reikšminga, nes kasmet net apie 50 proc. EPLSAF organizacijų partnerių paskirstyto bendro maisto kiekio sudaro būtent EPLSAF parama maisto produktais. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia ir Materialinio nepritekliaus mažinimo (toliau – MNM) programos įgyvendinimo laikotarpiu prisidėti prie mažiausiais pajamas turinčios tikslinės grupės poreikių užtikrinimo.Nepaisant to, kad statistika kelerius pastaruosius metus rodo, jog Lietuva gyveno ekonominio kilimo laikotarpiu, tačiau socialinė takoskyra tarp gyventojų išliko didelė, o situacija kritinė bent trimis aspektais: visuomenės dalis, kuri yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje, sudaro 28,3 proc., tuo tarpu Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkis siekia 21,9 proc.; penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamų skirtumas Lietuvoje sudaro 7,1 karto, o ES – 5,17 karto; išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje sudaro 22,9 proc., ES vidurkis – 33 proc., tai yra ES mokamų išmokų vidurkis yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Deja, dėl COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio, kyla rizika, kad trumpuoju laikotarpiu situacija šiais apsektais ne gerės, o atvirkščiai – diferenciacija gali didėti.

ES ir nacionalinės politikos kontekstasES bendri politikos tikslai, numatyti Bendrųjų nuostatų reglamente (toliau – BNR) atliepia ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ siekius: sumanios visuomenės (besimokančios, solidarios ir veiklios) kūrimą, sumanios ekonomikos plėtojimą (socialinė verslo atsakomybė, darnus išteklių panaudojimas, ekonomikos integralumas) ir sumanų valdymą (atitinkantis visuomenės poreikius, atviras ir įgaliojimų suteikiantis). Šie siekiai tampriai susiję su socialinės gerovės kūrimu Lietuvoje ir gali padėti sumažinti netolygų gerovės pasiskirstymą šalyje – pajamų nelygybę, skurdą ir drauge labiausiai skurstančių asmenų skaičių bei padidinti jų socialinę įtrauktį. Skurdo mažinimas ir gyventojų socialinės gerovės ir įtraukties didinimas 2021-2030 m. Nacionalinės pažangos programos projekte įvardijamas kaip vienas iš esminių strateginių tikslų, poveikį matuojant pagal du kriterijus: skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygį ir pajamų pasiskirstymo koeficientą.2020 metais socialinės apsaugos politika buvo vykdoma atsižvelgiant į demografines tendencijas,

3

Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai ir svarbiausius visuomenei kylančius iššūkius.Du didžiausi socialiniai iššūkiai Lietuvai yra besiformuojanti vyresnio bei darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus disproporcija bei skurdas ir pajamų nelygybė. Tikėtina, kad neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms šias problemas dar labiau paaštrins.Europos Komisija nurodo, kad labiausiai pajamų nelygybės Lietuvoje didėjimą lemia dideli žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumai, ribotas mokesčių sistemos progresyvumas ir nepakankamai adekvati socialinės apsaugos sistema. Nors skurdo ir socialinės atskirties rodikliai pastaraisiais metais pagerėjo, šioje srityje reikia didesnės pažangos. Lietuvos viešosios išlaidos socialinei apsaugai yra palyginti mažos, socialinių pervedimų poveikis skurdo mažinimui 2018 m. siekė 6,8 proc., o 2019 m. 9,5 proc. Tarybos rekomendacijoje dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programoje numatyta, kad šalies galimybes finansuoti viešąsias gėrybes bei paslaugas ir mažinti skurdą bei pajamų nelygybę riboja mažas mokesčių ir socialinių išmokų sistemos progresyvumas ir perskirstymo pajėgumas, taip pat nepakankamas viešųjų išlaidų efektyvumas.Pastaraisiais metais Lietuvoje imtasi svarbių priemonių skurdui mažinti: padidėjo nedarbo išmokos, augo valstybės remiamos pajamos, patobulinti teisės aktai dėl socialinės paramos išmokų, įvesta universali išmoka vaikui ir papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams, įvesta pensijų indeksavimo formulė, taip sustiprinnt pensijų sistemos tvarumą, pradėtos mokėti priemokos prie mažiausių pensijų (daugiau žr. Nacionalinės skurdo mažinimo priemonės skyriuje). Tačiau pagyvenusių ir negalią turinčių asmenų skurdo rizika tebekelia nerimą bei reikalauja efektyvesnių sprendimų. Remiantis išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmą kartą po 28 metų nežymiai padidėjo nuolatinių gyventojų skaičius. 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,794 mln. nuolatinių gyventojų – tai yra 145 tūkst. daugiau negu prieš metus. 2019 m. fiksuota teigiama neto tarptautinė migracija (10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo), tačiau buvo neigiama natūrali kaita (10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė). Duomenys rodo slopstančius emigracijos tempus ir didėjančią imigraciją, kuri sušvelnina įtampą darbo rinkoje. Tačiau, įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo politiką, kyla iššūkis dar labiau paskatinti grįžtamąją Lietuvos piliečių imigraciją, tinkamai valdyti trečiųjų šalių piliečių imigraciją, integruoti laisvą esamą darbo jėgą, įveikti struktūrinio nedarbo problemą, sumažinti kliūtis, kurios trukdo į darbo rinką integruotis žmonėms su negalia ar vyresnio amžiaus gyventojams.

Nacionalinės skurdo mažinimo priemonėsPiniginė socialinė paramaEfektyvus piniginės socialinės paramos (išmokos vaikams, piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, socialinė parama mokiniams) teikimas yra vienas pagrindinių veiksmų, kurie būtini siekiant sušvelninti socialinės atskirties pasekmes, padėti šeimoms auginti vaikus, tuo pačiu išvengiant asmenų ilgalaikės priklausomybės nuo socialinės paramos. Piniginės socialinės paramos išlaidos 2019 metais sudarė 499,42 mln. eurų ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo daugiau nei 37,7 procento (nuo 362,55 mln. eurų iki 499,42 mln. eurų).Įgyvendinant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, Lietuvoje taikoma vienoda pajamų ir turto vertinimu pagrįsta piniginės socialinės paramos teikimo sistema. Nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (maistui, drabužiams) tenkinti, ir teikiamos būsto šildymo, karštam bei geriamajam vandeniui kompensacijos, skirtos būsto išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti. Teisę gauti piniginę socialinę paramą turi asmenys, dėl objektyvių priežasčių negalintys užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir išnaudoję visas kitas pajamų gavimo galimybes. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems (socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) priklauso nuo valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio ir teikiama įvertinus asmens gaunamas pajamas ir turimą turtą. Pagal VRP taip pat nustatoma teisė į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką prie vaiko pinigų, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. Su VRP dydžiu yra susieta ir teisė gauti EPSLAF paramą, t. y. visi asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršyja 1,5 VRP dydžio turi teisę ją gauti. Taip pat

4

EPLSAF paramą turi teisę gauti ir asmenys, kurių pajamos viršija 1,5 VRP, jeigu savivaldybės administracija pagal jos nustatytą tvarką suteikia tokią teisę konkrečiam asmeniui, pvz. daugiavaikėms šeimoms, vienišiems senjorams, vienam iš tėvų auginančiam du ir daugiau vaikų ir pan. Šiuo metu tokią tvarką taiko visos savivadybių administracijos. Reikia pažymėti, kad VRP dydis palaipsniui didėja ir 2020 m. siekė 125 eurus (2018-2019 m. siekė 122 eurus, 2015-2017 m. siekė 102 eurus).

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojamsSiekiant sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos (piniginės socialinės paramos teikimas negali būti patrauklesnė priemonė nei įsidarbinimas), skatinti socialinės pašalpos gavėjus įsidarbinti oficialiai (tai turėtų įtakos mažinant šešėlinės ekonomikos mastą), nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 6 iki 12 mėnesių pratęstas papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus terminas. Tokiu būdu didinama piniginės socialinės paramos gavėjų motyvacija integruotis į darbo rinką, skatinama gyventi ne iš pašalpų, o iš darbo pajamų.

Išmokos vaikamsSiekiant užtikrinti išmokos vaikui dydžio nuoseklų didinimą, nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidintas universalios išmokos vaikui dydis nuo 50,16 euro iki 60,06 euro per mėnesį (nuo 2021 m. – iki 70,20 euro), nustatant vienodo dydžio išmoką visiems vaikams ir mokant ją kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Taip pat padidintas papildomai skiriamos išmokos vaikui, mokamos vaikams, auginamiems ir (ar) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, dydis nuo 20,14 euro iki 40,17 euro, o kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama ir kas mėnesį mokama 40,17 euro išmoka vaikui. Tokiu būdu yra įgyvendinama viena iš 2019-2020 metų Tarybos pateiktų Lietuvai rekomendacijų (1 rekomendacija – „Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“) įgyvendinimo plano priemonių. Siekiant užtikrinti valstybės paramą laikinai prižiūrintiems vaiką asmenims Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačius apsaugos vaikui poreikį, 2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ir papildymo, kuriuo nuo 2020 m. sausio 1 d. įteisinta 234 eurų vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį, kuri mokama laikinai prižiūrinčiam vaiką asmeniui.

Socialinė parama mokiniamsSiekiant labiau finansiškai paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, užtikrinti visavertį, sveikos mitybos reikalavimus atitinkantį mokinių maitinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimai, kuriais padidinti socialinei paramai mokiniams skiriamų lėšų dydžiai. Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžiai padidėjo apie 25 proc., o mokinio reikmenims įsigyti – apie 33 procentais. Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir mokinių diferenciaciją, kuo ankstesniame amžiuje ugdyti vaikų sveikatai palankios mitybos kompetencijas, suteikiančias gebėjimus pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, 2019 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo nuo 2020 m. visuotinis mokinių nemokamas maitinimas pradedamas įgyvendinti etapais – nuo 2020 m. sausio 1 d. įteisinant bandomąjį projektą (priešmokyklinukų, kurie mokosi savivaldybių atrinktose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą), o nuo rugsėjo

5

1 d. nemokamą maitinimą skiriant visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, nepriklausomai nuo to, ar mokinys mokosi bendrojo ugdymo ar ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Teisė gauti nemokamą maitinimą mokykloje suteikta papildomai apie 49,6 tūkst. mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje. Tokiu būdu sudarytos sąlygos sveikos mitybos ugdymo procese dalyvauti didesniam vaikų skaičiui, mažinama socialinė atskirtis ir jauniausių mokinių diferenciacija.

Valstybės pagalba apsirūpinant būstu2019 metais valstybės pagalba apsirūpinant būstu buvo teikiama skiriant paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turimas turtas neviršija didžiausių Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių, ir, pagal Lietuvos Respublikos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, teikiant finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose.2019 metais valstybės pagalba apsirūpinant būstu buvo suteikta 3061 asmeniui ir šeimai (13 proc. daugiau nei 2018 m. ir 66 proc. daugiau nei 2017 m.)

Nors yra žengti pirmieji žingsniai mažinant aukštą skurdo lygį ir pajamų nelygybę, tačiau šaliai dar reikia daug nuveikti, kad ji priartėtų prie ES vidutinių socialinės apsaugos lygių. Ši nuostata pažymėta ir Europos Tarybos 2019 m. birželio 5 d. rekomendacijoje dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos (tiksli rekomendacija nurodyta poskyryje „Išmokos vaikams“). 2019 m. šalies ataskaitos D priede vienas iš penkių politikos tikslų – socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Minėtame priede aiškiai nurodoma, kad privalo būti „nustatyti svarbūs prioritetiniai investicijų poreikiai susiję su būtinybe skatinti aktyvią įtrauktį, didinti įsidarbinimo galimybes ir spręsti materialinio nepritekliaus problemą teikiant pagalbą maistu ir pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant paramos priemones, ir konkrečiai:

- remti integruotą aktyvią įtrauktį, įtraukiant pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenes;- didinti pažeidžiamų grupių informavimo veiklą, šalinti socialinės integracijos ir integracijos į

darbo rinką kliūtis ir atsižvelgti į konkrečius slaugytojų poreikius;- mažinti benamystę ir gerinti galimybes gauti socialinį būstą, be kita ko, pasitelkiant

infrastruktūrą“.Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad asmenys, gyvenantys nepritekliuje ir socialinėje atskirtyje vis dar itin stipriai stigmatizuojami, t. y. kaltinami, gėdinami ir išstumiami iš įprasto visuomenės gyvenimo. Empatijos, tolerancijos ir socialinio solidarumo trūkumas šios tikslinės grupės atžvilgiu vis dar giliai egzistuojanti problema, todėl skurdas žaloja ne tik nepasiturinčius, o suskaldo ir neigiamai įtakoja visą visuomenę.MNM programos pagrindinis tikslas prisidėti prie materialinio nepritekliaus mažinimo itin mažas pajams turintiems asmenims, leidžiant jiems sutaupyti bent dalį lėšų maisto produktams ar higienos prekėms įsigyti, kuriuos jie galėtų panaudoti kitiems būtiniesiems savo poreikiams tenkinti, kaip pavyzdžiui, apsimokėti sąskaitas, įsigyti vaistų ir pan. Labai svarbios papildančios priemonės, kurios taip pat turi prisidėti prie asmens galimybių sugrįžti į socialinį gyvenimą ir (ar) darbo rinką.

Regionų ypatumaiViena svarbiausių sumanaus valdymo srities pokyčių iniciatyvų, numatytų Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ – užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir įsidarbinimo galimybes visos šalies gyventojams, nesvarbu, kur asmens gyvenamoji vieta. Skirtumai jaučiasi ne tik tarp regionų, bet dideli skirtumai egzistuoja ir pačių regionų viduje tarp atskirų jo savivaldybių. Pavyzdžiui, Vilniaus apskritis gerokai lenkia kitas apskritis, o darbo pajamos Šalčininkų rajono savivaldybėje ir Vilniaus miesto savivaldybėje skiriasi 1,6 karto.Subalansuota regionų plėtra siejama su gyventojų poreikius bei lūkesčius atitinkančia gyvenamąja aplinka. Itin didelę reikšmę turi demografinės aplinkybės – gyventojai sensta, jaunimas telkiasi aplink ekonominius centrus, tačiau nebūtinai juose pačiuose (išskyrus Vilnių). Tai lemia, kad vienu metu

6

Lietuva patiria išsyk dviejų problemų – gyventojų skaičiaus mažėjimo tam tikruose regionuose ir chaotiškos miestų plėtros (suburbanizacijos) – neigiamus padarinius. Kitaip nei kiti socioekonominiai rodikliai, kurie savo pobūdžiu cikliški, demografinio senėjimo skirtumai didėja nuolat ir nuosekliai (vertinant amžiaus medianą, senėjimo indeksą).2016 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 5 „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“ buvo sudaryti du regionai: Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių.Atskirtis ir nepriteklius visus žmones paliečia vienodai, nepaisant, kurioje Lietuvos vietoje jie gyventų. Atrodytų, kad Sostinės regione daugiau galimybių ir su skurdu bei atskirtimi yra lengviau susidoroti, tačiau, vertinant Sostinės regioną tikslinės grupės atžvilgiu, svarbu pažymėti, kad kalbame apie žmones su itin mažomis pajamomis arba jų neturėjimu, taip pat sostinėje (Vilniaus mieste) yra kaip niekur kitur aktuali benamystės problema. Svarbu pažymėti, kad dideli skirtumai vyrauja net ir tarp to paties regiono skirtingų savivaldybių. Per 2020 m. I-III ketv. socialinę paramą gavo 62065 socialinės piniginės paramos gavėjai (arba 2,22 proc. Lietuvos gyventojų), iš jų – 12328 asmenys gyvenantys Sostinės regione, pavyzdžiui, Vilniaus mieste – 6187 asmenys arba 1,10 proc. Vilniaus miesto gyventojų; Šalčininkų rajone – 1100 asmenų arba 3,64 proc. šio rajono gyventojų. Identiška situacija statitikos atžvilgiu ir su EPLSAF paramos gavėjų skaičiais per tą patį laikotarpį: EPLSAF paramą gavo 179948 asmenys arba 6,44 proc. Lietuvos gyventojų, iš jų – 32136 asmenys gyvenantys Sostinės regione, pavyzdžiui, Vilniaus mieste – 8739 asmenys arba 1,56 proc. Vilniaus miesto gyventojų; Šalčininkų rajone – 4651 asmuo arba 15,24 proc. šio rajono gyventojų. Ši statistika parodo, kad regioniškumas labiausiai skurstantiems asmenims neturi užkirsti kelio gauti MNM paramą. Tuo labiau COVID-19 pandemijos padariniai bus ilgalaikiai ir ypatingai neigiamai paveikę ne tik žmonių finansinį gerbūvį, bet ir jų psichologinę bei fizinę būklę. 2014–2020 m. EPLSAF programavimo laikotarpiu tikslinės grupės asmenims parama teikiama tokiomis pačiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, įvertinus tik jų turimas vidutines mėnesines pajamas, neišskiriant paramos gavėjų pagal regioniškumą, lytį, rasę, tikėjimą, amžiaus grupę ir pan.

Sukaupta patirtisMNM programos įgyvendinimo aprėptyje labai svarbu užtikrinti jos lėšomis remiamų papildančių veiklų sinergiją su kitų ES ir nacionalinių finansavimo šaltinių remiamomis veiklomis. Viena MNM programa pati savaime nebus efektyvi mažinant skurdą ir socialinę astkirtį, jeigu žmogus negaus viso jam būtino paslaugų paketo, finansuojamų iš kitų šaltinių, ypač ESF Siekiant įgalinti visas priemones, kurios gali padėti žmogui sugrįžti į aktyvų ir pilnavertį socialinį gyvenimą, būtinas bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų, todėl reikia užtikrinti glaudų kontaktą tarp atsakingų už skirtingus finansinius instrumentus institucijų, savivaldybių administracijų/organizacijų partnerių ir socialinių partnerių.2018 m. vykdant struktūrinį EPLSAF tikslinės grupės vertinimą nepriklausomi vetintojai teikė išvadas, kad EPLSAF parama maisto produktais yra aktuali labiausiai skurstantiems asmenims. Dauguma partnerių organizacijų (87 proc.) ir paramos gavėjų (86 proc.) apklausoje teigė, kad parama yra labai naudinga arba naudinga tikslinei grupei. Parama turi teigiamą poveikį paramos gavėjų namų ūkiams: dauguma (58 proc.) apklaustų paramos gavėjų teigė, kad jų namų ūkio padėtis dėl paramos maisto produktais pasikeitė. Paramos poveikis individo lygiu skiriasi: daliai gyventojų parama maistu yra reikalinga kaip prasimaitinimo priemonė, kitai daliai – tai būdas perskirstyti pajamas, sutaupytus pinigus maistui skirti kitoms reikmėms. Vertinant intervencijos tinkamumą veiksmų programos tikslams, vertintojai nurodė, kad programa prisideda prie tikslinės grupės padėties pagerinimo, tačiau būtina efektyviau įgyvendinti papildančias priemones. Taip pat svarbu siekti sinergijos ir papildomumo su kitomis priemonėmis, sumažinti distanciją tarp nedirbančių, ypač ilgaaikių bedarbių, ir darbo rinkos, paskatinti skurstančius surasti darbą ir išsilaikyti darbo rinkoje, užtikrinti vaikų gerovę ir socialinį aktyvumą, padidinti viešųjų paslaugų prieinamumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad papildančios priemonės būtų ne finansuojamos ne tik MNM programos lėšomis, kurios yra labai ribotos, tačiau ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis, pavyzdžiui, tam tikrus ESF finansuojamus

7

projektus organizuoti MNM paramos gavėjams.Būtina pažymėti, kad MNM programos lėšomis finansuojamos veiklos (kaip ir EPLSAF parama) yra reikšmingos, nes Lietuvoje nėra tiek daug finansavimo šaltinių, kurie būtų nukreipti į mažiausias pajamas turinčius asmenims.

2021-2027 m. programavimo laikotarpisVadovaujantis ESF+ reglamento 17 str. 2 d. MNM programa gali būti įgyvendinama:1) tiesiogiai, t. y. įsigyjant maisto produktus ir būtinojo vartojimo prekes viešųjų pirkimų būdu;2) netiesiogiai, t. y. naudojant elektronines korteles ar čekius (toliau – e.sistema).2014-2020 m. laikotarpiu Lietuvoje EPLSAF parama labiausiai skurstantiems gyventojams buvo teikiama tik tiesiogiai, t. y. projekto vykdytojui centralizuotai perkant maisto produktus ir higienos prekes (toliau kartu – parama) bei organizacijoms partnerėms juos paskirstant ir išdalijant tikslinės grupės atstovams dalijimo punktuose ar centriniuose sandėliuose.2021-2027 m., atsižvelgiant į tai, kad didžiojoje dalyje Lietuvos savivaldybių veikia socialinių kortelių sistema (į socialines korteles pervedamos visos ar dalis lėšų, už kurias galima nusipirkti maisto ar būtinų prekių parduotuvėse, taikant apribjimus) planuojama pasinaudoti egzistuojančia savivaldybių administracijų sukaupta patirtimi ir, nekuriant naujo e.sistemos modelio, pritaikyti jį MNM programos įgyvendinimui.Tam, kad būtų sėkmingai pasiruošta artėjančiam 2021-2027 m. programavimo laikotarpiui, kuris atlieptų tikslinės grupės poreikius, mažiausiai stigmatizuotų paramą gaunančių asmenis, būtų efektyvesnis ir labiau priimtinas organizacijoms partnerėms – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo išankstinį 2021-2027 m. programavimo laikotarpio vertinimą.Dar vienas svarbus momentas MNM programos paramos kontekste yra prisidėjimas prie maisto švaistymo mažinimo, skiriant dalį lėšų dovanoto maisto surinkimui organizacijoms partnerėms, dirbančioms su šia problematika. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų, ES – 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas Lietuvos gyventojas – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių bei šakniavaisių, kas galėtų puikiai papildyti nepasiturinčių žmonių maisto racioną. MNM programos įgyvendinimo metu yra planuojama sudaryti galimybę finansuoti bent dalį patirtų dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo ir skirstymo išlaidų, jeigu organizacijos partnerės, turinčios atitinkamą patirtį, išreikštų norą prisidėti prie gausesnio, įvairesnio ar dažnesnio nepsiturinčiųjų maisto produktų krepšelio sudarymo dovanotu maistu.

Darbo vietų kūrimo ir augimo tikslo atveju:1 lentelėPolitikos tikslas ar TPF specialus tikslas

Konkretus tikslas arba specialus prioritetas*

Pagrindimas (santrauka)

Socialiai atsakinga Europa

Mažinti materialinį nepriteklių pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims teikiant

2019-2020 m. Tarybos pateiktoje rekomendacijoje Lietuvai yra nurodoma mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.Kaip nurodyta MNM programos 1 skyriuje, beveik 8 proc. Lietuvos gyventojų vis dar gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos.Dėl COVID-19 pandemijos pajamų nelygybės aspektas tapo dar aktualesnis, o nepalanki situacija pirmiausiai paliečia labiausiai nepasiturinčius asmenis.2014-2020 m. programavimo laikotarpiu vienas iš pagalbinių

8

pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagrindinę pagalbą, įskaitant papildomas priemones

mechanizmų materialiniam Lietuvos gyventojų nepritekliui mažinti ir jų gyvenimo kokybei gerinti yra EPLSAF parama maisto produktais ir (ar) higienos prekėmis bei papildančios priemonės, teikiant įvairias reikalingas paslaugas labiausiai skurstantiems asmenims. EPLSAF parama nuo pat 2014 m. pradžios buvo svarbi pačias žemiausias pajamas turintiems gyventojams, o jos poreikis COVID-19 pandemijos atveju tapo itin reikšmingas. Jos reikšmingumas ir svarba taip pat nurodyti šios programos skiltyje „Sukaupta patirtis“, net ir 2019 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje pažymėta, kad kol kas nenustatyta, kiek EPLSAF parama prisideda mažinant skurdą, nepasiant to, parama yra vertinga.Siekiama, kad MNM programos lėšomis 2021-2027 m. programavimo laikotarpiu būtų tęsiamas pagalbos teikimas itin mažas pajamas turintiems asmenims, sudarant jiems galimybes tenkinti bent pačius minimaliausius kasdienius poreikius. MNM programos paramos teikimas itin sunkiai gyvenantiems asmenims bus užtikrinamas taikant e.sistemos modelį. Tikimasi, kad elektroninės kortelės gali padėti sumažinti skurstančių gyventojų stigmatizaciją, suteikti jiems daugiau orumo įgalinant juos pačius priimti sprendimus dėl norimų įsigyti maisto produktų ir (ar) higienos prekių, o MNM įgyvendinimo mechanizmas lankstesnis ir efetyvesnis, suteikiantis daugiau dėmesio skirti papildančioms priemonėms. Įgyvendinant MNM programą siekiama paremti kiek įmanoma daugiau žmonių, kurie gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos.

*Specialūs prioritetai pagal ESF+ reglamentą

EJRŽF:1A lentelėPolitikos tikslas

Prioritetas

SSGG analizė (kiekvieno prioriteto)

Pagrindimas (santrauka)

Netaikoma MNM programai

StiprybėsSilpnybėsGalimybėsGrėsmėsPoreikių nustatymas remiantis SSGG analize ir atsižvelgiant į EJRŽF reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytais elementais

2. PrioritetaiNuoroda: 17 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 3 dalies (c) punktas

2.A. Prioritetai, nesusiję su technine parama2.A.1. Prioriteto pavadinimas1

Tai yra jaunimo užimtumui skirtas prioritetas Tai yra inovatyviems sprendimams skirtas prioritetas Tai yra prioritetas, skirtas labiausiai nepasiturintiems pagal konkretų tikslą, nustatytą ESF +

1 Parliament added into this table a row ‘This is a priority dedicated to Child Guarantee’ - pending subject to the outcome of inter-institutional negotations.

9

reglamento 4 straipsnio 1 dalies (xi) punkte* Tai yra prioritetas, skirtas labiausiai nepasiturintiems pagal konkretų tikslą, nustatytą ESF +

reglamento 4 straipsnio 1 dalies (x) punkte2

Tai prioritetas, skirtas mobilumo mieste tikslui, nustatytam ERPF ir Sanglaudos fondo reglamento 2 straipsnio b punkto (viii) papunktyje

Tai prioritetas, skirtas konkrečiam IRT jungiamumo tikslui, nustatytam ERPF ir Sanglaudos fondo reglamento 2 straipsnio a punkto (v) papunktyje* Jei pažymėta, pereiti prie 2.A.1.1.a skirsnio

2.A.1.1. Konkretus tikslas3 (kartojama kiekvienam pasirinktam konkrečiam tikslui arba prioritetams, nesusijusiems su technine parama)

2.A.1.1.1. Fondų intervencinės priemonėsNuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto (i), (iii), (iiia),(iv),(v), (vi) papunkčiaiSusijusios veiksmų rūšys – BNR 17 straipsnio 3 dalies d punkto (i) papunktis; ESF+ reglamento 6 straipsnio 2 dalis:


Pagrindinės tikslinės grupės – 17 straipsnio 3 dalies d punkto (iii) papunktis:


Veiksmai, kuriais užtikrinama lygybė, įtrauktis ir nediskriminavimas – 17 straipsnio 3 dalies d punkto (iiia) papunktis:


Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių naudojimą – 17 straipsnio 3 dalies d punkto (iv) papunktis


Tarpregioniniai ir tarpvalstybiniai veiksmai – 17 straipsnio 3 dalies d punkto (v) papunktis


Planuojamas finansinių priemonių naudojimas – 17 straipsnio 3 dalies d punkto (vi) papunktis


2 In case resources under the specific objective set out in point (x) of Article 4(1) of the ESF+ Regulation are taken into account for the purposes of Article 7(4) of the ESF+ Regulation. 3 Išskyrus ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies (xi) papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui.

10

2.A.1.1.2. Rodikliai

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto (ii) papunktis

2 lentelė. Produkto rodikliaiPrioritetas

Konkretus tikslas Fondas

Regiono kategorija

Identifikavimo numeris

Rodiklis Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė (2024 m.)

Siekinys (2029 m.)


3 lentelė. Rezultato rodikliaiPrioritetas Konkretus

tikslasFondas Regiono

kategorija

Identifikavimo numeris


Pradinė reikšmė arba pamatinė vertė

Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų šaltinis

Pastabos


11

2.A.1.1.3 Preliminarus programos išteklių (ES) suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį (netaikoma EJRŽF)

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto (vii) papunktis

4 lentelė. 1 matmuo – Intervencinių priemonių sritisPrioriteto Nr. Fondas Regiono

kategorijaKonkretus tikslas

Kodas Suma (EUR)


5 lentelė. 2 matmuo – Finansavimo formaPrioriteto Nr. Fondas Regiono


Kodas Suma (EUR)


6 lentelė. 3 matmuo – Teritorinės paramos paskirstymo priemonė ir teritorinė kryptisPrioriteto Nr. Fondas Regiono


Kodas Suma (EUR)


7 lentelė. 6 matmuo – ESF+ antrinės temosPrioriteto Nr. Fondas Regiono


Kodas Suma (EUR)


8 lentelė. 7 matmuo – ESF +*, ERPF, SF ir TPF lyčių lygybės aspektasPrioriteto Nr. Fondas Regiono


Kodas (02 ar 01 ar 00)

Suma (EUR)

Netaikoma MNM programai*In principle, 40% for the ESF+ contributes to gender tracking. 100% is applicable when Member State chooses to use article 6(2), ESF+ as well as programme specific actions in gender equality.

2.A.1.1.31 Orientacinis išteklių (ES) suskirstymas pagal EJRŽF intervencijos tipąNuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies (c) punktas81 lentelėPrioriteto Nr. Konkretus tikslas Intervencijos tipas Kodas Suma (EUR)Netaikoma MNM programai

12

2.A.1.1.a Konkretūs tikslai šalinti materialinio nepritekliaus problemąNuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalisParamos rūšys Lietuva įgyvendindama MNM programą prisideda prie dviejų materialinio nepritekliaus rūšių mažinimo – produktų ir prekių.Spręsti abi materialinio nepritekliaus mažinimo problemas aktualu, nes sukaupta EPLSAF patirtis rodo, kokios skirtingos žmonių gyvenimo aplinkybės ir jų paramos lūkesčiai. Siekiant leisti žmogui pačiam spręsti kokios paramos jam labiausiai reikia, nuspręsta, kad abi materialinio nepritekliaus rūšys bus įgyvendinamos per e.sistemą.Siekiant išsiaiškinti e.sistemos pritaikomumo galimynes ir partnerių pasirengimą, vykdyta partnerių apklausa kurios rezultatai parodė, kad e.sistemos taikymas gali maksimaliai prisidėti prie nepasiturinčių žmonių stigmatizavimo eliminavimo, suteikiant galimybę jaustis laisviems savo sprendimuose dėl aktualios paramos įsigijimo, skatinant jų savarankiškumąE.kortelių teikimo paslaugą prekybos centruose ir parduotuvėse (toliau kartu – parduotuvės) skelbiant centralizuotą viešųjų pirkimų konkursą vykdo projekto vykdytojas (viešojo sektoriaus institucija). Projekto vykdytojas (skiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu) kartu su organizacijomis partnerėmis (skiriamomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu) siekia užtikrinti, kad MNM programos lėšos vadovaujančiosios institucijos nustatytu periodiškumu būtų pervedamos labiausiai skurstantiems į socialines korteles, nustatant socialinius apribojimus alkoholiui, loterijos bilietams, cigaretėms ir kt.Tikimasi, kad paramą kasmet gaus iki 250000 unikalių MNM paramos gavėjų.Nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžiami reikalavimai donacijų schemai įgyvendinti. Manoma, kad ši schema surinktu maistu paremtų iki 20 proc. visos MNM programos tikslinės grupės kasmet. Už tinkamą donacijų surinkimą, saugojimą ir perdavimą tikslinei grupei bus atsakingi atrinkti partneriai.Vykdant papildančias priemones bus orientuojamasi ne tik į konsultacijas/mokymus/kursus, tačiau jos padėtų tikslinėms grupėms pasiekti kitas paslaugas, finansuojamas ESF ir kitų finansavimo šaltinių. PP labiausiai nepasiturintiems bus teikiamos nuolatos ir neatlygintinai.

Pagrindinės tikslinės grupėsSiekiant užtikrinti, jog būtų užkirstas kelias bet kokios formos diskriminacijai (lyties, etninės, religijos, seksualinės, negalios, amžiaus ir pan.) pasirinktas pagrindinis tikslinės grupės tinkamumo nustatymui kriterijus – asmens ir (ar) su juo bendrai gyvenančių asmenų vidutinės mėnesinės pajamos (kartu vertinamas ir turimas turtas), kurios vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Piniginės paramos įstatymas).Nustatant MNM tikslinę grupę, remiamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamu minimaliu vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), kuris 2020 m. yra 257 eurai, 2021 m. – 260 eurų. MVPD apskaičiuojamas pagal minimalaus maisto produktų rinkinio struktūrą, vidutinėmis mėnesio mažmeninėmis maisto prekių kainomis, metinės infliacijos ateinančių metų prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. Asmenys, kurių mėnesinės pajamos yra mažesnės už atitinkamų metų MVPD, turėtų gauti MNM programos paramą. Savivaldybių administracijos, esant pagrįstam jų nustatytam poreikiui, pvz., daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senjorai ir kt., gali MNM paramą skirti asmenims, kurių pajamos viršija MVPD.Asmenų vidutines mėnesines pajamas siejant su MVPD užtikrinama, kad visi asmenys, kurie gyvena žemiau skurdo ribos turėtų galimybę gauti MNM programos paramą. Tokiu būdu MNM programos paramą gautų iki 10 proc. Lietuvos gyventojų.Asmuo, norintis gauti paramą, turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba seniūniją ir užpildyti prašymą (prašymas pildomas vieneriems kalendoriniams metams). Prašymo forma yra tvirtinama socialinės apsaugos ir darbo ministro. Siekiant palengvinti MNM paramos gavimą tikslinei grupei, siekiama supaprastinti reikalavimus paramai

13

gauti.

Nacionalinių ar regioninių paramos schemų aprašymas Vienas pagrindinių piniginės socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių, yra ribotas.Bendrai ir vieniems gyvenantiems nepasiturintiems pagal Piniginės paramos įstatymą skiriama piniginė soc. parama:• soc. pašalpa;• būsto šildymo, geriamo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.Dėl soc. pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo (toliau – asmenys) turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jei asmenys gyvenamosios vietos neturi ir neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.Būstą nuomojantys asmenys dėl piniginės soc. paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuo nuomojamas būstas, administraciją.Duomenis apie besikreipiančius asmenis savivaldybės darbuotojai suveda į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).Siekiant paremti šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, priimtas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas, kuriame nustatomos dvi soc. paramos mokiniams rūšys:• mokinių nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);• parama mokinio reikmenims įsigyti.Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.Daugiau informacijos apie nacionalines paramos rūšis galima rasti šios programos 1 skyriaus poskyryje Nacionalinės skurdo mažinimo priemonės.Pažymėtina, kad MNM programa iš dalies taip pat prisidės prie žmonių poreikių tenkinimo ir skirtos lėšos minimaliai gerins jų gyvenimo kokybę, siekiant sumažinti atskirtį.

Veiksmų atrankos kriterijai4

Veiksmų kategorijos1) E.sistemos paslaugos įsigyjimasE.sistemos paslaugos įsigyjimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ). Pirkimo procedūra gali trukti iki 12 mėn., priklausomai nuo tiekėjų paklausimų ir pretenzijų skaičiaus viešojo pirkimo metu. Su laimėjusiais tiekėjais pasirašomos e.sistemos paslaugų tiekimo sutartys (pagal VPĮ maksimalus galiojimas iki 36 mėn.).2) E.sistemos paslaugos teikimas tikslinei grupeiE.sistemos paslaugos tikslinei grupei turi būti teikiamos nepertraukiamai visą MNM programos įgyvendinimo laikotarpį. Tikslinei grupei lėšos pervedamos iki 6 kartų per kalendorinius metus, kad galėtų naudotis e.sistemos paslaugomis parduotuvėse. Vieno pavedinimo lėšos turėtų būti išnaudojamos per 3 mėn. laikotarpį, kitu atveju, parduotuvė turės jas pervesti atgal į projekto vykdytojo nurodytą sąskaitą.3) Papildančių priemonių organizavimas ir teikimasPapildančios priemonės teikiamos kasmet, atsižvelgiant į vadovaujančiosios institucijos teikiamas rekomendacijas, tikslinės grupės poreikius ir siekiant sinergijos su kitų ES fondais, ypatingai ESF

4 Tik programoms, kurioms taikomas ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies (xi) papunktyje nurodytas konkretus tikslas.

14

veiklomis, taip pat papildomumo su nacionalinėmis priemonėmis jas teikia organizacijos partneriai.4) Donacijų surinkimas, sandėliavimas ir paskirstymasNet 58% viso maisto, kurį „Maisto bankas“ surenka ir išdalina nepasiturintiems maitinti, yra gaunamas iš parduotuvių. Kasdien „Maisto banko” darbuotojai ir savanoriai važiuoja į 502 parduotuves 81 Lietuvos mieste, kad surinktų besibaigiančio galiojimo ar dėl kosmetinės išvaizdos neparduodamą maistą. Skiriant donacijoms MNM programos lėšų šiuos kiekius būtų galima dvigubinti. Tarp organizacijos partnerės, dalyvaujančios donacijų schemoje ir parduotuvių būtų pasirašomos sutartys dėl surinkamo maisto. Organizacija partnerė atsiskaitytų už donacijų rodiklius (surinkto maisto kiekius, jų paskirtymą tikslinei grupei) teikdama mokėjimo prašymus tarpinei institucijai.5) Techninės paramos panaudojimasTechninės paramos tinkamos finansuoti veiklos yra tvirtinamos kasmet su atskiru metiniu biudžetu. Vadovaujanti institucija su tarpine institucija kasmet pasirašo techninės paramos naudojimo sutartį.

Atrankos procedūraMNM programa įgyvendinama per finansuojamus projektus. Projektų atrankos būdas – projektų planavimas. MNM programos finansavimas skiriamas projektų vykdytojui, įtrauktam į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą.Už pateiktų paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimą yra atsakinga tarpinė institucija. Galutinį sprendimą dėl finansavimo skyrimo priima vadovaujanti institucija, atsižvelgdama į tarpinės institucijos pateiktą vertinimo ataskaitą. Nuosekli projektų atrankos procedūra yra aprašoma Projektų administravimo taisyklėse.Už e.sistemos paslaugos įsigijimą, bendradarbiavimą su organizacijomis partnerėmis, parduotuvėmis atsakingas projekto vykdytojas.Papildančias priemones vykdys organizacijos partnerės, kurios bus atrinktos vadovaujančios institucijos pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus. Papildančių priemonių turiniui keliami reikalavimai dėl sinergijos ir papildomumo su kitų ES fondų finansuojamomis veiklomis ir nac. priemonėmis.Donacijas vykdyti galės tik organizacijos partnerės, kurios turės tam pajėgumų ir galės užtikrinti, kad surinkta parama pasiektų MNM programos tikslinę grupę, atrinktos vadojančiosios institucijos. Reikalavimai donacijoms nustatomi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.Techninės paramos veiksmus atrenka vadovaujanti institucija atsižvelgdama į ES reglamentų nuostatas. Techninės paramos biudžetai yra metiniai. Paskirtosios institucijos iki einamųjų metų pabaigos teikia ateinantiems metams lėšų poreikį. Vadovaujanti intitucija vertina pateiktą poreikį ir tvirtina metinį biudžetą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.Partnerių gebėjimų stiprinimas vykdomas vadovaujančios ir (ar) tarpinės institucijų.

Bendri kriterijai veiksmams pagal ESF+ reglamentą• atitiktis išlaidų tinkamumui kaip numatyta 19 ir 20 straipsniuose (išskyrus techninės paramos prioritetą žr. 2.2 skyriaus aprašymą);• atitiktis principams numatytiems 17 straipsnyje;• atitiktis MNM programos intervencijos sričiai;• veiksmai turi aiškius ir realius kiekybinius rezultatus;• apibrėžti, aiškūs ir užtikrinti projekto išlaidų finansavimo šaltiniai;• užtikrintas efektyvus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimas.

15

2.B. Techninės paramos prioritetai 2.B.1 Techninės paramos prioritetas, susijęs su BNR 30 straipnsio 4 dalimi – (kartojama kiekviena TP prioritetui)

Nuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies (e1) punktas2.B.1.1. Fondų intervencijosSusiję veiksmų tipai – BNR 17 straipsnio 3 dalies (e1)(i) punktas

Pagrindinis techninės paramos tikslas yra remti MNM programos įgyvendinimą, suteikiant galimybę vadovaujančiai, audito, tarpinei ir tvirtinančiai institucijoms pasinaudoti reikalingomis paslaugomis ir sustiprinti organizacijų partnerių nurodytų BNR 6 str., gebėjimus.Atsižvelgiant į veiklos sritis, galima finansuoti šias išlaidų grupes – pasirengimas administruoti MNM programą, programos įgyvendinimas, stebėsena, kontrolė, auditas, vertinimas, komunikacija.Tinkamų išlaidų pavyzdžiai: darbo užmokestis, tyrimai / vertinimai, mokymai / renginiai, komandiruotės, ilgalaikio turto nuoma, viešinimas ir komunikacija bei pan.Patirtos techninės paramos išlaidos atlyginamos pagal fiksuotąją normą, kuri MNM programos įgyvendinimui yra 5 procentai nuo mokėjimo prašyme pateiktų tinkamų deklaruoti išlaidų, kaip nurodyta BNR 31 str.Vadovaujantis BNR 85 str. valstybė narė teikia ne daugiau kaip keturias mokėjimo paraiškas Europos Komisijai (balandžio 30 d., liepos 31 d., spalio 31 d. ir gruodžio 26 d.), į kurias yra įtraukiama ir techninės paramos suma, apskaičiuota pagal aukščiau nurodytą fiksuotąją normą.

Pagrindinės tikslinės grupės – BNR 17 straipsnio 3 dalies (e1)(iii) papunktisIšlaidos patiria MNM programos vadovaujanti, tarpinė, audito ir tarpinė institucijos.

2.B.1.2. IndikatoriaiRezultatų rodikliai su atitinkamais etapais ir tikslaisNuoroda: 17 straipsnio 3 dalies e1 punkto (ii) papunktisx lentelė. Produkto rodikliaiPrioritetas Fondas Regiono

kategorijaIdentifikavimo numeris


Tarpinė reikšmė (2024 m.)

Siekinys (2029 m.)


2.B.1.3. Orientacinis išteklių (ES) suskirstymas pagal (ES) intervencijos tipąNuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies (e1) (iv) papunktisx lentelė. 1 matmuo – Intervencinių priemonių sritisPrioriteto Nr. Fondas Regiono kategorija Kodas Suma (EUR)Specialus prioritetas (Materialinis nepriteklius)

ESF+ Sostinės regionas (Labiau išsivystęs)

6 092 427

Specialus prioritetas (Materialinis nepriteklius)

ESF+ Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas (Mažiau išsivystęs)

87 493 241

x lentelė. 6 matmuo – ESF+ antrinės temosPrioriteto Nr. Fondas Regiono kategorija Kodas Suma (EUR)0,00 ESF+ 0,00 0,00

16

x lentelė. 7 matmuo – ESF +*, ERPF, SF ir TPF lyčių lygybės aspektasPrioriteto Nr. Fondas Regiono kategorija Kodas (02

ar 01 ar 00)Suma (EUR)


x lentelė - EJRŽFPrioriteto Nr. Konkretus tikslas Intervencijos tipas Kodas Suma (EUR)Netaikoma MNM programai

2.B.2. Techninės paramos prioritetas atsižvelgiant į BNR 32 straipnį (kartojama kiekvienam techninės paramos prioritetui) Nuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies (e) punktas 2.B.2.1. Pagal su išlaidomis nesusijusius mokėjimus teikiamos techninės paramos aprašymas – 32 straipsnis

MNM programos įgyvendinime nėra planuojama finansuoti tiokio tipo išlaidos.

2.B.2.2. Orientacinis išteklių (ES) suskirstymas pagal (ES) intervencijos tipąNuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies (e) papunktis

x lentelė. 1 matmuo – Intervencinių priemonių sritisPrioriteto Nr. Fondas Regiono kategorija Kodas Suma (EUR)Netaikoma MNM programai

x lentelė. 5 matmuo – ESF+ antrinės temosPrioriteto Nr. Fondas Regiono kategorija Kodas Suma (EUR)Netaikoma MNM programai

x lentelė. 7 matmuo – ESF +*, ERPF, SF ir TPF lyčių lygybės aspektasPrioriteto Nr. Fondas Regiono kategorija Kodas (02

ar 01 ar 00)Suma (EUR)


x lentelė - EJRŽFPrioriteto Nr. Konkretus tikslas Intervencijos tipas Kodas Suma (EUR)Netaikoma MNM programai

17

3. Finansavimo planasNuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies f punkto i–iii papunkčiai; 106 straipsnio 1–3 dalys, 10 straipsnis 21 straipsnis

3.A Perkėlimai ir įnašai5

Nuoroda: BNR 10 straipsnis; 21 straipsnis ir 21 straipsnio (a) punktasProgramos pakeitimas, susijęs su: įnašas į „InvestEU“

perkėlimai į priemones, tiesiogiai arba netiesiogiai valdomas pasidalijamojo valdymo fondų lėšų pasiskirstymas tarp ERPF, ESF+, SF ir (ar) kitų fondų

15A lentelė. Įnašai į „InvestEU“* (pamečiui)

Fondas Regionų kategorija

InvestEU langai 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027

ERPF Labiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioMažiau išsivystęs

ESF+ Labiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioMažiau išsivystęs

SF Netaikoma

EJRŽF Netaikoma

15B lentelė. Įnašai į „InvestEU“* (santrauka)Fondas Regionų

kategorijaLangas 1

Tvari infrastruktūra

(a)

Langas 2Inovacijos ir

skaitmeninimas(b)

Langas 3MVĮ

(c)

Langas 4Socialinės investicijos

ir įgūdžiai(d)

Viso

(f)=(a)+(b)+(c)+(d)

5 Taikoma tik programų pakeitimams pagal BNR 10 ir 21 straipsnius.

18



SFEJRŽF*Cumulative amounts for all contributions done through programme amendments during the programming period With each new request for transfer, . a programme amendment shall set out the total amounts transferred for each year by Fund and by category of region.

16 A lentelė. Perkėlimai į tiesiogiai arba netiesiogiai valdomas priemones* (paskirstymas pagal metus)Pervesta iš Pervesta į Pasiskirstymas pagal metusFondas Regionų

kategorijaInstrumentas 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 Viso

Nekintanti suma

Kintanti suma

Nekintanti suma

Kintanti suma



SF NetaikomaEJRŽF Netaikoma

19

16 B lentelė. Perkėlimai į tiesiogiai arba netiesiogiai valdomas priemones*

Fondas Regionų kategorija

Instrumentas 1(a)

Instrumentas 2(b)

Instrumentas 3(c)

Instrumentas 4(d)

Instrumentas 5**(e)

Viso(f)=(a)+(b)+(c)+ (d)+(e)



SFEJRŽF**Number and names of the windows as it the InvestEU regulation.

17 A lentelė. Pervedimai tarp ERPF, ESF + ir Sanglaudos fondo arba į kitą fondą ar fondus* (suskirstymas pagal metus)Pervesta iš Pervesta į Pasiskirstymas pagal metusFondas Regionų

kategorijaFondas Regionų

kategorija (kur galima)

2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 VisoNekintanti

sumaKintanti

sumaNekintanti

sumaKintanti

sumaERPF Labiau

išsivystęsPereinamojo laikotarpioMažiau išsivystęs


20

SF NetaikomaEJRŽF Netaikoma

* Perkelti į kitas programas. Pervedimai tarp ERPF ir ESF + gali būti atliekami tik tos pačios kategorijos regionuose.

17B lentelė. Pervedimai tarp ERPF, ESF + ir Sanglaudos fondo arba į kitą fondą ar fondus * (santrauka)

ERPF ESF+ SF EJRŽF SVP VSF SVVP Iš viso

Labiau išsivystęs

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

Labiau išsivystęs



ERPF Labiau išsivystęs



ESF+ Labiau išsivystęs



SF

EJRŽF

Iš viso

* Cumulative amounts for all transfers done through programme amendments during the programming period. With each new request for transfer, a programme amendment shall set out the total amounts transferred for each year by Fund and by category of region.

3.B. Teisingos pertvarkos fondas: paskirstymas programoje ir pervedimai(ši dalis neperkeliama ir nepildoma, nes nesusijusi su MNM programa)

21

3.C. Peržiūra tarp regionų kategorijų atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą

19 A lentelė. Pervedimai tarp regionų kategorijų pagal vidurio laikotarpio peržiūrą pagal programą (suskirstymas pagal metus)Pervesta iš Pervesta į Pasiskirstymas pagal metusRegiono kategorija Regiono kategorija 2025 2026 2027 VisoMažiau išsivystę Mažiau išsivystę

Pereinamojo laikotarpioLabiau išsivystę

Pereinamojo laikotarpioLabiau išsivystę*Taikoma tik ERPF ir ESF +

19 B lentelė. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą perkėlimai tarp regionų kategorijų į kitas programas (suskirstymas pagal metus)Pervesta iš Pervesta į Pasiskirstymas pagal metusRegiono kategorija Regiono kategorija 2025 2026 2027 VisoMažiau išsivystę Mažiau išsivystę

Pereinamojo laikotarpioLabiau išsivystę

Pereinamojo laikotarpioLabiau išsivystę*Taikoma tik ERPF ir ESF +

3.D. Pervedimų sugrąžinimas

20 lentelė. Pervedimų sugrąžinimas (pasiskirstymas pagal metus)Pervesta iš Pervesta į Pasiskirstymas pagal metusInvest EU ar kitas ES finansinis instrumentas

Fondas Regiono kategorija

2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 Viso

Invest EU Langas 1Langas 2Langas 3Langas 4

ERPF Mažiau išsivystęPereinamojo laikotarpioLabiau

22

ES instrumentas 1ES instrumentas 2(…)

išsivystęESF+ Mažiau

išsivystęPereinamojo laikotarpioLabiau išsivystę

SF

20 lentelė. Pervedimų sugrąžinimas* (santrauka)Į / Iš ERPF ESF+ SF EJRŽF

Mažiau išsivystę


Labiau išsivystę

Mažiau išsivystę


Labiau išsivystę

InvestEULangas 1Langas 2Langas 3Langas 4

Instrumentas 1Instrumentas 2Instrumentas 3Instrumentas 4***Cumulative amounts for all transfers done through programme amendments during programming period. With each new request for transfer, a programme amendment shall set out the total amounts transferred for each year by Fund and by category of region. ** Transfers may be made to any other instrument under direct or indirect management, where such possibilty is provided for in the basic act. Number and names of the relevant EU instruments will be specified accordingly.

23

3.1 Finansiniai asignavimai pagal metus

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punkto (i) papunktis, 3 straipsnis ir TPF 3 straipsnio a ir b punktai 10 lentelė. Finansiniai asignavimai pagal metusFondas Regiono

kategorija2021 2022 2023 2024 2025 2026 2026

EJRŽF2027 m. 2027

EJRŽFIš viso

Nekintanti suma

Kintanti suma

Nekintanti suma

Kintanti suma

ERPF Mažiau išsivystęsLabiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioAtokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti

Iš visoESF+ Mažiau

išsivystęs0,00 0,00 1749864

817498648 1749864

817498648 0,00 - 17498649 0,00 - 87493241

Labiau išsivystęs

0,00 0,00 1218485 1218485 1218485 1218486 0,00 - 1218486 0,00 - 6092427

Pereinamojo laikotarpioAtokiausi

Iš viso 0,00 0,00 18717133

18717133 18717133

18717134 0,00 - 18717135 0,00 - 93585668

TPF* TPF 3 straipsnio lėšos3a straipsnio lėšosTPF 3d straipsnio lėšos (susijusios su

24

TPF 3 straipsnio lėšomis)TPF 3d straipsnio lėšos (susijusios su TPF 3a straipsnio lėšomis)

Iš visoSF netaikomaEJRŽF netaikomaIš viso* Amounts after the complementary transfer to JTF.

3.2 Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas6

Nuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies f punkto (ii) papunktis, 17 straipsnio 6 dalis ir 30 straipsnisProgramoms, kurioms skirtas investicijų į darbo vietas ir augimą tikslas, kai techninė pagalba pagal 30 straipsnio 4 dalį buvo pasirinkta pagal Partnerystės susitarimą.

11 lentelė. Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimasPolitikos /TPF specialaus tiksloNr. arba techninė parama

Prioritetas

ES paramos (visos arba viešosios) skaičiavimo pagrindas

Fondas Regiono kategorija* ES įnašas

(a) = (g)+(h)

Sąjungos įnašo paskirstymas

Nacionalinis įnašas

(b)=(c)+(d)

Orientacinis nacionalinio įnašo suskirstymas

Iš viso

(e)=(a)+(b)**

Bendro finansavim

o norma

(f)=(a)/(e)**

Sąjungos indėlis atėmus

lankstumo sumą

(g)

Kintanti suma

(h)

viešasis

(c)

privatus

(d)

1 prioritetas

viešasis / iš viso

ERPF Mažiau išsivystęsLabiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioSpecialus

6 Prieš 2025 m. atliekamą ERPF, ESF+ ir SF laikotarpio vidurio peržiūrą, finansiniai asignavimai tik 2021–2025 m. laikotarpiu.

25

asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams

2 prioritetas

ESF+ Mažiau išsivystęs 42390474,78 42390474,78 0,00 7480672,02 7480672,02 0,00 49871146,80 85 proc.Labiau išsivystęs 2951780,76 2951780,76 0,00 520902,49 520902,49 0,00 3472683,25 85 proc.Pereinamojo laikotarpioAtokiausi

3 prioritetas

TPF**

3 straipsnio lėšos3a straipsnio lėšos

4 prioritetas

SF

Techninė parama

5 prioritetas

Techninė parama BNR 30(4) straipsnis

ERPF arba ESF+ arba TPF arba SF

2386433,61 2386433,61 0,00 421135,34 421135,34 0,00 2807568,95 85 proc.

Techninė parama

6 prioritetas

Techninė parama BNR 32 straipsnis


Iš viso iš ERPF

Labiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioMažiau išsivystęsSpecialus

26

asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams

Iš viso iš ESF+

Labiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioMažiau išsivystęsAtokiausi

TPF**


Iš viso SFBendra suma

47728689,15 47728689,15 0,00 8422709,85 8422709,85 0,00 56151399 85 proc.

* ERPF: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio, labiau išsivystę ir, kai taikoma, specialus asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams. ESF+: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio, labiau išsivystę ir, kai taikoma, papildomas asignavimas atokiausiems regionams. SF: netaikoma. Dėl techninės paramos, regionų kategorijų taikymas priklauso nuo fondo pasirinkimo.

** Indicate the total JTF resources, including the complementary support transferred from the ERDF and the ESF+). The table shall not include the amounts in accordance to Article 3d, JTF. In case of technical assistance financed from the JTF, the JTF resources should be split into resources related to Article 3 and 3a, JTF.

Tikslas „Investicijos į darbo vietas ir augimą“: programos, kuriose naudojama techninė pagalba pagal 30 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į partnerystės susitarimą.

11 lentelė. Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimasPolitikos /TPF specialaus tiksloNr. arba techninė parama

Prioritetas

ES paramos (visos arba viešosios) skaičiavimo pagrindas

Fondas Regiono kategorija* ES įnašas

(a)=(b)+(c)+(i)

Sąjungos įnašo paskirstymas Nacionalinis įnašas

(d)=(c)+(f)

Orientacinis nacionalinio įnašo suskirstymas

Iš viso

(g)=(a)+(d)**

Bendro finansavim

o norma

(h)=(a)/(g)

Sąjungos indėlis be techninės paramos

atsižvelgiant į 30 (5)

straipsnį(b)

Sąjungos indėlis techninei paramai

atsižvelgint į 30 (5)

straipsnį***

(c)

Kinanti suma

(i)

viešasis

(e)

privatus

(f)

1 prioritetas

viešasis / iš viso

ERPF Mažiau išsivystęsLabiau išsivystęsPereinamojo

27

laikotarpioSpecialus asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams

2 prioritetas

ESF+ Mažiau išsivystęsLabiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioAtokiausi

3 prioritetas

TPF**


4 prioritetas

SF

Techninė parama

5 prioritetas

Techninė parama BNR 32 straipsnis


Iš viso iš ERPF

Labiau išsivystęsPereinamojo laikotarpioMažiau išsivystęsSpecialus asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams

Iš viso iš ESF+

Labiau išsivystęsPereinamojo laikotarpio

28

Mažiau išsivystęsAtokiausi

TPF**


* For ERDF and ESF+: less developed, transition, more developed, and, where applicable special allocation for outermost and northern sparsely populated regions. For CF: not applicable. For technical assistance, application of categories of regions depends on the selection of the fund.

**** Indicate the total JTF resources, including the complementary support transferred from the ERDF and the ESF+. The table shall not include the amounts in accordance to Article 3d JTF. In case of technical assistance financed from the JTF, the JTF resources should be split into resources related to Article 3 and 3a, JTF.

EJRŽF:Nuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalies f punkto (iii) papunktisEJRŽF programos, kuriose naudojama techninė pagalba pagal 30 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į partnerystės susitarimą.(Informacija neperkielta ir nepildoma, nes ji neaktuali MNM programai).

29

4. Reikiamos sąlygos

Nuoroda: 19 straipsnio 3 dalies h punktasReikiamos sąlygos

Fondas Konkretus tikslas(Netaikoma EJRŽF)

Reikiamos sąlygos įvykdymas

Kriterijai Kriterijų tenkinimas

Nuoroda į atitinkamus dokumentus

Pagrindimas

Taip / Ne 1 kriterijus taip / ne2 kriterijus taip / ne

Horizontalios reikiamos salygos1. Veiksmingi viešųjų pirkimų rinkos stebėsenos mechanizmai

Taip Nustatyti stebėsenos mechanizmai, apimantys visas procedūras pagal viešųjų pirkimų srities nacionalinės teisės aktus, be kita ko:1. Veiksmingų, patikimų ir išsamių duomenų ir rodiklių kaupimo vienoje IT sistemoje arba sąveikių sistemų tinkle, siekiant laikytis vienkartinio duomenų pateikimo principo ir sudaryti palankias sąlygas vykdyti įsipareigojimus teikti Direktyvos 2014/24/ES 83 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas

Taip Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ):• 96 str. (Perkančiųjų organizacijų registracija ir pirkimų ataskaitos);• 98 str. (Pirkimų stebėsenos ataskaita).Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PĮ):• 102 str. (to paties tipo norma kaip VPĮ);• 104 str. (to paties tipo norma kaip VPĮ).

VPĮ 96 str. ir PĮ 102 str. nustato reikalavimą pateikti pirkimo procedūrų ataskaitas ir baigtinį sąrašą atvejų, kai tokios ataskaitos neteikiamos, taip pat nustato prievolę teikti metines pirkimų ataskaitas.VPĮ 98 str. ir PĮ 104 str. nustato reikalavimą parengti ir pateikti pirkimų stebėsenos ataskaitą Europos Komisijai. Stebėsenos ataskaita teikiama pagal Europos Komisijos nustatytą formą ir viešai prieinama adresu: https://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/ataskaitos-europos-komisijai

https://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/ataskaitos-europos-komisijai


30

pagal e. viešųjų pirkimų reikalavimus ir Direktyvos 2014/24/ES 84 straipsnį, užtikrinimo tvarka. Duomenys ir rodikliai turi apimti bent šiuos elementus:a. konkurencijos kokybė ir intensyvumas: konkurso laimėtojų ir pradinių konkurso dalyvių pavadinimai, atrinktų konkurso dalyvių skaičius, sutartinė kaina pagal pirminį biudžeto asignavimą ir, kai įmanoma naudojantis sutarčių registrais, galutinė kaina užbaigus projektą;

Taip Įgyvendinamasis teisės aktas – Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašas

Šis teisės aktas nustato pareigą pateikti informaciją, nurodytą Direktyvos 2014/24/ES 84 str. ir Direktyvos 2014/24/ES 100 str. Pateikiama informacija apima visus aspektus, išvardintus šios formos stulpelyje „Kriterijai”.Procedūrų ataskaitos viešai prieinamos adresu:https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/ReportsOrProtocol

b. MVĮ kaip tiesioginių konkurso dalyvių dalyvavimas;

Taip Pareigos teikti informaciją apie galutinę sutarties kainą, ja įvykdžius, nėra, tačiau sudarytos sutarties vertė nurodoma perkančiajai organizacijai skelbiant ataskaitas, skelbimus apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbiant sudarytas sutartis sutarčių registre.

Tiekėjas atsako į klausimą „Ar tiekėjas yra labai maža, maža ar vidutinė įmonė?“ pažymėdamas „Taip“ arba „Ne“.

31

Informacija apie MVĮ kaip tiesioginius pirkimo dalyvius surenkama per Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą – tiekėjai pažymi aktualų laukelį pildydami EBVPD: https://ebvpd.eviesiejipirkimai.lt/espd-web/filter?lang=en (II dalis: Informacija apie tiekėją).Atitinkamai, ši informacija vėliau pateikiama perkančiųjų organizacijų skelbimuose apie sudarytas sutartis tuo atveju, kai pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertę.

c. pateikti skundai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, įskaitant bent jų skaičių, laiką, kurio reikia priimti sprendimą pirmąja instancija, ir antrajai instancijai perduotų sprendimų skaičius;

- - -

d. visų sutarčių, skirtų vadovaujantis taisyklėmis dėl viešųjų pirkimų taisyklių netaikymo, sąrašas nurodant konkrečią taikytą nuostatą.

- - -

32

2. Paskirtų kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pakankamų gebėjimų stebėti ir analizuoti duomenis užtikrinimo tvarka.

Taip -VPĮ 95 str. 1 d. 5 p. (pareiga Viešųjų pirkimų tarnybai rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbti Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikti Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms);-VPĮ 95 str. 1 d. 6 p.(pareiga Viešųjų pirkimų tarnybai analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, o pastebėjus jos trūkumų, rengti ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai) teikti pasiūlymus, kaip ją tobulinti).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pirkimų praktikos problemas ir aktualijas:- nurodoma problematika ir teikiami konkretūs siūlymai LR EIM, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams, kompetentingoms institucijoms (ministerijoms ir pan.);- atliekamos teminės viešųjų pirkimų analizės ir apžvalgos: http://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize;- organizuojami mokymai, rengiama mokomoji ir metodinė medžiaga (gairės, informaciniai pranešimai, dažniausiai užduodami klausimai, kt.);- siekiant efektyviau organizuoti viešuosius pirkimus ir užtikrinti didesnę konkurenciją pirkimuose, įgyvendinamas Viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo planas, pagal kurį yra rengiamos rekomenduojamos pirkimų specialistų mokymo programos, mokymų medžiaga ir nuotolinio mokymo moduliai;- įgyvendinus Viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo planą, numatoma, kad į Viešųjų pirkimų mokymo programas bus įtrauktos temos dėl strateginių (žaliųjų, inovatyvių, socialiai atsakingų) viešųjų pirkimų organizavimo, rinkos tyrimų, techninių specifikacijų rengimo, pasiūlymų vertinimo ir pan., kurios yra reikalingos siekiant efektyviau organizuoti viešuosius pirkimus ir užtikrinti didesnę konkurenciją pirkimuose. Taip pat rengiamos naudingos metodologinės priemonės, ieškoma sprendimų, kaip motyvuoti perkančiąsias organizacijas ir pirkimų specialistus pirkimus atlikti efektyviau.

3. Duomenų ir rodiklių, taip pat

Taip VPĮ 98 str. (Pirkimų stebėsenos ataskaita)

VPĮ 98 str. ir PĮ 104 str. nustato reikalavimą parengti ir pateikti pirkimų stebėsenos

33

analizių rezultatų viešinimo naudojant patogius naudoti atviruosius duomenis tvarka.

PĮ 104 str. (to paties tipo norma kaip VPĮ).

ataskaitą Europos Komisijai. Stebėsenos ataskaita teikiama pagal Europos Komisijos nustatytą formą ir viešai prieinama adresu: https://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/ataskaitos-europos-komisijai

4. Užtikrinimo, kad kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms būtų sistemingai teikiama visa informacija apie įtariamus viešųjų pirkimų klastojimo atvejus, tvarka.

Taip VPĮ 95 str. 2 d. 8 p. (Viešųjų pirkimų tarnybos teisė nustačius VPĮ pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijos nagrinėti pagal kompetenciją).Taigi, jei atlikdama pirkimų analizę ar vertinimus Viešųjų pirkimų tarnyba pastebėtų požymius, leidžiančius spręsti, kad egzistuoja konkurenciją ribojantys susitarimai, apie tai būtų pranešama Konkurencijos tarybai.

2017 m. vasarį Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Konkurencijos taryba pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuri leidžia efektyviau išnaudoti institucijų potencialą suteikiant tarpusavio ekspertinę pagalbą bei dalinantis reikšminga informacija atliekant tyrimus dėl korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų ir konkurenciją ribojančių susitarimų viešuosiuose pirkimuose, taip pat keliant institucijų darbuotojų kvalifikaciją: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/pasirasyta-trisale-bendradarbiavimo-sutartisBe kita ko, perkančiosios organizacijos gali ir savarankiškai pranešti kompetentingai institucijai – Konkurencijos tarybai – apie įtariamus konkurenciją ribojančių susitarimų atvejus.

2. Veiksmingo valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonės ir gebėjimai

Vadovaujančiosios institucijos turi priemonių ir gebėjimų, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi valstybės pagalbos taisyklių, naudojantis:1. paprasta ir visapusiška prieiga

Taip Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje:www.bankrotodep.ltJuridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

Jeigu įmonė yra priskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei ir ji veikia trumpiau negu 3 metus, tokia įmonė nelaikoma sunkumų patiriančia.Toliau tikrinama, ar įmonei nėra iškelta bankroto, restruktūrizacijos byla, arba jau įvykęs bankrotas. Tai galima patikrinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, kur skelbiama informacija apie bankrutuojančias ir



34

prie nuolat atnaujinamos informacijos apie sunkumus patiriančias įmones ir įmones, kurioms pateiktas reikalavimas grąžinti lėšas.

Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9E302593CE80/asr

restruktūrizuojamas įmones (tikrinama įvedus įmonės pavadinimą į laukelį „Ieškoti pagal frazę“). Jei minėtoje svetainėje randama vertinama įmonė, ji yra pripažįstama sunkumų patiriančia.Jei ne, tolimesnis vertinimas priklauso nuo įmonės teisinės formos ir dydžio. Įmonės turi pateikti balanso formas ir kai kuriais atvejais kitas finansinės atskaitomybės formas. Vertinami tik Juridinių asmenų registrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai (jei taikoma pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 120 punktą).

2. Galimybe valstybės pagalbos klausimais konsultuotis su ekspertais ir gauti ekspertų gaires, kurias teikia vietos ar nacionaliniai ekspertų centrai, koordinuojami nacionalinių valstybės pagalbos institucijų, nustatant tvarką, pagal kurią būtų užtikrinta, kad dėl ekspertinių žinių būtų veiksmingai konsultuojamasi su suinteresuotomis šalimis.

Taip - Valstybės pagalbos priemonės ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonės ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo, pranešimų apie valstybės pagalbą ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E01B0C98E737/asr;- Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B8B6AFC2BFF1/asr;- Lietuvos Respublikos

Pagal Valstybės pagalbos priemonės ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonės ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo, pranešimų apie valstybės pagalbą ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktą, pagalbos teikėjas parengtą nereikšmingos (de minimis) pagalbos ar valstybės pagalbos projektą turi pateikti Konkurencijos tarybai pagalbos priemonės ekspertizei atlikti. Konkurencijos taryba, atlikusi pagalbos priemonės ekspertizę, pagalbos teikėjui pateikia išvadas ir rekomendacijas.Pagal Taisyklių 7 punktą, Konkurencijos taryba taip pat turi teisę savo iniciatyva atlikti valstybės pagalbos priemonių ar teisės aktų projektų, dėl kurių atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytiems valstybės pagalbos kriterijams kyla abejonių, ekspertizę.Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B8B6AFC2BFF1/asr



https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E01B0C98E737/asr



35

viešojo administravimo įstatymas:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0BDFFD850A66/asr;- Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, atsakingų už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo administravimą ir projektų įgyvendinimą Lietuvoje, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A1-426:https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/27119ff02e2d11e4b487eaabe28831e8/asr.

Įgyvendindama šias savo funkcijas, Konkurencijos taryba ne tik atlieka teisės aktų projektų ekspertizę, bet ir teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas (kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje). Konsultacijas valstybės pagalbos klausimais Konkurencijos taryba teikia vadovaudamasi minėtomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.Teisė konsultuotis valstybės pagalbos taikymo klausimais su Konkurencijos taryba taip pat numatyta Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, atsakingų už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo administravimą ir projektų įgyvendinimą Lietuvoje, taisyklių 5.4 ir 7.2 punktuose.

3. Veiksmingas ES pagrindinių teisių chartijos taikymas ir įgyvendinimas

Taikomi veiksmingi mechanizmai siekiant užtikrinti atitiktį ES pagrindinių teisių chartijai, be kita ko:1. Veiksmų, remiamų Pagrindinių teisių chartijos fondų lėšomis, atitikties tikrinimo užtikrinimo tvarka.

Informacija bus numatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, t. y. projekto paraiškos formoje ir metodininiuose nurodymuose vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems reikalavimams.

Būsimoje projekto paraiškos formoje bus numatyta, kad projekto lėšomis finansuojamos veiklos atitinka ES pagrindinių teisų chartijos nuostatas dėl orumo, laisvės, lygybės, solidarumo, pilietinių teisių ir teisingumo https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016XC0723(01)&from=ENVertintojai atlikdami paraiškos vertinimą įvertina šią atitiktį.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/27119ff02e2d11e4b487eaabe28831e8/asr



36

2. Ataskaitų dėl veiksmų, remiamų fondų lėšomis, atitikties chartijai teikimo stebėsenos komitetui tvarka.

2021-2027 m. MNM programos stebėsenos komiteto darbo reglamentas.

MNM programos stebėsenos komiteto darbo reglamente numatoma nuostata, jeigu nustatomi neatitikimai ES pagrindinių teisų chartijos nuostatoms, šie atvejai pristatomi per MNM programos stebėsenos komiteto posėdį prieš teikiant pažangos ataskaitos projektą EK kiekvienais metais iki einamųjų metų birželio 30 d.

4. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ir taikymas pagal Tarybos sprendimą 2010/48/EB

Yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo nacionalinė sistema, kurią sudaro:1. Išmatuojamų siekinių tikslai, duomenų rinkimo ir stebėsenos mechanizmas.

2018 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymas įsigaliojo 2019 m. liepos 1 d. ir juo buvo įkurta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija).

Pagal Lygių galimybių įstatymo 151 straipsnio 1 dalies nuostatas, Komisija, veikdama pagal lygių galimybių kontrolieriaus patvirtintus nuostatus, atlieka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Komisija nėra juridinis asmuo. Pagal 151 straipsnio 2 dalies nuostatas, Komisiją sudaro 5 nariai, iš jų 4 yra neįgaliųjų asociacijų atstovai ir vienas Tarnybos atstovas. Per lygių galimybių kontrolieriaus nustatytą terminą ir jo nustatyta tvarka kandidatus į Komisiją siūlo neįgaliųjų asociacijos bendru sutarimu. Neįgaliųjų asociacijos, teikdamos Komisijos narių kandidatūras, turi užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujami neįgaliųjų, atsižvelgiant į negalios pobūdį ir įvairovę, ir jų interesams atstovaujančių neįgaliųjų asociacijų, atsižvelgiant į veiklos sritį, interesai.Pagal Lygių galimybių įstatymo 151 straipsnio 8 dalies nuostatas, atlikdama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, Komisija atlieka šias funkcijas: nuolat tikrina, kaip įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (1 punktas); Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijomis ir jų padaliniams teikia rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos

37

įgyvendinimo (2 punktas); rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas (3 punktas).

2. Tvarka, kuria užtikrinama, kad prieinamumo politika, teisės aktai ir standartai yra tinkamai atspindėti rengiant ir įgyvendinant programas.

Informacija bus numatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, t. y. projekto paraiškos formoje ir metodininiuose nurodymuose vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems reikalavimams.

Būsimoje projekto paraiškos formoje bus numatyta, kad projekto lėšomis finansuojamos veiklos atitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.Vertintojai atlikdami paraiškos vertinimą įvertina šią atitiktį.

38

5. Programos institucijos Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies j punktas; 65 straipsnio d dalis, 78 straipsnis, BNR

13 lentelė. Programos institucijosProgramos institucijos

Institucijos pavadinimas Kontaktinis asmuo E. paštas

Vadovaujančioji institucija

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Europos Sąjungos investicijų skyrius)

Auksė Duksienė, Europos Sąjungos investicijų skyrius

[email protected]

Audito institucija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Centralizuotas vidaus audito skyrius)

Vilma Nortkienė, Centralizuoto vidaus audito skyrius

[email protected]

Komisijos išmokas gaunantis subjektas

Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Valstybės iždo departamentas)

Vilma Jankaitienė, Valstybės iždo departamentoIždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius

[email protected]

Kai taikoma, įstaiga arba įstaigos, gaunančios Komisijos mokėjimus techninės pagalbos atveju pagal 30 straipsnio 5 dalį

Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Valstybės iždo departamentas)

Vilma Jankaitienė, Valstybės iždo departamentoIždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius

[email protected]

Apskaitos funkcija tuo atveju, jei ši funkcija patikėta kitai įstaigai nei vadovaujančioji institucija

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Finansų departamento Finansų skyrius)

Žaneta Gračiova,Finansų departamento Finansų skyrius

[email protected]

Kompensuotų techninės pagalbos sumų pasiskirstymas pagal 30 straipsnio 5 dalį, jei nustatoma daugiau įstaigų, gaunančių mokėjimus iš KomisijosNuoroda: BNR 17 straipsnio 3 dalis131 lentelė. 30 straipsnio 5 dalies b punkte nustatyta procentų dalis, kuri būtų grąžinta įstaigoms, gaunančioms išmokas iš Komisijos, jei būtų suteikta techninė pagalba pagal 30 straipsnio 5 dalį (procentiniais punktais)Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Valstybės iždo departamentas) p.p.

6. Partnerystė Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies g punktas Partnerystė yra organizuojama vadovaujantis 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio

39

kodekso.Partnerystė (horizontali ir vertikali) yra vienas iš efektyviausių būdų pasiekti geresnio MNM programos įgyvendinimo proceso ir rezultatų. Horizontalios partnerystės metu siekiama už MNM programos administravimą atsakingų institucijų bendradarbiavimo su įvairiais partneriais arba to paties lygmens valdžios institucijų partnerystės (horizontalaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo). Vertikalios partnerystės metu stengiamasi plėtoti partnerystę tarp skirtingo lygmens valdžios institucijų (vertikalaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo) ar tarp ES šalių narių ir Europos Komisijos.Partnerystė, pirmiausia, sustiprina visų administracinius gebėjimus, antra, prisideda prie efektyvesnio MNM programos rengimo, padeda priimti kokybiškesnius sprendimus jos įgyvendinime ir administravime ir, galiausiai, kuria pridėtinę vertę siekiant aukštesnių rezultatų projektų įgyvendinimo metu. Vadinasi, partnerystė tampa reikšminga trimis lygmenimis – sisteminiu, programiniu ir projektiniu.

Partnerių identifikavimas, atranka ir jų reprezentatyvumasPartnerystės principas bus įtvirtintas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklėse, Projektų administravimo taisyklėse, MNM programos stebėsenos komiteto darbo reglamente ir kituose dokumentuose. Vienas iš esminių principų renkantis partnerius yra skaidrumas, todėl pagrindiniais socialiniais partneriais pasirinktos organizacijos, turinčios ilgametę patirtį, įdirbį, išmanančios nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius nepasiturinčiųjų asmenų rėmimo galimybes ir pan. Sklandžiam MNM programos įgyvendnimui užtikrinti bus pasirinkti tie patys socialiniai partneriai, kurie prisidėjo ir prie EPLSAF veiksmų programos įgyvendinimo, tokiu būdu nebus kuriama ir papildoma administracinė našta atsakingoms insitucijoms, kuriant naujas darbo grupes.Stebėsenos komitetas yra vienas svarbiausių partnerystės principo taikymo įrodymų, kuris buvo sudarytas ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui. Į stebėsenos komiteto sudėtį yra įtraukiami partneriai, kurie nurodyti BNR 6 straipsnio 1 dalyje:

viešojo sektoriaus institucijos – socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, finansų ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai;

socialiniai partneriai – nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos nariai; organizacijų partnerių atstovai; tarpinės institucijos atstovai; projekto vykdytojo atstovai; kiti.

Konsultavimosi su partneriais būdai, savalaikis jų informavimas, nuomonės išklausymas, veiksmai skatinantys aktyvų dalyvavimąSiekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą MNM programos įgyvendinimui vadovaujanti institucija dar 2019 m. pabaigoje pradėjo diskusijas su organizacijomis partnerėmis dėl naujos finansinės perspektyvos. Siekiant platesnės komunikacijos ir informuotumo interneto svetainėje www.priimk.lt yra sukurta nauja skiltis „Pasirengimas 2021–2027“, kurioje dalijmasi aktualia informacija bei talpinami MNM programos projektai.Atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos nėra galimybės organizuoti gyvus pasitarimus ir (ar) apskrito stalo diskusijas, todėl yra naudojamasi interneto platformomis arba diskutuojama specialioje EPLSAF facebook uždaroje paskyroje (šiuo metu turinti 131 narį). Taip pat vykdomas išansktinis MNM programos būsimų veiklų vertinimas.

Partnerių administracinių gebėjimų stiprinimasPartnerystės principo įgyvendinimas, tai visų organizacijų partnerių, ypač turinčių ribotus išteklius, įgalinimas. Nuolatinis gebėjimų stiprinimas yra būtinas, jog visi galėtų visapusiškai dalyvauti MNM programos įgyvendinimo procese. Todėl MNM programos techninė parama bus skiriama specialiems seminarams, mokymams ir pan. Organizuojant mokymus bus bendradarbiaujama su organizacijomis partnerėmis dėl mokymų turinio poreikio einamiesiems metais. Preliminariai kompetencijų didinimui ir gebėjimų stiprinimui kasmet bus skiriama iki 50-60 tūkst. eurų. Organizuojant mokymus bus

40

orientuojamasi ne vien tik į MNM programos turinį, bet ir bendrųjų kompetencijų bei žinių didinimą.Partnerystė bus skatinama viso programavimo laikotarpiu ne tik organizuojant organizacijų partnerių administracinių gebėjimų stiprinimą, bet ir rengiant neformalius susitikimus, stebėsenos komiteto posėdžius, aktualios informacijos platinimą svetainėje www.priimk.lt bei tam skirtoje facebook paskyroje.Aktyviai partneriaujama su kitų ES šalių atsakingomis institucijomis ir jų organizacijomis partnerėmis EK sukurtose platformose bei pačių valstybių narių iniciatyva organizuojamuose dvišaliuose ar daugiašaliuose susitikimuose įvairiems klausimams aptarti. Lietuva ypač glaudžius santykius palaiko su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos Respublikos bei Suomijos atsakingų institucijų atstovais.

7. Komunikacija ir matomumasNuoroda: 17 straipsnio 3 dalies i punktas, 42 straipsnio 2 dalis, BNR Komunikacijos paslaugų tikslas – įvairioms visuomenės grupėms patraukliais būdais skleisti informaciją apie MNM programos paramą, pristatyti labiausiai skurstančių asmenų poreikius, atskleisti iššūkius su kuriais susiduriama kasdienybėje ir tokiu būdu didinti visuomenės supratimą bei empatiją tikslinės grupės atžvilgiu.Komunikacijos tikslinė auditorija – socialiniai partneriai, organizacijos partnerės, projekto vykdytojas, paramos gavėjai, donacijų tiekėjai ir visuomenė plačiąja prasme.Pagrindiniai komunikacijos kanalai: renginiai, mokymai, seminarai ir pan.; naujienų portalai, televizija, radijas; internetiniai tinklalapiai, tinklalaidės ir kt. socialinės medijos; stendai, bukletai ir kt.Matomumas užtikrinamas per specialaus logotipo sukūrimą, kuris naudojamas visose viešinimo veiklose.Vadovaujanti institucija kasmet vykd viešinimo kampanijas, kurių metu bu stengiamasi suteikti kuo daugiau informacijos apie MNM paramos galimybes, atliepti egzistuojančias problemas, su kuriomis susiduria nepasiturintieji kasdieniniame gyvenime.Planuojama vykdyti įvairius mokymus ir seminarus su organizacijomis partnerėmis bei socialiniais partneriais.Komunikacijos ir matomumo veiklos administravimui bus paskirtas komunikacijos pareigūnas.Informacija skelbiama interneto svetainėje www.priimk.lt, kurio pirminiame lange taip pat yra ir nuoroda į EK interneto svetainę, kurioje skelbiama visoms valstybėms narėms aktuali informacija.Biudžetas: kasmet preliminariai viešinimui ir komunikacijai skiriama iki 50 tūkst. eurų.

8. Vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir su išlaidomis nesusijęs finansavimasNuoroda: BNR 88 ir 89 straipsniai

14 lentelė. Vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir su išlaidomis nesusijęs finansavimasNurodoma, kad taikomi 88 ir 89 straipsniai Taip NePo programos patvirtinimo pagal prioritetą panaudotas Sąjungos įnašo kompensavimas, pagrįstas vieneto įkainiais, fiksuotomis sumomis ir fiksuotomis normomis pagal BNR 88 straipsnį (jei taip, užpildykite 1 priedėlį)Po programos patvirtinimo pagal prioritetą panaudotas Sąjungos įnašo kompensavimas pagal finansavimą, nesusijusį su išlaidomis pagal BNR 89 straipsnį (jei taip, užpildykite 2 priedėlį)* Visa informacija bus pateikta pagal prie BNR pridedamus modelius.

· web vieweuropos audito rūmų specialiojoje ataskaitoje pažymėta, kad kol kas nenustatyta,...

Documents