Nr

Nr.BylaStr.

1. Golder v. the United Kingdom (no. 4451/70, 1975-02-21)

Mr. S.E. Golder Didiojoje Britanijoje buvo nuteistas kalti 15 met u smurtinius apiplimus.1969 m. kaljime prasidjo neramumai, kaljimo priirtojas Mr.Laird vardijo Golder kaip vien i asmen, smogusi jam, vliau Mr.Laird teig, kad paeidj bryje tikrai mat Golder, bet nra sitikins ar is jam smog, o kitas kaljimo priirtojas teig, kad Golder nedalyvavo riause ir t vakar praleido kambaryje, taiau Golder vis vien buvo pareikti kaltinimai dl riaui. Golder ra peticij, kurioje pra, kad j perkelt kit kaljim, taip pat, pra advokato, bet peticija nebuvo patenkinta, nes Anglijos teismai aikino, jog neleidimas konsultuotis su teisininku nebuvo ETK paeidimas ( Konv 6 str.), nes toks suvarymas leistinas vardan kaljimo tvarkos ir disciplinos ir kad korespondencijos (tos korespondencijos, kuria jis pra advokato) kontrol taipogi buvo jo laisvs atmimo pasekm (Konv. 8 str). ETT teig, kad teis, kuria norjo pasinaudoti Golder buvo jo pilitin teis ir principas, kuriuo remiantis civilinis teisinis ginas gali bti perduotas teismui yra vienas i visuotinai pripastam ir pagrindini teiss princip. Konvencij galima aikinti ir atsivelgiant Vienos konvencij dl sutari teiss, nors Vienos konvencija dar nebuvo sigaliojusi, bet Vienos konv. 31-33 str. deklaruoja bendruosius tarptautins teiss principus. 31 str. numatyta bendra aikinimo taisykl: Sutartis aikinama laikantis geros valios princip, atsivelgiant joje vartojam svok prastin reikm sutarties kontekste ir atsivelgiant sutarties objekt ir tiksl. Ivada: paeisti 6 ir 8 str.; civilini santyki bt nemanoma sivaizduoti be teiss kreiptis teismus.

Konvencijos aikinimo aspektu

2. Loizidou v. Turkey [GC] (no. 15318/89, 1996-12-18)

Kipro piliet turjo kelis ems sklypus Kipro iaurinje dalyje. Ji neteko galimybs naudotis turta nuosavybe, nes Kipras buvo padalytas graikir turkteritorijas, Turkijai okupavus iaurin alies dal, pareikjai buvo atimta galimyb patekti prie savo nuosavybs. Tokia padtis reikia nepateisinam sikiim Pirmojo protokolo 1 straipsnyje numatyt pareikjos teis nekliudomai naudotis savo nuosavybe.Pirmojo protokolo 1 straipsnio paeidimas.Teismas teigia, kad pagal teismo praktikjurisdikcijos samprata Konvencijos 1 straipsnio poiriu neribojama Susitarianijali teritorija. Taip pat svarbu tai, kad atsakomybs klausimas gali kilti, kai dl teistar neteistkaro veiksmvalstyb gali vykdyti veiksming u jos nacionalini sien esanios teritorijos kontrol. is tarptautins teiss paeidimas priskirtinas Turkijos jurisdikcijai.

Paeistas Pirmojo protokolo 1 straipsnis bei Europos mogaus teisni ir pagrindini laisvi konvencijos 1 str.1 str.

3. Sadam Hussein v. Albania and Others (no. 23276/04, 2006-03-14)

S.Hussein pareik iekin dl to, kad jis priklauso valstybi atsakovi jurisdikcijai tuo pagrindu, kad j koalicijos valstybs buvo ir yra okupacin valdia Irake; jis buvo ir yra sulaikytas ir kalinamas; atsakingi u sulaikym kariuomens atstovai yra kontroliuojami valstybi atsakovi.

Teismas remdamasis Konvencijos 1 str Auktosios Susitarianios alys kiekvienam j jursidkcijai priklausaniam asmeniui garantuoja Konvencijos I skyriuje apibrtas teises, pasisak, kad visi pareikjo teiginiai nepagrsti ir vien tai, kad valstybs kontroliavo teritorij nra pagrindas teigti, kad jis priklauso j jurisdikcijai, taip pat jis nerod, kad kuri nors i atsakovi buvo kaip nors atsakinga ar dalyvavo, ar atliko kok nors vaidmen sulaikant, kalinant. Vien tai, kad valstybs veik koalicijoje, nra pagrindas jam priklausyti atsakovi jurisdikcijai.

1 str.

4. McCann and others v. the United Kingdom [GC] (no. 18984/91, 1995-09-27)

Buvo tiriamas teroristins grupuots nari nuudymas, kurie, kaip buvo manoma, ruosi susprogdinti sprogstamsias mediagas naudodami distancin valdym. Keli i kareivi pastebj enklus, kurie pasirod kaip terorist sakymas susprogdinti - nuov juos.

ETK rmsi 2 Konvencijos straipsniu kaip vienu i svarbiausiu; be to, iame straipsnyje nenurodyti reikalavimai, pagal kuriuos bt leidiama tyia ar smoningai nuudyti individ, bet aprayta situacija, kai leidiama naudoti jg, kurios rezultatas, kaip nenumatyta pasekm, gali bti gyvybs atmimas. Jga turi bti naudojama tik tada, kai tai btina siekiant vieno i tiksl, nurodyt straipsnio a, b ir c punktuose. Remdamasis nacionalins teiss, praktikos ir Europos konvencijos suderinamumu, Teismas teig, kad nacionalin teis privalo grietai kontroliuoti ir riboti tas aplinkybes, dl kuri valstybs atstovai galt atimti asmens gyvyb. Valstyb taip pat privalo tinkamai apmokyti ir instruktuoti agentus, kurie galt panaudoti jg, ir grietai kontroliuoti kiekvien operacij, kurios metu gali bti panaudota mirtina jga.2 str.

5. Juozaitien and Bikulius v. Lithuania (nos. 70659/01, 74371/01, 2008-04-24)

Bylos aplinkybs: pareikjai skundsi, kad pilicininkai, besivydami automobil ir padrikai j audydami nepateisinamai nuov du j snus, bei kad nebuvo atliktas veiksmingas j mirties aplinkybi tyrimas.

Teismas pripaino, materialin 2 straipsnio paeidim t.y. kad didel rizika gyvybei gali bti pateisinama tik tada, kai tai yra absoliuiai btina, grietai proporcinga konkreioms aplinkybms ir tai naudojama kaip paskutin priemon siakiant ivengti labai aikaus ir tiesioginio pavojaus. Be to, negali bti btinumo, kai sulaikomas asmuo nekelia grsms gyvybei ir nra tariamas padars smurtin nusikaltim, net jei nepanaudojus mirt galinios sukelti jgos bt prarasta galimyb sulaikyti bgl.

Procesinis 2 straipsnio paeidimas: kai atimama gyvyb tyrimas t.b. veiksmingas, oficialus, nepriklausomas, prieinamas aukos eimai, atliekamas skubiai ir pakankamai vieas, nealikas. Tyrimo tikslai veiksmingo nacionalini st., saugani t. gyvyb utinkrinimas bei pareign atsakomybs u mirt suklusius veiksmus utikrinimas.

2 str.

6. Tysic v. Poland (no. 5410/03, 2007-03-20)

Pareikja, turdama rimt regos problem tapo treikart nia, o gydytoj teigimu, gimdymas galjo dar labiau pakenkti jos regjimui, todl ji reikalavo aborto. Gydytojai atsisak.

8 strapsnis: teis asmens ir eimos privataus gyvenimo gerbm negali bti interpretuota toki bdu, kad ntumas yra tik motinos privataus gyveniomo dalis, nes jos priv. Gyvenimas yra glaudiai susijs su besivystaniu vaisiumi. Privatus gyvenimas asmens fizin ir socialin tapatyb, teis savarankikum, asmenin tobuljim, santyki su kt. monmis ir ioriniu pasauliu umezgimas ir pltojimas. T.p. jeigu tam tikros teiss yra numatytos (pvz abortas) tam tikrose nuostatose, tai jos ir turi bti veiksmingai gyvendinamos, o sprendim primimo procesas bt teisingas ir jo metu tinkamai atsivelgiama ginamus interesus.

2 str.

7. Pretty v. the United Kingdom (no. 23461/02, 2002-04-29)

Bylos esm: Britanijos piliet Pretty pateik pareikim ETTdl ETK 2 str. teiss gyvyb paeidimo. Ji jau kelet met serga nepagydoma sunkia liga, kuri j paralyavo iki kaklo. Ji pra, kad jos vyras nubt traukiamas baudiamojon atsakomybn u pagalb jai nutraukti gyvyb, t.y. eutanazij, kuri atlikt btent jos vyras. Visi Britanijos teismai atmet praym.

D.B. vyriausybs pozicija prieeutanazij: ETK 2 str. tvirtina gyvybs apsaug. is straipsnis valstybes dalyves pareigoja imtis tiek pozityvios pareigos, tiek negatyvios pareigos, kad is straipsnis nebt paeistas.Pozityvioji pareigayra ta, kad valstyb privalo imtis vis priemoni, kad bt isaugota mogaus gyvyb, kuri yra nelieiama bet kokiu atveju.Negatyvioji pareiga -valstyb privalo susilaikyti nuo bet koki neteist veiksm, kurie galt atimti asmeniui gyvyb tyia.

Teismo ivados:ETK 2 str. 1 dalis tvirtina gyvybs apsaug, kuri apima tiek negatyvij valstybs pareig, tiek pozityvij. Nera tokio straipsnio, kuris tvirtintu teise i mirti.

ETT pasak, kad valstybs pagal 2 straipsn privalo be joki iimi laikytis negatyviosios pareigos, tai yra, ji absoliuti, taiau pozityvioji pareiga nra tokia absoliuti ir valstyb, atsivelgdama jos viduje nusistovjusias moralines nuostatas ir visuomens poir bei poreik, gali nustatyti aikiai apibrtus atvejus, kada valstyb yra atleidiama nuo pozityviosios pareigos, tai yra, kada gali nesiimti priemoni isaugoti mogaus gyvybs, taigi teisinti pasyvij eutanazij. Konvencijos paeidimas bus, jei valstyb paeis negatyvij pareig. D.B pasinaudojo savo teise ir netvirtino eutanazijos.

Dl ETK 3 str.iaurus, eminantis ir nemonikas elgesys yra draudiamas ir tai yra valstybs negatyvus sipareigojimas.. is straipsnis bt paeistas, jei pareikjai nebt suteikta reikalinga medicinin pagalba, reikiami vaistai, saugantys nuo ligos sukelto skausmo ir pan. Toki fakt byloje nra. Pareikjos pateikti argumentai, kad valstybs draudimas jos vyrui atlikti jai eutanazija, slygoja btent io straipsnio paeidim ta prasme, kad, jei neleis valstyb atimti jai gyvyb, liga toliau progresuos ir sukels dar didesnes kanias. Teismas pasak, kad nesuteikia individams teiss reikalauti i valstybs jiems suteikti teiss palengvinti jos ar jo mirt. Todl 3 str. nesuteikia galimybs paalinti pareikjos kanias bet kokiomis priemonmis.2 str.

8. Soering v. the United Kingdom (no. 14038/88, 1989-07-07)

Soering (Vokietijos pilietis) bdamas 18 m. su savo 20-mete drauge amerikiete Virdinijos valstijoje nuud jos tvus. Po to abu pabgo Anglij, kur juos sugavo. Pagrindinis ginas vyko dl galimo Soering ekstradijavimo JAV, kadangi tos valstijos statymai numat galim jam mirties bausm u tok nusikaltim.

Tarp JAV ir Anglijos pasirayta ekstradicijos sutartis, kurioje buvo toks straipsnis: jei u nusikaltim praanioje valstybje gali bti taikoma mirties bausm, o ta, kurios yra praoma iduoti asmen, tokios bausms u tok pat nusikaltim nenumato, tai tokia valstyb gali atsisakyti iduoti asmen nebent yra utikrinama, kad tuo atveju net jei ir bt asmuo nuteistas myriop, mirties bausm nebt vykdyta.

Dl konvencijos 3 str.:Nuo nuosprendio nuteisti asmen myriop iki sprendimo vykdymo paprastai praeina 6-8 m. (Mirties laukimo sindromas). Laukim mirties Teismas traktavo kaip psichologin kankinim 3 str. aspektu ir pasak, kad toks laukimas/atidliojimas patenka Konvencijos 3 str. rib. Pagal Teism, jei yra nors pati menkausia galimyb, kad ekstradijuojamas asmuo atsidurs nors iek tiek blogesnj situacijoj nei dabar yra, alis privalo atsisakyti iduoti tok asmen. JAV pareign pareikimus, kad bus stengiamasi, kad jis nebt nuteistas myriop, Teismas traktavo kaip nepakankam pagrind utikrinant, kad jam nebt vykdyta mirties bausm. Taigi atsivelgiant nurodytas aplinkybes, tai, kad nusikaltimo padarymo metu jam buvo 18 m. ir jis buvo nestabilios psichikos,primus sprendim j iduoti JAV, bt paeistas Konvencijos 3 str. ir kad tiesiogiai is straipsnis nra paeistas, nes dar nra galutinio sprendimo j iduoti JAV.

3 str.

9. Selmouni v. France [GC] (no. 25803/94, 1999-07-28)

Ponas Selmuoni buvo sulaikytas, tariant platins narkotikus, ir teigia, jog prie j policijos nuovadoje buvo naudojama seksualin prievarta, taip pat buvo muamas ir kankinamas (kas prietarauja Konvencijos 3str.: Niekas negali bti kankinamas, su niekuo neturi bti iauriai, nemonikai ar eminant jo orum elgiamasi, ar jis baudiamas.). Medicinini apir apraymai buvo akivaizds rodymai, kad buvo naudojamas smurtas prie p. Selmuoni. Taip pat iekovas teigia, kad buvo paeistas ETK 6str.1: Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikt baudiamj kaltinim, jis turi teis, kad jo byla btnagrinjama per manomai trumpiausi laik lygybs ir vieumo slygomis pagal statym sudaryto nepriklausomo ir nealiko teismo. Teismo sprendimas turi bti paskelbtas vieai, taiau spaudai ir publikai gali bti neleidiama dalyvauti per vis teismin nagrinjim ar jo dal tiek, kiek to reikalauja visuomens morals, vieosios tvarkos ar valstybs saugumo interesai demokratinje visuomenje arba nepilnamei ar bylos ali privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, btina dl ypating aplinkybi, dl kuri vieumas paeist teisingumo interesus.Pareign teigimu p. Selmuoni prieinosi sumimo metu dl to jie panaudojo jg ir naudojo leistinas priemones tardymo metu. Pranczijos auktesns instancijos teismas iteisino policijos pareignus nuo jiems prie tai emesns instancijos teismuose skirt bausmi. Toks sprendimas buvo priimtas aikinant, kad trksta rodym. ETT vienbalsiai prim sprendim, kad turi bti priteisti vyriausybs preliminars prietaravimai, kad vidaus teisins gynybos priemons nebuvo pilnai panaudotos, taip pat nustato, kad buvo Konvencijos 3 straipsnio paeidimas, mano, kad buvo 6str. 1dalies paeidimas dl teismo proceso trukms bei, kad valstyb atsakov turi sumokti pareikjui per tris mnesius 500000 (penkis imtus tkstani) Pranczijos frank u asmens sualojim ir moralin al ir 113364 (113364) Pranczijos frank u ilaidas.3 str.

10. Saadi v. Italy [GC] (no. 13229/03, 2008-01-29)

Iekovas Tuniso pilietis laikinai gyvens Italijoje, buvo aretuotas u teroristin veikl. Galiausiai Milano prisiekusij teismas nuteis j 4 m. 6 mn. tik u nusikalstom smoksl, dokument falsifikavim ir pavogt daikt laikym.Tuo paiu metu Tuniso karinis teismas nuteis j 20 m. u naryst teroristinje organizacijoje, veikianioje usienyje ir u teroristini akt kurstym.Po bausms atlikimo Italijoje buvo priimtas sprendimas deportuoti j i Italijos, nes kl grsm valstybs ir visuomens saugumui.Saadi kreipsi Europos mogaus teisi teism teigdamas, kad Tunise jis bus kankinamas ir su juo bus elgiamasi nehumanikai. Teismas atsivelgs Amnesty International ir Human Rights Watch praneimus apie padt Tunise padar ivad, kad jeigu Saadi bus deportuotas kils grsm, kad jam bus taikomos priemons neatitinkanios absoliutaus Konvencijos 3 str. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 str. draudia kankinim, nemonik, eminant elges ar bausm.3 str.

11. Valainas v. Lithuania (no. 44558/98, 2001-07-24)

Juozas Valainas teig, kad SAB-e (Sunkiai aukljamj brys), buvo smarkiai perpildytas. Dl perpildymo brigadose trko oro, ypa naktimis.. iem kieme trkdavo viesos. Sanitarins slygos buvo apgailtinos. Maistas buvo gaminamas antisanitarinmis slygomis ir danai bdavo altas.Taip pat teig, kad kolonijos administracija vykd susirainjimo su Konvencijos institucijomis kontrol.Laikai i Konvencijos institucij bdavo administracijos atpliami ir atiduodami pareikjui po koki trij dien nuo j gavimo kolonijoje.

.Konvencijos 3 straipsnis numato:Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonik ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas.Apibendrindamas Teismas laiko, kad sanitarins ir skalbimo slygos SAB-e nepaeid Konvencijos 3 straipsnio.

Pareikjas taip pat skundsi, jog asmens krata metu prilygo eminaniam orum elgesiui, paeidianiam Konvencijos 3 straipsn. Konkreiai jam neva buvo liepta nusirengti nuogai pareigns moters akivaizdoje, tuo siekiant j paeminti.iuo poiriu buvo paeistas 3 straipsnis.Dl teiss susirainjimo slaptum. Konkreiai laik tikrinimas turi bti statym nustatytas, turi siekti teisto tikslo ir bti btinas demokratinje visuomenje tam tikslui pasiekti.Taiau dl apribojimo btinumo Vyriausyb nenurod joki prieasi, kurios galt pateisinti laik Teismui, kuri konfidencialumas turi bti gerbiamas, kontrol.I to seka, kad buvo paeistas 8 straipsnis.Teismas nustato:Valstyb atsakov turi sumokti pareikjui.3 str., 8 str.

12. Siliadin v. France (no. 73316/01, 2005-07-26)

I Togo 15m. ir 7mn. mergina atvyko Pranczij, kur j prim ema padirbti iki bus grinti pinigai u lktuvo biliet, taiau i merginos buvo atimtas pasas ir po kurio laiko ji buvo paskolinta kitai eimai ir atliko tarnaits bei vaik aukls darbus. U atliekamus darbus merginai nebuvo mokama. Iekov teigia, kad buvo paeistas ETK 4str. 1. Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas. 2. Niekas negali bti veriamas dirbti priverstin arprivalomj darb. 3. iame straipsnyje svoka "priverstinis arprivalomasis darbas" negali reikti: a) kokio nors darbo, kur paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant ios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu; b)kokios nors karins tarnybos arba tarnybos, kurios reikalaujama i asmen, atsisakani nuo karins tarnybos dl sitikinim, vietoj karins tarnybos tose alyse, kur toks atsisakymas yra pripastamas; c) kokios nors tarnybos, atliekamos dl to, jog tai btinai reikia, ar dl stichins nelaims, kai kyla pavojus visuomens egzistavimui ar gerovei; d) kokio nors darbo ar tarnybos, kurie yra prastini pilietini pareig dalis.

Teismas paymi, kad bet kokia vergija ir priverstinis darbas nra taip klasifikuojami, kaip nusikaltimai pagal Pranczijos baudiamj teis, kad bevek nra teism praktikos vegovs, priverstini darb klausimais.

ETT konstatuoja, kad buvo Konvencijos 4 straipsnio paeidimas, taip pat, kad valstyb atsakov turi sumokti pareikjui per tris mnesius nuo tos dienos, kai teismo sprendimas tampa galutiniu, EUR 26,209.69 u ilaidas.4 str.

13. Van der Musele v. Belgium (no. 8919/80, 1983-11-23)

Van der Mussele, jaunas advokatas, baigs mokslus, turjo praeiti teisininko stauots laikotarp, kurio metu turdavo atstovauti tam tikr skaii bylose neatlygintinai. Van der Mussele teigia, kad jis turjo atlikti priveriamj darb, kuris yra draudiamas Konvencijos 4 straipsnio. Teismas teig, kad Mussele, i anksto turjo inoti apie profesijos specifik. Asmuo, stodamas teiss mokykl, po to praddamas teisininko stauot, turi galimyb rinktis ir apsisprendimas tsti advokato veikl rodo jo sutikim. Teismas pasisak, kad jeigu tam tikros pareigos, kurias reikia atlikti norint patekti atitinkam profesij, yra neproporcingos naudai, tokios pareigos negali bti laikomos savanorikomis, su kuriomis sutikta i anksto. Tokia taisykl gali bti taikoma, pvz., darbui, kuris nesusijs su atitinkama profesija. iuo atveju, atliekamas darbas tiesiogiai susijs su profesine veikla, taip pat akivaizdus kompensuojamasis faktorius. Tad i veika nebuvo priveriamasis darbas.Mussele pareiknusiskundimdl tariamos diskriminacijos tarp teisininkprofesijos ir kitprofesijatstov (pagal 14 str. ir 4 str.) Pasak jo, kitspecialistilaidos yra padengiamos arba jie i viso neteikia paslaug nemokiems asmenims. Teismas teig, kad pateikti pavyzdiai, net ir tarp teisiniir joms artimprofesij, netinka, nes egzistuoja esminiai skirtumai, kurie pateisina skirtingas ios profesijos teisin status.4 str.

14. Jius v. Lithuania (no. 34578/97, 2000-07-31)

Pareikjas teisme skundsi dl:

1) prevencinio sulaikymo: pagal Konvencij asmuo gali bti sulaikytas tik baud. bylos kontekste, siekiant pristatyti j kompetetingai teismo institucijai, tariant j padarius nusikaltim. Kadangi nebuvo nusikaltimo, nuo kurio padarymo jis turjo bti sulaikytas, prevencinis sulaikymas ioje byloje nebuvo galimas, paeistas 5 str.

2) kardomojo kalinimo: laikyti asmen suimt be konkretaus teisinio pagrindo ir aiki norm stokos, kai asmeniui gali bti atimta laisv neribotam laikotarpiui be teismins sankcijos, yra nesuderinama su teisinio aikumo ir apsaugos nuo savavalikumo principais, kurie yra bendras Konvencijos ir teiss virenybs koncepcijos bruoas. Nebuvo galiojanio pagal vidaus teis sprendimo pareikjo kardomajam kalinimui pateisinti, paeistas 5 str.

3) kardomojo kalinimo pratsimo: apygardos teismas savo sprendime nepasak, kad jis paskiria nauj kardomj priemon, taiau io sprendimo reikm, kad pareikjas turi likti suimtas, turjo bti aiki visiems, tad nepaeistas 5 str.

4) pristatymo teisjui ar prokurorui: ETT teig tai, kad pareikjas nebuvo pristatytas tinkamam pareignui, kai buvo paskirtas jo kardomasis kalinimas, negaljo sudaryti Konvencijos paeidimo tol, kol ilyga i pristatymo pareignui galiojo. Nustojus galioti ilygai Lietuva nebeturjo pareigos skubiai pristatyti pareikj tinkamam pareignui, todl nepaeistas 5 str.

5) kalinimo laiko: teismas privalo nustatyti, ar kiti teismini institucij pateikti pagrindai buvo reikmingi ir pakankami, kad toliau pateisint laisvs atmim. tarimas, jog pareikjas vykd nuudym, i pradi galjo bti pateisinti jo sumim, bet jis negaljo bti reikmingas ir pakankamas pagrindas 15 mnesi sulaikymui, paeistas 5 str.

6) apskundimo galimybs: ppareiktas civilinis iekinys kaljimo administracijai nebuvo reikmingas, nes civiliniai teismai negaljo paleisti pareikjo. Tad pareikjui nebuvo utikrinta teis ginyti procesines ir materialines slygas, esmines jo kardomojo kalinimo teistumui. Paeistas 5 str.

5 str.

15. Winterwerp v. Netherlands (no. 6301/73, 1979-10-24)

W. buvo udarytas psichiatrinligoninir skundsi, kad jam nebuvo pateikti dokumentai, kuripagrindu jis buvo udarytas ir nebuvo suteikta teisinpagalba bei galimybapsksti med. ivadas.

5 str. 1 d.: Teismas teigia, kad demokratinje visuomenje, kur teis turi virenyb, joks savavalikas asmens sulaikymas negali bti pripaintas teistu. Niekas negali bti sulaikytas ir patalpintas psichiatrin ligonin be atitinkamos med. ivados, pateisinanios hospitalizacij.

5str. 4d.: Teismas teigia, kad nors psichikai nesveikas mogus pripastamas neveiksniu, jis turi teisteismingynyb, siekiant uginyti med. ekspertizes ir ivadas. Psichinis susirgimas gali bti pagrindu apriboti tam tikras asmens procesines teises, bet jokiu bdu negali paneigti j esms. Taip pat, i teis paneigiama, kai prokuroras, atsisako perduoti ligonio praym dl paleidimo teismui, kaip nepagrst, nors jis ir veikia savo diskrecijos ribose pagal nac. teis.

5 str.

16. Daktaras v. Lithuania (no. 42095/98, 2000-10-10)

PROCESAS:1. Byla buvo pradta Lietuvos Respublikos pilieiui Henrikui Daktarui pateikus pareikimEuropos mogaus TeisiKomisijai prieLietuvos Respublikpagal ankstesnmogaus teisiir pagrindinilaisvi apsaugos konvencijos 25 straipsn.

3. Konkreiai pareikjas teig, kad Aukiausiasis Teismas, nagrinjs jo baudiamjbylkasacine tvarka, 1) nebuvo bealikas teismas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme ir kad 2) prokuroras paeidnekaltumo prezumpcij, tvirtint 6 straipsnio 2 dalyje.

BYLOS APLINKYBS: Vilniaus apygardos teismas pripaino pareikjkaltu dl turto prievartavimo ir poveikio nukentjusiajam. Jis buvo nuteistas kaip turto prievartavimo vykdytojas.

Apeliacinis teismas patais 1997 m. vasario 13 dienos nuosprend, kiek jis buvo susijs su pareikjo nuteisimu u turto prievartavim. Apeliacinis teismas nusprend, kad, darant nusikaltim, pareikjas buvo bendrininkas, bet ne vykdytojas. Bausm liko nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo teisjas, kuris prim pirmosios instancijos nuosprend, para rat Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus pirmininkui, kuriame jis ginijo Apeliacinio teismo ivadas dl pareikjo dalyvavimo darant turto prievartavimo nusikaltim laipsnio. Tame rate teisjas teig, kad pareikjas turt bti nuteistas kaip vykdytojas. Teisjas pra pirminink pateikti kasacin teikim, kad bt panaikintas apeliacinis nuosprendis.

Aukiausiojo Teismo Baudiamjbylskyriaus pirmininkas pateik kasacin teikim Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriui.

Tas pats Aukiausiojo Teismo Baudiamjbylskyriaus pirmininkas paskyrteisjpranejbyloje, taip pat sudartrijAukiausiojo Teismo baudiamj bylskyriaus teisjkolegijbylai nagrinti.

Aukiausiasis Teismas panaikino Apeliacinio teismo nuosprendir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprend, atmesdamas pareikjo skund .

DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO

Pareikjas teig, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, pagal kuri:

Sprendiant [tam tikram asmeniui] pareikto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausim, toks asmuo turi teis, kad byl teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas .

Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtintas bealikumo reikalavimas turidu aspektus.Pirma, teismas turi btisubjektyviai bealikas, t.y. n vienas teismo narys neturi asmenikai turti iankstinio nusistatymo ar bti tendencingas. Asmeninis bealikumas yra preziumuojamas, jeigu nra tam prietaraujani rodym. Antra, teismas turi bti bealikasobjektyvija prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paalinanias bet koki su tuo susijusi abejon.

Vertindamas subjektyviuosius aspektus, Teismas paymi, kad ioje byloje nebuvo pateikta joki rodym, kurie galt rodyti konkrei Aukiausiojo Teismo teisj asmenin tendencingum.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bti nustatyta, ar yra reali fakt, kurie vis dlto kelia abejonidl j [teisj] bealikumo. iuo poiriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali bti kakiek svarbu. Nuo to priklauso pasitikjimas, kur demokratinje visuomenje teismai turi kvpti monms ir, vis pirma, bylos alims. Teismas mano, kad rekomenduodamas priimti ar panaikinti konkret sprendim, pirmininkas neivengiamai tampa teisiamojo sjungininku arba oponentu. Kai Baudiamj byl skyriaus pirmininkas ne tik imasi prokuroro vaidmens, bet ir, greta savo organizacini ir vadybini funkcij, sudaro teism, negalima pasakyti, kad, vertinant objektyviai, egzistuoja pakankamos garantijos, paalinanios bet kokias pagrstas abejones dl neleistino spaudimo nebuvimo. Tas faktas, kad pirmininko sikiim paskatino pirmosios instancijos teismo teisjas, tik sunkina situacij,bet kokia pagrsta abejondl teismo bealikumo pati savaime yra pakankama ios nuostatos paeidimui nustatyti. Atsivelgdamas ias aplinkybes, Teismas nustato, kad pareikjo abejons dl Aukiausiojo Teismo bealikumo gali bti laikomos objektyviai pagrstomis. Taigi buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 2 DALIES PAEIDIMO

Pareikjas skundsi, kad prokuroras sprendime paskelbjkaltu, paeisdamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dal, kuri skelbia:

Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kalt nerodyta pagal statym.

Teismas primena, kad nekaltumo prezumpcija, tvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iteisingo baudiamojo proceso, kurio reikalauja 6 straipsnio 1 dalis, element. Ji bus paeista, jei pareigno teiginys, susijs su asmeniu, kuriam pareikti kaltinimai dl nusikaltimo, atspindi nuomon, kad jis yra kaltas, prie tai, kai tai buvo rodyta pagal statym. Pakanka, kad bt tam tikri samprotavimai, leidiantys daryti ivad, kad pareignas laiko kaltinamj kaltu.

Teismas mano, kad prokuroras kalbjo ne apie klausim, ar rodymai nustato pareikjo kalt, kaikiai sprendia ne prokuroras, bet apie klausim,ar bylos mediagoje pakako pareikjo kalts rodym, kad byla bt perduota teismui.Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis nebuvo paeista.6 str.

17. Butkeviius v. Lithuania (no. 48297/99, 2002-03-26)

Seimo narys A. Butkeviius susisiek su kompanijos vadovu ir pareikalavo 300000 USD, paadjo pasinaudoti savo taka ir nutraukti tai monei keliamas siskolinimo bylas. mons vadovas susisiek su spec. tarnybomis ir apie tai prane, taigi Butkeviius buvo sulaikytas viebutyje, kai pam vok su 15000 USD. Butkeviiaus sulaikymo terminas buvo pratsinjama. Butkeviius buvo pripaintas kaltu. Butkeviius kreipsi ETT, teigdamas jog buvo paeistos a) Konvencijos 5 str. 1d. (asmens laisv galima apriboti tik pakankamais teistais pagrindais) - jo sulaikymo pratsinjimas buvo argumentuotas tuo, jog jis jau yra susipains su bylos mediaga ir gali j pavieinti, taip pat bijant, kad jis gali paveikti liudytojus. Teismas sutiko, jog tokie argumentai nra pakankami, mintame Konvencijos straipsnyje minimi pakankami pagrindai galt bti tolesni nusikaltim darymo ukirtimas, sulaikymas neleidiant pabgti ar slapstytis. b) Konvencijos 5 str. 4d. (kiekvienas, kurio laisv buvo paribota, turi teis dalyvauti posediuose svarstant sulaikymo pratsimo klausimus) Butkeviiui ar jo advokatui nebuvo leista dalyvauti visuose posediuose. Teismas pripaino paeidim. c) Konvencijos 6 str. 2 d. (tariamieji laikomi nekaltais kol j kalt nebus rodyta ir pripainta pagal statymus) dar iki teismui priimant galutin sprendim Generalinis prokuroras ir Seimo pirmininkas pasisak vairiuose dienraiuose patvirtindami A. Butkeviiaus kalt. ET Teismas pripaino tai esant paeidimu, nes tokio statuso asmen ireikta pozicija formuoja ir visuomenin nuomon .

6 str.

18. Bakien v. Lithuania (no. 11529/04, 2007-07-24)

Bakien pateik teismui civilin iekin, pra pareigoti jos buvusio vyro mon ipirkti i jos mons akcijas, taiau teismas mons veikloje velg kriminalini element, todl Bakiens iekiniu pradtos civilins bylos nagrinjimo tvark pakeist baudiamj byl nagrinjimo tvark. Dl vykdyt finansini machinacij Bakiens turimas realus mons akcij kiekis pasirod ess ymiai maesnis, nei nurodyta Bakiens turtuose dokumentuose, ji byloje tapo nukentjusija. Vliau j pripaino civiline iekove baudiamojoje byloje. Sprendimo primimas byloje buvo nukeliamas, teismas kelis kartus keit savo pozicij, Bakien kreipsi aukstesns instancijos teism, kol galiausiai byla buvo inagrinta, taiau jos civilinis iekinys paliktas nenagrintas, nes, teismo nuomone, nusikaltimai, u kuriuos buvo nuteisti mons vadovas ir finansininkas, neturjo takos jos, kaip nukentjusios akcininks, interes paeidimui. Bakien kreipsi LAT, kuris, prajus 7,5 met nuo pirmojo iekovs iekinio padavimo, pasak,jog neteisingas akcij skaiius, raytas jos dokumentuose, jai nepadar jokios alos, todl ji negali reikalauti atlyginimo,ir nors tokia teiminio procesi trukm ir yra per ilga, tai nra esminis teiss paeidimas, todl nebuvo jokios alos. Bakien kreipsi ETT teigdama, jog buvo paeista Konvencijos 6 str. 1 d. (kiekvienas turi teis teising teism, trunkant proting laiko tarp) Teismas pripaino buvus paeidim. Tai, jog pradta byla tapo baudiamja, buvo teismo iniciatyva, dl to negalima iuo procesu argumentuoti ilgos proceso trukms. Galiausiai, kad ir kaip babt, 7,5 met yra per ilgas terminas tokiai bylai nagrinti. Valstybs atstovas teig, kad Bakien neinaudojo vis nacionalini gynybos priemoni, todl Teismas pasak, kad tos priemons turi bti ne tik manomos teorikai, bet ir patikimos, realios, utikrinanios teising gynyb. 6 str., 35.1 str.

19. Ramanauskas v. Lithuania [GC] (no. 74420/01, 2008-02-05)

Ramanauskas buvo atleistas i prokuroro pareig ir nuteistas laisvs atmimo bausme dl kyio pamimo. Pareikjas teig, jog jam nepastamas A.Z. kreipsi j per asmenikai pastam V.S. ir papra jo utikrinti, kad bus iteisintas treiasis asmuo ir u tai pasil jam ky, kurio pareikjas ikart atsisak, taiau vliau sutiko, kai A.Z. pasilym pakartojo kelet kart. Teismas pripaino, jog A.Z. veiksmai prilygo pareikjo kurstymui padaryti nusikaltim, u kur jis buvo nuteistas ir nra joki poymi, kad nusikaltimas bt buvs padarytas be j sikiimo, o nacionaliniai teismai nevertino mint asmen takos nusikaltimo padarymui, todl buvo paeista konvencijos 6 straipsnio 1 dalis . Pareikjas taip pat teig, kad ali lygybs principas ir jo gynybos teiss buvo paeistos, nes teisminio nagrinjimo metu nei alys, nei teismai neturjo galimybs apklausti V.S. pagrindinio liudytojo, todl Teismas taip pat pripaino, kad paeista 6 straipsnio 3 dalis.

6 str.

20. Vilho Eskelinen and others v. Finland [GC] (no. 63235/00, 2007-04-19)

Pareikjai buvo policijos pareignai, kuriems buvo padidintas atlyginimas u darb atokioje vietovje. Vliau pareikjai buvo perkelti atlikti tarnyb kit policijos nuovad, kuri buvo toli nuo pareikj gyvenamj viet, tuo paiu jie neteko savo padidinto atlyginimo. Savo pareikime jie tvirtina, jog jie turi teis kompensacij, kuri jiems buvo suteikta ankstesnje darbovietje. Valstyb tvirtino, jog 6 Konvencijos straipsnis ioje situacijoje negali bti taikomas, kadangi Teismo praktikoje ginai, apimantys valstybs tarnautojus, buvo netraukiami minto straipsnio taikymo srit. Teismas remdamasis viena ankstesne byla Pellegrin v France, paymjo, jog toje byloje buvo tvirtintas naujas principas, kuriuo remiantis 6 straipsnis gali bti taikomas valstybs tarnautojams. Buvo nustatytos tik dvi aplinkybs, kai mintas straipsnis vis dlto netaikytinas valstybs tarnautojams: pirma, tokia iimtis turi bti numatyta valstybs nacionalinje teisje, antra, tokia iimtis turi bti pagrsta valstybs interesais. Teismas nusprend, jog ioje byloje pareikjai gali ginti savo teises remiantis mintu straipsniu.

6 str. (taikymo sritis)

21. Kuolelis, Bartoeviius ir Burokeviius v. Lithuania (nos. 74357/01, 26764/02, 27434/02, 2008-02-19)

Pareikjai teig, kad jie buvo teisiami ir kaltinami u nusikaltimus, kurie j padarymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais ir kad byl nagrinjimai usits pernelyg ilgai. Pagal Konvencijos 7- straipsn niekas negali bti laikomas kaltu dl nusikalstamos ar kitokios veikos, kuri nebuvo tokia pripainta ir laikoma jos padarymo metu. Europos mogaus Teisi Teismas nusprend, jog Konvencijos 7-as straipsnis nebuvo paeistas, nes alyje nusikaltim padarymo metu buvo susiklosiusi sunki padtis, dl kurios nebuvo priimti atitinkami statymai, taiau pareikjai patys neabejotinai suvok, kad daro nusikaltimus. Taip pat ETT patvirtino, kad nebuvo paeisti 6, 9, 10, 11 ir 14 Konvencijos straipsniai.7 str.

22. Jorgic v. Germany (no. 74613/01, 2007-07-12)

Pareikjas serb kilms Bosnijos ir Hercegovinos pilietis, vliau teistai persikls Vokietij. 1992 metais Jorgic sugro savo gimtin. 1995 tik grus Vokietij buvo aretuotas u genocido vykdym jo gimtajame regione, kuris vyko 1992 . jis buvo apkaltintas krs pusiau karin grup, kuri vykd musulmon vyr genocid Bosnijoj, vliau suaud 22 moteris, vaikus , senukus.teismas asmen pripaino kaltu ir nuteis kalti iki gyvos galvos. Teismas taip pat pasak, kad jis turjo jurisdikcijioje byloje,nes byla buvo susijusi su Bosnijoje ir Hercegovinoje Vokietijos vykdytomis karinmis ir humanitarinmis misijomis, be to asmuo buvo aretuotas Vokietijoje.

Jorgic teig, kad Vokietijos teismai neturjo jurisdikcijos j nuteisti, taip pat teig, kad j nuteisiant buvo paeistas Europos mogaus teisi Konvencijos 7 str., kuriame tvirtintas asmens baudiamumas tik u veiksmus, kurie j vykdymo metu buvo pripainti nusikaltimu, nes nacionalinio teismo plati io nusikaltimo interpretacija neturjo pagrindo Vokietijos ar tarptauitnje vieojoje teisje.

Vokietijos teisje genocidas kaip nusikaltimasbuvo aikinamas plaiau , kai tuo tarpu kitos valstybs buvo pasirinkusios siauresn genocido kaip nusikaltimoaikinim.

Teismas pripaino , kad Jorgic nusikaltimas vis tik buvo genocidas, taip pat pasak, kad tai buvo Vokietijos teism reikalas, kok (siauresn ar platesn) genocido nusikaltimo aikinim pasirinkti, taip pat pripaino, kad Konvencijos 7 str paeistas nebuvo.7 str.

23. Sidabras ir Diautas v. Lithuania (nos. 55480/00, 59330/00, 2004-07-27)

Pareikjai teig, kad buvo paeisti Konvencijos 8 ir 10 straipsniai, imant juos atskirai arba kartu su 14 straipsniu. kadangi pritaikius jo atvilgiu statym Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos (statymas) pareikjai prarado darb bei buvo apribotos j sidarbinimo galimybs.

Teismas paymjo, kad pareikj skundai dl i straipsni paeidimo yra susij su draudimu sidarbinti vairiose privataus sektoriaus srityse.Teismas nusprend, kad ioje byloje galima taikyti 14 straipsn, nes su pareikjais buvo elgiamasi skirtingai nei su kitais asmenimis, kurie nedirbo KGB ir kuriems dl to nebuvo taikyti apribojimai pasirinkti profesin veikl.

ia teismas taip pat nustatinjo, ar tai, kad pagal statym pareikjai negaljo sidarbinti vairiose privataus sektoriaus srityse, paeid j privat gyvenim Konvencijos 8 straipsnio poiriu.

Vis dlto Teismas, atsivelgdamas demokratinse valstybse vyraujanias sampratas, mano, jog plataus pobdio draudimas sidarbinti privaiame sektoriuje veikia privat gyvenim.

Teismas, atsivelgdamas mintas aplinkybes, man, jog ginijamas draudimas turjo ymios takos pareikj galimybei usiimti profesine veikla ir taip buvo paveikta j teis privataus gyvenimo gerbim Konvencijos 8 straipsnio poiriu. I to matyti, jog pagal ios bylos aplinkybes Konvencijos 14 straipsnis yra taikytinas, imant kartu su 8 straipsniu.

Teismas mano, jog pareikjai gali bti laikomi kaip patyr tam tikr turtin ir neturtin al. Vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas kiekvienam pareikjui priteis po 7000 eur.

8 str., 14 str.

24. Christine Goodwin v. the United Kingdom [GC] (no. 28957/95, 2002-07-11)

Iekov buvo vyras, bdama 50 met pasidar lyties keitimo operacij, tapo moterimi. Ji teig, kad buvo diskriminuojama, nes yra transeksual. Grindia tuo, kad buvo atleista i darbo, kai darbdavys suinojo jos tikr lyt; patyr seksualin priekabiavim darbe; negaljo naudotis tam tikromis nuolaidomis dl to, kad teisikai ji buvo laikoma vyru. Iekov teig, kad Didioji Britanija nepakankamai gyvendina savo pozityvij pareig, kuria turt ne tik padti asmeniui pasikeisti lyt, bet ir paskui rpintis, kad asmenys pilnaveriai galt gyventi naujja lytimi.

Buvo itirta transeksual padtis D.B. Yra gyvendinama asmens teis pasikeisti lyt, pasikeit lyt asmenys gali gauti naujus dokumentus (pas, vairuotojo paymjim, medicinin kortel). Taiau neleidiama ileisti naujo gimimo liudijimo naujja lytimi. Nustatyta, kad iekovs valstyb paeid ETK 8 str., kuris teigia, kad kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo asmeninis gyvenimas. D.B. Vyriausyb teig, kad vyro, kuris pasidars lyties keitimo operacij tapo moterimi, laikymas pilnaverte moterim bt neteisinga kit asmen atvilgiu. Taiau tai teismo netikino. Kadangi valstyb pripasta lyties keitim, bt nelogika nepripainti lyties keitimo operacijos padarini, asmens teisinio statuso pasikeitimo. Kartu su 8 Konvencijos straipsniu taikomas ir 14 str., remiantis tuo, kad naudojimasis ios Konvencijos pripaintomis teismis ir laisvmis turi bti garantuojamas be jokios diskriminacijos.

Paeistas ETK 12 str. Kiekviena valstyb gali pasirinkti kaip reguliuoti santuokos institut, taiau apribojimai negali taip suvaryti teiss, kad jos pagrindin esm sumat.

8 str., 12 str., 14 str.

25. L v. Lithuania (no. 27527/03, 2007-09-11)

L. buvo diagnozuotas transseksualumas ir jis norjo pasikeisti lyt, bet Lietuvoje nebuvo statymo, kuris leist tai padaryti (teiss spraga, nes CK pareigojo tok statym priimti), todl kreipsi tiesiai ETT. Vyriausyb prietaravo L. kreipimuisi Teism, remdamasi Konvencijos 35 str. 1 d.(Teismas gali priimti nagrinti byl tik tada, kai inaudotos visos valstybs vidaus teisins gynybos priemons), bet Teismas atmet argument, nes reikalaujama panaudoti tik tas gynybos priemones, kurios yra prieinamos ir pakankamos tiek teorikai, tiek praktikai, o Lietuvoje nebuvo veiksmingos gynybos iuo klausimu. Teismas pripaino Konvencijos 8 str. paeidim (teis asmeninio gyvenimo pagarb), nes pagal straipsn i valstybi reikalaujama pripainti lyties pakeitim transseksualams bei pakeisti j civilins bkls akt raus, o Lietuvoje egzistuoja teiss spraga ir L. yra atsidrs kankinanioje neinioje dl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybs pripainimo. Konvencijos 41 str. numatyta, kad Teismui nustaius Konvencijos paeidim ir alies statymams leidiant tik i dalies atlyginti al, tai Teismas gali priteisti teising atlyginim. Teismas mano, kad turtin ala bus atlyginta primus special statym, o jei taip nenutiks, valstybs lomis opercija turi bti atlikta usienyje.

8 str., 35.1 str., 41 str.

26. E.B. v. France [GC] (no. 43546/02, 2008-01-22)

E.B. buvo lesbiet, ilgus metus gyveno su kita moterimi, kreipsi Pranczijos institucijas su praymu sivaikinti, bet jis buvo atmestas dl dviej prieasi: 1) dl tviko vaidmens vaiko gyvenime trkumo; 2) dl neaikaus moters partners vaidmens sivaikinant. Teismas nustat, kad toks institucij sprendimas paeidia Konvencijos 14 str. (diskriminacijos draudimas) kartu su 8 str. (teis asmeninio gyvenimo pagarb), nes inagrinjus aplinkybes akivaizdu, kad nebuvo leista sivaikinti dl seksualins orientacijos. Teismas paymjo, kad alys prisimusios sipareigojimus pagal 8 str. negali imtis diskriminacini priemoni, kai kalbama apie straipsnyje ivardint teisi gyvendinim, o Pranczijos teiss aktai suteikia galimyb kreiptis dl vaikinimo pavienam asmeniui taip atveriant vaikinimo galimybes ir homoseksualams. 14 str. nra savarankikas, jis turi bti taikomas su kitomis Konvencijos nuostatomis, nes jis tik ipleia moni naudojimsi teismis bei laisvmis, ir ne visada Konvencijos 14 str. paeidimas suponuoja ir 8 str. paeidim.

8 str., 14 str.

27. Marckx v. Belgium (no. 6833/74, 1979-06-13)

Pareikja Paula Marckx kreipsi Europos mogaus Teisi Teism savo ir jos kdikio Aleksandros vardu, nordama apginti teis asmenin ir eimos gyvenim, susijusi su vaiko gimimu nesantuokoje statusu visuomenje. Pagal Belgijos teis, jokio teisinio ryio tarp nevedusios moters ir gimusio vaiko nekyla vien tik i gimimo fakto. Tam, kad tok teisin ry sukurti, motina turjo arba pripainti motinyst specialaus teisinio proceso pagalba arba sivaikinti vaik.statyme numatyti motinos ir nesantuokini vaiko teisinio ryio nustatymo pagrindai:

Teismas patikslino, kad btent 8str. Taikytinas tiek natralios, tiek teistos eimos gyvenimui ginti. Analizuodamas eimos gyvenimo samprat Teismas konstatavo, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme eimos gyvenimo samprata neapsiriboja santuokos pagrindu susiformavusiomis eimomis ir gali apimti kitus de facto santykius. eimos gyvenimas apima ma maiausiai ryius tarp artim giminaii, pavyzdiui, seneli santykius su ankais, kadangi tokie giminaiiai gali uimti svarbi viet eimos gyvenime. Teis eimos gyvenimo gerbim, anot Teismo, suponuoja ne tik valstybi dalyvi pareig susilaikyti nuo neteisto sikiimo asmens eimos gyvenim. ETK 8 strapsnis nurodo, kad valstybs, privalo utikrinti efektyvi mogaus apsaug. I to iplaukia, kad valstyb nustatydamas reim, taikytin kai kuriems eimos ryiams, pavyzdiui netekjusios motinos ir jos vaiko, turi veikti taip, kad utikrint vis suinteresuot asmen normal eimos gyvenim.

taip pat tyr i byl remdamasis pirmo Protokolo 1str. atvilgiu, kuris garantuoja nuosavybs teis, kiekvieno asmens tiek fizinio, tiek juridinio teis disponuoti savo turtu. Teismas paymjo, kad bendrasis interesas tam tikru atveju gali lemti statym leidiamj valdi kontroliuoti nuosavybs naudojimo ribojimus. Todl iuo atvilgiu nagrinjamos bylos kontekste iam Protokolo straipsniui niekas neprietarauja, taiau atsivelgiant tai, jog ioje byloje tam tikri ribojimai yra taikomi netekjusioms mamoms, o itekjusioms netaikomi. Taip pat tai, jog toks skirstymas stokoja objektyvi, pagrist teisini argument, Teismas pasak, kad taikant mint protokolo straipsn kartu su Konvencijos 14 str. toks nustatytas teisinis reguliavimas prietarauja mintiems straipsniams.

Taip pat, Teismas nusprend, jog pripainimo ar vaikinimo procedrreikalvimas, norint teisikai tvirtinti biologins motinos ir vaiko eimos ry, savaime paeidia Konvencijos 8 ir 14 straipsniuose tvirtintas pareikj teises.8 str., 14 str. I Pr. 1 str.

28. Buckley v. the United Kingdom (no. 20348/92, 1996-09-25)

Byloje nagrinjamas galimas 8 str.Europos mogaus teisi konvencijos imant kartu ir atskirai su 14 str.paeidimas valstybs veiksmuose igon tautybs Anglijos piliets Buckley atvilgiu. Jai buvo atsisakyta suteikti leidim statyti 3 karavanus jos nuosavame sklype. Pareikja teig, jog buvo paeista jos teis jos bei jos eimos privataus gyvenimo gerbim, teis nam gerbim, nes jai buvo udrausta gyventi su eima jos gyvenamoje patalpoje nuosavame sklype prastu igon tradicij, gyvenimo bdo bei kultros nulemtu bdu.

Valstybs pareign sprendimais buvo udraustas i nameli eksploatavimas, nes tai anot j buvo nesuderinama su teritorij planavimo, aplinkosaugos tikslais, tai yra, siekiant isaugoti kratovaizd, kelio saugum. Be to, toje paioje vietovje buvo numatoma skirti sklypus igon apgyvendinimui.

Teismas pripaino, jog iais veiksmais buvo paliestas privatus ir eimos gyvenimas, bet konstatavo, jog ie teisi ribojimai buvo numatyti Anglijos teiss, kurie leido vietins valdios institucijoms sprsti io pobdio klausimus.Svarbiausiu klausimu tokiose bylose yra ar valstybs veiksmai buvo proporcingi siekiamiems tikslams, numatytiems 8str.2d. Vyriausyb rodinjo, kad io sklypo apstatymas kenk visuomens saugumui, ekonominei alies gerovei, sveikatos apsaugai, kit asmen teisms, tai yra, sklypas siria per toli kaimo kratovaizd,karavan statyba gali trukdyti keliui ir t.t. Taigi jos teiss buvo ribojama btent visuomens interesais ir valstybs nuomone jokia grup negali bti iskiriama, privilegijuojama siekiant i tiksl.

Teismas nusprend, jog atsakingos institucijos veik sutinkamai su 8str, reikalavimais ir paymjo, kad ne jo jurisdikcijoje sprsti dl valstybs teritorij planavimo politikos teisingumo. Jis taip pat paymjo ir btinyb ilaikyti teising balans tarp siekiam tiksl ir individuali mogaus teisi, taiau nustat, kad Buckley turjo galimybi sksti tokius sprendimus ir jais pasinaudojo, buvo pateiktos netgi inspektori ivados iais klausimais8 str.

29. Armonien v. Lithuania (no. 36919/02, 2008-11-25) J. Armonien kreipsi ETT, dl miruso vyro teiss privat gyvenim paeidimo, pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 str. Lietuvos rytas ispauzdino straipsn, kuriame buvo teigiama, jog L. Armonas serga IV (kas buvo asmens privataus gyvenimo pavieinimas be jo sutikimo) ir yra dviej nesantuokini vaik tvas (tai buvo informacija, kuri neatitiko tikrovs) ir dl to LR teismai priteis i Lietuvos ryto 10 000 Lt kompensacij. Esminis klausimas byloje- ar valstyb nevykd savo pozityviosios pareigos utikrinti asmens privataus gyvenimo gerbim, u netyin paeidim (Visuomens informavimo st. 54 str. 1 d.) nustatydama maksimali kompensacijos rib 10 000 Lt. ETT pasak, kad Konvencijos 8 str. nebtinai reikalauja valstybs numatyti neribot neturtins alos kompensacij tam kad vykdyti pozityvij pareig ir valstyb atsivelgdama ekonomin situacij, ginam socialini vertybi svarb turi teis nustatyti maksimali rib tam tikram laikotarpiui.

8 str.

30. Gulijev v. Lithuania (no. 10425/03, 2008-12-16)

Azerbaidano Respublikos pilietis kreipsi ETT, dl mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 str. paeidimo, nes jam buvo nesuteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir buvo priimtas sprendimas j isisti i alies. Tok sprendim LR institucijos ir vliau teismai grind vieninteliu pagrindu- Valstybs saugumo departamento ivada dl galimo asmens dalyvavimo kuriant antivalstybin organizacij, su yma slaptai, su kuria asmeniui nebuvo leista susipainti. Lietuvoje liko gyventi jo mona su dviem nepilnametmis dukromis. ETT paymjo, jog valstybs institucij sikkiimas privataus gyvenimo gerbim (konvencijos 8 str.) galimas tik, kai jis yra btinas demokratinje visuomenje ir proporcingas siekiamam tikslui, o ioje byloje teismas nemato i kriterij atitikties.

8 str.

31. Jucius ir Juciuvien v. Lithuania (no. 14414/03, 2008-11-25)

Pareikjai teig, kad buvo paeista j teis eimos gyvenimo gerbim, nes dviej j nalaii dukteri, su kuriomis pareikjai gyveno trejus metus, glob teismai i pradi paskyr mergaii seneliams i tvo puss. Jie teig, kad teismai tokias ivadas padar neatsivelgdami fakt, kad mergaits su pareikjais gyveno didij savo gyvenimo dal ir laik juos savo tikraisiais tvais, o pareikj vaikus tikru broliu ir seserimi. Pagal ETT praktik "eimos gyvenimo" buvimas i esms yra fakto klausimas, kuris priklauso nuo to, ar tarp asmen tikrai egzistuoja artimi ryiai. Teismas pripaino, kad valdios institucij sikiimo momentu tarp pareikj ir mergaii egzistavo tikras "eimos gyvenimas" pagal Konvencijos 8 str. 1d. Jo nuomone, buvo suardyti pareikj ir dukteri ryiai ir tokia situacija prilygo pareikj teiss eimos gyvenimo gerbim apribojimui.8 str.

32. Lautsi v. Italy (no. 30814/06, 2009-11-03)

Iekov savo ir savo vaikvardu teigia, jog kryiaus kabjimas klasse yra nesuderinamas su teise utikrinti vaikugdympagal individualius filosofinius bei religinius sitikinimus. Taip pat aikina, kad tai paeidia jos vaik teis sins laisv.

Teismas nusprend, jog valstybprivalo susilaikyti nuo tam tikr sitikinimprimetimo asmenims tose vietose, kuriose jie to negali ivengti. Buvo iaikinta, jog privalomas kryiaus buvimas klasse bei kitose vieose vietose, leidiantis daryti prielaidas apie tam tikr propaguojam religij, paeidia tv teis ugdyti vaikus savo nuoira, pagal savo sitikinimus, o kartu ir vaiko teis religijos laisv.

Buvo vienbalsiai pripaintas pirmojo protokolo 2 str. bei Europos mogaus teisi konvencijos 9 str. paeidimas.

9 str., I Pr. 2 str.

33. Thlimmenos v. Greece (no. 34369/97, 2000-04-06)

Graik tautybs iekovas Ponas Iakovos Thlimmenos teig, kad valdios institucij atsisakymas paskirti jbuhalterio pareigas motyvuojant teistumu unepaklusimvilkti karinuniform dl savo religinisitikinim. Valdios institucijos tokiu elgesiu paeid mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 9 ir 14 straipsnius.

Teismas argumentavo, kad, skirtingai nuo kitteistumo usunkius nusikaltimus atvej, teistumas atsirads unepaklusimdl religini ar filosofini prieasi dvti karin uniform negali reikti jokio nesainingumo ar amoralumo taip pat paeisti nuteistojo teiss uimti buhalterio viet. Nepriimti iekovo darb motyvuojant jo netinkamumu nra pateisinama. Teismas taip pat paymjo, kad iekovas paskirt jam bausm atliko. Atsivelgiant ias aplinkybes teismas nusprend, kad iekovui paskirta sankcija yra neproporcinga padarytam nusiengimui. I to seka, kad iekovo paalinimas i galini uimti atitinkamas pareigas asmen rato nepasiek teisto tikslo. Todl, Teisingumo Teismas nusprend, kad neegzistavo joki objektyvi ir pagrst prieasi netraktuoti iekovo skirtingai nuo kit asmen teist u sunkius nusikaltimus.

Nuosprendis : Teismas padarivad, kad buvo paeistas 14 Konvencijos straipsnis siejant j su 9 Konvencijos straipsniu. Teisingumo Teismo nurodymas atlyginti iekovui neturtin al.9 str., 14 str.

34. Sunday Times v. the United Kingdom (no. 6538/74, 1979-04-26)

Sunday times laikraiui generalinio prokuroro vardu buvo udrausta publikuoti straipsn apie tam tikro vaisto, kur vartojusios moterys vliau susilauk apsigimusi vaik, tartin paleidimo rink procedr. urnalistai kreipsi ETK teigdami, jog toks draudimas paeid j teis saviraikos laisv. Europos mogaus teisi teismas, atsivelgdamas tai, jog saviraikos laisv gali bti varoma tik iimtinais atvejais, vardintais Europos mogaus teisi konvencijos 10 str. 2 dalyje, nusprend, kad iuo atveju apribojimas buvo nepateisinamas ir negali bti vertinamas kaip btinas, todl reikia pripainti, jog buvo paeistas 10 Konvencijos straipsnis.10 str.

35. Handyside v the United Kingdom (no. 5493/72, 1976-12-07)

Handyside buvo knyg leidjas, sigijs teis vien knyg, parayt kito autoriaus ir leist daugelyje Europos valstybi. Tai buvo vadovlis, kuriame vienas skyrius pavadintas Seksas. Apie vadovl jis paskelb visos alies bei vietiniuose laikraiuose. Knyga tapo diskusij altiniu. Nepaisant to vadovlis buvo atspausdintas. Pasirod prietaringi knygos vertinimai . vliau pradtas ikiteisminis tyrimas, knygos konfiskuotos, bet Handyside vis tiek ts j spausdinim ir platinim ir buvo apkaltintas, turjs nevanki knyg su tikslu platinti

Handyside kaltino Jungtin Karalyst paeidus Europos mogaus teisi konvencijos 10 str(laisv skleisti savo sitikinimus ir mintis.)

10 konvencijos str. Sakoma, kad laisv reikti sitikinimus gali bti apribota siekiant apsaugoti tokias vertybes kaip moral, kit teises, visuomen nuo neigiamopoveikio. Taip pat pasakyta, kad tokie ribojimai turi bti numatyti valstybs Konvencijos nars teisje (iuo atvejus tai buvo numatyta 1959 Nevanki publikacij akte). Konvencijoje tvirtinta apsauga yra papildima tai, kuri yra valstybs nars viduje ir kuria galima pasinaudoti tik inaudojus visas manomas teisines priemones valstybje narje. Taip pat Europos mogaus teisi teismas paymjo, kad Konvencijos dalyvse narse supratimas, kas yra moral skiriasi, todl negali bti vienod apribojim, nustatyt remiantis ETK 10 str. Nustatyti, kas konkreioje valstybje yra gera moral yra valdios prerogatyva. Taiau tai nereikia, jog valstybs nars turi neribot laisv nustatant apribojimus. Tam yra ETT , galintis priimti galutin sprendim, ar valstybje narje nustatyti apribojimai neperengia antrojoje io straipsnio dalyje nustatyt rib, taip pat ar atitinka nurodytus tikslus, ypa ar nepaeistas proporcingumo principas. ETT paymjo, jog nurodytas straipsnis paeistas nebuvo. 10 str.

36. Balsyt-Lideikien v. Lithuania (no. 72596/01, 2008-11-04)

Lietuvos Respublikos pilietDanutBalsyt-Lideikien kreipsi ETT dl konvencijos 10 str. paeidimo ir skundsi, kad buvo paeista jos teis saviraikos laisv, kadangi valstybs institucijos konfiskavo jos leidiam kalendori ir udraud j toliau platinti taip pat neproporcingai varoma jos saviraikos laisv. Pareikjos leidykla leido kasmetin Lietuvio kalendori, kuriame buvo pateikiamos pareikjos ir kit autori pastabos, j poiriu apibdinanios vairias Lietuvos istorines datas. Atsivelgdamas politologins ekspertizs ivadas, Vilniaus miesto 2 apylinks teismas konstatavo, kad vienaalikas taut santyki vaizdavimas trukd pilietins visuomens konsolidacijai ir skatino tautin nesantaik. Teismas taip pat paymjo, kad 2000 lietuvio kalendorius sukl tam tikros visuomens dalies, taip pat ir kai kuri kaimynini ali, tarp j Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos diplomatini atstovybi, ireikusi savo susirpinim dl emlapio, kuriame kai kurios i ali teritorijos buvo paymtos kaip laikinai okupuotos etnins Lietuvos ems, neigiam reakcij. Teismai pripaino pareikjos teis reikti savo idjas, taiau pabr, kad, be laisvi ir teisi, asmuo taip pat turi ir pareig, tarp j ir pareig nepaeisti Konstitucijos ir vidaus teiss akt. Teismai taip pat pabr, kad asmeniniai sitikinimai negali pateisinti vidaus teiss nesilaikymo ir administracini paeidim darymo. Teismas konstatuoja, kad pareikjai taikyta administracin nuobauda nebuvo neproporcinga siekiamam teistam tikslui, o vidaus teism nurodytos prieastys, pagrindianios ribojim, buvo pakankamos ir tinkamos. Todl pareikjos teiss saviraikos laiv ribojimas gali bti pagrstai laikomas btinu demokratinje visuomenje, siekiant apsaugoti kit asmen garb ir teises Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme.10 str.

37. Young, James and Webster v. the United Kingdom (nos. 7601/76, 7806/77, 1981-08-13)

Buvo tiriamas teroristins grupuots nari nuudymas, kurie, kaip buvo manoma, ruosi susprogdinti sprogstamsias mediagas naudodami distancin valdym. Keli i kareivi pastebj enklus, kurie pasirod kaip terorist sakymas susprogdinti - nuov juos.

ETK rmsi 2 Konvencijos straipsniu kaip vienu i svarbiausiu; be to, iame straipsnyje nenurodyti reikalavimai, pagal kuriuos bt leidiama tyia ar smoningai nuudyti individ, bet aprayta situacija, kai leidiama naudoti jg, kurios rezultatas, kaip nenumatyta pasekm, gali bti gyvybs atmimas. Jga turi bti naudojama tik tada, kai tai btina siekiant vieno i tiksl, nurodyt straipsnio a, b ir c punktuose. Remdamasis nacionalins teiss, praktikos ir Europos konvencijos suderinamumu, Teismas teig, kad nacionalin teis privalo grietai kontroliuoti ir riboti tas aplinkybes, dl kuri valstybs atstovai galt atimti asmens gyvyb. Valstyb taip pat privalo tinkamai apmokyti ir instruktuoti agentus, kurie galt panaudoti jg, ir grietai kontroliuoti kiekvien operacij, kurios metu gali bti panaudota mirtina jga11 str.

38. Jasinien v. Lithuania (no. 41510/98, 2003-03-06)

Pareikja kreipsi ETT dl to, kad per kar jos motina turjo nam ir ems Palangoje, bet iuos sovietai nacionalizavo, nam nugriov, o po nepriklausomybs atkrimo ji siek atgauti turt. Ji norjo atgauti konkreiai t pat sklyp, jai nedav, vyko teismai per kelias instancijas, galiausiai jai sil kelis kartus kitus sklypus, taiau ji nesutiko, o finale, kai jau niekas neginijo jos teiss gauti sklyp, pareikja i vykdomosios valdios gavo praneim, kad nepateikti visi reikiami dokumentai ir ji vis dlto nebegali gauti sklypo, nors prie tai kakodl galjo (

Teismas nagrinjo keliais aspektais, mums svarbus 1 pr. 1str., kalbantis apie nuosavyb ir jos nelieiamum, ir iuo aspektu teismas pasak:

1. Kad dl nacionalizacijos jis negali padti, nes jis neturi kompetencijos ratione temporis, kadangi veiksmai atlikti iki konvencijos sigaliojimo Lietuvai.

2. Kad noras atgauti, atnaujinti ilg laik prarast nuosavybs teis nesuponuojamas 1 pr. 1 str., kadangi jos teis nuosavybs atstatym nra apimama konvencijoje minimos nuosavybs kategorijos, o ir konvencija negarantuoja restitucijos, ji gali tiktis kompensacijos ar kito sklypo, bet visa i situacija nepaeidia minto str.

Valdios institucij neveiklumas yra minto str. paeidimas, nes teismas sukr pareigas grinti kakokiu bd pareikjai turt ir jo negrinant yra paeidiama nuosavyb pagal konvencijoje apibrt nuosavybs svokos turinI Pr. 1 str.

39. Shub v. Lithuania (dec.) (17064/06, 2009-06-30)

Tel Avive gyvnantis Izrealio pilietis kreipsi atkurti nuosavybs teis pastat, kuris priklaus jo giminaiiams prie soviet nacionalizacij. Jo praymas buvo atmestas, remiantis tuo, jog jis nra LT pilietis ir negyvena Lietuvoje. 2003 m. Shub gavo LT pilietyb prezidento dekretu, bet LVAT atmet praym.

1 protokolo 1 straipsnis: kiekvienas FA ir JA turi teis nuosavyb. Niekas negali atimti nuosavybs, iskyrus, jei tai reikalinga vieajam interesui, esant st. nurodytoms slygoms bei atitinkant pagrindinius TT principus.

Viltis, jog seniai inykusi nuosavybs teis gali bti atkuriama, negali bti laikoma nuosavybs teise pagal 1 protokolo 1 straipsn. Jis nesuteikia teiss gyti nuosavyb, nesukuria valstybei pareigos grinti nuosavybs, kuri buvo paimta prie Konvencijos ratifikavim, neveda suvarym valstybs laisvei nustatyti slygas, kad buv savininkai galt atkurti nuosavybs teises.

I Pr. 1 str.

40. Vorona ir Voronov v. Lithuania (no. 22906/04, 2009-07-07)

Pareikjai sudar sutartis su Klaipdos miesto savivaldybe, pagal kurias jie turjo sigyti butus. But statyba laiku nebuvo ubaigta, nuosavybs teiss ilg laik nebuvo registruotos, teismo procesas tarp pareikj ir Klaipdos savivaldybs truko beveik 8,5 met.

Pareikjai teig, kad buvo paeistas Konvencijos 6 str. 1 d., 1 Protokolo 1 str.

Teismas nutar, kad kad skundiamo proceso trukm buvo per ilga ir neatitiko manomai trumpiausio laiko reikalavimo, todl buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, o dl 1 Protokolo 1 str. - skundas dl ilgo proceso laikytinas apimaniu skund dl netrukdomo naudojimosi nuosavybe.

Priteista po 3 000 eur kiekvienam pareikjui neturtinei alai atlyginti, bylinjimosi ilaidos, palkanos.

I Pr. 1 str.

41. danoka v. Latvia [GC] (no. 58278/00, 2006-03-16)

1971 m. iekovstojo Latvijos KomunistPartij(LKP). 1991 m. atkrus Latvijos nepriklausomybLKP buvo pripainta antikonstitucine. 1997 m. iekov, kaip kitos partijos atstov, buvo irinkta Rygos miesto taryb ir teik savo kandidatr 1998 m. Parlamento rinkimus. Centrin rinkim komisija nustat, jog jos kandidatra neatitinka Rinkim statymo reikalavim. Rinkim statymas teig, jog negali bti renkami tie asmenys, kurie aktyviai dalyvavo LKP veikloje po 1991 m. sausio 13 d. Iekov atsim savo kandidatr, nes kitokiu atveju nebt registruojamas visas partijos sraas.

Rygos Regioninis teismas nusprend, jog iekovdalyvavo LKP veikloje ir po 1991 m. sausio 13 d. Latvijos Aukiausiojo teismo civilini byl skyrius palaik tok emesns instancijos teismo sprendim ir iekovs skund atmet. Iekov neteko teiss bti renkamai, taigi ji neteko savo mandato ir Rygos miesto taryboje.

2004 m. birelio 17 d. ETT pirmosios sekcijos sprendime nustat, jog tokie Latvijos teism sprendimai buvo priimti siekiant apsaugoti valstybs nepriklausomyb, demokratin santvark ir nacionalin saugum. Teismas aikinosi, ar toks asmens teisi suvarymas yra proporcingas, siekiant apsaugoti iuos grius. ETT nusprend, kad iekovs teiss bti renkamai atmimas dl to, jog ji dalyvavo LKP veikloje daugiau nei prie 10 m., yra neproporcingas siekiamam tikslui ir jis nra btinas demokratinje visuomenje. Taip buvo paeistas ETK 11 str. (Kiekvienasturiteislaisvairengti taikius susirinkimus, jungtis asociacijaskartu sukitais, taippat teis steigtiir stoti profesines sjungas savo interesams ginti).

2006 m. kovo 16 d. ETT Didioji teisjkolegija balsdauguma nusprend, jog toks teisi suvarymas nra savavalikas ar neproporcingas. Teismas paymjo, jog iekovs ankstesn ar dabartin veikla nra kriterijus, pagal kur reikia sprsti, ar jai gali bti suvaromos teiss. Toks iekovs teisi suvarymas yra susijs tik su jos politine pozicija kritiku laikotarpiu Latvijai kovoje dl demokratijos siekiant nepriklausomybs 1991 m.. ETT nusprend, jog Latvijos institucijos geriau vertina sunkumus, atsiradusius norint tvirtinti ir saugoti demokratin santvark.Be to, Latvijos Parlamentas periodikai periri reikalavimus, kurie btini iam draudimui. Teismas paminjo Konstitucinio teismo ivad, jog iam draudimui turi bti taikomas laiko limitas. Didioji kolegija pareik, jog Latvijos Parlamentas turi periodikai perirti ir draudim panaikinti artimoje ateityje.14 str., I Pr. 3 str.

JT mogaus teisi komiteto bylos:

Bylos pavadinimas, esm

1.Hamelis prie Madagaskar

Bylos esm: Maitre Hammel, Pranczijos pilietis, 19 m. Madagaskare dirbo advokatu, jis daugiausia gyn politinius nusikaltlius. 1980m. ir 1981m. jis buvo sulaikytas politins policijos ir paleistas po vis dien trukusios apklausos. 1982m. vasario 11 d. buvo priimtas sprendimas isisti j i alies, kuriame buvo numatyta, kad asmuo po sprendimo sigaliojimo alyje gali likti dar 24h . Taigi Hammel alyje galjo likti iki vasario 12d. 2h, nes sprendimas sigaliojo 11d. 2h. Taiau jis buvo isistas tos paios dienos vakar, davus jam 2h ir priirint politins policijos pareignams susipakuoti daiktus. Kadangi tai buvo vienintelis lktuvas, kuriuo jis galjo iskristi i alies nepaeisdamas termino. Hammel tvirtina, kad jis tapo Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 9, 13, 14 str. auka.

Komisijos ivados: Pareikjas tapo Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 13 str. auka, kuriame teigiama, kad usienietis teistai esantis kurios nors valstybs, io Pakto alies, teritorijoje, gali bti isistas tik vykdant pagal statym priimt sprendim, ir jeigu imperatyviais valstybs saugumo sumetimais nereikalinga kitaip, jis turi galimyb pateikti argumentus prie savo isiuntim ir kad kompetentinga institucija arba tokios institucijos specialiai paskirtas asmuo ar asmenys i naujo perirt jo byl ir tam tikslui jis bt atstovaujamas. Nors Hammel ir buvo itremtas vykdant pagal statymus priimt sprendim, taiau kaip numatyta 13 str. jam nebuvo suteikta galimyb pateikti argumentus prie savo isiuntim, kad jo byla bt perirta i naujo. Toks staigus isiuntimas ir neleidimas su niekuo kontaktuoti per t 2h laikotarp atm i Hammel galimyb pasinaudoti ia teise. Valstybs institucijos specialiai susitar ir prim sprendim isisti j i alies btent dien ir tokiu laiku, kad jis negalt pasinaudoti teiss aktuose nustatyta teise apsksti tok sprendim. Suinteresuota alis nenurod tikinam prieasi, kad i teis bt buv galima atimti.

Taip tat buvo paeista 9 str. 4 dalis, kurioje teigiama, kad kiekvienas asmuo, kuriam laisv atimta j aretavus ar sulaikius, turi teis kreiptis teism, kad is nedelsdamas priimt sprendim dl jo sulaikymo teistumo ir sakyt j paleisti, jei sulaikymas neteistas, kadangi nuo jo sumimo momento iki sprendimo isisti primimo Hammel buvo laikomas vienutje ir jam nebuvo leista nei susirainti su advokatu nei su kunigu, nei su eimos nariais, Hammel nebuvo leista nei gauti, nei rayti, nei sisti laik. Jam buvo udrausta kontaktuoti su bet kuo.

2.Jan Filipovi prie Lietuv

Jan Filipovi, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuteistas u tyin mogudyst. Jis tvirtina taps Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto (toliau vadinamo paktu) 14 str. 1, 3(c) punkt ir 15 str. 1 punkto paeidimo auka.

Autorius teigia, kad jis tapo teiss bylos nagrinjim pagal statymus paeidimo auka, kaip numatyta pakto 14 str. 1 punkte, kadangi nei preliminarus tyrimas, nei odinis bylos nagrinjimas nebuvo bealiki todl, kad nebuvo atkreipta dmesio komisijos, sukurtos nustatyti delsimo atlikti chirurgin operacij ir klaidingos diagnozs prieastis, tyrimo rezultatus. Autorius teigia, kad jeigu vyki tyrimo versija bt buvusi teisinga, vienintelis galimas kaltinimas jam bt sunkus kno sualojimas, o ne tyin mogudyst.

Autorius mano, kad jo teisimas buvo nepateisinamai udelstas, nes byla buvo nagrinjama nuo 1991 m. iki 1996 m.

Autorius teigia, kad buvo paeistas 15 str. 1 punktas, kadangi paskirta bausm buvo didesn negu ta, kuri bt buvusi paskirta nusikaltimo padarymo metu. Jis teigia, kad 1991 m. bausm, skiriama u tyin mogudyst pagal Baudiamojo kodekso 104 str., buvo laisvs atmimas nuo 3 iki 12 met. Taiau j teis pagal naujojo Baudiamojo kodekso 104 str., kuris numato laisvs atmim nuo 5 iki 12 m., ir j nuteis 6 met laisvs atmimo.

JT mogaus teisi komitetas padar ivad, jog 14 str. 3 (c) punktas buvo paeistas, nes atsakov nepateik svari argument, kodl pakankamai nesudtinga byla buvo sprendiama taip ilgai.

JT mogaus teisi komitetas padar ivad, kad autoriui skirta bausm atitiko statym, galiojus nusikaltimo padarymo metu. Taigi, pakto 15 str. 1 punktas nebuvo paeistas

3.Gelaauskas prie Lietuv

Gelaauskas kartu su bendrininku buvo nuteisti 13 metlaisvs atmimu tyin nuudym. Jis nurod, kad buvo paeistas Tarptautinio pilietini ir politiniteisipakto 14str. 1d. (kaltintojas nerod, kad buvo motyvas ir mogudysts planas), 3d.g (buvo priverstas prisipainti vykds mogudyst, bet tik padjo atsikratyti kno) ir 5 d.(neturjo galimybs apsksti nuosprendio).

Komiteto iaikinimas: skundas nepriimtinas dl 14 str. 1d. ir 3d., nes nra argument. Dl 14.5: bandsksti 4 kartus, bet visi skundai atmesti. Dl prieirinio skundo pateikimo LAT pirmininkui, g. Prokurorui: tai yra iimtin teis, priklausanti nuo konkreios institucijos ir nepareigojanti perirti byl. Komitetas mano, kad praymas pateikti prieirin skund nereikia teiss nuosprendio ar nuteisimo perirjim auktesns instancijos teisme pagal Pakto 14 str. 5d.

Todl pateikti faktai atskleidia Pakto 14str.5d. paeidim. Nusprendia, kad Lietuva privalo utikrinti pareikjui veiksmingas teisins gynybos priemones, taip pat galimyb apsksti nuosprend i naujo arba, jei jau yra nebemanoma, paleisti j i kalinimo vietos.

4.Klekovskis prie Lietuv

Pareikjas teig, kad jis turi teis, jog jo pavard bt raoma lenkikomis raidmis, nes tai yra svarbu dl jo asmenybs identiteto. Taip pat Klekovskis aikino, kad jo pavards raymas lietuvikomis raidmis sukelia bendravimo su giminaiiais i usienio problemas; paeidia jo privatum; varoma jo teis pasirinkti/pakeisti savo vard. mogaus Teisi Komitetas nusprend, kad Klekovskio skundas nra priimtinas, nes neatitinka vienos i slyg pareikjas Lietuvoje nepasinaudojo vidaus gynybos priemonmis, t.y. nesikreip Lietuvos teismus.