Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Teiss istorijos ir teorijos katedra

Arno Stonio, V kurso, taikomosios jurisprudencijos

studij atakos studento

Magistro darbas

Sunkios bylos: norm aikinimo ir princip balansavimo santykis bei problematika

Vadovas: doc. dr. Jaunius Gumbis Recenzentas: Doc. dr. Juozas Galginaitis

Vilnius 2008

1

TURINYS

ANGA...........................................................................................................................................2

1. SUNKI BYL SPRENDIMO ETAPAI. SPRENDIMAS SKIRTI SUNKIAS BYLAS.......5

2. SUNKI BYL ATSKYRIMO PAGRINDAI........................................................................8

2.1. Teiss nereguliuojamos bylos...........................................................................................9

2.2. Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos .........................................................15

2.3. Bylos, susidurianios su koliziniu reguliavimu ..............................................................19

2.4. Teiss normomis sureguliuotos bylos.............................................................................19

2.5. Bylos, kuri norminiame reguliavime yra vertinamj kriterij ....................................23

2.6. Sprendimo skirti bylas reguliavimo apimties pagrindu argumentavimas.......................23

3. PRAKTINIS ASPEKTAS IR BYLOS SUNKIOS SAVO PASEKMMIS ..........................25

4. TEISMO DISKRECIJA KAIP PRIELAIDA TINKAMAM SUNKI BYL SPRENDIMUI................................................................................................................................31

4.1. Normos kaip diskrecij ribojantis (apsprendiantis) veiksnys .......................................34

4.2. Teiss sisteminis pobdis kaip diskrecij ribojantis veiksnys ........................................36

4.3. Diskrecijos pasireikimas kaip diskrecij ribojantis veiksnys ........................................37

4.4. Gairs ir principai bei procesins taisykls kaip faktoriai, ribojantys diskrecij............38

5. TEISJO VAIDMUO IR JO TAKA NORM AIKINIMO BEI PRINCIP BALANSAVIMO SANTYKIUI....................................................................................................40

5.1. Teisjas krjas ..............................................................................................................40

5.2. Teisjas taikytojas ..........................................................................................................43

5.3. Teisjas atradjas............................................................................................................45

6. NORM AIKINIMO IR PRINCIP BALANSAVIMO SANTYKIS IR TEISINGUMAS 47

7. NORM AIKINIMO IR PRINCIP BALANSAVIMO PIRMENYBS KLAUSIMAS: KONFLIKTO SPRENDIMAS .......................................................................................................53

IVADOS.......................................................................................................................................57

LITERATROS SRAAS..........................................................................................................59

SUMMARY ...................................................................................................................................64

2

ANGA

Sunki ir lengv byl teorija danai tampa tiek teorini diskusij objektu, tiek ir

praktikos dalimi. io darbo tikslas pavelgti i R. Dworkino isamiai analizuot

teorij i teisinio argumentavimo pozicij: aptarti dviej argumentavimo ranki (teiss

aikinimo ir princip balanso) santyk tiriant pagrindin darbo objekt, teorin sunki

byl konstrukt.

Tyrimo tikslui pasiekti btina analiz keliais skirtingais aspektais, tam yra keliami

skirtingi udaviniai:

1. Nagrinjant tem, vis pirma btina isiaikinti sunki byl skyrimo prieastis,

kaip aspekt, leidiant pltoti sunki byl teorijos analiz tolesne linkme.

Udavinys: Sunki byl skyrimo prieasi identifikavimas.

2. Norint tinkamai suvokti sunki byl argumentavim ir jo praktin reikm,

btinas sunki byl atskyrimo pagrind aptarimas, problematika ir j taka

sprendimui. io udavinio btinyb pasireikia dviem esminiais aspektais: 1) be

atskyrimo pagrind suvokimo nemanoma tinkamai analizuoti sunki byl

sprendimo; 2) pats atskyrimo procesas savaime reikalauja tiek normins, tiek ir

princip argumentacijos; todl argumentacija, naudojama iskiriant sunkias

bylas, tam tikra prasme yra io darbo tyrimo dalis. Udavinys: Sunki byl

atskyrimo pagrind iskyrimas ir apibendrinimas.

3. Darbo praktinei aktualizacijai reikalinga teorinio konstrukto (sunki byl)

praktini apraik ir j galimybi analiz. Udavinys: Pritaikomumo analiz.

4. Argumentavimas pats savaime neegzistuoja. ... kiekvienas teisjas tam, kad

nustatyt, kas yra statymas [tam tikroje byloje aut. past.], turi implicitikai arba

eksplicitikai pritaikyti teorij, kas yra teis1 taigi btina apibendrinta analiz

to, koki tak tiriamam santykiui daro teiss rib suvokimas. Udavinys: Teiss

1 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies, Volume 2, 1982; p. 99

3

ribotumo suvokimo taka nustatymui, kas yra teis konkreioje byloje, ir

argumentavime naudojam priemoni santykiui.

5. Akivaizdu, kad argumentavimas, norm ir princip santykis nemanomas be

subjekt dalyvavimo. Norint nustatyti j potenciali ar pageidaujam tak

sunkiose bylose (pakreipiant argumentavimo pusiausvyr), btinas j turimos

diskrecijos suvokimas ir jos takos analiz, galim diskrecijos pasireikim takos

vertinimas. Udavinys: Teisj diskrecijos sunkiose bylose analiz bei

potencialios takos vertinimas.

6. Principai ir norm aikinimas glaudiai siejasi su formalaus ir materialaus

teisingumo problematika. J sveikos suvokimas tiesiogiai takoja gaunam

rezultat normin arba principin (arba miri) argumentacij. Udavinys:

nustatyti pasirenkamo vyraujanio teisingumo suvokimo akceptavimo galim

tak argumentavimo priemoni balansui.

7. Suvokiant abiej argumentavimo ranki fundamentalum, galimyb atsisakyti

vieno i j visiko kito dominavimo naudai yra sunkiai tiktina, todl btinas tam

tikras j sveikavimas (kartu ir paties santykio ne kiekybinis, o aktyvumo

modelis). Udavinys: Skirting santykio modeli aptarimas.

Siekiant usibrto tikslo ir gyvendinant nustatytus udavinius, darbe naudojami

vairs tyrimo metodai. N vienas i naudot metod nelaikytinas svarbiausiu kokybs

prasme, visgi naudojimo danumo atvilgiu yra iskirtiniai:

1. Doktrininis. Jo vyravimas yra takotas paios temos prigimties: sunkios bylos vis

pirma egzistuoja kaip teorinis konstruktas, todl btent doktrinos analiz bei

pltot vyrauja.

2. Loginiai metodai. Tiek doktrinos, tiek torini modeli analiz nemanoma be

iskirtinio dmesio logikai, loginiams ryiams tarp analizuojam teigini.

3. Sisteminis. Objekto sudtingumas ir prietaringas vertinimas slygoja btinyb

nagrinjam problem velgti kiek manoma sistemikiau.

4. Lingvistinis. iuolaikin teis vis daniau tampa lingvistikos specialist ginu: k

reikia vienas ar kitas odis, k reikia j junginys , k reikia sakinys? Tokiu

bdu problemos esm paliekama nuoalyje. Nors is darbas nepretenduoja tapti

dar vienu lingvistiniu traktatu, visgi be lingvistins svok analizs apsieiti yra

nemanoma.

Darbe taip pat naudojami ir kiti metodai, taiau jie dl savo pobdio ir

epizodikumo nereikalauja aptarimo.

4

Temos aktualumas lemia tai, kokius rezultatus pasiekti leidia vienoks ar kitoks

joje taikom modeli pritaikymas/netaikymas. Aptariama tema praktiniu pobdiu

naudinga ir aktuali keliais aspektais. iuolaikin visuomen susiduria su vis didjaniu

juridini gin kiekiu, kurio apdorojimas tiek teismams, tiek ir byl alims ukrauna

didel ekonomin nat. Sunki byl institutas leidia atskirti lengvas bylas bylas ir jas

operatyviai sprsti. Taip gyvendinamas ekonomikumo (maiau snaud be reikalo

skiriama lengvosioms byloms) bei operatyvumo (paprastos bylos sprendiamos greiiau,

neskiriant joms nereikalingo dmesio, o dl iuo pagrindu majanio arbitr apkrovimo

spartja ir sudting byl sprendimas) principai. Tam pasiekti btina teorin analiz, kuri

ir pateikiama iame darbe. Argumentacijai visada keliamas kokybs reikalavimas. Vienas

i jo reiau nagrinjam aspekt argumentavimo sandara, kuriai darbe skiriamas

iskirtinis dmesys.

Tyrimo altiniuose vyrauja specialioji literatra. Iskirtin viet uima R.

Dworkino Rimtas poiris teises2, H. L. A. Harto Teiss samprata3; remiamasi

ias pozicijas analizuojaniais, kritikai jas velgianiais darbais; patvirtinti ar paneigti

j teorijoms pasitelkiami nagrinjamo objekto atvilgiu maiau alik autori darbai (H.

Kelseno Grynoji Teiss Teorija4, R. A. Posnerio Jurisprudencijos problemos5). Tiek

teiss aktai, tiek praktin mediaga smoningai naudojama ribotai: tiek, kiek tai yra

reikalinga norint iliustruoti tam tikras teorijos apraikas praktikoje, nes tyrimu siekiama

universalumo, kurio galimybes ribot prisiriimas prie konkrei byl.

2 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004;

3 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; 4 KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; 5 POSNER, Richard A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius: Eugrimas, 2004;

5

1. SUNKI BYL SPRENDIMO ETAPAI. SPRENDIMAS SKIRTI SUNKIAS BYLAS

Hard cases make bad law 6

Sunki byl doktrina susiduria su keliais kritiniais momentais:

1) sprendimo skirti sunkias bylas primimas;

2) sprendimo priskirti byl vienai i kategorij primimas;

3) galutinio sprendimo primimas atskiroms kategorijoms priskirtose bylose.

Vadinasi, egzistuoja trys skirtingi etapai, kuriuos visus btina veikti norint

pasiekti tinkam rezultat. Kiekvienas lygmuo reikalauja savarankiko argumentavimo,

pagrsto teiss norm aikinimo bei princip balansavimo santykiu. Lygmenys pateikti

chronologikai taip, kaip jie dalyvauja kiekviename procese, todl taip jie turt bti ir

nagrinjami.

iame skyriuje bus gilinamasi pirmj etap jo galimus sprendimo variantus,

prieastis. Sunki byl skyrimas grindiamas poiriu, kad egzistuojani byl mas nra

vienalyt: egzistuoja atvejai, kuriuos isprsti yra sudtinga ir, prieingai, lengva, todl

ir ios skirtingos bylos gali (turi) bti sprendiamos nevienodai. Akivaizdu, kad sunkij

byl nagrinjimui btina taikyti sudtingesnius metodus, argumentacij, skirti daugiau

laiko.

Byl nevienalytikum aikiai perteikia Allan C. Hutchinson ir John N.

Wakefield7 pateikiama deskriptyvi byl klasifikacija pagal j faktin ir teisin analiz:

1. Bylos, kuriose neaiks faktai, taiau aiki teis (pvz., plaiai teorijoje

nagrinjama Riggs v. Palmer8 byla).

2. Bylos, kuriose aiki teis, taiau neaiks faktai (pvz., nuudymo byla aikus

straipsnis taikomas u veik, taiau neaikus veik padars asmuo).

6 Sunkios bylos kuria blogas taisykles (angl.), patarl. SMITH, William George. The Oxford dictionary of English proverbs. Oxford: Clarendon Press, 1970; 7 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982; p. 93 8 Court of appeals of New York 1889 m. Riggs v. Palmer Civilin byla 115 N.Y. 506

6

3. Bylos, kuriose aiks faktai ir aiki teis (pvz., bylos dl skolos grinimo,

kuriose skolininkas pripasta skol bei pareig j grainti taip, kaip to

reikalauja kreditorius ir yra privaloma pagal statym).

4. Bylos, kuriose neaiks faktai ir neaiki teis (pvz.. byla, kurioje nra aiku, ar

padaryta veika yra draudiama ir baudiama pagal statym, taip pat neaiku,

kas t veik padar).

Autoriai treij ir ketvirtj grupes laiko ivestinmis, kadangi jos yra tam tikras

pirmj dviej miinys. I pateiktos klasifikacijos matoma, kad byl mas nra vienalyt,

jas sprendiantys asmenys susiduria su skirtingomis problemomis, todl joms btinas ir

skirtingas procesas, adaptuotas situacijai. Kadangi kriminologini, logini, psichologini

ir kitoki faktins situacijos nustatinjimo metod bei priemoni pateikimas yra svetimas

io darbo tikslams, galima atsiriboti nuo bylos fakt aikumo arba neaikumo ir

koncentruotis ties teisinio reguliavimo lygmeniu dviem byl kategorijomis (tos bylos,

kuriose teis yra aiki, ir tos, kuriose ji neaiki).

In claris non fit interpretatio9 - sena lotynika maksima, puikiai paaikinanti,

kodl skyrimas yra btinas. Akivaizdu, kad tiek aikinimas, tiek aikinimo metod

taikymas lengvose bylose bt alogika, absurdika veikla, galinti vesti prie klaid. Ir,

prieingai neaikios situacijos reikalauja aikinimo.

Galimi du sunki byl iskyrimo argumentavimo variantai grstas normomis ir

j aikinimu (realiu teorijos pasireikimu praktikoje) bei principinis (grstas principais,

vidiniu byl sprendianio asmens sitikinimu). Pirmasis skyrimo variantas egzistuoja

tiek, kiek jis yra tvirtintas teiss normose, objektyvus; tai danai lemia jo formal

pobd. Dl savo norminio tvirtinimo jis nereikalauja detalaus skyrimo pagrind

nustatinjimo (tai supaprastina antrj etap) pagrindai iplaukia i teiss norm teksto

ir j aikinimo. Antrasis argumentavimo variantas yra problematikas tuo, kad jis

reikalauja sudtingo antrojo etapo sunki byl atskyrimo pagrind nusistatymo, kuris

nesant detalaus norminio reguliavimo tampa pats gana sunkia byla.

Kaip jau minta, pats byl skirstymas lengvas ir sunkias nra vien tik nenatralus

teorinis konstruktas (fikcija): be minto loginio poreikio, byl mass nevientisumo, jis

remiasi ir natraliu byl sprendianio asmens poreikiu vertinti esam situacij dar prie

priimant sprendim. Toks natralumas danai slygoja kartais nors ir nesmoning, bet

9 Aiki nereikia aikini (lot.); DUMIUS, J., KUZAVINIS, K., MIRONAS R. Lectiones Latinae. Vilnius.

1969.

7

visgi atskyrim. Teisjas, paklusdamas natraliems mstymo dsniams, vis pirma

isiaikina, koki byl jis nagrins: paprast mechanin ar dideli intelektini pastang

reikalaujani. Visgi atskyrimas be pateikto loginio btinumo ir psichologinio

neivengiamumo turi ir tam tikr neigiam aspekt.

Pirma, byl skyrimas slygoja ir skirting j vertinim, gilinimsi jas. Lengva

byla atsiduria pavojuje: dl atsainaus, mechaninio poirio j galimos klaidos. Skiriant

bylas galima apsirikti dl j priskyrimo vienai ar kitai kategorijai; to idava netinkamas

nagrinjimas, atmestinas fakt vertinimas.

Antra, bylos alims j byla visada yra sunki (kitaip nebt gino). Teismas,

taikydamas emesnius standartus lengvai bylai, rizikuoja visuomens pasitikjimu tiek,

kiek tai takoja bylinjimosi alys.

Treia, tiek normos, tiek precedentai yra sukurti tokiems atvejams, o ne iam

atvejui, todl niekada nra normos, reguliuojanios t konkret atvej; formaliai visos

bylos yra antrosios kategorijos (neaiki teis).

8

2. SUNKI BYL ATSKYRIMO PAGRINDAI

Teorijoje labai danai pasitaiko atvej, kai sunkias bylas bandoma apibrti pagal

tai, kaip jos yra sprendiamos (remiantis H. L. A Harto idjomis, bt galima teigti, kad

sunkios yra tos bylos, kuriose teisjas gyvendina savo teiskros galias; remiantis R.

Dworkno teiginiais, tai bylos, kurios sprendiamos remiantis ne normomis, bet principo

argumentais, nustatant tikrsias ali teises). Tok apibrimo variant grietai kritikuoja

Allan C. Hutchinson ir John N. Wakefield10. Pagrindinis j argumentas yra jau mintas

chronologinis bylos sprendimo idstymas: teisjas vis pirma vertina, su kokia byla

susidr, ir tada susidarytos nuomons pagrindu taiko procedras, metodus, kuri

pagrindu priima sprendim. Jei bylos apibriamos pagal tai, kaip jos yra sprendiamos,

apibrimas bus idem per idem, todl neturs jokios praktins reikms, nes neduos

atsakymo, kaip reikia sprsti vien ar kit byl net inant sunkios ir lengvos bylos

sprendimo variantus. Kadangi is poiris yra logikai pagrstas, jo bus kiek manoma

laikomasi iame darbe, o su tuo susijusios problemos aptariamos kartu su nagrinjamais

byl iskyrimo pagrindais.

Atmetant bylos sprendimo bd kaip indikatori, nustatant bylos sunkum,

sunkias bylas skirti reikia kitais pagrindais. Sprendimo bdas nra blogas pats savaime,

taiau jam trksta ateit nukreipto identifikavimo. Prognostin funkcij gali atlikti ne

pats sprendimo argumentavimas, bet tai, kas j slygoja. velgiant i vairi teorini bei

praktini pozicij, pagrindiniu kriterijumi laikytinas norminio reguliavimo kiekis, kurio

trkumas ir nulemia vienokios ar kitokios argumentacijos pasirinkim.

Teiss teorijoje atsakymo, kas yra sunki byla, vengiama jo nepateikia nei R.

Dworkinas, nei jo alininkai, nei kritikai (kartais pagrstai, nes neigia pai sunki byl

egzistavimo galimyb). Aikaus apibrimo nebuvimas yra silpnoji sunki byl teorijos

vieta ir veria iekoti ieii i sudtingos situacijos.

10 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982; p. 92

9

Galbt smoningai (suvokiant, kad apibrti, kas yra sunki byla nemanoma)

stengiamasi nurodyti, ne kas yra sunki byla, o kokia yra sunki byla, t.y., nubriamos tam

tikros ribos, nustatomi pagrindai, kuriuos perengus galima teigti, kad byla yra sunki.

Toks apibrimo pateikimo bdas kelia problem mginant j pritaikyti praktikai, nes ne

apibrimas veikia proceso nustatym, o procesas apibrim. Teorijoje tokiu

kriterijumi (skyrimo pagrindu) vienokia arba kitokia forma yra laikomas reguliavimo

kiekis (tiek norminio, tiek principinio) analizuojamai bylai.

Apibendrinant galima skirti keturis raytinio teisinio norminio sureguliavimo

lygmenis:

1. Teiss nereguliuojamos bylos.

2. Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos.

3. Bylos, susidurianios su koliziniu reguliavimu.

4. Teiss normomis sureguliuotos bylos.

2.1. Teiss nereguliuojamos bylos

vardijant lygmenis, smoningai vengtinas odio norma vartojimas. Tai

darytina siekiant kiek manoma labiau konsoliduoti egzistuojanius poirius sunki

byl teorij. Taiau ios svokos jokiu bdu negalima atmesti toliau analizuojant

sunkisias bylas, sprendimo dl j skyrimo argumentacij.

Dl poirio teis nevienalytikumo, analizuojant teisikai nesureguliuotas bylas

ir j atskyrimo klausim, btina velgti i keli skirting pozicij. Klausimas i esms

pagrstas teiss rib suvokimu, nuo kurio priklauso tai, k mes laikysime sunkia byla.

Pasirinkus H. L. A. Harto silom pozicij, jog egzistuojanti teis yra neubaigta,

reikalaujanti krybos, reikia akceptuoti i to kylani ivad, kad sunkios bylos yra tos,

kuri teis nereguliuoja. H. L. A. Harto teigimu, esama atvej, kuriais teis nediktuoja

jokio sprendimo arba jo krypties, taigi ir pati teis yra i dalies neapibrta11. Taigi,

tokios bylos susiduria su reguliavimo trkumu ir todl gali bti laikomos sunkiomis

bylomis. I H. L. A. Harto teiginio apie teiss neubaigtum sunki byl klausimu

galima iskirti dvi nesureguliuot byl kategorijas: 1) bylos, kuriose teis nediktuoja

sprendimo; 2) bylos, kuriose teis nediktuoja sprendimo krypties. ios dvi kategorijos

praktikoje pasireikia skirtingu bylas nagrinjani asmen diskrecijos (jos egzistavimo)

laipsniu.

11 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p.417

10

Toks neubaigtos teiss aikinimas itin prapleia teiss ribas, nes nesureguliuotais

klausimais suteikia diskrecijos laisv byl sprendianiam organui sukurti teiss norm ir

retrospektyviai j taikyti12. Su tokia interpretacija greiiausiai nesutikt H. Kelsenas.

Veikale Grynoji teiss teorija13 analizuodamas vadinamj teiss sprag

problematik jis pateikia esmin teigin, jog tam tikr srii nesureguliavimas yra (gali

bti) smoningas statym leidjo veiksmas normos nebuvimas nereikia reguliavimo

nebuvimo (tokiu atveju situacij gali reguliuoti teisin tvarka). i teorija rodo aptartos

teisinio reguliavimo spragos, kaip slygos sunkios bylos atskyrimui, problematik keletu

aspekt.

Teisikai nesureguliuot atvej mechanikai priskiriant prie sunki byl, galimos

situacijos, kai sunki byl kategorij nepagrstai pateks bylos, kurios i esms yra

sureguliuotos teisins tvarkos ir kurios neturt bti reguliuojamos papildoma teisjo

veikla. Pirmoji santyki grup nepagrstai gali bti laikoma sunki byl dalimi, nes

neatsivelgia aplinkyb, kad jeigu teisin tvarka nepareigoja individo elgtis tam tikru

bdu, tai elgtis kitaip teisin tvarka individui leidia14. Vadinasi, tokioje byloje

sprendimas gali bti priimamas silogistinio metodo pagrindu (mechanikai) pritaikant

pamint taisykl. Suteikiant teisjui neribot diskrecij tokioje byloje, galima nepagrstai

imti varyti individo laisv elgtis jam priimtinu bdu, nes teisjas, priimdamas sprendim,

akcentuot savo vertybin ir politin poir. Todl teisto ir visuomens pasitikjim

turinio statym leidjo valia (nereguliuoti santykio ir leisti individams pasirinkti norim

model), kuri nulemia daugialyps visuomens interes nesuderinamumo dl vieno

elgsenos modelio artikuliavimas, galt bti paneigta vieno asmens vidini nuostat

pagrindu.

Praktiniu poiriu is nepagrstas teiss normomis nereguliuojam klausim

priskyrimas sunkioms byloms gali generuoti absurdik byl (ne byl) priskyrim

sunkioms byloms. Tai bt esmin svok praktinio naudojimo klaida: kaip jau minta,

teigiama ne tai, kad teis yra neribota, bet tai, kad ji yra neubaigta. Esminis skirtumas

yra tas, kad teiss, kaip neubaigto reikinio suvokimas, slygoja ir tai, kad egzistuoja

ribos (slygos, kuriomis teis tampa ubaigta); kitaip termino neubaigta vartojimas

tapt beprasmis rib neturinti begalyb negali bti neubaigta, nes ji negali bti ir

ubaigta.

12 Plaiau apie teisjo kurianio teis ir teisjo j taikanio problematik r. sk. 5.1.Teisjas krjas 13 KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; p. 207 14KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; p. 208

11

Ne bylos yra ginai, konfliktai, reikalavimai, kuri teis nereguliuoja, negina ir,

pabrtina, nenori, neturi ir negali reguliuoti. Toki byl paalinimas i teism btinas

ekonomikumo, kit byl operatyvaus sprendimo sumetimais. Dviej teisinink ginas

dl to, kas yra teis, kain ar gali bti iekinio pareikimo ir nagrinjimo pagrindas.

Tokios bylos (udrausti su jomis kreiptis kain ar manoma) pagal formalius kriterijus yra

sunkios: visikai nesureglamentuotos teiss normomis, k jau kalbti apie oficial raytin

reglamentavim. Kas jas skiria nuo sunki byl? Teisinio pagrindo nebuvimas, t.y. teiss

reguliavimo rib perengimas. Tokios bylos yra visikai sureguliuotos teiss aktai

numato j atmetimo procedras bei pagrindus. Tai lengvos bylos, kuriose teismas neturi

jokios diskrecijos: vienintel galimyb iekinio atmetimas. i problem akcentuoja ir

Allan C. Hutchinson ir John N. Wakefield15: j teigimu, reikalingas iskirtinis dmesys

tam, kad bt atskirtos situacijos, kuriose nra joki taikytin taisykli, ir tos, kuriose yra

taikoma taisykl, taiau jos taikymo rezultatas yra isiaikinimas, jog neegzistuoja

iekinio pagrindas. ioje situacijoje svarbus yra faktinio ir norminio iekinio pagrindo

nebuvimo skyrimas. Neegzistuojant norminiam iekinio pagrindui, byla gali bti

priskiriama sunkioms byloms nra j sureguliuojani norm. Taiau nustaius

norminio pagrindo neegzistavim, btina atsakyti, ar egzistuoja faktinis iekinio

pagrindas aplinkybi visuma, leidianti teikti, kad esama situacija turi bti reguliuojama

teiss.

ioje situacijoje neatsakytas lieka klausimas, kuo remiantis turi bti sprendiama,

ar yra tinkamas faktinis pagrindas bylos nagrinjimui nesant norminio pagrindo

(egzistuojant norminiam pagrindui, toks klausimas neikyla, nes pati norma nustato

aplinkybi visum, kuriai esant egzistuoja faktinis pagrindas ginti savo teises). Galimyb

galima velgti principe, kuriuo vadovaujasi R. Dworkinas16 teigdamas, kad per se

egzistuoja ali teiss. J nustatymas ir galt bti iekinio faktinis pagrindas, kurio

egzistavimas, nesant norminiam pagrindui, galt sudaryti prielaidas sunki byl ir ne

byl atskyrimui. Taiau toks poiris kertasi su pamatine idja, kad teis yra neubaigta ir

reikalauja krybos17, o ne jau esamos teiss nustatymo18.

Aptartos problemos leidia teigti, kad teiss suvokimas, kaip neubaigtos ir

reikalaujanios j taikani subjekt krybos, yra sunkiai pritaikomas akceptuojant

sunki byl teorij, nes atskiriant bylas reguliavimo nebuvimo pagrindu, sunkij byl

15 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982; p.100 16 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p. 125 17 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; 18 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004;

12

kategorij neivengiamai patenka labai daug iukli vadinamj ne byl. Savotik

ieit pateikia H. Kelsenas jis, analizuodamas vadinamsias teiss spragas, iskiria

technines spragas, kuri egzistavimo neneigia19. Pirmajai toki byl grupei jis priskiria

bylas, kuriose reguliavimas pateikiamas ne tiesiogiai, taiau gali bti ivedamas logikos

priemoni pagrindu tai tarsi mechaninis loginis teiss norm taikymas, o kartu ir

rodiklis, kad byla yra lengva. Toki byl vardijimas, kaip patenkani teiss spragas

arba nesureguliuot, yra abejotinas, todl ir nagrinjamu atveju stokoja svarbos. Daug

domesn kita jo iskiriama grup: bylos, kuriose statym leidjas pasak kas, taiau

nepasak kaip (pvz., nustat veiksm rinkimus, taiau nenustat j procedros). ios

situacijos ypatingos tuo, kad norma materialj pagrind nustato pati (kartu ir tiesiogiai

nurodo per se egzistuojani teis), taiau nereguliuoja procedros, be kurios veikimas

yra nemanomas. Tokioje apimtyje byl skyrimas teiss (kaip socialinio reikinio, ne kaip

subjektins asmens teiss) neegzistavimo tam tikrose bylose pagrindu gali veikti pilna

jga ir yra visikai pateisinamas bei nesunkiai praktikai gyvendinamas: teisjas pagal

pozityvj teiss vaizd nustato subjektin teis ir, aptiks reguliavimo trkum,

ukertant keli jos gyvendinimui, preziumuoja esant sunki byl ir kuria trkum

alinani teiss norm.

Kiek kitokia situacija ne su paiomis bylomis, bet su ali argumentais,

naudojamais tiek sunkiose, tiek ir lengvose bylose. Net ir esant teisikai pagrstam ginui,

galimi visikai paaliniai argumentai, neturintys nieko bendra su paiu ginu. Motyvuotas

sprendimas reikalauja atsivelgti ali argumentus. Praktikoje dani atvejai, kai alis,

siekdama vilkinti proces, teism atakuoja nepagrstais praymais, silymais, pseudo

argumentais. Kyla natralus klausimas, kiek teismas yra laisvas atsisakyti analizuoti

tokius argumentus, ar jis privalo parayti imtus lap siekiant sprendim vien tam, kad

bt pateikti visi atsakymai ir pasiteisinta prie bylos alis(-). Kain ar galimas

vienareikmikas atsakymas ne visi netinkami argumentai gali bti atmetami be

platesns motyvacijos, taiau motyvuoti kiekvieno argumento atmetimo kartais taip pat

nemanoma. iuo atveju, matyt, reikt pripainti itin plai diskrecij teisjui numatant

jos ribojim motyvuot sprendim. Taiau tokiu atveju nei argument kiekis, nei teismo

sprendimo apimtis neturt bti laikomi bylos sudtingum nustataniu kriterijumi.

Galimas ir kitoks nei aukiau pateiktas poiris teisikai nesureguliuot byl.

Neubaigta yra ne teis, bet jos pozityvinis jos vaizdas20, tok poir H. L. A. Hartas

priskiria R. Dworkinui. Tai tarsi tarpinis modelis tarp aptarto neubaigtos ir grieto visk

19 KELSEN, Hans. Grynoji teiss teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002; p. 209-210 20 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p. 417

13

dengianios teiss suvokimo. Tokios bylos nesiekia kratutini vertinim galima tik

slyginai teigti, kad jos yra teisikai nesureguliuotos: tai, kad byla nra reguliuojama

pozityvios teiss iraikos, ios teorijos poiriu nereikia, kad ji yra nereguliuojama

teiss. Nepaisant io slyginio teisinio neapibrtumo, i koncepcija ir jos akceptavimo

pasekms analizuotinos kartu su teisikai nesureguliuotomis bylomis, nes savo praktine,

metodine esme yra artimos bei sprendia i esms t pai situacij pateikdama skirting

jos teorin vertinim. Kadangi ubaigtos teiss poiriu vadovaujasi plaiai sunki byl

teorij analizuojantis R. Dworkinas, natralu, kad ji pateikia nemaai atsakym tai, kaip

ir kuo vadovaujantis turt bti vykdomas byl priskyrimas atskiroms kategorijoms.

Sunki byl poiriu i teorija yra patraukli tuo, kad isprendia byl ir ne byl,

t.y., teiss reguliavimo apimties klausim. Neubaigtos teiss suvokimas sunki byl

rmuose susiduria su problema, neleidiania atriboti sunki ir lengv byl (nesugeba

nubrti teiss rib, u kuri atsidrusi byla tampa lengva neturinia pagrindo). Tuo

tarpu, teigiant, kad teis yra baigta (egzistuoja per se, kaip princip pagrindu galim

nustatyti subjektini teisi visuma), galima konstatuoti, kad sunkios bylos yra tik tos,

kuriose neegzistuoja pozityvi teiss iraika (mintasis norminis pagrindas), taiau yra

galima iskirti faktin pagrind asmens faktin teis, kurios pagrindu sukuriamas

pozityvusis vaizdas.

Akceptuodamas aptariam teiss koncepcij, teisjas, skirdamas sunki byl, turi

isprsti du klausimus:

1. Ar byla yra reguliuojama teiss normomis (pozityvia teiss iraika)?

2. Ar byla yra reguliuojama teiss?

Pirmuoju klausimu yra pakankamas mechaninis tikrinimas irima pozityvij

teiss iraik ir analizuojamos jos reguliuojamos situacijos bei j pritaikomumas esamam

atvejui. I esms i stadija yra bdinga ir neibaigtos teiss koncepcijai. Taiau ibaigtos

teiss koncepcija ioje vietoje nededa tako, o engia tolesn ingsn, kuris jai turt leisti

priimti logikai neivengiam ivad dl bylos sudtingumo atribojant nepagrstas bylas

nuo sunki byl.

Remiantis ia koncepcija, galima pateikti tok sunkios bylos apibrim: sunki

byla yra tokia, kuriai negalimas pozityviosios teiss pritaikymas, taiau kurioje egzistuoja

ali teiss per se. Nors teorikai toks apibrimas atrodo priimtinas, taiau sunki byl

teorijos kritikai21 velgia du esminius trkumus, neleidianius io apibrimo taikyti

21 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982;

14

praktikoje pilna apimtimi. Pirmj etap paliekant nuoalyje, kritika nukreipiama antrojo

klausimo (ar byla yra reguliuojama teiss?) sprendimo problematik.

Pirmasis argumentas, kuriuo bandomas paneigti tokios svokos funkcionalumas

siejamas su bylos atskyrimo ir jos sprendimo santykiu22. Teigiama, kad teisjas

sprsdamas klausim ar byla yra sunki ar ne, vadovaudamasis pateiktu apibrimu turt

nustatyti ar egzistuoja kurios nors alies teis per se, o tai jau tam tikra prasme yra ir

bylos isprendimas i esms: nustatomos ali teiss, kurios diktuoja ir galim sprendim.

Nustaius egzistuojani teis byla nebetenka to elemento, kuris daro j neaikia

reguliavimo nebuvimo.

ios kritikos pagrindu nepaneigiamas pateikto apibrimo teisingumas logikos

poiriu, taiau apeliuojama jo funkcionalum: juo vadovaujantis nustatyti, kokia byla

yra (sunki ar ne), tik ex post facto, tada kai jau yra nustatyta alies subjektin teis laimti

byl. Pritariant tokiai pozicijai bt galima teigti, kad toks sunkios bylos apibrimas yra

reikmingas ne praktiniu, bet teoriniu-statistiniu poiriu, todl negali pasiekti

pagrindini sunkioms byloms keliam reikalavim bei padti teisjui nusprsti dl

vienoki ar kitoki priemoni panaudojimo bylos sprendimo eigoje.

Norint nustatyti toki teigini pagrstum bei galim kontrargumentacij btina

atidiau pavelgti tai, k teisjas i tikrj turi nustatyti. Esmin teisjo uduotis bylos

ali subjektini teisi nustatymas. Vis pirma, tai yra ne teisi turinio, bet j

egzistencijos nustatymas, todl teisjas sprsdamas, ar byla yra sunki, priima sprendim

ne dl subjektini teisi turinio, bet j egzistencijos klausimo ir pirmj palieka

sekaniam bylos sprendimo etapui. Toks etap atskyrimas yra sudtingas, paliekantis

menk rib. Situacijoje, kurioje teisjas priimt sprendim, kad kakokios subjektins

teiss egzistuoja, bet kartu nenusprst apie t teisi turin yra veikiau teorinis

konstruktas nei galima praktin situacija.

Kitas kontarargumentas bt teiginys, jog net nustaius egzistuojanias ali

subjektines teises, o kartu ir pareigas pagrindinis klausimas yra neisprendiamas lieka

neatsakytas klausimas, kaip ios teiss bei pareigos tarpusavyje sveikauja bei kok

rezultat duoda j sveika, o btent jis ir turt bti laikomas esminiu byloje. J btina

sprsti pagal sunkioms byloms taikytinas procedras. Remiantis principiniu

argumentavimu pasiekti princip balans.

22 Tyrime smoningai atribojami du esminiai byl sprendimo etapai ir argumentacijos priemoni santykis juose: byl priskyrimas ir priskirt byl sprendimas. Plaiau pirmo skyriaus pirmas skirsnis Sprendimas skirti sunkias bylas.

15

Antrasis argumentas neigiantis pateikt sunkios bylos apibrim yra grstas

sprendimo motyvacijos analize. Skirtingai nei kiti bdai atskirti sunkias bylas leidiantys

mechaninio, silogistinio metod pagalba dl savo objektyvaus pobdio (norminio

reguliavimo buvimas arba jo nebuvimas), klausimo ar alys byloje turi per se

egzistuojanias subjektines teises sprendimas reikalauja papildom metod ir neleidia

remtis mechaniniu taikymu. Kadangi nei norminis, nei silogistinis metodai ioje

situacijoje pateikti atsakymo nepajgia, susiduriame su btinybe vadovautis kriterijais

nepasiyminiais nekintamu objektyvumu (vidins sprendianio byl teisjo nuostatos,

principai). Toki metod taikymo btinyb yra pagrindinis sunki byl sprendimo bdas.

iuos metodus traukiant klausimo, kas yra sunkios bylos sprendim, t.y. kiekvienos

bylos analiz pradedant nuo i princip taikymo paneigiamas skyrimo btinumas, nes

teisjas sprsdamas tiek sunkias bylas, tiek ir lengvas turi vadovautis identikais

metodais. Pati sunki byl atskyrimo procedra tokiu atveju tampa ingredientu byl

daraniu sunkia. Kadangi lengvos sureguliuotos bylos atskiriamos jau atsakant pirmj

klausim (Ar byla yra reguliuojama teiss normomis (pozityvia teiss iraika)?), i

problema palieia tik jau anksiau nagrint ne byl grup.

Apibendrinant galima teigti, kad teiss aikinimas kaip ibaigtos, tik neturinios

ubaigto pozityvinio vaizdo ir sunki byl atribojimas remiantis kriterijumi, kad sunkios

yra bylos, kuri nereguliuoja pozityviai ireikta teis, susiduria su panaiomis

problemomis kaip ir skyrimas pagrstas poiriu teis kaip neubaigt i esms negali

nuo sunki byl atskirti byl esani u teisinio reguliavimo rib. Taiau jis daro ma

ingsnel leisdamas nors ir ne atriboti ias bylas, bet bent jau galinantis jas sprsti, nors ir

sunkioms byloms bdingu principiniu argumentavimu.

2.2. Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos

Neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos bylos savo esme yra artimos

aptartoms nesureguliuotoms (arba pozityviniu reguliavimu nesureguliuotoms) byloms.

Tai bylos, kurios yra reguliuojamos pozityviosios teiss, taiau jose pozityvi teis

pernelyg paini, kad bt galima mechanikai pritaikyti normas ir silogistiniu metodu gauti

teising atsakym. Tokiose bylose teis pati kelia vidinius prietaravimus, pateikdama

norim rezultat, nenustato procedros jam pasiekti, nenurodo aplinkybi visumos,

kurioms esant ima veikti. H. L. A. Hartas teigia, kad egzistuoja bylos, kuriose teis tam

16

tikru atvilgiu nediktuoja jokio sprendimo arba jo krypties23. Vadinasi, pripastama, kad

egzistuoja bylos, kuriose teis24 diktuoja sprendimo krypt. Nepakankamas arba neaikus

reguliavimas ir yra tas veiksnys, kuris sukelia i dalies apibrt situacij.

Tokios bylos, nors ir nepatenka sunki byl kategorij, pagal anksiau

nagrintus kriterijus (nepatenkina esminio skyrimo kriterijaus teisinio reguliavimo

visiko nebuvimo) dl savo pobdio turi bti priskiriamos sunki byl kategorijai. J

atskyrimo klausimas nra problematikas, nes remiasi dviej teigini logine konjunkcija:

jei byla yra reguliuojama teiss aktais (A) ir byl reguliuojantys teiss aktai silogistinio

metodo taikymo idavoje negeneruoja atsakymo (B), tai byla yra sunki (C): (ABC).

Vienintelis neigiamas tokio atskyrimo aspektas yra tas, kad i dalies bylos yra

skiriamos pagal sprendimui taikom metod25, o tai veria visas tokias bylas vis pirma

sprsti kaip lengvas ir tik negavus atsakymo grti pradin tak, kuriame byl

velgiama jau kaip sudting. Tokiu bdu apsunkinamas bylos sprendimas, nes byla

skirtingomis priemonmis sprendiama du kartus. Toks dvigubo proceso taikymas taip

pat gali slygoti situacij, kurioje byl sprendiantis subjektas, padars logikos, teiss

akto taikymo klaid, nepagrstai byl priskirs sunkioms ir jos sprendime vadovausis

metodais, kuri naudojimas tokioje byloje yra nepagrstas. Jei akceptuojamas teiginys,

kad galimi keli bylos sprendimo variantai, kurie savo esme yra teisingi ir tik vieno i j

pasirinkimas sunkioje byloje suteikia jam pirmenyb, susidurtiama su pavojumi, jog taip

nepagrstai sunkioms byloms priskirtos bylos sulauks sprendimo, nors savo esme ir

teisingo, taiau neatitinkanio to, kur pasirinko statym leidjas priimdamas teiss

normas, reguliuojanias toki byl.

Neaikiai apibrtos bylos sunkiomis pripastamos ir praktikoje. Specialios

procedros nustatymas arba papildom procedr galinimas kartu gali bti laikomas ir

pripainimu, kad byla iskirtin, t.y., sunki. Teiss norm neaikumas, ginas dl j

aikinimo yra pagrindas byl perirjimui kasacine tvarka: peririmos bylos, kuriose

klausim kyla ne dl fakto, bet dl j reguliuojani norm pritaikymo galimumo,

priimtinumo ir aikinimo. Tai, kad byl faktini aplinkybi neaikumas nedaro bylos

sunkia teiss prasme, rodo ir kasacijos esm (o btent sunki byl sprendimui i imtine

ir ekstraordinaria teismo sprendim teistumo kontrols forma26 laikytina procedra

egzistuoja), lemianti, kad teismas nenagrinja bylos aplinkybi, o akceptuoja patvirtintas

23 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p. 417 24 Manytina, kad H. L. A. Hartas kalbdamas apie teis turi omenyje pozityvj reguliavim. 25 Plaiau apie sprendimo bdo kaip kriterijaus atskirti sunkias bylas netinkamum r. sk. 2.1. Teiss normomis nereguliuojamos bylos 26 NEKROIUS, Vytautas. Kasacija Lietuvos, Latvijos ir Estijos civiliniame procese. Justitia, 4(62), 2006.

17

ankstesni teism. is klausimas danai sprendiamas Lietuvos Respublikos

Aukiausiojo Teismo praktikoje (kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo

rib, patikrina apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu; kasacinis

teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi27.

Nagrinjamoje byloje teisj kolegija tiria, ar teismai tinkamai aikino ir taik proceso

teiss normas, reglamentuojanias rodym vertinim ir io vertinimo argumentavim

teismo sprendime ( CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas)28. Kasacinis teismas

sprendia tik teiss, o ne fakto klausimus [...] Kasaciniame procese skundiam teism

procesini sprendim teistumas tikrinamas tik remiantis bylos mediaga, kuri savo

inioje turjo emesnij instancij teismai29 ir pan.).

Savo esme visi trys LR CPK nurodyti kasacijos pagrindai yra paremti neaikaus

reguliavimo galimybe:

1) materialins ar procesins norm paeidimas turintis esmins reikms

vienodam teiss aikinimui ir taikymui, jeigu is paeidimas galjo turti

takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui;30

Esminis iuo atveju yra konjunkcijos aikinimui ir taikymui naudojimas.

Numatoma ne alternatyva (disjunkcija), bet abiej element btinyb. Kadangi skiriamas

aikinimo aspekto btinumas, galima teigti, jog reguliavimas nra aikus (aikaus aikinti

nereikia). Reguliavimo neaikumas iuo atveju skyla kelis aspektus: pirma, paioje

byloje turi bti reikalingas teiss aikinimo elementas, antra, toks aikinimo elementas

gali turti takos teiss aikinimui apskritai.

2) jeigu teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos

Aukiausiojo Teismo suformuluotos praktikos;31

Kadangi remiantis pirmja slyga (pirmu punktu ji vardijama ir teiss akte)

galima teigti, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas nagrinja bylas, kuriose reikalingas

teiss aikinimas, jo vienodumo utikrinimas, vadinasi, teismai, nukrypdami nuo jo

formuluojamos praktikos, pateikia kitok aikinim. Idealiu atveju teismas visuomet

27

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilini byloje UAB Alviga v. UAB iemys, Nr. 3K-3-172/2008, kat. 114.11; 123.6; 28

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilini byloje dl turtins ir neturtins alos priteisimo, Nr. 3K-3-164/2008, kat. 114.11; 116.1; 123.2; 29

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilini byloje dl pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo negaliojania, Nr. 3K-3-306/2007, kat. 21.4.2.6; 21.4.2.7; 42.8; 45.6; 106.6; 123.6; 30 Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 346 str. 2 d. 1 p. 31 Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 346 str. 2 d. 2 p.

18

privalo motyvuoti, kodl nukrypsta nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos, o tai

reikia, kad teismas atlieka aikinim. Jo neatlikdamas, teismas taip pat daryt teiss

aikinimo klaid neaikina teiss toje apimtyje, kurioje j neaikia pripaino Lietuvos

Aukiausiasis Teismas. Nors jo aikinimas nra absoliuiai pareigojantis teismus, bet

vien jau jo buvimas slygoja objektyvi neaikumo egzistencij, kuri teismas privalo

panaikinti savo aikinimu (sutikdamas su Lietuvos Aukiausiuoju Teismu arba jam

prietaraudamas ir pateikdamas alternatyv aikinim). Dl i prieasi galima teigti,

jog nepriklausomai nuo to, ar pateikiamas alternatyvus aikinimas, ar nepateikiamas joks,

jo lyginimas su Lietuvos Aukiausio Teismo praktika ir skirtumo akcentavimas kaip

pagrindo kasacijai leidia iuo pagrindu atskiriamas bylas laikyti sunkiomis dl

reguliavimo j atvilgiu neaikumo.

3) jeigu Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu yra

ne vienoda;32

Kadangi, kaip jau minta, visa Lietuvos Aukiausiojo Teismo (kasacinio

nagrinjimo organo) praktika yra siejama su teiss aikinimu, byla, kurios aikinimas

nesutampa ioje institucijoje, taip pat bus sunki: byla yra taip neaikiai sureguliuojama,

kad net vienod teiss aikinim utikrinti turintis teismas negali to padaryti.

Paymtina, kad visi ie LR CPK nurodomi pagrindai bylos sunkum konstatuoja

remdamiesi ne vien tik bylos reguliavimo aikumo kriterijumi: kitas kriterijus bylos

pasekmi sunkumas. I esms visos ios normos, utikrindamos galimyb perirti

sunki byl, kartu siekia ir utikrinti vienod teiss aikinim: nurodo, kad nagrinjamos

bylos privalo turti esmins reikms vienodam teiss aikinimui ir taikymui. Toki

pasekmi sunkumo teorij paremia ir 2007 m. liepos 5 d. nutarimas33, kuriame, vertinant

aptariamos CPK normos konstitucingum, remiamasi 2006 m. kovo 28 d. nutarime34

idstytomis nuostatomis apie vieningos praktikos utikrinimo btinum. Nagrinjam

nuostat tvirtinimas statymikai lemia, kad bent jau dalimi atvej neaikiai

sureguliuotos bylos gali bti skiriamos norm ir j aikinimo pagrindu, o ne vien tik

principinio argumentavimo bdu.

32

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 346 str. 2 d. 3 p. 33 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimas Dl atsisakymo nagrinti praymo dal ir dl praymo dalies grinimo pareikjui (Valstybs inios, 2007-07-10, Nr. 76-3019); 34

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismo 2006 m. kovo 5 d. nutarimas dl Konstitucinio Teismo galiojim perirti savo nutarim ir nutraukti pradt teisen, taip pat dl teism finansavimo perirjimo (Valstybs inios, 2006-03-31, Nr. 36-1292);

19

2.3. Bylos, susidurianios su koliziniu reguliavimu

Kolizijos teisje yra neigiamas, taiau praktikoje danai neivengimas reikinys.

ios bylos susiduria su kitokia problema nei neaikiai arba nepakankamai sureguliuotos

bylos joms egzistuoja detalus norminis reguliavimas, taiau ne vienas, o keli. velgiant

iorikai, ios grups bylos susiduria su problema, visika svetima anksiau aptartoms

byloms ne su reguliavimo nebuvimu ar jo trkumu, bet su jo pertekliumi.

Nors ir paradoksalu, kolizini norm reguliuojami atvejai i tikrj patiria ne

reguliavimo perkrovim, prieingai, jo trkum. Tai galima lengvai paaikinti susiejant

kolizini byl reguliavim ir lyginant su konkuruojani norm reguliuojam byl

reguliavimu. Norm konkurencija nra laikoma neigiamu reikiniu, atskirais atvejais ji

yra neivengiama teiskros proceso pasekm (pvz., specialiosios ir bendrosios normos

konkurencija). Kolizini norm reguliuojamos bylos turi tik vien esmin skirtum,

skiriant jas nuo konkuruojani norm reguliuojam byl: jos neturi pai norm

tarpusavio santyk reguliuojani taisykli. Btent toki norm nebuvimas, o ne norm

pertekliaus buvimas gali bti laikomas faktoriumi, leidianiu kolizines bylas laikyti

sunkiomis.

Kolizini norm reguliuojamos bylos gali bti tapatinamos su bylomis, neaikiai

arba nepakankamai sureguliuotomis teiss norminiais aktais. Jos i esms gali bti

atskiriamos vadovaujantis ta paia konjunkcija ir implikacija: jei byla yra reguliuojama

teiss aktais (A) ir byl reguliuojantys teiss aktai silogistinio metodo taikymo idavoje

negeneruoja atsakymo (keli atsakym generevimas negali bti laikomas atsakymu

tikrja to odio prasme) (B), tai byla yra sunki (C): (ABC).

Nenuostabu, kad ir pavojai, su kuriais susiduria atskyrimo procedra, yra tie

patys. Vienintel specifika yra ta, kad klaidos, atskiriant kolizines bylas kaip sunkias, gali

slygoti specifini konkuruojani norm reguliuojam byl priskyrim sunkioms

byloms.

2.4. Teiss normomis sureguliuotos bylos

Teisikai sureguliuot byl priskyrimo klausimas yra itin komplikuotas sunki

byl teorijos atvilgiu. i byl kategorija reikalauja ne tik atsakymo, kokiu pagrindu i

visos byl mass iskirti sunkias bylas, visikai sureguliuotas teiss, bet ir pagrindimo,

kodl toks atskyrimas yra galimas (btinas). Prie tai dstyti byl atskyrimo pagrindai

20

rmsi esmine bendrybe norminio reguliavimo trkumu (iuo atveju reguliavimo

nebuvim taip pat galima laikyti ir trkumu), kuris buvo jei ir ne vienintelis, tai bent jau

esminis kriterijus sprendiant, ar byla yra sunki. Trkumas buvo tuo paiu ir pagrindas, ir

prieastis.

Dalies sureguliuot byl priskyrimas sunkioms taip pat reikalauja ne tik

savarankiko pagrind nustatymo, bet ir pagrsto prieasties vardijimo. Sureguliuotas

bylas priskiriant sunkioms, btina nustatyti ne tik slygas, kriterijus, kuriais remiantis

bylos yra atskiriamos, bet ir motyvuoti tokio atskyrimo btinyb. vairios teiss teorijos,

siekdamos kiek manoma efektyviau kompensuoti pozityvios teiss trkumus, plaiai

nagrinja toki argumentacij ir jos bdus. io tyrimo tikslas nra isami pozityviosios

teiss trkum analiz, todl toki kritik galinani, sankcionuojani ar

kontraargumentuojani teorij plaiai aptarti nereikia. Visgi tam, kad galima bt teigti,

jog reguliuojanios normos taikymas yra negalimas, reikia konstatuoti, kad ji arba pati

savaime buvo netinkama nuo egzistencijos pradios, arba jos atmetim lm tam tikri

veiksniai. Tinkamai klausimo esm atskleidia ir grindia retorinis klausimas: kaip teiss

sistema, sistema idj, kurios hipotez yra tai, kad taisykls pastovios, gali save pritaikyti

prie kintanio pasaulio?35. is klausimas akcentuoja esminius motyvus, kodl normos

gali bti netinkamos, o byla sunki. Dar vienas savarankikas papildomas veiksnys yra

technins klaidos galimyb, dl kurios susiformuoja nei teiss sistemos, nei jos leidjo

lkesi neatitinkantis reguliavimas.

Formalizuota mint skyrimo prieasi iraika yra pagrindai, kuriais remiantis

tokios bylos turt bti atskiriamos nuo lengv sureguliuot byl. I nurodyt prieasi

galima iskirti du byl skaidymo pagrindus: 1) konstatavimas, kad norma yra netinkama

dl savo senumo; 2) konstatavimas, kad, priimant norm, buvo padaryta klaida. Abu ie

pagrindai reikalauja papildomos analizs ir paaikinim.

Pirmasis pagrindas i esms remiasi laiko kriterijumi. Laikas, kaip pagrindo

pamatas, i pirmo vilgsnio yra komplikuotas, nes konkreios jo reikms vardijimas

nemanomas: negalima teigti, kad norma, kuriai yra 5, 10, 20 met, netinkama ir tuo

pagrindu jos sureguliuot byl laikyti sunkia (bendruosius teiss principus nustatanios

normos gyvuoja imtmeius ir nesikeiia savo turiniu); lygiai taip pat negalima

vienareikmikai teigti, kad vos kelis mnesius galiojanti norma yra aktuali. ioje vietoje

35 how can a system of law, a system of ideas whose hypothesis is that rules are constant, adapt itself to a changing world? S. F. C. Milsom, Historical Foundations of the Common law (Btterworths & Co, London 1969)

21

btina atsisukti 1879 m. Alberto Einteino suformuluot laiko reliatyvumo teorij36.

Norint galinti byl sprendiant asmen taikyti laik kaip kriterij, btina nustatyti tak,

i kurio pozicij tas laikas turi bti vertinamas, ir tokiu bdu eliminuoti reliatyvumo

faktori. Toks atspirties takas socialiniai ekonominiai santykiai, kurie btent ir lemia

tai, ar norma yra aktuali. Tam tikra prasme btent santyki pasikeitimas, o ne laikas yra

kriterijus, nustatantis normos tinkamum, o kartu ir bylos tip. Remianti idstytais

motyvais, pirmj skyrimo pagrind bt galima performuluoti: atskyrimo pagrindas yra

konstatavimas, kad byloje susiklost santykiai yra pakit palyginti su tais, kuriems

reguliuoti buvo priimta norma. Praktikai teismas turi nustatyti: 1) kokiems santykiams

reguliuoti yra sukurta norma; 2) ar tie santykiai nra pasikeit. Jei santykiai yra pasikeit,

norma reguliuoja ne iuo metu esanius santykius, o buvusius iki iol, todl dabartiniai

santykiai yra nesureguliuoti normomis.

Antrasis pagrindas taip pat savo esme yra konstatavimas apie tai, kad norma,

taikytina bylai, i esms skirta reguliuoti ne t santyk arba ja reguliuoti santyk kitaip nei

joje paioje nurodyta. io pagrindo taikymas sietinas su modifikuota taip vadinam

politins nuostatos argument37 versija btent jais vadovaujasi statym leidjas,

todl, norint nustatyti jo padaryt klaid, btina remtis jo argumentais priimti j

nulemt neivengiam sprendim ir, jei jis neatitinka normos, konstatuoti jos

nepriimtinum. Jei vienintelio ir neivengiamo sprendimo konstatuoti negalima, btina

nustatyti visus galimus, tada tik norma, neatitinkanti n vieno i j, galt bti laikoma

netinkama.

Apibendrinti iuos abu iorikai skirtingus skyrimo pagrindus bando J. Angelo

Corlett38 akcentuodamas teiss integralum, kaip vien esmini jos poymi. Jo teigimu,

i principo, bet koks teiss aktas gali bti pagrstai atmestas sunkioje byloje, jei tai

nulemia bendras teiss integralumas39. Jis akcentuoja teis kaip sistem, akceptuodamas

platj R. Dworkino teiss suvokim (teiss, kaip turinios neibaigt pozityvj vaizd,

taiau sudaranios nedalom visum su principais), teigia, kad teis, kaip sistema, pati

savaime atmeta sau svetimas dalis; tokios normos neatitinka jos vidini ryi,

integralumo ir tuo pagrindu yra atmestinos, nes yra ne teiss dalis (kartu ir ne teiss

36 i teorija klaidingai priskiriama prie taikom iimtinai gamtos mokslams. plat jos pritaikomum dmes atkreip pats Albertas Einteinas pateikdamas populiar paaikinim: Kai vaikinas sdi su graia mergina valand, ta valanda jam atrodo tarsi minut. Bet pasodinkite j plik ant kartos krosnies ir jam minut atrodys tarsi valanda. Tai yra reliatyvumas. 37 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p. 126 38 CORLETT, J. Angelo. Dworkins empire strikes back!. Statute Law Review, Volume 21, Number 1, 2000; 39CORLETT, J. Angelo. Dworkins empire strikes back!. Statute Law Review, Volume 21, Number 1, 2000; p. 55

22

normos). is jo aikinimas i esms pltoja R. Dworkino veikale Teiss imperija40

pateikiam teiss integralumo teorij. Nors pati idja yra patogi teoriniu poiriu, visgi ji

remiasi daugybe vertinamuosius kriterijus talpinani nuostat, tai lemia jos didel

neapibrtum. Ji i esms ne padeda atskirti bylas, bet veikiau pateisina toki byl

iskyrim ex post facto.

Dar vienas pastebjimas, btinas aptariant i sunki byl grup, yra tas, kad j

sprendimas turi vien papildom etap be pamint41 reikalauja sprendimo atmesti

esam norm ir jos silom reguliavim. is sprendimas, nors ir galintis egzistuoti kaip

savarankikas, yra neivengiamas sprendimo priskirti byl sunkioms padarinys. Byl

priskyrus sunkioms byloms, normos neatmetimas tampa nemanomas, nes, prieingu

atveju, bt netrukdomas silogistinio metodo panaudojimas bylos sprendime, tai savo

ruotu yra lengv byl ypatyb.

Pripastant, kad sureguliuot byl priskyrimo sunkioms atveju norminis

reguliavimas yra atmetamas, galima neabejotinai teigti, jog tolesn tokios bylos procedra

atsiduria stadijoje, kurioje jau nuo pradi yra teisikai nesureguliuotos bylos: atmetus

normin reguliavim, jos tampa nesureguliuotos. Su tokiomis bylomis turi bti atliekamos

ir atitinkamos nesureguliuot byl atskyrimo procedros, nes vien fakto, kad bylai

netaikoma viena ar kita norma, kurios hipotez sutampa su bylos fabula (faktiniu jos

pagrindu), negalima laikyti pakankamu dl vadinamj ne byl egzistavimo. Jei

netinkamas norminio reguliavimo buvimas ir gali leisti teigti, kad byla nra lengva

bendrja prasme42, jis nepagrindia, kada byla turi faktin pagrind, leidiant laikyti j

byla. Aptarti sureguliuot byl metodai jas atskiria tik nuo dalies lengv byl.

Tokiu atveju bt galima teigti, kad ne visos sureguliuotos bylos, kuriose

norminis reguliavimas atmetamas, yra sunkios. Tokiam poiriui galima pritarti tik i

dalies. Byl atskyrimo pagrindai, sprendimo primimas ir jo motyvacija iame skyriuje

buvo nagrinjami stengiantis juos kiek manoma atriboti nuo kito bylos sprendimo etapo

bylos isprendimo i esms, taiau detalus etap iskirstymas yra labiau teorinio nei

praktinio pobdio, nes tarp i etap egzistuoja didelis tarpusavio integralumo laipsnis.

Jis itin rykiai pasireikia sprendiant normomis sureguliuot byl skirstymo klausim.

Nors normos netinkamumo konstatavimas ir nra veiksnys, visikai eliminuojantis

alutini byl patekim, jis pats savaime gali bti laikomas sunkios bylos nagrinjimo

faktu, sukelianiu savarankikas pasekmes.

40

DWORKIN, Ronald. Teiss imperija. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2005; p. 238-291 41 Plaiau irti. sk. 1.1. Sprendimas skirti sunkias bylas 42 Tai lengvos bylos, kurioms nepriskiriamos ne bylos.

23

2.5. Bylos, kuri norminiame reguliavime yra vertinamj kriterij

Vertinamj element turinios bylos dar vienas klausimas, kur btina suvokti

aptariant reguliavimo mast kaip atskyrimo kriterij. Bylomis, norminiame reguliavime

turiniomis vertinamj element, iuo atveju vardijamos bylos, kuriose bylos ali

santyk reguliuojanios normos numato teisjui laisv nustatant alos priskyrim didelei

arba maai, toki svok, kaip visuomenei pavojingu bdu, iaikinim ir pan. Kain

ar tikslinga visas bylas, turinias vertinamj element, laikyti sunkiomis. Toks poiris

gali bti palaikomas pasitelkiant H. L. A. Harto teiginius, kad sunkios bylos yra tos,

kuriose teisjas priverstas kurti naujas normas. Ginytina, ar svok supratim galtume

laikyti teiss krimu: naujas reguliavimas nesuformuojamas, vertinimas, atliktas vieno

teismo, negali bti pareigojantis kitus teismus, nes toks pareigojimas paeist vis

vertinamojo kriterijaus liejimo teiss akt prasm vertinamieji kriterijai formuluojami

ten, kur tikimasi kiekvieno atvejo personalaus vertinimo ir preciziko atskleidimo.

Konkuruojanti R. Dworkino koncepcija artina vertinamj kriterij turinias bylas

prie sunki. Atskyrim, kokia byla yra sunki, jis sieja su btinybe pasitelkiant principus

(principo argument) nustatinti asmens teises (iuo atveju turbt ir j mast).

Vadovaujantis tokiu poiriu, tekt mint element turinias bylas kvalifikuoti kaip

sunkias, o prie lengv priskirti tik tas, kurias galima sprsti iimtinai mechaniniu bdu.

Tas pats pasakytina ir apie normas, turinias alternatyvos element (pvz.,

numatoma, kad baudiama bauda, aretu arba laisvs atmimu). I vienos puss tai

normos, danai visikai isprendianios tam tikras situacijas, kita vertus, jos reikalauja

individualaus atvejo vertinimo.

Bet kokio vertinimo atveju ilieka esminis teisjo diskrecijos tokiose bylose

klausimas, taiau ne jos buvimo (ji, nors ir ribota, egzistuoja akivaizdiai), o ribojimo ir

masto. Kadangi ribojimo klausimas neturt i esms skirtis nuo to, kuris taikomas

teisjui bet kuriuo kitu atveju sunkiose bylose, nra reikalo atsakym pakartotinai

formuluoti ia.

2.6. Sprendimo skirti bylas reguliavimo apimties pagrindu argumentavimas

24

Vienokia ar kitokia argumentacija, taikytina atskiroms byl kategorijoms, buvo

arba tiesiogiai pateikta jas analizuojant, arba yra galima nesunkiai logikai ivesti i

analizuojamos taikytin metod visumos. Apibendrinant galima teigti, kad centrin viet

argumentavime uima bendrj logikos ir specifini teiss princip naudojimas. Taip pat

dalinai neivengiamas yra ir politins nuostatos argument panaudojimas, taiau ne kaip

bylos sprendim primimo priemon (su tuo grietai nesutikt R. Dworkino siloma

teorija), bet kaip sprendimui btino statym leidjo ketinim nustatymo rankis.

Norminio argumentavimo nebuvimas yra nulemtas paties sunki byl teorijos teorinio

pobdio ir to, kad is etapas pasireikia daugiau vidine byl sprendianio subjekto

diskusija nereikalaudama raytinio sprendimo tvirtinimo, ji kartu leidia netaikyti ir

formaliojo norminio argumentavimo.

Visgi byl atskyrimo aktualumas lemia btinyb tvirtinti tokio pobdio

galimyb ir teiss aktuose. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso43 35 str. 3 d.

numato galimyb, kad Atsivelgdamas bylos sudtingum, apylinks teismo,

nagrinjanio byl, praymu, apygardos teismo pirmininkas arba io teismo Civilini byl

skyriaus pirmininkas, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinks teismas, turi

teis byl, teisming apylinks teismui, perduoti nagrinti apygardos teismui.. Svarbs

keli ios normos aspektai. Vis pirma akis krenta aplinkyb, kad norma yra ne

pareigojanti, bet galinanti. Tai gali bti grindiama aplinkybe, kad apylinks teismas

gali klysti konstatuodamas bylos sudtingumo klausim arba apylinks teismas yra

kompetentingas sprsti ir sunkias bylas (akivaizdu, kad ne visas). Antras svarbus aspektas

yra tas, kad kodeksas nepateikia jokio paaikinimo, kas laikytina sudtinga (sunkia) byla.

Sunkios bylos apibrimas paliekamas nustatyti paiam teismui, kurio pozicij i dalies

formuoja ir teiss mokslas. I esms teismas, sprsdamas, ar norima perduoti byla yra

sudtinga, galt vadovautis ia pateiktais metodais. Faktas, kad tikrai ne visos bylos,

kurios atitinka aptartus sunki byl kriterijus, perduodamos apygardos teismams,

nepaneigia j tinkamumo aptariamai normai, nes, kaip jau minta, nuostata, slygojanti

perdavim, yra ne pareigojanio, bet galinanio pobdio. is tvirtinimas teoriniu

poiriu veikia ne kaip pagrindas, kuriuo atskiriamos bylos, bet kaip pagrindas skirti

sunkias ir lengvas bylas.44

43

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas)); 44 Plaiau r. sk. 1.1. Sprendimas skirti sunkias bylas

25

3. PRAKTINIS ASPEKTAS IR BYLOS SUNKIOS SAVO PASEKMMIS

Prie tai buvusiame skyriuje buvo gilinamasi teorijos silomus sunki ir lengv

byl atskyrimo kriterijus bei argumentacij, kurios jie reikalauja, kai atskyrimas

vykdomas pagal materialiuosius bei vertinamuosius kriterijus, kurie bent jau kol kas

praktikoje naudojami ribotai dl savo komplikuoto apibrtumo. Taiau praktinis skyrimo

btinumas negali tenkintis tokiu ribotu teorijos pritaikomumu esamoje jos stadijoje.

Praktika iuo atveju pasuka ir lengvesniu keliu iskiria formalius byl atskyrimo

pagrindus, kuri nustatymui visikai pakanka silogistinio metodo panaudojimo,

leidianio lengvai skirti atskiras byl kategorijas.

statymai numato, kad, esant tam tikriems pagrindams, bylas pirmja instancija

nagrinja auktesns instancijos teismai arba tam tikros bylos nagrinjamos supaprastinto

proceso tvarka. Logika teigti, jog taip diferencijuojant bylas atskir pakop teismams,

siekiama, kad kompetentingesnis, auktesns pakopos teismas pirmja instancija

nagrint sudtingesnes (sunkias) bylas, o numatant supaprastinto proceso taisykles arba

panaikinant galimyb bylintis nevilkinti lengv byl procesu, kuris nebtinas aikioje

situacijai. iame skyriuje bus aptariamas toki pagrind pobdis, norm ir princip

balanso santykis tiek sprendim, tiek ir byl atskyrimo argumentavime, galimas praktikos

ydingumas, su tuo susijusios rizikos bei pranaumai prie vertybiniu kriterijumi pagrstas

atskyrimo teorijas.

Tikslinga i analiz pradti kaip atspirties tak naudojant praktikoje

formalizuot bei tvirtint pagrind aptarim. Siekiant segmentuoti analiz, galima

iskirti ias praktikoje egzistuojanias pagrind klases: naudojamas civilinje teisje bei

naudojamas baudiamojoje teisje. Civilinje teisje naudojamus pagrindus savu ruotu

galima skirti pagrstus pinigine verte (pvz.: Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso

kodekso45 (LR CPK) 27 str. 1d. 1 p. apygardos teismai pirmja instancija nagrinja

bylas, kuriose iekinio suma virija vien imt tkstani lit; LR CPK 341 str. 1d. 2 p.

45 45 Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.36-1340, Valstybs inios, 2002, Nr.42 (atitaisymas));

26

su tam tikromis iimtimis kasacija negalima bylose, kuriose ginijama suma yra maesn

kaip penki tkstaniai lit), byloje dalyvaujaniu asmeniu (pvz., LR CPK 27 str. 1d. 6 p.

apygardos teismai pirmja instancija nagrinja bylas, kuri viena alis yra usienio

valstyb) ir nagrinjamu teiss institutu ar aka (pvz.: LR CPK 27 str. 1d. 2 p. apygardos

teismai pirmja instancija nagrinja bylas dl autori neturtini teisi gynimo; LR CPK

27 str. 1d. 4 p. apygardos teismai pirmja instancija nagrinja bylas dl bankroto ir

restruktrizavimo). Baudiamojoje teisje byl atskyrimas taip pat gali bti siejamas su

keliais skirtingos prigimties pagrindais: susijusiais iimtinai ir tiesiogiai su baudiamojo

statymo numatyta sankcija u nagrinjamoje situacijoje inkriminuojamos veikos sankcija

(pvz., Lietuvos Respublikos Baudiamojo Proceso kodekso46 (LR BPK) 418 str. 1 d.

numato, kad baudiamuoju sakymu byla gali bti ubaigiama, jei u veik gali bti

skiriama pinigin bauda), nusikalstamos veikos pavojingumu ir veikos subjektais (pvz.,

LR BPK 225 str. 2d. 2 p. apygardos teismo trij teisj kolegija pirmja instancija

nagrinja bylas dl labai sunki nusikaltim arba bylas, kuriose kaltinamieji veikos

padarymo metu buvo Respublikos Prezidentas, Seimo narys ir kt.).47

Atkreiptinas dmesys fakt, kad ie pagrindai, kaip ir tie, kurie yra nustatomi

teorijos, apibrdami bylas, numato tam tikras ribas, u kuri atsidrusios bylos

laikytinos sunkiomis arba lengvomis. Egzistuoja ir tam tikras vakuumas: statymas

numato, kad vienos bylos yra sunkios (priskiria jas auktesns pakopos teismams), o kitos

lengvos (numato supaprastint nagrinjimo procedr), taiau lieka byl, nepriskirt n

vienai kategorijai, tai tarsi normalios bylos.

Kaip jau minta, visi ie pagrindai formals j pritaikymas galimas silogistinio

metodo pagrindu. Praktikoje naudojami atskyrimo metodai ivengia anksiau aptartos

problemos, kai visos bylos turi bti laikomos sunkiomis, nes j priskyrimas vienai arba

kitai kategorijai reikalauja principinio, vertybinio argumentavimo. Taigi, praktiniu

poiriu, tokie skyrimo pagrindai yra priimtini.

Kitas, visiems pagrindams bendras aspektas yra tai, kad sunki byl atskyrimas

siejamas su vienu kriterijumi. Remiantis teleologiniu metodu, galima teigti, kad tikrasis

atskyrimo kriterijus i esms yra grindiamas galimomis bylos pasekmmis rezultatu.

46 Baudiamojo proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) (Valstybs inios, 2002, Nr.37-1341, Valstybs inios,2002, Nr.46 (atitaisymas)); 47 Pateikta klasifikacija yra orientuota nagrinjam tem, joje pateikiami ne baigtiniai, bet pavyzdiniai pagrind sraai. Panaia forma praktikoje byl atskyrimas pasireikia ne tik Lietuvos, bet ir kit valstybi teisje (pvz.Vokietijos). Klasifikacijon smoningai netrauktas maareikmikumas tai ne pagrindas, o prieastis byl laikyti neturinia pagrindo, ne byla. Teismo sakymas civiliniame procese taip pat netrauktas, nes jis veikiau egzistuoja tik kaip atskira proceso stadija, be to, nra reikmingas argumentacijos aspektu.

27

Todl ioje vietoje atsiranda dualizmas: isiskiria dvi svokos. Pirmoji pagrindas, kuris

buvo detalizuotas ir aptartas, antroji prieastis. Btent bylos rezultatas aptartuose

atvejuose ir yra skyrimo prieastis, kuria remiantis formuojami atskyrimo pagrindai.

Rezultatas gali bti vardijamas tiek tiesiogiai (baudiamasis sakymas galimas tik

asmens laisvs nesuvarantis rezultatas), tiek gali likti ir numanomas (bylos dl

prezidento padaryt veik, bylos, kuriose viena i ali yra usienio valstyb rezultatas

bus svarbus tarptautiniams santykiams, visuomeniniam gyvenimui ir kt.).

Prijus prie ivados, kad bylos praktikoje daniausiai iskiriamos ne pagal

nagrinjamo kazuso sudtingum, bet pagal pasekmi problematikum, keltinas

klausimas, ar tai ivis yra sunkios bylos. ioje vietoje susiduriama su vertybiniu sunkios

bylos apibrimo problema. Jurisprudencija nepateikia ios problemos sprendimo: ji tik

stengiasi atskleisti kriterijus ir bdus (norm aikinimas, argumentavimas principais,

teiss spragos, kolizins normos), kuri pagrindu ios bylos skiriasi nuo lengv byl.

Kitaip tariant, pateikiamas procesinis, o ne materialusis apibrimas. Kas visgi yra sunki

byla savo turiniu: ar byla, kuri dl nevienareikmio reguliavimo yra sudtinga isprsti,

taiau savo rezultatu svarbi tik alims dl pastarj iimtinai asmenini ambicij

patenkinimo, ar byla, kurioje reglamentavimas pateikia aik atsakym, grstin

silogistinio metodo taikymu, taiau kuri gali lemti tarptautini santyki kriz, tarptautins

prekybos ltjim, ekonomikos stagnacij? ioje vietoje tikslinga grti prie R.

Dworkino argument klasifikacijos, skirianios politins nuostatos ir principo

argumentus48. Kaip jau minta, R. Dworkinas principo argumentus priskiria teisj

vykdomai veiklai, o politins nuostatos argumentus statym leidiamajai. Taiau toks

poiris visikai neatitinka faktins situacijos: kaip jau minta, statym leidjas

reikalauja, kad bylos, sunkios savo pasekmmis, bt nagrinjamos auktesns

kompetencijos teisme. Galimos trys tokio reglamentavimo prieastys:

1. statym leidjas nori maksimaliai sumainti bet kokios klaidos galimyb

jautriuose, plataus masto pasekmes sukelianiuose sprendimuose.

2. statym leidjas preziumuoja, kad tam tikros sritys (tokios kaip patentai,

bankroto procedros) reikalauja platesnio poirio, isamesni ini teiss

taikyme nei kitos.

3. statym leidjas nustato politins nuostatos kriterijumi pagrstus atskyrimo

pagrindus, nes tikisi, kad btent politins nuostatos argumentais vadovausis

48 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p.126-129

28

byl nagrinjantis teismas ir tokiu bdu auktesns pakopos teismus galina

kurti teis.

Antroji prieastis yra gali paaikinti tik vienos sunki byl grups atskyrim ir jo

pagrindus tai bylos, skiriamos taikomos teiss akos, instituto pagrindu. Tiek pirmoji,

tiek i dalies ir antroji prieastys remiasi aksioma, jog statym leidjas preziumuoja, kad

sunki byl atskyrimas nemanomas, todl atskiria tas sritis, kuriose potencialiai gali

formuotis didesnis sunki byl procentas ir jas sprsti paveda auktesns pakopos

teismams numato speciali nagrinjimo procedr (jei sutiksime su faktu, jog

auktesns pakopos teismo numatymas yra tam tikra prasme ir procedra). Remiantis

iomis prieastimis ir j analize, btina ivada nagrinti pagrindai yra ne sunki byl, o

grupi, kur toki sunki byl kiekis yra didelis, atskyrimo pagrindai.

Pirmosios dvi prieastys yra nepajgios paaikinti pagrind, atsirandani dl

specifinio subjekto dalyvavimo atskiriamose bylose. Treioji prieastis i esms kertasi su

R. Dworkino silomu modeliu ir yra artima H. L. A. Harto poiriui teisj, kaip

kuriant teis subjekt49. is poiris taip pat galina ir dar vien sunki byl grup,

iskirtin, remiantis reguliavimo kiekiu, tai bylos, kurios yra visikai sureguliuotos,

kuri nereguliuoja kolizijoje atsidurianios normos ir kurios visgi nra lengvos dl

btinybs nukrypti nuo reguliavimo50.

Apibendrinant galima teigti, kad praktika sunkias ir lengvas bylas skiria formaliais

pagrindais. Formals pagrindai garantuoja galimyb praktikoje atskirti sunkias ir lengvas

bylas, taiau neutikrina atskyrimo grynumo iskiriamos itisos byl grups ir, kadangi

iskyrimo pagrindas yra ne bylos sunkumas, jose tik dalis byl yra sunkios. Login ir

teleologin analiz leidia teigti, kad sunkios bylos egzistuoja ne tik teiss sprag,

kolizij, bet ir isamaus reguliavimo atveju. Taip pat paymtina, kad teorija, kaip ir

praktika nra linkusi pateikti tikslaus sunkios bylos (bylos, kuriai taikomi auktesni

nagrinjimo standartai) ar lengvos bylos apibrimo. Byl atskyrimas yra vykdomas

per tam tikrus kriterijus, o ne pagal tiksl objekto nustatym. Toks byl skyrimas galimas

vien silogistinio metodo pagrindu beveik absoliuiai eliminuojant princip

argumentavimo element bei koncentruojantis ties norminiu reguliavimu, jo aikinimu.

Kaip jau minta, klausimas, ar byla yra sunki ar lengva, nra ir negali bti

savitikslis: isprendus j, visada lieka esmin problema kaip isprsti byl. Kadangi

iame skyriuje analizuojama, kokio argumentavimo pagrindu bylos yra iskiriamos

praktikoje ir kokiais kriterijai remiantis nustatomi ie pagrindai, btina pavelgti ir tai,

49 Plaiau r. sk. 5.1. Teisjas krjas 50

Plaiau 2.4. Teiss normomis sureguliuotos bylos

29

kok teiss norm, j aikinimo bei princip balanso santykio model tiesiogiai ar bent i

dalies numato statym leidjas konkreioms byloms.

Paprasiausias atsakymas pateikiamas lengv byl atvejams. statymo skiriamos

lengvos baudiamosios bylos (galimos ubaigti teismo sakymu) be formali reikalavim

veikai (inkriminuojama veika turi atitikti tam tikrus kriterijus) nustato ir reikalavimus

bylos turiniui (asmuo atlygina al ir i esms sutinka su inkriminuojama veika bei

skiriama bausme), i esms atitinka vien i Allano C. Hutchinsono skiriam byl tip:

aikios aplinkybs ir aiki teis (nekyla gino nei dl fakt, nei dl teiss). Tokios bylos

neabejotinai priskirtinos lengvoms byloms, kuri sprendimui yra visikai pakankamas

silogistinio metodo taikymas. Taip pat atkreiptinas dmesys, kad teisinis reglamentavimas

labai daug dmesio skiria utikrinimui, kad asmens teiss nebt paeistos priskyrus byl

lengvoms nustato lengv skyrimo pasekmi likvidavimo (perjimo prie reguliaraus

proceso) procedr (bylos priskyrimas lengvoms yra visikai priklausomas nuo bylos

suinteresuot asmen valios, kiekviena j turi veto teis sprendimo dl priskyrimo

atvilgiu).

Sudtingiau pateikti atsakymus kit byl atveju. Tai lemia vis pirma j

daugialypis pobdis. Jis pasireikia dviem aspektais:

1) atskirtos bylos nra igrynintos: dalis atskiriam byl yra sunkios dl savo

rezultat, o ne reglamentavimo, todl nereikalauja iskirtini argumentacijos

metod bei priemoni.

2) egzistuoja didel byl, kurios nepriskiriamos nei sunkioms, nei lengvoms,

mas. Joje esanios bylos yra vairios tiek savo faktais, tiek savo pasekmmis,

tiek ir teisinio reguliavimo apimtimi bei kokybe.

Aptarti neatskirt byl sprendimo variant praktiniu aspektu yra nemanoma dl

j neapibrtumo ir netikslinga atsivelgiant tyrimo teorin pobd. Apibendrinant

galima teigti, kad i miri byl mas turi bti analizuojama pagal bendruosius iame darbe

pateikiamus metodus: sprendiant j priskyrimo klausim ir tada priimant atitinkamais

metodais grst sprendim.

Atskirt byl sprendimas priklauso nuo iame skirsnyje aptarto51 prieasties,

kurios pagrindu jos iskiriamos, suvokimo. Jei byla sprendiama, kaip atspirties tak

naudojant vien i pirmj dviej prieasties modeli (platesnio poirio reikalaujanios

bylos; bylos, kuri tarpe potencialiai yra daug sunki byl), susiduriama su objektyvia

btinybe gaut rezultat velgti pakartotinai, priimti situacijai adekvat sprendim dl

51 HUTCHINSON, Allan C. ir WAKEFIELD John N. Hard Look at 'hard cases': the nightmare of a noble dreamer. Oxford Journal of Legal Studies 86-110, 1982;

30

priskyrimo ir, vadovaujantis teorijos silomais modeliais, pagal gaut tarpin (bylos

priskyrimo) rezultat siekti galutinio sprendimo.

Kiek kitokia situacija yra akceptuojant treij prieast (pagrst politins

nuostatos akcentavimu). Pats prieasties aikinimas tokiu keliu generuoja btinyb

materialiu aspektu atsiriboti tiek nuo norm, j aikinimo, tiek ir nuo princip balanso

santykio argumentavime ir absoliutinti politins nuostatos argumentus tokiu bdu

suteikiant byl nagrinjaniam subjektui teiskros galias52. Tokiu atveju teisjas gyja

plai diskrecij ta prasme, kuria j aikina H. L. A. Hartas53. Teiss norm aikinimas

bei princip balansas taikomas tiek, kiek jis neprietarauja politins nuostatos

diktuojamiems sprendimams, nes byloje siekiama isiaikinti ne tai, kaip yra (kuri i

bylos ali teis turi), o nusprsti taip, kaip bt geriau (priimti tiksling, visuotiniu

poreikiu grst sprendim). Todl teiss normos ir principai gali figruoti tik kaip

formalus politikai tikslingo sprendimo pagrindimas.

Skirtingus poirius galima taikyti atskiroms iskiriam byl kategorijoms taip

kiek sumainant subjektyvaus sprendimo galimybes. statym leidjo vykdomas byl

atskyrimas, nors ir atrodo formalus bei paprastinantis proces, utikrinantis operatyvumo,

ekonomikumo princip procese efektyvum, kelia ir tam tikrus alutinius poveikius:

veikia teismo vaidmens suvokimo koncepcij, byl sprendiani asmen galias daugiau

ne varo, o prieingai jas pleia kartu parodydamas, kad R. Dworkino teorija yra labiau

preskriptyvaus, o ne deskriptyvaus pobdio.

52 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004; p. 126-129 53 HART, H. L. A. Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997; p. 417-422

31

4. TEISMO DISKRECIJA KAIP PRIELAIDA TINKAMAM SUNKI

BYL SPRENDIMUI

Sunkiose bylose negalima pasitelkti silogistinio metodo ir logikos metod

pagrindu automatikai generuoti atsakymo joms btinos kitokio pobdio teismo

veiklos prielaidos, leidianios pateikti atsakym ten, kur susiduriama su reguliavimo

trkumu, nebuvimu arba netinkamu reguliavimu. Tokia prielaida teismo diskrecija.

Pirmas klausimas, kur reikia isiaikinti, norint pilnavertikai analizuoti toki

prielaid egzistavim, yra klausimas, ko tomis priemonmis siekiama. Tai reikia, kad yra

btina atsakyti, kokio sprendimo norima, yra tikimasi: absoliuios tiesos, vienintelio ir

neginijamo atsakymo ar objektyvaus, tinkama argumentacija pagrsto sprendimo. R.

Dworkinas nuo galimybs pateikti vienintel atsakym sunkiose bylose grietai atsiriboja

ir kartu nepriima bendrosios filosofijos tezs-aksiomos, tvirtinanios, kad teiginys negali

bti teisingas, jeigu jo negalima rodyti esant teisingu.54 ioje vietoje btina pabrti

odio rodyti reikm. Neneigiama btinyb sprendim argumentuoti, kad jis bt

teisingas, taiau kartu ir atmetama prievol parodyti j kaip neivengiam btinyb. Toks

poiris siejasi su anglosaks teiss valstybse plaiai paplitusi svok proof on the

balance of probabilities ir proof beyond reasonable doubt55 naudojimu. ie skirtingi

rodym standartai taikomi skirtingoms byloms: maesni reikalavimai keliami civilinms

byloms, didesni baudiamosioms. Tai irgi savotikas byl skirstymas. Baudiamosios

bylos susijusios su pamatini asmens teisi ir laisvi ribojimu, todl savo pasekmmis

galt bti laikomis sunkiomis. Taiau j atskyrimas (kitaip nei didiosios dalies

pasekmi pagrindu skiriam byl atveju) yra pagrstas ne visuotiniu interesu (tai leidia

kelti klausim dl politins nuostatos, kaip sprendimo pagrindo naudojimo), bet individo

apsaugos btinybe. Todl tai duoda ir prieing atsakym teismo veiklos analizei jo

54 DWORKIN, Ronald. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004;p. 125-126 55 BITINAIT, V. Mokomasis angl ir lietuvi kalb teiss termin odynas. Vilnius: Eugrimas, 2002;

32

galias dl bylos sudtingumo ne pleia, o siaurina. Paprast ir neabejotin rodym dl

sprendimo teisingumo gali duoti tik silogistinio metodo pagrindu atlikta login tinkamai

teisikai sureguliuotos bylos argumentacija. Kontinentins teiss valstybse tai bt

aikiai statym leidjo nustatytomis normomis sureguliuota situacija. Reikalavimas byl

sprsti naudojant iimtinai silogistin metod, jam neduodant atsakymo, kitokiais bdais

gaunam atsakym laikyti neteisingu, utikrina, kad individo teiss nebus nepagrstai

suvarytos. Tuo tarpu teisjas, suteikus jam diskrecij, tokio nepaeidimo utikrinti negali

dl daugybs faktori: 1) iankstinio nusistatymo, susipainus su ioriniu bylos vaizdu

(nesigilinus rodymus), ir inertikumo nenoro nusistatym keisti; 2) potraukio

vadovautis visuomeninio intereso gynimo taisykle; 3) baims suklysti ir iteisinti kalt

asmen ir kt. ioje byl kategorijoje susidaro paradoksali situacija, kurioje statym

leidjas, artikuliuojantis plaios visuomens interesus, yra labiau links ginti individ, o

teisjas, turintis galimyb atvej velgti individualizuotai, - visuomens interes. Toki

specifik lemia faktas, kad baudiamosiose bylose, i esms utikrinant kaltinamojo

privilegijuot padt, yra tik ginamos jo teiss, bet nesusiduriama su esminiu poreikiu

padti, leisti, sankcionuoti, jas gyvendinti.

Teigti vienintelio atsakymo sunkioje byloje manomumo negali ir H. L. A. Harto

teis kurianio teisjo teorijos alininkai: vedus vienintelio galimo atsakymo taisykl,

krimas tapt nemanomas. Tam, kad sprendimas tapt vienintelis logikai manomas ir

galimas rodyti, jis turt bti mechanikai logikai ivedamas i pozityvioje tikrovje

egzistuojani element (teiss norm ir faktini aplinkybi) ir tapt ne krybos, bet

mechanins veiklos rezultatu. Kaip statybininkas nekuria namo (j kuria architektas), taip

ir teismas tokioje byloje neatlikt krybos, nes nebt esminio jos elemento laisvs.

Klausimas, ar egzistuoja vienintelis teisingas atsakymas, glaudiai siejasi su

teisingo atsakymo, kaip tokio, egzistavimu. Keli teising atsakym egzistavimo

akceptavimas lemia ir logikai neivengiam ivad dl to, kad teisingas atsakymas turi

egzistuoti, bylos turi teising sprendim (sprendimus). Klausimas kyla tik, ar visi galimi

sprendimai yra teisingi. Nesant objektyvios galimybs patikrinti sprendimo teisingum

(tai lemia vairs faktoriai: kalbos neapibrtumas, negalimumas nustatyti absoliuiai

visas bylos aplinkybes, teisjo mogikasis subjektyvumas, argumentavimo ribotumas

apimties poiriu), negalima paneigti jo egzistavimo. Nepainumas nereikia

egzistencijos paneigimo. Taiau, nesant galimybs pasiekti rezultat, j pozityviai vertinti

ir paliesti, tikjimas jo egzistavimu yra savo esme panaus religin tikjim auktesne

valia. is panaumas lemia ir tokio sprendimo pripainti sprendim teisingu procedr bei

slygas: daugumos valios sutikimas, patikjimas sprendimo teisingumu leidia manyti

33

j esant teising. Atmetant tikjimo element, kaip sprendimo patikrinimo kriterij,

nustatant sprendimo teisingum, galima remtis auktesnio teismo atliekamu patikrinimu ir

jo rezultatais. Bet kuriuo atveju yra tikrinamas tik vieno, teismo jau pasirinkto bylos

sprendimo teisingumas; tai jokiu bdu neatmeta tikimybs, kad kaip teisingas bt

pripastamas ir kitas, jo diskrecijos rezultate sugeneruotas sprendimas.

Sutinkant, kad egzistuoja keli sunkios bylos sprendimo variantai, btina suteikti

teismui galimyb pasirinkti vien i j suteikti teismui diskrecij. Nors io darbo tikslas

tikrai nra dar vienas filologijos traktatas, taiau, norint tinkamai suvokti nagrinjam

klausim, btina atlikti ir lingvistin vartojam svok analiz, pavelgti ir lingvistini

altini pateikiamus aikinimus.

Tarptautini odi odynas pateikia tok odio diskrecija apibrim:

Diskrecija pareigno ar valstybs instancijos teis sprsti kok nors klausim savo

nuoira.56 apibrim tikslinga analizuoti trij element aspektu subjekto, teiss

sprsti ir galimybs sprsti savo nuoira.

Subjektas iimtinai valdini galinim poym turintis asmuo (pareignas arba

institucija). iame darbe diskrecija nagrintina vien tik kaip teismo disponuojama

diskrecija, o kit asmen diskrecija bei privai asmen laisv bus aptariama tik tiek,

kiek tai yra reikalinga bendram nagrinjamos problematikos atskleidimui.

Teis sprsti odynas diskrecij apibdina kaip teis priimti sprendimus

(sprsti kok nors klausim). A. Vaivilos57 teisi ir pareig vienovs kontekste toks

sryis galt bti atspindtas taip: teismo teis sprsti = asmens pareiga paklusti. Toks

traktavimas bt itin susiaurinantis real vaizd. Btina vertinti aplinkyb, kad diskrecija

teismui yra ne tik teis ji yra ir pareiga isprsti byl. Teismas ne gali, bet privalo

priimti sprendim (sprendimo neprimim btina skirti nuo sprendimo nepriimti

sprendimo).

Sprsti klausim savo nuoira bdas, kuriuo yra priimamas sprendimas. Teigin

savo nuoira galima suvokti ir vertinti itin siauriai, suabsoliutinant iki visikai

nevaromo sprendimo, neslygojamo nei sveiko proto, nei visuomens veiksni.

Vadovaujantis tokiu poiriu, teismai neturi diskrecijos j laisv nra tokia absoliuti,

niekas nesiginys, kad teismas savo laisvame apsisprendime turi vienokias ar kitokias

ribas, yra varomas teiss bei kit veiksni. Taigi, toks absoliutinantis poiris bt

iimtinai absurdikas ir toliau pltojamas galt vesti iki laisvs nuo gamtos dsni

56 VYRIAUSIOJI ENCIKLOPEDIJ REDAKCIJA, atsakingasis redaktorius Kvietkauskas, V. Tarptautini odi odynas; Vilnius. 1985; 57 VAIVILA, Alfonsas. Teiss teorija. Vilnius: Justicija, 2000;

34

teigimo. Akivaizdu, kad savo nuoira vis pirma reikia laisv priimti sprendimus tam

tikrose ribose.

Pateikta analiz leidia preliminariai apibendrinti, jog teisjo diskrecija pasireikia

jo pareiga laisvai sprsti bylas tam tikrose ribose. Diskrecijai ribas nustato argumentai,

metodai, kuriais teisjas yra priverstas remtis. Btent ie ribojantys elementai ir yra

sprendimo pagrindas, o diskrecija veikia kaip rankis, j pritaikymo bdas ir btina

slyga. Akceptuojant diskrecij, kaip neivengiam sunki byl sprendimo element,

reikia nustatyti, kas visgi yra patrankos, galinios sumainti netikrum sunkiose

bylose58. Atsivelgiant tyrimo tiksl, diskrecijos ribojimas aptart