TURINYS

Veik

losk

rypt

is 2

009/

Nr.2

(14)

TECHNOLOGIJOS

TECHNOLOGIJOS Kokybiškos paslaugos – geresnės verslo sąlygos

24-25Ar esate pasiruošę ekonomikos augimui?

44-45Pavieniui stiprūs – sistemoje nenugalimi!

46-47Neišsenkantis energijos šaltinis – vėjas

16-17

40-41Nuotekų valymas pagal vieningą Europos standartą

Ar įmanoma klestėti sunkmečiu?

26-27

Žurnalas:

„Veiklos kryptis“ 2009/Nr.2 (14)

Leidėjas:

UAB „Laisvos reklamos idėjos“

Redakcijos adresas:

Laisvės pr. 125, LT-06118 Vilnius Tel. (8 5) 210 4339 El. p.: violeta@lri.lt, verslas@lri.lt

Redaktorė:

Violeta Grigaliūnaitė

Žurnalistai:

Ilona Skujaitė Gediminas Dubonikas

Fotografė:

Birutė Bučienė

Dizainas:

Ieva Jurgelaitytė

Reklama:

Dovilė Gasperavičiūtė Loreta Jakonytė

Spaustuvė:

AB „Spauda“

Platinti leidinio tekstus ir vaizdinę informaciją galima tik gavus leidėjo sutikimą. Už reklamos kalbą ir turinį redakcija neatsako. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su autorių nuomone.

Aktualijos

3 ..................Inovacijų tendencijos sunkmečiu32 ..................Saulės žybsnis gali paralyžiuoti .......................ekonomiką, perspėja ekspertai38 ..................Klimato kaita: ekspertai ragina .............................pereiti prie „avarinio“ plano

IT technologijos

5 ..............................Sprendimai taupantiems ..................................................laiką ir pinigus6 ........................ Nauji apskaitos standartai – ................................iššūkis viešajam sektoriui8 .......... Į paslaugas orientuota architektūra – ................ naujos kartos IT sistemų pagrindas10 ........................IBM savo verslo partnerius ......................................... ir vertina, ir įvertina11 ...................Neramiais laikais aiški kryptis: .............................pasiekti daugiau su mažiau12 ..........................Internetinės technologijos ...............................................sujungia pasaulį14 .....................Sėkmės paslaptis – produktų ............................... kokybė ir geri darbuotojai16 .............................Kokybiškos paslaugos – ..................................geresnės verslo sąlygos18 ..................... Efektyvios IT technologijos – ................................tramplinas naujam šuoliui20 ...Ambicingi tikslai: pilnavertiškus pojūčius ..........atkuriantis virtualios realybės įrenginys

Verslo valdymas

22 .................................„ABBYY“ produktai – ................efektyvi pagalba optimaliam darbui23 .....................Geriausia pasaulio praktika – ........................................... Lietuvos įmonėms24 ...Ar esate pasiruošę ekonomikos augimui?26 ...............Ar įmanoma klestėti sunkmečiu?28 ...... Sėkmingas atsakas krizei – veržlumas

Duomenų apsauga

30 ............ESET produktai – patikima, tiksli ir ..........visapusė apsauga biuro kompiuteriams34 .........„Control Sphere“ duomenų apsauga ..... neįveikiama net geriausiems įsilaužėliams

Konsultacijos

36 ............................. ITIL praktika pasiteisina

Aplinkosauga

40 ...............Nuotekų valymas pagal vieningą ...........................................Europos standartą42 .................Rūgštėjantys vandenynai grįžta ............................................. į dinozaurų laikus

Energetika

46 .... Neišsenkantis energijos šaltinis – vėjas48 ................... Švedijos ekonomikos koziris – ................................. „žaliosios“ technologijos

Paslaugos

52 ................. Visada šalia, greitai ir patikimai54 ...........Kokybiški darbai sulaukia užsakovų55 ..................... Pirkimai per ATEA „eSHOP“ ...............................................taupo sąnaudas56 ......... Realus lėšų taupymas IT pirkimuose57 ...................Poilsio oazė Vilniaus svečiams58 ..... Tenisas ir mėgėjams, ir profesionalams59 ........................ Informacinės technologijos ........................ „draugauja“ su lietuvių kalba?

Maisto pramonė

60 .................„Biržų duona“: senos tradicijos, ........................................naujos technologijos

Medicina

62 ......................... Naujausi alergijų tyrimai ir .............ALCAT maisto netoleravimo testas – ............................naujos „Antėjos“ paslaugos

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

2

TURINYS

52-53Visada šalia, greitai ir patikimai

57Poilsio oazė Vilniaus svečiams

59Informacinės techno- logijos „draugauja“ su lietuvių kalba?

60-61

54Kokybiški darbai sulaukia užsakovų

58Tenisas ir mėgėjams, ir

profesionalams

„Biržų duona“: senos tradici- jos, naujos technologijos

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

3

2009/Nr.2 (14)

AKTUALIJOS

„Istorija mums primena, kad kiekvieną kartą į ekonomikos sunkumus ir transfor-macijas ši tauta sugebėdavo atsakyti ak-tyviais veiksmais ir ambicingomis idėjo-mis“, – tokiais žodžiais JAV Prezidentas B. Obama kreipėsi į Kongreso narius šių metų vasario 24 dieną. Jo kalboje buvo ap-žvelgtos įvairių laikotarpių inovacijos, ku-rias krizės akivaizdoje padiktavo būtiny-bė: geležinkelių linijos, nutiestos XIX a. pilietinio karo įkarštyje, viešųjų aukštų-jų mokyklų tinklas, sukurtas Industrinės Revoliucijos metu (su visomis neriboto augimo pasekmėmis). B. Obamos išreikšta mintis daugiau nei akivaizdi – ekonomi-niai sunkumai gali įtakoti neeilines ino-vacijas versle. Netiesiogiai JAV Preziden-to mintis patvirtina ir finansiniai inves-tuotojai, dauguma iš kurių visų pirma iš-skiria technologinių įmonių akcijas, kaip pirminį įmonių akcijų rinkos atsigavimo šaltinį. Nepaisant per krizę mažėjančių ri-zikos kapitalo srautų, būtent tokiu metu gimsta įmonės–žvaigždės. Prisiminkime, kad ir „Google“ ar „Microsoft“ istorijas. Šios įmonės gimė sunkiais JAV ekonomi-kai laikais.

Keletas žinomų analitikų ir futurologų pri-taria šiai nuomonei bei teigia, kad inves-tuotojams reikėtų atkreipti ypatingą dėme-sį į energetikos ir sveikatos, taip pat į IT ir technologinius sektorius. Antai futurologas Deividas Zachas teigia, kad „yra priežastis, dėl kurios krizės dažnai vadinamos „rinkos išsitaisymu“. Tai procesai, kurie nebeveikia arba veikia ne efektyviai, yra pasenę ir pri-valo būti pakeisti“.

Tokie pavyzdžiai galėtų būti pasaulinis pla-čiajuosčio interneto prieigos tinklas, lei-džiantis sumažinti pasaulinius barjerus ir ženkliai padidinantis rinkos dalyvių skai-čių. Energetikos sektoriuje galėtų būti iš-naudotas didžiulis biokuro ir atsinaujinan-čios energijos gamybos potencialas. Bioku-ro, kuris neįtakos augančių maisto kainų pasaulyje, masinė gamyba. Šiuo metu in-tensyviai kuriamos baterijos nešiojamiems kompiuteriams ir automobiliams, ilgiau tarnausiančios ir talpinančios daugiau energijos arba kurios leistų pakrauti mobi-laus telefono ar skaitmeninio grotuvo bate-rijas žmogaus kūno išskiriamos energijos pagalba. Efektyviausi jų gamintojai įgaus il-galaikį, tvarų technologinį pranašumą.

Sveikatos sektoriuje sparčiai kuriamos mobilios diagnostikos priemonės ir prie-taisai, kuriuos bus galima naudoti namie ir sumažinti vizitų pas gydytojus skaičių. Gremėzdiška ir sunki diagnostinė apa-ratūra, kuri iki šiol yra naudojama gydy-mo įstaigose, bus pakeista kilnojama dia-gnostine aparatūra, naudojama namuose ar atokiose vietovėse. Pamenate, kaip vai-kystėje bijojote lankytis pas stomatologą? Šiuo metu vis daugiau stomatologijos pas-laugų yra kosmetinio ir profilaktinio po-būdžio. Panašios tendencijos skinasi kelią ir kitose medicinos srityse. Štai nauji nano ir biotechnologijų preparatai leis išgydyti ligi tol sunkiomis laikytas ligas arba veiks-mingai užkirsti joms kelią. Šios technolo-gijos gali stipriai įtakoti ir sveikatos drau-dimo sistemą, kurioje elektroniniai duo-menys apie kiekvieną pacientą būtų kau-piami individualiai, kaip ir individualiai būtų taikomos prevencijos priemonės, pri-klausomai nuo jūsų polinkio sirgti viena ar kita liga. Tokios priemonės gali, pavyz-džiui, sumažinti spaudimą ligonių kasoms bei atsverti neigiamą demografinį poveikį valstybių biudžetams.

Ankstesnės pasaulinės krizės ir recesijos pagimdė daugybę įmonių, kurios tapo naujų ekonominių augimo ciklų flagmanais. Dabartiniai

pasaulio ekonominiai sunkumai gali paskatinti spartų inovacijų lygio augimą bei naujų inovatyvių įmonių steigimą.

Ar šie procesai universalūs? Ar jie būdingi ir Lietuvai?

Marius Ramanauskas www.inovacijos.lt

Inovacijų tendencijos sunkmečiu

æ

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

4

AKTUALIJOS

„General Electric“ (GE) kompanija šią savaitę JAV pradeda pardavinėti nešioja-mą elektrokardiogramos (EKG) aparatą, kuris sveria tik 3 kg, dvigubai mažiau nei mažiausias iki šios naudojamas aparatas, ir kainuos tik 2500 JAV dolerių, 80 proc. pi-giau nei bet kuris kitas analogas, turintis panašias technines charakteristikas. Šiuo žingsniu GE siekia išplėsti savo klientų ratą. Prietaisus galėtų naudoti ne tik ligo-ninės ar klinikos, tačiau ir privačius kabi-netus turintys šeimos gydytojai bei medi-cinos seserys.

Tai nauja tendencija. Tradiciškai visi nau-jausi produktai būdavo pristatomi turtin-gose išsivysčiusiose šalyse. Tačiau, šis pro-duktas puikus pavyzdys, kad inovatyvių produktų kūrimo kryptis kinta. GE kom-panijos EKG aparatas jau kurį laiką yra iš-bandomas ir naudojamas Kinijoje, atokio-se vietovėse įsikūrusiose ligoninėse. Šiuo metu licencija tokio tipo įrangos naudoji-mui jau patvirtinta ir daugelyje išsivysčiu-sių šalių.

Panašiu keliu žengia ir kitos kompani-jos, tokios kaip Nokia, „Procter&Gamble“ (P&G). Šios kompanijos pradeda supras-ti, kad pelno šaltinis gali glūdėti masinėje inovatyvių produktų gamyboje, labiau pa-siekiamas didesnei vartotojų daliai, o kon-kurencinis pranašumas gali būti įgyjamas pigesnius produktus masiškai parduodant besivystančiose šalyse.

Akivaizdžiai trumpėja ir naujų produktų pateikimo į rinką laikas. Jei anksčiau pa-našaus prietaiso sukūrimas ir testavimas būtų užtrukęs keletą metų, tai minėto GE kompanijos produkto kūrimo (kainavu-sio 225 000 JAV dolerių) ir jo patekimo į rinką laikas sutrumpėjo iki kelių mėne-sių. Johnas Rise, GE viceprezidentas, tei-gia: „Inovacija, daugelio supratimu, yra naujo iPhone ar Black Berry sukūrimas. Tačiau galbūt tai yra pigesnio ir papras-tesnio pakaitalo sukūrimas? Šiuo metu visuose mūsų versluose inovacijos leidžia mažinti kainas“.

Vis daugiau finansų ekspertų teigia, kad dramatiški pokyčiai yra neišvengiami ir pa-saulio finansų sistemoje. Tikėtina, kad arti-moje ateityje mes pamatysime naujus ver-tinimo, prekybos instrumentus ne tik pre-kių ar paslaugų pardavime, tačiau ir valiutų mainų sistemoje. Didžiuliai pokyčiai laukia transporto sistemos, kuri turėtų tapti labiau integruota ir efektyviau valdoma.

Ką šie pokyčiai žada Lietuvos verslui? Aki-vaizdu, kad esamoje situacijoje laimės tos įmonės, kurios sugebės tapti sėkmės ko-mandos narėmis. Lietuvos pramonės eks-porto didesnę dalį, jei neatsižvelgsime į žaliavų perdirbimą ar prekybą naudotais automobiliais, sudaro tarpinio vartoji-mo prekės. Kitaip tariant, Lietuvos verslas eksportuoja gaminius, kurie naudojami galutinių produktų gamybai kitose šalyse. Būtent todėl ypač svarbu dirbti su užsie-

nio partneriais, turinčiais ilgalaikę teigia-mą perspektyvą. Akivaizdi ir kita tenden-cija. Norint išlaikyti konkurencinį prana-šumą rinkoje, reikia pasirinkti ir tinkamą strategiją bei investuoti į prekinius žen-klus galutinio vartojimo produktų parda-vimui. Remiantis garsiąja Bostono kon-sultacinės grupės sukurta matrica, įmonė, gaminanti produktą, kuris yra ne „žvaigž-dė“, o „melžiama karvė“, negali taikyti ne-riboto augimo strategijos. Akivaizdžiai matome, kad įvairiuose sektoriuose dėl besaikio kliovimosi tokia strategija pasek- mės būna visai nelinksmos.

Tačiau ar tik biotechnologijos, IT, biokuras ar žalioji energetika yra sektoriai, kuriems pranašaujama šviesi ateitis? Iš dalies taip, jei norime būti lyderiai bent savo regione. Tačiau, GE pateikiamas pavyzdys rodo, kad veiksmingai ir našiau galima išnaudoti net tradicines nišas. Tai įmanoma su dinamiš-ka, kūrybinga, lanksčia komanda ir efekty-via vadyba.

Žvilgsnis į ateitį visada yra lydimas dau-gybės išorinės aplinkos greitai besikei-čiančių faktorių, tačiau jei Lietuvos verslas žiūrės į dabartinę situaciją kaip į gilaus at-sinaujinimo galimybę, tikėtina, kad visus šiuo pokyčius mes pamatysime per arti-miausią dešimtmetį.

Šaltiniai: BusinessWeek.com, Wall Street Journal, BBC

æ

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

5

2009/Nr.2 (14)

IT TECHNOLOGIJOS

Renginyje buvo aptarti bankinės informacinės sistemos FORPOST 4.5.0 versijos funkcionalu-mas ir produktai, technologiniai sprendimai, rei-kalavimai, kuriuos reikėtų įgyvendinti einant ino-vacijų keliu, rizikos ir atsakomybės aspektai, nau-jovių reikšmė ir nauda verslui, pasidalyta įžvalgo-mis apie ateities technologijų plėtrą.

Socialinių mokslų daktaras, ilgametis „Forbio“ darbuotojas K. Banevičius pristatydamas temas atkreipė dėmesį į naujosios FORPOST versijos 4.5.0 numerį: nauja numerių serija paprastai su-teikiama tik naujos kartos technologiniams pro-duktams. FORPOST 4.5.0 versija parengta nau-doti „Oracle Cost based Optimizer“ (CBO), „Java“ iškelta iš pagrindinio OLTP serverio, var-totojo sąsajai su duomenų baze panaudotos „Ora-cle Forms and Reports 10g R2“, o tai reiškia, kad įgyvendinta trijų lygių architektūra.

„Forbio“ Sistemų administravimo departamento vadovas A. Serebriakovas akcentavo CBO įdiegi-mo ir „Java“ perkėlimo privalumus: „Oracle“ pa-laikomą konfigūraciją, dienos pabaigos proce-sų našumo padidinimą iki 30 procentų ir serve-rio išteklių taupymą iki 20 procentų dienos metu. Bankams siūlomos naujovės (JVM iškėlimas) at-laisvintų apie 10–15 procentų duomenų bazių serverių išteklių, supaprastintų administravimą ir JVM servisų priežiūrą, leistų universalių verslo funkcijų valdymą sutelkti vienoje vietoje, o ver-sijų kaitos ir tvarkymo laiką sumažintų net iki 30–50 procentų.

Pereinant prie naujos platformos, aktualus yra formų ir ataskaitų klausimas. Nuo 2008 m. sau-

sio 31 d. „Oracle“ priėmė sprendimą nutrauk-ti „Oracle Forms and Reports 6.x“ palaikymą. Naudoti nebepalaikomą produktą yra rizikinga. FORPOST 4.5.0 versija ir įdiegti pakeitimai kvie-čia klientus žengti drauge su technologijomis ir kartu išvengti minėtos rizikos. Naujos FORPOST versijos formos ir ataskaitos yra perkeltos į ži-niatinklio (web) aplinką, dirbti su jomis pakan-ka standartinės naršyklės ir prisijungimo prie in-terneto tinklo. Atskiras taikomųjų programų ser-veris užtikrina nenutrūkstamą formų ir ataskai-tų pasiekiamumą. Vartotojui nebereikalinga tie-sioginė prieiga prie duomenų bazės ir pačių pro-gramų. Pakanka prisijungti prie taikomųjų pro-gramų serverio, o greitį ir saugumą užtikrina HTTPS formatas.

„Forbio“ vyriausiasis programuotojas A. Šalučka pabrėžė, kad minėtos naujovės visais lygmenimis didina banko informacinių sistemų saugumą, iki 50 procentų mažina techninės įrangos ir priežiū-ros išlaidas, FORPOST atnaujinimo išlaidas, ma-žėja terminalinių serverių apkrova. „Forbio“ spe-cialistai padarė viską, kad dėl FORPOST formų ir ataskaitų perkėlimo į naują platformą smarkiai nesikeistų vartotojų darbo aplinka, būtų užtikrin-tas sklandus ir kokybiškas darbas, nereikėtų pa-pildomų mokymų. Kurį laiką bus palaikomos abi versijos – tiek „Oracle Forms and Reports 6i“, tiek 10g, taigi vienu metu bus galima dirbti su abiejų versijų formomis ir ataskaitomis.

„Oracle“ technologijų konsultantas G. Fokas pri-statė „Oracle Forms“, kaip technologijos, istori-ją ir vystymosi gaires. Pristatymo metu buvo ak-centuojama, kad „Oracle“ neturi planų atsisaky-ti „Forms“ technologijos, ši technologija yra plė-tojama ir ateityje bus išleistos naujo funkcionalu-mo versijos. „Oracle Forms“ šiuo metu yra vienas iš „Oracle Fusion Middleware“ komponentų, or-ganiškai įsiliejęs į visą viduriniojo sluoksnio rin-kinį. Kartu su šiuolaikiniais „Forms“ komponen-tais iš „Oracle Fusion Middleware“ rinkinio lei-džiama kurti modernią informacinių technologi-jų infrastruktūrą, operatyviai ir adekvačiai atlie-piančią šiuolaikinius rinkos iššūkius.

„Veiklos krypties“ inf.

Nuolatinių pokyčių pasaulyje laikas tampa vis didesne vertybe tiek eiliniam žmogui, tiek optimalios dienotvarkės siekiančiam verslininkui. Tai skatina ieškoti naujų bendravimo su klientais formų. Būtent todėl bendrovė „Oracle Lietuva“ ir jos ilgametė partnerė bendrovė „Forbis“, kartu su klientais norėdama aptarti bankų informacinių technologijų rinkai siūlomas naujoves, pasirinko jaukiai ir kartu darbingai nuteikiančią dalykinių pusryčių formą viešbučio „Crowne Plaza Vilnius“ konferencijų centre.

Sprendimai taupantiems laiką ir pinigus

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

6

IT TECHNOLOGIJOS

Šiuo metu Lietuvoje veikia nevientisa fi-nansinės apskaitos sistema: privatus vers-las, valstybės bei savivaldybės įmonės ir „Sodra“ naudojasi vadinamąja kaupimo sistema, o biudžetinės įstaigos ir valstybės fondai – pinigų sistema. 2010 metais viešo-jo sektoriaus subjektai savo apskaitą turės tvarkyti taikydami naujuosius LR finansų ministerijos patvirtintus Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės stan-dartus (VSAFAS). Valstybė imsis apskaitos, panašios į tą, kurią dabar vykdo komerci-nės įmonės. Tokius pokyčius numato Vie-šojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.

Taikydami naujuosius apskaitos ir atskai-tomybės standartus, Lietuvos viešojo sek-toriaus subjektai turės keisti ne tik savo veiklos procedūras, bet ir patobulinti tu-rimas ar įsidiegti naujas finansų valdymo sistemas. Kadangi VSAFAS įsigalioja nuo 2010 metų pradžios, įstaigos tuo susirūpin-ti turėtų jau šiandien.

Sprendimas, atitinkantis VSAFAS, jau funk-cionuoja

UAB „Affecto Lietuva“ (www.affecto.lt), remdamasi naujaisiais VSAFAS, paruo-šė viešajam sektoriui pritaikytą finan-sų apskaitos ir atskaitomybės sprendi-mą – „eApskaita“, sukurtą standartinės „Oracle“ (www.oracle.com) verslo valdy-mo sistemos „E-Business Suite“ pagrindu ir pritaikytą Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigoms.

UAB „Affecto Lietuva“ turi jau 18 metų pa-tirtį informacinių sistemų kūrimo, diegi-mo bei konsultavimo srityje. Iki 2009 metų bendrovė buvo žinoma UAB „Informacinės technologijos“ vardu, o šių metų sausį buvo baigta integracija į tarptautinę Suomijos verslo analitikos sprendimų lyderės „Affec-to“ įmonių grupę, todėl pasikeitė ir pava-dinimas. „Affecto Lietuva“ įmonėje dirba apie 200 darbuotojų.

Pagrindiniai bendrovės klientai yra Lietuvos valstybinės įstaigos bei organizacijos ir di-džiosios komercinės įmonės, taip pat stam-bios užsienio draudimo kompanijos. Anot UAB „Affecto Lietuva“ pardavimų ir verslo plėtros direktoriaus Arvydo Mureikos, šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama VSAFAS ir naujajai apskaitos sistemai diegti.

„Pasinaudodami vienos populiariausių pa-saulyje verslo valdymo sistemos „Oracle E-Business Suite“ standartiniu funkcionalu-mu, sukūrėme sprendimą „eApskaita“, vi-siškai pritaikytą Lietuvos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės stan-dartams. 2008 metais „eApskaita“ įdiegė-me Vilniaus miesto savivaldybėje. Nuo šių metų pradžios savivaldybė jau dirba pagal naujuosius VSAFAS. Be šio projekto, „eAp-skaita“ sprendimas yra diegiamas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose – Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino techni-kos ir Kauno technologijos universitetuo-se. Taigi mes jau turime praktinės patirties

Nauji apskaitos standartai – iššūkis viešajam sektoriui

UAB „Affecto Lietuva“ pardavimų ir verslo plėtros direktorius Arvydas Mureika

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

7

2009/Nr.2 (14)

IT TECHNOLOGIJOS

diegdami sistemas, atitinkančias naujuo-sius standartus, taip pat labai gerai išmano-me pačius standartus“, – teigė A. Mureika. Jis pabrėžė, kad viešajam sektoriui tai visiš-kai nauja sistema. Apskaita bus panaši į ko-mercinių įmonių, todėl visiems viešojo sek-toriaus subjektams reikės pertvarkyti siste-mas iš pagrindų. „Mūsų sprendimas pa-ruoštas pagal naujuosius apskaitos standar-tus bei apima visas reformos sritis ir netgi daugiau – biudžeto sudarymą ir konsolida-vimą, strateginį planavimą ir kitas sritis“, – teigia A. Mureika.

„Affecto Lietuva“ yra laimėjusi konkursą ir diegs „eApskaita“ sprendimą visose Lie-tuvos aukštojo mokslo institucijose, ku-rios tam tikrais etapais pereis prie vienos finansų valdymo sistemos ir ateityje dirbs su vienodomis studijų programomis. Šis projektas apima tris programas: finansų apskaitos sutvarkymą, personalo valdymą ir studentų administravimą.

Naujos sistemos diegimas visada kelia sun-kumų, kol ši sistema įsisavinama ir išmoks-tama ja naudotis. „Affecto Lietuva“ užtikri-na ne tik standartus atitinkančio sprendi-mo įdiegimą, bet ir išaiškina daug įstaty-mo teiginių, kurie su finansų apskaita dir-bantiems viešojo sektoriaus įstaigų specia-listams dar yra nauji. Jei sprendimus diegs nepatyrę konsultantai, rizikuojama patirti didelių išlaidų ir sugaišti daug laiko. Todėl patartina iš anksto išbandyti demonstraci-nę sistemos versiją, pasidomėti, kaip seka-si dirbti toms įstaigoms, kuriose analogiški sprendimai jau įdiegti.

Bendradarbiavimas su informacinių technologijų lydere

Papildomas sprendimo patikimumo ir ko-kybės garantas yra ir tai, kad „Affecto Lie-tuva“ dirba su tarptautine informacinių technologijų kompanija „Oracle“. Kaip juokauja šios bendrovės atstovai, „Oracle“ vardas informacinių technologijų pasau-lyje yra toks pat reikšmingas, kaip „Ferra-ri“ automobilių pasaulyje. JAV įkurta ben-drovė šiuo metu turi atstovybes praktiškai kiekvienoje pasaulio šalyje, o jos platina-mi produktai skirstomi į dvi grupes. Viena apima technologinius produktus, skirtus informacinių technologijų darbuotojams: duomenų bazės, taikomųjų sistemų serve-riai ir t. t., kita didelė produktų grupė yra verslo valdymo sistemos.

„Bendrovė dirba nuo 1970 metų, tad mūsų patirtis didžiulė. „Oracle“ sukurtos verslo valdymo sistemos šiuo metu pagal pasau-linių tyrimų agentūrų duomenis yra vienos populiariausių pasaulyje. Verslo valdymo sistemos yra sukurtos skirtingoms indus-trijoms – viešajam sektoriui, gamybai, maž-

meninei prekybai, finansiniam sektoriui ir kiekvienam įmonės procesui ar skyriui – finansų apskaitai, personalo valdymui, ga-mybos automatizavimui, pirkimams, san-dėlių apskaitai, ryšių su klientais valdymui ir pan.“, – apie bendrovės kuriamų paslau-gų privalumus kalbėjo „Oracle Lietuva“ verslo valdymo sistemų pardavimo vadovė Lietuvoje Eglė Bulotienė.

„Oracle“ sprendimai remiasi geriausia pa-saulio praktika, nes tarp jos klientų – sėk- mingiausios ir didžiausios visų industri-jos šakų įmonės. Sistemos nuolat atnauji-namos ir tobulinamos atsižvelgiant į klien-tų poreikius.

Keletas sprendimo privalumų

Diegdami pilotinį „eApskaitos“ projektą, „Affecto Lietuva“ bendrovės darbuotojai matė VSAFAS „gimimą“ ir progresą. Vie-šojo sektoriaus apskaitos įstatymas keitėsi, buvo tobulinamas, tad derintis teko ir pro-graminės įrangos kūrėjams bei diegėjams. Teko įgyti naują amatą – būti ne tik IT sis-temų diegimo, bet ir tapti finansų apskaitos specialistais. Todėl tokia svarbi tiekėjų pa-tirtis ir naujųjų reikalavimų išmanymas.

Pagrindinis sprendimo „eApskaita“ tech-nologinis privalumas yra tas, kad dirbti su šia sistema galima bet kur, kur yra galimy-bė naudotis internetu. Be to, visi duome-nys saugomi vienoje duomenų sistemoje, o tai leidžia išvengti netikslumų, mat didelės institucijos turi daugybę darbuotojų, kurie dirba su ta pačia informacija. Neretai viešo-jo sektoriaus įstaigų atstovai baiminasi, kad toks sprendimas bus diegiamas neapibrėž-tą laiką. „Affecto Lietuva“ gali gana tiksliai nurodyti diegimo laiką, mat jau turi tokio diegimo praktikos.

Iki 2010-ųjų metų liko ne itin daug laiko, tad viešasis sektorius jau turėtų ruoštis pokyčiams. Anot UAB „Affecto Lietuva“ pardavimų ir verslo plėtros direktoriaus A. Mureikos, jau skelbiami konkursai, įs-taigos ruošiasi, tačiau ekonominė krizė šį procesą kiek sulėtino. „Prisitaikydami prie sunkios situacijos, mažoms įstaigoms siū-lome produktų nuomos paslaugas. Duome-nų bazę galima laikyti duomenų centruo-se, tai nereikalauja turėti savos infrastruk-tūros, investuoti į įrangą, serverius. Taip pat nereikės patiems samdytis ir duomenų bazių bei sistemų administratorių“, – gali-mybę sutaupyti pristatė A. Mureika.

Pagal VSAFAS reikalavimus pereinamuo-ju laikotarpiu apskaita pinigų ir kaupimo principu turės būti vykdoma lygiagrečiai, todėl „eApskaita“ sprendime įrašai auto-matiškai kuriami pagal abu principus. „Af-fecto Lietuva“ diegiamame sprendime yra

paruošta net 170 ataskaitų, kuriomis įstai-gos, įsidiegusios sprendimą, galės naudo-tis iš karto. Jos apima ir standartinius pro-cesus, ir VSAFAS ribas peržengiančius da-lykus, tokius kaip pirkimai, ilgalaikė turto nuoma, vidaus auditas, investicijų valdy-mas, kiti dalykai, kurie gerina įstaigos vei-klą, optimizuoja procesus, padeda valdy-ti situaciją.

„Oracle E-business Suite“ sprendimas, be jau minėtų pavyzdžių, dar yra įdiegtas to-kiose Lietuvos organizacijose kaip Nacio- nalinė mokėjimų agentūra, „Mažeikių nafta“, TEO LT, „PZU Lietuva“. Šiuo metu sprendimas diegiamas Valstybinėje mo-kesčių inspekcijoje. Daugelyje viešojo sek-toriaus įstaigų yra įdiegtų ir kitų „Oracle“ technologijų pagrindu sukurtų sprendimų. Šiose įstaigose, kur saugomi didžiuliai duo-menų kiekiai, nebūna jokių nelogiškumų, technologinių nesuderinamumų. „Affec-to Lietuva“ vieninteliai turi mokymo cen-trą, kuriame apmokomi specialistai admi-nistruoti naujas sistemas, kad klientui kas-kart nereikėtų kreiptis į bendrovę.

„Mes siekiame, kad klientas būtų patenkin-tas. Nesame nusiteikę ilgam laikui klientą prisirišti. Padedame įsisavinti standartus, siūlome sistemą ir padedame ją įdiegti op-timaliais kaštais ir terminais. Apmokome, kad darbuotojai sugebėtų prižiūrėti ir palai-kyti sistemą ir ateityje papildyti, jei prireik-tų. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje nėra nė vieno nesėkmingo bendro „Affecto Lietuva“ ir „Oracle“ projekto“, – tikina E. Bulotienė.

„Veiklos krypties“ inf.

„Oracle Lietuva“ verslo valdymo sistemų pardavimo vadovė

Lietuvoje Eglė Bulotienė

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

8SOA – į paslaugas orientuota architektūra (Ser-vice Oriented Architecture) – tai pati svarbiausia šių dienų technologinė iniciatyva, su kuria susi-duria verslas. Tiksliai apibrėžti šią sąvoką galima įvairiai. Pavyzdžiui, SOA – tai architektūra, skir-ta verslo programinės įrangos kūrimui, suren-kant ją iš atskirų ir silpnai susijusių komponen-tų ir suformuojant verslo procesus, kurie pateikia aiškiai apibrėžto lygio paslaugą.

Apibrėžimą formuluoti galima ir kitaip, tačiau jame neišvengiamai bus kelios pagrindinės dalys: verslo programinės įrangos kūrimas, silpnai susi-ję komponentai, komponentų surinkimas į vien-tisą procesą ir tam tikro lygio paslauga kaip pag- rindinis rezultatas. Verslas čia svarbus, nes SOA pagrindinis tikslas yra įgalinti verslą priimti sprendimus, kai technologijos tik padeda, o ne priverčia ar apriboja. Tad SOA yra skirta būtent verslo programinės įrangos (sistemų) kūrimui.

Kitas svarbus dalykas – tai paslaugos konstravi-mas iš silpnai susijusių komponentų. Tam tikras funkcionalumas gali būti „pakuojamas į juodą dėžutę“, o tokios „juodosios dėžutės“ vėliau gali būti naudojamos įvairiuose kontekstuose. Jei są-sajos tarp „dėžučių“ yra silpnos, t. y. vienas kom-ponentas tik perduoda duomenis ir užklausimą

kitam, o pastarasis, atlikęs darbą, grąžina rezulta-tą pirmajam, galima formuoti sudėtingus uždavi-nius atliekančias sistemas vien tik tam tikru būdu komponuojant turimas „juodąsias dėžutes“. Me-chanizmas, kuris suriša turimus verslo proceso komponentus ir taip užtikrina verslo paslaugos atlikimą, taip pat yra SOA dalis. Svarbu suprasti, kad atliekama verslo paslauga privalo būti griež-tai apibrėžto lygmens (kokybės), nes nuo to pri-klauso paties verslo gyvavimas. Taigi į paslaugas orientuota architektūra turi pasirūpinti, kad su-dėtinė programinė įranga ir verslo procesai būtų pasiekiami, patikimi ir nuspėjami.

Toks sudėtingų sistemų konstravimo principas, kuomet visuma yra sudaroma jungiant atskirus komponentus, nėra naujas – kuriant IT sistemas jis jau taikomas per 40 metų. Tad kas gi čia naujo? Iš tiesų, principas panašus, skiriasi tik masteliai – struktūrinio ar objektinio programavimo paradig- mos rėmėsi labai smulkių komponentų pakarto-tiniu panaudojimu, o SOA atveju tikslas yra tu-rėti pakartotinai naudojamas verslo paslaugas – logines verslo funkcijų, realizuotų programinės įrangos pagalba, inkapsuliacijas.

Taigi SOA esmė – paslaugos ir jų panaudojimas. Tų pačių paslaugų pakartotinis panaudojimas

Į paslaugas orientuota architektūra – naujos kartos IT sistemų pagrindas

IT TECHNOLOGIJOS

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

9

2009/Nr.2 (14)

skirtinguose kontekstuose leidžia efektyviai iš-naudoti jau turimą įmonės IT turtą, o galimybė tuos komponentus įvairiai kombinuoti reiškia IT infrastruktūros lankstumą ir gebėjimą prisitaiky-ti prie aplinkos pokyčių. Traktuojant verslo funk-cijų rinkinį kaip vieną paslaugą, užtikrinamas konsistentiškumas, kuomet keičiamas paslaugos atlikimas – pakeitimai atliekami vienoje vietoje ir efektas jaučiamas visur, kur paslauga yra nau-dojama. Be to, SOA pateikia priemones, kuriomis gali būti užtikrinamas tam tikras paslaugos lygis, paslaugos prieinamumas, saugumas ir veiksmų atsekamumas.

Taikant SOA principus ir technologijas praktiš-kai, kyla papildomų klausimų. Pavyzdžiui, kaip iš tikrųjų yra projektuojami ir valdomi verslo pro-cesai? Tam tikslui yra BPM – verslo procesų val-dymas (Business Process Management) ir BPM įrankiai. BPM įrankių pagalba kuriamos naujos verslo funkcijos, jos susiejamos į verslo procesus, o taip pat ir programuojamas procesų variklis, kad būtų atliekami sukurti verslo procesai. BPM įrankiai leidžia stebėti ir analizuoti verslo pro-cesų vykdymą, modeliuoti būsimus procesus ar esamų procesų pakeitimus, taip nepertraukiamai gerinant verslo procesus. BPM įrankiai ir meto-dikos gali būti taikomi ir nepriklausomai, tačiau kartu su SOA pasiekiamas geriausias efektas.

Realizuojant SOA, taip pat reikia įvertinti ir sau-gumo aspektus. Nesunku suvaldyti tokią situaci-ją, kuomet vartotojai dirba su atskiromis prog- ramomis – tam yra autentikavimo ir autorizavi-mo mechanizmai, realizuoti pačiose programo-se. Jei vienas vartotojas naudojasi daugeliu prog- ramų, gali kilti nepatogumų ar net problemų dėl slaptažodžių gausos, atsakomybių valdymo, atse-kamumo ir pan. Tokios problemos sprendžiamos įvedant centralizuotą identiteto valdymą, užtik- rinantį vieningos informacijos apie vartotojus ir jų teises saugojimą bei panaudojimą. Identiteto valdymo sprendimai leidžia sutvarkyti turimą IT infrastruktūrą taip, kad eilinis vartotojas net ne-žino, ar dirba su viena sistema, ar su keliomis – atskiromis ir nepriklausomomis.

SOA atveju autentikavimo ir autorizavimo prob- lemas reikia spręsti jau ne atskirų programų, o sistemos sudedamųjų dalių – komponentų – ly-gyje. Tam, kad užtikrintų saugų verslo paslaugų naudojimą ir atliekamų veiksmų atsekamumą, yra būtini identiteto valdymo sprendimai. Šiuo-laikinės technologijos išsprendžia verslo paslau-gas realizuojančių komponentų vartotojų auten-tikavimo, autorizavimo problemas (ar kreipinys į komponentą yra teisėtas?), užtikrina duomenų autentiškumą (ar gauti duomenys yra autentiš-ki?) ir pateikia priemones veiksmų atsekamumui (ar veiksmai, kuriuos atlieka komponentų tinklas yra teisėti?).

Kalbant apie SOA, nereikia pamiršti, kad įmonei svarbu ne tik veikla ir procesai. Duomenys – tai vienas svarbiausių bet kurios įmonės turtų. Tipiš-kai duomenys yra išskaidyti pagal verslo funkci-jas ir glaudžiai susieti su tam tikra programine įranga, kuria duomenys kuriami ar keičiami. Kol

duomenys naudojami lokaliai, tai nėra proble-ma. Problema atsiranda, kuomet į duomenis pra-dedama žiūrėti visos įmonės mastu. Tuomet iš-aiškėja, kad duomenys nepilni, nekonsistentiški, skirtingose vietose turi skirtingą prasmę (seman-tiką), saugomi skirtingais formatais ir t. t. Kad duomenys būtų patikimi, konsistentiški ir teisin-gi, įmonės naudoja tam tikras duomenų integra-vimo technologijas. SOA tikslas – išvengti glau-daus ir nelankstaus esamų duomenų šaltinių su-rišimo. Duomenų integravimas turi būti atlieka-mas efektyviai, be duomenų saugyklų perprojek-tavimo ar masiško duomenų perkėlimo. SOA pa-laikantys duomenų integravimo įrankiai leidžia sukurti konsistentišką ir pilną įmonės informa-cijos vaizdą, paliekant galimybę prisitaikyti prie būsimų pasikeitimų. Taigi SOA – tai ne tik atski-rų funkcionalumo komponentų pakartotinis pa-naudojimas. SOA – tai ir duomenų pakartotinis panaudojimas skirtinguose kontekstuose.

Bet ar SOA – tai būtinybė? Ar tikrai SOA yra ta technologinė iniciatyva, kuri turi būti diegiama kiekvienoje įmonėje? Ar apskritai yra įmanoma SOA taikyti bet kokioje aplinkoje? Atsakymai į šiuos klausimus nėra vienareikšmiai – jie pri-klauso nuo konkrečios įmonės. Tam, kad SOA būtų prasminga, reikia jai tinkančios aplinkos. Jei įmonės verslo ekosistema yra plati ir apiman-ti daug partnerių, jei aplinka verčia įmonę daž-nai keistis, o pati įmonė turi tam tikro IT turto, kuris būtų naudingas už skyriaus, padalinio ar pačios įmonės ribų, tai SOA neabejotinai būtų naudinga tokiai įmonei. Tačiau SOA diegimui reikia tam tikros brandos – reikia noro ir gali-mybių keistis ir daryti kažką kitaip, reikia noro kurti ir po to naudoti pakartotinai naudojamus komponentus, reikia gebėjimo apsibrėžti įmo-nės viduje naudojamus verslo procesus bei ge-bėjimo susitvarkyti duomenis.

Tai, kad SOA yra tik graži teorija, nelabai pri-taikoma praktikoje, paneigia „Sodros“ pavyz-dys. Elektroninių SD formų priėmimo ir apdo-rojimo informacinė sistema realizuota naudojant SOA. SOA privalumus realizuojant e. paslaugas teikiančias informacines sistemas akcentuoja ir Valdas Žekonis, „Sodros“ informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjas: „SOA pagrindu kurtos sistemos architektūra leidžia užtikrinti kokybiš-kų e. paslaugų teikimą klientams ir suteikia gerą technologinį pagrindą naujų e. paslaugų kūri-mui. Pakartotinis turimų sistemos komponentų panaudojimas, greitas lanksčių ir skaidrių vers-lo procesų kūrimas ir galimybės kurti heteroge-ninėje aplinkoje veikiančias sistemas užtikrina efektyvų įmonės resursų panaudojimą, trumpina naujų paslaugų sukūrimo laiką ir taip leidžia tau-pyti įmonės kaštus.“

Pabaigai – SOA nėra IT sistemų kūrimo revoliu-cija. SOA esmė – neišmesti to, kas jau padaryta. Esamas funkcionalumas gali būti pertvarkytas, o naujas – sukurtas taip, kad ateities pakeitimai bus paprasti, saugūs ir greitai realizuojami.

„Veiklos krypties“ inf.

SOA – tai atskirų funkcionalumo kom-ponentų ir duomenų pakartotinis panau-dojimas skirtinguo-se kontekstuose.

IT TECHNOLOGIJOS

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

10

IT TECHNOLOGIJOS

IBM produktai savo vietą randa ir yra pripažin-ti plataus spektro vartotojų – nuo pažangių IT profesionalų iki energiją taupančios automobi-lių pramonės. Kuo grindžiamas toks Trijų Mėly-nų Raidžių visapusiškumas ir integracija į visas gyvenimo sferas? Atsakymų ieškome kartu su „IBM Lietuva“, dinamiškai vystančia savo veik- lą ir nedidelėje Lietuvos rinkoje.

Kad viena didžiausių IT korporacijų yra patiki-mas partneris, nenustebinsi nieko, tačiau kyla klausimas, kaip sukuriama abipusė nauda, kokie yra naujas jungtines veiklas stumiantys varik- liai? Saulius Šagamogas, „IBM Lietuva“ verslo partnerių vadovas, teigia, kad didžiausias dė-mesys tenka verslo partnerių mokymui ir vys-tymui. Tokiu būdu bendradarbiaujama sklan-džiai, o vartotojas sulaukia visapusiškai koky-biško rezultato.

Lietuvoje IBM verslo partneriai daugiausia užsi-ima korporacijos programinės ir techninės įran-gos sprendimų taikymu. Vienos įmonės vysto ir diegia programinę įrangą, kitos parduoda tech-ninę įrangą arba užsiima IBM technikos remon-to darbais.

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje IBM verslo partneriai dalyvauja mokymo ir sertifikavimo programoje „PartnerWorld“ – ji skirta kelti IBM produktų vartotojams teikiamų paslaugų kokybę. Įmonėms, bendradarbiaujančioms su IBM, laipsniškai gali būti suteikiama Member, Advanced arba Premier partnerio kategorija. Norėdami pereiti į aukštesnį lygį, verslo part- neriai privalo atitikti keliamus reikalavimus.

IBM atstovų Lietuvoje nuomone, tai reiškia, kad partnerio pardavimų kiekis yra svarbu, tačiau

dar svarbiau yra išlaikyta produktų kokybė ir sukuriamas geras klientų aptarnavimas.

Pavyzdžiui, Member kategoriją gauna visi re-gistruoti IBM partneriai, tačiau norintys tapti Advanced, turi surinkti tam tikrą sertifikavimo taškų skaičių. Tai reiškia, kad įmonėje turi būti pakankamai technines ir pardavimo sertifika-cijas turinčių darbuotojų. Tam tikslui yra ren-giami specialūs mokymai Lietuvoje ir užsieny-je, o sertifikuojami specialistai „Prometric“ tes-tavimo centre.

„Pastaruoju metu su savo verslo partneriais vyk-dėme daug stambių projektų – tai ir elektroni-nio parašo sistemos diegimas, duomenų tvarky-mo centrai Vidaus reikalų ministerijoje ir „Lie-tuvos geležinkeliuose“, – vardija S. Šagamogas. Jo teigimu, partnerystė su kitomis IT įmonėmis ne tik praplečia vartotojų ratą, bet ir atskleidžia IBM produktų visapusiškumą ir didesnes taiky-mo galimybes.

„IBM Lietuva“ jau ne vienerius metus turi gražią tradiciją – kasmet skelbti ir apdovanoti geriau-sius verslo partnerius. Įmones, bendradarbiau-jančias su IBM, vienija „IBM partnerių klubas“.

Geriausiu 2008 m. partneriu pripažinta bendro-vė „ATEA“. Ji taip pat paskelbta geriausia trijo-se kategorijose – duomenų saugyklų, tarnybinių stočių System x ir System p. Kaip teigia „IBM Lie-tuva“ vadovas Irmantas Kandratavičius, beveik dešimtmetį trunkanti partnerystė yra stabili ir duoda gerų rezultatų – „ATEA“ užtikrina aukš-čiausios kokybės IBM produkcijos tiekimą ir die-gimą vartotojui.

„Veiklos krypties“ inf.

IBM savo verslo partnerius ir vertina, ir įvertina

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

11

2009/Nr.2 (14)

Neramiais laikais aiški kryptis: pasiekti daugiau su mažiau

Specialistai, vadovai, darbo grupės – kasdien svarsto, kur dar rasti galimybių sutaupyti. To pasekmė – kas mėnesį nauji reikalavimai ma-žinti sąnaudas. Recesija paliečia beveik kie-kvieną. Bet dauguma supranta, kad norint iš-gyventi šiandien, reikia tiesiog taupyti, o no-rint, kad organizacija gyvuotų ilgai, reikia ją pertvarkyti, kad veiktų efektyviau, tai yra – pasiektų daugiau su mažiau resursų. Šiame straipsnyje pristatoma tik pora priemonių, kurios padeda organizacijoms mažinti elek-tros energijos, biuro, darbuotojų laiko sąnau-das ir tuo pačiu gerina veiklos efektyvumą.

Šiame straipsnyje pristatoma tik pora prie-monių. Daugiau naudingos informaci-jos apie taupymo sprendimus galima rasti ATEA ir „Microsoft“ rekomendacijų por-taluose www.goitgreen.com bei www.mi-crosoft.com/lietuva/savethemoney/.

Sistemų plėtra nedidinant IT infrastruktū-ros sąnaudų

„Microsoft“ vertinimu, pasaulyje viduti-niškai serveriai yra apkraunami daugiausia 10 procentų. Taip atsitinka dėl to, kad dau-guma sistemų reikalauja atskiro serverio. Su „Microsoft“ „Hyper-V“ įrankiu ši pro-blema sprendžiama sukuriant kelis virtua-lius serverius toje pačioje fizinėje mašinoje. Taip sumažinamas reikalingų fizinių ser-verių skaičius, taip pat ir su vieta, elektros energija bei priežiūra susijusios išlaidos. Su „Hyper-V“ techninė serverių virtualizavi-mo bazė jau yra įtraukta į „Windows Ser-ver 2008“ operacinę sistemą, todėl nereikia mokėti papildomų licencijos mokesčių.

Įmonės išlaidų mažėjimą užtikrina ir „Sys-tem Center“ valdymo platforma. Su ja gali-ma centralizuotai ir bendrai valdyti fizines ir virtualias aplinkas ar optimizuoti net ir serverių energijos suvartojimą.

Virtualizacija ne tik sumažins išlaidas, bet ir užtikrins didesnį lankstumą. Pa-pildomos virtualiosios mašinos ir naujos programos bus greičiau prijungiamos ir tvarkomos net ir su skirtingų gamintojų aparatūra.

Efektyvesnė ir pigesnė komunikacija

Kiek laiko trunka suorganizuoti darbuoto-jų grupės susitikimą? Kiek laiko trunka ir

kiek kainuoja kelionės? Su „Microsoft Of-fice Communication Server“ sistema šie klausimai nebeaktualūs. Susitikimas suor-ganizuojamas per minutę, nes visų kolegų prieinamumas matomas ir grupė suren-kama tiesiog keliais klavišų paspaudimais. Kelionė įvyksta šviesos greičiu – prisijun-giama iš biuro, namų ar net mobiliojo te-lefono. Dalyviai gali efektyviai prezentuo-ti, mokytis ir bendrauti lyg sėdėdami prie vieno stalo. Tam reikalingas tik kompiute-ris ir internetas. Toks kompleksinis spren-dimas vadinamas vieningais ryšiais (Uni-fied Communications). Šis scenarijus – visai ne ateities technologijos, o jau naudojama keliose Lietuvos organizacijose „Microsoft Office Communication Server“ sistema su vartotojams pritaikytais įrankiais „Mi-crosoft Office Communicator“, „Microsoft Live Meeting“ bei „Microsoft Roundtable“ 360° kamera. Sistema puikiai integruojasi su „Microsoft Exchange“ pašto sistema ir kitomis „Microsoft“ sistemomis.

Tyrimo apie vieningų ryšių poveikį auto-riai iš „Forrester Consulting“ nustatė, kad įmonės kelionių išlaidos dėl vieningų ryšių naudojimo per pirmuosius metus nuo įdiegimo gali sumažėti 10 proc., o antrai-siais metais – 25 proc.

Bibliotekos pažanga su mažesnėmis sąnaudomis

Lietuvos bibliotekos šiandien susiduria su dvejopais iššūkiais. Iš vienos pusės – su augančiu visuomenės poreikiu informa-cijai, besikeičiančiu požiūriu į mokymąsi, kintančia visa informacine erdve. Iš kitos pusės, šie formuoja vidinius iššūkius – sparčiai, bet su ribotu finansavimu tobu-linti gausų bibliotekų personalą, sklan-džiai ir kokybiškai įgyvendinti kvalifika-cijos tobulinimo programas.

Šiems iššūkiams spręsti Lietuvos nacio-nalinėje Martyno Mažvydo biblioteko-je ATEA įdiegė informacinių sprendimų kompleksą. „Microsoft Exchange 2007“ elektroninio pašto sistema bei vieningų ryšių sistema „Microsoft Office Commu-nication Server 2007“ žymiai paspartina kasdienę komunikaciją, palengvina tobu-linimo programų sklaidą, mokymų or-ganizavimą ir įgyvendinimą, sumažina tam skiriamo darbo laiko bei transporto

sąnaudas. „Microsoft Sharepoint Server 2007“ pagrindu sukurtas vidinis bei išo-rinis portalai apsikeisti informacija ir do-kumentams valdyti.

Techniniam šio projekto sprendimui taip pat buvo panaudota viena naujausių są-naudas taupančių technologijų – serverių virtualizacija. Keturiuose fiziniuose ser-veriuose iš pradžių buvo įdiegtos „Micro-soft Exchange“, „Microsoft Active Direc-tory“, „Microsoft SQL Server 2008“ ir ke-letas kitų sistemų. Panaudojus „Microsoft Windows Server 2008 R2 Hyper-V“ virtu-alizacijos sprendimą, papildomai tose pa-čiose fizinėse mašinose buvo įdiegta „Mi-crosoft CRM 4.0“ bei „Microsoft Share-point Server 2007“ sistemos. Įprastai joms įdiegti būtų reikėję papildomų dviejų fizi-nių serverių. Taigi panaudojus virtualiza-ciją buvo sutaupyta apie 20 tūkst. Lt serve-rinei įrangai įsigyti. Be to, esantys serveriai dabar išnaudojami efektyviau – techninė įranga tenkina daugiau organizacijos po-reikių. Laukiama ir teigiamo elektros ener-gijos sąnaudų efekto.

„Planuojama, kad įdiegus šiuos sprendi-mus per artimiausius trejus metus žymiai sustiprės bibliotekininkų kompetenci-ja elektroninės informacijos srityje ir bi-bliotekos taps stipria švietimo jėga, – tei-gia projekto „Bibliotekos pažangai“ vado-vas Kęstutis Juškevičius. – Taip pat labai svarbu, kad optimalaus naujų technologi-jų panaudojimo dėka mes įgyjame dide-lį kokybinį pranašumą tilpdami į gana ri-botą biudžetą.“

„Veiklos krypties“ inf.

Daugiau naudingos informacijos apie taupymo sprendimus galima rasti ATEA ir „Microsoft“ rekomendacijų portaluose www.goitgreen.com bei www.microsoft.com/lietuva/savethemoney/.

Lietuvos bibliotekų specialistai gali mokytis nuotloniu būdu

ATEA rekomenduoja originalią Microsoft® programinę įrangą

IT TECHNOLOGIJOS

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

12

IT TECHNOLOGIJOS

Internetinės technologijos sujungia pasaulį

Internetas – pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Šios idėjos pradžia siekia Šaltojo karo laikus, kai kompiuterinės telekomunikacijos visų pirma buvo skirtos kariniams tikslams. Pasibaigus Šaltajam karui, internetas vis labiau plito ir kasdieniame gyvenime. Todėl pastaruoju metu šis pasaulinis tinklas išties lengvai prieinamas, o prisijungti prie interneto galima netgi mobiliuoju telefonu.

Gediminas Dubonikas

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

13

2009/Nr.2 (14)

IT TECHNOLOGIJOS

Interneto pradžia siekia JAV preziden-to Eizenhauerio laikus, kai jo pavedi-mu buvo įkurta agentūra ARPA (Advan-ced Research Project Agency). Ši agentūra tik 6–ojo dešimtmečio pabaigoje pradė-jo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Agentūros tikslas buvo sukurti kompiute-rių tinklą, kuris dirbtų patikimai atomi-nio karo atveju.

Tuo laikmečiu Vakarų bei sovietinio bloko santykiai buvo pakankamai nevienareikš-miški, supervalstybės siekė sukurti nau-jas technologijas ir jas pritaikyti galimos karinės konfrontacijos metu. Taigi ir nau-jas kompiuterių tinklas, žiūrint į šiuolaiki-nes internetines technologijas, galėjo pa-sitarnauti tik kariniams Jungtinių Ame-rikos Valstijų siekiams ir neturėjo tiesio-ginės reikšmės civiliniame paprastų žmo-nių gyvenime. Be to, dauguma amerikie-čių tuo laikmečiu puikiai išgyveno ir be kompiuterinių technologijų.

Pasibaigus JAV ir TSRS konfrontacijai, in-terneto paskirtis pakito. Jis tapo prieina-mas ir paprastiems žmonėms. Internete pasirodė elektroninės parduotuvės, pir-mieji virtualūs bankai. Transliacijas in-ternete pradėjo radijo stotys, televizija. Ži-niasklaida taip pat atkreipė dėmesį į šią sferą, kuri pamažu tapo globalia ir priei-nama visiems pasaulio regionams.

Taigi šiuolaikinio interneto esmė – kompiu-terių tinklai, jungiami įvairiomis ryšio lini-jomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus mo-difikuoja ir nukreipia į kitą tinklą.

Interneto protokolai turi kelis lygius. Že-miausiame lygyje naudojami IPv4 ar IPv6 protokolai, kiekvienam kompiuteriui su-teikiant tuo metu unikalų IP adresą. Ki-tame lygyje ryšiui tarp kompiuterių pa-laikyti naudojami TCP/IP ir UDP proto-kolai. Jie sukuria kanalą duomenims per-duoti. Dar aukštesniame lygyje naudojami konkrečiam tikslui skirti protokolai.

Pastaruoju metu naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per mo-demą, ISDN įrangą, DSL įrangą arba skir-tinę liniją (kai interneto paslaugą teikia te-lefoninio ryšio bendrovė), kabelinį mode-mą (kai interneto paslaugą teikia kabeli-nė televizija), radijo ryšį. Interneto varto-tojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įran-ga. Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasauli-

niu informacijos tinklu. Interneto veiklą koordinuoja, plečia ir tobulina specialios organizacijos.

Be abejo, didelį indėlį į interneto plėtrą įnešė ir asmeninių kompiuterių bei pro-graminės įrangos plėtros tempai. „Micro-soft“ buvo viena pirmųjų programavimo įmonių, ėmusi kurti operacijų sistemą as-meniniam kompiuteriui. Buvę Harvardo universiteto studentai B. Geitsas ir P. Ale-nas sukūrė genialią idėją, kaip sudėtingas kompiuterinės telekomunikacijos techno-logijas paversti visiems prieinamomis. Itin sparti asmeninių kompiuterių gamyba ir jų kainos sumažėjimas leido programine įranga naudotis be didesnių apribojimų.

Asmeniniai kompiuteriai greitai tapo ne tik įmonių ar organizacijų, bet ir papras-tų žmonių kasdienybe. Nesudėtinga pro-graminė įranga, jos diegimas nereikalavo daug laiko ir pastangų. Pastaruoju metu vis daugiau interneto tiekėjų siūlo savo paslaugas jau ne tik didžiuosiuose pasau-lio miestuose, bet ir atokesnėse vietovėse ar kaimuose. Todėl daug paprasčiau įves-ti internetą netgi sudėtingos infrastruktū-ros vietovėse.

Pastaruoju metu norint įsivesti interne-tą nebūtina tiesti laidų ir interneto jung-čių. Siūlomos nestacionaraus, belaidžio interneto paslaugos, kurios taip pat spar-čiai populiarėja ir turi daug pranašumų: perdavimui naudojamos greičiausios mo-biliojo duomenų perdavimo technologi-jos, tokį internetą patogu pasijungti prie nešiojamojo kompiuterio ir t. t. Vis dėlto kai kurie tokio belaidžio interneto mode-mai greita veika vis dar gerokai nusileidžia tradiciniam, plačiajuosčiam internetui.

Pastaruoju metu ypač populiarėja ir mo-bilusis internetas. Mobiliųjų telekomuni-kacijų technologijoms ištobulėjus, prak-tiškai kiekvienas modernus naujos kartos mobilusis telefonas suteikia galimybę nau-dotis internetiniu ryšiu. Mobiliuoju WAP ryšiu naudotis labai paprasta, nes WAP buvo sukurtas siekiant suteikti mažiems nešiojamiems įrenginiams priėjimo prie interneto galimybes, panašias į paprastos žiniatinklio naršyklės.

Prieš WAP protokolo sukūrimą, belaidžio duomenų perdavimo galimybės buvo apri-botos elementariais servisais, tokiais kaip SMS ar USSD – WAP pirmtaku. Kai kurie nešiojamųjų įrenginių gamintojai buvo sukūrę nuosavus protokolus: HDML, ITTP, TTML. Norėdamos padidinti savo

verslo galimybes ir plėtrą, kompanijos su-sivienijo ir pakvietė kitus belaidžių komu-nikacijų gamintojus įsteigti WAP forumą tam, kad sukurtų vienodą standartą belai-džio ryšio sistemoms.

Šiuo metu WAP yra pagrindinis mobilių-jų tinklalapių naudojamas protokolas, ta-čiau jau dauguma mobiliųjų prietaisų yra suderinami su daug lankstesniu XHTML standartu, kuriuo parašytus tinklalapius galima naršyti ir įprastiniuose kompiute-riuose, ir mobiliuosiuose įrenginiuose.

Taigi internetinių technologijų galimybės ir interneto naudotojų skaičius vis auga vi-suose žemynuose. Todėl net ir atokiausio-se planetos vietovėse galima rasti inter-neto prieigas. Kalbant apie interneto atei-tį, reikia pažymėti, kad staigaus interneto vartotojų didėjimo, ko gero, nebus. Inter-netas taps visuotinai ir nesunkiai prieina-mas, todėl jo vartotojų skaičius augs pa-laipsniui.

Internetinių technologijų srityje po kele-rių metų turėtų vis labiau įsivyrauti belai-džio interneto modemai. Didžiausia pa-saulyje mikroprocesorių gamintoja „Intel“ taip pat mano, kad ateitis priklauso belai-džio ryšio technologijai WiMAX. Produk-tų plėtrai su šia belaidžio ryšio technologi-ja „Intel“ skiria itin daug lėšų.

WiMAX (angl. Worldwide Interoperabili-ty Microwave Access), pradėtas bandyti ir Lietuvoje, yra bevielio ryšio technologi-ja, kuri leidžia sparčiai perduoti duome-nis dideliais atstumais. WiMAX sukur-ta remiantis tais pačiais principais, kaip ir Wi-Fi, tačiau WiMAX techninės charak-teristikos yra kur kas pranašesnės. Ši tech-nologija gali suteikti bevielio ryšio priei-gą keliasdešimt kilometrų spinduliu nuo ryšio stotelės arba pasiekti iki 70 megabitų per sekundę greitį.

WiMAX paremtas mobilusis internetas yra keturis kartus greitesnis nei šiuo metu Lietuvos rinkoje plėtojamas 3G (greites-nis net už diegiamą 4G). Taip pat ši tech-nologija gali drąsiai konkuruoti ir su ko-kybišku plačiajuosčiu internetu miestuo-se bei padėti lengviau padengti kokybišku interneto ryšiu priemiesčius ir atokias gy-venvietes.

Tačiau tai, ko gero, ne vienintelės interneto ateities galimybės. Reikia tikėtis, kad šis pa-saulinis tinklas ir toliau tarnaus žmonijos poreikiams ir dar labiau jungs pasaulį.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

14

IT TECHNOLOGIJOS

Sėkmės paslaptis – produktų kokybė ir geri darbuotojai

„Baltic Soft ware Solutions“ gyvuoja nuo 2001-ųjų metų. Ar aštuoneri metai yra pa-kankamas laikas rasti savo nišą rinkoje?

Mūsų kompanijos startas buvo toks, kad su kole-ga pradėję darbuotis Vokietijoje susipažinome su viena fi nansine institucija, padirbėjome kelerius metus ir kompanijai pradėjus sparčiai augti nu-sprendėme patys įkurti savo bendrovę ir teikti jai paslaugas. Tai buvo pirmieji mūsų klientai, kurie padėjo mums sutvirtėti. Per kelerius metus Vo-kietijos bendrovė jau turėjo apie 2500 darbuotojų ir daugiau nei milijardo eurų apyvartą per metus. Kartu ūgtelėjome ir mes, pradėjome dairytis rin-koje, ieškoti kitų klientų, teikti jiems paslaugas. Šiandien jau jaučiamės radę savo vietą rinkoje, turime klientų ratą, su kuriais palaikome ilgalai-kius santykius, vykdome projektus. Žinoma, ne-galime teigti, kad klientų yra šimtai, bet visi pro-jektai stambūs. Daugiausia dirbame užsieny-je – Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Anglijoje, JAV, bet turime klien-tų ir Lietuvoje. Nesiorientuojame į vieną sritį, tad veiklos sektoriai skirtingi: fi nansinės paslaugos, tiekimo grandinė, žiniasklaidos verslo valdymo sprendimai.

Kokius sprendimus siūlote savo klientams ir kuo tie sprendimai yra patrauklūs jiems?

Turime mūsų įmonės sukurtą lietuvišką pro-duktą – verslo valdymo platformą, kurią vystė-me su stambiaisiais užsienio klientais. Mes siū-lome verslo valdymo sistemą, pritaikytą dide-lėms įmonėms, turinčioms aukštus reikalavi-mus verslo procesams automatizuoti, ir gana sėk-mingai konkuruojame (kai kuriais atvejais – ir bendradarbiaujame) su pasaulyje gerai žinomais tokių sistemų kūrėjais. Tai pagrindinis produk-tas, kurį mes siūlome. Produktas yra speciali-zuotas, t. y. tam tikri sprendimai pritaikyti fi -nansų sektoriui, tam tikri – tiekimo grandinei automatizuoti ir žiniasklaidos verslui valdyti. Dabar dar atsiranda papildoma veikla – spren-dimai viešajam sektoriui. Čia gana sėkmingai realizuojami elektroninės valdžios sprendimai, vieno langelio principas.

Mūsų kompanija yra patraukli didesnėms orga-nizacijoms, nes visi sprendimai itin lankstūs. Sis-tema turi būti lanksti, nes kuo didesnė yra orga-nizacija, tuo sudėtingesni procesai vyksta ir vis-kas keičiasi labai greitai. Be to, mūsų licencijavi-mo politika labai palanki didelėms organizaci-joms, nes mes licencijuojame visą sprendimą, o ne atskiras darbo vietas. Tarkim, organizacijai, kuri turi kelis šimtus ar net kelis tūkstančius sis-temos naudotojų, labai patrauklu gauti sistemą, kuri pritaikyta jiems ir nereikia susimokėti už kiekvieną naudotoją.

Mums labai svarbi kokybė, todėl visada siekiame, kad produktas būtų pabaigtas, patogus naudo-ti, estetiškai atrodytų, tačiau išlaikome patrauk-

Šiai kompanijai svetimas greito pelno vaikymasis, jeigu tai gali pakenkti kompanijos įvaizdžiui. Didžioji dalis jos klientų – stambios užsienio bendrovės, o Lietuvoje jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į viešąjį sektorių. Apie uždarąją akcinę bendrovę „Baltic Soft ware Solutions“, jos veiklą bei optimistinį požiūrį į šalį ka-muojančią ekonominę krizę kalbamės su šios bendrovės genera-liniu direktoriumi Aidu Kavaliausku.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

15

2009/Nr.2 (14)

IT TECHNOLOGIJOS

lų kainos ir kokybės santykį, kas irgi vartotojams labai svarbu.

Ar matote galimybes plėsti savo veiklą Lietuvoje?

Didžioji mūsų veiklos dalis, apie 90 proc., yra ne Lietuvoje. Bet lietuviškas verslas mokosi dirbti iš užsienio kolegų, matome pokyčių ir čia. Kompa-nijos didėja, verslai plečiasi, procesai darosi kito-kie, ieškoma būdų juos valdyti. Tai užtikrina vers-lo valdymo sprendimai. Didelėse įmonėse daž-nai keičiasi darbuotojai, todėl svarbu užtikrin-ti informacijos saugumą. Tačiau šiuo metu vers-lo sektorius ieško būdų, kaip optimizuoti veiklą, sumažinti išlaidas. Lietuvoje tai daroma įvairiais būdais – mažinant atlyginimus, atleidžiant dar-buotojus. Užsienio įmonės, norėdamos pasiekti tam tikrą efektyvumo lygį, nusprendžia naudo-ti programinę įrangą ir tai pasiteisina. Jei Lietu-vos verslininkai norės atrasti šį būdą, tai ir mūsų įmonei atsiras daugiau galimybių plėsti veiklą mūsų šalyje.

Kita, daug perspektyvų teikianti sritis, yra vie-šasis sektorius. Šiam sektoriui galime pasiūlyti daug įvairių sprendimų, kurie savo kaina ir koky-be gerokai skiriasi nuo buvusių dar prieš metus. Dabartinė Vyriausybė itin optimizuoja išlaidas, o mūsų siūlomi sprendimai tai padėtų padaryti. Be to, patrauklus ir sprendimų, o ne darbo vietų, li-cencijavimo principas, todėl patrauklios ir kai-nos. Esame įsidiegę visus būtinus standartus, tad galime dalyvauti konkursuose, kuriuose tikrai tu-rime, ką pasiūlyti.

Apie ekonominę krizę kalbama garsiai ir daug. Ar savo veikloje jau pajutote sunkumų?

Mes, kaip kompanija, ekonominės krizės pasek-mių nejaučiame, nes turime suplanuotų darbų iki šių metų pabaigos. Tačiau apie ekonominę krizę nuolat girdime kalbėdami su potencialiais klientais. Kartais susiduriame su gana keisto-mis situacijomis, kai verslininkai neranda laiko tiesiog pokalbiui, atsisako konsultacijų, kurios nieko nekainuoja, negalvoja apie galimybę pasi-semti naujų idėjų. Man atrodo, kad tokiu būdu tik sukeliama dar didesnė krizė, nes iš esmės per krizę laimi tie, kurie ieško ir randa naujų būdų išgyventi bei pagerinti savo darbą, o ne tie, kurie užsidarę savo kiaute tik bando tą laiką pralauk-ti, atleidžia darbuotojus, mažina algas. Opti-mizavus veiklą net ir krizės akivaizdoje galima dirbti ir pasiekti neblogų rezultatų. Visuotinio kilimo metu niekas negalvojo apie efektyvumą, tik buvo didinamas darbuotojų skaičius, plečia-mas tinklas, didinama gamyba. Kai lengvų pa-skolų ir ekonominio augimo laikas baigėsi, visi išsigando ir sustojo.

Bendradarbiaujate su Kauno technologijos universitetu. Kuo BSS naudingas šis bendra-darbiavimas?

Bendradarbiaujame su KTU Karjeros centru, jau kelerius metus esame pagrindiniai Karjeros dienų rėmėjai. Tokiu būdu ne tik paremiame ren-

ginį, bet ir perduodame žinutę studentams, kur jie galėtų susirasti darbą ateityje. Karjeros dienų metu surenkame nemažai studentų anketų, kai kurie ateina atlikti praktiką mūsų įmonėje. Tokiu būdu užsiauginame dalį savo darbuotojų. Mūsų kolektyvas yra palyginti jaunas, tačiau kompani-jos idėjų branduolį sudaro žmonės, kurie tarp-tautinėje rinkoje dirba jau 10−15 metų.

Pernai BSS augo ketvirtadaliu, šiemet irgi ne-ketinate sustoti. Kokia Jūsų sėkmės paslaptis?

Mūsų kompanija nesivaiko greito pelno, jeigu siekdami tų pinigų galime pakenkti geram savo įvaizdžiui. Mes žiūrime į priekį, turime tam tikras kompetencijas, planus ir pagal juos dirbame, todėl tas ne vienerių metų įdirbis leidžia mums ženg-ti į priekį. Mes neprisikvietėme investuotojų, ne-prisiskolinome, neišsipūtėme, mes dirbame tai, ką išmanome. Mūsų bendrovėje nėra nereikalingų darbuotojų, tokių kaip vairuotojai ar kavos pilsty-tojai. Net ir administraciją sudaro vos keli asme-nys. Nesišvaistome, kur nereikia, orientuojamės į eksportą ir kol kas galime pasigirti, kad visi mūsų projektai yra sėkmingi, klientai mus vertina iš-ties gerai. Ką tik baigėme ISO standarto diegimą, kurio metu viena iš procedūrų buvo klientų ap-klausa dėl mūsų paslaugų kokybės (ją atliko tre-čia šalis). Jos metu sužinojome, kad klientų esame vertinami labai gerai. Mes prisiimame atsakomy-bę už savo sprendimus − geriau patirsime nuosto-lių įgyvendindami projektą nei nuvilsime klientą. Galbūt ir dėl to mūsų partnerystės yra stabilios, klientų ratas plečiasi, veiklos daugėja.

Kasmet augame, tampame vis labiau matomi, klientai patys mus susiranda ir nori su mumis dirbti. Šiuo metu kompanijoje dirba per 80 žmo-nių, vien šiemet priėmėme septynis naujus dar-buotojus, atrankos vyksta ir toliau. Mūsų bend-rovėje dirba savo darbą mylintys specialistai, kuriems programavimas nėra vien būdas užsi-dirbti pinigų, bet ir hobis. Esame suplanavę, kad augimas sieks 30 proc. ir matome, kad tie skai-čiai nėra išpūsti.

Sėkmingą darbą lemia ir tai, kad kompanijos vi-duje vykstantys procesai yra labai stipriai stan-dartizuoti. Turime vidinius standartus, tad kiek-vienas darbuotojas žino, ką ir kaip turi atlikti, tai daro įtaką ir kokybei, kurią gauna galutinis var-totojas, ir vidiniams gamybos procesams, kurie yra visiškai automatizuoti. Diegiant ISO standar-tą paaiškėjo, kad didžioji dauguma procesų jau buvo įdiegta mūsų naudojamoje ir pačių sukur-toje valdymo programinėje įrangoje.

Mūsų kompanija labai stipri, turime gerus spe-cialistus, palaikome gerus santykius su klientais ir visa tai mums leidžia pakankamai sėkmin-gai judėti ir ekonominės krizės metu. Pasigir-do kalbų, kad didelės panašaus profi lio kompa-nijos mažina darbuotojų skaičių, dirba ne visu krūviu, o pas mus atvirkščiai – mes turime labai daug darbų ir nematome, kad tai keistųsi, nes tam nėra priežasčių.

Kalbėjosi V. Grigaliūnaitė

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

16

IT TECHNOLOGIJOS

Nuolat besikeičianti verslo aplinka, ekono-mikos pakilimai ir nuosmukiai skatina įmo-nes žaibiškai reaguoti į pokyčius ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų mažinti riziką, są-naudas ir skatintų tiesioginį verslą. Vienas tokių sprendimų yra paslaugų, turinčių įta-kos ir skiriamų pagrindiniam verslui, įsigi-jimas iš išorinių paslaugų teikėjų.

Toks teikėjas duomenų perdavimo tinklų, IP komunikacijų ir informacinių techno-logijų (IT) saugos sprendimų srityje yra „Santa Monica Networks“ (SMN) kompa-nija, dirbanti visose trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje. Pasirenkant išorinį paslaugų teikėją priimamas ilgalaikis verslo sprendi-mas, tad nenuostabu, kad verslo atstovams tai gali atrodyti rizikinga. Galvodami apie tai, SMN specialistai paslaugų teikimo mo-delį kūrė taip, kad klientas galėtų jį išban-dyti ir įsitikinti, ar ši kompanija verta pasi-tikėjimo ir ilgalaikės partnerystės.

UAB „Santa Monica Networks“ generali-nis direktorius Mindaugas Žiūkas teigia, kad sėkmingos įmonės veiklos pagrindas yra tvirta partnerystė su pasaulyje pripa-žintais gamintojais, lankstumas, tinka-miausių sprendimų parinkimas konkre-čiam klientui ir profesionalūs darbuoto-jai, kurie nuolat kelia kvalifikaciją autori-zuotuose gamintojų mokymo centruose ir vidiniuose įmonės mokymuose. Sukaupta patirtis ir įdirbis leido kompanijai veiklą

papildyti paslaugomis, kurias vienija nau-jas prekės ženklas „SantaCare“.

„SantaCare“ paslaugos itin patrauklios toms verslo įmonėms ir valstybinėms insti-tucijoms, kurios vertina laiką bei riziką pi-nigais ir kurioms veikiantys duomenų per-davimo tinklų, IP komunikacijų ir infor-macinių technologijų (IT) saugos sprendi-mai yra sėkmingos jų veiklos dalis. Šios pa-slaugos – tai pasitikėjimu grįsta partnerys-tė tarp klientų ir profesionalių SMN spe-cialistų įsigyjant, projektuojant, diegiant ir prižiūrint IT technologijas. Naudodamiesi „SantaCare“ paslaugomis būsite tikri, kad pasirinktas sprendimas atitiks Jūsų porei-kius, bus įdiegta išbandyta technologija, o ją prižiūrės daugiau nei dvidešimties metų patirtį savo veiklos srityje turinčios įmonės specialistai.

„SantaCare“ jungia tris paslaugų gru-pes: priežiūros (angl. Maintenance), valdy-mo (Managed) ir profesionalias paslaugas (Professional).

„SantaCare“ priežiūros paslaugų grupė apima gamintojų produktų pardavimą, ga-rantinės priežiūros organizavimą ir techni-nę priežiūrą. Pastaroji gali būti įvairi, pri-klausomai nuo to, kokį modulį pasirenka klientas. Tai gali būti sugedusios įrangos pakeitimo organizavimas ir konsultacijos telefonu, problemų priežasčių nustatymas

nuotolinio valdymo priemonėmis ir/ar at-vykstant pas klientą. SMN pranašumas – žinios apie kliento infrastruktūrą, įgyta pa-tirtis aptarnaujant kitus klientus, tiesioginis bendravimas su gamintojais, vietinės rin-kos išmanymas. Visa tai, esant įrangos ge-dimui, padeda taupyti klientų laiką, nusta-tyti problemų priežastis ir jas šalinti.

„SantaCare“ valdymo paslaugų grupė apima tuos sprendimus, kuriuos supro-jektavo, įdiegė ir prižiūri SMN specialis-tai. Pagrindinis šių paslaugų privalumas yra tas, kad diegiami sprendimai yra pri-taikyti konkretaus kliento infrastruktū-rai. Taip pat klientui nereikia įsigyti nuo-savybės, nes įranga yra paslaugos dalis. Paslaugos modelis užtikrina kintamą iš-laidų struktūrą, nes mokama pagal faktinį poreikį. Labai dažnai klientams siūlomas standartinis valdymo paslaugų formatas – standartiniai komponentai, standartiniai nustatymai, kurių negalima keisti. SMN toks modelis nepriimtinas, jos valdymo paslaugos projektuojamos ir pritaikomos konkrečiam klientui, todėl yra suderin-tos su jų poreikiais, infrastruktūra, įdieg-tomis technologijomis. Pasirūpinta ir tin-klo saugumu, jam skirti sprendimai (Fi-rewall/VPN, Anti-virus, Antispam, Con-tent filtering), belaidis tinklas (Wireless), verslo komunikacijos technologijos (IP te-lephony, Audio-Video-Screen sharing con-ferencing, IP Contact center, Voice Mail).

Kokybiškos paslaugos – geresnės verslo sąlygosUAB „Santa Monica Networks“ generalinis direktorius Mindaugas Žiūkas

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

17

2009/Nr.2 (14)

IT TECHNOLOGIJOS

Paslaugų sąrašas yra gerokai ilgesnis, nes SMN turi platų specialistų tinklą Lietu-voje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, todėl sprendimus gali siūlyti pagal individua-lius klientų poreikius.

SMN specialistas Julius Taulavičius teigia, kad tinklo ir saugos sprendimai įmonėms reikalingi visuomet. Šiam laikmečiui ypač aktualios nuotolinio prisijungimo paslau-gos (angl. Remote Access). Mobilumas jau ne privilegija, o reikalavimas. Įmonių veikloje tapo būtina, kad darbuotojai galėtų pato-giai pasiekti vidinius įmonės resursus in-ternetu būdami komandiruotėse ar dirbda-mi namuose tiek Lietuvoje, tiek bet kurio-je pasaulio vietoje. Neretai prie dalies vidi-nių resursų prieigos teisės reikalingos vers-lo partneriams. „Mūsų siūloma nuotolinio prisijungimo paslauga naudoja standartinį SSL duomenų šifravimą, kuris leidžia sau-giai per bet kurią naršyklę iš bet kurio kom-piuterio (panašiai kaip mes tai darome tvar-kydami savo banko sąskaitas) pasiekti vidi-nę įmonės informaciją. Pasiekiamumo lygis yra griežtai reglamentuojamas, vienoks jis vidiniams darbuotojams, kitoks – svečiams. Naudojama technologija leidžia patikrinti, ar besijungiantis kompiuteris atitinka kon-krečios įmonės saugumo būklės reikalavi-mus, ar nėra naudojamas kaip įsilaužėlių bastionas, iš kurio bandoma pavogti konfi-dencialią informaciją“, – sakė J. Taulavičius.

Swedbank Baltic Banking Tinklo ir Inf-rastruktūros IT architektas Gytis Juodžba-lis paprašytas prisiminti, kodėl prieš keletą metų pasirinko vieną iš SMN valdomų pas-laugų – IP telefonijos nuomos ir priežiūros paslaugą, atsakė, kad banke visuomet ieš-koma optimaliausio varianto: „Atėjus lai-kui keisti telefonijos technologijas, pasirin-kome IP telefonijos nuomos ir priežiūros paslaugą. Mūsų sprendimas buvo paremtas tuo, kad galėjome išnaudoti esamą duome-nų tinklo infrastruktūrą, pati technologi-ja, gyvuojanti daugiau nei dešimtmetį, yra

lengvai integruojama į visą tinklo infras-truktūrą, organizacijai suteikia lankstumo, leidžia sutaupyti tarptautinių skambučių kaštus, nes įmonės viduje skambiname vi-diniame tinkle. Kadangi paslaugą perkame ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, dalijamės bendra infrastruktūra, tai leidžia spręsti aukšto pasiekiamumo problemas per visas šalis, o ne kiekvienoje atskirai, tad veikia masto ekonomijos principas.“

Pati IP telefonijos nuomos ir priežiūros paslauga yra standartinė, bet technologi-ja pakankamai sudėtinga, viduje specifinės kompetencijos bankas neturėjo, o ir neap-simokėjo jos auginti, nes sritis labai siaura, nesusijusi su tiesiogine banko veikla. Kie-kvienos kompetencijos auginimas organi-zacijai kainuoja pinigus, dėl to efektyviau nuomotis paslaugą. „Todėl įmonės vidu-je išlaikėme tik bendrą kompetenciją ben-drauti su paslaugos teikėju. Nors pati tech-nologija pradžioje neatrodė pigesnė, bet iš karto matėme didesnes integracijos gali-mybes, o sutaupome eksploatacijoje ir ap-tarnavime. Renkantis paslaugos teikėją, kuris nuomos įrangą bei ją prižiūrės, svar-bu buvo ne tik siūloma kaina, bet ir ilgalai-kiai santykiai, turima su teikėju bendradar-biavimo patirtis, gamintojo teikėjui suteik-tas partnerio statusas, specialistų įvertini-mo sertifikatais lygis. Tai rodo kompeten-ciją ir žinių lygį. Ieškojome teikėjo, kuris patenkintų mūsų poreikį gauti paslaugą iš „vienų rankų“, nes veikiame ne tik Lietu-voje, bet visose Baltijos šalyse. Ilgalaikė-je perspektyvoje mūsų pasirinkimas davė geresnį kainos ir kokybės santykį. Jei rei-kalingas sprendimas technologiškai spe-cifiškas ir sudėtingas, tačiau pati paslauga standartinė, kodėl nepasinaudoti paslaugos nuoma“, – teigė G. Juodžbalis.

Trečioji paslaugų grupė – „SantaCare“ pro-fesionalios paslaugos – tai profesionalios specialistų konsultacijos, diegimo darbai projektuose, mokymai duomenų perda-

vimo tinklų, IP komunikacijų ar IT sau-gos srityse. Neretai įmonės negali įdarbin-ti įvairių sričių specialistų, net ir tais atve-jais, kai IT yra svarbu pagrindiniam verslui. Turėti visus savus specialistus nėra efekty-viausias kelias – specialistų paieška užima daug laiko, o jų kvalifikacijos išlaikymas kainuoja brangiai. Todėl kur kas efektyviau pasinaudoti SMN profesionaliomis paslau-gomis, nes tai greičiausias būdas išspręsti problemas. Jei susiduriama su sistemų vei-kimo sutrikimais, reikia atlikti įrangos die-gimo darbus, IT sistemų auditą, parengti IT saugumo vadybos strategiją ar sureng-ti mokymus, galimybė surasti sprendimus ir kur kas greičiau atlikti darbus yra tada, kai dirba specialistai, kurie turi kitų klientų aptarnavimo patirties, nuolat atnaujinamą duomenų bazę, tiesioginį ryšį su gaminto-jų techninio priežiūros centro specialistais ir visada gali pasitarti su kolegomis iš kitų Baltijos šalių ar Suomijos. SMN specialistai tokiomis galimybėmis naudojasi kasdien.

SMN istorija prasidėjo 1989 metais Suomi-joje „Santa Monica Software“ vardu. Lietu-voje įmonė veiklą pradėjo 1994 metais. Per šį laikotarpį sukaupta patirtis, gerai pasau-lyje žinomų gamintojų produktai ir tech-nologijos, išugdyti specialistai – tai deri-nys, kuris leidžia įmonei parinkti, projek-tuoti, diegti ir prižiūrėti sprendimus, kurie pritaikyti konkretaus kliento poreikiams. Tarp pagrindinių įmonės klientų – bankai ir kitos finansinės institucijos, telekomuni-kacijų ir interneto paslaugų teikėjai, gamy-bos ir paslaugų įmonės, valstybinės insti-tucijos ir švietimo įstaigos. Viešasis sekto-rius dar tik pradeda perprasti šios koncep-cijos naudą, tačiau neabejojama, kad finan-siniai sunkumai skatins ir jo atstovus skai-čiuoti ir susimąstyti, ką verta turėti savo, o kurias paslaugas kur kas labiau apsimoka pirkti.

„Veiklos krypties“ inf.

SMN specialistas Julius Taulavičius teigia, kad tinklo ir saugos sprendimai įmonėms reikalingi visuomet.

SMN specialistas Julius Taulavičius

TECHNOLOGIJOS

IT TECHNOLOGIJOS

Sprendimai, padedantys optimizuoti veiklą

Užsienio analitikai sutaria, kad IT sektorius sunkmetį išgyvens geriausiai, nes jis siūlo spren-dimus, padedančius optimizuoti veiklą. Pasau-linės IT sprendimų bendrovės „Hewlett-Pac-kard“ (HP) pardavimų direktoriaus Lietuvoje Tado Goberio teigimu, nepaisant ekonominio sunkmečio Lietuvoje ir pasaulyje, investicijos į informacines technologijas neturėtų patirti di-delių smūgių.

„Nors ekonominė padėtis nėra gera, įmonių va-dovai jau suvokia, kad informacinės technologi-jos nėra tik sąnaudos. IT yra tapusi verslo veiki-mo varikliu ir neretai – išgyvenimo sąlyga. Kli-entai domisi mūsų „ProLiant“ serveriais, duo-menų saugojimo sprendimais. Manome, kad šįmet nemažai bendrovių ieškos sprendimų, kaip efektyvinti savo veiklą panaudojant infor-

macines technologijas, o tokių sričių yra nema-žai. Šiemet turėtų paspartėti įvairių verslo pro-cesų perkėlimas į elektroninę erdvę, pavyzdžiui, elektroninių pardavimo ar tiekimo kanalų kūri-mas“, – pasakojo T. Goberis.

Sunkmečio laikotarpiu ypač suaktyvėjo dė-mesys virtualizacijos sprendimams. Jie leidžia efektyviau išnaudoti esamus serverius – jų re-sursų panaudojimo procentą padidinant nuo 25 iki 80-90 proc., nemažinant patikimumo ir stabilumo. Kai tą patį darbą atlieka mažiau ser-verių, mažėja priežiūros sąnaudos, išlaidos elek-tros energijai. Ilgesniuoju laikotarpiu sumaži-namas poreikis naujai techninei įrangai įsigy-ti – sutaupytos lėšos skaičiuojamos dešimtimis procentų.

Optimizavus IT infrastruktūrą galima pasiekti ir trumpalaikių, ir ilgalaikių tikslų. Pavyzdžiui,

Efektyvios IT technologijos – tramplinas naujam šuoliui

„Hewlett-Packard“ pardavimų direktorius Lietuvoje Tadas Goberis

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

19

2009/Nr.2 (14)

IT TECHNOLOGIJOS

naujausi serveriai veiksmingiau ir taupiau nau-doja elektros energiją, efektyviau aušinami, rei-kalauja mažiau priežiūros, nes ji gali būti cen-tralizuojama, automatizuojama, o tai sumaži-na veiklos sąnaudas, mažiau apkrauna IT per-sonalą.

Energijai taupyti – „žaliosios“ IT

Siekdami taupyti energiją ir tausoti aplinką, ga-mintojai ir vartotojai vis daugiau dėmesio ski-ria „žaliosioms“ IT. „Šis terminas nėra griežtai apibrėžtas, tai daugiau verslo kryptis, apiman-ti kelis aspektus: siekį gamyboje suvartoti kuo mažiau aplinkai kenksmingų medžiagų, tech-nologijų, leidžiančių efektyviau naudoti energi-ją, kūrimą, perdirbimo, naudojant savaime su-yrančias medžiagas, skatinimą“, – aiškina HP pardavimų direktorius Lietuvoje T. Goberis. HP internetinės apklausos duomenimis, net 79 proc. respondentų nežino, kiek jų kompiuteris vartoja elektros energijos. 35 proc. respondentų kompiuteriai veikia beveik nuolat, 42 proc. daž-niausia jį palieka įjungtą, jeigu juo nesinaudo-ja ne ilgiau nei valandą. Kaip pastebi ir užsienio apžvalgininkai, vartotojams trūksta informaci-jos apie kompiuterių ekologiškumą netgi jų pre-kybos vietose, nors naujos technologijos ir nau-joviškos kompiuterių sistemų architektūros pa-deda efektyviau naudoti elektros energiją, ma-žinti jos suvartojimą.

IDC duomenimis, prieš dešimtmetį vienam ser-veriui vidutiniškai reikėjo apie 100 W elektros energijos, o šiandien jau – 400 W. Vadinasi, per valandą – 400 Wh, per parą – 9,6 kWh, per sa-vaitę – 67,2 kWh. Beje, padidėjo ir pačių serve-rių poreikis: 2000 m. pasaulyje buvo 14,1 mln. serverių, po penkerių metų jų beveik padvigu-bėjo. Skaičiuojama, kad serveriams aprūpinti elektros energija reikėjo keturiolikos 100 MW galios elektros jėgainių. Analogiškai jų poreikis didėjo ir mikro lygmeniu: kiekvienoje valsty-bėje ir kiekvienoje įmonėje, o sparčiai besivys-tančiose šalyse, pavyzdžiui, Baltijos valstybėse, netgi dar greičiau.

Dar viena aktuali problema – aušinimas. Pa-skaičiuota, kad vidutinė vieno serverio gyve-nimo trukmė yra 3-4 metai, vidutinė kaina – 3 tūkst. eurų, o per savo gyvavimo ciklą toks ser-veris sunaudoja elektros energijos už tokią sumą, kiek pats kainuoja. Be to, jo aušinimui sunaudo-jamos elektros energijos kaina yra net pustrečio karto didesnė nei buvo mokėta už serverį.

„Lietuvoje kol kas mažai susimąstoma apie ener-gijos sąnaudų, susijusių su informacinių tech-nologijų infrastruktūros eksploatacija ir aušini-mu, mažinimą. Tačiau kompanijose, geriausiai valdančiose savo IT, išlaidos technologijoms su-daro perpus mažesnę viso biudžeto dalį, paly-ginti su vidutiniais rinkos rodikliais. Protingos investicijos į IT gali padidinti tiek visos įmonės, tiek jos IT sistemų efektyvumą“, – įsitikinęs HP

serverių pardavimų vadovas Baltijos šalyse Vla-dimiras Silkovas.

Efektyvių ir taupių serverių karta

Viena svarbiausių „žaliųjų“ IT vystymo tenden-cijų – serverių evoliucija, kurios tikslas yra pa-siekti, kad serveriai užimtų mažiau vietos, būtų efektyviau aušinami ir patogiau valdomi. Prieš 10-15 metų serveriai buvo panašūs į stalo kom-piuterius, pasikeitus poreikiams jie buvo mon-tuojami į specialias spintas, o dabar juos keičia vadinamieji „blade“ tipo serveriai.

Pavyzdžiui, naujausi „HP BladeSystem“ C kla-sės serveriai, palyginti su į spintas montuoja-mais 1U serveriais, gali sutaupyti iki 47,9 proc. energijos. „HP BladeSystem“ serveriuose nau-dojamos technologijos leidžia dinamiškai keisti procesorių spartą priklausomai nuo apkrovimo. Naktimis ar tuomet, kai serveriu mažai naudo-jamasi, procesorių taktinis dažnis sumažina-mas. Nauja „HP Thermal Logic“ technologija pagal serverių apkrovimą reguliuoja ventiliato-rių sukimosi greitį ir tiksliau paskirsto vėsų orą. Tokiu būdu oro srautas sumažinamas 50 proc., o elektros sąnaudos aušinimui – 70 proc. Efekty-viau aušinant serverių sistemas, į tą pačią vietą jų galima sudėti daugiau.

Ieškant efektyvių sprendimų, kaip taupyti ener-giją, HP sukūrė „HP ProLiant G6“ serverių kartą: 11 naujų „tower“, „rack“ ir „blade“ tipų serverių modelių, naudojančių „Intel® Xeon® 5500 series“ procesorius. Juose įdiegta „Dyna-mic Power Capping“ technologija leidžia saugiai apriboti energijos vartojimą ir patrigubina duo-menų centro išteklius. „Iki 32 „protingų“ juti-klių užtikrina geresnį kiekvieno vato našumą, taigi kartu didėja ir kiekvieno serverio galingu-mas. Pirmą kartą rinkoje visuose G6 serveriuo-se panaudoti standartinės jungties (angl. com-mon-slot) maitinimo blokai suteikia galimybę komplektuoti įrangą pagal klientui tinkamiau-sią konfigūraciją, taigi mokėsite tik už tokį ga-lingumą, kokio reikia būtent jums“, – akcenta-vo V. Silkovas.

„Žaliąsias“ technologijas stengiamasi pritaikyti ne tik serverių, bet ir visame IT ūkyje. Viena iš sričių – diskiniai kaupikliai. HDD tipo kaupi-klius keičiantys SSD tipo kaupikliai neturi besi-sukančių plokštelių ir yra lengvesni, atsparesni sukrėtimams, suvartoja 50 proc. mažiau energi-jos. „HP Lietuvoje kompiuteriais su SSD kaupi-kliais pradėjo prekiauti jau praėjusių metų ge-gužę. Nors ši technologija vis dar turi trūkumų, tačiau neabejoju, kad būtent jai priklauso atei-tis. Vartotojai tokių naujovių itin laukia, nes tai reiškia, kad kompiuteriai tampa lengvesni, pati-kimesni, ilgiau veikia baterija, o gamta gali len-gviau atsikvėpti“, – apie abipusę „žaliųjų“ IT naudą dėstė T. Goberis.

„Veiklos krypties“ inf.

Siekdami taupyti energiją ir tausoti aplinką, gamin- tojai ir vartotojai vis daugiau dėme- sio skiria „žalio- sioms“ IT.

Toks virtualios realybės šalmas, skirtingai nuo dabartinių šios paskirties įrenginių, galės ne tik perduoti vaizdą ir garsą, bet ir kvapą, skonį bei lytėjimo pojūčius. Tai reiš-kia, kad savo namuose esantys vartotojai galės patirti tikroviškus medžioklės Afriko-je, pasivaikščiojimo po pievą Alpėse ar po-ilsio Karibų paplūdimyje pojūčius.

Mokslininkų teigimu toks prietaisas su-teiks galimybę bendrauti su kitame pasau-lio krašte esančiais artimaisiais ir draugais taip tikroviškai, tarsi jie būtų tame pačia-me kambaryje, rašo britų dienraštis „Daily Mail“. Jis taip pat suteiks galimybę studen-tams patirti, kaip žmonės gyveno senovės Egipto, Romos ar Graikijos laikais.

Juslinę informaciją perduodančio įrenginio kūrimo projektą, pavadintą „Link realios virtualybės“, vykdo D. Britanijos Jorko ir Varviko universitetų mokslininkai. Jie tvir-tina sukaupę pakankamai patirties ir žinių, kad galėtų įgyvendinti savo sumanymą pa-versti virtualią realybę tokia tikroviška, kad ji nesiskirtų nuo fi zinės tikrovės. Projekto tikslas ambicingas: naująjį prietaisą naudo-jantys virtualūs turistai laiko ir erdvės ke-lionėse esą turės patirti „visiško panirimo“ pojūtį ir „seanso“ metu nepajėgs atskirti, ar tai, ką jie mato, girdi, užuodžia, ragauja ar liečia, yra tikra, ar ne.

Šis sumanymas nėra vien futurologinė vi-zija: šią savaitę Londono Olimpijos konfe-

rencijų centre surengtoje parodoje „Pione-ers 09“ Jorko ir Varviko universitetų tyrė-jai pristatė pirminį „Virtual Cocoon“ pa-vadinto „juslių televizoriaus“ modelį.

Šiame šalmo pavidalo įrenginyje, kuris bevieliu ryšiu sujungtas su kompiuteriu, perduodančiu duomenis apie virtualų pa-saulio modelį ar realaus pasaulio „frag-mentą“, įrengtas didelės raiškos dinami-nis ekranas, atkuriantis iki 10 kartų tam-sesnius ir 30 kartų šviesesnius vaizdus, nei dabartiniai televizoriai. Integruota garso sistema vartotoją panardina į visiškos ap-rėpties efektą, sukuriantį natūralios klau-sos iliuziją.

Kvapai į „Virtual Cocoon“ perduodami palei nosį išvestu vamzdeliu, kuriuo atke-liauja iš reikiamų komponentų šalmo „la-boratorijoje“ sumaišyti aromatai. Lytėji-mo informaciją perteikia karštą ar šaltą orą į veidą pučiantys ventiliatoriai, imi-tuojantys virtualaus klimato sąlygas, bei papildomi pirštinių pavidalo manipulia-toriai, kuriais galima liesti ir judinti vir-tualius objektus. Atmosferos drėgmė imi-tuojama specialiu drėkintuvu.

Palei burną esančiu vamzdeliu „įšvirkš-čiamas“ reikiamas svarbiausius skonio po-jūčius – kartumą, saldumą, rūgštumą, sū-rumą – imituojančių medžiagų mišinys, leidžiantis „skanauti“ virtualius maisto produktus.

Pasak britų tyrėjų, pagrindinis jų tikslas – optimizuoti visų penkių virtualaus pasau-lio jutimo organų sąveiką, kad žmogus pa-tirtų tokį pat jausmą, kaip ir regėdamas, klausydamas ar uosdamas tikrovėje. Taip pat siekiama paversti „virtualųjį kokoną“ dar lengvesniu, patogesniu ir pigesniu už kitas rinkoje siūlomas virtualios realybės sistemas.

Pirminiais mokslininkų skaičiavimais toks prietaisas turėtų kainuoti kiek dau-giau nei 2000 JAV dolerių.

Jei „tikros virtualybės“ kūrėjus lydės sėkmė, žmogaus jusles „įdarbinančios“ virtualios realybės priemonės ateityje gali sukelti tikrą perversmą pramogų, studijų bei profesinio rengimo, verslo ir įvairiose kitose srityse. Projekto vykdytojai tam jau ruošiasi.

„Techniškai plėtodami „Virtual Cocoon“ įrenginį mes tuo pat metu siekiame at-skleisti visą ekonominio ir kitokio pobū-džio įtakos, kurią šiuolaikinei visuomenei darys paplitę „realios virtualybės“ taiky-mai, mastą“,– sakė „Virtual Cocoon“ pro-jekto mokslinis vadovas, Jorko universite-to profesorius Davidas Howardas.

www.balsas.lt

Didžiosios Britanijos mokslininkai žada po 3–5 metų sukurti pirmąjį asmeniniam naudojimui skirtą virtualios tikrovės generavimo prietaisą, kuris galės imituoti visas žmogaus jusles.

Ambicingi tikslai: pilnavertiškus pojūčius atkuriantis virtualios realybės įrenginys

Veik

losk

rypt

is

20

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

22

VERSLO VALDYMAS

Visuotinio taupymo metais informacinės tech-nologijos gali padėti sutaupyti ne tik bran-gaus darbuotojų laiko, bet ir padėti veiksmin-gai spręsti rutinines biuro problemas. Bendrovė „ABBYY“ verslo procesams supaprastinti siūlo net tris skirtingus produktus „ABBYY FotoRea-der“, „ABBYY PDF Transformer 2.0“ ir „ABBYY FineReader OCR“. Tos įmonės ir valstybinės ins-titucijos, kuriose darbas su dokumentais užima daug laiko, naudodamos „ABBYY“ produktus gali automatizuoti laikui ir techniniam darbui imlias užduotis, taip valdydamos verslo proce-sus kur kas racionaliau.

Neprilygstamas turinio atpažinimas

Skenuoti ar PDF formatu sukurti dokumen-tai gali būti apdorojami vos keletą kartų sprag-telėjus pele. Profesionali programinė įranga „ABBYY FineReader OCR“ verslo našumą didi-na itin tiksliai konvertuodama įvairaus formato dokumentus į lengvai redaguojamus dokumen-tus. Atpažįstami ir nuotraukų, prastos kokybės faksuotų dokumentų tekstai. Konvertuoti do-kumentai iš karto būna paruošti naudojimui – darbuotojui nebereikia jų papildomai redaguoti ar taisyti, nes programa pati atkuria ir atpažįs-ta dokumento organizacinę struktūrą ir logiką. „ABBYY FineReader OCR“ atpažįsta dokumen-tus, parašytus net 184 kalbomis, tai pat chemi-nes formules bei kitus grafinius elementus.

„ABBYY PDF Transformer 2.0“ – tarsi sudėtin-gos programinės įrangos „ABBYY FineReader OCR“ dalis, užtikrinanti greitą ir paprastai val-domą darbą su PDF formato dokumentais. Ji ga-rantuoja, kad norimas tekstas, lentelė, prezenta-cija ar internetinis puslapis vienu spustelėjimu bus paverstas į PDF formato tekstą, o atvirkšti-nis procesas leidžia bet kurį PDF formato failą redaguoti ir keisti į „Microsoft Excel“ ar „Mi-crosoft Word“ dokumentą. Juk 10 proc. interne-te talpinamos informacijos yra PDF formatu, ta-čiau dėl programos savybių jų paprastai negali-ma redaguoti ar panaudoti kitame dokumente.

Skaitmeninis archyvas

Tiek „ABBYY FineReader OCR“, tiek skai-tmeninius atvaizdus apdorojanti programa „ABBYY FotoReader“ padeda ne tik paprasčiau kaupti, bet ir fiksuoti informaciją. Šios progra-mos skaitmenį fotoaparatą paverčia tarsi nedi-deliu skeneriu: nufotografuotas tekstas yra kon-vertuojamas į norimą formatą, kuriame vėliau lengvai galima daryti pakeitimus ir rašyti pas-tabas. Tokia funkcija taip pat užtikrina paprastą skaitmeninio archyvo kūrimą – į kelis skaitme-ninius diskus gali tilpti visa verslo biblioteka.

Su „ABBYY FotoReader“ konvertuoti failus yra ypač patogu, nes nereikia atsidaryti jokių spe-cialių programų. „Microsoft“ biuro paketo pro-gramose paspaudus ant piktogramos su iš anks-to nustatyta funkcija akimirksniu gaunamas norimo formato dokumentas.

Skvarbi akis

Kompanijos IDC atlikto tyrimo duomenimis, darbuotojai, dirbantys su informacija, per sa-vaitę sugaišta 13 val. kurdami dokumentus, 9 val. juos redaguodami, 7 val. – klasifikuodami dokumentus į katalogus, daugiau nei 5,5 val. – įrašydami duomenis į paruoštas formas. Įdie-gus specialią programinę įrangą, optimizuo-jančią tokius rutininius procesus, šių kompani-jų produktyvumas ir efektyvumas gali padidė-ti net trečdaliu.

Juk iš gamybinių procesų ekonomikai pamažu persiorientuojant į žinių kaupimo ir skleidimo procesą informacijos paieška, kaupimas ir dali-jimasis tapo kaip niekada svarbūs, o produkty-vus jos apdorojimas – neišvengiamas, norint pa-siekti daugiau. Kompanija „ABBYY“ siekia, kad jos pavadinimas – skvarbi akis – atitiktų ben-drovės pagrindines veiklos kryptis – ypač tiks-laus dokumento atpažinimo, konvertavimo ir atkūrimo technologijas.

„Veiklos krypties“ inf.

„ABBYY“ produktai – efektyvi pagalba optimaliam darbui

www.abby.lt

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

23

2009/Nr.2 (14)

VERSLO VALDYMAS

Apsilankyti ir pamatyti, kaip dirba geriau-sios ir žinomiausios tam tikros srities pa-saulio kompanijos, svajoja ne vienas specia- listas, tiesa, tokia galimybė pasitaiko ne vi-siems. Tačiau perimti jų patirtį gali kiekvie-nas. SAP UAB pristato „Best Practice“ kon-cepciją, kurios esmė yra geriausią sukauptą pasaulio praktiką pritaikyti Lietuvos vers-lui ir viešajam sektoriui.

SAP UAB pardavimų vadovas Tomas Vit-kus teigia, kad SAP, kaip pasaulinis progra-minės įrangos gamintojas, Lietuvos vers-lininkams ir viešojo sektoriaus atstovams gali pasiūlyti geriausias praktikas, įgyven-dintas viso pasaulio įmonėse. „Neretai ino-vacijas suprantame tik kaip naujus išradi-mus, tačiau šiandieniniame gyvenime ne mažiau svarbios tos naujovės, kurios jau buvo kažkur įgyvendintos, pasiteisino ir leidžia dirbti geriau negu tai daro kaimy-nai ir konkurentai. Mes turime įvairių tech-nologinių procesų ir galime pateikti ino-vacijų, kurios padeda verslo procesus pa-daryti skaidresnius, labiau pamatuotus, imtis darbų, kurie be tų technologijų nebū-tų įmanomi“, – apie SAP privalumus kalbė-jo T. Vitkus, pabrėždamas, kad ši bendrovė ypatinga dar ir tuo, jog siūlomos geriausios praktikos yra pritaikytos konkrečioms in-dustrijos sritims.

SAP yra programinės įrangos vidutinėms ir didesnėms verslo įmonėms gamintojas, jos teikiami sprendimai apima veiklą nuo finansų apskaitos iki gamybos apskaitos, įmonės resursų planavimo, ryšių su klien- tais ir tiekimo grandinės valdymo. „Tu-rime išskyrę 24 industrijas ir toms indus-trijoms kuriame sprendimus, kurie ne tik yra pritaikyti konkrečiai veiklos sričiai, bet ir turi savyje geriausias praktikas. Geriau-sios praktikos atsiranda tada, kai įdiegiame

kelioms dešimtims įmonių tam tikras pro-gramas ir pasikartojančius dalykus, geriau-sius sprendimus pastebime bei automatiš-kai pritaikome mūsų programinėje įran-goje. Tokiu būdu Lietuvos įmonė, kuri nori savo veikloje pritaikyti geriausią Europos praktiką, nusipirkdama mūsų informacinę sistemą, gauna ir savotiškas rekomendaci-jas, kaip panaši įmonė Europoje atlieka tam tikrus veiksmus. Tai nėra konkrečios įmo-nės pavyzdys, o kelių dešimčių įmonių pa-tirtis. Todėl verslininkas gali tiesiog imti ir taip pat daryti, bet taip pat gali ir pakore-guoti tam tikrus procesus“, – apie geriau-sios praktikos atsiradimą ir privalumus pa-sakojo T. Vitkus.

Dauguma verslo procesų visose valstybė-se yra identiški, tad belieka pakoreguoti tik apskaitos reikalavimus, kitus dalykus, kurie turi atitikti Lietuvos įstatymų reikalavimus. SAP siūlo sprendimus bankams, prekybi-ninkams, automobilių pardavėjams, staty-bos bendrovėms, nekilnojamojo turto vys-tytojams.

Geriausios praktikos nuolat tobulinamos, tad klientas gauna tam tikrą koncepciją, kaip vystyti veiklą, atlikti tam tikrus proce-sus, kad gautų geriausią rezultatą. Tai ypač naudinga Lietuvos įmonėms, kurios kol kas tik bando konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

Ekonominis sąstingis juntamas visur, ta-čiau kai kuriose srityse kaip tik pastebi-mas suaktyvėjimas, ieškoma būdų, kaip dirbti geriau. „Prieš kelerius metus pra-dėjome kryptingai dirbti su mažmeni-nės prekybos ir viešojo sektoriaus atsto-vais ir šiandien matome, kad patirtis jau pradedama taikyti. Vidutinės įmonės taip pat vis labiau domisi, mat pasinaudoda-mos mūsų teikiama geriausia praktika jos

gauna patikrintus veiklos sprendimus, ne-bereikia išradinėti naujų darbo metodų, ieškoti naujų kelių. Mes sakome: štai ge-riausia praktika, pradėkite ja naudotis, o jei kas netiks – galėsite koreguoti jau pro-ceso metu“, – sakė T. Vitkus.

Aktyviausi šiuo metu yra prekybininkai. „Visada maniau, kad ne didžiausios įmo-nės diegia kuo naujesnes ir sudėtingesnes technologijas, o tos bendrovės, kurios dirba ypač didele konkurencija pasižyminčiose srityse. Mažmeninės prekybos rinkoje Lie-tuvoje itin konkuruojama, tad neretai krei-piamės į pagrindinę SAP būstinę Vokieti-joje prašydami tokių pažangių sprendi-mų, kurie net ir Vakarų Europos šalims yra naujovė. Taip pat yra ir kituose sektoriuose, kur konkurencija milžiniška“, – apie rinkos ypatumus pasakojo T. Vitkus.

Viešasis sektorius taip pat nėra svetimas SAP, mat ši kompanija geriausias prakti-kas kaupia ir dirbdama su daugelio šalių valstybinėmis įmonėmis bei organizaci-jomis. Šio sektoriaus įstaigos ir organiza-cijos turėtų itin suaktyvėti, mat vis labiau jaučiama e. valdžios būtinybė, be to, nuo 2010 metų visos viešojo sektoriaus įmonės turės pereiti prie naujos finansų apskaitos sistemos. Šiems pokyčiams SAP taip pat yra pasiruošusi ir sukaupusi geriausią kitų šalių praktiką.

SAP programinę įrangą kuria jau nuo 1970 metų, geriausios praktikos kaupia-mos jau irgi apie tris dešimtmečius. Lietu-voje bendrovė dirba apie dešimt metų, tad geriausios Lietuvos verslo įmonių prakti-kos jau irgi yra kaupiamos ir gali pasitar-nauti kitiems.

„Veiklos krypties“ inf.

Geriausia pasaulio praktika – Lietuvos įmonėms

SAP UAB pardavimų vadovas Tomas Vitkus

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

24

VERSLO VALDYMAS

Įsisukus ekonomikos augimo karuselei, įmonės vadovai dažnai tiesiog neturėjo laiko gilintis ir tobulinti įmonės procesų – pagrindiniu įmo-nių tikslu buvo augimas ir plėtra. Ekonomikos sulėtėjimas įmonių vadovams suteikė galimybę peržiūrėti turimą informaciją ir pasitelkus pro-fesionalų žinias bei naudojant pažangias verslo valdymo sistemas (VVS) pasiruošti efektyviai dirbti ateityje.

Nebe mada, o būtinybė

Ieškodamos, kaip išgyventi ekonomikos sulėtėji-mo laikotarpiu, įmonės pasitelkia keletą veiklos scenarijų:

• mažinaveikloskaštus;• peržiūriinvesticijųplanus;• bandopadidintiveiklosefektyvumą.

UAB „Columbus IT Partner“ direktorius Marius Važgauskas mano, kad šiuo laikotarpiu svarbiau-sių įmonės procesų įvardinimas ir VVS diegi-mas – ne investicija, o būtinybė siekiant išgyven-ti. Kaip rodo įmonės klientų patirtis ir konkretūs pasiekti rezultatai, protingai atlikus šiuos darbus, didesnis veiklos efektyvumas garantuotas.

„Žvelgiant į sėkmingiausių pasaulio ir Europos kompanijų sąrašą aiškėja, kad daugelis jų susikū-rė ar išaugo krizių laikotarpiu, nes sugebėjo pa-teikti rinkai unikalių pasiūlymų. Krizės laikotar-pis skatina ieškoti efektyvių sprendimų, todėl šiuo metu VVS nebėra prabangos ar ne pirmo būtinu-mo prekė, įsigyta todėl, kad tokią sistemą įsidie-gė konkurentas ar partneris. Pavyzdžiui, naujas gamybos stakles įmonė perka todėl, kad jos yra našesnės, ekonomiškesnės, tikslesnės, reikalau-ja mažesnių aptarnavimo sąnaudų ir pan., o ne todėl, kad jos jums patiko ar jas nusipirko kon-

kurentas. Perfrazuojant šį pavyzdį, VVS yra to-kios pat naujos staklės, o VVS diegimas, siekiant efektyviai valdyti įmonėje vykstančius procesus, racionaliai paskirstyti turimus išteklius bei realiu laiku gauti sprendimų priėmimui reikalingą in-formaciją, šiandien privalo būti pagrįstas moty-vuota strategija ir VVS diegimo pradžioje aiškiai įvardintais tikslais bei laukiamais rezultatais. Tik atlikus šiuos darbus, VVS padidins veiklos efek-tyvumą ir suteiks investicijų grąžą“, – įsitikinęs M. Važgauskas.

Pastaruoju metu atsirado nemažai papildomų finansinių galimybių diegti VVS ir alternatyvų VVS įsigijimui. Papildomos finansinės galimy-bės – tai Europos Sąjungos struktūrinių fondų fi-nansuojami procesų reorganizavimo, VVS diegi-mo ir mokymų projektai, siekiant skatinti įmonių konkurencingumą rinkoje. Alternatyva VVS įsi-gijimui, kurią UAB „Columbus IT Partner“ pri-statė balandžio pabaigoje – VVS „Microsoft Dy-namics“ nuoma. Ši naujovė sulaukė ypač didelio įmonių dėmesio.

Kaip gauti naudos iš ES fondų struktūrinės paramos

2007-2013 metais įmonės gali pasinaudoti ES pa-rama verslui. Įmonėms tai reiškia iki 50–60 proc. mažesnes nuosavas investicijas. UAB „Columbus IT Partner“ daugeliui įmonių padėjo paruošti pa-raiškas pagal „Procesas LT“ (finansuojamos vei-klos, susijusios su įmonių išorinėmis konsulta-vimo paslaugomis, kurių reikia šiuolaikiškiems vadybos metodams ar valdymo sistemoms toje įmonėje diegti) ir „E-verslas LT“ (labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių finansavimo progra-ma, diegiant informacinių technologijų sistemas) priemones.

Gera naujiena – krizė nesitęs amžinai. Todėl dabar pats metas peržiūrėti įmonės veiklos procesus, įvardinti tuos, kurie yra kritiniai įmonės veiklai ir tinkamai juos valdant pasiruošti ekonomikos augimui, teigia rinkos ekspertai.

Ar esate pasiruošę ekonomikos augimui?

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

25

2009/Nr.2 (14)

VERSLO VALDYMAS

Neseniai paskelbtas naujas kvietimas teikti pa-raiškas pagal priemonę „Lyderis LT“, skirtą ska-tinti įmonių investicijas, kuriomis didinamas jų darbo našumas ir eksportas ar pradedama naujų produktų gamyba. Po kelių mėnesių pla-nuojami pakartotiniai „Procesas LT“ ir „E-vers-las LT“ kvietimai teikti paraiškas. Nuolat atnau-jinama informacija apie ES struktūrinę para-mą, susijusią su VVS, yra pateikiama svetainė-je www.columbus.lt.

UAB „Columbus IT Partner“ intensyviai dirba su paraiškų pildymo konsultantais ir regis-truoja naujas įmones, norinčias naudotis VVS teikiamais privalumais su mažesniais kaštais.

Alternatyva – „Microsoft Dynamics“ paslaugos nuoma

Alternatyva siūloma toms įmonėms, kurios šian-dien mano esant būtina naudoti pažangias VVS, tačiau

• nenoriinvestuotiįreikalingąprograminę beitechninęįrangą;

• kuriomssvarbudaugiauapyvartiniųlėšų paliktiapyvartoje;

• neturiVVSgalinčioprižiūrėtiinformacinių technologijų (IT) darbuotojo ar IT infra- struktūros.

Tos įmonės gali pasinaudoti nauja „Prisijunk ir naudokis“ principu paremta paslauga – „Micro-soft Dynamics“ nuoma. Pasirinkę nuomą klien-tai, vietoj to, kad instaliuotų ir vystytų VVS įmo-nės viduje, moka fi ksuotą nuomos mokestį, o pa-slaugos teikėja – UAB „Columbus IT Partner“ kartu su techninę įrangą prižiūrinčia ir saugumą užtikrinančia partnere UAB „HOSTEX“ – valdo ir prižiūri sistemą.

Klasikinių „Microsoft “ produktų („Windows Server“, SQL, „Exchange“ ir kitų) nuomos pa-slaugą teikianti nuo 2003 m., UAB „HOSTEX“ pastaruosius pora metų džiaugėsi apie 50 proc.

kasmet didėjančia paklausa šiai paslaugai. Verslo sprendimų departamento direktoriaus Giedriaus Kalibato nuomone, sparčiai populiarės ir VVS nuoma, nes įmonės pajus apčiuopiamą naudą:

• Kaštųvaldymasirekonomija.Įmonėslėšos naudojamos veiklos vystymui, nėra techninės įrangos įsigijimo ir palaikymo kaštų, fi ksuotos išlaidos, aiški kainodara.

• ITištekliųapribojimųpanaikinimas. Optimizuojamas IT darbuotojų skaičiaus, sistemos administravimo paslauga teikiama iš vienų rankų.

• Greitasstartasirpokyčiųvaldymas. Standartinė sistema paleidžiama per 1 savaitę, lengvai pagal poreikį keičiamas sistemos vartotojų skaičius, atsiranda galimybė dirbti ten, kur tuo metu patogu.

• Aukščiausiolygiosaugumas.Duomenys visuomet pasiekiami, prieinami tik numatytiems asmenims, apsaugoti nuo jų praradimo. Saugumą užtikrina 3 „HOSTEX“ duomenų centrai, naujausias iš kurių yra vienintelis tokio lygio duomenų centras, įkurtas Vilniaus centre.

• Paprastumas.NereikiabūtiITspecialistu, norint naudotis VVS teikiamais privalumais.

VVS – kasdienis įmonių darbo įrankis

Kad ir kokiu būdu pasinaudotumėte – įdarbin-dami įmonės lėšas, naudodami ES paramą ar pa-sinaudodami nauja „Microsoft Dynamics“ nuo-mos galimybe, „Columbus IT Partner“ vizija yra tokia: VVS, dirbanti 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, turėtų tapti kasdieniu nesudėtingu įmonių valdymo įrankiu. Taip, kaip dabar nau-dojatės mobiliuoju telefonu ar elektronine ban-kininkyste, lygiai taip pat galite naudotis pažan-gia verslo valdymo sistema efektyviai įmonės vei-klai užtikrinti.

„Veiklos krypties“ inf.

DĖMESIO VERSLO ASOCIACIJOMS, KLUBAMS IR KITOMS VERSLO ORGANIZACIJOMS!

Columbus IT praneša, kad nuo šiol įmonės gali valdyti savo verslą, naudodamos pažangias verslo valdymo sistemas

• Paprasčiau • Greičiau • Pigiau

KAIP? Pasikvieskite „Columbus IT“ pranešėją pristatyti naujovės – verslo valdymo sistemų „Microsoft Dynamics“ nuomos. Jokių papildo-

mų techninių investicijų: viskas, ko jums reikia – interneto ryšys.

Dėl pristatymo rašykite vvs@columbus.lt arba skambinkite (8 5) 210 2727.Daugiau informacijos internete www.columbus.lt

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

26

VERSLO VALDYMAS

Iš tiesų keistas klausimas, kai šimtai įmonių vos suduria galą su galu ar, blogiausiu atveju, užsi-daro. Sunkmetis yra metas, kuomet greitų ir si-tuaciją rinkoje atitinkančių valdymo sprendimų priėmimas gali ne tik padėti išgyventi įmonei, bet ir suteikti galimybę klestėti. Būtent sunkme-tyje įmonės konkurencingumą nulemia vadovų laiku priimti ir pamatuoti strateginiai bei takti-niai įmonės valdymo sprendimai. Tokių spren-dimų įgyvendinimas turi būti lengvai matuoja-mas bet kuriuo metu, bet kuriame valdymo ly-gyje, ir matavimai operatyviai koreguojami, kei-čiant strategiją. Kyla klausimas, o kas yra spren-dimų priėmimo ir įgyvendinimo sėkmės pama-tas? Vienintelis atsakymas – turėjimas aktualios informacijos, reikalingos sprendimui priimti ir jo įgyvendinimui pamatuoti. Informacijos, su-formuotos iš visų turimų ar prieinamų įmonei duomenų šaltinių ir pateiktos tinkama forma bei reikiamu metu.

Kaip šiuo metu yra?

Vadovai kenčia ir nuo informacijos neprite-kliaus, ir nuo jos pertekliaus. GARTNER teigia, kad daugiau nei 35 proc. iš 5000 didžiausių pa-saulio kompanijų vadovų reguliariai patiria ne-sėkmę, priimdami kritinius jų veiklai sprendi-mus, todėl kad jie neturi reikiamu laiku priėji-mo prie reikalingos informacijos. Dažnas vado-vas kenčia tiek nuo informacijos trūkumo (nes dažnai negali gauti to, ko jam reikia), tiek ir nuo

informacijos pertekliaus, kuomet stropūs dar-buotojai užverčia ataskaitomis.

Gaunama informacija kelia abejonių, nes pa-grindiniai informacijos naudotojai – vadovai – yra ataskaitas rengiančių darbuotojų kompeten-cijos ir duomenų interpretavimo įkaitai. GAR-TNER teigia, kad tik 10-20 proc. įmonės dar-buotojų turi galimybę pasinaudoti organizacijo-je sukauptais duomenimis. Vadovai savo spren-dimus grindžia informacija, kuri iš esmės pri-klauso nuo techninių darbuotojų verslo suvoki-mo, gebėjimo surasti tinkamus duomenis ir da-ryti prielaidas. Taip pat reikia neužmiršti, kad „klysti yra žmogiška“, todėl neretai apie tą patį objektą skirtingose ataskaitose gaunama nesu-tampanti informacija.

Informacinių technologijų amžiuje informa-cijos parengimo kaštai yra per dideli. Vargu ar dažnas vadovas gilinasi į tai, kiek darbuotojai sugaišta laiko jam reikalingos informacijos pa-teikimui ir ataskaitų rengimui, t. y. neskaičiuoja kiek jis negauna pajamų dėl to, kad darbuotojai nedirba tiesioginio darbo, o rengia ataskaitas.

Kaip turėtų būti?

Kiekviena ataskaita, kokios formos ji bebūtų, turi būti pagrindas sprendimui priimti, o ne tiesiog informacijos memorandumas. Bet ku-rios organizacijos veikla turi būti organizuota

Ar įmanoma klestėti sunkmečiu?Asta Turonienė, veiklos valdymo konsultantė UAB „Danet Baltic“

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

27

2009/Nr.2 (14)

VERSLO VALDYMAS

taip, kad kiekvienas veiklos procese dalyvaujan-tis žmogus galėtų priimti jo atsakomybę atitin-kančius sprendimus, todėl kiekvienam proceso dalyviui turi būti suteikta reikalinga informaci-ja tinkamu laiku ir tinkama forma.

Pirmiausia pažvelkime į aukščiausiojo lygio va-dovus, kurie turi plačiausią atsakomybę ir di-džiausią informacijos poreikį. Vadovas, kaip lėktuvo pilotas, vienu žvilgsniu pastoviai ste-bintis savo lėktuvo būseną, turi prieš akis turė-ti savo organizacijos būsenos prietaisų skyde-lį (angl. Dashboard) su svarbiausiais organiza-cijos būseną atspindinčiais rodikliais. Būsenai įvertinti vadovui pakanka vieno ar kelių infor-macinių blokų su 6-9 grafikais ar rodiklių pasie-kimų lentelėmis (angl. Scorecard). Rodiklių pa-siekimo lentelėse intuityviai suvokiamais žymė-jimais parodomas konkretaus rodiklio pasieki-mas „šiandien“ ar užsibrėžtai data. Tokiu būdu vadovas turi galimybę greitai sutelkti dėmesį tik į tuos rodiklius, kurių pasiekimai netenkina.

Antra grupė darbuotojų – tai veiklos analiti-kai, kuriais dažniausia būna viduriniojo lygio vadovai, organizuojantys savo padalinio ar vei-klos srities darbą. Šiems vadovams be anksčiau minėtų „prietaisų skydelių“ reikalingas įrankis, leidžiantis greitai išsiaiškinti iškilusių proble-mų priežastis (turi turėti duomenų „pjaustymo“ įrankį) bei kurti ir publikuoti ataskaitas, kurios įvairiais būdais pateikiamos galutiniams atas-kaitų naudotojams – operatyvinės veiklos vado-vams ar išoriniams informacijos gavėjams: par-tneriams, klientams ar visuomenei.

Informacija turi būti patikima. Visi informaci-jos naudotojai, nepriklausomai nuo padėties or-ganizacijos valdymo hierarchijoje, apie tą patį objektą turi gauti vienodą informaciją. Tai yra visos ataskaitos ir kitos informacijos pateikimo formos, nepriklausomai nuo pateikiamos infor-macijos agregavimo lygio ir ataskaitų rengėjų, formuojamos iš tų pačių pirminių duomenų ir joms taikomos tos pačios duomenų agregavimo ir perskaičiavimo taisyklės.

Ataskaitų rengimas turi būti automatizuotas. Reikia atsisakyti prabangos daryti ataskaitas rankiniu būdu, kai iš esmės visi įmonės duome-nys saugomi kompiuterinėse laikmenose. Juo-lab, kad parengti 99 proc. ataskaitų nereikia jokių subjektyvių sprendimų, t.y. nereikalingas žmogaus įsikišimas.

Kaip to pasiekti?

Yra trys kertiniai dalykai, užtikrinantys dispo-navimą aktualia, sprendimams priimti reikalin-ga informacija:

• Reikiažinotikąveiklojereikiamatuoti• Turėtipatikimusduomenųšaltinius• Turėtiišteklius,gebančiuspateiktiinformaciją priimtina forma ir reikiamu laiku.

Kaip žinoti, ką reikia matuoti? Matavimai pir-miausia turi būti realus verslo atspindys. Matuo-

dami ir stebėdami savo veiklą pirmiausia siekia-me užsibrėžtų tikslų, tokiu būdu galime rasti ir valdyti kritines vietas versle bei valdyti savo dar-buotojų elgseną – sena, patikrinta tiesa: „Kaip matuoji, taip ir elgiuosi“. Kokia bebūtų organi-zacijos strategija, svarbu, kad parinkti matavimai atitiktų organizacijos strateginius tikslus ir aiš-kiai rodytų šių tikslų įgyvendinimą, t.y. atspindė-tų realiam laike kaip įgyvendinamos užsibrėžtos siektinos ir ambicingos veiklos reikšmės.

Kaip pasiekti, kad duomenys būtų patikimi? Kad turimos įmonės analitinės sistemos suteik-tų laukiamą naudą, jos turi naudoti patikimus pirminius duomenų šaltinius – kompiuterinėse sistemose, programose ir kituose dokumentuo-se duomenys turi būti užpildyti teisingai ir iš-laikytas jų vientisumas. Informacinėse sistemo-se negali likti tuščių laukų tose vietose, kurios skirtos analizei. Kita vertus, duomenys turi būti struktūruoti, t.y. analizuoti, apibendrinti, gru-puoti ir skaičiuoti galima tik tuos duomenis, ku-riems yra priskirtos žinynų reikšmės arba, ki-taip tariant, dimensijos.

Kas gali pateikti informaciją priimtina forma ir tinkamu laiku? Vienas kelias yra turėti tokią prabangą ir įdarbinti daug žmonių, kurie kaup-tų, analizuotų ir pateiktų duomenis. Tokiu atve-ju reikia turėti dar darbuotojų, kurie užsiimtų kontrole, kad visi naudotųsi tais pačiais duo-menimis ir taikytų tas pačias taisykles – apie kaštų mažinimą ir efektyvumą tokiu atveju rei-kia pamiršti. Antras kelias – naudoti technolo-giją, skirtą duomenų analizei ir jų pateikimui. Ši technologija vadinama Verslo analitika (angl. Business Intelligence – BI) ir skirta surinkti duo-menis iš skirtingų šaltinių, juos agreguoti ir pa-teikti informacijos naudotojui tinkamu pavi-dalu bei reikiamu laiku sprendimui priimti. Ši technologija suteikia galimybes atsisakyti dar-bui imlaus ataskaitų rengimo proceso, informa-cijos teisingumo patikrinimo ir duomenų kon-solidavimo bei ilgo pateiktų milžiniškų ataskai-tų studijavimo.

Kaip įgyvendinti?

Bet kuris verslo analitikos sprendimo įgyven-dinimas pirmiausia yra projektas, per tam tikrą laiką parengiantis unikalų rezultatą – analitinę sistemą. Kita vertus, verslo analitikos sprendi-mo įgyvendinimas yra pokytis organizacijoje, todėl planuojant sprendimo įgyvendinimą būti-na atsižvelgti į priemones, mažinančias darbuo-tojų pasipriešinimą bei sudarančias sąlygas su-kurtai sistemai veikti su planuota nauda nuo jos įdiegimo momento.

Taigi, grįžkime prie iškelto klausimo „ar įma-noma klestėti sunkmečiu?“ Jei turime tinkamai tvarkomus duomenis ir interaktyvią informaci-jos pateikimo sistemą verslui valdyti, tai galime adekvačiai įvertinti besikeičiančią verslo aplin-kos situaciją, operatyviai keisti strategiją ir įgy-vendinti ją per veiklos matavimus, jų stebėjimą bei užsitikrinti greitą sprendimų priėmimo pro-cesą visuose organizacijos valdymo lygiuose.

Krizė yra puiki proga pamatyti, kaip veiksmin-gai viena ar kita įmonė sugeba reaguoti į besikei-čiančią verslo aplinką. Pastaruoju metu daugely-je verslo įmonių stebime kaštų optimizavimo pa-stangas. Vienos įmonės mažina veiklos sąnaudas atleisdamos darbuotojus, kitos mažina marketin-go biudžetus. Kaip taikliai pastebėjo vienos ben-drovės vadovas: „Mėginame išgyventi su darbuo-tojų branduoliu“. Galima teigti, kad didžioji dalis įmonių Lietuvoje, o taip pat ir pasaulyje, dėl kri-zės ženkliai pakoregavo savo veiklos strategijas.

Tačiau dalis įmonių eina kitu keliu – aktyvina savo kontaktus su klientais bei ieško naujų nišų veiklai. Dėl mažos vidaus rinkos viena esminių sąlygų daugeliui Lietuvos įmonių yra tapti kon-kurencingomis tarptautiniu mastu. Vienas iš efektyvesnių būdų to pasiekti yra kuo plačiau bendradarbiauti su užsienio partneriais kuriant naujus produktus, paslaugas ar technologijas.

2003 metais Suomijos telekomunikacijų milžinė Nokia kartu su Suomijos technologijų perdavi-mo centru (dabar šis europinis tinklas vadinasi Enterprise Europe Network, EEN) pradėjo par-tnerių, kurie padėtų parengti konkrečius nau-joviškus sprendinius, paiešką. Įdomu, kad per technologijų perdavimo centrus pateikiami pa-siūlymai bendradarbiavimui yra anoniminiai. Bendradarbiaujant su Lietuvos EEN specialis-tais į Nokia pasiūlymą atsiliepė tuo metu maža Lietuvos įmonė UAB „Teltonika“. Tai virto itin sėkmingu bendradarbiavimu: jau kitais, 2004 metais Lietuvos įmonė pristatė apie 10 naujų produktų ir sprendinių. Sėkmingi įmonės pri-sistatymai „CeBIT2004“, „CeBIT2005“ ir „Han-nover Messe 2005“ parodose leido įmonei at-rasti naujas verslo galimybes visame pasaulyje, įkurti atstovybes tiek kituose ES kraštuose, tiek

kituose žemynuose. Šiuo metu įmonėje dirba apie 200 darbuotojų, o ji pati sėkmingai randa savo nišą, konkuruodama net su tokiais gigan-tais kaip „Samsung“.

Kita ryški technologijų pritaikymo bendradar-biaujant su užsienio partneriai istorija – UAB „Norta“, kuri 2000 metais ieškojo partnerių, ga-linčių pritaikyti jos sukurtą plazminio purški-mo technologiją. Šią technologiją buvo nuspręs-ta plėtoti automobilinių ir pramoninių kataliza-torių srityje. Į UAB „Norta“ pasiūlymą atsiliepė Suomijos bendrovė „Condens Oy“, vėliau pri-sijungė ir Suomijos mokslinių tyrimų institutas VTT. Naujas produktas sudomino Švedijos ben-drovę TPC, kuri naują katalizatorių pritaikė bio-masės gazifi kavimo jėgainėje.

Ši sėkmė paskatino bendrovę tęsti darbus ir 2006 metais pradėti bendradarbiavimą su Romos uni-versitetu, sukūrusiu naują biomasės džiovinimo metodą, kuris su Lietuvos įmonės pagalba buvo pritaikytas durpių džiovinimui. Šiuo metu ben-drovė užregistravo katalizatorių prekinį ženklą „Amiagus“, iniciavo 11 naujų projektų bei turi 80 užsienio partnerių, kurių dauguma yra Europoje.

Tarptautinis technologinis bendradarbiavimas suteikia galimybes įmonėms tapti verslo fl agma-nais bei kurti produktus, kurie sukuria ženkliai didesnę pridėtinę vertę. Taip jos tampa atspares-nės dinamiškai besikeičiančiai aplinkai bei ge-riau pasirengusios ateities iššūkiams. Tarptauti-nis bendradarbiavimas suteikia naujų žinių ir ge-bėjimų, įgalina valdyti savo veiklos aplinką ir ją patiems plėsti, kurti sau naujas galimybes ir ne-besivarginti varžybomis dėl mažesnių kaštų.

www.inovacijos.lt, www.paramaverslui.eu

Sėkmingas atsakas krizei – veržlumas

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

28

VERSLO VALDYMAS

Marius Ramanauskas

Mechatroninės judesio sistemosElektrinės pavaros ir manipuliatoriai

Tikslus pozicionavimas Maistas ir pakavimas Elektronikos pramonė Surinkimas

• Daugiau nei 20 000 produktų, skirtų judesiui formuoti ir valdyti.

• Nuo produkto iki darbui paruoštos sistemos.

• Konsultacijos ir komponentų pristatymas per 24 valandas.

• Sistemų derinimas, programavimas, instaliavimas.

• Atsarginės dalys ir remontas.

Festo UABKaraliaus Mindaugo pr. 22,LT-44295, KaunasTel.: (8 37) 32 13 14Fax.: (8 37) 32 13 15El. paštas: Info_lt@festo.comwww.festo.lt

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

30

DUOMENŲ APSAUGA

ESET produktai – patikima, tiksli ir visapusė apsauga biuro kompiuteriams

www.eset.lt

Dabar, kai nė vienas biuras neišsiverčia be interneto ryšio, virtualūs nusikaltėliai sten-giasi pasinaudoti šiuo nuolat besiplečian-čiu virtualiu tinklu. Siekdama pasipriešin-ti šioms grėsmės pasaulinė saugumo spren-dimų kūrėja ESET nuolat kuria ir tobulina efektyvias priemones, kurios ne tik aptin-ka ir pašalina jau žinomas grėsmes, bet ir naudojant pažangias euristines technologi-jas neutralizuoja naujas. Kelių lygių apsau-ga, lengvai valdoma programa, pažangios stebėjimo ir pranešimo apie virusus siste-mos, automatiškas pažangios technologijos mechanizmo atnaujinimas – visa tai verslui pristato ESET.

Sklandžiai veikiantis kompiuteris

Kuo didesnis veiksmingumas, išnaudojant kiek įmanoma mažiau kompiuterinės sis-temos išteklių. Tokiu principu vadovauja-si ESET produktų kūrėjai, specialiai vers-lui pristatydami kompiuterinės apsaugos programas „ESET NOD32 Antivirus Busi-ness Edition“ ir „ESET Smart Security Bu-siness Edition“. Galingas skenavimo vari-klis atlieka išsamų sistemos skenavimą ir visų programinės įrangos dalių filtravimą, tik minimaliai panaudodamas sistemos iš-teklius. Kompiuteryje bus apsaugoti ne tik jūsų dokumentai, vaizdo medžiaga, pre-zentacijos, bet ir išsamiai patikrinti gau-nami laiškai „Microsoft Outlook“ prog- ramoje, skenuojamos išorinės duomenų laikmenos.

2009 m. balandį atlikus „Virus Bulletin“ testą paaiškėjo, kad atnaujinta programa „ESET Smart Security 4 Business Edition“ naudoja itin mažai sistemos resursų, tiek skenuojant failus, tiek kompiuteriui vyk-dant rutinines užduotis. Naujausia „ESET Smart Security“ versija aplenkė tokias an-tivirusines programas kaip „Kaspersky“ ir „Symantec“ ir užima vos 48 MB kom-piuteryje.

Proaktyvi apsauga

Kompiuteriams didžiausią grėsmę kelia dar neištirtos, mutavusios kenkėjiškos pro-gramos, besistengiančios išnaudoti susida-riusią progą atakoms iki to momento, kai kompiuterio specialistai atranda nuo jų veiksmingą receptą. Pasitelkdama „Thre-atSense“ technologija programos „ESET Smart Security“ ir „ESET NOD32 Antivi-rus“ užtikrina itin tikslų ir greitą tokių vi-rusų aptikimą ir nukenksminimą kompiu-terių specialistams vos tik gavus pirmąsias užuominas apie naujas grėsmes virtualia-me pasaulyje.

Renkantis kompiuterinės apsaugos pro-gramas saugumo specialistai pataria pir-miausia atsižvelgti į saugumo programos patikimumą. Tai įvertinti padės atlieka-mi įvairūs tarptautiniai testai. ESET garsi tuo, kad yra daugiausia – net 55 kartus – gavusi „Virus Bulletin“ įvertinimus. Tai yra daugiau nei bet kuris kitas antiviru-sinių programų kūrėjas. Taikant proakty-vią technologiją ESET saugumo sprendi-mai nė karto nepraleido neatpažinto viru-so nuo 1998 metų.

Bendrovėje ankstesnę antivirusinę progra-mą pakeitus „ESET NOD32“, skirta vers-lui, programa aptinka ir nukenksmina tuos kenkėjus, kurių ankstesni saugumo pro-duktai nesurasdavo.

Centralizuotas valdymas

Aukščiausio lygio pasaulinis produktas „ESET Smart Security 4 Business Edition“ yra toks saugumo produktas, kuris derin-damas antivirusinę programą „NOD32“ su galingu „ThreatSense“ varikliu ir ugniasie-ne bei nepageidaujamų laiškų filtru yra vi-sada pasiruošęs apsaugoti kompiuterius nuo virusų, Trojos arklių, kirminų, šnipi-nėjimo programų, nepageidaujamų laiškų. Visi keturi programos komponentai sukur-ti taip, kad veiktų kaip vieningas darinys.

Didelėms įmonėms kartu su „ESET Smart Security“ ESET pristato ir patobulin-tą „ESET Remote Administrator“ progra-mą, kuri užtikrina paprastą kompiuterinių tinklų valdymą ir administravimą, centra-lizuoja atnaujinimus ir net leidžia juos at-siųsti, kompiuteriui neprisijungus prie in-terneto. Iš vieno kompiuterio bendrovės informacinių technologijų specialistas gali valdyti iki dešimties tūkstančių kompiu-terių, pasitelkęs tik minimalias pastangas. Toks sprendimas sumažina kompiuterių administravimui skiriamą laiką ir išteklius, leisdamas visą dėmesį sutelkti į kitus vers-lo aspektus.

Nuo atominės elektrinės iki draudimo bendrovių

Visapusę, kelių lygmenų apsaugą jau yra įsidiegusios tokios organizacijos Lietuvo-je kaip ERGO draudimo grupė, „Rubicon Group“, Kauno technologijos universite-tas, Kultūros ministerija, pieno perdirbi-mo grupė „Pieno žvaigždės“, Ignalinos ato- minė elektrinė, intelektualių inžinerinių sprendimų kūrimo bei projektų valdymo kompanija „Fima“.

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET, šiais metais atlikusi pasaulinę elek-troninių nusikaltimų apžvalgą, išsiaiški-no, kad net 6 iš 10 bendrovių darbuoto-jų mano, kad jų kompanija skiria nepa-kankamai lėšų, laiko ir išteklių spręsda-ma kompiuterinio saugumo pažeidimus. Verslo dėmesys savo duomenų kompiute-riuose saugumui auga kur kas lėčiau nei virtualių nusikaltimų skaičius. Vis dėlto derėtų įsiminti – bet kuri programinė įranga šiandien yra pažeidžiama, nebeliko „saugių“ PDF, JPG failų. ESET atliktas ty-rimas taip pat parodė, kad kovoje su vir-tualiais nusikaltimais laimi tos bendro-vės, kurios nuolat investuoja į saugumą, nelaukdamas, kol jų sistemas sukrės pavo-jinga kenkėjiškų programų ataka.

„Veiklos krypties“ inf.

TECHNOLOGIJOS

32

AKTUALIJOS

Vakarų šalių vyriausybės raginamos ruoštis ga-limai Saulės „superaudrai“, galinčiai sukelti pa-saulinio masto technogeninę katastrofą. Eks-pertų teigimu, galingas Saulės žybsnis per 90 se-kundžių pusę JAV teritorijos paliktų be elektros energijos.

D. Britanijos vyriausybė taip pat raginama pra-dėti ruošti veiksmų planą, kaip veikti Saulėje kilus smarkiai audrai, kuri galėtų „užtrumpin-ti“ šalies elektros perdavimo tinklą ir sukelti pa-vojingą maisto ir geriamojo vandens trūkumą, rašo dienraštis „Daily Mail“. Mokslininkai per-spėja, kad pavojinga audra Saulėje gali kilti „bet kuriuo metu“.

Buvęs leiboristų ministras Grahamas Stringeris parlamente pareiškė, kad D. Britanija turi būti pasirengusi 1859 m. Saulėje kilusios audros, kuri visame pasaulyje paralyžiavo didžiąją tele-grafo ryšio sistemos dalį, pasikartojimui.

Pasak G. Stringerio, tokio stiprumo audra mūsų dienomis galėtų išvesti iš rikiuotės visas elektros tiekimo linijas, o tai savo ruožtu nutrauktų van-dens bei maisto tiekimą ir sukeltų suirutę trans-porte. Šalyje susidarytų nepaprastoji padėtis.

1859 m. Saulėje kilusi didelė magnetinė audra, pavadinta „Carringtono įvykiu“, sukėlė nere-gėto stiprumo pašvaistes, kurios buvo mato-mos net Floridoje. NASA užsakymu parengta-me tyrime, kurio išvados buvo paskelbtos sau-sio mėnesį, teigiama, kad galingi Saulės plaz-mos pliūpsniai, vadinami Saulės vainiko me-džiagos išmetimais, gali sukelti elektromagneti-nius trikdžius, kurie sujauktų elektros tiekimo sistemas ir sukeltų chaosą šiuolaikinėmis tech-nologijomis paremtose gyvenimo srityse.

JAV mokslininkų teigimu, stipri audra Saulėje per 90 sekundžių paliktų pusę šalies be elektros, dar po 90 dienų – be akmens anglies, ir esą pri-reiktų viso dešimtmečio tokios audros ekonomi-nėms pasekmėms pašalinti. Nuostoliai tokios au-dros atveju esą siektų maždaug 1,8 trilijono dole-rių – ir vien tik per pirmuosius metus.

Kad tokia prognozė apie Saulės Žemėje sukeltą technogeninę katastrofą nėra mokslinė fantastika, patvirtina ir Europos kosmoso agentūros „Space Weather Programme“ programos vadovas geofi-zikas Mike‘as Hapgoodas, teigia dienraštis.

„Aš nemanau, kad JAV nacionalinės mokslų aka-demijos tyrimas – tai panikos kėlimas. Tai neša-liška ir subalansuota ataskaita“, - pareiškė jis.

XXI amžiuje žmonių gyvenimas labai priklau-so nuo elektrotechnika ir elektronika paremtų technologijų, tačiau tokia priklausomybė, anot mokslininkų, visuomenei kelia pavojų dėl gali-mos „globalinės katastrofos“, kurią sukeltų elek-tros tinklus paralyžiuojanti smarki audra Saulė-je. Jos išmesti plazmos pliūpsniai išvestų iš ri-kiuotės elektros perdavimo linijas, kurios tarsi antenos sugertų jų energiją ir tuoj pat sukeltų perkrovimus.

Norint atkurti Saulės audros paralyžiuotus elek-tros tinklus, reikėtų pakeisti sugadintus trans-formatorius, tačiau naujiems pagaminti reikėtų mažiausiai vienerių metų.

Šiuo metu, pasak dienraščio, pats svarbiausias Saulės aktyvumą stebintis palydovas „Advan-ced Composition Explorer“ (ACE) gali prieš 15–45 minučių perspėti apie geomagnetinės au-dros pavojų, o elektros energijos bendrovėms reikia 15 minučių, kad galėtų paruošti savo tin-klus „kritiniam atvejui“. Tačiau, pasak moksli-ninkų, „Carringtono įvykio“ metu Saulės audra Žemę pasiekė greičiau nei per 15 minučių.

JAV mokslininkų perspėjimas šalies vyriausybei sukėlė karštas diskusijas, tačiau tyrimui vadova-vęs Kolorado universiteto Atmosferos ir kosmo-so fizikos laboratorijos direktorius daktaras Da-nielis Bakeris tikisi, kad jo išvados privers poli-tikus veikti.

„Mes vis labiau ir labiau artėjame prie galimos katastrofos slenksčio“, – mano jis.

www.balsas.lt

Saulės žybsnis gali paralyžiuoti ekonomiką,perspėja ekspertai

Veik

losk

rypt

is

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

34

DUOMENŲ APSAUGA

Jūsų gimtadienio data? Ne. Jūsų vaikų vardai? Ne. Jūsų mėgstama krepšinio komanda? Gal. Pripažinkime: slaptažodžiai, kuriuos lengva at-siminti, yra nesudėtingai atspėjami. Atitinka-mai, sudėtingi slaptažodžiai, nors ir yra saugūs, taip pat yra ir labai sunkiai įsimenami, todėl žmonės yra linkę juos užsirašyti, kas yra dar blogiau, nei prastai pasirinktas slaptažodis. Tad šiuo atveju žmogus arba, tiksliau, jo noras neap-sunkinti savo gyvenimo slaptažodžiais ar grės-mių nesuvokimas ir yra „silpnoji grandis“.

Ir iš tiesų, praktika rodo, jog slaptažodžiai, nors ir turi atlikti labai svarbų vaidmenį įmonių tin-klų infrastruktūroje, tampa nebepakankama priemone norint tinkamai apsaugoti informaci-nes organizacijos vertybes dėl jau ankščiau mi-nėtų priežasčių. Mūsų partneriai „Critical Secu-rity“ dažnai atlieka įsibrovimo į organizacijas tes-tus, kurių metu imituoja realių įsilaužėlių, nusi-taikiusių į kompaniją, veiksmus: tam dažniausia būna sudaromos dvi komandos – viena bando įsilaužti į tinklą per technologinius pažeidžiamu-mus, o kita tikrina „žmogiškąjį faktorių“. Pirmoji komanda dažnai susiduria su tokia situacija: pa-vyksta įsilaužti į tikrinamos organizacijos inter-neto tinklalapį, iš ten ištraukti ją administruojan-čių žmonių prisijungimo slaptažodžius, tiesa, už-šifruotu pavidalu.

Šifruotų slaptažodžių dekodavimas momenta-liai atveria daugelį silpnų slaptažodžių, tokių kaip „labas“, „test“ ar „laukiu_algos“, tačiau daž-niausia jie niekur be tos sistemos netinka. Kur kas sunkiau yra parinkti kompleksinius slapta-žodžius, pvz., m69kOpzaD, tačiau jei tai pavyks-ta, tuomet yra 99 proc. tikimybė, jog vartotojas pasirinkęs tokį sudėtingą slaptažodį jį naudo-

ja visur. Kažkas tikriausiai suabejosite, ar kom-pleksinių slaptažodžių parinkimas yra praktiš-kai įmanomas per pakankamai trumpą laiką? Deja, šiandien technologijos leidžia pasiekti ti-krai įspūdingą slaptažodžių perrinkimo laiką: pvz., pigios vaizdo kortos už 200 LT su „Nvidia CUDA“ technologija slaptažodžių perrinkimo sparta nedaug atsilieka nuo „Intel Quad Core“ procesoriaus, o naudojant kelias brangias kor-tas, kurių slaptažodžių perrinkimo sparta yra nuo kelių iki keliolikos kartų didesnė, tradici-niais būdais užšifruoti slaptažodžiai lukštenami kaip riešutai. Taigi turėdami bent vieno vartoto-jo slaptažodį, įsilaužėliai gali brautis vis giliau ir giliau į organizacijos tinklą.

Kita medalio pusė yra tai, kad organizacijų tin-klų vartotojai, ypatingai didesnėse kompani-jose, yra linkę tiesiog pasakyti savo prisijun-gimo duomenis, jeigu jie yra pastatomi į tam tikrą psichologinę situaciją. Pvz., žinant, jog organizacijoje vartotojų vardai sudaromi iš as-mens vardo ir pavardės pirmų raidžių, saky-kim Vardenio Pavardenio prisijungimo vardas būtų „vardpav“, „vpav“, įsilaužėliai gali mėgin-ti tiesiog paskambinti ir netiesiogiai paklaus-ti slaptažodžio. Gal tai irgi atrodo neįtikėti-na, bet pasirinkus tinkamą būdą – įmanoma. Tarkime atliekant panašaus pobūdžio patikri-nimą, kaip būtiną įsibrovimo testo dalį, dar-buotojams meluojama, jog vyksta kalėdinė IT saugumo apklausa, kurios tikslas yra nustaty-ti darbuotojų sugebėjimus pasipriešinti IT grės-mėms: tam reikia užpildyti anketą, kurioje be bendrų klausimų apie IT saugumą reikia nuro-dyti ir savo slaptažodį, kad būtų išrinktas „sau-giausias“, o geriausiai atsakę gali laimėti kelio-nę. Aišku, tai yra dirbtinis pavyzdys – tikri įsi-

Informacijos vagystės ir dėl to patiriami didžiuliai nuostoliai darosi vis didesniu galvos skausmu ne tik mažoms verslo kompanijoms, bet ir didiesiems koncernams ar valstybiniam sektoriui. Ne-retai publikacijose paviešinama informacija su grafa „visiškai slaptai“ arba kurios „niekas neturi sužinoti“. Kažkur nuteka informacija? Kaip tai nutinka ir kaip to išvengti?

Control Sphere duomenų apsauga neįveikiama net geriausiems įsilaužėliams

www.nodbaltic.lt

Veik

losk

rypt

is

35

2009/Nr.2 (14)

laužėliai nenorėtų sukelti daug triukšmo, tad pasirinktų kokį kitą metodą – jie galėtų nusiųs-ti elektroninį laišką, kuriame prašoma kažkur prisijungti ar pan.

Būtent sprendžiant slaptažodžių nepatikimu-mo problemą, buvo sugalvotas papildomas au-tentifikacijos faktorius tam, kad užkirstų kelią slaptažodžių nutekėjimo ar nesaugumo proble-moms. Vartotojui be slaptažodžio žinojimo rei-kia papildomai turėti jam suteiktą įrenginį, tuo-met autentifikacija vyksta pagal principą „tai ką žinau“ + „tai ką turiu“. O toks priėjimas reika-lauja iš įsilaužėlio turėti konkrečiam vartotojui priskirtą įrenginį, leidžiantį prieiti prie kompa-nijos resursų žinant dar ir slaptažodį: t.y. įrengi-nys be slaptažodžio yra bevertis, lygiai taip pat kaip ir slaptažodis be įrenginio.

Tokį sprendimą realizuoti idealiausia naudo-jant USB tipo „antro faktoriaus“ įrenginius, to-kius kaip, pvz., gerai Lietuvos rinkoje užsireko-mendavusį „Eutronsec eToken“, leidžiantį varto-tojams patogiu būdu autentifikuotis sistemose ži-nant tik savo įrenginio PIN kodą, kurį lengva įsi-minti. Įrenginyje saugomi duomenys yra patiki-mai šifruojami naudojant RSA šifravimo algorit- mą, kurio rakto ilgis yra 2048 bitai, kas yra tikrai labai daug, kadangi net 128 bitų rakto šiuolai-kinėmis priemonėmis negalima parinkti, ką jau kalbėti apie kur kas ilgesnį. Be abejo, būtent duo-menų šifravimas ir šifruotų duomenų tinkamas laikymas yra raktas į patikimą apsaugą.

„eToken“ naudojimas sprendžia iškart kelias problemas: įsilaužėliams nebelieka galimybės prieiti prie sistemų turint tik kažkurio vartoto-jo slaptažodį, taip pat jeigu vartotojas, pvz., pa-

meta įrenginį – jis nebegali toliau dirbti ir apie tai yra priverstas pranešti sistemų administrato-riui, ko tikrai nebūna pametus ar kitokiu būdų atskleidus tretiesiems asmenims tradicinį slap-tažodį. Papildomai sistemos funkcionalumą ga-lima išplėsti naudojant papildomą programinę įrangą, pvz., „Secure Systems“ gaminamą „Con-trolSphere“ programinį paketą, leidžiantį dar labiau padidinti saugumo lygį. „ControlSphe-re“ leidžia vartotojams įsiminti slaptažodžius naršyklėse, IM bei kitose programose fiziškai nesaugant jų kompiuteryje – šis darbas patiki-mas saugiai užšifruotam „eToken“ įrenginiui. Taip pat „ControlSphere“ turi ir kitų modulių, leidžiančių vartotojui šifruoti duomenis naudo-jant „eToken“ įrenginį, užrakina darbo stotį iš-traukus raktą ir atlieka subtilesnius veiksmus ten, kur reikalingas papildomas vartotojų au-tentifikavimas.

Taigi suprantama, nepatikimų, besikartojančių, per sudėtingų slaptažodžių problemos tikrai eg-zistuoja ir jas būtina spręsti jau dabar. Naudo-jant „eToken“ ir „ControlSphere“ mes galime pasiekti deramą prieigų prie duomenų saugumą ir padaryti priėjimą prie duomenų ne tik saugų, bet ir dar patogesnį vartotojams. Džiugina ir tai, jog šie sprendimai pagaliau nebėra bran-gūs, o be patikimų saugumo priemonių nebeįsi-vaizduojamas gyvenimas, lygiai kaip savo laiku atėję kompiuteriai, internetas ir vėliau antiviru-sinė apsauga – šiomis dienomis be jų sunku įsi-vaizduoti bet kurią darbo vietą. Belieka atsaky-ti į klausimą – ar tikrai Jūsų informacija patiki-mai apsaugota?

„Veiklos krypties“ inf.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

36

KONSULTACIJOS

Novatoriškas ir ambicingas įmonės IT skyriaus vadovas dažniausia nori, kad įmonės progra-minė ir techninė įranga būtų pati moderniau-sia ir viskas vyktų be jokių kliūčių. IT technolo-gijos pasaulyje nuolat kinta, o norint nuo jų ne-atsilikti, kaip žinia, reikia gana didelių investi-cijų. Tokiu atveju įmonės fi nansai tampa IT pa-dalinio „melžiama karvute“, o kas pasakys, ar tai visada atsiperka? Greičiau atsitinka priešin-gai, jeigu IT vadovo „arkliukas“ yra vien atnau-jinamos priemonės, o žmonės ir jų parengimas, darbo procesai ir jų sureguliavimas lieka nuoša-ly. Tarkim, įmonė nusipirko labai modernią bu-halterinės apskaitos programą už 200 tūkst. litų, o procesai ir žmonės tam neparengti. Ką su ja daryti? Pinigai lieka išmesti į balą, nors pastan-

gos sumoderninti įmonės apskaitą ir buvo labai sveikintinos.

Pagerinti nieko neperkant

„Gali būti ir taip, kad įmonei visai nereikia nieko nauja pirkti, o tiesiog sureguliuoti esamus procesus ir darbo išteklius, kurie galbūt iki tol buvo naudojami nenašiai, – sako ITIL dėstyto-jas Tomas Vileikis. – Ir vien tai leis sumažinti IT išlaidas, nekeičiant arba dar ir pagerinant pas-laugų kokybę“.

Kaip sureguliuoti IT padalinio veiklą, kad jis būtų ne didėjanti našta įmonės biudžetui, o priešingai – mažindamas sąnaudas, teiktų pas-

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

36

KONSULTACIJOS

36

Veik

losk

rypt

is

ITIL praktika pasiteisina

Įsivaizduokite įmonės genera-linio direktoriaus ir IT skyriaus vadovo pokalbį. Vienas jų grei-čiausiai norės, kad didesnė dalis įmonės fi nansų tektų pa-grindiniam verslui plėtoti, kitas tikins, kad be naujausių tech-nologijų – verslas nė iš vie-tos. Žinovai sako, kad optima-liai įmonės išteklius technolo-gijų sričiai abu įmonės vadovai paskirstys remdamiesi pasauly-je pripažinta IT valdymo meto-dologija ITIL.

„Kompetencijos ugdymo centro“ ITIL dėstytojas Tomas Vileikis

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

37

2009/Nr.2 (14)

KONSULTACIJOS

laugas, didinančias jos verslo vertę rinkoje. Šis klausimas verčia sukti galvas daugelį ir valsty-bės, ir verslo organizacijų Lietuvoje. TEO LT, AB įmonių grupei priklausanti bendrovė „Kom-petencijos ugdymo centras“ šiai vadybos proble-mai spręsti organizuoja informacinių technolo-gijų infrastruktūros valdymo kursus pagal ITIL (angl. Information Technology Infrastructure Li-brary) metodologiją.

Gera praktika moko

ITIL – tai IT paslaugų valdymo teorija, pade-danti optimizuoti jas teikiančio padalinio darbą bei užtikrinti jo kokybę. Ji paremta leidiniais, kuriuose sukaupta ir apibendrinta pasiteisinusi ITT valdymo praktika, surinkta iš daugelio or-ganizacijų. Šios metodologijos svarba gali būti apibūdinta trimis IT paslaugų valdymo aksio-momis – kas neapibrėžta, negali būti kontro-liuojama;kasnekontroliuojama,negalibūti iš-matuota;kasneišmatuota,negalibūtitobulina-ma. Todėl, netgi jei IT paslaugas teikiančio įmo-nės padalinio paslaugos nėra aprašytos, jos ne-gali būti optimizuojamos. 2007 m. ši metodolo-gija de facto yra pripažinta IT valdymo (IT Ser-vice Management) standartu pasaulyje.

ITIL – duona kasdienė

Metodologijos ITIL pradmenys informacinių paslaugų bei vartotojų aptarnavimo srityse dir-bantiems IT specialistams yra kaip duona kas-dienė. Tarptautinės įmonės „Philip Morris Bal-tic“ IP techninio ir vartotojų aptarnavimo sky-riaus vadovas Šarūnas Mataitis teigia, kad vie-noda strategija – apmokyti IT specialistus ITIL pagrindų ir tuo remiantis teikti IT paslaugas bei kurti IT procesus – taikoma įmonių grupėje „Philip Morris International“ visame pasaulyje.

ITIL metodologijos pagrindais Lietuvoje prieš keletą metų įmonė įkūrė IT pagalbos savo vi-daus klientams tarnybą („Help Desk“). „Žmonės žino vieną lengvai įsimenamą telefono numerį ir vieną el. pašto adresą, į kuriuos gali nukreip-ti visas savo problemas bei klausimus, susijusius su informacinėmis sistemomis bei kompiuteri-ne įranga. Tad jiems nebereikia sukti galvos, į kurį konkretų specialistą reikia kreiptis konkre-čiu atveju, – pasakoja Š. Mataitis. – Visos pro-blemos registruojamos specialioje sistemoje ir yra sprendžiamos pagal įmonės viduje egzistuo-jančias paslaugų teikimo sutartis (angl. SLA – Service Level Agreement). Kiekvienai problemai yra suteikiamas numeris, pagal kurį vartotojas bet kada gali pasitikrinti, kas yra daroma jo pro-blemai spręsti, kuris specialistas tuo užsiima ir kada klausimas bus išspręstas“.

Leidžia išmatuoti efektyvumą

Duomenų centrų ir informacinių sistemų val-dymo lyderė Baltijos šalyse „Baltic Data Cen-ter“ jau aštuonerius metus savo veiklos procesus grindžia ITIL metodologija. Ja paremta ne tik pagalbos tarnybos vartotojams („Service Desk“) funkcija, bet ir incidentų, pakeitimų, problemų valdymo, kiti procesai. Dabar diegiamas infor-macinių sistemų konfigūracijos valdymo proce-sas. „ITIL leidžia išmatuoti IT paslaugų teikimo efektyvumą, informacinių sistemų aptarnavi-mo išlaidas, o tai padeda greičiau gauti informa-cijos apie verslą ir veiksmingiau priimti spren-dimus“, – sako įmonės generalinis direktorius Saulius Markūnas.

Šiaurės Europos finansų grupei priklausantis SEB bankas ITIL metodologiją taiko jau dau-giau kaip šešerius metus. „ITIL išmanymas pa-deda mums optimizuoti IT tarnybos darbą ir užtikrinti verslo padaliniams teikiamų paslau-gų kokybę“, – tvirtina laikinai SEB IT paslaugų skyriaus vadovės pareigas einanti Kristina Pa-lionienė. Jos įsitikinimu, didelei organizacijai, kokia yra SEB bankas, tokie ITIL metodologi-ja paremti ir kontroliuojami procesai, kaip inci-dentų, problemų, pakeitimų valdymas, padeda tinkamai suvaldyti informacijos srautus, o opti-malus organizacijos IT išteklių tvarkymas pade-da sėkmingai plėtoti ir pačios įmonės veiklą.

Šalina problemų priežastis

Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos IDC duomenimis, taikoma ITIL metodologija ben-drovėse 54 proc. padidino IT personalo našumą, incidentų šalinimo trukmę sumažino 49 proc. bei padidino bendrovių darbuotojų našumą 31 proc. Pasaulio patirtis rodo, kad ITIL paremta darbo metodika sumažina prastovas verslo padaliniuo-se, leidžia sukurti sąlygas planuoti IT investicijas bei šalinti problemų, susijusių su IT, priežastis, o ne pasekmes.

Taikyti ITIL metodologiją rekomenduojama įmonėms, kurios siekia atitikti BS-15000 ir ISO-20000 standartus.

„Kompetencijos ugdymo centras“ organizuoja ITIL kursus ir egzaminus, kuriuos išlaikius įtei-kiamas sertifikatas. Kursai rengiami ir egzaminai laikomi remiantis kompanijos EXIN ir APMG rekomendacijomis. Kursuose dėsto sertifikatą tu-rintis dėstytojas, įgijęs ilgametės paslaugų valdy-mo patirties. ITIL sertifikatai pripažįstami visa-me pasaulyje bei identifikuojami kaip aukščiau-sio IT profesionalumo įrodymas.

„Veiklos krypties“ inf.

Veik

losk

rypt

is

AKTUALIJOS

Bandymai stabdyti klimato pokyčius ribo-jant „šiltnamio dujų“ emisijas žlugo: daugu-ma britų dienraščio „The Independent“ ap-klaustų žymiausių pasaulio klimato eksper-tų ragina greičiau imtis vadinamojo avari-nio plano – geoinžinerijos priemonių.

Tarptautinės pastangos mažinti anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ išme-timą į atmosferą patyrė nesėkmę. Tai reiš-kia, kad alternatyvūs klimato pokyčių stab-dymo būdai, kurių poveikis turėtų būti kur kas efektyvesnis, nei vien emisijų ribojimas, iš galimybės tapo būtinybe, rašo „The Inde-pendent“. Didžioji dalis dienraščio sureng-toje apklausoje dalyvavusių klimato spe-cialistų, dirbančių žymiausiuose pasaulio universitetuose ir tyrimų centruose, mano, kad pasaulį nuo pavojingų klimato poky-čių dabar gali išgelbėti tik avarinis „planas B“, kurį vykdant būtų naudojami naujausi technologijų pasiekimai.

Pasak dienraščio, į šį planą bus įtraukti iki šiol itin kontroversiškai vertinti pasiūlymai dirbtinai mažinti planetos paviršiaus tem-peratūrą į stratosferą purškiamomis me-džiagomis, kurios atspindėtų Saulės švie-są, bei anglies dvideginio dujų išsiurbimas iš atmosferos. Tokie vadinamosios geoinži-nerijos metodai, tarp kurių minimas ir van-denynų įsotinimas geležimi, stimuliuojan-čia dumblių žydėjimą, vos prieš kelerius metus mokslininkų būtų buvę griežtai at-mesti. Tačiau naujausia specialistų apklau-sa liudija, kad dabar dauguma juos laiko perspektyviu „avariniu“ planu, leisiančiu apsaugoti planetą nuo blogiausių klimato kaitos padarinių – bent jau iki to laiko, kai pavyks smarkiai sumažinti anglies dvidegi-nio emisijas.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad anglį suge-riantys natūralūs Žemės mechanizmai jau nebepajėgia absorbuoti iš atmosferos dėl žmogaus veiklos susidariusį anglies dvi-

deginį. Šių dujų koncentracija per praėjusį dešimtmetį, kai įsigaliojo emisijas ribojan-tis Kioto protokolas, nenustojo didėjusi ir šiuo metu auga sparčiau, nei buvo numaty-ta pačiuose blogiausiuose Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisi-jos (IPCC) parengtuose scenarijuose. Ang- lies dvideginio emisijos ir toliau kasmet padidėja 1 proc., ir tai verčia mokslininkus keisti požiūrį, pastebi dienraštis.

54 proc. iš 80 „The Independent“ apklaus-tų žymiausių įvairių šalių klimato ekspertų pareiškė sutinkantys su nuomone, kad šiuo metu situacija yra tokia bloga, kad reikia pradėti ruošti globalią geoinžinerijos stra-tegiją, kuri būtų įgyvendinama visos plane-tos mastu. Jų teigimu, šiame „avariniame“ plane turi būti numatytos dirbtinės mani-puliavimo klimatu priemonės, leisiančios sumažinti dėl žmogaus veiklos išmetamų „šiltnamio dujų“ sukeliamus efektus. Maž-daug 35 proc. apklaustų mokslininkų nesu-tiko su „plano B“ būtinybe, teigdami, kad tai nukreips dėmesį nuo svarbiausio tiks-lo – anglies dvideginio emisijų ribojimo, o likę 11 proc. teigė nežinantys, ar geoinžine-rijos strategija yra reikalinga.

Dauguma „The Independent“ apklausoje dalyvavusių mokslininkų (72 proc.) pesi-mistiškai vertina tikimybę, kad gamtos me-chanizmams pavyks susidoroti su didėjan-čiu „šiltnamio dujų“ kiekiu atmosferoje ir išvengti rimtų planetos klimato permainų. Oponuojantys geoinžinerijos taikymams mano, kad dirbtinės priemonės klimatui valdyti nieko nepakeis.

Geoinžinerija: kaip technologijos gali „pataisyti“ klimatą

Šviesą atspindinčių dalelių įpurškimas į atmosferą Nobelio premijos laureatas Paulas Crut-zenas 2006 m. pasiūlė dirbtinai paskleis-

ti stratosferoje Saulės šviesą atspindinčių sulfatų daleles ir taip sumažinti didėjan-čią temperatūrą. Tačiau šis metodas nega-li išspręsti kitos didėjančių anglies dvidegi-nio emisijų keliamos problemos – didėjan-čio vandenynų rūgštingumo. Be to, dėl sul-fatų dalelių gali kilti šalutinių efektų – tai rūgštieji lietūs ir kiti žemdirbystei nepalan-kūs veiksniai.

Dirbtiniai debesys virš vandenynų Galima purkšti virš jūrų ir vandenynų ma-žyčius vandens lašelius, kad susidariusi migla formuotų nedideliame aukštyje plau-kiančius debesis. Taip „uždengus“ nuo Sau-lės didelius vandenynų plotus būtų galima sumažinti temperatūrą visoje planetoje.

Vandenynų „tręšimas“ Eksperimentais įrodyta, kad į vadinamąsias „mirusias“ jūrų ir vandenynų zonas įterpus geležies dalelių fitoplanktonas aktyviau ab-sorbuoja anglies dvideginį, kuris „nusodi-namas“ į didelį gylį ir taip pašalinamas iš cirkuliacijos. Tačiau žydintis fitoplanktonas gali pritraukti juo mintančią jūrų gyvūniją, ir anglis vėl gali sugrįžti į atmosferą anglies dvideginio pavidalu.

Vandens maišymas Mokslininkai taip pat siūlo milžiniškais vamzdžiais siurbti vandenynų paviršiaus vandenį, kuriame yra daug ištirpusio ang- lies dvideginio, ir leisti jį į žemutinius sluoksnius, iš kurių jis nebeiškiltų.

Veidrodžiai kosmose Kai kurie ekspertai siūlo atspindėti švie-są kosminėje erdvėje tarp Saulės ir Žemės įrengus milžinišką veidrodį ar mažesnių veidrodžių masyvą. Toks projektas būtų brangus, be to, sukeltų rimtus debatus, kas kontroliuos tokią sistemą.

www.balsas.lt

Klimato kaita: ekspertai ragina pereiti prie „avarinio“ plano

TECHNOLOGIJOS

38

AKTUALIJOS

Festo UABKaraliaus Mindaugo pr. 22,LT-44295, KaunasTel.: (8 37) 32 13 14Fax.: (8 37) 32 13 15El. paštas: Info_lt@festo.comwww.festo.lt

Kodėl reikia mokytis mechatronikos?

Žinių atnaujinimas, gilinimas, gausinimas tampa įprastine ir nuolatine užduotimi kiekvienoje bendrovėje ar mokymo institucijoje. Sparčiai tobulėjant ir besivystant technikai bei technologijoms dar labiau išryškėja žinių poreikio aktualumas. Žinios visada buvo ir yra svarbiausias konkurencingumo faktorius. Dviejų etapų biogra-fi ja, kuomet mokomasi iki įgyjama norimą kvalifi kaciją, o po to dirbama – tapo praeitimi. Šiandien veiklos/darbo procesą lydi nuolatinis mokymosi procesas. Priežastis paprasta: kuriami bei naudojami fi ziniai produktai kasdien darosi vis „inteligentiškesni“, t.y. juose integruojama vis daugiau žinių, intelekto. Visa tai įvertinus kiekybiškai galima apytiksliai teigti, kad per pastaruosius 30 metų fi zinių produktų intelektualumas padidėjo maždaug 60 proc. Todėl visuotinai pastebima tendencija – kvalifi kuotų darbuotojų poreikio didėjimas. Be abejo, šiandien yra žy-miai daugiau galimybių įgyti žinių bei tobulintis – knygos, internetas ir t.t., tačiau norint įgyti praktinių gebėjimų to nepakanka.

Šiandien yra labai svarbu tobulinti ne tik technines, bet ir organizacines bei žmo-giškąsias kompetencijas.

Mes siūlome Jums pluoštą programų, skirtų visų pirma techninių ir technologinių kompetencijų tobulinimui. „Festo“ visada akcentavo ir labai gerai išvystė praktinę mokymų pusę. Tai padaryti leidžia ne tik dėstytojų kvalifi kacija, bet ir puiki moky-mo centrų programinė bei laboratorinė įranga, metodinė medžiaga, vadovėliai.

Seminarų/mokymų turinys pritaikomas pagal reikiamą kvalifi kacijos lygį – opera-torių, technikų, inžinierių. Tai reiškia, kad jūsų darbuotojų turimos žinios gali būti gilinamos, plečiamos, veiksmingai naudojamos ir įgyta kvalifi kacija pritaikoma darbinėje veikloje.

Išsamesnę informaciją apie mūsų siūlomus seminarus bei kitus didaktikos pro-duktus galite rasti mūsų internetiniame puslapyje www.festo.lt

Procesų automatizavimas

Inovacijų diegimas

Įrangos parengimas eksploatacijai

Techninė priežiūra

Įrenginių tobulinimas

Training and Consulting

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

40

APLINKOSAUGA

Esame įpratę manyti, kad vandens ištekliai žemėje niekada neišseks ir galime jo netau-pyti, nesirūpinti tinkamu buitinių nuotekų valymu. Tačiau pigaus vandens era dėl di-dėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, be-sikeičiančių mitybos įpročių ir vis augan-čio vandens naudojimo pramonės ir žemės ūkio reikmėms gali netrukus baigtis. Bent jau taip mano Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai, įspėjantys apie ateityje gre-siančius „vandens karus“ ir gyvenimą nuo-latinio „vandens streso“ sąlygomis.

Apie panašią grėsmę Lietuvai specialis-tai kol kas nekalba. Vis dėlto sekdami pa-saulines tendencijas ir Lietuvos gyvento-jai turėtų susirūpinti, kokį vandenį gersi-me po 10 ar 50 metų. Pirmiausia reikėtų at-kreipti dėmesį, ar tinkamai valomos buiti-nės nuotekos ir ar išvalytą vandenį galėtu-me dar kartą vartoti. Šiuos dalykus griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstaty-mai ir bendri visoje Europos Sąjungoje ga-liojantys standartai. Tačiau ar reikalavimų laikomasi?

Standartai yra, kontrolės trūksta

Dešimt metų vandentvarkos srityje dir-bančios bendrovės „August ir Ko“ savinin-kas Filionis August tikina pastebintis keis-tą tendenciją tarp buitinių nuotekų valymo įrenginius tiekiančių ir diegiančių Lietu-vos bendrovių – praktiškai visos jos neturi techninio liudijimo arba atitikties sertifika-to, leidžiančio gaminius ženklinti CE žen-klu. Šito dokumento pagrindas – nustaty-tas Lietuvos standartas, atitinkantis bendrą Europos Sąjungos standartą, kuris nurodo, kad visi Lietuvos valymo įrenginiai privalo atitikti šį standartą.

Minėtas dokumentas galioja nuo 2006 metų sausio 1 d., o tų pačių metų rugsė-jo 11-ąją LR aplinkos ministras išleido įsa-kymą, kuriuo pripažino netekusius galios ankstesnius įsakymus ir nurodė, kad Aplin-kos ministerijos regionų Aplinkos apsau-gos departamentai turi kontroliuoti, jog planuojant, projektuojant, statant ir naudo-jant nuotekų valymo įrenginius būtų laiko-

masi reglamento nuostatų. Šios nuostatos galioja gyvenvietėms, kuriose gyvena iki 2000 žmonių.

Pagal nustatytą standartą ant kiekvieno ga-minio turi būti CE ženklas, gamintojo ir gaminio identifikacijos numeriai. Tai leis-tų kur kas lengviau kontroliuoti nuotekų valymo įrenginių kokybę, nes nebereikėtų net tirti išvalyto vandens, viskas būtų aišku pateikus dokumentus apie gaminio ir ES standarto atitikimą.

Tačiau standarto nustatymas dar nereiškia, kad tą pačią dieną visos nuotekų valymo įrengimus gaminančios ar diegiančios ben-drovės jį įvykdė. Paaiškėjus, kad iki 2008 m. liepos mėnesio vienodą Europos standar-tą įvykdė tik 15 ES įmonių, buvo nuspręsta perėjimo prie vienodo standarto laikymo-si laiką pratęsti iki 2009 m. liepos mėnesio. Tačiau iki 2008 m. standarto reikalavimus įvykdžiusios įmonės savo produkciją gali eksportuoti į bet kurią Europos šalį, joms nebegalioja vietiniai tų šalių standartai.

Norėdami įvykdyti ES vienodą standartą gamintojai turi atlikti kelis testus: žaliavų, elektrinės dalies, suvirintų detalių gniuždy-mo ir esminį – išvalymo efektyvumo testą. Tačiau šiandien turime situaciją, kad dau-gelio Lietuvoje parduodamų valymo įren-ginių išvalymo efektyvumas nėra patikrin-tas.

Sertifikuotų įmonių – vienetai

Iki 50 gyventojų namų kvartalui statyti va-lymo įrenginius atitikties sertifikatus turi 5 Lietuvos įmonės, nors šitoje srityje dirba net apie 20. O techninius liudijimus, leidžian-čius dirbti su projektais, skirtais daugiau nei 50 žmonių, turi tik dvi įmonės Lietu-voje, viena iš jų „August ir Ko“. Šiuos liudi-jimus bendrovės turėjo turėti jau nuo 2006 m. rugsėjo, tačiau jį gavusi „August ir Ko“ pernai Lietuvoje laimėjo vos vieną konkur-są statyti nuotekų valymo įrenginius gy-venvietei. „Negi Lietuvoje niekas nebesta-to valymo įrenginių? Ne, valymo įrenginiai statomi nuolat, tam skiriamos ES lėšos, ta-

čiau tie įrenginiai neturi reikalingų doku-mentų, juos statančios bendrovės nėra įgi-jusios atitikties sertifikatų, nėra patikrinu-sios savo gaminių“, – apgailestauja „August ir Ko“ savininkas F. August, kurio surašytą skundą šiuo metu nagrinėja Aplinkos mi-nisterijos sudaryta speciali komisija.

F. August pastebi, kad neretai Lietuvoje skel-biamus konkursus laiminčios bendrovės ne tik neturi Europos standartą atitinkančių atitikties sertifikatų, bet ir pateikia konkur-so sąlygų neatitinkančius pasiūlymus, o jų kainos būna gerokai žemesnės. „Turėdami išduotus sertifikatus, mes juos galime pra-rasti, todėl teikiame pasiūlymus, tiksliai ati-tinkančius konkurso sąlygas. Matyt, todėl ir nelaimime jų“, – svarsto F. August, ku-riam sunku suvokti, kaip gali būti neatsi-žvelgiama į tokių specialistų, kaip VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvar-kos katedros ekspertų nuomonę, kad kon-kursą laimėjusi įmonė neturi sertifikatų ir jų parduodami produktai negali būti nau-dojami Lietuvoje. Tačiau konkurso nugalė-toja vis tiek skelbiama būtent ta bendrovė. Tada ir kyla klausimas, kam nustatomi tam tikri reikalavimai, jeigu į juos niekas ne-kreipia dėmesio?

Lietuvos vandentvarkos srityje susidarė si-tuacija, kuri nuotekų valymu susirūpinu-sius žmones neramina. Turime vienodą ES standartą, tačiau jo nesilaikome, reikalin-gų sertifikatų neturinčios bendrovės rekla-muoja savo veiklą, laimi konkursus. Anot F. August, pasekmių ilgai nereikės laukti, van-denį juk geriame kasdien, tad blogai jį valy-dami netrukus pajusime suprastėjusią ko-kybę. Tačiau veiksmingos priežiūros siste-mos nėra, nes jeigu sertifikatų neatitinkan-čios bendrovės savo gaminių negalėtų eks-ploatuoti, jos būtų priverstos įrenginius tes-tuoti ir gauti sertifikatus.

Kokybę patvirtino vokiečiai

„August ir Ko“ vieninteliai Lietuvoje turi savo patentuotą valymo įrenginį. Be to, UAB „August ir Ko“ buitinis nuotekų va-lymo įrenginys 2006-2007 metais devynis

Nuotekų valymas pagal vienodą

Europos standartąBendrovės „August ir Ko“ savininkas Filionis August

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

41

2009/Nr.2 (14)

APLINKOSAUGA

mėnesius buvo testuotas nuotekų valymo technologijų testavimo institute Vokietijoje nuotekų išvalymo kokybei nustatyti pagal EN 12566-3:2006 standartą. Vieną seniau-sių ir didžiausią patirtį turinčių laboratori-jų Europoje patvirtino, kad „August ir Ko“ gaminami nuotekų valymo įrenginiai pasi-žymi aukštais nuotekų išvalymo parame-trais ir įmonei suteikta teisė savo produk-tus ženklinti CE ženklu. Vokietijos labora-torija pasirinkta neatsitiktinai, taip norė-ta išvengti kaltinimų nesąžiningumu. „Lie-tuvoje jau esame sumontavę daugiau nei tūkstantį įrenginių, juos įsigyja tie žmonės, kurie nenori turėti nuotekų valymo įrengi-nių, neatitinkančių jokių standartų. Ir šian-dien iš statybinių organizacijų atstovų ne-retai išgirstame, kad jie apie mus nieko nėra girdėję. Tai stebina, nes esame vieninteliai Lietuvoje, įvykdę visus ES reikalavimus ir turintys tai patvirtinančius dokumentus“, – neatsistebi F. August.

Nuotekų valymo įrenginiai, kurie nebuvo testuoti dėl valymo efektyvumo nustatymo, prilygsta skalbimo mašinai, kuri neišskal-bia drabužių. Tokių nepirktų niekas, tačiau tokie nuotekų valymo įrenginiai kažkodėl yra perkami, įsitikinęs F. August.

Rinkdamiesi sertifikatų neturinčius valymo įrenginius, tinkamus iki 10 gyventojų, įmo-nės ar gyventojai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad juos teks pakeisti iki 2015 metų. To reikalauja ES ir jau šiandien tokių įrengi-mų skaičius Lietuvoje siekia 150 tūkst. Tad sumokėjus kartą, jau netrukus teks mokėti dar kartą už keičiamus valymo įrenginius.

„Gavę visus reikalingus sertifikatus šian-dien galime savo produkciją eksportuoti į daugybę šalių ne tik Europoje. Kiti de-juoja, kad ekonominė krizė sunkina pa-dėtį, o mes atvirkščiai – ketiname turėti antrą pamainą, svarstome galimybę staty-ti naują gamyklą, tačiau greičiausia ji iškils ne Lietuvoje. Jeigu savo šalyje per metus galime laimėti vos vieną konkursą, turė-dami geriausią, ekspertų įvertintą pro-duktą, tuomet plėsime savo veiklą kitose šalyse. Kūriau šią bendrovę ne tam, kad taptume monopolininkais, džiaugtumė-mės milžiniškais pelnais. Noriu, kad tai būtų tradicijas turinti įmonė, kurioje ga-lėtų dirbti mano vaikai ir anūkai, tačiau sieksiu, jog visi rinkos dalyviai dirbtų vie-nodomis sąlygomis“, – apie ateities pers-pektyvas kalbėjo F. August, stebėdamasis, kodėl tyli vartotojų teisių gynimo institu-cijos, juk nesertifikuoti produktai gali būti pavojingi vartotojams.

Pripažinimas – užsienio šalyse

Įdirbis, kuris nesulaukia tinkamo įvertini-mo Lietuvoje, padeda bendrovei plėsti savo veiklą kitose šalyse. „Dalyvaudami paro-doje Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyra-

tai) gavome pasiūlymą tapti vieno iš Emy-ratų savivaldos institucijų partneriais ir ten diegti valymo įrengimus. Jiems įspūdį pali-ko mūsų turimi sertifikatai ir ketverių metų darbo patirtis Sirijoje. Tų kraštų žmonės žino, ką reiškia vandens trūkumas, tad ver-tina kokybiškus produktus“, – įspūdžiais iš kelionės į arabų kraštus dalijosi F. August.

Šiandien F. August tikina besijaučiąs taip, lyg kovotų su vėjo malūnais, mat šioje ko-voje jis vienas reikalauja, kad būtų laiko-masi nustatytų vienodų ES standartų, Aplinkos ministerijos reikalavimų. „Te-noriu, kad nustatytos taisyklės galiotų. Tai juk nereiškia, kad paprastesni produk-tai neras sau vietos rinkoje, tiesiog varto-tojai nebus apgaudinėjami, kad visos įmo-nės eksportuoja ir diegia tik aukščiausios kokybės produktus. Džiaugiuosi, kad nau-jasis aplinkos ministras Gediminas Kaz-lauskas ir viceministras Ramūnas Kalvai-tis domisi šiuo reikalu, įsiklauso į tai, ką sakome, gilinasi į pateiktus dokumentus. Šiuo metu laukiame specialios komisijos išvadų ir tikimės, kad ledai pajudės – bus imtasi priemonių, kad visos vandentvar-kos srityje dirbančios bendrovės laikytųsi nustatytų taisyklių“, – optimizmo nepra-randa vandentvarkos specialistų nuotekų valymo fanatiku vadinamas F. August.

Tuo, kad visus sertifikatus turintys nuotekų valymo įrengimai yra išties kokybiški, įsiti-kinti gali ir Ukmergės rajono Veprių gyven-vietės žmonės, nes čia sumontuoti būtent „August ir Ko“ gaminami įrengimai. „Au-gust ir Ko“ siūlomi nuotekų valymo įren-gimai mums geriausiai tiko pagal kainos ir kokybės santykį. Šiandien turime gerai vei-kiantį produktą, tad mielai šios bendrovės paslaugomis naudosimės ateityje“, – teigia Veprių gyvenvietės vandentiekio ir nuote-kų tinklus eksploatuojančios akcinės ben-drovės „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis.

Ir kitų problemų vandenvaloje – nors vežimu vežk

Be įrenginių sertifikavimo, standartizavi-mo ir kontrolės trūkumo, yra labai daug ir kitų problemų, susijusių su vandens ap-sauga, kurios įsisenėjusios ir niekaip ne-sprendžiamos. Pavyzdžiui, sanitarinių ap-saugos zonų (SAZ) dydžiai, nustatyti Vy-riausybės dar 1992 metais: nevalytų nuo-tekų septikui, o ir kaupimo rezervuarui nustatyta SAZ yra 5 m. dydžio, o herme-tiškam uždaram nuotekų biologinio valy-mo įrenginiui – 10 m., nors tai yra visiškai neadekvatu galimo poveikio aplinkai po-žiūriu. Jas būtina keisti, bet girdime, kad po numatomo pakeitimo situacija tik pa-blogės, nes zonų dydžiai nors ir bus suma-žinti, bet juos vis tiek reikės nustatyti skai-čiavimais ir tik rengiant detalųjį planą. Tai reiškia, kad niekas negalės lengvai supro-

jektuoti ir pastatyti nuotekų valymo įren-ginių be kryžiaus kelių ruošiant, tikrinant ir tvirtinant detalųjį planą, o juk visi žino-me, kiek tai kainuoja laiko, nervų ir pini-gų. Esant tokiai situacijai, statyti nuotekų kaupimo rezervuarus bus daug ekonomiš-kiau ir paprasčiau, nors tai akivaizdžiai prieštarauja vandensaugos tikslams, pagal kuriuos nuotekos turi būti renkamos ir valomos naudojant geriausias prieinamas technologijas, o šalinamos taip, kad būtų daroma mažiausia įtaka aplinkai.

Kita problema – dar 2001 metais Aplinkos ministro patvirtintas taip vadinamas Lietu-vos aplinkos apsaugos norminis dokumen-tas LAND-21, kuriuo nustatytos nuotekų valymo gamtinėmis sąlygomis filtruojant jas į gruntą sąlygos. „Iš tikrųjų tai nevalytų nuotekų išleidimą į aplinką ir jos taršą įtei-sinantis dokumentas! Deja, tai dar ne visa bėda – jame nustatyti atstumai nuo gręži-nių bei pastatų taikomi ir visišką biologi-nį nuotekų išvalymą atliekantiems įrengi-niams, ir visiškai išvalytoms nuotekoms. Kadangi tokių nerealių atstumų dažnai ne-įmanoma išlaikyti – statomi nuotekų kau-pimo rezervuarai, kurie tampa tikru antisa-nitarinių sąlygų ir teršimo židiniu“, – nusi-vylimo neslėpė F. August.

Trečia, irgi labai sena ir sunkiai pajudi-nama problema – aklas mūsų valdžios įs-taigų reikalavimas namams, įmonėms, visuomeniniams pastatams jungtis prie miestų centralizuotų tinklų. Toks reikala-vimas duoda dažniausia priešingą rezulta-tą – galiausiai pastatomas nevalytų nuote-kų kaupimo rezervuaras (su visais jo „pri-valumais“) arba dar blogiau – investuo-tojas nusispjauna ir nieko nebevysto. Bū-tina tikslinti Aplinkos ministerijos 2006 metais patvirtintą Nuotekų tvarkymo re-glamentą ir jame numatyti palankesnes individualių ir grupinių (decentralizuo-tų) nuotekų tvarkymo sistemų projekta-vimą ir diegimą, tai leistų itin sumažinti investicijas nuotekoms tvarkyti ir ekologi-nei situacijai gerinti, bet ir pagerintų teri-torijų vystytojų galimybes planuojant plė-trą bei rengiant detaliuosius planus. Nuo-tekų decentralizacijos keliu tvarkant nuo-tekas eina dauguma Europos valstybių ir esant patikimoms valymo technologijoms tai būdas taupyti lėšas, nes gerokai suma-žėja išlaidos vamzdynams įrengti.

„Taigi problemų, kaip sakoma, nors vežimu vežk. Čia paminėjome tik jų dalį, mes pa-teikėme pasiūlymus Ministrui ir laukiame jo žingsnių ir sprendimų. Manau, jų laukia ne tik vandenvalos specialistai, bet ir dau-gybė su tuo tiesiogiai ir netiesiogiai susi-jusių verslininkų ir Lietuvos gyventojų“, – sakė F. August.

„Veiklos krypties“ inf.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

42

APLINKOSAUGA

Rūgštėjantys vandenynai grįžta į dinozaurų laikus

Vandenynai dėl didėjančių anglies dvideginio emisijų rūgštėja taip sparčiai, kad artimiausiais dešimtmečiais juose bus atkurtos nuo dinozaurų laikų Žemėje nematytos sąlygos, perspėja mokslininkai.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

43

2009/Nr.2 (14)

APLINKOSAUGA

Spartų jūrų vandens rūgštėjimą lemia au-ganti pramoninė ir transporto priemonių tarša: pro kaminus ir išmetamuosius vamz-džius į atmosferą išmetamas anglies diok-sidas tirpsta pasaulio vandenynuose, rašo britų dienraštis „Guardian“. Savo ruožtu cheminiai jūrų vandens pokyčiai sukelia „beprecedentį“ spaudimą vandenynų eko-sistemoms: pasak specialistų, su masinio išmirimo grėsme jau susidūrė kiautuotieji vėžiagyviai ir stambieji jūros vėžiai.

Tokias savo tyrimo išvadas Bristolio uni-versiteto mokslininkai pristatė Kopenhago-je vykstančioje klimato kaitos problemoms skirtoje konferencijoje. Šiame forume apta-rinėjami naujausių pasaulinio atšilimo ty-rimų duomenys, kurie turėtų dar įsakmiau raginti politikus imtis realių veiksmų maži-nant anglies dvideginio emisijas.

Dienraščio gautoje Bristolio universiteto mokslininkų tyrimo išvadų apžvalgoje tei-giama, kad Pasauliniam vandenynui gre-sia „pavojingas“ rūgštingumo lygis. Dėl va-dinamųjų „biologinių kalkintojų“, iš kalki-nių medžiagų formuojančių vandens gyvių kiaukutus, nykimo, jis esą turės „skaudžių pasekmių“ jūrų ekosistemoms.

„Mes nustatėme, kad vandenynų rūgštėji-mo sparta ir besikeičiančios aplinkos spau-dimas „jūrų kalkintojams“ yra bepreceden-tis per paskutiniuosius 65 milijonus metų“, – tvirtina mokslininkai. Pasak jų, besiklos-tanti situacija vandenynų gelmėse kelia „dar didesnį susirūpinimą“.

Pasak dienraščio, Bristolio universiteto mokslininkai dabartinius vandenynų rūgš-tėjimo tempus lygina su milžinišku anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ emisijų padidėjimu priešistoriniais laikais. Geolo-gų manymu būtent tai sukėlė masinį gilia-vandenių jūrų gyvūnų rūšių išmirimą.

„Kadangi galima palyginti buvusį ir būsi-mą rūgštingumo spartėjimo mastą, be to, atsižvelgus į praeityje įvykusį jūrų dugne gyvenusių organizmų išmirimą, darytina išvada, kad panašus išnykimo mastas atei-tyje yra labiau tikėtinas, nei prielaida, kad jo pavyks išvengti“,– tvirtina britų moksli-ninkai.

Pastaraisiais metais susirūpinimas dėl an-glies dvideginio spartinamo vandenynų rūgštėjimo išaugo, tačiau ši problema susi-laukia kur kas mažesnio dėmesio, nei pa-saulinis atšilimas, kurį taip pat sukelia „šil-tnamio dujų“ emisijos, pastebi „Guardian“.

Bristolio universiteto mokslininkų tyri-mas – vienas pirmųjų, kuriuo bandoma prognozuoti vandenynų rūgštėjimo pase-kmes remiantis praeities įvykiais. Jo išva-dose teigiama, kad, norint išvengti pačių skaudžiausių pasekmių, rūgščių–šarmų pusiausvyra giluminiuose jūrų sluoks-niuose turi neviršyti 0,2 pH. Paviršiniuo-se jūrų vandenyse, sugeriančiuose anglies dvideginį iš atmosferos, pH lygis nuo pat pramoninės revoliucijos pradžios nukrito maždaug 0,1 vertės. Tačiau, pasak moks-lininkų, kol rūgštesnis vanduo pasieks že-

muosius vandenyno sluoksnius, dar turės praeiti šiek tiek laiko.

Vandenynų rūgštėjimas – viena svarbiau-sių Kopenhagoje vykusio klimato kaitos fo-rumo tema. „Guardian“ teigimu jūrų rūgš-tėjimo ekspertas iš Carnegie instituto Kali-fornijoje (JAV) Kenas Caldeira mano, kad per kelis artimiausius dešimtmečius vande-nynuose gali įvykti „gilūs pokyčiai“. Jo tei-gimu, jei anglies dvideginio emisijos nebus sumažintos, tai reikš, kad biologinių poky-čių mastai ir stiprumas priartės prie masi-nį rūšių išnykimą praeityje sukėlusių ka-taklizmų. „Jei mes pačiu artimiausiu metu smarkiai nesumažinsime anglies dvidegi-nio išmetimo į atmosferą, turėsime susi-taikyti su vandenynų rūgštėjimo pasekmė-mis, kurios išliks ilgą geologinį laikotarpį. Tos pasekmės bus įrašytos į geologinį me-traštį kaip liudijimas apie civilizaciją, turė-jusią pakankamai išminties kurti pažangias technologijas, tačiau pritrūkusios jos nau-doti jas protingai“, – sakė mokslininkas.

Kiti ekspertai konferencijoje pranešė, kad vandens rūgštėjimas jau daro poveikį Ark-ties ir Antarkties jūrų gyvūnijai. Moksli-ninkai taip pat aptarė keistą atradimą, kad rūgštėjančiame vandenyje garsas sklinda žymiai geriau, todėl ateityje pasaulio van-denynai taps kur kas triukšmingesne vieta, rašo „Guardian“.

www.balsas.lt

Neišsenkantisenergijos šaltinis – vėjas

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

46

ENERGETIKA

Brangstanti nafta, dujos didina susidomėjimą alternatyviais energetikos šaltiniais. Vis intensyviau apie tai kalbama ir Lietuvoje, kuri uždarius Ignalinos atominę elektrinę taps dar labiau priklausoma nuo iš Rusijos perkamų dujų ir gali realiai pajusti elektros energijos stygių. Vėjas – neišsenkantis energijos šaltinis, tad vėjo jėgainės turėtų vis drąsiau kelti savo sparnus, aprūpindamos mus ne tik pigia, bet ir ekologiškai švaria elektros energija.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

47

2009/Nr.2 (14)

ENERGETIKA

Pasaulyje vėjo energetika vis labiau popu-liarėja. Kai kuriose šalyse vėjo jėgainės pa-gamina iki 50 procentų visos šalies sunau-dojamos elektros energijos. Apskaičiuota, kad 2020 metais pasaulyje vėjo jėgainės tu-rėtų gaminti 12 proc. visos elektros energi-jos. Lietuvai šie skaičiai – dar tolima pers-pektyva, nors šalis Europos Sąjungai yra įsi-pareigojusi iš atsinaujinančių energetikos šaltinių pagaminti ne mažiau negu 7 proc. elektros energijos. Šiuo metu taip pagami-nama tik apie 3 proc. energijos, tad planas vargu ar bus įvykdytas.

Vėjo energetika naudinga visiems

Vėjo energetikos skatinimas turėtų teigia-mos įtakos visiems. Anot Lietuvos bioe-nergetikos ir energijos taupymo asociaci-jos prezidento Petro Jonaičio, smulkiajam ir vidutiniam verslui, gyventojams būtina pasiūlyti alternatyvios energetikos išteklių ir taip palengvinti jiems finansinę naštą, kurią itin sunkina išaugusios elektros ener-gijos, šildymo sąnaudos. „Kai kuriose Vaka-rų Europos šalyse yra sakoma, kad namas yra ne namas, jeigu jis neturi vieno ar kelių alternatyvių energijos šaltinių. Todėl ir mes turėtume stengtis išnaudoti tokius alter-natyvios energetikos šaltinius kaip saulė, vėjas, biomasė, geoterminė energija“, – įsi-tikinęs bioenergetikos ir energijos taupy-mo asociacijos vadovas.

Vėjo energija tai veiksmas, kai statinė vėjo energija paverčiama elektros energija. Lie-tuvoje pagal priimtus teisės aktus vėjo jėgai-nes galima būtų skirstyti į tris grupes: buiti-nes, nekvotines ir kvotines–pramonines.

Buitinės vėjo jėgainės statomos prie namų ar virš namų, jų pagamintą energiją papras-tai naudoja namų ūkiai.

Nekvotinės vėjo jėgainės (iki 250 kW ga-lingumo) daugiausia statomos norint kom-pensuoti verslo objektams ir žemės ūkio produkcijos gamintojams elektros energi-jos ir šildymo kaštus. Tokiu būdu atsiran-da reali galimybė sumažinti jų gaminamos produkcijos ar paslaugų įkainius.

Pramoninės vėjo jėgainės (jų galingumas siekia nuo 250 kW) statomos dažniausia pajūryje, kur vyrauja dideli vėjai.

Vėjo jėgainės mūsų šalyje dirba tik apie 18-30 proc. savo nominalinio pajėgumo, ta-čiau ir to pakanka ne tik pasigaminti elek-tros energijos savo reikmėms, bet ir turėti ekonominės naudos. Kaip teigia specialis-

tai, Lietuvoje vėjo jėgainės pilnu pajėgumu gali dirbti vos kelias dienas per metus.

Svarbu pasirinkti ir tinkamą vietą jėgainei, kad vėjo neužstotų miškas ar kiti pastatai. Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi supirk-ti visą vėjo jėgainių pagaminamą elektros energiją, tad svarbu ir jungimosi prie elek-tros tinklų galimybės (šiuo metu vėjo jėgai-nių pagaminama elektros energija superka-ma po 30 centų už kWh). Taip pat priva-lu paisyti aplinkosauginių reikalavimų bei gauti kaimyninių sklypų savininkų sutiki-mą statyti vėjo jėgainę.

Nuo projekto iki pastatytos jėgainės priežiūros

Derinimai ir jėgainės statybos užtrunka apie metus. Tačiau jėgainės savininkas nepriva-lo pats gauti kiekvieną reikalingą leidimą. Šiuos klausimus spręsti padeda UAB „Nau-joji ranga“. Danijos įmonės „Norwin A/S“ gaminamą produkciją teikianti bendrovė vėjo energetikos srityje dirba dvejus metus. UAB „Naujoji ranga“ stato iki 225 kW galin-gumo horizontalios ašies vėjo jėgaines. Per šį laiką jau pastatytos dvi 225 kW ir ketu-rios 100-150 kW galingumo vėjo jėgainės, pernai metais gauti leidimai statyti dar dvi 225 kW jėgaines Jurbarko rajone. Taip pat rengiami detalieji planai ir techniniai pro-jektai vėjo jėgainių parkų statybai Tauragės, Radviliškio, Lazdijų ir Jurbarko rajonuose bei Kalvarijų savivaldybėje.

Anot UAB „Naujoji ranga“ savininko Ra-mūno Dumčaičio, susidomėjimas vėjo energetika ir jėgainėmis yra didžiulis. Do-mėjimosi nestabdo ir nemaža vėjo jėgai-nės pastatymo kaina – investicija gali siek-ti 1,5 mln. Lt, jei statoma iki 250 kW ga-lingumo vėjo jėgainė. Tačiau pasinaudojus teikiama parama ši suma gali gerokai su-mažėti. Lietuvos aplinkos apsaugos investi-cijų fondo (LAAIF) parama gali siekti net iki 70 proc. projekto vertės, bet ne daugiau nei 690 tūkst. Lt., ūkininkai gali tikėtis ir Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės mo-kėjimų agentūros dotacijų.

Anot R. Dumčaičio, bankai taip pat mielai kredituoja vėjo jėgainių statybą net ir eko-nominio nuosmukio metu, kai daugeliui verslo sričių gauti paskolą itin sudėtinga. Valstybės įsipareigojimas supirkti vėjo pa-gaminamą energiją teikia realias garantijas, kad projektas atsipirks.

R. Dumčaičio teigimu, per metus vėjo jė-gainė, dirbdama 25 proc. pajėgumu, t.y. vi-dutinis vėjo greitis turėtų būti apie 5-6 m/s,

pagamina elektros energijos už maždaug 150 tūkst. Lt, tai yra vėjo jėgainės savinin-kas per mėnesį turi apie 10 tūkst. Lt paja-mų. Preliminariai skaičiuojama, kad statant naują vėjo jėgainę vienas kW kainuoja apie 1800-1900 eurų, renkantis naudotą jėgainę – mokėti reikės apie 800-900 eurų už vieną kW. Naujosios jėgainės yra brangesnės, ta-čiau naudotų jėgainių techninis aptarnavi-mas kainuos brangiau, jų darbo našumas bus mažesnis. Naujos vėjo jėgainės atsipirkimas užtruks apie 10-15, naudotos – 5-7 metus.

Vėjas pučia visoje Lietuvoje

UAB „Naujoji ranga“ ne tik stato vėjo jėgai-nes, bet ir projektuoja jas, padeda parinkti vietą, sutvarko visus reikalingus dokumen-tus, prižiūri jau pastatytas jėgaines. Anot bendrovės specialistų, statyti vėjo jėgaines galima praktiškai visoje Lietuvoje, kiek ma-žiau vėjuota yra tik Pietų Lietuvoje, o itin palanku vėją paversti elektros energija Va-karų Lietuvoje, ypač pajūryje. „Vėjo jėgainė pradeda dirbti, kai vidutinis vėjo stiprumas yra 3,5 m/s, bet norint, kad jėgainė atsipirk-tų ekonomiškai, reiktų, jog vėjo greitis būtų 5 m/s. Jėgainė dirba ir vėjo greičiui esant 25 m/s, tuomet atsiperkamumo laikas gero-kai sutrumpėtų, tačiau, deja, tokių vėjų nuo-lat Lietuvoje nebūna“, – teigė UAB „Naujoji ranga“ savininkas R. Dumčaitis.

Lietuvos bionergetikos ir energijos taupy-mo asociacijos prezidento P. Jonaičio teigi-mu, jeigu turėtume išvystytą vėjo jėgainių tinklą, geriau išnaudotume kitus atsinauji-nančios energetikos šaltinius, nepajustume energijos stygiaus ir uždarę Ignalinos ato-minę elektrinę. „Sutvarkę elektros jungtis per Lenkiją su Vokietija bei su Švedija, tu-rėtume galimybę perteklinę elektros ener-giją parduoti jiems, o pritrūkę – ten pat įsi-gyti trūkstamą kiekį. Tačiau tam reikia la-biau skatinti vėjo jėgainių statybas, papras-tinti biurokratinius procesus, didinti para-mą norintiems plėtoti vėjo energetiką“, – įsitikinęs P. Jonaitis.

Ne mažiau svarbu susimąstyti ir apie kitą šios energetikos naudojimo pusę. Aplinko-sauga kasmet darosi vis svarbesnis klausi-mas, mat suvokiama, kad jei ir toliau aplin-ka bus taip teršiama, labai greitai atsidur-sime ties ekologinės katastrofos riba. Anot P. Jonaičio, ekologinė krizė turės kur kas rimtesnių pasekmių visų mūsų sveikatai ir gyvenimams, negu ekonominė, tad metas rimtai susimąstyti ir išnaudoti tuos energi-jos šaltinius, kurie neteršia aplinkos.

„Veiklos krypties“ inf.

• UAB „Naujoji ranga“, Raudondvario pl. 288C, LT-47164 Kaunas, tel. (8 601) 31 233, faks. (8 37) 21 14 55, www.jegaines.lt • Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacija, Gėlių g. 1, Garliava, Kauno raj., tel.: (8 37) 53 72 68, (8 687) 31 160, faks. (8 37) 53 72 96, el. paštas forver@cis.lt

TECHNOLOGIJOS

ENERGETIKA

Šiuo metu Švedijoje veikia 3500 aplinkosaugi-nių technologijų (angl. clean tech) kompanijų, jų apyvarta viršija 14 mlrd. eurų. Eksportas suda-ro apie ketvirtį apyvartos ir per paskutinius ket- verius metus išaugo 75 procentais. Švedijos vy-riausybė per ateinančius dvejus metus šiam sek-toriui skirs 590 mln. eurų paramą, taip užtikrin-dama tolesnę aplinkosauginių technologijų vers-lo plėtrą šalyje.

Trummen ežeras pietinėje Švedijoje savo šva-riu žydru vandeniu vasarą pritraukia būrius po-ilsiautojų ir nė iš tolo neprimena vieno labiau-sia užterštų ežerų Švedijoje. Tai beveik 11 mln. eurų investicijos, kurių dėka ši vietovė, kartu su Växjö (tariama „Vėkšio“) miestu, tapo viena ekologiškiausių Švedijoje. 80 tūkst. gyventojų turinčio miesto automobilių parkas naudoja tik biodujas, gaminamas greta esančioje gamyklo-je. Metano pagrindu paremto produkto gamyba sukūrė 320 naujų darbo vietų. Per paskutinius

15 metų Växjö anglies dvideginio emisiją suma-žino trečdaliu ir gyvenamųjų namų apšildymui sugebėjo panaudoti net mieste esančio kremato-riumo energiją.

Švedijos politiniai lyderiai ir verslo atstovai tiki, kad tokie miestai kaip Växjö yra naujos didelės tendencijos pradžia. Prieš du dešimtmečius šalis pirmavo pasaulyje mobiliųjų technologijų sri-tyje, o tokios įmonės kaip „Ericsson“ griežė pir-muoju smuiku rinkoje. Dabar, mažėjant teleko-munikacijų rinkos augimui, verslo ir politikos ly-deriai mano, kad „žaliosios“ technologijos paska-tins naują Švedijos eksporto bangą. Kaip ir Lietu-vai, šiai šaliai eksportas yra gyvybiškai svarbus ir sukuria pusę bendrojo vidaus produkto. „Volvo Technology Transfer“, dukterinė garsiosios au-tomobilių ir sunkvežimių gamintojos įmonė, jau investavo per 15 mln. eurų į „žaliąsias“ techno-logijas, kurių paklausa pasaulyje, pasak įmonės prezidento, yra didžiulė.

Švedijos ekonomikos koziris – „žaliosios“

Marius Ramanauskas www.inovacijos.lt

technologijos

Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo priemiesčio rezidencija, Drottingholm rūmai, apšildomi medžio atliekomis

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

49

2009/Nr.2 (14)

ENERGETIKA

Danijoje veikia plačiai pagarsėjusi vėjo energe-tikos milžinė „Vestas“, Vokietijoje – saulės ener-giją generuojančių panelių gamintoja „Q-Cells“. Kitaip nei šiose šalyse, Švedijos žaliųjų tech-nologijų sektoriuje vyrauja smulkios ir viduti-nės įmonės. Vienas iš pavyzdžių – Växjö mies-te įsikūrusi kompanija „IV Produkt“ gaminan-ti energiją taupančias ventiliacijos sistemas, ku-rias eksportuoja į 15 valstybių nuo Belgijos iki Ukrainos. Kompanija teigia, kad 80 procen-tų energijos sutaupančios sistemos atsiperka per dvejus metus. Praėjusiais metais įmonė pa-siekė 30 mln. eurų apyvartą, o jos eksportas, dabar sudarantis 30 procentų, 2012 metais iš-augs iki 50 procentų. Stokholmo technologijų parke įsikūrusi įmonė „TranSIC“ kuria kompiu-terio lustą, skirtą hibridinių automobilių ener-gijos sistemai. Bodeno miškuose netoli poliari-nio rato veikianti „Swebo Bioenergy“ projektuo-ja sistemas pjuvenų ir drožlių deginimui. Įmonė teigia esanti apkrauta užsakymais iš JAV ir Eu-ropos, o jos apyvarta siekianti 6 mln. eurų.

Garsiausias „žaliųjų“ technologijų propaguoto-jas šalyje – Švedijos karalius Karlas XVI Gusta-vas. Jo priemiesčio rezidencija, Drottingholm rūmai, apšildomi medžio atliekomis. Jis pats vai-ruoja tamsiai mėlyną Volvo С30, varomą biodu-jomis, o jo garaže stovi prototipas, kuris energijai naudoja vandenilio kurą. 62 metų karalius, kuris aktyviai pasisako už aplinkosaugą jau nuo paau-glystės, yra Švedijos aplinkosauginio verslo glo-bėjas ir įkvėpėjas.

Nesenai jis padėjo pirmąją plytą gamyklos „Swe-dish Biogas International“ statyboje Flinte, Mi-čigano valstijoje JAV. „Motina Žemė jaučiasi ne-kaip, – sako karalius. – Ji reaguoja. Tokie aplinko-sauginiai projektai, kaip ši dujų gamykla, yra vie-nintelis kelias atstatyti padarytą žalą“.

Karalius taip pat žvelgia į Švedijos eksportą ir gamtą kaip į natūralius partnerius. „Mes esame maža šalis, priklausoma nuo eksporto ir visada gyvenome švarioje aplinkoje, gamtos apsuptyje. Mes turime galvoti apie tolimą ateitį, tačiau veikti greitai. Aš ir pats mėginu pakeisti savo mąstymą. Privalome veikti, o ne diskutuoti. Diskusijų aš ne-mėgstu“, – teigia Švedijos monarchas.

Duodamas interviu „Business Week“ žurnalis-tui, jis švelniai papriekaištavo jam, kad šis, vieto-je paprasto telefono skambučio, į interviu atskri-do lėktuvu.

Švedijos aplinkosauginių technologijų kompani-jos turi ribotus rizikos kapitalo išteklius ir susidu-ria su sunkumais, pritraukdamos investicijas. Ta-čiau sektorius turi puikių rėmėjų. Vienas tokių – JAV ambasadoriaus Stokholme Michaelas Woo-das. Jo sąraše yra 52 įmonės, iš kurių trečdalis pri-traukė kapitalą per paskutinius 18 mėnesių. Tarp kapitalo šaltinių tokie fondai, kaip „Sustaina-ble Technologies Fund“, įkurtas švedų verslinin-ko Anderso Frisko ir JAV rizikos kapitalo valdy-tojo Andre Heinzo, kurio šeima valdo maisto ga-mybos bendrovę „H.J. Heiz“. Fondas jau investavo 1,6 mln. eurų į bendrovę „Swebo Bioenergy“.

Pasaulio ekonomikos krizė gali sulėtinti Švedijos aplinkosaugos sektoriaus plėtrą, tačiau A. Fris-kas teigia, kad sektoriaus ateitis yra labai švie-si. Jis teigia, kad per ateinančius 50 metų „žalių-jų“ technologijų augimas bus milžiniškas. Andre Heinz priduria: „Jei ekonominės krizės metu nori apsaugoti savo investicijas, privalai turėti gyvy-bingą produktą.“

Šaltiniai: Sweden.gov.se, BusinessWeek.com,Spiegel.de

Trummen ežeras pietinėje Švedijoje savo švariu žydru vandeniu vasarą pritraukia būrius poilsiautojų ir nė iš tolo neprimena

vieno labiausia užterštų ežerų Švedijoje

Beveik 11 mln. eurų investicijos padėjo Växjö (tariama „Vėkšio“) miestui tapti vienu ekologiškiausių Švedijoje

Festo UABKaraliaus Mindaugo pr. 22,LT-44295, KaunasTel.: (8 37) 32 13 14Fax.: (8 37) 32 13 15El. paštas: Info_lt@festo.comwww.festo.lt

3.1

1

2

3

6

44.1

5

2

Viskas iš vieno tiekėjo: nuo procesų automatizavimo sklendžių iki proceso vizualizavimo.

Nuotolinis aptarnavimas ir diagnostika

SCADA sistemos lygmuo

Programuojamo valdiklio lygmuo

Decentralizuota vizualizacija

Valdymo sąsajos lygmuo

Valdymo pultelis

Modulinio valdymo lygmuo

Jutiklių/pavaros lygmuo

6

5

4

4.1

3

3.1

2

1

Procesų automatizavimas

Visada šalia, greitai ir patikimaiTokiu šūkiu galėtų pasipuošti elektronikos dalis visoje Lietuvoje parduodanti uždaroji akcinė bendrovė „Lemona“. Bendrovės rinkodaros ir pardavimų direktoriaus Regimanto Girdvilio teigimu, buvimas šalia savo potencialių pirkėjų, greitas ir patikimas prekių pristatymas yra viena stipriųjų įmonės pusių.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

52

PASLAUGOS

Didmenine ir mažmenine prekyba elektro-nikos komponentais, atsarginėmis dalimis, įrankiais ir medžiagomis, taip pat ir buiti-nės technikos dalimis bei priedais besiver-čianti bendrovė jau skaičiuoja 15 gyvavi-mo metų. Dabartinis direktorius ir savinin-kas Giedrius Monkevičius subūrė koman-dą ir įkūrė bendrovę 1994 metais. Koman-dos branduolys iki šiol liko nepakitęs. Nuo pat veiklos pradžios UAB „Lemona“ orien-tavosi į Vakarų šalių gaminius, nors tada Lietuvoje daugiausia buvo naudojamasi dar Rytų šalyse pagamintais įrengimais ir technika. „Po truputį atsirado vakarietiškos buitinės technikos, reikėjo atsarginių dalių, kitų komponentų, o jų stigo, tad paklausa buvo didžiulė. Šiandien turime apie 1 000 kv. m sandėlių ir 15 tūkst. pavadinimų pre-kių, parduotuves Vilniuje, Kaune, Klaipė-doje ir Šiauliuose bei partnerius, su kuriais esame pasirašę atstovavimo ir bendradar-biavimo sutartis, kituose Lietuvos miestuo-se. Plečiame savo rinką – jau turime par-duotuvę Rygoje“, – apie bendrovės veiklą kalbėjo R. Girdvilis.

Įžengė ir į elektroninę rinką

Žengdama į priekį ir suprasdama šiuolai-kinių technologijų svarbą, bendrovė se-niai yra įkūrusi ir internetinę parduotu-vę www.lemona.lt, kuri vis labiau popu-liarėja tiek tarp pastovių klientų, tiek ir tarp atsitiktinai reikalingų daiktų ieškan-čių pirkėjų. Bendrovė žinoma toli už Lie-tuvos ribų, nuolatinių klientų turima Tali-ne, Tartu, Minske, Kaliningrade. Užsaky-mų sulaukiama ir iš kitų kraštų.

Elektroninės prekybos sistema itin patogu naudotis, nes suvedę prekės pavadinimą klientai ne tik mato, ar šių prekių yra UAB „Lemona“ sandėliuose, bet ir gali užsaky-ti jų iš kitų tiekėjų sandėlių, sužino, kiek prekė kainuoja ir kada ji galėtų būti prista-tyta. Todėl nesunku pasirinkti tą daiktą, kuris geriausiai atitinka reikalavimus, yra už priimtiną kainą, atkeliaus palankiau-siu metu. Dar patogesnė ši sistema regis-truotiems klientams, kurie gali palyginti, kiek tas pats daiktas kainuoja paprastiems pirkėjams ir kiek jiems pritaikius išskirti-nę nuolaidą.

UAB „Lemona“ atstovaujamų firmų kata-loguose pirkėjai gali rasti net apie 5 mln. pavadinimų prekių. „Lemona“ atstovauja nemažai žymių pasaulio gamintojų.

Gera kokybė ir patraukli kaina – taip ga-lima apibūdinti CSB akumuliatorius. CBS specializuojasi švino rūgštinių akumulia-

torių gamyboje. Šie akumuliatoriai skir-ti avarinio apšvietimo, nepertraukiamo maitinimo sistemoms, telekomunikaci-jų įrenginiams, mobiliems įrenginiams, saulės/vėjo jėgainėms, apsaugos sistemos ir daugeliui kitų sričių. Šiais metais išplės- tas sandėliuose laikomų akumuliatorių asortimentas, optimizuota prekių logisti-ka iš gamintojo sandėlių. Neradus vietoje reikalingo akumuliatorių tipo, jis pristato-mas per dvi savaites.

„MeanWell“ maitinimo šaltiniai pasižy-mi nepriekaištinga surinkimo kokybe, di-deliu patikimumu. Tai 25 metų tyrinėji-mų ir tobulinimo darbo rezultatas. Iš viso gamintojas tiekia apie 2 500 pavadinimų produktų. Šiuo metu tiek Vakarų Europos rinkoje, tiek Lietuvoje populiarėja LED (Ligt emiting diode) apšvietimas, todėl „MeanWell“ teikia visą gamą jiems skir-tų maitinimo šaltinių. Populiarėja ir ža-liosios energijos idėjos. Čia „Mean Well“ taip pat turi, ką pasiūlyti – sinusinės įtam-pos inverterius. Jie skirti vėjo arba saulės pagamintai elektros energijai, sukauptai akumuliatoriuose, paversti elektros ener-gija, tinkama namų ūkiui.

2009 metais „Lemona“ tapo įgaliotais ven-tiliatorių gamintojo „Sunon“ atstovais Baltijos šalyse. „Sunon“ yra vienas iš stam-biausių ventiliatorių gamintojų pasaulyje. Šiuo metu gaminami ventiliatoriai nuo 8 mm iki 250 mm dydžio. „Sunon“ savo produktų gamoje turi šias gaminių serijas:

• tyliuosiusventiliatorius;• ventiliatoriussumagnetinepagalve;• didelėsgaliosventiliatorius.

Taip pat teikiamos apauginės ventiliato-rių grotelės.

Elektronikos pramonėje viena iš svarbes-nių vietų yra patikimos lydvietės. Šiais metais „Lemona“ tapo įgaliotu „Chemet“ atstovu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vo-kietijos lydmetalių ir litavimo medžiagų gamintojas „Chemet“ savo produktus to-bulina jau 50 metų. Daugiau nei 1 500 pro-duktų gaminančios kompanijos produktai atitinka griežtus pramonės reikalavimus. „Chemet“ gaminami lydmetaliai naudo-jami ne tik elektronikos pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių.

Įmonės stiprybė yra ir jos darbuotojai, kurių šiuo metu turima apie 70. Dauguma jų turi aukštąjį techninį išsilavinimą, įmo-nėje dirba jau ne vienerius metus. R. Gir-dvilis pasidžiaugė, kad personalas per tiek

metų beveik nesikeičia, nebent įsilieja vie-nas kitas jaunas specialistas. Darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, tobulėja se-minaruose.

Augimas nesustojo

Pastarieji metai įmonei buvo itin sėkmin-gi, augo pardavimai, gerėjo finansinė būklė. Neveltui jau kelerius metus iš eilės bendrovė buvo įvertinta „Gazelės“ serti-fikatu ir pripažinta viena iš sėkmingiau-siai dirbančių ir sparčiausiai besivystan-čių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio vers-lo bendrovių. Ekonominė krizė darbuoto-jų taip pat itin nebaugina. „Mes ir dabar turime tokių veiklos segmentų, kuriuose rezultatai gerėja. Tarkim, „Lemona“ siūlo platų atsarginių dalių asortimentą taip vadinamajai „baltajai“ buitinei techni-kai – skalbimo mašinoms, šaldytuvams, viryklėms. Pastebėjome, kad jų paklau-sa išaugo, matyt, žmonės mieliau remon-tuoja turimą buitinę techniką negu perka naują. Sumažėjo prabangos prekių parda-vimai, mažesnė automobilinių priedų pa-klausa“, – mintimis apie dabartį dalijosi R. Girdvilis.

Ateities planuose – „žaliosios energetikos“ komponentai

Ateities planus bendrovė sieja su speciali-zuotomis pramonės sritimis. „Stipriai di-diname maitinimo šaltinių pardavimus, orientuojamės į „žaliąją energetiką“, t. y. vėjo jėgaines. Ateityje galvojame ir apie saulės energetiką, ketiname pasiūlyti visą komplektą norintiems išnaudoti saulės energiją“, – apie ateities planus kalbėjosi R. Girdvilis.

Mąstoma ir apie platesnes rinkas. Šiuo metu atstovybė veikia tik Latvijoje, ta-čiau ketinama plėstis ir į Estiją. „Norime apimti visas Baltijos šalis. Lietuvos rinka yra kiek per maža, o visos trys šalys tai jau 7 mln. gyventojų“, – sakė UAB „Lemona“ rinkodaros ir pardavimų direktorius.

Kodėl verta dirbti su „Lemona“? Į šį klau-simą bendrovės vadovai atsako nedvejoda-mi: jie turi kompetentingą komandą, bene didžiausią prekių pasirinkimą Lietuvoje, klientams, pasirašiusiems bendradarbia-vimo sutartis, siūlo palankias prekių pri-statymo ir atsiskaitymo sąlygas, platus tie-kėjų ir partnerių tinklas. Visa tai ne tik lei-džia išsirinkti geriausią prekę, bet ir taupo klientų pinigus bei laiką.

Veiklos krypties“ inf.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

53

2009/Nr.2 (14)

PASLAUGOS

Anot įmonės direktorės Valios Šakalie-nės, 2006 metais įsikūrusi bendrovė pir-maisiais metais ieškojo savo veiklos kryp-ties, o dabar jau antri metai specialistai aktyviai dirba darydami detaliuosius pla-nus, techninius ar gamtotvarkos projek-tus bei atlieka darbus, susijusius su aplin-kos tvarkymu.

Ekonominis sunkmetis pakoregavo ir šios įmonės veiklą, tačiau dirbdama tiek su pri-vačiais klientais, tiek su viešojo sektoriaus institucijomis užsakymų atlikti tam tikrus darbus bendrovė vis dar turi pakankamai. „Dirbame visoje Lietuvoje, dalyvaujame konkursuose ir, jeigu juos laimime, dirba-me“, – optimizmo nepraranda „Aketono“ direktorė.

Detaliuosius planus užsako viešojo sek-toriaus institucijos, savivaldybės ir priva-tūs asmenys. Detaliojo planavimo proce-są sudaro tam tikri etapai. Darydami deta-lųjį planą įmonės darbuotojai privalo susi-pažinti su žemės sklypu, kuriam planas bus skirtas, jo gretimybėmis, nuotraukose už-fi ksuoti esamą situaciją, atsižvelgti ir įvyk-dyti visus įstatymų reikalavimus. Tai šio lai-kmečio aktualija.

Techniniai projektai dažniausia rengiami gatvių, pėsčiųjų takų, aikščių, skverų, parkų, pakrančių ir panašių objektų rekonstrukci-jai ar įrengimui.

„Veiklos pradžioje susidūrėme su gamto-tvarkos projektais. Darbas pasirodė labai įdomus. Šie projektai apima platų darbų spektrą – nuo tam tikro gamtos paveldo objekto sutvarkymo, sąlygų jį išsaugoti su-kūrimo iki mažosios architektūros stati-nių (regyklų, pavėsinių, atokvėpio aikštelių, laiptų, suoliukų, atitvarų, šiukšliadėžių ir t. t.) projektavimo. Gamtos paveldo objek-tai, aptinkami Lietuvoje, yra išties unikalūs, dalis jų paskelbti gamtos paminklais. Jie at-spindi Lietuvos gamtinę įvairovę. Tai tiek gyvosios, tiek negyvosios gamtos akcentai, kurie dera prie krašto turistinės infrastruk-tūros. Todėl būtina stengtis juos išsaugoti, pritaikyti lankymui. Tokių projektų užsa-kovės neretai būna Valstybinė saugomų te-ritorijų tarnyba, regioninių parkų direkci-jos“, – teigė V. Šakalienė.

Gamtotvarkos projektai unikalūs ir tuo, kad juos projektuojant būtina atsižvelgti, kad valstybės saugomiems gamtos pavel-do objektams grėsmę gali kelti tiek lanky-tojai, tiek pati gamta, kitaip tariant, susidu-

riama su apsaugos ir tvarkymo ypatumais. „Kartais atrodo, kad turime paprasčiausią pievą ar kalvą, o iš tikrųjų tose vietose sle-piasi unikalūs gamtos kūriniai. Tai šaltiniai, atodangos, ozai (kalvos iš ledyno sąnašų), daubos, akmenys, medžiai, parkai ir kt. Pa-rengėme Šeškinės ozo, Plikakalnio atodan-gos, Šeimyniškių atodangos su konglome-rato uola, Velniapilio olos ir nemažai kitų gamtotvarkos projektų“, – darbus vardijo „Aketono“ direktorė.

Gamtotvarkos projektų įgyvendinimas pa-prastai užtrunka netrumpai. Smulkesnių projektų, tokių kaip individualių gyvena-mųjų namų aplinkos sutvarkymas, bendro-vės darbuotojai taip pat mielai imasi. „Ly-giname gruntą, klojame trinkeles kiemuose ir aikštelėse, tveriame tvoras, statome suo-lelius. Namų nestatome, tačiau jų aplinką paverčiame miela akiai ir patrauklia gyven-ti“, – sakė V. Šakalienė.

Dėl ekonominės krizės pasiūlymų rengti projektus kiek sumažėjo, išaugo konkuren-cija kiekviename žingsnyje. Tačiau tai UAB „Aketonas“ negąsdina – kokybiški darbai visada sulaukia užsakovų.

Veiklos krypties“ inf.

Kokybiški darbai sulaukia užsakovųAplinkos projektavimas, jos tvarkymas ir detalieji planai. Tokie trys teiginiai apibūdina jau trejus metus dirbančios uždarosios akcinės bendrovės „Aketonas“ veiklą.

Kareivių g. 9A, LT-09108 Vilnius

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

54

PASLAUGOS

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

55

2009/Nr.2 (14)

PASLAUGOS

Pirkimai per ATEA „eSHOP“ taupo sąnaudasIT įrangos pirkimo procesas užima ver-tingą darbo laiką – siunčiamos užklausos, laukiama pasiūlymų arba produktų ieško-ma elektroninės prekybos sistemose, ly-ginamos alternatyvos, ieškoma geriausių kainų, tvirtinami ir tvarkomi dokumen-tai. „Įdiegdami „eSHOP“ sistemą, mes no-rime padėti klientams supaprastinti savo pirkimo procesus, negaišti brangaus laiko darbams, kurie neneša didelės pridėti-nės vertės ir kuriuos gali atlikti elektroni-nė sistema, – sako Marius Kavaliauskas, ATEA Elektroninės komercijos skyriaus vadovas. – Sistema pasirūpins produk-tų paieška visoje rinkoje, alternatyvų pa-lyginimu, mažiausios kainos pasiūlymu. Sistema taip pat padės kliento vadovams greitai elektroniniu būdu tvirtinti pirki-mo dokumentus“.

Mažiausia kaina žinantiems, ko nori

„eSHOP“ sistema jungia penkiolikos IT produktų platintojų duomenų bazes. Sis-temoje galima rasti daugiau nei 50 tūkst. produktų iš daugiau nei 360 gamintojų. Klientui radus norimą prekę, sistema au-tomatiškai pateikia mažiausią kainą rin-koje, tereikia patvirtinti užsakymą ir pre-kės bus pristatytos per porą dienų nuro-dytu adresu.

ATEA – didžiausia Šiaurės Europoje IT įrangos pardavėja, tad iš tiekėjų gauna pa-

lankiausias kainas, kurias gali pasiūlyti ir savo klientams. „eSHOP“ strategija – že-miausias IT įrangos kainų lygis mūsų kli-entams, – sako M. Kavaliauskas. – Žino-ma, bet kada gali atsirasti konkurentas, siūlantis mažesnę kokio nors konkretaus produkto kainą dėl įvairių priežasčių: no-rėdamas trumpam laimėti kliento dėme-sį, atsikratyti prekės iš sandėlio ar pan. Tokiu atveju geriausia susisiekti su ATEA pardavimo vadybininku ir bus rastas in-dividualus sprendimas, kuris tikrai nenu-vils kliento. Bet jei klientas turi savo pirki-mų politiką ar tiksliai žino, ko jam reikia, „eSHOP“ sistemoje jis ras geriausią kainą per trumpiausią laiką.“

„eSHOP“ sistema naudojama visose ATEA įmonėse Šiaurės Europoje. Nuo gegužės pradėta integruoti Lietuvos „eSHOP“ pro-duktų duomenų bazę su ATEA Logistics – centrinio kompanijos sandėlio Švedijoje duomenimis. Taigi Lietuvos įmonėms ir organizacijoms atveriamos durys į žymiai konkurencingesnę Skandinavijos IT įran-gos tiekimo rinką.

Pritaikyta organizacijoms

Sistemoje įdiegtas „prekių paketų“ funkcio- nalumas itin supaprastins pirkimo pro-cesus įmonėms, turinčioms savo pirkimų politiką, pavyzdžiui, perkančioms fiksuo-tą produktų asortimentą ar turinčioms

globalias sutartis. Pavyzdžiui, IT direk-torius centriniame biure gali patvirtinti įmonės perkamų produktų paketą ir su-derinti specialias kainas metams į priekį. Tada IT specialistas įmonės filiale galės rinktis tik iš prekių asortimento paketo ir negaiš laiko derindamas produktų specifi-kaciją ar atskirai derėdamasis dėl kainos.

„eSHOP“ sistemoje yra įdiegti pato-gūs produktų paieškos įrankiai, kaip pa-vyzdžiui, kompiuterių modelių filtravi-mas pagal gamintoją, procesoriaus rūšį, kieto disko, operatyvinės atminties dy-džius, ekrano įstrižainę ir kitus parame-trus. Šie paieškos įrankiai yra nuolat to-bulinami. Vis dėlto pirkti per e. parduotu-vę – tai nereiškia, kad klientas būtinai pa-liekamas vienas su sistema. Bet kada ga-lima pasikviesti į talką ATEA specialistą, kuris padės optimaliai parinkti produktus ir sprendimus.

„eSHOP“ ATEA grupės įmonėse Danijo-je, Švedijoje ir Norvegijoje sėkmingai vei-kia jau trejus metus. Ten per šią sistemą pateikiama daugiau nei pusė visų užsaky-mų. Lietuvoje per pirmą ketvirtį „eSHOP“ sistema pradėjo naudotis per 700 įmonių. Užsakymų skaičius per „eSHOP“ auga kas mėnesį.

Veiklos krypties“ inf.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

56

PASLAUGOS

IT rinkoje sąstingis. „Neskiriamos lėšos naujiems kompiuteriams ar kompiuteri-nei įrangai, sustabdyti projektai“, – tokias ir panašias frazes dažniausiai girdime pasku-tinius 3-4 mėn. iš stambių ar tarptautinių įmonių. Daugeliui taupymas paskutiniu metu tampa vis aktualesnis. Tai matydami mes mėginame išsiaiškinti, kaip įmonės su-pranta lėšų taupymą IT pirkimuose.

Gauti gerą kainą ar maržą IT pirkimui iš partnerių yra labai svarbu. Tačiau tai dar nereiškia, kad pasirinktas geriausias spren-dimas ir sutaupytos įmonės lėšos. Kodėl? Pirmiausia reikia atsižvelgti, kiek laiko buvo skirta siekiant gauti gerą kainą ar maržą, pvz., jeigu buvo skirta savaitė gauti specialią kainą 1-2 nešiojamiems kompiu-teriams, vargu, ar mažesnė kaina atpirko tam sugaištą laiką.

Taigi, taupymas turi būti paremtas ne tik geros kainos ar maržos gavimu iš partne-rio. Svarbu, kad būtų sutaupyta ne tik pi-nigų, bet ir laiko. Norint užtrukti kuo ma-žiau laiko perkant IT produktus, nebeuž-tenka senoviško pirkimo būdo – išsiųs-ti/išfaksuoti kainos paklausimus kelioms įmonėms ir po kiek laiko gavus pasiūly-mus, užsakyti prekes telefonu, el. paštu ar faksu. Juk dauguma mūsų dėl paprastos bankinės operacijos jau seniai nebeiname į banko filialą, o tiesiog pasinaudojame in-ternetine bankininkyste. Tas pats galioja ir IT pirkimams.

Šiandien IT produktų pirkimuose be elek-troninių pirkimų sistemų jau nebeapsiei-nama. Norėdamos sutaupyti lėšų, įmonės noriai atlieka pirkimus įvairių sistemų pa-galba, matydamos realiu laiku pateikiamus produktų kiekius ir kainas. Pačios tvirtina užsakymą ir seka jo vykdymą. Tokiam tiks-lui ir buvo sukurta „MarkIT“ pirkimų sis-tema. Joje IT pirkimus atliekantis darbuo-tojas pats gali išsirinkti reikiamą produk-tą, palyginti su kitais ir, matydamas realiu laiku atnaujinamas kainas bei kiekius, pa-tvirtinti užsakymą iš pasirinkto IT tiekėjo sandėlio. Tokiu atveju pirkimo procesas su-paprastinamas ir jam atlikti užtrunkamas

minimalus laiko kiekis. Tai ir yra tikras lėšų taupymas IT pirkimuose.

Pasakoti apie visas „MarkIT“ sistemos funkcijas nėra tikslo, nes kiekvienam var-totojui rūpi skirtingi dalykai. Norėdama parodyti sistemos teikiamą naudą varto-tojui, „MarkIT“ dažniausia klientą kviečia susitikti pokalbiui, kurio metu išsiaiški-nama, kaip įmonėje atliekami pirkimai ir kokie dalykai įmonės pirkimų procese yra aktualiausi: pakankamas produktų pasi-rinkimas, reikiamo produkto suradimas, konkurencinga kaina, pristatymo termi-nas ir organizavimas, garantinis remon-tas ar sistemos administravimo galimy-bės. Svarbiausia sužinoti, kurie iš pateiktų punktų yra problemiškesni įmonėje, nes tik tada galima rasti tinkamą sprendimą, padėsiantį sutaupyti. Jei įmonės pirkimų procesas ją visiškai tenkina, nusiskundi-mų esamu partneriu nėra ir svarbu tik ge-resnė IT produkto kaina – tokiais atvejais teikti „MarkIT“ sistemos sprendimo daž-nai net neprireikia.

Pateiksiu pavyzdį, kaip „MarkIT“ sistemo-je būtų galima sutaupyti laiko. Pradėkime nuo to, kad „MarkIT“ sistemoje matomi ne tik Lietuvos tiekėjų sandėliai, bet ir Lat- vijos, Estijos, Suomijos, Danijos, Suomijos bei Čekijos (greitai ir Lenkijos bei Vokieti-jos). Ką tai duoda Lietuvos įmonėms? Visų pirma, didelį produktų pasirinkimą, kuris siekia net 70 000 skirtingų vnt., iš kurių 40 000 vnt. minėtų šalių tiekėjai turi savo sandėliuose. Palyginti, Lietuvos tiekėjų lentynose yra apie 15 000 produktų. Taigi, jeigu Jums skubiai prireikia produkto, kurio nėra Lietuvos sandėliuose, Jūs iš-vengsite 3-4 savaičių laukimo, nes užsa-kęs iš užsienio sandėlių gausite prekę per 1-5 darbo dienas. Laiko sutaupymas aki-vaizdus – 3 savaitės! Taigi, net ir jei kartais kaina iš Europos Sąjungos IT tiekėjų san-dėlių šiek tiek didesnė nei Lietuvoje (dėl transporto išlaidų), laiko sutaupymas bus svaresnis už kainos skirtumą.

Taip pat akivaizdžiai sutaupysite, kai užsie-nio sandėliuose rasite pigesnes prekes nei

Lietuvoje. Ne paslaptis, kad kai kada net ir esant brangiam transportavimui, užsienio IT sandėliai turi geresnių pasiūlymų nei Lietuvoje. „Markit.lt“ klientai tai gali leng- vai pastebėti, nes „MarkIT“ sistema auto-matiškai išrenka, kuriame iš 12-os pateik-tų ES sandėlių dominančio produkto kaina yra mažiausia. Išsirenkate produktą ir ma-tote, iš kurių sandėlių galima jį užsakyti, kokios yra kiekvieno iš jų kainos ir prista-tymo terminai. Tokiu būdu mes suvedame galutinį vartotoją tiesiai su tiekėjų sandė-liais. Ir dažnai derybos dėl mažesnės mar-žos ar kainos praranda reikšmę, jei Jūsų ieš-komas produktas kuriame nors ES sandėly-je yra 30 proc. pigesnis nei Lietuvoje.

Visas valstybines institucijas ir įmones no-rėčiau paraginti ne tik kovoti dėl geriausios kainos už IT produktą, bet ir peržiūrėti, kaip tas pirkimo procesas atliekamas – ar jis tik- rai našus, taupantis laiką. Manau, šiuo sun-kiu ekonomikai laiku tai itin aktualu. „Mark- IT“ sistemos misija jau nuo pat veiklos pra-džios buvo laiko bei pinigų taupymas įmo-nių IT pirkimuose ir džiugu, kad vis dau-giau įmonių bei valstybinių institucijų krei-piasi į „MarkIT“ dėl sprendimo pateikimo.

Iš viso Lietuvoje per 2008 m. „Markit.lt“ sis-tema pasinaudojo 310 įmonių, kurios atliko 2800 užsakymų už 5,8 mln. Lt. Tai 15 proc. daugiau nei 2007 m. Visos „MarkIT“ grupės apyvarta 2008 m. viršijo 80 mln. Lt.

Didžiausi „MarkIT“ klientai Lietuvoje yra: NORDEA BANK FINLAND PLC, Lietuvos skyrius, „Unicredit Bank“, „In-tersurgical“, Maxima, „Mažeikių Nafta“, „YIT“, „SKUBA“, „Swedbank“, „Bitė Lie-tuva“, „Philip Morris Baltic“, „AstraZe-neca“, „Lifosa“, „Yazaki Wiring Techno-logies Lietuva“, „Ober-Haus“, „Fazer ke-pyklos“, Coca Cola, „DHL Lietuva“, Evli Securities, „Armila“, „Estravel Vilnius“, „Oriola Vilnius “, „Seesam Lietuva“, „IF draudimas“, „ERGO Lietuva“, „Ernst & Young Baltic“, „AD Baltic“, „HansaB“, „MSC Vilnius“, „Novo Nordisk“, „Hen-kel“ ir kt.

Realus lėšų taupymas IT pirkimuoseMindaugas Mickus, UAB „MarkIT Baltija“ direktorius

Veik

losk

rypt

is

57

2009/Nr.2 (14)

Naujas, modernus ekonominės klasės vieš-butis „Ehotel Tennis“, įsikūręs daugiafunk-ciniame paslaugų ir sveikatingumo kom-plekse SEB arenoje, savo klientams siūlo 101 kambarį ir visą puokštę komplekso tei-kiamų paslaugų: tenisą, treniruoklių salę, masažus, jogą bei daugelį kitų.

Nors viešbutis tik neseniai pradėjo savo veiklą (oficialus atidarymas įvyko kovo 13-ąją), tačiau jo vadovė Agnė Sprindytė tikina, kad jie jau pajuto klientų susido-mėjimą. „Orientuojamės į tuos renginius, kurie vyksta šalia mūsų. „Litexpo“ paro-dų dalyviai gyvena mūsų viešbutyje, čia pat suteikiame galimybę organizuoti se-minarus, pristatymus konferencijų salė-je. Apsistoja ir atvažiavę į renginius Ute-nos pramogų arenoje, „Siemens“ arenoje, ir „Sportimoje“ sportuojantys sportinin-kai“, – sakė A. Sprindytė.

Imtynininkai liko patenkinti

Vienas pirmųjų viešbučio darbo išban-dymų buvo Europos imtynių čempiona-tas, kurio dalyviai gyveno viešbutyje, buvo maitinami čia pat veikiančioje kavinėje. Imtynininkai, jų treneriai, teisėjai džiaugė-si, kad įsikūrė tokioje patogioje vietoje, nes čia pat Utenos pramogų arena bei „Sporti-ma“, kurių patalpomis jie irgi naudojosi.

Plėtoja viešbutis ir elektroninės komerci-jos paslaugas, tad rezervuotis jame kam-barį galima užsukus į ne vieną internetinį rezervavimo portalą. Turistai, ypač jauni-mas, kuris labiausia ir orientuojasi į eko-nominės klasės viešbučius, mėgsta keliau-ti savarankiškai, patys rezervuoti viešbu-čio kambarius, tad tai išties populiaru.

Tai, kad viešbutis savo veiklą pradėjo eko-nominės krizės įkarštyje, sunkina jo įsi-tvirtinimą rinkoje, tačiau viešbučio vado-vai juokauja, kad garsusis viešbučių tin-klas „Hilton“ savo veiklą taip pat pradėjo ekonominiu sunkmečiu, tačiau išgyveno ir pasiekė verslo aukštumų.

„Ehotel Tennis“ tikisi, kad jiems įsitvirtinti padės tai, jog jie yra įsikūrę dideliame kom-plekse, kuriame siūloma daug paslaugų. Be to, šie metai ypatingi Vilniui ir visai Lietu-vai, nes švenčiame Tūkstantmetį, Vilnius tapo Europos kultūros sostine, vyks Pasau-lio lietuvių žaidynės, kurių dalyviai žada gyventi šiame viešbutyje.

Klientų stygiumi nesiskundžia ir pirmaja-me komplekso aukšte įsikūręs restoranas, į kurį užsukti kviečiami visi viešbučio ir SEB arenos lankytojai. Restorano darbuo-tojai pastebėjo, kad vis dažniau čia rengia-mi dalykiniai susitikimai, klientai žavi-si virtuvės meistrų patiekalais. Patraukli lankytojams ir lauko kavinė, savo darbą pradėjusi nuo gegužės pradžios.

Bendri paslaugų paketai

Privalumus, kuriuos teikia visas kom-pleksas, ketinama išnaudoti plačiau. Viešbutis jau yra paruošęs savo klien-tams išskirtinius pasiūlymus, kuriuose į bendrą kainą įeina ne tik apgyvendini-mas bei maitinimas, bet ir teniso korto nuoma. Taip pat su tailandietiško masa-žo salonu „Nuad Thai“ siūlomi ir roman-tiški savaitgaliai, į kuriuos įeina masa-žas, vakarienė ir nakvynė. „Stengiamės išnaudoti tai, kad po vienu stogu mūsų yra daug, akcentuojame, kad čia atvykęs

žmogus įdomiai praleis laiką“, – kalbėjo A. Sprindytė.

Visą paslaugų paketą galima pasiūlyti ir konferencijų rengėjams, mat rengdami dalykinius susitikimus ar mokymus or-ganizatoriai pageidauja, kad būtų galimy-bė dalyviams ir papramogauti, sureng-ti priėmimą. „Mūsų turimos konferenci-jų salės yra funkcionalios, tad vienoje ga-lima rengti konferenciją, kitoje – nedide-lį priėmimą ar kitokį renginį. Tačiau di-džiausias mūsų privalumas yra tas, kad po vienu stogu turime daug įvairių paslau-gų“, – kalbėjo viešbutį valdančios bendro-vės „Viešbučių valdymas“ direktorius Da-rius Rupšlaukis.

Moderniai įrengtas viešbutis gali pasigir-ti ir išskirtine šildymo sistema. Ji įrengta taip, kad šaltuoju metų laiku šildo patal-pas, o šiltuoju – gali vėsinti.

Anot direktoriaus, viešbutis pasiruošęs priimti ir aptarnauti savo svečius. Svar-biausia, kad būtų norinčių aplankyti Lie-tuvą ir jie turėtų tokią galimybę. „Tai, kad Vilnių pasiekti net iš didžiųjų Euro-pos sostinių lėktuvu pasidarė keblu, yra visos šalies problema. Europiečiai domi-si mūsų šalimi, jie mielai čia apsilankytų, tačiau skristi keliolika valandų su keliais persėdimais dažnam atrodo tiesiog per sudėtinga. Išsprendę susisiekimo su Vil-niumi problemą, sulauksime kur kas dau-giau turistų ir lengviau įveiksime ekono-minius sunkumus“, – įsitikinęs ne viene-rius metus viešbučių sektoriuje dirbantis D. Rupšlaukis.

„Veiklos krypties“ inf.

Poilsio oazė Vilniaus svečiams

Viešbučio „Ehotel Tennis“ vadovė A. Sprindytė ir UAB „Viešbučių valdymas“ direktorius D. Rupšlaukis.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

58

PASLAUGOS

Viešosios įstaigos Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos dalininkai UAB „Teni-so pasaulis“, Vilniaus miesto savivaldybė bei Kūno kultūros ir sporto departamen-tas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės siekdami plėtoti bei populiarinti sportą Lietuvoje inicijavo daugiafunkcinio sporto, paslaugų ir sveikatingumo komplekso atsi-radimą Ąžuolyno gatvėje 7, Vilniaus mies-te, kuris duris atvėrė 2008 m. rugsėjį. Kom-pleksas 2008 metų rudenį buvo pavadin-tas SEB arena. Tai modernus analogų Balti-jos šalyse neturintis daugiafunkcinis spor-to, aktyvaus poilsio, pramogų ir sveikatin-gumo paslaugų kompleksas. Jam 2006 me-tais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nu-tarimu buvo suteiktas nacionalinės svar-bosprojektostatusas;jamįgyvendintibuvoskirta Europos sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto parama.

Šio komplekso plotas sudaro 20 tūkst. kvad- ratinių metrų. Po naujojo pastato stogu vei-kia 19 transformuojamų uždarų ir 4 atvi-ros sporto aikštelės, įrengtos 500 vietų sta-cionarios tribūnos, tiek pat vietų surenka-mos tribūnos, modernus Ž. Savicko spor-to klubas, tailandietiško masažo salonas „Nuad Thai“, jogos centras „Soham“, Vil-niaus psichoterapijos ir psichoanalizės cen-tras su puikiais specialistais. Įrengta pato-gi 300 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.Veikia 200 vietų viešbutis „Ehotel Tennis“ su 150 vietų kavine.

Čia gali vykti įvairūs viešo pobūdžio ren-giniai: konferencijos, koncertai, sporto ir laisvalaikio stovyklos, įvairios parodos.

Visa sukurta infrastruktūra leidžia pasiū-lyti įvairių paslaugų, skirtų aktyviam poil-siui ir sveikatos stiprinimui.

Tenisininko Ričardo Berankio pergalės pa-saulio teniso kortuose padėjo išpopuliarinti šią sporto šaką ir Lietuvoje. Tiesa, dar prieš keletą metų tai buvo praktiškai vien vasa-ros sportas, o šiandien Vilniuje turime pa-kankamai ir uždarų teniso aikščių, tad žais-ti lyjant ar sningant gali visi norintys. Nuo šių metų gegužės 1 d. kartu su Sereikiškių aikštynu, SEB arenos aikštynu UAB „Teni-so pasaulis“ valdys 39 teniso aikšteles (tarp jų – 15 uždarų) Vilniaus mieste.

Vienas didžiausių renginių, kuriuo gali pa-sigirti SEB arena, buvo kovo 6-8 dienomis surengtas Deviso taurės (Davis Cup) turny-ro Europos ir Afrikos zonos II grupės mačas tarp Gruzijos ir Lietuvos rinktinių. Jį laimė-jo lietuviai, o pats renginys sulaukė milži-niško populiarumo – Lietuvos rinktinę pa-laikė ir turnyrą stebėjo apie 1 300 žiūrovų.

Siekiant įgyvendinti vaikų ir jaunimo už-imtumo, nusikaltimų prevencijos bei neį-galiųjų integracijos programas, tenisas nu-matomas kaip viena iš priemonių. Numa-toma, kad per metus į socialines progra-mas bus įtraukta 1000–1500 jaunų žmonių, vasaros stovyklų metu sportuos apie 240 vaikų, bus surengta per 12 įvairaus amžiaus grupių tarptautinių bei vietinių turnyrų.

Matant, kaip sparčiai populiarėja ši spor-to šaka, komplekso sporto bazėje kuria-ma Vilniaus teniso akademija, kuri sieks

plėtoti tenisą kaip profesionalų sportą. Jau šiais metais bus vykdomi teniso spor-to projektai, sportinės veiklos tobulinimo programos. Tačiau norint išugdyti pajė-gius profesionalius tenisininkus, neužten-ka vien privačios iniciatyvos. Vilniaus te-niso akademijos direktorė Eglė Mockevi-čiūtė tikina, kad jie mielai išnaudos turi-mą bazę ir ruoš sportininkus, tačiau vals-tybės pagalba būtina. „Vien privačiomis lėšomis nė viena sporto šaka neegzistuoja. Paruoštos akademijos veiklos programos, aktyviai ieškome paramos Vilniaus miesto savivaldybėje, kitose valstybinėse institu-cijose, tačiau kol kas konkrečios pagalbos nesulaukėme“, – teigė E.Mockevičiūtė.

Šių metų vasarą jaunieji tenisininkai kom-plekse turi išskirtinę galimybę patobulin-ti savo įgūdžius, nes jiems nuo birželio 8 dienos bus rengiamos teniso sporto dienos stovyklos, kuriose vaikai ne tik sportuos, bet ir gaus žinių apie mitybą, organizmo stiprinimą, šoks ir kitaip linksminsis. Ta-čiau vien to, norint išugdyti profesionalių sportininkų būrį, neužtenka.

Gavę valstybės paramą Vilniaus teni-so akademijos vadovai į aktyvų sportą įtrauktų tuos vaikus, kurių tėveliai nega-li sumokėti už aikštelių nuomą ir trenerių paslaugas. Tad tereikia politikų valios ir paramos ir galbūt Vilniuje užaugs dar ne vienas R. Berankis.

„Veiklos krypties“ inf.www.tenisopasaulis.lt

Tenisas ir mėgėjams, ir profesionalams

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

59

2009/Nr.2 (14)

PASLAUGOS

„Kada grisi i WLN?“ „NZN, turbut tik sestadieni.“

Kažkur matytas toks tekstas be lietuviš-kų nosinių raidžių, šveplas ir su keistai sutrumpintais žodžiais? Greičiausia nuo-lat gaunate taip parašytus elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes. Daugeliui iš mūsų tai atrodo visiškai priimtinas susira-šinėjimo būdas, kai nereikia sukti galvos, kur dėti nosinę, varnelę ar rašyti normalų žodį vietoj jau įprastos sutrumpintos for-mos. Tačiau įpratę taip bendrauti virtua-lioje erdvėje neretai netaisyklingai imame rašyti raštus, straipsnius, mokiniai – raši-nius. Nes tai tampa tiesiog įprastu bendra-vimo būdu.

Informacinės technologijos ir lietuvių kalba ne vienam vis dar atrodo sunkiai su-derinami dalykai. Tačiau taip nėra. Turime vis daugiau galimybių ne tik įvairius raštus, bet ir laiškus, trumpąsias žinutes, komen-tarus interneto portaluose rašyti taisyklin-ga lietuvių kalba ir net pasitikrinti, ar tikrai sudėjome visas nosines, teisingai pavarto-jome linksnius. Juk, atrodytų, niekam nėra malonu gauti raštą, kuriame knibžda rašy-bos ar gramatikos klaidų. Taip pat nėra ma-lonu parašyti tokį raštą pačiam ir gavėjo akyse pasirodyti nemokančiu taisyklingai rašyti gimtąja lietuvių kalba.

Vis dėlto „draugystė“ tarp IT ir lietuvių kalbos nėra visiškai nuoširdi. Taip juo-kauja Valstybinės lietuvių kalbos komisi-jos pirmininkė Irena Smetonienė, pabrėž-dama, kad bendravimas be lietuviškų rai-džių, kai visiškai nekreipiamas dėmesys į lietuvių kalbą, kokia ji turėtų būti viešojo-je erdvėje, yra didelė problema, kurią kelia mokytojai, visuomenės atstovai, sakyda-mi, kad tai yra neraštingumo demonstra-vimas. Anot I. Smetonienės, atrodė, kad sulietuvinus programas, naršykles, sukū-rus šrift ą, tekstynus, demokratinėje vi-suomenėje to turėtų užtekti, kad žmogus jaustų pagarbą savo gimtajai kalbai. Ta-

čiau pasirodė, kad viskas eina tik blogyn. Šiuo metu imtasi ieškoti būdų, kaip paska-tinti interneto komentatorius, blog‘erius rašyti lietuviškai. Tai daryti ketina net patys tinklaraščiai, raginsiantys komenta-torius savo nuomonę išsakyti lietuviškai. Be to, kartu su UAB „Tilde IT“ galvojama sukurti programėlę, kuri parašius komen-tarą siūlys ištaisyti jame klaidas. Visa tai ateities darbai.

Jau šiandien klaidas, kurios lieka parašy-tame tekste, tikrina rašybos ir gramatikos tikrintuvai. Pirmasis – rašybos tikrintu-vas – yra daugeliui puikiai pažįstama pa-galbinė priemonė, raudonai pabraukian-ti žodžius, kuriuose trūksta raidžių, nesu-dėtos nosinės ar varnelės, padarytos kitos rašybos klaidos. Tačiau gramatikos tikrin-tuvai dar yra naujovė, kurią pateikė „Tildės Biuras“. Gramatikos tikrintuvas taiso daž-niausia pasitaikančias lietuvių kalbos gra-matikos klaidas, tokias kaip žodžių rašymą kartu ar skyriumi, didžiųjų raidžių rašymą, įterpinių, įterpiniais nelaikomų žodžių sky-rybą, linksnių, bendraties formų vartojimą ir kt. Kiekvienas, bent mokykloje lankęs lie-tuvių kalbos pamokas, puikiai žino, kad lie-tuvių kalba yra išties sudėtinga, tad ir ti-krintuvo galimybės kiek ribotos. Jeigu lie-tuvių kalbą bandantis pramokti užsienietis parašys raštą, kuriame vartos tik veiksma-žodžių bendratį ar daiktavardžių vardinin-ko linksnį, gramatikos tikrintuvas nepa-jėgs visko ištaisyti taip, kad kalba būtų ne-priekaištinga. Ši pagalbinė priemonė pade-da turėti taisyklingesnius tekstus, bet nega-li išmokyti taisyklingai rašyti.

Naujieji tikrintuvai pasiruošę klaidas taisyti ne tik rašomuose tekstuose, bet ir Jūsų laiš-kuose, taip nuolat primindami, kad „šve-plas“ tekstas yra ne tik netaisyklingas, bet ir nemalonus akiai – jis pabrėžtas raudonai arba žaliai. „Tildės Biuru“ besinaudojantys žmonės pripažįsta, kad pakankamai greitai įpranti pats rašyti taisyklingai, o ne taisyti pabrauktus žodžius.

Tačiau pagrindinis „Tildės Biuro“ ir nau-josios 2009 metų versijos privalumas – žo-dynai. Jeigu kyla problemų skaitant ar ra-šant tekstą anglų, prancūzų, latvių, vokie-čių ar rusų kalbomis, tuomet pagelbės šių kalbų žodynai. Itin turtingas lietuvių-an-glų-lietuvių kalbų žodynas, kuriame dau-giau nei 160 tūkst. žodžių, be to, itin spe-cifi nių žodžių reikšmes galima rasti Prins-tono universiteto parengtame aiškinama-jame anglų kalbos žodyne, kuriame yra apie 100 tūkst. žodžių.

Kiekviena sritis turi skirtingą termino-logiją, tad vienokius terminus vartoja in-formatikai ar matematikai, kitokius tei-sininkai ar ekonomistai, dar kitaip kalba humanitarinių sričių atstovai. Jiems būti-ni terminų žodynai. Apklausos rodo, kad Lietuvos vartotojams reikalingiausi yra technikos ir Europos Sąjungos terminų žodynai. Kaip tik šiais pasipildė „Tildės Biuras 2009“, atverdamas vartotojui gali-mybę naudotis ir terminų duomenų baze internete www.eurotermbank.com, ku-rioje esanti informacija surinkta įvairio-se Europos šalyse. Šioje bazėje yra net 12 terminų žodynų, kai kurie iš jų pakanka-mai reti, o „Tildės Biuras“ kol kas jų ne-ketina diegti. Tarkim, bibliotekininkystė. Šios srities specialistų nėra itin daug, ta-čiau specifi nių, ne visiems suprantamų žo-džių pasitaiko ir čia.

Šalia šitų paslaugų „Tildės Biuro 2009“ prenumeratoriai dar gauna „Vertimų Ve-dlio“ paslaugą, kuria naudodamiesi užsie-nio kalbų nemokantys žmonės gauna pa-žodinius teksto vertimus iš anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų, raštvedybos reika-lavimus atitinkančių dokumentų ruošinių paketą, daugiau nei 80 šrift ų, turinčių lie-tuviškus ir kirilicos rašmenis, kitų paslaugų bei metus galiojančią galimybę visus atnau-jinimus gauti nemokamai.

„Veiklos krypties“ inf.

Informacinės technologijos „draugauja“ su lietuvių kalba?

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

60

GAMYBA

„Biržų duona“: senos tradicijos, naujos technologijos

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

61

2009/Nr.2 (14)

GAMYBA

56-uosius gyvavimo metus skaičiuojanti duoną kepanti įmonė – UAB „Biržų duona“ – yra viena iš dešimties didžiausių Lietuvos kepyklų. Daugiausia žinoma dėl populiariosios senovinės receptūros juodosios duonos skoninių savybių, įmonė kasmet modernizuoja gamybą ir plečia eksporto geografiją.

Pasiteisino dar 1997 metais įmonės pa-sirinkta strategija kepti tradicinę rugi-nę lietuvišką duoną išsaugant visus tech-nologinius reikalavimus ir drauge plės-ti pyrago bei konditerijos gaminių asor-timentą.

Kasmet – po milijoną litų investicijų

Pasak Andriaus Kurganovo, UAB „Biržų duona“ komercijos direktoriaus, pasta-raisiais metais į gamybos bei įmonės sta-tinių atnaujinimą investuojama per mi-lijoną litų. „Nors mūsų įmonė skaičiuoja jau 6-ąjį darbo dešimtmetį, cechuose vei-kia naujausi pasaulinio lygio duonos bei konditerijos įrenginiai, – pasakoja A. Kur-ganovas. – Renkamės tik moderniausius ypač patikimų gamintojų įrenginius, dau-giausia vokiškus. Ir iš senųjų pastatų likę tik kontūrai – modernizuodami gamybą drauge keičiame ir pastatus.“

Praėjusiais metais įsigyta vokiška bande-lių formavimo linija yra kol kas vieninte-lė tokia Baltijos šalyse. Apie pusę milijono litų kainavusia linija per valandą galima iškepti iki 4000 vienetų bandelių – jos yra visiškai vienodos, su nesvyruojančiu įdaro kiekiu ir gerų skoninių savybių.

„Planuojame, kad ši linija atsipirks per 4 metus, – sako A. Kurganovas. – Sutau-pyta ir žmonių darbo – liniją aptarnauja tik keturi darbuotojai. Įdiegę naują įrangą žmonių neatleidome, tiesiog perskirstėme darbus.“

Naujoji bandelių kepimo linija suteikė ir naujų kepinių pakavimo galimybių – dabar bandelės pakuojamos ir po vieną, ir po kelias. Taip lengviau prisitaikyta prie pasikeitusių vartojimo įpročių, nes pirkė-jai vis dažniau maisto produktų įsigyja tik tai dienai.

2008 metais įmonė įsigijo ir modernų miltų dozavimo įrenginį. Pusės milijono litų vertės įrenginys gerokai palengvino ir paspartino kepyklos darbą: miltai laikomi penkiose 25 tonų talpyklose ir vamzdžiais tiekiami į maišykles.

Šaldymo ūkis išplės eksportą

Šių metų „Biržų duonos“ planuose di-džiausios investicijos numatytos pasta-tams rekonstruoti, pritaikant juos naujai kuriamam šaldymo ūkiui.

„Šaldymo technologijos suteiks mums daugiau galimybių dar labiau moderni-zuoti gamybos procesą bei gerokai išplės-ti eksporto geografiją, – planuoja „Biržų duonos“ komercijos direktorius. – Šaldy-mo įrenginiai ne tik padės mums geriau planuoti gamybą, bet ir tenkinti užsienio šalių pirkėjų, kuriems šaldyta duona yra jau įprastas dalykas, poreikius.“

Naudojant šaldymo technologijas, tik ką iškepta duona užšaldoma ir saugoma iki bus suvartota. Atšildyta iki kambario tem-peratūros duona tampa minkšta, kvapni, lyg ką tik iš kepyklos. Šaldymo tikslas yra sulėtinti produkto senėjimo procesą, nes, pavyzdžiui, šviežios nešaldytos duonos re-alizavimo terminas yra 6–8 dienos, o už-šaldytą duoną galima atitinkamoje neigia-moje temperatūroje laikyti net iki viene-rių metų.

Šaldoma bus tik UAB „Biržų duona“ ke-pama tradicinė ruginė duona, kuri šiemet pradėta eksportuoti į Graikiją.

Naujajam šaldymo ūkiui kurti numatyta skirti apie 300 tūkst. Lt. Iš bankų inves-ticijoms įmonė nesiskolina, tam naudoja-mos nuosavos lėšos.

„Neturime skolų, esame lietuviško kapi-talo įmonė, dirbame kryptingai, perkame tik moderniausią ir ypač kokybišką įran-gą ir vis dar rankomis glostome duoną, – sako A. Kurganovas. – Tokia strategija pa-siteisina ir padrąsina planuojant naujas in-vesticijas. O didžiausias įvertinimas – di-dėjantis mūsų natūralią produkciją verti-nančių klientų ratas“.

Krizė kelia „Biržų duoną“

Šiemet šalyje prasidėjęs ekonominis sun-kmetis „Biržų duonos“ neišgąsdino ir ne-

nuvylė – pirmojo šių metų ketvirčio par-davimai padidėjo 7,8 proc., palyginti su 2008 m. I ketvirčiu, asortimente atsirado daug naujų gaminių.

„Mūsų kolektyvą ekonomikos nuosmukis sutelkė, paskatino kūrybingiau ir iniciaty-viau dirbti, – pasakoja A. Kurganovas. – Nors pirkėjams pasiūlėme ir keletą naujų gerokai pigesnių duonos ir pyrago gami-nių, įmonės technologai nuolat kuria nau-jus kepinius, daugiausia konditerijos. Ži-noma, toks platus asortimentas – siūlome 130 gaminių – gerokai apsunkina gamy-bą, tačiau galime daugiau kepinių pasiūly-ti vartotojams.“

Sparčiai modernizuodama gamybą, UAB „Biržų duona“ išsaugojo senąsias tradici-nes lietuviškas kepimo technologijas. Štai populiariosios „Biržų krašto senolių“ duo-nos tešla, kaip ir senaisiais laikais, raugi-nama 12 valandų.

„Biržų krašto senolių“ duona – vien iš ru-ginių miltų. Tokios juodos lietuviškos duonos kitos kepyklos jau nebekepa, o pa-našiais pavadinimais pavadinama duona yra be natūralaus raugo ar su kvietiniais miltais, įvairiais priedais, – pasakoja A. Kurganovas. – Vis dėlto tradicinis kepėjų amatas nebus išstumtas stambiųjų pramo-ninių kepyklų, nes žmonės vis labiau do-misi sveika mityba, vertina natūralius ir ekologiškus produktus.“

Įmonė jau turi „Ekoagros“ sertifikatą, su-teikiantį teisę kepti ekologiškus produk-tus, ir pasiūlys pirkėjams kepinių, kurių net 95 procentai žaliavų bus ekologiškos. Šie kepiniai bus kepami atskirai, tad nebus sunku atsekti žaliavų tiekėjų kelius.

„Biržų duonos“ kolektyvas, kuriame dirba ir jauni specialistai, ir prityrę duonos ke-pėjai, geba suderinti senąsias kepimo bei moderniąsias technologijas: naujų idėjų ir patirties sintezė, nuolatiniai konditerių mokymai leidžia siekti geriausio rezultato bei užsibrėžtų tikslų.

„Veiklos krypties“ inf.

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

62

MEDICINA

Naujausi alergijų tyrimai ir ALCAT maisto netoleravimo testas – tai naujos „Antėjos“ paslaugos

TECHNOLOGIJOS

Veik

losk

rypt

is

63

2009/Nr.2 (14)

MEDICINA

UAB „Antėja“ direktorė medicinai Dangira Babenskienė

Pageidaujančius išsitirti maisto ar cheminių medžiagų netoleravimą naujuoju ALCAT metodu, kviečiame į klinikines laboratorijas:

• UAB„ViVAmedicA“,P.Lukšiog.3,Kaunas Procedūrinis kab., išankstinė registracija: Tel. (8 616) 90 670, procedūrinio darbo laikas: 8-13 val.

• UAB„AntėjA“,Priestočiog.12,Klaipėda Išankstinė registracija: tel. (8 46) 21 62 29, mob. (8 612) 53 973, procedūrinio darbo laikas: 9-13 val.

• UABŠiAULiųdiAgnostiKosLABorAtorijA,tilžėsg.67,Šiauliai Išankstinė registracija: tel. (8 41) 42 16 19, mob. (8 614) 72 692, procedūrinio darbo laikas: 8-18 val.

• UABmArijAmPoLėsdiAgnostiKosLABorAtorijA,Kosmonautųg.14A,marijampolė Išankstinė registracija: tel. (8 343) 52 692, procedūrinio darbo laikas: 7-15 val.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, iki 10 proc. visų gyventojų yra alergiški. Tai net keli šimtai tūkstančių Lietuvos gy-ventojų! Maždaug ketvirtis jų kenčia nuo alergijos maistui.

Maisto alergija – tai greitas imuninis or-ganizmo atsakas į tam tikrą maisto pro-duktą. Ši liga dažniausia pažeidžia bur-nos gleivinę (burnos alergijos sindromas), virškinimo organus, odą (atopinis derma-titas, dilgėlinė, angioedema), rečiau – kvė-pavimo (čiaudulys, kosulys, dusulio prie-puoliai ir kt.), kraujodaros sistemą. Mais-to alergijai nustatyti dažniausia tiriamas kraujas, nustatant specifinius imunoglo-bulinus E, susidariusius prieš tam tikrą maisto produktą. Čia itin svarbus tyri-mo patikimumas. Todėl savo laboratorijo-je ruošiamės įdiegti modernią švedų kom-panijos „Phadia“ alergijų tyrimo sistemą „ImmunoCAP“, kuri pasaulyje laikoma „auksiniu standartu“ laboratorinėje aler-gijų diagnostikoje. „ImmunoCAP“ siste-ma naudojama ne tik praktikinei pacientų diagnostikai, bet ir moksliniams tikslams, o tai reikalauja ypatingo tikslumo ir pa-tikimumo. „ImmunoCAP“ gali būti nau-dojamas net tada, kai reikia sekti paciento ligos aktyvumą ar nustatyti gydymo efek-tyvumą, nes sistema gali kiekybiškai tirti po vieną alergeną. Taigi, dar šiais metais galėsime pasiūlyti specialistams–alergolo-gams, šeimos gydytojams bei mokslo dar-buotojams aukščiausio lygio alergijų dia-gnostikos metodus.

Tačiau gydytojai dažnai pastebi, kad ne vi-siems žmonėms, besiskundžiantiems aler-gijoms būdingais simptomais, ji yra dia-gnozuojama. Vis dėlto neretai net ir sudė-tingiausi alergijų tyrimai gydytojui prak-tikui neatsako į klausimą, kodėl pacientą

beria, kodėl nuolat užgulta jo nosis, atsi-randa virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų, kamuoja kiti su maistu susiję simptomai. Daugelis žmonių maisto aler-giją painioja su maisto netoleravimu.

Kas yra maisto netoleravimas?

Maisto netoleravimas – tai lėtinė nepa-geidaujama organizmo reakcija į maistą. Ji žymiai labiau paplitusi nei maisto aler-gija: statistikos duomenimis, net apie 45 proc. žmonių kenčia nuo maisto netolera-vimo. Dažnai šie žmonės skundžiasi įvai-riomis lėtinėmis ligomis. Išsiaiškinta, kad jų simptomus sukelia ne alerginė reak-cija, o kito tipo nepageidaujama reakci-ja į maistą, vadinama maisto netoleravi-mu. Pagal atsiradimo laiką ir eigą ji pri-klauso lėto tipo nepageidaujamai reakci-jai į maistą (imunoglobulinas E nedaly-vauja). Jos metu veikia kitų klasių imu-noglobulinai, imuniniai kompleksai, leu-kocitai. Simptomai yra slapto ir uždelsto pobūdžio, atsiranda ne anksčiau kaip per 24–72 val. Nuolat vartojant netoleruoja-mus produktus, ši reakcija tampa lėtine ir neigiamai veikia žmogaus savijautą ne vie-nerius metus. Imuninės sistemos išsekini-mas sąlygoja organizmo nusilpimą, nesu-gebėjimą susikoncentruoti, emocinį nuo-vargį ir nerimą. Ilgai besitęsiantis uždegi-minis procesas gali sukelti fizinius orga-nizmo negalavimus, tokius, kaip migrena, artritai, odos ligos, virškinimo problemos, nuovargis, nutukimas ir pernelyg anksty-vas senėjimas.

Žinoti, kas kenkia sveikatai, didelis privalumas

Užtikrinant pilnavertį paciento ištyrimą, laboratorijoje „Antėja“ jau pradėjo veikti

naujoji ALCAT maisto netoleravimo dia-gnostikos sistema. Ji padės gydytojams at-rasti kitas, su greito tipo alergija nesusiju-sias, reakcijas į maisto medžiagas. Siekiant aukščiausių diagnostikos standartų, mūsų laboratorijoje įdiegta itin tiksli ir patiki-ma sertifikuota ALCAT sistema, kuri vei-kia daugelyje pasaulio laboratorijų. ALCAT maisto netoleravimo tyrimas atliekamas standartizuotu metodu, vertinimui naudo-jamas specialus kraujo analizatorius, kuris vertina kraujo ląstelių reakcijos stiprumą po inkubacijos su įvairiais maisto (taip pat cheminių medžiagų, tarp jų – maisto prie-dai E, dažikliai E, vaistai ir kt.) ekstraktais ir lygina jį su kontroline histograma. Kom-piuterio programa automatiškai suskirsto tiriamuosius produktus į keturias kategori-jas pagal netoleravimo stiprumą.

ALCAT maisto netoleravimo tyrimas yra visiškai objektyvus (nėra galimybės įta-koti rezultatus), labai aukšto patikimu-mo ir turi gerus atsikartojančius rezulta-tus. Kiekvienam pacientui automatiškai sudaroma ALCAT Rotacinė dieta, kurios kruopščiai laikantis klinikiniais tyrimais buvo gautas labai geras efektyvumas – iki 90 proc. sumažėję įvairūs lėtiniai simpto-mai. Svarbu pažymėti, kad ALCAT Rota-cinis mitybos planas yra labai palankus pacientui, jo lengva laikytis, todėl klini-kiniuose tyrimuose pasiektas ypač geras efektyvumas pacientams, kurie siekė su-norminti kūno masės indeksą (KMI).

Mes padarėme viską, kad aukščiausios ko-kybės diagnostika būtų prieinama kie-kvienam Lietuvos gyventojui!

Apie naująjį ALCAT maisto netolera-vimotestąskaitykitewww.alcat.lt; www.maistonetoleravimas.lt