-

--

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

Prie dviračio sukniubusį versli-ninką aptikusi mergina iškvietė me-dikus ir policiją. B.Lubys su savimi neturėjo dokumentų, tad policinin-kas jo tapatybę nustatė jo telefonu paskambinęs Druskininkų merui Ričardui Malinauskui.

Į nelaimės vietą suvažiavo ne tik aukšto rango teisėsaugos pareigū-nai, bet ir koncerno vadovybė – tuo-metis viceprezidentas, vėliau išrink-tas prezidentu Arūnas Laurinaitis, padalinių vadovai. Atvyko ir stai-ga našle tapusi L.Lubienė, kuri tą sekmadienį leido viename sostinės kino teatre. Nebuvo tik velionio dukters iš pirmos santuokos Jūra-tės Žadeikienės, kuri su vyru ato-stogavo užsienyje. Jie į Vilnių sugrį-žo tik pirmadienio popietę. Detalė: L.Lubienę į Druskininkus atvežė bendrovės „Metoil“, netrukus skan-dalingai pagarsėjusios dėl nesumo-kėtų milijoninių mokesčių valstybei, vadovas Juozas Miltenis.

2

Vokietijos ir Šveicarijos ūkinin-kai, dirbantys pagal biodinaminės žemdirbystės principus, kuriuos su-

formulavo filosofas Rudolfas Stei-neris, į organizaciją „Demeter“ susibūrė dar 1929 m. Dabar ji ser-tifikuoja biodinaminius ūkius vi-same pasaulyje, o „Demeter“ tapo visos biodinaminiuose ūkiuose pa-gamintos produkcijos prekės ženk-lu. Tarptautinis „Demeter“ tinklas 40 šalių vienija daugiau kaip 5 tūkst. ūkių, kurių bendras žemės plotas – daugiau kaip 156 tūkst. ha, 600 perdirbėjų ir daugiau kaip 200 did meninės prekybos įmonių. Pa-saulyje parduodama daugiau kaip 100 tūkst. įvairių produktų, pažy-mėtų „Demeter“ ženklu. Šiuo ženk-lu pasaulyje labiausiai pasitikima.

Biodinaminis ūkininkavimas lai-komas aukščiausia ekologinio ūki-

ninkavimo pakopa, tad juo gali užsi-imti tik ekologinių ūkių savininkai. Lietuvoje jau keliolika ūkininkų pa-rašė prašymus jų ūkius sertifikuoti

pagal „Demeter“ organizacijos rei-kalavimus.

3

2 Nr. 78 (9406)

Atkelta iš 1 p.

Viena iš galimų verslininko mir-ties versijų – nužudymas. Mat susi-klostė fatališkos aplinkybės. Prieš pat B.Lubio pasivažinėjimą skubiai į Jonavą buvo iškviestas verslininko gydytojas Edvardas Mikalkinas, ša-limais nebuvo ir asmens sargybinio-vairuotojo. Vėliau ši versija buvo at-mesta. B.Lubys nėra viešai skundęsis širdies ar kraujagyslių nepakanka-mumu, bet jam artima aplinka žino-jo, kad jis su savimi nešiojasi vaistų. Šįkart nebuvo kam jų laiku paduoti, o tai greičiausia ir buvo viena iš stai-gios verslininko mirties priežasčių.

Logiška gyvenimo patirtis sako, kad kiekvieno artimo mirtis, o ypač jei ji netikėta ir staigi, būna it žaibo smūgis ir paprastai žmones paskan-dina į gilaus liūdesio bei prisimini-mų jūrą. Sunku spręsti, koks šokas dėl netikėtos mirties buvo ištikęs našlę L.Lubienę, kiek buvo tikros jos ašaros. Tačiau užuot iš Druski-ninkų grįžusi gedėti namo, moteris ryžosi žygiui po Lietuvą.

Iš karto po B.Lubio palaikų atpa-žinimo morge J.Miltenio vairuojamas automobilis su L.Lubiene pasuka ne namo, o į Klaipėdą. Tikslas – koncernui priklausanti jūros laivų bendrovė KLASCO. Į būstinę naktį iškviečiamas bendrovės direktorius Audrius Pauža, atvyksta ir koncerno dukterinės saugos bendrovės „Budrus sakalas“ Klaipėdos skyriaus vadovas Saulius Stripeika (neseniai patarinė-jęs vidaus reikalų ministrui Dailiui Alfonsui Barakauskui, bet atsistaty-dinęs – aut. past.). Našlės nurodymu iš B.Lubio darbo kabineto paimamas seifas, daiktai ir dokumentai.

Iš Klaipėdos pora pasuko link Vilniaus, tačiau pakeliui automo-bilis įriedėjo į Jonavoje stūksančios „Achemos“ kiemą. Čia scenarijus kartojasi – L.Lubienės nurodymu į mašiną pakraunamas seifas, paima-mi velionio kabinete rasti daiktai ir dokumentai.

Galima tik spėlioti, ar tą atmin-tiną sielvarto naktį L.Lubienė buvo sudėjusi bluostą. Dar nepasirodžius pirmiems saulės spinduliams, ke-liolika minučių prieš septintą, J.Miltenio lydima našlė praveria Žvėryne įsikūrusio koncerno biuro

duris. Iki jų nuo Lubių namo spė-resniu žingsniu – vos penkios mi-nutės kelio. Koncerno patalpose L.Lubienę pasitinka vicepreziden-tas A.Laurinaitis, netrukus pasiro-do ir kiti koncerno darbuotojai. Visi tariasi, ką daryti. Pagrindi-nis sprendimas – būtina atida-ryti koncerno patalpose esančius B.Lubio seifus. Tai bandoma pa-daryti vietoje: vieną seifą pavyks-ta atidaryti ir jo turinys keliau-ja į L.Lubienės rankinę. Antro seifo nepavyksta įveikti, o gal ir nenorima to padaryti. Našlė liepia neatidarytą seifą ir mai-

šus, į kuriuos buvo sukrau-ti kabinete rasti dokumentai, neš-ti į automobilį. Jame pūpsojo iš Klaipėdos ir Jonavos atvežti seifai bei daiktai. Jau popiet, maž-daug 13.30 val., J.Miltenio vairuojamas automobilis iš-suka iš koncerno kiemo ir nurieda Birutės gatve. Čia – Lubių namas.

L.Lubienė – antra velionio B.Lubio žmona, kuri jam pagimdė dukrą Viktoriją. Dukra iš pirmos santuokos Jūratė Vilniaus oro uostą pasiekė, kai seifai jau saugiai stovėjo privačioje L.Lubienės valdoje.

„Apie naktinę ekskursiją po Lietuvą ir koncernui priklausan-čias bendroves aš sužinojau tik po kelių dienų. Tada paaiškėjo ir sei-fų istorija“, – žurnalistui pasako-jo J.Žadeikienė. Moteris prisimi-nė, kad pirmąkart apie tai sužinojo iš velionio tėvuko aplinkos, tačiau L.Lubienei neišsidavė tą žinanti. Netrukus ir pati L.Lubienė pasisa-kė Jūratei, kad seifai ir kabinetuose rasti daiktai – pas ją.

Lubių namuose, pasak J.Žadei-kienės, būta dar vieno seifo. Jis buvo atidaromas stebint abiem moterims, pasikvietus antstolį. „Jame nieko ypatingo nebuvo. O ar kas galėjo būti, kai seifas buvo rakinamas ne raktu, bet skaitmenine spyna?“ – re-toriškai klausė J.Žadeikienė ir sakė mananti, kad seifo turinys galėjo būti apžiūrėtas dar prieš atvykstant antstoliui. Pašnekovės teigimu, ki-tuose seifuose ir kabinetuose aptikti daiktai bei dokumentai nebuvo do-kumentuojami.

Tad kodėl L.Lubienei skubiai, naktį, dar nepašarvojus vyro, prirei-kė domėtis seifų turiniu?

„Tėvukas ne kartą buvo prasi-taręs, kad yra surašęs testamentą. Kai tapau senele, tėvukas sakė: va, iš naujo reikės rašyti testamentą ir perrašyti proanūkiui akcijų“, – pa-sakojo K.Žadeikienė. B.Lubys Jū-ratės sūnui Adomui buvo dovanojęs 0,5 proc. koncerno akcijų (jų vertė – maždaug 10 mln. Lt – aut. past.).

Velionio dukra žurnalistui sakė, kad apie testamentus B.Lubys ne kartą yra prasitaręs ir artimai aplin-kai, tai girdėjo ir L.Lubienė. „Gal-būt jinai ieškojo testamento. O jis tikrai turėjo būti. Kodėl tėvukas jo nesurašė pas notarą, taip ir liks pa-slaptis“, – svarstė J.Žadeikienė.

B.Lubys turėjo 62 proc. koncerno akcijų. Testamen-te jis galėjo nurodyti, kiek ak-c i jų a t i t ek s p i rmos e i l ė s paveldėtojoms – dukroms, kiek – žmonai, kiek – anūkams. Galbūt testamente, jei jis iš tikrųjų jį buvo surašęs, buvo numatytas turtas ir kitiems paveldėtojams, gal galėjo

būti tam tikrų išlygų. „Tes-tamento neaptikta,

todėl tėvuko turtas buvo padalytas pagal įstatymą: visos turėtos akci-jos – po lygiai man, Lydai ir jos du-krai“, – sakė J.Žadeikienė. Įstatyme nustatyta, kad jei, pavyzdžiui, testa-torius neskiria turto dalies vienam iš pirmos eilės paveldėtojų, tačiau šis yra išlaikytinis, tokiam asme-niui priklauso pusė to, kas numa-toma pagal įstatymą. Tokiu atveju L.Lubienės dukrai galėjo tekti ne trečdalis, bet tik šeštadalis akcijų. Testamente galėjo būti neužsiminta ir apie akcijas pačiai L.Lubienei – galbūt galėjo būti surašyta kitokie pageidavimai. Tokiu atveju našlė taip pat būtų gavusi tik pusę tiek, kiek jai priklausė pagal įstatymą.

L.Lubienė yra užsiminusi, kad atidarius seifus, testamento neras-ta ir tai gali patvirtinti liudytojas. Liudytojas – Lubių namus prižiū-rėjęs ūkvedys Vladimiras Ščiupa-kovas. Neilgai trukus po B.Lubio mirties jis buvo paskirtas koncer-nui „Achemos grupė“ priklausan-čio poilsio centro Druskininkuose „Grand SPA Lietuva“ generaliniu direktoriumi. Kyla logiškas klau-simas kodėl.

Dabar L.Lubienei kartu su jos dukra priklauso apie 52 proc. kon-cerno „Achemos grupė“ akcijų. Visas koncerno turtas vertinamas maždaug 1,2 mlrd. Lt.

J.Žadeikienė prisipažino, kad dėl paveldėto tėvo turto su L.Lu-biene tartasi kitaip: „Tėvukas ne kartą abiem girdint buvo prasita-ręs – jei kas, akcijas ir turtą dalyki-tės po lygiai, perpus. Pusė – man, kita pusė – Lydai. Praėjus kiek lai-ko po laidotuvių, Lyda sakė: reikia eiti pas notarą reikalus susitvar-kyti. Kaip? Sakė, dalysimės lygio-mis dalimis, kaip ir buvo pasakyta. Tačiau kai nuėjome, ji sakė: persi-galvojau, dalysimės, kaip numaty-ta įstatyme“, – velionio verslininko turtų dalybų peripetijas pasakojo J.Žadeikienė.

Paklausta, negi tėvo žmona ne-pasakė motyvų, kodėl staiga pa-

keitė nuomonę ir neįvykdė savo vyro prašymo, vyriau-

sioji B.Lubio dukra teigė neišgirdusi jokių pasi-

teisinimų. „Na, ne-sipykstame mes

dėl to, nesame priešės. Juk ir

taip abi ga-

vome milijoninį palikimą“, – sakė J.Žadeikienė. Perklausta, ar tikrai įsitikinusi, kad B.Lubys rašė namų testamentą, J.Žadeikienė patvirti-no, kad, žinant jo kalbas su artimai-siais ir paties verslininko kruopš-tumą, tai – faktas, nors dabar ir neįrodomas.

Žurnalistui susisiekus telefo-nu su L.Lubiene ir paprašius pa-komentuoti redakcijos turimą in-formaciją (kokią, nebuvo įvardyta), milijonierė mielai sutiko susitikti. „Netinka pas mano advokatą? Na, mano namuose paslaptys irgi gali tapti viešomis. Siūlykite susitikimo vietą“, – kalbėjo L.Lubienė ir sakė sutiksianti su sąlygomis. Pasiūlius, kad susitikimas galėtų vykti redak-cijos patalpose, pašnekovė ne tik su-tiko, bet ir pati paskyrė susitikimo laiką. „Tiesa, galiu vėluoti, nes vyks koncerno valdybos susirinkimas“, – įspėjo turtingiausia Lietuvos našlė. Pajuokavus, kad vėluoti moterims leidžiama, ji surimtėjo: „Laikausi savo žodžio ir vėluoti nemėgstu. Mėgstu būti punktuali.“ L.Lubienė nepasirodė nei praėjus penkiolikai minučių, nei keturioms valandoms.

L.Lubienės naktinės „ekskursi-jos“ po Lietuvą gidas Juozas Milte-nis – kontroversiška figūra, dirbusi koncerne „Achemos grupė“. 2004 m. jis pradėjo dirbti koncernui priklau-sančioje ir vėliau skandalingai pa-garsėjusioje UAB „Metoil“ genera-liniu direktoriumi. 2012 m. birželį J.Miltenis buvo atleistas iš darbo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo užmokesčio priteisimo: prašė priteisti iš atsakovo UAB „Metoil“ 225 500 Lt neišmokėtą priedą prie darbo užmo-kesčio, 76 314,6 Lt delspinigių bei 5 proc. metines palūkanas nuo pri-teistos sumos už laikotarpį nuo by-los iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iš koncerno „Achemos grupė“ – 316 054,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 273 479,02 Lt delspinigių už laikotar-pį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. vasario 15 d. bei 5 proc. metines pa-lūkanas nuo priteistos sumos už lai-kotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo jis taip pat prašė priteisti iš UAB „Metoil“ vidutinį darbo užmo-kestį už laikotarpį nuo 2012 m. birže-lio 15 d. (kai buvo atleistas iš pareigų) iki visiško atsiskaitymo.

Šios pretenzijos pareikštos dėl vienos iš darbo sutarčių, apie kurią koncernas „Achemos grupė“ suži-nojo tik vykstant teisminiams gin-čams. Atsakovai teigė nesutinkan-tys su J.Miltenio ieškiniu, mat jam vadovaujant bendrovei nebuvo vyk-domi nustatyti gamybiniai planai. Teismui buvo pateikta pažyma, kad 2006–2011 m. UAB „Metoil“ me-tiniai veiklos rezultatai nebuvo pa-siekti pagal patvirtintus biudžetus, o 2012 m. pirmus šešis mėnesius įmonė dirbo nuostolingai.

Pirmos instancijos teismas atme-tė J.Miltenio reikalavimus. Šių metų pradžioje apeliacine tvarka išnagri-nėjus skundą buvo nutarta ieški-nį grąžinti į pirmos instancijos teis-mą nagrinėti iš naujo. Beje, pirmos instancijos teismas pastebėjo, kad J.Miltenis tiek UAB „Metoil“, tiek koncerne „Achemos grupė“ ėjo labai aukštas pareigas, turėjo vadovo įgalio-jimus, žinojo visas įmonėse galiojusias tvarkas, įmonių įstatus, todėl, būda-mas protingas ir išsilavinęs žmogus, galėjo reikalauti priteisti darbo už-mokestį tada, kai susidarė skola, ta-čiau į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ypač dideles sumas, kreipė-si praėjus net septyneriems metams.

J.Miltenio vadovaujama UAB „Metoil“ skandalingai pagarsėjo Vals-tybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nustačius, kad bendrovė galėjo nu-slėpti apie 14 mln. Lt mokesčių. UAB „Metoil“ vertėsi naftos produktų, dau-giausia dyzelino, prekyba. Užsienio ša-lių pareigūnai Lietuvos VMI informa-vo, kad įmonės, kurioms „Metoil“ neva parduodavo degalus, realiai neveikia.

Praėjusių metų gegužę buvusių UAB „Metoil“ vadovų namuose buvo atliktos kratos. J.Miltenis yra pagrin-dinis įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir iššvaistymo. Krata buvo atlikta ir buvusio generalinio direktoriaus pa-vaduotojo Andrejaus Savickio bei dar vieno darbuotojo namuose.

Teismas iš UAB „Metoil“ ban-krutavusiam bankui „Snoras“ yra priteisęs grąžinti apie 2 mln. Lt skolą. Nors UAB „Metoil“ ginčijo, neva skolos vekseliai negalioja, ar-gumentai buvo atmesti.

Aktualijos

3Nr. 78 (9406)

Atkelta iš 1 p.

„Vartotojams šiandien svarbu, kad produktas būtų skanus, pakan-kamos maistinės vertės ir saugus. Be to, vartotojus domina ir tai, kaip tas produktas buvo pagamintas, t. y. ar nebuvo alinama gamta“, – teigė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) doktorantė Edita Juknevi-čienė. Ji tiria, kaip veikia biodinami-niai preparatai auginant moliūgus.

O pirmos Lietuvoje ekologinius produktus ėmusios eksportuoti UAB „Vėtrija“ direktorius Gedi-minas Daukšys tikino, kad geres-nės, didesnės ir mokesnės rinkos už Europos rinką pasaulyje nėra, reikia tik išmokti pagaminti ir parduoti produktus. Bet neįdiegus šiuolaiki-nių technologijų, sėkmės ES rinkoje tikėtis sunku.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės ins-tituto profesorius Antanas Svirskis įsitikinęs, kad ūkininkams būtina kooperuotis – tik šitaip galima pel-ningai tiekti į rinką produktus.

Rugsėjo 22 d. „Demeter Inter-national“ atstovė Lietuvoje mažoji bendrija „Žalia rasa“ su partneriais UAB „Vėtrija“ ir ekologinio serti-fikavimo VšĮ „Ekoagros“ besido-mintiems ekologiniu ūkininkavimu ASU surengė seminarą „Ką ir kaip naudinga auginti: įvadas į biodina-minės uogininkystės technologijas“.

Seminare daug dėmesio buvo skiriama uogų augintojams, tačiau jame dalyvavo ir kitų žemės ūkio šakų atstovai. Jiems biodinaminę žemdirbystę pristatė „Demeter“ akreditavimo tarybos koordinato-rius dr. Reto’as Ingoldas iš Šveica-rijos. Jis yra ir Lietuvos ūkininkų, pereinančių ūkininkauti pagal „De-meter“ reikalavimus, konsultantas.

Svečias teigė, kad biodinaminis ūkininkavimas gimė todėl, kad jau XX a. pradžioje ūkininkai pastebė-jo, jog sėklos tampa nebe tokios dai-gios, kaip anksčiau, ir senka gyvybi-nės dirvožemio jėgos. Ši problema tapo dar opesnė atsiradus cheminių trąšų, nes nualintoje dirvoje išau-ginti produktai nebeturi maistinės vertės. Be to, globalizacija pasiekė tokį lygį, kad ūkininkas nebegali sėklų užsiauginti pats, kasmet turi jų pirkti. Šitaip prarandame seną-sias veisles.

R.Steineris teigė, kad tik uždaro cik lo ūkyje galima išsaugoti nenu-alintą dirvožemį ir pagaminti mak-simalios maistinės vertės produk-tų. Todėl pagrindinis biodinaminio ūkininkavimo principas – sėjomai-na. Todėl tokiuose ūkiuose neįma-noma auginti monokultūrų. „Ūki-ninkai nesiderina prie rinkos, o augina tai, ko reikia dirvožemiui“, – tikino konsultantas.

Biodinaminiuose ūkiuose trę-šiama tik organinėmis trąšomis ir kompostu. O Šveicarijoje net už-drausta iš kito ūkio įsigyti mėšlo, tad ūkininkas, norėdamas išlaikyti dirvožemio derlingumą, privalo lai-kyti gyvulius, išimtis – vaisių, uogų ir vaistažolių augintojų ūkiai. Tačiau

ir ten nupjauti žolytę tarpueiliuose neužtenka, augalus būtina tręšti. O tam reikia pasigaminti komposto.

Biodinaminiai ūkininkai iš kitų ūkių negali įsigyti ir pašarų gyvu-liams. Taip reguliuojama perproduk-cija, nes gyvulių galima laikyti tik tiek, kiek yra žemės. Šitaip biodi-naminis ūkis tampa unikalus, nes čia pagaminama viskas, ko jam reikia.

Beje, biodinaminiuose ūkiuose neleidžiama naudoti kai kurių da-lykų, kurie leidžiami ekologiniuo-se ūkiuose. Čia augalai saugomi iš vaistažolių (vaistinių ramunėlių, kraujažolių, ąžuolų žievės, kiaul-pienių) pagamintais vaistais. Šių priemonių visuma garantuoja, kad susidarys palankios sąlygos biolo-ginei įvairovei. Beje, pievoms ūki-ninkai privalo skirti 10 proc. savo žemės plotų. R.Ingoldas pabrėžė, kad tose pievose gyvenančios bitės ir kiti vabzdžiai gali ne tik padidin-ti derlių apdulkindami augalus, bet ir duoti kitokios naudos: vienas jo bičiulis iš Kalifornijos ( JAV) savo bekraščiuose vynuogynuose įrengė pievų „salas“. Dabar iki jų nutiesti siaurojo geležinkelio bėgiai ir atve-žami turistai pažiūrėti, kokių pasau-lyje būna vabzdžių.

Klausytojams kilo klausimas, kokio dydžio biodinaminis ūkis būtų optimalus? „Jei jums taip ne-pasisekė, kad galite būti laimingi ir savo vaikus išmaitinti tik turėdami 5 tūkst. hektarų, turėkite tiek. Bet jei užtenka 3 hektarų, ūkininkaukite juose“, – sakė mokslininkas.

Lietuvoje įprasta skeptiškai žiū-rėti į ekologinius produktus, atseit jie niekuo nesiskiria nuo pagamintų chemizuotuose ūkiuose. Tačiau dr. R.Ingoldas paneigė tokią nuomo-nę: nuo 1930-ųjų atliekami moks-liniai tyrimai ir šiuolaikiniai tyrimo metodai padeda nustatyti skirtu-mus. Be cheminių metodų, kuriais

nustatomas tam tikrų cheminių ir mineralinių medžiagų kiekis pro-duktuose, yra ir vaizdinių metodų, kurie padeda įvertinti energijos kie-kį produkte. Be to, nuo 1978-ųjų Šveicarijoje atliekamas palyginama-sis tyrimas: šalia esančiuose lauke-liuose sodinamos vienodos kultūros, bet jos auginamos įvairiais būdais – chemizuotai, ekologiškai ir biodina-miškai. „Tyrimas turėjo būti baigtas dar 2006-aisiais, bet jo rezultatai to-kie neįtikėtini, kad tyrimas tęsia-mas“, – sakė šveicaras.

Lietuvoje sertifikuoti ūkius pagal „Demeter“ reikalavimus turi teisę tik „Demeter International“ atsto-vai. Ūkininkas šiai įstaigai per at-stovą Lietuvoje turi rašyti prašymą. Tuomet jam skiriamas konsultantas iš užsienio, kuris sudaro ūkio perė-jimo į biodinaminį ūkininkavimą planą.

„Pereiti į biodinaminį ūkininka-vimą gali tik ekologiniai ūkiai“, – teigė „Žalia rasa“ vadovė ir „Deme-ter International“ įgaliotoji atstovė Lietuvoje Rasa Čirienė. Perėjimas užtrunka 3–5 metus.

Teisė tikrinti biodinaminius ūkius suteikta VšĮ „Ekoagros“. Se-minare šios įmonės plėtros vado-vė Laima Petraitienė pristatė tvar-ką, kaip ūkiai bus tikrinami pagal „Demeter“ reikalavimus. „Siūly-čiau teikti dokumentus tikrinimui, kai dar nenuimtas derlius, kad tai sutaptų su tikrinimu pagal eko-loginio ūkininkavimo standartus. Taip sutaupysite laiko“, – patarė L.Petraitienė.

„Demeter“ standartai jau išvers-ti į lietuvių kalbą ir greitai bus pa-skelbti „Ekoagros“ svetainėje. ASU doktorantė E.Juknevičienė semina-ro dalyviams, kurie augina ar ketina auginti avietes, juoduosius ir rau-donuosius serbentus bei šaltalan-kius, pristatė parengtą verslo planą. Jame suskaičiuotos visos išlaidos, kurias patiria pradedantis ūkinin-kas, ir pajamos, kurias jis gaus už parduotą derlių, bei valstybės iš-mokos ekologiniam ūkiui. Augi-nant visų keturių rūšių uogas pen-kerių metų balansas buvo teigiamas. Mažiausia naudos galima gauti au-

ginant juoduosius serbentus (apie 10 tūkst. Lt iš ha), o daugiausia – šaltalankius (apie 36 tūkst. Lt iš ha).

Lietuvos ekologinės žemdir-bystės asociacijos prezidentė prof. Vanda Žekonienė džiaugėsi, kad pagaliau ne tik šveicarai, bet ir lie-tuviai atranda biodinaminę žem-dirbystę. „Taip ūkininkauti prade-da turtingi žmonės, jie restauruoja dvarus. Bet svarbiausia, kad ši žemdirbystė neįmanoma be mėš-lo. Nebebus alinama žemė“, – sakė profesorė.

Ar šie ūkininkai išgyvens, pri-klausys nuo to, kaip jie reklamuos, pristatys savo produktus ir kaip švies vartotojus. „Išgyvenimo prob-lemų patiria ir ekologiškai ūkinin-kaujantieji, ir išskirtinės kokybės produktų gamintojai. Bet jų vis tiek yra“, – teigė V.Žekonienė.

Agrarinės ekonomikos ins-tituto tyrėjas Albertas Gapšys mato daugiau iššūkių: biodina-miniai produktai brangūs. „Rei-kia galvoti, ar jie ras vartoto-ją. Mūsų žemdirbys pripratęs užauginti, o tik paskui galvoti, kaip parduoti. Galiu garantuoti, kad Lietuvoje brangių produk-tų nepavyks parduoti, nes labai mažai žmonių gali tokių įpirk-ti. Turime daug pavyzdžių – mėsinių galvijų mėsa, aviena, strutiena“, – sakė specialistas.

Kita problema kyla, jei ketina-ma biodinaminius produktus tiekti Vakarų rinkai. „Vakariečiai reika-lauja didelių kiekių. Tokius kiekius galima užauginti, bet to nepadarys vienas ar du ūkininkai. Gamybos būdas turi paplisti, reikia suvienyti jėgas rinkų paieškoms arba masinei gamybai. Reikia kooperuotis“, – įsi-tikinęs A.Gapšys. Dabar Lietuvo-je stambių kooperatyvų turime tik pieno sektoriuje, todėl jie ir atranda kelią į pasaulinę rinką.

Aktualijos

Ir spalį darbų netrūksta

Spalvą gali keisti kaip chameleonas

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Bičių avilys7 p.7 p.

21 p.

Dažnas, puikiai sutvarkęs namų aplinką, pasisodi-nęs įdomių ir gražių au-galų, anksčiau ar vėliau susimąsto, kuo dar gali-ma būtų paįvairinti kie-mą.

Nijolė Baronienė

Ir nužydėjusios šluote-linės hortenzijos atrodo dekoratyviai, nes jų žie-dynai ant šakų gali išsilai-kyti iki pavasario. Pasak gėlininkės biologės Regi-nos Kazlauskienės, šios hortenzijos labai greitai auga, žiedynai susifor-muoja ir ant naujų stie-bų. Krūmai gali augti iki 60 metų.

Vijolė Aguonaitė

Pasak vietos legendų, būtent ten, Kalnų Atlajaus (Rusijos Fe-deracija) piečiausiame taške, atsiveria Šambalos, legendinės dievų ir didvyrių šalies, vartai. Keturių valstybių – Mongolijos, Kinijos, Rusijos ir Kazachsta-no – sankirtoje čia stūkso Ta-byn Bogdo Ola, penkiaviršūnis šventasis kalnas, o jo papėdė-je – daugiau nei 2 000 m virš jūros lygio plyti Ukoko plyn­aukštė.

Rūta Klišytė

Kūrybos sparnus išskleidė savo kieme

Unikalus darnios šeimos bitynas Spalį pasitaiko šiltesnių

dienų, kai bitės apsiskraido prieš žiemą. Kuo vėliau to-kių dienų būna, tuo geriau bitės žiemoja.

Meilutė Močiškytė

Suvalkiečius atskirsi ne tik iš ypatingo darbštumo, bet ir iš idealios tvarkos. Ji yra ir Vilkaviškyje įsikūrusių Vi-dos ir Algimanto Kielių na-muose, ir puikiai visos šei-mos tvarkomame bityne.

Nijolė Baronienė

Altajaus princesės kerštas

11 p.

Amžini architekto darbai

21 p.

19 p.

Architekto darbą Marius Pranas Šaliamoras lygina su psichoterapeuto, dirigento, net ateities spėjiko. Šis architektas stebina produktyvumu (3 užaugintos dukros ir moksleivis pagrandukas), dvasingumu (suprojektavo nemažai mūsų šalies bažnyčių) ir apetitu atsakomybei, kurios jam vis negana.

Rūta Klišytė