Valdymas

1. Ar valdymo objektu gali būti turtinės teisės? 2. Ar valdymas kaip daiktinė teisė ir valdymas kaip nuosavybės teisės turinio dalis yra tapatūs? 3. Kodėl valdymas yra daiktinė teisė?4. Kuo skiriasi teisėtas daikto valdymas nuo sąžiningo daikto valdymo?5. Ar daikto valdytojas siekia įgyti nuosavybės teisę į daiktą? Kada tokią teisę jis įgyja? Ar turi praeiti tam tikras

laiko tarpas?6. Jeigu asmuo įgijo daiktą neteisėtai ir jį valdo, t.y. yra neteisėtas valdytojas, kodėl jo valdymo teisė yra ginama

teisės normomis? Ar toks neteisėtas valdytojas yra ginamas prieš tikrąjį daikto savininką? Ar asmuo, pagęs daiktą, tampa jo valdytoju ir toks valdymas yra ginamas pagal LR CK?

7. Kuo skiriasi asmens, turinčio daiktą pagal sutartį su savininku (pvz. nuomininko), valdymo gynimas nuo valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės gynimo?

8. Kokio – teisėto ar neteisėto, valdymo prezumpciją įtvirtina įstatymas? 9. Kokio – sąžiningo ar nesąžiningo, valdymo prezumpciją įtvirtina įstatymas? 10. Ar materialus vertybinis popierius gali būti valdymo objektu? 11. Kokia valdymo kaip daiktinės teisės reikšmė? 12. Ar valdymo teisė gali atsirasti iš sandorio? 13. Ar valdymo teisė gali atsirasti iš teismo sprendimo? 14. Valdymas yra prigimtinės ar išvestinė teisė?15. Ar valdymo teisę į vieną daiktą gali turėti keli asmenys? 16. Ar žodinis pareiškimas gali būti valdymo teisės atsiradimo pagrindu? 17. Ar sukuria teisines pasekmes neįregistruotas nekilnojamojo daikto valdymas? 18. Kada baigiasi kilnojamojo daikto valdymas? 19. Kada baigiasi nekilnojamojo daikto valdymas? 20. Ar valdytojas gali ginti savo teisę teisme? 21. Ar valdytojas turi teisę naudotis valdomu daiktu, perleisti jį tretiesiems asmenims? Ar tokiu atveju tretieji

asmenys įgytų nuosavybės teisę į daiktą?

UŽDUOTIS:Ieškovas Antanas M. nurodė, kad jo tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą esantį Zarasų rajone, namas buvo įregistruotas jų vardu. 1980 m. abiems tėvams mirus, pagal įstatymą teisėti tėvų turto paveldėtojai liko ieškovas ir jo brolis Stanislovas M.Tačiau nei vienas iš įpėdinių įstatymo nustatytais terminais palikimo nepriėmė. Praėjus vieneriems metams po tėvų mirties, ieškovas persikėlė gyventi į ginčo namą ir gyvena jame iki šiol. Visą šį laiką ieškovas ginčo namą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Iki 2005 metų kiti asmenys jokių teisių į namą nepareiškė.Tačiau 2005 metais jo brolis Stanislovas M. pradėjo reikšti teises į namą argumentuodamas, kad pusė tėvų turto priklauso jam. Nepaisydamas ieškovo prieštaravimų, atsakovas Stanislovas M. įsikėlė į ginčo namą ir atsisako išsikelti.Ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas iškeldinti atsakovą.

1. Kokį ieškinį gali pareikšti ieškovas: vindikacinį, negatorinį ar ieškinį dėl valdymo pažeidimo? Kuo šie ieškiniai skiriasi?2.Ar ieškovas yra savarankiškas, ar nesavarankiškas valdytojas? O atsakovas?3. Ar ieškovo valdymas yra teisėtas? 4. Ar teisėtas atsakovo valdymas? Motyvuotai paaiškinkite, ar teismas turėtų patenkinti ieškovo reikalavimą? 5. Ar ieškovas gali kreiptis įteismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo? Kokios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos?

Norminė literatūra1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo,

įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864 // Žin., 2000, Nr.74

Literatūra:

1. Rimvydas Norkus, Salvija Kairytė. Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai. 2006 Jurisprudencija, 2006, Nr. 5(83)

2. Romėnų teisė. Justitia. Vilnius. 1999. p. 123-138.3. Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009.4. Civilinė teisė. Bendroji dalis / Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir kt., Vilnius:

Justitia, 2008. 5. Daiktinė teisė / Egidijus Baranauskas, Kęstutis Laurinavičius, Vytautas Pakalniškis, Dalia Vasarienė, Vilnius:

Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010.

Teismų praktika1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 28

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 31

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2003