Įvadinis žodis - ...nepamiršk parašiuto 1 Įvadinis žodis mielas mokytojau, lektoriau, ši...

1Nepamiršk parašiuto

Įvadinis žodis

Mielas mokytojau, lektoriau, ši medžiaga atsidūrė Jūsų rankose neatsitiktinai. Tiki-me, kad esate tas, kuriam svarbu, kokių žinių apie gyvenimą, tikrą ir kupiną iššūkių, palikę mokyklą turės moksleiviai.

Kviečiame kartu padėti jiems nušviesti mažą, bet labai svarbią suaugusiųjų gyve-nimo dalelę – valstybinį socialinį draudimą – ir apie tai papasakoti suprantamai ir įdomiai.

Valstybinis socialinis draudimas – tai gyvenimo sritis, su kuria susiduriame kiekvie-nas. Apie šį draudimą (kaip ir apie kitus) dažniausiai susimąstome išgyvendami netikėtą situaciją – savo ar šeimos nario ligą, traumą, kūdikio laukimą, artimojo netektį ir pan.

Pirmą kartą išgirdus žodžių junginį valstybinis socialinis draudimas jis gali pa-sirodyti tikrai neaiškus, panašus jausmas turėtų apimti ir pirmą kartą atsivertus, pavyzdžiui, Pensijų įstatymą.

Bet, kaip ir matematikos pradedame mokytis pamažu, skaičiuodami pagaliukus, at-likdami paprastus sudėties veiksmus, kaip gaminti mokomės nuo paprasčiausių pa-tiekalų, taip ir apie socialinį draudimą galime pradėti kalbėti aiškiai ir suprantamai.

Jaunimo švietimo projektas „Nepamiršk parašiuto“ – „Sodros“ iniciatyva, kuria sie-kiama moksleiviams suteikti žinių apie valstybinį socialinį draudimą, jo sąlygas, nelegalaus darbo pavojus ir pan.

Šiame leidinyje rasite trumpą valstybinio socialinio draudimo Lietuvoje ir pasaulyje apžvalgą, svarbiausių socialinio draudimo rūšių pristatymą ir atsakymus į jauniems žmonėms aktualius klausimus.

Čia rasite visą pamokoms reikalingą medžiagą – teoriją, siūlomus klausimus disku-sijai, siūlomus testo klausimus, simuliacijos aprašymą ir korteles.

Tikime, kad būsite kūrybiški ir medžiagą praturtinsite auditoriją įtraukiančiais mo-kymo metodais, sugalvosite praktinių užduočių.

Linkime Jums sėkmės ir kantrybės – tegul Jūsų perduotos žinios tampa gyvenimo kompasu jaunuoliams!

2 3 Leidinys mokytojui

Kas yra kas?

„Sodra“ – įstaiga, kuri rūpinasi valstybiniu socialiniu draudimu.

Socialinis draudimas – tai yra socialinio draudimo rūšių visuma, kuri užtikrina pa-galbą žmogui ištikus netikėtoms gyvenimo situacijoms.

VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija.

GPM – gyventojo pajamų mokestis.

Apdraustasis – žmogus, kuris moka arba už kurį mokamos socialinio draudimo įmokos.

Draudėjas – darbdavys, kuris už darbuotojus moka draudimo įmokas, arba savaran-kiškai dirbantis žmogus, draudimo įmokas mokantis už save.

Stažas pensijai – vertinant per 12 mėn. uždirbtas pajamas gaunamas dydis, reika-lingas senatvės pensijai apskaičiuoti. Jis skaičiuojamas dienomis, mėnesiais, metais.

Draudimo stažas – tai laikas, kai žmogus buvo draudžiamas ir mokėjo atitinkamas įmokas (arba už jį įmokas mokėjo darbdavys ar valstybė).

MMA – minimali mėnesio alga arba nustatytas mažiausias atlyginimas, kurį darbda-vys gali mokėti žmogui už viso etato darbo krūvį. Šis dydis yra kintantis.

Išmoka – tai pinigai, mokami apdraustajam, pavyzdžiui, ligos, motinystės, šeimos nario slaugos atveju.

PSD – privalomasis sveikatos draudimas. Jis užtikrina apdraustiesiems nemokamą gydymą, specialistų konsultacijas, tyrimus, vaistus ir t.t.

Draudiminis įvykis – tai gyvenimo situacija, nuo kurios žmogus yra draudžiamas. Socialinio draudimo atveju – liga, darbo netektis ir pan.

SIC – „Sodros“ informacijos centras, įsikūręs Radviliškyje. Jo darbuotojai konsultuoja gyventojus telefonu ir internetu.

Etatas – galima sakyti, kad tai sutartinis vienetas, kuriuo matuojama, kokį krūvį turi darbuotojas arba kiek laiko žmogus dirba. 1 etatas lygus 8 darbo valandom per dieną, 40 valandų per savaitę arba 160 valandų per mėnesį. Šiuo sutartiniu vienetu matuojamas žmogaus darbo krūvis.


?

?

?

Kas yra draudimas?

Kas yra draudimas? Kokį draudimą žinote? Draudimas yra tam tikra galimybė iš anksto pasiruošti netikėtoms situacijoms. Pavyzdžiui, drausdami savo mobilųjį tele-foną nuo vagystės, mes kas mėnesį mokame nedideles, sakykime, 3 Eur, įmokas. Jei nutinka taip, kad telefoną iš mūsų pavagia, dėl to, kad jį draudėme ir mokėjome kas mėnesį po 3 Eur, nebeturime jaudintis ir pirkti naujo – draudimas mums kompensuoja praradimus ir gauname naują telefoną. Jei draudžiame automobilį, kas mėnesį (arba kartą per metus) sumokame nustatytą sumą, o įvykus avarijai automobilis remontuo-jamas draudimo kompanijos lėšomis, nesvarbu, kiek remontas kainuoja.

Kalbant apie draudimą, labai svarbu prisiminti, kad:

1) norėdami pretenduoti į kompensacijas ir žalos atlyginimą mes turime draustis: jei norime, kad vagystės atveju mums būtų duotas naujas telefonas, turime drausti savo telefoną nuo vagystės.

2) kompensaciją galime gauti tik tada, kai esame draudžiami ar draudžia-me savo daiktus. Jei dėl pavogto telefono kreipsimės į draudimo bendrovę, kurioje telefoną draudėme prieš 5 metus, nieko negausime. Bet jei telefono neteksime tuo laikotarpiu, kai draudėmės (tą mėnesį, metus ir pan.) – gausi-me kompensaciją arba naują telefoną.

Kas yra socialinis draudimas? Nuo ko jis draudžia?

Tai yra draudimas, kuris užtikrina žmogaus pajamas įvairiomis netikėtomis ir sudė-tingomis gyvenimo situacijomis. Kas yra sudėtinga gyvenimo situacija, kai žmo-gus netenka pajamų? Liga, darbo netekimas, artimojo mirtis, senatvė ir laikas, kai žmogus nebegali dirbti, kūdikio gimimas ir auginimas, kai vienas iš tėvų dėl vaiko priežiūros negali dirbti. Jeigu žmogus yra draudžiamas socialiniu draudimu, šiais ir kitais atvejais jam skiriamos piniginės išmokos.

Socialinio draudimo atsiradimas

Kaip žmonės gyveno be socialinio draudimo? Jie sunkiai dirbo, sirgo, patirdavo traumų darbe, sulaukdavo šeimos pagausėjimo ir, priešingai, netekdavo artimų-jų ir šeimos maitintojų, likdavo be darbo ir su visomis šiomis negandomis turėjo


?

susitvarkyti savarankiškai. Žmonės nebuvo draudžiami ir jiems nepriklausė jokios išmokos.

Žinoma, ilgus amžius didžiausi žmonijos iššūkiai buvo karas, epidemijos, badas, tad apie socialinį draudimą anuomet sunku buvo net svajoti. Apie socialinę gerovę su-simąstyta ir ji pradėta kurti pakankamai vėlai.

Kaip manote, kada ir kur pradėta galvoti apie žmogaus socialinį saugumą?

Socialinio draudimo pradžia pasaulyje laikoma XIX amžiaus pabaiga. Anuomet Vo-kietijos kancleris Otas fon Bismarkas gavo Reichstago pritarimą dėl Senatvės drau-dimo įstatymo. Bismarkas susirūpino, kad daugybę metų sunkiai dirbę žmonės se-natvėje, kai dirbti jau nebegali, lieka be jokių pajamų ir ėmėsi tai keisti. Iki tol, kaip jau kalbėjome, žmonės vertėsi, kaip išmanė – taupydavo, augino daug vaikų, kurie senatvėje juos galėtų išlaikyti.

Vokietijoje įsigaliojęs Senatvės draudimo įstatymas iš esmės rūpinosi tuo, ką šiais laikais vadiname pensija. Tiesa, tikėtina gyvenimo trukmė anuomet buvo trumpa, senų žmonių visuomenėje buvo nedaug, o nustatyto pensinio amžiaus (60 metų) sulaukdavo tik nedaugelis.

Šiomis dienomis daugelio šalių gyventojams net nekyla klausimų dėl to, ar jie yra socialiai apsaugoti ir nebus palikti likimo valiai nelaimei nutikus – jiems užtikrinama ligos išmoka, pensija, nedarbo ir kitos išmokos.

Socialinio draudimo raida Lietuvoje

Socialinis draudimas, kaip ir bet kuri kita svarbi visuomenės gyvenimo dalis, kinta. Kadangi jis neatsiejamas nuo kasdienio žmogaus gyvenimo, socialinio draudimo sistema reaguoja į ekonominę situaciją, gimstamumą, emigraciją ir kt.

Kitaip tariant, pavyzdžiui, šalyje stipriai augant ar krentant gimstamumui, peržiū-rima motinystės ir tėvystės išmokų mokėjimo tvarka, keičiantis šalies ekonominei situacijai (krizės ir ekonominio pakilimo laikotarpiais) tam tikros išmokos gali būti mažinamos arba didinamos ir pan.


?

Kas yra „Sodra“ šiandien, ką ji veikia?

„Sodra“ rūpinasi visos šalies gyventojų socialiniu draudimu. Ji užtikrina, kad ap-draustieji gautų jiems priklausančias išmokas, surenka įmokas iš darbdavių ir dar-buotojų, apskaičiuoja išmokas ir pan. Kaip manote, kas nustato, kokias įmokas turėtų mokėti ir kokias išmokas turėtų gauti žmonės? Dėl socialinės politikos sprendžia valdžia – Vyriausybė, Seimas. „Sodra“ jokios įtakos sprendžiant dėl socia-linio draudimo įmokų/išmokų dydžių neturi, ji atlieka administratoriaus funkciją ir užtikrina, kad teisingai, pagal nustatytas formules, apskaičiuotos išmokos pasiektų įmokų mokėtojus ir tuos, už kuriuos mokamos įmokos.

Visoje Lietuvoje „Sodra“ turi 10 teritorinių skyrių. Taip pat du specializuotus pa-dalinius – Užsienio išmokų tarnybą ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių.

Užsienio išmokų tarnyba rūpinasi išmokų skyrimu bei mokėjimu migruojan-tiems asmenims. Pavyzdžiui, jei pensiją gaunantis žmogus išvyksta gyventi sve-tur, jis kreipiasi į Tarnybą prašydamas, kad pensija jam būtų mokama kitoje šalyje.

Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius rūpinasi šių sričių atstovų socia-liniu draudimu ir užtikrina jų duomenų tvarkymą, priskaičiuotų įmokų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą, teisingą valstybinio socialinio draudimo iš-mokų skyrimą ir mokėjimą.

Teritoriniai skyriai renka įmokas, tvarko apdraustųjų duomenis, užtikrina, kad tei-singai ir laiku būtų skiriamos ir išmokamos pensijos ir kitos išmokos, kontroliuoja, kad piliečiai būtų apdrausti socialiniu draudimu, išieško skolas.

10 teritorinių skyrių turi 63 klientų priimamuosius rajonų centruose ir didesniuose miesteliuose. Visuose „Sodros“ padaliniuose dirba ir visų apdraustųjų Lietuvos pi-liečių ir nuolatinių gyventojų socialiniu draudimu rūpinasi kiek daugiau nei 3 000 darbuotojų. Klientų priimamuosiuose 2017 m. apsilankė apie 1 300 000 žmonių.

2012 m. klientų patogumui ir greitam bei kokybiškam jų aptarnavimui įsteigtas „Sodros“ informacinis centras (SIC). Radviliškyje įsikūręs SIC, kuriame dirba apie 60 konsultantų, kasmet telefonu arba internetu aptarnauja apie pusę milijono gy-ventojų. 2017 m. informacijos centro darbuotojai atsakė į 800 000 skambučių. Dau-giausia klausimų gauta apie įmokas ir išmokas. Į SIC žmonės paskambina vienu telefono numeriu – 1883 – ir, pasirinkę dominančią temą, gauna reikalingą informa-ciją. Pasikonsultuoti su SIC specialistais galima ir internetu – siunčiant paklausimus, elektroninius laiškus arba klausimus užduodant internetinio pokalbio (chat) metu.


?

?

?

Ką ir kaip galiu gauti iš „Sodros“?

Kokiose situacijose žmonės prisimena „Sodrą“? Kada žmonėms padeda „Sodra“?

• Kai suserga• Kai netenka darbo• Kai sulaukia pensijos• Kai sulaukia šeimos pagausėjimo• Kai patiria traumą darbe• Kai netenka artimojo

Noriu, kad valstybė man padėtų užklupus netikėtumams. Ką turiu daryti? No-rėdamas būti tikras dėl savo socialinės gerovės ir ištikus bėdai nelikti be nuolatinių pajamų, žmogus turi leisti valstybei juo rūpintis – dalyvauti socialinio draudimo sis-temoje ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Tai reiškia, kad jis turi dirbti oficialiai (pagal darbo ar kitokią sutartį, vykdyti savarankišką veiklą neslėpdamas mokesčių) ir mokėti įmokas. Nieko papildomai daryti nereikia.

Kas yra solidarumas?

Kaip manote, kas tai? Galima sakyti, kad tai – viena iš gyvenimo bendruomenėje, buvimo jos dalimi sąlygų. Tai taip pat būtina sąlyga egzistuoti valstybei ir jos gy-ventojams. Kurdami bendruomenę, visuomenę, valstybę mes tarsi sutariame, kad rūpinamės vieni kitais ir pastebime vieni kitų poreikius.

Kalbant apie socialinę apsaugą tai reiškia, kad mes visi prie jos prisidedame pagal galimybes (tai nustato įstatymai) ir visi gauname pagalbą iš jos. Kitaip tariant, mūsų mokamos socialinio draudimo įmokos nesikaupia kur nors mūsų „sąskaitose“, bet yra paskirstomos kartu su visų kitų žmonių įmokėtomis įmokomis ir virsta išmo-komis tiems, kam jų tuo metu reikia. Pavyzdžiui, dirbančiam žmogui susirgus yra mokama ligos išmoka, bet jeigu žmogus nesirgo, įmokos jam nėra grąžinamos – jos paskirstomos sergantiems. Jeigu Jūs dirbate, dalis nuo Jūsų algos sumokamų įmokų skiriamos pensijų gavėjams, taip pat ir Jūsų seneliams.

7Nepamiršk parašiuto 7Nepamiršk parašiuto

Tik laikydamiesi solidarumo principo mes galime kurti gyvenimui reikalingas siste-mas: turėti ligoninių tinklą, užtikrinti, kad nė vienas mūsų visuomenės narys neliks pamirštas, kad vaikų besilaukiančios moterys gaus paramą ir pan.

Solidarumu paremta socialinio draudimo sistema nėra asmeninis kaupimas ir žmo-gaus įmokėti pinigai neguli kažkur ir nelaukia, kol jam jų prireiks. Šiandien žmogaus sumokamos socialinio draudimo įmokos virsta išmokomis ir tenka tiems, kuriems tuo metu priklauso – jų artimiesiems, tėvams, draugams, kaimynams, kitiems ap-draustiesiems.


Jei nedirbi ir nesimokai, REGISTRUOKIS darbo biržoje

Jei išvyksti – DEKLARUOK IŠVYKIMĄ

Jei išvyksti trumpų atostogų į ES šalis – IŠSIIMK EUROPOS

SVEIKATOS DRAUDIMO KORTELĘ

Tave DRAUS

valstybė

Taip NESUKAUPSI

skolos

Prireikus GAUSI BŪTINĄJĄ

PAGALBĄ

8 Leidinys lektoriams


Draudimo rūšys

Privalomasis sveikatos draudimas arba Privalau Suprasti Dabar

Kaip matyti iš pavadinimo, privalomuoju sveikatos draudimu turi būti apdrausti ir įmokas turi mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jis reikalingas ir yra pri-valomas tam, kad visi apdraustieji prireikus galėtų gauti medicininę pagalbą ir svei-katos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos iš šio draudimo fondo lėšų.

Ar jūs mokate privalomojo sveikatos draudimo įmokas?Ar esate draudžiami šiuo draudimu?

PSD yra draudžiami visi Lietuvos vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų. PSD įmokas už juos moka ne tėvai ar artimieji, o valstybė. Pavyzdžiui, 2016 m. valstybės lėšomis buvo draudžiami daugiau kaip 518 tūkst. vaikų ir jaunuolių iki 18 metų, už jų draudimą valstybė sumokėjo daugiau kaip 132 mln. Eur.

Visų sumokėtos PSD įmokos keliauja į privalomojo sveikatos draudimo fondą, kurį papildo PSD įmokos iš valstybės biudžeto už vaikus ir jaunuolius iki 18 metų, pensi-nio amžiaus nedirbančius žmones ir kitus asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis.

Šio fondo surinktais pinigais poliklinikoms yra mokama už apdraustiesiems suteik-tas paslaugas, ligoninėms – už atliktas operacijas, dalis pinigų skiriami vaistų kom-pensavimui ir kitoms gydymo reikmėms.

Lietuvoje vaikai nemokamai skiepijami nuo įvairių infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės ir t. t. Vaikų tėveliams nekainuoja nei vak-cinos, nei apsilankymai pas gydytojus, kai vaikai suserga. Už visa tai sumokama poliklinikoms, ligoninėms PSD fondo lėšomis. Tėvams nekainuoja ir kompensuo-jamieji vaistai, reikalingi įvairiomis ligomis sergantiems vaikams. Šioms išlaidoms, pavyzdžiui, 2016 m. prireikė daugiau kaip 9 mln. Eur, kompensuojamuosius vaistus gavo daugiau kaip 200 tūkst. vaikų.

9

?


Kas draudžiamas valstybės lėšomis?

Valstybės lėšomis draudžiami ne tik visi Lietuvos vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, Darbo biržoje registruoti darbo neturintys žmonės, nedirbantys pensininkai, neįgalų žmogų slaugantieji ir t. t.

Visi kiti žmonės turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Kam panaudojamos surinktos PSD įmokos?

Surinktos įmokos keliauja į fondą, iš kurio mokama gydymo įstai-goms už gydymą, vaistus ir kita. Tai reiškia, kad apdrausti PSD žmo-nės gali kreiptis į poliklinikas, ligonines ir nemokamai gauti reikalin-gas paslaugas – lankytis pas specialistus, kurie atlieka tyrimus, skiria gydymą ir pan.

*Tik už tas paslaugas, kurios nėra finansuojamos iš PSDF biudžeto, reikia sumokėti arba primokėti.

Kokio dydžio yra PSD įmokos, kaip jos mokamos?

Kaip manote, kiek procentų nuo savo algos kas mėnesį turi mokėti žmogus, kad, prireikus, nemokamai gautų reikalingą gydymą – galėtų kreiptis į poli-kliniką, ligoninę, būti gydomas ir operuojamas ir pan.?

Dirbantieji „Sodrai“ moka 9 proc. PSD įmokas nuo savo algos. Jei žmogus uždir-ba, pavyzdžiui, 500 Eur, už privalomąjį sveikatos draudimą sumoka apie 45 Eur. Ši įmoka iš atlyginimo išskaičiuojama ir atskirai mokėti pagal darbo ar kitokias sutartis dirbantiems žmonėms nereikia.

Vykdantieji individualią veiklą ar dirbantieji pagal verslo liudijimą, taip pat ūki-ninkai ir kt., PSD įmokas apskaičiuoti ir sumokėti turi patys.

Nedirbantieji ir valstybės lėšomis PSD nedraudžiami žmonės šias įmokas turi mokėti savarankiškai nuo minimalios mėnesinės algos. Dabar šios įmokos kas mėnesį siekia 36 Eur (minimali alga – 400 Eur).

*MMA – minimali mėnesio alga – yra kintantis dydis. Jai padidėjus atitinkamai padidėja ir nuo MMA skaičiuojamos įmokos.

?


Neretai žmonės samprotauja – „kam turiu mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmo-kas, jei nesergu?“ Nesidraudžiant PSD ir nemokant įmokų, prireikus bet kokios (išskyrus būtinąją) medicinos pagalbos už visas paslaugas tektų mokėti iš savo kišenės. Pavyz-džiui, apendicito operacija ir gydymas ligoninėje kainuotų 600–1 000 Eur, insulto gydymas ligoninėje atsieitų 400–2 000 Eur, o jei prireiktų organų, pavyzdžiui, inksto, transplantaci-jos ir gydymo – tektų sumokėti per 17 tūkst. Eur. Be abejo, tokiu atveju tektų susimokėti ir už vaistus, kurie apdraustiesiems būtų kompensuojami. Kaip manote, ar įmanoma sutaupyti tokias sumas gydymui? Ar visi žmonės galėtų tiek susitaupyti?

Kiek kainuoja sveikatos priežiūra neapdraustiems PSD?

Operacijos • Apendikso šalinimas ~ 1 000 Eur• Širdies ~ nuo 3 000 Eur

Vaistai • Krūties vėžiui gydyti ~ 35 000 Eur• Inkstų vėžiui gydyti ~ 37 000 Eur

Nesidraudžiant PSD reikėtų mokėti ir už tyrimus, specialisto konsultacijas, reabilitaciją ir pan.

Dar viena dažnai žmonėms kylanti abejonė – „jei uždirbu daugiau, moku didesnes PSD įmokas, tai ir sveikatos priežiūrą gausiu geresnę?“. Ne, sveikatos priežiūra, ne-paisant to, didesnes ar mažesnes PSD įmokas nuo didesnių ar mažesnių gaunamų pajamų moka žmogus, visiems yra tokia pat kokybiška ir vienodai prieinama. Ir žmogus, mokantis PSD nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogus, mokantis PSD nuo trigubai didesnio atlyginimo, gaus tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas – tokias, kokių jam tuo metu reikės.

Ką turi žinoti apie PSD planuojantieji išvykti?

Jei į užsienį išvažiuojate trumpam, pavyzdžiui, atostogų, turėtumėte pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele. Šią kortelę išduoda teritorinės ligonių ka-sos. Kortelė užtikrina, kad tose šalyse, kur ji galioja, žmogus galės gauti būtinąją pagalbą, o už tai mokėti nereikės, nes už apdraustą žmogų bus sumokėta PSD fondo lėšomis. Kitaip tariant, turėdamas Europos sveikatos kortelę ir nuvykęs, pavyzdžiui, į Latviją žmogus gali būti ramus – jei jam prireiks skubios pagalbos, patirtos išlaidos bus apmokėtos PSD fondo lėšomis.

?


Nusprendęs išvykti iš šalies ir apsigyventi kitoje šalyje ilgesniam nei 6 mėn. laiko-tarpiui, žmogus turi deklaruoti išvykimą, tai padaryti jį įpareigoja įstatymas. Jeigu apie savo išvykimą žmogus nepraneša (nedeklaruoja išvykimo), „Sodra“ to nežino ir laikoma, kad jis gyvena Lietuvoje ir jam galioja visi reikalavimai kaip nuolatiniam Lietuvos gyventojui: jis turi būti draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu ir mokėti PSD įmokas, jų nemokėdamas kaupia skolą ir pan.

Savo išvykimą deklaravusiam žmogui nebereikia mokėti PSD Lietuvoje – todėl, kad jis, apsigyvenęs kitoje šalyje, turi draustis sveikatos draudimu pagal joje galiojančią tvarką. Būdamas tos šalies apdraustuoju, žmogus įgyja teisę gydytis toje šalyje pagal joje nustatytą tvarką.

Deklaruoti savo išvykimą galima įvairiais būdais, taip pat ir internetu – užsi-sakius Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugą elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt.

Ligos draudimas

Ligos draudimu besidraudžiantys žmonės, prireikus, gali gauti išmo-kas. Tai reiškia, kad kol žmogus serga jam kompensuojamas negautas uždarbis – mokama ligos išmoka.

Nuolat mokėdamas kelių procentų nuo atlyginimo įmokas (jos automatiškai išskai-čiuojamos iš darbuotojo atlyginimo), ligos metu žmogus gauna ne mažesnę kaip 80 proc. savo atlyginimo išmoką. Išmokos yra mokamos ir šeimos nario slaugai (vaiko, sutuoktinio, tėvų). Nuo 2018 m. išmoką anūkų slaugai gali gauti ir vienas iš senelių (jeigu dirba ir yra draudžiamas ligos draudimu). Slaugos išmoka yra didesnė ir skiekia 85 proc. atlyginimo.

Pavyzdžiui, nuo 500 Eur atlyginimo „ant popieriaus“ kas mėnesį mokama maž-daug 7 Eur įmoka ligos draudimui.

13


100%Besilaukianti kūdikio moteris gimdymo atostogų laiku gauna jos atlyginimo dydžio išmoką.

100%Tėtis vieną mėnesį po kūdikio gimimo gauna atlyginimo dydžio išmoką.

100%Jei vaiko priežiūros atostogos trunka vienerius metus, tuomet vienas iš tėvų gaus išmoką, atitinkančią jo atlyginimą.

70% + 40% Jei vaiko priežiūros atostogos trunka dvejus metus, tuomet pirmus metus vienas iš tėvų gaus 70% algos, antrus – 40% algos išmoką.

14 Leidinys lektoriams


Motinystės draudimas

Šis draudimas rūpinasi besilaukiančios ir vaikus auginančios šeimos gerove, užtikri-na nuolatines pajamas gimdymo, vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais. Kaip ir kitų draudimo rūšių išmokas, taip ir motinystės ar tėvystės, gali gauti ligos ir motinystės draudimu draudžiami žmonės, mokantys atitinkamas įmokas „Sodrai“.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, motinystės draudimas numato kelias išmokų rūšis: motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros. Šiuo draudimu besidraudžiantys žmo-nės gauna nustatytas išmokas kol augina vaiką, nors tuo metu nedirba.

Motinystės išmoka, mokama gimdymo atostogų laikotarpiu, sudaro 100 proc. mo-ters darbo užmokesčio. Tėvystės išmoka, mokama tėčio atostogų laikotarpiu (mė-nesį nuo gimimo), sudaro 100 proc. jo darbo užmokesčio. Vaiko priežiūros išmoka, priklausomai nuo pasirinkimo, gali būti mokama metus arba dvejus. Jei pasirenka-ma išmoką gauti metus, ji sudaro 100 proc. vieno iš tėvų (einančio vaiko priežiūros atostogų) darbo užmokesčio. Pasirinkus išmoką gauti dvejus metus, pirmaisiais metais ji sudaro 70 proc. darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc. Pažymėtina, kad antraisiais metais, gaunant 40 proc. išmoką, galima dirbti ir uždarbis nėra riboja-mas. Trečiaisiais metais vaiko priežiūros išmoka nėra mokama, bet vienam iš tėvų gali būti pratęstos atostogos, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti darbo vietą.

Daugelyje Europos sąjungos valstybių iš draudimo apmokamos vaiko priežiūros atostogos trunka nuo 3 iki 9 mėnesių. Tarp tokių šalių – Austrija, Belgija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Olandija Lenkija, Portugalija, Ispanija, ir kitos. Ilgiausiai – dvejus metus – vaikų auginimą remia Lietuva.

Pavyzdžiui, Belgijoje mokamos motinystės atostogos trunka 15 savaičių. Bet jų pabaigoje motina arba tėvas gali išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tėvai gali rinktis: nedirbti dar tris mėnesius, pusę metų dirbti puse etato arba 15 mėnesių dirbti 4 dienas per savaitę. Vaiko priežiūros atostogas galima paimti iki jam sukaks 12 metų.


Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjai, 2017 m., tūkst.

Saus

is

45,2 43,1 44,2 41,6 39,9 37,7 40,241,5 42,6 43,6 44,8

46,8

Gegu

žė

Rugs

ėjis

Kova

s

Liep

a

Lapk

ritis

Vasa

ris

0

10

30

50

20

40

Birž

elis

Spal

is

Bala

ndis

Rugp

jūtis

Gruo

dis

Nedarbo draudimas

Kaip manote, kam skirtas nedarbo draudimas? Nedarbo draudimas reikalingas žmogui, kuris neteko darbo ir liko be pajamų. Šios draudimo įmokos siekia 1,1 proc. nuo žmogaus atlyginimo, jos išskaičiuojamos automatiškai. Nedarbo išmoka moka-ma šiuo draudimu draustiems žmonėms, užsiregistravusiems darbo biržoje ir patei-kusiems prašymą skirti tokią išmoką.

Šis draudimas išsiskiria tuo, kad galioja tada, kai žmogus jau neturi darbo ir nebemoka draudimo įmokų.

Tai, kokia išmoka bus paskirta, priklauso nuo turėto atlyginimo. Įsivaizduokime, kad žmogus, kuris uždirbdavo po 500 Eur į rankas ir turi reikalingą nedarbo draudimo sta-žą, neteko darbo. Kokia būtų jo nedarbo išmoka?

Nedarbo išmoka būtų mokama 9 mėnesius ir kas 3 mėnesius mažėtų.

Mėnesinis nedarbo išmokos dydis 1-3 mėnesį (imtinai): 424,22 Eur



Iš viso: 3 259,59 Eur

Iš viso per 9 mėn. darbo netekusiam žmogui būtų išmokėta apie 3 260 Eur arba apie 72 proc. jo turėto darbo užmokesčio, kurį žmogus uždirbtų per 9 mėnesius.

?


Pensijų draudimas

Tai – seniausiai atsiradusi ir socialinio draudimo sistemai pradžią davusi draudimo rūšis. Ji apima ne tik senatvės pensijos, bet ir netekto darbingumo, išankstinės se-natvės, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo ir kt. pensijų mokėjimą. Visas šias pensijas gauna maždaug milijonas žmonių.

Plačiau pakalbėsime tik apie vieną iš šių pensijų – senatvės pensiją. Ji reikalinga norint užtikrinti žmogaus gerovę sulaukus pensinio amžiaus. Ar žinote, koks dabar yra pensinis amžius? 62 metai ir 4 mėn. moterims ir 63 metai ir 8 mėn. vyrams, jis yra palaipsniui ilginamas ir 2026 m. pasieks 65 metus.

Šios draudimo rūšies įmokos yra didžiausios – siekia 25,3 proc. Didesnę jų dalį moka darbdavys, dirbantysis – 3 proc. Pensija žmogui mokama kas mėnesį.

Kaip manote, kiek metų darbo stažo reikia turėti, kad gautum pensiją? Mi-nimalus stažas yra 15 metų. Tiek stažo sukaupęs žmogus gaus sumažintą pensiją, sukaupus mažiau kaip 15 metų stažo pensija nėra mokama. Jeigu žmogus nori gauti viso dydžio pensiją (nesumažintą), jis turi turėti 30,5 metų stažą (jis palaipsniui ilgi-namas ir 2027 m. sieks 35 metus).

Vidutinė senatvės pensija būtinąjį 30,5 metų darbo stažą sukaupusiems žmonėms šiuo metu siekia apie 323 Eur. Būtinojo stažo nesukaupusiųjų vidutinė pensija – 179 Eur.

Nuo ko priklauso, kokią pensiją gaus žmogus?

Kaip jau kalbėjome, socialinis draudimas, išmokų ir įmokų dydžiai yra glaudžiai su-siję su šalies ekonomine situacija, gyventojų gausa, nedarbo lygiu. Nuo visų šių ap linkybių labai priklauso išmokų ir įmokų dydžiai, bet jos nėra visiems vienodos ir taip pat priklauso nuo žmogaus sukaupto darbo stažo ir turėtų pajamų.

?

?

≥ 30,5 metų stažo< 15 metų stažo 15-30,5 metų stažo


Pensijų kaupimas

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kaupti senatvei. Apsisprendusieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje dalį savo darbo užmokesčio nukreipia į savo sąskaitą pa-sirinktame pensijų fonde. Sukakę senatvės pensijos amžių dalyviai gaus pensiją iš dviejų šaltinių: iš „Sodros“ ir iš pensijų fonde sukauptų lėšų.

Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą ir jų investavimą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Smulkesnę informaciją šiuo klausimu rasite Pensijų kaupimo įstatyme bei konkretaus pensijų fondo taisyklėse.

Nelaimingų atsitikimų darbe draudimas

Tai – dar viena socialinio draudimo rūšis, kuria siekiama apsaugoti traumą darbe patyrusį žmogų ir jam užtikrinti nuolatines pajamas. Šio draudimo įmokas moka darbdavys, jos siekia 0,2 proc.

Šiuo draudimu draudžiamas žmogus, patyręs traumą darbe ar pakeliui į/iš darbo, gali gauti 100 proc. turimo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką. Ji bus mokama iki žmogus galės grįžti į darbą.


Kitos išmokos

Socialinis draudimas numato paramą ne tik ligos, motinystės, nedarbo atveju, bet skiria išmokas ir našliais ar našlaičiais tapusiems žmonėms, moka priklausančias pensijas nukentėjusiais pripažintiems žmonėms ir pan. Plačiau prie šios temos ne-sustosime.

Svarbu žinoti, kad nutikus netikėtam, skaudžiam įvykiui būtina pasidomėti, kokia pagalba ir parama gali būti teikiama, o į šiuos klausimus geriausiai atsakys gyve-namosios savivaldybės ir „Sodros“ darbuotojai. Pavyzdžiui, mirus artimam žmogui, mirusiojo laidojimui savivaldybė skiria vienkar tinę išmoką. Mirus vienam iš tėvų ar abiems tėvams (įtėviams), našlaičiais likusiems vaikams gali būti skirta našlaičių pensija. Našliais tapę žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar tapę nedarbin-gi ar iš dalies darbingi, gali gauti našlių pensiją. Linkime, kad tuo domėtis niekada neprireiktų, o prireikus informacijos apie viską sužinosite kreipęsi į savivaldybę arba „Sodrą“.


Pirmas darbas

Ką rinktis – samdomą darbą, nuosavą verslą ar individualią veiklą?

Be to, kad kiekvienas iš mūsų renkamės sritį, kurioje norėtume dirbti (prekyba, medi-cina, informacinės technologijos, ekonomika), galime pasirinkti ir savo veiklos formą, kitaip tariant – pagal darbo ar kitokią sutartį dirbsime, pradėsime savo verslą ar indi-vidualią veiklą, ūkininkausime ir pan.

Nors daugelis žmonių visgi pasirenka samdomą darbą, yra ir kitų galimybių dirbti arba derinti įvairias veiklas.

Nusprendęs, kad nori dirbti savarankiškai, žmogus turi pasirinkti, kokią veiklą vyk-dys – dirbs pagal verslo liudijimą ar rinksis individualios veiklos pažymą. Kalbant paprastai, verslo liudijimas yra skirtas nenuolatinio pobūdžio veikloms (pavyzdžiui, prekiauti rankdarbiais Kaziuko mugėje), o pagrindinis individualios veiklos bruožas – tęstinumas (pavyzdžiui, tam tikrų paslaugų teikimas visus metus).

Pasirinkus dirbti savarankiškai visas reikalingas įmokas ir mokesčius teks apsiskai-čiuoti ir sumokėti pačiam. Tai taip pat reiškia, kad reikės nuolat domėtis veiklos apmo-kestinimą nustatančių įstatymų naujovėmis ir sekti aktualią informaciją. Dirbant sam-domą darbą tokiais dalykais domėtis nebūtina – aktualią informaciją stebi buhalteris.Toliau pakalbėsime apie kiekvieną veiklos formą atskirai.

Samdomas darbas

Toks darbas yra populiariausias ir tam tikra prasme patogiausias. Samdomą darbą pasirinkęs žmogus su darbdaviu sudaro sutartį, kuri numato pagrindinius dalykus – darbo užmokestį, grafiką, atostogų trukmę ir kt. Dirbdamas šį darbą žmogus turi visas socialines garantijas, jo uždarbis (arba bent jo dalis) yra fiksuotas, ligos atveju žmogus gali gauti ligos išmoką ir pan.

PLIUSAI

• Nereikia rūpintis apskaičiuojant ir mokant reikalingas įmokas ir mokesčius – tai už jus padaro buhalteriai.

• Taikomos visos socialinės garantijos – galite saugiai sirgti, slaugyti šeimos narius, auginti vaikus, jums priklauso nedarbo išmoka netekus darbo ir t. t.

• Darbo užmokestis yra fiksuotas ir nustatytas darbo sutartyje.• Atostogos. Darbo sutartyje nurodytų atos togų metu darbdavys darbuotojui


mo ka atlyginimo dydžio atostoginius.• Darbo vieta. Ją ir reikalingas darbo priemones užtikrina darbdavys.

MINUSAI

• Didžiausi socialinio draudimo įmokų tarifai (todėl, kad žmogus draudžia-mas visų rūšių socialiniu draudimu).

• Mažas atlyginimo lankstumas – jis yra nustatytas darbo sutartyje ir ne visa-da gali būti koreguojamas atsižvelgiant į gerus darbo rezultatus.

• Priklausomybė nuo darbdavio.• Darbo grafikas. Toks, kaip nustatyta sutartyje.

Verslo liudijimas

Tai yra bene paprasčiausia savarankiškos veiklos forma. Pagal verslo liudijimą veiklą vykdyti nusprendęs žmogus turi įsigyti verslo liudijimą (jis išduodamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje) ir mokėti priklausančias fiksuotas įmokas ir mokesčius. Taip dirbantis žmogus yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu ir pensijų drau-dimu, todėl moka tik šių draudimų įmokas.

Pavyzdžiui, Tomas moka remontuoti dviračius ir artėjant sezonui nusprendžia pasiūly-ti savo paslaugas draugams. Tokiu atveju jis turėtų kreiptis į teritorinį Valstybinės mo-kesčių inspekcijos padalinį arba verslo liudijimą pasirinktai veiklai įsigyti internetu. Jei verslo liudijimas galioja mėnesį, nuo pirmos iki paskutinės jo dienos, tuomet Tomas turi sumokėti standartinę valstybinio socialinio draudimo įmoką – 101,20 Eur (25,3 proc. nuo MMA) ir 9 proc. nuo MMA privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 36 Eur.

Šios įmokos nesiskirs nepriklausomai nuo to, kiek uždirbs Tomas – 100, 200 ar 500 Eur.

Taip pat Tomui reikės sumokėti ir gyventojo pajamų mokestį (jis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o apskaičiuojamas pasinaudojus skaičiuokle). http://www.vmi.lt/cms/verslo-liudijimu-skaiciuokle12

Pavyzdžiui, mėnesiui, vykdant veiklą Vilniaus m. savivaldybėje, šis mokestis siektų 58 Eur.

PLIUSAI

• Savarankiškumas – dirbti galima tada, kai suplanuojate.• Reikia mokėti mažiau valstybinio socialinio draudimo įmokų.• Neįsipareigojate veiklos vykdyti nuolat, pasibaigus verslo liudijimo laiko-


tarpiui galite rinktis kitą veiklą.• Galite derinti šią veiklą su kitomis (samdomu darbu, individualia veikla ir pan.)• Darbo užmokestis priklauso nuo jūsų pačių.• Atlyginimas. Lankstus ir priklauso nuo darbo rezultatų. Gali keistis kas mėnesį.• Darbo grafikas. Lankstus, priklauso nuo Jūsų.

MINUSAI

• Mažos socialinės garantijos – esate draudžiamas tik privalomuoju sveikatos draudimu ir pensijų draudimu, tad išmokų negausite ligos, šeimos nario slaugos, vaiko priežiūros ir kitais atvejais.

• Atostogos – tik nemokamos, iš sutaupytų pinigų.• Atlyginimas. Jei verslas nesiseks, atlyginimo galite ir neuždirbti.• Įmokas ir mokesčius apskaičiuoti ir mokėti turėsite savarankiškai.• Darbo vieta ir priemonės – jomis reikia pasirūpinti pačiam.

Individuali veikla

Pagrindinis šios veiklos bruožas yra tęstinumas. Dirbant su individualios veiklos pažy-ma galima vykdyti bet kurią veiklą, nebent įstatymas numato, kad konkrečiai veiklai reikia steigti įmonę.

Nusprendus pasirinkti šią veiklos formą, Valstybinei mokesčių inspekcijai būtina pa-teikti prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą. Įregistravę veiklą VMI speci-alistai parengia reikalingą pažymą ir galima pradėti veiklą.

Vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą žmogus turi pats apskaičiuoti ir mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojo pajamų mokestį. GPM apskaičiuo-jamas pagal nustatytą tvarką ir siekia apie 5 proc. (priklausomai nuo pajamų, kurias per metus gaunate iš šios veiklos).

Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų ir siekia 28,9 proc. PSD įmokų tarifas – 9 proc. Įstatymas numato, kad žmogus negali sumokėti daugiau įmokų, nei nustatyta, tad šiai veiklai galioja vadinamosios įmokų „lubos“.

PLIUSAI

• Savarankiškumas – dirbti galima tada, kai suplanuojate.• Galioja daug socialinių garantijų: priklauso išmokos ligos, šeimos nario slaugos,


motinystės/tėvystės ir vaiko priežiūros atvejais, kaupiama pensija.• Galite derinti šią veiklą su kitomis.• Atlyginimas. Darbo užmokestis priklauso nuo jūsų pačių ir gali kas mėnesį kisti.• Darbo grafikas. Lankstus, priklauso nuo Jūsų.

MINUSAI

• Atostogos – tik nemokamos, iš santaupų.• Atlyginimas. Jei verslas nesiseks, atlyginimo galite neuždirbti.• Įmokas ir mokesčius apskaičiuoti ir mokėti turėsite savarankiškai.• Darbo vieta ir priemonės – jomis reikia pasirūpinti pačiam.

Autorinė sutartis – patogus būdas dirbti savarankiškai?

Be samdomo darbo, verslo liudijimų ir individualios veiklos, kūrybinius darbus žmo-nės gali dirbti ir pagal autorines sutartis. Galima sakyti, kad tai yra tam tikras tarpinis variantas tarp samdomo ir savarankiško darbo – žmogus gali rinktis, su kuo sudaryti tokią sutartį, o reikalingos socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai yra paskaičiuojami ir sumokami automatiškai, tuo pačiam dirbančiajam nereikia rūpintis.

Viena vertus, tokia veikla yra patogi – galima savarankiškai planuotis savo laiką ir užsakymų kiekį, sudaryti ir koreguoti savo darbo grafiką. Kita vertus, rinkdamasis autorinę sutartį žmogus turi suprasti, kad šios sutartys yra laikinos, sudaromos tik konkretiems darbams atlikti ir joms pasibaigus gali susidaryti tarpai, kai tinkamų už-sakymų nebus ir naujos sutarties kurį laiką nepavyks sudaryti.

Pavyzdžiui, puikiai lietuvių kalbą mokanti Agnė nutaria redaguoti tekstus pagal auto-rinę sutartį. Ji sudaro sutartį su darbdaviu, kur numatyta, kokius darbus už kokį atlygį ji atliks, nustatytos ir apmokėjimo sąlygos. Toliau Agnei tereikia atlikti savo darbą, reikalingas socialinio draudimo įmokas ir privalomus mokesčius išmokėdamas sutar-tą atlyginimą sumokės darbdavys. Dirbantis pagal autorinę sutartį žmogus gali būti ramus dėl socialinių garantijų – jis draudžiamas ligos, motinystės, nedarbo, pensijų, privalomuoju sveikatos draudimu.

Įmokos „Sodrai“ yra mokamos nuo pusės autorinio atlygio ir siekia apie 38–40 proc. Šioms įmokoms taip pat taikomos vadinamosios lubos – nustatyta maksimali riba, kiek įmokų per metus žmogus gali sumokėti. Gyventojo pajamų mokestis siekia 15 proc. nuo sutartyje nurodytos sumos (nuo visos sumos).


Samdomas darbas

Verslo liudijimas

Individuali veikla

Autorinė sutartis

• Visos draudimo rūšys

• Nesavarankiškas

• Fiksuotas atlygi-nimas, didžiau-sios įmokos

• Galima dirbti bet kurį darbą

• Tik privalomasis sveikatos ir pen-sijų draudimas

• Savarankiškas

• Fiksuotos ir ma-žiausios įmokos

• Yra baigtinis veiklų sąrašas

• Beveik visos draudimo rūšys

• Savarankiškas

• Įmokos priklauso nuo pajamų

• Galima vykdyti bet kurią veiklą (nebent būtina steigti įmonę)

• Beveik visos drau-dimo rūšys

• Savarankiškas

• Įmokos priklauso nuo pajamų

• Tinka nenuola-tinio pobūdžio konkrečioms veikloms – knygos vertimui, duome-nų bazės sukūri-mui ir pan.

Viskas taip sudėtinga, kuri veikla yra geriausia?

Viskas priklauso nuo to, ko žmogus nori. Atsakingai apsvarsčius, kokie prioritetai yra svarbiausi, veiklą pasirinkti ar net kelias veiklas derinti yra visai nesudėtinga. Pavyz-džiui, turint energijos ir idėjų, galima dirbti samdomą darbą, o laisvalaikiu užsiimti rankdarbiais ir juos pardavinėti (pagal verslo liudijimą). Samdomą darbą galima de-rinti ir su autorine veikla – po darbo ar per išeigines versti ar redaguoti knygas ir pan.

Renkantis veiklą būtina savęs paklausti, kiek svarbios yra socialinės garantijos (ligos, motinystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos), ar ši veikla bus tęstinė (individuali veikla), ar trumpalaikė (verslo liudijimas ar autorinė sutartis), ar pavyks susitvarkyti su įmokų apskaičiavimu ir teisingu sumokėjimu (dirbantys savarankiškai jas apskai-čiuoja ir moka patys) ir pan.

25


VERSLO LIUDIJIMAS

KOMPENSUOJAMAS GYDYMAS IR VAISTAI

LIGOS IR SLAUGOS IŠMOKOS

MOTINYSTĖS / TĖVYSTĖS IŠMOKOS

VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKOS

NEDARBO IŠMOKOS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ IŠMOKOS

SENATVĖS PENSIJA

INDIVIDUALIVEIKLA

DARBO SUTARTIS



ETATAS – sutartinis vienetas, kuriuo matuojama,

kiek laiko žmo gus dirba

E

T A T A

S 160h40h8hdarbo val. per dieną

arba arba

per sav. per mėn.

Kodėl neapsimoka dirbti „ant pusės etato“?

Kas yra etatas? Galima sakyti, kad etatas – sutartinis vienetas, kuriuo matuojama, kiek laiko žmogus dirba. 1 etatas lygus 8 darbo valandom per dieną, 40 valandų per savaitę arba 160 valandų per mėnesį. Šiuo sutartiniu vienetu matuojamas žmogaus darbo krūvis.

Ar esate gavę pasiūlymų dirbti neoficialiai? Neretai dirbti pradedantys jaunuoliai susiduria su pasiūlymu visus ar dalį uždirbtų pinigų gauti vokelyje. Toks darbuotojas oficialiai nedarbinamas arba darbinamas etato daliai ir, pasak darbdavio, šiuo atveju išlošia visi – ir jam reikia mažesnius mokesčius mokėti, ir darbuotojas gauna didesnį atlyginimą, nes nuo jo nenuskaitomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.

Kodėl sutikdami su tokiomis sąlygomis rizikuojate?

Gali būti, kad už papildomą darbą žmogui tiesiog nebus sumokėta: jei jis įdarbintas etato daliai, turi gauti ir sutartyje numatytą atlyginimą, o žodiniai susitarimai nebū-tinai bus įvykdyti. Be to, dirbdamas 12 mėnesių ir gaudamas mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą, žmogus sukaups nepilnus darbo stažo metus. O stažas, kaip jau kalbėjome anksčiau, labai svarbus senatvės pensijai.

Pavyzdžiui, oficialiai dirbdami 0,5 etato (paprastai tariant – pusę dienos) ir gaudami už tai mažesnį nei minimalų atlyginimą – pavyzdžiui, 0,75 MMA (dabar 285 Eur), po 30 darbo metų sukaupsite tik 22,5 stažo metus. Taigi tam, kad galėtumėt gauti viso dydžio pensiją, Jums teks dirbti gerokai ilgiau nei 30 metų.

?

?

26 Leidinys mokytojui 27


*MMA – minimali mėnesio alga – kintantis dydis.

Atlyginimas į „rankas“

Iš kurių

oficialiai gauna žmogus,

įdarbintas už minimalų

atlyginimą

Visos išmokos skaičiuojamos tik nuo oficialiai uždirbamų pajamų

Tenka „šešėliui“


Ar verta mokėti socialinio draudimo įmokas ir kiek kainuoja jų nemokėti?

Nors valstybinio socialinio draudimo įmokas turi mokėti visi dirbantieji, kiekvienas esame susidūrę su žmonėmis arba bent girdėję apie piliečius, gyvenančius ir vei-kiančius šešėlyje. Renkantis tokį gyvenimo būdą svarbu gerai suprasti jo pasek-mes – socia linis draudimas, kaip ir bet kuris kitas, galioja tik juo besidraudžiantiems žmonėms, ir tik jie galės jaustis saugūs užklupus netikėtoms aplinkybėms. Gyvenimo netikėtumai tuo ir yra netikėti, kad užklumpa visus ir, dažniausiai, ne pačiu tinkamiau-siu laiku. Tad renkantis nesaugų gyvenimą be socialinių garantijų ir nesidraudžiant socialiniu draudimu būtina pagalvoti, kaip žmogus išgyvens tada, kai negalės dirbti ir negaus atlyginimo: kai sirgs, kai neteks darbo, kai augins kūdikį, kai sulauks pensijos.

Pasvarstykime, kaip atrodo dviejų šeimų – socialinio draudimo įmokas mokančios ir nemokančios – gyvenimas: susirgus, netekus darbo ar sulaukus kūdikio.

Kaip manote, ar socialiniu draudimu nedraudžiami žmonės gali susitaupyti netikėtoms situacijoms?

Kiek pinigų turėtų būti susitaupęs vieną mėnesį dėl ligos į darbą neinantis žmogus?

O kokios sumos reikėtų, jei ir už gydytojo konsultacijas, operaciją, gydymą ligoninėje reikėtų sumokėti iš savo kišenės?

?

?

?


apie 6500 €Mindaugas ir Kristina

9 mėnesius gaus nedarbo išmoką. Per šį laiką jiems bus

išmokėta apie 6500 Eur nedarbo išmokų.

PAJAMOS 1200 €Įmokos ir mokesčiai 0 €ATLYGINIMAS 1200 €** Jokių įmokų ir mokesčių nemoka

PAJAMOS 1822 €Įmokos ir mokesčiai 622 €

ATLYGINIMAS 1200 €** Atskaičius visus mokesčius


Žmogus uždirba 600 Eur

„popieriuje“

Sumoka ~8 Eur ligos draudimo įmoką

per mėn.

Moka ligos draudimo įmokas bent 3 mėnesius

(sumoka apie 24 Eur)

tokią ligos išmoką gaus žmogus, jei sirgs visą mėnesį

Socialinių įmokų ir išmokų balansas: ar tikrai mokame labai dideles įmokas ir gauname mažas išmokas?

Kalbėdami apie įvairias įmokas ir gaunamas išmokas žmonės neretai įsivaizduoja, kad jos yra neproporcingos ir sumokama labai daug, o gaunama – nepadoriai mažai. Pažvelkime, pavyzdžiui, į ligos draudimą. Jo įmoka siekia 1,4 proc. nuo žmogaus atlyginimo. Taigi per mėnesį 600 Eur „popieriuje“ uždirbantis žmogus sumoka apie 8,4 Eur ligos draudimo įmoką „Sodrai“. Tam, kad susirgęs galėtų gauti ligos išmoką, žmogus turi būti draudžiamas bent 3 mėnesius, vadinasi, turi būti sumokėjęs bent 25,2 Eur (3x8,4=25,2 Eur).

Jei susirgtų ir negalėtų dirbti, pavyzdžiui, mėnesį, toks žmogus gautų apie 400 Eur ligos išmoką. Paskaičiuokime, kiek laiko žmogus turėtų dirbti ir mokėti įmokas (po 8,4 Eur), kad jos būtų lygios išmokai, kurią žmogus gali gauti (400 Eur)??

31


AR TIKRAI ĮMOKOS VISADA DIDESNĖS UŽ IŠMOKAS?

Moteris uždirba 600 Eur

per mėn.

Sumoka įmokąapie 13 Eur per mėn.

Moka įmokas bent 12 mėn. ir sumoka

apie 160 Eur


Motinystės draudimui, jei žmogus yra draudžiamas šiuo draudimu, nuo jo atlygini-mo skiriama 2,2 proc. Šios įmokos reikalingos tam, kad susilaukę vaikų žmonės ga-lėtų gauti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas. Taigi tam, kad kol augina mažus vaikus ir dėl to negali dirbti tėvai turėtų pastovių pajamų.

Pavyzdžiui, 600 Eur „popieriuje“ uždirbanti moteris kas mėnesį sumoka po 13,2 Eur motinystės draudimo įmoką. Norėdama gauti išmokas, tokias įmokas moteris tu-rėtų būti sumokėjusi bent už 12 mėn., taigi turėtų būti sumokėjusi bent 158,4 Eur (12x13,2=158,4 Eur). Gimus kūdikiui moteris galėtų gauti motinystės ir vaiko priežiū-ros išmoką (iki jam sukaks 2 metai) ir per tą laiką iš „Sodros“ gautų daugiau kaip 8 tūkst. Eurų.

Paskaičiuokime, kiek laiko moteris turėtų dirbti ir mokėti įmokas (po 13,2 Eur), kad jos būtų lygios motinystės ir vaiko priežiūros išmokoms, kurias ji gali gauti (daugiau kaip 8 000 Eur)?

?

Tiek moteris gaus išmokų per 2 vaiko priežiūros metus


Ką įdomaus galiu rasti „Sodros“ svetainėje?

„Sodros“ svetainė sukurta taip, kad ją aplankęs žmogus patogiai rastų reikalingą in-formaciją. Pagrindiniame puslapyje pasirinkę aktualią situaciją, atsidariusiame lange rasite visą žinotiną informaciją ir reikalingas nuorodas. Pavyzdžiui, pasirinkę situaciją „Susirgau arba slaugau šeimos narį“ gausite visą žinotiną informaciją apie ligos iš-moką Jūsų ligos ar šeimos nario slaugos atveju: kokios yra sąlygos ir kas gali gauti išmokas, kokio dydžio ir kiek laiko gali būti mokamos išmokos, per kiek laiko jos pasiekia gavėjus, kokius dokumentus reikia pateikti ir pan.

Prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui galėsite sužinoti informaci-ją apie save. Pavyzdžiui, kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjote, kokios išmo-kos Jums buvo išmokėtos, kokio dydžio pensija prognozuojama ir pan.

Be naudingos praktinės informacijos apie įmokas ir išmokas, įvairiais atvejais rei-kalingus pateikti dokumentus, „Sodros“ svetainėje rasite ir skaičiuokles. Galėsite, pavyzdžiui, paskaičiuoti, kokia ligos išmoka priklausytų šeimos nario slaugos atveju. Kokią mėnesinę išmoką gautumėte netekę darbo ir pan.


Jeigu domitės statistika ar planuojate rašyti su tuo susijusius darbus, puslapio apa-čioje rasite skyrelį „Atvira Sodra“. Čia rasite daug įdomaus, pavyzdžiui, apie serga-mumą, įvairias išmokas, įvairių profesijų atstovų pajamas. Galėsite sužinoti, kurioje savivaldybėje sirgo mažiausiai žmonių, kas – vyrai ar moterys – dažniau gavo šei-mos nario slaugos išmoką ir pan.

Ar tikrai būtina eiti į „Sodrą“?

Dažniausiai ateiti į teritorinį „Sodros“ skyrių tikrai nebūtina. Jei naudojatės elektro-ninės bankininkystės ar elektroninio parašo paslaugomis, apsilankę „Sodros“ pus-lapyje www.sodra.lt galite jungtis prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Prie asmeninės paskyros jungiamasi saugiu ryšiu, todėl dėl savo asmens duomenų galite būti ramūs. Paskyroje galėsite pateikti prašymą skirti ligos išmoką, pensiją, motinystės išmoką, galėsite realiu laiku bendrauti su konsultantais ir užduoti klausi-mus. Jungtis prie paskyros galima bet kuriuo paros metu iš bet kurios vietos.


Žinių patikrinimas (I)

1. Valstybinis socialinis draudimas reikalingas tam, kad:

a) būtų surenkamas valstybės biudžetas;b) apdraustieji gautų jiems priklausančias išmokas ir neliktų be pajamų;c) sukakę pensijos amžių žmonės gautų pensiją.

2. Valstybinio socialinio draudimo sistema atsirado:

a) Olandijoje; b) Prancūzijoje;c) Vokietijoje.

3. Kokias paslaugas teikia „Sodros“ informacijos centras „SIC“?

a) priima lankytojus ir atsako į jų klausimus;b) teikia informaciją nuotoliniu būdu – telefonu ir internetu;c) administruoja išmokų mokėjimą.

4. Kas dalyvauja valstybinio socialinio draudimo sistemoje?

a) visi pilnametystės sulaukę Lietuvos gyventojai;b) apdraustieji valstybiniu socialiniu draudimu;c) visi Lietuvos gyventojai.

5. Ar turi privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokėti niekur nedirbantis ir valstybės lėšomis nedraudžiamas žmogus?

a) taip;b) ne;c) priklauso nuo to, kiek laiko žmogus nedirba.

6. Koks yra valstybinio socialinio draudimo sistemos tikslas?

a) surinkti kuo daugiau įmokų;b) užtikrinti stabilias pajamas žmogui, susidūrusiam su gyvenimo rizikomis – liga, trauma, senatve ir pan.;c) užtikrinti pensijų mokėjimą.


7. Kiek proc. negauto atlyginimo nuo trečios ligos dienos kompensuoja „Sodra“?

a) „Sodra“ tokios išmokos nemoka, ją moka darbdavys.b) 80 proc.;c) 40 proc.

8. Kurios socialinio draudimo rūšies įmokos yra didžiausios?

a) ligos ir motinystės socialiniam draudimui;b) pensijų socialiniam draudimui;c) privalomajam sveikatos draudimui.

9. Ką užtikrina nedarbo socialinis draudimas?

a) kad žmogus gaus atostoginius atostogų laikotarpiu;b) kad žmogus gaus senatvės pensiją;c) kad likęs be darbo žmogus galės gauti nedarbo draudimo išmoką.

10. Koks šiuo metu yra būtinas darbo stažas, jei noriu gauti nesumažintą pensiją?

a) 30 metų;b) 20 metų;c) 40 metų.

11. Kiek žmonių Lietuvoje gauna senatvės pensiją?

a) ~ 350 tūkst.;b) ~ 100 tūkst.;c) ~ 600 tūkst.


Žinių patikrinimas (II)

1. Kaip greičiausiai pateikti prašymą skirti ligos išmoką?

a) internetu;b) teritoriniame skyriuje;c) paštu.

2. Ar darbas pusei etato yra legalus?

a) legalus, jei sumokama bent dalis mokesčių;b) nelegalus;c) legalus, jei žmogus iš tikrųjų tiek dirba ir yra įdarbintas oficialiai.

3. Ką užtikrina PSD įmokos?

a) pensiją senatvėje;b) nemokamą gydymą, vaistus ir paslaugas;c) ligos išmoką.

4. Kaip apskaičiuojamas darbo stažas pensijai?

a) metais, vertinant, kokias oficialias pajamas gavo žmogus;b) metais – kiek metų dirbo, tiek stažo ir sukaupė (nepriklausomai nuo pajamų);c) tai priklauso nuo darbovietės.

5. Kam kaupiamas darbo stažas?

a) nuo jo priklauso, ar žmogus gaus pensiją ir kokio ji bus dydžio;b) be tikslo, jis neturi jokios įtakos;c) premijoms ir paskatinimams darbovietėje gauti.

6. Kaip sužinoti, kokias išmokas esu gavęs ir kiek darbo stažo jau sukaupiau?

a) suskaičiuoti iš atminties arba per elektroninę bankininkystę;b) tokia informacija neteikiama;c) prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui.

7. Kaip išvykus iš šalies ilgesniam laikui nesukaupti PSD skolos?

a) jei išvykau, tai ir įmokų nereikia mokėti;b) savo išvykimą reikia deklaruoti arba mokėti įmokas;c) paskambinti į „Sodrą“ ir pasakyti, kad išvykstu.


Simuliacija

Tai pagalbinė priemonė mokytojui ir, tikimės, įtraukianti veikla moksleiviams, kuri iliustruos, koks iš tiesų nepaprastas dalykas yra įmokų ir išmokų administravimas. Vaidmenų korteles išsidalinę moksleiviai galės įsijausti į jiems tekusius vaidmenis ir įvertinti, kiek saugūs jie jaučiasi gyvenimo netikėtumų akivaizdoje. Simuliacija modeliuojama taip, tarsi per keliolika minučių moksleiviai nugyventų metus: įsidarbintų, už juos būtų sumokėtos įmokos „Sodrai“, jie susidurtų su netikė-tomis situacijomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas socialinėms garantijoms, kurias žmogus įgyja dalyvaudamas „Sodros“ sistemoje.

Moksleiviai ištraukia vaidmenų korteles.

Vaidmenys:

Oficialiai įdarbinantis darbdavys (žaidime vadinamas oficialiu darbdaviu)

Neoficialiai įdarbinantis darbdavys (žaidime vadinamas neoficialiu darbdaviu)

8 darbuotojai

4 Pensininkai

2 Vaikus auginančios mamos arba tėčiai. Viena(s) augina iki 1 metų, antra(s) – iki dvejų.

2 Sergantieji

2 Bedarbiai

3 „Sodros“ darbuotojai*

Valdžios atstovai (likusieji)*

* pažymėtų grupių atstovai reikalingi funkcijoms atlikti, jie simuliacijoje neįtrau-kiami į įmokų ar išmokų gavėjų gretas, nors gyvenime, be abejo, taip pat dirba, moka įmokas, serga, augina vaikus ir pan.


I Dalis

Neoficialaus darbo pavojai

Tikslas: aptarti su moksleiviais oficialų ir neoficialų darbą, įvertinti jų pavojus.

Procesas:

1. Moksleiviai, kurie atlieka darbdavių vaidmenį, sugalvoja, kokiai įmonei vadovaus pvz.: reklamos agentūra, baldų gamykla, autodetalių parduotuvė. Vienas iš darbda-vių yra oficialiai dirbantis, kitas – neoficialiai, mokantis atlyginimą vokelyje.

8 darbuotojai pasirenka savo darbdavį, kad pas kiekvieną būtų po 4 darbuotojus. Rinkdamiesi jie gali konsultuotis su „Sodros“ specialistu ir mokytoju, kuris paaiš-kins, kuo skiriasi oficialus ir neoficialus darbas.

Oficialiai dirbantieji „į rankas“ gauna 600 Eur, neoficialiai – 700 Eur.

Mokiniams paaiškinama, kodėl neoficialiai dirbant gaunamas didesnis atlyginimas – jo dalis neskiriama sumokėti socialinio draudimo įmokoms ir kitiems mokesčiams.

* Pastebėjus, kad moksleiviai yra įsitraukę ir jiems įdomus simuliacijos procesas, galima skirti kelias minutes jiems pasitarus nuspręsti, kaip ir kokioms išlaidoms jie paskirstytų savo uždirbamus 600 Eur. Mokytojas turėtų stebėti ir pakoreguoti moksleivių įsivaizdavimą, kiek gali siekti mokesčiai už komunalines paslaugas, kokios gali būti išlaidos maistui ir pan. Ši simuliacijos dalis nėra būtina ar pri-valoma, bet padėtų mokiniams įsivaizduoti, ar iš uždirbamų pinigų įmanoma susitaupyti ligai, vaikų priežiūrai ir pan.

2. Darbdaviams duodamos kortelės (arba pasakoma), koks yra jų metinis darbo užmokesčio biudžetas (kiek pinigų per metus jie išmokės darbuotojams ir sumokės mokesčių): (oficialios įmonės – 1 005 x 12 x 4 = 48 240 Eur; neoficialios – 700 x 12 x 4 = 33 600 Eur).

Pagal galimybes mokytojas parodo skaičiuoklę http://sodra.lt/lt/skaiciuokles/dar-bo_vietos_skaiciuokle įvesdamas atlyginimo reikšmę. Paaiškina mokiniams, kiek kainuoja darbo vieta, taip pat paaiškinama, kas yra atlyginimas „iki mokesčių“, ir kas yra atlyginimas „į rankas“.


3.Darbdaviai gauna korteles (arba jiems pasakoma), kuriose nurodoma, kiek per metus įmokų „Sodrai“ už savo darbuotojus jie turės sumokėti. Šiuos pinigus jie sumoka „Sodrai“. Oficialios įmonės darbdavys nuo atlyginimų „Sodrai“ sumokės – 307,93 x 12 x 4 = 14 780,64 Eur; neoficialios įmonės darbdavys jokių įmokų „Sodrai“ nemokės.

Pagal galimybes su mokiniais trumpai aptariama abiejų darbdavių situacija: ofi-cialus mažiau pinigų sumoka darbuotojams, nes dalį jų skiria mokesčiams, jam turėti 4 darbuotojus kainuoja 14 640 Eur brangiau. Neoficialiai dirbantis darbda-vys darbuotojams moka 100 Eur daugiau ir nemoka jokių mokesčių, jam turėti 4 darbuotojus kainuoja 14 640 Eur pigiau.

II Dalis

Kaip susijusios įmokos ir išmokos

Šia simuliacijos dalimi stengiamasi parodyti, kokių situacijų gyvenime nutinka ir kokių socialinių garantijų gali tikėtis žmonės priklausomai nuo to, oficialiai ar ne jie dirba. Taip pat iliustruojama, kad visuomenėje be mūsų pačių yra ir kitų žmonių, kurie šiuo metu nedirba ir įmokų nemoka, bet jiems priklauso išmokos. Ši situacija taip pat parodo, kaip vyksta įmokų paskirstymas.

Procesas:

Darbuotojai traukia korteles su situacijomis:

„Labai gaila, likai be darbo.“ – 1 kortelė.

„Sveikiname, greitai tapsi mama/tėčiu.“ – 1 kortelė.

„Reikėjo apsirengti šilčiau, susirgai.“ – 1 kortelė.

„Ups, patyrei traumą darbe. Būk atsargesnis ateityje.“ – 1 kortelė.

• „Metai buvo ramūs, nieko nenutiko. Esi laimingas žmogus.“ – 4 kortelės.

Išsitraukę korteles darbuotojai ir anksčiau vaikus auginančių mamų (tėčių), sergančių žmonių, bedarbių korteles išsitraukusieji keliauja į „Sodrą“. Pasku-tiniai į „Sodrą“ ateina pensininkai.


„Sodros“ darbuotojams atitinkamai duodamos tokios kortelės:

„Sveikiname, greitai tapsi mama ar tėčiu“ kortelę gavęs neoficialios įmonės dar-buotojas negauna nieko, oficialios – (jei tai mergina, mokama motinystės išmoka) ~3 x 600 = 1 800 Eur arba (jei tai tėtis) 600 Eur (pirmą mėnesį gimus vaikui). Šie išmokų gavėjai taip pat informuojami, kad jiems priklausys išmokos iki vaikui sueis vieni ar dveji metai (kol kas jos jiems nemokamos).

Vaikus auginančios mamos (viena – iki metų, kita – iki dvejų). Joms atitinkamai „So-dra“ išmoka apie 4 200 Eur (augina iki metų) ir 2 800 Eur (augina iki dvejų).

„Labai gaila, likai be darbo.“ Neoficialiai dirbęs darbuotojas tapęs bedarbiu negauna nieko, oficialiai – nedarbo išmoką (ji būtų mokama 9 mėn. ir siektų apie 3 700 Eur).

Išmokų kreipiasi kiti bedarbiai. Jiems išmokama po maždaug 2 000 Eur (4 000 Eur abiems).

„Reikėjo apsirengti šilčiau, susirgai.“ arba sergančio žmogaus kortelę (laikoma, kad dirbo oficialiai) išsitraukęs moksleivis. Sergantis neoficialiai dirbantis žmogus negauna nieko, oficialiai dirbantis – ligos išmoką (sakykim, jis sirgo 2 savaites – to-kiu atveju išmoka yra apie 240 Eur).

Ligos išmokos kreipiasi ir 2 sergantieji. Jiems ji priklauso tokia pat – po 240 Eur arba 480 Eur abiem.

„Ups, patyrei traumą darbe“. Jei darbuotojas dirbo neoficialiai – negauna nieko. Jei oficialiai – jam mokama atlyginimo dydžio išmoka (sakykim, žmogus nedirbo dėl traumos 1 mėnesį ir gavo 600 Eur).

4 pensininkams išmokama pensija (250 Eur per mėnesį; 12 000 Eur per metus gauna 4 pensininkai).

Išmoką traumą patyrusiam darbuotojui ir pensijoms išmokėti pinigų „Sodroje“ ne-bepakanka. Į veiksmą įsijungia valdžia ir galvoja, ką daryti, kaip žmonėms išmokėti tai, kas priklauso. Kartu aptariami valdžios pasiūlymai ir svarstoma, kas būtų, jeigu susirgtų, netektų darbo daugiau žmonių.

Apibendrinama, kokie pavojai laukia dirbant neoficialiai – nepriklauso jokios išmo-kos ir nebus mokama pensija, be to, dirbant nelegaliai prastėja remiamų žmonių sąlygos – ne tik svetimų ir nepažįstamų, bet ir moksleivių senelių, vaikus auginan-čių sesių, sergančių tėvų ir pan.

41

Auginu mažylį iki 1 metų

Oficialus darbuotojas

Auginu mažylį iki 2 metų

Neoficialus darbuotojas

Oficialus darbdavys

Neoficialus darbdavys



Biudžetas – 33 600 € Įmokos „Sodrai“ – 0 €

Kas mėnesį gaunate vaiko priežiūros išmoką

Atlyginimas „į rankas“ 700 €

Biudžetas – 48 240 € Įmokos „Sodrai“ –

14 780,64 €

Kas mėnesį gaunate vaiko priežiūros išmoką




Pensininkas Pensininkas





Pensininkas Pensininkas


Kas mėnesį gaunate 250 € pensiją







Valdžia

„Sodros“ specialistas Valdžia

Valdžia

„Sodros“ specialistas

„Sodros“ specialistas

Bedarbis Bedarbis

Apskaičiuojate ir mokate išmokas

tiems, kas priklauso, surenkate įmokas

iš darbdavių

Nustatote, kokio dydžio įmokas reikia surinkti ir kokias

išmokas išmokėti. Sprendžiate problemas,

kai surenkama mažiau įmokų nei reikia išmokų



iš darbdavių



iš darbdavių







9 mėn. gaunate nedarbo išmoką

9 mėn. gaunate nedarbo išmoką

?

? ?

?

? ?

? ?

Reikėjo apsirengti šilčiau, susirgai

Metai buvo ramūs, nieko nenutiko.

Esi laimingas žmogus

Ups, patyrei traumą darbe Būk atsargesnis ateityje







Labai gaila, likai be darbo

Sveikiname, greitai tapsi mama ar tėčiu

Laikas mokėti pensijas

Reikėjo apsirengti šilčiau, susirgai

Ups, patyrei traumą darbe Būk atsargesnis ateityje

Sveikiname, greitai tapsi mama ar tėčiu

Labai gaila, likai be darbo

51

Neoficialiai dirbęs darbuotojas tapęs bedarbiu negauna nieko.

Oficialiai dirbusiam darbuotojui 9 mėn. mokama nedarbo išmoka.

Ji siektų apie 3 700 €*.*Tokio dydžio išmoka mokama ir žaidimo pradžioje korteles su užrašu „Bedarbis“

išsitraukusiems „Sodros“ klientams.

Jei darbuotojas dirbo neoficialiai – negauna nieko.

Jei oficialiai – jam mokama atlyginimo dydžio išmoka (sakykim, žmogus nedir-bo dėl traumos 1 mėnesį ir gavo 600 €).

Neoficialios įmonės darbuotojas negauna nieko.

Oficialios – (jei tai mergina, mokama motinystės išmoka) ~3*600=1 800 €

arba (jei tai tėtis) 600 € (pirmą mėnesį gimus vaikui). Šie išmokų gavėjai taip pat informuojami, kad jiems priklausys išmokos

iki vaikui sueis vieni ar dveji metai (kol kas jos jiems nemokamos).

Vaikus auginančios mamos (viena – iki metų, kita – iki dvejų). Joms atitinkamai „Sodra“ išmoka apie 4 200 € (augina iki

metų) ir 2 800 € (augina iki dvejų).

Sirgdamas neoficialiai dirbantis žmogus negauna nieko.

Oficialiai dirbantis – ligos išmoką (sakykim, jis sirgo 2 savaites – tokiu

atveju išmoka yra apie 240 €).

4 pensininkams išmokama pensija: 250 € per mėnesį kiekvienam;

12 000 € per metus gauna 4 pensininkai.


Žinių patikrinimo atsakymaiI. 1 – b; 2 – c; 3 – b; 4 – b; 5 – a; 6 – b; 7 – a; 8 – b; 9 – c; 10 – a; 11 – cII. 1 – a; 2 – c; 3 – b; 4 – a; 5 – a; 6 – c; 7 – b


KAIP PRADĖTI KURTI VERSLĄ DAR MOKYKLOJEMūsų draugai Lietuvos Junior Achievement sukuria realią galimybę mokiniams iš-bandyti verslininko kelią dar besimokant mokykloje. Tai ne verslo žaidimas ar verslo simuliacija, tai realus verslas, kurį valdydami mokiniai patiria, kaip veikia nuosavas verslas, taiko mokykloje įgytas žinias, mokosi panaudoti savo talentus ir gebėjimus kuriant ir valdant nuosavą įmonę (9 – 12 klasėms).

Mokiniai skatinami spręsti iššūkius, su kuriais susiduria bendruomenėje kuriant ir pristatant savo verslo idėją. Mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programa padeda atskleisti jaunimo verslumo dvasią. Mokiniai visus mokslo metus vysto savo verslo įmonės veiklą, pradedant nuo idėjos išgryninimo, supratimo kaip valdyti finansus ar komandinį darbą ir sprendžia kitas realaus verslo problemas.

Įkurdami MMB mokiniai įgyvendina visą verslo valdymo ciklą: įkuria įmonę, sukau-pia pradinį kapitalą, planuoja, kuria savo paslaugą arba produktą bei jį parduoda, vykdo rinkodarą, veiklos pabaigoje atsiskaito su akcininkais, pateikia veiklos atas-kaitas ir uždaro įmonę.

Pagrindiniai Mokomųjų mokinių bendrovių uždaviniai yra suteikti galimybes moki-niams suprasti kaip yra valdomas tikras verslas, supažindinti kaip veikia bendrovės, išsirinkti savo valdybą, didinti akcijų kapitalą, pristatyti bei parduoti savo idėją ir valdyti finansus.

Daugiau informacijos: [email protected]; www.lja.lt, www.facebook.com/JALithuania/

Mūsų draugų turinys


Užduotis „Verslumas“

Investuodami savo išteklius, kad įgyvendintų idėjas, verslininkai rizikuoja. Verslo kūrėjai nuolat ieško geresnių, pigesnių būdų savo idėjoms realizuoti, todėl rinkas pasiekia nauji produktai. Verslumas (antreprenerystė) – tai pirmiausia naujoviškos, kūrybiškos idėjos ir įgūdžiai jas įgyvendinti.

Žinioms apie verslumą įtvirtinti skirkite užduotį papasakoti apie jiems žinomus verslininkus

ir kaip pasireiškė jų verslumas?

Paprašykite mokinių papasakoti apie jiems žinomus verslininkus ir kaip pasireiškė jų verslumas? Tai galėtų būti pasakojimai apie žmones iš jų aplinkos, giminės, mies-to ar miestelio, kur jie gyvena. Galbūt mokiniai žino pavyzdžių, kada jaunas žmogus dar mokykloje įkūrė savo verslą? Paprašykite papasakoti apie jį, kaip jam sekasi, su kokiais sunkumais ar rizikomis susidūrė, kokius sprendimus priėmė.

Leiskite mokiniams pasiskirstyti grupėmis ir skirkite darbą sugalvoti, kokį verslą dabar kurtų mokiniai? Kokie jo išskirtinumai lyginant su konkurentais?

Ši užduotis skatins mąstyti apie privatų verslą bei ugdys mokinių kūrybiškumą.

Mūsų draugų turinys

Įvadinis žodis - ...nepamiršk parašiuto 1 Įvadinis žodis mielas mokytojau, lektoriau, ši...

Documents