uŽ ŽemĘ ir ŽmogŲ kaune 2015 nr. 2

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS KAUNUI / 2015/02-2

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Dr. A. Veryga apie tabaką, alkoholį ir

sveikatos politiką

K. Juozapavičiūtė: Kas pasirūpins Kauno

medžių sveikata?

Su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatais į Kauno miesto savivaldybės tarybą susipažinkite

psl.2 psl.6

4-5 psl.

Mieli kauniečiai,Kaunas yra mokslo, švietimo ir kultūros cen-

tras, čia turime universitetus, profesionalius teatrus, puikius muziejus, galerijas, meninin-kus. Mieste yra puikių žmonių, kurie veikia Valančiaus blaivybės sąjūdyje, sveikos gyven-senos aktyvistų, tačiau tikras miesto valdžios bendradarbiavimas leistų pasiekti ženkliai aukštesnius Kauno žmonių gyvenimo kokybę gerinančius šių pastangų rezultatus. Norisi šnekėti apie miesto viziją, idėją, kuri gali su-vienyti Kauno bendruomenių, visuomeninių organizacijų pastangas.

Kauno valdžia nesibodi garsiai kalbėti apie tai, kaip taps Europos žaliąja sostine, taip pat Europos kultūros sostine. Tačiau antrą dešim-tmetį trunkantis žaliųjų erdvių, apsauginių miesto želdinių privatizavimas ir užstatymas vis dar nesibaigia, kultūrinis gyvenimas pa-prastai prieinamas tik nedidelei daliai žmonių, o miesto šventės, masiniai kultūriniai rengi-niai nepraeina be viešosios tvarkos pažeidimų ir policijos įsikišimo, nes čia net Kauno Pilies operetės festivalis neapsieina be prekybos al-koholiu...

Tuo tarpu aš Kaunui siūlau prieš svarstant grandiozines europinio lygio strategijas pir-miausia pamėginti susitvarkyti parkus, kultū-rines erdves, renginius, kurie būtų patrauklūs, prieinami ir saugūs miesto visuomenei, jau-nimui, šeimoms, o taip pat ir visos Lietuvos žmonėms.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, Naisiuose vykstantys festivaliai sutraukia žmones iš vi-sos Lietuvos. Nebūtina kurti didžiulių projektų,

galima pradėti nuo atskirų miesto rajonų, ats-kirų sektorių, visuomenės grupių problemų sprendimo. Nustojus gyventi lozungais, pasi-telkus visuomenės pagalbą, galima padaryti labai daug be didelių finansinių resursų.

Kauno žmonės kūrybiški, inteligentiški, bū-tina tą potencialą sujungti su miesto valdžios veiksmais. Kauniečiams valdžioje reikia at-stovų, kurie girdėtų miesto gyventojus, kartu būtų pakankamai diplomatiški, išsilavinę ir visuomeniški, kad gebėtų sutelkti skirtingus žmones, organizacijas bendrų tikslų sieki-mui. Lietuvos valstiečiu ir žaliųjų sąjungos sąrašas vienija humanitarus, akademinės bendruomenės atstovus, sveikos gyvensenos ir blaivybės puoselėtojus, aplinkos apsaugos specialistus, kurių Kauno valdžioje reikia daug labiau nei žinomų verslininkų ar kitų sektorių atstovų, aišku, jei miesto gyventojams priim-tina ta vizija, kurią siūlo įgyvendinti mūsų ko-manda.

Nuo savęs noriu pridurti, jog pokyčiai vyks-ta ne kalbose, o darbuose, buvusieji valdžioje savo progų neišnaudojo, aš imuosi asmeni-nės atsakomybės už tuos žmones, kuriuos pakviečiau dalyvauti Lietuvos valstiečių ir ža-liųjų sąjungos sąraše į Kauno miesto Tarybą ir Merus. Reikalingas jūsų palaikymas ir mes kartu veiksime siekdami, kad Kaunas taptų Laimės miestu čia gyvenantiems žmonėms. Už laimingus žmones laimingame, sveikame, kultūringame mieste...

Ramūnas Karbauskis,Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, kultūros mecenatasRamūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

2 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Medžiai teikia naudą žmogaus sveikatai. O kas pasirūpins Kauno medžių sveikata?

Kristina Juozapavičiūtė

Nemažai žinome apie medžių teikiamą naudą žmogaus sveikatai: medžiai mūsų aplinkoje valo orą, absorbuoja CO2, gamina deguonį, mažina įtampą, gerina nuotaiką, atpalaiduoja. Netgi sakoma, kad medžiai gydo depresiją, slopina pyktį, agresiją, žo-džiu – skatina žmogų jaustis laimingesniu. Visgi nedaug teišmanome apie medžių sveikatą. Tai ypač akivaizdu stebint nuskur-dusius medžius Kauno miesto gatvėse, kur šiems „žaliesiems mūsų draugams“ lieka vis mažiau vietos, mažiau rūpesčio. Kur jau ten rūpesčio... Prisidengiant priežiūra, genėjimu, nekompetentingų „prižiūrėto-jų“ rankomis miesto želdiniai yra negailes-tingai žalojami. Net Laisvės alėjos liepoms savivaldybė neteikia didesnės reikšmės ir siunčia jas „genėti“ kaip šluotas. O šaliga-tvius valantys „Kauno švaros“ traktoriai nepasivarginę pasitraukti šiek tiek į šoną plėšo medžių kamienus. Pavyzdžiui, I. Kan-to gatvėje medžiai taip niokojami jau eilę metų.

Tai nebestebina, turint omenyje, kad rūpini-masis miesto medžiais patikėtas atliekų tvarky-mo įmonei „Kauno švara“. Dar labiau esamą situ-aciją paaiškina ciniškas šių „prižiūrėtojų“ požiūris į želdinių priežiūrą, kuri įvardinama, cituoju: „• medžių kirtimas; • medžių kirtimas aukštalipio būdu;• krūmų kirtimas;• medžių genėjimas;• medžių genėjimas aukštalipio būdu;• nulūžusių medžių šakų surinkimas ir išveži-

mas;• kelmų rovimas mechanizuotai;• kelmų rovimas rankiniu būdu;• žolės pjovimas;• gyvatvorių tvarkymas;• leidimų gavimas ir kitų reikalingų dokumen-

tų medžių genėjimui ir pjovimui tvarkymas.“Kaip matote, nė žodžio apie želdinių sodini-

mą, atkūrimą, sveikatinimą, realią priežiūrą...Medžiai miesto teritorijose yra pagrindinis

žalio kraštovaizdžio elementas, natūralus ga-tvių triukšmo, dulkių, automobilių išmetamųjų dujų filtras, pavėsis atokvėpiui karštą vasaros dieną. Tačiau miesto teritorija medžiui augti ir gyvuoti yra per daug agresyvi, kad jis kles-tėtų taip, kaip gali klestėti natūralioje aplinko-je – mieste medžio gyvenimas sutrumpėja 3–4 kartus. Daugelyje Europos valstybių imta suprasti, kad medžiai miesto teritorijose reika-lauja ypatingos priežiūros ir globos. Orientuo-jamasi į medžio sveikatą, prevencinę priežiūrą ir palankios aplinkos kūrimą. Medžių priežiūros žmogaus paveiktoje aplinkoje ypatumus tyri-

nėja arboristikos mokslas. Pažangių šalių mies-tų ir gyvenviečių želdinių priežiūra perduo-dama šios srities specialistams – arboristams. Humanistinis ir profesionalus požiūris į miesto medžių priežiūrą leidžia prailginti jų gyvenimą, kurti žalesnę, švaresnę ir labiau estetišką aplin-ką, taupyti medžių priežiūrai išleidžiamas lėšas. Deja, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje arboristikos praktika kol kas gana retas reiškinys, dėl žinių ir įgūdžių trūkumo mūsų medžiai miestuose stipriai žalojami agresyvios žmogaus veiklos ir drastiškų neprofesionalios „priežiūros“ metodų.

VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Algis Davenis teigia, kad pastarieji 40 ilgų ir nuoseklių tyrinėjimo metų parodė, jog medis susikuria specifines savigynos sistemas, kurios yra labai veiksmingos kovojant su infekcijomis jį sužalojus. Anot jo, arboristikos teoretikas ir praktikas, modernios arboristikos „tėvas“, bio-logas ir augalų patologas daktaras Alex Shigo (1930–2006) įrodė, kaip medis greitai prisitaiko prie pokyčių, kurie kelia grėsmę jam išlikti. Jis paneigė tradicinį, laikytą neginčytinu medžio

„užsikrėtimo“ ir medienos puvimo procesą, įrodydamas, kad medžiai turi ir naudoja gy-nybinę „atskyrimo“, o ne „gydymosi“ sistemą. 1984-aisiais Vokietijoje jis paskelbė „medžių chi-rurgijos“ pabaigą. Jo atrasta savigynos sistema

– anatominis ir cheminis „barjeras“ – tai esminis taškas, formuojantis ekologinį požiūrį į medžio būklę arboristikoje. Nugenėtos, pažeistos ar nudžiuvusios šakos kelmas ilgainiui apauga sava mediena, kaliusu ir tokiu būdu „uždaro“ žaizdą…

Tačiau mūsų medžių priežiūros tradicijoje vis dar įprasta pažeistus medžius dar labiau trau-muoti, užmūrijant dreves, tepant įvairią chemi-ją ant pažeistų vietų. Taip tik trukdome medžiui pačiam susitvarkyti su pažeidimais.

Ką gali padaryti žmogus? Tik suprasdamas ekologinės pusiausvyros dėsnius, žmogus gali stengtis sudaryti kiek įmanoma palankesnes sąlygas medžio, o tai reiškia ir visos jo ekosiste-mos gyvavimui.

Medžiai gamtoje yra susiję vienas su kitu ir su daugeliu kitų šios bendrijos elementų. „Drau-gystė“ užtikrina medžio ir jo bendrininkų, „gy-ventojų“ ilgalaikį išlikimą. Tarp medžio ir įvairių organizmų užsimezga įvairūs simbiotiniai ryšiai. Medžiai jungiasi į grupes, grupės – į masyvus, pavienių subjektų ekosistemos – į objektų ekosistemas, susiformuoja unikali ekosistema, apjungianti milijardų milijardus organizmų ir t. t.

Medis kitus gyvus organizmus veikia kur kas toliau, negu siekia jo paties vainikas. Drėgmę jis ima iš visur, kur tik siekia jo šaknys. Drėgmė išsiskirsto po medienos audinius ir pagaliau didžiausia jos dalis per lapus išgaruoja į atmos-ferą. Vienas suaugęs medis per dieną išgarina į atmosferą šimtus litrų vandens. Tokiu būdu jis

dalyvauja vandens apykaitos rate.Arboristika prasideda nuo „kastuvo“, nuo sė-

klų brandinimo ir daiginimo. Teisingai „pradėti“ nuo sėklos (arba vegetatyviniu būdu padau-ginti) sodinuką arboristui reiškia sėkmingą au-galo gyvenimą. Todėl labai svarbi arboristikoje yra medžio sodinimo ir jo priežiūros reikšmė. Didelis dėmesys skiriamas augalo aplinkai, jo pagrindui „didenybei“ dirvožemiui, jo kokybei.

Arboristikoje atsisakyta tarp mūsų „pritapu-sių“ medžio chirurgijos metodų. Drevės ar kito paviršiaus pažeidimai „gydomi“ tik išskirtiniais atvejais. Pirmenybė visuomet teikiama pažeis-tos dalies generavimui, nepažeidžiant vidinių augalo apsauginių barjerų funkcijų. Cheminės priemonės naudojamos tik būtinais atvejais, kai estetiniai apdorojimo tikslai ir būdai yra svaresni už ekologinę medžio vertę. Arboristas stengsis sudaryti palankias sąlygas tinkama kryptimi augti kaliusui ir pašalinti ar bent pa-bloginti sąlygas puviniui ir ligoms atsirasti ar plisti. Drevės neplombuojamos, neužtaisomos ir nebetonuojamos. Šakų genėjimas atliekamas taip, kad kaliuso žievei būtų kuo lengviau likusį

„kelmą“ apauginti ir paslėpti žaizdą nuo išorės

poveikio. Genėjimai atliekami per augalo ve-getaciją – tuo metu, kai augalas yra fiziologiškai gyvybingas. Šie principai, arboristams įrodžius savo tiesą, pagrindžiant jį ilgamete praktika, yra pripažinti daugelyje šalių, tačiau iki šiol neatitin-ka mūsų šalyje galiojančių teisės aktų ir vyrau-jančių tradicijų.

Aš, kaip visuomeninio Lietuvos žaliųjų judėji-mo atstovė, taip pat kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Kauno savivaldos rinkimuose, bendradarbiaudama su „Lietuvos arboristikos centru“ aiškiai pasisakau už Kau-no želdinių gausinimą, sunaikintų želdinių at-kūrimą, o taip pat ir profesionalią jų priežiūrą. Organizuodami miesto želdinių priežiūros bei tvarkymo darbus, vadovausimės Europoje tai-komais želdinių priežiūros gyvenamojoje vie-tovėje principais, patikėdami šias funkcijas tik tinkamą kvalifikaciją turintiems specialistams bei orientuodamiesi į prevencinę miesto žel-dinių priežiūrą, medžių gerovę. Humanistinis ir profesionalus požiūris į miesto medžių priežiū-rą leidžia prailginti jų gyvavimo amžių, kurti ža-lesnę, švaresnę ir estetiškesnę aplinką, taupyti savivaldybės lėšas.

Vietos dvasiaIšskirtinę reikšmę Lietuvos bei regionų iden-

titetui turi istoriniai želdynai, miesto aikštės bei kolektyvinės atminties objektai – paminklai. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkė Vaiva Deveikienė vietos identiteto garantu siūlo laikyti istorinius želdynus, atsi-žvelgiant į tai, kiek daug kultūrinių, meninių renginių vyksta Lietuvos dvarų sodybose bei parkuose. Buvę privatūs dvarų parkai lengvai tampa viešaisiais istoriniais parkais, pritaikytais visuomenės kultūriniams bei rekreaciniams po-reikiams. V. Deveikienės teigimu, svarbu identi-fikuoti vertingiausias ir unikaliausias gamtines bei kompozicines parko savybes. Kraštovaiz-džio architektė pastebi, kad norint sutvarkyti bei lankymui pritaikyti istorinio parko teritoriją, nebūtina imtis didelių projektų. Kartais tiesiog užtenka prižiūrėti medžius, nušienauti teritori-ją – atidengti unikalią esamą parko kompoziciją.

Anot architekto Liucijaus Dringelio, miestas visada asocijuojasi su aikšte: Romą pažįstame iš Šv. Petro bazilikos aikštės, Maskvą – iš Raudo-nosios aikštės, tuo tarpu Vilnių reprezentuoja Katedros aikštė. Kaune tikriausiai reprezentaty-viausia yra seniausioji ir pagrindinė Kauno sena-miesčio aikštė – Rotušės aikštė. Miestų aikštės, turėdamos didelį emocinį, urbanistinį bei ar-chitektūrinį krūvį, yra tarsi jų vizitinės kortelės, kuriose atsispindi miesto semantiniai bruožai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto do-centas dr. Tomas Grunskis išskyrė paminklus, kaip kolektyvinės atminties įprasminimo viešo-siose erdvėse objektus. Anot architekto, Laisvė ir Nepriklausomybė kiekvienai valstybei yra es-minis dalykas, ir tai visada lemia poreikį šią naci-onalinę, neliečiamą ir beveik sakralinę vertybę įamžinti visuomenei suprantamais pavidalais, įvaizdžiais ir objektais. T. Grunskis pastebi, kad semiologiniu požiūriu Lietuvoje šiems pamin-klams naudotos gana tipiškos formos: modi-fikuotas obeliskas, abstrahuota kolona iškelia simbolį – dvigubą kryžių, laisvės angelo figūrą ir pan. Šie motyvai tapo etaloniniais ir vienaip ar kitaip atkartojamais paminkluose, skirtuose įamžinti Laisvę ir Nepriklausomybę.

T. Grunskio teigimu, kolektyvinę atmintį be jokios abejonės reikia skatinti ir puoselėti. Pas-tarąjį 20-metį visuomenė nesiėmė Laisvės ir Nepriklausomybės įprasminti memorialuose. Architektas kelia klausimą, ar tai gali būti soci-alinė diagnozė – nedarome to, nes galbūt tų vertybių nebeturime? Baltijos kelią, jo požiūriu, galime laikyti gyvuoju paminklu žmonių, turin-čių bendrą tikslą, kurį pamirštame. Žmonėms reiktų tai priminti paminklais viešosiose, visuo-menei matomose erdvėse.

Parengė Kristina Juozapavičiūtė

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 3


Dvidešimt trys metai nuoširdžios pagalbos

Kaune jau dvidešimt treji metai veikia lab-daringa samariečių bendrija, savo veikla pa-dedanti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Teikiama įvairi pagalba: nuo maisto produk-tų iki baldų ar drabužių. Šv. Gertrūdos ga-tvėje įkurtas ir vaikų dienos centras. Esant būtinybei, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius tam tikram laikotarpiui gali suteikti slaugos priemones. Taip pat teikia-ma transporto paslauga nevaikštantiems žmonėms nuvykti į gydymo įstaigą.

Artūras STOŠKUS

Įsikūrė Šv. Gertrūdos g.

Lietuvos samariečių bendrija (LSB) – tai lab-daros visuomeninė organizacija, vykdanti socialines, globos, paramos, integracijos, psi-chologinės reabilitacijos, dienos centrų, vaikų vasaros užimtumo ir kitas programas. 1992 m. LSB skyrius įsikūrė Kaune, vėliau – įvairiuose Lie-tuvos miestuose. Lietuvos samariečių bendrija yra priimta į SAINT (Samariter International) – tarptautinę organizaciją jungiančią Europos samariečius, kuri vykdo dalį Europos Sąjungos socialinės programos. Šiuo metu LSB asociaciją sudaro 14 narių-skyrių.

Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vė-lyvis bendradarbiaudamas su Vokietijos sama-riečių vadovais išplėtojo veiklą, suorganizavo kiekvieno savanorio darbą ir taip užtikrino ben-drijos sėkmingą veiklą. Kauno skyrius įsikūręs Šv. Gertrūdos g. 8A, Kaune.

Vaikai turi vietą prasmingam laiko praleidimui

Vidaus patalpose įrengtas Vaikų dienos cen-tras, kuriame dirba socialinė pedagogė ir gru-pės vadovas. Vaikai gali atvykti po pamokų į centrą atlikti namų darbus, tobulėti bendrau-dami, ko tikriausiai negautų namuose. Su jais aktyviai užsiima socialinė pedagogė, lanko mu-ziejus, teatrus ir kitas lankytinas vietas. Centre įrengta virtuvėlė, kurioje dirba savanorės mo-terys ir ruošia pietus vaikams. Pasibaigus darbo laikui vaikai nenoriai palieka dienos centrą, vi-suomet kitą dieną sugrįžta atgal. Dienos centrą

lanko apie 20 vaikų. Šiuo metu trūksta žmonių, galinčių užsiimti su vaikais. Kiekvienas norintis gali prisijungti prie šios savanoriško švietėjiškos veiklos. Tereikia skirti keletą valandų per dieną.

Šiuo metu trūksta priemonių

Šiuo metu trūksta slaugos priemonių, baldų ir maisto produktų. Reikalingi ramentai, spe-cialios lovos ir kitos priemonės, kurios padėtų žmogui. Labiausia trūksta finansinės pagal-bos. Šiuo metu seno pastato (Šv. Gertrūdos g.) stogas leidžia vandenį, reikalingas jo remontas. Vidaus patalpose taip pat reikia įrengti moky-mų patalpą, sandėlį ir kitas patalpas. Savanoriai įrengimo darbus atlieka patys, bet tai daro tik turėdami laiko. Pirmininko Mindaugo Vėlyvio teigiamu, viskas vyksta, bet nepakankamai greitai, tad kai kurios programos stringa. Moky-mų salė reikalinga savanorių pirmos pagalbos ir kitiems mokymams.

Samariečiai už simbolinį atlygį nuomoja slau-gos priemones. Tačiau jos dėvisi, tad reikalindas atnaujinimas. Partizanų gatvėje yra maisto pake-tų dalinimo punktas. Jis dirba darbo dienomis nuo 10.00 iki 13.00. Jame atsiimti maisto davinį gali žmonės, užsiregistravę darbo biržoje.

Visą paramą, tiek materialinę, tiek maistinę ar kitą paramą galima įteikti šiais adresais Kaune: Šv. Gertrūdos g. 8a (pagridninė būstinė), Kauna-kiemio g. 40, Gedimino g. 2, Partizanų g. 5.

Pirmos pagalbos mokymas SamariečiamsPirmos pagalbos išmanymas yra svarbus sa-

vanoriams, kurie atlieka pacientų pervežimus. Pacientai pervežami į dializes ir kitas procedū-ras. Savanoris, mokėdamas atlikti pirmąją pa-galbą, galėtu išgelbėti paciento gyvybę esant kritinei situacijai, kai paciento sveikata pablo-gėja. Širdies masažas palaiko pagrindinęs gyvy-binęs funkcijas. Taip laimint keletą papildomų minučių galimą pristatyti pacientą į kvalifikuo-tą gydymo įstaigą ir suteikti tolimesnę pagalbą.

Kitokia pagalba

Nemažai žmonių gyvena vieni. Jie jaučia po-reikį bendrauti, pasikalbėti ir praleisti laiką kartu. Vienatvės jausmas tikrai nėra malonus. Savano-riai, priklausantys Lietuvos Samariečių bendrijai, lanko tokius žmones, bendrauja su jais ir pade-da jiems namų ruošoje.

Vasaros laikotarpiu vyksta vaikų stovyklos. Jaunimas gali padėti organizuoti stovyklas. Kie-kvienos vasaros stovyklos darbas apsprendžia-mas iš anksto. Kiekvienas jaunas kaunietis gali prisidėti prie šios veiklos.

Kvietimas įstoti į samariečių veiklą

Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius kviečia įstoti ir tapti nariu, prisidėti prie šios vei-klos. Bendrijos narys susimoka metinį mokestį, kurio dydis priklauso nuo paties nario. Šis na-rystės mokestis suteikia galimybę įsigyti naujas priemones vaikų dienos centrui, prižiūrėti pas-tatą ir patalpas viduje.

Aš, Artūras Stoškus, esu šios organizacijos narys. Savanoriauju vaikų dienos centre, žai-džiu su vaikais stalo žaidimus, kartu lankomės muziejuose, perduodu jiems savo pasaulėžiūrą. Raginu ir kitus piliečius prisidėti prie Lietuvos samariečių bendrijos veiklos. Net ir nedidelė mūsų auka suteiks galimybę likimo nuskriaus-tiems žmonėms gauti reikalingiausią pagalbą..

Kauniečiai, skubėkime daryti gera!

KONTAKTAI: Šv. Gertrūdos g. 8A, Tel.: +370 37 321572, +370 686 37248; El. paštas: [email protected]

Artūras Stoškus,kandidatas į Kauno miesto tarybą, Kauno greitosios

medicinos pagalbos stoties savanoris, Kauno

samariečių narys

Dr. Rolandas Stankevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas,

dekanas, kandidatas į Kauno miesto tarybą

Vienas sėkmingiausių Lietuvos versli-ninkų R. Karbauskis teigia, kad pagrin-dinis dalykas versle nėra tik kapitalas ir įtaka. „Drąsiai galiu pasakyti, jei būčiau vartojęs alkoholį, manęs šiandien čia nebūtų. Kad keistųsi į gerą situacija Lie-tuvoje – turi pasikeisti kartos. Jūs esate tie žmonės, kurie gyvens ateityje, tad susikurkite tą ateitį patys. Svarbiausia gyvenime – tolerancija ir kantrybė bei sugebėjimas viską atlikti šiandien, nes rytojus gali ir neišaušti. Tik negalvokite, jog nieko neplanuoju. Planų turiu dau-geliui metų į priekį ir stengiuosi juos kuo greičiau įgyvendinti.“

Kaip vis daugiau gyventojų pasitikė-jimo ir populiarumo sulaukiantis po-litikas R. Karbauskis teigia, jog jaunoji

karta yra mūsų ateitis. Su šia mintimi dalyvaujame ir Kauno miesto savival-dos rinkimuose. Didžiuojuosi, kad dirbu viename geriausių universitetų ir labai vertinu tai, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų komanda Kaune yra jauna ir labai išsilavinusi, o įvairiausių sričių profesionalai yra pasi-rengę įveikti iššūkius, atsakingai priimti sprendimus bei nuoširdžiai atstovauti savivaldybės gyventojus.

Kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są-jungos Kauno miesto skyriaus pirmi-ninkas prisiimu atsakomybę už visą komandą, už iškeltų tikslų siekimą ir drąsiai kviečiu jus įjungti ŽALIĄ ŠVIESĄ VERTYBĖMS!

Kaunas yra stiprus mokslo ir švietimo centras, galintis didžiuotis net keletu universitetų bei gausybe kitų švietimo ir mokslo įstaigų. Tai didžiulis potenci-alas ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos raidai. Išnaudoti šį potencialą būtinas švietimo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas tiek su savivaldybe, tiek su vers-lo atstovais. Universitete rengdami susitikimus su lyderiais tikimės įkvėpti bei paskatinti studentus jau nuo pirmojo kurso tiksliai susidėlioti prioritetus, gilinti žinias ir tų žinių pagalba kurti gerovę Lietuvoje. Gruodžio pradžioje Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko studentų susitikimas su Ramūnu Karbaus-kiu, verslininku, ūkininku, kultūros mecenatu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są-jungos pirmininku.

Turime kuo didžiuotis ir ko siekti



Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Kauno savivaldybės tarybą

Buvęs krepšinio treneris ir teisėjas, versli-ninkas

Dainius Švipas

Kauno miesto vicemero padėjėjas, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties sava-noris, Kauno samariečių narys

Artūras Stoškus

Žaliojo sveikatos klubo „ŽOLINČIAUS AKADEMIJA“ prezidentė, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė, knygų autorė

Danutė Kunčienė

UAB „Gintarinė vaistinė“ filialo vaistininkė-vedėja

Edita StankevičiūtėKauno jėzuitų gimnazijos mokytojas, dės-

tantis pagal Tarptautinio bakalauriato pro-gramą, butų savininkų bendrijų pirmininkas, ugdymo bendrijos „Žintis“ įkūrėjas

Rokas Balčiūnas

VDU „Rasos“ gimnazijos mokytoja

Aldona Lukoševičienė

Nr.7 Nr.8

Nr.9 Nr.11 Nr.12 Nr.13

Europos Parlamento nario B. Ropės Kauno biuro vadovė, aplinkosauginio laikraščio

„Žalioji Lietuva“ redaktorė, visuomenininkė

Kristina JuozapavičiūtėLVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininko

pavaduotoja, gyvūnų teisių aktyvistė

Jurgita Tamulionienė

UAB „Prosangvis“ vadybininkas, LVŽS Kau-no miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas

Lauras Stacevičius

BIOCHEM GmbH atstovas Baltijos valsty-bėms, Baltijos Biochema direktorius, Kauno vicemero patarėjas

Edvinas Banevičius

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dekanas, docentas, LVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininkas

Dr. Rolandas Stankevičius

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas

Andrius Tamulionis

Nr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4

Nr.5 Nr.6


Atliekų tvarkymo įmonės ekologė

Rita Kapčinskienė

Dirba: UAB „Amžių linija“

Daiva Stonkuvienė

UAB MJ Consulting – teisininkė, advokatų R. Mištauto ir Ž. Kalinausko kontora – teisi-ninkė

Aleksandra Liachovič

Dirba: Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis. Ekologijos vaikų ir jaunimo laisva-laikio centro steigėja, Žaliosios agentūros kuratorė ir bendramintė

Inga Motiejūnienė

Dirba: ELSMUL VšĮ Kauno klinikos

Dalė Kvietkauskienė

Dirba: MB „Artoko grupė“

Lina Kontautienė

Nr.14 Nr.15

Nr.16 Nr.17

Nr.18 Nr.19

Kristina Juozapavičiūtė KANDIDATĖ Į KAUNO MIESTO MERES

Esu kilusi iš Aukštaitijos, Rokiškio. 2001 metais atvažiavau studijuoti į Kauną, baigiau socia-linės edukologijos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete. Mykolo Romerio uni-versitete studijavau Savivaldos institucijų administravimą magistro studijose. Vėliau Kauno technologijos universitete studijavau Medijų filosofiją, įgijau magistro laipsnį. Studijuodama filosofiją išmokau reaguoti į spartų šiuolaikinio pasaulio kitimą, vertinti besivystančių tech-nologijų poveikį žmogui bei aplinkai, pastebėti alternatyvių sprendimų galimybes.

Aktyviausia mano visuomeninė veikla prasidėjo nuo publikacijų rengimo. Nuo 2010 m. Kau-ne dirbu aplinkosauginio laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktore. Esu visuomeninės organiza-cijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ narė. Dalyvavimas šių organizacijų veikloje leido įsitikinti, kad racionalus gamtinių išteklių paskirstymas, jų tausojimas, sveikos aplinkos užtikrinimas yra tiesiogiai susijęs su socialiniu teisingumu ir žmonių gerove – tai alternatyva besaikiam ka-pitalizmui, žmonių išnaudojimui, taršiam jų gyvenamosios aplinkos eksploatavimui, žmonių sveikatą žalojančio vartojimo skatinimui. Nuo 2012 m. esu Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė LR Aplinkos ministerijos GMO valdymo priežiūros komitete. Nuo 2013 m. – iniciatyvinės gru-pės „Lietuva be GMO“ narė, rūpinuosi, kad Lietuvoje nebūtų auginami genetiškai modifikuoti žemės ūkio augalai, o žmonės gautų tikslią informaciją apie maistą, už kurį moka parduotu-vėse ir kavinėse.

Keletą metų dalyvauju Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikloje, prisidėjau rengiant Bronio Ropės rinkimų kampaniją. Laimėjus Europos Parlamento rinkimus, tapau Europos Parlamento nario B. Ropės Kauno biuro, įsikūrusio LR žemės ūkio rūmuose, vadove.

Vertindami humanistinį mąstymą, išsilavinimą, patirtį visuomeninėje veikloje ir profesinę kompetenciją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei Europos Parlamento narys Bronis Ropė su Kauno miesto skyriaus pritarimu iškėlė mano kan-didatūrą tiesioginiuose Kauno miesto merų rinkimuose.

Sulaukiame kritikos dėl nepakankamo žinomumo, tačiau mes džiaugiamės, kad nesame pagarsėję, kaip korupcinių skandalų herojai. Mūsų prioritetai – visuomenės sveikata, šeimos politika, aplinkos kokybė, švietimas, kultūra, viešųjų paslaugų prieinamumas, gyvūnų gero-vė, maisto sauga. Šios temos paprastai nedomina masinės žiniasklaidos, tačiau tai nereiškia, kad šie klausimai nėra aktualūs Kauno miesto gyventojams. Tad tikimės tų gyventojų palai-kymo, kurie savo atstovus renkasi ne pagal pasirodymų eteryje dažnumą, o pagal sau arti-mas vertybines nuostatas.

Valstietis visų pirma yra valsčiaus gyventojas, o valsčiai šiais laikais vadinami savivaldybėmis, todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pirmiausia yra savivaldos partija, esanti arčiausiai žmogaus ir jo kasdieninių rūpesčių. Mes sakome, kad Kaunas turi būti patogesnis žmogui nei automobiliui, gyventojui patrauklesnis ne mažiau nei turistui, jauni žmonės turi norėti čia ne tik studijuoti, bet ir gyventi, kurti šeimas. Kviečiu atsigręžti į tikrąsias vertybes. Tai gera galimy-bė tapti šiuolaikišku miestu, kuriame žmonės sveiki, saugūs ir visapusiškai turtingi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Kauno savivaldybės tarybą


Prieš savaitę Kauno mieste paskelbta gripo epidemija. Epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų. Epi-demijos paskelbimu siekiama pristabdy-ti gripo viruso plitimą. Epidemijos metu nedarbingumo pažymą galima užsakyti telefonu. Siūloma niekur neiti iš namų. Spe-cialistai rekomenduoja vengti kontakto su žmonėmis, dažnai plautis rankas ir – pasi-skiepyti nuo gripo.

Tačiau yra dar vienas būdas apsisaugoti nuo gripo ir ūminių kvėpavimo takų infek-cijų, nereikalaujantis, kad užsidarytumėte tarp keturių sienų ar švaistytumėt pinigus skiepams. Gyventojų sveikatą turi užtikrin-ti ne brangiai kainuojantis gydymas, o svei-ka gyvensena.

Rokas BALČIŪNAS

Filosofinių paradigmų skirtumai

Pradėti reikia nuo filosofijos. Kadangi moks-las yra žmogaus veikla, kad ir koks objektyvus mokslinis metodas bebūtų, žmogiškasis fak-torius jame yra stiprus, tai ypač jaučiama, kai kalbame apie mokslo išvadų galimą poveikį vi-suomenei ir jos elgsenai. Retas nėra pastebėjęs, kaip aktyviai viešinami mokslo atradimai, kurie leis pagaminti kokį nors parduotiną produktą arba paslaugą, ir kaip sunkiai kelią skinasi atra-dimai, kurie padėtų eiliniam piliečiui sutaupyti, mažiau vartoti ar išvis atsisakyti tam tikrų prekių.

Civilizuotoje medicinoje, nesvarbu ar tai Rytų, žolininkų ir ypač vakarietiškoje, susiklostė pa-radigma, kad liga yra kažkoks trūkumas, todėl norint pasveikti, reikia kažką būtinai vartoti arba daryti su organizmu, nes kitaip jis mirs. Pagal tokį požiūrį, organizmas tik dėl to išlieka sveikas, kad imunitetas nieko kito neveikia, tik nuolat kovoja su mikroorganizmų invazijomis. Imunitetui nusilpus, organizmą užpuola mi-kroorganizmai ir jis suserga, todėl reikia išorinio įsikišimo – gydymo.

Tačiau yra ir visiškai priešinga paradigma, an-titezė pirmajai. Ši paradigma teigia, kad liga yra organizmo funkcijų netinkamas prisiderinimas prie pakitusių aplinkos sąlygų dėl nuolatinio trukdymo iš išorės, todėl norint pasveikti, rei-kia leisti jam laisvai prisiderinti, neužverčiant

papildomomis medžiagomis arba papildomai nesikišant į jo procesus, nes kitaip jis mirs. Pagal tokį požiūrį, imunitetas didžiąją dalį laiko nie-ko neveikia, o įsijungia tik kraštutiniais atvejais, kai natūralūs procesai jau neleidžia suvaldyti mikroorganizmų populiacijos. Imunitetas nu-silpsta ne dėl to, kad jam kažko trūksta, o dėl to, kad organizmas yra priverstas eikvoti energiją kitiem procesams, primestiems iš išorės.

Naujos paradigmos dažnai slypi tarp eilučių, jos neatsiranda iš niekur, jos remiasi jau sukaup-tomis žmonijos žinioms, tad mes galime taip pat jomis pasiremti. Įprasta šiuolaikinė mikrobų teorija ligų kilmei aiškinti teigia, kad ligos kyla dėl tam tikro patologinio mikroorganizmo išve-šėjimo, su tuo mikroorganizmu kovoja imuni-tetas ir jam reikia padėti. Pažiūrėkime skaičiais, nors nuliai po kablelio daugeliui nieko nesakys, tačiau santykiniai dydžiai gali. Žmogaus kūne:

• 91 % ląstelių yra mikroorganizmai, – 90 % žarnyno mikroflora, – 1 % odos ir kitų gleivinių mikroflora,• 8,991 % yra žmogaus kūno ląstelės• 0,009 % imuniteto ląstelės – leukocitai. Taigi išeina, kad 0,009 % imuniteto ląstelių

kovoja su 91 % mikrobų, kurie jau yra mūsų organizmo ribose, o ką kalbėti apie nuolat plūs-tančias ordas?! Jokia armija, kad ir kiek galinga, negali atlaikyti tokios jėgų disproporcijos, 1 prieš 10000! Matyt yra kitas būdas, kuriuo kūne esantys mikroorganizmai kontroliuojami..? Yra, tačiau tą būdą pamatyti mums ir reikia priimti kitokią filosofinę paradigmą.

Kitas požiūris į mikrobus

Nors ši teorija jau sėkmingai skinasi kelią že-mės ūkyje ir ekologijoje, tačiau vis dar gaji min-tis, kad dėl kažkokių priežasčių žmogaus orga-nizmas gamtos dėsniams nepaklūsta.

Kas yra susidūręs su gamtine žemdirbyste, jau yra girdėjęs apie mikorizę (augalo ir dirvo-žemio mikrogrybų simbiotinį mutualistinį ryšį). Kiekvienas yra matęs vandens telkinių eutrofi-kaciją („žydėjimą“) ir dažnas žino, kad tą reiškinį sukelia ekosistemos išsiderinimas dėl maisto medžiagų disproporcijos, t.y. taršos maisto me-džiagomis. Kodėl šios žinios negali būti taiko-mos žmogaus organizmui? Gal mikroorganiz-mai mūsų kūne ir ant jo ne siekia mus nužudyti, o priešingai – mus apginti? Juk mūsų kūnas yra jų buveinė, jų namai. Kokia tuomet vieta lieka imunitetui? Su kuo jis kovoja? O gal reikia klaus-ti kitaip – kam jis padeda, kurią barikadų pusę renkasi?

Anksčiau manyta, imunoglobulinas A padeda imunitetui kovoti su žarnyno mikroorganizmais, o dabar nustatyta, kad ši medžiaga padeda tiems mikroorganizmams jungtis į grupes ir kooperuotis! Taip pat nustatyta, kad kuo žar-nyno mikroflora vešlesnė, tuo, užsikrėtus sal-monelėmis, mažesnė tikimybė, kad jos pateks iš žarnyno į kraują. Sveika, imunoglobulinu A sulipdyta ir vešli mikrofloros plėvelė žarnyne galimai trukdo įsitvirtinti ir helmintų (kirmi-nų) lervoms, o joms įsitvirtinus, konkuruoja su jomis dėl maisto ir riboja jų veisimąsi. Kadangi organizmas per gleivinę ne tik įsisavina me-džiagas, bet ir jas išskiria, tiek žarnyno, tiek ir gleivinių ar odos mikroflora virškina organizmo išskiriamas medžiagas ir jas nukenksmina. Taigi mikroorganimai mūsų kūne gina mus nuo nei-giamo aplinkos poveikio ir net valo organizmą. Ar Jūs įsivaizduojate, ką tai reiškia?! Juk tai mūsų gynybinių pajėgų dešimtūkstantkartis padidė-jimas tiesiog vienu minties virsmu! Per kelias mi-nutes, kol skaitote šį straipsnį, ta atmatų masė Jūsų žarnyne, kurią laikėte purvinesne už žemę, virto elitiniais kariais – Jūs įgijote savo nuosavą Terakotos armiją.

Tai ką daryti?

Žinant, kad vaikai statistiškai „peršalimu“ sega 2 kartus, suaugę bet 1 kartą per metus (čia tik

oficialūs duomenys, nes didesnė dalis nesi-kreipia į medikus), šios problemos išsprendi-mas turi tiesioginę ekonominę naudą: jokių praleistų pamokų ar nedarbingumų dėl ligos, na bent dėl sezoninių epidemijų – ar gi tai ne svajonė? „Tai ką gi reikia daryti, kad neperšaltume?“, –

klausiate. O aš primenu, kad reikia NEdaryti! Nedaryti to, ką civilizuotas žmogus išmoko

daryti nuo žemdirbystės išradimo laikų, ir ko pasekmių jis nematė per medicinos laimėji-mus. Tiesiog reikia:

Neužkandžiauti. Ilgesnis padidėjusios gliu-kozės koncentracijos kraujyje poveikis glika-cijos procesu pažeidžia organizmo ląsteles ir imuninė sistema būna užimta pažeistų ląstelių šalinimu, o negalėdama efektyviai suvirškinti mirusių ląstelių išskirtų toksinų, šią funkciją perleidžia mikroflorai.

Nevartoti per daug angliavandenių. Per di-delis kiekis angliavandenių, ypač krakmolo, civilizuoto žmogaus maiste patenka į storąjį žarnyną, kur angliavandenių būti neturėtų, ir ten maitina netinkamus organizmus, jų paga-minamos medžiagos per kraujotaką išderina gleivinių terpę ir trukdo palaikyti normalią jų mikrofloros funkciją – yra medicininis termi-nas kandidozė, bet kandida grybelis yra tik vienas iš nesuskaitomos daugybės grybelių rūšių. Klausiate, kiek yra „per daug“? Jei ryte jaučiate perštinčią gerklę, reiškia vakar an-gliavandenių buvo per daug ir taip maitinan-tis toliau neišvengiamai užklups „peršalimas“.

Neišmesti inertinų. Žmogaus ląstelės minta riebalais, angliavandeniais ir statybai nau-doja baltymus, o žarnyno mikroorganizmai viską gauna iš ketvirtosios, užmirštos, bet sė-kmingai prisimenamos maisto medžiagos –

„skaidulų“ (vadinsiu jas inertinais, nes jos inertiškos žmogaus virškinimo fermentams ir tik viena iš jų iš tiesų primena skaidulas). Dėl vis besivystančių technologijų žmogus dabar gali iš maisto produktų išskirti tas medžiagas, kurias nori. Inertinus sunkiau kramtyti, jie pa-pildomo skonio neturi, todėl ilgainiui mūsų auginamame maiste jų mažėja ir daugėja cukraus. Negana to, mes spaudžiame sultis, o išspaudas išmetame, taip badu marindami savo armiją. Kiek turėtų būti inertinų mais-te? Apie pusę grynų angliavandenių masės, pavyzdžiui: grynos morkos, pomirodai su salotomis bet kokiu santykiu, kopūstai su saldžiosiomis paprikomis santykiu 2:5, net gi skanintas jogurtas su kokosų drožlėmis san-tykiu 5:2.

Nevartoti baktericidų. Ilgesnis baktericidi-nių medžiagų vartojimas, kaip pvz.: antibio-tikų, bičių pikio, medaus, česnakų, imbierų ir pan. taip pat veikia ir mūsų pačių mikroorga-nizmus, ir net labiau juos, nei galimas patolo-gines bakterijas, tad šių medžiagų profilakti-nis vartojimas gali duoti priešingą efektą.

Manau, kad kyla dar vienas klausimas: „Jei peršalimą sukelia netinkama mityba, tai ko-dėl jis pasireiškia žiemą?“ Pirmiausia, jis pasi-reiškia ne tik žiemą – kiek kartų esatę peršalę arba slogavę vasarą ir kaltinote, kad jus „per-pūtė suprakaitavusius“? Antra, „peršalimui“ išsivystyti jautriausias momentas tuomet, kai keičiasi aplinka ir organizmas turi persi-tvarkyti, prisimenate – liga, organizmo nesu-gebėjimas persitvarkyti dėl išorinių trikdžių. Mityba ne pagal sezoną ir yra išorinis trikdis, trukdantis persitvarkyti.

Kodėl tai sakau aš?

Anksčiau peršalimas man būdavo didžiausia bėda, menkiausias vėjelis guldydavo mane į lovą su didžiuliu karščiavimu ir pilnu kvėpavi-mo takų užgulimu. Kasmet iki birželio tekdavo vaikščioti su šaliku. Nieko papildomai nevartoju ir nesigrūdinu, tačiau dabar galiu žiemą eiti atvi-ru kaklu, būti apčiaudėtas ir net per didžiausias epidemijas nesusergu jokiu „peršalimu“, o šal-tis dabar kelia tik diskomfortą, bet ne ligas.

Sveikata ne sėkmės, o pasirinkimo reikalas, ta-riu – IŠLIKITE sveiki!

Terakotos armija... mumyse

Rokas Balčiūnas,kandidatas į Kauno

miesto tarybą, mokytojas, ugdymo bendrijos „Žintis“

įkūrėjas, sveikatinimo seminarų lektorius

1. Socialinės ir sveikatos apsaugos sritims reikalinga didžiausia valstybės biudžeto lėšų dalis. Kaip lėtinės neinfekcinės ligos, susijusios su tabako ir alkoholio vartojimu, veikia visuomenės socialinį gyvenimą? Kaip stipri šių ligų prevencija galėtų atsispindėti valstybės biudžete?

Egzistuoja ciniškas požiūris, kad gerai, jog žmonės geria, rūko ir anksti miršta, nes tada nereikia mokėti pensijų. Bet tai yra netiesa. Dėl alkoholio žmonės miršta gana anksti, dar būdami darbingi, vadinasi nekuria bendrojo vidaus produkto. Tabako poveikio reikia laukti ilgiau ir daugeliui tas efektas persikelia į pen-sijinį amžių, kai žmogus atidirbęs jau turėtų mėgautis sau likusiu gyvenimu, bet tuomet dėl rizikingos elgsenos dauguma numiršta. Tačiau svarbu ne tik tai, svarbu, kad rūkantys ir geriantys anksti suserga lėtinėmis ligomis, kurias iš biudžeto lėšų tenka gydyti visą likusį gyvenimą. Žmogus ne tik serga, bet praranda dalį darbingumo, blogiau jaučiasi ir t.t. Visa tai yra susiję su mažėjančiu darbingumu. Be to tokie žmonės sužaloja sveikatą ne tik sau. Dėl pasyvaus rūkymo didėja vaikų sergamumas, dėl alkoholio vartojimo psichiškai sužalojama visa alkoholiko šeima, o ypač vaikai. Vadinasi poveikis yra ne tik medicininis. Ir šis nemedici-ninis poveikis yra daug didesnis nei tiesioginės išlaidos vaistams ar gydymui.

Prevencijai turėtų būti sistemingai skiria-mos tokios lėšos, kurių pakaktų ir socialinei reklamai, ir švietimo bei gyvensenos įgūdžių ugdymo programoms, rizikos nustatymui ir pagalbai atsisakant tų žalingų įpročių. Deja šiuo metu skiriamos lėšos yra apverktinos ir neskirdama lėšų prevencijai, valstybė yra pri-versta leisti didelius pinigus ligų gydymui ir pasekmių šalinimui.

2. Kiek, Jūsų manymu, prie visuomenės ser-gamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis bei prie ne visai konstruktyvios sveikatos politikos prisideda alkoholio bei tabako pramonė?

Tabako ir alkoholio pramonė prisideda labai daug. Būtent jie sąmoningai naudodami įva-rius poveikio būdus (finansuodami už juas kal-bančias organizacijas, tokias kaip Lietuvos lais-vosios rinkos institutas (LLRI), skirdami paramą partijoms, finansuodami visuomenės mato-mas sritis, pvz., sportą, samdydami tiesioginius lobistus, steigdami jų interesus ginančias aso-ciacijas, netgi papirkinėdami ir pažeidinėdami įstatymus) daro viską, kad šių produktų varto-jimas nemažėtų. Manau, kad be jų veiklos, šias sritis palaikančių būtų labai nedaug.

Kalbėjosi Kristina Juozapavičiūtė

Dr. Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

Dr. Aurelijaus Veryga: rūkantys ir geriantys anksti suserga lėtinėmis ligomis, kurias tenka gydyti iš biudžeto lėšų


Zoologijos sodas – ne pramogai, o švietimui ir gamtosaugai. Ir perimti jį turėtų savivaldybėAndrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas

Buenos Airėse (Argentina) jauną zoologijos sodo darbuotoją mirtinai sužalojo didžioji skruzdėda, savo nagais perrėždama aukai pil-vą. Kauno zoologijos sode žirafos patinas kojos spyriu į galvą rimtai sužeidė studentę, naktį su draugais įšokusią į jo aptvarą. Pietų Kinijos zoo-logijos sode tigras pasmaugė savo prižiūrėtoją, kuris juo rūpinosi aštuonerius metus. Šie ir kiti įvykiai, kasdien aprašomi pasaulio laikraščiuo-se, rodo nepaprastą nelaisvėje laikomų gyvūnų agresyvumą. Dar kino režisierius Petras Abuke-vičius, aptvare filmuodamas vilkus, pastebėjo, kaip neigiamai gyvūno būdą veikia laisvės at-ėmimas. Jis padarė išvadą, kad žmonių, gyve-nančių daugiabučiuose namuose, agresyvumo kilmė ta pati – smarkus gyvenamosios teri-torijos sumažinimas. Gyvūnai, kaip ir žmonės, laikomi nelaisvėje, išprotėja. Dar kartą norėda-mas tuo įsitikinti prieš kelerius metus nuvykau į Kauno zoologijos sodą. Prie baltosios meškos betoninio būsto išvydau liūdną vaizdą. Gyvū-nas be perstojo vaikščiojo palei baseino kraštą, kartodamas vis tuos pačius judesius: prisiglau-džia prie sienos, prieina prie baseino vidurio, aukštai pakelia kairę leteną, tada vėl grįžta prie sienos, prisiglaudžia, ateina prie baseino vidu-rio, pakelia kairę leteną ir vėl iš naujo. Stebėjau baltąją mešką dvidešimt minučių, vis lauk-damas, kada jai atsibos daryti vis tuos pačius pratimus, bet nesulaukiau. Po kurio laiko suži-nojau, kad ji susirgo ir nudvėsė. Po to nugaišo ir minėtas Žirafos patinas, liūtas, kupranugarė, o šias metais ir begemotė. Oficiali priežastis – dėl ligų ir senatvės, bet aš esu įsitikinęs, kad jei ne pasibaisėtinos gyvenimo sąlygos ir stresas, šie gyvūnai gyventų ilgiau.

Vaikai dar nesupranta, kaip tam gyvūnui blo-gai, tačiau tėvai, išvydę tokį vaizdą, turėtų čia

nesugrįžti. Vien dėl to, kad jų atžaloms nesusi-formuotų įvaizdis, kad taip ir turi būti, kad lau-kinio gyvūno vieta narve. Tačiau nors ir dažnai padejuojame, kad Lietuvoje laukinių gyvūnų laikymo sąlygos yra pasibaisėtinos, vėl ir vėl sugrįžtame čia, manydami, kad tie keli eurai, sumokėti už zoologijos sodo lankymą, prisidės prie gyvūnų gerovės gerinimo. Taip ir būtų, jei-gu zoologijos sodų paskirtis būtų švietėjiška ir gamtosauginė, o ne pramoginė. Pramogai laikomi gyvūnai nejaus jums jokio dėkingumo už tai, kad nelaisvėje jie laikomi tik dėl pasižiū-rėjimo. Galima pateisinti tik tų zoologijos sodų buvimą, kurie dalyvauja retųjų gyvūnų veisimo programoje. Žinoma, sudarius veistis tinkamas

sąlygas. Taip pat zoologijos sodai turėtų pri-glausti pasienyje konfiskuotus kontrabandinin-kų gabenamus gyvūnus ir sužeistuosius, kurie jau negali savarankiškai išlikti laukinėje gamtoje. Tokiu atveju Kauno zoologijos sode ir gyvūnų būtų mažiau, ir jų būstai taptų daug erdvesni, o lankytojai suvoktų zoologijos sodų gamtosau-ginę prasmę. Visi kiti gyvūnai, skirti tik pasižiū-rėjimui, turėtų būti išgabenti ten, kur jų laikymo sąlygos būtų geresnės, o jeigu įmanoma – būtų paleisti į laisvę. Neneigiu, kad Kauno zoologijos sodas atlieka ir gamtosaugines funkcijas. Pavyz-džiui, buvau sužavėtas balinių vėžlių gausinimo Lietuvoje projektu, kurį zoologijos sodas vykdė kartu su Lietuvos gamtos fondu. Tačiau visame

pramoginiame ir gyvūnų psichikos žalojimo fone to nesimato.

Stumbras, Dovydo elnias, didžioji panda – tai tik kelios iš daugelio unikalių gyvūnų rūšių, kurios išliko dėka zoologijos sodų. Nelaisvėje užaugintos lūšys Lenkijoje ir Lietuvoje sėkmin-gai perkeliamos į nacionalinius parkus, siekiant atstatyti lūšių populiacijas. Pasaulyje zoologijos sodų reikšmė tapo daug brandesnė nei anks-čiau, o mes, lokį laikydami ant betoninio grin-dinio vien dėl pasižiūrėjimo, demonstruojame didelį atsilikimą. Atimdami laisvę iš tų, kurie gimę gyventi laisvėje, turime tam turėti svarią priežastį. Lietuvoje mes turime dar daug ką pa-keisti, kad kiekvienas vaikas, atėjęs į zoologijos sodą, suprastų, jog tie gyvūnai yra nykstantys, kad juos reikia saugoti ir žmonės stengiasi pa-dėti jiems išlikti.

Tad, ką daryti, kad Kauno zoologijos sodas iš pasididžiavimo nevirstų gėda ir kad turėtų di-desnę prasmę nei tiesiog egzotiškų gyvūnų rin-kinys pasižiūrėjimui? Dar 2011 metais, kuomet buvo panaikintos apskritys, zoologijos sodą savo globon norėjo perimti Kauno miesto sa-vivaldybė. Tačiau jis liko pavaldus Aplinkos mi-nisterijai. 2013 metais Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) panaikino visatei-sio nario statusą Kauno zoologijos sodui, kuris šiai asociacijai priklausė nuo 1989 metų. Būtų teisinga, kad pačioje Kauno širdyje ir nuo seno Kauną garsinantis objektas priklausytų miestui, o ne Vilniuje reziduojančiai Aplinkos ministerijai. Taip mes išgelbėtume ne tik zoologijos sodo prestižą, bet ir jo įkūrėjo profesoriaus Tado Iva-nausko atminimą. Turiu vilties, kad rinkėjai pa-sitikės žaliųjų pažiūrų kandidatais ir visų pirma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai gy-vūnų gerovė yra viena didžiausių vertybių.

Esu ne prieš zoologijos sodus. Esu už zoologi-jos sodą, kuris taptų laukinių gyvūnų reabilitaci-jos ir nykstančių rūšių gelbėjimo centru!

Leopardas nelaisvėje. A. Gaidamavičiaus nuotr.

Nr.18Inga Motiejūnienė,

kandidatė į Kauno miesto tarybą, Ekologijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro - steigėja, Žaliosios

agentūros kuratorė ir bendramintė

Mūsų senoliai sakydavo: „nori užauginti Didį –pradėk nuo Mažo“

Visur girdime nusiskundimus apie vaikų žiaurų elgesį su gyvūnais ir tarpusavyje, apie nepagarbų elgesį su vyresniais žmonėmis ir senoliais, kad prisimenamos

tik teisės, o pamirštamos pareigos. Daugiametė patirtis rodo, kad pareigos, meilės, užuojautos geriausiai moko mūsų „mažieji draugai“. Atkurkime darželiuo-se, mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose „gyvuosius kam-pelius“. Nedrauskime vaikams laikyti gyvūnų, o išmokykime tinkamai juos prižiūrėti ir auginti nedarant žalos. Puoselėkime nykstančias gyvūnų rūšis. Mokykimės pažinti gyvąją gamtą. Tik tada vaikai supras, kad mes, žmonės, turim dalintis Žeme su įvairiomis gyvūnų rūšimis. Tegul vaikai apgaubia rūpesčiu paukščiuką, varlytę, driežiuką ar pelytę ir tikrai užaugę rūpes-čiu apgaubs ir mus....

Inga Motiejūnienė


ŽALIA ŠVIESA VERTYBĖMS!Kandidatų sutartis su rinkėjaisMūsų tikslas – uždegti žalią šviesą sveikam, saugiam, žaliam, kultūringam miestui, kuriame patogu gyventi, auginti vaikus, mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį, kurti asmeninę ir šeimos gerovę.

Mūsų prioritetai: žmonių sveikata, aplinkos kokybė, švietimas, kultūra, vaikų gerovė, šeimos ir bendruomenės poreikiai, viešųjų paslaugų prieinamumas gyventojams. Šiuolaikiškas miestas turi būti patogesnis žmogui nei automobiliui, ne mažiau patrauklus gyventojui nei turistui, jauni žmonės turi norėti čia ne tik studijuoti, bet ir gyventi.

1. ŽALIOSIOS ERDVĖS. Išsaugosime ir prižiūrėsime likusius neprivatizuotus ir neužstatytus Kauno parkus, skverus, apsauginių želdinių juostas, kad žmonės turėtų žaliąsias poilsio ir laisvalaikio zonas, sporto aikštynus, kad vaikams nereikėtų žaisti gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Įrengsime šunų vedžiojimo aikšteles.

2. VIEŠASIS TRANSPORTAS. Viešojo transporto keleiviai, ypač mamos su vaikais ir senjorai, patiria prastėjančio susisiekimo nepatogumų. Sieksime, kad ekologiškas viešasis transportas, ypač troleibusai, važiuotų dažniau, kad jo tvarkaraščiai būtų suderinti su gyventojais.

3. SAUGI APLINKA. Įrengsime apšvietimą ir kitus būtinus saugaus eismo elementus. Vaikų žaidimų aikšteles ir mokyklų teritorijas atitversime nuo kelio.

4. VAIKŲ DARŽELIAI. Spręsime darželių trūkumo problemą. Nėra didesnės gėdos Kaune kaip kyšis už vietą darželyje. Emigruojančioje šalyje, kur gimsta ne tiek ir daug vaikų, tai rodo miesto valdžios atsainų požiūrį. Lėšų naujiems darželiams atsiras neišlaidaujant brangiems nereikalingiems projektams.

5. SVEIKATA. Vis jaunesni žmonės kenčia nuo ydingo žmogaus gyvenimo būdo sukeltų ligų (širdies ligų, diabeto, endokrininės sistemos sutrikimų ir kt.). Sudarysime sąlygas gyventojų sveikatingumui: pritaikysime viešąsias erdves ir nenaudojamus savivaldybės pastatus aktyviam laisvalaikiui, netradicinių sporto šakų treniruotėms, remsime sveikatingumo iniciatyvas, organizuosime sveiką mitybą švietimo įstaigose.

6. BLAIVYBĖ. Pagal suvartojamą alkoholio kiekį Lietuva pirmauja Europoje, o pasaulyje esam treti. Dėl nesaikingo svaigalų vartojimo net ir blaivūs miesto gyventojai patiria

agresiją, nesantaiką šeimose, turto niokojimą ir kt. Remsime blaivaus gyvenimo būdo iniciatyvas, miesto šventėse nebus prekiaujama alkoholiu. Sieksime, kad blaivus laisvalaikis ir sveika gyvensena taptų miestiečių kultūros dalimi.

7. ŠILUMOS ŪKIO RENOVACIJA. Šilumos ūkio ir daugiabučių renovacijos pagalba Kaune mažinsime šilumos energijos vartojimą. Pradedant renovaciją nuo šiluminių trasų, o ne nuo daugiabučių fasadų, išvengiama didžiulių šilumos nuostolių (per pasenusias šilumines trasas prarandama iki 20 proc. šilumos energijos). Taip efektyviau naudojami energijos ištekliai, taupomi gyventojų pinigai, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, gerėja daugiabučių gyventojų gyvenimo kokybė. Daugiabučių renovacijos procesą aktyviai organizuos pati savivaldybė, neužkraudama to daugiabučių gyventojams.

8. VERSLAS. Sudarysime sąlygas mieste patogiose turgavietėse prekiauti sveikais regioniniais produktais, kurtis smulkiems gamintojams, įgyvendinti modernius, aplinkosaugines problemas sprendžiančius projektus, vystyti ekoturizmą, sveikatingumo paslaugas. Kaune yra labai daug sąmoningų vartotojų, kurie rinktųsi sveikesnį vietinės kilmės produktą, aplinkai draugiškas paslaugas, kūrybingą, aktyvų, blaivų laisvalaikį.

KONTAKTAI:[email protected] 610 07416 Žaliasis Kaunas

13

Politinė reklama bus apmokėta iš sLie otu itv ao ks s V ąa sls tie ųči kimų nir riŽa osliųjų ng Sąju

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Spausdino UAB „AZ spaustuvė“ Tiražas 50 000 egz.

ĮJUNKIT ŽALIĄ ŠVIESĄ NAUJAI LYDERIŲ KARTAIJau daugelį metų Kauno miestą valdo politikai,

susieti su verslu, arba verslininkai, tapę politikais. Savaime tai nėra blogybė, tačiau Kauno atveju miesto taryba paversta verslo grupių, atsto-vaujamų vienos ar kitos politinės jėgos, mūšių vieta. Neturiu iliuzijų, kad artimiausiu metu po-litinė korupcija Kauną apeis ir miesto valdyme neliks verslo interesų grupių. Kauno rinkėjui reikia apsispręsti, ar Kaunui reikalingos permai-nos. Netikiu revoliucijomis, tikiu pokyčiais, kurie gali vykti, jei į Kauno tarybą ateis dirbti žmonės, kuriems miestas nėra tik verslas ir privatūs inte-resai. Miestui reikalinga nauja politika, kurioje kultūra, švietimas, sveika gyvensena, blaivybė, jaunimo ir šeimos interesai būtų vertybiniai prioritetai. Suprantu, jog kartais lengviau rink-

tis žinomą, nors ir nuvylusį, nei nežinomą, nes vadovaujamasi principu – visi jie tokie patys. Galiu jus patikinti, jog tie mažai žinomi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Kau-no savivaldybės tarybą yra geras pasirinkimas žengiant pirmą žingsnį į pokyčius Kaune. Nepa-gailėkite laiko perskaityti mūsų kandidatų pri-sistatymus ir suprasite, jog nei išsilavinimu, nei patirtimi jie neatsilieka nuo dabartinių Kauno tarybos narių, tik jie neturi jokių neskaidrių įsi-pareigojimų, interesų, korupcinių ryšių... Mūsų kandidatė į Kauno merus Kristina Juozapavi-čiūtė yra viena labiausiai išsilavinusių kandidatų šiuose rinkimuose – dvejos magistro studijos, pakankamai didelė darbinė patirtis. Jei būčiau registruotas Kaune, nedvejodamas į Kauno

miesto merus rinkčiau ją. Ir ne todėl, jog Kristina Juozapavičiūtė yra iškelta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, o dėl priežasties, kodėl būtent ji iškelta kandidate. Kristina Juozapavičiūtė yra pakankamai subrendusi, visiškai humanistinio mąstymo, nesusijusi su jokiomis verslo ar inte-resų grupėmis, šiuolaikiškai mąstanti politikė. Kaunui reikia būtent taip mąstančio vadovo. Pri-siminkite mano žodžius – geresnio pasirinkimo šiuose rinkimuose Kaunas neturi. Jūsų valioje Kauno ateitis, nebepalikite jos tiems, kurie Kau-ną nori palikti praeityje...

Ramūnas Karbauskis,Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, kultūros mecenatas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai Kauno miesto savivaldos rinkimuose

uŽ ŽemĘ ir ŽmogŲ kaune 2015 nr. 2

Documents