uz 2012 spalio 19 - ukzinios.lt d..pdf · dienos ilgumas 10.08 mėnulio jaunatis receptas obuolių...
TRANSCRIPT
2012 m. spalio 19 d.www.ukzinios.lt3 p.
Saulė teka 7.59, leidžiasi 18.07Dienos ilgumas 10.08
Mėnulio jaunatis
ReceptasObuolių salotos žiemai
Reikės 1 kg paruoštų obuolių, 450 g nuluptų svogūnų, 200 g aliejaus, 45 g cukraus.
Svogūnus supjaustykite storokais griežinėliais ir trumpai pakepinkite aliejuje, kol pusiau suminkštės, tuomet suberkite cukrų, išmaišykite. Į juos sudėkite nuluptus (be sėklalizdžių), į 8 dalis skiltelėmis supjaustytus obuo-lius ir 2–3 min. uždengus pakaitinkite (obuolių skiltelės neturi ištižti).
Karštą (verdančią) masę šaukštu dėkite į karštus, sausai iškaitintus 0,5 l talpos stiklainius ir tuoj pat hermetiškai uždarykite dezinfekuotais dangteliais.
AnekdotaiBanko valdytojas klausia sekretorės:– Kur mūsų vyriausiasis buhalteris?– Jis išėjo į kazino, pone valdyto-
jau.– Į kazino?! Dieve mano, iki ko
mes nusiritome! Ką žmonės pasakys, pamatę banko vyriausiąjį buhalterį, lošiantį toje įstaigoje?
– Ką žmonės pasakys, aš nežinau, bet vyriausiasis pasakė, kad tai vienintelė tikimybė suvesti debetą su kreditu.
888Ateina žmogelis į darbą statybose.Darbdavys:– Ką jūs mokate dirbti?– Galiu kasti kastuvu..– Ką dar galite?– Galiu ir nekasti..
Saulė teka 7.57, leidžiasi 18.10Dienos ilgumas 10.13
Mėnulio jaunatis
Saulė teka 8.01, leidžiasi 18.05Dienos ilgumas 10.04
Mėnulio priešpilnis
SPALIO20
ŠEŠTADIENISGedas, Irena, Adelė
SPALIO21
SEKMADIENISUršulė, Hiliaras, Vilma
SPALIO22
PIRMADIENISDonatas, Malvina,
Severinas
SPALIO19
PENKTADIENISPovilas, Paulius,Laura
Saulė teka 7.55, leidžiasi 18.12Dienos ilgumas 10.17
Mėnulio jaunatis
Mie lie ji,tariu nuoširdų ačiū už Jūsų
palaikymą rinkimuose į LietuvosRespublikosSeimą.Dėkojuvisiems,taipaktyviai
dalyvavusiemsrinkimuoseiratlikusiemssavopilietinępareigą.TairodoJūsųryžtąpermainomsbei meilę ir atsidavimą savokraštui.Dėkojuvisiems,balsavusiems
užDarbopartiją.Jūsųvisųpilietiškumo,gerosvaliosbeipasitikėjimo dėkaDarbo partija tapodaugiausiai rinkėjų balsų surinkusiapartija.Ypačnoriupadėkoti užparodytą pasitikėjimąmanimi renkant
SeimonarįUkmergėsvienmandatėjerinkimųapygardoje.TaippatdėkojuDarbopartijosnariamsužsusitelkimą,nuoširdų,
sąžiningąbeiatsakingądarbą.Tikiuosi,kadirantrajamerinkimųture,kurisįvyksspalio28d.,
Jūsvisitaippataktyviaidalyvausiteirbalsuositeužmane.
NuoširdžiaiJūsųkandidatėįLietuvosRespublikosSeimąUkmergėsvienmandatėjerinkimųapygardojeLoretaGraužinienėPolitinėreklama.BusapmokėtaiškandidatėsLoretosGraužinienėsrinkimųsą
skaitos.Užs.Nr.10648
Ren kan tis mo bi lų jį te le fo ną svar bu jo pa to gu mas. Šiam teigi niui ypač pri ta ria sen jo rai, kurie ži no, koks svar bus te le fo no dy dis, ek ra no ir myg tu kų plo tis. To dėl te le ko mu ni ka ci jų bendro vė „Te le2“ už 1 li tą pa siū lė spe cia liai sen jo rams skir tus mobi liuo sius te le fo nus „Hu a wei G 5000“. Ap si lan kius ar ti miau siame „Te le2“ sa lo ne, vi sų sen jo rų lau kia ir spe cia lus po kal bių planas, ku ris leis su tau py ti ir bendrau ti dar dau giau.
Pigiųpokalbiųpasiūlymas„Mobilusis ryšys senjorams
svarbus tiek pokalbiams su artimaisiais, draugais, tiek prireikuspaprašyti pagalbos ar susirgus.Geriauturėtitelefoną,kuriuonaudotislengva–ekraneaiškiaimatytųsi tekstas,mygtukai būtų pakankamai dideli patogiai surinktinumerį.Svarbiirgalimybėkalbėtisnevaržomaiirskambintinetikkaibūtinaireikia,betirkainorisibendrauti“,–sakėTomasBurovas,„Tele2“marketingovadovas.Norėdami kalbėti laisvai, visi
senjorai gali pasinaudoti specialiai jiemsskirtumokėjimoplanu.Jis kainuoja 10 Lt per mėnesį irsuteikia 100 nemokamų minučiųskambučiams į visus Lietuvosmobiliojoryšio tinklus.Beto,sudviempasirašant sutartįpasirinktais abonentiniais numeriais „Tele2“tinklegalimabendrautivisiškainemokamaiirbeapribojimų.
Patogustelefonas senjorams
Kadskambintibūtųpatoguirpaprasta, „Tele2“ siūlo specialiai senjoramsskirtąmobilųjį telefoną.Pasirinkus naująjį planą senjorams irpasirašius18mėn.paslaugųteikimosutartį,tokstelefonaskainuosvos1Ltbejokiųpapildomųmokesčių.Patogiam naudojimui pritai
kytas „Huawei G 5000“ turi dugreituosius mygtukus, kuriuospaspaudusiškartosurenkamasišanksto nustatytas telefono numeris.Telefone įdiegtas ir specialuspagalbos skambučio mygtukas,kuris leidžia greitai paskambintibendrupagalbosnumeriu112.
„Tele2“siūlosenjoramsbendrautidaug,pigiaiirpatogiai
„HuaweiG5000“senjoraisuras daugiau naudingų funkcijų– žibintuvėlį, radiją, didinamąjįstikląirfotoaparatą.Beto,reikalingiausios funkcijos, tokios kaiptelefono atrakinimo bei žibintuvėliomygtukai,išdėstytitelefonošone. Taip paskambinti ir pasinaudoti reikalingiausiomis funkcijomis galima daug greičiau irpaprasčiau.Naujuojupokalbiųplano ir te
lefonouž1Ltpasiūlymupasinaudotigaliirnauji,iresami„Tele2“klientai. Tai padaryti galima visuose „Tele2“ salonuose ir internetu,svetainėjewww.tele2.lt.Bendrovės „RAIT“ rugpjūtį at
liktosapklausosduomenimis,„Tele2“yrapopuliariausiasirlabiausiairekomenduojamasoperatoriusLietuvoje.Daugiauneipusėapklausosdalyviųteigė,kadnaudojasi„Tele2“paslaugomis.Daugiauneipusėapklausosdalyvių teigė,kad„Tele2“paslaugosyrapigiausios.
Senjoramssukurtąypačpatogųmobilųjįtelefoną„HuaweiG5000“„Tele2“galimaįsigytiuž1litą,bejokiųpapildomųtelefonomokesčių.
UAB„Geosirus“informuoja,kadatliekamikadastriniaimatavimai: žemės sklypo, esančioBagužiškių kaime, Pivonijosseniūnijoje, Ukmergės rajone,sklypoNr.8124/0004:0005.Kviečiameatvykti į sklypą,
numeris8124/0004:38,Rimanto Puloko paveldėtojus 20121029d.10val.Neatvykussavininkamsarba
jųįgaliotiemsasmenims,neatsiliepus paveldėtojams, darbaibustęsiamitoliau.Kreiptis:UAB„Geosirus“,
Vytauto g. 14,Ukmergė, tel.pasiteirauti:+37067334208,+37069821457.
Užs. Nr. 10649
Reikalingidarbininkaimiškoretinimui(10ha).Tel.(8340)57303.
NoriupadėkotidaktaruiR.JUzUlėnUi,tvarstomojokabinetoseseleiVeRBicKieneiirvisampersonaluiužrūpestingągydymą.DanutėVasiliauskienė
Gamybinėįmonėkviečiaapsilankytimediniųtvorų,gėlinukųirkitųmedienosgaminiųišparduotuvėje.
Tel.41643,mob.tel.868748371.Adresas:Liaušiųk.,Paškoniųg.6.
2012 m. spalio 19 d.www.ukzinios.lt7 p. 2012 m. spalio 19 d.
2012 m. spalio 19 d.
Kiek vie nas bran daus am žiaus su lau kęs žmo gus sa vy je
tu ri pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo is to ri ją ar tė vų, se ne lių, drau gų is to ri jas, tu ri te įdo mių se nų nuo trau kų – jū sų
vi sa da lau kia „Lai ko ai dai“. Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re-su Ge di mi no g. 34, Uk mer gė ar ba el.
paš tu uk zi nios@uk zi nios.lt.
Al gi man tas KACEVIČIUSPra eis aud ra, nu tils pa tran kųgaus mas,Už sta lo su si rinks se ni ko vosdrau gai,Ir tik ta da kan ki nan čiai pa jau sim, Kad sta las toks pla tus, o mū sųtiek ma žai.
Vla das Mo zu riū nas, „Drau gams“
Rug pjū čio 31-ąją ne ma žas bū-rys bi čiu lių ir drau gų, bu vu sių ben dra dar bių, Ant ro jo pa sau li nio ka ro da ly vių, me džio to jų su si rin-ko at si svei kin ti ir pa ly dė ti į am-ži no po il sio vie tą Ge na di jų Na-miest ni ko vą.
Ge na di jus bu vo ne ei li nė as me-ny bė. Gi mė ir au go Ru si jos gi lu-mo je, Če lia bins ko sri ties Oren-bur go mies te. Pra si dė jęs Ant ra sis pa sau li nis ka ras ne ap len kė ir Na-miest ni ko vų šei mos. Ge na di jaus tė vas bu vo pa šauk tas į ka ro tar-ny bą ir šei mos, ku rio je au go du sū nūs ir duk ra, rū pes čiai už gu lė mo ti nos pe čius. Ne tru kus, kaip ir dau ge lį to me to šei mų, šei mą pa sie kė la ko niš kas pra ne ši mas – did vy rio mir ti mi žu vo tė vas.
Ši ži nia ne pa pras tai pri slė gė šei mą, o Ge na di jui skau daus pra-ra di mo jaus mas su si lie jo su kerš to troš ki mu, ne apy kan ta ka rui ir vo-kiš ka jam fa šiz mui.
Ne pai sy da mas mo ti nos prieš-ta ra vi mo, še šio lik me tis jau nuo-lis pa si pra šė į vei kian či ą ją ar mi ją ir kar tu su ja, da ly vau da mas ka ro veiks muo se, pa trau kė va ka rų kryp-ti mi. Lie tu vo je ties Pil viš kiais bu-vo du kar tus su žeis tas į gal vą ir į ko ją, ta čiau iš gi jo ir iš li ko gy vas.
Ka ras jam bai gė si jo ka ri niam da li niui žy giuo jant nuo Kai šia do-rių link Kau no, o po sa vai tės – 1945 me tų ge gu žės 17-tą ją su ėjo aš tuo-nio li ka me tų. Vė liau da li nys, ku ria-
Iš ėju sį drau gą pri si me nantme tar na vo, at si dū rė Ry go je, ten jis iš mo ko vai ruo ti ma ši ną ir ta po ka ri-nio da li nio vir ši nin ko vai ruo to ju.
Dar po ku rio lai ko ka ri nis da-li nys, ku ria me tar na vo Ge na di jus, at si ra do Ku piš ky je, kur jis sau-go jo che mi nių me džia gų san dė lį. Čia jį ir pa sie kė įsa ky mas, kad yra pa leis tas į at sar gą. Kaip daž nai at-si tin ka, pa si ro do, įsa ky mas iš leis-tas jau se niai, bet po ka rio su iru tė-je „ne pa si vi jo“ ad re sa to.
Iš ėjus į at sar gą ener gin gam ir šmaikš čiam jau nuo liui bu vo pa-siū ly tos kul tū ros sky riaus ve dė jo pa va duo to jo pa rei gos Uk mer gė je. Gim ta ja me kraš te gy ve ni mas bu-vo la bai sun kus, tad grįž ti į sa vo gim ti nę jis ne ke ti no.
Po Sta li no mir ties, 1953 me-tais, jis bu vo nu vy kęs į tė viš kę ap lan ky ti ar ti mų jų, bet mo ti nos gy vos jau ne be ra do. Tuo met ga-lu ti nai nu spren dė sa vo gy ve ni mą su sie ti su Lie tu va. Trum pai pa dir-bė jus kul tū ros sky riu je, Ge na di jui bu vo pa siū ly tos ra jo no ki no fi ka-ci jos di rek to riaus pa rei gos. Šio se pa rei go se jis dir bo vi są li ku sį sa vo gy ve ni mą – 42 me tus, iki iš ėjo į pen si ją. Tuo pa čiu me tu tris de šimt pen kerius me tus iš ei lės ėjo ka ro ve te ra nų ta ry bos pir mi nin ko pa-rei gas. Pa vy dė ti nas pa sto vu mas!
***Kas iš vy res nės kar tos ra jo no
uk mer giš kių ne pa ži no jo Ge na di-jaus? Jo bu vo pil na vi sur. Pri si me-na me jį su di de le so vie ti nės ga my-bos ki no ka me ra ant pe ties ir fo to apa ra tu ant kak lo.
Jo ki no juos tos, ku rio se už fik-suo tas ra jo no gy ve ni mas, grei čiau-siai su da ry tų iš ti sus ki lo met rus. Kai
dar ne bu vo kom piu te rių, te le vi zi jos lai dos bu vo la bai skur džios, o ki no te at rai pil ni ki no žiū ro vų. Su di de liu su si do mė ji mu žiū rė da vo me Ge na-di jaus nu fil muo tus do ku men ti nius ki no žur na lus „Ne gerk, bro le li“. Ra jo no ki no te at rai juos de monst-ruo da vo prieš me ni nius fil mus.
Po ka rio me tais ra jo no mies-te liuo se ir gy ven vie tė se ne vei kė sta cio na rūs ki no te at rai, nes ne-bu vo net elek tros. Pa me nu, kai į Lo kė nų kai mo pra di nę mo kyk lą, ku rio je mo kiau si, at va žiuo da vo ki nas – vi si su au gu sie ji ir vai kai bū riais ei da vo me žiū rė ti.
Ki no me cha ni kas at si vež da vo to kį ma žą ben zi ni nį mo to riu ką, jį lau ke už ves da vo, nu ties da vo ka-be lius į pa tal pą, ku rio je ant sta lo sto vė da vo ki no pro jek to rius, ir pra-dė da vo ro dy ti ki no fil mą. Tai bu vo kaž kas ne pa pras ta – tik ra fan tas ti-ka. Mes, vai kai, sė dė da vo me ant
grin dų, nes vi sos sė di mos vie tos bū da vo už im tos su au gu sių jų.
Vė liau, kai mo kiau si Uk mer gės pir mo je vi du ri nė je mo kyk lo je, kai į „Tė vy nės“ ki no te at rą at ve žė tro-fė ji nį ki no fil mą „Tar za nas“, vi sa aikš tė ir da bar ti nė Va sa rio 16-osios gat vė bu vo pil na vai kų. Kad pra si-brau tų prie ka sos, ne vie nas pra ra-do sa vo kuk lių dra bu žė lių sa gas. Ir vos ne kiek vie na me mies to me dy je sė dė jo po „tar za ną“ ir bai siu klyks-mu gąs di no pra ei vius.
Štai to kio mis ap lin ky bė mis Ge-na di jus pra dė jo va do vau ti ki no fi ka-ci jai. Val džia ži no jo ki no pro pa gan-dos jė gą, tad ki nui ve žio ti po kai mus bu vo ski ria mos lė šos ir trans por tas. Vė liau, su stip rė jus eko no mi kai, ki-no ap tar na vi mui bu vo ski ria mi nau-ji GAZ-69 vi su rei giai. Tuo me tu ne kiek vie no ūkio va do vui toks trans-por tas bu vo pri ei na mas.
Nukelta į 8 p.
To kį Ge na di jų – Uk mer gės ki no met raš ti nin ką – pri si me na uk mer giš kiai.
Su kan ka 160 me tų, kai Uk mer-gė je gi mė Bru no nas Aba ka no vi-čius (1852 m. spa lio 6 d.), Ru si-jos ir Pran cū zi jos ma te ma ti kas, fi zi kas, iš ra dė jas, kon struk to rius. Su konst ra vo in teg ra to rių, ty rė ir to bu li no pla ni met rus, elek tros įtai sus. Tarp jo iš ra di mų yra pa ra-bo log ra fas, spi rog ra fas, nuo la ti nės sro vės ge ne ra to rius, elek tro mag-ne ti nis skam bu tis ge le žin ke lio li ni joms, nau jo ti po kai ti na mo ji lem pa. Ty ri mų iš va das skel bė Pa-ry žiaus moks lų aka de mi jos ata-skai to se. Ap do va no tas Pran cū-zi jos Gar bės Le gio no kry žiu mi. Mi rė 1900 m. Pran cū zi jo je.
***Su kan ka 145 me tai, kai Jog-
vi lų kai me, Ly duo kių apy lin kė je, Uk mer gės ra jo ne, gi mė Fe lik sas Ja nu šis (1867 m. spa lio 10 d.), gy-dy to jas, var pi nin kas, li te ra tas, pub-li cis tas, ver tė jas, kul tū ros vei kė jas, lie tu viš kos spau dos pla tin to jas, pir-mo jo ast ro no mi nio lie tu viš ko lei di-nio au to rius. Pa si ra ši nė da vo sla py-var džiais P. Jog vi lie tis, P. Jogv., P. Miš ki nis. Mi rė 1920 m. sau sio 31 d. Kre tin go je.
***Su kan ka 105 me tai, kai An ta til-
čių kai me, Že mait kie mio apy lin-kė je, gi mė Juo zas Ka po čius (1907 m. spa lio 19 d.), lei dė jas, spaus tu-vi nin kas. 1953 m. Bos to ne įstei gė Lie tu vių en cik lo pe di jos spaus tu vę ir lei dyk lą. Mi rė 1996 m. ge gu žės 22 d. Ma sa ču set so vals ti jo je, JAV.
***Su kan ka 105 me tai, kai Uk mer-
gė je gi mė Ka zys Pla če nis (1907 m. spa lio 20 d.), ra šy to jas, žur-na lis tas, re dak to rius. Re da ga vo žur na lus „Paš to pa sau lis“, „Ry ši-nin kų gy ve ni mas“. Mi rė 1970 m. ko vo 23 d. Klai pė do je.
www.uk mer gesvb.lt
Spa lio mė ne sį mi ni mi ju bi lie jai
Nuo kvėpavimo ligų3–5 g džio vin tų juo dų jų ser-
ben tų la pų už pil ti vie na stik li ne ver dan čio van dens ir 20 min. pa-lai ky ti už den gus. Ger ti kaip ar ba-tą: po pu sę ar ba pil ną stik li nę 3 kar tus per die ną.
Val go mą jį šaukš tą džio vin tų šal pus nio la pų už pil ti stik li ne ver-dan čio van dens ir už den gus 30 min. leis ti pri sit rauk ti. Ger ti po vie ną val go mą jį šaukš tą 4–6 kar-tus per die ną.
Bi ru tė GUDELIAUSKIENĖJau ne pir mą kar tą į Uk mer gės
kraš to ty ros mu zie jų rin ko si žmo-nės, kad su si pa žin tų, įsi gi lin tų į mū sų tau tos pra ei tį, pa pro čius ir tra di ci jas. Anks tes niuo se su si ti ki-muo se bu vo kal bė ta apie duo ne lės ke lią iki sta lo, pa si gi lin ta į sū rio at si ra di mą mū sų kraš te, ap tar tos me daus ko pi nė ji mo, vais ta žo lių rin ki mo ir pa nau do ji mo tra di ci-jos. Šį syk at ėjo ei lė pa kal bė ti apie skers tu vių pa pro čius Lie tu vos kai me.
Gy vu li nin kys tė Lie tu vos te ri-to ri jo je, kaip ir ki tuo se Eu ro pos kraš tuo se, grei čiau siai at si ra do maž daug prieš še šis tūks tan čius me tų. To me to gy ven to jai au gi no ož kas, avis, kiau les. Ne tru kus pra-dė ta au gin ti gal vi jus, ki lu sius iš jų lau ki nių pro tė vių.
Se niau si skers tu vių apei gų ele-men tai mi ni mi et no gra fi niuo se šal ti niuo se. Pa vyz džiui, aukš tai-čiai se no vė je prieš Vė li nes vi-suo met skers da vo kiau lę ir pa gal ar cha ji nį pa pro tį at lik da vo tam tik ras apei gas.
Į skers tu ves daž niau siai kvies-da vo kai my nus ir sker di mo tal ko je da ly va vu sius žmo nes. Skers da vo
Liau dies pa pro čių ir tra di ci jų ta kaisvy riau sias žmo gus. Tik ką pa sker-dus kiau lę, vy rai vir da vo kruo pas su kiau lės uo de ga, ko jo mis, snu-kiu ir mė sos ga ba lu su sker di mo dū rio vie ta. Prie vi ri mo dar bų ne-bu vo pri lei džia mos mo te rys.
Pa sker dus kiau lę ar ba pa pjo vus ki tą di des nį gy vu lį, kai my nams bu-vo duo da ma skers tu vių, o kar tais jie su kvie čia mi pa ra gau ti švie žie nos. Bu vo net sa ko ma, kad mė sa ska nes-nė, jei gu jos duo si kai my nams.
Po pie tės da ly viai žiū rė jo be-veik ke tu rias de šim ties me tų se nu-mo fil mą apie skers tu ves ir klau-sė si Tau jė nų se niū ni jos Už upu šių kai mo gy ven to jos Ge no vai tės Bo-gu žie nės pri si mi ni mų.
G. Bo gu žie nė jau pir mai siais žo džiais vi sus su in tri ga vo, pa siū-liu si at spė ti jos am žių. Ir spė lio ji-mai to li gra žu ne ati ti ko tik ro vės: nie kas net ne pa gal vo jo, kad ener-gin ga, gu vi, hu mo ro ne sto ko jan ti mo te ris ki tą die ną švęs sa vo 87 me tų su kak tį. Ji vaiz džiai pa sa-ko jo apie skers tu ves sa vo kai me, aiš ki no, kaip ver da ma ju ka, kem-ša mas ski lan dis, ke pa mi krau ji niai kruo pų vė da rai.
Su grįž ti į pra ei tį pri ver tė Se-na mies čio pa grin di nės mo kyk los
mo ki nių, va do vau ja mų lie tu vių kal bos mo ky to jos Ine tos Spran-gi nie nės, su vai din ta iš trau kė lė iš li te ra tū ros kla si ko V. Krė vės kū-ri nio „Gal va žu dys“. Jau nų jų ak-to rių vai dy ba ne pa li ko abe jo nių ir ver tė nuo šir džiai pa plo ti.
Bu vo pa žiū rė ta fil muo ta me-džia ga (te le vi zi jos lai dos „Tarp mies to ir kai mo“ įra šas), ku rio je ma tė me mo der nią mė sos ap dir bi-mo įmo nę, klau sė mės ver sli nin-kės Zo fi jos Be lic kie nės pa sa ko-ji mo apie puo se lė ja mas tau ti nio pa vel do tra di ci jas.
Skers tu vių pa tie ka lai. Kris ti nos Da ru lie nės nuotr.
Ren gi nio da ly viams bu vo su-reng ta vik to ri na apie skers tu ves, pa tar lių kon kur sas.
Po pie tės ge rą nuo tai ką skam-bio mis dai no mis pa lai kė Uk mer gės kraš to ne įga lių jų są jun gos miš rus vo ka li nis an sam blis „Dai na“, va-do vau ja mas Ka zi mie ro Pies ti nio.
Ren gi nys bai gė si skers tu vių vai šė mis: ska niai iš vir ta ju ka, kruo pi niais vė da rais, kep ta kiau-lės gal va. Vi si ska na vo ir gy rė gas pa di nę Ve ro ni ką Vil kie nę, dė-ko jo ver sli nin kei Zo fi jai Be lic kie-nei už dos nu mą.
2012 m. spalio 19 d. www.ukzinios.lt2012 m. spalio 19 d.
Iš ėju sį drau gą pri si me nant
Atkelta iš 7 p.
***Su si pa ži nau su Ge na di ju mi, kai
prieš tris de šimt sep ty nerius me tus grį žau dirb ti į sa vo gim tą jį ra jo ną. Mus su ar ti no aist ra me džiok lei ir gy ve ni mas kai my nys tė je. Vep rių me džio to jų bū re lis, ku riam tuo-met va do va vo gi ri nin kas Vy tau tas Star ke vi čius, gar sė jo la bai drau giš-ku ko lek ty vu ir ge rais me džiok lių plo tais. Nors me džiok lės lai mi kiai iš ties bu vo gau sūs, vi sus džiu gi no ne lai mi kiai, bet pui kus lai ko pra-lei di mas gam to je su drau gais.
Kas ga li bū ti ge riau už me-džiok lę? Tai – ki ta me džiok lė. Dar-bo sa vai tė su si dė da vo iš dar bo ir me džiok lės lau ki mo. Kiek vi so kių nuo ty kių pa tir ta tuo se ben dra min-čių su si bū ri muo se. Kiek vie nas pa-tvir tin tų, kad Ge na di jus bu vo bū re-lio sie la. Vi suo met links mas, ge ros nuo tai kos, drau giš kas.
Jo iš ra din gu mui krės ti įvai rius pokš tus nie kas ne ga lė jo pri lyg ti. Ne vie nas iš me džiok lės temp da mas na mo sun kią kup ri nę džiau gė si, kad pa te ko ne ma žas ga ba las šer nie nos, ta čiau par si ne šęs gre ta šer nie nos ras da vo ir stam bo ką ak me nį, ap tru-pė ju si plyt ga lį ar se ną ba tą.
Ka da su spė da vo įdė ti „lauk tu-vių“, tik jam vie nam bu vo ži no ma. Ne re tai tek da vo par si neš ti ir to kių šer no or ga nų, ku rių pa pras tai me-džio to jai į kup ri nes ne de da.
Na, mes ir gi ne lik da vo me sko-
lin gi. Veik vi so ra jo no me džio to jai ži no is to ri ją, ku rio je pa tį Ge na di jų „iš dū rė“ gin klo bro liai.
Kar tą me džio jant zui kius Le on-po lio lau kuo se, Ge na di jui pui kiai se kė si. Iš pat ry to jis kup ri nė je tu rė jo du zui kius. Bu vo la bai pa-ten kin tas, sa kė si, kad vie ną zui kį ga lės pa do va no ti kai my nui. Tuo me tu ki tas me džio to jas nu šo vė val ka tau jan tį ka ti ną. Da bar mus pa smerk tų gy vū nų glo bos drau gi-jos na riai, bet tais lai kais lau kuo se be si bas tan čios ka tės ir šu nys bu vo lai ko mi ken kian čiais plėš rū nais ir juos pri va lu bu vo nai kin ti.
Bū re liams net gi bu vo nu sta to-mas plėš rū nų nai ki ni mo pla nas. Tai-gi, Ge na di jui ne ma tant, mes mik liai vie ną jo zui kį iš kup ri nės iš trau kė-me, o vie to je jo įdė jo me ka ti ną. Ki-tą šeš ta die nį, leip da mi nuo juo ko, klau sė me Ge na di jaus pa sa ko ji mo, kaip jis, už ėjęs pas kai my ną ir kra-ty da mas kup ri nę, sa kė:
– Nu, so sed, vy bi raj, ko to ryj po bol še (na, kai my ne, rin kis, ku-ris di des nis). Iš kup ri nės iš virs ta vie nas pil kas, ki tas mar gas.
To liau, la bai vaiz din gai ro dy da-mas, ko kio di du mo bu vo kai my no akys, jam bū din ga kal ba, ku rio je ru siš kas žo dis kei tė lie tu viš ką, pa-sa ko jo, ko kią di džiu lę gė dą mes jam pa da rė me.
Bū da vo die nų, kai ne la bai sek-da vo si, šau dy da vo me pro ša lį. Tuo met Ge na di jus sa ky da vo:
– Na da ryš ku mas pa ge rint.
Vi si su pras da vo, kad rei kia trum pam me džiok lę nu trauk ti ir per leis ti po tau re lę. Šis jo po sa-kis ta po tra di ci niu. Dau gy bė to kių links mų epi zo dų iš liks at min ty je.
***Ne vien pokš tau ti bu vo lin kęs
Ge na di jus. Kai rei kė jo rim ties ir su si kau pi mo, kai tau tai rei kė jo pa gal bos, jis, ru sas, kar tu su lie tu-viais bu vo ten, kur šau kė tau ta.
Pa me nu, kai 1991 me tų sau-sio try lik tą ją vi dur nak tį su gru pe drau gų nu va žia vo me gin ti Par la-men to, pir mas iš uk mer giš kių, ku-rį pa ma čiau žmo nių jū ro je, bu vo Ge na di jus. Šis epi zo das daug ką pa sa ko apie žmo gų.
Iš ėjęs į pen si ją iki pas ku ti nių gy ve ni mo mi nu čių ak ty viai da-ly va vo ra jo no gy ve ni me, bu vo ak ty vus ra jo no „Bo čių“ ben dri jos na rys, dau ge ly je juos tų įam ži no ra jo no bo čių gy ve ni mą.
Uk mer gė je už au go jo sū nus ir dvi duk ros. Apie sa vo šei mą ir duk-ras sa ky da vo: „Ma no lie tu vai tės“.
To kį Ge na di jų, links mą ir drau-giš ką, ran dan tį ben drą kal bą su pa-gy ve nu siu ir vai ku, pa pras tą ir įdo-mų žmo gų, mes ir pri si min si me.
P. S. Ra jo no val džia, mu zie jaus dar buo to jai tu rė tų su si do mė ti ta ne įkai no ja ma ki no ir fo to juos to-se už fik suo ta me džia ga apie ke lių de šimt me čių ra jo no gy ve ni mą, ku ri li ko šei mo je po Ge na di jaus Na miest ni ko vo mir ties.
Prie Par la men to 1991 m. sau sio 13-ąją.
Li gi ta JUODVALKIENĖSū rių ga min to ja iš At ko čių
Lo re ta Bu ro kie nė džiau gia si gar-bin gu sa vo dar bo įver ti ni mu. Ne-se niai sos ti nė je vy ku sio je Tau tų mu gė je jai įteik tas ap do va no ji mas – Stik li nė kriau šė.
Vil niu je, Ge di mi no pro spek te, su reng ta Tau tų mu gė šur mu lia vo rug sė jo vi du ry je. Į ją su va žia vo pa tys ak ty viau si Tau ti nių ben dri jų ama tų ir ku li na ri jos meist rai.
Vil nie čiams ir mies to sve čiams bu vo de monst ruo ja mi na cio na li-niai ran kų dar bo kū ri niai, pri sta-to mi įvai rių tau tų val giai, at sklei-džia mos jų ruo ši mo sub ti ly bės ir re cep tū rų įvai ro vė.
Pir mą kar tą Tau tų mu gės or ga-ni za to riai įstei gė Pa dė kos pri zus – Stik lo kriau šes, ku rias iš lie jo dai-li nin kas Vy gan tas Pau laus kas. Ap-do va no ji mai ati te ko vie nam iš me-no ko lek ty vų, rė mė jų, ama ti nin kų ir vir tu vės meist rų, su ge bė ju sių ge-riau siai at spin dė ti dau gia na cio na li-nio Vil niaus ru de nė jan čią dva sią.
Vie na Stik li nė kriau šė at ke lia-vo ir į Uk mer gę. Ji bu vo įteik ta At ko čių kai mo sū rių ga min to jai Lo re tai Bu ro kie nei.
Prieš de šim tį me tų ne di de lę mel-žia mų kar vių ban dą lai kan ti ūki nin-kė nu spren dė – pie no į pie ni nę ne-be neš, o pro duk ci ją ga mins pa ti ir re a li zuos tur gu je bei mu gė se.
Pra dė jus ga min ti sū rius ir pa ju-tus, kad pir kė jai ver ti na na tū ra lų, be kon ser van tų ga mi na mą pro-duk tą, at si ra do no ras di din ti sū rių asor ti men tą.
Taip ant jos pre kys ta lio at si ra do kuo įvai riau sių sū rių su žo le lė mis, prie sko niais ir ki to kiais pa gar dais.
Stik li nė kriau šė – At ko čių ūki nin kei
Ūki nin kė Lo re ta Bu ro kie nė iš Tau tų mu gės at si ve žė ap do va no ji mą.
Ves tu vėms ar krikš ty noms tu ri ypa tin gą de ser ti nį sū rį.
O prieš tre je tą me tų spe cia liai pie no ga min to jams su reng tuo se kur suo se iš mo ko ga min ti fer men-ti nius bei bran din tus sū rius.
Ne sle pia, kad ne vie ną ki bi rą pie no su ga di no, kol per pra to šias tech no lo-gi jas, ati tai kė tem pe ra tū ros, drėg mės san ty kį. Ta čiau iš mo ko. Ir, ma tyt, ne taip blo gai, kad jos pro duk ci ja su-si do mė jo sos ti nės, ki tų did mies čių par duo tu vės. Ne se niai vie nas res to-ra nas de šimt sū rių iš si ga be no – už-kan džiams prie ge riau sių vy nų.
Per kan tie ji ne par duo tu vė se, bet mu gė se tu ri vie ną pri va lu mą – čia jie ga li tie sio giai pa ben drau ti su ga min to ju, su ži no ti pro duk to ga-mi ni mo bū dą, su dė tį.
L. Bu ro kie nei ne kar tą te ko nu-ste bu sius vei dus ma ty ti, kuo met pa-aiš kin da vo, kad šis fer men ti nis ar bran din tas sū ris – jos pa čios ga min-tas. Žmo nės pri si pa ži no ma nę, kad to kius sū rius tik pran cū zai ga mi na.
„Kaž ko dėl sa vo kraš to pa vel dą nu ver ti nam. Juk lie tu viai ir sū rius įvai riau sius ga mi no, ir svies tą ly-dy da vo. Tik kaž ko dėl da bar ly dy tą svies tą in dų jo gams pri ski ria me“, – ap gai les tau ja sū ri nin kė.
Aš tuo nias kar ves lai kan ti ūki-nin kė ma si ne ga my ba ne už si i ma. Ji tvir ti na nuo lat ieš kan ti nau jų re cep tų, ne bi jan ti eks pe ri men tuo ti. Kas ska nu at ro do pa čiai, tai ir pir kė jui siū lo.
Sa ko, kad tai ne tas at ve jis, kuo met pa ga mi nęs pro duk tą jį tuoj pat par-duo di ir grei tą pel ną gau ni. Jos rū sy je sū riai bręs ta po pus me tį ar net vi sus me tus. Pa čiai ga min to jai ska niau sias pu sę me tų bran din tas, bet, kaip sa ko-ma, dėl sko nio ne si gin či ja ma.
Ge di mi no Ne mu nai čio nuotr.
Pra ėju sį sek ma die nį Pa ši lės švč. Bar bo ros baž ny čio je po su-mos mi šių bu vo pa mi nė tas po eto Mai ro nio 150 me tų ju bi lie jus.
Dai nas ir gies mes Mai ro nio žo džiais at li ko baž ny čios cho-ras, va do vau ja mas var go ni nin ko Ma riaus Mi ku čio nio. Po eto ei les skai tė Al do na Vil ke lie nė.
Mai ro nio gim ta ja me Ra sei nių kraš te už au gu si uk mer giš kė Zu-za na Stun žė nie nė pa pa sa ko jo apie tau tos dai niaus veik lą, jo moks lo laips nius. Ypač vi sus su do mi no Ra sei nių tar me 1960 me tais už ra-šy tas Onos Uni kie nės (po eto se-sers sam di nės) pa sa ko ji mas apie po eto as mens bruo žus.
Paminėjo Mai ro nio ju bi lie jųKuk lus ir drau giš kas, my lin tis
sa vo kraš tą – toks bu vo Mai ro nis, ka dais pa sa kęs: „Aš – ne že mai tis, aš – lie tu vis“.
Po kon cer to Z. Stun žė nie nė ir kle bo nas Ri man tas La niaus kas skai tė sa vo kū ry bos ei les, skir tas Mai ro niui. Ti kin tie ji džiau gia si gra žia baž ny čios ini cia ty va at si-gręž ti vei du į kul tū rą.
Zu za na Stun žė nie nė pa pa sa ko-jo ir apie Ra sei niuo se la bai iš kil-min gai pa mi nė tas Mai ro nio 150-ųjų gi mi mo me ti nių iš kil mes.
Ra sei nių kul tū ros cen tre ta pro-ga skam bė jo tarp tau ti nis cho ri nės mu zi kos fes ti va lis, ku ria me dai-na vo ži no mi ko lek ty vai.
Ju bi lie ji nes iš kil mes ve dę ak-
to riai Vir gi ni ja Ko chans ky tė ir Pet ras Ven slo vas skai tė ne tik po-eto ei les, bet ir laiš kų bei už ra šų iš trau kas.
Po kon cer to vys ku pas Si gi tas Tam ke vi čius ati den gė pa min klą Mai ro niui. Bius to au to rius – Ta-das Gu taus kas.
Į Pa san dra vį – Mai ro nio gim ti nę – bu vo ne mo kai ve ža mi vi si, kas no rė jo pa gerb ti po etą. Čia vy ko kon cer tas, te at ra lų pa si ro dy mas.
Bu vo su reng ta ir pa ro dų – kon-kur sų, skir tų Mai ro niui, lau re a tų dar bų pa ro da. „Ga lin gai ki lo į pa-dan ges virš Pa sand va rio am ži no ji mū sų „Lie tu va bran gi“. Dar kar tą nu si len kė me Mai ro niui“, – apie ren gi nį pa sa ko jo jo da ly vė. Maironio eilės liejosi bažnyčioje.
2012 m. spalio 19 d.www.ukzinios.lt9 p.
Š. m. rug sė jo mėn. at lik tos gy ven to jų ap klau sos duo me nimis, pu sė Uk mer gės gy ven to jų pri si pa žįs ta ne ga lin tys pri si minti sa vo mo bi lio jo ry šio pa slaugų ta ri fų. O treč da lis ap klaus tų mies tie čių ne pa si ti ki mo bi lio jo ry šio ope ra to rių siū lo mo mis akci jo mis.Panašu,kadUkmergėsgyvento
jams, ypač tiems, kurie naudojasiišankstiniomokėjimopaslaugomis,tenkaspręstididžiulįmobiliojoryšiotarifųirakcijųgalvosūkį.Gyventojų apklausa atskleidė,
kad net 50% apklaustųUkmergėsgyventojųnegaliįvardyti,kokiešiuometu yra jųmobiliojo ryšio tarifai.Trečdalis ukmergiškių prisipažinogalintysįvardytitikapytiksliai.Paklausti apie mobiliojo ryšio
operatorių siūlomas akcijas, beveik trečdalis Ukmergės gyventojų nurodė, jog jiems sudėtingasuprasti akcijose pateikiamas sąlygas.O38%respondentųsutiko,kad jiems sunku išsirinkti tinkamiausiąakcinįpasiūlymą.TrečdalisUkmergėsgyventojųvisainepasitikimobiliojoryšiooperatoriųsiūlomomisakcijomis.„Išankstiniomokėjimo klien
tams lengva paklysti nuolat besikeičiančių mobiliojo ryšiooperatoriųsiūlomųakcijų,papildomųsąlygųirįkainiųdžiunglėse. Pavyzdžiui, skirtingi tarifaigali būti taikomi skambučiamsarSMSžinutėmsdraugųrate,topatiesoperatoriaustinklearįkitustinklus.Taippat,susigundęsvienkartineakcija,vartotojaspaprastai nepasidomi, kad, akcijaipasibaigusarviršijusnemokamųminučių ir SMS žinučių kiekį,įsigalioja standartiniai operatoriaus tarifai, kurie jam gali būtivisainepriimtini“,–pasakojo„Omnitel“ rytų regiono vadovėIrmaStankevičienė.
Vienakortelėvisiems tinklams
Pasak Irmos Stankevičienės,jaunuoš.m.kovomėnesiopabaigos išankstinėspaslaugos„Ežys“klientams viena pokalbio minutėar SMS žinutė į visus Lietuvostinklus kainuoja vos 9 ct (pokalbiams taikomas vienkartinis 9 ctskambučio sujungimo mokestis.)Taireiškia,kadturint„Ežio“kortelę, nebereikia sukti galvos dėlnuolat besikeičiančių paslaugųįkainiųirakcijų.Šis9ctstandartinistarifasgaliojavisiemsbeišim
Ukmergiškiai–išankstiniomokėjimomobiliojoryšiopasiūlymųdžiunglėse
ties„Ežio“klientams, jonereikiapapildomaiužsisakyti.„Taip pat kiekvienas „Ežio“
klientas, pasipildęs sąskaitą 9 Ltardaugiau, iškartogaunanemokamasSMSžinutesįvisusLietuvostinklusir500MBnemokamomobilaus interneto.Tai standartinis pasiūlymas, kuris galioja visiemsirnėraakcija“,–aiškinoI.Stankevičienė.Jaupirmąmėnesį,įvedus9ctta
rifą, išankstinėspaslaugos „Ežys“klientųUkmergėjemėnesiosąskaitossumažėjobeveik40%,oišlaidospokalbiamsįkitustinklus–vidutiniškai60%.
Keturitelefonaikišenėje–neišeitis
Gyventojų apklausa taip patatskleidė, jogkas trečiasUkmergės gyventojas vienu metu yranaudojęsis keturiomis mobiliojoryšiokortelėmisardaugiau.AnotI. Stankevičienės, apsikrauti mobiliaisiais telefonais su skirtingomiskortelėmisarjasnuolatkeistivartotojusgreičiausiaiskatinaįsitikinimas, jog, norint sutaupyti,reikiaturėtibentpovienąkiekvieno išankstinio mokėjimo paslaugassiūlančiooperatoriauskortelę.Tačiau besinaudojantiems „Ežiu“nuo šiol užtenka vienos kortelėsvisiems tinklams, nes, kad ir kurskambintųarkurberašytų,jievisurmokavienodai–9ct. „Ežio“klientai jaupajuto su
mažintųtarifųnaudą:jievisdažniau skambina draugams ir artimiesiemsįkitusLietuvostinklus,opokalbiaitrunkavisilgiau.Ukmergėsgyventojai,turintys„Ežį“,įvedus9cttarifą,sukitaisLietuvostinklaisjaukalbasitriskartusilgiau nei anksčiau“, – statistikadalijosiI.Stankevičienė.„Ežiu“ pasitiki vis daugiau
žmonių ne tik Ukmergėje, bet irvisoje Lietuvoje. Šiuo metu išankstinio mokėjimo paslaugomis„Ežys“ ir „Omnitel Extra“ naudojasidaugiauneimilijonasLietuvosgyventojų.Beto,neturintys„Ežio“ kortelės šįmėnesį ją galinemokamaiatsiimtiloterijos„Perlas“ terminaluose. Irkiekvienam,„Perlo“ terminale papildžiusiamsąskaitą 13Lt, padovanosime po„Teleloto“ bilietą“, – pasakojo I.Stankevičienė.„Omnitel“ užsakymu rinkos ty
rimųirkonsultacijųbendrovės„Prime Consulting“ atlikta gyventojųapklausa vyko š. m. rugsėjo 3–14dienomis. Josmetubuvo apklausta1017respondentųišvisosLietuvos.
Dė Me SiO! ŠiAU Rie TiŠ kAS ėji MASUk mer gės ra jo no sa vi val dy bės
vi suo me nės svei ka tos biu ras ir Lie tu vos šiau rie tiš ko jo ėji mo aso cia ci ja
kVieČiAvi sus šiau rie tiš ko ėji mo en tu zias tus bei pri jau čian čiuo sius 2012 m. spa lio 27 d. pra leis ti Uk mer gė je „Ši lo“ tra so je links mai žings niuo jant, gro žin tis nuo sta bia rudens gam ta ir jau čiant, kaip kū nas pri si pil do svei ka ta bei ge ro mis emo ci jo mis. Žy gio pa bai go je vai šin si mės su neš ti nė mis vai šė mis, o Uk mer gės VSB vi sus vai šins svei kuo liš ka ar ba ta. Su sa vi mi tu rė ti šiau rie tiš ko ėji mo laz das, vai šių
sau bei kai my nui ir bū ti nai – GERĄ NUOTAIKĄ.Ren gi nio pra džia 11 val. Miš kų g. 45, Uk mer gė (ša lia „Ši lo“ pa grin di nės mo kyk los).
Vi sų ma lo niai lau kia me!Or ga ni za to riai
Bū ti na da ly vių iš anks ti nė re gist ra ci ja iki 20121022 el. p. [email protected] ar ba tel. (8 340) 46526
Rudeninėsprodukcijos
išPARdAVimAs!nuolaidosiki35%
Uosio,ąžuolo,juodalksnio,•beržo,klevodailylentės.Pakalai.•Gultai,trapolentelės,paliu•kaipirtims.Visųmedžiorūšiųįvairūs•tiesmetriniaigaminiai.Sudeikiųmstl.,Utenosr.•
Tel.:865552871;862032251.Darbolaikas:IV8.0017.00val.
Uk mer gės ra jo no vie tos veik los gru pė vyk do tarp tau ti nio pro jek to „jau ni mas jau ni mui“ da ly vių atran ką.Ukmergės rajono vietos veik
losgrupėsprojektųvadovėKlavdija Stepanova pasakojo, kad šisprojektasįgyvendinamaskartusupartneriaisišLatvijosirEstijos.Projektometubusorganizuoja
mostrystarptautinėsjaunimoedukacinėsstovyklos.Kiekvienoje5dienųstovyklojedalyvaus iki20 jaunimoatstovųiškiekvienosšalies.Stovyklose bus pristatoma Pa
baltijošaliųkultūra,menai,tradicijos,amatai.Stovyklautojaikasdiendalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse(tradicinių amatų, tradicinių patiekalų gamybos), aktyviai sportuos,iškylaus,vakarossubendraamžiais.Pagrindinėprojektoidėja–ska
tintikaimojaunimoužimtumą,ak
kul tū ros cen tre neseniai vyku si 21oji Lie tu vos su au gu siųjų mė gė jų te at rų ap žiū rašven tė „At spin džiai“ uk mer giš kių ne sudo mi no. Or ga ni za to riai spė lio ja, ko dėl pub li ka mie liau ren ka si kito kio po bū džio ren gi nius.
VaidotėŠANTARIENĖŠventėjespektakliusrodėišTra
kų, Rokiškio, Kauno r. Neveronių,Kupiškior.Skapiškio,Kalvarijosatvykękolektyvai.DaivosČepauskaitėspjesę„Pupos“pristatėUkmergėskultūroscentroTaujėnųfilialomėgėjųteatras„Bičiuliai“,kuriorežisierė–LaimaJančiauskaitė.Dviemkūrinįatlikusiemsaktoriamspuikiaipavykoperduotijonuotaiką.TaippatdalyvavoVilniausuni
versiteto teatro dramos trupė, oVilniaus jaunimo teatras „T prieM“atvežėšokiospektaklį.Kas dvejus metus vykstančią
šventęrengiaLietuvosliaudieskultūroscentras.Ukmergėjeįvykopirmasisregioniniųapžiūrųturas.Pasirodymusstebėjokomisija:Klaipėdosuniversitetodocentas,teatroekspertaskonsultantasGediminasŠimkus,režisierius, aktorius RamūnasAbukevičius,Lietuvos liaudieskultūroscentro Teatro poskyrio vyriausiasisspecialistas,beišioposkyriovadovėIrenaMaciulevičienė–„Atspindžių“koordinatorė.Kitietapaiikilapkričio18osios
rengiami Mažeikiuose, Jurbarke,Paįstryje (Panevėžior.).Jiemspasibaigus, paaiškės, kaip komisija vertina taujėniškius. Atrinkti
TeatrasUkmergėjenepritampa
kolektyvai gruodį dalyvaus baigiamosiose šventėse: Rokiškyjepasirodys rajonų centrų, Švenčionėliuose–geriausikaimųteatralai.Renginį organizavęs Ukmergės
kultūroscentrasukmergiškiuskvietėjįstebėtinemokamai.Tačiaustebisidėlitinmenkonoropasinaudotišiagalimybe.„Spektakliai–profesionalūsirtikraivertidėmesio,betaukštąmeninįlygįrodęaktoriaivaidinobeveiktuščiaisalei...“–apgailestavovienaorganizatoriųTamaraKvieskienė.Ji pasakojo, kad šventėje buvo
parodytilabaiskirtingispektakliai–nuoliaudiškųkomedijųikisudėtingųkūrinių.ŠtaiSkapiškiokultūrosnamų teatras „Stebulė“ spektaklį„Pasakoja kupiškėnai“ skyrė žymauskraštiečiomokytojoirrežisieriausPoviloZulono100osiomsgimimometinėms.Vienaišnaujovių–kultūroscentroscenojeparodytas
jaunosrežisierėsšokiospektaklis.„Spektaklio metu kiekvienas,
esantis scenoje, siunčia salei signaląirturigautijįatgal–tadatasvaidinimas gyvas. O dabar trūkožiūrovo,todėlnebuvopakankamaistipraus grįžtamojo ryšio“, – jo,pasakpašnekovės,pasigedę irpatyssvečiai.Tačiau,anotjos,šaunu,kad apskritai mėgėjų teatrai gyvuoja,noriscenoje išsakytiatitinkamasmintis.Apieaktualiasmūsųlaikųproblemasnemažaibuvokalbamairšiuosevaidinimuose.„Kultūros centre dirbdami, gal
vojamirapiemažesnespajamasturinčiusžmones,kurieužrenginįnegalimokėti20ar30litų.Norėjosi,kadkuodaugiaužiūrovųsusipažintųsuįvairiaiskolektyvais.Nežinia,arčiatosvėtrospamaišė,artai,kadrenginysnėratradicinis,ogalteatrožanras žmonėms–perdaug sudėtingas...“–svarstėT.Kvieskienė.
Šventėssvečiai–Skapiškio(Kupiškior.)kultūrosnamųteatro„Stebulė“kolektyvas. Graž vy dos Tu šie nės nuotr.
Vykdoprojektodalyviųatrankątyviossaviraiškosgalimybes,kartuužtikrinantšvietimoirugdymopriemonių įvairovę. Norima atkreiptikaimojaunimodėmesįįvietosrajonųužimtumogalimybeskultūros,ekonomikossritysebeiskatintijaunimąpostudijųgrįžtiirkurtisgyvenimuikaimoregionuose.Tarpplanuojamųprojektoveik
lų–spalio29–lapkričio3d.vyksiantiedukacinėkūrybinėstovyklaCesyje,Latvijoje.Kitųmetųgegužę numatyta edukacinė kūrybinėstovykla Ukmergėje, rugpjūtį –edukacinė kūrybinė stovykla Polvoje,Estijoje,orugsėjį–konferencijaUkmergėje.Reikalavimaiprojektodalyviams:
amžius–nuo18 iki30m.,gebėjimassusikalbėti anglųkalba.Pageidautina,kaddalyvautųmeno,sportokolektyvųveiklose.Jaunuoliai,kuriegalėtųatstovautimūsųrajonui,raginamikreiptis:k.stepanova@ukmergesvvg.ltarbatel.(8340)61102, 867220899.Ukmergėsrajonovietosveiklos
grupė, atrinkdama projekto dalyvius,pirmumąteikskaimovietovėsegyvenantiemsjaunuoliams.
UŽinf.
UAB„mišKoTyRA“išnUomoJA
negyvenamąjąpatalpągaražą(1G1p4,unikalusnumeris
819800007033:0005),30,29kv.mploto,esantįKaunog.24B4,Ukmergėje.1mėn.nuomoskaina–1500Lt.
Tel.868726005
Uk mer gės ra jo no švie ti mo darbuo to jų de le ga ci ja, vyk dy da ma Le o nar do da Vin či pro jek tą „Profe si nio in for ma vi mo ir kon sul ta vimo dar buo to jų kva li fi ka ci jos to buli ni mas“ ga vus eu ro pos Są jun gos pa ra mą pa gal Mo ky mo si vi są gyve ni mą pro gra mą, rug sė jo 23–30 die no mis bu vo iš vy ku si į Vo kie tiją, Tiu rin gi jos že mės Unst rutHainich ra jo ną.Projektodalyviaitobulinopro
fesinesžinias,gilinoužsieniokalbosįgūdžius.DelegacijosnariuspriėmėUnst
rutHainich rajono, MuhlhausenoirBadLangesalzosmiestovadovai.Ukmergiškiaisusipažinosuša
lies švietimo sistema, lankėsi regioninėje įdarbinimo agentūroje,vyko susitikimai sumokyklų vadovais,mokytojais,susipažintasuregionineprofesinioinformavimoir konsultavimometodika, stebėtospraktinėsveiklos.
UŽinf.
MokėsiVokietijoje
BiRUTeisTAšelieneiTegulnorskeliužuojautosžodžiaipalengvinajūsųširdiesskausmądėlTėčio
netekties.DNSB„Ramunė“4laiptinės
gyventojai
Parduoda mažai naudotą buitinį seifą ir vienašę priekabą.
Tel. 8 687 79743.
2012 m. spalio 19 d. www.ukzinios.lt
RYTŲ HOROSkOPAS (spalio 22–28 d.)
ISSN 1392-852X. Lei dė jas UAB „Uk mer gės ži nios“,Ge di mi no g. 34, 20131 Uk mer gė, tel./fak s. 52744, mob. tel. 8 ~ 605 19268 (TELE2),in ter ne to sve tai nė www.uk zi nios.ltRe dak to rė Vil ma Ne mu nai tie nė (tel. 63826), el. p. uk zi nios@uk zi nios.ltRe dak to rės pa va duo to ja Vai do tė Šantarienė (tel. 60112), el. p. vai do te@uk zi nios.ltKo res pon den tė Li gi ta Juod val kie nė (tel. 63826), el. p. li gi ta@uk zi nios.ltBen dra dar bės Jo lan ta Pet ro ny tė, Zi ta Ba tai tie nėRe kla mos va dy bi nin kės Jovita Petraškienė, Judita Petronytė (tel. 52744), el. p. re kla ma@uk zi nios.ltFo to gra fas Ge di mi nas Ne mu nai tis (tel. 8 ~ 655 19581), el. p. ge di mi nas@uk zi nios.lt Vyr. bu hal te rė Jur gi ta Pet ro nie nė (tel. 52744), el. p. bu hal te ri ja@uk zi nios.ltLaikraštį ma ke tuo ja Valerija Kuzina, Vil ma Gu dei kai tėSpaus di no UAB „Val do lei dyk la“, Ge di mi no g. 34, Uk mer gė. Už sa ky mo nu me ris 2834.Ti ra žas 3200. Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.UAB „Uk mer gės ži nios“ yra Na cio na li nės ra jo nų ir mies tų laik raš čių lei dė jų aso cia ci jos na rys.Re dak ci ja už re kla mos teks tų tu ri nį ne at sa ko.Skel bi mai pri ima mi į laikraščius: „Vals tie čių laik raš tis“, „Anykš ta“, „Gim tasis Ro kiš kis“, „Ku piš kė nų min tys“ ir „Utenos diena“.
Ožiaragiai tu rės ga li my bę pra dė ti įgy ven din ti sa vo se nus su ma-ny mus – kaip tik da bar, at ėjus ru de-niui, jums daug kas pa vyks. Tik rei kė tų veng ti im pul sy vių po el gių, vei ki te nuo sek liai, kad ne kil tų abe jo nių dėl ga lu ti nių re zul ta tų. At ei nan čio-mis die no mis vi sur kur ga li te ti kė tis bi čiu lių pa ra mos.
Van de niai ki tą sa vai tę ga lės įveik-ti vi sas kliū tis. Čia pir miau sia tu ri ma ome ny je pro fe si nė veik la. Jū sų at kak-lu mas pa dės įti kin ti vy res ny bę pri im ti kaip tik tą spren di mą, ku rio jūs ti ki tės. Ver sli nin kai at ei nan čio mis die no mis tu rė tų bū ti at sar gūs.
Žuvys ga lės iš spręs ti klau si-mus, ku rie iki šiol su da ry da vo tam tik rų keb lu mų. Lai ko tar pis taip pat pa lan kus at sa kin-giems spren di mams, su si ju siems su ma te ria li ne sfe ra. Jus ly dės fi nan si nė ge ro vė: ti kė ki tės dar bo už mo kes čio prie do ar ba pre mi jos.
Avinai ki tą sa vai tę ga li net ne-si ti kė ti leng vos sėk-mės. Jūs tu rė si te kaip rei kiant pa dir-bė ti, kad pa siek-tu mė te trokš ta mų re zul ta tų. Kruopš-čiai ruoš ki tės da-ly ki niams su si ti ki-mams – ne pa kan ka mas sa vi tar pio su pra ti mas ga li virs ti ap mau džiais fi nan si niais mi nu sais. Nie kam ne-leis ki te ma ni pu liuo ti sa vi mi.
Jaučiai at ei nan čio mis die no mis ne tu rė tų mė gin ti ki tiems už krau ti tai, kas bu vo pa ti kė ta jiems pa tiems. Ki taip dar be ga li su si da ry ti kon fl ik ti nė si tu a ci ja. Bet jei bū si te at kak-lūs, tai vy res ny bė de ra mai įver tins jū sų darbš tu mą, ir tai at spin dės jū sų at-ly gis. Ne si blaš ky ki te, sie ki te vie no, svar biau sio tiks lo.
Dvyniai ki tą sa vai tę prieš ką nors sa ky da mi ar da ry da mi tu ri la bai ge rai pa gal vo ti. El ki tės san-tū riai, tram dy ki te emo ci jas, kal bė ki te apie es mi nius da ly-kus. Ver čiau skir ki te sa vo jė gas ir ener-gi ją nau jų da ly ki nių ry šių pa ieš koms.
Vėžiai tu rė tų dau giau dė me sio skir ti sa vo dar bams ir žo džiams. Kon tro liuo ki te sa vo emo ci jas. Me tas pa lan kus moks li niams ty-ri mams, bet ne si verš ki te į vie šu-mą, ne afi šuo ki te sa vo idė jų ir pla nų. Mo kė ji mas ras ti ben drą kal bą su žmo nė mis ypač pra vers, ka dan gi tai ga li duo ti pel-no, ku ris sta bi li zuos ma te ria li nę pa dė tį.
Liūtams pra si de da lai ko tar pis, pa lan kus part ne rys-tės idė joms plė to ti ir pla nams, su si ju-siems su pro fe si ne veik la, re a li zuo ti. Jus vi sur kur ly dės sėk mė, drą sūs su-ma ny mai ne tru kus virs re a ly be. Ga li te ti kė tis bi čiu lių pa ra mos. Jie pa si ren gę jums pa-dė ti ir pa ta ri mu, ir lė šo mis.
Mergelės tu rės pro gą im tis nau jos veik los. Dau giau-sia dė me sio skir ki te tam, kas da bar tik rai svar bu. At si ras ge rų ga li my bių pa ly pė ti kar je ros laip tais. Ro-dy ki te ini cia ty vą – at ei nan ti sa vai tė bus pa lan kus me tas svar bioms de-ry boms ves ti ir su tar tims pa si ra šy ti.
Svarstyklės ar ti miau siu me tu su si ža vės nau ju po mė giu, ku ris pa rei ka laus vi so jų lais va lai kio. Ki tą sa vai tę ruoš ki tės iš klau sy ti pel ny-tus kom pli men tus, ka dan gi jūs, kaip vi-sa da, pui kiai at lik si te pa ti kė tas pa-rei gas. Jū sų at kak lus ir są ži nin gas dar bas duos tei gia mų re zul ta tų.
Skorpionai spar čiai kops kar je ros laip tais. Vy res ny bė pa ga liau de ra mai įver tins jū sų pro fe sio na-lu mą. Jū sų lau kia dau gy bė įdo mių pro jek tų ir pa siū-ly mų. Pa si rin ki te tuos, ku rie, jū sų ma ny mu, yra per spek ty viau si. Tiks lus veiks mų pla na vi mas pa dės juos re a li zuo ti.
Šauliai ki tą sa vai tę su ži nos įdo-mių nau jie nų, tie-sio giai su si ju sių su my li mu žmo gu mi. La bai ga li bū ti, kad jū sų part ne ris pa-sieks pui kių re zul ta tų sa vo dar buo-se, o tai tei gia mai at si lieps ir jums. Jūs ir gi iš sprę si te vi sus iš ki lu sius už da vi nius, pa de monst ruo si te ne ei-li nius or ga ni za ci nius su ge bė ji mus.
Žvaigždėsirgiklysta...ITAR-TASS-ELTA
10 p.
Kū di kio be si lau kian ti iz ra e lie tė ne ty čia pra ri jo 25 cm il gio dan-tų še pe tė lį. Ji mė gi no su ma žin ti nie žu lį ger klė je, kai dan tų še pe-tė lis nu sly do gi liai į ryk lę. „Aš la bai iš si gan dau ir pra dė jau verk ti“, – pa sa ko jo ket vir tą mė ne sį nėš čia mo te ris. Dėl smar kių skaus mų krū ti nė je ji prieš sa vai tę at si dū rė li go ni nė je. Ka dan gi mo te ris yra nėš čia, ją gy dy ti bu vo ypač su dė tin ga. Bai min da mie si dėl vai-siaus, me di kai ne ga lė jo jos per švies ti rent ge no apa ra tu ir to dėl tiks liai ne ži no jo, kur yra dan tų še pe tė lis. Pri tai kius vi siš ką nar ko-zę, pa cien tei sve tim kū nį pa vy ko iš trauk ti su kil pa.
***Ne ti kė tas šal tis ir snie gas pa va sa rio pa bai go je už klu po Aust ra-
li jos sos ti nę Kan be rą ir Nau jo jo Pie tų Vel so vals ti ją. Mė ly nuo siuo-se kal nuo se dėl sli daus ke lio 300 vai ruo to jų ne ga lė jo pa ju dė ti iš vie tos. Me te o ro lo gi jos biu ro duo me ni mis, čia ter mo met ro stul pe liai smuk te lė jo ge ro kai že miau nu lio. Tai yra šal čiau sias spa lis Kan be-ro je per pas ta ruo sius 40 me tų. Ka dan gi Aust ra li ja yra Pie tų pus ru-tu ly je, čia per Ka lė das yra va sa ra, o lie pą ir rug pjū tį – žie ma.
***Blo gos nau jie nos, pa vyz džiui, pra ne ši mai apie žmog žu dys tes,
da ro įta ką mo te rų re ak ci jai į stre si nes si tu a ci jas, o vy rų taip ne pa-vei kia. Ka na dos moks li nin kai sa ko, kad at lik tas ty ri mas at sklei-dė skir tu mus tarp vy rų ir mo te rų. Mo te rų, ku rios prieš tai su ži no blo gų nau jie nų, or ga niz mai stre si nė se si tu a ci jo se ga mi na dau-giau stre so hor mo nų. Tuo tar pu vy rų nei gia mos nau jie nos taip ne vei kia. Pa ste bė jus, kad mo te rys jaut riau re a guo ja į stre si nes si tu a ci jas, ir at si žvel giant į tai, kad jos gy ve na il giau nei vy rai, ky la klau si mas, kaip jų or ga niz mai neut ra li zuo ja nei gia mą stre so po vei kį šir dies ir krau ja gys lių sis te mai.
***Žmo nės Grai ki jo je mė gau ja si ne įpras tai šil tu ru de niu. Dar prieš
vi dur die nį ant ra die nį ter mo met ro stul pe liai čia ro dė 28 laips nius aukš čiau nu lio. Me te o ro lo gų duo me ni mis, at ei nan čio mis die no mis prog no zuo ja mas 34 laips nių karš tis. Kar tu yra la bai drėg na. At ė-nuo se oro drėg nu mas sie kia 88 proc. Ne įpras tos ši lu mos prie žas-tis yra karš to oro ma sės, iš Sa cha ros ke liau jan čios per Vi dur že mio jū rą. Šil tas ir drėg nas oras truks ma žiau siai iki sa vait ga lio.
***Ja po ni jos gy ven to jas 115-me tis Dzi ro e mo nas Ki mu ra įtrauk tas
į Gi ne so re kor dų kny gą kaip se niau sias pa sau lio vy ras. Tiks lus Dz. Ki mu ros am žius – 115 me tų ir 179 die nos. Jis už ima tre čią vie tą se niau sių šiuo me tu gy ve nan čių pa sau ly je žmo nių są ra še. Dz. Ki mu ra yra vie nas gar siau sių il ga am žių. Ju bi lia tas 40 me tų dir bo Ja po ni jos paš te, o vė liau, iki sa vo 90-ojo gim ta die nio, – že-mės ūky je. Ir nors da bar Dz. Ki mu ra di dži ą ją lai ko da lį lei džia na mie, jis sten gia si pa lai ky ti fi zi nę for mą. Aiš kin da mas sa vo il ga-am žiš ku mo pa slap tį, se niau sias pla ne to je vy ras pri si pa ži no vi sa-da la bai di de lį dė me sį skir da vęs mai ti ni mui si.
***96 me tų in das Ra ma dži tas Rag ha vas an trą kar tą per dve jus
me tus ta po tė vu. Jis ne abe jo ja esąs se niau sias pa sau ly je nau ja gi-mio tė vas. Vy ras tei gė, kad dar di des nės šei mos ne pla nuo ja, to dėl jo 52 me tų žmo na ste ri li zuo sis. R. Rag ha vas sa kė, kad iki tol, kai prieš 12 me tų su si pa ži no su sa vo žmo na, bu vo vien gun gis ir abs-ti nen tas. Sa vo po ten ci ją jis aiš ki na tuo, kad vi są gy ve ni mą bu vo ve ge ta ras ir nie ka da ne var to jo al ko ho lio. Vy ras kas ry tą ke lia si 5 val. ir dar prieš 8 val. va ka ro bū na lo vo je. Die ną jis dir ba lau kuo se, o po pie tę ke lias va lan das nu snūs ta. Be to, jis vi sa da iš ge ria maž-daug du lit rus kar vės pie no ir val go daug švie žių vai sių.
Seilės nėra pati maloniausia kūno substancija. Retai kada apie seiles galvojame su malonumu. Ne itin traukia ir apsiseilėję kūdikiai – kad ir kokie žavūs jie būtų. Tačiau atrodo, jog seilės – bene labiausiai nepelnytai nuvertintas kūno skysčių pasaulio herojus iš visų, kokius tik turime.„Varguaržmonėsįsivaizduoja,
kokiąreikšmęturiseilės,–pastebi Ajovos universiteto šeimosodontologėAnaDiazArnold.–Jųvaidmuo būtų įvertintas tik tada,jei seilių neliktų. Be seilių organizmas–kaipautomobiliovariklisbetepalo.“Kasnutiktų,jeišiotepaloatsar
gosorganizmeimtųirišsektų?Vieną mililitrą mūsų burno
se išskiriamų seilių visados sudaro 98 proc. vandens ir 2 proc.veikliųjų medžiagų (įskaitant irelektrolitus, gleives, antibakterinius komponentus, fermentus).Kiekviena seilių sudedamoji dalis atlieka savo funkciją, pvz.,suskaido krakmolą ir riebalus,drėkinamaistą,kadjįbūtųgalimalengviaunuryti,veikiakaipdantųir dantenų apsaugos nuo rūgščiųir bakterijų mechanizmas, žudomikrobus,kuriųburnojebetkuriąakimirkąyramilijardai.2006m.mokslininkaiseilėseap
tikoirnuskausminamųjųmedžiagų,
JEI NETURĖTUME SEILIŲ
kurios,kaippaaiškėjo,yranet6kartusveiksmingesnėsužmorfiną.Visos šios funkcijos yra tokios
svarbios,kadžmoguipritrūkusseilių,būklė, kuri vadinama išdžiūvusiaburna, netrunka prišaukti ėduonį,burnos ertmės infekcijas ar kitasbjaurias negandas. Anot Radžersouniversiteto oralinės percepcijostyrėjo Polo Breslino, drėkinamiejibaltymaiseilėsetarnaujakaipdantųapsauginis skydas nuo pikčiausiųdantųpriešų–nuojųpačių.Dantys yra kiečiausi dariniai
žmogaus organizme. Dažnaižandikauliais mes juos visa jėgaspaudžiame vienus į kitus. Normaliaikramtantvienaskvadratiniscolis danties paviršiaus patiria31 kg slėgio apkrovą. O būnamomentų, kai dantis sukandametaip stipriai, jog slėgis į minėtądantiesplotąpadidėjaiki68kg.
Nereikėtų pamiršti ir griežimodantimis (taip nutinka naktį) –jis kamuoja 10–15 proc. žmonių(dažniausiaidėljųpatiriamostreso).Griežiantdantimis,jievienasįkitąremiasinet408kgslėgiuįkvadratinįdanties colį. Pakanka įsivaizduoti,kaip ant kurio nors danties atsistoja vienas iš dramblotesnių sumoimtynininkų...„Tokiosekraštutinioslėgiositu
acijose gelbsti tik seilės, – teigiaP. Breslinas. – Seilių sudėtyje yrabaltymų, kurie idealiai „sutepa“dantis,irjie,netirremdamiesivienas į kitą tokia gniuždančia jėga,išliekanepažeisti–kaipgeraisuteptosvarikliovidausdalys.Jeiseilėsetų baltymųnebūtų, dantys visiškaisudiltųvosperkeletąmetų.“
ParengtapagalTechnologijos.lt
JEI NETURĖTUME SEILIŲ
Reikalingos kirpėja ir manikiūrininkė. Tel.860119899.