4

I. ĮŽANGA

Europos nusikal�mų prevencijos apdovanojimų konkurso (ENPA) �kslas – apdovano� geriausią Euro-pos nusikal�mų prevencijos projektą. Nuo 1986 m. buvo teikiamas Heino Roethofo – Nyderlandų Par-lamento smulkaus nusikalstamumo komisijos prezidento – vardu pavadintas apdovanojimas. Šį apdo-vanojimą įsteigė Nyderlandų teisingumo ministerija, siekdama valstybės mastu įver�n� sėkmin-giausius ir novatoriškiausius nusikalstamumo prevencijos projektus, ska�n� naujų iniciatyvų, turinčių originalių ir kūrybingų nusikalstamumo prevencijos įžvalgų, kūrimą ir įgyvendinimą. Vėliau tarp-tau�niu mastu pradėtas reng� konkursas. Sėkmingiausios gerosios prak�kos pavyzdžiai būdavo viešai apdovanojami.

Pirmasis ENPA konkursas buvo surengtas bendradarbiaujant Nyderlandų teisingumo ministerijai, Belgijos ir Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijoms. Po pirmojo posėdžio visi ENPA konkurso dalyviai buvo pakvies� aplanky� daugiau nei dvidešimt vietų, iš kurių kilo pagrindinės prevencinės Nyderlandų iniciatyvos. Susi�kimo metu visi dalyviai i�n teigiamai įver�no šią mainų programą, pabrėždami, kad buvo pasiektas jos �kslas. Taip ir įvyko pirmoji Gerosios prak�kos konferencija dar net prieš atsirandant jos pavadinimui!

2000 m. Europos prevencijos klubą papildė Danija ir Prancūzija, 2002 m. prie ENPA prisijungė dar trys šalys – Suomija, Graikija ir Lenkija, taigi dėl geidžiamo apdovanojimo varžėsi jau aštuonios šalys.

Vis dėlto ENPA formatas dar nebuvo įtvir�ntas. Bėgant metams dalyvaujančių šalių daugėjo, bet ENPA formatas vis silpnėjo: 1999 m. kiekviena šalis pateikė po tris iniciatyvas, 2000 m. – jau po dvi, o 2001 m. – kiekviena šalis pateikė �k vieną geriausią savo iniciatyvą prevencijos srityje. Tačiau nuo to laiko daugelyje dalyvaujančių šalių nusistovėjo nacionalinio prevencijos apdovanojimo tradicija. Kaip ir „Eurovizijos“ dainų konkurse, kitais metais konkursas būdavo rengiamas laimėjusioje šalyje. Padė�s pasikeitė 2004 m., kai ENPA organizavimas buvo perleistas tai šaliai, kuri tuo metu pirmininkavo Europos Tarybai.

2001 m. įsteigus Europos Sąjungos nusikal�mų prevencijos �nklą – ESNPT, ENPA plėtra paspartėjo: konkursas tapo konkretesnis ir jame pradėjo dalyvau� daugiau šalių. ESNPT į apdovanojimų konkursą įnešė naujų pokyčių, žymiai patobulino Europos prevencijos poli�ką ir tapo Europos bendradar-biavimo pagrindu nusikal�mų prevencijos srityje – tokiu, kokį jį matome šiandien.

Taip ENPA tapo atviras visoms Europos Sąjungoms valstybėms narėms ir projektams, iniciatyvoms ar programoms, vykdytoms vietos ins�tucijų, policijos, švie�mo įstaigų, bendruomenių, sporto klubų, jaunimo organizacijų, verslo įstaigų, probacijos tarnybų, kaimynystės stebėjimo programų, parapijos tarnybų, viešojo transporto operatorių, savanoriškų organizacijų ar grupių, kitų organizacijų. Kon-kurso �kslas išliko tas pats – įver�n� bei apdovano� projektą, turėjusį daugiausia įtakos nusikalsta-mumui ir a��nkan� 5 kriterijus:

• projektu turi bū� siekiama spręs� kasdienių nusikal�mų ir nusikal�mų baimės problemas ir (arba) jas mažin� projektą organizuojančios valstybės narės pasirinkta ir su ESNPT naciona-liniais atstovais suderinta tema;

• turi bū� atliktas projekto efektyvumo ver�nimas ir maty� akivaizdūs jo vykdymo rezultatai;

• projektas turi bū� kiek įmanoma novatoriškas, taikomi nauji metodai ar būdai;

• projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su kuo didesniu socialinių partnerių skaičiumi;

• projektą galima pakarto� kitų ES valstybių narių ins�tucijose ir kitose organizacijose.

Šioje knygoje skaitytojas ras 20 šalių, dalyvavusių 2013 m. ENPA ir Gerosios prak�kos konferencijoje Vilniuje, nusikal�mų prevencijos projektų aprašymus bei Europos nusikal�mų prevencijos �nklo išvadas ir rekomendacijas, parengtas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotar-

5

piu,nagrinėjant temą „Smurto ar�moje aplinkoje prevencija“. Knygos �kslas – prisidė� prie gerosios prak�kos skleidimo Europoje ir suteik� galimybę specialistams, vykdan�ems nusikal�mų prevenciją, moky�s vieniems iš kitų. Projektus galima pakarto�, jie dažniausiai lengvai pritaikomi ir apima įvairius minėtos temos aspektus.

Tvirtai �kiu, kad taip s�prindami bendradarbiavimą ir palaikydami nusikal�mų prevencijos dalyvių pastangas pasieksime savo �kslus. Šis leidinys – viena iš priemonių, padedančių siek� užsibrėžto �ks-lo – skleis� gerąją prak�ką visoje Europoje. Linkiu turiningo skaitymo!

Dalia KedavičienėESNPT pirmininkė 2013 m. liepos-gruodžio mėn.

6

III. 2013 M. GEROSIOS PRAKTIKOS PROJEKTŲ SANTRAUKOS2013 M. EUROPOS NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS APDOVANOJIMŲ KONKURSO LAIMĖTOJAI

1. Švedija – „Tarpusavio santykių smurto centras“ (RVC)Socialinių tarnybų administracija, Stokholmo miestas

Siekiant padė� aukoms, pagerin� policijos, socialinių tarnybų ir prokurorų, �riančių smurto atvejus, bendradarbiavimo efektyvumą ir paska�n� aukas dažniau praneš� policijai apie nusikal�mus, 2007 m. Stokholmo mieste įsteigtas „Tarpusavio santykių smurto centras“ (RVC).

Šiam centrui buvo nustaty� trys �kslai:

1. teik� paramą smurtą ar�moje aplinkoje patyrusiems asmenims kri�niu metu po pranešimo registravimo policijoje, kad jie turėtų pakankamai valios ir s�prybės dalyvau� policijos tyrime;

2. palengvin� policijos, prokurorų ir socialinių tarnybų bendradarbiavimą dirbant su smurto ar�-moje aplinkoje atvejais;

3. už�krin�, kad pranešus apie smurto ar�moje aplinkoje atvejus, dažniau būtų pateik� kal�ni-mai smurtautojams.

RVC teikia konsultacijas ir paramą asmenims, patyrusiems partnerio smurtą ar su garbe susijusį smur-tą ir pranešusiems apie incidentą policijai. Veikla paremta policijos, prokuratūros ir Stokholmo miesto savivaldybės bendradarbiavimu. Per 48 valandas nuo pranešimo įregistravimo policijoje su smurto ar�moje aplinkoje aukomis susisiekia specialių įgūdžių turintys visą darbo dieną dirbantys darbuo-tojai. RVC aukoms siūlo įvairią paramą – skubią psichosocialinę pagalbą, informaciją apie teisinį pro-cesą ir bendradarbiavimą su policija, pagalbą randant saugią gyvenamąją vietą, jei to reikia, pagalbą sveikatos priežiūroje ir nustatant sužalojimus, paramą apklausose tyrimo metu, teismo posėdžiuose ir kt. Siekdami palengvin� kasdieninį bendradarbiavimą, RVC darbuotojai dirba tose pačiose patalpose kaip ir policija. RVC sukūrė metodus, �nkamus būtent tokiai teisinio proceso situacijai, su kuria susidu-ria sistemingą ir pasikartojan� smurtą ar�moje aplinkoje pa�riantys asmenys.

RVC veikla buvo nuolat ver�nama. Atlik� keturi išoriniai ver�nimai sudarė nuodugnią RVC veiklos analizę ir parodė, kad RVC atlieka svarbią funkciją teisingumo sistemoje. RVC veiklos dėka padidėjo pranešimų apie smurtą ar�moje aplinkoje, kurie baigiasi kal�nimų pateikimu, skaičius. 42 % smurto ar�moje aplinkoje atvejais, kai į procesą įsitraukė RVC, buvo pateik� kal�nimai, lyginant su 24 % atve-jais, kai RVC neįsitraukė.

Projekto rezultatai:

• 1 �kslas. RVC teikia paramą asmenims, kurie praneša policijai apie smurtą ar�moje aplinkoje. Ver�nimai atskleidė, kad 83 % moterų respondenčių nurodė, jog RVC suteikė joms paramą, reikalingą dalyvaujant teisiniame procese. Skubus konsultavimas, teikiamas krizinėje situaci-joje, buvo labiausiai ver�namas dalykas;

7

• 2 �kslas. RVC palengvina ir pagerina tarnybų bendradarbiavimą. Policija, socialinių tarnybų darbuotojai ir prokurorai užpildė anketas apie RVC veiklą. Bendras „bendradarbiavimo �kslo“ ver�nimas parodė, kad RVC atlieka svarbią funkciją ir palengvina ins�tucijų bendradarbiavimą.

• 3 �kslas. Kuo daugiau pranešimų apie nusikal�mus turėtų baig�s kal�nimų pateikimu. Ver�ni-mas parodė, kad tais smurto ar�moje aplinkoje atvejais, į kuriuos buvo įsitraukęs RVC, dažniau pateik� kal�nimai dėl šiurkščiai pažeisto moters neliečiamumo (įskaitant smurtą, priekabia-vimą ir grasinimus aukai), nei tais atvejais, kai RVC nebuvo įsitraukęs. Daugiamatė analizė at-skleidė, kad du svarbiausi kintamieji, padidinantys �kimybę, jog bus pateik� kal�nimai, buvo išorinių liudininkų apklausa ir sužalojimų užfiksavimas. Ver�nimas taip pat parodė, kad RVC pagalba iš �esų padidina �kimybę, jog smurtautojui bus pateik� kal�nimai.

8

2. Belgija – „CO3“Rūpybos ir sveikatos priežiūros departamentas, Antverpeno provincijos savivaldybė

Įvairių Antverpeno miesto tarnybų veiklos tyrimas parodė, kad Belgijoje smurto ar�moje aplinkoje atveju su šeima bendrauja vidu�niškai šešios organizacijos. Tyrimas taip pat nustatė, jog siekiant ras� veiksmingiausią metodą, susijusių organizacijų veikla turi bū� labiau suderinta tarpusavyje.

Taigi, bendradarbiaudamos projekte,smurto ar�moje aplinkoje atvejus �riančios tarnybos išsikėlė tokius veiklos �kslus:

• organizuo� bendradarbiavimą tarp pagrindinių partnerių ir suderin� šių tarnybų tarpusavio veiksmus;

• kur� ir organizuo� a��nkamą socialinę aplinką, palaikančią bendradarbiavimą;

• organizuo� dalijimąsi informacija tarp susijusių partnerių;

• nustaty� tarpžinybinio darbo su smurto atvejais procesų tvarką;

• organizuo� darbo su smurto atvejais koordinavimą;

• pirmaisiais pilo�niais metais dirb� su 100 pilo�nių atvejų ir atlik� mokslinį projekto ver�nimą.

Siekdami šių �kslų, trijų Antverpeno sričių – savivaldos administracijos (miesto ir provincijos), policijos (teisingumo) ir medicininės pagalbos darbuotojai ėmė bendradarbiau� atskiroje į klientą orientuo-toje organizacijoje (angl. – Client-Oriented Organiza�on, CO3). Šiai organizacijai nustatytas ambicin-gas pagrindinis �kslas – sustabdy� smurtą šeimose.

Kai bendradarbiavimas yra paremtas grandinės modeliu, įvairūs darbo metodai suderinami tarpusa-vyje parengiant bendrą veiksmų planą, kurio dėmesio centre – šeima (klientas). Aptariami ne �k smur-to atvejai, bet ir pagrindinės šeimos problemos. Siekiant išveng� nusikal�mo pasikartojimo, daug dėmesio skiriama prevencinių priemonių vykdymui.

Projektas buvo įgyvendinamas tokiais etapais:

• gavimas ir įsitraukimas. Šiame etape įvairios tarnybos CO3 praneša apie galimus smurto ar�-moje aplinkoje atvejus. Jei atvejai a��nka kriterijus – sudė�ngos situacijos, kuriose reikia tarp-žinybinio bendradarbiavimo (t. y. keleto organizacijų įsitraukimo), nesaugi aukų ir vaikų padė-�s, sunkumai suteikiant medicininę pagalbą ar pradedant teisminį procesą – jie paliekami CO3. Dalyvaujančios šios organizacijos veikloje tarnybos (teisingumo ins�tucijos, policija ir medicininės tarnybos) įver�na atvejų riziką bei pavojų ir, jei reikia, siekiant išveng� gresiančio pavojaus, atlieka skubią krizės intervenciją;

9

• bylos sudarymas ir analizės atlikimas. CO3 veiklos kriterijus a��nkantys atvejai aptariami apskritojo stalo susirinkimuose. Paskiriamas asmuo, atsakingas už visos informacijos surinkimą;

• įver�nimas ir klasifikavimas. Šiame etape dar kartą įver�nami smurto atvejai (problemos rim-tumas), jie klasifikuojami (kokia problema) ir priorite�zuojami (kiek skubiai bū�na im�s veiks-mų), naudojant rizikos įver�nimo priemones. Sudaromas veiksmų planas, kuriame apibrė-žiamos ilgalaikės priemonės. Sudarant planą kiek įmanoma atsižvelgiama ir į kliento požiūrį;

• atvejo valdymo priskyrimas. Šiame etape atvejis paskiriamas atvejo vadovui, veiksmų planas sukonkre�namas su jį vykdančiais pagrindiniais partneriais ir suderinamas su visais bendra-darbiaujančiais nariais (tarnybomis);

• įgyvendinimas. Šiame etape vykdoma giluminė intervencija, kuri koordinuojama ir adaptuo-jama pagal siekiamus rezultatus;

• įver�nimas. Šiame etape įver�namas intervencijos poveikis klientui ir bendradarbiavimas tarp pagrindinių partnerių („CO3“ viduje ir išorėje).

Nuo 2012 m. iki 2014 m. projektas yra pilo�nis, jo papildomas �kslas – sukur� bendradarbiavimo prak�ką, kuri galėtų bū� išplėtota į kitus regionus ir kitoms �kslinėms subjektų grupėms.

Projekto išdavos:

• siekiant ilgalaikio bendradarbiavimo, pagrindiniai partneriai sudarė ir pasirašė bendradar-biavimo sutar�. Po to sutar� patvir�no provincijos savivaldybės nuola�nė komisija ir Antver-peno miesto rajono taryba;

• bendradarbiavimas organizuojamas vienoje darbinėje aplinkoje;

• susitarimai dėl dalijimosi informacija yra išdėsty� bendradarbiavimo deklaracijoje. CO3 dar-buotojai vadovaujasi e�kos kodeksu, slaptumo įsipareigojimo deklaracija ir dokumentų rinki-niu administracijai, policijai, teisingumo tarnyboms ir medicininės pagalbos tarnyboms, kurios bendradarbiauja, siekdamos efektyviai spręs� smurto ar�moje aplinkoje problemą.

10

3. Kroa�ja – „Gyvenimas be smurto“ Kroa�jos Respublikos Vidaus reikalų ministerija

Projekte dalyvaujant policijai kaip vienai pagrindinių įgyvendinančių partnerių, ši prevencinė inicia-tyva padėjo padidin� policijos darbo veiksmingumą smurto ar�moje aplinkoje, smurto prieš moteris ir jaunimo smurto prevencijos bei kovos su šiais nusikal�mais srityse, padidin� policijos veiklos matomumą, sus�prin� bendradarbiavimą su kitais susijusiais partneriais, didin� smurto ar�moje aplinkoje problemos žinomumą bendruomenėje ir ska�n� visus, ypač potencialias aukas, praneš� apie smurtą. Pastaroji siekiamybė turėtų padidin� visos bendruomenės informuotumą apie vanda-lizmo, destruktyvaus elgesio, smurto tarp bendraamžių, smurto ar�moje aplinkoje ir smurto prieš moteris bei kitokių rizikos elgesio formų žalingas pasekmes.

Projektą sudaro trys pagrindinės dalys:

1. Interaktyvūs seminarai, kurių metu vaikams ir jaunimui pristatomos smurto problemos, smur-to prevencijos ir pranešimo apie smurtą teisinės galimybės, vaikai ir jaunimas mokomi ne-smur�nio elgesio, tolerancijos ir nediskriminavimo. Šią projekto dalį mokyklose drauge įgy-vendina policijos atstovai bei nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudami su moky-tojais ir auklėtojais.

2. Konceptualaus meno programa, skirta nesmur�nio elgesio, tolerancijos ir nediskriminavimo kultūrai sukur�, pritaikyta vaikams ir jaunimui, ir egzistuojan� kaip pirmosios dalies tąsa. Šioje projekto dalyje dalyvauja policijos atstovai, nevyriausybininkai ir menininkai, kurių pritrau-kimas įtakoja dar platesnę visuomenės dalį. Šią veiklą sudaro dvi dalys: teminiai vaidinimai ir teatro programa, kurių bendras įgyvendinimas palengvina projekto �kslų pasiekiamumą.

3. Interaktyvūs debatai, kurių metu vaikams ir jaunimui pateikiama nesmur�nio elgesio, toleran-cijos ir nediskriminavimo klausimų apžvalga ir išvados, remian�s 1 ir 2 dalyse gauta informacija bei žiniomis.

Vaikai ir jaunimas, dalyvavę ankstesnėse projekto etapuose, įtraukiami ir į trečiąją dalį. Jie buvo prašo-mi parašy� esė apie smurto problemas, jų sprendimo būdus, organizuo� diskusijas, ska�nančias kri-�nį mąstymą. Be to, šioje projekto dalyje taip pat buvo vykdomi susi�kimai su policijos ir kitų valstybės ins�tucijų atstovais, tarptau�nėmis ir pilie�nės visuomenės organizacijomis, siekiant aktyviai įtrauk� vaikus ir jaunimą į neabejingos bendruomenės susivokimo procesą.

Pasibaigus projektui kiekvienoje vietos bendruomenėje buvo vykdoma žiniasklaidos kampanija, taip pat bendra spaudos konferencija su vie�nės bendruomenės, policijos, projekte dalyvavusių aktorių ir nevyriausybininkų atstovais. Šių socialinių švie�mo kampanijų �kslas – padidin� informuotumą apie smurto problemą, ska�nant praneš� apie smurtą ir s�prin� apsaugos nuo smurto mechanizmus.

Projekto sėkmę patvir�no akivaizdūs skaičiai – iki šios dienosmokymuose dalyvavo 60 000 vaikų, su-jaudin� projekto temos, prie kampanijos prisijungė daug menininkų. Vietos valdžios ins�tucijos taip

11

pat parodė didelį susidomėjimą projektu, išreiškė pageidavimą jį įgyvendin� ir skyrė tam išteklių. Žiniasklaidos dėka kampanija tapo žinoma visoje šalyje, ir visuomenės reakcija buvo i�n teigiama.

Atlikta pirminė apklausa parodė projekto tęs�numo poreikį. Daugiau nei 60 % dalyvių nurodė, kad projekto metu sužinojo apie naujas smurto rūšis, kurios nebuvo jiems žinomos anksčiau, taip pat pro-jektas juos išmokė, kaip elg�s smurto atveju. Be to, komentaruose dalyviai nurodė, kad jie suprato bū-�nybę bū� toleran�škiems, gerb� kitus ir ver�n� įvairovę. Šis grįžtamasis ryšys parodė, kad projekto tema – smurto prevencija – buvo sėkmingai vykdyta ir įgyvendinta. Projektas akivaizdžiai padidino jaunosios kartos informuotumą apie bū�nybę praneš� apie smurtą ir sus�prino pasi�kėjimo policija jausmą.

12

Projektas „Saugumo didinimo programa“ – tai tarpžinybinė iniciatyva, vykdoma didelės rizikos smurto ar�moje aplinkoje incidentų atveju su smurtą patyrusiomis(-iais) moterimis bei vyrais ir jų šeimos na-riais, siekiant už�krin� jų saugumą. Jei nukentėjusieji su�nka, apie visus incidentus, į kuriuos vyksta Šiaurės Jorkšyro policija, informuojamos „Saugumo didinimo programos“ agentūros. Nukreipimą ga-vusi agentūra nustato pagalbos smurto aukai, jų vaikams ir smurtautojui poreikį bei nukreipia juos į a��nkamą tarnybos skyrių ar kitas agentūras. Kaip minėta, programos �kslas – tarpžinybinė interven-cija, leidžian� kasdien stebė� riziką ir kuo anksčiau praneš� a��nkamos tarnyboms apie bet kokius rizikos pasikei�mus, siekiant užkirs� kelią tolesniems incidentams. Bendradarbiaudami tarpusa-vyje,specialistai už�krina, kad smurto aukų, jų vaikų ir jaunimo balsas būtų išgirstas baudžiamojo teisingumo sistemoje, o auka būtų greitai informuojama apie bet kokius smurtautojo paleidimo už už-statą ar bausmės sąlygų pasikei�mus. Taip pat smurtautojui už�krinamas būstas ir (arba) kita pagal-ba, siekiant išveng� spaudimo aukoms leis� jiems grįž� namo.

Pranešus apie smurto ar�moje aplinkoje incidentą, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tyrimą bei pagalbą organizuoja pagal Šiaurės Jorkšyro policijos smurto ar�moje aplinkoje sudarytą procedūrą. Jei smurtautojas yra sulaikomas ir jam pareiškiami kal�nimai, sulaikymą inicijavęs pareigūnas atlieka situacijos rizikos įver�nimą, kuriuo remiamasi svarstant paleidimo už užstatą sąlygas smurtautojui. Byloje dalyvaujan�s pareigūnas taip pat įver�na riziką aukai, suteikia galimybę persikel� į laikiną sau-gų būstą ir imasi įgyvendin� bet kokias kitas skubias saugumo priemones.

Po incidento, gavęs aukos su�kimą, su byla dirban�s pareigūnas, nukreipia auką į, „Saugumo didinimo programos“ agentūras. Tuo pat metu apsvarstomas ir smurtautojo galimas nukreipimas į „Saugumo didinimo programą“, kur jis nukreipiamas po incidento arba paleidimo, arba kal�nimų pateikimo metu.

Su byla dirban�s pareigūnas įver�na smurto riziką vaikams ir po incidento nukreipia informaciją apie juos į vaikų socialinės rūpybos ar kitas tarnybas, dirbančias su „Saugumo didinimo programa“. Gavusi nesmurtaujančio tėvo (mo�nos) su�kimą, „Saugumo didinimo programos“ agentūra, jei reikia, laiki-nai nukreipia vaiką į a��nkamą vaikų tarnybą. „Saugumo didinimo programos“ darbuotojas, dirban�s su auka ir (arba) vaikais, susisiekia su jais tą pačią dieną, jei incidentas įvyksta darbo valandomis, arba kitą dieną, jei incidentas įvyksta ne darbo valandomis. Po šio pirminio kontakto priimamas sprendi-mas, kokia tolesnė parama gali ir turi bū� teikiama. Kiekvienos aukos situacija įver�nama atskirai ir pasiūloma bent konsultacija ar pagalba kitoje tarnyboje.

Jei skubiai ne darbo valandomis reikia laikinai apgyvendin� smurtautoją, pareigūnas susisiekia su a��nkamomis savo vietovės skubaus apgyvendinimo tarnybomis, kurios dirba ir ne darbo valandomis (visose areš�nėse pateikiamos procedūros schemos). Jei incidentas įvyksta nuo pirmadienio iki penk-tadienio, ir smurtautojas neturi kur kitur apsisto� (apgyvendinant po paleidimo už užstatą visuomet reikia atsižvelg� į aukos saugumą), su byla dirban�s pareigūnas ar areš�nės pareigūnas susisiekia su būstų fondu (angl. – Founda�on Housing), kuris ir suranda laikiną būstą smurtautojui.

2013 M. EUROPOS NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS APDOVANOJIMŲ KONKURSUIPATEIKTI PROJEKTAI

1. Jung�nė Karalystė – „Saugumo didinimo programa“, Šiaurės Jorkšyro policija

13

Su byla dirban�s pareigūnas atliktų aukos ir smurtautojo rizikos įver�nimų kopijas taip pat pateikia Karališkajai prokurorų tarnybai. Jei, atlikus įver�nimą, nustatomos reikalingos papildomos saugumo ir pagalbos priemonės, jos pasiūlomos ir įgyvendinamos. Su auka taip pat susisiekia nepriklausomas teisinis konsultantas, kurio �kslas – palaiky� aukas teismo proceso metu, informuojant jas kiekvie-name etape ir teikiant paramą teisme, jei to reikia. Jei smurtautojui paskiriama dalyvau� „Integruo-toje smurto ar�moje aplinkoje programoje“, prieš paskiriant bausmę ir dar tris kartus programos metu auką namuose aplanko moterų apsaugos darbuotojas. Jei skubaus apgyvendinimo ar namų fondo tarnybos apgyvendina smurtautoją laikiname būste ar jis išleidžiamas už užstatą gyven� kitu adresu nei smurtautojo šeimos namai, „Saugumo didinimo programos“ darbuotojas susisiekia su smurtautoju tą pačią dieną, jei jis paleidžiamas darbo valandomis, arba kitą darbo dieną, jei jis palei-džiamas ne darbo valandomis. Siekiant už�krin�, kad smurtautojas laikytųsi nuomos sąlygų ir negrįžtų pas auką, pasiūloma pasirašy� paslaugų sutar�.

Pirmame teismo posėdyje įver�nama, ar smurtautojas gali dalyvau� „Integruotoje smurto ar�moje aplinkoje programoje“ ir „Saugumo didinimo programoje“. Jei įver�nimas teigiamas, teisėjams reko-menduojama smurtautojui paskir� dalyvau� „Integruotoje smurto ar�moje aplinkoje programoje“ greta viešųjų darbų ar kalėjimo bausmės.

Jei smurtautojas neigia kaltę ar jei bylos svarstymas a�dedamas, probacijos tarnyba, atsižvelgdama į smurtautojo ir aukos rizikos įver�nimus, parengia išanks�nį pranešimą. Probacijos tarnybai priei-namos visos Šiaurės Jorkšyro policijos ir „Saugumo didinimo programos“ darbuotojų parengtos atas-kaitos. Priklausomai nuo bausmės, smurtautojas dalyvauja „Integruotoje smurto ar�moje aplinkoje programoje“, ir, jei to reikalauja probacijos pareigūnas, probacijos laikotarpiu smurtautoją kartu lanko policijos ir probacijos tarnybos atstovai, siekdami už�krin�, kad smurtautojas laikytųsi paleidimo už užstatą sąlygų ir „Integruotos smurto ar�moje aplinkoje programos“ nuostatų.

14

2. Prancūzija – „Valansjeno kovos su smurtu ar�moje aplinkoje programa“ Valansjeno smurto ar�moje aplinkoje stebėjimo tarnyba

Lyginant su bendru Prancūzijos smurto lygiu, Valansjeno mieste smurto ar�moje aplinkoje rodikliai yra dvigubai didesni nei šalies vidurkis. Dėl to rengiant šį projektą pasirinktas �kslas – sumažin� šį ato-trūkį taikant visas įmanomas prevencijos priemones. Įgyvendinant pasirinktą �kslą, „Valansjeno kovos su smurtu ar�moje aplinkoje programa“ (toliau – Valansjeno programa) sutelkė suinteresuotas vietos ins�tucijas, asociacijas ir valdžios įstaigas bei remian�s „kelio kei�mo logika“ siekia teik� paramą smurto ar�moje aplinkoje aukoms ir smurtautojams. Nuo 2006 m., taikydamas šią veiksmingą ir gerai žinomą programą, Valansjenas ėmė pirmau� Prancūzijoje vykdydamas programą, siekiančią užkirs� kelią smurtui ar�moje aplinkoje ir kovo� su juo.

Valansjeno programa ska�na jos narius bendradarbiau� ir ieško� naujų sąlyčio taškų srityje, kuri yra ne �k valdžios ins�tucijų, bet ir kitų suinteresuotųjų šalių, asociacijų, šeimų ir plačiosios visuomenės prioritetas. Programoje teikiama parama ir skubi pagalba smurto aukoms, kol jos atgauna savarankiš-kumą. Valansjeno smurto ar�moje aplinkoje stebėjimo tarnyba taip pat vykdo smurto atvejų koordi-navimą, ver�nimą bei stebėjimą.

Šiandien Valansjeno programa vykdo trijų etapų prevencijos priemones remdamasi visuo�nai priimtu Pasaulio sveikatos organizacijos skirstymu į pirminį, antrinį ir tre�nį lygmenis. Priemonės atliekamos tokiais būdais:

• mokyklose (pradinėse ir vidurinėse) organizuojant „informuotumo dienas“ smurto meilės santykiuose ir lyčių lygybės temomis;

• ska�nant anks� spręs� santuokines problemas ir vykdant šeimos psichologinį konsultavimą bei informacinę kampaniją apie šeimos problemas;

• teikiant pagalbą �ek smurto ar�moje aplinkoje aukoms, �ek ir smurtautojams bei siekiant jų socialinės ir profesinės reintegracijos (materialinė parama, skubus apgyvendinimas, santuo-kinių santykių mokymai, paramos grupės suaugusiesiems ir vaikams, greitas socialinis tyrimas, teisminė kontrolė, teisminis tarpininkavimas).

Novatoriškiausi projekto aspektai:

• tai, kad projekte siūloma skubi ir ilgalaikė įvairių sričių parama (teisminę, psichologinę, sociali-nę) smurto ar�moje aplinkoje aukoms ir smurtautojams (taip pat ir vaikams);

• tai, kad padedama aukoms (moterims, vyrams ir vaikams, kurie �esiogiai ar ne�esiogiai tampa aukomis) ir smurtautojams, atsižvelgiant į jų „gyvenimo kelią“;

15

• tai, kad padedama žmonėms pagal „kelio kei�mo logiką“ – suinteresuotosios šalys siūlo au-koms ir smurtautojams kompleksinius sprendimus, kurie garantuoja asmeninių gyvenimo ke-lių sistemingą koordinavimą ir grįžtamąjį ryšį.

Siekiant geriau koordinuo� programą, už�krin� didesnį poveikį ir įteisin� projekto partnerystes, taip pat kviečiant prisijung� prie Valansjeno smurto ar�moje aplinkoje stebėjimo tarnybos iniciatyvinio komiteto (dabar�niam iniciatyviniam komitetui priklauso asociacijos „AJAR“, „La Pose“ ir „SIAO“ He-no provincijoje) prie projekto prisidė� buvo pakviestos valstybinės ins�tucijos, Generalinė taryba (pranc. – Conseil général) ir pagrindinės vietos savivaldos tarnybos, taip pat siūlant parem� projektą finansiškai.

2012 m. Valansjeno subprefektūra paprašė Smurto ar�moje aplinkoje departamento koordinatoriaus nustaty� ir įver�n� suinteresuotus partnerius ir jų vykdomas smurto ar�moje aplinkoje prevencijos srityje veiklas. Pagal programą jas taip pat kas metus ver�na pačios programoje dalyvaujančios organi-zacijos vadovaujan�s savo vidiniais ver�nimo kriterijais ir veiksmų programų uždaviniais, taip pat jas ver�na ir finansiniai rėmėjai (valstybinės, vietos valdžios ins�tucijos, ECP ir kt.).

Šiandien Valansjeno programos veiklą vykdo 187 specialistai ir savanoriai. Nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d., Valansjeno programoje dirbantys specialistai pasirūpino 4 406 smurto ar�moje aplinkoje aukomis. Per tą pa� laikotarpį 3 276 smurtautojai buvo nuteis� arba jiems pritaikytos alternatyvios poveikio priemonės. Iš jų į programą vėl nukreip� buvo �k 305 asmenys, o tai rodo nedi-delį 8,5 % pasikartojimo rodiklį.

16

3. Vokie�ja – „Psichologinė pagalba vyrams – prieš smurtą“Nacionalinė žmonių solidarumo asociacija

Remian�s Vokie�jos policijos sta�s�ka, kiekvienais metais Berlyne užregistruojama vidu�niškai 16 000 smurto ar�moje aplinkoje atvejų. Dauguma smurtautojų – vyrai. 1995 m. Vokie�joje siekiant sudary� išbaigtą kovos su smurtu šeimojeintervencijų schemą ir už�krin�, kad smurtautojai būtų patraukiami atsakomybėn įsteigta programa „Psichologinė pagalba vyrams – prieš smurtą“ skirta koordinuo� visas vykdomas šios sri�es priemones.

2012 m. projekto vykdytojai suteikė psichologines konsultacijas 144 smurtautojams. Vyrai buvo ska�-nami gyven� be smurto ir pripažin� moterų lygybę, nepriklausomybę ir teises. Keisdamas smurtau-tojo požiūrį ir vystydamas empa�ją, psichologinis konsultavimas leidžia geriau suvok� ir kontroliuo� smurtautojo afekto būseną bei išmoky� jį geriau supras� kitų žmonių emocijas. Projekte pabrėžiama smurtautojo atsakomybė už jo elgesį. Be to, darbe taikomi sisteminiai psichologiniai metodai, o pats darbas daugiausia paremtas kognityvine elgesio terapija.

Projekto darbuotojai parengė ir įgyvendina glaudžią bendro šeimos atvejų valdymo metodiką taip pat steigiant psichologinio konsultavimo centrus moterims ir organizuojant reguliarius susi�kimus, pastoviai bendraujant telefonu ir e. paštu bei vykdant nuola�nę kliento priežiūrą. Lygiagretų rizikos ver�nimą atlieka ir moters, kaip smurto aukos, ir vyro, kaip smurtautojo konsultantai. Sprendimą įtrauk� smurtautoją į procesą priima abi tarnybos drauge. Moterų centro konsultantas kiekvieno susi�kimo dalyviams suteikia informacijos apie žalą moterims ir smurto ar�moje aplinkoje sukeliamas traumas. Jei pavojaus nėra ir moteris yra motyvuota, moterų tarnyba gali organizuo� bendrą poros psichologinio konsultavimo užsiėmimą.

Psichologinio konsultavimo tarnyboje nuo pirmadienio iki penktadienio, penkias valandas per dieną veikia karštoji telefono linija. Psichologai (vyrai ir moterys) teikia paramą telefonu ir susitaria dėl vizito ar�miausiu metu. Be to, skubiais atvejais budin�ems darbuotojams galima skambin� mobiliuoju telefonu. Per pirmuosius tris susi�kimus gavus daugiau informacijos apie atvejį priimamas sprendi-mas dėl tolesnių žingsnių: socialinio mokymo kursų, vienkar�nio užsiėmimo, kontakto su (buvusiu) partneriu, kontakto su kitomis ins�tucijomis ir kt. Sprendimai priimami rūpes�ngai, naudojant psicho-loginius ver�nimo būdus, konsultuojan�s su kitomis susijusiomis ins�tucijomis ir kt. Jei vyrai įvykdo visas sąlygas, jie gali prisijung� prie socialinio mokymo kurso, kurio grupę sudaro maždaug septyni smurtautojai, ir kuris apima 26 dviejų valandų trukmės užsiėmimus.

Skir�ngos socialinės, kultūrinės aplinkos, skir�ngo išsilavinimo ir amžiaus vyrai maždaug pusę metų susi�nka vieną kartą per savaitę. Nors grupė ir labai nevienalytė, juos visus vienija smurto ar�moje aplinkoje faktorius. Grupės užsiėmimus veda du psichologai – vyras ir moteris, kurie tampa lanksčių lyčių vaidmenų ir produktyvaus konfliktų tarp lyčių sprendimo pavyzdžiais. Moterų darbuotojų pa�r�s su klientų elgesiu yra šiai komandai i�n reikšminga.

17

Projektas taip pat organizuojamas anglų kalba, o siekiant teik� psichologinį konsultavimą migrantams, kurie nekalba vokiškai, bendradarbiaujama su daugelio kalbų vertėjais. Teigiamas šalu�nis ver�mų poveikis – migrantų įtraukimas į socialinius mokymus ne �k smurto problemų sprendimo, bet ir so-cialinės integracijos temomis.

18

4. Danija – „Pokalbis vietoje smurto ar�moje aplinkoje“ Grenlandijos policijos viršininko biuras

Grenlandijos projekto idėja gimė policijos pareigūnams supratus, kad norint padė� šeimai išlaiky� gerovę vien �k policijos intervencijos nuvykus į smurto ar�moje aplinkoje incidentus nepakanka, ir pirmiausia dėl to, kad incidentų metu žmonės būna apsvaigę nuo alkoholio ir labai susijaudinę. Poli-cijos pareigūnai taip pat pastebėjo, kad dažnai pasitaikydavo su smurto proveržiais susijusių gan rimtų nusikal�mų, pvz., kūno sužalojimų, žmogžudysčių ar savižudybių (kartais bandymų nusižudy�), smur-to pasikarojimo. Todėl kilo min�s grįž� vėliau ir dar kartą pasikalbė�, žmonėms nusiraminus ir išsiblai-vius – pageidau�na, sąlyginai neilgai trukus po incidento, kol jo dalyviai viską dar gerai prisimena. Po-licijos pareigūnai taip pat nustatė, kad teikiant išsamesnę pagalbą reikėtų įtrauk� ir savivaldybės darbuotojus.

Rizika, kad smurtas ar�moje aplinkoje pasikartos, yra aukšta tose šeimose, kur po smurto incidento nevykdomas tolesnis problemos sprendimas. Pakarto�nio vizito metu galima pabandy� nustaty� incidento priežas�s ir apsibrėž� veiksmus, kurių būtų galima im�s sprendžiant šeimos problemą.

Smurto papli�mas Grenlandijoje yra penkis kartus didesnis nei Danijoje, o žmogžudystės ir ly�niai nu-sikal�mai paplitę net 12 kartų daugiau. Be to, policija per metus vidu�niškai užregistruoja daugiau nei 3 000 smurto ar�moje aplinkoje atvejų, iš kurių į 460 įtrauk� vaikai, o apie 90–95 % yra susiję su alko-holio vartojimu.

Remian�s šia situacijos analize, policija Sisimiute pradėjo vykdy� pilo�nį projektą, kai dar kartą aplan-kydavo šeimą kitą dieną po pirminio pagalbos skambučio. Vizitų metu pagrindinis �kslas buvo išsa-miau iš�r�, kas įvyko ir koks �ksliai buvo problemos pobūdis. Po to kartu aptariama, kaip šeimai gyven-� toliau po įvykusios situacijos ir kam kokia pagalba yra reikalinga. Galiausiai siekiama užkardy� pana-šių incidentų pasikartojimą.

Kaip jau minėta, pagrindinis projekto �kslas – sumažin� smurto ar�moje aplinkoje incidentų pasikar-tojimą. Antrinis �kslas – padė� šeimoms pagerin� savo socialinę padė�, siekiant sumažin� smurto ar�moje aplinkoje ir vaikų prievartos ar nepriežiūros riziką ilgalaikėje perspektyvoje. Projektas pir-miausiai yra nukreiptas į šeimas su vaikais, ir �k po to – į bevaikes šeimas.

Projektas įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant policijai ir savivaldybėms. Toks glaudus dviejų ins�tucijų bendradarbiavimas yra novatoriškas socialinių problemų šioje saloje sprendimo būdas.

Pilo�nis projektas Sisimiute parodė, kad dėl pakarto�nių policijos vizitų sumažėjo smurto ar�moje aplinkoje incidentų dažnumas. Jo vykdymas buvo kokybiškai išanalizuotas diskutuojant su atsakingais bei konkrečiai su smurto atvejais dirbančiais pareigūnais. Kiekybinė analizė atlikta peržiūrint smurto ar�moje aplinkoje incidentus prieš ir po pilo�nio projekto. Incidentų skaičius sumažėjo 25 %: nuo 42 iki 32. Many�na, kad sumažėjimas didele dalimi priklausė ir nuo projekto vykdymo poveikio. Pilo�nis

19

projektas taip pat parodė savivaldybių valdžios ins�tucijų dalyvavimo šeimų vizituose bū�nybę. Toks bendradarbiavimas padėtų �ksliai iden�fikuo� kiekvienos konkrečios šeimos poreikius, siekiant už-�krin�, kad kiekviena rizikos šeima kuo greičiau išsivaduotų iš neigiamos socialinės padė�es.

Policija išanalizavo pilo�nį projektą ir, remdamasi padaryta analize, parengė projekto pasiūlymą, api-man� jo vykdymą visoje Grenlandijoje. Šis pasiūlymas aptartas Grenlandijos vyriausybėje ir savival-dybių organizacijoje.

20

5. Airija – MEND – „Nebesmurtaujantys vyrai“ Pietryčių smurto ar�moje aplinkoje intervencijos programa,

koordinuojama „Vyrų tobulinimosi �nklo“ (MDN)

Airijos MEND programa smurtaujan�ems vyrams suteikia paramą keičiant savo smur�nį elgesį. Tai yra iššūkis, tačiau jį įgyvendinę vyrai tampa saugūs. Programoje su smurtautojais dirbama iš esmės, vystant jų įgūdžius ir įžvalgas, leidžiančias jiems pakeis� savo elgesį taip, kad jų pačių ir jų mylimų žmo-nių gyvenimuose nebūtų žiaurumo, smurto ir prievartos. MEND yra koordinuoto bendruomenės po-žiūrio į smurtą ar�moje aplinkoje dalis, tad vietos valdymo grupėse dirba įvairių ins�tucijų, pavyzdžiui, probacijos tarnybų, sveikatos paslaugų administracijų, moterų prieglobsčio įstaigų ir išprievartavimo krizių centrų, darbuotojai.

MEND taip pat teikia paslaugas programoje dalyvaujančių vyrų partnerėms ar buvusioms partne-rėms. Svarbiausias šios veiklos �kslas – moterų ir vaikų saugumas. Kiekviena MEND programa pa-prastai trunka 32 savaites ir ją sudaro kassavai�niai susi�kimai, trunkantys iki dviejų su puse valandų. Šiuo metu iš viso veikia 4 programos, susidedančios iš šių etapų:

• pirminė atranka ir rizikos įver�nimas;

• individualus darbas su asmenimis, praėjusiais pirminę atranką;

• 32 savaičių intervencijos programa.

Į MEND programą smurtautojus nukreipia teismai, probacijos pareigūnai, socialiniai, sveikatos prie-žiūros darbuotojai, sutuok�nės ar partnerės arba kreipiasi patys vyrai. Visose programose paskiria-mas(-i) parnerio kontak�nis(-iai) asmuo (asmenys), su kuriais sudaroma sutar�s dėl darbo su progra-moje dalyvaujančių vyrų partnerėmis ar buvusiomis partnerėmis, jei jos nori dalyvau�.

Bendradarbiaudami tarpusavyje ir su kitomis tarnybomis, programos konsultantai gauna pakankamai informacijos apie programose dalyvaujančius vyrus, ir tai leidžia jiems sukur� išbandymus bet kuriam programos dalyviui, kurio elgesys už MEND ribų nea��nka jo nuostatų programoje. Partnerio kontak-�nis darbuotojas taip pat teikia prak�nę paramą ir konsultacijas moterims, susijusioms su smurtau-tojais smurto ar kontrolės santykiais.

Programos sukurtos taip, kad pakeistų �ek dalyvaujančių vyrų kognityvinį mąstymą, �ek elgesį, siekiant:

• padė� jiems nutrauk� smurtą ir prievartą;

21

• padė� jiems atras� ryšį su partnere, išmok� gerb� ją ir jos teises;

• išmoky� juosi susidoro� su sunkumais santykiuose ir pykčiu nenaudojant smurto;

• apsaugo� jų partneres nuo tolesnio smur�nio ir prievar�nio elgesio.

Pagrindiniai programų prioritetai:

• mažiau smurto bei kontrolės programą baigusių vyrų elgesyje su dabar�ne ir (arba) būsima partnere bei vaikais;

• didesnis moterų ir vaikų saugumas;

• partnerystė tarp paslaugų teikėjų moterims (pvz., moterų prieglobsčio įstaigų, smurto ar�-moje aplinkoje aukų paramos tarnybų ir išprievartavimo krizių centrų) ir įstaigų, dirbančių su vyrais;

• geresni apklausų rezultatų duomenys;

• �nkama bendruomeninė alternatyva kalėjimui.

Prisidedant prie moterų saugumo už�krinimo, pasiek� šie rezultatai:

• moterims, anksčiau neturėjusioms kontaktų su pagalbos nuo smurto tarnybomis, buvo pade-dama kuriant joms �nkamus saugumo planus ir suteikiant pagrindines apsaugos nuo smurto ar�moje aplinkoje paslaugas gyvenamojoje vietoje;

• moterims, siekusioms jog smurtautojams būtų skirtos elgesio apribojimo priemonės ar jiems nurodyta gyven� skyriumi nuo savo partnerių, net jei jie ir lankė programą, buvo padėta tai atlik�;

• po programų fizinio smurto proveržių konsultuotų šeimų santykiuose dažniausiai visiškai neli-ko, kitos prievartos formos sumažėjo;

• moterys jautėsi įgijusios s�prybės, nes jų buvo klausomasi ir jas nuosekliai rėmė partnerių paramos tarnyba;

• parama moterims dažnai turėjo teigiamos įtakos jų gebėjimui bū� geromis mo�nomis, ka-dangi jos jautėsi s�presnės ir saugesnės;

• kai vyrai konstruktyviai įsitraukdavo į programą, jų elgesys su partnerėmis tapdavo pagar-besnis ir betarpiškesnis.

22

6. Slovėnija – „Moky� mokytojus“ Kriminalinės policijos departamentas, Generalinis policijos direktoratas

Profesionalus smurto ar�moje aplinkoje valdymas – tai sri�s, kuriai reikalingi pa�kimi pareigūnai, turintys daug žinių ir darbo su žmonėmis gebėjimų. Slovėnijos projektas suteikia tokias galimybes poli-cijos pareigūnams, priiman�ems pagalbos skambučius ar pirmiesiems atvykstan�ems į nusikal�mo vietą ir �rian�ems smurto ar�moje aplinkoje atvejus, siekiant supras� smurto ar�moje aplinkoje problemos mastą ir sudė�ngumą.

Projekto programa visų pirma skirta pagerin� smurto ar�moje aplinkoje atvejų nustatymą ir jų kontro-lę. Programa ir jos paprogramės turi du �kslus:

• smurto netoleravimas;

• lyčių lygybės didinimas.

Programą sudaro keturios pagrindinės dalys:

1. Saugi vieta. Policija – kaip saugumą suteikian� ins�tucija, kur aukos gauna pagalbą, galimybę apibūdin� savo padė� ir praneš� apie smur�nį elgesį.

2. Pagarba. Su visomis smurto incidento šalimis elgiamasi pagarbiai, profesionaliai ir joms sutei-kiama teisinga informacija ir reikiama pagalba.

3. Tinkama pagalba. Bendradarbiaujant su vyriausybinėmis įstaigomis (pvz., socialinio darbo centrais, švie�mo ir sveikatos įstaigomis), smurto aukoms teikiama pagalba. Ypa�ngas dėme-sys skiriamas vaikams, siekiant padė� jiems geriau susidoro� su prievartos pasekmėmis. Smurtautojams padedama prisiim� atsakomybę ir supras�, kad jų smur�nis elgesys yra išmoktas.

4. Tyrimo grįžtamasis ryšys. Smurto ar�moje aplinkoje tyrimo nacionaliniu lygmeniu ska�nimas (pvz., Socialinių mokslų fakultete, Baudžiamojo teisingumo ir saugos fakultete).

Projekto mokymų turinys apima smurto dinamiką, smurto rato suvokimą, aukos išgyvenimo strate-gijas ir visus veiksnius, mažinančius smurto priežas�s. Pareigūnams suteikiama galimybė nuodugniai išstudijuo� teisines nuostatas, jų taikymą ir teismų prak�ką.

Mokytojai yra aukštos kvalifikacijos policijos darbuotojai, turintys daugelio metų darbo pa�r�, detalių ir gilių žinių apie policijos procedūras ir smurto ar�moje aplinkoje eigą. Jie gerai išmano vyriausybinių įstaigų funkcijas ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, geba perduo� žinias ir motyvuo� kitus, ir svar-biausia, greta savo įprasto darbo, jie trokšta moky� mažiau patyrusius pareigūnus, siekdami pagerin� smur�nių atvejų valdymo kokybę.

23

Siekdamas projekto �kslų, Generalinis policijos direktoratas jau inicijavo teisės aktų pataisas. Per ar�miausius metus bus stengiamasi didin� pareigūnų informuotumą apie tai, kaip tvarky�s su smurtu ar�moje aplinkoje, gerin� bendradarbiavimą su prokurorais ir teisėjais, kadangi smurto ar�moje aplinkoje aukai reikia ypa�ngo dėmesio tolesniame baudžiamajame ir civiliniame (šeimos) procese, o ypač – tyrimo baig�es bausme, kuri skleistų žinią, kad smurtas ar�moje aplinkoje yra nepriim�nas.

24

7. Suomija – „Jussi-Work“Mo�nos ir vaiko namų ir prieglaudų federacija

„Jussi-Work“ – 1994 m. keturiuose Suomijos miestuose pradėtas vykdy� projektas, finansuotas Suo-mijos lošimo automatų asociacijos. „Jussi-Work“ remiamas Mo�nos ir vaiko namų ir prieglaudų fede-racijos, kuri yra pagrindinė Suomijos organizacija, vienijan� asociacijas, padedančias šeimoms ins�tu-cinėmis ir bendruomeninėmis paslaugomis bei projektais.

Dabar „Jussi-Work“ vykdomas dešimtyje Suomijos regionų. 2012 m. jis turėjo apie 800 klientų.

Projektas yra orientuotas į vyrus, kurie nori nutrauk� savo smur�nį elgesį santykiuose su ar�maisiais, ir kuriems reikia paramos sprendžiant savo pačių krizes, ieškant nesmur�nių būdų spręs� problemas. Taip pat projektu siekiama padė� vyrams gyven� taikiai su savimi ir savo šeimomis. „Jussi-Work“ – tai tarnyba, kurios darbuotojai yra socialinių ar sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, turintys tera-peuto išsilavinimą, ir yra įsipareigoję saugo� kliento konfidencialumą.

„Jussi-Work“ teikia:

• pagalbą krizėje – smurto ar�moje aplinkoje atveju vyrui reikalinga pagalba pasitaisy�;

• terapines diskusijas – ilgalaikio individualaus ar grupinio darbo galimybę;

• psichologinį konsultavimą ir rekomendacijas įver�nant ir randant naujas paramos ir pagalbos galimybes.

Projekto dėmesio centre yra šeima. Individualių vizitų metu įver�nama kiekvieno šeimos nario psichi-nė būklė ir, jei reikia, jie paska�nami prisijung� prie projekto proceso. Kiekvienam šeimos nariui paskiriamas atskiras konsultantas. Moters, vyro ir vaiko konsultantai bendradarbiauja tarpusavyje, vė-liau darbo procese, kai manoma, kad jie bus saugūs visiems šeimos nariams, organizuojami bendri poros ir šeimos užsiėmimai.

Informacijos apie smurtą ir jo atsiradimą ar�moje aplinkoje sklaida sumažina kliū�s, trukdančias ieš-ko� pagalbos. Stengiamasi, kad žmonės jau ankstyvame konsultavimo etape imtų kalbė� apie smurtą, kas taip pat gali padė� supras� nesmur�nio elgesio esmę ir atpažin� ankstyvuosius smur�nio elgesio požymius.

„Jussi-Work“ prasidėjo nuo prielaidos, jog smurtautojui taip pat reikalinga parama, kad galėtų susido-ro� ir sustabdy� smurtavimą. Ver�nimo metu pastebėta s�pri tendencija, kad viešosios tarnybos ir rūpybos ins�tucijos, pavyzdžiui, psichikos sveikatos tarnybos, šeimos ir vaiko klinikos ar vaiko teisių apsaugos tarnybos nėra pasirengusios ir ne visada nori kel� smurto klausimą ir jį spręs� šeimoje bei intymiuose santykiuose.

Pradėjus „Jussi-Work“ projektą beveik visų jame dalyvaujančių vyrų (95 %) psichinė savijauta pagerė-jo. Tie, kurie sakė, kad jų padė�s pagerėjo, manė, kad prie to prisidėjo „Jussi-Work“. Net 90 % dalyvių įver�no, kad projekto poveikis buvo i�n didelis arba gana didelis. Nors smurto reiškinį ir sunku pa-matuo�, ver�nant veiklą stengiamasi pamatuo� smurto klientų šeimose dažnumą ir „Jussi-Work“ poveikį jam pačių vyrų akimis. Rezultatai rodo, kad smurto aiškiai sumažėjo. Dauguma vyrų (63 % – 40 vyrų), kurie anksčiau imdavosi fizinio smurto, apskritai nustojo tai dary�.

25

Tokie pasikei�mai turi svarbią prevencinę reikšmę. Kai yra žinoma, kaip smurtas kenkia šeimai ir ypač vaikams, teisingi veiksmai gali užkirs� kelią smurtui ar�moje aplinkoje. „Jussi-Work“ projektas iš �esų išryškino smurto pasekmes ir nustatė galimybes užkirs� kelią smur�niam elgesiui.

26

8. Slovakija – „Pandoros skrynia“Piliečių asociacija „MYMAMY“ („Mes mo�nos“)

Projekto �kslas – darbo su smurto aukomis metodinių naujovių atskleidimas ir šio reiškinio preven-cija. Projekto veiklos organizuotos taip, kad ilgalaikėje perspektyvoje turėtų įtakos nusikalstamumo mažinimui.

Vykdant projektą ir siekiant padė� pavojuje esančioms moterims ir jų šeimos nariams gyven� be agre-syvaus partnerio ar tėvo, pagerin� socialinių paslaugų, pagalbos ir prevencijos prieinamumą kaimo vietovėse, taiky� informacijos ir komunikacijos priemones, apmoky� socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojus, buvo išplėstos psichologinio konsultavimo centro paslaugos. Projekte teikiamos psicho-loginės konsultacijos internetu, organizuojamos interneto diskusijos, kuriose moterys gali anoni-miškai gau� svarbios informacijos ir įver�n� savo santykius. Projektas padeda nesunkiai pamatuo� visuomenės nuomonę smurto ar�moje aplinkoje tema, jo veiklos taip pat apima seminarų apie smur-to prevenciją ar�muose santykiuose organizavimą mokyklų mokiniams, siūlo naujas įvairių metodų informacijos ir pa�r�es dalijimosi formas – teisines, socialines, psichologines, ekspertų konsultacijas, atsipalaidavimo technikas – kaip papildomą terapiją ilgalaikiams klientams.

Svarbiausi projekto �kslai yra šie:

• kur� naujas paslaugas �kslinėms grupėms, įsteigiant „Moterų klubą“, organizuojant elektro-ninį konsultavimą ir interneto diskusijų forumą;

• antrojo „FEMFEST“ – renginio, skirto platesnei visuomenei ir mokykloms, ska�nančio lyčių lygybę ir lygias galimybes –organizavimas;

• mokymo kursų apie pagalbos �kslinei grupei metodus įgyvendinimas, siekiant sukur� pagalbą teikiančių specialistų �nklą;

• struktūros kūrimas ir duomenų bazės pildymas informacija apie lyčių lygybę, smurtą ar�moje aplinkoje ir �kslinei grupei siūlomas paslaugas Prešovo rajono kaimo vietovėse.

Projekto �kslinės grupės:

• darbuotojai, vykdantys socialinės integracijos poli�ką viešajame ir NVO sektoriuose;

• moterys po mo�nystės atostogų ir socialiai rem�nos moterys;

• nepalankioje socialinėje padėtyje esantys piliečiai;

• žemas pajamas gaunantys piliečiai;

• kitos socialiai atskirtos grupės ar kurioms gresia socialinė atskir�s.

27

Projekto rezultatai:

• bendras dalyvių skaičius: 564, iš jų – 477 moterys;

• bendras darbuotojų skaičius: 3, visos moterys;

• naujų paslaugų ir programų skaičius: 2 (elektroninis konsultavimas, ekspertų grupė). Projekto leidiniai:

• metodinis vadovas – „Kaip nesusidur� su smurtu?“ (mokykloms);

• konferencijos almanachas – informacijos skleidimas, DVD, CD filmas „Pandoros skrynia“;

• metodinis vadovas – „Kaip nepa�r� smurto?“ (vidurinėms mokykloms);

• �nklo kūrimas ir ver�nimas.

28

9. Lenkija – „Jonvabalių šalis“ Socialinės poli�kos departamentas, Sosnoveco miesto savivaldybė

Pagrindinis projekto �kslas – vystant novatorišką prevencijos programą ir didinant specialistų bei tėvų kompetencijas vaikų apsaugos nuo smurto srityje padidin� ankstyvą smurto prieš vaikus nuo 3 iki 5 metų atvejų ar didelės jo rizikos nustatymą. Projektas skirtas suteik� darželių darbuotojams žinių apie smurtą remian�s prevencijos programos metodologija, sus�prin� jų gebėjimus atpažin� prievartą prieš vaikus ir pagerin� tėvų atsakingos tėvystės gebėjimus.

Pagrindinis „Jonvabalių šalies“ programos aspektas – trijų i�n svarbių sričių sujungimas: emocinio vystymosi profilak�kos, ankstyvojo smurto nustatymo ir ankstyvosios intervencijos. Darbo su vaikais pagrindas ir įkvėpimas – alegorija „Jonvabalių šalis“. Šios alegorijos istorija perteikiama metaforomis be aiškių nurodymų, paliekant vaikams laisvę interpretuo�. Pagrindinė diagnos�nė medžiaga ir kon-kretaus darbo prielaida yra vaikų interpretacijos, tai, kaip jie supranta parabolės turinį, ir su kokio mas-to problemomis susiduria.

Istorijos veikėjai paprasčiausiai sudaro jos schemą. Jonvabalis – veikėjas, tapa�namas su galimybe gau� pagalbą, spręs� problemas, esamos situacijos alternatyva, džiaugsmu, kūrybišku problemų sprendimu, apsauga nuo visų neigiamų dalykų ir t. t. Šešėlis – veikėjas, tapa�namas su esamos situaci-jos racionalizavimu, savęs priėmimu sunkioje situacijoje, smurto elementų suvokimu kaip sąlygoto išorinių, o ne vidinių veiksnių, skriaudos ar vienišumo jausmo suvokimu, neigiamų, sunkių jausmų su-pra�mu ir iden�fikavimu. Ki� veikėjai su profesionalia pagalba padeda interpretuo� reiškinius, savy-bes ir pa�r�s situacijoje, kurioje yra asmuo.

Pirmajame projekto etape pristatoma alegorija, kuri sudaro viso profilak�nio darbo matricą. Kitas veiklos etapas skirtas padidin� informuotumą apie smurtą ar�moje aplinkoje, tęsiant pasaką ir krei-piant jos istoriją į konkrečias problemas. Pasakoje pateikiamos nuorodos į problemas ar situacijas, kurios yra nuosekliai įtrauktos į istoriją. Pasaka kalba apie vaikui žinomas situacijas ir sudaro darbo su vaiku metaforomis pagrindą. Paprastai 3–5 metų amžiaus vaikai pa�ria įvairius jausmus ir potyrius, pavyzdžiui, konfliktai namie, ar�mųjų ar daiktų netekimas. Taigi tolesnių užsiėmimų su vaiku metu sudaroma nuosekli veiksmų seka pagal galimų vaiko pa�rčių, susijusių su sunkia padė�mi ar prievarta, modelį: bejėgiškumo jausmas, ke�nimų nesuvokimas, atsakomybės pojū�s, meilės poreikis, baimės jausmas (iš viso, šeši užsiėmimai).

Pasaka kaip darbo su vaikais forma pasirinkta dėl jos natūralios išraiškos formos, į kurią įtraukiama vaiko fantazija ir vaizduotė. Metaforos galia remiasi jos ilgaamžiškumu – vaikas gali ja pasirem� ir po daugelio metų (ilgalaikė prevencija). Kiekviena pasaka yra labai svarbi, kiekvienas veikėjas turi savo

29

užduo�. Pagrindinėje alegorijoje fėja yra galimybės gau� pagalbą metafora, ji įasmenina specialistą realiame gyvenime.

Viena pagrindinių teorinių projekto prielaidų yra ta, kad darželių grupėse yra vaikų ir iš standar�nių, ir iš asocialių šeimų, o pastarieji dar gali bū� neatskleidę savo auklėjimo spragų. Todėl programos turi-nyje daug dėmesio skiriama situacijoms ir savybėms nepaisant esamo vaiko suvokimo. Sunkių situaci-jų nepa�riantys vaikai pratur�na savo žinias apie galimas pa�r�s, kurios gali atsiras� įvairiomis aplin-kybėmis. Vaikai, pa�riantys alegorijoje aprašomą būseną, gali sugre�n� savo vidinį supra�mą su pateiktomis interpretacijomis.

Projekto rezultatai:

• pagerėjo specialistų grupės gebėjimas atpažin� ankstyvuosius vaikų prievartos požymius ir į juos reaguo�;

• padidėjo tėvų, dalyvavusių mokymo kursuose, žinios apie auklėjimą be smurto;

• pagerėjo tėvų, dalyvavusių mokymo kursuose, ugdymo ir globos gebėjimai;

• padidėjo tėvų susidomėjimas ugdymo metodais be smurto;

• pagerėjo ankstyvasis didelės smurto prieš vaikus rizikos atvejų nustatymas;

• vaikai, patyrę smurtą ar�moje aplinkoje, gavo paramą ir pagalbą.

30

10. Čekija – „Smurto ar�moje aplinkoje prevencija Brno mieste – tarpdisciplininis metodas“ Pietų Moravijos regiono valdžios ins�tucija

Projekto �kslas – sukur� Čekijoje veiksmingą �nklą, kovojan� su smurtu ar�moje aplinkoje ir vienijan� visas ins�tucijas, dirbančias su smurtu ar�moje aplinkoje, t. y. policiją, civilinį teismą, baudžiamąjį teismą, jaunimo socialines tarnybas, socialinės rūpybos tarnybas, įvairias iniciatyvas prieš smurtą ir a��nkamas valdžios ins�tucijas. Pagrindinė projekto min�s – kad siekiant veiksmingos ir tvarios ap-saugos nuo smurto ar�moje aplinkoje, reikalingas glaudus ins�tucinis ir socialinis bendradarbiavimas.

Nuo pat pradžių projektą kūrė tarpdisciplininė komanda, kurios dėka buvo garantuota kokybiška, profesionali ir prieinama pagalba asmenims, patyrusiems smurtą ar�moje aplinkoje Brno mieste. Tad pagrindinis projekto rams�s buvo „DONA centro“ įkūrimas, kuris vėliau pertvarkytas į „Pietų Moravi-jos regiono intervencijų centrą“. Ki� pagrindiniai projekto uždaviniai –intensyvus įvairių susijusių specialistų mokymas, informacinės medžiagos parengimas ir išpla�nimas visuomenei bei specialis-tams. Prieš pradedant projekto įgyvendinimą buvo parengta situacijos analizė, atspindin� smurto ar�moje aplinkoje padė� Brno mieste ir nurodan� vadinamąsias „baltąsias dėmes“ pagalbos smurto ar�moje aplinkoje aukoms srityje.

Projektu sukurta detali ir išsami prevencinės informacijos sistema su nurodymais, kaip stebė� ir atpa-žin� pirmuosius smurto ar�moje aplinkoje požymius ir kaip juos užkardy� visose amžiaus grupėse (vaikų, paauglių, tėvų ir senelių). Siekiant suteik� daugiau informacijos �ems, kas jau yra tapę au-komis, projekte pateikiama kompleksinė informavimo sistema su visų galimų apsaugos ir rūpybos ins�tucijų kontaktais.

Projektas pradėtas 2006 m., tačiau nuo tol įvyko keli pakei�mai. Kiekvienais metais konkretūs jo už-daviniai atspindi esamą situaciją smurto ar�moje aplinkoje srityje.

2007 m. buvo jungiamos, tobulinamos ir pamažu plečiamos ankstesniais metais nustatytos tarpdisci-plininio bendradarbiavimo teminės sritys. Pagrindinės projekto veiklos buvoprofesionaliai apmoky� sveikatos priežiūros darbuotojus ir kur� išsamią visuomenės informavimo programą Brno miestui ir Pietų Moravijos regionui.

Pagrindinis 2008 m. etapo �kslas – perteik� informacijos apie smurto ar�moje aplinkoje problemų svarbą plačiajai visuomenei. Specialiai pareng� darbuotojai vedė viešus debatus ir pla�no informa-cinius lanks�nukus ir brošiūras.

2009 m., augant visuomenės poreikiui gau� kokybišką informaciją ir lengvą bei pastovią prieigą, pro-

31

jekto veiklos buvo nukreiptos į elektroninio žemėlapio, kuris padėtų žmonėms, kuriems kyla smurto ar�moje aplinkoje pavojus, sukūrimą. Žemėlapis buvo pateikiamas ju�kliniuose ekranuose viešose vietose. Kitu žingsniu sukurta vieša „Brno tarpdisciplininės komandos“ interneto svetainė su klientų skil�mi, kurios administravimas prieinamas �k projekto komandos nariams, naudojant koduotą prieigą.

2010 m. buvo tęsiami visuomenės informuotumo didinimo renginiai (interaktyvūs debatai, teatro pasirodymai, filmų peržiūros ir t. t., pla�nama įvairi medžiaga mokiniams ir t. t.).

2011 m. Brno pradinėse ir vidurinėse mokyklose buvo organizuotas meno ir literatūros konkursas su smurtu ar�moje aplinkoje susijusiomis temomis. Geriausi darbai buvo eksponuojami Brno naujojoje rotušėje kaip profesionalios fotografijos parodos ta pačia tema dalis. Dar vienas konkurso rezultatas – tai naujos metodologijos mokytojams, dirban�ems su mokiniais smurto ar�moje aplinkoje tema, sukūrimas.

Kaip ir ankstesniais metais, 2012 m. etape pagrindinis dėmesys skirtas visuomenės informavimo ir ska�nimo veiklai, kuri persikėlė į masinės žiniasklaidos priemones, t. y., pagrindines televizijas, radiją ir t. t. Šiuo metu projektas tęsia plačią žiniasklaidos kampaniją, kadangi rengiami nauji garso ir vaizdo pranešimai ir didėja bendradarbiaujančių žiniasklaidos partnerių skaičius.

Projekto rezultatai:

• remian�s 2005 m. tarpdisciplininės komandos sukurtu situacijos planu įgyvendintos visos trumpalaikės ir ilgalaikės veiklos (lanks�nukai visuomenei ir vadovai specialistams, kampa-nijos plakatai, mokymas, žiniasklaidos kampanijos);

• įsteigtas naujas „DONA“ psichologinio konsultavimo centras Brno mieste (per pirmuosius 4 mėnesius konsultuotos 137 smurto aukos, vykdytos 74 konsultacijos, suteiktas prieglobs�s 13 asmenų);

• sukurta speciali programinė įranga „DONA“ centrui (duomenų analizė, anonimiškas daugiau nei 30 kriterijų stebėjimas), kurios pagalba tolesniam ver�nimui apie „DONA“ centrą patei-kiama �ksli informacija;

• vykdomas specialistų mokymas (policijos pareigūnų, susijusių administracijos darbuotojų, psi-chologų, pedagogų ir socialinių darbuotojų, gydytojų ir paramedikų);

• visuomenės informavimo kampanijos buvo sėkmingos, visoms �kslinėms grupėms išpla�nta informacinė medžiaga (147411 lanks�nukų 2008 m., 23 vieši debatai, specializuotų seminarų ciklas ir t. t.);

• sukurta elektroninė prieiga prie informacinių paslaugų (5 000 lankytojų per 2009 m.).

32

11. Bulgarija – „Stop smurtui ar�moje aplinkoje!“Regiono policijos direktoratas

Pagrindinis projekto �kslas – vykdy� veiksmingą smurto ar�moje aplinkoje prevenciją Bulgarijos Tergovištės regione, didinant žmonių informuotumą apie smurtą ar�moje aplinkoje ir teikiant paramą smurto aukoms. Šis projektas – tai bendra Regiono policijos direktorato ir NVO Tergovištės NAIA asociacijos iniciatyva, kurios specialistai teikia paramą smurto ar�moje aplinkoje aukoms.

Projektas turi tris �kslus:

1. gerin� specialistų (psichologų, socialinių darbuotojų, mokytojų, gydytojų ir t. t.) prieigą prie specializuotos literatūros ir sukur� informacijos „banką“ visomis smurto ar�moje aplinkoje temomis;

2. didin� piliečių indėlį į smurto ar�moje aplinkoje prevenciją, dalyvaujant teminėse grupėse, atvejų aptarimuose ir t. t.;

3. ska�n� aukas kalbė� apie problemą – dalin�s pa�r�mi ir gau� pagalbą, išlaikant anonimiš-kumą, jei auka to pageidauja.

Bendradarbiavimas smurto ar�moje aplinkoje srityje prasidėjo 2006 m., kai projekto partneriai ėmė drauge nagrinė� atskirus atvejus. Po to buvo įgyvendin� bendri prevencijos projektai ir 2012 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutar�s dėl „Nusikal�mų prevencijos centro“ kūrimo. Šis centras teikia pagalbą ir konsultacijas visuomenei dėl Apsaugos nuo smurto ar�moje aplinkoje įstatymo įgyven-dinimo. Bendromis pastangomis dviejose Tergovištės savivaldybės bendruomenėse įreng� du pagal-bos ir konsultavimo smurto ar�moje aplinkoje aukoms centrai, kuriuose dirba tarpžinybinės koman-dos, susidedančios iš policijos pareigūnų ir NAIA asociacijos specialistų.

Įgyvendinant projektą, sudaryta darbo grupė iš policijos ir minėtosNAIA asociacijos atstovų. Prie pro-jekto prisijungė savanorių grupė – Tergovištės mokyklos mokiniai. Vykdydama projekto veiklas, darbo grupė reguliariai aptardavo pasiekimus, teikė rekomendacijas, į kurias buvo atsižvelgiama tolesniame darbe.

Taip pat sukurta teminė interneto svetainė „Stop smurtui ar�moje aplinkoje“, kurią sudaro šios dalys: forumas, pokalbių kambarys (angl. – Chatroom) ir virtualus informacijos bankas(angl. – Virtual Sharing). Joje daugeliui suprantama kalba skelbiama informacija tokiomis temomis kaip prievartos ar

33

smurto ar�moje aplinkoje rūšys, prievarta prieš vaikus ir susiję mitai bei �esa, problemos valdymas, aukų apsaugos formos. Informacijos apie problemas „bankas“ leidžia smurto ar�moje aplinkoje spe-cialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams ir t. t.) plės� savo žinias ir teik� veiksmingesnę paramą aukoms. Interneto svetainės lankytojams suteikiama galimybė išreikš� savo nuomonę, kurios pagalba kuriamas pilie�nės bendruomenės branduolys, skleidžian�s smurto ar�moje aplinkoje požymių bei jo netoleravimo idėjas.

34

12. Vengrija – „Tai – ne asmeninis reikalas!“Čongrado apskri�es policijos komisariatas

1997 m. pradėtas projektas „Tai – ne asmeninis reikalas!“ suteikė galimybę Čongrado apskri�es gy-ventojams bū� saugesniems nuo smurto ar�moje aplinkoje. Projekto �kslas – reng� veiksmingas smurto ar�moje aplinkoje prevencijos ir mažinimo priemones, didin� informuotumą ir ska�n� visuomeninę veiklą kovoje su šiuo reiškiniu įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Projekto esmė – �nkamas informacijos teikimas įvairioms piliečių grupėms (potencialioms aukoms, specialistams, plačiajai visuomenei), vykdomas individualaus kontakto būdu (patruliavimas, lankymo �nklas, ugdymo programos) ir bendravimu elektroninėmis bei masinėmis žiniasklaidos priemonėmis.

Projektas buvo parengtas reaguojant į visuomenės poreikį užkardy� smurto atvejus – �ek remian�s nacionaliniu, �ek ir atskirų smurtą patyrusių gyventojų poreikiais. Šios sąlygos nulėmė projekte naudojamas ir įgyvendinamas priemones bei modulius.

1 modulis,pavadintas „Visuomenės saugumas – nusikal�mų prevencijos patruliavimas“ skirtas pa-siek� ir informuo� gyventojus, gyvenančius nutolusiose gyvenvietėse bei turinčius prastus susi-siekimo būdus. Patruliavime dalyvaujančių specialistų (policijos pareigūnų, įvairių valdžios ins�tucijų atstovų ir savanorių) dėka, nustatyta daug smurto ar�moje aplinkoje atvejų, apie kuriuos nebuvo pranešta policijai. Patruliavimas vyksta reguliariai pagal nustatytą planą. Kiekvieną kartą aplankomi 5–9 namai, ir kiekviename praleidžiama apie 30–60 minučių.

Projektas buvo išplėstas įvedus 2 modulį, pagal kurį nustatytas „lankymo �nklas“ miesto blokinių namų rajonuose, kuriuose kyla panašios problemos. Be policijos pareigūnų, šiam �nklui priklauso socialiniai darbuotojai, psichologai ir savanoriai, kurie koordinuoja ins�tucijų teikiamą paramą, lanko gyventojus ir teikia jiems reikiamą informaciją.

3 modulio �kslas – formuo� piliečių požiūrį į smurtą taikant įvairias švie�mo programas. Programoje „Vaikų darželio policininkas“ policijos pareigūnai, naudodami specialius metodus, teikia vaikams informaciją, aktualią jų amžiui, ir tuo pat metu stengiasi nustaty� užslėptus smurto namuose atvejus. Panašios programos vykdomos ir pradinių bei vidurinių mokyklų mokiniams. Siekiant vykdy� efekty-vią prevenciją, rengiami būsimų specialistų, dirbsiančių su smurto namuose problema, mokymo kursai, vykstantys Segedo universitete.

Pasku�nysis – 4 modulis, a��nkan�s informacinės visuomenės poreikius, vykdomas naudojant inter-neto ir elektroninės žiniasklaidos teikiamas galimybes. Visuomenė „Policijos žiniomis“ (naujienos elektroniniu formatu) ir „Policininko �nklaraščiu“ (�nklaraš�s vietos naujienų interneto svetainėje) nuolat informuojama apie projekto vykdymą. Apskri�es naujienose (spaudoje), specialioje tam skirtoje skiltyje taip pat nuolat skelbiama einamoji projekto informacija. Projekto metu sukurta nusikal�mų prevencijos interneto svetainė (www.bulisbiztonnsag.hu).

Veiksminga nusikal�mų prevencijos veikla gali bū� vykdoma �k tokiais metodais, kurie a��nka objek-tų amžiaus poreikius komunikacijos priemonių ir turinio atžvilgiu. Tad projekte nuspręsta naudo�

35

„Nusikal�mų prevencijos trumpametražių filmų kolekciją“. Filmuose suprantamu, interaktyviu būdu pateikiamos kasdieninės situacijos, grėsmės ir sprendimai. Kolekciją sudaro 70 trumpametražių nusi-kal�mų prevencijos filmų, iš kurių trys skir� smurto ar�moje aplinkoje problemoms.

Projekto rezultatai:

• pasku�niaisiais metais šioje bendruomenėje sumažėjo pažeidimų, susijusių su smurtu ar�mo-je aplinkoje, skaičius, taip pat teigiami subjektyvūs rezultatai, susiję su parama aukoms;

• pradėtas patruliavimas atokesnėse vietovėse. Atokesnių vietovių gyventojų saugumo jausmas dėl asmeninių susi�kimų su patruliais padidėjo, o smurto ar�moje aplinkoje laten�škumas su-mažėjo. Tai įrodyta sta�s�niais duomenimis;

• įdiegus įvairių tarnybų vykdomas skir�ngam amžiui pritaikytas švie�mo bei prevencijos pro-gramas, pasiektas visuomenės informuotumo proveržis. Papildomai buvo pradė� specialūs kursai universitete, ir būsimi „lankymo �nklo“ nariai baigs mokslus, žinodami apie naujausius tyrimus ir ankstyvųjų smurto požymių sistemą;

• žiniasklaida prisidėjo prie visuomenės požiūrio formavimo ir laten�nių smurto ar�moje aplin-koje nusikal�mų skaičiaus mažinimo. Naudojant modernias komunikacijos priemones, dė-mesio sutelkimas ir žinia, kad smurtas – tai „ne asmeninis reikalas“, pasiekė platų suinte-resuotų žmonių ratą. Interneto svetainė padeda informaciją gau� anonimiškai, elektroninis paštas už�krina greitą ir efektyvų informacijos srautą, o „Zara“ �nklaraš�s suteikia galimybę teik� naujausius pranešimus. Informacijos sklaidą papildo įvairios prevencinės, informacinės brošiūros ir plakatai, pateikiami �ek atspausdin�, �ek parsisiun�mui.

36

13. Ispanija – „Pagalbos šeimai grupė – specialistų komanda,teikian� pagalbą smurto ar�moje aplinkoje aukoms“

Policijos generalinio komisaro centrinis pagalbos šeimai skyrius

Pagalbos šeimai grupės (SAF), išsidėsčiusios visoje Ispanijos teritorijoje ir policijos tarnyba, veikian� visą parą, teikia smurto aukoms profesionalią ir pritaikytą pagalbą. Ypa�ngas dėmesys skiriamas la-biausiai pažeidžiamoms grupėms: moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmo-nėms. Šios grupės vykdo veiklą, susijusią su šeimos aplinkoje įvykdytų nusikal�mų tyrimu ir bau-džiamuoju persekiojimu, teikia pagalbą koordinuojant veiksmus su kitomis ins�tucijomis, teikia konsultacijas, palaiko grįžtamąjį ryšį bei apsaugą aukoms. SAF koordinuoja savo veiklą su UPAP (pre-vencijos specialistų grupėmis, teikiančiomis pagalbą ir apsaugą moterims, nukentėjusioms nuo smur-to ar�moje aplinkoje).

Pagrindinis projekto �kslas – pagerin� policijos metodų veiksmingumą, sprendžiant smurto ar�moje aplinkoje atvejus ir nusikal�mus ly�es pagrindu. SAF veiklą su moterimis, nukentėjusioms nuo ne�nkamo elgesio ir smurto dėl ly�es, reglamentuoja veiklos ir bendradarbiavimo protokolų rinkinys, kuriuo nustatomi santykiai tarp įvairių dalyvių ir pareigūnų (policijos padaliniai, teisminės, baudžia-mosios ins�tucijos, rūpybos tarnybos ir t. t.), siekiant kovo� su šiuo reiškiniu, taikant įvairias sri�s apiman� metodą.

Šių specializuotų grupių (SAF ir UPAP) darbuotojai, užkardydami smurto pasireiškimus, priima spe-cialiuosius protokolus, kurie apima tokius pagrindinius aspektus:

• aukos turi galimybės gau� smurtautojo elgesį ribojančias priemones. Vienu prašymu nuken-tėjusysis gali išdėsty� visus savo pageidavimus bei gau� kelias apsaugos priemones (bau-džiamąsias, civilines, apsaugos ir socialines), nustatytas teisės aktuose;

• koordinavimas su teisminėmis ins�tucijomis. Vienas pagrindinių protokolo �kslų yra teisėjų ir policijos pareigūnų veiksmų koordinavimas, siekiant už�krin� greitą ir sklandų bendradar-biavimą tarp šių ins�tucijų bei aukos apsaugą;

• koordinavimas su miesto tarybos policijos pajėgomis, siekiant op�mizuo� savivaldybės teri-torijoje esančių teisėtvarkos tarnybų darbuotojų ir ūkio išteklius, taip už�krinant veiksmingą teismo sprendimų smurtautojams, priimtų dėl smurto ly�es pagrindu bei aukų apsaugos įgyvendinimą;

• teisinis konsultavimas smurto,kylančio ly�es pagrindu, aukoms, skirtas efektyviai įgyvendin� nukentėjusiųjų teisę į skubią, nemokamą ir specializuotą teisinę pagalbą, taip pat bendradar-biavimo priemonių tarp nacionalinių teisėsaugos agentūrų ir įvairių advokatų asociacijų koordinavimas;

• užsieniečių moterų, neturinčių nuola�nės gyvenamosios vietos Ispanijoje ir nukentėjusių nuo

37

smurto ly�es pagrindu, apsauga. Ispanijos nacionalinės policijos pajėgos nuolat siekia apsau-go� užsienietes moterisnuo smurto ly�es pagrindu, nes dėl savo užsieniečių statuso ir ne-pastovaus administracinio statuso Ispanijoje jos yra i�n pažeidžiamos.

Nuo to momento, kai sužinoma apie smurto ly�es pagrindu atvejį, pradedami tyrimo veiksmai, nus-tatomas rizikos aukai lygis ir jos apsaugai pritaikomos policijos ir teisinės priemonės. Rizikos ver-�nimas dėl smurto prieš moterį ir jos pokyčiai stebimi naudojant Valstybės saugumo sekretoriato patvir�ntus metodus ir standar�nes formas. Kai nustatomas konkretus rizikos aukai lygis, jai sutei-kiamos konkrečios apsaugos priemonės.

Projekto rezultatai:

• koordinavimo, bendradarbiavimo ir perkėlimo protokolai sudary� specialistų, dirbančių smur-to ar�moje aplinkoje srityje;

• sudarytas įvairių socialinių partnerių, dalyvaujančių procese, žemėlapis, palengvinan�s infor-macijos srautą ir perkelian�s jį iš privataus sektoriaus į viešąjį;

• įkur� grei� komunikacijos kanalai, sąlygojantys didesnį policijos tyrimų ir pakarto�nių nusi-kal�mų prevencijos veiksmingumą;

• 2009 m. pradėta įgyvendin� smurtautojų vietos nustatymo, jei jie prieina pernelyg ar� prie smurto ly�es pagrindu aukų, programa, naudojant elektronines apsaugos priemones ir siekiant už�krin� teismo paskirtų ribojančių apsaugos priemonių įgyvendinimą.

38

14. Portugalija – „E-Maria“ – „Europos smurto ar�moje aplinkoje arly�es pagrindu rizikos įver�nimo vadovas“

Moterų prieš smurtą asociacija

Projektu „E-MARIA“ siekiama pagerin� smurto ar�moje aplinkoje intervencijos galimybes ir paska-�n� aukų atsigavimo procesą. Pagrindinis dėmesys siekiant garantuo� aukų apsaugą, užkirs� kelią to-lesniems smurto veiksmams ar žmogžudystėms ir suteik� galimybę smurto aukoms gyven� be smurto skiriamas rizikos valdymui ir saugumo plano įgyvendinimui.

Pagrindiniai projekto uždaviniai:

• sukur� būdus ir priemones, kurie už�krintų didelį nukentėjusiųjų apsaugos efektyvumą ir veiksmingumą;

• sukur� integruotą ir nuoseklų intervencijos šioje srityje metodą;

• kur� formalius ir neformalius �nklus bei partnerystes, siekiant užsibrėžtų �kslų ir skleis� infor-maciją apie projektą.

Projekto veiklos buvo vykdomos šiais etapais:

• Analizė. Esamos informacijos apie rizikos įver�nimo metodus, susijusius teisinius aspektus, nukentėjusiųjų mokymą surinkimas. Analizės �kslas – nustaty� sri�s, kur galima tobulė�, įsisa-vin� gerąją prak�ką, nustaty� specifinius vaidmenis ir susijusias suinteresuotąsias šalis.

• „E-MARIA“ kūrimas. Interne�nio vadovo apie rizikos ver�nimą, kuris galėtų bū� įgyvendintas bet kurioje Europos šalyje ir pritaikytas �kslinėms grupėms ir naudos gavėjams, kūrimas. Taip pat buvo sukur� mišraus formato mokymo moduliai, skir� padė� specialistams įver�n� ir valdy� riziką.

• Mokymo modulių nukentėjusiesiems sudarymas. Mokymo paketo smurto aukoms, skirto prisidė� prie aukų atsistatymo, įskaitant rizikos ver�nimą, tolesnio gyvenimo planavimą, sukūrimas.

• Vadovo ir mokymo modulių užbaigimas. Po pilo�nio etapo, vadovas ir mokymo moduliai per-žiūrimi ir galu�nai užbaigiami; jie išverčiami į partnerių kalbas ir išspausdinami.

Pirminiai projekto �kslai buvo pasiek�. Rizikos ver�nimas ir aukos saugumo planavimas įtrauk� į rizi-kos valdymo metodiką, vadove iliustruojamas intervencijos procesas su patarimais, paremtas gerąja prak�ka ir rekomendacijomis rizikos ver�nimo bei valdymo ir bendruomenių �nklų lygmeniu. Išvysty-tas organizacijų bendradarbiavimas, sukurtas formalus �nklas, palaikan�s projekto veiklų vykdymą. Šis �nklas prasidėjo nuo pagrindinių suinteresuotųjų šalių ir įtraukė beveik visas organizacijas, susiju-sias su intervencija į smurtą ar�moje aplinkoje, įskaitant nacionalines ins�tucijas ir policijos pajėgas.

Išleistos kelios projekto publikacijos:

• „Europos rizikos ver�nimo vadovas“. Jame teikiamos rekomendacijos specialistams, siekiant

39

suras� bendrą kalbą, priim� ir sus�prin� bendrus intervencijos principus ver�nant ir valdant riziką. Vadovas pateikiamas dviem formatais: „E-Manual“ (visa elektroninė versija anglų kal-ba) ir bukletas.

• „Mokymo paketas specialistams“. Su šešiais moduliais skir�ngiems aspektams, susijusiems su ly�nių partnerių smurtu, šis paketas suteikia mokytojams konkrečią medžiagą ir patarimus, kaip moky� specialistus, dirbančius ly�nių partnerių smurto srityje.

• „Mokymo paketas nukentėjusioms moterims“. Su dešim�mi modulių, paketas teikia mokyto-jams rekomendacijas ir patarimus, kaip dirb� su nukentėjusiomis moterimis, kad padėtume joms atstaty� savo gyvenimą be smurto.

40

15. Es�ja – „Smurtas pasimatymų metu“Policijos ir sienos apsaugos valdyba, Viešosios tvarkos policijos departamentas, Plėtros biuras

Projektas „Smurtas pasimatymų metu“ pirmiausia prasidėjo kaip pilo�nis projektas nedidelėje Es�jos dalyje. Nuo 2011 m. rudens Policijos ir sienos apsaugos valdyba projektą išplėtė visuose Es�jos regio-nuose. Policija kvietė įvairias su šia tema susijusias organizacijas dalyvau� projekte, nes iki šiol nebuvo bendrų, visos šalies mastu vykdomų sąmoningumo didinimo veiklų jaunimui šia konkrečia tema.

Projekto �kslai:

• didin� jaunimo sąmoningumą apie smurtą intymiuose santykiuose;

• teik� žinias apie tai, kaip pastebė� smurto požymius;

• teik� žinias, kaip gyven� saugiai, sveikai ir be smurto;

• teik� žinias apie pagalbos galimybes.

Siekdama šių �kslų ir bendradarbiaudama su partneriais, policija sukūrė specialią mokymo programą. Išleis� informaciniai bukletai buvo naudojami kaip pagalbinė paskaitų medžiaga ir išdalin� visiems dalyviams. 2012 m. balandžio ir rugsėjo mėnesiais buvo organizuojamas mokymas mokytojams – �ek policijos pareigūnams, �ek paramos aukoms darbuotojams, kurie vėliau ėmė ves� paskaitas mokyklose.

Ankstyvas jaunimo sąmoningumo didinimas išmoko juos atpažin� partnerio elgesio riziką ir �ksliai įver�n� bendravimo specifiką. Smurto ar�muose santykiuose suvokimas ir ankstyvas reagavimas gali padė� užkirsi kelią psichologinei ir fizinei žalai bei sumažin� agresiją ar�muose santykiuose. Moki-niams buvo vedamos paskaitos, o vėliau jų atsakymų pagrindu atliktas rezultatų tyrimas.

Pirmojo tyrimo pagrindiniai rezultatai:

• 77 % jaunuolių yra patekę į situacijas, kurios galėjo bū� laikomos partnerio smurtu;

• nustatyta, jog dažniausiai jie pa�ria fizinį smurtą – daugiausia stumdymąsi, pliaukštelėjimą, tampymą už plaukų;

• jei pa�riamas psichologinis smurtas – tai dažniausiai pavydas ir jo proveržiai; taip pat buvo paminėta, kad jaunuolių partneriai dažnai klausia partnerio socialinių �nklų slaptažodžių ar juos žino;

• nė vienas iš jaunuolių, patyrusių partnerio smurtą, nesikreipė pagalbos į ją teikiančias organizacijas;

• 60 % jaunimo, patyrusio smurtą ar�moje aplinkoje, patyrė ir partnerių smurtą;

41

• perskaitytos 29 paskaitos 23 vidurinėse mokyklose apy�ksliai 850-čiai mokinių;

• efektyvios paskaitos buvo tos, kur mokinių skaičius neviršijo 30, ir kuriose nedalyvavo mokyto-jai – jose mokiniai aktyviai dalyvavo, uždavė klausimus, aptarinėjo temą.

Projekto rezultatai:

• mokiniams paskaitose labiausiai pa�ko tai, kad jos buvo interaktyvios – daug gyvenimiškų pavyzdžių, geri mokytojų įgūdžiai ir sąžiningumas, daug informacijos;

• dauguma respondentų buvo patenkin� paskaitomis. Jei ką nors keistų, norėtų, kad paskaitos būtų ilgesnės, nes temos buvo įdomios;

• po paskaitų 70 % dalyvių teigė, kad jie daugiau sužinojo apie smurtą ar�muose santykiuose, gebėjo pastebė� smurto požymius, ir sužinojo, kur kreip�s, jei prireiktų pagalbos;

• 30 % nurodė, kad paskaita paska�no juos ieško� pagalbos ir palik� smurtaujan� partnerį.

42

PAPILDOMI 2013 M. GEROSIOS PRAKTIKOS KONFERENCIJOS (GPK)PROJEKTAI

1. Čekija – „Nusikal�mo vieta? Namai!“

Moravijos-Silezijos regiono policijos komisariatas

(Ostravos miesto policijos komisariatas)

Šį projektą organizuoja ir įgyvendina Čekijos Respublikos Moravijos-Silezijos regiono Ostravos miesto policijos komisariatas. Naudojami įvairūs metodai, metodologijos ir veiklos: žiniasklaidos pagalba, švie�mo kampanijos, šviečiamoji medžiaga, garso ir vaizdo reklamos, informaciniai filmai, seminarai bei konferencijos.

Pagrindiniai projekto �kslai:

• sunkių smurto ar�moje aplinkoje atvejų nustatymas;

• aukų apsauga nuo sunkių, gyvybei gresiančių sveikatos sužalojimų;

• smurto ar�moje aplinkoje laten�škumo mažinimas, vykdant prevencinę veiklą ir visuomenės informavimo kampanijas;

• aukų traumų mažinimas (ypač tradicinėse pažeidžiamose grupėse) ir ankstyvos prevencijos bei pagalbos teikimas visiems asmenims, dalyvavusiems smurto ar�moje aplinkoje incidente.

Sudaryta 35 Ostravos apskri�es departamente dirbančių policijos pareigūnų – detektyvų ir specialios riaušių malšinimo policijos pareigūnų, baigusių specialius mokymus – komanda, kuri yra pasiekiama visą parą.Stengian�s pasiek� �kslines aukų grupes, ypa�ngas dėmesys skirtas i�n pažeidžiamoms aukoms, taip pat vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Jei jie tampa nusikal�mo aukomis, siekiant išveng� pakarto�nės vik�mizacijos, baudžiamasis procesas vykdomas specialiose apklausų ir konsul-tavimo patalpose.

Viena specifinių rizikos grupių yra pagyvenę žmonės ir tėvai, kuriuos skriaudžia jų vaikai. 2012 m. šiai aukų grupei buvo skirta daug dėmesio, ieškoma veiksmingų prevencijos priemonių ir sprendimų strategijų sprendžiant taip vadinamus kartų konfliktus. Išleista visiškai nauja spausdinta medžiaga, pritaikyta pagyvenusių žmonių poreikiams (didesnis formatas, didesnis šri�as, pridedamas padidi-namasis s�klas).

Bendradarbiaujant su Ostravos universiteto Medicinos fakultetu buvo sukur� du edukaciniai filmai pagyvenusiems žmonėms ir tėvams – „Ar tai vis dar mūsų sūnus?“ ir „Taiki senatvė“. Projekte taip pat daug dėmesio skirta vaikams, ypač – vaikams liudininkams. Jiems išleista labai populiari leidinių serija „Saugi vieta? Namai!“.

Taip pat buvo kuriamos ir mokymo strategijos specialistams. 2012 m. vyko nacionalinė konferencija „Smurtas ar�moje aplinkoje prieš pagyvenusius asmenis – galimi sprendimai“. Ji buvo skirta specialis-

43

tams ir ekspertams. Programoje pranešimus skaitė žinomi medicinos ekspertai, teisėjai, psichologai, policijos pareigūnai ir t. t. Renginyje (seminaruose ir paskaitose) dalyvau� galėjo ir plačioji visuomenė.

Nuo pat projekto pradžios vykdoma žiniasklaidos kampanija pavadinimu „Nusikal�mo vieta? Namai!“ Jos pagrindinis �kslas – informuo� plačiąją visuomenę apie smurto ar�moje aplinkoje žalą, jo pasek-mes ir prevencijos galimybes. Norint pasiek� kiek įmanoma platesnę auditoriją, buvo naudojama vie-�nė, regioninė ir nacionalinė žiniasklaida.

44

2. Lenkija – „Mėlynoji linija“Nacionalinė pagalbos smurto ar�moje aplinkoje aukoms organizacija

Nacionalinė Lenkijos pagalbos smurto ar�moje aplinkoje aukoms organizacija „Mėlynoji linija“ veikia nuo 1995 m. Ji buvo įsteigta Valstybinės su alkoholiu susijusių problemų prevencijos agentūros pra-šymu. Pagrindinis organizacijos �kslas – steng�s suteik� pagalbą kuo didesniam nukentėjusiųjų nuo smurto ar�moje aplinkoje ratui ir pagerin� intervencijų smurtautojams veiksmingumą. „Mėlynoji lini-ja“ turi ir intervencijos, ir informacijos telefono linijas prievartą patyrusiems asmenims, taip pat teikia teisines konsultacijas telefonu ir elektroniniu paštu.

„Mėlynoji linija“ – tai socialinis judėjimas, vienijan�s žmones ir organizacijas, dalyvaujančius smurto ar�moje aplinkoje prevencijoje (šiuo metu vienija daugiau nei 1,300 asmenų ir subjektų). Organi-zacijoje vedami seminarai, skir� moky� judėjimo narius, dirbančius smurto ar�moje aplinkoje preven-cijos srityje, teikiamos „Mėlynosios linijos“ specialistų konsultacijos telefonu (22/6660060),ki�ems specialistams – žmonėms, vykdan�ems smurto ar�moje aplinkoje prevencijos priemones, taip pat or-ganizuojamos humanitarinių mokslų studentų stažuotės, kurių metu jie turi galimybę pasiruoš� pro-fesiniam darbui su smurto ar�moje aplinkoje aukomis.

„Mėlynoji linija“ taip pat administruoja interneto svetainę www.niebieskalinia.info, kurioje yra disku-sijų forumas, pateikiamas pagrindinių įstaigų, teikiančių pagalbą smurto ar�moje aplinkoje aukoms, sąrašas. Visi duomenys, susiję su „Mėlynosios linijos“ veikla, registruojami profesionalioje elektro-ninėje duomenų bazėje, padedančioje atlik� įvairius tyrimus bei analizes ir planuo� tolesnius smurto ar�moje aplinkoje prevencijos žingsnius.

Nuo projekto pradžios įvyko beveik 180 tūkst. pokalbių su smurto ar�moje aplinkoje aukomis ir liu-dininkais, inicijuota daugiau nei 1400 intervencijų, atsakyta į daugiau nei 7 000 laiškų, apmokyta 1300 specialistų, tarp kurių – 250 prak�kantų. Pastovių kontak�nių vietų smurto ar�moje aplinkoje aukoms įkūrimas padėjo nustaty� potencialių aukų, gyvenančių įvairiuose šalies regionuose, poreikius, apsi-brėž� reikiamas procedūras bei būdus, leidžiančius veiksmingiau teik� pagalbą ir reaguo� į smurtą. Remdamosi „Mėlynosios linijos“ pa�r�mi, policija ir kitos tarnybos sukūrė ir 1998 m. įgyvendino inter-vencijos smurto ar�moje aplinkoje atvejais procedūrą – „Mėlynąją kortelę“.

„Mėlynosios linijos“ pa�r�s tapo svarbiu elementu rengiant smurto ar�moje aplinkoje prevencijos įstatymą (2005 m.) ir jo pataisas (2010 m.). Bendravimas su smurto aukomis bei liudininkais ir įstaigų bei pagalbos organizacijų atstovais padėjo gau� išsamių žinių apie smurto ar�moje aplinkoje pre-vencijos sistemą Lenkijoje – pagalbos aukoms ir intervencijos prieš smurtautojus išteklius ir kliū�s,

45

trukdančias veiksmingai smurto prevencijai. Pagalbos organizacija „Mėlynoji linija“ tapo eksper�ne ins�tucija, kurios pasiekimai ir pa�r�s padėjo teisėkūros darbui.

46

3. Lenkija – „Geltona kortelė smurtautojui“ Ščecino policijos komisariatas, Prevencijos departamentas

Projektu „Geltona kortelė smurtautojui“ siekiama sukoordinuo� įvairias susijusių ins�tucijų vyk-domas strategijas ir veiklas, skirtas smurtautojams suteik� realią galimybę pakeis� savo elgesį ir taip pagerin� šeimų, kenčiančių nuo smurto, gyvenimo situaciją. Norint veiksmingai sumažin� smurtą ar�-moje aplinkoje, reikalinga kompleksinė veikla �ek su aukomis, �ek ir su smurtautojais.

Įvykdžius projektą �kimasi pagerin� ins�tucijų ir organizacijų atstovų, atsakingų už �esioginį kontaktą su smurtautojais, profesinius gebėjimus, išmoky� juos profesionaliai reaguo� į smurto atvejus. Viena iš projekto naudojamų priemonių yra dokumentas „Geltona kortelė smurtautojui“.

Projektas suskirstytas etapais, kuriuos vykdant įvairiomis formomis ir veiklomis keičiamos smurtau-tojų nuostatos ir požiūris į smurtą.

I ETAPAS:

• Socialinė kampanija pavadinimu „Namai – i�n saugi vieta“.

• Socialinių partnerių Spaudos konferencija.

• Pradinių mokyklų literatūros ir meno konkursas tema „Suaugusiųjų gyvenimas – mano šeima“, ugdan�s atsakingą vaikų požiūrį ir �nkamą tėvų pavyzdį.

• Pasirengimo pla�n� „Geltonų kortelių“ formas darbai.

• Pasiruošimas reng� kompleksinius prokurorų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, pro-bacijos pareigūnų ir įkalinimo įstaigų darbuotojų mokymus.

II ETAPAS:

• Šiame etape vykdoma veikla, skirta smurto ar�moje aplinkoje mažinimui bendraujant su pa-žeidėjais, ska�nant juos keis� savo elgesį ir pasirink� gyvenimo būdą, nežalojant ar�mųjų.

• Siekiant išplės� projekto �kslinę grupę, įtraukiant nepilnamečius nusikaltėlius, ir remian�s Vi-daus reikalų ir administravimo ministerijos deklaracija dėl veiksmingesnio Januszo Korczako* idėjų ska�nimo ir skleidimo 2012 m. remian�s vyriausybės programa „Drauge saugiau“, mo-kymų kursas specialistams buvo papildytas nepilnamečių nusikalstamumo problemos spren-dimo tema (* Lenkijos žydų pedagogas, pediatras ir garsių pedagoginių knygų apie darbą su sunkiais vaikais autorius).

• Kompleksiniai mokymai specialistams, �esiogiai dirban�ems su smurtautojais, siekiant už�-krin� pastarųjų motyvaciją sėkmingai keis� ne�nkamą elgesį.

47

• Papildomo mokymo modulio, skirto bendravimo su smurtautojais ir pagalbos nepilname-čiams nusikaltėliams procedūroms įsisavin�, kūrimas.

III ETAPAS:

• Vakarų Pamario vaivadijos pradinių mokyklų mokinių meno konkursui pateiktų darbų įver�nimas.

• Prizininkų apdovanojimas, atrinktų darbų paroda.

• Smurto ar�moje aplinkoje papli�mo Vakarų Pamario vaivadijoje ver�nimas.

• Galu�nė projekto įgyvendinimo ataskaita su smurtautojų dalyvavimo švie�mo ir atsistatymo programose, vykdytose Vakarų Pamario vaivadijoje, analize.

48

4. Portugalija – „Programa smurtautojams ar�moje aplinkoje“ Reintegracijos ir paslaugų kaliniams generalinis direktoratas (GDRPS)

GDRPS, bendradarbiaudamas su Pilie�škumo ir lyčių lygybės komisija, Šiaurės Portugalijoje įgyven-dino projektą „Programa smurtautojams ar�moje aplinkoje“, kuris buvo paremtas pakarto�numo prevencijos koncepcija, taikant kognityvinės elgesio terapijos ir psichologinio švie�mo metodus.

Savo kompetencijos ribose, GDRPS, bendradarbiaudamas su Pilie�škumo ir lyčių lygybės komisija, sukūrė projektą, siekian� šių �kslų:

• sukur� intervencijos programą smurtautojams ir taiky� rizikos ver�nimo metodologiją;

• didin� strateginių �kslinių grupių – teisėsaugos ins�tucijų, teismų, paramos aukoms struktūrų, sveikatos priežiūros struktūrų – informuotumą apie įprastas problemas, susijusias su smurtu ar�moje aplinkoje, ir sukur� partnerių �nklą;

• moky� specialistus, dirbančius su smurto ar�moje aplinkoje aukomis ir pažeidėjais;

• administruo� „Programą smurtautojams ar�moje aplinkoje“;

• įver�n� programos įtaką smurtautojams ir išpla�n� jos rezultatus. „Programa smurtautojams ar�moje aplinkoje“ sukurta naudojant bendruomeninį metodinį modelį. Ji taip pat skirta reaguo� į specifinius pažeidėjų poreikius, padė� jiems reabilituo�s, mažin� smurto pakarto�numą ir apsaugo� smurto aukas.

Kadangi tai novatoriškas sprendimas Portugalijai, programa yra eksperimen�nė. Poveikį �kslinei gru-pei �krina bei ver�na išorinis akademinis ver�ntojas – CESPU.

„Programos smurtautojams ar�moje aplinkoje“ koncepcija paremta �riamąja literatūros apie smurtą ar�moje aplinkoje apžvalga, konsultacijomis su įvairių mokslo sričių ekspertais ir tarptau�nių tarnybų, panašių į GDRPS, veikla. Taip pat siekiant surink� informaciją ir žinias apie specialistų taikomas prak-�kas, dirbant su smurtautojais ar�moje aplinkoje, ir pagrindinius sunkumus, su kuriais jie susiduria buvo atlikta visų probacijos tarnybų apklausa.

Projektas yra novatoriškas, naudojan�s naują ir kompleksinį modelį, kuriame atsižvelgiama į įvairių kintamųjų – disfunkcinės nuomonės apie save, disfunkcinių nuostatų ir agresyvaus elgesio modelio, kultūrinių įsi�kinimų ir lyčių stereo�pų, kognityvinių tarpasmeninių ciklų ir savireguliacijos strategijų sąveiką.

Ši teorinė struktūra tapo pagrindu tolesniems moksliniams tyrinėjimams smurto ar�moje aplinkoje ir nusikaltėlių reabilitacijos srityje.

49

Ją sudaro 4 pagrindinės sudė�nės dalys:

• rizikos ir poreikių ver�nimas;

• individuali intervencija, paremta motyvavimo technikomis;

• psichologinio švie�mo intervencija, kai dirbama su įsi�kinimais ir emocijomis, susijusiomis su ly�niu partnerio smurtu, bendravimu ir tarpasmeniniais įgūdžiais bei ska�namas kognityvinis lankstumas ir empa�ja;

• bendradarbiavimas su bendruomenės ins�tucijomis, siekiant kuo geriau išnaudo� įvairių įstai-gų, teikiančių paslaugas smurtautojams ir (arba) tenkinant jų socialinius poreikius ir s�pri-nant ar didinant jų apsaugos veiksnius, atliekamą intervenciją.

50

5. Portugalija – „IAVE“ projektas – „Specifiniai tyrimai ir parama aukoms“ Nacionalinė gvardija

„IAVE“ projektas reikšmingai pakeitė Portugalijos Nacionalinės gvardijos tradicinį požiūrį į smurto ar�moje aplinkoje situacijas. Vykdydama projektą, Nacionalinė gvardija pritaikė naują mokymų, pre-vencijos ir tyrimo metodiką, kuri pakeitė pareigūnų technines kompetencijas ir suteikė jų veiksmams naują teisinį pagrindą.

Nacionalinė gvardija, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis ins�tucijomis – Ispanijos pilie�ne gvar-dija, Pilie�škumo ir lyčių lygybės komisija (CIG), Vaikų rėmimo ins�tutu (IAC), Portugalijos aukų rėmimo asociacija (APAV), Minho universitetu, Teisės studijų centru (CEJ), Socialinės intervencijos studijų centru (CESIS), Nacionaliniu teismo medicinos ins�tutu (INML) ir Nacionaline rizikos grupės vaikų ir jaunimo apsaugos komisija (CPCJ), patobulino savo prevencijos, tyrimo ir paramos smurto au-koms veiksmus, kurie vėliau buvo integruo� į nacionalinį paramos aukoms �nklą.

Šis naujas metodas skirtas smurto ar�moje aplinkoje prevencijai, bylų tyrimui ir pagalbos smurto ir kitų nusikal�mų šeimos aplinkoje aukoms teikimui – moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems, pagy-venusiems žmonės, LGBT asmenims, etninių mažumų atstovams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms. Vykdant projektą, reaguojant į smurto situacijas ir glaudžiai bendradarbiaujant su šios sri�es NVO, pagerėjo Nacionalinės gvardijos operatyvinėveikla,ką teigiamai įver�no visuomenė. Tokiu būdu, parengus specializuotas komandas, dirbančias su smurto reiškiniu ir taikant tarpžinybinį metodą, policijos pareigūnų, dirbančių „IAVE“ projekte veikla buvo visiškai integruota į vietos (so-cialinę ir teisinę) reagavimo komandas. Projekte dėmesys skiriamas ne �k aukoms, bet ir smurtautojų agresijos priežas�ms išaiškin�, taip reaguojant įgyventojų lūkesčius, kad policija ne �k už�krintų įsta-tymų vykdymą, �rdama neteisėtą veiklą, patraukdama smurtautojus atsakomybėn, padėdama au-koms, bet ir darytų tai su aiškia žinia, jog smur�nis elgesys yra nepriim�nas ir nebus toleruojamas.

Nacionalinės gvardijos kokybinis ir kiekybinis indėlis į šį projektą paska�no policijos pareigūnus, ins�tucijų atstovus ir piliečius „mąsty� IAVE“, nes toks mąstymo poky�s padeda naudo�s pagrindi-nėmis teisėmis ir gerina gyvenimo kokybę, taip pat palaiko ir tuos, kurie laikomi silpniausiu ir pažei-džiamiausiu smurto ar�moje aplinkoje reiškinio elementu – aukas.

Šis �kslassuformuluotas ir Nacionalinės gvardijos pagrindinėje misijoje – atlik� pareigas kaip ins�tu-cijai, padedančiai aukoms ne �k teoriškai, bet ir prak�škai.

51

52

6. Lietuva – „Darbas su ar�moje aplinkoje smurtaujančiais vyrais –pagalba smurto aukoms moterims ir vaikams“

Kauno apskri�es vyrų krizių centras

Jau penkerius metus Kauno apskri�es vyrų krizių centras aktyviai dirba žmogaus teisių srityje mažin-damas smurto ar�moje aplinkoje papli�mą, keisdamas smurtautojų elgesį bei teikdamas pagalbą pažeidžiamoms grupėmis – smurtautojų šeimos nariams – moterims ir vaikams. Kiekvienais metais Kauno apskri�es vyrų krizių centras įgyvendina vieną ar du su šia tema susijusius projektus ir teikia in-dividualią ir grupinę paramą �kslinėms grupėms.

Centras daugiausia dirba su smurtaujančiais vyrais, taikydamas elgesio kei�mo programas bei psicho-loginę pagalbą smurtaujančių vyrų šeimoms. Taip pat organizuojama švie�mo ir prevencijos veikla jaunimui ir visuomenei.

Kauno apskri�es vyrų krizių centras su smurtaujančiais vyrais dirba nuo 2009 m. Bendradarbiaudami su Danijos partneriais, centro darbuotojai įgijo teisę dirb� pagal DADV programą ir taip tapo viena pirmųjų tokių organizacijų Lietuvoje.

Šiuo metu Kauno apskri�es vyrų krizių centras įgyvendina EEE finansinių mechanizmų NVO Progra-mos Lietuvoje remiamą projektą „Darbas su ar�moje aplinkoje smurtaujančiais vyrais – pagalba smur-to aukoms moterims ir vaikams“.

Projekto uždaviniai:

• Sukur� su vyrais dirbančių NVO �nklą.

• Pareng� nutarimą dėl paramos tokioms NVO ir išsiųs� jį a��nkamoms vyriausybinėms ins�tucijoms.

• Moky� NVO darbuotojus dirb� su smurtaujančiais vyrais.

• Inicijuo� smurto ar�moje aplinkoje aukoms paslaugas kitose Lietuvos savivaldybėse.

• Teik� individualias psichologines konsultacijas ir ves� smur�nio elgesio kei�mo grupės užsi-ėmimus smurtaujan�ems vyrams.

Kauno apskri�es vyrų krizių centras yra koalicijos „Smurtui – ne“ narys, pirmininkauja NVO, dirbančių su vyrais, koalicijai „Visiems geriau“, ir yra „Darbo su nusikaltėliais“ �nklo narys-stebėtojas, daly-vaujan�s �nklo susirinkimuose.

53

54

7. Lietuva – „Tarpininkavimas socialinio darbo prak�koje“ Vilniaus miesto krizių centras

Vilniaus miesto krizių centras, teikdamas paramą smurto ar�moje aplinkoje aukoms, naudoja tarpi-ninkavimo metodą kaip alternatyvų būdą spręs� ginčus tarp dviejų ar daugiau šalių. Tarpininkavimas – tai konflikto valdymo procesas, leidžian�s ginčo šalims kalbė�s su trečia, neutralia šalimi, nustaty� ir supras� problemas, bū� išgirs�ems, gau� informacijos ir kur� galimus sprendimus. Kadangi tai – ben-dradarbiavimo procesas, jis ska�na šalių apsisprendimo teisę ir suteikia joms galią dalyvau� priimant sprendimus.

Tarpininkavimas:

• Galu�nis rezultatas – pasiektas susitarimas tarp šalių.

• Priimant sprendimą bei siekiant išveng� konfliktų tarp šalių ateityje, dėmesys sutelkiamas į ilgalaikius teigiamus �kslus.

• Taupomas teismo bei konflikto šalių laikas ir sąnaudos.

• Kuriama nauja bendravimo kultūra, šalys mokomos išreikš� savo poreikius ir išgirs� vienas kito problemas.

Tarpininkavimo socialiniame darbe principai:

• šalies savarankiškumas – tarpininkavimas yra savanoriškas, ir bet koks susitarimas yra parem-tas laisva šalių valia;

• konfidencialumas – tarpininkas, šalys ir ki� dalyviai įsipareigoja laiky�s konfidencialumo;

• šalių lygybė – tarpininkavimo metu su šalimis elgiamasi vienodai;

• nešališkumas – tarpininkas turi bū� nepriklausomas ir nešališkas;

• bendras sprendimų priėmimas – tarpininkavimas leidžia šalims kontroliuo� sprendimus, turin-čius įtakos jų gyvenimui, ir ras� abiems pusėms priim�nus sprendimo būdus.

Keturi tarpininkavimo proceso etapai:

• pakvie�mas, prisistatymas;

• komunikacija;

• derybos;

• užbaigimas.

Tarpininko vaidmuo:

• tarpininkau� nešališkai, neturint asmeninių interesų dėl šalių ginčo baig�es;

55

• nustaty� pagrindines taisykles produktyviam pokalbiui ir galimybei išspręs� konfliktą;

• klausy�s ir padė� šalims iden�fikuo� pagrindines konflikto priežas�s ir būdus jas išspręs� ar suvaldy�;

• tarpininkai,siekdami padė� šalims susitar�,naudoja įvairias dialogo tarp ginčo šalių pradėjimo ir vedimo technikas.

Tarpininkavimas socialiniame darbe smurto ar�moje aplinkoje atvejais parodė:

• tarpininkavimas suteikia galimybę abiems šalims pasiek� savo �kslų;

• po skyrybų moteris gali jaus�s saugesnė;

• pažeidėjas gali gau� specialisto patarimų, kaip sumažin� „draugų“ aplinkos įtaką.

56

8. Lietuva – „Aukos interesai – svarbiausi“Moterų informacijos centras

Moterų informacijos centras, remdamasis sta�s�niais duomenimis, gautais iš trijų Bal�jos šalių lyginamosios teisinio reglamentavimo analizės, atliko tyrimą, kuriame analizuojama šalies teisinė sistema, poli�nės nuostatos bei jų įgyvendinimas. Pagrindinis tyrimo �kslas – iš�r� ir įver�n� smurto ar�moje aplinkoje teisinį reglamentavimą ir ins�tucijų, dirbančių su smurto ar�moje aplinkoje atve-jais, bendradarbiavimą.

Tyrimas atliktas taikant tarpžinybinį metodą ir naudojant įvairias duomenų rinkimo ir analizės prie-mones. Įgyvendin� keturi tyrimo etapai: teisinės sistemos dokumentų analizė, diskusijų grupės su socialiniais darbuotojais, kokybinė ir kiekybinė teisės specialistų anke�nė apklausa ir detalūs interviu su aukomis. Galu�nė tyrimo ataskaitos versija buvo įtraukta į leidinį „Smurto ar�moje aplinkoje tei-sinio reglamentavimo, poli�kos ir įgyvendinimo Bal�jos šalyse apžvalga. Latvija, Es�ja ir Lietuva“.

Lietuvos ataskaita buvo parengta 2012 m. ir pristatyta partnerių susi�kime Londone.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos teisės specialistai daug žino apie įstatymus, susijusius su smurtu ar�-moje aplinkoje. Dar profesionalesnės yra žinios apie Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymą. Dalis atsakymų atskleidžia, kad esami įstatymai yra išbaig�, o kita atsakymų dalis rodo, kad reikalingi jų pa-kei�mai, pavyzdžiui:

• dėl alternatyvių priemonių (finansinis šeimos saugumas ir t. t.) ir alternatyvių bausmių taikymo;

• turėtų bū� aiškesnės procedūros psichologinio smurto atvejams �r�.

Atsakymai apie problemos suvokimą atskleidžia Lietuvos visuomenės, net advokatų ir teisėjų, ste-reo�pus. Pažymė�na, kad teisės specialistams reikalingi mokymai, taip pat rekomenduojamas įvairių tarnybų bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija. Pabrėž�nas teisės specialistų, socialinių dar-buotojų ir psichologų bendradarbiavimas. Psichologai ir socialiniai darbuotojai galėtų padė� pa-reigūnams apklaus� vaikus ir aukas – sveikin�nas bet koks bendradarbiavimas siekiant geresnių san-tykių šeimoje.

Pastebimi specialistų grupių atsakymų skirtumai, tačiau skirstant pagal ly�s, skirtumų grupėse nėra daug.

Kai kurie rezultatai buvo įtrauk� į teisės aktų rekomendacijas – oficialų laišką, išsiųstą 14 valstybinių ins�tucijų ir organizacijų, sprendžiančių smurto problemas, o prevencinė medžiaga – kalendoriukai keliomis kalbomis išdalin� Vilniaus regiono policijos darbuotojams. Kalendoriuke-informacinėje kortelėje pateikiama informacija apie specializuotą pagalbą smurto ar�moje aplinkoje atveju. Moterų informacijos centras taip pat yra vienas iš 16 specializuotų pagalbos centrų Lietuvoje, teikian�s nemokamas teisines konsultacijas smurtą patyrusioms moterims. Informacinėje kortelėje nurodytos darbo valandos ir kontaktai.

57

58

9. Jung�nė Karalystė – „Operacija „Medalionas“ –smurto ar�moje aplinkoje prevencija ir mažinimas“

Vyriausiasis inspektorius Haydnas Robertsas

Jung�nės Karalystės projektu „Operacija „Medalionas“ siekiama smurtą aplinkoje kategorizuo� kaip didelės rizikos prievartą. Nustaty� šie projekto uždaviniai:

• sumažin� žmogžudysčių ir fizinės bei psichologinės žalos riziką smurto ar�moje aplinkoje au-koms ir jų šeimos nariams;

• sumažin� pakarto�nių iškvie�mų, susijusių su „vidu�nės rizikos“ smurtu ar�moje aplinkoje skaičių, kai tarnybos kviečiamos dėl tokių pat incidentų 20–30 kartų per metus;

• pakeis� smurtautojų elgesį, siekiant užkirs� kelią tolesniems nusikal�mams;

• sukur� smurto ar�moje aplinkoje problemos sprendimo metodiką, kuri nebūtų paremta bau-džiamuoju persekiojimu.

Atsi�k�nės veikos teorija yra tarptau�niu mastu pripažinta nusikal�mų analizės priemonė, taikoma lengvai pakartojamiems nusikal�mams užkardy�. Projektas „Operacija „Medalionas“ pritaikė šią me-todiką smurtui ar�moje aplinkoje. Pagrindinės šio projekto naujovės – atsi�k�niai uniformuotų polici-jos pareigūnų vizitai į šeimas, siekiant destabilizuo� pažeidėjo galią ir valdžią aukai. Siekiant sumažin� grėsmę aukai, buvo įgyvendinama savanoriška elgesio kei�mo programa pažeidėjams. Taip pat įdiegta prieglobsčio programa, leidžian� aukai lik� namie, o ne ieško� prieglaudos, pritaikyta problemų sprendimo metodika, analizuojan� konkrečias smurto ar�moje aplinkoje priežas�s šeimos aplinkoje ir padedan� tobulė�. Kiekvienos aukos ar pažeidėjo poreikiams buvo pasiūlyta bei pritaikyta priklau-somybės nuo narko�kų ir alkoholio gydymo programa.

Šios priemonės,nuolat kontroliuojant problemos eigą bei rezultatus, padėjo Oldamo mieste sumažin� smurtą ar�moje aplinkoje 15 % ir sutaupy� visuomenei apie 3,8 mln. svarų sterlingų.

Projektas taip pat siekia dirb� su smurtautojais, keliančiais vidu�nę riziką, kurie galbūt dar nėra per-žengę nusikal�mo ribos. Dabar�nė sistema baudžiamuoju persekiojimu remiasi kaip vienintele prie-mone pakeis� pažeidėjų elgesį. Daugelio partnerių iki šiol taikoma pagalbos aukoms strategija yra paremta galimybių aukai sudarymu pabėg� ar palik� namus. „Operacija „Medalionas“ sukūrė tak�ką, suteikiančią galimybę aukai lik� namuose iš ten pašalinant pažeidėją, kas yra daug geresnis spren-dimas pačiai aukai. Savai�nių tarpžinybinių susirinkimų metu, remian�s surinkta informacija, parei-gūnai, dirbantys projekte, kuria baudžiamojo teisingumo sistema neparemtus problemų sprendimo metodus.

Ryškiausi teigiami rezultatai iš 15 atsi�k�ne tvarka atrinktų atvejų:

• 1 pažeidėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį priekabiavimą. Nustatytas elge-sio kontrolės draudimas įei� į namus. Smurtautojas draudimą pažeidė ir buvo iškeldintas iš būsto. Tai sumažino policijos iškvie�mų į šią šeimą skaičių iki nulio neiškeliant iš namų aukos.

59

• Suteikta pagalba 2 aukoms išsiskir� su partneriais, kurie smurtavo jau keletą metų. Tai suma-žino policijos iškvie�mus į šias šeimas iki nulio.

• Policijos vykdomos prevencinės priemonės už�krino, kad pažeidėjai laikytųsi nustatytų reika-lavimų, todėl iš šeimos nebuvo a�mta 3 vaikų globa.

• 5 pažeidėjai dalyvavo savanoriškoje elgesio kei�mo programoje.

• 2 pažeidėjams smurtavusiems dėl sunkios šeimos ekonominės situacijos ir dėl to kilusių kon-fliktų, suteikta galimybė įsidarbin�. 4 pažeidėjai yra pasirengę dirb�.

• 5 pažeidėjai gydėsi nuo narko�kų ar alkoholio priklausomybės.

• 1 alkoholiu piktnaudžiavęs asmuo šiuo metu visai jo nevartoja.

• 3 pažeidėjai šiuo metu naudojasi psichologinės sveikatos priežiūros paslaugomis.

„Operacija „Medalionas“ taip pat sus�prino tarpžinybinį bendradarbiavimą ir įvairių ins�tucijų supra-�mą, kaip dirb� su sudė�ngomis šeimomis. Šis kultūrinis poky�s ir darbuotojų tobulėjimas leido sukur� panašų projektą skirtą vaikų ly�nės prievartos prevencijai.

60

10. Jung�nė Karalystė – „S�prybė pasikeis�“ (STC) Halo bendruomenės saugumo partnerystė

Projektas įgyvendintas kaip savarankiška bendruomeninė programa vyrams, kurie smurtauja prieš esamas ar buvusias partneres. STC �ek vyrams, �ek moterims siūlo kompleksinę intervenciją su spe-cialiais užsiėmimais ir ska�na konflikto dalyvius naudo�s kitomis pagalbos priemonėmis.

Projekto uždaviniai:

• padidin� moterų ir vaikų, nukentėjusių nuo smurto ar�moje aplinkoje, saugumą;

• sukur� aktyvaus ir produktyvaus bendravimo su smurtautojais ar�moje aplinkoje modelį;

• taikant griežtą ir ilgalaikį ver�nimo procesą, pasiek� smurto ar�moje aplinkoje atvejų (pakar-to�nių atvejų) skaičiaus ir jų laipsnio sumažėjimo Hale.

STC siekia savo �kslų, teikdamas:

• paramą, konsultacijas ir elgesio ver�nimą smurtaujan�ems vyrams (telefono pagalbos linija);

• konsultacijas specialistams ir bendruomenės pagalbos darbuotojams (telefono pagalbos linija);

• paramą buvusiems partneriams, esamiems partneriams, draugams ir ar�miesiems, susirū-pinusiems dėl smurtaujančių moterų (telefono pagalbos linija);

• smurtaujančių vyrų nukreipimas į a��nkamas pagalbos tarnybas (telefonu ir individualiai).

Kalbant apie �esioginio darbo su vyrais struktūrą, jis skirstomas į dvi dalis: įver�nimą iki grupės bei individualius ir grupės užsiėmimus. Įver�nimas atliekamas per keturis-penkis užsiėmimus, kurie iš viso trunka šešias valandas. Pirmojo užsiėmimo metu dažniausiai nusprendžiama, ar bus siūlomas tolesnis bendradarbiavimas. Šis darbas didele dalimi paremtas kognityvine elgesio terapija, daug dėmesio skiriant motyvacijai, atsakomybei, saugumui ir pripažinimui. Procesas yra nepertraukiamas – kai vyras baigia 40 užsiėmimų kursą, jį pakeičia kitas smurtautojas. Pagalbą paprastai teikia du žmonės, vyras ir moteris.

Pagalbos moterims tarnyba taip pat yra šio projekto dalis. Ji turi penkis pagrindinius �kslus:

• didin� moterų saugumą atliekant �esioginį saugumo planavimą;

• gerin� moterų psichinę ir emocinę sveikatą bei savijautą, svarbias jų saugumo didinimui;

• siųs� aiškias žinutes apie smurtą ar�moje aplinkoje visuomenei ir didin� moterų supra�mą apie smurtą ar�moje aplinkoje, pateikiant jų pačių pa�r� kitame kontekste;

61

• ska�n� moterų lūkesčius ir �kėjimą pažeidėjų programa, kurioje dalyvauja jų esami ar buvę partneriai;

• ska�n� moteris keis�s, ir suteik� joms ryšį su vietos tarnybomis.

Integruota pagalbos moterims tarnyba aktyviai bendradarbiauja su kiekvieno vyro, dalyvaujančio STC, partnere ar pasku�ne buvusiąja partnere, siūlo jai psichinę ir emocinę paramą ir ska�na �kė� partnerio pažanga ir pasikei�mu. Moterys gali rink�s individualią ar struktūruotą grupinę paramą.

Projekto rezultatai:

Duomenys apie šeimą analizuojami už dvejus metus iki kreipimosi į tarnybą ir dalyvavimo programoje laikotarpiu. Projektas per pasku�nius trejus metus pasiekė vidu�niškai 65 % smurto proveržių suma-žėjimą. Programą baigusių vyrų nusikalstamumas sumažėjo per 80 %.

62

11. Italija – Persekiojimas ir smurto rizika – „STARV“Modenos ir Emilijos Redžo Universitetas

Projekto �kslas – iden�fikuojant �nkamas priemones ir apibrėžiant bendras prevencijos strategijas bei metodikas, nustaty� galimus specifinius sunkaus smurto rizikos veiksnius. Projektas prasidėjo nuo duomenų apie sunkius nusikal�mus (nužudymo, pasikėsinimo nužudy� ir ly�nio smurto), kurie buvo paim� iš keleto šal�nių ir išanalizuo� pagal specialiai sukurtą analizės sistemą, analizės. Remdamiesi ja, mokslininkai siekė sukur� kontrolinį persekiojimo atvejų rizikos sąrašą, kurį galėtų naudo� policijos pareigūnai, o po peržiūros ir korekcijų – ir ki� specialistai.

Tyrimo metu nagrinėta persekiojimo veiksmų problema, ypač atsižvelgiant į susijusią sunkaus smurto riziką. Metodologija buvo paremta nužudymų, pasikėsinimų nužudy� ir ly�nio smurto atvejų per pas-ku�niuosius dešimt metų iden�fikavimu ir analize.

Atvejai buvo paim� iš kelių skir�ngų šal�nių: skrodimo ataskaitų, teismo medicinos konsultacijų (Mo-denos ir Emilijos Redžo Universiteto ir Milano Universiteto archyvai), teismų bylų ir baudžiamųjų bylų ataskaitų (Šiaurės Italijos teismai).

Buvo atrink� �e atvejai, kuriuose aiškūs persekiojimo elgesio įrodymai. Atrink� atvejai palygin� pagal specialiai sukurtą struktūrinę schemą, skirtą analizuo� persekiotojo ir aukos savybes ir santykį tarp jų, taip pat įvairių pagalbos ins�tucijų intervencijas.

Sudarius duomenų bazę, duomenys buvo apdoro� sta�s�škai, siekiant nustaty� konkrečius rizikos veiksnius, susijusius su persekiojimo atvejais, pasibaigusiais sunkaus smurto incidentais. Buvo apskai-čiuotas visų kintamųjų dažnumas, o rezultatai pa�krin�, siekiant už�krin�, kad tarp jų nebuvo išim�-nių atvejų. Ke�nant sukur� darbo įrankį policijos pareigūnams, atlikta dvireikšmės logis�nės regre-sijos analizė.

Šis tyrimas teikia informaciją apie veiksnius, dažniausiai siejamus su pavojingais persekiotojais ir pa-deda �rian�ems bylas pareigūnams užduo� �nkamus klausimus ir gau� iš aukų pagrįstų įrodymų. Jei į 10 klausimų gaunama daug atsakymų „taip“, tai reiškia, kad pažeidėjas gali smurtau�, ir policija turėtų ieško� papildomų tai patvir�nančių ar paneigiančių įrodymų. Tai taip pat reiškia, kad auka turi bū� įspėta ir apsaugota.

Kad kontrolinis sąrašas būtų naudingas policijai, jis turi bū� pakankamai pa�kimas, atsižvelgiant į tai, kiek nuoseklūs yra kontrolinio sąrašo rezultatai sprendžiant apie skir�ngus rizikos lygius, galiojan�s ir geban�s nustaty� pagrindines vadinamojo „persekiojimo“ savybes bei atskir� didelės ir mažos rizikos persekiojimo atvejus. Tuo �kslu šį kontrolinį sąrašą šiuo metu išbando keli policijos pareigūnai. Po šio pilo�nio laikotarpio, siekiant pataisy� ar atnaujin� šią darbo su smurto bylomis priemonę policijos pareigūnams, rezultatai bus palygin� ir išanalizuo�.

63

64

12. Vokie�ja – „Kaimynystė be partnerių smurto,Partnerių smurtui – ne (StoP)“

Taikomųjų mokslų universitetas, Socialinio darbo katedra, Hamburgas

Projektu „StoP“ siekiama įtrauk� bendruomenę į smurto ar�moje aplinkoje problemų sprendimą. Taikydami bendruomenės organizavimo ir bendruomenės mokymosi metodus, „StoP“ koordinatoriai daugiausia dėmesio skiria vietos kaimynystėms ir neformaliems socialiniams �nklams, padedan�ems užkirs� kelią smurtui ar�moje aplinkoje ir jį mažin�.

Nėra galimybių valstybėje padidin� socialinių darbuotojų ar policijos pareigūnų skaičių �ek, kad kiekvienam visuomenės nariui būtų garantuota visapusiška specialistų pagalba, stebėjimas ar globa visą parą, todėl pilie�nė visuomenė pa� turi prisiim� daugiau atsakomybės – kur� vietos visuomenės savitarpio pagalbos ir socialinės kontrolės struktūras, paremtas demokra�jos principais.

„StoP“ siekia pavers� vietos bendruomenes „zonomis be partnerių smurto“. Pagrindiniai projekto uždaviniai:

• susirink� kaimynijos gyventojus ir drauge pradė� procesą;

• motyvuo� kaimynystę ar bent aiškiai matomą ir girdimą jos dalį, kuriai priklauso pagrindiniai įvairios etninės kilmės, ly�es ir amžiaus bendruomenės asmenys, sąmoningi ir žinantys apie smurtą ar�moje aplinkoje ar ly�nių partnerių smurtą;

• padary� kaimynystę bendruomene, norinčia ir galinčia nutrauk� tylą ir im�s veiksmų remiant aukas, viešai smerkiant smurtą ar�moje aplinkoje ar nukreipiant juos į specialistus;

• ska�n� aukas atsikraty� gėdos, netylė� ir ieško� pagalbos;

• pasipriešin� smurtautojams ir suteik� jiems pagalbą keičiant savo elgesį.

Tyrimai rodo, kad smurto prieš moteris partneres, pasibaigusio mir�mi, rodikliai yra didesni rajo-nuose, kur šios problemos nutylimos ar į jas nesikišama. Policija ir socialiniai darbuotojai negali vieni nudirb� viso darbo, jiems reikia s�prios pilie�nės visuomenės pagalbos. Tai reiškia kruopštų darbą visuomenėje, beldimą į kiekvienas duris, budėjimą prekybos centruose, žaidimų aikštelėse ir gatvėje, kaimynų vienijimą, žmonių įgalinimą kalbė� ir im�s veiksmų, aukų rėmimą ir dėmesio į smurto pro-blemą atkreipimą. „StoP“ tai sėkmingai daro pasku�nius trejus metus mažas pajamasturinčiame Hamburgo rajone.

Projekto rezultatai:

• po trejų metų tebėra aktyvi moterų grupė, dvejus metus egzistuoja mišri jaunimo grupė, vienus metus veikia vyrų grupė. Visos grupės yra etniškai mišrios. Jos pačios kūrė šviečiamąją medžiagą ir pla�no ją bendruomenėje, sudarė receptų knygą, kepė „StoP“ sausainius, organi-

65

zavo keletą gausiai lankytų bendruomenės susirinkimų, dvi dideles parodas, jaunimas sukūrė spektaklį, kuris laimėjo kultūros apdovanojimą („Ber�ni Preis“). Steilshupo rajone smurtas ar�moje aplinkoje nebėra tabu, ir �krai yra gyventojų, kurie nori ir žino kaip pasikeis� ir padė� keis�s ki�ems;

• pagrindinę grupę sudaro 10 moterų, kurios nuolat aktyviai susi�nka. Keturios iš jų šiuo metu lanko mokymus. Veiklą jos pradėjo nuo grupinio plakato kūrimo drauge su jaunimu ir pasirū-pinimo, kad plakatai būtų išklijuo� visame rajone. Po šios veiklos jos susilaukė bendruomenės paramos, kurios daugelis net nesi�kėjo;

• vyrai ir jaunimas taip pat drauge kūrė plakatus su asmeninėmis savo nuotraukomis. Vyrai su-organizavo viešą renginį, skirtą smurto problemos aptarimui – kodėl vyrai smurtauja ir ką galima padary�. Jaunimas sukūrė „StoP“ hiphopo dainą.

66

13. Vokie�ja – „Pilie�nė drąsa naudinga visiems –kaimynysčių aktyvumas prieš smurtą ar�moje aplinkoje“

Integracija ir prevencija Dipholco apskrityje

Projektas skirtas atsikraty� tabu dėl smurto šeimyniniuose santykiuose ir pavers� jį tema, apie kurią galima kalbė�s kasdieniniame gyvenime. Žmonės turi bū� jautresni ir motyvuo� tap� pilie�škai drą-siais. Nukentėjusios moterys turi bū� ska�namos ieško� pagalbos ir paramos.

Projekto uždaviniai:

• keis� visuomenės požiūrį;

• panaikin� tabu, susijusius su smurtu ar�moje aplinkoje;

• kur� galimus bendruomenės veiksmus, ypač tarp vaikų ir jaunimo;

• sudary� mobilią konsultavimo komandą;

• kalbė�s ir im� interviu iš klubų, asociacijų, vaikų darželių, mokyklų, parduotuvių savininkų;

• kalbė�s su žmonėmis prie informacinių stendų viešuose renginiuose;

• lanky�s bendruomenėje;

• siūly� mokymą visuomenei ir mokiniams.

Šias priemones taikė tarpžinybinė mobili konsultavimo komanda, savanoriškai dirban� visą darbo dieną. Visi metodai buvo aprašomi ir įver�nami mėnesio pabaigoje komandos susirinkime, kad būtų galima toliau juos tobulin� ir keis�. Projektų vadovai, atsakingi už profesionalią pagalbą ir priežiūrą, padėjo komandai jos veikloje.

Įvairių sričių specialistai (smurto prevencijos ir policijos) vedė mokymus visuomenei, vaikų darželių auklė�niams, mokiniams. Organizuotos diskusijos „Kalbėjimas padeda“ bendruomenės susibūrimo vietose padėjo išlaiky� problemos aktualumą ir suteikė jaukią erdvę kaimynams, draugams ir giminai-čiams, kur jie galėjo pasikalbė� apie pilie�nę drąsą ir smurtą ar�moje aplinkoje. Susi�kimams iš pradžių vadovavo komandos koordinatoriai, po to iniciatyvos imdavosi patys bendruomenės nariai. Projekto sėkmę padėjo už�krin� garsių visuomenės žmonių įtraukimas į veiklą, pilie�nės drąsos „Volkswagen“ automobilis, dažni straipsniai dienraščiuose ir savaitraščiuose, dalyvavimas valstybinės televizijos dokumen�nėje laidoje ir šiuolaikinė informacinė interneto svetainė. Projektas buvo (ir tebėra) aptariamas ir pristatomas specialistų konferencijose ir kongresuose toli už Žemu�nės Sakso-nijos ribų. Daugelis kitų aplinkinių bendruomenių, spręsdamos smurto problemą, naudoja Barnstorfo modelį kaip pavyzdį.

Projekto rezultatus iliustruoja didelis metodų įgyvendinimo rodiklis; įsteigta mobili konsultavimo komanda; užmegz� kontaktai su socialiai aktyviais vietos klubais, asociacijomis, vaikų darželiais, mo-kyklomis, parduotuvių savininkais bei įmonėmis ir vietos visuomene.

67

Naudojant klausimyną, plačiajai visuomenei atskleistos įvairios veiksmų galimybės. Klausimyno idėja buvo apibrėž� visuomenei sprendimų priėmimą ir atsakomybę, pasirengimą veiksmams, nustaty� apklausiamo žmogaus pa�r�, tuo pat metu siūlant naujas veiksmų perspektyvas. Naudojant infor-macinius stendus, projekto automobilį ir pamokas mokyklose, šis metodas pasirodė esąs labai sėkmingas.

68

IV. 2013 M. ESNPT GEROSIOS PRAKTIKOS KONFERENCIJOSIŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

2013 m. ENPA ir GPK tema buvo „Smurto ar�moje aplinkoje prevencija“.

Smurtu ar�moje aplinkoje gali bū� laikomas bet koks grasinančio elgesio, smurto ar prievartos (psi-chologinės, fizinės, ly�nės, finansinės ar emocinės) incidentas tarp asmenų, kurie yra ar yra buvę ly�-niai partneriai ar šeimos nariai, nepriklausomai nuo ly�es ar orientacijos. Smurtą ar�moje aplinkoje gali pa�r� bet kas ir jis gali įvyk� esant bet kokio pobūdžio santykiams, nepriklausomai nuo amžiaus, ly�es, rasės, orientacijos, turto ir geografijos.

Tema buvo padalyta į penkias potemes, kurios buvo nagrinėjamos ekspertų diskusijose, pildant klausi-mynus ir Gerosios prak�kos konferencijos metu:

• pirminės reakcijos į įvykius tak�ka ir privalomi veiksmai;

• socialinės paramos smurto aukoms mechanizmai;

• tarpininkavimas (mediacija) smurto ar�moje aplinkoje atvejais;

• smur�nio elgesio kei�mo programos ir jų įtaka bausmės skyrimui;

• rizikos ver�nimas ir jo įtaka apsaugos skyrimui.

Šios išvados ir rekomendacijos paremtos Europos nusikal�mų prevencijos �nklo ekspertų dis-kusijomis, vykusiomis 2013 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, 2013 m. gegužės 21 d. Dubline ir 2012 m. rugsėjo 19 d. Larnakoje, 11 valstybių narių atsakymais į Lietuvos, kaip pirmininkaujančios valstybės, pateiktus klausimynus, 2013 m. Gerosios prak�kos konferencijos diskusijų apibendrinimais, ESNPT priemonių rinkiniu Nr. 4 „Kova su smurtu ar�moje aplinkoje ES – poli�ka ir prakika“ bei pagrindiniais teminiais pranešimais 2013 m. Gerosios prak�kos konferencijoje.

69

1. IŠVADOS

Bendros išvados

• Konferencijos metu keletą kartų pabrėžta tarpžinybinio požiūrio svarba. Sugebėjimas pasi-trauk� į šalį nuo priimto stereo�pinio požiūrio buvo įver�ntas kaip šiuolaikiškas tobulėjimas. Tai taip pat reiškia ir drąsą diskutuo� esant įvairiems požiūriams.

• Aukų saugumas yra pagrindinis smurto ar�moje aplinkoje prevencijos dėmesio centras. Visos priemonės ir būdai turi bū� nukreip� į šį galu�nį �kslą.

• Sunku išlaiky� aukštą visų dalyvių, dirbančių su smurto ar�moje aplinkoje atvejais, profesiona-lumo lygį be nuola�nių mokymų.

• Bendro visuomenės informuotumo didinimas viešomis kampanijomis pripažįstamas svarbiu aspektu smurto ar�moje aplinkoje prevencijos ir netolerancijos smurtui vystymo srityse.

• Konkretūs prevenciniai veiksmai gali padidin� policijos sta�s�ką, o didėjantys skaičiai gali reikš� atlikto darbo poveikį: didesnis pranešimų policijai skaičius dažniausiai reiškia, kad žmo-nės žino, kaip išveng� smurto.

• Mokyklose vykdoma ankstyvoji prevencija gali padė� keis� smurto toleravimo nuostatas ir jaunų žmonių elgesį.

• Smurtas ar�moje aplinkoje ir ly�es pagrindu – problemos, su kuriomis susiduria beveik visos ES šalys, tačiau valstybių narių taikomos prevencinės priemonės gali skir�s priklausomai nuo šalies konteksto ir visuomenės požiūrio.

• Kalbant apie smurtą ly�es pagrindu, bū�na atsižvelg� į šalies kultūrinį aspektą. Reikia supras�, kad šeimos ir partnerystės idėjos įvairiose ES šalyse skiriasi.

Pirminio reagavimo į įvykius tak�ka ir privalomi veiksmai

• Pirminis reagavimas į smurto įvykius daugelyje valstybių narių apima policijos išvykimus į įvykio vietą, pirmosios pagalbos suteikimą aukai, poveikio priemonių smurtautojui pritai-kymą, faktų registravimą, įrodymų rinkimą, socialinių tarnybų, sveikatos priežiūros ins�tucijų, savivaldybių ir NVO informavimą ir bendradarbiavimą su jomis, aukos informavimą apie gali-mą pagalbą.

• Specializuoto teisinio smurto ar�moje aplinkoje atvejų reglamentavimo buvimas priklauso nuo šalies teisės tradicijų. Dauguma valstybių narių neturi specializuotų teisės aktų, nustatan-čių pirminio reagavimo į smurto ar�moje aplinkoje incidentus procesą.

• Pirminio reagavimo į smurto ar�moje aplinkoje incidentus veiksmai dažniausiai reglamentuo� bendruose policijos teisės aktuose ir baudžiamajame kodekse.

• Kai kuriose šalyse yra aprašytos vidinės procedūros ar išleis� specialūs policijos pareigūnams skir� vadovai, kaip elg�s smurto incidentų metu.

• Dauguma valstybių narių policijos padaliniuose neturi atskirų smurto ar�moje aplinkoje spe-cialistų. Kartais kai kurie pareigūnai nagrinėja smurto ar�moje aplinkoje atvejus, tačiau pa-prastai jie �ria ir kitus viešosios tvarkos pažeidimus.

• Tik kelios valstybės narės kartais, kai grėsmė aukai yra labai didelė, naudoja technines smurto ar�moje aplinkoje priemones.

• Dirbant su šeimomis, patyrusiomis smurtą ar�moje aplinkoje, vienas svarbiausių tak�nių aspektų yra užkardy� pakarto�nę vik�mizaciją.

70

• Laikinų poveikio priemonių smurtautojams skyrimas yra viena pagrindinių pakarto�nės vik�mizacijos prevencijos priemonių, šių priemonių jurisdikcija dažniausiai priklauso teis-mams. Kai kuriose valstybėse narėse specialūs įstatymai suteikia policijai teisę šias aukų apsaugos už�krinimo priemones taiky� vietoje reaguojant į smurto ar�moje aplinkoje įvykį ir taip taupant laiką bei už�krinant aukos saugumą.

Socialinės paramos smurto aukoms mechanizmai

• Smurtas ar�moje aplinkoje yra horizontali problema, kuriai įtaką galima dary� �k ben-dradarbiaujant įvairioms žinyboms. I�n svarbus yra visų partnerių bendradarbiavimas koordi-nuojant bendrus veiksmus ir siekiant veiksmingai įgyvendin� visas prevencijos priemones.

• Teisėsaugos ir socialinės tarnybos dažniausiai bendradarbiauja dviem būdais. Pirmasis – IŠ VIRŠAUS Į APAČIĄ – modelis, paremtas nacionalinio veiksmų plano sudarymu, kuriuo rem-damosi vyriausybinės ins�tucijos suteikia atsakomybę veik� specialistams. Šis būdas gali bū� formalizuotas arba vykdomas betarpiškai. Kitas modelis – IŠ APAČIOS Į VIRŠŲ – yra decen-tralizuotas ir reiškia, kad prevencinės pagalbos iniciatyvos kyla iš NVO, policijos, savivaldybių, prokurorų veiklos ir yra nukreiptos į socialinės paramos teikėjus.

• Parama smurto ar�moje aplinkoje aukoms po incidento visada teikiama remian�s tarpins�tu-ciniu metodu, tačiau ją šalyse narėse valstybės mastu dažniausiai koordinuoja NVO: speciali-zuo� pagalbos centrai, aukų rėmimo centrai, intervencijų centrai, savivaldybės arba vyriausybinės ins�tucijos bei pilie�nės visuomenės organizacijos, finansuojamos valstybės.

• Tarpžinybinis teisėsaugos, socialinės paramos tarnybų, teikiančių pagalbą aukoms, ir kitų so-cialinių partnerių bendradarbiavimas apibrėžtas daugelio valstybių narių teisės aktuose. Kai kurios valstybės narės yra nusistačiusios ir kokybės valdymo sistemas pritaikytas paslaugų kokybei palaiky�.

• Ne visos valstybės narės turi nacionalinį smurto ar�moje aplinkoje prevencijos koordinatorių. Neretai yra kelios atsakingos ins�tucijos, kurios dalinasi šią atsakomybę, tačiau kai kuriose valstybėse narėse yra sukurtanet regioninių (vietos) smurto ar�moje aplinkoje atvejų tyrimo koordinatorių.

• Savanoriai sudaro didžiąją pagalbos aukoms teikėjų dalį ir labai prisideda kuriant efektyvų pagalbos mechanizmą.

• Koordinuojant paramą smurto ar�moje aplinkoje aukoms, nuolat siekiama kuo labiau infor-muo� visuomenę.

• Priežastys, dėl kurių nepranešama apie nusikal�mą, yra žinomos ir buvo plačiai tyrinėjamos daugelyje šalių. Tai žinių apie smurtautojo veiksmų neteisėtumą trūkumas, atleidimas smur-tautojui už veiksmus iš baimės ar prieraišumo, nepasi�kėjimas teisėsaugos tyrimu, baimė atskleis� tam �krus asmeninio ar intymaus gyvenimo aspektus, gėda, kaltės jausmas, keršto baimė, nepasi�kėjimas teisingumo ir paramos sistemomis.

Tarpininkavimas (mediacija) smurto ar�moje aplinkoje atvejais

• Naujoviškas tarpininkavimo prak�kos taikymas rodo, kad jos realizavimas smurto ar�moje aplinkoje atvejais yra galimas ir naudingas, tačiau bū�na a�džiai įver�n� specifinę smurto situaciją, jos padarinius bei aukos lūkesčius.

• Galima dary� išvadą, kad tarpininkavimas smurto ar�moje aplinkoje atvejais dažniausiai sėk-mingas yra tada, kai smurtas būna psichologinis ar ekonominis, o auka nepa�ria rimtų kūno sužalojimų.

71

• Dažniausiai tarpininkavimo modelis smurto ar�moje aplinkoje kontekste yra orientuotas ne į susitaikymą, o į adekvataus bei racionalaus sprendimo abiem konflikto pusėms suradimą.

• Tik kai kuriose valstybėse narėse sutaikymas ir tarpininkavimas yra taikomi dažniausiai pasitai-kančioms smurto ar�moje aplinkoje formoms. Šias poveikio priemones gali pritaiky� teismas ikiteisminio tyrimo metu, teismo proceso metu ar netgi kaip bausmės dalį.

• Daugelyje valstybių narių tarpininkavimas yra smurtautojų pagalbos ar aukų paramos progra-mų dalis.

• Dažniausiai susitaikymo etapas neturi įtakos baudžiamosioms sankcijoms. Tarpininkavimas, turin�s įtakos teisminiam procesui, integruojamas kaip alternatyva baudžiamajam procesui ir vykdomas iki baudžiamojo proceso pabaigos arba, remian�s individualiu įver�nimu, gali turė� įtakos bausmės dydžiui.

• Ikiteisminio ar teisminio proceso metu sutaikinimo ir tarpininkavimo funkcijas atlieka teismas. NVO dirba su savarankiškai finansuojamais projektais, kuriuos koordinuoja specializuotos tarnybos. Kai kuriose valstybėse narėse smurto aukoms ir jų šeimoms tarpininkavimo paslau-gas teik� turi teisę specialiai paskir� tarpininkai ar probacijos ir tarpininkavimo tarnybų darbuotojai.

Smur�nio elgesio kei�mo programos ir jų įtaka bausmės skyrimui

• Smurtautojų elgesio kei�mo programos gali bū� svarbios neleidžiant pasikarto� smurtui ar�-moje aplinkoje. Todėl jos turėtų bū� vykdomos kaip tarpžinybinio metodo dalis.

• Kiekviena valstybė narė turi savo smur�nio elgesio kei�mo programų taikymo sri�s ir jurisdik-ciją, tačiau dažniausiai darbui įtaką daro geroji tarptau�nių partnerių prak�ka.

• Intervencijos per smurtautojo elgesio kei�mo programą veiksmingumas yra daug didesnis, kai prevenciniame darbe dalyvauja ir smurtautojas, ir auka(-os), ir šeimos nariai, tapę smurto liudininkais.

• Vyrų krizių centrai padeda vyrams susidoro� su psichologinėmis, emocinėmis ir socialinėmis problemomis, taip vykdydami smurto šeimose prevenciją.

• Smur�nio elgesio kei�mas svarbus ne �k tais atvejais, kai smurtautojas lieka gyven� su šeima, bet ir iširus santykiams. Todėl smurtautojui turėtų bū� padedama keis� savo elgesį ir išmok� veiksmingiau ir be smurto susitvarky� su problemomis.

Rizikos ver�nimas ir jo įtaka apsaugos skyrimui

• Konferencijoje buvo pabrėžta, kad susidomėjimas rizikos ver�nimu yra gan naujas reiškinys. Jis vystėsi �k pastaruosius 25 metus. Ši tyrimo sri�s yra labai svarbi siekiant apsaugo� aukas ir apribo� pavojingus ir žalingus smurtautojų veiksmus.

• Vykdant smurto ar�moje aplinkoje prevencijos programas smurto ar jo etapų rizikos veiksniai paprastai ne visuomet yra ver�nami.

• Detalus bet kokios rizikos įver�nimas reikalingas siekiant apsaugo� auką, nustaty� teisė-saugos veiksmų intensyvumą, sudary� koordinavimo planus ir nustaty� incidento dalyvių poreikius.

• Rizika paprastai ver�nama trimis etapais: (i) informacijos surinkimas ir pa�krinimas – didelės rizikos atvejų nustatymas, ribotų išteklių iden�fikavimas; (ii) įvairių rizikų įver�nimas ir koda-vimas, (iii) rizikos valdymo strategijų nustatymas, t. y. valdymo planų ir intervencijų sudarymas.

72

• Pagrindiniai rizikos ver�nimo metodai: klinikinis (remian�s ver�ntojo pa�r�mi ir kvalifikacija bei ideografiniu informacijos atrinkimu kiekvienu konkrečiu atveju), aktuarinis (informacija ver�nama ir jungiama pagal �ksliai nustatytas taisykles, aiškius informacijos ir sta�s�škai reikšmingų grupių atrankos kriterijus) ir struktūruoto profesionalaus sprendimo (metodų de-rinys, informacijos apie asmenybę ir kontekstą atrinkimas, teorinės žinios, interpretavimas ir trumpas rizikos įver�nimo panaudojimo prak�škai aptarimas).

• Smurto rizikos ver�nimas yra kompleksinė veikla, apiman� įvairius įgūdžius ir kompetencijas, ir skir�nga kiekvienu konkrečiu atveju.

• Galiausiai reikia paminė�, kad nėra rizikos įver�nimo be rizikos. Besąlygiškai numaty� žmo-gaus elgesį yra neįmanoma. Sveikas protas ir teorinės įžvalgos yra geriausios priemonės norint supras� sudė�ngą smur�nio ar pavojingo elgesio pasaulį.

73

2. SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS REKOMENDACIJOS

Bendrosios rekomendacijos

• Socialiniai partneriai turėtų steng�s dirb� drauge ir į procesą įtrauk� įvairias kitas suintere-suotąsias šalis. Tarpins�tucinis bendradarbiavimas čia yra labai svarbus. I�n rekomenduo-jama vykdy� pilie�nės visuomenės, savivaldybių ir bet kokio lygmens valstybės ins�tucijų partnerystę.

• Pagrindinis suinteresuotųjų šalių darbas turėtų bū� nukreiptas į aukas. Svarbu kur� koky-biškas, pvz., rizikos ver�nimo, priemones, kad būtų užkirstas kelias smurto ar�moje aplinkoje pasikartojimui, tačiau pagalba ir parama aukoms turi bū� svarbiausias dalykas.

• Apmoky� specialistai, dirbantys su smurto ar�moje aplinkoje atvejais, turi turė� pakankamai žinių apie smurto tarp partnerių dinamiką ir skir�ngas jo rūšis. Jie turėtų gebė� �nkamai įver�n� situaciją, naudodami pa�kimas rizikos ver�nimo priemones, turė� išsiugdytą intuiciją ir į procesą įtrauk� �ek auką, �ek ir smurtautoją.

• Bendri policijos pareigūnų, teisėjų, prokurorų, teismo medicinos ekspertų ir socialinių ar me-dicinos darbuotojų mokymai gali padė� vysty� vieningą partnerių požiūrį ir atsako į smurtą ar�moje aplinkoje strategiją.

• Rekomenduojama, kad bendradarbiaujant daugeliui ins�tucijų ar tarnybų vienas proceso da-lyvis koordinuotų visą darbą. Pavyzdžiui, verta patyrinė� galimybę pasiskir� nepriklausomą atvejo vadovą (nesusijusį su policija, teisėsauga ar socialine pagalba), koordinuojan� ir stebin� kiekvieną individualų atvejį. Taip pat rekomenduojama įsteig� nacionalinę koordinacinę tarp-žinybinę darbo grupę (komitetą ar komisiją), įtraukiant ir NVO.

• Visuomenės informuotumo didinimo kampanijos turėtų bū� organizuojamos paraleliai su kitomis prevencinėmis veiklomis. Jos laikomos vienu iš geriausių būdų pasiek� smurto aukas ir gali jas paska�n� praneš� apie smurtą ar�moje aplinkoje.

• Reikia labai steng�s, kad būtų atskleis� laten�niai smurto nusikal�mai, kurie dažnai nusle-piami. Rekomenduo�na juos įžiūrė� tarp sta�s�nių eilučių analizuojant ataskaitas.

• Ankstyvosios prevencijos programos, galinčios pakeis� jaunimo elgesį ir nuostatas dėl smurto ar�moje aplinkoje, turėtų tap� ankstyvosios nusikal�mų prevencijos paketo, suinteresuotų partnerių vykdomo mokyklose, dalimi.

• Siekiant pritaiky� skir�ngas gerąsias prak�kas, i�n svarbu ES valstybėms narėms keis�s idėjo-mis, žiniomis, prak�ka ir tyrimais.

• Rekomenduojama šioje srityje prevencijos priemones vykdy� ir ES, ir nacionaliniu lygmeniu, ir atsižvelg� į kultūrinius šalies skirtumus bei kontekstą. Pavyzdžiui, negalima many�, jog ly�es ir šeimos idėja yra tokia pa� ir Europos šiaurėje, ir pietuose. Todėl svarstant šį klausimą tarptau-�niu mastu, visuomet bū�na dirb� atsižvelgus į specifinį kontekstą.

• Ankstyvoji intervencija gali sumažin� galimas būsimas sveikatos priežiūros, socialinės poli�kos ir specialistų išteklių išlaidas ir suteik� bendruomenei ilgalaikį teigiamą poveikį.

Pirminio reagavimo į įvykius tak�ka ir privalomi veiksmai

• Nors ir labiau pageidau�na, jog būtų priim� atskiri teisės aktai, skir� reagavimo į smurtą ar�-moje aplinkoje veiksmams detalizuo�, aiškios tak�kos ir �kslinių veiksmų aprašymai gali bū� pateikiami ir bendruose įstatymuose, ir reglamentuose; NVO, socialinės tarnybos ir spe-cialiojo švie�mo įstaigos gali bū� įtrauktos į pirminio reagavimo procesą.

74

• Specializuo� policijos padaliniai galėtų kokybiškiau vykdy� �k smurto ar�moje aplinkoje pre-venciją bei tyrimą. Tam rekomenduojama paskir� bent vieną smurto ar�moje aplinkoje atve-jus koordinuojan� pareigūną kiekvienoje policijos įstaigoje ar padalinyje. Šis pareigūnas ben-dradarbiautų su NVO ir aukomis bei �krintų, ar smurtautojas laikosi paskirtų įsipareigojimų.

• Svarbu pirmenybę teik� pakarto�nės vik�mizacijos prevencijai, atsižvelgus į platesnį smurto ar�moje aplinkoje problemos aspektą, į šį procesą reikėtų įtrauk� ne �k policiją, bet ir NVO bei socialines tarnybas. Apskritai, efektyvi veikla visada reikalauja detalios ir struktūrizuotos koordinacijos.

• I�n rekomenduojama kai kurių ES šalių taikoma prak�ka, kai policijos pareigūnai smurto inci-dento vietoje gali priim� laikino apribojimo poveikio priemones. Ji už�krina greitesnę reakciją į smurto ar�moje aplinkoje incidentus ir didesnį aukos saugumą.

Socialinės paramos smurto aukoms mechanizmai

• Siekiant apsaugo� žmogaus gyvybę, svarbu s�prin� veiksmingus metodus. Pagal tarpžinybinį metodą jau vykdomos beveik visų rūšių nusikal�mų prevencijos priemonės. Atsižvelgiant į ša-lies kultūrines, socialines ir teisines aplinkybes turėtų bū� pasirenkamas konkretus šalies veiklos modelis.

• NVO, dirbančios paramos aukoms srityje, pripažįstamos kaip vienos pagrindinių suintere-suotųjų šalių konkrečioje smurto ar�moje aplinkoje prevencijos srityje. Jas turėtų rem� ir vyriausybė bei savivaldybė, ir visuomenė. Gerai organizuotos ir s�prios paramos aukoms tar-nybos gali suteik� daugiau vieningumo nacionaliniam paramos �nklui, o aukoms – geresnę paramos kokybę.

• Siekiant už�krin� paramos aukoms kokybę, reikėtų įdieg� kokybės valdymo sistemą ir paskir� nacionalinį smurto ar�moje aplinkoje prevencijos koordinatorių.

• Savanorių darbas visuomenėje turėtų bū� motyvuojamas ir ska�namas. Įdiegus nemokamų policijos ar NVO pagalbos linijų smurto aukoms, visuomenė bus ska�nama praneš� apie smur-to ar�moje aplinkoje incidentus ir užkirs� kelią jų pasikartojimui.

• Susidūrę su aukų nenoru praneš� apie nusikal�mą, nusikal�mų prevencijos specialistai turėtų joms teik� daugiau informacijos, pavyzdžiui, paaiškin� apie pranešimo apie nusikalimą svar-bą, atrem� argumentus dėl nepranešimo, ir svarbiausia, už�krin� aukoms teisę į informaciją.

• Planuojant smurto prevenciją, svarbu sulaužy� visuomenėje egzistuojančius tabu, didin� au-kų informuotumą apie smurtą ar�moje aplinkoje, kalbė� apie problemą viešai ir kiek įmano-ma vizualiau išreikš�, kokie yra buvimo smurto auka padariniai. Be to, nuolat turi bū� stengia-masi į veiklos procesą įtrauk� sprendimus priimančius asmenis.

• Paramos aukoms intervencijos modelio centre auka turi bū� kaip KLIENTAS, kurio poreikiai, sprendimai ir nuomonė yra visų gerbiami.

• Diegiant socialinės intervencijos modelį taip pat reikėtų vadovau�s lygių galimybių ir vienodo elgesio su aukomis principu, nediskriminavimu dėl ly�es, rasės, etninės kilmės, religijos, ly�-nės orientacijos, amžiaus, ekonominės būklės, ideologijos ar kitų priežasčių.

• Pagalba smurto ar�moje aplinkoje aukoms bei socialinė intervencija turėtų įvyk� kiek įma-noma anksčiau ir, rekomenduo�na, �esiogiai bendradarbiaujant su visomis susijusiomis šali-mis – policijos pajėgomis, teismais ir kitomis organizacijomis. Tai padėtų neeskaluo� situaci-jos, sumažin� vik�mizaciją ir išveng� jos pasikartojimo, kurį dažnai pa�ria smurto ar�moje aplinkoje aukos.

75

Tarpininkavimas (mediacija) smurto ar�moje aplinkoje atvejais

• Sprendimas – ar įtrauk� tarpininkavimą į smurto ar�moje aplinkoje prevenciją – kiekvienoje valstybėje narėje turėtų priklausy� nuo teisinių aplinkybių. Be to, reikia pabrėž�, kad tarpi-ninkauja �k konkrečios ins�tucijos.

• Jei teisinė sistema leidžia, rekomenduo�na smurtautojo elgesio korekciją suderin� su paski-riama bausme.

• Nors tarpininkavimas prisideda prie naujos, nesmur�nės santykių kultūros, tarpininkavimo poreikis smurto ar�moje aplinkoje atvejais visgi turėtų bū� ver�namas individualiai.

• Rekomenduo�na, kad smurto ar�moje aplinkoje atvejais tarpininkautų specialiai išmoky� tar-pininkai, turintys bent keletą metų pa�r�es.

• Reikia pabrėž�, kad aukų su�kimas tarpininkavimui yra bū�nas, kaip ir atsižvelgimas į jų teisę bet kuriuo metu pasitrauk� iš proceso.

Smur�nio elgesio kei�mo programos ir jų įtaka bausmės skyrimui

• Veiksmingą smurto ar�moje aplinkoje atvejų intervenciją vykdo �k bendradarbiaujančios ži-nybos (t. y. visos tarnybos, dirbančios priežiūros, teisingumo srityse, taip pat ir savivaldybių bei bendruomenių organizacijos); taip pat svarbu bendradarbiau� ir tarptau�niu mastu, siek� kad specialistai greičiau reaguotų.

• Prieš smurtautojui prisijungiant prie smur�nio elgesio kei�mo programos, rekomenduojama atlik� situacijos rizikos įver�nimą. Intervencija turėtų bū� paremta gera situacijos analize. Ri-zikos ver�nimo priemonės, rekomenduo�nos smurto ar�moje aplinkoje atvejais, yra aukos požiūrio paisymas, recidyvo �kimybės įver�nimas, dabar�nės ir ilgalaikės rizikos bei kraštu-�nių, i�n sunkių smurto ar�moje aplinkoje formų rizikos nustatymas.

• Situacijos stebėjimo programa, į kurią, jei įmanoma, įtraukiami smurtautojo sutuok�nė ir šei-mos nariai, turėtų bū� vykdoma paraleliai su pagrindine smur�nio elgesio kei�mo programa.

• Tais atvejais, kai pora nusprendžia toliau gyven� drauge, svarbu ir toliau abiem sutuok�niams teik� reikiamą paramą.

• Smurtautojas turi išmok� atpažin� smur�nio elgesio rizikos požymius, supras� smurtavimo priežas�s ir savo vaidmenį santykiuose su auka bei jų dinamikoje, prisiim� atsakomybę už smurtą, išmok� naujų elgesio strategijų, tobulin� įgūdžius, reikalingus saugiems santykiams palaiky�, bū� pasirengęs ir motyvuotas tolesnei terapijai (prireikus).

Rizikos ver�nimas ir jo įtaka apsaugos skyrimui

• Vik�mizacijos rizikos veiksnių nustatymas yra i�n svarbus krizinių situacijų prevencijai ir val-dymui. Naudojant empirinius duomenis, turėtų bū� sudaryta ir taikoma veiksminga tak�ka, skirta smurtui mažin� ir užkardy�.

• Turėtų bū� sukurta specialių rizikos ver�nimo programų specialistams, kurie dirba su smur�-niais atvejais, pateikiant jiems aktualią informaciją ir konkrečias darbo priemones.

• Turėtų bū� sukurta veiksmingų įvairių smurto atvejų prognozavimo ir prevencijos modelių.

• Jaunimo švie�mas, jaunuolių nuostatų kei�mas ir informuotumo didinimas pripažin� veiksmingais kriterijais, mažinančiais smurto riziką ateityje.