VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS

VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Ugnė Jaraitė

NETRADICINIAI SPRENDIMAI VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

KOMUNIKACIJOJE SU PILIEČIAIS: KAUNO VINCO KUDIRKOS

VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS ATVEJIS

Bakalauro baigiamasis darbas

Viešosios komunikacijos studijų programa, valstybinis kodas 612P90001

Komunikacijos studijų kryptis

Vadovas (-ė) _Lekt. Edita Masiulė ____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė)

Apginta prof. dr. Šarūnas Liekis (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius)

Kaunas, 2020

2

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS............................................................4

SANTRAUKA........................................................................................................6

SUMMARY............................................................................................................8

ĮVADAS..................................................................................................................9

1. KOMUNIKACIJOS IR BIBLIOTEKŲ YPATUMAI.................................13

1.1. Komunikacijos reikšmė ir efektyviausios priemonės.............................13

1.1.1. Komunikacijos apibrėžimų apžvalga.................................................13

1.1.2. Efektyviausių komunikacijos priemonių apžvalga............................14

1.2. Bibliotekų reikšmė ir jų komunikacijos specifika..............................15

1.2.1. Bibliotekų istorinė raida.....................................................................15

1.2.2. Bibliotekos apibrėžimų apžvalga ......................................................17

1.2.3. Bibliotekų komunikacija....................................................................20

1.2.4. Projektas „Bibliotekos pažangai“......................................................22

1.3. Teorinės dalies apibendrinimas...........................................................24

2. NETRADICINIŲ SPRENDIMŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

KOMUNIKACIJOJE SU PILIEČIAIS TYRIMAS: KAUNO VINCO

KUDIRKOS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS ATVEJIS................................25

2.1. Tyrimo metodologija.............................................................................25

2.1.1. Tyrimo metodų pasirinkimo pagrindimas..........................................25

2.1.2. Kokybinio tyrimo – turinio analizės dalyvių ir laikotarpio

pristatymas.........................................................................................26

2.1.3. Kokybinio tyrimo analitinės kategorijos............................................27

2.1.4. Kiekybinio tyrimo – anketinės apklausos tiriamųjų imtis ir

charakteristikos..................................................................................28

2.2. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos socialinių tinklų

paskyrų ir internetinio puslapio turinio analizės rezultatai.............30

3

2.2.1. Bibliotekos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų bendruomenių

palyginimas........................................................................................30

2.2.2. Bibliotekos komunikacija socialiniuose tinkluose ir internetinėje

svetainėje...........................................................................................30

2.2.3. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos netradiciniai

komunikacijos sprendimai.................................................................37

2.3. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos netradicinių

komunikacijos sprendimų vertinimo rezultatai.................................40

2.3.1. Apklausos dalyvių santykis su Kauno Vinco Kudirkos viešąja

biblioteka...........................................................................................40

2.3.2. Anketinės apklausos dalyvių vertinimu, netradiciškiausias bibliotekos

sprendimas – vaikų knygų skaitymai su terapiniais

šunimis...............................................................................................42

2.3.3. Apklausos dalyvių naudojimasis bibliotekų teikiamomis

paslaugomis.......................................................................................43

2.3.4. Netradicinių bibliotekos komunikacijos sprendimų daromas poveikis

auditorijai...........................................................................................44

2.4. Empirinio tyrimo dalies apibendrinimas............................................46

IŠVADOS.............................................................................................................48

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.....................................................50

4

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslų sąrašas

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (diagrama sudaryta darbo autorės)...................29

2 pav. „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos

„Facebook“ paskyros)...................................................................................................................31

3 pav. „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas II (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos „Facebook“ paskyros)................................................................................................32

4 pav. „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas III (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos „Facebook“ paskyros)................................................................................................32

5 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos

„Facebook“ paskyros) .................................................................................................................33

6 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas II (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos „Facebook“ paskyros)...............................................................................................34

7 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas III (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos „Facebook“ paskyros) ..............................................................................................35

8 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas IV (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos „Facebook“ paskyros) ..............................................................................................35

9 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas V (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos „Facebook“ paskyros)...............................................................................................36

10 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas VI (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos „Facebook“ paskyros)...............................................................................................36

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal bibliotekos „Facebook“ paskyros sekimą (diagrama

sudaryta darbo autorės)................................................................................................................41

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal bibliotekos „Instagram“ paskyros sekimą (diagrama

sudaryta darbo autorės)...............................................................................................................41

5

13 pav. Respondentų naudojimasis bibliotekos netradicinėmis paslaugomis (diagrama sudaryta

darbo autorės).............................................................................................................................44

6

SANTRAUKA

Jaraitė, U. Netradiciniai sprendimai viešosios bibliotekos komunikacijoje su piliečiais:

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos atvejis. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė:

lekt. Edita Masiulė. Vytauto Didžiojo universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas,

Viešosios komunikacijos katedra – Kaunas, 2020. – 52 p.

Šio darbo objektas yra Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos komunikacija.

Darbo problema yra formuluojama klausimu: kokie yra bibliotekų netradiciniai komunikacijos

sprendimai ir ar jie gali daryti įtaką žmonių apsisprendimui lankytis bibliotekose?

Darbo tikslas – ištirti ir pristatyti, kokie yra Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos

netradiciniai komunikacijos sprendimai bei ištirti kokį poveikį jie daro auditorijai. Norint pasiekti

išsikeltą tikslą, bakalauro baigiamajame darbe naudoti šie tyrimo metodai – mokslinės literatūros,

informacinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė; buvo atliktas kokybinis tyrimas – turinio

analizė, kurios metu buvo analizuojamas bibliotekos socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“

bei internetinio puslapio turinys; buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu; buvo atliktas

kiekybinis tyrimas – internetinė anketinė apklausa.

Rezultatai ir išvados. Kokybinio tyrimo – turinio analizės laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d.

– 2020 m. balandžio 30 d. buvo išanalizuoti 367 įrašai, iš kurių 252 buvo Kauno Vinco Kudirkos

viešosios bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, 94 – internetiniame puslapyje ir 21 –

socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje. Atlikus turinio analizę ir pusiau struktūruotą interviu, buvo

išsiaiškinta, kad pagrindiniai šios bibliotekos netradiciniai komunikacijos sprendimai yra: pirmoji

Kauno mieste veikianti Žaisloteka, vasaros sezonu Lampėdžių ir Panemunės paplūdimiuose

veikiančios bibliotekos su skaityklomis po atviru dangumi, bibliotekos sukurtas audiogidas, skirtas

pažinti septynis Kauno mieste esančius piliakalnius, nemokamas pabėgimo kambarys, kurio

instrukcijos yra išverstos ir į gestų kalbą, interaktyvus turas/žaidimas su žydų kultūros paveldo

žemėlapiu, kuris leidžia niekur neišeinant iš namų „pasivaikščioti“ po Kauno miestą ir žydų

kultūros paveldo vietas, pirmi Kauno mieste vykdomi 5 – 11 metų vaikams skirti užsiėmimai –

knygų skaitymai su terapiniais šunimis, galimybė Kauno miesto senjorams ir žmonėms su negalia

knygas iš bibliotekos gauti tiesiai į namus, karantino laikotarpiu bibliotekos 3D spausdintuvu

spausdinami rėmeliai apsauginiams medikų skydams ir durų rankenų priedai, leidžiantys duris

atidaryti neliečiant rankenos plaštaka.

Kiekybinio tyrimo – internetinės anketinės apklausos metu buvo išsiaiškinta, kad

netradicines bibliotekos teikiamas paslaugas apklausos respondentai vertina teigiamai ir, kad

didžiąją dalį respondentų tokios paslaugos skatina naudotis būtent šia biblioteka.

7

Reikšminiai žodžiai: biblioteka, bibliotekos komunikacija, netradiciniai komunikacijos

sprendimai.

8

SUMMARY

Nontraditional Decisions in Public Library Communication with Citizens: The

Case of Kaunas Vincas Kudirka Public Library

The object of this research communication of Kaunas Vincas Kudirka Public Library.

The research problem is the following question: what are the nontraditional communication

decisions of libraries and can they influence people‘s decision to visit libraries?

The aim of the research – to investigate and present the nontraditional communication

decisions of Kaunas Vincas Kudirka Public Library and to investigate the effect they have on the

audience. In order to achieve the set aim, the following research methods were employed –

analysis of scientific literature, information sources and statistical; a qualitative research was carried

out – content analysis, during which the content of the library‘s social network Facebook and

Instagram and website was analyzed; was carried out semi-structured interview; a quantitative

research was carried out – an online questionnaire.

During the content analysis – 01/01/2020 – 30/04/2020 – 367 posts (252 by Facebook, 94

by website and 21 by Instagram) were analyzed. Content analysis and a semi-structured interview

revealed that the main nontraditional decisions of this library are as follows: the first toy library

operating in Kaunas, libraries operating in Lampėdžiai and Panemunė beaches with open-air

reading rooms during the summer season, an audio guide created by the library to get to know the

seven mounds in Kaunas, a free escape room whose instructions are also translated into sign

language, an interactive tour/game that allows you to take a virtual walk around Kaunas and Jewish

cultural heritage sites, the first classes for children aged 5 to 11 in Kaunas - reading books with

therapeutic dogs, an opportunity for Kaunas city seniors and people with disabilities to receive

books directly from home from the library, quarantine period library 3D printer printed frames

protective medical shields and door handle accessories that allow to be opened in small handles

more widely.

During the quantitative research - online questionnaire survey, it was found out that the

non - traditional services provided by the library are positively assessed by the survey respondents

and that the majority of respondents encourage the use of such services by this library.

Key words: library, library communication, nontraditional communication decisions.

9

ĮVADAS

Temos aktualumas. Bibliotekos nuo pat seniausių laikų buvo ir vis dar yra labai svarbi

visuomenės dalis, kadangi, pasak Grybauskaitės (2016), „Mūsų bibliotekos yra ne tik kultūros

židiniai, bet ir bendruomenių namai, susitikimų, pagalbos ir atramos vieta. Kad ir kokiu sparčiu

tempu gyventume, kad ir kokia virtuali erdvė atsivertų, knyga mūsų gyvenime visada išliks svarbi“.

Nors per daugiau nei 4600 metų, kol egzistuoja bibliotekos, jų funkcija iš esmės per daug nekito,

tačiau per tą laiką keitėsi jų komunikacija su visuomene ir išaugo bibliotekų teikiamų paslaugų

skaičius, taigi dėl to padidėjo ir bibliotekų lankomumas – daugiau žmonių šiose institucijose

pradėjo atrasti kažką, kas jiems būtų įdomu ir naudinga.

Didžiausi pokyčiai bibliotekų veikloje ir komunikacijoje pasireiškė XXI amžiuje, kai buvo

nuspręsta į bibliotekas integruoti naująsias informacines technologijas, dėl kurių daugelis tradicinių

bibliotekų pradėjo vadintis moderniomis, nes jos pradėjo teikti ne tik knygų „skolinimo“ paslaugas,

bet ir ėmė leisti lankytojams naudotis internetu, skaityti elektronines knygas, tekstus ir kitus

dokumentus. Taip pat buvo pradėta vesti seminarus, paskaitas, pamokas, užsiėmimus, iš kurių

įvairaus amžiaus bibliotekų lankytojai išsineša ne tik naujų žinių, bet ir stiprina savo

bendruomeniškumą. Tą pabrėžia ir Radford, Radford ir Lingel (2015) teigdami, kad „biblioteka

kaip erdvė yra daugiau nei kambarys ar pastatas, kuriame yra objektų kolekcija. Tai yra erdvė,

kurioje yra galimybė įgauti įvairių patirčių“.

Bibliotekų statistiniai duomenys atskleidė, kad 2019 metais Lietuvoje iš viso buvo 1232

savivaldybių viešųjų bibliotekų filialai, o 2018 metais – 1236 ir tai reiškia, kad per metus buvo

uždaryti 4 savivaldybių viešųjų bibliotekų filialai. Tie patys duomenys parodė ir tai, kad 2019

metais Lietuvoje buvo 60 viešųjų bibliotekų filialų, o 2018 metais skaičius buvo toks pat.

Darbo problema. Naujųjų informacinių technologijų integravimas į bibliotekas pakeitė

visuomenės požiūrį į bibliotekų veiklą ir jų komunikaciją, transformavo pačios tradicinės

bibliotekos vaizdą į moderniosios bibliotekos vaizdą, lėmė didėjantį šių kultūros institucijų siūlomų

tiek tradicinių, tiek netradicinių paslaugų spektrą ir pakeitė patį žmonių santykį su biblioteka. Todėl

šio darbo problema formuluojama klausimu: kokie yra bibliotekų netradiciniai komunikacijos

sprendimai ir ar jie gali daryti įtaką žmonių apsisprendimui lankytis bibliotekose?

Temos naujumas. Nors bibliotekų veiklos ir jų komunikacijos tematika yra gana plačiai

nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek ir užsienio mokslinėse publikacijose, tačiau Lietuvoje dar nebuvo

nagrinėjama Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos netradicinė komunikacija.

G. Galinienė ir E. Dainius (2011) pristatė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios

bibliotekos Nevėžio filialo lankytojų nuomonę apie šio filialo kultūrinę veiklą. D. Janavičienė ir M.

10

Sinušaitė (2011) pateikė savo atlikto tyrimo rezultatus apie Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės

viešosios bibliotekos elektroninės tarpasmeninės komunikacijos su klientais esminius ypatumus.

R. C. Jantz (2012) siūlė teorinę struktūrą ir modelį, kurie būtų skirti tirti organizacines

inovacijas mokslinių tyrimų bibliotekose ir buvo išdėstomi pasiūlymai, kurie galėtų suteikti

nurodymus būsimoms empirinėms inovacijų studijoms mokslinių tyrimų bibliotekose. M. Stonkienė

(2016) analizavo ir nustatė akademinių bibliotekų veiklos kaitą, kai jos perima kitų mokslo

komunikacijos sistemos subjektų veiklas, jų tradicines funkcijas keičiant pakitusiai kitų šios

sistemos subjektų veiklai.

L. Juchnevič (2016) savo parašytoje daktaro disertacijoje nagrinėjo Lietuvos bibliotekų

vaidmenų kaitą tinklaveikos visuomenėje ir tais pačiais metais savo moksliniame straipsnyje

analizavo bibliotekos veiklos konspektą tinklaveikos visuomenėje, poveikį darančius veiksnius ir

tendencijas, šiuolaikinius bibliotekos konceptus, išskyrė jų pagrindinius elementus ir nustatė

elementų sąveikas. S. Strover (2019) tyrinėjo sprendimus ir prieštaravimus, susijusius su įvairiomis

skaitmeninėmis informacijos strategijomis ir nagrinėjo kylantį bibliotekos vaidmenį skaitmeninės

atskirties srityje.

K. Kulikauskienė (2019) analizavo ir pristatė socialiai įtraukios bibliotekos koncepciją,

nagrinėjo bibliotekoms aktualius socialinės įtraukties bruožus, bibliotekų vaidmenis, nulemtus

visuomenės poreikių kaitos ir reikalaujančius pokyčių bibliotekose.

Darbo objektas – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos komunikacija.

Darbo tikslas – ištirti ir pristatyti, kokie yra Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos

netradiciniai komunikacijos sprendimai bei ištirti kokį poveikį jie daro auditorijai.

Uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros, nagrinėjančios komunikacijos reikšmę viešosioms

įstaigoms, apžvalgą.

2. Apžvelgti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią bibliotekų reikšmę šiuolaikinei visuomenei

ir jų komunikacijos specifiką.

3. Atlikti kokybinę Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos socialinių tinklų paskyrų

ir internetinio puslapio turinio analizę bei pusiau struktūruotą interviu, kurių metu

siekiama išsiaiškinti, kokie yra bibliotekos netradiciniai komunikacijos sprendimai ir

juos pristatyti.

4. Atlikti kiekybinį tyrimą – internetinę anketinę apklausą, kurios metu siekiama sužinoti

kaip auditorija vertina bibliotekos netradicinius komunikacijos sprendimus bei ištirti

kokią įtaką šie sprendimai daro auditorijai.

5. Apibendrinus teorinę medžiagą ir tyrime gautus rezultatus, pateikti išvadas ir

rekomendacijas.

11

Tyrimo metodai. Šio darbo teorinėje dalyje buvo naudojami mokslinės literatūros,

informacinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė. Analizuojant mokslinę literatūrą buvo siekiama

teoriškai pagrįsti efektyvios komunikacijos naudą bibliotekoms, nagrinėti netradicinių

komunikacijos sprendimų galimybes ir t.t.

Siekiant ištirti Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos lankytojų požiūrį į šios

bibliotekos netradicinius komunikacijos sprendimus, teorinėje dalyje ieškant mokslinės literatūros

susijusios su bibliotekomis, efektyvia komunikacijos nauda bibliotekoms bei netradicinių

komunikacijos sprendimų galimybėmis, buvo atsižvelgiama į tai, kad moksliniai darbai būtų ne

senesni nei 5 metai ir būtų galima remtis naujausia bei per šį laiką nepakitusia informacija. Taigi

darbe analizuotos mokslinės literatūros publikavimo laikotarpis svyruoja nuo 2015 iki 2019 metų.

Informacija ir moksliniai straipsniai teorinėje dalyje, nagrinėjančioje komunikaciją ir netradicinius

bibliotekos komunikacijos sprendimus, buvo renkami duomenų bazėse, pasitelkiant tokius

raktažodžiai kaip „non-traditional“ (netradicinis), traditional (tradicinis), „solutions“ (sprendimas),

„communication“ (komunikacija), „library“ (biblioteka), „history“ (istorija), „media“ (medija),

„making“ (kūrimas), „research“ (tyrimas).

Tyrimo dalyje buvo naudojama kokybinė ir kiekybinė metodologija. Pirmiausia, kokybinio

tyrimo metu buvo atlikta Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos socialinių tinklų paskyrų ir

internetinio puslapio keliamo turinio analizė bei pusiau struktūruotas interviu su bibliotekos

kultūrinės veiklos vadybininke Monika Straupyte. Kokybiniu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti,

kokie yra šios bibliotekos netradiciniai komunikacijos sprendimai komunikuojant su piliečiais.

Atlikus kokybinį tyrimą ir sužinojus, kokie yra bibliotekos pagrindiniai netradiciniai

komunikacijos sprendimai, buvo atliekamas kiekybinis tyrimas. Buvo pasirinktas kiekybinis

tyrimas – internetinė anketinė apklausa, kadangi man buvo svarbus masiškumas, nes buvo norėta

ištirti kuo daugiau skirtingo amžiaus respondentų. Tyrime yra reikšmingas makro lygmuo, kuriuo

yra siekiama patyrinėti išsikeltą problemą bendru aspektu – išanalizuoti ir suprasti kaip skiriasi tarp

skirtingų amžiaus grupių bibliotekos netradicinių komunikacijos sprendimų įtaka. Darbe buvo

naudojama dedukcinė prieiga – iš pradžių buvo perskaityta ir teorinėje dalyje pristatyta įvairių

autorių mokslinė literatūra susijusi su šiame darbe išsikelta problema, kurią yra labai svarbu

patikrinti ir sužinoti, ar ji aktuali Lietuvos kontekste.

Darbo struktūrinės dalys. Darbas pradedamas įvadu, kuriame aptariamas darbo

aktualumas, naujumas, formuluojama tyrimo problema, keliamas darbo tikslas ir uždaviniai,

pristatomi tyrimo metodai.

Pirmoji darbo dalis yra teorinė dalis, kurios pirmame skyrelyje „Komunikacijos reikšmė ir

efektyviausios priemonės“ yra aptariama komunikacija, įvairių autorių komunikacijos sąvokos

12

apibūdinimai, aptariamos komunikacijos priemonės, pristatomos tradicinės ir netradicinės

komunikacijos priemonės, antrame teorinės dalies skyrelyje pavadinimu „Bibliotekų specifika“ yra

pristatoma bibliotekų istorinė raida, įvairių autorių bibliotekos sąvokos ir reikšmės apibūdinimai,

aprašoma bibliotekų komunikacija.

Antra darbo dalis yra tyrimo dalis, kurios pirmame skyrelyje yra pristatoma dviejų

pasirinktų tyrimo metodų metodologija, antrame praktinės dalies skyrelyje yra pateikiami

svarbiausieji Lietuvos viešųjų bibliotekų 2018 ir 2019 metų statistiniai duomenys, trečiame

skyrelyje trumpai pristatoma Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, ketvirtame tyrimo dalies

skyrelyje yra pateikiama informacija, kaip biblioteka komunikuoja su savo auditorija per socialinius

tinklus Facebook ir Instagram, o penktame šios dalies skyrelyje yra pateikiami internetinės

apklausos metu gauti duomenys apie Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos netradicinių

komunikacijos sprendimų vertinimą vartotojų požiūriu.

Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis.

13

1. KOMUNIKACIJOS IR BIBLIOTEKŲ YPATUMAI

1.1. Komunikacijos reikšmė ir efektyviausios priemonės

Komunikacija visais laikais buvo ir yra be galo svarbi kiekvienam žmogui šiame pasaulyje.

Visai nesvarbu, ar tai yra tarpasmeninė komunikacija tarp dviejų asmenų, komunikacija tarp didelės

grupės žmonių ar net komunikacija tarp valstybės ir jos piliečių – ji vis tiek išlieka tokia pat

reikšminga visais atvejais, kadangi kiekvieną kartą komunikuojant yra perduodama tam tikra svarbi

informacija.

Šiame darbo skyrelyje yra pateikiama įvairių autorių komunikacijos sąvokos reikšmės

apibūdinimai, aptariamos komunikacijos priemonės, arba kitaip tariant medijos, pristatomos

tradicinės ir netradicinės komunikacijos priemonės.

1.1.1. Komunikacijos apibrėžimų apžvalga

Šiais laikais literatūroje galima rasti daugybę įvairių komunikacijos sąvokos apibrėžimų,

kurie paaiškintų šio žodžio reikšmę, tačiau nėra vieno vienintelio teisingo komunikacijos termino

apibrėžimo, kuris nusakytų šios sąvokos tiksliausią prasmę ir kurį būtų galima naudoti visose

srityse. Pasak Murphy (1991) dėl to, kad komunikacijos sąvokos paaiškinimų yra be galo daug,

komunikaciją reikėtų analizuoti neapsistojant ties vienu vieninteliu šios sąvokos apibrėžimu, kuris

pristatytų vieną savybę, kuri būtų bendra ir tiktų visiems galimiems komunikacijos kontekstams.

Komunikacijos termino apibrėžimas gali priklausyti nuo tam tikros specialios teorinės

perspektyvos. Šios sąvokos apibrėžimai gali skirtis pagal: aprėptį – kokio platumo gali būti

komunikacijos termino apibrėžimas: nuo labai plačių iki pačių siauriausių; taip pat komunikacijos

sąvokos apibrėžimas gali skirtis pagal intencionalumą – tai reiškia, kad tam tikra perduodama

informacija gali aprėpti tik sąmoningą pranešimų išsiuntimą ir jų priėmimą, tačiau, žinoma yra ir

tokių aprašymų, kuriuose nereikia taikyti tokių apribojimų; gali skirtis ir pagal efektyvumą – tai

reiškia, kad pagal tam tikrus komunikacijos termino aprašymus, komunikacija turi būti efektyvi ar

sėkminga, kad išvis galėtų būti laikoma komunikacija, tačiau yra ir tokių aprašymų, kuriuose to

nėra reikalaujama (Littlejohn, 2002).

Komunikacija yra nesiliaujantis ir vientisas procesas, kurio metu vyksta apsikeitimas su

kitu žmogumi savo patirtimi, apmąstymais, jausmais (Sabanci, Sahin, Sönmez ir Yilmaz, 2016).

Nevinskaitė (2011) teigia, kad „pats žodis „komunikacija“ yra atėjęs iš lotynų kalbos

žodžio communicare, kuris reiškia „dalytis, daryti bendrą. Savo ruožtu šis žodis yra vedinys iš

14

lotynų kalbos žodžio communis, kuris reiškia bendras.“ Taip pat, pasak Nevinskaitės (2011)

„lietuviškas sąvokos komunikacija atitikmuo yra bendrauti, bendravimas. Tačiau komunikacijos

teorijos požiūriu žodžiui bendravimas yra suteikiama siauresnė reikšmė, jis nėra taikomas visoms

situacijoms, kurias galėtume vadinti komunikacija, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimui. Todėl

bendravimo sąvoka paprastai taikoma tiesioginei, dažniausiai nedaugelio žmonių tarpusavio

komunikacijai“.

Počepcov (1998) pristato, kad yra labai įvairių teorinių modelių ir požiūrių į komunikaciją,

kurie yra tokie: lingvistinis, literatūrinis, teatrinis, hermeneutinis, folklorinis, semiotinis,

kultūrologinis, pragmatinis, psichoanalitinis, archetipinis, mitologinis, naratyvinis, sociologinis,

tekstinis, filosofinis, žaidimų, antropologinis, daiktinis, dekonstruktyvistinis, postrukturalistinis. Šis

autorius pamini ir tai, kad yra pakankamai daug praktinių modelių ir požiūrių į komunikaciją, kurie

yra štai tokie: matematinis, kibernetinis, socialinis, psichologinis, teksto analizės, žvalgybinis ir

konfliktologinis.

Aušra (2005) komunikacijos sąvoką pristato kaip informacijos pasikeitimą, intelektualių ir

jausminių patyrimų pasidalinimą, kuris vyksta per rašytinį, kalbamąjį arba neverbalinį bendravimą.

Taip pat šis autorius teigia, kad „kaip žmogiškoji veikla, komunikacija yra bendrumo procesas tarp

pranešimo siuntėjo ir gavėjo. Komunikacija – santykiai, kai siuntėjas ir gavėjas, būdami aktyvūs,

dalinasi vienas su kitu kažkuo (informacija)“ (P. 3).

1.1.2. Efektyviausių komunikacijos priemonių apžvalga

McLuhan (1964) komunikacijos priemonės, arba kitaip tariant medijos sampratą pristato

trumpai ir aiškiai, kadangi jis teigia, kad tai yra pranešimas.

Kai vyksta komunikacijos procesas, tuomet jame dalyvauja du pagrindiniai dalyviai:

siuntėjas ir gavėjas. Šio proceso metu komunikacijos priemonė, dar kitaip vadinama medija, tarp

siuntėjo ir gavėjo visuomet atlieka tarpininko funkciją, arba kitaip tariant, ji atlieka vaidmenį tarp

komunikatoriaus, kuris siunčia kažkokį pranešimą savo gavėjui, kurį dar kitaip galima pavadinti

auditorija (McQuail, 2010).

Paprastai įvairioms organizacijoms komunikuoti su didelėmis žmonių auditorijomis ir joms

skleisti norimą informaciją galima tradicinėmis arba naujosiomis komunikacijos priemonėmis,

kurios dar kitaip yra vadinamos medijomis. Shah (2017) teigia, kad tradicinės komunikacijos

priemonės reiškia laikmenas, kurios yra mūsų kultūros dalis daugiau nei pusę amžiaus. Tai yra

tokios komunikacijos priemonės kaip televizija, radijas, laikraščiai, žurnalai, įvairūs lankstinukai,

stendai, lauko reklamos, skelbimų lentos, parodos, renginiai ir pan. Shah (2017) kalbėdama apie

netradicines komunikacijos priemones, jas pristato kaip skaitmenines laikmenas, kurios reiškia

15

užkoduotą garso, vaizdo įrašų ir vaizdų turinį. Tokios naujosios komunikacijos priemonės, dar

kitaip vadinamos socialinėmis medijomis arba socialine žiniasklaida, yra tokios priemonės, kurių

negalima apčiuopti ir jomis galima naudotis tik su interneto pagalba. Prie tokių naujųjų, arba kitaip

tariant netradicinių komunikacijos priemonių galima priskirti socialinius tinklus Facebook,

YouTube, Instagram, Twitter, LinkedIn, Pinterest, Vimeo, Snapchat, TikTok, įvairius tinklaraščius,

kurie dar kitaip yra vadinami blog‘ais, taip pat dar ne taip seniai išpopuliarėjusius podkastus,

kuriuos taip pat galima vadinti tinklalaidėmis ir pan.

Apibendrinant pristatytų komunikacijos apibrėžimų apžvalgą galima teigti, kad nors ir

komunikacijos sąvoka turi nesuskaičiuojamą kiekį įvairių apibrėžimų, tačiau galime manyti, kad

pagrindinis ir bendriausias šios sąvokos apibrėžimas, kurį būtų galima naudoti beveik visose srityse

yra toks, kad komunikacija tai – pasikeitimas informacija.

1.2. Bibliotekų reikšmė ir jų komunikacijos specifika

Bibliotekos sąvokos reikšmę turbūt žino visi, tačiau vis tiek reikėtų ją pristatyti ir priminti.

Glosienė (2002) biblioteką (iš graikų kalbos „bibliothēkē“, kuris kilo iš biblio (knyga) + thēkē

(saugykla)) pristato kaip kultūros įstaigą, socialinės komunikacijos instituciją, kurioje yra

renkamos, komplektuojamos, saugomos, tvarkomos knygos ir kiti dokumentai, kurie gali būti

rankraštiniai, spausdinti, vaizdo, garso, elektroniniai ir kiti bei kuriais yra leidžiama naudotis

bibliotekų lankytojams.

Šiame darbo skyrelyje yra pristatoma bibliotekų istorinė raida nuo pat pirmųjų bibliotekų

įsikūrimo metų, pateikiama įvairių autorių bibliotekos reikšmės apibūdinimai, apžvelgiama

bibliotekų komunikacija.

1.2.1. Bibliotekų istorinė raida

2600 m. pr. Kr. Šumerų civilizacijoje buvo įkurtos pačios pirmosios bibliotekos, kuriose,

remiantis Česnauskaite (2016), buvo saugomi molio lentelių archyvai, kuriuose buvo galima rasti

duomenų su šumerų komerciniais sandoriais, inventorizacijas ir tekstų, kuriuos rašydavo senovės

egiptiečiai, kai mokydavosi rašto.

V a. pr. Kr. Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje atsirado ir kūrėsi privačios ir

asmeninės bibliotekos. Senovės Graikijoje pirma viešoji biblioteka buvo įkurta IV a. pr. Kr., o tuo

metu Senovės Romoje viešosios bibliotekos buvo steigiamos prie Romos forumų, kai valdė Julijus

Cezaris, taigi IV a. pr. Kr. Romos imperijoje žmonės jau galėjo rasti net 28 viešąsias bibliotekas.

Senovės Graikijos bibliotekų lankytojai neturėjo tiesioginės prieigos prie bibliotekose saugomų

16

ritinių, kai tuo tarpu romėnų bibliotekų lankytojai turėjo tokią galimybę. Romėnų bibliotekose

esančius ritinius buvo leidžiama skaityti ir persirašyti pačiose bibliotekose, o juos neštis namo buvo

leidžiama tik labai retai (Česnauskaitė, 2016).

Pacevičius ir Jonuškienė (2019) teigia, kad Antikos laikais pati didžiausia ir žymiausia

biblioteka buvo Aleksandrijoje (Egipte) III a. pr. Kr. įkurta Aleksandrijos biblioteka, kurioje buvo

kaupiami papiruso ritiniai. Šioje bibliotekoje buvo galima rasti apie 700 tūkst. knygų ir tekstų, tarp

kurių buvo ir žymiųjų graikų dramaturgų ir filosofų veikalai, tokių kaip: Sofoklio, Euripido,

Aristofano, Platono, Aristotelio. Tai buvo pirmoji biblioteka, kurioje buvo „pirmą kartą istorijoje

sudarytas saugomų rankraščių katalogas, atskirai sugrupuoti prozos ir poezijos kūriniai“. Po

Aleksandrijos bibliotekos antra žymiausia ir didžiausia antikinio pasaulio biblioteka buvo taip pat

III a. pr. Kr. įsteigta Pergamo biblioteka.

Ankstyvaisiais viduramžiais, remiantis Glosiene ir Jonuškiene (2018), antikinis ritinys

pakeitė savo formą ir transformavosi į pergamento kodeksą (iš lotynų kalbos codex – knyga) – „tai

senovinė rankraštinė knyga iš sulankstytų papiruso, pergamento arba popieriaus lakštų“

(Jonuškienė, 2018).

Pasak Česnauskaitės (2016), „Viduramžiais Europoje buvo paplitusios vienuolynų

bibliotekos. Knygos, kurias rankomis perrašinėdavo vienuoliai (skriptoriai), buvo tokios retos ir

brangios, kad viduramžiais jas prirakindavo grandinėmis bibliotekose ar bažnyčiose. Tačiau

dauguma bibliotekų knygas skolindavo už tam tikrą užstatą, o tai leido daryti knygų kopijas ir jas

platinti. Ypač garsi buvo Monte Cassino vienuolyno biblioteka Italijoje“.

1440 metais metalo dirbinių gamintojas Johanas Gutenbergas sukūrė spausdinimo presą,

taigi šis žmogus yra žinomas kaip spaudos išradėjas ir dėl šio jo išradimo bibliotekos pradėjo

klestėti, kadangi, kaip teigia Česnauskaitė (2016) po spaudos išradimo „bibliotekos tapo ne tik rašto

saugojimo archyvais, bet mokslo ir švietimo centrais. Bibliotekas steigė universitetai ir

besiplečiantys miestai bei stambūs feodalai ir dvasininkai. XV-XVII a. Europoje, ypač Italijoje,

klestėjo privačios bibliotekos, kuriose humanistų buvo saugojami vertingi darbai lotynų ir graikų

kalbomis“.

XVII-XVIII a. laikotarpis dažnai yra vadinamas bibliotekų „aukso amžiumi“, kadangi

Europoje vykusi Reformacija teigiamai paveikė bibliotekų raidą ir tuo metu pradėjo kurtis

svarbiausios nacionalinės ir pasaulinės reikšmės bibliotekos: 1661 metais Berlyne buvo įsteigta

Karališkoji biblioteka, kuri šiuo metu vadinasi Berlyno valstybine biblioteka, 1753m. Londone

įsteigta Britų muziejaus biblioteka, kuri 1973 metais buvo pavadinta į Britų biblioteką, 1795m.

buvo įkurta Prancūzijos nacionalinė biblioteka ir tais pačiais metais buvo įsteigta Sankt Peterburgo

viešoji biblioteka, kuri dabar vadinasi Rusijos nacionaline biblioteka, o 1800 metais Vašingtone

buvo įkurta Kongreso nacionalinė biblioteka.

17

XIX amžiuje valstybėse pradėjo priiminėti bibliotekų įstatymus ir pradėjo kurtis

tarptautinės organizacijos. Tuo metu pradėjo steigtis vis daugiau viešųjų bibliotekų, kurias išlaikė

valstybė ir bibliotekos lankytojams teikė nemokamas paslaugas. XX amžiuje „labai išsiplėtė

bibliotekų fondai ir paslaugos. Mokslo ir technologijų plėtra skatino specialiųjų ir informacijos

centrų, informacijos paslaugas teikiančių komercinių bendrovių atsiradimą“ (Glosienė ir

Jonuškienė, 2018). 1927 metais Edinburge vyko Tarptautinis kongresas, kuriame dalyvavo 14

Europos šalių ir Jungtinės Amerikos Valstijos ir kurio metu buvo įkurta Tarptautinė bibliotekų

asociacijų ir institucijų federacija (IFLA). Remiantis Jonuškiene (2019), IFLA tikslas yra „plėtoti

bibliotekininkystę, skatinti mokslinį darbą, saugoti bibliotekinį, bibliografinį palikimą, teikti

siūlymus kitoms institucijoms dėl bibliotekų darbo gerinimo, bibliotekininkystės politikos

formavimo, skleisti supratimą apie bibliotekų funkcijas ir tarnavimą visuomenei, plėsti tarptautinį

bendradarbiavimą bibliotekų veiklose, informacinio darbo ir specialistų rengimo srityse“.

Pati XXI amžiaus pradžia buvo didžiausias bibliotekų pokyčių laikas, kadangi bibliotekose

buvo įdiegtos naujosios informacinės technologijos, kurios lėmė tai, jog šiose kultūros institucijose

ėmė daugėti siūlomų paslaugų, kurios padėjo pritraukti daugiau žmonių dėmesio. Bibliotekos tapo

ne tik vieta, iš kurios buvo galima pasiimti knygų arba jas skaityti, bet ir erdvė, kurioje lankytojai

turėjo galimybę naudotis internetu, skaityti ne tik apčiuopiamas, bet ir elektronines knygas,

dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, paskaitose, seminaruose ir panašiai.

1.2.2. Bibliotekos apibrėžimų apžvalga

Mokslinėje literatūroje galima rasti daugybę bibliotekos sąvoką ir jos funkcijas pristatančių

apibrėžimų. Pasak Usherwood (1999), viešosios bibliotekos vykdo tokias socialines funkcijas:

stengiasi sustiprinti asmenų bendruomeniškumo jausmą, turi galios kuriant bendruomenės identitetą

ir pasitikėjimo pojūtį bei gali paveikti socialinę sanglaudą.

Juchnevič (2016) teigia, kad šiuolaikinį bibliotekos bendrą vaizdą sudaro: „infrastruktūra,

žmogiškieji ir informacijos ištekliai, technologijos, informacijos ir bibliotekos paslaugos. Jų sąveika

sukuria naują bibliotekos ir visuomenės ryšį, pagrįstą dalyvaujamumu. Dalyvaujamumas

bibliotekose suprantamas kaip visuomenės aktyvus įsitraukimas į bibliotekos veiklas kuriant bei

keičiant paslaugų turinį ir prisidedant prie informacijos organizavimo“.

Remiantis Juchnevič (2016), bibliotekų veiklos vykdymas labiausiai yra orientuotas į tai,

kad būtų ugdomas visuomenės informacinis ir skaitmeninis raštingumas, kad būtų sudarytos pačios

palankiausios sąlygos žmonių dalyvavimui įvairiose kultūrinėse veiklose, kad žmonės nebijotų

išreikšti savo kūrybiškumo ir kad būtų skatinami išmokti naudotis naujausiomis technologijomis,

mokytųsi naujų dalykų ir turiningai bei prasmingai praleistų savo laisvą laiką.

18

Glosienė ir Jonuškienė (2018) pateikia pagrindines bibliotekos funkcijas, kurios yra štai

tokios: žmonijos atminties saugojimas ir tai yra pristatoma kaip mnemoninė funkcija ir

dokumentuose užfiksuotų žinių bei informacijos skleidimas, kuris yra įvardijamas kaip

komunikacinė funkcija. Šios autorės teigia ir tai, kad „pagal nuosavybę ir naudojimą bibliotekos

yra asmeninės ir viešosios. Pagal skaitytojų kontingentą, dokumentų fondus ir socialinę paskirtį

bibliotekos skirstomos į universaliąsias (nacionalinės ir viešosios bibliotekos) ir specialiąsias

(aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, švietimo įstaigų ir kitos bibliotekos)“. Universaliosiose

bibliotekose paslaugos yra teikiamos pagal teritorinį principą, yra patenkinami skirtingų profesijų ir

išsilavinimo bei įvairaus amžiaus žmonių kompleksiniai informacijos poreikiai, renkami

universalaus turinio fondai. Specialiosiose bibliotekose yra tenkinami specialios informacijos

poreikiai, tokie kaip techninės, mokymo, mokslo ir kitos, o šių bibliotekų spaudinių ir kitų įvairių

dokumentų fondai yra renkami pagal steigėjo funkcijas.

Kulikauskienė (2019) teigia, kad mokslinėje literatūroje galima rasti išskiriamus keturis

pagrindinius bibliotekos vaidmenis, tokius kaip: informacinis, kuris reiškia, kad biblioteka yra ta

vieta, kurioje visuomenei yra garantuojamas literatūros ir kokybiškos informacijos prieinamumas,

taip pat šioje įstaigoje yra teikiamos visoms socialinėms grupėms pasiekiamos aktualios, į praktinę

panaudą orientuotos paslaugos. Antras mokslinėje literatūroje pateikiamas bibliotekų vaidmuo yra

edukacinis-kultūrinis, kuris reiškia, kad biblioteka yra vieta, kurioje galima turiningai ir kultūringai

praleisti savo laisvą laiką, kadangi jose yra organizuojami įvairūs renginiai, projektai ir kiti

užsiėmimai (Kijauskaitė, Alėbaitė, 2016).

Pasak Biveinio (2018), bibliotekose didelis dėmesys yra skiriamas vaikams ir jaunimui,

taigi šios įstaigos stengiasi įgyvendinti kuo daugiau projektų, kurie būtų orientuoti būtent į vaikų ir

jaunimo kūrybiškumo bei originalumo skatinimą, jų motyvacijos ir pasitikėjimo savimi stiprinimą.

Be to, bibliotekose įvairaus amžiaus žmonės yra mokomi naudotis informacijos ištekliais arba

tobulinti savo žinias šioje srityje, taip pat yra siekiama jiems įdiegti informacinio, kompiuterinio ir

skaitmeninio raštingumo įgūdžius (Kulikauskienė, 2019). Valaitytė (2018) teigia, kad svarbiausias

tikslas, dėl kurio bibliotekos vartotojai yra mokomi tokių dalykų, yra toks, kad būtų ugdoma

informacijos ieška ir, kad žmonės išmoktų ją kritiškai vertinti bei sugebėtų atsirinkti jiems reikiamą

ir naudingą informaciją pagal tam tikrus kriterijus.

Bibliotekų kultūrinės veiklos sferoje Biveinis (2018) ypač pabrėžia šiai sričiai svarbius

veiksmus, tokius kaip: planuoti nacionalinės literatūros renginius, raginti žmones kuo daugiau

skaityti įvairios literatūros, užsiimti kraštotyros veikla, nepamiršti ir aktualizuoti vietos kultūros

paveldą, išlaikyti istorinę atmintį bei ją ir toliau ugdyti, skleisti meninę įvairovę ir tuo pačiu padėti

žadinti bei didinti bibliotekos lankytojų kūrybiškumą.

19

Pagal Kijauskaitę ir Alėbaitę (2016) trečiasis bibliotekų vaidmuo, kuris yra išskiriamas

mokslinėje literatūroje – tai bendruomeninis vaidmuo, kuris reiškia, kad biblioteka yra ta erdvė,

kurioje asmenys renkasi, kad galėtų pabendrauti vieni su kitais ir jungtis į bendruomenes. Biveinis

(2018) teigia tai, kad bibliotekos efektyvumas ir kiek ji bus veiksminga priklauso nuo to, kiek ji

bendradarbiaus su įvairiomis įstaigomis, tokiomis kaip nevyriausybinės organizacijos, kultūros,

profesionaliojo ir mėgėjų menų organizacijos bei mokslo ir kitomis įstaigomis.

Ketvirtasis bibliotekos vaidmuo, kuris yra pristatomas mokslinėje literatūroje, yra

socialinis, kuris reiškia tai, kad biblioteka yra visiems prieinama ir atvira vieta, kurioje susirinkusios

žmonių grupės gali laisvai realizuoti savo idėjas komunikuodami ir dalyvaudami įvairiuose

užsiėmimuose su savo bendraminčiais (Kulikauskienė, 2019). Pasak Juchnevič (2016), toks

bibliotekų vaidmuo padeda visoms socialinėms grupėms labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą.

Kulikauskienė (2019) apie socialinį bibliotekos vaidmenį teigia ir tai kad jis „apima visus anksčiau

įvardytus vaidmenis ir sujungia juos į visumą – šiandieniniame pasaulyje biblioteka yra atvira

visiems žmonėms, gebanti patenkinti įvairių žmonių poreikius.

Šiandieniniame pasaulyje bibliotekos tampa orientuotos į mokymosi visą gyvenimą

skatinimą, socialinės atskirties mažinimą, mokslo potencialo stiprinimą ir inovacijų vystymą“. Taip

pat ši autorė pristato ir tai, kad viešosios bibliotekos nuo kitų mokslo ir kultūros institucijų skiriasi

tuo, jog jos gali funkcionuoti net ir pačiuose mažiausiuose miesteliuose bei jose yra laukiami

įvairiausio amžiaus ir socialinių grupių asmenys, iš kurių kiekvienas šioje vietoje atras sau reikiamą

užsiėmimą ar bibliotekos teikiamą paslaugą bei ras bendraminčių.

Kulikauskienė (2019) pamini ir tai, kad bibliotekos savo vartotojams teikia be galo daug

nemokamų paslaugų, kurių diapazonas vyrauja nuo visiems gerai pažįstamos ir labiausiai su

biblioteka susijusios asociacijos – tradicinės knygos išdavimo iki „informacinių ir kultūrinių

renginių organizavimo, skaitymo skatinimo iniciatyvas, mokymosi visą gyvenimą veiklų plėtojimą,

skaitmeninio ir informacinio raštingumo ugdymo, nemokamos prieigos prie informacijos šaltinių,

interneto suteikimo“ (P. 74).

Kalbėdama apie viešąsias bibliotekas, Kulikauskienė (2019) teigia, kad šios įstaigos gali

atlikti socialinio teisingumo vykdytojų funkciją, jos padeda sumažinti informacinę, skaitmeninę ir

socialinę atskirtį ir visiems asmenims suteikia prieigą „prie informacijos šaltinių, nemokamo

interneto, taip pat bibliotekos organizuoja nemokamus renginius ir edukacines veiklas. Bibliotekose

žmonės gali tiesiogiai bendrauti tiek su bibliotekos darbuotojais, tiek tarpusavyje – bibliotekų

patalpos yra viešos ir atviros įvairiems susibūrimams, laisvalaikio leidimui“ (P. 72).

Kulikauskienė (2019) pamini ir tai, kad dėl bibliotekose integruotų informacinių

technologijų, didelės nemokamų paslaugų pasiūlos ir paslaugų prieinamumo visiems žmonėms, šios

viešosios įstaigos tampa bendruomenės centrais – „vietomis, kur žmonės renkasi mokytis, tobulėti,

20

dalyvauti renginiuose, praleisti laisvalaikį. Bibliotekos, kaip viešojo sektoriaus organizacijos, tikslas

visų pirma yra visuomenės informacinių, kultūrinių, edukacinių bei socialinių poreikių tenkinimas“

(P. 74.)

Kulikauskienė (2019) pristato pagrindines funkcijas, kurias biblioteka atlieka šiuo metu:

visiems asmenims užtikrina prieigą prie informacijos šaltinių, vykdo edukacines ir kultūrines

veiklas, stengiasi dėl to, kad į šias veiklas įsitrauktų kuo daugiau asmenų, įskaitant ir tuos žmones,

„kurie priklauso socialinės atskirties grupėms, nepaisant jų rasės, tautybės ar negalios“ (P. 73).

Autorė teigia ir tai, kad šios paminėtos bibliotekos funkcijos „skatina bibliotekos kaip įtraukios

organizacijos formavimąsi. Tokia organizacija patenkina ne tik vartotojų, bet ir visos visuomenės

narių poreikius. Ši organizacinė bibliotekos kaita vyksta nuolat sąveikaujant su visuomene,

stengiantis patenkinti esamus bei atliepti augančius naujus jos poreikius“ (P. 73).

Pristatyti tai, kas yra bibliotekos tikslinė auditorija nėra labai paprasta, kadangi šiose

įstaigose dažniausiai lankosi įvairiausio amžiaus žmonės. Kulikauskienė (2019) teigia, kad

„viešosiose bibliotekose lankosi moksleiviai, studentai, dirbantys asmenys, bedarbiai, pensinio

amžiaus, įvairių negalių turintys žmonės ir kt.“ (P. 74).

1.2.3. Bibliotekų komunikacija

Pristatant bibliotekų komunikaciją, visų pirma reikėtų paminėti tai, kad pačias bibliotekas

galima vadinti komunikacijos priemonėmis. Remiantis Sherra (1976), bibliotekos yra tos

institucijos, kurios visuomenėje vykdo atminties ir žinijos išsaugojimo funkciją, komunikacijos ir

tarpininkavimo funkcijas, formuoja visuomenės tapatumą bei suteikia galimybę per istoriją ir

kultūrą kiekvienam asmeniui pažinti save. Biblioteka tampa informacijos perdavimo kanalu, arba

kitaip tariant tarpininke tarp įvairų asmenų (jų grupių) ir jų vykdomų kultūrinių veiklų, tuomet, kai

šioje įstaigoje yra rengiami knygų pristatymai, parodos, paskaitos, mokymai ir kiti renginiai, kurių

metu bibliotekos vartotojai yra supažindinami su tam tikrais asmenimis ir jų veikla. Tai reiškia, kad

bibliotekos, leisdamos savo erdvėje rengti tam tikrus kultūrinius ar edukacinius renginius įvairiems

individams ar jų grupėms, skleidžia auditorijai informaciją apie tai, kad egzistuoja šie žmonės ir jų

vykdomos veiklos ir taip bibliotekos vartotojams yra suteikiama galimybė labiau apie tuos žmones

pasidomėti, jeigu jiems tai yra aktualu.

Nors biblioteka ir pati vykdo komunikacijos bei tarpininkavimo funkcijas, tačiau ji, kaip ir

visos kitos įstaigos naudojasi įvairiais komunikacijos kanalais norėdama piliečiams perduoti tam

tikrą informaciją apie savo teikiamas paslaugas, vykdomus projektus, įvairias naujienas ir kt. 2017

metų atlikto muziejų ir bibliotekų rinkodaros veiklos ekspertinio tyrimo duomenimis, Lietuvos

bibliotekų komunikacijoje su savo vartotojais pagrindiniai naudojami nemokami informacijos

21

perdavimo kanalai yra štai tokie: „socialiniai tinklai, žiniasklaida, įstaigos internetinė svetainė,

informacijos platinimas per partnerius. Nišinėms auditorijoms taikomos asmeninės rinkodaros

priemonės (laiškai, kvietimai ir pan.)“. Taip pat šis tyrimas atskleidė ir tokius duomenis, kad „kai

kurios bibliotekos aktyviai naudoja turinio rinkodarą, naujienlaiškius, tinklaraščius, kuria vaizdo

reportažus, mobiliąsias programėles. Esant galimybėms, išskirtiniams renginiams viešinti

pasirenkama mokama reklama tradicinėje žiniasklaidoje, reklama internete, viešajame transporte“.

Janavičienė (2009) kalbėdama apie bibliotekų teikiamas paslaugas teigia, kad jos

„bendruomenei kuria abipusės komunikacijos modelį: biblioteka skleidžia bendruomenei aktualią

informaciją, tikėdamasi grįžtamojo bendruomenės ryšio – dalyvavimo organizuojamojoje veikloje,

pasisakant apie tai, kaip skleidžiama informacija patenkina jų lūkesčius ir poreikius. Taip

sudaromos galimybės koreguoti linijinės komunikacijos modelį“. Taip pat Janavičienė (2009)

pamini tai, kad bibliotekos paslaugų dėka „bendruomenėse kuriama kultūrinė aplinka, formuojasi

nauji suvokimai, semantiniai ženklai, poreikiai. Šių dviejų anksčiau minėtų komunikacijos procesų

vyksmas gali būti įvardijamas kaip kultūrinė komunikacija“. Meškys (2007) teigia, jog gali

dominuoti du būdai, kaip galima pristatyti kultūros sąvoką: pirmasis – tai sistema, kuri apima

dvasines, protines ir materialas reikšmes; antrasis – tai yra komunikacijos būdas, kuriuo

komunikuoja specifiniai asmenys. Janavičienė (2009) tvirtina, jog bibliotekų rengiami kultūriniai

užsiėmimai aprėpia abu anksčiau minėtas kultūros koncepcijas ir taip pat ji teigia, kad „per

teikiamas paslaugas biblioteka renka ir skleidžia kultūrines vertybes, kartu formuoja kultūrinę

vietos bendruomenės aplinką“. Taigi, iš viso to galima suprasti, kad bibliotekų teikiamos paslaugos

taip pat yra viena iš bibliotekų komunikacijos priemonių.

Janavičienė (2009), kalbėdama apie kaimo vietovių bibliotekos filialus pabrėžia, kad

tokiose vietose viena iš labiausiai paplitusių komunikacijos priemonių yra kultūriniai renginiai.

Remiantis šia autore, tokių renginių metu yra „užmezgamas tiesioginis kontaktas tarp kultūros

vertybių skleidėjų ir kultūros vartotojų, tiesiogiai keičiamasi informacija, formuojamas ar

koreguojamas kultūrinis suvokimas“. Taip pat Janavičienė (2009) pamini ir tai, kad nėra labai

svarbu, ar tam tikroje bibliotekoje dominuotų tradicinis renginio formatas, ar netradicinis renginio

formatas, kadangi reikšmingiau yra tai, jog „renginiu perduodama žinia (informacija) būtų priimta

palankiai, atitiktų tą žinią priimančių poreikius, būtų jiems suprantamai perduota“. Nors šiame

darbe yra analizuojama ne kaimo vietovėje esanti biblioteka, tačiau tiek kultūriniai, tiek kitokio

pobūdžio renginiai yra labai svarbi visų bibliotekų komunikacijos priemonė.

Nuo pat 2600 m. pr. Kr. iki XX a. bibliotekos žmonėms buvo ta vieta, kurioje jie galėjo

rasti daugelį tekstų, kuriuos buvo leidžiama skaityti pačiose bibliotekose arba išsinešti namo tam

tikram laikotarpiui, kurį nustatydavo bibliotekų darbuotojai. Taigi, ilgą laiką pagrindiniai bibliotekų

22

komunikatoriai, arba kitaip tariant žmonės, kurie komunikuodavo su bibliotekų lankytojais, buvo

bibliotekų darbuotojai – bibliotekininkai.

Dar ir iki šių laikų, tie asmenys, kurie niekada arba labai retai lankosi bibliotekose, turi

tradicinį požiūrį į bibliotekas ir pakankamai dažnai įsivaizduoja, kad biblioteka yra ta vieta, kurioje

galima rasti tik vieną dirbantį ir su žmonėmis bendraujantį asmenį ir, kad biblioteka teikia tik

vienintelę paslaugą – leidžia pasiimti paskaityti knygas. Tačiau reikia paminėti tai, kad XXI

amžiaus pradžioje naujausių komunikacijos ir informacijos technologijų dėka ėmė kisti tradicinių

bibliotekų funkcija, ištekliai, komunikacija ir paslaugos. Tradicines bibliotekas pradėjo

automatizuoti ir kompiuterizuoti bei kurti bibliotekų tinklus. „Bibliotekų tinklai sudaromi

specializavimo ir diferencijavimo principu: kiekviena biblioteka komplektuoja tam tikros mokslo

srities, šakos ar tipo dokumentus, tarpbibliotekinių mainų, informacijos ryšių, suvestinių katalogų,

depozitų pagrindu sukuriami dokumentų ir informacijos ištekliai. Daugelio šalių bibliotekos

koordinuoja ir derina savo veikla, bendradarbiauja“ (Glosienė ir Jonuškienė, 2018).

Galima teigti, kad XXI amžiaus pradžia bibliotekoms buvo pats didžiausias pokyčių metas,

kadangi vis labiau tobulėjančios informacinės technologijos ir jų vis didesnis skverbimasis į visas

žmonių gyvenimo sritis, iš esmės pakeitė daugumos tradicinių bibliotekų vaidmenį visuomenėje ir

jos ėmė vadintis moderniosiomis bibliotekomis. Remiantis Česnauskaite (2016) viena iš tokių

modernių bibliotekų yra JAV 2013 metais atidaryta pirmoji biblioteka „BiblioTech“, kurioje realias

knygas pakeitė elektroninės knygos, taigi bibliotekos lankytojai norėdami pasirinkti kurią nors

elektroninę knygą tai galėjo padaryti sėdėdami prie bibliotekos kompiuterių ir iš bibliotekos

kaupiklių įsikelti pasirinktas knygas į savo arba bibliotekoje išsinuomotas elektronines knygų

skaitykles.

Pasak Česnauskaitės (2016), kadangi mūsų amžiuje skaitmeninės technologijos ir internetas

įsilieja į visas žmogaus gyvenimo sritis, tai dėl šių dalykų kinta ir bibliotekų veikla: „daugelyje

bibliotekų nebepildomi kortelių katalogai, leidinius galima užsakyti internetu, pačių bibliotekų erdvės

keičiasi, jose veikia interneto kavinės, parodų, kino, konferencijų salės, auditorijos. Nauji bibliotekų

pastatai apima daugiau funkcijų ir todėl daugelyje pasaulio šalių jie virsta nebe bibliotekomis, o

mediatekomis ar kultūros centrais“. Tačiau Česnauskaitė (2016) teigia ir tai, kad „vis dėlto ir XXI

amžiuje bibliotekų pagrindinis uždavinys yra knygų ir leidinių kaupimas bei saugojimas“.

1.2.4. Projektas „Bibliotekos pažangai“

Lietuvoje bibliotekų komunikacijos su visuomene gerinimui didelę įtaką padarė 2008 – 2013

m. kovo mėn. įgyvendintas Bilo ir Melindos Geitsų fondo remiamas projektas „Bibliotekos

pažangai“ ir vėliau nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. vykęs antras šio projekto

23

etapas „Bibliotekos pažangai 2“. Pirmojo etapo, kuris vyko 2008 – 2013 metais, tikslas buvo

„stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai žymiai

geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis naudingos informacijos gavimui ir

bendravimui“ (Bibliotekos pažangai..., 2008, 2009, 2010, 2012, 2013).

Šiame etape dalyvavo 1276 Lietuvos viešosios bibliotekos, filialai ir padaliniai, kuriais

buvo pasirūpinta, kad jie gautų techninę įrangą su įdiegtu interneto ryšiu. Šio projekto pirmojo

etapo metu buvo atidaryti 11 mokymo centrų, skirtų bibliotekos darbuotojams ir aplinkiniams

gyventojams, 891 – oje viešoje bibliotekoje buvo įrengiama vieša interneto prieiga, o jau internetą

turinčiose bibliotekose ji buvo dar labiau plėtojama ir modernizuojama, buvo įdiegiamos specialios

programinės įrangos akliesiems ir silpnaregiams 72 viešosiose bibliotekose, o bibliotekų

darbuotojus buvo mokoma kaip reikia naudotis šiomis įrangomis, kad vėliau jie galėtų informuoti

lankytojus apie tai. Taip pat buvo keliama bibliotekininkų informacinė kompetencija, jie iš paprastų

tradicinių bibliotekos darbuotojų transformuojasi į lanksčius ir aktyvius vietos bendruomenės

skatintojus ir padėjėjus.

Nuo pirmojo etapo pradžios iki 2011 metų buvo įvykdytos labai didelio masto

komunikacijos kampanijos, kurių metu buvo siekiama pritraukti kuo daugiau žmonių dėmesio, jog

jie susidomėtų bibliotekomis ir jų siūlomomis paslaugomis bei galėtų naudotis vieša nemokama

interneto prieiga, taigi tam įgyvendinti buvo vykdomos štai tokios akcijos: „konkursai

bibliotekininkams ir visuomenei, akcijos vyresnio amžiaus žmonėms, bedarbiams, vaikams iš

socialinės rizikos šeimų ir vaikams, kurių tėvai išvykę į užsienį. Regioninėje spaudoje buvo

publikuota keli šimtai straipsnių ir pranešimų apie pasikeitusias bibliotekų galimybes ir paslaugas“

(Bibliotekos pažangai..., 2008, 2009, 2010, 2012, 2013).

Antrasis etapas, kuris vyko 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio ir

buvo pavadintas „Bibliotekos pažangai 2“, buvo kaip ir pirmojo etapo užtvirtinimas, kurio tikslas

buvo „sustiprinti Lietuvos bibliotekų gebėjimus tenkinti besivystančios bendruomenės institucijas,

galinčias pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimo būklę“ (Bibliotekos pažangai 2..., 2013, 2014, 2015,

2016).

Šio etapo metu viešosios bibliotekos buvo skatinamos pasitelkiant savo kūrybiškumą ir

atsižvelgus į vietos bendruomenių poreikius, didinti naujų paslaugų spektrą ir pagelbėti Lietuvos

visuomenei surasti vertę informacinių technologijų paremtose bibliotekų paslaugose. Buvo

vykdomi įvairūs mokymai, dirbama kartu su kitomis bibliotekomis ir vietos organizacijomis taip

stengiantis išbandyti bibliotekų lankstumą, padidinti galią ir įtvirtinti jas kaip stabilias

bendruomenines institucijas, kurios suteikia prieigą prie informacijos. „Iki šiol apmokyti 956

bibliotekininkai iš visos Lietuvos. 2015 m. kovo mėnesį atlikta bibliotekininkų apklausa parodė,

24

kad absoliuti dauguma apklausos dalyvių (96proc.) praktiškai panaudojo projekto „Bibliotekos

pažangai 2“ mokymuose įgytas žinias“ (Bibliotekos pažangai 2..., 2013, 2014, 2015, 2016).

Apibendrinant bibliotekas ir jų istorinę raidą galima teigti, kad metams bėgant bibliotekų

vis daugėjo ir žmonių požiūris į jas kito, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, jeigu viduramžiais

knygos buvo tokios retos, kad jas net prirakindavo bibliotekose arba bažnyčiose, tai šiais laikais, kai

žmones yra užvaldžiusios naujosios informacinės technologijos, apčiuopiamos knygos nebėra taip

vertinamos kaip anksčiau ir jas neretai pakeičia elektroninės knygų versijos. Elektroninių knygų

privalumai, arba galbūt būtų galima sakyti trūkumai bibliotekų atžvilgiu yra tokie, jog jeigu

asmenys nori jomis naudotis, tai dažniausiai tokias knygas jie gali rasti per savo namuose esantį

kompiuterį, taigi jiems net nereikia lankytis bibliotekose.

1.3. Teorinės dalies apibendrinimas

Šiame bakalauro darbe nagrinėjant netradicinę Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos komunikaciją bus remiamasi komunikacijos sąvokos apibūdinimu, kuris komunikaciją

pristato kaip pasikeitimą informacija, kadangi biblioteka, kuri yra informacijos siuntėja, keičiasi

informacija su savo vartotojais arba potencialiais vartotojais, kurie yra informacijos gavėjai.

Taip pat šią komunikaciją galima interpretuoti iš kitos pusės, kai vėliau informacijos

siuntėjais tampa bibliotekos vartotojai arba potencialūs vartotojai. Žmonės įvertina tai, ar jiems yra

artimas ir jų dėmesį patraukiantis bibliotekos informacijos skleidimas, ir nusprendžia, ar jie nori

naudotis būtent šios bibliotekos teikiamomis paslaugomis ar ne, ir nors galbūt jie atsakydami į

bibliotekos siunčiamą žinutę nesinaudoja verbaline komunikacija, tačiau tai gali padaryti

išreikšdami kažkokius savo fizinius veiksmus, kurie reiškia, kad jie naudojasi neverbaline

komunikacija.

Kadangi tiek pati biblioteka, tiek jos teikiamos paslaugos ir vykdomi įvairūs renginiai yra

komunikacijos priemonės, taigi šiame darbe labiausiai bus orientuojamasi į tai, kokias žinutes

biblioteka siunčia savo gavėjams – auditorijai teikdama netradicines paslaugas.

Šiandien mes galime pasidžiaugti tuo, kad bibliotekos yra ne tik erdvė, kurioje galima rasti

daugybę apčiuopiamų ir elektroninių knygų, bet ir vieta, kuri teikia daug naujų netradicinių

paslaugų, taip pat vykdo įvairias netradicines veiklas bei kitus užsiėmimus, kurie pritraukia įvairaus

amžiaus žmonių grupių dėmesį. Biblioteka šiais laikais tapo lyg maža mokykla, kuri neskirsto

asmenų į jokias amžiaus grupes ir kviečia visus burtis bei mokytis į jos bendruomenę. Taigi, dar

galima pasidžiaugti ir tuo, kad esminė bibliotekos funkcija šviesti visuomenę iki šiol išliko vis dar

tokia pat svarbi, kokia ir buvo anksčiau.

25

2. NETRADICINIŲ SPRENDIMŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

KOMUNIKACIJOJE SU PILIEČIAIS TYRIMAS: KAUNO

VINCO KUDIRKOS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS ATVEJIS

2.1. Tyrimo metodologija

Atliekant tyrimą buvo remtasi kokybine ir kiekybine tyrimo metodologija. Kokybinio

tyrimo metu buvo atliekama Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos socialinių tinklų

„Facebook“, „Instagram“ paskyrų ir bibliotekos oficialaus internetinio puslapio turinio analizė bei

pusiau struktūruotas interviu su šios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininke Monika Straupyte.

Atlikus kokybinį tyrimą ir išsiaiškinus, kokias netradicines paslaugas ir projektus ši

biblioteka vykdo, buvo atliekamas kiekybinis tyrimas – internetinė apklausa, kurios metu buvo

stengiamasi sužinoti žmonių požiūrį į bibliotekos teikiamas netradicines paslaugas ir

įgyvendinamus projektus bei ištirti, kokį poveikį tai daro auditorijai.

Šiame darbo skyrelyje bus pagrindžiamas kokybinės ir kiekybinės tyrimo metodologijos

pasirinkimas, pristatomas tyrimo laikotarpis, tyrimo dalyviai ir kokybinio tyrimo analitinės

kategorijos bei pateikiami kokybinio ir kiekybinio tyrimų metu gauti duomenys ir jų analizė.

2.1.1. Tyrimo metodų pasirinkimo pagrindimas

Kaip jau ir buvo minėta anksčiau, šiam tyrimui buvo naudotas kokybinis tyrimo metodas –

turinio analizė ir pusiau struktūruotas interviu bei kiekybinis tyrimo metodas – internetinė apklausa.

Kardelis (2002) teigia, kad „šie du požiūriai (kokybinis ir kiekybinis) papildo vienas kitą“ (P. 34).

Taigi, iš pradžių buvo vykdomas kokybinio metodo tyrimas ir jo metu buvo atliekama Kauno Vinco

Kudirkos viešosios bibliotekos socialinių tinklų paskyrų „Facebook“, „Instagram“ ir internetinio

puslapio turinio analizė bei pusiau struktūruotas interviu su bibliotekos kultūrinės veiklos

vadybininke Monika Straupyte. Nusistatytu kokybinio tyrimo laikotarpiu buvo ištirti visi

publikuojami įrašai anksčiau paminėtuose bibliotekos sklaidos kanaluose ir taip buvo stengiamasi

išsiaiškinti, kokie yra bibliotekos netradiciniai komunikaciniai sprendimai, paslaugos ir projektai.

Pusiau struktūruoto interviu metu su bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininke Monika

Straupyte buvo siekiama patvirtinti arba paneigti turinio analizės metu ištirtą informaciją, sužinoti

daugiau apie netradicinius bibliotekos sprendimus ir suvokti, kaip biblioteką bei jos komunikaciją

pristato tas žmogus, kuris dirba šioje įstaigoje.

26

Atlikus kokybinį tyrimą ir išsiaiškinus pagrindinius bibliotekos netradicinius sprendimus,

kuriais stengiamasi pasiekti kuo daugiau bibliotekos vartotojų, buvo pradėtas kiekybinio metodo

tyrimas. Šio tyrimo metu sukurta bei internetinėje erdvėje aktyvuota apklausa, kurios metu buvo

mėginama apklausti kuo daugiau įvairaus amžiaus asmenų ir patikrinti kokia yra žmonių nuomonė

apie netradicinius sprendimus ir kokį poveikį jie daro. Buvo pasirinktas internetinės apklausos

duomenų rinkimo būdas, kadangi jis nereikalauja beveik jokių piniginių kaštų, yra greitas ir patogus

būdas pasiekti dideles įvairaus amžiaus žmonių auditorijas vienoje vietoje ir taip pat tokia apklausa

mažiau vargina bei erzina respondentus.

Suformuluotoje internetinėje apklausoje buvo pateikta 12 klausimų su galimybe pasirinkti

respondentams labiausiai tinkančius atsakymus. Apklausa buvo sudaryta iš 2 tematinių blokų, iš

kurių viename bloke buvo pateikti klausimai apie žmogaus asmenybę, t.y. jo lytį, amžių ir socialinį

statusą. Antras tematinis klausimų blokas buvo susijęs su Kauno Vinco Kudirkos viešąja biblioteka,

jos komunikacija socialiniuose tinkluose bei netradicinius sprendimus. Respondentams buvo

pateikti 6 bibliotekos netradiciniai sprendimai – bibliotekoje teikiamos netradicinės paslaugos ir

vykdomi projektai, kuriuos atsakantieji turėjo įvertinti.

2.1.2. Kokybinio tyrimo – turinio analizės dalyvių ir laikotarpio pristatymas

Šio tyrimo objektas yra Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, kurią 1925 metais įkūrė

pedagogas, bibliotekininkas ir muziejininkas Vincas Ruzgas. Tai yra viena seniausiai veikiančių

viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Per visą laiką, kol biblioteka gyvuoja, ji daug kartų buvo perkeliama į

kitas patalpas, taip pat per tą laiką keitėsi ir jos pavadinimas, tačiau 1988 metais jai buvo

sugrąžintas Vinco Kudirkos vardas, kuriuo biblioteka yra vadinama ir daugeliui gerai žinoma iki

dabar.

Šiuo metu Kaune iš viso galima rasti 23 veikiančius Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos

padalinius: Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyrių, Vaikų literatūros skyrių, Jaunimo, meno ir

muzikos skyrių, Tirkiliškių padalinį, Panemunės padalinį, Šančių padalinį, Aleksoto padalinį,

Petrašiūnų padalinį, Palemono padalinį, Z.Kuzmicio padalinį, „Aušros“ padalinį, Neries padalinį,

„Girstupio“ padalinį, „Berželio“ padalinį, Dainavos padalinį, Parko padalinį, Eigulių padalinį,

Kalniečių padalinį, Šilainių padalinį, Lampėdžių padalinį, „Šaltinio“ padalinį, Romainių padalinį ir

Vingytės padalinį.

Bibliotekos internetiniame puslapyje yra pateikiama tokia informacija apie šios bibliotekos

teikiamas paslaugas: „biblioteka suteikia galimybę naudotis knygų, periodinių ar informacinių

leidinių fondais, duomenų bazėmis, tradiciniais ir elektroniniais katalogais, internetu, išmokti

27

naudotis kompiuteriu. Bibliotekoje nuolat rengiamos parodos, susitikimai su knygų autoriais bei kiti

renginiai“.

Pasirinkimą tirti būtent Kauno Vinco Kudirkos viešąją biblioteką ir jos netradicinius

komunikacijos sprendimus lėmė tokie motyvai: pirmiausia, savo internetiniame tinklapyje

biblioteka nurodo, kad ji yra viena seniausių viešųjų bibliotekų, veikiančių Lietuvoje, kadangi jos

veikla prasidėjo 1925 metais, todėl buvo susidaryta nuomonė, kad per daug metų biblioteka išmoko

pažinti žmones ir jų poreikius bei žino kokius metodus reikia naudoti norint pritraukti kuo daugiau

asmenų į savo bendruomenę. Antra, tai yra net 23 padalinius turinti biblioteka Kaune, todėl buvo

norėta analizuoti daugeliui gerai žinomą ir artimą vietą.

Kokybinio tyrimo metodui – turinio analizei pasirinktos Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros ir oficialus internetinis puslapis.

Pagal rinkodaros agentūros „BE1ST Agency“ 2019 metų duomenis, socialinis tinklas „Facebook“

yra „daugiausiai vartotojų turinti socialinių tinklų platforma, turinti daugiau nei 2,3 mlrd. aktyvių

vartotojų“, o tuo tarpu socialinis tinklas „Instagram“ – „yra viena iš sparčiausiai augančių socialinių

platformų pasaulyje“. Taigi, šių dviejų bibliotekos socialinių tinklų paskyrų pasirinkimą lėmė siekis

palyginti tai, kaip biblioteka su auditorija komunikuoja per visiems gerai žinomą socialinį tinklą

„Facebook“ ir kaip ji komunikuoja per šiuo metu be galo greitai populiarėjantį socialinį tinklą

„Instagram“. Tirti ne tik bibliotekos socialinius tinklus, bet ir internetinį puslapį, lėmė noras

patikrinti, ar visa publikuojama informacija į socialinių tinklų paskyras sutampa su keliama

informacija į internetinį tinklapį, taip pat buvo įdomu panagrinėti, ar šis puslapis yra dažnai

atnaujinamas, visi duomenys yra nepasenę ir atitinkantys realybę.

Turinio analizės laikotarpis – nuo 2020 metų sausio mėnesio 1 dienos iki 2020 metų

balandžio mėnesio 30 dienos (4 mėnesiai). Šio laikotarpio pasirinkimą lėmė siekis ištirti naujausius

bibliotekos į socialinius tinklus ir oficialų internetinį puslapį keliamus įrašus, naujienas, informaciją

apie teikiamas paslaugas ir vykdomus projektus, kurie dar būtų aktualūs, naudingi ir egzistuotų po

įvykdyto tyrimo.

Kiekybinis tyrimo metodas – internetinė apklausa buvo vykdoma 2020 metų gegužės

mėnesį. Šio laikotarpio pasirinkimą taip pat lėmė siekis ištirti žmonių požiūrį į naujausius,

aktualiausius bibliotekos netradicinius vykdomus projektus, teikiamas paslaugas.

2.1.3. Kokybinio tyrimo analitinės kategorijos

Kokybinio tyrimo – turinio analizės laikotarpiu buvo nagrinėjamas Kauno Vinco Kudirkos

viešosios bibliotekos socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų turinys bei bibliotekos

oficialaus internetinio puslapio turinys.

28

Per pasirinktą 4 mėnesių anksčiau minėtų sklaidos kanalų turinio analizės laikotarpį iš viso

buvo atlikta 367 įrašų analizė, iš kurių 252 pranešimai buvo publikuoti bibliotekos „Facebook“

paskyroje, 94 pranešimai internetiniame puslapyje ir tik 21 pranešimas – „Instagram“ paskyroje.

Kadangi darbo tema yra susijusi netradiciniais bibliotekos komunikacijos sprendimais,

taigi prieš analizuojant bibliotekos socialinių tinklų paskyrų ir internetinio puslapio turinį iš anksto

buvo išskirtos tik dvi analitinės kategorijos, pagal kurias būtų galima efektyviai atskirti ir įvertinti,

kas bibliotekos komunikacijoje yra tradiciška ir kas netradiciška. Todėl buvo numatytos šios dvi

analitinės kategorijos:

1. „Tradicinė biblioteka“ – šiai kategorijai priskiriami tie įrašai, kuriuose yra pranešama

bendrai apie visa tai, kas bibliotekoje yra tradiciška – visi informaciniai pranešimai

apie bibliotekos darbo laiką, atnaujinimus bibliotekoje, informacija apie tai, kuriame

bibliotekos padalinyje galima rasti tam tikrus dalykus. Taip pat tie pranešimai, kuriuose

pranešama apie bibliotekos teikiamas tradicines paslaugas, mokymus, parodas,

paskaitas, filmų peržiūras, knygų pristatymus, projektus ir kitus renginius.

2. „Netradicinė biblioteka“ – šiai kategorijai priskiriami įrašai, kuriuose galima rasti

kažką kitokio, bibliotekos vykdomai veiklai neįprasto, išskirtinio ar novatoriško. Tai

gali būti tiek tam tikri įrašai bibliotekos socialinių tinklų paskyrose ar internetiniame

puslapyje, tiek pranešimai apie bibliotekos teikiamas unikalias paslaugas, projektus ir

kitus neįprastus renginius.

2.1.4. Kiekybinio tyrimo – anketinės apklausos tiriamųjų imtis ir charakteristikos

Internetinės anketinės apklausos metu iš viso buvo apklausti 184 respondentai: iš jų buvo

127 (69 proc.) moterys ir 57 (31 proc.) vyrai. Palyginus tai, kaip respondentai pasiskirstė pagal lytį,

galima pastebėti, jog apklausoje kur kas aktyviau dalyvavo moterys nei vyrai.

Įvertinus respondentų pasiskirstymą pagal amžių paaiškėjo, kad didžiausia apklausoje

dalyvavusių respondentų dalis buvo 19 – 25 metų amžiaus (31,5 proc.), antroje vietoje buvo tie

asmenys, kuriems yra 26 – 35 metai (15,8 proc.), trečioje vietoje 36 – 45 metų amžiaus (15,2 proc.),

ketvirtoje vietoje 46 – 55 metų amžiaus žmonės (13,6 proc.), penktoje vietoje visi asmenys, kurių

amžius yra iki 18 metų (10,9 proc.), o šeštos vietos atstovai pagal procentus pasiskirstė vienodai,

kadangi 56 – 65 metų amžiaus ir 66 metų amžiaus bei vyresnių asmenų skaičius apklausoje buvo

vienodas (abi šio amžiaus grupės sudarė po 6,5 proc.).

Galima matyti, kad apklausos dalyvių amžius yra pakankamai įvairus, tačiau galima

pastebėti ir tai, jog aktyviausiai apklausoje dalyvavo jauni žmonės (19 – 25 m.), o pati mažiausia

dalis vyresnio amžiaus žmonės (nuo 56 m. ir vyresni). Tai, kad apklausoje dalyvavusių asmenų

29

amžiaus pasiskirstymas pakankamai įvairus, yra labai pravartu, kadangi taip galima sužinoti, kaip

biblioteką vertina ne tik vienos tam tikros amžiaus grupės atstovai, kurių nuomonė daugeliu atveju

gali būti labai panaši. Kaip respondentai apklausoje pasiskirstė pagal savo amžių, galima pamatyti 1

paveikslėlyje.

10,9%

31,5%

15,8%

15,2%

13,6%

6,5%6,5%

Iki 18 m.

19 - 25 m.

26 - 35 m.

36 - 45 m.

46 - 55 m.

56 - 65 m.

66 m. ir vyresni

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (N=184). (Diagrama sudaryta darbo autorės)

Apklausos metu respondentų buvo paklausta ir tai, koks šiuo metu yra jų socialinis statusas

ir atsakymai pasiskirstė štai taip: didžiausia atsakiusiųjų dalis buvo dirbantys asmenys (46,7 proc.),

antroje vietoje buvo studentai (24,5 proc.), trečioje vietoje moksleiviai (12,5 proc.), ketvirtoje

vietoje pensininkai (9,2 proc.) ir penktoje vietoje bedarbiai (7,1 proc.).

Apklausoje buvo pateiktas klausimas apie tai, ar asmenys yra girdėję apie šią biblioteką ir

išaiškėjo, kad beveik visi respondentai (95,1 proc) buvo girdėję apie šią biblioteką ir tik keletas

žmonių (4,9 proc.) apie ją nieko nežino.

Apklausos dalyvių buvo paklausta ir tai, iš kur jie sužinojo apie biblioteką ir jų atsakymai

pasiskirstė štai taip: didžiausia dalis (32,1 proc.) sužinojo iš kitų žmonių, antroje vietoje buvo tie

asmenys, kurie biblioteką pamatė praeidami/pravažiuodami pro šalį (31 proc.), trečioje vietoje tie,

kurie apie biblioteką sužinojo iš interneto (17,8 proc.), ketvirtoje vietoje – tie, kurie sužinojo iš

socialinių tinklų (8,7 proc.), penktoje vietoje tie, kurie išgirdo per radiją (2,2 proc.) ir tie, kurie jau

neatsimena iš kur sužinojo (2,2 proc.) ir paskutinėje vietoje tie, kurie apie biblioteką sužinojo per

spaudą (1,1 proc.).

Apibendrinant tyrimo metodologiją galima teigti, kad kokybinis ir kiekybinis tyrimo

metodas papildo vienas kitą, todėl jie abu ir bus naudojami šiame darbe, kad pavyktų gauti kuo

kokybiškesnius ir aiškesnius rezultatus.

30

2.2. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos socialinių tinklų paskyrų ir

internetinio puslapio turinio analizės rezultatai

Šiame darbo skyrelyje bus pristatomas bibliotekos socialinių tinklų paskyrų „Facebook“ ir

„Instagram“ bendruomenių palyginimas, pristatoma turinio analizės metu ištirta informacija apie

bibliotekos netradicinius komunikacijos sprendimus.

2.2.1. Bibliotekos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų bendruomenių palyginimas

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyra 2020

metų gegužės 26 dieną turėjo 4 579 „patinka“ (angl. „like“) paspaudimus, o tuo tarpu bibliotekos

„Instagram“ paskyra turėjo tik 626 sekėjus (angl. „followers“). 2020 metų balandžio 24 dieną

biblioteka į savo internetinį puslapį įkėlė vaizdo įrašą, kuriame pristatoma, jog biblioteka 2019

metais iš viso sulaukė 43 484 skaitytojų ir joje apsilankė 675 720 lankytojai.

Atsižvelgiant į 2019 metų bibliotekoje užfiksuotą vartotojų skaičių ir į bibliotekos

„Facebook“ paskyros „patinka“ paspaudimus bei „Instagram“ sekėjų skaičių bei darant prielaidą,

kad didžiąją dalį bibliotekos socialinių tinklų paskyrų auditorijos sudaro būtent šios bibliotekos

skaitytojai ir lankytojai, teoriškai būtų galima teigti, kad į bibliotekos socialinių tinklų platformas

yra įsitraukę visi Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje apsilankantys asmenys.

Tačiau atkreipiant dėmesį į tai, kad nemaža dalis bibliotekos paslaugų yra orientuotos į

senjorus ir bibliotekos socialinių tinklų paskyrose bei internetiniame puslapyje dažnai galima

pastebėti nuotraukų iš įvairių senjorams skirtų renginių arba mokymų, ir žinant tai, kad dažniausiai

vyresnio amžiaus žmonės yra pasyvesni socialinių tinklų erdvėse arba visai jomis nesinaudoja,

galima būtų teigti, kad bibliotekos socialinių tinklų auditorija yra ne tik bibliotekos skaitytojai ir

lankytojai.

2.2.2. Bibliotekos komunikacija socialiniuose tinkluose ir internetinėje svetainėje

Įvairios organizacijos norėdamos būti kuo arčiau savo vartotojų, palaikyti su jais artimą

ryšį, greičiausiai perduoti norimą svarbią informaciją ir stengtis žmonėms kuo dažniau priminti apie

save, jungiasi į socialinius tinklus ir ten komunikuoja su savo auditorijomis. Galima teigti, kad šiais

laikais tai jau tapo visiškai įprastu reiškiniu ir tai, kad Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka turi

paskyras socialinių tinklų platformose „Facebook“ ir „Instagram“ nėra netradicinis sprendimas.

Tačiau šiam tyrimui reikėjo išanalizuoti šių socialinių tinklų ir internetinio puslapio keliamus įrašus,

31

kad būtų galima išsiaiškinti, kas šioje bibliotekoje yra netradiciška. Todėl buvo vykdoma turinio

analizė, kurios metu pagal dvi išskirtas kategorijas: 1)„Tradicinė biblioteka“ ir 2)„Netradicinė

biblioteka“ buvo siekiama išnagrinėti, kokias tradicines ir netradicines žinutes biblioteka skleidžia

žmonėms. Į tai buvo atkreipiamas dėmesys dar ir todėl, kadangi nuo to laiko, kai mūsų šalyje buvo

paskelbtas karantinas (2020 m. kovo mėn. 13 d.) fiziniuose bibliotekos padaliniuose buvo

sustabdytas skaitytojų ir lankytojų aptarnavimas, o visa šios bibliotekos komunikacija su savo

vartotojais persikėlė į socialinius tinklus, ypač į „Facebook“.

Turinio analizės metu paaiškėjo, kad biblioteka tiek į savo socialinių tinklų paskyras, tiek į

internetinį puslapį kelia tuos pačius įrašus su vienoda informacija ir nuotraukomis, tačiau

daugiausia įrašų yra keliama į socialinį tinklą „Facebook“, todėl šiame darbe ir bus pristatomi įrašai

būtent iš šio socialinio tinklo.

Tiriant ir analizuojant pirmos kategorijos – „Tradicinė biblioteka“ įrašus, buvo kreipiamas

dėmesys į tai, ar pranešimų turinyje pateikiama informacija yra įprasta, kasdieniška, niekuo

neišsiskirianti, visiems gerai pažįstama ir kurią išgirdus ar perskaičius iš karto iškyla tam tikros

asociacijos būtent su biblioteka.

„Tradicinės bibliotekos“ kategoriją atitiko visi informaciniai pranešimai, kuriuose buvo

perduodama kasdieniška informacija apie bibliotekos veiklą, jos siūlomas paslaugas, apie tai, kad

bibliotekos padalinių lentynos pasipildė naujomis knygomis, kvietimus į renginius ir įvairius

mokymus ar kitus užsiėmimus, nuotraukos iš praėjusių renginių, taip pat sveikinimai švenčių proga

ar priminimai apie tam tikrų dienų minėjimus. Kad būtų galima suvokti, apie kokio pobūdžio įrašus

čia yra kalbama, 2, 3 ir 4 paveikslėliuose yra pateikiami šios kategorijos pavyzdžiai.

2 pav. „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas (iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios

bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros su įprastu sveikinimu ir kvietimu naudotis šios

bibliotekos paslaugomis)

32

3 pav. „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas II (iš Kauno Vinco Kudirkos

viešosios bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros su įprastu pranešimu apie kasdienišką

bibliotekos veiklą)

4 pav. „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas III (iš Kauno Vinco Kudirkos

viešosios bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros su įprasta bendra informacija apie

bibliotekos paslaugas)

Peržvelgus visus šiuos pateiktus „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašus galima matyti,

kad jie yra gana paprasti ir trumpi, tačiau informatyvūs bei lengvai suprantami, o visos keliamos

nuotraukos arba sukurti maketai yra labai estetiški, apgalvoti ir geros kokybės.

33

Tiriant ir analizuojant antros kategorijos – „Netradicinė biblioteka“ įrašus, buvo

kreipiamas dėmesys į tai, ar pranešimų turinyje pateikiama informacija yra neįprasta, kažkuo

išsiskirianti, novatoriška, galbūt net neatspindinti bibliotekos veiklos ir t.t.

Išanalizavus „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašų turinį paaiškėjo, kad nors ir

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos socialiniuose tinkluose bei internetiniame puslapyje

buvo įrašų, kurių siunčiama žinutė buvo kiek netipiška ir nestandartiška įprastai bibliotekai, tačiau

didžioji dalis bibliotekos netradicinių komunikacijos sprendimų yra šios bibliotekos netradicinės

teikiamos paslaugos, apie kurias biblioteka siunčia informaciją auditorijai per savo sklaidos

kanalus. Ir, kadangi teorinėje dalyje buvo išsiaiškinta, jog bibliotekos paslaugos taip pat yra

komunikacijos priemonė, tai jos buvo priskiriamos šiai „Netradicinės bibliotekos“ kategorijai.

Nagrinėjant neįprastus, arba kitaip tariant netradiciškus bibliotekos keliamus įrašus, buvo

pastebėta, kad kai kurie iš jų nėra tokie oficialūs, kokie buvo „Tradicinės bibliotekos“ kategorijos

įrašai, o labiau draugiškesni, kasdieniškesni ir bandantys sukurti artimesnį ryšį su savo auditorija.

Keletas „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašų išsiskiria tuo, kad juose pateikiamos

nuotraukos yra fotografuotos ne profesionalių fotografų, o tiesiog bibliotekos darbuotojų ir tai taip

pat sudaro kasdieniškos bibliotekos įvaizdį, nors ir siunčia netradicinę žinutę.

Patyrinėjus kitų bibliotekų socialinių tinklų paskyras, panašių įrašų su nuotraukomis iš

bibliotekų kasdienybės nebuvo rasta arba bent jau nebuvo pastebėta, todėl galima teigti, kad Vinco

Kudirkos biblioteka norėdama išsiskirti iš kitų ir pritraukti daugiau žmonių dėmesio į pagalbą

pasitelkia paprastumą, kasdieniškumą, kuris, kaip galima suprasti, daugumai asmenų tikrai patinka.

Kad būtų galima lengviau suprasti, apie kokio pobūdžio įrašus čia yra kalbama, 5 ir 6

paveikslėliuose yra pateikiami tokių pranešimų pavyzdžiai.

34

5 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas (iš Kauno Vinco Kudirkos

viešosios bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros. Prie nuotraukos pateiktas aprašymas:

„Antra karantino diena... Skaitytojai sutrikę laukia už bibliotekos „Šaltinio“ durų “)

6 pav. „Netradicinės bibliotekos“ kategorijos įrašas II (iš Kauno Vinco Kudirkos

viešosios bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros. Prie nuotraukos pateiktas aprašymas:

„Na tai spėkit, kurie skaitytojai pirmieji suskubo vos pamatę atidarytas „Šaltinio“ padalinio duris?

“)

Įvertinus tokias nuotraukas ir jų aprašymus galima būtų teigti, kad tokiu visam pasauliui

sunkiu laikotarpiu ši biblioteka išlieka pozityvi, stengiasi pajuokauti ir savo auditorijai skleisti

teigiamas emocijas, kai tuo tarpu kitos bibliotekos savo auditorijoms siunčia „sausas“, formalias

žinutes apie susidariusią situaciją v