tsiminimai -...

A TSIMINIMAI

Mykolas Kleopas Oginskis

(1765 09 25–1833 10 15)


A TSIMINIMAI

APIE LENKIJÀ IR LENKUS

NUO 1788 IKI 1815 METØ PABAIGOS

IV TOMAS

V i l n i u s 2010

4

© Vertimas ið prancûzø á lietuviø kalbà

Virginijaus Baranausko

© Regionø kultûriniø iniciatyvø centras

Knygos iðleidimà parëmë:Lituan

UDK 943.8.06/.07(093) Og-13

Ið prancûzø á lietuviø kalbà vertëVirginijus Baranauskas

MÉMOIRES DE MICHEL OGINSKI.Sur la Pologue et les Polonais. Depuis 1788jusqua la fin de 1815. Tome quatriéme. Paris,Chez L’editeur rue des Grands-Augustins, N° 18,ChezPonthieu, Libraire, Palais-Roval, Galeriede Hois. Geneve barbezat et delarue, libraires1826.

ISBN 978-9955-818-09-0

7


ATSIMINIMAI

APIE LENKIJÀ IR LENKUS

NUO 1788 IKI 1815 METØ PABAIGOS

IV TOMAS

TURINYS ARBA TRUMPAKETVIRTO TOMO SKYRIØ APÞVALGA

IV tomas

VIENUOLIKTOJI KNYGA

I SKYRIUSVarðuvos kunigaikðtystës kariuomenës, sekusios Napoleonà jo þygio á Ru-

sijà metu, bûklë. – Uþsienieèio kariðkio þinios apie þygdarbius, kuriais pasi-þymëjo lenkai per 1812 m. kampanijà. – Lenkø bûriø iðsidëstymas ðios kam-panijos metu. – Kunigaikðèio Poniatovskio, penktojo korpuso vado, rapor-tas Saksonijos karaliui ir generolui majorui Bertjë. – Ávairiø kitø atskiriemskorpusams vadovaujanèiø Lenkijos kariuomenës karininkø raportai. – Ið-traukos ið ávairiø praneðimø. – Lenkijos karalystës generalinës konfederacijosVarðuvos kunigaikðtystëje praneðimas. – Rengiamas visuotinis ðaukimas –Generalinës konfederacijos kreipimasis á kariuomenæ.

II SKYRIUSImperatoriaus Aleksandro laiðkas kunigaikðèiui Kutuzovui. – Kariuomenë

pradeda trauktis ið Maskvos. – Rusijos kariuomenës judëjimas. – Malyj-Jaros-laveco mûðis. – Viazmos mûðis. – Krasnojës mûðis. – Këlimasis per Berezinà. –Napoleonas perduoda vadovavimà Miuratui. – Jo kelionë per Varðuvà.

9

1 0

III SKYRIUSPrancûzijos kariuomenë toliau traukiasi. – Ji þygiuoja per Vilniø. – Ji

keliasi per Nemunà. – Jos bûklë 1813 m. sausio 1 d. – Napoleono sugráþi-mas á Paryþiø. – Imperatorius Aleksandras atvyksta á Vilniø. – Susitarimastarp generolo majoro Dibièiaus ir generolo Jorko. – Miuratas perduoda ka-riuomenës vadovavimà kunigaikðèiui Eugenijui. – Rusijos kariuomenë uþ-ima Varðuvà. – Sukuriama Didþiosios kunigaikðtystës aukðèiausioji taryba. –Rusijos ir Prûsijos sàjungos sutartis. – Dviejø valdovø susitikimas Vrocla-ve. – Stokholmo sutartis. – Napoleonas palieka Paryþiø. – Abiejø kariuo-meniø judëjimas.

IV SKYRIUSSusitariama dël paliaubø. – Jos pasiraðomos Poiðvico kaime. – Birþelio

30 d. susitarimas. – Rusijos imperatorius, Austrijos imperatorius ir Prûsijoskaralius susirenka Prahoje. – Reichenbacho sutartis. – Petersvaldau sutar-tis. – Toplico sutartis. – Vël prasideda karo veiksmai. – Leipcigo mûðis. –Hanau mûðis. – Frankfurto deklaracija. – Sàjungininkø kariuomenës persi-kelia per Reinà. – Ðatijono derybos. – Ketverto aljanso sutartis. – Sàjungi-ninkai þengia per Paryþiø. – Paryþiaus kapituliacija. – Imperatoriaus Alek-sandro deklaracija sàjungininkø vardu. – Napoleono elgesys. – Jis atsisakososto sau ir savo paveldëtojams. – 1814 m. balandþio 11 d. pasiraðytas susi-tarimas. – Napoleonas atvyksta á Elbës salà.

DVYLIKTOJI KNYGA

I SKYRIUSVarðuvos kunigaikðtystës bûklë. – Apgailëtina á Rusijà inkorporuotø Lenki-

jos provincijø bûklë. – Gyventojø reikalavimas. – Ðiuo klausimu paraðytas laið-kas Jo Didenybei imperatoriui. – Jo atsakymas ið Toplico. – Planas siøsti dele-gacijà á generaliná ðtabà. – Laiðkas imperatoriui. – Grafo Tolstojaus atsakymas.

II SKYRIUSImperatorius gráþta á Peterburgà. – Po to sekæ ávykiai. – Aukðèiausias ása-

kymas sinodui, imperijos tarybai ir senatui. – Lenkijos provincijø deputa-tams suteikiama audiencija. – Imperatorius jiems perduoda maloningus pa-

1 1

guodos þodþius. – Imperatoriaus buvimo Peterburge smulkmenos. – Jis ið-vyksta ið sostinës á Vienos kongresà.

III SKYRIUSKariðkiai lenkai, pasiþymëjæ vadovaujant generolui Sokolnickiui. – Kos-

ciuðkos laiðkas imperatoriui Aleksandrui. – Ranka raðytas Aleksandro atsaky-mas. – Lenkijos generolø ir karininkø delegacijos praðymas, pateiktas impe-ratoriui pasiraðius Fontenblo sutartá. – Didysis kunigaikðtis Konstantinas,vyriausiasis Lenkijos kariuomenës vadas. – Ðiai kariuomenei reorganizuotipaskiriamas komitetas. – Ðios kariuomenës sugráþimas á Lenkijà. – Nutari-mai. – Praneðimai. – Darbotvarkë.

IV SKYRIUSVienos kongresas. – Rusijos–Austrijos sutartis. – Rusijos–Prûsijos sutar-

tis. – Papildoma sutartis dël Krokuvos. – Krokuvos, laisvo miesto, konsti-tucija, patvirtinta ir uþtikrinama minëtoje sutartyje.

IV SKYRIAUS PRIEDAI

Kunigaikðèio Taleirano pristatyta nota. – Kosciuðkos laiðkas imperato-riui Aleksandrui. – Kosciuðkos laiðkas kunigaikðèiui Adomui Èartoriskiui.

V SKYRIUSImperatoriaus Aleksandro laiðkas Varðuvos senato pirmininkui. – Impe-

ratoriaus kreipimasis á lenkus. – Lenkijos karalystës atkûrimo iðkilmës. –Imperatoriaus paskirta karalystës ministerija.

VI SKYRIUSAtvykstu á Varðuvà kaip Vilniaus gubernijos deputatas. – Asmeninë au-

diencija. – Su ja susijusios smulkmenos. – Vilniaus, Gardino ir Minsko de-putatams paskirta audiencija. – Kalba, kurià pasakiau ðiø delegacijø vardu. –Imperatoriaus atsakymas. – Iðvados.

PRIEDAILenkijos karalystës konstitucinë chartija. – Kalba, pasakyta Jo Didenybës

imperatoriaus ir karaliaus Aleksandro Lenkijos karalystës Seimo atidarymo

1 2

proga 1818 m. – Grafo Mostovskio, Lenkijos karalystës vidaus ir policijosreikalø ministro, kalba, pasakyta Seimo atidarymo proga. – Imperatoriaus irkaraliaus Nikolajaus I praneðimas. – Lenkijos karalystës senato kreipimasis áJo Didenybæ imperatoriø ir karaliø Nikolajø I. – Imperatoriaus Nikolajausatsakymas. – Grafo Stepono Grabovskio, ministro stats-sekretoriaus, laiðkasJo Aukðtybei kunigaikðèiui Zajonèekui, Lenkijos karalystës vietininkui.

1 3

MYKOLO KLEOPO

OGINSKIO

ATSIMINIMAI

Vienuoliktoji knyga

1 5

I SKYRIUS

Kad vëliau netektø gráþti prie ávykiø, prasidëjusiø Napoleonui pasitrau-kus ið Maskvos (apie juos kalbësiu vëliau), pamaniau, kad ðiame skyriujereikëtø panagrinëti kai kurias detales apie lenkø kariuomenës pajëgas 1812 m.,be to, apie jos kovos veiksmus – nesvarbu, ar kovësi savarankiðkai, ar kartusu sàjungininkø kariuomene.

Tiesà sakant, nepritariau nuomonei tø tëvynainiø, kurie visas viltis dëjo áNapoleonà, bet kaip neatiduosi teisëtos pagarbos dràsuoliams, kuriuos ákvë-pë patys kilniausi jausmai, kurie susiþavëjo paþadais atkurti Lenkijà ir buvoásitikinæ, kad niekas negalës nugalëti neáveikiamo vado, paskui kurá nuëjopilni entuziazmo ir patriotizmo? Kaip galima pamirðti vardus lenkø, þuvusiøðioje paskutinëje kampanijoje, arba tuos, kurie liko gyvi, pasipuoðë garbin-gais randais ir nepaliovë tikëjæ, kad padarë viskà dël tëvynës atgimimo!

Ið tada tarnavusiø tautieèiø kariðkiø labai norëjau daugiau suþinoti apieVarðuvos kunigaikðtystës kariuomenës bûklæ. Troðkau iðgirsti, kur lenkailabiausiai pasiþymëjo. Norëjau þinoti, kiek jø þuvo, kiek buvo suþeista, kiekpateko á nelaisvæ, pagaliau, kurie ið jø sugebëjo gráþti su Napoleonu ir jokariuomenës likuèiais. Taèiau dauguma lenkø karininkø, á kuriuos kreipiau-si, arba neraðë tiksliø dienoraðèiø, arba pametë uþraðus ar netgi juos sudegino.

Prisiminiau, jog generolas Dombrovskis praðë, kad po mirties visi jo At-siminimai bûtø perduoti Mokslo bièiuliø draugijai Varðuvoje, nes juos iðlei-dus paaiðkëtø labai daug Lenkijos kariuomenës istorijos faktø, labai ádomiøir svarbiø detaliø apie pirmøjø lenkø legionø Italijoje kûrimà ir organizavi-mà bei jø vëlesná augimà, apie tai, kokiose kampanijose jie dalyvavo. Tos deta-lës bûtø ypaè vertingos, nes Dombrovskiui pirmajam 1796 m. buvo pavestasuformuoti legionus ir jiems vadovauti, ir jis nepasitraukë ið tarnybos iki to

1 6

meto, kai lenkø kariuomenës likuèiai paliko Prancûzijà ir gráþo á Lenkijà.Reikia tikëtis, kad kiti lenkai kariðkiai panorës perduoti palikuonims þinias

apie ginklo draugø garbæ ir ðlovæ ir bent jau trumpai apraðys kampanijas,kuriose pasiþymëjo.1

Toks kûrinys, kuriame nebûtø kalbama apie Europos valdovø politikà,taigi, nekompromituojant nei autoriaus, nei lenkø, galëtø sukelti didþiulásusidomëjimà, nes, nepaisant kokiame kare jie kariavo ir kokiems vadamsvadovaujant pademonstravo tas vertybes, kuriø neuþginèijo në viena tauta,parodytø, kad jie niekada nesikliovë ambicijomis ar asmeniðkais interesais,bet tik viltimi, kad pavyks apginti lenkø vardo garbæ ir vienà dienà sugráþti átëvynæ, jei Apvaizda kada nors teiksis sugràþinti jà á Europos valstybiø gretas.

Taigi, negalëdamas ið tautieèiø gauti þiniø, kurias mielai bûèiau pateikæssavo Atsiminimuose, buvau priverstas jø semtis ið patikimesniø ðaltiniø, nesnors ir vengiau smulkiai pasakoti apie karines 1812 m. kampanijas (to nebu-vau numatæs savo kûrinyje), man nebûtø atleista, jei nutylëèiau apie josedalyvavusius lenkus.

Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenæ sudarë septyniolika pëstininkø pulkøpo 2 400 vyrø, ið viso 42 800 vyrø. Ðeði kavalerijos pulkai po 1 200 vyrø. Iðviso 19 200 vyrø. Vyslos pulkø rezervas – 800 vyrø. Naujokai, ið kuriøturëjo bûti formuojami trys gurguoliø batalionai, – 1 200 vyrø. Gvardijoslengvoji kavalerija ir 8-asis raitøjø ietininkø pulkas – 1 200 vyrø. 5, 10 ir 11pëstininkø pulkø ketvirtieji batalionai – 2 000 vyrø. Kariniø gurguoliø tar-nyba – 2 300 vyrø. Du raitosios artilerijos pulkai – 1 200 vyrø. Inþinerijos,pontonininkø, pionieriø, veteranø daliniai – 2 000 vyrø. Per vasarà surinktinaujokai – 5 000 vyrø. Voluinëje veikusi Kosinskio divizija – 8 000 vyrø. Iðviso 85 700 vyrø.

1 Gerà pavyzdá jiems neseniai parodë italai. Norëdami apginti tautos garbæ ir negalëdami pakæs-ti, kad visuose Prancûzijoje spausdinamuose Biuleteniuose neatiduodama derama pagarba jø dràsai,kovos þygdarbiams ir daugybei aukø, kurias buvo priversti aukoti þygiuodami kartu su Napoleonokariuomene, jie iðspausdino keliø kampanijø apraðymus, kuriuose lygino save su prancûzais, lenkaisir kitais Prancûzijos sàjungininkais. Tarp ðiø kûriniø pacituosiu ir toká: Gl’Italiani in Russia, Memoried’un Ufiziale italiano per servire alla storia della Russia, della Polonia et dell’Italia nel 1812, 4 tomai; irla Storia delle campagne e degli assedj degl’Italiani in Jspagna dal 1808 al 1813, preceduta da un saggiodi Storia antica e moderna e di Statistica della Penisola. Opera dedicata a S.A.I. e R. l’Arciduca Giovanid’Austria, da Cammillo Vacani. Grafas Cezaris de Loþjë, pirmojo ið ðiø kûriniø autorius, dabarstengiasi iðleisti antràjá, pavadintà Gl’Italiani in Jspagna, 4 tomai. Abiejuose veikaluose jis nepra-leidþia progos pagerbti lenkø dràsà ir patriotizmà. (Vertëjo nuomone, spausdinant italiðkai, neið-vengta raðybos klaidø).

1 7

1812 metø kampanijai kunigaikðtystë pateikë ir joje dalyvavo tiek vyrø,priedas – dvideðimt penki tûkstanèiai arkliø.2

Gal ir bûtø galima suabejoti ðiø þiniø tikrumu, bet niekas negalëjo geriauþinoti, kokios didþiosios kunigaikðtystës ginkluotosios pajëgos, nei Prancû-zijos ambasadorius, kuris vadovavo Ministrø Tarybai ir buvo ápareigotas vyk-dyti visus Napoleono nurodymus, taèiau nenoriu sulaukti priekaiðtø, kadlaikiausi tik vienos versijos, tad pridësiu ir tuos duomenis, kuriuos pajëgiausurinkti.

1812 m. pradþioje vyriausybës ásakymu daugumoje prancûzø laikraðèiøbuvo iðspausdintas toks straipsnis:

„Varðuvos didþiosios kunigaikðtystës kariuomenë susideda ið keturiø di-vizijø. Yra keturiolika pëstininkø pulkø, kuriø kiekviename – trys batalio-nai, ðeðiolika kavalerijos pulkø, ið jø deðimt ulonø pulkø, du husarø, keturilengvosios kavalerijos ir vienas jungtinis artilerijos ir inþinerijos pulkas. Iðviso pëstijoje yra keturiasdeðimt keturi tûkstanèiai aðtuoniasdeðimt keturivyrai, kavalerijoje tarnauja devyni tûkstanèiai ðeði ðimtai. Taigi, lenkø ka-riuomenëje, neskaitant inþineriniø daliniø ir artilerijos, yra penkiasdeðimttrys tûkstanèiai ðeði ðimtai aðtuoniasdeðimt keturi vyrai. Artilerijos parke –ðimtas ðeðiasdeðimt penki pabûklai.“

1812 m. lapkrièio 17 d. raporte, kurá Ministrø Taryba pasiuntë Saksoni-jos karaliui, yra tokios eilutës: „Kariuomenë pasipildë naujomis águlø kuo-pomis ir kiekvienam pëstininkø pulkui priskirtomis artilerijos kuopomis.Suformavus po vienà naujà artilerijos, pionieriø, gurguolës batalionus, taippat sustiprëjo raitoji artilerija ir darbininkø kuopa. Visi pastiprinimai – ke-turi tûkstanèiai ðeði ðimtai dvideðimt trys vyrai ir keturi tûkstanèiai penkiðimtai aðtuoniasdeðimt arkliø. Paðaukus trisdeðimt tris tûkstanèius septynis

2 Savo Ambasados Varðuvoje istorijoje ponas de Pradas raðë, kad tai buvo labai daug, atsiþvelgiantá tos ðalies gyventojø skaièiø ir iðteklius. Dar pridûrë: „Pravaþiuodamas per Varðuvà imperatoriuspasiskundë, kad savo kariuomenëje nesutiko lenkø. Kai papasakojau jam apie kunigaikðtystës indëláir nurodþiau pateiktø kariø skaièiø, jis nustebæs atsakë, jog nematë në vieno. Nebûtø taip nustebæs,jei bûtø panorëjæs prisiminti, kad prancûzø kariuomenës vandenyne iðtirpo vienuolika pëstininkø,ðeði kavalerijos, vienas artilerijos pulkai ir tikroji lenkø kariuomenë sumaþëjo iki ðeðiø pëstininkø,penkiø kavalerijos ir vieno artilerijos pulkø, be to, prie Mogiliavo likusi generolo Dombrovskiovadovaujama divizija ið keturiø pëstininkø pulkø. Taigi, imperatoriaus þinioje liko tik ðeði lenkøkariuomenës pëstininkø, penki kavalerijos ir vienas artilerijos pulkai, patyræ nuostoliø dël forsuotøþygiø, kautynëse ir dël nepritekliø ir beturintys aðtuonis tûkstanèius pëstininkø ir du tûkstanèiusarkliø.“ 85 ir paskesni puslapiai.

1 8

ðimtus dvideðimt du naujokus, kariuomenæ pavyko visiðkai sukomplektuo-ti. Karo pradþioje joje tarnavo septyniasdeðimt keturi tûkstanèiai septyni ðimtaidvideðimt du vyrai ir ji turëjo dvylika tûkstanèiø du ðimtus aðtuoniasdeðimtpenkis arklius, ið kuriø deðimt tûkstanèiø aðtuonis ðimtus septyniasdeðimtðeðis ðalis davë kaip savo indëlá. Tarp tø septyniasdeðimt keturiø tûkstanèiøseptyniø ðimtø dvideðimt dviejø nëra naujokø, skirtø papildyti Vyslos legio-nà, taip pat tø, kuriuos Varðuvos kunigaikðtystë paskyrë á gurguoliø batalio-nus, kuriems suformuoti Varðuvoje ir Gdanske lëðø skyrë prancûzø admi-nistracija.“

Nenorëjau nieko praleisti, todël penktojo korpuso ðtabe suradau duome-nø apie Varðuvos didþiosios kunigaikðtystës kariuomenës bûklæ 1812 m.sausio 15 dienà. Tuo metu joje tarnavo:

1 598 karininkai;43 837 kariai.Águlose buvo:168 karininkai;3 566 kariai.Ið viso buvo 49 169 vyrai.Kavalerijoje tuo metu buvo:1 447 þirgai karininkams;13 287 þirgai kariams.Águlose buvo:279 þirgai karininkams;1 341 þirgas kariams.Ið viso buvo 16 354 þirgai.

Per 1812 m. kampanijà kariuomenë nuolat didëjo, apie tai mini savoraporte ministrai, todël, be abejo, galëjo iðaugti iki pono de Prado minëtoskaièiaus.

Noriu supaþindinti su penktojo didþiosios kariuomenës korpuso bûkle,remdamasis kariuomenës generalinio ðtabo Mogiliave 1812 m. rugpjûèio 9 d.duomenimis (beje, manau, kad bûtina iðsaugoti ten tarnavusiø generolø irkarininkø pavardes), pridedu lentelæ (ðaltinis tas pats).

1 9

PENKTOJO DIDÞIOSIOS KARIUOMENËS KORPUSOBÛKLË 1812 M. RUGPJÛÈIO 9 D., GENERALINIO

ÐTABO DUOMENIMIS

Vienas mano draugas, svetimðalis kariðkis, kariavæs visà 1812 metø kam-panijà ir daþnai buvæs liudininku tos dràsos, kurià vos pasitaikius progai rodëlenkai, davë man sàraðà; jame ne tik suraðytos to meto lenkø kariuomenëspajëgos, bet detalizuotas ir jø paskirstymas. Apie tai vëliau.

Tas pats karininkas davë man savo raðytas pastabas apie lenkø elgesá per1812 metø kampanijà. Pacituosiu iðtraukà:

„Beveik visi svarbiausi mûðiai, kuriuose lenkai kovësi kampanijos pra-dþioje, vyko karo fronto pietuose, o vadovavo lenkams Vestfalijos karaliusJeronimas. Nors kautynëse prie Mostø, Miro, Nesvyþiaus ir kitur lenkø ka-valerija kovësi lyg pamiðusi, rezultatai buvo menki ir tikrai neatitiko ádëtøpastangø, nes kavaleristø visiðkai nepalaikë Jeronimo pëstininkai.

Nepavykus þygiui prieð Bagrationo vadovaujamà korpusà, kavalerija perMinskà patraukë á Mogiliavà, èia apsistojo ir kurá laikà laukë Napoleonoásakymø.

Pastarasis ið pradþiø nusprendë palikti penktàjá korpusà pietuose, kad ið-vaduotø Podolæ ir Voluinæ bei palaikytø toje provincijoje patriotizmo dva-sià, taèiau lenkus didþiojoje kariuomenëje turëjæ pakeisti austrai nesugebëjoávykdyti gautø ásakymø, o Napoleonas negalëjo gaiðti laiko, tad paliko ka-riuomenës korpusus ten, kur jie ir buvo, o þygiuoti pirmyn ásakë tiems,kurie stovëjo arèiausiai prieðo.

Penktasis korpusas patraukë per Mscislavà á Smolenskà, Mogiliave likotik Dombrovskio divizija.

Per Smolensko ðturmà lenkai prarado daug þmoniø. Ten þuvo daug kari-ninkø, tarp jø ir ðaunusis generolas Mykolas Grabovskis. Jie kovësi rodyda-mi neátikëtinà dràsà. Dukart ásiverþë á miestà. Nukentëjo daug labiau neikiti, nes pateko á baisià nenutrûkstamà artilerijos ugná. Kai Napoleonas pa-siuntë karius á Maskvà, lenkai sudarë kairájá kariuomenës sparnà ir susikovëtik prie Maskvos upës, kur savo dràsa varþësi su kitais korpusais. Taèiaurezultatai buvo menki.

Kadangi tà dienà lenkai nukentëjo maþiau nei kiti korpusai, Napoleonasnusprendë juos prijungti prie kavalerijos, kuri turëjo persekioti didþiàjà rusøkariuomenæ. Lenkai ðlovingai kovësi prie Pakros ir vijosi Kutuzovà iki jostovyklos Tarutine.

Kol buvome Maskvoje, lenkai ið penktojo korpuso rizikavo labiausiai iðvisø, kentëjo daugiausiai ávairiausiø nepritekliø ir vargø. Jie netgi negalëjo

20

pasinaudoti niekuo, kà kiti korpusai rado tame dideliame mieste. Lenkainuolat buvo avanpostuose ir gyveno kariuomenës stovyklose, tad kiekvienàkartà, kai nutoldavo nuo stovyklos ieðkodami maisto, buvo priversti kautissu átûþusiu prieðu. Tad galiausiai teko maitintis arkliena.

1812 m. spalio 17-oji labai atmintina lenkø ginklo ðlovës diena. Ðauniosir drausmingos kariuomenës, vadovaujamos iðmintingø vadø, dëka pavykoiðvengti Miurato vadovaujamø keturiø kavalerijos korpusø visiðko pakriki-mo. Lenkai iðgelbëjo gurguoles ir artilerijà, traukusias paskui tuos korpusus,kitaip jie neiðvengiamai bûtø patekæ á Benigseno vadovaujamø rusø rankas.

Visai be poilsio, be drabuþiø, be batø ir kitø bûtiniausiø dalykø (beje, kitikorpusai galëjo jø gauti Maskvoje), vilkëdami menkais apsiaustais, dël nuo-latinio gyvenimo kariuomenës stovyklose beveik pavirtusiais skarmalais, jiepasidalijo garsaus ir nelaimingo atsitraukimo ðlove ir pavojais. Jie uþëmë Ve-rëjà, priartëjo prie Kalugos kelio esanèio Medino ir pasiekë net Jegorevskàjà.Juos beveik pamirðo toje praþûtingoje vietoje tada, kai buvo nuspæsta nesi-traukti á Kalugà, o gráþti á Smolensko kelià, bet jie parodë ne tik iðminties,bet ir dràsos, sugebëjo iðsisukti ið sunkios padëties ir pasitraukti á Viazmà,kur ðlovingai kovësi miesto vardu pavadintose kautynëse.

Penktasis korpusas turëjo ið Smolensko þygiuoti á Mogiliavà, bet generolasZajonèekas, laikinai pavadavæs nuo þirgo nukritusá kunigaikðtá Poniatovská irvadovavæs lenkams, gavo prieðingà ásakymà ir pirmasis atvyko prie Krasnojës.

Ið Ispanijos gráþtantys Vyslos batalionai Orðoje prisijungë prie penktojokorpuso. Netrukus Berezinos kautynëse lenkai parodë dràsà, kuria visadosiðsiskirdavo kaudamiesi Europos pietuose. Dràsuolis Nestoras, generolas Za-jonèekas, buvo suþeistas tose kautynëse, jam teko amputuoti kojà. Visø len-kø korpusø likuèiai gruodþio 3 d. susitelkë Maladeèinoje ir per Alytø pa-traukë á Varðuvà. Jie vieninteliai sugebëjo perkelti artilerijà per Nemunà.

Visose tos kampanijos kautynëse lenkø kavalerija këlë pasigërëjimà. Vi-siems þinomas gvardijos lenkø raitøjø ietininkø pasiaukojimas Napoleonuikeliantis per Nerá. Visi girdëjo apie nuostabius lenkø ulonø ðeðtojo ir aðtun-tojo pulkø þygdarbius prie Ostrovno ir Smolensko; lenkø ulonø antrojo,treèiojo, septintojo, vienuoliktojo, keturioliktojo, penkioliktojo ir ðeðiolik-tojo pulkø – prie Borodino, Vinkovo, Viazmos ir t. t.

Apgailestauju, kad negaliu prisiminti ir jums iðvardyti daugybës dràsuo-liø vardø, nes nuo tø ávykiø prabëgo trylika metø, o lenkø pavardes sunkuatsiminti, taèiau nepamirðau bebaimio Radvilos ir dràsuolio Sulkovskio.

21

2 2

Kol penktojo ir kitø kariuomenës korpusø lenkai narsiai kovësi visur,kur tik sutikdavo prieðà, prie Bobruisko likusi Dombrovskio divizija gautasuþduotis vykdë tikrai ne taip sëkmingai ir sparèiai, todël galima abejoti, ar jitikrai atliko gautà uþduotá. Nors ir sustiprinta lietuviø daliniø, ji ilgai nesië-më veiksmø, o ðaunusis jai vadovavæs generolas neparodë tokios energijos irdràsos, kurià neabejotinai buvo árodæs daugybæ kartø.

Generolas Bronikovskis, Minsko komendantas, tikrai nepateisino pasiti-këjimo, parodyto dël jo iðminties ir dràsos.

Vadovaudamas lenkø pulkams Dombrovskis ne tik sugebëjo iðtaisyti sa-vo laikinà apsileidimà, bet ir puikiai atskleidë savo nepaprastà talentà ir drà-sà, prie Borisovo tilto narsiai kaudamasis su visomis Èièagovo pajëgomis.Teko nusileisti jëgø persvarai, bet pasitraukë nepaprastai tvarkingai ir tiks-liai.

Tokios bûtø ádomiausios detalës, kurias ástengiau surinkti apie lenkus,dalyvavusius 1812 m. Rusijos kampanijoje. Jos nelabai iðsamios, bet paleng-vina uþduotá rasti mano kûrinyje tuos puslapius, kuriuose apie tai raðiau pla-èiau, nes visada jauèiau didelá malonumà ir, drásèiau pasakyti, beveik pareigàtinkamai ávertinti dràsià ir gerbtinà lenkø tautà.

2 3

LENKØ PULKAI, 1812 M. SU DIDÞIÀJA KARIUOMENE DALYVAVÆ EKSPEDICIJOJE Á RUSIJÀ

2 4

Grafas L...“1812 M. BIRÞELIO 20 D. RAPORTAS

NAUGARDUKO STOVYKLOJE

Turiu garbës praneðti Jûsø Didenybei, kad penktasis korpusas iðvyko iðPultusko ðio mënesio 16 dienà ir patraukë pro Ruþanus á Ostrolenkà ir Nau-gardukà, kur yra ásikûræs ðiuo metu, taèiau dar negavæs ásakymo dël tolesniøveiksmø.

Atsiþvelgiant á negausius kraðto iðteklius, ypaè ðiose apylinkëse, aprûpini-mas prastëja diena ið dienos ir tik didþiausiomis pastangomis iki ðiol pavykosusitvarkyti su tiekimu, bet ðiandien jau esu priverstas kareiviams dvigubaimaþinti daviná, kol bus atveþta maisto. Karinës gurguolës batalionas kariuo-menei teikë neákainojamas, nors ir nepakankamas pastangas. Beveik nuolatneturime paðaro ir jau seniai arkliai minta tik ganyklose.

Taèiau, nepaisant tokios apverktinos bûklës, þirgai, kadangi jais rûpina-mës ir juos saugome, dar iðsilaikæ neblogai ir, nors kariuomenë patiria nepri-tekliø, ji uoliai ir atsidavusi nekantriai laukia progos pasirodyti verta JûsøDidenybës palankumo.

Teikitës, Sir, leisti man tikëtis, jog taip bus ir toliau, ir pareikðti JûsøDidenybei paèià nuoðirdþiausià pagarbà.

Pasiraðo kunigaikðtis Poniatovskis.

1812 M. LIEPOS 14 D. RAPORTAS DIVIZIJOS GENERO-LUI LATUR MOBURUI APIE LIEPOS 9 IR 10 D. ÁVYKIUS

Man ásakius divizija persikëlë brasta per Nemunà aukðèiau Bielicos liepos7 d. vakare. 8 dienà ji pasiekë Naugardukà, ten gavau ásakymà ilgais marðaisskubiai traukti á Nesvyþiø. Pasiunèiau dvideðimt devintàjà brigadà pirmà,kad þvalgytø kelià, treèioji kavalerijos brigada traukë priekyje. Dvideðimtaðtuntoji brigada þygiavo tinkamu atstumu ið paskos. Auðtant liepos 9 d.

Pateikiu keletà oficialiø penktojo korpuso vado generolo kunigaikðèioJuozapo Poniatovskio raportø Saksonijos karaliui ar generaliniam ðtabui, taippat ir kitus karinius raportus, laiðkus ir duomenis, kuriuos pajëgiau surinkti.

2 5

netoli Piaseèno pirmasis treèiojo pulko eskadronas susidûrë su kazokais. Jissusikovë, privertë kazokus trauktis ir nustûmë juos á Miro miestà. Apimtaspernelyg didelio ákarðèio perjojo miestà ir uþ priemiesèiø susikovë su taispaèiais kazokais, nors jie tuo metu buvo gavæ dideliø pastiprinimø. Treèiojopulko pulkininkas Radziminskis perjojo miestà su kitais pulko padaliniais,norëdamas palaikyti pirmàjá eskadronà. Priemiesèiuose já atakavo penki ka-zokø pulkai, kuriø skaièius didëjo proporcingai jiems rodomam pasiprieði-nimui, tada, iðsekintas daugybës prieðø, treèiasis buvo priverstas trauktis, nesnorëjo prisijungti prie dviejø dvideðimt ðeðtojo ir vieno penkioliktojo pulkoeskadronø, vykusiø jiems á pagalbà. Brigados likuèiai stengësi uþimti visuspriëjimus prie nedidelës pelkëtos upës, tekanèios Piaseèno slënyje uþ vienosljë nuo Miro. Kautasi ánirtingai. Prieðo nuostoliai buvo daug didesni neidvideðimt devintojo, prieðas nesugebëjo priversti mûsø trauktis, bet, pasie-kus Piaseènà, keletas eskadronø nujojo klaidinga kryptimi ir tie, kurie áklim-po á purvà, buvo nukauti arba pateko á nelaisvæ. Dvideðimt aðtuntoji brigadapasiekë Turèà, kuris irgi buvo uþtvindytas kazokø. 10 dienos rytà su divizijapatraukiau á Mirnà, ájojau á miestà ir ten leidau pailsëti kariams bei þirgams.Apie pietus palikome miestà ir toliau traukëme á Nesvyþiø. Avangardas susi-dûrë su prieðu Sienikove (uþ vieno ljë nuo miesto), buvo greitai atmuðtas irnustumtas á miðkà, skiriantá Sienikovà nuo Horodzicø kaimo. Sustabdþiaukariuomenæ, liepiau iðþvalgyti visus miðkus ir uþimti placdarmà pamiðkëjeprieðais mus. Tai pavyko padaryti, nors ir nelengvai. Septintàjá raitøjø ieti-ninkø ið dvideðimt aðtuntosios brigados pasiunèiau tolyn, kita divizijos dalisliko ðiapus to miðko. Iðþvalgius prieðà paaiðkëjo, jog jis pernelyg stiprus, kaddrásèiau stoti á kovà, juo labiau kad turëjau instrukcijas nieko nedaryti neap-galvojus. Prieð mus stovëjo jungtinis Platovo ir Ilovaiskio kazokø korpusas,taip pat dragûnø ir husarø divizija. Prieðas puikiai þinojo, kokios mano pajë-gos, nes iðvakarëse buvo paëmæs belaisviø, tad tikëjosi sunaikinti divizijà. Aðpasiruoðiau puolimui, iðþvalgiau plotà tarp Sienikovo ir já supanèiø miðkøbei pelkiø. Vos spëjau uþimti iðþvalgytà plotà, kai ið visø pusiø pasipylë prie-ðas, ið patrankø apðaudë arèiausiai buvusias mûsø dalis ir akimirksniu jo leng-voji kavalerija uþtvindë Sienikovo lygumà. Septintasis pulkas, buvæs kitojemiðko pusëje, turëjo trauktis ir prisijungti prie divizijos. Netrukus pasirodëdragûnai ir husarai ir uþvirë labai arði kova. Galø gale treèiasis ir ðeðtasis pul-kai kiekvienas iððovë maþiausiai po keturiasdeðimt salviø ir pelnë ðlovæ. Pen-kioliktasis ir septintasis kovësi labai narsiai, ypaè penkioliktasis. Antrasis irvienuoliktasis buvo rezerve ir dengë mûsø deðiná flangà, kur reljefas mums

2 6

buvo ne toks tinkamas kautis. Prieðas pasikliovë savo kiekybine persvara irper vëlai pabandë iðnaudoti vienintelá jam likusá pranaðumà. Buvo beveikdevinta valanda vakaro, kai ið kairës pasirodë prieðo rezervas ir apsupo visus,net ir paskutiná kariø eðelonà, kurá laikiau prie Sienikovo. Sujungiau visasdeðinëje buvusias pajëgas – keletà ávairiø pulkø bûriø. Tada antrasis ir vie-nuoliktasis pulkai pasitraukë Mirno link. Tuo metu prieðais miestà pasirodëdevynioliktoji kavalerijos brigada. Jos vadas generolas Tiðkevièius pasiuntë áprieká du eskadronus, jo brigadà sekusi nepilna artilerijos baterija paleidokeletà pabûklø ðûviø ir apramino prieðo ákarðtá. Visos dalys, kurios traukësiMirno link, susitvarkë ir atstûmë prieðà iki miðko, esanèio greta miesto. Ið-buvau mûðio lauke iki auðros. Prieðas paliko mus ramybëje. Ta diena, kaiðeðias valandas truko paèios intensyviausios kautynës, jei turësime galvojedidþiulá kiekybiná prieðo pranaðumà, árodë prieðui, kad turi reikalà su Napo-leono vadovaujamais kariais. Kijevo dragûnø ir Aktyvo husarø pulkai patyrëdideliø nuostoliø. Divizijos generolas Palenas, pulkininkai – Adrianovas irIlovaiskis buvo nukauti. Mûðio laukà nuklojo kazokø kûnai: kalmukø, baðkirøir totoriø. Mes nepraradome në vieno karininko: nei generolo, nei kokio kito,turinèio aukðtesná laipsná. Visi kariai apgynë kariuomenës garbæ. Kai kurie þvalgaipriartëjo net iki Platovo pëstininkø. Visi pulkai turi nuo prieðo karininkønuimtø apdovanojimø, taip pat labai senoviðkø drabuþiø ir retø ginklø, su-rinktø ið nukautø azijietiðkø pulkø kareiviø. Tai blogiausi prieðo kariai.

Trumpai, ðeði tûkstanèiai raiteliø ðeðias valandas kovësi su aðtuoniais tûks-tanèiais kazokø, trimis tûkstanèiais reguliariosios kavalerijos, dviem ðauliøpulkais, kurie turëjo trisdeðimt patrankø.

Galiu rekomenduoti Jo Didenybei tik tuos karininkus, kuriems pasitaikëproga pasiþymëti. Tai generolas Turno, pulkininkai – Radziminskis, Tar-novskis, eskadronø vadai – Dvernickis, Dekûras, kapitonai – Ðymanskis,Barkðkis, Gliseckis, generolo Turno adjutantai – kapitonas Turno, leitenan-tas Lenkas.

Pasiraðë Roznieckis.

1812 M. LIEPOS 15 D. RAPORTAS

Gavau þodiná Jo Ekscelencijos kavalerijos generolo anðefo ásakymà þy-giuoti su pulku Romanovo link ir pabandyti uþgrobti prieðo gurguoles, ku-

26

2 7

rios, lydimos dviejø kazokø pulkø, traukë á Sluckà, bei sukliudyti prieðuisudeginti Romanovo, kuriame turëjau apsistoti, tiltà. Kadangi Jo Ekscelen-cija generolas anðefas ásakë þygiuoti skubiai, su pulku pasukau á Romanovokelià, patraukëme kolonomis eskadronas po eskadrono. Taip þygiavome pir-myn, nesutikome prieðo iki pat Romanovo aukðtumø, tik èia prieðas atsiun-të pagalbà savo þvalgams ir pastarieji privertë trauktis mûsiðkius. Buvau pri-verstas pasiøsti jiems pastiprinimà. Daviau ásakymà pajudëti dviem antrojoeskadrono bûriams, kurie turëjo sudaryti tvirtà þvalgø grandinæ ir atstumtiprieðo þvalgus. Kariai taip ir padarë, tada ëmiausi þvalgyti prieðà. Pastebëjau,kad viena ið mano kolonø traukiasi, toje kolonoje, sprendþiant ið dulkiø,kurias jie këlë, daugiausia buvo pulko gurguolës. Pasiunèiau eskadrono vadàDembovská su praneðimu Jo Ekscelencijai generolui anðefui ir ásakiau savoþvalgams judëti pirmyn. Per valandà pozicijos nepasikeitë: mano þvalgamsnepavyko nustumti prieðo þvalgø, nes jie nuolat gaudavo pastiprinimà ir ver-të mane daryti tà patá, kol galø gale visas treèiasis eskadronas prisijungë prieþvalgø. Kiti trys eskadronai buvo iðsidëstæ deðinëje didþiojo kelio pusëje. Ma-tydamas, kad prie jø nuolat prisideda kitø daliniø kariai, ásakiau treèiajam irketvirtajam eskadronams rikiuotis á kolonà uþ pirmojo, kad uþmaskuoèiaumûsø traukimàsi. Þvalgams ásakiau pereiti á puolimà ir raðtu pasiunèiau ra-portà, kad prieðo pajëgos didesnës uþ mûsiðkes. Kai eskadrono vadas Dem-bovskis atgabeno ásakymà nesitraukti, pasiunèiau þvalgams daugiau pastipri-nimo ir iðrikiavau eskadronus á vienà linijà. Tuo pat metu ið kairës ir deðinëspasirodë kazokai, kuriuos prieðas, be abejo, pasiuntë ið stovyklos, buvusiosuþ upës, jà dengë krûmai ir mes negalëjome jos matyti. Kazokai puolë prieðjuos buvusá mano treèiàjá eskadronà, eskadronas stojo á kautynes ir juos at-muðë. Ásakiau ketvirtajam eskadronui verþtis pirmyn, bet jis negalëjo ávyk-dyti ásakymo, nes pats buvo uþpultas ir apsuptas. Ant kelio stovëjæs pirmasiseskadronas kovësi ryþtingai, todël kazokai atsitraukë, taèiau palaikomas dra-gûnø prieðas pasiekë treèiàjá ir ketvirtàjá eskadronus ir puolë ið priekio ir iðkairës. Pirmasis eskadronas atsidûrë apsuptyje ir buvo priverstas skintis keliàper prieðo gretas. Jis skverbësi apsuptas ið visø pusiø, kol atvyko divizija.Labiausiai nukentëjo treèiasis ir ketvirtasis eskadronai – ið abiejø liko ðimtasdvylika vyrø. Nuostoliai: suþeistas ir nelaisvën paimtas majoras, nukautasðtabo majoras, aðtuoni nukauti arba á nelaisvæ paimti karininkai, keturiasde-ðimt nukautø vyrø ir penkiasdeðimt suþeistø, ið viso pulke nebeliko dviejøðimtø keturiasdeðimties vyrø. Nedera kalbëti apie ðio pulko ðaunumà ir drà-

2 8

sà mûðyje, nes, uþpultas tokiø gausiø prieðo pajëgø ir apsuptas ið visø pusiøkiekvienas karys turëjo skintis kelià per prieðo gretas.

Pasiraðë pulkininkas Pðebendovskis“.

1812 M. LIEPOS 22 D. RAPORTAS GENERALINIAMÐTABUI DUDZIÈIUOSE

Sir, po mano paskutinio raporto, kurá turëjau garbës pasiøsti Jûsø Dide-nybei ðio mënesio 18 dienà, penktasis korpusas gavo naujø ásakymø ir pa-traukë á Ihumenà3 per Strozovà, Dolginovà ir Dudzièius, á kuriuos atvykovakar, iðvyksta ðiandien ir toliau þygiuoja á Turecà. Vadovaujantis paskuti-niais Jo Ekscelencijos marðalo kunigaikðèio Ekmiulio nurodymais, penktojokorpuso kavalerija, kuri laikinai buvo atskirta nuo ketvirtojo kavalerijos re-zervo korpuso, vël buvo sugràþinta atgal, tad pastarasis korpusas ir jam vado-vaujantis generolas Latur Moburas ðiuo metu yra man pavaldus.

Marðalas kunigaikðtis Ekmiulis traukia á Mogiliavà ir ðio mënesio 20 die-nà buvo... Mes ir dabar neturime jokiø tikrø duomenø, kuria kryptimi þygiuo-ja kunigaikðtis Bagrationas, – atrodo, kad jis atsitraukë Mozyriaus link. Pas-kutiniais duomenimis, jis, atrodo, pakeitë savo planus ir yra pasiruoðæs judë-ti pirmojo korpuso link arba ketina traukti á Rusijos gilumà. Kai paaiðkës,kuris jo ketinimas tikras, trauksiu susijungti su kunigaikðèiu Ekmiuliu arbapadësiu jam manevruodamas viename ið prieðo flangø arba uþnugaryje.

Jauèiu pareigà praneðti Jûsø Didenybei, kad visø ginklo rûðiø pulkai yralabai praretëjæ ir dël ligø, ir dël dezertyrø, tad jie vargiai beturi du treèdaliusto kariø skaièiaus, kuris buvo iðþygiavus.

Tokiø dideliø nuostoliø patirta dël to, kad penktasis korpusas be poilsioþygiavo forsuotais marðais, jam keletà savaièiø trûksta maisto, ypaè duonos,ið dalies nuostoliø patirta ir dël prasto þmoniø parinkimo, kai kunigaikðtys-tës civilinë valdþia paðaukë naujokus. Jie buvo skubotai átraukti á korpusà irnebuvo ko tikëtis, kad bus pakeisti kitais. Ðiandien nieko pakeisti neámano-ma, be to, prisideda atðiaurus klimatas – labai ðaltos naktys po ypaè dideliøkarðèiø, tad ir tai neiðvengiamai sumaþino korpusø pajëgumà iki tol, kol jiepatyrë nuostoliø susidûræ su prieðu. Dabar bûtina nedelsiant juos pakeisti,todël, turëdamas toká tikslà, manau, privalàs maldauti Jûsø Didenybës jau

3 Nuo 1923 metø Èervenë.

2 9

dabar teiktis ásakyti paskelbti ðaukimà á kariuomenæ, kad á kiekvienà pëstinin-kø pulkà patektø maþdaug po tûkstantá vyrø ir po keturis ðimtus vyrø á kiek-vienà kavalerijos pulkà, kurie sudaro penktàjá korpusà. Bûtent tokia priemonëatitinka dabarties realijas, ji neiðvengiama, be to, turësime galimybæ gauti lëðø,nes Prancûzija iðlaiko tik tuos karius, kurie paðaukti papildyti kuopas.

Tuo atveju, jei Jûsø Didenybë nuspræstø, kad mano pasiûlymas, kurá turë-jau garbës jai pateikti, yra geras, drástu praðyti taip pat teiktis ásakyti civilineivaldþiai tiekti kariuomenei tik stiprius ir nepriteklius galinèius iðkæsti vyrus.

P. S. Nedrástu pernelyg ákyrëti Jûsø Didenybei kartodamas, kad kariuo-menë negauna algø ir neturi jokios vilties jas gauti, o jos drabuþiai daþniau-siai labai prastos bûklës.

Pasiraðë kunigaikðtis Poniatovskis4..

1812 M. RUGPJÛÈIO 10 D. RAPORTAS IÐKARIUOMENËS ÐTABO MOGILIAVE

Sir, turiu garbës praneðti Jûsø Didenybei, kad gavus naujus Jo Didenybësimperatoriaus ásakymus deðinysis sparnas buvo likviduotas. Já sudaræ korpu-sai, penktasis ir aðtuntasis, kuriems vadovavo generolas kunigaikðtis Abran-tesas, buvo perduoti vadovauti Jo Ekscelencijai marðalui kunigaikðèiui Ek-miuliui, o generolo Latur Moburo ketvirtasis kavalerijos rezervo korpusasbuvo pavestas man. Septintasis kartu su kunigaikðèio Ðvarcenbergerio kor-pusu skirtas kautis su Rusijos pajëgomis, kurias, vadovaujamas generolo Tor-mansovo, ji pasiuntë prie kunigaikðtystës sienø.

Iki ðiol penktasis korpusas stovëjo netoli Mogiliavo, septynioliktoji divi-zija buvo atskirta tam, kad su ketvirtuoju kavalerijos rezervo korpusu kartuapgultø Bobruiskà ir pridengtø Minskà.

4 Netrukus, pamatæs beveik toká patá Bertjë gautà laiðkà, Napoleonas 1812 metø liepos 9 dienàparaðë toká atsakymà kariuomenës ðtabui Vilniuje: „Pusbroli, atsakykite kunigaikðèiui Poniatov-skiui, kad parodëte laiðkà imperatoriui, kad Jo Didenybë yra labai nepatenkintas, iðgirdæs kalbas apiealgà, duonà tuo metu, kai reikia persekioti prieðà, kad Jo Didenybë dar labiau stebisi, nes turi labainedaug þmoniø, o imperatoriaus gvardija, atþygiavusi forsuotais marðais ið Paryþiaus á Vilniø, negau-na ne tik në pusës davinio, bet jai trûksta duonos, ji turi tik mësos ir nemurma. Imperatoriui sunkupripaþinti, kad lenkai blogi kariai ir jiems nepakanka ryþto, jei kalba apie tokius nepriteklius. JoDidenybë tikisi, kad nebeiðgirs tokiø kalbø ir t. t.“ þr. Barono Feno 1812 metø rankraðtá, I tomas, 237ir kiti puslapiai.

3 0

Ðeðioliktoji ir aðtuonioliktoji divizijos dabar yra: pirmoji uþ keliø myliønuo Ðklovo, antroji – tarp ðio miesto ir Mogiliavo.

Beveik visa kavalerija sutelkta kairiajame Dniepro krante ir ðiuo metukeletà ljë priekyje traukia prieðo link.

Penktasis korpusas nuolat judëjo ir beveik niekada nebuvo kompaktið-kas, tad iki ðiol, nepaisant mano geriausiø ketinimø, negalëjau Jûsø Dideny-bei paaiðkinti tikslios padëties. Poilsis, kuris jam buvo suteiktas Mogiliave,palengvino mano uþduotá, ir todël ðiandien skubu jai praneðti, kokia situaci-ja susiklostë. To korpuso þmoniø skaièiaus sumaþëjimas yra natûrali pasek-më to, kad kariai buvo nepaprastai pervargæ nuo beveik nuolatiniø forsuotøþygiø, per kuriuos niekada negavo daugiau nei pusës duonos davinio: davi-nys daþnai bûdavo sumaþinamas iki ketvirèio, nekalbu apie tai, jog bûta die-nø, kai jos visai negaudavome.

Man sunku nuolat Jo Didenybei pieðti tokius paveikslus, kurie skaudþiaiþeidþia jo tëviðkà ðirdá, bet neturiu teisës slëpti nuo jo, kad nors ir kasdienkæsdami didelius nepriteklius, kariai visai negauna algos. Ponas generolas Vel-horskis man raðo, kad nemato jokios vilties atsiøsti man pinigø, nes iþdovaldytojas neseniai kategoriðkai pareiðkë, kad neturi ko duoti.

Kadangi netvarkau kunigaikðtystës reikalø, nepakankamai iðmanau neikokia kraðto, nei kokia iþdo bûklë, tad negaliu spræsti, ar iþdo valdytojas galiskirti pinigø kariuomenei, bet, kad ir kaip bûtø, argi ámanoma, kad iþdenieko neatsirastø per tris mënesius, iðskyrus iðmokas ið Prancûzijos biudþeto,ir nebûtø surinkta jokiø mokesèiø. Taigi, jei bûta kaþkokiø pajamø, o jøgreièiausiai bûta, kodël tik kariuomenei nieko nekliuvo ir dar tokiu metu,kai ji ir taip kenèia daugybæ nepritekliø, kai karininkas jauèia dar didesnáskurdà nei kareivis? Ar gali bûti skubesniø iðlaidø uþ tas, kuriø teisëtai irpelnytai reikia besiaukojanèiøjø ðalies saugumo labui?

Tik pasakydamas teisybæ, kurià þino kiekvienas karys, galësiu nuramintiuþmarðties jausmà, kurá penktajam korpusui sukëlë kunigaikðtystës civilinëadministracija ir kuris blogai veikia kariø protus ir maþina jø uolumà, tokábûtinà dabartinëje situacijoje. Esu ásitikinæs, kad tik ið Jûsø Didenybës kariaipajus teisingumà, kurio nusipelnë, todël drástu maldauti duoti grieþtus ása-kymus, kad tai, kas priklauso kariuomenei, jai bûtø tiksliai sumokëta atsi-þvelgiant á surenkamø mokesèiø dydá.

Penktojo korpuso vadas generolasPasiraðë kunigaikðtis Poniatovskis.

3 1

Kaip pasiuntinys kunigaikðèio Poniatovskio pasiøstas karininkas áDrezdenà atgabeno raportà apie ðlovingas penktojo kariuomenës korpuso,sudaryto ið lenkø daliniø ir vadovaujamo kunigaikðèio Poniatovskio, kovas,po kuriø rugpjûèio 18 d. Smolenskas pateko imperatoriaus Napoleonovaldþion.

Penktasis korpusas, ið kurio paimta septynioliktoji divizija, vadovaujamagenerolo Dombrovskio, buvo pasiøsta kautis prie Bobruisko, po ilgalaikioþygio ið Mogiliavo per Ðklovà ir Romanovà 16 dienà atvyko prie Smolenskotvirtovës, kur já inspektavo Jo Imperatoriðkoji Didenybë ir teikësi iðreikðtipasitenkinimà gera daliniø bûkle.

Ankstø 17 dienos rytà generolo kunigaikðèio Sulkovskio brigada, suside-danti ið lengvosios kavalerijos penktojo ir tryliktojo pulkø su raitosios artile-rijos baterija, ávykdë gautà ásakymà atstumti prieðo kavalerijos patrulius nuomiesto. Du aðtuntojo pëstininkø pulko batalionai buvo pasiøsti á Malo Ochot-skij priemiestá, treèiojo pulko dvyliktasis ir dvideðimt pirmasis batalionai – prieto paties pavadinimo miesto vartø, penkioliktasis – prie Ðvento Nikolajaus vartøir antrasis – á Raèukos priemiestá, ásikûrusá Dniepro pakrantëje.

Nors kliudë nelygus reljefas ir prieðas, lenkø daliniai ðias operacijas ávykdëlabai sëkmingai. Ðaunusis generolas Mykolas Grabovskis ir bataliono vadasGavaras þuvo antrojo pulko prieðakyje.

Po 1809 m. kampanijos suformuotas ðeðioliktasis pëstininkø pulkas,kuriam buvo duotas ásakymas palaikyti antràjá, kaudamasis parodë ypaèdidelæ dràsà.

Inþineriniø daliø karininkai, vadovaujami pukininko Milerio, labai su-maniai ir ðaltakraujiðkai atliko þvalgybà. Lenkø artilerija, komanduojamagenerolo Peletjë, padarë viskà ne tik kaudamasi su prieðo baterijomis, bet irprie Dniepro tilto, – ji parodë didelæ dràsà, tvirtybæ ir sumanumà.

Kunigaikðtis Poniatovskis gyrë visus generolus, karininkus ir karius, betypaè generolus Zajonèekà, Fiðerá ir Kniazevièiø.

Kunigaikðèiui Poniatovskiui pasiûlius, Jo Didenybë davë nemaþai kryþiøbei auksiniø ir sidabriniø ordinø ir nurodë apdovanoti tø dràsiø daliniø ka-rius. Generolas Zajonèekas ir pulkininkas Krukoveckis ið antrojo pulko bu-vo suþeisti.

Be brigados generolo Grabovskio ir bataliono vado Gavaro, tà dienà ne-tekome pulkininko Zakðevskio ið treèiojo pulko ir eskadrono vado Potkans-kio, kunigaikðèio Poniatovskio adjutanto. Þuvusiøjø tà dienà ið viso buvopenki ðimtai vyrø, ið jø aðtuoniolika karininkø. Suþeistøjø – ðiek tiek dau-

3 2

giau nei septyni ðimtai, ið jø keturiasdeðimt devyni karininkai.GENEROLO KUNIGAIKÐÈIO PONIATOVSKIO

RAPORTAS KARIUOMENËS ÐTABUI

Mûðio laukas, 1812 m. rugsëjo 7 d.,deðimta valanda vakaro

Monsinjore, turiu garbës pateikti Jo Ðviesiausiajai Aukðtybei ðios dienosataskaità. Penktà valandà ryto penktasis korpusas pradëjo judëti pirmyn apei-damas miðkà. Pasiekëme senàjá kelià ið Smolensko á Maskvà. Þygiavome tuokeliu ir ten, kur miðkas baigiasi ir parsideda lyguma, netoli Pasarevo kaimo,pastebëjome gausià prieðo pëstininkø kolonà. Iðrikiavau baterijà – keletà 6 ir12 svarø pabûklø ant kalvelës kairëje kelio pusëje. Ið pradþiø apðaudþiau prie-ðo kolonà, mano pëstininkai sparèiai þengë pirmyn ir uþëmë ne tik Pasarevokaimà, bet ir greitu puolimu netolimà miðkelá.

Vietovë buvo labai apaugusi nuo pat miðkelio iki kalvos, dominuojan-èios lygumoje, kurioje buvo gausu prieðo kariø. Pasiunèiau tris batalionusiðþvalgyti krûmynus, kuriuose knibþdëjo rusø ðauliø. Netrukus prasidëjo in-tensyvus susiðaudymas, taip pat galinga artilerijos ugnis – viskas truko ikividudienio. Ásakiau kalvà uþimti ðturmu. Po atkakliø pastangø pirmieji ba-talionai ávykdë ásakymà, bet, nors ir palaikomi kitø batalionø, neástengë at-silaikyti prieð daug pranaðesnes pajëgas. Mus nustûmë nuo kalvos, bet pajë-gëme iðsilaikyti atvaðynuose, nes buvome gavæ toká Jo Didenybës ásakymà.Mano baterijos ir toliau apðaudë kalvos virðûnæ, kur prieðas buvo pastatæsdvylika didelio kalibro patrankø.

Tokiose pozicijose iðsilaikëme iki antros valandos po pietø, tada pastebë-jau, kad centre sekasi gerai, ir vël ásakiau ðturmuoti kalvà. Kartu pasiunèiau irkavalerijà, kuri apjojo kalvà ið kitos pusës beveik tuo pat metu kaip ir pësti-ninkai, ir mums pavyko jà uþimti. Prieðas stengësi jà atsiimti, bet mes jágreitai atmuðëme, ir pëstininkai, kavalerija ir raitoji artilerija ryþtingai perse-kiojo prieðà daugiau nei vienà ljë. Kavaleristai paleido á pëstininkus keletàsalviø ir padarë jiems dideliø nuostoliø. Belaisviø paimta nedaug, nes kavale-ristai po keleto salviø papliûpos uþkapojo visus, pakliuvusius jiems po ran-komis. Paëmëme tik vienà dëþæ su 12 svarø sviediniais ir keletà uþtaisytøsviediniø. Paimti belaisviai rytoj ryte bus iðsiøsti á kariuomenës ðtabà. Lauk-damas turiu garbës pasiøsti JÐA karininkà, kuris pasitraukë ið rusø kariuo-

3 3

menës, nes, bûdamas lenkas, nori tarnauti savo tëvynei. Jis gali mums su-teikti labai vertingos informacijos. Ið to, kà jis man pasakojo, atrodo, kadpenktasis korpusas ðiandien susidûrë su Tuèkovo kariuomenës korpusu, ku-rá sudaro Stroganovo grenadieriø divizija, vadinama antràja gvardija, Kono-vicino divizija, dar du rezerviniai grenadieriø batalionai, du milicijos5 pul-kai, vienas ulonø ir vienas husarø pulkai.

Tegaliu pasidþiaugti gerais rezultatais, uþ kuriuos turiu bûti dëkingas savogenerolø, karininkø dràsai ir atsidavimui. Kol galësiu JÐA pristatyti ypaèpasiþymëjusiøjø pavardes, privalau JÐA pristatyti generolà Sebastianá, kuriovertingi patarimai man labai padëjo planuojant kovos veiksmus, o jo ryþtin-gi veiksmai – kaunantis.

Rytoj turësiu garbës áteikti JÐA raðtà, kuriame tiksliai iðvardysiu nuosto-lius, kuriuos patyrë penktasis korpusas. Prieðo nuostoliai nepaprastai dideli.Tai liudija mûðio laukas ir minëto karininko pasakojimas.

Lauksiu JÐA ásakymø, turiu garbës ir t. t.Penktojo korpuso vadas generolasPasiraðë Juozapas, kunigaikðtis Poniatovskis.

RAPORTAS IÐ PENKTOJO KARIUOMENËS KORPUSOVoronovas, 1812 m. spalio 3 d.

Rugsëjo 29 d., deðimtà valandà ryto, penktasis korpusas, vadovaujamasJo Aukðtybës kunigaikðèio Poniatovskio, gavo Jo Didenybës Neapolio kara-liaus ásakymà trauktis á Èerikovo kaimà, esantá prie kelio ið Maskvos á Kalu-gà. Mûsø avangardas, susidedantis ið kavalerijos ir ðeðiø raitosios artilerijospabûklø, iðþygiavo vienuoliktà valandà ryto, paskui já netrukus patraukë irpëstininkai.

Nuþygiavæ keturis varstus, kelyje, vedanèiame per miðkà, tesutikome ðim-tinæ kazokø, kuriuos keturiasdeðimt tryliktojo pulko husarø iðsklaidë ir nu-sivijo. Kai pasiekëme lygumà, kurioje ásikûræs Èerikovo kaimas, ið kitos pu-sës supamas miðko, ið visø pusiø pastebëjome prieðo kavalerijà, daug gauses-næ nei mûsiðkë. Ji ruoðësi pulti mûsø avangardà. Atsakydama mûsø kavaleri-ja, ásakius generolui Lefebrui-Denuetui, þaibo greitumu iðsirikiavo kautyniø

5 Èia reikëtø suprasti savanoriø.

3 4

tvarka á dvi linijas. Vos tik nuðuoliavo mûsø raitoji artilerija, prieðas puolëmûsø kavaleristus, bet dvyliktasis ulonø pulkas ir penktojo jëgeriø pulkovienas eskadronas nepabûgo rusø artilerijos ugnies ir keletà kartø atmuðë prieðà.Ðis veltui stengësi iðmuðti mûsø avangardà ið pozicijø ir nustumti á miðkà.

Kai mûsø pëstininkai pajudëjo ið miðko, prieðas pritraukë naujø pajëgø irpëstininkø pastiprinimà, nes norëjo iðsilaikyti pozicijose, kur kelias ið Mask-vos á Kalugà buvo gera priedanga. Kunigaikðtis Poniatovskis pastebëjo, kaddeðiniajame prieðo sparne esantis Èerikovo kaimas ir kairiajame – nedidelismiðkelis yra stipriausios rusø pozicijos vietos, tad tuètuojau pasiuntë batalio-nà, kad ðis uþimtø kaimà, o kai prieðas buvo priverstas já palikti, tuètuojaupadegë. Kitas batalionas buvo pasiøstas uþimti miðkelá. Kunigaikðtis pasiun-të pëstininkus á didájá miðkà, iðdëstë juos ir ariergarde, ir abiejuose sparnuose,o keletà patrankø – centre.Vos tik mûsø daliniai uþëmë Èerikovo kaimà irmiðkelá, trys prieðo kavalerijos pulkai puolë artilerijà, iðstatytà tarp miðkelioir kaimo.

Ásakius kunigaikðèiui Poniatovskiui, kunigaikðtis Sulkovskis su trimis es-kadronais ryþtingai ir sëkmingai puolë prieðo kavalerijà ir ne tik jà visiðkainustûmë, bet ir pridarë dideliø nuostoliø, daugiausia – Konopolsèio pulkui.Tada prieðas, nenorëdamas uþleisti pozicijø ir mus iðstumti ið mûsiðkiø, ið-skleidë visas savo pajëgas. Jis keletà kartø puolë kaimà ir kiekvienà syká sunaujomis pajëgomis, bet mûsø daliniai kaskart já atmuðdavo. Prieðas taip patsiuntë gausias pajëgas á miðkelá. Kadangi prieðo kiekybinis pranaðumas nuo-lat didëjo (jis, beje, turëjo daug ðauliø avangarde ir flanguose) ir jo kariainebetilpo lygumoje, kunigaikðtis Poniatovskis ásakë mûsø pëstininkams, pa-laikomiems trijø kavalerijos eskadronø, pulti prieðà durtuvais. Uþvirë labaiarðus mûðis, þuvo apie penki ðimtai vyrø, bet prieðas buvo nugalëtas. Ðaudy-mas uþsitæsë iki aðtuntos valandos vakaro, bet mûsø daliniai ið pamiðkës nepa-sitraukë. Kol vyko kautynës kairiajame sparne, trys tûkstanèiai prieðo kariøsu deðimèia patrankø puolë mûsø deðinájá sparnà ir be perstojo verþësi uþeitijam ið ðono, bet dràsi Tiðkevièiaus brigada dvideðimt kartø atmuðë prieðà,kuris, nors ir nesëkmingai, labai aktyviai puolë mûsø kavalerijà ið priekio, iðflango ir net ið nugaros. Nors jëgos buvo nelygios, brigada nepasitraukë nëper þingsná. Atëjusi naktis ir prasidëjæs lietus nutraukë ðeðias valandas truku-sià kovà. Mûsø daliniai iðsilaikë visose uþimamose pozicijose, neatidavë irÈerikovo kaimo, kurá uþimti buvo gavæ ásakymà. Prieðas neteko keleto tûks-tanèiø vyrø, dar penki ðimtai pateko á nelaisvæ, trys ðimtai ið jø buvo suþeisti

3 5

taip sunkiai, kad mirë tà paèià naktá arba kità dienà. Mes netekome trijø þe-mesnio laipsnio karininkø, penkiø ðimtø kareiviø, trys ðimtai buvo suþeista.“

LAIÐKO, RAÐYTO SVISLOÈIUJE (NETOLI BOBRUISKO)1812 M. SPALIO 3 D., FRAGMENTAS

„Kai generolo Dombrovskio divizija, kuriai buvo liepta blokuoti Bob-ruiskà, paliko penktàjá kariuomenës korpusà ir atvyko á Mogiliavà, generolasDombrovskis pasiuntë generolà Dzievanovská su brigada prieð rusø generolàZapolská, kuris tuètuojau pasitraukë nuo Mogiliavo Mozyriaus link. Tadagenerolas Dzievanovskis su septintuoju kavalerijos pulku prisijungë prie di-vizijos, o uþnugaryje paliko pulkininkà Hornovská su pulku (septyniolik-tuoju pëstininkø) ir ásakë nepaleisti ið akiø prieðo generolo Zapolskio. Tuopat metu Svisloèiaus divizija pajudëjo pirmyn, priartëjo prie Bobruisko ir,nepaliaujamai besikaudama, þygiavo pirmyn, nustumdama prieðà. Kai pasie-këme Volèynà, prie mûsø prisijungë atþygiavæs prancûzø pulkas ir vienas bata-lionas ið trisdeðimt treèiosios lengvøjø pëstininkø divizijos, bet generolas Domb-rovskis pasiuntë juos á Kislevièius, kad galutinai atkirstø rusø generolui Herte-liui susisiekimà su tvirtove. Tuo metu dvi rusø kariø kolonos (kiekvienojebuvo po keturis batalionus, pirmajai vadovavo pulkininkas Drejeris, o antra-jai – pulkininkas Baranovas) pabandë ið Èernygovo prasibrauti á Bobruiskà.

Pulkininkas Hornovskis paëmë ið kapitono Bromirskio kavalerijos patrulá,nes ketino iðþvalgyti prieðà. Rochaèeve buvo aptiktas prieðo bûrys, já iðblaðkëir sutriuðkino, á nelaisvæ pateko ðeðiasdeðimt kariø. Kai generolas Dombrov-skis suþinojo, kad rusø generolas Hertelis su visomis pajëgomis traukia prieðmûsø divizijà, pasiuntë dràsøjá pulkininkà Malachovská su pirmuoju pësti-ninkø pulku pas pulkininkà Hornovská ir ásakë sulaikyti prieðo kolonas.

Pulkininkas Malachovskis, vadovaudamas pirmajam ir septynioliktajampëstininkø bei penkioliktajam kavalerijos pulkams, pirmiausia prie Kazimie-rovkos iðblaðkë ir sunaikino pulkininko Drejerio kolonà, o pats pulkininkasbuvo mirtinai suþeistas; paskui pulkininkas Malachovskis patraukë prieð Ba-ranovo kolonà. Pulkininkà Hornovská su aðtuoniomis kuopomis ir vadàFontanà su dviem pasiuntë dengti kelià. Jam pavyko tokiu pat bûdu iðblað-kyti pulkininko Baranovo kolonà, atmuðti visà jo gurguolæ ir dideles vaistøatsargas, paimti tris ðimtus belaisviø ir sugrûsti á vandená daug kariø, kur jie

3 6

nuskendo. Ðiame mûðyje buvo suþeistas kapitonas Venzykas, leitenantai Fon-tana ir Leðèinskis parodë didelæ dràsà. Generolas Dzievanovskis persekiojokolonø likuèius ir paëmë juos á nelaisvæ. Tada rusø generolas Hertelis pasi-traukë á Gluskà.

Generolas Dombrovskis, pastebëjæs, kad generolas Hertelis nori pasiektiBobruiskà, ásakë majorui Hersanui, prancûzø pulko, turinèio tris tûkstan-èius vyrø, vadui, sulaikyti generolà Hertelá. Pulkas puolë prieðà uþ dviejømyliø nuo Volèyno, kovësi su juo nuo treèios valandos po pietø iki deðim-tos valandos vakaro ir, palaikomas trijø ðimtø mûsiðkiø, vadovaujamø kapi-tono Paradovskio ið Malachovskio pulko, privertë já trauktis á Gluskà. Bedidelio skaièiaus nukautøjø, buvo suþeisti aðtuoni ðimtai prieðo kariø, jiebuvo nugabenti á Gluskà.

Generolas Dombrovskis manë, kad generolas Hertelis, nesugebëjæs prasi-brauti á Bobruiskà, atsitrauks ir pasuks á Minskà, tad paliko ariergarde pulki-ninkà Hornovská, ásakæs jam stebëti prieðà Mogiliavo pusëje, o pats sutraukëpulkininko Malachovskio pajëgas ir uþëmë tvirtas pozicijas prie Svisloèiaus,ið kur á visas puses siuntinëjo kavaleristø bûrius ir þvalgus, o ðie kasdien par-sivarydavo belaisviø su ginklais ir þirgais.

Rugsëjo 22 d. gavome þinià, kad paimta Maskva. Naujienà atgabeno ge-nerolas Pakoðas. Rytojaus dienà buvo laikomos iðkilmingos Miðios, aidintartilerijos salvëms sugiedota Te Deum. Iðrikiuoti buvo visi daliniai.

Nuo tos dienos nieko svarbaus neávyko, tik eskadrono vadas Psiarskis iðpenkioliktojo kavalerijos pulko paëmë á nelaisvæ prieðo policijos kapitonà irtris asesorius, kurie buvo pasiøsti ið Bobruisko aprûpinti sandëlius. Iðklausi-nëjæs apie padëtá tvirtovëje, generolas anðefas liepë iðduoti jiems leidimus irpasakë, kad, jei dar kartà sugaus juos uþ tvirtovës sienø, nuteis mirties baus-me. Paskui paleido. Be to, paraðë prieðo vadui generolui Ignatjevui ir pareið-kë, kad galima bûti dràsiam ir nesant þiauriam, nes toks buvo generolas Her-telis savo valdiniams.

Kavalerijos kapitonas Raduðkovskis ið septintojo kavalerijos pulko taipsmarkiai sugrûdo kazokus á pelkæ, kad kai kurie jø nuskendo, nemaþai jøbuvo nukauta, o keletas paimta á nelaisvæ. Pulkininkas leitenantas Liuksas iðseptynioliktojo pëstininkø pulko panaðiai padarë su kitu kazokø daliniu. Duantrojo kavalerijos pulko bûriai – vienas vadovaujamas leitenanto Kosins-kio, kitas – leitenanto Dobinskio – Bþozos kaime susidûrë su maþdaug dviemðimtais kazokø: vienus iðkapojo, kitus paëmë á nelaisvæ, iðskyrus keletà, kurieskubiai nuðuoliavo á pelkes. Perjojus Ðvaidenbergo kalvas buvo nukautas kapi-

3 7

tonas Èarkosulovas, garsus kazokas partizanas. Prie jo buvo rasti ordinai, priejo kariø – medaliai. Jo mirtis kazokams sukëlë daug iðgàsèio ir skausmo.“

Uþëmus Smolenskà Napoleonas iðdalino aðtuoniasdeðimt devynis Gar-bës Legiono ordinus lenkø kariuomenës korpusams. Ðio ordino karininkaistapo penktojo korpuso, vadovaujamo kunigaikðèio Poniatovskio, ðtabo vir-ðininkas divizijos generolas Tiðeris, brigadø generolai – Tiðkevièius ir kuni-gaikðtis Sulkovskis, pulkininkas Krukoveckis. Riterio kryþius teko pulki-ninkui kunigaikðèiui Konstantinui Èartoriskiui, antrajam konfederacijos mar-ðalkos sûnui, majorui Maksimilianui Fredro, pulkininkui Gabrieliui þyðèev-skiui ir kitiems pasiþymëjusiems lenkams.

DAR KELETAS PRANEÐIMØ FRAGMENTØ

„Ðlovingose didþiajai kariuomenei kautynëse prie Vitebsko ir Polockosunkiai suþeistas brigados generolas Niemojovskis, suþeisti, bet lengvai, pul-kininkai – kunigaikðtis Dominykas Radvila ir Uminskis, vadai – Oborskis irOsipovskis. Napoleonas paskyrë kunigaikðtá Mykolà Radvilà brigados gene-rolu ir áteikë jam Garbës Legiono kryþiø.“

„Divizijos generolas Dombrovskis labai smarkiai puolë Bobruisko tvir-tovæ. Jo avanpostai sumuðë ir privertë bëgti rusø karius, o jø likuèius – atsi-traukti. Bataliono vadas Malinovskis ir kapitonas Leduchovskis ið keturio-liktojo pëstininkø pulko, taip pat inþinerijos daliniø kapitonas Prazinskisypaè pasiþymëjo dràsa ir sumanumu. Daug lenkø kariø, suþeistø prie Smo-lensko, jau sveiksta, tarp jø divizijos generolas Zajonèekas, pulkininkai –Krukoveckis ir Miaskovskis.“

„1812 m. lapkrièio 3, 4 ir 5 d. vyko smarkûs mûðiai tarp generolo Ko-sinskio divizijos bûriø ir rusø kariuomenës bûriø iðilgai Bugo pakranèiø ir uþupës, tarp Dubienkos ir Vladimiro. Ðiose kovose prieðas, nors buvo gerokaipranaðesnis þmoniø skaièiumi ir artilerija, neteko maþiausiai keturiø ðimtøvyrø – nukautø ir suþeistø, ðimtas pateko á nelaisvæ, buvo paimta gurguolës,þirgai, ginklai, ðoviniai, kuprinës, bandos raguoèiø ir smulkesniø gyvuliø.Mes praradome vienà karininkà ir penkiasdeðimt vyrø, puskarininkiø ir eili-niø, vienas karininkas ir trisdeðimt kariø buvo suþeista. Mûsø pabûklai iððo-

3 8

vë du ðimtus dvideðimt ðûviø, o rusø – ne maþiau kaip tûkstantá. Trumpai,mûsø kariams vadovavo sumanus ir dràsus vadas, kuris pelnë ðlovæ ðiose kau-tynëse, tokie pat buvo kiti ávarius laipsnius turëjæ karininkai, puskarininkiaiir kariai. Mûsø daliniø kariniai veiksmai buvo puikûs ir pelnë jiems ðlovæ.Ðimto vyrø Krokuvos gvardijos kuopa anksèiau buvo patekusi á nelaisvæ prieKrylovo. Ðimto dvideðimties vyrø ginkluota palyda juos varë á Vladimiràðalies gilumoje. Iðgirdæ kanonadà kariai nusprendë, kad dabar pasitaikë pa-lanki proga iðsilaisvinti. Jie puolë palydà, uþmuðë maþdaug penkiasdeðimtvyrø, likusius iðvaikë ir pasitraukë á Galicijà, kur buvo maloniai sutikti. Maþ-daug ðeðiasdeðimt tos dràsios kuopos vyrø jau prisijungë prie savo divizijos,kitø laukiama netrukus atvykstant.6 “

„Mobilûs daliniai, vadovaujami brigados generolo Kropinskio, gavo þi-nià, kad generolas Reinjë sutriuðkino prieðo divizijà, vadovaujamà generoloZakeno, kuris per Rovnà traukësi á Voluinæ, persikëlë per Bugà Bresto irVlodavos apylinkëse, ëmë persekioti iðsibarsèiusius tos divizijos prieðo bû-rius ir paëmë daugiau nei penkis ðimtus belaisviø rusø bei sugráþo á kuni-gaikðtystæ nepatyræs jokiø nuostoliø.“

„Tarp generolø ir karininkø, pelniusiø didþiausià ðlovæ, tiek mano ne-skaitytuose raportuose, tiek praneðimuose, daþniausiai randi Dombrovskio,Chlopickio, Sokolnickio, Krukoveckio, Paðkovskio, Malachovskio, Sierav-skio ir daugelio kitø pavardes.“

Ðtai dar vienas straipsnis, kuriame raðoma apie paskutines priemones Var-ðuvos kunigaikðtystëje, kad bûtø sustiprinta jos karinë galia ir organizuojamaðauktiniø kariuomenë:

VARÐUVA, 1812 METØ GRUODÞIO 20 DIENA

Prieð keletà mënesiø buvo pasiûlytos priemonës, kad bûtø galima geriau or-ganizuoti tëvynës gynimà. Dabar atsirado naujø siûlymø ir jie bus ágyvendinti.

6 1812 metø gruodþio 14 dienà Napoleonas, norëdamas atsidëkoti divizijos generolui AmilkaruiKosinskiui, paskelbë já Lenkijos karinio ordino komandoru.

3 9

Nors á kariuomenæ atvyksta dvideðimt penki tûkstanèiai naujokø, ásakytapaðaukti trisdeðimt tûkstanèiø ðalies gynëjø. Jau apginkluota deðimt tûks-tanèiø vyrø. Kiekvienas pavietas duoda deðimt þandarø – taigi, ðimtas pavie-tø atsiøs tûkstantá tinkamai ginkluotø raiteliø.

Ministrø Taryba neseniai, ðio mënesio 20 dienà, ásakë, kad penkiasde-ðimt sodybø pristatytø tinkamai parengtà raitelá. Tokia lengvoji kavalerija,kurià galima palyginti su kazokais, per vienà mënesá bus parengta apsaugotididþiosios kariuomenës laikinus kariø bûstus, taip pat sienas nuo nedideliøprieðo daliniø antpuoliø. Ðaukimo, kuris surinks apie dvylika-penkiolika tûks-tanèiø raiteliø, sëkmë garantuota, nes þirgais, ekipuote ir ginklais galima pa-sirûpinti vietoje.

Priemonës, padiktuotos didþiosios kunigaikðtystës vyriausybës atsargu-mo ir iðtikimybës, dar buvo nepakankamos, nes tëvynës meilë ir neapykantaLenkijos prieðams reikalauja daugiau. Konfederacija pildo tautos, kuriai at-stovauja, valià, tad iðspausdino atsiðaukimà, kilminguosius kviesdama prieginklo. Ji davë ginkluotiems bajorams vadus, kuriais tauta visiðkai pasitikë-jo, nes jie iðrinkti ið tø, kurie visada aukojo savo kraujà ir gyvybæ didiesiemstëvynës interesams.

Frydrichas Augustas ir t. t.

MINISTRØ TARYBA, REMIANTIS ÁGALIOJIMAIS, SU-TEIKTAIS 1812 M. GEGUÞËS 22 D. DEKRETU, PAREIÐKIA:

Rusø kavalerija grasina vël ásiverþti ðiapus kunigaikðtystës sienø. Atsiþvelg-dama á netikëtai susiklosèiusias naujas aplinkybes, dël kuriø reikia imtis efekty-viø ir nepaprastø veiksmø, be to, norëdama apginti ðalá nuo gresianèio pavo-jaus ir sustiprinti ðalies gynybà, Taryba nutaria:

I. Ið penkiasdeðimties sodybø imamas vienas raitelis, jis turi bûti tinkamaiaprengtas, ginkluotas ir turëti tvirtà, sveikà arklá. Jis privalo atvykti á departa-mento centrà iki 1813 m. sausio 10 d. ir prisistatyti karo komendanto, kuráskiria karo ministras, þinion.

II. Þmogus ir arklys turi bûti aprûpinti tokiais ginklais ir apranga:Kardas, penkiø uolekèiø7 ilgio ietis geleþiniu antgaliu ir su tvirtinimo

7 1 uolektis lygus maþdaug 66–71 cm.

4 0

dirþu, pistoletas, apsiaustas gobtuvu, gelumbinës kelnës, apsiaustas arba avi-kailio kailiniai, pora batø, dveji marðkiniai, kepurë, ðovininë, kariðkas arbapaprastas balnas, arklio pakinktai ið nebalintos odos, brizgilas, rimbas, duodiniai dirþai, drobinis maiðas aviþoms, virvë.

III. Vyro ir þirgo iðlaikymo iðlaidos paskirstomos valsèiams, dvarinin-kams pagal jø iðgales.

IV. Be drabuþiø ir ginklø, valsèiai uþ kiekvienà raitelá turës perduoti de-partamento komendantui 13 auksinø mokestá.

V. Raiteliai bus parinkti valsèiuose ið laisvø þmoniø, jei ámanoma, neve-dæ, nuo aðtuoniolikos iki keturiasdeðimties metø, seniûnai atrinks juos trauk-dami burtus.

VI. Raiteliams atvykus, departamento komendantas savo ruoþtu áteiksseniûnams pakvitavimà, vizuotà prefekto, garantuojanèio du ðimtus pen-kiasdeðimt auksinø kaip atlygá uþ þirgà, drabuþius ir ginklus, – ta suma busiðmokëta vëliau ið visuomenës surinktø lëðø.

VII. Komendanto tarnybon priimtas raitelis kaip kariðkis turës teisæ á mais-to daviná ir paðarà.

VIII. Kavalerija, surinkta departamentø centruose, komendanto bus pa-dalyta á pulkus, eskadronus ir kuopas. Raitelius apmokys karininkai, paskirtikaro ministro, ir jie liks toje vietoje tiek, kiek reikës.

IX. Garantuojama, kad vëliau bus iðmokëtos kompensacijos raiteliams,kurie parodys ypatingà dràsà arba labai gerai elgsis.

Visuomenei bus paskelbti uþ didþiausià kieká sklandþiai, kiek ámanomapaèiu trumpiausiu laiku pristatytus raitelius vyriausybës dëkingumà pelniusiødepartamentø, pavietø valsèiø pavadinimai, taip pat dvarininkø pavardës.

Ðio Sprendimo vykdymas patikëtas vidaus ir karo reikalø ministrams.Nuspræsta 1812 m. gruodþio 20 d. pasëdyje.Pasiraðo Stanislovas Potockis, pirmininkasStanislovas Batovskis, generalinis sekretoriusKopijos tikrumà tvirtina Ministrø Tarybos sekretorius

4 1

Grafas Stanislovas Grabovskis.ATSIÐAUKIMAS

Lenkijos karalystës generalinë konfederacija

Lenkai, neseniai praðëme ið jûsø aukø, kurios gali pasirodyti jums neáma-nomos kitiems. Ðiandien jø nepakanka. Bet jûs prisiekëte mirti arba atkurtikaralystæ, kurià jëga neteisingi tironai iðplëðë ið jûsø. Kaip ir mes, jûs jauèiate,kad, kol mûsø gyslomis tekës nors laðas lenkiðko kraujo, mes nebûsime pa-daræ tëvynei visko, kà privalëjome padaryti. Nenumatyti dalykai reikalaujanaujø mûsø pastangø. Tëvynei iðkilæs pavojus, tautos garbë, pareiga, mûsøpriesaikos tuo neleidþia abejoti. Pilieèiai, prie ginklø! Jus ðaukia tëvynë: kal-bame apie tai, kà turime brangiausio, – apie tëvynæ, kurià nori ið mûsø pa-grobti, apie mûsø gyvenimà, apie mûsø palikuoniø likimà. Bûtent ðiandienágimta jûsø dràsa turi tapti mûsø sienø, kurioms grasina neteisus agresorius,átvirtinimais. Bûkite tokie pat dràsûs, kaip mûsø ðaunieji kariai, jûsø mora-linis tvirtumas tepaskatina juos laukti laiko, kai pasirodys tëvynës iðlaisvin-tojas, tam, kad, stovëdamas pergalingos kariuomenës priekyje, atgautø tai,kà atëmë þiaurûs laikai, nors áþvalgumo iðlaisvintojui netrûko. Pilieèiai, prieginklø! Jums negali bûti nesuprantamas toks kvietimas, jûsø protëviai já gir-dëjo daugybæ kartø. Jie daugybæ kartø aukojo tëvynei savo turtà, savo kraujàir savo gyvybes! Jûs susieti bendrais ryðiais – seniausiø paproèiø, geriausiø irðvenèiausiø ástatymø. Atëjo laikas sumokëti skolà, kurià ástatymas privertëjus pasiraðyti. Dràsûs daugybës didvyriø palikuonys! Bûkite verti savo protë-viø, árodykite pasauliui, kad, paveldëjæ jø nuopelnus, galësite atlikti ne ma-þiau ðlovingus darbus. Kelkitës, kilnûs Èarnieckio palikuonys, ir pasistenki-te, kad pradëti darbai, galintys apginti mûsø religijà, monarchà ir tautos tei-ses, taptø Lenkijos iðsigelbëjimu, kaip kaþkada Tyðovcai! Kelkitës, Lancko-ronos ir Èenstachavos didvyriai, prisiminkite tuos laikus, kai neturëjomeelitiniø kariø ir iðmankðtintos kariuomenës, kai susirinkdavo paprasti, pa-triotizmu degantys bajorai ir, laikydamiesi grieþtos disciplinos, kompensuo-davo karo meno þiniø trûkumà, atsargumu ir iðmintimi – manevravimokovos lauke ágûdþius, taktikos iðmanymo stokà – beatodairiðka dràsa. Prisi-minkime tuos laikus, kai kariai bajorai, pirmà kartà paëmæ á rankas ginklà,stodavo á mûðá ir daþnai nugalëdavo tà patá prieðà, kuris grasina mûsø ðaliai.Duodame jums vadà – generolà kunigaikðtá Poniatovská, kariuomenës gene-

4 2

rolà anðefà, kará, kurio vien vardas sukelia mûsø ðirdyse jausmus, kuriuosvisada sukeldavo prisiminimai apie didvyrius, labiausiai iðgarsinusius Lenki-jà. Dedame á já visas viltis ir, kaip kaþkada tëvynë paèiais kritiðkiausiais mo-mentais be baimës patikëdavo savo likimà pilieèiams, kuriø uolumu ir dràsaji neabejodavo, mes patikime jo patriotizmui, dràsai, talentui tëvynës sienøgynimà, mûsø paèiø ir mûsø turto saugumà. Ið tiesø, kas turi daugiau teisiøbûti pavyzdþiu Lenkijos bajorams, nei tas, kuris visà tautà apgaubë ðlove,kuria spinduliavo pats? Jo pavaduotoju skiriame generolà kunigaikðtá Eusta-chijø Sanguðkà, kuris per tris ankstesnes kampanijas parodë nepaprastà dràsà,kurio patriotizmas, tekæ sunkiausi iðbandymai kelia visuotiná pasitikëjimà.Kelkitës, stokite po vaivadijø ir pavietø marðalkø vëliavomis, bet iðlaikykitetvarkà ir drausmæ, gerbkite mûsø ðiandien vieðai deklaruojamas nuostatas.Jûsø darbai suteiks jums ðlovæ, kuri lenkams brangesnë uþ didþiausius turtus,ir duos teisæ á atlygá. Jûsø laukia garbingiausi apdovanojimai, dëkinga tëvynëapipils jus dovanomis. Vasaros pradþioje gráðite á savo ðeimas ir imsitës taikiøkaimo darbø. Ásipareigojame tëvynës vardu ir jos vardu ðiandien praðomepagalbos. Paskubëkite stoti po vëliavomis, kurias privalote gerbti rodydamidràsà, drausmæ ir patriotizmà. Parodykite nustebusiai Europai, kad tie, kuriepraliejo tiek daug kraujo dël Lenkijos, pasiruoðæ pralieti jo dar daugiau.

ÐAUKTINIØ KARIUOMENËS ORGANIZAVIMO TVARKALenkijos karalystës generalinë konfederacija, perspëta Ministrø Tarybos

apie gresiantá tëvynei pavojø, vadovaudamasi ágaliojimais, suteiktais minëtoskonfederacijos akto 2 ir 10 straipsniais, skelbia ðauktiniø kariuomenës ðauki-mà ir nustato tokià tvarkà:

1. Kiekvienas, nesvarbu, kuriame paviete gyvenantis, turintis þemës bajo-ras, áraðytas á pilieèiø sàraðà, ápareigojamas joti á karà arba atsiøsti já pakeisian-tá þmogø.

2. 1 straipsnis ápareigoja ir kiekvienà turintá turto gyventojà, net jei pasta-rasis nëra kilmingas, kiekvienà ûkininkà, laikinai valdantá arba besinuomo-jantá bajoro ar valstybës þemæ, nepaisant sutarties sàlygø.

3. Á ðauktiniø kariuomenæ neprivalo stoti tik tarnaujantys kariuomenëje; kiti,nesvarbu, koks jø amþius ar pareigos, negali bûti atleisti nuo ðios prievolës.

4. Tie, kurie stos po tëvynës vëliavomis, nëra ápareigojami vilkëti kariuo-menës statuto numatytà uniformà, turëti tokius ginklus arba þirgus. Jiemsleidþiama rengtis ir apsirûpinti pagal galimybes, bet privalo turëti nors ietis.

4 3

5. Tie, kurie atsiøs juos pavaduojanèius, privalo pastariesiems duoti svei-kus ir tvirtus arklius, nesvarbu, koks jø amþius ir dydis, apginkluoti taip,kaip nurodyta ankstesniame straipsnyje, ir aprengti, kad ðie galëtø apsisaugo-ti nuo ðalèio likusià þiemos dalá.

6. Pagal mûsø protëviø paprotá ðauktiniø kariuomenës generolà anðefàkunigaikðtá Juozapà Poniatovská skiriame Varðuvos kunigaikðtystës karo mi-nistru, vyriausiuoju Lenkijos ginkluotøjø pajëgø vadu, ir t. t. Tokia dëkin-gumo iðraiðka, á kurià jis daugybæ kartø ágijo teisæ paèiomis sudëtingiausio-mis aplinkybëmis, yra jam skolingos tautos padëka, kurià norime parodytivisai Europai, o já patá átikinti, kad visiðkai pasitikime jo talentu, atsidavimuir patriotizmu. Taèiau, atsiþvelgdami á tai, kad jam jau dabar tenka daug irsudëtingø darbø, skiriame pavaduotoju kunigaikðtá Eustachijø Sanguðkà irsuteikiame jam vicegenerolo anðefo laipsná.

7. Ðauktiniø kariuomenës vyriausiasis vadas generolas galës ásakinëti vi-siems tos kariuomenës junginiams ir jam pavaldþiai reguliariajai kariuome-nei. Vicegenerolas anðefas pakeis já visada, kai ðis negalës vadovauti pats; abujie tarsis su generaline konfederacija visais klausimais dël ðauktiniø kariuo-menës organizavimo ir jos veiksmø.

8. Skiriame generalinës konfederacijos ásakymu ir jai globojant surinktosðauktiniø kariuomenës marðalkas, jø pavardës skelbiamos toliau. Tai þmo-nës, labiausiai pelnæ mûsø ir tautos pasitikëjimà:

Varðuvos departamentui skiriamas ponas Antanas Grabienskis, minëtodepartamento pirmos instancijos civilinio teismo pirmininkas.

Krokuvos departamentui skiriamas ponas Aleksandras Valevskis, Kroku-vos pavieto atstovas Seime.

Poznanës departamentui skiriamas ponas Viktoras Ðoldrskis, Varðuvoskunigaikðtystës apeliacinio teismo teisëjas.

Kaliðo departamentui skiriamas generolas Povilas Skoþevskis.Radomo departamentui skiriamas ponas Onufrijus Popielas, Radomo

pavieto atstovas Seime.Brombergo departamentui skiriamas ponas Augustinas Slubickis, Varðu-

vos kunigaikðtystës pajamø ir iþdo komisijos patarëjas.Liublino departamentui skiriamas ponas Radziminskis, departamento pre-

fektûros patarëjas.Plocko departamentui skiriamas ponas Mikalojus Glinka, buvæs minëtos

vaivadijos ðambelionas.

4 4

Lomþos departamentui skiriamas ponas Tomas Orsetis.Siedlcø departamentui skiriamas ponas Jonas Niemira, Siedlcø pavieto

atstovas.9. Kad paspartintø ðauktiniø kariuomenës surinkimà ir jo organizavimà,

generolas anðefas paskirs eskadronø ir kitus karininkus, kuriø skaièius pri-klausys nuo susiklosèiusiø aplinkybiø – apie jas nuolat privalës informuotimarðalkos.

10. Marðalkos tiesiogiai privalo vykdyti vyriausiojo vado – generolo an-ðefo ásakymus.

11. Generolui anðefui ásakius, marðalkos tuojau pat privalo atvykti á tassavo apskrièiø vietas, kurias nuspræs esant geriausias greitai susirinkti ðaukti-niø kariuomenei, o á tas, á kurias negalës nuvykti patys, pasiøs eskadronøvadus arba kitus karininkus, kurie privalo nuolat bûti su kariais ir padëtivykdyti pareigas.

12. Marðalkos, eskadronø vadai ir kiti karininkai visais atvejais privalëstartis su vietos valdþia ir turi teisæ reikalauti ið pastarosios bet kokios pagal-bos, taèiau neturi vietinës valdþios teisiø.

13. Bet kokia vietinë valdþia, generolui anðefui ásakius, privalës suteiktibûstà ir parûpinti maisto ðauktiniø kariuomenës kariams, taip pat visomisiðgalëmis padëti marðalkoms, eskadronø vadams ir kitiems karininkams.

14. Visà tarnybos laikà marðalkos turës brigados generolø laipsnius, es-kadronø vadai bus prilyginti kariuomenës eskadronø vadams, o jø leitenan-tai – kapitonams. Visi turës neðioti generolo anðefo nurodytus skiriamuosiusþenklus. Taèiau tie laipsniai nesuteiks jiems teisës vadovauti reguliariosioskariuomenës daliniams: susijungus ginkluotosioms pajëgoms, ásakinës regu-liariosios kariuomenës karininkai.

15. Nors senieji lenkø ástatymai ir paproèiai dël ðauktiniø kariuomenësnustatë, kad tik bajorai ar juos pakeièiantys gali atvykti ðaukiami, nuo ðiolmarðalkoms bus leidþiama priimti po savo vëliavomis visus nekilmingus mies-tieèius, savanoriðkai atvykusius su ginklais ir þirgais. Savanoriai, be tëvynësdëkingumo, kurá jiems kuo iðkilmingiausiai garantuojame, turës teisæ bûtiapdovanoti ir gauti kompensacijas, á kurias turëjo teises tik bajorai, jei, palei-dus ðauktiniø kariuomenæ, gaus ið buvusiø vadø liudijimus, kad tarnavo ge-rai ir buvo dràsûs.

16. Konfederacijos vardu ðauktiniø kariuomenës kariams bus ásteigtas ypa-tingo pasiþymëjimo þenklas. Kiekvienas, iðtarnavæs nurodytà laikà ir sàþinin-

4 5

gai atlikæs pareigà, turës teisæ gauti apdovanojimà, taèiau bet koks negarbin-gas poelgis uþtrauks neðlovæ kaltininkams. Ðio apdovanojimo skyrimo tvar-ka bus nustatyta atskirais nuostatais.

17. Generalinës konfederacijos taryba papraðë vyriausybës kiekvienoje vals-tybei priklausanèioje þemëje surasti sklypø, kuriuos, paleidus ðauktiniø ka-riuomenæ, bûtø galima iðdalinti dràsuoliams, labiausiai nusipelniusiems të-vynei, arba garbingai þuvusiøjø mûðio laukuose naðlëms ar vaikams. Kom-pensacijas skirs generalinë taryba, rekomendavus generolui anðefui.

18. Be to, generalinë taryba ásipareigoja gauti ið vyriausybës þemës, duo-danèios deðimt tûkstanèiø auksinø pajamø, ir skirti jà tam marðalkai, kurispirmasis suðauks tûkstantá raiteliø á ðauktiniø kariuomenæ ir perleis juos ge-nerolui anðefui.

19. Ðauktiniø kariuomenë privalës sutikti su visomis karinio statuto nu-matytomis bausmëmis. Taigi tas, kuris drástø ginkluotis negavæs leidimo iðgenerolo anðefo arba ið kurio nors marðalkos, bûtø laikomas vieðosios tvar-kos drumstëju ir uþ tai teisiamas visu ástatymø grieþtumu.

20. Ðauktiniø kariuomenës tikslas – tik apsaugoti mûsø sienas nuo betkokio uþpuolimo – ji bus paleista, vos tik toks pavojus praeis. Taèiau nëvienas negalës pasitraukti ið tarnybos, negavæs generolo anðefo leidimo,prieðingu atveju, bus baudþiamas pagal kariuomenës ástatymus. Diena, kadaðauktiniø kariuomenë pradës rinktis, bus nustatyta generolo anðefo ásakymemarðalkoms.

21. Jei po to, kai baigsis tarnybos laikas, kuris nors pilietis, tarnavæs ðauk-tiniø kariuomenëje, norëtø stoti á reguliariàjà kariuomenæ, generolas anðefas,kaip vyriausiasis ginkluotøjø pajëgø vadas, suteiks jam laipsná, atitinkantá tà,kurá turëjo ðauktiniø kariuomenëje.

22. Kadangi ðauktiniø kariuomenë atims ið daugelio pilieèiø galimybæbylinëtis prasidëjusiuose teismuose ir atvykti á numatytus posëdþius, genera-linë taryba susitars su vyriausybe ir nutrauks teismø posëdþius bei kitas teis-mo procedûras tol, kol ðauktiniø kariuomenë bus paleista. Tvarka, kuriavadovaujantis bus nutrauktos teismo procedûros, bus nustatyta specialiaispotvarkiais.

23. Marðalkos privalës atidþiai sekti, kad ðauktiniø kariuomenës rinkima-sis netrukdytø vykdyti vyriausybës ásakymà rinkti naujokus, kurie papildyskariuomenës pëstininkø, raiteliø ir lengvosios kavalerijos gretas.

24. Ðis potvarkis bus papildytas specialiais generolo anðefo ásakymais, ku-

4 6

riuos tuojau pat vietos valdþia skelbs visuomenei. Taigi, visi valdininkai irtarnautojai – ir civiliai, ir kariðkiai, ir baþnyèios tarnai, ir pasaulieèiai – busápareigoti kuo greièiausiai paskelbti ðá potvarká ir, kiek leidþia ágaliojimai,stengtis já nepriekaiðtingai ir laiku ágyvendinti.

Nuspræsta Varðuvoje Lenkijos karalystës generalinës konfederacijos tary-bos posëdyje 1812 m. gruodþio 20 dienà.

Pasiraðo Stanislovas, grafas Zamoiskis, Seimo ir Lenkijos karalystës gene-ralinës konfederacijos marðalkos pavaduotojas.

Kajetonas Kozmianas, Generalinës konfederacijos sekretorius.“

Pagaliau ðtai dar vienas atsiðaukimas, skirtas lenkø kariuomenës likuèiams,gráþtantiems á Lenkijà po 1812 m. kampanijos.

LENKIJOS KARALYSTËS GENERALINËS KONFEDERACIJOSKREIPIMASIS Á KARIUOMENÆ

Didvyriai! Jûs gráþtate á tëvynæ ir po daugybës pastangø bei netekèiø kaipkompensacijà parneðate bendrapilieèiams nesuteptà reputacijà ir didþiojo mû-sø tautos atkûrëjo pagarbà. Jûs priminsite brangiausius mûsø ðirdims nuopel-nus, nes jei ðá kartà buvo neámanoma pasiekti mûsø aukomis apmokëtà tikslà,lenkams vis dëlto derëjo pasirodyti vertiems to tikslo ir sudëti ðlovingas aukas.

Jûsø dràsa vertë spëlioti, kad tëvynei teks patirti skaudþiø nuostoliø, nesþus daugybë dràsuoliø, kuriuos ji apverks. Kai jûs patraukëte á ðlovingà þygá,matëme jûsø veiduose entuziazmà ir mûsø iðlietos dþiaugsmo aðaros buvopranaðas tø aðarø, kuriomis ðiandien laistome jûsø ðlovës vainikus.

Jûsø niekas nenugalëjo, jûs patys labai daþnai nugalëdavote. Jums tekoiðkæsti karo vargus – sveiki sugráþæ. Sveikiname jus, mieli tëvynës sûnûs, bran-giausi tautos vaikai, mûsø gynëjai, sveiki sugráþæ. Ateikite á ðvelnø tëvø irmotinø glëbá ir gydykite garbingas þaizdas, atgaukite iðsekusias nuo vargøjëgas. Jûs buvote mûsø ramstis; bendrapilieèiai, kurie ima á rankas ginklà,saugos jûsø poilsá. Mums dar liko ðiek tiek turto, kurá mielai paaukosimetëvynei, ir netrukus vël suliepsnosime tëvynës meile.

Jûs papasakosite apie savo kruvinas kovas, áveiktus neregëtus sunkumus,bet jûs viskà iðkentëte dël tëvynës, tad neabejojame, kad esate pasiruoðæ visatai pakartoti.

4 7

Nëra reikalo raginti jus bûti tvirtus, nes jau dvideðimt metø rodote nuste-busiai Europai nepaprastà pavyzdá. Kova tæsiasi dvideðimt metø, jûs dvide-ðimt metø liejate kraujà uþ Lenkijà, aplaistëte juo ir tolimas salas. Jûsø gene-rolai ðpagø smaigaliais kietame Kairo granite iðraiþë lenkø vardà tuo metu,kai tëvynëje jo nedrásdavo tarti. Jûs iðkëlëte Lenkijai ðlovingas vëliavas Tachoir Ebro8 pakrantëse. Dël Lenkijos jûs keliavote ledo laukais, aplaistytais krauju.Jûs kausitës uþ jà tol, kol prieðas pripaþins, jog mûsø reikalas teisus, – tonegali paneigti niekas pasaulyje.

Kai svetinga Prancûzija tapo jûsø prieglobsèiu, nes buvote tremtiniai, bevardo, be tëvynës, blaðkëtës tarp abejoniø ir vilèiø, ar galëjote tikëtis, kadateis metas, kai pasaulio didvyris, vedæs jus á pergales svetimose ir tolimoseðalyse, surinks jus tëvynëje po jûsø tëvø vëliavomis? Jûs viltingai laukëte ðiosakimirkos. Ið jo rankø gavote erelius – apdovanojimus, kuriuos sugebëjotedràsiai ginti. Juk bûtent jis davë jums gyvenimà, karaliø ir ástatymus. Jisprisiuvo prie jûsø vëliavø raitelá su kalaviju rankose (Lietuvos herbas). Dràsiølietuviø pulkai dalijasi vargais, ðlove ir viltimi. Taigi, tik pasiaukodami beiðlygø ir bûdami tokie patys tvirti, jûs sulauksite geresnio likimo.

Didvyriai! Ne tie, kuriems fortûna paðalina visas kliûtis ir lengvai iðpildojø norus, nusipelnë istorijoje bûti minimi greta nemirtingøjø makedonieèiøir romënø didvyriø, bet tie, kurie ryþtingai prieðinasi sunkumams, áveikianesëkmes, savo tvirtybe nugali fortûnos nepastovumà.

Kliûtys ir nelaimës formuoja þmoniø ir tautø patirtá. Nelaimëse atsisklei-dþia jø sielos didybë ir nuðvinta jø nuopelnai.

Didvyriai! Jaunieji ginklo draugai ims ið jûsø pavyzdá. Bûkite pavyzdys irðioje naujoje kampanijoje. Mûsø priesakai nesikeièia. Karo fronte jûs pakar-tojote tuos priesakus, kuriuos mes paraðëme ant tëvynës altoriaus. Jûs savodràsa ir tvirtybe ágysite naujø nuopelnø, o mes veiksime, kad pasiektumetrokðtamø rezultatø palikuonims ir, vos tik tëvynë pareikalaus, paaukosimeviskà, kà turime.

Suraðyta Varðuvoje, per Lenkijos karalystës konfederacijos generalinës ta-rybos posëdá 1813 m. sausio 8 dienà.

Konfederacijos marðalkos vardu pasiraðo Stanislovas Zamoiskis.

Tà patá 1813 m. sausio mënesá Jo Didenybë karalius suteikë ponui kuni-

8 Upës Portugalijoje ir Ispanijoje.

4 8

gaikðèiui Juozapui Poniatovskiui, karo ministrui ir kunigaikðtystës ginkluo-tøjø pajëgø vadui, plaèiausius ágaliojimus kurti kariuomenæ, komplektuotikarininkø ir kareiviø kadrus bei aprûpinti juos ginklais ir maistu.9 Lenkøkariuomenë 1813 m. vasario 7 d. pasitraukë ið Varðuvos. Ji nuþygiavo á Kro-kuvà ir iðbuvo ten iki geguþës pradþios. Ten buvo suformuotas Krakø kor-pusas, vadovaujamas pulkininko Oborskio. Kunigaikðèio Juozapo Ponia-tovskio vadovaujamas lenkø kariuomenës korpusas, atsitraukæs á Krokuvà,turëjo vos tris tûkstanèius vyrø. Geguþës pirmosiomis dienomis korpuse bu-vo daugiau nei dvylika tûkstanèiø puikios bûklës vyrø. Pabûklø nedaug, betbuvo penki tûkstanèiai kavaleristø, kurie turëjo labai puikius þirgus. Korpu-sas gavo leidimà þygiuoti per austrø þemes ir 1813 m. birþelio 10 d. pasiekëCitau. Spalio 14 d. Napoleonas paskyrë kunigaikðtá Poniatovská imperijosmarðalu.

9 Ðtai kokios bûklës buvo Lenkijos tvirtovës 1813 metø vasario mënesá. Modline divizijosgenerolas Daendelas vadovavo águlai, kurioje buvo tûkstantis saksø, tûkstantis prancûzø ir ðeðitûkstanèiai lenkø. Tvirtovë kapituliavo gruodþio 25 dienà. Zamostëje generolas Haukë vadovavoketuriø tûkstanèiø lenkø águlai. Fortas kapituliavo gruodþio 22 dienà. Èenstachavoje stovëjo devy-niø ðimtø lenkø águla.

4 9

II SKYRIUS

Deðimtos knygos pabaigoje apraðiau, kaip 1812 m. gruodþio 7 (19) d.imperatorius Aleksandras iðvyko ið Peterburgo á Vilniø. Trumpai paminësiupagrindinius ankstesnius ávykius:

Spalio 9 (21) d. Sankt Peterburge Aleksandras nusiuntë kunigaikðèiuimarðalui Kutuzovui toká laiðkà:

„Kunigaikðti Michailai Larionovièiau, ið kunigaikðèio Volkonskio gavauraportà, kuriame raðoma apie jûsø pasimatymà su vyriausiuoju prancûzø ka-riuomenës adjutantu Loristonu. Prieð jums iðvykstant á patikëtà kariuomenæbuvome susitikæ ir jûs girdëjote mano tvirtà galutiná apsisprendimà nevestisu prieðu jokiø taikos derybø.

Dabar, po minëto atsitikimo, privalau taip pat ryþtingai pakartoti, kadmano principas jokiu bûdu neturi bûti paþeistas – jo turi bûti grieþtai ir beiðimèiø laikomasi.

Likau labai nepatenkintas, kai suþinojau, jog generolas Benigsenas susiti-ko su Neapolio karaliumi, nors neásivaizduoju, koks galëjo bûti to susitiki-mo tikslas.

Iðreiðkiau jam nepasitenkinimà dël tokio þingsnio, reikalauju jûsø atidþiaiir grieþtai sekti, kad kiti generolai jokiu bûdu nesusitikinëtø su prieðu ir jo-kiu bûdu nesitartø, – to reikia vengti be iðlygø.

Visi nurodymai, kuriuos gavote ið manæs, visi raðtiðki mano ásakymai –trumpai, viskas turi jus átikinti, jog mano sprendimas yra tvirtas ir ðiuo metujoks prieðo pasiûlymas neprivers manæs baigti karo ir taip susilpninti ðventàpareigà atkerðyti uþ nuskriaustà tëvynæ.

Pasiraðo ir t. t. Aleksandras“.

5 0

Vos tik Loristonas sugráþo ið rusø kariuomenës ðtabo, Napoleonas liepëruoðtis trauktis. Spalio 7 (19) d. buvo iðsiøsti ligoniai, ið Kremliaus iðveþtitrofëjai. 7 (19) d. buvo evakuota visa Maskva, iðskyrus Kremliø, kurá marða-las Mortjë, paliktas su nedideliu kariø bûriu, buvo ápareigotas susprogdin-ti, – jis ið dalies tai padarë spalio 9 (21) dienà.

Kutuzovas, kuris buvo informuotas jau anksèiau, dar negavæs minëto laið-ko, þinojo apie tvirtà imperatoriaus Aleksandro pasiryþimà nepriimti jokiøsiûlymø taikytis ir jau buvo gavæs ásakymà pradëti kovos veiksmus, vos tikpajus, kad gali imtis iniciatyvos. Jis padalijo savo kariuomenæ á penkias kolo-nas: pirmajai vadovavo vyriausiasis adjutantas grafas Orlovas-Denisovas, ant-rajai – generolas Bagovuèas, treèiajai – grafas Ostermanas, ketvirtajai – gene-rolas Doktorovas, penktajai – generolas Rajevskis.

Trys pirmosios kolonos, kurioms tiesiogiai vadovavo generolas Benigse-nas, spalio 5 d. persikëlë per Naros upæ ir þygiavo nurodytu marðrutu. Pogana arðiø kautyniø, kurias Neapolio karalius pralaimëjo, Napoleonas, iðvy-kæs ið Maskvos spalio 7 (19) d., su didþiàja kariuomenës dalimi pasuko ásenàjá Kalugos kelià, kad galëtø susijungti su Neapolio karaliaus avangardu.Spalio 12 (24) d. ávyko Malyj Jaroslaveco kautynës. Jos buvo sunkios irpareikalavo daug kraujo, nes abi kariuomenës ánirtingai kovësi.

Napoleonas buvo priverstas atsisakyti plano þygiuoti Kalugos keliu ir pa-siekti Smolensko kelià. 17 (29) d. visi prancûzø kariuomenës korpusai pasu-ko ta kryptimi, rusø kariuomenë sekë ið paskos.

Traukiantis ávyko keletas mûðiø, garsiausias ið jø – Viazmos, pagaliauspalio 28 d. (lapkrièio 9) Napoleonas su gvardija pasiekë Smolenskà. Ka-riuomenë sekë ið paskos, dël bado, ðalèio ir kautyniø ji neteko daug kariø.Nuo spalio 26 d. (lapkrièio 7) ruduo, iki ðiol nepaprastai graþus, uþleidovietà dideliems ðalèiams ir sniegui. Keliai pasidarë slidûs ir beveik netinkamiþirgams, kurie dar buvo likæ prancûzø kariuomenei. Nebuvo nei laiko, neipriemoniø juos tinkamai pakaustyti. Kariuomenës stovyklose naktimis mir-davo iðsekæ þmonës, neturintys tokiam metø laikui tinkamø drabuþiø. Beto, vis labiau ëmë stigti maisto. „Tada prasidëjo siaubo scenos, dël kuriøprancûzø traukimasis iðgarsëjo kaip viena baisiausiø þmonijos patirtø nelai-miø. Kariai ðimtais krisdavo nuo iðsekimo ir ðalèio. Kelias buvo nuklotaslavonais ir panëðëjo á nesibaigiantá ðlykðtø mûðio lauko paveikslà.“1

1 Skaityti Buturlinà.

5 1

Taèiau kunigaikðtis Kutuzovas forsuotu þygiu pasiekë Krasnoje anksèiaunei prancûzai, kurie, palikæ Smolenskà lapkrièio 2 (14) d., buvo priverstidurtuvais prasiskinti kelià. Lapkrièio 5 (17) d. ávyko kautynës prie Krasnoje.Rezultatas buvo toks, kad prancûzø kariuomenë, labai iðretëjusi dël nukau-tø, suþeistø ir paimtø á nelaisvæ kariø, buvo priversta trauktis iki Berezinosnuolat ákyriai persekiojama ir kasdien netekdama þmoniø, þirgø, pabûklø irgurguoliø.

Nors ir labai stengtasi sulaikyti Napoleono kariuomenës likuèius, besike-lianèius per Berezinà, jam pavyko pastatyti tiltà ir prasiskinti kelià, áveikusvisus gresianèius pavojus.

„Per Berezinà keltasi dvi dienas – lapkrièio15 (27) ir 16 (28). Jau paèiojepradþioje keltasi netvarkingai, nes kiekvienas norëjo bûti pirmas ir iðgelbëtine tik savo gyvybæ, bet ir grobá bei pinigus, kuriuos sugebëjo iðsigabenti iðMaskvos. Sàmyðis dar padidëjo, kai rusø kariuomenë atmuðë Dombrovskioir Viktoro korpusus, – tada visi puolë prie tilto ir prasidëjo didþiausias koð-maras. Artilerija ir gurguolës, kavalerijos ir pëstininkø likuèiai – visi puolëprie tilto. Stipresni nustûmë silpnesnius á vandená, kareiviai nebeklausë kari-ninkø, o vadai nebesirûpino pavaldiniais, daug nelaimingøjø sutraiðkë pa-bûklai. Daugelis puolë á upæ, tikëdamiesi jà perplaukti, bet juos áveikë ðaltis.Kiti pabandë þengti per plonà ledà, uþtraukusá kai kurias upës vietas, betálûþo. Visur buvo girdëti riksmai ir dejonës, nors kai kurie ir bandë tiestipagalbos rankà nelaimingiesiems, maldaujantiems draugø gailestingumo; ke-liantis per upæ þuvo septyni tûkstanèiai vyrø.“

Pulkininkas Buturlinas, pateikæs tikslià ir smulkià tø dviejø dienø ata-skaità, raðë: „Tai, kà mes papasakojome, parodo, kad prancûzai sëkmingaipersikëlë per Berezinà, bet brangiai uþ tai sumokëjo. Jie neteko dvideðimtpenkiø patrankø, á nelaisvæ pateko ðeðiolika tûkstanèiø, nukauta daugiau neidvylika tûkstanèiø kartu su kariais, nuskendusiais Berezinoje.“2 Toliau,404 puslapyje, raðo: „Raðydami ðá kûriná buvome neðaliðki, tad negalime slëpti,kad prancûzø imperatoriaus elgesys nusipelno didþiausio pagyrimo. Neiðven-giamas pavojus dar kartà paþadino karo genijø... Apsuptas ið visø pusiø Na-poleonas nepametë galvos: iðmoningai manevruodamas jis apgavo prieðo ge-nerolus ir, galima sakyti, iðslydo tarp kariuomeniø, pasirengusiø já pulti, jisprasibraudavo gerai parinktu marðrutu ir puikiai iðnaudodavo jam palankius

2 Skaityti Buturlinà, 1812 metø kampanija, II tomas, p. 386.

5 2

reljefo ypatumus. Blogos bûklës tiltai, kuriø jis negalëjo sutvirtinti, buvo vie-nintelë prieþastis, dël kurios jo operacijos lëtëjo ir tekdavo patirti daug aukø.“

Napoleonas, toliau þygiuodamas per Pleðèenicus ir Staikus, lapkrièio 21 d.(gruodþio 3 d.) pasiekë Maladeèinà.3 Ten paraðytas jo dvideðimt devintasisbiuletenis. Lapkrièio 23 d. (gruodþio 5) jis pasiekë Smurgainius, sukvietë áimperatoriðkàjá ðtabà visus ten buvusius generolus ir paskelbë: kol jo nebus,vadovauti kariuomenei paveda Neapolio karaliui. Tada sëdo á paðto kinkináir, lydimas keliø generolø, iðvyko á Paryþiø. Jis neuþsuko á Vilniø, bet tikapsistojo tolimo priemiesèio pusiau sudegusiame name , èia pasikeitë arkliusir apie valandà pasikalbëjo su kunigaikðèiu de Basano, kuris já pasitiko Medi-ninkuose.

Lapkrièio 28 d. (gruodþio 10) Napoleonas atvyko á Varðuvà. Ðtai kaipponas de Pradas apraðo jo atvykimà á ðá miestà ir pokalbá su Varðuvos kuni-gaikðtystës ministrais, kuriems suteikë audiencijà.

„Papasakojau jam, – raðë de Pradas4 , – apie kunigaikðtystës bûklæ. Ji ne-buvo puiki. Ryte buvau gavæs raportà apie neseniai ávykusias kautynes prieBugo, netoli Krislovo. Jø metu du naujokø batalionai po antrosios salvësmetë ginklus, taip pat pasakiau, jog manau, kad tø paèiø daliniø, kurie turë-jo dvylika ðimtø arkliø, aðtuoni ðimtai krito, nes naujokai jø nepriþiûrëjo.Dar daugiau, penki tûkstanèiai rusø su patranka traukia á Zamostæ. Pasakiau,kad derëtø tyliai evakuoti ambasadà ir tarybà iki prieðo pasirodymo, nes di-plomatiniam korpusui dabar èia nesaugu. Kalbëjau apie kunigaikðtystës ir

3 „Gruodþio 3 d. Maladeèinoje laukë ten susirinkæ dvideðimt kurjeriø su laiðkais ið Paryþiaus,raðytais nuo lapkrièio 1 iki 19 dienos. Imperatorius uþmetë aká – juose tik neþymûs nerimo þenklai...Jis jau þino, kà atsakyti. Iðkvieèia Valstybës tarybos auditoriø de Forþe, kuris atvyksta ið Paryþiaus sureikalingais dokumentais, ir klausinëja apie keliø saugumà. Visur – nuo Reino iki Oderio ir nuoOderio iki Nemuno, vieðpatauja niûri ramybë. Tiesos nebegalima slëpti nuo visø. Jà turi iðgirsti.Imperatorius nori pats papasakoti Prancûzijai apie nelaimingà traukimàsi. Nuo Smolensko laikøneparaðytas në vienas biuletenis, nes reikëjo bûti atsargiam. Molodeèno biuletenyje nenutylëtaniekas... Bet kol Napoleonas pasakoja apie ðalèio padarytus nuostolius, ðaltis darosi dvigubai smar-kesnis ir mes atsiduriame blogesnëje fizinëje ir moralinëje bûsenoje nei ta, kuri kà tik buvo apraðyta.Paskutiniai kariuomenës daliniai sunaikinti. Rankos priðàla prie geleþies, aðaros stingsta ant skruos-tø, jautiesi sukaustytas, sustingæs, svyruoji... Vargas tam, kuris pargriuvo!.. (a).“ Barono Feno 1812 me-tø Rankraðtis, II tomas, p. 418–419.

(a) „Buvome tokie iðsekæ ir sustiræ, kad vargiai galëjome atpaþinti vienas kità. Þygiavome niûriaitylëdami... Gyvybiniai organai, raumenys buvo taip nusilpæ, kad buvo labai sunku suvokti ëjimokryptá ir iðsaugoti pusiausvyrà... Greità mirtá pranaðavo iðbalæ veidai, savotiðkas idiotizmas, neriðlikalba, nusilpæs regëjimas.“ (Daktaro Larejaus Atsiminimai, IV tomas, p. 106, 107 ir 127).

4 Skaityti Ambasados Lenkijoje istorijà, p. 211 ir kt.

5 3

lenkø skurdà. Jam nepatiko tokia mintis ir jis gyvai paklausë: „Tai kas gijuos nuskurdino?“ Atsakiau, jog nuskurdino tai, kà jie darë pastaruosius ðeðe-tà metø, dar pereitø metø nederlius ir kontinentinë blokada, visiðkai nelei-dþianti jiems prekiauti. Kai baigiau, jis uþsiplieskë: „Kur yra rusai?“ Atsakiau,nes jis neþinojo. „O austrai?“ Atsakiau: „Jau dvi savaites apie juos negirdëjaukalbant.“ „O generolas Reinjë?“ Papasakojau viskà, kà kunigaikðtystë padarëdël kariuomenës. Jis nieko nebuvo girdëjæs. Prakalbau apie lenkø kariuome-næ. „Vykstant kampanijai, nemaèiau në vieno“, – replikavo jis. Paaiðkinau,kodël ir kaip iðskaidytos lenkø pajëgos beveik iðtirpo aðtuoniasdeðimties tûks-tanèiø kariuomenëje. „Ko lenkai nori? Bûti prûsais, jei negali bûti lenkais? Okodël ne rusais?“ – paklausë supykæs Napoleonas. Paaiðkinau, kodël lenkaiprisiriðæ prie prûsø valdþios. Napoleonas lenkams nepriekaiðtavo. „Dabar pa-þástu juos dar geriau, vakar keli kunigaikðtystës ministrai buvo uþsukæ pasmane vakarienës ir svarstë, kad reikëtø vël praðyti prûsø globos, nes tai vie-nintelis gelbëjimosi ratas. Reikia paðaukti deðimt tûkstanèiø lenkø kazokø.Pakaktø ieties ir þirgo. Jie sustabdytø rusus“, – pasiûlë Napoleonas. Pasiprie-ðinau tai minèiai, nes maniau, kad ji tikrai klaidinga. Jis spyriojosi, að gyniau-si. Galø gale paaiðkinau, kad manau, jog naudos gali atneðti tik gerai organi-zuota, apmokama ir aprûpinta kariuomenë ir t. t.

Netrukus jis mane paleido ir papraðë po pietø atvesti kunigaikðtá Stanis-lovà Potocká ir finansø ministrà, kuriuos pristaèiau jam kaip du labiausiaivertus pasitikëjimo tarybos narius...

Atvykome pas já apie treèià valandà, jis kà tik buvo papietavæs. „Kieklaiko að esu Varðuvoje?... Aðtuonios dienos... Nagi ne, dvi valandos“, – pasa-kë juokdamasis. Daugiau jokios áþangos. „Nuo didingo iki juokingo – tikvienas þingsnis. Kaip jûs laikotës, pone Stanislovai, o jûs, pone finansø mi-nistre?“ Á pakartotinius tø ponø protestus ir jø kalbas, kad dþiaugiasi maty-dami já sveikà ir gyvà po daugybës pavojø, atsakë: „Pavojai. Në menkiausio.Gyvenu nuolat judëdamas. Kuo daugiau turiu rûpesèiø, tuo man geriau.Tik karaliai tinginiai tunka savo rûmuose, taèiau að – tai þirgas ir stovyklos...Matau, kad jûs èia gerokai sunerimæ. Todël, kad þinome tik tiek, kiek gandømus pasiekia. Kariuomenë puikios bûklës, turiu ðimtà dvideðimt tûkstanèiøvyrø. Að visada triuðkinau rusus. Jie bijo kautis su mumis. Tai nebe Frydlan-do ir Eilau kareiviai. Vilniuje iðsilaikysime. Vykstu ieðkoti trijø ðimtø tûks-tanèiø vyrø. Nuo sëkmës rusai suáþûlës. Stosiu su jais á du tris mûðius prieOderio ir po ðeðiø mënesiø vël bûsiu prie Nemuno. Að daugiau vertas soste,

5 4

nei kariuomenës prieðakyje. Þinoma, palieku jà apgailestaudamas, bet reikiastebëti Austrijà ir Prûsijà, o soste að vertas daugiau nei kariuomenës prieðaky-je. Tai, kas atsitiko, – niekis, tai nelaimë, klimato poveikis. Prieðas èia nie-kuo dëtas, að já visada triuðkinau. Mane norëjo apsupti prie Berezinos... Tu-rëjau gerus karius ir patrankas, pozicija buvo nuostabi. Tûkstantis penki ðimtaisieksniø pelkës, upë – tai pasikartojo du kartus.“ Daug kalbëjo apie uþgrû-dintas ir silpnas sielas, po truputá apie viskà, „kà galima perskaityti dvideðimtdevintajame biuletenyje.“ Paskui tæsë: „Maèiau visko! Prie Marengo manetriuðkino iki ðeðtos valandos vakaro, kità dienà buvau Italijos ðeimininkas.Po Eslingo tapau Austrijos ðeimininku. Erchercogas tarësi, kad sustabdë ma-ne, paskelbë neþinia kokius niekus, mano kariuomenë jau buvo paþengusipirmyn pusæ ljë, nesuteikiau jam garbës atsikvëpti, aiðku, kas bûna, kai kurnors esu að. Negaliu sukliudyti, jei Dunojuje vandens lygis per naktá pakylaðeðiolika pëdø. Ach, jei tai nebûtø atsitikæ, su Austrijos monarchija bûtøbaigta. Bet danguje buvo paraðyta, kad turësiu vesti erchercogaitæ.“ Tai pasa-kë linksmai. „Rusijoje taip pat negalëjau sukliudyti ðalèiams. Man kiekvienàrytà bûdavo praneðama, kad naktá netekau deðimties tûkstanèiø þirgø. Kà gi,buvo kaip buvo. Taip atsitiko penkis ar ðeðis kartus. Mûsø normandiðkiarkliai ne tokie iðtvermingi, kaip rusø, jie neatlaiko daugiau nei devyniø laips-niø ðalèio. Tas pats ir þmonëms. Paimkime bavarus, jø nebeliko në vieno.Galbût sakys, kad per ilgai uþsisëdëjau Maskvoje. Gal ir taip, bet buvo gra-þus oras, neáprastai ðilta, laukiau, kad bus sudaryta taika. Spalio 5 d. pasiun-èiau dël jos derëtis Loristonà. Galvojau traukti á Peterburgà, laiko turëjau, ápietines Rusijos provincijas, praleisti þiemà Smolenske. Laikysimës Vilniuje.Palikau ten Neapolio karaliø. Ach, ach! Politika yra didelis teatras. Kas nie-kuo nerizikuoja, tas nieko ir nelaimi. Nuo didybës iki juokingumo tëra vie-nas þingsnis. Rusai parodë, kokie jie. Imperatorius Aleksandras yra mylimas,jie turi pulkø pulkus kazokø. Tai nepaprasta tauta. Laisvieji valstieèiai mylisavo valdþià. Bajorai sëdo ant þirgø. Man buvo siûloma iðlaisvinti baudþiau-ninkus, bet nepanorau, – jie bûtø viskà nuniokojæ ir tai bûtø buvæ baisu. SuAleksandru kariavau garbingà karà, bet kas bûtø pagalvojæs, kad bus suduo-tas toks pat smûgis, kaip Maskvos gaisras? Dabar tai verèiama ant mûsø, betjuk taip pasielgë bûtent jie. Romoje tai bûtø buvusi garbë. Su manimi þygia-vo daug prancûzø, jie geri pavaldiniai, mes dar susitiksime.“ Paskui ëmë svai-èioti apie kazokø korpuso sudarymà, kuris, jo paklausius, turëjo sulaikytirusø kariuomenæ, prieð kurià neseniai iðtirpo trys ðimtai tûkstanèiø prancû-

5 5

zø. Veltui ministrai kantriai aiðkino apie ðalies bûklæ – jis jø nesiklausë. Ikitol buvau nusprendæs nesikiðti. Nedrásau veltis á pokalbá, kol neprasidëjokalba stengiantis já sugraudinti dël ðalies skurdo. Jis sutiko paskolinti du artris milijonus Pjemonto bilonø, kurie jau prieð tris mënesius buvo atgabentiá Varðuvà, ir tris ar keturis milijonus banknotais ið Kurðo gauta kontribucija.Paraðiau ásakymà iþdo ministrui. Pasakë, kada vël susitiks su diplomatiniukorpusu. „Tai ðnipai, – kalbëjo jis, – negalëjau jø pakæsti savo ðtabe. Bet jiebuvo atsiøsti. Jie visi iki vieno ðnipai, tik tai ir daro, kad siuntinëja savovaldovams praneðimus.“ Pokalbis truko apie tris valandas. Ugnis uþgeso,visiems pasidarë ðalta. Imperatoriui buvo ðilta kalbant ir jis nieko nepaste-bëjo. Á pasiûlymà keliauti per Silezijà atsakë: „Ach! Ach! Prûsija...“ Paskuivël pakartojo, kad nuo didybës iki juokingumo tëra vienas þingsnis, pasi-teiravo, ar já atpaþino, pasakë, kad tai jam nesvarbu, vël patikino ministrus,jog juos globos, paragino mus bûti dràsius ir pareiðkë iðvykstàs. Að darkartà patikinau, kad ambasadoje niekada nebuvo pamirðta, jog tarnaujamejam. Ministrai ir að kuo pagarbiausiai ir nuoðirdþiausiai palinkëjome sau-goti sveikatà ir geros kelionës. „Jauèiuosi geriau nei kada nors. Kai imsiuveikti, jausiuosi dar geriau.“ Tokie buvo jo paskutiniai þodþiai... tada ásëdoá savo kuklias roges ir dingo.

Ministrø Tarybos pirmininkas grafas Stanislovas Potockis ir finansø mi-nistras Matuðevièius, kuriuos turëjau progos susitikti 1815 m. ir paklausinëtiapie pokalbá su Napoleonu tada, kai jie atvyko jam prisistatyti Varðuvoje, manbeveik þodis þodin pakartojo tai, kà pacitavau ið pono de Prado kûrinio.

5 6

III SKYRIUS

Visi, kurie buvo prancûzø kariuomenës traukimosi liudininkai, negalito meto prisiminti nesudrebëjæ ið siaubo. Në viename kûrinyje apie tuosávykius niekas nebuvo perdëta. Tuo, kà maèiau ir girdëjau, ásitikinau pats,kai vaþiavau per Lietuvà 1814 m. pradþioje. Apleisti ir daugiausia sude-ginti kaimai, apiplëðti ir sugriauti dvarininkø namai, krûmuose iðsibarstækaulø likuèiai, ðalia keliø sudeginti á krûvà sumesti kûnø pelenai, giliosduobës, priverstos lavonø ir uþbertos þeme, dar liudijo nesenus nelaimin-gojo atsitraukimo pëdsakus. Atsitraukdama, visø nuomone, sàjunginin-kø kariuomenë kelyje ið Maskvos á Vilniø paliko daugiau nei tris ðimtustûkstanèiø mirusiøjø, tûkstantá artilerijos pabûklø ir ðimtà penkiasde-ðimt tûkstanèiø arkliø.

Pasakojimas, kurá girdëjau savo dvare Maladeèinoje apie apverktinà pran-cûzø kariuomenës likuèiø bûklæ ir Napoleono vieðnagæ, galëjo sujaudinti irvisiðkai nejautrià sielà. Vien tik èia ðaltis þiauriai praþudë keletà tûkstanèiøkariø, nors gindamiesi nuo atðiauraus oro jie iðardë ir sudegino daugiau neipusæ áprastø Maladeèinoje mediniø namø. Kà galiu pasakyti apie tai, kàiðgirdau Vilniuje, kur daugiau nei trisdeðimt tûkstanèiø ávairiø laipsniø irtautybiø kariø lavonø buvo sudeginta ir, rusams sugráþus, uþkasta uþ mies-to átvirtinimø!

Iðgirdæs daugybæ detaliø, kurios kiekvienà kartà bûdavo tos paèios, norspasakodavo skirtingi liudininkai, matæ savo akimis, negalëjau abejoti ke-liose knygose rastø þiniø tikrumu.1 Ðtai kà raðë majoras Pfiulis: „Maþdaug

1 Ðtai keletas scenø ið pono generolo grafo de Segiuro knygos, jos primena visus baisumus,kuriuos tuo metu teko iðkæsti prancûzams, II tomas, XII skyrius, 380 ir paskesni puslapiai.

5 7

keturiasdeðimt tûkstanèiø vyrø ir dar gana gausi artilerija persikëlë per Bere-zinà, bet kaip bjauriai atrodë ta kariuomenë! Didelis ðaltis jà sunaikino, dau-gelis apverktinø aukø metë ginklus, nelaimingi kareiviai nebeturëjo apavo,apsivyniodavo kojas ávairiausiais skarmalais, kupriniø arba senø skrybëliø skiau-tëmis. Galvas ir peèius prisidengdavo tuo, kas papuldavo po ranka: lovøuþtiesalais, senais maiðais, ðiaudiniais dembliais, neseniai nudirtomis gyvuliøodomis. Laimingi buvo tie, kurie rado kokius nors senus kailinius! Sukry-þiavæ rankas, niûriai tylëdami, kareiviai ir karininkai þygiavo susimaiðæ – gvardijaniekuo nesiskyrë nuo kitø kariø: kaip ir pastarieji, gvardieèiai buvo iðsekæ, beginklø, apsiskarmalavæ. Niekas në negalvojo prieðintis ir bet koks perspëji-mas apie kazokus priversdavo greièiau þingsniuoti iðtisas prancûzø kolonas.Prancûzø nueitas kelias buvo nuklotas lavonais, o kiekviena postovio vietakità dienà bûdavo panaði á mûðio laukà. Vos tik kuris nors nelaimingasisparkrisdavo iðsekæs ið nuovargio, jo draugai, nelaukdami, kol numirs, plëðë

... „Liepsnø ðviesoje visà naktá atklysdavo vis nauji vaiduokliai, kurie stengësi nustumti seniauatvykusius. Nelaimingieji slankiojo nuo vienos iki kitos stovyklos tol, kol, áveikti ðalèio ir nevilties,pasiduodavo likimui. Tada guldavosi ant sniego uþ laimingesniø draugø rato ir mirdavo. Kai kurie,neturëdami nei kuo, nei jëgø nusikirsti aukðtas girios egles, veltui stengdavosi padegti jø kamienus,ir netrukus mirtis juos uþklupdavo ávairiausiose pozose greta medþiø.

Didþiausi siaubai vyko didelëse paðiûrëse, stovinèiose kai kur prie keliø. Ir kareiviai, ir karinin-kai – visi skubëdavo á jas ir ten susigrûsdavo miniomis. Ten kaip gyvuliai spausdavosi vienas prie kitoaplink keletà lauþø. Gyvieji, negalëdami nuneðti nuo ugnies mirusiøjø, guldavosi ant jø ir patysmirdavo, tokiu bûdu padarydami lovà naujoms aukoms. Netrukus pasirodydavo naujos miniosbastûnø, kurie, negalëdami patekti á tas skausmo buveines, jas apsiausdavo.

Daþnai jie iðardydavo sauso medþio sienas ir susikurdavo lauþus. Kartais, nustumti tolyn ir puolæá neviltá, bandydavo ásitaisyti kokià prieglaudà. Jø sukrautø lauþø ugnys pasiekdavo sienas ir paðiû-rëse buvæ leisgyviai nuo ðalèio kareiviai sudegdavo liepsnose. Tie, kurie tuose bûstuose iðgyvendavo,ryte rasdavo savo draugus, sustingusius krûvose aplink uþgesusius lauþus. Kad iðlástø ið ðiø kapavie-èiø, jie turëdavo didþiulëmis pastangomis ropðtis per nelaimingøjø, tarp kuriø kai kurie dar kvëpuo-davo, krûvas.

Zupranuose, tame paèiame miestelyje, kuriame rusø partizanas Seslavinas tik valandà pavëlavæsvos neuþklupo imperatoriaus, kareiviai susibûræ aplink sudegino namus, kad galëtø nors trumpamsuðilti. Gaisrø atðvaitai pritraukë nelaiminguosius, kurie nuo didþiulio ðalèio ir kanèiø buvo pradëjækliedëti. Atbëgæ jie grieþë dantimis, pamiðëliðkai kvatodami puolë á liepsnas ir þuvo iðtikti siaubingøtraukuliø. Jø iðbadëjæ draugai viskà stebëjo nesijaudindami, atsirado ir tokiø, kurie traukë subjauro-tus, liepsnose apkepusius kûnus ir, nëra ko abejoti, kimðo á burnas tà ðlykðtø maistà!

Tai buvo paèios civilizuoèiausios Europos tautos kariuomenë, kaþkada tokia praðmatni, skynusipergales, jos vardas dar skambëjo visose nukariautose sostinëse. Jos dràsiausi kariai, neseniai iðdi-dþiai perëjæ daugybæ pergalës laukø, nebeteko kilnios iðvaizdos: skarmaluoti, basi, þaizdotomiskojomis, besiramstydami puðies ðakomis jie bastësi ir visas jëgas bei atkaklumà, kurá iki tol rodënorëdami nugalëti, dabar demonstravo sprukdami.“

5 8

varganus drabuþius, kad prisidengtø skarmalais. Visi pakelës namai ir paðiû-rës buvo padegti, kareiviai slampinëjo po ugná, nejausdami, kad ji juos ryja,jie nebeturëjo jëgø pasitraukti á ðalá – kità dienà visos lauþavietës buvo pilnospusiau iðkepusiø lavonø. Kelias á Rusijos gilumà buvo pilnas belaisviø, kuriøniekas nesivargino nei lydëti, nei priþiûrëti. Siaubo scenos vertë þmones dre-bëti: pajuodæ nuo dûmø vargðai kareiviai lyg ðmëklos klaidþiojo tarp draugølavonø, kol iðsekdavo ir krisdavo, kad nebeatsikeltø; basi, gangrenuotomiskojomis jie klajojo beveik praradæ sàmonæ. Daugelis nebegalëjo kalbëti, kaikurie, apimti velniðko sàstingio, kepë rastus lavonus ir maitinosi broliø mësaarba grauþë savo paèiø kûno dalis. Daugelis nebeturëjo jëgø ieðkoti malkø,pakurstyti lauþus, kuriuos rado dar tebesikûrenanèius, tad glaudësi prie bai-gianèiø iðblësti þarijø, ásitaisæ ant draugø lavonø. Jie mirdavo tuoj pat, kaiuþgesdavo lauþas. Buvo tokiø, kurie prarado nuovokà ir krapinëjo po degan-tá lauþà, ieðkodami jame mirties. Jø dejonës neatbaidydavo draugø, kuriepaskui juos ðokdavo á liepsnas, ir t. t.“

Napoleono iðvykimas galutinai demoralizavo paskui já traukusios kariuo-menës likuèius. Miuratas, neseniai perëmæs vadovavimà, bet negalintis nie-kuo padëti kariuomenei, nepajëgiantis atkurti disciplinos dezorganizuotojekareiviø masëje, galvojanèioje tik apie savo paèios iðsigelbëjimà, lapkrièio24 d. (gruodþio 6) iðvyko ið Smurgainiø ir, nuolat persekiojamas ávairiø rusøkariuomenës daliniø, traukë Vilniaus link.

Prancûzø kariuomenës bûklë, pasiekus Vilniø, buvo prasta, beje, pavo-jinga buvo uþtrukti, nes rusams bûtø atsiradusi galimybë aplenkti miestà iratkirsti kelià trauktis per Kaunà ir Trakus – visa tai privertë Neapolio karaliøtuoj pat leistis tolyn.

Naktá ið lapkrièio 27 á 28 (gruodþio 9–10) jis paliko Vilniø. 28 dienà ámiestà áþengë rusai ir rado daug sandëliø su maistu ir amunicijos. Kadangiprancûzai pasitraukë labai greitai, tai Vilnius buvo vienintelis miestas, likæsnenuniokotas atsitraukimo kelyje nuo pat Maskvos.

Gruodþio 1 (13) d. prancûzø kariuomenë, maþdaug dvideðimt tûkstan-èiø vyrø, persikëlë per Nemunà.2

Gana sunku tiksliai nustatyti skaièiø kariø, dalyvavusiø Napoleono kam-panijoje Rusijoje, nes prancûzø kariðkiai, kurie paskelbë keletà visuomenei

2 Kai kurie ðá skaièiø padidina iki dvideðimt penkiø ir net iki trisdeðimties tûkstanèiø. GenerolasGurgo manë, kad iki gruodþio 15 dienos ties Kaunu Nemunà perþengë trisdeðimt ðeði tûkstanèiaikariø.

5 9

prieinamø kûriniø, pateikia skirtingus skaièius. Atrodo, apie Napoleono pa-jëgas patikimesni tie duomenys, kuriuos pateikë grafas Rastopèinas, kai grá-þo á Maskvà prancûzams pasitraukus ir iðnagrinëjo marðalo Bertjë Maskvojepaliktus dokumentus. Ið tø dokumentø matome, kad kariø, pëstininkø irkavaleristø bûta penki ðimtai septyniasdeðimt penki tûkstanèiai ir tûkstantisdevyniasdeðimt keturios patrankos.

Labai ádomiame leidinyje apie Reino konfederacijà3 randame tokias pasta-bas: „Ið maþdaug trisdeðimties tûkstanèiø bavarø kariuomenës, nuvestos prieNemuno krantø birþelio mënesá, sugráþo tik septyni tûkstanèiai, ið jø keturitûkstanèiai buvo palikti Torûnës águloje, o trys tûkstanèiai atsidûrë Saksonijo-je. Ið keturiolikos tûkstanèiø viurtembergieèiø liko tik tûkstantis. Ið Vestfalijoskaralystei priklausanèiø provincijø atsiøstø dvideðimties tûkstanèiø naujokø,kavaleristø ir pëstininkø á namus su karaliumi Jeronimu pajëgë gráþti vos dutûkstanèiai vyrø. Ið kariuomenës, kurià surinko Hesës-Darmðtado didieji ku-nigaikðèiai, Badeno ir kiti smulkesni Vokietijos valdovai, Elbæ, vadovaujamiItalijos vicekaraliaus, pasiekë maþdaug tûkstantis penki ðimtai. Pagaliau Sakso-nijos karalius neteko maþdaug penkiolikos tûkstanèiø vyrø.“

Ðtai autentiðki duomenys apie prancûzø kariuomenës bûklæ 1813 m. sausio1 d., jai gráþus ið Rusijos.4

Atskirai kalbama apie prancûzus ir sàjungininkus.

I. PRANCÛZAI

Pësèioji gvardija – 800 kariø,Prancûzai, italai ir neapolieèiai suskirstyti á tris korpusus; du pirmieji þygia-

vo per Poznanæ, treèiasis (penkiolika ðimtø vyrø) – per Konicà, Flatovà,Ðnaidemulæ ir Dryzenà – 9 000 kariø,

Granþano divizija 1813 m. sausio 13 d. pasirodë Gdanske, joje buvo5 000 kariø.

Ið viso 14 800 kariø.Septintojo korpuso Diuriuto divizija po Kaliðo mûðo 1813 m. vasario

13 d. – 3 000.

3 Skaitykite Sulle cause e gli effetti della Confederazione Renana, II tomas, 376 ir paskesni puslapiai.4 Duomenys – ið Ploto knygos.

6 0

Barono Francisko brigada – 1 000.Ið viso prancûzø, gráþusiø ið Rusijos, – 18 800 kariø.

II. SÀJUNGININKAI

Saksø daliniø likuèiai, iðskyrus tuos, kurie buvo águlose kai kuriuose Len-kijos miestuose, – 6 000 kariø.

Bavarø likuèiai, áskaitant ir keturis tûkstanèius, uþëmusius Torûnæ, –7 000 kariø.

Vestfalieèiø likuèiai (plius penki ðimtai aðtuoniasdeðimt keturi arkliai) –1 900 kariø.

Viurtembergieèiø likuèiai – 1 000 kariø.Badeno ir Heseno likuèiai – 1 500 kariø.Lenkø likuèiai, iðskyrus Zamostës ir Modlino águlas, – 6 000 kariø.Ið viso sàjungininkø, gráþusiø ið Rusijos, 23 400 kariø.Ið viso 42 200 kariø.Á ðá skaièiø neáeina pagalbiniai austrø, prûsø ir saksø korpusai, marðalo

Makdonaldo korpusas, blokavæs Rygà. Èia kalbame tik apie kariuomenæ,pasitraukusià ið Maskvos. Generolas Gurgo nesutinka su pono grafo de Se-giuro pateiktais duomenimis ir 494 psl. nurodo tokius skaièius:

Daliniai, persikëlæ per Nemunà ties Kaunu, – 36 000 kariø.Deðimtasis korpusas – 30 000 kariø.Kunigaikðèio Poniatovskio lenkø korpusas5 – 20 000 kariø.Septintasis Reinjë saksø-prancûzø korpusas – 15 000 kariø.Austrø korpusas – 26 000 kariø.Ið viso 127 000 kariø.

Neapraðinësiu nei Napoleono kelionës ið Varðuvos á Drezdenà, kur jissustojo kelioms valandoms, nei skubraus jo pasitraukimo á Paryþiø, kur at-vyko gruodþio 18 d. – po dviejø dienø, kai buvo paskelbtas jo Maladeèinojeraðytas biuletenis, sukëlæs liûdesá ir sielvartà. Neapraðinësiu në to, kaip perPrûsijà traukësi Miurato vadovaujamos kariuomenës likuèiai, spaudþiami ir

5 Kunigaikðtis Poniatovskis atvyko á Varðuvà gruodþio 25 dienà su savo korpusu ir atsigabenotrisdeðimt pabûklø. (Baronas Fenas, Rankraðtis, 1813, I tomas, p. 30).

6 1

persekiojami juos besivejanèiø rusø korpusø. Pakaks pasakyti, kad gruodþio15 d. rusø avangardas, vadovaujamas generolo Vitgenðteino, persikëlë perNemunà ir áþengë á Prûsijà, generolas kunigaikðtis Ðvarcenbergas pasitraukë áPultuskà, o marðalas Makdonaldas, ið visø pusiø apsuptas prie Rygos, po to,kai greitai ir netikëtai pasitraukë Napoleonas, gruodþio 18 d. gavo ásakymàtrauktis nuo Dauguvos Klaipëdos link.

Nekalbësiu apie karines operacijas, vykusias viena po kitos iki 1815 m.,nebent to prireiks, kad nenutrûktø ávykiø grandinë, priminsiu pagrindiniusmûðius iki galutinës taikos sudarymo Paryþiuje. Ilgëliau apsistosiu pasakoda-mas apie ávairias derybas, kurios po truputá atëmë ið Napoleono sàjunginin-kus ir suformavo prieð já galingà lygà, kuri pakirto jo galybæ ir nuvertë nuososto, nes tie pertvarkymai ir sutartys tarp ávairiø karaliðkøjø dvarø visiðkaisugriovë lig tol egzistavusià Europos politinæ sistemà ir lëmë permainas, ku-riø viena ið pasekmiø, susiklosèius tam tikroms aplinkybëms, turëjo bûtiLenkijos atkûrimas.

Imperatorius Aleksandras, gruodþio pradþioje iðvykæs ið Peterburgo, gruo-dþio 10 (22) d. atvyko á Vilniø ir paskubëjo Kutuzovui pareikðti pasitenki-nimà jo veiksmais bei áteikë garbingiausius apdovanojimus. Prieð iðvykda-mas ið Peterburgo jau buvo davæs Kutuzovui Smolenskiðkio pravardæ, pri-mindamas Krasnoje kautynes ir Smolensko iðvadavimà. Gruodþio 12 (24)d., per Aleksandro gimtadiená, marðalas dar buvo apdovanotas Ðventojo Ge-orgijaus didþiuoju kaspinu. Apdovanojimas ið tikrøjø áspûdingas, nes tuometu visi já gavæ nuo imperatorës Jekaterinos laikø jau buvo miræ, o nuoPavelo I atëjimo á sostà juo niekas nebuvo apdovanotas.

Tà paèià dienà imperatorius paskelbë visuotinæ amnestijà visiems lenkøprovincijø, prijungtø prie Rusijos, gyventojams, kurie, suklaidinti Napoleo-no klastà ir paþadø, buvo nusikaltæ rusø valdþiai. Atvykus á Vilniø, vienaspirmøjø imperatoriaus rûpesèiø buvo iðvalyti ið miesto gatviø ir namø, taippat vieðøjø pastatø visus neðvarumus, susikaupusius dël daugybës prancûzøkariuomenës serganèiøjø ir suþeistøjø mieste, ir ápareigoti miesto gydytojusir chirurgus gydyti nelaiminguosius. Tuo pat metu ásakë iðveþti visus kritu-sius arklius, o sklype uþ miesto átvirtinimø palaidoti maþdaug trisdeðimttûkstanèiø ávairiø tautybiø kareiviø lavonø, besivoliojanèiø ávairiose vietose.Jie nebuvo surinkti ir palaidoti, nes trûko laiko, darbo jëgos ir, esant dvi-deðimt penkiø–trisdeðimties laipsniø ðalèiui, buvo neámanoma iðkasti duo-biø. Mieste ir jo apylinkëse jau buvo pasklidæs uþnuodytas oras ir tai galëjo

6 2

sukelti paèius tragiðkiausius padarinius, jei ne imperatoriaus sumanymas irtikslûs ásakymai, kuriuos vykdyti buvo patikëta Vilniaus universiteto medi-cinos profesoriui Bekiu, ir ðis darbà atliko labai uoliai ir tiksliai.

Vieðëdamas Vilniuje, imperatorius Aleksandras atrodë toks pats, koká jámatë prieð keletà mënesiø, dar neprasidëjus 1812 m. kampanijai, taigi, nuo-lat geras, mandagus ir malonus. Kaip ir seniau, labai maloniai priëmë visus,kurie jam buvo pristatyti.

Vilniuje imperatorius gavo dar vienà þinià, pranaðaujanèià svarbius ávy-kius. Rusijai tarnaujantis generolas majoras Dibièius neseniai sudarë sutartásu Prûsijai tarnaujanèiu generolu leitenantu Jorku. Pagal sutartá prûsø kor-pusas, kuriam jis vadovavo, atsiskyrë nuo prancûzø kariuomenës. Sutartisbuvo pasiraðyta netoli Tauragës – Poþerûnø malûne.6

Kità dienà generolas Masenbachas, perspëtas, kad jis irgi turi pasiduotipagal sutartá su generolu Dibièiumi, nedvejodamas atsiskyrë nuo Makdonal-do ir patraukë susijungti su generolo Dibièiaus bûriu, kuris artëjo nuo Til-þës. Prûsø atsimetimas gerokai susilpnino marðalo Makdonaldo korpusà,kuris, veltui laukæs Jorko kolonos, pagaliau paliko Tilþæ su septyniais tûks-tanèiais pëstininkø ir dvideðimèia pabûklø ir patraukë Karaliauèiaus (Kenigs-bergo) keliu. Já spaudë generolo Vitgenðteino vadovaujamas avangardas, ku-rá sudarë dvi divizijos. Viena þygiavo nuo Karaliauèiaus á Berlynà, kita – nuoFrydlando á Elbingà. Prûsai rusus visur pasitikdavo kaip iðgelbëtojus.

Miuratas, nebegalëdamas iðsilaikyti Prûsijos karalystëje, pasitraukë á Poz-nanæ, kur 1813 m. sausio 15 d. perdavë vadovavimà Italijos vicekaraliui ku-nigaikðèiui Eugenijui.

Generolas Tormansovas vadovavo ketvirtajai kolonai, arba didþiajai rusøkariuomenei, kartu su kariuomene traukë imperatorius ir marðalas Kutuzo-vas. Ið Vilniaus rusai per Lietuvà þygiavo á Plockà, kurá pasiekë vasario 5 die-nà. Ið ten imperatorius su marðalu Kutuzovu ir pagrindine kariuomene vasa-rio 24 d. atvyko á Kaliðà ir apsistojo keletui savaièiø.

Ávairios paskirties atskiri korpusai, sudarantys penktàjà kolonà, lëtai traukëpaskui Ðvarcenbergo, Reinjë ir Poniatovskio korpusus, besitraukianèius Vys-los link. Penkiose rusø kolonose buvo ðimtas vienuolika tûkstanèiø vyrø.

Kai austrai atidavë rusams Varðuvà, 1813 m. vasario 7 d. kunigaikðtisEugenijus, ið Miurato perëmæs vadovavimà prancûzø kariuomenei, buvo pri-

6 Skaitykite Martensà, Rinktinë, XII tomas, p. 556.

6 3

verstas pasitraukti ið Poznanës ir þygiuoti á Berlynà, kurá pasiekë 22 dienà, oið ten, persekiojamas generolo Vitgenðteino avangardo, persikëlusio per Oderákovo 2 d., toliau traukësi iki Elbës, kur sustojo 1813 m. kovo 10 dienà.

Kai kunigaikðèio Potockio korpusas nutolo nuo Varðuvos ir ketino susi-jungti su kunigaikðèio Ðvarcenbergo kariuomene prie Krokuvos, kunigaikð-tystës valdþia nutraukë darbà. Ministrø Taryba, kuriai pirmininkavo grafasStanislovas Potockis ir ministrai: teisingumo – grafas Feliksas Lubenskis,finansø – grafas Tadas Matuðevièius, vidaus reikalø – grafas Tadas Mostov-skis ir policijos – grafas Ignacijus Sobolevskis, ið pradþiø pasitraukë á Piotr-kuvà, paskui – á Èenstachavà ir ið ten, nors oficialiai ir neatleisti, iðsiskirstë,pasirengæ laukti, kas bus toliau. Kiekvienas iðvaþiavo ten, kur jam atrodëgeriausia.

Kai Varðuvà uþëmë rusai, joje par interim7 buvo sudaryta Aukðèiausiojididþiosios kunigaikðtystës taryba, kurios pirmininku tapo privatus patarëjas irsenatorius Lanskojus, vicepirmininku – Novosilcevas, nariai buvo teisingumoir karo ministerijø vadovas Tomas Vavþeckis, vidaus reikalø ministru tapoKsaveras Lubeckis, finansø – Kolombas. Dembèinskis buvo paskirtas generali-niu sekretoriumi, o kiekvienam prefektui ir subprefektui – rusø valdininkai.Varðuvoje visos policijos vadovavimas buvo patikëtas generolui Svieèinui.

Prûsijos karaliui rûpesèiø pridarë generolo Jorko poelgis, nes Prûsija darnebuvo nutraukusi ryðiø su Napoleonu, bet pagaliau jis apsisprendë (tai da-ryti vertë susiklosèiusios aplinkybës) ir, atvykæs ið Potsdamo á Vroclavà ir tenprisiglaudæs, parengë planà, kuriuo siekta iðsaugoti monarchijà. Vos tik pa-skelbë kreipimàsi á savo þemiø gyventojus, ávairiausios socialinës padëtiessavanoriø minios pareiðkë pasiruoðusios ginti tëvynæ.

1813 m. vasario mën. Prûsijos karalius su imperatoriumi Aleksandru pa-siraðë sàjungos sutartá. Derybininkai buvo kunigaikðtis Kutuzovas Smolens-kiðkis ir ponas baronas fon Hardenbergas. Pirmasis sutartá pasiraðë Kaliðevasario 16 (28) d., antrasis – Vroclave. Ðiandien sudaryta sutartis bûtø vertina-ma kaip bendrø veiksmø ir gynybos. Jos artimiausias tikslas – atkurti Prûsijàsu tokia teritorija, kuri uþtikrintø abiejø valstybiø saugumà. II str. Rusijosimperatorius pristatys ðimtà penkiasdeðimt tûkstanèiø vyrø, o Prûsija – aðtuo-niasdeðimt tûkstanèiø, be águlø. III str. Bus dedamos visos pastangos átikintiVienos dvarà, kiek galima greièiau prisijungti prie bendro reikalo, o Londono

7 Laikinai (lot.)

6 4

dvarà – tiekti Prûsijai ginklus, amunicijà ir teikti subsidijas. VII ir VIII str.8

Kaliðo sutartis buvo papildyta keliomis papildomomis konvencijomis.Kovo 19 d. Vroclave grafas Neselrodë ir baronas fon Ðteinas Rusijos vardu,o baronas fon Hardenbergas ir generolas Ðarnhorstas Prûsijos vardu pasiraðëpolitiniø principø sutartá, kuri turëjo ásigalioti tada, kai bus iðlaisvintos Rei-no konfederacijos valstybës ir Vokietijos ðiaurinës provincijos, prijungtosprie Prancûzijos imperijos.9

Apie Reino konfederacijos paleidimà vokieèiams praneðë marðalas Kutu-zovas. Atsiðaukimas pasiraðytas Kaliðe kovo 23 d. naujuoju stiliumi.

Kovo 15 d. imperatorius Aleksandras atvyko pas Frydrichà Vilhelmà á Vroc-lavà, èia abu valdovai uþmezgë draugystës ir sàjungos ryðius. Kità dienà, kovo16, valstybës kancleris baronas Hardenbergas Napoleono pasiuntiniui Berlynepraneðë, kà pasirinko karalius, o nota, kurià generolas Kruzemarkas kovo 27 d.áteikë Paryþiuje, paaiðkino pasirinkimo motyvus. Kovo 11 d. ásakas paskelbë,kad generolo Jorko elgesys yra be priekaiðtø. Karaliaus kovo 17 d. atsiðauki-mas á tautà skelbë, kad karalius netrukus pradës karà su Prancûzija, tà paèiàdienà iðleistas ásakas dël nepaprastojo naujokø ir visuotinio ðaukimø.

1813 m. geguþës 3 d. pasiraðyta Stokholmo Didþiosios Britanijos ir Ðve-dijos sutartis, kuria Ðvedijos karalius ásipareigojo parengti ne maþesnæ kaiptrisdeðimties tûkstanèiø vyrø kariuomenæ tiesioginëms operacijoms þemyneprieð bendrus prieðus. Kariuomenë veiktø kartu su rusø daliniais, vadovauja-mais Jo Aukðtybës Ðvedijos karaliðkojo princo. I str. Didþioji Britanija paþa-da ir ásipareigoja ne tik prisidëti prie Rusijos ir Ðvedijos egzistuojanèiø sutar-èiø, ne tik nekliudyti amþinam Norvegijos ir Ðvedijos susijungimui, bet irpadëti Ðvedijai ávairiomis paslaugomis, o jei reikës, paremti ðvedø ir rusøkariuomenes savo laivynu. Taèiau, siekiant Norvegijà prijungti prie Ðvedi-jos, nebus panaudota jëga, tuo labiau kad Danijos karalius sutinka prisidëtiprie Ðiaurës sàjungos tokiomis sàlygomis, kurios buvo numatytos galiojan-èiose Stokholmo ir Sankt Peterburgo vyriausybiø sutartyse. II str. DidþiojiBritanija ásipareigoja padengti 1813 m. kampanijos iðlaidas, taip pat skirtivienà milijonà svarø sterlingø aprûpinti ðvedø kariuomenei, jai transportuotiir iðlaikyti, mokëti iðmokas kiekvienà mënesá. III str. Didþioji Britanija per-leidþia Ðvedijai Gvadelupà. V ir kt. str.10

8 Skaitykite Schoëllá, Taikos sutarèiø istorija, X tomas, 193 ir paskesni puslapiai.9 Skaitykite Martensà, Rinktinë, XII tomas, p. 564.10 Skaitykite Schoëllá, Taikos sutarèiø istorija, X tomas, p. 206 ir kt.

6 5

Didþiosios Britanijos princo regento vardu sutartá pasiraðë generolas Alek-sandras Hopas ir ponas Eduardas Torntonas, Ðvedijos vardu – grafas Engst-riomas ir baronas Vesterstedas.

Ið Sen-Klu Napoleonas iðvyko balandþio 15 d., imperatorienæ Marijà Luizàpaliko regente, kol jo nebus. 25 dienà jis atvyko á Erfurtà ir ëmë vadovautikariuomenei. 30 dienà persikëlë per Saalæ ketindamas uþimti Leipcigà. Ge-guþës 2 d. generolas Vitgenðteinas11 stojo su juo á mûðá prie Gros-Gorðeno.

Nepasakosiu apie to mûðio baigtá, nepasakosiu nei apie Kionigsvartos,nei apie Vaisigo kautynes geguþës 17 d., nei apie Bauceno mûðá12 , kuriamearðiai kautasi dvi dienas, geguþës 20 ir 21, nei apie Hanau kautynes; nenoriukalbëti apie kariðkus reikalus, nes apie juos galima pasiskaityti ávairiuose kû-riniuose, o mano ketinimai kitokie.

11 Generolas Vitgenðteinas neseniai buvo perëmæs vadovavimà kariuomenei po kunigaikðèiomarðalo Kutuzovo mirties balandþio 28 dienà.

12 Prancûzai tà mûðá vadina Viurscheno mûðiu.

6 6

IV SKYRIUS

Geguþës 18 rytà rusø avanpostuose pasirodë prancûzø parlamentaras, ne-ðinas generolo Kolenkûro laiðku. Generolas praðë susitikti su imperatoriumiAleksandru, nes turi ávykdyti savo pono pavestà misijà. Po poros dienø im-peratorius paskelbë tà laiðkà susirinkime, kuriame dalyvavo Prûsijos kara-lius, Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniai, Anglijos pasiuntinys lordas Katkartas,Austrijos ir Ðvedijos pasiuntiniai grafai fon Stadion ir fon Liovenhilmas.Buvo sutarta, kad imperatorius Aleksandras atsakys, jog yra pasiruoðæs pri-imti ponà de Kolenkûrà dalyvaujant sàjungininkiø – Austrijos, Prûsijos,Didþiosios Britanijos ir Ðvedijos – atstovams. Atsakymas buvo pasiøstas áNapoleono ðtabà, tuo metu Napoleonas puolë sàjungininkø pozicijas Bau-cene – pradëjo kautynes. Todël sàjungininkai nutarë derybas nutraukti, ta-èiau, kadangi jø pasitraukimas Napoleonui didesnës naudos neatneðë, tikleido laikinai uþimti dalá Silezijos, o iki tol vykusiuose mûðiuose nuostoliaibuvo dideli, pamanyta, kad atëjo tinkamas metas susiraðinëti. Atsakymasgautas greitai. Napoleonas pageidavo sudaryti paliaubas.

Plesvico kaimas netoli Strigau buvo paskelbtas neutralia vieta. Grafas Ðu-valovas, imperatoriaus Aleksandro adjutantas, ir prûsø generolas Kleistas ge-guþës 27 d. èia atvyko derëtis su Vièencos kunigaikðèiu. Pastarasis papraðë,kad paliaubos bûtø sudarytos uti possidetis1 pagrindu, bet abu sàjungininkøágaliotiniai pirmiausia pareikalavo, kad prancûzai pasitrauktø anapus Elbës,paskui nusileido ir sutiko, kad bûtø pasitraukta tik ið Silezijos. Derybos nu-trûko, sàjungininkai toliau traukësi, o prancûzai uþëmë Lignicà bei priartëjo

1 Kadangi valdote, lot., diplomatinë kariaujanèiø pusiø formulë pripaþástant teisæ á uþimtasteritorijas.

6 7

prie Vroclavo. Pagaliau birþelio 4 d. ágaliotiniai Poiðvico kaime prie Jaueriopasiraðë paliaubas, kurios turëjo tæstis iki liepos 20 d., be to, apie jø pabaigàreikëjo praneðti prieð ðeðias dienas.

Bûta ávairiø svarstymø, kokie motyvai paskatino abi puses sudaryti ðiaspaliaubas, taèiau teisingiausia atrodo tokia nuomonë. Austrija jau buvo ási-pareigojusi ástoti á koalicijà, todël jai reikëjo ðeðiø savaièiø geriau aprûpintikariuomenæ ir sutelkti pajëgas prieð Napoleonà, jei jis po kurio laiko sulau-þytø taikà. Rusijos imperatorius ir Prûsijos karalius taip pat norëjo iðnaudotiðià pertraukëlæ. Pirmasis, kad spëtø prisitraukti rezervø, antrasis, kad galëtøbaigti apginkluoti landwerhr’à.2 Napoleonui irgi reikëjo atokvëpio. „Pasi-prieðinimas, su kuriuo susidûrë geguþës 2 ir 20 d. mûðiuose, didþiuliai nuos-toliai, pavojai, gresiantys ið ðiaurës dël galimo ðvedø iðsilaipinimo, o pietuo-se – dël galimø ryðiø nutraukimo su Austrija, – visos ðios aplinkybës vertëNapoleonà siekti paliaubø, kad galëtø sustiprinti kariuomenæ ir galbût de-rantis nustumti gresianèià audrà.“

Likus keturioms dienoms iki paliaubø sudarymo, Austrijos imperatoriusiðvyko ið Vienos á Gièinà Bohemijoje, arèiau karo lauko teatro ir derybøvietos. Iki ðiol Austrijos valdovas nevaisingai keletà kartø bandë tarpininkau-ti. Jo siøstas grafas fon Bubna birþelio 11 d. pasirodë Drezdene ir praneðëNapoleonui, kad Rusija ir Prûsija sutiko, jog Austrija bûtø tarpininke, oðioji yra pasirengusi apsiriboti tvarkos atkûrimu þemyne, jei neámanoma vi-suotinë taika. Po ilgø diplomatiniø svarstymø ir argumentavimø, Austrijosimperatorius pasiuntë grafà fon Meternichà á Drezdenà, èia 1813 m. birþelio30 d. buvo pasiraðyta sutartis, joje penki straipsniai:

I. Jo Didenybë Austrijos imperatorius siûlo savo tarpininkavimà siekiantvisuotinës taikos þemyne.

II. Jo Didenybë Prancûzijos imperatorius priima minëtà tarpininkavimà.III. Ágaliotieji prancûzø, rusø ir prûsø pasiuntiniai susirinks Prahos mieste

iki liepos 5 dienos.IV. Atsiþvelgiant, jog iki liepos 20 d. – nustatyto termino, kada baigiasi

Poiðvice pasiraðyta sutartis, lieka nedaug laiko, liepos 4 d. Jo Didenybë Pran-cûzijos imperatorius ásipareigoja nedenonsuoti minëtø paliaubø iki rugpjû-èio 10 d., o Jo Didenybë Austrijos imperatorius sutinka praðyti Rusijos irPrûsijos prisiimti tokius paèius ásipareigojimus.

2 Vokieèiø kalba þodis reiðkia kraðto gynyba. Vartotas XIX–XX a. pr. kalbant apie kai kuriø ðaliø(Austrijos-Vengrijos, Ðveicarijos, Prûsijos) kariuomenes.

6 8

V. Sutartis vieðai neskelbiama.Birþelio 30 d. sutartá ratifikavo Austrijos imperatorius, bet dël darbø,

neiðvengiamø rengiant Prahos kongresà, asamblëjos atidarymas buvo atidë-tas liepos 12 dienai. Austrijos praðymu paliaubos buvo pratæstos iki rugpjû-èio 10 d. sutartimi, kurià Noimarke visø pusiø atstovai: ponai de Flao ir diuMustjë, atstovaujantys Prancûzijai, Ðuvalovas, atstovaujantis Rusijai, ir fonKruzemarkas, atstovaujantis Prûsijai, pasiraðë 1813 m. liepos 26 dienà. Jojesakoma, kad, jei baigiantis ðiam terminui viena ið valstybiø nuspræs nutrauk-ti paliaubas, ji privalo prieð ðeðias dienas atsiøsti praneðimà á kitos ðalies gene-raliná ðtabà, ir kovos veiksmai galës prasidëti tik po ðeðiø dienø, abiem ðalimsdenonsavus sutartá.3

Prahos kongresui buvo paskirti ágaliotieji pasiuntiniai: Rusijai – baronasfon Anðtetas, Prûsijai – baronas Vilhelmas fon Humboltas, Napoleonui at-stovavo ponas de Kolenkûras, Vièencos ir Narbonos kunigaikðèiai. Pastara-sis atvyko á Prahà, bet Vièencos kunigaikðtis vëlavo ir pasirodë tik liepos28 dienà. Kità dienà grafas fon Meternichas, atstovaujantis valstybei tarpi-ninkei, pakvietë kelis ágaliotuosius pasiuntinius ir papraðë paaiðkinti, kokiosderybø tvarkos jie norëtø. Dël to buvo pasikeista keliomis notomis, po torugpjûèio 11 d. Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniai praneðë grafui fon Meterni-chui, kad tarpininkavimo dël derybø Prahoje laikas baigësi rugpjûèio 10 d. irjø ágaliojimai nutrûko. 1813 m. rugpjûèio 12 d. Austrija paskelbë karà Na-poleonui.

Po ðios deklaracijos Prahoje susirinko trys monarchai ir sutarë, kad pervisà kampanijà bus kartu su veikianèia kariuomene, tokiu bûdu kariai buspadràsinti ir sumaþës galimybë kilti ávairiausiems nesklandumams tarp skir-tingø tautø daliniø. Austrijos imperatorius pasiuntë dalyvauti kampanijojedu ðimtus ðeðiasdeðimt tûkstanèiø vyrø.

Kol truko paliaubos, vyko svarbios derybos – birþelio 14 d. Raichenbachebuvo pasiraðyta Didþiosios Britanijos ir Prûsijos finansinës pagalbos sutartis.Kità dienà, birþelio 15, pasiraðyta antroji – Didþiosios Britanijos ir Rusijossutartis, o liepos 6 d. Petersvaldau – abiejø valstybiø papildoma sutartis.4

Austrija, tarpininkaudama atkuriant taikà þemyne, sudarë papildomà sà-jungà su Rusija ir Prûsija. Galutinis tekstas buvo suredaguotas Toplice

3 Skaitykite Martensà, Rinktinë, XII tomas, p. 587.4 Skaitykite Martensà, Rinktinë, tomas XII, p. 573.

6 9

1813 m. rugsëjo 9 dienà. Tà dienà buvo pasiraðytos trys sutartys: vienà –Rusijos ir Austrijos – pasiraðë grafai fon Meternichas ir fon Neselrodë, antrà –Austrijos ir Prûsijos – grafas fon Meternichas ir baronas fon Hardenbergas,treèià – Rusijos ir Prûsijos – pasiraðë grafas fon Neselrodë ir baronas fon Har-denbergas.

Pirmojoje ið ðiø trijø sutarèiø yra dvylika straipsniø, juose iðdëstytos to-kios sàlygos. I straipsnis nurodo, kad sutartá pasiraðiusios ðalys sudaro nuoðir-dþià ir tvirtà sàjungà. Valstybës uþsitikrina savo saugumà. II str. Jos kartuágyvendins priemones taikai Europoje palaikyti ir, jei viena jø bus uþpulta,kitos jà uþstos panaudodamos paèias efektyviausias priemones. III str. Kiek-viena ðalis gaus ðeðiasdeðimties tûkstanèiø kariø paramà. IV str. ir t. t.5

Austrijos ir Didþiosios Britanijos sàjungos sutartis pasiraðyta Toplice spa-lio 3 dienà. Pasiraðë grafas fon Meternichas ir lordas Aberdinas. Imperatoriusásipareigojo kautis su bendru prieðu visomis turimomis pajëgomis. II str.Didþioji Britanija visomis savo galioje esanèiomis priemonëmis ásipareigojapalaikyti Austrijà. III str. Tarp abiejø valstybiø vyraus kuo geriausi santykiai,o su bendru prieðu sutartys bus sudaromos tik susitarus. IV str.6

Taip didþiosios Europos ðalys sudarë galingà sàjungà bendrai kovai suNapoleonu. „Jei vël prasidëtø kovos veiksmai, sàjungoje dalyvautø Rusija,Prûsija, Ðvedija, Austrija, Didþioji Britanija ir Meklemburgo kunigaikðèiai,vieninteliai Vokietijos valdovai, oficialiai atsisakæ dalyvauti Reino konfede-racijoje. Sàjungos tikslas buvo sutriuðkinti Prancûzijos pajëgø likuèius teri-torijose, kurias prijungë Napoleonas: Italijoje, didþiojoje Vokietijos dalyje,dar varþomoje Reino konfederacijos, ir, pagaliau, Danijoje. Pietuose dràsiispanø tauta ir Portugalija, palaikomos Didþiosios Britanijos, sëkmingai ko-vësi su prancûzø kariuomene ir labai padëjo Ðiaurës sàjungininkams.“

Rusijos imperatorius, Prûsijos karalius, Ðvedijos karaliðkasis princas ir ága-liotieji Austrijos ir Anglijos pasiuntiniai liepos mënesá susirinko Trachenber-ge, Silezijoje, tikëdamiesi parengti operacijø planà, nes beveik neabejojo, kadPrahos kongresas neduos jokiø rezultatø. Planas buvo parengtas 1813 m.liepos 12 dienà.

Sàjungininkø kariuomenëje buvo daugiau nei aðtuoni ðimtai tûkstanèiøvyrø, ið kuriø daugiau nei septyni ðimtai vienuolika tûkstanèiø tarnavo sep-

5 Skaitykite ðià sutartá Schoëllio Oficialiø dokumentø rinktinëje, III tomas, p. 123 ir MartensoRinktinëje, XII tomas, p. 596.

6 Skaitykite Martensà, Oficialiø dokumentø rinktinë, p. 198, ir Martenso Rinktinæ, XII tomà.

7 0

tyniose kariuomenëse.1. Bohemijos kariuomenëje, vadovaujamoje feldmarðalo kunigaikðèio

Ðvarcenbergo, sudarytoje ið austrø, rusø ir prûsø korpusø, buvo du ðimtaitrisdeðimt septyni tûkstanèiai septyni ðimtai vyrø ir ðeði ðimtai devyniasde-ðimt aðtuoni pabûklai.

2. Ðiaurës kariuomenëje, susidedanèioje ið ðvedø grafo fon Stedingo ka-riuomenës, rusø barono Vincingerodës kariuomenës, dviejø prûsø korpusø,vadovaujamø Biulovo ir Tauencino, atskirojo grafo Valmodeno korpuso,vadovaujamo Ðvedijos karaliðkojo princo, buvo ðimtas penkiasdeðimt keturitûkstanèiai vyrø ir trys ðimtai aðtuoniasdeðimt septynios patrankos.

3. Silezijos kariuomenëje, vadovaujamoje generolo Bliucherio, buvo de-vyniasdeðimt penki tûkstanèiai vyrø ir trys ðimtai penkiasdeðimt ðeðios pa-trankos. Ji susidëjo ið trijø rusø korpusø, vadovaujamø grafo fon Langero-no, barono Zakeno ir grafo de Sen-Priesto, ir Kleisto vadovaujamo prûsøkorpuso.

4. Austrø kariuomenëje prie Bavarijos sienø buvo dvideðimt keturi tûks-tanèiai septyni ðimtai penkiasdeðimt vyrø su keturiasdeðimt dviem patran-komis. Vadas – kunigaikðtis Reus fon Plauenas.

5. Austrø kariuomenëje Italijoje, vadovaujamoje barono fon Hilerio, bu-vo penkiasdeðimt tûkstanèiø vyrø ir ðimtas dvideðimt patrankø.

6. Rezervinë austrø kariuomenë, stovinti tarp Vienos ir Presburgo, va-das – kunigaikðtis Ferdinandas fon Viurtembergas, – ðeðiasdeðimt tûkstan-èiø vyrø.

7. Barono fon Benigseno vadovaujamoje rezervinëje rusø kariuomenëjeLenkijoje – penkiasdeðimt septyni tûkstanèiai trys ðimtai dvideðimt devynivyrai ir ðimtas devyniasdeðimt aðtuonios patrankos. Neávardyta antroji rusøkariuomenë, kuri liko Lenkijoje. Ið ðitos septyniø ðimtø vienuolikos tûks-tanèiø trijø ðimtø devyniasdeðimt trijø vyrø masës ðimtas devyniasdeðimt dutûkstanèiai du ðimtai dalyvavo apgultyse arba blokadose.

Prieð ðias pajëgas Napoleonas turëjo penkis ðimtus tûkstanèiø vyrø, ið jøketuriasdeðimt tûkstanèiø tarnavo Italijos kariuomenëje, o keturi ðimtai ðe-ðiasdeðimt du tûkstanèiai buvo paskirstyti á dvideðimt vienà korpusà, áskai-èiuojant ir marðalo Mortjë keturiasdeðimties tûkstanèiø vyrø gvardijà. Að-tuntajam korpusui vadovavo kunigaikðtis Poniatovskis. Jame buvo trylikatûkstanèiø vyrø.

Ðios gausios abiejø pusiø pajëgos kovos veiksmus pradëjo nuo 1813 m.

7 1

rugpjûèio 14 dienos. 26 dienà Bliucheris stojo á Kacbacho kautynes, rugsëjo6 d. susikovë prie Denevico, o 16 – prie Goerdës. Nors tai buvo reikðmingosir kruvinos grumtynës, taèiau jos tebuvo áþanga prieð kruvinà lemiamà mûðá,ávykusá spalio 18–19 d. prie Leipcigo. Sàjungininkai laimëjo visiðkà ir puikiàpergalæ, bet ji kainavo daug kraujo, kurá praliejo abi pusës, taèiau nulëmëVokietijos likimà ir buvo pranaðiðkas daug svarbesniø ávykiø þenklas.

Lenkams prie Leipcigo teko apraudoti keletà tûkstanèiø dràsuoliø, skau-dþiausia netektis – kunigaikðèio Juozapo Poniatovskio, jø vado, vedusio pran-cûzø kariuomenës ariergardà, mirtis. Daug kartø suþeistas jis bandë iðsigelbë-ti plaukdamas per Elsterá, taèiau kartu su þirgu paskendo toje uþpelkëjusiojeupëje. Tautieèiai já prisimins kaip kilnaus þmogaus, talentingo kariðkio, vi-siðkai tëvynei atsidavusio pilieèio pavyzdá. Kelios dienos prieð Leipcigo mûðá,t. y. 1813 m. spalio 8 d., Rido pilyje buvo pasiraðyta Austrijos ir Bavarijospreliminari taikos, draugystës ir sàjungos sutartis. Ðiuo aktu galinga Reinokonfederacijos narë atsisakë ásipareigojimø Napoleonui; po to spalio 14 d.buvo paskelbtas manifestas, kuriuo paaiðkinta, dël kokiø prieþasèiø Bavari-jos karalius gavo ágaliojimus þengti toká þingsná. Vadovaudamasis Rido kon-vencija, generolas Vrede 1813 m. spalio 15 d. ëmësi vadovauti bavarø-austrøkariuomenei, paklusdamas generolui anðefui kunigaikðèiui Ðvarcenbergui, irpatraukë Hanau link, ketindamas atkirsti Napoleonui kelià atsitraukti. Dve-jos kautynës, spalio 30 ir 31 d., buvo labai atkaklios. Generolas Vrede buvosunkiai suþeistas. Napoleonas perkëlë savo kariuomenæ á kairájá Reino krantàir iðvyko á Paryþiø rinkti naujos kariuomenës ir ruoðtis naujai kampanijai.

„Kà tik prarasta Vokietija, belieka iðgelbëti Prancûzijà arba þûti kartu suja.“ Napoleonas gráþo á Paryþiø 1813 m. lapkrièio 9 dienà. Visà savo veiklàskyrë tam, kad iðnaudotø dar likusias galimybes. Pirmieji Napoleono þodþiaisenate buvo tokie: „Visa Europa prieð metus þygiavo su mumis, ðiandien visaEuropa þygiuoja prieð mus.“ Tuètuojau buvo paskelbtas trijø ðimtø tûkstan-èiø vyrø ðaukimas.7

Manheime vyko kongresas ir kunigaikðtis de Basano bei kunigaikðtis fonMeternichas susiraðinëjo, o 1813 m. gruodþio 1 d. sàjungininkai paskelbëtokio turinio Frankfurto deklaracijà:

„Prancûzijos vyriausybë neseniai paskelbë dar vienà trijø ðimtø tûkstanèiønaujokø ðaukimà. Senatus-konsultos motyvai neramina sàjungininkø valsty-

7 Skaitykite barono Feno 1814 metø Rankraðtá, p. 1.

7 2

bes. Jos jauèiasi privalanèios vieðai paskelbti prieþastis, dël kuriø kariauja dabar-tiná karà, principus, dël kuriø taip elgiasi, savo siekius ir ketinimus.

Sàjungininkai tikrai nekariauja su Prancûzija, bet kariauja su jos labai eks-pansyvia agresija, kurià, Europos ir Prancûzijos nelaimei, imperatorius Na-poleonas pernelyg ilgai vykdë uþ imperijos ribø.

Pergalë atvedë sàjungininkø kariuomenes prie Reino. Pirmasis Jø Impe-ratoriðkøjø ir Karaliðkøjø Didenybiø ketinimas po pergalës buvo pasiûlytitaikà Jo Didenybei Prancûzijos imperatoriui. Tokià nuomonæ dar labiausustiprino visø Vokietijos valdovø ir kunigaikðèiø prisijungimas, ir ji neturë-jo átakos taikos sàlygoms. Sàlygos grindþiamos kitø Europos valstybiø ne-priklausomybe. Valstybiø poþiûris ðiuo klausimu teisingas, kilnus ir nesun-kiai ágyvendinamas, jis visus tenkina ir visiems yra garbingas.

Valdovai sàjungininkai trokðta, kad Prancûzija bûtø didi, stipri ir laimin-ga, nes prancûzø valstybë, stipri ir didi, yra viena bûtiniausiø socialinës struk-tûros sàlygø. Jie trokðta, kad Prancûzija bûtø laiminga, kad atgimtø Prancû-zijos prekyba, kad taikos malone menai vël suþydëtø, nes didi tauta ramiaigyventi gali tik bûdama laiminga. Sàjungininkai pripaþásta Prancûzijos im-perijai teritorijà, kuri niekada nebuvo tokia didelë karaliø laikais, garbingatauta nenusivilia ir tada, jei atkaklioje ir kruvinoje kovoje, kurioje ji kovësidràsiai, kaip ápratusi, patiria negandø.

Bet sàjungininkai taip pat nori bûti laimingi ir ramûs. Jie nori taikiosvalstybës, kuri, tinkamai iðdësèius jëgas, iðmintingai laikantis pusiausvyros,saugotø jø tautas nuo nesuskaièiuojamø negandø, dvideðimt metø varginu-siø Europà.

Sàjungininkai nepadës ginklø tol, kol pasieks didá ir naudingà rezultatà,kilnø jø pastangø tikslà. Nepadës ginklø tol, kol sutvirtës Europos politinësituacija, kol vël ásiteisës nepajudinami principai ir bus áveikti tuðti paþadai,kol pagaliau sutarèiø ðventumas uþtikrins Europoje tikrà taikà.“

Olandijoje ávyko revoliucija. Jau 1813 m. lapkrièio 18 d. gubernatoriusgenerolas Lebrenas, Pjaèensos kunigaikðtis8 ir daugelis kitø tarnautojø pas-kubomis iðvyko ið Amsterdamo á Paryþiø. Amsterdamo turtingøjø visuo-menës sluoksniø atstovai pasiuntë á Anglijà delegacijà, jie kvietë Oranþo ku-nigaikðtá, paskutinio ðtadhalterio sûnø, gráþti á tëvynæ. 30 dienà generolas

8 Pjaèensos kunigaikðèio (pranc. duc de Plaisance) titulà Napoleonas ásteigë 1808 m. specialiaiÐarliui Fransua Lebrenui, treèiajam konsului ir imperijos vyriausiajam iþdininkui.

7 3

Biulovas áþengë á Olandijà. Lapkrièio 21 d. Hagoje sudaryta laikinoji vyriau-sybë Oranþo kunigaikðèio, gavusio aukðèiausius ágaliojimus, vardu parengëatsiðaukimà, kuriame paskelbë, kad visi, kurie palaikys ryðius su prancûzøvyriausybe, bus laikomi iðdavikais. Kunigaikðtis iðsilaipino Ðevelingene lap-krièio 30 dienà. Gruodþio 1 d. já paskelbë kunigaikðèiu – Olandijos valdovuir davë jam Vilhelmo I vardà. Rytojaus dienà paskelbta visiðka ir visuotinëamnestija dël to, kas atsitiko praeityje. Gruodþio 2 d. jis iðkilmingai áþengë áAmsterdamà ir sutiko bûti valdovu, nes tokia buvo tautos valia. Taèiau jovaldþià ribojo konstitucija, sauganti visuomenës laisvæ. Gruodþio 6 d. valdo-vas paskelbë dar vienà atsiðaukimà, kviesdamas tautà imtis ginklø.9

1813 m. lapkrièio 8 d. Fuldëje buvo pasiraðyta taikos ir sàjunginë sutartistarp Austrijos ir Viurtembergo karaliaus. Prûsijos karalius prie jos oficialiaiprisidëjo lapkrièio 21 d. Frankfurte pasiraðydamas aktà. Viurtembergo kara-lius 1813 m. lapkrièio 6 d. paskelbë manifestà, kuriame paaiðkino savo paþiû-rø pasikeitimo prieþastis. Jis pasitenkino papriekaiðtaudamas Napoleonui uþtai, kad jis paliko kariuomenæ ir neapsaugojo karalystës sienø nuo sàjunginin-kø invazijos, nors, kaip ápareigojo konfederacijos aktas, privalëjo tai padaryti.

Lapkrièio 30 ir gruodþio 2 d. sutartimis, pasiraðytomis Frankfurte, kele-tas Vokietijos kunigaikðèiø ástojo á didþiàjà sàjungà; tai padarë visi kuni-gaikðèiai, kurie buvo Reino konfederacijos nariai, iðskyrus Saksonijos kara-liø, Frankfurto didájá kunigaikðtá ir Izenburgo bei Lejeno kunigaikðèius.

Danijos karalius galëjo prarasti Norvegijà, kuri turëjo bûti prijungta prieÐvedijos, todël, sunerimæs dël Anglijos laivyno pasirodymo Kopenhagos rei-de 1813 m. geguþës 31 d., birþelio pradþioje liepë savo ministrui Kaase pra-dëti derybas ir tø paèiø metø birþelio 10 d. pasiraðyti su Napoleonu sutartá.Kopenhagos sàjunginæ sutartá pasiraðë ponas fon Rozenkrancas, Danijos ka-ralystës uþsienio reikalø ministras, ir Napoleono siøstas ponas Alkjë.10 Tøpaèiø metø rugsëjo 3 d. Danija paskelbë karà Ðvedijai ir tuojau pat po to, kaibuvo sudaryta Kopenhagos sàjunginë sutartis, kunigaikðtis Frydrichas fonHesë ëmë vadovauti Danijos kariuomenei, turinèiai dvylika tûkstanèiø vyrøir prijungtai prie marðalo Davu korpuso Holðteine.

Kai Ðvedijos karaliðkasis princas, vadovaujantis ðeðiasdeðimties tûkstanèiøvyrø kariuomenei, lapkrièio 24 d. persikëlë per Elbæ ties Boicenburgu, o

9 Skaitykite Schoëllá, Oficialiø dokumentø rinktinë, IV tomas, p. 226, 270, 272, 274, 276.10 Skaitykite Martensà, XII tomas, p. 589.

7 4

marðalas Davu gruodþio 2 d. liepë pasitraukti iki Hamburgo, deðimt ar dvy-lika tûkstanèiø danø atsiskyrë nuo prancûzø kariuomenës. Jie buvo blokuo-ti, o gruodþio 15 d. susitarta dël dviejø savaièiø paliaubø. Taikos derybosprasidëjo Kilyje. Jos uþtruko, nes viena pagrindiniø sàlygø buvo Norvegijosperleidimas. Ið pradþiø paliaubos buvo pratæstos iki 1814 m. sausio 6 d., o,karo veiksmams rimstant, Kilyje 1814 m. sausio14 d. buvo pasiraðyta taika.Ðvedijos vardu pasiraðë baronas Vesterstedas, Danijos karaliaus vardu – ðam-belionas Eduardas Burkë, Didþiosios Britanijos vardu pasiraðë seras EduardasTorntonas. Danijos ir Rusijos taikos sutartis pasiraðyta tik 1814 m. vasario8 d. Hanoveryje. Pasiraðë ponas Eduardas Burkë ir baronas fon Suchtelenas.Danijos ir Prûsijos taikos sutartis pasiraðyta Berlyne tik po ðeðiø mënesiø,t. y. tø paèiø metø rugpjûèio 25 dienà. Pasiraðë kunigaikðtis fon Hardenber-gas, valstybës kancleris ir Prûsijos karaliaus ágaliotas asmuo ir ðio pasiuntiniosûnus, grafas Hardenbergas-Reventlau, turintis Danijos karaliaus ágaliojimus.Karo veiksmai tarp abiejø valstybiø nebevyko nuo sausio 14 d., birþelio 2 d.Paryþiuje suraðyta laikinoji konvencija, kuri nebuvo paskelbta.

Kai 1813 m. gruodþio 1 d. Frankfurte paskelbus sàjungininkø manifestàprasidëjæs diplomatinis susiraðinëjimas nedavë rezultatø ir buvo ásitikinta,jog Napoleonas surinks visas turimas pajëgas, kad galëtø pradëti naujà kam-panijà, sàjungininkø monarchai nusprendë ásiverþti á senàsias Prancûzijos te-ritorijas. Buvo nutarta, kad didþioji Bohemijos kariuomenë, vadovaujamakunigaikðèio Ðvarcenbergo, ásiverð á Ðveicarijà ir ið jos bandys uþimti FranðKontë ir Elzasà, paskui trauks á Paryþiø, prieð tai kiek ámanoma greièiaupasistengs uþimti svarbià vietovæ – Langrus. Tuo pat metu ji turës nutrauktiryðius tarp Prancûzijos ir Italijos. Bohemijos kariuomenëje buvo du ðimtaiðeðiasdeðimt vienas tûkstantis ðeði ðimtai penkiasdeðimt vyrø.

Antroji, vadinamoji Silezijos kariuomenë, vadovaujama feldmarðalo Bliu-cherio, gavo ásakymà persikelti per Reinà aukðèiau ir þemiau Mainco ir taippat traukti á sostinæ bei pakeliui apsupti átvirtintas vietas. Toje kariuomenëjebuvo ðimtas trisdeðimt septyni tûkstanèiai vyrø.

Ðiaurës kariuomenë su ðimtu septyniasdeðimt keturiais tûkstanèiais vyrøbuvo iðmëtyta po skirtingas vietas, vadovavo jai keletas generolø.

Be ðiø kariuomeniø, dar egzistavo dviejø ðimtø trisdeðimt penkiø tûks-tanèiø vyrø rezervas, o aðtuoniasdeðimties tûkstanèiø austrø kariuomenë, va-dovaujama feldmarðalo grafo Belegardës, turëjo veikti Italijoje. Taigi á Pran-cûzijà rengësi ásiverþti aðtuoni ðimtai aðtuoniasdeðimt septyni tûkstanèiai aust-

7 5

rø, rusø, prûsø, vokieèiø, olandø ir anglø.Kad neduotø Napoleonui laiko sutelkti iðsibarsèiusias pajëgas, sàjungi-

ninkø kariuomenë pajudëjo 1813 m. gruodþio 9 dienà. To paties mënesio20 naktá austrai persikëlë per Reinà prie Bazelio, Laufenburgo ir Ðafhauzeno.Kiti kariuomenës korpusai sekë jiems pavymui nedideliu atstumu ir persikë-lë per Reinà keliose vietose.

Ponas,11 Liudviko XVIII brolis, sausio 27 d. iðsilaipino Olandijoje turë-damas visus Prancûzijos karaliaus ágaliojimus, nes pastarasis paskyrë já savogeneraliniu leitenantu.12 Jis atvyko á sàjungininkø monarchø ðtabà. Jo vyres-nysis sûnus, Angulemo kunigaikðtis, buvo Velingtono kariuomenëje.

Visi þino, kokie kariniai veiksmai vyko nuo to momento, kai sàjunginin-kø kariuomenës áþengë á Prancûzijà, iki Paryþiaus uþëmimo. Nenagrinësiusmulkiau 1814 m. sausio 19 d. Brieno, vasario 1 d. Rotjer kautyniø, kuriasprancûzai vadina Brieno mûðiu, vasario 10 dienos Ðan-Obero, vasario 11 ir12 d. Monmirajo ir Ðato-Tjeri kautyniø, to paties mënesio 14 dienos Etoþo,vasario 17 ir 18 d. Mormano ir Montero kautyniø, vasario 26 d. Bar siurOb ir kovo 23 d. Labreselio, kovo 7 d. Kraono, kovo 9 ir 10 d. Laono, kovo13 d. Reimso ir kovo 20 d. Arsi siur Ob kautyniø detaliø.

Kol sàjungininkø kariuomenës skverbësi á Prancûzijà, visur sutikdamospasiprieðinimà, kurio negalëjo nesutikti dël prancûzø kariuomenës ðaunumoir dràsos, taip pat dël jos vado, tiek kartø vedusio jà á pergalæ, sumanumo,Ðatijone siur Sen vyko derybos. Nuo vasario 3 iki kovo 15 ten vyko kongre-sas, kurá reikëtø vertinti kaip 1813 m. lapkrièio mën. Frankfurte pradëtøderybø tæsiná. Sàjungininkai tada jas nutraukë ne visiems laikams, o tik dëlto, kad jos bûtø pratæstos Prancûzijoje, vykstant kautynëms su Napoleonu.

Vièencos kunigaikðtis Kolenkûras Ðatijone iðklausë atsakymà á jo pasku-tiná laiðkà, Napoleono ásakymu adresuotà kunigaikðèiui fon Meternichui.Lordas Kastlrigas vadovavo deryboms kaip Didþiosios Britanijos atstovas, olordai Katkartas ir Aberdinas – kaip tos valstybës pasiuntiniai. Grafas Razu-movskis, grafas fon Stadionas ir baronas fon Humboltas atstovavo Rusijai,Austrijai ir Prûsijai.

11 Monsieur (ponas) buvo karaliaus jaunesniojo brolio titulas Prancûzijos dvare.12 Èia turimas galvoje karalystës generalinis leitenantas (vietininkas) – pareigybë, kurià karalius

suteikdavo suiruèiø laikotarpiu kuriam nors aukðto rango didikui ir perduodavo jam visà arba dalásavo valdþios. Ðiuo atveju pareigos buvo patikëtos Anþu kunigaikðèiui. Ið viso nuo XV a. Prancûzi-joje tokias pareigas ëjo tik septyni didikai.

7 6

Kongresas nutrûko, nepasiekus jokiø rezultatø. 1814 m. kovo 1 d. Ðomonepasiraðyta keturðalë sàjungos – Austrijos, Didþiosios Britanijos, Prûsijos irRusijos – sutartis. Derybose dalyvavo ir sutartá pasiraðë kunigaikðtis fon Me-ternichas, lordas Kastlrigas, kunigaikðtis fon Hardenbergas ir grafas fon Ne-selrodë.13 Ðomono sutarties objektas – puolimo ir gynybos sàjunga. Sàjun-gos tikslas nurodytas preambulëje. Pirmiausia – ryþtingas karas su Napoleo-nu, jei jis atsisakys siûlomø taikos sàlygø, paskui – bûsimos tvarkos palaiky-mas. Sàjungos sutartis turëjo galioti dvideðimt metø.

1814 m. kovo 24 d. Rusijos imperatorius, Prûsijos karalius, kunigaikðtisÐvarcenbergas ir marðalas Barklajus de Tolis karo taryboje, vykusioje gretadidþiojo Vitri kelio, nutarë, kad prieðo kariuomenë forsuotu þygiu trauks áParyþiø, tuo metu generolas Vincingerodë su dvideðimties tûkstanèiø kava-lerijos korpusu ir keturiasdeðimt ðeðiais raitosios artilerijos pabûklais vysisNapoleonà kelyje ið Vitri á Sen Dizje – tokiu bûdu sieks Napoleonà átikinti,jog visa kariuomenë þygiuoja ta paèia kryptimi.

Kai imperatorius Aleksandras priëmë ðá sprendimà, jau þinojo, kad pasi-davë Lionas, kad Velingtonas þygiuoja á ðalies pietus ir kad Bordo, vienaspirmøjø Prancûzijos miestø, paskubëjo paskelbti pripaþástantis teisëtà karaliø.

Kovo 25 d. ávyko Fer-Ðampenuazos kautynës. 29 dienà kautasi prieKle ir Vilparizi. 29 monarchø ir kunigaikðèio Ðvarcenbergo ðtabas buvoásikûræs Kliði, Bliucherio – Vil Pente. Vakare Marmono ir Mortjë korpu-sai atvyko per Nanþi á Paryþiø ir uþëmë Monmartro ir Belvilio aukðtumas.Tà paèià dienà regentë ir jos sûnus ið Paryþiaus iðvyko á Turà. Kovo 30 d.didþioji kariuomenë gavo ásakymà pulti Belvilio aukðtumas, o Silezijoskariuomenë turëjo pulti átvirtintà Monmartrà. Prancûzai nelaukë puoli-mo ir prasidëjo ilgas bei atkaklus mûðis. Vietovë, kurioje buvo iðsidësèiusiprancûzø kariuomenë, leido jai gintis, nors prieðo persvara ir buvo didþiu-lë. Prancûzai kovësi dràsiai ir ryþtingai, net prieðai jais þavëjosi. Jie atkakliaiprieðinosi visose puolimo kryptyse. Pagaliau marðalas Marmonas, matyda-mas, kad nesugebës apginti Belvilio, ir numatydamas, kad skubotas trau-kimasis á miestà gali bûti sostinei praþûtingas, pasiûlë paliaubas, per kuriasið Belvilio ir Monmartro aukðtumø turëjo bûti iðvesta kariuomenë. Susi-tarta dël treèios valandos, bet apie tai nespëjo suþinoti Silezijos kariuome-në, todël puolë Monmartrà. Ðeðtà valandà vakaro grafas fon Neselrodë,

13 Skaitykite Schoëll, Oficialiø dokumentø rinktinë, II tomas, p. 133, ir Martensà, Rinktinë,12 tomas, p. 683.

7 7

grafas Orlovas ir grafas Paaras atvyko á Paryþiø aptarti kapituliacijos sàlygø.1814 m. kovo 31 d. antrà valandà ryto pasiraðyta Paryþiaus kapituliacija.

Tà paèià dienà vienuoliktà valandà imperatorius Aleksandras ir Prûsijos kara-lius su trisdeðimt ðeðiais tûkstanèiais kariø áþengë á Paryþiø. Tà paèià dienà tre-èià valandà imperatorius Aleksandras sàjungininkø vardu paskelbë pareiðkimà.

„Sàjunginiø valstybiø kariuomenës uþëmë Paryþiø, Prancûzijos sostinæ.Sàjungininkø valdovai sutinka su prancûzø tautos pageidavimais. Jie skelbia:

„Kad bûtø ámanoma paþaboti Napoleono ambicijas, taikos sàlygos turë-jo bûti labai grieþtos, dabar jos gali bûti lengvesnës, nes, vël gavusi iðmintin-gà vyriausybæ, Prancûzija pati sugebës uþtikrinti ramybæ.

Todël sàjungininkø valdovai skelbia, kad nebesiderës nei su NapoleonuBonapartu, nei su kuriuo nors kitu jo ðeimos nariu. Sàjungininkai gerbiasenosios Prancûzijos integralumà toká, koks buvo valdant teisëtiems kara-liams. Ir gali padaryti dar daugiau, nes pripaþásta principà, kad dël Europoslaimës Prancûzija turi bûti didelë ir stipri. Sàjungininkai pripaþins ir garan-tuos konstitucijos, kurià priims prancûzø tauta, ágyvendinimà. Todël jie praðo,kad senatas paskirtø laikinàjà vyriausybæ, galinèià imtis ðalies administravi-mo ir parengti prancûzø tautai tinkanèià konstitucijà.

Mano pareikðti ketinimai sutampa su visø sàjunginiø valstybiø ketinimais.Paryþius, 1814 m. kovo 31 d., treèia valanda po pietø.Pasiraðo AleksandrasImperatoriðkosios Didenybës valia ir valstybës sekretorius grafas fon Ne-

selrodë.“

Tuo metu Napoleonas su likusia kariuomene pasitraukë ið Vitri ir atvykoá Sen Dizje, uþsidarë kabinete ir naktá ið kovo 27 á 28 praleido prie þemëla-piø.14 29 dienà jis atvyko á Trua ir nusprendë nedelsti, tikëdamasis laikuatvykti ginti Paryþiaus. Abejoniø, kad kelias á Paryþiø prieðo uþimtas, nekilo,todël jis 30 dienos ryte ðoka á paðto veþimaitá. Keisdamas arklius suþino, kadimperatorienë ir jos sûnus iðvyko ið Paryþiaus, kad prieðas prie miesto vartø irvyksta kautynës. Apie deðimtà valandà vakaro Napoleonas jau netoli Pa-ryþiaus – tik penkios ljë. Fromanto keisdamas arklius suþino, kad pavëlavokeletà valandø.

14 Skaitykite Martensà, 1814 metø Rankraðtis, p. 203.

7 8

Napoleonui buvo praneðta apie visas nelaimes, taèiau jis dar manë viskàgalás pataisyti, tad pasiuntë Vièencos kunigaikðtá á Paryþiø, kad iðsiaiðkintø,ar galima paveikti sutarties sudarymà. Suteikë jam visus ágaliojimus ir likusiànakties dalá praleido laukdamas þiniø. Turëjo dvi paðto karietas ir keletà tar-nø. Laukë visai greta prieðo avanpostø, nuo kuriø já skyrë tik upë. Ketvirtàvalandà ryto raitas Vièencos kunigaikðèio pasiuntinys atneðë þinià, kad viskasbaigta, kapituliacija pasiraðyta naktá ir sàjungininkai dar ðá rytà turi áþengti áParyþiø. Napoleonas tuoj pat liepë apgræþti karietà ir pasuko á Fontenblo.

31 dienos ðeðtà valandà ryto Napoleonas atvyko á Fontenblo. Ten susitel-kæ ávairiø rûðiø prancûzø kariuomenës daliniai dar galëjo sudaryti penkiasde-ðimties tûkstanèiø vyrø korpusà. Naktá ið balandþio 2 á 3 Vièencos kuni-gaikðtis praneðë Napoleonui: jam pavyko susitikti su sàjungininkø valdovaisir suderëti, jog galës sugráþti regentë ir jos sûnus, bet bûtina skubiai priimtinutarimà, kad Napoleonas abdikuoja. Ilgai dvejojæs, svyravæs ir nekantravæs,Napoleonas savo ranka paraðë toká dokumentà:

„Sàjungininkø valstybëms paskelbus, kad imperatorius Napoleonas yravienintelë kliûtis gràþinti Europai taikà, iðtikimas priesaikai imperatorius Na-poleonas teigia, jog yra pasiruoðæs atsisakyti sosto, iðvykti ið Prancûzijos irnet pasitraukti ið gyvenimo tëvynës, kurios negalima atskirti nuo jo sûnaus,imperatorienës regentës teisiø ir imperijos ástatymø iðsaugojimo, labui.

Pasiraðyta mûsø rûmuose Fontenblo, 1814 m. balandþio 4 dienà. Pasiraðë Napoleonas.“

Ðis aktas, atiduotas trims Napoleono ágaliotiniams, kurie pasiekë Paryþiø4 dienos vakare, pasirodë nepakankamas, todël, Vièencos kunigaikðèiui at-vykus á Fontenblo naujø ágaliojimø, Napoleonas savo ranka paraðë antràjápraðomà abdikacijos raðtà:

„Sàjungininkø valstybëms paskelbus, jog imperatorius yra vienintelë kliûtisgràþinti Europai taikà, iðtikimas priesaikai imperatorius teigia, kad pats ir jovaikai atsisako Prancûzijos ir Italijos sostø ir kad nëra jokios aukos, netgigyvybës, kurios jis nebûtø pasiruoðæs atiduoti Prancûzijos labui.“15

Napoleonas pasiraðë atsisakymà 1814 m. balandþio 10 dienà. Kità dienà,

15 Skaitykite Fenà, 1814 metø Rankraðtis, antrasis leidimas, p. 250.

7 9

balandþio 11, kunigaikðtis fon Meternichas, grafas fon Neselrodë ir kuni-gaikðtis fon Hardenbergas Austrijos, Rusijos ir Prûsijos vardu, o marðalaiNëjus, Makdonaldas ir Vièencos kunigaikðtis Napoleono vardu Paryþiujepasiraðë konvencijà. Ðtai keletas pagrindiniø straipsniø:16

„Napoleonas Bonapartas atsisako sau, savo ápëdiniams ir palikuonims,taip pat visiems savo ðeimos nariams bet kokiø teisiø á valdymà ar vieðpatavi-mà ne tik Prancûzijos imperijoje, bet ir Italijos karalystëje ar kokiose kitoseðalyse. I str.

Napoleonas ir jo sutuoktinë iki gyvos galvos iðsaugos imperatoriaus irimperatorienës titulus, jø ðeimos nariai – jo suteiktus titulus. II str.

Iki gyvos galvos Napoleonas valdys visiðkai nepriklausomà Elbos salà. Beto, jis bus áraðytas á Prancûzijos kreditoriø sàraðà ir gaus kasmetines dviejø mi-lijonø frankø pajamas; ið jø vienas milijonas skiriamas imperatorienei. III str.

Parmos, Pjaèencos ir Guastalës kunigaikðtystës bus atiduotos visiðkon im-peratorienës Marijos Luizos valdþion, o po jos – jos sûnui ir jo ápëdiniams.V str. ir t. t.“

Ðià sutartá Napoleonas ratifikavo 1814 m. balandþio 12 d., o balandþio27 d. Didþioji Britanija sutiko su iðlygomis dël Elbos salos, Parmos, Pjaèen-cos ir Guastalës kunigaikðtysèiø.17

XIX straipsnis nustatë, kad visø ginklo rûðiø lenkø kariuomenë, tarnau-janti Prancûzijai, turi teisæ gráþti namo su ginklais ir visa manta – garbingostarnybos liudijimu. Karininkai, puskarininkiai ir kariai iðsaugos gautus ap-dovanojimus ir pensijas, priklausanèias tø apdovanojimø savininkams.18

Sustojau ties laikmeèiu, kai krito ir á Elbos salà iðvyko Napoleonas, nebe-pasakosiu apie pokyèius Europoje, senosios Burbonø dinastijos atgaivinimàPrancûzijoje, keliø kunigaikðèiø-valdovø sugráþimà á savo kunigaikðtystes,apie permainas Vokietijoje ir visuotinæ Europos politinës sistemos reformà.Nepasakosiu nei apie Paryþiuje bei Londone vykusias derybas ir sudarytassutartis, kuriose, siekiant þemyne atkurti taikà ir ramybæ, diskutuota dël la-bai svarbiø problemø, nes visose tose derybose dar nieko nebuvo kalbama

16 Skaitykite Schoëllá, Taikos sutarèiø istorija, X tomas, p. 435.17 Skaitykite Schoëllá, Oficialiø dokumentø rinktinë, VII tomas, p. 306 ir Martensà, Rinktinë, XII

tomas, p. 702.18 Skaitykite Fenà, 1814 metø Rankraðtis, antrasis leidimas, p. 278.

8 0

apie Lenkijà.Nesusilaikiau ir trumpai apraðiau ávykius, kurie vyko po Leipcigo kauty-

niø iki Paryþiaus okupacijos, nors jie, atrodo, irgi neturi nieko bendra suLenkija, bet negalëjau nutylëti to, kas atvedë Napoleonà prie nelaimingospabaigos ir pertvarkë Europos politinæ scenà; vienas tokiø pertvarkymø bu-vo lenkø kariuomenës pasitraukimas ið prancûzø þemës ir gráþimas á tëvynæ.

Imperatoriui Aleksandrui buvo palikta teisë spræsti Lenkijos likimà. De-ja, jos sienas jis nubraiþë ne kaip kariuomenës nugalëtojos vadas... Bûtø galë-jæs jas nustatyti savo noru, nes tuo metu buvo Europos likimo ðeimininkas irjo norams niekas nebûtø drásæs pasiprieðinti. Pasiðlykðtëjimas, kurá jautë to-limesniam kraujo liejimui ir bet kokiems uþkariavimams, ágimtas santûru-mas, nesavanaudiðkumas ir ðvelnumas pastûmëjo já á derybas Vienos kongre-se, kur jam buvo prieðtaraujama dël planø Lenkijos klausimu, tad teko atsi-sakyti didelës tos ðalies teritorijos, kad bûtø patenkintos visos ðalys derybi-ninkës ir greièiau pasiraðyta visuotinë taika.

Todël lenkai, pradëjæ didþiuotis gavæ globëjà – galingà valdovà imperato-riø Aleksandrà ir dar kartà patikëjæ, kad netrukus pasieks savo svajoniø tiks-là, turëjo atsisakyti vilties bûti jo skeptro globojami, nes tik jis vienas galëjopalengvinti jø dalià ir nuraminti dël netektos nepriklausomybës, kurios tau-ta jau nepajëgë susigràþinti.

8 1

MYKOLO KLEOPO

OGINSKIO

ATSIMINIMAI

Dvyliktoji knyga

8 3

I SKYRIUS

Pirmaisiais 1813 m. mënesiais karo veiksmø scena persikëlë á Vokietijà irvis labiau tolo nuo Rusijos sienø. Daþnai atkeliaujanèios naujienos skelbë visnaujas sëkmes ir pranaðavo Napoleono kariuomenës traukimàsi iki Prancû-zijos teritorijos, o lenkai – Varðuvos kunigaikðtystës gyventojai ir tie, kurievël pateko Rusijos globon, karèiomis aðaromis laistë savo nelaimingos ðaliesþemæ... Viskas joje rodë vargà, skurdà ir nusivylimà. Ðtai Varðuvos kuni-gaikðtystës padëties paveikslas – toks, koká nupieðë ponas de Pradas, buvæspasiuntinys Varðuvoje:

„Tokios didelës kariuomenës kûrimas ir iðlaikymas iðsekino kunigaikð-tystæ.1 Jos pajamos siekë keturiasdeðimt milijonø frankø, iðlaidos virðijo ðimtàmilijonø. 1811 m. ir 1812 m. pirmøjø mënesiø deficitas pasiekë dvideðimtvienà milijonà.

Penkeriø ðeðeriø metø gausà pakeitë baisus nederlius. Nuo jo tais metaiskentëjo visa Europa. Lenkija pajamø gauna tik pardavusi javus. Ðiaurëje pre-kyba vyksta per Gdanskà ir Baltijos uostus, pietuose – per Odesà. Kontinen-tinë blokada uþdarë pirmàjà rinkà, Turkijos karas – antràjà.

Kunigaikðtystës pajamos dengë tik maþà kariniø iðlaidø dalá. Saldo taponeigiamas 1812 m. liepos 1 d. ir nebeatsigavo. Birþelio mënesio saldo buvoapmokëtas ið anksto, kai kunigaikðtystë ið Napoleono gavo vienà milijonàavanso, papraðius ministrams, atvykusiems pas já á Poznanæ. Keletà metøParyþiuje Saksonijos karaliaus, Varðuvos didþiojo kunigaikðèio, vardu buvoatidarytas dvylikos milijonø kreditas. Jo hipoteka buvo Velièkos druskos

1 Skaitykite jo Atsiminimø XI knygos I skyriø.

8 4

kasyklos, o Prancûzija garantavo mokëjimà... Prancûzijos ir Lenkijos kuni-gaikðtystës sàskaitos, susijusios su tiekimu kariuomenei, rodë, kad kunigaikð-tystei tekdavo septyni milijonai frankø. Neþinau, dël kokiø nesutarimø im-ta uþlaikyti ar net nutraukti mokëjimus.

Savo pirmtako 1811 m. spalio 4 d. praneðimuose skaièiau, kad kalbamaapie bûtinybæ perpus sumaþinti kariuomenæ, 1811 m. lapkrièio 7 d. praneði-me kalbama, kad didelë kariuomenës apþiûra, numatyta geguþës pirmàjà,negalëjo ávykti, nes kareiviai neturëjo batø.

Nei civiliai tarnautojai, nei baþnyèios tarnai negaudavo algø... Tiekëjaimetë darbà. Uþ paslaugas atsiskaitinëjo kaip kas iðmanë... Kiekvienà dienàreikëjo naujø tiekimø ir miestams, ir kaimams. Bûdavo padvigubinamossupirkimo kainos, bet niekas nepadëdavo. Nieko nepeði ið nualinto kraðto.Kariuomenë maiðë kraðtà skersai iðilgai. Ji valgë, griovë, iðsivarydavo valstie-èius, arklius, niekas nemokëjo mokesèiø. Nebeveikë muitinës pietuose, vis-kas gedo, o poreikiai augo kasdien. Kiekvieno þmogaus skurdas tapo visuo-tiniu skurdu. Viena seka kita.“2

Kitoje to paties kûrinio vietoje, 183 puslapyje, ponas de Pradas priduria:„Ðeðias savaites uþsitæsæs lietus ëmë grësti derliui, iðsiliejo visos upës ir pridarëlabai dideliø nuostoliø. Keletas karo reikmëms skirtø kunigaikðtystës ámo-niø þlugo, mokesèiø srautas iðseko, o poreikiai augo. Kuo daugiau buvokariuomenës, tuo labiau buvo plëðikaujama. Teko jà iðlaikyti ne tik puolan-èià, bet ir sprunkanèià, – aprengti, aprûpinti viskuo. Varðuva buvo pagrindi-në parduotuvë ir ligoninë, tikras Lenkijos ðaukimo punktas... Kai generoloDiuriuto divizija susitelkë Varðuvoje, kasdieniniø daviniø skaièius nuo dvi-deðimt penkiø iðaugo iki keturiasdeðimt ðeðiø tûkstanèiø. Niekada nebuvoiðdalinta maþiau nei penki tûkstanèiai ðieno daviniø per dienà, nors miestenebuvo në ðimto arkliø, grobstymai buvo didelio masto ir sunkiai suvaldomi,nes kariuomenëje buvo deðimt ávairiausiø tautø ir visi praðë, reikalavo, ëmë!

Tuo pat metu sparèiai plito kareiviø plëðikavimas. Baigësi mûsø kantry-bë ir atsargos, pinigø nebuvo. Dël skurdo mokesèiø mokëtojai nebekreipëdëmesio á grasinimus – taip visada atsitinka panaðiais atvejais. Tikëjomësiðmokëti maisto produktais dvideðimt vienà milijonà mokesèiø, vëluojanèiøuþ 1810, 1811 ir t. t. metus.“

Nors prie Rusijos prijungtos lenkø provincijos tikrai nepajuto tokio skurdo

2 Skaitykite Ambasados Lenkijoje istorija, p. 86 ir toliau.

8 5

iki 1812 m. pradþios ir kentëjo gerokai trumpiau nei kunigaikðtystë, visdëlto ir joms buvo kuo skøstis.

Peterburge nuolat gaudavau skundø ið Vilniaus, Minsko, Mogiliavo irVitebsko gubernijø gyventojø, kuriø dvarai labiausiai nukentëjo kariuome-nei þygiuojant, o dalis tø dvarø buvo visiðkai suþlugdyti. Ið pradþiø tuo klau-simu raðydavau praneðimus ávairiausiems ministrams, daþniausiai finansø.Kadangi jie nieko negalëjo patys imtis, kol nebuvo gráþæs imperatorius, gau-davau tik tokius atsakymus, kad niekas negalëjo bûti apsaugotas nuo neið-vengiamø karo nuostoliø, kad Smolensko ir Maskvos gubernijø gyventojaipatyrë dar didesniø nuostoliø nei besiskundþiantieji, kad privalome jaustislabai laimingi, matydami iðgelbëtà Rusijà ir jos triumfuojanèià kariuomenæ,kad viso imperatoriaus iþdo nepakaktø jo pavaldiniø patirtiems nuostoliamsir þalai, ir t. t.

Tokie samprotavimai negalëjo nuðluostyti vargðø dvarininkø aðarø, nesjuos nuolat plëðë nuo pat karo pradþios. Sudeginti namai, kluonai, tvartai irkaimai, iðgrobstytas derlius, pagaliau atimti arkliai, gyvuliai ir viskas, kà bu-vo galima iðveþti... Taigi, buvau priverstas paraðyti paèiam imperatoriui.

Ðtai laiðkas, kurá paraðiau jam 1813 m. rugpjûèio 10 d. ir áteikiau JoEkscelencijai ponui Viazmitinovui, Peterburgo generalgubernatoriui, kurisdu kartus per savaitæ á Jo Didenybës generaliná ðtabà siøsdavo kurjerá su pra-neðimais:

„Sir, kol Apvaizda globoja ir laimina Jûsø Imperatoriðkosios Didenybësketinimus, kol jûsø pergalingoji kariuomenë þygiuoja nuspræsti daugybëstautø likimo ir ágyvendinti dideliø sumanymø, kuriø tikslas – þmonijos vi-suotinë laimë, jûsø ðirdis, Sir, visados gera ir jautri, be abejo, supranta, jogbûtina ir neiðvengiama uþgydyti gilias þaizdas, kurias karas padarë jûsø ðalyje,ir padëti jo aukomis tapusiems dvarininkams.

Visi þino, kiek kartø Jûsø Imperatoriðkosios Didenybës akys drëko nuoaðarø, matydamos geleþimi ir ugnimi nuniokotas provincijas, ir koks gilusskausmas atsispindëjo jose, kiek kartø jis giliai liûdëjo dël nelaimingøjø savopavaldiniø! Niekas neabejoja tuo, kad Jûsø Imperatoriðkoji Didenybë paro-dëte tiems nelaimingiems gyventojams tinkamà dëmesá, niekas neabejoja irpastangomis, kurias tikrai sugebëtumëte dëti juos guosdami, bet, Sir, jûsøiðvykimas, neiðvengiamas, kad Europoje bûtø atkurta ramybë, atitolina jûsøteisingumo pasekmes ir gailestingumo árodymus imperijos provincijø, ku-rios buvo karo veiksmø teatras, pavaldiniams.

8 6

Galiu ir privalau kalbëti tik apie provincijas, kuriose gyvena mano tautie-èiai, nes ið jø gaunu ne tik siaubingø apraðymø apie iðkæstas nelaimes, bet irpraðymø, kuriuos dedu prie Jûsø Imperatoriðkosios Didenybës sosto papë-dës ir maldauju paramos ir pagalbos.

Apskritai labiausiai nukentëjo Mogiliavo, Vitebsko, Minsko ir Vilniausgubernijos, bet ypaè nepasisekë tiems dvarininkams, kuriø valdos buvo priekeliø ar netoli jø, nes tais keliais þygiavo kariuomenës; jie visiðkai suþlugdytiir, jei vyriausybë nesuteiks skubios pagalbos, niekada nesugebës atsistoti antkojø patys.

Kalbu ne tik apie gailestingumo aktà jiems, bet manau, kad tarp skubiau-siø valstybës reikalø bûtinai reikia numatyti, kaip jiems bus suteikta pagalba.Juk jei dvarininkas negali iðmaitinti savo valstieèiø, neiðvengiamai tarp þem-dirbiø ims plisti ligos ir padidës jø mirtingumas. Gyventojø skaièiø ir taiplabai sumaþino karo rykðtë, tad jis vël ims diena ið dienos maþëti. Dar pridur-siu, kad jei dvarininkas negali ásigyti arkliø ir gyvuliø sau ir valstieèiams, jisnegali dirbti þemës ir gauti naudos, taigi, negali mokëti mokesèiø ir vykdytivalstybës jam skirtø prievoliø.

Ávertinæ tai, kokius didþiulius nuostolius jau patyrë valstybë dël gyvento-jø skaièiaus sumaþëjimo ir kokias pajamas jai duodavo dvarininkai, kuriøturtingumas mûsø ðalyje priklauso tik nuo provincijose gaunamo gausausderliaus, pamatysime, kad tie nuostoliai gali bûti ðimteriopai didesni, jei ne-siimsime efektyviø priemoniø ir taip bandysime iðvengti baisiø nelaimiø,kurios tikrai bus neiðvengiamos. Nuostoliai ðiuo metu guls ant dvarininkøpeèiø, bet ateityje jie didës ir visu svoriu guls ant vyriausybës peèiø, laikusuteikta pagalba bûtø atsiperkantis avansas ir neleistø smukti rentoms ir fon-dams, be to, neleistø bankrutuoti maþiau pasiturintiems dvarininkams.

Maniau, Sir, kad bus imtasi priemoniø padëti labiausiai nukentëjusiemsjûsø valdiniams, ar bent jau jiems bus atidëti mokesèiai – tai leistø dirban-tiems þemæ apsisaugoti nuo kapitalistø persekiojimø, nes kapitalistai vienin-teliai iðvengë þlugdanèiø karo padariniø ir baigia iðlupti paskutinius dvari-ninkø rezervus. Kadangi dël reikalø Jûsø Imperatoriðkoji Didenybë esate tolinuo sostinës, o èia negirdþiu diskutuojant ðiuo klausimu, prarandu viltá, kadruoðiamasi já spræsti. Tai ir paskatino mane paraðyti ðá laiðkà.

Pasiraðo ir t. t.“

Maþdaug po keturiø savaièiø ið Toplico gavau Jo Didenybës atsakymà,

8 7

datuotà 1813 m. rugsëjo 8 d., jame man ásakyta susisiekti su keletu tautieèiøir parengti imperatoriui projektà, kaip kuo greièiau rasti efektyviø bûdø pa-dëti labiausiai nukentëjusiems. Imperatorius ásakë projektà pateikti tiesiaijam, o pasiraðytà kopijà – finansø ministrui. Viskà atlikau labai greitai, betnuo tos dienos daugiau apie tai nieko negirdëjau.

Nëra abejonës, kad Smolensko ir Maskvos gubernijos turëjo nepaprastainukentëti, o Maskvos gaisras atneðë ðio miesto turtingiesiems nesuskaièiuo-jamø nuostoliø, Smolenskas, kurá prarijo liepsnos, kaip ir daugelá ne tokiøgarsiø miestø ir iðtisus kaimus, neiðvengiamai reiðkë daugelio ðeimø þlugimàir didþiulës aukos, kurias sudëjo visø klasiø gyventojai ðiose dviejose provin-cijose, privertë juos pajusti visà karo naðtà. Bet jei ávertinsime, kad senosiosRusijos imperijos sienos daugiau nei du ðimtmeèius nebuvo paþeistos, o Lie-tuvos ir Lenkijos – prieðingai, gana ilgai – daugiausia nuo aðtuonioliktoamþiaus pradþios – nepaliaujamai buvo plakamos ávairiausiø negandø ir ne-laimiø, jei matysime, kad Rusijos valdovai visada tëviðkai rûpinosi imperijosklestëjimu ir valdiniø gerove, kai jø tarnautojai uþkariautose toli nuo sosti-nës esanèiose provincijose daugiausia stengësi tik plësti savo valdþià ir nesirû-pino gerinti tø provincijø valdymo, negalvojo, kaip palengvinti gyventojødalià, tai pasidarys aiðku, kad Baltoji Rusia ir Lietuva nukentëjo gerokai la-biau, palyginti su Smolensko ir Maskvos gubernijomis.3 Daugelis bajorøðeimø buvo priverstos palikti pelenais virtusius namus, be darbo rankø liku-sius laukus, virtusius tikromis dykvietëmis, ir ieðkotis prieglobsèio pas drau-gus. Daugelis jø taip nuskurdo, kad jau niekada nebeiðsitiesë, ir patys turtin-giausi prarado daugiau nei pusæ turëto turto. Praëjo keli mënesiai, kai impe-ratorius iðvyko ið Peterburgo, bet lietuviai nesirûpino dël savo ateities, tikvylësi, kad jø dalia keisis, o kanèios baigsis.

Imperatorius daþnai, vos tik pasitaikius progai, kalbëjo apie mane, vieðë-damas Vilniuje, kartojo, kad pasikvies mane, kai tik prancûzø kariuomenëpasitrauks anapus Vyslos. Taigi neabejojau, kad jo þodþiai netrukus virs tik-rove ir að greitai ið Peterburgo iðvyksiu á generaliná ðtabà.

Taèiau rusø kariuomenë triumfavo ir þygiavo tolyn, o rusø valdiniø – len-

3 Maskvai atstatyti pakako keleriø metø ir ji tapo dar graþesnë ir puoðnesnë, nei kada nors buvo.Tëviðkas Aleksandro rûpestis leido Smolensko ir Maskvos gubernijoms pamirðti, kad jose buvoprieðo kariuomenë. Baltosios Rusios ir Lietuvos gyventojai vieninteliai liko pasmerkti skurdui po1812 metø kampanijos, nes neturëjo pramonës ámoniø, buvo sustojusi prekyba, nebuvo pinigø irliko kliautis tik Apvaizda ir valdovo malone. (1819 metø pastaba).

8 8

kø padëtis diena ið dienos blogëjo. Nusiaubti karo nelaimiø, jie tikëjosi paguo-dos ir pagalbos tik ið imperatoriaus, bet, nelaimë, galimybë perduoti jamsavo praðymus ir pasakyti, ko ið jo tikimasi, maþëjo, nes jis tolo nuo valsty-bës sienø ir negalima buvo nuspëti, kada karas baigsis ir imperatorius gráð ásostinæ. Todël lenkai sumanë á generaliná ðtabà pasiøsti delegacijà, o manpasiûlë bûti jos pirmininku, arba pageidauta, kad pats imèiausi tos misijos.

Tokiai delegacijai bûta ir kitø prieþasèiø. Visi dráso tikëtis, kad imperato-rius atkurs Lenkijà, nes nuolat atvirai demonstravo toká savo norà. Tikëta,kad jis rimtai ketina prijungti prie Varðuvos kunigaikðtystës senàsias Lenki-jos provincijas, ðiuo metu priklausanèias Rusijai, ir ákurti Lenkijos karalystæ,kuri turëtø karaliø ir konstitucijà. Þinoma, iðtisus 1811 ir dalá 1812 metø aðnuolat gyniau tautieèiø reikalus, daþnai kalbëjausi su imperatoriumi dël Len-kijos atkûrimo, o jis pavedë man paraðyti konstitucijos projektà aðtuoniomsimperijos provincijoms, apgyvendintomis lenkø, nes ketino jas sujungti ir iðjø sukurti Lietuvos kunigaikðtystæ arba karalystæ ir tai padaryti iki 1812 m.kampanijos. Buvo þinoma, kad tas darbas tëra tik parengiamasis tam, kad,susiklosèius aplinkybëms, bûtø galima nustatyti valdymo formà ir atkurtiLenkijos karalystæ. Buvo tikimasi, kad, jei imperatorius priims delegacijà irleis man jai atstovauti generaliniame ðtabe, man bus lengviau átikinti Jo Di-denybæ bûti palankesná mano tautieèiams ir priminti paþadus, kuriuos meslabai vertinome.

Be ðiø motyvø, bûta ir kitø, labai svarbiø, kurie leido mano tautieèiamstikëtis, kad turës prie imperatoriaus asmená, dirbantá jø naudai. Nors maþ-daug prieð metus iki mano Atsiminimø paraðymo buvo paskelbta amnesti-ja, persekiojimai á Rusijà inkorporuotose senosiose Lenkijos provincijosenesiliovë. Daþniausiai tose, kurios buvo karo lauko teatras. Amnestija bu-vo klaidingai interpretuojama. Daugelis tarnautojø imperatoriaus gerano-riðkumo aktà taikë taip, kaip norëjo. Daug þmoniø tebebuvo suimta. Dau-gelio asmenø, ásipainiojusiø á pastarojo meto ávykius, turto sekvestravimasdar nebuvo panaikintas. Valdþios atstovai nepalankiai vertino visus tuos,kurie nepasitraukë ið namø, artinantis Napoleono kariuomenei. Nusikal-tëliais buvo laikomi visi, kurie kalbëjo apie Lenkijos atkûrimà ir drásdavotarti þodá konstitucija.

1813 m. gruodþio 6 (18) d. gavau kunigaikðèio Giedraièio, Vilniaus gu-bernijos bajorø marðalkos, laiðkà. Nupieðæs patá liûdniausià skurdo ir nusivy-limo visoje Lietuvoje paveikslà, jis atsiuntë peticijà, kurià pasiraðë visi apskri-

8 9

èiø marðalkos. Buvau raginamas kaip deputatas vykti á imperatoriaus genera-liná ðtabà papasakoti jam, kokia apverktina padëtis Lietuvoje, ir perduotigyventojø praðymus.

Labai susijaudinau ir dël liûdnos tautieèiø padëties, ir dël pasitikëjimo,kurá jie parodë man, ir dël jø þodþiø, kuriais ragino mane neatsisakyti jiemspadëti. Taèiau vis dëlto buvau priverstas atsakyti, kad jokia delegacija negalivykti pas imperatoriø, negavus jo sutikimo tokiu metu, kai jis vadovaujakariuomenei ir yra iðvykæs uþ imperijos sienø. Kartu leidau suprasti, kad, nettarpininkaujant Vilniaus generalgubernatoriui ir gavus leidimà siøsti delega-cijà, að negalësiu bûti jos nariu, kol manæs asmeniðkai nepaskirs imperato-rius, nes, bûdamas senatoriumi, negalëjau iðvykti ið sostinës, negavæs Jo Di-denybës leidimo.

Vis dëlto 1813 m. gruodþio 12 (24) d. nusprendþiau pats paraðyti impe-ratoriui ir kartu jam iðsiunèiau neseniai gauto raðto vertimà. Imperatoriausvardu didþiojo marðalkos grafo Tolstojaus atsakyme buvo paraðyta, kad „JoDidenybë mielai iðklausë Lietuvos gyventojø problemas, bet delegacijà pri-ims tik gráþæs á Sankt Peterburgà, nes dabar beveik nuolat kelionëje ir labaiuþimtas karinëmis operacijomis ir Europos politiniais reikalais, todël neturipakankamai laisvo laiko nagrinëti ðalies vidaus problemas.“

Laiðke nurodyta tik data – 1814 m. vasario 10 (22) d., bet nepatikslinta,ið kur jis siøstas. Mane Peterburge jis pasiekë tik kovo viduryje.

9 0

II SKYRIUS

Kai Peterburgà pasiekë þinia, kad sàjungininkø kariuomenës uþëmë Pary-þiø, visi nepaprastai dþiûgavo, o dþiaugsmas vis didëjo dël vilties netrukuspamatyti imperatoriø sugráþtant á imperijos sostinæ. Suþinota, kad, iðvykæs iðParyþiaus, birþelio 4 d., lydimas Prûsijos karaliaus, Aleksandras atvyko á Bu-lonæ, kad abu valdovai sëdo á laivà birþelio 6 ir 7 d. atplaukë á Kale, kur sëdoá Jo Didenybës Britanijos karaliaus jachtas ir tos paèios dienos vakare iðsilai-pino Duvre, o ið ten, grieþèiausiai saugant inkognito, pasiekë Londonà. Popraðmatniausio priëmimo ir nuostabiausiø kasdien viena po kitos rengiamøðvenèiø abu valdovai, lydimi imperatoriaus Aleksandro sesers Oldenburgokunigaikðtienës ir abiejø Prûsijos karaliaus sûnø, 27 dienà Duvre sëdo á laivà,kuris nugabeno Aleksandrà á Roterdamà. Pervaþiavæs Olandijà, kurioje trum-pam apsistojo, jis atvyko á Karlsruæ, kur jo laukë imperatorienë Elþbieta suðeima. Taigi, artëjo metas, kai imperatorius turëjo gráþti á Peterburgà, kurvisi jo laukë dþiaugdamiesi, bet kartu nerimaudami ir nekantraudami.

Taèiau, viena vertus, beveik visi sostinës gyventojai dþiûgavo dël to, kadkaras baigësi, ir laukë á tëvynæ sugráþtant pergalingosios kariuomenës ir progosparodyti karaliðkajam vadui jo teisëtai pelnytà pagarbà ir dëkingumà, kita ver-tus, nereikia slëpti, kad, be visuotinio dþiûgavimo, buvo girdëti ir skundø, jogimperatoriaus pernelyg ilgai nëra, reikalai sprendþiami lëtai, civiliai tarnautojaineveiklûs ir nepaslankûs, spræsdami su kariuomene nesusijusius reikalus.

Senatas Sankt Peterburge nutarë Aleksandrui suteikti Palaimintojo vardà.Trys senatoriai geguþës viduryje buvo pasiøsti praneðti imperatoriui ðá nutari-mà, todël nuvyko á Veimarà. Aleksandras nesutiko su senato sprendimu irdelegatams atsakë: „Visada stengiausi rodyti tautai paprastumo ir kuklumopavyzdá, tad negaliu priimti siûlomo vardo ir paþeisti savo principø. Ir t. t.“

9 1

Vadovaudamasis tais paèiais jausmais, pasiuntë Peterburgo gubernatoriuitoká reskriptà:

„Suþinojau, kad kilo visokiø idëjø dël mano sutikimo. Visuomet bjaurë-jausi pompastika, o dabartinëmis sàlygomis nepritariu labiau nei kada norsanksèiau. Kruvini karai Europoje baigësi tik vieno Visagalio dëka. Privalomepulti jam á kojas, paskelbkite apie mano neatðaukiamà sprendimà – draudþiubet kokià veiklà rengiantis mane sutikti.“

Parodæs kuklumà, Aleksandras, gráþdamas á sostinæ, pademonstravo patánuoðirdþiausià pamaldumà. Pirmiausia jis parodë Aukðèiausiajam nuolankødëkingumà ir apsilankë Kazanës katedroje. Ið ten nukeliavo á Kamenij Ost-rovà, áprastinæ vasaros rezidencijà. Liaudis visur já sutiko sveikinimo ðûks-niais, entuziastingai nusiteikusi.

Imperatoriui atvykus á Peterburgà, ávyko kai kuriø pokyèiø. Uþsienioreikalø ministerijoje grafas Neselrodë pakeitë grafà Romancevà, imperijoskanclerá, kurio atsistatydinimas buvo priimtas. Kiek vëliau imperatorius si-nodui, imperijos tarybai ir senatui paskelbë toká ukazà:

„Gavau praðymà ið Ðventojo Sinodo, imperijos tarybos ir senato dël leidi-mo pastatyti sostinëje man paminklà ir pageidavimà suteikti man Palaimin-tojo vardà. Jauèiau didelá pasitenkinimà, nes, viena vertus, atpaþástu Dievo,kuris mus globoja, palaiminimà, antra vertus, Rusijos imperijos valdiniø jaus-mus. Visi mano darbai ir karðèiausios maldos turëjo tik vienà tikslà – iðtikrøjø pajusti Dievo palaiminimà. Ir man, ir mano iðtikimai tautai, manosàþiningiems, mylimiems valdiniams ir visai þmonijai. Tai mano karðèiau-sias troðkimas ir didþiausia laimë. Bet, nepaisant mano pastangø siekti Dievopalaiminimo, kaip þmogus negaliu didþiuotis, priimti to vardo ir ásivaizduo-ti, jog tikrai esu jo vertas. Tai nesuderinama su mano principais, nes visaislaikais ir visomis progomis raginau valdinius bûti nuolankius ir kuklius. Ne-galiu duoti pavyzdþio, kuris bûtø prieðingas tikriesiems mano jausmams.Taigi, dabar rodau didþiulá dëkingumà, bet kartu praðau imperijos valdþiosástaigø atsisakyti visø tø planø. Tegul paminklas man bûna pastatytas jûsøðirdyse, kaip að jums já pastaèiau savojoje! Tegul mano tautos mane laiminasavo ðirdyse, kaip manoji ðirdis laimina jas! Tegul Rusija bûna laiminga, odieviðkoji Apvaizda globoja jà ir mane!“

Kai imperatorius sugráþo, po keliø dienø Kijevo, Mogiliavo, Vitebsko,

9 2

Minsko, Vilniaus, Gardino gubernijø ir Baltstogës apskrities delegatams bu-vo praneðta, kad juos priims imperatorius. Ðios delegacijos atvyko á Peter-burgà ne tik leidus vyriausybei, bet ir specialiu Jo Didenybës ásakymu. Dele-gatus atsiuntë ir Kurðas. Visas miestas spëliojo, kokios ðiø delegacijø atvyki-mo prieþastys, ir sklido ávairiausi gandai.

Lenkø delegatai ið mano iðvardintø gubernijø dar maitino save viltimis.Stebëtasi Kurðo, kadaise buvusio Lenkijos vasalo, delegatais. Dëmesá traukëKijevo, Mogiliavo ir Vitebsko gubernijø, jau seniai atplëðtø nuo Lenkijos irinkorporuotø á Rusijà, atstovai. Bet visi spëliojimai ir iliuzijos þlugo tà die-nà, kai imperatorius buvo numatæs priimti delegatus, tarp jø buvau ir að,kaip Vilniaus gubernijos atstovas.

Audiencija buvo iðkilmingesnë nei paprastai. Caro rûmø hofmarðalas áve-dë mus á priëmimø salæ, netrukus pasirodë ir pats imperatorius. Jo veidasman pasirodë grieþtas – tokio niekada nebuvau matæs. Visi mano kolegosnustebo ir iðsigando. Að labai gerai paþinojau imperatoriø, tad në sekundæneabejojau, kad nors jo iðvaizda ir didinga, Aleksandro jausmai liko tokiepatys, kaip visada.

Pasveikinæs mus, jis garsiai ir aiðkiai prabilo: „Ponai, man dþiugu matytigreta savæs delegatus ið tø gubernijø, kurias 1812 m. kampanija buvo trum-pam nuo manæs atplëðusi. Að labai patenkintas dël didþiosios dalies jûsø tautie-èiø elgesio, nes jie liko iðtikimi man. Radosi vos keletas, kurie suklydo, veikia-mi svetimøjø insinuacijø ir puoselëdami klaidingas viltis, bet mano kerðtasbuvo tik amnestijos aktas, o ið jo galite spræsti, kokios mano mintys. Pasaky-kite tiems, kurie jus rinko, kad viskas pamirðta ir atleista, ir jie neturi abejotidël mano ketinimø, að tikrai noriu matyti juos laimingus ir patenkintus.“

Rimtai ir grieþtai iðtarti þodþiai netruko nuraminti salëje buvusiø delegatøir sukëlë jiems dëkingumo jausmà. Kadangi jie stovëjo ið eilës taip, kaip seniaijø provincijos buvo ájungtos á imperijos sudëtá, imperatorius pirmiausia priëjoprie Mogiliavo, Vitebsko ir Kijevo gubernijø delegatø ir tarë jiems keletà ne-reikðmingø þodþiø. Eidamas prie manæs jis stabtelëjo ir trumpam sumiðo, ko-dël, papasakosiu vëliau. Paskui, kaip visada, maloniai, kai kalbëdavosi su ma-nimi, tarë: „þaviuosi, kad jûs ir vël esate savo tautieèiø ið Lietuvos atstovas.Labai pykau, kad ðá kartà negalëjau vaþiuoti pro Vilniø. Tas miestas man keliaiðties ádomiø prisiminimø... Pasakykite Vilniaus gyventojams, kad niekuometnepamirðiu, koká uolumà ir atsidavimà jie rodë man, kai pas juos vieðëjau prieð1812 m. kampanijà, ir kad visuomet su malonumu rûpinsiuosi jø likimu.“

9 3

Atsakiau, kad Vilniaus gubernijos gyventojai negalës niekada uþmirðti im-peratoriaus vieðnagës Lietuvos sostinëje, kad jie suprato viskà, kà imperato-rius dël jø padarë, ypaè 1810–1811 m., ir kad jie nuolat stengsis pelnyti jomalonæ bei globà. Kadangi pastebëjau, jog imperatoriø sujaudino mano þo-dþiai, jog jis suprato, kad jie sklinda giliai ið mano ðirdies, pridûriau, kadgaliu já uþtikrinti, jog në vienoje ið gubernijø, kuriø atstovus jis mato prieðsave ir kuriø gyventojai jam nuoðirdþiai atsidavæ, jo taip nemyli ir taip juonepasitiki, kaip Vilniaus gubernijoje. Atrodo, imperatorius buvo sujaudin-tas ir patenkintas; tuomet jis nuëjo prie Gardino, Minsko, Voluinës, Podo-lës, Baltstogës, Kurðo deputatø; galiausiai vël gráþo prie manæs ir kurá laikàpatylëjæs rimtu tonu mums tarë: „Ponai, dar ðiek tiek laiko ir kantrybës irvisi bûsite manimi daug labiau patenkinti.“ Ið karto po þodþiø imperatoriusliepë mums pasiðalinti.

Paskutiniuosius jo þodþius iðgirdo tik greta manæs stovëjæ deputatai, okiti, virð dvideðimt á ratà susibûrusiø asmenø, jø negirdëjo, tad, kai ëjau iðaudiencijø salës, mane apspito ið visø pusiø visi ten buvæ ir papraðë pakar-toti þodis á þodá, kà man pasakë imperatorius. Galima ásivaizduoti, kiekávairiausiø interpretacijø buvo suteikta Jo Didenybës þodþiams!.. Na, o að,girdëjæs tiek kartø kur kas labiau guodþianèius þodþius, að, niekuomet ne-dvejojæs dël gerø Aleksandro ketinimø, bet pradëjæs dvejoti dël to, ar yragalimybiø, kad jis ágyvendintø savo paþadus, að viskà supratau teisingai:tai, jog imperatorius ið tiesø norëjo gero, jis troðko palengvinti savo paval-diniø lenkø likimà, taèiau, nepaisant jo pasiekimø, jis vis dar buvo perne-lyg priklausomas nuo politiniø ávykiø ir nepakankamai apsisprendæs, kadgalëtø tiesiai ðviesiai iðdëstyti savo planus.

Kai imperatorius áþengë á audiencijø salæ, jo veido iðraiðka neturëjo stebinti.Nes, nors jis ir buvo nepaprastai geros ðirdies, leidosi nuteikiamas prieð daugeláþmoniø, dalyvavusiø paskutiniuosiuose 1812 m. kampanijos ávykiuose; ir visinemëgstantys lenkø kalbëjo imperatoriui apie juos itin nepalankiai. Tarp kit-ko, visi þino, kad Aleksandro áproèiai ir manieros labai pasikeitë po to, kai jisgráþo palikæs kariuomenæ; taèiau bûtø klaidinga manyti, kad kaþkas bent ðiektiek pasikeitë jo ðirdyje, nes jis visuomet buvo geras ir jautrus.

Tik gerai imperatoriaus nepaþinojæ galëjo pamanyti, kad sëkmë paþadino ja-me iðdidumà, ir todël, rodydamasis vieðumoje, jis tapdavo grieþtas ir impozan-tiðkas, o iki 1812 m. kampanijos jis taip nesielgë. Ne, Aleksandras visuometmanë, kad pergaliø kare ir kitø ávykiø, jo karaliavimà pavertusiø tokiu ðlovin-

9 4

gu epochos, apie kurià kalbu, metu, jis pasiekë ne savo, o Apvaizdos dëka.Jis buvo pernelyg religingas ir kuklus, kad vien sau priskirtø ðlovæ, kurios

jam pavyko pasiekti, susiklosèius nepaprastoms aplinkybëms. Per pastaruo-sius trejus metus ágyta patirtis, gilus þmoniø paþinimas, kurio jis iðmokovadovaudamas vos ne visai prieð Napoleonà apsiginklavusiai Europai, kai jovieno rankose paèiose kebliausiose aplinkybëse (kuriø baigtis bûdavo itinproblemiðka) buvo politinës pusiausvyros likimas, apmàstymai ir kariniøoperacijø, ir jo vedamø diplomatiniø derybø metu, bei galiausiai jo atkaklu-mo, veiklos ir darbo dëka pasiekti puikûs rezultatai – visa tai padëjo vystytisaplinkiniams matant geriausioms Aleksandro savybëms, kurios, viena ver-tus, buvo ágimtos, kita vertus, iðvystytos rûpestingai mokantis nuo maþu-mës. Jis tapo labiau pasitikintis savimi, pajuto savo jëgas ir galià, kurià norë-jo naudoti tik taikai ir ramybei Europoje uþtikrinti bei garantuoti gerovæsavo pavaldiniams.

Tokiø jausmø apimtas imperatorius gráþo á savàjà sostinæ. Visø akys kry-po á já, kai gausios minios apsupty jis pats vadovavo savo pulkams, rikiuoda-mas juos didþiojoje karinëms pratyboms skirtoje aikðtëje, aplink altoriø, pa-statytà ðios plaèios erdvës centre. Altoriaus papëdëje susirinkæ iðdidûs pasida-binæ dvasininkai atidavë savo iðkilmingà pagarbà Valdovui uþ pergales, ap-saugojusias Rusijà nuo prieðo, ir uþ sëkmæ, atneðusià ðlovæ kilmingojo vadoarmijai. Ant puikaus þirgo sëdintis imperatorius su kardu rankoje atrodë kaiptikras karys nugalëtojas. Tai jau nebebuvo tas þmogus, kuris ðvelnia, gerano-riðka ir taikia mina prieð kelerius metus þvelgë á savo kariuomenæ pilies aikð-tëje. Jo veido iðraiðka buvo tikro valdovo iðraiðka – valdovo, nulëmusio Eu-ropos likimà. Taèiau tik nedaug laiko prireikë, kad atpaþintum tà patá Alek-sandrà, kupinà pamaldumo, pagarbos ir nuolankumo kilmingai savo moti-nai, kai jis plika galva dalyvavo pamaldose ir kai po to ásakë praþygiuoti promotinos karietà savo pulkams, kuriems pats ir vadovavo, taip atiduodamaskarinæ pagarbà kilmingajai valdovei.

Dabar per ðventes ar rûmuose dvariðkiø apsupty imperatorius tapo santû-resnis ir netgi impozantiðkas. Kreipdavosi tik á nedaugelá þmoniø, daugiausiaá kariðkius, kurie dþiûgavo dël tokio jo pasirinkimo. Vis dëlto nors visi irpastebëjo, jog pakito imperatoriaus nuotaikos ir net bûdas, niekas negalëjoskøstis, kad jis bûtø apleidæs ir nesirûpinæs tais, kuriems dël asmeniniø prie-þasèiø reikëjo jo geranoriðkos globos. Vis toks pat geras ir jautrus jis ðluostënelaimingøjø ir praliedavo dëkingumo aðaras.

9 5

Sakiau, kad imperatorius, priëjæs prie manæs audiencijø salëje, kur jambuvo pristatyti deputatai, buvo ðiek tiek sutrikæs. Ðtai koks galëjo bûti tomotyvas. Visi tie, kurie þino, koks nepaprastai geras jis yra ir koks delikatus,sugebës tai ávertinti. Kai imperatorius paliko Peterburgà 1812 m. gruodþiopradþioje, paskutiniai jo man iðtarti þodþiai, juos persakiau deðimtosios kny-gos pabaigoje, buvo: „Iðvykstu ið Peterburgo, taèiau mes netrukus pasimaty-sime... Dievas palaimino mûsø armijas… Keliauju pas juos. Jûs galite su-prasti, kad ðiuo metu negaliu galvoti apie kà nors kità – tik apie mûsø sëk-mæ. Vos tik mûsø pulkai uþims Varðuvos kunigaikðtystæ ir kai mums nebe-reikës bijoti Napoleono gráþimo, tesësiu savo paþadà ir pagalvosiu, kaip gali-me atkurti Lenkijà. Þinote, kokie ðiuo atþvilgiu mano ketinimai. Tikiuosinetrukus pasikviesti jus. O belaukiant – kantrybës ir pasitikëjimo.“

Vis dëlto prabëgo 1813-ieji, prasidëjo 1814 metai, o imperatorius manæspas save nekvietë... Girdëjome tik kalbant apie rusø kariuomenës sëkmæ, betjokia guodþianti naujiena apie imperatoriaus ketinimus dël jo lenkø pavaldi-niø mûsø nepasiekë; vietoj beiðsipildanèiø vilèiø jie atsidûrë apgailëtinojepadëtyje, turëjo iðkæsti ne tik Napoleono armijos invazijà, bet ir prieðà perse-kiojanèiø rusø kariuomeniø persikëlimà per jø þemes.

Visa tai þinantis imperatorius, kuris, gal ir turëjæs geriausiø ketinimø, ne-galëjo iðtaisyti viso to blogio ir rûpintis mumis, kol nebuvo gráþæs, negalëjoðiek tiek nesutrikti vël mane matydamas pirmà kartà po to, kai paliko sosti-næ 1812 m. pabaigoje. Jis sutriko, nes buvo nepaprastai delikatus ir kentëjodar labiau dël to, kad vis dar negalëjo mums dël mûsø likimo pasakyti niekopaguodþianèio ir teigiamo.

Keletà dienø neturëjau progos jo pamatyti, kol galiausiai po ðvenèiø jomotina Pavlovske surengë pokylá, kad atðvæstø sûnaus ir jo ðlovingosios ar-mijos sugráþimà, ir tuomet imperatorius gracingai prie manæs priëjo ir tarëkelis þodþius, o tai pastebëjo visi aplinkui, nes tokios malonës sulaukdavolabai nedaug civiliø. Taèiau kalbëjo jis apie itin nereikðmingus dalykus. Visdëlto, norëdamas ðiek tiek mane paguosti, ðokdamas su mano þmona jis jaipasakë, kad karas baigësi, nebëra kliûèiø baimintis ágyvendinti jo planus, jispasirûpins Lenkija ir vis dar jauèia mums tuos paèius ðiltus jausmus. Jis keliskartus pakartojo mums daþnai kartojamà frazæ: kantrybës ir pasitikëjimo.

Nenustebau dël tokio imperatoriaus pasirinkto bûdo atgaivinti mano viltis,kurios diena po dienos vis labiau blëso, nes labai panaðiai jis kalbëjo ir poniaiPðezdzeckai, kai ði prisistatë á ðtabo bûstinæ, siekdama malonës savo suþeis-

9 6

tam vyrui, ákalintam Leipcige; ir poniai Oginskai, mano dukterëèiai, Paryþiuje,kai ji buvo pas já nuvykusi dël savo vyro, kurio þemës buvo sekvestruotos; pane-lei Sofijai Tyzenhauzaitei (dabartinei grafienei de Ðuazel); bei daugybei ki-tø Varðuvos ir Vilniaus damø. Atrodë, kad imperatorius nenorëjo kompromi-tuoti savæs, praneðdamas apie savo ketinimus tiesiogiai lenkams, kad nereikëtøkalbëti apie detales ir aiðkintis. Taèiau kartu ir nenorëjo, kad jie liktø neþinioje,nes visoms ðioms damoms leido kalbëti apie tai, kà jis joms buvo sakæs.

O dël viso kito, kai jis gráþo á Paryþiø ir kai priëmë tvirtà sprendimàatkurti Lenkijà ir pasiskelbti jos karaliumi, nors ir nenurodë aiðkiø savo kara-lystës sienø, imperatorius tapo kur kas maþiau santûresnis. Aleksandrui kalbantParyþiuje apie savo planus dël lenkø, daugelis tø, kuriuos jis pagerbë pasiti-këjimu, ið jo iðgirdo sprendimà, kurá ðis jau buvo priëmæs dël jø tëvynës.

Daþnai matydavau imperatoriø per iðkilmingus pietus, puotose ir dvarið-kiø apsuptyje. Jis visada surasdavo progà pasakyti man koká þodá, taèiau turëjopraeiti kelios savaitës, kol galiausiai pasitaikë proga likti su juo akis á aká.Prieð iðvykdamas ið Peterburgo, jis pasikvietë mane á savo kabinetà ir be jo-kiø áþanginiø kalbø iðtarë, kad iðvaþiuoja á Varðuvà ir kad mane ten pasikvies,su malonumu ten su manimi susitiks, kad davë ásakymà atsiliepti á visaslabiausiai per 1812 m. kampanijà rusams þygiuojant per Lenkijà nukentëjusiøasmenø pretenzijas. Galiausiai jis pasakë: „esu taip uþsiëmæs itin svarbiais reika-lais, kurie susikaupë, kol manæs nebuvo Peterburge, jog visai neturiu laisvolaiko... Dirbsiu lenkø naudai... Tepraðau jûsø kantrybës ir pasitikëjimo.“

Kità audiencijà gavau tik Varðuvoje 1815 m. lapkritá. Apie tai pakalbësi-me ðios knygos pabaigoje.

9 7

Po apgailëtino princo Juozapo Poniatovskio pralaimëjimo ties Elsteriudaugiau nebekalbëjau apie lenkø armijos likuèius, lydëjusius Napoleonà áPrancûzijà, nes negalëjau gauti detaliø apie karines operacijas, kurios galëjobûti puikus jø dràsos ir energijos árodymas. Man á rankas pateko tik vienasstraipsnis, ir bûtinai já èia áterpsiu:

„Kariniø operacijø, kurias septintoji lengvosios lenkø kavalerijos divizija,priklausanti ketvirtajam divizijos generolo Sokolnickio vadovaujamam rezer-vo kavalerijos korpusui, ávykdë nuo prieðo puolimo 1813 m. rugpjûtá iki tøpaèiø metø lapkrièio, eidama iki Reino, labiausiai pasiþymëjæ karininkai yraðie: eskadrono vadas Staþenskis, ðauliø eskadrono vadas Madalinskis, ietininkøeskadrono vadas Barskis, ietininkø leitenantas Obrevskis, eskadrono vadas irdivizijos generolo adjutantas Roþickis, husarø pulkininkas Sokolnickis, eskad-rono vadas Kornas, eskadrono vadas Jagminas, ðauliø kapitonas Jezerskis, pul-kininkas Oborskis, kapitonas Ðumlanskis, pëstininkø majoras Jablkovskis, ka-pitonas Levinskis, pulkininkai Suchoþevskis ir Potockis, grenadieriø majorasKoseckis, brigados generolas Sieravskis, majoras Bolesta, kapitonas Doviatas.“

Spalio 10 d. grafas Valmi nebegalëjo likti poste dël rimtos ligos ir ketvirtàjákavalerijos korpusà vadovauti perdavë divizijos generolui Sokolnickiui. Jo ra-portuose raðoma, kad pulkininkas Kurnatovskis ir generolai Tolinskis bei Kru-koveckis elgësi lygiai taip pat garbingai, kaip ir daugelis jø bendraþygiø.

Likus keturioms dienoms iki Hanau ávykiø, 1813 m. spalio 26 d., antnuoðalios kalvelës susirinkusiø lenkø karininkø apsupty Napoleonas pasakëkalbà. Yra iðlikæ ðie jos fragmentai:

III SKYRIUS

9 8

„Man pasakë, kokie yra jûsø ketinimai. Kaip imperatorius, kaip genero-las tegaliu pagirti jûsø elgesá; neturiu ko jums prikiðti. Buvote lojalûs man,nenorëjote manæs palikti nieko man nepasakæ ir net paþadëjote palydëti ma-ne iki Reino... Ðiandien noriu duoti jums gerø patarimø. Pasakykite man,kur norite gráþti? Pas savo karaliø, kuris galbût pats nebeturi prieglobsèio?..Jûs galite kada panorëjæ gráþti namo, jei to norite. Dviem trim ðimtais tûks-tanèiø vyrø daugiau ar maþiau, nors ir kokie dràsûs jûs esate, nieko mannepakeis. Taèiau turite bijoti, kad jûsø broliai, jûsø palikuonys priekaiðtausjums, kad Lenkijos nebëra... Jei mane paliksite, nebeturësiu teisës kalbëtijûsø vardu, ir manau, kad, nepaisant visø nelaimiø, vis dar tebesu galingiau-sias Europos monarchas. Ávykiai gali klostytis ir kita linkme... Ir tarp kitko,kadangi jûs egzistuojate tik sutarèiø dëka, tol, kol bus sudaryta kita, jûsøpolitinë egzistencija tebegyvuoja. Net jei bûsiu priverstas jus paaukoti, pa-minësime jus kitoje taikos sutartyje. Tad galite ramiai gráþti namo.“

Lenkø kariðkiai, ásitikinæ, jog garbë ir pareiga verèia juos neapleisti Napo-leono, nesvyruodami sekë toliau paskui já á Prancûzijà. Likimo knygoje pa-raðyta, kad jø likimas pasikeis ir kad já nulems tam tikros aplinkybës, leidu-sios imperatoriui Aleksandrui ágyvendinti geruosius jo ketinimus, susijusiussu lenkø tauta.

Uþëmus Paryþiø, Tadas Kosciuðka, prieð prisistatydamas norëjusiam jámatyti ir itin dëmesingai ir geranoriðkai já priëmusiam imperatoriui Aleksan-drui iðsiuntë toká laiðkà ið Bervilio, datuotà 1814 m. balandþio 9 diena:

„Sir, jei pasitraukæs drástu kreiptis tarsi malda á didájá monarchà, didájá kapito-nà, ir ypaè á þmonijos sergëtojà, tai todël, kad gerai þinau, koks jis kilnus ir didin-gas. Praðau jûsø trijø maloniø: pirmoji – suteikti bendrà amnestijà visiems len-kams be jokiø iðimèiø ir kad á po uþsienio ðalis iðsibarsèiusius valstieèius bûtøþiûrima kaip á laisvus, jei jie gráð á savo gimtuosius namus; antroji – te JûsøDidenybë pasiskelbia Lenkijos karaliumi su laisves garantuojanèia konstitucija,panaðia á Anglijos, ir tepastato jis mokyklas, kurias iðlaikytø vyriausybë, kadbûtø ðvieèiami valstieèiai; kad pastarøjø vergavimas bûtø panaikintas po de-ðimties metø ir kad jie galëtø dþiaugtis visa savo nuosavybe. Jei mano maldavi-mai bus iðklausyti, nors ir sergantis, pats pirmasis asmeniðkai pulsiu Jûsø Dide-nybei po kojø, dëkodamas ir atiduodamas pagarbà savo Valdovui. Jei nusilpæmano gabumai dar galëtø kuo nors pasitarnauti, iðvykèiau ið karto pas savotëvynainius, kad tarnauèiau tëvynei ir savo Valdovui garbingai ir iðtikimai.

9 9

Treèioji mano malda, Sir, nors ir ypatinga, labai svarbi mano ðirdþiai irmano jausmams. Keturiolika metø gyvenu garbingame Celtnerio, ðveicaropagal tautybæ, name; jis buvæs savos ðalies ambasadorius Prancûzijoje. Esuskolingas jam tûkstanèius dalykø, taèiau abu mes esame neturtingi, o joðeima gausi. Praðau rasti jam garbingà vietà – gal naujoje Prancûzijos vy-riausybëje, gal Lenkijoje. Jis iðsilavinæs, ir atsakau uþ jo iðtikimybæ visaisgyvenimo atvejais. Esu, ir t. t., ir t. t.

Pasiraðë Kosciuðka“

RANKA RAÐYTAS JO DIDENYBËS IMPERATORIAUSALEKSANDRO ATSAKYMASParyþius, 1814 m. geguþës 3 d.

„Jauèiu didþiulá pasitenkinimà, generole, atsakydamas á jûsø laiðkà. Patysbrangiausi jums norai bus iðpildyti. Visagalio padedamas tikiuosi atgaivintità dràsià ir gerbtinà tautà, kuriai jûs priklausote. Iðkilmingai ásipareigojau taipadaryti, ir visà laikà màsèiau apie ðios tautos gerovæ. Tik politinës aplinky-bës kliudë man ágyvendinti ðiuos ketinimus. Dabar ðiø kliûèiø nebeliko. Jaspaðalino baisios, bet ðlovingos kovos metai. Dar ðiek tiek laiko, iðmintingaineskubant, ir lenkai atgaus savo tëvynæ, savo vardà ir su dþiaugsmu galësiujuos átikinti, kad, uþmirðus praeitá, tas, kurá jie laikë savo prieðu, taps tuo,kuris iðpildys jø troðkimus. Kaip man bûtø malonu, generole, jei galëtumëteman padëti dirbant ðiuos darbus! Jûsø vardas, jûsø charakteris, jûsø talentasbus geriausi mano ramsèiai.

Generole, priimkite mano pagarbà.Pasiraðë Aleksandras“

Pasiraðius Fontenblo sutartá, generolas Dombrovskis papraðë imperato-riaus Aleksandro leidimo gráþti á Lenkijà, ir jam buvo atsakyta, kad Varðuvospulkai iðkeliaus á savo ðalá kartu su rusais ir gráþæ namo kareiviai bus laisvirinktis, ar likti tarnyboje, ar ne.

Dvylika generolø ir ðeði ðimtai ið keturiasdeðimties Varðuvos kunigaikð-tystës pulkø likusiø karininkø pateikë praðymà:

1. Sujungti á vienà korpusà, vadintinà Varðuvos kunigaikðtystës kariuome-në vardu, visus korpusø likuèius (priimta).

2. Lenkø pulkams palikti uniformas ir pavadinimus (priimta). Vis dëlto

1 0 0

su sàlyga, kad bus galima maþinti pulkø skaièiø, atsiþvelgiant á Varðuvoskunigaikðtystës pajamas ir padëtá joje.

3. Visiems palikti tuos paèius laipsnius (priimta).4. Leisti iðvykti visiems, kurie nebenori likti tarnyboje (priimta).5. Mokëti pagal didþiosios kunigaikðtystës biudþetà, net jei bus kalbama

apie tuos, kurie paliks tarnybà ir á jà nebegráð... (Ðis straipsnis bus formuluo-jamas kitaip).

6. Prancûzijos vyriausybë turi sumokëti pavëluotus atlyginimus, nes len-kø armija, nebeturinti jokiø iðtekliø, negalëjo pasinaudoti Rusijos imperato-riaus geranoriðkumu (Paþadama atsiþvelgti á ðá praðymà).

7. Padëti kariuomenei, kuriai trûksta drabuþiø, kuri ðios kampanijos metuprarado uniformas (Praðymas nusiøstas grafo fon Neselrodës administracijai).

8. Gauti paðaro þirgams tiek pat, kiek gauna rusø kavalerija (priimta).

Paryþiuje buvo sudarytas komitetas, kuriame buvo generolai Dombrov-skis, Zajonèekas, kunigaikðtis Sulkovskis, Vielhorskis, Sierakovskis ir kuni-gaikðtis Giedraitis, kuriam buvo pavesta perorganizuoti lenkø kariuomenæ.Á Londonà iðsiøstas generolas Krukoveckis; generolas Paðkovskis – á Vengri-jà, dar vienas generolas – á Berlynà, kad pagreitintø lenkø karo belaisviø,esanèiø tose ðalyse, gràþinimà.

Rusijos imperatorius ásakë gràþinti generolui Niesiolovskiui, kunigaikð-èiui Mikalojui Radvilai ir ðeðiems kitiems lietuviams, tarnavusiems Prancû-zijai, jø turtà, kuris buvo sekvestruotas.

Divizijos generolas Dombrovskis á Varðuvà atvyko 1814 m. birþelio 7 die-nà. Pagrindinë jo misija buvo iðsiøsti á visus kunigaikðtystës vaivadijas) kari-ninkus, kuriems pavesta suraðyti visus ten esanèius lenkø kariðkius. Jis paren-gë praneðimà. Svarbus bûtø ðis jo fragmentas:

„Didysis imperatorius Aleksandras paliko mûsø kariuomenës likuèiamsjø ginklus ir paþadëjo man gráþti su jais á mûsø tëvynæ. Jo Didenybë tuonepasitenkino: jis pripaþino bûtinybæ didinti tautinæ galià ir ásakë, kad visilenkai, kariavæ paskutiniame kare, ir net tie, kurie buvo paimti belaisviais,dalyvautø ðiame darbe.“

Vadovaujami generolo Piotrovskio, ið Danijos á Poznanæ 1814 m. birþe-lio 9 d. gráþo septintojo, aðtuntojo, septynioliktojo ir devynioliktojo kava-lerijos pulkø likuèiai.

1 0 1

Ið Prancûzijos gráþæ lenkø armijos likuèiai, vadovaujami generolo leitenantoKrasinskio, áþengë á Poznanæ 1814 m. birþelio 9 dienà. Ðie ðlovingi pulkai potokios ilgos kelionës skyrësi nuo kitø graþiu stotu ir karinga iðvaizda. Pasitikti ðiødràsiø kareiviø, lydimas visø valdþios atstovø, atvyko prefektas. Jis pasakë jiemsprakalbà ir tëvynës vardu paliudijo, jog yra patenkintas vël juos matydamas.

Generolas anðefas atsakë:

„Laimë vël iðvysti tëvø þemæ mums dar didesnë. Lenkai visada ið meilëstëvynei ir ið dëkingumo jai uþ jà kovojo. Nepaisydami Europos priekaiðtø,norëdami bûti verti jûsø tëvynainiais, mes viskà padarëme savo brangiosiostëvynës labui ir gráþtame namo su viltimi. Lenkø kareivis visuomet jautësipilieèiu, jis lengvai uþmirðta viskà, kà jam teko paaukoti ir iðkentëti, jei jamuþ tai kompensuojama tautos pagarba.

Ereliai, kuriuos matote sklendþianèius virð mûsø galvø, ir ginklai, kurieblizga mûsø rankose, – tai kilnaus monarcho pasitikëjimo bei didþiulës joglobos, kurià jis mums suteikia, árodymas. Visas pasaulis pripaþásta jo nuo-pelnus, ir jam atlygins ateinanèios kartos – padarys já didvyriu, ir besiþavintisjuo mûsø amþius perduos tai ateinantiems ðimtmeèiams.

Iðtikimi savo pareigai neapleidome besvyruojanèio sosto tol, kol tas, ku-ris jame sëdëjo, pats jo nepaliko; tik su jo leidimu kreipëmës á imperatoriøAleksandrà, kuris didþiadvasiðkai mums pasiûlë palankumà ir globà. Esu lai-mingas, galëdamas ðiø dràsiø lenkø kariuomenës likuèiø vardu pasveikintimûsø tëvynainius ir paliudyti, kokie esame jiems dëkingi.

O jûs, motinos, pasitikite savo vaikus, jie visuomet buvo verti jûsø irnepabijojo pralieti savo kilnø kraujà, kurá jiems perdavëte, kiekvienà kartà,kai tai bûdavo susijæ su ðlove ir garbe.“

Tarp pagrindiniø generolø ir aukðèiausio rango karininkø, gráþusiø á tëvy-næ, buvo Dombrovskis, Kniazevièius, Voièinskis, Sokolnickis, Chlopickis,Vielhorskis, Kameneckis, Paðkovskis, Krukoveckis, Uminskis, Vincentas irIzidorius Krasinskiai, Falkovskis, Kurnatovskis, Redelis, Maleckis, Tolins-kis, Rautenðtrauchas, Sieravskis, Kazimieras ir Stanislovas Malachovskiai1.

1 Divizijos generolas Sokolnickis liepë pergabenti á Poznanæ mirusio Lenkijos karaliaus Stanis-lovo Leðèinskio palaikus. Dalis jo palaikø rugpjûèio 5 d. buvo iðkilmingai palaidoti Poznanës kated-roje, dalyvaujant civilinës ir karinës valdþios atstovams bei daugybei gyventojø. Kita palaikø dalisiðsiøsta á Krokuvà, paguldyta greta mûsø karaliø antkapiø. Prieð áþengdamas á sostà StanislovasLeðèinskis buvo Poznanës provincijos vaivada.

1 0 2

Divizijos generolas Dombrovskis praneðë savo pulkams, kad laikinai, kolbus gauti Jo Imperatoriðkosios Aukðtybës didþiojo kunigaikðèio Konstanti-no ásakymai, lenkø kariuomenës vadas generolas Vasilevskis bus karo admi-nistratoriumi, o pulkininkas Kosinovskis vykdys kariuomenës apþiûrà.

Ðtai iðspausdintas ásakymas, kuriuo pulkams praneðama apie Jo Imperato-riðkosios Aukðtybës monsinjoro didþiojo kunigaikðèio Konstantino atvykimà.

ÁSAKYMAS LENKØ KARIUOMENEI

Karininkai, kareiviai, jums bus atlyginta uþ jûsø didþius darbus ir graþøelgesá gráþus á Lenkijà. Esu ásitikinæs, kad bûsite labai patenkinti; iðgirsitekalbantá patá Jo Didenybæ imperatoriø Aleksandrà. Pripaþástu Lenkijos ka-riuomenës ðlovæ, kurià ji apvainikavo pavyzdine disciplina pasibaigus karui.Provincijos, per kurias ji þygiavo, pripaþásta ðiuos jos nuopelnus. Esu visiðkaipatenkintas Lenkijos kariuomene; mano ketinimai – padaryti jà dar stipres-næ ir gausesnæ, að trokðtu matyti klestinèià Lenkijà. Netrukus pas jus atvyksmano brolis. Uþ nuopelnus jis atlygins garbingais apdovanojimais.

Ponai brigadø vadai, ponai pulkininkai tepadaro viskà, kad mûsø pulkaispindëtø, nes jie to verti. Tepasinaudoja tomis keletu likusiø dienø tobulin-dami ávairius pratimus, kad Jo Imperatoriðkoji Aukðtybë didysis kunigaikð-tis bûtø patenkintas, matydamas mûsø atliekamus manevrus.

Pasiraðë grafas KrasinskisKariuomenës vadas generolas.

ÁSAKYMAS LENKØ KARIUOMENEIVarðuva, 1814 m. gruodþio 11 d.

Á jus kreipiasi Jo Didenybë imperatorius Aleksandras, galingasis jûsø glo-bëjas. Susirinkite po savo vëliavomis; paimkite ginklà á rankas, kad galëtu-mëte ginti savo tëvynæ ir iðsaugoti jos politinæ egzistencijà. Kol ðis kilminga-sis monarchas rûpinasi laminga jûsø ðalies ateitimi, parodykite, jog esate pa-siruoðæ paremti jo pastangas savo kraujo kaina. Tie patys vadai, kurie vedëjus ðlovës keliu, sugebës jus vesti ir ðiuo. Imperatorius vertina jûsø dràsà. Ðiopraþûtingo karo pragaiðtyje jis matë, kad iðliekate garbingi ir tuomet, kai

1 0 3

ávykiø seka nuo jûsø nebepriklauso. Jûs puikiai kovojote kare, kurio moty-vai daþnai jums buvo svetimi. Nuo ðiol jûsø pastangos bus skirtos tik tëvy-nei, todël jûs tapsite nenugalimi. Visi kareiviai, visi kariai, duokite pirmiejipavyzdá, kokias gi vertybes turëtø iðsaugoti ir jûsø tëvynainiai. Beribis atsida-vimas imperatoriui, kuris trokðta tik gero jûsø tëvynei, meilë kilmingajamjo asmeniui, paklusnumas, disciplina, santarvë – ðtai bûdai uþtikrinti jûsøðalies klestëjimà – ðalies, kurià saugo galingasis imperatorius. Tokiu bûdupasieksite laimæ, kurià kiti gali jums þadëti, bet kurià uþtikrinti gali jis vienas.To garantija – jo galia ir jo vertybës.

Pasiraðë Konstantinas.

1 0 4

Tik 1815 m. geguþës 28 d. Saksonijos karalius pasiraðë aktà, kuriuo atsi-sakë pretenzijø á Varðuvos kunigaikðtystæ1.

Lenkijos likimas buvo nuspræstas per Vienos kongresà, tuomet nuspræs-tas ir Saksonijos likimas. Buvo sutarta dël ðiø principø:

1. Varðuvos kunigaikðtystë prijungiama prie Rusijos imperijos. Vis dëlto,ðios ðalies dalis, kurioje gyvena aðtuoni ðimtai deðimt tûkstanèiø gyventojø,bus padalinta ir valdoma Prûsijos karaliaus;

2. Rytø Galicijos dalis, kuri buvo atiduota Rusijai 1809 m., taip pat irVelièkos valdos bus gràþintos Austrijai;

3. Krokuvos miestas nebepriklausys Austrijai, kuri já atidavë Rusijai1809 m., o bus laisva ir nepriklausoma respublika.

Ðie principai buvo átvirtinti ir plëtojami trijose sutartyse, sudarytose ba-landþio 21 d. (geguþës 3): viena – tarp Austrijos ir Rusijos, antra – tarpRusijos ir Prûsijos, ir treèia, papildoma – tarp visø ðiø trijø galingø valstybiø.

Ið pradþiø pateiksime jums pagrindines pirmosios sutarties nuostatas; su-tartis prasideda tokia áþanga:

„Jo Didenybë visos Rusijos imperatorius, Jo Didenybë Austrijos impera-torius ir Jo Didenybë Prûsijos karalius, trokðdami draugiðkai susitarti dëlbûdø, kuriais bûtø galima geriausiai sutvirtinti lenkø gerovæ, kadangi dëlVarðuvos kunigaikðtystës likimo jiems atsivërë nauji santykiai, ir taip patnorëdami, kad ðiø geranoriðkø nutarimø pasekmes pajustø ir provincijos beipavietai, sudaræ senàjà Lenkijos karalystæ, o tai tapo ámanoma liberaliø susi-

IV SKYRIUS

1 Martensas, Rinkinys, tomas XIII, p. 226 ir Vienos kongresas; Oficialiø raðtø rinkinys, tomasVI, p. 236.

1 0 5

tarimø ir susiklosèiusiø aplinkybiø dëka, sparèiai vystantis santykiams, itinpalankiems prekybai tarp gyventojø, sutarë sudaryti dvi skirtingas sutartis –vienà tarp Rusijos ir Austrijos, ir kità – tarp ðios pirmosios galingosios valsty-bës ir Prûsijos, kad ten bûtø iðdëstyti bendri visø trijø galingøjø valstybiøpasiþadëjimai bei atskiros kiekvienai nuostatos, ir t. t., ir t. t.2“

Rusija gràþina Austrijai dalá rytø Galicijos, kuri jai buvo perleista1809 m.3 , I str.

Austrija valdys Velièkos druskos kasyklas ir joms priklausanèià teritorijà,II str. Pagal Ðenbruno taikos sutartá ðios druskø kasyklos buvo paskelbtosbendromis Austrijai ir Varðuvos kunigaikðtystei4 .

Vyslos talvegas atskirs Galicijà nuo Krokuvos miesto teritorijos bei nuodalies Varðuvos kunigaikðtystës, kuri priklauso Rusijai iki Zavichosto; nuoten riba tæsis iki Bugo; nuo ðios upës bus atkurta tokia pati siena, kokia buvoprieð 1809 m. sutartá, III str. Taigi Austrijai nepriklausys nei Vakarø Galici-ja, nei Zamostë Rytø Galicijoje, kuri buvo perleista Varðuvos kunigaikðtys-tei 1809 metais5 .

Krokuvos miestas skelbiamas laisvu ir nepriklausomu, jam priskiriamateritorija nurodoma papildomoje sutartyje, IV str.

Varðuvos kunigaikðtystë prijungiama prie Rusijos imperijos, su kuria jibus neatðaukiamai susieta konstitucija; imperatoriui bus suteiktas caro, Len-kijos karaliaus titulai, ir vëliau jis galës paskirti ðiai dþiûgaujanèiai valstybeiatskirus administracinius vienetus, vidinæ plëtrà, kuri jam atrodys tinkama,V str. Buvo norima pasakyti, kad Lenkija taps atskira ypatinga valstybe, tu-rinèia su Rusija bendrà valdovà, ir kad imperatorius galës suteikti jai kuodaugiau þemiø, priskirdamas jai kelias provincijas, kurios dalijant Lenkijàbuvo prijungtos prie Rusijos.

Ðiame straipsnyje priduriama:

„Lenkams, aukðtøjø besitarianèiø ðaliø pavaldiniams, bus paskirti atsto-vai ir sudarytos nacionalinës institucijos, kuriø darbas bus reglamentuojamaspagal politikà vyriausybiø, kurioms jos priklausys ir kurios spræs, kaip nau-dingiau ir tikslingiau jas tvarkyti.“

2 þr. Oficialiø raðtø rinkiná, F. Schoëllis, tomas VIII, p. 107.3 þr. Schoëllis, 10 tomas, p. 284–293.4 Idem, p. 285.5 Idem.

1 0 6

Nuo VI iki XXIII straipsnio pateikiamos nuostatos, palankios gyvento-jams, kurie norës iðvykti ið ðalies per ðeðerius metus; jie skelbia visiðkà amnes-tijà ir gràþina teises pavaldiniams, turëjusiems kitas pilietybes.

Navigacija visomis upëmis ir kanalais visoje senosios Lenkijos karalystësteritorijoje – tokioje, kokia ji buvo prieð 1772 m., iki priëjimo prie jûrosskelbiama laisva, XXIV ir XXVI str.

Ðiems objektams reglamentuoti bus paskirti komisarai; jie baigs savo dar-bà praëjus ðeðiems mënesiams po sutarties ratifikavimo, XXVII str.

Abi sutarties ðalys suteikia neribotà tranzito laisvæ visose senosios Lenki-jos teritorijose ir paskirs komisarus, kurie turës iðnagrinëti galiojanèius regla-mentus ir tarifus, XXVIII ir XXIX str.

Pagal 1797 m. sausio 26 d. Sankt Peterburge pasiraðytà konvencijà Aust-rija buvo ásipareigojusi prisiimti penktadalá karaliaus ir dvi penkioliktàsiasLenkijos Respublikos skolø.

Savo ruoþtu dël ðiø skolø Vienos dvaras iðleido obligacijas, þinomas ben-drosios vieðøjø skolø kasos obligacijø pavadinimu (Universal-staats schuldencassa obligationen). Kadangi sudarius Ðenbruno taikà ji prarado dalá Galici-jos, turinèios maþdaug milijonà su puse gyventojø, ir tik Velièkos teritorijajai buvo gràþinta, buvo teisinga atleisti jà nuo dalies ðios skolos. AtitinkamaiXXX str. nurodoma, kad pagal XXXII str. Varðuvos vyriausybë jai ið pervir-ðio mokës keturiø milijonø Lenkijos florinø sumà, padalintà á aðtuonias ly-gias dalis per metus, kuriø pirmoji turi bûti sumokëta iki 1816 m. birþelio24 dienos.

Vienos dvaras prisidës devintàja procento dalimi prie naujø skolø, kuriosatsirado sukûrus Varðuvos kunigaikðtystæ; tokia paèia dalimi prisidës prieaktyvo, XXXIII str.

Pagal XXXIV ir XXXV straipsnius skoloms likviduoti kuriama komisija,o pagal XXXVIII straipsná bus sukurta kita, kad bûtø baigtas þemëlapis sunustatytomis naujomis sienomis.

Penkeriems metams liks privaloma sutartis, sudaryta pirkti 500 000 cent-neriø druskos; po penkeriø metø ji galës bûti atnaujinta pagal susitarimà,XXXIX str.

Balandþio 21 d.Pasiraðyta Vienoje 1815 m. geguþës 3 d.Grafas RazumovskisKunigaikðtis Meternichas.

1 0 7

RUSIJOS IR PRÛSIJOS SUTARTIS

I sutarties, sudarytos tarp Rusijos ir Prûsijos, straipsnis nustato Varðuvoskunigaikðtystës dalá, kuri priklausys Prûsijos karaliaus valdþiai, karaliui ir joápëdiniams ir bus pavadinta Poznanës didþiàja kunigaikðtyste. Pagal nubrëþtànaujø sienø tarp abiejø valstybiø linijà Prûsijai atitenka:

1. Dalis vakarinës Prûsijos, kurios ji neteko sudarius Tilþës taikà: tai yraMichelau, Brombergas, Inovroclavas ir Kulmas su apylinkëmis, kur ji iðsau-gojo Graudencà su keliais kaimais, Kaminas ir didþioji jo apylinkiø dalis irKronas su dalimi apylinkiø (du ðimtai keturiasdeðimt trys tûkstanèiai kvad-ratiniø kilometrø ir trisdeðimt du tûkstanèiai gyventojø).

2. Torûnës miestas ir provincija, kurià iki 1807 m. vadino Naujàja RytøPrûsija.

3. Dalis prieðais pietinæ Prûsijà, tai yra: pirma dalis Poznanës departamen-to, kurá sudaro Poznanë, Gneznas, Babimostas (arba Bomstas), Frauðtatas(Vschova), Kostenas, Vongravecas, Kriobenas ir jø apylinkës; dalis Podevicoapylinkiø, Krotoðinas ir Mezericas su apylinkëmis; Peizernas ir dalis apylin-kiø; dalis Kaliðo departamento; Adelnau ir Ðildbergas su apylinkëmis.

Nuo II iki XXIV straipsnio þodis þodin pakartojama sutartis tarp Austri-jos ir Prûsijos.

XXV straipsnis panaikina visas teises imti mokesèius uþ sandëliavimà, pre-kiø perkrovimà, nuplaukiamà nuotolá, mokesèiø lengvatø draudimà ir visakita, kas iki ðiol kliudë laisvai laivø navigacijai upëmis.

Miðri komisija iðtirs keleto miestø ir uostø teises ir privilegijas, kuriosgalëtø kenkti nuosavybës teisëms ir atitinkamai prieðtarautø abiejø pusiø su-tartiems principams. Jei reikës, bus sutarta panaikinti tokias teises. Ðis darbasbus baigtas po ðeðiø mënesiø, XXVI straipsnis.

Abi sutarties ðalys susitarë leisti ateityje ir visiems laikams visose jø lenkið-kose provincijose laisvà ðiø provincijø þemës ûkio ir pramoniniø prekiø ju-dëjimà. XXVI straipsnyje skiriami komisarai per ðeðis mënesius susitars dëltarifo, kurá reikës mokëti uþ ðiø provincijø visø þemës ûkio ir pramoniniøprekiø áveþimà ir iðveþimà. Mokestis uþ tokià teisæ negalës virðyti deðimtiesprocentø prekës vertës prieð jà gabenant.

Tranzitinë prekyba bus visiðkai laisva visose senosios Lenkijos dalyse, XXIX str.Sutartis pasiraðyta Vienoje balandþio 21 d. (geguþës 3)Kunigaikðtis fon Harderbergas ir grafas Razumovskis.

1 0 8

Treèioji, papildoma sutartis, susijusi su Krokuva, sudaryta tarp Austrijos,Prûsijos ir Rusijos, taip pat buvo pasiraðyta Vienoje 1815 m. balandþio 21 d.(geguþës 3).

Krokuvos miestas keturiolika metø, nuo 1795 iki 1809, priklausë Aust-rijai; pagal Ðenbruno taikos sutartá jis buvo prijungtas prie Varðuvos kuni-gaikðtystës ir atskirtas nuo ðios ðalies sutartimi, apie kurià kalbame, kad gau-tø laisvo, nepriklausomo ir absoliuèiai neutralaus miesto statusà ir bûtø sau-gomas visø trijø sutartis pasiraðiusiø ðaliø, I str.

Kadangi ðiame mieste gyvena maþiau nei dvideðimt ðeði tûkstanèiai gy-ventojø, didþioji miesto apylinkiø dalis liks jam pavaldþios. Sienos apraðytosII straipsnyje. Ðios respublikos plotas – devyniolika su puse tûkstanèio kvad-ratiniø kilometrø, gyvena ðeðiasdeðimt vienas tûkstantis gyventojø.

Austrijos imperatorius suteikia visam laikui, III str., Podgoþei, miestuiprie upës, laisvo komercinio miesto privilegijas, kokias turi Brodø miestas; oKrokuva galës tiesti tiltus á deðinájá Vyslos krantà, IV str.

Miðri komisija nustatys sienas, V str.Visi treji rûmai ásipareigoja patys ir ásipareigoja priversti kitus visuomet

gerbti laisvo Krokuvos miesto ir jos teritorijos neutralumà; jokios karinëspajëgos niekuomet negalës ten áþengti, kad ir koká pretekstà turëtø. Taèiaujame nebus galima suteikti prieglobsèio perbëgëliams, dezertyrams ir nusi-kaltëliams, VI str.

Prie sutarties pridedama Krokuvos konstitucija yra garantija trims galin-gosioms valstybëms, ir jà ágyvendinti pradës deleguotieji asmenys, VII str.

Naujoje respublikoje niekuomet nebus muitiniø, VIII str.Ji turës paðto privilegijà; taèiau visi treji rûmai galës joje turëti savo paðto

skyriø, XII str.Ið valstybinës nuosavybës gautø pinigø bus iðlaikoma akademija bei ap-

mokamas vieðojo lavinimo bûdø tobulinimas. Ið uþtvarø ir tiltø gauti pini-gai bus skirti tiltø ir vieðøjø keliø prieþiûrai, XIII str.

Respublikai nepriklausys jokia Varðuvos kunigaikðtystës skolø dalis ir josdalies nebus ðios kunigaikðtystës aktyvuose, XIV str.

Akademija ir vyskupija patvirtinami XV ir XVI str.Vyskupà skirs Rusijos imperatorius: pirmà kartà – laisvai, vëliau – ið pri-

statytø keturiø kandidatø, pusæ balsø turës kapitula, pusæ – senatas, XVII str.Vienas anksèiau iðvardintø straipsniø egzempliorius bei konstitucijos, kuri

sudaro pagrindinæ dalá, egzempliorius bus iðkilmingai áteikti VII straipsnyjeávardytos miðrios komisijos laisvo Krokuvos miesto archyvams kaip nuola-

1 0 9

tinis kilniø trijø galingøjø valstybiø priimtø principø árodymas miesto irlaisvos Krokuvos teritorijos naudai, XVIII str.

Pasiraðë Kunigaikðtis fon MeternichasKunigaikðtis fon HardenbergasGrafas Razumovskis.

Ðtai laisvojo Krokuvos miesto konstitucija, aprobuota ir garantuota ðiapaskutine sutartimi. Ji nepaliks abejingø visø tø, kurie panorës suþinoti, sukokiu rûpesèiu trys daugiausiai átakos Vienos kongrese turëjæ valdovai siekëuþtikrinti laisvà ir nepriklausomà Krokuvos miesto, senosios Lenkijos sosti-nës, valdymà; kur yra rezidavæ tiek karaliø, kur saugoma tiek daug jø kapø irkur palaidoti paèiø narsiausiø kariø palaikai – kariø, garsinusiø Lenkijà ðiaispaskutiniaisiais metais, – Kosciuðkos, Juozapo Poniatovskio ir kitø.

I str.Kraðto religija yra apaðtaliðkoji Romos katalikø religija.

II str.Visos krikðèioniðkos konfesijos leidþiamos, nëra jokiø skirtumø dël so-

cialiniø teisiø.

III str.þemdirbiø teisës iðlieka tos paèios. Prieð ástatymà visi pilieèiai lygûs ir visi

vienodai saugomi. Ástatymas taip pat saugo toleruojamas konfesijas.

IV str.Laisvojo Krokuvos miesto vyriausybæ sudarys dvylikos nariø senatas, na-

riai bus vadinami senatoriais, ir jo pirmininkas.

V str.Devyni senatoriai, tarp jø ir pirmininkas, bus iðrinkti atstovø rûmø.Keturis kitus iðrinks kapitula ir akademija, kurie turës teisæ paskirti po du

savo atstovus á senatà.

VI str.Ðeði senatoriai bus paskirti iki gyvos galvos. Senato pirmininkas ðias pa-

reigas eis trejus metus, taèiau galës bûti perrinktas. Pusë kitø senatoriø kiek-

1 1 0

vienais metais paliks senatà ir uþleis vietà naujai iðrinktiems. Amþius lems,kurie nariai, pasibaigus pirmiesiems metams, paliks savo vietà, tai yra patysjauniausi iðeis pirmieji. O dël keturiø kapitulos ir akademijos deleguotø se-natoriø – du ið jø liks pareigose iki gyvos galvos, du kiti bus keièiami kiek-vienais metais.

VII str.Baltosios dvasininkijos ir universiteto nariai, taip pat þemiø savininkai,

namø ar kitokio turto savininkai, jei jie moka penkiasdeðimties Lenkijosflorinø þemës mokestá; fabrikø ir manufaktûrø verslovininkai; didmeninin-kai ir visi tie, kurie áraðyti kaip nariai Birþoje; garsûs menininkai ir mokyklømokytojai turës teisæ, sulaukæ reikiamo amþiaus, rinkti; jie taip pat galës bûtiiðrinkti, jei, be to, atitiks kitas ástatyme numatytas sàlygas.

VIII str.Senatas pagal savo valià skiria á administracinius postus ir atðaukia ið jø

valdininkus, kurie jiems pavaldûs. Taip pat jis skirsto baþnytines valdas irturtà, nes ðá skirstymà atlieka valstybë; tik keturios vietos kapituloje palieka-mos dëstantiems fakultetø daktarams, á tas vietas skirs akademija.

IX str.Krokuvos miestas ir jo teritorija bus padalinti á miesto ir kaimo gminas.

Pirmosios, kiek leis apgyvendinimo tankumas, turës po du tûkstanèius, ant-rosios – maþiausiai tris tûkstanèius penkis ðimtus gyventojø. Kiekviena gmi-na turës laisvai renkamà merà, kuriam bus pavesta vykdyti vyriausybës ásaky-mus. Kaimo gminose galës bûti keli mero pavaduotojai, jei to reikalaus ap-linkybës.

X str.Kiekvienais metais gruodþio mënesá rinksis atstovø rûmai, kuriø posë-

dþiai neturës trukti ilgiau nei keturias savaites. Ðie rûmai turës ástatymø lei-dþiamàjà galià; jie analizuos metines vieðojo administravimo sàskaitas ir kiek-vienais metais spræs dël biudþeto. Jie rinks senato narius pagal atitinkamàkonstitucijos straipsná. Taip pat jie rinks teisëjus. Jie turës teisæ apkaltinti(dviejø treèdaliø balsø dauguma) valstybës valdininkus, kad ir kokia bûtøtarnyba, jei bus átariamas pinigø iðeikvojimas, kyðininkavimas ar naudojima-sis tarnybine padëtimi, ir perduoti juos aukðèiausiajam teismui.

1 1 1

XI str.Atstovø rûmus sudarys:1. Gminø deputatai; kiekviena gmina rinks po vienà deputatà;2. Trys senato deleguoti nariai;3. Trys kapitulos deleguoti prelatai;4. Trys fakultetø daktarai, deleguoti universiteto;5. Ðeði dirbantys teismo taikintojai, kurie á rûmus bus kvieèiami paeiliui.Rûmø pirmininkà rinks trys senato deleguoti nariai. Joks ástatymo pro-

jektas, kuriuo bus siekiama pakeitimø egzistuojanèiame ástatyme ar regla-mente, negalës bûti siûlomas atstovø rûmams svarstyti, jei prieð tai apie jánebus praneðta senatui ir pastarasis nebus priëmæs pasiûlymo balsø dauguma.

XII str.Atstovø rûmai rengs civiliná ir kriminaliná kodeksus bei nustatys proce-

dûrø tvarkà. Jie nuolatos sudarinës komitetà, kuriam bus pavesta parengti ðádarbà, kurio tikslas bus vienodai vertinti visas kraðto vietoves ir gyventojus.Komitete dirbs ir du senato nariai.

XIII str.Jei ástatymas nebuvo priimtas septyniais aðtuntadaliais atstovø balsø ir jei

senatas pripaþásta devyniø balsø dauguma, kad yra vieðojo intereso prieþasèiødar kartà teikti já ástatymø leidþiamajai valdþiai svarstyti, jis bus teikiamassvarstyti rûmams kitais metais. Jei tai susijæ su finansais, iki bus priimtasnaujas ástatymas, galioti liks praëjusiø metø ástatymas.

XIV str.Kiekviename ne maþiau nei ðeðis tûkstanèius gyventojø turinèiame paviete

bus atstovø rûmø skiriamas teismo taikintojas; jo mandatas truks trejus me-tus. Be to, kad atliks taikintojo funkcijas, jis turës imtis ir nepilnameèiø byløbei procesø, susijusiø su valstybei ar valstybiniams institutams priklausanèiaisfondais ir nuosavybe. Dël ðiø dviejø dalykø jis turës tartis su paèiu jauniausiusenatoriumi, kuriam bus pavesta rûpintis nepilnameèiø interesais bei viskuo,kas bus susijæ su procesais dël valstybiniø fondø ir valstybinës nuosavybës.

XV str.Bus ásteigti pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas. Pirma-

jame – trys teisëjai, keturi – apeliaciniame teisme, áskaitant ir pirmininkus,

1 1 2

skiriami iki gyvos galvos; abiejuose teismuose bus skiriamas reikiamas pa-dedanèiøjø teisëjø skaièius pagal vietoves ir priklausys nuo laisvø rinkimøgminose, jie savo pareigas eis konstituciniø ástatymø nustatytà laiko tarpà.Abu teismai svarstys visas bylas, nesvarbu, kokios jos bûtø ir kas bûtø kal-tinamieji bei kaltintojai. Jei abiejø teismø sprendimai bus vienodi, apelia-cijos teikti nebebus galima. Jei jø sprendimai skirsis savo esme ar jei akade-mija, iðanalizavusi proceso aktus, pripaþins, kad galima skøstis dël ástaty-mo paþeidimo ar dël pagrindiniø civilinës procedûros formø, taip pat jeibausmë bus mirties bausmë ar þeminanti bausmë, byla bus dar kartà per-duota apeliaciniam teismui, taèiau tokiu atveju prie áprasto teisëjø skai-èiaus bus pridëti visi miesto teismo taikintojai ir keturi asmenys, kuriuoskiekviena pusë galës pati iðsirinkti po du ið pilieèiø. Pirmosios instancijosteisme sprendimui priimti reikalingi trys teisëjai, antrosios – penki, o tre-èiosios – septyni.

XVI str.X straipsnyje numatytiems atvejams nagrinëti aukðèiausiasis teismas bus

sudarytas ið:1. Penkiø atstovø, iðtraukiami burtø keliu;2. Trijø senato atstovø, kuriuos jis iðrinks;3. Abiejø minëtø teismø pirmininkø;4. Keturiø teismo taikintojø, paeiliui;5. Trijø pilieèiø, kuriuos iðrinks teismui perduotas valdininkas.Sprendimui priimti reikia devyniø nariø.

XVII str.Ir civiliniai, ir kriminaliniai procesai yra vieði. Tardymo metu (ypaè kri-

minalinëse bylose) bus pasitelkta prisiekusiøjø institucija, pritaikant jà priekraðto vietovës specifikos, kultûros, gyventojø bûdo.

XVIII str.Teismai yra nepriklausomi.

XIX str.Baigiantis ðeðtiems metams po konstitucinio statuto paskelbimo sàlygos

tapti senatoriumi renkant atstovø rûmuose bus ðios:1. Turëti trisdeðimt penkerius metus;

1 1 3

2. Bûti baigusiam mokslus vienoje ið senosios Lenkijos karalystës terito-rijoje esanèiø akademijø;

3. Bûti ëjusiam mero pareigas dvejus metus, teisëjo – dvejus metus iratstovo – dvi rûmø sesijas.

4. Turëti nuosavà bûstà, apmokestintà ðimtu penkiasdeðimt Lenkijos flori-nø þemës mokesèio ir kuris bûtø ásigytas maþiausiai prieð metus iki rinkimø.

Sàlygos tapti teisëju bus ðios:1. Turëti trisdeðimt metø;2. Bûti visiðkai baigusiam mokslus vienoje ið anksèiau minëtø akademijø

bei turëti daktaro laipsná;3. Bûti iðdirbusiam vienerius metus teismo raðtinës pagalbininku bei vie-

nerius metus – su advokatu;4. Turëti nuosavà bûstà, aðtuoniø tûkstanèiø Lenkijos florinø vertës, ási-

gytà maþiausiai prieð vienerius metus iki rinkimø.Norint tapti antrosios instancijos teisëju ar vieno ar kito teismo pirminin-

ku, reikës, be kitø sàlygø, bûti ëjusiam pirmosios instancijos teisëjo ar teismotaikintojo pareigas dvejus metus ir vienà kartà bûti buvusiam atstovu.

Norint tapti gminos atstovu reikia:1. Turëti dvideðimt ðeðerius metus;2. Bûti baigusiam mokslus Krokuvos akademijoje;3. Turëti nuosavà bûstà, apmokestintà devyniasdeðimèia Lenkijos flori-

nø ir ásigytà maþiausiai prieð vienerius metus iki rinkimø.Visos ðiame straipsnyje iðdëstytos sàlygos nebebus taikomos tiems, kurie

Varðuvos kunigaikðtystës egzistavimo laikais ëjo pareigas, á kurias turëjo skirtikaralius ar iðrinkus seimeliams, nei tiems, kurie jas gaus dabar sutartá sudaran-èiø valdovø valia; jie turës visà teisæ bûti paskirti ar iðrinkti á bet kokià vietà.

XX str.Visi vyriausybës, teismø ir ástatyminiai aktai bus suraðomi lenkø kalba.

XXI str.Akademijos pajamos ir iðlaidos bus bendro Krokuvos miesto ir laisvosios

teritorijos biudþeto dalis.XXII str.

Vidaus saugumà ir policijos veiklà uþtikrins pakankamas miesto milicijosbûrys. Ðis bûrys bus nuolat keièiamas, jam vadovaus kadrinis karininkas,kuris, pasiþymëjæs tarnyboje, sutiks su tokiu iðëjimo á pensijà bûdu.

1 1 4

Bus suburtas ir apginkluotas pakankamas þandarø skaièius, kad bûtø uþ-tikrintas saugumas keliuose ir kaimo vietovëse.

Pasiraðë Kunigaikðtis fon MeternichasKunigaikðtis fon HardenbergasGrafas Razumovskis.

1 1 5

ÁGALIOTOJO PRANCÛZIJOS MINISTRO PRINCOTALEIRANO NOTA ÁGALIOTAJAM AUSTRIJOS MINISTRUI

KUNIGAIKÐÈIUI FON METERNICHUI DËLSAKSONIJOS IR LENKIJOS ATEITIES

1815 m. vasaris

Skubu atsakyti dël Jo Imperatoriðkosios Didenybës ketinimø, iðreikðtølaiðke, kurá Jûsø Aukðtybë turëjo garbës man atsiøsti, ir supaþindinau kara-liø su nota, kurià jûs ðio mënesio 10 dienà atsiuntëte Jo Aukðtybei valsty-bës kancleriui kunigaikðèiui fon Hardenbergui ir kurià man oficialiai per-davëte.

Kad árodyèiau, jog ðiais notoje iðdëstytais sprendimais karalius buvopatenkintas, man uþtenka palyginti juos su ásakymais, kuriuos Jo Dideny-bë davë savo ministrui kongrese.

Tai, kà Prancûzija norëjo iðreikðti, ji iðreiðkë nesivadovaudama nei am-bicijomis, nei asmeniniais interesais. Susigràþinusi senàsias savo sienas jinebemàstë apie savo teritorijos plëtimàsi taip, kaip jûra, kuri iðeina iðkrantø, tik audrai pakilus. Jos ðlovingosios armijos nebetrokðta naujøpergaliø. Prancûzija, iðsivadavusi nuo priespaudos, kuria ji nesinaudojo,o kurios auka veikiau buvo, laiminga atgavusi teisëtus savo valdovus, o sujais ir ramybæ, kurios, kaip ji bijojo, buvo netekusi visiems laikams, nie-ko nereikalavo ir neturëjo jokiø pretenzijø. Vis dëlto ji tebetroðko, kadbaigtø atsigauti ir jos paèios, ir visos Europos labui; kad revoliucijos dva-sia iðnyktø visur ir visiems laikams; kad bûtø gerbiama teisë; kad betkokios ambicijos ar ambicingi veiksmai bûtø uþdrausti ir susidurtø sunuolatine kliûtimi pagal tam tikrà priimtà deklaracijà ir formalià garan-

PRIEDAI KETVIRTAM SKYRIUI

1 1 6

tijà tø paèiø principø, kuriuos revoliucija ilgam nustûmë á liûdnà uþmarðtá.Prancûzijos noras turi bûti visø Europos valstybiø noras – valstybiø, ku-

rios neturëtø nekreipti á tai dëmesio. Be viso to në viena jø negalës në vienosakimirkos bûti rami dël savo ateities.

Dar niekuomet Europos valdovai neturëjo tokio kilnaus tikslo; dar nie-kada nebuvo toks bûtinas rezultatas ir dar niekuomet nebuvo tokio pagrin-do jo tikëtis, kaip dabar, tokiu metu, kai pirmà kartà visa krikðèionija buvopakviesta suðaukti kongresà.

Jau gal bûtume to pasiekæ, jei, kaip karalius buvo tikëjæsis, kongresas, vostik susirinkæs, bûtø iðdëstæs principus, nusistatæs tikslà ir nutiesæs kelià, kurisvienintelis galëjo ten nuvesti. Tuomet, be jokios abejonës, nebûtø jokiosgalingos valstybës, kuri susigalvotø pretekstà sunaikinti tai, kà reikia vien tiksaugoti. Ið tiesø, kai pagal geguþës 30 d. sutartá buvo siekiama, kad svarbuskongreso rezultatas bûtø sukurti bûtinà pusiausvyrà ir viená, kuris paskui buspadalintas pagal tam tikrus santykius, jis norëjo, kad kiekviena teisëta dinas-tija bûtø iðsaugota arba sugráþtø á valdþià; kad visos teisës bûtø gerbiamos;kad neturinèios valdovo teritorijø dalys bûtø padalintos, laikantis politinëspusiausvyros principø ar, o tai tas pat, pagal principus, pagal kuriuos iðsaugo-mos kiekvieno asmens teisës ir visø ramybë. Bûtø didelë klaida manyti, kadvienintelis pusiausvyros elementas yra skaièiai, kuriuos pateikia politinë arit-metika. Atënai, sakë Monteskjë, savo teritorijoje turëjo tiek pat kariø ir tuo-met, kai ðlovingai klestëjo, ir tuomet, kai buvo patekæ po tokiu þeminanèiujungu. Jie turëjo dvideðimt tûkstanèiø vyrø, kai gynë graikus nuo persø, kaikovojo dël savo nepriklausomybës su Sparta ir kai puolë Sicilijà; jie taip patturëjo dvideðimt tûkstanèiø vyrø, kai Demetrijus ið Falerono paskelbë gy-ventojø suraðymà. Taigi pusiausvyra bus tik beprasmis þodis, jei neatmesimeðiø efemeriðkø ir iliuzoriðkø jëgø, kurias sukelia aistros, ir jei neskaièiuosimetikrøjø moraliniø jëgø, kurios kyla ið tikrøjø vertybiø. Taigi, santykiuosetarp tautø svarbiausia vertybë yra teisingumas.

Tvirtai laikydamasis ðiø principø karalius kaip neginèijamà taisyklæ ásakëministrams visø pirma rûpintis teisingumu ir teisinga teise, jokiu bûdu, kadir kaip besusiklostytø aplinkybës, nieko nepasiraðyti, nesutikti su niekuo,kas tam prieðtarautø; ir ið teisëtø dalykø pasirinkti tuos, kurie veiksmingiau-siai padëtø atkurti ir átvirtinti tikrà pusiausvyrà.

Tarp visø klausimø, kurie turi bûti aptarti kongrese, karalius manytø, jogpirmasis, pats svarbiausias, pats europietiðkiausias klausimas, su kuriuo nega-

1 1 7

lima palyginti jokio kito, bûtø Lenkijos klausimas, jei jis bûtø galëjæs tikëtis,kad, kaip jis to trokðta, tautai, tokiai vertai visø susidomëjimo, nes yra sena,dràsi, tiek paslaugø padariusi Europai ir patyrusi tiek nelaimiø, bûtø gràþintabuvusi visiðka nepriklausomybë.

Padalijimas, iðtrynæs jà ið tautø þemëlapio, buvo tø sukrëtimø, kuriuos ið-tverti teko Europai, pradþia. O kai dël nepaprastø aplinkybiø, nors valdovø,kuriems pavaldþios senosios Lenkijos provincijos, ketinimai patys kilniausi irdidþiadvasiai, Lenkijos likimas tapo paprastu pasidalijimu ir sienø braiþymutarp trijø suinteresuotø galingø valstybiø ir kuriame pagal senàsias sutartis Pran-cûzija nedalyvavo, jai teliko iðreikðti paèias teisingiausias pretenzijas – tai troð-kimà matyti Lenkijà patenkintà, tokiu atveju patenkinta bûtø ir Prancûzija.

GENEROLO KOSCIUÐKOS LAIÐKASIMPERATORIUI ALEKSANDRUI

Viena, 1815 m. birþelio 10 d.

Sir! Kunigaikðtis Èartoriskis man papasakojo apie visus gerus dar-bus, kuriuos rengiasi padaryti lenkø tautai Jo Imperatoriðkoji ir KaraliðkojiDidenybë. Nëra þodþiø iðsakyti mano jausmams, kupiniems dëkingumo irsusiþavëjimo. Mano sielà ir dþiaugsmà trikdo tik vienas rûpestis. Gimiaulietuvis, Sir, ir man nedaug liko gyventi; vis dëlto mano gimtosios þemës irdaugelio kitø mano tëvynës provincijø likimà dar gaubia paslapties ðydas.Tikrai neuþmirðau didingøjø paþadø, kuriuos Jûsø Imperatoriðkoji ir Kara-liðkoji Didenybë teikësi iðsakyti þodþiu man ir keletui mano tautieèiø. Ðirdisman niekuomet neleis abejoti ðiø ðventø þodþiø veiksmingumu; taèiau ma-no sielai, prigàsdintai tiekos nelaimiø, reikia dar vieno nuraminimo. Paklus-damas vien savo jausmams, atvykau paskirti likusá savo gyvenimà Jûsø Impe-ratoriðkosios ir Karaliðkosios Didenybës tarnybai. Vis dëlto, Sir, bûkite manteisëju ðià lemtingà mano sàþinei apsisprendimo akimirkà ir vienu geru þo-dþiu pasakykite, kad pritariate mano sprendimui. Ðis þodis iðpildys vienintelánorà, kuris man dar liko, – tai nusileisti á kapà tvirtai þinant, kad visi jûsølenkai pavaldiniai galës laiminti gerus jûsø darbus. Prisipaþástu, toks tikru-mas iki begalybës padidintø mano pastangas, energijà ir uolumà. Niekuo-met neiðdrásiu, Sir, spausti jûsø ágyvendinti didþiuosius jûsø planus; ðventaisaugosiu ðias mintis savyje ir ðia ðventa þinia pasidalinsiu tik tada, jei man bus

1 1 8

tikrai leista. Lauksiu èia jûsø ásakymo dël mano nuolankios maldos: tai pas-kutinë, kurià dar drástu padëti prie Jûsø Imperatoriðkosios ir KaraliðkosiosDidenybës kojø, jausdamas tvirtø tvirèiausià pasitikëjimà, kurá sukelti tegalijûsø didingumas ir jûsø niekam neprilygstantis gerumas.

Pasiraðë Kosciuðka.

KOSCIUÐKOS LAIÐKAS KUNIGAIKÐÈIUIADOMUI ÈARTORISKIUIViena, 1815 m. birþelio 13 d.

Mano brangus kunigaikðti,Að nepaprastai vertinu jûsø draugystæ: jûsø màstymas panaðus á manàjá,

jûs, be abejonës, esate ásitikinæs, kad pagrindinis mano troðkimas yra veiks-mingai tarnauti tëvynei. Ið manæs atimta galimybë pasiekti ðá tikslà, nes im-peratorius atsisakë atsakyti á paskutiná mano Vienoje raðytà laiðkà, kurio ko-pijà siunèiu jums. Nebenoriu nei veikti, neturëdamas garantijø savo ðaliai,nei leistis suvedþiojamas vilties.

Padëjau ant tø paèiø svarstykliø savo ðalies ir imperatoriaus interesus; ne-galiu jø atskirti: negalëdamas padaryti nieko daugiau, pasiaukosiu savo tëvy-nei, taèiau ne tam, kad matyèiau taip sumaþintà jos teritorijà, pompastiðkaipavadintà Lenkijos karalyste.

Turime dëkoti imperatoriui, kad jis atgaivino Lenkijos vardà; vis dëltovienas vardas – ne tauta. Teritorija ir gyventojø skaièius taip pat ðá tà reiðkia.Neturiu kuo pagrásti, nebent mûsø troðkimais, garantijos tø paþadø, kuriuosjis mums davë, man ir daugeliui mano tautieèiø, praplësti Lenkijos sienas ikiDauguvos ir iki Dniepro, o tai bûtø atkûræ tam tikras jëgos ir skaièiaus pro-porcijas bei bûtø padëjæ iðlaikyti tarp mûsø ir rusø abipusæ pagarbà ir stabiliàdraugystæ.

Turëdami liberalià ir visiðkai savarankiðkà konstitucijà, kaip sau tai þadë-jo, lenkai bûtø buvæ laimingi, galëdami drauge su rusais gyventi valdant to-kiam didþiam monarchui. Taèiau ið pradþiø, pastebiu, viskas klostësi ne taip;rusai uþima kartu su mumis pirmàsias vietas vyriausybëje. Þinoma, dideliopasitikëjimo lenkams tai neákvepia; jie numano, ir ne be baimës, kad laikuibëgant Lenkijos vardas bus pradëtas niekinti ir kad rusai netrukus mus laikyssavo pavaldiniais; ir ið tiesø, kaip tiek nedaug gyventojø galëtø atsispirti jø

1 1 9

vyravimui? O mûsø broliai, laikomi po Rusijos skeptru, – ar galime juosuþmirðti? Mûsø ðirdys kenèia, kad jie negali prie mûsø prisijungti: tokioprisijungimo garantas buvo ðventas paties imperatoriaus þodis. Tokiu bûduturëjo susiformuoti deðimties ar vienuolikos milijonø gyventojø kraðtas, ku-ris ir sudarytø Lenkijos karalystæ – karalystæ, kuri, kaip Vengrija, turëtø savokonstitucijà ir savus ástatymus ir galëtø, valdant tam paèiam valdovui, suda-ryti su Rusija tà paèià imperijà.

Turiu atskirti kilnius ir humaniðkus imperatoriaus ketinimus nuo jo ka-bineto politikos. Iðsaugosiu iki mirties teisingà dëkingumà ðiam valdovui,kad prikëlë ið uþmarðties Lenkijos vardà, nors Lenkijai ir suteikë tokias ribo-tas teritorijas. Teveda jus gyvenimo keliu Apvaizda: na, o að, nebegalëdamasnaudingai tarnauti tëvynei, pasitraukiu á Austrijà. Jûs þinote, kad dirbau kiekiðgalëdamas visø mûsø labui.

Apkabinu jus, brangus mano kunigaikðti, su nuoðirdþia draugyste.Kosciuðka.

1 2 0

V SKYRIUS

1815 m. balandþio 30 d. imperatorius Aleksandras nusiuntë Lenkijos se-nato pirmininkui grafui Ostrovskiui toká laiðkà:

„Pone Senato Pirmininke grafe Ostrovski,Esu ypaè patenkintas galëdamas Jums praneðti, kad á kongresà susirinku-

sios valstybës susitarë dël Jûsø tëvynës likimo.Priimdamas Lenkijos karaliaus titulà noriu iðpildyti tautos troðkimus. Len-

kijos karalystë bus prijungta prie Rusijos imperijos, vadovaujantis Lenkijoskonstitucija, kurià ketinu pasitelkti ir kurdamas ðalies laimæ. Nors dël di-dþiulio visuotinio atokvëpio poreikio ir nepasisekë suburti visø lenkø po vie-nu skeptru, að, kiek galëdamas, stengiausi bent jau suðvelninti jø atskirtá irpasirûpinti, kad kur jie tik bebûtø, visur galëtø naudotis savo tautybës teikia-momis privilegijomis.

Kol tvarkomi formalumai, kad bûtø galima vieðai paskelbti iðsamià ata-skaità apie Lenkijos reikalus, norëjau Jus pirmà bendrais bruoþais informuo-ti apie padëtá ir leidþiu Jums supaþindinti savo tautieèius su ðiuo laiðku.

Priimkite mano nuoðirdþià pagarbà.Viena, 1815 m. balandþio 18–30 d.Pasiraðo Aleksandras.“

Geguþës 13–25 d. jis pasiraðë toká praneðimà:

„Aleksandras I ir t. t., visos Rusijos imperatorius ir Lenkijos karalius.Mûsø tëvynei primestà karà, kurio tikslas buvo pavergti pasaulá, suvieny-

tos Rusija ir Europa nustûmë iki Paryþiaus sienø. Nuo to laiko puoselëjome

1 2 1

viltá gràþinti tautoms nepriklausomybæ, grástà teisingumu, saikingumu ir li-beraliomis idëjomis, kurias karinis despotizmas pernelyg ilgam laikui iðtrynëið tautø civiliniø ir politiniø teisiø kodekso.

Vienos kongresas susirinko suteikti karo negandø traiðkytai Europai tva-rios taikos gërá, taèiau ðiam itin trokðtamam tikslui pasiekti buvo bûtina, jogkiekvienas atidëtø á ðalá asmeninius interesus ir pasirûpintø visuotiniais, pa-darytø nuolaidø ir aplinkybëms spiriant kai kà paaukotø. Laikantis ðiø prin-cipø ir buvo nuspræstas Lenkijos likimas. Ji bûtinai turëjo ásilieti á bûrá tautø,kurios padeda viena kitai, kurdamos savo gerovæ ir civilizacijos teikiamusprivalumus.

Taèiau, siekdami atkurti ðià naujà jungtá Europos interesø grandinëje,negalëjome atsiþvelgti vien tik á Lenkijos interesus. Kiekvienos atskiros vals-tybës laimë ir bûtinybë uþtikrinti jø visø laimæ neleido sudaryti atskirø Len-kijos interesams pritaikytø susitarimø, nes jie nederëtø su visuotiniais bendràEuropos pusiausvyrà uþtikrinanèiais interesais.

Sveiko proto politika, praeities patirtis ir netgi religija, mokanti atsiþvelg-ti á ilgai trukusias ðios garbingos tautos kanèias, ápareigoja mus nevengti jo-kios aukos, galinèios padëti apsaugoti Europà nuo naujø nelaimiø ir uþtik-rinti ramybæ pasaulyje.

Lenkai, mes vertiname jûsø dvasios didybæ, jautrumu ir tvirtumu pasiþy-mintá jûsø tautiná charakterá – ðios savybës ryðkiai tvykstelëjo jums stengian-tis susigràþinti politinæ labiau uþ viskà mylimos jûsø tëvynës egzistencijà.Neramûs jûsø troðkimai kartais atitolindavo jus nuo ðio trokðtamo tikslo irjûs pasiklysdavote, eidami prieðinga kryptimi. Ðios klaidos jau praeityje, kaipir nelaimës, kurios neiðvengiamai jas lydëjo.

Mes patys visada stengëmës bûti atlaidûs kaltininkams, mylëti tautà irbûti jai dosnûs, visiðkai pamirðti praeitá ir atitaisyti iðkentëtas nelaimes beiduoti jûsø ðaliai tai, ko jai reikia, kad bûtø ið tiesø laiminga.

Vienoje sudarytos sutartys supaþindins jus su politinëmis Lenkijos ribo-mis ir privilegijomis, kurias turës mûsø þinion pereinantys kraðtai.

Lenkai, nauji saitai susies jus su dosnia tauta, kuri, atsiþvelgdama á buvu-sius ryðius ir bûdama ne maþiau verta nei jûsø tauta bei vadindamasi tuopaèiu slavø vardu, yra pasirengusi priimti jus á abiem tautoms brangià ir nau-dingà brolijà. Iðmintinga konstitucija ir neiðardoma sàjunga susies jûsø likimàsu likimu tokios didelës monarchijos, kuriai nebereikia daugiau plëstis, ir josvaldovai laikysis tik neðaliðko teisingumo politikos bei dosnumo idëjø.

1 2 2

Nuo ðiol jûsø patriotizmas remsis patirtimi ir dëkingumu, darbas tauti-nëse institucijose bus varomoji jëga ir tikslas, patriotinëms idëjoms ágyven-dinti galësite skirti visus savo sugebëjimus.

Mûsø valdomi turësite ðias privilegijas: vietos poreikiams ir jûsø charak-teriui pritaikytà konstitucijà, savos kalbos vartojimà valstybiniuose doku-mentuose, tik lenkam skiriamas pareigas ir darbo vietas, prekybos ir laivyboslaisvæ, galimybæ laisviau bendrauti su kitoms valstybëms priklausanèiomissenosios Lenkijos dalimis, tautinæ kariuomenæ, visas priemones savo ástaty-mams tobulinti bei laisvà mokslo þiniø sklaidà jûsø ðalyje; taip bus prie ma-no paveldëtojø, tai kaip patriotiná palikimà perduosite ir savo palikuonims.

Ði nauja ðalis bus trokðtà ir labai seniai tautos reikalauta Lenkijos karalys-të, ágyta daugybës pralieto kraujo ir aukø kaina.

Norëdami paðalinti dël Krokuvos miesto kilusius sunkumus, nutarëmepalikti já neutralø ir laisvà. Ðis trijø valstybiø, iðlaisvintojø ir draugiø, globo-jamas kraðtas mëgausis laime ir ramybe, atsiduodamas vien tik mokslui, me-nui, prekybai ir pramonei. Ðis miestas bus tarsi paminklas didþiadvasei poli-tikai, davusiai laisvæ tai vietovei (Krokuvai), kurioje ilsisi geriausiø jûsø kara-liø pelenai ir su kuria susijæ kilniausi tëvynës Lenkijos prisiminimai.

Ir pagaliau norëdami apvainikuoti nelaimiø ir laiko ilgai gaiðintà darbàvienbalsiai nutarëme, kad Prûsijai ir Austrijai atitekusias Lenkijos dalis val-dys paèiø gyventojø renkami pareigûnai.

Lenkai, nebuvo kito bûdo sutvarkyti jûsø likimà ir tautos laimæ, reikëjoiðsaugoti jums tokià tëvynæ, kuri nekeltø pavydo ar nerimo jûsø kaimynamsir netaptø karo Europoje prieþastimi. Toks buvo humanizmo ðalininkø troð-kimas, toks turi bûti ir iðmintingos politikos tikslas.

Bendru Vienoje susirinkusio Europos kongreso sutarimu ir Jo DidenybeiSaksonijos karaliui perleidus mes visam laikui perimame pagal sutartis mumsatitekusià Varðuvos kunigaikðtystæ ir skiriame laikinà vyriausybæ, o jos atsto-vams suteikiame visus ágaliojimus, kad nieko nelaukdama ði tauta galëtødþiaugtis konstitucine santvarka, kurios pagrindai buvo padëti atsiþvelgiant ávisuotinius troðkimus ir sutvirtinti gyventojø sutikimu.

Mûsø ágalioti asmenys supaþindins jus su visomis Vienos konferencijøjums suteiktomis garantijomis. Tarp jø atpaþinsite ir tas, kurios kyla ið kon-stitucinës jûsø tëvynës ir mûsø imperijos sàjungos, turinèios nuspræsti jûsøteises, pareigas ir likimà.

Todël kvieèiame visus visuomenës sluoksnius, kariuomenæ ir valstybës

1 2 3

institucijas prisiekti iðtikimybæ – ta priesaika garantuos, kad paklusite kaipvaikai paklûsta tëvams ir atliksite savo pareigas, bei mûsø tëviðkà globà irrûpinimàsi jûsø laime.

Pirma pareiga, kurià norime jums atlikti, yra troðkimas palengvinti sun-kià naðtà, kuria ilgai trukæs karas prislëgë kraðtà. Mes puikiai þinome tosnaðtos svorá ir buvome apimti giliausio sielvarto, negalëdami anksèiau jospalengvinti.

Lenkai, te ði ásimintina jûsø likimà nulëmusi epocha patenkina visø jûsølûkesèius, iðpildo ilgai tuðèiomis buvusias jûsø viltis ir sujungia visus jaus-mus á vienà meilæ savo tëvynei ir savo monarchui!

Tad pasirodykite verti savo politinio gyvenimo gerovës ir bûsimo savobûties sàlygø pagerinimo prisidëdami prie mûsø imperijos didybës ir klestë-jimo ir visiðkai pasitikëdami mûsø teisingumu ir pasiryþimu dirbti jûsø lai-mei!

Viena, 1815 m. geguþës 13–25 d.Pasiraðo Aleksandras.“

Auðtant 1815 m. birþelio 20 d. artilerijos salvës Varðuvoje praneðë apieiðkilmingà Lenkijos karalystës atkûrimà. Apie aðtuntà visi valdþios atstovaisusirinko á karaliðkàjà pilá. Devintà visi nuëjo á katedrà, èia po religiniø apei-gø ant sosto laiptø buvo perskaityti Jo Didenybës Saksonijos karaliaus atsi-sakymo raðtas, Jo Didenybës Rusijos imperatoriaus ir Lenkijos karaliaus ma-nifestas bei bûsimos Lenkijos konstitucijos apmatai, kurie rëmësi 1791 m.geguþës 3 d. konstitucija. Valstybës taryba, senatas, civilinës ir teisminës val-dþios atstovai bei gyventojai davë inauguracinæ priesaikà Lenkijos karaliui irkonstitucijai. Tuo pat metu ant visø valstybiniø pastatø buvo iðkeltas baltaserelis ir Lenkijos vëliava, o visose baþnyèiose, pritariant patrankø ðûviams irskambant visiems varpams, buvo sugiedota Te Deum ir Salvum fac impera-torem et regem. Po to valdþios atstovai nuëjo pasveikinti Jo Imperatoriðko-sios Aukðtybës Didþiojo kunigaikðèio Konstantino. Ryte lenkø kariuome-nës bûriai susirinko Volos lygumoje, kur buvo árengtas altorius, ir èia vysku-po ir Didþiojo kunigaikðèio Konstantino akivaizdoje generolai, karininkai irkariai batalionas po bataliono prisiekë iðtikimybæ Lenkijos karaliui. Cere-monija baigësi artilerijos salvëmis, visur skambëjo ðûksniai: Tegyvuoja mûsøkaralius Aleksandras!

1 Þr. XI knygos III skyriø.

1 2 4

Á Aukðèiausiàjà tarybà1 buvo átrauktas kunigaikðtis Adomas Èartoriskis.Generaliniu sekretoriumi vietoj Dembèinskio buvo paskirtas Juozapas Kala-santas Ðaniavskis. Taip papildyta laikinosios vyriausybës komisija uþsiëmëvisais administraciniais darbais ir gruodþio mënesá paskelbë Lenkijos karalys-tës konstitucijà.

Konstitucijai suredaguoti Imperatoriðkoji Didenybë jau anksèiau buvopaskyrusi komitetà, kuriam vadovavo senato pirmininkas grafas Ostrovskis,á kurá, be kitø atstovø, áëjo finansø ministras grafas Matuðevièius, senatoriusgrafas Zamoiskis, Valstybës tarybos narys Linovskis, Valstybës tarybos narysGrabovskis ir keletas ávairiø teismø teisëjø.

1815 m. spalá á Varðuvà gráþo á Paryþiø iðsiøstos lenkø deputacijos prie JoDidenybës Rusijos imperatoriaus ir Lenkijos karaliaus nariai. Jie Lenkijossenato pirmininkui grafui Ostrovskiui áteikë raportà apie savo atliktà misijà.Senatorius grafas Zamoiskis paskyrë imperatoriui kalbà, Jo Didenybë paraðëðá atsakymà:

„Esu giliai sujaudintas jausmø, kuriuos lenkø tauta liudija man per jûsøinstitucijà. Ponai, uþtikrinkite jà, kad veikiu jos labui vedamas vieninteliotikslo – gràþinti jai tautiðkumà. Sujungæs jà su kita tos paèios slavø kilmëstauta að stiprinu jos gerovæ ir uþtikrinu ramybæ, o geriausias atpildas man busmatyti jà laimingà.“

Ðia proga delegacija turëjo garbës áteikti imperatoriui Varðuvoje nukaltàaukso medalá Lenkijos karalystës atkûrimui paminëti. Ant vienos medaliopusës buvo monarcho atvaizdas, ant kitos – uþraðas Unus nobis testituit rem.Priimdamas medalá imperatorius vilkëjo lenkiðkà uniformà ir segëjo vien tikLenkijos Baltojo Erelio ordinà.

Kai 1815 m. lapkritá imperatorius atvyko á Varðuvà, senatorius grafasMalachovskis Lenkijos delegacijos vardu pasakë kalbà, á kurià Jo Didenybëatsakë ðitaip:

„Þinau, kad jûsø tëvynë daug kentëjo. Kad jai kuo greièiau palengvëtø,ásakiau rusø daliniams palikti karalystæ. Visos mano pastangos dedamos ða-lies gerovei ir gyventojø laimei stiprinti. Visada su didþiausiu dëmesiu ið-klausysiu jûsø praðymus, kad galëèiau, kiek tik aplinkybës leis, patenkintijûsø troðkimus.“

1 2 5

Ðtai asmenø, Jo Didenybës pakviestø paskelbus konstitucijà sudaryti Len-kijos karalystës ministerijà, sàraðas.

Grafas Stanislovas Potockis paskirtas Varðuvos kunigaikðtystës valstybëstarybos pirmininku ir religijos reiklø bei ðvietimo ministru, p. Vavþeckisgavo teisingumo departamentà, grafas Mostovskis – vidaus reikalø, genero-las Juozapas Velhorskis – kraðto apsaugos, grafas Ignacas Sobolevskis buvopaskirtas ministru valstybës sekretoriumi.

Svarbiausios karaliaus tarnybos buvo paskirstytos taip:Grafas Aleksandras Potockis paskirtas vyriausiuoju arklininku, p. Batov-

skis – vyriausiuoju medþiotoju, p. Adomas Broniecas – dvaro marðalka.

1 2 6

Vilniaus gubernijos gyventojai þinojo, kad imperatorius ásakë man atvyk-ti á Varðuvà, kai jis ten bus, nors ir nepatikslino kada, tad norëjo tuo pasinau-doti ir dar kartà papraðë, kad bûèiau jø atstovas prie Jo Didenybës. Sutikau irparaðiau Vienos kongrese dalyvavusiam kunigaikðèiui Èartoriskiui1, praðy-damas perspëti Jo Didenybæ ir suþinoti, kada jo ásakymu man bus leistaatvykti á Varðuvà. Kunigaikðtis Èartoriskis atsakë, kad atvykti galiu tik tada,kai imperatorius gráð ið Vienos kongreso, – tikriausiai pirmosiomis lapkrièiodienomis. Be Vilniaus gubernijos, gavusios leidimà siøsti savo deputacijà pasimperatoriø, Gardino ir Minsko diduomenei taip pat buvo leista pasiøstisavo atstovus á Varðuvà; taèiau kitos lenkø gyvenamos gubernijos, pavyz-dþiui, Voluinë, jau iðsirinkusi savo atstovus, tokios privilegijos negavo.

Atvykau á Varðuvà 1815 m. lapkrièio 8 dienà. Papraðiau imperatoriausadjutanto ir generalinio ðtabo virðininko kunigaikðèio Volkonskio perspëtiJo Didenybæ ir papraðyti jo ásakymø.

12 dienà, lygiai vidurdiená, imperatorius suteikë man asmeninæ audienci-jà. Pilyje buvo susirinkæs visas dvaras, nes tà dienà vyko ðventë. Po Miðiømane nusivedë pro apartamentuose gausiai susirinkusiø lenkø minià. Jaupirmas á juos mestas þvilgsnis sukëlë man daug jaudulio. Buvau savo gimti-nëje2 tarp senø paþástamø. Vël maèiau senatorius, ministrus, dignitorius – tø

VI SKYRIUS

1 Po 1812 metø kampanijos kunigaikðtis Adomas Èartoriskis prisijungë prie imperatoriausAleksandro, buvusio Kaliðe. Jis iðbuvo èia keletà dienø ir sugráþo pas imperatoriø tik pasibaiguspaliauboms. Jis lydëjo imperatoriø á Paryþiø ir buvo su juo tol, kol ðis iðvyko ið miesto, o vëliau buvopakviestas imperatoriaus bûti su juo Vienos kongreso metu.

2 Kilæs ið lietuviðkos ðeimos, að gimiau Lenkijoje, mano tëvams priklausanèiame kaime septyniosmylios nuo Varðuvos. Ðiame mieste praleidau pirmuosius vaikystës metus, èia buvau auklëjamas, èiagyvenau iki aðtuoniolikos metø, beveik visà laikà supamas savo ðeimos ir draugø… Kiek ðvelniø ir

1 2 7

pareigybiø Lenkija jau labai seniai buvo netekusi. Pastebëjau keletà garbingøveteranø, iðgyvenusiø visas Lenkijos nelaimes, taèiau iðsaugojusiø tyrà dvasià,dorybingà ðirdá ir kilnius jausmus. Þiûrëjau á ðiuos ðaunius kariðkius, po1794 m. sukilimo palikusius namø þidiná, kad savo kelyje sutiktø tik negan-das, o ðlovës ieðkotø kovodami uþ savo tëvynës reikalà; dabar jie, bandæ savolikimà iki galo, viskà, iðskyrus garbæ, paaukojæ, gráþo á Lenkijà nuoðirdþiaipasitikëdami Aleksandro paþadais ir atsineðdami savo tautieèiø meilæ, visosEuropos susiþavëjimà, netgi prieðø pagarbà ir ramybæ teikianèià atliktos pa-reigos paguodà.

þengiau parketu, kuriuo prieð daugybæ metø daþnai eidavau á Seimo salesir paskutiniojo karaliaus apartamentus!.. Tautinës spalvos ant civiliø tarnau-tojø uniformø, menkai nuo senøjø besiskirianèios kariðkiø uniformos, gu-vûs veidai tø, kurie turëjo bûti dëkingi imperatoriui Aleksandrui uþ jø tëvy-nës atgaivinimà, buvo man ir netikëta, ir þavëjo.

Kai áëjau á imperatoriaus kabinetà, jis stovëjo nusisukæs á langà. VilkëjoLenkijos generolo uniformà, segëjo Baltojo Erelio ordinà. Ðis vaizdas iðblað-kë malonø svaigulá.

Kai imperatorius atsisuko á mane, pasirodë, kad jis daug labiau paniuræs irimpozantiðkas nei 1814 m. Peterburge. Tada jo veide atsispindëjo nugalëto-jo triumfas, dabar, pasibaigus Vienos deryboms, jis dëjosi ne tik didingukariu, bet ir rimtu Europos taikytoju; tai buvo matyti labai aiðkiai ir að iðsykpastebëjau kontrastà tarp Aleksandro, kurá paþinojau prieð 1812 m. kampa-nijà, ir Aleksandro, á kurá dabar þvelgiau; turiu pripaþinti, kad ðis kontrastasnejuèia mane nuliûdino.

Taèiau, priëjæs prie manæs, nutaisæs ne tokià grieþtà, nors ir rimtà minà,imperatorius iðtiesë rankà ir tarë: „Man labai malonu jus èia matyti… Kiekvisko nutiko nuo tada, kai 1812 m. iðvykau ið Peterburgo! Kai kuriø ávykiøtikrai negalëjome tikëtis, o kai kuriø nebuvo ámanoma numatyti… Ypaèstebina tai, kas nutiko Napoleonui gráþus ið Elbës salos. Viskas nutiko taipnetikëtai… Visa Prancûzija dar kartà apsiginklavo, bet vos per aðtuonias die-nas hidra buvo sutriuðkinta, o að antrà kartà áþengiau á Paryþiø, praradæs nedaugiau kaip penkiasdeðimt vyrø. Tai nuostabûs ávykiai, kuriems lygiø nera-si iðtisus amþius. Yra ir kitø dalykø, numatytø ir ávykusiø, nes að to norëjau

maloniø prisiminimø, susijusiø su ðiuo mano gyvenimo tarpsniu! Taèiau kiek ðiuos greit prabëgusiuslaimës metus sekusiø nelaimiø, kiek liûdnø prisiminimø paliko man ði sostinë!

1 2 8

ir buvau paþadëjæs… Að laikausi þodþio ir vykdau viskà, kà ásipareigoju, kaipgarbingas þmogus, kurio paþadas vertas priesaikos. Visà laikà praðiau ðio kraðtoþmoniø kantrybës ir pasitikëti manimi... Þygiuodamas per Pulavus maèiaudaugybæ tø, kurie manimi pasitikëjo. Jie manæs neapvylë ir að esu patenkin-tas beveik viskuo… Ir að jø neapvyliau… Savo pasitikëjimu jie ápareigojomane dirbti jø labui… Padariau viskà, kas ámanoma.

Adomas1 papasakos jums, kiek man tai atsiëjo ir kokias kliûtis turëjauáveikti Vienoje… Sukûriau karalystæ ir sukûriau jà ant labai tvirtø pamatø,nes priverèiau Europos valstybes uþtikrinti ðios valstybës egzistencijà sutarti-mis. Padarysiu ir visa kita, kà esu paþadëjæs, taèiau negaliu visko ið karto…Turite manimi pasitikëti. Mano darbai turëtø tà pasitikëjimà ákvëpti, o ma-no sprendimai nesikeièia.“

Paprastai imperatorius kalbëdavo labai laisvai ir greitai. Ðásyk, nors kalbë-jo nesustodamas, þodþius palydëdamas gyvais judesiais, buvo lëtas ir galvojo,kà sako. Kadangi trumpam stabtelëjo leisdamas tarti jam keletà þodþiø, pa-sakiau: „Sir, manæs nereikia praðyti pasitikëti jumis – man ðio pasitikëjimoniekuomet netrûko. Turëjau laimës prieð dvejus metus prisiartinti prie JûsøImperatoriðkosios Didenybës, todël iðmokau jà paþinti; esu ásitikinæs jûsøgera valia mano tautieèiø atþvilgiu ir niekada në akimirkos neabejojau dël to,kà ketinate dël jø padaryti. Lietuvos gyventojai jautë tà patá iki pat to meto,kai Jûsø Imperatoriðkoji Didenybë mus paliko; tada, matant, kaip su jaisimta elgtis, á jø ðirdis ásiskverbë baimë, jog jø viltys gali neiðsipildyti.

Ar þinote, Sir, kad Vilniuje neleidþiama net paminëti Lenkijos karalystësvardo ir kalbëti apie jai suteiktà konstitucijà? Lietuvos laikraðèio redaktoriusbuvo grieþtai nubaustas uþ tai, kad iðdráso ádëti straipsná apie Varðuvà. Vi-suomenëje niekas nedrásta paminëti Lenkijos ir lenkø vardo, o apie naujosioskaralystës kûrimàsi pas mus tiek maþai þinoma, tarsi Varðuva bûtø nutolusinuo mûsø per tûkstanèius myliø.“

„Nieko panaðaus nesu girdëjæs, – gyvai atsakë imperatorius, – taèiau vie-nas plunksnos brûkðtelëjimas pakeis ðá vyriausybës elgesá jûsø atþvilgiu. Para-ðysiu Korsakovui, jis ðaunus vyras ir nori gero jûsø tautai, ir pasakysiu, kadesu labai nustebæs, jog Vilniuje slepiama, kad atsirado karalystë, kurios buvi-mà pripaþásta visa Europa. Taèiau argi jûs ne Lietuvos atstovas?“ „Taip, Sir, –atsakiau, – esu iðrinktas Vilniaus gyventojø valia ir norëjau paklausti Jûsø

1 Kunigaikðtis Adomas Èartoriskis, sûnus.

1 2 9

Didenybës, ar teiksitës patvirtinti mano paskyrimà?“ „Kodël ne, – atsakëimperatorius, – taèiau su sàlyga, kad neliesite subtiliø, mane sukompromi-tuoti galinèiø stygø ir kad ið anksto þinosiu, ko pageidaujate… Negaliu su-tikti, kad praðytumëte manæs prijungti jûsø provincijas prie Lenkijos, nesnegalima leisti visiems ásivaizduoti, kad èia jûs patys to papraðëte. Visi turibûti ásitikinæ, kad að pats taip sugalvojau ir to noriu… þinau, kad iki ðiol tarpjûsø provincijø ir Rusijos buvæ santykiai negali jûsø tenkinti… Ir visi iðmin-tingi þmonës tuo ásitikinæ. Ir niekas negali net pagalvoti, kad að galëèiau at-skirti ðias provincijas nuo Rusijos… Atvirkðèiai, að norëèiau sustiprinti jøryðius su savo imperija, kad mano pavaldiniai lenkai neturëtø kuo skøstis…Jûs Lietuvoje nepatenkinti ir bûsite nepatenkinti tol, kol susijungsite su sa-viðkiais ir galësite naudotis konstitucijos teikiamais privalumais, todël pri-jungimas prie Rusijos atkurs pasitikëjimà ir santarvæ tarp abiejø tautø. Að darlabiau stengsiuosi ágyvendinti ðá projektà, jei ir ateityje bûsiu visiðkai paten-kintas, kaip dabar, karine ir civiline ðios karalystës padëtimi… Iki ðiol galëjausave tik sveikinti… Kai galësiu vadinti ðià vyriausybæ pavyzdine ir matysiu,kad ji nekelia imperijai jokiø rûpesèiø, lengvai galësiu atlikti ir visa kita.Jums belieka suraðyti visus savo pageidavimus. Þinau, kad jûsø provincijoslabai nukentëjo, jau ásakiau palikti pas jus tik keletà rusø kariuomenës bûriø.Èia rusø kariuomenës neliks visai, bus tik lenkai… Dar kartà praðau turëtikantrybës ir nekompromituoti manæs.“

Paklausiau, ar audiencija Vilniaus, Gardino ir Minsko deputatams buspaskirta tuo pat metu. „Taip, – atsakë imperatorius, – jei tik darysite taip,kaip jums patariau… Paskirsiu priëmimo dienà, jûs kalbësite „visø“ var-du.“ Po to imperatorius papraðë manæs atstovø sàraðo, kurá jam áteikiau, irmane atleido.

VILNIAUS, GARDINO IR MINSKO GUBERNIJØATSTOVØ SÀRAÐAS

NUO VILNIAUS GUBERNIJOS:Grafas Mykolas Oginskis, senatorius ir asmeninis patarëjas;Tomas Vavþeckis, asmeninis patarëjas;Grafas Aleksandras Pocejus;Grafas Liudvikas Pliateris.

1 3 0

NUO GARDINO GUBERNIJOS:Kunigaikðtis Ksaveras Liubeckis, gubernijos marðalka;Stanislovas Niemcevièius, dabartinis Valstybës tarybos narys;Generolas grafas Liudvikas Pacas;Albertas Poslovskis, dabartinis Valstybës tarybos narys;Suchodolskis, Pirmojo departamento pirmininkas.

NUO MINSKO GUBERNIJOS:Pulkininkas Ignacijus Lachnickis;Kunigaikðtis Liudvikas Radvila;P. Ðèytas;Kunigaikðtis Karolis Liubeckis.

Lapkrièio 22 d. kunigaikðtis Volkonskis imperatoriaus vardu mane per-spëjo, kad atstovø priëmimas paskirtas lapkrièio 26 dienà. Lapkrièio 25 d.ðiek tiek prieð vidurnaktá paraðiau keletà þodþiø imperatoriui ir nusiunèiaujam savo kalbà, kurià ketinau pasakyti rytojaus dienà. Lapkrièio 26 d. pokoplyèioje paaukotø Miðiø Jo Ekscelencija asmeninis patarëjas ir senatoriusLanskojus palydëjo mus á sosto salæ. Að kalbëjau visos delegacijos vardu. Ðtaiði kalba, pasakyta prancûziðkai ir kartu su vertimu á lenkø kalbà iðspausdintaVarðuvos laikraðèiuose:

„Sir, Jûsø Didenybës pavaldiniams, gyvenantiems Lietuvoje, kurià ilgambuvote palikæs, bûtø buvæ þymiai sunkiau iðtverti jûsø iðvykimà, jei jie nebû-tø tikëjæ, kad pati Apvaizda sukëlë ávykius, kurie privertë Jûsø Didenybæpalikti savo ðalá tam, kad jo ðlovë bûtø galutinai átvirtinta, o tautø ramybëuþtikrinta amþiams.

Mûsø akys ir ðirdys buvo nukreiptos á jus, kai Vienos kongrese dëjotepamatus visuotinei taikai, aukodamas nugalëtojo laukianèius privalumus,kad mainais gautumëte ðlovæ uþ tai, jog suderinote visø tautø interesus irsutaikëte Europà.

Mes linkëjome jums sëkmës ir tuomet, kai þaibo greièiu atsidûrëte prieSenos savo ðauniosios kariuomenës prieðakyje, kad uþkirstumëte kelià naujaiþemynui gresianèiai katastrofai ir uþbaigtumëte keisèiausià ið kampanijø grei-èiau, nei truko sumanyti ir sudaryti jos planà.

Taèiau palikime istorijos teptukui perteikti ateinanèioms kartoms ávy-

1 3 1

kius, liudijanèius Jûsø Imperatoriðkosios Didenybës valdymà, kurio antikosverta didybë neturi sau lygiø.

O mes, Sir, savo ðeimos archyvuose pastatëme paminklus jûsø geranorið-kumui; kupini dëkingumo jie áamþins didingà jûsø vardà taip, kaip jis turibûti áamþintas jûsø þygdarbiø metraðèiuose.

Sir, Lietuvos, ypaè Vilniaus, kuriam atstovauju, gyventojai niekada neuþ-mirð, kà esate dël jø padaræs.

Gavæ, ko praðë 1810–1811 m., jie yra tikri, jog ilgai kentëjo tik todël,kad Jûsø Didenybë nieko apie tai neþinojo.

1812 m. amnestijos aktas, kurio vieno uþtektø nemirtingà padaryti JûsøDidenybës vardà, iðspaudë visoje ðalyje dëkingumo aðaras, pakeitusias baimæir nerimà.

Gailestingumo, teisingumo ir Jûsø Didenybës didybës þenklu paþymëtas1814 m. manifestas leido mums primirðti prieðpaskutinës kampanijos ne-gandas, o pagaliau gráþusi taika ir viltis, kad atgis prekyba bei po Jûsø Impe-ratoriðkosios Didenybës skeptru atsidûrusi ðalis, kurioje kiekvienas atras savobrolá, draugà, tëvynainá, dar labiau pakursto mûsø dëkingumà.

Tebus man Lietuvos gyventojø vardu leista padëti prie Jûsø Imperatorið-kosios Didenybës sosto mûsø pagarbà bei raðtu iðdëstytus nuolankius mûsøpraðymus dalykø, ypaè svarbiø tiems, kurie mus ágaliojo.

Sir, mes taip pasitikime jumis, jog galime trokðti tik vieno: kad mûsøpaèiø labui jûs pragyventumëte dar daugybæ dienø, nuo kuriø priklauso mû-sø likimas ir mûsø laimë.“

Imperatorius atrodë labai patenkintas delegacija ir pasakë, kad „su dideliumalonumu priima Lietuvos gyventojø pagarbà“, kurià jam pareiðkiau kaipjø atstovas. „Pasakykite, – pridûrë, – tiems, kurie jus ágaliojo, kad jø gerovëman visada rûpëjo. Patikinkite juos, kad net karo apsupty niekuomet nebu-vau iðleidæs jø ið akiø ir visuomet galvojau, kaip palengvinti jø dalià bei uþ-tikrinti ramybæ ir laimæ. Duokite man raðtiðkus jø pageidavimus ir að sumalonumu tuètuojau juos iðstudijuosiu ir duosiu toká juos tenkinantá atsa-kymà, koks tik bus ámanomas.“

Po to imperatorius ásakë vienà po kito pristatyti atstovus ir kiekvienam iðjø tarë po keletà labai malonø þodþiø.

Kai mes iðëjome ið audiencijø salës, imperatorius, likæs tik su asmeniniupatarëju ir senatoriumi Lanskojumi, tarë jam maloningai ðypsodamasis ir

1 3 2

atidþiai á já þiûrëdamas, lyg stengtøsi nuspëti jo nuomonæ ir ðirdies jausmus:

„Kà gi! Kà manote apie ðià delegacijà ir kalbà, kurià kà tik iðgirdote?“„Jûsø Didenybë turëtø bûti labai patenkintas, nes kà tik gavo naujà jo

valdiniø iðtikimybës liudijimà.“„Taip, – tarë imperatorius, – esu labai patenkintas Lietuvos gyventojø

man rodomais jausmais, bet ar nepastebëjote dar ko nors ðioje kalboje?“„Sir, akivaizdu, kad ðiø trijø gubernijø gyventojai labai pasitiki jûsø geru-

mu ir domëjimusi jø reikalais ir deda visas viltis á maloningà Jûsø Imperato-riðkosios Didenybës globà.“

„Jie neklysta, – tarë imperatorius, – ir gerai daro, manimi pasitikëdami, oað padarysiu netgi daugiau, nei jie ðiandien gali tikëtis.“

Po keleto valandø Lanskojus perdavë ðiuos þodþius Vavþeckiui ir konfi-dencialiai pridûrë, kad, jo nuomone, imperatorius ketina prijungti Lietuvàprie Lenkijos karalystës, kai tik nebebus kliûèiø ðiam labai svarbiam projek-tui ágyvendinti.

Po keleto dienø iðvykau ið Varðuvos pasitikti imperatoriaus Vilniuje, kurjis dvideðimt keturioms valandoms paþadëjo sustoti vykdamas á Sankt Pe-terburgà. Jo Didenybë teikësi pagerbti savo atvykimu puotà, diduomenëssurengtà jo apsilankymo Lietuvos sostinëje garbei. Visame mieste buvo áþieb-tos ðviesos. Mano namas skyrësi ið kitø uþraðu: Dëkingumas ir pasitikëjimas.Imperatorius já pastebëjo ir tarë man: „Manau, kad jums, kaip ir Lietuvosgyventojams, ákvëpiau pasitikëjimà, taip pat dþiaugiuosi, galëdamas gautiteisæ á jûsø dëkingumà ir tikiuosi, kad netrukus jo nusipelnysiu.“

Gruodþio 1 d. Varðuvoje imperatorius pasiraðë Lenkijos karalystëskonstitucijà. Generolas Zajonèekas buvo paskirtas vietininku ir gavo Jo Aukð-tybës titulà.

Að atlikau savo pareigà, suraðydamas viskà, kas siejosi su Lenkija ir lenkaisiki 1815 m. pabaigos. Taigi, baigiu savo Atsiminimus, nes amþius ir negaliosspaudþia palikti darbus ir ieðkoti poilsio bei ramybës, nes gyvenimas manobuvo audringas ir paliko tik liûdnus prisiminimus, kuriuos retkarèiais pra-skaidrindavau vilties iliuzijomis ir daþnai ramindavausi maloniomis minti-mis apie tai, kaip rûpinausi savo kraðtu ir savo tautieèiais.

1 3 3

PRIEDAI

PRIEDØ DOKUMENTAI

1. Lenkijos karalystës konstitucinë chartija.2. Jo Didenybës imperatoriaus ir karaliaus Aleksandro kalba, pasakyta

1818 metø kovà Lenkijos karalystës Seimo atidarymo proga.3. P. grafo Mostovskio, Lenkijos karalystës vidaus ir policijos reikalø

ministro, kalba Seimo atidarymo proga.4. Imperatoriaus ir karaliaus Nikolajaus I praneðimas.5. Lenkijos karalystës senato kreipimasis á Jo Didenybæ imperatoriø ir

karaliø Nikolajø.6. Imperatoriaus Nikolajaus atsakymas.7. Grafo Stepono Grabovskio, stats-sekretoriaus, laiðkas Jo Aukðtybei

kunigaikðèiui Zajonèekui, Lenkijos karalystës vietininkui.

1 3 4

I DALISPolitiniai karalystës ryðiai

I str.Lenkijos karalystë amþiams prijungiama prie Rusijos imperijos.

II str.Karalystës civiliniai ir politiniai santykiai bei ryðiai, turintys stiprinti ðià

sàjungà, apibrëþiami ðioje mûsø Lenkijai suteikiamoje chartijoje.

III str.Lenkijos karalystës karûna yra paveldima ið mûsø asmens ir ið mûsø pali-

kuoniø bei paveldëtojø taip, kaip yra paveldimas Rusijos imperijos sostas.

IV str.Konstitucinë chartija nustato suvereniteto ágyvendinimo bûdus ir principus.

V str.Iðvykdamas karalius paskiria vietininkà, kuris turi gyventi karalystëje. Vie-

tininkas yra atðaukiamas karaliaus valia.

VI str.Tokiu atveju, kai karalius neskiria vietininku Rusijos imperatoriðkosios

ðeimos kunigaikðèio, jis gali skirti tik vietiná asmená ar asmená, kuriam kara-lius suteikë pilietybæ laikantis XXXIII straipsnyje nustatytø principø.

LENKIJOS KARALYSTËS KONSTITUCINËCHARTIJA

1 3 5

VII str.Vietininkas skiriamas valstybiniu aktu. Ðis aktas tiksliai apibrëþia jam ski-

riamø galiø pobûdá ir ribas.

VIII str.Lenkijos karalystës ir mûsø imperijos iðorës politika yra bendra.

IX str.Tik valdovas turi teisæ nuspræsti dël Lenkijos dalyvavimo Rusijos karuo-

se, valdovas taip pat sprendþia, kokios ðios ðalies sudarytos taikos ar prekybossutartys galioja ir Lenkijai.

X str.Visais atvejais, ávedus Rusijos kariuomenæ á Lenkijà ar Lenkijos – á Rusijà

ar kariuomenëms þygiuojant per kurià nors ðiø valstybiø provincijà, jø iðlai-kymas ir transporto iðlaidos tenka tai ðaliai, kuriai ta kariuomenë priklauso.Lenkijos kariuomenë niekuomet nebus paðaukta veikti uþ Europos ribø.

II DALISBendrosios garantijos

XI str.Vyriausybë ypaè puoselës Romos katalikø tikëjimà, iðpaþástamà daugumos

Lenkijos karalystës gyventojø, taèiau katalikai niekaip neturi riboti laisvës iðpa-þinti ir kitus tikëjimus, kurie, visi be iðimties, galës bûti visiðkai ir vieðai iðpaþás-tami bei saugomi vyriausybës. Priklausymas skirtingiems krikðèioniðkiems kul-tams niekaip nedaro átakos civilinëms ir politinëms gyventojø teisëms.

XII str.Visø konfesijø kunigai globojami ir saugomi ástatymø ir vyriausybës.

XIII str.Lëðos, kuriomis ðiuo metu disponuoja Romos katalikø ir graikø apeigø

unitø dvasininkija, bei lëðos, kurias mes jiems paskirsime specialiu dekretu,bus paskelbtos neperleidþiamu ir bendru visos dvasininkø hierarchijos turtu,

1 3 6

vyriausybei nustaèius ir paskyrus minëtajai dvasininkijai valdas, ið kuriø pas-taroji gaus pajamas.

XIV str.Lenkijos karalystës senate posëdþiaus tiek Romos katalikø vyskupø, kiek,

vadovaujantis ástatymu, bus suformuota vaivadijø. Senate taip pat posëdþiausir vienas graikø apeigø unitø vyskupas.

XV str.Evangelikø liuteronø bei evangelikø reformatø dvasininkija gaus kasme-

tinæ mûsø jiems teikiamà paramà.

XVI str.Garantuojama spaudos laisvë. Ástatymu bus numatyti bûdai, kaip sutram-

dyti ja piktnaudþiaujanèius.

XVII str.Ástatymai vienodai saugo visus pilieèius, nepriklausomai nuo visuomenës

sluoksnio, kuriam jie priklauso, ir jø visuomeninës padëties.

XVIII str.Senasis konstitucinis ástatymas, skelbiantis: Neminem captivari permitte-

mus nisi jure victum, bus taikomas visø visuomenës sluoksniø atstovamstoliau iðdëstytomis sàlygomis:

XIX str.Asmuo gali bûti sulaikytas tik laikantis ástatymo numatytø procedûrø ir

ástatymø numatytais atvejais.

XX str.Sulaikomas asmuo nedelsiant raðtu turi bûti informuojamas apie sulaiky-

mo prieþastis.

XXI str.Sulaikytas asmuo turi bûti ne vëliau kaip per tris dienas perduotas atitin-

kamam teismui, kur turi bûti apklaustas arba jo byla turi bûti iðspræsta lai-kantis nustatytø formalumø. Jei pirminio tyrimo metu nustatoma, kad as-muo nekaltas, jis turi bûti nedelsiant iðleistas á laisvæ.

1 3 7

XXII str.Ástatymø numatytais atvejais reikia laikinai paleisti asmená, davusá uþstatà.

XXIII str.Asmuo gali bûti nubaustas tik laikantis ástatymø ir kompetentingo teisë-

jo priimta nutartimi.

XXIV str.Visi lenkai gali laisvai keliauti ar kilnoti savo turtà ástatymø nustatyta

tvarka.

XXV str.Visi nuteistieji bausmæ atlieka karalystëje, niekas negali bûti iðtremtas,

iðskyrus atliekanèius ástatyme numatytas iðtrëmimo bausmes.

XXVI str.Nuosavybë, kokia bebûtø jos paskirtis ir pobûdis – ant þemës ar þemës

gelmëse ir kam ji bepriklausytø, skelbiama ðventa ir nelieèiama. Jokie valdþiosatstovai jokiu pretekstu negali á jà kësintis. Jei kas nors pasikësina á kito nuosa-vybæ, yra paskelbiamas vieðosios tvarkos paþeidëju ir uþ tai baudþiamas.

XXVII str.Vis dëlto vyriausybë turi teisæ reikalauti, kad privatus asmuo paaukotø

savo turtà visuomenës reikmëms, gaudamas uþ tai teisingà iðankstiná atlygá.Ástatymu bus apibrëþti ðio principo taikymo atvejai ir bûdai.

XXVIII str.Visi vieðieji, administraciniai, teisminiai ir kariniai reikalai be jokiø iðim-

èiø bus tvarkomi lenkø kalba.

XXIX str.Vieðosios, civilinës ir karinës srities tarnautojai gali bûti tik lenkai. Pir-

mosios instancijos teismø pirmininkø, vaivadijø komisijø pirmininkø, ape-liaciniø teismø pirmininkø, vaivadijø tarybø nariø vietos bei pasiuntiniø,Seimo deputatø ir senatoriø pareigos gali bûti skiriamos tik þemvaldþiams.

1 3 8

XXX str.Visi valstybës tarnautojai, dirbantys administracinëje srityje, gali bûti at-

ðaukiami tø asmenø, kurie juos á ðiuos postus paskyrë; jie visi be iðimtiesatsakingi uþ savo vadovaujamà sritá.

XXXI str.Lenkø tauta visuomet turës savo tautos atstovus – Seimà, kurá sudarys

karalius ir dveji rûmai. Pirmuosius sudarys senatas, antruosius – pavietø pa-siuntiniai ir deputatai.

XXXII str.Legaliai gyvenantys uþsienieèiai, kaip ir kiti ðalies gyventojai, yra saugomi

ástatymø bei naudojasi jø teikiamomis privilegijomis. Jie gali gyventi ðalyjeir ið jos iðvykti, laikydamiesi nustatytø taisykliø, atvykti á jà ir ásigyti þemësnuosavybës, turi teisæ praðyti pilietybës.

XXXIII str.Ágijæ nuosavybës, gavæ pilietybæ ir iðmokæ lenkø kalbà uþsienieèiai galës

tapti valstybës tarnautojais, jei pragyvens ðalyje penkerius metus ir bus ne-priekaiðtingos reputacijos.

XXXIV str.Taèiau savo valia ar Valstybës tarybai pasiûlius karalius galës priimti pasi-

þymëjusius savo veikla uþsienieèius á kitas valstybës tarnybos vietas, nei pa-minëtos XC straipsnyje.

III DALIS Apie valdymà

I SKYRIUS. Apie karaliø

XXXV str.Valdo karalius. Jis vykdo visas vykdomosios valdþios funkcijas. Visa vyk-

domoji ir administracinë valdþia yra jo rankose.

1 3 9

XXXVI str.Karaliaus asmuo yra ðventas ir nelieèiamas.

XXXVII str.Visi teismø, ástaigø ir kitø valstybës institucijø dokumentai raðomi kara-

liaus vardu. Karalius sprendþia, kas bus iðkalta monetose ir pavaizduota paðtoþenkluose.

XXXVIII str.Karalius yra vienintelis ginkluotøjø pajëgø vadas ir karo, ir taikos atveju,

jis vienintelis skiria kariuomenës vadus bei karininkus.

XXXIX str.Karaliaus þinioje yra valstybës pajamos, ið kuriø sudaromas karaliaus tvir-

tinamas biudþetas.

XL str.Karalius turi iðimtinæ teisæ skelbti karà ir sudaryti sutartis, pasiraðyti kon-

vencijas.

XLI str.Karalius, pats arba per ágaliotus atstovus, skiria senatorius, ministrus, Vals-

tybës patarëjus, referentus, vaivadijø komisijø pirmininkus, visø instancijøteismø pirmininkus ir teisëjus, diplomatus ir prekybos agentus bei kitus vals-tybës tarnautojus.

XLII str.Karalius skiria visø konfesijø arkivyskupus ir vyskupus, sufraganus, prela-

tus ir kanauninkus.

XLIII str.Malonës teisë priklauso iðimtinai karaliui. Jis gali atðaukti ar suðvelninti

bausmæ.

XLIV str.Valdovas steigia civilinius bei karinius ordinus, skelbia jø ástatus ir jais

apdovanoja.

1 4 0

XLV str.Visi mûsø ápëdiniai, turintys teisæ á Lenkijos karalystës sostà, privalo bûti

karûnuojami Lenkijos karaliais sostinëje pagal mûsø nustatytà tvarkà ir duo-ti tokià priesaikà: „Prisiekiu ir paþadu prieð Dievà ir Evangelijà visomis galio-mis saugoti ir vykdyti konstitucinæ chartijà.“

XLVI str.Karaliui priklauso teisë asmená padaryti kilmingà, suteikti pilietybæ ir gar-

bës titulus.

XLVII str.Visi karaliaus ásakymai ir dekretai bus kontrasignuoti ministro, departa-

mento vadovo, atsakingo uþ tai, kad ðie ásakymai ir dekretai neprieðtarautøkonstitucijai ir ástatymams.

II SKYRIUSApie regentystæ

XLVIII str.Regentystës Rusijoje atveju regento galios ir funkcijos bus bendros ir Len-

kijos karalystei.

XLIX str.Regentystës atveju stats-sekretorius privalo ir yra asmeniðkai atsakingas uþ

tai, kad praneðtø vietininkui apie regentystës ávedimà Rusijoje.

L str.Gavæs praneðimà dël regentystës Rusijoje ir stats-sekretoriaus raportà, vie-

tininkas suðaukia senatà, kuris renka karalystës regentystës narius.

LI str.Karalystës regentystë sudaroma ið Rusijos regento, keturiø senato iðrinktø

nariø ir stats-sekretoriaus. Jos bûstinë yra Rusijos imperijos sostinëje. Jai pir-mininkauja regentas.

1 4 1

LII str.Karalystës regentystës valdþia yra lygi karaliaus valdþiai, tik ji negali skirti

senatoriø, visi skyrimai turi bûti patvirtinti karaliaus, kuris, paëmæs valdþià ásavo rankas, gali juos panaikinti. Regentystës dekretai skelbiami karaliausvardu.

LIII str.Kol valdþia priklauso regentystei, ji skiria ir atðaukia vietininkà.

LIV str.Kai karalius perima valdþià, regentystë atsiskaito jam uþ savo valdymo

laikotarpá.

LV str.Karalystës regentystës nariai asmeniðkai ir savo turtu atsako uþ tai, jei savo

valdymo metu paþeidþia ástatymus ir konstitucijà.

LVI str.Vieno regentystës nariø mirties atveju vietininko suðauktas senatas nuta-

ria dël jo pakeitimo. Regentystë skiria stats-sekretoriø.

LVII str.Prieð iðvykdami á Rusijos imperijos sostinæ, regentystës nariai prisiekia

senato akivaizdoje iðtikimai laikytis konstitucijos ir ástatymø.

LVIII str.Rusijos regentas pakartoja tà paèià priesaikà karalystës regentystës nariø

akivaizdoje.

LIX str.Valstybës stats- sekretorius duoda tà paèià priesaikà.

LX str.Regento priesaikos davimo aktas persiunèiamas Lenkijos senatui.

LXI str.Stats- sekretoriaus priesaikos davimo aktas taip pat persiunèiamas Lenki-

jos senatui.

1 4 2

LXII str.Regentystës nariø priesaikos davimo aktà Lenkijos senatas persiunèia Ru-

sijos regentui.

III SKYRIUSApie vietininkà ir Valstybës tarybà

LXIII str.Karaliaus arba jo vietininko vadovaujama Valstybës taryba sudaroma ið

ministrø, valstybës patarëjø, referentø ir asmenø, kuriuos karalius pageidaujaspecialiai á jà átraukti.

LXIV str.Karaliui iðvykus, vietininkas ir Valstybës taryba jo vardu tvarko karalystës

reikalus.

LXV str.Valstybës tarybà sudaro administracijos taryba ir visuotinis susirinkimas.

LXVI str.Administracijos tarybà sudaro vietininkas, ministrai, penkiø departamentø

vadovai ir kiti karaliaus pakviesti asmenys.

LXVII str.Administracijos tarybos nariai turi patariamàjá balsà. Sprendþia tik vieti-

ninkas. Sprendimus taryboje jis priima laikydamasis konstitucinës chartijos,ástatymø ir karaliaus valios.

LXVIII str.Kad taptø privalomi, visi vietininko dekretai turi bûti paskelbti admi-

nistracijos taryboje ir kontrasignuoti vieno ministro, departamento vadovo.

LXIX str.Laikydamasis specialaus reglamento nuostatø, vietininkas siûlo karaliui

po du kandidatus á kiekvienà laisvà arkivyskupo, vyskupo, senatoriaus, mi-nistro, aukðèiausiojo teisëjo, valstybës patarëjo ir referento vietà.

1 4 3

LXX str.Vietininkas prisiekia karaliui senato akivaizdoje taip: „Prisiekiu visagaliui

Dievui tvarkyti Lenkijos reikalus karaliaus vardu ir laikydamasis konstituci-jos, ástatymø ir karaliaus galiø ir gràþinti karaliui jo man patikëtà valdþià, kaitik Jo Didenybë taip nuspræs.“ Jei karalius iðvykæs ið karalystës, stats-sekreto-rius persiunèia senatui karaliui duotos vietininko priesaikos aktà.

LXXI str.Kai karalius yra ðalyje, vietininko valdþia suspenduojama. Karalius spren-

dþia, ar dirbti atskirai su ministrais, ar suðaukti administracijos tarybà.

LXXII str.Vietininkui mirus arba karaliui nutarus vietininko neskirti, jis pasirûpina,

kad já ad interim pavaduotø pirmininkas.

LXXIII str.Valstybës tarybos visuotinis susirinkimas sudaromas ið LXIII straipsnyje

minimø asmenø. Jam vadovauja karalius arba vietininkas, o jei jie iðvykæ, –pirmasis tarybos narys pagal tvarkà, nustatytà LXIII ir LXVI straipsniuose.

Jo funkcijos ðios:1. Aptarti ir parengti visus ðalies valdymo ástatymø ir reglamentø projektus.2. Spræsti dël karaliaus skiriamø valstybës pareigûnø perdavimo teismui,

padarius tarnybinius nusiþengimus, iðskyrus tuos pareigûnus, kuriuos turiteisti Aukðèiausias valstybës teismas.

3. Spræsti konfliktus tarp jurisdikcijø.4. Atlikti kasmetinæ svarbiausiø administracijos ástaigø ataskaitø analizæ.5. Iðsakyti savo pastabas dël piktnaudþiavimo ar konstitucinës chartijos

paþeidimø raporte, skirtame valdovui, kuris sprendþia, kà perduoti senatui,o kà – Seimui.

LXXIV str.Valstybës tarybos visuotinis susirinkimas posëdþiauja ásakius karaliui, vie-

tininkui arba pasiûlius departamento vadovui, vadovaujantis ástatymais.

LXXV str.Valstybës tarybos visuotinio susirinkimo nutartys turi bûti patvirtintos

1 4 4

karaliaus arba vietininko. Nutartys dël tarnautojø patraukimo atsakomybënar jø iðteisinimo vykdomos nedelsiant.

IV SKYRIUSAdministracijos ástaigos

LXXVI str.Ástatymø vykdymas patikimas ávairioms toliau iðvardytoms valstybës ad-

ministravimo ástaigoms:1. Tikëjimo reikalø ir visuomenës ðvietimo komisijai;2. Teisingumo komisijai, sudaromai ið Aukðèiausiojo teismo nariø;3. Vidaus reikalø ir policijos komisijai;4. Karo komisijai;5. Finansø ir iþdo komisijai.Kiekvienai komisijai pirmininkauja ir vadovauja paskirtas ministras.

LXXVII str.Sukuriama stats-sekretoriaus pareigybë; ðis pareigûnas nuolat reziduos

prie karaliaus asmens.

LXXVIII str.Sukuriami audito rûmai, atsakingi uþ galutinæ sàskaitø revizijà ir buhalte-

riø darbà. Jie priklausys tik nuo karaliaus.

LXXIX str.Konstitucinis statutas apibrëþia visuomenës ðvietimo komisijos sudëtá ir

funkcijas, taip pat teismø darbo tvarkà.

LXXX str.Vidaus reikalø, karo ir finansø komisijos sudaromos ið ministro ir valsty-

bës patarëjø generaliniø direktoriø, atsiþvelgiant á konstitucinius statutus.

LXXXI str.Stats-sekretorius supaþindina karaliø su vietininko jam pateiktais doku-

mentais ir siunèia vietininkui karaliaus dekretus. Jam patikimi ir Lenkijosiðorës ryðiai.

1 4 5

LXXXII str.Ministrai departamentø virðininkai ir vyriausybës komisijø nariai atsako

prieð Aukðèiausiàjá valstybës teismà ir yra jo teisiami uþ kiekvienà nusiþengi-mà konstitucijai, ástatymams ar karaliaus dekretams.

IV SKYRIUSVaivadijø administracijos ástaigos

LXXXIII str.Kiekvienoje vaivadijoje bus vaivadijos komisija, sudaroma ið pirmininko

ir nariø, atsakingø uþ vyriausybës komisijø ásakymø vykdymà, laikantis at-skiro reglamento.

LXXXIV str.Miestai turi savivaldos organus. Kiekviename paviete bus seniûnas, at-

sakingas uþ vyriausybës ásakymø vykdymà; jis yra þemiausia administraci-jos grandis.

IV DALISApie atstovavimà tautai

PIRMAS SKYRIUS

LXXXV str.Lenkø tautai atstovaujama, kaip nurodyta XXXI straipsnyje.

LXXXVI str.Ástatymø leidþiamoji valdþia priklauso karaliui ir abiem seimo rûmams,

kaip nurodyta XXXI straipsnyje.

LXXXVII str.Á eilinæ sesijà seimas renkasi kas dveji metai Varðuvoje, karaliaus suraðyta-

me ðaukime nurodytu metu. Sesija trunka trisdeðimt dienø. Tik karalius galijà pratæsti, atidëti arba paleisti seimà.

1 4 6

LXXXVIII str.Karalius sprendþia, kada suðaukti neeilinæ seimo sesijà.

LXXXIX str.Kol eina pareigas, seimo narys gali bûti sulaikytas ar teisiamas uþ krimina-

liná nusikaltimà tik rûmø, kuriems jis priklauso, sutikimu.

XC str.Seimas svarsto visø karaliaus per Valstybës tarybà pateiktø civiliniø, bau-

dþiamøjø ar administraciniø ástatymø projektus. Jis svarsto visus karaliausjai pateiktus projektus dël dalinio ar visiðko ávairiø institucijø (pavyzdþiui,seimo, Valstybës tarybos, teismø ir vyriausybës komisijø) funkcijø ir konsti-tuciniø galiø keitimo.

XCI str.Valdovui perdavus, seimas svarsto mokesèiø, rinkliavø, ánaðø ir kitø visuome-

niniø ápareigojimø padidinimà ar sumaþinimà, jø pakeitimà, geriausià ir teisin-giausià paskirstymo bûdà, biudþeto pajamø ir iðlaidø formavimà, monetarinëssistemos tvarkymà, rekrûtø ëmimà ir kitus valdovo jam perduotus klausimus.

XCII str.Seimas taip pat svarsto valdovo perduotus klausimus, kuriuos, vadovau-

damasis LXXIII straipsniu, pastarajam privalo pateikti Valstybës tarybos vi-suotinis susirinkimas. Seimas taip pat nagrinëja pasiuntiniø ir deputatø pra-neðimus, pareiðkimus siûlymus ir paklausimus, kad bûtø tenkinami juos iðrin-kusiøjø interesai. Jis visa tai perduoda Valstybës tarybai, o ði – valdovui. Kaikaralius, tarpininkaujant Valstybës tarybai, gràþina klausimà persvarstyti sei-mui, pastarasis svarsto ástatymø projektus, kilusius ið minëtø reikalavimø.

XCIII str.Jei seimas nebalsuoja dël naujo biudþeto, senasis turi ástatymo galià iki

kitos sesijos. Taèiau biudþetas nustoja galioti po ketveriø metø, jei per tàlaikà nesuðaukiamas seimas.

XCIV str.Seimas svarsto tik tuos klausimus, kurie yra jo kompetencija arba yra

suraðyti jo suðaukimo akte.

1 4 7

XCV str.Abiejø rûmø svarstymai yra vieði. Taèiau deðimtadalio dalyvaujanèiø na-

riø praðymu jie gali sudaryti ir uþdarus komitetus.

XCVI str.Valstybës taryboje paraðyti ástatymø projektai karaliaus ásakymu ðios ta-

rybos nariø perduodami seimui.

XCXVII str.Karalius sprendþia, ar ðiuos projektus perduoti senato ar atstovø rûmams.

Iðimtá sudaro su finansais susijæ ástatymai, ðie pirmiausiai turi bûti perduoda-mi atstovø rûmams.

XCXVIII str.Ðiems projektams svarstyti kiekvieni rûmai balsuodami paskiria tris ko-

misijas. Senate jos sudaromos ið trijø nariø, atstovø rûmuose – ið penkiø.Komisijos yra tokios:

Finansø komisija;Civiliniø ir baudþiamøjø ástatymø komisija;Konstituciniø ir administraciniø ástatymø komisija.Kiekvieni rûmai praneða apie paskyrimus Valstybës tarybai.Komisijos palaiko ryðá su Valstybës taryba.

XCIX str.Projektus, perduotus karaliaus ásakymu, gali pakeisti tik Valstybës tary-

ba, gavusi atitinkamø seimo komisijø pateiktus pastebëjimus.

C str.Abiejuose rûmuose tik Valstybës tarybos nariai ir komisijos turi teisæ pa-

ruoðti pasisakymus raðtu. Kiti nariai gali kalbëti tik ið atminties.

CI str.Kai svarstomi vyriausybës projektai, Valstybës tarybos nariai turi teisæ

posëdþiauti ir pasisakyti abiejuose rûmuose. Jie neturi teisës balsuoti, nebentbûtø senatoriai, atstovai ar deputatai.

1 4 8

CII str.Projektai priimami daugumos balsais. Balsavimas yra atviras. Daugumos

vienuose rûmuose priimti projektai yra perduodami kitiems rûmams, kuriesvarsto ir priima sprendimà tokiu paèiu bûdu. Jei balsai pasiskirsto po lygiai,projektas laikomas priimtu.

CIII str.Vienuose rûmuose priimtas projektas negali bûti keièiamas kitø rûmø;

jie gali projektà tik priimti arba atmesti.

CIV str.Abiejø rûmø priimtas projektas perduodamas karaliui tvirtinti.

CV str.Jei karalius patvirtina, projektas tampa ástatymu. Karalius ásako já pa-

skelbti nurodyta tvarka. Jei karalius atsisako patvirtinti, projektas laikomasnepriimtu ir daugiau nebesvarstomas.

CVI str.Valstybës tarybos paraðytas ir senatui perduotas bendras praneðimas apie

ðalies padëtá skaitomas susirinkus abiem rûmams.

CVII str.Kiekvienuose rûmuose ðá praneðimà analizuoja atitinkamos komisijos ir

perduoda karaliui savo nuomonæ. Ðis praneðimas gali bûti iðspausdintas.

II SKYRIUSApie senatà

CVIII str.Senato nariai yra:Imperatoriðko ir karaliðko kraujo kunigaikðèiai;Vyskupai;Vaivados;Kaðtelionai.

1 4 9

CIX str.Senatoriø skaièius negali virðyti pusës atstovø ir deputatø skaièiaus.

CX str.Senatorius karalius skiria iki gyvos galvos. Vietininkui tarpininkaujant

senatas pateikia karaliui po du kandidatus á kiekvienà laisvà senatoriaus, vai-vados ar kaðteliono vietà.

CXI str.Kandidatas á senatoriaus, vaivados ar kaðteliono vietà turi turëti trisde-

ðimt penkerius metus, mokëti kasmetiná dviejø tûkstanèiø Lenkijos florinømokestá ir atitikti konstitucijoje numatytus reikalavimus.

CXII str.Sulaukæ aðtuoniolikos metø, karaliðko kraujo princai turi teisæ posëdþiauti

ir balsuoti senate.

CXIII str.Senatui pirmininkauja pirmasis pagal specialiu dekretu nustatytà tvar-

kà narys.

CXIV str.Be ástatymø leidimo funkcijø, senatas turi ir kitø, atskirai nurodytø.

CXV str.Savo ástatymø leidimo funkcijoms atlikti senatas gali rinktis tik karaliaus

ðaukimu seimo sesijos metu. Kitoms funkcijoms atlikti já ðaukia pirmininkas.

CXVI str.Karaliui arba vietininkui pasiûlius ir atstovø rûmams apkaltinus, senatas

svarsto siûlymà patraukti senatorius, ministrus departamentø virðininkus,valstybës patarëjus ir referentus atsakomybën uþ tarnybinius nusiþengimus.

CXVII str.Senatas tvirtina seimeliuose ir pavietø susirinkimuose priimtus sprendi-

mus bei rinkimø teisëtumà ir pilieèiø sàraðø sudarymà seimeliuose ir gminøsusirinkimuose.

1 5 0

III SKYRIUSApie Atstovø rûmus

CXVIII str.Atstovø rûmus sudaro:1. Septyniasdeðimt septyni atstovai, skiriami seimeliø, t. y. kilmingø as-

menø susirinkimø, po vienà atstovà ið kiekvieno pavieto.2. Penkiasdeðimt vienas gminø deputatas.Rûmams pirmininkauja marðalka, jis iðrenkamas ið nariø ir skiriamas

karaliaus.

CXIX str.Tautos atstovams iðrinkti visa Lenkijos karalystës teritorija padalijama á

septyniasdeðimt septynis pavietus. Dël tos paèios prieþasties ásteigiama pen-kiasdeðimt viena gminø apygarda: aðtuonios Varðuvos mieste ir keturiasde-ðimt trys likusioje ðalies dalyje.

CXX str.Atstovø rûmø nariø kadencija yra ðeðeri metai. Kas dveji metai perrenka-

mas treèdalis nariø. Todël pirmà (ir tik pirmà) kartà iðrinkus rûmus, vienotreèdalio jø nariø kadencija bus dveji metai, o kito treèdalio – ketveri. Ðiøtrumpesnes kadencijas dirbsianèiø nariø sàraðai sudaromi traukiant burtus.Baigæ kadencijà nariai gali bûti perrenkami neribotà skaièiø kartø.

CXXI str.Kandidatai á Atstovø rûmø narius turi bûto ne jaunesni kaip trisdeðimties

metø amþiaus, bûti pilieèiai bei sumokëti ðimto Lenkijos florinø ánaðà.

CXXII str.Norëdami kandidatuoti á Atstovø rûmø narius, visi civiliai valstybës tar-

nautojai ir kariðkiai turi gauti iðankstiná savo vadovybës sutikimà.

CXXIII str.Jei prieð rinkimus neturëjæs jokios ið valstybës iþdo apmokamos tarnybos

iðrinktasis atstovas ar deputatas tokià tarnybà gauna po to, kai bûna iðrinktas,suðaukiamas naujas seimelis ar gminos susirinkimas ir atstovas ar deputatasrenkamas ið naujo.

1 5 1

CXXIV str.Karalius turi teisæ paleisti Atstovø rûmus. Jei karalius ðia teise pasinaudo-

ja, rûmai iðsiskirsto ir karalius ásako per du mënesius surengti naujus atstovøir deputatø rinkimus.

IV SKYRIUSApie seimelius

CXXV str.Kiekvienos apskrities kilmingi nuosavybës turintys asmenys susirenka á

seimelius ir iðrenka vienà atstovà, du vaivadijos tarybos narius ir sudaro kan-didatø á valstybës tarnybà sàraðà.

CXXVI str.Seimelius ðaukia karalius, jis nustato dienà, trukmæ ir klausimus, kuriuos

turi spræsti susirinkimas.

CXXVII str.Në vienas kilmingas asmuo negali balsuoti seimelyje, jei jis nëra áraðytas á

apskrities kilmingø asmenø civiliniø áraðø knygà, nëra pilietis, neturi dvide-ðimt vieneriø metø ir nëra þemës savininkas.

CXXVIII str.Apskrities kilmingø asmenø knyga suraðoma vaivadijos tarybos ir patvir-

tinama senato.

CXXIX str.Seimeliams pirmininkauja karaliaus skiriamas marðalka.

V SKYRIUSApie gminø susirinkimus

CXXX str.Kiekvienoje gminos apygardoje renkasi apskrities susirinkimas. Jis iðren-

1 5 2

ka vienà seimo deputatà, vienà vaivadijos tarybos nará ir sudaro kandidatø ávalstybës tarnybà sàraðà.

CXXXI str.Susirinkimuose gali dalyvauti:1. Visi nekilmingi nuosavybës turintys pilieèiai, mokantys ið savo þemës

nuosavybës koká nors mokestá.2. Visi fabrikantai ir cechø valdytojai, visi pirkliai, kuriø dirbtuviø ar

parduotuviø vertë yra lygi deðimèiai tûkstanèiø Lenkijos florinø.3. Visi klebonai ir vikarai.4. Dëstytojai, mokytojai ir kiti ðvietimo sistemos darbuotojai.5. Visi savo gebëjimais, þiniomis ar darbais prekybos ar meno srityje pasi-

þymëjæ asmenys.

CXXXII str.Susirinkimuose gali balsuoti tik dvideðimt vieneriø metø sulaukæ pilie-

èiai, áraðyti á gminos civiliniø áraðø knygà.

CXXXIII str.Vaivadijos tarybos sudaro nuosavybës turinèiø balsuotojø sàraðus. Vidaus

reikalø ministerija sudaro fabrikantø, pirkliø ir savo gebëjimais ar darbaispasiþymëjusiø iðkiliø pilieèiø sàraðus. Klebonø, vikarø ir ðvietimo darbuoto-jø sàraðus sudaro Religijos reikalø ir ðvietimo komisija.

CXXXIV str.Gminø susirinkimams pirmininkauja karaliaus paskirtas marðalka.

VI SKYRIUSApie vaivadijø tarybas

CXXXV str.Kiekvienoje vaivadijoje bus vaivadijos taryba, sudaroma ið patarëjø, ren-

kamø seimeliuose ir gminø susirinkimuose.

CXXXVI str.Vaivadijos tarybai pirmininkauja vyriausias pagal amþiø patarëjas.

1 5 3

CXXXVII str.Pagrindinës vaivadijos tarybos funkcijos:1. Iðrinkti dviejø pirmøjø instancijø teismø teisëjus.2. Padëti sudaryti ir atnaujinti kandidatø á valstybës tarnybà sàraðus.3. Rûpintis vaivadijos reikalais.Taryba laikosi atskirai suraðyto reglamento nuostatø.

V DALISApie teismø sistemà

CXXXVIII str.Konstitucijoje átvirtinama teismø nepriklausomybë.

CXXXIX str.Teisëjo nepriklausomybë suvokiama kaip jo galimybë laisva valia priimti

nuosprendá; nei aukðtesnë vadovybë, nei ministerija, nei kitos jëgos negalidaryti jam átakos. Bet koks kitoks teisëjo nepriklausomybës apibrëþimas arinterpretavimas laikomas piktnaudþiavimu.

CXL str.Teismus sudaro teisëjai, skiriami karaliaus, ir teisëjai, renkami, kaip nu-

rodyta konstituciniame statute.

CXLI str.Karaliaus skiriami teisëjai yra neatðaukiami ir dirba iki gyvos galvos. Ren-

kami teisëjai savo kadencijos metu taip pat yra neatðaukiami.

CXLII str.Teisëjus nuðalinti galima tik kompetentingos teismo institucijos sprendi-

mu árodþius tarnybiná ar kitoká nusiþengimà.

CXLIII str.Aukðèiausiasis teismas paskirtus ir iðrinktus teisëjus priþiûri ir baudþia juos

uþ tarnybinius nusiþengimus.

1 5 4

CXLIV str.Taikos teisëjai

Kiekvienas visuomenës sluoksnis turës taikos teisëjus. Jø funkcijos bustaikiai uþbaigti ginèus.

CXLV str.Visos bylos pirmiausia turës bûti pateiktos kompetentingam taikos teisë-

jui ir tik po to – pirmosios instancijos civiliam teismui, iðskyrus tas, kuriospagal ástatymà negali bûti baigtos taikiai.

CXLVI str.Pirmosios instancijos teismai

Kiekvienoje gminoje ir kiekviename mieste bus civiliai ir policiniai teis-mai nagrinëti byloms, kuriø ginèo vertë ne didesnë, nei ðimtas Lenkijos flo-rinø.

CXLVII str.Byloms dël daugiau nei penkiø ðimtø florinø nagrinëti kiekvienoje vaiva-

dijoje bus po keletà pirmosios instancijos teismø (Sàdy Ziemskie) ir prisie-kusiøjø teismø (Sàdy Zjazdowe).

CXLVII str.Taip pat bus teismai su prekyba susijusioms byloms nagrinëti.

CXLIX str.Baudþiamosioms ir policinës prieþiûros byloms nagrinëti kiekvienoje vai-

vadijoje bus po keletà baudþiamøjø teismø (Sàdy Grodzkie).

CL str.Apeliaciniai teismai

Karalystëje bus maþiausiai du apeliaciniai teismai. Jie kaip antroji instan-cija nagrinës civilines, baudþiamàsias ir prekybos bylas, nagrinëtas pirmosiosinstancijos teismuose.

CLI str.Aukðèiausiasis teismas

Varðuvoje bus visos karalystës aukðèiausiasis teismas – tai paskutinë ins-

1 5 5

tancija visoms civilinëms ir baudþiamosioms byloms, iðskyrus tas, kuriosnagrinëja nusikaltimus valstybei. Dalis teisëjø – senatoriai, posëdþiaujantysrotacijos principu, kità dalá teisëjø skirs karaliaus.

CLII str.Aukðèiausiasis valstybës teismas

Aukðèiausiasis valstybës teismas nagrinëja nusikaltimus prieð valstybæ beinusiþengimus, padarytus aukðtø karalystës pareigûnø, kuriuos senatas nu-sprendþia atiduoti teismui, kaip numatyta CXVI straipsnyje. Aukðèiausiojoteismo teisëjai yra visi senato nariai.

VI DALISApie ginkluotàsias pajëgas

CLIII str.Ginkluotosios pajëgos sudaromos ið aktyvios samdomos kariuomenës ir

milicijos, pasirengusios prireikus padëti kariuomenei.

CLIV str.Valdovas nustato valstybës iðlaikomø ginkluotøjø pajëgø dydá, kuris pri-

klauso nuo poreikiø ir áplaukø á biudþetà.

CLV str.Kareiviai apgyvendinami atsiþvelgiant á tai, kaip tai patogu gyventojams,

á karinæ struktûrà ir administracijos nuomonæ.

CLVI str.Kariuomenës uniformos spalvos, kirpimas ir kiti nacionaliniai atributai

lieka tie patys.

VII DALISBendrosios nuostatos

CLVII str.Karaliðkosios karûnos turtas ir pajamos yra:1. Karûnos valdos, kurios karaliaus vardu bus administruojamos atskirai

1 5 6

rûmø ar asmeniðkai karaliaus pasirinktø pareigûnø.2. Varðuvos karaliðkieji rûmai ir Saksø rûmai.

CLVIII str.Valstybës skola yra garantuojama.

CLIX str.Turto konfiskavimo bausmë panaikinama ir jokiu atveju negalës bûti

atnaujinta.

CLX str.Iðlieka kariniai ir civiliai Lenkijos ordinai – Baltojo Erelio, Stanislovo ir

Karo Kryþius.

CLXI str.Ði konstitucinë chartija bus papildyta konstituciniais statutais. Statutai,

kurie nebus paraðyti iðkart po ðios chartijos paskelbimo, bus pirmiausia apta-riami Valstybës taryboje.

CLXII str.Karalius, atsiþvelgdamas á Valstybës tarybos nuomonæ, sudarys pirmàjá

pajamø ir iðlaidø biudþetà. Ðis biudþetas galios tol, kol valdovas ir abeji rû-mai já ið dalies ar visiðkai pakeis.

CLIII str.Visa, kas neátraukta á konstitucinius statutus ir kodeksus ir neturi bûti

sprendþiama seimo atsiþvelgiant á jo funkcijas, sprendþiama karaliaus dekre-tais arba vyriausybës potvarkiais. Tik valdovas ir abeji seimo rûmai gali iðdalies arba visiðkai keisti konstitucinius statutus ir kodeksus.

CLXIV str.Ástatymai, dekretai ir karaliaus potvarkiai skelbiami Ástatymø biuletenyje.

Karaliaus dekretas nustatys jø skelbimo formà.

CLV str.Visi ankstesni ðiam dokumentui prieðtaraujantys ástatymai ir institucijos

panaikinami.

1 5 7

***Ðirdyje tikëdami, kad ði konstitucinë chartija atitinka mûsø tëviðkus keti-

nimus iðlaikyti visuose mûsø Lenkijos karalystës valdiniø sluoksniuose labaireikalingà jø gerovei taikà, santarvæ ir vienybæ ir sutvirtinti laimæ, kurià trokð-tame jiems suteikti, dovanojame ðià konstitucinæ chartijà, kurià prisiimamesau ir mûsø paveldëtojams; ásakome visoms valstybës institucijoms padëti jàágyvendinti.

Suraðyta mûsø karaliðkoje Varðuvos pilyje 1815 m. lapkrièio 15 (27) d.Pasiraðo Aleksandras.

***„Pone senato pirmininke grafe Zamoiski, su didþiausiu susidomëjimu

perskaièiau kreipimàsi, kurá pateikëte man Lenkijos karalystës senato vardu.Pagarba, kurià iðreiðkëte mûsø didingo geradario atminimui, mane giliai su-jaudino: joje pamaèiau amþinos jûsø pirmininkaujamo susirinkimo iðtiki-mybës árodymà. Praeitis yra nuostabi ateities garantija ir að su didþiausiu pasi-tenkinimu ir pasitikëjimu priimu jausmø, kuriuos man perduodate, iðraiðkà.Perduokite mano nuoðirdþiausius jausmus svarbiausiajam valstybës organui.

Ið visos ðirdies pritariu senato norui pastatyti ðalyje paminklà – lenkø dë-kingumo þenklà nemirtingajam jø tëvynës atgaivintojui ir pritariu jûsø siû-lomam ðio plano ágyvendinimo bûdui. Sujungti meilës brangiam monar-chui, kurio netektá aprauda iðtikimi Lenkijos karalystës valdiniai, visi turimeprisidëti, áamþindami jø skausmo ir garbinimo objektà. Todël leidau kara-lystës vietininkui suðaukti Valstybës tarybà ir susitarti dël pasiûlymo, kurisbûtø pateiktas bûsimam Seimui. Priimkite, pone senato pirmininke grafeZamoiski, mano nuoðirdþià pagarbà ir ðilèiausius jausmus.

Peterburgas, 1826 m. vasario 2–14 d.“

Vëliau kunigaikðtis Lenkijos karalystës vietininkas Jo Didenybës ásaky-mu gavo toká ministro stats-sekretoriaus laiðkà:

„Að tiksliai perdaviau Jo Didenybei imperatoriui ir karaliui sausio 14–26d. senato kreipimàsi, kurá Jûsø Aukðtybë man atsiuntë. Jo Didenybæ labaisujaudino ðiame kreipimesi iðreikðti jausmai, tad jis negalëjo nesutikti su se-nato praðymu. Jo Didenybë teikësi pats tai pareikðti senatui ponui grafuiZamoiskiui adresuotame laiðke, kurá persiunèiu ir praðau perduoti adresatui.

1 5 8

Jo Didenybë ápareigoja Jûsø Aukðtybæ suðaukti Valstybës tarybà, kartu nu-spræsti, kaip paminklas turi bûti statomas, ir praðo Jûsø Aukðtybës supaþin-dinti já su priimtu sprendimu.

Siekdamas árodyti savo ypatingus jausmus senatui, Jo Didenybë teikësijam padovanoti kaip brangø atminimà lenkø generolo uniformà, kuria ve-lionis imperatorius paprastai vilkëdavo Seimo susirinkimuose. Te ði unifor-ma visados primena tëvynës atkûrëjà.

Jûsø Aukðtybë teiksis perduoti ðià uniformà senatui saugoti.Turiu garbës ir t. t.Grafas Steponas Grabovskis“.

1 5 9

Lenkijos karalystës atstovai,

Jûsø viltys ir mano norai pildosi. Tauta, kuriai atstovauti esate paðaukti,pagaliau dþiaugiasi, kad jos tautinë egzistencija yra uþtikrinama laiko subran-dintø ir patvirtintø institucijø.

Tik nuoðirdþiai uþmirðæ praeitá, galëjote vël atgimti. Mintyse buvau tvir-èiausiai apsisprendæs dël jûsø atgimimo, kai tik radau bûdà, kaip tai ágyven-dinti. Trokðdamas kuo didesnës ðlovës savo tëvynei, nutariau nuskinti jaidar vienà þiedà.

Pragaiðtingam karui pasibaigus, Rusija, uþ pikta atsilygindama geru, kaipliepia krikðèioniðkoji moralë, broliðkai atvërë jums savo glëbá ir ið visø perga-lës suteiktø privalumø pasirinko vienintelá – garbæ prikelti ir atgaivinti dràsiàir garbingà tautà.

Tai darydamas paklusau vidiniam ásitikinimui, kurá vëlesni ávykiai paro-dë esant teisingà; atlikau pareigà, diktuojamà vien ðio vidinio ásitikinimo,tokio brangaus mano ðirdþiai.

Jûsø ðalies santvarka buvo palanki nedelsiant jà pertvarkyti taip, kaip aðpertvarkiau ádiegdamas laisvø institucijø principus: ðiuos principus visuo-met norëjau ádiegti ir tikiuosi, kad su Dievo pagalba juos pritaikysime vi-suose kraðtuose, kuriuos Apvaizda patikëjo mano globai. Jûs suteikëte manprogà parodyti savo tëvynei tai, kà jau seniai jai ruoðiu ir kà ji gaus vos tik ðiosvarbaus darbo vaisiai bus pakankamai subrendæ.

Lenkai! Pagaliau iðsilaisvinæ ið nykaus kalëjimo, atneðusio jums tiek blo-

KALBA, PASAKYTA JO DIDENYBËS IMPERATORIAUS IRKARALIAUS ALEKSANDRO LENKIJOS KARALYSTËS SEIMOATIDARYMO PROGA 1818 M. KOVO 15–27 D. VARÐUVOJE

1 6 0

gio, patys turite dirbti savo atgimimo labui. O jis neiðardomai susijæs suRusijos likimu, todël turite ið visø jëgø stiprinti ðià iðganingà ir globojanèiàsàjungà. Jûsø ðalies atkûrimas apibrëþtas iðkilmingose sutartyse ir sutvirtintaskonstitucine chartija. Ðiø iðorës ásipareigojimø ir pagrindinio ástatymo nelie-èiamybë garantuoja, kad nuo ðiol Lenkija uþims garbingà vietà Europos tau-tø ðeimoje; tai didelis turtas, kurio Lenkija ilgai ir nesëkmingai ieðkojo, pa-tirdama þiaurius iðbandymus.

Dabar jûsø darbui kelias atvertas. Vidaus reikalø ministras supaþindinsjus su esama karalystës valdymo padëtimi, jûs susipaþinsite su ástatymø pro-jektais, kuriuos turësite svarstyti. Jø tikslas yra laipsniðkas padëties gerini-mas. Valstybës finansø ástatymas dar turi bûti patobulintas, taèiau tam reikiapapildomø duomenø apie tikslià jûsø iðtekliø bûklæ, o juos gauti vyriausybeiprireiks laiko. Konstitucijos nuostatos bus palaipsniui pritaikytos visoms vals-tybës valdymo sritims. Bus sukurta teismø sistema. Bûsite supaþindinti suciviliniø ir baudþiamøjø ástatymø projektais. Man malonu galvoti, kad dë-mesingai juos studijuodami sukursite ástatymus, garantuojanèius þmogui svar-biausius dalykus: asmens ir nuosavybës apsaugà bei minties laisvæ.

Kadangi negaliu visuomet bûti su jumis, palieku jums savo brolá – savoartimà draugà ir neatskiriamà bendraþygá nuo pat pirmøjø gyvenimo metø.Jam patikëjau jûsø kariuomenæ. Bûdamas mano ketinimø ir troðkimø pati-këtinis, jis prisiriðo prie savo kûrinio. Ði turtinga ðlovingø atsiminimø ir pa-siþymëjusi kariuomenë, jam stojus vadovauti, tapo dar tvarkingesnë ir geriauorganizuota, o tai ámanoma tik taikos metu, kai kariai ruoðiami jø tikrajamdarbui.

Ið jûsø man atstovaus vienas labiausiai nusipelniusiø veteranø. Praþilæs pojûsø vëliavomis ir tapæs jûsø sëkmës ir negandø dalimi, jis kasdien vis ið naujoárodo savo atsidavimà tëvynei. Patirtis visiðkai pateisino mano pasirinkim¹.

Nepaisant mano pastangø, turbût dar ne visos nelaimës, kuriomis skun-dþiatës, atitaisytos. Taip jau yra: gera daroma lëtai, o tobulybë silpnam þmo-gui nepasiekiama.

Lenkijos karalystës atstovai, bûkite verti tikslo, kuriam esate paðaukti.Turite parodyti jus stebinèiai Europai didá pavyzdá.

Árodykite savo amþininkams, kad laisvos institucijos, kuriø amþinus ðven-tus principus kartais norima supainioti su klaidinanèiomis doktrinomis, ne-seniai këlusiomis baisià grësmæ visuomeninei santvarkai, tikrai nëra pavojin-gos, bet naudingos þmonijai, puikiai dera su tvarkos principais ir tikrai prisi-

1 6 1

deda prie tautø gerovës, jei tinkamai ákurtos ir siekia geranoriðko tikslo –apsaugoti þmones.

Dabar jûsø eilë árodyti ðià didþià ir iðganingà tiesà; te jûsø susirinkimeklesti santarvë ir vienybë, tebûna jûsø diskusijos, kaip visada, orios, ramios irnuosaikios.

Vadovaudamiesi vien meile tëvynei, iðgryninkite savo mintis, tenepaklûstajos pavieniams ar asmeniniams interesams, reikðkite jas paprastai ir tiesiai, atsi-spirdami pagundai, kuri daþnai lydi águdusius valdyti þodá.

Ir teneapleidþia jûsø broliðkos draugystës jausmai, kuriuos puoselëti pri-sakë mûsø dangiðkasis ástatymdavys!

Jus palaikys visa ðalis, visuotinë pagarba lydës valdyti paðauktà susirinki-mà, jei laisvos tautos atstovai didingi, kokie ir turi bûti.

Pirmieji valstybës tarnautojai, senatoriai, pasiuntiniai, deputatai, iðreið-kiau jums savo mintis ir nurodþiau jûsø pareigas.

Ðio pirmojo susirinkimo darbo rezultatai parodys man, ko ateityje tëvy-në gali tikëtis ið jûsø pasiaukojimo jai bei gerø ketinimø mano atþvilgiu,parodys, ar, bûdamas iðtikimas savo sprendimams, galiu ir kitur pritaikytitai, kà padariau jûsø labui.

Padëkokime tam, kuris vienintelis turi galiø apðviesti valdovus, sutaikytitautas ir paskleisti jose meilës ir taikos dovanas.

Ðaukimës jo, kad palaimintø mûsø kûriná ir leistø jam klestëti.

1 6 2

Po ilgø ir skausmingø neramumø stojo visuotinë taika; ji truks ilgai, taigarantuoja jà sudariusiø monarchijø interesai ir sàjunga, o pagaliau ir likimaspavargo persekioti mus. Jei dar ir liko ðiek tiek nuviltø, pavargusiø, baisiøkatastrofø iðgàsdintø ambicijø, jos slepiasi nuo ádëmiø þvilgsniø ir supranta,koká pavojø joms kelia dràsûs siekiai.

Kur paþvelgsi, valdovai ir liaudis ieðko bûdø, kaip suteikti á visuomenæsusibûrusiems þmonëms dar daugiau taikos ir laimës. Turime tikëtis, kadðios uolios, taèiau apmàstytos paieðkos nebus bevaisës. Argi neturime bûtidëkingi Apvaizdai uþ tai, kad, pakliuvæ á audrà, turëdami tik savo dràsà irsilpnumà, tapæ pirmosiomis nelygios kovos aukomis, kai mûsø iðnykimovalanda jau buvo iðauðus, kai laukëme kerðto ir bijojome paniekinimo, staigasugebëjome atpaþinti savo globëjà ir ramstá – pergales skinantá valdovà, ku-rio geranoriðkumas ir atkaklios pastangos padëjo susigràþinti tëvynæ, ástaty-mus ir nepriklausomybæ.

BUVUSI PADËTISKadangi vadovybë buvo priversta pasitraukti, Varðuvos kunigaikðtystë tapo

apleista ir vargstanti, o jos gyventojai nuolat baiminosi artëjanèiø Rusijos, sukuria kariavome, bûriø. Todël, norëdamas nuraminti þmones, Jo Didenybëiðplatino marðalo Kutuzovo 1813 m. sausio 8 d. atsiðaukimà, kuriuo kuni-gaikðtystës gyventojams ir valstybës tarnautojams garantuojama turto ir as-mens apsauga. Pastariesiems buvo ásakyta toliau eiti tarnybà, o ávairaus rangokariuomenës vadams – gerbti ðalies valdþios atstovus ir, jei prireiks, jiems

KALBA, PASAKYTA LENKIJOS KARALYSTËS VIDAUS IRPOLICIJOS REIKALØ MINISTRO P. GRAFO MOSTOVSKIO

SEIMO ATIDARYMO PROGA 1818 M. KOVO 15 D.VARÐUVOJE

1 6 3

padëti. Taip departamentuose buvo atkurta tvarka, o gyventojai galëjo sau-giai stebëti, kaip atsargiai elgiamasi su jais ir tarnautojais, kaip subtiliai elgia-masi ir koks dëmesys rodomas jø ir Jo Didenybës Saksonijos karaliaus santy-kiams, kokiø atsargumo priemoniø imamasi, kad ðalyje nestovëtø rusø bû-riai ir kad kuo maþiau jø þygiuotø per sostinæ, nes per pastaruosius ávykius jinukentëjo labiausiai. Todël taip pavyzdingai elgiasi kariai ir tokia grieþta draus-më palaikoma ðiuose bûriuose, vos jiems áþengus á Varðuvà.

Taèiau centrinë valdþia buvo iðblaðkyta ir departamentø administracijos,nors ir pradëjusios dirbti, negalëjo dirbti vieningai. Todël buvo sukurta lai-kinoji Aukðèiausioji taryba, patriotiðkai nusiteikæ bei nuolatiniu darbu tëvy-nës labui pasiþymëjæ lenkai buvo pakviesti joje dirbti. Pirmosios instrukci-jos, kurias gavo ði taryba, buvo árodymas, kokie ketinimai jas padiktavo.1813 m. balandþio 13 ir 15 d. ðios tarybos atsiðaukimai parodë kunigaikð-tystës gyventojams, kad niekas neketina naikinti institucijø, ástatymø ir nu-sistovëjusios tvarkos, kad niekas neketina keisti tarnautojø uþsienieèiais –atvirkðèiai – buvo palikti visi anksèiau dirbæ ir ne tik jie, bet netgi tie, kuriejau buvo palikæ savo darbo vietas – jie galëjo gráþti; nebus jokio persekioji-mo, jokios prievartos, jokio smurto, jokiø paieðkø, kad ir prieð kà jos bûtønukreiptos, – visi ðie paþadai buvo iðtesëti.

Nëra reikalo ir netgi bûtø skaudu pasakoti apie tai, kokia iðsekusi buvomûsø ðalis, kokia vargstanti, kaip buvo sumaþëjæ gyventojø, nes dideliø au-kø ið jos pareikalavo svetimose ðalyse kariaujami ir visa griaunantys karai,nesuskaièiuojamø jà puolusiø kariuomeniø aprûpinimas bei poreikis iðlaiky-ti kariuomenæ, þymiai pranokstanèià ðalies galimybes; dar daugybë mirèiømiestuose ir kaimuose, nes árengiamos, po to evakuojamos karo lauko ligo-ninës iðplatino uþkratà ir ligas. Norëdama suðvelninti ðias nelaimes bei laiky-damasi instrukcijø, Aukðèiausioji taryba sukûrë centriná komitetà, sudarytàið visø departamentø generaliniø tarybø nariø, komiteto misija buvo iðsiaið-kinti, kuo skundþiasi ir ko trokðta tauta. Jis praneðë, kad kraðtas buvo aprû-pintas druska: leista importuoti prekes ið uþsienio, atnaujinta iðorës prekyba;panaikinta prievolë aprûpinti kareivius mësa ir degtine; rezervo kariuomenëaprûpinama maistu tiesiai ið Rusijos; intendantams uþdrausta departamen-tuose imti rekvizicijà ir maisto produktais, ir pinigais; sustabdytas mokesèiørinkimas atgaline data iki 1813 m. birþelio 1 d. ir netrukus 1814 m. vasariopirmosios imperatoriaus ásakymu ið Trua buvo panaikinti mokesèiai uþ maþ-meninæ prekybà gërimais kaimuose, patentus, asmens mokesèiai, kurie, kaip

1 6 4

raðoma Aukðèiausiosios tarybos raporte, atneðdavo maþdaug aðtuonis milijo-nus mûsø florinø. Netrukus, vaþiuodamas per Balavrus, Jo Didenybë teikësikunigaikðtystës gyventojams panaikinti dvigubà mokestá uþ kaminus. Norë-damas prikelti þemës ûká, suþlugdytà dël to, kad kinkomieji gyvuliai turëjobûti tiekiami konvojams ir kariniam transportui, jis ásakë iðdalinti mûsøþemdirbiams apytikriai tris tûkstanèius arkliø, atitekusiø jo kariuomenei poto, kai buvo iðformuota Rusijos milicija.

Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenë taip pat buvo apgailëtinos bûklës.Dauguma jà sudariusiø ðaunuoliø buvo karo belaisviai. Jais buvo ypatingaipasirûpinta: visi gavo laisvæ ir galëjo gráþti namo. Net tada, kai sëkmë galuti-nai apleido lenkø kariuomenæ, elgesys su jos likuèiais liudijo pagarbà nesëk-mës iðtiktai dràsai. Ir gerokai prieð nusprendþiant Varðuvos kunigaikðtystës li-kimà ðiai kariuomenei buvo palikti atlyginimai, laipsniai, pasiþymëjimo þenklai– ji tapo ypatingu Jo Didenybës ir kilniojo jo brolio dëmesio objektu.

Visø Vienos derybø, ilgø ir sunkiø dël daugybës svarbiø interesø, kuriuosreikëjo suderinti ir patenkinti, metu Lenkijos interesai nebuvo uþmirðti. TaigiJo Didenybës atkaklumo ir jo geranoriðkø ketinimø mûsø atþvilgiu dëkames gavome visa, kas buvo mums palanku, nes patys vieni (nereikia primity-viai sau pataikauti) to nebûtume pasiekæ.

Kai Europa iðsitraukë ginklus kovai, kurios greitos pabaigos negalëjomenumatyti, Jo Didenybë, jau bûdamas teisëtas Lenkijos karalystës valdovas,vis dar subtiliai siekë iðvaduoti mûsø ðalá ir jos kariuomenæ nuo dalyvavimoðiame dar viename þygyje.

Pirmasis Jo Didenybës rûpestis, tapus ðios ðalies karaliumi, buvo ið savo atsto-vø suformuoti laikinàjà vyriausybæ. Laikinosios vyriausybës nariai buvo renka-mi taip pat geranoriðkai ir dëmesingai, kaip ir Aukðèiausiosios tarybos nariai.

Buvo sugràþinti beveik visi buvæ valstybës tarnautojai, netgi tie, kurienepasinaudojo jiems duotu laiko limitu sugráþti á savo darbo vietas. Visosbuvusios institucijos buvo iðsaugotos, o prieð paskelbiant naujàjà konstituci-jà, dar labiau iðplësianèià nacionalines prerogatyvas, buvo nubrëþtos laikinosgairës, liudijanèios, kaip liberaliai bus saugoma mûsø ateitis; ðios gairës buvonurodytos vyriausybei kaip nekeièiamos taisyklës vykdant jai patikëtà valdþià.

ESAMA PADËTISTaigi, paðalinæs kliûtis ir suteikæs mums naujø vilèiø, Jo Didenybë teikësi

pats pasirodyti sostinëje dëkingai tautai ir 1815 m. lapkrièio 15 d. pateikti

1 6 5

nuo ðiol mûsø likimà lemsianèià Lenkijos karalystës konstitucinæ chartijà; jigerokai pranaðesnë uþ Varðuvos kunigaikðtystës konstituciná statutà ir geriausaugo pilieèiø teises, asmens laisvës garantijas, sàþinës ir nuomonës laisvæ,nuosavybæ. Konstitucija garantuoja ypatingà katalikø religijos apsaugà, ne-paþeidþia kitø tikëjimø teisiø, numato privilegijas tautos atstovams; konsti-tucijos pranaðumà liudija ir Seimui bei teismø sistemai suteiktos funkcijos:viena dalis ðiø institucijø nariø yra neatðaukiama, kita dalis – renkama, taèiauvisø jø veiksmai ir nuomonë yra nepriklausomi nuo vyriausybës átakos.

Ðios kelios trumpai pristatytos detalës liudija, kaip gerai chartija uþpildënesàmoningai ar tyèia paliktas kunigaikðtystës statuto spragas. Jos dëka Len-kijos karalystë gyvuos saugiai, taikiai susiejusi savo likimà su didþios imperi-jos likimu; ði chartija nustato ir apibrëþia nepriklausomybës bûdà ir pagrin-dus, visiðkai uþtikrina spaudos ir asmens laisvæ bei leidþia visiems lenkamslaisvai keliauti patiems ir kilnoti savo turtà. Visa nuosavybë, kokia bebûtøjos paskirtis ir ið ko ji besusidarytø, skelbiama ðventa ir nelieèiama. Joksvaldþios atstovas jokiu pretekstu negali á jà kësintis, o jei kas nors pasikësina,yra paskelbiamas vieðosios tvarkos paþeidëju. Pirmosios instancijos teismø,vaivadijø komisijø, apeliaciniø teismø pirmininkai, vaivadijø tarybø nariai,Seimo nuncijai ir deputatai bei senatoriai bûtinai turi bûti þemës savininkai.Visi legalizavæsi uþsienieèiai turës tokias pat ástatymø garantuotas teises, kaipkiti pilieèiai, galës ásigyti nekilnojamojo turto bei ávaþiuoti á ðalá ir ið josiðvaþiuoti. Jo Didenybës Lenkijos sosto paveldëtojai privalës bûti karûnuotisostinëje bei prisiekti iðsaugoti chartijà ir jos laikytis. Visi karaliaus ásakymaiir dekretai turës bûti pasiraðyti ministro departamento virðininko, atsakingouþ tai, kad ðie ásakymai ir dekretai neprieðtarautø konstitucijai ir ástatymams.Reglamentai, susijæ su regentyste, leidþia lenkams dalyvauti renkantis á jàáeinanèius narius, tokiu bûdu jie tampa atsakingi uþ save ir savo turtà bei uþbet koká konstitucinës chartijos ar ástatymø paþeidimà. Valstybës tarybosvisuotiniø susirinkimø priimti sprendimai dël valstybës tarnautojø perdavi-mo teismui ar jurisdikcijø konflikto vykdomi nedelsiant, jø netvirtina kara-lius ar vietininkas. Seimo sesija trunka trisdeðimt dienø; kunigaikðtystës sta-tutas numatë penkiolika dienø. Seimas daugiausia svarsto administraciniøbei tø ástatymø projektus, kurie skirti ið dalies ar visiðkai pakeisti tarnautojøfunkcijas ar konstitucijos galias; Seimas gauna pasiuntiniø ir gminø deputa-tø praneðimus, praðymus, pastabas bei reikalavimus ir, tarpininkaujant Vals-tybës tarybai, perduoda juos valdovui, o vëliau svarsto ástatymø projektus,

1 6 6

kilusius ið ðiø dokumentø; Seimas turi konstituciniø ir administraciniø ásta-tymø komisijà, kurios neturëjo esant buvusiai santvarkai. Seimo nariai galikalbëti ir reikðti savo rinkëjø pageidavimus. Valstybës tarybos nariai neturiteisës balsuoti Seime, jei nëra senatoriai, pasiuntiniai ar deputatai. Deputatørûmai turi teisæ apkaltinti ministrus, Valstybës tarybos narius, referentus uþpiktnaudþiavimà tarnyba, o senatas svarsto jø apkaltà. Biudþetas netenka ásta-tymo galios po ketveriø metø, jei per tà laikà nesuðaukiamas Seimas. Tarpi-ninkaujant vietininkui senatas teikia karaliui po du kandidatus á kiekvienàlaisvà senatoriaus vietà. Kandidatu á senatoriaus ar deputato vietà gali bûti tikástatymuose numatyto amþiaus sulaukæs asmuo, sumokëjæs juose numatytàánaðà. Jei karalius paleidþia Seimà, jis turi per dvejus metus ásakyti surengtinaujus nuncijø ir deputatø rinkimus. Seimeliai ir komunø susirinkimai ren-ka vaivadijø tarybø narius be monarcho sutikimo ir sudaro kandidatø á Vals-tybës tarybà sàraðus. Tarybø funkcijos platesnës, nes jos renka pirmø dviejøinstancijø teisëjus ir sudaro bei atnaujina kandidatø á valstybës tarnybà sàra-ðus. Pirmosios instancijos ir apeliaciniø teismø bus daugiau. Dalá Aukðèiau-siojo teismo sudaro senatoriai. Visi senatoriai sudaro Aukðtàjá nacionalináteismà, nagrinëjantá karalystës tarnautojø padarytus nusikaltimus ir praþan-gas. Kariuomenës dydá nustato valdovas, atsiþvelgdamas á biudþeto áplaukas.Karaliaus turtas ir pajamos yra karûnos valdos, karaliðki rûmai ir Saksø rû-mai Varðuvoje; Varðuvos kunigaikðtystës statutas buvo skyræs valdovui trissu puse milijono sidabro florinø, mokamø kasmet ið valstybës iþdo. Turtokonfiskavimo bausmë panaikinama amþiams. Konstituciniai statutai gali bûtiið dalies ar visiðkai keièiami tik valdovo ir abiejø Seimo rûmø.

Taigi, tuo metu, kai paskutiniàjà Europos kovà laimëjusios tautos ir jøvadovai vis dar ieðko, kokia valdymo sistema ir konstitucinë sandara geriau-siai atitiktø jø interesus, Apvaizdos valia mes, nors silpni ir nugalëti, beveikpirmieji galime dþiaugtis ir jau beveik dvejus metus dþiaugiamës chartija,kurioje telpa, kiek tai ámanoma mûsø situacijoje, liberaliausio proto priesa-kai ir iðmintingiausios amþiø pamokos. Jei nuolat supama mûsø meilës irpagarbos ði chartija bus vykdoma taip iðtikimai, kaip to trokðta jos kûrëjas,jei perduosime jà nepaliestà ir grynà ateities kartoms, tai jokia karalystë ne-bus geriau apsaugota nuo anarchijos ir savivalës ir jokia tauta nebus labiaunusipelniusi laimës. Toks yra troðkimas ir valia to, kuris suteikë mums ðákonstituciná ástatymà.

Ðis didis pavyzdys, parodytas mums vieno didþiausiø valdovø, tikrai áro-

1 6 7

do, kad pergalë ið tikrøjø nuvertë tironijà, bet jai neatleido, kad ðviesi valdþiayra ar veikiau sudaro sàlygas atsirasti proto, ástatymø ir laisvës vieðpatystei.Taip, laisvës – bûtent ðis þodis itin daþnai skambëjo po ðiø rûmø skliautais;laisvës, kuri, taip daþnai painiota su nesivarþymu, gniuþdyta anarchijos smû-giø ir sàmokslø, ðiandien sugráþta pas mus lydima patirties ir nelaimiø, jàmums sugràþino ir pastatë ant nepajudinamo tvarkos ir teisingumo pagrin-do tas pats nugalëtojas, prieð kurá mes norëjome iðbandyti savo bejëgiðkàdràsà! Mes mokësime vertinti ir bûti verti ðio gërio, o pirmieji mûsø dëkin-gos tëvynës sprendimai árodys valdovams, kad atstovaujamosios valdþios for-mos yra tvirèiausias jø galios garantas, o tautoms – kad tautø vystymàsi ga-rantuojanèioje chartijoje ir konstituciniuose statutuose nustatytos formosuþtikrins tvirtà taikà, orø paklusnumà ir laisvæ be kraðtutinumø.

ATEITIES APÞVALGAKokiø ðviesiausiø vilèiø mums þada ateitis? Geros kaimynystës ryðiai su

kaimyninëmis ðalimis, ypatingos draugystës ryðiai, jungiantys Jo Didenybæir kitas ðalis, jo nuoðirdi pagarba sutartyse duotiems paþadams, politika, lais-va nuo ambicingø uþmaèiø, siekianti uþtikrinti, kad dabartinë tvarka truktøkuo ilgiau, o krikðèioniðkosios moralës ir teisingumo principai ir visuotinisið to iðplaukiantis gerovës ir orumo jausmas triumfuotø, – visa tai mumsgarantuoja ilgà ir tvirtà taikà, galimybæ dþiaugtis ðaliai jos egzistencijà apibrë-þianèiuose aktuose paþadëtomis privilegijomis. Man leista pridurti, kad ge-ranoriðkas Jo Didenybës nusiteikimas mûsø atþvilgiu ir pasitenkinimas, ky-lantis ið þinojimo, kaip já mylime ir juo pasitikime, kelia Jo Didenybei dardidesná troðkimà matyti, kaip mûsø ðalyje jo ádiegtos liberalios institucijospasiteisina ir klesti, kad taptø pavyzdþiu kitoms jo valdomoms provinci-joms, o ðios ðalies patirtis sutvirtintø motyvà dar labiau iðplësti toká veiks-mingà valdymo bûdà. Kad bûtø pasiektas ðis tikslas, jo garbingasis brolisteikësi nuolatiniu buvimu karalystës sostinëje prisidëti prie ryðiø, turinèiøjungti lenkus su valdovo ðeima, stiprinimo, todël kà tik pademonstravo naujàpoþiûrá á nacionalines institucijas: savanoriðkai kuriam laikui atsisakë pagalkilmæ jam priklausanèios vietos senate ir nori tapti tautos atstovu tada, kaijá iðrinks gyventojai tos sostinës dalies, kuri dar neseniai buvo tapusi pa-grindiniu abiejø tautø mûðio lauku ir liûdnu þmogiðkøjø aistrø ir vargø teat-ru. Norëdamas pajusti mûsø institucijø dvasià ir iðstudijuoti jø átakà vyriau-sybës veiklai, jauniausiasis mûsø kunigaikðtis ðiandien dalyvauja pirmajame

1 6 8

mûsø visuotiniame susirinkime ir atlieka chartijos jam paskirtas pareigas.Vyriausybë, kuri ne tik rûpinasi dabartimi, bet ir svajoja apie ateitá, puo-

selës ðias viltis ir stengsis, kad jos greièiau iðsipildytø. Ji gali praneðti, kadiðbandymø metas jau praëjo, kad ðiø iðbandymø paruoðtas atëjo klestëjimometas; ji ketina suteikti ne silpnà viltá, bet ir paþada, kad kitam Seimui buspateiktas toks rezultatas, jog visi troðkimai iðsipildys ir tautos dëkingumasbus dar didesnis.

Lenkø tauta moka pajusti ir ávertinti tai, kas gera jai buvo padaryta. Daþ-nai neramus pavydas dël laisvës sukurstydavo triukðmingus neramumus, ta-èiau garbingi metraðèiai liko tyri, o paproèiai – ðvelnûs. Dosnus entuziazmasvisada buvo jos ákvëpëjas ir kelrodis: nepaisydama naudos iðskaièiavimø, ta-èiau visada atsargi, varge ji nedvejodama aukojo savo dabartá ateièiai. Todël,turëdama tokiø puikiø savybiø, bet bûdama neáþvalgi, krito. Taèiau nei po-litiniø audrø, nei pilietiniø karø sûkuriuose jos neapleido pagarba ir iðtiki-mybë savo karaliams – ji gerbë visus ir dievino tuos, kurie buvo geri. Todël,Sir, jums niekada neteks abejoti dël jos prieraiðumo ir atsidavimo! Iðgyvenænepastovius laikus, tik jûsø galingos globos ðeðëlyje galime tikëtis tvirtai irramiai þengti á prieká neþinomais ir klaidþiais ateities keliais. Vulgaraus ási-ðaknijusio tautinio prieðiðkumo nepaþástanti pakylëta jûsø dvasia, duodantimums liberalias institucijas, surinkusi mûsø sulauþytø ginklø likuèius, atei-na beveik magiðkai sukurti sàjungà ir brolybæ tarp dviejø per ilgai iðskirtøtautø. Po visø mûsø negandø atëjæs pagarbus pasitikëjimas, palaikæs mus,sunerimusius dël ilgo laukimo, dabar mus atgaivins, nes, vos pajutæ jûsøgerø darbø pasekmes, mes jau girdime jûsø paþadus – ne, ásakymus tikëtisdar daugiau. Kai ðlovës apsuptas monarchas, be kitø stulbinamø savybiø,turi ir savybæ patraukti ir vesti kitus paskui save, meilë tampa poreikiu, ápro-èiu, visos tautos dëkingumu. Ir stiprios sielos turi baimintis tik to, kad nepa-stebimai ásmukæs meilikavimas nepakenktø ðiam dëkingumui. Jûs, Sir, at-mesite vulgarius meilikavimus, o norëdami iðvengti nesaikingumo, mes uþ-drausime pagyras. Te mûsø palikuonys iðpildo ir paskelbia mûsø ðirdþiøtroðkimus! Regëdami jus tarp karaliø, dariusiø gera þmonëms, tepasako jie, kadlemdamas mûsø likimà Dangus leido jûsø tëviðko vieðpatavimo metu susijungtiTrajano gerumui ir Augusto laimei: Sis melior Trajano, felicior Augusto.

1 6 9

Mes, ið Dievo malonës Nikolajus I ir t. t., praneðame visiems ir kiek-vienam:

Remdamiesi Konstitucinës chartijos I ir V straipsniais, skelbianèiaisLenkijos karalystës sujungimà su Rusijos imperija, praneðame, kad mûsøpavaldiniams paskelbtas gruodþio 12–14 dienø manifestas galioja taippat ir Lenkijos karalystei. Todël ásakome supaþindinti su juo visà karalys-tæ, kad bûtø vykdomos jo nuostatos dël mûsø atëjimo á sostà – mumsbûtø prisiekta iðtikimybë.

Lenkai, mes jau paskelbëme, kad mûsø norai nekinta, o mûsø vyriau-sybë yra tik ðlovingos atminties imperatoriaus ir karaliaus Aleksandro Ivyriausybës tàsa, tad dabar pareiðkiame, kad jo sukurtos institucijos ne-bus keièiamos. Todël paþadu ir prisiekiu Dievui: laikysiuosi konstituci-nio akto ir dësiu visas pastangas, kad jo bûtø laikomasi ir toliau.

Melskite Visagalá laiminti mus, padëkite mums aukodamiesi, pasiti-këkite mumis, nes to tikimës kaip brangios imperatoriaus, kurio verkia-me, palikimo dalies, kad galëtume tiksliai atlikti sunkius mums jo palik-tus darbus. Taip pat bûkite tikri, kad sklidini tokiø paèiø jausmø pateik-sime jums nuoðirdþiausius karaliðkojo dëmesio árodymus.

Paskelbta 1815 m. gruodþio 13–25 d. rezidencijoje Peterburge pir-maisiais mûsø vieðpatavimo metais.

Nikolajus, imperatorius ir karalius.

PRANEÐIMASNIKOLAJUS I, IMPERATORIUS IR KARALIUS

1 7 0

Sir, þmonijà prislëgë neapsakoma netektis ir bendro skausmo banga nusiri-to nuo Petro Didþiojo sostinës iki atokiausiø civilizacijos kampeliø. Kuni-gaikðèiai, kuriø galia yra tokia pat didelë, kaip jø ðviesa ir dorybës, priklauso nevien tautai: jø gyvenimas yra bendra nuosavybë, jø mirtis yra visuotinë nelai-më, jø atminimas ir parodytas pavyzdys yra palikimas visoms ateities kartoms.

Tokia yra, Sir, jaudinanti maksima, kurià iðreiðkia savanoriðkas visos Eu-ropos gedulas, kurià Lenkijos karalystës senatas kloja prie jûsø sosto. Ji pa-lengvins jûsø asmeniná skausmà, juo labiau kad jûs atgaivinate daugybës jûsøvaldomø tautø viltis.

Kà dar galëtume pridurti, norëdami gyviau pavaizduoti kartø mûsø skaus-mà, mûsø, ilgai trukusios likimo nemalonës iðtrintø ið tautø paveikslo, vil-èiø þlugimà, atgimusiø tik atkaklaus mûsø atgaivintojo valia ir jo genijausdëka, matanèiø tæstinumo garantijà tik jo perduotuose didinguose jausmuo-se, kuriuos taip oriai priëmëte ir taip kilniai iðreiðkëte!

Taip, Sir, pirmieji ásimintini þodþiai, kuriais mums uþtikrinote jûsø ðlo-vingojo pirmtako ákurtø institucijø tæstinumà, garantuoja mums, kad jo dar-bai bus ágyvendinti; ðie þodþiai rado kelià á visø lenkø ðirdis, iðsklaidë neviltáir paliko jose vietos tik meilei ir dëkingumui.

Ðie jausmai yra tokie pat, kaip ir mûsø darbai, jie neatsiejamai susijæ suiðtikimybës priesaika, kurià visi mûsø tautieèiai skuba duoti Jûsø Imperato-riðkajai Didenybei. Taèiau jûsø karalystës senatas, nuolatinis jiems atstovau-jantis organas, trokðta áamþinti ðiø jausmø atminimà ir pastatyti paminklàbrangiam valdovui, kurio ðiandien verkiame.

LENKIJOS KARALYSTËS SENATOKREIPIMASIS

Á JO DIDENYBÆ IMPERATORIØ IR KARALIØ

1 7 1

Gerai þinome, kad silpnos mûsø pastangos niekada nebus vertos didingotikslo, kurá sau keliame. Taèiau jo kilniaðirdiðkiausia auka paliko savo ant-spaudà ateinanèioms kartoms, tad Aukðèiausioji Bûtybë priima savo ðvento-vëje ir brangiausias dovanas, ir silpniausius tautø dëkingumo ir garbinimoþenklus.

Todël praðome Jûsø Imperatoriðkosios ir Karaliðkosios Didenybës leidi-mo pateikti ðá pasiûlymà bûsimam Seimui, kuris priims ástatymà ir paskirspakankamai lëðø pastatyti mûsø karaliui ir geradariui tautø dëkingumo pa-minklà, dël kurio koncepcijos ir formos Jûsø Didenybë teiksis pats nuspræsti.

Varðuva, 1826 m. sausio 17 d.Grafas Stanislovas Zamoiskis, senato pirmininkas.

1 7 2

IMPERATORIAUS NIKOLAJAUSATSAKYMAS

Pone senato pirmininke grafe Zamoiski, su didþiausiu susidomëjimuperskaièiau kreipimàsi, kurá pateikëte man Lenkijos karalystës senatovardu. Pagarba, kurià iðreiðkëte mûsø didingo geradario atminimui, manegiliai sujaudino: joje pamaèiau amþinos jûsø pirmininkaujamo susirinkimoiðtikimybës árodymà. Praeitis yra nuostabi ateities garantija ir að sudidþiausiu pasitenkinimu ir pasitikëjimu priimu jausmø, kuriuos manperduodate, iðraiðkà. Perduokite mano nuoðirdþiausius jausmus svarbiausiajamvalstybës organui.

Ið visos ðirdies pritariu senato norui pastatyti ðalyje paminklà – lenkødëkingumo þenklà nemirtingajam jø tëvynës atgaivintojui ir pritariu jûsøsiûlomam ðio plano ágyvendinimo bûdui. Sujungti meilës brangiammonarchui, kurio netektá aprauda iðtikimi Lenkijos karalystës valdiniai, visiturime prisidëti áamþindami jø skausmo ir garbinimo objektà. Todël leidaukaralystës vietininkui suðaukti Valstybës tarybà ir susitarti dël pasiûlymo,kuris bûtø pateiktas bûsimam Seimui. Priimkite, pone senato pirmininkegrafe Zamoiski, mano nuoðirdþià pagarbà ir ðilèiausius jausmus.

Peterburgas, 1826 m. vasario 2–14 d.

Vëliau kunigaikðtis Lenkijos karalystës vietininkas Jo Didenybës ásakymugavo toká ministro stats-sekretoriaus laiðkà:

„Að tiksliai perdaviau Jo Didenybei imperatoriui ir karaliui sausio 14–26 d. senato kreipimàsi, kurá Jûsø Aukðtybë man atsiuntë. Jo Didenybæ labai

1 7 3

sujaudino ðiame kreipimesi iðreikðti jausmai, tad jis negalëjo nesutikti su senatopraðymu. Jo Didenybë teikësi pats tai pareikðti senatui ponui grafui Zamoiskiuiadresuotame laiðke, kurá persiunèiu ir praðau perduoti adresatui. Jo Didenybëápareigoja Jûsø Aukðtybæ suðaukti Valstybës tarybà, kartu nuspræsti, kaippaminklas turi bûti statomas, ir praðo Jûsø Aukðtybës supaþindinti já supriimtu sprendimu.

Siekdamas árodyti savo ypatingus jausmus senatui, Jo Didenybë teikësijam padovanoti kaip brangø atminimà lenkø generolo uniformà, kuria velionisimperatorius paprastai vilkëdavo Seimo susirinkimuose. Te ði uniformavisados primena tëvynës atkûrëjà.

Jûsø Aukðtybë teiksis perduoti ðià uniformà senatui saugoti.Turiu garbës ir t. t.Grafas Steponas Grabovskis.

1 7 5

AAberdinas, lordas, DidþiosiosBritanijos pasiuntinys* 69, 75Abrantesas, kunigaikðtis 29Aksamitovskis, brigadosgenerolas 23Aleksandras, Rusijos imperatorius 9, 10, 11, 43, 49, 50, 54, 61, 62,63, 64, 65, 66, 67, 69, 76, 77,80, 87, 90, 91, 92, 93, 94, 96,98, 99, 100, 101, 102, 104, 109,117, 120, 123, 124, 126, 127,133, 134, 157, 159, 169Aleksandro, Rusijos imperatoriaussesuo, Oldenburgo kunigaikðtie-në 90Alkjë, ponas 73Andrianovas, pulkininkas 26Fon Anðetas, baronas 68Anþu kunigaikðtis 75Augustas 39, 168

ASMENVARDÞIØ RODYKLË

Austrijos imperatorius 10, 67, 68,104, 108

BBagrationas, kunigaikðtis, korpu-so vadas 20, 28Bagovuèas, generolas 50Bajalskis, kapitonas 18Baranovas, bataliono vadas,pulkininkas 35Barkiðkis, kapitonas 26Barklajus de Tolis, marðalas 76Barskis, ietininkø eskadronovadas 97Bartjë, majoras 9, 29De Basanas, kunigaikðtis 52, 71Baðeliu, brigados generolas 23Batovskis Stanislovas, MinistrøTarybos generalinis sekretorius 40Batovskis, vyriausiasis arklinin-kas 125Bekiu, Vilniaus universitetoprofesorius 62Belegardë, grafas 74Fon Benigsenas, baronas 21, 49,50, 70

* Prie pavardës nurodoma knygoje paminëtaviena kuri nors ar kelios pareigos, asmens socialinëpadëtis. Leidinyje jø gali bûti pateikta ir daugiau.

1 7 6

Bertjë, generolas majoras, marðalas9, 29, 59Biulovas, prûsø korpuso vadas 70, 72Biurtas, brigados generolas 23Bliucheris, Silezijos kariuomenësgenerolas 70, 74, 76Bogovuèas, generolas 50Bolesta, majoras 97Briujeras, divizijos generolas 23Bromirskis, kapitonas 35Broniecas Adomas, dvaro marðal-ka 125Bronikovskis, generolas, Milanokomendantas 22Fon Bubna, grafas, 67Burbonø dinastija 79Burke Eduardas, Danijos karalys-tës ðambelionas 74Buturlinas 50, 51

CCeltneris 99Chlopickis, brigados generolas 23,38, 101

ÈÈarkosulovas, kapitonas 37,Èarnieckis 41,Èartoriskis Adomas, kunigaikðtis11, 117, 118, 123, 126, 128Èartoriskis Konstantinas, kuni-gaikðtis, pulkininkas 18, 37Èernygovas, bataliono vadas, pul-kininkas 35Èièagovas 22

DDaendelis, divizijos generolas 23, 48Davu, marðalas 73Dekûras, eskardono vadas 26Dembèinskis, generalinis sekreto-rius 27, 63, 124Dembovskis, eskadrono vadas 27Demetrijus 116Dibièius, Rusijos generolas majo-ras 10, 62Diulfusas, pulkininkas 18Diurutas, generolas 59,Dobþinskis, leitenantas 36Doktorovas, generolas 50Dombrovskis, 17 divizijos vadas,generolas 15, 17, 18, 20, 22, 23,31, 35, 36, 37, 38, 51,89, 99,100, 101, 102Doviatas, kapitonas 97Drejeris, bataliono vadas, pulki-ninkas 35Dvernickis, eskardono vadas 26Dzievanovskis, brigados generolas23, 35, 36

EEkmiulis, kunigaikðtis, marðalas28, 29Elþbieta, imperatorienë 90Engstriomas, grafas 65Eslingas 54Eugenijus, Italijos vicekaralius, ku-nigaiðtis 10, 62

FFalkovskis 101

59

1 7 7

Fenas, baronas 29, 52, 60, 71, 78, 79Fiðeris, generolas 31De Flao, ponas 68Fontana, leitenantas 35, 36De Forþe, valstybës tarybos au-ditorius 52Franciskas, baronas 60Frydrichas Augustas 39Frydrichas Vilhelmas 64Feredas Maksimilianas, antrasiskonfederacijos marðalkos sûnus,majoras 37

GGavaras, bataliono vadas 31Georgijus, ðventasis 61Giedraitis, kunigaikðtis, Vil-niaus gubernijos bajorø marðal-ka 88, 100Giujo, brigados generolas 23Giovani 16Glinka Mikalojus, Plocko depar-tamento marðalka 43Gliseckis, kapitonas 26Gorskis, pulkininkas 18Grabienskis Antanas, Varðuvosdepartamento marðalka 43Grabovskis Mykolas, generolas20, 31Grabovskis Steponas, grafas, mi-nistro stas-sekretorius 12, 133,158, 173Grabovskis Stanislovas, grafas,Ministrø Tarybos sekretorius,Valstybës tarybos narys 40, 124Granþanas, divizijos generolas 23, 59Gurgo, generolas 58, 60

HHaukë, generolas 48Fon Hardenbergas, baronas, vals-tybës kancleris 63, 64, 69, 74, 76,78, 109, 114, 115Fon Hardenbergas-Reventlau,Prûsijos karaliaus ágaliotas as-muo 74Hertelis, rusø generolas 35, 36Fon Hesë Frydrichas, kunigaikð-tis 73Fon Hileris, baronas 70Hochbergo grafas, brigados gene-rolas 23Hornovskis, pulkininkas 18, 35, 36Hopas Aleksandras, generolas 65Hrynevièius, bataliono vadas 18Fon Humboltas Vilhelmas, baro-nas 68, 75

IIgnatjevas, generolas 36Ilovaiskis, pulkininkas 25, 26

JJablkovskis, pëstininkø majoras 97Jagminas, eskadrono vadas 97Jekaterina, imperatorienë 61Jeronimas, Vestfalijos karalius 20, 59Jezerskis, ðauliø kapitonas 97Jorkas, generolas leitenantas 10,62, 63, 64

KKameneckis, divizijos generolas 23Kastlrigas, Didþiosios Britanijos

1 7 8

lordas 75Katkartas, Didþiosios Britanijospasiuntinys 75Klaparedas, divizijos generolas 23Kleistas, prûsø korpuso vadas 70Kniazevièius, 18 divizijos vadas,generolas 18, 23, 31, 101Kobylanskis, bataliono vadas 18Kolenkûras, generolas 66, 68, 75Kolombas, finansø ministras 63,Konopka, brigados generolas 23Konopolstis 34Konovicinas 33Konstantinas, didysis kunigaikðtis,vyriausiasis Lenkijos kariuomenësvadas 11, 102, 103, 123Kopenhaga 73Kornas, eskadrono vadas 97Korsakovas 128Kosciuðka Tadas, Abiejø TautøRespublikos didikas, nacionalinisdidvyris, 1794 m. sukilimo vadas11, 98, 99, 109, 117, 118, 119Koseckis, brigados generolas,grenadieriø majoras 23, 97Kosinovskis, pulkininkas 102Kosinskis, brigados generolas, divi-zijos generolas 16, 23, 36, 37, 38Kozmianas Kajetonas, Generalinëskonfederacijos sekretorius 46, 47Krasinskis, generolas leitenantas,kariuomenës vadas 101, 102Krasinskis Izidorius 101Krasinskis Vincentas 101Kropinskis, brigados generolas 38Krukoveckis, pulkininkas 18, 31,

37, 38, 97, 100, 101Fon Kruzemarkas 64, 68Kuratovskis, pulkininkas 18Kurnatovskis, pulkininkas 97, 101Kutuzovas Michailas Larionovi-èius / Smolenskiðkis, kunigaikðtis,Rusijos marðlas 9, 20,49, 50, 51,61, 62, 63, 64, 65, 162

LL., grafas 22Lachnickis Ignacijus, pulkinin-kas 130Fon Langeronas, grafas 70Lanskojus, senatorius, privatuspatarëjas 63, 130, 131, 132Larëjus, daktaras 52Latur Moburas, divizijos genero-las 23, 24, 28, 29Lebrenas Ðarlis Fransua, guberna-torius, generolas, Pjaèensos kuni-gaikðtis 72Leduchovskis, kapitonas 37,Lefebras-Denuetas, generolas 33Levinskis, kapitonas 97Lenkas, leitenantas, generoloTurno adjutantas 26Leðèinskis, leitenantas 36Leðèinskis Stanislovas, Lenkijoskaralius 101Linovskis, Valstybës tarybos narys124Fon Liovenhilmas 66Liubeckis Karolis, kunigaikðtis 130Liuksas, pulkininkas leitenantas 36Liudviko XVIII brolis, monsieur75

1 7 9

Lubeckis Ksaveras, vidaus reikaløministras 63, 130Lubenskis Feliksas, grafas, teisin-gumo ministras 63Loristonas, vyriausiasis prancûzø ka-riuomenës adjutantas 49, 50, 54Lorþas, divizijos generolas 23Loþjë Cezaris, grafas 16

MMadalinskis, ðauliø eskadronovadas 97Makdonaldas 23, 60, 61, 62, 79Malachovskis, pulkininkas 18, 35,36, 38, 101, 124Malachovskis Kazimieras 101Malachovskis Stanislovas 101Maleckis 101Malinovskis, bataliono vadas 37Marija Luiza, imperatorienë 65, 79Marmonas, marðalas 76Martensas 62, 68, 69, 73, 76, 77,79, 104Masenbachas, generolas 62,Matuðevièius Tadas, grafas, finan-sø ministras 55, 63, 124,Fon Meternichas, grafas 67, 68,69, 71, 75, 76, 78, 107, 109, 114,115, 176Miaskovskis, pulkininkas 18, 37Mileris, pulkininkas 31Miuratas 9, 10, 21, 58, 60, 62Monbrenas 23Monteskjë 116Mortjë, marðalas 50, 70, 76Mostovskis P., grafas, vidaus reika-

lø ministras 12, 63, 125, 133, 162Diu Mustjë, ponas 68NNapoleonas / Napoleonas Bona-partas 9, 10, 15, 16, 17, 20, 21,26, 29, 31, 37, 38, 48, 50, 51, 52,53, 55, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 64,65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73,74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 88,94, 95, 97, 98, 127Narbonos kunigaikðtis 68Neapolio karalius 33, 49, 50, 52,54, 58,Fon Neselrodë, grafas, valstybës sek-retorius 64, 69, 76, 77, 78, 91, 100Nestoras 21Nëjus, marðalas, 79Niemira Jonas, Siedlcø departa-mento marðalka 44Niemcevièius Stanislovas,Valstybës tarybos narys 130Niemojovskis, brigados generolas23, 37Niesiolovskis, generolas 100Nikolajus I, imperatorius ir kara-lius 12, 31, 133, 169, 172Nikalojus, ðventasis 31Novosilcevas, Aukðèiausiosios di-dþiosios kunigaikðtystës tarybosvicepirmininkas 63,

OOborskis, pulkininkas 37, 48, 97Obrevskis, ietininkø leitenantas 97Oginska, ponia, knygos autoriausMykolo Oginskio Oginskio duk-

1 8 0

terëèia 95Oginskiai, ponai 95Oginskis Mykolas Kleopas, gra-fas, kunigaikðtis, knygos autorius2, 3, 4, 7, 9, 13, 81, 129, 175Oranþo kunigaikðtis 72, 73Orlovas-Denisovas, grafas, rusøkariuomenës vyriausiasis adjutan-tas 50, 76Orsetis Tomas, Lomþos depar-tamento marðalka 43Osipovskis, vadas 37Ostermanas, grafas 50Ostrovskis, grafas, Lenkijos sena-to pirmininkas 120

PPaaras, grafas 76Pacas Liudvikas, grafas, genero-las 130Pakoðas, generolas 36,Palenas, divizijos generolas 26,Paradovskis, kapitonas 36Paðkovskis 38, 100, 101Pavelas I, imperatorius 61Paþolis, divizijos, brigados gene-rolas 23Peletjë, generolas 31Pfiulis, majoras 56,Piotrovskis, generolas100Pjaèensos kunigaikðtis 72Pliateris Adomas, grafas 129Pocejus Aleksandras, grafas 129Podkanskis, eskadrono vadas, kuni-gaikðèio Poniatovskio adjutantas 31Poniatovskis Juozapas, princas,

penktojo korpuso vadas, genero-las, kunigaikðtis, karo ministras,kunigaikðtystës ginkluotøjø pajë-gø vadas, Prancûzijos imperijosmarðalas 9, 21, 23, 24, 29, 30, 31,32, 33, 34, 37, 41, 43, 47, 48,60, 62, 70, 71, 97, 109Popielas Onufrijus, Radomo de-partamento marðalka 43Poslovskis Albertas, Valstybës ta-rybos narys 130Potockis, bataliono vadas, pulki-ninkas 18, 63, 97Potockis Aleksandras, grafas 125Potockis Stanislovas, kunigaikðtis,Ministrø Tarybos pirmininkas,Varðuvos kunigaikðtystës valstybëstarybos pirmininkas ir religijosreikalø bei ðvietimo ministras 40,53, 55, 63, 124De Pradas, ponas 17, 18, 52, 55,83, 84Prancûzijos ambasadorius 17Prancûzijos imperatorius, karalius64, 67, 72, 75Prazinskis, inþinerijos daliniø ka-pitonas 37Prûsijos imperatorius / karalius10, 73, 77, 90, 104Psiarskis, eskadrono vadas 36Pðebenodovskis, pulkininkas 18, 28Pðezdzecka, ponia 95

RRaduðkovskis, kavalerijos kapito-nas 36

1 8 1

Radvila, kunigaikðtis, brigados ge-nerolas 21, 23Radvila Dominykas, pulkininkas,kunigaikðtis 37Radvila Liudvikas, kunigaikðtis 130Radvila Mykolas, kunigaikðtis,brigados generolas 37, 100Radziminskis, treèiojo pulko pul-kininkas, Liublino departa-mento marðalka 25, 26, 43Rajevskis, generolas 50Rastopèinas, grafas 59Rautenðtrauchas, kariðkis 101Razumovskis, grafas 75, 107, 108,109, 114Reinjë, generolas 38, 53, 60, 62Reus fon Plauenas, kunigaikðtis,austrø kariuomenës vadas 70Romancevas, grafas, Rusijos im-perijos kancleris 91Fon Rozenkrancas, baronas 73Roznieckis, divizijos generolas 23, 26Roþickis, eskadrono vadas ir di-vizijos generolo adjutantas 97Ruselis Ombalis, brigados gene-rolas 23

SSaksonijos karalius, 17, 24, 59,73, 83, 104, 122, 123, 163Sanguðka Eustachijus, kuni-gaikðtis, generolas, vicegenerolasanðefas 42, 43Schoëlis 64, 69, 73, 76, 79, 105Sebastianis, generolas 33Segiuras, grafas 56, 60

Semenovskis, pulkininkas 18De Sen-Priestas, grafas 70Seslavinas, partizanas 57Sierakovskis 100Sieravskis, pulkininkas, brigadosgenerolas 18, 38, 97, 101Skoþevskis Povilas, Poznanës de-partamento marðalka 43Slubickis Augustinas, Brombergodepartamento marðalka 43Sobolevskis Ignacijus, grafas, po-licijos ministras 63, 125Sokolnickis, divizijos generolas, hu-sarø pulkininkas 11, 38, 97, 101Fon Stadionas, grafas 66, 75Staþenskis, eskadrono vadas 97Gon Stedingas, ðvedø grafas 70Stiuartas, pulkininkas 18,Suchodolskis, Pirmojo departa-mento pirmininkas 130Suchoþevskis, pulkininkas 97Fon Suchtelenas, baronas 74Suchoþevskis, pulkininkas 97Sulkovskis, kunigaikðtis, brigadosgenerolas 21, 23, 31, 34, 37, 100Svieèinas, generolas 63

ÐÐaniavskis Juozapas Kalasantas,generalinis sekretorius 124Ðarnhorstas, baronas, generolas 64Ðymanskis, kapitonas 26Ðoldrskis Viktoras, Poznanës de-partamento marðalka 43,Fon Ðteinas, baronas 64Ðèytas P. 130

1 8 2

Ðumlanskis, kapitonas 97Ðuvalovas, grafas, imperatoriausAleksandro adjutantas 66, 68Ðvarcenbergas, kunigaikðtis 29,50, 61, 62, 63, 70, 71, 74, 76Ðvedijos karalius 64Ðvedijos karaliðkasis princas 70

TTaleiranas, kunigaikðtis, ágalio-tasis Prancûzijos ministras 11,115Tarnovskis, pulkininkas 26Tauencinas, prûsø korpuso va-das 70Tylmanas, brigados generolas 23Tiðeris, ðtabo virðininkas, divizi-jos generolas 37Tiðkevièius, devynioliktos kavale-rijos brigados vadas, generolas 26,34, 37Tyzenhauzaitë Sofija, grafienë Ðu-azel Gufjë, raðytoja, visuomenësveikëja 96Tolinskis, pulkininkas, brigadosgenerolas 18, 23, 97, 101Tolstojus, grafas 10, 89Tormansovas, generolas 29, 62Torntonas Eduardas, DidþiosiosBritanijos seras 65, 74Trajanas 168Tuèkovas 33Turno, generolas 26Turno, kapitonas, generolo Tur-no adjutantas 26

UUminskis, pulkininkas 37, 101

VVacani Cammillo 16Vaizenhofas, brigados generolas 23Valevskis Aleksandras, Krokuvosdepartamento marðalka 43Valmi, grafas 97Valmodenas, grafas 70Valteris, grafas, divizijos genero-las 23Vasilevskis, lenkø kariuomenësvadas generolas 102Vavþeckis Tomas, teisingumo irkaro ministerijø vadovas 63, 124,129, 132Velhorskis, generolas 30, 125Velingtonas 75, 76Venzykas, kapitonas 36Vesterstedas, baronas 65, 74Viazmitinovas, Peterburgo gene-ralgubernatorius 85Vicingerodë, rusø baronas 70, 76Vièencos kunigaikðtis 68, 75Vielhorskis, kunigaikðtis 100, 101Vieþbinskis, pulkininkas 18Viktoro korpusas 23, 51Vilhelmas I, kunigaikðtis, Olan-dijos valdovas 73Vitgenðteinas, generolas 61, 62,63, 65Viurtembergo karalius 73Fon Viurtembergas Ferdinandas,kunigaikðtis, austrø kariuomenësvadas 70

1 8 3

Voièinskis 101Volos lyguma 123Volkonskis, kunigaikðtis 49,126, 130Vrede, generolas 71ZZajonèekas, kunigaikðtis, Lenkijoskaralystës vietininkas, 16 divizijosvadas, generolas, senato pirminin-kas 12, 18, 21, 22, 23, 31, 37, 100,132, 133, 157, 171, 172, 173Zakenas, baronas, generolas 38, 70Zakðevskis, pulkininkas 18, 31, 37Zamoiskis Stanislovas, grafas, Sei-mo ir Lenkijos karalystës genera-linës konfederacijos marðalkos pa-vaduotojas 46, 47, 124, 157, 171,172, 173Zapolskis, generolas 35Zyðèevskis, pulkininkas 18, 37Zoltovskis, brigados generolas 23

ÞÞirardenas, divizijos generolas 23Þyðèevskis Gabrielius, pulkinin-kas 37

1 8 4

AAdelnau apylinkës 107Aktyvas 26Alytus 21Alkjë, ponas 73Amsterdamas 72, 73Anglija 66, 69, 72, 73, 98Angulemas 75Arsi siur Ob kautynës 75Atënai 116Austrija 10, 11, 54, 66, 67, 68, 69,71, 75, 76, 78, 104, 105, 106,107, 108, 115, 119, 120

BBabimostas (Bomstas) 107Badenas 59, 60Balavrai 164Baltija 83Baltoji Rusia 87Baucenas 66Bavarija 70, 71Baltstogë 91, 93Bar siur Ob kautynës 75Belvilio aukðtuma 76Berezina, Berezinos kautynës 9,

VIETOVARDÞIØ RODYKLË

21, 51, 54, 57Berlynas 62, 63, 64, 74, 100Bervilis 98Bielica 24Bobruiskas 22, 29, 31, 35, 36, 37Bohemija 67, 70, 74Boicenburgas 73Bordo 76Borisovo tiltas 22Borodinas 21Brestas 38Brienas 75Brodø miestas 108Brombergas 43, 107Bugas 37, 38, 52, 105Bulonë 90Buturlinas 50, 51Bþozos kaimas 36

CCitau 48

ÈÈenstachava 41, 48, 63Èerikovo kaimas 33, 34

1 8 5

DDanija 64, 69, 73, 74, 100Dauguva 61, 118Denevicas 71Didþioji Britanija 64, 65, 66, 68,69, 74, 75, 76, 79, 90Diurutas 59Dniepras 30, 31, 118Dobþyka 18, 19Dolginovas 28Drezdenas 31, 60, 67Dryzenas 59Dubienka 37Dudzièiai 28Dunojus 54Duvras 90

EEbro upë 47Eilau 53Elbës upë 59, 63, 66, 73Elbos sala 10, 79, 127Elbingas 62Elsteris 71, 97Elzasas 74Erfurtas 65Eslingas 54Etoþo kautynës 75Europa 16, 21, 42, 43, 46, 57, 61,69, 71, 72, 77, 78, 79, 80, 83, 89,91, 94, 98, 101, 115, 116, 120,121, 122, 127, 128, 130, 135,160, 164, 166, 170

FFaleronas 116

Fatenblo sutartis 11,Fer-Ðampenuazos kautynës 76Flatovas 59Fontenblo 11, 78Frankfurtas 10, 71, 73, 74, 75Franð-Kontë 74Frauðtatas (Vschova) 107Frydlandas 53, 62Fromanto 77Fuldë 73

GGalicija 38, 104, 105, 106,Gardinas 11, 91, 93, 126, 129, 130Goerdë 71Gièinas 67Gdanskas 18, 59, 83Gluskas 36Gneznas 107Graudencas 107Gros-Gorðenas 65Guastalës kunigaikðtystë 79Gvadelupa 64

HHanau mûðis 10, 65, 71, 97Haga 72Hamburgas 73Hanoveris 74Hesenas 60,Hesës-Darmðtadas 59Holðteinas 73Horodzocø kaimas 25

IIhumenas (Èervenë) 28

1 8 6

Inovroclavas 107Ispanija 21, 47Italija 15, 47, 54, 59, 62, 69, 70,74, 78, 79Izenburgas 73

JJaueris 67Jegerevskaja gyvenvietë 21

KKacbachas 70Kairas 47Kale 90Kaliðas 43, 59, 62, 63, 64, 107, 126Kaluga 21, 33, 34, 50Kamenij Ostrovas 91Kaminas 107Karaliauèius (Kenigsbergas) 62Karlsruë 90Kaunas 58, 60Katkaras 66Kazanës katedra 91Kazimierovka 35,Kijevas 26, 91, 92Kilis 74Kionigsvarta 65Kislevièiai 35Klaipëda 61Kle 76Kliði 76Konica 59Konopolstis 34Konovicinas 33Kopenhaga 73Kostenas 107Krakai 48

Kraono kautynës 75Krasnojë 9, 21, 51, 61Kremlius 50,Krylovas 38Kriobenas 107Krislovas 52,Krokuva 11, 38, 43, 48, 63, 101,104, 105, 108, 109, 110, 113, 114, 122Krotoðinas 107Kulmas 107Kurðas 55, 92, 93

LL., grafas 22Labreselio kautynës 75Lanckorona 41Langrai 74Laono kautynës 75Laufenburgas 75Leipcigas 10, 65, 71, 79, 95Lejenas 73Lenkija, Lenkijos karalystë 3, 7, 9,10, 11, 12, 15, 16, 38, 39, 41, 42,43, 46, 47, 48, 52, 60, 61, 70, 79,80, 83, 84, 87, 88, 92, 95, 96, 98,99, 101, 102, 104, 105, 106, 108,109, 110, 113, 115, 116, 117, 118,119, 120, 121, 122, 123, 124, 126,127, 128, 129, 132, 133, 134, 135,136, 140, 141, 143, 144, 149, 150,152, 154, 156, 157, 159, 160, 162,164, 165, 169, 170, 172, 175Lietuva 4, 47, 56, 62, 87, 88, 89, 92,93, 128, 129, 130, 131, 132, 175Lignicas 66Lionas 76Londonas 63, 79, 92, 100

1 8 7

MMaincas 74Maladeèina 21, 52, 56, 60Malyj-Jaroslavecas 9, 50Malo Ochotskij 31Manheimas 71Marengas 54Maskva 9, 15, 20, 21, 32, 33, 34, 36,50, 51, 54, 56, 58, 59, 60, 85, 87Maskvos upë 20Medinas 21Medininkai 52Meklemburgas 69Mezericas 107Michelau 107Minskas 11, 20, 22, 25, 29, 36,85, 86, 91, 93, 126, 129, 130Miras 19, 20, 25Mirnas 25, 26Modlinas 48, 50,60Mogiliavas 17, 18, 20, 21, 28, 29,30, 31, 35, 36, 85, 86, 91, 92Monbrenas 23Monmartro aukðtuma 76Monmirajo kautynës 75Montero kautynës 75Mormano kautynës 75Mostai 20Mozyrius 28, 35Mscislavas 20

NNansuty 23Nanþi 76Naros upë 50Naugardukas 24,Nemunas 10, 21, 24, 52, 53, 58,

59, 60, 61Neris 21Nesvyþius 20, 24, 25Noimarkas 68Norvegija 64, 73, 74

OOderis 52, 53, 63Odesa 83Olandija 72, 73, 75, 90Orða 21Ostrolenka 24Ostrovnas 21

PPakra 20Paletjë 31Parma 79Paryþius 10, 29, 52, 60, 61, 64,71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 79,83, 90, 95, 96, 98, 99, 100, 120,124, 126, 127Peizernas 107Pasarevo kaimas 32Peterburgas / Sankt Peterburgas10, 11, 49, 54, 61, 64, 85, 87,89, 90, 91, 92, 95, 96, 106, 127,132, 157, 169, 172Petersvaldau 10, 68Piaseènas 24, 25Piezernas 107Piotrkuvas 63Pjaèenca 72, 79Pjemontas 55Plesvico kaimas 66Pleðèenicai 52Plockas 43, 62

1 8 8

Podevicas 107Podgoþë 108Podolë 20, 93Poiðvico kaimas 10, 67Polockas 37Portugalija 47, 69Potsdamas 63,Poznanë 43, 59, 62, 63, 83, 100,101, 107Poþerûnai 62Praha 10, 67, 68, 69Prancûzija 10, 16, 29, 30, 47,52,58, 64, 67, 68, 69, 71, 72, 74,75, 76, 77, 78, 79, 83, 84, 97, 98,99, 100, 101, 115, 116, 117, 127Presburgas 70Prûsija / Prûsijos karalystë 10, 11,54, 55, 61, 62, 63, 64, 74, 75,76, 78, 105, 107, 108, 122Prûsijos imperatorius / karalius10, 73, 77, 90, 104Pulavai 128Pultuskas 24, 61

RRaèukos priemiestis 31Reichenbachas 10Reimso kautynës 75Reinas 10, 52, 59, 64, 69, 71, 72,73, 74, 75, 97, 98Rido pilis 71Ryga 60, 61Rochaèevas 35Roma 54, 109, 135, 136Romanovas 26, 27, 31Roterdamas 90Rotjer kautynës 75

Rusija 9, 10, 11, 16, 22, 23, 28,29, 54, 58, 59, 60, 61, 62, 63,64, 66, 67, 68, 69, 74, 75, 76,78, 83, 84, 85, 87, 88, 91, 92,94, 100, 104, 105, 107, 108,109, 119, 120, 123, 124, 129,134, 135, 140, 141, 142, 159,160, 162, 163, 164, 169Ruþanai 24

SSaalë 65Saksonija 9, 59, 104, 115Sena 130Sen Dizje 76, 77Sen-Klu 65Sicilija 116Sienikovas 25, 26Silezija 55, 66, 69, 70, 74, 76Siur Sen 75Sluckas 27Slonimas 23Smolenskas 20, 21, 31, 32, 37,50, 51, 52, 54, 61, 63, 85, 87Smurgainiai 52, 58Sparta 116Staikai 52Staryj Pobolove 18, 19Stokholmas 10, 64Strozovas 28Strigau 66Stroganovas 33Sviloèiai 35, 36

ÐÐan-Obero kautynës 75Ðathauzenas 75

1 8 9

Ðatijonas 10, 75Ðenbruno taika 105, 106, 108Ðevelingenas 73Ðildbergo apylinkës 107Ðklovas 30, 31Ðnaidemulë 59Ðomonas 75, 76Ðvaidenbergo kalvos 36,Ðveicarija 67, 74Ðvedija 64, 65, 66, 69, 73, 74

TTacho upë 47Tauragë 62Tilþë 62, 107Tyðovcai 41Toplicas 10, 68, 69, 86Torûnë 59, 60, 107Trachenbergas 69Trajanas 168Trakai 58Trua 77, 163Tuèkovas 33Turas 76Turèas 25Turecas 28Turkija 83

VVaisigas 65Varðuva / Varðuvos kunigaikðtys-të 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 21,38, 43, 45, 46, 47, 48, 52, 53,54, 55, 60, 62, 63, 83, 84, 88,95, 96, 99, 100, 102, 104, 105,106, 107, 108, 113, 122, 123,124, 126, 128, 130, 132, 145,

150, 154, 155, 157, 159, 162,163, 164, 165, 166, 171Veimaras 90Velièkos 83, 104, 105, 106Velingtonas 75, 76, 104Vengrija 67, 119Verëja 21,Vestfalija 20, 59Viazma 9, 21, 50Vièenca 66, 68, 75,78, 79Viena 11, 63, 107, 108, 117, 118,121, 122, 123, 128Vil Pentas 76Vilnius 10, 29, 49, 52, 53, 54,56, 58, 61, 62, 87, 128, 132, 175Vilparizi 76Vinkovas 21Vysla 16, 18, 21, 62, 87, 105, 108Vitebskas 37, 85, 86, 91, 92Vitri kelias 76, 77Viurscheno mûðis 65Viurtenbergas 70, 73Vladimiras 37, 38Vlodava 38Vokietija 59, 64, 69, 71, 72, 73,79, 83Volèynas 36Voluinë 16, 20, 38, 93, 107, 126Vongravecas 107Voronovas 33Vroclavas 10, 63, 64, 67, 107

ZZamostë 48, 52, 60, 105Zavichostas 105Zupranai 57

1 9 1

Mykolas Kleopas Oginskis. Atsiminimai. Apie Lenkijà ir lenkus nuo 1788 iki 1815metø pabaigos. IV tomas (Mémoires de Michel Oginski. Sur la Pologue et les Polonais.Depuis 1788 jusqua la fin de 1815. Tome quatriéme. Paris, Chez L’editeur rue des Grands-Augustins, N° 18, ChezPonthieu, Libraire, Palais-Roval, Galerie de Hois. Geneve barbezat etdelarue, libraires 1826) knygos vertimas ið prancûzø á lietuviø kalbà. Vilnius : Regionø kultûriniø

iniciatyvø centras, 2010 – 192 p. Iliustr.

Asmenvardþiø rodyklë: 175–183.

Vietovardþiø rodyklë: 184–189.

ISBN 978-9955-818-09-0


ATSIMINIMAI

Apie Lenkijà ir lenkus nuo1788 iki 1815 metø pabaigos

IV tomas

Leidybos vadovë, redaktorë, maketo autorë Danutë MukienëVertëjas ið prancûzø á lietuviø kalbà Virginijus BaranauskasVirðelio dailininkë Deimantë RybakovienëKalbos redaktorë Margarita GaubytëIliustracijos ið RKIC archyvoPirmame virðelyje Mykolo Kleopo Oginskio portretas. Lietuvos neþinomasdailininkas, XVIII a. pab. – XIX a. pr., dramblio kaulas, akvarelë,7,1 x 5,4. LDM T 2821.

Tiraþas 700 egz.Iðleido Regionø kultûriniø iniciatyvø centrasSpausdino UAB „Petro ofsetas“Þalgirio g. 90, Vilnius

UDK 943.8.06/.07(093) Og-13

tsiminimai -...

Documents