trsw t - lr v 2015...2020-m-strukturine-parama). 2016 m. i ketv surmhnwÐ y\ng\wrmdl exv nylhþldpl...

$: trsw t - LR V 2015...2020-m-strukturine-parama). 2016 m. I ketv SURMHNWÐ Y\NG\WRMDL EXV NYLHþLDPL teikti projektinius SDVLÌO\PXV . Tikimasi MRJSULHPRQLÐSURMHNWDLEXVSUDG¡WL³J\YHQGLQWL$
LIETUVOS RESPUBLIKOS

KULTŪROS MINISTERIJA

5 MET2 VEIKLOS ATASKAITA

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS................................................................. 2

1.1. KULTŪROS MINISTERIJOS 2014 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS............................... 2

1.2. VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS............................................................................................ 5

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI......................... 7

2.1. STRATEGINIS TIKSLAS (01)............................................................................................................................. .. 7

2.1.1. PROGRAMA „MENO KŪRYBOS PLĖTRA IR SKLAIDA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE, AUTORIŲ IR

GRETUTINIŲ TEISIŲ APSAUGA, KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ PLĖTRA“.....................................................

8


2.2.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMAS, AKTUALIZAVIMAS IR

POPULIARINIMAS, VALSTYBINĖS KALBOS APSAUGA“............................................................................

15

2.3. STRATEGINIS TIKSLAS (03) .............................................................................................................................. 22

2.3.1. PROGRAMA „VISUOMENĖS INFORMACINIS APRŪPINIMAS IR VIEŠOSIOS INFORMACIJOS

SKLAIDA“.............................................................................................................................................................

23

2.4. STRATEGINIS TIKSLAS (04) ............................................................................................................................. 29

2.4.1. PROGRAMA „KULTŪROS PRIEINAMUMO VISOJE LIETUVOJE DIDINIMAS IR VISUOMENĖS

DALYVAVIMO KULTŪROJE SKATINIMAS“..................................................................................................

30

2.4.2. PROGRAMA „KULTŪROS RĖMIMO FONDAS“.............................................................................................. 33


2.5.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS, KULTŪROS

SISTEMOS FINANSAVIMO GERINIMAS BEI KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO

ADMINISTRAVIMAS...........................................................................................................................................

39

III.

3.1.

TARPINSTITUCINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS.................................................

KULTŪROS MINISTERIJOS KOORDINUOJAMOS TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS..........................

43

43

3.2. KITŲ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ KOORDINUOJAMOS TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS................ 50

IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS......................................................... 52

V.

PLANUOJAMI 2016 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI....................................................

54

Kultūros ministerijos 2015 metų veiklos ataskaita | 2

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

1.1. KULTŪROS MINISTERIJOS 2015 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS

Kultūros ministerija gyvendindama 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kultūros ministerijos veiklos prioritetus, atliko svarbiausius darbus ir pasiekė šiuos rezultatus.

I prioritetas. Lietuvos visuomenės kultūrinio raštingumo bei pilietinio sąmoningumo didinimas, siekiant lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimo

Kultūros ministerija atliko analizę, siekdama nustatyti ilgalaikes lietuvių kalbos išsaugojimo kryptis bei vertinti lietuvių kalbos gyvybingumo rizikas. Tuo pagrindu Lietuvių kalbos komisija rengia Lietuvių kalbos politikos gairių projektą. Nustatyta, kad visų pirma būtina valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės sistemos reforma. Dabartinė sistema neužtikrina kontrolės kokybės ir visuotinumo (teritorijos atžvilgiu), yra nepakankamai veiksminga dėl nevienodo savivaldybių administracijų požiūrio valstybinės kalbos apsaugą ir dėl netolygaus valstybinės kalbos viešojo vartojimo intensyvumo. Daugelyje savivaldybių kalbos tvarkytojai neatlieka kontrolės funkcijų, ir siekiant efektyvumo, būtų tikslinga panaikinti minėtą savivaldybių funkciją bei Valstybinėje kalbos inspekcijoje steigti teritorinius padalinius, kurie kontroliuotų Valstybinės kalbos statymo gyvendinimą visoje Lietuvos teritorijoje. Kultūros ministerija pateikė pasiūlymus LR Seimui

dėl Vietos savivaldos statymo 7 straipsnio dėl atsakomybės už valstybinės kalbos vartojimo kontrolės bei Administracinių nusižengimų kodekso 589

straipsnio nuostatų suderinimo, siūlant patobulinti

valstybinės kalbos kontrolės sistemos model , pagal kur valstybinės kalbos vartojimo kontrolės sistema turėtų būti visuotinė, tolygiai apimanti visą valstybės teritoriją bei lanksti, leidžianti užtikrinti

kontrolės subjektų mobilumą.

Kultūros rėmimo fondo lėšomis buvo gyvendinta priemonė skatinanti lietuvių kalbos populiarinimą ir pilietinį sąmoningumą, veiklose dalyvavo 10 500 asmenų.

Kultūros ministerija gyvendindama 2015 m. lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo

programą dalinai finansavo 6 projektus, teikė Felicijos Bortkevičienės kalbos premiją, surengė Kalbos

vakarą Nacionalinėje filharmonijoje. gyvendindama kompozitoriaus, politiko ir diplomato Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų

gimimo metinių minėjimą Kultūros ministerija dalinai finansavo 16 kultūros, meno, leidybos ir viešinimo projektų, kuriais siekiama Lietuvos ir užsienio šalies visuomenę supažindinti su vairiapuse valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus M. K. Oginskio asmenybe ir jo kūrybine veikla. Sukurta kunigaikščių Oginskių paveldo interaktyvi internetinė svetainė (parodos.mab.lt/oginskiai/), pastatytas paminklas Rietave, organizuota tarptautinė mokslinė konferencija Vilniuje, surengtos parodos, išleistos 3 knygos, sukurta dokumentinė–vaidybinė apybraiža apie M. K.

Oginsk ,,Pralenkęs laikąį, kurią, LRT tyrimų duomenimis, per visuomenin transliuotoją Lietuvos nacionalinę televiziją žiūrėjo 250 tūkst. žiūrovų.

II prioritetas. Kultūros prieinamumo didinimas, pritaikant kultūros objektus visuomenės socialinėms ir ekonominėms reikmėms (LRV prioritetas 04-03)

2015 m. Kultūros ministerija nustatė būtinas sąlygas ir reikalavimus, skirtus efektyviam ES

investicinių projektų įgyvendinimui. Parengti būtini dokumentai siekiant efektyvesnio investicijų nukreipimo kultūros objektų pritaikymą visuomenės kultūriniams, socialiniams, ekonominiams

poreikiams, patvirtintas ES fondų investicijų 6 priemonių gyvendinimo planas visai Kultūros ministerijos ES 2014–2020 m. asignavimų sumai (188 mln. eurų), taip pat patvirtinti penkių pirmųjų


priemonių projektų atrankos kriterijai, kurių pagrindu bus atrenkami projektai ir skiriamas

finansavimas (http://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/europos-sajungos-strukturine-parama/europos-sajungos-2014-

2020-m-strukturine-parama). 2016 m. I ketv. projektų vykdytojai bus kviečiami teikti projektinius

pasiūlymus. Tikimasi, jog priemonių projektai bus pradėti gyvendinti 2016 m. III–IV ketv.

Kultūros ministerija, gyvendindama EEE finansinio mechanizmo kultūros paveldo atgaivinimo programą tęsė 19-os projektų gyvendinimą (projektai pradėti 2014 metais). Iki 2015 metų pabaigos programos projektams skirto finansavimo sisavinimas siekė 54 proc., t.y. 5 mln. eurų. Taip pat vyko 53 vieši renginiai, iš kurių 31 renginys buvo skirtas projektų progresui ir rezultatams viešinti, o 22 – edukaciniai (paskaitos, praktiniai mokymai) apie kultūros paveldo svarbą ir tinkamą jo priežiūrą. gyvendinti renginiai visuomenei, kultūros darbuotojams, medžio meistrams gerino supratimą kultūros

paveldo srityje, kėlė kompetencijas, skatino aktyvų visuomenės dalyvavimą kultūroje. Kultūros rėmimo fondo lėšomis atnaujintos ir/ar įrengtos 27 muziejų ekspozicijos, pritaikant

jas vairioms visuomenės socialinėms grupėms, diegti inovatyvūs kūrybiniai sprendimai, programos ir metodai.

2015 m. Lietuvos respublikiniuose ir nacionaliniuose muziejuose apsilankė 2 142 605

lankytojai, iš jų 1 127 712 – respublikiniuose muziejuose, 1 014 893 – nacionaliniuose muziejuose (žr. 1 pav.). Lyginant su 2014 m., lankytojų respublikiniuose muziejuose sulaukta 8,5 proc. mažiau, kadangi 2015 m. buvo uždaryta rekonstrukcijai Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija, kurią per metus

vidutiniškai aplankydavo apie 140 tūkst. lankytojų. Nacionaliniai muziejai sulaukė 7,7 proc. daugiau lankytojų negu 2014 m.

1 pav. Respublikinių ir nacionalinių muziejų lankytojų skaičius (tūkst. vnt.)

2015 m. Kultūros ministro patvirtintoje Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir

išsaugojimo 2015–2020 metų programoje (toliau – Programa) apibrėžtos pagrindinės virtualios kultūros paveldo erdvės vystymo kryptys, siekiant plėtoti vieningą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo ir sklaidos sistemą bei sukurti skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo sistemą. Siekiama, kad vartotojams būtų užtikrinama lengva ir patogi prieiga prie viso Lietuvos skaitmeninio kultūros paveldo laikantis „vieno langelioį principo, išnaudojant vairius šio paveldo viešinimo ir aktualinimo kanalus, kaip Europeana, kartu skatinant aktyvesn paveldo panaudojimą vartotojų poreikius orientuotų paslaugų kūrimui. Programai gyvendinti patvirtintas Skaitmeninio kultūros

900.6 970.1

914.0

1237.1

1127.7

818.9 844.6 898.5

942.5 1014.9

1719.5

1814.7 1812.5

2179.6 2142.6

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Respublikiniuose

muziejuose

Nacionaliniuose

muziejuose

Respublikiniuose ir

nacionaliniuose

muziejuose


paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programos gyvendinimo priemonių 2016–2018

metų veiksmų planas.

III prioritetas. Investicijų į kultūrą skatinimas

Vyriausybės užsakymu 2015 m. atliktas tyrimas „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (tvarkybos) paskatų sistemos vertinimasį, kurio tikslas – vertinti nekilnojamųjų kultūros vertybių (statinių) tvarkybos situaciją (poreik , procedūras, finansavimą, suinteresuotų institucijų ir asmenų bendradarbiavimo praktiką, taikomas paskatas nekilnojamųjų kultūros vertybių (statinių) išsaugojimui ir aktualizavimui) ir parengti rekomendacijas dėl finansinių ir nefinansinių paskatų schemos, kuri

būtų aktuali siekiant pritraukti daugiau lėšų iš vairių šaltinių nekilnojamųjų kultūros vertybių (statinių) tvarkymui. Rengiant 2015 m. IV ketv. patvirtintą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 2016–2020

metų programą buvo atsižvelgta šio tyrimo išvadas ir rekomendacijas – numatyta didinti investicijų panaudojimo efektyvumą ir vertinimą kultūros paveldo objektuose bei gerinti paskatų sistemą, susijusią su kultūros paveldo objektų tvarkyba. Bendradarbiaujant su Finansų ministerija Kultūros ministerija dalyvavo atliekant kultūros sektoriaus finansinių priemonių ex-ante vertinimą. vertinti rinkos ir investicijų nepakankamumai (skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos) analizuotos priežastys ir pateiktos rekomendacijos dėl finansinių priemonių kūrimo, kas papildomai motyvuotų investuoti paveldo tvarkybą. Analizėje apžvelgiami privatūs finansavimo šaltiniai, kurie gali būti skiriami kultūros paveldo objektų projektams.

Kultūros ministerija administruodama Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą, nustatė prioritetus ir dal šios programos lėšų nukreipė inovatyvioms kultūrinių ir kūrybinių industrijų veikloms. Atlikus reikalingus teisės aktų pakeitimus, 45 proc. šios programos lėšų nuo 2015 m. skiriama kūrybinės veiklos projektams, kurie užtikrina Lietuvos kūrybinių industrijų paslaugų ir produktų žinomumą bei prieinamumą visuomenei.

IV prioritetas. Kultūros paslaugų ir produktų įvairovės, inovatyvumo didinimas ir jų sklaida

Kultūros ministerija išanalizavo ir vertino profesionalių teatrų ir koncertinių įstaigų teikiamų

paslaugų būklę, parengė Teatrų ir koncertinių staigų statymo pakeitimo statymo projektą (toliau – statymo projektas), kuriuo nustatytos gairės šių staigų teikiamų paslaugų plėtrai paskatinti: valstybė

profesionaliojo scenos meno srityje laiduoja aukšto meistriškumo ir meninio lygio profesionaliojo scenos meno kūrybą, jos prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms; sudaroma galimybė biudžetinei staigai nacionaliniam, valstybiniam ir savivaldybės teatrui ir koncertinei staigai pasirinkti viešosios staigos teisinę formą, kuri leis staigai lanksčiau valdyti ir kaupti lėšas bei jas operatyviai

naudoti kūrybinius ir gamybinius procesus apjungiančiai veiklai vykdyti; valstybinėms ir privačioms profesionaliojo scenos meno staigoms veikti pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jungiant turimus finansinius, materialinius ir nematerialinius išteklius; už išskirtinę profesionaliojo scenos meno kūrybą ir aukštus veiklos rodiklius konkurso būdu skirti valstybės paramą privačių staigų veiklai ir kt.

Lietuvos kino centras pradėjo taikyti valstybinio finansavimo filmų gamybai schemą,

skatinant pažangių skaitmeninių technologijų taikymą interaktyvaus (cross-media ir trans-media) kino

kūrimui. 2015 m. buvo paremti du interaktyvūs projektai: animacinis filmas skirtas 4–10 metų vaikams ir jų šeimoms, kur traukti ne tik žiūrėjimo ir klausymo, bet ir žaidybiniai elementai bei dokumentinis

trumpametražis filmas, kurio metu naudojamos susikertančios medijos bei vairios pasakojimo formos, tokios kaip interaktyvi platforma internete.

Kultūros ministerija pasirengė Lietuvos šiuolaikinės architektūros pristatymui 15-oje

Venecijos architektūros bienalėje 2016 m., konkurso būdu atrinktas perspektyvios tarptautinės komandos Vš „Architektūros fondasį bendras lietuvių, latvių ir estų projektas „Baltijos paviljonasį,

kurio tikslas – viešame forume išskirti naujas užduotis ir iš to sekančias Baltijos architektūros kryptis, pristatant jas tarptautinei publikai ir architektų bendruomenei. „Baltijos paviljonoį ekspozicija bus


plėtojama pristatant plačią, erdvinių praktikų ekologiją, veikiančią regiono kontekste, geografiškai neribojamą trijų atskirų nacionalinių valstybių sienų. Projektas bus finansuojamas Kultūros rėmimo fondo lėšomis.

2015 m. Kultūros ministerija pasirašė susitarimų protokolą su Leipcigo knygų mugės organizatoriais dėl Lietuvos kaip teminės šalies dalyvavimo 2017 metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje bei keturšalę (kartu su Latvijos ir Estijos Kultūros ministerijomis) sutart su Londono knygų mugės organizatoriais dėl Baltijos šalių dalyvavimo tarptautinėje Londono knygų mugėje 2018 metais. 2015 m. buvo pasirašytos 5 sutartys dėl lietuvių literatūros kūrinių vertimo anglų ir vokiečių kalbas (dviejomis sutartimis daugiau nei 2014 metais).

Kultūros ministerija 2015 m. patvirtino Architektūros ir dizaino plėtros gaires nustatydama

kultūros politikos kryptis architektūros ir dizaino srityse. Dokumentas numato, kad bus siekiama

stiprinti architektūros ir dizaino neformalią edukaciją, didinti visuomenės ir specialistų raštingumą

architektūros ir dizaino srityse, skatinti architektūros ir dizaino inovacijas, stiprinti skirtingų visuomenės sektorių bendradarbiavimą.

Taip pat Kultūros ministerija 2015 m. patvirtino Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015–2020 metų plėtros kryptis, kurios numato visų amžiaus grupių Lietuvos visuomenės narių kūrybingumo gebėjimų skatinimą, kultūros ir kūrybinių industrijų (toliau – KKI) potencialo

panaudojimą, KKI sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimą bei

inovacijų visose KKI srityse skatinimą bei taikymą. Kultūros ministerija skatindama Europos kultūros paveldo kultūros ir menų vairovę, 2015 m.

patvirtino EEE finansavimą 11-ai tarptautinių kultūros ir meno projektų, kurie gyvendinami bendradarbiaujant 28 kultūros staigoms iš Lietuvos, Norvegijos ir Islandijos. Dominuoja kultūros paveldo sklaidos ir tarpdisciplininio meno projektai, taip pat vykdomi muzikos, šokio ir kino edukacijos projektai. gyvendinant šiuos projektus 2015 m. vyko 58 renginiai visuomenei (parodos, koncertai, kūrybinės dirbtuvės ir seminarai) ir 6 renginiai kultūros darbuotojų kompetencijoms kelti (mokomosios išvykos apie kraštotyros skaitmenizavimą bei kino kūrimą). Didelis projektų ir jų renginių skaičius regionuose užtikrino geresn kultūros prieinamumą, o intensyvus bendradarbiavimas su partneriais iš Norvegijos ir Islandijos – Lietuvos kultūros sektoriaus plėtrą tarptautiniu mastu bei dvišalių santykių stiprinimą. EEE finansinio mechanizmo ir Lietuvos valstybės skirto finansavimo

panaudojimas siekia 52 proc.

1.2. VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

1. Peržiūrėti ir optimizuoti Kultūros ministerijos premijų sistemą. Atlikta išsami Kultūros

ministerijos premijų analizė, skaitant premijų viešinimo ir sklaidos ministerijos tinklapyje klausimą. Remiantis analize paruošta Kultūros ministerijos premijų suvestinė, rekomendacijos premijų optimizavimui: siūloma ne tik užtikrinti efektyvesn premijų komisijų darbą, bet ir suvienodinti premijų bazinius dydžius, kurie skatintų vienodą visų meno ir kultūros sričių vertinimą bei aktyvią menininkų veiklą.

2. Pradėti diegti veiklos kokybės vertinimo sistemą, susiejančią kultūros įstaigų finansavimą su vertinimo rezultatais. Kultūros ministerijos užsakymu parengtos Kultūros ir meno institucijų veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studijos kontekste sudarytas Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros bei meno staigų (toliau – staigos) veiklos vertinimo kriterijų (rodiklių) sąrašas (klasifikatorius), kurio diegimas pradėtas penkiose pilotinėse kultūros ir meno staigose savanorišku pagrindu (Lietuvos aklųjų biblioteka, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Kauno IX forto muziejus, Kauno valstybinė filharmonija ir Nacionalinis Kauno dramos teatras). Pilotinės staigos klasifikatoriaus rodiklius testavo 2015 m. III–IV

ketv. duomenimis. Klasifikatoriaus testavimo pusmečio rezultatų aptarimo metu buvo sutarta peržiūrėti neaiškius testuojamų rodiklių apibrėžimus, atlikti patikslinimus bei tęsti testavimą 2016 m. I–II ketv.


3. Pradėti naudoti elektroninį parašą, rengiant ministerijos vidinius dokumentus

(įsakymai, potvarkiai ir kt.), siekiant dalinai atsisakyti spausdintų dokumentų. Nuo 2015 m.

sausio 1 d. visi ministerijos darbuotojų prašymai, tarnybiniai pranešimai ir komandiruočių prašymai vadovybei teikiami tik elektronine forma, pasirašant juos nekvalifikuotu elektroniniu parašu. Nuo 2016 m. sausio 1 d. daugelis ministerijos bylų tapo skaitmeninės, dokumentai teikiami elektronine forma ir pasirašomi elektroniniu parašu. Taip pat diegta galimybė ministerijos potvarkius ir sakymus teikti vadovybei ir juos pasirašyti elektroniniu parašu. Visos šios priemonės suteikia galimybę mažinti popierinių dokumentų kiek ministerijoje.


II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

2.1. STRATEGINIS TIKSLAS (01)

K RYBINGUMAS: skatinti Lietuvos profesionaliojo meno k ryb , meno ir kult ros sklaid

Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaug , plėtoti k rybines industrijas

Kūrybingumas – tai modernios visuomenės ir valstybės pažangos veiksnys, svarbiausias kultūros

ekonomikos išteklius. Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse kūrybingumas vis plačiau pripaž stamas svariausiu

visuomenės ir šalies pažangos veiksniu. Sparti informacinių technologijų plėtra ir augantis jų vartojimas visoje Lietuvoje, didėjantis gyventojų mobilumas skatina didesn kultūros vartojimą bei kelia vis aukštesnius reikalavimus kultūros paslaugų bei kūrybinių produktų kokybei bei vairovei. Skatindama kūrybiškiausios Lietuvos visuomenės dalies – profesionalių kultūros ir meno kūrėjų – veiklą, valstybė ugdo jos estetin skon , kritinio mąstymo gebėjimus, skatina pilietiškumą, patriotizmą, pasididžiavimą savo šalies kultūra.

Strateginis tikslas apima politikos gyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 kultūros ministrui pavestose valdymo srityse: profesionalusis menas, autorių teisės, atlikėjų ir kitos gretutinės teisės, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje, kultūrinės ir kūrybinės industrijos bei kultūrinė edukacija.

Strateginis tikslas tvirtina siek sudaryti geresnes sąlygas kurti, atliepiant profesionalaus meno kūrėjų interesus, atsižvelgus visuomenės kultūrinius poreikius, sudarant tinkamas sąlygas kūrybai bei kultūrinių kompetencijų ugdymui (sąlygos nacionaliniam profesionaliajam scenos menui puoselėti ir plėtoti, profesionaliam kino menui kurti ir skleisti, visuomenę supažindinti su šiuolaikiniu menu, skatinti meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą). Taip pat siekiama stiprinti kultūrinių ir kūrybinių industrijų vaidmen šalies ūkyje (Lietuvos kūrybinių industrijų gebėjimą konkuruoti pasaulio rinkose, laimėti šioje konkurencinėje kovoje, sulaukti naujų investicijų vairių sričių kūrybines industrijas).

Strateginio tikslo gyvendinimas 2015 metais matuojamas šiais efekto vertinimo kriterijais:

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas

2015 metų efekto vertinimo kriterijaus reikšmė

Nepasiektų arba viršytų efekto vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

Planuota Įvykdyta

E-01-01

Sukurtų naujų profesionalaus meno kūrinių, kurių kūryba iš dalies finansuota valstybės biudžeto lėšomis, skaičiaus pokytis (proc.)

2,8 93,1

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi buvo pakeista vertinimo kriterijaus

apskaičiavimo metodika. Praktika parodė, kad būtina didinti šio vertinimo kriterijaus skaičiavimo patikimumą.

E-01-02

Kolektyvinio teisių administravimo būdu autoriams,

atlikėjams, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams surenkamo

atlyginimo didėjimas (proc.)

2 –

Kolektyvinio teisių administravimo asociacijų duomenys Kultūros ministerijai pateikiami balandžio mėn.

E-01-03

Profesionalaus meno ir kultūros sklaidos projektų Lietuvoje ir

užsienyje, iš dalies finansuotų valstybės biudžeto lėšomis, skaičiaus pokytis (proc.)

5,3 23,8

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi apskaičiuojant reikšmę buvo traukti nauji duomenų šaltiniai.


Strateginiam tikslui gyvendinti parengta programa „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir

užsienyje, autorių ir gretutinių teisių apsauga, kūrybinių industrijų plėtra“.

Toliau pateikiama informacija apie šios programos gyvendinimą 2015 metais.

2.1.2. PROGRAMA „MENO KŪRYBOS PLĖTRA IR SKLAIDA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE, AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ APSAUGA, KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ PLĖTRA“

(KODAS 01-02)

SVARBIAUSI DARBAI IR JAIS PASIEKTI REZULTATAI

Programos tikslai:

skatinti ir plėtoti nacionalin profesionalųj scenos meną; skatinti ir plėtoti profesionalųj kino meną;

skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei; siekti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugos, didinti Lietuvos kūrėjų intelektin

kapitalą ir juo pagr stą kūrybinių industrijų konkurencingumą; skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, plėsti Lietuvos kultūros erdvę.

Programos tikslams įgyvendinti 2015 metais atlikti svarbiausi darbai ir jais pasiekti

rezultatai:

Profesionalaus scenos meno plėtra ir sklaida. Siekiant nustatyti nacionalinio, valstybinio teatro ir

koncertinės staigos veiklos specifiką atitinkant valdymo ir finansavimo model , parengtas Teatrų ir koncertinių staigų statymo pakeitimo statymo projektas. statymo projektu nustatoma, kad valstybė profesionaliojo scenos meno srityje laiduoja aukšto meistriškumo ir meninio lygio profesionaliojo scenos meno kūrybą, jos prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms; sudaroma galimybė biudžetinei staigai nacionaliniam, valstybiniam ir savivaldybės teatrui ir koncertinei staigai pasirinkti viešosios staigos teisinę formą; valstybinėms ir privačioms profesionaliojo scenos meno staigoms

veikti pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jungiant turimus finansinius, materialinius ir

nematerialinius resursus; už išskirtinę profesionaliojo scenos meno kūrybą ir aukštus veiklos rodiklius konkurso būdu skirti valstybės paramą privačių staigų veiklai bei kt.

Parengtas ir priimtas Labdaros ir paramos statymo pakeitimo statymas, kuriuo suteikta galimybė meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims tapti paramos gavėjais ir gauti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos šie asmenys galėtų panaudoti tik meno kūrybai. Kartu su šiuo statymu priimtas Gyventojų pajamų mokesčio statymo 17 ir 34 straipsnių pakeitimo statymas, kuriuo

reglamentuojama, kad tokio pobūdžio parama yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Šiomis statymų pataisomis siekiama mažinti menininkų priklausomybę nuo biudžetinio finansavimo ir skatinti

visuomenės pilietin sąmoningumą, ugdant mecenatystės tradicijas Lietuvoje. Kartu šiomis statymų pataisomis yra supaprastinamas paramos modelis gauti paramą fiziniams asmenims, turintiems meno

kūrėjo statusą.

Premijos. Kultūros ir meno kūrėjų kūryba vertinta ir paskatinta Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, Kultūros ministerijos premijomis (Jaunojo menininko, Dalios Tamulevičiūtės, Balio Buračo fotografijos meno ir Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos).

Profesionalaus kino meno plėtra ir sklaida. 2015 m. buvo užbaigta 15 (6 dokumentiniai, 4

animaciniai, 4 vaidybiniai ir 1 trumpametražis) nacionalinių ir bendros gamybos filmų, dalinai

finansuotų valstybės biudžeto lėšomis, iš viso paremti 32 kino sklaidos projektai. 2015 m. kino filmų pajamos sudarė 15.382 tūkst. eurų, lietuviškų filmų rinkos dalis (pagal pajamas) – apie 15 proc. Iš viso 2015 m. kino teatruose apsilankė 3 330 451 žmogus, iš jų 465 370 žmonių žiūrėjo lietuviškus kino filmus. Lietuvos gyventojas kino teatre 2015 m. vidutiniškai apsilankė 1.13 karto, Latvijos gyventojas –

1.20 karto, o Estijos gyventojas – net 2.36 karto1.

2015 m. buvo parengta rekomendacija Lietuvos stojimo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau – EBPO) pradinio memorandumo pozicijai dėl dvišalių bendros gamybos filmų 1 Baltijos šalių kino statistinis leidinys („Facts and Figures 2016. Baltic Filmsį)


sutarčių sudarymo – atlikta nacionalinių teisės aktų kino srityje poreikio bei esamos situacijos analizė. Lietuvos pozicijos derinimas dėl dvišalių bendros gamybos filmų sutarčių sudarymo, paskatina sitraukti EBPO valstybių narių ekspertų diskusijas, padeda gyti naujos patirties bei plėtoti naujas politines

gaires kino industrijos srityje.

Siekiant sukurti kino filmus, skirtus valstybės atkūrimo šimtmečiui, surengtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų konkursas, kuriam buvo pateiktos 32 paraiškos – finansavimas

skirtas 15 projektų. Išvysčius filmų idėjas bus sudarytos galimybės teikti paraiškas filmų vystymo ir gamybos darbų valstybiniam finansavimui gauti. Paremti projektai padės tinkamai paminėti atkurtos modernios Lietuvos pirmąj šimtmet , ypač daug dėmesio skiriant visuomenės valstybinės savivokos ir pilietinės atsakomybės ugdymui.

Meno kūrėjų socialinės apsaugos programa. 2015 m. vykdant Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, kuria siekiama užtikrinti mažas ir nereguliarias pajamas gaunančių meno kūrėjų, taip pat meno kūrėjų, patiriančių kūrybines prastovas, socialines garantijas, iš viso buvo išmokėta – 1 201

333,61 euras. Per 2015 m. buvo patenkinti 46 meno kūrėjų prašymai kūrybinės prastovos išmokai gauti, tam buvo paskirstyti 43 675 eurai, valstybinio socialinio draudimo mokų suma sudarė 983 440,97 eurus (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 1465), privalomojo

sveikatos draudimo mokų suma sudarė 174 217,64 eurus (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 482). Tuo siekiama meno kūrėjams užtikrinti socialinę apsaugą ir sudaryti geresnes sąlygas meno kūrybai, jos rezultatų sklaidai, kartu suteikti meno kūrėjams socialinio

saugumo ir orumo jausmą bei galimybę kurti. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga. gyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvą dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių statymo pakeitimo statymo projektas, kuriuo sėkmingai pradėta autorių teisių ir gretutinių teisių

kolektyvinio administravimo sistemos pertvarka, užtikrinant skaidrumą ir vienodų, vidaus rinkoje suderintų, reikalavimų taikymą kolektyvinio administravimo veiklai.

2015 m. parengti ir priimti teisės aktai, kuriais sukurta nenustatytų teisių turėtojų kūrinių (vadinamųjų „kūrinių našlaičiųį) naudojimo tvarka ir kompensavimo procedūra paaiškėjus teisių turėtojams. Parengti dokumentai užtikrina nenustatytų teisių turėtojų kūrinių kruopščios paieškos tvarką ir tokių kūrinių statuso registravimą vieningoje Europos duomenų bazėje.

Kompensacinis atlyginimas. 2015 m. labai išaugo skaičius autorių, atlikėjų, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojų, kurių teises gyvendina Lietuvoje veikiančios kolektyvinio administravimo asociacijos. Š padidėjimą lėmė augantis teisių turėtojų pasitikėjimas kolektyviniu teisių gyvendinimu ir sėkmingai administruojama kompensacinio atlyginimo už kūrinių kopijavimą

asmeniniais tikslai surinkimo ir mokėjimo tvarka, užtikrinanti surenkamo ir teisių turėtojams paskirstomo kompensacinio atlyginimo didėjimą. 2014 m. buvo surinkta 3,8 mln. eurų kompensacinio atlyginimo, o 2015 m. – 4,4 mln. eurų.

Pagal Kultūros ministerijos sudarytą sutart su Asociacija LATGA paskirstytas ir išmokėtas kompensacinis atlyginimas už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose, kuris 2015 m. buvo paskirstytas 1098 autoriams už 16283 knygas ir kitus leidinius (bendra kompensaciniam atlyginimui mokėti skirta suma padidėjo 1 procentu lyginant su 2014 m.).

Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa. Parengta Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos aprašo nauja redakcija, kuria nustatyta aiškesnė programos administravimo tvarka, patikslinti projektų vertinimo kriterijai. 45 proc. programos lėšų skirta kūrybinės veiklos projektams, kurie užtikrina Lietuvos kūrybinių industrijų paslaugų ir produktų žinomumą bei prieinamumą visuomenei. Pagal pateiktas projektų paraiškas finansavimas skirtas 59 projektams (iš jų: kūrybinės veiklos – 31, autorių teisių apsaugos – 28).

Tarptautiniai kultūros ryšiai. Kultūros ministerijos lėšomis buvo finansuota 13 kultūros atašė veikla, 2015 m. vietoje panaikintos kultūros atašė pareigybės Austrijoje ir Slovakijai buvo steigta kultūros atašė pareigybė Kinijoje. Kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis buvo finansuota ar kitais būdais prisidėta prie 447 veiklų, kuriose dalyvavo 1147 vairių sričių kultūros profesionalų, sutraukę daugiau nei 160 tūkst. lankytojų vairiose užsienio šalyse, šios veiklos buvo minėtos Lietuvos ir užsienio spaudoje 980 kartų. Svarbiausias kompleksinis 2015 m. projektas –


Lietuvos kultūros sezonas Krokuvoje „Lietuva Krokuvojeį, sutraukęs daugiau nei 20 000 lankytojų ir spaudoje minėtas daugiau nei 140 kartų. Tokio pobūdžio kompleksiniai projektai bendromis kultūros staigų, Lietuvos kultūros instituto ir kultūros atašė pastangomis naudingi siekiant didesnio Lietuvos ir

Lietuvos kultūros matomumo Lenkijoje, skatinant aktyvesnius kultūros profesionalų ryšius bei žmonių ryšius ir dialogą. Siekiant aktyvinti ryšius tarp Lietuvos ir užsienio šalių kultūros profesionalų, staigų ir monių, kultūros atašė prisidėjo prie 83 kultūros profesionalų vizitų.

Kultūros atašė tinklo bei ES reikalų koordinavimo tobulinimas. Siekiant tobulinti kultūros atašė veiklą bei kontrolę, parengtas ir patvirtintas Kultūros atašė darbo vadovas. Vadove apibrėžti kultūros atašė veiklos tikslai, uždaviniai ir laukiami rezultatai, veiklos funkcijos, veiklos partneriai, veiklos

finansavimas, užduočių nustatymas ir planų sudarymas, dalykinė ataskaita ir rezultatų vertinimas. Taip pat parengtas Konkurso kultūros atašė pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse tvarkos aprašo projektas.

Parengtos 2022 m. Europos kultūros sostinės Lietuvoje atrankos tvarkos taisyklės ir Kvietimas teikti paraiškas dalyvauti 2022 metų Europos Sąjungos veiksmuose „Europos kultūros sostinėį. Parengti

ir Lietuvos savivaldybėms pristatyti teisės aktai reglamentuojantys 2022 m. Europos kultūros sostinės atrankos procesą, kuriais vadovaujantis bus gyvendinama miesto – 2022 m. Europos kultūros sostinės –

atranka.

Tarptautinės sutartys. 2015 m. koordinuotas 3 tarptautinių sutarčių rengimas, derinimas ir pasirašymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendros kino filmų gamybos; Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Austrijos Respublikos federalinės kanceliarijos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo kultūros ir meno srityse; Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Ukrainos Kultūros ministerijos 2016–2020 metų bendradarbiavimo programa. Parengti ir pasirašyti susitarimai užtikrina glaudesn dvišal bendradarbiavimą kino koprodukcijos, kultūros ir kūrybinio sektoriaus bei kultūros ir kūrybinio sektoriaus specialistų mainų srityse. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslų gyvendinimą 2015 metais atspindi programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai (rezultato ir produkto) bei jų reikšmės. Toliau pateikiama informacija apie šių vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą 2015 metais.

Vertinimo

kriterijaus kodas

Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir

mato vienetai

2015 metų vertinimo kriterijų reikšmės Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys* Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymo procentas

1 tikslas: Skatinti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos men

R-01-02-01-01

Valstybinių teatrų ir koncertinių staigų parduotų bilietų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų (vienetai)

18 800,0 15 377,4 82

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl netobulos

rodiklio apskaičiavimo metodikos, kadangi š rodikl ne skaityti žiūrovai staigoms užsakomąja sutartimi parduodant užsakovui spektakl arba koncertą. Planuojama nustatyti metodiką žiūrovui apskaičiuoti, kai renginys užsakovui parduodamas pagal sutart .

1 tikslo 1 uždavinys: Siekti profesionalaus scenos meno kūrybinių programų, projektų įvairovės ir sklaidos

P-01-02-01-01-01 Valstybinių teatrų ir koncertinių staigų 2 300,0 2 622,0 114

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi žiūrovų


spektaklių ir koncertų Lietuvoje skaičius (vienetai)

pageidavimu buvo parodyta

daugiau spektaklių ir koncertų, taip pat išaugo užsakomąja sutartimi parduotų spektaklių bei koncertų skaičiaus.

P-01-02-01-01-02

Valstybinių teatrų ir koncertinių staigų spektaklių ir koncertų užsienyje skaičius (vienetai)

65,0 87,0 134

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi organizatorių prašymu buvo parodyta daugiau nei planuota pasirodymų užsienyje, taip pat gauti neplanuoti kvietimai dalyvauti

tarptautiniuose festivaliuose.

2 tikslas: Skatinti ir plėtoti profesionalųjį kino men

R-01-02-02-01

Tarptautinių renginių, kuriuose pristatyti

nacionaliniai ir bendros

gamybos filmai,

skaičius (vienetai)

37,0 39,0 105

Vertinimo kriterijaus reikšmė

viršyta, kadangi daugiau

lietuviškų filmų buvo atrinkta tarptautinius festivalius.

2 tikslo 1 uždavinys: Sudaryti sąlygas nacionalinių ir bendros gamybos filmų gamybai ir sklaidai

P-01-02-02-01-01

Sukurtų nacionalinių ir bendros gamybos filmų skaičius (vienetai)

10,0 15,0 150

Vertinimo kriterijaus reikšmė

viršyta, kadangi apskaičiuojant reikšmę, buvo taip pat traukti 2015 m. baigti Kultūros rėmimo fondo finansuoti filmai.

P-01-02-02-01-02

Nacionalinių ir bendros gamybos filmų parodytų užsienio renginiuose skaičius (vienetai)

30,0 88,0 290

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta dėl kelių priežasčių: - daugiau lietuviškų filmų buvo atrinkta tarptautinius festivalius;

- Lietuvos kino centro inicijuoti

lietuviškų filmų pristatymai Lenkijos tarptautiniuose

festivaliuose ir trumpametražių filmų festivaliuose Nijmegen‘e bei Berlyne (metų pradžioje nebuvo žinoma, ar filmai bus atrinkti programas); - Lietuvos kino centro inicijuota

lietuviškų filmų programa pasauliniame TV kanale

„Eurochannelį (metų pradžioje nebuvo žinoma, ar filmai bus atrinkti);

- papildomos lietuviškų paveldo filmų programos Rusijoje.

P-01-02-02-01-03

Iš Rusijos Federacijos

Gosfilmfond‘o sigytų lietuviškų vaidybinių filmų laikmenų skaičius (vienetai)

10,0 10,0 100 –

3 tikslas: Skatinti kult ros ir meno k rėjų k rybinę raišk ir jos pristatym visuomenei

R-01-02-03-01

Šiuolaikinio meno centro lankytojų skaičius per metus (asmenys)

20 000,0 39 000,0 195

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta dėl ypatingai didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusių ,,Kultūros naktiesį ir

„Muziejų naktiesį renginių,


2015 metais vykusios XII

Baltijos trienalės (projektas

rengiamas kas trejus metus) bei

pristatytų naujų edukacinių programų moksleiviams.

3 tikslo 1 uždavinys: Sudaryti palankias sąlygas meninei kūrybai ir kultūros įvairovės sklaidai

P-01-02-03-01-01

Nacionalinės kultūros ir meno, Vyriausybės, Kultūros ministerijos premijų ir garbės ženklų skaičius (vienetai)

46,0 112,0 243

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi buvo pakeista šio kriterijaus apskaičiavimo metodika – skaičiuojamos Nacionalinės bei Vyriausybės kultūros ir meno premijos, visų sričių Kultūros ministerijos premijos, garbės ir mecenato ženklai. Ne skaičiuotos Mėgėjų meno kolektyvų vadovų premijos, kurios skiriamos kultūros ministro sakymu, o jas išmoka Lietuvos liaudies kultūros centras. 2015 m. tokių premijų buvo 197.

P-01-02-03-01-02

Jauniesiems

menininkams už geriausius meno

kūrinius skirtų premijų skaičius (vienetai)

5,0 7,0 140

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi nuo 2015 m.

sausio 1 d. sigaliojo premijų skyrimo nuostatų nauja redakcija, kurios vienas iš esminių pokyčių – jaunojo

kūrėjo premijų skaičiaus

padidinimas nuo 3 iki 5 premijų. 2015 metais buvo teiktos 5 jaunojo kūrėjo, 1 metų debiuto ir

1 jaunojo muziko premija.

4 tikslas: Siekti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugos, didinti Lietuvos k rėjų intelektinį kapital ir juo pagrįst k rybinių industrijų konkurencingum

R-01-02-04-01

Lietuvos autorių, atlikėjų, audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojų, kurių teisės kolektyviniu būdu gyvendinamos

Lietuvoje, skaičius (asmenys)

7 500,0 9 600,0 128

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta dėl kelių priežasčių: - augantis teisių turėtojų pasitikėjimas kolektyviniu teisių gyvendinimu;

- sėkmingai administruojama kompensacinio atlyginimo už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslai surinkimo ir mokėjimo tvarka, užtikrinanti surenkamo ir teisių turėtojams paskirstomo

kompensacinio atlyginimo

didėjimą; - galimybė per kolektyvinio

administravimo sistemą gauti

kompensacin atlyginimą skatina narystę kolektyvinio administravimo asociacijose.

R-01-02-04-02

Kompensacinio

atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą

1,0 1,0 100 –


bibliotekose didėjimas (procentai)

4 tikslo 1 uždavinys: Užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos pasirašytų tarptautinių sutarčių reikalavimus atitinkančią autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą

P-01-02-04-01-01

Autorių, gaunančių autorin atlyginimą už knygų panaudą bibliotekose, skaičius (asmenys)

1 050,0 1098,0 105 –

4 tikslo 2 uždavinys: Skatinti žinių visuomenės ir naujų technologijų plėtrą bei atitinkamai plėsti ir tobulinti autorių teisių bei gretutinių teisių apsaugą

P-01-02-04-02-01

Sukurtų produktų (paslaugų) skatinančių kūrybingumą ir kūrybinių industrijų plėtrą skaičius (vienetai)

33,0 35,0 106 –

P-01-02-04-02-02

Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai

gautų lėšų panaudojimas KKI veikloms

(procentai)

45,0 45,0 100 –

5 tikslas: Skleisti Lietuvos kult r užsienyje, plėsti Lietuvos kult ros erdvę

R-01-02-05-01

Kultūros atašė ir Lietuvos kultūros instituto inicijuotų, gyvendintų ir

koordinuotų kultūros ir meno pristatymų užsienyje žiūrovų skaičius (asmenys)

120

000,0

160

656,0 134

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta dėl ypatingai didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusio specialaus

kompleksinio Lietuvos kultūros pristatymo Lenkijoje

(Krokuvoje).

5 tikslo 1 uždavinys: Sudaryti sąlygas ilgalaikei Lietuvos kultūros sklaidai užsienyje

P-01-02-05-01-01

Kultūros atašė ir Lietuvos kultūros instituto inicijuotų, gyvendintų ir

koordinuotų kultūros ir meno projektų užsienyje skaičius (vienetai)

235,0 447,0 190

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi apskaičiuojant reikšmę buvo traukti nauji duomenų šaltiniai.

P-01-02-05-01-02

Surengtų seminarų ir konferencijų dalyvių skaičius (asmenys)

850,0 982,0 116

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi buvo gauti

neplanuoti kvietimai surengti

programos „Kūrybiška Europaį

seminarus Gruzijoje ir

Ukrainoje, kurie atitinkamai

sąlygojo seminarų dalyvių didesn nei planuota skaičių.

P-01-02-05-01-03

Su UNESCO ir

Nacionalinės komisijos vykdoma veikla

susijusių viešinimo iniciatyvų, renginių skaičius (vienetai)

24,0 28,0 115

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta dėl neviršijant turimų lėšų suorganizuotų papildomų viešinimo projektų.

* Kriterijaus viršijimo arba nepasiekimo priežastys aiškinamos tik tuo atveju, kai pasiekta reikšmė yra 10 proc. didesnė arba mažesnė už planuotą.


PROGRAMOS ASIGNAVIM2 PANAUDOJIMAS Lentelėje pateikiama informacija apie programai gyvendinti ataskaitiniais metais patvirtintus ir

panaudotus asignavimus (jeigu per biudžetinius metus asignavimai programai buvo tikslinti, nurodomi patikslinti asignavimai).

Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai, eurai

Panaudoti

asignavimai, eurai

Asignavimų panaudojimo

procentas

Nepanaudotų asignavimų priežastys*

Iš viso asignavimų programai (1+2) 28 018 137 26 829 925 96 –

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 28 018 137 26 829 925 96 –

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

– – – –

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

– – –

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų mokos

5 250 584 4 142 265 79

Nepanaudoti pavaldžių staigų pajamų mokų

likučiai, kurie persikelia 2016 metus.

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams gyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

– – – –

* Nepanaudotų asignavimų priežastys aiškinamos tik tuo atveju, kai patvirtinti (patikslinti) asignavimai nepanaudoti daugiau nei 10 proc.


ATMINTIS: formuoti bendr integrali paveldo apsaugos politik , saugoti valstybinę kalb

Kultūros paveldas ir valstybinė kalba – neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis, vienas svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo garantų.

Kultūros paveldas yra valstybei strategiškai svarbus visuomenės nuolat kuriamas išteklius, atspindintis šalies istorinę–kultūrinę raidą ir pažangą. Paveldo išsaugojimas ir panauda šiuolaikinės visuomenės poreikiams, akademiniai tyrimai, paveldo atskleidimas ir vertinimas, jo prieinamumas, svarbaus Lietuvai paveldo užsienyje nustatymas – visa tai yra neatskiriama valstybės kultūros politikos

dalis. Kultūros paveldo apsaugos suvokimas negali neatsižvelgti kintančius šiuolaikinės visuomenės savimonės ir darnios plėtros poreikius. Tai politika, kuri užtikrina nacionalinės kultūros gyvybingumą, saugumą, telkia visuomenę, suteikia jai bendrų vertybių, bendrų tapatumo atpažinimo bruožų.

Strateginis tikslas apima politikos gyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 Kultūros ministrui pavestose valdymo srityse: kultūros paveldas, valstybinė kalba, kultūrinė edukacija.


Vertinimo

kriterijaus

kodas


pavadinimas

2015 metų efekto vertinimo kriterijaus

reikšmė Nepasiektų arba viršytų efekto vertinimo kriterijų reikšmių

priežastys

Planuota vykdyta

E-02-01

Gyventojų nuomonė apie kultūros paveldo apsaugos paslaugų kokybės pokyčius (gyventojai, manantys, kad

paslaugų kokybė gerėja) (proc.)

– –

Vertinimo kriterijaus reikšmė nebuvo planuota, kadangi Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas

atliekamas kas trejus metus (bus atliekamas 2017

m.).


E-02-02

Respublikinių muziejų lankytojų skaičiaus didėjimas (proc.)

1,2 -8,5

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta, kadangi 2015 m. buvo uždaryta rekonstrukcijai Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija, kurią per metus vidutiniškai aplankydavo apie 140 tūkst. lankytojų.

Strateginiam tikslui gyvendinti parengta programa „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“.


2.2.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMAS, AKTUALIZAVIMAS IR POPULIARINIMAS, VALSTYBINĖS KALBOS APSAUGA“ (KODAS 02-04)


Programos tikslai:

tobulinti kultūros paveldo apsaugos politikos formavimą ir užtikrinti tinkamą jos gyvendinimą; išsaugoti ir populiarinti muziejuose saugomas kultūros paveldo vertybes; išsaugoti istorinę ir kultūrinę atmint ; kontroliuoti valstybinės kalbos vartojimą ir jo taisyklingumą.


rezultatai:

Kultūros paveldo apsauga. Siekiant išsaugoti nekilnojamąj kultūros paveldą, racionaliai išnaudojant valstybės išteklius ir traukiant dalyvauti visuomenę, 2015 m. buvo parengta ir patvirtinta

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 2016–2020 metų programa bei jo gyvendinimo 2016–2018

metų veiksmų planas – pagrindinis strateginis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos dokumentas. Taip pat parengtas Vilniaus istorinio centro (toliau – VIC), rašyto UNESCO Pasaulio paveldo

sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamo naudojimo 2016–2018 metų veiksmų plano projektas. Patvirtinus veiksmų planą bus sudarytos sąlygos tinkamai (metodiškai) saugoti, tyrinėti, tvarkyti ir tausojamai naudoti VIC išskirtinę vertę turinčius kultūros paveldo objektus ir jų kompleksus, istorinius želdynus, šviesti ir mokyti visuomenę (ypač jaunimą) apie Vilniaus senamiesčio vertę ir jo išsaugojimo svarbą, sukurti darnią transporto judėjimo schemą (taip mažinant taršą VIC) ir skatinti turizmo plėtrą šioje unikalioje UNESCO saugomoje vietovėje.

Parengtas Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos ribų planas (toliau – Rezervato

ribų planas) bei atnaujintos Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo

schemos) rengimo procedūros. Patvirtinus Rezervato ribų planą, Rezervato ribos sutaps su Rezervate saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių ribomis, tokiu būdu užtikrinant šių vertybių vientisumą ir tinkamą apsaugą. Rezervato tvarkymo planu (planavimo schema) bus nustatyta Rezervato teritorijos ir

joje esančių vertybių apsaugos ir tvarkymo sistema bei tvarkymo priemonės, kas sudarys galimybes Rezervato teritoriją tvarkyti ir pritaikyti lankymui.

Siekiant konsoliduoti Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo ir Aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą, kuri iš esmės dubliuojasi, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija parengtas ir

Seimui pateiktas statymų pakeitimo paketas. Šiuo statymo pakeitimu, atskyrus atestavimą pagal gytą profesin išsilavinimą, darbų pobūd ir veiklos rūšis, bus sumažinta administracinė našta atestuotis norintiems asmenims, nes, siekdami vykdyti veiklą nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos srityje, asmenys turės atestuotis ne keliose komisijose, o tik vienoje, priklausomai nuo atestuojamos veiklos rūšies.

2015 m. užbaigti 2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programų lėšomis finansuoti

projektai „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimasį ir

„Užutrakio dvaro sodybos buv. virtuvės restauracija ir pritaikymas kultūros poreikiamsį.


Parengtas ir Vyriausybei pateiktas Vyriausybės nutarimo „Dėl Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos amžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimoį projektas, kuris reglamentuos karų ir pokario metais nužudytų ir žuvusių asmenų palaikų perkėlimą ir jų palaidojimo vietų amžinimą, užkertant kelią šių asmenų perlaidojimą panaudoti užsienio valstybių propagandos tikslams.

Parengtas ir Vyriausybei pateiktas Vyriausybės nutarimo „Dėl neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo taisyklių patvirtinimoį pakeitimo

projektas. Nutarimo projektas parengtas gyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (toliau – Direktyva). Nutarimo

projekto tikslas – taisykles perkelti Direktyvos 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas. EEE finansinio mechanizmo programos. Kultūros ministerija, gyvendindama EEE finansinio

mechanizmo kultūros paveldo atgaivinimo programą tęsė 19-os projektų gyvendinimą (projektai pradėti 2014 metais). Taip pat, skatindama Europos kultūros paveldo kultūros ir menų vairovę, Kultūros ministerija 2015 m. patvirtino EEE finansavimą 11-ai tarptautinių kultūros ir meno projektų, kurie gyvendinami bendradarbiaujant 28 kultūros staigoms iš Lietuvos, Norvegijos ir Islandijos. Detalesni

EEE finansinio mechanizmo programų rezultatai pateikti Strateginių pokyčių įgyvendinimo dalyje. Muziejai. 2015 m. patvirtintos Muziejų plėtros strateginės kryptys 2015–2020 metams, kuriomis

siekiama tenkinti gyventojų kultūrinius poreikius žinių visuomenės plėtros kontekste, gerinti visuomenės kultūrinio raštingumo bei pilietinio ugdymo sąlygas muziejuose, stiprinti muziejų strateginę vadybą, sudarant tinkamas sąlygas juose kaupti, saugoti, restauruoti, tyrinėti ir skleisti paveldo vertybes,

formuoti teigiamą muziejų vaizd , kelti muziejininko profesijos prestižą, didinant muziejų reikšmę visuomenei.

Siekiant suderinti Muziejų statymo 9 straipsnio 3 dal , kurioje yra nustatyta savivaldybių muziejų direktorių pavaduotojų – vyriausiųjų fondų saugotojų skyrimo tvarka, su atitinkamomis Biudžetinių staigų bei Vietos savivaldos statymų nuostatomis, parengtas ir pateiktas Vyriausybei Muziejų statymo

papildymo 71 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo statymo projektas. statymo projektu taip pat siekiama

tvirtinti nuostatą, jog didelę profesinę patirt turinčiam muziejininkui, aktyviai dirbusiam, kūrusiam ir nutraukusiam darbo sutart su nacionaliniu, respublikiniu ar savivaldybės muziejumi, už nuopelnus Lietuvos kultūrai, kultūros paveldo apsaugai bei veiklą, kuri padėjo gyvendinti muziejaus tikslus, muziejaus vadovas galėtų suteikti muziejaus emerito vardą. Šis garbės vardas leistų muziejaus emeritui prisidėti prie muziejaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir gebėjimų ugdymo, konsultuoti muziejaus darbuotojus veiklos klausimais, dalyvauti šio muziejaus edukacinėse ir veiklos populiarinimo programose.

Siekiant tobulinti muziejininkų profesinius gebėjimus, skatinti muziejinės minties sklaidą, derinant teorijos ir praktikos aspektus bei siekiant Baltijos šalių muziejų profesionalėjimo, modernėjimo ir atvirumo visuomenei, kartu su Latvijos ir Estijos kultūros ministerijoms, organizuotas Lietuvos muziejininkų dalyvavimas tarptautinėje Baltijos muzeologijos mokykloje, kurios tema „Muziejų etika XXI a. kūrybinės ekonomikos konteksteį.

2015 m. parengta ir pirmą kartą Europos muziejų statistikos grupei (EGMUS) pateikta Lietuvos muziejų statistikos suvestinė. Naujausi Lietuvos muziejų statistikos pokyčiai pristatyti kasmetiniame EGMUS susitikime Hagoje.

Siekiant kultūros staigų veiklos optimizavimo, veiklos efektyvumo gerinimo, 2015 m. reorganizuotas Žemaičių vyskupystės muziejus jungimo būdu prijungiant j prie Žemaičių muziejaus „Alkaį kaip struktūrin padalin . Reorganizuojant Žemaičių vyskupystės muziejų buvo siekiama efektyvesnio muziejų valdymo, mažinant staigų, turinčių juridinio asmens statusą, skaičių tame

pačiame regione, tuo pačiu išsaugant muziejų tinklą administraciniuose – teritoriniuose vienetuose.

gyvendinant Administracinės naštos mažinimo 2014–2015 metais priemonių planą, parengti ir kultūros ministro sakymu patvirtinti Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatai, kuriuose numatytos galimybės kilnojamųjų kultūros vertybių restauratoriams pateikti atestavimo dokumentus bei gauti atsakymus apie suteiktas kategorijas per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS).


Premijos. Siekiant kiekvienais metais skirti premijas muziejų srities atstovams už skirtingos kategorijos veiklą, kuri kartotųsi kas 3 metus, kultūros ministro sakymu 2015 m. patvirtinta nauja Premijų už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus skyrimo nuostatų redakcija.

Muziejų srityje 2015 metais teiktos 2 premijos: už istorinę savimonę formuojančias, visuomenę pažinimo procese dalyvauti skatinančias bei krašto istoriją ir paveldą reprezentuojančias šiuolaikines ekspozicijas, parodas ir (arba) tarpinstitucinio bendradarbiavimo programas bei už muziejų vertybių restauravimo darbus.

Istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas. Kultūros ministerija, gyvendindama priemones, skirtas organizuoti renginius, kuriais minimos valstybei svarbios datos, palaikoma ,,gyvoji atmintisį, skatinamas lietuviškos kultūrinės ir politinės tapatybės išlaikymas, ugdomi visuomenės tolerancijos, pilietiniai ir patriotiniai jausmai, 2015 m. organizavo, koordinavo ir užtikrino valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo renginių gyvendinimą.

2015 metais pagal parengtus scenarijus paminėtos šios valstybei svarbios datos: Lietuvos valstybės vėliavos diena (sausio 1 d.), Laisvės gynėjų diena (sausio 13 d.), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.), Gedulo ir vilties diena (birželio 14 d.), Okupacijos ir genocido diena (birželio 15 d.), Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (liepos 6 d.) bei kt.

prasminant Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių atminimą, Kultūros ministerijos lėšomis išleistos šios knygos: A. Vaišnio „Himno istorija vaikamsį su R. Rolios iliustracijomis, apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą L. Simut , V. Daujotytės monografija apie Sofiją Čiurlionienę, L. Bucevičiūtės knyga „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI–XVI a.: valstybės erdvė ir jos sienų samprataį.

Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjimas. gyvendindama kompozitoriaus, politiko ir diplomato Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjimą Kultūros ministerija dalinai finansavo 16 kultūros, meno, leidybos ir viešinimo projektų, kuriais siekiama Lietuvos ir

užsienio šalies visuomenę supažindinti su vairiapuse valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus M. K. Oginskio asmenybe ir jo kūrybine veikla. Sukurta kunigaikščių Oginskių paveldo interaktyvi internetinė svetainė (parodos.mab.lt/oginskiai/), pastatytas paminklas Rietave, organizuota

tarptautinė mokslinė konferencija Vilniuje, surengtos parodos, išleistos 3 knygos, sukurta dokumentinė–vaidybinė apybraiža apie M. K. Oginsk ,,Pralenkęs laiką“, kurią, LRT tyrimų duomenimis, per visuomenin transliuotoją Lietuvos nacionalinę televiziją žiūrėjo 250 tūkst. žiūrovų.

Taip pat 2015 m. paminėta Vytauto Kašubos 100-ųjų gimimo metinių sukaktis, parengti Prezidento Kazio Griniaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimo ir Juliaus Juzeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planai.

Premijos. Kultūros ir meno kūrėjų kūryba vertinta ir paskatinta už svarų indėl kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus Vyriausybės kultūros ir meno premijomis. Surengto Kalbos vakaro „Proteggere le nostre frontiereį arba pasisveikinimas su Tėvyneį, kuris buvo skirtas M.K. Oginskio metams užverti, metu teikta Kalbos („Felicijosį) premija už reikšmingą lituanistinę veiklą. Iškilūs menininkai pagerbti Kultūros ministerijos padėkos ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėkį. Siekiant pagerbti ir paskanti verslo atstovus remiančius meną ir kultūrą Lietuvoje, antri metai teikti Kultūros ministerijos specialiai Lietuvos kultūros mecenatams sukurti ženklai „Metų mecenatasį.

Archyvai. Kultūros ministerijos užsakymu atlikta Archyvų veiklos galimybių studija. Studijoje atlikta išsami archyvų veiklos (dokumentų tvarkymo ir saugojimo) situacijos bei archyvų veiklos tobulinimo (plėtros) galimybių ir alternatyvų analizė, pasiūlytos finansiniu, ekonominiu, socialiniu bei techniniu požiūriu optimaliausios alternatyvos. Galimybių studijos rezultatais vadovaujamasi rengiant Dokumentų valdymo ir archyvų plėtros 2016–2022 m. programą.

Valstybinės kalbos apsauga. Siekiant užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę, Valstybinė kalbos inspekcija (toliau – Inspekcija) kasmet tikrina, kaip Valstybinės kalbos statymas vykdomas monėse: ar jų darbuotojai vartoja valstybinę kalbą, ar yra išlaikę lietuvių kalbos egzaminus pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus, ar piliečiams užtikrinama galimybė bendrauti ir gauti informaciją valstybine kalba, taip pat tikrinama, ar taisyklinga monių ir staigų vidaus dokumentų ir siunčiamųjų raštų kalba, ar lietuvių kalba vartojama viešojoje

http://lt.wikipedia.org/wiki/Laisv%C4%97s_gyn%C4%97j%C5%B3_diena


informacijoje. Inspekcija taip pat tikrino televizijos ir radijo stotis, interneto svetaines, knygas, laikraščius, žurnalus. raštu pateiktas Inspekcijos pastabas bei rekomendacijas atsižvelgiama, todėl praėjusiais metais nebuvo pagrindo taikyti griežtesnių poveikio priemonių.

Skatindama lietuvių kalbos gyvybingumą monių pavadinimuose – rinktis gražius, taisyklingus ir prasmingus lietuviškus pavadinimus, atspindinčius bendrovių veiklą, Inspekcija surengė Gražiausių lietuviškų monių pavadinimų konkursą. monių nugalėtojų vadovai Tarptautinės gimtosios dienos proga apdovanoti Kultūros ministerijoje. Taip pat Inspekcija kartu su Kultūros ministerija už taisyklingiausia kalba išleistas knygas apdovanojo kūrinių autorius, redaktorius ir leidėjus.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI


Vertinimo

kriterijaus kodas

Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai


planas Įvykdyta

Įvykdymo procentas

1 tikslas. Tobulinti kult ros paveldo apsaugos politikos formavim ir užtikrinti tinkam jos įgyvendinim

R-02-04-01-01

Šalies gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių pažintiniais tikslais

aplankiusių bent vieną kultūros paveldo objektą, dalis iš visų šalies

gyventojų (procentai)

_ _ _

Vertinimo kriterijaus reikšmė nebuvo planuota, kadangi

Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas

atliekamas kas trejus metus

(bus atliekamas 2017 m.).

R-02-04-01-02

Kultūros paveldo objektų, kuriems nustatytos

vertingosios savybės, dalis (procentai)

30,0 30,0 100 –

R-02-04-01-03

gyvendintų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos

projektų pagal Paveldotvarkos ir kitas

programas skaičius (vienetai)

10,0 10,0 100 –

1 tikslo 1 uždavinys: Tobulinti kultūros paveldo apsaugos teisinį reglamentavimą

P-02-04-01-01-01

Posėdžių, kuriuose dalyvauta svarstant

nacionalinių teisės aktų

rengimo ir gyvendinimo bei tarptautinių teisės aktų gyvendinimo kultūros paveldo apsaugos srityje

klausimus, skaičius

(vienetai)

10,0 10,0 100 –

1 tikslo 2 uždavinys: Siekti apskaityti, išsaugoti ir pristatyti visuomenei Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir kilnojamąsias kultūros vertybes

P-02-04-01-02-01

Tvarkomų kultūros paveldo objektų ar jų dalių skaičius (vienetai)

18,0 19,0 106 –

P-02-04-01-02-02 Tvarkomų Lietuvos 21,0 21,0 100 –


Katalikų bažnyčios nekilnojamojo ir

kilnojamojo kultūros paveldo objektų ar jų dalių skaičius (vienetai)

P-02-04-01-02-03

Tvarkomų Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą trauktų objektų ir jų dalių skaičius (vienetai)

6,0 6,0 100 –

P-02-04-01-02-04

Kultūros paveldo apskaitos dokumentų projektų skaičius (vienetai)

2 900,0 2900,0 100 –

P-02-04-01-02-05

Europos Tarybos,

Europos kultūros kelių, Europos Komisijos,

ICCROM ir Baltijos jūros regiono šalių specializuotų darbo grupių

susitikimų, kuriuose dalyvauta, bei

suorganizuotų renginių skaičius (vienetai)

10,0 10,0 100 –

P-02-04-01-02-06

Tvarkomų Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės steigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 m.

programą trauktų objektų ar jų dalių skaičius (vienetai)

3,0 3,0 100 –

P-02-04-01-02-07

Privačių investicijų privataus kultūros paveldo tvarkybą ir aktualizavimą dalis (procentai)

30,0 0,0 0

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl užsitęsusių priemonių planavimo dokumentų (PIP, PFSA) derinimo su kitomis

institucijomis procedūrų. 1 tikslo 3 uždavinys: Siekti išsaugoti kultūros paveldą, esantį Kultūros ministerijai pavaldžių institucijų prižiūrimose saugomose teritorijose ir etnografiniuose kaimuose

P-02-04-01-03-01

Parengtų reglamentavimo dokumentų, projektų ir teritorijų planavimo dokumentų skaičius (vienetai)

1,0 2,0 200

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi 2015 m. pavyko taip pat užbaigti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos ribų plano rengimo procedūras.

2 tikslas. Išsaugoti ir populiarinti muziejuose saugomas kult ros paveldo vertybes

R-02-04-02-01

Respublikiniuose

muziejuose saugomų eksponatų skaičiaus

augimas iš viso, lyginant

su 2012 m. (procentai)

7,0 15,0 214

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi muziejai didžiausią dal eksponatų sigijo dovanojimo būdu ir

perimdami archeologinius

radinius – sunku prognozuoti

kada dovanotojas nuspręs


perduoti eksponatus ar

archeologai perduos radinius

muziejui.

R-02-04-02-02

Respublikiniuose

muziejuose

suskaitmenintų muziejinių vertybių

skaičiaus augimas per ataskaitinius metus,

lyginant su 2012 metais

(procentai)

19,0 35,0 184

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi planuojant nebuvo galima tiksliai

numatyti, kiek muziejinių vertybių reikės papildomai suskaitmeninti rengiamoms

laikinoms ir virtualioms

parodoms bei leidiniams. Taip

pat, kai kuriuose muziejuose

buvo darbinti specialistai tik

skaitmeninimo veikloms

atlikti, todėl buvo suskaitmeninta daugiau

muziejinių vertybių nei planuota.

Pažymėtina, kad buvo gautas

papildomas projektinis

finansavimas

skaitmeninimo projektams.

2 tikslo 1 uždavinys: Užtikrinti muziejų veiklą

P-02-04-02-01-01

Respublikiniuose

muziejuose surengtų laikinų parodų skaičius per

ataskaitinius metus

(vienetai)

125,0 185,0 148

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, nes už skirtą finansavimą buvo atlikta daugiau darbų nei planuota.

P-02-04-02-01-02

Respublikinių muziejų surengtų virtualių parodų skaičius per ataskaitinius metus (vienetai)

100,0 66,0 66

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta, kadangi didesnis

dėmesys buvo skirtas eksponatų skaitmeninimui, todėl parengta mažiau nei planuota virtualių parodų.

P-02-04-02-01-03

Respublikiniuose

muziejuose restauruotų/ konservuotų eksponatų

skaičius per ataskaitinius metus (tūkst. vnt.)

2,9 5,9 203

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi muziejai gavo didesn nei planuota naujų eksponatų kiek , tad daugiau

eksponatų buvo prevenciškai konservuota.

Be to, muziejams gavus

projektin finansavimą, buvo restauruota daugiau

eksponatų. 3 tikslas. Išsaugoti istorinę ir kult rinę atmintį

R-02-04-03-01

Švenčių, atmintinų dienų, istorinių datų ir nusipelniusių asmenybių

jubiliejų minėjimuose dalyvavusių žmonių skaičius (tūkst. žm.)

85,0 120,0 141

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta dėl M. K. Oginskio jubiliejinių renginių populiarumo ir intensyvumo. š skaičių ne trauktas LRT žiūrovų, stebėjusių filmą „Pralenkęs laikąį (skirtą M. K. Oginskiui), skaičius.


3 tikslo 1 uždavinys: Užtikrinti Švenčių, atmintinų dienų, istorinių datų paminėjimą, Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenų atminimo išsaugojimą bei skatinti lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimą

P-02-04-03-01-01

Švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų bei Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių minėjimų programų skaičius (vienetai)

9,0 9,0 100 _

4 tikslas. Kontroliuoti valstybinės kalbos vartojim ir jo taisyklingum

R-02-04-04-01

Radijo ir televizijos laidų, spaudos leidinių, interneto svetainių, kurių kalba yra taisyklinga,

skaičiaus didėjimas (procentai)

10,0 10,0 100 _

4 tikslo 1 uždavinys: Užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę

P-02-04-04-01-01 Patikrinta televizijos ir

radijo laidų (vienetai) 130,0 130,0 100 _

P-02-04-04-01-02 Patikrinta spaudos

leidinių (vienetai) 100,0 100,0 100 –

P-02-04-04-01-03 Patikrinta interneto

svetainių (vienetai) 78,0 78,0 100 _

* Kriterijaus viršijimo arba nepasiekimo priežastys aiškinamos tik tuo atveju, kai pasiekta reikšmė yra 10 proc. didesnė arba mažesnė už planuotą. PROGRAMOS ASIGNAVIM2 PANAUDOJIMAS

Lentelėje pateikiama informacija apie programai gyvendinti ataskaitiniais metais patvirtintus ir panaudotus asignavimus (jeigu per biudžetinius metus asignavimai programai buvo tikslinti, nurodomi patikslinti asignavimai).

Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

eurai

Panaudoti

asignavimai,

eurai


procentas


Iš viso asignavimų programai (1+2) 27498995 23990627 87

Asignavimų nepanaudojimo priežastys pateiktos žemiau


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

27498995 23990627 87

Nepanaudota dalis EEE finansinio

mechanizmo lėšų, taip pat nepanaudotos 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšos.


685425 538284 78


mechanizmo lėšų, kadangi EEE programų gyvendinimo periodas buvo pratęstas iki 2017 m. balandžio mėn. Atitinkamai, didelė projektų ir programų administravimo darbų dalis nukelta 2016–2017 metus.



5556939 3050275 55


mechanizmo lėšų, kadangi EEE programų gyvendinimo periodas buvo pratęstas iki 2017 m. balandžio mėn. Atitinkamai, didelė projektų ir programų administravimo darbų dalis nukelta 2016–2017 metus.

Taip pat nepanaudotos 2014–2020 m. ES

struktūrinių fondų lėšos

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų mokos 5274602 4431688 84

Nepanaudoti pavaldžių staigų pajamų mokų likučiai, kurie persikelia 2016

metus.

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams gyvendinti ir kitos teisėtai gautos

lėšos)

– – – –



ŽINIOS: užtikrinti informacijos prieinamum visuomenei

Informacijos prieinamumas – pagrindinė demokratijos, visuomenės kultūrinių kompetencijų ugdymo ir jos konkurencingumo sąlyga.

Strateginio tikslo siekis kurti atsakingą, tolerantišką ir plačiai prieinamą viešąją informacinę erdvę. Šiam tikslui pasiekti visuomenė aprūpinama informacija viešosiose bibliotekose, skatinama Lietuvos kultūrai reikšmingos literatūros leidyba ir sklaida, skatinamas skaitymas.

Strateginio tikslo gyvendinimas sudaro sąlygas žmogui: stiprinti gebėjimus suvokti vykstančius procesus, prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo pokyčių; išlavinti kritin mąstymą, intuiciją, logiką ir estetikos pojūt ; formuoti ir turtinti asmenybę; plėtoti prasmingo ir laimingesnio gyvenimo perspektyvas

– atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros, integruotis bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Strateginis tikslas apima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330

kultūros ministrui pavestą valdymo srit – valstybės politikos visuomenės informavimo srityje gyvendinimo koordinavimas.

Strateginio tikslo gyvendinimas 2015 metais matuojamas šiuo efekto vertinimo kriterijumi.

Vertinimo

kriterijaus

kodas


pavadinimas

5 metų efekto vertinimo kriterijaus reikšmė

Nepasiektų arba viršytų efekto vertinimo kriterijų reikšmių priežastys Planuota Įvykdyta

E-03-01

Fizinių ir virtualių apsilankymų bibliotekose skaičiaus didėjimas (proc.)

1 –

Bibliotekų veiklos suvestiniai statistiniai duomenys suvestinėje ataskaitoje Kultūros ministerijai pateikiami kovo mėn.

Strateginiam tikslui gyvendinti parengta programa „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“.



2.3.1. PROGRAMA „VISUOMENĖS INFORMACINIS APRŪPINIMAS IR VIEŠOSIOS INFORMACIJOS SKLAIDA“ (KODAS 03-03)


Programos tikslai:

siekti vartotojams teikiamų paslaugų bibliotekose geros kokybės; skatinti lietuvių literatūros kūrimą ir sklaidą, puoselėti knygos meną; kurti gyvybingą informacinę erdvę, skatinant visuomenės kritin mastymą ir atsakingą žiniasklaidą.

Programos tikslams įgyvendinti 2015 metais atlikti svarbiausi darbai ir jais pasiekti rezultatai:

Bibliotekos. 2015 metais buvo gerinamos sąlygos Lietuvos gyventojams naudotis bibliotekų teikiamomis paslaugomis bei informacija, sigyta naujų dokumentų, kuriais aprūpinta 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų ir 5 apskričių viešosios bibliotekos, plėtojamos bibliotekininkų kompetencijos, atnaujinta gyventojų mokymams ir viešai interneto prieigai skirta ranga, gyvendinti gyventojų informacinio raštingumo projektai ir programos (2015 m. viešosiose bibliotekose apmokytų gyventojų skaičius sudarė 19 657 vnt., tai 42 proc. daugiau nei 2014 m. kai buvo apmokyti 13 888 žmonės). Apskričių viešosios bibliotekos aktyviai vykdė regioninę veiklą, teikė konsultacijas aptarnaujamos teritorijos bibliotekų darbuotojams.

Bibliotekų aprūpinimas informacija ir dokumentais. 2015 m. viešosioms bibliotekoms dokumentams sigyti buvo skirta 1 692 160 eurų, duomenų bazių prenumeratai – 113 000 eurų. Už skirtas valstybės biudžeto lėšas viešųjų bibliotekų fondai papildyti 54 792 pavadinimų, 230 383 fizinių vienetų spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais bei kitais dokumentais. Vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui 2015 m. skirta suma siekė 0,58 euro, tokia pat suma buvo skirta ir 2014 metais (žr. 2 pav.).

2 pav. Vieno gyventojo informaciniam apr pinimui skiriama lėšų suma

Bibliotekų kompiuterizavimas ir plėtros projektai. 2015 metais buvo gyvendintas investicinis

projektas „Bibliotekų kompiuterizavimas 2015 metaisį, kurio metu atnaujinta kompiuterinė ranga viešosiose bibliotekose, sigyta prieš 7–8 metus (2008–2009 metais) gyvendinant projektą „Bibliotekos

pažangaiį. gyvendinus š projektą 2015 m. buvo atnaujinta gyventojų ir bibliotekininkų mokymams bei viešajai prieigai skirta kompiuterinė ranga ( sigyti 289 nauji kompiuteriai).

Prisidedant prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Bibliotekos pažangai 2į gyvendinimo, Kultūros ministerija organizavo bibliotekų plėtros projektų konkursą, kuriuo buvo siekiama didinti bibliotekų veiklos kokybę ir efektyvumą, skatinant kurti naujas ar tobulinti esamas bibliotekų paslaugas, atitinkančias vietos bendruomenių poreikius ir teikiamas

pasitelkiant informacines ryšių technologijas. 2015 m. pradėti gyvendinti 32 projektai, kuriems paskirstyta 115 848 eurų. Šie projektai yra tęstiniai, jie bus gyvendinami ir 2016 metais. Daugelis

0,5

0,56

0,58 0,58

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Vie o gyve tojo i for aci ia aprūpi i ui skiria a lėšų suma (eurai)


projekte dalyvavusių bibliotekų sigijo reikiamos rangos, organizavo reikalingus mokymus bibliotekininkams dirbti su naujomis priemonėmis (3D projektavimas, inovatyvios el. paslaugos, išmanieji renginiai).

gyvendinus bibliotekų kompiuterizavimo ir plėtros projektus didžiausią naudą gavo visuomenė –

pagerėjo esamų bibliotekos funkcijų sisavinimo sąlygos, taip pat atsirado galimybės naudotis naujomis bibliotekų teikiamomis paslaugomis.

Premijos bibliotekininkystės srityje. 2015 m. Kultūros ministerija už reikšmingiausius 2014 metų darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus teikė premijas metų geriausiam bibliotekininkui bei metų geriausiam bibliotekos vadovui. Siekiant vertinti bibliotekininkų, bibliografų ir knygotyrininkų penkerių paskutinių metų nuopelnus Lietuvos kultūrai ir paskatinti juos aktyvesnei profesinei bei mokslinei veiklai, Kultūros ministerija teikė premiją už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimas. gyvendinant Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politiką, 2015 m. buvo patvirtinta Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programa, kurioje nustatyti bendrieji virtualios kultūros paveldo erdvės vystymo principai bei jos gyvendinimo priemonių 2016–2018 metų planas. Programa siekiama pasinaudojant informacinių ryšių technologijų galimybėmis vystyti tvarią virtualią kultūros paveldo erdvę, skirtą didinti Lietuvos gyventojų kokybišką užimtumą, ugdyti jų kultūrines kompetencijas ir

kūrybingumą, stiprinti tapatumą ir pilietiškumą, užtikrinant kultūros paveldo pagrindu kuriamų elektroninių paslaugų ir produktų vairovę, jų prieinamumą bei ilgalaik išsaugojimą.

2015 metais šalies atminties institucijose buvo suskaitmeninta daugiau nei 87 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš viso skaitmeninėse saugyklose saugoma per 897 tūkst. skaitmenintų objektų, kurių 83 proc. yra prieinami gyventojams, iš jų – 315 tūkst. portale www.epaveldas.lt.

Europeana. Siekiant užtikrinti kryptingą šalies kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Europos kultūros paveldo erdvėje, skaitmenintas turinys iš Lietuvos atminties institucijų yra teikiamas Europos skaitmeninę biblioteką Europeana (http://www.europeana.eu/portal/). Iš viso Europeana prieinamų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų iš Lietuvos skaičius sudaro daugiau nei 159 tūkst. skaitmenintų objektų2

.

Literatūros sklaida, leidyba. Skatinant lietuvių literatūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje 2015 m.

buvo pasirašytas susitarimų protokolas su Leipcigo knygų muge dėl Lietuvos kaip teminės šalies dalyvavimo 2017 metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje bei keturšalė (kartu su Latvijos ir Estijos

Kultūros ministerijomis) sutartis su Londono knygų muge dėl Baltijos šalių dalyvavimo tarptautinėje Londono knygų mugėje 2018 metais. Rengiantis dalyvavimui šiose knygų mugėse suintensyvėjo bendradarbiavimas su vokiečiakalbiais bei britų leidėjais, literatūros vertėjais bei ekspertais – 2015 m.

vyko svarbūs Vokietijos, Austrijos ir Jungtinės Karalystės knygų leidėjų ir literatūros organizacijų atstovų vizitai Lietuvą, kurių metu leidėjai buvo supažindinti su šiuolaikine lietuvių literatūra, autoriais, literatūros vertėjais vokiečių bei anglų kalbas, Lietuvos leidėjais, literatūros festivalių organizatoriais ir literatūrinės periodikos leidėjais. Šiais vizitais buvo siekiama paskatinti lietuvių literatūros vertimus ir leidybą vokiečiakalbėse šalyse bei Jungtinėje Karalystėje. 2015 m. buvo

pasirašytos 5 sutartys dėl lietuvių literatūros kūrinių vertimo anglų ir vokiečių kalbas (dviejomis sutartimis daugiau nei 2014 metais).

Knygų mugės. Siekiant sudaryti galimybes Lietuvos visuomenei ir užsienio svečiams susipažinti su svarbiausiomis literatūros ir knygos kultūros aktualijomis, paskatinti naudotis inovatyviomis bibliotekų ir muziejų paslaugomis, ugdyti vaikų ir jaunimo kultūrinę savimonę, kasmet organizuojamas didžiausias ir svarbiausias knygos sektoriaus renginys Lietuvoje – Vilniaus knygų mugė. 2015 m. Vilniaus knygų mugės lankytojams buvo pasiūlyta 402 renginių kultūrinė programa. 2015 m. Vilniaus knygų mugė pritraukė 300 dalyvių iš skirtingų pasaulio valstybių (Lietuva, Latvija, Baltarusija, Rusija,

Lenkija, Vokietija, Omanas, Ukraina, Švedija, Japonija) bei daugiau nei 66 tūkst. lankytojų – daugiausia

per paskutinius šešerius metus (žr. 3 pav.).

2 2015 m. lapkričio 19 d. duomenimis.

http://www.europeana.eu/portal/


3 pav. Vilniaus knygų mugės lankytojų dinamika

2015 m. Lietuva dalyvavo XIX Krokuvos knygų mugėje garbės viešnios teisėmis – tai buvo

kompleksinės Lietuvos kultūros pristatymo Krokuvoje programos dalis. Mugės metu buvo surengta net 10 renginių, kuriuose apsilankė 300 žiūrovų, vyko susitikimai su lietuvių autoriais. Taip pat 2015 m.

dalyvauta tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje bei tarptautinėse Leipcigo ir Londono knygų mugėse – taip pradėtas pasirengimas dalyvauti Lietuvos kaip teminės šalies pristatymui tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje 2017 metais bei Baltijos šalių pristatymui tarptautinėje Londono knygų mugėje 2018 metais.

Premijos. Siekiant paskatinti geriausiai dirbančius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertėjus, vertinti lietuvių literatūros vertėjų darbą ir indėl tarptautinius kultūros mainus bei Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, vertinti naujausią lietuvių poetinę kūrybą ir paskatinti lietuvių poezijos kūrėjus, 2015 m. teiktos šios premijos: Metų vertėjo krėslo premija, Šv. Jeronimo premija, Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijos bei Martyno Mažvydo premija, vertinant geriausius tyrimų pasiekimus lietuvių literatūros, kalbos istorijos, kultūros bei knygotyros srityse. Taip pat bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, teiktos 7 premijos (viena Metų premija ir šešios premijos skirtingose teminėse grupėse) Gražiausių 2015 metų knygų konkurso nugalėtojams.

Visuomenės informavimo politika. Siekiant gerinti visuomenės informacin raštingumą, gyvendinta Kultūros rėmimo fondo finansuojama speciali priemonė „ gyvendinti visuomenės

informavimo priemonių naudojimo raštingumo ugdymo skatinimo priemones, siekiant didinti visuomenės gebėjimus kritiškai vertinti ir analizuoti informacijąį. Iš 2015 metais pateiktų 73 paraiškų buvo atrinkta ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis suteiktas finansavimas 25 projektams, kuriems iš viso skirta 86 886 eurų. Finansuota 13 projektų, prisidedančių prie jaunimo, vyresnio amžiaus bei socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausančių žmonių medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų vystymo, 7 projektai ugdantys visuomenės gebėjimus kritiškai analizuoti ir vertinti žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją bei 6 projektai, skatinantys kritin mąstymą, patriotin bei pilietin ugdymą. Iš viso 2015 m. projektuose, skirtuose ugdyti visuomenės gebėjimus naudotis tradicinėmis ir naujomis žiniasklaidos priemonėmis, dalyvavo 750 asmenys.

Teisės aktai. Siekiant pritaikyti visuomenės informavimo teisin reguliavimą informacinio karo sąlygoms ir efektyviai kovoti su pasikeitusios geopolitinės situacijos keliamais iššūkiais, 2015 m. priimti Visuomenės informavimo statymo pakeitimai, kurie nustato Lietuvos radijo ir televizijos

komisijai pareigą vykdyti efektyvią informacinės erdvės stebėseną, draudžiamos informacijos kontrolę bei imtis savalaikių poveikio priemonių, kurios leistų reaguoti Lietuvos valstybingumui bei konstitucinėms vertybėms grėsmę keliančios informacijos skleidimą. Taip pat pažymėtina, kad siekiant užtikrinti visišką ir tinkamą televizijos žiūrovų interesų apsaugą, Visuomenės informavimo statymo 39 straipsnio pakeitimu buvo patikslintos taisyklės bei standartai reklamos reglamentavimui televizijoje.

2015 m. parengtas Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas, kuriuo keičiami valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatai. Naujuose nuostatuose numatytos remiamų programų finansavimo proporcijos, reikalavimai projektams ir juos teikiantiems

59200

61800

60200

64000 63200

66300

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Vil iaus k ygų ugės la kytojų di a ika v t.


viešosios informacijos rengėjams, taip pat atsiranda naujos programos, pagal kurias daliniam finansavimui gauti paraiškas bus galima teikti ir visuomenės informavimo saugumo bei medijų raštingumo ugdymo projektų kategorijose.

Premijos. 2015 m. Kultūros ministerija teikė 3 premijas už reikšmingiausius ir profesionaliausiai sukurtus publicistinius kūrinius, paskelbtus visuomenės informavimo priemonėse kultūros temomis per 2015 m. bei Bronio Savukyno vardo premiją už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI


Vertinimo

kriterijaus kodas



planas Įvykdyta

Įvykdymo procentas

1 tikslas: Siekti vartotojams teikiamų paslaugų bibliotekose geros kokybės

R-03-03-01-01

Apsilankymų viešosiose bibliotekose, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius (vienetai)

370 000,0 – –

Bibliotekų veiklos suvestiniai statistiniai duomenys

suvestinėje ataskaitoje Kultūros ministerijai pateikiami kovo mėn.

R-03-03-01-02

Virtualių apsilankymų bibliotekų tinklalapiuose, skaičius (tūkst. vnt.)

5 000,0 – –



R-03-03-01-03

Kompiuterizuotų viešųjų bibliotekų dalis (procentai)

95,0 – –



R-03-03-01-04

Gyventojai, kurie

naudojasi su Lietuvos

kultūros paveldu susijusiomis

elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentas) (procentai)

15,0 5,0 33

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta, kadangi

nepaisant didėjančių prieigos prie skaitmeninto kultūros paveldo galimybių, gyventojai vis dar

nepakankamai apie jas

informuojami, o paslaugomis

daugiausiai naudojasi tik tam

tikromis sritimis

besidomintys gyventojai.

R-03-03-01-05

Suskaitmenintų objektų peržiūrų virtualiose kultūros paveldo informacinėse sistemose skaičius (tūkst. vnt.)

120,0 1 095,2 913

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta ženkliai praturtinus skaitmeninto kultūros paveldo informacinę sistemą (šiuo metu joje daugiau nei 315 tūkst. objektų)

1 tikslo 1 uždavinys: Skatinti skaitymą visuomenėje bei gerinti informacijos bibliotekose prieinamumą

P-03-03-01-01-01 Vieno gyventojo

informaciniam 0,55 0,58 105 –


aprūpinimui skirta lėšų suma (eurai)

P-03-03-01-01-02

sigytų naujų dokumentų viešosiose bibliotekose skaičius (dokumentų vnt. 1000 gyventojų) (vienetai)

70,0 – –


suvestinėje ataskaitoje Kultūros ministerijai

pateikiami kovo mėn.

P-03-03-01-01-03

Viešosiose bibliotekose apmokytų gyventojų skaičius (vienetai)

20 000,0 19 657,0 98 −

P-03-03-01-01-04

Finansuotų regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtų leidinių skaičius (pavadinimų skaičius) (vienetai)

150,0 246,0 164

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta dėl Lietuvos aklųjų bibliotekos savanorystės programos plėtros, kuri leido iš dalies sumažinti leidybos kaštus – garsinimo darbas

buvo atliekamas

neatlygintinai.

P-03-03-01-01-05

Viešosios interneto prieigos vietos,

naudojančios 30 Mbps ir spartesn interneto ryš (visų viešųjų interneto prieigų vietų procentais) (procentai)

40,0 43,0 108 −

1 tikslo 2 uždavinys: Skatinti skaitmeninto paveldo prieinamumą ir sklaidą virtualioje erdvėje

P-03-03-01-02-01

„Europeanaį portale

prieinamų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų iš Lietuvos skaičius

(vienetai)

138 742,0 159

047,0 115

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi dėl gytų skaitmeninimo kompetencijų bei aktyvesnio

skaitmeninimo darbo

suskaitmeninta daugiau

objektų nei buvo planuota. 2 tikslas: Skatinti lietuvių literat ros k rim ir sklaid , puoselėti knygos men

R-03-03-02-01

Vilniaus tarptautinės knygų mugės lankytojų skaičius (vienetai)

63 000,0 66 320,0 105 −

R-03-03-02-02

Lankytojų lietuvių literatūros renginiuose užsienio knygų mugėse skaičius (vienetai)

450,0 660,0 147

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi Krokuvos knygų mugėje, kurioje Lietuva projekto „Lietuva

Krokuvoje: kultūros sezonas 2015į rėmuose dalyvavo kaip garbės viešnia, dėl didelio organizatorių palaikymo ir publikos

susidomėjimo surengta daugiau renginių nei planuota ir atitinkamai

sulaukta daugiau renginių lankytojų.

2 tikslo 1 uždavinys: Skatinti lietuvių literatūros kūrėjus, sudaryti sąlygas lietuvių literatūros sklaidai ir knygos meno vystymuisi

P-03-03-02-01-01

Lietuvių literatūros renginių užsienio knygų mugėse skaičius (vienetai)

11,0 17,0 155

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi Krokuvos knygų mugėje, kurioje


Lietuva projekto „Lietuva

Krokuvoje: kultūros sezonas 2015į rėmuose dalyvavo kaip garbės viešnia, dėl didelio organizatorių palaikymo ir publikos

susidomėjimo surengta daugiau renginių nei planuota.

P-03-03-02-01-02

Pasiektų susitarimų dėl lietuvių literatūros vertimų anglų ir vokiečių kalbas skaičiaus augimas, lyginant su

praėjusiais metais (procentai)

50,0 66,0 132

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi 2015 metais vykę Jungtinės Karalystės,

Vokietijos ir Austrijos

leidėjų vizitai Lietuvą turėjo takos spartesniam susitarimų

skaičiaus dėl vertimų augimui.

3 tikslas: Kurti gyvybing informacinę erdvę, skatinant visuomenės kritinį mastym ir atsaking žiniasklaid

R-03-03-03-01

Laikraščių ir žurnalų tiražo skaičiaus didėjimas, lyginant su praėjusiais metais (procentai)

3,0 -26,39 –

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl išaugusio elektroninių laikraščių ir žurnalų prenumeratų skaičiaus, dėl ko, tikėtina, sumažėjo popierinių laikraščių bei žurnalų tiražas**.

Nuo 2012 m. vidutinis

deklaruotas tiražas sumažėjo 2 mln. vnt.

3 tikslo 1 uždavinys: Užtikrinti visuomenės informavimo politikos įgyvendinimo efektyvumą ir veiksmingumą

P-03-03-03-01-01

Surengtų seminarų ir konferencijų skaičius (vienetai)

2,0 2,0 100 −

* Kriterijaus viršijimo arba nepasiekimo priežastys aiškinamos tik tuo atveju, kai pasiekta reikšmė yra 10 proc. didesnė arba mažesnė už planuotą. ** Dalis laikraščių ir žurnalų leidėjų Kultūros ministerijai neteikia informacijos apie tiražą (nesilaiko kultūros ministro patvirtinto Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose

nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašo), nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse laikraščių ir žurnalų leidėjams nėra numatytos sankcijos už minėto tvarkos aprašo nuostatų nesilaikymą. PROGRAMOS ASIGNAVIM2 PANAUDOJIMAS


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai, eurai

Panaudoti

asignavimai, eurai


procentas


Iš viso asignavimų programai (1+2) 8186521 8150021 99 –


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 8186521 8150021 99 –


– – – –



– – – –


125558 92150 73

Nepanaudoti pavaldžių staigų pajamų mokų

likučiai, kurie persikelia 2016 metus.

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams gyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

– – – –



PRIEINAMUMAS IR DALYVAVIMAS: skatinti kult ros prieinamum įvairioms visuomenės grupėms ir jų dalyvavim kult roje puoselėjant kult ros tradicijas bei kult rinės raiškos įvairovę.

Viena esminių kultūros ir meno institucijų funkcijų yra skleisti kultūrą visoje Lietuvoje, kurti patrauklią, pažinimo džiaugsmą teikiančią aplinką, kultūriškai šviesti visuomenę, ugdyti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą savimi, skatinti didžiuotis savo šalies kultūros paveldu, gyvąja etninės kultūros tradicija ir kūryba.

Strateginio tikslo gyvendinimui ypač svarbus Kultūros rėmimo fondas – pagrindinis Lietuvos

kultūros ir meno projektų finansavimo mechanizmas. Kultūros rėmimo fondas remia architektūros, cirko, dailės, fotografijos, kino, muziejų, kultūros paveldo, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, tautodailės, teatro meno ir mėgėjų meno projektus, reikšmingai prisidedančius prie kultūros ir meno plėtros, sklaidos, prieinamumo, atvirumo bei atsinaujinimo visuose šalies regionuose.

Strateginis tikslas apima LR Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 kultūros ministrui pavestas šias valdymo sritis – kultūrinė edukacija; profesionalusis menas; nacionalinės kultūros sklaida užsienyje; kultūros paveldas, etninė kultūra, mėgėjų meninė veikla; tautinių mažumų politikos koordinavimas.

Strateginio tikslo gyvendinimą 2015 metais matuoja šie efekto vertinimo kriterijai:

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas

2015 metų efekto vertinimo kriterijaus reikšmė Nepasiektų arba viršytų efekto vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

Planuota Įvykdyta

E-04-01 Dalyvių meno mėgėjų kolektyvuose skaičiaus didėjimas (proc.) 1 1,2

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, tačiau yra šiek tiek mažesnė nei 2014 m. (1,3 proc.)*, kuomet vyko Dainų šventė ir buvo pritraukta daugiau

dalyvių.

E-04-02

Visuomenės narių, kurie linkę dalyvauti vykdant kultūrinę meninę veiklą, dalis (proc.)

– –


atliekamas kas trejus metus (bus

atliekamas 2017 m.).

E-04-03 Kultūros produkcijos/paslaugų vartojimo lygis (proc.)

– –


atliekamas kas trejus metus (bus

atliekamas 2017 m.).

*2014 m. ataskaitoje įsivėlė techninė klaida, vertinimo kriterijaus reikšmė yra ne 0,3, bet 1,3.


Strateginiam tikslui gyvendinti parengtos šios programos:

1. „Kultūros prieinamumo visoje Lietuvoje didinimas ir visuomenės dalyvavimo kultūroje skatinimas“;

2. „Kultūros rėmimo fondas“.

Toliau pateikiama informacija apie šių programų gyvendinimą 2015 metais.

2.4.1. PROGRAMA „KULTŪROS PRIEINAMUMO VISOJE LIETUVOJE DIDINIMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO KULTŪROJE SKATINIMAS“ (KODAS 04-03)


Programos tikslas – spartinti tolygią kultūros sklaidą ir kūrybiškumą regionuose, sukurti kultūra gr stos ekonomikos plėtrą, stiprinti regionų savitumą ir kūrybingai j panaudoti.

Programos tikslui įgyvendinti 2015 metais atlikti svarbiausi darbai ir jais pasiekti rezultatai:

Kultūra regionuose. 2015 m. buvo toliau gyvendinama Regionų kultūros plėtros 2012−2020 m. programa, kurioje nustatytos regionų kultūros plėtros prioritetinės kryptys, siekiam sudaryti sąlygas kultūros prieinamumui ir sklaidai, didinti regionų patrauklumą vietos bendruomenėms, investuotojams,

turizmui. Parengtas ir kultūros ministro sakymu patvirtintas Etninės kultūros plėtros 2015–2017 metų veiksmų planas, numatyti pagrindiniai tikslai: siekti nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo bei

etninės kultūros tradicijų tęstinumo; siekti Lietuvos etnografinių regionų istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, didinti jų svarbą.

2015 m. buvo paskelbti etnografinių regionų metais. Etnografinių regionų metų veiksmų plane

numatytomis iniciatyvomis siekta pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui. Vyko etnografinių regionų metų renginiai. Inicijuotas naujas projektas – etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šokaį. Siekiant išsaugoti gyvuojančius, vertingus, unikalius tradicinės kultūros reiškinius, kartu su savivaldybėmis, nacionaliniais, regioniniais parkais surengta konkursinė apžiūra „Tradicija šiandienį. Apžiūrai pristatyti 37 renginiai. Juos rengė 20 savivaldybių, 2 nacionaliniai parkai.

Renginiuose dalyvavo 7200 asmenų. Vaikų ir jaunimo edukacija. 2015 m. buvo tęsiama prioritetinė − Kultūros edukacijos sritis −

Vaikams ir jaunimui skirti kultūros bei kultūrinės edukacijos projektai, meno renginiai, kuriuose dalyvauja vaikai ir jaunimas. Priemonės tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, meninių ir bendrųjų gūdžių ugdymą, dalyvavimą kultūrinėje raiškoje. Skatinant vaikų ir jaunimo kūrybingumą, finansuoti 94 projektai. Jų gyvendinimui skirta 434 430 eurų. 2015 m. projektai vykdyti didžiuosiuose miestuose (25 projektai), tačiau pastebėtas suaktyvėjimas ir regionuose, mažuose miesteliuose, 46 proc.

vykdytų projektų (43 iš 94) veiklos vyko ne Vilniuje. Vykdant kultūrinės edukacijos projektus, didelis

dėmesys skirtas vaikams ir jaunimui iš socialiai pažeidžiamų grupių, patiriančių kultūrinę ir socialinę atskirt , daugiau dėmesio skirta vyresnio amžiaus vaikams (paaugliams).

Iš viso kultūrinės edukacijos veiklas, finansuotas Kultūros rėmimo fondo lėšomis, traukta 194

067 vaikų ir jaunimo – tai aktyviai dirbtuvėse, stovyklose, seminaruose ir kitokių formų užsiėmimuose kaip kūrėjai ir dalyviai sijungę asmenys.

Lietuvos kultūros sostinė. 2015 m. buvo vykdomas tęstinis projektas „Lietuvos kultūros sostinėį.

Lietuvos kultūros sostine 2015 m. tapo Žagarė (Joniškio raj.). Projekto gyvendinimo metu Žagarėje apsilankė virš 200 000 lankytojų (2014 m. – 45 732), iš jų 17 200 ne galiųjų (2014 m. – 3 933), 50 000

senjorų (2014 m. – 11 433). Surengti 273 renginiai, vyko 9 tarptautiniai festivaliai, pravestos 292

pažintinės ekskursijos. Vykdant projektą, ypatingas dėmesys 2015 m. skirtas kultūros edukacinių programų vykdymui. Jose dalyvavo 31 672 vaikai ir jaunimas, 55 427 darbingo amžiaus asmenys,

39 590 senjorų. Projekto gyvendinimo metu 84 vietos gyventojai sitraukė savanorystės veiklas – dirbo

gidais ir vertėjais, globojo atvykstančias grupes, talkininkavo gyvendinant edukacines programas ir t.t. Projekto uždaviniai – skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą kultūrų pažinimo procese, sudarant sąlygas bendrauti, keistis patirtimi, mokytis vieniems iš kitų, atsakingai kurti, buvo sėkmingai gyvendinti.


Organizuotas konkursas ir išrinktos būsimosios Lietuvos kultūros sostinės – 2016 m. Lietuvos

kultūros sostine paskelbta Telšių rajono savivaldybė.

Menas žmogaus gerovei. 2015 m. buvo tęsiama Teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai ir socialinei gerovei priemonė. 2015 m. šios priemonės gyvendinimą rėmė Lietuvos kultūros taryba. Siekiant sudaryti palankias sąlygas stiprinti meno poveik sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims, gerinti žmonių gyvenimo kokybę, Lietuvos kultūros taryba iš pateiktų 193 paraiškų, finansavo 30 projektų už 144 810 eurų. gyvendinti vairūs projektai (spektakliai, stovyklos, terapinių užsiėmimų ciklai, kūrybinės dirbtuvės ir t.t.), didinantys socialinės, kultūrinės bei sveikatos sričių sanglaudą: organizuota kūrybinė edukacinė stovykla žmonėms su regos negalia, kurioje dalyvavo 50 asmenų; projekto, skirto ne galiesiems, senjorams ir jų šeimos nariams „Esame draugeį metu organizuoti 8

renginiai pensionatuose, globos namuose, bažnyčiose, kur apsilankė iš viso 4500 lankytojų, iš jų 2800 –

ne galieji; surengtos dailės ir fotografijos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo 100 ne galiųjų asmenų ir 140 vaikų. Daugiausiai projektų buvo skirti konkrečioms tikslinėms grupėms: sergantiems vaikams, regos sutrikimų turintiems asmenims, vairaus pobūdžio smurtą patyrusiems vaikams ir moterims.

Projektų veiklos vyko tiek didesniuose Lietuvos miestuose, tiek ir miesteliuose bei kaimuose. Dainų švenčių tradicija. 2015 m. parengta tarpinstitucinė Dainų švenčių tradicijos tęstinumo

2016–2018 metų programa, nustatyta pasirengimo ir vadovavimo dainų šventėms tvarka. gyvendinant „Kultūros prieinamumo visoje Lietuvoje didinimo ir visuomenės dalyvavimo kultūroje skatinimo programąį, 2015 m. buvo toliau vykdoma tęstinė Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo programa. Vykdant šią programą, siekiama užtikrinti šios tradicijos valstybinę apsaugą, periodiškumą ir tęstinumą.

Premijos. 2015 m. buvo teikta premija geriausiam metų kultūros centrui, paskirtos premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, už geriausiai parengtus ir gyvendintus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus, už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose, taip pat teikta valstybinė J. Basanavičiaus premija. Siekiant optimizuoti Kultūros ministerijos premijas, pakeisti

Geriausio metų kultūros centro premijų nuostatai, sumažinant premijų skaičių ir padidinant jų vertę. Teisės aktai. Parengta teisėkūros iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl nacionalinio

kultūros centro steigimo ir jo funkcijų nustatymo. Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio

komiteto sutikimas Lietuvos liaudies kultūros centrą pervadinti Lietuvos nacionaliniu kultūros centru bei nustatyti jo funkcijas. steigiant nacionalin kultūros centrą, siekiama sukurti kultūros centrų tinklą, analogišką bibliotekų bei muziejų tinklams, kuris sujungtų nacionalines, respublikines, regionines bei savivaldybių staigas vieną sistemą.

Parengta Kultūros centrų statymo nauja redakcija. Šio teisės akto tikslas – siekiant stiprinti ir

koordinuoti valstybės kultūros politikos gyvendinimą kultūros centruose, sudaryti teisines prielaidas valstybės ir savivaldybių kultūros centrų klasifikavimo, funkcijų bei tinklo sistemos sukūrimui, kultūros paslaugų, teikiamų regionuose, prieinamumo gerinimui.

2015 m. pradėta rengti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų statymo, kuris nustato

bendrus lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, etninės kultūros apsaugos ir tęstinumo, plėtros bei turtinimo priemones ir sąlygas, nauja redakcija. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI


Vertinimo

kriterijaus kodas



planas Įvykdyta

Įvykdymo procentas

1 tikslas: Spartinti tolygi kult ros sklaid ir k rybiškum regionuose, stiprinti regionų savitum ir k rybingai jį panaudoti

R-04-03-01-01

Dalyvių regioniniuose mėgėjų meno renginiuose skaičius

50 000,0 50 000,0 100 –


R-04-03-01-02

Kultūrinėse veiklose dalyvaujančių gyventojų dalis mažuose miesteliuose ir kaimuose

(procentai)

– – –


Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas atliekamas

kas trejus metus (bus atliekamas

2017 m.).

1 tikslo 1 uždavinys: Sudaryti sąlygas regionų kultūros vystymuisi kaip sudėtinei darnios regionų plėtros daliai

P-04-03-01-01-01

Dalyvaujančių „Lietuvos kultūros sostinėį renginiuose

dalyvių skaičius (vienetai)

30 000,0 200 000,0 600

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi pirmą kartą projektą „Lietuvos kultūros sostinėį gyvendino Žagarės regioninis parkas, nebuvo

tikėtasi, kad projekto renginiai

sukurs tokią pridedamąją vertę. Daugelis renginių buvo nemokami, juose galėjo be apribojimų dalyvauti socialinės atskirties grupių gyventojai –

bedarbiai, daugiavaikės ir mažas pajamas turinčios šeimos,

moksleiviai, studentai ir kt.,

todėl renginiai pritraukė didel dalyvių skaičių.

P-04-03-01-01-02

Lietuvos liaudies

kultūros centro surengtų seminarų ir renginių skaičius (vienetai)

45,0 45,0 100 –



Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

eurai

Panaudoti

asignavimai,

eurai


procentas






– – – –


– – – –


140495 67098 48

Nepanaudotas pavaldžios staigos Lietuvos liaudies

kultūros centras pajamų mokų likutis, kuris

persikelia 2016 metus.


2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos

finansinė parama projektams gyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

– – – –


2.4.2. PROGRAMA „KULTŪROS RĖMIMO FONDAS“ (KODAS 04-05)


Programos tikslas – skatinti kultūros ir meno plėtrą bei sklaidą.

Kultūros plėtra ir sklaida skatina plačiosios visuomenės dalyvavimą kultūros procese, kūrybiškumą, jos atvirumą bei užtikrina kultūros ir meno prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms.

Kultūros rėmimo fondo programa skirta gyvendinti Lietuvos kultūros tarybos statymą, Kultūros rėmimo fondo statymą ir kultūros ministro patvirtintas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires (toliau – KRF Gairės). Programos gyvendinimas reikšmingai prisideda prie

kultūros prieinamumo didinimo, ypač regionuose, tai instrumentas, skatinantis vairių visuomenės socialinių grupių atstovų: vaikų ir jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, ne galiųjų ir kt. dalyvavimą kultūrinėje veikloje ir domėjimąsi kultūra. 2015 m. ,,Kultūros rėmimo fondasį programoje išskirtos 5

prioritetinės sritys: vaikų ir jaunimo kultūrinis ugdymas, kultūra regionuose, kultūros prieinamumo didinimas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, kultūros produktų ir paslaugų inovacijos, kultūros tapatumas, lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimas. Iš viso Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuotos 25 priemonės, kurių gyvendinimas prisidėjo prie kitų Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano programų gyvendinimo.

Programos tikslui įgyvendinti 2015 metais atlikti svarbiausi darbai ir jais pasiekti rezultatai:

Vykdant projektinę veiklą prisidėta prie programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje, autorių ir gretutinių teisių apsauga, kūrybinių industrijų plėtra“ gyvendinimo.

Sudarytos sąlygos profesionaliojo meno plėtrai ir vairovei šalyje, sukurti 423 nauji profesionalaus scenos meno kūriniai – nauji spektakliai, parengtos naujos koncertinės programos, paremti projektai,

skatinantys scenos meno kūrinių sukūrimą – užsakyta sukurti 30 naujų dramos ir muzikos kūrinių. Taip

pat paremtas 230 naujų profesionaliųjų vizualiųjų menų produktų (dailės, fotografijos ir kt.) sukūrimas –

inicijuotos ir rengtos šiuolaikinio vizualaus meno parodos, kūrybos pristatymai, išleisti katalogai. gyvendindama vairioms kultūros ir meno sritims skirtas veiklas 2015 m. Lietuvos kultūros

taryba finansavo 46 fotografijos srities projektus. Jų gyvendinimui buvo skirta 246 500,00 eurų.

Siekiant pristatyti fotografijos meną, buvo rengiamos parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės, organizuojami fotografijos konkursai ir kt. Organizuotus renginius aplankė 59 597 lankytojai (iš jų 6500 Vilniuje, 19 647 kitose Lietuvos vietovėse ir 33 450 užsienyje). Prie projektų organizavimo prisidėjo 475 asmenys (projekte dalyvavę kūrėjai, atlikėjai, organizatoriai, savanoriai).

2015 m. Lietuvos kultūros taryba finansavo 143 dailės srities projektus. Jų gyvendinimui skirta

735 920,00 eurų. Organizuotus renginius aplankė 747 715 lankytojų (iš jų 385 563 Vilniuje, 165 548

kitose Lietuvos vietovėse ir 196 604 užsienyje). Prie projektų gyvendinimo prisidėjo 3000 asmenų (projekte dalyvavę kūrėjai, atlikėjai, organizatoriai, savanoriai).

Šokio srityje 2015 m. vykdyta 30 projektų, iš kurių 21 veikla vyko Lietuvos miestuose ir

regionuose, 6 projektai buvo vykdomi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o 3 projektų veiklos buvo orientuotos tik veiklą užsienyje. 2015 m. vykdyti vairų žanrų šokio projektai: baleto, šokio spektakliai vaikams, šiuolaikinio šokio, urbanistinio šokio ir kt.

Siekiant visuomenei pristatyti, skleisti ir populiarinti aukšto meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių meną renginiuose, finansuota 18 Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių renginių: Europos šalių kino forumas „Scanorama“, Kristupo vasaros festivalis, Pažaislio muzikos festivalis, tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokisį ir kt.


Siekiant plėtoti Lietuvos kūrybines industrijas, pristatyti jų pasiekimus šalyje ir užsienyje, paskatintas kūrybinių industrijų veiklos tarptautiškumas bei kūrybos produktų eksportas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, ženkliai išaugo renginių skaičius: paremta 50 kūrybinių industrijų renginių šalyje ir 33 Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų pristatymai užsienyje.

Trečius metus iš eilės sėkmingai vykdyta užsienio menininkų rezidencijų programa Lietuvoje, skatinanti Lietuvos meninės erdvės atvirumą bei naujų meno formų paiešką ir sklaidą. Programos gyvendinime sėkmingai dalyvavo 181 kūrėjas iš Lietuvos ir užsienio.

Vykdant projektinę veiklą prisidėta prie programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“ gyvendinimo.

Užtikrinta Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieška ir grąžinimas Lietuvą. gyvendinti 7 Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieškos, identifikavimo ir sugrąžinimo projektai, prie kurių prisidėjo ir užsienyje gyvenantys lietuviai.

Sudarytos sąlygos muziejinės veiklos, muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio

konservavimo, muziejų ekspozicijų atnaujinimo bei pritaikymo vaikams ir jaunimui projektų gyvendinimui. 2015 m. Lietuvos muziejai gyvendino 30 muziejinių vertybių restauravimo ir

prevencinio konservavimo projektų. gyvendinus projektus, išsaugoti unikalūs kultūros paveldo eksponatai, užtikrinta jų sauga ir išlikimas bei populiarinimas ekspozicijose, didinant muziejų rinkinių prieinamumą visuomenei bei ekspozicijų patrauklumą.

Siekiant atnaujinti muziejų ekspozicijas, diegti naujus kūrybinius ir technologinius sprendimus,

2015 m. Lietuvos kultūros fondo lėšomis muziejinės veiklos projektams gyvendinti skirta 580 084 eurų.

gyvendinant projektus atnaujintos ir/ar rengtos 27 ekspozicijos, pritaikant jas vairioms socialinėms grupėms, diegti inovatyvūs kūrybiniai sprendimai, programos ir metodai. Atnaujintos ir/ar rengtos ekspozicijos sulaukė 8527 lankytojų: 5172 jų apsilankė Vilniuje, 3355 – kitose Lietuvos vietose.

Vykdant projektinę veiklą prisidėta prie programos „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“ gyvendinimo.

Sudarytos sąlygos lietuvių kalba kuriamos grožinės, humanitarinės, mokslinės literatūros leidybai, finansuota 97 leidinių leidyba. Siekiant paremti literatūros leidybą žmonėms su regos negalia, buvo

finansuoti 35 akliesiems skirti leidiniai.

Organizavus Užsienio literatūros vertimų projektų finansavimo konkursą, finansuotas 41projektas, skirtas supažindinti visuomenę su meninę ir kultūrinę vertę turinčiais užsienio literatūros vertimais.

2015 m. daug dėmesio skirta skaitymo skatinimo iniciatyvoms, skirtoms vaikams ir jaunimui, siekiant didinti skaitymo svarbą jauno amžiaus asmenų tarpe, ugdyti skaitymo gūdžius ir kompetencijas. Populiarinant skaitymo skatinimo iniciatyvas, Lietuvos kultūros fondo lėšomis finansuoti 42 skaitymo skatinimo projektai, kuriuose dalyvavo 53 824 asmenys.

Vykdant projektinę veiklą prisidėta prie programos „Kultūros prieinamumo visoje Lietuvoje didinimas ir visuomenės dalyvavimo kultūroje skatinimas“ gyvendinimo.

Mažinant kultūrinę ir socialinę atskirt regionuose, siekta organizuoti daugiau profesionaliojo meno renginių ir kultūrinės veiklos iniciatyvų. Vykdant projektines veiklas, aukščiausios kokybės kultūros produktai pristatyti regionuose. Mažesnių miestų vairių socialinių grupių gyventojams pristatyti vairių žanrų profesionaliojo meno kūriniai (spektakliai, parodos). 2015 m. profesionalaus meno

renginiuose regionuose apsilankė 786 069 gyventojai. Kultūrinėse veiklose dalyvavo 289 506 Lietuvos regionų gyventojai.

Skatinant vaikų ir jaunimo kūrybingumą, finansuoti 94 projektai. Jų gyvendinimui skirta 434 430

eurų. Kultūrinėse veiklose, formuojančiose asmens vertybines nuostatas, ugdančiose komunikacinius,

meninius gebėjimus, kūrybinę saviraišką, dalyvavo 194 067 vaikų ir jaunimo. Pasirenkamos veiklos

formos skatino bendradarbiavimo ir partnerystės ryšius su vairių tipų mokyklomis, profesinio mokymo

staigomis, turinčiomis tokiai veiklai tinkamą bazę, rangą ir kitus resursus. 2015 m. kultūrinės edukacijos projektuose dalyvavo 49471 asmuo, priklausantis socialinės rizikos grupėms.

Siekiant didinti kultūros paslaugų kokybę, iš viso kvalifikaciją tobulino 4561 kultūros darbuotojas. Buvo sudarytos galimybės organizuoti mokymus vairiuose Lietuvos regionuose. Seminaruose dalyvavo visų pagrindinių kultūros sričių atstovai. Kartu su teorinėmis paskaitomis vyko praktiniai užsiėmimai, diskusijos.


PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslo gyvendinimą 2015 metais atspindi programos tikslo ir uždavinių vertinimo kriterijai (rezultato ir produkto) bei jų reikšmės. Toliau pateikiama informacija apie šių vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą 2015 metais.

Vertinimo

kriterijaus kodas



planas Įvykdyta

Įvykdymo

procentas

1 tikslas: Skatinti kult ros ir meno plėtr bei sklaid

R-04-05-01-01

Gyventojų nuomonė apie kultūrinės aplinkos ir paslaugų, skatinančių kultūrinių žmogaus kompetencijų ir kūrybingumo visą jo gyvenimą ugdymą, kokybės pokyčius (gyventojai, manantys,

kad kultūrinės aplinkos ir paslaugų kokybė gerėja) (procentai)

– – –

Vertinimo kriterijaus

reikšmė nebuvo planuota, kadangi Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas



R-04-05-01-02

Visuomenės narių nuomonė apie kultūros prieinamumo padidėjimą (gyventojai, manantys,

kad kultūros prieinamumas didėja) (procentai)

– – –


reikšmė nebuvo planuota, kadangi Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas



R-04-05-01-03

edukacinę veiklą trauktų vaikų ir jaunimo


200 000,0 194 067,0 97 –

R-04-05-01-04

Gyventojų, apsilankiusių profesionalaus meno

renginiuose regionuose,

skaičius (gyventojai)

700 000,0 786 069,0 112 –

R-04-05-01-05

Gyventojų, dalyvavusių kultūros veiklose regionuose, skaičius (gyventojai)

300 000,0 289 506,0 97 –

R-04-05-01-06

Ne galiųjų, dalyvavusių

kultūros ir meno veiklose,

skaičius (asmenys)

6000,0 5753,0 96 –

R-04-05-01-07

Kapinių ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūra ir su šia veikla susijusios informacijos

sklaida, kiekvienais

metais apimant dal visų žinomų tremtinių ir politinių kalinių kapinių bei palaidojimo vietas

žyminčių paminklų (procentai)

13,0 28,0 215


reikšmė viršyta, nes

projektų vykdytojams pavykus inventorizuoti ir

sutvarkyti daugiau kapinių nei planuota, ženkliai padidėjo visų aplankytų žinomų tremtinių kapinių dalis proc.


R-04-05-01-08

Vaikų ir jaunimo, dalyvavusių kultūros ir meno veiklose, skaičius (asmenys)

15 000,0 122 347,0 816


reikšmė viršyta, kadangi ekspertai mažesnėmis valstybės biudžeto lėšų sumomis nusprendė finansavimą skirti didesniam kokybiškų projektų skaičiui. Tai sąlygojo didesn vaikų ir jaunimo dalyvavusių kultūros ir meno veiklose skaičių.

R-04-05-01-09

Asmenų, dalyvavusių lietuvių kalbos populiarinimą ir pilietin sąmoningumą skatinančiose iniciatyvose, skaičius (asmenys)

20 000,0 10 500,0 53


reikšmė nepasiekta, kadangi kriterijus

skaičiuojamas pirmus metus, todėl sudėtinga buvo prognozuoti vertinimo

kriterijaus reikšmę. 1 tikslo 1 uždavinys: Užtikrinti veiklų, skirtų įvairioms kultūros ir meno sritims bei įvairioms visuomenės grupėms, įgyvendinimą

P-04-05-01-01-01

Sukurtų naujų profesionaliųjų vizualiųjų menų produktų skaičius (vienetai)

120,0 230,0 191


reikšmė

viršyta, kadangi ekspertai, vertinę projektų paraiškas,

nusprendė mažesnėmis

valstybės biudžeto lėšų sumomis

finansuoti didesn kokybiškų

projektų skaičių.

P-04-05-01-01-02

Sukurtų naujų profesionalaus scenos

meno kūrinių skaičius (vienetai)

235,0 423,0 180


reikšmė

viršyta, kadangi ekspertai,

vertinę projektų paraiškas, nusprendė mažesnėmis

valstybės biudžeto lėšų sumomis

finansuoti didesn kokybiškų


P-04-05-01-01-03

Naudotojų, susipažinusių su fiksuotais ir

skaitmeniniu būdu paviešintais meno ir kultūros kūriniais, skaičius (vienetai)

400 000,0 3 024

85,0 76


reikšmė nepasiekta. Išanalizavus rodiklius, paaiškėjo, kad vertinimo kriterijaus reikšmė skaičiuota skirtingai, būtina tikslinti skaičiavimo metodiką.

P-04-05-01-01-04

Atnaujintų ir rengtų muziejų ekspozicijų, pritaikant jas vairioms visuomenės socialinėms grupėms (vienetai)

20,0 27,0 135


reikšmė


nusprendė mažesnėmis

valstybės biudžeto lėšų

sumomis

finansuoti didesn


kokybiškų


1 tikslo 2 uždavinys: Užtikrinti Kultūros ministerijos vykdomų programų įgyvendinimą

P-04-05-01-02-01

Skaitymo skatinimo

iniciatyvų dalyvių skaičius (asmenys)

70 000,0 53 824,0 77


reikšmė nėra tiksli, kadangi skaitymo skatinimo

iniciatyvų dalyviai buvo skaičiuojami ir kitų priemonių projektuose.

P-04-05-01-02-02

Tarptautiniuose kultūros ir kūrybinių industrijų renginiuose sudarytų naujų ar/ir pratęstų turimų kontaktų dėl produktų pardavimo skaičius (vienetai)

400,0 500,0 125 –

P-04-05-01-02-03

Surengtų Lietuvos kultūros pristatymo renginių užsienyje skaičius (vienetai)

25,0 20,0 80


reikšmė nepasiekta, nes nebuvo pateikta

pakankamai kokybiškai parengtų paraiškų,

atitinkančių programos reikalavimus.

P-04-05-01-02-04

Lietuvos šiuolaikinės architektūros pristatymui 15-oje Venecijos

architektūros bienalėje 2016 m. konkursui

pateiktų iniciatyvų skaičius (vienetai)

5,0 6,0 120 –

P-04-05-01-02-05

Skaitmeninto kultūros paveldo pagrindu sukurtų elektroninių produktų bei paslaugų vartotojų skaičius (asmenys)

50 000,0 24 572,0 49


reikšmė nepasiekta. Projektų ataskaitos teikiamos iš karto po projekto gyvendinimo, o peržiūrų el. erdvėje skaičius vėliau vis didėja, todėl pateikti preliminarūs duomenys.

P-04-05-01-02-06

Bendrų Lietuvos ir užsienio lietuvių kultūros ir jos sklaidos iniciatyvų skaičius (vienetai)

10,0 6,0 60


reikšmė nepasiekta, nes

projektų vykdytojai pateikė mažai paraiškų atrankos

konkursui ir tarp jų nebuvo pakankamai kokybiškai parengtų paraiškų.

P-04-05-01-02-07

Aplankyta ir

inventorizuota tremtinių kapų (vienetai)

15,0 53,0 353


reikšmė viršyta, nes projekto vykdytojai

pasitaikius palankioms

sąlygoms aplankė daugiau

vietovių ir inventorizavo daugiau kapaviečių.

P-04-05-01-02-08

Sutvarkyta tremtinių kapų ir palaidojimo vietas

žyminčių paminklų 8,0 26,0 325


reikšmė viršyta, nes projekto vykdytojai


(vienetai) pasitaikius palankioms

sąlygoms aplankė daugiau vietovių ir sutvarkė daugiau kapaviečių.

P-04-05-01-02-09

Užsienyje esančių Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių, prie kurių priežiūros, paieškos ar sugrąžinimo prisidėjo užsienyje gyvenantys lietuviai, skaičius (vienetai)

15,0 7,0 47



projektų vykdytojai pateikė mažai paraiškų atrankos konkursui ir tarp jų nebuvo pakankamai kokybiškai parengtų paraiškų.

P-04-05-01-02-10

Lietuvos Respublikos

kultūros atašė kartu su Lietuvos diaspora

surengtų renginių Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo klausimais


2,0 1,0 50



kultūros atašė pateikė tik vieną tokio pobūdžio projektin pasiūlymą.


Lentelėje pateikiama informacija apie programai gyvendinti ataskaitiniais metais patvirtintus ir

panaudotus asignavimus (jeigu per biudžetinius metus asignavimai programai buvo tikslinti, nurodomi

patikslinti asignavimai).

Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

eurai

Panaudoti

asignavimai,

eurai


procentas






– – – –


– – – –


1612063 14933074 92 –



– – – –



S LYGOS: sudaryti s lygas kult ros paslaugų plėtrai

Siekiama atnaujinti ir aktualizuoti Lietuvos kultūros staigų infrastruktūrą, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, sudarant sąlygas plėtoti naujas kultūros paslaugas, užtikrinant efektyvesnę jų sklaidą ir skatinant aktyvesn visuomenės dalyvavimą kultūros veiklose. gyvendinat š tikslą taip pat siekiama sudaryti sąlygas efektyviam kultūros politikos formavimui ir ją gyvendinti. Strateginis tikslas


apima visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 Kultūros ministrui pavestas valdymo sritis: profesionalusis menas; kultūros paveldas, etninė kultūra; kultūrinė edukacija; kitas valdymo sritis ta apimtimi kiek būtina atnaujinti ir plėtoti kultūros staigų infrastruktūrą.


Vertinimo

kriterijaus

kodas


pavadinimas

2015 metų efekto vertinimo kriterijaus reikšmė Nepasiektų arba viršytų efekto vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

Planuota Įvykdyta

E-05-01

Lėšų poreikio kultūros srities investiciniams projektams

tenkinimas (proc.)

8,62 6,52

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta,

kadangi, dėl užtrukusių tarpinstitucinio dokumentų derinimo procedūrų, nepanaudotos ES struktūrinių fondų investicijų lėšos.

Strateginiam tikslui gyvendinti parengta programa „Lietuvos kultūros infrastruktūros modernizavimas, kultūros sistemos finansavimo gerinimas bei kultūros politikos įgyvendinimo administravimas“.


2.5.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS, KULTŪROS SISTEMOS FINANSAVIMO GERINIMAS BEI KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO

ADMINISTRAVIMAS“ (KODAS 05-01)


Programos tikslai:

sudaryti sąlygas efektyviam kultūros politikos formavimui ir jos gyvendinimui; modernizuoti kultūros staigų infrastruktūrą.


rezultatai:

Efektyvus kultūros politikos formavimas ir įgyvendinimas. gyvendinant Kultūros ir meno staigų veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studijos rekomendacijas, 2015 m. buvo pradėtas vykdyti pilotinis projektas – Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros bei meno staigų veiklos vertinimo kriterijų (rodiklių) sąrašo (klasifikatoriaus) testavimas penkiose kultūros ir meno staigose pagal skirtingus sektorius. Tikimasi, kad šios iniciatyvos rezultatas bus unifikuoto, metodiškai

patikimo ir praktiškai patikrinto stebėsenos rodiklių rinkinio diegimas kultūros staigose, leisiančio staigoms efektyviau planuoti veiklą, siekiant duomenų palyginamumo ir veiklos vertinimo

objektyvumo.

Siekiant sumažinti ministerijai teikiamų ataskaitų dėl staigų veiklos turinio bei statistikos skaičių, 2015 m. buvo patvirtinta vieninga ministerijai pavaldžių biudžetinių staigų metinio veiklos plano bei

metinės veiklos ataskaitos forma. Pagal naują formą pavaldžių staigų veiklos planuose nustatomi

staigų metiniai prioritetai bei svarbiausi darbai.

Kultūros ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutart su Kauno technologijos universitetu, siekiant aktyvaus bendradarbiavimo plėtojant ir gyvendinant veiklas kultūros srities tyrimų, ekspertinio vertinimo, mokslo bei studijų srityse, glaudesnio mokslo, studijų ir praktikos sąlyčio bei ekspertinių žinių pritaikymo formuojant kultūros politiką bei gerinant rezultatus orientuotą valdymą. Taip pat

Kultūros ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutart su Vilniaus universitetu, siekiant aktyvaus


bendradarbiavimo rengiant Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros bei meno staigų vartotojų pasitenkinimo kultūros institucijų paslaugomis tyrimo metodiką.

Pasiekus susitarimą su Lietuvos statistikos departamentu, po 7 metų pertraukos, išleistas Lietuvos

kultūros statistikos leidinys „Kultūra 2014į (http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-

katalogas?publication=19818).

Kultūros infrastruktūros plėtra ir ES parama. Kultūros ministerija yra atsakinga už dviejų 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamų priemonių, skirtų kultūros infrastruktūros modernizavimui, gyvendinimą. Kultūros ministerija 2015 m. patvirtino ES fondų investicijų veiksmų programos 2 priemonių gyvendinimo planą visai ministerijos ES 2014–2020 m.

asignavimų sumai, skirtą kultūros infrastruktūros modernizavimo priemonėms „Modernizuoti kultūros infrastruktūrąį ir „Modernizuoti savivaldybių kultūros infrastruktūrąį; taip pat patvirtinti priemonių projektų atrankos kriterijai, kurių pagrindu bus atrenkami projektai ir skiriamas finansavimas.

2015 m. iš viso užbaigti 9 infrastruktūros modernizavimo investicijų projektai, iš kurių 6 savivaldybių projektai: Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato modernizavimas;

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Zarasuose rekonstravimas ir priestato statyba;

Palangos miesto savivaldybės kultūros paskirties pastato rekonstravimas kultūros ir miesto paskirties pastatą, I etapas; Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus pastato kapitalinis remontas ir plėtra; Varėnos kultūros centro kino ir parodų salės pastato rekonstravimas; Švenčionių miesto kultūros centro ir Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato rekonstravimas. Tarp užbaigtų 3 Kultūros ministerijai pavaldžių staigų infrastruktūros modernizavimo investicijų projektų yra šie:

Tautinių bendrijų namų patalpų Vilniuje rekonstravimo II etapas; Klaipėdos dramos teatro pastato Klaipėdoje avarinės būklės likvidavimas ir pastato rekonstravimas; Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje (Delfinų terapijos centro kūrimas – esamo

delfinariumo pastato rekonstrukcija I–II etapai).

Taip pat 2015 m. baigti Valstybės investicijų programos lėšomis finansuoti 2 ilgalaikio turto sigijimo projektai – Lietuvos nacionalinės filharmonijos „Ilgalaikio turto sigijimasį ir Vš Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos „Skaitmeninė kilnojama televizijos stotis (KTS)į.

Pažymėtina, kad 2015 m. balandžio mėnes atidarytas restauruotas ir atnaujintas Palangos gintaro

muziejus, pastatyta moderni Palangos koncertų salė. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI


Vertinimo

kriterijaus kodas



planas Įvykdyta

Įvykdymo procentas

1 tikslas: Sudaryti s lygas efektyviam kult ros politikos formavimui ir jos įgyvendinimui

R-05-01-01-01

Sukurtos ir (ar)

renovuotos kultūros infrastruktūros dalis iš visos renovuotinos

kultūros infrastruktūros (procentai)

7,0 6,0 86

Vertinimo kriterijaus reikšmė pasiekta iš dalies, nes dėl padidėjusių tvarkybos apimčių (pavyzdžiui, esant poreikiui suplanuoti ir vidaus patalpų atnaujinimo darbai) pratęstas dalies objektų projekto gyvendinimo laikotarpis ir jų

pabaigos data nukelta

vėlesniam laikui.


1 tikslo 1 uždavinys: Siekti efektyvaus kultūros politikos įgyvendinimo

P-05-01-01-01-01

Atliktų kultūros srities tyrimų ir vertinimų skaičius (vienetai)

2,0 0,0 0

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų. Veiklos planuojamos vykdyti

2016 m., užbaigus viešuosius pirkimus.

P-05-01-01-01-02 Vidaus auditų skaičius (vienetai)

10,0 7,0 70

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl administracinių priežasčių bei darbuotojų kaitos.

2 tikslas: Modernizuoti kult ros įstaigų infrastrukt r

R-05-01-02-01

gyvendintų investicinių projektų skaičius

(vienetai)

12,0 11,0 92 –

R-05-01-02-01

Pasirašytų projektų finansavimo sutarčių, skirtų kultūros objektų pritaikymui visuomenės poreikiams, sumos dalis

nuo visų 2014–2020 m.

ES struktūrinės paramos lėšų, procentais (procentai)

20,0 0,0 0

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl užsitęsusių priemonių planavimo

dokumentų derinimo su

kitomis institucijomis

procedūrų.

2 tikslo 1 uždavinys: Tęsti kultūros objektų statybą bei esamų rekonstravimą, aprūpinti įstaigas šiuolaikines technologijas atitinkančia įranga

P-05-01-02-01-01

Savivaldybių kultūros staigų lankytojų (žiūrovų,

dalyvių) skaičius

(tūkstančiai žmonių)

11 871,0 0,0 0

Vertinimo kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl užsitęsusių priemonių planavimo

dokumentų derinimo su kitomis institucijomis

procedūrų.

P-05-01-02-01-02

Objektų, kuriuose atlikti tvarkybos darbai

(aktualizuotų kultūros paveldo objektų), skaičius (vienetai)

_ _ _


Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas



P-05-01-02-01-03

Modernizuotų kultūros infrastruktūros objektų skaičius (vienetai)

5,0 3,0 60

Vertinimo kriterijaus reikšmė pasiekta iš dalies, nes dėl

padidėjusių tvarkybos apimčių

(pavyzdžiui, esant poreikiui suplanuoti ir vidaus patalpų atnaujinimo darbai) pratęstas dalies objektų projekto gyvendinimo laikotarpis ir jų

pabaigos data nukelta

vėlesniam laikui. * Kriterijaus viršijimo arba nepasiekimo priežastys aiškinamos tik tuo atveju, kai pasiekta reikšmė yra 10 proc. didesnė arba mažesnė už planuotą.


PROGRAMOS ASIGNAVIM2 PANAUDOJIMAS Lentelėje pateikiama informacija apie programai gyvendinti ataskaitiniais metais patvirtintus ir

panaudotus asignavimus (jeigu per biudžetinius metus asignavimai programai buvo tikslinti, nurodomi patikslinti asignavimai).

Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

eurai

Panaudoti

asignavimai,

eurai


procentas


Iš viso asignavimų programai (1+2)

33698170 26004550 77

Asignavimų nepanaudojimo

priežastys pateiktos žemiau


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 33698170 26004550 77

Nepanaudotos 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšos.

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos 256868 48196 19


1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 7651088 274388 4



– – – –



– – – –



III. TARPINSTITUCINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

Kultūros ministerijos 2015 m. vykdytą veiklą taip pat atskleidžia Kultūros ministerijos dalyvavimas tarpinstitucinių planų, programų ir strategijų (toliau – tarpinstitucin programa) gyvendinime. Šiame skyriuje pateikiama informacija apie Kultūros ministerijos koordinuojamų

tarpinstitucinių programų gyvendinimu 2015 m. pasiektus rezultatus ir panaudotus asignavimus

(apibendrinta informacija apie Kultūros ministerijos ir kitų dalyvaujančių institucijų informacijos apie pasiektus rezultatus ir asignavimų panaudojimą). Taip pat pateikiama informacija apie Kultūros ministerijos 2015 m. dalyvavimą gyvendinant kitų valstyb s institucijų koordinuojamas

tarpinstitucines programas.

. . KULTŪROS MINISTERIJOS KOORDINUOJAMOS TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS

Kultūros ministerija 2015 metais koordinavo 14 tarpinstitucini program :

2014–2020 metų nacionalin s pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūraį

tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Vyriausyb s 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 269;

Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo programa, patvirtinta Vyriausyb s 2014 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 690 (vykdymo metai: 2014–2022);

Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupyst s steigimo 600 metų jubiliejaus min jimo 2009–2017 metų programa, patvirtinta Vyriausyb s 2008 m. rugs jo 10 d. nutarimu Nr. 940;

Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Vyriausyb s 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 686 (vykdymo metai: 2011–2015);

Meno kūr jų socialin s apsaugos programa, patvirtinta Vyriausyb s 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 316 (vykdymo metai: 2012–tęstin );

Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių min jimo veiksmų planas, patvirtintas Vyriausyb s 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1436 (vykdymo metai: 2015);

M g jų meno pl tros 2010–2016 metų strategija, patvirtinta kultūros ministro 2010 m. birželio 22 d. sakymu Nr. V-360;

Etnin s kultūros pl tros 2015–2018 metų veiksmų planas, patvirtintas kultūros ministro 2015 m. liepos 22 d. sakymu Nr. V-500;

Regionų kultūros pl tros 2012–2020 metų programa, patvirtinta kultūros ministro 2011 m. spalio 19 d. sakymu Nr. V-639;

Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programa, patvirtinta kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. sakymu Nr. V-708;

Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programa, patvirtinta kultūros ministro 2015 m. kovo 4 d. sakymu Nr. V-153;

Muziejų pl tros strategin s kryptys 2015–2020 metams, patvirtintos kultūros ministro balandžio 16 d. sakymu Nr. V-247;

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015–2020 metų pl tros kryptys, patvirtintos

kultūros ministro 2015 m. liepos 31 d. sakymu Nr. V-524;


Vilniaus istorinio centro, rašyto UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtin s visuotin s vert s išsaugojimo ir tausojamo naudojimo 2013–2015 metų veiksmų plano priemonių planas, patvirtintas kultūros ministro ir aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 12 d. sakymu Nr. V-754/D1-921;

Informacija apie Meno kūr jų socialin s apsaugos programos vykdymą 2015 metais pateikta 1-ojo

strateginio tikslo Kūrybingumas: skatinti Lietuvos profesionaliojo meno kūrybą, meno ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, plėtoti kūrybines industrijas aprašyme.

Informacija apie Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių min jimo veiksmų plano

vykdymą 2015 metais pateikta 2-ojo strateginio tikslo Atmintis: formuoti bendrą integralią paveldo apsaugos politiką, saugoti valstybinę kalbą aprašyme.

Informacija apie Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programos vykdymą 2015 metais pateikta 3-ojo strateginio tikslo Žinios: užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei aprašyme.

Informacija apie Etnin s kultūros pl tros 2015–2018 metų veiksmų plano, M g jų meno pl tros

2010–2016 metų strategijos, Regionų kultūros pl tros 2012–2020 metų programos vykdymą 2015 metais

pateikta 4-ojo strateginio tikslo Prieinamumas ir dalyvavimas: skatinti kultūros prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms ir jų dalyvavimą kultūroje puoselėjant kultūros tradicijas bei kultūrinės raiškos įvairovę aprašyme.

Informacija apie Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programos vykdymą 2015 metais

pateikta 5-ojo strateginio tikslo Sąlygos: sudaryti sąlygas kultūros paslaugų plėtrai aprašyme. Toliau pateikiama informacija apie Kultūros ministerijos 2015 m. koordinuojamų tarpinstitucinių

planų, programų ir strategijų gyvendinimą – apibendrinama kitų dalyvaujančių institucijų pateikta informacija apie pasiektus rezultatus ir asignavimų panaudojimą.

2014–2020 METŲ NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMOS HORIZONTALIOJO PRIORITETO „KULTŪRA“ TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS

Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 269 patvirtino 2014–2020

metų nacionalin s pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūraį tarpinstitucin veiklos planą (toliau – TVP Kultūra), kuris gyvendina 2014–2020 metų nacionalin s pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūraį nuostatas ir Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Plano paskirtis –

konsoliduojant 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų l šų valdytojų priemones, sudaryti sąlygas panaudoti kultūros srities sektoriaus potencialą – stiprinti visuomen s tapatybę, kūrybingumą, pl toti kultūros paslaugas visoje Lietuvoje ir skatinti Lietuvos kultūros sklaidą ir konkurencingumą tarptautiniu mastu.

2015 m. ES struktūrinių fondų veiksmų programos priemonių projektų finansavimas neprad tas, kol n ra parengti, suderinti ir patvirtinti projektų finansavimą reglamentuojantys dokumentai. Už TVP Kultūra priemonių gyvendinimą atsakingos institucijos 2015 metais pareng ir patvirtino didžiosios dalies TVP Kultūra nurodytų priemonių gyvendinimo planus. Planuojama, jog

visų TVP Kultūra nurodytų priemonių gyvendinimo planai bus patvirtinti per 2016 m. I ketvirt . Pagal patvirtintus priemonių gyvendinimo planus, atsakingos ministerijos 2015 m. reng ir su Kultūros ministerija derino projektų finansavimo sąlygų aprašų projektus. Projektų finansavimo sąlygų aprašų patvirtinimas ir priemonių gyvendinimo pradžia nusik l 2016 m. d l užsitęsusių

priemonių planavimo dokumentų (priemonių gyvendinimo planų, projektų finansavimo sąlygų aprašų) derinimo su visomis suinteresuotomis institucijomis procedūrų.


ŠV. JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMO IR PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2014–2022

METŲ PROGRAMA

Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikm ms 2014–2022 metų programos (toliau – Piligrimų kelio programa) pirmojo etapo (2014–2017) darbams 2015 metais buvo skirta 492 354 eurų, iš kurių už 247 896 eurus septyniems min toje

programoje esantiems objektams atlikti senos elektros instaliacijos pakeitimo, žaibosaugos renginių, gaisrų aptikimo ir signalizavimo sistemų bei apsaugos nuo silaužimų rengimo darbai. Už kitą programos l šų dal – 244 458 eurus šios programos objektui – Marijampol s Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai buvo atliktas vidaus tvarkybos darbų (remonto, restauravimo) projektavimas ir atlikti tvarkybos darbai. Šio objekto tvarkybos darbus planuojama tęsti ir 2016 metais.

Asignavim panaudojimas 2015 metais

Tikslo, uždavinio ir priemon s pavadinimas

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

eurai

Panaudoti

asignavimai,

eurai


procentas

Priemonę gyvendinanti institucija

Tikslas. Išsaugoti Piligrim kelio objektus ir pritaikyti juos piligrim ir turizmo reikm ms

Uždavinys. Vykdyti Piligrimų kelio objektų tvarkybos darbus, įrengti juose reikalingas apsaugos priemones

Marijampol s Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidaus tvarkybos darbų projektavimas ir darbai

244458,42 244458,42 100

Kultūros paveldo departamentas prie

Kultūros ministerijos

Šv. Kryžiaus Atradimo, vad. Kalvarijų, bažnyčios apsaugos priemonių (vidaus elektros sistemos, apsaugin s ir gaisrin s signalizacijos sistemų) rengimo darbai

91922,75 91922,75 100

Kultūros paveldo

departamentas prie


Koplyčios Lūgyn s k. Šunskų sen. Marijampol s sav. (Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio sodybos vieta) apsaugos priemonių (elektrotechnikos, žaibosaugos,

apsaugin s ir gaisrin s signalizacijos sistemų) rengimo darbai

45811,23 45811,23 100



Kalvarijų komplekso, Kristaus kapo koplyčios apsaugos priemonių (elektrotechnikos, žaibosaugos,

apsaugin s ir gaisrin s signalizacijos sistemų) rengimo darbai

21708,68 21708,68 100



Švč. M. Marijos Apsilankymo

Mažosios Bazilikos (vidaus elektros

sistemos, apsaugin s ir gaisrin s signalizacijos sistemų) rengimo darbai

22623,60 22623,60 100

Kultūros paveldo

departamentas prie


Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedros (vidaus elektros sistemos, žaibosaugos, apsaugin s ir gaisrin s signalizacijos sistemų) rengimo darbai

33417,31 33417,31 100




Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso Kryžiaus kelio koplyčios (XI stotis) (elektrotechnikos, apsaugin s ir gaisrin s signalizacijos sistemų) rengimo darbai

15220,50 15220,50 100



Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso Kryžiaus kelio koplyčios (XVIII) stotis (elektrotechnikos, apsaugin s ir gaisrin s signalizacijos sistemų) rengimo darbai

17191,51 17191,51 100



Iš viso asignavim planui: 492354,00 492354,00 100 –


1. Lietuvos Respublikos valstyb s biudžetas: – – – –

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo l šos

1.2. ES ir kitos tarptautin s paramos l šos

– – – –

1.3. specialiųjų programų l šos ir pajamų mokos

– – – –

2. Kiti šaltiniai: – – – –

ŽEMAIČI KRIKŠTO IR ŽEMAIČI VYSKUPYST S STEIGIMO 600 MET JUBILIEJAUS MIN JIMO 2009–2017 MET PROGRAMA

2015 m., gyvendinant Žemaičių krikšto ir žemaičių vyskupyst s steigimo 600 metų jubiliejaus min jimo 2009–2017 m. programą, Kultūros paveldo departamentas (toliau – KPD) finansavo Raseinių Švč. Mergel s Marijos mimo Dangų bažnyčios langų tvarkybos darbų projekto parengimą ir dalies darbų atlikimą (darbų pabaiga planuojama 2017 m.). KPD taip pat finansavo dal Veliuonos Švč. Mergel s Marijos mimo dangų bažnyčios archeologinių tyrimų ir dal pamatų ir fasadų tvarkybos darbų. Darbai buvo vykdomi pagal šią Programą ir Šventojo Sosto sutarties d l bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) gyvendinimo programą (toliau – Šv. Sosto programa). Darbų pabaiga planuojama 2017 m. Programos l šomis KPD finansavo dal Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos pastato (kunigų seminarija) vidaus ir išor s tvarkybos I ir II etapo darbų (darbų pabaiga planuojama 2017 m.).

Kretingos rajono savivaldyb iš savo biudžeto už 13 700 eurų restauravo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergel s Marijos bažnyčios centrin altorių ir likvidavo Budrių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčios avarinę būklę, restauravo Tintelių kaimo (Kūlup nų sen.) kapinių (Švedkapių) koplyčią ir prad jo Darb nų bažnyčios varpin s stogo renovacijos darbus. Taip pat sutvark Lazdininkų kaimo senąsias kapines.

Telšių rajono savivaldyb iš savo biudžeto skyr 1650 eurų Varnių seniūnijos Janapol s miestelio 445 metų ir Janapol s bažnyčios 200 metų jubiliejaus min jimo šventei bei XII šiuolaikin s krikščioniškos muzikos festivaliui „SIELOS 2015į.



Tikslo, uždavinio ir priemon s pavadinimas

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

eurai

Panaudoti

asignavimai,

eurai


procentas

Priemonę gyvendinanti institucija

1 tikslas. amžinti svarbiausius su Žemaiči krikštu, Žemaiči vyskupyst s istorija susijusius objektus,

vietas ir asmenybes

4 uždavinys. Atlikti svarbiausių su Žemaičių krikštu, Žemaičių vyskupystės istorija susijusių objektų, vietų tvarkybos darbus

Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso kunigų seminarijos pastato vidaus ir išor s tvarkybos darbai, I etapas

152717,07

152717,07

100 Kultūros paveldo departamentas, Telšių vyskupijos kurija

Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso kunigų seminarijos pastato vidaus ir išor s tvarkyba, II etapas

221562,13

221562,13

100 Kultūros paveldo departamentas, Telšių vyskupijos kurija

Veliuonos Švč. Mergel s Marijos

mimo Dangų bažnyčios archeologiniai tyrimai, pamatų ir fasadų tvarkybos darbai

101367,00

101367,00

100

Kultūros paveldo departamentas, Kauno

arkivyskupijos kurija

Raseinių Švč. Mergel s Marijos mimo Dangų bažnyčios langų tvarkybos

darbų projekto parengimas ir tvarkybos

darbai

5122,37

5122,37

100



Raseinių Švč. Mergel s Marijos mimo Dangų bažnyčios stogo tvarkybos

darbai

98471,43

98471,43

100



Iš viso asignavim planui: 579240,00 579240,00 100 –


1. Lietuvos Respublikos valstyb s biudžetas:

579240,00 579240,00 100 –

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo l šos – – – –

1.2. ES ir kitos tarptautin s paramos l šos

– – – –


– – – –


LIETUVOS TREMTINIŲ IR POLITINIŲ KALINIŲ KAPŲ IR PALAIDOJIMO VIETAS ŽYMINČIŲ PAMINKLŲ PRIEŽIŪROS TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS

Kultūros ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru 2015 metais vykd Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintą Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstitucin veiklos planą, kurio tikslas – užtikrinti Lietuvos tremtinių ir politinių


kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūrą ir su šia veikla susijusios informacijos sklaidą visuomen je.

Vykdant TVP priemones, Kultūros r mimo fondo l šomis buvo iš dalies finansuoti tremtinių ir politinių kalinių kapinių aplankymo ir sutvarkymo projektai: vyko patriotinio jaunimo ekspedicija

„Misija Sibiras'15į, kuri buvo plačiai pristatyta visuomen s informavimo priemon se, surengtos parodos. Kitų projektų gyvendinimo metu buvo sutvarkytos lietuvių tremtinių kapin s Irkutsko, Krasnojarsko, Novosibirsko, Buriatijos srityse. Buvo aplankytos ir inventorizuotos 53 kapin s. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ekspedicijų metu surinktą medžiagą kaup internetin je duomenų baz je. Užsienio reikalų ministerija konkurso būdu finansavo Krasnojarsko krašte lietuvių buvusių tremtinių ir kalinių kapų tvarkymo projektą. Šiuo metu Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų duomenų baz je yra 4750 tremties ir kalinimo vietų bei suvestos 36 ekspedicijų ataskaitos.

Tarpinstitucinio veiklos plano 2015 m. rezultatai

Eil. Nr.

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai

ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

gyvendinanti institucija

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių

priežastys* Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymo procentas

Tikslas – užtikrinti Lietuvos tremtini ir politini kalini kap ir palaidojimo vietas žyminči paminkl priežiūrą ir su šia veikla susijusios informacijos sklaidą visuomen je

R-01-01

Kapinių ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūra ir su šia veikla susijusios informacijos sklaida,

kiekvienais metais apimant

dal visų žinomų tremtinių ir politinių kalinių kapinių bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų (procentais)

13 28 215*

Kultūros ministerija,

Užsienio reikalų

ministerija,

Lietuvos

gyventojų genocido ir

rezistencijos

tyrimo centras

Vertinimo kriterijaus reikšm viršyta, nes

projektų vykdytojams pavykus inventorizuoti ir

sutvarkyti daugiau kapinių, nei buvo numatyta

tarpinstituciniame veiklos

plane, ženkliai padid jo visų aplankytų žinomų tremtinių kapinių dalis.

Tikslo 1 uždavinys – surinkti informaciją apie Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapus ir palaidojimo

vietas žyminčius paminklus

P-01-01-01

Aplankyta ir inventorizuota

tremtinių kapų (skaičius)

15 53 353

Kultūros ministerija

Vertinimo kriterijaus reikšm viršyta, kadangi projekto

vykdytojai sugeb jo aplankyti ir inventorizuoti

daugiau kapinių, nei rengiant tarpinstitucin veiklos planą buvo numatytos vidutiniškos kasmetin s galimyb s.

Tikslo 2 uždavinys – sutvarkyti ir prižiūrėti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapus bei palaidojimo vietas

žyminčius paminklus

P-01-02-01 Sutvarkyta tremtinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų (skaičius)

8 26 325 Kultūros

ministerija

Vertinimo kriterijaus reikšm


nusprend mažesn mis

valstyb s biudžeto l šų sumomis finansuoti didesn

kokybiškų projektų skaičių.


Tikslo 3 uždavinys – skleisti informaciją apie Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapus ir palaidojimo vietas žyminčius paminklus

P-01-03-01

Informacijos srautai iš interneto svetain s duomenų baz s (GB) pagal lankytojų užklausas

360 n.d. _

Lietuvos


rezistencijos

tyrimo centras

„Google analiticsį

žiniatinklio analiz s rankis neturi galimyb s nustatyti informacijos srautų kiekio.

P-01-03-02 Unikalių lankytojų skaičius interneto svetain je (vienetai) 9 000 4140 46

Lietuvos


rezistencijos

tyrimo centras

Vertinimo kriterijaus reikšm

nepasiekta, kadangi

pasibaigus internetin s svetain s garantiniam aptarnavimui, iškilo esmin s klaidos, kurios neleido

naudotis tam tikromis

svetain s funkcijomis. * Kriterijaus viršijimo arba nepasiekimo priežastys aiškinamos tik tuo atveju, kai pasiekta reikšmė yra 10 proc. didesnė arba mažesnė už planuotą.


Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimas

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

eurai

Panaudoti

asignavimai,

eurai


procentas

Priemonę įgyvendinanti institucija

Tikslas – užtikrinti Lietuvos tremtini ir politini kalini kap ir palaidojimo vietas žyminči paminkl priežiūrą ir su šia veikla susijusios informacijos sklaidą visuomen je

Uždavinys – surinkti informaciją apie Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapus ir palaidojimo vietas žyminčius paminklus

Priemon – aplankyti neinventorizuotas tremties

vietas, nufotografuoti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapus ir palaidojimo vietas žyminčius paminklus ir juos inventorizuoti pagal kultūros ministro sakymu tvirtinamas Kapinių ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų inventorizavimo taisykles

14 481 14 481 100


Uždavinys – sutvarkyti ir prižiūrėti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapus ir palaidojimo vietas žyminčius paminklus

Priemon – konkurso būdu skirti dalin finansavimą Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapams ir palaidojimo vietas žymintiems paminklams tvarkyti pagal kultūros ministro sakymu patvirtintas taisykles

43 443 43 443 100


Priemon – konkurso būdu finansuoti užsienio lietuvių organizacijų projektus, skirtus Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapams ir palaidojimo vietas žymintiems paminklams tvarkyti užsienio reikalų ministro sakymu patvirtinta užsienio lietuvių organizacijų projektų r mimo tvarka

3186 3180 100

Užsienio reikalų ministerija

Uždavinys – skleisti informaciją apie Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapus ir palaidojimo vietas žyminčius paminklus

Priemon – sukurti ir tvarkyti Lietuvos tremtinių 8 689 8 689 100 Lietuvos


ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas

žyminčių paminklų duomenų bazę


rezistencijos

tyrimo centras

Priemon – sukurti viešą prieigą prie Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų duomenų baz s 8 689 8 689 100

Lietuvos


rezistencijos

tyrimo centras

Iš viso asignavimų planui: 78 448 78 448 100 –


1. Lietuvos Respublikos valstyb s biudžetas: 78 448 78 448 100 –

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo l šos

– – – –

1.2. ES ir kitos tarptautin s paramos l šos – – – –


– – – –


. . KITŲ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ KOORDINUOJAMOS TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS

Kultūros ministerija 2015 metais dalyvavo 17 tarpinstitucini program , koordinuojam kit valstyb s institucij , gyvendinime:

2014–2020 metų nacionalin s pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata

visiemsį tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 293;

2014–2020 metų nacionalin s pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regionin pl traį tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172;

„Globalios Lietuvosį – užsienio lietuvių sitraukimo valstyb s gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389; „Globalios Lietuvosį – užsienio lietuvių sitraukimo valstyb s gyvenimą – kūrimo 2011–2019

metų programos gyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausyb s 2011 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1219;

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo

2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154; Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano

gyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568;

Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausyb s 2015 m. sausio 28 d. nutarimas Nr.46;

Informacin s visuomen s pl tros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos

skaitmenin darbotvark į, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2014 m. kovo 12 d. nutarimu

Nr. 244.; Lietuvos informacin s visuomen s pl tros 2011–2019 metų programos gyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2012 m. spalio 22 d.

nutarimu Nr. 1281;


Valstybin moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausyb s 2015 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 112; Valstybin s moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos gyvendinimo priemonių planas, patvirtintas socialin s apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 13 d. sakymu Nr. A1-199;

Nacionalin s jaunimo politikos 2011–2019 metų pl tros programos gyvendinimo 2014–2016

metų priemonių planas, patvirtintas socialin s apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 4 d. sakymu Nr. A1-661;

Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų pl tros 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1475; Tautinio

paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų pl tros programos 2012–2014 metų priemonių planas, patvirtintas žem s ūkio ministro 2012 m. kovo 8 d. sakymu Nr. 3D-155;

Lietuvos Respublikos nacionalin kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537; Lietuvos Respublikos

nacionalin s kovos su korupcija 2015–2025 metų programos gyvendinimo 2015–2019 metų

tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648;

Socialin s traukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų planas, patvirtintas socialin s apsaugos ir darbo ministro 2014 m. geguž s 12 d. sakymu Nr. A1-260;

Lietuvos inovacijų pl tros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausyb s 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281; Lietuvos inovacijų pl tros 2014–2020 metų programos gyvendinimo 2014–2017 metų veiksmų planas, patvirtintas ūkio ministro 2014 m. liepos 16

d. sakymu Nr. 4–491;

Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų planas, patvirtintas ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. sakymu Nr. 4–850;

Lietuvos turizmo pl tros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238;

Nacionalin s demografin s (gyventojų) politikos strategija šeimos gerov s srityje gyvendinimo 2015 metų veiksmų planas, patvirtintas socialin s apsaugos ir darbo ministro 2015 m.

sausio 30 d. sakymu Nr. A1-52;

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrol s ir vartojimo prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217;

Valstybin smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukent jusiems asmenims 2014–2020 metų programa, patvirtinta socialin s apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugs jo 24 d. sakymu Nr. A1-462.

Informacija apie Kultūros ministerijos dalyvavimą 2015 metais gyvendinant kitų valstyb s institucijų koordinuojamus tarpinstitucinius planus, programas ir strategijas – teis s aktų nustatyta tvarka yra pateikta koordinuojančioms institucijoms.


IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

IX. KULTŪROS POLITIKA

Kultūros prieinamumo didinimas. Didinant kultūros prieinamumą visoms visuomenės grupėms edukacinę veiklą buvo traukta 194 tūkst. vaikų ir jaunimo, didelis dėmesys skirtas vaikams ir jaunimui iš socialinės rizikos grupių. Profesionalaus meno renginiuose regionuose apsilankė 786 tūkst. gyventojų, 289

tūkst. gyventojų aktyviai dalyvavo kultūros veiklose regionuose, kultūros renginiuose apsilankė 5753

asmenys su negalia (iš jų 49 proc. regionuose).

Gerinant kultūros paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms, 2015 m. patvirtintos muziejų lankymo lengvatos: su 50 proc. nuolaida muziejų ekspozicijas galės lankyti moksleiviai ir studentai,

nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai bei kariai savanoriai, senjorai, Nepriklausomybės gynėjai; nemokamas lankymas – ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaikų globos namų auklėtiniams, asmenims,

kuriems nustatytas ne galumo lygis ir juos lydintiems asmenims bei tiems, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems. Taip pat visiems Lietuvos muziejams rekomenduojama sudaryti sąlygas moksleiviams nemokamai lankyti muziejų ekspozicijas Mokslo ir žinių dieną – Rugsėjo 1-ąją.

Kultūros paveldo apsauga. 2015 m. IV ketv. patvirtinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 2016–2020 metų programa, kurios strateginis tikslas – išsaugoti nekilnojamąj kultūros paveldą, racionaliai išnaudojant valstybės išteklius ir traukiant dalyvauti visuomenę. Programoje nustatytais veiksmais bus

siekiama spartinti kultūros paveldo apskaitos procesą, tobulinti Kultūros vertybių registrą, tobulinti teritorijų planavimo dokumentų ir apsaugos reglamentų rengimo procesus bei efektyviau vykdyti stebėseną, didinti investicijų panaudojimo efektyvumą, gerinti paskatų sistemą, susijusią su kultūros paveldo objektų tvarkyba.

Parengtas ir Vyriausybei pateiktas Vyriausybės nutarimo „Dėl Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos amžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimoį projektas, kuris reglamentuos karų ir pokario metais nužudytų ir žuvusių asmenų palaikų perkėlimą ir jų palaidojimo vietų amžinimą, užkertant kelią šių asmenų perlaidojimą panaudoti užsienio

valstybių propagandos tikslams. Iš Kultūros paveldo departamentui skirtų asignavimų septyniuose (Švč. M. Marijos Apsilankymo

Mažoji Bazilika, Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra, Žemaičių Kalvarijų statinių komplekso Kryžiaus kelio koplyčia ir kt.) Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kultūros paveldo objektuose rengta priešgaisrinė ir apsauginė nuo silaužimų signalizacijos, sutvarkyti vidaus elektros tinklai ir rengta apsauga nuo žaibo. Be to, Kultūros taryba Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansavo 3 apsaugos techninių priemonių rengimo projektavimo sakraliniuose kultūros paveldo objektuose projektus, siekiant išsaugoti juos ir juose esančias kultūros vertybes.

2015 m. užbaigti 2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programų lėšomis finansuoti

projektai „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ ir „Užutrakio dvaro sodybos buv. virtuvės restauracija ir pritaikymas kultūros poreikiams“.

Parama meno kūrėjams. Parengtas ir priimtas Labdaros ir paramos statymo pakeitimo statymas, kuriuo suteikta galimybė meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims tapti paramos gavėjais ir gauti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos šie asmenys galėtų panaudoti tik meno kūrybai. Kartu su šiuo statymu priimtas Gyventojų pajamų mokesčio statymo 17 ir 34 straipsnių pakeitimo statymas, kuriuo

reglamentuojama, kad tokio pobūdžio parama yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Šiomis statymų pataisomis siekiama mažinti menininkų priklausomybę nuo biudžetinio finansavimo ir skatinti

visuomenės pilietin sąmoningumą, ugdant mecenatystės tradicijas Lietuvoje. Kartu šiomis statymų pataisomis yra supaprastinamas paramos modelis gauti paramą fiziniams asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą.

Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai. Mažinant kultūros ir meno darbuotojų atskirt lyginant

su viso viešojo sektoriaus darbuotojais, nuo 2015 m. liepos 1d. 1,3 bazinio atlyginimo (apie 46 eurais)

buvo padidintas kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis. Vyriausybė šiam tikslui skyrė 4 927 536


eurus. Atlyginimai augo tiek Kultūros ministerijos, tiek kitų ministerijų ir savivaldybių pavaldume esančių staigų darbuotojams, kurie priskiriami kultūros ir meno darbuotojams (iš viso apie 13 tūkst. darbuotojų).

Visuomenės informavimo politika. Atsižvelgiant Lietuvos valstybės informacinės erdvės saugumo siek ir pastangas efektyviau kontroliuoti transliuojamų ir retransliuojamų programų turin , 2015 m. priimti

Visuomenės informavimo statymo pakeitimai, kurie nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisijai pareigą

vykdyti efektyvią informacinės erdvės stebėseną, draudžiamos informacijos kontrolę bei imtis savalaikių poveikio priemonių, kurios leistų reaguoti Lietuvos valstybingumui bei konstitucinėms vertybėms grėsmę

keliančios informacijos skleidimui. Be to, Kultūros ministerija aktyviai dalyvauja Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (2010/13/ES) peržiūros proceso iniciavime ir Europos Komisijai siūlo suformuluoti aiškius kriterijus audiovizualinių paslaugų teikėjų jurisdikcijai numatyti, išplėsti pagrindus riboti laisvą televizijos programų priėmimą, skatinti žiniasklaidos raštingumą Europos Sąjungoje.

Valstybės investicijos. Siekiant modernizuoti nacionalinio ir valstybinio lygmens kultūros infrastruktūrą, 2015 m. baigti modernizuoti 9 kultūros infrastruktūros objektai, kurie visi yra pritaikyti ne galiesiems. Tame tarpe atidarytas restauruotas ir atnaujintas Palangos gintaro muziejus, atidarytas

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas ir delfinų terapijos centras – rengti gyvūnų gyvenamieji ir gydomieji baseinai, rytinėje korpuso pusėje rengtos gyvūnus prižiūrinčio personalo darbo ir poilsio, ūkinės patalpos. Taip pat metų pabaigoje atidarytas rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras ir pastatyta moderni Palangos koncertų salė.

X. TAUTINĖS BENDRIJOS

Vyriausybės sprendimu nuo 2015 metų liepos 1 d. steigtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas). Departamentui pavesta dalyvauti formuojant

bei gyvendinti tautinių mažumų politiką, laiduojančią Lietuvos Respublikos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisėtų interesų ir poreikių tenkinimą, tautinio tapatumo saugojimą, taip pat sudarančią sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti jų pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui.

2015 metų IV ketv. patvirtinta Tautinių bendrijų tarybos sudėtis, kuri, veikianti kaip patariamoji

institucija, atstovauja tautines mažumas Lietuvos tautinių mažumų politikos koordinavimo klausimais. 2015 m. finansuoti 53 nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti tapatumui, kultūros paveldui

išsaugoti, integracinėms bei antidiskriminacinėms priemonėms. Šia projektine veikla sudarytos sąlygos tautinių mažumų vaikams ir jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms puoselėti ir skleisti savo tautinę kultūrą, mokytis gimtosios kalbos, gyti kultūrinius gūdžius, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje. gyvendintų projektų veiklose ir renginiuose dalyvavo daugiau nei 4 000 atlikėjų bei kūrėjų, vyko apie 200

renginių, kuriuose apsilankė daugiau nei 30 000 žiūrovų, skaitant ir užsienio svečius. 2015 m. siekiant ugdyti visuomenės toleranciją, visuomeninę veiklą traukti tautinių mažumų

vaikus ir jaunimą, dalinai finansuota 4 tautinių mažumų kultūros centrų veikla. Bendradarbiaujant su

tautinių mažumų kultūros centrais, suteikta galimybė tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms

burtis kultūros centruose, organizuoti renginius bei neformaliojo ugdymo veiklą. Minėtose kultūros centruose organizuotose veiklose dalyvavo virš 100 asmenų.

Tautinių mažumų klausimais parengta ataskaita pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir sėkmingai pristatyta Lietuvos valstybės veikla svarstant Lietuvos šeštąj , septintąj ir aštuntąj pranešimą Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto 88-oje

sesijoje Ženevoje.

Kult ros ministerijos 2015 metų veiklos ataskaita | 54

V. PLANUOJAMI 2016 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI

Kult ros ministerijos 2016 metų veiklos esminis siekis – kult ros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas, kult rinio savitumo ugdymas, tokiu b du tiesiogiai prisidedant prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. veiklos prioritetų gyvendinimo.

Atsižvelgus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. veiklos prioritetus yra vertinti ir numatyti svarbiausi Lietuvos kult ros politikos kaitos pokyčiams gyvendinti 2016 metų veiklos prioritetai ir jiems gyvendinti atliktini darbai:

I. KULTŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO DIDINIMAS, KULTŪRINIO

SAVITUMO UGDYMAS (LRV PRIORITETAS 04-02)

Užtikrinti sėkmingą pasirengimą Lietuvos valstybės atk rimo šimtmečio minėjimui ir kad laiku

b tų gyvendinti numatyti pasirengimo darbai; Viešinti Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos rezultatus ir gerąją

praktiką, siekiant skatinti visuomenės suvokimą apie kult ros paveldo reikšmę; skatinti dalyvauti j išsaugant;

Atnaujinti bibliotekų fondus kokybiškais, aktualiais, kult rinę ir meninę vertę turinčiais leidiniais ir kitais informacijos ištekliais;

Sudaryti sąlygas visoms kult ros darbuotojų grupėms (dirbantiems tiek biudžetinėse, tiek privačiose kult ros staigose) tobulinti kvalifikaciją, siekiant geresnės kult ros paslaugų kokybės;

Pradėti gyvendinti Vilniaus krašto kult ros ir kompleksinio (gamtos ir kult ros) paveldo aktualizavimo, pritaikymo vietos bendruomenės ir verslo reikmėms projektus ir pažeistų teritorijų sutvarkymo projektus.

II. VISUOMENĖS INFORMACINIO IR MEDIJŲ RAŠTINGUMO GERINIMAS

Nustatyti ilgalaikes strategines kryptis pilietiškai atsakingai žiniasklaidai skatinti ir visuomenės medijoms bei informaciniam raštingumui ugdyti;

Atlikti visuomenės nuomonės tyrimą, skirtą medijų ir informacinio raštingumo pokyčiui vertinti;

gyvendinti priemones, skirtas gerinti visuomenės kritinio mąstymo kompetencijas ir gebėjimus analizuoti žiniasklaidos procesus.

III. LIETUVOS KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ ŽINOMUMO DIDINIMAS

Pasirengti Lietuvos pristatymui viešnios teisėmis Leipcigo knygų mugėje 2017 m. bei Baltijos šalių literat rų, leidybos ir inovacijų leidybos srityje pristatymui Londono knygų mugėje 2018 m.;

Pristatyti Lietuvos šiuolaikinę architekt rą 15-oje Venecijos architekt ros bienalėje 2016 m.; Pateikti si lymus Švietimo ir mokslo bei kio ministerijoms dėl kult ros ir k rybinių inovacijų

skatinimo priemonių.

Kult ros ministras Šar nas Birutis

__________________________

trsw t - lr v 2015...2020-m-strukturine-parama). 2016 m. i ketv surmhnwÐ y\ng\wrmdl exv nylhþldpl...

Documents