1. Tolimosios Ryt alys (Kinija)Dominykas Rkas 8a

2. alies apraymas Oficialus pavadinimas: Kinijos Liaudies Respublika Plotas: 9 596 960 kv. km Gyventoj skaiius: 1 338 612 968 Sostin: Pekinas (apie 7,4 mln. gyv.) Kalba: kin Pagrindins religijos: Dl kultrins revoliucijos 59 % Kinijos gyventoj yra nereligingi arba ateistai. Apie 33 % gyventoj ipasta maiyt tikjim, 2,5 % - kitas religijas , 4,5 % krikionys Piniginis vienetas: juanis (CYN) 3. Kinijos geografin padtis Kinija didiausia pasaulyje pagal gyventoj skaii ir ketvirta pagal dyd. Kinija - valstyb ryt Azijoje, besiribojanti su Afganistanu, Butanu, Mianmaru, Indija, Kazachstanu, Kirgizstanu, Laosu, Mongolija, iaurs Korja, Pakistanu, Rusija, Tadikistanu ir Vietnamu. 4. Kinijos gamta Kinijos kratovaizdis pasiymi vairove aukti kalnai ir kalvos, lygumos auktikalns, steps ir kt. Apie 65 % Kinijos teritorijos uima auktikalns ir kalvos. Kinijos teritorijoje stkso ir aukiausia pasaulyje Everesto virukaln ( 8848 m). emiausia vieta Turpano emuma yra 154 m emiau jros lygio. alyje daug didiuli ir maesni upi. Bendras vis upi ilgis apie 220 000 km. Per j teka didiosios Kinijos ups Chvangh ir Jangdz 5. Kin kultra Pavadinimas "Kinija" kils i vienos mongol geni (kidanj) pavadinimo. XI-X a. Visada buvo manoma, kad kiti yra barbarai, nes nemokjo rayti kaip kinai tai yra vienas svarbiausi unikali Kinijos materialij kultr takojusi fakt. Rato enklai buvo hieroglifai, kuri kiekvienas enklas reik daikt ar svok. itaip kinai galjo sukaupti daug mokslo ini, pradjo sudaryti emlapius. Irado ilk, popieri, kompas, parak, seismograf, porcelian, raal, konfucijaus mokym. Kultros perdavimo bdas yra vaikai. Tvai turjo vadovautis pareiga ir teisingumu, motina turjo skleisti gailestingum, vyresni turjo bti geri jaunesniems, jaunesni gerbti vyresnius. Vyrai ir moterys labai skiriasi, tai buvo tvirtinta ir konfucianizmo taisyklmis jie net turjo vaikioti skirtingomis gatvs pusmis. Vyro ir moters bendravimo tikslas pratsti gimin, perduoti palikim, tradicijas, rpintis ir teisingai auklti vaikus. 6. Senovs Kinija Kinijoje miest bta jau prie 4000 met. Rat ir daugel dalyk irado visikai nepriklausomai nuo kit taut. em dirbti Kinijoje mons pradjo daugiau kaip prie 7000 met Hvanghs, arba Geltonosios ups, pakrantje. Augant Miestams Kinij pradjo valdyti viepataujanios eimos, arba dinastijos. Sia dinastij pradjusi 2205 m. pr.kr., bet pirmieji angai ikilo madaug 1600 m. pr. Kr. 1000 m. pr. Kr. angus istm Dou dinastij, o 770m.pr.Kr i Chvang-di pradjo imperatori dinastij, kuri gyvavo 2130 met. i Chvang-di sukuria nauj teiss sistem; milijonai moni stato jam Didij Kin sien kuri siekia net 6350 km, tiesia milinik keli tinkl. Taiau jis buvo iaurus valdovas ir moni atmintyje iliko tuo, kad udraud Konfucijaus knygas ir kad jam buvo pastatytas milinikas kapas su 7000 mogaus dydio molini kareivi armij. 7. Garsiausios Kinijos lankytinos vietos Didioji kin siena ilgiausias rank darbo statinys pasaulyje. Jos ilgis net 6350 km. Siena pastatyta i akmen, ems ir molio, tik rytins puss dalys apmrytos plytomis. Didioji kin siena traukta UNESCO pasaulio kultros paveldo sra. anchajus didiausias Kinijos miestas ir vienas svarbiausi alies pramons centr. anchajus yra ir didiulis uostamiestis, Kin kvartalas kolonizacijos laikus menantis miesto kvartalas. Pekinas (Beijing) Kinijos sostin bei politinis, ekonominis, kultros ir vietimo centras. Keliautojai Pekine atras ne tik istorin senovs miest su tipika kin architektra, senovinmis gatvmis, sodais ir ventyklomis, bet ir didiulius iuolaikinius kvartalus su auktyn kylaniais vienas u kit modernesniais dangoraiiais. Sianas Shaanxi provincijos ir senoji Kinijos sostin, kurta 221-259 m.pr.Kr. Siane, galima sakyti, gldi Kinijos itakos. Per ilgus imtmeius miest vald trylika skirting dinastij ir laikomas vienu i svarbiausi pasaulio senovs civilizacij centr, kaip Atnai, Kairas ir Roma. Siame buvo atrasta 7000 legendinio Kinijos imperatoriaus Cin i Chuango terakotini statul kariauna. 8. domi informacija Gyventoj skiius Kinijoje per metus padidja 17 mln. Norint sumainti gyventoj prieaug, eimoms, turinioms vien vaik, teikiama bsto ir medicinos pagalbos pirmenyb. Banknotai pirm kart buvo panaudoti Kinijoje XI amiuje. Daugiau kaip 1 mlrd. moni kalba kinikai. Aukiausias pasaulyje kalnas (8849 m) Kinija (Tibetas) lgiausios Kinijos ups yra Jangdz (6300 km) ir Geltonoji, arba Chvangch (4700 km) Didysis Kinijos kanalas yra seniausias ir ilgiausias pasaulyje kanalas. Jo ilgis - 1795 km, j kerta 24 utvankos ir 60 tilt . Kin matematika vystsi nepriklausomai nuo graik matematikos Kinija yra viena seniausi civilizacij. Visoje Kinijoje populiars kovos menai. Jie isivyst i senovini emdirbysts ir mediokls metod. 9. Ai u dmes