Jaunųjų Profesionalų Programa

„Kurk Lietuvai”

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

Lietuvos regionai

Parengta JPP „Kurk Lietuvai”

2014-06-15

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol

kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos

pritaikymo programa Lietuvoje, skirta Lietuvos piliečiams, baigusiems

aukštojo mokslo studijas užsienyje. JPP „Kurk Lietuvai“ suteikia

galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti

prie modernios Lietuvos ateities kūrimo

KAS YRA TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS?

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) plačiąja prasme yra suprantamos kaip užsienio

kapitalo investavimas kuriant naujas arba perkant jau veikiančias vietines įmones, kai

užsienio investuotojas įgyja teisę į ne mažiau kaip 10% įmonės įstatinio kapitalo.

Tiesioginėms užsienio investicijoms nėra priskiriami smulkūs sandoriai vietinėje

biržoje.

TUI projektus, su kuriais dirba VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir kurie bus apžvelgiami šioje

analizėje, galima išskaidyti į dvi pagrindines kategorijas - greenfield arba brownfield.

Plyno lauko tipo (angl. greenfield) investiciniai projektai – tai užsienio įmonės tam

tikrų veiklų perkėlimas į Lietuvą, kuomet steigiama nauja įmonė ir kuriamos naujos

darbo vietas. Plyno lauko projektu nėra laikomas Lietuvoje jau egzistuojančių įmonių

akcijų perpirkimas. Brownfield tipo investicinis projektas - tai užsienio įmonės tam tikrų

veiklų perkėlimas į Lietuvą, kuomet panaudojama jau egzistuojanti infrastruktūra -

pavyzdžiui, steigiant pramonės įmonės padalinį Lietuvoje yra perkamas jau pastatytas

fabrikas, o ne statomas naujas.

Šioje apžvalgoje yra nagrinėjamos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse

tiesioginių užsienio investicijų greenfield ir bronwfield projektų tendencijos mažiau

ekonomiškai ir socialiai pažengusiuose regionuose, bei aptariamos konkrečios

priemonės tų regionų investiciniam patrauklumui gerinti.

INFORMACIJA APIE TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PROJEKTUS

LIETUVOJE

Šiuo metu egzistuoja skirtinga dinamika tarp įgyvendinamų TUI projektų didžiuosiuose

Lietuvos miestuose ir mažiau ekonomiškai išsivysčiuose regionuose.

Vienas iš pagrindinių skirtumų – smarkiai besiskiriantis įgyvendintų TUI projektų

skaičius. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir FDI Markets duomenimis, nuo 2010 iki 2013 metų

Lietuvoje buvo įgyvendinti 144 užsienio kompanijų investiciniai projektai. Iš jų 112

projektų buvo įgyvendinti trijose didžiausiuose miestuose - Vilniuje, Kaune ir

Klaipėdoje, kuomet likusiuose Lietuvos miestuose buvo įvykdyta beveik 4 kartus

mažiau investicinių projektų iš užsienio - tik 32.

Kitas esminis skirtumas – investuojama į skirtingo tipo projektus: regionuose pagal

pritrauktų investicijų skaičių pirmauja gamybos tipo projektai – 64%, kuomet

didžiuosiuose miestuose pirmauja investiciniai projektai į paslaugų sektorių – %, o

gamyba sudaro tik % dalį visų igyvendintų TUI projektų.

Būtent dėl egzistuojančio didelio intensyvumo investuojant į gamybinius projektus

regionuose ir istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, ši analizė fokusuojasi į efektyvesnį

gamybinių projektų pritraukimą į Lietuvos regionus.

Šioje analizėje gamybos projektai yra suprantami kaip atvejis, kai užsienio kapitalo

įmonė Lietuvoje gamina materialų gaminį, kaip galutinį arba tarpinį produktą. Į gamybą

investuojančios įmonės dažniausiai perka, nuomoja arba statosi gamybines patalpas,

dalį reikalingų prekių ir paslaugų įsigyja iš vietinių tiekėjų, įdarbina įvairių kvalifikacijų

žmones – nuo žemos kvalifikacijos darbininkų iki įvairiausių inžinerinių profesijų

specialistų ir vadybininkų.

TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PAVYZDŽIAI LIETUVOS REGIONUOSE

Žemiau pateikiami trys iliustratyvūs pavyzdžiai apie užsienio investuotojų įtaką vietos

ekonomikai bei nuolatinę veiklos plėtrą, tačiau būtina paminėti, kad šiuo metu Lietuvos

regionuose veikia dar keliasdešimt užsienio kapitalo gamybos įmonių, tokių kaip:

Kinze, Mars, Huugas Gruppen, AQ, Adax, Rol, Bigso Box ir kitos.

CIE AUTOMOTIVE LT FORGE

Šiuo metu „CIE Automotive“ Lietuvoje turi daugiau nei 150 darbuotojų ir sėkmingai

gamina automobilių dalis, kurios yra eksportuojamos į automobilių surinkimo centrus

Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE). Bendrovė „CIE Automotive LT Forge“ Lietuvoje

įkurta 1996 m., o 2007 m. praplėtė savo pajėgumus įsigydama 12,000 m² ploto karšto

kalimo ir mechaninio apdirbimo įmonę, esančią Marijampolėje.

16 000 darbuotojų turinčios automobilių dalių gamintojos „CIE Automotive“ padalinys

Lietuvoje gamina flanšus ir velenus tokiems automobilių koncernams kaip PSA,

General Motors ar Volkswagen bei savo darbo produktyvumu yra viena iš

pirmaujančių gamyklų visoje „CIE Automotive“ įmonių grupėje.

INTERSURGICAL

Nuo 1994 m. Pabradėje, buvusioje gamyklos „Modulis“ teritorijoje pradėjo veikti

vienkartines kvėpavimo sistemas gaminanti Didžiosios Britanijos antrinė įmonė

"Intersurgical“ – tuomet įmonėje dirbo 35 darbuotojai. Po 20 metų iš 6 000 Pabradės

gyventojų gamykloje dirbo virš 1 500 gyventojų ir įmonė savo darbuotojus taip pat

vežėsi iš Švenčionių, Vilniaus miesto ir Molėtų savivaldybių.

Ši įmonė ir toliau planuoja sparčią plėtrą Lietuvoje – 2013 m. paskelbta, kad įmonė

investuos virš 30 mln. litų į pilnai automatizuotus logistikos sandėlius šalia gamyklos

Pabradėje. Bendrovės atstovų teigimu, tai bus moderniausi sandėliai Baltijos šalyse,

padėsiantys sumažinti išlaidas logistikai bei padidinti produktyvumą. Atlaisvinusi iki

šiol sandėliavimui naudotas patalpas, „Intersurgical“ tikisi išplėsti gamybą ir sukurti

naujų darbo vietų. Automatiniai sandėliai aptarnaus visą „Intersurgical“ grupę ir bus

pagrindinis bendrovės distribucijos centras visoms pasaulio rinkoms – nuo Amerikos

iki Azijos.

„Intersurgical“ generalinis direktorius Saulius Žvirblis 2009 m. “Veido” žurnalo

rinkimuose buvo išrinktas “Metų vadovu”, jis taip pat daug dėmesio skiria įmonės

darbuotojų socialinėms reikmėms gerinti, bei yra apdovanotas Švenčionių rajono

socialinės infrastruktūros vystymo nominacija bei 2006 m. suteiktas Švenčionių rajono

garbės piliečio vardas.

SCHMITZ CARGOBULL BALTIC

Vokiečių priekabų ir puspriekabių gamintojos Schmitz Cargobull padalinys Panevėžyje

turi daugiau nei 260 darbuotojų ir gali pasigirti 3-4 kartus didesniu darbo efektyvumu

nei tos pačios įmonių grupės padaliniai Vokietijoje bei iki 2018 m. planuoja tapti

prekėms platinti skirto transporto rinkos lydere.

Schmitz Cargobull savo veikla į Lietuvą perkėlė po Nepriklausomybės atkūrimo –

tapdami vieninteliais izoterminių kėbulų maisto produktų pervežimui ir poilsio namelių

gamintojo „Auviga“ akcininkais. Po 20 metų gamyklos Panevėžyje pardavimo pajamos

pasiekė 380 mln. litų, pagrindinėmis eksporto kryptimis tampant Skandinavijos šalims

ir Vokietijai.

Schmitz Cargobull Baltic generalinis direktorius Raimundas Petrauskas yra vienas iš

pirmųjų LEAN filosofijos pradininkų Lietuvoje – puikūs veiklos efektyvumo rodikliai

prisidėjo prie to, kad 2014 m. Panevėžio puspriekabių surinkimo gamykla tapo vienu iš

trijų Schmitz Cargobull kompetencijų centrų Europoje. Raimundas Petrauskas 2011

m. “Veido” žurnalo rinkimuose buvo išrinktas “Metų vadovu”, o 2014 m. “Verslo Žinių”

organizuojamuose “Metų CEO” rinkimuose – pirmuoju šio prizo laimėtoju ne iš

Vilniaus.

TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRIDĖTINĖ VERTĖ REGIONUOSE

Tiesioginės užsienio investicijos į gamybinius projektus Lietuvos regionuose yra

svarbios dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirmoji iš jų – panaudojamos regione

istoriškai susiklosčiusios inžinerines – gamybines kompetencijos. Iliustruojant šį

teiginį, galime prisiminti, kad aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Panevėžyje kineskopų

gamykloje “Ekranas” ir kompresorių fabrike “Aurida” kartu dirbo daugiau nei 8 000

darbuotojų. Po šių gamyklų bankroto (“Ekranas”) arba veiklos apimties sumažinimo

(“Aurida”) darbuotjų turėtos kompetencijos nedingo – jos tiesiog yra nepanaudojamos.

Antroji priežastis – kuriamos naujos darbo vietos. Šiuo metu egzistuojantis nedarbas

mažesniuose Lietuvos miestuose (neskaičiuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) yra

xx%, todėl darbo vietų kūrimas plyname lauke yra kritinis faktorius regionams tiek

socialine, tiek ekonomine prasme. Taip pat reiktų pridėti, kad užsienio investuotojai

dažnai moka didesnius atlyginimus negu vietos verslininkai, taip pat linkę investuoti į

darbuotojo mokymus bei visos bendruomenės socialinę infrastruktūrą.

Stambios užsienio investicijos atėjimas (ir sėkmingas egzistavimas) yra puikus

ženklas kitiems investuotojams, kad regione galima susirasti kvalifikuotos darbo jėgos,

egzistuoja gamybai reikalinga infrastrukrūa ir vietinė valdžia palankiai žiūri į užsienio

investcijas. Visos šios sąlygos skatina įmones plėstis arba raginti savo tiekimo

grandinėse esančius partnerius perkelti veiklą į jų jau pasirinktą vietą ir taip sumažinti

logistinius kaštus. Anksčiau paminėtas “Intersurgical” pavyzdys yra puiki iliustracija,

kaip prieš 20 metų steigtas įmonės padalinys vienai gamybos linijai išsiplėte iki kelių

šimtų produktų produkcijos vienoje vietoje, taip pat atliekant mokslinius tyrimus bei

kuriant ir testuojant pilotinius gaminius (research & development), bei steigiant

modernų logistinį centrą produkcijos eksportui.

TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ ATĖJIMO PROCESAS

Kompanijos veiklos ar tam tikrų veiklų perkėlimas į užsienio šalį yra ilgas ir daug

konsultacijų bei pasiruošimo reikalaujantis procesas. Dažnu atveju kompanijos

sprendimas perkelti tam tikras veiklas į užsienio šalį ir to sprendimo įgyvendinimas

užtrunka iki 2-3 metų. Žemiau pateiktas iliustratyvus pavyzdys apie žemės ūkio

technikos gamintojos “Kinze manufacturing” gamyklos steigimosi, kuriai buvo

pasirinkta Lietuva, proceas. Ši skirta gamykla tenkinti Rytų ir Centrinės Europos rinkos

poreikius, todėl galima išskirti tris pagrindinius etapus vietovės pasirinkimo procese:

1. Longlist

2. Shortlist

3. Galutinis sprendimas

Reikėtų paminėti, kad “Kinze manufacturing” įsikūrimo procesas užtruko netgi

trumpiau nei vienerius metus dėl to, kad Lietuvoje buvo egzistuojančios gamybos

patalpos, tinkančios jų veiklai, bei proaktyvus “Investuok Lietuvoje” darbas. Taip pat

reiktų pastebėti, kad pagrindinė konkurencija paskutiniame pasirinkimo etape

(shortlist) vyko ne tarp dviejų konkrečių Lietuvos regionų, bet tarp Vilniaus (Lietuva) ir

Lodzės (Lenkija).

KRITERIJAI, NULEMIANTYS VIETOS PASIRINKIMĄ VEIKLOS PERKĖLIMUI

Dienraščio “The Financial” priedo “fDI Markets” atliktos apklausos, kuriame buvo

apklausiami Centrinėje ir Rytų Europoje investavusių gamybinių kompanijų vadovai,

buvo nurodytos 4 pagrindinės priežastys investicijos vietos pasirinkimui (žiūrėti

žemiau).

INVESTUOK LIETUVOJE SIŪLYMAS REGIONAMS

Lietuvos regionams smarkiai atsiliekant nuo didžiųjų miestų pagal įvykditų tiesioginių

užsienio investicijų skaičių, peršasi išvada, kad regionų ekonominiai ir socialiniai

pranašumai nėra iki galo išnaudojami. Siekiant pagerinti esamą padėtį, reikalingas

sisteminis ir ilgalaikis darbas greitinant biurokratines procedūras (tokias, kaip poveikio

aplinkai vertinimai, sklypų detaliųjų planų rengimas ir kt.). Taip pat labai svarbu pradėti

proaktyviai bendrauti su tarptautinėmis bendrovėmis iš tikslinių šalių, rinkų ir sektorių,

greitai ir profesionaliai komunikuoti su potancialiai plėtra besidominčiomis įmonėmis.

Tačiau šiam ilgalaikiai procesui turėtų būti tinkamai pasirengta. Tam pasiekti reikia

įgyvendinti du žingsnius. Pirma, regionai turi suprasti, kuo jie išskirtiniai ir kuo lenkia

regionus, su kuriais konkuruoja. Antra, konkurenciniai pranašumai turi būti aiškiai ir

profesionaliai komunikuojami.

Svarbu pažymėti, kad regionai savo darbo jėgos pasiūla, istorinėmis pramoninėmis

kompetencijomis ir reliatyviai žemesnia nekilnojamojo turto kaina ir žemesniu darbo

užmokesčiu yra ypatingai patrauklūs gamybos sektoriuje veikiančioms užsienio

kompanijoms, į kurias ir patariama koncetruotis kaip į pagrindinius potencialius

investuotojus.

Turint galvoje, kad tiek žmogiškieji, tiek finansiniai regionų (apskričių) resursai yra

riboti, didžiausia tikimybė pritraukti investicinius projektus yra koncentruojantis į

konkrečius sektorius. Regioniniuose centruose neretai vis dar veikia dar sovietiniais

laikais statytos gamyklos, kurios darbino ir vis dar darbina nemažą dalį vietos

gyventojų, o šie, savo ruoštu, yra sukaupę kompetencijų ir įgūdžių reikalingų tiems

pramonės centrams aptarnauti. Taigi logiškas tolimesnis žingsnis būtų tokias istorines

kompetencijas naudoti kaip pagrindą formuojant konkurencinį pranašumą.

Konkurencinį pranašumą prasmingiausia išreikšti per tuos rodiklius, kurie labiausiai

domina užsienio kompanijas besirengiančias investuoti į plėtrą kitose šalyse.

1. Trumpa makroekonomikos apžvalga. Potencialiems investuotojams labai

svarbu žinoti, ar regione bus galima rasti pakankamai darbuotojų. Tam svarbu

pateikti nedarbo duomenis, taip pat vietos ekonomikos augimą, tiesioginių

užsienio investicijų statistiką, dominuojančias eksporto rinkas.

2. Dominuojanti pramonė. Užsienio investuotojus itin domina regionuose

veikiančios firmos ir jų veiklos sritys, nes norima įsitikinti, kad nusprendus steigti

filialą bus galima sukurti efektyvią tiekimo grandinę. Dėl to labai svarbu nurodyti

didžiausias regiono įmones, kuriuose sektoriuose jos veikia ir kokios pagrindinės

kompetencijos naudojamos jų vykdomoje veikloje. Ne ką mažiau svarbu nurodyti,

ir regiono istorines industrines kompetencijas, t.y. kokios gamyklos veikė regione,

kokiose gamybos srityse specializavosi.

3. Darbuotojų pasiūla. Bene svarbiausias kriterijus renkantis vietą gamybos

objektui statyti yra potenciali žmogiškųjų išteklių pasiūla. Dėl to itin didelis

dėmesys turėtų būti skirtas nedarbo duomenims, kokias kvalifikacijas turi šiuo

metu nedirbantieji, taip pat kokias kvalifikacijas reprezentuoja šiuo metu

dirbantieji. Negana to, akcentas turi būti dedamas ant ruošiamų specialistų, t.y.

aukšųjų ir profesinių mokyklų moksleivių ir pačių mokymo įstaigų.

4. Infrastruktūra. Regionai privalo akcentuoti kaštų pranašumus prieš didžiuosius

miestus. Žemesnės nuomos kainos, mokestinės lengvatos laisvosiose

ekonominėse zonose (LEZ) yra pagrindiniai faktoriai, kurie turėtų būti aptarti.

Už teisingą konkurencinio pranašumo įvardijimą ne ką mažiau svarbu jį komunikuoti.

Kiekvienos apskrities ir savivaldybės administracija turėtų užtikrinti, kad

administracinis vienetas turėtų profesionalų, anglų kalba veikiantį internetinį tinklalapį.

Jame turėtų būti talpinama investuotojams aktuali informacija. Geras tinkamo

informacijos pateikimo pavyzdys pateiktas žemiau.

PAVYZDYS: PANEVĖŽIO APSKRITIS

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukaupta nemaža bendravimo su investuotojais patirtis leido

parengti marketinginę medžiagą kiekvienam regionui, kurioje pateikiama pagrindinė

investuotojui aktuali informacija. Žemiau pateiktas Panevėžio regiono profilis anglų

kalba, kuris bus naudojamas ne tik „Investuok Lietuvoje“ bet ir Panevėžio rajono

savivaldybės. Tokie profiliai parengti kiekvienam iš 10 Lietuvos regionų ir galėtų

tarnauti kaip pavyzdžiai rengiant marketinginę medžiagą.

Trumpa regiono pranašumų santrauka

Makroekonominių rodiklių apžvalga

Žmogiškieji resursai

Dominuojanti pramonė

Infrastruktūra

Reikia pastebėti, kad itin svarbu užtikrinti darnų bendradarbiavimą tarp profesinio

rengimo ir aukštojo mokslo institucijų ir vietos pramonės atstovų. Svarbu, kad rengiami

specialistai atitiktų darbuotojų paklausos tendencijas. Ypatingai svarbu rengti

inžinerinių specialybių specialistus, kadangi jų trūkumas yra vienas pagrindinių

sunkumų užsienio įmonėms ieškant darbuotojų Lietuvoje.

UŽSIENIO PRAKTIKA: AIRIJA

Sėkmingas ir įspūdingas Airijos ekonomikos šuolis 20 a. antrojoje pusėje buvo didele

dalimi nulemtas gebėjimo efektyviai traukti tiesiogines užsienio investicijas. Svarbią

rolę vaidino ir Airijos investicijų skatinimo agentūros (angl. Investment Development

Agency), IDA Ireland, sėkmingas darbas. Investicijų pritraukimas į Airijos regionus yra

sritis, kurioje Airija galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvos regionų pollitikos formuotojams.

IDA Ireland strategija orientuota didinti vietinį regionų potencialą ir pritraukti TUI per

nacionalinę programą vykdant strategines investicijas į ypatingos svarbos

infrastruktūros objektus. Airijos nacionalinė politika išdėstyta Nacionalinėje erdvės

strategijoje, kuria siekiama geriau subalansuoti socialinės, ekonominės ir fizinės

raidos atskirtį visoje Airijoje. Siekiant paskatinti plėtrą regionuose, ji siūlo, kad

pakankamo masto ir kritinės masės ekonominiai centrai būtų sukuriami kuriant verslo

vartų (angl. gateway) ir centrų (hubs) tinklą.

Lietuvoje tokią politiką būtų galima pritaikyti regionų centrus pozicionuojant kaip

regiono ambasadorius, kurie reprezentuotų visą regioną, o sėkmingai pritraukus

investuotoją jis galėtų būti skatinamas įsikurti nebūtinai pačiame regiono centre.

Tačiau labai svarbu paminėti, kad sėkmingam tokios strategijos į gyvendinimui būtinas

visuotinas pritarimas jai, taip pat tikslus jos reglamentavimas ir bendra, vieninga ir

nenominali regionų skatinimo politika.

IŠVADOS

1. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) plačiąja prasme yra suprantamos kaip

užsienio kapitalo investavimas kuriant naujas arba perkant jau veikiančias

vietines įmones, kai užsienio investuotojas įgyja teisę į ne mažiau kaip 10%

įmonės įstatinio kapitalo.

2. TUI projektai regionuose yra efektyvi priemonė socialinei ir ekonominei

atskirčiai nuo didžiųjų miestų mažinti, nes yra kuriamos darbo vietos,

perduodami aukšto lygio darbo standartai, o žinomos užsienio kompanijos

atėjimas veikia kaip ženklas kitoms užsienio įmonėms, kad regiono investicinė

aplinka yra patraukli.

3. Siekiant didinti Lietuvos patrauklumą investicijoms, būtina (1) rasti regiono

konkurencinį pranašumą ir (2) jį profesionaliai komunikuoti.

4. Regionai savo darbo jėgos pasiūla, istorinėmis pramoninėmis kompetencijomis

ir reliatyviai žemesnia nekilnojamojo turto kaina ir žemesniu darbo užmokesčiu

yra ypatingai patrauklūs gamybos sektoriuje veikiančioms užsienio

kompanijoms, į kurias ir patariama koncetruotis kaip į pagrindinius potencialius

investuotojus.

5. Svarbu profesionaliai pateikti informaciją apie makroekonomines regiono

tendencijas, dominuojančią pramonę, žmogiškuosius resursus ir

infrastruktūrą.

6. Norint, kad regionai prisivytų didmiesčius pagal pritraukiamų investicinių

projektų skaičių, būtina priimti bendrą, vieningą ir nuoseklią konkurencingumo

skatinimo programą.

Parengė

Rytis Kėvelaitis rytis.kevelaitis@kurklt.lt

Petras Misiūnas petras.misiunas@kurklt.lt