the aspects of clinical education from the …€¦ · key words: clinical education, clinical...

29412010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1

Key words: clinical education, clinical supervisor, cli-nical placement.

SummaryBackground: Clinical education plays an essential role in education of health care specialists. It is named as one of the most important parts of study process. Being in a real workplace student can develop clinical reasoning, practical skills and professional competences. Clinical supervisors are guiding students during clinical placement and are expected to prepare them to be compe-tent practitioners. The problem is the education of clinical supervisors. The lack of adequate preparation of clinical supervisors in the health sciences is pointed in many countries. The aim of the study was to evaluate the attitude of clini-cal supervisors towards five main components of clinical placement: the aim, objectives and content of clinical placement; readiness of clinical supervisor and students for clinical placement; evaluation of achievements of clinical placement; cooperation and collaboration; advantages and limitations of being clinical supervisor for clinical placement. The correlation between experience of clinical supervisors and these main compo-nents of clinical placement was also explored. Methods: The instrument of the study was an original questionnaire with 48 questions. During 2007-2008 academic year 31 clinical supervisors were polled. All of them were guiding students of Vilnius College during the period of their clinical placement. Clinical placements were organized in health care institutions. The results of the survey were processed with the Statistical Package for So-cial Sciences (SPSS) program (SPSS for Windows 15.0). Results of the study discovered that there is a statistically significant difference between the experience of clinical supervisors and their actions during the clinical placement. Conclu-sions: More experienced supervisors could better assure the conformity of the content of clinical

placement with the aims and objectives of it. All respondents feel ready to guide students but also would like to improve their theoretical knowledge and to develop practical skills. The evaluation of achievements of clinical placement is mainly determined by practical, communicational skills and theoretical knowledge of students. The survey explored the lack of cooperation between college teacher and clinical supervisor; meanwhile meet-ings of the student, the teacher and the supervisor would be useful for better quality of clinical place-ment. Supervisors, who guide students constantly or perform it for the first time, are satisfied with their duties and responsibilities working with students and they feel the benefit of being the clinical supervisor.

INTRODUCTIONClinical education has been considered a fun-

damental component of professional education in forming a professional identity among students (Laiti-nen-Vaananen, Luukka & Talvitie, 2008; Strohschein, Hagler & May, 2002). Clinical education is described as the supervised practice of professional skills and is clinically based (Hobbs et al, 2000). It is an important and irreplaceable element of the preparation of health science professionals (Williams & Webb 1994). Early experience helps medical students to learn and to de-velop appropriate attitudes towards their future practice, and orientates medical curriculums towards society’s needs (Littlewood et al, 2005). Clinical supervisors are expected to prepare students to be competent beginning practitioners, ready to enter the profession and meet the demands of evidence-based practice (Higgs & McAllister, 2007). They are expected to share the responsibility of supporting and educating the next generation of Health Care specialists. In order to facilitate this, all Health Care Organizations should work in partnership with Higher Education in developing new opportunities for clinical education and ensuring consistent quality of current provision. (Chartered Society of Physiotherapy, 2003). However, the learning in clinical workplaces has not

THE ASPECTS OF CLINICAL EDUCATION FROM THE PERSPECTIVE OF CLINICAL SUPERVISORS

MILDA ÞUKAUSKIENË1,2, LAIMA SAJIENË1, ERIKA KUBILIENË2

1 Vytautas Magnus University, 2 Vilnius College of Higher Education

Correspondence to: [email protected]

SLAUGA

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2010 m.2942

kept pace with changes in higher education. (Dornan et al, 2007). On the other hand, fast developing of science and technology requires refreshing knowledge continuously. The clinical supervisor as a health care professional needs to move with the times. Very often patient’s medical problems are related to chronic illness where social factors are extremely important (Hewson, Anderson, Dinning, Jenner, McKellar, Weymouth, et al., 1999). Medical student teaching should reflect these realities and provide clinical experiences (O’Keefe et al, 2001). Are the clinical supervisors prepared to meet these requirements? The problem is the education of clinical supervisors. They are not specially educated in Lithuania. The lack of adequate preparation of clinical supervisors in the health sciences is pointed in many countries (Higgs & McAllister, 2005). Many of them have a lot of practical experience, but very little knowledge of philosophy and education, which are very important in communication with students. In the absence of professional preparation for the role, novice clinical educators often simply adopt the teaching approaches they experienced as students, with little understanding of roles and underpinning theory (McAllister, Higgs & Smith, 2008). The same clinical supervisors need to combine their own duties and responsibilities with the teacher work. Clinical supervisors’ workload becomes higher when they guide students, since any special work conditions are not offered for them. Students are asser-ted not only as helpers. First of all they are learners, so demand a lot of clinical supervisors’ time and attention. Discussion is one of the best problem solution ways. The promotion of interactive, clinically focused discus-sions creates opportunities for students to foster critical thinking and socialization skills (Gwozdek, Klausner & Kerschbaum, 2009). Usually the success of the clinical education depends not only on abilities or competences of the clinical supervisor, but also on the whole team of workers. The interested parties involved in the process of clinical placement are an Educational institution, a Health care institution, a teacher, a clinical supervisor and a student. They all need to collaborate and support each other aiming for the best result.

Aims. The primary aim of the study was to evaluate clinical supervisors’ opinion about clinical placement. Compatibility between theory and practice is asserted to be one of the most important points in Health care specialists’ education. Therefore the main objective was to explore the correlation between experience of clinical supervisors and their acquaintance with the aim, objectives and the content of clinical placement;

the readiness of the clinical supervisor; the evaluation of achievements of clinical placement; cooperation and collaboration between the parties concerned with the clinical placement; the benefit of being a clinical super-visor and limitations of this.

Sources and a method of research work. A question-naire was designed to survey health care professionals’ opinion regarding clinical placement. The respondents were clinical instructors leading students from General Care Nursing, Biomedical Diagnostics, Physiotherapy and Occupational Therapy study programs. Data col-lection was set during student clinical placements. Each clinical educator (n=31) answered original questionnaire in their workplace or during the meeting in College.

There were 5 parts in the questionnaire. The first part contained questions about aims and content of clinical placement. Clinical supervisors were also asked to eva-luate the length of clinical placement and its place in the whole curriculum. The second part was up for eva-luation of readiness of clinical supervisor and students for clinical placement. The suitability of facilities was also evaluated. In the third part of questionnaire clinical supervisors were asked to express their opinion about evaluation of clinical placement. The fourth part was about cooperation and collaboration between the stu-dent, the clinical supervisor, the teacher and the patient – do they need to cooperate during clinical placement and is this cooperation important. In the fifth part respon-dents needed to point the advantages and limitations of being clinical supervisor and to indicate their suggestion regarding clinical placement.

The first question for clinical supervisors was how many times they have led students during their clinical placement. For data results they were divided into three groups. First group “Constant” – supervisors (45,2%), lea-ding students permanently during more than 3 years. The second group “First time” – supervisors (19,4%) with no experience of clinical supervision and leading students the first time. The third group “Occasional” – supervisors (35,5%) who have led students for two or three times. The results of the survey were processed with the SPSS program. Variable relationships were explored using a Pearson Correlation coefficient. Interval scales were used for the instrument of research. Non parametric pro-cedures of hypothesis assessment were applied and chi square (χ2) criterion was used for verifying the statistical hypothesis for equality of two relational frequencies. In all statistical hypothesis procedures “zero” hypothesis was eliminated by bias p < 0,05 (chosen significant level α=0,05) (Gonestas & Strielèiûnas, 2003).

SLAUGA


RESULTS Aim, objectives and content of clinical placement. It

was tried to explore the correlation between experience of clinical supervisors and their acquaintance with the aims and objectives of clinical placement. The results showed that experience of supervisors significantly positively correlated with the familiarity of aims and objectives of the clinical placement so that supervisors, who are constantly guiding students (“Constant” group) are the most familiar with the aims and objectives of it (p=0,000; Pearson’s R=0,725; λ2=19,605). By contrast, those supervisors who have less experience are not acquainted with the aims of the clinical placement as well as they have to. There was also a statistically si-gnificant difference between experience and the ability to assure that the content of clinical placement is in conformity with the aims and objectives of it (p=0,019; Pearson’s R=0,420; λ2=16,626). The difference between supervisors’ experience and how they provided students with the practical work in accordance with aims of clini-cal placement was not statistically significant. However, supervisors who lead students permanently more often answered students’ questions and helped them with the problems (p=0,007; Pearson’s R=0,473; λ2=8,350).

Readiness of clinical supervisor and students for clinical placement. The difference between supervisors’ experience and the level at which they assessed their knowledge and skills was not statistically significant. Clinical supervisors wanted to improve their theore-tical knowledge and to develop practical skills. All the respondents trusted students and allowed to work independently under supervision. Meanwhile supervi-sors who lead students permanently helped students to acquire practical skills, tutored and corrected mistakes (p=0,002; Pearson’s R=0,539; λ2=10,839). However, despite the difference in supervisors’ experience most of them (61,3%) would like to have better facilities for work and clinical placement of students (p=0,047; Pearson’s R=0,359; λ2=16,549).

The evaluation of students’ theoretical knowledge depends on the level at which clinical supervisor is acquainted with the aims and objectives of the clinical placement (p=0,023; Pearson’s R=0,407; λ2=5,135). Those supervisors who are better informed about aims and objectives of clinical placement stated, that students’ theoretical knowledge does not differ from required for practical activities during clinical placement (p=0,000; Pearson’s R=0,7095; λ2=19,605), as well as they thought, that students motivations for clinical placement is suf-ficient (p=0,000; Pearson’s R=0,609; λ2=11,501). All

the students could apply their theoretical knowledge in practical field.

Evaluation of achievements of clinical placement.All clinical supervisors (100%) stated that the attendance of clinical placement was under strong control. Most of “constant” clinical supervisors (78.6%) claimed that attendance has an influence on evaluation of achie-vements of clinical placement (p=0,000; Pearson’s R=0,679; λ2=21,482). The evaluation was mainly de-termined by practical and communicational skills and theoretical knowledge of students. It was also pointed, that it is not necessary to take into account the opinion of patients for evaluation of students’ achievement of cli-nical placement. But the evaluation has to be performed by both – the clinical supervisor and the college teacher. Evaluation criteria was clear for majority (77,4%) of respondents. Very interesting results have been received trying to find a correlation between the supervision ex-perience and the acquaintance with evaluation criteria. The statistical data showed, that only supervisors, who led students constantly or performed it for the first time (78,6% and 100% accordingly), presented evaluation criteria for students and made it during the clinical placement and at the beginning of it (71,4% and 100% accordingly). Unfortunately those, who led students only occasionally familiarized students with evaluation criteria only partially (p=0,000; Pearson’s R=0,679; λ2=21,482) and performed it only at the end of clinical placement (p=0,000; Pearson’s R=0,630; λ2=39,711).

Cooperation and collaboration. Since the coope-ration between the parties concerned with the clinical placement is considered as one of the most important factors, the significance of this cooperation was eva-luated in this part of the questionnaire. The biggest problem revealed in the survey that the college teacher was consulting only “First time” supervisors, while the “Occasional” and “Constant” (71,4%) supervisors were not consulted or were consulted only partially (p=0,000; Pearson’s R=-0,465; λ2=17,925). Most frequently consul-tation was implemented by e-mail or during the meetings (p=0,000; Pearson’s R=0,764; λ2=38,722). Meanwhile “Constant” supervisors supposed, that the college tea-cher not always needs to take part in the discussions with students when all “First time” supervisors would like the teacher to participate (p=0,000; Pearson’s R=-0,630; λ2=35,831). Respondents also stated that meetings of the student, the teacher and the supervisor would be useful (p=0,000; Pearson’s R=-0,630; λ2=35,831). Participation of patients is not required according to all “Occasional” supervisors, a half of “Constant” and

SLAUGA


partially required for “First time” supervisors (p=0,000; Pearson’s R=-0,420; λ2=16,626).

Advantages and limitations of clinical placement.This part of questionnaire was devoted to assess the opinion of respondents about the benefit of being cli-nical supervisor. The statistical data showed, that all supervisors, who led students constantly or performed it for the first time were satisfied with their duties and responsibilities working with students. Unfortunately those, who led students only occasionally were satisfied partially (p=0,000; Pearson’s R=0,911; λ2=31,000). The same results were found out with the question “Is it easy to match professional activities with the supervisor’s work?”. It was most difficult to combine those two duties for occasional supervisors (p=0,000; Pearson’s R=0,786; λ2=23,058). That students are also good helpers, stated 71,4% of “Constant” and 100% “First time” supervisors. The rest of them (“Occasionals” group) evaluated the help of students only as “partially helpful” (p=0,000; Pearson’s R=0,611; λ2=19,561). The benefit from wor-king with students was also emphasized by the same groups (“Constant” and “First time”) of supervisors. For “Occasional” supervisors the benefit was only partial (p=0,000; Pearson’s R=0,848; λ2=26,840).

CONCLUSIONS1. There is a statistically significant difference be-

tween the experience of clinical supervisors and their acquaintance with the aims, objectives and content of the clinical placement. More experienced supervisors could better assure the conformity of the content of cli-nical placement with the aims and objectives of it. They more often answered students’ questions and helped them with the problems.

2. There is not a statistically significant difference between supervisors’ experience and the level at which they assessed their knowledge and skills. All respondents feel ready to guide students but also would like to improve their theoretical knowledge and develop practical skills.

3. The evaluation of achievements of clinical placement is mainly determined by practical, commu-nicational skills and theoretical knowledge of students. The evaluation has to be performed by both – the clinical supervisor and the college teacher. Evaluation criteria are clear for majority of respondents; they present it for students and make it at the beginning of the clinical placement or during it.

4. The survey explored the lack of cooperation between the college teacher and the clinical supervisor. The consultation from the college teacher should be pro-

posed not only for “First time” supervisors, but also for experienced ones. All the respondents stated that mee-tings of the student, the teacher and the supervisor would be useful for better quality of clinical placement.

5. Supervisors, who guide students constantly or perform it for the first time, are satisfied with their duties and responsibilities working with students and they feel the benefit of being the clinical supervisor.

References1. Gonestas, E., Strielèiûnas, R.R. Taikomoji statistika. LKKA,

2003. 2. Chartered Society of Physiotherapy (CSP). Clinical Education

Placement Guidelines. London: CSP, 2003.3. Dornan, T., Boshuizen, H., King, N., Scherpbier. A. Experi-

ence-based learning: a model linking processes and outcomes of medi-cal students’ workplace learning. Medical Education. 2007; 41:84–91.

4. Gwozdek, AE., Klausner, CP., Kerschbaum, WE. Online directed journaling in dental hygiene clinical education. Journal of Dental Hygiene: JDH/American Dental Hygienists’ Association. 2009; 83 (1): 12–17.

5. Hewson, PH., Anderson, PK., Dinning, AH., Jenner, BM., Mckellar, WJD., Weymouth, RD., Gollan, RA. A 12-month profile of community paediatric consultations in the Barwon region. Journal Paediatrics & Child Health. 1999; 35:16-22.

6. Higgs, J., & McAllister, L. The lived experiences of clinical edu-cators with implications for their preparation, support and professional development. Learning in Health and Social Care. 2005; 4 (3): 156–171.

7. Higgs, J., McAllister, L. Educating clinical educators: using a model of the experience of being a clinical educator. Medical Teacher 2007; 29: e51–e57.

8. Hobbs, C., Henley, E., Higgs, J., Williams, V. Clinical education program strategies for challenging times. Focus on health professional education: A multi-disciplinary Journal. 2000; 2 (2): 1-20.

9. Laitinen-Vaananen, S.; Luukka, M.-R.; Talvitie, U. Physio-therapy under discussion: a discourse analytic study of physiotherapy students’ clinical education. Advances in Physiotherapy. 2008; 10: 2-8.

10. Littlewood, S., Ypinazar, V., Margolis, SA., Scherpbier, A., Spencer, J., Dornan, T. Early practical experience and the social re-sponsiveness of clinical education: systematic review. British Medical Journal 2005; 331: 387-391

11. McAllister, L., Higgs, J., Smith, J. Facing and managing dilemmas as a clinical educator. Higher Education Research & Deve-lopment. 2008; 27(1): 1–13

12. O’Keefe, M., White, D., Spurrier, N., Fox, N. An inter-university community child health clinical placement programme for medical students. Medical Education. 2001; 35 (4): 384-390.

13. Strohschein, J., Hagler, P. May L. Assessing the needs for change in clinical education practices. Physical Therapy. 2002; 82: 160-172.

14. Williams, P., Webb, C. Clinical supervision skills: a delphi and critical incident technique study. Medical Teacher. 1994; 16: 139–155.

PRAKTIKOS VADOVØ POÞIÛRIS Á PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTUS

Milda Þukauskienë, Laima Sajienë, Erika KubilienëSantrauka Sveikatos prieþiûros specialistø rengime profesinës veiklos prakti-

koms tenka svarbus vaidmuo. Jos traktuojamos kaip vienos svarbiausiø studijø proceso daliø. Praktinio mokymo metu studentai teorines þinias gali pritaikyti praktinëje veikloje realiomis darbo sàlygomis.

SLAUGA


Tokiu bûdu lavinami praktiniai ágûdþiai, klinikinis màstymas, pro-fesinës kompetencijos. Ið praktikos metu studentams vadovaujanèiø klinikiniø instruktoriø (tiesioginiø praktikos vadovø) tikimasi pagalbos kompetentingø specialistø rengime. Viena pagrindiniø problemø yra praktikos vadovø iðsilavinimas. Tinkamas sveikatos mokslø srities praktikos vadovø specialaus pasirengimo trûkumas stebimas daugelyje ðaliø. Tyrimo tikslas – ávertinti praktikos vadovø poþiûrá apie penkis pagrindinius praktinio mokymo komponentus: praktikos turinio ir tikslø dermæ; praktikos vadovo bei studentø teoriná ir praktiná pa-sirengimà praktikai; praktikos pasiekimø vertinimà; bendravimà ir bendradarbiavimà; praktikos vadovo veiklos pranaðumus ir trûkumus. Tyrimo metu ávertintas praktikos vadovo patirties ir praktinio mokymo komponentø tarpusavio ryðys. Metodai: tyrimo instrumentas buvo ori-ginali anketa, sudaryta ið 48 klausimø. Per 2007-2008 mokslo metus apklaustas 31 praktikos vadovas. Tyrimo rezultatai apdoroti Statistinio paketo socialiniams mokslams (SPSS) programa (SPSS for Windows 15.0). Rezultatai atskleidë statistiðkai reikðmingà skirtumà tarp prak-tikos vadovø patirties ir jø veiksmø studentø praktikos metu. Iðvados:

praktikos vadovai, turintys vadovavimo patirties, geba geriau uþtikrinti praktikos turinio ir praktikos tikslø dermæ; visi respondentai savo kom-petencijas vertino gerai ir jautësi pasirengæ bûti praktikos vadovais bei vadovauti studentams, taèiau norëjo pagilinti savo teorines þinias ir patobulinti praktinius ágûdþius; praktikos pasiekimø vertinimo balui didþiausios átakos turëjo studentø praktiniai, bendravimo ágûdþiai ir teorinës þinios; tyrimas atskleidë bendravimo tarp kolegijos dëstytojø ir praktikos vadovø trûkumà; nuolatos studentø praktikoms vadovau-jantys respondentai ir tie, kurie tai darë pirmà kartà, buvo patenkinti ðia veikla ir nurodë tokius darbo privalumus: nuolatinis domëjimasis specialybës naujovëmis, ryðys su akademine bendruomene, ávairiapusë veikla, finansinis paskatinimas.

Adresas susiraðinëti: Milda Þukauskienë, el. p.: [email protected]

Gauta 2009-10-27

Raktaþodþiai: abortas, poþiûris, vyrai studentai.

SantraukaDarbo tikslas – ávertinti vyrø poþiûrá á abortus. Tyrimas buvo atliekamas trijose Kauno aukðtojo mokslo institucijose, anoniminës anketinës ap-klausos bûdu 2009 vasario-balandþio mënesiais. Tyrimo metu buvo naudojama ðiam darbui sukurta anketa. Apklausoje dalyvavo 143 I ir IV kursø studentai vyrai ið trijø mokymosi institucijø: Kau-no medicinos universiteto (KMU) (n=93), Kauno Kolpingo kolegijos (KK) (n=30) bei Lietuvos kûno kultûros akademijos (LKKA) (n=20) studentai.Iðvados: 1) Daugiau nei pusë KMU, KK ir LKKA respondentø teigë, jog nepritartø abortams. Ta-èiau apklaustøjø studentø vyrø nuomonës ðiuo klausimu reikðmingai nesiskyrë (p>0,05). 2) Ly-ginant KMU, KK ir LKKA studentø vyrø atsakymø rezultatus nustatyta, kad trijø grupiø rezultatai reikðmingai iðsiskyrë (p<0,05) ðiais atvejais: a) Dauguma KMU ir KK bei daugiau nei pusë LKKA studentø vyrø teigë, kad pateisina abortà, kai moteris tampa nëðèia po iðprievartavimo; b) Didþioji dalis KMU ir daugiau nei pusë KK bei LKKA studentø dalyvavusiø tyrime manë, kad moterims po aborto atsiranda fiziniø savijautos sutrikimø; taèiau didþioji dalis KK ir LKKA bei

trys ketvirtadaliai KMU studentø vyrø manë, kad moterims po aborto atsiranda psichologiniø sa-vijautos sutrikimø. Beveik pusë KMU ir nedidelë dalis KK bei LKKA grupiø respondentø teigë, kad po aborto porai gresia skyrybos. c) Daugiau nei pusë KMU, ketvirtadalis KK ir nedidelë dalis LKKA apklaustø studentø teigë, kad jø nuomonei apie abortus átakos turëjo studijos, kai tuo tarpu pusë KK, ketvirtadalis KMU ir nedidelë dalis LKKA studentø atsakë, kad jø nuomonei apie abortus su-siformuoti átakos turëjo asmeninë patirtis. Taèiau, kad nuomonë apie abortus pasikeitë studijø metu, manë tik daugiau nei treèdalis KMU ir nedidelë dalis KK bei LKKA studentø vyrø; d) Daugiau nei pusë KMU, trys ketvirtadaliai KK ir didþioji dalis LKKA studentø vyrø teigë, kad ástatymuose reikëtø nurodyti, jog moteris be vyro sutikimo negali nutraukti nëðtumo. Dauguma visø trijø grupiø respondentø atsakë, kad nepritartø abortø uþdraudimui Lietuvoje.

ÁVADASPastaraisiais metais nemaþai kalbëta ir raðyta apie

abortus bei jø prieþastis. Nustatyta, kad abortø skaièius Lietuvoje sumaþëjo, taèiau vis dar iðlieka rimta medici-ninë, psichologinë ir socialinë problema, kuri neigiamai veikia moterá, vyrà, ðeimà, gydytojus, visuomenæ [1, 2].

Adresas susiraðinëti: Alina Vaðkelytë, el. p.: [email protected]

LIETUVOS STUDENTØ VYRØ POÞIÛRIS Á ABORTUSALINA VAÐKELYTË, LINA ALEKSEJÛNAITË

Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra

SLAUGA


Gydytojas P. Klusas (1998) savo knygoje „Mylëk ir neþu-dysi“ ávardijo kylanèias abortø socialines problemas. Tai didëjantis skyrybø skaièius, tuðtëjantys vaikø darþeliai bei mokyklos, didëjantis moterø bei vyrø þiaurumas, priklausomybës nuo alkoholio, narkotikø; moralinis nuo-smukis [3]. J.J. Powell dar 1981metais atkreipë dëmesá á ðià problemà savo knygà pavadinæs „Abortai: nebylusis holokaustas“ (angl. Abortion: the Silent Holocaust). Kad vaizdþiau iðreikðtø tai, kà norëjo pasakyti, autorius savo knygà pradëjo „karo kasdienybës“ grafiniu vaizdu, kuriame kiekvienas kryþelis reiðkë 50 tûkst. nuþudytø amerikieèiø. Korëjos ir Vietnamo karai turëjo tik po vienà kryþelá. Pirmasis pasaulinis karas – du su puse, Antrasis pasaulinis karas – vienuolika. O „karas prieð negimusius“ buvo paþenklintas 240 kryþeliø, tai reiðkë, jog iki 1981 m. pradþios Amerikoje padaryta dvylika milijonø legaliø abortø [4].

Medicininiu poþiûriu þmogaus vystymasis prasideda nuo motinos kiauðinëlio apvaisinimo spermatozoidu: susidaro zigota turinti 46 chromosomas. Zigota jau turi potencialà tapti þmogumi, todël kad ji yra „uþpro-gramuota“ iðsivystyti á suaugusá þmogø [5]. Katalikø baþnyèia visais laikais tvirtino, jog þmogaus gyvybë pra-sideda nuo pat jos pradëjimo akimirkos [6]. Nors atrodo, kad klausimas, kada prasideda gyvybë ar asmuo, gali bûti atsakytas remiantis medicininiais ar fiziologiniais kriterijais, ið tikrøjø ðis atsakymas yra faktø ir moraliniø ásitikimø samplaika. Todël nesunku suprasti, kodël jau kelis deðimtmeèius vyksta judëjimai tiek uþ, tiek prieð abortø praktikà, o tarp aborto ðalininkø ir prieðininkø tvyro nuolatinë átampa. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pa-saulio ðaliø, moteriai pageidaujant leidþiama nutraukti nëðtumà iki 12 savaièiø. Vëlesnis nei 12 savaièiø nëðtu-mo nutraukimas leidþiamas tik tuo atveju, jei jis gresia moters gyvybei ir sveikatai [7].

Amerikieèiø psichologai A. Speckhard ir V. Rue dar 1978 m. iðanalizavo moterø bûsenà po aborto, kurià pavadino poabortiniu sindromu (PAS). Tai savæs nuver-tinimo idëjos, miego ir atminties sutrikimai, bendravimo su aplinkiniais problemos, ryðkûs asmenybës pokyèiai, atsirandantys nerimo priepuoliai, kaltës jausmas. Simpto-mø prieþastys gali bûti ávairûs psichologiniai konfliktai ir fiziniai negalavimai, kuriuos pamaþu sukelia visa ávykiø grandinë, vedanti prie aborto ir maþiausiai vienerius metus po aborto [8].

Dauguma vyrø sunkiai iðgyvena abortà, nes ið esmës yra paþeistas jø vyriðkumas ir tëvystë. Vienas svarbiausiø PAS simptomø yra pyktis. Ðiuo pykèiu vyrai daþniausiai þaloja save arba kitus. Daþnai jauèia kaltæ, sàþinës grauþatá ir liûdesá. Vyro iðgyvenimai priklauso nuo to,

koks buvo jo nusiteikimas naujos gyvybës atþvilgiu. Jeigu tëvas gynë kûdiká, jis jauèiasi moters atstumtas, áþeistas, iðnaudotas, nes tokiu bûdu moteris iðsiþada ilgalaikiø ásipareigojimø jam, numenkina jo vyriðkumà, já kaip tëvà. Vyro bejëgiðkumas pamaþu perauga á prie-ðiðkumà, agresyvumà arba ðaltumà, nesusivaldymà, iðsisukinëjimà. Pyktis, kanèia ir kaltë, kad nesugebëjo apsaugoti savo vaiko, gali pasireikðti alkoholio bei narkotikø vartojimu, savæs izoliavimu [9]. Nemaþiau svarbûs iðgyvenimai, su kuriais susiduria vyrai, yra vyro dalyvavimas, sprendþiant – gimdyti ar ne. Tai yra gana opi problema, nes daugelyje Vakarø ðaliø bei Lietuvoje teisiðkai nereikalaujama tëvo sutikimo abortui atlikti. Taip vyrai atsiduria dviprasmiðkoje padëtyje. Tuo metu, kai moteriai garantuojama teisë atsikratyti motinystës, vyras neturi teisës reikalauti tëvystës. O kai moteris pa-sirenka motinystæ, vyras savaime ápareigojamas tëvystei. Kai vyras skatina savo vaiko motinà abortui, tai aiðkina-ma kaip prievarta. Kai abortà pasirenka pati moteris, tai skelbiama kaip moters teisë, jos pasirinkimo laisvë. Tokia nelygybë, priimant gyvenimiðkai svarbø sprendimà, yra potenciali vyro agresijos prieþastis, kuri gali pasireikðti neteisingu elgesiu su vaikais, pablogëjusiais santykiais su moterimi, savigrauþa ir nepasitenkinimu [8].

Nuo vaiko pradëjimo smarkiai pasikeièia ne tik mo-tinos, bet ir tëvo energetinis laukas – jis tampa kûdiká ir motinà globojantis. Abortas tiek moteriai, tiek vyrui sukelia tuðtumos, pasimetimo, kaltës ir prieðiðkumo viskam jausmus [10].

Kadangi abortas yra problema, kuri neaplenkia ne tik moters, medicinos darbuotojø, bet ir vyro – vaisiaus tëvo, kuris nori to, ar ne – dalyvauja ðiame procese. 1995 m. atlikto sociologinio tyrimo rezultatai parodë, kad dau-guma vyrø nori dalyvauti, kai yra sprendþiamas jø vaikø likimas: net 80 proc. vedusiø vyrø ir 55 proc. viengungiø teigia, kad moteris ir vyras privalo turëti vienodas teises sprendþiant negimusio kûdikio likimà [11]. Nors vaiko tëvas ir nemato paèios procedûros, tai turi didelæ átakà jo dvasiniam pasauliui. Anot M.T. Mannion, abortas kaip aidas atsiliepia vyrui jo asmeniniam gyvenimui, psichologijai ir net seksualumui [12].

Ðio darbo tikslas - nustatyti Lietuvos studentø vyrø poþiûrá á abortus.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAITyrimo eiga. Tyrimas buvo vykdomas Kauno medici-

nos universitete, Kauno Kolpingo kolegijoje ir Lietuvos kûno kultûros akademijoje. Anketinë apklausa vykdyta 2009 vasario-balandþio mënesiais.

Tyrimas buvo atliekamas anoniminio anketavimo

SLAUGA


bûdu. Vyrø poþiûriui á abortà tirti naudota ðiam tyrimui sukurta anketa, kuri sudaryta ið 20 klausimø. Respon-dentams buvo pateiktos anketos, kurias jie savarankiðkai uþpildë ir gràþino tyrëjai. Iðdalytos 162 anoniminës an-ketos, ið jø tolimesnei analizei panaudotos 143. Dvylika anketø gráþo nevisiðkai uþpildytos, 7 – visai negráþo. Atsako daþnis – 88,3 proc.

Tiriamøjø socialinës ir demografinës charakteristi-kos. Tyrime dalyvavo 143 respondentai. Ið jø 93 buvo KMU medicinos fakulteto (MF) studentai vyrai: 65 jø buvo I kurso ir 28 – VI kurso studentai. I kurso apklaus-tøjø amþius buvo nuo 18 iki 22 metø, o VI kurso – nuo 24 iki 27 metø. Kaip apklausa parodë, 53,8 proc. (n=35) I k. ir 46,4 proc. (n=13) VI k. studentø buvo vieniði; tu-rëjo draugæ, bet negyveno kartu 40,0 proc. (n=26) I k. ir 21,4 proc. (n=6) VI k. studentø vyrø; 6,2 proc. (n=4) I k. ir 28,6 proc. (n=8) VI k. respondentø gyveno su drauge nesusituokæ ir 3,6 proc. (n=1) VI k. studentø buvo vedæ. Ið KMU apklaustøjø 3,6 proc. (n=1) VI k. studentø turëjo vaikø. Paklausti apie gimtàjà gyvenamàjà vietà, 87,8 proc. (n=57) I kurso ir 85,7 proc. (n=24) IV Kurso respondentø nurodë gyvenæ meiste ar miestelyje.

Antrà tiriamàjà grupæ sudarë 30 KK Verslo vadybos katedros I kurso studentø vyrø, kuriø amþius buvo nuo 19 metø iki 37 metø. 50,0 proc. (n=15) apklaustøjø turëjo draugæ, bet negyveno kartu; 40,0 proc. (n=12) respon-dentø teigë, jog jie buvo vieniði; 6,7 proc. (n=2) gyveno su drauge nesusituokæ ir 3,3 proc. (n=1) studentø buvo iðsiskyræ. Pasiteiravus apie gimtàjà gyvenamàjà vietà, 93,3 proc. (n=28) apklaustøjø atsakë gyvenæ mieste ar miestelyje, o 6,7 proc. (n=2) – kaime. 3,3 proc. (n=1) KK respondentø turëjo vaikø

Treèioje grupëje dalyvavo 20 LKKA studentø vyrø, kurie þaidë futbolo komandoje. Apklaustøjø amþius pasiskirstë nuo 18 iki 31 metø. Papraðyti nurodyti savo gimtàjà gyvenamàjà vietà, 95,0 proc. (n=19) responden-tø nurodë, miestà ar miestelá, o 5,0 proc. (n=1) – kaimà. 15,0 proc. (n=3) respondentø teigë, jog turi vaikø. 45,0 proc. (n=9) ðios grupës respondentø turëjo draugæ, bet negyveno kartu; 25,0 proc. (n=5) buvo vieniði; 15,0 proc. (n=3) – vedæ; 10,0 proc. (n=2) gyveno su drauge nesusi-tuokæ, o 5,0 proc. (n=1) studentø buvo iðsiskyræ.

Duomenø statistinë analizë. Duomenims apraðyti naudotos ðios skaitinës charakteristikos: vidurkis, stan-dartinis nuokrypis, vidurkio standartinë paklaida, daþnis, santykinis daþnis, iðreikðtas procentais. Dviejø poþymiø sàsajos analizuotos susijusiø poþymiø lenteliø metodu, skaièiuotas χ² (chi kvadrato) testas [13].

Duomenø analizei buvo naudojamas kompiute-rinis statistinis programø paketas SPSS (15.0 versija).

Pasikliautinumo lygmuo buvo P=0,95 (95%). Klaidos tikimybë p=0,05 (5%).

Tyrimo etika. Leidimas atlikti tyrimà gautas ið KMU bioetikos centro. Leidimo nr. BC-KF(B)-89. Visiems res-pondentams buvo pateikta pasiraðyti „Informuoto asmens sutikimo forma“. Tyrimo duomenys rinkti anonimiðkai.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASKauno Medicinos Universiteto, Kolpingo Kolegijos,

Lietuvos Kûno Kultûros Akademijos studentø vyrø po-þiûriø á abortus palyginimas

Tyrimo rezultatø analizë parodë, kad trijø grupiø respondentø atsakymai á klausimà „Ar jûs pritartumëte abortui?“ reikðmingai nesiskyrë. Daugiau nei pusë KMU (57,0 proc.), LKKA (60,0 proc.) ir KK (56,7 proc.) studentø vyrø teigë, kad nepritartø abortams (1pav.). KMU I ir VI kursø studentø vyrø atsakymai á ðá klausimà taip pat reikðmingai nesiskyrë. Kad nepritartø abortams atsakë 53,8 proc. I k. ir 64,3 proc. VI k. KMU respondentø.

Gana netikëti rezultatai gauti 2002 m., atlikus Vil-niaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakulteto studenèiø apklausà. Rezultatai pasiskirstë taip: 56 proc. studenèiø atsakë, kad pateisina abortà, 46 proc. – nepateisina aborto. Ið visø lytiná gyvenimà gyvenanèiø studenèiø 21 proc. buvo neplanuotai pastojusios. Neplanuotø nëðtumø rezultatas: 53 proc. abortø, 14 proc. persi-leidimø, 33 proc. gimdymø. Abortà daþniau pasirinko susituokusios ir turinèios vaikø studentës, nei tos, kurios yra nesusituokusios ir dar neturi vaikø [14].

Atliktos apklausos rezultatai parodë, kad trijø mok-slo institucijø studentø vyrø atsakymai á klausimà „Kas yra abortas?“ reikðmingai nesiskyrë. 65,0 proc. (n=13) LKKA; 62,4 proc. (n=58) KMU bei 56,7 proc. (n=17) KK respondentø manë, kad abortas yra laisvas poros pasirin-kimas. Maþiausia dalis respondentø pritarë teiginiui, jog abortas yra gimstamumo planavimo priemonë. Taip teigë 7,5 proc. (n=7) KMU, 5,0 proc. (n=1) LKKA, taèiau ðio

1 pav. KMU, KK ir LKKA respondentø atsakymø á klausimà „Ar jûs pritartumëte abortui?“ palyginimas.

SLAUGA


atsakymo varianto nepasirinko nei vienas KK studentas. Teiginiui, jog abortas yra neleistinas gyvybes sunaikini-mas, pritarë 40,0 proc. (n=8) LKKA; 46,7 proc. (n=14) KK ir 41,9 proc. (n=39) KMU respondentø. Kad abortas yra laisvas moters pasirinkimas manë 23,7 proc. (n=22) KMU; 20,0 proc. (n=6) KK ir 15,0 proc. (n=5) LKKA apklaustøjø studentø. Ið gautø rezultatø galima daryti prielaidà, jog apklausti studentai vyro ir moters santykius laiko lygiaverèiais ir nori prisiimti vienodà atsakomybæ priimant sprendimà dël aborto, kaip ir moteris.

Tyrimo rezultatai parodë, kad respondentø atsakymai á klausimà „Kokiais atvejais pateisinate abortà?“ statis-tiðkai reikðmingai iðsiskyrë (2 pav.). Didþiausia dalis KK (90,0 proc., n=27) ir LKKA (85,0 proc., n=17) studentø vyrø teigë, jog pateisina abortà, kai gresia pavojus mo-ters gyvybei, o didesnë dalis KMU (82,8 proc., n=77) studentø vyrø teigë, jog abortà pateisina, kai moteris tampa nëðèia po iðprievartavimo (p<0,05). Maþiausia studentø dalis atsakë, jog pateisina abortus bet kokiu atveju. Taip teigë 3,2 proc. (n=3) KMU, 3,3 proc. (n=1) KK, bei 5,0 proc. (n=1) LKKA studentø.

Siekiant iðsiaiðkinti, ar respondentai vyrai pritartø, jei jø antroji pusë norëtø darytis abortà, buvo pateiktas klausimas su keletu atsakymø variantø. Daugiausia KMU (65,6 proc., n=61); KK (76,7 proc., n=23) ir LKKA (80,0 proc., n=16) respondentø vyrø pasirinko atsakymà, jog pritartø abortui tik tuo atveju, jei moters gyvybei ir svei-katai grëstø pavojus. Maþiausia respondentø teigë, jog jie patys pirmi pasiûlytø atlikti abortà. Taip atsakë 4,3 proc. (n=4) KMU ir 3,3 proc. (n=1) KK respondentø, o ið LKKA apklaustøjø ðio atsakymo varianto nepasirinko në vienas. Jog pritartø (15,1 proc., n=14 KMU; 13,3 proc., n=4 KK; 10,0 proc., n=2 LKKA) ir nepritartø abortui (15,1 proc., n=14 KMU; 10,0 proc. n=2 LKKA; 6,7 proc. n=2 KK) visø grupiø atsakymø variantai pasiskirstë panaðiai.

Palyginus I ir VI kurso KMU studentø atsakymus, kad abortà pateisina, kai yra tikimybë, kad vaikas gims su negalia ar nepagydoma liga, paaiðkëjo, kad VI kurso (82,1 proc., n=23) respondentai reikðmingai daugiau atsakë teigiamai nei I kurso (56,9 proc., n=37) studentai (p<0,05). Panaðûs rezultatai buvo gauti atlikus tyrimà „Abortus drausti? Kà manai Tu?“ (2008), kurio metu buvo nustatyta, kad apklausoje dalyvavæ vyriðkosios lyties respondentai daugiau skatintø savo drauges ir partneres gimdyti (52 proc.), nei darytis abortà (31 proc.) [15]. A. Purvaneckio ir G. Purvaneckienës (2001) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad, jei moteris netikëtai pastotø, 49 proc. jø vyrø ir partneriø ragintø moterá gimdyti ir auginti vaikà, 35 proc. neþino kà darytø, 16 proc. siûlytø mote-riai darytis abortà, o siûlyti moteriai pagimdyti vaikà ir jo „atsikratyti“ në vienas apklaustas vyras neketino [16].

Panaðûs klausimai buvo pateikti Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakultete (2002) apklausiant stu-dentes; pagrindiniai aborto pateisinimo argumentai buvo ðie: medicininës indikacijos, nëðtumas – prievartos pasekmë, nëðtumas paauglystëje bei bloga socialinë pa-dëtis. Tyrimo rezultatai parodë, kad 29 proc. studenèiø, nepateisinanèiø aborto, teigë, jog tai prieðtarauja jø po-þiûriui á negimusios gyvybës vertæ, 27 proc. – jog tai kelia grësmæ moters sveikatai, 38 proc. respondenèiø norëjo, kad abortai bûtø labiau ribojami, 40 proc. manë, kad nereikia labiau riboti, o 20 proc. pageidavo, kad kliûèiø nutraukti nëðtumà sumaþëtø [14].

Siekiant nustatyti tiriamøjø nuomonæ apie abortø pasekmes moteriai, tyrimo rezultatai parodë, kad 95,0 proc. (n=19) LKKA; 90,0 proc. (n=27) KK bei 75,3 proc. (n=70) KMU studentø vyrø teigë, jog po aborto moteriai atsiranda psichologiniø savijautos sutrikimø (p<0,05) (3 pav.). Kad atsiranda fiziniø savijautos sutrikimø po aborto manë 92,5 proc. (n=86) KMU; 66,7 proc. (n=20) KK bei 65 proc. (n=13) LKKA respondentø vyrø (p<0,05). Jog mo-teriai po aborto neatsiranda jokiø pasekmiø teigë tik 4,3

2 pav. KMU, KK ir LKKA respondentø atsakymø á klausimà „Kokiais atvejais pateisinate abortà?“ palyginimas.* p<0,05 lyginant su KMU

3 pav. KMU, KK ir LKKA respondentø atsakymø á klausimà „Kokios aborto pasekmës moteriai?“ palyginimas.* p<0,05 lyginant su KMU

SLAUGA


proc. (n=4) KMU studentø, taèiau ðiam teiginiui visiðkai nepritarë nei vienas ið KK bei LKKA apklaustøjø (3 pav.).

Ið ðiø rezultatø galima daryti prielaidà, jog KMU stu-dijuojantys vyrai yra mokomi kreipti dëmesá á þmogaus fiziologinæ bûsenà, o psichologinei bûsenai dëmesio skiriama per maþai. Galima manyti, jog KMU studijose vis dar vyrauja biomedicininis modelis. 2001 metais atlikto tyrimo metu „Nëðtumo nutraukimo prieþastys ir kontracepcijos naudojimo ypatumai“ buvo nustatyta, jog 90 proc. moterø, atvykusiø nutraukti nëðtumà, nurodë, kad tai yra labai blogai ir tik 8 proc. pareiðkë, kad tai nieko ypatinga. Apie galimas psichologines ir fizines pa-sekmes þinojo net 62 proc. moterø [2]. Viurcburge 2005 m. atliktos psichosocialinës apklausos, kurioje dalyvavo 63 moterys, dariusios abortus ne anksèiau kaip prieð septynerius metus, rezultatai parodë, kad nëra abortø be rizikos. Dvejais ið trijø atvejø tyrime dalyvavusias moteris apimdavo kaltës jausmas arba sunki depresija, kuri pasireiðkë somatiniais ðirdies ritmo sutrikimais, ne-pastoviu kraujospûdþiu, migrena ir virðkinamojo trakto negalavimais. Moterys po aborto jautësi ne iðlaisvintos ar iðvaduotos, o dar labiau suvarþytos, jos daug metø negalëjo rasti vidinës ramybës ir stabilumo. 39% ðio tyri-mo dalyviø moterø stengësi áveikti susidariusià situacijà naudodamos „projekcijos fenomenà“, kai uþ apsispren-dimà daryti abortà daþniausiai suversdavo kaltæ kitiems, daþniausiai – vyrui, suþadëtiniui, draugui arba gydy-tojams, kurie paragino daryti abortà arba já darë [17].

Á klausimà „Kokios aborto pasekmës vyrui?“ dau-giausia respondentø atsakë, kad po aborto atsiranda psichologiniø savijautos sutrikimø. Ðá atsakymo variantà paþymëjo 90,0 proc. (n=18) LKKA; 83,3 proc. (n=25) KK bei 82,8 proc. (n=77) KMU respondentø. Kad po aborto vyrui atsiranda fiziniø savijautos sutrikimø (nemiga, gal-vos skausmas ir pan.) manë 24,7 proc. (n=23) KMU; 16,7 proc. (n=5) KK ir 15,0proc. (n=3) LKKA respondentø. Maþiausià dalà respondentø sudarë manantys, jog po aborto vyrui nëra jokiø pasekmiø. Ðiam teiginiui pritarë

18,3 proc. (n=17) KMU; 16,7 proc. (n=5) KK ir 5,0 proc. (n=1) LKKA studentø.

Tyrimo rezultatø analizë parodë, kad dauguma visø trijø grupiø (KMU – 84,9 proc., n=79; KK – 90,0 proc., n=27; LKKA – 80,0 proc., n=16) respondentø teigë, jog po aborto, pablogëja tarpusavio santykiai. Maþiausia dalis visø respondentø teigë, kad porai po aborto nëra jokiø pasekmiø (KMU – 14,0 proc., n=13; KK – 10 proc., n=3). Reikðmingai iðsiskyrë respondentø nuomonës, kad po aborto porai gresia skyrybos. Taip teigë 45,2 proc. (n=42) KMU, 16,7 proc. (n=5) KK bei 15,0 proc. (n=5) LKKA studentø vyrø (p<0,05).

Tokià respondentø nuomonæ apie abortø pasekmes porai galëjo lemti tai, kad jie yra labai jauni, nesuvokia aborto sukeliamø pasekmiø rimtumo ir sudëtingumo. Tik nedidelë dalis apklaustøjø studentø vyrø manë, jog abortas – tai didelis sukrëtimas poros gyvenime, kuris gali lemti net skyrybas. Kiek kitokie rezultatai buvo gauti psichologës E. Milling 1995 metais atlikto tyrimo metu. Iðanalizavus pasinaudojusiøjø poabortinës konsultacijos tarnybos paslaugomis porø santykius nustatyta, kad po aborto 80 proc. ðeimø ar suþadëtiniø iðsiskyrë. Apie 70 proc. porø nutraukë santykius nepraëjus nei mënesiui po aborto [10].

Ið 5 paveikslo matome, kad statistiðkai reikðmingai iðsiskyrë trijø grupiø respondentø atsakymø rezultatai. 53,8 proc. (n=50) KMU; 73,3 proc. (n=22) KK ir 90,0 proc. (n=18) LKKA studentø manë, jog ástatymuose reikëtø nurodyti, kad moteris, be vyro sutikimo negali darytis aborto (p<0,05).

Galima teigti, kad tokiu bûdu apklaustieji vyrai iðreið-kia savo norà kaip lygiateisiai partneriai dalyvauti ðiame procese. Panaðius tyrimø rezultatus pateikia J.C. Willke

4 pav. KMU, KK ir LKKA respondentø atsakymø á klausimà „Kokios aborto pasekmës porai?“ palyginimas.* p<0,05 lyginant su KMU

5 pav. KMU, KK ir LKKA respondentø atsakymø á klausimà „Ar reikëtø átraukti vyrus á apsisprendimà nutraukti nëðtumà, nurodant ástatymuose, jog moteris be vyro sutikimo negali darytis aborto?“ palyginimas.* p<0,05 lyginant su KMU

SLAUGA


ir B. Willke (1995). Jø atlikto tyrimo rezultatai parodë, kad dauguma vyrø nori dalyvauti, kai yra sprendþiamas jø kûdikio likimas. Net 80 proc. vedusiø ir 55 proc. vien-gungiø vyrø pareiðkë, kad moteris ir vyras turëtø turëti vienodà teisæ spræsti negimusio kûdikio likimà [11].

Siekiant suþinoti, kà apklaustieji mano apie abortø uþ-draudimà, buvo pateiktas klausimas: ar pritartumëte abortø uþdraudimui Lietuvoje. Iðanalizavus rezultatus paaiðkëjo, jog dauguma apklaustøjø nepritartø abortø uþdraudimui Lietuvoje (85,0 proc. (n=15) LKKA; 83,3 proc. (n=15) KK ir 80,6 proc. (n=75) KMU apklaustø studentø) (p<0,05).

Ðiuos tyrimo rezultatus galima bûtø paaiðkinti tuo, kad vyrai „apsidraudþia“ dël galimø ateityje iðkilsianèiø pasekmiø. Panaðius rezultatus, dël abortø draudimo Lietuvoje pateikë 2008 metais atlikto tyrimo autoriai. Ap-klausos, kurioje dalyvavo 1775 respondentai, rezultatai parodë, kad 76 proc. akademinio jaunimo nepritartø siûlomai idëjai su retomis iðimtimis ðalyje uþdrausti abortus. Ðis procentas iðliko vienodas, nepriklausomai ir nuo to, ið kur respondentai buvo kilæ: didmiesèio, miesto ar kaimo [15].

Analizuojant, kas padarë átakà respondentø nuomonæ apie abortus, reikðmingai iðsiskyrë trijø grupiø atsakymai dviem atvejais. Kad nuomonei átakos turëjo studijos atsakë 65,6 proc.(n=61) KMU, 26,7 proc. (n=8) KK ir 15 proc. (n=3) LKKA studentø. Asmeninë patirtis turëjo átakos 50 proc. (n=15) KK, 26,9 proc. (n=25) KMU ir 10 proc. (n=2) LKKA studentø (p<0,05) (6 pav.).

Reikðmingas skirtumas taip pat buvo nustatytas tarp I ir VI kursø KMU studentø atsakymø, kad jø nuomonei apie abortus átakos turëjo studijos. Taip teigë 96,4 proc. (n=27) VI kurso ir 52,3 proc. (n=34) I kurso studentø (p<0,05).

Siekiant nustatyti, kà studentai mano apie studijø átakà jø poþiûriui á abortus, buvo pasiteirauta, ar pasikeitë

jø nuomonë apie abortus studijø metu. Reikðmingai iðsi-skyrë trijø grupiø respondentø atsakymai á ðá klausimà. Kad nuomonë apie abortus pasikeitë studijø metu atsakë 36,6 proc. (n=34) KMU, 10,0 (n=2) LKKA ir 6,7 proc. (n=2) KK studentø vyrø (p<0,05) (7 pav.).

Nors tiriamieji teigë, kad átakos susiformuoti nuomo-nei apie abortus turëjo studijos, á klausimà „Ar pasikeitë nuomonë apie abortus studijø metu?“ tik 36,6 proc. KMU studentø atsakë teigiamai. A. Purvaneckio ir G. Purvaneckienës (2001) tyrimo metu buvo nustatyta, ko-kie veiksniai turi reikðmingos átakos apsisprendþiant dël aborto atlikimo netikëtai pastojus. Rezultatai parodë, kad moterims reikðmingos átakos turëjo amþius, uþimtumas, ðeiminë padëtis, religingumas bei vaikø turëjimas. Vyrø apsisprendimui átakos turëjo tik amþius ir ðeiminë padëtis [16]. Ðio tyrimo metu reikðmingø ryðiø tarp respondentø poþiûrio á abortus ir jø amþiaus, ðeiminës padëties bei gyvenamosios vietos nustatyta nebuvo.

Tapti tëvu yra ne tik tarpusavio santykiai ir apvaisini-mas. Tëvu tampama dar gerokai prieð vaiko gimimà, ðis procesas apima ir tam tikrø asmeniniø santykiø, apsau-giniø struktûrø ir elgesio formavimà, savo vaidmens bei atsakomybës suvokimà [10]. Ðiuo straipsniu norëjome atkreipti dëmesá á abortø daromà þalà ne tik moterims, bet ir vyrams, jø ignoravimà priimant sprendimà nëðtumo nutraukimo metu.

IÐVADOS1. Daugiau nei pusë KMU, KK ir LKKA respon-

dentø teigë, jog nepritartø abortams. Taèiau apklaustøjø studentø vyrø nuomonës ðiuo klausimu reikðmingai ne-siskyrë (p>0,05).

2. Lyginant KMU, KK ir LKKA studentø vyrø at-sakymø rezultatus nustatyta, kad trijø grupiø atsakymø

6 pav. KMU, KK ir LKKA respondentø atsakymø á klausi-mà „Kas padarë átakà jûsø nuomonei apie abortus?“ paly-ginimas.* p<0,05 lyginant su KMU

7 pav. KMU, KK ir LKKA respondentø atsakymø á klausi-mà „Ar pasikeitë nuomonë apie abortus studijø metu?“ pa-lyginimas.* p<0,05 lyginant su KMU

SLAUGA


rezultatai reikðmingai iðsiskyrë (p<0,05) ðiais atvejais:2.1. Dauguma KMU ir KK bei daugiau nei pusë LKKA

studentø vyrø teigë, kad pateisina abortà, kai moteris tampa nëðèia po iðprievartavimo.

2.2. Didþioji dalis KMU ir daugiau nei pusë KK bei LKKA studentø dalyvavusiø tyrime manë, kad moterims po aborto atsiranda fiziniø savijautos sutrikimø, taèiau didþioji dalis KK ir LKKA bei trys ketvirtadaliai KMU studentø vyrø manë, kad moterims po aborto atsiranda psichologiniø savijautos sutrikimø. Beveik pusë KMU ir nedidelë dalis KK bei LKKA grupiø respondentø teigë, kad po aborto porai gresia skyrybos.

2.3 Daugiau nei pusë KMU, ketvirtadalis KK ir nedidelë dalis LKKA apklaustø studentø teigë, kad jø nuomonei apie abortus átakos turëjo studijos, kai tuo tarpu pusë KK, ketvirtadalis KMU ir nedidelë dalis LKKA studentø atsakë, kad jø nuomonei apie abortus susiformuoti átakos turëjo asmeninë patirtis. Taèiau, kad nuomonë apie abortus pasikeitë studijø metu, manë tik daugiau nei treèdalis KMU ir nedidelë dalis KK bei LKKA studentø vyrø.

2.4. Daugiau nei pusë KMU, trys ketvirtadaliai KK ir didþioji dalis LKKA studentø vyrø manë, kad ástatymai, nurodydami, kad moteris be vyro sutikimo negali darytis aborto, privalo uþtikrinti vyro teisæ dalyvauti ir pareikðti nuomonæ apsisprendþiant nutraukti nëðtumà. Dauguma visø trijø grupiø respondentø atsakë, kad nepritartø abortø uþdraudimui Lietuvoje.

Literatûra1. Jakubèionytë R. Nëðtumo nutraukimà lemiantys faktoriai.

Daktaro disertacija. Kaunas, 2000.2. Vanagienë V. Nëðtumo nutraukimo prieþastys ir kontracep-

cijos naudojimo ypatumai. Daktaro disertacija. Kaunas, 2001.3. Klusas P. Mylëk ir neþudysi. Vilnius, 1998.4. Joseph PJ. Abortion the Silent Holocaust Allen. TX: Tabor

Pub. 1981. 5. Kovaliûnaitë E. Þmogaus gyvybës teisinës apsaugos pradþios

koncepcijos [þiûrëta 2009-01-25]. Prieiga per internetà: <http://www.teise.org/docs/upload/kavoliunaitepataisyta%20(1).doc.>.

6. Lietuvos vyskupø kreipimasis dël parengto dirbtinio apvai-sinimo ástatymo projekto [þiûrëta 2009-02-15]. Prieiga per internetà: <http://www.lcn.lt/bzinios/bz0209/209vk1.html>.

7. Sveikatos apsaugos ministerijos ásakymas Nr. 50, 1994 01 28 [þiûrëta 2009-03-27]. Prieiga per internetà: <http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/ministro_isakymai?id=22784>.

8. Obelenienë B. Poabortinis sindromas. Sveikata. 1997; 11.9. Markovienë M.P., Bumblytë D. Motinystës psichologija,

metodinis leidinys aukðtosioms mokyklom. Presvika, 2004.10. Þarskus A. Gyvybës medþio þaizdos. Kaunas, Farmacija,

1995.11. Wilke JC, Willke B . Abortas: klausimai ir atsakymai. Vilnius,

Caritas, 1995.

12. Mannion MT. Abortion and healing: a cry to be whole. Kanada, Sheed &Ward, 1992.

13. Bagdonas E. Socialinë statistika. Metodai. I dalis. Kaunas, Technologija, 2004.

14. Gostevièienë B., Narvilienë A.Vilniaus kolegijos sveikatos prieþiûros fakulteto studenèiø poþiûris á lytiná gyvenimà ir neplanuotà nëðtumà. Vilnius, 2002.

15. Apklausos.Lt Suþinok greièiau [þiûrëta 2009-01-25]. Prieiga per internetà: <http://www.apklausos.lt/?naujiena/110-studentai-abor-t%C5%B3-draudimui-nepritaria>

16. Purvaneckas A., Purvaneckienë G. Moteris Lietuvos visuo-menëje. Palyginamoji tyrimø analizë. Vilnius, 2001.

17. Stosel. PM. ...kodël tu verki? Moterø kanèios po aborto. Kaunas, Leatitia, 2006.

LITHUANIAN MALE STUDENTS ATTITUDE TOWARDS ABOR-TIONS

Alina Vaðkelytë, Lina AleksejûnaitëSummaryKey words: abortion, attitude, male students.The goal of the research: to determine male attitude towards

abortion. The sample consisted of 143 male students from different educational institutions participated in the study: Kaunas University of Medicine (KUM) students I and IV year (n=93), Kaunas Kolpingas College (KC) students (n=30) and Lithuanian Academy of Physical Education (LAPE) students (n=20). The research was carried out from the 1st of February till the 31st of April 2009. Quantitative method was chosen for the research. The formulation of questions in the question-naire was based on the analyzed scientific material.

Conclusions: 1) More than a half of students in Kaunas University of Medicine, Kolpingas College and Lithuanian Academy of Physi-cal Education stated that they do not approve of abortion (p>0,05). 2) While comparing the results of KUM, KC and LAPE it emerged that the answers the three groups provided were significantly differ-ent (p<0,05) in the following cases: a) the majority of KUM and KC male students and more than a half of LAPE stated that they justify abortion when a woman conceives after a rape; b) the majority of KUM and more than a half of KC and LAPE respondents thought that women after abortion undergo physical health problems; thought the majority of KC and LAPE male students and three quarters of KUM students thought that women after abortion undergo psychological problems. Nearly a half of KUM students and a small part of KC and LAPE students thought that after abortion a couple might split up; c) more than a half of KUM students, a quarter of KC students and LAPE respondents stated that their attitude towards abortion was influenced by the studies, meanwhile half of KC students and a quarter of KUM students and a small part of LAPE students stated that their attitude was influenced by their personal experience. Only more than a third of KUM and a small part of KC and LAPE male students thought that the attitude towards abortion changed during the studies; d) more that a half of KUM students and three quarters of KC and the majority of LAPE male students thought that men should be legally involved, women should not be allowed to have an abortion without the consent of a man. The majority of the respondents would not approve of the ban of abortion in Lithuania.


Gauta 2009-10-07

SLAUGA


Raktaþodþiai: krûties vëþys, gyvenimo kokybë, pacien-tas, slaugytoja, prieðoperacinis laikotarpis.

SantraukaKrûties vëþys yra stabiliai ásitvirtinæs pirmoje vie-toje moterø onkologiniø ligø statistikos lentelëje. Tai daþniausia moterø onkologinë liga Lietuvoje – ji sudaro apie 20 proc. moterø piktybiniø ligø. Vis daþniau krûties vëþiu suserga ir jaunos, iki 40-45 metø, moterys. Akivaizdu, kad susirgus blogëja ne tik þmogaus sveikata, bet ir gyvenimo pilnavertiðkumas. Siekiant pagerinti moterø, ser-ganèiø krûties vëþiu, gyvenimo kokybæ, pasaulyje atliekama nemaþa tyrimø.Tyrimo objektas – moterys, serganèios I ir II stadi-jos krûties vëþiu prieðoperaciniu laikotarpiu. Anonimiðkai buvo apklausta 71 pacientë, besigy-danti stacionare prieð krûties vëþio operacijà.Tyrimo rezultatai atskleidë, jog moterø, sergan-èiø I ir II stadijos krûties vëþiu, prieðoperaciniu laikotarpiu gyvenimo kokybë prastëja ne visais aspektais, labiausiai – psichologiniais. Pagrindinës darbo iðvados: labiausiai gyvenimo kokybë prastëja psichologinëje plotmëje, kinta dvasinis gyvenimas, kinta kai kurie socialiniai aspektai, tuo tarpu fiziniø aspektø prastëjimas yra vidutinis.

ÁVADASTemos aktualumas. Krûties vëþys yra stabiliai ásitvir-

tinæs pirmoje vietoje moterø onkologiniø ligø statistikos lentelëje [1]. Ði liga kasdien nustatoma 3-4 Lietuvos moterims. Tai daþniausia moterø onkologinë liga Lietu-voje – ji sudaro apie 20 proc. moterø piktybiniø ligø. Vis daþniau krûties vëþiu suserga ir jaunos, iki 40-45 metø, moterys. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1200 naujø ligos atvejø, kiekvienà savaitæ nuo krûties vëþio mirðta daugiau nei 10 moterø. Dar prieð 100 metø pavykdavo iðgelbëti vos 5 proc. krûties vëþiu susirgusiø moterø [10]. Ðiandien padëti galima beveik 90 proc. moterø, taèiau bûtina laiku diagnozuoti ligà. Nors krûties vëþá diagnozuoti paprasta, daþniausiai (70-80 proc.)

jis diagnozuojamas tik II-III stadijoje. Kuo ankstesnëje stadijoje vëþys diagnozuojamas, tuo didesnë tikimybë já iðgydyti [16]. Ðiuo metu Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos ðalimis, mirtingumas nuo krûties vëþio iðties didelis (50 proc.). Lietuvos moterys nepratusios regulia-riai tikrintis savo krûtø, o bendrosios praktikos gydytojai neparagina moterø reguliariai tai daryti [5].

Gyvenimo kokybë svarbi visos sveikatos prieþiûros problema, reikalaujanti esminio prioritetø koregavimo ir sveikatos iðtkliø perskirstymo [6]. Turimø lëðø negalima naudoti vien ligoms gydyti ar gyvenimui ilginti. Bûtina sudaryti sàlygas socialiai remtinø, invalidø ir þmoniø, serganèiø lëtinëmis ligomis, gyvenimo kokybei pagerinti. Ðiuo metu sukurta ne viena metodika gyvenimo kokybei ávertinti. Lietuvoje gyvenimo kokybë kol kas nëra nus-tatoma ir stebima, todël reikalingi iðsamûs moksliniai tyrimai, kurie nustatytø jos vertinimo kriterijus pagal standartà ir vykdytø nuolatiná monitoringà [9]. Gyvenimo kokybë turi bûti stebima ne tik tam tikrose gyventojø grupëse, á akiratá turëtø bûti átraukti ir nepalankiomis ekonominëmis ir socialinëmis sàlygomis gyvenantys þmonës [8].

Siekiant pagerinti moterø, serganèiø krûties vëþiu, gyvenimo kokybæ, pasaulyje atliekama nemaþa tyrimø. B.R. Ferrell, M. Grant ir K. Hassey-Dow 1995 metais, remdamiesi literatûros duomenimis, sukûrë gyvenimo kokybës tyrimo anketà, pritaikytà moterims, serganèioms krûties vëþiu [7].

Neabejotina, kad susirgus blogëja ne tik þmogaus sveikata, bet ir gyvenimo pilnavertiðkumas. Gyvenimo kokybei apibrëþti esama ávairiø apibûdinimø. Ðiuo ter-minu paprastai apibûdinama multidisciplininë patirtis apie gyvybines veiklas, pvz., nuo poreikio maistui iki asmeninës laimës ir bendros gerovës [2]. Pagal PSO, gyvenimo kokybë – tai individualus savo vietos gyven-ime vertinimas kultûros ir vertybiø sistemos kontekste, susijæs su tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiðkai veikiama asmens fizinës sveikatos, psichinës bûklës, nepriklausomybës lygio, socialiniø ryðiø ir ryðiø su aplinka. Ði sàvoka domina daugelio mokslo srièiø specialistus, ði kon-cepcija grindþiama fiziniu, psichologiniu ir socialiniu

MOTERØ, SERGANÈIØ KRÛTIES VËÞIU, GYVENIMO KOKYBËS VERTINIMAS PRIEÐOPERACINIU LAIKOTARPIU

AUÐRA LEKAUSKAITËKauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra

Adresas susiraðinëti: Auðra Lekauskaitë, el. p.: [email protected]

SLAUGA


funkcionavimu bei gerove [4]. Pilnavertiðko gyvenimo apibrëþimas pagrástas subjektyviu vertinimu, taigi ver-tinimo rezultatus gali bûti sunku palyginti ir pritaikyti. Gyvenimo kokybë apima ðias kategorijas: fizinæ bûklæ ir fizines galimybes; psichologinæ bûklæ ir gerovæ; socialinæ sàveikà; ekonominæ bûklæ [15].

Gyvenimo kokybë, suvokiama kaip psichologiniø, fiziniø ir socialiniø faktoriø kompleksas, yra artima PSO sveikatos apibrëþimui. Taigi terminas „gyvenimo koky-bë“ yra daþnai siejamas su sveikatos bûkle, ypaè me-dicininiame kontekste. Gyvenimo kokybë neturëtø bûti lyginama su sveikatos bûkle, dël to, kad ji turi daugiau reikðmiø, pvz., darbas, ðeima, hobi [12]. Be to, þmogui svarbûs ne tik su sveikata susijæ gyvenimo aspektai, bet ir kiti gyvenimo kokybei átakà turintys veiksniai. Saugi aplinka, nuosavas bûstas, garantuotos pajamos, pagarba, meilë ir laisvë nëra dalis sveikatos bûklës, bet apibûdina inivido gyvenimo kokybæ [14]. Daþniausiai minimi gyvenimo kokybei átakà turintys veiksniai: fi-nansinë bûklë, gyvenamasis bûstas, santykiai su ðeima ir draugais, asmeninë sveikata, sveikata artimø þmoniø ir socialinis gyvenimas bei laisvalaikis [11]. Gyvenimo kokybei vertinti turëtø bûti keliami tokie uþdaviniai: nuolat vykdyti gyvenimo kokybës monitoringà, atskirti ar charakterizuoti pacientus ar jø grupes, numatyti iðeitá, daryti sprendimus apie alternatyvinius gydymo ir slaugy-mo sprendimus, atlikti mokslinius tyrimus [3].

Paskutiná deðimtmetá auga susidomëjimas vertinimo metodø panaudojimo galimybëmis vëþio klinikiniuose tyrimuose. Vienas ið ðiø tyrimø uþdaviniø – stebëti ir ávertinti tradicinio naviko iðsivystymo, progresavimo laikà, susirgimo plitimà ir bendrà iðlikimà. Taip pat átraukiamas ir ligos poveikio bei gydymo ávertinimas, atsiþvelgiant á paciento psichinæ, fizinæ ir socialinæ bûklæ. Duomenys tokiems gyvenimo kokybës tyrinëjimams gaunami ið gerai þinomø klinikiniø bandymø grupiø Ðiaurës Amerikoje ir Europoje, vietiniø ir tarptautiniø vëþio institucijø ir draugijø, nuostatø sudarymo agentûrø, atsakingø uþ naujø antivëþiniø veiksniø naudojimà, ir ið farmacijos ámoniø [13].

Darbo tikslas – iðtirti moterø, serganèiø krûties vëþiu, gyvenimo kokybæ prieðoperaciniu laikotarpiu.

DARBO METODAI IR ORGANIZAVIMASAtlikta anketinë apklausa, gavus Bioetikos centro

komisijos leidimà. Respondentës savanoriðkai sutiko dalyvauti apklausoje, garantavus apklausiamøjø kon-fidencialumà.

Imties dydis ir apibûdinimas:Atrankos bûdas – netikimybinis tikslinis

Imties dydis – 71 pacientë prieð krûties vëþio ope-racijà

Tyrime dalyvavusiø respondenèiø atrankos kriteri-jai:

1. Pacientës, serganèios I-II stadijos krûties vëþiu, prieð operacijà;

2. Gydomos tretinio lygio ligoninës stacionare;3. Neserganèios psichine liga;4. Pacientës, kurios supranta ir kalba lietuviø kal-

ba;5. Perskaièiusios sutikimo formà ir pasiraðiusios

sutikimà dalyvauti tyrime.Respondenèiø iðbraukimo kriterijai:1. III-IV stadija krûties vëþiu serganèios pacien-

tës.2. Pacientës, turinèios psichikos sutrikimø, truk-

danèiø tinkamai ávertinti savo sveikatos bûklæ.3. Pacientës atsisakiusios dalyvauti apklausoje.4. Pacientës, kurios nekalba lietuviðkai.Parinktas tyrimo metodas – anketinë apklausa. Anketà

sudaro 29 uþdarojo tipo klausimai, suskirstyti á keturias grupes: klausimai apie fizinæ bûklæ (1-6); klausimai apie psichologinæ bûklæ (7-17); klausimai apie socialinius pokyèius dël ligos (18-24); klausimai apie dvasinio gyvenimo ypatumus (25-29). Demografiniai klausimai – amþius, iðsilavinimas, gyvenamoji vieta, uþsiëmimas, ðeimyninë padëtis, vaikø skaièius – buvo pateikiami atskirai.

Specialià priemonæ serganèiø krûties vëþiu moterø gyvenimo kokybei tirti sukûrë B.R. Ferrell ir M. Grant – tai klausimynas, vadinamas Gyvenimo kokybës ins-trumentu (angl. QOL Breast Cancer instrument) (krûties vëþio pacienèiø versija). Á ðá klausimynà ið viso átraukti 46 teiginiai (kintamieji), atspindintys svarbiausias sritis, lemianèias gyvenimo kokybæ: fiziniai aspektai, psicho-loginiai aspektai, socialiniai aspektai (átraukiant finan-sinius) ir dvasinio gyvenimo aspektai. B.R. Ferrell, M. Grant [8] pateiktas instrumentas, sukurtas apibendrinus ávairias gyvenimo kokybës vertinimo metodikas. Auto-riai patikrino ðio instrumento patikimumà kiekybiniams tyrimams, atlikdami bandomuosius tyrimus ir apskai-èiuodami Kronbacho alfà bei kitus skaliø patikimumo ávertinimo rodiklius.

Naudojant Gyvenimo kokybës instrumentà (krûties vëþio pacienèiø versijà), apklausiama pacientë ávertina savo bûklæ kiekvieno teiginio atþvilgiu. Vertinimui tin-kamiausia skalë nuo 0 (blogiausia bûklë) iki 10 (geriau-sia bûklë). Fizinius gyvenimo kokybës aspektus jame charakterizuoja: nuovargis, apetito pokyèiai, gëla ar skausmai, miego pokyèiai, svorio padidëjimas, bendra

SLAUGA


fizinë sveikata. Psichologinæ bûsenà charakterizuoja: susitaikymas su ligos rezultatais, jø áveikimas, gyvenimo kontrolë ir kokybë, gebëjimas koncentruoti dëmesá ar atsiminti ávairius dalykus, naudingumo kitiems pojûtis, pokyèiai vertinant save, reakcija á priminæ diagnozæ ir ligos chirurginá gydymà, nerimas, baimë dël diagnostiniø testø, baimë dël ligos iðplitimo. Socialinius gyvenimo ko-kybës aspektus charakterizuoja tokie veiksniai: kiek su-sirgimas pribloðkë ðeimos narius, ar gaunama atitinkama parama ið kitø þmoniø, kiek liga daro átakà darbingumui, kiek liga turëjo átakos aktyvumui namuose, izoliacijos pojûtis, finansiniai sunkumai ir nerimas dël dukters ar kitø moterø giminëje, kurios gali paveldëti krûties ligà. Dvasinio gyvenimo pokyèius charakterizuoja: religinës praktikos svarba, nereliginës dvasinës praktikos svarba, dvasinio gyvenimo pokyèiai, neuþtikrintos ateities po-jûtis, negatyvus poveikis gyvenimui.

B.R. Ferrell, M. Grant sudarytas klausimynas (krûties vëþio pacienèiø versija) dël savo iðsamumo ir statistiðkai patikrinto patikimumo buvo pasirinktas naudoti ðiame darbe, atliekant moterø, serganèiø I ir II stadijos krûties vëþiu, gyvenimo kokybës prieðoperaciniu laikotarpiu tyrimà.

Visuose anketos klausimuose (iðskyrus demografinius) kintamieji ávertinti pagal Likerto skalæ, taikant 10 balø (nuo 0 iki 10) sistemà.

Tyrimas atliktas 2008 m. spalio-2009 m. balandþio mënesiais, dalijant moterims iðspausdintas anketas.

Tyrimo rezultatai analizuoti, suvedus duomenis á Microsoft Excel programà, ir apskaièiuoti SPSS (17.0 versija). Duomenys laikomi statistiðkai reikðmingai pri-klausomais nuo kintamøjø, kai p<0,05.

TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMASIð viso tyrime dalyvavo 71 respondentë, kuriø amþius

buvo nuo 30 iki 60 metø. Didþiausià respondenèiø grupæ sudarë – 46-50 metø amþiaus moterys (25,35 proc.), kiek maþesnæ – 51-55 metø (21,13 proc.), o paèià maþiausià – 56-60 metø respondentës (9, 86 proc.) (1 pav.). Kaip paaiðkëjo, dauguma respondenèiø (67,61 proc.) gyvena mieste, o 32,39 proc. gyvena kaime. Apklausos metu buvo teirautasi ir apie ðeimyninæ padëtá ir buvo nustaty-ta, kad 53,5 proc. respondenèiø yra iðtekëjusios, 22,54 proc. – naðlës, 16,90 proc. – iðsiskyrusios ir 7,04 proc. – netekëjusios. Didþiausià respondenèiø grupæ sudarë specialøjá viduriná iðsilavinimà turinèios moterys (38,06 proc.), 25,35 proc. apklaustøjø turëjo aukðtàjá iðsilavini-mà; 25,35 proc. – viduriná ir tik 11,27 proc. – pradiná. Apklausa parodë, kad dauguma respondenèiø – 67,61 proc. – dirba, o likusios – 32,39 proc. – nedirba.

Fizinës bûklës vertinimas. Siekiant ávertinti apklaus-tøjø fizinæ bûklæ buvo atsiþvelgta á ðiuos gyvenimo kokybei neigiamà átakà turinèius veiksnius: nuovargis, apetito ir miego pokyèiai, skausmas ir gëla, bendra fizinë bûklë. Gauti rezultatai parodë, kad dalis moterø nejauèia itin didelio nuovargio, taèiau 6-10 balø savo nuovargá ávertino beveik pusë respondenèiø. Daugelis moterø nejauèia arba jauèia vidutinius apetito pokyèius, 8-10 balais ðiuos pokyèius ávertino treèdalis (32,39 proc.) respondenèiø. Apklausos duomenys rodo, kad skausmà ir miego pokyèius respondentës vertina aukðtesniais ba-lais nei prieð tai minëtus veiksnius: beveik pusë (45,82 proc.) respondenèiø teigë jauèianèios didesná nei vidu-tiná skausmà ir gëlà, o stipresnius nei vidutinius miego pokyèius jauèia 60,56 proc. respondenèiø. Bendrà fizinæ sveikatà moterys vertino ávairiai: blogiau nei vidutiniðkai ávertino beveik pusë (viso 45,07 proc.) respondenèiø, vidutiniðkai – 22,54 proc., geriau vertino 22,39 proc. respondenèiø.

Fiziniø aspektø priklausomybës nuo amþiaus duo-

1 pav. Respondentës pagal amþiaus grupes.

1 lentelë. Fiziniø aspektø vertinimas pagal amþiaus grupes.

SLAUGA


menys pateikiami 1 lentelëje (vidutiniai balai kiekvie-noje amþiaus grupëje). Matome, jog nëra statistiðkai patikimos kintamøjø priklausomybës nuo amþiaus. Taip pat matome (kuo didesnis balas, tuo bûklë prastesnë), jog nuovargis, apetito pokyèiai, gëla, skausmas, miego sutrikimai, svorio padidëjimas, bendra prasta fizinë sveikata ávairiai vertinama skirtingose amþiaus grupëse, pavyzdþiui, nuovargiu labiausiai skundþiasi jauniausiø ir vyriausiø respondenèiø grupës, panaðiai yra ir apetito pokyèiø, gëlos, skausmo atveju.

Psichologinë bûklë. Tyrimu siekta ávertinti respon-denèiø gyvenimo kokybæ psichologinës bûklës aspektu, taigi apklaustøjø buvo praðoma balais ávertinti: savo gyvenimo kokybës pasikeitimus susirgus, emocijas, iðgyvenimus, santykius su aplinkiniais, poþiûrá á save, nerimà kelianèius dalykus ir kt. Apklausos rezultatai parodë, kad dauguma moterø sunkiai susidoroja su liga, prasèiau nei vidutiniðkai tai ávertino 58,74 proc. moterø. Treèdalis (33 proc.) respondenèiø teigë, jog jø gyvenimo kokybë ðiuo – prieðoperaciniu – laikotarpiu blogesnë nei vidutinë (maþiau nei 5 balai). Gyvenimo kontrolës ávertinimas, kaip matyti ið rezultatø, taip pat vidutinis: ið viso daugiau nei treèdalis (36,62 proc.) respondenèiø teigë, jog gyvenimo kontrolë yra blogesnë nei vidutinë, o vidutiniðkai jà ávertino 23,94 proc. respondenèiø. Didelë dalis respondenèiø skundësi, kad turi problemø koncen-truojant dëmesá: beveik pusë (45,88 proc.) respondenèiø teigë, jog jø dëmesio koncentracija yra blogesnë nei vidutinë, o vidutiniðkai tai ávertino þymiai maþesnë dalis apklaustøjø (21,13 proc.). Kur kas palankesni rezultatai

atsiskleidë moterims vertinant savo reikalingumà, nau-dingumà aplinkiniams: maþiau nei pusë (43,62 proc.) respondenèiø teigë, jog jø naudingumo pjûtis didesnis nei vidutinis, o vidutiniðkai tai ávertino penktadalis res-pondenèiø (18,31 proc.). Apklausa parodë, kad daugelio moterø savæs vertinimas nepakito – geriau nei vidutinið-kai tai ávertino daugiau negu pusë moterø. Beveik pusæ respondenèiø, t. y. 46,48 proc., labai pribloðkë pirminë diagnozë, emocijø intensyvumà iðgirdus ðià naujienà maþiau nei vidutiniðkai ávertino tik deðimtadalis res-pondenèiø. Treèdalá respondenèiø (33,80 proc.) labai pribloðkë þinia, jog ligà reikës gydyti chirurgiðkai, dar apie 85 proc. respondenèiø jautë didesnæ nei vidutinæ baimæ dël diagnostiniø tyrimø, o daugiau nei treèdalis jautë labai didelæ baimæ (36,52 proc.). Kaip parodë ap-klausa, patá didþiausià nerimà ir baimæ sukëlë þinia, kad liga gali iðplisti: labai stiprià baimæ teigë jautusios pusë (49,30 proc.) respondenèiø.

Apibendrinant psichologinius aspektus, galima teigti, jog svarbiausias psichologiniø aspektø bruoþas – didelis baimës jausmas, ypaè dël ligos iðplitimo ir diagnostiniø testø (jø rezultatø); vienas ið stipriausiai pasireiðkianèiø jausmø yra nerimas, didesnë dalis moterø jauèiasi pri-blokðtos diagnozës ir poreikio gydytis chirurgiðkai. Kiti aspektai: bendra gyvenimo kokybë, gyvenimo kontrolë, dëmesio sukoncentravimas, naudingumo ir savæs verti-nimo pokyèiai, vertinami vidutiniðkai.

Psichologiniø aspektø palyginimas pagal amþiø pa-

2 lentelë. Psichologiniø aspektø vertinimas pagal amþiaus grupes.

3 lentelë. Socialiniø aspektø vertinimas pagal amþiaus gru-pes.

4 lentelë. Dvasiniø pokyèiø vertinimas pagal amþiaus gru-pes.

SLAUGA


teiktas 2 lentelëje. Ið jos matome, jog nëra statistiðkai patikimos kintamøjø priklausomybës nuo amþiaus.

Ávairiose amþiaus grupëse psichologiniai aspektai vertinami skirtingai: susidoroti su liga sunkiau sekasi jaunesnio amþiaus moterims iki 40 metø, ðio amþiaus grupës moterys, kaip parodë apklausa, á pirminæ diag-nozæ reaguoja emocionaliau – jas ði þinia pribloðkia labiau nei vyresnio amþiaus moteris, taip pat jos jauèia didesná nerimà ir baimæ dël diagnostiniø tyrimø ir dël ligos iðplitimo, be to, ðios grupës moterys prasèiau ver-tina gyvenimo kokybæ ir gyvenimo kontrolæ.

Taigi nors statistiðkai psichologiniø veiksniø priklau-somybë nuo amþiaus nëra patikimai árodoma, vidutiniø balø skaièiavimas rodo, jog jaunesnës moterys (30-35 ir 36-40 metø) beveik visais aspektais psichologinës bûklës atþvilgiu dël ligos jauèiasi prasèiau nei vyresnës moterys (51-55 ir 56-60 metø).

Socialiniai aspektai. Tyrimo metu buvo siekta ávertin-ti, kaip pasikeitë moterø gyvenimas, suþinojus, kad serga krûties vëþiu, kaip pasikeitë jø aplinka, artimøjø poþiûris á serganèiàjà, kaip liga paveikë jø buitá, darbingumà, finansinæ padëtá ir kitus socialinei gyvenimo kokybei svarbius veiksnius. Kaip matyti ið apklausos rezultatø, daugiau nei pusë (52,11 proc.) respondenèiø teigë, jog jø liga pribloðkë ðeimos narius: tiek moterims, tiek ðeimos nariams tenka didelis psichologinis krûvis suþinojus diagnozæ. Iðanalizavus, kaip respondentës vertina joms skiriamà dëmesá ir aplinkiniø pagalbà, matyti, kad kitø asmenø paramos vertinimas gana prieðtaringas – tik ket-virtadalis respondenèiø teigë, jog sulaukia labai didelës pagalbos, maþiau nei penktadalis teigë, jog negauna jokios pagalbos. Vis tik geresniø nei vidutiniø rezultatø (nuo 6 iki 10) yra daugiau negu prastesniø uþ vidutinius (nuo 0 iki 5). Beveik ketvirtadalis (22,54 proc.) respon-denèiø teigë, jog neigiama ligos átaka darbingumui yra labai didelë, o ligos átaka aktyvumui namie vertinama geriau nei ligos átaka darbingumui, blogiau nei vidutinið-kai aktyvumà namie vertino 41,85 proc. respondenèiø, o ketvirtadalis teigë, jog liga padarë labai neigiamà átakà aktyvumui namie. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusë respondenèiø, tai yra 55 proc., teigë jautusios labai didelæ baimæ dël dukters ir kitø giminës moterø, kurios taip pat gali susirgti krûties vëþiu. Kaip paaiðkëjo, susir-gus nukentëjo beveik visø respondenèiø finansinë bûklë: 28,17 proc. respondenèiø savo padëtá ðiuo atþvilgiu ávertino labai prastai, o didesná nei vidutiná padëties pablogëjimà jautë 63,39 proc. respondenèiø.

Apibendrinant reikëtø paminëti, kad socialiniø aspek-tø plotmëje moterys susidûrë su ryðkiomis finansinëmis problemomis, kurios susiklostë dël ligos, jautë didelæ

baimæ dël kitø ðeimos ir giminës moterø, liga pribloðkë ir kitus ðeimos narius. Taip pat paaiðkëjo, kad respon-dentës teigiamai vertino paramà ið kitø asmenø, maþai moterø jautë izoliacijà dël ligos. Nustatytas vidutinis ir aukðtesnis nei vidutinis (nuo6 iki 10 balø) ligos poveikis moterø darbingumui ir aktyvumui namie.

3 lentelëje matome, jog socialiniai aspektai ávairiose amþiaus grupëse vertinami labai skirtingai . Pavyzdþiui, átakà darbingumui labiausiai akcentavo 30-35 metø ir 56-60 metø amþiaus moterys, taip pat 46-50 metø amþiaus moterys. Daugelá veiksniø kiek palankiau nei kitø amþiaus grupiø respondentës, vertino 41-45 metø amþiaus moterys.

Dvasinë bûklë. Vienas ið apklausos uþdaviniø buvo moterø, serganèiø krûties vëþiu, gyvenimo kokybës ávertinimas dvasiniu aspektu, taigi domëtasi, kaip pasi-keitë pacienèiø dvasinis gyvenimas, suþinojus, kad serga krûties vëþiu, kaip jos vertina savo ateitá, kaip vertina religijos, maldos vaidmená savo dvasiniame gyvenime ir kt. Ið gautø duomenø paaiðkëjo, kad didesnë dalis respondenèiø mano, jog religija joms yra svarbi: kaip labai svarbià ávertino 33,8 proc., o 57,74 proc. respon-denèiø religijos vaidmená vertino didesniais nei viduti-niai balais, taèiau skirtingai nuo religijos, alternatyvios dvasinës apeigos ir praktikos respondentëms ne tokios svarbios: visai nesvarbios – 39,44 proc., daugiau nei vidutiniðkai svarbios tik kiek daugiau nei ketvirtadaliui respondenèiø – 26,77 proc. Ið gautø rezultatø matyti, kad didesnë dalis moterø jautësi esanèios neuþtikrintos dël ateities – labai neuþtikrintos jautësi treèdalis (30,99 proc.) respondenèiø, o didesná nei vidutiná jautë trys ketvirtadaliai (74,65 proc.) respondenèiø. Dar didesnë dalis respondenèiø teigë, jog ligos poveikis gyvenimui buvo neigiamas, labai didelá neigiamà poveiká teigë jauèianèios 36,62 proc. respondenèiø, o didesná nei vidutiná – 69,01 proc. respondenèiø.

Apibendrinant respondenèiø dvasinio gyvenimo aspektus dël diagnozës, galima teigti, jog beveik 70 proc. respondenèiø mano, jog neigiamas ligos poveikis jø gyvenimui yra didesnis nei vidutinis ir 36,62 proc. moterø jauèia labai didelá neuþtikrintumà dël ateities. Dvasinio gyvenimo svarbos pokyèiai vertinami viduti-niðkai: daugumai moterø priimtinos tradicinës religinës ateitos, o ne alternatyvios dvasinës apeigos.

4 lentelëje taip pat galima áþvelgti, jog skirtingoms amþiaus grupëms priklausanèios respondentës labai ávairiai traktuoja dvasinio gyvenimo pokyèius. Religija svarbesnë vyresnio amþiaus moterims – 46-50; 51-55 ir 56-60 m., tuo tarpu kitos dvasinës praktikos – jaunesnio amþiaus moterims (30-35 m.). Taip pat matyti, kad dël

SLAUGA


neuþtikrintos ateities labiausiai nerimavo jauniausios apklaustos moterys (30-35 metø) bei vyriausios – 56-60 m. amþiaus.

Apibendrinant galima teigti, jog statistiðkai reikðmin-gø gyvenimo kokybës aspektø vertinimø pagal amþiø neaptikta; ið vidurkiø pastebëta, jog psichologiniai sun-kumai labiausiai kamavo jaunesnio maþiaus moteris, t. y. 30-35 ir 36-40 metø, jos labiausiai nerimavo dël ateities, jas kamavo baimë dël diagnozës ir ligos iðplitimo.

IÐVADOS1. Ið fiziniø veiksniø átakà gyvenimo kokybei daþ-

niausiai turëjo nuovargis, apetito pokyèiai, skausmas ir gëla.

2. Gyvenimo kokybæ lëmë ðie socialiniai veiksniai: darbingumo sumaþëjimas; psichologiniai veiksniai: jau-èiamas nerimas, baimë dël ligos atsinaujinimo, iðplitimo; dvasiniai veiksniai: neuþtikrinta ateitis.

3. Onkologinës ligos diagnozës suþinojimas pa-veikia 30-35 metø moterø gyvenimo kokybæ labiau, nes prieðoperaciniu laikotarpiu pacientës daþniausia bûna labai sukrëstos diagnozës, patiria didelá stresà, nerimà.

Literatûra1. Aleknavièienë B., Valuckas K.P., Aleknavièius E. Onkolo-

gijos pagrindai ðeimos gydytojui. Vilnius, 2006; 163.2. Birbilaitë S., Sargautytë R. Onkologinio skausmo gydymo

psichologiniai trukdþiai. Skausmo medicina. 2005; 4(13):15-19.3. Bulotienë G., Ostapenko V., Vesëliûnas J. Psychological

adaptation of breast cancer patients. Acta Medica Lituanica. 2006; 13(2):92-96.

4. Bulotienë G. Factors influencing emotional status and quality of life of women with early stages of breast camcer. Summary of Doctoral dissertation. Vilniaus universitetas. Vilnius, 2007.

5. Cicënas S., Kalibatienë D. Onkologija ir slauga: mokomoji knyga.Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Vilnius, 2008; 231.

6. Fayers PM, Machin D. Quality of life: assessment, analysis and interpretation. John Wiley & Sons. 2000.

7. Ferrell BR, Dow KH, Grant M. Measurement of the quality of life in cancer survivors. Quality of Life Research. 1995; 4:423-531.

8. Furmonavièius T. Gyvenimo kokybës tyrimai medicinoje. Biomedicina. 2001; 1(2):128-132.

9. Januðauskaitë G. Gyvenimo kokybes tyrimai: problemos ir galimybes. Filosofija. Sociologija. 2008; 19(4):34–44.

10. Juozaitytë E., Juodþbalienë E.B. ir kt. Krûties vëþys. Mokslinë monografija. Vilnius, Vaistø þinios, 2004; 304.

11. Montazeri A., Vahdaninia M, Harirchi I, Ebrahimi M, Kha-leghi F, Jarvandi S. Quality of life in patients with breast cancer before and after diagnosis: an eighteen months follow-up study. BMC Cancer, 2008; 8(33):153-168.

12. Perry Sh., Kowalski Th.L., Chang Ch.H. Quality of life assessment in women with breast cancer: benefits, acceptability and utilization. Health Quality Life Outcomes. 2007; 5(24):5-24.

13. Sammarco A, Konecny LM. Quality of life, social support, and uncertainty among Latina breast cancer survivors. Oncol. Nurs. Forum. 2008; 35(5):844-849.

14. Schmid-Büchi S, Halfens RJ, Dassen T, van den Borne B. A review of psychosocial needs of breast-cancer patients and their relatives. Journal of clinical oncology. 2008; 17:2898-2909.

15. Ðumskienë J. Gyvenimo kokybës ávertinimas ir praktinë reikðmë. 2007. Prieiga per internetà: <http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=2491>.

16. Vaitkienë D. Krûties vëþys. 2006. Prieiga per internetà: <http://www.kmuk.lt/AGK/Pacientems/straipsniai1/Kruties_vezys.htm>.

ASSESSMENT OF QUALITY OF LIFE IN PRE OPERATING PERIOD OF WOMEN SUFFERING FROM BREAST CANCER

Auðra LekauskaitëSummaryKey words: breast cancer, quality of life, patient, nurs, preopera-

tive period.Breast cancer is stably fortified in the first position in statistic

table of oncology illnesses. It’s the most frequent oncologycal illness in Lithuania (20 percent of all malignant illnesses of women). Breast cancer is diagnosed to younger women (40-50 years) more frequently. Not only health deteriorates to people who are ill but full value of life as well. In order to increase quality of life of women who have breast cancer there are different studies done worldwide.

The aim of work: to exam quality of life of pre operating period of women who are suffering from breast cancer.

Object: 1. To evaluate influence of physical factors on quality of life

in pre operating period of women who have breast cancer.2. To determine influence of social, psychological and emo-

tional factors on quality of life in pre operating period of women who have breast cancer.

3. To define influence of breast cancer diagnosis to quality of life in pre operating period of women who have breast cancer.

Methods: analysis of scientific literature, questionnaires, statistical data analysis.

71 women participated in empirical study. All women were exam-ined in pre operating period and had I or II stage of breast cancer.

The results revealed that in pre operating period women who are suffering from I or II stage of breast cancer feel quality of life becom-ing worse but not in all aspects. Psychological aspect was the most frequent answer.

Basic conclusion: Quality of life get worse mostly in psychological space, emotional life changes so as some of social aspects. Physical factors have medium influence on quality of life.

Conclusions: 1. Fatigue, eating disorder, pain and sorrow made the biggest

influence on physical factors that influence quality of life of women in pre operating period.

2. Capasity for work was the main social factor that made influence on quality of life; psychological factors – concern, fear of resumption or spreading of illness; emotional – insecurity for the future.

3. Early diagnosis of breast cancer has bigger influence on quality of life than curable illnesses because patients are shocked by the diagnosis and experience strong stress and anxiety.


Gauta 2009-10-14

SLAUGA


Raktaþodþiai: motyvacija, projektinë veikla, profesinës kvalifikacijos tobulinimas, gydytojas, slaugytojas.

Santrauka Ðiame darbe analizuojama viena ryðkiausiø pa-starojo meto vadybos tendencijø, dël stiprëjanèios tarptautinës integracijos procesø pasiekusi ir Lie-tuvà – vis daþnesnis ávairiø darbø organizavimas projektø forma. Susitelkiama ties nepakankamai gydytojø ir slaugytojø tyrinëtu motyvacijos aspek-tu, kuris atitinka laiko reikalavimus ir yra aktualus sveikatos sistemos modernizavimo kontekste, t. y. siekiama nustatyti veiksnius, kurie motyvuoja gydytojus ir slaugytojus dalyvauti projektuose.

ÁVADAS Gydytojø ir slaugytojø darbo rezultatai bene labiau-

siai priklauso nuo to, kaip jie jauèiasi darbe, kas savo ruoþtu priklauso nuo jø profesionalumo. Taigi ypaè svarbu motyvuoti gydytojus ir slaugytojus kelti profesinæ kvalifikacijà. Lietuvoje, pradëjus vykdyti sveikatos refor-mà, sveikatos politikai pradëjo ieðkoti naujø bûdø, kaip motyvuoti medicinos darbuotojus, nes nuo jø ryþto gerai atlikti savo tiesioginá darbà bei siekti darbo rezultatø pri-klauso gydymo ir slaugymo kokybë, pacientø sveikata. Atkreiptas dëmesys á galimybæ dalyvauti tarptautinëse programose, á projektus átraukiami ne tik gydytojai ir slaugytojai, bet ir ligoniai.

Taigi gydytojø ir slaugytojø motyvavimo dalyvauti projektuose tyrimas aktualus ir naujoviðkas, dël to, kad skatina gydytojus ir slaugytojus aktyviai dalyvauti mokymo procese, pasinaudojant ávairiø ðaliø patirtimi ir darbo metodais.

Tyrimo tikslas – iðanalizuoti gydytojø ir slaugytojø motyvus dalyvauti projektinëse veiklose. Kadangi ðiuo-laikinis pasaulis vis glaudëja, projektai tampa neatski-riama asmens sveikatos prieþiûros ástaigø organizavimo proceso dalimi, siekiama neatsilikti nuo ðiø dienø reika-lavimø, praplësti þiniø prieinamumo ribas.

TYRIMO METODIKAMokslininkai siûlo projektus klasifikuoti pagal ávai-

rius aspektus, pavyzdþiui, pagal projektø sudëtá, veiklos sritá ir pobûdá. T. Tamoðiûnas (1999), H. Maylor (2000), C.F. Gray (2000) grupuoja projektus, atsiþvelgdami á problemø turiná. T. Tamoðiûnas (1999) teigia [1], kad projektas yra vienkartinë, daþniausiai nauja uþduotis, kurià atliekant siekiama aiðkiai suformuluoto tikslo, ku-ris skiriasi nuo kasdieniø bei rutinos uþduoèiø, nes turi aiðkiai nustatytà pradþià ir pabaigà. Projekto rengimas ið anksto planuojamas, o jo vykdymas – kontroliuojamas. Ðià tezæ gali patikslinti toks pastebëjimas – projektas yra laikinos pastangos, kuriomis siekiama sukurti naujà produktà arba paslaugà.

C.F. Gray, E.W. Larson (2002) projektà apibûdina kaip kompleksines, koordinuojamas, vienkartines pastangas, apribotas laiko, biudþeto iðtekliø ir kryptingø atlikimo specifikacijø, skirtø patenkinti vartotojø poreikius [2]. B. Neverauskas ir kt. (2005) teigia, kad projektas – tai ið anksto gerai parengtas ir suplanuotas objekto ar si-stemos sukûrimas ar pakeitimas [2]. R. Kuèinskienë, V. Kuèinskas (2005) teigia, kad sisteminiu poþiûriu projektà galima analizuoti kaip transformacijos ið esamos á norimà bûklæ kompleksinæ priemonæ [3].

Gerus darbuotojus átikinti, kad ðie ásitrauktø á pro-jektà, nëra sunku, nes jie patys vertina projektams bû-dingà dinamiðkà ir konkurencingà aplinkà, potencialià galimybæ kilti karjeros laiptais.

Norint efektyviai dirbti ir spræsti problemas, vadovui reikia atrasti tinkamiausià bûdà koordinuoti ir derinti tar-pusavyje visus gydymo ástaigoje vykstanèius reiðkinius, kartu numatyti kryptá ir ryðius su iðoriniu pasauliu.

Ðiuo metu vis daugëja ávairiausiø Lietuvos gydymo ástaigø ir tarptautiniø projektø: Utenos psichikos dienos stacionaro ákûrimas 2007-2013 m., VðÁ Utenos apskrities ligoninës projektas „Vaikø judamojo-atramos aparato ligø Utenos apskrityje prevencijos ir gydymo programa 2007-2009 m.“, „VðÁ Utenos, Ignalinos, Ðvenèioniø, Zarasø ir Ukmergës PSPC institucijø darbuotojø kvalifi-kacijos këlimas 2007-2013m.“ ir daugelis kitø. Projekti-nës veiklos privalumas labai didelis: ji suteikia galimybæ gydytojui ir slaugytojui praplësti ryðius su kolegomis, pa-daryti gydymo ir slaugymo procesà profesionalesná, taip pat ði veikla suvienija medicinos darbuotojus. Projektø

Adresas susiraðinëti: Þaneta Valiulienë, el. p.: [email protected]

GYDYTOJØ IR SLAUGYTOJØ MOTYVACIJA DALYVAUTI PROJEKTINËJE VEIKLOJE

ÞANETA VALIULIENËVðÁ Ðv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninë

SLAUGA


metu ágytos þinios padeda gydytojams ir slaugytojams gerinti gydymo ir slaugymo kokybæ, skatina tobulinti profesinæ kvalifikacijà. Svarbiausia, kad gydytojai ir slaugytojai ásitrauktø á projektus.

TYRIMO METODIKA IR TIRIAMIEJI Tyrimo vieta – trys Utenos apskrities asmens sveikatos

prieþiûros ástaigos. Tyrime dalyvavo 54 gydytojai ir 160 slaugytojø. Tirtø respondentø amþius svyravo nuo 24 iki 65 metø (vidurkis 53 metai). Anketà sudarë straipsnio autorë, remdamasi literatûros analize. Tyrimas vyko 2009 m. birþelio 1-20 dienomis. Respondentai buvo supaþindinti su tyrimo tikslu ir su anketos pildymo ins-trukcija. Anketos buvo pildomos nedalyvaujant tyrëjai. Á pateiktos anoniminës anketos klausimus atsakë visi sutikusieji dalyvauti apklausoje.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASPrieð pradedant analizuoti gydytojø ir slaugytojø

motyvacijà dalyvauti projektuose, respondentams buvo pateiktas klausimas: „Ar esate dalyvavæs(-usi) projektuo-se?“, ir paaiðkëjo, kad didþioji dalis – 71 proc. – respon-dentø yra dalyvavæ projektinëje veikloje.

Kaip parodë apklausos duomenys, viena pagrindiniø prieþasèiø, dël kurios projektuose nedalyvaujama yra respondentø pasyvumas, motyvacijos trûkumas, ðià prie-þastá nurodë 41 proc. apklaustøjø (1 pav.). Nemaþa dalis – 20 proc. – respondentø paþymëjo, jog nedalyvauja dël kitø prieþasèiø. Kompetencijos trûkumà, kaip prieþastá, ávardijo 22 proc. respondentø, o 10 proc. apklaustøjø paminëjo, kad nedalyvauja projektinëje veikloje, nes tam neturi laiko. Maþiausia dalis – 7 proc. – respondentø nurodë, jog nedalyvauja projektuose todël, kad gydymo ástaigos veiklos strategijoje nenumatytas toks dalyvavi-mas ir darbuotojai nëra ápareigoti (1 pav.).

Yra ávairiø poreikiø teorijø ir jos skiriasi priklausomai nuo to, kokius lygius darbuotojai iðskiria ir kaip supranta

poreikiø patenkinimà. Poreikiai yra labai svarbûs orga-nizacijos valdymui. Þmonës aktyviai sieks organiza-cijos tikslø, kai bus tikri, kad drauge patenkins ir savo poreikius. Todël, norint átraukti darbuotojus á projektà, reikia tinkamai juos motyvuoti. Motyvacija – priemonë, kurià naudodami vadovai gali sutvarkyti darbo santykius organizacijoje. Tyrimas parodë (2 pav.), kad daþniausi gydytojø ir slaugytojø, iki ðiol nedalyvavusiø projektinëje veikloje, motyvai dalyvauti bûtø: atlygis uþ veiklà, t. y. papildomos pajamos (30 proc.); pasitenkinimas darbu (25 proc.); pasiûlymai, karjeros perspektyvos (15 proc.). Maþiausiai projektinei veiklai motyvuotø kompiuterinio raðtingumo, uþsienio kalbos þiniø gilinimas, darbdavio pageidavimas.

Galima teigti, kad projektinë veikla bei dalyvavimas projektuose slaugytojus ir gydytojus domina. Rezultatai rodo, kad, nors dauguma respondentø nëra nusiteikæ prieð dalyvavimà, jiems trûksta aiðkios motyvacijos ásitraukti á ðià veiklà. Motyvacijos iðtakos glûdi paèioje asmenybëje, tai jo motyvai, poreikiai, tikslai, siekiai, vertybës, interesai, emocijos ir aplinkybës. Vadovai turëtø labiau atkreipti dëmesá á motyvavimo esmæ ir jo naudà organizacijai, nes tinkamas motyvas visada pasiteisina.

Svarbu buvo iðsiaiðkinti, kokios galimybës paskatino ásitraukti á projektinæ veiklà tuos gydytojus ir slaugytojus, kurie dalyvauja projektinëje veikloje. Remiantis Maslow poreikiø hierarchijos modeliu, galima daryti prielaidà, jog bûtina sukurti sàlygas darbuotojui patenkinti savo po-reikius nuo þemiausio, t. y. egzistencijos, iki aukðèiausio – saviraiðkos poreikio. Remiantis respondentø atsakymais (1 lentelë), galima teigti, kad dalyvaujanèiø projektinëje veikloje respondentø su projektine veikla siejamos gali-mybës yra aukðèiausio lygmens poreikiø patenkinimas: noras dirbti uþsienyje (14 proc.); ryðiai su kolegomis uþ-sienio ðalyse (11proc.); profesinës patirties pasidalinimas

1 pav. Gydytojø ir slaugytojø nedalyvavimo projektinëse veik-lose prieþastys.

2 pav. Motyvai, kurie paskatintø slaugytojus ir gydytojus dalyvauti projektinëje veikloje.

SLAUGA


su kolegomis ið uþsienio ðaliø (10 proc.); kvalifikacijos tobulinimas uþsienio ðalyse (10 proc.); profesiniø þiniø atnaujinimas (10 proc.); uþsienio kalbos ágûdþiø tobuli-nimas (9 proc.); siekis bûti ávertintam vadovo (9 proc.); noras padaryti profesinæ karjerà ir noras studijuoti uþ-sienyje (po 8 proc.); bendravimo gebëjimø tobulinimas (5 proc.); kompiuterinio raðtingumo tobulinimas (4 proc.) ir siekis gauti papildomø pajamø (2 proc).

Visuomeniniai, kultûriniai ir socialiniai pokyèiai Europoje ir pasaulyje negalëjo neturëti poveikio kalbø politikai Lietuvoje, kuri þengia á sparèios kaitos amþiø, kupinà naujø iððûkiø. Ðiuolaikiniame pasaulyje, kuris tampa vis atviresnis, galima laisviau bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Tai padeda slaugytojams ir gydyto-jams suvokti, kad svarbûs ðiuolaikinës visuomenës reika-lavimus atitinkantys gebëjimai yra ðiuolaikiniø techno-logijø ávaldymas ir uþsienio kalbø mokymasis, be kuriø bûtø neámanoma veiksmingai vykdyti projektinæ veiklà. Vykdant projektinæ veiklà svarbu ne tik modernizuoti ir gerinti sveikatos sistemos pasiekiamumà, kokybiðkumà ir efektyvumà, bet ir sudaryti galimybes tobulëti sveikatos prieþiûros darbuotojams, kaip pagrindiniams sveikatos sistemos kûrëjams.

IÐVADOS 1. Trys ketvirtadaliai respondentø dalyvauja pro-

jektinëje veikloje, taèiau tarptautiniuose projektuose yra dalyvavæ tik ketvirtadalis jø. Projektuose nedalyvaujantys respondentai daþniausiai nëra nusiteikæ prieð ðià veiklà, jie neturi dalyvavimo projektuose patirties ir aiðkiø moty-vø, penktadaliui stinga tam reikalingos kompetencijos.

2. Daþniausi gydytojø ir slaugytojø, iki ðiol ne-

dalyvavusiø projektinëje veikloje, motyvai dalyvauti bûtø: apmokëjimas uþ veiklà, kaip papildomos pajamos (30 proc.); pasitenkinimas darbu (25 proc.); pasiûlymai, karjeros perspektyvos (15 proc.).

3. Dalyvavusiø projektuose gydytojø ir slaugytojø su ðia veikla siejamos galimybës yra: noras dirbti uþsie-nyje (14 proc.); ryðiai su kolegomis uþsienio ðalyse (11 proc.); profesinës patirties pasidalinimas su kolegomis ið uþsienio ðaliø (10 proc.); kvalifikacijos tobulinimas uþ-sienio ðalyse (10 proc.); profesiniø þiniø atnaujinimas (10 proc.); uþsienio kalbos ágûdþiø tobulinimas ir siekis bûti ávertintam vadovo (po 9 proc.); noras padaryti profesinæ karjerà ir noras studijuoti uþsienyje (po 8 proc.); ben-dravimo gebëjimø tobulinimas (5 proc.); kompiuterinio raðtingumo tobulinimas (4 proc.); siekis gauti papildomø pajamø (tik 2 proc).

Literatûra1. Tamoðiûnas T. Projektø metodas ugdymo praktikoje. Ðiauliai,

1999; 5-25.2. Zuzevièiûtë V., Þvinienë V. Projektø rengimas ir valdymas.

Kaunas, Vytauto Didþiojo universitetas. 2007; 6-78.3. Kuèinskienë R., Kuèinskas V. Socialiniø projektø rengimas

ir valdymas. Klaipëd, Klaipëdos universiteto leidykla, 2005; 9-90.4. Stoner J. A.F, Freeman RE, Gilbert DR. Vadyba. Kaunas,

2000; 25-55.5. Sveikata 21. Pagrindiniai PSO visuomenës sveikatos prie-

þiûros principai Europos regione. LR SAM. 1998; 147-176.6. Jurgelënas A., Maèiunas E., Juozulynas A., Venalis A.,

Norvaiðis S. Sveikatos socialinë plëtra. Vilnius, 2007; 41-100.7. Leonavièius V., Baltruðaitytë G., Naujokaitë I. Sociologija

ir sveikatos prieþiûros paslaugø vartotojas. Kaunas, 2007; 8-45.8. Èerniauskas G., Dobravolskas A., Murauskienë L. Pirmasis

reformø deðimtmetis: sveikatos prieþiûros sektorius socialiniø-eko-nominiø pokyèiø kontekste. Vilnius, Sveikatos ekonomikos centras. 2000; 94-98.

9. Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. Poligrafija ir informatika, 2001; 18-40.

10. Dubois CA, McKee M, Nolte E. Human resources for health in Europe. 2006; 157-163.

11. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. Kaunas, Enciklopedija, 2002; 28-58.

THE MOTIVATION OF DOCTORS AND NURSES TO TAKE PART IN PROJECT-BASED ACTIVITY

Þaneta ValiulienëSummaryKey words: motivation, project-based activity, the perfection of

professional qualification, doctor, nurse.One of the salient nowadays management tendencies is exami-

ned in this paper, so fresh international integration processes reach Lithuania, more often various works are organized in project forms. It is focused at the insufficiently researched motivation aspect of health care workers that meets time requirements and is relevant in the context of health system modernization, namely, it is pursued to determine factors that could motivate the health care workers to take part in projects.

Three-fourths of respondents take part in project-based ac-

1 lentelë. Galimybës, paskatinusios ásitraukti á projektinæ veiklà.

SLAUGA


tivity but only one fourth of them participated in international projects. The respondents who do not participate in the pro-jects mostly are not against this activity. They do not have any experience of participation in the projects and obvious moti-ves, one-fifth of them lacks required competence for this thing. Mostly motives of doctors and nurses, who did not participate in pro-ject-based activity so far, to take part are to get payment for this activity as additional income (30%), to be content with their work (25 %), to get proposals for professional career (15 %).

Associative possibilities of those doctors and nurses, who took part in the projects, are: intentions to work abroad (14%); contacts with colleagues in foreign countries (11%); to share experience with col-

leagues from foreign countries (10%); qualification perfection abroad (10%); the new learning of objective information (10%); perfection of foreign language skills (9%); ambitions to be appreciated by their chief (9%); a wish to make professional career (8%); a wish to study abroad (8%); the perfection of communication abilities (5%); the perfection of computer literacy (4%); striving to get additional income (2%).


Gauta 2009-10-21

Raktaþodþiai: slaugos rezultatai, pacientai, pasitenkini-mas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninë.

SantraukaPacientø pasitenkinimas paslaugomis, kaip galu-tinis paciento slaugos rezultatas, yra labai daþnas sveikatos prieþiûros paslaugø, kartu ir slaugos prieþiûros, kokybës rodiklis. Pacientø pasitenki-nimas prieþiûra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje tirtas atliekant vienmomentinæ anke-tinæ 72 pacientø apklausà dviejose palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëse. Anketà pildë visi dviejø ligoniniø pacientai, kuriø psichinë bûsena ir màstymas buvo nesutrikæ. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje didþiausios átakos slaugos rezultatams pacientø pasitenkinimo atþvilgiu turi pacientø lytis, amþius ir kelintà kartà pacientas hospitalizuojamas. Pacientø pasitenkinimas fizine prieþiûra, teisiø apsauga ir funkcine pa-galba didëja su amþiumi; didesnis pasitenkinimas slaugytojø veiksmais, bendravimu ir funkcine pagalba bûdingas pakartotinai slaugos ligoninëje gydomiems pacientams – kuo daþniau pacientai gydomi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninë-je, tuo didesnis yra jø pasitenkinimas prieþiûra. Pasitenkinimo prieþiûra slaugos rezultatai ir jø kriterijai yra tinkama priemonë informacijai apie pacientø pastenkinimà ligoninëje gauti.

ÁVADASVisuomenei senstant, sveikatos prieþiûrai kyla nauji

iððûkiai sprendþiant ilgalaikës pagyvenusiø ir senø þmoniø stacionarinës slaugos prieinamumo, kainos ir kokybës klausimus [1, 2]. Statistikos departamento prie LR Vyriausybës duomenimis, 2008 m. pradþioje 65 metø ir vyresniø ðalies gyventojø buvo 15,8 proc., t. y. beveik 1 proc. arba 16 tûkst. daugiau nei prieð trejus metus. Sveikatos prieþiûros iðlaidos Lietuvos ilgalaikës slaugos institucijose nuo 2005 m. iki 2008 m. iðaugo beveik dukart (nuo 171,9 iki 333,4 mln. litø) [3].

Rinkos ekonomikos sàlygomis, posovietinës Centri-nës ir Rytø Europos ðaliø sveikatos prieþiûros ástaigos ëmë kurti efektyvias kokybës vadybos sistemas, rodan-èias sveikatos paslaugø naudà ir siûlanèias metodus geresniems rezultatams pasiekti ir vartotojø lûkesèiams patenkinti. Sveikatos prieþiûros kokybë ir efektyvumas yra vieni esminiø sveikatos prieþiûros tikslø ir prioritetø [4, 5].

Slaugos rezultatø vertinimo aktualumas siejamas su sveikatos prieþiûros kokybës uþtikrinimo 2005-2010 m. programa, skirta sveikatos prieþiûros kokybës kon-cepcijai ágyvendinti, ir kitais pacientø teises ginanèiais bei kokybës uþtikrinimo veiksmus gydymo ástaigose inicijuojanèiais teisiniais dokumentais [6, 7].

Slaugos rezultatø vertinimas kasdienëje slaugos praktikoje, pasitelkiant pagrástus ir patikimus vertinimo kriterijus, skatina kritiná slaugytojø màstymà ir veiks-

Adresas susiraðinëti: Olga Riklikienë, el. p.: [email protected]

SLAUGOS REZULTATØ VERTINIMAS PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS LIGONINËJE:

PACIENTØ PASITENKINIMAS PRIEÞIÛRAOLGA RIKLIKIENË

Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra

SLAUGA


mingà sprendimø priëmimà siekiant aukðtos kokybës palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugø, uþuot vykdþius tik fiziologinius paciento poreikius tenkinanèià prieþiûrà. Veiksmingos ir kokybiðkos slaugos paslaugos garantuoja ekonominæ naudà.

Pacientø pasitenkinimas paslaugomis, kaip galutinis paciento slaugos rezultatas, yra labai daþnas sveikatos prieþiûros paslaugø, kartu ir slaugos prieþiûros, kokybës rodiklis [8, 9, 10, 11, 12, 13]. Vertinamos ávairios pasi-tenkinimo dimensijos, pradedant paslaugø prieinamumu ir medicinine prieþiûra ir baigiant tarpasmeniniais san-tykiais. Pasitenkinimo tyrimai susijæ su naujo fenomeno, ávardijamo kaip konsumerizmas arba vartotojø teisiø gynimas, áteisinimu sveikatos prieþiûroje, kuris pabrëþia pacientø poþiûrá á sveikatos prieþiûros paslaugø kokybæ [8, 14]. Iðklausant pacientø nuomones ir vertinimus, atsiranda gráþtamasis ryðys tarp paslaugø organizatoriø, teikëjø ir vartotojø, imamos formuoti paslaugø vartotojø dalyvavimo sveikatos prieþiûroje tradicijos, kurios Lie-tuvoje dar naujas reiðkinys [15].

Lietuvoje nëra vienos asmens sveikatos prieþûros kokybës sistemos. Nepaisant to, kai kuriose gydymo ástaigose kokybës sistemos, atitinkanèios tarptautinius standartus, funkcionuoja daugiau nei 10 metø. Mûsø ðalyje pateikiama maþai informacijos apie kokybiðkos sveikatos prieþiûros uþtikrinimà. Daþniausiai vertinami prieþiûros kokybës rodikliai yra pacientø apklausø anali-zë, standartø ir procedûrø laikymosi kontrolë, neatitikèiø analizë. Tirtas pacientø pasitikëjimas sveikatos prieþiûra [16]. Sveikatos prieþiûros paslaugos vertintos ne tik ið vartotojø, bet ir ið teikëjø, t. y. gydytojø ir slaugytojø, pozicijø [17, 18].

Visuomenës nuostata ir poþiûris á senus serganèius þmones formuoja neigiamus stereotipus, kurie blogina prieþiûros kokybæ, didina pagyvenusio amþiaus þmoniø paþeidþiamumà [10]. Tyrimai rodo, kad palaikomojo gydymo ir slaugos ástaigø slaugytojai ir jø vadovai su-siaurina savo poþiûrá á kokybæ iki svarbiausiø veiksmø, uþtikrinanèiø tik pacientø gyvybines funkcijas. Maþai dëmesio skiriama pacientø judrumo ir aktyvumo skati-nimui, jo norams ir pageidavimams, pozityviai gydymo taktikai, nes manoma, kad ðie pacientai turi maþesnæ pasveikimo tikimybæ nei sergantieji ûminëmis ligomis [19, 20, 21, 22, 23]. Tenka sutikti su ðiais teiginiais, nes duomenø apie palaikomojo gydymo ir slaugos ligoniniø pacientø pasitenkinimà paslaugomis ir slaugytojø veiklos rezultatus mûsø ðalyje rasti nepavyko.

Tyrimo tikslas - ávertinti pacientø pasitenkinimo prie-þiûra slaugos rezultatus palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI Pacientø pasitenkinimo duomenys surinkti atlikus

vienmomentinæ pacientø apklausà dviejose palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëse, kurios veikë kaip atskiras juridinis vienetas centrinëje ir ðiaurës rytø Lietuvoje. Bendras lovø skaièius tyrimo ligoninëse buvo 175. Ligoninës pasirinktos atsitiktinai ið 13 tokio pobûdþio gydymo ástaigø, kurios prieð tai dalyvavo didesnës apim-ties slaugos rezultatø vertinimo tyrime.

Apklausai parengta Pacientø pasitenkinimo prieþiû-ra tyrimo anketa. Anketà tyrimo autorë parengë pagal tarptautinës Slaugos rezultatø klasifikacijos treèiosios versijos anketà (Nursing Outcomes Classification Use Survey 3rd edition, 2004) [24]. Kadangi svarbu ávertinti ne pacientø pasitenkinimà paslaugomis apskritai, bet jø nuomonæ apie atskirus prieþiûros procesus [25], anketà sudarë ðeði palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës pacientams siektini slaugos rezultatai, atspindindys skirtingus pasitenkinimo prieþiûra aspektus. Teiginiai (slaugos rezultatø pavadinimai) respondentø buvo ver-tinami pagal 32 slaugos rezultatø matavimo kriterijus. Pacientai galëjo rinktis atsakymus ið penkiø galimø – nuo visiðkai patenkinamo (5 balai) iki visiðkai nepatenkinamo (1 balas) (Likerto skalë).

Naujai parengtos anketos tinkamumas vertintas psi-chometriniø savybiø matavimu. Anketos pagrástumas nu-statytas ávertinus vidiná anketos nuoseklumà ir koreliacijà tarp sudedamøjø daliø, t. y. kintamøjø klasiø (slaugos rezultatø). Cronbacho alfa reikðmë visai anketai buvo 0,987, o ðio rodiklio reikðmës kiekvienos klasës viduje svyravo nuo 0,910 iki 0,961 ir rodë aukðtà visø anketos klasiø vidiná nuoseklumà. Teigiama stipri (p<0,01) kore-liacija nustatyta tarp visø anketos kintamøjø (Pearsono koreliacijos koeficientas svyravo nuo 0,921 iki 0,741) ir tai rodo, kad visi kintamieji patikimai matuoja tà patá poþymá – pacientø pasitenkinimà prieþiûra (1 lentelë).

Anketa iðdalinta ligoniams, kurie tyrimo dienà ligo-ninëje gydësi ilgiau nei vienà mënesá ir pagal savo svei-katos bûklæ ir protinës veiklos galimybes galëjo suprasti klausimus ir á juos atsakyti. Kai kuriems pacientas anketas padëjo uþpildyti jø artimieji ir socialinis darbuotojas. Apklausoje ið viso dalyvavo 72 pacientai - 30 ið vienos ir 42 ið kitos ligoninës.

Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoniniø slaugytojø apklausa atlikta gavus Lietuvos bioetikos komiteto lei-dimà ir sutikus ðiø ástaigø vadovams. Visi respondentai pasiraðë informuoto tyrimo dalyvio sutikimo formà. Apklausø duomenys rinkti anonimiðkai.

Duomenø analizë atlikta naudojant statistikinius paketus SPSS (13.0 versijos) ir Excel. Analizuojant poþy-

SLAUGA


mius tikrintos hipotezës apie vidutiniø reikðmiø ir daþniø skirtumus bei poþymiø tarpusavio priklausomybæ. Nau-doti ðie analizës metodai: apraðomoji statistika, poþymiø daþniø analizë. Kiekybiniø kintamøjø pasiskirstymas pagal normaløjá dësná tikrintas taikant Kolmogorovo-Smirnovo testà.

Apskaièiuotos statistinio reikðmingumo (p) reikðmës. Pasirinkti keli reikðmingumo lygmenys statistinëms hipotezëms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiðkai nereikðmingas, kai p<0,05 – skirtumas statistiðkai reikð-mingas. Apraðomoji statistika atlikta apskaièiuojant vi-dutines kintamøjø reikðmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Reikðmiø sklaidai apibûdinti pateikiamas standartinis nuokrypis.

Kiekybiniø charakteristikø ryðiams nustatyti naudoti tiesinës koreliacinës analizës metodai. Klasifikaciniø (in-tervaliniø) dydþiø tarpusavio priklausomumui nustatyti apskaièiuotas Pearsono koreliacijos koeficientas. Kinta-møjø ryðio stiprumas vertintas atsiþvelgiant á koreliacijos koeficiento dydá: kai koreliacijos koeficiento reikðmë buvo 0,4 ir maþesnë, ji rodë silpnà ryðá, koreliacijos koeficiento reikðmë didesnë nei 0,7 rodë stiprø ryðá tarp kintamøjø [26].

Siekiant sudaryti stiprià tiesinæ priklausomybæ turin-èius kintamuosius siejantá modelá, duomenø analizei taikyta tiesinë daugialypë regresija. Pasirinktas vienas jautriausiø atgalinis (backward) metodas, t. y. kada visi nepriklausomi kintamieji ávedami á regresijos lygtá vienu metu ir po to nuosekliai iðimami tie, kuriø koreliacija su priklausomu kintamuoju yra maþa [26, 27].

REZULTATAI IR JØ APTARIMASDaugiausia apklausta pacientø, kurie gydyti palai-

komojo gydymo ir slaugos ligoninëje nuo 1,5 iki 2,5 mënesiø. Pacientø amþius svyravo nuo 48 iki 95 metø, amþiaus vidurkis –75,6 metø (SD 8,4). Moterø buvo beveik du kartus daugiau nei vyrø. Pacientø, kurie pa-laikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje gydyti pirmà,

antrà arba treèià kartà, skaièius buvo apylygis. Pacientø pasiskirstymas pagal ligos diagnozæ, lytá, amþiaus vidurká atitiko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës pacientø kontingentà (2 lentelë).

Respondentø uþpildytos anketos analizuotos pagal ðeðis pasitenkinimo prieþiûra slaugos rezultatus (3 len-telë), apskaièiavus kiekvieno slaugos rezultato kriterijø suminius áverèiø vidurkius (balais) (4 lentelë).

Nustatyta, kad palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës pacientai sutartinai labai gerai vertina skir-tingus pasitenkinimo prieþiûra aspektus. Ðie rezultatai svarbûs visø pirma todël, kad patenkinti pacientai daugiau linkæ dalyvauti slaugymo procese ir atlieka tai gana veiksmingai.

Nors pacientø pasitenkinimo tyrimas yra ganëtinai subjektyvus ir daugiau informacijos suteikia apie slaugymo menà nei apie jo techninius aspektus [28], palaikomojo gydymo ir slaugos pacientai aukðèiausius ávertinimus skyrë pasitenkinimui slaugytojo veiksmais. Atlikti tyrimai pirminës sveikatos prieþiûros srityje JAV rodo, kad vos 20 proc. pacientø yra patenkinti slauga ir prieþiûra, bet labiausiai juos tenkina profesinës slaugyto-jo savybës ir veiksmai [29]. R. Kaminskas ir E. Peièius patvirtina, kad, vykstant sveikatos prieþiûros sistemos reformai ir visuomenës modernizacijai, su stiprëjanèiais sveikatos tiekëjo ir vartotojo kolektyviniais ir asmeniniais interesais, keièiasi sveikatos profesionalø socialiniai vaidmenys ir santykiø su paslaugø vartotojais socialiniai veiksniai. Socialiniai vaidmenys yra funkciðkai susijæ,

1 lentelë. Pacientø pasitenkinimo prieþiûra anketos sudedamøjø daliø ko-reliacija.

2 lentelë. Tyrimo imties (pacientø) charakteris-tika, á kurià buvo atsiþvelgta analizuojant ap-klaustøjø pasitenkinimo prieþiûra rezultatus.

SLAUGA


kur svarbiausias yra profesionalumas [30]. Su slaugytojø bendravimu susijæ slaugos rezultatai

ávertinami taip pat labai gerai. Bendravimo reikðmë pabrëþiama klasikiniuose slaugos modeliuose (H.E. Peplau 1952, I.J. Orlando 1961, I.M. King 1981), kur bendravimas yra dominuojanti slaugytojo funkcija. Pacientams svarbûs jø ryðiai su ðeima, artimaisiais ir

toks bendravimas yra svarbus jø darbo aspektas. Kita iðvada buvo susijusi su kalbëjimo manieros pasikeitimu bendraujant su pagyvenusiais þmonëmis arba ligoniais, vartojant daug maþybiniø, supaprastintø þodþiø, tarsi bûtø kalbama su vaikais [32]. Pacientai bûtø labiau patenkinti bendravimu, jei slaugytojai teiktø daugiau informacijos, ásiklausytø á pacientø skundus ir sveikatos problemas, atsiþvelgtø á jø jausmus ir iðgyvenimus, bûtø kantresni, ðvelnesni ir rodytø dëmesá ávairaus amþiaus þmonëms [29, 33]. Australijos tyrëjai nustatë, kad slau-gos ligoninëje pacientai daugiausia siekia bendravimo (paaiðkinimø ir informavimo) ir galimybës kontroliuoti skausmà analgetikais (pompos). Slaugytojai maþiausiai dëmesio, apklaustøjø nuomone, skiria pacientø mi-tybai, skausmo valdymui, miego ir visaverèio poilsio uþtikrinimui bei bendravimui, taip pat skundþiamasi, kad slaugytojai nesuteikia galimybës iðgerti kavos/arbatos pa-latoje [23]. Pacientamas reikia informacijos, paaiðkinimø bei fizinës prieþiûros (instrumentinis aspektas), taip pat jie turi ir emociniø poreikiø: pasitikëjimas ir nuramini-mas, rûpinimasis ir supratimas (jausminis aspektas) [32].

Lyginamoji poþymiø ir jø vidurkiø analizë atskleidë, kad paciento lytis turi átakos pasitenkinimo prieþiûra vertinimui. Ligoniø moterø pasitenkinimas teisiø

1 pav. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës pacien-tø pasitenkinimo prieþiûra skirtumai atsiþvelgiant á li-gonio lytá.

2 pav. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës pacientø pasi-tenkinimo prieþiûra vertinimø skirtumas atsiþvelgiant á pacien-tø amþiø.(*p<0,05 lyginant su ketvirtos amþiaus grupës pacientais; **p<0,05 lyginant su treèios grupës pacientais; ***p<0,05 lyginant su treèios ir ketvirtos grupës pa-cientais)

draugais, su kitais ligoniais ir su personalu [31]. W.M. Caris-Verhallen ir kt. iðnagrinëjo publikacijas bendravimo tema ir nustatë, kad slaugytojai maþai bendrauja su pacientais, netgi pripaþindami, kad

3 lentelë. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës pacientø pasitenkinimo prieþiûra tyrimo rezultatai.

4 lentelë. Pacientø pasitenkinimo prieþiûra slaugos rezulta-tø ávertinimas.

SLAUGA


apsauga palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje buvo statistiðkai reikðmingai didesnis nei ligoniø vyrø (p=0,070) (1 pav.).

Tiesinës daugialypës regresinës analizës metodu nustatyta, kad moteriðka lytis, lyginant su vyriðkàja, turi didesnës teigiamos átakos pacientø pasitenkinimui teisiø apsauga (regresijos R2=0,066). Daugelis pasitenkinimo tyrimø autoriø nurodo, kad amþius, lytis, iðsilavinimas daro átakà pacientø pasitenkinimui sveikatos prieþiûros paslaugomis [8, 22, 34, 35, 36]. Paprastai, vyresnio amþiaus þmonës, vyrai ir þemesná iðsilavinimà turintys ligoniai daugiau linkæ prieþiûrà vertinti teigiamai [13]. Tai ne visiðkai sutampa su mûsø tyrimo duomenimis, nes teisiø apsauga labiau patenkintos buvo moterys, ly-ginant su vyrais, taèiau ir kiti tyrëjai pastebi, kad neretai pacientø iðsakoma nuomonë yra prieðtaringa arba sun-kiai paaiðkinama. Tarp didelá pasitenkinimà nurodanèiø pacientø yra ir tø, kurie skundþiasi skausmu, ilgu pas-laugos laukimu, ðiurkðèiu personalo elgesiu ir ribotu bendravimu, informacijos stoka iðvykstant ir prieþiûros netæstinumu ar pernelyg ankstyvu iðraðymu [32, 37].

Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës pacientus pagal amþiø suskirsèius á keturias grupes ir palyginus pasitenkinimo prieþiûra duomenis grupëse nustatyta, kad pasitenkinimas teisiø apsauga statistiðkai reikðmingai skyrësi pirmoje (iki 65 metø amþiaus) ir treèioje (76-85 metø) (p=0,035) bei pirmoje ir ketvirtoje (vyresni nei 85 metø) (p=0,035) amþiaus grupëse, kai vyresni pacien-tai buvo labiau patenkinti teisiø apsauga nei jaunesni. Funkcine pagalba jaunesni nei 65 metø pacientai buvo maþiau patenkinti nei 75-86 metø amþiaus grupës pacientai (p=0,024). Statistiðkai reikðmingai (p=0,022) skyrësi pirma ir ketvirta amþiaus grupës, kai vyresniojo amþiaus pacientai iðreiðkë didesná pasitenkinimà fizine prieþiûra nei jaunesni (2 pav.).

Regresinë analizë patvirtino paciento amþiaus ir pasitenkinimo ryðá, kai su amþiumi, didëja ir pacientø pasitenkinimas fizine prieþiûra (regresijos R2=0,081), teisiø apsauga (regresijos R2=0,133) ir funkcine pagalba (regresijos R2=0,166). Paciento amþiaus ir jo pasitenki-nimo prieþiûra ryðio savitumai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje galbût nulemti pacientø ir slaugos personalo santykiø. R. Kaminskas ir E. Peièius medicinos personalo ir paciento santykius siedami su amþiumi nustatë, kad pagyvenusio amþiaus (vyresniems nei 70 metø) ir turintiems maþesná iðsilavinimà mûsø ðalies þmonëms labiausiai yra priimtini paternalistiniai santy-kiai, kai pacientas yra visiðkai pasyvus, o gydytojas ar kitas specialistas priima prieþiûros sprendimus ir su jais susijusius ásipareigojimus. Tuo tarpu partneriðki santy-

kiai, kai pacientas kolegialiai átraukiamas á jo problemø sprendimà, yra maþiau ásitvirtinæ ir bûdingi jaunesnio amþiaus bei aukðtesná iðsilavinimà turintiems þmonëms [30]. Visiðkai tikëtina, kad palaikomojo gydymo ir slau-gos ligoninës pacientø ir slaugos personalo santykiai nëra nutolæ nuo tradiciniø paternalistiniø, labiau tenkinanèiø vyresnio amþiaus þmones. Partneriðkiems santykiams trukdo pacientø sveikatos bûklë (sunkûs lëtiniø ligø simptomai, sutrikusi psichika), dominuojantis skaièius vyresnio amþiaus pacientø, prieþiûros organizavimas ir slaugytojø darbo aplinkos veiksniai (darbo krûvis, veiklos intensyvumas), profesinës galios apraiðkos tarp slaugy-tojø (paciento nuomonës atsainus vertinimas). Turkijoje vykdyto pacientø pasitenkinimo slaugos palaugomis tyrimo duomenimis, þemesnis socialinis ir demografinis lygmuo, t. y. þemesnis iðsilavinimas, maþesnës pajamos ir vyresnis pacientø amþius, maþino vartotojø lûkesèius, kuriuos patenkinti buvo lengviau [38].

Analizuojant pirmà, antrà ir treèià kartà palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje gydytø pacientø pasitenki-nimà prieþiûra, nustatyta statistiðkai reikðmingø skirtumø tarp trijø grupiø. Pirmà kartà ligoninëje gydomi pacientai buvo maþiau patenkinti funkcine pagalba (p=0,028), slaugytojø veiksmais (p=0,011) ir bendravimu (p=0,033) nei gydomi treèià kartà. Treèià kartà gydyti ligoniai buvo statistiðkai reikðmingai (p=0,046) labiau patenkinti funk-cine pagalba nei gydyti antrà kartà. Reikðmingo skirtumo tarp pirmà ir antrà kartà gydytø ligoniø, atsiþvelgiant á jø pasitenkinimo prieþiûra vertinimus, nenustatyta (3 pav.).

Nustatyta stirpi tiesinë priklausomybë tarp pacientø gydymo ligoninëje daþnumo ir jø pasitenkinimo. Kuo daþniau pacientai gydomi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje, tuo didesnis yra jø pasitenkinimas slaugytojø veiksmais (regresijos R2=0,137), bendravimu (regresijos R2=0,087) ir funkcine pagalba (regresijos R2=0,076). Manome, kad tokia paslaugø vertinimo tendencija susiklosto dël to, kad pacientai palaipsniui prisitaiko prie ligoninës aplinkos ir vidaus tvarkos, ási-sàmonina jiems keliamus reikalavimus, uþmezga tarpu-savio santykius su personalu. Be to, atvykæ pakartotinai, pacientai fiziðkai ir emociðkai geriau prisitaikæ prie savo ligos ar negalios, su sveikatos prieþiûra sieja maþesnius lûkesèius ir realesnius tikslus.

Lyginant skirtingø diagnoziø pacientø grupes ir jø pa-sitenkinimo prieþiûra vertinimus, statistiðkai reikðmingø skirtumø tarp ávairiomis ligomis sirgusiø pacientø ir jø pasitenkinimo prieþiûra nenustatyta (p>0,05). Taip pat reikðmingø skirtumø nebuvo tarp pacientø pasitenkinimo ir jø gydymo ligoninëje trukmës.

Nepaisant to, kad pacientø poreikiai sveikatos prie-

SLAUGA


þiûrai yra neapibrëþti, o lûkesèiai beveik visada virðija realias galimybes [39], palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninës slaugytojai turëtø skirti daug dëmesio pacientø pasitenkinimui paslaugomis, tiesiogiai siedami ðá slaugos rezultatà su savo veiklos kokybe. Remiantis pasitenkini-mo prieþiûra slaugos rezultatø vertinimo duomenimis, galima analizuoti objektyviai (pagal kriterijus) registruo-jamà paslaugø vartotojø pasitenkinimà ávairiais prie-þiûros aspektais. Paslaugø teikëjø nuomonæ patariama lyginti su vartotojø nuomone, nes, remiantis informacija ið keliø ðaltiniø, duomenys apie ligoninës teikiamø pa-slaugø kokybæ objektyvesni ir iðsamesni [34].

IÐVADOS1. Pacientø pasitenkinimo vertinimas priklauso

nuo pacientø savybiø. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje didþiausios átakos pasitenkinimo prieþiûra slaugos rezultatams turi pacientø lytis, amþius ir kelintà kartà pacientas hospitalizuojamas; medicininë diagnozë ir gydymo ligoninëje trukmë reikðmingo skirtumo nesu-daro.

2. Pacientø pasitenkinimas fizine prieþiûra, teisiø apsauga ir funkcine pagalba didëja su amþiumi; dides-nis pasitenkinimas slaugytojø veiksmais, bendravimu ir funkcine pagalba bûdingas pakartotinai slaugos ligoni-nëje gydomiems pacientams – kuo daþniau pacientai gydomi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje, tuo didesnis yra jø pasitenkinimas.

3. Pasitenkinimo prieþiûra slaugos rezultatai ir jø kriterijai yra tinkama priemonë informacijai apie pa-cientø pasitenkinimà ligoninëje gauti. Slaugos rezultatø vertinimo duomenys yra objektyviai (pagal kriterijus) registruojama paslaugø vartotojø nuomonë ávairiais prieþiûros aspektais.

Literatûra1. Gibson MJ, Gregory SR, Pandya SM. Long-term care in

developed nations: a brief overview. AARP (American Asocciasion of Retired Persons) Public Policy Institute, a research report 2003-13, October 2003; 1-34. Available at: <http://www.aarp.org/research/long-termcare/trends/aresearch-import-574-2003-13.html>.

2. Kanopienë V., Mikulionienë S. Gyventojø senëjimas ir jo iððûkiai sveikatos apsaugos sistemai. Gerontologija. 2006; VII(4):188-200.

3. Statistikos departamentas prei LR Vyriausybës. Prieiga per Internetà: <http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp.> [Þiûrëta 2009 02 12].

4. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ásakymas dël sveikatos prieþiûros kokybës uþtikrinimo 2005-2010 m. programos patvirtinimo. Vilnius, 2004 09 14; V-642, (Þin., 2004; 144-5268, 14-20).

5. Cholewka P. Implementing nursing practice standards in the Post-Soviet nations of Central and Easter Europe. JONA. 2000; 30(1):6-10.

6. Glanville I, Schrim V, Wineman M. Using evidence-based practice for managing clinical outcomes in advance practice nursing. J Nurs Care Qual. 2000; 15(1):1-11.

7. Lietuvos Respublikos pacientø teisiø ir þalos sveikatai at-lyginimo ástatymas. Vilnius, 1996 10 03; I-1562, (Þin., 1996;102-2317; 2004; 115-4284).

8. Cheng SH, Yang MC, Chiang TL. Patient satisfaction with and recommendation of a hospital: effects of interpersonal and tech-nical aspects of hospital care. IJQHC. 2003; 15(4):345-355.

9. Ingersoll GL, McIntosh E, Williams M. Nurse-sensitive outcomes in advanced practice. January 2000; 32(5):1272-1281.

10. Irurita V. Factors affecting the quality of nursing care: the patients’ perspective. International Journal of Nursing Practice. 1999; 5(2):86-94.

11. Luneckaitë Þ., Jakuðovaitë I., Urbonas G. Onkologiniø pa-cientø skausmo sàsajos su fizine ir psichologinë gyvenimo kokybe. Sveikatos mokslai. 2008; 6(18):2114-2119.

12. Peèiûra R., Jankauskienë D., Gurevièius R. Sprendimø refor-muoti sveikatos apsaugà paieðka. Pirminës sveikatos prieþiûros paslaugø teritorinio prieinamumo ávertinimas. Medicina. Kaunas, 2006; 42(11).

13. Pettersen KI, Veenstra M, Guldvog B, Kolstad A. The Pa-tient Experiences Questionnaire: development, validity and reliability. IJQHC. 2004; 16(6):453-463.

14. Bostick JE, Riggs CJ, Rantz MJ. Quality measurement in nursing. An update of where we are now. J Nurs Care Qual. 2003; 18(2):94-104.

15. Lietuvos Respublikos Valstybës kontrolë. Valstybinio audito atsakaita. Asmens sveikatos preiþiûros kokybës uþtikrinimo sistema. Vilnius, 2007 06 26; VA-P-10-4-9. Prieiga per Internetà: < http://www.vkontrolë.lt/>

16. Liubarskienë Z., Ðoliûnienë L., Kilius V., Peièius E. Pacientø pasitikëjimas sveikatos prieþiûra. Medicina. 2004; 3(40):278-284.

17. Kairys J., Þëbienë E., Zokas I. Gydytojø nuomonë apie svei-katos prieþiûros paslaugas Lietuvoje. Sveikatos mokslai. 2005; 1:87-92.

18. Kairys J., Þëbienë E., Zokas I. Medicinos slaugytojø nuo-monë apie sveikatos prieþiûros paslaugas Lietuvoje. Sveikatos mokslai. 2005; 3:57-61.

19. Bourret EM, Bernick LG, Cott CA, Kontos PC. The meaning of mobility for residents and staff in long-term care facilities. JAN. 2002; 37(4):338-345.

20. Coughlan R, Ward L. Experience of recently relocated residents of a long-term care facility in Ontario: assessing quality qua-litatively. International Journal of Nursing Studies. 2007; 44:47-57.

21. Hoogerduijn JG, Schuurmans MJ, Duijnstee MS, Rooij SE, Grypdonck MF. A systematic review of predictors and screening ins-truments to identify older hospitalized patients at risk for functional decline. Journal of Clinical Nursing. 2007; 16(1):46-57.

22. Krevers B, Närvänen AL, Öberg B. Patient evaluation of the care and rehabilitation process in geriatric hospital care. Disability and rehabilitation. 2002; 24(9):482-491.

23. Middleton S, Lumby J. Measuring outcomes from the patients’ perspective. International Journal of Nursing Practice. 1999; 5:143-146.

24. Moorhead S, Johnson M, Maas M. Nursing Outcomes Clas-sification (NOC). 3rd etition, The Iowa Outcomes project. St. Louis, MO: Mosby, 2004.

25. Strickland O. Challenges in measuring patient outcomes. Nursing Clinical in North America. 1997; 32(3):495-512.

26. Watson R, Atkinson I, Egerton P. Successful Statistics for Nursing and Healthcare. New York, Palgrave MacMillar, 2006.

27. Èekanavièius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. II dalis. Vilnius, TEV, 2002; 237.

28. Mantzoukas S, Watkinson S. Review of advanced nursing practice: the international literature and developing the generic fea-tures. Journal of Clinical Nursing. 2007; 16(1):28-37.

SLAUGA


29. Karkkainen O, Eriksson K. Evaluation of patient records as part of developing a nursing care classification. Journal of Clinical Nursing. 2003; 12:198-205.

30. Kaminskas R., Peièius E. Gydytojo-paicento santykiø socio-loginiai ir etiniai aspektai. Filosofija, sociologija. 2005; 4:62-69.

31. Higgins M, Mccaughan D, Griffiths M, Carr-Hill R. Assesing the outcomes of nursing care. JAN. 1992; 17:561-568.

32. Caris-Verhallen WM, Kerkstra A, Bensing JM. The role of communication in nursing care for elderly people: a review of the literature. JAN. 1997; 25:915-933.

33. Turner JT, Lee V, Fletcher K, Hudson K, Barton D. Measu-ring quality of care with an inpatient elderly population: The geriatric resource nurse model. Journal of Gerontological Nursing. 2001; 27(3):8-18.

34. Buèiûnienë I., Petkinis J., Milaðauskienë Þ. Ligoninës medicinos personalo ir pacientø vertinimai apie medikø ligoninëje teikiamas paslaugas. Medicina. Kaunas, 2004; 40(3):272-277.

35. Miller DC, Litwin MS, Sanda MG, Mintie JE, Dunn RL, Resh J, Sandler H, Wei JT. Use of quality indicators to evaluate the care of pa-tients with licalized prostate carcinoma. Cancer. 2003; 97(6):1428-1435.

36. Misevièienë I., Milaðauskienë Þ. Pacientø pasitenkinimas ligoninës medicinos personalo darbu. Medicina. Kaunas, 2002; 5(38):559-565.

37. O‘Connell B, Young J, Twigg D. Patient satisfaction with nursing care: a measurement conundrum. International Journal of Nursing Practice. 1999; 5:72-77.

38. Uzun O. Patient satisfaction with nursing care at a university hospital in Turkey. J Nurs Care Qual. 2001; 16(1):24-33.

39. Januðonis V. Sveikatos prieþiûros organizacijø kokybës si-stemø valdymas. Sveikatos mokslai. 2004; 1:69-73.

EVALUATION OF NURSING CARE OUTCOMES IN NURSING AND SUPPORTIVE TREATMENT HOSPITAL: SATISFACTION WITH CARE

Olga RiklikienëSummaryKey words: nursing outcomes, patients, satisfaction, nursing and

supportive treatment hospital.Patients’ satisfaction with care, as a nursing outcome, is one of

the main criterion of health care service and quality of nursing care. Satisfaction with care was measured using 6 NOC Satisfaction with Care outcomes and their indicators according to Nursing Outcomes Classifica-tion (2004). A convenience sample of 72 cognitively intact patients from two study hospitals responded to the questionnaire. Satisfaction with care outcomes showed very high patient satisfaction with each of 6 aspects of care. Women and older adults have greater satisfaction with patients’ rights than men and younger patients. Patents younger than 65 years old were less satisfied with functional assistance than those who were 76–85 years of age. First time hospitalized patents were less satisfied with the functional assistance, technical aspects of care and communication than those who were treated in nursing and supportive treatment hospitals a third time or more. The study demonstrates that the outcomes used are relevant for monitoring patients’ satisfaction with care over time and within and across nursing and supportive treatment hospitals.

Correspondence to: olga.riklikienë@kmuk.lt

Gauta 2009-10-08

Raktaþodþiai: maisto papildai, maisto papildø vartoji-mas.

SantraukaSavigydos pramonës asociacijos uþsakymu, 2008 m. vasario mën. UAB „Baltijos tyrimai“ atliko Lie-tuvos gyventojø apklausà apie maisto papildø (vi-taminø, mineralø ir kt.) vartojimà. Tyrime dalyvavo 1011 Lietuvos gyventojø, kuriø amþius buvo nuo 15 iki 74 m. Tyrimui naudotas standartinis klausi-mynas, kurio tikslas iðsiaiðkinti Lietuvos gyventojø maisto papildø vartojimo ypatumus, atsiþvelgiant á lytá, amþiaus grupes, gyvenamàjà vietà, mënesines pajamas, iðsilavinimà, profesijà, kità veiklà bei savo sveikatos vertinimà. Atlikto tyrimo rezultatai

parodë, kad 40 proc. (n=399) Lietuvos gyventojø per paskutiniuosius 12 mënesiø vartojo maisto pa-pildus, 58 proc. nevartojo, o 2 proc. respondentø á ðá klausimà neatsakë. Kaip matyti ið atlikto tyrimo duomenø, maisto papildus daþniau vartoja moterys ir vidutinio amþiaus, labiausiai pasiturintys bei savo sveikatà blogai vertinantys didmiesèiø gyven-tojai. Beveik pusë (47 proc.) apklaustøjø atsakë, kad ateityje ketina vartoti maisto papildus. Kaip matyti ið respondentø nurodytos maisto papildø vartojimo paskirties, 50 proc. (n=200) apklausos dalyviø vartoja preparatus kompensuoti energijos stokai ir stiprinti organizmui; 32 proc. (n=127) – ðirdþiai, kraujagyslëms; 26 proc. (n=103) –sà-nariams ir kaulams; 25 proc. (n=100) – akims; 25

2008 M. LIETUVOS GYVENTOJØ MAISTO PAPILDØ VARTOJIMO ASPEKTAI

VIRGINIJA SMAGRIÛNAITË1, LAISVÛNË PETKEVIÈIENË2, ÞYMANTË JANKAUSKIENË2

1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

2 Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakultetas

Adresas susiraðinëti: Laisvûnë Petkevièienë, el. p.: [email protected]

SLAUGA


proc. (n=100) – nervø sistemai; 24 proc. (n=96) – atminèiai gerinti. Respondentai nurodo, kad ren-kantis maisto papildus organizmui stiprinti, jiems svarbiausia yra maisto papildø paskirtis, patirtis juos vartojant bei gydytojo rekomendacija.

ÁVADASKai kuriø Europos ðalyse atliktø tyrimø duomenimis,

Europos gyventojø maitinimasis vis labiau neatitinka tinkamo maitinimosi rekomendacijø [1, 2]. Lietuvos gyventojø maitinimasis taip pat nëra tinkamas dël ðiø prieþasèiø: jie maþiau nei rekomenduojama suvalgo vaisiø ir darþoviø, vartoja per daug gyvûniniø riebalø ir cukraus turinèiø maisto produktø [3]. Tai lemia gy-ventojø savirûpos stoka bei pavirðutiniðkas supratimas apie tinkamo maitinimosi átakà kasdienei veiklai ir gerai savijautai. Prastos savijautos, energijos stokos, gausios informacijos ir pasirinkimo ávairovës sàveika lemia vis didëjantá domëjimàsi maisto papildais ir, savo ruoþtu, jø vartojimà. Maisto papildø vartojimo ypatumus taip pat lemia daugelis socialiniø veiksniø.

Maisto papildai – maisto produktai, skirti papildyti áprastà maisto racionà, ir, kurie vieni ar kartu su kitomis medþiagomis yra koncentruotas maistiniø ar kitø medþia-gø ðaltinis, turintis mitybiná arba fiziologiná poveiká; rin-koje jais prekiaujama dozuota forma, t.y. kapsulëmis, pa-stilëmis, piliulëmis, tabletëmis ir pan., milteliø paketëliais, ampulëmis su skysèiu, buteliukais su laðø dozatoriumi ir kitomis skysèiø ir milteliø, skirtø vartoti maþais kiekiais, pakuotëmis [4]. Lietuvoje atliktø tyrimø apie maisto papil-dø vartojimà studentø tarpe 2006 m. duomenimis, maisto papildus yra vartojæ 73,7 proc. studentø [5].

Tyrimo tikslas – iðtirti Lietuvos gyventojø maisto pa-pildø vartojimo aspektus, atsiþvelgiant á lytá, amþiaus grupes, gyvenamàjà vietà, mënesines pajamas, iðsila-vinimà profesijà, kità veiklà ir asmeniná poþiûrá á savo sveikatos bûklæ.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA2008 m. vasario mën. UAB „Baltijos tyrimai“, Savi-

gydos pramonës asociacijos uþsakymu, atliko Lietuvos gyventojø apklausà apie maisto papildø (vitaminø, mine-ralø ir kt.) vartojimà. Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojø nuo 15 iki 74 m. ið 100 skirtingø atrankos taðkø. 50,15 proc. (n=507) apklaustøjø sudarë vyrai, 49,85 proc. (n=504) – moterys. 15-29 m. amþiaus grupë sudarë 27 proc. (n=277), 20-49 m. - 32 proc. (n=317), 50 - 74 m. – 41 proc. (n=417). Didþiàjà respondentø dalá sudarë did-miesèiø gyventojai – 42 proc. (n=427), miesto gyventojai – 26 proc. (n=263), o kaimo – 32 proc. (n=321). Lietuvos gyventojø maisto papildø aspektø tyrimui buvo naudotas standartinis klausimynas, kurá sudarë klausimai apie tiria-

møjø amþiø, lytá, iðsilavinimà, mënesines pajamas, maisto papildø pakuoèiø suvartojimo kieká per paskutiniuosius 12 mënesiø, kam skirtus maisto papildus vartojo, kas turëjo átakos jø pasirinkimui.

Statistinë duomenø analizë atlikta naudojant statisti-næ programà SPSS 11.0. Kategoriniø duomenø analizei naudotas x2 metodas. Duomenys apdoroti skaièiuojant absoliuèius dydþius, procentines iðraiðkas (gautoje me-dþiagoje nebuvo tai nurodyta). Rezultatø statistinis pa-tikimumas vertintas pasirinktu reikðmingumo lygmeniu α=0,05. Visais atvejais paklaida p nevirðijo 0,03.

REZULTATAI IR JØ APTARIMAS2008 m. atlikto tyrimo rezultatai parodë, kad 40 proc.

(n=399) Lietuvos gyventojø per paskutiniuosius 12 mëne-siø vartojo maisto papildus, 58 proc. nevartojo, o 2 proc. respondentø á ðá klausimà neatsakë (1 pav.).

Lyties atþvilgiu, pagrindiniai maisto papildø vartotojai – moterys, ið jø 50 proc. vartoja maisto papildus, o vyrø tik – 29 proc. Ið visø amþiaus grupiø daugiausiai maisto papildus vartoja vidutinio (30-49 m.) ir vyresnio (50-74 m.) amþiaus gyventojai – jie sudaro 44 proc. ir 42 proc. visø vartotojø. Ið jaunø þmoniø amþiaus grupës (15-29 m.) maisto papildus vartoja kas treèias. Maisto papildø vartojimas skiriasi ir priklausomai nuo gyvenamosios vietos (didmiesèio, miesto ar kaimo): didþiausia maisto papildø vartotojø dalis yra didmiesèiø gyventojai (52 proc. vartoja), maþiausia – kaimo gyventojai (24 proc.). Mënesiniø pajamø atþvilgiu, ið labiausiai pasiturinèiø gyventojø (pajamos daugiau kaip 2500 Lt per mënesá) maisto papildus vartoja kas antras gyventojas – 49 proc., ið gaunanèiø vidutines pajamas (1500-2500 Lt per mënesá) – 40 proc., ið gaunanèiø maþiausias pajamas (maþiau kaip

Maisto papildų vartojimas (N=1011)

1 pav. Respondentø pasiskirstymas (proc.) maisto papildø vartojimo atþvilgiu.

SLAUGA


1500 Lt per mënesá) – 38 proc. respondentø. Daugumà maisto papildø vartotojø dalá sudaro specialistai ir vadovai ir pensininkai, maþiausià – moksleiviai ir studentai.

Taip pat tyrimu norëta iðsiaiðkinti, kaip maisto papildø vartojimas susijæs su respondentø asmenine nuomone apie savo sveikatos bûklæ, Apklausa parodë, kad 46 proc. tyrime dalyvavusiø 15-74 m. amþiaus asmenø savo sveikatà laiko gera, o 19 proc. - bloga. Vyrai yra geresnës nuomonës apie savo sveikatà nei moterys. Labiausiai sveikatos vertinimas priklauso nuo amþiaus: jaunesni nei 30 m. respondenati yra geros nuomonës apie savo sveikatà (90 proc. mano, kad ji yra gera ar labai gera), ið vidutinio amþiaus grupës (30-49 m.) kas antras tiriamasis jà laiko gera ar labai gera (53 proc.), vidutine (nei gera, nei bloga) – 40 proc. Savo ruoþtu vyriausios grupës tiria-mieji daþniau skundþiasi bloga sveikata ir 42 proc. savo sveikatà laiko bloga ar labai bloga, o 47 proc. - nei gera, nei bloga. Tarp kaimo ir miesto respondentø esminiø skirtumø vertinant savo sveikatà nebuvo. Didesnes pa-jamas gaunantys asmenys savo sveikatà vertina geriau nei maþiausiai pasiturintys respondentai. Ðioje tiriamøjø grupëje daþniau maisto papildus vartoja savo sveikatà blogai vertinantys gyventojai (48 proc.), reèiausiai tie, kurie savo sveikatà vertina gerai (34 proc.).

Kaip matyti ið apklaustøjø nurodytos maisto papildø vartojimo paskirties – 50 proc. (n=200) respondentø pre-paratus vartoja kompensuoti energijos stokai ir stiprinti organizmui; 32 proc. (n=127) ðirdþiai, kraujagyslëms; 26 proc. (n=103) sànariams ir kaulams; 25 proc. (n=100) akims; 25 proc. (n=100) nervø sistemai; 24 proc. (n=96) atminèiai gerinti (2 pav.).

Daugumà maisto papildø daþniau vartoja moterys nei vyrai. Jaunesni nei 30 metø asmenys nurodë, jog daþniausiai maisto papildus vartoja energijos trûkumui kompensuoti, akims, nervø sistemai, atminèiai gerinti bei papildus nuo perðalimo. Ði vartotojø grupë daþniau nei vyresni þmonës vartoja papildus siekdami reguliuoti kûno

svorá. Norëdami kompensuoti energijos stokà ir stiprinti organizmà, maisto papildus daugiausiai vartoja jauniausi - 15-29 m. amþiaus (60 proc.) ir vyresnio 50-74 m. am-þiaus (59 proc.) respondentai. Paprastai vyresnio amþiaus tiriamieji vartoja maisto papildus ðirdþiai ir kraujagyslëms (61 proc.) bei sànariams ir kaulams (44 proc.). Jauniausios amþiaus grupës respondentai daugiausiai vartoja akims rekomenduojamus maisto papildus (38 proc.), be ðiø, papildus energijos trûkumui kompensuoti, sustiprinti orga-nizmui, taip pat regëjimui, atminèiai gerinti, kûno svoriui reguliuoti, odai, plaukams, nagams bei preparatus nuo perðalimo. Vidutinio amþiaus respondentai daugiausia vartoja maisto papildus siekdami kompensuoti energijos trûkumà, sustiprinti organizmà bei nervø sistemà. Vyres-nio amþiaus respondentai nurodë, kad paprastai vartoja maisto papildus ðirdþiai, kraujagyslëms, sànariams, kau-lams, nervø sistemai stiprinti, atminèiai gerinti, virðkinimui bei miegui reguliuoti.

Tyrime dalyvavæ vartotojai nurodo, kad renkantis maisto papildus organizmo stiprinimui, jiems svarbiausia yra maisto papildø paskirtis, patirtis juos vartojant bei gydytojo rekomendacija. Vyrø ir moterø atsakymai á ðá klausimà nesiskiria. Jauniausiems vartotojams maþiau nei vidutinio amþiaus ir vyriausiems vartotojams svarbi maisto papildø paskirtis bei patirtis juos vartojant. Didþiausias pajamas gaunantiems vartotojams gydytojo rekomenda-cija bei konkretus pavadinimas turi didesnæ reikðmæ nei maþesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Maþiausiai pasiturintiems gyventojams svarbesnës draugø, paþásta-mø rekomendacijos, priimtina kaina bei maisto papildo gaminimas Lietuvoje nei didesnes mënesines pajamas gaunantiems gyventojams.

Kaimo gyventojams maþiau, nei miestieèiams svarbi preparato paskirtis ir patirtis já vartojant – jiems svarbesnë gydytojo rekomendacija.

Gerai savo sveikatà vertinantys vartotojai maþiau dëmesio kreipia á preparato paskirtá, gydytojo rekomen-

2 pav. Maisto papildø vartojimo daþnumas paskirties atþvil-giu (proc.). Pateikiami atsakiusiøjø, kad vartoja maisto pa-pildus (N=399) duomenys.

3 pav. Informacijos ðaltiniø pasiskirstymas (proc.). Atsakinë-jo vartojusieji maisto papildus (N=399).

SLAUGA


dacijas, nei vertinantys savo sveikatà vidutiniðkai ar blogai. Vartojimo patirtis maþiausiai svarbi vidutiniðkai savo sveikatà vertinantiems respondentams. Daþnai vartojantiems maisto papildus didesnæ reikðmæ turi pa-skirtis bei patirtis juos vartojant, negu ávairius preparatus vartojantiems reèiau. Tik kas deðimtas maisto papildø vartotojas nurodë, kad gydytojas daþnai rekomenduoja vartoti maisto papildus pacientui to nepageidavus (taip atsakë 10 proc. vartotojø). Truputá daugiau nei treèdalis (38 proc.) apklaustø vartotojø sako, kad taip nutinka kartais, maþiau nei treèdalis (27 proc.) – retai, o kas ketvirtas sako, kad taip nëra nutikæ (24 proc. vartotojø). Kaip matyti ið apklausos duomenø, daþniau gydytojai maisto papildus rekomenduoja vartoti pagyvenusiems, maþiausiai pasiturintiems, miestieèiams ir savo sveikatà blogai vertinantiems pacientams. Dar maþiau vartotojø teigë, kad vaistininkai jiems daþnai siûlo pirkti maisto papildus to nepageidavus (taip atsakë 7 proc. vartotojø). 37 proc. apklaustø vartotojø sakë, kad taip bûna kartais, 23 proc. – retai. Niekada su tokiu atveju nebuvo susidûræ 32 proc. vartotojø.

Respondentø nuomone, vaistininkai, kaip ir gydytojai, daþniau maisto papildus siûlo vyriausiems vartotojams. Taèiau prieðingai nei gydytojai, vaistininkai kiek daþniau maisto papildus siûlo vidutines pajamas gaunantiems þmonëms. Kaimo gyventojai su tokiais siûlymais susiduria daþniau nei miestieèiai. Kaip tyrimas parodë, vaistininkai papildus daþniau rekomenduoja tiems, kurie savo sveikatà laiko vidutine (nei gera, nei bloga). Tap pat paaiðkëjo, kad 9 proc. vartotojø daþnai rekomenduoja maisto papildus kitiems þmonëms, 36 proc. tai daro kartais, o 28 proc. – retai. Moterys (10 proc.) kiek daþniau, nei vyrai (6 proc.) pataria kitiems vartoti maisto papildus. Vidutinio ir vyres-nio amþiaus þmonës ir gaunantys vidutines arba didesnes pajamas vartotojai kitiems maisto papildus rekomenduoja daþniau, nei kitø grupiø respondentai.

Nemaþa dalis vartotojø (25 proc.) teigia, kad ásigyti maisto papildus daþniausiai rekomenduoja prekybos agentai, ateinantys á darbà ar namus, gydytojai, kurie siûlo juos parduoti patys (18 proc.), turgavietës pardavëjai (16 proc.) ir kiti medicinos ástaigø darbuotojai (12 proc.). Vyriausiems gyventojams daþniau nei kitiems papildus siûlo ásigyti turgavietëse. Prekybos agentai ásigyti maisto papildus daþniau siûlo didþiausias pajamas turintiems gyventojams. Miestieèiams daþniau nei kaimo ir didmies-èiø gyventojams maisto papildus siûlo ásigyti prekybos agentai bei gydytojai. 94 proc. vartotojø maisto papildus perka vaistinëse; 7 proc. – ið prekybos agentø (namuose ar darbe); 6 proc. – maisto prekiø ar kitose parduotuvëse; 5 proc. – turgavietëse ar ið prekeiviø gatvëse, 2 proc. – ið gy-dytojo (ligoninëje ar poliklinikoje). Maþiausiai pasiturintys vartotojai daþniau nei kiti papildus perka turgavietëse, labiau pasiturintys – ið platintojø ir parduotuvëse.

Daugiausiai maisto papildø vartotojø teigia, jog apie maisto papildus suþinojo ið televizijos laidø apie sveikatà (62 proc. vartotojø). Kiti svarbûs informacijos ðaltiniai – gydytojai (46 proc.), draugai ar paþástami (43 proc.), vaistininkai (42 proc.), spauda (30 proc.), nemokami reklamos leidiniai ar bukletai (23 proc.). Moterims kiek svarbesni nei vyrams yra tokie informacijos ðaltiniai, kaip televizijos laidos, draugai ir paþástami bei reklamos bukletai.Vyrams (12 proc.) kiek svarbesnis nei moterims (9 proc.) internetas (3 pav.). Jaunimui televizijos, radijo laidos, gydytojo bei vaistininko informacija nëra tokios svarbios kaip vidutinio ir vyresnio amþiaus þmonëms, taèiau jaunimui svarbesnis nei kitiems yra internetas ir draugø ar paþástamø teikiama informacija. Savo sveikatà gerai vertinantiems vartotojams svarbesni informacijos teikimo ðaltiniai yra draugai, paþástami bei internetas, tuo tarpu blogai vertinantiems savo sveikatà – gydytojai ir vaistininkai.

Daþnai vartojantys maisto papildus á informacijos ðal-tinius kreipia didesná dëmesá negu pasyvesni vartotojai.

4 pav. Maisto papildø nevartojimo prieþastys (proc.). Atsaki-nëjo per 12 mën. nevartojusieji maisto papildø (N=590).

5 pav. Atsakymø á klausimà: ar prekybos centruose turi bûti pre-kiaujama maisto papildais? pasiskirstymas (proc.).

SLAUGA


Nevartojantys maisto papildø respondentai daþ-niausiai nurodo tokias prieþastis: nëra poreikio, jauèiasi sveikas (taip daþniau teigia vyrai), netiki jø teigiamu poveikiu, neturi pakankamai pinigø (daþniau taip sako moterys), neþino papildø poveikio, jø nerekomendavo gydytojas (4 pav.).

Jaunimas daþniausiai nevartoja papildø, nes nejauèia poreikio. Vyresni þmonës daþniau mini informacijos bei pinigø stygiø. Maþiausiai pasiturintys kaip svarbiausià prieþastá, kodël nevartoja maisto papildø, nurodo pini-gø stygiø. Labiausiai pasiturintiems svarbiausi motyvai – nëra poreikio ar netiki papildø teigiamu poveikiu. Respondentai, kurie savo sveikatà laiko bloga, papildø nevartoja dël to, kad stinga pinigø, informacijos ir netiki teigiamu poveikiu.

Tyrimas parodë, kad 48 proc. respondentø nepritaria idëjai prekiauti maisto papildais prekybos centruose, o pritarianèiø ðiai idëjai yra tik 28 proc. (5 pav.). Vyrø ir moterø nuomonës ðiuo klausimu nesiskiria. Ðià idëjà, kaip matyti, labiausiai palaiko jaunesni nei 30 m. þmonës (37 proc.), o maþiausiai – vyriausi þmonës (23 proc.).

Beveik pusë Lietuvos gyventojø atsakë, kad ateityje ketina vartoti maisto papildus (47 proc.). Tik 17 (proc.) ap-klaustøjø teigia, kad maisto papildø ateityje nevartos. Mo-terys daug daþniau nei vyrai teigia ateityje vartosianèios maisto papildus. Ðiuo poþiûriu reikðmingø skirtumø tarp atskirø amþiaus grupiø nëra. Kiek daþniau maisto papildus ketina vartoti labiau pasiturintys didmiesèiø gyventojai ir blogai savo sveikatà vertinantys respondentai.

93 proc. per paskutinius 12 mënesiø vartojusiø maisto papildus ketina juos vartoti ir ateityje. Ið tø, kurie mais-to papildø per paskutinius 12 mënesiø nevartojo, juos vartoti ketina 18 proc. ir tik 27 proc. teigia, kad ateityje jø nevartos. Kiti 55 proc. ðios grupës respondentø nëra nusprendæ, ar vartos maisto papildus.

IÐVADOS1. 2008 m. tyrimo metu nustatyta, kad 40 proc. Lie-

tuvos gyventojø per paskutiniuosius 12 mënesiø vartojo maisto papildus. Juos daþniau vartojo moterys, vidutinio amþiaus, didmiesèiø, labiausiai pasiturintys bei savo sveikatà blogai vertinantys gyventojai.

2. Maisto papildø vartojimas paskirties atþvilgiu pa-siskirsto taip: 50 proc. respondentø nurodë, kad vartojo maisto papildus energijos trûkumui kompensuoti ir orga-nizmui stiprinti, 32 proc. – ðirdþiai, kraujagyslëms, 26 proc. – sànariams ir kaulams, 25 proc. – akims, 25 proc. – nervø sistemai, 24 proc. – atminèiai gerinti.

3. Respondentø nurodyti pagrindiniai informacijos ðaltiniai apie maisto papildus yra televizijos laidos apie sveikatà, gydytojai bei draugai ar paþástami.

4. Respondentø nurodytos pagrindinës maisto papildø

nevartojimo prieþastys: nëra poreikio juos vartoti, nes þmogus jauèiasi sveikas, netiki teigiamu jø poveikiu ar neturi tam pinigø.

5. 48 proc. respondentø nepritaria, kad maisto pa-pildais bûtø prekiaujama prekybos centruose.

6. Beveik pusë apklaustøjø nurodë, kad ir toliau vartos maisto papildus.

Literatûra1. WHO Regional Committee for Europe. Second WHO Euro-

pean action plan for food and nutrition policy: tackling noncommu-nicable and acute diseases. Fact Sheet 05/07 Belgrade, Copenhagen, 17 September 2007.

2. Europos Bendrijø Komisija. Baltoji knyga dël Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spræsti. Briuselis, KOM. 2007; 279.

3. Barzda A., Bartkevièiûtë R., Ðatkutë R., Stukas R., Abara-vièius A., Berniukevièiûtë L.. Suaugusiø Lietuvos gyventojø maisto produktø vartojimo ypatumai. Sveikatos mokslai. 2009; 3(63): 2388-2394.

4. Lietuvos higienos norma HN 17:2003. Maisto papildai. Þin., 2004; 7-158.

5. Stukas R., Bartkevièiûtë R., Barzda A., Ðurkienë G., Karpenko E.. Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø gyvensena, maisto papildø vartojimas ir poþiûris á maisto papildus. Medicinos teorija ir praktika. 2006; 12:3.

FOOD SUPPLEMENTS USAGE ASPECTS OF LITHUANIAN RE-SIDENTS IN 2008

Virginija Smagriûnaitë, Laisvûnë Petkevièienë, Þymantë JankauskienëSummaryKey words: food supplements, food supplements usage.On February 2008, Lithuanian residents’ survey regarding the

usage of food supplements (vitamins, minerals, etc.) was accomplished by private company “Baltijos tyrimai” on self treatment industrial asso-ciation’s order. 1,011 Lithuanian residents between the ages 15-74 were enrolled into a study. Standart questionare was used with a purpose to ascertain Lithuanian residents’ food supplement usage peculiarities according to sex, age groups, residence, monthly income, educational and employment format and subjective health evaluation.

The results have shown that 40 % (n=399) of Lithuanian residents used food supplements during last 12 months, 58% didn’t use, 2 % didn’t answer this question. According to the study results, food supple-ments were more often used by women, middle-aged, living in cities, the most wealthiest and residents with bad health evaluation. Almost half of Lithuanian residents (47 %) responded that they are going to use food supplements in the future. According to consumers pointed out food supplements’ purposes, 50 % (n=200) out of all the food sup-plement users indicate the usage of food supplements to compensate energy shortage and to strengthen the body, 32 % (n=127) for heart and blood vessels, 26 % (n=103) for joints and bones, 25 % (n=100) for eyes, 25 % (n=100) for nervous system, 24 % (n=96) to improve memory. The purpose of food supplements, usage experience and physicians recommendations are the main criteria for choosing food supplements pointed out by respondents.


Gauta 2009-10-08

SLAUGA


REIKALAVIMAI MOKSLINIAM STRAIPSNIUI ÞURNALE „SVEIKATOS MOKSLAI“

Tai medicinos mokslo ir medicinos praktikos þurnalas gydytojams ir medicinos darbuotojams, kitiems specia-listams.

Moksliniai straipsniai, siunèiami mûsø þurnalui, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Pageidautina, kad autorius pradþioje nurodytø, kuo reikðmingas straipsnis, kam jis skirtas, kas jame nauja. Po lietuviðko raðomas angliðkas pavadinimas. Autoriø pavardës raðomos maþosiomis raidëmis, pvz., A.Jonaitis. Straipsniuose turi bûti mokslo darbui bûtinos dalys: raktaþodþiai; trumpa santrauka; ávadas; darbo tikslas; tyrimo medþiaga ir metodas, tyrimø apraðymas, gauti rezultatai; numeruotos iðvados; panaudotos literatûros sàraðas; straipsnio pavadinimas, raktaþodþiai ir iðsami santrauka anglø kalba. Literatûros apþvalgoms, praktiniams straipsniams, kazuistiniams atvejams struktûra skiriasi. Nuorodos á autorius ið literatûros sàraðo dedamos po minimo autoriaus pavardës arba sakinio gale. Jei nurodoma daug ðaltiniø, kuriø numeriai eina vienas po kito, ðaltiniai raðomi per brûkðnelá, pvz.: [4,7,9-12]. Vertëtø atsiminti, kad deðimtainëse trupmenose raðomas ne taðkas, o kablelis, pvz., 17,5 ir pan.

Straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, autoriaus pasiraðyti, jø apimtis – iki 6-8 psl. Lotyniðki ir kitø kalbø þodþiai raðomi kursyvu. Pridedamas ir diskelis (su populiaria tekstine programa).

Straipsniai neturi bûti kur nors kitur anksèiau skelbti, rankraðèiai atspausdinti aiðkiai, per pusantro intervalo.Iliustracijos pateikiamos atskirais lapais, po pieðiniais, lentelëmis raðomas eilës numeris, pavadinimas. Jeigu

pateikiama nuotrauka – jos kitoje pusëje nurodomas autorius, straipsnio pavadinimas, numeris ir iliustracijos pa-vadinimas. Spalvoti paveikslai negali bûti susieti kartu su tekstu. Tekste nurodoma, kur turi bûti dedama lentelë ar iliustracija. Dël spalvotø iliustracijø tariamasi atskirai. Siûloma laikytis priimtos Tarptautinës SI vienetø sistemos. Jeigu straipsnis nevisiðkai atitinka moksliniam straipsniui keliamus reikalavimus, jis spausdinamas kaip apraðomasis, informacinis arba kaip tezës.

Visi moksliniai ir teoriniai praktiniai straipsniai recenzuojami.Autoriø, kuriais remiamasi straipsnyje, pavardës raðomos taip: a) straipsnyje – pirma vardo raidë(s), po to – pa-

vardë; b) literatûros sàraðe – atvirkðèiai. Atkreiptinas dëmesys: tarp vardo raidës ir pavardës paliekamas tarpelis.Ypatingà dëmesá praðytume atkreipti á literatûros sàraðà. Redakcijos nuomone, literatûros sàraðas neturëtø bûti

ilgas: trumpo straipsnio – iki 10, ilgo – iki 20, literatûros apþvalgø – iki 40 ðaltiniø. Jie negali bûti senesni kaip penkeriø metø.

Literatûros sàraðas turi bûti parengtas taip, kaip yra áprasta ðiuo metu Lietuvoje daugelyje mokslo srièiø:pirmiausia raðoma autoriaus pavardë, po to jo vardo (vardø) pirmoji raidë; jei autoriø yra keli, po kiekvieno

autoriaus raðomas kablelis. Toliau raðomas straipsnio pavadinimas, po jo dedamas taðkas, þurnalo ar knygos pa-vadinimas, po jo – taðkas. Jei nurodoma leidykla, leidinio vieta ar leidëjas, toliau raðoma leidimo metai, tomas (numeris), puslapiai nenurodant metø, tomo ar numerio ir puslapio santrumpø. Po metø dedamas kabliataðkis, o po tomo (numerio) – dvitaðkis. Pvz., 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis me-dia with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Ðatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Ðatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levaþas – informatyvus plauèiø ligø diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienë A., Bernotienë E., Denapienë G. Daugiakamerinë cistinë alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenø infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.


Tekste pavartotos literatûros ðaltinis raðomas to paties dydþio raidëmis, paprastuose skliausteliuose nurodant eilës numerá.

Priimami straipsniai, paraðyti anglø, prancûzø, rusø kalbomis, taèiau autorius atsako uþ angliðko teksto kalbà ir straipsnio redagavimà. Bûtina kartu pateikti ir reziumë lietuviø kalba.

Pirmumas spausdintis mûsø þurnale teikiamas mûsø rëmëjams ir tiems, kurie ið anksto sumoka uþ savo straips-nio iðspausdinimà.

Tiek mokslo, tiek praktikos, tiek mokslo populiarinimo straipsniø tekstas turi bûti paraðytas sklandþia bendrine lietuviø kalba.

Autorius savo straipsná redakcijai gali siøsti ir el. paðtu: [email protected] gale lietuviø ir anglø kalbomis turi bûti nurodytas adresas susiraðinëti (paprastai nurodomas vienas

ið straipsnio autoriø). Nurodoma tikslus adresas (su paðto indeksu), taip pat el. paðtas.Dël straipsniø spausdinimo tartis redakcijos adresais arba mob. tel.: 8 618 24712, 8 687 20248,

8 612 41252.

SCIENTIFIC ARTICLES MUST MEET THE REQUIREMENTS OF THE JOURNAL „HEALTH SCIENCES“

„Health Sciences“ is a journal of medicine science and practice for medical practitioners and scientific work-ers, other specialists.

Scientific articles posted to our journal should meet certain requirements. We want the authors to begin their writings with pointing out the significance and purpose of the article, its novelty. The title in English follows the title in Lithuanian. The (sur)name of the author is written by small letters, e. g. A. Jonaitis. A writing must consist of the parts specific for a scientific article: key-notes, a summary, an introduction, indications for what purpose an article is written, sources and a method of research work, a description of investigations, results of scientific activities, sequential conclusions, a list of literature dealing with the article, the name of an article, key-notes and a detailed summary in English.

As far as reviews, articles on medical practice and casuistical cases are concerned the structure of an article is different: references to authors follow their names or end of a sentence. If one has to deal with several sources in sequence, one source is separated from another by a dashed stroke, e. g. 4, 7, 9–12. If decimal fractions are used, the comma is a punctuation mark, e. g. 17,5.

Articles are signed by their authors and posted in duplicate. The volume of a writing consists of 6–8 pages. Words in Latin and other foreign language are written in italics. A parcel includes a magnetic tip as well with a popular version of the text.

We impose a ban on articles that have been published already. Manuscripts must be printed clearly, lines ar-ranged at certain intervals (1,5).

Illustrations should be presented on separate lists, their names and current numbers are specified below paint-ings or tables. Coloured paintings cannot be mixed up with the text.

There may be indications in the text pertinent to the desirable places of published numbers or illustrations. The author ought to have told us beforehand about the wish to have coloured illustrations. We advise you to follow the internationally accepted SI system of measurement.

If an article does not fully meet the requirements for a scientific article, it may be published as a descriptive piece, an information or theses.

All scientific and practical articles come under review.The names of the authors who are referred to are written in this way: a. the first capital letter of the name gooes

first of all; b. the surname follows the name.If the author deals with the list of literature referred to he (she) should write the other way. We ask you not to

mix up the name and surname of an author, to separate them by a gap.


We call your attention to the list of literature. The editorial staff is of the opinion that the list should be as short as possible: if one deals with a short article, the list must not exceed 10 sources; in case of articles of great size – up to 20 sources and literature reviews – up to 40 sources. The sources referred to cannot be old-time (published 5 or more years ago).

The list of literature must be prepared according to the order nowadays used in Lithuania by representatives of various branches of science. It begins with the surname of an author. The first capital letter of his name follows it. If there are some co-authors, their names are separated by a comma. Later on the name of an article is written, followed by a full stop, the name of a journal or book referred to, the year of publication, the number of a vol-ume, the page without reference to abbreviations dealing with the date of publication, a volume or a number, a chapter of the page and so on. The date of publications is followed by a semicolon and the reference to a volume or a number – by a colon. For example, 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Ðatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Ðatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levaþas – informatyvus plauèiø ligø diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guide-lines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflam-matory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienë A., Bernotienë E., Denapienë G. Daugiakamerinë cistinë alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenø infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.

In the reference to a source of literature letters of the same size are used. The current number of a source is taken in brackets.

One may post articles in English, French or Russian under condition that the author takes the responsibility for editing a manuscript and its correct language. An article in a foreign language should include its summary in Lithuanian. The proceeds of publishing are distributed according to priority given to our sponsors and the authors who cover the expanses of publishing their articles in advance.

Both scientific articles or writings dealing with popular science or medical practice should be written in smooth and modern Lithuanian (English, French or Russian).

Authors may use our website as well: [email protected] reference to your address should be included in order to apply to you (if there are some co-authors, we

are interested in one of them). We ask you to inform us about your website or mail address and dial.


SVEIKATOS MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

2010’1

TURINYS

A. Barzda, R. Bartkevièiûtë, R. Stukas, R. Ðatkutë, A. Abaravièius. Lietuvos suaugusiø gyventojø mitybos ten-dencijos per pastaràjá deðimtmetá ........................2831R.Maèiûnienë, A.Astrauskienë, V.Karlienë, E.Maèiûnas, V.Dobrovolskij, A.Juozulynas. Kai kurie alkilnitritø nau-dojimo ne medicinos praktikoje ypatumai pasaulyje ir Lietuvoje .............................................................2836A. Bagdonavièius, Ð. Genienë. Labdariø draugijos Vilniu-je ásteigimo kai kurie filantropijos ir medicinos savasties aspektai XIX a. pradþioje .....................................2841V. Þydþiûnaitë. Slaugytojø streso patirtys dirbant su vai-kais, serganèiais onkologine liga .........................2846N. Bielinienë. Slaugytojø kompetencijos kaitos tenden-cijos visuomenës poreikiø raidos kontekste .........2851L. Danusevièienë, G. Zibalaitë. Þmoniø, serganèiø Par-kinsono liga, patirtis ............................................2857V. Grigaliûnienë, G. Steponavièienë, A. Alèauskienë. Slaugytojø patiriamos problemos bendraujant su ban-dþiusiais þudytis asmenimis ................................2864P. Ðedienë. Lëtinës psichikos ligos áveikties formos 2868N. Stanislovienë. Hemodializuojamø pacientø moky-mas .....................................................................2875D. Ðevcovienë, D. Kriukelytë. Slaugytojø kompetencijos skalë – slaugytojø kompetencijos vertinimo instrumen-tas .......................................................................2881K. Vasiliauskaitë, J. Demskytë. Paliatyviøjø pacientø artimøjø poreikiø vertinimas ..................................2884A. Vaðkelytë, R. Butkevièienë. Neiðneðiotø naujagimiø tëvø poreikiai mamø ir tëèiø poþiûriu .................2889V. Kielaitë. Onkologijos slaugytojø streso darbe áverti-nimas ..................................................................2897I. Pudþemienë, R. Butkevièienë. Tëvø, slauganèiø pikty-biniu galvos smegenø naviku sergantá vaikà, patirtis 2904R. Jurkuvienë, S. Rupkuvienë. Slaugos namuose poreikio nustatymas ir Bartelio indeksas kaip kriterijus ......2909L. Þemaitienë, D. Kriukelytë. Slaugos administratoriø po-þiûris á aukðtàjá universitetiná slaugos iðsilavinimà ir kar-

jeros galimybes ...................................................2916R. Juodvalkienë, J. Gulbinienë. Moksleiviø ágûdþiai ir þinios apie dantø ir burnos prieþiûrà ...................2924A. Blaþevièienë, S. Kaselienë. Lietuvos gyventojø mir-tingumo nuo virðkinimo sistemos ligø kritiniai pokyèiø periodai bei lyties ir gyvenamosios vietos átaka ...2929A. Lekauskaitë, V. Butkutë. Moterø, serganèiø krûties vëþiu, gyvenimo kokybës vertinimas taikant chemote-rapijà ..................................................................2933M. Þukauskienë, L. Sajienë, E. Kubilienë. Praktikos va-dovø poþiûris á praktinio mokymo aspektus ............2941A. Vaðkelytë, L. Aleksejûnaitë. Lietuvos studentø vyrø poþiûris á abortus ....................................................2945A. Lekauskaitë. Moterø, serganèiø krûties vëþiu, gyveni-mo kokybës vertinimas prieðoperaciniu laikotarpiu 2952Þ. Valiulienë. Gydytojø ir slaugytojø motyvacija dalyvau-ti projektinëje veikloje .........................................2958O. Riklikienë. Slaugos rezultatø vertinimas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninëje: pacientø pasitenkinimas prieþiûra .............................................................2961V. Smagriûnaitë, L. Petkevièienë, Þ. Jankauskienë. 2008 m. Lietuvos gyventojø maisto papildø vartojimoaspektai ...............................................................2967

CONTENTS

A. Barzda, R. Bartkevièiûtë, R. Stukas, R. Ðatkutë, A. Abaravièius. Lithuanian adult population nutrition trends during the past decade ........................................2831R. Maèiûnienë, A. Astrauskienë, V. Karlienë, E. Maèiû-nas, V. Dobrovolskij, A. Juozulynas. Some peculiarities of using alkyl nitrites in the no medicine practice in the world and in Lithuania ........................................2836A. Bagdonavièius, Ð. Genienë. The Charitable Society was establishment the own of philanthropic and medical aspects in Vilnius of the 19th century ..................2841V. Þydþiûnaitë. Stress experiences of nurses by working with the children who are ill with oncological disea-


ses .......................................................................2846N. Bielinienë. Trends of nurses’ competence fluctuation in the context of the development of the community de-mands .................................................................2851 L. Danusevièienë, G. Zibalaitë. Human experience of having Parkinson‘s disease ..................................2857V. Grigaliûnienë, G. Steponavièienë, A. Alèauskienë. Problems of nurses in communication with individuals with attempted suicide ........................................2864P. Ðedienë. The forms of coping with chronic mental ill-ness .....................................................................2868N. Stanislovienë. Education of hemodialysis patients 2875D. Ðevcovienë, D. Kriukelytë. An instrument to measure nursing competence - nurse competence scale: literature review .................................................................2881K. Vasiliauskaitë, J. Demskytë. Assessment of needs of palliative patient’ relatives ...................................2884A. Vaðkelytë, R. Butkevièienë. Needs of premature new-borns parents perceived by mothers and fathers ..2889V. Kielaitë. Evaluation of stress in oncology nurse job 2897I. Pudþemienë, R. Butkevièienë. Experience of the pa-rents tending a child sick with encephalon cancer 2904R. Jurkuvienë, S. Rupkuvienë. Assesment of need for home care and barthel index as a criterion ..........2909L. Þemaitienë, D. Kriukelytë. Nursing administrators approach to higher university education in nursing and

career opportunities ............................................2916R. Juodvalkienë, J. Gulbinienë. Schoolchildrens skills and knowledge about oral care ...........................2924A. Blaþevièienë, S. Kaselienë. The mortality of Lithuanian population from the diseases of the digestive system: critical variations and influence of gender and residen-ce ........................................................................2929A. Lekauskaitë, V. Butkutë. The life quality evaluation of women, who have breast cancer, during the treatment of chemotherapy .....................................................2933M. Þukauskienë, L. Sajienë, E. Kubilienë. The aspects of clinical education from the perspective of clinical super-visors ..................................................................2941A. Vaðkelytë, L. Aleksejûnaitë. Lithuanian male students attitude towards abortions ...................................2945A. Lekauskaitë. Assessment of quality of life in pre operat-ing period of women suffering from breast cancer 2952Þ. Valiulienë. The motivation of doctors and nurses to take part in project-based activity ........................2958O. Riklikienë. Evaluation of nursing care outcomes in nursing and supportive treatment hospital: satisfaction with care .............................................................2961V. Smagriûnaitë, L. Petkevièienë, Þ. Jankauskienë. Food supplements usage aspects of lithuanian residents in 2008 ...................................................................2967

the aspects of clinical education from the …€¦ · key words: clinical education, clinical...

Documents