teisėkūros žinios · web view2020/12/05 · 5.2016 m. liepos 11 d. nyderlanduose įvyko eismo...

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2020-25644

2020-12-01

2020-11-18

2020-11-18

-

Civilinė byla Nr. e3K-3-312-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09415-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TERI“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TERI“ dėl dalies draudimo išmokų grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Euromaksas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.Kasacinėje byloje sprendžiama dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, kai draudėjas neinformavo, kad transporto priemonė yra išnuomota, ir dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo dėl trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir realumo.

2.Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės dalį – 6989,69 Eur draudimo išmokos, išmokėtos dėl 2016 m. liepos 11 d. įvykusio eismo įvykio Nyderlanduose, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Adam“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, taip pat 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio iš atsakovės ieškovei priteisdamas 3494,85 Eur draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3494,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 832 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

4.Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Renault Laguna“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, civilinė atsakomybė. Sutartis galiojo iki 2016 m. gruodžio 17 d. Atsakovė UAB „TERI“ 2016 m. gegužės 13 d. (iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo) su Nyderlanduose registruota įmone „Jarenovatie“ buvo sudariusi to paties automobilio nuomos sutartį.

5.2016 m. liepos 11 d. Nyderlanduose įvyko eismo įvykis, kurio metu, susidūrus automobiliams „Renault Laguna“ ir „Opel Adam“, buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Adam“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, o vėliau buvo užfiksuota informacija apie įvykio metu patirtą automobilio „Opel Adam“ vairuotojo sveikatos sutrikdymą.

6.Eismo įvykio dalyviai, pildydami deklaraciją, sutarė, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilį „Renault Laguna“ vairavęs asmuo. Žalos byloje dėl automobilio „Opel Adam“ apgadinimo eismo įvykio metu ieškovė išmokėjo 4490,14 Eur draudimo išmoką, o dėl vairuotojo sveikatos sužalojimų – 2777,01 Eur, 3022 Eur ir 3689,44 Eur draudimo išmokas, iš viso – 13 979,38 Eur.

7.Ieškovei 2016 m. rugsėjo 9 d. paprašius, kad atsakovė pateiktų duomenis apie 2016 m. liepos 11 d. įvykusį eismo įvykį, 2016 m. spalio 6 d. atsakovė informavo, kad automobilis yra išnuomotas. Ieškovė 2017 m. birželio 7 d. atsakovei pareiškė pretenzijas dėl dalies draudimo išmokų sugrąžinimo, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės išmokėtų draudimo išmokų dydžiu.

8.Teismas nustatė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšių priemonėmis. Draudimo sutarties 1.6 papunktyje nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į šias draudėjo nurodytas aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): transporto priemonė ne Lietuvos teritorijoje naudojama ne ilgiau kaip 40 dienų per metus ir nėra naudojama Didžiosios Britanijoje ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje, taip pat transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir (ar) subnuomos veiklai. Šios sąlygos draudimo sutartyje yra nurodytos paryškintu šriftu. Teismo nuomone, kadangi automobilio „Renault Laguna“ nuomos sutartis buvo sudaryta iki draudimo sutarties sudarymo, atsakovė privalėjo pranešti ieškovei apie automobilio nuomojimo kitam asmeniui faktą. Atsakovė, būdama verslo subjektas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad automobilio nuomą kitam asmeniui draudikė vertina kaip draudimo rizikos padidėjimą ir, jai esant, atitinkamai padidina draudimo įmoką. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentą, kad rizikos padidėjimu laikytina tik daugkartinė transporto priemonės nuoma tretiesiems asmenims, nes esminę reikšmę turi tai, ar atsakovė laiku, t. y. prieš sudarant draudimo sutartį, atskleidė ieškovei automobilio išnuomojimo tretiesiems asmenims faktą.

9.Vertindamas žalos dydį, teismas nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje abu eismo įvykio dalyviai nurodė buvusį 20 km/h greitį iki susidūrimo, dėl to automobiliui „Opel Adam“ negalėjo būti padaryta reikšmingų apgadinimų, taip pat deklaracijoje pažymėta, kad kūno sužalojimo požymių nėra, o galimas automobilio „Opel Adam“ vairuotojo nedarbingumas paaiškėjo praėjus maždaug 7 mėn. nuo eismo įvykio, todėl labai tikėtina, kad dalis sveikatos sužalojimo išlaidų nėra susijusios su eismo įvykiu. Nustatęs, kad ieškovė išmokėjo išmokas nesant pakankamai duomenų apie jų pagrįstumą, teismas nusprendė, kad, atsakovei pažeidus draudimo sutarties sąlygas laiku neatskleidžiant informacijos apie draudimo rizikos padidėjimą, ieškovei pripažintina teisė susigrąžinti iš atsakovės ne 50, o 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

10.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.Kolegija nurodė, kad atsakovė neneigė, jog eismo įvykio metu automobilis buvo naudojamas nuomai, o tai labai padidino draudžiamojo įvykio riziką, nes transporto priemonė tapo nekontroliuojama – ieškovė neturėjo galimybės daryti įtakos atsakovės sprendimams dėl nuomininkų pasirinkimo, ieškovei nebuvo žinomos naujojo automobilio valdytojo savybės.

12.Kolegija sprendė, kad, reiškiant regresinį reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, užtenka vien fakto, kad buvo pažeistos draudimo sutarties 1.6 punkto nuostatos, kuriose yra nurodyta, kad transporto priemonė nebus naudojama nuomos veiklai.

13.Kolegija nurodė, kad sudarant draudimo sutartį atsakovei buvo paaiškintos draudimo sutarties sąlygos, atsakovė buvo informuota, kad, transporto priemonę naudojant didesnės rizikos veiklai, apie tai reikia informuoti draudikę, todėl atsakovė, nuslėpusi aplinkybę, kad automobilis yra 6 mėnesiams išnuomotas Nyderlanduose registruotai įmonei, pažeidė sutartį, dėl to atsiranda priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto veikimo ir kilusios žalos.

14.Vertindama ieškovės išmokėtas sumas, kolegija nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį. Kitokių įrodymų atsakovė nepateikė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nurodydami, kad atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės išmokėtų išmokų pagrįstumą. Tačiau būtent draudikei, ieškovei, tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad ji dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudama su draudėja siekė ekonomiškai įvykdyti žalos atlyginimo prievolę. Šiuo atveju ieškovė nereikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, o teismas, nustatęs, kad ieškovė išmokėjo išmokas nesant pakankamai duomenų apie jų pagrįstumą, neaišku kuo remdamasis, tenkino dalį ieškinio.

15.2.TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutartinė civilinė atsakomybė, todėl neužtenka vien fakto, kad buvo pažeistos sutarties sąlygos, turi būti nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra aišku, kaip atsakovės nepranešimas apie automobilio nuomos faktą yra susijęs su kilusia žala, nevertintas atsakovės padaryto pažeidimo pobūdis ir jo įtaka žalos dydžiui.

16.Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Kadangi eismo įvykis įvyko Nyderlanduose, draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal šios valstybės teisės reikalavimus. Žalą administravo ieškovės paskirtas atstovas pretenzijoms nagrinėti. Ieškovė tinkamai vykdė draudžiamojo įvykio tyrimą ir tik gavusi žalą pagrindžiančius dokumentus vertino jų pagrįstumą bei išmokėjo išmokas. Atsakovė, teigdama priešingai, nepateikė jokių jos abejones pagrindžiančių įrodymų.

16.2.Ieškovė įgijo teisę reikalauti dalies draudimo išmokų, nes atsakovė pažeidė sutartį. Atsakovė nepateikė informacijos, kad transporto priemonė bus naudojama nuomai, ieškovė negalėjo įvertinti rizikos, jei atsitiktų įvykis, todėl, įvykiui įvykus, ši rizika pasiteisino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudimo išmoką išmokėjusio draudiko teisės reikalauti išmokėtos sumos iš civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusio asmens (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies) taikymo ir aiškinimo

17.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis). Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 3 dalis). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, ją sudarant turi būti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

19.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016, 29, 41 punktai; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016, ... punktas).

20.Kartu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutarties sąlyga, daranti draudiko įsipareigojimą prisiimti riziką priklausomą nuo papildomos draudimo įmokos sumokėjimo, kai transporto priemonė naudojama už valstybės narės, kurioje yra įprastinė jos buvimo vieta, ribų, nėra suderinama su ES teisės nuostatomis ir prieštarauja TPVCAPDĮ nuostatoms, todėl yra niekinė. ES teisė įpareigoja draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieštarauja draudimo apsaugos visoje Europos Sąjungos teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

21.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudikė Draudimo sutarties 1.6 papunkčiu apibrėžė aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui ir kartu draudimo įmokos dydžiui. Ieškovė savo reikalavimą sugrąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos grindžia Draudimo sutarties 1.6 punkto pažeidimu, t. y. kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, jog transporto priemonė yra naudojama nuomos ir (ar) subnuomos veiklai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė ikisutartinę pareigą informuoti ieškovę apie šią aplinkybę, nes nagrinėjamoje byloje apdrausta transporto priemonė buvo išnuomota dar iki draudimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad transporto priemonė buvo išnuomota trečiajam asmeniui.

22.Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016, 36 punktas; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016, 35 punktas; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017, 20 punktas).

23.Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) dydį.

24.Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą. Draudiko, apdraudusio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sumokėjusio išmoką nukentėjusiam asmeniui, teisę susigrąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens reguliuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

25.Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (Taisyklių 62.1 punktas); jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje nustatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Taisyklių 62.2 punktas).

26.Taigi draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia ikisutartines ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiu atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Nurodytos teisinio reguliavimo nuostatos suponuoja, kad ši draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė yra ribojama trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos ir maksimaliai leistinu susigrąžinti šios išmokos dydžiu.

27.Kaip teisingai kasaciniu skundu nurodo atsakovė, sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir į pirmau nurodytą TPVCAPDĮ bei Taisyklėse nustatytą reguliavimą, konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: ikisutartinės ir (ar) sutartinės draudėjo pareigos pažeidimą, draudiko išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos dydį, priežastinį ryšį tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, draudėjo kaltę. Sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės turi reikšmės aplinkybė, ar draudėjo pareigos pranešti apie padidėjusią draudimo riziką pažeidimas iš esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį.

28.Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą tokioje situacijoje, kai draudėjas neinformavo draudiko apie transporto priemonės valdytojo amžių ir vairavimo stažą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, 43 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės aktualios ir taikant Taisyklių 62.1 punkto nuostatas.

29. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad vien tokie neteisėti veiksmai (neveikimas), kai yra pažeidžiama sutartis, nuslepiant sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti dalies išmokėtų sumų priteisimo, nenustatė visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų ir kitų pirmiau nurodytų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinant, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjos draudikei neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėja atskleidė draudikei sudarant draudimo sutartį, ir ar tokia rizika buvo esminė, gali turėti reikšmės aplinkybė, ar transporto priemonė buvo išnuomota vienkartiniam atvejui ar transporto priemonės nuoma yra draudėjos vykdomos veiklos dalis, taip pat dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad draudėja, automobilio valdytoja, buvo įmonė, kurios draudimo rizikos vertinimas nėra priklausomas nuo subjektyvių aplinkybių, tokių kaip vairuotojo amžius, patirtis ir pan., todėl svarbu nustatyti, kaip buvo nurodyta, kokiai įmonės veiklai vykdyti bus naudojamas draudžiamas automobilis, ir kaip kito draudimo rizika paaiškėjus draudėjos nenurodytoms aplinkybėms dėl automobilio nuomos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į šios nutarties 20 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, neturi reikšmės aplinkybė, kad transporto priemonė buvo naudojama ne Lietuvoje, o Nyderlandų Karalystėje.

Dėl ieškovės reikalaujamo žalos dydžio pagrįstumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo šiuo aspektu

30.Kasaciniu skundu atsakovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nurodydami, kad atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės išmokėtų išmokų pagrįstumą, be to, nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad daugiau kaip pusė ieškovės padengtų nukentėjusiojo asmens pakenkimo sveikatai išlaidų yra abejotinos, t. y. labai tikėtina, kad jos nėra susijusios su eismo įvykiu, vis dėlto, ieškinį tenkindamas iš dalies, įpareigojo atsakovę atlyginti 25 proc. visos ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos išmokos.

31.Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

32.Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį.

33. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

34.Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko Nyderlandų Karalystėje, ieškovė (draudikė) nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką išmokėjo pagal Nyderlandų teisę, todėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumas ir realumas turi būti nustatytas pagal Nyderlandų teisės taisykles.

35.Kadangi ieškovės ieškinys yra grindžiamas Lietuvos teise, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio užsienio teisės turinį aiškinti savo iniciatyva (CK 1.12 straipsnis), tačiau tai, kad draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui Nyderlandų Karalystėje buvo sumokėta atsižvelgiant į šios valstybės teisę, turi įrodyti ieškovė, nes tai yra jos ieškinio faktinis pagrindas. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys bei jų taikymas sudaro ne teisės, bet fakto klausimą, o šį, kaip minėta, turi įrodyti ieškovė.

36.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios pozicijos kasacinis teismas laikosi ir plėtodamas nuoseklią praktiką dėl TPVCAPDĮ nustatytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį arba pareigą sudaryti draudimo sutartį pažeidusį asmenį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtent ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).

37.Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas).

38.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.

39.Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja kad nagrinėjamoje byloje ieškovė (draudikė), pareiškusi reikalavimą atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo, siekdama įrodyti išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą pagal Nyderlandų teisę, turėjo pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovė, siekdama sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, remdamasi Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina, turėjo argumentuoti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.

40.Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog ieškovės išmokėta draudimo išmoka yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija, viena vertus, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus išaiškinimus, iš dalies sutinka su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad atsakovei nepakanka reikšti abejones ir jei ji siekia sumažinti atlygintinos žalos dydį, aplinkybę, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą, turėjo pagrįsti remdamasi Nyderlandų teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina. Kita vertus, pažymi, kad visų pirma ieškovė turėjo pagrįsti išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą. Kad tokių įrodymų nepakako, iš esmės rodo ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

41.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, nors ir pripažino, kad daugiau kaip pusė ieškovės padengtų nukentėjusio asmens pakenkimo sveikatai išlaidų yra abejotinos, vis dėlto konkretaus pagrįsto ir realaus draudimo išmokos dydžio nenustatė, be to, neatskyrė draudimo išmokos dydžio klausimo nuo priežastinio ryšio tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio klausimo, o tai galėjo lemti nepagrįstą teismo sprendimą. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, iš esmės tik formaliai nurodydamas, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytos aplinkybės, reikšmingos draudimo išmokos pagrįstumui ir realumui nustatyti, ir, atsižvelgiant į tai, nustatytas draudimo išmokos dydis.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 29 ir 41 punktus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Tokiu būdu šioje byloje buvo neatskleista bylos esmė. Todėl kasacinis skundas tenkintas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.

44.Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiDanguolė Bublienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2020-25645

2020-12-01

2020-11-19

2020-11-19

-



Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13;

3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.4.4

(S)


N U T A R T I S



Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ prašymą atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019, atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimus tuo atveju, kai paduodamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, aiškinimo ir taikymo.

2.Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtino R. K. ir UAB „Vėjo technologijų projektai“ 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

3.Pareiškėja UAB „Vėjo technologijų projektai“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 ir atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

4.Pareiškėja nurodė, kad į teismą su prašymu patvirtinti Taikos sutartį kreipėsi suinteresuoto asmens R. K. advokatas, pareiškėjai apie tai nežinant. Apie Taikos sutarties patvirtinimą teisme pareiškėjai tapo žinoma tik jos darbuotojui gavus teismo šaukimą į teismo posėdį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų sutarties šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, tačiau pareiškėja tokios valios nebuvo išreiškusi. Nei iš Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, į kurią įtrauktas Taikos sutarties tekstas, nei iš pareiškimo patvirtinti Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis Taikos sutartis buvo sudaryta. Taikos sutartyje įtvirtinta pareiškėjos prievolė sumokėti suinteresuotam asmeniui 140 000 Eur sumą neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Taikos sutarties projektą, kuriame dar nebuvo suinteresuoto asmens R. K. parašo, pareiškėja pasirašė dėl suklydimo ir pasidavusi ekonominiam spaudimui. Suinteresuoto asmens pasirašyto Taikos sutarties egzemplioriaus pareiškėja nėra gavusi. Suinteresuotam asmeniui nepasirašius Taikos sutarties projekto ir nepateikus jo pareiškėjai, pareiškėja atsisakė ketinimų sudaryti Taikos sutartį ir nesikreipė dėl Taikos sutarties teisminio patvirtinimo, o suinteresuotas asmuo, pateikdamas Taikos sutartį tvirtinti teismui, elgėsi nesąžiningai. Teismas, nesant pareiškėjos valios dėl Taikos sutarties patvirtinimo, patvirtino Taikos sutartį, kuri prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra nesąžininga pareiškėjos atžvilgiu.

5.Suinteresuotas asmuo R. K. prašė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo. Pagal Taikos sutarties 4 punktą bet kuri iš šalių turi teisę teikti šią taikos sutartį tvirtinti teismui, todėl teismui negalėjo kilti jokių abejonių dėl abiejų šalių valios patvirtinti šią sutartį buvimo. Pareiškėja neginčija nei Taikos sutarties pasirašymo, nei susidariusios skolos fakto. Nepriklausomai nuo to, ar Taikos sutartis yra ar nėra teismo patvirtinta, šalims ji turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Taigi, teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, nesukūrė pareiškėjai jokių materialiųjų teisių ir pareigų – tokias teises ir pareigas pareiškėjai sukėlė jos pasirašyta Taikos sutartis.


6.Telšių apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Vėjo technologų projektai“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 atmetė, priteisė R. K. iš pareiškėjos 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.Teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog UAB „Vėjo technologijų projektai“ sumokės R. K. 140 000 Eur per 90 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. 2019 m. gruodžio 6 d. R. K. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 140 000 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Vėjo technologijų projektai“. 2019 m. gruodžio 16 d. teisme gautas UAB „Vėjo technologijų projektai“ prašymas atidėti teismo posėdį, nes bendrovė tik 2019 m. gruodžio 16 d. sužinojo apie patvirtintą Taikos sutartį.

8.Teismas nurodė, kad teismo nutartimi yra tvirtinama pasirašyta taikos sutartis, o ne šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties 4 punkte aiškiai nustatyta, jog bet kuri iš šalių turi teisę teikti šią sutartį tvirtinti teismui ir šis susitarimas yra pakankamas konstatuoti buvus jų valią dėl Taikos sutarties patvirtinimo teismine tvarka. Teismo vertinimu, pasirašydamos Taikos sutartį šalys turėjo ir galėjo suprasti, kad išreiškė atitinkamą sutikimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad suinteresuotas asmuo neturėjo teisės teikti teismui tvirtinti Taikos sutartį, kurios sąlygas pasirašė abi sutarties šalys.

9.Teismas pažymėjo, kad nors res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių Taikos sutartis, nesukūrė pareiškėjai jokių materialiųjų teisių ir pareigų, jos buvo sukurtos Taikos sutartimi.

10.Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pažymėdamas, jog pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, taigi pasirašydama Taikos sutartį ji turėjo ir galėjo žinoti, jog tai sukels atitinkamas teisines pasekmes.

11.Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir ginčą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 ir atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

12.Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, pažymėjo, kad teismas gali patvirtinti (atsisakyti tvirtinti) taikos sutartį tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju su prašymu patvirtinti taikos sutartį šalys gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka ir šiuo atveju turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra taikos sutarties šalių ginčo dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Civilinė byla Nr. e2SP-6074-721/2019 pagal R. K. pareiškimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir buvo baigta Telšių apylinkės teismui 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinus Taikos sutartį.

13.Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad ji nežinojo, jog R. K. atstovas advokatas D. V. pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. pasirašytą Taikos sutartį teismui ir teismas ją patvirtino. 2019 m. spalio 16 d. pareiškimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo pasirašytas tik R. K. atstovo. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino Taikos sutartį neturėdamas vienos iš šalių išreikštos valios dėl tokios sutarties teisminio patvirtinimo.

14.Teismo vertinimu, Taikos sutarties 4 punkto nuostata nepašalina teismo pareigos patikrinti ir įsitikinti, ar Taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius.

15.Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir nurodomi pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 atitinka visas įstatyme nustatytas privalomas proceso atnaujinimo sąlygas (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. nurodytos aplinkybės dėl Taikos sutarties vienašališko pateikimo teismui buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai jos nebuvo žinomos, nes prašymą patvirtinti Taikos sutartį pateikė kitos šalies atstovas ir šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik teismui priėmus neskundžiamą nutartį; šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes Taikos sutarties 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, kadangi pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 ji nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų.

16.Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ginčą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje bei atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį. Palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, suinteresuotas asmuo prašo pašalinti iš šios nutarties motyvuojamosios dalies motyvus – „Taikos sutarties 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, nes pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, CK 6.983 straipsnio 1 dalies, 6.985 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016):

17.1.1.Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, jog Taikos sutartis buvo pateikta teismui tvirtinti, ir ji tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo nutarčiai. Nepagrįsta teismo išvada, kad Taikos sutarties 4 punktas nepašalina teismo pareigos patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui, tvirtinusiam Taikos sutartį, turėjo sukelti abejonių dėl abiejų šalių valios patvirtinti Taikos sutartį teisme, ar aplinkybių, kad pareiškėja nesutinka su tuo, juolab kad Taikos sutarties tekstas buvo parengtas pačios pareiškėjos. Taikos sutarties 4 punkto turinys, suteikiantis vienodas galimybes šalims kreiptis į teismą dėl Taikos sutarties patvirtinimo, pasirašant sutartį pareiškėjai buvo žinomas ir atitiko jos interesus.

17.1.2.Nepagrįstos teismo išvados, kad aplinkybės dėl Taikos sutarties teisminio patvirtinimo turėjo esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma bei gali sukelti tam tikrus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Taikos sutarties patvirtinimas teisme per se (pats savaime) nenustatė pareiškėjai jokių įsipareigojimų, juolab neišplėtė jos atsakomybės ribų, nes pareiškėjos įsipareigojimas sumokėti suinteresuotam asmeniui 140 000 Eur atsirado nuo Taikos sutarties pasirašymo ir galioja iki šiol.

17.2.Teismas netinkamai taikė CPK 12 straipsnio, 370 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, neatskleidė bylos esmės, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, priėmė siurprizinį sprendimą. CPK reguliavimas suponuoja, kad proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimas gali būti suskirstytas į dvi dalis: 1) nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimas nustačius vieną iš CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų; 2) pakartotinis bylos išnagrinėjimas iš esmės. Bylos nagrinėjimas iš esmės be papildomo pasirengimo galimas tik šalims sutikus. Šiuo atveju teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo iš esmės be papildomo pasirengimo, negavęs šalių sutikimo. Taigi buvo apribota suinteresuoto asmens galimybė pateikti savo poziciją ne tik dėl proceso atnaujinimo pagrindų (ne)buvimo, bet ir dėl ginčo esmės, pateikti įrodymus, pagrindžiančius Taikos sutartyje nurodytos 140 000 Eur sumos sudėtį ir tai, kad pareiškėja yra prisiėmusi atitinkamus įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui. Teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes nesuteikė suinteresuotam asmeniui galimybės pasisakyti dėl ginčo esmės (šalys procesiniuose dokumentuose Taikos sutarties pasirašymo aplinkybių nenurodė).

17.3.Nagrinėjamoje byloje nespręstas klausimas dėl Taikos sutarties galiojimo, pareiškėja reikalavimo pripažinti Taikos sutartį negaliojančia nereiškė. Teismas negalėjo išeiti už pareikšto reikalavimo ribų ir spręsti dėl Taikos sutarties sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, juolab rangos sutarties šalių teisių ir pareigų, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, iš skundžiamos nutarties pašalintini teismo motyvai, kad Taikos sutartis 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, nes pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų. Šios teismo išvados ateityje gali daryti poveikį tolesniems šalių santykiams tiek pagal Taikos sutartį, tiek pagal rangos sutartį.

17.4.Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią nėra draudžiamas vienos šalies kreipimasis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, jei iš pateiktų dokumentų teismui nekyla abejonių dėl kitos taikos sutarties šalies valios kreiptis į teismą buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

18.Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

18.1. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo proceso atnaujinimo pagrindą, nustatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prašymą patvirtinti Taikos sutartį teismui pateikė suinteresuoto asmens atstovas ir šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik teismui priėmus neskundžiamą nutartį. Be to, šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, kadangi su Taikos sutarties 1 punkte nurodytais įsipareigojimais pareiškėja nesutinka ir nėra tokių įsipareigojimų prisiėmusi.

18.2.Pareiškėja yra nutraukusi tiek Taikos, tiek rangos sutartis (2020 m. kovo 17 d. pranešimais), be to, pateikusi priešieškinį suinteresuotam asmeniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi suinteresuotas asmuo pareiškė naują ieškinį, remdamasis Taikos sutartimi (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-425-372/2020).

18.3.Suinteresuotas asmuo pasisakė tiek dėl proceso atnaujinimo pagrindų, tiek dėl Taikos sutarties patvirtinimo, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties.

18.4.Taikos sutartis patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, taigi ir jos (ne)tvirtinimo atnaujinus procesą klausimas sprendžiamas ta pačia tvarka. Nustatęs, kad viena iš šalių išreiškė valią netvirtinti taikos sutarties, teismas negali jos patvirtinti (privalo priimti naują procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

18.5.Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nereiškė reikalavimo pripažinti Taikos sutartį negaliojančia. Pareiškėjos valia netvirtinti Taikos sutarties buvo aiškiai išreikšta, Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Spręsdamas klausimą dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo teismas turėjo vertinti šios sutarties sąlygas, spręsti, ar jos neprieštarauja viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

19.Vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas patenka tik ta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, dėl kurios įstatymo nustatyta tvarka yra paduotas ir priimtas kasacinis skundas (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 353 straipsnis).

20.Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija, kurios nutartis kasacinio skundo priimtinumo klausimu yra galutinė ir neskundžiama (CPK 350 straipsnis).

21.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo priimtas suinteresuoto asmens R. K. kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria, atnaujinus procesą, atsisakyta tvirtinti Taikos sutartį, tuo tarpu kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria procesas civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 atnaujintas, buvo atsisakyta priimti. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 teisėtumo klausimas nepatenka į nagrinėjamos bylos kasacijos ribas, todėl su tuo susiję kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisėjų kolegijos nebus analizuojami ir vertinami.

22.Savo nesutikimą su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalimi, kuria, atnaujinus procesą, buvo priimtas naujas procesinis sprendimas – atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį, suinteresuotas asmuo grindžia proceso teisės normų pažeidimu, t. y. tuo, kad šis klausimas apeliacinės instancijos teismo buvo išspręstas ta pačia nutartimi, kuria procesas byloje buvo atnaujintas, tokiu būdu apribojant suinteresuoto asmens procesines teises (CPK 370 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl šalių teisių ir pareigų pagal Taikos sutartį apimties, nors reikalavimas pripažinti Taikos sutartį negaliojančia byloje nebuvo reiškiamas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 370 straipsnio 4 dalis). Šioje nutartyje teisėjų kolegija teisiškai įvertins šiuos suinteresuoto asmens argumentus, kurie sudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, CPK 371 straipsnyje reglamentuojamo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme

23.Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

24.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

25.Trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai) teismas CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas pareiškėjo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus turi analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).

26.Antrojoje ir trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje nagrinėtinų klausimų apimtis ir pobūdis lemia, kad paprastai atnaujinus procesą šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti atnaujintos bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, pagal CPK nuostatas kitas teismo posėdis atnaujintos bylos procese gali būti neskiriamas, kai tiek šalys, tiek bylą nagrinėjantis teismas sutaria dėl to, jog papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas. Šio reikalavimo pažeidimas yra CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos pažeidimas.

27.CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t .y. šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

28.Kasacijos pagrindus reglamentuojantis CPK 346 straipsnis proceso teisės pažeidimų nekonkretizuoja, įtvirtindamas tik tai, kad proceso teisės normų pažeidimas, kaip kasacijos pagrindas, turi būti esminis ir galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kasacijos pagrindu pagal CPK 346 straipsnį gali būti abi aptariamos procesinių pažeidimų rūšys, t. y. tiek procesiniai pažeidimai, paveikę materialų bylos rezultatą ar galėję turėti jam įtakos, tiek esminiai procesiniai pažeidimai, kuriuos nustačius teismo priimtas procesinis sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas papildomai nevertinant šių pažeidimų reikšmės teisingam bylos išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2004; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019 42, 44, 46, 51 punktus).

29.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo byloje priežastį (iš esmės lemiančią, jog proceso atnaujinimo pagrindu ir ankstesnio teismo procesinio sprendimo panaikinimo pagrindu esančios teisiškai reikšmingos aplinkybės sutampa, todėl papildomų aplinkybių tyrimas nėra reikalingas), CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų pažeidimas gali būti formalus, nesudarantis pakankamo pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Tačiau aptariama kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje tiek sprendimą atnaujinti procesą, tiek vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų nesilaikydamas CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų priėmė tos pačios, t. y. pirmosios, instancijos teismas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje procesinį sprendimą atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį priėmė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesą buvo atsisakyta atnaujinti.

30.Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, nagrinėjamas pagal CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.

31.Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė. Nagrinėjant reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Tokiu atveju grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui būtina dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti dar viena teismo instancija. Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje priėmus sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, netenkama galimybės skųsti sprendimą faktiniu pagrindu aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2007).

32.Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, kuriuos nustačius byla turi būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Taigi, proceso įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui perimti pirmosios instancijos teismo funkcijas ir spręsti klausimus, kurie prieš tai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręsti pirmosios instancijos teisme.

33.Atskiruoju skundu apskundus teismo nutartį, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, apeliacijos dalyku yra būtent šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Išnagrinėjęs bylą pagal tokį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali priimti vieną iš CPK 337 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų: skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, pakeisti arba, panaikinęs skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą byloje. Tačiau, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, ir klausimą išsprendęs iš esmės (atnaujinęs procesą byloje), apeliacinės instancijos teismas negali kartu spręsti ir dėl vieno iš CPK 371 straipsnyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo, kadangi šis klausimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir šiuo klausimu nėra priimto ir įstatymų nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo.

34.Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi ne tik atnaujinęs procesą, bet ir atnaujintą bylą išnagrinėdamas iš esmės – atsisakydamas tvirtinti Taikos sutartį (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus), nes išsprendė klausimą, kuris prieš tai nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas taip pat laikytinas siurpriziniu, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo pagrįstai tikėtis, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas imsis spręsti klausimą, kurio, atsižvelgiant į konkrečios bylos apeliacijos ribas, neturėjo teisės spręsti.

35.Atvejis, kai apeliacinės instancijos teismas išsprendžia jo kompetencijai nepriskirtą klausimą, pripažintinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, sudarančiu besąlyginį pagrindą panaikinti viršijus kompetenciją priimto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį (šios nutarties 27–28, 31–32 punktai). Kadangi šis pažeidimas apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalintas, panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos nutarties dalį atitinkama bylos dalis (dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo atnaujintoje byloje) perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris įstatymų nustatyta tvarka turės spręsti dėl CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytų procesinių veiksmų atlikimo ir CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo (CPK 360 straipsnis).

36.Teisėjų kolegija neanalizuoja atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su esamomis teismo galimybėmis patvirtinti Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, pareiškėjai ginčijant šios sutarties galiojimą ir tarp Taikos sutarties šalių esant pradėtam ir nagrinėjam teisminiam ginčui Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-425-372/2020, – šios aplinkybės turės būti įvertintos pirmosios instancijos teismo, įstatymo nustatyta tvarka spręsiančio dėl vieno iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su bylos faktų nustatymu ir vertinimu, kuris kasacinio teismo nėra atliekamas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies motyvų

37.Kasaciniu skundu taip pat prašoma pašalinti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies motyvus, kad „Taikos sutarties 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, nes pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų“, tačiau šis prašymas reiškiamas tik kaip alternatyvus tuo atveju, jei skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis kasacinio teismo nebūtų panaikinta.

38.Šia nutartimi nusprendus, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalis turi būti besąlygiškai panaikinta, o bylos nagrinėjimas atnaujintame procese perduotas pirmosios instancijos teismui, kuris turės savarankiškai spręsti dėl vieno iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo, kasaciniame skunde reiškiamo alternatyvaus prašymo nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl šio prašymo nesprendžia ir dėl su šiuo prašymu susijusių kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.Panaikinus skundžiamos nutarties dalį, dėl kurios buvo priimtas kasacinis skundas, t. y. iš esmės patenkinus suinteresuoto asmens R. K. kasacinį skundą, suinteresuotam asmeniui turėtų būti atlygintinos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti UAB „Vėjo technologijų projektai“ (j. a. k. 301420533) ir R. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytą taikos sutartį, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti Telšių apylinkės teismui.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2020-25641

2020-12-01

2020-11-20

2020-11-20

-



Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12;

3.2.4.11; 3.1.3.6; 3.3.1.13.

(S)


N U T A R T I S



Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės koncerno „MG Baltic“ ieškinį atsakovui V. B. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimą paskleidus nuomonę, taip pat draudimą persekioti Seimo narį už kalbas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.

2.Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo paskleistus duomenis, kad MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją, priteisti jam iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją duomenų paskleidimu, atlyginimą.

3.Ieškovo teigimu, atsakovas sistemingai ir viešai skleidė (skleidžia) informaciją, jog ieškovas padarė 500 milijonų eurų dydžio žalą Lietuvos valstybei.

4.Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: <...> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo l.rytas.lt straipsnyje (publikacijoje) „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“.

5.2018 m. birželio 5 d. viešai pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) išvadas Seime atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Ieškovas tai iliustruoja naujienų agentūros „Baltic News service“ (BNS) publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukomis: „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. B.. Jis teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių. „Jeigu analizuojame organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“, – kalbėjo V. B.

6.2018 m. birželio 5 d. interviu žurnalistui E. J. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ atsakovas, be kita ko, paskleidė šią informaciją: <...> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius.

7.2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ atsakovas paskleidė šią informaciją: <...> Svarbu yra įvertinti 2008–2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža. [V. B.]

-Ir jūs norite, kad būtų atlyginta žala? [N. P.]

-Be abejo. [V. B.]

-Bet teisininkai jau spėjo pakomentuoti, kad šansų beveik nėra. [N. P.]

-Aš noriu visiems Lietuvos teisininkams pasakyti. Jie labai greitai komentuoja, kai reikia kažkokios verslo grupės interesą apsaugoti. Bet, jeigu valstybė pasako, kad mums, valstybei padaryta žala, tada visi kažkodėl neskuba komentuoti. Tai aš noriu pasakyti, man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų, energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas, ir išrašyti sąskaitas. [V. B.]

-O kokios tai sumos? [N. P.]

-Aš manyčiau, kad tai galėtų būti... Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams [V.B.].

8.Minėtas interviu buvo perpublikuotas interneto portalo „Delfi“ straipsnyje (publikacijoje) „V. B.: dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 mlrd. eurų žalos“. Ieškovas nurodo, jog minėtą teiginį apie „MG Baltic“ ir „VP Market“ padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą valstybei atsakovas daug kartų paskelbė viešai įvairiomis progomis. 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad dėl „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta. Minėtoje publikacijoje pateikiamame interviu atsakovas papildomai akcentavo, kad: Kitas dalykas yra „MG Baltic“ 2008–2012 m. sudaryti sandoriai tuose sektoriuose, kuriuos mes identifikavome. Juos taip pat stambiausius reikia peržiūrėti ir imtis priemonių, kad žala, kuri buvo padaryta dėl neteisėtos įtakos metu sudarytų sandorių, būtų atlyginta“, – aiškino, ką skaičiuoja kaip galimą žalą valstybei, V. B. Anot jo, suma yra apytikslė. V. B. teigimu, komitetas suskaičiavo, kad „MG Baltic“ grupės įmonės tuo laikotarpiu sektoriuose, kuriuose siekė neteisėtos įtakos, laimėjo konkursų už maždaug 500 mln. eurų. V. B. akcentavo, kad kalba ne tik apie „Mitnijos“ laimėtus „Lietuvos geležinkelių“ skelbtus konkursus.

9.Ieškovas nurodė, jog patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jog atsakovas duomenis paskleidė labai dideliu mastu, per pagrindines, įtakingiausias ir žiūrimiausias, skaitomiausias visuomenės informavimo priemones; paskleisti duomenys sulaukė itin didelio rezonanso visuomenėje, jie buvo plačiai aptarinėjami; duomenis paskleidė sąmoningai, siekdamas sensacijos, šokiruoti visuomenę, „atverti akis“; ieškovas buvo apkaltintas padaręs nusikaltimus, sąmoningai veikęs prieš valstybę, padaręs jai didžiulę turtinę žalą.


10.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo paskleisti teiginiai, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo dalykinę reputaciją; kitą ieškinio dalį atmetė.

11.Teismas nustatė, kad:

11.1.atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: <...> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo l.rytas.lt straipsnyje (publikacijoje) „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“, šis straipsnis yra viešai prieinamas.

11.2.2018 m. birželio 5 d. viešai pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas Seime atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Tai iliustruojama naujienų agentūros „Baltic News service“ (BNS) publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukomis, ši publikacija yra viešai prieinama interneto portale https://www.bns.lt/topic/1911/news/55941353/.

11.3.2018 m. birželio 5 d. interviu žurnalistui E. J. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ atsakovas, be kita ko, paskleidė šią informaciją: <...> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo lrt.lt straipsnyje (publikacijoje) „V. B. apie situaciją Lietuvoje: jei praturtėjai dėl korupcinių veiklų, nereikia nieko bijoti“, straipsnis yra viešai prieinamas interneto portale https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/215006/v-bakas-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti. Minėtas interviu buvo viešai paskelbtas ir kituose didžiausiuose interneto portaluose „Delfi“, „15min“, „Kauno diena“: https: //www.delfi.lt/news/daily/lithuania/bakas-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti.d?id=78208531; https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/v-bakas-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti-56-982490; https://www.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/v-bakas-apie-situacija-lietuvoje-jei-praturtejai-del-korupciniu-veiku-nereikia-nieko-bijoti-867136.

11.4.2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ atsakovas paskleidė šią informaciją: <...> Svarbu yra įvertinti 2008–2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža. [V. B.] <...> Aš manyčiau, kad tai galėtų būti... Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams [V. B.]. Minėtas interviu buvo perpublikuotas interneto portalo „Delfi“ straipsnyje (publikacijoje) „V. B.: dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 mlrd. eurų žalos“, šis straipsnis yra viešai prieinamas https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vytautas-bakas-del-mg-baltic-ir-vp-market-valstybe-galejo-patirti-iki-1-5-mlrd-euru-zalos. d?id=78183655.

11.5.2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas šią savaitę nuolat kartojo, kad „dėl MG BALTIC“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vytautas-bakas-pripazista-kad-valstybei-galimai-padaryta-1-5-milijardo-euru-zala-paskaiciavo-is-akies-56-982992).

12.Teismas, spręsdamas dėl atsakovo paskleistų duomenų fakto, padarė išvadą, kad atsakovas neabejotinai paskleidė informaciją viešai, nes: 1) atsakovo teiginiai apie ieškovą buvo paskleisti per pagrindines visuomenės informavimo priemones (LRT televiziją, „Lietuvos ryto“ televiziją, interneto portalus); 2) ši atsakovo skelbiama informacija apie ieškovą tapo žinoma tretiesiems asmenims; 3) žinios per televiziją, elektroninėmis priemonėmis tarp žiūrovų ir skaitytojų plinta greitai ir plačiai, todėl laikytina, kad informacija buvo paskleista plačiai.

13.Spręsdamas, ar atsakovas paskleidė duomenis, žinią ar nuomonę, teismas nurodė, kad atsakovas, duodamas interviu žurn

teisėkūros žinios · web view2020/12/05 · 5.2016 m. liepos 11 d. nyderlanduose įvyko eismo...

Documents