sveikata - elibrary.lt...masažas, supimas, patogios pozos suradimas. kadangi dieglių metu skiriasi...

Sveikata 2005 • 8-9

32 Mus rasite internete: www.sam.lt

liai atsiranda nuo antros gy-venimo savaitės, pasiekia pi-ką 6 savaitę ir nuo 12 savai-tės retėja. Funkcinių pilvo skausmų kūdikystėje truk-mė yra labai įvairi. Kūdikių dieglių atsiradimą nulemia centrinės nervų sistemos ne-subrendimas, padidėjęs hor-mono motilino kiekis šiame amžiuje, didelės reikšmės turi temperamentas. Mok-sliniais tyrimais įrodyta, kad pasyvus rūkymas ir nepa-lanki psichologinė atmosfe-ra namuose skatina dieglių atsiradimą. Jei kūdikis ne tik neramus, bet dažnai at-pylinėja, atsisako valgyti, nepriauga svorio, visada rei-kalinga kvalifikuota medikokonsultacija, nes 10 % dieg-lių varginamų kūdikių diag-nozuojamos organinės ligos, kurioms būtinas etiologinis gydymas. Jei diegliai vargi-na kūdikius, kurie maitina-mi adaptuotais mišinėliais, visuomet įvertinama aler-gijos galimybė. Moksliniai tyrimai įrodė, kad hipoaler-giniai, hidrolizuoti ir lakto-zės neturintys mišiniai daž-nai padeda sumažinti dieg-lių trukmę ir dažnumą. Jei įtariama alergija ir kūdikis maitinamas mamos pienu, mamai patariama hipoaler-ginė dieta. Dieglių metu nu-raminti kūdikį padeda pilvo masažas, supimas, patogios pozos suradimas. Kadangi dieglių metu skiriasi dujos, todėl vaistai nuo pilvo pūti-mo vartojami dažniausiai ir yra visiškai saugūs bei netu-ri pašalinio poveikio.

Kūdikių diegliai – tai funkcinis virškinimo siste-mos sutrikimas, kuris at-spindi normalų kūdikio el-

gesio ir emocinį vystymąsi.Vyresnių vaikų funkci-

niai pilvo skausmai vadina-mi funkcine dispepsija, o jei skausmai susiję su tuštini-musi – dirglios žarnos sin-dromu.

Pirmą kartą 1958 m. funkcinius vaikų pilvo skausmus medicinos lite-ratūroje aprašė gydytojas Apley, dirbęs Londone. Jis pastebėjo, kad tokie skaus-mai vaikams dažnai karto-jasi, nesikeičia jų pobūdis, trukmė ir lokalizacija. Vaikų aktyvumui, augimui skaus-mai įtakos neturėjo. Litera-tūros duomenimis, funkcinė dispepsija vargina 15-20% mokyklinio amžiaus vaikų. Funkcinė dispepsija pasi-reiškia skausmu viršutinė-je pilvo dalyje, raugėjimu, pilvo pūtimu, gurgėjimu, atpylimu. Remiantis 1999 m. Romoje priimtais krite-rijais, funkcinė dispepsija nustatoma, jei minėti simp-tomai vaiką vargina ne ma-žiau kaip 12 savaičių per pastaruosius 12 mėnesių ir jei nenustatoma organinių virškinimo sistemos ligų ar pažeidimų, galinčių sukelti minėtus negalavimus.

Reikėtų atkreipti dėme-sį, kad pilvo skausmai, kurie atsiranda ne dėl organinės ligos, būdingi vyresniems nei 4 metų amžiaus vai-kams. Jaunesniems vaikams pilvo skausmas dažnai atsi-randa dėl virškinimo orga-nų, inkstų, šlapimo pūslės, chirurginių ligų, taip pat dėl maisto alergijos. Jei pilvo skausmai vargina ilgą laiką, jie priepuoliniai, trumpi, ne-sikartojantys naktimis, netu-rintys įtakos vaiko apetitui,

vystymuisi ir augimui - tai funkcinis pilvo skausmas. Priežastys, sąlygojančios šių skausmų atsiradimą, nėra tiksliai žinomos. Mokslinių studijų duomenimis, didelės įtakos funkciniams skaus-mams atsirasti turi dieta ir mitybos rėžimas, tuštini-mosi sutrikimai ir emocinė įtampa šeimoje bei mokyk-loje. Žinoma, jei vaikas tu-ri psichologinių problemų šeimoje ar mokykloje, vieni pirmųjų nusiskundimų – tai pilvo ir galvos skausmai. Ne organinės kilmės pilvo skausmų pobūdis gali būti įvairus, tačiau dažniausiai tai bukas, kartais priepuo-linis įvairaus intensyvumo skausmas apie bambą, kuris tęsiasi minutes ar dienas, dažniausiai iki valandos. Jaunesniems vaikams pil-vo skausmas atsiranda val-gio metu ar tuoj po jo. Šie skausmai kartojasi periodais kartą per dieną ar net per mėnesį, kartais vaikus pyki-na, jie pablykšta. Svarbu tai, kad tarp skausmų priepuolių vaikai jaučiasi gerai ir jokių nusiskundimų neturi. Visais atvejais, kai vaikas dažnai skundžiasi pilvo skausmu, reikalinga gydytojo apžiūra ir įvertinimas. Tai būtina, nes kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jis nupasakoja skausmo pobūdį ir jo vie-tą, todėl būtinas objektyvus specialisto ištyrimas ir rei-kalingų tyrimų atlikimas. Reikėtų žinoti, kokie simp-tomai nurodo organinę ligą ir kada būtina skirti gydy-mą. Jei vaikas skundžiasi pilvo skausmu naktį, pra-budęs iš miego, jei skaus-mų metu vemia, viduriuoja,

karščiuoja, vargina sąnarių skausmai, tuomet gydytojo apžiūra ir konsultacija rei-kalinga nedelsiant. Organi-nėms virškinimo sistemos ligoms būdinga pilvo skaus-mų iradiacija, t.y. kai skaus-mas iš vienos vietos plinta į kitą. Nepakankamas svorio ir ūgio augimas, atsisaky-mas sportuoti dėl skausmų – tai požymiai, kurie leistų įtarti organines virškinimo sistemos ligas. Gydytojo konsultacija reikalinga tais atvejais, kai pilvo skausmai vargina vaiką, kurio arti-mieji serga opalige, kepe-nų, kasos ar uždegiminėmis žarnų ligomis. Jei vaikui diagnozuojama funkcinė dispepsija, tuomet gydymas neskiriamas arba skiriamas tik trumpam, priklausomai nuo vyraujančių simptomų. Funkcinė dispepsija gydoma rūgštingumą mažinančiais, virškinimą gerinančiais, pilvo pūtimą mažinančiais vaistais.

Empiriškai pastebėta, kad esant funkcinei dispep-sijai vaikams padeda virški-nimo fermentai (pvz. Pan-grol 10000, Kreon 10000). Šiuo metu vartojami moder-nūs minimikrosferų prepa-ratai (Kreon 10000 ar Kreon 25000), kurie yra apsaugoti nuo skrandžio rūgšties po-veikio ir dėl ypač mažo mi-nimikrosferų dydžio gerai susimaišo su maistu, iš jų greitai išsiskiria virškinimo fermentai. Fermentai yra saugūs vartoti, o tai ypač svarbu vaikams, nes dis-pepsiniai simptomai gali varginti dažnai ir ilgai.Įta-rus organinę ligą visada at-liekami papildomi tyrimai



(endoskopiniai skrandžio ir žarnų tyrimai, pilvo organų ultragarsinis tyrimas, krau-jo, šlapimo, išmatų tyrimai) ir nustatoma tiksli diagnozė bei skiriamas gydymas. Re-miantis medicinos literatūra, funkcinė dispepsija 30-50% vaikų praeina be gydymo per kelias savaites, kitiems 30-50% trunka mėnesius iki metų. Reikėtų žinoti, kad daliai pacientų funkcinės dispepsijos simptomai išlie-ka suaugusiųjų amžiuje.

Dirglios žarnos sindro-mas – dar viena neorgani-nė liga, kurios metu vaikus vargina skausmai apatinėje pilvo dalyje, dažnai praei-nantys pasituštinus. Dirglios žarnos sindromas – tai en-terinės (žarnose esančios) nervų sistemos ir centrinės nervų sistemos nenormali tarpusavio reguliacija. Vai-kams, kuriuos vargina dir-glios žarnos sindromas, ne-randama jokių struktūrinių,

anatominių žarnų pakitimų, nėra jokio specialaus šio sindromo diagnostikos žy-mens. Remiantis priimtais kriterijais, dirglios žarnos sindromas nustatomas, jei vaikus vargina 1 arba 2+3 požymiai:

1) besikeičiantis tušti-nimosi dažnis, kieti ar laisvi viduriai, tuštinimasis glei-vėmis,

2) papūstas, kietas pil-vas,

3) pilvo skausmas, praeinantis pasituštinus.

Dirglios žarnos sindro-mas turi tris skirtingus ti-pus: vyrauja viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir miš-rus. Vaikų dirglios žarnos sindromui būdinga dažnes-ni simptomai rytais, mer-gaitėms menstruacijų me-tu, dažnai vaikus be pilvo skausmų vargina nuovargis, galvos skausmai. Atlikus visus reikalingus tyrimus, jokių organinės ligos duo-

menų nenustatoma. Reikėtų žinoti, kad šie pilvo skaus-mai atsiranda po persirgtų žarnyno infekcijų, ilgalai-kio antibiotikų vartojimo, po traumų, brendimo metu, mažai miegant, pasikeitus mitybai ir pakeitus gyve-namąją vietą. Kadangi tai funkcinė virškinimo siste-mos liga, todėl pirmiausia rekomenduojami nefarma-kologiniai gydymo metodai. Siūloma sureguliuoti dietą, joje turėtų būti pakankamas skaidulų kiekis, vengti mais-to, kuris sukelia pilvo pūti-mą (pupelių, kopūstų, fruk-tozės, sorbitolio). Vaikams rekomenduojama tvarkingi mitybos, mokslo ir poilsio režimai, normalus fizinis ak-tyvumas, vengti streso, ne-rūkyti. Vaikų dirglios žarnos sindromas gydomas žarnų spazmus atpalaiduojančiais, pūtimą mažinančiais, tušti-nimąsi reguliuojančiais, ra-minančiais vaistais. Vaistus

turėtų paskirti gydytojas pri-klausomai nuo vyraujančio simptomo ir galimos pro-vokacinės priežasties. Labai dažnai vaikams reikalinga psichologo konsultacija ir psichoterapija, nes stresas ir įtampa šeimoje bei mo-kykloje yra pagrindiniai šio sindromo sukėlėjai.

Taigi ne visada vaikų pilvo skausmai yra organi-nių virškinimo sistemos ligų požymis, tačiau geriausiai organines ir neorganines vaikų pilvo ligas gali diag-nozuoti specialistai. Kodėl vienus vaikus pilvo skaus-mai vargina, o kitų ne? Šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės, tačiau, be abejo, didelės įtakos turi maistinė alergija, imuninė sistema, genetiniai faktoriai, psicho-loginė vaiko būklė, fizinisaktyvumas ir kitos somati-nės ligos.

Vaikų konsultacinė poliklinikaILONA STIRBIENĖ

Ilona Stirbienė 1975 m. baigė Kauno medicinos institutą, o 1976-1978 pediatrijos internatūrą. 1976-1980 dirbo Vaikų ligų klini-koje gydytoja. Nuo 1980 m. dirba šios klinikos vaikų reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus gy-dytoja. 1980-1990 m. dirbo KMU vaikų ligų katedroje vyr. asistente. 1995-2003 m. KMUK vyr. pediat-rė, o nuo 2005 m. ir Vaikų konsul-tacinės poliklinikos administratorė.

Vaikų konsultaci-nė poliklinika yra vaikų klinikos pa-

dalinys. Ji įsikūrusi pirma-me vaikų ligų korpuso aukš-te. Prie vaikų konsultacinės poliklinikos įsteigtas vaikų priėmimo poskyris, o nuo 2000 m. ir vaikų traumų punktas, užtikrinantys bū-tinąją pagalbą vaikams visą parą.

Vaikų konsultacinėje poliklinikoje konsultuoja-mi vaikai iki 18 metų ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lie-tuvos apskričių bei užsienie-

čiai. Pacientai registruojami konsultacijoms iš anksto (tel. (8~37) 326465).

Remiantis sveikatos ap-saugos ministro įsakymu vaikus konsultacijoms siun-čia šeimos gydytojai bei gydytojai specialistai. At-vykus be siuntimo vaikai re-gistruojami konsultacijoms bendra tvarka, užsimokant už konsultacijas pagal SAM ministro nustatytą tvarką. Būtinosios pagalbos atveju (esant grėsmei gyvybei ar rimtų komplikacijų grės-mei) suteikiamos skubios

nemokamos konsultacijos ir pagalba. Registruojantis reikia turėti vaiko asmens dokumentus bei užsienio pi-liečiams draudimą.

Poliklinikoje dirba įvai-rių specialybių vaikų gydy-tojai: vaikų ligų, alergologas, pulmonologas, kardiologas, gastroenterologas, hemato-logas ir onkohematologas, nefrologas, mergaičių gine-kologas, chirurgas, urologas, ortopedas – traumatologas, proktologas, ausų-nosies-gerklės gydytojas. Esant reikalui pacientai siunčiami

35

konsultuoti ir į kitas KMUK poliklinikas specialistams: vaikų akių gydytojui, vaikų neurologui, vaikų psichiat-rui, psichologui, vaikų en-dokrinologui, neonatologui, radiologui, klinikiniam imu-nologui ir kt.

Poliklinikoje pacientus konsultuoja: prof. D.Bakšie-nė – vaikų kardiologė, doc. J.Kudzytė ir med. dr. L.Vai-delienė – vaikų alergologės, doc. J.Bojarskas, med. dr. V.Bubnaitienė – vaikų pul-monologai, doc. V.Baraus-kas – vaikų chirurgas, med. dr. R.Kučinskienė – vai-kų gastroenterologė, med. dr. B.Pundzienė, med. dr. J.Masalskienė – vaikų ne-frologės ir daugelis patyru-sių klinikos gydytojų, kurie dirba ir vaikų ligų klinikos skyriuose.

Vaikų konsultacinėje poliklinikoje atliekamos įvairios šiuolaikinės diag-nostinės procedūros: pilvo organų, ginekologinės, uro-loginės, širdies echoskopi-jos, kvėpavimo funkcijos iš-tyrimas, alerginiai mėginiai, rentgenologiniai tyrimai ir kt.. KMUK laboratorijų ba-

zėje atliekami įvairūs mik-robiologiniai ir serologiniai, hematologiniai, klinikiniai, citologiniai, biocheminiai ir kiti tyrimai, taip pat kompiu-terinė tomografija, magneti-nio rezonanso tyrimai bei kt. Poliklinikoje atliekamos ir įvairios gydomosios proce-dūros (ausų-nosies-gerklės, chirurginės, ortopedinės, gi-nekologinės ir kt.).

Vaikų konsultacinė po-liklinika, vaikų priėmimo poskyris yra šiuolaikinė mokymo bazė studentams ir rezidentams.

Vaikų priėmimo posky-ris ir traumų punktas

Vaikų priėmimo poskyris ir traumų punktas – tai po-liklinikos padaliniai, skirti būtinajai skubiai medicinos pagalbai užtikrinti visą parą bei planiniam ir skubiam vaikų guldymui į įvairius KMUK vaikų skyrius. Pla-nine tvarka vaikai guldomi į vaikų ligų klinikos skyrius, vaikų chirurgijos skyrių, au-sų-nosies-gerklės ligų sky-rių, ortopedijos poskyrį vai-kų neurochirurgijos skyriu-je. Skubos tvarka per vaikų priėmimo poskyrį guldoma

ir į kitus vaikų skyrius (neu-rologijos, endokrinologijos, neonatologijos ir kt.).

Pacientus į vaikų priėmi-mo skyrių atveža greitosios medicinos pagalbos me-dikai, tėvai ar globėjai bei kiti asmenys, buvę įvykio vietoje ar su vaiku. Remian-tis SAM ministro įsakymu priėmimo skyriuje turi būti teikiama tik būtinoji skubi medicinos pagalba, t.y. „to-kia medicinos pagalba, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba to-kios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių kompli-kacijų grėsmę pacientams“. Tik už šios pagalbos teiki-mą apmoka ligonių kasos. Kita skubi (bet ne būtinoji) medicinos pagalba gali būti teikiama, jei pirminės svei-katos priežiūros centras, kur yra prisirašęs pacientas, yra sudaręs sutartį su KMUK šiai pagalbai teikti.

Poskyryje visą parą budi vaikų ligų gydytojas, vaikų slaugytojos, kitas persona-las. Esant reikalui kviečiami konsultuoti įvairūs specia-listai: vaikų chirurgai, orto-pedai-traumatologai, neu-rochirurgai, neurologai ir kiti. Konsultuoja gydytojai, budintys ligoninėje, todėl kartais konsultanto reikia laukti.

Poskyryje imami skubūs tyrimai, atliekamos rentge-nogramos, kai kurios gydo-mosios procedūros: žaizdų susiuvimas vietinėje nejaut-roje, gipsavimas, vaistų su-leidimas, klizmavimas ir kt.

Vaikų priėmimo posky-ryje per parą apsilanko iki 60 vaikų.

Ilona Stirbienė.

Blogai stebime gyvenimą, jei nematome rankos kuri užmuša gailėdama.

F.NyčėIš gyvenimo karo mokyklos. - Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina.

F.Nyčė... Jaunystė ima dvejoti, atsilieka, nulenkia galvą ir nebenori eiti su manimi.

H.HesėNesėkmė - ne nusikaltimas; nusikalstama kelti sau tikslus, neatitinkančius galimybių.

Dž.R.LovelisIstorijoje vis dar būna tokių laikų, kai išdrįsęs tvirtinti, jog du ir du yra keturi, gauna palydėti galvą.

A.KamiuMūsų nelaimė ta, kad, užuot matę dabartį, mes žiūrime į ateitį.

N.GogolisGamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės.

J.V.GėtėVaikai prideda mums gyven-imo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi.

F.BekonasDelsimas – tai laiko vagis.

E.JangasJaunystėje gyvename, kad mylėtume, brandos amžiuje mylime, kad gyventume.

Š. de Sent EurimonasNiekas nejunta, kaip praeina jaunystė, bet kiekvienas jaučia, kada ji praėjo.

SenekaGyvenimas – tai ne tos di-enos, kurios praėjo, o tos, ku-rios įsiminė.

P.PavlenkaSenatvė yra tironas, kuris grasindamas mirties bausme, uždraudžia mums visus jaunystės malonumus.

F. de LarošfukoKokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai žmogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau per

SPECIALISTŲ PATARIMAI



Þurnalas “Sveikatos mokslai” skirtas visø specia-lybiø gydytojams ir kitiems specialistams, spausdi-na mokslinius straipsnius lietuviø, anglø ir kitomis kalbomis. Straipsniams keliami reikalavimai atitinka Lietuvos prestiþiniams mokslo leidiniams keliamus reikalavimus.

Nuo 2006-øjø metø „Sveikatos mokslai“ iðeis kar-tà per du mënesius.

Þurnalas kioskuose neparduodamas. Nuo spalio vidurio þurnalà galima tik uþsiprenu-

meruoti visuose Lietuvos paðto skyriuose. Prenume-ratos kaina 2006 metams – 90 Lt, pusei metø – 45 Lt, keturiems mënesiams - 30 Lt, dviem - 15 Lt.

„Sveikatos mokslø“ indeksas: 5348.Medikai, uþsiprenumeravæ þurnalà visiems 2006-

iesiems metams ir pateikæ redakcijai vardiná kvità, turi teisæ tais metais 1 straipsná iðsispausdinti þurna-le nemokamai.

Ta pati lengvata taikoma ir ástaigai ar organizaci-jai, draugijai: uþ metinæ prenumeratà jos atstovas taip pat turi teisæ 1 straipsná iðsispausdinti þurnale nemokamai.

Visiems kitiems autoriams straipsniø spausdinimas mokamas: 1 þurnalinio teksto puslapis – 70 Lt.Þurnalà galima uþsiprenumeruoti iki ð.m. gruodþio 20 d. Redakcijos taryba

“SVEIKATOS MOKSLŲ” prenumeratoriams – viena publikacija nemokamai!

37

Jei vaikas keistai kvė-puoja, lyg švokščia nuo gi-mimo, tas garsas sustiprėja keičiant padėtį, išnyksta miegant ar gulint, paryškėja sergant virusine infekcija, tai gali būti įgimtas strido-ras (laringotracheomaliaci-ja), kuomet lėčiau kremzlėja viršutiniai kvėpavimo takai ir įkvėpimo metu sulimpa sienelės, apsunkindamos oro patekimą. Ta liga po metų dažniausiai praeina, išaugama.

Kuo vėliau vaikas pra-deda švokšti, tuo didesnė tikimybė, kad prasideda astma. Tai vadinamieji „vė-lyvieji švokštikai“. Žinoma, ir tada reikia atmesti kitas galimas ligas. Todėl tenka ištirti plaučių funkciją, at-likti bronchoskopiją, ištirti bronchų sekretą, konsultuo-tis su ausų-nosies-gerklės specialistais dėl galimos

viršutinių kvėpavimo takų patologijos, ištirti pacientą dėl galimo gastroezofaginio refliukso atliekant stemplėsph metriją ar gastrofibros-kopiją. Reikia ištirti vaiką dėl galimos tuberkuliozės bei cistinės fibrozės, kuriųmetu taip pat stebimas kosu-lys ir švokštimas, tada ten-ka atlikti rentgenologinius plaučių tyrimus, jei reikia kompiuterinę tomografiją,atlikti Montoux reakciją, iš-tirti prakaitą, išmatas, netgi atlikti genetinius tyrimus. Labai džiugu, jog visi šie tyrimai atliekami mūsų kli-nikoje bei ligoninėje.

Astma dažniau diagno-zuojama, jei vaikas yra iš alergiškos šeimos ar pats jau yra alergiškas. Jei ma-ma alergiška, tikimybė, jog vaikas paveldės alergines ligas yra 60%, jei tėvas - 40%, jei abu tėvai - 70%. Lėtines plaučių ligas vaikui sąlygoja motinos rūkymas

nėštumo metu ar pasyvus rūkymas (buvimas šalia rū-kančiojo). Jei motina rūkė nėštumo metu – 45% vai-kų jau gimsta su sutrikusia plaučių funkcija. Alerginių ligų pranašas vaikui yra ato-pinis dermatitas (egzema), atsirandantis jau pirmais gy-venimo metais. Vėliau gali atsirasti astma, o paauglys-tėje pasireikšti ir alerginės slogos simptomai. Tai va-dinamas „alergijos maršas“. Alerginių ligų (bronchų astmos, atopinio dermatito, alerginės slogos) atsiradimą skatina didėjanti aplinkos tarša, ankstyvas ir intensy-vus antibiotikų vartojimas ypač pirmais gyvenimo metais, ankstyvas dirbtinis kūdikių maitinimas, maisto priedų ir konservantų nau-dojimas maisto pramonėje, langų sandarinimas, kai dėl blogo kambarių vėdinimo susidaro drėgmė ir padidė-ja šiluma – idealios sąlygos

pelėsiui ir dulkių erkutėms veistis; gyvūnų laikymas kambariuose, sumažėjęs na-tūralios fermentacijos pro-duktų (rūgpienio, raugintų kopūstų, grybų ir t.t.) varto-jimas (2 pav.). Vaiko įsijaut-rinimą diagnozuoti galima atlikus odos dūrio mėginius su įvairiais alergenais, atlie-kant imunologinius tyrimus iš kraujo (bendrą ir specifi-nius IgE). Mūsų klinikoje odos mėginiai ir bendras IgE atliekami nemokamai, o už specifinių IgE komplektoištyrimą reikia mokėti.

Taigi ne kiekvienas ko-sulys yra astmos simptomas, nereikia jo iš karto gydyti antibiotikais, nereikia kosu-lio slopinti, nes tai refleksas,padedantis išvalyti kvėpavi-mo takus. Tačiau labai daž-nai, atsiradus kosuliui nak-ties metu, po fizinio krūvio,išėjus į šaltą orą, prisidėjus švokštimui diagnozuojama bronchų astma.

Inkstai dalyvauja elektro-litų apykaitoje, vitamino D sintezėje, kuriai su-

trikus blogėja kalcio ir fos-foro įsisavinimas, sutrinka kaulėjimo procesai ir vaiko augimas. Dėl blogos šarmų rūgščių pusiausvyros orga-nizme susikaupia per didelis rūgščių produktų kiekis. Tai blogina medžiagų apykaitą, baltymų sintezę ir normalų vaiko vystymąsi. Inkstuose gaminama eritrocitų kaulų

čiulpuose gamybą stimu-liuojanti medžiaga eritro-poetinas. Dėl jos trūkumo atsiranda mažakraujystė. Lėtinės inkstų ligos metu gali padidėti kraujospūdis.

Dėl to vaikai, sergantys lėtine inkstų liga, turi būti nuolatos stebimi vaikų ne-frologų, kad būtų laiku pa-stebėti ir pašalinti atsiradę sutrikimai. Nekoregavus šių pakitimų ar juos gydant nea-dekvačiai, vaikams sutrinka

vystymasis, atsilieka ūgis ar menkai auga svoris.

Lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą gali sukel-ti daugelis ligų:

• Įgimtas inkstų neiš-sivystymas, struktūros paki-timai.

• Infekcinės uždegi-minės ligos, sąlygotos įgim-tų defektų (refliuksų ir kt.).

• Lėtinės inkstų ka-muolėlių (glomerulų) ligos.

• Įvairios cistinės

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumasBIRUTĖ PUNDZIENĖ

Lėtinis inkstų funk-cijos nepakankamu-mas – tai būklė, kai negrįžtamai mažėja inkstų funkcija. Inks-tų veikla tai nėra vien tik skysčių šalinimas iš organizmo. Jie re-guliuoja ir organizmo homeostazę.

Atkelta iš 12 p.




bei inkstų kanalėlių ligos.Dėl visų minėtų procesų,

vykstančių organizme lėti-nės inkstų ligos metu, vai-kui tenka naudoti labai daug vaistų. Jeigu gydant vaistais nepavyksta atstatyti inkstų veiklos, tenka skirti pakaiti-nį inkstų gydymą – dializes, kurios pradedamos esant galutiniam inkstų funkcijos nepakankamumui. Tai pro-cedūros, kurių metu pakei-čiama inkstų veikla. Dializės metu organizmas apvalomas nuo nereikalingų medžiagų, elektrolitų bei skysčių per-tekliaus.

Atsiradus lėtinio inkstų nepakankamumo simpto-mams, tėvai informuojami apie ligos eigą ir galimas komplikacijas, paaiškina-mos gydymo galimybės. Tačiau išgirdus inkstų ligos diagnozę nevertėtų iš karto išsigąsti ir tuojau pat bijoti dializių. Lėtinė inkstų liga gali progresuoti lėtai ir ga-lutinis inkstų funkcijos ne-pakankamumas gali atsirasti per keletą ar net keliolika metų. Tuo laikotarpiu sten-giamasi kuo ilgiau išsaugoti išlikusią inkstų funkciją, su-lėtinti inkstų nepakankamu-mo progresavimą.

Labai svarbu koreguoti skysčių ir elektrolitų ba-lansą, sumažinti azotinių medžiagų ir kitų apykaitos produktų kiekį organizme, užtikrinti adekvatų baltymų kiekį organizme pagal vaiko amžių, vartoti vitamino D preparatus, kalcį ir fosforą reguliuojančius medikamen-tus, esant mažakraujystei leidžiamas eritropoetinas ir kt. Vaikų nefrologai ligonio stebėjimo ir gydymo planą sudaro individualiai kiek-

vienam konkrečiam ligoniui pagal jo ligą ir esančius su-trikimus, nes kiekvienu at-veju jie gali būti labai įvai-rūs. Vaikai, sergantys lėtine inkstų liga, turi reguliariai lankytis pas vaikų nefrologą nurodytais terminais, vyk-dyti jo rekomendacijas bei vartoti skirtą gydymą.

Pakaitinis inkstų gydy-

mas:• Hemodializė.• Peritoninė dializė.• Inkstų transplanta-

cija.Hemodializė – tai proce-

dūra, kurios metu toksinės medžiagos ir skysčių per-teklius iš paciento kraujo pašalinami pro pusiau pra-laidžią membraną. Iš anks-to, dažniausiai rankoje, chi-rurgų yra padaroma speciali kraujagyslių jungtis, į kurią dializės metu įduriama ada-ta, pro specialių vamzdelių sistemą, prijungtą prie apa-rato, tekantis kraujas apva-lomas ir vėl grąžinamas į or-ganizmą. Procedūra trunka apie 4 valandas. Vaikas turi atvykti į ligoninę 3 kartus per savaitę. Dializę atlieka specialiai tam darbui pa-ruoštos slaugytojos, prižiūri – vaikų nefrologai.

Peritoninės dializės metu pusiau laidžios membranos vaidmenį atlieka pilvaplė-vė. Šiai procedūrai atlikti į pilvo ertmę įdedamas spe-cialus tam skirtas katete-ris, prie kurio prijungiama speciali vamzdelių sistema, sujungta su dializei skirtu tirpalo maišu. Tirpalas su-leidžiamas į pilvo ertmę, ten palaikomas atitinkamą laiką ir vėl išpilamas. Vaikams tokios dializės atliekamos

tam skirtu aparatu, kad bū-tų galima tirpalą pašildyti, tiksliai pamatuoti įpilamą ir išpilamą tirpalo kiekį. Šios dializės patogumas yra tas, kad ją gali atlikti namuo-se patys tėvai prieš tai juos pamokius. Dializė namuose atliekama dažniausiai naktį, kai vaikas miega, kad dienos metu jis galėtų lankyti mo-kyklą ar laisvai leisti laiką.

Jeigu nėra kokių nors kontraindikacijų, vaikas paruošiamas, atliekami rei-kiami tyrimai ir jis įrašomas

Darbas dializių salėje. Slaugytoja Irena Svilienė ir gyd. Diana Do-bilienė atlieka dializę Tomui, kuriam yra įgimta inkstų liga ir lė-tinis inkstų funkcijos nepakankamumas.

Mergaitei atliekama peritoninė dializė. Namuose ją atlieka ma-ma.

į eilę inkstų transplantacijai. Mes džiaugiamės, kad yra inkstus pakeičiančios pro-cedūros – dializės, kurias at-liekant galima laukti tinka-mo donoro. Transplantavus inkstą, be abejo, gyvenimo kokybė pagerėja, nors tuo-met taip pat reikia dažnai bendrauti su nefrologais, kadangi gydymas vaistais reikalingas ir po transplan-tacijos.

39

Bronchoskopijos at-liekamos nuo 1897 m., kai gydytojas

G. Kilian pašalino iš kvėpa-vimo takų įstrigusį kiaulės kaulą. Iš pradžių bronchos-kopijos būdavo atliekamos kietuoju bronchoskopu. 1964 m. japonų mokslinin-kas S. Ikeda išrado fibro-bronchoskopą. Nuo to laiko bronchoskopijos pritaikymo galimybės ir diagnostinė bei gydomoji reikšmė tolydžio didėjo.

Vaikams pirmosios fib-robronchoskopijos atliktos 1978m. (pradininkas – gyd. Robert Wood).

Šiuo metu daugiausia bronchoskopijų atliekama fibrobronchoskopu, kai ku-riais atvejais (pvz., kvėpavi-mo takų svetimkūnių pašali-nimui) naudojamas kietasis bronchoskopas.

Kaip jau minėta, bron-choskopai yra dviejų rūšių: fibrobronchoskopas ir kieta-sis bronchoskopas.

Fibrobronchoskopas (1 pav.) – lankstus plonas instrumentas, turintis savo viduje tūkstančius šviesos pluoštų, kurie tiekia šviesą ir atkuria vaizdą. Dauguma fibrobronchoskopų turi va-dinamąjį darbinį kanalą, per kurį galima atsiurbti kvė-pavimo takų sekretą, įpilti į kvėpavimo takus vaistų ar įkišti reikiamą instrumentą. Fibrobronchoskopas daž-niausiai yra įvedamas pro nosį, po to palei ryklės sie-nelę, pro balso plyšį paten-kama į trachėją ir bronchus (2 pav.)

Kietasis bronchosko-pas – metalinis vamzdelis, kuris įvedamas pro burną į trachėją, per jį yra žiūrima, manipuliuojama instrumen-tais, per jį atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija.

Vaikus tirti naudojami 3,5 ir 4,9 mm išorinio skers-mens fibrobronchoskopai.Dar naudojamas 2,2mm iš-orinio skersmens bronchos-

kopas, kuris tinkamas tirti kūdikius ir net neišnešiotus naujagimius.

Tyrimo metu galima įvertinti viršutinius kvėpa-vimo takus (antgerklį, balso klostes – 3 pav.) ir apatinius kvėpavimo takus (trachėją – 4 pav., bronchus – 5 pav.).

Yra daug įvairių ligų ir būklių, kai vaikams reikia atlikti bronchoskopiją.

Viena svarbiausių ir sun-kiausių bronchoskopinių procedūrų vaikams – sve-timkūnio pašalinimas iš kvėpavimo takų. Dėl sve-timkūnio patekimo į kvė-pavimo takus JAV kasmet miršta 350–2000 žmonių. Dažniausiai tai vaikai nuo 6 mėn. iki 4 metų amžiaus. Kūdikiai paprastai įkvepia maisto daleles – riešutus, pupeles, saulėgrąžų sėk-las, kruopas. Vyresni vaikai dažniau įkvepia monetas, dantis, smulkias metalines ir plastmasines žaislų detales. Svetimkūniai gali įstrigti balso plyšyje ar žemiau jo – trachėjoje ar bronchuose. Balso plyšyje ar trachėjoje įstrigę svetimkūniai gali vi-siškai užkimšti kvėpavimo takus. Tokiu atveju pagalbą vaikui reikia suteikti ne-delsiant, mėginant pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Atsižvelgiant į vaiko amžių tai gali būti Heimli-

Bronchoskopija vaikų amžiujeNERINGA STANKŪNIENĖ

Neringa Stankūnienė 1998 m. baigė Kauno medicinos universite-tą. Nuo 2003 m. yra KMU Vaikų ligų klinikos doktorantė. Šiuo metu dirba KMU Vaikų ligų klinikoje gydytoja vaikų pulmonologe. Do-mėjimosi sritis – bronchoskopinis vaikų tyrimas. Darbo tel. (8~37) 32 67 89. el.paštas: [email protected]

Bronchoskopija – tai tyrimo meto-das, leidžiantis gydy-tojui įvertinti stam-biųjų kvėpavimo ta-kų (trachėjos, bron-chų) būklę. Šis tyri-mo metodas suteikia galimybę juos apžiū-rėti, paimti iš jų kvė-pavimo takų sekre-to ar audinio gabalė-lių ištyrimui, pašalin-ti įkvėptą svetimkū-nį. Daugumai vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, ne-reikia sudėtingų ty-rimų, tačiau kai kada bronchoskopija tu-ri didžiulę vertę kaip diagnostinė ir kartais kaip gydomoji prie-monė.

Neringa Stankūnienė.




cho manevras (vyresniam nei 1 metų vaikui) ar smū-giai tarp menčių ir krūtinės ląstos paspaudimai (kūdi-kiui). Heimlicho manevras atliekamas stovint nukentė-jusiajam už nugaros, apka-binus jo liemenį ir spustelint pilvą virš bambos, kol iškris svetimkūnis.

Patekus svetimkūniui į bronchą ar trachėją, gali at-sirasti priepuolinio pobūdžio kosulys, švokštimas, apsun-kintas įkvėpimas (stridoras), sutrikti kvėpavimas, vaikas gali pamėlti. Jei vaikas kos-ti, švokščia, jo kvėpavimo takai yra iš dalies praeina-mi, negalima atlikinėti jokių manevrų. Tokį vaiką būtina kuo skubiau transportuoti ten, kur galima atlikti bron-choskopiją ir pašalinti sve-timkūnį.

6 paveikslėlyje pavaiz-duotas per bronchoskopą matomas svetimkūnis.

7 paveikslėlyje krūtinės ląstos organų rentgenogra-moje matomas svetimkūnis – rašiklio kamštelis.

Esant užsitęsusiam švokštimui, dusuliui, vaikai tiriami dėl bronchų astmos.Tačiau panašius į astmos simptomus gali sąlygoti kai kurios įgimtos kvėpavimo takų ligos ar kvėpavimo ta-kų svetimkūnis. Šias ligas atskirti padeda bronchosko-pija.

kvėpavimo takų svetimkū-nis, įgimtos kvėpavimo takų anomalijos), kraujo atko-sėjimui (taip gali pasireikšti

6 pav. Svetimkūnis (žemės rie-šutas) trachėjoje.

7 pav. Svetimkūnis (rašiklio kamštelis) dešiniajame bronche.

2 pav. Bronchoskopas paciento kvėpavimo takuose.

1 pav. Fibrobronchoskopas.

3 pav. Bronchoskopinis antgerklio ir balso klosčių vaizdas.

4 pav. Bronchoskopinis trachė-jos vaizdas.

5 pav. Bronchoskopinis bron-chų vaizdas.

Bronchoskopija atlieka-ma ir esant netipiniam, už-sitęsusiam kosuliui (tokio kosulio priežastimi gali būti

kvėpavimo takų svetimkū-nis, tuberkuliozė, kvėpavi-mo takų kraujagyslių ano-malijos ar auglys).

Stridoro (pasunkėjusio, triukšmingo įkvėpimo) at-veju bronchoskopija gali pa-dėti diagnozuoti laringoma-liaciją (įgimtą gerklų krem-zlių minkštumą), subglotinę stenozę (kvėpavimo takų susiaurėjimą žemiau balso stygų), balso stygų paraly-žių ir kai kurias kitas ligas.

Bronchoskopija taikoma

41

ir kvėpavimo takus už-kemšančioms gleivėms pa-šalinti.

Prieš fibrobronchoskopi-ją pacientas turi būti neval-gęs ir negėręs: kieto maisto ar pieno – 4-6 val., skysčių – 3 val.

Fibrobronchoskopija, kaip ir kiti invaziniai tyri-mai, vaikams sukelia baimę, skausmą, nemalonius prisi-minimus. Todėl atliekant fibrobronchoskopiją naudo-jami slopinantys, nuskaus-minantys, šalinantys baimę medikamentai. Paciento miegui sukelti naudojami vaistai gali būti suleidžiami

į veną ar įkvepiami per nar-kozės aparatą.

Daugumą fibrobronchos-kopijų galima atlikti vaistų pagalba prislopinus pacientą ir taikant vietinius anesteti-kus. Tuo tarpu bronchosko-pijos kietuoju bronchoskopu turi būti atliekamos tik ben-drinėje nejautroje.

Svarbu, kad paciento gy-vybinės funkcijos būtų ste-bimos tiek tyrimo metu, tiek po jo, kol baigsis nuskaus-minančių ir slopinančių me-dikamentų veikimas.

Kvėpavimo takų glei-vinėje yra gausu nervinių galūnėlių, kurias dirginant

gali kilti kosulys, gerklų ar bronchų spazmas. Kad to išvengtume, fibrobronchos-kopijos metu naudojami vietiniai anestetikai (lido-kainas), kurie dažniausiai į kvėpavimo takus įpilami tiesiog per bronchoskopo darbinį kanalą. Nuskaus-minama nosis, gerklos, apa-tiniai kvėpavimo takai.

Nors bronchoskopija yra labai saugus tyrimas, tačiau jos metu (kaip ir kiekvie-no tyrimo metu) galimos komplikacijos nuo nežymių iki sunkių. Tačiau atliekant fibrobronchoskopiją jos yralabai retos.

Tėvams išsamiai paaiš-kinama, kokiu tikslu tyrimas atliekamas, apie galimas komplikacijas, atsakoma į iškilusius klausimus. Kaip ir daugumai tyrimų, broncho-skopijai reikia paciento (jei pilnametis) ar vaiko tėvų su-tikimo.

Daugumai vaikų, ser-gančių kvėpavimo sistemos ligomis, nereikia sudėtingų tyrimų, tačiau kai kada bron-choskopija turi didžiulę ver-tę kaip diagnostinė ir kartais kaip gydomoji priemonė.

Mažakraujyste va-dinama raudonų-jų kraujo kūnelių

(eritrocitų) arba hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje.

Dažniausia mažakrau-

jystės priežastis vaikams yra geležies trūkumas, pa-saulyje nustatomas maž-daug trečdaliui vaikų. Šis mikroelementas dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, įeidamas į funk-ciškai aktyvios eritrocito su-dedamosios dalies – hemog-lobino sudėtį.

Geležies atsargos vaiko organizme pradeda kauptis iki jam gimstant. Į vaisiaus organizmą geležis patenka iš mamos kraujo per pla-centą paskutiniais nėštumo mėnesiais, o ypač aktyviai nuo 36 nėštumo savaitės. Jei naujagimis gimė neišnešio-tas, jo mama nėštumo metu sirgo mažakraujyste, tai to-kio naujagimio organizme

Vaikų geležies stokos mažakraujystėGIEDRĖ RUTKAUSKIENĖ

Giedrė Rutkauskienė 1994 metais baigė KMU, pediatrijos rezidentūrą baigė 1997 m., vaikų hematologi-jos specialybę įgijo 1998 m. KMUK dirba vaikų hematologe nuo 1998 metų ir nuo 2000 m. studijuoja doktorantūroje.

Giedrė Rutkauskienė.

geležies atsargos bus labai mažos ir greitai išseks.

Kita geležies stokos ma-žakraujystės priežastis – ne-tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa. Nemažai geležies yra ir grū-dinėse kultūrose (avižose ir grikiuose), kai kuriose dar-žovėse, vaisiuose ir grybuo-se, tačiau iš augalinės kilmės produktų ji pasisavinama žymiai prasčiau. Labai ma-žai šio mikroelemento pieno produktuose, be to, piene esantis kalcis, su geležimi sudarydamas tam tikrus jun-ginius, sutrikdo geležies įsi-savinimą.

Geležies patekimą į or-ganizmą sutrikdo ir žar-nyno, ypač plonųjų žarnų,

Viena iš dažniausių pro-blemų, su kuria susi-duria vaikų kraujo ligų specialistas kasdieninia-me darbe, yra mažak-raujystė. Ji gali būti nu-statoma bet kokiame amžiuje, tačiau dažniau kūdikiams ir vaikams pirmais antrais gyveni-mo metais.




ligos: skrandžio sienelės už-degimas, celiakija, įvairios kilmės žarnyno uždegimai, alerginis pažeidimas, kir-mėlės. Tokiu atveju, net ir gaunant normalų geležies kiekį su maistu, ji nepasisa-vinama.

Geležies trūkumą gilina padidėjęs jos poreikis inten-syvaus augimo ir brendimo metu, tai yra kūdikystėje ir paauglystėje, ar jos neteki-mas kraujuojant iš žarnyno, per menstruacijas ir pan.

Dažniausiai geležies trūkumą sąlygoja ne viena, o kelios priežastys. Pavyz-džiui, didelę riziką sirgti mažakraujyste turi karvės pienu maitinamas kūdikis, kurio mamai nėštumo metu nustatytas mažas hemoglo-bino kiekis, arba besilaikan-ti dietos paauglė, kuriai pra-sidėjo mėnesinės.

Raudonieji kraujo kūne-liai (eritrocitai) organizme atlieka svarbias funkcijas. Kraujagyslėmis nukeliau-dami į įvairius organus, erit-rocitai aprūpina juos deguo-nimi, kuris būna prisijungęs prie vienos iš sudėtinių erit-rocitų dalies – hemoglobino. Todėl besivystant mažak-raujystei organuose vystosi deguonies badas – hipoksi-ja. Šiam badui ypač jautrios augančio organizmo smege-nų ląstelės, todėl dažniausi ir pirmieji simptomai susiję būtent su nervų sistemos pa-žeidimu.

Vyresnis vaikas skųsis silpnumu, galvos svaigimu ir skausmais, greitu nuovar-giu, jam sunku bus sukaupti dėmesį, mokytis, gali pa-blogėti pažymiai mokyklo-je. Kūdikiui gili ir ilgalaikė

mažakraujystė gali sukelti vystymosi atsilikimą, rau-menų silpnumą, jis vėliau nei jo bendraamžiai pradės stovėti, vaikščioti, o vėliau užsitęsusios mažakraujystės padariniai gali atsiliepti ir intelekto vystymuisi.

Sergantis mažakraujyste vaikas yra blyškus, pilkš-vais lūžinėjančiais plaukais, trapiais nagais. Jis gali pra-dėti nevalingai šlapintis į lovą, sumažėja apetitas, pakinta skonis, vaikas gali pradėti valgyti nevalgomus dalykus, pavyzdžiui, kreidą, smėlį, popierių ir kt.

Ilgainiui gilėjant ma-žakraujystei bei ryškėjant deguonies badui, širdis ima aktyviau susitraukinėti, kad aprūpintų organus krauju. Todėl atsiranda tokie simp-tomai, kaip dažnas ar ne-ritmiškas širdies plakimas, ūžesiai, o vėliau ir pakitimai elektrokardiogramoje.

Atliekant kraujo tyrimą vaikams, sergantiems gele-žies stokos mažakraujyste, randamas normalus ar ne-daug sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ir žy-miai ryškesnis hemoglobino kiekio sumažėjimas. Yra ir daugiau specifinių rodiklių,pagal kuriuos gydytojas nu-statys, ar bent jau įtars gele-žies trūkumą.

Pagal hemoglobino kie-kio sumažėjimą yra išski-riami keturi mažakraujystės laipsniai. Jei hemoglobino kiekis yra sumažėjęs, ta-čiau didesnis nei 90 gramų litre (g/l), nustatoma leng-va mažakraujystės forma. Vidutinio sunkumo forma diagnozuojama tuomet, kai hemoglobino kiekis yra nuo

90 iki 70 g/l, sunki – 70-50 g/l, ir labai sunki – žemiau 50 g/l.

Geležies trūkumo ma-žakraujystei patvirtinti bū-tina įvertinti geležies kiekį organizme. Kauno medici-nos universiteto klinikose yra atliekamas ne tik gele-žies kiekio, bet ir tikslesni tyrimai - feritino koncentra-cija plazmoje, kuri leidžia įvertinti geležies atsargas organizme, plazmos pajėgu-mą surišti geležį, padedantį atskirti retus įgimtus gele-žies transporto organizme defektus. Be to, mūsų kli-nikoje yra galimybė ištirti ir hemoglobino koncentraciją retikuliocituose, t.y. jaunuo-se raudonuose kraujo kūne-liuose.

Ieškant geležies trūkumo priežasties, ypač jei abejo-jama dėl diagnozės, kartais tenka atlikti eilę detalesnių tyrimų. Vaikai tiriami dėl kirmėlių, celiakijos – įgim-tos žarnyno ligos, dėl kurios geležis tiesiog nepasisavina-ma iš žarnyno, kraujavimo iš virškinimo trakto. Jiems gali būti atliekami išmatų tyrimai, ultragarsinis pilvo organų tyrimas, endoskopu tiriamas skrandis ir žarny-nas, atliekama žarnyno glei-vinės biopsija. Mergaitės paauglės, besiskundžiančios gausiomis mėnesinėmis, konsultuojamos ginekolo-go.

Vaikai, kuriems nusta-toma lengvo ar vidutinio laipsnio geležies stokos ma-žakraujystė, Kauno medici-nos universiteto Klinikose konsultuojami ir gydomi poliklinikoje, ir tik sunkios ligos atveju, kai reikalingas

kraujo elementų perpyli-mas, šie pacientai guldomi į skyrių.

Geležies stokos profilak-tika vaikams turi būti pra-dedama dar iki jų gimimo. Besilaukianti moteris turėtų vartoti specialius, skirtus nėščiosioms vitaminus su didesniu geležies kiekiu, joms turi būti reguliariai atliekamas kraujo tyrimas, o nustačius mažakraujystę skirtas gydymas geležies preparatais.

Vaikams, o ypač kūdi-kiams iki 1 metų amžiaus, reikalingas subalansuotas maitinimas. Kūdikiai iki 1 metų amžiaus turėtų bū-ti maitinami mamos pienu arba, nesant jo, adaptuotais mišiniais, bet ne karvės pie-nu. Papildomas maitinimas kūdikiams turėtų būti prade-damas laiku – nuo 6 mėne-sių, ir kūdikiui, ir vyresniam vaikui mėsos reikia duoti kiekvieną dieną.

Profilaktinis geležiespreparatų skyrimas Lietu-voje dar nėra pripažintas, o užsienyje rekomenduoja-mas neišnešiotiems ir mažo gimimo svorio kūdikiams nuo dviejų, o sveikiems kūdikiams – nuo keturių mėnesių amžiaus visus pir-muosius metus.

Pradedant gydyti gele-žies trūkumo mažakraujystę, svarbu išsiaiškinti ir paša-linti priežastį, kuri ją sukėlė. Tik tokiu atveju įmanoma šią ligą pagydyti. Būtina su-reguliuoti vaiko mitybą, gy-dyti žarnyno ligas, gausias mėnesines paauglėms ir kt.

Kūdikiams, sergantiems geležies trūkumo mažak-raujyste, rekomenduoja-

43

ma sumažinti karvės pieno davimą, keisti jį rūgščiais pieno produktais ar adap-tuotais mišiniais, jiems, taip pat ir vyresniems vaikams, duodama daugiau daržovių, mėsos.

Šio tipo mažakraujystė gydoma geležies prepara-tais.

Yra kelios gydymo tai-syklės, kurių būtina laikytis norint, kad gydymas būtų kokybiškas. Pirma, geležies preparatai skiriami pakan-kamomis dozėmis. Dozė, reikalinga skirti konkrečiam pacientui, priklauso nuo vaiko amžiaus ir mažakrau-jystės laipsnio ir yra paski-riama šeimos gydytojo ar konsultanto. Antra, gydy-mas tęsiamas be pertraukos ne tik tol kol susinormali-zuoja hemoglobino kiekis kraujyje, bet ir dar 3-6 mė-

nesius, kad susidarytų pa-kankamos geležies atsargos organizme.

Dažniausiai skiriami ge-riami geležies preparatai, o leidžiami išrašomi tik tada, kai vaikas netoleruoja šių vaistų arba dėl kažkokių priežasčių jie iš žarnyno ne-pasisavinami.

Šių preparatų pasirin-kimas yra labai platus. Pri-klausomai nuo vaiko am-žiaus galima juos gerti lašų, sirupo, miltelių ar tablečių pavidalu, todėl kiekvienam pacientui galima pritaikyti jam labiausiai tinkantį pre-paratą. Šiuos vaistus reiktų gerti prieš valgį arba pra-ėjus 2 valandoms po jo, kadangi maistas labai sulė-tina geležies pasisavinimą. Folinė rūgštis, vitaminas C pagerina geležies preparatų įsisavinimą, todėl rekomen-

duojami vartoti kartu su jais. Kartu su geležies prepara-tais nereiktų naudoti pieno produktų, stiprios arbatos, skrandžio rūgštingumą ma-žinančių vaistų, nes slopina-mas vaistų įsisavinimas.

Geležies preparatai, kaip ir kiti medikamentai, turi pašalinių poveikių. Daž-niausi yra šie: pykinimas, viduriavimas ar vidurių už-kietėjimas ir alergija.

Kai mažakraujystė di-delė, stebimi deguonies trūkumo – hipoksijos bei suintensyvėjusios širdies veiklos požymiai – padaž-nėjęs širdies plakimas, vai-kai guldomi į ligoninę bei skiriamas raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų perpyli-mas. Atlikus šią procedūrą, greitai pakyla hemoglobino koncentracija, pagerėja vai-ko būklė, tačiau gydymas

geležies vaistais vis tiek turi būti skiriamas.

Anemiškam vaikui ne-leidžiama aktyviai sportuoti, ribojamas jo fizinis krūvis,kol hemoglobinas nepadidė-ja iki 100 g/l.

Viso gydymo metu pa-cientas turi būti stebimas šeimos gydytojo ar krau-jo ligų specialisto. Pirmas kraujo tyrimas atliekamas praėjus 10-14 dienų nuo gy-dymo pradžios. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, taip pat nustatomas jaunų raudo-nųjų kraujo kūnelių formų – retikulocitų kiekis. Hemog-lobino padidėjimas 10-20 g/l ir retikulocitų pakilimas 2 kartus, lyginant su pradi-niu lygiu, rodo gerą gydymo geležies preparatais efektą. Paskui kraujas kartojamas kartą per 1-2 mėnesius visą gydymo laikotarpį.

Dažniausios vai-kų kvėpavimo ir širdies sustojimo

priežastys yra skendimas,

pradėti gaivinimą dar iki atvykstant medikams. Pir-miausia įvertinkite vaiko kvėpavimą: pažiūrėkite, ar kilnojasi vaiko krūtinė, ar girdite ir jaučiate iškvepia-mo oro srovę. Jeigu vaikas kvėpuoja, tačiau jo kvėpavi-mas sutrikęs, leiskite vaikui likti jo paties pasirinktoje padėtyje, nes tikėtina, kad taip bus užtikrintas jo kvė-pavimo takų praeinamumas. Kai vaikas nesąmoningas, bet dar kvėpuoja, jį reikia paguldyti ant šono, kreiptis į medikus ir, kol jie atvyks, nuolat stebėti vaiko kvėpa-vimą (1 pav.). Vaiko nega-

Gydytoja Dovilė Evalda Grinkevi-čiūtė 1992 metais baigė Kauno medicinos akademiją. 1992–1994 m. studijavo pediatrijos rezidentū-roje. Nuo 1994 m. dirba Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje gy-dytoja. Yra KMU Vaikų ligų klinikos asistentė. Nuo 2003 m. – Kauno medicinos universiteto doktorantė.

DOVILĖ EVALDA GRINKEVIČIŪTĖ

Dovilė Evalda Grinkevičiūtė.

trauma, staigios kūdikių mirties sindromas, apsi-nuodijimas, užspringimas, infekcija, sunki astma. Dau-gelio šių priežasčių galima išvengti naudojant saugos priemones važiuojant auto-mobiliu ar dviračiu, mokant vaikus saugaus elgesio gat-vėje taisyklių, nepaliekant jų vienų prie vandens telki-nių, saugiai sutvarkant savo gyvenamąją aplinką.

Vaikams dažniausiai su-stoja kvėpavimas, o tik vė-liau išnyksta širdies veikla. Nepriklausomai nuo prie-žasties, dėl kurios sustojo kvėpavimas, labai svarbu

Vaikų ir kūdikių gaivinimas




lima guldyti ant šono, jeigu įtariame traumą ar reikia at-likti dirbtinį kvėpavimą.

Jeigu vaikas nekvėpuoja, reikia nedelsiant pradėti gai-vinimą.

Pirmiausia, atlošdami galvą ir pakeldami apatinį žandikaulį, atverkite vaiko kvėpavimo takus (2 pav.). Kai vaikas nukentėjo dėl traumos, atlošti galvos ne-galima, o kvėpavimo takus atlaisvinti reikia stumiant žandikaulį į priekį, visiškai nejudinant kaklo (3 pav.).

Jeigu atvėrus kvėpavimo takus vaikas vis tiek nekvė-

puoja, reikia jam įpūsti oro. Kūdi-kiui (iki vienerių metų) savo burna apimkite burnytę ir nosytę (4 pav.),

(7pav.), vyresniam vaikui dviem vienas ant kito sudė-tais delnais spaudoma krūti-nės ląsta. Vaikui ar kūdikiui spaudžiamas krūtinkaulis (krūtinės ląstos viduryje) ties apatine jo dalimi. Pa-spaudimų dažnis turi būti maždaug 100 kartų per mi-nutę. Po kiekvieno paspau-dimo krūtinei reikia leisti at-sipalaiduoti (grįžti į pradinę padėtį). Po penkių paspau-dimų vėl įpūskite oro. To-liau gaivinkite taip: vienas įpūtimas ir penki krūtinės paspaudimai. Po vienos mi-nutės (20 ciklų) gaivinimo skambinkite greitajai medi-cinos pagalbai, patikrinkite, ar vaikas kvėpuoja. Jeigu šalia yra daugiau žmonių, vienas turėtų pradėti gaivin-ti, o kitas – skambinti grei-

tajai medicinos pagalbai. Jei esate vienas – pirmiausia pradėkite gaivinti.

Užspringimas. Dažniau užspringsta kūdikiai ir vaikai iki penkerių metų amžiaus. Vaikai gali įkvėpti smulkias maisto daleles (ypač riešu-tus, saulėgrąžas) ar žaislų detales, todėl vaikams iki penkerių metų amžiaus ne-rekomenduojama valgyti riešutų, šokolado ar torto su riešutais, o perkant žaislus vertėtų pasidomėti, kokio amžiaus vaikams jie skirti. Kad vaikas kažką įkvėpė, reikia įtarti, jeigu staiga su-triko ar pasikeitė jo kvėpa-vimas: staiga atsirado kosu-lys, triukšmingas garsas ar švokštimas kvėpuojant. Jei-gu vaiko kvėpavimas stai-ga pasikeitė, tačiau jis dar

1 pav.

2 pav.

3 pav.

4 pav.

5 pav.

6 pav.

7 pav.

vyresniam vaikui nosį už-spauskite pirštais, o savo burna apimkite vaiko burną (5 pav.). Giliai įkvėpkite ir du kartus lėtai įpūskite oro. Po pirmo įpūtimo atsikvėp-kite. Orą reikia pūsti lėtai (1-1,5 sek.) ir tolygiai, taip, kad pakiltų vaiko krūtinė.

Toliau atlikite širdies masažą. Kad masažas būtų veiksmingas, vaikas turi gu-lėti aukštielninkas ant kieto lygaus pagrindo. Kūdikiui tai gali būti gaivintojo del-nas. Kūdikiui dviem pirštais (6 pav.), vaikui iki aštuo-nerių metų delno pagrindu

45

8 pav.

9 pav.

kvėpuoja, reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaikas nebekvėpuoja, reikia bandyti svetimkūnį pašalin-ti. Nei vaikui, nei kūdikiui negalima aklai pirštu ban-dyti valyti kvėpavimo takų, nes taip svetimkūnį galima įstumti gilyn. Suėmus vaiko ar kūdikio liežuvį kartu su apatiniu žandikauliu ir pa-traukus juos į priekį, galime

apžiūrėti burną ir, jeigu matome svetimkūnį – jį pašalinti. Nema-tant svetimkūnio, jį bandome paša-linti taip:

10 pav.

Kūdikiui:- pabandykite du kar-

tus įpūsti oro;- jeigu krūtinės ląsta

nepakyla, kūdikį apverski-te veidu ir galva žemyn ant savo rankos ir penkis kartus kitos rankos delno pagrindu suduokite jam tarp menčių;

- apverskite kūdi-kį aukštielninką (galva turi būti žemiau už liemenį) ir

penkis kartus paspauskite jo krūtinės ląstą taip, kaip at-likdami išorinį širdies masa-žą. (8 pav.);

- veiksmus kartokite nuo pradžių.

Vaikui:- jeigu vaikas są-

moningas, atlikite Heimli-cho manevrą – apkabinkite vaiką iš už nugaros, vienos rankos kumštį dėkite vaikui ant pilvo virš bambos, kitą ranką dėkite ant pirmosios ir spustelėkite viršaus link (9 pav.). Paspaudimus atli-kinėkite tol, kol svetimkūnis iškris;

- jeigu vaikas prara-

do sąmonę, guldykite jį ant žemės, du kartus pabandyki-te įpūsti oro. Jeigu krūtinės ląsta nepakyla, atsiklaupkite šalia arba apžerkite vaiko šlaunis, uždėkite vienos ran-kos delno pagrindą ant vaiko pilvo virš bambos, kita ranka apglėbkite pirmosios pirštus ir abiem rankom penkis kar-tus paspauskite pilvą į viršų (link galvos) (10 pav.). Po penkių paspaudimų vėl ban-dykite įpūsti oro. Veiksmus kartokite.

Svarbiausia teikiant vai-kui skubią pagalbą – nepasi-mesti, nekelti nereikalingos panikos ir suirutės. Kiekvie-nas veiksmas turi būti aiškiai ir gerai atliekamas. Nuo pra-dinio gaivinimo efektyvumo labai priklauso tolimesnis vaiko likimas.

Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis – tai gali padaryti gyveni-mą kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai.

J.V.GėtėDvidešimties metų žmogų valdo norai, trisdešimties – protas, ke-turiasdešimties – išimtis.

B.FranklinasKetinant nudirbti didelius darbus, reikia gyventi taip, tarsi ir mir-ti neteks.

L. de VovenargasJei norite, kad gyvenimas jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą nuotaiką.

B.SpinozaTik prasmingai nugyventas gyvenimas – ilgas.

Leonardas da Vinčis

Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyveni. Seneka

Tiek pasakėčia, tiek gyvenimas vertinamas ne už ilgumą, o už turinį.

SenekaGyvenimas yra medaus ir tulžies derinys.

ApulėjusMūsų gyvenimas - kova.

EuripidasMirti už draugą kokiomis nors ypatingomis aplinkybėmis ne taip didinga kaip kasdien slapčia jam aukotis.

Stendalis




Kodėl vaikai suser-ga šlapimo organų infekcija ir kodėl ji dažnai kartojasi?

Šlapimo organų infekci-jai atsirasti bei jai kartotis yra daug priežasčių. Jas ga-lima sugrupuoti į amžiaus ypatumus, paveldimus bei anatominius defektus, pa-ties organizmo apsaugines savybes bei sukėlėjo pato-geniškumą, funkcinius bei įvairius išorinius veiksnius. Tačiau dažniausiai būna ke-letas priežasčių. Jos yra tarp savęs susiję, viena kitą ska-tina ir palaiko. Dažnai ne-įmanoma tiksliai pasakyti, kas lėmė infekcijos atsiradi-mą ar pasikartojimą.

Rizikos veiksniai, sąly-gojantys infekcijos atsiradi-mą:

• Silpnos antibakteri-nės vaiko gleivinių bei šla-pimo savybės.

• Trumpa šlaplė (am-žiaus ypatumas).

• Berniukų apyvar-pės ypatumai (naujagimys-tėje berniukams apyvarpė nepilnai atsismaukia, kas sudaro geras sąlygas bakte-rijoms kauptis šlaplės aplin-koje).

• Šlapimo pūslės dis-funkcija (nekoordinuota šla-pimo pūslės bei sfinkteriųveikla).

• Nevisiškas pasišla-pinimas.

• Įgimtos anomalijos (refliuksai – šlapimo grįži-mas atgal į inkstus šlapini-mosi metu, įgimti šlapimo takų išsiplėtimai ar susiau-rėjimai ir kt.).

• Išorinių lyties orga-nų uždegimai.

• Vidurių užkietėji-mas ir helmintozės.

• Antibiotikų varto-jimas kitoms ligoms gydyti pakeičia žarnyno florą ir jitampa labiau patogeninė, t.y. labiau pavojinga.

• Lytinis aktyvumas.

Kaip diagnozuojama šlapimo organų infekcija?

Vaikui karščiuojant, esant blogai savijautai be aiškiai matomų kitų priežas-čių (vaikas nekosti, neslo-guoja, neviduriuoja), reikia pagalvoti ir apie šlapimo organų infekcijos galimybę. Tokiu atveju reikia atlikti šlapimo tyrimą. Jame esan-tis padidėjęs leukocitų kie-

kis bei bakterijos leis įtarti šlapimo organų infekciją. Tiksliai nustatyti ją galima atlikus šlapimo bakterinį pasėlį, dar nepradėjus an-tibakterinio gydymo. Kad šlapimo tyrimas nesuklai-dintų, reikia labai tiksliai surinkti šlapimą tyrimui. Vaikams, kurie kontroliuo-ja šlapinimąsi, jis renkamas kaip ir suaugusiems – iš šla-pimo srovės vidurio. Prieš imant šlapimą tyrimui, bū-tina apiplauti išorinius lyties organus tekančiu vandeniu su muilu, mergaitėms pra-skėtus lytines lūpas ir pilant vandenį iš priekio į nugaros pusę, o berniukams – at-smaukus apyvarpę (jei atsi-smaukia).

Kūdikiams ar vaikams, kurie nekontroliuoja šlapini-mosi, šlapimą galima rinkti į specialiai tam skirtą šla-pimo surenkamąjį maišelį, kurio kraštelis yra lipnus ir lengvai pritvirtinamas prie išorinių lyties organų. Jeigu šlapimas renkamas pasė-liui, maišelis turi būti ste-rilus ir užklijuotas neturėtų būti ilgiau kaip 15-20 min. Jeigu per tą laiką vaikas ne-pasišlapina, maišelį reikia

Infekcinės šlapimo organų sistemos ligosBIRUTĖ PUNDZIENĖ

Šlapimo organų in-fekcija – tai mikroor-ganizmų sukeltas šla-pimo organų užde-gimas. Tai yra dažna kūdikių ir vaikų liga. Visais vaikystės ir pa-auglystės periodais, išskyrus naujagimius ir pirmųjų mėne-sių kūdikius, mergai-tės serga kelis kartus dažniau negu berniu-kai. Šlapimo organų infekcijos sukėlėjai yra žarnyno bakteri-jos, kurios, susidarius atitinkamoms sąly-goms, pro šlaplę pa-tenka į šlapimo orga-nų sistemą ir ten su-kelia uždegimą. Pagal bakterinio pro-ceso lokalizaciją ga-li būti skiriama – apa-tinių šlapimo orga-nų infekcija, t.y. šlap-lės ar šlapimo pūslės uždegimas, ir viršu-tinių šlapimo organų infekcija, t.y. inkstų geldelių uždegimas – pielonefritas.

47

pakeisti nauju. Šlapimas į laboratoriją turi būti atne-šamas per 30 min. Jeigu to padaryti negalima, bandinį reikia laikyti šaldytuve.

Tiksliau ir greičiau šla-pimą tyrimui galima paimti vienkartiniu steriliu kate-teriu. Tai paprastai atlieka medicinos įstaigoje slaugos darbuotojas ar gydytojas.

Įtariant šlapimo organų infekciją, turėtų būti iš-tiriamas ir kraujas, kuris imamas iš venos. Kraujo tyrimas leistų įvertinti už-degiminį organizmo atsaką ir įrodyti bakterinį uždegi-mo agentą.

Labai daug informaci-jos galime gauti iš echos-kopinio šlapimo organų si-stemos tyrimo. Tai leidžia įvertinti ne tik inkstų padė-tį, dydį, formą, pačią inkstų struktūrą, bet ir papildomus darinius, inkstų ertmių dy-dį, šlapimtakių plotį. Pa-gal tai galima spręsti apie įgimtus defektus, numatyti tolesnius, sudėtingesnius (rentgenologinius ar radio-loginius) tyrimus.

Ar būtina vaiką gydymui guldyti į ligoninę?

Kadangi dažniausiai šlapimo organų infekcijos sukėlėjai yra bakterijos, gy-dymui skiriami antibiotikai. Jeigu vaikui yra apatinių šlapimo organų infekcija ir būklė nėra sunki, vaikas ne-karščiuoja, jį galima gydyti geriamaisiais vaistais. Gy-dymo trukmė 5-7 d. Jeigu vaikui įtariamas ar nustaty-tas inkstų geldelių uždegi-

mas, vaikas jaučiasi blogai, karščiuoja iki 38ºC ir dau-giau, dažnai ir vemia – išgerti vaistų negalės. Tokiu atveju antibiotikai leidžiami į veną. Tą galima atlikti tik ligoni-nėje. Geriamaisiais vaistais galima gydyti tik didesnius – daugiau kaip 3 m. vaikus, kurių būklė gera ir žinome, kad nėra organinių šlapi-mo organų defektų – vaikas anksčiau dėl to ištirtas.

Indikacijos staciona-riniam gydymui įtariant arba diagnozavus pielo-nefritą:

• Amžius iki 3 metų.• Įtariama šlapimo

organų anomalija.• Sunki būklė (labai

aukšta temperatūra, intok-sikacija).

• Negalima gydyti geriamaisiais vaistais (vai-kas vemia).

• Negalima užtikrin-ti, kad namuose vaikas bus gydomas tinkamai.

Vaistais į veną vaikai gydomi tol, kol būklė yra sunki, vaikas karščiuoja, vemia, blogai geria skys-čius. Būklei pagerėjus, po 2-3 d. nustojus karščiuoti, gydymą galima tęsti ge-riamaisiais vaistais. Visas gydymas turi būti tęsiamas 10-14 d. Kadangi liga linku-si kartotis, po to skiriamas antirecidyvinis gydymas. Jo trukmė yra įvairi (nuo 2 mėn. iki 1 metų), priklauso-mai nuo amžiaus, rastų or-ganinių pakitimų, infekci-jos kartojimosi dažnio ir kt. Jo trukmę nurodo gydantis gydytojas arba konsultavęs nefrologas.

Kokia ilgalaikio profilaktinio gydymo esmė?

Ilgalaikio profilaktiniogydymo paskirtis yra už-kirsti kelią infekcijai kar-totis, nes besikartodamas pielonefritas gali tapti lėti-niu ir ilgainiui gali sąlygoti net lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo atsiradi-mą, gali tapti hipertenzijos priežastimi ar sukelti kitas komplikacijas. Profilak-tiniam gydymui skiriami antibakteriniai vaistai (nit-rofuranas ar trimetoprimas) mažomis dozėmis (1/3 gy-domosios dozės). Vaistas išgeriamas vakare, einant miegoti.

Normaliai nakties metu inkstai šlapimo išskiria ma-žiau. Šlapimas lėtai kaupia-si šlapimo pūslėje, nes nak-ties metu vaikas šlapinasi žymiai rečiau, negu dieną. Tokiu būdu, šlapimui ilgiau būnant pūslėje, susidaro sąlygos bakterijoms, pa-tekusioms į šlapimo takus, daugintis ir prisitvirtinti prie gleivinių. Vakare iš-gerta vaisto dozė neleidžia bakterijoms daugintis ir prisitvirtinti, o rytą vaikui šlapinantis, jos pašalina-mos iš pūslės. Dienos metu vaikas turėtų šlapintis kas 2 – 3 val. Patekęs nedidelis bakterijų kiekis reguliaraus šlapinimosi metu pašali-namas iš šlapimo organų sistemos ir nesukelia užde-gimo. Retas, nereguliarus, nevisiškas pasišlapinimas yra didelis rizikos veiksnys sirgti šlapimo organų infek-cija.

Yra trys naudingi ir trys žalin-gi draugai. Naudingieji – tiesus, nuoširdus ir daug ži-nantis. Žalingieji – veidmai-nis, pataikūnas ir plepys.

KonfucijusIš kur mes galime žinoti, kas yra mirtis, kol mes nežinome, kas yra gyvenimas.

KonfucijusTie, kurie šaukiasi mirties, ją pažįsta tik iš nuogirdų.

V.MiznerisGyvenimas trumpas, bet nuobodulys jį prailgina.

Ž.RenarasTai, kas priimta vadinti liki-mu, iš esmės yra tik žmo-gaus padarytų kvailysčių vi-suma.

A.ŠopenhauerisSenatvėje labiau sugebame nelaimių išvengti, jaunystėje - jas iškęsti.

A.ŠopenhauerisSenatvė yra tragiška ne tuo, kad esi senas, bet tuo, kad esi jaunas.

O.VaildasKiekvienas nepagarbus veiks-mas, nukreiptas prieš gyvybę, kiekvienas veiksmas, ignoruo-jantis gyvenimą ir išreiškiantis abejingumą gyvenimui ir švaistantis jį, yra žingsnis į mirtį.

E.FrommJauna siela sename kūne: visi sužavėti. Niekas nenori suprasti, kad ji - kalinė.

V.KaraliusGyvenimas jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti satyros šedevrą.

V.KaraliusJei šventovių pamatai būtų tvirtesni, žmonės būtų auklėjami juoku, o ne mal-domis.

V.KaraliusNeik lenktynių su laiku: jis neturi širdies, o tu gali gauti infarktą.

V.Karalius




Siekdamas suderinti Lietuvoje taikomus mais-to higienos teisės reikala-vimus su 2006 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reg-lamentu Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, sveikatos apsaugos minis-tras Žilvinas Padaiga patvir-tino naują Lietuvos higienos normą HN 15:2005 „Maisto higiena“.

Higienos normoje išdės-tyti bendrieji higienos, spe-cialieji maisto ruošimo, tvar-kymo ar perdirbimo, specia-lieji mažmeninės maisto prekybos reikalavimai ir nu-rodytos kai kurių nefasuotų maisto produktų gabenimo jūros laivais išlygos. Ben-drosiose nuostatose nuro-dyta, kad higienos normoje reglamentuojamų maisto saugos ir higienos reikala-vimų privalo laikytis maisto

verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai).

Numatyta, kad tiekiamas į rinką maistas turi būti pa-gamintas teisėtai, atitikti teisės aktų reikalavimus ir deklaruojamus standartus. Realizuoti vietoje skirti vie-šojo maitinimo įmonių pa-tiekalai, kulinarijos, kondi-terijos gaminiai turi atitikti nustatytus reikalavimus pa-gal įmonėje patvirtintas re-ceptūras, technologinius ap-rašymus arba nustatyta tvar-ka patvirtintus standartus. Įmonių standartų projektai turi būti derinami Sveikatos apsaugos ministerijos nusta-tyta tvarka.

Maisto verslo opera-toriai, tvarkantys maistą, privalo taikyti individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą, pareng-tą pagal 2004-04-29 Reg-

lamentą Nr. 852/2004, arba savanoriškai naudotis šio reglamento nuostatas atitin-kančiomis šakinėmis geros higienos praktikos taisyklė-mis. Šioje higienos normoje mažus kiekius negreit gen-dančio maisto tvarkantiems (jo negaminantiems, neper-dirbantiems ir neparuošian-tiems) maisto verslo ope-ratoriams numatyta išlyga netaikyti RVASVT princi-pais pagrįstos savikontrolės. Taip pat nurodyta, kurioms maisto tvarkymo vietoms taikoma ši išlyga.

Saugant gyventojų svei-katą nuo ligų, galinčių atsi-rasti dėl šalyje esančio jodo trūkumo, mažmeninės pre-kybos parduotuvių maisto skyriuose turi būti parduo-dama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmo-nėse turi būti vartojama tik joduota valgomoji druska.

Lietuvoje taikomi maisto higienos reikalavimai suderinti su ES teise

Higienos norma nustato, kaip maistas turi būti apdo-rojamas, laikomas, ruošia-mas, perdirbamas, gabena-mas ar kitaip tvarkomas. Pa-brėžiama, kad draudžiama pakartotinai užšaldyti atšil-dytą maistą, kepant naudoti kepimui neskirtus riebalus, viešojo maitinimo įmonėse gaminti varškę, sūrių masę, raugintus pieno produktus, konservus (mėsos, grybų, daržovių, padažų ir kt.), tvarkyti maistą įvykus van-dentiekio ar kanalizacijos tinklų avarijai ir pan.

Ši higienos norma su-derinta su Žemės ūkio mi-nisterija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Valstybine veterinarijos tarnyba.

Nauja higienos norma įsigalios 2006 m. sausio 1 d.

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos Mok-slo ir studijų departamentas paskelbė mokslo populiari-nimo konkurso rezultatus. Viena iš dviejų pirmųjų premijų paskirta Radiacinės saugos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos spe-cialistui Gendručiui Mor-kūnui už knygą ,,Radiacinė

sauga? Tai labai paprasta”.Gendručio Morkūno kū-

rinys „Radiacinė sauga? Tai labai paprasta” – tai ban-dymas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo skaitytojams prieinama forma vaizdingai papasakoti apie radiacinę saugą, išsklaidanti ne vieną, tikrovės neatitinkančią, le-gendą apie jonizuojančiąją

spinduliuotę ir jos poveikį žmogui bei jį supančiam pa-sauliui.

Radiacinės saugos eks-perto G. Morkūno knygą 2004 metais išleido leidybos įmonė ,,Kriventa”, remiant Europos Komisijos Dvy-nių programai ,,Radiacinės saugos infrastruktūros kūri-mas ir remiančiųjų tarnybų

Radiacinė sauga? Tai labai paprasta!stiprinimas”. Šią programą kartu su Radiacinės saugos centru vykdė Švedijos ra-diacinės saugos institucija ir Suomijos radiacinės ir bran-duolinės saugos centras.

KRISTINA TUMOSIENĖRadiacinės saugos centras

INFORMACIJA

sveikata - elibrary.lt...masažas, supimas, patogios pozos suradimas. kadangi dieglių metu skiriasi...

Documents