UDK (73)-3 St-181 THE WRECKER by Robert Louis Stevenson London, 1912

Vertimas, A.Mardosait ir R.Kaniavien, 2002 "Pasvirs pasaulis", 2002 Vertimo antrasis pataisytas leidimas Pirmasis leidimas, "Vaga", Vilnius 1964 ISBN 9955-435-30-5

PROLOGAS

MARKIZO SALOSE

Taiohajje, Markizo sal laivybos uoste, kur daugiausia gyveno prancz, buvo treia valanda po piet. Pt stiprus audringas pasatas, bangos riaumojo, atsitrenkdamos vyruot pakrant, ir penkiasdeimties ton karo laivas, simbolizuojantis Pranczijos lov ir tak iose kanibal salose, sibavo prieplaukoje prie Kaljimo kalvos. Juodi debesys slinko emai pro kaln laito amfiteatr; i ryto buvo ujs tikras tropik lietus, stiprus kaip litis, ir tamsiai alios lait virns dabar buvo iraiytos daugybs upeliuk, rini tarsi sidabras. iose salose, kur toks kartas ir sveikas klimatas, iemos yra tik vardas. Lietus neatgaivino ir vjas nesuteik valumo Taiohajs gyventojams. Tiesa, viename pakratyje komendantas pats priirjo, kaip dirbama jo rezidencijos sode u Kaljimo kalvos, o kadangi visi sodininkai buvo katorgininkai, tai norom nenorom turjo klausyti komendanto. Visi kiti mons miegojo ir ilsjosi: Vaekehu, iabuv karalien, puoniame savo namelyje po lamaniomis palmmis, Taiio misionierius apkabintoje vliavomis oficialioje rezidencijoje; pirkliai itutjusiose parduotuvse, net klubo patarnautojas miegojo klube, usikniaubs ant prekystalio, vir kurio buvo pakabintas pasaulio emlapis ir jr karinink vizitins kortels. Visoje gatvje, vienintelje miesto gatvje, einanioje jros pakrante, kur padriki lentiniai nameliai stovjo fasadu jr ir kur nuo palmi ir ali bei tanki puraos krito malonus pavsis, nebuvo matyti n gyvos dvasios. Ir tik gale nebetvirto molo, kuris kadaise (geromis Amerikos 5

sukilimo dienomis) dejavo, slegiamas Dono Harto medvilns, tarp krvos slav galjai pamatyti garsj itatuiruot baltaod, gyv Taiohajs retenyb. Jis nemiegojo, o buvo sispoksojs uutekin; irjo kaln laitus, kurie prie uutekio ioi isisklaido atskiras uolas; balt kunkuliuojani bang m prie dviej lyg sargybiniai saleli ir tarp j siaur melsvo horizonto ving, kur inyra Ua pu salos smaili kaln virni kontrai. Bet jis n nemat i taip pastam gamtovaizdio bruo; jis ia usnsdavo, ia vl prabusdavo, atminty ikildavo padriki praeities fragmentai; rudi ir balti veidai, kiperiai ir plaukiojimo draugai, karaliai ir valdovai inirdavo jam prie akis ir vl dingdavo. Jis prisimin senas keliones ir seniai matytas ems slankas saultekyje, jam ausyse skambjo bgnai, kvieiantys mogienos puot; gal jis ivys ir salos princess atvaizd, juk dl jos meils atsidav iaurias tatuiruotojo rankas, ir tai dabar sdi ant Taiohajs molo slavyno, jis, keistuolis europietis. O gal jam prie akis kilo vaizdai i tolimesns praeities, i vaikysts Anglijoje girdti garsai ir kvapai: smagus katedros varp skambesys, ikyulio karklyno aromatas, ups iurlenimas prie utvankos. lankos iotyse pavojinga plaukti, ir laiv galima vesti tik pro pat saleles, visai palei uolas. Kai tatuiruotasis mogus sdjo snduriuodamas ir svajodamas, u vakarins salos pasirod vjo ipstas kliveris. mogus tuoj isibudino ir atgijo. Dar pasirod du stakseliai, ir nespjo tatuiruotasis atsistoti ant koj, o topselin keli imt ton kuna staiga pasviro prie vj ir, apiplaukusi salel beidevindo kursu, plauk uutek. Miegantis miestelis pabudo tarsi burtininkui pamojus. iabuviai pasipyl i vis paali, sveikindami vienas kit magikuoju ksniu "Ehipi" laivas; karalien eng 6

savo verand, prisidengusi akis nuo sauls ranka, kuri buvo tikras tatuiravimo meno stebuklas. Komendantas, paliks tarnus katorgininkus, bgo namus irono; uosto priirtojas, eins ir kaljimo sargo pareigas, skubinosi nuo Kaljimo kalvos; septyniolika rudaodi kanak ir bocmano padjjas pranczas visa karins kunos komanda susirinko ant priekinio denio, o visi anglai, amerikieiai, vokieiai, lenkai, korsikieiai ir kotai Taiohajs pirkliai ir tarnautojai palik savo tarnybas ir krautuves, pagal sigaljus paprot susirinko ant kelio prieais klub. is brelis baltj susirinko taip greitai, atstumai Taiohajje tokie trumpi kad jam dar nespjus atsisukti prie vj ir imesti inkaro, visi jau spliojo, kokios alies is laivas ir k atvea. Per akimirksn Anglijos vliava jau plevsavo ant didiojo stiebo. Sakiau, kad ia anglai painau i stakseli, tar senas, bet aminos jaunysts jr vilkas, galintis (jei kur nors rast laivo savinink, nieko negirdjus apie jo gyvenim) suteikti garbs dar vienam kapitono tilteliui ir nuskandinti dar vien laiv. Sakykit k norit, ji amerikietik form, tar suktas kotas, medvilns valymo fabriko ininierius. Mano sitikinimu, tai jachta. Taigi taigi, tar senasis jr vilkas, ia jachta. Pasiirkit vali keltuv ir valtis laivagalyje. Jums jachta vaidenasi, pasak glazgovietis. Pasiirkit raudonus uraus. I kur ia jachta! Kad ir kas ia, galit udaryti krautuv, Tomai, tar mandagus vokietis. Bon jour, mon Prince! pridr jis, kai tamsiaodis protingo veido iabuvis prarisnojo ant graaus brio. Vous allez boire un verre de biere?**Laba diena, prince. Ar neigertumt stiklo alaus? (pranc.)

Bet princas Stanilas Moanatinis, vienintelis rimtai usims mogus saloje, skubinosi apirti uslinkusios ant kaln kelio ems; saul jau buvo pakrypusi vakarus, tuoj turjo ueiti naktis, ir jis, jei norjo ivengti nakties ir bedugns pavoj ir nesusidurti su diungli vaiduokliais, turjo atsisakyti nuo io vaiingo kvietimo. Net jei jis bt sugalvojs lipti nuo arklio, netrukus paaikjo, kad nebt buv kuo vaiintis. Alaus! suuko glazgovietis. Dar ko usimanysit! Sakau, kad visame klube yra tik atuoni buteliai! iame uoste a pirm kart ivydau laiv su Anglijos vliava, tad visas alus atiteks monms, plaukiantiems iuo laivu. Toks pasilymas visai publikai pasirod teisingas, nors ir nelabai linksmas; i ties jau kuris laikas, vien itarus od "alus", klube visiems suspausdavo ird, ir kiekvien vakar klubo nariai nusimin skaiiuodavo likusius butelius. tai Hevensas, tar kakuris, tarsi patenkintas, jog gali nukreipti kalb. K js, Hevensai, manot apie laiv? A ne manau, ramiai atsak Hevensas, auktas, altas, mandagus anglas su varutle storos drobs eilute, i lto usitraukdamas cigaret, o inau. Jis man vea i Oklendo "Donaldo ir Edinborou" firmos prekes. A juo iplauksiu. Kas tai per laivas? paklaus senasis jreivis. Neturiu supratimo, atsak Hevensas. Koks nors j frachtuotas trampas. Tai pasaks, jis neskubdamas nujo toliau ir netrukus jau sdjo velboto laivugalyje, kur ant jo elegantikos eiluts negaljo utikti n laelio, ir n kiek nepakeltu, ramiu, lyg prie piet stalo balsu dav sakymus nesutramdomiems kanakams, kurie, smarkiai ir vikriai irkluodami, priiuo prie pat kunos. 8

Vj nugairintas kapitonas sutiko j prie trapo. Turbt, js laivas atve mums skirtas prekes, tar jis. A Hevensas. Tikrai taip, sere, atsak kapitonas, spausdamas Hevensui rank. Laivo savinink, pon Dod, rasite kajutje. Atsargiai, boktelis vieiai daytas. Hevensas perjo tarp boktelio ir borto ir nusileido trapu salon. ia turbt ponas Dodas, tar jis smulkiam vyrui su barzda, kak raaniam u stalo. O dangau, ar tik js ne Laudonas Dodas? suuko jis. Taip, tai a, brangusis drauge, atsak apsidiaugs ponas Dodas, paokdamas ant koj. A turjau iokios tokios vilties, kad tai js, kai radau js pavard dokumentuose. Js n kiek nepasikeits, vis toks pat ramus ir valus anglas. Negaliau pasakyti, kad js nepasikeits, nes js, kaip atrodo, irgi tapote anglas, pasak Hevensas. Utikrinu jus, kad visai nepasikeiiau, atsak Dodas. Raudona stalties ant stiebo virns ne mano vliava, ji mano kompaniono. Jis gyvas, bet reikalus nesikia. tai jis, pridr Dodas, rodydamas biust, kuris buvo vienas i daugelio keist ios neprastos kajuts papuoal. Hevensas mandagiai j apirjo ir pasak: Geras biustas, ir labai graus vyras. Taip, jis geras vyras, atsak Dodas. Ms firmos galva. Matyt, jam pinig nestinga, siterp Hevensas, su didjania nuostaba dairydamasis po kajut. Jo pinigai, mano skonis, pasak Dodas. Juodo rieutmedio knyg spintos Anglijos retenyb; visos knygos mano, daugiausia prancz renesanso 9

laikotarpio. Kad js pamatytumt, kaip nuo j atoksta ie sal dykintojai, kai jie apeina spintas, tikdamiesi rasti k nors geriau nei roman. Veidrodiai tikri veneciki, tas neblogas, kampe. Teplions mano ir jo, molis mano. Molis? Koks molis? paklaus Hevensas. Tie biustai, atsak Dodas. Jaunystje buvau skulptorius. Tiesa, kak prisimenu, tar anglas. Man rodos, js sakt, kad domjots nekilnojamu turtu Kalifornijoje. Ne, ito tai jau negaljau sakyti, tar Dodas. Tik jau nesidomjau. Gal buvau sivls nekilnojamo turto spekuliacijas Kalifornijoje. A i prigimties menininkas, ir mans niekas niekada nedomino, tik menas. inot, jei mes ryt uplauktume su ita sena kuna ant seklumos, pridr jis, a turbt vl biau menininkas. Ar js laivas apdraustas? pasiteiravo Hevensas. Taip, atsak Dodas. Kakoks kvailys Friske* sutiko j apdrausti ir pasiglemia didel ms pelno dal, bet mes dar su juo pasirungsim. K gi, turbt krovin skmingai atgabenote? paklaus Hevensas. Tikriausiai, tar Dodas. Ar eisime tvarkyti dokument? Dar visa diena prie akis, atsak Hevensas. Be to, klube js nesulaukia. C'est l'heure de l'absinthe*. Js, Laudonai, inoma, vliau su manim papietausite? Ponas Dodas linkteljo, pamale apsivilko vark, nes buvo vidutinio amiaus ir kiek aptuks; prijs prie vieno Venecijos veidrodio, pasiglost sus ir barzd ir, pasims*Friskas sutrumpintai San Franciskas. "Dabar laikas igerti (pranc.).

10

plaiakrat fetrin skrybl, nuved Hevens per kontor den. Prie laivo j lauk itaiginga valtis su minktomis sdynmis ir poliruoto raudonmedio atbrailomis. Js vairuokite, tar Laudonas, nes inot, kur geriau priplaukti. Nemgstu vairuoti svetim vali, atsak Hevensas. Manykit, kad ji mano kompaniono, ir bus gerai, tar Laudonas, nerpestingai lipdamas trapu emyn. Hevensas daugiau neprietaraudamas nusek i paskos ir pam u vairo. I ties nesuprantu, kaip jums gali apsimokti is laivas, tar jis. Mano galva, jis per didelis tokiai prekybai, be to, perdaug itaigingas. A nesu tikras, kad is laivas duoda pelno, pasak Laudonas. Niekad nesidedu biznieriumi. Mano kompanionas atrodo patenkintas, o pinigai, kaip sakiau, yra jo taigi i mans tik tiek naudos, jog neturiu jokio patyrimo. Ir man rodos, tokios pareigos jums patinka? pasiteiravo Hevensas. Taip, atsak Dodas, nors ir kaip keista, man jos patinka. Jie dar buvo valtyje, kai saul nusileido, ir saullydio proga karinje kunoje iov patranka (ties sakant, autuvas); pasirod vakarin ara. Sutemos tirtjo, ir kai jie priplauk krant, "Tarptautiniame ratelyje" (taip oficialiai ir ne be pagrindo vadinosi klubas) suibo daugyb apatins verandos lemp. Atjo maloniausias paros metas: nepakeniamos nuodingos nukahiva musels jau rimo, ir nuo emyno papt gaivus vjelis. Klubo nariai susirinko igerti po stiklel 11

absento. Ponas Laudonas Dodas buvo oficialiai pristatytas paiam komendantui ir jo varovui prie biliardo stalo pirkliui i gretimos salos, garbingam klubo nariui, kuris pradjo karjer kaip dailids padjjas janki karo laive; uosto gydytojui, andar brigadininkui, opiumo plantacij savininkui visiems baltiesiems, kuriuos komercijos svyravimas, laivo suduimas ar nenoras tarnauti karo laivyne imet prie Taiohajs. Kadangi Dodas buvo malonios ivaizdos, mokjo graiai elgtis, turjo ret ikalb ir vienodai gerai kalbjo tiek anglikai, tiek ir pranczikai, jis visiems nepaprastai patiko. Ir netrukus verandoje prie stalo, kai prieais j buvo pastatytas paskutinis i atuoni buteli alaus, jis pasidar gana tylus nekios draugijos centras. nekos Piet jrose vis tos paios. ia vandenynas platus, o pasaulis siauras, tik susieis vyrai, tuoj ir uveda kalb apie triukmadar Hj, jr didvyr, apie kurio ygius ir visikai usitarnaut gal Europa nieko neinojo; paskui usimenama apie prekyb kopra, perlais, kartais medvilne ir kempinmis; vyrai kalba abejingai, diletantikai, kaip paaliniai; vis laik nuo lieuvio nenueina kun pavadinimai ir kapiton vardai, pagaliau ramiai pasikeiiama naujienomis apie paskutin laivo suduim ir visa tai ramiai aptariama. Paaliniam ios kalbos i pradi gali pasirodyti nelabai domios, bet netrukus jis prisiderina ir, pagyvens saloje metus ar daugiau, tik igirds bet kurio kapitono vard, ikart regi vyrik su piama ar drobine balta eilute. O priprats atlaidiai tarsi pono Hjaus atminimui irti kontraband, tyinius laiv suduimus, baratrij ir kitas mogaus veiklos sritis, jis sitikina, jog Polinezijoje kalbos n kiek ne maiau domios ir pamokanios, kaip Pol Mole ar Paryiuje. Nors ponas Laudonas Dodas buvo naujokas Markizo salose, jis jau buvo senas, patyrs pirklys. Painojo daug

kapiton ir laiv; kitose salose jam teko padti engti pirmuosius ingsnius kokiai nors verslovei, apie kurios suklestjim dabar buvo kalbama, ar, prieingai, jis galjo papasakoti, kaip dar toliau pietuose baigsi kokia nors istorija, prasidjusi Taiohajje. Tarp kit domi naujien, pavyzdiui, kad Piet jrose sutiks nematyt moni, jis prane ir apie vieno laivo suduim. "Don T.Riards" itiko toks pat likimas, kaip ir kitas sal kunas. Dikinsonas su juo uplauk ant Palmerstono salos, paskelb Dodas. Kas jo savininkai? paklaus vienas klubo nari. Kaip paprastai kompanija "Kepsikum ir Ko", atsak Laudonas. Visa draugija reikmingai susivilgiojo ir nusiypsojo; Laudonas ireik j vis nuomon: tai kur geras biznis! Kas gali geriau apsimokti, kaip apdrausta kuna, prityrs kapitonas ir stiprus patikimas rifas. Geras biznis! Nra ger bizni! pasak glazgovietis. Niekas tiek nepasipelno, kiek misionieriai. Neinau, paprietaravo kitas, bet prekyba opiumu tikrai apsimoka. Bt nebloga prasibrauti udraust perl seklum, sakykim, ketvirtj met plotus, pasak savo nuomon treias, nusiaubti lagn ir iklus visas bures pasprukti, kol dar pranczai nebt susigrieb. Gerai bt rasti gryno aukso, pareik vokietis. Kartais ir sudus laivas atnea pelno, pasak Hevensas. Prisimenat t mog i Honolulu ir laiv, uplaukus ant Vaikikio rifo? Tada pt stiprus vjas, ir laivas, vos prisiliets, m irti. "Loido"* agentas buvo*Anglijos jr draudimo kompanija.

13

pardavs j per valand, ir, dar prie temstant, kai laivas i ties visai sugriuvo, mogus, nupirks j, prisikimo pilnas kienes. Jeigu saul dar kokias tris valandas nebt nusileidusi, tas mogus bt galjs visai nieko nebedirbti. Bet ir tai jis pasistat nam Bretanijos gatvje ir pavadino j laivo vardu. Taip, kartais per laivo suduimus galima prasigyventi, pasak glazgovietis, bet nedanai. Kaip taisykl, pelno visur velnikai maa, tar Hevensas. Tikiu, kad tai venta teisyb! suuko jo panekovas. A tai ko noriau suinoti kokio turtuolio paslapt ir paskui pakratyti jo pinigin. Manau, js inot, kad tai nelabai doras kelias, pasak Hevensas. Kas man darbo, svarbu, kad man toks kelias tinka, rytingai pareik glazgovietis. Tik viena bda, kad Piet jrose joki paslapi nebna, paslaptys tik Londone ir Paryiuje. Makgibonas turbt skait kriminalin roman, pasak vienas klubo narys. Jis skait "Auror Floid", pridr kitas. Ir kas ia tokio? sikariavo Makgibonas. A neisigalvoju. Paskaitykit laikraius! Tik dl prakeikto savo neimanymo aipots. Tai toks pat amatas, kaip draudimas, tik imt kart doresnis. itie staigs vaidai trauk ir Laudon, taik mog, pirma nesikius kalb. Nors ir labai keista, pasak jis, bet a ibandiau visus ituos pragyvenimo bdus. Ar js radote gryno aukso? paklaus usidegs vokietis darkyta angl kalba. 14

Ne. Kadaise a pridariau visokiausi kvailysi, atsak Laudonas, bet aukso neiekojau. Kiekvienas mogus turi bent kiek sveiko proto. O ar js kontrabanda gabenote opium? pasidomjo kitas. Taip, gabenau, atsak Laudonas. Ar jums apsimokjo? Dar ir kaip. O gal js ir suduus laiv esate pirks? paklaus kitas. Taip, pone, prisipaino Laudonas. Ir kaip viskas baigsi? neatstojo anas. Matot, t kart buvo ypatingas laivo suduimas, paaikino Laudonas. Atvirai kalbant, niekam nepatariau itokios veiklos imtis. Ar jis uplauk ant seklumos? Greiiau a uplaukiau, atsak Laudonas. Galva neine, k toliau daryti. O ar jums tada teko griebtis antao? paklaus Hevensas. Savaime aiku. Naudingas dalykas? Matot, a gims po nelaiminga vaigde. iaip turt bti naudingas. Ar suinojot kieno nors paslapt? Toki didel kaip Teksaso valstija. O tas mogus buvo turtingas? Gal jis ir nebuvo Djus Gulds*, bet, mano nuomone, jei bt norjs, bt galjs nupirkti itas salas. Tai kas jums tada sukliud? Negaljot jo suiupti?*Djus Gulds (1836-1892) Amerikos milijonierius ir biros veikjas.

I pradi neskubjau, bet gal gale j prirmiau prie sienos, ir tada... Kas tada? Tada viskas apsivert auktyn kojom. A tapau to mogaus geriausiu draugu. Velniai griebt! Js manot, kad jis buvo nelabai irankus draug atvilgiu? maloniai paklaus Dodas. Ne, tik jis labai plai pair mogus. Jei js baigte pasakoti niekus, Laudonai, tar Hevensas, eime pas mane papietauti. Lauke naktis nuo mos. Isibarsiusios viesos ibjo aliame tankumyne. I tamsos ieidavo iabuvs moterys po dvi ar tris, ypsojosi ir merk akis dviem baltiesiems, meilingai nusijuokdavo ir vl dingdavo, paskleidusios ore palmi aliejaus ir frandipani ied kvap. Nuo klubo iki pono Hevenso nam buvo pora ingsni, ir kiekvienam europieiui galt pasirodyti, jog tai ingsniai pasak al, jei tik tas europietis galt pasekti tuos du draugus nam su plaia veranda, atsissti vsiame su pinuiais kambaryje, kur vynas ant staltiese udengto stalo atsispindjo nuo lempos viesos; paragauti t egzotik valgi alios uvies, duonmedio vaisi, kept banan, kepto parelio su nepakartojamu miti padau ir vis delikates delikates palms erdies salot; jei jis pamatyt ir igirst kartkartmis pro dur ply irini ar vl tarp nematom padjj pradingstani grai jaun iabuv su saku, kuri buvo tokia kukli, jog negaljo bti eimos narys, ir tokia valdinga, jog negaljo bti niekas kitas. Ir jei tas europietis vl bt nubloktas Londono priemiest ar kur kitur odiu, savo namus, jis tik pagalvot, trindamas akis krsle prie idinio, ir pasakyt: 16

"Na ir prisisapnavo. Galv dedu, kad tai rojus." Taiau Dodui ir jo eimininkui tokie tropik nakties malonumai ir visi tie salos skanstai buvo kasdieniniai dalykai, tad jie msi taryti ms kaip ialk mons, tingiai ir nuobodiai pratardami kok od. Greitai buvo prisimintos kalbos klube. A niekad negirdjau, kad js nektumt tokius niekus, Laudonai, tar eimininkas. Man pasirod, jog pakvipo paraku, ir a miau kalbti, kad tik kalbiau, atsak Dodas. Bet tai ne niekai. Negi js sakt teisyb? suuko Hevensas. Ir apie opium, ir apie t suduus laiv, ir anta, ir kad tas mogus tapo js draugu. Kiekvienas odis buvo teisyb. Tai js matt gyvenimo, pasak Hevensas. Taip, tai domi istorija, tar jo draugas. Jei norite, papasakosiu. Toliau seka Laudono Dodo pasakojimas ne toks, kaip jis pasakojo draugui, bet kaip vliau j ura.

2. 1097

17

PASAKOJIMAS Pirmas skyrius

RIMTAS KOMERCINIS ISIMOKSLINIMAS

I pradi papasakosiu apie varg savo tv. Nerasi geresnio ir graesnio mogaus u j ir, mano poiriu, nelaimingesnio: jam laims neatne nei komercin veikla, nei malonumai, nei isirinkti namai, nei (man labai gaila) snus. Pradjs savo veikl kaip matininkas, jis netrukus pats m pardavinti ems sklypus, verstis daugybe kitoki spekuliacij ir gijo apsukraus mogaus vard Maskegono valstijoje. "Dodogera galva", sakydavo mons, bet a nebuvau tikras dl jo finansini gabum. Tiesa, dl jo skms ilgai nebuvo joki abejoni, o dl atkaklumo niekad. Kiekvien dien atsidavusiomis kaip katino akimis jis stodavo kov dl pinig; klsi su viesa, valg greitomis, grdavo namo nusivars ir nusimins, net kai jam sekdavosi; vengdavo bet koki pramog man kartais kildavo klausimas, gal jis visai nemoka linksmintis? o kokius nors kviei ar aliuminio sandrius, nors j esm nedaug kuo skyrsi nuo apiplimo kelyje, atlikdavo su nekainojamu siningumu ir atsidavimu. Lyg tyia tada (ir ymiai vliau) man niekas nerpjo, tik menas. Mano sitikinimu, mogaus gyvenimo tikslas turtinti pasaul dvasiniais lobiais ir tuo pat metu saugiai gyventi. Turbt apie antrj punkt niekad neprasitardavau, nors tik j vien sugebdavau vykdyti. Tvas, matyt, tar, kad a kai k nutyliu, ir apauk i mano program noringa.

Gerai, prisimenu kart suukau, bet koks gi tavo gyvenimas?! Tau tik rpi turti daug pinig, ir kad kiti tau juos kraut. Jis su apmaudu atsiduso (toks buvo jo protis) ir irdamas mane palingavo galv. Ak Laudonai, Laudonai, tar jis. Js, vaikai, manot es aunuoliai. Nors ir kaip js prieintumts, mogus iame pasaulyje turi dirbti. mogus turi bti arba doras, arba vagis, Laudonai. Patys matote, kad ginytis su tvu buvo tuias darbas. Po toki pasikalbjim puolus nevilt, man bdavo dar sunkiau dl sins priekait, nes a kartais pasikariuodavau, o jis visados bdavo velnus; be to, a kovojau tik dl savo asmenins laisvs ir malonum, o jis vien tik man gero nordamas, nors ir savaip t gerum suprasdamas. Jis vis tikjosi, kad i mans kas nors ieis. Tu geros prigimties, Laudonai, sakydavo jis, geros. Kraujas prabils, ir kada nors tu bsi mogus. Nebijau, mano berniuk, dl tavs bdos netursiu, tik lidna, kad snus kartais tokius niekus taukia. Ir tada jis man papleknodavo per pet ar rank taip motinikai, kaip tik jis mokjo, o tokio graaus ir stipraus vyro velnumas labai paveikdavo. Vos baigiau moksl, jis atidav mane Maskegono komercijos akademij. Js usienietis ir vargu ar patiksite, jog tokia mokslo staiga galjo bti. Prie praddamas apie j pasakoti, utikrinu, kad kalbu visai rimtai. Tokia mokykla i ties buvo ir gal dar iandien yra; ms valstija labai didiavosi ja kaip nepaprastai kultringa ir modernia, ir tvas, lyddamas mane stot, be abejo, manme, jog iveda mane keli, kuriuo a nueisiu tiesiai prezidentus. Laudonai, pasak jis, a tau suteikiu toki galimyb, kokios ir Julijus Cezaris nebt galjs duoti 19

savo snui galimyb painti gyvenim, paiam dar nepradjus savarankikai gyventi. Venk neapgalvot sandri, stenkis visada bti dentelmenas, ir patariau apsiriboti saugi, nusistovjusi geleinkelio akcij prekyba. Javai didel pagunda, bet pavojinga, ir tavo met niekad nepradiau nuo jav, taiau tau niekas nedraudia atsargiai ibandyti kitoki vertybi. inok, jog tvarkingos sskaitybos knygos garbs dalykas, ir niekada neinvestuok pinig ten, kur kart praloei. Dabar, brangus snau, pabuiuok mane atsisveikindamas ir niekados nepamirk, jog tu mano vienintelis diaugsmas ir kad tvas seks tavo karjer su meile ir nerimu. Komercijos akademijai buvo skirtos geros, erdvios, graiai iplanuotos patalpos mike. Oras ia buvo sveikas, maistas puikus, mokestis u moksl didelis. Telefonai jung akademij, prospekto odiais tariant, su "vairiais pasaulio centrais". Skaitykloje buvo gausu komercins spaudos. Kolede kalbos nuolat sukosi apie Volstrit; pagrindinis mokini (j bdavo nuo penkiasdeimt iki imto) usimimas buvo pasiglemti vienas kito pinigus, taip vadinam "akademin kapital". Tiesa, rytais bdavo pamokos, ir mes mokms vokiei kalbos, prancz, buhalterijos ir panai dalyk, bet didesn dienos dal praleisdavom biroje, kur buvome mokomi spekuliacijos akcijomis ir prekmis toks buvo ms mokymo tikslas. Nei vienas lojas neturjo n saikelio kviei ir n dolerio verts akcijos, todl apie tikras operacijas negaljo bti kalbos. Tai buvo nepagraintas ir nepridengtas azartinis loimas. Tarp itaiging dekoracij, tiksliai atitinkani tikrj bir, buvome mokomi to, kas kliudo ir griauna tikrj komercij. Kad galtume susipainti su rinkos kain kursu ir svyravimais, mokyklos rinkoje kainos buvo lygiai tokios, 20

kaip visoje alyje. Mes vedme sskaitybos knygas, ir mnesio gale vadovas arba kuris kitas mokytojas patikrindavo vis t buhalterij. Kad viskas bt kuo panaiau tikrov, buvo apskaiiuota "akademinio kapitalo" tikroji rinkos vert. Ir rpestingi tvai arba globjai pirkdavo j mokiniams, mokdami cent u doler. Studentai, baig moksl, ta paia kaina parduodavo likusi jiems valiut akademijai, o kai kurie gabs lojai realizuodavo dal savo kapitalo, dar bdami studentai, ir slapia kaimyniniame miestelyje ikeldavo draugams vakarien. odiu, prastesnis mokslas gal buvo tik toje akademijoje, kur Oliveris susipaino su arliu Beitsu*. Kai vadovas pirm kart mane nusived bir parodyti mano stalo, buvau pribloktas triukmo ir sambrzdio. Sals gale tam tikros juodos lentos buvo priraytos nuolat keiiam skaii. Kai pasirodydavo nauji skaiiai, studentai imdavo puldinti i vieno galo kit, garsiai ir atkakliai aukdami man visai nesuprantamus odius, uokdavo ant stal ir suol, rankomis ir galvomis rodydavo kakokius enklus ir guviai kak raydavosi savo bloknotus. Man rodos, dar niekad nebuvau mats nemalonesnio vaizdo; ir kai pagalvojau, kad visa i apskaita buvo tik sivaizduota, o vis apyvartoje esani pinig vargiai bt utek porai pai nusipirkti, i pradi nustebau, bet neilgam. Prisimins, kaip suaug labai turtingi vyrai ir moterys ima kariuotis, pralo skatikus, tuoj pat pateisinau savo draugus studentus, ir dabar mane stebino tik vadovas; vargas, pamirs parodyti man stal, stovjo ios maiaties vidury, apkertas skaii, pamirs visk aplinkui.

*Oliveris ir arlis Beitsas Dikenso romano "Oliveris Tvistas" veikjai.

irkit, irkit, auk jis man aus, kursas krinta! Nuo vakar dienos mekos* ukariavo rink. Na tai kas, atsakiau, vos perrkdamas triukm, nes buvau neprats kalbti tokiame erzelyje, juk ia tik aidimas. inoma, tar jis. Visad turkit galvoj, kad tikrj peln gausite gerai tvarkydami sskaitybos knygas. Tikiuosi, Dodai, kad dl j man teks jus tik girti. Js pradedate su deimia tkstani doleri, gana apvalia akademinio kapitalo suma, ir jei imsits patikimo, nusistovjusio biznio, jos turt utekti per vis studij met... O kas gi ia? jis nebaig kalbos, nes pamat, kad ant lentos pasikeit skaiiai. Septyni, keturi, trys! Jums sekasi, Dodai, tokio pagyvjimo dar nebuvo per vis semestr. Ir tik pagalvok, kad lygiai tas pats vyksta Niujorke, ikagoje, Sent Luise ir kituose biznieri centruose. Kad juos kur galas, a pats sijungiau su vaikinais loim, suuko jis, trindamas rankas, tik taisykls draudia. Ir k js darytumt, pone? paklausiau. K daryiau? suuko jis ibaniom akim. Pirkiau u visus pinigus, kiek turiu. Ar tai bt saugi ir nepavojinga operacija? pasiteiravau nekaltai kaip avinlis. Jis tik sunairavo mane ir paklaus, tarsi nordamas nukreipti kalb: Matot t rudaplauk vyr su akiniais? Tai Bilsonas, geriausias ms diplomatas. Mes visi neabejojame dl Bilsono ateities. Daug gyvenime pasieksi, Dodai, jei seksi Bilsono pavyzdiu.*Mekomis vadinami biznieriai, kurie stengiasi prasigyventi, numudami akcij kainas, o paskui pusdykiai jas supirkdami.

Netrukus, vis didjant sambrzdiui, kai skaiiai pasirodydavo ir dingdavo, o visa sal kaip tikras pragaras nuo "verslinink" auksm, vadovas, parods man stalel, nujo sau. Vaikinas alia mans, kaip vliau suinojau, sskaitybos knygose sumavo to ryto nuostolius ir, pamats nauj veid, su diaugsmu atsitrauk nuo ito nelabai malonaus darbo. Ei fuksai, paklaus jis, kuo tu vardu? K? Gudragalvio Dodo snus? Kiek turi pinig? Deimt tkstani? Nieko sau! Koks esi skystaprotis, jei pats rgsti prie savo knyg! A paklausiau, k man daryti, jei knygos tikrinamos kart per mnes. Ak tu isiiojli, pasisamdyk ratved! suuko jis. Kok subankrutavus vyruk tam jie ia ir trinasi. Jei skmingai statysi biroje, itoje apkerpjusioje akademijoje tau nereiks n pirto pajudinti. Tuo metu triukmas pasidar nebe monikas, naujasis mano draugas, pasaks, kad kakas tikriausiai "krito", usisegiojo vark ir nr besiplaikstani mini, jis turs suinoti visas naujienas ir grdamas atvesis man ratinink. Pasirodo, jis neklydo: kakas sulugo, karalaitis buvo paguldytas ant meni, mat loimas kiauliena jam buvo lemtingas. Klerkas, atvestas tvarkyti mano knyg, daryti u mane visus darbus, sigyti vis man skiriam isimokslinim u tkstant doleri per mnes pagal akademin valiut (deimt doleri pagal Jungtini Valstij valiut) buvo ne kas kitas, o garsusis Bilsonas, i kurio imdamas pavyzd, gerai prasigyvensiu. Vargelis buvo labai nulids. Tik tiek gero galiu pasakyti apie Maskegono komercijos akademij, kad mes visi, net smulkios uvels, jausdavoms baisiausiai prislgti, kai subankrutuodavom; o sulugti tokiam pirkli karaliui, kaip Bilsonas, ypatingai 23

sunku, nes savo klestjimo dienomis jis buvo pasikls puikyb. Bet rimtas poiris loim veik net kari gd, ir mano ratvedys, iklauss pardym, su deramu paslaugumu msi vykdyti nauj pareig. Tokie buvo pirmieji mano spdiai itoje kvailoje mokslo staigoje, ir, atvirai kalbant, jie nebuvo nemalons. Kol gyvenau turtingai, vakarus ir popietes leidau kaip tinkamas; ratvedys turjo tvarkyti mano knygas, galjo sau stumdytis ir rkauti biroje, o a tapiau peizaus ir skaiiau Balzako romanus daugiau usimim tada neturjau. Mano udavinys buvo ilikti turtingam, ar, kitais odiais, investuoti pinigus saug, nusistovjus versl. A dar ir dabar iekau tokio verslo ir manau, kad mano tiksl iame netobulame pasaulyje geriausiai ireikia savotikas sandris, kartais paslptai silomas vaikystje: "Pinigas a laimjau, herbas tu pralaimjai." Neileisdamas i galvos tvo odi, pasakyt atsisveikinant, a nedrsiai atkreipiau dmes geleinkelius ir kok mnes ilaikiau tvirt, nors ir neatneusi lovs padt, maais kiekiais supirkindamas nusistovjusias akcijas ir paksdamas, kiek stengiau, savo samdyto ratvedio paniek. Kart surizikavau toliau engti: tikdamasis, kad "Pen Hendl" kompanijos akcijos dar labiau kris, pardaviau j u kelis tkstanius doleri. Vos spjau jas parduoti, kai kakokie kvailiai Niujorke m kelti akcij kain. "Pen Hendl" akcijos kilo kaip ant mieli, ir per pus valandos a subankrutavau. Kaip sak tvas, kraujas prabilo, a narsiai nesitraukiau, vis dien toliau pardavinjau tas pragarikas akcijas, o jos vis dien kilo. Turbt a, trapi kriauklel, papuoliau po priekine Djaus Guldo laivo banga; ir tikrai, kiek prisimenu, i rinkos ugaida pasirod esanti pirmas jimas prasidedaniame stambiame loime. Bent t vakar H.Laudono 24

Dodo vardas buvo daniausiai linksniuojamas akademijos laikratyje, ir mudviem su Bilsonu, vl netekusiu prieplaukos, teko varytis dl tos paios ratvedio vietos. Bet vis akys krypsta prasikius daikt. Tuo metu mano nelaim labiau krito akis, todl t viet umiau a. Matot, net Maskegono akademijoje buvo galima io to pasimokyti. Man nelabai skaudjo galv, ar iloiau, ar praloiau tok atsitiktin, tok pain ir tok nuobod loim, bet, raydamas apie itas lidnas naujienas vargui tvui, a turjau pasitelkti vis savo ikalbingum. Raiau jam (tai teisyb), kad vaikinai, kurie niekad nepralaimi, nieko ir neimoksta, ir jeigu jis nori, kad a io to pramokiau, turi diaugtis ta mano neskme. Toliau, nors ir nelabai atkakliai, praiau jo vl duoti kapitalo, ikilmingai pasiaddamas pirkti tik nusistovjusias geleinkelio akcijas. Gal gale, per toli sivars, miau j tikinti, kad verslui esu netiks, ir maldavau atsiimti i itos skyls ir leisti Paryiuje studijuoti dail. Jis para trump, veln ir lidn laik, kad jau ia pat atostogos ir tada visk aptarsime. Prasidjus atostogoms jis pasitiko mane geleinkelio stotyje, ir a susikrimtau, pamats j tok pasenus. Jo galvoje, matyt, buvo tik viena mintis kaip paguosti mane ir padrsinti (jis man, kad a nusivyls savimi). Nereikia sielvartauti, daugeliui ger finansinink i pradi nesisek. Pasakiau, kad mano galva netikusi verslui, ir viesus jo veidas apsiniauk. Nekalbk taip, Laudonai, atsak jis, a niekad nemanysiu, kad mano snus bailys. Bet man bira nepatinka! suukau. Man nedomu, o dail domu. Kaip dailininkas a tikrai daugiau pasiekiau. Usiminiau, kad geri dailininkai udirba 25

daug pinig, kad bet kuris Meisonj* paveikslas kainuoja ne vien tkstant doleri. O ar tu manai, Laudonai, atsak jis, kad mogui, sugebaniam nutapyti tkstanio doleri verts paveiksl, neutekt jg ilaikyti savo akcij rinkoje? Ne, mielasis pone, tas Meisonas, apie kur tu neki, arba kad ir msikis amerikietis Bjerstatas", ryt atsidr jav biroje visiems parodyt, k gali. Klausyk, brangusis Laudonai, Dievas mato, kad a daugiau nieko kito negalvoju, tik noriu tau gero ir tai k silau. Kito semestro pradiai vl duosiu tau deimt tkstani doleri, parodyk, kad esi vyras, padvigubink i sum, o tada, jei dar norsi vaiuoti Paryi, nors inau, kad praeis itas noras, galsi vaiuoti. Man ididumas neleidia, kad tu bgtum kaip ivarytas. Man irdis m smarkiau plakti, igirdus tok pasilym, bet greit vl nusiminiau. Atrod lengviau ia pat nutapyti tok kaip Meisonj paveiksl, negu laimti deimt tkstani doleri toje biros parodijoje. Ir man nenorom sukosi mintys apie tok keist menininko talento ibandym. Netgi idrsau dl to pareikti savo nuomon. Tvas giliai atsiduso ir tar: Tu pamirti, brangusis, kad a galiu sprsti apie viena ir negaliu apie kita. Nors btumei toks genijus kaip Bjerstatas, a vis vien nesuprasiau. Be to, nenutilau, mano nelygios jgos. Kitiems vaikinams padeda tvai jie telegrafuoja ir duoda nurodymus. Pavyzdiui, Dimas Kostelas nieko pats nesprendia, kol tvas i Niujorko nepanibda, k daryti. Argi nesupranti, kad jeigu kas laimi, tai kas nors turi ir pralaimti?

*Meisonj anas Lui (1815-1891) garsus prancz dailininkas. "Bjerstatas Alberas (1830-1902) amerikiei peizaistas.

A tau visk praneinsiu, suuko tvas, visas nuvits, neinojau, kad tai nedraudiama. Telegrafuosiu sutartu komerciniu ifru, ir drauge, Laudonai, sudarysim lyg ir kompanij "Dodas ir snus". Kaip tau atrodo? Papleknojs man per pet, jis pakartojo su nuoirdiausiu diaugsmu: "Dodas ir snus", "Dodas ir snus". Jei tvas duos nurodymus ir akademinis kapitalas bus man laiptai Paryi, galiu atvirai engti ateit. Senukui taip patiko, kad mes bendradarbiausim itoje komedijoje, jog jis net pavaljo. Taigi, stotyje susitik lyg kokie nebyliai, mudu sdom prie stalo smags kaip per vent. Dabar turiu jus supaindinti su nauju herojumi, jis, nors neitar n odio ir n pirto nepajudino, nulm tolimesn mano karjer. Js esate buvs Valstijose, tad tikriausiai matte paauksuot jo galv, keistai ibani vir medi plaioje lygumoje; tas naujas herojus yra Maskegono valstijos kapitelis, tada dar tik projektuojamas. Tvas sveikino sumanym i patriotizmo ir komercinio godumo, ir abiem atvejais buvo visikai nuoirdus. Jis dalyvavo visuose kapitelio statybos komitetuose, paskyr iam tikslui nema sum ir stengsi taip tvarkytis, kad bt prikis nagus prie vis srii. Konkursui jau buvo atsisti projektai, ir tuo laiku, kai parvaiavau i koledo, tvas tegalvojo tik apie juos, todl net pat pirm vakar paklaus mano patarimo. Toks dalykas mane udeg. Nieko neimaniau apie architektr, bet vis dlto tai menas; man labiausiai patiko klasikinis menas, ir jam a negailjau pastang, o t savyb kakoks garsus bukagalvis laik beveik genialumu. Griebiausi to darbo visomis keturiomis susipainau su visais projektais, j privalumais ir trkumais, skaiiau speciali literatr, pasidariau mediag atsparumo inovas, istudijavau statybini mediag kainas, odiu, taip nuodugniai visk "iniuktinjau", kad kai buvo pradti 27

svarstyti projektai, Gudragalviui Dodui buvo pripainti nauji laurai. Jo rodymai veik visus kitus, jo skoniui pritar visas komitetas, ir a slapia diaugiausi, kad projekto parinkimas ir visi argumentai buvo grynai mano. Kai priimtas projektas buvo taisomas, mano vaidmuo pasidar dar didesnis, nes a sugalvojau ir savo ranka nubraiiau groteles tarnybini patalp idiniams ir neinau, ar man tik pasisek, ar i tikro pelnytai pataisymai buvo priimti. Per t laik parodyta mano energija ir gabumai suavjo ir nustebino tv, ir manau, nors itoje vietoje reikt patylti, kad tik j dka Maskegono kapitelis nedaro gdos mano gimtajai valstijai. Vienu odiu, gana smagus grau komercijos koled, ir pirmosios operacijos biroje buvo apvainikuotos visika pergale. Tvas ra ir telegrafavo be perstojo. "Sprsk savo galva, Laudonai, primindavo jis. A tau tik pasakau skaiius, o u kiekvien operacij atsakyk pats, ir jeigu ko pasieksi, tai tik savo ryto ir apdairumo dka." Bet man bdavo aiku, ko jis nori, kad padaryiau, tad visuomet tai ir stengdavausi padaryti. Po mnesio jau turjau septyniolika ar atuoniolika tkstani doleri akademinio kapitalo. Ir tada tapau vienos ios sistemos ydos auka. Kapitalas, kaip jau aikinau, turjo vien procent tikrosios verts, ir j buvo galima parduoti pagal Jungtini Valstij valiut. Pralousieji nuolat pardavinjo savo drabuius, knygas, bandas, rankogali sagutes, nordami padengti skirtum; laimtojai, savo ruotu, danai susiviliodavo realizuoti "peln"ir patirti i jo nors kok diaugsm. A norjau u trisdeimt doleri sitaisyti reikmenis tapybai, mat nuolatos mike piedavau etiudus. Kadangi visus i tvo gautus pinigus asmeniniams reikalams tuo metu buvau ileids, o gaudamas patarim i tvo buvau pradjs galvoti, kad bira tokia vieta, kur pinigai, jei nori, patys krinta rankas, 28

tai nelemt valand realizavau tris tkstanius doleri "akademins valiutos" ir nusipirkau molbert. Treiadienio ryt gavau visus tuos daiktus ir buvau kaip devintame danguje. Tvas (sakyti, kad a, bt neteisyb) tuo metu band surengti "dvigub kviei opcion" tarp ikagos ir Niujorko; tokia operacija, kaip inote, yra labiausiai viliojanti, bet ir labiausiai rizikinga finansinje achmat lentoje. Ketvirtadien, prieingai tvo apskaiiavimams, laim nuo ms nusisuko, ir penktadienio vakare mano pavard antr kart atsidr ant lentos tarp kit subankrutavusi loj. Tai buvo skaudus smgis, ir tvui buvo ypa nelengva, juk nors ir kaip mogus kremtasi, kai nepasiseka vienturiui jo snui, jo paties neskm vis vien yra skaudesn. Bet vienas laas ms kantrybs taurje tikrai buvo mirtinai nuodingas. Tvas sek mano padt ir pasigedo trij tkstani doleri akademine valiuta; jo poiriu, a pavogiau trisdeimt tikr doleri. Gal tai ir per grietas poiris, bet tam tikra prasme teisingas, ir nors, mano manymu, visos tvo operacijos i esms nepasiymjo dorumu, jis buvo be galo siningas dl smulkmen. sieids jis para lidn ir veln laik. Vis t prakeikt semestr a dirbau ratvediu, pardavinjau drabuius ir etiudus, rinkdamas pinigus beviltikoms spekuliacijoms, ir galutinai atsisveikinau su svajone apie Paryi. Nebuvau paguostas tvo n vienu geresniu odiu ir nesulaukiau i jo n menkiausio patarimo. Per vis t laik jo mintys, be abejons, sukosi tik apie sn ir apie tai, k su juo daryti. Man rodos, tvas i ties buvo isigands, kad a toks neprincipingas, ir jam atjo mintis, kad geriau mane laikyti kuo toliau nuo pagundos; be to, ir kapitelio architektas palankiai kalbjo apie mano projekt. Taigi, kol tvas svyravo, kuriuo keliu mane vesti, 29

sikio pati lemtis, ir Maskegono valstijos kapitelis pakreip mano likim. Laudonai, tar ypsodamasis tvas, sutiks mane geleinkelio stotyje, jei tu nuvaiuotum Paryi, kiek laiko utrukt, kol taptum geru skulptorium? A neinau, tve, suukau, k tu laikai geru skulptorium! mog, kuriam galima patikti aukiausio stiliaus skulptras, atsak jis, pavyzdiui, apnuogintas, patriotinio ar alegoriko stiliaus. Koki trij met, atsakiau. Ar manai, kad btinai reikia mokytis Paryiuje? paklaus jis. Ir ms aly yra labai gabus skulptorius, nors jis tikriausiai uima aukt padt ir nenors duoti pamok. Tik Paryiuj ir niekur kitur, rytingai tariau. O inai, gal ir i ties geriau skambt, nusileido jis. "Jaunuolis, gims ms valstijoje, garbingo pilieio snus, ijs mokslus pas labiausiai patyrusius Paryiaus meistrus", pridr jis mgaudamasis. Bet, tveli, kam visa ta kalba? pertraukiau j. A niekad nesvajojau bti skulptorius. Matai, kaip yra, tar jis. A sudariau sutart aprpinti naujj kapitel skulptromis. I pradi man tai atrod geras sandris, paskui ov mintis, kad nereikt jo ileisti i eimos rank. ia tau bt ir menas, ir galtum udirbti nema pinig, be to, bt labai patriotika. Tark od ir vaiuok Paryi, o grs po trij met, papuoi ms gimtosios valstijos kapitel. ia tau puiki proga, Laudonai; inok, kad prie kiekvieno udirbto tavo dolerio pridsiu dar vien nuo savs. Ir kuo greiiau vaiuosi, kuo atkakliau mokysies, tuo geriau, nes jei pirmosios tavo skulptros nepatiks maskegonieiams, bus nemalonum. 30

Antras skyrius

RUSILJONO VYNASMano motina kote, tad buvo nusprsta, kad, vaiuojant Paryi, man reikt aplankyti dd Edem Laudon, turting buvus Edinburgo bakaljinink. Jis buvo su manim labai altas ir labai ironikas; maitino mane skaniai, dav itaiging kambar, bet jam, matyt, puikiai apsimokjo, nes jis slapta i mans tiek prisilinksmindavo, kad net jo akiniai ibdavo ir burna trkiodavo. Visos tos paprastai slepiamos linksmybs, kaip supratau, kilo tik dl to, kad a amerikietis. Taip, tardavo jis, tempdamas od iki begalybs, a manau, kad js alyje tai daroma taip ir taip. Ir brys mano pusseseri imdavo linksmai kikenti. Matyt, i tokio angl poirio amerikieius ir kilo visokiausi anekdot apie Amerik. Kart nebeikeniau ir pasakiau, kad mano draugai vasar vaikto nuogi, o antroji Maskegono metodist vyskupijos banyia ipuota kaukolmis. Nepasakyiau, kad tokios mano imons bt juos labai pritrenkusios; jos sukl ne k didesn nustebim, negu tas faktas, kad mano tvas respublikonas, o a mokykloje buvau mokomas kitokios raybos, negu Anglijoje. Jei biau papasakojs, ir tai teisyb, jog tvas kasmet mokjo nema sum u mano moksl, taip sakant, loimo namuose, gal ir a biau pateisins itos baisios eimos kikenim ir paaip. Negaliu neigti, jog kartais man niejo rankos patiesti dd Edem ant meni, ir, man rodos, jog is noras tikrai bt isipilds, jei jie nebt ikl kviestini piet, per kuriuos buvau tikras dmesio centras. Tada labai nustebs ir nusiramins suinojau, jog su manim taip nemandagiai 31

jie elgsi tik eimos ratelyje, ir net galjai pamanyti, jog tai i meils. Sveiams buvau pristatytas su pagarba, ir tokie odiai, kaip "mano amerikietis svainis, vargs Deins vyras, Deimsas K.Dodas, inomas Maskegono milijonierius", turjo pripildyti snaus ird ididumo. Vedioti mane po miest buvo paskirtas senelio klerkas, malonus nuolankus mogelis, mgstantis visk. Su iuo geru, bet nelabai aristokratiku palydovu a aplankiau Artro krsl ir Kelton Hil, klausiausi operos Princo gatvs parke, apirinjau karaliksias relikvijas ir Riijo* krauj, avjausi didija pilimi ant uolos ir begale banyios bokt, didingais pastatais, plaiais prospektais ir siaurais, prisigrdusiais senamiesio skersgatviais, kur gyveno ir mir mano proseneliai, kai dar nebuvo gims Kolumbas. Viena retenyb itame mieste mane domino vis labiausiai tai mano senelis Aleksandras Laudonas. Anksiau senasis dentelmenas mrijo namus ir isimu auktesn padt greiiau per savo sumanum, nei u nuopelnus. Jo ivaizda, kalba, manieros kuo puikiausiai rod jo kilm, o tai buvo peilis po kaklu ddei Edemui. Jo nagai, nors ir rpestingai priirimi, danai bdavo labai gedulingi, drabuiai kabjo ant jo kaip maias, tarsi artojo ieigin eilut, ir kalbjo jis prastai, tarmikai. Net ir palankiausiomis valandlmis, kai pavykdavo j tikinti, kad nekit lieuvio, kur nereikia, vien tai, kad jis sddavo svetains kampe raukltu, vjo nugairintu veidu, retais plaukais, sugrubusiomis rankomis ir irdavo gudriomis, linksmomis akimis, aikiausiai iduodavo, jog ms eima emos kilms. Ir nors kaip maivsi teta ir riet nos mano pussesers, niekas negaljo paneigti tvirto ir gyvo fakto, kad prie idinio sdi mrininkas.*Riijas Dovydas karaliens Marijos Stiuart sekretorius.

ia a supratau, kad gera bti amerikieiu, nes man n galv neatjo, jog turiau gdintis senelio. Ir senelis netruko pajusti t skirtum. Mano motin jis prisimin su meile galbt dl to, jog prato kasdien j priepastatyti ddei Edemui, kurio nekent ligi pasiutimo. Jis nutar, jog mano graus elgesys su juo yra paveldtas i jo mylimiausios dukters. Ijus pasivaikioti (mes eidavome kasdien), jis, rimtai perspjs nieko apie tai nesakyti Edemui, kblindavo koki anksiau pamgt smukl, ir jei pavykdavo susitikti sen ger draug, su pasididiavimu pristatydavo mane visai draugijai, ta paia proga geldamas kitiems savo palikuonims. tai mano Deins snus, sakydavo jis. O, jis geras vaikinas. Ms ekskursij tikslas buvo ne iekoti istorini vertybi ar grotis gamtovaizdiais, bet aplankyti priemiesius, kur senasis dentelmenas didiuodamasis pareikdavo, kad jis buvo pagrindinis j rangovas, o kartais netgi architektas. Ne danai tenka ivysti toki klaiki nam sien plytos turbt raudo, o stog skalnas balo i gdos, bet a saugojausi, kad apie tai neprasitariau greta esaniam senam amatininkui. Ir kai jis atkreipdavo mano dmes koki nors nauj baisenyb, danai paaikindamas: "ia a sugalvojau, pigu ir skoninga, turjo didel paklaus; mano mint greit visi pasisavino, ir dabar prie Glazgovo stovi itisi kvartalai su tokiais gotikais bokteliais ir plintais", a mandagiai paskubdavau pareikti savo susiavjim ir, pamats, kad jam tai labai malonu, paklausdavau, kiek kainuoja kiekviena tokia puomena. Suprantama, jog kur buv, kur nebuv vis prisimindavom Maskegono kapitel. I atminties nupieiau seneliui visus planus, ir jis, vis pasitelkdamas plon kienin knygel, piln skaii ir schem, jei neklystu, Molesvorto vadovl, darydavo apytikres smatas, duodavo visoki pasilym vairioms sutartims. Maskegono statybininkus jis apauk gauja3. 1097

33

besoi, ir i artima mums abiems tema drauge su mano architektriniais terminais, iniomis apie mediag atsparum ir statybini mediag valstijose kainas stipriai sujung mus, du mones, i pairos lyg ir netinkanius por; dl to senelis vis pabrdavo, jog a "i ties protingas vaikas". Netrukus antr kart pamatysite, kad mano gimtosios valstijos kapitelis turjo takos mano gyvenimo tkmei. Ivaiavau i Edinburgo n netardamas, kad puikiai pasitarnavau pats sau, o vien tik diaugdamasis, jog itrkau i niri nam ir pasinersiu spalving miest Paryi. Kiekvienas mogus kitoks romantikas; a svajojau apie dails studijas, Lotyn kvartalo student gyvenim ir Paryiaus pasaul, atvaizduot niauraus burtininko, "mogikosios komedijos"* autoriaus. Ir a nenusivyliau kaipgi galjau nusivilti, jei maiau ne tikr Paryi, o tok, kok buvau susikrs? Z.Marka gyveno greta mans kerplikame pavinkusiame viebuty Rasino gatvje; iurpiame restoranly a pietavau u vieno stalo su Lusto ir Rastinjaku. Ir jei sankryoje mans vos nesuvainjo dvikink, tai ja btinai turjo vaiuoti Maksimas de Trajas. A pietaudavau, kaip sakiau, vargingame restoranlyje ir gyvenau nuiurusiame pensione ne dl nepritekliaus, o dl fantazijos. Tvas dosniai man siunt pinig, ir jei biau norjs, biau galjs gyventi "Quartier de I'Etoile" ir kasdien vaiuoti akademij karieta. Jei biau taip dars, visi kerai bt ding; biau, kaip ir anksiau, buvs tik Laudonas Dodas, o dabar buvau Lotyn kvartalo studentas, Miur** pasekjas ir gyvenau visikai taip, kaip raoma knygose, kurias, visk umirs, skaitydavau neatsiskaitydamas Maskegono mikuose.*"mogikoji komedija" O.Balzako roman serija. Z.Marka, Lusto, Rastinjakas, Maksimas de Trajas Balzako krini personaai. **Miur Anri (1822-1861) romano "Bohemiko gyvenimo scenos" autorius.

34

Tuo tarpu visas Lotyn kvartalas jo i proto dl Miur. "Bohemos gyvenimas" (nuobodi, aaringa pjes) buvo pastatyta Odeono teatre, jo Paryiuje negirdt daugyb syki ir atgaivino Miur legend. Todl visose ms kvartalo mansardose buvo kartojamas tas vaidinimas, ir geras tredalis student su neisakomu pasitenkinimu stengsi pamgdioti Rodolf ar onar*. Vieni toli nujo, kiti dar toliau. A, pavyzdiui, su baisiausiu pavydu irjau vien savo tvynain, kuris turjo studij Jo didenybs Princo gatvje, apsiavs aulinius batus, ant ilg plauk usiris tinklel, jis traukdavo prasiausi kvartalo smukl, lydimas pozuotojos korsikiets, savo meilus, apsivilkusios iaukianiu drabuiu, deraniu jos tautybei ir profesijai. Tik dvasios didyb gali taip iauktinti netgi tokius kvailiojimus. A pats tenkinausi, labai uoliai ddamasis vargu; gatv eidavau su feska ir, siveldamas nekokius nuotykius, atkakliai iekojau tos inykusios induols grizets. Sunkiausia bdavo itverti prast maist ir prastus grimus. I prigimties buvau irankus valgiui ir turjau ger skon vynui. Tik visika itikimyb romantikai suteikdavo man jg apgrauti menkus lyg kats kauliukus ir usigerti raudonu raalu, vadinamu Bersi vynu. Kartkartmis, po sunkios darbo dienos studijoje, kur mano atkaklus darbtumas toli grau nebuvo neskmingas, a, pasilyktjs tomis smuklmis, nebeikents sprukdavau nuo draug ir, nepaisydamas joki idj, atlygindavau sau u savaits pasiaukojim gerais vynais ir gardiais patiekalais; atsissdavau terasoje arba restorano sodo pavsinje, prieais pasidjs koki mgiamo autoriaus knyg, ia paskaitydavau, ia vl pakeldavau nuo jos akis ir taip neatsidiaugdamas savo padtimi prasddavau, kol*Rodolfas ir onaras Miur romano herojai.

35

ueidavo vakaras ir usidegdavo miesto iburiai; tada, vieiant mnuliui ir vaigdms, a ingsniuodavau krantine, apimtas palaimos nuo poezijos ir skanaus valgio. Kart taip atleids vartus, antrais mokslo metais patyriau keist nuotyk, kur papasakosiu. I ties t vyk kaip tik ir norjau papasakoti, nes per j susipainau su Dimu Pinkertonu. Vien spalio mnesio dien, kai rusvi lapai krito ir sukosi ant bulvar, o jautrs mons vienodai greit galjo pasiduoti lidesiui ir linksmybms, atsisdau vienas pietauti. Restoranas buvo ne dievain koks, bet garsjo geru rsiu ir ilgu vyn srau. T sra a ir irinjau su dvigubu kariu, nes mgstu vynus ir man patinka gras pavadinimai. Ir staiga mano ak patrauk nelabai garsi ir nelabai inoma mark Rusiljono vynas. Prisiminiau, kad tokio dar nebuvau ragavs, ir usisakiau butel; vynas buvo puikus ir j igrs papraiau, pagal savo paprot, pabaigai dar vienos pintos. Pasirod, kad Rustiljono vynas nedideliais kiekiais nepilstomas. Gerai, tariau, tai atnekit dar vien butel. Staleliai iame restorane yra greta vienas kito, ir nei i io, nei i to staiga pajutau, kad garsiai kalbuosi su artimiausiais kaimynais. Matyt, pamau mano klausytoj ratas pltsi, nes gerai prisimenu, kad irjau sal, kur visos kds buvo pusiau atsuktos mane ir visi veidai su ypsenomis atgrti mano pus. Prisimenu, k tuo momentu sakiau, bet netgi po dvideimties met mane u tai dar svilina gda. Kad js vaizduot turt ko nusitverti, tik tiek pasakysiu, jog kvpim man teik patriotizmas. Buvau sugalvojs nukeliauti koki kit kavin, lydimas keli nauj draug, bet, vos ijs aligatv, pamaiau, jog kakodl esu vienui vienas. Nelabai stebjausi tuo metu, ir dar maiau dabar; tik iek tiek nusiminiau, kai atsimuiau kiosk. miau galvoti, jog paskutinis butelis man pamai, ir nusprendiau, kad 36

nuo kavos ir konjako atsigausiu. "altinio" kavinje, kur nujau i stiprinani vaist, pamaiau ir labai nustebau, kad fontanas naujai pastatytas: malnlis ir visokios kitokios figros nuostabiai graiai sukosi ir judjo. Kavinje buvo nepaprastai karta ir taip viesu, jog net menkiausias daiktelis buvo labai rykus ir lankytoj veidai, ir laikrai riftas ant stal, o visa sal smagiai lingavo kaip hamakas i vienos puss kit. Visos ios smulkmenos mane diugino, ir maniau, kad niekad nenusibos jas irti; tik nei i io, nei i to man pasidar labai lidna, ir taip pat netiktai staiga supratau, jog esu girtas ir geriau eiiau miegoti. Iki mano viebuio buvo keli ingsniai. Pams i durininko degani vak, pakilau savo kambar ketvirtame aukte. Nesiginu, kad buvau girtas, bet mano protas veik aikiai ir praktikai. Man labai rpjo ryt laiku atsikelti darb, ir, pamats, jog laikrodis ant idinio atbrailos sustojs, sumaniau vl nusileisti laiptais ir pasakyti durininkui, kad paadint. Paliks degani vak kambaryje ir neudars dur, kad grs matyiau, kur eiti, pasileidau laiptais. Visame name buvo tamsu, bet kadangi kiekvienoj laipt aiktelj buvo po trejas duris, paklysti negaljau ir ramiai lipau laiptais, tikdamasis apaioje ivysti durininko vies. Suskaiiavau keturis auktus, bet durininko nepamaiau. A, inoma, skaiiuodamas galjau suklysti, todl miau lipti dar toliau ir dar toliau ir vis skaiiavau, kol prijau absurdik skaii devynis auktus. Dabar buvo visikai aiku, jog kakaip prajau pro durininko bdel, jos nepastebjs; i ties a dabar buvau atsidrs ma maiausiai penkiais auktais emiau gatvs ir pasinrs ems gelmes. Tikrai domus atradimas, kad viebutis pastatytas ant kakoki katakomb; jei nebiau turjs galvoje tik vieno tikslo, gal biau ir toliau vis nakt tyrinjs i poemin karalyst. Bet a gerai inojau, jog ryt reikia laiku atsikelti, todl btinai turiu rasti 37

durinink. Taigi apsigriau ir kuo rpestingiausiai skaiiuodamas miau lipti, kol atsidursiu ties gatvs lygiu. Ulipau penkis, eis, septynis auktus, o durininko kaip nra, taip nra. Man atsibodo belaipioti, ir, prisimins, kad esu netoli savo kambario, nutariau eiti miegoti. Ulipau jau atuonis, devynis, deimt, vienuolika, dvylika, trylika aukt; mano atidarytos durys prapuol lyg vanden kaip ir durininkas su visa bdele. Prisiminiau, kad namas daugi daugiausia ei aukt, tad dabar geriausiu atveju buvau treiame aukte vir stogo. Jei pirma man buvo domu, tai dabar, ir ne be pagrindo, miau nirti. "Mano kambarys turi bti ia", tariau ir engiau prie dur su itiestom rankom. Ten nebuvo nei dur, nei sienos, tik iojjo tamsus koridorius, ir a kur laik jau pirmyn, nesutikdamas jokio pasiprieinimo. itoks koridorius name, kur kiekvienam aukte vos uteko vietos trims kambariams, laiptams ir laipt aiktelei, buvo kakokia nesmon, tad nelabai nustebsite, igird, kad man pasidar pikta. T akimirk ant grind pamaiau viesos ruoel; itiess rank, uiuopiau dur ranken ir, nieko nelaukdamas, jau kambar. Viduje buvo jauna dama; ji ruosi miegoti ir jau buvo beveik apsirengusi, o gal prieingai kaip jums patinka. Tikiuosi, atleisite man u siverim, tariau. Mano kambarys dvyliktas, bet iam prakeiktam namui kakas nutiko. Ji pasiirjo mane ir tar: Jei dabar ieitumt, a jus nuvesiau dvylikt kambar. itaip mudu abu kuo ramiausiai susitarm. Palaukiau jos u dur. Greitai ji ijo su chalatu, pam mane u rankos, uved vienu auktu aukiau, vadinasi, ketvirt vir stogo, ir leido mane mano kambar, kur a, visai nusivars nuo koj po toki nepaprast atradim, isitiesiau ir umigau it vaikas.

A ramiai jums pasakoju taip, kaip man viskas atrod t nakt, bet, pabuds kit ryt ir pasitelks atmint liudininkus, turjau pripainti, kad visas itas atsitikimas daug kur netiktinas. iaip ar taip, studij eiti nebenorjau, tad patraukiau Liuksemburgo sod altai ir blaiviai visk apmstyti tarp virbli, statul ir krintani lap. sod a visados myljau. Gera ia sdti i vieta garsi ir i istorijos, ir i literatros. Bara ir Fue* irjo pro ituos langus. Lusto ir Banvilis** (pirmasis man toks pat gyvas, kaip ir antrasis) ant i suol rimavo eiles anapus sodo grot verda gyvenimas, o iapus, alia mans, lama mediai, iauka vaikai ir virbliai, aminu vilgsniu velgia statulos. ia, prieais jim galerij, a atsisdau apsvarstyti nakties vyki, atskirti, kiek manoma, teisyb nuo svaiiojim. Dien maiau, kad namas, kaip ir anksiau, buvo ei aukt. Kiek imaniau apie architektr, itame auktyje niekaip negaljo tilpti tokia begalyb laipt ir tame plotyje sisprausti ilgas koridorius, kuriuo kblinau nakt. Ir a susidriau su dar didesniu sunkumu. Kakur buvau skaits aforizm, jog viskas gali neatitikti savs, tik ne mogus. Namas gali paauktti arba paplatti taip bent gali pasirodyti dentelmenui po ger piet. Vandenynai gali iditi, uolos itirpti saulje, vaigds kristi i dangaus kaip obuoliai ruden, ir visa tai n kiek nesutrikdyt filosofo. Atsitikimas su jaunja ledi yra visai kito pobdio. Moterys nesikeiia taip visapusikai, bent tokia prasme prieingu atveju jos bt perdaug visapusikos. Taip a ir galvojau, ir visa, k prisiminiau, piro vien ivad, kuria beveik norjau patikti. Staiga dingteljusi nauja mintis galutinai t mano ivad patvirtino. Prisiminiau, kokius odius mes*XVIII a. pabaigoje Liuksemburgo rmuose buvo Direktorijos vyriausyb; Bara ir Fu jos nariai. "Banvilis Teodoras prancz poetas.

39

vienas kitam pasakm; ir a, ir ji kalbjome anglikai. Vadinasi, is atsitikimas fantazija: ir katakombas, ir laiptus, ir malonij dam a tik sapnavau. Sulig tokiu mano sprendimu per rudenik sod papt vjo gsis; pasipyl nuvytusi lap litis, pakilo tirtas kaip pga brys virbli ir irkdami m suktis man vir galvos. is malonus triukmas truko tik akimirk, bet paadino mane i susimstymo, kur buvau visai pasinrs. Guviai pakliau galv ir pamaiau jaun dam rudu varku su etiudininku rankose. Greta jos jo jaunuolis, keleriais metais vyresnis u mane, ir nesi pasisprauds molbert. I j neulio ir krypties supratau, jog eina galerij, o jaunoji dama ten, be abejo, k nors kopijuoja. Galite sivaizduoti, kaip nustebau, atpains, jog tai buvo mano nuotykio heroj. Dl to negaljo bti joki abejoni, nes kai ms vilgsniai susidr, ji, pamaiusi, jog nepamirau jos ir prisimenu vakarykt jos apdar, kiek sumio ir greit nuleido akis. iandien nebegaliau pasakyti, ar ji buvo grai, ar ne, bet ji pasielg su manim taip graiai, o a prie j pasirodiau toks apgailtinas, jog ikart usiplieskiau trokimu pasirodyti jai palankesnje viesoje. Be to, jaunuolis buvo, matyt, jos brolis. Broliai, kadangi ir jie gali atlikti globjo vaidmen, jaunesniame amiuje kartais pasiskubina rodyti savo vyrikum; ir man topteljo, jog atsipraydamas imintingai ubgsiu u aki galimiems nesusipratimams. Taip visk apgalvojs, prijau prie galerijos dur; vos umiau patogi padt, jaunuolis ijo. Taip a akis ak trei kart susidriau su savo lemtim, nes mano karjer nulm ie trys dalykai: tvas, Maskegono kapitelis ir jis, mano draugas Dimas Pinkertonas. Apie jaunj dam, kuri man tuo metu viena buvo galvoje, nuo tos dienos daugiau nieko neteko igirsti. Tai puikus pavyzdys, kad ms vadinamas gyvenimas yra aidimas slpyni. 40

Treias skyrius PAINTIS SU PONU PINKERTONUNepastamasis, kaip jau sakiau, buvo keleriais metais vyresnis u mane, gerai nuaugs, labai gyvo veido, nuoirdus, malonaus elgesio pilkomis, vitriomis kaip paukio akimis. Atleiskite, a noriau jums pasakyti por odi. Brangusis pone, atsak jis, neinau, apie k bus kalba, bet jeigu norite, galite ir imt odi sakyti. Js k tik buvote su jauna ledi, tsiau a, kuri visai netyia galjau ugauti. Jeigu j pai prakalbiniau, tai tik vl pastatyiau nemaloni padt, todl nenoriu praleisti progos jos atsiprayti ir ireikti pagarb savo lyties mogui, jos draugui ir galbt pridriau nusilenkdamas, tikram jos globjui. Js i to paties krato, kaip ir a; jau inau! suuko jis. A tai supratau i js jautrumo moteriai. Ir ji i ties to verta. Neseniai buvau su ja supaindintas per arbatl pas savo draugus; sutiks j ryt, jai panjau molbert. Brangus pone, kuo js vardu? Nusivyliau, suinojs, kad tiek j teria su jaunja ledi, ir nors a pats iekojau painties su juo, dabar jau turjau trauktis. Tuo metu nepastamojo akys kakodl mane sulaik. Mano pavard, tariau, Laudonas Dodas. Esu i Maskegono ir ia studijuoju skulptr. Skulptr? suuko jis, tartum ito niekaip nebt atspjs. A Dimas Pinkertonas; diaugiuosi, kad man teko laim jus painti. Pinkertonas! savo ruotu suukau a. Ar js Pinkertonas, Kdi lauytojas? Jis patvirtino ir nusijuok patenkintas kaip berniukas; i ties bet kuris jaunas vaikinas iame krate 41

bt didiavsis, turdamas taip galantikai gyt pravard. Nordamas paaikinti, kodl jis taip pramintas, turiu kiek nukrypti ir iek tiek paaikinti apie devynioliktojo amiaus paproius. Kai kuriose to meto studijose i naujok buvo aipomasi tiesiog barbarikai ir begdikai. Du atsitikimai, vyk vienas po kito, pastmjo civilizacijos paang, kaip paprastai, pasitelkus laukini lygio priemones. Pirmasis neaukto dentelmeno i Armnijos atvykimas. Ant galvos jis neiojo fesk, o (to niekas nesitikjo) kienje durkl. Paaipos prasidjo senu paproiu, bet dl galvos apdangalo auka buvo ijuokta, ko gero, dar audringiau. Armnas i pradi kent su gundania kantrybe, bet vienam studentui nedovanotinai sismaginus jis isitrauk durkl ir staiga smog tam pilv. is dentelmenas a su malonumu tai sakau kelis mnesius iguljo patale, kol pagaliau vl galjo atnaujinti studijas. Antrasis vykis atne lov Pinkertonui. Prisikimusioje studijoje, kai keli studentai iauriai juoksi i drebanio naujoko, auktas pablyks jaunuolis paoko nuo kds ir be jokios angos ar paaikinimo uriko: "Anglai ir amerikieiai, vykim tuos pasiptlius lauk!" Ms ras iauri, bet ne niekinga; aukim buvo kilniai atsakyta. Kiekvienas anglosaksas grieb savo kd, ir per akimirksn studija buvo pilna sukruvint prancz, kurie vienas per kit grdosi pro duris. Apstulbusi auka buvo ivaduota. Per grub ginkl imginim abi anglikai kalbanios nacijos nusipeln lovs, ir a didiuojuosi, pareikdamas, kad viso to pradininkas buvo amerikietis, be to, amerikietis patriotas. Tai tas pats dentelmenas, kuris vliau per "L'Oncle Sam"* spektakl turjo bti laikomas los kampe, nes protarpiais*"Dd Semas" (pranc.).

42

sukkiodavo: "Mano tvyne, o mano tvyne!" Kitas amerikietis (naujasis mano pastamas Pinkertonas) pasiymjo kaip rykiausia figra per paias kautynes. Nuo vieno jo smgio lo kd ir stambiausias prieininkas nulk atatupstas, prapldamas ms vadinamos "siningai apnuogintos figros" studij. Pasirodo, is puols karys kaip pasileido i mio lauko, taip ir ilk bulvar, rmintas suplyusioje drobje. Visai suprantama, kad is vykis sukl daug kalb student kvartale, ir a buvau didiai patenkintas, galdamas susipainti su garsiuoju savo tvynainiu. T ryt turjau progos ivysti daugiau donkichotik jo bdo bruo. Mes drauge vaiktinjome, ir a pamaiau, kad atsidrme visai prie pat studijos, priklausanios jaunam pranczui, kurio darbus buvau adjs apirti. Pagal io kvartalo paprot pakvieiau drauge ueiti ir Pinkerton. Kai kurie to meto mano draugai buvo sunkiai pakeniami vyrukai. A tiesiog avjausi ir gerbiau kone visus subrendusius Paryiaus dailininkus, taiau dauguma dails student buvo apgailtini tipeliai, tokie apgailtini, kad danai stebdavausi, i kur atsiranda geri dailininkai ir kur dedasi tie galvijai studentai. Panai paslaptis gaubia ir medikus vidurinse mokslo studijose, ir kartais sutrikdo net visai nepastabius mones. Tas padaua, pas kur dabar vediau Pinkerton, buvo didiausias kvartalo girtuoklis. Jis ms pasigrojimui atsuko didiul drob, ventasis Steponas guli knibsias kraujuose ant isekusio tvenkinio dugno, o judj minia mlynais, aliais ir geltonais drabuiais svaido j, kaip atrodo, bandeles. Kol mes irjome krin, jis linksmino mus, pasakodamas k tik patirt atsitikim i savo biografijos, dar neijus jam i galvos ir, jo nuomone, parodant j labai herojikoje viesoje. A esu i t kosmopolit ameri43

kiei, kurie (namie ir usienyje) pasaul mato tok, koks jis yra, ir labiausiai mgsta bti irovais. Taiau net a to pasakojimo klausiausi beveik su neslepiamu pasibjaurjimu. Staiga pasijutau smarkiai tampomas u rankovs. Ar jis sako, kad j nutrenk nuo laipt? paklaus Pinkertonas, iblyks kaip ventasis Steponas. Taip, atsakiau, nustm nuo laipt atsibodusi savo meilu ir dar j apsvaid akmenimis. Tada, matyt, jam ir gim io paveikslo idja. Jis k tik graudiai pasiteisino, nurodydamas, kad ji buvusi tokia sena, jog bt tikusi jam motinas. Pinkertonui i krtins isiver lyg ir rauda. Pasakyk jam... iopteljo jis ... a nemoku itos kalbos, nors truput suprantu, juk negavau gero isilavinimo... pasakyk, kad a italysiu jam galv. Dl Dievo meils, n nebandykite! suukau. Jie itoki dalyk nesupranta. Jau norjau j ivesti. Pirma pasakykit, k a apie j manau, uprotestavo jis. Leiskit pasakyti jam, koks jis atrodo doram amerikieiui. Palikite tai man, pasakiau, stumdamas Pinkerton tiesiai pro duris. Qu'est-ce qu'il a? paklaus studentas. Monsieur se sent mal au coeur d'avoir trop regarde votre croute**, atsakiau ir nelabai oriai pats nriau kandin Pinkertono. K jam pasakt? paklaus jis. Vienintel dalyk, galint j ugauti. Po ios scenos, kai nesivarydamas istmiau lauk naujj savo pastam ir pats ilkiau paskui, pasiliau*Kas jam yra? (pranc.) "Ponui pasidar bloga nuo ilgo irjimo js teplion (pranc.).

jam kartu papusryiauti. Pamirau, kaip vadinasi restoranas, kur j, visai patenkint, nusivediau; inau tik, kad tas restoranas kakur Liuksemburgo ukampyje, o u jo buvo sodas, kur mudu netrukus susdome prie stalo ir kartai, kaip paprastai jaunimas, mme pasakoti savo biografijas ir proius. Pinkertono tvai kilimo i senosios tvyns Anglijos; ten, kaip supratau, jis ir gim, tik it aplinkyb nuolat pamirdavo. Ar jis pats pabgo, ar j tvas ivar, taip ir neinau, taiau koki dvylikos met jis jau pats peln sau duon. Keliaujantis fotografas rado j kaip obuoliuk alia kelio Niuders, jam patiko vaikigalis, ir jis veiojosi j drauge vis savo klajoklik gyvenim. Imoks vaik visko, ko pats mokjo, paveiksluoti ir abejoti biblija pagaliau mir pakels griovyje kakur Ohajuje. Tai buvo retas mogus, suuko Pinkertonas. Kad js btumt j mats, pone Dodai! Jis buvo taurios ivaizdos ir man primindavo patriarch. Po io atsitiktinio globjo mirties berniukas paveldjo visus jo rankius ir pats m verstis tuo amatu. Geresnio gyvenimo ir nebiau troks, pone Dodai! suuko jis. A pabuvojau graiausiose vietovse ms nuostabaus kontinento, kurio pdiniais mes gimme. Kad js pamatytumt mano fotografij kolekcij, o, kad ia jas turiau! A fotografavau savo malonumui ir atminiai; jose gamta ir didinga, ir neapiuopiama. Klajojant po Vakar valstijas ir fotografuojant, berniukui nuolat rankas patekdavo ger, blog, vidutini, populiari ir sunkiai kandam knyg nuo Silvano Kobo roman iki Euklido "Element", ir a negaljau atsistebti, kad jis taip nuosekliai visas inagrinjo. Turdamas nepaprastai atri reg ir ger atmint, jis greitai susidarydavo nuomon apie mones, gamyb, gamt, ir jo galvoje kaupsi 45

abstrakios inios bei kilns vaizdiniai, kuriuos laik esant tikromis btinomis grynakraujo amerikieio mintimis. Bti doram, patriotikam, ir su beprotiku usidegimu riekuiomis semti pinigus ir kultr tokie buvo jo pagrindiniai sitikinimai. Vliau, inoma, ne per pirmj susitikim, a jo retkariais paklausdavau, kam visa tai. "Kad sukurtume savo tip! suukdavo jis. Mes visi u tai atsakome: ms vis pareiga sukurti amerikieio tip! Laudonai, tai viso pasaulio viltis. Jei mes sulugsime kaip senieji feodalizmo monarchai, kas gi tada liks?" Fotografo amatas pasirod per anktas vaikino siekiams; jis nesiduoda prapleiamas, paaikino jis; ir i tikro tai nemodernu. Staigiai pakeits profesij, jis m spekuliuoti geleinkelio bilietais. Kas tai per amatas, a nelabai supratau. Jo esm, matyt, neduoti geleinkeliui dalies jam priklausani pajam. A pasinriau darb visa irdimi; bdavau pusalkanis, neisimiegojs. Labiausiai gud meistrai pripaino, kad per mnes a uiuopiau, ko tas darbas reikalauja, o per metus padariau ioje srityje perversm, pasak jis. Tai domus darbas. Smagu, nusiirjus kok praeiv, nustatyti, koks jo bdas, skonis, ilkti i kontoros ir apstulbinti j, pasilius biliet kaip tik t viet, kur jis nori vaiuoti. Vargu ar visame kontinente kas nors bt maiau kart suklyds, negu a. Bet man tai buvo tik pakopa. Taupiau kiekvien doler, nes irjau priekin. A inojau, ko noriu turt, isimokslinimo, itaiging nam ir pareigingos, iaukltos monos, nes, pone Dodai, rytingai suuko jis, kiekvienas vyras turi vesti vertesn u save moter. Jei mona nra viresn u vyr, tokios vedybos yra vien i geismo. Tokia bent mano nuomon. Tam a ir taupiau, ir ne taip maai! Ne kiekvienas, inau, toli grau ne kiekvienas, bt rysis pasielgti taip, kaip a pasiel46

giau, udariau judriausi agentr Seint Dou, kur man pinigai plaukte plauk, ivykau vienui vienas, be draugo, nemokdamas n odio pranczikai ir ia sikrs leidiu vis kapital dails studijoms. Ar js anksiau turjot tok potrauk, paklausiau, ar jums staiga ov galv? Nei taip, nei anaip, pone Dodai, prisipaino jis. inoma, vaindamas kaip fotografas, a imokau mylti ir vertinti gamtos gro. Bet ne tai lm. A tariau sau: "Ko labiausiai reikia ms epochai ir ms kratui?" "Kuo daugiau kultros ir meno", atsakiau, tad susitaups pinig, isirinkau labiausiai tam tinkam viet ir atvykau ionai. is jaunuolis udeg mane ir sugdino. Maajame jo kojos pirtelyje buvo daugiau ugnies nei visame mano kne. Vyrikos dorybs verte versi i jo; jis buvo taupumo ir drsos knijimas; ir net jeigu jo, kaip menininko, paaukimas toki ypating reikalavim mogui, kaip a, atrod ne visai aikus, kas galjo ipranaauti, k padarys toks stiprus, taip apdovanotas fizine ir dvasine jga krjas? Todl, kai jis pasil man ueiti pasiirti jo darb tai btina draugysts stadija Lotyn kvartale, a nujau su didelm viltim ir susidomjimu. Taupumo sumetimais jis gyveno aukto namo mansardoje netoli observatorijos; tuiame kambaryje buvo pristatyta lagamin, ant sien vietoje apmual kabojo prasti jo darbai. Baisiai nemgstu sakyti monms nemalonius dalykus; bet yra sritis, kai parausiau, jei pagiriau nepelnytai; kai kalba eina apie men, mano dorumas bna tiesiog romnikas. Por kart perjau tylomis palei sienas, nordamas atskleisti nors koki kibirktl talento. Jis jo i paskos, neatsilikdamas nei per ingsn ir vogiomis vilgiodamas veid, k a manau apie jo darbus, kiekvien nauj etiud rod, neslpdamas susirpinimo, o 47

kai tylomis j apvelgdavau ir pripaindavau netinkamu, jis nusivyls vysteldavo savo krin al. Baig eiti antrj rat, mes abu buvome be galo nusimin. Ak! sudejavo jis nutraukdamas ilg tyl. Galit nieko nebesakyti. Ar norite, kad biau atviras? Manau, kad veltui gaitate laik, tariau. Nejaugi nematote jokios perspektyvos? paklaus jis atgaudamas vilt ir pasiirjo mane tokiomis vieianiomis akimis, kad a sutrikau. Net itame natiurmorte su arbzu? Vienas vyrukas apie j geros nuomons. Taigi dar kart atidiau pasiirjau arbz, po to tik papuriau galv. A i ties labai gailiuosi, Pinkertonai, pasakiau, bet jums toliau studijuoti dail nepatariau. T akimirk jis atsities, tarsi neviltis bt suteikusi jam jg. K gi, tar jis rytingai, nepasakyiau, kad esu nustebintas. Bet a tsiu studijas ir atiduosiu joms vis savo ird. Negalvokite, kad tuiai leidau laik. Juk tai vis kultra, ir ji man pagelbs iplsti ryius, kai griu namo, o gal pravers, jei norsiu sitaisyti iliustruot urnal; be to, prireikus galsiu prekiauti paveikslais. i klaiki mint jis pasak kuo ramiausiai, nors nuo jos vienos galjo subyrti visas Lotyn kvartalas. Be to, visa tai duoda patyrimo, ts jis, tik, man rodos, dabar patyrimas tinkamai nevertinamas nei kaip grynas pelnas, nei kaip geras investavimas. Nieko tokio. Baikim. Bet pasakyti tai, k js pasakte, reikjo drsos, ir a niekad ito nepamiriu. tai mano ranka, pone Dodai. Negaliu lygintis su jumis nei intelektu, nei talentu. 48

Apie tai js negalite kalbti, pertraukiau j, a js darbus maiau, o js mano ne. I ties, suuko jis, tuoj eisime pasiirti. Vis vien inau, kad man toli ligi js. A tai jauiu. Ties sakant, buvo nepatogu j vesti savo studij nesvarbu, ar mano darbai geri, ar labai prasti, nors jie ymiai stipresni u jo. Jis jau buvo visai atsigavs, ir a negaljau atsistebti, kad jis tokia lengva irdim plepa ir kuria naujus projektus. Gal gale suvokiau, kaip yra: ia ne menininkas, kuris suprato, kad nieko nepasieks; ia tik labai plai interes verslo mogus, kuriam praneta (gal kiek per staigiai), kad i dvideimties sandri vienas nepavyko. Be to, kaip pasirod, jis jau iekojo paguodos pas kit mz, o a to n netariau, ir pats diaugsi mintimi, kad gals man atsidkoti u nuoirdum, sutvirtins ms draugyst ir tuo paiu dar rodys, koks jis talentingas. Jau pirma vos tik praddavau pasakoti apie save, jis isitraukdavo bloknot ir kak pasiymdavo; ir dabar, kai jome studij, vl pamaiau, kad jis laiko bloknot rankoje ir, priglauds prie lp pietuk, susikaups apirinja nejauki patalp. Ar norite sukurti mano studijos etiud? nesusilaiks paklausiau, atidengdamas Maskegono valstijos Genij. O, ia mano paslaptis, tar jis. Nieko tokio. Pel irgi gali padti litui. Jis apjo mano skulptr, o a dsiau jam savo sumanym. Pavaizdavau Maskegon kaip jaun, tiesiog visikai jaunut motin, kiek indniko tipo; kdikis su sparnais ant jos keli simbolizuoja ms kylani ateit; jos sostas i graik, romn ir gotik skulptr fragment primena senuosius pasaulius, kur gyveno ms protviai. O ar js patenkintas ja, pone Dodai? paklaus jis, kai baigiau dstyti savo sumanym.4. 1097

49

Na, tariau, draugai mano, kad pirmai pradiai tai ne tokia bloga bonne femme*. A ir pats manau, kad tai nra visikas lamtas. tai i ia geriausia irti. Taip, man rodosi, kad neblogai pavyko, prisipainau, bet a noriau geriau dirbti. ia tai bent pasakyta, suuko Pinkertonas, toks pasakymas man patinka! Ir jis kak brkteljo savo bloknote. Kas dl Dievo meils jums ujo? paklausiau. ia gi paprasiausias anglikas posakis. Kuo toliau, tuo geriau! patenkintas prunkteljo Pinkertonas. Genijus, nesuvokiantis savo genialumo. Viepatie, ieina nuostabiai! Ir jis vl m rayti. Jei js imsite mane liaupsinti, a baigsiu it komedij, pasakiau, ketindamas udengti skulptr. Ne, ne, pasak jis, neskubkite. Papasakokite daugiau. Parodykite, kas joje ypatingai gera. A noriau, kad js pats tai pamatytumt, atsakiau. Visa bda, tar jis, kad niekad nebuvau rimtai susidomjs skulptra. A nekalbu apie tai, kad ja avjausi kaip kiekvienas siel turintis mogus. Bkit toks geras ir paaikinkit, kodl jums i meno aka patinka, k js siekiate pavaizduoti ir kokie jos privalumai. Tai mane pralavins. Matote, skulptroje svarbiausia visuma. Tai gal gale architektros ris, pradjau a ir pailiustruodamas ia esaniu savo paties edevru apie i meno ak perskaiiau vis paskait, kurios, jeigu js neprietarausite arba jei ir prietarausite, ia nebekartosiu. Dimas klaussi usidegs, jei ko pasiteiraudavo, tai jo klausimai rod j esant nors ir neisilavinus, bet gan akyl, ir toliau kak rasi ir pl varius lapus i bloknoto."Gera moteris (pranc.).

50

Mane pagavo kvpimas, matant, kad mano odiai uraomi kaip kokio profesoriaus paskaita; dar niekada nepatyrs, kas yra spauda, a neinojau, kad visi mano odiai bus ikraipyti. Dl tos paios prieasties (itoks amerikieio naivumas gali pasirodyti netiktinas) a n netariau, kad jie bus taip pagrainti, o a pats mano asmenyb ir mano darbai bsiu lyg koks kepsnys patiektas sekmadienio laikraio skaitytoj diaugsmui. Maskegono Genij jau buvo paglemusi naktis, kai isism mano teorin grabylyst, taiau a isiskyriau su savo nauju draugu, sutars susitikti kit dien. is mano tvynainis i ties padar man spd, ir kai labiau su juo susipainau, jis mane vienodai domino, avjo ir juokino. A negaliu kalbti apie jo trkumus ne vien dl to, kad burn man uiaupia dkingumas, bet ir todl, kad jie atsirado grynai dl isilavinimo stokos, mat, jis juos puoseljo ir tobulino, manydamas, jog tai dorybs. Taiau nedrstu teigti, kad nebiau turjs vargo dl io draugo, ir bdos prasidjo greitai. Po koki dviej savaii a atskleidiau to bloknoto paslapt. Nelaimingasis, kaip paaikjo, siuntinjo korespondencijas kakokiam laikraiui Vakaruose ir viename straipsnyje apra mane. Pasakiau jam, kad jis neturjo jokios teiss taip daryti, mans nepasiklauss. Taip ir maniau! suuko jis. A pastebjau, kad js nusupratote, nors ir buvo sunku tuo patikti. Bet, mielas drauge, js turjot spti mane, prietaravau. inau, kad to reikalauja etiketas, pripaino jis, bet kai tarp draug darai tik nordamas pasitarnauti, manau, jog spti nebtina. Norjau, kiek manoma, jums padaryti staigmen; norjau, kad js, kaip tas lordas Baironas, pabuds rastumte laikraiuose parayta vien apie save. 51

Pripainkite, kad toks noras savaime suprantamas. O kas gi mgsta i anksto girtis savo paslaugomis? Viepatie Dieve, kaip jums atjo galv, kad a tai laikysiu paslauga?! suukau. Jis bematant puol nusivylim. Js nuomone, a savavalikai pasielgiau, tar jis. Suprantu. Geriau biau rank nusikirts. A visk dabar sustabdyiau, bet jau vlu. Iki io laiko jau ispausdino. O a raiau su tokiu pasididiavimu ir malonumu! Dabar jau man parpo, kaip j nuraminti. Ak, tai menkniekis, pasakiau. inau; kad js man gero norjote, ir galv guldau, jog straipsnis bus su skoniu paraytas. Dl to galite neabejoti! suuko jis. Tai doras, puikus, pirmaris laikratis Seint Dou "Sandi Herald". it korespondencij serij a pats sugalvojau. Nujau pasinekti su redaktorium, visk jam idsiau; jam patiko mano idja, ir a ijau i jo kabineto, turdamas sutart kienje. T vakar Seint Dou paraiau savo pirm laik i Paryiaus. Redaktorius, tik vilgterjs pavadinim, pasak: "Tokio mogaus, kaip js, mums ir reikia." itoks apibdinimas to literatros urnalo, kur turjau pirm kart pasirodyti, mans toli grau nenuramino, bet daugiau a nieko nesakiau ir kantriai laukiau, kol vien dien gavau laikraio numer, kurio kampe buvo urayta: "Sveikinimai nuo D.P." A iskleidiau j su drebania irdim; ir tai, spraustas tarp praneimo apie pedikir sivaizduokit, kad ir apie pedikir raomi jumoristiniai straipsniai! radau pusantros skilties, kur buvau amintas a ir mano skulptra. Kaip tas redaktorius, gavs pirm ios serijos korespondencij, a pervelgiau antrat ir likau gana patenkintas. 52

NAUJAS PIKANTIKAS PINKERTONO INTERVIU Paryiaus dailininkaiDIDINGAS MASKEGONO KAPITELIS

MILIJONIERIAUS Jis nori dirbti

DODO dar

SNUS

PATRIOTAS IR MENININKAS

geriau

O paiame tekste man krito akis keli sukreiantys isireikimai: "kiek apknus", "viesi intelektuali ypsena", "genijus, nesuvokiantis savo genialumo". "Pasakykite, pone Dodai, ts korespondentas, kuo, js nuomone, pasiymi grynai amerikietika skulptra?" Tiesa, toks klausimas man buvo uduotas, deja, buvo. A j atsakiau, ir tai ia mano atsakymas tiesiog kakokia makalyn, atspausdinta kuo abejingiausiu tonu, istatyta vis pajuokai. Dkojau Dievui, kad mano draugai pranczai studentai nemoka anglikai; bet kai prisiminiau studentus anglus, pavyzdiui, Mainer ar brolius Stensius norjau bgti pas Pinkerton ir apskaldyti jam ausis. Nordamas umirti, jei tai manoma, i negand, pamiau tvo laik, atjus tuo paiu kartu. Voke buvo to laikraio skilties ikarpa, ir vl man krito akis "Milijonieriaus Dodo snus... kiek apknus..." ir visi kiti eminantys taukalai. K pagalvojo apie tai tvas? A miau skaityti jo laik. "Brangus berniuk, siuniu tau ikarp i aukto lygio Seint Dou laikraio, kuri man suteik daug diaugsmo. Pagaliau tu, atrodo, prasimuei; a tik diaugiuosi ir dkoju Dievui, pagalvojs, kaip maai tra tavo amiaus jaunuoli, kuriems bt skirta beveik du laikraio stulpeliai. Taip norjau, kad tavo brangioji motina bt buvusi alia ir bt galjusi pro mano pet visk perskaityti; tikkims, kad ji danguje diaugiasi kartu su manimi. A, inoma, nusiuniau it laikraio numer tavo seneliui ir ddei 53

Edinburg; taigi t, kur tau djau, gali pasilaikyti. Atrodo, kad verta draugauti su Dimu Pinkertonu; sena gera taisykl palaikyti paint su urnalistais." Tikiuosi, kad man bus uskaityta kaip nuopelnas, kad, vos perskaiius iuos graudiai naivius odius, mano pyktis ant Pinkertono dingo, ir a pajutau jam dkingum. I vis mano veiklos moment iskyrus gal tik gimim n vienas neatne tvui tokio didelio diaugsmo, kaip is straipsnis "Sandi Herald" laikratyje. Koks a buvau kvailys, kad verklenau! Pagaliau man pirm kart pavyko gal tik keli paraudim kaina sumokti bent menk dal skolos tvui. Todl, kai kit kart susitikau Pinkerton, per daug nebeirdau. Mano tvas patenkintas, ir, jo nuomone, straipsnis labai protingas, pasakiau jam. A pats nenoriu bti garsinamas ir, manau, kad visuomenei turi rpti ne menininkas, bet jo menas; taigi, nors pripainau, kad straipsnis paraytas labai apgalvotai, praiau jo kaip paslaugos daugiau ito nedaryti. Mat, tar jis beviltikai, a eidiau jus. Mans neapgausi, Laudonai. Neturiu takto, esu nepataisomas. Jis atsisdo, ranka parms galv. Matot, vaikystje negavau isilavinimo, pridr jis. Visikai ne, brangus drauge, tariau. Kit syk, jei norsite man pasitarnauti, raykite tik apie mano darb, o mane, nelaimingj, ir mano nekas palikit ramybje. Vis svarbiausia, pridriau nenorom nusipurts, neraykite, kaip a kalbjau. Ten yra tokia fraz: "Patenkintas, su linksma ypsena". Argi kam nors rpi, ar a ypsojausi, ar nesiypsojau? Ak Laudonai, js smarkiai klystate, pertrauk jis mane. Skaitytojams tai patinka; ia visas straipsnio nuopelnas, literatrin vert. Jiems reikia sukurti vis scen, kad ir menkiausias mogelis galt pasidiaugti ta pavakare 54

kaip ir a. sivaizduokit, k man bt reik, kai a, klajojantis fotografas, biau rads pusantro stulpelio tikro kultrinio pokalbio, suinojs, kaip dailininkas savo studijoje usienyje pasakoja apie savo darb, kaip jis tuo metu atrod, koks jo kambarys, k jis valg pusryi. veisdamas pup konservus kur nors prie upelio, biau sau galvojs: jei viskas gerai klosis, anksiau ar vliau ir a to paties pasieksiu. Laudonai, a biau jautsis tarsi dang vilgteljs! Gerai, jeigu tai teikia tiek daug diaugsmo, pasakiau, nukentjusiems nra ko skstis. Tik dabar jau tegul bna kitam eil. is vykis gal gale tik dar labiau suartino mane su tuo urnalistu. Jeigu a k imanau apie mogaus prigimt ir jeigu jungtukas "jeigu" nra paprasta kalbos dalis, bet i ties ireikia nuoirdi abejon jokios abipuss paslaugos, net drauge igyventi pavojai taip greit nebt sutvirtin ms draugysts, kaip ji sutvirtjo, ivengus io gino, prisipainus ir supratus, jog ms skoniai ir aukljimas i pagrind skiriasi.

55

Ketvirtas skyrius

A PATIRIU LIKIMO UGAIDASAr taip buvau iaukltas, ar todl, kad kelis kartus subankrutavau komercijos kolede, o gal ia tiesioginis paveldjimas i senojo Laudono, Edinburgo mrininko, bet a tikrai buvau taupus. irdamas save i alies, manau, kad tai vienintel mano vyrika doryb. Per pirmuosius dvejus metus Paryiuje a ne tik pragyvenau i tvo siuniam pinig, bet dar susitaupiau nema sum banke. Sakysit, kad ia nieko ypatingo, jei gyveni apsimets vargu studentu, bet juk elgtis prieingai bt buv dar lengviau. Ities nuostabu, kad a nesivaisiau pinigais, bet treij met pradioje, tai yra greit po painties su Pinkertonu, labai keistas atsitikimas parod, kad a elgiausi imintingai. Paskirt dien nesulaukiau i tvo pinig. Isiuniau jam laik, apie tai usimins, bet pirm kart negavau atsakymo. Telegrama buvo veiksmingesn, bent atne vilties, kad mane bus atkreiptas dmesys. "Tuojau paraysiu", telegrafavo tvas, bet man ilgokai teko laukti jo laiko. A neinojau, k galvoti, irdau ir baiminausi; bet, turdamas santaup, nesusidriau su piniginiais sunkumais. Man tik buvo labai sunku dl vargo tvo, ir a lidjau, kankinausi, kad jis ten, Maskegone, plkiasi su visokiais negandais, o vakare, grs po dienos neskmi ir tuios rizikos, gal verkdamas skaito paskutin iaur vienintelio snaus laik ir, ko gero, neturi drsos atsakyti. Prajus beveik trims mnesiams, kai mano piniginiai reikalai palijo, a gal gale gavau laik su prastiniu ekiu. "Brangus berniuk, ra tvas, spaudiamas rpesi biroje a ir laikus tau neatsakiau, ir kur laik 56

net pinig neisiuniau. Bk geras ir atleisk vargui savo tvui, nes jam buvo sunkus metas; dabar, kai jau viskas prajo, gydytojas sako, kad man reikia permainos ir pataria pasimus medioklin autuv vaiuoti Adirondekus. Nemanyk, kad a sergu, esu tik pervargs ir iseks. Daug ms ymi finansinink neilaik: Donas T.Bredis su svetimu kapitalu imov Kanad; Bilis Sendvitas, arlis Daunsas, Dou Kaizeris ir daug kit ymi ms miesto vyr uplauk ant seklumos. Bet gudragalvio Dodo kart nepalau audros ir, manau, kad a taip sutvarkiau reikalus, jog dar iki rudens mes bsim kaip niekada turtingi. tai, brangusis, k tau silau. Tu raai, jog su pirmja skulptra padarei gerok paang; susigriebk vyrikai ir baik j, ir jei tavo mokytojas niekaip neatsimenu, kaip reikia rayti jo pavard atsis man paymjim, kad ji atitinka rinkos reikalavimus, gausi deimt tkstani doleri ir savo nuoira galsi juos leisti namie ar Paryiuje. Kadangi tu sakai, jog tame mieste daug palankesns slygos darbui, tai, manyiau, jog tau vertt nusipirkti ar pasistatyti ten namel, ir pirmasis tavo sveias bt tavo tvas. A i ties visk mets pas tave atvaiuoiau, nes jau senstu ir labai pasiilgau savo snaus, bet ia dar yra toki operacij, kuri negalima ileisti i aki, o reikia paiam atlikti. Pasakyk savo draugui ponui Pinkertonui, kad jo laikus skaitau kas savait; ir nors pastaruoju metu veltui juose iekojau savo Laudano vardo, vis vien t suinojau, koks jo gyvenimas ten, senajame pasaulyje, atvaizduotame gabios plunksnos." Turbt nerastum jaunuolio, kuris, perskaits tok laik, galt itverti vienas. Kai itaip reikalai susiklosto, reikia turti patikim draug. Tuo draugu a isirinkau ne k kit, o Dim Pinkerton. Gal turjo takos ir tai, kad tvas 57

j paminjo laike, bet kain, mes jau ir taip gerokai buvom suartj. A nuoirdiai pamgau savo tvynain; juokdavausi i jo, plsdavau j, bet myljau. Jis savo ruotu atsidavs kaip unelis avjosi manim, irjo, kaip auktesn, nes a buvau gavs tok isilavinim, kokio jis taip troko. Jis sekiodavo i paskos, kvatodavo i kiekvieno mano pasakyto juokelio, net draugai j pramin "ginklaneiu". Taip nejuiomis jis m man vergauti. Mudu su Pinkertonu perskaitm i nepaprast naujien kelis kartus, ir, galiu prisiekti, kad jis diaugsi ja i visos irdies kaip ir a, tik daug triukmingiau. Statula buvo beveik baigta; po keli dien darbo ji bt tikusi parodai. Maestro dav sutikim. Ir vien giedr gegus ryt susirinkome mano studijoje igirsti lemiamo sprendimo. varko kilp maestro buvo sikis marg ordino juostel; jis atjo lydimas dviej prancz, mano studij draug, dabar inom Paryiaus skulptori. Kapralas Donas (kaip mes j vadinom) t ryt paliko molbert, nusiengdamas savo proiui ir santrumui, atneusiems jam lov visame pasaulyje, ir atjo palaikyti savo tautieiui dvasi. Mielasis Romnis atjo, specialiai papraytas, nes kas i jo pastam bt patyrs piln diaugsm, jei su juo kartu nesidiaugt ir Romnis, ir kam nebt palengvjusi irdis, kai Romnis guosdavo? Dar atjo anglas Donas Maineris ir broliai Stenisai Stenisas vyresnysis ir Stenisas brolis (kaip jie figravo Barbizono sskaitose), pora vjavaiki kot, ir, be abejo, Dimas, baltas kaip drob ir i rpesio suprakaitavs. Atidengdamas Maskegono Genij, a pats turbt ne k geriau atrodiau. Maestro rimtai apjo aplink ir nusiypsojo. Jau neblogai, pasak jis labai juokinga angl kalba, nes labai didiavosi, kad moka anglikai, ne, jau neblogai. 58

Mes visi lengviau atsikvpm; ir kapralas Donas, kaip gabiausias i ia esani student, paaikino profesoriui, kad skulptra turs puoti visuomenin pastat, kaip ir prefektr. He! quoi? suuko maestro pranczikai. Qu'estce que vous me chantez la?* A, Amerikoje, pridr jis, kai jam skubiai buvo plaiau paaikinta, a, ia kas kita. Tada labai gerai labai gera skulptra. Pasakyti, kad mums reikalingas paymjimas, mes turjome kaip smoj tai neva ugaida turtuolio, ne k toliau paengusio kaip Fenimoro Kuperio raudonodiai indnai; ir mes visi drauge turjom smarkiai pasukti galvas, kaip parayti paymjim, kad jis bt priimtinas abiem pusm. Gal gale sugalvojom kapralas Donas para neiskaitoma ranka, maestro sankcionavo j vingiuotu parau, a kiau vok su vienu i t dviej laik, kuriuos turjau jau paraytus kienje, ir kai mes visi patraukme bulvaru pusryi, Pinkertonas, pasisamds veik, nuve vok tiesiog pat. Pusryiai buvo usakyti pas Lavenju, kur negda pasikviesti ir profesori; stalas buvo patiestas sode, meniu sudariau a pats. Suaukta "karo taryba" kuo skmingiausiai irinko vynus, ir kai tik maestro liovsi darksis anglikai, visi mm nirtingai nekti vienas per kit. Tiesa, keliami tostai pertraukdavo ms nekas. inoma, igrm maestro sveikat, ir jis atsak trumpa maikia kalba, pilna uuomin apie mano ateit ir Jungtines Valstijas; po to buvo igerta mano sveikat, o paskui ne tik buvo pasilytas tostas ir igerta u mano tv, bet ir smulkiai apie tai jam praneta telegrama. Toks ekstravagantikumas vos nepribaig ms maestro. Isirinks kapral Don savo*K jus ia man pasakojat? (pranc.)

59

patiktiniu (tikriausiai manydamas, kad jis jau toks geras dailininkas, kad liko amerikietis tik pavarde), jis ireik savo apstulbim, vis kartodamas: "C'est barbare!"* Be i maloni formalum, mes daug nekjom, nekjom apie men ir tik taip, kaip neka dailininkai. ia, Piet jroje, kalbos daugiausia sukasi apie laivus, o Lotyn kvartale mes kalbdavoms apie men su tokiu pat neblstaniu susidomjimu ir taip pat tuiai. Netrukus maestro ijo, kapralas Donas (jis jau pats, galima sakyti, buvo jaunas maestro) nusek i paskos; jiems ijus, visi eiliniai mirtingieji pasijuto laisviau. Dabar mes buvome visi lygs, buteliai jo ratu, lieuviai atsirio. A kaip iandien girdiu brolius Stenisus sakant savo tiradas, Dion, apkn mano draug prancz, arstant riebius kaip ir jis pats smojus; kitas draugas (jis nekaip mokjo svetimas kalbas) usidegs vidury kalbos irdavo kok pranczik posak ir tada, vienu kvpimu isaks visus pranczikus odius, nutildavo ir nuiuvs pasitraukdavo. Jis bent suprato pranczikai, o Pinkertonui vienintelis diaugsmas tikriausiai buvo triukmas, vynas, saul, lap eliai ir ypatinga garb, kad dalyvauja usieniei puotoje. Mes susdome prie stalo apie pus dvyliktos; apie antr valand, ikilus kakokiam klausimui, kaip pavyzdys buvo pamintas vienas paveikslas ir buvo pasilyta aplankyti Luvr. A apmokjau sskait, ir bematant mes ygiavome Reino gatve. Kartis svilino, Paryius rjo iviriniu spindesiu, tokiu maloniu gerai nusiteikusiam mogui ir tokiu slegianiu, kai esi puols dvasia. Nuo vyno man ibjo ir raibuliavo akys, speng ausyse. Ir man dabar atrodo, kad toki grai paveiksl kaip t dien, kai neusiiaupdami mes pralkm nemirtingj*Tai barbarikumas (pranc.).

60

galerij, daugiau niekad nemaiau, o ms nuomons, kurias ten sakm, buvo tikriausia, isamiausia ir labai smojinga kritika. Ir tik ij i muziejaus mes ikrikome dl nacionalini polinki skirtumo. Dionas norjo, kad eitume kavin ir prie alaus bokalo baigtume popiet; vyresnysis Stenisas uprotestavo ir pasil vykti kur toli u miesto jei galima, mik pasivaikioti. Prie io pasilymo prisidjo visi anglai; net ir a, draug ne kart ijuoktas, kad esu namisda, negaljau atsispirti pagundai pakvpuoti grynu oru lauk ramumoje. Netrukus paaikjo, jog, sugav veik, mes dar btume spj greitj traukin Fonteneblo. Mes buvome nepasiruo, neturjome joki, kaip dailiai, bet gana miglotai sakoma, "asmenini daikt" ir visai rimtai mme svarstyti, ar dar spsime ubgti namus kai ko pasiimti. Broliai Stenisai isiiojo dl tokio ms itiimo. Juk jie atvyko i Londono prie savait kaip stovi tik su paltais ir dant epetukais. Joki lagamin tai gyvenimo paslaptis. Be abejons, taip gyventi brangiai atsieina, nes kiekvien kart, kai reikia keisti patalyn ar baltinius, turi imesti juos lauk ir pirkti naujus, bet itie jauni dentelmenai tvirtino, jog geriau bet kas, kad tik nebti krepi vergais. "mogus turi pamau atsikratyti prisiriimo prie daikt tai kur vyrikumas, sak jie, ir kol tavo rankos suritos namo, skio ar portfelio, tol tau motinos pienas nuo lp nenudius." ita avinga teorija patrauk daugum ms. Tiesa, abu pranczai su panieka tyiodamiesi pasitrauk, o Romnis, dl savo vargan itekli negaldamas prisidti prie ms ekskursijos ir dl ididumo nenordamas skolintis, nepastebtas dingo. Tuo tarpu visa likusi draugija susigrdo ant karietos suol; arklys lk, kaip paprastai, kai veiko kien k nors nujauia. Prie traukinio atlkme per minut 61

ir, neprajus n pusantros valandos, giliai kvpavome maloniu miko oru ir irgliavome kal