Suteikiame jums galimybę rinktis, pradedant nuo įvairių metalo rūšių, skirtingų pa-dengimo medžiagų, plačios spalvų gamos, didelio pro-filių pasirinkimo, ir baigiantkonsultacijomis ir priežiūros paslaugomis montavimo ir eksploatacijos metu.

Esame pasiruošę spręsti konkrečius jūsų uždavinius, įgyvendindami jūsų individualų projektą. Atliekame projekti-nius skaičiavimus ir pateikia-me jums gaminius pagal jūsų statinio konstrukciją.

Mums rūpi, kad jūs ne tik įsigytumėte kokybišką gaminį, bet ir taisyklingai jį panaudotu-mėte ir eksploatuotumėte.

Kvalifikuotai pateikiamedaug konkrečios profesinės (techninės) informacijos apie statybines medžiagas ir kons-trukcijas, statybinių elementų jungimo priemones bei tech-nologijas. Šios informacijos panaudojimas praktikoje su-kuria prielaidą pasiekti statybos procese norimą statinių kokybę ir sumažina nuostolius.

Statybinių medžiagų kokybė ir įvairovė, maksimalus prisitai-kymas prie užsakovo poreikių, trumpi tiekimo terminai, eko-nominis lankstumas – veiksniai, lemiantys mūsų kompanijos konkurencingumą.

Švediška plieninė stogo danga – ne vienai kartai

Kokybė išlieka atmintyje dar ilgai po to, kai iš jos išdyla kainaUAB „Statybų jūra ir Ko“, Stoties g. 15 LT72264, Tauragė

Tel./faks. (8 446) 71 218, mob.tel.:8 656 62 135, 8 652 24 300 el.paštas info@statybujura.lt

www.statybujura.lt

UAB „Statybų jūra ir KO“ pagrindinės veiklos kryptys:

• prekyba metalinėmis stogo ir sienų dangomis bei lankstinių gamyba;• prekyba vandens nuvedimo bei ventiliacinėmis sistemomis;• prekyba stoglangiais, palėpės laiptais, ventiliaciniais kaminėliais, difuzinėmis, garo, vėjo plėvelėmis, fasadų apdailos medžiagomis, tvirtinimo elementais;• statybos darbai.

Jeigu ieškote ateities stogo, fasado apdailos medžiagų ir norite jas turėti jau šiandien, esate teisingame kelyje. Mūsų gaminiai yra kruopščiai iš-bandyti ir tinka bet kokiems

statiniams.UAB „Statybų jūra ir KO“

– tai partneris, kuriuo galite pasitikėti, nes jo pasiūlyti sprendimai padės įgyvendinti jūsų svajones.

Kuo mes patrauklūs?

UAB „Destata Profil“ generalinis direktorius Alvydas Prokapas ir UAB „Statybų jūra ir Ko“generalinis direktorius Saulius Bagdonas

Šiandien švediška plieninė skarda, padengta įvairiomis metalo bei dažų kombinacijomis, yra statybinė medžiaga, plačiai naudojama visame pasaulyje. Tokį populiarumą garantuoja daugelis šios medžiagos savybių:• atspari korozijai • architektoniška • ekologiška • nedegi • lengva suteikti norimą formą • stabili temperatūros pokyčiams.Pritaikant gamyboje naujausius chemijos mokslo laimėjimus yra sukurta unikalių apsauginių sluoksnių, kurie labai prailgina plieno plokštės (skardos) eksploatacijos laiką. Dėl šių dažytų paviršių plieno plokštė (skarda) puikiai atlaiko žalingą aplinkos poveikį ir naudojama kaip statybinė medžiaga įvairiems tikslams.

Populiariausia – švediška plieninė skarda

„Statybų jūra ir KO“ – nuolat besiplečianti, sėkmingai statybų sektoriuje dirbanti organizacija. Mūsų branduolį sudaro tik didžiulę patirtį sukaupę ir savo darbą puikiai išmanantys specialistai. Pagrindinė įmonės veiklos sritis – prekyba sertifikuotomis, aukščiausios kokybės švediškomis stogo ir sienųdangomis bei jų montavimas. Esame oficialus UAB „Destata Profil“ atstovasTauragės apskrityje. Mūsų bendrovė siūlo konstrukcinius sprendimus įvairiomis stogo, fasado medžiagų dangomis. Realizuodami jūsų stogo, fasado įrengimo projektą, mes imamės įgyvendinti visus būtinus sprendimus, nuolatos atnau-jiname gamybos, darbo technologijas. Mes esame stiprūs tuo, kad sugebame realizuoti visus užsakovo pageidavimus, poreikius, iš pažiūros sudėtingus, sunkius architektūrinius sprendimus. Mūsų siekis – tobulinti bendrovę ir plėsti ją teigiama kryptimi, atsižvelgiant į kliento pageidavimus.

„Tauragės kurjerio“ PRIEDAS

Nepraleiskite progos, pasinaudoję Europos Sąjungos (ES) parama, pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują! ES kompensuoja iki 50% išlaidų stogo dangai ir prie-dams. Padedame sutvarkyti visus dokumentus, atvažiuojame į vietą, pamatuojame. Paskubėkite, paraiškas dėl paramos galima pateikti iki kovo 30-osios!

2012 m. kovo 16 d.| Nr. 12 2012 m. kovo 16 d.| Nr. 1 3

Nuolat atnaujina technikos ir žinių resursus

Šiuo metu įmonėje darbuojasi 72 specialistai. Vasarą jų būna ir pusantro šimto. Administracijoje – trys aukštąjį inžinerinį išsilavinimą turintys darbuotojai, kurie ir toliau skatinami plėsti žinias bei studijuo-ti. Įmonėje integruotos kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos siste-mos: vadovaujamasi atitinkamais ISO tarptautiniais standartais. Šios sistemos užtikrina taršos prevenciją, gerina įmonės veiklos efektyvumą ir sudaro sąlygas subalansuotai įmonės plėtrai. Stengiamasi tausoti aplinką, palaipsniui atsisakoma daug gamtos išteklių naudojančios technikos, ji nuolat atnaujinama.

„Apastata“ – socialiai atsakinga bendrovė: vienam iš reabilitacijos centrų padovanojo specialią mankštai skirtą įrangą, kurios vertė – keletas tūkstančių litų. Įmonė remia Tauragės sportą ir meną, įvairius kultūrinius renginius.

Koncentruojasi pastatų modernizavimo srityje

Lietuvoje pragyvenimo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungo-je, o šildymo išlaidos dėl klimato sąlygų ir prastos kokybės pastatų – labai aukštos. Didžiausi rezervai sumažinti šiluminės energijos varto-jimą ir šildymo sąskaitos dydį slypi

kokybiškoje pastatų renovacijoje: sutaupote, gyvenate šiltesnėje ap-linkoje bei 20–30 proc. pakeliate savo būsto rinkos kainą. Būtent „Apastata“ dalyvauja įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą, kurios svarbiausias tiks-las – užtikrinti efektyvų būsto ir energijos išteklių naudojimą. Įmonė šiltina lauko sienas polistireniniu putplasčiu ir akmens vata, skardina fasadus ir stogus, šiltina sutapdin-tus, šlaitinius stogus, keičia langus, atlieka fasadų apdailą struktūriniu tinku, rengia pastatų renovacijos projektus, konsultuoja pastatų re-novacijos klausimais. „Apastata“ atlieka iki 20000 kv.m fasadų ap-šiltinimo darbų per metus.

Darbai kalba patys už save

Nors Tauragėje šildymo kainos – vienos mažiausių, mūsų kraštas drąsiai įsilieja į pastatų moderniza-cijos programas. Pagal atnaujintų namų skaičių, tenkantį tūkstančiui daugiabučių, Tauragė – absoliuti lyderė. To priežastys – geros moderni-zavimo sąlygos ir puikūs „Apastatos“ įgyvendintų projektų pavyzdžiai: 2007 m. baigta Tauragės Prezidento g. 82 daugiabučio namo moderni-zacija (energijos sutaupymas – per 50 proc.); modernizuotas darželis „Ąžuoliukas“, Tauragės apskrities ligoninė, Dariaus ir Girėno gatvės 32A numeriu pažymėtas devynių aukštų daugiabutis, Tauragės pro-

UAB „Apastata“ stato, remontuoja ir modernizuoja

„Modernus miestas“ – 2009 m. įkurta, greitai ir efektyviai veiklą pastatų priežiūros srityje plėtojanti uždaroji akcinė bendro-vė. Kaip teigia jos vadybininkas Gediminas Kurlinkus, įmonę iš konkurentų gretų išskiria būtent jos pavadinime deklaruojamas po-žiūris į modernumą, siekis klientui pasiūlyti pačias naujausias rinkos tendencijas atitinkančias paslaugas. Įmonės specialistai nuolat dalyvauja ir patirties semiasi parodose bei seminaruose.

„Modernus miestas“ atlieka dau-giabučių namų bei komercinių ir administracinių pastatų administra-vimą. Tai kompleksinė profesionalios priežiūros ir aptarnavimo paslauga, sukurta siekiant padėti klientams mini-mizuoti pastatų ir teritorijų priežiūrai skiriamas lėšas bei laiką ir prailginti pastatų konstrukcijų bei inžinerinių

sistemų eksploatavimo terminą. Ši bendrovė vykdo efektyvesnę būstų šilumos ūkio priežiūrą. Lyginant „Modernaus miesto“ administruojamų daugiabučių namų absoliutų lygina-mąjį šilumos santykį, tenkantį 1 kv.m, ir kitų miesto daugiabučių vidurkį, šios įmonės prižiūrimi pastatai šilu-mos sunaudoja vidutiniškai apie 11 proc. mažiau, o lyginant su identiškos statybos, panašių parametrų namais sutaupoma net iki 32 proc.

Atlikdama įvairias paslaugas, įmonė naudoja pačią moderniausią įrangą: termovizorius, infraraudonųjų spindulių termometrą, santykinės oro drėgmės matuoklį. Daugiabučių namų šilumos punktuose stengiamasi įdiegti kuo modernesnes, energiją tau-pančias priemones. Daugiabučiuose pereinama prie ypač mažai energijos vartojančių LED šviesą skleidžiančių diodų apšvietimo diegimo.

Bendrovė „Modernus miestas“ vienintelė Tauragės regione klientams gali pasiūlyti termovizinį tyrimą, kuris atliekamas prietaisu, fiksuojančiu in-fraraudonąjį spinduliavimą, t. y., realiu laiku 0,1ºC tikslumu daromos šilumos pasiskirstymo paviršiuje nuotraukos. Šis tyrimas skirtas pastatų šilumos nuostoliams apskaičiuoti, šildymo bei elektros sistemos defektams nustatyti, vamzdynų trūkiams aptikti.

„Modernus miestas“ atlieka ir modernizavimo administravimą, kuris apima šias paslaugas: konsultaci-jas, techninių dokumentų rengimą bei derinimą, būsto modernizavimo procesų valdymą ir administravimą, tarpininkavimą modernizavimo fi-nansavimui užtikrinti. Atlikdama šias paslaugas, įmonė intensyviai dalyvauja modernizavimo procese: šiuo metu administruoja vieną jau visiškai at-naujintą daugiabutį, du daugiabučiai

turėtų būti visiškai modernizuoti iki šių metų lapkričio, dar vienas daugiabutis pareiškė iniciatyvą atnaujinti savo šildymo sistemą. Visiškai moderni-zuotuose daugiabučiuose yra arba bus atliekamas kvalifikuotas sienų beistogų šiltinimas, įdiegtas modernus šilumos punktas, naujoviška šildymo bei apšvietimo sistema, atsiskaitoma bus pagal sunaudotos šilumos kiekį, o ne pagal buto kvadratūrą. Šių metų vasario pradžioje Tauragėje SEB bankas pasirašė pirmąją Lietuvoje daugiabučio namo atnaujinimo (pa-gal programą JESSICA) finansavimosutartį. 295 tūkst. litų paskola skirta daugiabučio namo Tauragėje, Vytenio gatvėje, modernizavimo darbams finansuoti. Šį namą administruojabei, įgyvendindamas tarpininkavimo modernizavimo finansavimui užtikrintipaslaugą, sutartį su banku pasirašė būtent „Modernus miestas“.

UAB „Modernus miestas“ – jauna ir moderni įmonė

UAB „Apastata”, Laisvės g. 85G, Tauragė, Tel./faksas (8 446) 69 256, el. p. info@apastata.lt www.apastata.lt

UAB „Modernus miestas”Laisvės g. 85G, Tauragė

Tel. 8 655 66268el. p. info@modernusmiestas.lt

www.modernusmiestas.lt

fesinio rengimo centro bendrabutis, Adakavo pensionatas ir kt. Šiuo metu pradėti daugiabučio Dainavos g. 5 ir Pagramančio bendruomenės namų renovacijos projektai.

Sėkmingai įgyvendinti ir naujos statybos projektai: Jurbarko kavinė-boulingas, autoservisas „Džiugrita“, UAB „Egersund Net“ tinklų gamykla, prekybos centras „Vinita“, nemažai privačių gyvenamųjų namų. Šiuo metu statomas UAB „Egersund Net“ sandėlis ir administracinis pastatas prie Tauragės muzikos mokyklos.

Gyventojus ir miesto svečius labiausiai džiugina UAB „Apastata“ sutvarkytos viešosios erdvės: centrinė miesto aikštė, kurioje įrengtas fonta-nas, skveras prie evangelikų liuteronų

bažnyčios. Vis garsiau kalbama apie ištisų kvartalų modernizavimą, tačiau tai, pasak direktoriaus Mindaugo Apavičiaus, Lietuvoje – tik utopija. Norint įgyvendinti tokius projektus, reiktų visiško Vyriausybės finansa-vimo.

Garantuoja žaliavų bei darbų kokybę

Viešieji konkursai – opi statybų verslo problema. Modernizacijos dar-bų kokybė kenčia dėl beatodairiškai taikomo mažiausios kainos kriterijaus: rangovai, pasiūlę mažiausią kainą ir laimėję konkursą, ieško pigiausių medžiagų, pigiausių subrangovų ir darbininkų. Tokioje grandinėje išvengti broko labai sunku: namą

remontuoti gali tekti dar nebai-gus mokėti paskolos už renovaciją. „Apastata“ laimi tik 30 proc. viešųjų konkursų vien dėl to, kad niekuomet darbų, žaliavų ir galutinio projekto rezultato kokybės neaukoja vardan pergalės prieš konkurentus. Galuti-niam modernizacijos rezultatui svarbu, kokia gaminių kilmė, kas gamintojas,

kokią garantiją jis suteikia, ar pateikti gaminiai ir medžiagos atitinka nuro-dytuosius projekte, ar turi sertifikatus,kokia gaminių reputacija rinkoje, ar seniai jie naudojami Lietuvoje. Visa tai garantuoja UAB „Apastata“ ir jos statybinių medžiagų pagrindiniai tiekėjai – I.Alijošienės prekybinė komercinė firma „Agava“ ir „Vinita“.Iš šių įmonių gaunamos medžiagos pagamintos Europos Sąjungoje ir turi kokybės sertifikatus. Be gaminiųkokybės, viešojo konkurso metu reiktų atsižvelgti ir į įmonių patiki-mumo kriterijų. Šiuo atžvilgiu vėl laimi „Apastata“: nuveikti darbai ir ilgametė patirtis formuoja patikimos įmonės įvaizdį.

Siekia plėtros Skandinavijoje

2010–2011 m. „Apastata“ įgyven-dino keletą projektų ir už Lietuvos ribų. Norvegijos įmonės „Egersund Net“, besiverčiančios tinklų gamyba (šios bendrovės dukterinė įmonė vei-kia ir Tauragėje), užsakymu pastatė du metalo konstrukcijų sandėliavi-mo angarus ir gamybinio pastato priestatą. Tuo bendradarbiavimas Skandinavijos šalyse nepasibaigė: „Apastatos“ atstovai dalyvaus Švedi-jos sostinėje Stokholme kovo 20–23 d. vykstančioje tarptautinėje statybos pramonės, statybinių medžiagų ir įrengimų parodoje NORDBYGG. Tai didžiausia ir populiariausia statybų paroda Skandinavijoje, rengiama jau nuo 1980 m. 2010 m. parodos plotą sudarė apie 75 000 kv.m, savo produkciją pristatė per 850 įmonių iš 18 šalių, apsilankė beveik 60 000 statybų pramonės specialistų. Šie-met parodoje planuojama sulaukti ne mažiau 800 dalyvių iš daugiau kaip 30 šalių. Parodoje numatytas bendras Lietuvos įmonių stendas, kurio plotas – 35 kv.m. „Apastata“ – pirmoji ir vienintelė šios parodos dalyvė iš Tauragės regiono.

Statyba „nuo pamatų iki rakto įteikimo“ – tokiu devizu savo klientus ar potencialius verslo partnerius pasitinka Tauragėje įsikūrusi Boliaus Apavičiaus statybų bendrovė „Apastata“. Šį rudenį 20 metų jubiliejų švę-sianti įmonė gali drąsiai save vadinti viena lyderių, pelningai dirbančių rinkos dalyvių. „Apas-tata“ – LR Aplinkos ministerijos atestuota Statybininkų asocia-cijos narė, kuri verčiasi įvairaus dydžio ir paskirties pastatų statybos ir remonto darbais, daugiabučių namų atnaujinimu bei modernizavimu.

Šio UAB „Apastata“ modernizuoto devynių aukštų daugiabučio namo gy-ventojai džiaugiasi 40 proc. mažesnėmis šildymo sąnaudomis

Vienas iš pirmųjų sėkmingiausių UAB „Apastatos“ projektų – Jurbarko boulingo-kavinės pastato statyba 2008 m.

Pastatų renovacija, arba atnau-jinimas, dėl natūralaus jų nusi-dėvėjimo yra neišvengiamas ir begalinis procesas. Jis būtinas norint užtikrinti pastatų funk-cionalumą ir saugų naudojimą. Konkrečius reikalavimus pa-statų naudojimui ir priežiūrai nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, už jų vykdymą atsako pa-statų naudotojai ir valdytojai. Suprantama, kad įgyvendinamų daugiabučių namų atnaujinimo priemonių toli gražu nepakanka. Jos užtikrina tik minimalų namo gyvybinių funkcijų palaikymą. Būtina siekti aukštesnių kokybi-nių bei energinių rezultatų. UAB Tauragės butų ūkis, daugiabučių namų Tauragėje administratorius, ėmėsi iniciatyvos dalyvauti kartu su daugiabučių namų bendra-savininkais daugiabučių namų atnaujinimo programoje, kurią remia Europos Sąjungos fondai ir LR Vyriausybė.

Delsti neverta

Žmonės, norintys spėti pasi-naudoti valstybės parama, delsti neturėtų. Renovacijos procesas – nuo parengiamųjų darbų pra-džios iki rangos darbų pabaigos – gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki dvejų metų, todėl svarbu jį už-baigti iki finansavimo programospabaigos.

Taigi, kokia valstybės parama ir koks finansavimo modelis? Daugia-bučių namų renovacijos skatinimo programa valstybės paramos ir socialinės apsaugos aspektais yra viena patraukliausių. Valstybės lėšomis gyventojams yra finansuo-jamas namo atnaujinimo projekto parengimas ir jo įgyvendinimo organizavimas. Pagal Europos investicijų banko ir Europos Ko-misijos iniciatyvą JESSICA buvo kompensuojama 15 proc., tačiau 2011-11-10 LR Seimas papildė mo-dernizavimo įstatymą, ir nuo 2012 m. sausio 1 d. padidėjo valstybės parama statybos rangos darbams. Ji numato, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc., papildomai kompensuojama 15 proc. investicijų atnaujinimo

Daugiabučių namų atnaujinimas Tauragėje

projekto statybos darbų vertės, 100 proc. finansuojama būtinųjųdokumentų rengimo išlaidų, staty-bos techninės priežiūros išlaidos. Visos šios kompensavimo sąlygos galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011-11-09 LR Vyriausybės nu-tarimas Nr. 1325).

Projektams įgyvendinti valstybė suteikia lengvatines paskolas su ne didesnėmis nei 3 proc. metinėmis palūkanomis. Asmenims, gaunan-tiems kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, paskola ir palūkanos apmokamos 100 proc.

Kompensacijos bus išmoka-mos tik baigus visus renovacijos darbus pagal tuo metu galiojančią finansavimo tvarką. Taigi ir jaupradėjusiems dokumentus tvarkyti butų savininkams kompensacijos bus išmokamos tik visiškai įgyvendinus renovacijos projektą.

Pasidžiaugti jau yra kuo

Šiuo metu Tauragės mieste aš-tuonių UAB Tauragės butų ūkio administruojamų daugiabučių namų bendrasavininkiai (Ateities takas 16, Vytauto g. 88, Dariaus ir Girėno g. 18, Bažnyčių g. 9, Dainavos g. 5, Vytauto g. 60, Vytauto g. 75, Gedi-mino g. 24) dalyvauja daugiabučių namų atnaujinimo programoje.

Tačiau kiekvieno projekto įgyven-dinimo stadija skirtinga.

Galime pasidžiaugti jau pirmai-siais pradėtais statybos darbais, pirmuoju visiškai atnaujinamu Dainavos g. 5 daugiabučiu namu. Darbus atlieka UAB ,,Apastata“. Pagal parengtą namo investicinį ir techninį projektą name bus šil-tinamos fasado sienos ir cokolis, pakeisti langai ir balkonų durys, langai bendrojo naudojimo patalpo-se, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, apšiltintas sutapdintas stogas, renovuota karšto vandens ir šildymo sistema su individualia apskaita butuose – šilumos kiekio dalikliais.

Šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimo konkursas Vytauto g. 75 (statybos darbai). Šio namo šildy-mo sistemos renovacijos sutartis su rangovu jau pasirašyta ir, pasi-baigus šildymo sezonui, prasidės namo šildymo sistemos renovacijos darbai. Vyksta ir kiti rangos darbų pirkimo konkursai – Ateities takas 16, Dariaus ir Girėno g. 18, Baž-nyčių g. 9. Atlikus visas pirkimo procedūras prasidės darbai ir šiuose namuose.

Sprendimus priima dauguma

Kai gyvenate nuosavame name,

viskas atrodo paprasta. Norite at-naujinti būstą, pasitariate su šeima ir imatės darbo arba metate tą mintį iš galvos. O ką daryti, kai vieningą sprendimą turi priimti pusšimtis žmo-nių? Daugiabutyje, kur visos sienos, laiptinės, elektros instaliacija yra bendrojo naudojimo ir proporcingai priklauso visiems gyventojams, net ir geroms idėjoms įgyvendinti reikia kaimynų pritarimo. Demokratiško-je bendruomenėje sprendimus dėl svarbių klausimų priima dauguma, daugiau nei pusė patalpų savininkų, ir šie sprendimai yra privalomi vi-siems likusiems kaimynams. Tačiau įtikinti net ir pusę gyventojų atnau-jinti namą gana sunku. Juo labiau, kad viešojoje erdvėje pateikiama daug prasimanymų ir skepticizmo apie daugiabučių namų renovacijos programos rengimo ir įgyvendinimo eigą. Dažnai teigiama, kad renovacija sustojo, programa patyrė fiasko,kad ji neturi perspektyvos. Vos pa-tvirtinus programos finansavimomechanizmą jau bandoma skaičiuoti, kiek pagal ją renovuota daugiabučių namų. Renovacijos procesas ilgas ir atsakingas. Jis apima kolegialaus butų savininkų sprendimo priėmi-mą, projekto rengimą ir derinimą, derybas su banku dėl kredito, rangos darbų pirkimą, darbų vykdymą ir jų užbaigimo įforminimą. Kai darbai

organizuojami gerai, mažesnės apim-ties projektas gali būti įgyvendintas per 1,5–2 metus. Taigi pirmuosius vizualiai matomus renovacijos pagal naująjį finansavimo mechanizmąTauragėje rezultatus galėsime pa-matyti jau šių metų pabaigoje, o kad renovacija įgytų didesnį pagreitį, svarbi metodinė ir techninė pagalba butų savininkams, jų įgaliotiems asmenims rengiant sprendimų pri-ėmimą, atrenkant gerus praktinius pavyzdžius, juos pristatant.

Daugiabučių namų renovacijos problema tokia rimta ir tikra, kad naivu būtų tikėtis, jog ją kažkas ims ir išspręs. Pagrindinis vaidmuo vis tik tenka nuosavybės savininkams – gyventojams. Ir labai svarbu įti-kinti gyventojus, kad lėšų kaupimas namui atnaujinti – geriausia išeitis siekiant išlaikyti ir išsaugoti turimą būstą, pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti bereikalingus šilumos nuostolius.

Edita Vaitkutė-Zinkė, UAB Tauragės butų ūkio direktorė

Visais rūpimais klausimais apie daugiabučių namų atnaujinimo pro-gramą ir kitais daugiabučių namų atnaujinimo klausimais kreipkitės į UAB Tauragės butų ūkį, Prezidento g. 17 Tauragė, arba tel.: (8 446) 61 711, (8 446) 61 811.

Pradėtas renovuoti Dainavos g. 5 daugiabutis namas

2012 m. kovo 16 d.| Nr. 14 2012 m. kovo 16 d.| Nr. 1 5

Naujose patalpose – naujas verslas

Neretai nebereikalingomis statybi-nėmis medžiagomis teršiama aplinka, nes bendrovės ir gyventojai neturi kur jų dėti. O plytos, betono luitai susmulkinti gali būti vėl naudojami kaip puiki statybinė medžiaga – kaip pagrindas gatvėms, šaligatviams, aikštelėms, pastatų pamatams. Bet Žemaitijoje statybines medžiagas smulkinantį įrenginį turi tik Akmenės verslininkai.

– Jausdami, kad yra nemažas po-reikis smulkinti statybines medžiagas – valyti aplinką, iš atliekų pagaminti tinkamos naudoti skaldos, praėjusių metų rudenį įsigijome tam skirtą įren-ginį. Tvarkome dokumentus, netrukus galėsime teikti dar vieną paslaugą – iš gyventojų ir bendrovių priimti ir smulkinti statybines medžiagas. Jei bendrovės turės didelį šių medžiagų kiekį, savo įrenginį galėsime atgabenti į vietą, mažus kiekius jų savininkai galės atvežti į aikštelę, kuri bus mūsų bendrovės užpernai įsigytame buvusiame miškininkų komplekse. Bendrovėms šią paslaugą teiksime už

TAURAGĖS AGROTECHNIKA – į pagalbą statybininkams ir gyventojams

tam tikrą mokestį. Mūsų padedamos, jos galės atsikratyti nebereikalingų, dažnai aplinką darkančių statybinių medžiagų, o iš mūsų gaus statyboms tinkantį produktą. Gyventojams, jeigu jie mums atgabens nedidelį statybinio laužo kiekį, šį darbą atliksime veltui, už tai mums liks vėl tinkamų nau-doti statybinių medžiagų, – pasakojo „Tauragės agrotechnikos“ direktorius Edmundas Abromas.

Gali „nušluoti“ senas fermas

Pasak jo, statybinių medžiagų smulkinimo įrenginys yra galingas, per valandą gali susmulkinti 350 tonų statybinių medžiagų, be to, „malūnas“ yra ir gudrus – atskirai išrūšiuoja statybines medžiagas,

metalą ir žemes.– Mūsų ir aplinkiniuose rajo-

nuose, ūkininkų žemėse, riogso dar nemažai senų apleistų fermų. Jos bado akis, užima žemę. Mes galime tokius pastatus nugriauti, nes turime tam reikalingos galingos technikos – statiniams ardyti plaktukų, žirk-lių, ekskavatorių. Mūsų siūloma paslauga – vietoje senų griuvenų fermos – tinkama naudoti žemė ir statyboms tinkanti skalda, – teigė E.Abromas.

„Malūną“ parsigabeno iš Anglijos

E.Abromas pasakojo, kad naudotą statybinių medžiagų „malūną“ pirko Anglijoje praėjusių metų rudenį, už

jį sumokėjo apie 300 tūkstančių litų. Pargabenti įrenginį buvo nelengva – jis sveria apie 48 tonas. „Malūnas“ buvo plukdomas laivu į Klaipėdą, iš uostamiesčio į Tauragę pargabentas ant specialios prie vilkiko prikabin-tos platformos. Nedideliu atstumu įrenginys gali judėti pats – turi ratus su vikšrais.

„Tauragės agrotechnikos“ direkto-rius įsitikinęs, kad darbo nepritrūks, nes tokio įrenginio aplinkiniuose rajonuose niekas neturi, o apgriu-vusių, nenaudojamų ir aplinkiniams trukdančių pastatų dar gana daug.

Kol kas „malūnas“ stovi bend-rovės kieme, kai bus pasirengta juo dirbti, įrenginys bus perkeltas į bendrovės įsigytą buvusį miškinin-kų kompleksą, esantį toje pačioje

Pramonės gatvėje, kur įsikūrusi ir bendrovė. Ten pakanka vietos šiam įrenginiui pastatyti, yra pakankamai asfaltuotų plotų, kad būtų galima sandėliuoti malimui skirtas naudo-tas statybines medžiagas ir gatavą produkciją – statybinių medžiagų atliekų skaldą. Tikimasi, kad skalda iš plytų ir betono bus paklausi. Ją turėtų pirkti gyventojai – miesto ir kaimo sodybų savininkai kiemams, aikštelėms, keliukams, pastatų pa-matams įrengti.

Buvusį miškininkų medienos ap-dirbimo kompleksą UAB „Tauragės agrotechnika“ įsigijo 2010 metais Turto fondo skelbtame aukcione. Jame dar ketinama plėsti paslaugų asortimentą, kai kurias patalpas nuomoti.

UAB „Tauragės agrotechnika“ įsteigta 2003 metais padėti žemdir-biams – prekiauja nauja ir naudota žemės ūkio technika, remon-tuoja ją, parduoda įvairius įrankius, padargus. Bet daug naudingo ten gali rasti ir statybininkai: įsigyti statyboms reikalingų įrankių, mobiliųjų ir stacionarinių betono maišyklių, išsinuomoti teleskopinį keltuvą, universalų traktorių „Monitou“, kuris ypač populiarus, kai statybose reikia iškrauti ar sukelti į kurį nors aukštą įvairias staty-bines medžiagas. Bendrovė remontuoja įvairią statybų techniką. O dabar ruošiasi mūsų ir aplinkinių rajonų bendrovėms ir gyven-tojams teikti dar vieną paslaugą – priimti smulkinimui naudotas nebereikalingas statybines medžiagas – betoną, plytas.

Šiltindami namą esame įsitikinę, kad kuo storesnis šiltinamosios medžiagos sluoksnis, tuo šilčiau. Bet pabandykime įsivaizduoti žmogų, vilkintį šiltais kailiniais, tačiau kils-telėtus nuo kūno keleto centimetrų atstumu ir turinčius šimtus mažyčių skylučių. Daugelis sutiksime, kad šilta nebus. Tuomet teks pripažinti, kad pastatų šiltinimo būdai, kurie plačiai paplitę Lietuvoje, turi rimtų trūkumų. Polistireninio putplasčio ar akmens vatos plokštės klijuoja-mos ant nelygaus pagrindo, neiš-vengiamai sudaro oro tarpus, pro kuriuos išeina iš namo šiluma. O kaiščiai plokštėms tvirtinti, naudo-jami tūkstančiais vienetų, sukuria skylėtų kailinių efektą.

VGTU Statybos fakulteto Statybi-nių medžiagų katedros profesorius, techninių mokslų daktaras Albinas Gailius savo straipsnyje ,,Šiluminė varža ar sandarumas – kas svarbiau, arba kaip šiltinti namą“ (spausdintas 2008 06 09) pateikia atsakymus ir išsklaido visas abejones šiuo klausi-mu. Profesorius pateikia kompanijos „Architectural Energy Corporation“ tyrimų duomenis, kurie buvo at-likti JAV. Tyrimų rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltini-mo medžiagos sluoksnio šiluminę

Tik sandarūs ir sausi kailiniai šildo

varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį padidinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupo-ma tik 3 proc. daugiau. Iš tyrimų rezultatų daroma išvada, kad daug svarbiau ir efektyviau pasiekti namo konstrukcijų sandarumą nei didinti šiltinimo sluoksnio storį. Net visiškai plonas (ir turintis mažą šiluminę varžą), tačiau sandarus šiltinamos medžiagos sluoksnis sulaiko ‚,liūto dalį“ iš patalpų išeinančios šilumos. Pateikiami duomenys (pvz., 2,5 cm storio sandari šiltinimo medžiaga, turinti nedidelę varžą R=0,65, su-taupo 80 proc. šilumos, kai 10 cm

storio sandari šiltinimo medžiaga, turinti aukštą varžą R=2,36, sutaupo tik 94 proc. šilumos).

Jei plokštinės šiltinimo medžia-gos ne sandarios (dėl oro tarpų ir kaiščių), pagrįstai kyla klausimas, ar šiuo metu yra Lietuvoje šiltinimo medžiagų, kurios atitiktų sandaraus namo standartus. Atsakymas viena-reikšmis – jau yra.

UAB TAURESTA, kurios pagrin-dinės veiklos specializacija – fasadų šiltinimas ir prekyba šiltinimo medžia-gomis, nuolat seka pasaulines fasadų šiltinimo naujienas. Atstovaudami tokiems gamintojams kaip Austrijos

koncernui BAUMIT, veikiančiam 35 valstybėse, galime pasiūlyti naujausius fasadų šiltinimo būdus. Pirmiausia norime pristatyti ypač sandarią šil-tinimo medžiagą – termoizoliacinį tinką BAUMIT THERMO PUTZ. Tai tinkavimo ir apšiltinimo mišinys, kurio sudėtyje yra mineralo perlito. Jis gamybos procese kaitinamas iki 800 laipsnių karščio, po to smulkinamas, maišomas su smėliu ir rišikliais. Perlito smėlio grūdeliai yra tuščiaviduriai, viduje – oras. Todėl jis turi aukštą šiluminę varžą, yra visiškai nedegus, ekologiškas, ,,kvėpuojantis“. Jis 4–5 kartus lengvesnis už įprastą tinkavi-mo mišinį, todėl juo galima tinkuoti neįprastai storą sluoksnį – net iki 12 cm! Išdžiūvęs tinkas tampa vienalyte kieta mase, neturinčia jokių tvirtini-mo detalių ir šalčio tiltų. BAUMIT THERMO PUTZ tinka naudoti tiek pastatų fasadams, tiek viduje (tai labai praktiška – šiuo mišiniu tinkuotos sienos ne tik atlieka būdingas vidaus tinkui funkcijas, bet tampa ekologiška šiltinamąja medžiaga, suteikiančia malonų ir sveiką patalpų mikro-klimatą).

UAB TAURESTA visai neseniai įgijo teisę atstovauti, platinti Vo-kietijos nanotechnologijų pramonės gamintojo „SICC GmbH“ gaminius. Todėl siūlome atkreipti dėmesį į šios

kompanijos gaminamus (pagal JAV patentuotą išradimą) termokeramikos membranos dažus THERMOSHIELD. Tai analogų pasaulyje neturintys dažai, gerai sulaikantys šilumą. Jie susideda iš milijonų mikroskopinių keraminių burbuliukų, kurių viduje – oras. Sienos, dengtos THERMOSHIELD, visada išlieka sausos, nelaidžios vandeniui (tuo pačiu išlieka laidžios garams, t.y. ,,kvėpuoja“). Namai, dažyti THER-MOSHIELD, sutaupo nuo 22 iki 30 proc. šilumos. Yra 8 dažų rūšys – fa-sadams, stogams, metalui, medžiui, vidaus patalpoms ir t.t. 32 pasaulio mokslinių tyrimų institutai patvir-tino unikalias THERMOSHIELD dažų šilumines savybes. Produktas sertifikuotas JAV, ES, Japonijoje,Australijoje ir kitose šalyse.

Parengta pagal UAB „Tauresta“ informaciją

Susidomėjusius šiomis technologi-jomis, norinčius apsišil�n� būstąar įsigy� šių unikalių šil�nimomedžiagų kviečiame apsilanky�mūsų parduotuvėje MELIORATORIŲ g. 4, TAURAGĖ. Tel.: (8 446) 59 197, mob. 8 639 32 489.

Daugiau informacijos: www.tauresta.ltwww.thermoshield-europe.com www.baumit.com

Namas šiltinamas termoizoliaciniu tinku

UAB „Tauragės agrotechnika“ direktorius Edmundas Abromas prie naujo įrenginio – statybinių medžiagų „malūno“

Kaip pasirinkti fasadinius dažus?

Kas rūpinasi savo namais, puikiai žino, kad pavasaris ir vasara – geriau-sias metas perdažyti fasadą. Tačiau nusprendę pagražinti savo aplinką dažnai susiduriame su problema, kaip iš daugelio įvairiausių dažų rūšių išsirinkti geriausią.

Tam, kad teisingai pasirinktume fasadinius dažus, reikia žinoti keletą dalykų.

Fasadiniai dažai turi ne tik atnau-jinti ir pagražinti pastatą, bet ir ilgai jį saugoti nuo kenksmingų atmosferos bei aplinkos veiksnių. Gera fasadinė danga namą turi apsaugoti kaip oda. Juk labai svarbu, ar dažyto pastato išorė turės būti atnaujinta po 5, 10 ar net po 15–20 metų.

Be techninio patvarumo, didelę vertę įgyja ir paviršiaus savybė nesi-tepti. O priežasčių fasadams susitepti yra begalės: tai ir dulkės, suodžiai, smėlis, naftos, degalų, anglių degimo sudedamosios dalys, ir įvairių mikro-organizmų poveikis (pelėsiai, grybeliai ir kt.). Ant fasadų nusėda įvairūs pilki arba pilkšvi nešvarumai. Ypač vaizdas gadinamas, kai nešvarumai nusėda netolygiai.

Kadangi pastatams daug žalos pridaro įvairios būklės vanduo, dar viena dangos užduotis – apsaugoti fasadą nuo lietaus ir drėgmės. Kiti kokybės rodikliai – tai gera sankiba, atsparumas blukimui ir ultravioleti-niams spinduliams, dažų plėvelės išdžiūvimas be sutrūkimų.

„Caparol Clean Concept“ – kad fasadai ilgiau išliktų švarūs!

Įmonės laboratorijose, siekiant optimalaus sprendimo išlaikyti fasadą švarų ir apsaugoti nuo nepageidaujamo atmosferos, įvairių mikroorganizmų poveikio, sukurta dažyto paviršiaus „švaros formulė“ − „Caparol Clean Concept“.

Technologija

„Caparol Clean Concept“ išsiskiria keletu svarbių aspektų, nulemiančių specifines šių medžiagų ypatybes: tai

Švarus namo veidas ilgus metus

Daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų bei visuomeninės paskirties statinių fasadus galime vadinti savotišku būsto ar įstaigos veidu. Dažyto fasado grožis ir švara labai priklauso nuo to, kokios sudėties dažai naudojami atliekant apdailos darbus, ar jie pakankamai atsparūs purvui, teršalams, nepalankiam saulės, vėjo ar šalčio poveikiui. Prastesnės kokybės dažais dažytas paviršius ilgainiui užsiteršia, net ima irti, gerokai blogiau atrodo ir pastato „vizitinė kortelė“ – fasadas.

dažų sluoksnio kapiliarinis hidro-fobiškumas, fotokatalizės efektas, į dažus dedami specialūs priedai ir naudojamos nanotechnologijos. Ga-minant „Caparol“ „švaros formulės“ seriją daug dėmesio skiriama dažų sluoksnio paviršiaus struktūrai, spren-džiamos dažų atsparumo vandeniui ir šilumai problemos.

„Caparol Clean Concept“ gaminių asortimentas

AmphiSilan-Plus

Purvui ypač atsparūs silikoninės dervos fasadiniai dažai, kuriuose yra puikus rišiklio ir užpildų derinys. Nuosekliai naudojant „Caparol Clean Concept“, šie dažai maksimaliai ap-saugo nuo teršalų.• Labai hidrofobiški.• Minimaliai užsiteršiantys.• Pasižymi kapiliariniu hidrofobiškumu.• Mineralų matiškumas.

Amphibolin

Universalūs dažai beveik visiems vidaus ir išorės pagrindams. Optimalus baltumo laipsnis ir didelis šviesos rodiklis šviesiems paviršiams gauti. Labai gerai dengia, ekonomiški ir atsparūs.• 1 atsparumo šlapiam trynimui klasė.• Labai gerai valomi.• Labai ekonomiški.• Labai gerai sukimba.• Didelis šviesos rodiklis.

AmphiSilan-Fassadenputze

Paruošti dengti, silikonine derva surišti faktūriniai tinkai. Tiekiami „samanėlės“ ir „lietučio“ faktūros tinkai, kurių grūdelių dydis R20, R30, K15, K20 ir K30.• Nepralaidūs vandeniui.• Sunkiai degūs B1 – DIN 4102.• Atsparūs oro veiksniams, nepralaidūs vandeniui pagal DIN 18550.• Labai difuziški.• Apsaugo nuo dumbliagrybių ir pelėsinių grybų.

Bendrovė „Caparol Lietuva“, be jau minėtų, siūlo ir kitus dažus, padedančius fasadą apsaugoti nuo nepageidaujamos taršos, pvz. „Mu-resko-Premium“ ir kt.

Įmonės „Caparol Lietuva“ specia-listai mano, kad prastos kokybės pigios medžiagos nepatvarios, ir dažni remon-to darbai tikrai kainuoja ne mažiau nei geri ir patvarūs dažai. Tenka ap-gailestauti, kad siekiant greito rezultato dažniausiai ieškoma pigių ir ne visada oro bei kitiems aplinkos veiksniams atsparių medžiagų, negalvojant apie tolesnę pastatų eksploataciją, kurios rūpesčiai, pasibaigus garantiniam pastatų priežiūros laikotarpiui, guls ant namų savininkų pečių.

Kokybiškų dažų, tinkų, sukurtų naudojant pažangias technologijas, pasirinkimo svarbą geriausiai parodys laikas – kai išryškės skirtumai tarp geros ir prastesnės fasadų apdailos. Galimybė daug metų džiaugtis švariu ir gražiu namo „veidu“ − geriausias įrodymas, kaip svarbu statybinių medžiagų pramonėje pasitelkti moksli-nius atradimus, investuoti į nuolatinį medžiagų kokybės gerinimą.

Visas šias medžiagas galite įsigyti parduotuvėje Tilžės pl. 3, Tauragė. Tel. 8 614 72 395

– Svarbiausia – sugalvoti, ką norite matyti ant savo sienos. Reikia, kad piešinys nebūtų įkyrus, pernelyg rėžiantis akį – tada jis gali greit nu-sibosti, – sako Regina Vaičaitienė, „Tauragės kurjerio“ „Reklamos pa-slaugų“ vadovė.

Paskui belieka nuspręsti, ar eskizą darysite pats, ar pasieškosite ko nors internete.

Jei patikusią sienos apdailą išsi-rinksite internete – išvengsite ne tik kūrybinių kančių, bet ir važinėjimo po statybinių prekių parduotuves. Galima užsisakyti gatavus lipdukus. Papuošti jais namus užtruks itin mažai laiko.

Jei vis dėlto siekiate originalumo, mielesnis bus piešinys, kurį susi-kursite pats. O kad jis taptų „kūnu“, tereikia ateiti į „Reklamos paslaugas“, įsikūrusias Prezidento g. 68. Patyrę specialistai jūsų norimą piešinį per-kels ant specialios plėvelės, kurią beliks užklijuoti ant sienos. Tam gali prireikti nemažai kruopštumo, todėl geriau, jei tai padarys į jūsų namus atvykę įmonės darbuotojai.

R.Vaičaitienė tikina, kad lipdukus

galima užklijuoti kone ant bet kokio lygaus paviršiaus.

– Lipdukus galima klijuoti ne tik ant sienų, bet ir ant kitokių paviršių – grindų, baldų ir net langų. Galite pasirinkti ir mažus lipdukus – jie papuoš veidrodį prieškambaryje ar vonioje, o stilingi piešiniai papuoš pagrindinę svetainės sieną. Galima įsigyti lipdukų, uždengsiančių net labai didelį plotą, – sako R.Vai-čaitienė.

Šis namų dekoro elementas ne tik papuošia namus, bet ir suteikia jiems individualumo ir savitumo. Pavyzdžiui, įdomiai atrodys ant sienos prieškambaryje užklijuotas kabyklos piešinys arba paršelio snu-kutis aplink kištukinį lizdą. Lipdukai gali praskaidrinti namus žaluma ar egzotiškomis gėlėmis, sukurti ne-įprastą vaizdą prie sienos priklijavus senovės Romos kontūrus, Eifelio bokštą ar pagyvinti juos linksmais kačiukų ar kitokių mielų padarėlių atvaizdais.

Kad ir kokį piešinį pasirinktumėte, jis turėtų natūraliai įsilieti į aplinką ir stilistiškai derėti prie interjero.

SIENŲ LIPDUKAI � paprasta, nebrangu ir originaluNorisi atnaujinti atsibodusį namų interjerą? Įsivaizduojate, kaip jūsų vaikų kambarį papuoštų spalvingi pasakų herojai, svetainę – gėlės žiedas ar geometrinis ornamentas, virtuvę pagyvintų nupiešti puodai? Pigus, praktiškas ir originalus variantas – sienų lipdukai.

Toks lipdukas neseniai papuošė vieno „Tauragės kurjerio” kabineto sie-ną

2012 m. kovo 16 d.| Nr. 16 2012 m. kovo 16 d.| Nr. 1 7

Medžiaga – artimiausia medžiui

Sienoms sumūryti Rimas pasirinko YTONG akyto betono blokelius.

– Nesakau, kad tai pats geriausias sprendimas, – sako jis. – Nuomonių apie juos yra visokių. Vis dėlto tai medžiaga, savo savybėmis, ekolo-giškumu artimiausia medžiui. Namas išėjo išties šiltas. Šiluma jaučiasi net uždėjus ranką ant sienos. Sakoma, kad iš tokių blokelių statytas namas kvėpuoja.

Namo stogas – skardinis, suomiškas. Tai, pasak Rimo, buvo vienas pigesnių ir paprastesnių variantų. Čerpės per sunkios ir pernelyg brangios, o šiferio nesinorėjo.

Nors ir iš „šiltų“ medžiagų pasta-tytas, namas be krosnies neapsieina. Tai, kuo ir kaip bus šildomas namas, – vienas svarbiausių klausimų. Rimas prisipažįsta svarstęs jį ilgai. Norėjosi geoterminio šildymo, tačiau gąsdino didžiulės pradinės investicijos.

Rimas pasirinko gana netikėtą va-riantą – dyzeliniu kuru kūrenamą katilą. Jis tikrai nepigus, nors buvo pirktas parodos metu, su didele nuolaida, ir jo eksploatacija – ne iš pigiųjų.

– Vokiškas katilas „Roteks“ patiko tuo, kad jo itin aukštas naudingumo koeficientas – net 100 procentų. Ka-minas net šaltas, apie 15–20 laipsnių, iš jo joks dūmelis nerūksta. Be to, jį labai patogu ir paprasta eksploatuoti, – pasakoja Rimas. – Nustatai, kada ir kiek jis turi kūrenti, kada įsijungti ir išsijungti, kokios temperatūros kam-bariuose pageidauji, ir viskas. Gali ramiai išvykti, nesukdamas galvos, kad susproginės radiatoriai.

Beje, radiatorių šiuose namuose ir nėra – visur šildomosios grindys.

Specialistai dirbo kaip sau

Girdėti skundus ir keiksmus sta-tybininkų, santechnikų, elektrikų ir kitų adresu – įprasta. Kur kas retesnis dalykas – girdėti vien gerus žodžius. Giedrė ir Rimas apie jų namą stačiusius ir įrenginėjusius specialistus negali pasakyti nė vieno blogo žodžio.

– Viskas priklauso nuo to, kaip ieškai specialistų, kokius jiems keli reikalavimus, – įsitikinusi Giedrė. – Mano vyras toks krapštukas, jis kol pats visko neišsiaiškina, į viską neįsigilina, tol nieko nepradeda.

Tikriausiai todėl ir meistrais nu-sivilti neteko. Pasak Rimo, puikiai dirbo visi, o santechnikas, elektrikas dirbo kaip sau.

– Pavyzdžiui, santechnikui šis darbas – vietoj pomėgio, iš tikrųjų jis dirba kitką. Jis važinėja po parodas užsienyje, labai domisi naujovėmis. Su juo ir dabar draugaujame šeimomis. Ir elektrikas labai nudžiugino – siūlė savo idėjas, negailėjo patarimų ir dirbo iš širdies.

Visai išvengti neskandumų, tiesa, nepavyko – buvo problemų su langais – netrukus jie išsiklaipė, o kova su baldininkais iš Kauno dėl pas juos užsakyto stalo ir kėdžių tebesitęsia ir dabar. Giedrė prisipažįsta besigailinti, kad užsisakinėjo baldus Kaune, o ne pas tauragiškius baldininkus.

Namų jaukumui – vientisas stiliusBirutė SLAVINSKIENĖ

birute@kurjeris.ltNamo statyba prasideda nuo idėjos, vizijos. Tačiau dar anksčiau reikia imti apie jį svajoti. „Svajonės pildosi, tik reikia labai labai norėti“, – įsitikinusi naujo, šiuo-laikiško namo šeimininkė Giedrė. Visi kiti sprendimai – kiek gali skirti pinigų, kur ir kaip nori statyti, koks bus namo plotas, aukštų ir kam-barių skaičius – atėjo ilgų svarstymų, abejonių ir ginčų keliu. Pagaliau pasistatę savo pirmąjį namą ir jame apsigyvenę Giedrė ir Rimas sako, kad jau dabar mato, ką galbūt reikėjo daryti ki-taip, tačiau dauguma savo sprendimų jie patenkinti. Jie jokiu būdu netvirtina, kad geriausia viską daryti būtent taip. Tiesiog tai jų patirtis, ir galbūt kam nors ji bus įdomi.

Minimalizmas nenusibosta

Giedrė sako ilgai galvojusi, kokio stiliaus namų norėtų. Ji blaškėsi tarp klasikinio stiliaus ir minimalizmo. Galų gale liko prie minimalizmo.

– Dar kurį laiką kirbėjo abejonė, ar neapsirikau. Kol vienąkart apsilankėme pas pažįstamus, įsirengusius klasikinio stiliaus namus. Grįžusi atsidusau su palengvėjimu: ačiū Dievui, kad aš taip nedariau!

Vos įžengus pro duris atsiveria didžiulė erdvė: čia ir prieškambaris, ir laiptinė, ir svetainė, ir valgoma-sis. Virtuvė irgi atskirta tik stikline stumdomąja pertvara, kurią galima atitraukti.

Nors kai kurių baldų dar trūksta, erdvė dvelkte dvelkia ramybe ir nu-teikia poilsiui. Tokį pojūtį tikriausiai sukuria spalvų gama – daug pilkos spalvos atspalvių ir viena kita sodriai violetinė detalė. Stiliaus vienovę kuria ir pasikartojanti burbulų tema: šviesą atspindinčiais dažais jie neryškiai nu-piešti ant vienos sienos, ant matinio pertvaros stiklo, ir netgi šviestuvai atrodo tarsi sulipdyti iš burbulų.

Giedrė nepabūgo netgi ir gana tam-sios, vos ne betono pilkos, kuri visai nesukelia niūrumo įspūdžio, greičiau – šilumos, jaukumo. Ypač įspūdingai pilkos sienos fone atrodo senoviškas krėslas, aptrauktas violetiniu gobe-lenu. Nors sumokėti už internetu pirktą krėslą teko nepigiai, o už jo restauravimą – dar daugiau, Giedrė nesigaili – prabangiai atrodančiame krėsle ir ilsėtis patogu.

Giedrė tikisi, kad gal kiek šaltoką minimalizmą gerokai sušildys au-diniai – jau užsakytos drapiruotės, romanetės, užuolaidos gaminamos Kaune.

Name daug LED apšvietimo juoste-lių, kurios, pasak Rimo, labai taupios ir ilgaamžės. Šviestuvų tik vienas kitas. Užtat visi jie labai originalūs, nestandartiniai. Laiptus apšviečia itin įspūdingas šviestuvas, nutįsęs iš antrojo aukšto.

Antrajame aukšte – trys mie-gamieji: Giedrės ir Rimo ir abiejų vaikų. Prie kiekvieno miegamojo – po vadinamąjį tamsųjį kambarį. Juose telpa viskas, ko nesinori ro-dyti. Miegamieji neapkrauti daugybe daiktų, užtat harmoningai pratęsia minimalizmo temą.

Dukros kambaryje dėmesio te-belaukia viena siena, kurią buvo sumanyta papuošti fototapetu. Jis pasirodė nekokybiškas, tad siena taip ir liko tuščia. Iš pradžių svars-čiusi apie Niujorko vaizdą, dabar Giedrė jau turi kitą idėją – čia per visą sieną turėtų atsirasti Tauragės vaizdas. Galbūt ją įgyvendinti padės „Reklamos paslaugos“.

Spalvos interjere

Loreta TALLAT-KELPŠIENĖ

interjero dizainerė

Kurdami interjerą, mes susiduria-me ne tik su plačia dažų palete, bet ir faktūromis, tekstūromis, kurias reikia suderinti ir suvesti į harmo-ningą interjero visumą. Plati spalvų gama atveria kūrybinę laisvę, tačiau neturint konkrečių idėjų elementarus sienų spalvų parinkimas gali tapti varginančiu darbu.

Pasirenkant tinkamą spalvą rei-kia paisyti keleto taisyklių, kurios padės eliminuoti tam tikras spalvas iš norimų spalvų sąrašo. Pirmiausia reikia išsiaiškinti patalpos orientaciją pagal pasaulio kryptis. Rytų kryptimi orientuotoje patalpoje reikėtų nau-doti vidutinio šaltumo spalvų tonus. Pietines patalpas dažykite šaltais tonais, nes už lango šviečianti saulė juos tikrai sušildys. Vakarų pusės kambariuose naudokite vidutiniškai šiltus arba šiltus tonus, o šiaurinėje pusėje – tiktai šiltus tonus.

Mažose patalpose rinkitės šviesius tonus, naudokite mažiau sieninio de-koro, o didelės patalpos jums atveria visišką kūrybinę laisvę. Stereotipas, kad baltos lubos aukština patalpą, yra atgyvenęs. Patalpą galite paaukštinti, naudodami vertikalių juostų efektą ant sienų arba lubas dažydami ta pačia spalva kaip ir sienos. Žinoma, tai tinka tik naudojant šviesius tonus. Tamsios grindys labai mažins patalpą, net jei sienos išdažytos šviesiais tonais.

Renkantis spalvą reikėtų atkreipti dėmesį ir į kuriamo interjero stilių. Skandinaviško ir minimalistinio in-terjero stiliui būdinga dominuojanti balta spalva. Provanso stiliui – šviesūs papilkinti tonai. Klasikos interjero stiliaus paletė labai plati. Modernaus stiliaus interjerų spalvas diktuoja tuo metu vyraujanti mada.

Yra trys pagrindinės spalvos: raudona, mėlyna ir geltona. Kartu su balta ir juoda jos sukuria visas kitas spalvas. Balta, juoda ir pilka spalvos yra nederinamos, jos tinka prie bet kokios spalvos. Visas kitas spalvas reikia derinti tarpusavyje. Raudoni ir geltoni tonai laikomi šiltais, mėlyni ir žali – šaltais tonais.

Spalvas keičia jas supantis fonas ir į jas nukreiptas šviesos kiekis. Labai svarbu parenkant pasirinktą spalvą išbandyti toje patalpoje, kurią pla-nuojate dažyti. Nusipirkite mažiausią kiekį dažų ir nudažykite nedidelius sienos plotus. Visos spalvos puikiai atrodys šalia baltos, pilki tonai dar labiau paryškins spalvos intensyvumą, juoda spalva ryškius tonus gesins, blankius – ryškins. Balta spalva šviesą atspindi, juoda sugeria, tad

šviesioje patalpoje reikės naudoti mažiau šviesos šaltinių.

Spalvai įtakos turi ir paros metas. Dieną slegiančios spalvos vakare gali virsti labai išraiškingomis ir jaukiomis. Interjero dizaineriai padeda išsirinkti tinkamas spalvas viešam ir privačiam interjerui. Pagal patalpos paskirtį pa-renkami žvalinantys arba raminantys, valdingi arba atpalaiduojantys tonai. Tačiau ir nesikreipdami pagalbos į profesionalus, pasąmoningai galite išsirinkti sau tinkamą spalvą. Svarbu žinoti, kad paletėje esančios spalvos ant jūsų sienų bus tamsesnės. Jei abejojate dėl spalvos ryškumo, su-mažinkite jį keliais tonais.

Nors mūsų reakcija į spalvas labai individuali, tačiau yra keli spalvų charakterius ir poveikį nusakantys bruožai. Raudona – karšta, aistringa, pavojinga. Geltona – džiugi, šilta, liguista. Mėlyna – rami, šalta, sle-gianti. Oranžinė – dominuojanti, šilta, linksma. Žalia – natūrali, gaivi, šalta. Violetinė – rafinuota, sodri, pigi. Roži-nė – romantiška, moteriška, saldi.

Derindami spalvas tarpusavyje ar su kitais dekoravimo elementais, visada stenkitės būti pailsėję ir gerai nusiteikę. Su savimi turėkite pasirinktos spalvos mėginį ant popieriaus skiau-tės, pridėkite jį prie renkamų dekoro elementų: grindų, kilimų, užuolaidų, baldų apmušalų, tapetų. Jai matote, kad jums nesiseka išsirinkti tinkamos spalvų kombinacijos ar turite nors ma-žiausią abejonę dėl išsirinkto varianto, kreipkitės į profesionalus, kad vėliau nereikėtų gailėtis ir iš naujo investuoti į dažus, mokėti darbininkams ar gyventi jus erzinančioje aplinkoje.

Spalvos mus supa visur. Vienos atkeliauja iš gamtos natūraliais tonais, kitos sukurtos žmogaus ir pasižymi ypač aktyviu poveikiu.

RAUDONAkaršta, aistringa, pavojinga. GELTONAdžiugi, šilta, liguista. MĖLYNArami, šalta, slegianti. ORANŽINĖdominuojanti, šilta, linksma. ŽALIA – natūrali, gaivi, šalta. VIOLETINĖ rafinuota, sodri, pigi.ROŽINĖromantiška, moteriška, saldi.

Jeigu neturite finansinių ištekliųnusisamdyti interjero dizainerio, tarkitės su savo artimaisiais, draugais, interjero detalėmis prekiaujančiais pardavėjais.

Nesirinkite drastiškų spalvų, abe-jotinų spalvinių kombinacijų. Nau-dokite daug baltos spalvos, rinkitės žemiškus tonus, ieškokite patinkančių interjero sprendimų žurnaluose ar knygose. Namų kūrimas neturi tapti varginančiu užsiėmimu, jis turi teikti malonumą ir džiaugsmą.

Renaldo Malycho nuotraukos

Įvairūs pilkos spalvos atspalviai sukuria šiltų sienų įspūdį

Trimečio sūnaus kambarį nuo žaislų pertekliaus gelbsti „tamsusis“ kam-barys

Virtuvė, prieškambaris ir šviesaus medžio laiptai – vientisa erdvė, kurią netrukus dar pagyvins prie laiptų pakabintis fotografijos

Minimalistiniame vonios kambaryje svarbiausia – kokybiška san-technika ir erdvė

Pasak šiemet dešimtmetį švę-siančio užuolaidų salono „Aldalija“ direktorės Aldonos Numavičienės, vadovaujančios įmonei kartu su Dalia Geštautiene, užuolaidų pozicijos kurį laiką buvo šiek tiek susvyravusios, kai į rinką atkeliavo žaliuzės. Vis dėlto dabar šis su namų jaukumu glaudžiai susijęs interjero elementas vėl grįžta – su naujomis tendencijomis, spalvomis ir faktūromis. Vien užuo-laidomis neapsiribojama – madingos ir romanetės, austrijietės, širmos.

„Aldalijoje“ įvairiausių audinių, jų spalvų ir faktūrų pasirinkimas toks gausus, kad tiesiog akys raibsta, ir be specialisto pagalbos parinkti tokias užuolaidas būtų tikras iššūkis. Už-uolaidos vaidina lemiamą vaidmenį bet kokių namų interjere, todėl jas renkantis svarbu parodyti savo skonį ir fantaziją.

Į lietuvių namus grįžta užuolaidos

Pavasaris – pats metas atnaujinti būstą. Efektingai tai padaryti labai padės užuolaidos. Užuolaidų salono „Aldalija“ specialistės tvirtina, kad užuolaidos – paskutinis interjero akcentas, kuriam tenka dar ir labai svarbi užduotis – suvienyti grindų, sienų dangas, baldus ir šviestuvus bei, žinoma, pataisyti tai, kas pavyko ne taip, kaip tikėtasi.

„Aldalijos“ salonus rasite Tauragėje,

J.Tumo-Vaižganto g. 120, Bažnyčių g. 22 ir „Senukuose“,

o Jurbarke – Vytauto Didžiojo g. 3A

Salone išrinkti tinkamiausias užuolaidas sudėtinga. Geriausia, kai dizaineris atvyksta į namus ir įvertina interjerą bei šeimininkų norus

Pasak A.Numavičienės, pasaulyje šiuo metu labai mėgstami natūralūs audiniai – nuo natūralių atspalvių drobės iki siuvinėto ar kitaip deko-ruoto šilko.

Salono vadybininkė A.Saldukienė tvirtina, kad madingiausios šių metų spalvos „skyla“ į dvi kategorijas: prie urbanizacijos derančius atspalvius (juoda, pilka, mėlyna elektrinė, metalo ir pan.) bei natūralius, aptinkamus gamtoje (ruda, jūros bangos, besilei-džiančios saulės). Aktualios ir koralo raudona bei violetinė spalvos.

Išlieka madingi ir įvairiausi, ypač stambūs, gėlių motyvai. A.Saldukienės teigimu, sprendimą, kokias užuo-laidas rinktis, paprastai diktuoja jau esamas interjeras ir būsto šeimininkų skonis. Salone išrinkti tinkamiausias užuolaidas sudėtinga. Geriausia, kai dizaineris atvyksta į namus ir įvertina interjerą bei šeimininkų norus. Tada specialistai, atsivežę audinių pavyz-džių, ir išrenka geriausią variantą. Vis dažniau užsakomos užuolaidos ne vienam kambariui, o visam namui ar butui. Taip audiniai, jų deriniai visus kambarius sujungia į vieną visumą.

Vadybininkė pasakojo, kad populiaru iš to paties audinio, kaip portjeros, siūti ir lovatiesę, pagalvėles ar staltiesę – užuolaidų audinių spalvos, faktūros, drapiruotės bei dekoravimo detalės turi derėti tarpusavyje bei bendroje patalpos stilistikoje. Beje, pasak vadybininkės, vis dažniau užuolaidas ir aksesuarus visam būstui užsisako užsienyje gyvenantys tautiečiai. Jie tvirtina, kad ten, kur jie gyvena, tokio didelio pasirinkimo nėra, o ir kainos „kandžiojasi“.

Užuolaidų audiniai skirstomi į šviesą praleidžiančius (tinkami die-ninėms užuolaidoms), šviesą sulai-kančius (rekomenduojami naktinėms) bei tarpinius. Pagal jų parinkimą galima išgauti įvairiausius spalvų ir stiliaus žaismus. Salono vadybinin-kė pasakojo, kad šių metų naujiena – audiniai, visiškai nepraleidžiantys šviesos, vadinami black-out. Jie skirti miegamajam. O dieninėms užuolaidoms vietoj kurį laiką „ka-raliavusios“ organzos pamažu vėl grįžta tiulis. Ypač prabangiai atrodo siuvinėtas tiulis.

Langų dekoravimui svarbių detalių ir papuošimų – drapiruočių, nėrinių, aksesuarų (kutų, žiedų, kablių, spira-lių, virvelių, gėlių) – „Aldalijoje“ irgi daugybė. Beje, pasak vadybininkės, karnizus ir jų antgalius patariama rinktis pagal to kambario šviestuvus, baldų rankenėles ar durų rankenas. Šios detalės turi derėti prie bendro patalpos stiliaus.

Šiuo metu labai madingas langų papuošalas – romanetės (romėniškos arba klostinės užuolaidos) ir japo-niškos širmos. Tai ne tik madingas, tačiau ir patogus sprendimas, nes romanetes galima nuleisti iki pa-geidaujamo ilgio. Širmų privalumas yra tas, jog jos atstoja ir dienines, ir naktines užuolaidas.

Pasiūla didžiulė – pagal gamin-toją, kainą, kokybę, stilių, savybes, išvaizdą. Geriausią sprendimą rasite kartu su specialistais.

Užuolaidų salone „Aldalija“, pasak jo direktorės Aldonos Numavičienės, audinius galima rinktis iš daugiau nei 300 pavyzdžių

2012 m. kovo 16 d.| Nr. 18

Apibūdinimai (atsitiktine tvarka):• Gyvenamoji patalpa pastogėje, palėpėje su nuožulnia šonine siena.• Pagal darbo saugos reikalavimus būtina saugos priemonė statybininkui.• Išsikišusi pusapvalė ar kampuota pastato sienos dalis su langais.• Statybinė plokštė iš gamtinės (akmens) arba dirbtinės statybinės medžiagos.• Keturkampė įpjova, įranta rąste, ant kurios uždedamas kitas rąstas.• Išorinės sienos ar stulpo (kolonos) apatinė dalis, paprastai storesnė.• Keraminė granulių ar skaldos pavidalo biri, lengva, akyta medžiaga betonui, plytoms gaminti.• Grąžto smaigalys.• Kristalinės grūdėtos struktūros uoliena, naudojama statybose kaip apdailos medžiaga.• Smėlio, žvyro mišinys su cementu ir vandeniu.• Dekoruotas tarpas tarp langų, tarpulangė.• Atviras prieangis su kolonomis, laikančiomis frontoną.

Pagal atsitiktine tvarka pateiktus apibūdinimus iš pabirusių raidžių sudarykite prasmę turinčius

žodžius ir surašykite į brėžinį. Skaičiais pažymėtuose spalvotuose langeliuose

perskaitysite galvosūkio atsakymą.

Vyr. redaktorius – Renaldas Malychas

Redaktoriaus pavaduotoja – Birutė Slavinskienė

Priedą rengė: Raimonda Alysienė, Jovita Strikai�enė, Karolina Stažytė

Dizainas – Živilė Mockutė

Skelbiant priede išspausdintą informaciją nuoroda į „Tauragės kurjerį“ bū�na.

Tiražas 10 000 egz.

Laikraščio„Tauragės kurjeris“ priedas

Kaimynas griauna sienąJovita STRIKAITIENĖ

jovitas@kurjeris.lt

Kai kas nors daugiabučiame name, remontuodamas butą, it genys ima kalti sienas, kaimynai pradeda ne-rimauti, kad tai gali turėti įtakos pastato konstrukcijų stabilumui, bet dažniausiai tyli, nes nesinori pyktis. Specialistai teigia, kad butus ketinantys rekonstruoti gyventojai pirmiausia turi išsiaiškinti, ką ir kaip daryti.

Pirma tartis, paskui daryti

Apie butų rekonstrukcijų keliamus pavojus pakalbinta UAB Tauragės butų ūkio direktorė Edita Vaitkutė-Zinkė sakė, kad kol kas dėl savavališ-kų rekonstrukcijų niekas nesugriuvo, niekas nenukentėjo, tačiau opių pro-blemų pasitaiko.

– Sugalvojus kapitališkai remon-tuoti butą, jį rekonstruoti, visų pirma reikia pasiaiškinti, ar numatomiems darbams būtinas projektas, jei būtinas – jį užsisakyti, apie laukiančius per-tvarkymus informuoti bendraturčius. Visų pirma reikia pasitarti su namų eksploatuotojais – Tauragės butų ūkiu ar bendrija, žiūrint, kam namas priklauso. Patartina net apie didesnį remontą pranešti kaimynams, tada šie mažiau piktinsis dėl keliamo triukšmo ar kylančių kitų nepatogumų, – sam-protavo E.Vaitkutė-Zinkė.

Pasak Tauragės butų ūkio vadovės, norint atlikti paprastą buto remontą nereikia jokių dokumentų. Dėl šven-tos ramybės būtų gerai informuoti laiptinės kaimynus. O kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai gali prireikti projekto, gyventojų susirinkimo pro-tokolo, kad jie buvo informuoti apie numatomus pertvarkymus.

– Kartais pirma išgriaunama sie-na, prie buto prijungiama lodžija, po to aiškinamasi, kas ir kaip buvo padaryta, nors tokie veiksmai su-kelia nemažai nemalonių pasekmių. Plytiniuose namuose konstrukcijos susilpninamos, o blokiniuose joms gali būti pakenkiama. Tokiais at-vejais visuose namuose išderinama šildymo sistema, pasikeičia būsto plotas, todėl po šių pertvarkymų reikia būstą perregistruoti Registrų centre, pasirūpinti, kad už šildymą būtų mokama pagal padidėjusį plotą, kad nebūtų apvaginėjami kiti gyventojai, – aiškino E.Vaitkutė-Zinkė.

Pasak jos, tokia problema kilo Žemaitės g. 32 – vienas butas pa-didintas balkono sąskaita, išderinta šildymo sistema. Gyventojai dėl to labai pasipiktinę. Rekonstruoto buto savininkai dabar daro projektą. Būna, kad gyventojai slapta įsirengia šildo-mas grindis, taip apvaginėdami kitus

gyventojus. Tačiau apie netinkamai pertvarkytą butą sužinoma, kai jį įsigyja nauji savininkai, kurie lieka be kaltės kalti.

E.Vaitkutė-Zinkė įsitikinusi, kad šiuo požiūriu geriau tvarkomasi bendrijose:

– Pati gyvenu name, kuriame įkurta bendrija, gerai žinau, kaip rūpestingai viskas daroma. Mūsų name viena jauna šeima kreipėsi į bendrijos valdybą dėl buto rekonstrukcijos, bet jai nebuvo pritarta, nes rekonstruk-cijos metu būtų pasikėsinta į pastato laikančiąsias konstrukcijas.

Madingiausi pertvarkymai – „pa-stumti“ virtuvės sieną, virtuvę su-jungti su kambariu, sujungti tualeto ir vonios patalpas, išgriauti visas vidines sienas ir įrengti studijos tipo būstą. Plytiniuose namuose galima griauti tas vidines sienas, kurios nėra laikančiosios konstrukcijos, o bloki-niuose griauti sienų nevalia.

Daugiausia pertvarkymų – keičiant paskirtį

Daugiausia butų pertvarkyta sie-kiant pakeisti jų paskirtį.

– Nepritariu, kad komercinės patalpos kurtųsi daugiabučiuose gy-venamuosiuose namuose. Gyventojai dažnai būna tuo nepatenkinti, nes didėja triukšmas, tarša, transporto srautas, dėl įrengtų naujų įėjimų ir nuolat varstomų durų didėja ši-lumos nuostoliai. Nors šių patalpų savininkai už patalpų šildymą moka 5 proc. daugiau, gyventojai mano, kad tai nuostolių nekompensuoja. Tačiau gyventojų nuomonė būna svarbi tik norint įkurti komercines patalpas. Pavyzdžiui, Gedimino g.

23 gyventojai neleido, kad name veiktų maisto produktų parduotuvė, kurioje būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais.

Kol kas apsieinama be baudų

Tauragės teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus Sta-tybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Gintautas Sabeckas sakė, kad nei pernai, nei šiemet už buto savivališką rekonstrukciją, kuri prilyginama savivališkai statybai, nieko neteko bausti, niekam nebu-vo surašytas savivališkos statybos protokolas.

Pasak G.Sabecko, butą kapitališkai remontuodami ar rekonstruodami savininkai visų pirma turėtų tartis su namą eksploatuojančia bendrove ar bendrija, išsiaiškinti, kurias vidines sienas galima griauti, o kurias ne.

– Jei tai nėra laikančiosios kons-trukcijos, vidsienes galima griauti be projekto, o jei jos yra laikančiosios, arba išvis negalima griauti, arba reikia rengti projektą, kad būtų numatyti sutvirtinimai. Savivališki griovimai gali turėti labai skaudžių pasekmių. Pavyzdžiui, devyniaaukščiame blo-kiniame name išpjovus sieną galima susilpninti visą pastato konstrukciją, tada jam galėtų labai pakenkti ir menkas žemės drebėjimas, – aiškino G.Sabeckas.

Savivaldybės vyriausioji archi-tektė Šarūnė Beitaitė sakė, kad jos pareiga – derinti butų rekonstrukcijų projektus. Pastaruoju metu tokių projektų teko derinti šiek tiek dau-giau – per metus apie dešimt. Matyt, gyventojai, kurie ryžtasi rekonstruoti būstus, darosi sąmoningesni.

Būsto pertvarkymas – neretai ne tik savininkų, bet ir kaimynų galvos bei pastato eksploatuotojų galvos skausmas Autorės nuotrauka