socialiniŲ ĮgŪdŽiŲ ugdymo prevencinĖ...
TRANSCRIPT
Projekto Nr. 2014-1- LT01-KA101-000292 Socialinės atskirties mokinių socialinių įgūdžių ugdymo patirties lyginamoji tarpkultūrinė analizė produktas:
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PREVENCINĖ
PROGRAMA
PAŽINK SAVE
MĄSTYK KŪRYBIŠKAI
Parengė:
Kauno taikomosios dailės mokyklos
Vaiko gerovės komisija
Kaunas, 2015
2
SITUACIJOS ANALIZĖ
Norint išvengti priklausomybės ligų, gyvenimo krizių, sveikatos ir elgesio sutrikimų,
būtina sudaryti sąlygas jaunimui išbandyti save įvairiose srityse, kurti, veikti, bendrauti, pažinti
savo galimybes. Tokioje veikloje mokinys tobulins socialinius įgūdžius, ugdysis atsakomybę,
įgis bendravimo, kūrybingumo, iniciatyvumo, pasitikėjimo savimi, teigiamo savęs vertinimo,
atsparumo rizikos veiksnių poveikiui įgūdžius.
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Programos tikslas – parengti jaunuolius gyvenimui greitai besikeičiančioje
visuomenėje: savimi pasitikinčius, komunikabilius, gebančius įveikti įvairius gyvenimo
sunkumus.
Programos uždaviniai:
1. vertybinių nuostatų ugdymas;
2. savęs pažinimas per kūrybinę veiklą;
3. suteikti teorinių žinių apie savęs pažinimą, jo svarbą žmogaus gyvenime.
PROGRAMOS TURINYS
Socialiniai
įgūdžiai
Uždaviniai Ugdomi
gebėjimai
Formos ir
metodai
Laukiami
rezultatai
1 2 3 4 5
Savęs pažinimas
ir savigarba.
Kūrybinis
mąstymas.
1.Vertybinių
nuostatų
ugdymas.
Sutelkti dėmesį į
savo charakterį,
vertybines
nuostatas ir patirtį.
Ugdyti
pasitikėjimą
savimi, teigiamas
nuostatas.
I etapas:
savęs pažinimas
per projekcinius
testus bei
praktines
užduotis.
Turi tinkamą
savęs vertinimo ir
pagarbos kitam
nuostatą. Ieško
gyvenimo
prasmės.
Pozityvios savęs
3
Reikšti ir atpažinti
jausmus.
Stresinėse
situacijose
kontroliuoti
emocijas.
Identifikuoti
svarbią patirtį ir
pokyčius, kurie
padeda keistis ir
ugdyti asmenybę.
vertinimo,
pasitikėjimo
savimi ir
atsakingo elgesio
nuostatos. Ieško
išeities iš
problemos. Geba
įvertinti sėkmingo
socialinio
vaidmens
įgyvendinimo
prielaidas ir
kliūtys.
2. Savęs
pažinimas per
kūrybinę veiklą.
Tirti jausmus ir
emocijų išraišką,
suvokti jų įtaką
asmenybei bei
valdyti juos.
Išmintingas
mąstymas,
stebėjimas
nevertinant.
Identifikuoti
svarbią patirtį ir
pokyčius, kurie
padeda keistis ir
ugdyti asmenybę
II etapas:
savęs pažinimas
per projektinę
veiklą, per
projekcinius
testus bei
praktines
užduotis.
Geba atskirti, kas
jiems geriausiai
sekasi ir kuo
norėtų užsiimti
ateityje. Turi
tikslų gyvenime.
Supranta, kad
piktnaudžiavimas
alkoholiu ar kitais
narkotikais gali
sukliudyti
įgyvendinti norus
bei ketinimus.
Kontroliuoja,
analizuoja ir vertina
savo emocijas.
Geba susitvardyti
pavojingose
situacijose.
Stresinėse
situacijose
kontroliuoja
emocijas.
4
Savęs
realizavimas
(laimėjimai,
pasitenkinimas
savimi).
3. Suteikti
teorinių žinių
apie savęs
pažinimą.
Pozityvios savęs
vertinimo,
pasitikėjimo
savimi ir
atsakingo elgesio
nuostatos.
III etapas:
teorinės
informacijos apie
savęs vertinimo
reikšmę
asmenybei
pristatymas ir
praktinės
užduotys
(mokyklos
socialinis
pedagogas,
psichologai).
Charakterio ir
temperamento
pažinimas. Savęs
vertinimas. Savęs
realizavimas
(laimėjimai,
pasitenkinimas
savimi,
kūrybingumas).
Savęs pažinimas per projekcinius testus bei praktines užduotis (I etapas)
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, grupių auklėtojai, visuomenės sveikatos
specialistas, pagalbos mokiniui specialistai.
Prevencinės programos formulė:
Žinios + nuostatos/vertybės + įgūdžiai/gebėjimai = elgesys.
Integruotai ugdomi mokinių gebėjimai, įgūdžiai ir vertybinės nuostatos, atskleidžiant ne
vien problemas, bet skatinant ieškoti konstruktyvių jų sprendimo būdų per praktines užduotis.
Tik pats žmogus gali save keisti. Tik žvelgdamas į kitus, žmogus gali pamatyti save.
Socialiniai įgūdžiai įgalina mus pakeisti žinias -"Ką aš žinau" ir nuostatas bei vertybes - "Ką aš
galvoju, jaučiu, tikiu" į veiksmus - "Ką daryti ir kaip daryti".
Savęs pažinimas. Tai sugebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, stipriąsias
ir silpnąsias puses. Tuomet lengviau bendrauti, prognozuoti savo elgesį stresinėse situacijose.
Vertybės. Įsitikinimai ir nuostatos formuoja vertybes. Formavimasis vyksta tiek
nesąmoningai, tiek naudojant išorinį elementą – įsikišimą, kurio principas yra tikslingai keisti ir
5
formuoti mokinių vertybes norima linkme. Tai patyrimo išugdytos asmens savybės ir požiūris į
tai, kas kaip turi vykti. Laikui bėgant sąmoningai pripažintos vertybės tampa pasąmoningomis ir
automatiškomis.
Literatūra: A. Savanevičienė,V. Šilingienė. Darbas grupėse. Kaunas: Technologija, 2005.
SAVĘS PAŽINIMAS PER PRAKTINES UŽDUOTIS IR PROJEKCINIUS TESTUS
UGDOMOS VERTYBINĖS NUOSTATOS:
savęs supratimas, savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir savigarba
1 pratimas „Kas aš esu“
Programos dalyviai: mokiniai, etikos ir tikybos mokytojai.
Ugdomi gebėjimai:
• tobulinti gebėjimą suvokti save;
• atpažinti ir įvardyti save;
• ugdyti pasitikėjimą savimi.
Trukmė: 30–40 min.
Priemonės: dideli popieriaus lapai ir pieštukai.
Eiga: mokiniai savo draugui aprašo save, apibūdindami savo išvaizdą, asmenybę, pomėgius,
nusakydami, ko nemėgsta ir t. t., pateikia duomenis, kur gimė, kur gyvena ir kt. (tinka pirmam
kursui susipažinimui bei ateityje rašant CV).
Užsiėmimo pradžioje išdalinkite mokiniams popierių ir pieštukus. Aptarkite, į ką
reikėtų kreipti dėmesį susirašinėjimo draugui siunčiant savo gyvenimo aprašymą be nuotraukos.
Paskatinkite mokinius prieš pradedant rašyti gerai apgalvoti, rašyti ir elgtis sąžiningai.
Suskirstykite mokinius po du ir pasakykite, kad jie aprašymais turės pasikeisti su partneriu.
Paprašykite kiekvieno mokinio nurodyti po vieną dalyką, kurį jie daro ypač gerai, ir prirašyti
prie savo aprašymo, apmąstyti, ką jie norėtų pakeisti ateityje. Jei yra laiko, tegu pasikeičia
partneriais. Paprašykite mokinių ramiai, individualiai apmąstyti šį užsiėmimą:
• Ar užduotis buvo lengva, ar sunki?
• Dėl kokių veiksnių užduotis pasunkėjo, dėl kokių – palengvėjo?
• Ką jūs sužinojote apie save ir kitus?
• Kokie yra panašumai ir skirtumai, palyginti su kitais?
• Kas jus daro išskirtinius?
• Kaip šis užsiėmimas padėjo atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“.
6
2 pratimas „Pagauk plojimą“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Paskirtis: Žaidimas dėmesingumui, įsižiūrėjimui ir draugiškumui ugdyti. Tinka susipažinimui,
nes padeda užmegzti kontaktus su žmonėmis.
Eiga: Mokiniai sustoja rateliu. Visi turi žiūrėti vieni kitiems į akis. Mokytojas ar mokinys
suploja ir ,,siunčia“ plojimą kitam. Panašiai kaip ,,oro bučinuką“. Pastebėjęs, kad jam
,,atsiųstas“ plojimas, padėkoja žvilgsniu ar galvos linktelėjimu, taip pat suploja ir siunčia dar
kitam.Tęsiama, kol pajaučiama žaidimo eiga, mokiniai atsipalaiduoja, pagerėja nuotaika ir dar
vaikai nori žaisti
3 pratimas „Palydėk akimis“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Paskirtis: Žaidimas dėmesingumui, įsižiūrėjimui ir draugiškumui ugdyti. Tinka susipažinimui,
nes padeda užmegzti kontaktus su žmonėmis.
Eiga: Mokiniai sustoja rateliu. Visi turi žiūrėti kitiems į akis. Kai dviejų žvilgsniai susitinka, jie
nieko nesakydami turi keistis vietomis ir akimis palydėti draugą. Ir vėl žiūrėti, su kuo kitu
susitiks žvilgsniai. Tęsiama, kol pajaučiama žaidimo eiga, pagerėja nuotaika ir dar vaikai nori
žaisti.
4 pratimas ,,Žaidimas - autobusas“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Paskirtis: Žaidimas ,,Autobusas“ skirtas mokinių nuomonei ir pasirinkimui išreikšti, patikrinti
dalyko žinias.
Eiga: Nubrėžiamos ar patiesiamos dvi lygiagrečios linijos, tokiu atstumu, kad tarp jų tilptų
,,sulipti“ visi klasės mokiniai – ,,keleiviai“. Kai ,,keleiviai“ sulipa į ,,autobusą“, paaiškinama,
kad ,,vairuotojas“ (mokytojas, o vėliau ir kitas mokinys) praneš stotelių pavadinimus kairėje ir
dešinėje ,,autobuso“, o jiems reikės pasirinkti ir ,,išlipti“ savo stotelėje. Pavyzdžiui, ,,Šviesa“ ir
,,Tamsa“. Vaikai pasirenka ir peržengia vieną ar kitą liniją, ,,autobusas“ lieka tuščias. Tada vėl
kartojama, tiek, kiek yra paruoštų klausimų, ir kol vaikams įdomu. Patartina šalia tikslingų
klausimų įterpti ir jumoristinių, linksmų, kad vaikai neįsitemptų ir jaustųsi smagiai
7
Priemonės: virvė ar šniūras.
5 pratimas „Priėmimas į darbą“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Paskirtis: Ugdyti mokinių emocijas kritiniu atveju, bendrauti kebliose situacijose, aiškiai reikšti
savo norus
Eiga: Iš klasės išrenkami keturi - penki savanoriai mokiniai kurie norės dalyvauti vaidybinėse
situacijose. Trijų mokinių savanorių paprašoma išeiti už durų tam, kad negirdėtų kokios bus
parenkamos emocijos vaidinimui. Du mokytojai klasėje atlieka direktoriaus bei pavaduotojo rolę
priimant ir vedant pokalbį dėl darbo su mokiniais. Vienas mokinys stebi iš toliau visas
situacijas, ir po visų rolių pasako savo mintis ir nuomonę bendrai ką suprato. Taip pat
paprašoma parašyti raštu ar išreikšti mintimis - refleksija visos klasės. Bei trijų mokinių, kaip jie
jautėsi, kai su pirmu mokiniu buvo kalbama piktai, nepagarbiai bei su trečiu mokiniu linksmai
geranoriškai.
1. Situacija: Piktai nusiteikęs viršininkas, pakviečia pirmą mokinį į pokalbį, dėl darbo ir
piktai kamantinėja įvairiausių dalykų, o jam pritaria ir pavaduotojas.
2. Situacija: Nepagarbiai bendraujama su mokiniu, dėl priėmimo į darbą, priekaištaujama,
kad neturi reikiamų visų dokumentų.
3. Situacija: Linksmai, bei pagarbiai su noru padėti mokiniui, užduodami klausimai į
kuriuos lengvai atsako, o jei nepavyksta atsakyti padeda pavaduotojas į juos atsakyti,
mokinys yra giriamas ir skatinamas.
Po žaidimo būtinai yra paaiškinama visa esmė žaidimo. Rekomenduojama, kad paaiškintų
psichologas ar socialinis darbuotojas.
6 pratimas „Ledkalnis“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Paskirtis: Saviraiška, susibendravimas, vienas kito pažinimas, nebijojimas liesti kito.
Eiga: Mokiniai sustoja ratu, į rato vidurį pirmas eina mokytojas, ir rodydamas pirštu į
pasirinktą atsitiktinai mokinį, pasako savo figūrą, kurią turi atlikti mokinys ir šalia to mokinio
stovintys du mokiniai kartu:
8
Figūros: Dramblys, beždžionė, skrudintuvė. Su vyresniais mokiniais Merlyn Monroe, Jame
Bond.
7 pratimas ,,Taisyklių nusistatymas klasėje“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Ugdomi gebėjimai: Prioritetų paskirstymas, drausmės laikymasis
Eiga: Ant lentos ar ant didelio popieriaus lapo, kartu su mokiniais yra surašoma kokių taisyklių
laikysis toje klasėje. Kiekvienas mokinys turi pasakyti bent po vieną taisyklę. (pvz.:
netriukšmauti, kalbėti po vieną.. ir t.t. ). Pradeda mokytojas užrašydamas pirmąją taisyklę. Taip
pat su mokiniais susitariama, kas bus jei nesilaikys kuris nors mokinys kurios nors taisyklės. Tai
gali būti pvz. turės už nuobaudą pasėdėti 5 min. ant kėdės prieš visą klasę ar kt.
8 pratimas ,,Kitų žmonių jausmai“
Programos dalyviai: mokiniai, etikos ir tikybos mokytojai.
Ugdomi gebėjimai: suprasti kitų žmonių jausmus, užjausti, dirbti grupėje.
Eiga: paprašykite mokinių „minčių lietaus“ būdu išvardyti 10 jausmų ir surašykite popieriaus
lape ar lentoje. Paprašykite nurodyti keletą situacijų, kada mokiniai jautė tokius jausmus, ir
pademonstruoti, kaip juos reiškė. Kai visi pavyzdžiai bus aptarti, paklauskite mokinių, kaip jie
reaguotų į tokią kitų jausmų raišką, kokie būtų jų jausmai? Dabar paskirstykite mokinius į
grupes po penkis. Išdalykite kiekvienai grupei po vieną pagalbinį pratimo lapą. Paaiškinkite ir
pateikite pavyzdį. Paprašykite kiekvienos grupės pasirinkti po 4 jausmus iš pateikto sąrašo arba
savo nuožiūra sugalvoti ir užpildyti pagalbinio lapo lentelę, pateikiant verbalinių ir neverbalinių
pavyzdžių. Skirkite 10–15 min. Visi kartu aptarkite po vieną pavyzdį iš kiekvienos grupės.
Apibendrindami pratimą, paklauskite mokinių, kada lengva suprasti kitų žmonių jausmus, kada
sunku? Ko galėtumėte pasimokyti, kaip reaguoti į kitų žmonių jausmus?
Pastaba. Iš pradžių galima pateikti pavyzdžių, kaip žmogus gali jaustis ir elgtis matydamas kito
žmogaus jausmų raišką, pavyzdžiui: kai kas nors supykęs jį apšaukia, iš džiaugsmo apkabina, iš
liūdesio pravirksta.
Pratimo „Kitų žmonių jausmai“ pagalbinis lapas
9
Emocija, jausmas Kaip tai gali būti išreikšta Kaip į tai reaguoja kiti
1 2 3
Džiaugsmas. Šokinėja.
Apkabina kitus žmonės.
Šaukia.
Sako „puiku“, „pavyko“.
Pakviečia suvalgyti ledų.
Prisijungia prie
besilinksminančiojo.
Pasityčioja iš
besidžiaugiančiojo.
9 pratimas ,,Emocijos su piešiniais - stendas“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Ugdomi gebėjimai: Emocijų pažinimas, jų atskleidimas
10
Eiga: Padaromas stendas kartu su mokiniais, piešiamos įvairios emocijos, kurias jaučią ar žino
mokiniai. Mokiniams yra paaiškinama, kas yra emocija, kokios yra emocijos ir kt.
10 pratimas „Siekiai (tikslai)“
Programos dalyviai: mokiniai, etikos ir tikybos mokytojai.
Ugdomi gebėjimai: įvardyti savo siekius, kritiškai analizuoti siekius, išklausyti kitą žmogų
Priemonės: mokinių užrašų knygutės, rašikliai (pratimas skirtas siekiams įvardyti ir įvertinti).
Eiga: paprašykite mokinių dirbti individualiai. Užrašų knygelėse jie turi surašyti 10 savo
gyvenimo siekių. Pabrėžkite, kad siekiai nebūtinai turi būti patys svarbiausi bei mokiniai turės
galimybę juos aptarti su vienu iš draugų, kurį patys pasirinks. Tada paprašykite mokinių
susiskirstyti poromis ir aptarti tuos siekius, kuriuos nori. Aptariama po vieną kiekvieno mokinio
siekį paeiliui. Klausantysis asmuo paeiliui turi pateikti klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti:
• Ar šis siekis yra specifinis, pagrįstas, pasiekiamas, realus, galimas įgyvendinti
per tam tikrą laiką?
• Ar tai priklauso nuo veiksmų, kurių mokinys imsis? Ar nuo laimės?
• Ar galima žinoti, kada siekis bus pasiektas?
• Ar siekis yra įmanomas?
• Ar šis siekis yra realus?
• Kada tai gali įvykti?
Galiausiai paprašykite mokinių nuspręsti:
• Ar jie nori pakeisti šį siekį?
• Kokie tolesni veiksmai?
Paskutinius du klausimus aptarkite su visais mokiniais.
Pastaba. Turėkite keletą siekių pavyzdžių, tarkime, darbas, draugystė, šeima, materialinės
vertybės, kelionės, asmeninė raida.
11 pratimas. „Pykčio nuėmimas“
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai.
Ugdomi gebėjimai: Pykčio, neigiamo elgesio kontroliavimas
11
Eiga: Mokiniams yra duodama po viena balioną ir liepiamą jį pripūsti ir išleisti orą ir tai kartoti
kelis kartu, po užsiėmimo paklausti mokinių kaip jie jautėsi prieš ir po užiėmimo.
Su mokiniais diskutuoti, kas tai yra pyktis ir kaip jį valdyti.
12 pratimas. „Filmuko peržiūra“
https://www.youtube.com/watch?v=ikGVWEvUzNM
SAVĘS PAŽINIMAS PER PROJEKTINĘ VEIKLĄ
II etapas Projektinė veikla
Savęs pažinimas per kūrybą.
Kūrybinis mąstymas. Kūrybinis mąstymas leidžia surasti ir įvertinti įvairius
sprendimo būdus, alternatyvas, mūsų veiklos ar neveiklumo pasekmes. Pabandykite pažadinti
savo kūrybiškumą ir improvizaciją su šiomis idėjomis.
I. Projektinė veikla ,,Savęs supratimas, savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir savigarba“
Praėjus pamokų metu teorinę ir praktinę dalį, organizuoti projektinę veiklą grupių valandėlių,
neformalaus švietimo metu.
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, kviestiniai svečiai, administracija, socialiniai
partneriai, tėvai.
Būdai:
I. Pynimas.
II. Audimas.
III. Lipdymas.
IV. Konstravimas.
V. Mezgimas.
VI. Kepimas.
VII. Bendros dėlionės kūrimas.
VIII. Mandalų kūrimas.
12
Pynimas, audimas, lipdymas, konstravimas, mezgimas, kepimas, bendros dėlionės kūrimas
1. Austi, pinti ar kitokiomis priemonėmis kurti bendrą mokyklos darbą. Tai gali būti
konferencija, kurioje bus aptariami projekto rezultatai.
2.Tai gali būti mandalų kūrimas. Galimi variantai:
• atskirai kiekviena grupė sukuria savo mandalą;
• mokykla kuria bendrą mandalą.
oRekomenduojamas seminaras ,,Mandalų piešimas“ pagal E. Stripeikienės knygas:
http://www.egledesign.lt/
Mandalų piešimas
Daugelis pasaulinių dvasinių mokytojų teigia, kad svarbiausias kiekvieno žmogaus
tikslas yra įveikti kosminę iliuziją, kad visos formos yra atskiros ir nesusijusios, bei atstatyti
vidinį ryšį su viską apjungiančia Savastimi. Tai yra mistinis intuityvus proto, kūno ir sielos
žinojimas, kad VISKAS YRA VIENA. Nesigilinant į kultūrinius ir filosofinius ypatumus,
mandala tai - dvasinės VIENYBĖS simbolis, atspindintis Žmogų, Dievą ir Visatą, kaip
nedalomą visumą. Mandalų kūrimo tradicija visame pasaulyje tiek kuriantį, tiek stebintį jas
žmogų nukreipia į dvasinį lygmenį. Šis universalus simbolis sutinkamas beveik visose pasaulio
kultūrose, kuriose pasaulio vienovės ir harmonijos siekis buvo suprastas ir svarbus.
Mandala tai - piešinys apskritime, kuriamas ritualiniais arba estetiniais tikslais ir
randamas visuose žemės kontinentuose - šiaurinėje ir pietų Amerikoje, Afrikoje, Europoje,
Kinijoje, Indijoje, Tibete ir t.t. Pavadinimai kiekvienoje šalyje buvo saviti ir skirtingi, o šiandien
šiuos piešinius priimta vadinti bendru sanskrito žodžiu mandala. Išvertus iš sanskrito kalbos,
žodžio mandala reikšmė - ratas, diskas, sfera, apskritimas.
RITUALINĖS mandalos - griežtai centruoti, statiški piešiniai nėra vietinių dailininkų fantazijos
vaisius. Jos kuriamos energijos transformacijos ir holistinio gydymo tikslais.
Nušvitę arba kitais būdais užribinę išmintį pasiekę dvasiniai mokytojai arba šamanai yra tiksliai
apibūdinę, kaip turi atrodyti konkreti mandala, skirta tam tikrai praktikai, kad sužadintų
konkrečią sąmonės būseną arba harmonizuotų žmogaus energetinę sistemą, leidžiančią žmogui
pasveikti.
Be budistinių mandalų ir induistinių jantrų ritualinėmis mandalomis taip pat galima
pavadinti Actekų „Saulės akmenį“, Amerikos Navajo indėnų iš spalvoto smėlio pilamas
gydomąsias mandalas, iš spalvotų siūlų pinamas „Ojos de Dios“, visuose žemynuose randamus
labirintus, viduramžių bažnyčių freskas-rozetes, Stounhedžo kompleksą, Borobuduro budistinę
šventyklą, induistinės ir budistinės stupas ir t.t.
13
ASMENINĖS mandalos idėją pirmasis pasauliui pristatė žinomas šveicarų
psichologas, filosofas Karlas Gustavas Jungas. Jo manymu, netgi, jei nesi praktikuojantis
vienuolis budistas, bramanas ar šamanas, mandalas piešti verta!
Mandala apjungia giliausią rytų išmintį, holistinį pasaulio ir žmogaus matymą,
šiuolaikinę psichologiją, psichoterapiją ir drauge tai yra meninės saviraiškos, savęs pažinimo
priemonė. Tai gyvas, džiaugsmingas ir gydantis kūrybos procesas, nevalingai įtakojantis ir mus
supantį pasaulį. Centro dėka mandalose susiderina gyvenime sunkiai suderinami dalykai.
Sąmoningai kuriamos mandalos skatina savęs pažinimo ir priėmimo procesą, padeda suvokti
išgyvenimus konfliktus, harmonizuoti vidinius susipriešinimus. Mandalos pagalba galima
matoma ir apčiuopiama forma išreikšti emocijas, jausmus, užstrigusias gyvenimo situacijas, tuo
būdu pamatyti juos visiškai naujai. Mandalas gali kurti ne tik suaugę. Tai ypač naudingas
procesas ir vaikams bei paaugliams, padedantis sumažinti vidinę įtampą, formuoti
pozityvų savęs vertinimą, įsivardinti jausmus, skatinantis kūrybinę saviraišką.
Mandala nėra magiškas daiktas, stebukliniu būdu veikiantis žmogų. Dirbant su mandala, pats
žmogus veikia save, sau svarbiais simboliais ir spalvomis. Čia vertingiausias yra pats piešimo
procesas ir tai, kad tik pats piešiantysis vidiniai nujaučia kas jo sveikimui šiuo momentu yra
reikalingiausia.
Asmenines mandalas galima piešti vienam arba grupėje. Mandalų piešimas grupėje,
nevertinančioje atmosferoje, suteikia galimybę stebėti daugelio mandalų gimimą. Aptarimai
padeda įžvelgti sąsajas tarp asmenybės ir jo darbo. Leidžia giliau pažinti save bei aplinkinius.
Draugas, mokytojas šalia
Taikoma sistema, kad sunkiai sekantis socializuotis mokiniui į grupę ar turint kitokių problemų,
mokiniui yra priskiriamas vyresnis mokyklos draugas, kuris mokiniui padeda mokytis, atlikti
namų darbus, bei mokinį kuruoja ir pertraukų metų, užklasinėje veikloje, įtraukiant į mokyklos
gyvenimą renginius ar kitas veiklas. Taip pat kuruojantis mokytojas, kuris kuruoja 2 – 3
mokinius. Bendrauja su jais, informuoja auklėtoją apie mokinių elgesį, kartu su specialistais
tariamasi, kaip tiems mokiniams kartu padėti.
Situaciniai filmukai, kaip elgtis įvairiose situacijose
Pamokų ar kitų užsiėmimu metu parodomi tai temai parinkti filmukai, jie parenkami tariantis ir
bendradarbiaujant su psichologu, socialiniu darbuotoju bei spec. pedagogu. Ir mokiniams yra
paaiškinama ir kartu diskutuojama, ką mokiniai suprato pažiūrėję filmuką ir kokias išvadas
pasidarė sau asmeniškai.
14
Savęs pažinimas per projektinę veiklą
Projektinė veikla
Projektinė veikla ,,Gailėstis ir atjauta“.
Praėjus pamokų metu teorinę ir praktinę dalį, organizuoti projektinę veiklą grupių valandėlių,
neformalaus švietimo metu.
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, kviestiniai svečiai, administracija, socialiniai
partneriai, tėvai.
Būdai:
I. Aukoti vargšams (Kalėdos, Velykos).
II. Darbas vargšų valgyklose arba nakvynės namuose (Kalėdos, Velykos).
III. Lankyti senelių namus.
IV. Lankyti neįgaliųjų ugdymo centrus.
V. Lankyti sunkiai sergančius vaikus ligoninėse.
VI. Lankyti vaikų namus.
VII. Lankyti gyvūnų prieglaudas.
1. Akcija. Surengti ,,blusturgį“, kurio metu mokyklos mokiniai prekiautų jiems nereikalingais
daiktais. Surinktas lėšas paskirkite labdarai: gyvūnų prieglaudai, socialiai remtinoms šeimoms,
benamiams, sergantiems vaikams ir t.t.. (tegul mokiniai patys nusprendžia, kam jie paaukos
pinigus). Tegul auklėtiniai mato, kur ir kaip jų pinigai panaudojami. ,,Blusturgį“ galima būtų
surengti miesto-rajono turguje arba mokykla individualiai pasirenka vietą. Galima į šią akciją
įtraukti parapijos kunigą bei mikrorajono-miestelio bendruomenę, savivaldybę, policiją.
2. Akcija. Aplankyti senelių, vaikų namus. Paskatinkite mokinius surengti jiems pasirodymą
arba padovanoti pačių pagamintą rankdarbį (galima iškepti sausainių, tortą, pyragą, vaikinai gali
pagaminti darbelių iš metalo ar medžio. Žodžiu, fantazijai nėra ribų). Sudarykite progą jaunimui
pabendrauti su seneliais. Kai grįšite į mokyklą, išvyką aptarkite: kiek šypsenų nušvietė senolių
veidus, kai juos aplankė; kokius jausmus tai sukėlė?
15
3. Tegul mokiniai parašo ,,Laišką angelui“, kuriame išdėsto savo slapčiausius, jausmus, mintis,
lūkesčius, sielvartą, baimes, norus ir t.t.. Šie laiškai būtų anoniminiai. Laiškus galima būtų
suklijuoti ant eglutės (per Kalėdas), Velykų medžio (per Velykas) arba padaryti specialų stendą.
Savęs pažinimas per projektinę veiklą
Projektinė veikla
Projektinė veikla ,,Pagarba“.
Praėjus pamokų metu teorinę ir praktinę dalį, organizuoti projektinę veiklą grupių valandėlių,
neformalaus švietimo metu.
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, administracija.
1. Pagarbos savaitė.
1.1. Vaikinai mandagiai elgiasi su merginomis (atidaro duris, padeda nusivilkti paltą ir t.t.).
1.2. Merginos pagarbiai elgiasi su vaikinais, rodo jiems dėmesį (iškepa sausainių, pyragą ir t.t.
vaišina vaikinus).
1.3. Mokytojai pagarbiai elgiasi su mokiniais:
• pamokų metu rodo dėmesį kiekvienam mokiniui;
• į mokinius kreipiasi vardu;
• integruotos pamokos, kurių metu kalbama apie vertybę - pagarbą (vyro - moteriai,
moters - vyrui, vaikų - tėvams, jaunimo- seneliams, žmogaus – gamtai ir t.t.).
Savęs pažinimas per projektinę veiklą
Projektinė veikla
Projektinė veikla ,,Atsakomybė“.
Praėjus pamokų metu teorinę ir praktinę dalį, organizuoti projektinę veiklą grupių valandėlių,
neformalaus švietimo metu.
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, administracija, tėvai, socialiniai partneriai.
Tai gali būti turistinis žygis. Šiuo žygiu galima parodyti jaunimui, kaip galima smagiai
praleisti laiką be alkoholio, narkotikų, tabako. Reikėtų iš anksto, kad tie, kurie dalyvaus,
apsibrėžtų elgesio žygio metu taisykles, ir kaip bus baudžiami tie mokiniai, kurie nusižengs
bendrai sugalvotom taisyklėm (jei atsineš alkoholio ir t.t.). Galima įtraukti į šią veiklą
socialinius partnerius – Skautų organizacijas, kurios pasidalintų patirtimi, galima organizuoti
16
bendras išvykas su šia organizacija, pasikviesti vaikų tėvus arba asmenis, kurie įveikė savo
priklausomybes narkotikams, alkoholiui ir t.t.
TEORINĖS INFORMACIJOS APIE SAVĘS VERTINIMO REIKŠMĘ ASMENYBEI
PRISTATYMAS IR PRAKTINĖS UŽDUOTYS III etapas
Vieni iš socialinių įgūdžių, padedančių asmeniui pozityviai elgtis, priimti tinkamus
sprendimus, atsispirti priklausomybėms, siekti mokslo yra savęs pažinimas, gebėjimas realiai
save vertinti, pasitikėjimas savimi, kūrybingumas.
Savęs pažinimas – tai savęs paties pažinimas, artumas ir šiluma sau, draugiškas
santykis su savimi, savo norų, poreikių, vertybių, interesų, pomėgių, polinkių, gebėjimų, normų,
galimybių pažinimas ir vertinimas. Tai - asmeninės karjeros kūrimo pamatas, o savęs vertinimas
yra vidinis asmenybės darinys, padedantis atsispirti išoriniams poveikiams, ypač neigiamiems.
Savęs pažinimo gebėjimai padeda asmeniui išsiaiškinti dabartines ir ateityje numatomas įgyti
asmenines vertybes, gebėjimus, lūkesčius. Bėgant laikui, vertybės kinta, todėl savęs pažinimas
turi vykti nuolatos.
Savęs pažinimas parodo, kad žmogus žino, kas jis yra ir ko jis nori šiame
gyvenime (Kočiūnas).
Savęs pažinimas tai - sugebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus,
stipriąsias ir silpnąsias puses. Tuomet lengviau bendrauti, prognozuoti savo elgesį stresinėse
situacijose.
Streso įveikimas tai - streso šaltinių mūsų gyvenime atskleidimas ir žinojimas, kaip
jie mus veikia. Galima pabandyti jų išvengti arba konstruktyviai išspręsti situaciją.
Atsisakymo įgūdžiai.
Jie įgalina pasipriešinti bendraamžių ar kitokiam spaudimui vartoti narkotines
medžiagas, pasakyti ,,NE". Išmokę pasakyti ,,NE", moksleiviai apsaugos save, savo interesus,
vertybes. Sugebėjimas pasakyti tvirtą ,,NE" rodo ne silpnumą, o stiprybę.
Formuodami šiuos socialinius įgūdžius, mes galime padėti vaikams tapti psichologiškai
atspariems ir ateity išvengti daugelio problemų. Ugdomi socialiniai įgūdžiai. Ieškodami vis
efektyvesnių prevencijos metodų, psichologai pabandė išsiaiškinti, kokie žmonės pradeda vartoti
svaigiąsias medžiagas. Buvo nustatyta, kad tai asmenys, kurie menkai save vertina, nepasitiki
savo jėgomis, jaučiasi atstumti, nemylimi, nereikalingi. Jie nemoka spręsti konfliktų bei
iškylančių psichologinių sunkumų, neturi bendravimo įgūdžių, nuolat
17
jaučia nerimą, įtampą. Tai ir paskatino kurti prevencines programas, kuriose į pirmą vietą iškilo
socialinių įgūdžių ugdymas (L.Bulotaitė).
Mes elgiamės vienaip būdami namuose su artimais ir kitaip būdami viešumoje,
mokykloje, darbe su draugais. Yra dvi savęs vaizdo grupės: Realusis Aš ir Viešasis Aš. Realusis
Aš – tai koks yra asmuo iš tikrųjų, Viešasis Aš – tai kokį save asmuo parodo kitiems,
derindamas savo elgesį prie aplinkos reikalavimų ir normų. Tik būdamas atviras tiek teigiamos,
tiek neigiamos informacijos apie save priėmimui, žmogus gali keisti savęs vaizdą. Besąlygiškas
savęs priėmimas, pripažįstant savo trūkumus, žinant privalumus, padeda asmeniui prisitaikyti
prie kintančių, naujų, neįprastų gyvenimo aplinkybių. Vaikas, atviras teigiamai ir neigiamai
informacijai apie save, keis savęs vaizdą, o tai ypač svarbu taikantis prie naujų gyvenimo
sąlygų, aplinkybių bei reikalavimų. Realus savęs vertinimas formuoja pasitikėjimą savimi
(Dirsienė, Reikertienė, 2008).
Savo vertės suvokimas – asmenybės charakteristika, padedanti žmogui reguliuoti
savo elgesį kritinėse situacijose, veikia tarpasmeninius santykius, padeda iškelti ir įgyvendinti
gyvenimo tikslus, įvertinti savo galimybes. Savęs vertinimas veikia žmogaus veiksmus bei
poelgius, dalyvauja elgesio reguliacijoje, nustato pusiausvyrą tarp išorinių poveikių ir vidinės
asmens būsenos.
Savosios vertes jausmą gali veikti keletas veiksnių:
• atitikimas tarp siekimų ir realių laimėjimų. Realus (tikroviškas) siekimų lygis,
kai žmogus įgyvendinęs sau iškeltus tikslus, toliau imasi sudėtingesnių
uždavinių, o nepasiekus – renkasi paprastesnius. Nerealus siekimų lygis gali
būti dvejopas: per aukštas, kai žmogus patyręs nesėkmę, toliau sau kelia dar
didesnius uždavinius; per žemas, kai sėkmingai pasiekus tikslus, toliau sau
keliami mažesni uždaviniai;
• aplinkinių žmonių įvertinimas;
• savęs lyginimas su kitais.
Nuomonės apie save teisingumą paprastai parodo atitikimas tarp asmens siekių ir
realių laimėjimų, bei požiūrio į save sutapatinimas su kitų žmonių požiūrių į save. Adekvatus
savęs vertinimas formuoja pasitikėjimą savimi – sugebėjimą suvokti ir išsakyti savo norus,
poreikius, lūkesčius, jausmus ir mintis, apginti savo interesus ir teises, neįžeidžiant kito
žmogaus ir neįsižeidžiant. Tai mokėjimas kreiptis į kitą žmogų su prašymu ar klausimu, priimti
kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu, mažiau priklausyti nuo aplinkinių paskatinimo ir
pagyrimo.
18
Nepasitikintis savimi elgesys – tai savo poreikių, jausmų nuomonės slėpimas,
bijant likti nesuprastu, pažemintu, atstumtu. Jis kalba abejodamas, tyliu balsu, su viskuo sutinka,
ignoruoja savo jausmus, nusižemina. Vengdamas skaudinti pašnekovą, jis skaudina save.
Agresyvus elgesys – tai siekimas patenkinti savo poreikius, žeminant kitą žmogų ir
ignoruojant jo poreikius bei teisėtus reikalavimus. Jis kalba garsiai, iššaukiančiai, į bendravimo
partnerį žiuri iš aukšto.
Naudota literatūra:
1. L.Bulotaitė. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje [interaktyvi,
žiūrėta 2011.12.09] http://marazas.bizhat.com.
2. D.Dirsienė, L.Bulotaitė, N.Sturlienė. Aš myliu kiekvieną vaiką. Vilnius: Valstybinis
leidybos centras, 1996.
3. N.Dirsiene, V.Reikertienė. Smurtinio elgesio keitimo metodika. Vilnius, 2008.
Programos dalyviai: mokiniai, mokytojai, grupių auklėtojos (-ai).
Galima pasikviesti: psichologus, visuomenės sveikatos specialistus, darbo biržos darbuotojus,
lektorius arba atlikti testus klasės valandėlių metu, bet geriau būtų specialistai (grupių
valandėlių, neformalaus švietimo metu).
INTERESŲ TYRIMAS (keletą testų)
Užduotis skirta interesų tyrimui. Dominanti interesų sritis nustatoma pažymint tas
veiklas, kurios domina. Veiklos atitinkamai atspindi šešis klasikinius interesų tipus. Daroma
prielaida, kad kuo daugiau veiklų tam tikroje interesų srityje moksleivis pažymi, tuo tas
interesas yra labiau išreikštas.
Užduoties eiga: moksleiviams išdalijami užduoties lapai su veiklų sąrašu ir pateikiama tokia
instrukcija: „Žemiau pateiktoje lentelėje pažymėkite visas veiklas, kurios jums atrodo įdomios“.
Kai moksleiviai sužymi veiklas, jų paprašoma suskaičiuoti pažymėjimus. Pateikiama tokia
instrukcija: „ Suskaičiuokite, kiek veiklų pažymėjote kiekviename stulpelyje ir skaičių
parašykite atitinkamai prie kiekvienos paskutinėje eilutėje esančios raidės P, T, M, S, D, N. „Kai
moksleiviai turi skaičius, galima paprašyti jų nubraižyti savo interesų profilius. Paimamas
tuščias popieriaus lapas. Brėžiama koordinačių sistema. Vertikalioje ašyje pažymimi skaičiai,
19
horizontalioje – interesus žyminčios raidės. Sujungę taškus, gauname profilį. Interesų profilis
leidžia vizualiai aiškiau pamatyti, kokie interesai vyrauja. Moksleiviai supažindinami su interesų
aprašymais. Žinodami savo rezultatus, jie išsiaiškina, koks elgesys būdingas žmonėms,
turintiems išreikštą tam tikrą interesų tipą. Pasižiūri, ar aprašymas atitinka jų ankstesnes žinias
apie save (užduoties lapas kitame puslapyje).
UŽDUOTIES LAPAS:
1 2 3 4 5 6
A Mechaninių
daiktų remontas
Mokslinio projekto
įgyvendinimas
Piešimas,
spalvinimas ar
eskizo kūrimas
Savanoriškas,
labdaringas
darbas
Savas verslas Darbas su biuro
įranga
B Medžio
apdirbimo
pamoka
Žvaigždžių
tyrinėjimas per
teleskopą
Grojimas
orkestre ar
grupėje
Pagalba kitiems
sprendžiant jų
asmenines
problemas
Grupės vadovo
darbas
Kompiuterizuota
verslo duomenų
analizė
C Auto-
mechanikos
pamoka
Mokslinės
problemos
sprendimas
Fotografavimas Logopedo darbas Kitų atliekamo
darbo priežiūra
Apskaitos
pamoka
D Darbas ne Nusikaltimo Meno pamoka Slaugytojo Lyderystė Komercinės
20
patalpose tyrimas darbas grupėje siekiant
tikslo.
matematikos
pamoka
E Motorinių
mašimų ar
įrangos
valdymas
Mokslinių knygų ar
žurnalų skaitymas
Vaidinimas
spektaklyje
Vaikų mokymas Verslo žurnalų ar
straipsnių
skaitymas
Darbas biure
F Daiktų
konstravimas
Darbas, kuriame
reikia daug
mąstymo
Drabužių
dizainas
Kitų asmenų
mokymas ar
treniravimas
Bendravimas su
svarbiais
žmonėmis
Verslo laiško
rašymas
G Individualus
darbas
Mikroskopo
naudojimas
Interjero dizainas Grupės
diskusijos
vedimas
Viešas
pasisakymas
Naudojimasis
kompiuteriu
H Gyvūnų dresūra Sudėtingų
skaičiavimų
atlikimas
Grožinės
literatūros, pjesių
ar poezijos
skaitymas
Dalyvavimas
komandinio
sporto žaidime
Pardavimai Tikslus duomenų
registravimas
I Palapinės
statymas
Mokslinių teorijų
supratimas
Koncertų, teatro
ar meno parodų
lankymas
Pagalba kitiems
sprendžiant
ginčą
Idėjos skleidimas
ar
populiarinimas
Atsakomybė už
detales
J Mechaninių
galvosūkių
sprendimas
Formulių
interpretacija
Amatininko
darbas
Dalyvavimas
susirinkime
Galimybė laimėti
apdovanojimą už
lyderystę ar
pardavimus
Spausdinimas ar
programinės
spausdinimo
įrangos
naudojimas
K Darbas sode Naujos studijų
srities atradimas
Darbas
vadovaujantis
savo taisyklėmis
Kalbėjimasis su
žmonėmis
Didelės
atsakomybės
prisiėmimas
Darbas su
skaičiais
L Projekto
skaitymas
Kompiuterių
panaudojimas
Galimybė
naudotis
vaizduote
siekiant sukurti
ką nors
originalaus
Darbas su
jaunais
žmonėmis
Dalyvavimas
politinėje
kompanijoje
Galimybė būti
organizuotu
žmogumi
M Dalyvavimas
sportiniame
žaidime
Laboratorinių
eksperimentų
atlikimas
Apsakymų ir
poezijos rašymas
Veiklos
planavimas ir
priežiūra
Žmonių
įtikinėjimas, kad
jie elgtųsi taip,
kaip jums atrodo
Veiklos atlikimo
sistemos kūrimas
ir veiklos
atlikimas
laikantis šios
sistemos
P T M S D N
Iš
viso
21
INTERESŲ TIPAI IR JŲ YPATUMAI
PRAKTINIO (P) tipo žmonės teikia pirmenybę darbui ir veiklai, kuriuose panaudojami įvairūs
įrankiai ar mašinos bei matomas/pasiekiamas konkretus darbo rezultatas. Juos domina praktinių,
o ne abstrakčių problemų sprendimas. P tipo žmonės paprastai yra praktiški, fiziškai stiprūs, turi
gerus rankų darbo bei mechaninius įgūdžius. Jie pasižymi atkaklumu, paprastumu, nuoširdumu,
labiau mėgsta dirbti su daiktais ir įrankiais, nei su žmonėmis. P tipo profesijų pavyzdžiai:
automobilių mechanikas, elektrikas, ūkininkas, stalius, vairuotojas, siuvėjas ir kt.
TIRIAMOJO (T) tipo žmonės teikia pirmenybę moksliniam - tiriamajam darbui, kuriame
analizuojami daiktai ir įvykiai, kaupiami ir apibendrinami duomenys, sprendžiamos įvairios
problemos. T tipo atstovai paprastai yra intelektualūs, smalsūs ir kritiški, pasižymi atkaklumu ir
nepriklausomybe. Jie yra gabūs matematikai ir kitiems mokslams, mėgsta dirbti savarankiškai ir
spręsti problemas. T tipo atstovams labiau patinka darbas su idėjomis, negu su žmonėmis ar
daiktais. T tipo profesijų pavyzdžiai: biologas, matematikas, programuotojas, chemikas ir kt.
MENINIO (M) tipo žmonės teikia pirmenybę meninei – kūrybinei veiklai, saviraiškai. M tipo
atstovai paprastai atviri patyrimui, kūrybingi, emocingi, pasižymi turtinga vaizduote,
nepriklausomybe. Jie yra gabūs menui, noriai kuria ką nors originalaus. M tipo atstovams labiau
patinka dirbti su idėjomis, meniniais vaizdais, nei dirbti su žmonėmis ar tvarkyti dalykinius
reikalus. M tipo profesijų pavyzdžiai: aktorius, dailės mokytojas, dizaineris, rašytojas,
fotografas, skulptorius ir kt.
SOCIALINIO (S) tipo žmonės teikia pirmenybę veiklai ir darbui, kuriuose reikia teikti
pagalbą, duoti nurodymus, konsultuoti ir patarti kitiems žmonėms. S tipo atstovai paprastai turi
gerus bendravimo ir mokymo įgūdžius, yra dėmesingi, kantrūs ir empatiški. Jie pasižymi
draugiškumu, atsakomybe, užuojauta ir taktu. Jiems labiau patinka darbas su žmonėmis nei su
daiktais. S tipo profesijų pavyzdžiai: medicinos sesuo, mokytojas, konsultantas, socialinis
darbuotojas ir kt.
DALYKINIO (D) tipo žmonės teikia pirmenybę veiklai ir darbui, kuriuose reikia rodyti
iniciatyvą, vadovauti kitiems. D tipo atstovai paprastai turi gerus įtikinėjimo ir pardavimo
įgūdžius. Jie pasižymi optimizmu, iškalba ir energingumu; linkę dominuoti ir rizikuoti. D tipo
22
žmonėms labiau patinka dirbti su žmonėmis ir idėjomis, nei su daiktais. D tipo profesijų
pavyzdžiai: vadybininkas, advokatas, prekybininkas, draudimo agentas ir kt.
NORMATYVINIO (N) tipo žmonės teikia pirmenybę veiklai ir darbui, kuriuose yra aiškios
normos ir reikalavimai, laikomasi nustatytos tvarkos. N tipo atstovai paprastai yra praktiški,
tvarkingi, atsargūs. Jie pasižymi matematiniais gabumais, pakantumu monotoniškam darbui. N
tipo žmonėms labiau patinka dirbti su daiktais ir skaičiais, laikantis apibrėžtų taisyklių. N tipo
profesijų pavyzdžiai: buhalteris, banko darbuotojas, kasininkas, statistikas ir kt.
“Jūsų vertybių įvertinimo” testas
P T
N M
D S
Naudojantis šiuo tyrimu teigiama, kad šešiakampyje šalia esantys interesų tipai yra panašūs (pvz. N ir D), o esantys priešingose šešiakampio kampuose interesų tipai yra skirtingi (pvz. N ir M).
23
Perskaitykite pateiktus teiginius ir kiekvieną teiginį įvertinkite skalėje nuo 0 iki 4,
kur 4 - tikrai taip; 3 - dažniausiai taip; 2 - nežinau; 1 - dažniausiai ne; 0 - tikrai ne. Šiame teste
nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Nėra nieko sudėtingo, tiesiog nesukdami galvos dėl
galutinio rezultato, atsakykite į 24 klausimus. Po to pagal gale pateiktą lentelę suskaičiuokite,
kuri vertybė jumyse vyrauja.
1. Būdamas 55 - erių ir turėdamas pakankamai pinigų, ketinu pasitraukti iš užimamų pareigų ir
pradėti gyventi sau.
2. Aš džiaugiuosi, kai, priimant sprendimus, įtraukiami ir kiti asmenys.
3. Dabar džiaugiuosi (džiaugiausi praeityje) artimais santykiais su vienu arba dviem tėvais.
4. Aš ypač džiaugiuosi ir vertinu grožį bei gražius objektus, įvykius ar daiktus.
5. Aš mėgaujuosi, kai tenka savarankiškai kurti projektus, realizuoti sumanymus.
6. Aš manau, kad turtingai gyventi - reiškia turėti daug draugų bei daug pažinčių.
7. Susirinkimuose ir grupėse aš esu naudingiausias tada, kai galiu vadovauti.
8. Man patinka rengti vakarėlius ir juose dalyvauti.
9. Aš mieliau rinkčiausi dailės, piešimo ar skulptūros užsiėmimus nei matematikos pamokas.
10. Aš manau, kad atostogas reikia leisti su šeimos nariais ir artimaisiais.
11. Man patinka gražūs daiktai, mano geras skonis.
12. Aš manau, kad namų ruošimas (dekoravimas) yra malonus užsiėmimas.
13. Aš tikiuosi uždirbti daugiau pinigų nei uždirba paprasti žmonės.
14. Man malonu pirkti ypatingas dovanas šeimos nariams.
15. Mažose grupėse aš esu dažnai vertinamas kaip vadovauti sugebantis asmuo.
16. Jei turėčiau talentą, aš mielai kurčiau, pieščiau ar užsiimčiau kitais menais.
17. Aš turiu artimą draugą, su kuriuo kalbamės beveik apie viską.
18. Aš mėgaujuosi gera muzika, literatūra ir daile.
24
19. Aš manau, kad smagu iš nieko ką nors sukurti.
20. Aš sutinku su pasakymu, kad už pinigus nenusipirksi laimės, bet taip pat manau, kad pinigai
užtikrina materialinį saugumą.
21. Aš manau, kad laisvalaikis su šeima yra būtinas ir suteikia džiaugsmo.
22. Aš dažnai padedu šalia manęs esantiems priimti sprendimus dėl reikšmingų ir nelabai
reikšmingų dalykų gyvenime.
23. Užuot ėjęs miegoti, aš mielai vakarais leidžiu laiką su gerais draugais.
24. Kai pastebiu naują pastatą ar namą, pirmiausiai pagalvoju, kaip jis atrodo, o tik po to - kokia
jo paskirtis.
Užduotys:
• Aprašyti savo Idealųjį Aš. Kiek žmonių yra manyje?
• Individualiai sudaryti asmeniui svarbių poreikių sąrašą ir padiskutuoti apie šiuo
metu aktualiausius.
Vertingos nuorodos:
http://charakteris.info/charakterio-testas-paremta-mbti-testu-naujas-variantas/
http://charakteris.info/
PROGRAMĄ PARENGĖ:
Pinigai Valdžia Šeima Estetika Kūrybingumas Bendravimas
1 2 3 4 5 6 7
1 2 3 4 5 6
11 7 10 9 12 8
13 15 14 18 16 17
20 22 21 24 19 23
Iš viso:
25
Kauno taikomosios dailės mokyklos
Vaiko gerovės komisija