Socialinės saugos sistemos organizavimas

Jonė Raugalaitė TEbd06-03Ieva Kuraitė TEbe06-03

Justina Svirskaitė TEbd06-03

• Socialinės saugos valdymo sistema: valstybinį socialinį draudimą ir socialinę paramą įgyvendinančios institucijos.

Pagrindinės institucijos

• 1)      Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;2)      Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija3)      Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai;4)      Lietuvos darbo birža;5)      Valstybinė ligonių kasa;6)      Savivaldybių socialinės paramos padaliniai;7)      Apskričių administracijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

• socialinės politikos formavimas ir įgyvendinimas

• analizuoja esamą socialinę situaciją, • rengia įstatymų bei Vyriausybės nutarimų

projektus • kontroliuoja Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos veiklą, • vykdo valstybinių globos namų (vaikų,

invalidų, senelių) administravimą,

Sveikatos apsaugos ministerija

• formuoja ir įgyvendina sveikatos politiką.

• analizuoja gyventojų sveikatinimo veiklos poreikius, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros priimtinumą, prieinamumą bei tinkamumą,

• planuoja sveikatos veiklą valstybės lygiu,

• rengia įstatymų bei Vyriausybės nutarimų projektus

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos SODRA

Sodra

• vykdo einamąjį Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimą

• koordinuoja, metodiškai vadovauja ir kontroliuoja jai pavaldžių teritorinių skyrių darbą

• valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas

• organizuoja privalomąjį ir savanoriškąjį socialinį draudimą

• administruoja valstybinio socialinio draudimo įmokas

• veda individualią apdraustųjų įskaitą

Sodra

• skiria ir moka socialinio draudimo išmokas • nagrinėja draudėjų ir apdraustųjų asmenų

skundus dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų • yra įpareigota mokėti kai kurias valstybines

pensijas- nukentėjusiųjų asmenų ir mokslininkų. Lėšos šioms pensijoms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai perduodamos iš valstybės biudžeto.

Lietuvos darbo birža

• įgyvendina valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje bei vykdo aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

• disponuoja Užimtumo fondo lėšomis • tarpininkauja įsidarbinant • kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius

darbus, siunčia į juos bedarbius, • skiria ir moka bedarbiams nedarbo socialinio

draudimo išmokas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerija

• vykdyti privalomąjį sveikatos draudimą.

• vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą,

• disponuoja šio fondo lėšomis,

• tvarko draudžiamųjų sveikatos draudimu registrą.  

Savivaldybių socialinės paramos padaliniai

• veikia visuose Lietuvos miestuoe ir rajonuose

• skiria ir moka socialinės paramos išmokas,

• teikia socialines paslaugas.

• rengia ir įgyvendina savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programas.

Apskričių administracijos

• steigia ir administruoja socialines paslaugas teikiančias įstaigas stacionarias socialinės globos ir kt.);

• rengia, koordinuoja ir įgyvendina apskrities socialines programas neįgaliesiems

Kitos valstybinės institucijos - Lietuvos socialinės apsaugos

administracinės sistemos dalyvės: • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba • Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos • Valstybinė darbo inspekcija • Atitinkamos ministerijos bei žinybos • Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba • Trišalė taryba • Nevalstybinės socialinės apsaugos institucijos

• Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimo teisinio reguliavimo pagrindai.

Socialinis draudimas

• Lietuvoje finansuojamas darbdavių ir apdraustųjų įmokomis.

• už kai kuriuos asmenis įmokas įmoka valstybė.

Užimtumo fondas

• turi ir kitų pajamų, pavyzdžiui, baudos darbdaviams, nesilaikantiems užimtumo (bedarbių rėmimo) įstatymo reikalavimų. Taip pat dalis lėšų yra atskaitoma Privalomojo sveikatos draudimo fondui, kurį administruoja Ligonių kasa. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą  ir jo įvykdymo ataskaitą tvirtina Seimas.

Iš kur dar lėšos?

• Valstybinio socialinio draudimo fondas gali turėti kitų pajamų iš Valdybos veiklos, įskaitant ir laikinai laisvų lėšų panaudojimą, taip pat iš valstybės subsidijų, kurios numatytos fondo deficitui padengti (valstybės biudžetas yra valstybinio socialinio draudimo fondo mokumo garantas).

• Fondo valdyba(Sodros) finansuojama iš Fondo biudžeto lėšų pagal pajamų ir išlaidų sąmatą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR

VYKDYMO TAISYKLĖS

• II. FONDO BIUDŽETO PROJEKTAS• 4. Fondo biudžetas sudaromas trejiems biudžetiniams metams. Biudžetiniai

metai –  tai metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.• Einamųjų metų fondo biudžeto projektas detalizuojamas pagal 1 priede pateiktą

fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Pinigų srautai detalizuojami pagal pinigų įplaukų ir išlaidų rūšis.. Taip pat pateikiamos einamųjų ir kitų dvejų metų papildomos lentelės.

• Fondo biudžeto projektą ir fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

• Fondo biudžeto projekte pateikiama metinė apyvarta pagal fondo biudžeto pajamų ir išlaidų bei  pinigų srautų klasifikaciją ir papildomų lentelių straipsnius kartu su kitų dvejų metų prognoze.

• Kartu su fondo biudžeto projektu pateikiamas bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo pagrindimas ir apdraustųjų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims pagrindimas, taip pat įmokų valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai gauti dydžio, įmokų valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti tarifo pagrindimas.

• .

• Parengtas fondo biudžeto projektas kartu su kitų dvejų metų prognozės skaičiavimais ir aiškinamuoju raštu pateikiamas svarstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai. Gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą dėl fondo biudžeto projekto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nustatytąja tvarka teikia jį svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsvarsto kitų metų fondo biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ateinančių metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir fondo biudžeto kitų dvejų metų numatomus rodiklius.

• Fondo biudžetas ir pinigų srautai tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Pinigų srautai detalizuojami pagal pinigų įplaukų ir išlaidų rūšis. Kartu tvirtinamas bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims, apdraustųjų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, įmokų tarifas atskiroms draudimo rūšims, taip pat įmokų valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai gauti dydžiai, valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti įmokų tarifas.

• Jeigu fondo biudžetas laiku nepatvirtintas, šio fondo veiklos sąnaudos nuo biudžetinių metų pradžios iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų fondo biudžeto 1/12 šio fondo biudžeto veiklos sąnaudoms skirtų išlaidų.

• Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 2 savaites atlieka šiuos darbus:

• paskirsto ir patvirtina ketvirčiais fondo biudžeto pajamas, išlaidas ir pinigų srautus pagal klasifikacijos straipsnius;

• patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąnaudų sąmatas

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS

ĮSTATYMAS

• 3 straipsnis. Fondo biudžeto pajamos• 1. Fondo biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių

asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu (toliau – savanoriškasis socialinis draudimas), valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, taip pat asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių.

• 2. Į Fondo biudžeto pajamas taip pat įtraukiamos baudos ir delspinigiai, atgautos į ankstesnių metų Fondo biudžeto išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, Fondo veiklos pajamos ir iš į Fondo apskaitą įtraukto turto gaunamos pajamos.

• 3. Fondo veiklos pajamas ir iš į Fondo biudžeto apskaitą įtraukto turto gaunamas pajamas sudaro:

• 1) Fondo pajamos iš tiesioginės, su socialiniu draudimu susijusios, Fondo administravimo įstaigų veiklos (išieškotinos praėjusiais metais neteisėtai padarytos išlaidos, sumos Fondui padarytai žalai atlyginti ir kt.);

• 2) pajamos už Fondo administravimo įstaigų teikiamas (suteiktas) paslaugas, atlyginant šių paslaugų teikimo sąnaudas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) nustatyta tvarka ar (ir) sutarčių su suinteresuotomis šalimis nustatyta tvarka;

• 3) pajamos iš į Fondo apskaitą įtraukto turto ir Fondo administravimo įstaigų pajamos, tiesiogiai nesusijusios su socialiniu draudimu (palūkanos; dividendai; pajamų, gautinų pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, dalis, viršijanti jo likutinę vertę, ir kt.);

• 4) pajamos iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų šaltinių už Fondo administravimo įstaigoms pavestų funkcijų vykdymą;

• 5) kitos pajamos.

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2009 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

• 5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto  laikino lėšų trūkumo dengimas

• 1. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto laikiną lėšų trūkumą dengti skolintomis lėšomis arba prireikus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės apsisprendimu, iš kitų šaltinių.

• 2. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir nedarbo socialiniam draudimui pervesti faktiškai surinktas lėšas.

VALSTYBINIO SOCIALINIO APRŪPINIMO SISTEMO   PAGRINDŲ              Į S T A T Y M A S

• 2. VALSTYBINIO SOCIALINIO APRŪPINIMO SISTEMOS•                                      LĖŠOS•  •                     9    straipsnis.     Lietuvos     Respublikos•                valstybinis  socialinis   draudimas  veikia   kaip•                savarankiška finansų  ir kredito sistemos grandis,•                kurios     pagrindas  yra   Lietuvos   Respublikos•                socialinio draudimo biudžetas.•                     Lietuvos  Respublikos   socialinio   draudimo•                biudžetas yra  savarankiškas  ir  neįtraukiamas  į•                Lietuvos  Respublikos  valstybės  ir  savivaldybių•                biudžetus.

Valstybinis socialinis draudimas:

socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies

kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų

šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos

papildomos išlaidos.(Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas)

Socialinio draudimo rūšys

Pensijų socialinis draudimasLigos ir motinystės socialinis draudimas nedarbo socialinis draudimasnelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinis draudimas Sveikatos draudimas

Visomis socialinio draudimo rūšimis privalomai draudžiami:

• asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis • atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias

pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas

• asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis;

• valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai

gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

Asmenys deleguoti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas

vidaus tarnybos sistemos pareigūnai

krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai

Tik pensijų ir nedarbo socialinis draudimas skiriamas:

• nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu

• Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu

• šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki trejų metų;

• nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį

Tam tikri asmenys draudžiami tik kai kuriomis socialinio draudimo rūšimis:

Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą bei tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai draudžiami tik privalomuoju pensijų socialiniu draudimuAsmenys gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, asmenys gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veikos, kai jie nėra susiję su darbo santykiai, yra privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės bei sveikatos draudimu.Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudžiami profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai-jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu; , gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku

Taigi valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyviai yra:

• Draudėjai: biudžetinės organizacijos, individualios įmonės, UAB, asmenys įgyję verslo liudijimą, kt.

• Apdraustieji- fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai (prieš tai išvardinti asmenys)

• Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjai

Draudėjų pareigos

1.registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus nustatytus įstatymų.

3. teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo

išmokų gavėjų pareigos

privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti.

Draudėjų, apraustųjų ir socialinių išmokų gavėjų teisės

Draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo administravimo informacinėje sistemoje sukauptą informaciją

Informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus

Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą

Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai

Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami.

Socialinio draudimo įmokų, baudų ir

delspinigių priverstinio išieškojimo būdai Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas

socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:

1. duodami nurodymą kredito įstaigai nurašyti pinigų

sumą iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje 2. duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos,

stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius

ir baudas į Fondą;

3. inicijuodami bankroto bylų iškėlimą

Atsakomybė už Fondui padarytą žalą

• Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti

• Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo struktūra

Socialinio draudimo valdymo sistema,

dalyviai • 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;• 2) Fondo taryba;• 3) Fondo valdyba;• 4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos.

• dalyviais taip pat yra:

• 1) draudėjai ir apdraustieji;• 2) Valstybinė mokesčių inspekcija;• 3) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos;• 4) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;• 5) pensijų kaupimo bendrovės.

Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdymo struktūrą

sudaro:

Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdyba

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (“Sodra”)

VSD Fondo valdyba

• Tai socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kuri koordinuoja, metodiškai vadovauja ir užtikrina jai pavaldžių teritorinių skyrių ir įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja. Pagrindinė „Sodros“ funkcija – valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas.  

• Valdybą sudaro 16 skyrių, kurie savo veiklą organizuoja ir planuoja pagal patvirtintą strateginį veiklos planą.

•  „Sodrai“ pavaldžios 50 įstaigų – 47 teritoriniai skyriai ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, Užsienio išmokų tarnyba bei Mokymo centras.

•  

fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti valstybinį socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą.

Fondo valdybos uždaviniai yra:

1. organizuoti valstybinį socialinį draudimą ir vykdyti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą

2. užtikrinant priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų ,sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą

3. teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą

4.valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš

valstybės biudžeto paskyrimą ir mokėjimą gavėjams.

Funkcijos:• organizuoja privalomąjį ir savanorišką valstybinį socialinį

draudimą,• rengia ir vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetą,• administruoja socialinio draudimo įmokas,• užtikrina valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų

ir kitų išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą bei mokėjimą,

• organizuoja teisingą apdraustųjų įskaitos tvarkymą,• administruoja pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo

sutarčių registrą,• organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į pensijų

kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.

(Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29str.)

VSD Fondo valdybos teritoriniai skyriai

• Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos

• Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai.

• Fondo valdybos teritoriniai skyriai steigiami socialinio draudimo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į klientų srautus ir jų poreikius

• uždaviniai: operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą; socialinio draudimo išmokų paskyrimas

• Teritoriniai „Sodros“ skyriai: renka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir

vykdo jų išieškojimą tvarko apdraustųjų įskaitą kontroliuoja laikinojo nedarbingumo nustatymo

teisėtumą ir pagrįstumą atsako, kad teisingai ir laiku būtų skiriamos ir

išmokamos pensijos, pašalpos bei kitos išmokos.

funkcijos• kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių

sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą

• priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria • analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems

rodikliams pagerinti • išduoda asmenims nustatytos formos valstybinio socialinio draudimo

pažymėjimus • apskaičiuoja delspinigius • priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas • moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą • įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas • teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį

asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją

(Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31str.)

Kitos pavaldžios įstaigos

• Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius:

organizuoja karinių ir joms prilygintų struktūrų pareigūnų valstybinį socialinį draudimą ir užtikrina Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos, operatyvinių

Muitinės departamento ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų bei Valstybės saugumo departamento

valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų įskaitos tvarkymą.

•  

• Užsienio išmokų tarnyba:

įgyvendina ES teisyną ir tarpvalstybines sutartis, administracinius ir tarpžinybinius socialinio aprūpinimo srities susitarimus, reglamentuojančius išmokų skyrimą bei mokėjimą migruojantiems asmenims.

• Mokymo centras: užtikrinta Fondo valdybos, Fondo valdybos

teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos

tobulinimo organizavimą, atitinkantį Fondo administravimo įstaigų veiklos ir darbuotojų

mokymo strategijas bei užtikrinti Fondo administravimo įstaigų darbuotojų mokymo

kokybę, tobulinant jų profesines žinias ir įgūdžius.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

Valstybinis socialinis draudimas–

socialinės apsaugos sistemos dalis,

kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems

asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių

prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.

Socialinio draudimo rūšys:• Pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei

ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme

• Ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai

draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.

• Nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms,

numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme

• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme

• Sveikatos socialinis draudimas, kai draudėjas draudžia

sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme

Savanoriškas socialinis draudimas:

• Savanoriškas pensijų draudimas

• Savanoriškas socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms

.TRIJŲ PAKOPŲ PENSIJŲ SISTEMATRIJŲ PAKOPŲ PENSIJŲ SISTEMA

1–ji – Privalomasis valstybinis socialinis pensijų draudimas

2-ji – Savanoriškas pensijų kaupimas iš privalomos socialinio draudimo įmokos dalies ir investavimas finansų rinkoje

3-ji – Papildomas savanoriškas kaupimas pensijai gyvybės draudimo įmonėse ar pensijų fonduose.

Asmenys, turintys teisę draustis:

1. Ne jaunesni kaip 16 metų2. LR ar ES valstybių nuolatiniai gyventojai3. Tuo laiku, kai jie nedraudžiami valstybiniu

privalomuoju socialiniu pensijų draudimu4. Asmenys, kurie nedraudžiami privalomuoju

pensijų draudimu, pagrindinei pensijos daliai gauti arba pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti

5. Asmenys, kurie draudžiami privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti papildomai pensijos daliai gauti

6. Amžius: moterys iki 60 metų, vyrai iki 62,5 metų

Asmenys savanoriškuoju pensijų draudimu draudžiasi individualiai

Asmenų, apsidraudusių savanoriškuoju pensijų draudimu, teisės

 Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų

draudimu, turi teisę gauti pensijas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir kitas šiame įstatyme nurodytas sąlygas, sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais).

Šiems asmenims mirus, teisę gauti našlių ir našlaičių pensijas turi jų šeimos nariai.

Įmokos • Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu,

įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Fondo valdyba) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo sutartyje (toliau vadinama – draudimo sutartis) nustatyta tvarka.

•  Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, moka įmokas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus, t.y. 50 proc. bazinės pensijos. Mėnesio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti apskaičiuojamos nuo ne mažesnės kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sumos, taikomos apskaičiuojant asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą, ir neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.Įmokų papildomai pensijos daliai gauti tarifas 15 proc. nuo deklaruojamos sumos.

Asmuo, apsidraudęs savanoriškuoju pensijų draudimu, pats apskaičiuoja ir draudimo sutartyje numatyta tvarka sumoka einamojo ketvirčio įmokas į Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.

Fondo valdybos teritorinio skyriaus iniciatyva draudimo sutartis nutraukiama, jeigu eilinio ketvirčio įmokos nesumokamos per 3 mėnesius nuo einamojo ketvirčio pabaigos.

Įmokos, laiku nesumokėtos dėl pateisinamų priežasčių, esant Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus raštiškam leidimui, gali būti sumokėtos už praėjusį laiką (šiuo atveju skaičiuojami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyti delspinigiai).

Jeigu asmuo, sudaręs draudimo sutartį pagrindinei pensijos daliai arba pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, yra privalomai draudžiamas pagrindinei pensijos daliai valstybės lėšomis, draudimo sutartis nutraukiama nuo draudimo valstybės lėšomis pradžios, o asmens sumokėtos įmokos pagrindinei pensijos daliai už laikotarpį, kurį asmuo draudžiamas valstybės lėšomis šiai pensijos daliai, grąžinamos. Asmens sumokėtos įmokos papildomai pensijos daliai draudimo valstybės lėšomis laikotarpiu įskaitomos į asmens draudžiamąsias pajamas. Asmens, draudžiamo valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai, pageidavimu gali būti sudaryta nauja draudimo sutartis dėl savanoriškojo pensijų draudimo papildomai pensijos daliai.Jeigu asmuo, sudaręs draudimo sutartį pagrindinei ir papildomai pensijoms dalims, yra privalomai draudžiamas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims valstybės lėšomis, draudimo sutartis nutraukiama nuo draudimo valstybės lėšomis pradžios, o asmens sumokėtos įmokos už laikotarpį, kurį asmuo draudžiamas valstybės lėšomis, grąžinamos.

DRAUDIMO SUTARTIS

Draudimo sutartis asmenys sudaro su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi.

Šis skyrius privalo raštu per mėnesį pranešti apdraustajam apie įsigaliojusius teisės aktus, kuriais keičiamas draudimo sutarties sąlygų ir (ar) tvarkos reguliavimas, ir nustatytas naujas pensijų garantijas.

• Draudimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, jeigu joje nenurodytas kitas laikas.

• Draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Jeigu apdraustasis prieš mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia ją nutraukiąs, sutarties galiojimo laikas pratęsiamas neapibrėžtam laikui.

• Draudimo sutartis gali būti sudaryta trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmeniui iki teisės gauti senatvės ar netekto darbingumo pensiją įgijimo dienos liko mažiau kaip 12 mėnesių.

Asmens, apsidraudusio savanoriškuoju pensijų draudimu, pageidavimu draudimo sutartis gali būti nutraukta, apie tai raštu prieš mėnesį įspėjus Fondo valdybos teritorinį skyrių. Jeigu asmuo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gauna (gavo) netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, asmens pageidavimu arba Fondo valdybos teritorinio skyriaus iniciatyva ir asmens sutikimu draudimo sutartis gali būti nutraukta nuo tos dienos, kurią jis pradėjo gauti šią pensiją, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju sumokėtos įmokos grąžinamos už laikotarpį nuo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Draudimo sutarties formą nustato Fondo valdyba.

SAVANORIŠKASIS SOCIALINIS DRAUDIMAS LIGOS IR MOTINYSTĖS

PAŠALPOMS

Asmenys, turintys teisę draustis:

1. Ne jaunesni kaip 16 m.

2. LR ar ES valstybių nuolatiniai gyventojai

3. Nėra privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu

4. Nesukakę senatvės pensijos amžiaus

5. Nepripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) nepriklausomai nuo to, ar jiems paskirta pensija

Sutartys dėl savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms sudaromos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniu skyriumi pagal apdraustojo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vyrai gali sudaryti sutartis ligos pašalpai gauti, moterys - ligos, motinystės pašalpoms gauti.

Sutartys savanoriškojo draudimo pašalpoms sudaromos vienerių kalendorinių metų laikotarpiui.

Kitiems metams sutartis pratęsiama, jeigu:– apsidraudęs asmuo to pageidauja – apsidraudęs asmuo, likus vienam mėnesiui iki

sutarties galiojimo pabaigos, nepareiškia noro jos nutraukti

Savanoriškojo draudimo sutartis pašalpoms netenka galios, kai:

• pasibaigia sutartyje nurodytas draudimo laikas

• sutartį nutraukia pats apsidraudęs asmuo

• sutartį savo sprendimu nutraukia Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius

Sutartis Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu nutraukiama, jei:

• apsidraudęs pašalpoms asmuo nesumoka įmokų už du ketvirčius

• pasikeitė draudimo sąlygos ir apsidraudęs asmuo nesutinka su naujomis sąlygomis

• asmuo tampa vienu iš asmenų, išvardytų LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 ir 2 dalyje, ir neatnaujina savanoriškojo draudimo sutarties per 12 mėnesių nuo jos sustabdymo

• apsidraudusiam asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius

• apsidraudęs asmuo pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu

• nutraukęs sutartį, „Sodros“ teritorinis skyrius privalo apie tai raštu informuoti apsidraudusį asmenį

Pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

• Pašalpas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, išduotus vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmias, patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d.įsakymu Nr. V-533/A1-189

 • Nedarbingumo pažymėjimus išduoda asmens sveikatos

priežiūros įstaigos, pateikus savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms gauti sutartis.

Ligos ir motinystės pašalpas apsidraudusiems asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritoriniai skyriai, kai:

• laikinasis nedarbingumas prasidėjo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po sutarties įsigaliojimo

• už šį 6 mėnesių laikotarpį sumokėtos draudimo įmokos

• liga ar motinystės atostogos prasidėjo sutarties galiojimo laikotarpiu

Ligos pašalpa apsidraudusiam asmeniui mokama, kai jis

• suserga

• gauna traumą

Motinystės pašalpa mokama:

• kai apsidraudusiai moteriai suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos.

Ligos ir motinystės pašalpos išmokamos, jei dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po:

• ligos pabaigos

• nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos

Mirus apdraustajam, dėl jo mirties negauta pašalpa išmokama asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.

Įmokų dydis • Asmuo, sudarydamas sutartį ligos ir motinystės pašalpoms gauti, pats pasirenka kalendorinių metų

įmokų dydį. Tačiau įmoka negali būti:• mažesnė kaip 10 Lt per mėnesį• didesnė kaip 200 Lt per mėnesį• Įmokos mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Jos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę

einamojo ketvirčio darbo dieną

Apsidraudęs asmuo įmokas gali mokėti:• pašte• banko įstaigoje• Įmokos turi būti mokamos už visą kalendorinį mėnesį. Tais pačiais kalendoriniais metais mėnesinių

įmokų dydis nekeičiamas

• Už ligos mėnesius įmokos gali būti arba mokamos, arba nemokamos. Jei apsidraudęs asmuo per savo ligos mėnesius įmokų nemokėjo, ligos kalendoriniai mėnesiai neįskaitomi į draudimo pašalpoms laiką.

•PAVYZDŽIUI:Apsidraudusiam asmeniui už liepos mėnesio 1-9 dienas buvo išmokėta ligos pašalpa. Draudimo įmokų už šį mėnesį jis nemokėjo. Tokiu atveju liepos mėnuo neįskaitomas į savanoriškojo draudimo pašalpoms gauti laiką.Jei apsidraudęs asmuo pageidauja mokėti įmokas ir už ligos mėnesius, šie mėnesiai bus įskaitomi į savanoriškojo draudimo pašalpoms laiką.

Pašalpų mokėjimo trukmė

• Pašalpų mokėjimo trukmė susijusi su įmokų mokėjimo trukme. Ilgiau mokėjęs įmokas asmuo turi teisę gauti pašalpą ilgesnį laikotarpį. Minimali įmokų mokėjimo trukmė - 6 mėnesiai. Pašalpa mokama už kalendorines dienas, nurodytas nedarbingumo pažymėjime, tačiau ne ilgiau, negu priklauso pagal draudimo įmokų mokėjimo laiką.

•  Išmokamos pašalpos dydis priklauso nuo įmokų dydžio. Įmokų dydį pasirenka pats asmuo, sudarydamas sutartį ligos, motinystės pašalpoms gauti.

Socialinės garantijos atskiroms asmenų kategorijoms

• Savarankiškai dirbantys asmenys

• kūrybiniai darbuotojai

Savarankiškai dirbantys asmenys:1. individualių įmonių savininkai2. tikrųjų ūkinių bendrijų nariai3. komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai4. asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai ir kiti asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis) nuo 2009 m. sausio 1 d.

privalomai draudžiami (1)pensijų socialiniu draudimu

pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, (2)ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti.

Šie asmenys privalės mokėti 28,5 procento dydžio socialinio draudimo įmokas nuo savo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų (atėmus pajamų mokesčio sumą) ar apmokestinamojo pelno (atėmus pelno mokesčio sumą).

 Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą privalomai draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai. Socialinio draudimo įmokų tarifas - 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (šiuo metu bazinė pensija - 360 Lt).

Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, įsigytus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį.

Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, įsigytus 3 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos.

 

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus, gali nemokėti socialinio draudimo įmokų pagrindinei pensijos daliai gauti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į

jų valstybinio socialinio draudimo stažą), jeigu atitinka vieną iš sąlygų:

• 1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;

• 2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;

• 3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;

• 4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

• 5) privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

• 6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

Socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių bei asmenų, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, antstolius) mėnesio socialinio draudimo įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimalios mėnesinės algos per mėnesį dydžio.

Kūrybiniai žmonės

Sportininkų ir atlikėjų socialinis draudimas

Siekiant išvengti staigaus mokestinės naštos didėjimo šių naujų apdraustųjų grupių draudėjams ir patiems apdraustiesiems, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais taip pat numatytas tam tikras dviejų (2009 ir 2010) metų pereinamasis laikotarpis, per kurį bus laipsniškai pradėtos mokėti viso dydžio socialinio draudimo įmokos.

• Sportininkai ir atlikėjai, kurie dirba pagal darbo sutartis, bet kartu toje pat darbovietėje gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, bus draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartį, – pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimu

• Sportininkai ar atlikėjai, kurie gauna tik pajamas pagal sportinės ar atlikėjo veiklos sutartis ir neturi tuo pat metu dar ir darbo sutarties su tuo pačiu draudėju, bus draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms bei sveikatos draudimu. Šios nuostatos taikomos tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

Asmenų, dirbančių pagal autorines sutartis, socialinis draudimas

• Dirbantys pagal autorines sutartis kūrėjai bus draudžiami taip: tie autoriai, kurie su užsakovu turi sudarę dar ir darbo sutartį, bus draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, – pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimu.

• Tik autorinius atlyginimus gaunantys autoriai, neturintys tuo pat metu dar ir darbo sutarties su tuo pačiu darbdaviu, bus draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės bei sveikatos draudimu.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ