skurdo būklės lietuvoje 2001 metų...

Skurdo būklės Lietuvoje 2001 metų pranešimas

Vilnius 2001

UDK …

PRANEŠIMO RENGIMĄ FINANSAVO

JUNGTINIŲ TAUTŲ VYSTYMO PROGRAMA Parengė Skurdo monitoringo komisija: Algis DOBRAVOLSKAS, BĮ UAB “Magnus Holdings” direktorius Birutė GARBARAVIČIENĖ, dienraščio “Kauno diena” žurnalistė Boguslavas GRUŽEVSKIS, Darbo ir socialinių tyrimų instituto užimtumo probleminės grupės vadovas Vanda JUKNAITĖ-BALTRŪNIENĖ, rašytoja, Vilniaus pedagoginio universiteto docentė Skirmantė KONDRATIENĖ, Lietuvos Respublikos prezidento patarėja socialinių reformų klausimais Arūnas KUČIKAS, Kauno nevyriausybinių organizacijų paramos centro valdybos narys Edmundas PUPINIS, Utenos rajono savivaldybės tarybos narys, ADB “Preventa” Utenos filialo direktorius Balys STANKUS, Vilniaus arkivyskupijos Caritas direktorius Guoda STEPONAVIČIENĖ, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Birutė VĖSAITĖ, Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimas ZAŽECKIS, Belvederio medelyno prezidentas Viršelio dailininkė Ramunė VĖLIUVIENĖ Redagavo Saulė BAZINIENĖ ISBN …

2 Skurdo būklės Lietuvoje 2001 metų pranešimas

Turinys

Prezidento pratarmė 4 JTVP pratarmė 5 Vykdytojų reziumė 6 Įvadas 9 1. Skurdo paplitimas Lietuvoje 10

1.1. Skurdo ribos ir lygis 10 Ypač gilus skurdas 10 Santykinis skurdas 13

1.2. Skurdo paplitimo sritys 15 1.3. Skurdo priežastys 16

Nedarbas 17 Pajamos: aktyvumas ir efektyvumas 19 Pajamos: socialiniai-demografiniai faktoriai 22 Švietimas ir informacija 25 Būstas 27 Kiti skurdo ir atskirties faktoriai 28

1.4. Skurdo tarpsnis ir išlaidos socialinei apsaugai 29 2. Skurdo mažinimo politikos įvertinimas 32

2.1. Parama labiausiai skurstantiems žmonėms 33 Vaikai 33 Bedarbiai ir jų šeimos 35 Senatvės ir invalidumo pensininkai 35 Smulkieji žemdirbiai 36 Nepakankamas pajamas gaunantys asmenys 36 Kolektyvinių sodų gyventojai 37 “Paribio” žmonės 37

2.2. Viešosios politikos priemonių efektyvumas ir rezultatyvumas 38 Priedai 42 1 priedas. Skurdą mažinančių viešosios politikos priemonių aprašymo forma 42 2 priedas. Skurdo sąvoka ir rodikliai 43 3 priedas. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslai ES valstybėse narėse 44 4 priedas. Skurdo ribų reikšmės. Vartojimo išlaidos 45 5 priedas. Apsirūpinimas ilgalaikio vartojimo prekėmis 46 6 priedas. Respondentų nuomonė apie priemonių rezultatyvumą ir efektyvumą 47 Šaltiniai 52

Skurdo būklės Lietuvoje 2001 metų pranešimas 3

Prezidento pratarmė

Skurdo mažinimas – ne tik valstybės, bet ir visos visuomenės rūpestis. Valdžia turi savo rankose ekonominės, socialinės, švietimo politikos svertus. Jais remdamasi ji gali skatinti ūkio ir gerovės augimą, sudaryti žmonėms lygias galimybes mokytis ir siekti norimo išsilavinimo, padėti socialiai remtiniems asmenims. Visuomenės valioje – stiprinti solidarumą ir bendruomeniškumą, imtis asmeninės iniciatyvos padėti vargstantiesiems, imtis atsakomybės ir pastangų savo gerovei susikurti.

enės veiksmų.

ės organizacijos.

.

.

Visiškai įveikti skurdo nesugeba ir turtingiausios valstybės. Mat jo priežastys įvairios, daugialypės. Jos priklauso iš dalies nuo valstybės politikos, iš dalies – nuo visuomenės kultūros, iš dalies – nuo paties žmogaus. Kovoti su skurdo priežastimis nėra lengva. Tam reikia suderintų valstybės ir visuom

2000 metais įkurtas Socialinių reikalų komitetas, kuriam tuo metu vadovavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė, parengė skurdo mažinimo strategiją. Nemaža dalis šios strategijos nuostatų buvo įtraukta į dabartinės Vyriausybės programą. Jų įgyvendinimui pritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Daug pastangų skurdui mažinti skyrė ir skiria religinės bendruomenės ir nevyriausybin

Strategija numatė ne tik skurdo įveikimo būdus ir etapus. Kartu buvo įsipareigota ir vykdyti skurdo mažinimo monitoringą bei rengti metines ataskaitas visuomenei. Šiam tikslui beveik prieš metus sudaryta Skurdo monitoringo komisija. Jos nariai – įvairios patirties ir įvairių pažiūrų žmonės. Komisija buvo paprašyta atlikti nepriklausomą tyrimą – stebėti skurdo kaitos tendencijas, analizuoti jo mažinimo priemonių efektyvumą ir skelbti kasmetinį pranešimą apie skurdą Lietuvoje. Šis leidinys – pirmasis toks pranešimas. Jis aptaria skurdo lygį, pobūdį, pokyčius ir valstybinės skurdo mažinimo politikos efektyvumą

Leidinio tikslas – atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į skurdą ir jo keliamas problemas, pateikti pasiūlymų, kaip greičiau ir sėkmingiau būtų galima skurdą sumažinti. Tikiuosi, kad šis darbas bus dar vienas žingsnis, padedantis mūsų visuomenei išmintingiau kurtis savo socialinę gerovę

VALDAS ADAMKUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS


JTVP pratarmė

Jungtinių Tautų Vystymo programos (JTVP) atstovai Lietuvoje džiaugiasi galėdami padėti rengti pirmąjį metinį Skurdo monitoringo komisijos pranešimą. Tai, kad buvo įsteigta ši komisija, rodo, jog aukščiausiu valstybės lygiu įsipareigota sumažinti ir panaikinti skurdą šalyje ir ketinama įgyvendinti Tūkstantmečio vystymo tikslus.

inę integraciją.

iu.

principais.

.

Iš daugelio problemų, su kuriomis Lietuva susidūrė pereinamuoju laikotarpiu, socialiniai klausimai yra vieni svarbiausių. Skurdo panaikinimas ir nelygybės mažinimas yra ir JTVP įsipareigojimas.

2000 m. aukščiausiojo lygio Tūkstantmečio susitikime, kuriame dalyvavo Lietuvos prezidentas Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, pasaulio vadovai iškilmingai pasižadėjo mobilizuoti politines jėgas ir finansinius išteklius bei skatinti inovacijų politiką globaliam skurdui iki 2015 metų sumažinti perpus. Tai reikalauja jungtinės nuostatos, kuria apibūdinami įvairūs skurdo mažinimo aspektai, pavyzdžiui, politinės ir socialinės atskirties įveikimas, galių suteikimas moterims ir pagarba žmogaus teisėms, siekimas visą laiką gerinti žmonių gyvenimą, mažinti nelygybę, kurti darbo vietas ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu puoselėti social

Kad būtų pasiekti pageidaujami rezultatai, reikalinga ne tik stipri klestinti ekonomika, bet ir, kas turbūt netgi svarbiau, pakankama bei nuosekli parama, grindžiama socialinės integracijos politika. Skurdo mažinimo strategija Lietuvoje, parengta 2000 metais, atskleidė politinę Lietuvos valią ir suteikė kryptį atitinkamoms ekonominio augimo, regionų ir kaimo vystymo, darbo rinkos plėtimo, pajamų didinimo, socialinės paramos, švietimo, sveikatos bei kitų paslaugų tobulinimo politikos iniciatyvoms. Taip pat apibrėžti skurdo mažinimo strategijos tikslai vidutinės trukmės laikotarp

Skurdo mažinimo strategijoje numatoma raginti vyriausybines įstaigas bendradarbiauti ir remti piliečių, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas mažinti skurdą. Šiuo metu vyriausybė rengia veiksmų planą šiai strategijai įgyvendinti, numatydama konkrečias priemones ir išteklius. Vienas svarbiausių veiksmų plano aspektų yra sujungti vyriausybės, piliečių visuomenės ir kitų suinteresuotų subjektų pastangas mažinti skurdą ir užtikrinti, kad šis procesas būtų skaidrus, grindžiamas dinamiškos partnerystės bei abipusio sutarimo

Visa tai darome dėl geresnės ateities, tikime, kad susivieniję galime užkirsti kelią skurdui tapti struktūrine problema, kad bendromis jėgomis įmanoma pozityviai paveikti visuomenės raidą

Didžiuojamės dalyvaudami šiame procese.

CIHAN SULTANOGLU

Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje ir Jungtinių Tautų Vystymo Programos Įgaliotoji atstovė


Vykdytojų reziumė

Nors Lietuvoje Skurdo mažinimo strategija paskelbta 2000 m. birželio mėn. ir dar tik pradėta įgyvendinti, šio tyrimo metu išryškėjo tam tikros skurdo problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

Rodikliai. Rengiant Skurdo mažinimo strategiją, buvo apsiribota minimaliais rodikliais, kurių išraiška ir skaičius gali keistis Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, o tai pakeistų skurdo masto, jo apraiškų įvairovės ir reikalingų sprendimų supratimą. Pavyzdžiui, tai būtų nuolatinis skurdas, ilgalaikis nedarbas, anksti palikusių mokyklą ir nesimokančių vaikų problemos, subjektyvus savo sveikatos vertinimas ir kiti rodikliai.

Skurdo dinamika. Nei ypač gilaus, nei santykinio skurdo dinamika nėra tiesiogiai siejama su pajamų rėmimo ar pajamingumo didinimo priemonėmis, kurias betarpiškai įgyvendina valstybinės įstaigos. 2000 metais, palyginti su 1999 m., skurdo lygis pagal santykinę ribą padidėjo nuo 15,8 iki 16%, o pagal fiksuotą santykinę ribą – nuo 13,1 iki 16,6%. Dinamiška ekonomika ir nenusistovėję ekonominiai santykiai turi ne mažesnę įtaką skurdo lygiui bei paplitimui. Todėl bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbi skurdo įveikimo priemonė. Taiklumas. Tik pora išmokų (socialinė pašalpa bei šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos), sudarančių tik 3% socialinės apsaugos išlaidų, tiesiogiai susijusios su skurdo lygiu – mažomis pajamomis. Tačiau ir jos ne visada atitenka tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Kitos išmokos bei skurdo mažinimo priemonės dažniausiai taikomos tam tikrų kategorijų asmenims arba, kai aplinkybės tiesiogiai nesusijusios su skurdu. Todėl skurdui įveikti skiriama tik nedidelė ribotų išteklių dalis

Executive Summary

Although the “Poverty Reduction Strategy” published in Lithuania in 2000 has barely begun to be implemented, the conclusions of this study draw attention to certain problems of poverty and its elimination.

Indicators. A minimal list of indicators was selected in preparing the “Poverty Reduction Strategy.” Their expression and number may change to reflect European Union practice as Lithuania seeks EU membership, which could change understanding of the scale and nature of poverty and policy choices. Indicators which may be affected, for example, include persistent poverty, long-term unemployment, early school leavers receiving no further training or education, self-defined health status, and others.

Poverty dynamics. There is no apparent relationship between either extreme poverty or relative poverty and direct governmental income-support and income-generation measures. From 1999 to 2000, relative poverty increased from 15.8% to 16.0%, and poverty defined by a fixed relative measure increased from 13.1% to 16.6%. The dynamics of the economy and unsettled economic relationships have at least as much impact on the scale and spread of poverty. Therefore, cooperation with social partners is absolutely essential in devising measures to reduce poverty.

.

Targeting. Only a few benefits (social benefit and compensations for heating and hot and cold water) are means-tested and they constitute only 3% of social expenditures. However, these benefits are not necessarily received by those who need them most and many eligible persons do not receive them. Other benefits and poverty-reduction measures are aimed at certain categories of the population, although the characteristic determining eligibility is not always directly related to poverty status. Thus only a small part of scarce resources is directly dedicated to poverty elimination.


Rezultatyvumas. Dominuoja ne aktyvios, bet pasyvios skurdo įveikimo priemonės. Pasyviomis priemonėmis siekiama švelnin-ti skurdo pasekmes, o ne šalinti jo priežas-tis, todėl kartais tai sukelia ir priešingą efektą – t.y., didėja žmonių, linkusių gy-venti iš pašalpų, pensijų ar kitokių išmokų, dalis, kadangi jie negali arba nenori susi-rasti gerai mokamo darbo. Kai kurios priemonės tiesiog stumte išstumia žmones iš legalios arba apskritai bet kokios eko-nominės veiklos, taip vėl didindamos pa-syvių priemonių poreikį. Pavyzdžiui, be-darbio pašalpos bei kitos pašalpos 2000 metais, palyginti su 1997 metais, sudarė daugiau nei dvigubai didesnę pajamų, ku-riomis disponuota verslininkų namų ūkiuo-se, dalį.

Priežastys. Šiandien nedarbas yra pagrindinė skurdo priežastis Lietuvoje. Nedarbo, ilgalaikio nedarbo bei jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje apie 2 kartus viršija Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį. Dėl nedarbo žmonės negali pakankamai užsidirbti, todėl sukuriamos nuolatinio skurdo situacijos, nors tai stabilizuoja darbo užmokesčio didėjimą, aktyviausi visuomenės nariai skatinami ieškotis darbo užsienyje, kas savo ruožtu mažina einamąjį socialinio draudimo finansavimą bei didina švietimo reikmes, atsirandančias dėl protų nutekėjimo.

ekas jiems dorai nepaaiškina.

našta.

Kalbant apie nedarbo Lietuvoje problemas, svarbu pabrėžti žemdirbių skurdo priežastis – tai mažas jų ūkių pajamingumas ir ribotos žemdirbių galimybės pasinaudoti valstybės parama, kuri neskiriama daugybei neregistruotų ūkių gyventojų. Ūkininkai neregistruoja savo ūkių, bijodami didelių socialinio draudimo įmokų ir nepasitikėdami pensijų fondu, o kaip yra iš tikrųjų ni

Be to, kadangi daugėja vyresnio amžiaus gyventojų ir invalidumo atvejų, mažėja šių žmonių galimybės gauti pajamų (ypač dėl to, jog nėra veikiančių jų reintegracijos į darbą būdų) ir didėja mokesčių mokėtojams tenkanti

Effectiveness. Passive rather than active measures dominate poverty-reduction policies. Passive measures are those which alleviate the consequences of poverty but do not address the causes. Therefore, they sometimes have perverse consequences. The share of people subsisting on benefit income is rising, because many are unable or unwilling to find a job. Some measures act as disincentives to pursuing legal or even any economic activity, thus increasing the need for passive measures. This is reflected, for example, in the increasing proportion of unemployment and other social benefits in the disposable incomes of the self-employed from 1997-2000.

Causes. Currently, unemployment is the main cause of poverty in Lithuania. Levels of unemployment, long-term unemployment, and youth unemployment are twice the average of the EU-15. Unemployment not only prevents people from earning income, but also creates persistent poverty, depresses wage growth and encourages the most enterprising among the population to emigrate. Emigration, in turn, has a negative effect on the solvency of the pay-as-you-go retirement system and the “brain drain” increases demands on the educational system.

Independent of unemployment, an important cause of rural poverty is low farm productivity and the limited availability of government assistance to the numerous unregistered farms, which receive no subsidies. Farmers are reluctant to register their farms because they wish to avoid paying the rather high social security contributions and they mistrust the retirement system. Farmers lack adequate information to evaluate their situations properly.

In addition, the aging of the population and increasing disability claims reduce the ability of the affected populations to generate income, especially since there are few reintegration programmes for the elderly and disabled, and thus these factors increase the taxpayers’ burden.


Prieinamumas. Dalis skurdo mažinimo priemonių yra sunkiai prieinamos, be to, dėl paties skurdo galimybė pasinaudoti ekonominiais ištekliais tampa ribota, ir taip skatinamas besikartojantis, tėvų vaikams perduodamas skurdas. Nors neturima pa-kankamai statistinių duomenų, tačiau aki-vaizdu, kad nepasiturinčių šeimų vaikai dažnai per anksti palieka mokyklas, neįgy-ja profesijos ir negali būti įtraukti į profe-sinio darbo rinkos mokymo programas.

Galimybės turėti namuose asmeninį kompiuterį ir naudotis interneto ryšiu yra gana menkos. Nors duomenų apie naudojimąsi šiuolaikinėmis informacijos teikimo priemonėmis privačiose bei valstybinėse įstaigose nėra daug, tačiau akivaizdu, kad dalis gyventojų (pavyzdžiui, pensininkai, žemdirbiai) negali gauti žinių, paslaugų arba ieškotis darbo šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos priemonėmis.

išnaudoti potencialias tokių organizacijų

“Paribio žmonės”. Gatvės vaikai, valkatos, benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, narkomanai, alkoholikai, čigonai ir t.t. nėra aktyviai įtraukiami į užimtumo bei prevencijos programas ir jų skaičius, bent jau vizualiai, didėja. Stokojama konstruktyvaus dialogo su šių ir kitų skurstančių žmonių interesus atstovaujančiomis labdaros, paramos ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis; sprendimai dažnai priimami kabinetuose ir retai kada padeda

galimybes. Perspektyvos. Galima pastebėti požymių, kad keičiasi skurdo mažinimo politikos orientacija nuo pasyvių prie aktyvių priemonių, tačiau tai vyksta labai lėtai ir prieštaringai; kartais priimami sprendimai, mažinantys gyventojų ekonominį aktyvumą, neskatinantys savivaldybių, verslo sektoriaus, paramos ir labdaros bei kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukti į kovą su skurdu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos mažinti skurdo pasekmes ne visada sulaukia kitų ministerijų pritarimo ir veiksmų, galinčių padėti įveikti skurdo priežastis.

Accessibility. Disregarding the issue of the limited availability of anti-poverty programmes, poverty itself creates conditions limiting access to economic resources, thus creating a cycle of intergenerational poverty. Even lacking adequate statistical data, it is apparent that children from disadvantaged families often leave school early without acquiring a skill or profession, and are often ineligible for labour market training programmes.

Household ownership of personal computers and access to the Internet are very limited, and there are no data on the availability of modern information systems at private and public agencies. It is nonetheless obvious that some population groups (e.g., pensioners, farmers) have virtually no access to modern information technology and communication tools, and therefore are unable to avail themselves of the opportunity these tools provide to acquire knowledge and information on jobs and services.

“Excluded” groups. Street children, beggars, homeless persons, ex-convicts, drug addicts and alcoholics, gypsies and other groups are not actively included in employment and prevention programmes, and the number of such persons seems to be increasing, as they are becoming increasingly visible. There is a lack of coordination between government agencies and charitable and other non-governmental organisations representing the interests of these groups, so that policy is often made behind closed doors and the full potential of such organisations is seldom realized.

Outlook. There are some signs of the reorientation of poverty reduction policies from passive to active measures, but the process is slow and sometimes counterproductive. Some decisions lead to less economic activity by the target population, while others create disincentives for local governments, the business sector, charitable and other non-governmental organisations to increase efforts to reduce poverty. Moreover, the activities of the Ministry of Social Security and Labour in addressing the consequences of poverty are not


always complemented by the activities of other ministries to address the causes of

poverty.

Įvadas

Šį pranešimą rengė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigta Skurdo monitoringo komisija (toliau – SMK), kuri įgaliota analizuoti skurdo padėtį bei jo mažinimo priemonių efektyvumą, rengti ir skelbti visuomenei kasmetinį pranešimą. Metinio pranešimo rengimą finansavo Jungtinių Tautų Vystymo programa, taip pat parėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė: ministerijos pateikė ataskaitas apie veikiančias skurdo mažinimo priemones, Statistikos departamentas – statistinius duomenis bei apskaičiuotus rodiklius.

i1:

riu.

klausos rezultatai.

Metodologija

SMK kartu su Jungtinių Tautų Vystymo programa aptarė ir patvirtino 2 pagrindinius skurdo būklės įvertinimo tikslus:

(1) Be santykinės skurdo ribos, kuri yra pagrindinis Skurdo mažinimo strategijos (toliau – SMS) rodiklis, pateikti ir kitus skurdo dinamikos bei priežasčių įvertinimo rodiklius.

(2) Įvertinti SMS bei kitų Vyriausybės taikomų priemonių efektyvumą bei rezultatyvumą.

Nurodytiems tikslams įgyvendinti buvo naudojami šie tyrimo metodai: statistinių duomenų analizė, dokumentų (teisės aktų bei ministerijų ataskaitų) analizė, ekspertinė apklausa.

Buvo pasirinkti tarptautinėje (Europos Sąjungos (toliau – ES), OECD) statistikoje naudojami skurdo būklės rodikliai. Statistikos departamentas pagal savo galimybes laiku ir kokybiškai juos pateikė.

Skurdo mažinimo strategijos bei taikomų priemonių efektyvumui ir rezultatyvumui įvertinti Vyriausybės buvo prašoma pateikti viešosios politikos priemones pagal specialią formą (žiūrėkite 1 priedą). Buvo naudojami trys pagrindiniai jų įvertinimo kriterija

(1) Pagrindinių rizikos veiksnių ir nūdienos iššūkių analizė bei panaudojimas SMS;

(2) Bendrų tikslų suformulavimas nurodant aiškius ir detalius prioritetus bei uždavinius;

(3) Kokiu laipsniu SMS bei taikomos priemonės įveikia sektorinį bei tikslinių grupių požiūrį ir remiasi vientisos politikos požiū

Ekspertinę apklausą atliko ir duomenis apdorojo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studija SPINTER. Kaip ekspertai buvo apklausti: 10 politikų (politinių partijų ir Seimo komitetų atstovai), 60 specialistų iš skurdo politiką įgyvendinančių tarnybų, 30 žmonių iš nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių skurstančiųjų grupes (gavėjus). Ataskaita pateikiama atskirai, pranešime panaudoti pagrindiniai ap

Papildoma infor-macija pateikia-ma kitokiu šriftuvertikaliuose rė-meliuose dešinėje puslapio pusėje.

Pagrindinės išvados pateikiamos horizontaliuose rėmeliuose. Nuorodosį naudotus šaltinius – laužtiniuose skliaustuose [x, p.y], kur x – šaltinionumeris, o y – jo puslapis.

1 Analogiški kriterijai buvo naudojami ES valstybėse narėse, vertinant jų Nacionalinius veiksmų prieš skurdą

ir socialinę atskirtį planus [žr. 60, p. 22].


1. Skurdo paplitimas Lietuvoje

Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija buvo paskelbta 2000 m. birželio mėnesį ir rėmėsi 1996-1999 metų laikotarpio skurdo analize. Strategijoje buvo suformuluotos dvi pagrindinės (bendrosios) ir kiekybiškai pamatuojamos užduotys:

. 21]

(1) Iki 2003 m. panaikinti ypač gilų skurdą Lietuvoje. Kiekvienas, stokojantis maisto, neturintis pastogės nakvynei ar pakankamai šiltų drabužių, bus aprūpintas šiomis būtinomis priemonėmis. Kiekvienam bus užtikrinta būtinoji medicinos priežiūra, o kiekvienam vaikui bei paaugliui iki 16 m. sudaryta galimybė mokytis.

(2) Siekiama iki 2005 m. sumažinti skurdą, skaičiuojamą pagal santykinę skurdo ribą, ne mažiau kaip iki 13 procentų. Iki 2005 m. sumažinti labiausiai skurstančių socialinių grupių (vienišų tėvų su vaikais, didelių šeimų, bedarbių, žemdirbių) skurdą pagal santykinę skurdo ribą ne mažiau kaip iki 20 procentų. [24, p

Panagrinėsime, kas įvyko per metų laikotarpį ir kaip galima interpretuoti SMS užduotis.

1.1. Skurdo ribos ir lygis

Pirmoji (1) užduotis skirta padėti žmonėms, kurių vartojimo išlaidos mažesnės už ypač gilaus skurdo ribą – minimalų gyvenimo lygį (toliau – MGL) – tai absoliutaus skurdo riba. Antroji (2) – žmonėms, kurių vartojimo išlaidos mažesnės negu 50% vidutinių vartojimo išlaidų2 – tai santykinio skurdo riba.

1 lentelė. Skurdo lygis Lietuvoje 1996-2000 m.

Skurdo lygis 1996 1997 1998 1999 2000 Pagal ypač gilaus skurdo ribą (MGL) 1,0% 0,8% 0,8% 0,9% 0,8% Pagal santykinę skurdo ribą 18,0% 16,6% 16,0% 15,8% 16,0% Pagal fiksuotą santykinę skurdo ribą 18,0% 16,3% 13,2% 13,1% 16,6%

Tarptautinėje praktikoje naudojami panašūs, bet skirtingai apibrėžiami rodikliai, taip pat kiti, prie kurių, ypač bendrų ES valstybėms narėms, gali tekti pereiti ir Lietuvai. Tai ne tik pakeistų skurdo masto, bet ir jo apraiškų įvairovės bei reikalingų sprendimų supratimą (plačiau žiūrėkite 2 priedą).

Ypač gilus skurdas3

Kaip matome iš 1 lentelės, žmonių, kurių pajamos mažesnės už MGL, dalis metai iš metų ma-žai keičiasi. Skurdo lygis pagal MGL turėtų būti lengvai kontroliuojamas socialine pašalpa, kadangi pastaroji skiriama būtent pajamų patikrinimo pagrindu tiems žmonėms, kurie iš tikrų-jų neturi pakankamai pajamų ir negali jų užsidirbti. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą visi asmenys, kurių pajamos mažesnės už valstybės remiamas pa-

2 Skurdo ribas, lygį ir kitus statistinius duomenis apskaičiavo ir pateikė Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – SD). Naudojami SD duomenys pateikti specialiai šiai ataskaitai, taip pat paskelbti statistiniuose leidiniuose bei SD svetainėje internete.

3 Kaip sinonimą ypač giliam skurdui apibrėžti toliau naudosime ir absoliutaus skurdo sąvoką.


jamas (toliau – VRP), galėtų gauti socialinę pašalpą, lygią 90% skirtumo tarp VRP ir viduti-nių vieno šeimos nario pajamų per mėnesį4.

Nuo 1998 05 01 VRP sudarė 135 Lt, o MGL 125 Lt vienam žmogui per mėnesį. Todėl forma-liai skaičiuojant socialinė pašalpa padidina vidutines šeimos pajamas iki MGL, jeigu jos ne mažesnės kaip 35 Lt. Jeigu VRP būtų 139 Lt, tai visi gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės, galėtų gauti socialinę pašalpą, padidinančią pajamas daugiau kaip MGL, ir ypač gilaus skurdo neturėtų būti. Tačiau ypač gilų skurdą įveikti atrodo paprasta tik formaliai žiūrint.

Vertinant neformaliai, ypač gilaus skurdo įveikimas priklauso nuo socialinės pašalpos skyri-mo sąlygų, gyventojų informuotumo ir nusiteikimo siekti šios pašalpos bei MGL nustatymo.

Pavyzdžiui, pagal Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatus pašalpa neskiriama, jei-gu šeima turi didesnį negu 3,5 hektaro asmeninį ūkį, jeigu bent vienas šeimos narys yra indi-vidualios (personalinės) įmonės savininkas arba turi įsigijęs patentą [18, II skyrius, 7 ir 9 punktai]. Vadinasi, jeigu tokios veiklos rūšys šeimoje nėra pakankamai efektyvios ir neduoda pajamų, prilygstančių VRP, tai socialinės pašalpos skyrimo sąlygos nepadeda išbristi iš skur-do, nebent šeima nutrauktų minėtą veiklą.

SMK pastaba: būkite arčiau žmogaus! Vis dėlto ne visada valstybė linkusi įtraukti paramos irlabdaros bei nevyriausybinių organizacijų, o kartais ir

esą.

slo ministerija pasiūlėsius globos namus reikiaisterijai buvo pasiūlytaybine organizacija, kaipiais vaikais, kuriems

Kitas socialinės pašalpos mokėjimo apribojimas – minimalus jos dydis: jeigu apskaičiuota pssp1(Aa

Gpnįnndmpktpšįplp

4

savivaldybių pajėgas į šį proc

Pavyzdžiui, Švietimo ir mokidėją, kad Gruzdžių specialiuouždaryti. Kai minėtai minsudaryti sutartį su nevyriausrūpintis tokiais nusikaltus

ašalpa mažesnė kaip 5 litai, ji nemokama [18, I kyrius, 2 punktas]. Viena vertus, tai reiškia, kad ocialinę pašalpą gali gauti ir asmenys, kurių ajamos didesnės negu MGL. Pavyzdžiui, turint

reikalinga auklėjimo korekcija, buvo gautas neigiamas

u skirstyti pinigus arba į š

atsakymas.

Kol per nevyriausybines organizacijas ar savivaldybesiš valstybės biudžeto šioms funkcijoms vykdytineskiriama lėšų, minėtų institucijų galimybės yraribotos. Bijoma laisvia įprocesą neįtraukiamos suinteresuotos pusės.

Jei būtų daugiau bendrų nevyriausybinių organizacijųir Vyriausybės darinių, pavyzdžiui, kaip Jaunimotaryba – tai palengvintų sprendimų priėmimą irvykdymą.

Lietuvoje labiausiai skurstama toliau nuo centrų. Ypačryškus skirtumas tarp sostinės ir provincijos, Lietuvospakraščių. Per didelė centralizacija, netolygusvalstybės vystymasis dar labiau padidins skurdąrajonuose. Valstybė taip pat turėtų priimtisprendimus decentralizuoti šalį, dalį įstaigų iškelti įkitus miestus. Pavyzdžiui, steigdami senelių namuskuo arčiau buvusios gyvenamosiopuoselėtume bendruomenės jausmą ir skatintumesavitarpio pagalbą, bet ir įsteigtume seniūnijose naujųdarbo vietų.

Plėtojant skurdo mažinimo programas, turi didėtisavivaldybių lygmens galimybės ir atsakomybė. Išprincipo skurdo mažinimo programos turi būtiorganizuojamos ir įgyvendinamos savivaldybių beiseniūnijų lygmeniu, o ne nacionaliniu, kaip šiuo metu

yra Lietuvoje. Nacionaliniu lygiu reikėtdaugiausiai

26 Lt pajamas socialinė pašalpa sudarytų 8,1 Lt 90% skirtumo tarp VRP ir vidutinių pajamų). ntra vertus, 5 litų pašalpa daliai žmonių gali

trodyti neverta pastangų, kurių reikia jai gauti.

s vietos ne tik

ųšią veiklą tik koordinuoti bei, esant galimybėms, remti

alų gale ypač gilaus skurdo įveikimas riklauso nuo paties MGL dydžio ir turinio ustatymo. Formuluojant ypač gilaus skurdo veikimo užduotį SMS (1), taip pat buvo urodyta, kad “kiekvienas, stokojantis maisto, eturintis pastogės nakvynei ar pakankamai šiltų rabužių, bus aprūpintas šiomis būtinomis prie-onėmis”. Tačiau jau gerokai anksčiau buvo

astebėta, kad apie 70% MGL krepšelio sudaro uklus maisto produktų rinkinys [21, p. 48], odėl netgi užtikrinus ne mažesnes kaip MGL ajamas, vargu ar jų pakaktų pastogei bei iltiems drabužiams. Todėl ypač giliam skurdui veikti, be tiesioginių pajamų palaikymo riemonių, taikomi ir kiti būdai – steigiamos abdaros valgyklos, nakvynės namai, dalijami igūs drabužiai iš labdaros siuntų ir t.t.

ėjo.

Ši socialinės pašalpos skaičiavimo formulė nekinta nuo 1995 metų. Keičiasi tik indeksuojami MGL ir VRP. 1995 01 04 buvo nustatytas 60 Lt MGL ir 75 Lt VRP. Šie dydžiai buvo indeksuojami iki 1998 05 01 ir vėliau, stabilizavusis kainų augimui, nekito. Per 1995-2000 metus vartotojų kainos padidėjo kiek daugiau kaip 2 kartus, todėl realusis MGL dydis nepakito, o VRP kiek sumaž


MGL didinimą riboja valstybės finansinės galimybės. Su MGL dydžiu yra susietos beveik visos socialinės paramos pašalpos, todėl MGL padidinimas lemia visų šių pašalpų ir finansi-nių išteklių poreikio padidėjimą. Jau dabar Lietuvoje skiriamas skaičiuojamasis (nustatomas pagal poreikius) ir taikomasis (nustatomas ir tvirtinamas atsižvelgiant į finansinius išteklius)

MGL. Taikomojo MGL naudojimas, viena vertus, palengvina skurdo lygio kontrolę, nustatant ir indeksuojant pagal kainų lygį MGL bei susijusias išmokas. Tačiau taip apibrėžtas skurdo lygis tampa priklausomas nuo ekonomikos būklės. Pavyzdžiui, 1991-1994 m., nuosmukio ir infliacijos laikotarpiu, MGL nebuvo reikiamai indeksuojamas ir todėl šiuo metu jis, kaip ypač gilaus skurdo riba, yra sąlyginis dydis, neatspindintis išlaidų, reikalingų pagrindiniams porei-kiams tenkinti. Ekonomikos augimo ir stabilių kainų laikotarpiu nėra poreikio indeksuoti MGL ir pagal jį apskaičiuotos išmokos ima iš dalies atsilikti nuo darbo užmokesčio, kitų ver-slo pajamų, tai yra nuo gyvenimo lygio vidutinio kilimo šalyje.

Apibendrinant pagal MGL matuojamo ypač gilaus skurdo būklę, galima padaryti šias išvadas:

Ypač gilų skurdą formaliai gana lengva įveikti manipuliuojant MGL dydžiu ir užtikri-nant, kad socialinė pašalpa būtų skiriama visiems, kurie negali uždirbti pakankamai pa-jamų, ir tokio dydžio, kad pajamos padidėtų ne mažiau kaip iki MGL, o skurstantys as-menys būtų linkę dėti pastangas jai gauti (t.y. reikėtų padidinti pašalpos, mažesnė už ku-rią nėra mokama, dydį, kad būtų verta dėl jos minti socialinės paramos įstaigų slenks-čius). Tai būtų lengviausias kelias ir nereikalautų neįmanomų papildomų išteklių.

Dėl skurdaus MGL krepšelio ypač gilaus skurdo realiai įveikti neįmanoma tik pajamų palaikymo priemonėmis. Be socialinės pašalpos, naudojama ir kita pajamų palaikymo priemonė – šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos gyventojams, turintiems mažas pajamas [15]. Pastaroji atspindi aplinkybę, kad MGL krepšelis neapima padidėjusių išlaidų komunalinėms paslaugoms, būstui, kuris, be abejonės, priskirtinas prie pagrindinių poreikių. Tačiau ir abi šios pajamų palaikymo priemonės nepajėgios užtikrinti visų pagrindinių poreikių patenkinimo, o esant ribotoms valstybės galimybėms, negalima ir tikėtis, kad trumpalaikiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu (iki 2003 metų, kaip numatyta SMS) tik šiomis priemonėmis valstybė galėtų realiai įveikti ypač gilų skurdą. Nereikėtų pamiršti, kad netgi ge-rokai turtingesnės Vakarų Europos valstybės kovai su skurdu siekia panaudoti nevalstybinio sektoriaus galimybes (pirmiausia socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų) [60, p. 9].

Minimalus ir skurdus Pirmojo pajamų decilionamų ūkių vartojimoišlaidos vienam žmogui2000 metais sudarė128,4 Lt, t.y. buvoartimos MGL. Šie namųūkiai 64% pajamųišleisdavo maistoproduktams, 10,5%būstui ir komunalinėmspaslaugoms. Drabužiams ir avalyneipajėgdavo skirti tik 4%arba 5 Lt vienam namųūkio nariui per mėnesį.Dar mažiau – sveikatospriežiūrai bei švietimui

priedas].

[19, p. 219, 221].

Ypač gilaus skurdo lygis pagal MGL nėra geras rodiklis ilgalaikei skurdo strategijai numatyti, kai ekonomika tokia dinamiška. Dėl MGL nustatymo ypatybių jis taip pat nėra tinkamas tarptautiniams palyginimams. Todėl naudotini santykinio skurdo rodikliai, juo labiau kad jie plačiai taikomi ES bei OECD valstybių narių statistikoje bei sudarant strategijas ir veiksmų planus. Šiuo metu ES ieškoma būdų, kaip pagerinti skurdo rodiklius, ypač naudojamus tarptautiniu lygmeniu [60, p. 70-72, 164-186; 2


Pajamų palaikymo priemonėmis formaliai gana lengva užtikrinti visiems ne mažesnes kaip MGL pajamas. Realiai, ypač gilaus skurdo, kai žmonės negali patenkinti pagrindinių savo reikmių (maistui, drabužiams, pastogei, sveikatos priežiūrai, švietimui), vien pajamų palaiky-mo priemonėmis įveikti negalima. Ši užduotis turėtų būti įtraukta į visaapimančią skurdo stra-tegiją ir jai įgyvendinti reikėtų pasitelkti socialinius partnerius bei nevyriausybines organiza-cijas, atstovaujančias skurstančiųjų interesams.

Santykinis skurdas

SMS buvo numatyta iki 2005 m. sumažinti skurdą, skaičiuojamą pagal santykinę skurdo ribą, ne mažiau kaip iki 13 procentų. Tačiau 1 lentelės duomenys rodo, kad 1996-1999 metų santykinio skurdo mažėjimo tendencija 2000 metais nutrūko ir atitolino valstybę nuo numatytos užduoties (2). Tai vėlgi reikalauja pergalvoti valstybės SMS bei jos priemones.

Kas įvyko 2000 metais? Pirmiausia dėl gyventojų pajamų sumažėjimo krito ir jų vartojimo išlaidos: 1999 metais, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui per mėnesį, jos sudarė 425,4 Lt, o 2000 m. – 404,4 Lt.5 Atitinkamai sumažėjo ir santykinė skurdo riba6: nuo 274,6 iki 260 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį (žr. 1 paveikslą). Tačiau skurdo lygis pagal santykinę ribą (kaip buvo parodyta 1 lentelėje) padidėjo nuo 15,8 iki 16%, o pagal fiksuotą santykinę ribą 7– nuo 13,1 iki 16,6%.

1 paveikslas. Skurdo r

226,2

226,2

248,6

27

246,4

258

1996 1997 1998metai

Lita

is

Santy

Fiksu

].

5 Mažai vilčių, kad 2001 m. situacija pakryps geresne linkmBVP tais metais padidėjo 5,7%. Tačiau vieno namų ūkio nūkių biudžetų tyrimo duomenimis (9 mėnesių rezultatai), nors vartojimo išlaidos kiek padidėjo – 398,7 ir 404,2 Lt [

6 SD santykinę skurdo ribą skaičiuoja kaip 50% vartojimo istandartinę skalę (pirmojo suaugusiojo išlaidos prilyginam vaikų iki 14 metų – 0,5) [11

7 Tai 1996 metų santykinė skurdo riba, kasmet indeksuota p

Skurdo būklės Lietuvoje 2001 met

ibų reikšmės

274,66,7

260,0,9

261,0

263,6

1999 2000

kinė skurdo riba

ota santykinė skurdo riba

e, nors skelbiami optimistiniai vertinimai, kad ario disponuojamos pajamos per mėnesį, namų

2000 metais buvo 410,2, o 2001 m. – 401,1 Lt, SD interneto svetainės duomenys]. šlaidų vidurkio, perskaičiuoto pagal OECD os 1; visų kitų 14 metų ir vyresnių asmenų – 0,7;

agal kainas.

ų pranešimas 13

Skurdo lygio padidėjimas pagal fiksuotą santykinę ribą atspindi bendrą vartojimo išlaidų sumažėjimą, o skurdo lygio padidėjimas pagal santykinę ribą - pajamų pasiskirstymo netolygumo padidėjimą. Tai akivaizdžiai parodo pajamų pasiskirstymo santykis S80/S20 (žiūrėkite 2 paveikslą). Matome, kad 2000 metais pajamų pasiskirstymo santykis buvo didžiausias per laikotarpį: 1/5 skurdžiausių žmonių turėjo 6,5 karto mažesnes pajamas negu 1/5 turtingiausiųjų. (ES 15 valstybių narių pajamų pasiskirstymo santykis 1977 metais sudarė 5,7 ir svyravo nuo 2,7 Danijoje iki 7,4 Portugalijoje bei Jungtinėje Karalystėje.)

e [20, p. 150-151].

Pajamų pasiskirstymo santykis Lietuvoje didėjo tiek 1999-aisiais, recesijos metais (BVP sumažėjo 3,9%), tiek 2000-aisiais, ekonomikos pakilimo metais (BVP padidėjo 3,3%). Vadinasi, pajamų pasiskirstymo netolygumas tiesiogiai nepriklauso nuo ekonomikos augimo. Veikiau ekonomikos augimas priklauso nuo pajamų diferenciacijos [41]. Spartesnis ekonomikos plėtojimas Estijoje taip pat aiškinamas didesne pajamų diferenciacija nei Lietuvoje ar Latvijoj

��

��

��

��

��

2 paveikslas. Pajamų pasiskirstymo santykis (S80/S20)

6,25,5

4,2

5,96,5

1996 1997 1998 1999 2000metai

20%

turti

ngia

usių

ir 2

0%

skur

džia

usių

asm

enų

paja

mų

sant

ykis

Pajamų diferenciacijos ir augimo ryšį akcentuojantys autoriai remiasi tuo, kad didesnė pajamų diferenciacija skatina taupymą ir investicijas.

Lietuvoje terminuotieji ir taupomieji indėliai bei indėliai užsienio valiuta didėja gerokai sparčiau nei vartojimo išlaidos. Tačiau vidutiniškai vienam gyventojui 2000 m. jų teko tik kiek daugiau kaip 1300 Lt [19, p. 356], o tai nėra labai didelė suma, galvojant apie investavimo poreikius (pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių modernizavimą, mokyklų kompiuterizavimą, ligoninių aprūpinimą pažangia diagnostine aparatūra ir pan.). Todėl pajamų nelygybės didėjimas gali paskatinti investicijas ir ekonomikos augimą, tačiau nutolintų santykinio skurdo mažinimo tikslą.

as.

Pajamų diferenciacijos teigiamo poveikio pajamų augimui nereikėtų suabsoliutinti. Naujausi tyrimai [41] leidžia daryti tokias išvadas:

Pirma, nėra patikimo ir akivaizdaus ryšio tarp disponuojamų pajamų nelygybės ir augimo.

Antra, per didelės socialinės išlaidos stabdo pajamų augimą.

Trečia, aktyvios socialinės priemonės paremia pajamų augimą.

Ketvirta, didesnė pajamų (be mokesčių ir socialinių transferų) nelygybė sudaro geresnes sąlygas didinti socialines išlaid


Penkta, skurdo mažinimas yra svarbus siekiant išvengti socialinių neramumų, skatinant inves-ticijas į žmogiškąjį kapitalą ir panašiai.

Vadinasi, SMS būtina akcentuoti aktyvias socialines išlaidas, padedančias, o ne trukdančias dalyvauti darbo rinkoje.

ES valstybės akcentuoja dvejopą socialinės politikos vaidmenį įveikiant skurdą ir socialinę atskirtį8: kaip produktyvaus veiksnio ir kaip pagrindinio nelygybės mažinimo įrankio. Todėl pagrindinis vaidmuo skurdo įveikimo strategijoje tenka užimtumui didinti, atkreipiant dėmesį į tas gyventojų grupes, kurios susiduria su nepalankiomis aplinkybėmis [žr. 60, p. 5, taip pat 3 priedą].

Apibendrinant santykinio skurdo mažinimo būklę, galima padaryti šias išvadas:

Santykinio skurdo lygis priklauso ne tik nuo ekonomikos augimo, bet ir nuo pajamų ne-lygybės. Pastarajai didėjant santykinis skurdas taip pat gali padidėti. Pajamų nelygybė pirmiausia atspindi vidinius verslo dėsningumus, o kadangi apie 70% užimtųjų dirba pri-vačiame sektoriuje, tai santykinio skurdo lygį nulemia jame sukuriamų pajamų pasiskirstymas, kurį sunku valdyti valstybės turimais įrankiais.

Pajamų nelygybės didėjimas gali paskatinti investicijas ir ekonomikos augimą, o santyki-nio skurdo mažinimo priemonės gali tam trukdyti. Tokios rizikingos priemonės būtų mi-nimalios algos, mokesčių progresyvumo didinimo ir panašios. Jos sumažina neto darbo užmokesčio, o tuo pačiu pajamų nelygybę ir taupymo bei investicijų potencialias galimy-bes.

Svarbu ne tik suformuluoti kiekybinę skurdo mažinimo užduotį, bet ir parinkti tinkamas aktyvias priemones, kurios ne trukdytų, o padėtų didinti ir gerinti užimtumą. Netgi para-mos labiausiai pažeidžiamiems asmenims priemonės turėtų būti kuriamos kaip aktyvios visaapimančios politikos, o ne išimtinės priemonės, padedančios integruoti minėtus as-menis į visuomenę.

Santykinio skurdo mažinimo tikslą galima įgyvendinti nesutrikdant ekonomikos augimo,jeigu tam plačiau naudojamos aktyvios, o ne pasyvios skurdo mažinimo priemonės.

1.2. Skurdo paplitimo sritys

Tiesiogiai nepriklausydama nuo ekonomikos plėtojimosi, pajamų nelygybė dar mažiau pri-klauso nuo valstybės pastangų. Kai kuriais atvejais valstybės sprendimai gali padėti tam tik-roms gyventojų grupėms, bet tik gana trumpą laiką. Pavyzdžiui, nuo 1997 metų lapkričio mė-nesio buvo įvestos pašalpos šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų. Šeimų su 3 ir daugiau vaikų, esančių žemiau skurdo ribos, 1998 metais, palyginti su 1997 m., sumažėjo nuo 37,2% iki 34,5%, bet vėliau vėl pradėjo didėti ir 2000 metais jų dalis viršijo 1977 metų lygį (žr. 3 paveikslą kitame psl.; jame namų ūkiai pateikti pagal skirtingus klasifikacijos kriterijus).

Kadangi pašalpos vaikams neišsprendžia daugiavaikių šeimų skurdo problemos, tai, matyt, šių šeimų skurdo priežastis nėra tik vaikų skaičius.


8 Socialinė atskirtis suprantama kaip visuomenės atsisakymas kai kurių savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas

neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reika-lingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir pan. Todėl socialinė atskirtis ir skurdas yra tarpusavyje susiję.

3 paveikslas. Skurdo lygis pagal santykinę skurdo ribą(skurstančių namų ūkių % iš visų gyventojų arba jų atitinkamos grupės)

15,8%

25,7%

35,4%39,9% 40,4%

16,0% 14,9%

37,6% 35,3%41,1%

Visi gyventojai Vienišas asmuo su vaikais

Namų ūkiai su 3 irdaugiau vaikų

Žemdirbiai Nedirbantys

19992000

Skurdo lygio rodiklių dinamiką kartais sunku paaiškinti remiantis socialinėmis išmokomis, ypač jeigu analizuojamos tam tikros gyventojų grupės. Pavyzdžiui, iš 3 paveikslo matome, kad 2000 metais vienišų asmenų su vaikais, esančių žemiau skurdo ribos, sumažėjo nuo 25,7 iki 14,9%, tuo tarpu skurstančių namų ūkių su 3 ir daugiau vaikų padaugėjo.9 Iš 2000 metų duomenų galima būtų manyti, kad dalis SMS 2-osios užduoties – iki 2005 m. sumažinti la-biausiai skurstančių socialinių grupių skurdą pagal santykinę skurdo ribą ne mažiau kaip iki 20 procentų –, liečianti vienišus tėvus su vaikais, jau įgyvendinta. Tačiau labiau tikėtina, kad tai yra statistinių tyrimų trūkumas, o ne skurdo mažinimo priemonių padarinys. Vėlgi, tų pa-čių tyrimų duomenimis, 2001 metų I pusmetį vienišo asmens su vaikais vidutinės mėnesinės vartojimo išlaidos sumažėjo iki 356,3 Lt, palyginti su 377,9 Lt 2000 metais [žr. 4 priedą]; ti-kėtina, kad 2001 m. skurdo lygis šiuose namų ūkiuose vėl padidės.

Kita vertus, skirtingų namų ūkių tipų santykinio skurdo lygio rodikliai patvirtina SMS 2-ojoje užduotyje nustatytas labiausiai skurstančių asmenų grupes. Joms priskirtini ir namų ūkiai, ku-rių galva neįgijusi specialybės (t.y. turi bendrąjį vidurinį ar žemesnį išsimokslinimą) [žr. 4 priedą].

Skurdo paplitimo sritys pačios savaime neparodo skurdo priežasčių, o skurdo įveikimo priemonės turėtų būti sudaromos ne pagal sritis, o pagal priežastis.

1.3. Skurdo priežastys

Paprastai skurdo priežastimis laikomi veiksniai, kurie padidina žmonių riziką tapti skurstan-čiais. Iš jų svarbiausi:

Nedarbas, ypač ilgalaikis, susijęs su struktūriniais darbo rinkos pokyčiais vykstant eko-nominėms permainoms;

Mažos pajamos, susijusios su neefektyviais ūkiais (pirmiausia žemės ūkyje) ar mažai ap-mokamu, nekvalifikuotu, nenuolatiniu darbu;

9 SD nurodė, kad nepilnų šeimų skurdo lygio sumažėjimui įtakos galėjo turėti imties dydžio nulemtas atsitik-

tinumas, kadangi šio tipo namų ūkiai sudaro tik 6% visų tyrime dalyvavusių namų ūkių [1]. 2000 metais jų tyrime dalyvavo 7111 [19, p. 200], vadinasi, vienišo asmens su vaikais namų ūkių buvo apie 425.


Mažėjantis gimstamumas ir darbingo amžiaus žmonių emigracija, dėl to didėjantis senat-vės priklausomybės santykis bei senų žmonių išlaikymo našta, tenkanti užimtiesiems;

Mažos pajamos, kurias nulemia demografiniai faktoriai (vieniši tėvai, daugiavaikės šei-mos) ar kitos žmonių gyvenimo aplinkybės (menka sveikata, invalidumas, senatvė, blo-gos būsto sąlygos ar jo neturėjimas);

Žmonių ar institucijų nesugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besiplėtojančių informacijos ir komunikacijos technologijų; silpna mokyklų techninė bazė bei pernelyg ankstyvas mo-kymosi nutraukimas, nepažangumas bei pamokų praleidinėjimas;

Lyčių nelygybė, kitataučių diskriminacija ar etniniai konfliktai, susiję su tarptautine mig-racija ir didėjančia etnine, kultūrine įvairove;

Šeimos institucijos irimas ir skyrybos, piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu bei gy-venimas aplinkoje, kuriai būdinga tokio pobūdžio elgsena, o dažnai ir kitos nepalankios aplinkybės (lūšnos, antisanitarinės būsto ir aplinkos sąlygos).

Būtent skurdo priežastys, kaip visuma, o ne jo paplitimo sritys, turėtų būti skurdo mažinimo strategijos dėmesio centre. Skurdo plitimo tam tikrose srityse priežasčių gali būti keletas. Pa-vyzdžiui, daugiavaikė šeima gali skursti ne dėl vaikų skaičiaus, o dėl to, kad tik tėvas dirba. Motina negali dirbti galbūt dėl to, kad nėra kur palikti vaikų, kad jos niekas nenori priimti į darbą, kad nėra išplėtotų lanksčių tinkamų darbo formų (darbas ne visą darbo laiką, nuotolinė darbo vieta ir pan.), kad siūloma alga mažai ką prideda prie šeimos pajamų, o dėl padidėjusių pajamų gali tekti atsisakyti kai kurių pašalpų (pavyzdžiui, socialinės). Tokiomis sąlygomis išmokos už vaikus “įšaldo” susidariusią situaciją ir neskatina jos keisti.

Antrojo šeimos nario įdarbinimas, kvalifikacijos kėlimas ar ūkio efektyvumo didinimas, vaikų priežiūros ikimokyklinėse įstaigose ar užklasinės veiklos mokyklose gerinimas, senų žmonių globos paslaugų plėtimas, lanksčių darbo formų skatinimas gali būti gerokai efektyvesnės skurdo mažinimo priemonės negu pašalpos.

Sbcvįmms

Kj

N

N

kurdo priežastys sąveikauja tarpusavyje ir laikui ėgant kaupiasi, todėl svarbu pertraukti skurdo iklą bei užkirsti kelią besikartojančiam, tėvų

SMK pastaba: skurdas veda į didesnįskurdą! Prasidėjus mokyklų tinklo optimizavimo proce-sui, skurdžiai gyvenančių šeimų vaikai, baigę

aikams perduodamam skurdui. Pavyzdžiui, dėl temptų gyvenimo sąlygų šeimoje vaikai nutraukia okymąsi turėdami žemą kvalifikaciją, todėl, tuo etu palengvindami šeimos gyvenimą, pasmerkia

ave skurdui vėliau.

pagrindinės mokyklos dešimtą klasę, dažniau-siai lieka namuose. Auga nauja kaimo bedarbiųkarta, kuri neturės net 2-3 ha žemės, iš kuriųgalėtų maitinti savo šeimas, kaip šiandien darojų tėvai.

artu, numatant skurdo mažinimo priemones, svarbu įvertinti ir kiekvieną atskirą priežastį, os įtaką skurdo būklei.

edarbas

edarbas – pagrindinė skurdo priežastis, jo lygis Lietuvoje aukštas:

Ilgalaikis nedarbas sudaro apie pusę viso nedarbo; jaunimo ilgalaikis nedarbas – dar di-desnę dalį (remiantis tarptautine praktika skaičiuojamas nuo 6 mėn. trukmės nedarbo);

Jaunimo nedarbas 1,5-2 kartus viršija bendrą nedarbo lygį;


Turinčių žemesnį nei bendrąjį vidurinį išsilavinimą nedarbas 1,25 karto viršija turinčių aukštąjį išsilavinimą [11].

Lietuvos nedarbo rodiklių palyginimas su ES-15 (skliaustuose) 2000 m. [61, p. 110]:

Nedarbo lygis: bendras – 15,4% (8,2%); jaunimo – 27,0% (16,1%);

Ilgalaikis nedarbas: bendras – 7,8% (3,6%); jaunimo – 18,0% (7,8%).

Nedarbo padidėjimas 1 procentiniu punktu stumteli į skurdą apie 18 tūkstančių šeimų10.

Ilgalaikis nedarbas sudaro nuolatinio skurdo situacijas, kai šeima pripranta prie gyvenimo iš pašalpų ir neįsivaizduoja jo kitokio. Pagal atliktus įvertinimus, nuo 20 iki 40% gaunančių socialines pašalpas šeimų be pertraukų jas gauna nuo 25 iki 36 mėnesių [25].

Jaunimo nedarbas sukuria beviltiškumo situaciją ir skatina jaunus žmones migruoti. 2001 metų lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, užsienyje dirbo daugiau kaip 200 tūkstančių lietuvių. Norinčiųjų išvykti dirbti į užsienį amžiaus vidurkis buvo 30 metų.

Nedarbas padeda gyvuoti nelegaliam darbui.

SMK pastaba: bedarbiu būti apsimoka! Lietuvoje neoficialiai dirbti labiau verta. Tai iliustruoja paprastas pavyzdys: oficialiai rasti darbininkų kaime nėra paprasta, nors darbo biržos ir pateikia kelių šimtų žmonių sąrašus. Įsidarbinęs kelioms dienoms žmogus tuoj pat prarastų socialines pašalpas, kurios dažnai didesnės nei minimalus darbo užmokestis. Dėl to kaltas ne pats žmogus, bet valstybė, nesureguliuoti darbo ir socialinių pašalpų santykiai.

4 paveikslas. Nedarbas tyrimų duomenimis(% , palyginti su visa arba tos amžiaus grupės darbo jėga)

22,2%

26,5%

29,0%27,0%

7,3%5,5%

8,0% 7,8%

17,6% 18,0%

15,4%14,1%13,3%14,1%

13,0%13,3%

1997 1998 1999 2000Metai

Nedarbo lygis

Jaunimo (15-24 m.amžiaus)nedarbo lygis

Ilgalaikis (12mėnesių irilgiau)nedarbas

Jaunimoilgalaikis (6mėnesius irilgiau)nedarbas

10 Darbo jėgos tyrimų duomenimis, 2000 metais darbo jėga sudarė 1793,6 tūkst. [19, p. 107].


Pajamos: aktyvumas ir efektyvumas

Kaip matėme, 2000 metais, palyginti su 1977 m., padidėjo ir bendras nedarbo lygis, ir jauni-mo, ir ilgalaikis nedarbas. Be abejo, tai turėjo poveikį pajamoms, kadangi pagrindinės pajamų rūšys yra darbo pajamos ir socialinės išmokos (socialiniai transferai).

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

5 paveikslas. Disponuojamų pajamų struktūros pasikeitimas

50% 60% 70% 80% 90% 100%

1997

2000

Met

ai

Visų disponuojamų pajamų dalis

��

��

��

Bedarbiopašalpa��

��

��

Samdomojodarbo pajamos

Nesamdomojodarbo pajamos

Senatvėspensijos

Kitos pašalpos,pensijos

Kitos pajamos

Kaip matome iš 5 paveikslo, darbo pajamų dalis sumažėjo (dėl nesamdomojo darbo pajamų dalies sumažėjimo), o visų socialinių transferų – padidėjo, tai yra pajamų struktūroje padidėjo pasyviųjų perskirstomųjų pajamų dalis (nuo 20,1 iki 24,3%). Nedarbo pašalpos sudaro nedidelę dalį socialinių transferų, nes bedarbiai šias pašalpas gauna trumpą laiką ir tik išpildydami tam tikras sąlygas (registracija darbo biržoje, mokymasis, pasiūlyto darbo ėmimasis). Vėliau jie tampa pašalpų gavėjais.

Socialinės paramos pašalpų bei šalpos pensijų ir pa mų pajamų (kitos pašalpos ir pensijos) dalis padidėjo la er-einama nuo aktyviųjų prie pasyviųjų skurdo mažinimo

Taip pat matome, kad pastebimai sumažėjo nesamdom iki 12,2% visų disponuojamų pajamų); tai pajamos iš žem ro-fesinės veiklos, iš ne verslo veiklos. Šio sumažėjimdarbo pajamų dalies padidėjimas.

Nagrinėdami namų ūkių pajamų pasikeitimą pagal ngrupę (žiūrėkite 2 lentelę kitame puslapyje), matysimenulemti dvi priežastys:

gyventojų aktyvumo samdomojo bei nesamdomopatentus, autorines, rangos sutartis ir pan.) srityse

samdomojo ir nesamdomojo darbo efektyvumo (p

Skurdo būklės Lietuvoje 2001 metų p

našių nuo darbo beveik nepriklausobiausiai ir rodo, kad labai lengvai p priemonių.

ojo darbo pajamų dalis (nuo 15,1ės ūkio, verslo, amatų, laisvosios p

o nekompensavo nedidelis samdomojo

amų ūkių galvos socialinę-ekonominę , kad darbo pajamų sumažėjimą galėjo

jo darbo (ūkininkavimas, darbas pagal sumažėjimas arba

ajamingumo) sumažėjimas.

ranešimas 19

2 lentelė. Namų ūkių turimų pajamų dydžio ir struktūros pasikeitimas (2000 m. %, palyginti su 1997 m.)

Darbo pajamų samdomojo nesamdomojo

Visų socialinių transferų Namų ūkiai pagal jų gal-

vos socialinę-ekonominę grupę

Visų pajamų dydžio pasikei-

timas

dydžio pasikeiti-

mas

dalies pa-sikeitimas

dydžio pasikeiti-

mas

dalies pa-sikeitimas

dydžio pasikeiti-

mas

dalies pasikei-

timas Visi namų ūkiai 112,6% 112,8% 100,1% 90,7% 80,5% 135,9% 120,7% Verslininkų 96,5% 83,9% 86,9% 103,4% 107,1% 156,4% 162,0% Samdomųjų darbuotojų 115,9% 122,2% 105,5% 76,6% 66,1% 127,7% 110,2% Pensininkų 116,4% 88,2% 75,8% 74,7% 64,2% 132,0% 113,4% Žemdirbių 97,4% 89,7% 92,1% 88,2% 90,6% 115,8% 118,9% Kitų (nedirbančių) asmenų 100,5% 30,9% 30,7% 87,4% 87,0% 118,7% 118,0%

Verslininkų namų ūkiuose pastebimai sumažėjo disponuojamų lėšų samdomojo darbo pajamų dalis. Tuo tarpu nesamdomojo darbo pajamų – pagrindinių verslininkų pajamų (66% disponuojamų pajamų 1977 m. ir 71% – 2000 m.) – dydis ir dalis padidėjo. Todėl negalima teigti, kad verslininkų darbo efektyvumas sumažėjo. Veikiau sumažėjo verslininkų namų ūkių narių aktyvumas samdomojo darbo srityje11. Kartu daugiau negu 1,5 karto išaugo socialinių transferų dydis.

SMK pastaba: verčiau juos išnaikinkime! Verslininkus iš aktyvaus verslo stumia ne tiksocialinės išmokos, bet ir įmokos, bei apskritainepastovios ūkininkavimo sąlygos.

Pavyzdžiui, 1999 metų liepos mėnesį Vyriau-sybės nutarimu prie individualių įmonių savi-ninkų pagal valstybinio socialinio draudimonormas buvo priskirti kai kurie savarankiškaidirbantys asmenys (dirbantys pagal patentus,tikrųjų ir komanditinių ūkio bendrijų nariai,advokatai ir jų padėjėjai, notarai). Taigi, so-cialinio draudimo normos buvo išplėstos užsamdos bei darbo santykių ribų ir aprėpėpartnerystės santykius, neturinčius niekobendra su darbo santykiais, darbo užmokes-čiu ar darbo jėgos kaštais. Kai kam tai tapopapildoma našta ir privertė arba dirbti nelega-liai, arba mesti verslą (pavyzdžiui, kai paten-tas kainavo pigiau, negu reikalaujamos socia-linio draudimo įmokos).

Jau rengiant šį pranešimą prasidėjo individua-lių įmonių uždarymo bei reorganizavimo pro-cesai dėl naujos socialinio draudimo normos –įvesta socialinio draudimo įmoka, sudaranti15% apmokestinamųjų pajamų, nuo kuriųskaičiuojamas pelno mokestis. Tai yra, socia-linio draudimo įmokų baze tapo pelnas. Kogali tikėtis kitų tipų įmonės ar ūkinink

Kodėl taip galėjo atsitikti? Pagal socialinės pašalpos skyrimo nuostatus šeimos, kuriose yra individualios įmonės savininkas, įgauna teisę į socialinę pašalpą, kai individuali įmonė nevykdo veiklos, o savininkas yra bedarbis [18, II skyrius, 9 punktas]. Taigi pakanka būti atleistam iš darbo ir nutraukti (bent jau formaliai) galbūt nelabai pelningą veiklą. Iš verslininkų namų ūkių turimų pajamų bedarbio pašalpų bei kitų pašalpų suma 2000 metais, palyginti su 1997 m., padidėjo daugiau kaip du 2 kartus (senatvės pensijų – netgi sumažėjo).

ai?

Panašu į tai, kad pašalpų pagunda ir jų skyrimo sąlygos paskatino verslininkus pasitraukti iš samdomojo darbo rinkos bei nutraukti savarankišką veiklą.

Pensininkų ir kitų (nedirbančių) asmenų namų ūkių aktyvumas sumažėjo, sprendžiant pa-gal tiek samdomojo, tiek nesamdomojo darbo pajamų dydžio ir dalies sumažėjimą.

Tam įtakos galėjo turėti pensijos mokėjimo apribojimai dirbantiems pensininkams bei mini-malios ne viso darbo laiko trukmės nustatymas. 1999 metais šių apribojimų taikymas buvo kiek susiaurintas, išskiriant tam tikras socialines-demografines gyventojų ir profesines dar-buotojų, kuriuos darbdaviai galėjo įdarbinti ir trumpesniam laikui, kategorijas [5]. Tačiau tai 11 Verslininkų namų ūkio nariai gali turėti samdomojo darbo pajamų dviem atvejais: a) kai šeimos galva –

verslininkas – pats pagal darbo sutartį dirba, pavyzdžiui, savo individualioje arba kitoje įmonėje, o ne tik gauna pajamas kaip to verslo savininkas; b) kai kiti namų ūkio nariai dirba pagal darbo sutartį to verslininko ar kitoje įmonėje.


nebuvo nei pensininkai, nei bedarbiai, nei studentai. Pats minimalios ne viso darbo laiko trukmės ir išskirtinių kategorijų nustatymas perkelia problemos sprendimą iš darbdavio ir darbuotojo sutartinių santykių srities į valstybinio reguliavimo sritį, todėl ne tik pažeidžiamas darbo sutarties principas, bet ir nepaisoma darbdavių ir darbuotojų interesų. Be to, jeigu darb-davys ne bet ką gali įdarbinti trumpesniam negu pusės darbo dienos darbui, tai dalis žmonių yra tiesiog diskriminuojama. Pavyzdžiui, jeigu įmonėje 5 ar mažiau darbuotojų, tai pusdienį per savaitę gali dirbti tik vienas, tarkime, darbų saugos darbuotojas, o valytoju teks dirbti pa-čiam darbdaviui, atsisakius nedirbančios pensininkės paslaugų.

Žemdirbių namų ūkių pajamos rodo, kad sumažėjo darbo efektyvu-mas, kadangi sumažėjo disponuoja-mų lėšų nesamdomojo darbo pajamų dydis ir dalis (tai jų pagrindinės pa-jamos, daugiausia iš žemės ūkio, sudarančios beveik 60% disponuoja-mų pajamų). Samdomojo darbo paja-mos taip pat sumažėjo, tačiau socia-liniai transferai padidėjo nedaug.

SMK pastaba: gavai į vieną žandą – atsuk kitą! Ūkį oficialiai įregistruoja tik kas penktas-šeštas žemę dirbantis ūki-ninkas. Iki šiol ūkininko ūkio registravimas būdavo tik nuostolingas:valstybės paramą žymiai viršijo mokesčių našta. Labiausiai kaimogyventojai bijo SODROS įmokų – ne vien dėl to, kad 800 litų permetus daugeliui atrodo didelė suma, bet ir todėl, kad pensijų fondąnuolat drebinant skandalams, daugelis netiki, jog po 20-30 metų jiepensijas tikrai gaus. Antra vertus, žmonėms trūksta šios srities ži-nių, o Vyriausybė vengia drastiškų žingsnių, bijodama žmonių reak-cijos.

Neįregistravus ūkio ne tik prarandamos pensijos ateityje, bet irvalstybės parama šiandien. Štai kodėl socialinės išmokos žemdir-biams didėja lėčiausiai.

Netgi samdomųjų darbuotojų namų ūkių samdomojo darbo pajamų dydis ir dalis padidėjo mažiau negu socialinių transferų.

Gyventojų pajamų socialinių transferų dydis ir dalis didėja ne tik dėl pensininkų ir nedir-bančių asmenų (tarp jų bedarbių) dalies didėjimo bei aktyvumo mažėjimo, bet ir dėl eko-nomiškai aktyvių žmonių – verslininkų, žemdirbių, samdomųjų darbuotojų – aktyvumo ma-žėjimo, smunkančio arba nepakankamai didėjančio darbo efektyvumo. Esant tokioms sąly-goms, jokios pašalpos negali įveikti skurdo, o tik paskatina atsisakyti aktyviųjų pajamų šal-tinių.

Dėl susiklosčiusios pajamų struktūros negalima kaltinti tik, viena vertus, gyventojų smunkan-čio aktyvumo ir jų darbo efektyvumo, kita vertus, neefektyvios socialinės paramos politikos.

Tai, kad netgi samdomasis darbas ne visada padeda išbristi iš skurdo, priklauso ir nuo sociali-nių partnerių (darbdavių bei profsąjungų), kurie negali arba nenori pagerinti darbo apmokėji-mą. Iš dalies galimybę mažai mokėti už darbą sudaro:

didelis nedarbas, kuris dažnai leidžia susirasti nereiklių darbuotojų;

šešėlinės oficialiai neapskaitomos pajamos, kurios naudojamos papildomam darbo užmo-kesčiui arba nelegaliam darbui.

6 paveikslo duomenys (žr. kitą puslapį) rodo, kad darbo efektyvumas ir jo apmokėjimas nėra tiesiogiai susiję. Šiame paveiksle mažėjančia tvarka pagal pridėtinės vertės darbo užmokesčio dalį išdėstytos ekonominės veiklos rūšys. Matome, kad, pradedant finansiniu tarpininkavimu, visos veiklos rūšys yra tos, kuriose dominuoja privati nuosavybė, tačiau pridėtinės vertės dar-bo apmokėjimo dalis svyruoja nuo 44% iki 17%.


��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

6 paveikslas. Darbo užmokesčio dalis pridėtinėje vertėje

17,2%

20,7%

24,5%

25,0%

25,9%

30,3%

38,6%

39,7%

40,7%

42,2%

43,9%

51,7%

67,7%

67,7%

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla

Viešbučiai ir restoranai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai

Statyba

Elektros, dujų irvandens tiekimas

Žuvininkystė

Apdirbamoji pramonė

Kita veikla

Finansinis tarpininkavimas

Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

Švietimas

Apskaičiuota pagal 1999 metų duomenis [11; 19, p.238].

Pajamos: socialiniai-demografiniai faktoriai

Didėjant gyvenimo trukmei12 ir mažėjant gimstamumui13, nuolatos didėja senatvės priklau-somybės santykis (žiūrėkite 3 lentelę [11]). Šis santykis parodo, kad didėja darbingiems gy-ventojams tenkanti senų žmonių išlaikymo našta. Pirmiausia tai išlaidos pensijoms, kurios fi-nansuojamos iš einamųjų dirbančiųjų įmokų, bei didėjančios išlaidos, susijusios su senų žmo- 12 Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė padidėjo nuo 70,50 metų 1996 m. iki 72,87 metų 2000m. [11]. 13 Per pastaruosius 50 metų gimstamumas beveik nepaliaujamai smuko, o pastarąjį dešimtmetį ėmė mažėti ir

natūralus gyventojų prieaugis [19, p. 34].


nių globa, sveikatos priežiūra. Gimstamumo mažėjimas mažina vaikų išlaikymo naštą eina-muoju laikotarpiu, o kartu ir darbingų gyventojų dalį, kuriai teks senų žmonių išlaikymo našta perspektyvoje. Vadinasi, senatvės priklausomybės santykis ir ateityje didės. Šią problemą dar paaštrina tarptautinis darbo jėgos judėjimas, kadangi išvykstanti darbo jėga sumažina pensijų einamojo finansavimo galimybes.

3 lentelė. Senatvės priklausomybės santykis metų pradžioje

1996 1997 1998 1999 2000 2001 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, ten-kantis 1000-iui darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų

183 187 191 196 200 202

Be senatvės priklausomybės santykio skaičiuojami priklausomybės ir vartotojo santykiai, api-būdinantys nedirbančių gyventojų išlaikymo naštą. Priklausomybės santykiu nusakoma, kiek jaunesnių negu 15 metų bei 65 metų ir vyresnių gyventojų yra šalyje ir kiek kraštas neišven-giamai turi jų išlaikyti, neatsižvelgiant į kitus faktorius (pvz. gyventojų sveikatos bei išsi-mokslinimo lygį). Vartotojo santykiu parodoma, kiek neužimtų gyventojų (vartotojų) yra ša-lyje ir kiek jų faktiškai tenka išlaikyti. Skirtumas tarp vartotojo ir priklausomybės santykių parodo, kokią dalį darbingo amžiaus gyventojų (procentais nuo visų gyventojų) faktiškai ten-ka išlaikyti. 1999 m. atliktas gyvenimo sąlygų tyrimas parodė, kad Lietuva, pernelyg neišsi-skirdama iš kitų pasaulio šalių pagal priklausomybės santykį, yra tarp pirmųjų pagal varto-tojo santykį ir pagal išlaikomų darbingo amžiaus gyventojų dalį. Aukštas nedarbo lygis bei santykinai didelė dalis savo noru neieškančių darbo žmonių yra vieni pagrindinių faktorių, didinančių išlaikymo naštą, kuri tenka dirbantiesiems. Netgi neskaičiuojant vaikų iki 15 metų amžiaus, vartotojo santykis Lietuvoje lygus 53,7 procento, t.y. pačių suaugusių išlaikytinių yra daugiau negu išlaikančių.

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

7 paveikslas. Šalių skirtumai pagal vartotojo ir priklausomybės santykius

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%50%55%60%65%70%

Turk

ija

Liet

uva

Ven

grija

Lenk

ija

Mek

sika

Latv

ija

Estij

a

Šved

ija

Isla

ndija

Sant

ykia

i

��Vartotojosantykis

��

Vartotojo irpriklausomybėssantykiųskirtumas

Priklausomybėssantykis


Kitas faktorius, didinantis darbin-giems gyventojams tenkančią išlai-kymo naštą – invalidumas. Iš 4 lentelės duomenų matome, kad vis daugiau suaugusių gyventojų (da-lis jų darbingo amžiaus) pripažįs-tami invalidais. Be to, sparčiausiai didėja I grupės invalidumas (t.y. visiškai nedarbingų asmenų). 15 metų ir jaunesnių vaikų, pripažintų invalidais pirmą kartą, kiek su-mažėjo, tačiau vaikų, kuriems nu-statytas invalidumas, per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 11341 iki 12725 [11]. Senatvė ir invalidumas pirmiausia reikalauja didesnių sveikatos apsaugos išlaidų, tačiau valstybės galimybės – ribotos (žr. 5 lentelę) [11].

SMK pastaba: niekam tai nerūpi! Prieš dešimtmetį “Kauno diena” inicijavo akciją “Rankos nori dirbti”.Visokių “gamybinių kombinatų” šešėlyje buvę žmonės išėjo į viešumą irgarsiai prabilo apie savo problemas. Apie jas jau kalbame visą nepri-klausomybės laikotarpį. Kas per tą laiką, be skambių deklaracijų, pasi-keitė, ar neįgaliųjų integracija visuomenės gyvenime tapo paprastesnė?

Pastaruoju metu žmonių su negale padaugėjo beveik 6%. Dar niekadtiek daug ligonių, ypač pagyvenusių, nesikreipė į medikus, siekdamibūti pripažinti invalidais. Tačiau tai byloja ne tik apie prastą gyventojųsveikatą, bet ir tai, jog daugeliui invalidumo pašalpa tampa vieninteliupragyvenimo šaltiniu.

Niekam ne paslaptis, jog būna nemažai kurioziškų atvejų, kai, pavyz-džiui, II grupės invalidas gauna pensiją ir dirba visu etatu. Dabar vei-kianti sistema, atrodo, skuba atsikratyti žmogaus, atkišdama jam pen-siją, o kompensacinės priemonės nepakankamos. Beje, socialinės ap-saugos ir darbo ministrė yra pastebėjusi, kad per visą savo darbo šiojesrityje laikotarpį ji nė karto negirdėjo, jog žmonės su negale pasi-džiaugtų, sugrąžinti į darbingą aplinką. Atvirkščiai, matė ne vieną skun-dą dėl to, kad žmogui suteikta žemesnė invalidumo grupė.

Sunku nustatyti, ar, tarkim, žmogus, dirbantis kompiuteriu, bet neval-dantis kojų, yra darbingas. Tad privalu atsižvelgti į visus subtilumus.Deja, dabar dar labai dažnai veikia “tarybinis” požiūris: jei žmogusneteko kojos, tegul pasiima varganą pensiją, ir niekam nerūpi, kaip jįsugrąžinti į darbą. Juk daugelis invalidų ne tik galėtų, bet ir norėtųdirbti, jaustis visaverčiais žmonėmis, o ne vien maitintis iš varganospensijos.

4 lentelė. Pirmą kartą invalidais pripažinti asmenys

16 metų ir vyresni Iš jų pagal invalidumo grupes

Iš viso I II III

15 metų ir jaunesni

2000 m. žmonių 28043 5253 15222 7568 1652 2000m., palyginti su 1996, % 113% 132% 109% 109% 82%

5 lentelė. Išlaidos sveikatos apsaugai, palyginti su BVP, %

1996 1997 1998 1999 2000 Iš viso 6,2% 6,6% 7,1% 7,0% 6,6% Valstybinių institucijų išlaidos 4,2% 4,6% 4,8% 4,6% 4,4% Namų ūkių išlaidos 2,0% 2,0% 2,3% 2,4% 2,3%

Senatvės priklausomybės santykio ir invalidumo didėjimas dvejopai veikia skurdą: suma-žindamas šių žmonių galimybes gauti pajamas (ypač, kai nėra išplėtotų jų reintegracijos į darbą priemonių) ir padidindamas mokesčių mokėtojams tenkančią naštą.


Švietimas ir informacija

SMK pastaba: duoda – imk, muša – bėk! Ypač daug lėšų valstybė skiria nemokamai maitinti vaikus mokyklose. Tobūtinai reikia, tačiau ne visada nemokamas maitinimas skiriamas tiems vai-kams, kuriems namuose tikrai trūksta lėšų pragyventi.

Neoficialūs kaimo ūkininkai ne tik nemoka mokesčių valstybei, bet ir reika-lauja socialinių pašalpų, nes negauna oficialių pajamų. Jų vaikai mokyklosetaip pat naudojasi valstybės parama. Išeitis – didesni įgaliojimai kaimo se-niūnams, nes tik tada bus galima teisingai skirstyti valstybės paramą, kai jipriklausys ne nuo pateiktų pažymų, o nuo realiai gaunamų pajamų. Tačiautam, kad kaimo seniūnai turėtų teisę nuspręsti, kam reikalinga parama,būtina, kad juos rinktų kaimo bendruomenė.

SMK pastaba: ne tikrovė, o fikcijai! Pastebėta, kad nepasiturinčių šeimų auklėjamoji funkcija silpnėja. Ją turėtųkompensuoti mokykla. Darbo ir socialinių tyrimų instituto 1999-2000 m. atliktijaunimo tyrimai parodė, kad šiuo metu mokykla nepakankamai padeda vai-kams ir jaunimui formuoti socialines nuostatas bei užimtumo motyvaciją.Neturtingų šeimų vaikams nėra prieinamas papildomas ugdymas (pvz., bai-giamosiose klasėse), nepakankamai dėmesio skiriama organizuoti vaikų irjaunimo laisvalaikiui bei nusikalstamos veiklos prevencijai.

Būtina plėtoti profesinį konsultavimą ir orientavimą. Tai turėtų tapti viena išmokyklos funkcijų. XXI amžiuje neįmanoma kalbėti apie socialinę gerovę,jeigu nebus užtikrintas efektyvus gyventojų užimtumas. Visas darbo jėgosformavimo procesas (nuo bendrojo lavinimo iki aukštojo mokslo) turi būtiorientuotas į individo poreikius atitinkantį užimtumą. Ši nuostata tampa irišsivysčiusių šalių ūkio plėtros prioritetu.

Jeigu pamirštume apie jaunimo nedarbą bei didesnį neįgijusių specialybės asmenų nedarbą14, tai galėtume teigti, kad švieti-mo sistema pasiekusi gerų rezultatų. Nuolatos didėja moksleivių ir studentų, baigu-sių mokyklas, skaičius (žr. 6 lentelę). Iš dalies taip yra dėl gimstamumo bumo praeito amžiaus devintajame dešimt-metyje. Didėjančio moksleivių ir studentų, baigusių mokyklas, skaičiaus negalima aiškinti vien gimstamumo bumu, kadangi didėja ir besimokančio jaunimo dalis tarp atitinkamo amžiaus gyventojų (žr. 7 lentelę).

6 lentelė. Moksleivių ir studentų, baigusių mokyklas, skaičius (tūkstančiais)

1996 1997 1998 1999* 2000 Pagrindines 41,9 38,4 41,6 - 37,9 Vidurines 21,1 22,7 23,2 27,7 25,9 Profesines 14,3 13,6 13,7 14,6 14,9 Aukštesniąsias 6,3 5,7 6,1 7,0 8,4 Aukštąsias 12,3 11,7 13,1 14,9 17,1

* Nuo 1999-2000 m.m. pereita prie pagrindinio dešimtmečio mokymo.

7 lentelė. Besimokančio jaunimo dalis

1996 1997 1998 1999 2000 100-ui 5-24 metų amžiaus gyventojų tenka moksleivių ir studentų 62 65 68 72 74

15-19 metų amžiaus besimokančio jaunimo da-lis iš bendro šio amžiaus jaunimo skaičiaus, % 69,9% 75,0% 79,4% 83,0% 86,1%

20-24 metų amžiaus besimokančio jaunimo da-lis iš bendro šio amžiaus jaunimo skaičiaus, % 17,4% 21,0% 25,0% 28,8% 32,6%

Bendrojo lavinimo mokyklų lankomumą paskatino tokios priemonės kaip nemokamas vaikų iš nepasiturinčių šeimų maitinimas mokyklose, kaimo vietovių vaikų pavėžėjimas iki mokyklos.


14 1999 metų gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, nedarbas sudarė 16,7%. Aukštesnis nei vidutinis nedarbo

lygis buvo turinčių vidurinį (18,9%) ir pagrindinį bei žemesnį (28,2%) išsimokslinimą asmenų [13, p. 135].

Šios priemonės nėra tiesiogiai skirtos o-mumą, užtikrina, kad vaikams bus sud u-teikiamos lygios pradinės galimybės įg

Mokymasis aukštesniosiose ir aukštos ių polinkio mokytis bei gabumų. Tačiau 8 lentelę kitame puslapyje) ir dalinio m io bei talentų vaidmenį siekiant aukštesn

8 len

Išlaidos švietimui, palyginti su BVP,

Mokymasis ir profesijos įgijimas yra iš skurdo įveikimo sąlygų, tačiau jį turi ž-imtumo politika.

Šių dienų iššūkis yra žiniomis ir šiuo i-jomis besiremianti ekonomika. Viena os prieinamumo užtikrinimas. JAV XX u-mas buvo suprantamas kaip visų vietonamui). Šiais laikais - tai asmeniniųįveikti tradicinius mobilumo ir geogrskirstyti žinias, sukurti ir pasiūlyti naunių atskyrimas nuo šiuolaikinių komubinti ar prisitaikyti šiuolaikinėje visuo

Deja, Lietuvoje dar nėra statistinių dasmeniniais kompiuteriais ir internetoEuropoje15. Tėra kai kurie duomenys ir naudojimąsi internetu, tačiau nėra dnaudojimą darbe, valstybės įstaigose (nėse ir kitur. Lietuvoje namų ūkiai ganžai naudojasi internetu. 2000 m. asmetarpu automobilius – beveik pusė (nožiau už naują automobilį, tačiau paskompiuterį; įveikti geografinius ir mošesnis). Namų ūkių apsirūpinimo asmlinius-ekonominius gyventojų vaidmespektyvas: žemdirbių namų ūkiai beveslininkų namų ūkių jais apsirūpinę, pūkių) [11; žiūrėkite 5 priedą]. Iš namųnaudojasi interneto ryšiu; pagrindinė

15 ES-15 galimybę naudotis interneto ryšiu,

1/3 gyventojų, nors labai netolygus pasiskpačių ES valstybių narių (svyruoja nuo 2/kompiuterius naudojo 45% užimtųjų, iš jųDaugumos ES valstybių narių beveik viso

26 Skurdo būklės Lie

skurdui mažinti, tačiau, paskatindamos mokyklų lankarytos sąlygos gauti bendrąjį išsimokslinimą, kartu syti profesiją ir dalyvauti darbo rinkoje.

iose mokyklose daugiau priklauso nuo pačių jaunuol išlaidų švietimui sumažėjimas 2000 metais (žiūrėkiteokėjimo už mokymąsi įvedimas gali apriboti polink

io išsimokslinimo.

telė. Išlaidos švietimui

1996 1997 1998 1999 2000 % 5,4% 5,7% 6,4% 6,5% 6,0%

Lietuvos jaunimo prioritetas, tai gali būti ir viena paremti atitinkamas finansavimas ir, dar svarbiau, u

laikinėmis informacijos bei komunikacijos technolog jo sąlyga yra švietimas, kita – visuotino informacij amžiaus pradžioje visuotinis informacijos prieinam
vių aprūpinimas telefonų tinklais (telefonas kiekvienam kompiuterių ir interneto ryšio, kuris potencialiai gali afinių atstumų barjerus, padėti žmonėms tolygiau pa-jas paslaugas ir darbo galimybes, prieinamumas. Žmo-nikacijų dar labiau juos atitolina nuo galimybės įsidar-menėje.
uomenų, kokios gyventojų grupės ir kiek gali naudotis ryšiu, nors tai tampa vienu pagrindinių rūpesčių Vakarų apie namų ūkių apsirūpinimą asmeniniais kompiuteriais uomenų apie asmeninių kompiuterių ir interneto ryšio

bibliotekų, darbo biržos klientai ir pan.), interneto kavi-a menkai apsirūpinę asmeniniais kompiuteriais bei ma-ninius kompiuterius turėjo tik 5 iš 100 namų ūkių, tuo rs naujas asmeninis kompiuteris kainuoja ženkliai ma-tarąjį gyventojai pageidauja turėti labiau nei asmeninį bilumo barjerus asmeninis kompiuteris vis dėlto prana-eniniais kompiuteriais skirtumai daugiau atspindi socia-nis, negu kompiuterių ir interneto ryšio naudojimo per-ik neturi asmeninių kompiuterių, mažiau kaip 10% ver-irmauja – turintys aukštąjį išsimokslinimą (20% namų ūkių, turinčių asmeninius kompiuterius, mažiau kaip ½ neprisijungimo priežastis – “per brangu” [SD interneto

2001 m. birželio mėnesio tyrimo duomenimis, turėjo daugiau kaip irstymas tarp gyventojų grupių (pensininkų mažiau kaip 1/10) tarp 3 iki 1/7) ir skirtinguose jų regionuose [31, p. 3, 8, 10, 11]. Darbe 13% dirbo kompiuterinio ryšio pagrindu (telework) [28, p. 3]. s vidurinės mokyklos turi interneto ryšį [28, p. 4].

tuvoje 2001 metų pranešimas

svetainėje paskelbti duomenys]. (Daliai gyventojų Lietuvoje tampa per brangus netgi papras-čiausias telefono ryšys.)

Namų ūkių apsirūpinimas asmenin -kas, nėra duomenų apie šiuolaikin e bei valstybės įstaigose, tačiau aki -macijos ir komunikacijos priemon -kiamas žinių, paslaugų ar darbo p

Būstas

Būstas ir jo sąlygos – namo tipas, , bet ir skurdo įveikimo sąlyga. Būs , vadinasi, darbingumui, galimybėm e namo) ir pan. Būsto sąlygos, patoES valstybėse ypač didelis dėmesy59-60; 36, p. 1-7]. Lietuvoje galimjėgos mobilumo požiūriu. Daugiagyvenamosiomis patalpomis, ir jų

Lietuvoje daugiau kaip 4 iš 5 namdui 2000 metais priklausė beveik Pagal būsto nuosavybę Lietuva praturėjo nuosavus būstus, panašiai kGraikijoje ir Ispanijoje [36, p. 3].venamojo ploto. Pavyzdžiui, 2000tik 685 šeimoms, iš viso valstybės[19, p. 530], kai jos laukia daugiau

Pagal būsto priklausomybę Lietuvtačiau pagal būsto patogumus – laneturi bent vieno iš pagrindinių vandens), o Lietuvoje tualeto netudentiekio.

Pagal kambarių skaičių, tenkantį vtybių (8 paveiksle kitame puslapduomenys bei 1995 metų ES duoyra Graikija, tačiau ir jos lygiui pakartų daugiau pastatyti gyvenamoj

Seniems žmonėms Lietuvos kaimekadangi, 1999 metų Lietuvos gyvepensininkų ir jų porų, dažnai kaimjų poros (vėlgi dažnai kaimo gyvgrindinių patogumų neturi apie 2/3

Skurdo būklė

iais kompiuteriais ir interneto ryšio naudojimas gana menių informacijos priemonių naudojimo galimybes privačiosvaizdu, kad dalis gyventojų atskirti nuo šiuolaikinių inforių (pavyzdžiui, pensininkai, žemdirbiai) ir praranda jų teiaieškos palankias galimybes.

komunaliniai patogumai – ne tik gyvenimo lygio rodiklisto sąlygos turi įtakos žmogaus fizinei ir psichinei sveikatais užsiimti papildomu verslu (laisvas kambarys, sklypas pri
gumai ir aplinka pasidaro ypač aktualios žmogui senstant. s skiriamas pagyvenusių žmonių būsto sąlygoms [žr. 37, p. ybės susitvarkyti savo būsto sąlygas ypač aktualios ir darbo u kaip 100 000 šeimų laukia valstybės paramos apsirūpinti skaičius nemažėja [19, p. 530].
ų ūkių turi privačios nuosavybės būstą (privačiam butų fon-97% gyvenamojo ploto, tačiau dalis jo naudojama nuomai). lenkia ES vidurkį. 1995 metais 15 ES šalių 60% gyventojų aip ir Lietuvoje, privati būsto nuosavybė paplitusi Airijoje, Tačiau Lietuvoje trūksta savivaldybėms priklausančio gy- metais savivaldybių gyvenamųjų patalpų buvo išnuomota

paramą gavo 1036 šeimos (netgi mažiau negu 1999 metais) kaip 100 000 šeimų.

a prilygsta ir netgi pranašesnė už kai kurias ES valstybes, bai atsilieka. ES valstybėse vidutiniškai tik 5% namų ūkių patogumų (vonios arba dušo, tualeto, karšto vandentiekio ri 37% namų ūkių, tiek pat gyvena be karšto vandens van-

ienam žmogui, Lietuva dvigubai atsilieka nuo visų ES vals-yje pateikti 1999 metų Lietuvos gyvenimo sąlygų tyrimo menys pagal anksčiau minėtą šaltinį). Artimiausia Lietuvai siekti reikėtų kambarių skaičių padidinti 1,4 karto, t.y. tiek o ploto, negu jo yra šiuo metu.

kuo toliau, tuo labiau reikės globos ir socialinės paramos, nimo sąlygų tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė vienišų o gyventojų, gyvena atskirame name; vieniši pensininkai ir entojai) dažniau neturi patogumų nei kiti namų ūkiai; pa- atskirų namų, kurie dažniausiai yra kaime.

s Lietuvoje 2001 metų pranešimas 27

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

8 paveikslas. Vienam žmogui vidutiniškai tenka kambarių

0,95

1,892,12 2,06

1,86

1,34

1,741,93 2,05

1,6

2,11

2,61

1,911,55

2,19

LietuvaES-15

BelgijaDanija

Vokietija

Graikija

Ispanija

AirijaItalija

Liuksemburgas

Nyderlandai

Austrija

Portugalija

Būsto situacijos, aštrinančios skurdo problemą:

Beveik penktadalis namų ūkių, neturinčių savo būsto, priversti nuomotis jį iš privataus sektoriaus, o tai brangiai kainuoja, tuo tarpu valstybės galimybės suteikti paramą – ribo-tos.

Daugiau kaip trečdalis privačios nuosavybės būstų, dažniausiai kaime, neturi pagrindinių patogumų (tualeto ir karšto vandentiekio vandens). Tai neigiamai veikia sveikatą (vienas iš rodiklių – kūdikių mirtingumas – pateiktas 9 lentelėje) ir darbingumą, be to, didina se-nų žmonių globos ir paramos poreikius.

Gyvenamojo ploto stoka riboja užimtumą – verslo ar darbo namuose galimybes (pvz., nuotolinis darbas) bei teritorinį darbo jėgos mobilumą.

Statistiškai neapskaičiuota, kiek žmonių gyvena lūšnose, kanalizacijos šuliniuose, rūsiuo-se, laiptinėse, sąvartynuose, nepritaikytuose sodo nameliuose ir pan.; tai neparodo tikrojo būsto ir skurdo problemos masto.

9 lentelė. Kūdikių mirtingumas (1000-iui gimusių tenka mirusių)

1996 1997 1998 1999 2000 Iš viso 10,0 10,3 9,2 8,6 8,5 Mieste 9,4 8,8 8,1 7,6 8,1 Kaime 11,1 12,8 11,1 10,3 9,2

Kiti skurdo ir atskirties faktoriai

Tokių skurdo ir atskirties faktorių, kaip šeimos institucijos irimas, alkoholizmas ir narkomani-ja, tendencijos, kaip rodo 10 bei 11 lentelių duomenys (žr. kitą puslapį), nėra palankios skurdo mažinimo politikos kontekste.


10 lentelė. Įregistruota gimusių nesantuokinių kūdikių (dalis iš bendro gimusiųjų skaičiaus)

1990 1995 1998 1999 2000 Iš viso 7,0% 12,8% 18,0% 19,8% 22,6% Mieste 6,5% 12,1% 16,3% 18,2% 20,7% Kaime 8,0% 14,0% 20,9% 22,6% 25,6%

11 lentelė. Narkologinių ligonių dinamika (1995=100%)

Liga 1996 1997 1998 1999 2000 Alkoholinė psichozė 103,0% 84,8% 103,8% 94,9% 103,6% Lėtinis alkoholizmas 101,7% 101,5% 95,8% 91,5% 88,3% Narkomanija ir toksikomanija 137,8% 168,1% 168,1% 180,4% 206,2%

1.4. Skurdo tarpsnis ir išlaidos socialinei apsaugai

SMS buvo įvertinta, kad skurdo tarpsniui užpildyti – suteikti skurstantiems asmenims lėšas, padidinančias vartojimo išlaidas iki santykinio skurdo ribos – pakaktų 1% krašte sukuriamo BVP. Kaip matome iš 9 paveikslo, BVP didėjant socialinės apsaugos išlaidų daliai, skurdo lygis mažėja, ir atvirkščiai. Tačiau negalima pasakyti, kad skurdo lygis griežtai priklauso nuo išlaidų socialinei apsaugai dalies BVP. Pavyzdžiui, nuo 1996 iki 1999 metų išlaidų socialinei apsaugai dalis BVP padidėjo 2,4 procentinio punkto, tačiau santykinis skurdas neišnyko, o 1999 metais jo mažėjimo tendencija netgi stabilizavosi; 2000 m. išlaidų daliai sumažėjus 0,8 procentinio punkto, santykinis skurdas padidėjo tik 0,2 procentinio punkto.

9 paveikslas. Išlaidos socialinei apsaugai ir santykinis skurdas

15,8%

18,0%

16,6%

16,0%15,8%

16,0%16,6%

15,8%

14,9%

14,2%

1996 1997 1998 1999 2000

Konsoliduotų išlaidų socialinei apsaugai dalis BVP, %

Skurdo lygis pagal santykinę skurdo ribą

Antrasis dalykas, kurį reikėtų paminėti, yra tas, kad konsoliduotų išlaidų socialinei apsaugai dalis BVP nėra griežtai apibrėžtas dydis. Kaip matome iš 9 paveikslo, ši dalis buvo didžiausia 1999-aisiais, krizės metais; ji išaugo ne tiek dėl išlaidų padidėjimo, kiek dėl BVP sumažėji-


mo. Tai patvirtina ir šių išlaidų finansavimo struktūros pokyčiai: 1999 metais sumažėjo finan-savimo šaltinių dalis, tenkanti socialinio draudimo įmokoms ir atskaitymams nuo fizinių as-menų mokesčio (žr. 12 lentelę). Šį sumažėjimą teko kompensuoti iš kitų šaltinių, tikėtina, kad ir didinant biudžeto deficitą. Todėl socialinės apsaugos finansavimas procentais nuo BVP bū-tų labai nepatikimas įrankis, kadangi, kintant ekonominėms sąlygoms, pati finansavimo apim-tis gali nesutapti su realiais poreikiais.

12 lentelė. Konsoliduotų išlaidų socialinei apsaugai finansavimas

Finansavimo šaltiniai 1996 1997 1998 1999 2000 Socialinio draudimo įmokos 57,5% 59,3% 59,4% 57,0% 59,9% Atskaitymai nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio - 14,4% 14,9% 14,6% 14,2%

Kiti šaltiniai 42,5% 26,3% 25,7% 28,4% 25,9% Taigi socialinės apsaugos išlaidų didinimas nesumažina skurdo (apie tai kalbėjome 1.2 skyriu-je, nagrinėdami pašalpų daugiavaikėms šeimoms įvedimo atvejį). Ankstesniame skyriuje taip pat nurodėme, kad pasyviosios skurdo mažinimo priemonės nebūtinai panaikina jo priežastis.

Iš 13 lentelės duomenų matome, kad 1997-2000 metų laikotarpiu (kai infliacijos tempai buvo nedideli) gana tolygiai didėjo beveik visų rūšių socialinės apsaugos piniginės išmokos, išsky-rus socialinės atskirties išmokas16, kurios šiuo laikotarpiu mažėjo ir šoktelėjo tik 2000 metais. 1998 metais ženkliai padidėjo išmokos šeimai ir vaikams (1997 m. pabaigoje įvestos pašalpos šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų) bei nedarbui. Pastarosios vėl sumažėjo 1999 me-tais, nors nedarbo lygis padidėjo.

13 lentelė. Socialinės apsaugos piniginių išmokų struktūra, mln. Lt

1996 1997 1998 1999 2000 Ligų draudimas ir sveikatos apsauga 145,7 221,2 257,3 287,1 271,6 Invalidumas 315,4 407,9 510,6 569,2 605,6 Senatvė ir našlystė 1916,8 2325,4 2794,0 3048,9 3049,5 Šeima ir vaikai 246,6 298,7 400,1 444,0 450,8 Nedarbas 100,7 115,5 208,0 180,4 175,5 Socialinė atskirtis ir būstas 101,0 101,6 95,9 99,5 140,7 Iš viso 2826,1 3470,2 4265,9 4629,0 4693,7

Išlaidų struktūra labai daug nepasikeitė (žr. 14 lentelę kitame puslapyje), tačiau galime paly-ginti Lietuvos ir ES valstybių narių šios struktūros skirtumus. ES 15 valstybių narių išlaidų struktūroje gerokai didesnė dalis tenka ligų draudimui, sveikatos apsaugai ir invalidumui; tai gali būti dėl daug didesnių sveikatos priežiūros kainų ir atitinkamų draudimo kompensacijų. Tačiau šios gerokai didesnės išlaidos iš dalies sumažina, palyginti su Lietuvos išlaidų struktū-ra, tik senatvei ir našlystei bei šeimoms ir vaikams skirtas dalis. Tuo tarpu išlaidų socialinei atskirčiai ir ypač nedarbui dalys 15 ES valstybių narių yra didesnės negu Lietuvoje.

16 Socialinės atskirties išmokos pirmiausia skiriamos dėl nepakankamo pajamų lygio (Lietuvoje – socialinė

pašalpa), prie jų priskiriamos ir išmokos socialiai atskirtiems asmenims (skurstantys žmonės, migrantai, pa-bėgėliai, narkomanai ar alkoholikai, kriminalinių nusikaltimų aukos). Socialinės atskirties išmokos dažnai pateikiamos kartu su išmokomis už būstą (Lietuvoje šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijos), kadangi pastarosios taip pat skiriamos mažas pajamas turinčioms šeimoms [12].


14 lentelė. Socialinės apsaugos piniginių išmokų struktūra, %

Lietuva 1996 1997 1998 1999 2000

ES-15, 1996*

Ligų draudimas ir sveikatos apsauga 5,2% 6,4% 6,0% 6,2% 5,8%

Invalidumas 11,2% 11,8% 12,0% 12,3% 12,9% 35,5%

Senatvė ir našlystė 67,8% 67,0% 65,5% 65,9% 65,0% 44,8% Šeima ir vaikai 8,7% 8,6% 9,4% 9,6% 9,6% 7,9% Nedarbas 3,6% 3,3% 4,9% 3,9% 3,7% 8,4% Socialinė atskirtis ir būstas 3,6% 2,9% 2,2% 2,1% 3,0% 3,4% Iš viso 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

* [61, p. 29]

Išlaidų socialinei apsaugai dalies BVP didinimas nesumažina skurdo, ypač kai šių išlaidų struktūroje mažiausia dalis tenka labiausiai su skurdu susijusioms sritims – nedarbui ir so-cialinei atskirčiai. {6} Pasyvių priemonių dalies didinimas gali netgi padidinti skurdą, kadangi skatina gyventi iš pašalpų, o ne iš aktyvios ekonominės veiklos.


2. Skurdo mažinimo politikos įvertinimas

Kontekstas

Pirma, rengiant šį skurdo būklės pranešimą, Vyriausybė dar neturėjo sudariusi veiksmų plano SMS įgyvendinti, vadinasi, ir nesiėmė kokių nors specifinių naujų veiksmų skurdui įveikti. Nuo SMS paskelbimo buvo praėję tik kiek daugiau nė metai. Todėl įvertinti skurdo mažinimo priemonių efektyvumą galima tik analizuojant jau veikiančias ar numatomas įdiegti priemo-nes. Pagrindinių veikiančių priemonių efektyvumas apibendrintai peržvelgtas ir įvertintas šio pranešimo 1 dalyje. Tačiau numatomų priemonių efektyvumą įvertinti kiek sunkiau, kadangi galima tik nuvokti, bet neįmanoma patikrinti empiriškai, kaip jos veiks.

Antra, SMS užduotys [24, 4 dalis] suformuluotos pagal skurdo paplitimo sritis – tikslines skurstančių gyventojų grupes, o ne pagal rizikos veiksnius ar naujus iššūkius. Buvo atsižvelg-ta ir į rizikos veiksnius, tačiau reikia pagalvoti, ar pakankamai. Neskiriant reikiamo dėmesio rizikos veiksniams (skurdo priežastims) bei naujiems iššūkiams, skirtumas tarp skurstančių ir pasiturinčių žmonių gali dar padidėti. Be to, skurdo paplitimo sričių akcentavimas SMS aiš-kiai nurodo suformuluotus bendrus tikslus ir prioritetus, tačiau neaišku, ar keliami uždaviniai ir veiksmų planai pakankamai juos parems. Galų gale tikslinių grupių akcentavimas SMS gali kirstis su sisteminės vientisos politikos formulavimo ir vykdymo reikmėmis. Kad ir kaip būtų, 2.1 skyriuje bandoma paanalizuoti paramą šioms gyventojų kategorijoms.

Trečia, tikslinės skurstančių gyventojų grupės negali būti besąlygiškai nagrinėjamos kaip skurstančios. Pavyzdžiui, didžiausia skurstančių namų ūkių dalis (per 40%) yra kiti – tie, ku-rių galva nedirba (pagrindinis namų ūkio galvos lėšų šaltinis yra įvairios pašalpos, stipendija, pajamos iš turto bei kitos [19, p. 201]). Dauguma jų – bedarbių, studentų, socialiai atskirtų asmenų šeimos. Tačiau yra ir pakankamai turtingų asmenų, gaunančių pajamas iš turto, gyve-nančių iš palikimo ir panašiai. Tokių gali būti ir kitose socialinėse-ekonominėse grupėse (pa-vyzdžiui, smulkiųjų žemdirbių, pensininkų). Deja, kartais tikslinė grupė, o ne skurdas tampa politikos taikiniu, tai yra priemonės tampa netaiklios, lėšos švaistomos.

Pagaliau dėl trumpo laiko, praėjusio nuo SMS paskelbimo, be to, pasikeitus Seimo daugumai ir Vyriausybei, ir kadangi nėra statistinės informacijos, kuri leistų įvertinti naujosios Vyriau-sybės darbą, buvo pasitelkta ir ekspertų apklausa (politikų, politikos vykdytojų bei nevyriau-sybinių organizacijų, atstovaujančių skurstantiesiems). Anketa buvo sudaryta pagal ministeri-jų pateiktas skurdo mažinimo priemones.

Todėl nagrinėjant skurdo mažinimo politikos priemones reikėtų prisiminti keletą reikšminių frazių:

ar veikia(-s) ir kaip veikia(-s) skurdą;

ar atsižvelgta į priežastis (rizikos veiksnius, naujus iššūkius);

ar atitinka vientisą politiką;

ar taiklios;

ką apie jas galvoja kiti suinteresuotieji.


2.1. Parama labiausiai skurstantiems žmonėms 2.1. Parama labiausiai skurstantiems žmonėms

Vaikai Vaikai

Našlaičių ir beglobių vaikų integracijos į šeimas politika. Šios politikos įgyvendinimas su-sideda iš 2 komponentų:

Pirmasis – našlaičių ar beglobių vaikų integracija į šeimą (šeimyną), t.y. artimą natūraliai vai-kui aplinką. Šis komponentas naikina (beglobio) vaiko atskirties nuo šeimos bei iš to kylančio skurdo riziką ir turėtų suteikti jam normalias auklėjimo bei integracijos į visuomenę sąlygas. Tačiau, kaip rodo faktai, liko socialinės atskirties nuo normalių sąlygų problema – civilinės tėvų (globėjų) atsakomybės už vaikus įgyvendinimas. Lygiai tokia pat yra SMS numatoma ir ne pirmi metai įgyvendinama socialinių darbuotojų pagalba vaikams, neturintiems tin-kamos priežiūros savo šeimose, patyrusiems smurtą bei nusikaltimų aukoms.

Antrasis – vaiko globos pašalpa, mokama globėjams – nuo 1995 m. sausio 1 d. 1,5 MGL dy-džio, padidinta iki 2 MGL 1998 metais ir iki 4 MGL 1999 metais [26]. Šis komponentas pagal SMS turėtų mažinti absoliutų ir (arba) santykinį skurdą. Santykinio skurdo riba 1999 metais sudarė 276,7 Lt, arba 2,2 MGL. Vadinasi, 4 MGL vaiko globos pašalpa gerokai peržengia santykinio skurdo mažinimo tikslus ir galėtų būti traktuojama nebent kaip užmokestis už vai-ko patirtą moralinę žalą likus be tėvų.

Įvedus 4 MGL vaiko globos pašalpą, našlaičių ir beglobių vaikų globa nebėra skurdo pro-blema ir dar ilgai ja nebus. Vaikai, turintys biologinius tėvus, bet blogai prižiūrimi, gali gy-venti tiek skurde, tiek pertekliuje. Netinkama vaikų priežiūra gali būti papildomas faktorius skiriant piniginę paramą ar pakeičiant jos formą, bet ne paramos skyrimo sąlyga.

Vaiko (turinčio ar neturinčio tėvus) teisių apsaugos problemos nėra skurdo problemos tiesiogine to žodžio ir SMS (absoliutaus ir santykinio skurdo mažinimo) prasme. Tačiau nuo jų sprendimo priklauso vaiko ateitis. Ar šeimose ir šeimynose globojami vaikai gali pasinaudoti internetu (4 MGL turėtų pakakti), ar turi tokią galimybę biologinių tėvų šeimose augantys vaikai?

SMK pastaba: žiūrėkime į ateitį! Lietuvoje beveik 95% socialinei pa-ramai skirtų lėšų naudojama pasyviaforma. Todėl labai nukenčia vaikai,nes jie labiausiai suinteresuoti gautiaktyvią pagalbą (paramą ugdymui,savarankiškumui didinti).

Paramos gausioms šeimoms politika. Šios politikos įgyvendinimą sudaro trys piniginės pa-ramos komponentai17:

Pirmasis – pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų. Nuo 1997 m. lapkričio 1 d. ji 1 MGL dydžio už tris vaikus ir 0,3 MGL dydžio už kiekvieną paskesnį vaiką. Skiriant pašalpą pajamų patikrinimas taikomas šeimoms, turinčioms 3 vaikus, bet ne toms, kurios jų turi 4 ir daugiau [26].

Antrasis – neapmokestinamasis minimumas, skaičiuojant fizinių asmenų pajamų mokestį – 368 Lt nuo 1998 m. vasario mėnesio ir numatytas įstatymu – 430 Lt nuo 2002 m. balandžio mėnesio [16, 5 straipsnis]. Numatytas dydis sutampa su minimalia mėnesine alga.

Trečiasis – nepasiturinčių šeimų vaikų nemokamas maitinimas bendrojo lavinimo mokyklose, kiek jis taikomas gausioms šeimoms. Kadangi nemokamo maitinimo taikymas gausioms šei-


17 SMS 4.2 skyriuje antrasis ir trečiasis komponentai nepaminėti, nors taikomi praktikoje.

moms nėra griežtai apibrėžtas, tai pranešime apie jį nekalbėsime. Ekspertinės apklausos metu ši priemonė užėmė pirmą vietą pagal nepakankamą tikslingumą (tai nurodė 21% responden-tų).

Taigi turime tris minimalius normatyvus – MGL, neapmokestinamąjį minimumą ir minimalią mėnesinę algą. Trys kovos su skurdu banginiai. Tarkime, kad abu tėvai dirba, abu gauna po minimalią mėnesinę algą ir 1,3 MGL pašalpą, skiriamą už keturis vaikus be pajamų patikri-nimo. Tokios šeimos disponuojamos pajamos nuo 2002 m. balandžio mėn. – 1022,5 Lt, arba 170,4 Lt vienam šeimos nariui. Šeima peržengė absoliutaus skurdo ribą, bet iki santykinio skurdo ribos – dar toli. Uždirbs kiek daugiau – iš algos bus išskaitomas pajamų mokestis ir perskirstomas skurstantiems asmenims, tarp jų ir jiems patiems. Pašalpa gausioms šeimoms (3 vaikai ir 2 suaugę asmenys) kartu su neapmokestinamuoju minimumu, jeigu bent vienas tėvų nedirba, o kitas gauna tik minimalų atlyginimą, negelbsti netgi nuo absoliutaus skurdo.

Nei pašalpos gausioms šeimoms, nei joms taikomas neapmokestinamasis minimumas nėra pakankamos tokių šeimų santykinio, o kartais ir absoliutaus skurdo įveikimo priemonės. Turbūt paramos gausioms šeimoms priemonėmis nereikėtų siekti neįmanomo.

Kokia rizika, kad gausi šeima taps skurstančia? Iš tikrųjų beveik 4 iš 10 gausių šeimų skursta (yra žemiau santykinio skurdo ribos). Tačiau 6 iš 10 sugeba ją įveikti! Vadinasi, skurdo prie-žastis nėra tiesiog vaikų skaičius. Rizika paprastai kita – motinai sunkiau įsidarbinti arba išsi-laikyti darbe, nes dėl prastos vaikų priežiūros ikimokyklinėse įstaigose (kartais ir dėl inciden-tų mokyklose) vaikai serga, juos tenka slaugyti ir aukoti darbo kokybę.

Pirmieji du paramos gausioms šeimoms komponentai neturi nieko bendro su tikrąja gausių šeimų rizika tapti skurstančiomis.

Tuo atveju, kai šeima, pasinaudodama pašalpa gausioms šeimoms arba ja ir dar neapmokesti-namuoju minimumu, nepasiekia absoliutaus skurdo ribos, ji gali paprašyti socialinės pašalpos, ką padarytų ir nesinaudodama gausių šeimų “privilegijomis”.

Šie abu piniginės paramos gausioms šeimoms komponentai gali įveikti, bet gali ir neįveikti absoliutaus skurdo. Pastaruoju atveju jie tik apsunkina išmokų administravimą. Socialine pa-šalpa galima įveikti absoliutų skurdą ir be minėtų komponentų. Absoliučiam skurdui įveikti pakaktų socialinės pašalpos (plačiau žiūrėkite 1.1. “Ypač gilus skurdas”), perskyrus piniginės paramos gausioms šeimoms lėšas socialinei pašalpai, kuri padėtų sušvelninti ir santykinį skurdą arba pakelti ypač gilaus skurdo ribą iki realesnės.

Pašalpos gausioms šeimoms bei joms taikomas neapmokestinamasis minimumas – kategori-nės išmokos, kurios pagerina visų šių kategorijų, o ne tik skurstančių šeimų padėtį, todėl ne-gali būti vienareikšmiškai priskirtos prie skurdo mažinimo priemonių. Norint padidinti skurdo mažinimo priemonių efektyvumą, jas reikėtų panaikinti ir atsiradusias lėšas skirti socialinei pašalpai arba šias priemones transformuoti ir remti gausias, bet nepasiturinčias šeimas. Jei nebus imamasi reformų, mažai vilčių, kad minėtos priemonės padės sumažinti skurdą.

Abu piniginės paramos gausioms šeimoms komponentai turi kitą neigiamą bruožą. Pavyzdžiui, šeima, turinti 4 ar daugiau vaikų, jau “įdėjusi indėlį į tautos reprodukciją” ir gaunanti pajamas, gerokai viršijančias santykinio skurdo ribą arba netgi vidutines namų ūkių pajamas, neaišku, kodėl ir kam skatinama – jai priklauso abi išmokos, nors nuo jos pajamų galbūt atskaitoma gerokai daugiau negu sugrąžinama. Tokiai šeimai, sakoma, turėtų būti tiesiog malonu kažką gauti. Nors iš tikrųjų gali būti priešingai.


Pašalpos gausioms šeimoms ir joms taikomas neapmokestinamasis minimumas – netaiklios ir lėšas švaistančios skurdo mažinimo priemonės.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, taikomos paramos gausioms šeimoms išmokos yra: a) nepa-kankamo dydžio santykiniam, o kartais ir absoliučiam skurdui įveikti; b) nemažina skurdo rizikos, o tik sušvelnina pajamų sumažėjimą dėl šeimos dydžio; c) yra kategorinės ir netelpa į skurdo mažinimo strategijos rėmus; d) ne visada pataiko į skurdo mažinimo taikinį ir dėl to veltui eikvojamos lėšos. Numatomas gausių šeimų kategorijos plėtimas (paramą taikyti vieni-šam asmeniui, auginančiam ne mažiau kaip du vaikus) pagerins šios kategorijos, bet nebūtinai skurstančių žmonių gyvenimą. Tokį pat efektą skurdo mažinimo atžvilgiu turėtų ir mokymosi išlaidų padengimas gausių šeimų vaikams [24, p. 21]. Deja, tai, kas pasakyta apie gausias šeimas, tinka apibūdinti ir numatomą kitų gyventojų kate-gorijų (bedarbių, pensininkų ir kt.) rėmimą. Skurdo įveikimo problema sprendžiama ne taip, kaip reikėtų. Bandoma rasti būdų, kaip sumažinti skirtingų gyventojų kategorijų skurdą, vietoj to, kad būtų įvardytos skurdo priežastys ir jų įveikimo būdai bei pritaikytos skurdo mažinimo priemonės reikiamoms gyventojų kategorijoms.

Bedarbiai ir jų šeimos

Šioje SMS dalyje suplaktos dvi problemos – užimtumo ir socialinės paramos. Be abejo, jos abi svarbios. Tačiau bedarbių šeimos, kaip ir gausios šeimos, SMS turėtų būti traktuojamos ne kaip ypatingos šeimų kategorijos, o kaip skurstančios šeimos, kurių nuo skurdo negelbsti be-darbio pašalpa (kaip ir pašalpa negelbsti gausių šeimų).

Didelis šios SMS dalies pranašumas yra tas, kad siekiama didinti kokybišką užimtumą, deri-nant įsidarbinimo galimybes su aukštesniu išsimokslinimu ir e-svarbu, kas ieško darbo: individualios įmonės savininkas, priva i-ninkas ar pagal patentą dirbantis vertėjas). Svarbu didinti vis iu keliu įveikti skurdą.

Gana abstraktūs šio SMS skyrelio uždaviniai konkretizuoti Vyr se aktuose.

Senatvės ir invalidumo pensininkai

Pensininkai tik kiek dažniau negu vidutiniškai atsiduria žemiaunantys senatvės ir invalidumo socialinio draudimo pensijas žmribos. Žemiau jos pagal pensijų lygį yra gaunantys kitas soc(jeigu neturi kitų pajamų) asmenys bei šalpos pensininkai. Tačisu nedirbusiais, mokėjusius socialinio draudimo įmokas su gyv

Antra vertus, pensininkų, kaip ir kitų kategorijų namų ūkių, ppriežasčių, kurių poveikiui eliminuoti turėtų tikti bendra pajam

Galiausiai pensininkams svarbiausi yra ne pajamų lygio, o kiti paslaugų prieinamumo rūpesčiai, kurie buvo nurodyti 1.3 skyri

Skurdo būklės Lietuvoje 2001 metų pranešimas

naikinant diskriminaciją (nčios įmonės bankrutavęs akcų gyventojų užimtumą ir tok

iausybės programoje ir kituo

santykinio skurdo ribos. Gau-onės yra virš santykinio skurdo ialinio draudimo pensijų rūšis au nederėtų sulyginti dirbusius enusiais iš socialinių transferų.

ajamos gali sumažėti dėl kitų ų rėmimo schema.

socialinės atskirties arba būtinų uje.

35

Smulkieji žemdirbiai SMK pastaba: vieni ekonomikos dėsnių nepaiso, kiti – nežino! Ką daryti, kad kaime pagaliau atsirastų darbo vietų? Pirmiausia reikia pagaliau apsispręsti irpriimti Konstitucijos pataisą, leidžiančią parduoti žemės ūkio paskirties žemę juridiniamsasmenims ir užsieniečiams. Skandalai ir žemdirbių protestai prieš tokį sprendimą iškreipiavaizdą – anaiptol ne visi kaimo žmonės tam prieštarauja. Didieji Suvalkijos regiono ūkininkaisuinteresuoti išlaikyti geras žemes savo rankose, antra vertus, galbūt bijo, kad įvedus patai-są padidės žemės kaina. Tačiau savininkai arba yra senyvo amžiaus, arba gyvena miestuoseir jau nebenori grįžti į kaimą ūkininkauti. Žemės parduoti jie neskuba būtent dėl pernelygmažos jos kainos rinkoje. Neturi pagrindo ir nuogąstavimai, kad atėjęs užsienietis supirksLietuvos žemes. Išties tai vienintelis būdas pritraukti į kaimą investicijų ir duoti darbo tiemsžmonėms, kurie savarankiškai ūkininkauti nesugeba arba kuriems nepasisektų atlaikytikonkurencijos, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare.

Faktiškai dabar veikiančių ūkininkų ūkių mažės ir dėl ūkių stambėjimo. Tam procesui jaudabar reikėtų pradėti ruoštis, kad pragyvenimo šaltinio netekusiems žmonėms vėliau nerei-kėtų patirti streso. Vienintelė išeitis – kaimo žmonių švietimas ir perkvalifikavimas. Ekono-minių žinių kaimui trūksta labiausiai. Kalbos apie būtinybę kooperuotis kaimiečius tik pikti-na, nes jie iki šiol nežino, kas tai yra, ir kooperaciją lygina su prievartiniu varymu į kolūkius.Tik gerai žinodamas, ką laimės vienu ar kitu atveju, žmogus galėtų natūraliai pasirinkti, kaipjam geriau dirbti – savarankiškai ar kolektyve. Mieste veikiančios Žemės ūkio konsultavimo

ybos ir valstybinės struktūros kaimo žmogaus nepasiekia – norėdamas ką nors sužinotiinkas turi sugaišti dieną ar net dvi. O daugumai tokios kelionės yra tiesiog prabanga.

Išeitis viena – turėti konsultantus seniūnijose, kurie skleistų žmonėms žinias ir skatintųdirbti pažangiau, o ne taip, kaip dirbo jų sen

tarnūkin

SMS problema su-menkinta iki jų perė-jimo nuo vieno sklypo (savo) kaime ant kito (turbūt sve-timo) mieste. Nu-varymo nuo dirba-mos žemės, kurios nuosavybės įformini-mas kartais atrodo per brangus (kadangi tektų parduoti už tą pačią kainą), o išėjus ateitis – miglota, klausimas netgi nekeliamas.

eliai.

Nepakankamas pajamas gaunantys asmenys

Šiame SMS skyriuje įžvelgtos užimtumo didi-nimo galimybės siekiant mažinti skurdą, taip pat būtinybė kiek objektyviau įvertinti absoliutų pragy-venimo minimumą, dife-rencijuotai traktuojant pa-tiriančius skirtingus rizi-kos faktorius asmenis (be-namiai, reikalingi globos ir pan.), bet nediskrimi-nuojant skirtingų gyvento-jų kategorijų ir socialinių-ekonominių grupių.

SMK pastaba: kalta valdžia arba likimas – pasimelskime už valdžią! Kiekviena visuomenė turi savų elgetų. Vargu ar kas, įmesdamas centą kitą, domisi,kodėl tie žmonės atsidūrė gatvėje. Jie laikomi nevykėliais, girtuokliais, valkatomis,vagimis, rečiau tiesiog nelaimėliais.

Pastaruoju metu elgetų pastebimai padaugėjo. Paprastai jų daugiausia susirenka priebažnyčių, masinėse susibūrimo vietose. Vasarą lauko kavines apspinta išmaldosprašantieji, ypač vaikai. beveik visi, prieš ištiesdami išmaldai ranką, prisimena jautędidžiulę gėdą. Viena moterėlė Laisvės alėjoje vis klūpanti su už megztinio užkištapagalvėle ir apsimetanti nėščia, taip daro, nes tikisi geriau uždirbti. Ji bedarbė, vienaneišgalinti išlaikyti savęs ir kelių mėnesių kūdikio. Tačiau daugelis elgetų su gėdosjausmu jau seniai apsiprato ir per dieną uždirbdami nuo 5 iki 12 ar daugiau litų šiaiptaip pragyvena.

Pasirinkdami vietas, kur lankosi daugiausia žmonių (turgūs, parduotuvės, pėsčiųjųzonos) elgetos formuoja miesto įvaizdį. Tačiau jie patys siekia kuo didesnio anoni-miškumo, slėpdami savo gyvenimo detales, elgetavimo priežastis. Motyvai paprastaiesti dvejopi: turintieji butus dažniausiai pinigus renka norėdami sumokėti komunali-nius mokesčius ar bent dalį jų ir tikėdamiesi išlaikyti artimuosius. Jie paprastai gaunapašalpas, pensijas. Buto neturintys pinigus renka tik maistui bei savęs aprūpinimui,nes dažniausiai jie asocialūs asmenys, neturintys jokių artimųjų.

evei

Elgetos nurodo įvairias priežastis, lėmusias tokio gyvenimo būdo pasirinkimą. Vienuatveju neva kalta dabartinė valdžia, santvarka; kitiems - tai likimo pirštas arba nege-bėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Kai kurie elgetos nekaltinonieko – tik save. Ne vienas prisiminė sovietmetį, kai nereikėjo rūpintis išlikimu. Dau-guma jų tuomet dirbo aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Pasikeitussantvarkai nesugebėjo persikvalifikuoti, prisitaikyti. Dabartinė tvarka daugeliui ap-klaustųjų nepriimtina, jie teigia, kad šiandien kiekvienam rūpi savi marškiniai, o sil-pniesiems nieko nelieka. Absoliuti dauguma teigė niekad negalvoję, kad teks uba-gauti. Kadangi niekas nepriima į darbą (dėl luošumo, blogos sveikatos, per žemakvalifikacija, per senas), ratas užsidaro, tarsi nubrėžiama riba, kurios perlipti b kneįmanoma.

XX a. pradžioje kai kur Žemaitijoje vyravo paprotys už tam tikrą mokestį nusamdytipamaldų žmogų, kad jis kasdien sukalbėtų Rožinį už mirusiojo vėlę. O gal tai net ištų laikų, kai Lietuvoje, krikščionybei išstumiant pagonyb

Šie nepakankamas paja-mas gaunantys asmenys ir yra skurstantys pagal ab-soliutaus ir santykinio skurdo supratimą. Deja, ne nuo jų pradedama to-bulinti parama labiausiai skurstantiems žmonėms.

ę, pagoniškojo tikėjimodvasininkai, nebetekę savo pragyvenimo šaltinio prašė išmaldos.


Kolektyvinių sodų gyventojai

Kolektyviniuose soduose ne mažiau aštri kaip ir kaime būsto, komunalinių paslaugų ir gyve-namosios aplinkos problema. Lūšnos gadina net sostinės įvaizdį. Gyvenantys rūsiuose, laipti-nėse, kanalizacijos šuliniuose žmonės vargu ar laukia, kol jiems ims tiekti karštą vandenį. Būsto problema – viena sunkiausių, kadangi jos sprendimas reikalauja didelių ne tik valsty-bės, bet ir privačių lėšų. Valstybė lyg ir turėtų pinigų lengvatiniams kreditams paremti, bet trūksta privačių lėšų (privalomas gyventojų įnašas, gaunant lengvatinį kreditą būstui banke). Akivaizdu, kad nepavyks šios problemos išspręsti iki 2005 metų, tačiau būtų gerai suformu-luoti bent kelis mažesnius prioritetinius uždavinius.

“Paribio” žmonės

Gatvės vaikai, valkatos, benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, narkomanai, chroniški alkoholikai, čigonai ir kt., visi, kurių pats buvimas yra socialinės atskirties bei skurdo šaltinis ir dažnai – padarinys, jeigu nėra bandoma jų integruoti ar reintegruoti į visuomenę. Deja, šioje SMS dalyje kalbama, kad minėtos problemos spren-dimą reikėtų atiduoti nevyriausybinėms organizacijoms bei apie įvairias malones (užtikrinti nemokamą būstą, socialinių darbuotojų paslaugas, garantuoti darbą), bet nekalbama apie dvi pagrindines jų skurdo įveikimo priemones:

SMK pastaba: kuo toliau – tuo blogiau! Pagal 2001 metų Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktokalinių tyrimo duomenis net 56% respondentų kalinių neturijokio profesinio pasirengimo. Ypač derėtų susirūpinti, kad tarp18-24 metų bausmę atliekančių kalinių neturinčių jokios profe-sijos asmenų yra beveik 71%, tarp jų mažiausiai yra turinčiųaukštąjį bei aukštesnįjį išsilavinimą. Be to, 18-20 metų amžiausgrupėje net 14% respondentų turėjo tik pradinį arba žemesnįišsilavinimą, 21-24 metų amžiaus grupėje jų dalis buvo 11,2%.

18-24 metų jaunuoliai, turintys tik pradinį arba dar žemesnįišsilavinimą, išėję į laisvę net negali būti įtraukti į darbo rinkosprofesinio mokymo programas, o ką jau kalbėti apie profesijosįsigijimą nuoseklaus mokymo sistemoje. Todėl jaunų nusikaltė-lių integracija į darbo rinką pirmiausia reikalauja spręsti jųbendrojo lavinimo problemą, būtina suteikti jiems nors pagrin-dinį išsilavinimą, o esant galimybėms ir profesinį.

Anksčiau visi kaliniai galėjo mokytis pagal bendrojo lavinimomokyklos programą. Kolonijose veikė profesinio mokymo sky-riai. 1995-1996 metais kolonijų bendrojo lavinimo mokyklosbuvo uždarytos, ir profesinį mokymą pavyko išsaugoti tik kelio-se įkalinimo įstaigose. 1999-2000 metais buvo siekiama atgai-vinti profesinį mokymą visose kolonijose bei plėtoti bendrojolavinimo mokyklos programas, tačiau kol kas rezultatai pra-stesni negu 1990 meta

užimtumo programas ir

prevenciją! is.


2.1. Viešosios politikos priemonių efektyvumas

4 paradigmos:

1. Visos perskirstom i arba stabilizuoti i arba stabilizavim -nomikos augimo

2. Jeigu nesiimama s (pvz., Tadas Blin kaip 1,5 karto, va

3. Aktyviosios skur a naudojamo darbo nuvertina (pvz., p -liu mažiau darbuo

4. Kiekvienas netek

Viešosios politikos priem a ankstesniuose skyriuose,(tautos išrinktų politikų, ir kt. atsakingų darbuotosą. Prie anketos buvo prigelis apklaustųjų paprašėties skurdo mažinimo pri

Politikai buvo kritiškiautenka dirbti, įgyvendinansius ir silpnuosius ypatutai galima tikėtis, kad vis

Apklausa buvo sudarytaišmano respondentas. Kapie 3-5% žinojo tik sritnus konkrečios srities rnuomonės išklausymo. Nkymus į bendresnius ank

Apibendrintas skurdo po

G. Kaip bendrai vertinat Neveiksminga Lėšas švaistanti Per daug pasyvi Per daug perskirstymo

18 Reikėtų atsargiai vertinti

siauros srities ekspertas. tų.

38 Sk

ir rezultatyvumas

osios priemonės kurį laiką gali būti rezultatyvios, t.y. gali sumažintskurdo lygį, kas tolygu skurstančiųjų vartojimo išlaidų padidinimuui, bet negali būti efektyvios, kadangi sumažina lėšų kaupimo ir ekogalimybes.

perskirstomųjų priemonių, žmonės negauna ko nori ir pasiima patyda arba 2000 m., palyginti su 1995 m., plėšimų padaugėjo daugiaugysčių – beveik 1,3 karto [19, p. 85]).

do mažinimo priemonės gali būti ir nerezultatyvios, nes padidin efektyvumą, tačiau arba išstumia neefektyvų darbą, arba jį dar labiaurivatizavus Lietuvos taupomąjį banką pasirodė, kad pakanka trečdatojų).

ęs darbo žmogus gali pasinaudoti 2-ąja paradigma.

onių efektyvumą ir rezultatyvumą, išskyrus tai, kas buvo pabrėžt
buvo bandoma įvertinti 2001 m. gruodžio mėnesį atliekant ekspertų politikos vykdytojų – socialinio draudimo, darbo biržų, savivaldybių jų – ir skurstančiųjų atstovų – nevyriausybinių organizacijų) apklau-dėtas ministerijų pateiktas skurdo mažinimo priemonių sąrašas. Dau- šį sąrašą nukopijuoti, kadangi paprastai žinojo tik jiems artimos sri-emones, o norėjo žinoti viską.18
si dėl skurdo mažinimo priemonių, vykdytojai – nuosaikiausi (jiems t tas priemones, ir tikėtina, kad vykdytojai geriausiai žino jų stipriuo-mus). Kadangi vykdytojų buvo daugiau negu pusė visų respondentų, ų respondentų bendro įvertinimo vidurkis parodo tikrąją padėtį.

taip, kad pirmiausia buvo išsiaiškinama, kokią sritį ir ką konkrečiai lausiant apie nurodytos srities konkrečias priemones pasirodė, kad į, bet nežinojo konkrečių Vyriausybės vykdomų priemonių. Išsiaiški-espondento žinias, buvo pereinama prie bendresnių įvertinimų bei audojant tokį apklausos metodą buvo bandoma gauti pagrįstus atsa-

etos klausimus.

litikos vertinimas (žr. 9 paveikslą) gautas iš atsakymų į klausimą:

e skurdo mažinimo politiką pagal Jūsų įvertintas priemones:

1 2 3 4 5 veiksminga 1 2 3 4 5 lėšas taupanti 1 2 3 4 5 per daug aktyvi 1 2 3 4 5 per mažai perskirstymo

atsakymus, kurie surinko tik vieną kitą balsą. Jie negali būti atmesti, nes atsakinėjo Bet ir imti už gryną pinigą negalima, kadangi Lietuvoje gali būti ir daugiau eksper-

urdo būklės Lietuvoje 2001 metų pranešimas

10 paveikslas. Skurdo mažinimo politikos vertinimai

Per daug perskirstymo (1) Neveiksminga (1) Per daug aktyvi Lėšas Lėšas švaistanti (1) taupanti (5) Per daug pasyvi (1) Veiksminga (5) Per mažai perskirstymo (5)

2,43

2,03

2,54

2,01

Visa valstybės skurdo mažinimo politika, išskyrus lėšų taupymo, yra vertinama daugiau nei-giamai (vertinimų vidurkiai artėja prie neigiamo vertinimo polių). Skurdo mažinimo priemo-nės dažniau laikomos neveiksmingomis. Skurdo mažinimo politika, ekspertų nuomone, yra per daug pasyvi, per daug dėmesio skiriama perskirstymo mechanizmams.

Taip pat buvo klausiama apie naujosios valdžios dėmesį skurdo mažinimui. Iš esmės – nieko naujo valdžia neįnešė, gal tik kiek blogiau, negu buvo (žiūrėkite 10 paveikslą). Skurdo maži-nimo politikos pokyčius po paskutinių Seimo rinkimų respondentai vertina daugiau pesimis-tiškai. Daugiau nei pusės ekspertų manymu, naujoji valdžia skurdui mažinti skiria tiek pat dėmesio ar net mažiau, nei ankstesnioji. Savo poziciją respondentai argumentuoja tuo, jog šiuo metu skurstančiųjų skaičius didėja, tuo tarpu politikai daugiausia dėmesio skiria deklara-tyvioms kalboms bei ginčams. Priimti sprendimai realiai neįgyvendinami, situacija šalyje ne-sikeičia.

Tyrimo dalyviai tegalėjo įvardyti vos keletą skurdo mažinimo politikos privalumų. Dažniau minėti – teisinės bazės tvarkymas, darbo vietų kūrimas, užimtumo programos, didesnis dėme-sys vaikams.

Daugiausia išsakyta priekaištų. Labiausiai kritikuojamas neefektyvus pašalpų panaudojimas, klaidos pasirenkant tikslinius segmentus, per didelė orientacija į socialinį perskirstymą, o ne ekonomikos plėtojimą.


��

��

��

��

11 paveikslas. Skurdo mažinimo politikos pokyčiai po paskutinių Seimo rinkimų (proc.)

34,7

20,4

32,7

12,2Naujoji valdžia skiria daugiau dėmesio skurdomažinimui nei ankstesnioji

Naujoji valdžia skiria tiek pat dėmesio skurdomažinimui kaip ankstesnioji

Naujoji valdžia skiria mažiau dėmesio skurdomažinimui nei ankstesnioji

Sunku pasakyti

Ministerijų pateiktas skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimas

Bendra pastaba: paprastai ministerijų pateiktų priemonių įgyvendinimu suinteresuotos tik valstybinės ar savivaldybių įstaigos.

Finansų ministerija prie skurdą mažinančių priemonių priskyrė 9% pridėtinės vertės mokes-čio už šilumos energiją lengvatinį tarifą. Kadangi jis taikomas ir turtingiems asmenims, tai gali būti traktuojamas ir kaip turto didinimo priemonė, nes turtingesni turi didesnius butus, vadinasi, jiems atitenka didesnė lengvatos suma. Pusė apklaustų respondentų vis dėlto prisky-rė šį tarifą prie skurdą mažinančių priemonių, o pusė netgi mano, kad ši priemonė nepakan-kamos apimties (žiūrėkite 6 priedą).

Apie neapmokestinamąjį minimumą nieko naujo pasakyti negalima, gal tik tiek, kad pagal įstatymo pakeitimus dar viena gyventojų kategorija įtraukta į skurdžių sąrašą: neapmokesti-namas minimumas žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams, kai šių įmonių pajamos (įplaukos) už realizuotą žemės ūkio produkciją per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų bendrųjų realizavimo pajamų (įplaukų), taip pat ūkininkų, kurių ūkiai įregistruoti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, samdomiems darbuotojams – 325 litai [16, 5 straipsnis]. Dauguma respondentų šias priemones įvardijo kaip skurdą maži-nančias ir kartu nurodė, kad jos nepakankamos apimties bei pernelyg sudėtingai taikomos (žr. 6 priedą).

Vidaus reikalų ministerija pateikė naujų darbo vietų kūrimo perspektyvą pagal vykdomą PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programą, skirtą smulkiesiems ir viduti-niams verslininkams trijuose regionuose. Tinkama priemonė, tačiau kol kas neįeina į valsty-bės skurdo mažinimo politikos visumą. Galbūt jos pamokos taps platesnės politikos pagrindu. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo priemonės trečdalio apklaustųjų buvo vertinamos kaip priemonės, padedančios išbristi iš skurdo, t.y. kaip aktyviosios priemonės (žr. 6 priedą).

Sveikatos apsaugos ministerija pateikė tik vieną – pirminės sveikatos priežiūros ugdymo kaimiškose savivaldybėse programą. Kita vertus, kaime pirminės sveikatos priežiūros priei-namumas iš tikrųjų prastesnis negu mieste, todėl programa mažina santykinį skurdą. 38% res-pondentų ją įvertino kaip skurdą mažinančią priemonę, o 56% – kaip padedančią išbristi iš


skurdo. Iš tikrųjų, ši priemonė gali būti trak Res-pondentai taip pat akcentavo pirminės sveika ą).

Aplinkos ministerija siūlo įgyvendinti Gyv mis įstatymo nuostatas. Jeigu ji pagreitintų šį p soje būsto politikos priemonės buvo vertinamos k tuo-jamas sudėtingas jų taikymas, ribotas priei r. 6 priedą). Tačiau lengvatinių kreditų būstui į eigu gyventojai neprivalėtų įnešti savo lėšų gauda pri-bojimų ir būsto kainos padidėtų, o tai sukurtų

Žemės ūkio ministerija siūlo spręsti skurdo ribi-nės kainos, subsidijos, investicijos, sėklinink i ge-ra, tačiau ne visos priemonės prieinamos kiek ems ūkiams). Šios priemonės apklausoje buvo ve , ta-čiau dažnai kaip nepakankamos apimties (žr.

Teisingumo ministerija puikiai supranta, ka bą ir paslaugas nemokamai, kitaip negalėtų įgyve iim-tais teisės aktais ir sudaro jų įgyvendinimo s onės dažniausiai vertinamos kaip padedančios iš r. 6 priedą).

Švietimo ir mokslo ministerija visas pastan rios priemonės ir pozityvūs rezultatai jau buvo m būtų vertinamas pagal per pirmuosius 3 mėnesiu ičių. Apklausoje skurdo mažinimo priemonės įver ne-pakankamai tikslingos (žr. 6 priedą).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija p giau kaip 60 veikiančių ir planuojamų priemonių. sau-gos priemonių su skurdo įveikimo priemonėmApklausa taip pat parodė ir bendrą pritarimveikslą bei 6 priedą). Tačiau yra tikrai drąsių

Pavyzdžiui, grandiozinė užimtumo didinimosybės nutarimu. Palyginkime: 2000 metais išnėms teko mažiau kaip pusė. Priimtos prograapie 630 mln. Lt.

Analizuojant įgyvendinamas ir numatomas pskurdo mažinimo politikos orientacija nuo plabai lėtai ir prieštaringai, kartais priimami styvumą, neskatinantys savivaldybių, verslo ssybinių organizacijų įsitraukti į kovą su skurd

Skurdo būklės Lietuvoje 2

tuojama ir kaip pasyvioji ir kaip aktyvioji. tos priežiūros ribotą prieinamumą (žr. 6 pried

entojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalporocesą, būtų padaryta gera pažanga. Apklauaip aktyviosios ir kaip pasyviosios bei akcennamumas ir nepakankamas tikslingumas (žsigyti ribotas prieinamumas pateisinamas: jmi kreditą, tai neliktų finansinių paklausos a naują skurdo problemą.

kaime problemą didinant ūkių pajamingą (ystė, ūkininkų mokymas ir t.t.). Kryptis labavienam kaimo žmogui (dažnai tik registruotirtinamos kaip padedančios išbristi iš skurdo

6 priedą).

d skurstantys žmonės turi gauti teisinę pagalndinti savo teisių. Ministerija remiasi jau prąlygas. Apklausoje skurdo mažinimo priembristi iš skurdo, bet riboto prieinamumo (ž

gas deda žinių prieinamumui gerinti. Kai kuinėti. Gerai būtų, kad universitetų darbas

s po baigimo įsidarbinusių absolventų skatintos kaip aktyviosios ir pasyviosios, tačiau

ateikė beveik visą savo veiklos spektrą – dau Tačiau nereikėtų suplakti visų socialinės ap
is. Pastarųjų taip pat buvo pateikta daug ir gerų. ą, ir kritišką požiūrį į šias priemones (žr. 9 pa- siūlymų.
2001-2004 metais programa, patvirtinta Vyriau- nedarbui skirtų 180 mln. Lt aktyvioms priemo-mos aktyvioms priemonėms finansuoti numatyta

riemones, galima pastebėti požymių, kad keičiasi asyvių prie aktyvių priemonių, tačiau tai vyksta prendimai, mažinantys gyventojų ekonominį ak-ektoriaus, paramos ir labdaros bei kitų nevyriau-u.

001 metų pranešimas 41

Priedai

1 priedas

Skurdą mažinančių viešosios politikos priemonių aprašymo forma

Priemonės parametrai Apibūdinimas Pavadinimas Dokumento (teisės akto), programos, projekto ar kitos priemonės

pavadinimas. Šaltiniai Kur paskelbtas dokumentas, jo pakeitimai, jo (įgyvendinimo) įver-

tinimai. Būklė Nurodomos įgyvendintos priemonės, teisės aktų atveju nurodytina

jų ar jų normų įsigaliojimo data. Laikotarpis Priemonės įgyvendinimo pradžia; pakeitimų, jeigu jų buvo, datos. Pobūdis Vienkartinė, periodinė, nuolat veikianti. Tikslinė grupė Kokiai (skurstančių) gyventojų grupei skirta priemonė, šios grupės

sudėtis ir dydžio įvertinimas. Finansavimas Biudžetinio finansavimo apimtis (valstybės, savivaldybių, sociali-

nio draudimo, sveikatos draudimo biudžetai), kiti finansavimo šal-tiniai, jeigu tokie yra ar numatomi. Priemonės administravimo išlai-dos ar jų ekspertinis įvertinimas.

Vykdytojai Vykdomosios valdžios įstaigos, jų padaliniai, atsakingi už priemo-nės administravimą, įgyvendinimą, kontrolę. Nurodomi ir kiti sek-toriai, kai jiems deleguojamos kurios nors priemonės įgyvendinimo funkcijos.

Kiti suinteresuotieji Nevyriausybinės organizacijos, verslo sektorius, kiti. Poveikis Ko tikimasi iš priemonės, koks jos faktinis veiksmingumas, kaip ir

kiek padeda sumažinti skurdą. (Pavyzdžiui, aktyvioji ar pasyvioji. Aktyviosios yra tos priemonės, kurios galėtų padėti sumažinti rin-kos (darbo) pajamų nelygybę. Pasyviosios – susiję su pajamų per-skirstymu skurstančių žmonių naudai. Tos pačios priemonės gali būti ir aktyviosios, ir pasyviosios: perskirstyti pajamas skurstančių asmenų naudai ir kartu skatinti jų užimtumą).


2 priedas

Skurdo sąvoka ir rodikliai

SMS naudojami 2 tipų skurdo rodikliai: absoliutaus ir santykinio skurdo.

Absoliutaus skurdo sąvoka paprastai nusakomas oficialus mažų pajamų apibūdinimas, kaip absoliu-tus pragyvenimo minimumas, būtinas pagrindiniams poreikiams (maisto, drabužių, būsto ir pan.) pa-tenkinti.

Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, minimalus pajamų (gyvenimo) lygis skaičiuojamas admi-nistraciniais tikslais socialinės paramos išmokų dydžiams ir remiamoms šeimoms nustatyti.

Absoliutaus skurdo matavimas (minimalaus prekių ir paslaugų krepšelio nustatymas) visada skiriasi priklausomai nuo laikotarpio ir šalies, todėl labiau tinka trumpam ar vidutinės trukmės laikotarpiui ir netinka tarptautiniams skurdo ar socialinės apsaugos sistemų palyginimams.

Santykinio skurdo sąvoka pajamas kaip žemas vertina santykiškai visų gyventojų pajamų ar gerovės lygiui, todėl atsižvelgiama į visuomenės pasiektą lygį, jo skirtumus ir pokyčius bėgant laikui.

Santykinio skurdo rodikliai leidžia palyginti pajamų situaciją skirtingose šalyse, kadangi nepriklauso nuo pagrindinių poreikių apibrėžimo skirtingose šalyse specifikos.

Paprasčiausias santykinio skurdo rodiklio pavyzdys yra 20% turtingiausių ir 20% skurdžiausių namų ūkių pajamų santykis, žymimas kaip S80/S20.

Monitoringui taip pat gali būti naudingi subjektyvaus skurdo rodikliai, kurie remiasi viešąja nuomo-ne apie pakankamų pajamų lygį, todėl atspindi pačių gyventojų vertinimus. Tačiau tokiu būdu gauti rodikliai priklauso ir nuo užduodamų klausimų tikslumo, ir nuo konkrečios šalies bei laiko, todėl tik retkarčiais gali būti naudojami tarptautiniams palyginimams.

Daugiau apie skurdo rodiklius žiūrėkite [42, p. 6-25].

Bendri ES valstybių narių rodikliai

ES valstybės narės siekia susitarti dėl bendrų skurdą ir socialinę atskirtį apibūdinančių rodiklių [54]. Šie rodikliai bus naudojami vertinti valstybių pažangą, siekiant iki 2010 metų sumažinti skurdą valsty-bėse narėse. Todėl visiškai tikėtina, kad jie turės būti naudojami ir Lietuvoje, jai tapus ES nare, jeigu ne anksčiau. Kai kurie rodikliai atitinka naudojamus SMS, tačiau kai kurie ir skiriasi. Rodiklių skir-tumai turės įtakos ne tik skurdo ir socialinės atskirties bei jų masto Lietuvoje supratimui Euro-pos kontekste, bet ir statistinių duomenų pateikimui.

Pavyzdžiui, mažų pajamų santykis po transferų – rodiklis, panašus į SMS naudojamą santykinio skur-do lygį pagal santykinę skurdo ribą, apibrėžiamas kaip dalis asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kurių bendrosios perskaičiuotos pajamos mažesnės negu 60% visų šalies namų ūkių perskaičiuotų pajamų vidurkio. Tai yra skurdo riba kilstelėta (ne 50, o 60%), ir žemiau jos atsidurs ženkliai daugiau negu 16% Lietuvos gyventojų. Be to, šis rodiklis pateikiamas pagal asmenų amžiaus grupes bei lytį. Nuo šiuo metu naudojamų statistikoje skiriasi ir namų ūkių grupavimai pagal įvairius požymius. Taip pat įvedami nuolatinio skurdo, anksti palikusių mokyklą ir nesimokančių asmenų, subjektyvaus savo svei-katos vertinimo ir kiti rodikliai [54, p. 6-8].

Bendrų ES valstybėms narėms skurdo ir socialinės atskirties rodiklių įvedimas Lietuvoje pareika-laus koreguoti ne tik statistiką, bet ir skurdo mažinimo strategiją. Patiriančių santykinį skurdą gy-ventojų ženkliai padaugės. Nauji rodikliai atspindės naujas skurstančių arba socialiai atskirtų žmo-nių kategorijas, tai pareikalaus pakeisti pagrindinius skurdo mažinimo strategijos akcentus.


3 priedas

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslai ES valstybėse narėse Pradedant rengti Nacionalinius veiksmų prieš skurdą ir socialinę atskirtį planus, ES valstybėms na-rėms buvo pateikti šie tikslai: 1. Gerinti užimtumo sąlygas:

1.1. Remti stabilų ir kokybišką visų sugebančių dirbti asmenų užimtumą: a) parengiant labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių užimtumo planą ir mobilizuojant šiam tikslui mokymo politi-ką; b) plėtojant politiką, leidžiančią persvarstyti darbo ir šeimos gyvenimo santykį, apimant vaikų ir senų žmonių globos klausimus; c) naudojant socialinės ekonomikos teikiamas užim-tumo ir integracijos galimybes.

1.2. Užkirsti kelią žmonių atskirčiai nuo darbo, gerinant įsidarbinimo gebėjimus taikant personalo vadybą, darbo organizavimą ir nepertraukiamą mokymą.

2. Gerinti išteklių, teisių, prekių ir paslaugų prieinamumą: 2.1. Organizuoti socialinės apsaugos sistemas tokiu būdu, kad jos padėtų: a) užtikrinti kiekvienam

išteklius, būtinus gyventi nepažeidžiant žmogaus orumo; b) įveikti užimtumo kliūtis, užtikri-nant, kad užimtumas padidins pajamas, ir gerinant įsidarbinimo gebėjimus.

2.2. Taikyti tokią politiką, kurios tikslas yra užtikrinti padorų ir higienišką būstą bei pagrindines komunalines paslaugas, būtinas normaliam gyvenimui (elektra, vanduo, šildymas ir pan.).

2.3. Taikyti tokią politiką, kurios tikslas yra visiems užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, priklausomai nuo aplinkybių.

2.4. Žmonių, kuriems gresia atskirtis, naudai plėtoti paslaugas ir priemones, kurios padarytų priei-namas švietimo, teisės ir kitas privačias ar viešąsias paslaugas, kaip kultūra, sportas ir laisva-laikis.

3. Užkirsti kelią atskirties rizikai: 3.1. Iki galo panaudoti žiniomis pagrįstos visuomenės ir naujų informacijos bei komunikacijos

technologijų potencialą ir užtikrinti, kad nė vienas nėra nuo jų atskirtas, ypač atsižvelgiant į žmonių su negalia poreikius.

3.2. Įdiegti politiką, kuria siekiama išvengti gyvenimo krizių, tokių kaip įsiskolinimas, atskirtis nuo mokyklos ar būsto,vedančių prie socialinės atskirties.

3.3. Įgyvendinti veiksmus, išsaugančius visų formų šeimos solidarumą. 4. Padėti labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams:

4.1. Skatinti moterų ir vyrų, patiriančių nuolatinio skurdo riziką, socialinę integraciją (pvz., dėl negalios ar priklausymo specifinių integracijos problemų turinčioms grupėms).

4.2. Eliminuoti vaikų socialinę atskirtį ir suteikti jiems socialinės integracijos galimybes. 4.3. Imtis visapusiškų veiksmų sričių, kurioms būdinga atskirtis, naudai.

Šių tikslų siekti įtraukiant juos į visus kitus tikslus ir (arba) naudojant specifines politikos priemones bei veiksmus. 5. Mobilizuoti visuomenę:

5.1. Padėti patiriantiems atskirtį žmonėms dalyvauti įgyvendinant jiems skirtas priemones. 5.2. Kovą su atskirtimi paversti visuotine politika: a) mobilizuojant viešąjį administravimą nacio-

naliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu atitinkamai pagal kompetencijos sritis; b) ugdant tin-kamas koordinavimo procedūras ir struktūras; c) pritaikant administravimo ir socialines pa-slaugas žmonėms, kenčiantiems nuo socialinės atskirties, ir užtikrinant, kad priimantis klien-tus personalas yra jautrus jų poreikiams.

5.3. Skatinti visų viešųjų ir privačių institucijų dialogą bei partnerystę, įtraukiant į kovą su įvairių formų atskirtimi: a) socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas ir socialinių paslau-gų teikėjus atitinkamai pagal jų kompetencijos sritis; b) piliečius bei verslo sektorių, skatinant juos būti socialiai atsakingais ir aktyviais.

[33, p. 7-10]


4 priedas Skurdo ribų reikšmės [11]

Namų ūkio kategorija 1996 1997 1998 1999 2000 Verslininkai 8,1% 7,7% 5,7% 7,5% 7,7% Samdomieji darbuotojai 13,8% 12,8% 12,1% 11,5% 11,0% Pensininkai 25,2% 22,1% 20,9% 19,1% 20,4% Žemdirbiai 26,3% 30,2% 32,2% 39,9% 35,3%

Pagal sociali-nes ekonomi-

nes grupes Kiti (nedirbantys) 42,8% 39,6% 40,8% 40,4% 41,1% 5 didieji miestai 11,9% 9,7% 8,5% 7,2% 8,2% Kiti miestai 18,3% 15,4% 14,3% 13,7% 13,8%

Pagal gyve-namąją vietą

Kaimas 26,0% 25,9% 26,5% 28,2% 27,6% Vienišas asmuo 17,6% 13,4% 13,1% 13,1% 12,8% Pora be vaikų 11,1% 11,2% 8,7% 8,6% 9,9% Kiti namų ūkiai be vaikų 17,8% 14,2% 15,3% 14,7% 15,2% Pora su vaikais … 15,0% 13,9% 15,5% 15,3% Vienišas asmuo su vaikais 22,2% 21,6% 22,0% 25,7% 14,9%

Pagal namų ūkių demogra-finę struktūrą

Kiti namų ūkiai su vaikais … 24,0% 24,8% 21,9% 24,1% Be vaikų … 13,0% 12,4% 12,2% 12,8% Su 1 vaiku … 14,9% 14,1% 12,4% 12,9% Su 2 vaikais … 16,0% 17,0% 18,7% 17,7%

Pagal vaikų skaičių namų

ūkyje Su 3 ir daugiau vaikų … 37,2% 34,5% 35,4% 37,6% Pradinis 28,0% 24,7% 24,7% 26,6% 26,3% Pagrindinis 23,9% 24,4% 24,6% 26,3% 24,2% Bendras vidurinis 20,4% 20,6% 19,6% 19,4% 21,0% Aukštesnysis 13,9% 11,8% 11,2% 10,3% 10,7%

Pagal namų ūkio galvos išsilavinimą

Aukštasis 5,7% 3,5% 2,8% 2,2% 2,5%

Vartojimo išlaidos (vienam namų ūkio nariui per mėn., Lt) [11] Namų ūkio kategorija 1996 1997 1998 1999 2000 2001 I pusmetis

Verslininkai 489,2 562,9 589,8 505,5 464,4 470,8

Samdomieji darbuotojai 365,3 399,3 445,3 449,1 431,1 425,1

Pensininkai 303,7 347,2 394,7 402,3 379,3 374,9

Žemdirbiai 278,6 274,0 302,8 280,0 276,1 266,2

Pagal sociali-nes ekonomi-

nes grupes

Kiti (nedirbantys) 258,4 309,5 314,9 290,7 303,6 301,7

5 didieji miestai 390,2 441,1 502,2 499,8 483,7 489,1

Kiti miestai 349,8 375,1 417,2 427,6 386,6 372,3 Pagal gyve-namąją vietą

Kaimas 292,0 317,8 343,0 331,1 322,9 309,9

Vienišas asmuo 466,7 520,0 606,9 585,0 573,0 581,9

Pora be vaikų 442,5 468,6 520,2 530,2 494,0 507,3

Kiti namų ūkiai be vaikų 358,2 399,1 446,9 435,5 413,0 412,8

Pora su vaikais 336,3 365,9 403,2 394,4 369,7 357,0

Vienišas asmuo su vaikais 298,6 361,1 353,0 341,6 377,9 356,3

Pagal namų ūkių demogra-finę struktūrą

Kiti namų ūkiai su vaikais 276,8 301,5 335,5 339,7 323,6 306,9

Be vaikų 410,3 448,5 507,7 501,4 478,3 485,4

Su 1 vaiku 352,8 384,2 426,4 426,0 400,3 390,8

Su 2 vaikais 298,8 339,2 366,3 355,5 344,1 316,6

Pagal vaikų skaičių namų

ūkyje

Su 3 ir daugiau vaikų 221,8 229,0 252,2 263,4 236,3 248,5

Pradinis 285,4 327,9 365,7 365,4 341,3 …

Pagrindinis 310,4 336,3 362,6 349,8 334,4 …

Bendras vidurinis 322,5 346,9 377,5 377,5 353,5 …

Aukštesnysis 365,2 391,1 433,7 421,9 401,0 …

Pagal namų ūkio galvos išsilavinimą

Aukštasis 458,1 521,1 609,0 623,0 594,7 …


5 priedas Apsirūpinimas ilgalaikio vartojimo prekėmis (100-ui namų ūkių, vienetais) [11]

1996 1997 1998 1999 2000 Visi namų ūkiai

Radijo imtuvas 77 77 74 72 65 Spalvotas televizorius 78 81 85 91 95 Nespalvotas televizorius 49 44 38 30 27 Vaizdo magnetofonas 13 14 17 17 18 Magnetofonas 56 55 55 52 50 Muzikos centras 4 5 6 8 12 Kompaktinių diskų grotuvas 2 3 4 4 4 Asmeninis kompiuteris 1 2 2 3 5 Šaldytuvas 95 94 94 95 95 Šaldiklis 6 6 8 10 12 Skalbimo mašina 75 74 72 74 77 Dulkių siurblys 68 66 65 66 66 Mikrobangų krosnelė 5 6 8 11 13 Dviratis (išskyrus vaikišką) 51 49 47 46 48 Mopedas, motociklas 4 5 3 3 2 Automobilis 36 38 40 43 45

Žemdirbiai Radijo imtuvas … 85 83 85 74 Spalvotas televizorius … 65 64 72 79 Nespalvotas televizorius … 51 46 38 31 Vaizdo magnetofonas … 5 6 6 6 Magnetofonas … 54 51 51 48 Muzikos centras … 1 1 2 4 Kompaktinių diskų grotuvas … 0 1 0 2 Asmeninis kompiuteris … 0 0 1 0 Šaldytuvas … 89 86 91 89 Šaldiklis … 11 14 23 28 Skalbimo mašina … 79 74 77 79 Dulkių siurblys … 45 41 42 44 Mikrobangų krosnelė … 2 3 4 5 Dviratis (išskyrus vaikišką) … 94 88 96 97 Mopedas, motociklas … 12 9 10 7 Automobilis … 44 42 42 43

Verslininkai Radijo imtuvas … 66 68 65 60 Spalvotas televizorius … 112 119 112 118 Nespalvotas televizorius … 37 31 25 22 Vaizdo magnetofonas … 46 55 49 47 Magnetofonas … 85 71 72 67 Muzikos centras … 16 21 21 32 Kompaktinių diskų grotuvas … 11 13 10 10 Asmeninis kompiuteris … 4 6 8 9 Šaldytuvas … 99 99 97 97 Šaldiklis … 10 20 16 20 Skalbimo mašina … 84 81 83 85 Dulkių siurblys … 86 84 84 81 Mikrobangų krosnelė … 26 32 27 30 Dviratis (išskyrus vaikišką) … 47 52 40 53 Mopedas, motociklas … 2 3 2 4 Automobilis … 75 85 87 92

Aukštasis išsimokslinimas Radijo imtuvas … 80 77 73 65 Spalvotas televizorius … 107 113 117 121 Nespalvotas televizorius … 44 38 30 26 Vaizdo magnetofonas … 28 32 30 33 Magnetofonas … 73 72 66 63 Muzikos centras … 12 14 17 26 Kompaktinių diskų grotuvas … 7 10 8 10 Asmeninis kompiuteris … 6 8 11 20 Šaldytuvas … 102 101 100 101 Šaldiklis … 9 12 12 15 Skalbimo mašina … 85 82 81 90 Dulkių siurblys … 87 90 89 88 Mikrobangų krosnelė … 15 20 20 26 Dviratis (išskyrus vaikišką) … 44 42 40 44 Mopedas, motociklas … 3 2 2 2 Automobilis … 61 62 66 70


6 priedas

47 Skurdo būklės Lietuvoje m

etinis pranešimas 2001

Respondentų nuomonė apie priemonių rezultatyvumą ir efektyvumą

Apie žinomas priemones mano (% iš žinančių priemonę), kad:

Priemonių grupės ir pavadinimai

Žino priemo-nę (res-ponden-tų skai-čius iš 100)

jos mažina absoliu-tų skur-

dą

jos mažina santyki-nį skur-

dą

jos mažina abiejų rūšių

skurdą

jos sudaro sąlygas

išbristi iš skurdo

jos nepa-

kanka-mos

apimties

jos pernelyg sudėtin-gai tai-komos

jų priei-namu-mas

ribotas

jos nepa-

kanka-mai

tikslin-gos

jomis dažnai

piktnau-džiauja gavėjai

jomis dažnai

piktnau-džiauja teikėjai

jos pa-žeidžia gavėjų orumą

Kiek priemo-nės leidžia

mažinti skurdą(5 - labai

gerai, 1 - labai blogai)

Pramonės plėtra ir konkurencingumo didinimas Nacionalinė kokybės programa 9 22% 0% 56% 22% 67% 44% 0% 44% 0% 22% 0% 3,4Verslo inovacijų programa 20 25% 0% 5% 5% 30% 20% 35% 20% 0% 0% 0% 3,6Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programa 13 15% 0% 15% 23% 8% 23% 0% 8% 0% 0% 8% 3,6Pavojingų atliekų tvarkymo programa 13 23% 15% 8% 23% 38% 31% 8% 8% 0% 15% 0% 2,4Antrinių žaliavų ir atliekų panaudojimo programa 14 36% 14% 14% 14% 29% 14% 0% 21% 0% 14% 0% 2,5Miškų ūkio ir medienos pramonės plėtojimo programa 8 13% 0% 25% 25% 63% 25% 0% 13% 0% 25% 0% 3,3Eksporto plėtra ir skatinimas Prekių ir paslaugų konkurencingumo gerinimas 19 0% 26% 21% 32% 42% 32% 37% 5% 5% 5% 0% 3,5Rinkų tyrimas ir informacijos apie užsienio rinkas kaupimas bei platinimas 4 0% 25% 0% 100% 75% 0% 25% 0% 0% 50% 0% 4,3Eksporto veiklos draudimas 7 0% 0% 0% 43% 43% 29% 57% 0% 0% 29% 0% 5Eksportuotojų mokymas 2 0% 0% 0% 0% 100% 100% 100% 0% 0% 0% 0%Verslo projektų išlaidų dengimas 8 0% 0% 0% 63% 0% 0% 25% 63% 0% 0% 13% 3,6Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas Parama naujoms darbo vietoms kurti 26 27% 8% 15% 31% 23% 12% 19% 12% 4% 12% 0% 3,6Verslininkų nemokamas arba subsidijuojamas konsultavimas ir mokymas 10 0% 0% 0% 30% 20% 0% 20% 30% 0% 20% 0% 4Lengvatinis SVV projektų finansavimas 16 25% 0% 0% 38% 13% 13% 13% 13% 13% 0% 0% 2,6Rinkos priežiūra ir apsauga Importo muitai 12 25% 0% 17% 8% 25% 0% 0% 17% 0% 17% 0% 2,5Įmonių restruktūrizavimas Darbo vietų išsaugojimas restruktūrizuojant įmonę 22 14% 0% 27% 14% 14% 27% 5% 5% 0% 5% 0% 3,8Energijos taupymas Energijos taupymas gamyboje 7 14% 0% 14% 14% 14% 0% 0% 29% 0% 0% 0% 5Energijos taupymas buityje 8 0% 0% 13% 0% 0% 13% 0% 0% 25% 25% 0% 1,5Žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas19 3 0% 67% 0% 67% 33% 0% 33% 67% 0% 0% 0% 2,6Žemės ūkio produktų supirkimas pagal kvotas minimaliomis ribinėmis kainomis 4 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 25% 0% 3Paskolų palūkanų apmokėjimas 2 0% 0% 0% 100% 100% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 5Parama nelaimės atveju 6 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 4Tiesioginės išmokos (pvz., už karves žindyves) 3 0% 0% 0% 0% 0% 67% 0% 0% 0% 0% 0% 2

19 Respondentai nepasisakė apie šias žemės ūkio priemones: subsidijos už supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją, subsidijos už veislinę medžiagą, eksporto subsidijos, vienkartinė tie-

sioginė socialinė 100 Lt dydžio išmoka vienam karvių laikytojui, intervencinis garantuotas pirkimas, žemdirbių bei ūkininkų konsultavimas ir tęstinis mokymas.

6 priedas (1 tęsinys) Apie žinomas priemones mano (% iš žinančių priemonę), kad:




dą


dą


skurdą

jos sudaro sąlygas išbristi iš skur-

do

jos nepa-

kanka-mos

apimties

jos pernelyg sudėtin-

gai taiko-mos

jų priei-namu-mas

ribotas

jos nepa-

kanka-mai

tikslin-gos

jomis dažnai


jomis dažnai


jos pažei-džia

gavėjų orumą


mažinti skur-dą (5 - labai


Žemės ūkio gamybos skatinimas 2 0% 0% 0% 100% 50% 0% 50% 0% 0% 0% 0% 2Tikslinių investicinių programų (įsikūrimo, agroserviso ir kt.) finansavimas 10 0% 0% 20% 40% 20% 40% 20% 0% 0% 10% 0% 2,8Žemės ūkio informacinės sistemos finansavimas 1 0% 0% 0% 100% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 4Nacionalinis kaimo plėtros planas (parama pagal SAPARD programą) 4 0% 0% 0% 50% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 1Regioninė politika Investicijų skatinimas 22 36% 5% 14% 14% 64% 27% 32% 9% 5% 5% 0% 3,9Laisvųjų ekonominių zonų kūrimas 19 42% 0% 16% 16% 42% 47% 32% 0% 11% 0% 0% 4,1Biudžeto perskirstymas 14 29% 0% 29% 29% 50% 43% 14% 7% 0% 0% 0% 3,6Mokesčių politika Teikiamos šilumos energijos lengvatinis 9% PVM tarifas 10 30% 20% 0% 20% 50% 0% 30% 30% 0% 10% 0% 2,3Neapmokestinamų pajamų dydžiai Pagrindinis 25 4%52% 72%16% 36%4% 4% 0% 0% 0% 0% 3,4Asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų 31 23% 26% 10% 26% 77% 32% 10% 6% 6% 0% 0% 3,8Motinai arba tėvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems 1 vaiką iki 18 metų 25 28% 28% 4% 8% 72% 28% 4% 0% 8% 0% 0% 3,8Motinai arba tėvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems 2 ir daugiau vaikų iki 18 metų, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką

16 31% 25% 0% 13% 63% 31% 13% 6% 0% 0% 0% 4,2

I grupės invalidams 19 21% 53% 11% 21% 95% 21% 16% 0% 0% 0% 21% 4,3II grupės invalidams 17 6% 65% 0% 24% 82% 18% 18% 6% 0% 0% 35% 4,4III grupės invalidams 14 7% 57% 0% 29% 79% 29% 29% 7% 0% 0% 29% 4,3Mokestinis kreditas už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką 3 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0%Darbo apmokėjimo reguliavimas

Minimali mėnesinė alga

34 32% 3% 29% 29% 76% 29% 15% 15% 6% 12% 6% 3,5Bazinė alga 27 37% 0% 15% 37% 89% 33% 19% 0% 0% 7% 7% 3,8Socialinis draudimas Valstybinės socialinio draudimo (VSD) išmokos

3 100% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 2

Senatvės pensijos 38 68% 13% 0% 11% 92% 29% 3% 5% 0% 0% 13% 3,8Invalidumo pensijos

35 57% 20% 11% 17% 94% 34% 6% 11% 0% 0% 14% 3,7

Bazinė pensija 28 86% 7% 18% 11% 82% 43% 4% 0% 0% 0% 18% 3,924 33% 17% 29% 8% 42% 29% 38% 0% 0% 13% 3,8

Dalies dėl ligos ar dėl motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų kompensavi-mas asmenims, apdraustiems ligos ir motinystės VSD 10 0% 60% 0% 40%

Pašalpos ir kompensacijos asmenims (jų šeimos nariams), patyrusiems žalą darbe 42%

10% 30% 0% 0% 0% 0% 0% 3,6Valstybinio socialinio draudimo įmokos 5 40% 40% 20% 0% 20% 0% 0% 40% 0% 0% 0% 2,3Tam tikrų kategorijų asmenų draudimas valstybės lėšomis VSD pensijai gauti

11 55% 27% 27% 9% 45% 18% 36% 45% 18% 0% 0% 2,6

Dirbančių pagal patentus asmenų draudimas pusei VSD bazinės pensijos 8 13% 50% 0% 25% 0% 38% 13% 25% 13% 0% 0% 3Visiškos negalios invalidų slaugytojų draudimas valstybės lėšomis VSD pensijai 1 100% 100% 0% 0% 0% 100% 100% 100% 0% 0% 0% 3,520 proc. VSD bazinės pensijos dydžio socialinio draudimo įmokų lengvata eko-nomiškai silpnų ūkių ūkininkams 9 33% 0% 22% 22% 22% 11% 33% 0% 22% 0% 0% 2,3

Skurdo būklės Lietuvoje metinis pranešim

as 2001 48



Žino priemo-nę (res-

pondentų skaičius iš 100)


dą


dą


skurdą

jos sudaro sąlygas


jos nepa-

kanka-mos

apimties


gai taiko-mos

jų priei-namu-mas

ribotas

jos nepa-

kanka-mai

tikslin-gos

jomis dažnai


jomis dažnai


jos pažei-džia gavė-jų orumą


mažinti skur-dą (5 - labai


Senatvės pensijos amžiaus šalpos pensininkų individualių įmonių savininkų, ūkininkų bei patentininkų atleidimas nuo nesumokėtų VSD įmokų, delspinigių 8 13% 0% 38% 25% 0% 63% 38% 13% 0% 0% 0% 4Valstybinio socialinio draudimo fondas 4 50% 50% 0% 0% 50% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 2,5VSD fondo biudžeto, iš kurio mokamos visos valstybinio socialinio draudimo išmokos (tarp jų ir pensijos), subalansavimas 5 60% 40% 20% 0% 40% 0% 20% 40% 0% 0% 0% 3 Nedarbo draudimas 4 25% 50% 0% 25% 75% 0% 0% 75% 0% 50% 0% 2,3Bedarbio pašalpa 42 26% 21% 17% 31% 50% 26% 17% 12% 7% 0% 12% 4Užimtumo didinimas Darbo vietų didinimas 4 25% 25% 75% 75% 50% 0% 0% 50% 0% 25% 25% 1,4Viešieji darbai ir Užimtumo fondo remiami darbai 39 31% 10% 28% 31% 36% 23% 28% 8% 3% 5% 3% 3,8Bedarbių įdarbinimas pagal kvotas ir tarpininkaujant darbo biržai 39 23% 23% 18% 46% 59% 23% 26% 23% 0% 18% 0% 3,9Papildomos užimtumo garantijos 27 37% 7% 15% 59% 26% 15% 15% 11% 4% 15% 4% 3,5Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atranka ir finansavimas 17 12% 18% 18% 47% 47% 18% 12% 0% 0% 0% 0% 4,1Nelegalaus užimtumo mažinimas 6 0% 50% 50% 0% 17% 33% 17% 33% 0% 17% 17% 1,3Minimali ne viso darbo laiko trukmė 23 35% 0% 4% 61% 35% 17% 30% 4% 0% 4% 0% 3,4Darbo sutarties ir darbuoto pažymėjimo reikalavimas 12 42% 8% 25% 42% 0% 25% 0% 8% 0% 25% 8% 2,8 Perkvalifikavimas ir integravimas į darbo rinką 3 33% 33% 0% 0% 100% 67% 33% 33% 33% 0% 0% 4Abiturientų ir absolventų intensyvaus integravimo į darbo rinką programa 26 31% 0% 0% 58% 15% 4% 19% 15% 0% 0% 8% 3,5Bedarbių profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas 35 43% 6% 0% 40% 26% 14% 26% 14% 6% 3% 11% 3,6 Socialinė parama (periodinės išmokos) Socialinė pašalpa 50 34% 30% 8% 28% 44% 24% 10% 32% 10% 0% 6% 3,4Pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų 46 33% 35% 7% 28% 59% 17% 11% 22% 7% 0% 2% 3,3Šeimos pašalpa 36 19% 31% 17% 33% 25% 14% 17% 22% 0% 0% 11% 3,5Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams 10 0% 0% 0% 50% 40% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 3 Vaiko globos pašalpa 36 22% 56% 8% 11% 25% 17% 11% 28% 22% 3% 3% 3,7Šalpos pensijos 20 20% 60% 15% 25% 45% 0% 15% 5% 0% 10% 35% 3,7Valstybinės pensijos (nukentėjusiųjų asmenų, I ir II laipsnio) 8 75% 0% 13% 38% 38% 0% 13% 75% 0% 0% 0% 3,3 Mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas nuolaida 27 41% 33% 15% 19% 26% 15% 19% 52% 11% 0% 0% 3,7Našlaičio stipendija 22 14% 45% 5% 27% 32% 14% 9% 14% 0% 0% 0% 4,3Socialinė parama (vienkartinės išmokos) Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti 46 20% 54% 13% 20% 43% 11% 2% 2% 9% 0% 11% 4Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui 49 59% 20% 6% 4% 27% 31% 4% 16% 4% 0% 4% 3,8Vienkartinė pašalpa socialiai remtiniems asmenims 43 12% 51% 7% 21% 47% 12% 0% 7% 7% 0% 5% 3,4Laidojimo pašalpa 41 56% 15% 10% 17% 17% 27% 7% 2% 0% 0% 34% 3,8





Žino priemon

ę (respond

entų skaičiusiš 100)

a s

s

t s

a ų

jos mažina absoliutų skurdą

jos mažina

santykinį skurdą


skurdą

jos sudaro sąlygas


jos nepakankamos pimtie

jos pernelygudėtinga

i aikomo

jų prieinamumasribotas

jos nepakankamai

tikslingos

jomis dažnai

piktnaudžiauja

gavėjai

jomis dažnai

piktnaudžiauja

teikėjai

jos pažeidži gavėjorumą

Kiek priemonės

leidžia mažinti

skurdą (5 - labai gerai, 1

- labai blogai)Socialinė parama (paslaugos)20

Karšto maisto pristatymas 10 0% 0% 10% 20% 0% 20% 0% 0% 20% 0% 20% 3,3Maitinimo organizavimas 15 0% 27% 7% 0% 7% 0% 33% 20% 0% 0% 7% 3,8Asmenų pavėžėjimas 12 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 8% 0% 0% 5Pagalba namuose 10 0% 0% 0% 10% 10% 10% 0% 10% 0% 0% 0% 3,5Globos pinigai 14 0% 14% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 5Bendruomenės dienos globa 7 0% 0% 14% 29% 43% 29% 29% 0% 0% 0% 0% 3,3Laikino gyvenimo paslaugos (didelė socialinė rizika) 9 0% 22% 11% 22% 33% 0% 22% 22% 0% 0% 0% 4Socialinės reabilitacijos paslaugos žmonėms su negalia 15 0% 13% 7% 13% 13% 0% 13% 13% 0% 0% 0% 5Socialinės reabilitacijos paslaugos rizikos grupių asmenims 6 0% 50% 17% 17% 17% 0% 0% 0% 17% 0% 0% Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms 9 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 5Stacionarios globos paslaugos vaikams 6 0% 0% 17% 17% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 3Stacionarios socialinės paslaugos neįgaliems žmonėms 8 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 0% 5Socialinė integracija (reintegracija) Asmenų, vartojusių narkotines medžiagas, reabilitacija 15 7% 13% 0% 47% 13% 40% 53% 7% 0% 0% 0% 3Buvusių kalinių ir reabilitacijos įstaigų asmenų socialinė adaptacija 10 0% 30% 20% 100% 30% 60% 50% 0% 0% 0% 0% 3,5Specialios pagalbos priemonės negaliai kompensuoti 10 20% 50% 10% 60% 0% 50% 70% 30% 10% 10% 20% 3,8Aprūpinimas ortopedijos technikos priemonėmis 5 0% 80% 20% 20% 0% 60% 40% 40% 20% 0% 0% 4Valstybinės gestų kalbos vartojimo programa 2 50% 100% 0% 50% 0% 100% 150% 0% 0% 0% 0% 4Savivaldybių teikiamos transporto paslaugos neįgaliesiems 9 67% 33% 22% 22% 0% 33% 33% 44% 0% 0% 0% 3,8Transporto išlaidų kompensacija 6 83% 17% 33% 17% 0% 17% 50% 50% 33% 0% 0% 3Specialių automobilių įsigijimo kompensacija 4 25% 25% 50% 25% 0% 50% 50% 50% 0% 0% 0% 3Slaugos pašalpa 9 44% 89% 22% 0% 33% 44% 56% 56% 0% 0% 33% 3,4Būsto politika Lengvatiniai kreditai būstui įsigyti 25 40% 12% 12% 48% 20% 32% 64% 36% 0% 0% 8% 3,6Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma 14 7% 14% 14% 86% 21% 36% 64% 7% 0% 21% 0% 3,6Grįžtančių tremtinių aprūpinimo gyvenamuoju plotu programa 11 36% 0% 9% 18% 0% 0% 0% 18% 9% 9% 9% 3,3Šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimas 23 30% 57% 4% 22% 13% 22% 48% 57% 13% 9% 9% 3,8Teisinė parama Nemokamos teisinės paslaugos skurstantiems asmenims 22 18% 14% 5% 59% 14% 32% 82% 9% 0% 0% 5% 3,7Gyventojų teisinis švietimas (teisinės laidos, leidiniai, TM interneto svetainė) 20 25% 0% 15% 55% 30% 35% 95% 5% 0% 0% 5% 3,3

20 Būsto ir aplinkos pritaikymo paslaugos nebuvo įvertintos

Skurdo būklės Lietuvoje metinis pranešim

as 2001 50

6 priedas (4 tęsinys)



Apie žinomas priemones mano (% iš žinančių priemonę), kad:




dą

jos mažina santy-kinį

skurdą

jos maži-

na abiejų rūšių

skurdą

jos sudaro sąlygas išbristi iš skur-

do

jos nepa-

kanka-mos

apimties


gai taiko-mos

jų priei-namu-mas

ribotas

jos ne-pakan-kamai tikslin-

gos

jomis dažnai


jomis dažnai


jos pa-žeidžia gavėjų orumą


mažinti skurdą (5 - labai


Švietimas ir profesinis mokymas Nemokamas pradinis, pagrindinis, vidurinis ir pirminis profesinis rengimas 32 44% 13% 28% 34% 13% 9% 3% 9% 0% 3% 3% 3,5Vaikų pavėžėjimas į mokyklą 25 36% 20% 20% 28% 12% 20% 20% 12% 0% 8% 0% 3,6Nepasiturinčių šeimų vaikų nemokamas maitinimas mokyklose 25 4% 80% 4% 32% 40% 12% 12% 64% 16% 0% 8% 3,6Socialiai remtinų vaikų maitinimas vasaros laikotarpiu 20 5% 55% 5% 30% 10% 15% 15% 40% 10% 5% 0% 3,7Aprūpinimo vadovėliais bei užklasinės veiklos lengvatos 14 29% 21% 21% 36% 36% 14% 21% 43% 0% 0% 0% 3,6Vaikų vasaros poilsio organizavimas 16 25% 25% 25% 44% 31% 13% 19% 56% 0% 0% 0% 3Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonės 16 13% 0% 38% 25% 0% 31% 25% 13% 0% 0% 0% 2,8Specialiųjų vaikų namų auklėtinių profesinis rengimas 8 0% 0% 38% 13% 13% 13% 25% 0% 0% 0% 0% 4 Mokyklų finansavimas naudojant “moksleivio krepšelį” 7 0%0% 0% 0%29% 14% 0% 14% 0% 0%0% 3,3Stipendijos 11 27% 9% 55% 27% 27% 0% 0% 27% 0% 0% 0% 4Sveikatos priežiūra, draudimas, sveikos gyvensenos ugdymas Pirminės sveikatos priežiūros kaime stiprinimas 16 19% 0% 38% 56% 6% 13% 38% 0% 0% 0% 13% 3,1 Įmonių nemokumo kompensavimas Grąžintina finansinė parama nemokioms įmonėms darbuotojų reikalavimams dėl žalos atlyginimo tenkinti 6 17% 0% 17% 50% 17% 117% 33% 67% 17% 0% 0% 3,1Lėšos grąžinti įsiskolinimui bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuoto-jams 3 33% 0% 33% 33% 0% 100% 0% 100% 67% 0% 0% 2,1

Šaltiniai Lietuvių kalba

1. Dėl duomenų patikslinimo. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2002-01-02. Nr.(111-06)-4.

2. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 2001-10-12. Nr. 05-02-4975.

3. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 2001-10-15. Nr. 05-02-0117351/0112887.

4. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos prezidentūra. 2001-09-26. Nr. 13/3-770. 5. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2001-10-19 Nr.11-08-8128/5960, 2001-10-01 Nr.27-8674, 2001-10-08 Nr.13-250-4301. 6. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2001-10-18.

Nr. 22-25-838. 7. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 2001-10-15.

Nr. 15-05-3719. 8. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 2001-10-18.

Nr.01B-05-0105893/010450. 9. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 2001-10-11.

Nr.1-1-5311. 10. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 2001-10-15.

Nr.4103-04-4006. 11. Dėl skurdo strategijos įgyvendinimo. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2001-10-09. Nr. (111)-06-894 12. ESSPROS (Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos) vadovas. Vilnius, 1996. 13. Lietuva 1999. Gyvenimo sąlygos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vil-

nius, 2000. 14. Lietuvos darbo birža. Veikla 2000 metais. Vilnius, 2001. 15. Lietuvos Respublikos buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam

vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas įstatymas, 1999 m. balandžio 8 d. Nr. VIII-1131 (Žinios, 1999, Nr. 36-1062).

16. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, Žin., 2001, Nr. 110-3993. 17. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl jaunimo nedarbo mažinimo”, 2001 m. lapkričio 6 d., Vil-

nius. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų

patvirtinimo”, 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 441. 19. Lietuvos statistikos metraštis 2001. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Vilnius, 2001. 20. OECD ekonominės apžvalgos, 1999-2000. Baltijos šalys: regioninė ekonominė analizė / Ekonominio

bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, OECD centras bendradarbiavimui su šalimis ne narėmis (CCNM), Vilnius, 2000.

21. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1995. Jungtinių tautų Vystymo programa, Vilnius, 1995.

22. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. Vilnius, 2000. 23. Skurdas Lietuvoje. Gebėjimų stiprinimas skurdui kaime mažinti. Vilnius, 2000. 24. Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija, Vilnius, 2000 m. birželis. 25. Strateginės partnerystės rezultatų tyrimas. Strateginės partnerystės 1999 metų rezultatų tyrimo apiben-

drinimas (vykdytojas A. Dobravolskas), Vilnius, 2000. 26. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, 1994 11 03, Nr. I-621 (Žinios, 1994, Nr.

89-1706; 1997, Nr. 99-2506; 1998, Nr. 35-934, Nr. 115-3240; 2000, Nr. 1-5). Anglų kalba

27. 2000 edition statistics on the member countries OECD in Figures. 28. Benchmarking Report following-up the "Strategies for jobs in the Information Society". 29. Choices for the poor. Lessons from national poverty strategies. Edited by Alejandro Grinspun, UNDP,

2001. 30. Communication from the commission. Realising the European Union’s potential: consolidating and

extending the Lisbon strategy Contribution of the European Commission to the Spring European Council, Stockholm 23 – 24th March 2001.


31. e-Inclusion The Information Society's potential for social inclusion in Europe. 32. Employment in Europe 2001 - Recent Trends and Prospects - European Commission DG Employment

and Social Affairs - Unit A.1 Employment Analysis, Manuscript completed in July 2001. 33. Fight against poverty and social exclusion – Definition of appropriate objectives. 34. Gross Domestic product 2000 First results. Statistics in focus — Theme 2 — 24/2001. 35. House prices and economic activity – economics department working papers No. 279 – by Nathalie

Girouard and Sveinbjörn Blöndal, 26-Jan-2001. 36. Housing conditions of the elderly in the EU, Theme 3 – 14/1999, Eurostat, European Communities. 37. Housing conditions of the elderly in the EU. Housing conditions better for elderly couples than for

those living alone. No 113/99 , 8 November 1999. 38. Income poverty in the European Union: children, gender and poverty gaps. Statistics in focus - Theme 3

- 12/2000. 39. Labour Force Survey principal results 2000. Statistics in focus - Theme 3 - 10/2001. 40. Labour Market and Social Policy - occasional papers N° 39 net social expenditure – Willem Adema,

23-Aug-1999. 41. Labour Market and Social Policy - occasional papers N°51 – Growth, inequality and social protection –

Roman Arjona, Maxime Ladaique and Mark Pearson, 29-Jun-2001. 42. Labour Market and Social Policy - occasional papers No. 14 – Measurement of low incomes and

poverty in a perspective of international comparisons – By Michael F. Förster – Organisation for economic co-operation and development, Paris 1994.

43. Labour Market and Social Policy - occasional papers NO. 45 – Trends in working hours in Mar-2001. 44. Labour Market and Social Policy - occasional papers No.19 (k) Net public OECD countries - John M.

Evans, Douglas C. Lippoldt and Pascal Marianna, 30- social expenditure – Willem Adema, Marcel Einerhand, Bengt Eklind, Jorgen Lotz and Mark Pearson.

45. Low-wage employees in EU countries. Statistics in focus - Theme 3 - 11/2000. 46. Net earnings in the European Union - 1998. Statistics in focus - Theme 3 - 7/2000. 47. OECD Annual report 2001. 48. OECD Employment Outlook, June 2001. 49. OECD Territorial outlook 2001 Edition. 50. Persistent income poverty and social exclusion in the European Union. Statistics in focus - Theme 3 -

13/2000. 51. Poverty reduction in Estonia, Latvia, and Lithuania. Riga 2000. 52. Proposal for a decision of the European parliament and of the council establishing a programme of

Community action to encourage co-operation between Member States to combat social exclusion (a). 53. Regional unemployment rates in the Central European Candidate Countries 2000. Statistics in focus -

Theme 1 - 8/2001. 54. Report on Indicators in the field of poverty and social exclusion – Social Protection Committee –

October 2001. 55. Social benefits and their redistributive effect in the EU. -Latest data available- Statistics in focus -

Theme 3 - 9/2000. 56. Social Exclusion in the EU Members states. Statistics in focus - Theme 3 - 1/2000. 57. Social protection in Europe. Statistics in focus - Theme 3 - 2/2000. Statistics in focus - Theme 3 -

15/2000. 58. Social protection: expenditure on pensions. Statistics in focus - Theme 3 - 9/2001. 59. Ten years of the working conditions in the European Union. 60. Communication from the Commission to the council, the European Parliament, the economic and social

committee and committee of the regions. Draft Joint Report on Social Inclusion. 61. The social situation in the European Union 2000 – Eurostat, European Commission, Directorate-

General for Employment and Social Affairs Unit E.1, 2000. 62. The statistical guide to Europe, Data 1989–99. 100 basic indicators from Eurostat Yearbook 2001. 63. Unemployment in the regions of the European Union 2000. Statistics in focus - Theme 1 - 7/2001.


skurdo būklės lietuvoje 2001 metų...

Documents